Gediminas Stanišauskas

Ispanijos žurnalui pareiškusi, kad niekada nemeluoja, Lietuvo-je Dalia Grybauskaitė sąmoningai nuo piliečių nuslėpė ti esą.

Viešai kalbėjo netiesą

Pastarąjį mėnesį jos ekscelencija tiek daug kartų nenulaikė liežuvio, kad jos populiarumas neišvengia-mai krinta. Pavyzdžiui, komentuo-dama rugsėjo 12 d. Vilniaus mies-to tarybos rezoliuciją „Dėl šilumos kainų mažinimo ir kogeneracijos skatinimo“ sukritikavo tris rezo-liuciją parėmusias partijas (Dar-bo partiją, Lietuvos socialdemok-ratų partiją ir sąjungą TAIP), D.Grybauskaitė sąmoningai nu-slėpė tiesą apie dar dviejų frakcijų paramą rezoliucijai (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos bei partijos „Tvar-ka ir teisingumas“).

„Rezoliuciją vertinu labai kri-tiškai. (...) Ir kartoju, už tai balsa-vo Zuoko TAIP, socialdemokratai

ir Darbo partija. Ir labai noriu at-kreipti visų mūsų žmonių dėme-sį – labai įdėmiai eikit ir balsuo-kit už tuos, kurie jums žada, bet daro viską priešingai, negu tai yra jūsų interesams“, – agitacine kal-ba prieš televizijos kameras aiškino D.Grybauskaitė.

Paskutinis Prezidentės sakinys priskirtinas „bušizmams“, nes aps-kritai prasilenkė su logika (mat ji, atvirkščiai, ragina balsuoti už paža-dukus). Galiausiai D.Grybauskaitės pažerti priekaištai nacionalinio lyg-mens partijoms prieš Seimo rinki-mus buvo nepamatuoti, nes įvairiose savivaldybėse sudaromos skirtingos koalicijos, neturinčios nieko ben-dra su Seimu. Savivaldybės priski-riamos vykdomajai valdžiai, o Sei-mas – įstatymų leidžiamajai. Be to, dokumentai rodo, kad kreipimąsi į Prezidentūrą Vilniaus miesto ta-ryboje inicijavo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, bet D.Grybauskaitė apie tai nė ne-užsiminė.

2012 m. rugsėjo 29 d., šeštadienis • Nr. 78 (9201) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Nukelta į 3 p.

• Skurdoka šiuolaikinė lietuvių literatūra netikėtai praturtėjo lyg senovės lobį būtų radusi. Tas lobis – jauna rašytoja Kristina Sabaliauskaitė, kurios dviejų dalių istorinis romanas „Silva Rerum“ graibstyte graibstomas ir puikiai vertinamas žinovų – istori-kų, menotyrininkų, rašytojų.

• Įspūdingi augalai puošia ir džiugina, tačiau kai kurie sodininkai mano, kad geriau ką nors pasisodinus turėti ir naudos. Kultūrinės bruknės, sausmedžiai ir putinai vis dažniau auginami prie namų ar soduose.

• Lietuvos būsto ir urbanistinės plėtros agentūra skelbia, kad atnau-jintų būstų gyventojai sutaupo apie 60 proc. šildymo išlaidų.

• Sakoma, kad nuo likimo nepa-bėgsi. Žinomas Klaipėdos krašto bi-tininkas Gintautas Grigaitis niekada to nė nebandė daryti.

Šiandien skaitykite:

ŠEŠTADIENIS, 11 p.

SODYBA, 7 p.

Trečiadienį VL su priedais:Ūkininkų žiniosMoters pasaulis

SODYBA, 9 p.

Augant žmonių, besirenkančių kelionę traukiniu, skaičiui, AB „Lietuvos geležinkeliai“ skuba kuo greičiau pagerinti kelionių traukiniais komfortą. Nuo 2013-ųjų vasaros žadama klientus vežti dar trimis naujais traukiniais.

Apie tai – 4 p. Apie tai – 25 p.

Per artimiausius 15–30 metų vis daugiau planetos regionų kankins alkis ir troškulys. Tyrimus atliekantys mokslininkai rojaus kampeliu vadina Rytų Europos šalis, taigi ir Lietuvą, nes jos augins vis daugiau grūdų ir gamins daugiau maisto produktų.

Mokslininkai progno-zuoja, kad per atei-nantį dešimtmetį ša-lies rajonai gali virsti senolių kraštu, o dar-bingo amžiaus žmo-nių pečius užguls sunkiai pakeliama jų išlaikymo našta.Vida TavorienėVL žurnalistė

„Lietuvos gyventojus ti esiog vi-jome iš tėvynės, o dabar stebimės, kad mažesni miestai ir miesteliai nyksta. Visos pertvarkos, visos re-formos ir visa politi ka buvo nu-kreipta prieš žmogų, ypač kaimo gyventoją, tad ir rezultatai dabar tokie“, – ne vieno savivaldos atsto-vo nuomonei pritarė Šakių rajono meras Juozas Bertašius.

Valstybė ignoruoja paprastą žmogų

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuva neteko apie pusę milijono gyventojų.

Dviejų greičių politika naikina Lietuvos kaimą

Tautos užkalbėjimai iš Prezidentės lūpų

Per daugiau nei 20 nepriklausomybės metų Vyriausybė neskyrė pakankamai dėmesio paprastiems žmonėms, to-dėl daugeliui dėl prastos materialinės padėties su skaudama širdimi teko emigruoti. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

BIČIŲ AVILYS, 21 p.

Nukelta į 2 p.

Petro Malūko nuotrauka

Pastarąjį mėnesį jos ekscelencija D.Grybauskaitė

tiek daug kartų nenulaikė liežuvio, kad jos populiaru-mas neišvengiamai krinta.

2 2012 m. rugsėjo 29 d. • Nr. 78 (9201)Valstiečių laikraštis

Per ateinantį dešimtmetį darbingo amžiaus žmonių šalies regionuose gali sumažėti tiek, kad vienam dir-bančiajam gali tekti išlaikyti po 4–5 ar daugiau pensininkų ir socialiai remtinų žmonių.

