• Smegduobėmis ir ekologi-niais ūkiais garsėjančiame Biržų krašte vis mažiau entuziazmo verstis ekologine žemdirbyste.

• Siekdama sustiprinti Lietuvos ir Izraelio ekonominį bendradarbia-vimą, neseniai jame lankėsi ofi cia li žemės ūkio ministro K.Starkevičiaus vadovaujama delegacija.

• Kai jaunuoliams trūksta užim-tumo, jie imasi darbo. Taip ne tik užsidirba pinigų savo reikmėms, bet ir įgyja patirties bei užmezga pažintis.

• Daugėja porų, kurios trokšta vestuves atšokti kuo neįprasčiau. Keičiasi ir vestuvių transporto madų tendencijos.

Šiandien skaitykite:

Šeštadienį VL su priedais:ŠeštadienisSodybaSveikata

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

Seimo valdantieji jau antrą kartą per šią kadenciją sužlugdė parlamentinės komisijos darbą. Šį kartą jų demaršas buvo nu-

kreiptas prieš „Snoro“ banko na-cionalizavimo istorijos tyrimo iš-vadas. Kol kas neaišku, kiek iki šių metų galo bankrutuojančia-me banke liks turto, nes vien už-sienio konsultantams ir bankro-to administratoriui jau atseikėta per 100 mln. Lt.

Kaltina destruktyvia veiklaIštirpo viltys išsiaiškinti, ar valstybė

iš tiesų pagrįstai nacionalizavo „Sno-ro“ banką. Kelis mėnesius dirbusi lai-kinoji komisija bankrutuojančio ban-ko nacionalizavimo istorijoje taip ir

nepadėjo taško. Nukelta į 3 p.

Po mirties teisiamas A.Ūsas – ne vienintelis gana aukštas pareigas ėjęs asmuo, galimai žavėjęsis mažamečiais. Pedofi lai yra ribinės asmenybės, kurios tiki, kad myli savo aukas.

Vyriausybė patikėjo, kad vietoje botelių Preiloje bus įrengta tradicinio žvejų uostelio infrastruktūra, nors pesimistai sako, kad bus pakeistas tik pavadinimas, o esmė liks ta pati.

Apie tai – 7 p. Apie tai – 4 p.

Visi puikiai žinome, kad nedirbti ir gauti pašalpas naudingiau nei lieti prakaitą, tačiau valdžia į tai žiūri pro pirštus. VL fotomontažas

ŪKININKŲ ŽINIOS, 9 p.

ŪKININKŲ ŽINIOS, 12–13 p.

Bankas be pinigų, klientų ir su milžiniška skolų kupra

Daiva NorkienėVL žurnalistė, daiva.norkiene@valstietis.lt

Sovietmečiu įkaltą tiesą, kad darbas žmogų puošia, pakeitė nauja retorika. Nuo darbo nebūsi bagotas, o tik kuprotas. Taip pa-sakytų sėkmingai iš pašalpų besi-verčiantis bedarbis. Čia ir kyla pa-radoksas: bedarbiai neskuba užimti laisvų darbo vietų, persikvalifi kuo-ti. Vis dėlto dauguma žmonių nori turėti legalų užsiėmimą, už kurį at-lyginama. Tačiau prognozuojama, kad artimiausiu metu situacija dar-bo rinkoje negerės, o atlyginimai didės lėčiau nei infl iacija.

Per brangi darbo vieta

Tai, kad žmogus turi darbą, lemia ne tik jo pajamas, bet ir socialinę pa-dėtį. Juk susipažinę paprastai klausia-me: „Kuo užsiimi?“ Taigi darbas – ir žmogaus vertės matas. Nors sakoma, kad žmogus iš prigimties yra inertiška būtybė, t.y. labiau linkusi tingėti nei veikti, iš tiesų darbas yra ir sveikatos šaltinis. Pavyzdžiui, net ir pasiturin-čios moterys, būdamos namų šeimi-ninkės ir negalėdamos išreikšti savęs, suserga depresija ir anksčiau ar vėliau užsimano ištrūkti „į laisvę“ ir veikti.

Nukelta į 2 p.

MOTERS PASAULIS, 17 p.

Petro Malūko nuotrauka

Vieniems neapsimoka įdarbinti, kitiems – dirbti

2012 m. birželio 6 d., trečiadienis • Nr. 45 (9168) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

Darbo vietų yra net ir kaime, tačiau plėšytis už tūkstantį litų bedarbiai neskuba. Nedarbo spąstai rodo, kad nieko neveikiant galima gyventi nė kiek ne blogiau.

Kiekviena nacionalizuoto „Snoro“ banko agonijos diena Lietuvai iki šiol kainavo po 0,5 mln. Lt ir neaišku, kiek iš viso kainuos jo bankrotas.

MOTERS PASAULIS, 17 p.

2 2012 m. birželio 6 d. • Nr. 45 (9168)Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

O jei neturint darbo trūksta duo-nos, drabužių, degalų kelionei į sve-čius ar miestą, pinigų savo ar vaikų studijoms, gyvenimas tampa ne-sibaigiančiu stresu ir sveikata gali rimtai sutrikti. Tačiau analitikai nei daug naujų darbo vietų, nei didesnių atlyginimų kol kas nežada.

Lietuvos pramonininkų konfede-racijos (LPK) Ekonomikos ir fi nan-sų departamento analitikas Aleksan-dras Izgorodinas teigė, kad svarbiausia didelio nedarbo priežastis susijusi su makroekonomine Lietuvos ir ES si-tuacija. Darbdaviams nerimą kelia di-delis situacijos neapibrėžtumas tiek mūsų šalyje, tiek ES. Lietuva 60 proc. produkcijos eksportuoja būtent į ES. „O padėtis Europoje ir euro zonoje nevienareikšmiškai balansuoja tarp recesijos ir stagnacijos...“ – verslinin-kų nerimą atskleidė A.Izgorodinas. Nors BVP Lietuvoje pamažu auga ir ekonominiai rodikliai gerėja, dar-bo vietos – ne grybai, dygstantys po pirmo gausesnio lietaus. Kad iš esmės pasikeistų situacija, ekonomiką reikia ilgai ir kantriai tręšti, laistyti.

„Darbo rinkos rodikliai į ekono-mikos pokyčius reaguoja pavėluo-tai, – pasakojo A.Izgorodinas, – į ekonomokos atsigavimą – taip pat. Mūsų skaičiavimais, kad nedarbo lygis Lietuvoje sumažėtų 1 procen-

tiniu punktu, ekonomika Lietuvoje turi paaugti 4,5 proc.“

Prieš dvi savaites LPK atliko įmo-nių apklausą ir teiravosi, ar Lietuvos gamintojai antrą šių metų ketvirtį ketina keisti darbuotojų skaičių. Net 80 proc. didžiųjų šalies gamintojų at-sakė, kad darbuotojų skaičiaus keisti neketina, o 18 proc. apklaustųjų pri-ims naujų žmonių. LPK analitikas tvirtino: „Lietuvoje mokestinių paja-mų santykis su BVP yra mažiausias ES – 27 proc. Lyginant su kitomis šalimis, bendras mokesčių dydis yra vienas mažiausių. Bet tai, deja, ne-galioja darbo jėgos mokesčiams, ku-rie sparčiai artėja prie ES vidurkio.“ Darbo jėgos mokesčių (juos sudaro gyventojų pajamų mokestis (GPM), „Sodros“ mokestis) tarifas Lietuvoje

yra 31,7 proc., o ES vidurkis – 33,4 proc. „Reikia pripažinti, kad toks di-delis darbo jėgos apmokestinimas ne-skatina įmonių kurti naujas darbo vie-tas. Verslininkai apskaičiuoja, ar verta priimti naują žmogų. Didelis tarifas neskatina užimtumo didėjimo, ir Lie-

tuvoje darbas bei atlyginimas kur kas mažiau patrauklūs nei pašalpos ir iš-mokos“, – neslėpė A.Izgorodinas.

