• Deklaruojamų žemės ūkio naud-menų plotai kasmet auga, o būsimų tiesioginių išmokų suma apskaičiuota remiantis 2009-ųjų duomenimis.

• Veterinarijos specialistų pa-klausa yra, tačiau ne visada darbo vietų yra ten, kur jaunieji specialistai norėtų dirbti. Štai VA studijuoja net 80 proc. merginų ir jos tikisi tapti smulkių gyvūnų gydytojomis.

• Atkreipti visuomenės dėmesį į socialines problemas galima įvairiai. Agnei Solovjovaitei šio tikslo siekti padeda pasakos ir fotoaparatas.

• Seimo nariams ir visuomenės veikėjams atkakliai besipliekiant, ką galima ir ko negalima vadinti šeima, ne vienas tūkstantis Lietu-vos mamų, tėčių ir vaikų suglumę stebisi: nejaugi jie – ne šeima?

Šiandien skaitykite:

Šeštadienį VL su priedais:ŠeštadienisSodybaSveikata

Neseniai Raseinių rajono tarybos posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl naujos 33 mln. Lt vertės Raseinių autobusų stoties statybos ir Raseinių autobusų parko bazės perkėlimo į Norgėlų kaimą.

Būtinybė išspręsti galvosūkį, kaip išgyventi, užgožia tikrąsias vertybes. Dėl pinigų žmonės emigruoja, palieka vaikus, dažnai nė nepasirūpindami tinkama jų globa.

Apie tai – 13 p. Apie tai – 18 p.

Melioracijos darbai būtų atlikti kokybiškiau ir lėšos būtų panaudotos efektyviau, jeigu melioracijos griovių tvarkymu užsiimtų ne šimtai ūkininkų, bet specialistų vadovaujamos įmonės. VL archyvo nuotrauka

ŪKININKŲ ŽINIOS, 7 p.

Dėl apleistos melioracijos laukuose klimpsta kombainai

2012 m. rugsėjo 5 d., trečiadienis • Nr. 71 (9194) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

MOTERS PASAULIS, 15 p.

Albinas ČaplikasVL žurnalistas

Šiuos metus kai kurie grūdų augintojai prisimins kaip prarastų galimybių metus. Nors derlius su-brendo rekordinis, tačiau viso der-liaus geriausiu laiku nuimti nepa-vyko ir todėl, kad laukuose pradėjo klimpti kombainai. Ar tik dėl dažno lietaus? Deja, dėl visų nuostolių ne-turėtume priekaištauti tik gamtai – šįmet pradėjo ryškėti apleistos me-lioracijos pasekmės.

Prie vieno griovio daug žemės savininkų

Guvi aštuoniasdešimtmetė Bi-rutė Kaminskienė, gyvenanti Laz-dijų rajone, Krasenkos kaime, suži-nojusi apie ES paramą melioracijos grioviams tvarkyti, nemiegojo ke-lias naktis. Juk reikia kažką dary-ti – paraiškos priimamos iki rugsėjo 28 d. Galvojo ir stebėjosi valdi-ninkų trumparegiškumu. Štai jai priklausantis 50 ha žemės sklypas kaip tik remiasi į vieną krūmais ap-augusį ir žemėmis baigiamą užneš-ti griovio šlaitą.

Nukelta į 2 p.

Vida TavorienėVL žurnalistė

Policijos duomenimis, pernai šalies gyventojams paskirta be-maž 90 mln. Lt baudų, o surinkta 52 mln. Lt. Kad pažeidėjams būtų sunkiau išvengti atsakomybės, nuo 2013 m. liepos visi administ-raciniai teisės pažeidimai turėtų atsidurti viename registre, o bau-dų surinkimas bus patikėtas vie-nai institucijai – Valstybinei mo-

kesčių inspekcijai (VMI). Tačiau antstoliai įsitikinę, kad rengiama baudų išieškojimo sistema tebus nuolaida piktybiškai mokėti bau-das vengiantiems pažeidėjams, nes priverstinio išieškojimo pro-cedūros jiems nekainuos.

Nesurenka apie pusę baudų

Policijos pareigūnai įsitikinę – naujos pažeidėjų registravimo ir baudų administravimo tvarkos rei-kia, kad visuomenėje nevyrautų nebaudžiamumo atmosfera. „Už-tikrinant bendrą nuoseklų visų pa-žeidimų fi ksavimą, administravi-mą ir gerinant baudų surinkimą, sudaromos sąlygos keisti visuome-nėje įsivyravusį nebaudžiamumo už administracinius teisės pažei-dimus suvokimą“, – sakė Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko pavaduotojas Aleksandras Samu-levičius.

Nukelta į 3 p.

Per metus melioracijos sistemoms prižiūrėti reikia apie 120 milijonų, o sukrapštome tik 27 milijonus litų.

Nusižengėlius spaus mokesčių inspektoriai

ŪKININKŲ ŽINIOS, 7 p.

Valdžia ruošiasi tramdyti administracines baudas mokėti vengiančius pažeidėjus. Jiems gresia papildomos sankcijos – gali būti neišduoda-mos licencijos arba negrąžinamos mokesčių permokos.

MOTERS PASAULIS, 15 p.

Policijos departamento duomenimis, kasmet šalies gyventojai „užsidirba“ baudų už maždaug 100 mln. Lt, tačiau jų sumoka tik apie pusę.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

2 2012 m. rugsėjo 5 d. • Nr. 71 (9194)Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

Anapus griovio ūkininkauja kitas žmogus. Už kelių šimtų metrų į kairę ir į dešinę – kitų savininkų laukai. Ir visi nerimauja, nes dirbamuose lau-kuose ilgai laikosi lietaus vanduo, tai-gi galima įtarti, kad kažkada sumon-tuotos melioracijos sistemos kemšasi, o jeigu vanduo ir pasiekia griovį, to-liau nebeturi kur nubėgti.

„Štai aš ir svarstau – ar valstybei, man bei kaimynams ūkininkams bus

naudos, jeigu mes kiekvienas skubėsi-me pateikti tas paraiškas ir kiekvienas valysime po savo griovio šlaitą? Kokia nauda iš tokio darbo?“ – klausia trem-tį Sibire išgyvenusi B.Kaminskienė.

