Gediminas StanišauskasVL žurnalistas

Dveji artimiausi metai žemės ūkio technikos pardavėjams gali būti itin sudėtingi, nes neaišku, kaip ES rems Lietuvos žemės ūkį 2014–2020 m.

Finansavimo gairės paaiškės lapkritį

Šiuo metu kol kas neaišku, kokio dydžio ES paramos portfelis bus pa-tvirtintas naujojoje ES fi nansavimo perspektyvoje, apimančioje 2014–2020 m. laikotarpį. Lietuvos ūkinin-kų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas viliasi, kad lapkričio 22 d. Briuselyje įvyks ES viršūnių susiti-kimas. „Per šį susitikimą, į kurį, kaip esame informuoti, vyks ir Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, nu-matoma pateikti būsimo fi nansavi-mo gaires, bet gali būti, kad viršū-nių susitikimas neįvyks“, – pasakojo J.Talmantas.

Vis dėlto žemdirbių lyderis ra-gina nenusiminti, nes derybos tarp ES šalių vyksta. „Kiek mums žino-ma, aktyviai dėl būsimo fi nansavimo diskutuoja ir Žemės ūkio ministerija, ir kitos atsakingos institucijos. Nėra taip, kad niekas nedaroma“, – pabrė-žė J.Talmantas. Jis tikino, kad nerei-kia laukti, kol paaiškės, kiek iš tiesų lėšų bus skirta valdoms modernizuo-ti. „Net ir 2007–2013 m., skyrus lėšų kaimo plėtrai, derybos tarp bankų ir ūkininkų vyko vangiai, todėl, jei yra galimybė, naują techniką vertė-tų pirkti be paskolų“, – teigė LŪS pirmininkas.

Nukelta į 2 p.

• Skandalistas Egidijus tapo dosniu fi lantropu, kuris idėjomis ir pažadais veltui nesimėto: per dainininko įsteigtą labdaros fondą sergantiems vaikams jau paaukota arti milijono litų.

• Tai, kad Lietuva – gražus ir mie-las širdžiai kraštas, kuriame norisi gy-venti, rodo mūsų kaimai ir miesteliai. Juose gyvenantys žmonės brangina ne tik susikurtą gerovę, bet ir galimy-bę auginti vaikus savoje šalyje.

• Net naudojant šiuolaikines tech-nologijas ir aukščiausios kokybės statybines medžiagas bei samdant patyrusius meistrus, name gali likti vietų, pro kurias skverbsis šaltis. Pralaidžios šalčiui gali būti ne tik langų ir sienų jungtys.

• Genetiškai modifi kuotas organiz-mas – tai organizmas, kurio genome atsirado bent vienas naujas genas, nesantis gamtinėse ar nuo seno au-ginamose kultūrinėse tos rūšies orga-nizmų formose.

2012 m. lapkričio 3 d., šeštadienis • Nr. 88 (9211) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Šiandien skaitykite:

Petro Malūko nuotrauka

Į Estijos sostinę galite nuvykti vos už keliasdešimt litų, tačiau labai nedžiūgaukite: kainos Taline nestebina nebent suomių.

ŠEŠTADIENIS, 11 p.

Apie tai – 6 p. Apie tai – 19 p.

Kelerius metus trypčiojusi vietoje, Prezidentė Dalia Grybauskaitė atsibudo. Vardan „demokratijos ir savo pačios gerovės“ ji ėmėsi protinti tautą. Esmė – žmonių nuomonė bet kuriuo klausimu privalo sutapti su jos.

SODYBA, 7 p.

Trečiadienį VL su priedais:Ūkininkų žiniosMoters pasaulis

(Užs. 566)

Siekdami padidinti pelną, naujos žemės ūkio techni-kos pardavėjai konkuruoja naujais rinkodaros triu-kais ir nevengia pardavinėti net naudotų mašinų.

Prekybai plieniniais žirgais gresia sąstingis

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas

Socialdemokratų, „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ formuojama koa-licija jau dalijasi ministrų portfe-lius, bet į Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovo postą norą pareiš-kė tik socialdemokratai ir Darbo partija.

Portfeliu domisi du koalicijos partneriai

Premjero kėdę besimatuojantis Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Algirdas Butkevičius „Valstiečių laikraščiui“ tikino, kad de-rybos dėl ŽŪM vadovo portfelio vyks-ta tik tarp Darbo partijos ir LSDP.

Nukelta į 3 p.

Žemdirbiai laukia naujo vadovoSocialdemokratų ir Darbo partijos derybas dėl žemės ūkio ministro portfelio gali lemti kitų strateginių ministerijų pasidalijimas.

SODYBA, 7 p.

SVEIKATA, 21 p.

2 2012 m. lapkričio 3 d. • Nr. 88 (9211)Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

Jis tikino, kad vien šiemet įsigijo panaudotos, bet geros technikos už 600 tūkst. litų ir artimiausiu metu pla-nuoja įsigyti 10 metrų, keturių eilių su dviem lygintuvais modernų kul-tivatorių.