Spąstai, iš kurių sunku ištrūkti

Lietuvoje nedirbti gali būti nau-dingiau nei lieti prakaitą. Šiai situaci-jai apibūdinti įvestas nedarbo spąstų rodiklis. Jis rodo, kokią vidutinio mė-nesinio užmokesčio dalį (procentais) sudaro privalomieji atskaitymai (gy-ventojų pajamų ir darbuotojo moka-mi privalomojo valstybinio socialinio draudimo mokesčiai), darbuotojui po nedarbo pradėjus dirbti, t. y. kai jam bus nebemokamos bedarbio, sociali-nės pašalpos ir pan.

„Nedarbo spąstų rodiklis šiuo metu yra 70 proc., taigi, pradėju-sio dirbti žmogaus pajamos ne-atskaičius mokesčių būtų maždaug 30 proc. didesnės nei tos, kurias jis gavo būdamas bedarbis. Ir tai – tik tuo atveju, jei žmogus gaus vidutinį atlyginimą. Jei jis uždirbs minimu-mą, rodiklis bus dar didesnis“, – at-skleidė A.Izgorodinas.

Todėl nenuostabu, kad nemažai be-darbių, kadaise išgyvenusių dėl dar-

bo praradimo, pajunta naujoviško gy-venimo skonį ir neskuba jo atsisakyti. „Turiu daug laiko, prasidėjus vasarai užsiauginsiu sodo ir daržo gėrybių, siu-vu, mezgu, šeimai pagaminu skaniau ir pigiau nei tada, kai dėl užimtumo neturėdavau laiko. Gyvenu net geriau nei dirbdama ir dėl keliolikos ar net 30 proc. didesnių pajamų, nei dabar gaunu, tikrai neisiu dirbti“, – „Valstie-čių laikraščiui“ prisipažino Vilniaus ra-jone gyvenanti Agnė P. „Tokia situaci-ja tikrai neskatina grįžti į darbo rinką. Greičiau skatina dirbti nelegaliai, gauti atlyginimą vokelyje ir dar pašalpas. Tai suprantama: žmogus skaičiuoja, ar jam verta grįžti į darbo rinką, jei daugiau nei pusę atlyginimo suris mokesčiai“, – akcentavo A.Izgorodinas.

Kaip danguje, taip ir ant žemės

Nors netekę pragyvenimo šalti-nio ir negalintys emigruoti miestie-čiai viltingai žvalgosi į kaimą, kur pigesnis šildymas ir galima užsiau-ginti savo daržovių bei vaisių, įsigyti nebrangių sveikų produktų iš vietos ūkininkų, bet provincijoje norintie-siems dirbti ir uždirbti – ne rojus. Pinigų prasimanyti galima turint savo žemės, technikos ir ūkininka-vimo įgūdžių arba įsidarbinus pas ūkininkus ar žemės ūkio bendrovė-se. Mat bendrovės ir ūkininkai kai-me – pagrindiniai darbdaviai.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Jeronimas Kraujelis prisiminė per-nai gruodį atliktos apklausos rezulta-tus: bendrovės dažniausiai pageidau-ja jaunų ir išsilavinusių, technologijas išmanančių darbuotojų. „Pavyzdžiui, Alytaus rajone įsikūrusioje „Atžaly-no“ žemės ūkio bendrovėje vidutinis darbuotojų amžius – 39 metai, – pa-sakojo pašnekovas. – Vyresnioji kar-ta sunkiai įvaldytų naujas technolo-gijas, ne kiekvieną galima prileisti prie šiuolaikinio traktoriaus – juk tai ne „belorusai“. Vienoje pažangiau-sių šalyje gyvulininkystės bendro-vių – Voniškių bendrovėje Šakių ra-

jone – melžėjų, su šakėmis dalijančių karvėms pašarus, nepamatysi. Viena melžėja su turima modernia įranga gali pamelžti 150 karvių. Supranta-ma, šiuolaikiškuose, kompiuterizuo-tuose ūkiuose ir reikalavimai darbuo-tojams gana aukšti. Kuo bendrovėje geriau išvystytos technologijos, tuo mažiau darbo jėgos reikia. O šiuo-laikiškų bendrovių, suprantama, tik daugės“, – dėstė J.Kraujelis.

Lietuvoje žemės ūkio veikla užsiima 257 žemės ūkio bendrovės, 242 užda-rosios akcinės ir akcinės bendrovės, 19 individualių įmonių ir dar kelios de-šimtys įvairias aptarnavimo paslaugas teikiančių įmonių. Visos jos kartu dek-laravo 368 tūkst. ha žemės ūkio naud-menų, vidutinio dydžio žemės ūkio bendrovė valdo 920 ha ir įdarbina vi-dutiniškai po 34 darbuotojus. Statisti-nė vidutinė žemės ūkio bendrovė per metus sumoka 524 tūkst. Lt darbo už-mokesčio ir 170 tūkst. Lt „Sodros“ mo-kesčių. „Kaime tai reikšmingi skaičiai. Gal ne kiekvienas visu etatu įdarbin-tas, bet žemės ūkio bendrovės žmo-

nių užimtumui turi nemažą įtaką“, – sakė J.Kraujelis. Vidutinis dirbančiųjų žemės ūkio bendrovėse atlyginimas 2011 m. buvo 10 Lt už valandą arba 72 Lt per dieną (1 400 Lt per mėnesį – 17 000 Lt per metus) „popieriuje“.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas sakė, kad kaime darbų yra, tačiau „nesu-tvarkius pašalpų reikalų“ niekas neis dirbti. „Ofi cialiai įsidarbinti žmonės dažniausiai nenori, nes pašalpų su-mažės, kompensacijų už kurą neliks, vaikai nemokamo maitinimo negaus. O darbai pavasarį ar vasarą nelaukia, juos reikia greitai atlikti. Pavyzdžiui, pasiūliau vietos bedarbiui laukuose rinkti akmenis už 50 Lt per dieną ir nemokamus pietus. Nuvežčiau į dar-bo vietą, parvežčiau. Tiek tų akmenų ir tėra, darbas nesunkus. O žmogus neina, sako, kad 1 000 Lt per mėne-sį ir taip susirenka iš pašalpų, šildymo lengvatas gauna, dar – už vaikus. Pa-šalpos viršija tai, ką galėtų mokėti ūki-ninkas“, – sakė J.Talmantas. Jam pri-tarė LŪS vicepirmininkas Raimundas Jovarauskas: „Kaime nedarbas dide-lis, bet ūkininkai darbo jėgos neranda, nes per darbymetį pasamdyti normalų žmogų kaime nėra galimybių. Gyvu-lininkystės ūkyje žmogus per mėnesį gali uždirbti daugiau kaip 2 000 Lt. Bet niekas nenori. Apie minimumą net nekalbu, neitų už tiek triūsti nie-kas, nes pašalpų sistema per gerai iš-vystyta.“

Lietuvos darbo biržos duomeni-mis, gegužės 1 d. iš viso registruota 229,3 tūkst. bedarbių, kurie sudarė 11,1 proc. visų šalies darbingo am-žiaus gyventojų. Balandį darbdaviai įregistravo 14,6 proc. daugiau laisvų darbo vietų nei kovą, t. y. 22,1 tūkst. Pastarąjį mėnesį labiausiai darbo paklausa augo žemės ūkio ir staty-bų sektoriuose. Daugiausia galimy-bių įsidarbinti turėjo miškininkystės darbuotojai, žemės ir miškų ūkio va-riklinių mašinų bei įrenginių opera-toriai, dažytojai, betonuotojai, plataus profi lio statybininkai.

Bedarbių šiek tiek sumažėjo vi-sose šalies savivaldybėse, išskyrus Kaišiadoris. Daugiausia yra Alytaus (18 proc.), Zarasų (17,7 proc.) ir Ignalinos (17,2 proc.) rajonų savi-valdybėse.