Galime tik patikslinti, kad kiek-vienam ūkininkui nereikia ir ne-

būtina tvarkyti tik prie jo sklypo esantį griovį. Apskritai tvarkyti griovį gali net kitame rajono kraš-te ūkį turintis žemdirbys. Jis gautų numatytą paramą ir tvarkytų visą griovio atkarpą – ne mažiau kaip kilometrą ilgio, bet ir ribotą, nes vienam pareiškėjui galima skirti ne daugiau kaip 50 tūkst. Lt. Taigi specialios technikos tokiems dar-bams nenusipirksi. Kita vertus, ir neverta pirkti, kai darbų apimtys kažkodėl ribojamos.

Trūksta norinčiųjų tvarkyti griovius

Žemdirbio gyvenimą puikiai iš-manantis Lietuvos ūkininkų sąjun-gos Rokiškio skyriaus pirminin-kas Vytautas Šlikas, paklaustas apie

melioracijos įrenginių būklę, iš ne-vilties sumojuoja rankomis: „Blo-gai. Šįmet laukuose, kaip niekada anksčiau, stovėjo balos. Ir ne tik dėl lietaus. Mes, ūkininkai, supranta-me, kad pradėjo kimštis melioraci-jos sistemos.“

Ne geresnė padėtis ir kituose ra-jonuose. Štai Pasvalio savivaldybės Teritorijų planavimo ir ūkio plė-tros skyriaus specialistas melio-racijai Vaidotas Kuodis sako, kad šiame rajone reikėtų tvarkyti apie

1 300 km griovių. Iš valstybės biu-džeto kasmet sutvarkoma apie 20 km, o pagal priemonę „Pelno ne-siekiančios investicijos“ padirbėti nori tik vienas ūkininkas ir viena žemės ūkio bendrovė – iš viso jie sutvarkys 11 km griovio.

„Tiesa, kai kurie ūkininkai me-lioracijos įrenginius, ypač drenažo žiotis ir latakus, tvarko savo lėšomis. Kodėl? Paprasčiausiai jie nenori įsi-pareigoti“, – sako V.Kuodis.

Anykščių rajone iš viso reikė-tų sutvarkyti apie 800 km griovių, o darbų atlikta tik apie 20 proc. Šio rajono žemės ūkio skyriaus vy-riausiasis specialistas melioracijai Vidmantas Vilutis sako, kad kol kas norą tvarkyti griovius pareiš-kė tik du žmonės. Vienas – šiek tiek daugiau nei kilometrą, o kitas ketina tvarkyti kelias atkarpas po 0,3 km. Dar keli svarsto apie to-kią galimybę.

Jeigu rūpinsimės tik savo ruoželiu

LŪS Marijampolės rajono sky-riaus pirmininkas ūkininkas Vytau-tas Augustanavičius pavasarį pikti-nosi siūlymais tvarkyti melioracijos griovius už itin mažą kainą, t.y. už 500 Lt/ha. Dabar padėtis pasikeitė – pir-maisiais metais, kai reikia atlikti dau-giausia darbų, išmokos gali siekti nuo 3,5 iki 10 tūkst. Lt/ha. Darbų kai-ną lemia griovio būklė. Nuo antrųjų metų, kai griovius liktų prižiūrėti, t.y. šienauti, bus mokama nuo 500 iki 518 Lt/ha, atsižvelgiant į tai, ar žolė bus išvežama, ar susmulkinama šalia grio-vio. Tačiau V.Augustanavičius klausia: „Tarkime, vienas asmuo atliks darbus vienoje atkarpoje, kitas – už kelių ki-lometrų, o nepaliestos liks labiausiai krūmais apaugusios atkarpos. Ar taip griovius tvarkydami neiššvaistysime pinigų vėjais, o naudos nebus?“

„Tokiais atvejais bus problemų. No-rėtume, kad paraiškas teikiantys žmo-nės tvarkytų griovius tvarkingai, t.y. nuo žiočių iki galo“, – tikisi V.Vilutis.

Tačiau jo kolega iš Pasvalio V.Kuodis priduria: „Mes neturime teisės žmonėms nurodyti, kur darbus atlikti, jų atkarpas „stumtelėti“. Ar iš tokio darbo bus nauda? Mes tikimės, kad atsiras ir norinčiųjų tvarkyti liku-sią griovio atkarpą. Blogiausiu atveju vanduo subėgs į sutvarkytas atkarpas ir po kelerių metų vėl viską reikės tvar-kyti iš esmės. Tačiau dabartinė tvarka yra geriau negu nieko nedaryti.“

Būtina keisti fi nansavimo tvarką

Visi „Valstiečių laikraščio“ ap-klausti ūkininkai ir melioracijos spe-

cialistai, išskyrus valdininkus sos-tinėje, vienu balsu sakė, kad darbai būtų atlikti kokybiškiau ir lėšos būtų panaudotos efektyviau, jeigu melio-racijos griovių tvarkymu užsiimtų ne šimtai ūkininkų, bet specialistų va-dovaujamos įmonės, bendrovės.

Pasak V.Augustanavičiaus, tokioms įmonėms reikėtų suteikti teisę atlikti gerokai didesnės apimties darbus nei numatyta šiuo metu, t.y. neriboti iš-mokos iki 50 tūkst. Lt. Be kita ko, kai kurie ūkininkai patarė šiems darbams pritraukti bedarbius. Tokių daug yra ir kaimuose, kaip sakė B.Kaminskienė, besišlaistančių prie parduotuvių. Ži-noma, būtų gerai, kad jie atidirbtų už valstybės mokamas pašalpas, tačiau ar „pijokėliai“ dirbs sąžiningai ir koky-biškai? Jeigu prie kiekvieno iš jų reikės prižiūrinčio specialisto, tai toks darbas irgi nebus efektyvus.

Anot rokiškėno V.Šliko, vienas kitas ūkininkas turi technikos grio-viams tvarkyti ir prižiūrėti. Labai pa-norėjus atsirastų ir darbo jėgos. Ta-čiau ar daug tokių ūkininkų yra?

„Labiau praverstų specializuotos bendrovės, kurios tik tuo užsiimtų. Juo labiau kad tai būtų ne vienkar-tinis darbas. Tokių paslaugų reikėtų nuolat“, – sako V.Šlikas.

