Ūkininkų žinios

• Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendi-mo nuo gruodžio 1 d. uždrausti gyvų galvijų eksportą į Turkiją ūkininkai gali patirti milijoninių nuostolių.

• Stambiausio Ukmergės rajo-no ūkininko Sigito Razvadausko turtas – Europos Sąjungos reika-lavimus atitinkantis pieno ūkis.

Moters pasaulis

• Juodoji keramika yra ne tik meno sritis, atsipalaidavimo būdas, amatas, bet ir unikalus Lietuvos kultūros paveldas.

• Šiais metais Seimui pateiktas siūlymas įteisinti nesantuokinius ryšius sukėlė dvasininkų susirū-pinimą.

2011 m. gruodžio 7 d., trečiadienis • Nr. 97 (9116) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

Šiandien VL su priedais:

Albinas Čaplikas. Išsamiau skaitykite 2 p.

Apie tai – 14 p.

Valdininkai už mokesčių mokėtojų pinigus važinėja į egzotines šalis, švaisto lėšas, o nuostolius turi padengti labiausiai nuskriausti valstybės gyventojai. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Šeštadienį VL su priedais:ŠeštadienisSodybaSveikata

Vida TavorienėVL žurnalistė, vida.tavoriene@valstietis.lt

Žemės ūkio specialistai kalti-nami neteisėtais būdais organi-zavę milijoninės vertės meliora-cijos projektų, remiamų Europos

Sąjungos lėšomis, viešuosius pir-kimus.

O A.Katliorius įtariamas gavęs piniginį kyšį ir paprašęs be atlygio suremontuoti kelius į savo bei sū-naus sodybas.

Nukelta į 3 p.

Korupcija skandina milijoninius projektus

Melioracijos projektai, kuriems numatyta skirti daugiau nei 2 mln. Lt Europos Sąjungos paramos, įstrigo dėl korupcijos bylų. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Apie tai – 6 p.

Vyriausybė vėl priskaldė malkųSupratusi, kad biudžete gali pritrūkti milijardo litų, Vyriausybė nusprendė atsisakyti įsipareigojimų ir trūkstamą sumą pirmiausia nurėžti nuo silpniausiųjų.

Briuselis pažadus linkęs užmiršti

Kai Lietuva uždarė Ignalinos AE, Briuselis pasveikino, o kai at-ėjo laikas skirti žadėtą paramą, pareiškė, kad branduoline sauga turi pasirūpinti pati valstybė.

Dėl melioracijai skirtų europinių milijonų ilgametis Anykščių rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjas Antanas Katliorius ir buvęs jo pavaldinys Alvydas Timinskas sėdo į teisiamųjų suolą.

Skolų naštą nusimetė bankrutuodama

Užsienyje bankrutavę lietuviai bankrotą vertina kaip galimybę pradėti gyvenimą iš naujo. Savo istoriją apie tai papasakojo Milda Špakauskaitė.

2 2011 m. gruodžio 7 d. • Nr. 97 (9116)Valstiečių laikraštisAktualijos

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Prieš kelis mėnesius daugelis ministrų, ir ypač liberalų, piestu stojo prieš raginimus sumažinti valstybės išlaidas. Tada pirmą kar-tą buvo užsiminta ir apie pensijų atkūrimo į prieškrizinį lygį atidėji-mą. Esą pensininkai dvejus metus iškentėjo, tai ir dar pakentės. Da-bar pasiūlyta apkarpyti visus be išimties. Tačiau ar per vieną die-ną sprendimą priėmusi Vyriausy-bė nesuklydo?

Siūlo atkurti tik 50 proc. pensijų sumažinimo

Nors pirmas liberalų pasiūlymas atidėti pensijų atkūrimą buvo atmes-tas, tačiau šį pirmadienį premjeras Andrius Kubilius nusileido savo ko-alicijos partneriams – Vyriausybė pa-

siūlė nuo kitų metų pradžios atkurti tik 50 proc. pensijų sumažinimo. Taigi jeigu jūsų pensija nuo 2009 m. pra-džios buvo sumažinta 80 Lt, tai nuo 2012 m. pradžios ji padidėtų 40 Lt. Taip ketinama per metus sutaupyti apie 250 mln. Lt.

Kada būtų atkurtas likęs skirtu-mas? Premjeras užsiminė, kad page-rėjus ekonominei padėčiai didesnė pensijų dalis būtų atkuriama nelau-kiant 2013-ųjų. Tačiau tokių vilčių yra nedaug.

„Vyriausybė yra koalicinė, todėl teko ieškoti kompromisų. Neslėpsiu, kad buvo pasiūlymų apskritai nukelti pensijų atkūrimą, tačiau pasirinkome mažiau skaudų variantą. Suprantu, kad žmonės tikėjosi atgauti visą pen-siją, tačiau mokesčių didinimas irgi būtų nepatrauklus“, – aiškina fi nansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Mažinamos valstybės išlaidos

Dar per 600 mln. Lt planuojama sutaupyti 4 proc. sumažinus valsty-

bės išlaidas. Kaip tai bus daroma ir kas nuspręs, kokias konkrečiai išlai-das mažinsime?

Vyriausybė nusprendė šį rūpestį patikėti kiekvienai ministerijai. Su-mažinama bendra suma, o ministe-rijos tegul pačios vienas išlaidas ap-karpo daugiau, o kitas – mažiau. Kai kurioms ministerijoms bus itin sun-ku, pavyzdžiui, Krašto apsaugos mi-nisterijai jau iki išlaidų apkarpymo trūko lėšų įsipareigojimams NATO vykdyti, tačiau teks ir jai pataupyti.

Ar vėl nesišaipysime iš policinin-kų, kai šie teisinsis, kad persekioti nu-sikaltėlių negali, nes tuščias automo-bilio degalų bakas?

Kitos galimybės

Vyriausybė sprendimą priėmė. Kaip į jį reaguos Seimas? Regis, svarstymai bus karšti. Ministrų ka-bineto sprendimą kritiškai vertina

ne tik opozicija, bet ir įtakingi kon-servatoriai.

Štai Seimo Tėvynės sąjungos-Lie-tuvos krikščionių demokratų frakci-jos seniūnas Jurgis Razma sako, kad Seimas dar ieškos būdų, kaip atkur-ti visą pensijų dalį ir sumažinti kitų metų biudžete planuojamas išlaidas. Jis siūlo įvesti mokesčius už auto-mobilius bei nekilnojamąjį turtą. Šią idėją jau prieš metus siūlė kitos par-tijos, tačiau, kaip sakoma, geriau vė-liau negu niekada.