Tyrimą atlikęs Darbo ir sociali-nių tyrimų institutas prognozuoja, kad, nepakitus stebimoms tenden-cijoms, 2021 m. gyventojų Lietu-voje sumažės iki 2,67 mln., iki 2025 m. darbingo amžiaus žmo-nių gali sumažėti apie 400 tūkst., o kai kuriuose mažuose miesteliuo-se daugiau nei pusė gyventojų bus pensininkai. Jau dabar ekonomiš-kai neaktyvių gyventojų ir bedar-bių šalyje yra beveik 60 proc., o kai kuriuose rajonuose – daugiau nei 75 proc.

„Kitaip ir negalėjo būti – juk per daugiau nei 20 nepriklausomybės metų žmogui nebuvo skiriama dė-mesio. Valstybės pagrindas – ne tik žemė, vėliava ir himnas, bet ir čia gyvenantys bei dirbantys žmonės. Kai jie nebegali pragyventi, nebe-uždirba tiek, kad galėtų susimokėti už brangstančias komunalines pas-laugas, mokslą, medicinos paslaugas, su skaudama širdimi emigruoja“, – tyrėjų pateikti duomenys nestebino J.Bertašiaus.

Rokiškio rajono Pandėlio seniū-nijos seniūnas Romualdas Varanius įsitikinęs, kad Lietuvoje sudaromos palankios sąlygos tik turtingiesiems, todėl didėja atotrūkis tarp didžių-jų šalies miestų ir kaimų gyventojų pragyvenimo lygio.

„Štai mūsų seniūnijoje 2000 m. buvo 9 mokyklos, o dabar beliko viena. Daug žmonių išvažiavo, emi-gravo. Bėda ta, kad vienų pragyve-nimo lygis kyla, kitų – vis leidžiasi. Įstatymų kūrėjai tiek prisidirbo, kad dabar nebeįveikia padarinių“, – dės-tė seniūnas.

Parama nuteka į centrus

Savivaldos atstovai įsitikinę, kad sulaikyti žmones nuo emigracijos

galėjo efektyvi regioninė politi-ka, nukreipta naujoms darbo vie-toms kurti, smulkiam ir vidutiniam verslui skatinti. Tačiau dažniausiai įvairių kadencijų politikų skambūs pažadai telikdavo tuščiomis dekla-racijomis.

„Lietuvoje viskas centralizuoja-ma: parama skiriama verslui dide-liuose miestuose, o dėl darbo vietų ir gyvenimo sąlygų kaimo vietovė-se centrinė valdžia nesuko ir nesuka galvos“, – pareiškė Ignalinos rajono meras Bronis Ropė.

Vyriausybė yra patvirtinusi 14 skurdžiausių šalies rajonų sąra-šą. Probleminiams kraštams buvo skirta daugiau investicinės ES pa-ramos.

Šių rajonų vadovai įsitikinę, kad toks dėmesys labai reikalingas. Ta-čiau yra ir skeptiškų vertinimų – esą vienkartinės investicijos į infra-struktūrą gali tapti papildoma našta savivaldybėms, nes teks ją prižiū-rėti.

„Suaktyvėjo daugiabučių namų renovacija. Dalį miesto sutvarkėme. Be paramos to nebūtume įstengę padaryti“, – nauda neabejojo Pas-valio rajono meras Gintautas Ge-gužinskas.

R.Varanius sutiko, kad proble-miniams rajonams skirtos investici-jos buvo naudingos – padėjo ne tik atnaujinti gyvenamuosius būstus, bet ir sutvarkyti kelius, parkus ir kt. Tačiau svarbiausio – naujų dar-bo vietų – jos nesukūrė.

„Tai laikina priemonė. Papildo-mo darbo buvo, kol vyko renovaci-ja“, – teigė Rokiškio rajono Pandė-lio seniūnijos seniūnas.

Socialinė politika nuvarė nuo žemės

„Jei Lietuvos kaimuose nebūtų sunaikintos darbo vietos, jei žmo-nėms būtų buvę palanku kurti vers-lą, statyti gamybinius pastatus, da-bar kaimas ne nyktų, o klestėtų. Pasidarė blogai, kai jau visi paju-tome, kas pridaryta“, – nusivylimo neslėpė Šakių rajono meras.

Būdą, kaip išsaugoti daugiau darbo vietų žemės ūkyje, ne kartą yra siūlęs R.Varanius. „Didžiausias absurdas, kad didelę investicinę pa-ramą, skiriamą pagal Kaimo plėtros programos priemones, gavo tik maž-daug 5 proc. šalies ūkininkų. Tie, kas turi šimtus ir tūkstančius hek-

tarų žemės, vis turtėja, o 10–30 hasavininkai negali pragyventi ir turi trauktis iš gamybos. Padaryta didelė klaida“, – tvirtino seniūnas.

G.Gegužinskas nurodė dar vieną priežastį, kuri skatina kaimo gyven-tojus atsisakyti dirbti hektarą kitą žemės. „Socialinė politika žmones nuvarė nuo žemės. Štai pavyzdys: vienos šeimos galva dirba, žmona šeimininkauja namie, laiko karvę, žąsų, paršų, sužiūri 1,5 ha žemės. O kita šeima gyvena iš pašalpų ir nesivargina dirbti ūkio darbus. Ūkį laikanti moteris nuogąstauja, kad jei jos vyras netektų darbo, jų šeima ne-gautų jokios socialinės paramos, nes jie turi gabalėlį žemės“, – socia linės politikos ydas atskleidė Pasvalio ra-jono meras.

Pasak B.Ropės, rajonai nyksta, nes, beatodairiškai skatinant libera-lizmą ir laisvąją rinką, Lietuvos kai-mas lieka be viešųjų paslaugų.

„Juk kaime nuostolinga dirbti bankams, parduotuvėms, vaistinėms, nuostolingos medicinos, švietimo paslaugos. Nelieka jų – išvažiuoja ir žmonės. Negalime visko matuoti plika ekonomine logika“, – įsitikinęs Ignalinos rajono vadovas.

Lietuvos seniūnų asociacijos pre-zidentas, Tauragės rajono savival-dybės Mažonų seniūnijos seniūnas Jonas Samoška siūlytų diferencijuo-ti mokesčius kuriantiesiems verslą kaimo vietovėse ir dideliuose mies-tuose.