Kita galimybė – ūkininkų koo-peratyvai. Štai Marijampolės rajo-ne ūkininkai neseniai įkūrė žemės ūkio kooperatyvą „Sūduvos arto-jas“. Jam vadovauja mūsų pašneko-vas V.Augustanavičius: „Koopera-tyvas teiks paslaugas ūkininkams, gal užsiims žemės ūkio produkcijos perdirbimu ir net prekyba. Planuo-jame teikti įvairias paslaugas, taigi svarstysime, ar apsimoka užsiimti melioracijos griovių tvarkymu.“

Gal toks kooperatyvas ir bus kažka-da veikusių melioracijos įmonių užuo-mazga? Galėtų būti, tačiau valdžiai rei-kės keisti fi nansavimo tvarką.

Aktualijos

Pilnatis.Saulė teka 6.34, leidžiasi 19.59.

RytojŠiandien

Šiandien orai keisis nedaug. Naktį ir rytą vietomis palis. Pietvakarių, vakarų vėjas jau bus pastebimesnis. Numatoma oro temperatūra naktį – 11–16, dieną – 17–22 laipsniai šilumos.

Ketvirtadienį slėgis ims kristi, debesuotumas padidės, kai kur palis. Pūs vidu-tinio stiprumo vakarų vėjas. Oro temperatūra naktį kris iki 9–14, dieną pakils iki 15–20 laipsnių šilumos.

Penktadienį orai dar labiau subjurs. Dangų padengs tankūs lietaus debesys, o lietų gins ir smarkus pietvakarių vėjas. Numatoma oro temperatūra naktį – 5–10, pajūryje – iki 15 laipsnių šilumos. Lietingą dieną bus tik 13–18 laipsnių šilumos.

orai.lt, VL inf.

PorytDieną: +17 +22o

Naktį: +11 +16o

Dieną: +15 +20o Dieną: +13 +18o

Naktį: +5 +10oNaktį: +9 +14o

Dėl apleistos melioracijos laukuose klimpsta kombainai

Nepanaudota 8 milijonai litųVaidas Vitukynas, ŽŪM Išteklių ir kokybės politikos departamento Melioracijos ir biokuro skyriaus vy-riausiasis specialistas

Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemone „Pelno nesiekiančios in-vesticijos“, melioracijos grioviams tvarkyti 2012 m. bus galima panau-doti 10 mln. Lt. Per pirmąjį paraiškų rinkimo etapą surinkome apie 100 paraiškų, pagal kurias bus galima pa-naudoti apie 2 mln. Lt. Taigi kol kas aktyvumas nedidelis. Tačiau iš patir-ties žinau, kad paprastai per pirmuo-sius dvejus metus žmonės neskuba ir jų niekaip nepaskubinsi. Trečiaisiais metais, kai įsitikinama, kaip tokia pa-rama veikia, atsiranda daug norin-čiųjų ja pasinaudoti. Gal taip bus ir šiuo atveju? Iš viso melioracijos grio-viams tvarkyti skirta 20 mln. Lt.

Pagal dabar galiojančią tvarką paraiškų teikėjai patys gali pasirink-ti darbų vietą. Melioracijos specia-listai rajonuose žmonėms gali tik patarti, kad daugiau naudos būtų darbus atliekant nuosekliai, o ne atkarpomis. Vis dėlto, jeigu tokių vietų liks, tai savivaldybės galės jas sutvarkyti valstybės lėšomis, tiesa, jų skiriama nedaug.

Lietuvos ūkininkų sąjungos Rokiškio skyriaus pirmininkas Vytautas Šlikas, paklaustas apie melioracijos įrenginių būklę, teigė: „Blogai. Šįmet laukuo-se, kaip niekada anksčiau, stovėjo balos. Ir ne tik dėl lietaus. Mes, ūkinin-kai, suprantame, kad pradėjo kimštis melioracijos sistemos.“

Kai kurie ūkininkai melioracijos įrenginius, ypač drenažo žiotis ir latakus, tvarko savo lėšomis, nes nenori įsi-pareigoti fi nansiškai. VL archyvo nuotrauka

Lietuvoje yra 2,5 mln. ha sau-sintų žemių, apie 51 tūkst. km magistralinių griovių. Metinis lėšų poreikis sistemoms pri-žiūrėti siekia apie 120 mln. Lt, o iš valstybės biudžeto šiemet skirta mažiau negu ketvirta-dalis reikiamos sumos – 27 mln. Lt. Bendras melioracijos įrenginių nusidėvėjimas sie-kia 61 proc.

32012 m. rugsėjo 5 d. • Nr. 71 (9194)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Nusižengėlius spaus mokesčių inspektoriai

Atkelta iš 1 p.

Policijos departamento duomeni-mis, kasmet šalies gyventojai „užsidirba“ baudų už maždaug 100 mln. Lt, tačiau jų sumoka tik apie pusę. Pernai iš polici-jos paskirtų 89 mln. Lt baudų surinkta 52 mln. Lt, 2010 m. nusižengė-liai vietoje 102 mln. Lt sumokėjo47 mln. Lt, 2009 m. iždas buvo papil-dytas 44 mln. Lt, nors paskirta baudų už 97 mln. Lt.

Šiuo metu nėra sukurtos bendros informavimo apie asmeniui paskir-tas baudas už administracinius teisės pažeidimus ir jų mokėjimo terminus sistemos. Įstatymams nusižengusius piliečius baudžia ne tik policijos pa-reigūnai, bet ir aplinkosaugininkai, veterinarijos ir maisto saugos, augalų apsaugos specialistai bei kt. Pažeidė-jams skirtas įvairias baudas adminis-truoja daugiau kaip 80 institucijų.

Vyriausybė pritarė Vidaus rei-kalų ministerijos (VRM) pareng-tiems įstatymų pakeitimams, kuriais norima standartizuoti ir suvieno-dinti baudų administravimo proce-sus įvairiose institucijose. Projektas „Elektroninių paslaugų informacinės sistemos, skirtos ne ginčo tvarka pa-skirtų baudų fi ziniams ir juridiniams asmenis administruoti, sukūrimas“ fi nansuojamas ES lėšomis.

Numato papildomas sankcijas

Baudų administravimą į savo rankas perimti pasiruošusi VMI ti-kisi, kad įvedus naują tvarką baudų bus surenkama dešimtadaliu dau-giau. Be to, teigiama, kad numatyta pertvarka atpigins baudų surinkimą. „Įvairios institucijos taiko skirtin-gas nutarimo skirti administracinę baudą vykdymo kontrolės proce-dūras, todėl jų išieškojimo išlaidos didesnės nei VMI, kuri turi išplė-

totą mokesčių surinkimo ir išieško-jimo metodiką, procesus bei prie-mones“, – tvirtino VMI viršininko pavaduotoja Vilma Vildžiūnaitė.

