• Vis daugiau mūsų šalies ūkinin-kų ima auginti česnakus dėl didelių jų supirkimo kainų.

• Mokslininkai pabrėžia, kad vi-soje šalyje, ypač Vakarų Lietuvoje, rūgštėja dirvožemiai. Dėl šios prie-žasties jau artimiausiu metu padau-gės plotų, kuriuose prastai augs arba neaugs miežiai, kviečiai, rapsai, ankštiniai augalai ir daržovės.

• Nors gyvename XXI amžiuje, dėl geresnės moterų padėties visuo-menėje vis dar reikia kovoti.

• Atšalus orams vertėtų vis dažniau susirangyti namuose ant sofos ir išsitraukti virbalus, juolab kad megzti drabužiai ir aksesuarai tapo šio sezono hitu!

Šiandien skaitykite:

Šeštadienį VL su priedais:ŠeštadienisSodybaSveikata

Prognozuojama, kad Lietuvos ekonomika ir kitąmet augs, tačiau mūsų gyvenimas dėl to nepagerės – kainos kils sparčiau negu atlyginimai.

Apie tai – 4 p. Apie tai – 6 p.

ŪKININKŲ ŽINIOS, 7 p.

2012 m. spalio 10 d., trečiadienis • Nr. 81 (9204) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

ŪKININKŲ ŽINIOS, 7 p.

MOTERS PASAULIS, 15 p.

MOTERS PASAULIS, 15 p.

Vismantas ŽuklevičiusVL žurnalistas

Žalioji energija ir jos pagrin-du vykdoma energijos gamyba pripažinta prioritetine energeti-nės veiklos sritimi visoje Europos Sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje. Tačiau čia truputį kitaip nei visur kitur, nes teorija labai skiriasi nuo praktikos – aktyviau plėsti atsi-naujinančių išteklių energetiką trukdo pati valstybė.

Sunki pradžia

Skandinaviško kapitalo bendro-vė „4 energija“ jau ne pirmus metus

investuoja į atsinaujinančių ištek-lių energetiką Baltijos šalyse. Pasak bendrovės vadovo Tado Navicko, įžengus į Lietuvos rinką susidurta su keblia situacija: „Negalima lais-vai pasirinkti vietos, kur statyti vėjo jėgainių parką.“

„Buvo tam tikras kiekis licenci-juotų parkų. Vienintelis būdas pa-tekti į šitą verslą buvo įsigyti įmo-nes, turinčias tas licencijas. Vėjo jėgainių parkas Mockiuose (Šilu-tės r.) pradėtas statyti prieš 3 metus ir jau veikia antrus metus. Šį parką įsigijome su visais leidimais ir vie-ta“, – pasakojo bendrovės „4 ener-gija“ vadovas.

Per pastaruosius 4 metus nebuvo pradėtas statyti nė vienas vėjo jėgainių parkas.

Vėjo energetika –kaip podukra

Pagundų pasipelnyti neliks

Jau po pirmųjų miško aukcionų pasklido įtarimų, kad gali būti neišvengta piktnaudžiavimo: išsimokėtinai įsigyti sklypai gali virsti plynėmis, o į valstybės iždą pateks tik trupiniai. Raimundo Šuikos nuotrauka

Valstybė, sudariusi palankias sąlygas „uabams“ supirkinėti valstybinius miškus, priversta stabdyti miškų pardavimą aukcionuose ir skubiai lopyti teisines spragas.

Vida TavorienėVL žurnalistė

Baiminamasi, kad aukcionuo-se išsimokėtinai įsigyjami valsty-biniai miškai gali virsti plynėmis, o valstybė patirs milijoninius nuostolius. Kol miškuose nepra-dėjo poškėti kirviai, skubiai im-tasi keisti nuosavybei grąžinti rezervuotų miškų pardavimo aukcionuose tvarką.

Miškai gali virsti plynėmis

Šiemet žemės aukcionuose buvo parduota per 170 ha valstybinės miškų ūkio paskirties žemės. Dau-guma sklypų įsigyti išsimokėtinai, o jų kainos aukcionuose pasiekė neregėtas aukštumas. Jau po pir-mųjų miško aukcionų pasklido įta-rimų, kad gali būti neišvengta pikt-naudžiavimo: išsimokėtinai įsigyti sklypai gali virsti plynėmis, o į vals-tybės iždą nubyrės tik trupiniai.

Aukcionams įsibėgėjant nuo-gąstavimai dėl galimų piktų kėslų tik augo.

Nukelta į 2 p.

Nukelta į 3 p.

Nors ofi cialia rinkimų ir referendumo data paskelbta spalio 14-oji, balsavimas prasideda jau šiandien. Piliečiams suteikta daug įvairių galimybių, kaip pareikšti savo nuomonę.

Vakarų Europoje vėjo energetika lengvai prigijo, o Lietuvoje „vėjininkams“ įjungiami stabdžiai. Autoriaus nuotrauka

2 2012 m. spalio 10 d. • Nr. 81 (9204)Valstiečių laikraštisAktualijos

Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, iš parduotų 32 miš-ko sklypų 29 įsigijo penki juridi-niai asmenys. Parduodant valstybinį mišką, kaip ir žemės ūkio paskirties žemę, taikomos tokios pačios sąly-gos – visiškai atsiskaityti už įsigytą nuosavybę privalu per 15 metų, iš karto sumokant tik 10 proc. miš-ko sklypo vertės, arba sumokėti visą sumą iš karto.

