• Žemdirbiams sunku suvokti, kodėl dirbamą žemę nuspręsta apmokestinti pagal rinkos vertę.

• Aplinkos ministras neketina atšaukti 10 kartų sumažinto vil-kų medžioklės limito, o jų gynėjai ūkininkams siūlo nuo pilkųjų gintis vyriškais dezodorantais.

• Kaip tinka-mai paaugliams papasakoti apie ankstyvą lytinį gyvenimą ir jo pasekmes, nežino nei mokytojai, nei tėvai. Tai turėtų daryti specialistai.

• Entuziazmu trykštanti močiutė tikina, kad neįgalumas ir pagarbos vertas amžius jai netrukdo užsiimti mėgstama veikla.

2012 m. vasario 15 d., trečiadienis • Nr. 13 (9136) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

Šiandien skaitykite:

Šeštadienį VL su priedais:ŠeštadienisSodybaSveikata

Nukelta į 2 p.

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

„Valstiečių laikraščio“ žurna-listinis tyrimas atskleidė, kad dėl beribio žmonių godumo valsty-biniai žirgynai tampa korupcine nerštaviete. Biurokratų dangsto-ma netvarka jau seniai turėjo būti ištirta ne tik Valstybės kontrolės, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK), bet ir Specialių-jų tyrimų tarnybos (STT) bei Ge-neralinės prokuratūros.

Išryškėjo nusikalstamos veiklos modelis

Tai, kad per stingdantį šaltį Sar-tuose žirgai lenktyniavo kruvinomis žandenomis ir šerkšno sulipdytais karčiais, nebuvo atsitiktinumas.

Netvarka žirgininkystės ben-druomenėje yra lyg Augėjo arkli-dėse. Pasak senovės graikų legendos, Augėjas garsėjo 30 metų nemėž-tomis arklidėmis su 3 tūkst. žirgų. Heraklis arklides išvalė per dieną, nukreipęs dviejų upių vagas.

ŪKININKŲ ŽINIOS, 9 p.

Kaip įtariama, unikalios veislinės vertės žirgai, kainuojantys 50–100 tūkst. Lt, verteivoms perparduodami tik už 3 tūkst. Lt.Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

XIX a. lietuviai susiformavo kaip moderni tauta, o XX a. pradžioje pradėta manyti, kad tokia tauta turi gyventi nepriklausomoje valstybėje.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Jurgita ČinkienėVL žurnalistė

Kas bent kartą pabandė apsi-pirkti užsienyje, į Lietuvos par-duotuves užsuka vis rečiau arba

tik per išpardavimus. Lenkija, Vo-kietija, Didžioji Britanija ar net tolimoji Amerika – šalys, kuriose verta ieškoti prekių, norint su-taupyti. Kainos Lietuvoje – neįti-kėtinai aukštos, o lietuviai nega-

li pasigirti dideliais atlyginimais. Todėl skaičiuoja pirkdami ne tik drabužius, automobilių detales, buitinę techniką, bet ir duoną ar cukrų.

Iš užsienio įvairiais kanalais į Lietuvą plūsta pigesnės prekės, o daugelis lietuvių sako nesą tokie turtingi, kad pirktų savo šalies parduotuvėse ar prekybos centruose.

MOTERS PASAULIS, 15 p.

Nukelta į 3 p.

Dėl pinigų net Bažnyčia gali eiti su velniu obuoliauti? Gal ir Dievą galima bankui įkeisti?

Neįveikiamos lietuviškos kainos

Valstybiniai žirgynai virto korupcijos židiniaisBiudžeto pinigais išauginti žirgai iš valstybinių žirgynų išgenami neaiškiais keliais.

Apie tai – 6 p. Apie tai – 4 p.

ŪKININKŲ ŽINIOS, 9 p.

MOTERS PASAULIS, 15 p.

2 2012 m. vasario 15 d. • Nr. 13 (9136)Valstiečių laikraštis

Lygiai taip pat valstybės kontro-liuojamos UAB „Sartų žirgynas“, UAB „Nemuno žirgynas“ ir UAB „Vilniaus žirgynas“ jau kiek laiko pertvarkomos, bet šis procesas nie-kaip nesibaigia.

„Valstiečių laikraščiui“ pasidomė-jus vien „Nemuno žirgynu“, paaiš-kėjo tokio masto piktnaudžiavimas, kad jau prieš kelerius metus Gene-ralinė prokuratūra ir STT turėjo su-sodinti į teisiamųjų suolą ne tik ben-drovės vadovus, bet ir dalį valstybės tarnautojų. Iš mokesčių mokėtojų pi-nigų dotuojama bendrovė, kurios net 90 proc. akcijų paketą valdo Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), savo augin-tinius pusvelčiui pardavinėja saviems darbuotojams, o pastarieji žirgus per-parduoda tarpininkams.

Taip „Nemuno žirgynas“ per vie-nus metus netenka kelių dešimčių prabangių žirgų, kurie per privačius asmenis iš Lietuvos „eksportuojami“ į Lenkiją, Vokietiją ir kitas Vakarų Eu-ropos valstybes.

Neatmestina, kad unikalios veisli-nės vertės žirgai, kainuojantys 50–100 tūkst. Lt, verteivoms perparduodami už 3–5 tūkst. Lt.

„Valstiečių laikraščio“ tyrimas at-skleidė visą galimai korupcinę sis-temą, į kurią įsipynę ne tik eiliniai „Nemuno žirgyno“ darbuotojai, bet ir ŽŪM pavaldi Valstybinė veislinin-kystės priežiūros tarnyba, vadovauja-ma Arūno Jurgaičio.

Klesti perpardavinėjimo verslas

Pagėgių savivaldybės Šilgalių kai-me veikiantis „Nemuno žirgynas“ iki šiol augino apie 420 unikalių Trakėnų veislės žirgų. Ši Rytų Prūsijoje išvesta žirgų veislė itin vertinama vakariečių ir siejama su prabanga, kilmingumu bei elegancija.

Net niekuo sporte nepasižymė-jusių kai kurių Trakėnų veislės žirgų kainos Lietuvoje siekia nuo 6 iki 30 tūkst. eurų (20–100 tūkst. Lt). Jei žir-go tėvai yra žinomi pasaulyje Trakėnų veislės eržilai (Horalas ir kt.), tokių sportui paruoštų žirgų kainą galima drąsiai dauginti iš 3–4 kartų.

„Nemuno žirgynas“ yra Trakėnų veislės žirgų citadelė ne tik Lietuvoje, bet ir Rytų Europoje. Tačiau dėl be-galinio žmonių godumo šios veislės žirgai tapo eiline preke.

„Valstybinių žirgynų vadovų nuo-latiniai interesų konfl iktai, pritariant Valstybinei veislininkystės priežiūros tarnybai, niekais paverčia bet kokią konkurenciją rinkoje, kurioje nėra jo-kių galimybių išlikti sąžiningam au-gintojui“, – teigė Žemės ūkio rūmų Arklininkystės komiteto vadovas Arū-nas Degutis.

Jis nė kiek nenustebo, kai „Vals-tiečių laikraštis“ supažindino jį su do-kumentais, įrodančiais, kad „Nemuno žirgyne“ jau kelerius metus egzistuoja įtartinas perpardavinėjimo verslas Tra-kėnų veislės žirgais.

„Žirgininkai apie tai tarpusavyje nuolat kalbėjo, bet niekam nepavy-ko gauti įrodymų, todėl ir ministerija (ŽŪM) šių kalbų nevertino rimtai“, – teigė A.Degutis.

Be kita ko, dalis ŽŪM darbuoto-jų yra deleguoti į stebėtojų tarybas, bet galėjo nė nežinoti apie įtartinus sandorius.

Šmėžuoja žinomų trenerių pavardės

UAB „Nemuno žirgynas“ kelerius metus per dirbančius įmonėje jojimo

trenerius ir jų šeimų narius parceliavo Trakėnų veislės žirgus.