Aktualijos

Vieniems neapsimoka įdarbinti, kitiems – dirbti

Atlyginimus ryja infl iacijaGitanas Nausėda, SEB banko prezi-dento patarėjas

Pirmą 2012 m. ketvirtį vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje ūgtelėjo 3,2 proc. Ne paslaptis, kad 2011 m. bendrovių fi nansiniai rezultatai buvo kur kas geresni nei 2010 m., todėl logiška, jog ir premijų išmokėta dau-giau, o tai spartino vidutinio darbo užmokesčio augimą. Tačiau ketvirtą 2011 m. ketvirtį išryškėjo pelno ma-žėjimo tendencijos, kurios dėl lėtėjan-čios Lietuvos ekonomikos plėtros bei didėjančių sąnaudų gali išlikti ir šiais metais. Per likusius šių metų ketvir-čius veikiausiai vyraus nuosaikus 2–3 proc. atlyginimų kilimas, kuris šiaip ne taip kompensuos infl iaciją, bet tik tuo atveju, jei ji lėtės. Tam tikrą niuk-są vidutinio darbo užmokesčio ro-dikliui suteiks planuojamas 2012 m. liepos 1 d. minimalios mėnesio algos padidinimas nuo 800 Lt iki 850 Lt.

Nemažai bedarbių netrukus pajunta naujoviško gyvenimo skonį ir ne-skuba jo atsisakyti. Įsidarbinęs žmogus uždirbtų 10–30 proc. daugiau nei gauna pašalpų, todėl neskuba grįžti į darbo rinką arba dirba nele-galiai – gauna atlyginimą vokelyje ir dar pašalpas.

Laisvų darbo vietų Laisvų darbo vietų proc. nuo visų šalies darbo vietų

Per 2012 m. balandį įregistruotų laisvų darbo vietų skaičius didžiuo-siuose miestuoseVilniaus 2 540 20,3Kauno 1 366 10,9Klaipėdos 868 6,9Šiaulių 764 6,1Rajonuose per 2012 m. balandį įregistruotų laisvų darbo vietų skaičiusZarasų 66 0,5Mažeikių 323 2,6Lazdijų 95 0,8Jurbarko 187 1,5Anykščių 112 0,9Šalčininkų 169 1,4Kelmės 85 0,7Kalvarijos sav. 29 0,2Molėtų 82 0,7

Pastarąjį mėnesį labiausiai darbo paklausa augo žemės ūkio ir statybų sektoriuose. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Vilnius 9,9Kaunas 9,8Klaipėda 8,6Šiauliai 9,0Zarasai 17,7Mažeikiai 15,9Lazdijai 15,7Jurbarkas 15,3Anykščiai 15,3Šalčininkai 15,2Kelmė 15,2Kalvarijos sav. 14,8Molėtai 14,7

Didžiuosiuose miestuose be-darbių procentas nuo darbin-go amžiaus gyventojų skai-čiaus mažesnis nei provinci-joje. 2012 05 01 duomenys

Šaltinis: Lietuvos darbo birža

32012 m. birželio 6 d. • Nr. 45 (9168)Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

Valdančiųjų pastangomis ko-misijos išvados liko nepatvirtintos, nors lemtingo posėdžio išvakarė-se komisijos pirmininkas Valen-tinas Mazuronis tryško optimiz-mu. „Mes padarėme labai aiškias išvadas, – entuziastingai kalbėjo V.Mazuronis. – Mes įvertinome, kad visi tie Vyriausybės ir Lietu-vos banko veiksmai buvo ir sku-boti, ir nepakankamai motyvuo-ti.“ Jo teigimu, Lietuvos bankas nepateikė dokumentų, įrodančių, kad iš „Snoro“ dingo 4,3 mlrd. Lt. „Mes negavome iš Lietuvos ban-ko dokumentų, pagrindžiančių 4,3 mlrd. Lt pradingimą ir, jei „Snoro“ nacionalizavimas tebuvo paremtas prielaidomis, į paviršių iškyla visai kitoks istorijos kon-tekstas“, – teigė V.Mazuronis.

Tačiau išvadų komisija nepriė-mė, nes balsuojant dėl jų nebuvo kvorumo. Iš komisijos pasitraukė visi valdantieji, taip sužlugdę iš-vadų priėmimą. „Tai destruktyvi veikla, kurios priežastys – tiesos baimė, nes valdantieji neturėjo jo-

kių argumentų pagrįsti savo nuo-monės. Juk jiems (valdantiesiems) niekas netrukdė pateikti atskirą nuomonę jau po išvadų patvirtini-mo“, – teigė V.Mazuronis. „Sno-

ro“ turtas prieš jo nacionalizavi-mą 2011 m. lapkričio 16 d. buvo 8,14 mlrd. Lt. Apdraustiems indė-liams padengti ir kitiems naciona-lizuoto „Snoro“ reikalams valstybė

pasiskolino 4 mlrd. Lt, kurie, atro-do, bus grąžinti iš mokesčių mo-kėtojų kišenės. Buvusius „Snoro“ banko savininkus Vladimirą Anto-novą ir Raimondą Baranauską ša-

lies Generalinė prokuratūra kaltina galimai pasisavinus 1,68 mlrd. Lt.

Sužlugdė jau antros komisijos darbą

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniū-nas Jurgis Razma „Valstiečių laikraš-čiui“ aiškino, kad iš posėdžio valdan-čiųjų atstovai pasišalino, nes „norėta buldozerio principu prastumti išvadas, esą nacionalizuojant „Snorą“ skubotai bei nemotyvuotai veikė ir Vyriausybė, ir Lietuvos bankas“. „Tos išvados su-keltų milijardines pasekmes valstybei, tad mes ir kiti kolegos, kurie išėjome iš posėdžio, negalėjome tų išvadų pa-tvirtinti“, – tikino J.Razma. Paklaustas, ar valdančiųjų atstovai konsultavosi su teisininkais dėl galimos žalos valsty-

bei, J.Razma teigė, esą „Seimo nariai yra pakankamai kvalifi kuoti teisinin-kai, galintys patys suvokti galimas pa-sekmes“. „Tarp komisijos narių buvo Stasys Šedbaras, sukaupęs didelę ir teisininko patirtį, todėl specialių už-klausų į kitus teisininkus nesikreipė-me“, – sakė J.Razma.

Valdantieji jau antrą kartą per šią kadenciją sužlugdo opozicijos inici-juotos laikinosios komisijos darbą. 2010 m. politikų ir verslo grupių po-veikį teisėsaugai tirianti komisija, ku-riai vadovavo Julius Sabatauskas, taip pat nepasiekė fi nišo tiesiosios. Ši ko-misija tyrė ir dabartinės Vyriausybės bei premjero patarėjų galimai darytą įtaką teisėsaugai. „Tada situacija buvo panaši, bet šiek tiek kitokia. Ten pats J.Sabatauskas nesusitvarkė su savo pareigomis, todėl valdantieji nepri-tarė komisijos darbo pratęsimui“, – tikino J.Razma.

Kreditoriai siekia įsteigti naują banką

Išvadose, kurias sudaro 10 punktų, priekaištaujama, kad V.Vasiliauskas paskyrė Simoną Freakley‘į laikinuo-ju banko administratoriumi, o vėliau per brangiai buvo sumokėta „Zolfo Cooper LLP“ kompanijai už paslau-gas prižiūrint banką. „Jau dabar tos paslaugos kainavo per 100 mln. Lt, tai galima tik pagalvoti, kiek kartų bankrutuojančiam bankui kainuos tos paslaugpos iki šių metų pabai-gos“, – svarstė J.Sabatauskas. Jį ste-bina, kad iki šiol nėra sušauktas nė vienas kreditorių susirinkimas, to-dėl dėl didelių pinigų, sumokamų bankroto administratoriui Neilui Hunteriui Cooperiui, pirmiausia nukentės kreditorių interesai. „Juk dėl to mažėja „Snoro“ turtas“, – sakė J.Sabatauskas.

