Albinas ČaplikasVL žurnalistas

Nelegaliai įdarbinusieji žmones turi gyventi nuolatinėje baimėje, kad atvykę tikrintojai už tai skirs dideles baudas. Tačiau net ir jos nuo tokio žingsnio nesulaiko. Ne-legalaus darbo atvejų žemės ūkio įmonėse ir ūkininkų ūkiuose kas-met daugėja. Štai 2011-aisiais ne-legaliai dirbančiųjų ūkiuose užfi k-suota net 2,5 karto daugiau nei 2009-aisiais.

Neišvengiama nelaimių

Ūkininkė S.P. (pavardė redakci-jai žinoma) įvairiems darbams at-likti savo ūkyje buvo pasamdžiusi R.J. Tačiau vieną dieną darbininkas įkrito į srutų duobę ir srutų maišy-tuve buvo mirtinai sužalotas. Tada paaiškėjo, kad ūkyje nebuvo laiko-masi darbo saugos reikalavimų, be to, su tuo darbininku nebuvo suda-ryta darbo sutartis.

• Nė minutės veltui neleidžianti moteris stebina aplinkinius veiklos įvairove ir pomėgių gausa. Klau-simą „Kaip tu viską spėji?“ Dan-guolė Ramoškienė išgirsta kone kasdien.

• Vilniaus rajono Bukiškių žemės ūkio mokykloje „Tėviškės šviesa“ surengė pokalbį apie profesinio mokymo dabartį ir ateitį.

• Ūkininkai apgailestauja, kad Lietuvos rinkoje lieka vis mažiau savų geros kokybės daržovių.

• Pieno gamintojams pirmie-siems pervedamos tiesioginės išmokos už 2012 m. deklaruotas žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, nes Vyriausybė žadėtoms išmo-koms už pieną lėšų taip ir nerado.

Šiandien skaitykite:

Šeštadienį VL su priedais:ŠeštadienisSodybaSveikata

Kuriamos naujos valdančiosios koalici-jos, kurią sudarytų socialdemokratai, „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“, pamatus sudrebino Prezidentė Dalia Grybauskai-tė, pareiškusi, kad formuojant Vyriau-sybę negali dalyvauti Darbo partija.

Apie tai – 4 p. Apie tai – 6 p.

TĖVIŠKĖS ŠVIESA, 11 p.

2012 m. spalio 31 d., trečiadienis • Nr. 87 (9210) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

MOTERS PASAULIS, 7 p.

ŪKININKŲ ŽINIOS, 15 p.

ŪKININKŲ ŽINIOS, 15 p.

Nukelta į 3 p.

Ignalinos miškų urėdiją juosia 200 su-sisiekiančių ežerų ir kelios dešimtys upių. Pagrindinis šio krašto turtas – miškai. „Mūsų urėdijos miškai atkuriami 100 proc.“, – sakė Ignalinos miškų urėdijos urėdas Alfredas Aškelėnas.

Rūta KlišytėVL žurnalistė

Vėlinės – metas ne tik aplankyti artimųjų kapus, bet ir permąstyti mūsų santykį su išėjusiaisiais amži-nybėn. Nesame turtingi, tačiau už-sieniečius stebiname prabangiais mirusiųjų miestais ir jų pagerbimo švente, kurioje, deja, komercinio šurmulio vis daugiau nei rimties ir atminties. Tačiau ar brangių tradi-cinių laidotuvių ir granito luitų ant aptvertų kapų neišstums pigesnis palaikų kremavimas ir kukli urna su pelenais?

Prekyvietės priekapinių tvoros

Ramus kapų lankymas per Vė-lines tapo įnirtingu kapų tvarky-mu, nesveiku ažiotažu. Į didžiąsias miesto kapines traukia vilkstinės automobilių, o eismą reguliuoja policija. Prekyba prie miesto ka-pinių tvoros gėlėmis, žvakėmis, antkapiais, karštais kibinais pa-siekė tokį mastą, kad tampa ne-beaišku, ko čia žmonės plaukia – pagerbti mirusiųjų ar pirkti, patys pasirodyti ir į kitus pasidairyti. Etnologas prof. Libertas Klimka

neslepia kritiškos nuomonės apie tokios mados įsigalėjimą ir pabrė-žia, kad ji neturi nieko bendra su tikraisiais lietuvių Vėlinių papro-čiais. Bet kaipgi kitaip, jei kapinės Lietuvoje tapo vis augančiais mi-rusiųjų miestais, kurių priežiūra kainuoja?

Skrupulingas kapų barstymas skalda arba gėlių darželių sodi-nimas – lietuviška manija, niekur pasaulyje neišvysi nieko panašaus. Sakote, tai mūsų tautos grožio po-mėgis, katalikiškai nesaikinga sim-bolikos gausa? Bet štai austrai – taip pat katalikai, o jų kapinaitės

įrengtos labai santūriai, jose pasta-tyti kuklūs vienodi kryžiai, žolė že-lia natūraliai, nes kapų žemė ne-kapstoma. Čia apsilankęs patiri tikrą amžinybės dvelksmą. Didelės lietuviškos miesto kapinės kalba tik apie gyvųjų užmojus ir ambicijas. O jos nėra itin sveikos ir supranta-mos: vos išmokėjęs paskolą būstui įsigyti, jau turi taupyti vietai kapi-nėse bei paminklui. Kai kurie jose pastatyti antkapiai kelia šiurpulį, nes išduoda, kad jų statytojai dar gyvi: mirties data neiškalta.

Paskelbusi karą nelegaliam darbui, Valstybinė darbo inspekcija grasina naudoti ne tik taikias poveikio priemones, bet ir jėgos struktūras.

Atmename ne kapo akmeniu, o širdimi

Talkininkai priversti sprukti kaip kiškiaiNukelta į 2 p.

Petro Malūko nuotrauka

Per pastaruosius metus nelegalaus darbo atvejų žemės ūkio įmonėse ir ūkininkų ūkiuose padaugėjo 2,5 karto. Raimundo Šuikos nuotrauka

2 2012 m. spalio 31 d. • Nr. 87 (9210)Valstiečių laikraštis

Profesorius L.Klimka mano, kad sugrįžtanti tradicija kremuoti (lot. cre-matio – sudeginimas) palaikus yra tin-kama išeitis. „Šio papročio sugrįžimą visų pirma lemia augančių kapinių ir kapų priežiūros prob lemos. Lietuviai, buvusi kaimiečių tauta, tapo miestie-čiais. Mus supa augantys mirusių-jų miestai, praryjantys vis daugiau žemės, surasti konkretaus žmogaus kapą tampa sunku. O juk kapinynų plėtra negali būti begalinė“, – tei-gė L.Klimka. Pasak jo, mirusiuosius laidojame kitaip nei mūsų seneliai. Kaimo kapinaitėse visa giminė, kar-ta po kartos, būdavo laidojama tame pačiame protėvių kape, tačiau dabar nebeišsitenkame: minimali kapavie-tė – „trys metrai ant trijų“ , jos aptva-re iškyla milžiniški granito pamink-lai, negana to, ji uždengiama granito plokštėmis ar nubarstoma skalda. Ta-pome mobilūs ir patys dažnai nebe-galime prižiūrėti kapų, o jų priežiūros paslauga – nepigi.

Europa renkasi kremavimą

Ar panašios problemos neka-muoja senstančios Vakarų Europos? Pasak etnologo, tradiciškai palai-doti mirusįjį čia dar sudėtingiau ir brangiau: didmiesčiuose, Paryžiuje ar Londone, žemė kapui yra nuo-mojama. Jeigu reguliariai nemokė-si nuomos mokesčio, kapavietė bus panaikinta, jos neliks nė žymės. „Kai kurių kapų ten jau nebėra, o ir mes kai kurių žymių lietuvių palaidoji-mo vietos nebežinome, kaip ir kai kurių 1863 m. sukilimo dalyvių, mi-rusių Paryžiuje“, – sakė etnologas.