Iki šiol neaišku, kokiu būdu UAB „Nemuno žirgynas“ vyriausiuoju tre-neriu dirbantis Vytautas Urbonavi-čius per 3 metus sugebėjo susikurti 28 veislinių žirgų bandą iš atlyginimo, kurio nepakaktų net vienam niekuo nepasižyminčiam Trakėnų veislės žir-gui įsigyti.

„Trenerio atlyginimas – 1 500–2 400 Lt per mėnesį“, – teigė UAB „Nemuno žirgynas“ direktorius Juo-zas Bučinskas.

Jis gerokai sutriko, išgirdęs var-dijamų žirgų vardus, kurie anks-čiau priklausė „Nemuno žirgynui“, bet vėliau buvo perleisti V.Urbo-navičiui.

„Kai kurių žirgų vardai man yra tikrai girdėti, bet aš žirgyne dirbu tik pusantrų metų, todėl negaliu atsakyti už tai, kas buvo anksčiau“, – teisinosi J.Bučinskas.

Jis visiškai sutriko, kai „Valstie-čių laikraštis“ paklausė, kiek žirgų darbuotojams „Nemuno žirgynas“ pardavė per 2011 m. ir konkrečiai V.Urbonavičiui. „Jam pardavėme gal 5 žirgus“, – sunkiai rinko žodžius V.Bučinskas.

Direktorius visiškai pasimetė, kai jam pateikėme faktą, kad prieš kelis mėnesius (2011 m. spalio 5 d.) „Ne-muno žirgyno“ trenerė Raimonda

Samušytė iš savo darbovietės įsigi-jo 4 metų Trakėnų veislės eržilą ir tą pačią dieną jį perpardavė trečiajam asmeniui.

„Turėjome įsiskolinimų darbuoto-jams nuo senų laikų, tai juos paden-gėme žirgais. Krizės metu natūriniai mainai egzistuoja. Jei žmogus užsidir-ba nuo žirgo 300 Lt, nematau čia nie-ko blogo“, – aiškino UAB „Nemuno žirgynas“ direktorius.

3–4 metų žirgai yra visiškai pa-ruošti sportui, todėl abejotina, kad treneriams jie parduodami už adek-vačią kainą.

Meilė darbovietei neatvėso

UAB „Nemuno žirgynas“ tiesiogi-niai kontaktai su žirgų pirkėjais verti atskiro Generalinės prokuratūros ir VTEK dėmesio.

Apie 1999 m. „Nemuno žirgynas“ išnuomojo Trakėnų veislės kumelę Varduva savo darbuotojai.

2000 m. Varduva atsivedė vieną kumeliuką – Vikį, kurio tėvas buvo garsusis Trakėnų veislės eržilas Ho-ralas (jis 3 kartus JAV pripažintas ge-riausiu Trakėnų veislės žirgu, beje, gi-męs „Nemuno žirgyne“).

Speciali komisija 2005 m. Vikį pripažino licencijuotu eržilu, o vie-nas iš komisijos narių buvo dabartinis Valstybinės veislininkystės priežiū-ros tarnybos vadovas A.Jurgaitis, iki 2010 m. vasario vadovavęs „Nemu-no žirgynui“.

Nieko keisto, kad „Nemuno žirgy-nas“ 2008 m. vasario 2 d. Vikį nusi-pirko iš „Patikimos pakopos“, tačiau įtartina, kad Vikis jau kiek laiko „iška-bintas“ „Nemuno žirgyno“ interneto svetainės skiltyje „Parduoda“.

Panašių sandorių tarp „Nemuno žirgyno“ ir „Patikimos pakopos“ – ne vienas ir ne du, o juose vis šmėžuoja A.Jurgaičio pavardė.

2005 m. „Nemuno žirgynas“ par-davė „Patikimai pakopai“ kitą eržilą – Eruditą. 2008 m. Eruditas vėl buvo perparduotas „Nemuno žirgynui“, bet jau kiek laiko žirgyno interneto svetainėje skelbiama, kad eržilas par-duodamas.

Nieko keisto ir tai, kad dabartinis UAB „Nemuno žirgynas“ direkto-rius J.Bučinskas gyrėsi 2011 m. par-

davimu, esą pavyko už 70 tūkst. Lt parduoti Trakėnų veislės žirgą Hi-poidą, anksčiau tapusį Lietuvos čem-pionu. Hipoidas atiteko „Patikimai pakopai“.

Už kitus Lietuvoje pernai par-duotus 53 žirgus „Nemuno žirgynas“ gavo vidutiniškai po 5,1 tūkst. Lt. Tačiau, kaip minėta, nemažai jų par-duota darbuotojams.

Pats A.Jurgaitis 2010 m. rugsėjį kartu su J.Bučinsku vyko į Lenki-jos Stargrado žirgyną, pažeisdamas nuostatą vieniems metams „atvėsti“ nuo savo buvusios darbovietės.

Liks tik vienas žirgynas

Daugumoje „Nemuno žirgy-no“ sandorių labai mažai supir-kėjų. Juos nurungti eiliniam žirgų

augintojui nėra jokių galimybių.Į šį procesą aktyviai įsitraukęs ir Valstybinės veislininkystės priežiū-ros tarnybos vadovas A.Jurgaitis, ne-nusišalinantis nuo dalyvavimo Tra-kėnų veislės žirgų vertinimuose, nes būtent nuo jų priklauso, kokia kaina bus mokama už žirgą.

„Daugeliui augintojų iš tiesų pikta, kad uždarame rate persipynę žirgy-nų vadovų bei valdininkų, kurie kuria metodikas, skirsto pinigus ir dar viską kontroliuoja, interesai“, – teigė Žemės ūkio rūmų Arklininkystės komiteto vadovas A.Degutis.

Jo manymu, pastaruoju metu val-dininkai bando per „savus“ žmones ar net tiesiogiai perimti vadovavimą aso-ciacijoms, kurios tvarko žirgų kilmės knygas, atlieka vertinimus.

Jis nė kiek neabejoja, kad remian-tis „Valstiečių laikraščio“ surinktais įrodymais galima kelti jau ir bau-džiamąsias bylas „Nemuno žirgyno“ vadovams bei atsakingiems Valstybi-nės veislininkystės priežiūros tarnybos darbuotojams.

UAB „Nemuno žirgynas“, kaip ir kiti valstybės kontroliuojami žir-gynai, netrukus taps viena įmone – UAB „Lietuvos žirgynas“.

Tikėtina, kad kol tai neįvyko, žir-gynai stengsis išparduoti geriausius savo augintinius. Taip akcijų pake-tai, priklausantys valstybei, gerokai nuvertės.

UAB „Nemuno žirgynas“ įsta-tinis kapitalas siekia 2,37 mln. Lt, UAB „Vilniaus žirgynas“ – 1,49 mln. Lt, o UAB „Sartų žirgy-nas“ – 1,21 mln. Lt.

Po reorganizavimo tris žirgynus sujungusios bendrovės UAB „Lietu-vos žirgynas“ įstatinis kapitalas sieks 4,84 mln. Lt.

Aktualijos

„Daugeliui augintojų iš tiesų pikta, kad uždarame rate persipynę žirgynų vadovų bei valdininkų, kurie kuria metodikas, skirsto pinigus ir dar viską kontroliuoja, interesai“, – teigė Žemės ūkio rūmų Arklininkystės komiteto vadovas A.Degutis.