Lietuvos bankas „Valstiečių laik-raštį“ informavo, kad pirmasis ban-krutuojančio „Snoro“ kreditorių su-sirinkimas įvyks birželio 12 d. Jame numatyta patvirtinti ir kreditorių ko-miteto sudėtį. Būtent į jį siekia patekti ir į asociaciją susibūrę „Snoro“ indėli-ninkai bei kreditoriai, kuriems niekas negrąžino pinigų už investuotas lėšas į vadinamuosius indėlių sertifi katus ir obligacijas. Jų kreditoriniai reika-lavimai siekia apie 500 mln. Lt. Bū-tent už šią sumą jie norėtų nusipirkti

„Snorui“ priklausantį banką „Finasta“ ir bendrovę „Snoro lizingas“. Restruk-tūrizuojant minėtas įmones kreditoriai siekia įsteigti visiškai naują banką.

Ketinimus vertina skeptiškai

Lietuvos bankų asociacijos pre-zidentas Stasys Kropas skeptiškai vertina „Snoro“ kreditorių ketini-mus įsteigti ir valdyti naują banką. „Atvirai kalbant, tokius ketinimus vertinu skeptiškai ir dėl konkuren-cinių, ir dėl organizacinių proble-mų, – prasitarė S.Kropas. – Aišku, rinkoje visuomet atsiranda vietos nišiniams produktams ir bankas „Finasta“ pademonstravo, kad gali normaliai funkcionuoti kaip įmo-nė.“ Tačiau pašnekovas pridūrė,

jog, nepaisant pozityvių galimybių, „Snoro“ banko kreditoriams būtų per sudėtinga valdyti naują banką. Lietuvos bankų asociacijos vadovas atviravo, kad, nors „Snoras“ nacio-nalizuotas, klientai vis dar pasiti-ki bankininkystės sektoriumi ir tas pasitikėjimas smarkiai nepasikeitė. „Galiausiai, net tai, kas vyksta dabar aplink „Snorą“, vyksta šalia banki-ninkystės sektoriaus ir tiesioginės įtakos tam pasitikėjimui nedaro“, – teigė S.Kropas.

Paprašytas grįžti mintimis į lap-kričio 16 d., kai buvo nacionalizuo-tas „Snoras“, S.Kropas pasakė turin-tis apie tai asmeninę nuomonę. „Bet dalytis savo mintimis viešumoje apie tai kol kas nenorėčiau, nes praėjo per mažai laiko“, – mįslingai kalbėjo jis. Tepridūrė, kad pasitiki valstybės priežiūros institucijomis ir neketi-nąs kvestionuoti jų sprendimo.

„Valstiečių laikraštis“ primena, kad 2011 m. lapkričio 16 d. Vyriausybės sprendimu buvo sustabdyta „Snoro“ banko veikla ir nušalinti jos vadovai. Tų pačių metų lapkričio 24 d. Lietu-vos bankas inicijavo „Snoro“ ban-krotą, o gruodžio 7 d. bankui iškelta bankroto byla. Nepatvirtinus „Sno-ro“ istoriją narpliojusios komisijos išvadų, jas siekiama patvirtinti Sei-me, kur užregistruotas atitinkamas projektas. Dėl šių išvadų Seimas ap-sispręs artimiausiu metu.

Aktualijos

Pilnatis.Saulė teka 4.44, leidžiasi 21.52.

RytojŠiandien

Šiandien naktį vietomis truputį palis, dieną didesnio lietaus nenumatoma. Vėjas pasisuks iš šiaurės vakarų. Oro temperatūra naktį bus 5–10, dieną – 15–20 laips-nių šilumos.

Ketvirtadienį trumpas lietus pasieks pietinius šalies rajonus, pūs silpnas šiau-rės krypčių vėjas. Naktį pragiedrėjus oro temperatūra smuktelės iki 2–7 laipsnių šilumos, dieną sušils iki 16–21 laipsnių šilumos.

Penktadienį lietaus nenumatoma, pūs silpnas šiaurys. Oras naktį atvės iki 3–8, pajūryje – iki 11 laipsnių šilumos. Dieną oras sušils iki 18–23 laipsnių šilumos.

orai.lt, VL inf.

PorytDieną: +15 +20o

Naktį: +5 +10o

Dieną: +16 +21o Dieną: +18 +23o

Naktį: +3 +8oNaktį: +2 +7o

Bankas be pinigų, klientų ir su milžiniška skolų kupra

Būtų teikę ieškinius teismamsDanas Arlauskas, „Snoro“ indėlinin-kų ir kreditorių asociacijos vadovas

Kai pasiklausai politikų, pasirodo, nėra nė vieno kaltininko. Reinoldijus Šarkinas viską darė gerai, Vitas Va-siliauskas – irgi gerai. Tiesą sakant, iš tos komisijos išvadų nieko gero ir nesitikėjau. Politikai tam tikru laiku kalba tai, kas jiems naudinga, o kas nenaudinga – nutyli. Tad ir vertinti politikų pasisakymų nelabai noriu. Problema ta, kad tie politikai, kurie buvo susiję su įvykiais nacionalizuo-jant „Snorą“, visada sakys, kad „viską darėme gerai“, o nauji politikai, kurie tikisi būti išrinkti į naujos kadencijos Seimą, apskritai nenori turėti proble-mų. Kam jas užsikrauti ateityje?! Mes tenorėjome, kad būtų labai konkre-čiai pasakyta, jog indėlininkai buvo apgauti. Kalbu apie tuos indėlinin-kus, kurie savo pinigus patikėjo per sertifi katus ir obligacijas. Tačiau aiš-kėja, kad viso to neturėjo prižiūrėti nei Lietuvos bankas, nei Vertybinių popierių komisija. Galiu atsakingai pasakyti, kad jei Seimo komisija būtų patvirtinusi tokias išvadas, apie ku-rias buvo kalbėta paskutinio posė-džio išvakarėse, neabejotinai dalis indėlininkų būtų teikę ieškinius teis-mams vadovaudamiesi būtent tos komisijos išvadomis. Kitas dalykas – nepagrįstai didelis atlyginimas „Zol-fo Cooper LLP“ kompanijai. Jei apie tai manęs būtumėte paklausę prieš 4 mėnesius, būčiau pasakęs, kad vis-kas gerai, nes tuomet V.Vasiliauskas pasakė, kad per trumpą laiką „Zol-fo Cooper LLP“ kompanija į „Snorą“ grąžino 2 mlrd. Lt. Tačiau, pasirodo, niekas nieko negrąžino, jie („Zolfo Cooper LLP“) nieko nepadarė ir, vaiz-džiai tariant, mausto tiek mūsų val-džią, tiek kreditorius. Dabar jie reko-menduoja kuo greičiau parduoti visą likusį „Snoro“ turtą.

„Snoro“ turtas prieš jo nacionalizavimą 2011 m. lapkričio 16 d. buvo 8,14 mlrd. Lt. Apdraustiems indėliams padengti ir kitiems nacionali-zuoto „Snoro“ reikalams valstybė pasiskolino 4 mlrd. Lt, kurie, pana-šu, bus grąžinti iš mokesčių mokėtojų kišenės.

Ištirpo viltys išsiaiškinti, ar valsty-bė iš tiesų pagrįstai nacionalizavo „Snoro“ banką.