Seimo Socialinių reikalų ir dar-bo komiteto pirmininkas Rimantas Dagys irgi atvirai kritikuoja koali-cijos partnerius liberalus dėl nenoro svarstyti nekilnojamojo turto mokes-čio įvedimo.

Vyriausybės planai pensininkus pašiurpino

Praėjusią savaitę pensininkai net niūriausiame sapne nesapnavo, kad jie taip ir nesulauks šviesos spin-dulėlio nuo kitų metų pradžios – atkurtų užtarnautų senatvės pen-sijų. Todėl šių žmonių nuotaikos

pabjuro. Tačiau nuotaika pagerėjo šį savaitgalį Vilniuje mitingą ren-giančioms profesinėms sąjungoms – nenumatytai atsiras itin daug nepa-tenkintųjų.

Užvaldyta emocijų Lietuvos pa-gyvenusių žmonių asociacijos prezi-dentė Grasilda Makaravičienė vakar rėžė iš peties: „Mes pradedame revo-liuciją. Eisime į gatves, nes mūsų bal-so niekas nebegirdi. Valdžia galvoja, kad galima iš mūsų tyčiotis. Valdi-ninkai už mokesčių mokėtojų pini-gus važinėja į egzotines šalis, švaisto lėšas, o nuostolius turime padengti mes, labiausiai nuskriausti valstybės gyventojai.“

Įsipareigojimų neatsisakys

Ne visas išlaidas Vyriausybė gali sumažinti net panorėjusi. Pavyzdžiui, niekas neatleis nuo valstybės skolos tvarkymo išlaidų ir įmokų į ES biu-

džetą. Jeigu gauname ES paramą, tai turime ir mokėti įmokas, juo labiau kad jos yra daug kartų mažesnės nei parama.

Socialinės apsaugos ir darbo mi-nistras Donatas Jankauskas pridu-ria, kad neplanuojama stabdyti ir ankstesnių valstybės įsipareigojimų pensininkams: „Lieka įsipareigoji-mas nuo 2012 m. birželio grąžinti nepriemokas už 1995–2002 m. dir-busiems pensininkams neišmokė-tas pensijas. Šiam reikalui skiriama 263 mln. Lt.“

Be to, D.Jankauskas tikina, kad ki-tąmet nebus mažinamos motinystės (tėvystės) ir nedarbo išmokos. Ne-ketinama karpyti ir taip sumažintų savivaldybių išlaidų.

Priežastys

Anot finansų ministrės I.Ši-monytės, dar rugsėjo mėnesį ji tikė-josi, kad sprendimo karpyti išlaidas neprireiks. Ministrė teisinasi, kad pa-dėtis Europoje po įvykių Graikijoje pablogėjo, todėl, jos manymu, kitą-met gerokai sumažės Lietuvos eks-

portas, taigi ir biudžeto pajamos. Ar ne per vėlai atsivėrė akys? Juk kri-zė Graikijoje kilo ne prieš mėnesį, o eksportas pradėjo mažėti jau metų pradžioje.

Finansų ministerija tik praėjusią savaitę sumažino kitų metų augimo prognozes beveik dvigubai – iki 2,5 proc., o tokiu atveju biudžete pritrūk-tų apie 1 mlrd. Lt. Kodėl negalime skolintis? Brangu. Be to, susitarta, kad valstybė sieks turėti ne didesnį kaip 3 proc. biudžeto defi citą.

Kur pradingo milijardas?

Pradėjusi darbą ši Vyriausybė įti-kinamai kalbėjo apie bandymus iš šešėlinės ekonomikos „ištraukti“ mi-lijardą litų. Kaip tik tokia suma da-bar labai praverstų. Tačiau ir prem-jeras, ir fi nansų ministrė pyksta ant žurnalistų, kai jie primena šiuos pa-žadus.

„Tai padaryti ne taip lengva. Rei-kia žmonių paramos, nes kovojant su šešėline ekonomika tenka kovoti su savo piliečiais, kurie tame šešėlyje sutinka dalyvauti dėl mums žinomų priežasčių. Mes negalime prie kiek-vieno darbdavio pastatyti po mokes-čių inspektorių. Svarbu, kad žmonės suprastų, jog visi privalo mokėti mo-kesčius“, – teisinasi fi nansų ministrė I.Šimonytė.

Finansų ministrė neslepia, kad koalicijos partneriai apskritai siūlė nukelti pensijų atkūrimą, tačiau galiausiai pasirinktas mažiau skaudus variantas.

Galime sutaupyti milijardą iš viešųjų pirkimųVytautas Gapšys, Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas

Regis, Vyriausybė nežino realios ekono-minės padėties, nesugeba prognozuoti, o juk tai ir yra Vyriausybės pareiga. Štai dar spalio mėnesį Vyriausybė manė, kad ekonominė padėtis gera, o po mė-nesio jau skambina pavojaus varpais.Mes turime pasiūlymų ir juos pateiksi-me, tačiau dar prašėme, kad Vyriausy-bė pateiktų kuo daugiau makroekono-minių rodiklių. Tačiau pagrindinis mūsų pasiūlymas iš esmės nepasikeis. Mūsų nuomone, yra daug rezervų vykdant viešuosius pirkimus. Iš viešiesiems pirki-mams skirtų 10 mlrd. Lt tikrai įmanoma sutaupyti nors 10 proc. Štai ir ieškomas milijardas litų.Mano nuomonė dėl pensijų atkūrino sumažinimo yra vienareikšmiška – pa-žadus pensininkams reikia tesėti.

Negalima mažinti visų išlaidų vienodaiAlgirdas Butkevičius, Seimo Lietuvos socialdemokratų frakcijos seniūnas

Vyriausybė jau turėjo išmokti ir suvok-ti, kad biudžeto programos turi būti su-daromos pagal valstybės numatytus prioritetus. Kai kurios sritys turi būti fi -nansuojamos 100 proc., kai kurios – mažiau, o dar kitoms galime fi nansa-vimą net atidėti. Tačiau vienodu dydžiu mažinti visas išlaidas negalima. Juk kai kurios sritys tiesiog negalės atlikti bū-tiniausių funkcijų, pavyzdžiui, Muitinės departamentas, Valstybės sienos ap-saugos tarnyba ar Policijos departa-mentas. Štai policininkams gali net pri-trūkti lėšų degalams. Ar ji galės efekty-viai dirbti? Blogai, kad Vyriausybė neieš-ko naujų rezervų. Jau ne kartą siūlėme įvesti nekilnojamojo turto mokestį ypač turtingiems fi ziniams asmenims, siūly-sime įteisinti progresinių mokesčių įsta-tymą. Mūsų apskaičiavimais, priėmus šiuos įstatymus nereikėtų atidėti pen-sijų atkūrimo.