Pateikti faktai šokiruojaVytautas Knašys, buvęs Trakėnų veislės žirgų augintojų asociacijos prezidentas

Esu girdėjęs kalbų apie galimą pikt-naudžiavimą valstybiniuose žirgy-nuose. Supratau, kad realios sąly-gos neskaidriai jų veiklai egzistuo-ja. Pateikti faktai šokiruoja, o žirgy-no vadovo cinizmas – pribloškiantis ir netgi neįtikėtinas. Atsakingi ŽŪM darbuotojai neskubėjo iš esmės do-mėtis galimai neskaidria valstybi-nio žirgyno veikla, nors kai kurie žirgininkai ir aš pats paakinome tai padaryti.

„Prireikus aiškinsimės“Kazys Starkevičius, žemės ūkio ministras

Jūs kalbate apie 15 metų senumo įvykius? Tai tikriausiai per tokį lai-ką korupcinės schemos jau būtų pasiekusios tarnybas. Tačiau jei yra faktų, valdymo organai turės nedelsdami pateikti informaciją ir mes aiškinsimės.

Atkelta iš 1 p.

Valstybiniai žirgynai virto korupcijos židiniais

Vienas iš valstybiniuose žirgynuose taikomų neskaidrių žirgų perpardavinėjimo modelių

Žirgų vertinimai Pardavimas

Užauginamas žirgas

„Vokelio“ dalybos

Treneris

Valstybinis žirgynas

Valstybės biudžetas Kainų skirtumas „vokelyje“

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Tikrasis pirkėjas

32012 m. vasario 15 d. • Nr. 13 (9136)Valstiečių laikraštis

Sekmadienio rytą Baltarusijo-je, Astravo atominės elektrinės statybos aikštelėje, kilo gaisras. Apie tai pranešė „Laisvosios Eu-ropos radijo“ baltarusiškų laidų redakcija.

Pirma Baltarusijos atominė elektrinė, nepaisant Lietuvos ža-liųjų organizacijų protestų, stato-ma vos už 50 km nuo Vilniaus.

Pasak atominės elektrinės staty-bininkų, užsidegė buitinės patalpos, esančios saugomoje statybų aikš-telės teritorijoje. Gaisro priežastis aiškinasi specialiai sudaryta komi-sija, tačiau manoma, kad jis kilo dėl šildymo įrenginių gedimo. Gaisro nuostoliai preliminariai vertinami 10 mln. Baltarusijos rublių (maž-daug 3 200 Lt). Baltarusijos nepa-

prastųjų situacijų ministerijos As-travo skyrius pranešė, kad žmonės per gaisrą nenukentėjo.

Atominė elektrinė turėtų pradė-ti veikti 2018 m. Statybas fi nansuo-ja Rusija. Elektrinėje veiks naujos kartos rusiški reaktoriai AES-2006. Numatyta, kad dviejų elektrinės blokų galia bus 2 400 megavatų.

Eltos inf.

Aktualijos

Sutaupė kelis šimtus litų

Lietuva – brangi šalis. Sąskaitos už šildymą jau seniai prilygsta pra-bangaus dizainerio kurtam apavui, o iš čiaupo bėgantis karštas vanduo kainuoja it gerai išlaikytas vynas.

Šilumos ir karšto vandens įsigyti lietuviai nenuvažiuos nei į Lenkiją, nei į Vokietiją, tačiau daugelį kitų būtinų dalykų jie perka ne iš vie-tos prekybininkų, o atsisiunčia arba parsiveža iš užsienio.

Kai sugedo jonaviškiui Jonui pri-klausančio automobilio detalė – oro srauto matuoklis, jis aplankė net kelis automobilių servisus. Paaiškėjo, kad vien ši detalė kainuoja 700–800 Lt. Vyras strimgalviais nepuolė jos pirkti. Paieškojęs internetu, Angli-joje oro srauto matuoklį įsigijo vos už 200 Lt. Panaši situacija ir per-kant automobilio žvakes: Lietuvo-je viena kainuoja per 60 Lt, Angli-joje – 33 Lt.

Drabužių kainos stebina

Nors skelbiama, kad per metus 4 proc. sumažėjo avalynės ir 2,2 proc. – drabužių kainos, Lie-tuvoje apsipirkti vis dar brangu. Užsukus į lietuviškas parduotuves įsigyti, tarkime, palaidinukės, die-važ nesuvokiama, kodėl už nedide-lį medžiagos lopinėlį prašoma net kelių šimtų litų. Džinsų kainos – iš fantastikos srities. Jos gali siekti net 300–400 Lt.

Amerikoje gyvenanti lietuvė Rita jau senokai užsiima gal kiek neįpras-tu verslu. Ji subūrė amerikietiškų pre-kių pirkėjų grupę. Schema labai pa-prasta: Lietuvoje gyvenantys žmonės internete išsirenka prekes, Rita jas

nuperka ir išsiunčia užsakovams. Pir-kėjai su Rita atsiskaito, pervesdami pinigus į jos lietuvišką sąskaitą.

„Nors kainuoja siuntimas ir mano paslaugos – 7 proc. nuo pre-kių kainos, lietuviams taip pirkti verta. Žmonės perka viską: drabu-žius, batus, vitaminus ir pan.“, – tei-gė Rita.

Gerus batus Amerikos interne-tinėse parduotuvėse, ypač per iš-pardavimus, galima įsigyti už ke-lias dešimtis JAV dolerių, džinsai tekainuoja apie 20–30 JAV dolerių.

Perkantieji Amerikoje tikina, kad kitapus Atlanto įsigyti drabužiai kokybiškesni.

Siuntinius į Lietuvą moteris siunčia kaip nedidelės vertės dova-nas, todėl išvengia muitų.

Vaikų drabužiai – kaip suaugusiųjų

Itin populiaru Amerikoje pirkti vaikiškus drabužius. Indianos valsti-

joje gyvenanti Vilija sugalvojo vers-lą – vaikiškus drabužius siunčia į Lietuvą artimiesiems, o šie juos par-duoda. Moteris viską daro pagal tai-sykles ir, siuntiniams pasiekus Lie-tuvą, sumoka muitus. Tačiau net ir tada juos brangiau parduoti Lietu-voje verta.

Vaikiškus drabužius apsimoka pirkti ir todėl, kad mažai kainuo-ja jų siuntimas: jie lengvi ir neuž-ima daug vietos. O Lietuvoje vai-kiški drabužiai kainuoja beveik tiek pat, kiek ir suaugusiųjų. Pavyzdžiui,

turguje vaikiška šilta striukė 4–5 m. vaikui atsieina apie 100 Lt, o par-duotuvėse – dar brangiau. O kau-nietė Vilija neseniai savo krikšto sūnui atsiuntė šiltą žieminę „Nike“ firmos striukę, kuri tekainavo 19 JAV dolerių (apie 49 Lt).

„Lietuvoje tokių kainų reikėtų tik su žiburiu paieškoti“, – tikino moteris.

Statybinių medžiagų – į Lenkiją

O statybinių medžiagų lietuviai važiuoja į Lenkiją. Jonaviškiai Lina ir Gediminas suskaičiavo sutaupę 2 tūkst. Lt, nes statybinių medžiagų namo vidaus apdailos darbams pir-ko ne Lietuvoje, o Lenkijoje.

„Nors važiavome ne į Suvalkus, o iki pat Bialystoko, ir važiuoti teko net tris kartus, pirkti statybines me-džiagas ten buvo pigiau nei Lietu-voje“, – pasakojo sutuoktiniai.

Lenkijoje jonaviškiai pirko grin-dų laminatą, plyteles ir duris. Infor-macijos, kad Lenkijoje statybinės medžiagos pigesnės, jie rado panar-šę internete.

„Esame patenkinti ir kaina, ir ko-kybe. Lenkijoje yra nemažas pre-kybos tinklas, primenantis mūsų „Senukus“. Ten viską ir užsisakėme.

Duris mums gamino pagal užsaky-mą, todėl ir vykti į Lenkiją reikė-jo ne vieną kartą“, – kalbėjo pašne-kovai.