„Koks šeimininkas šitaip gali pardavinėti savo turtą, už kurį pi-nigus gaus tik po 15 metų?! Negi mūsų valstybei nerūpi jos turtas? – nuostabos neslėpė UAB „Dzūkijos miškas“ generalinis direktorius Ser-gejus Lavrenovas. – Juk tuos miškus bendrovės gali iškirsti, nesumokėti visų pinigų ir palikti plynus laukus. Valstybė patirs didžiulius nuosto-lius. Šią tvarką būtina keisti.“

Kol pusvelčiui įsigytuose valsty-bės miškuose nesupoškėjo kirviai, skubiai imtasi lopyti tokių miškų pardavimo aukcionuose tvarką. Sei-me įregistruotas Žemės ūkio mi-nisterijos parengtas Žemės refor-mos įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma nustatyti, kad as-menys, pirkdami iš valstybės miš-ko sklypą, už jį privalėtų iš karto sumokėti visą nustatytą kainą. Kol įstatymas bus priimtas, siūloma lai-kinai stabdyti miško sklypų parda-vimą aukcionuose, kad nebūtų ga-limybių piktnaudžiauti ir neteisėtai kirsti mišką.

Bendrovės išpūtė sklypų kainas

Aukcionuose parduodami nuo-savybei grąžinti rezervuoti miškai, į kuriuos atkurti nuosavybės teises nėra pateikta prašymų ir kurie nėra priskirti valstybinės reikšmės miš-kams. Pasak Valstybės žemės fondo direktoriaus pavaduotojo žemėtvar-kai Gintauto Vasiliausko, aukcionai

turėtų būti naudingi valstybei, o savi-ninkams, kurių žemės sklypai riboja-si su rezervuotais miškais, sudarytos palankios sąlygos įsigyti parduoda-mus valstybės miško sklypus.

„Tačiau patirtis parodė, kad ei-liniai žmonės negali konkuruoti, nes kelios bendrovės, net kelis kar-tus pakeldamos kainas, perka visus aukcionuose parduodamus miškus. Jei už 20 tūkst. litų įvertintą skly-pą pasiūlo 400 tūkst. litų, pagrįs-tai kyla įtarimų, kodėl taip daro-ma“, – miško aukcionų stabdymui, kol nebus pakeista tvarka, pritarė G.Vasiliauskas.

Nacionalinės žemės tarnybos duo-menimis, aukcionuose daugelio skly-

pų kaina, palyginti su pradine, išaugo daugiau nei dvigubai, o kai kurių – ir dar daugiau. Mažiausia pradinė par-duoto sklypo kaina buvo apie 3 tūkst. litų, didžiausia – apie 180 tūkst. litų. Brangiausiai parduotas 22 ha ploto sklypas, už kurį pirkėjas įsipareigojo sumokėti 460 tūkst. litų.

„Kainos nerealios – rinkoje tokių nebuvo. Jau nuo pat pirmųjų aukci-onų išryškėjo galimu piktnaudžiavi-

mu kvepiančios tendencijos. Įmonės, kurios norėtų pirkti mišką, atsiskai-tyti su valstybe ir vykdyti normalią ūkinę veiklą, nedalyvauja aukcionuo-se. Mums tokios sąlygos nepriimti-nos“, – tvirtino S.Lavrenovas. Pasak Lietuvos privačių miškų savininkų asociacijos valdybos pirmininko Al-gio Gaižučio, rezervuoto valstybinio miško aukcionuose siūlomos kainos persimetė į rinką, sukeldamos nea-dekvatų poveikį sandoriams.

Šiemet nuo vasario iki rugpjūčio aukcionuose parduoti 32 valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypai, kurie yra Šiaulių, Radviliškio, Tel-šių, Mažeikių, Kalvarijos, Švenčio-nių, Jurbarko ir Akmenės rajonuo-se. Fiziniai asmenys įsigijo 3 miško sklypus, penki juridiniai asmenys – 29 miško sklypus.

Saugikliai neapsaugotų nuo nelegalių kirtimų

„Asociacija teigiamai vertina pa-stangas užtikrinti kuo skaidresnes ir tinkamesnes sąlygas miškų aukcio-nuose. Už įsigytą valstybės mišką pi-nigai turėtų būti iškart sumokami, ir tik tada savininkas galėtų disponuoti įsigytu turtu. Valstybei nederėtų užsi-imti kreditavimu ir mišką parduoti iš-simokėtinai – tam yra bankai“, – auk-cionų stabdymui pritarė A.Gaižutis.

UAB „Dzūkijos miškas“ vadovas pabrėžė, kad negalima lyginti miš-ko ir žemės ūkio paskirties žemės. „Pastaroji kasmet subrandina der-lių, o miškų ūkio paskirties žemės pagrindinė vertybė – miškas, ku-ris greitai neužauga. Todėl sudaryti vienodas išsimokėjimo per 15 metų sąlygas perkant mišką ir žemės ūkio paskirties žemę yra neteisinga“, – pabrėžė S.Lavrenovas.

Valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklė-se pardavimo išsimokėtinai sąlyga nustatyta remiantis Žemės refor-mos įstatymo nuostatomis. Visi iš-simokėtinai parduoti miško sklypai įkeičiami įregistruojant priverstinę hipoteką. Aplinkos ministerija šie-met vasarą patikslino leidimų kirsti mišką išdavimo tvarką, kuri turėtų apsaugoti nuo galimų piktnaudžia-vimų aukcionuose įsigytuose miš-kuose. Nustatyta, kad tais atvejais, kai miško sklypui įregistruota hipo-teka, prieš išduodant leidimą miš-kui kirsti privaloma gauti raštišką hipotekos kreditoriaus sutikimą. Nepaisydami šių saugiklių, aukci-onuose išsimokėtinai valstybinius miškus supirkę asmenys gali netei-sėtai pasidarbuoti miškuose ir išsi-kirti mišką.