Petro Malūko nuotraukos

4 2012 m. birželio 6 d. • Nr. 45 (9168)Valstiečių laikraštis

Su konservatoriais nesijungtume

Algirdas Butkevičius, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas

Durys atviros ir kitoms par-tijoms, išskyrus konservatorius, kurie per 4 valdymo metus ypač pakenkė Lietuvos verslui. Jie at-sakingi ir už išaugusias šilumos kainas. Apskritai visi ekonomi-niai rodikliai tik blogėja. Mes jau turime paruošę 3 dalių energi-jos taupymo programą: 1) nau-jas gyvenamųjų namų renovavi-mo modelis (žmonės neprisiims fi nansinės rizikos), 2) šilumos ūkio perorientavimas į bio-kurą panaudojant ES pinigus, 3) miestų apšvietimo keitimas taupiomis lempomis pritraukiant užsienio investicijas. Tai suma-žintų savivaldybių biudžetų iš-laidas net 30 proc. Finansavimas žemės ūkio sektoriuje daugiau-sia bus skirtas gamybai didin-ti. Kiekvienas programinis euras ar litas turi būti skiriamas pri-dedamajai vertei kurti. Tikimės išjudinti ir regioninės politikos klausimus, nes kol kas pinigai guli bankuose ir nieko nėra da-roma. Didžiausią šoką sukelsime dėl centralizuotos viešųjų pirki-mų informacinės sistemos sukū-rimo. Viskas bus vieša – žmonės registruose galės matyti, kas ir kokiuose konkursuose dalyvauja. Be to, nepasisakysime už auto-mobilių apmokestinimą. Kitose šalyse automobilių mokestį kei-čia kelių apmokestinimas. Na, o mes jau ir taip susimokame per benzino akcizus – kuo daugiau važiuojame, tuo daugiau pilamės degalų.

Tokia koalicija nenaudinga valstybei

Jurgis Razma, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumo, tarybos narys

Abejoju tos jungties tikrumu ir stiprumu, nes matau konkre-čius susitarimo dalyvių veiks-mus. Socialdemokratų atstovai skundžia vieno iš to susitarimo lyderio galimybę kandidatuoti į Seimą Konstituciniam Teis-mui. Tai būtų sunku įvardyti kaip draugiškus būsimos koali-cijos dalyvių santykius. Taip pat nelengva patikėti, kad socialde-mokratų rinkėjai būtų patenkin-ti į ministro pirmininko postą deleguojamu Viktoru Uspaski-chu, nes susitarime konstatuo-jama teisė deleguoti kandidatą į premjerus daugiausia balsų gau-nančiai partijai. Pirmaujanti iš jų dabar yra Darbo partija. Manau, kad dėl priimamų sprendimų so-cialdemokratams reikėtų pasi-konsultuoti su savo šalininkais, nes tai nelabai vykęs viešųjų ry-šių veiksmas, norint rinkėjams parodyti, kad „štai nebijokite už mus balsuoti, mes pajėgūs susi-tarti ir suformuoti valdančiąją vyriausybę“. Nemanau, kad tai tikras susitarimas. Praktika, ypač po 2004 m. rinkimų, parodė, kad šios partijos stokoja gilesnių ver-tybinių ryšių, programų suderi-namumo, o ir jų veiklos principai skiriasi. Be to, socialdemokra-tams nereikėtų pamiršti anks-tesnių rinkimų, prieš kuriuos jie rodė humoristinius klipukus, kur į balą griūva Darbo partijos vadovai. Netikiu, kad numatyta koalicija bus ilgaamžė, naudinga šaliai ir jos žmonėms.

Aktualijos

Ant politinių svarstyklių

Ar opozicinių partijų jungtis bus valdančiosios koalicijos pagrindas?

Opozicinių Lietuvos socialdemokratų, Darbo ir „Tvarkos ir teisin-gumo“ partijų lyderiai prieš kelias savaites Seime pasirašė susitari-mą dėl bendradarbiavimo per rinkimus ir po jų, formuojant valdan-čiąją koaliciją. Visuomenės nuomonės tyrimų duomenimis, šios trys partijos Seimo rinkimuose pasidalytų pirmas tris pozicijas. Pasta-ruoju metu reitingų sąrašuose pirmauja Darbo partija su maždaug 17–19 proc. rinkėjų balsų. Nedaug nuo jų atsilieka anksčiau pirmavę socialdemokratai su 15–16 proc. balsų, o „tvarkiečiai“ būtų treti su maždaug 8 proc. balsų. Prezidentė Dalia Grybauskaitė mano, kad būsimai valdančiajai koalicijai trijų partijų neužteks, „gali prireikti ir keturių ar penkių partnerių“.

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Pirmadienį vykusiame Vy-riausybės pasitarime daugiausia dėmesio buvo skirta pirmo die-notvarkės klausimo „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarky-mo plano patvirtinimo“ svarsty-mui. Valdininkai diskutavo ir rim-tai, ir su humoro gaidele, emocijas keitė ironiškos šypsenėlės. Pa-gludintą planą, kuriame garsieji Preilos boteliai turėtų tapti žve-jų uostu, o oro uostas – aviacijos aikštele, Vyriausybė ketina pa-tvirtinti šiandien, trečiadienį.

Paklūsta, bet nepritaria

Neringos meras Antanas Vinkus ir prieš posėdį, ir jo metu, ir po jo kalbėjo emocingai, todėl savivaldy-bės poziciją buvo sunku užčiuopti: „Mes branginame ir gerbiame gam-tą, mylime paukštelius, kopas, pa-marį, pajūrio gamtą ir didžiuojamės tuo, tas gėris visų yra, grožis visų.“

Galiausiai meras užsiminė, kad sa-vivaldybė nekvestionuoja jurisdikcijos, bet turi teisę padaryti viską, kad nenu-kentėtų ir žmonės. Neringos savival-

dybės taryba praėjusią savaitę išsakė atskirąją nuomonę ir pareiškė nepri-tarianti pastatų griovimui. Taigi savi-valdybė tarsi paklūsta teismo sprendi-mams, bet jiems nepritaria.

Priminsime, kad 2010 m. balan-dį Aukščiausiasis Teismas įpareigojo įmonę „Sabonio klubas ir partneriai“ per pusę metų nugriauti 14 neteisė-tai pastatytų botelių. Tačiau iki šiol nė šapelis iš vietos nepajudėjo.

Vyriausybės pasitarime A.Vinkus taip pat emocingai priminė: „Svars-tydami Kuršių nerijos nacionali-nio parko tvarkymo planą įrašyki-te nuostatą – nepriimti sprendimo griauti pastatus, kol nebus išspręstas kompensacijos mechanizmas.“

Galime suprasti mero nuogąsta-vimus. Tačiau galime ir nuramin-

ti, nes Neringa – ne Garliava. Nors Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą, į UNESCO pripažintą gamtos lopinėlį pareigūnai neketina siųsti policininkų bataliono su ants-toliais ir buldozeriais.

Pavadinimas kitas, o esmė?

Vyriausybės pasitarime žiūrint į akis garsiai pasakyta, kad boteliai Preiloje jau nebebus boteliai.

„Tvarkymo plane bus įrašyta, kad tai – rekreacinės paskirties plotas ir vietoje botelių turi būti parengta žvejų tradicinio uostelio infrastruk-tūra. Kai tai bus padaryta, tada bus siūlomas taikos susitarimas“, – be šypsenėlės veide sakė Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis.

Tiesa, niekas net nepaklausė žve-jų nuomonės, ar jiems tikrai reikia uosto Preiloje. Apskritai kiek žve-jų liko visoje Neringoje? Labiau ti-kėtina, kad bus tik pakeistas bote-lių pavadinimas, o esmė liks ta pati. Gal pamatysime butaforines žvejų valtis, vėjyje plevėsuojančius tinklus, inkarus. Ir visi šypsosimės – radome puikų būdą apmulkinti vieni kitus ir Aukščiausiąjį Teismą.

Beje, įmonė „Sabonio klubas ir part neriai“ nesnaudžia, ji taikos su-tarties projektą jau pateikė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos ins-pekcijai. Tačiau šios institucijos virši-ninkė Laura Nalivaikienė kol kas ne-ketina pasiduoti: „Mano nuomone, taikos sutartis parengta netinkamai. Dar neaišku, kokie bus sprendiniai de-taliajame plane ir kiek tos teritorijos tikrai atiteks visuomenės poreikiams, žvejams. Mes sutartį pasirašysime ir pateiksime tvirtinti Aukščiausiajam Teismui tik tokiu atveju, jeigu taikos sutartis atitiks naujo tvarkymo pla-no viziją.“

Griežtai pasakyta. Tačiau prieš kelis mėnesius taip pat griežtai kal-bėjo ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos

direktorė Rūta Baškytė – reikalavo griauti vieną ar du Preilos botelius. Dabar jos balso nebegirdime, o pa-sitarime dalyvavęs jos pavaduotojas Romas Pakalnis jau nebuvo toks ka-tegoriškas: „Šiuo metu kalbama apie penkių pastatų (iš 40 pastatytų) grio-vimą, o dėl kitų objektų, pastatytų galimai pažeidžiant tvarką, numato-ma ieškoti taikos susitarimų.“

Belieka priminti, kad tarp keti-namų griauti pastatų Preilos bote-lių nėra.