Vyriausybė vėl priskaldė malkų

Priešpilnis.Saulė teka 8.26, leidžiasi 15.54.

RytojŠiandien

Šiandien kritulių daugiausia bus vakariniuose šalies rajonuose, pūs gūsingas piet-vakarių vėjas. Naktį ir rytą – plikledis. Oro temperatūra naktį bus nuo 2 laipsnių šalčio iki 4 laipsnių šilumos, dieną pakils iki 0–5 laipsnių šilumos.

Ketvirtadienį iš vakarų artėjantis ciklonas Lietuvos dar nepasieks. Naktį kai kur pasnigs, dieną vietomis iškris nedaug kritulių. Naktį ir rytą daug kur susidarys plikle-dis, pūs silpnas nepastovios krypties vėjas. Oras naktį atšals nuo 3 laipsnių šilumos iki 3 laipsnių šalčio, dieną bus 0–4 laipsniai šilumos.

Penktadienį iš vakarų plūs stiprus ciklonas, jau naktį ir rytą ims snigti, pustyti, dieną sniegas pereis į šlapdribą ir lietų. Vietomis galima lijundra. Pūs smarkus pietų, piet vakarių vėjas, gūsiuose sieksiantis daugiau kaip 20 m/sek. Oro temperatūra nak-tį bus 0–5 laipsniai šalčio, tik pajūryje – 1–3 laipsniai šilumos. Dieną oro temperatūra beveik visur bus teigiama.

Savaitgalį, ciklonui traukiantis, pūs šiaurės vakarų vėjas, orai taps žiemiškesni.

PorytDieną: 0 +5o

Naktį: -2 +4o

Dieną: 0 +4o Dieną: +1 +5o

Naktį: -5–0oNaktį: -3 +3o

orai.lt, VL inf.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

32011 m. gruodžio 7 d. • Nr. 97 (9116)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Paėmė 3 000 Lt kyšį?

Praėjusių metų pabaigoje Specia-liųjų tyrimų tarnybos (STT) pa-reigūnams sulaikius savivaldybės darbuotojus, nežinioje liko į melio-racijos statinių ir sistemų naudo-tojų asociacijas susivieniję ir pro-jektus įgyvendinti pradėję rajono ūkininkai.

Pirmieji du Anykščių rajono me-lioracijos projektai, kuriems numaty-ta skirti daugiau nei 2 mln. Lt Eu-ropos Sąjungos paramos, įstrigo dėl korupcijos bylų.

Panevėžio apygardos prokura-tūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus proku-rorai teismui perdavė nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems in-teresams baudžiamąją bylą, kurioje A.Katliorius ir A.Timinskas įtariami neskaidriu melioracijos darbų viešojo pirkimo konkurso organizavimu Ka-varsko seniūnijoje.

Į teisiamųjų suolą sės ir konkursą laimėjusios bei melioracijos darbus atlikusios UAB „Kurklių karjeras“ direktorius Kazys Daškevičius.

Ikiteisminio tyrimo metu STT Panevėžio valdybos pareigūnai nustatė, kad šiai bendrovei galėjo būti neteisėtai sudarytos išskirti-nės sąlygos gauti darbų už bemaž 1,1 mln. Lt.

Spalį Anykščių rajono apylinkės teismą pasiekė dar viena milijoninės vertės viešojo pirkimo konkurso byla. Tie patys žemės ūkio specialistai įta-riami sudarę išskirtines sąlygas jung-tinei grupei – AB „Anykščių melio-racija“ ir UAB „Melinga“ – laimėti melioracijos darbų konkursą Ragu-vėlėje.

Jungtinei grupei atstovavusį ben-drovės „Anykščių melioracija“ direk-torių Bronislovą Laurikėną Anykš-čių rajono apylinkės teismas šiemet rugpjūtį pripažino kaltu dėl pikt-naudžiavimo ir skyrė 13 tūkst. Lt baudą.

Kaip informuoja STT Panevėžio valdybos pareigūnai, įtariama, kad bendrovė „Kurklių karjeras“ už lai-

mėtą konkursą suremontavo kelią į A.Katlioriaus bei jo sūnaus sody-bas ir „atsilygino“ statybinėmis me-džiagomis.

„A.Katliorius dar įtariamas galė-jęs paimti piniginį kyšį – 3 tūkst. Lt. A.Timinskui įtarimų dėl atlygio nėra“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras Rimantas Vagrys.

Anot prokurorų, teismui perduo-tose baudžiamosiose bylose surinkta pakankamai duomenų, patvirtinan-čių, kad kaltinamieji galėjo piktnau-džiauti tarnybine padėtimi.

Laimėjo be konkurentų

Ikiteisminį tyrimą vykdžiusių pa-reigūnų teigimu, organizuojant abie-jų melioracijos projektų viešuosius pirkimus veikta pagal panašią sche-mą.

Pareigūnai įtaria, kad A.Katliorius, susitaręs su melioracijos darbų kon-kursus laimėjusių bendrovių va-dovais, inicijavo į viešojo pirkimo konkurso sąlygas įtraukti tokius rei-kalavimus, kad būtų diskriminuoja-mi kiti potencialūs konkurso daly-viai ir proteguojamos įmonės laimėtų milijoninės vertės melioracijos darbų konkursą.

Manoma, kad buvęs Žemės ūkio skyriaus vyresnysis specialistas, vie-šojo pirkimo konkurso komisijos na-rys A.Timinskas pakluso vedėjui ir į konkurso sąlygas įtraukė papildomus reikalavimus.

Be to, A.Timinskas bendrovių va-dovams galėjo atskleisti konfi den-cialią informaciją apie potencialius dalyvius, kurie buvo susidomėję kon-kursu.

Tuo pasinaudoję, bendro-vės „Kurklių karjeras“ direktorius K.Daškevičius ir „Anykščių melio-racijos“ vadovas B.Laurikėnas galėjo susitarti su įmonėmis, kad šios atsi-sakytų savo ketinimų.

„Nelįskite į mūsų rajoną, mes ne-lįsime į jūsų“, – maždaug toks ga-lėjo būti proteguojamų įmonių pa-siūlymas.