Dvidešimt metų neduoda naudos

„Uabų“ nusitaikymas į valsty-bės miškus sukėlė miškininkų ir vi-suomenės pasipiktinimą. Lietuvos miško savininkų asociacijos vado-vas pabrėžė, kad nuosavybei atkur-ti rezervuotų miškų pardavimas aukcionuose – teigiamas procesas. „Nereikėtų spekuliuoti tuo, kad iš-pardavinėjami valstybiniai miškai.

Valstybei priklausantys miškai Lie-tuvoje neparduodami – tai įtvirtinta įstatymais. O rezervuoti miškai dvi-dešimt metų neduoda jokios naudos mūsų valstybei. Tai neūkiškumas“, – teigė A.Gaižutis.

Lietuvos miškų savininkų asocia-cijos valdybos pirmininkas pastebė-jo, kad aukcionuose pardavinėjami miško sklypai nėra itin patrauklūs. Tai esą daugiausia pamiškės, nedideli gabaliukai, pelkėtos vietos. Vyriausy-bės sprendimu aukcionuose norima parduoti per 130 tūkst. ha rezervuo-tų miškų. Nacionalinės žemės tarny-bos duomenimis, yra suprojektuota daugiau kaip 1 500 miško sklypų, kuriuos galima parduoti.

Delčia.Saulė teka 7.37, leidžiasi 18.34.

RytojŠiandien

Šiandien lietingi orai tęsis. Vėjas išliks smarkus ir gūsingas. Oro tempera-tūra naktį bus 5–10, kai kur nukris iki 1 laipsnio šilumos. Dieną laukiama 6–11 laipsnių šilumos.

Ketvirtadienį vėjas ims silpti, tačiau vis dar sulauksime lietaus. Oro tempe-ratūra naktį bus 2–7, dieną – 7–12 laipsniai šilumos.

Penktadienį vietomis trumpai palis, pūs silpnas šiaurės vakarų vėjas. Oro temperatūra naktį numatoma 1–6 laipsniai šilumos, kai kur šalnos iki 0–2 laips-nių šalčio, dieną laukiama 6–11 laipsnių šilumos.

orai.lt, VL inf.

Dieną: +6 +11o

Naktį: +5 +10o

Dieną: +7 +12o

Naktį: +2 +7o

Dieną: +6 +11oPoryt

Naktį: +1 +6o

Miškus turi valdyti valstybėAlgirdas Butkevičius,Seimo Biudžeto ir fi nansų komiteto narys

Pasisakau už tai, kad valstybiniai miškai visai nebūtų privatizuojami ir pardavinėjami. Miškus turi val-dyti valstybė. Tuos miškų sklypus, į kuriuos atkurta nuosavybės teisė, tegu valdo privatūs savininkai. Ta-čiau dabar daugiau miškų privati-zuoti nereikėtų.

Atkelta iš 1 p.

Kam paliktos spragos?Algimantas Kundrotas, Kuršė-nų miško urėdijos urėdas

Atsirado gudručių, kurie puolė pirkti valstybinio miško sklypus. Kam nauda, jei bendrovės perka išsimokėtinai ir sumoka 10 proc. pradinę įmoką? Gali būti, kad miš-ką parduos, bankrutuos, o valsty-bei liks iškirstos plynės. Kam to-kios spragos paliktos? Įstatymą reikia kuo skubiau keisti.

Įžvelgė piktnaudžia-vimo pavojųEdmundas Pupinis, Seimo Kai-mo reikalų komiteto pirmininkas

Norai buvo geri – privačių sklypų savininkams, ypač ūkininkams, gy-venantiems netoli rezervuotų miš-kų, kurie dabar yra privatizuojami, sudaryti sąlygas juos įsigyti išsimo-kėtinai. Tačiau atsirado juridinių as-menų, kurie bet kokia kaina laimi aukcionuose ir įsigyja miško sklypus. Įžvelgėme pavojų, kad tos bendro-vės gali piktnaudžiauti – nesumo-kėjus visos kainos išsikirsti mišką ir bankrutuoti. Aplinkos ministeri-jos prašėme atidžiau prižiūrėti tuos sklypus, kad nebūtų plyno lauko kirtimų. Jų nepasitaikė – nesuspė-jo. Kad nebūtų nesusipratimų, kol bus keičiamas įstatymas, kurį siūlo-me skubos tvarka, reikia sustabdyti pardavimus aukcionuose.

Pagundų pasipelnyti neliks

Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, aukcionuose daugelio sklypų kaina, palyginti su pradine, išaugo daugiau nei dvigubai, o kai kurių – irdar daugiau. Mažiausia pradinė parduoto sklypo kaina buvo apie 3 tūkst.litų, didžiausia – apie 180 tūkst. litų. Brangiausiai parduotas 22 ha ploto sklypas, už kurį pirkėjas įsipareigojo sumokėti 460 tūkst. litų.

Kol pusvelčiui įsigytuose valstybės miškuose nesupoškėjo kirviai, skubiai imtasi lopyti tokių miškų pardavimo aukcionuose tvarką. Petro Malūko nuotrauka

32012 m. spalio 10 d. • Nr. 81 (9204)Valstiečių laikraštis

Tai geriausias vėjo jėgainių par-kas Lietuvoje – jo naudingumo koefi cien tas siekia 35 proc., o tai yra išties didelis procentas net Eu-ropos mastu. „Tai lemia geras vėjas ir tinkamai parinkta technologija. Jėgainių bokštai siekia 108 metrus. Kai buvo pastatytas šitas parkas, niekur kitur tokių aukštų vėjo jė-gainių bokštų nebuvo“, – pagyrimų vėjo jėgainių parkui Mockiuose ne-gailėjo T.Navickas.