Populiarūs Europos miestai

Kitos pigesnio apsipirkimo vie-tos – Milanas, Paryžius, Londonas, kai kurie Vokietijos miestai. Mila-nas, Paryžius ir Londonas garsėja didžiausiais išpardavimais, per ku-riuos drabužių galima įsigyti vos už kelis svarus. Tiesa, galimybę apsi-

pirkti minėtuose miestuose labiau-siai vertina žmonės, ten nuvykstan-tys pramogauti ar darbo reikalais. Kelionių anentūros „Zigzag Travel“ rinkodaros vadovė Daiva Bartusevi-čiūtė patvirtino, kad keliaudami lie-tuviai mėgsta apsilankyti drabužių parduotuvėse ir apsipirkti.

„Daugelis keliautojų apie gali-mybę pigiau apsipirkti pasidomi įsigiję kelionės bilietus. Ypač geras metas įsigyti nebrangių prekių – di-dieji išpardavimai, paprastai vyks-tantys du kartus per metus“, – teigė D.Bartusevičiūtė.Nors skelbiama, kad per metus 4 proc.

sumažėjo avalynės ir 2,2 proc. – drabužių kainos, Lietuvoje apsipirkti vis dar brangu.

Delčia.Saulė teka 7.44, leidžiasi 17.24.

RytojŠiandien

Šiandien iš šiaurės vakarų Lietuvą užgrius energingas ciklonas. Daugelyje rajonų snigs. Gausiausiai sniegas turėtų iškristi Vakarų Lietuvoje. Pūs smarkus pietryčių, rytų, šiaurės rytų vėjas. Oro temperatūra naktį bus 5–10, dieną – 1–6 laipsniai šalčio. Ketvirtadienį ciklonas jau bus nutolęs, šiek tiek pasnigs tik vietomis. Vėjas taip pat aprims, pasisuks iš šiaurės. Žemiausia oro temperatūra naktį kris iki 12–17 laipsnių šalčio, dieną laukiama 6–11 laips-nių šalčio. Truputį šilčiau ir naktį, ir dieną bus pajūryje. Penktadienį iš vakarų jau artės kitas atmosferos frontas, pradedant pajūriu vėl ims snigti, pustys. Žemiausia oro temperatūra naktį pragiedrėjus kris iki 15–20, vietomis – iki 24 laipsnių šalčio. Dieną oro temperatūra sparčiai kils, laukiama 2–7 laipsnių šalčio, pajūryje bus apie 0.

PorytDieną: -1 -6o

Naktį: -5 -10o

Dieną: -6 -11o Dieną: -2 -7

Naktį: -15 -24oNaktį: -12 -17o

orai.lt, VL inf.

Koją kiša prekybos centraiAušra Maldeikienė, ekonomistė

Nesuderinta ūkio struktūra ir menka konkurencija lėmė dabartinę situaciją. Patys lietuviai prieš maždaug 10–15 m. pasisakydavo už visokias „maksimas“ – turiu mintyje visus didžiuosius prekybos centrus. Jau tada sakiau, kad miestų ir miestelių centruose pastatyti prekybos gigantai sužlugdys mažas parduo-tuves, smulkųjį verslą, o žmonės praras darbus. Taip ir nutiko. Aš ne prieš didžiuosius prekybos centrus, tačiau tai, kad jie stovi miesto centre, – ne-suvokiama.Dabartinė situacija tėra ekonominio neišsilavinimo pasekmė. Didieji monopo-lininkai savo darbuotojams moka tik minimalų atlyginimą, o gaudamas tokį atlyginimą žmogus negali pirkti: jis neturi už ką pasikeisti langų, namuose perdažyti sienų. Vadinasi, tas, kuris gamina langus ar parduoda dažus, ne-turi darbo. Ir tai – uždaras ratas.

Neįveikiamos lietuviškos kainos

Lietuviai apsipirkti vis dažniau vyksta į užsienį, nes ten daugelio prekių kainos gerokai mažesnės nei pas mus.Martyno Vidzbelio nuotrauka

Statomoje Baltarusijos atominėje elektrinėje – gaisras

Metinės infl iacijos lygį daugiausia lėmė maisto produktų ir nealkoholi-nių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekių ir pas-laugų, transporto prekių ir paslaugų, viešbučių, kavinių ir restoranų pas-laugų pabrangimas bei drabužių ir avalynės atpigimas.

Vartojimo prekės per metus pabrango 4 proc., paslaugos – 1,5 proc. Per 2011 m. (2011 m. gruo-džio mėn., palyginti su 2010 m. gruodžio mėn.) iš maisto produk-tų ir nealkoholinių gėrimų daugiau-sia – 29,1 proc. – pabrango cukrus, 23 proc. – kakava, 17,1 proc. – žuvys ir jų produktai, 10,3 proc. – pienas ir jo produktai, sūriai, 14,5 proc. – kava, 10 proc. – aliejus. Daugiausia – 11,9 proc. – atpigo daržovės ir bulvės.

Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų grupėje labiausiai padidėjo kietojo kuro (26,8 proc.), šilumos energijos (18,2 proc.), dujų (9,2 proc.) kainos. Iš transporto prekių ir paslaugų labiausiai pabrango degalai: dyzeliniai degalai – 15 proc., suskystintos automobilių dujos – 5,4 proc., benzinas – 4 proc. Padidėjo (5,2 proc.) ir keleivinio kelių transpor-to paslaugų kainos.

Keleivinio oro transporto paslau-gos atpigo 3 proc.

Iš viešbučių, kavinių ir restora-nų paslaugų 4,1 proc. pabrango apgyvendinimo, 3,9 proc. – vie-šojo maitinimo paslaugos. Avaly-nės kainos per metus sumažėjo 4 proc., drabužių – 2,2 proc.

Šaltinis – Statistikos departamentas

Atkelta iš 1 p.

4 2012 m. vasario 15 d. • Nr. 13 (9136)Valstiečių laikraštisŠventės

Marius EidukonisVL žurnalistas, marius.eidukonis@valstietis.lt

„Vasario 16-oji, kurią švęsime jau rytoj, yra pirminė šventė kele-tu prasmių. Tiesiog norėčiau jūsų paklausti, ar būtų Kovo 11-oji, jei nebūtų Vasario 16-osios? Būtent 1918-aisiais, pasirašius Nepriklau-somybės aktą, tautoje buvo iš-ugdytas valstybingumo jausmas. Faktas, kad turėjome Vasario 16-ąją, padėjo iškovoti nepriklauso-mybę ir kovo 11-ąją“, – dėstė VU docentas, istorijos mokslų dakta-ras Algirdas Jakubčionis. Pasak jo, per 22 metus tautoje išaugo su-pratimas, kad esame valstybė, o tas žinojimas, kad Lietuva buvo valstybė, padėjo atkurti nepri-klausomybę ir 1990-aisiais.

Lietuvių aktyvumas

Vos prakalbus apie Nepriklau-somybės aktą ir apie Vasario 16-ąją, prieš akis iškyla chrestomati-nė nuotrauka, kurioje įamžinti visi dvidešimt tą aktą pasirašiusiųjų. Kas buvo tie žmonės ir kodėl siekis su-kurti nepriklausomą Lietuvą kilo būtent tada?

Pasak „Valstiečių laikraščio“ kal-binto istoriko A.Jakubčionio, jau XIX a. lietuviai susiformavo kaip mo-derni tauta, o XX a. pradžioje pra-dėta manyti, kad moderni tauta turi gyventi nepriklausomoje valstybė-je. Taigi praėjusio amžiaus pradžio-je tautos, praradusios nepriklauso-mybę arba jos neturėjusios, pradėjo jos siekti.