Neretai grįžta ir į gamintojo šalį

Naujus kombainus, traktorius ir padargus ūkininkams parduodantys garsių užsienio fi rmų atstovai Lietu-voje taiko įvairią strategiją, mėginda-mi įsiūlyti šimtus tūkstančių ar net milijoną litų kainuojančius agregatus. Įsigyti naują kombainą arba trakto-rių paskatina ir pasiūlymas ūkinin-kui po 5–6 metų parduotą kombainą atpirkti. „Tokie dalykai gana plačiai paplitę, bet per daug neafi šuojami. Vėliau ši atpirkta žemės ūkio tech-nika parduodama Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos rinkoms ar net į tas pa-čias šalis, kur ji buvo pagaminta“, –

verslo subtilybes dėstė garsios Lie-tuvos kompanijos atstovas.

Viešai apie tai ne itin norima kal-bėti, nes baiminamasi, kad skanda-lą gali sukelti kitose šalyse dirbantys tam tikro prekės ženklo atstovai. Jie tai suprastų kaip kišimąsi ne į savo sritį. Siekdami padidinti pardavimus, pre-kybininkai taiko lankstesnę kainų po-litiką, žada geresnį aptarnavimą, rengia lauko dienas ūkininkams ir investuoja į viešuosius ryšius.

Ūkis auga sparčiausiai Europoje

Vienos didžiausių pasaulyje že-mės ūkio technikos gamintojų Di-džiosios Britanijos JCB kompanijos pardavimų vadovas Europos šalims Markas Tecleckas įsitikinęs, kad Lietuva iš Baltijos šalių turi didžiau-

sią potencialą. „Nuo 2008–2009 m. Graikijos rinką ištiko kolapsas, Ispa-nija ir Portugalija šiuo metu yra labai sudėtingoje situacijoje, kaip, beje, ir Kipras. Netgi Prancūzija ir Vokietija po krizės atsigauna labai lėtai. Todėl mes, planuodami 2013 m. pardavi-mus, aiškiai matome Baltijos rinkų atsigavimą. Lietuvos potencialas – vienas didžiausių Europoje“, – pa-brėžė M.Tecleckas.

Žemės ūkiui JCB gamina trakto-rius „Fastrac“, o pagal teleskopinių ir frontalinių krautuvų pardavimą uži-ma maždaug 30 proc. pasaulinės rin-kos. Purkštuvus gaminančios Prancū-zijos bendrovės „Tecnoma“ atstovas Guillaume’as Planchonas „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad Lietuvos ūkiai, palyginti su Prancūzijos, yra gerokai stambesni. „Ūkininkas prancūzas, tu-rintis 300–400 ha ūkį, gali nusipirkti savaeigį purkštuvą, kuris kainuoja apie 150 tūkst. eurų, o Lietuvoje tokį purkš-tuvą žemdirbys pirks turėdamas ne ma-žesnį nei 500 ha ar net didesnį ūkį“, – tikino G.Planchonas. Be to, pasak „Tecnoma“ atstovo, Prancūzijoje ūki-ninkas laikomas pirmiausia verslininku. „Prancūzijoje žemdirbiai, kitaip nei Lie-tuvoje, negauna ES paramos technikai įsigyti, todėl jiems tiesioginės išmokos didesnės“, – sakė G.Planchonas.

Išleis „atsilaisvinusius“ 300 mln. litų

LŪS pirmininkas J.Talmantas ir kai kurių gamintojų atstovai pri-pažįsta, kad artimiausi dveji me-tai žemės ūkio technikos pardavė-jams bus sudėtingesni, nei buvo iki šiol. „Jei grūdų derliai bus panašūs, kaip ir šiemet, nemanau, kad žemės ūkio technikos pardavėjų pelnai la-bai kris. Gal tik keliais procentais, bet tikrai ne daugiau“, – situacijos nedramatizavo J.Talmantas. Jo nuo-mone, pardavimų kritimui neturės

įtakos ir maždaug 1–2 metus vėluo-siantis ES projektų fi nansavimas.

Paklaustas, kas būtų geriau – ar tai, kad ūkininkai gautų didesnes tiesio-gines išmokas, bet ES neskirtų lėšų naujai technikai įsigyti, ar kad išliktų dabartinė paramos sistema, bet išmo-kos būtų mažesnės, J.Talmantas rink-tųsi antrąjį variantą. „Jei išmokos būtų didesnės, nemažai ūkininkų lėšas pa-

naudotų kitur – nebūtinai technikai įsigyti. Vien todėl manau, kad turi iš-likti dabartinė sistema“, – sakė jis.

Patys pardavėjai nelinkę atvirauti, bet taip pat pripažįsta, kad Lietuvos rinkoje bus karščiau nei įprasta. „Net ne todėl, kad vėluos projektai, nes, pavyz-džiui, per šiuos metus, kai buvo nukul-tas rekordinis grūdų derlius, daugelis ūkininkų tapo milijonieriais“, – pasa-kojo vienos fi rmos vadovas. Apskai-čiuota, kad vien dėl rekordinio grūdų derliaus žemdirbiai uždirbo papildomą 1 mlrd. litų. „Apie 300 milijonų litų iš šio milijardo ūkininkai tikrai panaudos savo žemės ūkio technikos parkui at-naujinti, todėl konkurencija tarp trak-torių, kombainų ir padargų pardavėjų bus tikrai didelė“, – neabejojo įmonės direktorius.