Nauji statiniai Neringoje

Botelių šešėlyje liko kiti nestandar-tiniai objektai, kuriuos, galima sakyti, tyliai rengė buvusieji Neringos savi-valdybės vadovai. Jų užmojai buvo tik-rai grandioziniai. Pavyzdžiui, tikėtasi įrengti tarptautinį oro uostą. Dabar teigiama, kad pakilimo takas išliks ne kaip paminklas, bet nenumatytiems, pavyzdžiui, avariniams lėktuvų nusi-leidimams. Kiek tokių atvejų bus? Ko-kiam pilotui šaus į galvą tupdyti lėk-tuvą Neringoje, kai už 40–50 km yra veikiantis Palangos oro uostas. Beje, šį objektą humoro nestokojantis valdi-ninkas pavadino aviacijos aikštele.

Be kita ko, dar planuojama sta-tyti SPA centrą, kuris plačiajai vi-suomenei pristatomas kaip unikalus Jūros terapijos centras. Jį ketinama įkurti ties centriniu Nidos paplū-dimiu, nebaigtos statyti valgyklos vietoje. Tikinama, kad centras, kurį sudarys nedideli baseinai ir pirčių kompleksas, taps tarptautiniu mastu reikšmingu unikaliu objektu.

Buvusi Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė, o dabar Seimo narė Aurelija Stancikienė itin kritiškai ver-tina šią idėją: „Koks dar terapijos cent-ras? Tegul sako tiesą, kad nori įkurti jūros pramogų parką. Jis unikalus tik ta prasme, kad bus unikalioje vietoje ir unikaliai pademonstruosime savo ne-išprusimą tokioje vietoje jį statyti. Be to, manau, kad šis objektas bus nuos-tolingas, o tokiu atveju po kelerių metų jis bus perdarytas į apartamentus, gal daugiabutį, žinoma, ne bet kam“, – be gailesčio rėžė A.Stancikienė.

Kiti objektai ne tokie nuostolin-gi, pavyzdžiui, kalbama apie dviračių tako Nidoje atkarpą, vedančią iki Ka-liningrado srities sienos. Nauja pra-moga – važiuosime dviračiais pasižiū-rėti, kaip atrodo rusų pasieniečiai?

Preilos boteliai galitapti žvejų uostuValdininkai rado būdą, kaip išsaugoti galimai neteisėtai pastatytus statinius Neringoje ir nepakenkti Aukščiausiojo Teismo reputacijai.

Vyriausybė patikėjo, kad vietoje botelių Preiloje bus įrengta tradicinio žvejų uostelio infrastruktūra, nors pesimistai sako, kad bus pakeistas tik pavadinimas, o esmė liks ta pati.

Kuršių nerijos nacionaliniame parke ketinama statyti nestandartinius objektus. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

52012 m. birželio 6 d. • Nr. 45 (9168)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Nacionalinis maisto ir veteri-narijos rizikos vertinimo institu-tas (NMVRVI) išanalizavo pas mus parduodamų gėrimų sudėtį ir jų poveikį žmogaus sveikatai.

Asta Geibūnienė

Energinio gėrimo sudėtis

Lietuvoje parduodama daugiau nei 50 pavadinimų energinių gėri-mų, visų jų sudėtis yra panaši. Dau-gumoje jų yra įvairus kiekis kofeino ir taurino. Beveik visada į tokius gė-rimus dedama cukraus, kuris grei-tai suteikia energijos. Juose yra ir kitų tonizuojamąjį poveikį turinčių medžiagų, pvz., gliukuronolakto-no, tropikuose augančios gvaraninės paulinijos ekstrakto, B grupės vita-minų ir kt. Nuo sudedamųjų dalių kiekio ir derinio priklauso gėrimo skonis bei poveikis.

Populiariausias komponentas – kofeinas – suteikia žvalumo ir di-dina darbingumą, šalina nuovargį bei mieguistumą. Tačiau galimas ir nepageidautinas jo poveikis – akty-vina šlapimo išsiskyrimą, praplečia bronchus, didina skrandžio rūgšties sekreciją, pagreitina medžiagų apy-kaitą. Be to, vartojant kofeiną greitai atsiranda tolerancija jam.

Kitas energinių gėrimų kompo-nentas – aminorūgštis taurinas – būtinas normaliam organizmo funkcionavimui. Jis yra sudeda-moji tulžies dalis, būtina riebalams virškinti, riebaluose tirpiems vita-

minams pasisavinti ir cholesterolio kiekiui reguliuoti.

Gvaraninės paulinijos ekstrak-tas vis labiau populiarėja kaip sude-damoji energinių gėrimų dalis dėl stimuliuojančio poveikio. Šio auga-lo ekstraktas nėra greitai pasisavi-namas, tačiau jame esančio kofei-no poveikis 2,5 karto stipresnis nei kofeino, kuris yra kavoje ir arbato-je.Vitaminai B

2, B

3, B

5, B

6 ir B

12 yra

svarbiausi B grupės vitaminai, kurių dedama į energinius gėrimus. B gru-pės vitaminai naudingi, nes dalyvau-ja angliavandenių, riebalų, baltymų apykaitoje, nervų sistemos veikloje.

Saik ingai vartojant nepavojinga

NMVRVI laboratorijoje nusta-tyta, kad visuose tirtuose mėginiuo-se buvo tiek kofeino, kiek pažymėta

etiketėse, – 24–32 mg/100 ml. (Iš-gėrus 1 l energinio gėrimo žmogus vidutiniškai gautų 320 mg kofei-no. Mokslinės literatūros duome-nimis, saikingas kofeino vartojimas (iki 300 mg per dieną) sveikatai ne-pavojingas.)

Remiantis Europos maisto sau-gos tarnybos pateikta moksline nuomone apie taurino ir gliuku-ronolaktono poveikį, galima teig-ti, kad Lietuvos rinkoje esančiuose energiniuose gėrimuose didžiausias taurino ir gliukuronolaktono kiekis (atitinkamai 400 mg ir 100 mg) taip pat nekelia pavojaus sveikatai.

Daugumoje patikrintų gėrimų (100 ml) vitaminų kiekis neviršijo re-komenduojamos paros normos. Kaip teigė NMVRVI Mitybos skyriaus vedėjo pavaduotoja Evelina Venc-kevič, kai kurių gėrimų sudėtyje vi-tamino B

12 buvo gerokai daugiau nei

reikėtų, tačiau, pasak jos, mokslinių tyrimų, įrodančių tokios dozės nei-giamą poveikį sveikatai, nėra.

Lengva perdozuoti

Daugiausia energinių gėrimų par-duodama išpilstytų po 250 ml, tačiau galima nusipirkti ir pusės litro bei litro talpos jų pakuotę. Įvairaus dy-džio pakuotėse parduodamų ener-ginių gėrimų sudėtis panaši, todėl įsigijus didesnę tarą didesnė ir per-dozavimo tikimybė, nes suvartojama daugiau kofeino ir kitų tonizuoja-mąjį ir skatinamąjį poveikį turinčių

medžiagų. Didelis kofeino kiekis gali sukelti nemigą, raumenų drebulį ir padažnėjusį kvėpavimą, gali padidėti kraujospūdis ir širdies susitraukimų dažnis. Perkant energinį gėrimą, rei-kia nepamiršti, kad penktadalyje pas mus parduodamų energinių gėrimų yra gvaraninės paulinijos ekstrakto, kuriame taip pat nemažai kofeino.