Todėl materialistai europiečiai renkasi kremavimą kaip ne tik pi-gesnį, bet ir nepalyginti ekologiš-kesnį laidojimo būdą. Londone dar praėjusio amžiaus pradžioje įkurtas „Golders Green Cremato-rium“ parkas, kuriame suberta apie 50 tūkst. velionių pelenų. Atlikus re-ligines apeigas, jie suberiami į duo-butę žemėje, vieta pažymima kuklia plokšte. Čia yra ir kolumbariumas. Šis parkas – nuostabi vieta ramiai pabūti: žydi gėlės, medžiuose ulba paukščiai. Ir mūsų kaimynai latviai Rygoje seniai turi krematoriumą. Ne kartą teko ten lankytis, stebėti kremavimo apeigas, kurios nė kiek nepriminė pragaro: priešingai, visa praryjanti ugnis nuteikia apmąsty-mams ir apvalo sielą.

O štai Amerikoje mirtis yra už-drausta tema, bent jau taip tvirtina ten gyvenęs evangelikų reformatų vyskupas Algimantas Kvedaravi-čius. „Amerikiečiams, dažnai nete-kusiems savo šaknų, mirusiųjų kul-tas nesuvokiamas, lankyti artimųjų kapų jiems į galvą nešauna – jie mi-rusįjį vadina pacientu, kuriam ne-pasisekė. Mažų vaikų prie velionio net neveda – aiškina, kad tėvelis iš-važiavo. Po trumpų pamaldų baž-nytėlėje artimieji velionį atiduoda laidojimo paslaugų biurui, ir ramu, juk viskas apmokėta“, – aiškino A.Kvedaravičius.

Profesorius L.Klimka įsitikinęs, kad palaikų kremavimas Lietuvoje išspręstų daug problemų: sutaupytų žemės, apmalšintų besaikę kapinių puošimo madą, įgyvendintų ir mūsų išeivių, ypač gyvenančiųjų už Atlan-to, paskutinį norą būti palaidotiems Tėvynėje. „Tai bene vienintelis būdas jį išpildyti. Išeivių poeto Jono Mačiū-no Amerikoje sudeginti palaikai buvo išberti į upelį gimtinėje. Urnoje per-vežtus pelenus palaidoti galima net ir šeimos kape. Manau, tai būtų leidžia-ma net ir uždarytose kapinėse: pelenė-liams juk naujo kapo nereikia. Ir dau-giaaukščiai kolumbariumai daug vietos neužimtų. Dera civilizuotai spręsti šias problemas, – apibendrino profesorius, pridūręs, kad pažįsta nemažai žmonių, kurie pageidautų būti taip palaidoti, o ne pakasti aptvare po granito luitu. – Kai toks fi nansinis nuosmukis, skau-du dėl pensininkų, taupančių varganus pinigėlius savo kapo žemei išpirkti ir antkapiui įsigyti.“

Atgimęs senas paprotys

Pasak etnografo, mirusiųjų degi-nimo paprotys Lietuvoje gyvavo du laikotarpius, kurie truko po tūks-tantmetį. Pirmasis laikotarpis, kai mirusiųjų kūnai būdavo atiduodami ugniai, baigėsi dar prieš tūkstantį metų iki Kristaus. „Ėmus manyti,

kad žmogus yra tiek individualus, kad po mirties jo kūną dera palikti, palaikų deginimą išstūmė griauti-niai palaidojimai. Nuo V a. palai-

kus vėl imta deginti. Iš Rytų Lie-tuvos per 500 metų išplito po visą Lietuvą: apie šio papročio įsigalėji-mą liudija Sovijaus mitas. Antrasis palaikų deginimo laikotarpis pasi-baigia su Lietuvos krikštu. Krikš-čionims tai buvo nepriimtina, nes priminė pagonybę: buvo manoma, kad kūnas reikalingas prisikėlimui. Dabar gi krikščionys tiki, kad dva-sia prisikelia amžinajam gyvenimui, o kūnas yra tiktai laikinas apvalka-las, sielai duotas žemiškam gyveni-mui“, – aiškino L.Klimka.

Katalikų bažnyčia išties kremavi-mui nebeprieštarauja. Kauno arkivys-kupas metropolitas Sigitas Tamkevi-čius tiktai įspėja, kad su kremuotais palaikais dera elgtis pagarbiai: nelai-kyti urnos namuose ar nežinia kur, o palaidoti žemėje arba kolumbariume.

Katalikų bažnyčia nepripažįsta kre-muotų palaikų išbarstymo ant žemės ar ant vandens paviršiaus. „Urna su palaikais taip pat privalo turėti am-žinąją poilsio vietą. Žmogus privalo turėti savo pagerbimo, palaidojimo vietą, nes žmogus – tai asmuo, pa-šauktas prisikelti kūnu. Iš žemės gi-musysis turi grįžti į žemę“, – teigė ir kunigas Ričardas Doveika.

Priešinasi tik duobkasiai

Taigi jokių kliūčių tradicinio lai-dojimo alternatyvai nėra ir velio-nio palaikų nebereikia vežti į Latviją ar Lenkiją. Beveik pačiame Lietu-vos centre, Kėdainiuose, jau turime nuosavą itin ekologišką krematoriu-mą, atitinkantį visus ES standar-tus. Kaimyninės šalys tokiu pasi-girti negali. Jį valdančios bendrovės „K2 LT“ direktorius Vytenis Laba-nauskas tvirtina, kad krematoriumo statyba atsipirko su kaupu, galvoja-ma net apie antrą kremavimo liniją, nes besirenkančiųjų šią paslaugą vis daugėja. Kėdainiuose sumontuota naujausia ir moderniausia pasauly-je įranga, brangūs valymo įrenginiai padeda sumažinti aplinkos taršą. O ar kas nors yra apskaičiavęs, kokią žalą aplinkai daro vis augantys ka-pinynai, kur po žeme pakasti ne tik ąžuoliniai metalu kaustyti, bet ir plastmasiniai karstai su sintetinė-mis įkapėmis? Per kiek tūkstantme-čių visa tai sudūlės, jei plastikinis maišelis per 10 metų nesuyra?

Vėlinių išvakarės – galbūt netin-kamas metas kalbėti apie ekologiją ar pinigus, tačiau negali nepriminti, kas pasakiškai pelnosi iš mūsų taip materialiai rodomos meilės mirusie-siems. Tai ritualinių paslaugų ir reik-menų įmonė. Mirtis – geras verslas, klientų visada bus, be to, netekties prispaustas žmogus nesidera, ir tuo begėdiškai naudojamasi: sostinėje pigiausiai palaidoti velionį kainuoja 7–8 tūkst. Lt, vien duobę žiemą iš-kasti kainuoja iki 800 Lt. O kur dar kapo vietos, paminklo kaina? Kapo tvarkymo paslaugos – taip pat nepi-gios. Todėl ritualinių paslaugų vers-lui šiuolaikiškas ekologiškas „K2 LT“ krematoriumas – lyg kaulas gerklėj. Krematoriumas veikia jau daugiau nei pusmetį, tačiau laidojimo paslau-

gas teikiančios bendrovės, lyg to ne-žinodamos, klientus sutartinai tebe-veža į Lenkiją. Ar tik ne dėl to, kad

Kėdainių krematoriumas paslaugos kainą deklaruoja viešai ir aiškiai – maždaug 1 300 Lt be PVM? Pasi-pelnyti tuomet galima tik už palaikų nuvežimą, o iki Lenkijos kelelis to-limas. „K2 LT“ direktorius tvirtina, kad Lietuvoje ir užsienyje bendros kremavimo išlaidos yra panašios.

Medis akmens vietoje

O kol kas per Vėlines veržiamės kapų tvarkyti. Kitaip prisiminti mirusiųjų nebemokame, apmąstyti mirties nedrįstame: visuotiniu bruz-desiu siekiame užgožti amžinybės alsavimą. Yra žinomas toks psicho-loginis fenomenas: atliktas išorinis veiksmas išlaisvina žmogų nuo vi-dinio sielos veiksmo – prinešei Vėli-nių proga glėbius gėlių ant artimųjų kapų ir metams gali išmesti juos iš širdies. Profesorius L.Klimka prita-rė, kad kapų lankymo paprotį gali-ma paaiškinti tik mitologiškai mąs-tant. „Užritinome ant kapo akmenį ir užmiršome, atidavėme duoklę brangaus granito paminklo pavi-dalu, ir ramu. O juk akmuo atitveria gyvųjų ir mirusiųjų pasaulius, ir kuo jis didesnis, sunkesnis, tuo didesnė atskirtis“, – teigė etnologas.