Centralizavus baudų valdymą, įstatymams nusižengę ir baudų ne-sumokėję asmenys gali sulaukti pa-pildomų sankcijų. „Jei gyventojas nebus sumokėjęs visų jam paskirtų baudų, jos gali būti išieškotos ir iš mokesčių permokų: permoka jam būtų grąžinama išskaičiavus bau-

dų skolas“, – apie naujas sankci-jas aiškino V.Vildžiūnaitė. Vidaus reikalų ministras Artūras Melianas pareiškė, kad administracinių bau-dų nemokantys asmenys gali būti baudžiami ir neišduodant jiems veiklos licencijų.

Naujasis administracinių teisės pažeidimų registras turėtų būti in-tegruotas į bendrą ES sistemą, tad išvengti atsakomybės bus sunkiau ir Lietuvoje prasižengusiems tau-tiečiams emigrantams bei užsie-niečiams.

Rengėjai tikina, kad nauja tvar-ka bus paranki gyventojams, nes esą bus patogiau mokėti baudas. „Visi mokėjimai bus atliekami vie-nu įmokos kodu ir matomi vieno-je duomenų bazėje, tad pažeidėjui nebereikės į atitinkamą instituci-ją pristatyti kvito. Informacija apie baudą gyventojui bus prieinama per VMI interneto portalą, todėl jis ga-lės sekti savo mokėjimus ir prie-voles valstybei. Taip bus sudarytos

sąlygos skaidresnei, aiškesnei ir la-biau centralizuotai valstybės baudų apskaitai, be to, bus išvengta dalies papildomų su baudos išieškojimu susijusių sąnaudų“, – aiškino VMI viršininko pavaduotoja.

Skatins ignoruoti baudas?

Antstoliai VRM parengtą nau-ją baudų išieškojimo tvarką vertina nevienareikšmiškai.

„Pertvarkymai turės įtakos vi-siems mokesčių mokėtojams, nes planuojama baudų išieškojimo sis-tema yra ne kas kita, kaip valstybės nuolaida pažeidėjams. Pastarąjį de-šimtmetį atsiskaityti už laiku ne-sumokėtų baudų išieškojimą buvo pažeidėjų pareiga, o po pertvarky-mų šios procedūros bus vykdomos valstybės biudžeto lėšomis. Pažei-dėjui, piktybiškai vengusiam sumo-kėti baudą, priverstinio išieškojimo procedūros nekainuos ir jis atsidurs tokioje pačioje padėtyje, kaip ir są-žiningas mokėtojas. Ar tai neska-tins ignoruoti prievoles?“ – retoriš-kai klausė Lietuvos antstolių rūmų (LAR) prezidiumo pirmininkas Aleksandras Selezniovas.

LAR vadovas pripažino, kad antstoliams sumažės darbo, kai VMI sėkmingai išieškos baudas. Tačiau jei VMI neišieškos baudų iš skolininkų sąskaitose esančių lėšų, darbo antstoliams tik padaugės. „Asmenys, išsisukinėjantys mokė-ti baudas, turės daugiau laiko įvai-rioms manipuliacijoms, todėl dau-geliu atvejų išieškojimui tinkamo turto sumažės ar net visai nebeliks (turtas gali būti perleidžiamas šei-mos nariams ir pan.). Tokiais atve-jais priverstinis išieškojimas bus su-dėtingesnis, truks ilgiau ir bus daug sunkiau pasiekti realių rezultatų“, – įsitikinęs A.Selezniovas.

Antstoliai pabrėžia, kad geram rezultatui pasiekti būtinas ne tik skolininko mokumas, bet ir veiks-mingas išieškojimas, kai operatyviai taikomos visos būtinos vykdymo priemonės – skolininko sąskaitų, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštas bei kiti apribojimai.

„Zuikiai“ nemoka baudų

LAR praneša, kad išieškoma vi-dutiniškai 20–30 proc. įsiskolini-mų. „Palyginti su valstybinio išieš-kojimo sistemos, veikusios iki 2003 m., rezultatais, kai realus išieškoji-mas tesiekdavo 5–9 proc. grąžinamų

skolų, tokie duomenys pakankamai geri“, – pabrėžė A.Selezniovas.

Antstoliai tvirtina, kad kuo ma-žesnė skola, tuo didesnė tikimybė ją grąžinti. Pirmo šių metų pusme-čio duomenimis, mažiausių skolų (iki 200 Lt) kategorijoje baigiant procesus realiai išieškota 54 proc. įsiskolinimų, o išieškant 200–1 000 Lt skolas – 42 proc. Didesnių skolų išieškojimo rezultatai įprastai būna kuklesni.

Išieškant skolas dažniausiai ten-ka vaikytis viešojo transporto „zui-kius“ ir Kelių eismo taisyklių pa-žeidėjus. Antstoliai skundžiasi, kad labai dažnai nepavyksta rasti skoli-ninkų: deklaruotos gyvenamosios vietos adresu daugelis negyvena, kiti būna išvykę į užsienį.

Kita problema, su kuria susidu-ria antstoliai, – skolininko lėšų „at-pažinimas“. Pagal įstatymą skolų negalima išieškoti iš įvairių soci-alinių pašalpų, vaikams mokamų išlaikymo ir kitų tikslinės paskir-ties išmokų. Tačiau kredito įstai-gos, saugodamos klientų privatumą, antstoliams neteikia informacijos apie klientų sąskaitose esančių lėšų kilmę, o patys skolininkai irgi ne-linkę pranešti apie gaunamas pašal-pas. Todėl kai sąskaitos areštuoja-mos, o tokios lėšos pervedamos už skolas, nukenčia ir socialiai pažei-džiamų asmenų, ir išieškotojų, ir antstolių interesai.