Evelina Venckevič atkreipė dėme-sį ir į tai, kad išgėrę 250 ml ar 500 ml energinio gėrimo gerokai viršysime ir įvairių B grupės vitaminų paros nor-mą, o didelės B grupės vitaminų do-zės gali sukelti širdies ritmo sutriki-mus, alergiją, rankų ir kojų drebulį.

Netinka vaikams ir paaugliams

Specialistų manymu, energinių gėrimų vartojimas dėl juose esan-

čio kofeino kiekio gali kenkti vai-kų ir paauglių sveikatai. Deja, yra tik keletas fi ziologinio ir psicholo-ginio kofeino poveikio šiai popu-liacijai tyrimų. Tačiau ir neatlikus papildomų tyrimų aišku, kad šiuo spartaus augimo ir galutinio sme-genų vystymosi laikotarpiu labai svarbu geras miegas, tinkama mi-tyba. O tam tikrai nepasitarnauja miego cik lą sutrikdantis kofeinas ir pernelyg saldūs gėrimai, kuriuos nuolat vartojant formuojasi ydingi valgymo įpročiai, išauga antsvorio ir nutukimo rizika suaugus.

Nemaišyti su alkoholiu

Energiniai gėrimai nemaišomi į alkoholinius kokteilius, tačiau to-kie „deriniai“ jau išpopuliarėjo nak-tiniuose klubuose ir vakarėliuose. Tiek alkoholis, tiek kofeinas yra diuretikai – skatina išsiskirti šlapi-mą. Organizmui netenkant skysčių sulėtėja alkoholio pasisavinimas, greičiau apsinuodijama, vargina pagirios. Be to, alkoholis slopi-na nervų sistemos veiklą, o ener-giniuose gėrimuose esantis kofei-nas – stimuliuoja. Tai labai kenkia širdžiai, padidėja arterinis kraujo spaudimas, sutrinka miegas. Išgėręs tokį kokteilį žmogus ilgai išlieka budrus ir, klaidingai manydamas, kad yra blaivas, suvartoja daugiau alkoholio, todėl gali perdozuoti ar net netekti sąmonės.

Turėti saiką, saugoti nuovaikų ir nemaišyti su alkoholiuLietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, energinių gėrimų suvartojama vis daugiau.

Specialistai pataria Energinių gėrimų nevartoti vai-

kams, paaugliams, nėščioms mote-rims, pagyvenusiems žmonėms.

Energiniai gėrimai netinka ser-gantiems širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, turintiems mie-go sutrikimų, bei žmonėms, kurių jautrumas kofeinui yra didesnis.

Nerekomenduojama energinių gėrimų maišyti su alkoholiniais gėrimais dėl šlapimą skatinančio poveikio ir padidėjusio dehidrata-cijos pavojaus bei poveikio cen-trinei nervų sistemai.

Energinių gėrimų nereikėtų maišyti su kitais kofeino turin-čiais gėrimais (kava, arbata).

Perkant energinius gėrimus reikėtų rinktis mažesnę pakuotę, taip bus suvartota mažiau kofeino ir kitų stimuliuojančių medžiagų.

Daugiausiai energinių gėrimų parduodama išpilstytų po 250 ml, tačiau galima nusipirkti ir pusės litro bei litro talpos jų pakuotę. Įvairaus dydžio pakuotėse parduodamų energinių gėrimų sudėtis panaši, todėl įsigijus didesnę tarą didesnė ir perdozavimo tikimybė, nes suvartojama daugiau kofeino ir kitų tonizuojamąjį ir skatinamąjį poveikį turinčių medžiagų.

Martyno Vidzbelio ir VL archyvo nuotraukos

E.Venckevič atkreipė dėmesį ir į tai, kad išgėrę 250 ml ar 500 ml energi-nio gėrimo gerokai viršysime ir įvai-rių B grupės vitaminų paros normą.

Žemės paklausa augaPer gegužę nupirkta daugiau-

sia žemės sklypų nuo 2007 m. spalio – iš viso 5,7 tūkst. Registrų centro duomenimis, tai didžiau-sias žemės rinkos aktyvumo ro-diklis per pastaruosius 4,5 metų.

Lietuvos nekilnojamojo turto rin-ka gegužę buvo itin aktyvi: visų rūšių nekilnojamojo turto perleista dau-giau nei ankstesniais mėnesiais. Že-mės rinkos suaktyvėjimą galėjo lem-

ti kelios priežastys. Žlugus bankui „Snoras“ ir gyventojams atsiėmus kompensacijas už apdraustus indė-lius, rinkoje atsirado grynųjų pinigų perteklius. Mat dalis žmonių, nepa-sitikėdama bankais, pinigus atsiėmė grynaisiais. Galima spėti, kad kai ku-rie buvę indėlininkai nutarė investuo-ti į žemę. Didėja ir gyventojų susido-mėjimas nuosavų namų statybomis.

VL inf.

Petro Malūko nuotrauka(Užs. 289)

6 2012 m. birželio 6 d. • Nr. 45 (9168)Valstiečių laikraštis

Ineta Virganavičiūtė,studentė (Šiauliai)

Žinoma, kad kaltieji turėtų atsakyti už viską. Jie turėtų atlyginti visą žalą ir valstybei, ir pilie-čiams. Manau, žala tu-rėtų būti atlyginta ir tų parapijų žmonėms, iš kurių bažnyčių buvo iš-vežtos vertybės. Tiems žmonėms yra itin skau-du, nes pražudytos jų bažnytėlių relikvijos, suaukotos jų protėvių, prieš jas meldėsi daug kartų. Tai žala, kurios net neįmanoma atly-ginti, tačiau turėtų būti atlyginta bent materi-alioji pusė. Ar aš tikiu, kad bus išaiškinti kal-tieji? Nelabai. Nebent kokį iešmininką sušau-dys. Tas blogis iš aukš-tai pareina.

Paulius Bagdonas,UAB „Roglita“ darbuotojas (Šiauliai)

Vargiai rasite žmonių, kurie vienaip ar kitaip nebūtų susiję su Tytuvėnais. Ypač daug žmo-nių į Tytuvėnus pritraukdavo čia kunigavęs šviesaus atmini-mo Ričardas Mikutavičius. Iš Tytuvėnų kilusi mano mama, todėl laikau save tytuvėniškiu. Skaudu, kad nutiko tokia nelai-mė. Nesu labai uolus katalikas, bet skauda, nes prapuolė šito-kios kultūros vertybės. Ir kal-tų nėra. Bijau, kad jų ir nebus. Man nesuvokiamas vienas kito dangstymas: su vyskupo žinia ir jo nurodymu, be jokios apsau-gos buvo suvežtos neįkainoja-mos vertybės. Po to vyskupas neleidžia atleisti Piligrimų cen-tro direktoriaus, už direktorių mūru stoja savivaldybės admi-nistracijos direktorius. Užuot skubėję aiškintis gaisro prie-žastis, Piligrimų centro dali-ninkai pirmiausiai pasirūpina informacijos žurnalistams ri-bojimu. Čia daug nesueinan-čių galų...

Vaida ir Edgaras Palubinskai (Anglija)

Tytuvėnuose pra-bėgo ne viena vasara pas pusbrolius. Kai toli nuo Lietuvos bū-dami išgirdome apie nelaimę, net verkė-me. Visi su mumis buvę lietuviai ilgai apie tai kalbėjo, bet niekas iškart netikėjo, kad teisybė kada nors apie tai bus pasakyta, nes per daug milijonų prapuolė. Dabar, grįžę į Lietuvą, aplankėme Tytuvėnus ir labai nu-liūdome. Tik rai neti-kime, kad už šiuos praradimus kas nors atsakys, jei net Pilig-rimų centro direktoriaus neatleido, net vyskupija jį užstojo. Visi jie taip glaudžiai vienas su kitu susiję, visi savuose postuose palikti, kad naivu būtų ko nors tikėtis.