„Reikėtų skatinti kaimiškų vie-tovių gyventojus, kad jie ką nors veiktų, ir neapkrauti jų mokesčiais. Svarbu, kad žmogus išlaikytų šei-mą ir neprašytų pašalpų. Užuot skyrus didžiules sumas socialinei paramai, valstybės politika turėjo būti nukreipta darbo vietoms kurti. Žmonės nebūtų praradę kvalifi ka-cijos, motyvacijos dirbti ir nebūtu-me turėję tiek bėdų“, – samprotavo J.Samoška.

Miestiečiai gręžiasi į kaimą

Kalbinti savivaldybių vadovai ne-praranda vilties ir optimizmo, kad kaimai, miesteliai dar atgis.

J.Bertašius viliasi, kad Šakių ra-jono miestelių neištiks mokslinin-kų prognozuojama ateitis: „Mūsų rajonas dar gyvas, nes yra žemdir-bių, jaunimas perima tėvų ūkius, bendruomenės puoselėja tradicijas. Kaimo šaknys gilios – taip greitai neišrausi. Dabar svarbu, kad neiš-važiuotų likę gyventojai.“

„Regionų miestai ir miesteliai se-nėja. Tai visos Europos problema. Savivaldybės privalo sudaryti pato-gias ir saugias sąlygas tiems, kas čia lieka gyventi. Žmonės dabar jau ne-sibaido keliasdešimt kilometrų va-žinėti į darbą didesniame mieste ir grįžti namo į tvarkingą miestelį“, – išeitį, kaip kaimiškoms vietovėms iš-likti gyvoms, siūlė G.Gegužinskas.

Lietuvos seniūnų asociacijos va-dovas įsitikinęs, kad kaimiški re-

gionai taptų gyvybingesni, jei sa-vivalda turėtų daugiau teisių ir ekonominių galių. „Tuose rajo-nuose, kur seniūnijos turi šiokius tokius savo biudžetus, galima dau-giau nuveikti vietos žmonių labui. Yra gražių pavyzdžių, kaip kartu su bendruomenėmis tvarkoma kai-mų, miestelių infrastruktūra. Į to-kias gyvenvietes grįžta didesniuose miestuose dirbantys žmonės. 20–30 km iki darbo jau nėra daug“, – į kaimus vis dažniau grįžtančius miestiečius pastebėjo J.Samoška.

Aktualijos

Dviejų greičių politika Dviejų greičių politika naikina Lietuvos kaimąnaikina Lietuvos kaimą

Lietuvoje sudaromos palankios sąlygos tik turtingiesiems, todėl didėja atotrūkis tarp didžiųjų šalies miestų ir kaimų gyventojų pragyvenimo lygio.Petro Malūko nuotrauka

„Lietuvoje viskas centralizuojama: parama skiriama verslui dideliuose miestuose, o dėl darbo vietų ir gyvenimo sąlygų kaimo vietovėse centrinė valdžia nesuko ir nesuka galvos“, – pareiškė Ignalinos rajono meras Bronis Ropė.

Nereikia gigantiškų projektųProf. Rimantas Rudzkis, ekonomikos analitikas

Yra kompleksas priemonių, ku-rias valstybė turėtų ryžtingai įgy-vendinti. Šiuo metu prioritetas tu-rėtų būti visokeriopas ekonomikos skatinimas. Visos prielaidos eko-nomikai augti yra, tik reikia akty-viai veikti. Reikia ryžtingai planuoti valstybės investicijas, kad jos būtų efektyvios ir kuo greičiau duotų ap-čiuopiamos ekonominės naudos. Reikia ne gigantiškų projektų, o in-vesticijų į tas sritis, kur būtų greitai kuriamos darbo vietos. Naudinga būtų viešojo sektoriaus pertvarka, investuotojų neatbaidytų mokesčių sistemos stabilumas. Galop reikia spręsti ir „Sodros“ problemas, nes ir dėl menko pasitikėjimo šia socia-line sistema žmonės nori užsidirbti užsienyje ir užsitikrinti pragyveni-mą senatvei.

Vaizdas prastesnis, nei prognozuotaMindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plė-tros asociacijos direktorius

Mūsų asociacijos užsakytas ty-rimas parodė, kad situacija Lietu-voje dar prastesnė, nei buvo pro-gnozuota prieš 2 metus, kai buvo atliktas panašus tyrimas. Opiausios socialinės, demografi nės proble-mos. Valdantieji daug savo pažadų neįgyvendino. Rajonuose nesikuria smulkios ir vidutinės įmonės, žmo-nės emigruoja arba traukiasi į šešė-lį. Turėtų būti paskata verslui kurtis rajonuose, ypač probleminiuose. Palankesni mokesčiai, lankstesni darbo santykiai, pramonės objek-tų ar komercinių pastatų statybų supaprastinimas būtų patrauklūs verslui. Dabar nesimato efektyvios valstybės vykdomos regioninės po-litikos. Investavus į probleminių ra-jonų miestų ir miestelių infrastruk-tūrą, savivaldai našta gali tapti jos priežiūra. Problema tampa darbin-go amžiaus gyventojų mažėjimas, todėl tenka svarstyti apie darbo jėgą iš trečiųjų šalių.

Atkelta iš 1 p.

32012 m. rugsėjo 29 d. • Nr. 78 (9201)Valstiečių laikraštis

Kaltas žioplumas?

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) sociali-nių mokslų daktaras Lauras Bieli-nis šalies vadovės kritiką trims, o ne penkioms partijoms pavadino tiesiog žioplumu. „Tie Prezidentės žodžiai išsprūdo ir jų nebesugrąžinsi. Tai banalus lygmuo, būdingas daugeliui politikų. Jis nesvetimas ir mūsų Pre-zidentei“, – įsitikinęs L.Bielinis.

Dar griežčiau D.Grybauskaitės agitaciją prieš Seimo rinkimus įver-tino Kauno technologijos univer-siteto Sociologijos katedros pro-fesorius Algis Krupavičius. „Visi Lietuvos vadovai, pradedant Al-girdu Brazausku ir baigiant Val-du Adamkumi, vykstančių rinkimų kampanijų metu stengdavosi viešai nekomentuoti politinių situacijų“, – aiškino jis.