Javų kombainų vis daugiau

Žemės ūkio informacijos ir kai-mo verslo centro (ŽŪIKVC) duo-menimis, nuo 2008 m. pradžios iki šiol ūkininkai ir žemės ūkio bendro-vės yra įsigijusios iš viso 984 naujus javų kombainus, t. y. vieniems me-tams tenka maždaug 200 kombainų. Populiariausi Lietuvoje yra „Cla-as“, „New Holland“ ir „John Deere“ kombainai. Traktorių rinkoje par-duota iš viso 5 923 įvairaus galin-gumo ratiniai traktoriai. Čia lyderių pozicijas beveik be konkurencijos užima MTZ. Tarp kitų populiarių prekės ženklų – „Valtra“, „New Hol-land“, „Case“ ir „John Deere“.

„Kokia bus situacija 2013–2014 m., nesiryžtame prognozuoti“, – sakė ŽŪIKVC Žemės ūkio technikos regis-tro skyriaus vadovas Vytautas Navickas. Vis dėlto kai kurias išvadas galima da-ryti. Dėl itin gero derliaus ūkininkai šiemet investuoja kur kas daugiau lėšų į technikos atnaujinimą. Nuo šių metų pradžios iki lapkričio 1 d. jau įregis-truoti 254 nauji javų kombainai (o per visus 2011 m. jų buvo tik 224). Nuo metų pradžios ūkininkai taip pat įre-gistravo 1 094 naujus traktorius (per 2011 m. – 1 245). Šie duomenys rodo, kad žemdirbiai daugiau investuoja į derliaus nuėmimo techniką, nes tikisi gero derliaus ir kitais metais.

Aktualijos

19 proc.

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.

Niekada nepasitikėsiu balsus perkančiais politikais. Manau, kad sąžiningos valdžios niekada neturėsime.

Nemanau, kad keletas balsų pirkimo atvejų ką nors gali pakeisti.

Balsų pirkimo atvejai tik padeda suprasti, kas yra kas.

Ar įtarimai balsų pirkimu pakeitė jūsų požiūrį į politikus ir partijas?

50 proc.

17 proc.

15 proc.

(Užs. 567)

Prekybai plieniniais žirgais gresia sąstingis

Technikos paklausa didėjaEimutis Ramoška, UAB „Agrarinės paslaugos“ vadovas

Nieko keisto, kad Lietuvoje nu-perkama daug naujos ir mažai nau-dotos žemės ūkio technikos. Juk esame žemdirbiškas kraštas. Galiu pasakyti tik tiek, kad šiuo metu že-mės ūkio technikos rinka normali-zuojasi. Kitaip tariant, 2009–2010 m. ši rinka buvo iškreipta, nes dėl ES paramos ūkininkai pradėjo pirk-ti vien naują žemės ūkio techniką, o kai paraiškų priėmimas baigė-si 2010 m. pabaigoje, padidėjo ir mažai naudotos žemės ūkio tech-nikos paklausa. Juk ir mes vežame nedaug valandų dirbusią apynauję žemės ūkio techniką iš Prancūzijos, kuriai yra tik 4–5 metai. Kas dėl kitų metų, tai jei bus geri derliai ir su-pirkimo kainos, ūkininkai dairysis naujos technikos. Pavyzdžiui, pas mus jau užsakomi brangūs savaei-giai purkštuvai, kuriems pagaminti prireikia kartais net kelių mėnesių.

Investicijas lems derliusRomualdas Trainaitis, UAB „Roval-tra“ generalinis direktorius

Tam tikras pakilimas buvo 2011 m., o šiemet valdų modernizavimo projektų įgyvendinimas baigiasi ir, sakyčiau, 2013 m. rinkoje progno-zuočiau štilį. Bet situacija pagerėtų, jei grūdų supirkimo kainos būtų to-kios pat geros, kaip ir šiemet. Ūkinin-kai ir žemės ūkio bendrovės apie 40 proc. žemės ūkio technikos nusipirko iš savų, o ne iš projektams skirtų lėšų. Nauja žemės ūkio technika yra nauja. Vienas ūkininkas yra pasakęs: „Ro-mualdai, kai važiuoju nauju tavo trak-toriumi, gale byra litai.“ Toks palygi-nimas labai vykęs, nes nauja, galinga technika yra patikimesnė už seną, jau atgyvenusią savo amžių.

Naujus kombainus, traktorius ir padargus ūkininkams parduodantys garsių užsienio fi rmų atstovai Lietuvoje tai-ko įvairią strategiją, mėgindami įsiūlyti šimtus tūkstančių ar net milijoną litų kainuojančius agregatus.

VL archyvo nuotrauka

Pilnatis.Saulė teka 7.24, leidžiasi 16.40.