Jam pritarė ir archeologas Vykin-tas Vaitkevičius. Jis patarė ne grani-to plokšte kapus užvožti, o pasodin-ti medį, kaip buvo įprasta senovės lietuviams. Anot archeologo, ka-pinynai su antkapiais ir iškaltais įrašais Lietuvoje atsirado neiškart: pirma buvo laidojama bažnyčių vi-duje, kriptose, sienose, šventoriuo-se, laukuose, o antkapius, memori-alus statydavo tik turtingiesiems ir kilmingiesiems. Paprastiems žmo-nėms pakakdavo medinio kryžiaus, tačiau be medelio ant kapo neap-sieita. Buvo tikima, kad palaidoto žmogaus vėlė apsigyvendavo tame medyje ar tuo medžiu pakildavo į dausas. Ir našlaitėlė liaudies daino-se ant motinėlės kapo kauburėlio verkdavo ne šaltą akmenį, o medelį apsikabinusi.

Sakote, visa tai – poezija, kurios iš dainos neišmesi? O ką gi mes pa-tys lankome kapuose, ar savo arti-mųjų palaikus? „Ateiname paben-drauti su mirusiais artimaisiais. Ir tą meilę, kurios mes neišsakėme gyvie-

siems, atsinešame į kapus“, – neabe-jojo L.Klimka, palinkėjęs visiems ramių, skaidrių Vėlinių.

Aktualijos

Atkelta iš 1 p.

Pilnatis.Saulė teka 8.19, leidžiasi 17.45.

RytojŠiandien

Šiandien didesnių kritulių nenumatoma. Vėjas pasisuks iš pietvakarų, pra-našaus atšilimą. Naktį laukiama 0–5 laipsnių šalčio, pajūryje bus keli laipsniai šilumos. Dieną sušils iki 2–7 laipsnių šilumos.

Ketvirtadienis numatomas kaip gražiausia šios savaitės diena. Lyti neturėtų, tačiau ims stiprėti pietryčių vėjas. Žemiausia oro temperatūra naktį bus nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos, dieną laukiama 3–8 laipsnių šilumos.

Penktadienį iš vakarų priartės galingo ciklono atmosferos frontas, ims lyti. Kils smarkokas pietryčių, pietų vėjas. Debesuotą naktį oro temperatūra numa-toma 1–6, lietingą dieną bus 4–9 laipsniai šilumos.

orai.lt, VL inf.

Dieną: +2 +7o

Naktį: 0 -4o

Dieną: +3 +8o

Naktį: -3 +2o

Dieną: +4 +9o

Naktį: +1 +5o

Poryt

Atmename ne kapo akmeniu, o širdimi

Prof. L.Klimka nepritaria nesveikam kapų tvarkymo ažiotažui per Vė-lines, panašesniam į kaltės išpirkimą: meilei išreikšti pakaktų uždegti žvakelę ant kapo. Petro Malūko nuotrauka

Materialistai europiečiai renkasi kremavimą kaip ne tik pigesnį, bet ir nepalyginti ekologiškesnį laidojimo būdą, o Lietuvoje šis išspręstų daug problemų: sustabdytų mirusių miestų plėtrą, apmalšintų besaikę kapinių puošimo madą.

32012 m. spalio 31 d. • Nr. 87 (9210)Valstiečių laikraštis Aktualijos

(Užs. 543)

Padėtis ūkyje apgailėtina. Apie tai galima spręsti ir pasidomėjus teismo procese dalyvavusiais liudytojais bei jų parodymais. „Nors ūkininkė pri-pažino, kad samdomas darbuoto-jas jos ūkyje dirbo, teismo posėdyje teigė neprisimenanti, kada tai buvo. Kodėl neprisiminė? Todėl, kad buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Be to, tiki-no su darbininku, kuris vėliau žuvo, mažai bendravusi, tik mačiusi, kad tas žmogus buvo ūkyje“, – vartyda-mas bylos medžiagą citavo Valsty-binės darbo inspekcijos (VDI) As-

menų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėjas Jonas Gricius. Tei-sėjus ir tyrėjus ne mažiau stebino ir stulbino ūkininkės pakviesti nuo alkoholio apsvaigę liudytojai. Pana-šios pasekmės užfi ksuotos Plungės rajone. Pradėtame arti žemės sklype stovėjo traktorius „Belorus“ su plūgo noragais, įsmigusiais į žemę, o ša-lia gulėjo negyvas traktorininkas, jo galva buvo sužalota. Paaiškėjo, kad žuvo nelegaliai dirbęs žmogus.

Dar viena nelaimė įvyko Panevė-žio rajono ūkininko S.J. ūkyje. Jame dirbdamas nelegaliai 22-ejų vyras neteko abiejų rankų. Tiriant šį atve-jį paaiškėjo, kad ūkyje dirbo ir dau-giau nelegalių darbininkų.

Netikėti svečiai

VDI vadovas, vyriausiasis valsty-binis darbo inspektorius Vilius Ma-čiulaitis sakė, kad nelegalaus dar-bo atvejų žemės ūkio įmonėse ir ūkininkų ūkiuose kasmet daugėja: „Nuo 2009-ųjų iki 2011-ųjų nele-galaus darbo žemės ūkyje padaugėjo net 2,5 karto.“ Kodėl? Svarbiausią priežastį atskleidė J.Gricius: „Gar-siai neskelbdami, pernai sukūrėme mobiliąsias grupes, kurios atlieka tik nelegalaus darbo kontrolę.“

Kaip tai vyksta? Paprastai tokie reidai vykdomi surinkus arba gavus patikimos informacijos apie nelega-lų darbą. „Tačiau tokiems atvejams iš anksto rengiasi ir darbdaviai. Jie, ko

gero, net moko nelegalius darbinin-kus, kaip tokiais atvejais elgtis. Todėl, pamatę mūsų darbuotojus, nelegaliai dirbantieji sprunka į visas puses, visų nesugauname. Žinoma, mes visa tai fi lmuojame, fotografuojame. Tačiau teisme ne visada pavyksta įrodyti, kad iš tikrųjų buvo dirbama nelega-liai“, – pasakojo J.Gricius.

Dėl minėtos priežasties pasta-raisiais metais nelegalų gaudynes VDI vykdo pasitelkusi Valstybi-nės mokesčių inspekcijos atstovus ir policijos pareigūnus. Toks ben-dradarbiavimas, pasak J.Griciaus, yra veiksmingesnis. Žinoma, reikia

žmones ir įtikinėti, kad nelegaliai dirbti negalima, kad taip kenkiama kolegoms, valstybei, tačiau jau ne-tolimoje ateityje nelegalaus darbo prevencijos politika Lietuvoje bus keičiama vadovaujantis Vakarų Eu-ropos šalių patirtimi, t. y. daugiau dė-mesio bus skiriama vadinamosioms jėgos struktūroms. „Pavyzdžiui, Vo-kietijoje, vykdant tokias prevenci-nes akcijas, pareigūnai blokuoja iš-tisus rajonus. Nelegalūs emigrantai tuoj pat deportuojami, išsiunčiami iš šalies. Taip ateityje reikės dirbti ir mums“, – pasakojo J.Gricius.

Darbo emigrantais nesidžiaugia

Kol kas Lietuvoje tarp nelega-liai dirbančiųjų daugiausiai yra ša-lies piliečių. Tačiau jau užtinkama ir darbo emigrantų. Jų ypač buvo padaugėję prieš krizę, 2008-aisiais. Pakaunėje įsikūręs ūkininkas An-tanas „Valstiečių laikraščiui“ atvirai papasakojo apie liūdną patirtį nele-galiai samdant darbo emigrantus iš Kinijos. „Pirmuosius du mėnesius jie dirbo labai gerai. Jau svarsčiau galimybes juos įdarbinti legaliai. Ta-čiau po to jie pradėjo reikalauti, kad įdarbinčiau dar du jų tėvynainius. Sutikau, nes vyko statybos, darbų netrūko. Tačiau po mėnesio sulau-kiau naujo reikalavimo įdarbinti dar penkis jų tautiečius. Tiek nebegalė-jau įdarbinti, be to, buvau privers-

tas mažinti atlyginimus jau dirban-tiems. Daugėjo priekaištų. Pagaliau vieną naktį sudegė ką tik pastatytas svirnas, o kinai iki ryto dingo kaip į vandenį“, – pasakojo ūkininkas.