Pašnekovo teigimu, D.Grybaus-kaitės pareiškimas prasilenkia su demokratinėmis tradicijomis, nes šalies vadovas rinkimų metu turi išlikti visiškai neutralus. Priekaiš-tai šalies vadovei būtų nepagrįsti tik

tuo atveju, jei Lietuvoje vyktų Pre-zidento rinkimai. Profesorius svars-tė, kad D.Grybauskaitė panašiais pareiškimais galbūt siekia išlaikyti smukusį autoritetą. „Kritikuodama institucijas ir partijas, ji veikiausiai siekia atkurti susvyravusį reitingą. Kad ir kaip būtų, jos populiarumas šiuo metu yra mažiausias per visą kadenciją“, – sakė A.Krupavičius.

Įstatymus suvokia savaip

D.Grybauskaitės „bušizmų“ šie-met užderėjo kaip niekada daug tei-sėsaugos srityje. Sausį priėmusi tei-sėjų priesaikas Prezidentė paragino juos vadovautis ne tik įstatymo rai-de, bet ir jo dvasia. „Linkiu vado-vautis ne tik įstatymo raide, bet ir jo dvasia“, – sakė Prezidentė, taip ir nepaaiškinusi, kokią kitokią dva-sią, išskyrus įstatyminę, gali turėti įstatymai.

Tą patį mėnesį D.Grybauskaitė vėl „pasižymėjo“ teisėsaugos reika-luose. „N.Venckienė vykdo teismo sprendimą“, – kuo rimčiausiai žur-nalistams aiškino D.Grybauskaitė, nors dviejų žmonių nužudymu įta-riamo Drąsiaus Kedžio sesuo Ne-

ringa Venckienė teismo įparei-gojimą grąžinti mergaitę motinai Laimutei Stankūnaitei vilkino iki pat gegužės vidurio, kol neįsikišo 250 policininkų.

Nepraėjo ir mėnuo, kai teisėsau-goje D.Grybauskaitė ir vėl „sužibė-jo“, tik šįkart Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovų Vitalijaus Gailiaus ir Vytauto Giržado atlei-dimo istorijoje. Šalies vadovė gynė pareigūnus atleidusį tuometį vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį, pareiškusi, kad pareigūnų nušalini-mo istorijoje ministras yra „ne prie ko“ (niekuo dėtas). Vilniaus apygar-dos administracinis teismas antra-dienį įrodė, kad R.Palaitis vis dėlto

buvo „prie ko“. Teismas paskel-bė, kad V.Giržadas turi būti grą-žintas į pareigas ir jam išmokėta 20 tūkst. Lt kompensacija. Ji bus iš-mokėta iš biudžeto.

Aukštino Baltarusijos diktatorių

Jos ekscelencijos D.Grybauskaitės nusišnekėjimai turėtų varyti į neviltį ir demokratijai, kaip santvarkai, pri-tariančius Lietuvos piliečius. 2010 m.lapkritį prieš prezidento rinkimus Baltarusijoje ji pareiškė, kad pasku-tiniu diktatoriumi Europoje laiko-mo Aleksandro Lukašenkos per-galė kaimyninės šalies prezidento rinkimuose užtikrintų stabilumą. „A.Lukašenka yra ekonominio ir politinio stabilumo Baltarusijoje ir jos nepriklausomybės garantas“, – agentūrai „Reuters“ tuomet kalbėjo D.Grybauskaitė.

Prezidentė tais pačiais metais atsisakė ir vardinio kvietimo su-sitikti su vienos galingiausių pa-

saulyje valstybių JAV prezidentu Baracku Obama. Į šį susitikimą ji delegavo premjerą Andrių Kubilių. Kai kurie politikos apžvalginin-kai šį D.Grybauskaitės atsisakymą įvertino kaip politinę klaidą.

Paskutiniai D.Grybauskaitės pareiškimai apskritai privertė nu-sišypsoti nemažai visuomenės. Liepos mėnesį buvo publikuotas D.Grybauskaitės interviu, duotas Ispanijos spaudos giganto „El Mun-do“ leidžiamam žurnalui „Yo Dona“. „Niekada, niekada nemeluoju“, – in-terviu tikino D.Grybauskaitė. Ten ji nepasikuklino ir pareikšti, kad žmo-nės ją myli, o politiniam elitui ji ne-patinka.

Retorika trykšta populizmu

Politikos apžvalgininkas Vladi-miras Laučius į vieną gretą neri-kiuoja D.Grybauskaitės „bušizmų“, nes kiekvieną jų esą padiktavo kon-krečios aplinkybės ir ne visus juos tokiais galima laikyti. „Pavyzdžiui, R.Palaičio atveju grūmėsi dvi sto-vyklos ir viską suversti tik vienam R.Palaičiui būtų buvę neteisinga, – įsitikinęs V.Laučius. – Aišku, pati frazė „ne prie ko“ lietuviškai netai-syklinga.“

Tačiau jos ekscelencijos pareiški-mai Ispanijos žurnalui V.Laučių pri-bloškė. Jis neabejoja, kad Preziden-tas, kad ir koks jis būtų, pirmiausia priklauso būtent politiniam elitui ir yra to politinio elito atstovas Nr. 1. „Ne tik Prezidentė, bet ir jos pata-rėjai, taip pat jos skirti pareigūnai priklauso politiniam elitui, – sakė V.Laučius. – Todėl D.Grybauskaitės mėginimas priešpriešinti save poli-tiniam elitui yra noras dar labiau

patikti liaudžiai. Lygiai taip pat el-gėsi ir Rolandas Paksas, kalbėjęs, kad žmonės jį myli.“

Politikos apžvalgininkas pabrė-žė nevykusią D.Grybauskaitės re-toriką, ypač kadencijos pradžioje. „Kadencijos pradžioje ji nuolat kar-tojo mintį, kad ne žodžiai, o dar-bai turi prasmę, bet kalbėjimas yra pirmasis politiko darbas. Jei visi tik dirbs, tai kas tada kalbės?“ – reto-riškai klausė V.Laučius. Pasak jo, D.Grybauskaitė kalbėdavo taip, tar-si visi turėtume gyventi lyg sovieti-niame kolūkyje, kur visi tik dirba.