Atsakomybė ir savininkuiVirginijus Mačėnas, Panevėžio aps-krities vyriausiojo policijos komisaria-to Kelių policijos biuro viršininkas

VMI perėmus baudų adminis-travimą, policijos pareigūnai turės daugiau laiko atlikti savo tiesioginį darbą. Galima pastebėti, kad baudų, paskirtų už Kelių eismo taisyklių pa-žeidimus, surenkama daugiau nei už viešosios tvarkos pažeidimus. Tokių baudų išieškoma 60–70 proc. Gerai būtų, jei už nedrausmingo vairuoto-jo pažeidimus baudas tektų mokėti ir automobilio savininkui, kuris lei-džia kitam vairuoti savo automobi-lį. Jei vairuotojas nesumoka baudų, skolas galima būtų išieškoti iš auto-mobilio savininko.

Įstatymams nusižengusius piliečius baudžia ne tik policijos pareigūnai, bet ir aplinkosaugininkai, veterinarijos ir maisto saugos, augalų apsaugos specialistai bei kt. Pažeidėjams skirtas įvairias baudas administruoja daugiau kaip 80 institucijų.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Šiuo metu nėra sukurtos bendros informavimo apie asmeniui paskirtas baudas už administracinius tei-sės pažeidimus ir jų mokėjimo terminus sistemos.

Nuo rugsėjo 1 d. norintieji pra-dėti savo verslą galės steigti nau-jos teisinės formos įmonę – mažą-ją bendriją. Mažoji bendrija turėtų būti patogi žmonėms, siekiantiems kurti smulkųjį, didelių investicijų nereikalaujantį šeimos verslą.

Kaip svarbiausius mažosios bend rijos privalumus ūkio minis-tras Rimantas Žylius mini verslo priežiūros institucijų įsipareigojimą pirmaisiais veiklos metais ne baus-ti, o konsultuoti, taip pat 6 tūkst. Lt vertės pirmųjų verslo metų paramos krepšelius, kurie suteikia fi nansi-nę atspirtį, kompensuojant išlaidas

konsultavimo, biuro bei mokymo paslaugoms. Taip pat įmonėms bus taikomas Pelno mokesčio įstatyme numatytas lengvatinis 5 proc. tari-fas, jei bendrijos metinė apyvarta neviršys 1 mln. Lt ir joje dirbs ne daugiau kaip 10 darbuotojų.

Mažąją bendriją bus galima steigti dviem būdais – kai steigti reikalingus dokumentus tvirtins notaras ir inter-netu. Elektroniniu būdu bus galima steigti mažąją bendriją, kai VĮ Re-gistrų centras įdiegs tokią galimybę suteikiančius informacinės sistemos pakeitimus. Numatyta, kad mažąją bendriją steigiant elektroniniu būdu dokumentai internetu bus pateikiami

tiesiogiai Juridinių asmenų registro tvarkytojui be notaro tvirtinimo. Šiai galimybei įgyvendinti parengtos ma-žosios bendrijos pavyzdinės steigimo sutarties ir steigimo akto formos bei pavyzdiniai nuostatai.

Mažąją bendriją galės steigti ne daugiau kaip 10 fizinių asmenų. Mažajai bendrijai nėra nustatytas minimalaus kapitalo reikalavimas. Tad mažosios bendrijos steigėjams palikta teisė patiems spręsti dėl šios bendrijos veiklai reikalingo turto.

Naujos teisinės formos patrauk-lumą lemia ir jos lankstumas. Ma-žosios bendrijos nariai tarpusavyje galės susitarti dėl daugelio aspektų:

dėl narių susirinkimo sušaukimo, balsavimo raštu, nario avansu gau-namų bendrijos lėšų asmeniniams poreikiams, naujų mažosios bendri-

jos narių priėmimo, mažosios bend-rijos nario savanoriško pasitraukimo iš mažosios bendrijos ir kt.

Eltos inf.

Jau galima steigti mažąją bendriją

Mažąją bendriją galės steigti ne daugiau kaip 10 fi zinių asmenų. Martyno Vidzbelio nuotrauka

4 2012 m. rugsėjo 5 d. • Nr. 71 (9194)Valstiečių laikraštisAktualijos

Ant politinių svarstyklių

Prieš rinkimus esame maitinamipažadais, bet ar tik neteks dar labiau susiveržti diržų?

Populizmo mūsų siūlymuose nerasite

Dailis BarakauskasSeimo narys, Tvarkos ir teisingumopartijos atstovas

Net ir kylant Lietuvos ekono-mikai yra tam tikros inercijos, todėl reikia laiko, kad ir papras-tas žmogus pajustų palengvėjimą. Tačiau tam, kad tai įvyktų, bū-tina padaryti tris dalykus. Kaip žinome, 54 mlrd. Lt mūsų pini-gų yra laikomi užsienio komerci-niuose bankuose: vis dar neturi-me sąlygų saugiai laikyti indėlius Lietuvoje, o valstybė nesugeba pažaboti pinigų srauto iš Lietu-vos. Todėl būtina įsteigti Lietu-vos komercinį banką: tada vals-tybė, užuot skolindamasi svetur ir atiduodama už tai milžiniš-kas palūkanas, galėtų skolintis iš savo piliečių, o šie turėtų iš to naudos. Diržą atleistume dar per vieną skylutę, jei ir mažos įmo-nės, negaunančios lėšų kredita-vimui, per valstybinį komercinį banką galėtų skolintis iš savo pi-liečių, kurių indėliai šiame ban-ke būtų apdrausti 100 proc. O valstybė turėtų pasistengti, kad skolinimosi palūkanos būtų kuo mažesnės, būdas paimti kredi-tą – paprastesnis. Trečia skylutė dirže būtų pagaliau priimta pa-taisa dėl benzino akcizo, ją pa-siūliau dar prieš ketverius metus. Tai, kas Lietuvoje vyksta, nesu-vokiama: benzinui čia taikomas gerokai didesnis akcizas nei rei-kalauja Europos Sąjunga. Priė-mus minėtą pataisą, benzino kai-na nukristų 33 centais, tačiau ši pataisa nebuvo svarstyta, nes tam nepritarė Finansų ministerija ir Vyriausybė.