Jolanta Butkė, pardavėja (Raseiniai)

Tytuvėnų bažnyčioje esu krikštyta, čia su tėvais dažnai atvažiuodavome. Ši šventovė man pirmiausia siejasi su vai-kyste, todėl tas gaisras smigo į širdį. Netikiu nelaime, netikiu savaiminiu užsidegimu, juolab kad ir toliau ten vyksta negra-žūs dalykai. Skaičiau internete, jog už 200 tūkst. litų, kuriuos skyrė Vyriausybė, tik išvalyti degėsiai ir uždengtas laikinas stogas. Vėl rengiami nauji pro-jektai, projektavimo darbams skiriami pinigai. Bet projek-tai juk nesudegė, projektuoti iš naujo nebereikia. Dar tebė-ra galiojantis techninis projek-tas, nes stogas buvo dengtas tik prieš pusę metų. Bet ne, jie pro-jektui išleis dar 700 tūkst. litų. Et, net kalbėti koktu...

Nuo statinės

Rozalija Rimkutė, vienuolė (Tytuvėnai)

Ne, tikrai netikiu, kad ką nors išaiškins ar už tai nubaus. Ką jau Lietuvoje už tokius ar panašius da-lykus nubaudė? Būna, matome, komisijų: atvažiuoja, kažką tiria, bet paprastam žmogui tai labiau panašu į bandymus užglostyti viską. Aš manau, kad tai yra Dievo bausmė. Ir pati nelaimė, ir tokie darbuotojai, kurie niekaip nepakeičiami, kad ir kas nutiktų. Kur dar pasaulyje girdėta, kad bažnyčia būtų perduota socialdemokratams?! Iš pradžių, kai tai išgirdau, pa-galvojau, jog tai – tiesiog nesusipratimas, kažkoks kliedesys. Pasirodo, tiesa. Pasirodo, tiesa ir tai, ką Pi-ligrimų centro vadovas Pranas Jurkaitis kalbėjo per televiziją: „Mes nekalti, mes dirbome taip, kaip mo-kėjome.“ O kas kaltas, jei dirbo nemokėdami? Esu subūrusi Dievo gailestingumo maldos grupę. Viską pavedėme Dievui. Jei Jis ką išriš, tai išriš, o iš žemiš-kųjų tyrėjų nieko nesitikime.

Tytuvėnų gaisro tyrimą patiki DievuiNors jau penktas mėnuo po Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblį nusiaubusio gaisro, vis dar neaišku, kodėl tokia nelaimė ištiko,

kiek ir kokio turto prarasta. Prieš keliolika dienų gaisro nusiaubtame objekte lankėsi Seimo Audito komiteto nariai. Jie prisipažino, kad šis apsilankymas paliko itin slogų įspūdį. Parlamentarams buvo paaiškinta, kad vertybės į Tytuvėnus buvo suvežtos taip, kaip ir... į Valdovų rūmus. Tad ir teiraujamės skaitytojų nuomonės: ar bus atskleista tiesa ir ar kas nors už šią tragediją ne tik atsakys postu, bet ir atlygins milžiniškus nuostolius valstybei, piliečiams?

Redakcija už pašnekovų išsakytą nuomonę neatsako.

Ona Jautakė, rašytoja (Kelmė)

Labai norėčiau būti neteisi, bet esu įsitikinusi, kad niekas nieko neras ir niekas nieko ne-išaiškins. Man tai labiau pana-šu ne į nelaimę, o į nusikalstamą veiką. Ir štai kodėl: neįkainoja-mos vertybės atimamos iš bažny-čių, kurių atsiradimas jose turėjo savo istoriją, ir suvežamos į Tytu-vėnus. Jos sudedamos į vienintelę patalpą visame vienuolyne, turė-jusią medines lubas, ir dar iš tos patalpos vedė kopėčios į palėpę. Ir gaisras kyla būtent ten. Sig-nalizacija – tik imitacijai. Argi ne mįslingos ir kai kurios paties gaisro detalės: muziejus dega, po-licininkas galva bando pramušti duris, už kurių yra vertybės, kad jas išgelbėtų, o šalia esąs Piligri-mų centro vadovas neduoda jam rakto. Mano galva, tiesiog nebu-vo suinteresuotumo jų išgelbėti. O paskui prasidėjo vienas kito dangstymas, visi su nelaime su-sijusieji liko savo postuose. Tik savivaldybės administracijos di-rektorių Zenoną Mačernių opo-zicija šiaip taip atstatydino. La-bai norėčiau būti neteisi.

Janina Každailienė, „Aukuro“ mokyklos mokytoja (Kelmė)

Esu optimistė ir vi-liuosi, kad vieną dieną teisybė vis tiek trium-fuos, bus atsakyta bent į svarbiausius ir labiau-siai visuomenę jaudi-nančius klausimus. Tik labai nekantru tos die-nos laukti, juolab kad tenka apie tai skaityti ir girdėti daug neigia-mos informacijos, pa-vyzdžiui, tiesiogiai už objektą atsakingų dar-buotojų palikimas pos-tuose. Po šitokios nelai-mės niekam nė plaukas nuo galvos nenukrito, niekas posto neprara-do, niekas atsakomybės neprisiėmė. O be žmogaus kaltės juk tokios nelaimės nenutinka. Tyči-nės ar netyčinės, bet žmogaus kaltės čia yra. Juk ne koks žaibas trenkė, ne žemės drebėjimas įvyko, kurio žmogus negalėjo suvaldyti. Kalbino ir fotografavo

VL žurnalistė Nijolė Petrošiūtė

Ūkininkų žiniosKitus straipsnius skaitykite laikraštyje

9 psl.

Dobilai plačiau pradėti auginti Lietuvos ūkininkų laukuose atkūrus nepriklausomybę 1918 m. ir po 1920–1928 m. įgyvendintos žemės reformos. Tuo metu kaimai buvo išskirstyti į vienkiemius, o stambių dvarų žemės išdalytos Lietuvos savanoriams, bežemiams ir mažažemiams.

Jurgis Chlevickas

9 psl.

Dobilai turi sugrįžti

Moters pasaulis

17 psl.

Užsidirbti svarbiau nei pailsėti

18 psl.

Ridikėliuose slypi vitaminų klodai

Pedofi lai – ligoniai, bet gydomi ne vaistais

Smegduobėmis ir ekologi-niais ūkiais garsėjančiame Biržų krašte vis mažiau entuziazmo verstis ekolo-gine žemdirbyste.

Vida Tavorienė

Kai jaunuoliams trūksta už-imtumo, jie imasi darbo. Taip ne tik užsidirba pini-gų, bet ir įgyja patirties bei užmezga pažintis.

Eglė Valionienė

Apvalūs, ryškūs, traškūs, kartoki, bet itin gaivūs. Kas? Ridikėliai! Be šių daržovių vasarą neapsieina nė viena šeimininkė. Ridikėliai ne tik skanūs, bet ir itin naudingižmogaus sveikatai. Juk ne veltui sakoma: sveikas kaip ridikas.

Ekologiniai ūkiai Ekologiniai ūkiai atsidūrė kryžkelėjeatsidūrė kryžkelėje

7 psl.

Prieblandos Sportas

Po mirties teisiamas Andrius Ūsas, jei būtų pripažinta jo kaltė, būtų ne vienintelis gana aukštas pareigas ėjęs ir socialinį statusą turėjęs asmuo, neleistinai žavėjęsis mažamečiais. Būtent ši byla sulaukė visuomenės dėme-sio ir net davė pradžią nau-jiems visuomeniniams ir po-litiniams judėjimams.

Daiva Norkienė

8 psl.

Futbolo rinktinės pralaimėjimams priešnuodžio vis dar nesurado

Naujasis Lietuvos futbolo rinktinės treneris Czabas Laszlas ne stebukladarys – kol kas jam nepavyko įro-dyti, kad nacionalinė rink-tinė gerina savo žaidimą ir pradės siekti pergalių. Iš Baltijos futbolo taurės tur-nyro lietuviai grįžo nuleidę galvas.

Marius Eidukonis