Darko ar puošia?

Vėjo energetika lietuviams vis dar yra naujovė. „Kai statėme vėjo jėgainių parkus, kaimo žmonėms tai buvo nematytas dalykas, tad teko iš-klausyti ir jų priekaištų“, – kalbėjo parko direktorius.

Paklaustas, kas labiausiai nervina vėjo jėgainių kaimynus, T.Navickas įvardijo dvi pagrindines problemas –vizualinę taršą ir triukšmą. „Tai yra subjektyvus dalykas. Man, pa-vyzdžiui, atrodo, kad vėjo jėgainės puošia kraštovaizdį, o kitam atro-dys, kad darko. Tad tai – diskusijų dalykas. Be abejo, šios jėgainės yra triukšmo šaltinis, tačiau jau planuo-jant parką stengiamasi jas išdėstyti taip, kad arti jų nebūtų gyvenamų-jų namų“, – sakė socialiai atsakingos įmonės vadovas.

Pasak jo, triukšmo normos nieka-da neviršijo gyvenamųjų namų teri-torijoje leistinos ribos. „Stengiamės spręsti iškilusias problemas. Ne vie-no gyventojo name esame sumonta-vę naujus langus“, – tikino jis.

Mitai ir bauginimai

T.Navickas prasitarė, kad daug daugiau rūpesčių yra su tais gyven-tojais, kurie iš tiesų jokių pretenzijų vėjo jėgainių darbui neturi, tačiau vis tiek piestu stoja prieš bet kokias naujas statybas. „Yra nesutarimų su Vilkyčių kaimo bendruomene, kuri net teismuose aktyviai kovoja prieš mūsų veiklą, – pasakojo parko di-rektorius. – Kaimo sodybos nuo ar-timiausios jėgainės yra nutolusios mažiausiai per 1,5 km. Apie kokį nors poveikį to kaimo žmonės ne-turėtų kalbėti, tačiau čia, matyt, sly-pi visai kiti įnoriai, kurie mums kol kas neaiškūs.“

Pasak jo, žmonės bauginami įvairiausiais pramanais apie vėjo jėgainių poveikį: atseit žmogų vei-kia jėgainių skleidžiamas infragar-

sas, šalia jėgainių nelieka paukščių, gimsta dvigalviai veršeliai ir aps-kritai vyksta genocidas. „Žmonės prigąsdinti nebūtais dalykais, ta-čiau iš tiesų gamta puikiai sugyve-na: ganosi stirnos, ratus suka įvairūs paukščiai“, – pramanais apie vėjo jėgainių poveikį gamtai stebėjosi T.Navickas.

Pasak Kintų seniūno Antano Kliženčio, jaunos šeimos, gyvenan-čios netoli tokių parkų, didelių pre-tenzijų nereiškia, o senyvi žmonės

skundžiasi dažniau. „Jaunimas į vėjo jėgaines žiūri kaip į galimybę pa-gerinti savo buitį, aplinką, o seny-vo amžiaus gyventojai skundžiasi įvairiais nepagrįstais gedimais: na-muose blogai rodo televizorius, ne-veikia telefonas, – kaimo žmonių skundus dėstė seniūnas. – Kai pa-klausiu, ar televizorius gerai rodė ir prieš jėgainės pastatymą, žmogus staiga nutyla.“

Užsienio praktika

Net ir skeptiškiausią nuomonę apie atsinaujinančių išteklių ener-getiką galėtų paneigti užsienio šalių patirtis. Štai Danijoje, Olandijoje ir kitose šalyse kaimų bendruome-nėms, kurių pašonėje kuriasi vėjo jėgainių parkas, suteikiama dalis to parko akcijų. Kas tada norės tikėti bauginimais apie žalingą vėjo jė-gainių poveikį? Žvelgi į besisukan-čius jėgainės sparnus ir žinai, kad tau kapsi papildomi pinigėliai.

Lietuvoje taikoma kitokia prak-tika. Jėgainių parkų fi ksuota pajamų dalis yra skiriama specialiems savi-valdybių administruojamiems fon-dams. Šie pinigai išleidžiami netoli tokių parkų esančių žmonių intere-sams tenkinti: asfaltuojamos gatvės, įrengiamas apšvietimas ir kt.

Vakarų Europos šalyse dauguma vėjo jėgainių yra pastatytos priva-čiose valdose, tad vietos gyventojai gauna papildomų pinigų ir iš že-mės nuomos. Norint pastatyti vieną vėjo jėgainę reikia maždaug 15 arų. Toks žemės plotelis neretai išnuo-mojamas nepigiai – per metus vėjo jėgainių parko valdžiai gali tekti pa-kloti ir 2 500 eurų (8 600 Lt). Kiek mokama žemės savininkams Lietu-voje, T.Navickas atskleisti nenorėjo, tačiau pridūrė, kad su kiekvienu yra tariamasi atskirai.