Prieš krizę darbo emigrantais itin domėjosi ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos nariai. Dažnai buvo disku-tuojama dėl galimybių įdarbinti emig-rantus iš Azijos šalių. Vienas ūkinin-kas net buvo nuvykęs į Turkmėnistaną. Kai pieno gamintojai išsiaiškino visus privalumus ir trūkumus, ketinimų at-sisakė. Tiesa, vienas stambus pieno ga-mintojas vis dėlto pabandė pasinaudo-ti nelegalų darbo jėga.

Labai prastai rusų kalbą mokan-tys Turkmėnistano piliečiai Lietu-voje ištvėrė tik du mėnesius, nors atlyginimas, palyginti su gaunamu jų šalyje, buvo 10–15 kartų didesnis. Jų atsikratęs, apsidžiaugė ir ūkinin-kas, nes turkmėnai dirbo taip, kaip vaizduojama populiariame rusų hu-moro seriale „Naša Raša“. Ūkinin-kui arba kitam darbuotojui tekdavo darbo emigrantus mokyti elementa-rių darbų ir ypač laikytis švaros.

Talkininkai turi dirbti be atlygio

Lietuvoje tebeverda diskusijos dėl talkų apibrėžimo. Talkininkau-ti galima, tačiau VDI inspektoriai įspėja, kad tarp talkos ir nelega-laus darbo yra tarsi siauras take-lis, iš kurio išsukus ūkininko laukia kaltinimas dėl nelegalaus darbo ir 3–10 tūkst. Lt bauda, o pakartojus pažeidimą – iki 20 tūkst. Lt. Pasak J.Griciaus, svarbiausias talkos po-žymis – ji turi būti neatlygintina, t. y. vykdoma nemokamai. „Talkoje reikia vengti išankstinio susitarimo dėl atlyginimo formos, dėl nuolati-nio pobūdžio darbo, dėl darbo lai-ko režimo nustatymo, dėl paklusi-mo. Jei tokių požymių yra, o darbo sutartis nesudaryta, tokie santykiai jau gali būti laikomi nelegaliais“, – sakė J.Gricius.

Ar savaitę trunkantis akme-nų rinkimas yra talka, ar nelega-lus darbas? Labai dažnai ūkinin-kai VDI inspektoriams palengvina darbą prasitardami, kad su talki-ninkais susitarė atsilyginti tokia pat paslauga. Tačiau tokiu atveju talką jau galima vadinti nelega-liu darbu. Nesvarbu, koks atlygi-nimas – ar pinigais, ar natūriniais mainais. Mūsų pakalbintas VDI atstovas patarė galvoti praktiškai: jei kontrolieriai jus užklups talkos metu, tai talkininkai vienu balsu

turi patvirtinti, kad joks atlygini-mas nenumatytas, darbas nenuo-latinis, darbo laikas irgi nenuma-tytas, t. y. talkininkai pradeda ir baigia talkininkauti kada nori. Tik tokiu atveju kontrolieriai jūsų ne-apkaltins, kad suorganizavote ne-legalų darbą.

Leiskite įdarbinti greitai ir legaliaiRomualdas KUBAITIS, Lietuvos ūkininkų sąjungos Anykščių r. skyriaus pirmininkas

Nelegaliam darbui, žinoma, ne-pritariu. Tačiau vien drausminė-mis priemonėmis šios blogybės neįveiksime. Reikia tobulinti įsta-tymus. Daugelis ūkininkų tikrai no-rėtų, kad visi samdomi darbuotojai būtų įdarbinami laikantis įstatymų. Tačiau įstatymų leidėjai turi labai atidžiai įvertinti visas aplinkybes. Pavyzdžiui, visi žinome, kad laiki-niems darbams atlikti tenka sam-dyti ne itin drausmingus žmones. Štai ūkininkas tokį įdarbina, o tas, padirbęs kelias dienas, nebeatei-na į darbą – užgeria ar atsiranda kitų priežasčių. Ką daryti? Turėtu-me fi ksuoti pravaikštą ir tą žmo-gų atleisti iš darbo. Visi žinome, kiek laiko ir jėgų tokie dalykai at-ima. Gal verta paieškoti kitų išei-čių? Štai Lietuvos ūkininkų sąjun-gos posėdžiuose ne kartą svarstė-me ir siūlėme įteisinti sistemą, kai ūkininkas darbdavys galėtų teisiš-kai įdarbinti žmogų vienai ar ke-lioms dienoms. Ateina toks žmo-gus į darbą – atplėšiu tos dienos darbo čekio šaknelę, ateina į darbą kitą dieną – atplėšiu antrą šaknelę. Tačiau valstybės institucijų atstovai sako, kad ir tokiais atvejais išliktų galimybė sukčiauti. Išliktų. Tačiau jei keli sukčiauja, kodėl turime ken-tėti visi, dirbantys ir norintys dirbti sąžiningai?

Talkininkai priversti sprukti kaip kiškiai

Atkelta iš 1 p.

Tebeverda diskusijos dėl talkų apibrėžimo. Talkininkauti galima, ta-čiau VDI inspektoriai įspėja, kad tarp talkos ir nelegalaus darbo yra tarsi siauras takelis, iš kurio išsukus ūkininko laukia kaltinimas dėl nelegalaus darbo ir 3–10 tūkst. Lt bauda, o pakartojus pažeidimą – iki 20 tūkst. Lt.

Talką galima vadinti nelegaliu darbu, nesvarbu, kaip – pinigais ar natūriniais mainais – už ją atsiskaitoma. Petro Malūko nuotrauka

4 2012 m. spalio 31 d. • Nr. 87 (9210)Valstiečių laikraštisAktualijos

Marius EidukonisVL žurnalistas

Kuriamos naujos valdančios koalicijos, kurią sudarytų social-demokratai, „darbiečiai“, „tvar-kiečiai“, pamatus sudrebino Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pareiškusi, kad formuojant Vy-riausybę negali dalyvauti Darbo partija. Tačiau bent kol kas koa-licijos partneriai stipresni.

Nesuprantamas žingsnis

Mykolo Romerio universiteto Politikos mokslų katedros profe-sorius Andrius Bielskis, vertinda-mas Prezidentės D.Grybauskaitės pareiškimą, pabrėžė, kad pateiktos nuomonės neprivalu paisyti. Šiuo atveju Prezidentės nuomonė yra la-biau patariamoji.

Pats politologas pripažino esan-tis prieš tokią Prezidentės pozi-ciją. „Apskritai visa kilusi isterija dėl balsų pirkimo yra pernelyg iš-pūsta. Lietuvoje galioja įstatymai ir nusižengę žmonės bus nubaus-ti, o rinkėjų išsakyta valia turi būti vykdoma, nes demokratinėje vals-tybėje rinkėjų balsas privalo būti aukščiau visko“, – sakė A.Bielskis. „Būdamas A.Butkevičiaus vietoje aš jungčiausi į koaliciją su Darbo partija bei „Tvarka ir teisingumu“, nes tai – mažesnė blogybė nei koa-licija su konservatoriais. Valdančioji „vaivorykštės“ koalicija, eliminavus „darbiečius“, būtų pražūtinga, nes rinkėjai šiuose rinkimuose balsa-vo už socialiai orientuotą politiką, o konservatoriai ir liberalai vykdė Lietuvai pragaištingą politiką“, – teigė pašnekovas.