Bendrovė „Kurklių karjeras“, lai-mėjusi melioracijos darbų konkursą Kavarsko seniūnijoje, buvo vieninte-lė konkurso dalyvė. Konkurentų ne-atsirado ir organizuojant Raguvėlės melioracijos projekto viešuosius pir-

kimus. Nugalėtoja buvo pripažinta jungtinė įmonių „Anykščių melio-racija“ ir „Melinga“ grupė.

Projektai įstrigo

Dėl korupcijos bylų sustabdy-tas melioracijos projektų Kavarsko ir Troškūnų seniūnijose įgyvendini-mas. Jau greitai bus metai, kai įstrigę ir darbai, ir pinigai.

„Patekome į didelę bėdą. Projek-tas tarsi pakibo ore. Darbų jau atlik-ta už maždaug pusę milijono, o pi-nigų nėra“, – „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo Anykščių rajono meliora-cijos statinių naudotojų asociacijos „Judinys“ valdybos pirmininkas Pet-ras Šostucha.

Pasak asociacijos „Judinys“ va-dovo, visi reikalingi dokumentai jau buvo pristatyti Nacionalinei mokė-jimo agentūrai (NMA), specialis-tai neturėjo jokių priekaištų, todėl netrukus mus turėjo pasiekti ir ES parama.

Tačiau procesas sustojo praėjusių Kalėdų išvakarėse STT pareigūnams sulaikius A.Katliorių, A.Timinską ir verslininkus.

„STT pareigūnai mums raštu paaiškino, kad pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas. Kas galėjo pa-galvoti, kad savivaldybės specia-listas gali nutekinti konfi dencialią informaciją“, – dėl nežinioje atsi-dūrusio projekto susikrimtęs kal-bėjo P.Šostucha.

Investicinis melioracijos projek-tas galvos skausmu tapo ir Raguvėlės melioracijos statinių naudotojų aso-ciacijos valdybos pirmininkei Alvili-nai Rimševičienei.

„Nuo praeitų metų pabaigos dar-bai nejuda. Laukuose paliktos atviros drenažo žiotys.

ES lėšos sustabdytos dėl įtarimų. Žmonės atliko darbus, o atlyginimų negauna. Manau, kad parama turė-tų būti skirta, o kaltieji turi atsakyti pagal įstatymus“, – samprotavo Ra-guvėlės dvaro paveldėtoja.

Specialistai suklupo

Abi melioracijos statinių nau-dotojų asociacijos įkurtos siekiant pasinaudoti ES parama, skirta pa-senusioms melioracijos sistemoms sutvarkyti. Į asociacijas susibūrė ūki-ninkai, pasiryžę atnaujinti meliora-cijos sistemas savo pačių dirbamose žemėse. Tokiems melioracijos pro-

jektams numatyta skirti 90 proc. ES paramos lėšų.

Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktorius Vilius Juodelis apgailestavo, kad pirmąsias ir vieninteles rajono melioracijos sta-tinių naudotojų asociacijas ištiko to-kia bėda.

„Gaila, kad biudžeto lėšų skirsty-mo melioracijos reikmėms patirties turėję specialistai suklupo prie euro-pinių investicijų“, – sakė V.Juodelis.

Ilgametis Anykščių rajono savi-valdybės Žemės ūkio skyriaus ve-dėjas A.Katliorius ir žemės ūkio specia listas A.Timinskas neteko pareigų. Liberalų ir centro sąjungai priklausęs A.Katliorius sustabdė na-rystę partijoje.

Dėl korupcijos bylų sustabdytas melioracijos projektų Kavarsko ir Troškūnų seniūnijose įgyvendinimas. Jau beveik metai, kai įstrigę ir darbai, ir pinigai.

(Užs. 793)

Už padarytus darbus paramos neskirsAistė Mileikaitė, Nacionalinės mokėjimo agentūros Viešųjų ryšių poskyrio vedėja

Buvo nustatyta, kad paramos gavė-jai, atlikdami viešuosius pirkimus, pa-žeidė Viešųjų pirkimų įstatyme įtvir-tintus lygiateisiškumo, nediskrimina-vimo ir skaidrumo principus. Sutartys nėra nutrauktos, paramos gavėjams leista toliau vykdyti projektus. Tačiau dėl pirkimų pažeidimų buvo nuspręs-ta nefi nansuoti pirmojo etapo darbų. Išmokant paramos lėšas kompensuo-jamos tik tos investicijos, kurios pada-rytos nepažeidžiant teisės aktų reika-lavimų. Nustačius pažeidimus nutarta nepatenkinti asociacijų pateiktų mokė-jimo prašymų. Paramos gavėjai apie tai informuoti. Priimtą sprendimą jie turi teisę apskųsti įstatymų numaty-ta tvarka. Bet jei nusprendžia neskųsti sprendimo ir toliau įgyvendinti projek-tą, privalo kreiptis į projektą adminis-truojantį specialistą, aptarti paramos sutarties, mokėjimo prašymo grafi ko keitimo galimybes.

Bijo kovoti su korupcijaSergejus Muravjovas, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas

Šių metų Lietuvos korupcijos žemėla-pio tyrimai rodo, kad realios pažangos kovoje su korupcija nėra. Atliekant ty-rimus paaiškėjo, kad tiek verslininkai, tiek gyventojai mano, jog kyšininkavi-mas vis dar tebėra efektyvus proble-mų sprendimo būdas. 17 proc. versli-ninkų ir 22 proc. gyventojų prisipažino kyšį davę bent kartą per pastaruosius 12 mėn. Žmonės kalba, kad pagrindinė korupcijos apraiška Lietuvoje – nepotiz-mas, t. y. tarnybinės padėties naudoji-mas giminėms proteguoti. Tai patvirti-na 2011 m. korupcijos suvokimo indek-so tyrimas. Lietuvoje šis indeksas buvo 4,8 balo, mūsų šalis užėmė 50-ąją vietą iš 183 valstybių (pernai – 5 balai ir 46-oji vieta). Kovai su korupcija neužtenka tik gero teisinio reguliavimo. Dabar svar-bu leisti žmonėms patikėti, kad jie patys gali kovoti prieš korupciją. Tyrimai rodo, kad nedaug žmonių pasiruošę įsitraukti į antikorupcinę veiklą. To jie nedaro, nes bijo neigiamų pasekmių.

Korupcija skandina milijoninius projektus

Atkelta iš 1 p.