Terminą sugalvojo žurnalistai

Lietuvių kalboje nėra žodžio „bu-šizmas“. Tai bendrinis terminas, su-galvotas žurnalistų JAV prezidento George’o Walkerio Busho pirmo-

sios prezidento kadencijos metais (2000–2004 m.). JAV vadovas taip dažnai nusišnekėdavo, kad nelogiški ir juokingi jo pasisakymai buvo pa-vadinti „bušizmais“. „Suprantama, tai biudžetas... ten daug skaičių“, – apie pagrindinį fi nansinį dokumen-tą kalbėjo G.W.Bushas.

Žurnalistai juokais leipo ir tuo-met, kai G.W.Bushas nuoširdžiai nusistebėjo, kad Brazilija yra didelė, kai savo šalį žemėlapyje jam parodė Brazilijos prezidentas Lula da Silva: „Brazilija didelė!“

Neretai jo pasisakymus būdavo sunku suprasti: „Aš žinau, kuo aš ti-kiu. Aš ir toliau aiškinsiu, kuo aš ti-kiu, o tikiu aš… tikiu, kad tai, kuo tikiu, yra teisinga“ arba „Mitas ma-nyti, kad aš nežinau, kas dedasi. Mi-tas manyti, kad aš nesuvokiu, jog yra kita nuomonė, kuri nesutampa su mano, nes aš visiškai tai suprantu.“

Žodis „bušizmas“ išplito tiek, kad „bušizmais“ vadinami keisti ša-lių (taip pat ir Lietuvos) vadovų pa-reiškimai.

Aktualijos

13 proc.

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.

Tai tik vienas iš daugelio nepagrįstų tyrimų.

Tyrimas neįrodo, kad GMO vartojimas ir vėžys tiesiogiai susiję.

Atidžiau tikrinsiu, kuriuose produktuose yra GMO.

GMO – nuodai. Nevartojau ir nevartosiu.

Kaip vertinate Prancūzijos mokslininkų tyrimą dėl GMO sukeliamo vėžio?

7 proc.

33 proc.

47 proc.

Tautos užkalbėjimai iš Prezidentės lūpų

Atkelta iš 1 p.

FAKTAI 2009 m. balandį Čekijoje su šios

šalies verslininkais susitikęs tuo-metis Prezidentas Valdas Adam-kus čekams pasiūlė investuoti Lie-tuvoje, bet palaikė juos neišma-nėliais, nieko nežinančiais apie mūsų šalį. „Jūsų akimis, mes tur-būt esame terra incognita“, – sakė V.Adamkus.

2001 m. G.W. Bushas paklausė Bra-zilijos prezidento Fernando Cardoso: „Pas jus irgi yra juodaodžių?“

„Kai išgirstu kalbant apie politinius sprendimus, mane nupurto“, – yra sakęs Prezidentas Algirdas Brazaus-kas, didžiąją gyvenimo dalį skyręs po-litikai ir politiniams sprendimams.

„Žinot, kai 2000-aisiais čia daly-vavau kampanijoje, aš sakiau, kad noriu būti karo prezidentas. Joks prezidentas nenori būti karo prezi-dentu, tiktai aš“, – 2006 m. kalbėjo G.W.Bushas.

Prezidentė D. Grybauskaitė 2012 m. liepą duotame interviu Ispanijos žur-nalui „Yo Dona“ pareiškė: „Niekada, niekada nemeluoju“ ir „Žmonės mane myli, politiniam elitui aš nepatinku.“

Politikos apžvalgininkų nuomone, Prezidentės Dalios Grybauskaitės mėginimas priešpriešinti save politiniam elitui yra noras dar labiau patikti liau-džiai. Lygiai taip pat elgėsi ir Rolandas Paksas, kalbėjęs, kad žmonės jį myli. Petro Malūko nuotrauka

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto socialinių mokslų daktaras Lauras Bielinis šalies vadovės kritiką trims, o ne penkioms partijoms pavadino tiesiog žioplumu. „Tie Prezidentės žodžiai išsprūdo ir jų nebesugrąžinsi. Tai banalus lygmuo, būdingas daugeliui politikų. Jis nesvetimas ir mūsų Prezidentei“, – įsitikinęs L.Bielinis.

Priešpilnis.Saulė teka 7.16, leidžiasi 19.01.

RytojŠiandien

Šiandien vietomis, didesnė tikimybė – vakariniuose rajonuose, palis, vėjas nurims, naktį bus 8–13, dieną – 16–17 laipsnių šilumos. Sekmadienio naktis bus šilta, apie 10–13 laipsnių šilumos, daug kur palis. Diena numatoma vėjuota ir lietinga, oras sušils iki 14 laipsnių.

orai.lt, VL inf.

Dieną: +13 +14°

Naktį: +10 +13°

Dieną: +16 +17°

Naktį: +8 +13° Naktį: +6 +7°

PorytDieną: +14 +16°

4 2012 m. rugsėjo 29 d. • Nr. 78 (9201)Valstiečių laikraštis

Jėzaus mokiniai ilgą laiką nesup-rato savo Mokytojo. Jie buvo šio pa-saulio vaikai ir mąstė taip, kaip ir daugelis ano meto žydų, – apie poli-tinę pergalę, kai bus atkurta žemiška Izraelio karalystė. Jėzaus mokiniai vylėsi būsimoje karalystėje užim-ti reikšmingas vietas, net ginčijosi, kuris iš jų yra didžiausias.

Net po Jėzaus prisikėlimo moki-niai dar gyveno susikurtomis iliuzijo-mis. Jėzui pasirodžius paskutinį kar-tą, jie dar klausė jo: „Viešpatie, gal tu šiuo metu atkursi Izraelio karalystę?“ Ir tik po Šventosios Dvasios atsiun-timo mokiniai praregėjo: jiems tapo aišku, kad Jėzus nesiekė įkurti že-miškosios karalystės, o tik dangišką-ją, kurios esminiai bruožai – šventu-mas, taika, tiesa, teisingumas ir meilė. Į šią karalystę ateis nesuskaičiuojama daugybė visų tautų bei rasių žmonių, pažymėtų Krikšto ženklu.