Toks Prezidentės žingsnis nu-stebino ir politologą Vytautą Dum-bliauską, kuris pripažino, kad šalies vadovės pareiškimas – labai netradi-cinis. „Prezidentė gana stipriai gali paveikti šalies valdančiosios koali-cijos sudarymą, ir tikiuosi, kad jos komanda gerai apgalvojo galimas tokio pareiškimo pasekmes“, – sakė jis. Politologas tvirtino, kad toks Prezidentės žingsnis – neapykan-tos Darbo partijai, gal net pačiam jos lyderiui Viktorui Uspaskichui kulminacijos taškas. „V.Uspaskicho

ir jo vadovaujamos partijos atgimi-mas buvo labai netikėtas, tad toks Prezidentės žingsnis yra bandymas sustabdyti šią partiją“, – konstatavo pašnekovas. „Tačiau mane apėmė ir nuostaba, kad A.Butkevičiui šis Prezidentės sprendimas buvo ne-tikėtas, nes D.Grybauskaitės anti-patija Darbo partijai buvo vieša pa-slaptis“, – sakė V.Dumbliauskas.

Geriausias iš esamų

Vertindami A.Butkevičių kaip būsimą premjerą, abu politologai sutiko, kad iš partijų, ketinančių for-muoti valdančiąją daugumą, tai yra geriausias kandidatas, nors, kai ku-rių viešųjų ryšių specialistų teigi-mu, jis bando tapti panašus į bu-vusį partijos lyderį Algirdą Mykolą Brazauską. „A.M.Brazauskas tu-rėjo labai gerą Dievo dovaną – jis visuomet atrodė patikimas, išma-nantis reikalą ir labai rūpestingas. Toks stengiasi būti ir A.Butkevičius. Tačiau jis – kitokio būdo. Many-čiau, kad jis net gali atvesti parti-ją į tikrąjį socialdemokratinį kelią, nes anksčiau ši partija buvo laiko-ma ne socialdemokratine, o stam-baus kapitalo partija“, – konstatavo V.Dumbliauskas.

Kitas „Valstiečių laikraščio“ kal-bintas politologas A.Bielskis teigė A.Butkevičiuje įžvelgiantis pragma-tišką politiką. „Aš labai tikiuosi, kad A.Butkevičius bus naujasis social-demokratas. Jam netrūksta pragma-tizmo ir tai nėra visai blogai, nes po-litikas turi būti pragmatiškas, tačiau klausimas, ar to pragmatizmo nebus per daug ir ar pragmatizmas nepasi-reikš tuo, kad bus paminamos soci-aldemokratinės vertybės“, – svarstė A.Bielskis.

Abu politologai vieningai suta-rė, kad dviejų premjerų – esamo ir būsimo – partijų koalicija yra visiš-kai neįmanoma, nes jų priešprieša akivaizdi dar nuo šalies nepriklau-somybės atkūrimo laikų.

Postų dalybos

Vis dėlto socialdemokratai nutarė tik iš dalies paklusti Prezidentės va-liai ir po partijos prezidiumo posėdžio pareiškė, kad ir toliau stengsis sufor-muoti trijų partijų valdančiąją koali-ciją, tačiau įtariamieji Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byloje neturė-tų dalyvauti formuojant Vyriausybę.

Abiejų didžiausių koalicijos par-tnerių vadovai – A.Butkevičius ir V.Uspaskichas – teigė, kad apie ga-limus postus kalbų dar nėra, o dau-giausia dėmesio skiriama būsimos Vyriausybės programai.

Visose trijose partijose jau sudary-tos darbo grupės, kurios pradėjo reng-ti Vyriausybės programą, analizuoti biudžeto projektą, ir grupės, įpareigo-tos derėtis su kitomis partijomis.

Į premjero postą siūlomas social-demokratų lyderis teigė, kad pagrin-diniai Lietuvos socialdemokratų par-tijos (LSDP) rengiamos Vyriausybės programos akcentai bus papildomų pajamų generavimas skatinant gy-venamųjų namų renovaciją. „Taip

pat sieksime pritraukti kuo daugiau ES paramos šilumos ūkio pertvarkai, perėjimui prie biokuro naudojimo ša-lies šilumos ūkyje. Didesnė paramos dalis turėtų būti skiriama toms savi-valdybėms, kuriose šilumos kaina yra didesnė nei Lietuvos šilumos kainos vidurkis“, – teigė A.Butkevičius.

Apie viso Lietuvos šilumos ūkio monitoringą užsiminė ir Darbo par-tijos lyderis V.Uspaskichas. „Reikia stengtis sumažinti gyventojų išlai-das šildymui, o tai neatsiejama ir nuo renovavimo programos, kuri turi veikti visu pajėgumu“, – svars-tė V.Uspaskichas.

Abiejų partijų vadovai vieningai tvirtino, kad prioritetinis dalykas rengiamoje naujos Vyriausybės pro-gramoje yra minimalios algos didi-nimas nuo sausio 1-osios. „Minimali mėnesinė alga vienareikšmiškai tu-rės didėti nuo naujųjų metų, tačiau stengsimės nepadidinti ir fi skalinio defi cito. Dabartiniais mūsų skaičia-vimais, minimali alga nuo sausio 1-osios galėtų būti apie tūkstantį litų“, – pabrėžė LSDP pirmininkas.

Kad atlyginimų kilimo „nesuval-gytų“ didėjanti infl iacija, „darbiečių“ lyderis V.Uspaskichas teigė, kad su koalicijos partneriais bus kalbama ir apie pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kasdienio vartojimo pre-kėms mažinimą.

Kliūtys energetikoje

Prakalbus apie energetinius projek-tus, abiejų koalicijos partnerių vadovų nuomonės šiek tiek išsiskyrė. LSDP pirmininkas A.Butkevičius teigė, kad referendume Lietuvos gyventojams iš-tarus „ne“ planuojamai statyti Visagino atominei elektrinei (VAE), į šią nuo-monę bus atsižvelgiama, tačiau soci-aldemokratų Vyriausybės programoje atominė energetika išlieka. „Mes ne-same radikalūs šios energetikos šakos priešininkai. Gali būti, kad ateityje bus sukurti nauji reaktoriai, kuriuos bus ga-lima pastatyti prie elektros perdavimo tinklų. Tuomet galėtume apsiriboti ke-lių nedidelių reaktorių statyba“, – sakė A.Butkevičius. O V.Uspaskichas tei-gė, kad VAE yra projektas, kurį reikėtų tęsti, kaip ir Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybą Klaipėdo-je. „Visi koalicijos partneriai jau esame sutarę, kad tam, jog būtų pastatytas šis terminalas, gyventojams neturėtų di-dėti mokesčiai ar atsirasti naujų. Mes manome, kad SGD savininkas pats turi fi nansuoti jo statybą, nes gyventojai ne-turi mokėti už objektą, kurio savininkai nėra. Kai objektas bus baigtas, jo staty-bos savikaina turi būti įskaičiuojama į kainą, kurią mokės ta paslauga besinau-dojantys, tačiau jokiu būdu ne visi Lie-tuvos mokesčių mokėtojai“, – tvirtino „Darbo partijos“ lyderis.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, naujajame Sei-me didžiausią frakciją su 38 nariais tu-rės LSDP. Antra pagal narių skaičių turėtų būti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų su 33 nariais, trečia – Darbo partijos frakcija su 29 nariais. Partija „Tvarka ir teisingumas“ naujajame parlamente turės 11 vietų.

Naujoji koalicija kol kas stipresnė nei Prezidentė

Prezidentė D.Grybauskaitė, pareiškusi, kad formuojant Vyriausybę negali dalyvauti Darbo partija, pasielgė netradiciškai. Visuomenė prieštaringai vertina šį šalies vadovės žingsnį.

LSDP pirmininkas A.Butkevičius prakalbo apie galimybę sudaryti konstitucinę daugumą prie koalicijos prijungus ketvirtą partiją. Petro Malūko nuotraukos

52012 m. spalio 31 d. • Nr. 87 (9210)Valstiečių laikraštis Aplinkosauga

Jonė Kurlauskienė

Atsižvelgdama į skaitytojų klausimus ir prašymus, „Valstie-čių laikraščio“ redakcija pateikia informaciją apie atliekų rūšiavi-mą bei jų tvarkymą Lietuvoje. Duomenis pateikia Aplinkos mi-nisterijos specialistai.

Gajūs mitai

2009 m. atliktas tyrimas, kurio metu buvo bandoma išsiaiškinti, ar Lietuvos visuomenė pasiruošusi rū-šiuoti atliekas. Į klausimą „Ar rūšiuo-jate atliekas?“ apie 20 proc. gyventojų atsakė, kad jie visada arba labai daž-nai rūšiuoja, o visai nerūšiuojančių-jų skaičius sumažėjo nuo 45 proc. iki 33 proc. Visuomenės apklausų duome-nimis, atliekas rūšiuojančių gyventojų skaičius didėja. Tai rodo ir didėjantis išrūšiuotų antrinių žaliavų kiekis.