RytojŠiandien

Savaitgalį išliksime didžiulio ciklono ties Vakarų Europa globoje, orai bus dau-giausia debesuoti, neretai su lietumi ir vidutiniškai šilti. Toliau nerimaus gūsin-gas pietų, pietvakarių vėjas. Panašūs orai tęsis ir ateinančią savaitę.

orai.lt, VL inf.

Dieną: +6 +11°

Naktį: +2 +7°

Dieną: +3 +8°

Naktį: -1 +6°

PorytDieną: 0 +5°

Naktį: -3 +2°

LŪS pirmininkas J.Talmantas ir kai kurių ga-mintojų atstovai pripažįsta, kad artimiau-si dveji metai žemės ūkio technikos pardavė-jams bus sudėtingesni, nei buvo iki šiol.

32012 m. lapkričio 3 d. • Nr. 88 (9211)Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

„Kiti mūsų partneriai, parti-ja „Tvarka ir teisingumas“, ne-pareiškė noro pretenduoti į že-mės ūkio ministro vadovo postą, todėl, tikėtina, jį užims social-demokratai arba „darbiečiai“, – sakė A.Butkevičius. Paklaustas apie galimybes, kurios partijos narys taps žemės ūkio ministru, A.Butkevičius jas įvertino „pen-kiasdešimt ir penkiasdešimt“.

Neofi cialūs „Valstiečių laikraš-čio“ šaltiniai taip pat patvirtino, kad LSDP ir Darbo partijos ga-limybės perimti ŽŪM valdymą yra visiškai lygios. Detalizuoda-mas, kokių savybių privalo turė-ti kandidatas, būsimasis premje-ras A.Butkevičius pabrėžė, kad „jis neturėtų būti naujokas poli-tikoje“. „Ne mažiau svarbus daly-kas yra ir kompetencija, – aiškino A.Butkevičius. – Jis turi būti stip-rus formuojant žemės ūkio poli-tiką, netgi turintis tokios veiklos patirties. Atsižvelgiant į ES para-mos reikšmę, kandidatas turi gebėti racionaliai mąstyti“. Anglų kalbos mokėjimas, pasak A.Butkevičiaus, būtų vienas iš privalumų, nes 2013 m. Lietuva pirmininkaus ES.

Vienu realiausių socialdemokra-tų pretendentų į ŽŪM vadovo pos-tą laikomas Mindaugas Bastys. Jis rengė ir LSDP programos žemės ūkio politikos nuostatas. „Jei tokį pasiūlymą gaučiau, jį priimčiau, bet kol kas jo dar nesulaukiau“, – tikino M.Bastys ir pridūrė, jog yra pasiren-gęs įvairioms situacijoms.

Reikia ir patyrusio, ir mokančio anglų kalbą

Vienas iš Darbo partijos lyderių Vytautas Gapšys ragino neskubėti su galimomis žemės ūkio ministrų kandi-datūromis. „Pirmiausia mes suderinsi-me programines nuostatas, o vėliau bus galima kalbėti ir apie kandidatūras“, – aiškino jis. V.Gapšys pabrėžė, kad Dar-bo partijos gretose yra ne vienas kandi-datas. Be to, nebūtinai ministru tampa Seimo narys. „Gali būti, kad ministro portfelis bus pasiūlytas kompetentin-gam specialistui“, – pridūrė jis.

Vienu iš tokių kandidatų gali būti zooinžinieriaus išsimokslinimą tu-rintis Virgilijus Jukna. Jis nepateko į Seimą, bet rengė programines Darbo partijos nuostatas žemės ūkio politi-kos srityje. Jo kandidatūrą paminėjo ir socialdemokratai. Be to, priešingai nei M.Bastys, jis teigia mokantis anglų kal-bą. Kitu realiu pretendentu iš Darbo

partijos įvardijamas ir Seimo narys Jonas Kondrotas. Darbą baigiančia-me šios kadencijos Seime jis dirbo Kaimo reikalų komitete. J.Kondroto biografi ja rodo, kad jis neatsiejamas nuo žemės ūkio.

V.Gapšys „Valstiečių laikraštį“ ra-gino nespėlioti, nes kandidatūras vi-suomenė sužinos jau greitai. „Esminis dalykas, kad ŽŪM mus tikrai domi-na“, – teigė jis. Neofi cialiai teigiama, jog kam atiteks ŽŪM, priklausys nuo to, kokias nuolaidas koalicijos partne-riai darys vieni kitiems dalydamiesi strategines – Energetikos, Ūkio, Susi-siekimo, Finansų, Švietimo ir mokslo, Sveikatos apsaugos, Aplinkos ir Kraš-to apsaugos – ministerijas.

Programos beveik identiškos

Koalicijos partneriai šiek tiek gud-rauja, kalbėdami apie esą vykstančias

derybas dėl Vyriausybės programos. Dar 2009–2010 m. opozicinės parti-jos yra patvirtinusios alternatyvios Vy-riausybės programą, todėl derėtis jau lyg ir nebėra dėl ko. Pavyzdžiui, visų trijų partijų prieš rinkimus deklaruo-tose programose beveik sutampa visos nuostatos dėl žemės ūkio politikos.