„XIX ir XX amžių sandūroje Lie-tuvoje pradėjo formuotis ir politinės partijos, kurių programų svarbiau-sias tikslas – Lietuvos nepriklauso-mybė“, – pasakojo istorikas. Daly-tis mintimis apie nepriklausomybę pradėta dar anksčiau. 1905-aisiais Didžiajame Vilniaus seime buvo iš-kelta mintis apie šalies nepriklau-somybę autonomijos forma, tačiau autonomija – žemiausias valstybin-gumo statusas. „Tokie faktai rodo, kad tuo metu žmonės pradėjo gal-voti, kaip ištrūkti iš Rusijos imperi-jos“, – tvirtino A.Jakubčionis.

Mintis apie nepriklausomybę dar labiau sustiprino vokiečių režimas, kuris, istoriko nuomone, buvo „žiau-rus“. „Valstiečiai buvo apmokestinti net už tai, kad eina ar važiuoja tiltu, buvo renkami ir mokesčiai už šunis. Tad vėl natūraliai kilo mintis, ar ne geriau būtų gyventi savo valstybė-je“, – apie Lietuvos kelią nepriklau-somybės link pasakojo jis.

Taigi visuomenėje atsirado žmo-nių, kurie pradėjo tarnauti Lietuvai ir lietuvių gerovei. Svarbų vaidme-nį atliko Lietuvių draugija nuken-tėjusiems nuo karo šelpti. Jos narys Aleksandras Stulginskis Vilniuje, šalia Rasų kapinių, rado dirvonuo-jantį žemės plotą, kuriame pradėjo auginti daržoves alkstantiems tau-tiečiams. Tokių veiklių žmonių atsi-rasdavo vis daugiau ir jie susibūrė į Lietuvos tarybą, kurios nariai ir pa-sirašė Nepriklausomybės aktą.

Pusės amžiaus paralelės

Tarpukariu nepriklausoma Lie-tuva gyvavo 22 metus, tiek pat ne-priklausoma Lietuva džiaugiamės ir

mes, tad natūraliai kyla klausimas, kokia buvo Lietuva anuomet ir ko-kia ji dabar.

Istorikas A.Jakubčionis pirmiau-sia paragino atkreipti dėmesį į sos-tines. „Kada pradėjo keistis Kau-nas? Tuomet, kai tapo sostine, nors ir laikinąja. Per dešimtmetį Kaunas iš provincijos miesto tapo Lietuvos sostine. Kada pradėjo keistis Vil-nius? Praėjus 10–15 metų nuo ne-priklausomybės atgavimo. Taigi, kai įveikiami pirmi valstybės kūrimo sunkumai ir iššūkiai, ateina sukles-

tėjimo metas. Miestas tampa sosti-ne“, – teigė jis.

Tačiau toliau, lygindamas Lie-tuvą tarpukariu ir dabar, istorikas daugiau pranašumų įžvelgė praėju-sio amžiaus Lietuvoje, jos valdyme. „Tuo laikotarpiu valdžia turėjo ūkiš-kai gerą ateities viziją. Trečio dešim-tmečio viduryje buvo diskutuojama apie tai, kokia kryptimi turi vystytis Lietuvos žemės ūkis,“ – pasakojo jis. Lietuva po Pirmojo pasaulinio karo ekonomiškai sustiprėjo į Eu-ropą eksportuodama grūdus ir linus, tačiau, Europą užplūdus grūdams iš Amerikos, lietuviai suprato, kad

ši niša jau užimta. Tada buvo nu-spręsta, kad šalis turi orientuotis į pienininkystę ir gyvulininkystę. „Tai suprasdami Lietuvos ūkininkai atsi-vežė kelis šimtus bekonų iš Danijos, kad galėtų pradėti ruošti kiaulieną eksportui. Mėsos perdirbimo pra-monė pasiekė tokį lygį, kad buvo gaminamas košerinis maistas ir pro-duktai eksportuojami net į žydų gy-venvietes, o 1938-aisiais Lietuvos pieno sektoriui iškelta užduotis – per dešimtmetį iš Anglijos rinkos išstumti daniškus produktus“, – apie

vykdytą ekonominę politiką pasa-kojo A.Jakubčionis.

Pasak „Valstiečių laikraščio“ pašnekovo, tuometė valdžia puikiai suprato, kad Lietuvai, kaip agrarinei valstybei, reikia investuoti į jaunuosius ūkininkus, nes subrendę jie bus rimti ir išpru-sę ūkininkai. „Buvo pradėti steig-ti ūkininkų būreliai, kuriuos vaikai pradėdavo lankyti nuo 6 metų. Pir-miausia mokydavosi auginti vištas, vėliau – triušius, o 21-erių, baigda-mi šią „mokyklą“, jaunieji ūkininkai turėjo pastatyti tvartą, pirtį, klėtį, namą. Per mokymosi laiką reikėjo

įgyti veterinarijos, agronomijos ži-nių pagrindus, kurie praverstų kas-dieniame gyvenime“, – apie vyk-dytą ūkininkų švietimą pasakojo istorikas.

„Tarpukario Lietuvoje buvo aiš-kus tikslas, kurio buvo siekiama, o dabar trūksta supratimo, kas mes esame: pramonės, aukštųjų tech-nologijų, žemės ūkio kraštas ar dar nežinia kas. Anuomet visi supra-to, kad negalima visko pasiekti, nes tam nėra galimybių“, – samprotavo A.Jakubčionis.

Kova su krize

Istoriko teigimu, tuometė nepri-klausomos Lietuvos valdžia taip pat kovojo su krize, tačiau tada nepabi-jota priimti nepopuliarių, bet veiks-mingų sprendimų. „Man dabar labai keista stebėti, kai šalyje mažėjant gyventojų skaičiui didėja biurokra-tinis aparatas. Jei mažėja gyventojų, kaip gali daugėti valdininkų, kurie tuos gyventojus valdo? Ketvirtajame seime 49 parlamentarai atstovavo 2,8 mln. Lietuvos gyventojų. Kai prieš kelerius metus Lietuvoje buvo 3,6 mln. gyventojų, jiems atstovavo 141 Seimo narys; šiuo metu yra apie 3 mln. piliečių, o Seimo narių skai-čius toks pat“, – svarstė jis.

Pašnekovas pateikė ir įdomų pa-vyzdį, kaip anuomet buvo taupoma. „Visi, kas lankėsi archyvuose, yra matę, kad tų laikų dokumentai – la-bai savotiški. Tuomet laikytasi tokių nurodymų: jei vienoje lapo pusėje parašytas ar išspausdintas nereikš-mingas dokumentas, reikėjo rašyti kitoje lapo pusėje, o jei dokumen-tas nedidelis – rašyti tik ant pusės lapo, jei dar mažesnis – ant ketvirčio lapo. Ir dabar archyvuose pilna tokių „špargalių“, – pasakojo jis.

Istoriko teigimu, tarpukariu šalį valdė ūkininkų karta, mokėjusi taupyti ir iš keblios situacijos suk-tis savo protu, o dabar tai daroma remiantis Europos patirtimi, kurią Europa užmiršo prieš 30 metų.

Lietuvos priešai

Nors pirmosios nepriklauso-mos Lietuvos vyriausybės vadovas

Augustinas Voldemaras tikėjo, kad Lietuva bus visiškai sau-gi valstybė, jis teigė, kad šalis ne-siruošia su niekuo kariauti, todėl nereikalinga ir kariuomenė. Būtina tik vidaus reikalų kuopa, kuri turė-tų palaikyti tvarką šalies viduje ir

padėtų kovoti su stichinėmis nelai-mėmis. „Tačiau gyvenimas parodė, kad kariauti prireikė. Lietuvai rei-kėjo kovoti tiek su bolševikine Ru-sija, tiek su bermontininkais, tiek su Lenkijos siekiais. 1918–1920 m. vyko aršiausios kovos“, – pasakojo A.Jakubčionis. Buvo net abejojama, ar Lietuva gebės atsilaikyti ir nebus okupuota, tačiau sunkią nepriklau-somybės pradžią šalis atlaikė ir ne-buvo užimta.