Viena iš priežasčių, kodėl rūšia-vimas vis dar nėra labai populiarus ir aktyvus, yra nepakankamas visuo-menės ekologinis sąmoningumas, mąstymas „o kas man iš to?“, įsitiki-nimas, mitai „rūšiuoti labai sudėtin-ga“, „iš to nėra jokios naudos“, „gy-ventojų išrūšiuotos antrinės žaliavos vis tiek supilamos į vieną mašiną (sumaišomos su kitomis atliekomis) ir vežamos į sąvartyną“ ir pan.

Viena svarbiausių priemonių, ska-tinanti rūšiuoti atliekas, – sąlygų rū-šiuoti jas sudarymas, t. y. reikiamos

infrastruktūros sukūrimas ir gyvento-jų aprūpinimas antrinių žaliavų rūšia-vimo priemonėmis (pvz., antrinėms žaliavoms surinkti skirtais konteine-riais). Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane suformuluo-tos užduotys savivaldybėms užtikrinti antrinių žaliavų rūšiavimo galimybę ir priemones visiems komunalinių atliekų turėtojams, pastatant antrinių žaliavų surinkimo konteinerius.

Kuriama atliekų tvarkymo sistema turi užtikrinti galimybę rūšiuoti atliekas

jų susidarymo vietoje, kad kuo mažiau jų patektų į sąvartyną. Įgyvendinant atliekų tvarkymo tikslus ir užduotis, labai svar-bus komunalinių atliekų turėtojų daly-vavimas, todėl jie turi būti informuojami ir visokeriopai skatinami rūšiuoti atlie-kas. Tokia pareiga galiojančiais teisės ak-tais nustatyta savivaldybėms.

Parama per savivaldybes

Aplinkos ministerija, siekdama paspartinti antrinių žaliavų rūšiavimą,

savivaldybėms nupirko per 19 tūkst. konteinerių, teikia dotacijas savival-dybėms rūšiavimo konteineriams in-dividualiose valdose įsigyti. Tačiau šių konteinerių vis dar nepakanka, kad rū-šiuoti būtų patogu ir prieinama visiems gyventojams. Labai svarbi ir mokesčio už komunalinių atliekų tvarkymą kai-nodara, motyvuojanti gyventojus tin-kamai naudotis atliekų tvarkymo sis-tema bei rūšiuoti atliekas.

Ministerija taip pat teikia subsi-dijas ūkio subjektams, įgyvendinan-

tiems investicinius gaminių ir pa-kuočių atliekų tvarkymo projektus. Ministerijos iniciatyva kasmet vyk-domos visuomenės švietimo akcijos: organizuojami konkursai, informaci-ja atliekų tvarkymo klausimais skel-biama radijo, TV laidose, vykdomas mokyklų švietimas ir kt., teikiama metodinė pagalba savivaldybėms.

Pažymėtina, kad pagal galiojančius teisės aktus savivaldybės turi užtikrin-ti antrinių žaliavų rūšiavimo galimybę, aprūpinant rūšiavimo priemonėmis komunalinių atliekų turėtojus, tam tik ru tankumu pastatant specialius an-trinių žaliavų surinkimo konteinerius, sukurti būtiną infrastruktūrą.

Dar kartą apie atliekų rūšiavimą

Kiekvieno iš mūsų pareiga – saugoti aplinką, rūšiuojant atliekas mažinti neigiamą poveikį aplinkai. Petro Malūko nuotrauka

Būsto atnaujinimas

Vismantas ŽuklevičiusVL žurnalistas

„Gyventojas per maždaug 6 mėnesius už šildymą sumoka 2,5 tūkst. litų, o po renovacijos jis mokės net per pusę mažiau. At-naujinto daugiabučio namo gy-ventojams reikės mokėti ne tik už šildymą, bet ir bankui paskolą su palūkanomis. Tačiau atnaujintame name gyvenanti šeima, kuri moka paskolą ir už šildymą po renovacijos, vis tiek sumoka keliais šimtais litų mažiau nei mokėdavo už šildymą nerenovuotame bute“, – į aktua-liausią klausimą spaudos konferen-cijoje Druskininkuose atsakė Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros di-rektorius Valentinas Petkūnas.

Druskininkų savivaldybė pirmoji šalyje pradėjo plataus masto bando-mąjį daugiabučių namų atnaujinimo ir jų energinio efektyvumo didinimo projektą. Pirmiausia bus atnaujintas 31 daugiabutis namas miesto centre, Čiurlionio kvartale, o per dvejus me-tus bus parengti visų savivaldybės teritorijoje esančių 274 daugiabučių atnaujinimo projektai.

„Vykdydami savivaldybės plėtrą, su-derintą su unikalios kurortinės vietovės plėtra, investuojame ir į kompleksinę daugiabučių renovaciją bei gyvenamo-jo sektoriaus lygio kilimą. Taip siekia-me, kad gera būtų ne tik svečiams, bet ir vietos gyventojams“, – sakė Druski-ninkų meras Ričardas Malinauskas.

Spalio pabaigoje Druskininkuose parengti pirmieji daugiabučių atnau-

jinimo investicijų planai. Jų duomeni-mis, po renovacijos Čiurlionio kvar-talo, ribojamo Vytauto, Druskininkų, V.Krėvės, Kurorto ir M.K.Čiurlionio gatvių, daugiabučių gyventojai šilu-mos energijos sąnaudas turėtų su-mažinti nuo 40 iki 60 proc.

Atnaujintus būstus parduoti lengviau

Piečiausio Lietuvos miesto re-novacijos planus padės įgyvendinti Būsto ir urbanistinės plėtros agentū-ra (BUPA), kuri administruoja Daugia-bučių atnaujinimo (modernizavimo) programą. Renovacijos darbai bus fi nansuojami pagal JESSICA fi nansinį modelį, kuriuo lėšos pritraukiamos iš ES, valstybės biudžeto ir pačių gy-ventojų – taip mažinamos daugiabu-čių namų atnaujinimo išlaidos. Pagal JESSICA programą daugiabučių ben-drijos ar gyventojai gali gauti len-gvatines paskolas 20-čiai metų su nekintančiomis 3 proc. metinėmis palūkanomis.

Specialistų skaičiavimais, reno-vuotuose namuose sutaupoma apie 50 proc. (yra pavyzdžių, kad sutau-poma ir 70 proc.) šilumos energijos ir išlaidos už šildymą sumažėja per-pus. Druskininkų daugiabučių ben-drijos „Berželis“ pirmininkas Juozas

Baubonis sakė, kad renovuoto namo gyventojai, palyginti su šalia esan-čio tokios pat statybos nerenovuo-to namo gyventojais, sutaupo 45–55 proc. pinigų, skiriamų sąskaitoms už šildymą apmokėti.

Pasak Druskininkų mero, po re-novacijos būstai tampa ne tik šil-tesni, bet ir iškart pabrangsta, juos lengviau parduoti. „Svarbiausias sa-vivaldybės uždavinys dabar yra pa-rengti dokumentus. Jų reikia tam, kad būtų galima atsakyti į konkre-čius gyventojų klausimus“, – sakė R.Malinauskas.

Renovuotas namas taupo pinigus

„Turime susitaupę naujiems lan-gams, tačiau dabar norime žengti ekonomiškesnį žingsnį – bendrai re-novuoti visą daugiabutį. Labai vilioja ir savivaldybės pažadas investuoti į aplinkos sutvarkymą. Kas gi nenori gyventi modernioje aplinkoje, vaikš-čioti naujais takais, o automobilius

laikyti ne duobėtose aikštelėse?“ – retoriškai klausė Čiurlionio kvartalo daugiabučio bendrijos „Arka“ pirmi-ninkas Viačeslavas Danisevičius.