Žaliąją energetiką ignoruoja

Vis dėlto didžiausius pagalius į ratus vėjo energetikai kiša nepalan-ki valstybės politika. „Per pastaruo-sius 4 metus nebuvo pradėtas sta-tyti nė vienas naujas vėjo jėgainių

parkas. Verslas gali spręsti gyven-tojų problemas, atsižvelgti į aplin-kosaugos reikalavimus. O politika yra politika ir verslas čia jau ne ką gali padaryti, – apgailestavo parko direktorius. – „Vėjininkams“ (taip save vadina vėjo jėgainių statytojai ir šalininkai) valdžia yra pasakiusi, kad tik pastačius Visagino atomi-nę elektrinę (VAE) bus leidžiama plėsti vėjo jėgainių parkus. Absur-das! Jei atsiras atominė (elektri-nė), bus elektros perteklius ir ža-lioji energetika tiesiog neras vietos po saule.“

Šiuo metu Lietuvoje baigiamos statyti vėjo jėgainės, kurių bendra galia bus 200 MW. Valstybė jau yra nusprendusi, kad vėjo jėgainių insta-liuota galia Lietuvoje neturėtų viršy-ti 500 MW.

„Ketverius metus laukėme tei-sės aktų, kurie, tikiuosi, jau šį spalį bus patvirtinti ir šių metų pabaigoje arba kitų pradžioje bus organizuo-jami nauji konkursai vėjo jėgainių

parkams steigti. Atviroje jūroje ga-lime pastatyti vėjo jėgainių parką, kuris elektra aprūpintų net ketvir-tadalį Lietuvos. Reikia tik pritarimo ir leidimo. Jokių papildomų pinigų neprašome“, – sakė T.Navickas pri-minęs, kad VAE jau išleista dau-gybė pinigų, nors ji net nepradėta statyti.

Parko vadovą neramina ir Klai-pėdos rajono valdžios noras vėjo jėgainių parkus leisti statyti tik už 2 km nuo bet kurio gyvenamojo namo. „Rasti pakankamo dydžio vietovę, kuri būtų nutolusi nuo kai-mų porą kilometrų, beveik neįma-noma. Greičiausiai tai – dar vienas kovos su atsinaujinančių išteklių energetika būdas“, – nuogąstavo T.Navickas.

Elektra pigi nebus

Lietuvos vėjo elektrinių asociaci-jos prezidentas Saulius Pikšrys pri-tarė T.Navickui, kad Lietuvoje reikia labiau skatinti ir plėsti žaliąją ener-getiką. Komentuodamas pasaulinę praktiką, aplinkosaugininkas primi-nė, kad vėjo energetikos plėtros srity-je ES yra lyderė pasaulyje. ES viduje daugiausia elektros iš vėjo pagami-na Vokietija, Danija, Ispanija, Di-džioji Britanija ir Olandija. Danijoje vėjo jėgainės pagamina daugiau kaip 30 proc. elektros energijos (Lietu-voje vėjo jėgainės pagamina vos apie 3 proc. visos elektros energijos).

„Planuota, kad šalyje iki 2010 m. stovės 250 MW bendros galios jėgai-nių, tačiau dabar jų bendra galia, kaip ir minėjo T.Navickas, tesiekia 200 MW.O juk galėtume jau įgyvendinti nau-jus projektus ir didinti žaliosios elek-tros dalį bendroje energetikoje, – vy-lėsi S.Pikšrys. – Keli kilometrai nuo Klaipėdos, atviroje jūroje, yra didelis jėgainių statybos potencialas – pu-čia smarkiausi vėjai ir niekam jėgai-nės netrukdytų.“ Tačiau jis pakartojo „4 ener gija“ vadovo žodžius: „Mūsų valstybės politika vėjo jėgainių atžvilgiu, deja, nėra palanki.“ O kam gi ji tada pa-lanki? Spėlioti ilgai tikrai nereikia.

„Jei milijardai litų būtų skirti ne VAE, o vėjo jėgainių projektams pa-remti, galėtume pastatyti 500 MW galingumo jėgainių, ir elektra galėtų pigti nuo 30 iki 27 centų už kilovatva-landę“, – sakė T.Navickas. O S.Pikšrys teigė, kad pastačius VAE elektra šaly-je kainuos net 70 ct už kilovatvalandę. Pasak jo, tokia kaina, įvertinus investi-cijas, kapitalo grąžą, palūkanų normas ir kitus veiksnius, yra reali.

Aktualijos

„Atviroje jūroje galime pastatyti vėjo jėgainių parką, kuris elektra aprūpintų net ketvirtadalį Lietuvos. Reikia tik pritarimo ir leidimo. Jokių pa-pildomų pinigų neprašome“, – sakė T.Navickas.

Vėjo jėgainių pajėgumai neišnaudojamiMečislovas Zasčiurinskas,Seimo narys, Darbo partijos narys

Šiandien mūsų valstybėje kal-bėti apie energetikos nepriklauso-mybę – tai tas pat, kas siekti karš-to ledo. Mums turėtų būti svarbi energetinių išteklių įvairovė ir vie-nos kilovatvalandės kaina papras-tam Lietuvos žmogui, o ne tai, kaip teigia valdantieji, kad visais atvejais vartotojas mokės vadinamąją (spe-kuliacinę) rinkos kainą.

Lietuva turi unikalų objektą – Kruonio hidroakumuliacinę elektri-nę. Tai vienas stambiausių pasauly-je energetinių objektų, kuris skirtas imti elektros energiją, kai jos per daug ar ji pigi, ją akumuliuoti ir, kai atsiranda poreikis, ją atiduoti. Lie-tuvoje, be kitų šaltinių, privalo būti naudojama vėjo energetika. Vėjo jėgainių pajėgumai dideli ir neiš-naudojami. Generuojamas galingu-mas ir jo potencialas Lietuvoje di-deli. Kai generuojamas galingumas neišnaudojamas, jėgainės gali būti puikiai panaudotos kartu su Kruo-nio hidroakumuliacine elektrine, kai generuojama per daug – dirbtų tik Kruonio. Tačiau šioje srityje – ne-arti dirvonai. Ar įvairovei reikalinga 30 mlrd. Lt kainuojanti atominė, ar vėjo ir kitų atsinaujinančių išteklių energetika?