Darbo partija bei „Tvarka ir teisin-gumas“ numato mažinti PVM šviežiai atšaldytai mėsai ir valgomiems subpro-duktams, gyvoms, šviežioms ir atšal-dytoms žuvims, vaisiams ir daržovėms, sertifi kuotiems ekologiškiems ir išskirti-nės kokybės maisto produktams. Visos trys partijos planuoja taikyti ir pelno bei pajamų mokesčių lengvatas žemės ūkio subjektams, kurių metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau nei 50 proc. visų gautų pajamų.

LSDP siūlo peržiūrėti pelno mo-kesčio taikymą ir ūkininkų apmokes-tinimą, atsižvelgiant į ūkio dydį, skai-čiuojamą europiniais vienetais. „Tvarka ir teisingumas“ siūlo apmokestinti ap-leistos žemės savininkus, o nederlingas žemes skatinti apželdinti mišku.

Visi trys koalicijos partneriai nu-mato remti smulkius ir vidutinius ūkius, panaudojant ES paramos lėšas, taip pat skirti paramą skatinant tiesio-ginės prekybos gyvulininkystės ir au-galininkystės produktais formų plėtrą (ūkininkų turgeliai, prekybos paviljo-nai), leisiančią ūkininkams produktus parduoti tiesiogiai vartotojams.

Be kita ko, koalicija lyg susitarusi kalba apie tiesioginių išmokų suvieno-dinimą su „senųjų“ ES narių ūkinin-kų gaunamomis išmokomis, bet tada valdoms modernizuoti nebūtų nieko skiriama. LSDP žvyrkeliams asfal-

tuoti numato 25 proc. kelių priežiū-ros ir plėtros programos fi nansavimo lėšų, o „Tvarka ir teisingumas“ – tik 15 proc. Koalicija sutartinai numato didinti fi nansavimą melioracijos įren-ginių priežiūrai ir renovacijai.

Aktualijos

(Užs. 580)

Žemdirbiai laukia naujo vadovoTikimės, kad nauja valdžia mus pagaliau išgirsJonas Talmantas, Lietuvos ūkinin-kų sąjungos pirmininkas

Svarbu, kad valdžia nenutoltų nuo Briuselio, kai 2013 m. antroje pusėje Lietuva pradės pirmininkauti ES. Esminis dalykas, kad tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams priar-tėtų prie ES senbūvių, kaimo plėtrai būtų efektyviai panaudotos ES ski-riamos lėšos. Būtų gerai, jei naujoji valdžia žemdirbiams nedidintų pel-no mokesčio, kuris šiuo metu yra 5 proc. Jei šis mokestis bus didinamas, pavyzdžiui, iki 15 proc., žemės ūkio sektorius bus nublokštas 10 metų atgal. O juk jo nauda, kuriant šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP), yra akivaizdi. Vien trečiąjį šių metų ket-virtį žemės ūkis sukūrė 4,4 proc. BVP. Kad ir kaip būtų, kai kurios žemės ūkio šakos dirba be pelno: tiek pie-nininkystė, tiek mėsinė galvijinin-kystė. Jei ūkininkas už gyvojo svo-rio kilogramą gauna tik 8 Lt, tai kaip jam išgyventi? Turėtų būti ne mažiau 10–12 Lt. Trejus metus prašome val-džios, kad nors kažkiek investuotų į infrastruktūrą (vietinės reikšmės ke-lius). Dabar investuojama tik į mies-tus. Savivaldybės neturi nei žvyro, nei smėlio karjerų. Tikimės, kad nau-ja valdžia mus pagaliau išgirs.

Kaip bus iš tiesų, pamatysimeJonas Sviderskis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos gene-ralinis direktorius

Ko laukiame? Netaikyti nekilnoja-mojo turto mokesčio visam ūkių tur-tui, reikalingam žemės ūkio produk-cijos gamybai. Atsisakyti ketinimų su-jungti į vieną žemės ir nekilnojamojo turto mokesčius žemės ūkio viene-tams. Žemės mokestį reikia skaičiuo-ti ne nuo verčių, o nuo žemės našu-mo. Su nauja valdžia kalbėsime, kad gyventojų pajamų mokestį mokėtų visi asmenys, nuomojantys žemę, nes dabar tai daro tik juridiniai asmenys ir tvarkingi ūkininkai. Likusieji vis dar atsiskaito už žemę „vokeliuose“, nors papildomas gyventojų pajamų mo-kestis būtų didelė paspirtis savival-dybėms. Siekiame, kad visiems žemės ūkio vienetams, gaminantiems žemės ūkio produkciją ir gaunantiems iš jos pajamas, mokesčiai būtų vienodi. Ga-liausiai tiesioginės išmokos, skaičiuo-jant 1 ha naudojamos žemės, turi būti artimos ES-27 šalių 2013 m. vidurkiui, o 20 proc. tiesioginių išmokų fi nansi-nio voko turi būti leista panaudoti su gamyba susijusioms išmokoms. Be to, išmokos ir investicinė parama turi būti skiriamos tik aktyviems ūkiams – tiems, kurių pajamos iš pagamintos produkcijos pardavimų yra ne mažes-nės kaip 50 proc. ir kurie yra aktyvūs žemdirbių savivaldos nariai. O kaip bus iš tiesų, pamatysime.