Sparčiai daugės atnaujintų daugiabučių

Per dvejus metus Druskininkų sa-vivaldybė į visų daugiabučių reno-vaciją pasiruošusi investuoti 5 mln. Lt, dar 2,5 mln. Lt skirs Druskininkų butų ūkis. Jei gyventojai nepriešta-raus prog ramai ir visi namai bus reno-vuoti, skirtos lėšos pagal JESSICA pro-gramą grįš į savivaldybės biudžetą.

Daugiau informacijos apie Dau-giabučių namų modernizavimo (at-naujinimo) programą (JESSICA) – www.atnaujinkbusta.lt arba nemo-kama telefono linija 8 800 200 12.

(Užs. 435)

Per dvejus metus Druskininkų savivaldybė į visų daugiabučių renovaciją pasiruošusi investuoti 5 mln. Lt, dar 2,5 mln. Lt skirs Druskininkų būtų ūkis.

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros archyvo nuotrauka

Specialistų skaičiavimais, renovuo-tuose namuose sutaupoma apie 50 proc. šilumos energijos ir šildy-mo išlaidos sumažėja perpus.

Pagal JESSICA fi nansavimo modelį iki 2013 m. gruodžio 31 d. valstybė remia:• Lengvatinis kreditas (palūkanos nekinta visą paskolos grąžinimo laikotarpį – 20 metų) 3 proc. palūkanos• Modernizavimo projekto parengimas 100 proc.• Statinio statybos techninė priežiūra 100 proc.• Projekto įgyvendinimo administravimo išlaidos 100 proc. (0,35 Lt už m2)• Parama turintiesiems teisę į būsto šildymo išlaidų kompensavimą 100 proc.

Statybos darbų (energiją taupančių priemonių) išlaidosSutaupius energijos ne mažiau kaip 40 proc. 30 proc.Sutaupius energijos ne mažiau kaip 20 proc. 15 proc.

„Turime susitaupę naujiems lan-gams, tačiau dabar norime ženg-ti ekonomiškesnį žingsnį – bendrai renovuoti visą daugiabutį“, – pa-sakojo V.Danisevičius.

Druskininkai užsimojo atnaujinti daugiabučių kvartalą

6 2012 m. spalio 31 d. • Nr. 87 (9210)Valstiečių laikraštisGiria žalioji

Jolita ŽurauskienėVL žurnalistė

Ignalinos miškų urėdiją juosia 200 daug kur susisiekiančių ežerų ir kelios dešimtys upių. Pagrindi-nis šio krašto turtas – miškai – iš-dalytas beveik lygiomis dalimis po daugiau nei 20 tūkst. ha – vals-tybei, savininkams ir privatizavi-mo rezervui. „Mūsų urėdijos miš-kai atkuriami 100 proc., t. y. kiek miško iškertame, tiek ir atsodina-me“, – sakė Ignalinos miškų urėdi-jos urėdas Alfredas Aškelėnas.

Netrūksta lankytojų

Darbų ratas miškuose sukasi visus metus – ne tik kertami medžiai, bet ir atkuriamos kirtavietės, atliekama sa-nitarinė apsauga, miško priežiūros bei kiti kasdieniai darbai. Praėjusią savaitę Ignalinos miškų urėdijoje buvo baigta diegti antžeminė automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema.

Net 32,7 tūkst. ha rytinio Lietu-vos kampelio miškų, besiribojančių su Baltarusijos Respublika, yra saugomos teritorijos. Miškų urėdijos teritorijoje esantys Aukštaitijos nacionalinis par-kas, Gražutės ir Sirvėtos regioniniai parkai, susijungiantys ežerai, turizmo sodybos, gamtos, istorijos ir kultūros

vertybės pritraukia daugybę svečių, poilsiautojų, turistų. Ne veltui Igna-linos urėdija priskirta aukščiausiam rekreacijos intensyvumo lygmeniui. Todėl rekreacinių objektų priežiūrai skiriama 2–3 proc. išlaidų nuo sta-taus miško vertės. Visus rekreacinių objektų statybos, priežiūros, remonto ir renovacijos darbus urėdija atlieka savo lėšomis. Jos teritorijoje įrengtos 7 stovyklavietės. Viena iš jų, Vaišniūnų, pritaikyta neįgaliesiems. Gražiai su-tvarkyta 16 poilsiaviečių, 23 atokvėpio vietos, 1 pažintinis takas, 2 apžvalgos aikštelės. Stovyklavietėse ir poilsiavie-tėse netrūksta pavėsinių, persirengimo kabinų, vaikų žaidimų ir sporto aikš-telių, lieptų į ežerą, laužaviečių. Urė-dijos žemes puošia Ginučių ąžuoly-nas ir 4 ha kadagynas, yra nemažai gamtos paminklų: Labakaršio pušis, Trainiškio ir Tverečiaus ąžuolai, Asal-nų pušis ir kt. Taip pat apstu kitų ver-tingų gamtos objektų: Ažvinčių giria (4 603 ha), Daugėliškio miškai, kal-votas Dysnų, Dysnykščio ir Apvardų ežerų regionas, Birvėtos tvenkinių sis-tema su Adutiškio miškais ir kt.

Įdiegta šiuolaikiška gaisrų stebėjimo sistema

Pasak urėdo A.Aškelėno, Ignalinos miškai yra labai degūs, o dėl nemenko poilsiautojų ir turistų srauto kyla didelė gaisrų grėsmė. Šiais metais vyravo lie-tingi orai, tad buvo užfi ksuoti tik 3 ne-dideli gaisrai, tačiau sausomis vasaro-mis jų būna kur kas daugiau. Siekiant operatyviai nustatyti ir gesinti miško gaisrus, šioje urėdijoje buvo įdiegta antžeminė automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema. „Šią savaitę buvo

pastatyta paskutinė – ketvirta – dūmus automatiškai fi ksuojanti kamera. Da-bar mūsų urėdija sujungta su aplinki-nių urėdijų miškais į vieną sistemą. Šiai antžeminei automatinei miško gais-rų stebėjimo sistemai įdiegti prireikė beveik 2 mln. Lt. Tačiau 80 proc. šių lėšų yra kompensuojama iš ES struk-tūrinių fondų“, – sakė Ignalinos miškų urėdijos urėdas A.Aškelėnas. Naujos sistemos kameros dūmus aptinka 15–30 km spindulio teritorijoje ir siun-čia signalus į centrinį stebėjimo postą. Ten dirbantys operatoriai nustato tiks-lią dūmų atsiradimo vietą ir atstumus, kurie fi ksuojami net tamsiuoju paros metu. Tokiu būdu užtikrinama ope-ratyvi pagalba. Ignalinos miškų urėdija gaisrams gesinti pavojingu laikotarpiu yra sudariusi priešgaisrines komandas, kurioms skirti 3 priešgaisrinės apsau-gos automobiliai.

Lietuvos miškai saugomi

Net 59 proc. Ignalinos urėdijos miškų yra saugomose teritorijose. Tai Aukštaitijos nacionalinis parkas,

Gražutės, Sirvėtos regioninio par-ko dalys, Ažušilės valstybinis kraš-tovaizdžio draustinis ir kiti unikalūs objektai. Šiuose plotuose griežčiau ribojami kirtimai, o Aukštaitijos na-cionaliniame parke plyni kirtimai visai neleidžiami, išskyrus augavie-tes pelkėse. Kasmet Ignalinos miš-kų urėdijoje iškertama apie 75 tūkst. kietmetrių medienos. Kadangi Igna-linos miškų urėdijos teritoriją sudaro Aukštaitijos nacionalinio parko miš-kai, kuriems taikomi įvairūs aplinko-saugos apribojimai, urėdija neplynai

kerta vidutiniškai apie 33 proc. miš-kų. Kalbėdamas apie miškų išsaugoji-mą, urėdas A.Aškelėnas pacitavo JAV mokslininkų paskelbtą kasmetinį aplinkos gerovės indeksą, kuris buvo nustatytas Jeilio universitete. „Šiais metais mokslininkai išanalizavo 132 pasaulio valstybių miškų išsaugojimą. Lietuva pagal šį rodiklį užėmė pirmą

vietą. Mūsų kaimynės Latvija ir Bal-tarusija liko 32-oje, Lenkija – 42-oje, Rusija – 50-oje, Suomija – 53-ioje vietoje. O Švedijai, kurios miškų sis-tema jau dvejus metus liaupsinama, pasaulio ekspertai skyrė tik 64 vie-tą“, – pabrėžė Ignalinos miškų urė-das. Atliekant visų rūšių miško kirti-mus tiek Lietuvos valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose, per pastarąjį dešimtmetį kasmet paruošiama apie 6–7 mln. kub. m likvidinės medie-nos, t. y. 50 proc. medynų prieaugio. Tai rodo, kad iškertamos medienos kiekis neviršija jos prieaugio. Todėl pramonės, energetikos sektoriams ir kitiems vartotojams medienos ne-stinga. Planuojama taip ūkininkauti ir ateityje. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos miškingumas padidėjo nuo 30,9 iki 33,2 proc. Valstybinių miš-kų plotas per dešimtmetį padidėjo 63 tūkst. ha, arba 6 proc., medynų tūris – 25 mln. kub. m.