Pasak pašnekovo, grėsmingiau-sia Lietuvai buvo laikoma Lenki-ja, o ne Rusija ar Vokietija. Su so-vietine Rusija Lietuvos vyriausybė stengėsi palaikyti draugiškus san-tykius, pavojus iš Vokietijos taip pat nebuvo jaučiamas. „Geriausiai visą šią situaciją iliustruoja prezi-dento Antano Smetonos sekreto-riaus atsiminimai, kuriuose jis rašo, kad A.Smetona diskutavo, „po kuo geriau Lietuvai būti – vokiečiais ar rusais“. Buvo prieita prie išvados, kad geriau „po rusais, nes jie yra necivilizuoti, žemesnės kultūros, be to, lietuviai po rusais jau buvo ir išliko – niekas neatsitiko“, – A.Smetonos sekretoriaus Aleksan-dro Merkelio atsiminimus citavo istorikas. O vokiečiai, A.Smetonos teigimu, buvo kultūringi ir linkę dominuoti, tad lietuviai, užimti jų, galėjo neišlikti.

Lenkijos baimė

Tarpukario Lietuvai didžiau-sią grėsmę kėlė kaimyninė Lenki-ja. Visą nepriklausomybės laikotar-pį abi šalys nepalaikė diplomatinių santykių. Pasak A.Jakubčionio, tar-pusavio trintis kartais peraugdavo į karinę įtampą. Tokia situacija tęsėsi iki 1938-ųjų, kai Lietuva gavo Len-kijos ultimatumą.

Anuomet kiekvienas apskrities viršininkas teikdavo saugumo atas-kaitas, kuriose buvo rašoma, kad kaimo jaunimas, valstybei pašau-kus, buvo pasiryžęs „eiti lenkų muš-ti“. „Toks neigiamas požiūris į len-kus susiformavo dar 1919 m., kai įvyko „Lenkų karinės organizaci-jos“ (POW) maištas, per kurį buvo bandoma nuversti tuometę Lietu-vos vyriausybę, užmegzti santykius su Lenkija ir tapti jos dalimi. Tai buvo sąmokslas prieš Lietuvos ne-priklausomybę“, – pasakojo isto-rikas. Jo manymu, tada ir pradėjo formuotis nuostata, kad Lenkija ir lenkai yra didžiausi Lietuvos ir lie-tuvių priešai.

Tačiau A.Ja kub-čionis teigė, kad san-

tykiuose su Lenkija rei-kėtų pabrėžti ne abiejų

šalių skirtumus, o ben-drumus. „Tarp dvidešim-

ties Lietuvos nepriklauso-mybės aktų signatarų buvo

ir Lietuvos lenkas – Stanis-lovas Narutavičius. Jo bro-

lis Gabrielius Narutavičius buvo Lenkijos prezidentas.

Du broliai, du lenkai: vienas buvo Lietuvos nepriklausomy-bės akto signataras, o kitas kūrė

nepriklausomą Lenkijos valsty-bę. Manau, šis faktas turėtų būti

akcentuojamas kalbant apie Lietu-vos ir Lenkijos santykius: dvi valsty-bės, du broliai, kuriantys dvi atskiras valstybes“, – pabrėžė jis.

Vasario 16-osios neįmanoma užmiršti

„Tarpukario Lietuvoje buvo aiškus tikslas, kurio buvo siekiama, o dabar trūksta supratimo, kas mes esame: pramonės, aukštųjų technologijų, žemės ūkio kraštas ar dar nežinia kas. Anuomet visi suprato, kad negalima visko pasiekti, nes tam nėra galimybių“, – samprotavo A.Jakubčionis.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

52012 m. vasario 15 d. • Nr. 13 (9136)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Jurgita ČinkienėVL žurnalistė

Vasarį visi apmokantieji sąs-kaitas pajus elektros pabrangimą. Nors elektros tiekėjai tikina, kad vidutiniškai vienam namų ūkiui elektros kaina kils tik dviem litais, naujos kainos verčia tuo abejoti.

Ypač abejonių kyla tiems, ku-rie naudojasi elektrinėmis viry-klėmis. Be to, pabrangus elektrai greičiausiai kils ir maisto produk-tų kainos.

Taupydavo savaitgaliais ir naktimis

Jonaviškė Neringa, atsiskaitan-ti už elektrą pagal naktinį ir dieninį tarifus, tikino, kad naktimis ir savait-galiais, kai tiekiama pigesnė elektra, galima bent šiek tiek sutaupyti.

„Galbūt tie, kurie gauna dides-nius atlyginimus ir neskaičiuoja kone kiekvieno cento, iš mano tau-pymo tik pasijuoks. Tačiau aš dra-bužius lyginu dažniausiai vėlų vaka-rą. Lygintuvas „suka“ ne tiek mažai elektros, todėl tai daryti naktį man yra pigiau“, – teigė ji.

Pigesnė elektra būdavo ir savait-galiais. Tada šeima skalbdavo visus per savaitę susikaupusius skalbinius.

„Mūsų pajamos tikrai nėra dide-lės, su vyru ir dviem vaikais per mė-nesį verčiamės vos iš pusantro tūks-tančio litų“, – atviravo moteris.

Naktinis pigesnės elektros tari-fas galioja nuo 23 val. iki 6 val. ryto, taip pat savaitgaliais.

Statistika skelbia, kad naktimis ir savaitgaliais Lietuvoje suvarto-jama apie 30 proc. visos elektros energijos.

Gaminti bus brangiau

Tačiau nuo šiol taupyti lyginant skalbinius naktimis ar skalbiant sa-vaitgaliais bus sunkiau, nes naktinio tarifo elektra pabrango labiausiai.

Mokantiems už elektrą pagal vie-nos laiko zonos tarifą vienos kilovat-valandės kaina pakilo 1 ct – nuo 45 iki 46 ct. Jei tokie vartotojai naudojasi elektrinėmis viryklėmis, kilovatvalan-dės kaina atsieis nebe 43, o 44,2 ct.

Tiems, kurie naudojasi dviejų laiko zonų tarifu, dienos metu ki-lovatvalandės kaina padidėjo nuo 49 iki 49,7 ct, o turintiems elektrines virykles – nuo 45 iki 47,6 ct.

Naktinis elektros energijos tarifas nuo 34 ct pakilo iki 37,2 ct už kilo-vatvalandę. O turintieji elektrines vi-rykles mokės nebe 32, o net 36 ct.

Teigiama, kad net 1 ct didesnis mo-

kestis elektros tiekėjams atneš šimtus tūkstančių litų papildomų pajamų.

Kainos nustatytos jau pernai

Kodėl viduryje žiemos staiga pa-kilo elektros kaina? Elektros tiekė-jai ir Valstybinė kainų ir energeti-kos kontrolės komisija tvirtina, kad elektros kainos pakilo ne staiga vi-duržiemį. Nutarimas branginti elek-trą primtas dar pernai.

„Svarbiausios elektros brangi-mo priežastys – smarkiai išaugu-sios gamtinių dujų kainos ir padi-dėjęs lėšų poreikis atsinaujinančiai energetikai skatinti“, – teigė elektrą tiekiančios bendrovės LESTO at-stovas Ernestas Naprys.

LESTO antrino ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės ko-

misija. Anot šios komisijos Bendrų-jų reikalų skyriaus vedėjos Loretos Kimutytės, labiausiai kainų augimui įtakos turėjo padidėjęs viešuosius in-teresus atitinkančių paslaugų biudže-tas. Tai – elektros energetikos įmo-nių teikiamos paslaugos, susijusios su visuomenės saugumu ir aplinkos apsauga, taip pat elektros energijos

gamyba, naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, ir termofi kacinė elektros energijos gamyba.