Derybos dėl Žemės ūkio ministerijos vadovo portfelio vyksta tik tarp Dar-bo partijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos. Petro Malūko nuotrauka

4 2012 m. lapkričio 3 d. • Nr. 88 (9211)Valstiečių laikraštisAktualijos

Viktoras Uspaskichas Darbo partijos pirmininkas

Nenoriu šmaikštauti ar kaip nors įžeisti, tenoriu nuoširdžiai pasakyti – kadangi premjero pos-tas yra mūsų Prezidentės nuo-savybė, geriausia būtų, jeigu ji paskirtų tokį premjerą, kuris atsi-žvelgtų į tai, ką pasakė Japonijos ekonomistas Richardas C.Koo.

Patikėkite, kalbu ne apie save. Suprantu, kad netinku šiam pos-tui nei dėl įvaizdžio, nei dėl kil-mės, o svarbiausia – nepriklau-sau sistemai ir sąžiningai kovoju už savo tiesą bei nuomonę. Todėl nuoširdžiai kalbu ne apie save, o apie valstybę, juolab kad rinki-mai jau baigėsi, ir nėra jokio tiks-lo kam nors įtikti.

Sudėti ne visi taškai

Labai gailiuosi, kad spalio 25–26 dienomis negalėjau dalyvauti Lie-tuvoje vykusiame Baltijos regiono ša-lių investuotojų forume. Nors buvau kviečiamas, vyko paskutiniai pasi-ruošimai rinkimams ir turėjau daly-vauti daugelyje renginių.

Kartkartėmis stebėjau įvykius šiame forume. Vis knietėjo užduoti klausimų Japonijos ekonomistui. Tai padarė Lietuvos ekonomistas, ku-riam esu be galo dėkingas.

Dėkoju Nerijui Mačiuliui net ne dėl ekonominės įžvalgos, o dėl to, kad išdrįso užduoti žinomam ekonomis-tui beveik visus klausimus, kuriuos būčiau norėjęs pateikti aš. Žinoma, būtų pravartu paprašyti, kad jis pa-komentuotų Lietuvos BVP struktūrą, pristatytą jam visais pjūviais. Tuomet jau būtų sudėti visi taškai.

Neabejoju, kad pagyrimų mūsų val-džia nesulauktų, nes R.C.Koo vertino tik nuogą BVP augimo rodiklį, jis ne-matė jo struktūros, t. y. kur nukeliavo šios valdžios be saiko imami kreditai. Iš tikrųjų šie pinigai buvo paprasčiausiai pravalgyti ir įtraukti į BVP rodiklį.

Forumo svečias apie fi skalinį stimu-liavimą kalbėjo kaip apie investicijas.

Kur nukeliavo Europos Sąjungos pini-gai, kurių taip pat buvo du kartus dau-giau nei prieš krizę? Ar juos irgi pava-dinsime investicija? O gal padalysime juos investicijai ir importui, nes dykai ateinantys pinigai liko suvartoti Lie-tuvoje. Tai keičia eksporto ir importo saldą ne mūsų naudai. Todėl svečią ir nustebino Lietuvos pasiekimas. Jis ne-turėjo jam paaiškinimų, nes nežinojo mūsų BVP struktūros.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į N.Mačiulio pastabą, kad tik dėl taupymo politikos Lietuva galėjo skolintis mažes-nėmis palūkanomis. Tai netiesa, nes pa-lūkanos dabar mažėja visame pasauly-je, kai kur – net iki 0 proc. Lietuvoje taip pat – bankai jau beveik nemoka už de-pozitus, tad noriu pasakyti, kad tai irgi nėra šios Vyriausybės nuopelnas.

Valdančiųjų vykdoma politika klampina ekonomiką

Ką pasakė žymus ekonomistas R.C.Koo? Nieko! Jis tik pasidalijo pa-tirtimi, papasakojo, kas nutiko Japo-nijoje prieš 15–20 metų, ir norėjo, kad mes išgirstume, jog būtent tai šian-dien vyksta Lietuvoje. Jis perspėjo ne-

kartoti klaidų, kurių padarė Japonijos valdžia, t. y. įvarė savo ekonomiką į dar didesnę recesiją, dėl to atsirado milžiniškas biudžeto defi citas. Pasak japono, taupyti galima tada, kai vals-tybė išgyvena „balansų recesiją“.

Šio ekonominio termino nerasi-te vadovėliuose. Jį galima apibūdinti kaip disbalansą tarp privataus vers-lo įsiskolinimų ir valstybės fi skalinio stimuliavimo. Būtent tai ir vyksta šiandien mūsų valstybėje – privatus verslas nenori skolintis.

Dar daugiau. Jis grąžina kreditus (vienas mūsų ministras tai įvardijo kaip privalumą, nors tai yra visiškas absurdas), o valstybė vykdo aktyvią taupymo politiką. Būtent tai ir suda-ro visišką veiksmų disbalansą – pini-gai nedirba, o ekonomika toliau klampinama į pražūtį. R.C.Koo teigimu, jei verslas vegetuoja, valstybė turi vykdyti fi skalinį stimuliavimą.