Mediena parduodama sklandžiai

Urėdas A.Aškelėnas pasidžiau-gė, kad urėdijoje sėkmingai vykdo-ma elektroninė prekyba mediena. „Elektroninė prekyba – geras spren-dimas, suteikiantis daugiau laisvės tiek pirkėjams, tiek pardavėjams ir užkertantis kelią korupcijai. Me-dienos pardavimas tapo skaidrus, pirkėjams sudaromos sąžiningos konkurencijos sąlygos. Laimi tie, kurie pasiūlo didžiausią kainą“, – sakė Ignalinos miškų urėdijos urė-das. Įdiegus elektroninės prekybos sistemą, vykdomos ne tik trumpa-laikės, bet ir ilgalaikės sutartys. Urė-das A.Aškelėnas minėjo, kad dažnai jų parduodamos medienos įsigyja ir kaimynai latviai. Didžiausią pa-klausą turi pjautiniai rąstai, perka-ma malkinė bei plokščių mediena, popiermedis. Net 50 proc. grynojo pelno miškų urėdijos turi sumokėti į nacionalinį biudžetą, o iš likusios pelno dalies miškininkai sunkiai verčiasi. Ignalinos miškų urėdas mi-nėjo, kad pastaraisiais metais visiems aktuali tapo biokuro gamyba. Miš-kininkai taip pat galėtų efektyviai įsitraukti į šią veiklą, tačiau neturi tinkamos technikos. „Nežinome, ar mums, urėdijoms, bus leista pradė-ti šią veiklą. Medienos išteklių šiai gamybai turime gana daug. Tačiau iš nedidelio pelno vargiai galėsime įsigyti brangios technikos“, – dėstė A.Aškelėnas. Pasak urėdo, šiandien pinigų užtenka tik esamos techni-kos remontui. „Biomasės smulkini-mas kol kas yra privataus sektoriaus rankose. Mes esame tik žaliavos tie-kėjai. Galbūt ateityje Vyriausybė iš-spręs šį klausimą miškininkų nau-dai“, – pabrėžė urėdas.

Medeliai – kilniems tikslams

Plečiantis miškams, didėja ne tik valstybės turtas, bet ir jo vertė. Moks-lininkai apskaičiavo, jog vien todėl, kad buvo neiškertamas visas medie-nos prieaugis ir atkuriami bei sodi-nami nauji miškai, per pastaruosius 10 metų Lietuvos valstybinių miš-kų vertė padidėjo milijardu litų. Per tą laiką pasodinta beveik 12 tūkst. ha naujų miškų. Miškams atsodin-ti Ignalinos miškų urėdijos įkurtame medelyne kasmet išauginama 1 200 tūkst. sėjinukų ir 850 tūkst. sodinukų. Todėl jų pakanka ne tik urėdijos rei-kmėms patenkinti, bet ir parduoti.

Šiais metais medelyne išauginti ąžuoliukai ir liepaitės papuošė nau-jai įveistą giraitę ir papildė Prezi-dentų alėją. Pavasarį Ignalinos miš-kų urėdijos iniciatyva buvo įamžintas anapilin išėjusio iškilaus miškininko Zdislovo Truskausko atminimas. Jo garbei Daugėliškio girininkijoje pa-sodinta 0,70 ha ąžuoliukų ir liepai-čių giraitė. Jų sodinti buvo atvykę per 40 talkininkų, tarp jų ir velionio žmo-na Regina, brolis Stasys Truskauskas, Kaišiadorių miškų urėdas, dešimtis kitų miškų urėdų, Aplinkos minis-terijos Miškų departamento, Gene-ralinės miškų urėdijos, Valstybinės miškų tarnybos, Valstybinio miško-tvarkos bei Miškų institutų, Aleksan-dro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto ir kiti atstovai. Ši giraitė buvo pažymėta uteniškio tautodailininko Prano Kaziūno iš-drožtu koplytstulpiu. Ignalinos krašte spalio mėnesį apsilankiusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Gry-bauskaitė Aukštaitijos nacionalinia-me parke, Prezidentų alėjoje ant La-dakalnio, pasodino du ąžuoliukus, išaugintus Ignalinos medelyne. Ša-lies Prezidentė vieną ąžuoliuką sky-rė generolui, partizanų vadui Jonui Žemaičiui-Vytautui, kitą – Lietuvai ir jos žmonėms.

Parengta bendradarbiaujant su Ignalinos miškų urėdija

Miškininkų darbai Miškininkų darbai išlieka ilgamišlieka ilgam

Prezidentė D.Grybauskaitė Aukštaitijos nacionaliniame parke, Prezidentų alė-joje ant Ladakalnio, pasodino du ąžuoliukus, išaugintus Ignalinos medelyne.

A.Aškelėnas sakė, kad urėdijos miš-kai atkuriami 100 proc., t. y. kiek miško iškertama, tiek ir atsodinama.

Visus rekreacinių objektų statybos, priežiūros, remonto bei renovacijos darbus urėdija atlieka savo lėšomis.Autorės nuotraukos

Mokslininkai apskaičiavo, jog vien todėl, kad buvo neiškertamas visas medienos prieaugis ir atkuriami bei sodinami nauji miškai, per pastaruo-sius 10 metų Lietuvos valstybinių miškų vertė padidėjo milijardu litų.

Ūkininkų žiniosKitus straipsnius skaitykite laikraštyje

15 psl. 15 psl.

Pieno gamintojus gelbėja išmokomis avansu

Moters pasaulis

7 psl.

Eilėraščius kurianti žvejė

8 psl.

Kai lėkštėje – tik augalinėskilmės maistas

Tėviškės šviesa Miškininkų darbai išlieka ilgam

Ūkininkai apgailestauja, kad Lietuvos rinkoje lieka vis mažiau savų geros kokybės daržovių..

Jolita Žurauskienė

Lapkričio 1-oji yra ne tik Visų Šventųjų, bet ir Pa-saulinė veganų diena. Ve-ganai – žmonės, kurie maitinasi vien augalinės kilmės maistu. Nuo vege-tarų jie skiriasi tuo, kad nevalgo net žuvies, kiau-šinių, pieno ar medaus.

6 psl.11 psl.

Ignalinos miškų urėdiją juosia 200 su sisiekiančių ežerų ir kelios dešimtys upių. Pagrindinis šio krašto turtas – miškai. „Mūsų urėdijos miškai atkuriami 100 proc.“, – sakė Ignali-nos miškų urėdijos urėdas Alfredas Aškelėnas.

Jolita Žurauskienė

Nė minutės veltuineleidžianti moterisstebina aplinkinius veiklos įvairove ir pomėgių gausa. O klausimą „Kaip tu viską spėji?“ ji išgirsta kone kasdien.

Eglė Valionienė

Pieno gamintojams pirmiesiems pervedamos tiesioginės išmokos už 2012 m. deklaruotas žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, nes Vyriausybė žadėtoms išmokoms už pieną lėšų taip ir ner ado.

Vida Tavorienė

Kaimui reikalingi auksarankiaiVilniaus rajono Bukiškių žemės ūkio mokykloje „Tėviškės šviesa“ suren-gė pokalbį apie profesinio mokymo dabartį ir ateitį.

Bernardas Šaknys

Giria žalioji

Lietuviškos daržovės keliauja Lietuviškos daržovės keliauja pas kaimynuspas kaimynus