Kai mokiniai ginčijosi, kuris iš jų yra didžiausias, Jėzus kalbėjo: „Jei kas trokšta būti pirmas, tebūnie pas-kutinis ir visų tarnas!“ Maža to, Jė-

zus kvietė žmones savo dvasia būti panašius į vaikus. Jis sakė: „Iš tie-sų sakau jums: jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip vaikai, neįeisite į dangaus karalystę.“

Kai Kristus mąstė apie pasku-tiniuosius įvykius Jeruzalėje – savo kančią, mirtį ir prisikėlimą, tuo metu jo mokiniai – apie tai, kaip geriau įsikurti žemėje. Kiek vėliau Švento-sios Dvasios apšviestas apaštalas Jo-kūbas tas žemiškas mintis labai aiš-kiai įvardys. Tai savanaudiškumas ir netvarkingos užgaidos, iš kurių kyla pavydas, piktumai ir kivirčai. Savo laiške jis rašo: „Iš kur atsiranda ka-rai, iš kur tarp jūsų kivirčai? Ne iš kur kitur, tik iš jūsų užgaidų, kurios nerimsta jūsų sąnariuose. Geidžiate ir neturite? Tuomet žudote. Pavydite ir negalite pasiekti? Tuomet kovojate ir kariaujate.“

Skaitai šiuos apaštalo žodžius ir aiš-kiai suvoki, kad jie žodis žodin tinka mums, nes atsako į nūdienos klausimą, kodėl Lietuvoje tiek daug susipriešini-mo ir pykčio. Norų ir užgaidų yra labai daug, o galimybės tai pasiekti ribotos, todėl perdėti norai ir netvarkingos už-gaidos be pykčio ir nusivylimo gyveni-mu nieko daugiau neduoda.

Mes pavydime tiems, kurie turi daug laikinųjų gėrybių, nors dauge-lis tai pasiekia eidami kreivais ke-liais. Nusikaltimais besimėgaujan-

ti žiniasklaida mus tiesiog užverčia informacija apie korupciją ir valsty-bės lėšų grobstymą. Pavydėti nesąži-ningai sukauptų turtų nereikia, nes Dievo žodis skatina tai vertinti labai neigiamai. Apaštalas Jokūbas rašo:

„Dabar jūs, turtuoliai, verkite ir raudokite dėl jūsų laukiančių ne-gandų! Jūsų lobiai supuvę, jūsų dra-bužiai kandžių sukapoti. Jūsų auk-sas ir sidabras surūdijo, ir jų rūdys prieš jus liudys ir ės jūsų kūnus kaip ugnis. <...> Jūs prabangiai gyvenote žemėje, smaguriavote ir nupenėjote savo širdis skerdimo dienai.“

Mes dažnai darome didelę klaidą manydami, kad laikinosios gėrybės yra patvarios, todėl viltis sudedame ne į Dievą, ne į sąžiningą darbą, bet į lengvai pasiekiamus pinigus, daiktus, į aukštas, gerovę žadančias vietas. Jei turėtume aiškiaregystės dovaną, tikriausiai labai nuliūstume sužino-ję, dėl kokių motyvų žmonės bando patekti į Seimą. Didelis klausimas, kiek pamatytume siekiančių aukštų vietų dėl noro tarnauti Lietuvai ir jos žmonėms, o kiek – dėl grynai sava-naudiškų interesų. Šio pasaulio vai-kai savo interesus dažniausiai laiko svarbiausiais, todėl tokį elgesį Die-vo žodis smerkia. Apaštalas Jokūbas rašo: „Tai nėra išmintis, nužengusi iš aukštybių, bet žemiškas, gyvuliškas ir demoniškas gudrumas. Kur pavy-

das ir savanaudiškumas, ten ir ne-tvarka bei įvairūs nedori darbai.“

Mes, įtikėjusieji į Kristų, esa-me kviečiami ne gręžiotis į pasaulį, ne pavydėti tiems, kurie yra perte-kę žemiškųjų gėrybių, bet drąsiai ir nuosekliai eiti Evangelijos keliu, va-dovaujantis dieviškąja išmintimi. Ji skelbia: „Iš aukštybių kilusi išmintis pirmiausia yra tyra, paskui taikinga, maloninga, klusni, pilna gailestin-gumo ir gerų vaisių, nesvyruojanti, nuoširdi. O teisumo vaisius sėjamas taikoje tiems, kurie neša taiką.“

Šis Dievo žodžio nubrėžtas kelias yra vienintelis, siekiant dabartinė-je visuomenėje pašalinti esantį su-sipriešinimą. Į taikos ir dvasinės ge-rovės kelią žengsime ne tuomet, kai skelbsime kovingus lozungus, kad visus piktadarius reikia susodinti į kalėjimus, nes tai įvykdyti beveik ne-įmanoma, bet tuomet, kai kiekvienas bandysime perkeisti savo mintis ir širdis, kad jose daugiau vietos būtų Dievui. Evangelija kviečia svarbiau-sias reformas pradėti nuo savęs. Jėzus sako: „Kaip gali sakyti broliui: 'Broli, leisk, išimsiu krislą iš tavo akies', – pats nematydamas savo akyje rąsto?! Veidmainy, pirmiau išritink rąstą iš savo akies, o tada pažiūrėsi, kaip iš brolio akies išimti krislelį.“

Komentarai

Savaitės komentaras

Albinas ČaplikasVL žurnalistas

Lietuvių grūdų augintojų šiųme-čio derliaus rekordai skatina žvilgte-lėti į tolimesnę ateitį, nes jau ne tik futurologai (futurològija – moks-las apie ateities prognozavimą), bet ir rimti ekonomistai daro išvadas, kad nenumaldomai artėja laikas, kai mūsų planetoje bus svarbesnė ne nafta ir dujos, o gėlas vanduo ir grūdai. Vis daugiau įtakos darys globalinis klimato atšilimas. Tačiau pastarasis reiškinys būtent Lietuvai žada ne tiek naujų problemų, kiek naujų galimybių. Mokslininkai, at-liekantys įvairius tyrimus, mini Rytų Europos šalis, taigi ir Lietuvą.