Gyventojams siūlo skaičiuoti

Vasario mėnesį mokant už elek-trą reikia nurodyti visus tarifo pla-no kainos skaičius cento dešimtųjų dalių tikslumu, o bendrą mokėtiną sumą suapvalinti centų tikslumu, vadovaujantis bendrosiomis mate-matinėmis apvalinimo taisyklėmis.

Elektros tiekėjai pabrėžia, kad kiekvienas gyventojas turėtų paskai-čiuoti, ar jam verta rinktis dviejų lai-ko zonų, ar bendrą tarifą.

„Sumažėjo skirtumai tarp dieninės ir naktinės elektros energijos kainų bei vienos ir dviejų laiko zonų tarifų. Jei elektros energijos suvartojimas nakties metu ir savaitgaliais kartu sudėjus su-daro daugiau nei 30 proc. visos suvar-tojamos elektros energijos, ekonomiš-kai pagrįsta būtų rinktis dviejų laiko zonų tarifų planus“, – teigė bendrovės LESTO Visuomeninio tiekėjo tarny-bos direktorius Ramūnas Kiaulėnas.

Elektros tarifo planą gyvento-jai nemokamai gali pasikeisti vieną kartą per metus.

Elektros Elektros kainų šuoliskainų šuolis

Net 1 ct didesnis mokestis elektros tiekėjams atneš šimtus tūkstančių litų papildomų pajamų. Martyno Vidzbelio nuotraukos

6 2012 m. vasario 15 d. • Nr. 13 (9136)Valstiečių laikraštisAktualijos

Nijolė PetrošiūtėVL žurnalistė

Po Rytų Europos perlu laikyto Tytuvėnų bažnyčios ir vienuoly-no ansamblio gaisro skaičiuoja-mi ne tik milžiniški nuostoliai. Iš degėsių krūvos išlenda vis nauji šokiruojantys faktai.

Nei tvarkos, nei muziejaus

VL jau rašė, kad gaisras Tytuvėnų šventovėje apnuogino tiek problemų, kad net specialistai kol kas nesiryžta garsiai svarstyti jo priežasčių. Ar tai tik netvarkos pasekmės, ar piktavalio rankų darbas? O gal viskas kartu, nes, kaip sako žvejai, sėkmingiausia žve-jonė drumstame vandenyje?

Šiandien žinoma, kad vertybės į Tytuvėnus buvo suvežtos be paveldo-saugininkų leidimo ir žinios. Patalpa, skambiai vadinta sakralinio meno mu-ziejumi, iš tiesų tebuvo niekieno ne-saugoma ekspozicijų salė. Šiaulių vys-kupas nurodė iš vyskupijos bažnyčių surankioti vertybes, o agronomės iš-silavinimą teturinti muziejaus vadovė (kuri buvo ir valytoja, ir gidė, ir prižiū-rėtoja, dirbanti už minimalią algą) ne tik neįkainojamas, bet ir neapdraustas vertybes pati suvežiojo automobiliuku į tariamą muziejų. Kiek jų atvežta, neaiš-ku iki šiol, nes nėra inventorinės kny-gos, kultūros vertybių sąrašo. Neįkai-nojamos vertybės buvo eksponuojamos vienintelėje visame vienuolyne medines lubas turėjusioje patalpoje, iš kurios, pa-sirodo, buvo net kopėčios į palėpę. Bū-tent čia ir buvo gaisro židinys.

Apie nesuveikusią ir tik dėl akių įrengtą signalizaciją, apie užrakintas muziejaus duris gaisro metu, kol dar buvo galima išgelbėti vertybes, jau daug rašyta. Rašėme ir apie tai, kad vienuolyne veikė nelegali maitinimo įstaiga, vietinių vadinama „Tytuvė-nų stikliais“.

Socialdemokratų bažnyčia

Vis labiau žmonėms stebintis, kaip galėjo klestėti tokia netvarka po baž-nyčios stogu, ir vis garsiau klausiant, ar tikrai niekas nežinojo tikrosios pražuvusių vertybių kainos, it per-kūnas driokstelėjo žinia – Tytuvėnų vienuolynas su bažnyčia ir net tvo-romis priklauso nebe Katalikų baž-

nyčiai, o socialdemokratų vadovau-jamam Tytuvėnų piligrimų centrui. Bažnyčia praėjusią vasarą perduota centrui pagal panaudos sutartį.

Apie šį kultūros paveldo objekto perleidimą paveldosaugininkai tei-gia nieko nežinoję. Pasak Kultūros paveldo departamento (KPD) Šiau-lių teritorinio padalinio vedėjo Ry-čio Budrio, įstatyme vienareikšmiškai nurodyta, kad perduodant paveldo vertybes privalu informuoti KPD.

Deja, Šiaulių vyskupo Euge-nijaus Bartulio ofi cialiai įgaliotas Tytuvėnų klebonas Rimantas Ža-romskis pasirašė perdavimo sutar-tį. Pagal ją panaudos gavėjas įsipa-reigojo mokėti mokestį už patalpų eksploatavimą, komunalines ir ryšių paslaugas. Bet piligrimų centro di-rektorius Pranas Jurkaitis žurnalis-tams tvirtino, jog centras už bažny-čios išlaikymą nemoka.

Apgalvoti žingsniai

Bažnyčios perdavimas buvo kruopš-čiai suplanuotas. 2008 m. į Tytuvėnų piligrimų centro dalininkų susirinkimo

darbotvarkę buvo įtrauktas klausimas „Dėl Tytuvėnų vienuolyno ir bažny-čios panaudos teisių suteikimo viešajai įstaigai“. (VĮ dalininkai (arba valdyto-jai) yra socialdemokratų valdoma ra-jono savivaldybė, Šiaulių vyskupija ir Tytuvėnų parapija.) Pirmuoju smui-ku grojo Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorius Zenonas Mačernius, kuris dar 2007 m. pavasa-rį, kai buvo nuspręsta steigti Tytuvėnų piligrimų centrą, dirbo vicemeru.

Pasak opozicijos atstovų, Z.Ma-černius apie porą metų vadovavo da-lininkų susirinkimams, dėliojo ants-paudus ant fi nansinių ir kitokių su VĮ susijusių dokumentų, nors tam neturėjo jokių įgaliojimų. Dalininkų susirinkime Z.Mačernius balsavo ir dėl naujo piligrimų centro ūkinės da-lies vedėjo etato įsteigimo, kuris ati-teko jo partijos bičiuliui P.Jurkaičiui. Buvo manoma, kad P.Jurkaitis ruo-šiamas piligrimų centro vadovo kė-dei, nes tuometinė centro vadovė tu-rėjo išeiti motinystės atostogų.

Sunkmečiu buvo padidintas bū-simos mamytės atlygini-mas, tačiau ne dėl dides-nių motinystės išmokų. Z.Mačernius netrukus savo parašu tvirtino sprendimą direktoriu-mi paskirti ūkio dalies vedėją P.Jurkaitį bei mokėti jam direkto-riaus atlyginimą.

Kaip savam dvare

Pa s a k o j a m a , kad partijos bičiu-liai po bažnyčios bei vienuolyno skliautais tvar-kėsi kaip sava-me dvare, prieš

tai pasirūpinę, kad jų gyvenimo ne-drumstų tikrintojai. Nors piligrimų centro įstatuose numatyta fi nansi-nės veiklos auditą atlikti kiekvie-nais metais, dalininkai nusprendė, jog audito nereikia. Protokole liko

Z.Mačerniaus žodžiai, kad auditui centras neturi lėšų.