Į asociacijas susibūrę ūkininkai buvo pasiryžę atnaujinti melioracijos sistemas savo pačių dirbamose žemėse. To-kiems melioracijos projektams numatyta skirti 90 proc. ES paramos lėšų. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

4 2011 m. gruodžio 7 d. • Nr. 97 (9116)Valstiečių laikraštisAktualijos

Nijolė PetrošiūtėVL žurnalistė, nijole.petrosiute@valstietis.lt

Šios idėjos įgyvendinimas kai-nuotų 9,2 mln. Lt. Tačiau meninin-kams tokio objekto nereikia. Jis reikalingas politikams. Kodėl?

Po gaisro tapo vertybe

Menų fabriką ketinama kurti viename iš buvusių fabriko „Elnias“ pastatų, menančių garsaus fabrikan-to Chaimo Frenkelio laikus, nors iš tikrųjų čia išlikusios tik pavojingos griuvenos. Skylėtos ir aptrupėjusios sienos bet kada gali nuvirsti. Sto-go visiškai nėra, nes jis nudegė per gaisrą. Ant trečio aukšto perdangos jau užaugę medžiai. Laiptai – tarsi po karo. Be to, iš buvusios odos per-dirbimo įmonės rezervuarų sklinda baisi smarvė. Buvusį garsų objektą gali priminti tik užrašas virš įėjimo į griuvenas – „Korupcijos fabrikas“, atrodo, atsiradęs komisijos apsilan-kymo proga.

Šį pastatą Šiaulių miesto savival-dybė pernai už 325 tūkst. Lt nupirko iš šiauliečio verslininko Stasio Ka-ritono. Pastatas pirktas tuomet, kai miestui vadovavo jo partijos kolega liberalcentristas Genadijus Mikšys. Naujam gyvenimui ketinamas pri-kelti objektas jau yra kultūros verty-bė. Tačiau į Kultūros vertybių registrą jis buvo įrašytas tik po gaisro, įvyku-sio prieš kelerius metus. Kol 1911 m. statytas pastatas iš tiesų buvo kažko vertas, jis paveldosaugininkų nedo-mino, o kai sudegė, tapo vertybe.

Sapnuojasi milijonai

Dėl Menų fabriko ateities pas-taruoju metu itin intensyviai laužo-mos ietys ir tarp politikų, ir tarp vi-suomenės atstovų. Miesto tarybos narys Artūras Visockas, išanalizavęs Menų fabriko galimybių studiją, ap-tiko, kad per 10 metų šiam objektui išlaikyti reikėtų mažiausiai pussep-tinto milijono savivaldybės dotacijų, neskaičiuojant milijonų, kurių rei-kės projektui įgyvendinti. A.Visocko oponentai atkerta, kad dėl projekto įgyvendinimo lėšų nereikėtų neri-mauti, nes tai būtų ES milijonai, o savivaldybės indėlis būtų tik 5 proc.

Savivaldybės administracijos direk-torius Vladas Damulevičius aiški-no, neva tą projektą būtina vykdyti vien todėl, kad antrąkart milijonų Menų fabrikui niekas neduos, to-dėl reikia išnaudoti progą. Investi-cijų ir miesto plėtros skyriaus vedė-ja Aistė Žalevičienė, palaikydama V.Damulevičiaus poziciją, teigė, jog blogiausiu atveju reikėtų ne atsisa-kyti projekto, o ieškoti privataus in-vestuotojo. V.Damulevičius ragino pagalvoti ir apie tai, kad kitąmet jų savivaldybė gaus apie 4 mln. Lt už-

terštoms teritorijoms išvalyti. Tuos pinigus, girdi, būtų galima panaudoti „Elnio“ fabriko teritorijai sutvarkyti. Tačiau A.Visockas turi ir tam kon-trargumentą: „Elnio“ fabriko teri-torijoje esantys pastatai dalimis yra išpirkti įvairių privačių asmenų. Pri-vačioms teritorijoms valyti ES mili-jonų panaudoti negalima.

Universalūs specialistai

Miesto tarybos valia teisė įgyven-dinti Menų fabriko projektą atiduo-ta Šiaulių regiono plėtros agentūrai (ŠRPA). Pasak A.Visocko, pasta-raisiais metais ši agentūra tik skaitė

paskaitas kaimo ir žemės ūkio klau-simais. Ir štai staiga jie metėsi prie menų. A.Visockas netruko suprasti, kodėl taip atsitiko. Pasirodo, ŠRPA yra tapusi PVM mokėtoja, vadinasi, įvykdžiusi šį projektą ji susigrąžintų apie 1,5 mln. Lt. Be to, ši agentū-ra yra vienintelė projekto vykdyto-ja, tad su tais pinigais galėtų elgtis kaip tinkama.

Už techninį projektą architektų bendrovei jau sumokėta 235 tūkst. Lt. Prie tos sumos pridėję 325 tūkst. Lt už patį pastatą, gautume nemenką

sumelę, kurios miesto biudžete dabar taip trūksta, jog net ketinama įvesti abonentinius mokesčius vaikų dar-želiuose ir kt.

Kai kurie politikai prisipažįsta, kad pritarę griuvenos įsigijimui ir Menų fabriko idėjai jie pirko katę maiše.

Kiauras maišas

Specialistai ir politikai, apžiūrė-ję būsimą Menų fabriką, iškart su-abejojo, ar tokios būklės pastatui rekonstruoti užtektų projekte nu-matytų milijonų ir ar nebūtų čia an-tri Valdovų rūmai. Pasak Tarybos na-rės Nijolės Budrytės, šioje situacijoje yra tik vienintelis protingas kelias – pastatą nugriauti ir apie jokias jo re-konstrukcijas nebesvaičioti. Jos įsi-tikinimu, čia vyksta paprasčiausias pinigų plovimas, nes tas fabrikas ne-reikalingas nei šiauliečiams, nei me-nininkams.

Jokios kritikos neatlaikė ir archi-tekto D.Jakubausko siūlymas pasta-tą rekonstruoti, o paskui jį parduoti. Deja, Šiauliuose tokie milijonai „ne-vaikšto“, o dar tokioje apleistoje pra-monės zonoje.

Menininkams nereikia

Įdomiausia yra tai, kad politikai ir verslininkai, sumanę kurti Menų fabriką, užmiršo paklausti pačių menininkų, ar jiems tokio objekto reikia. Menininkai, tik iš viešosios erdvės sužinoję, jog kažkas neva jų labui daroma, vienu balsu sakė, kad tokios valdžios malonės jiems tikrai nereikia. Pasak skulptoriaus Gin-tauto Lukošaičio, čia yra investuo-jama į statybų pelnus ir apie jokį meną ar kultūrą negalvojama, todėl menu dangstyti tokią aferą yra dau-giau nei nepadoru. Šią mintį tęsė ir muzikantas Gintas Gecevičius. Pasak jo, tai būtų dar viena nenau-

dojama troba, kokių Šiauliuose ir taip pilna.