Atsinaujinančių išteklių energetika vis tiek plisBronius Rasimas, Nacionalinio energetikos forumo pirmininkas

Akivaizdu, kad žaliosios energe-tikos rėmimas prieštarauja dabarti-nės valdžios norams bet kokia kaina statyti branduolinę jėgainę Visagi-ne. Motyvai labai suprantami – bi-joma, kad platus tiek vėjo ar saulės energijos, tiek biokuro naudojimas ne tik sukurs gerokai daugiau nuo-latinių darbo vietų, palyginti su lai-kinomis darbo vietomis planuoja-moje VAE, bet ir atsinaujinančios energijos dotacijų laikui pasibaigus (t. y. po 12 metų) atpigins visų rūšių atsinaujinančios energijos kainas.

O pigios VAE elektros galima būtų tikėtis tik po to, kai ji bus pa-leista (t. y. po 10–12 m.) ir išmokė-tos skolos (dar 18–20 m.), tai yra apie 2045 m.! Kas tiek ilgai lauks?

Tikiu, kad kaip „nebeužtvenk-si upės bėgimo“, taip ir atsinauji-nančių išteklių energetika plis vis labiau.

Žmonės pripranta prie naujos formos „vėjo malūnų“, o procesas gerokai paspartės, kai kiekvienas ūkininkas turės savo, nors ir nedi-delės galios vėjo elektrinę, jungia-mą į žemosios (0,4 kV) įtampos tin-klą ir galės nuo savų poreikių atli-kusią elektrą parduoti.

Vėjo energetika – kaip podukra

„Milijardų, kurie leidžiami naujai VAE, neprašome – Vyriausybei reik-tų netrukdyti plėtoti vėjo energeti-ką Lietuvoje“, – sakė T.Navickas.

Nuo 2014 m. Europos Komisija Ignalinos atominės elektrinės uždarymui siūlo 200 mln. eurų (beveik 700 mln. Lt). O vėjo jėgainių sustabdymo ir išmonta-vimo išlaidos būtų simbolinės. Petro Malūko nuotrauka

Atkelta iš 1 p.

4 2012 m. spalio 10 d. • Nr. 81 (9204)Valstiečių laikraštis

Vismantas ŽuklevičiusVL žurnalistas

Ekonomistų teigimu, šiuo metu Lietuvoje antros krizės bangos nėra. Pasak SEB banko preziden-to patarėjo Gitano Nausėdos, ma-kroekonominiai rodikliai rodo ne ekonomikos nuosmukį, o pakili-mą. Tačiau vidaus vartojimas gali sulėtėti žiemą, kai namų ūkiai ne-mažą biudžeto dalį turės skirti mokesčiams už būsto šildymą.

Auga gamybos ir paslaugų sektoriai

Pasak G.Nausėdos, šiuo metu verdančios diskusijos apie artėjančią naują krizę tik parodo, kad jos nėra. „Negalime kalbėti apie antrą kri-zės bangą Lietuvoje esamuoju laiku. Galima kalbėti nebent apie būsimąjį laiką“, – SEB banko makroekono-mikos pristatyme sakė G.Nausėda.

Jam pritarė ir Kauno technologi-jos universiteto (KTU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto Ekonomikos ir tarptautinės prekybos katedros vedė-jas, socialinių (ekonomikos) mokslų daktaras, profesorius Vytautas Snieška. „Krizės, kaip ir daugelio ateities įvykių, nereikia nei bijoti, nei kažkaip speci-aliai jai ruoštis, nors būti pasirengus nepalankiems įvykiams visada sveika. Manau, Lietuvoje galimas ekonomi-kos nuosmukis, kuriam gali turėti įta-kos ekonominiai procesai ES, bet ne kokia nors baisi krizė“, – Lietuvos gy-ventojus ramino KTU profesorius.

V.Snieškos teigimu, Lietuva pir-mą krizės bangą pergyveno gana sėkmingai. „Dabar kur kas geresnė ekonomikos situacija, nei buvo prieš pirmą fi nansinę krizę. Reikėtų labai gerai apsvarstyti, kur investuoti turi-mus pinigus, nes mažai tikėtina, kad artimiausiu metu išsipūs naujas ne-kilnojamojo turto burbulas“, – sakė KTU Ekonomikos ir vadybos fa-kulteto Ekonomikos ir tarptautinės prekybos katedros vedėjas.

SEB banko makroekonomikos pranešime teigiama, kad pramonės su-kurta pridėtinė vertė apžvelgiamuoju laikotarpiu smuktelėjo 0,2 proc., tačiau to nereikėtų pernelyg sureikšminti. Tai įvyko tik todėl, kad Mažeikių naftos perdirbimo įmonė „Orlen Lietuva“ dėl remonto nedirbo visą gegužę.

Džiugina eksporto tempai

Pasak G.Nausėdos, 2009 m. pirmą pusmetį įvairūs ekonomi-kos rodikliai buvo neigiami, o šių metų pirmus šešis mėnesius visi rodikliai yra teigiami. Prieš 3 me-tus metinis realus BVP suma-žėjo 14,8 proc., o šiemet jis pa-didėjo 3 proc. Nedarbas 2009 m. didėjo 8,1 proc., o šiemet mažėjo 2,5 proc. Valstybės biudžeto paja-mos 2009 m. sumažėjo 11,6 proc.,o šiemet jos išaugo 8,2 proc.