Harvardo universiteto dėstyto-jas Džeimsas Kunstleris, pagarsė-jęs knyga „Kas mūsų laukia, kai pa-sibaigs nafta, pasikeis klimatas ir įvyks kitos XXI amžiaus katastro-fos“, piešia gana niūrią ateitį, palik-damas viltį tik šalims, kurių žemės ūkis taps nepriklausomas nuo naf-tos. D.Kunstleris sako, kad ateity-je žmonėms teks gerokai apriboti savo poreikius, daugelyje planetos vietų bus badas. Tačiau tai įvyks ne per vieną dieną ir, pažymi, kad šių sukrėtimų turėtų išvengti Rytų Eu-ropos šalys, taigi ir Lietuva. Išaugs

maisto produktų ir ypač gėlo van-dens vertė.

Neseniai JAV Nacionalinė žval-gybos taryba paviešino ataskaitą „Globalinės tendencijos – 2025 m.: besikeičiantis pasaulis“. Joje teigia-ma, kad, kukliausiais skaičiavimais, 2025-aisiais mūsų planetoje gyvens apie 9 mlrd. žmonių, nors ES, Ru-sijoje ir Ukrainoje gyventojų suma-žės apie 10 proc. Kokios pasekmės? Daugelyje pasaulio regionų bus ba-das. Palyginti su 2011-aisiais, maisto produktų gamybą reikėtų padidinti apie 50 proc., tačiau tai padaryti bus labai sunku, o gal net neįmanoma vien dėl gėlo vandens trūkumo. Be to, dėl klimato atšilimo gerokai su-mažės žemės ūkio paskirties žemės.

Lietuva paminėta ir Minesotos bei Monrealio universitetų mokslininkų atliekamo tyrimo išvadose. Šio tyrimo atlikėjai žvelgia į 2050-uosius. Moks-lininkai teigiamai atsako į klausimą: „Ar įmanoma užauginti daugiau grū-dų ir apie 100 proc. pagaminti daugiau maisto produktų, nepakenkiant gam-tai?“ Minėtų universitetų mokslininkai pataria racionaliau naudoti vandenį ir trąšas. Mokslininkai tiria 17 pagrin-dinių grūdinių kultūrų ir pirmosios išvados viltingos – derlingumą įma-noma padidinti 45–75 proc. Ir svar-biausia – tarp išskirtinų regionų vėl minima Rytų Europa. Mokslininkai

mano, kad Rytų Europos šalyse kvie-čių derlingumą galima padidinti efek-tyviau naudojant trąšas. Pavyzdžiui, norint 2050-aisiais gauti 75 proc. di-desnį grūdų derlių, mokslininkai re-komenduoja padidinti azoto ir kalio trąšų normas ir šiek tiek mažiau nau-doti fosforo trąšų. Tyrime pateiktos ir konkrečios rekomendacijos, tačiau jų neminiu sąmoningai: juk atliekami tik pirmieji bandymai, mokslininkai su-pranta, kad derlingumas priklauso ne tik nuo trąšų kiekio, bet ir nuo dauge-lio kitų veiksnių, taigi kiekvienai šaliai rekomendacijos turi būti skirtingos.

Šiuo metu gėlo vandens trūksta 21 valstybei (apie 600 mln. žmo-nių), o po 15 metų vandens trū-kumą jaus 35 valstybės (1,4 mlrd.

žmonių). Svarbiausia, kad šios ša-lys nebeturės vandens žemės ūkiui, taigi nebegalės pasigaminti ir mais-to. Vandens pritrūks ne tik Afrikos valstybės, bet ir per milijardą gy-ventojų turinčios Indija bei Kinija ir net pietinės ES šalys.

Apsilankę Turkijoje ar Egipte su-žinome, kad gerti vandenį iš čiau-po nepatartina. Net mūsų kaimynė Lat vija su milijonine Ryga vartoja santykinai nešvarų paviršinį vandenį. O Lietuvoje vanduo iš čiaupo, žino-ma, jei jis tiekiamas nesurūdijusiais vamzdžiais, yra bene švariausias Eu-ropoje – šiuo požiūriu pirmaujame.

Kai kuriose Lietuvos vietose pože-minis gėlas vanduo yra labai negiliai. Štai Šiaulių rajone gręžinių gylis – 200 m, o šalia Kauno – tik 30 m. Mes, lietuviai, gėlą vandenį naudo-jame net techniniams pramoniniams tikslams. Išlaidaujame? Ne. Pože-minio vandens atsargos labai greitai pasipildo, o mes šiuo metu išnaudo-jame tik 10 proc. galimybių.

Visi žinome, jog gaminant kiek-vieną daiktą reikia ne tik degalų, bet ir vandens. Nustebsite, kiek daug jo reikia. Švedijoje įsteigtos „Vandens“ premijos laureatas britų mokslinin-kas Džonas Alenas apskaičiavo, kiek vandens panaudojama gaminant kai kuriuos daiktus ir maisto produktus. Štai kiekvieną rytą gerdami puodelį

kavos net nepagalvojame, kad visiems energijos šaltiniams bei darbams (kavos pupelėms auginti, prižiūrėti, derliui nuimti, pakuotei pagaminti, transportui ir t. t.), kol kava paten-ka į mūsų puodelį, sunaudojama net per 120 litrų vandens. Norint išlydyti toną plieno, reikia net 200 tūkst. li-trų, pagaminti toną popieriaus – 100 tūkst. litrų vandens. Ypač daug van-dens naudojama žemės ūkyje ir atei-tyje jo reikės dar daugiau. Žmonės ir 2050-aisiais norės gerti ir valgyti, to-dėl viena ausimi klausykime Briuse-lio raginimų riboti žemės ūkio plėtrą, o planuokime kitaip.