Valdininkijai tvirtinant, jog jau dabar atsirado menininkų, kurie čia kurtųsi, oponentai paprašė pateikti norinčiųjų sąrašą. Nepateikė.

Politikai atidėlioja

Lapkričio 24 d. vykusiame Tary-bos posėdyje A.Visockas vėl pasiūlė atšaukti visus ankstesnius su Menų fabriku susijusius Tarybos sprendi-mus. Bet posėdžiui pirmininkavęs meras Justinas Sartauskas šiam klau-simui pristatyti davė tik dvi minutes. Nutraukęs A.Visocko kalbą, meras pasiūlė klausimą nukelti iki gruodžio mėnesio Tarybos posėdžio. „Tvar-kos ir teisingumo“ partijos atstovė vicemerė Daiva Matonienė sakė, kad jai esą gėda dėl tų, kurie sua-bejojo Menų fabriko reikalingumu. Girdi, na ir kas, kad neatsirado no-rinčių ten kurtis menininkų: „Menų inkubatorius kuriamas ne esamiems menininkams, o naujiems.“ Taigi, kaip ir dera buvusiame avalynės fa-brike – dar viena pora kaliošų, stu-miant idee fi xe.

Aferą dangsto menu

(Užs. 608)

Politikai ir verslininkai, sumanę kurti Menų fabriką, užmiršo paklausti pačių menininkų, ar jiems tokio objekto reikia. Menininkai, tik iš viešosios erdvės sužinoję, jog kažkas neva jų labui daroma, vienu balsu sakė, kad tokios valdžios malonės jiems tikrai nereikia.

Tik iš gatvės pusės buvęs „Elnio“ fabrikas dar primena pastatą. Autorės nuotrauka

Vyriausioji redaktorėMeilė Taraškevičienė

Administratorė (8 5) 210 0110 Atsakingasis sekretoriusRimantas Dovydėnas (8 5) 210 0113

SODYBA, BIČIŲ AVILYS Nijolė Baronienė (8 5) 210 0035

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys (8 5) 210 0090

SVEIKATA Daiva Šalc (8 5) 210 0042

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė (8 5) 210 0080

MOTERS PASAULIS Eglė Valionienė (8 5) 210 0035

ŠEŠTADIENIS Rūta Klišytė (8 5) 210 0082

PRIEBLANDOS, UŽSIENYJEVismantas Žuklevičius (8 5) 210 0092

SPORTAS, ŽVEJYBAMarius Eidukonis 8 640 25 652

Dizaineriai (8 5) 210 0113

Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI:

KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524Gediminas Stanišauskas 8 640 19 043

PANEVĖŽYS Vida Tavorienė 8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė (8 427) 56 797

INTERNETINIS PORTALASVyr. redaktorė

Lilija Valatkienė (lilija.valatkiene@valstietis.lt) Vyr. redaktorės pavaduotojas Tadas Vasiliauskas (tadas.vasiliauskas@valstietis.lt)

REDAKCIJASaltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. paštas redakcija@krastospauda.lt.

SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukš tas), nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 242 1281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spaus di na UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti nė spau da. 6 sp. lan kai. Ti ra žas 15 675 egz. In dek sas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 1499. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova

Administratorė (8 5) 210 0110

Reklamapardavimai@krastospauda.lt

Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110

Šiauliuose jau ne vieną mėnesį kunkuliuoja aistros dėl Menų fabriko kūrimo buvusiose „Elnio“ fabriko griuvenose.

52011 m. gruodžio 7 d. • Nr. 97 (9116)Valstiečių laikraštis

6 2011 m. gruodžio 7 d. • Nr. 97 (9116)Valstiečių laikraštisAktualijos

Marius EidukonisVl žurnalistas, marius.eidukonis@valstietis.lt

Neįgaliųjų dienos išvakarėse Na-cionalinėje fi lharmonijoje skambė-jo Lietuvos neįgaliųjų atliekamos dainos.

Kaip teigė renginio organizatorė, Lietuvos muzikų rėmimo fondo di-rektorė Liucija Stulgienė, tradiciškai švęsti savo šventę neįgalieji renkasi į Nacionalinę fi lharmoniją, kuri būna pilnutėlė. Ji pasidžiaugė, kad draugų ratas kasmet vis plečiasi. Šiemet su-sirinkusiesiems koncertavo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) narės Ona Matusevičiūtė, Vaida Bu-tautaitė, Lidija Gurova, VDU Muzi-kos akademijos Dainavimo katedros studentai, o koncertą griausmingai užbaigė pučiamųjų instrumentų or-kestras „Trimitas“.

Renginio vedėja Janina Pranaitytė juokavo, kad senamiestis tądien buvo

itin gyvas. „Visur pilna mikroauto-busiukų, kuriais į koncertą suvažia-vo neįgalieji iš visos Lietuvos“, – pa-sakojo ji.

Susirinkusiuosius pasveikino Sei-mo pirmininkė Irena Degutienė bei socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas. Valdininkai ža-vėjosi neįgaliųjų stiprybe ir ištverme, jos linkėjo pasisemti sveikiesiems.

Besirenkančius į renginį džiugino liaudiškos muzikos kapela „Bičiuliai“, kuriai vadovauja Lionginas Matu-sevičius. Akordeonu grojantis kape-los vadovas su muzika susipažino dar penkerių, gyvendamas Švenčionėliuo-se. „Kaimyno namuose buvo vestu-vės, kuriose grojo liaudies muzikantai. Viena daina man labai patiko, tad tėtis nusivedė mane pas juos ir paprašė, kad pamokytų truputį groti. Taip ir pra-dėjau“, – prisiminė jis. „Netrukus na-muose atsirado ir mažas akordeonas. Vėliau aš jį nustūmiau į šalį, nes įsto-jau į J.Tallat-Kelpšos konservatoriją,

kur grojau pučiamaisiais instrumen-tais, buvau Aklųjų pučiamųjų orkes-tro narys, o vėliau, orkestrui iširus, vėl į rankas paėmiau akordeoną. Dabar jo atsiprašinėju“, – juokavo muzikantas. Jo sesuo Ona Matusevičiūtė žiūrovus džiugino, atlikdama visiems gerai ži-nomas klasikines kompozicijas.