Finansų analitiko teigimu, tai, jog euro zonos ekonomika antrą ir trečią 2012 m. ketvirčius klimpo į recesiją, dar nereiškia, kad į mūsų šalį ritasi an-tra krizės banga. „Pirma, palyginti su 2009–2010 m., šiemetinė recesija ver-tintina kaip gana švelni, antra, Lietuvos eksporto įmonėms pavyksta neblogai verstis net ir besitraukiančioje ar sąs-tingio kamuojamoje Vakarų Europos rinkoje. Padeda ir gera geografi nė eks-porto diversifi kacija – išvežame nema-žai prekių ne tik į euro zoną, bet ir į Rusiją, kitas NVS šalis, Latviją, Skan-dinaviją ir kitur“, – rašoma SEB banko makroekonomikos apžvalgoje.

Lietuva prekių ir paslaugų eks-portuoja mažiau nei įsiveža. Naujausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad liepą eksportavome prekių ir paslaugų už 6 mlrd. 470,6 mln. Lt,importavome už 7 mlrd. 248,5 mln. Lt,t. y. eksportavome už 225,3 mln. Lt mažiau. Nepaisant to, ryškėja palan-kios tendencijos mūsų šalies gamin-tojams, kurie vis labiau įsitvirtina už-sienio rinkose. Tam padeda ir svetur gyvenantys emigrantai.

Į lietuvių pamėgtą Didžiąją Brita-niją išvežame ne tik daugiau lietuviškų maisto produktų, bet ir naftos. Iš Jung-tinės Karalystės rinkos pasitraukus vie-tos naftos bendrovei, lietuviai suskubo ir šią nišą užpildė pirmieji. Taigi lietu-viškos naftos produktai į britų salas šiemet eksportuojami visu pajėgumu. Na, o lietuviškus maisto produktus Di-džiojoje Britanijoje labiausiai mėgsta emigravę tautiečiai. „Emigrantai, ma-tyt, nepamiršta tėvynėje pagamintos duonos ir kitų gaminių. Todėl išvežti galime daugiau“, – teigė G.Nausėda.

Nesąžiningas verslas

Vis dėlto Lietuvos eksporto loko-motyvas, pasak fi nansų analitiko, yra plati Rusijos rinka. „Eksporto į Ru-siją dalis yra pasiekusi 1998 m. lygį (Rusijos fi nansų krizė, skaudžiai atsi-liepusi ir mūsų gamybai). Augo visų prekių grupių eksportas į Rytus: ma-šinų, įrengimų, maisto produktų ir transporto priemonių, – pasidžiaugė G.Nausėda. – Per 7 šių metų mėne-sius Lietuvos eksportas į Rusiją išaugo beveik trečdaliu, palyginti su pernai. Per šį laikotarpį į šią šalį iškeliavo be-veik penktadalis Lietuvos eksporto.“

Ekonomistų teigimu, Lietuvos eksportas augo, nes dėl mažų atly-ginimų darbuotojams produkcijos kainos buvo mažesnės, tad ji galėjo konkuruoti su kitų šalių produkcija.

„Konkuruoti pigia darbo jėga reiškia konkuruoti su Kinija, Afrikos šalimis ir kt. Ir pagal kvalifi kacijos, ir pagal tech-nologinį lygius Lietuva galėtų užimti

geresnes pozicijas. Neetiškas verslas – viena didžiausių problemų mūsų šalyje. Neretai darbdaviai pavaldinius vis dar mulkina kalbomis apie krizės sunku-mus, o darbuotojai nėra kvaili ir mato, kad vadovai perka prabangias mašinas, investuoja į didelės vertės nekilnojamo-jo turto projektus ir panašiai. Įmonių savininkai turi suprasti, kad būtina in-vestuoti ir į darbo jėgą, t. y. į didesnius atlyginimus. Šiuo požiūriu nesąžinin-go verslo pasekmės – dideli emigraci-jos tempai“, – darbo santykių ypatumus analizavo V.Snieška.

Mažėja bedarbių

Statistikos departamento duome-nimis, antrą šių metų ketvirtį nedar-bo lygis šalyje buvo 13,3 proc., arba 1,2 proc. mažesnis nei pirmą metų ketvirtį. Antrą ketvirtį šalyje buvo 215,1 tūkst. bedarbių, t. y. 15,8 tūkst. (6,8 proc.) mažiau nei pirmą.

Palyginti su pirmu 2012 m. ket-virčiu, vyrų nedarbo lygis sumažėjo1,2 proc. ir buvo 15,3 proc., o mo-terų – 1,1 proc. ir buvo 11,3 proc. Bedarbių vyrų buvo 123,5 tūkst., moterų – 91,6 tūkst. Mieste nedar-bo lygis antrą šių metų ketvirtį siekė 10,4 proc., kaime – 20,5 proc. Per ketvirtį nedarbo lygis mieste suma-žėjo 0,8 proc., o kaime – 1 procen-tu daugiau.

Ilgalaikio nedarbo lygis an-trą 2012 m. ketvirtį siekė 6,4 proc. ir buvo 0,9 proc. mažesnis nei pirmą. Ilgalaikių bedarbių buvo 103,6 tūkst., arba beveik kas antras (48,2 proc.) bedarbis, tai 12,9 tūkst. (11,1 proc.) mažiau nei pirmą ketvirtį.