Tai kraštutinis žingsnis, bet iš pradžių valstybė turi padaryti vis-ką, kad tuo užsiimtų privatus verslas. Kalbėdamas apie fi skalinį stimuliavi-mą japonų ekonomistas pabrėžė, kad skolinti pinigai visų pirma turi būti investuoti į generuojančią ekonomi-ką, t. y. į pridėtinę vertę kuriančius objektus, valstybės infrastruktūros tobulinimą, ir tik paskui pravalgyti.

R.C.Koo atsakė į klausimą, ar mūsų kreditinis įsipareigojimas, sudarantis 40 proc. BVP, yra didelis. Savo atsa-kymu jis iš karto nuleido ant žemės sakančiuosios, kad mūsų valsty-bės skola yra nedidelė. Anot R.C.Koo, net 200 proc. skolą galima laikyti nedidele, tačiau tik tada, kai ji gerai tvar-koma. Jeigu skola tvarkoma prastai, milžiniška našta gali tapti ne tik 40 proc., bet ir 20 proc. įsiskolinimas.

Taip pat Japonijos ekono-mistas labai taktiškai pa-sakė, kad Lietuva su-maniai išėjo iš krizės ir iš mūsų reikėtų pasi-mokyti. Tačiau kartu kukliai pastebė-jo, kad Lietuvos krizė, arba sprogęs nekilnojamo turto burbulas, buvo ne-didelis ir sudarė tik 11 proc. Lietuvos gyventojų turėtų įsipareigojimų, su-sijusių su nekilnojamuoju turtu, ir tik 10 proc. iš jų turėjo problemų, o tai yra 1 proc. visų šalies gyventojų.

Palyginkime: Amerikoje šis rodiklis sudaro 90 proc. (apie tai rašiau dar 2007 metais įspėdamas apie artėjan-

čią ekonominę krizę – „Į V.Uspaskich perspėjimą apie artėjančią krizę valdžia ir ekspertai numojo ranka“ /http://www. darbopartija. lt/naujie-nos/14662/).

Štai ir atsakymas – krizės pradžio-je Lietuvos problemos buvo juokin-gos, tačiau mūsų valdžios sprendi-mai nusmukdė valstybės ekonomiką ir dar tris kartus padidino valstybės skolą. Už šias neadekvačias konser-

vatorių valdžios priemones turime mokėti mes, už jas turės mokėti ir mūsų vaikai, o gal ir anūkai.

Pagrindinė valdžios klaida buvo ta, kad skolinamasi buvo tik pravalgymui. Nebuvo galvojama, kad reikia investuoti į kuriančią ekonomiką, kuri vėliau turė-jo subalansuoti srautus, uždirbti ir grą-žinti kreditus. Taip pat, pasak R.C.Koo, kad ir kiek valdžia taupytų bei didintų mokesčius, biudžeto defi cito išvengti

Lietuvos Prezidentė manęs neišgirdoViliuosi, kad ji išgirs bent Japonijos ekonomistą, kuris praktiškai pakartojo Darbo partijos rinkimų programą.

Valdžios sprendimai nusmukdė ekonomi-ką ir dar triskart padi-dino šalies skolą.

fotodiena.lt nuotrauka

Į Seimą nepatekusių parlamentarų išeitinėms išmokoms ir su jomis susiju-siems mokesčiams prireiks 2,9 mln. Lt, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius. Vyriausiosios rinkimų komi-sijos (VRK) spalio 29 d. duomenimis, Seimą paliks 63 politikai. Parlamentą paliekančių Seimo narių skaičius gali keistis, jei kuris nors iš išrinktų parla-mentarų atsisakytų mandato ir jo vietą užimtų šios kadencijos Seimo narys.

569 politinio (asmeninio) pasi-tikėjimo valstybės tarnautojams ir darbuotojams bus išmokėtos pinigi-nės kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Šiuo metu kiekvienas poli-tinio (asmeninio) pasitikėjimo valsty-bės tarnautojas ir darbuotojas yra ne-

panaudojęs vidutiniškai beveik vieno mėnesio trukmės kasmetines atos-togas, kurioms kompensuoti reikės 900 tūkst. Lt (kartu su mokesčiais).

Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams ir darbuoto-jams bus išmokėta kiekvieno jų vie-no vidutinio mėnesinio darbo užmo-kesčio dydžio išeitinė išmoka, jei jie neįsidarbins ilgiau nei vieną mėnesį. Jei tarnautojas ar darbuotojas įsidar-bins anksčiau, išeitinė išmoka bus iš-mokėta tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į darbą. Šioms išmokoms gali prireikti iki 300 tūkst. Lt. Išei-tinės išmokos bus išmokėtos teisės aktų nustatyta tvarka atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos galimybes.