Išaugo skurdas ir socialinė atskirtis

Vilija BlinkevičiūtėEuroparlamentarė, socialdemokratų partijos atstovė

Prieš kiekvienus rinkimus at-siranda politikų, žadančių aukso kalnus paprastam žmogui, ypač itin jautrioje socialinėje srityje. 30 metų darbuojuosi šiame bare ir nuolat stebiu, kaip žmonės, deja, patiki nerealiais populistiniais pa-žadais didinti minimalų atlygini-mą ir pensijas, mažinti nedarbo lygį. Štai viešas pažadas, kad po dvejų metų neliks nerandančiųjų darbo, – akivaizdus melas: nėra nė vienos valstybės, kur nebūtų be-darbių. Taip pat nepadoru lenk-tyniauti minimalios algos klau-simu – kas daugiau pasiūlys. O žadama net 1500 Lt! Paskaičiavau, kad tuomet minimali alga bus 60–70 proc. vidutinio atlyginimo. Kad ir kiek šis kiltų, visiškai nerealu, kad per ketverius metus išaugtų iki 4–5 tūkst. Lt. Kita vertus, negi siekiama, kad visa Lietuva gyven-tų iš minimalios algos? Minimali alga apskritai negali būti svarbiau-sias diskusijų dalykas konkuren-cingoje darbo rinkoje, o juk būtent tokią siekiame sukurti. Vertinda-mi pirmąją krizės bangą, deja, ne-galime girtis, kad Lietuva iš jos išbrido aukštai pakelta galva: juk paprastų Lietuvos žmonių kiše-nės nepasipildė. Priešingai, fi nan-sinė ekonominė krizė buvo įveikta paprasto, skurdžiausiai gyvenančio žmogaus sąskaita. Ir ofi ciali Eu-rostato statistika patvirtina, kad per pastarąjį laikotarpį Lietuvoje skurdas bei socialinė atskirtis iš-augo, pajamų nelygybė padidėjo net septynis kartus – čia „pirmau-jame“ tarp ES valstybių.

Visos partijos prieš rinkimus žada geresnį gyvenimą. Ir ekono-mikos ekspertai sutinka, kad Lietuvos ekonomika auga, augs ir kitais metais, tačiau įspėja, kad šio augimo nepakaks nedarbui pažaboti, naivu būtų tikėtis ir atlyginimų didėjimo. Taigi, nors jau atsispyrėme nuo dugno ir kylame aukštyn, ar rytoj pajusime realų pagerėjimą? O gal atvirkščiai – teks dar labiau susiveržti diržus, kad nepamestume paskutinių kelnių?

Jolita ŽurauskienėVL žurnalistė

Manoma, kad į kitą Seimą ne-išrinktų parlamentarų bei jų pa-dėjėjų išeitinėms kompensaci-joms prireiks apie 5–6 mln. Lt. Rinkimų laukiama neramiai, nes parlamento kanceliarijos biudže-te pinigų nepakanka. Šiais metais išeitinėms kompensacijoms nu-matyta vos 912 tūkst. Lt.

Kompensacija priklauso

„Valstiečių laikraščio“ skaitytoja Valerija iš Skuodo mano, kad išeiti-

nės kompensacijos parlamentarams turi būti mokamos, kaip ir visiems kitiems dirbantiesiems. „Jei Seimo nario neperrinko, vadinasi, jis dir-bo blogai. Tai už ką jiems moka-ma kompensacija?“ – svarstė rin-kėja. Pagal dabar galiojančią tvarką, kurią numato Seimo statutas, naujai kadencijai neperrinkti Seimo nariai turi teisę gauti išeitinę kompensa-ciją. Šiuo metu išmokos dydis, atsi-žvelgiant į išbūtų kadencijų skaičių, svyruoja nuo 4 iki 6 mėnesio atlygi-nimų. Šiuo metu Seimo nario mė-nesio alga yra 6 900 Lt. Frakcijų, komitetų vadovų, Seimo pirminin-ko ir vicepirmininkų atlyginimai dar didesni. Todėl parlamentarams bus išmokamos 13–41 tūkst. Lt kom-pensacijos. Seimo narių padėjėjų, kuriems taip pat priklauso išeitinės išmokos, vidutinis atlyginimas ne-

atskaičius mokesčių viršija 2 500 Lt per mėnesį.

Rinkėjų valios negali suplanuoti

Seimo audito komiteto pirminin-kė Loreta Graužinienė mano, kad Seimo kanceliarija negali suplanuo-ti Lietuvos rinkėjų valios. „Neaišku, kiek į Seimą bus išrinkta buvusių Seimo narių ir kiek naujų. Manau, kad turėtų būti pakeista bendroji kompensacijų išmokėjimo tvarka. Pinigai kompensacijoms po Seimo rinkimų turėtų būti skiriami iš spe-cialaus Finansų ministerijos fondo

ar iš rezervo. Lėšos, skirtos pagal šį faktą, neturėtų kelti diskusijų“, – sakė Seimo Audito komiteto pirmi-ninkė. Anot jos, šiais metais Seimo kanceliarijai buvo stipriai sumažinti asignavimai, todėl kilo kompensaci-jų išmokėjimo problema. Šių metų parlamento kanceliarijos biudže-tas yra pats skurdžiausias per pas-taruosius kelerius metus. „Manau, kad visi Seimo nariai, kurie nebus išrinkti, sutiks išmokas gauti dali-mis, nes šiais metais nėra galimy-bių jas išmokėti iš karto“, – tvirtino L.Graužinienė. Seimo kanceliari-ja jau kreipėsi į Finansų ministe-riją prašydama numatyti 2013 m.biudžete dalį išeitinėms kompensa-cijoms skirtų lėšų. Per parlamento rudens sesiją bus priimtos Seimo statuto pataisos, kurios leis kom-pensacijas politikams išmokėti da-

limis. Tada viena dalis lėšų darbą Seime baigusiems politikams bus išmokama iš karto nutrūkus jų įga-liojimams, kita – tik 2013 m. sausį.

Išeis ne tuščiomis piniginėmis

Politikų karjerą nusprendę baigti Seimo vicepirmininkai Česlovas Jur-šėnas ir Česlovas Vytautas Stankevi-čius savo pinigines taip pat papildys solidžiomis kompensacijomis. Sei-mo pirmininko pavaduotojų parei-ginė alga – 7 985 Lt neatskaičius mokesčių. Jiems taip pat mokamas priedas už stažą valstybės tarnyboje. Č.Juršėno, kaip ilgamečio parlamen-taro, išeitinė kompensacija turėtų būti daugiau kaip 42 tūkst. Lt atskaičius mokesčius. Trečią kadenciją Seime dirbantis Č.V.Stankevičius į Seimą buvo išrinktas po aštuonerių metų pertraukos, todėl jam priklausys ke-turių vidutinių atlyginimų dydžio iš-eitinė išmoka – apie 28 tūkst. Lt į rankas. Č.Juršėnas pritarė, kad išeiti-nės kompensacijos į Seimą neišrink-tiems parlamentarams būtų pervestos dalimis. Jis siūlė Seimo valdybai nu-matyti, kad išmokos lygiomis dalimis būtų mokamos kas du mėnesius.