Dievo ir pasaulio vaikų mintys

Koks Lietuvos išlikimo garantas

Per artimiausius 15–30 metų vis daugiau planetos regionų kankins alkis ir troškulys. Tyrimus atliekantys mokslininkai rojaus kampeliu vadina Rytų Europos šalis, taigi ir Lietuvą, nes jos augins vis daugiau grūdų ir gamins daugiau maisto produktų.

Povilas Krupaitis

Visagino atominės elektrinės sta-tybų projektas per brangus ir per rizi-kingas Lietuvai, teigė Lietuvos social-demokratų parti jos (LSDP) politi kai, ketvirtadienį susirinkę į konferenciją „Lietuvos ekonomikos ir energeti kos strateginės vystymosi kryptys“.

Socialdemokratų Energetikos ko-miteto pirmininkė Birutė Vėsaitė teigė, kad neprotinga visas nacionalinei ener-getikai skiriamas lėšas investuoti į vie-ną atominį projektą. „Paanalizavus, kas vyksta pasaulyje, aiškėja, kad tik šalys, kurios turi didelį biudžeto perviršį ir nežino, kur investuoti, investuoja į to-kius milžiniškus projektus. <...> JAV, kur statomi keturi nauji reaktoriai, sta-tybos per praėjusius metus pabrango dvigubai, o šiemet – dar vienu milijar-du dolerių. Pažiūrėkime, kiek užtruko ir kaip pabrango atominės elektrinės Suomijoje statybos“, – sakė politikė. Anot B.Vėsaitės, Lietuvos energetikos ūkį valdanti Tėvynės sąjungos-Lietu-vos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija baigia nusigyventi. „Lietuvos elektrinė virto „Ernst & Young“ fi lialu. Ten technikų ir remontininkų sąskai-ta išsipūtė administracinis aparatas ir dirba vieni teisininkai bei vadybinin-kai“, – piktinosi Seimo narė. Pasak jos, įvykus avarijai Kauno hidroelektrinėje, dalis Kauno atsidurtų po vandeniu, nes techninio personalo dalis esą išvaiky-ta, šie darbuotojai palikti „budėjimo“ režimu namuose, jiems mokama pusė atlyginimo. Šaipydamasi iš TS-LKD nesėkmės daugiabučių renovacijos sri-tyje, B.Vėsaitė skaičiavo jau dabar Vi-sagino atominės elektrinės projekto esą atnešamus nuostolius. „Šiam projektui iki šių metų išleista 200 milijonų litų, o aš iškart skaičiuoju, kad tai 200 reno-vuotų daugiabučių. Šiemet iki vasaros buvo išleisti dar 108 milijonai“, – sakė B.Vėsaitė. Jos pranešime pabrėžiama, kad 1 350 MW galingumo reakto-riui gali kilti techninių momentinio galios rezervavimo problemų, o pri-jungti tokią jėgainę prie kontinenti-nės Europos tinklų reikėtų net dviejų jungčių su Lenkija, kurių perspektyvos neaiškios. Jungtims skirti pinigai, anot jos, pernai buvo išmokėti energetikos įmonių akcininkams dividendais. Tiek B.Vėsaitė, tiek LSDP vicepirmininkas Juozas Olekas pabrėžė, kad socialde-mokratų energetinės vizijos centre yra ne atominė elektrinė, kaip TS-LKD, o daugiabučių renovacija, mažinanti šilu-mos sunaudojimą, ir importinių dujų keitimas į vietinę biomasę. Tiek bio-masės katilų, tiek kogeneracinių elek-trinių statybą socialdemokratai žada skatinti ir mokesčių lengvatomis.

Prieš atominį projektą ir už biokurą

Petro Malūko nuotrauka

26 2012 m. rugsėjo 29 d. • Nr. 78 (9201)Valstiečių laikraštis

Ūkininkų žiniosKitus straipsnius skaitykite laikraštyje

7 psl. 9 psl.

Genetiškai modifi kuoti kukurūzai – siaubingas nuodas

Moters pasaulis

17 psl.

Magiška popieriaus galia

18 psl.

Pomidorai apsaugos ne tik širdį

Tėviškės šviesa Naujasis LKL sezonas žada pateikti nemažai staigmenų

Pradėjus veikti mobilie-siems ūkininkų turgeliams sodininkai vartotojams ėmė tiekti ne tik sodo gė-rybių, bet ir natūralių vai-sių sulčių. Jų gamyba tapo papildomu pajamų šaltiniu..

Vida Tavorienė

Daugelį patiekalų gardi-name pomidorais, tačiau retai susimąstome apie jų vertę. Šios daržovės ne tik skanios ir naudingos or-ganizmui, bet ir papuošia valgį, juolab kad jų formų bei spalvų įvairovė šian-dien tokia didžiulė.

12 psl.13 psl.

Šiandien rungtynėmis tarp Lietuvos krepšinio ly-gos (LKL) čempio nų Kauno „Žalgirio“ ir Klaipėdos „Pa-langos“ klubo prasideda naujas jubiliejinis LKL sezo-nas, kuris turėtų būti tikrai intriguojantis.

Marius Eidukonis

Daugeliui mūsų vaikystėje maloniausias buvo saldai-nių ar šviežiai iškeptų sal-džių bandelių kvapas. O Žemaitijoje augusiai Adai Germanavičienei nerūpes-tingas dienas mena keistas popieriaus kvapas. Paau-glystėje ji nesiskirdavo su knygomis, kurias skaityda-vo net mėnulio šviesoje, o prieš dvidešimt metų ėmė-si naujos veiklos – karpinių.

Eglė Valionienė

Pasaulyje kilo skandalas dėl maisto saugumo. Žiniasklaidai tapo žinomi slapto tyrimo su žiurkėmis rezultatai – graužikai buvo šeriami amerikietiškais genetiškai modifi kuotais fi rmos „Monsanto“ kukurūzais. Žiurkėms užaugo piktybiniai navikai sulig stalo teniso kamuoliuku, skelbia „Reuters“.

balsas.lt inf.

„Verdenės“ šviesa ateičiaiRugsėjo 14 d. Vilniaus r. Paberžės vidurinė mokykla šventė 20-ies metų įkūri-mo šventę.

Bernardas Šaknys

Sportas

Lietuviškos sultys Lietuviškos sultys pasiekia Anglijąpasiekia Angliją