L.Matusevičiaus sesuo O.Matu-sevičiūtė džiaugėsi, kad turi tokį brolį, iš kurio visada gali tikėtis palaikymo ir paramos. „Gyvenime aplink mane visuomet buvo labai geri draugai ir šeima. Džiaugiuosi, kad turiu abu gy-vus tėvelius, labai gerai sutariame ir su broliu“, – kalbėjo solistė. Aplin-

kinių tiesiog Onute vadinamos so-listės karjerą, kaip teigia ji pati, lėmė atsitiktinumas. Prisiminusi dainavimo studijas, Onutė pasakojo, kad išlieta nemažai ašarų, sukaupta kalnai sąsiu-vinių. „Dainavimas labiausiai remiasi mimika, kvėpavimu, o matyti juk ne-galėjau. Puikiai atsimenu, kaip dėsty-toja kvėpavimo mokė paguldžiusi ant grindų“, – apie savo studijas pasako-jo dainininkė. Ji teigė, kad akliesiems mokymosi procesas itin pailgėja, nes visus kūrinius tenka persirašyti Brai-lio raštu. „Per egzaminą prieš dės-tytojus neatsistosi su sąsiuviniu ant pilvo ir neskaitysi dainos teksto, tad

viską išmokdavau mintinai, ir tuo la-bai džiaugiuosi, nes puikiai išlavinau atmintį“, – kalbėjo solistė. Ji prisipa-žino retkarčiais į rankas paimanti dar ir fl eitą, kuria groti mokėsi muzikos mokykloje.

Į sceną kukliai įžengusi Lidija Gu-rova iš Visagino visus pavergė bal-su. Jau devynerius metus dainuojan-ti Lidija pasakojo, kad dainavimas ir muzika dabar jai yra visas gyvenimas. Rusakalbė mergina labiausiai mėgsta dainuoti lietuviškai ir užsienio kalbo-mis. „Dainuoti mane dar mažą atvedė močiutė. Dabar man tai yra visas gy-venimas“, – pasakojo visaginietė.

Vismantas ŽuklevičiusVL žurnalistas, vismantas.zuklevicius@valstietis.lt

Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino, kad mūsų šalies pilie-čiai gali naudotis kitose ES šaly-se įstatymų teikiama galimybe bankrutuoti. Užsienyje bankruta-vę lietuviai bankrotą vertina kaip galimybę pradėti gyvenimą iš nau-jo. Savo istoriją papasakojo Milda Špakauskaitė – viena pirmųjų Lie-tuvos piliečių, sėkmingai pasinau-dojusi bankroto procedūra Didžio-joje Britanijoje.

Skolos braukiamos tik užsienyje

Užsienyje paskelbtas fi zinio as-mens bankrotas pripažįstamas ir Lietuvoje, nors mūsų šalyje dar nėra priimtas Fizinių asmenų bankroto įstatymas. Pasak Lietuvoje dirbančio advokato Gedimino Žliobos, abejo-nių, kad kitose ES šalyse įvykę Lietu-vos piliečių bankrotai turi būti pripa-žįstami ir Lietuvoje, nebeliko šiemet tai patvirtinus Lietuvos apeliaciniam teismui. „Jei žmogus dvejoja, ar ban-dyti ieškoti išeities Lietuvoje, ar vyk-ti į užsienį, jis gali rinktis pastarą-jį variantą ir atsikratyti skolų šleifo

bankrutuodamas“, – sakė advokatas G.Žlioba.

M.Špakauskaitė ryžosi tokiam žingsniui. „Šis sprendimas suteikė man galimybę pradėti gyvenimą iš naujo. Priešingu atveju didžiulės sko-los mane, ko gero, būtų slėgusios iki pat gyvenimo pabaigos, o kreditorius vis tiek nebūtų susigrąžinęs bent kiek apčiuopiamesnės skolos dalies. La-bai gaila, kad Lietuvoje kol kas dar

nepriimtas Fizinių asmenų bankroto įstatymas ir vienintelė galimybė ban-krutuoti yra nuvykus į kitas ES šalis, kur tokie įstatymai veikia“, – kalbėjo M.Špakauskaitė.

Milda, kaip ir daugelis, prieš mus dabar kamuojančią krizę turėjo gerą

darbą. Pinigų netrūko, tad moteris paėmė paskolą namui įsigyti. „Apie būsimą krizę tuomet net neįsivaizda-vau, tačiau ji kirto itin negailestingai: netekau gerai apmokamo darbo inter-jero dizaino įmonėje. Negana to, išsi-skyriau su vyru. Likau viena su dviem mažais vaikais ir 440 tūkst. litų pasko-la bankui“, – pasakojo moteris.

M.Špakauskaitė, Lietuvoje ne-sėkmingai ieškojusi darbo, išvyko į

Didžiąją Britaniją. Čia bandė dirb-ti, tačiau suprato, kad turės „arti“ visą gyvenimą tam, kad atiduotų bankui paskolą. „Vienintelė galimybė man buvo pasiskelbti bankrotą“, – išeitį iš nelengvos padėties trumpai nupasa-kojo M.Špakauskaitė.

„Į mus dažnai kreipdavosi tokie po-tencialūs klientai, tačiau anksčiau ne-galėdavome garantuoti, kad užsienio teismo nutartis bus pripažįstama Lie-tuvoje. Todėl žmonės nedrįso rizikuoti, nes užsienyje asmens bankroto proce-dūra gana brangi. Pavyzdžiui, Didžio-joje Britanijoje ji kainuoja apie 5–15 tūkst. eurų ir tai priklauso nuo dau-gelio aplinkybių. Latvijoje bankrutuoti kur kas pigiau“, – sakė G.Žlioba.

Bankrotas – ne būdas išvengti atsakomybės

Pasak „Insolbaltika UK“ konsul-tanto nemokumo klausimais An-drejaus Smolenko, dirbusio su M.Špakauskaitės byla, lietuviams Latvijoje ar Estijoje bankrutuoti yra pigiau, tačiau Didžiojoje Britanijo-je liberalesni įstatymai, o ir teismo procesas trunka trumpiau. „Bet ko-kiu atveju Lietuvai būtina įtvirtin-ti fi zinio asmens bankroto teisę“, – sakė A.Smolenko.

Anglijoje gyvenančiai lietu-vei per pusę metų buvo nurašyta 440 tūkst. Lt., arba 130 tūkst. eurų, skola. Nuo tos dienos, kai jai buvo paskelbtas bankrotas, skoloms pa-dengti iš M.Špakauskaitės nebus reikalaujama nė cento, kad ir kokios jos pajamos būtų ateityje.