P.Jurkaičiui tapus piligrimų cen-tro vadovu, rajono tarybos opozici-ja sukruto, tačiau jų balsų neužteko pakeisti balsų dauguma priimamų sprendimų. Tarybos narys pedago-gas Egidijus Ūksas pririnko sto-

rą segtuvą dokumentų, įrodančių, kaip socialdemo-

kratai tvarkėsi piligrimų centre. Štai keletas pavyzdžių: pernai birželį rajo-no taryba piligrimų centrui papildo-mai leido skirti 15 tūkst. Lt. Po kiek laiko opozicijai ėmus domėtis, kam tie pinigai buvo panaudoti, paaiškė-jo, jog nupirkta 50 kub. m malkų už 8 740 Lt, už 1 kub. m buvo sumokė-ta 174,8 Lt, nors tuo metu jų kaina buvo apie 100 Lt. Malkomis Tytu-vėnuose prekiauja ir P.Jurkaitis. Arba štai rajono taryba skyrė pinigų kny-goms, o P.Jurkaitis pripirko dviračių, kurių net naudoti negalėjo, nes nebu-vo patvirtintos nuomos kainos. Net už daugiau nei 6 000 Lt buvo sukurtas Tytuvėnų piligrimų centro tinklalapis, o jame atsirado P.Jurkaičio asmeninio baidarių nuomos verslo reklama.

Kas viršininkas

Paaiškėjus šokiruojančiai tiesai, kad bažnyčia su visais angelais per-duota socialdemokratų valdomam piligrimų centrui, tytuvėniškiai iro-nizavo, jog dabar pirmiausia reikė-tų rinkti aukas ne bažnyčios atsta-

tymui, o P.Jurkaičio sutanai. Ir prieš suklumpant prie klausyklos esą rei-kėtų atidžiau pažvelgti, kam ketini nuodėmes išpažinti. Pagal perdavi-mo sutartį išeitų, kad P.Jurkaitis arba pats turėtų teikti bažnytines liturgi-jos paslaugas, arba įdarbinti kleboną. Neironizuojame, nes ir patys paty-rėme, kas bažnyčios viršininkas: kai vasario 6-ąją į Tytuvėnus nepabū-gę speigo atbarškėjo KPD, Kultūros

ministerijos atstovai, rajono vadovai ir būrelis žurnalis-tų, kad nurodytu laiku susi-tiktų su vyskupu E.Bartuliu, P.Jurkaitis jiems perdavė, jog „jo Ekscelencija prašė palauk-ti“. Laukę apie porą valandų,

aukšti pareigūnai teiravosi kle-bono, gal šis žinąs, kiek dar teks laukti. Klebonas atsakė, kad jis apie tai neinformuotas. Dar po geros valandos, kai nepageidau-jami svečiai išsiskirstė, P.Jurkaitis priėjo prie mero ir, girdint klebo-nui, perdavė, jog vyskupas prašė truputį luktelėti, jis jau esąs čia pat, Pakapę pravažiavęs.

Gaisro nuniokotam Tytuvėnų vienuolyno ir bažnyčios ansam-bliui žmonės aukoti pinigines lėšas pradėjo dar nelaimės dieną. Bet jie atsisakė aukoti Tytuvėnų piligrimų centrui. Tuomet buvo raginama au-koti į bažnyčios sąskaitą.

Prie ES piniginės

Kai viskas tapo žinoma žurnalis-tams bei visuomenei ir slėpti nebe-buvo prasmės, klebonas R.Žaromskis pripažino, jog bažnyčia perleista VĮ siekiant pritraukti ES lėšų remontui. ES fondai pinigų bažnyčių remon-tams neduoda, o viešosioms įstaigoms duoda. Tačiau vyskupas E.Bartulis neigė bažnyčios perdavimo faktą. Girdi, perduotas vienuolynas, o ne bažnyčia. Deja, dokumentai rodo ką kita. Išeitų, jog dėl pinigų net Bažny-čia gali eiti su velniu obuoliauti? Gal ir Dievą galima bankui įkeisti?

Piligrimų centro „generolas“ Z.Mačernius nesijaučia ką nors ne-gerai padaręs, neigia savivaldybei ats-tovavęs be įgaliojimų. Jis teigė, kad būtų protinga atsisakyti P.Jurkaičio, kuriuo žmonės nepasitiki, bet jis esąs niekuo dėtas. Laukta mero Kos-to Arvasevičiaus sprendimų, bet tai daryti gali tik dalininkai. Savivaldy-bė tik viena iš trijų, todėl nenorėtų griežti pirmuoju smuiku. Sprendi-mą lemtų vyskupija ir Bažnyčia. O Šiaulių vyskupija į kalbas nesileidžia. Sako, apsispręsta riboti informaciją.

Kaip įkeisti bankui Dievą

Tytuvėnų piligrimų centro direktorius Pranas Jurkaitis šiandien yra ofi cia-lus bažnyčios valdytojas. Autorės nuotraukos

Zenonas Mačernius partijos bičiulius įdarbino net po bažnyčios skliautais.

Rūta Krencienė – nelegalaus muziejaus devyndarbė už minimalią algą.

Gaisro nuniokotam Tytuvėnų vienuoly-no ir bažnyčios ansambliui žmonės aukoti pinigines lėšas pradėjo dar nelaimės dieną. Bet jie atsisakė aukoti Tytuvėnų pilig rimų centrui. Tuomet buvo raginama aukoti į bažnyčios sąskaitą.

Ūkininkų žinios

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

9 psl.

Aplinkos ministras neke-tina atšaukti 10 kartų su-mažinto vilkų medžioklės limito, o jų gynėjai ūki-ninkams siūlo nuo pilkųjų gintis aštraus kvapo vyriš-kais dezodorantais.

Albinas Čaplikas

9 psl.

Nesutarimai dėl vilkų medžioklės

Moters pasaulis

15 psl.

Mokyklose daugėjanėščių paauglių

16 psl.

Žiemą naudinga valgyti riebią žuvį

13 psl.

Prasidėję metai daugelio miestų gyventojus pasitiko nesmagia žinia: brangsta centralizuotai tiekiama ši-luma. Ir taip buvęs nepigus šildymas didžiuosiuose šalies miestuose vasarį brangs nuo 0,6 iki 4 proc. O Utenoje šilu-mos vartotojai pirmam metų mėnesiui pasibaigus gaus maždaug 11 proc. mažes-nes sąskaitas nei gruodį. Net ir vadinamuoju sunk mečiu Utenoje šildymo kaina buvo viena mažiausių šalyje.

Sigita Sadaunikienė

19 psl.

Blaškomi Graikijos ateitį temdę juodi debesys

Žemės vertinimo tradicijos Žemės vertinimo tradicijos politikams – nė motaispolitikams – nė motaisŽemdirbiams sunku su-vokti, kodėl turint išsa-mius šalies dirvožemių našumo duomenis dirba-mą žemę nuspręsta ap-mokestinti pagal rinkos vertę.

Vida Tavorienė

Kaip tinkamai paaugliams papasakoti apie lytinį gy-venimą ir jo pasekmes, nežino nei mokytojai, nei tėvai. Tai turėtų daryti spe-cialistai.

Eglė Valionienė

Užsienyje

Šaltuoju metų laiku žmo-gaus organizmas yra lin-kęs kaupti riebalus, todėl riebiais produktais piktnau-džiauti nereikėtų. Tai nega-lioja žuviai – ją rinktis pa-tartina kuo riebesnę, mat tokioje žuvyje gausu žmo-gaus organizmui reikalingų omega 3 rūgščių.

Eglė Valionienė

Graikijos parlamentas pa-tvirtino prieštaringai verti-namą naujų taupymo prie-monių planą, kurio mainais už 130 mlrd. eurų pasko-lų paketą reikalauja euro zona ir Tarptautinis valiutos fondas. Amerikiečių naujie-nų televizija CNN transliavo protestuotojų riaušes prie šalies parlamento. Valdžia nusprendė geriau likti euro zonoje nei patirti bankrotą.

Vismantas Žuklevičius

Utenoje pinga šilumaUtenoje pinga šilumaEnergetika