Atsisveikino su politika

Kol kas niekas negali pasakyti, kiek senbuvių tauta išrinks į Sei-mą. Paprastai į naują Seimą ne-perrenkama 70–90 parlamentarų. Po 2004 m. rinkimų Seimą paliko 84 parlamentarai. Jiems buvo išmo-kėta 1 mln. 668 tūkst. Lt, vidutiniš-kai daugiau kaip po 19,5 tūkst. Lt kiekvienam. Po 2008 m. rinkimų su Seimu atsisveikino 67 politikai. Visoms Seimą paliekančiųjų išmo-koms pakako 2 mln. Lt. Neperrink-tiems į Seimą politikams buvo iš-mokėta vidutiniškai po 23 tūkst. Lt.Išeitinės kompensacijos lig šiol yra atsisakęs tik vienas buvęs Seimo narys – amžiną atilsį teisininkas Kęstutis Čilinskas.

Seimo nariams – sotūs kąsneliaiPo spalio 14-osios kai kurie Seimo nariai praras šiltas kėdes. Nepatekusiems į naują Seimą parlamentarams iš kiauro biudžeto bus atseikėtos solidžios, dešimtį ar daugiau tūkstančių siekiančios išeitinės kompensacijos.

Šiuo metu Seimo nario mėnesio alga yra 6 900 Lt. Frakcijų, komitetų vadovų, Seimo pirmininko ir vicepirmininkų atlyginimai dar didesni. Todėl parlamentarams bus išmokamos 13–41 tūkst. Lt kompensacijos.

Per rudens sesiją bus priimtos Seimo statuto pataisos, kurios leis kompensacijas politikams išmokėti dalimis.Petro Malūko nuotrauka

6 2012 m. rugsėjo 5 d. • Nr. 71 (9194)Valstiečių laikraštis

Laima Skopienė, kaimo bendruomenės pirmininkė (Šiupyliai, Šiaulių r.)

Apsisprendimas nepakito, nes esu pastovus, seno sukirpi-mo žmogus: nekeičiu idėjų, tele-fono numerio ir savo nuostatos. Pripažįstu visas naujoves, tačiau man svarbu asmenybė. Naujos partijos yra populistinės, aš sim-patizuoju Valstiečių partijai, nes ji turi savo tradicijas, nėra naujo-kė. Esu žemės žmogus, tad man jos pažiūros priimtinos. Man patinka, kai žmonės laikosi savo žodžio: jei pasako, kad padarys, tai ir padaro, o ne tuščius paža-dus laido. Už tokias asmenybes ir norėtųsi balsuoti. Naujų par-tijų debiutą vertinu skeptiškai. Geriau jau kelios rimtos partijos, nei tiek daug, kaip yra dabar.

Idalija Suraučienė, visažistė (Šiauliai)

Politika nelabai domiuosi, bet, stebėdama, kiek visokių partijėlių ir pavienių klajūnų veržiasi į Seimą, spėju, kad ten pakliūti yra gerai. Tik bėda, kad visiems besisiūlantiesiems Seimas yra per mažas. Gal reikėtų organizuoti būsimų parlamentarų koridą, imtynes ar kažką panašaus? Kuris išliktų po kautynių, tas ir būtų vertas mandato. Žinoma, juokauju, bet kažkodėl net pačiai nejuokinga. Bijau, kad žmonės tarp tokios pa-siūlos tikrai pasiklys ir vėl pasirinks ne gebantį, o žadantį. Taip ir klai-džiosim vėl ketverius metus nepri-tekliuose ir nelaimingi. Aš tikrai už naujokus nebalsuosiu.

Kristina Radzevičiūtė, barmenė (Atėnai, Graikija; nuotraukoje – dešinėje)

Įdomu stebėti Lietuvos politi-kos formavimosi kryptį. Žiūrint į dabartinį partijų sąrašą būsi-miems rinkimams, kyla abejonių: ar mes dar vis posovietinės pra-eities šešėlyje ar po truputį žen-giame į demokratiją? Gan ryš-kūs skirtumai tarp V.Šustausko Kovotojų už Lietuvą sąjungos, S.Buškevičiaus „Jaunosios Lie-tuvos“ ir J.Dautarto Lietuvos žaliųjų sąjūdžio. Iš esmės nauja partija teikia vilties, tačiau ji dar nepatikrinta. Vis dėlto geriau pa-

laikyti žaliuosius nei nacionalis-tus ar populistus. Būtent šis tar-pinis periodas, kuriuo gyvename, mano nuomone, yra neišvengia-mas bet kuriai naujai demokra-tinei šaliai, tačiau, artėjant rinki-mams, pasijunti bejėgis. Balsuoti? Už ką? Kur mažiau korupcijos? Galiausiai nusprendžiau. Būti-nai turiu balsuoti vien dėl to, kad pasisakyčiau referendume: nema-tau ateities su atomine energija! Vien dėl referendumo apsilan-kysiu Lietuvos ambasadoje. Bus smagu pamatyti ir susitikti poli-tiškai aktyvius tautiečius ir su jais padiskutuoti.

Pašnekovų mintis užrašė VL žurnalistai Nijolė Petrošiūtė ir Vismantas Žuklevičius. Nuotraukos iš asmeninių pašnekovų albumų.

Nuo statinės

Ar, atsiradus naujų partijų, nepersigalvojote, už ką balsuosite?

Mindaugas Jonas Urbonas,menininkas (Plungės r.)