Pasak A.Smolenko, užtenka Anglijoje pragyventi ne mažiau nei pusmetį, kad kitos ES valsty-bės piliečiui šioje šalyje būtų galima kreiptis dėl bankroto.

Tačiau jis pabrėžia, kad Anglijos teismai labai atidžiai tikrina faktus, dėl kokios priežasties žmogus atvy-ko į šią šalį ir kodėl jis negali vykdy-ti savo įsipareigojimų kreditoriams. „Bankrotas – ne būdas išvengti atsa-komybės už skolas, o nemokių sko-lininkų fi nansinio reabilitavimo me-chanizmas, veikiantis daugumoje ES valstybių“, – aiškino Anglijoje dirbantis konsultantas nemokumo klausimais.

„Kad galėtumėte skelbti bankro-tą, pavyzdžiui, Didžiojoje Britani-joje arba Latvijoje, turite perkelti ten visus savo ekonominius ir so-cialinius interesus. Tikrai nėra taip, kad nuvažiuosite porą kartų į Latvi-ją ir galėsite ten bankrutuoti – toje šalyje realiai reikia gyventi ir dirb-ti“, – pabrėžia advokatas G.Žlioba. Tačiau po bankroto Lietuvos pilie-čiui niekas nedraus grįžti į tėvynę ir viską pradėti iš pradžių. Net tas pats bankas, pasak advokato, negali

atsisakyti atidaryti sąskaitą anksčiau bankrutavusiam asmeniui.

Pavyzdys kitiems prasiskolinusiems

Advokatas pastebi, kad didesnių galimybių skelbti fi zinio asmens ban-krotą atsirado užsienyje jau ilgą laiką gyvenantiems lietuviams, kurie gal-būt ir išvyko dėl to, kad čia negalėjo sudurti galo su galu, jų sąskaitos buvo areštuotos.

A.Smolenko ragina šia proce-dūra pasinaudoti ir daugiau lietu-vių. „Nereikia bijoti sau pasakyti „aš bankrutavau“ ir pradėti naują fi nan-sinį gyvenimą. Mildos istorija turėtų būti pavyzdys visiems, kurie pakliu-vo į panašią situaciją“, – sakė lietu-vę konsultavęs britas, kurio konsul-tavimo paslaugų įkainiai prasideda nuo 5 400 Lt.

Milda sulaukė ir tam tikrų prie-kaištų, esą neturinti sąžinės dėl savo poelgio ir padariusi bankui nuostolių. „Apie sąžinę reikėtų paklausti mano buvusios darbovietės vadovų. Ar jiems rūpėjo, kaip gyvens paskolą paėmusi, darbo netekusi ir du vaikus užauginti turinti moteris?“ – atšovė bankruta-vusi Lietuvos pilietė.

M.Špakauskaitei pritarė ir advo-katas G.Žlioba. „Bankas yra akcinė bendrovė, siekianti pelno, tad ji turi prisiimti atsakomybę dėl patiriamų nuostolių. Negalima visko užkrauti ant žmogaus pečių. Jam ir taip susida-riusi situacija yra nepatogi ir fi nansiš-kai skaudi“, – bankrutavimo teisę kaip normalią, tačiau lietuviams vis dar ne-įprastą, komentavo advokatas.

Lietuvė skolų naštą nusimetė bankrutuodama

Nereikia bijoti sau pasakyti „aš bankrutavau“ ir pradėti naują fi nansinį gyvenimą. Mildos istorija turėtų būti pavyzdys visiems, kurie pakliuvo į panašią situaciją.

Lietuviams yra pavykę bankru-tuoti ne tik Didžiojoje Britanijo-je, bet ir Latvijoje. Kaune gerai žinomai nekilnojamojo turto agentūrai „Nidulus“ vadovavęs verslininkas ir buvęs politikas Gytis Januška Latvijoje atsikra-tė net 14 mln. Lt skolų.

Neįgaliųjų stiprybė nepamatuojama

Anglijoje bankrutavusi lietuvė Milda Špakauskaitė džiaugiasi – bankrotas leido pradėti gyvenimą iš naujo. „Promo Service“ nuotrauka

Neįgaliųjų dienos šventėje pasirodė solistė Ona Matusevičiūtė, susirinkusiuosius linksmino kapela „Bičiuliai“.Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Ūkininkų žinios

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

9 psl.

Stambiausio Vilniaus aps-krities ūkininko Sigito Raz-vadausko turtas – Europos Sąjungos reikalavimus ati-tinkantis pieno ūkis.

Jolita Žurauskienė

9 psl.

Svarbiausia – turėti ūkio viziją

Moters pasaulis

15 psl.

Juodoji keramika yra ne tik meno sritis, atsipalaidavi-mo būdas, amatas, bet ir unikalus Lietuvos kultūros paveldas.

Eglė Valionienė

Molis išmokė nusiraminti

16 psl.

Žuvis pamirštama nepelnytai

7 psl.

Rusijoje sekmadienį vyko Valstybės Dūmos rinkimai. Jų metu buvo blokuojami vyriausybę kritikuojantys interneto portalai, šalies miestuose kilo mitingai. Nors Vladimiro Putino va-dovaujama partija „Vienin-goji Rusija“ prarado tautos pasitikėjimą, tačiau pažei-dimai ir apgaulė leido jai laimėti rinkimus.

Vismantas Žuklevičius

Rinkimai Rusijoje tebuvo politinis šou

14 psl.

Kai Lietuva uždarė Ignali-nos AE, Briuselis pasveiki-no, o kai atėjo laikas skirti žadėtą paramą, pareiškė, kad branduoline sauga turi pasirūpinti pati valstybė.

Albinas Čaplikas

Briuselis pažadus linkęs užmiršti

Galvijų eksporto draudimas Galvijų eksporto draudimas kirs per jų augintojų kišenękirs per jų augintojų kišenęDėl Valstybinės maisto ir ve-terinarijos tarnybos spren-dimo nuo gruodžio 1 d. uždrausti gyvų galvijų eks-portą į Turkiją ūkininkai gali patirti milijoninių nuosto-lių.

Vida Tavorienė

Prasidėjus adventui, visi prisimename žuvį. Tačiau gydytojai dietologai sako, kad žuvį dėl joje esančių naudingųjų medžiagų rei-kėtų valgyti daug dažniau – bent du kartus per sa-vaitę.

Liepa Buitkutė

UžsienyjeEnergetika