Lietuvos darbo birža skelbia, kad Lietuvoje jaunimo nedarbas toliau nuosekliai mažėja. Eurostato duo-menimis, Lietuvoje jis mažėjo spar-čiausiai ES ir per metus susitraukė nuo 33,1 iki 25,6 proc.

Reikėtų didinti pamažu

SEB specialistai prognozuoja, kad nedarbo lygis šiais metais turėtų siek-ti 13,5 proc. (anksčiau prognozuo-ta –14 proc.), 2013 m. – 12 proc., o 2014 m. – 10 proc. Pasak jų, nedar-bas išaugtų tuo atveju, jei populistinės partijos, laimėjusios rinkimus, mini-malų mėnesio atlyginimą (MMA) pakeltų dvigubai ar daugiau.

Dėl tokio spartaus MMA kėlimo, pasak G.Nausėdos, pirmiausia nuken-tėtų nekvalifi kuoti ir menką darbo pa-tirtį turintys darbuotojai, kuriems ir šiaip sunku rasti savo vietą darbo rin-koje. Taigi bedarbiais taptų visą darbo dieną dirbantys ir minimalų atlyginimą ofi cialiai gaunantys asmenys, kurių Lie-tuvoje šiuo metu yra apie 101 tūkst.

Pasak KTU profesoriaus, staigus MMA kėlimas būtų neprotingas žings-nis – minimalų atlyginimą reikėtų kelti pamažu. „Galime priversti dalį įmonių mokėti didesnius atlyginimus, tačiau šešėlinio verslo to padaryti nepriver-sime. Kris šalies gamybos apimtys, o konkurencinėje kovoje nugalės ne ge-riau gaminantys ir ne tie, kurie atvirai deklaruoja savo pajamas, – pavojų lega-liam verslui įžvelgė V.Snieška. – MMA padidinti iki pusantro tūkstančio litų yra realu, tačiau tai nelengva padaryti. Pirmiausia tai turėtų būti daroma pa-lamažu. Jei MMA padidinsime iš karto bene dvigubai, žlugti pasmerksime ne-mažą dalį smulkaus verslo. Juk yra to-kių įmonių, kurios balansuoja ant ribos – joms toks sprendimas būtų nepake-liamas. Išaugtų nedarbas, valstybės biu-džetas netektų dalies įplaukų.“

Aktualijos

Verslas varto milijonus, nes darbuotojai dirba už centus

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Prognozuojama, kad Lietuvos ekonomikair kitąmet augs, tačiau mūsų gyvenimas dėl to nepagerės – kainos kils sparčiau negu atlyginimai.

(Užs. 546)

Ūkininkų žiniosKitus straipsnius skaitykite laikraštyje

7 psl. 7 psl.

Topinambai kasami bet kada

Moters pasaulis

15 psl.

Moko būti savarankiškomis

15 psl.

Ruduo kviečia megzti

Balsuoti galima jau šiandien

Vis daugiau mūsų šalies ūkininkų ima auginti česnakus dėl didelių jų supirkimo kainų. Pasitelkdami ispaniškas technologijas ir techniką, žemdirbiai šiais metais česnakams skyrė dar didesnius žemės plotus.

Jolita Žurauskienė

Atšalus orams vertėtų vis dažniau susirangyti na-muose ant sofos ir išsi-traukti virbalus, juolab kad megzti drabužiai ir akse-suarai tapo tikrų tikriausiu šio sezono hitu! Ilgi nerti švarkai, masyvūs šalikai, suknelės – visa tai ne tik šildo, bet ir traukia dėmesį bei leidžia žingsniuoti koja kojon su mada.

Laura Mureikaitė

Laukus užkariauja česnakai

6 psl.

Aktualijos

18 psl.

Nors ofi cialia rinkimų ir re-ferendumo data paskelbta spalio 14-oji, balsavimas pra-sideda jau šiandien. Pasak Vyriausiosios rinkimų komi-sijos (VRK) narės Živilės Ver-bylaitės, suteikta daug įvai-rių galimybių, kaip pareikšti savo nuomonę rinkimuose ir referendume.

Marius Eidukonis

Nuo nepriklausomybės at-kūrimo pradžios viena iš aktyviausių nevyriausybi-nių organizacijų buvo ir te-bėra 1990 m. įkurta Lietu-vos moterų draugija (LMD). Ji vienija įvairaus amžiaus, tautybių, religijų ir pažiū-rų mūsų šalies gyvento-jas, besidominčias moterų lygiateisiškumo, švietimo, ekologijos problemomis.

Dana Kurmilavičiūtė

Spalį nuimamas rudeninis topinambų derlius. Tačiau ūkininkai didžiąją maistingų gumbų dalį palieka žiemoti ir kasa juos bet kada. Topinambų gumbai užauga iki 800 g. Iš hektaro jų prikasama 35–50 tonų.

Rita Kalpokaitė

Gruzijos milijardierius sieks įtikti Rytams ir Vakarams

Spalio 1-ąją Gruzijoje vykusiuo-se rinkimuose ilgą laiką valdžio-je buvusi prezidento Mikheilo Saakashvilio partija patyrė pra-laimėjimą turtingiausio gruzino Bidzinos Ivanishvilio vadovauja-mai opozicijai. Tiek ES kartu su JAV, tiek Rusija teigiamai vertina rinkimų baigtį. Būsimoji šalies galva, kaip prognozuoja poli-tologai, bandys įtikti Maskvai, nenusigręždama nuo Briuselio ir Vašingtono.

Vismantas Žuklevičius

Užsienyje