Visi kalba apie tai, kad reikia mažinti parlamentarų skaičių, bet jokių ryžtingesnių priemonių nesi-imama. Besikuriančios naujos par-tijos turi ir privalumų, ir trūkumų. Naujos partijos skatina ateiti naujai valdžios kartai, o su nauja valdžia galima tikėtis jau ir kažkokių per-mainų, ypač iš jaunesniųjų, kurie neturi sovietinių laikų mentaliteto ir yra atviri naujovėms. Matau, kaip sunkiai į Seimą patenka nauji žmo-nės. Aukštesniuose postuose mato-me vis tuos pačius veteranus, kurie keičiasi tik tarpusavyje. Toks įspū-dis, kad ketverius metus keikėme socialdemokratus, po to perrinko-

me konservatorius, juos pakeiksno-jome ketverius metelius, o dabar vėl atėjo laikas socialdemokratams. Ar naujos partijos turi tiek galios, kad mestų iššūkį šioms pagrindinėms partijoms? Ateinančios naujos par-tijos išbalansuos Seimo veiklą, nes nebebus dominuojančios vienos krypties, o tai gresia nesusikalbėji-mu. Balsuosiu ne už partiją, bet už idėjas, kurios naudingos dabarti-nei mūsų padėčiai. Juk renkamės ne savo vergvaldžius, ne valdžią, o tuos, kurie mums, paprastiems žmonėms, atstovaus arba, kitaip sakant, patar-naus už mus pačius. Nei atominė elektrinė, nei ekonomika, nei as-meniniai interesai ar kiti prioritetai negali būti svarbesni už patį žmogų. Balsuosiu už humaniškumą.

Raimondas Natka,valstybės tarnautojas (Vilnius)

Tikrai nepersigalvojau. Aš už tradicines partijas. Naujosios, mano nuomone, kuriamos remian-tis asmeninėmis ambicijomis. De-mokratiniame pasaulyje egzistuoja trys partijų kryptys: konservatoriai, socialdemokratai, liberalai. Nau-joms partijoms ankstesniuose rinkimuose sekėsi todėl, kad dar nebuvo pilietiškai subrendusios visuomenės. Ji pamažu atsiranda,

mokosi, tad naujokams galimybių su kiekvienais rinkimais mažėja. Reikėtų daugiau užsiimti visuo-

menės politiniu švietimu, tada ga-limybių naujokams ateiti į valdžią dar labiau sumažėtų.

Kamelija Butkutė, beveik emigrantė (Raseiniai)

Nežinau, ar eisiu balsuoti, nes viliuosi, kad iki rinkimų jau bū-siu išvykusi į Angliją. Jei likčiau, tikrai eičiau, bet už naujokus ti-krai nebalsuočiau. Kai pasižiūriu, kiek jų priviso, tai net šiurpu da-rosi. Dar betrūksta, kad Kalinių partiją įkurtų. Manau, už ją būtų labai daug balsuojančiųjų, nes ne-

mažai yra šeimų, vienaip ar kitaip susidūrusių su teisėsaugos siste-ma, įsitikinusių jos netobulumu. Kol tokios partijos nėra, buvę ka-liniai, pavyzdžiui, Stoma, kitose partijose glaudžiasi. Partijų pro-gramų neskaitau, politikų kalbų neklausau, nes manau, kad jie vis tiek meluoja. Bandysiu besisiūlan-tį politiką pasirinkti pagal jo nu-veiktus darbus.

Jolita Paulauskienė, dirbanti pagal verslo liudijimą (Kelmė)

Kaip grybai po lietaus dygs-tančios naujos partijos ar kokie nors, atseit, visuomeniniai, judė-jimai mano nuostatos, už ką bal-suoti, tik rai nepakeis. Jei jau lem-ta obuoliauti su velniu, tai geriau su tuo, kuris nors kiek pažįstamas, kitaip sakant, šiek tiek savas, tada bent gali nuspėti, kokios velniavos sulauksi. Prisižiūrėjom mes tų nau-jųjų klounų, kurie į rinkimus eida-mi žadėjo, kad su jais liūdna nebus. Liūdna nebuvo, bet ir gero nesu-laukėme. Manau, mūsų žmonės jau bus pasimokę iš praeities klaidų ir rinksis tradicines partijas.

Artėjant Seimo rinkimams dauguma svarsto, ar balsuoti už gerai pažįstamą partiją, ar pirmenybę teikti naujai. Lietuvos rinkėjai yra palyginti atviri naujovėms, tačiau jie jau pamokyti ankstesnių rinkimų. Šiuose rinkimuose, ko gero, svarbiausia bus įtikinamos partijų idėjos ir stiprūs, charizmatiški lyderiai. Redakcija už pašnekovų išsakytą nuomonę neatsako.

Ūkininkų žiniosKitus straipsnius skaitykite laikraštyje

7 psl. 10 psl.

Įkyrieji vijokliniaipelėvirkščiai

Moters pasaulis

15 psl.

Įamžina pasakišką tikrovę

16 psl.

Slyvų atsivalgyti nepavyks

Tikrieji futbolo sirgaliai ar tiesiog chuliganai?

Mūsų žemdirbiams siūlomos būsimos tiesioginės išmokos – vienos mažiausių Europos Sąjungoje, jos gali dar sumažėti.

Vida Tavorienė

Šiemet slyvų derlius ypač gausus. Ne vienoje sodyboje matyti pagaliais paremtos vaisiais apkibusios šakos. Suvalgyti tiek slyvų vargu ar pavyks, todėl siūlome pasirūpinti jų atsargomis žiemai, juolab kad įvairių spalvų kaulavaisiai ne tik skanūs, bet ir naudingi.

Surašymo duomenys busSurašymo duomenys bussvarus ramstis Briuselyjesvarus ramstis Briuselyje

19 psl. 12 psl.

Žodis „ultra“ sporto žiniose dažnai lydimas daugybės neigiamų epitetų,o šio apibūdinimo nebijantys futbolo aistruoliai laikomi chuliganais.

Tadas Vasiliauskas

Atkreipti visuomenės dėmesį į socialines problemas galima įvairiai. Vienai menininkei šio tikslo siekti padeda pasakos ir fotoaparatas.

Eglė Valionienė

Lietuvoje pačios įkyriausios yra vienametės piktžolės, kurios dauginasi tik sėklomis – per metus jų subrandina apie 640. Viena šių piktžoliųyra vijoklinis pelėvirkštis.

Ramutė Stagniūnienė

Kaip keisis degalų kainaPastaruoju metu ir toliau kylant degalų kainoms pasigirsta vis daugiau priekaištų jų gamintojams, pardavėjams ar valdžios atstovams, kurie reguliuoja mokesčius. Pasiguosti galima tik tuo, kad degalų kainos kyla visoje Europos Sąjungoje,tiesa, kai kur jos pakilo tik keliais euro centais, bet yra šalių, kuriose kaina šoktelėjo dešimtimiseuro centų.

Vytautas Kleinauskas

Sportas Kelyje