Seimo statute nustatyta, kad, nu-trūkus Seimo nario įgaliojimams, Konstitucijos 63 straipsnio 1 ir 4 punktuose numatytais atvejais jam išmokama išeitinė išmoka. Seimo nariui išmokama tiek vidutinių mė-nesinių Seimo nario atlyginimų dy-džio išeitinė išmoka, kiek metų ne-

pertraukiamai truko jo kadencija Seime, bet ne mažesnė kaip dviejų ir ne didesnė kaip šešių vidutinių mė-nesinių Seimo nario atlyginimų dy-džio išeitinė išmoka. Išeitinė išmoka nemokama, jei Seimo narys, kurio įgaliojimai nutrūko Konstitucijos 63 straipsnio 1 punkte numatytu atveju, vėl išrenkamas Seimo nariu.

Šių metų rugsėjo 5 d. Seimo vice-pirmininkas konservatorius Česlovas Vytautas Stankevičius Seimo posė-džių sekretoriate įregistravo Seimo statuto pataisą, kurioje siūloma su-mažinti išeitines išmokas Seimo na-riams. Politikas taip pat siūlo įteisinti, kad Seimo nariui priklausanti išmo-kos suma gali būti išmokama dalimis. Seimo nario Č.V.Stankevičiaus duo-menimis, priėmus jo siūlomą pataisą, atsižvelgiant į kadenciją baigiančių Seimo narių skaičių, Seimo kaden-cijos pabaigos metais apytikriai būtų sutaupoma apie 500–600 tūkst. Lt.

Eltos inf.

Parlamentarų išeitinėms prireiks kelių milijonų

Seimą paliks 63 politikai, kuriems gautų išeitinių dar kurį laiką užteks ne tik sočiai pavalgyti. Petro Malūko nuotrauka

52012 m. lapkričio 3 d. • Nr. 88 (9211)Valstiečių laikraštis Aktualijos

nepavyks. Būtent apie tai kalbėjo Dar-bo partija penkerius metus iš eilės – ir prieš 2008 metų Seimo rinkimus, ir da-bartinei valdžiai 2009 metais.

Kitas pavyzdys. Japonijoje PVM su-daro tik 5 proc. (pas mus – 21 proc.). Tačiau Japonijos ekonomistas supran-ta, kad PVM didinti negalima, kol vals-tybė turi problemų: kai išsigydysime „traumą“, tada ir didinsime. Šiandien Japonijos ekonomika, ypač įmonės, turi švariausius balansus pasaulyje.

Ar suprantate, ką sako japonai? Jie didins PVM tik tada, kai pagerės situacija valstybėje! O Lietuvos val-džia viską daro atvirkščiai – kai situ-acija pagerės, ji žada mažinti PVM! Ar jaučiate skirtumą?!

Komunistinė valdančiųjų politika

Kaip pavyzdys buvo paminėta ir Didžioji Britanija, kurioje PVM kas-dienio vartojimo prekėms šiandien sudaro 0 proc. Po Antrojo pasaulinio karo Didžiosios Britanijos skola viršijo 250 proc. BVP, o dabar yra subalan-suota ir sudaro 60 proc.

Aš vadinu tai veikiančiais rinkos dės-niais – padarytas veiksmas visada su-laukia atoveiksmio. Tiems, kas nesuvo-kia rinkos dėsnių valstybėje, gyvenan-čioje rinkos sąlygomis, ne vieta valdžio-je. Jie gali valdyti tik komunistinėmis sąlygomis. Tą ir daro dabartinė valdžia. Keisčiausia, kad liberalu save vadinan-tis Eligijus Masiulis tokiems veiksmams pritaria ir pats daro tą patį.

Būtent tokios ir buvo komunistų idėjos – visiems pakelti mokesčius (arba atimti ir padalyti), o pašalpą ir minimalų atlyginimą sulyginti. Ko-munistų šūkis buvo toks: „Iš kiekvie-no pagal galimybes, kiekvienam pa-gal poreikį!“ Pabandykite rasti skir-tumą tarp šios valdžios veiksmų ir komunistų idėjų... Neišeina?

Savo laiku bandžiau tuo įtikinti bu-vusį Seimo pirmininką Arūną Valinską, bet daug ką prižadėjęs tautai jis įsikibo postų ir nesuvokė, apie ką aš kalbėjau. Tada prognozavau jo karjeros pabaigą ir atspėjau jos datą.

Štai taip pseudopolitologai ir eks-pertai – valdžios lakštingalos, dainuo-jančios už valstybės pinigus, – klai-dina Lietuvos žmones. Gaila, kad prie jų prisidėjo ir mūsų Prezidentė, kuri, pažeisdama visas rinkimų taisykles, giria šią komunistų Vyriausybę.

Nieko nepadarysi, didžiąją dalį mūsų valdžios ir sudaro buvę ko-

munistai. Tad kol nepasikeis kelios kartos, nieko nebus. Juk ir dabar ma-tome, kaip neva jaunosios kartos at-stovas E. Masiulis pritaria visoms da-bartinės valdžios idėjoms.

Nauji verslo stimuliavimo instrumentai

Gal dabar, Lietuvoje apsilankius Ja-ponijos ekonomistui, supratote, apie ką kalbėjau įvairiose diskusijose, nors po jų buvau šmeižiamas ir apipilamas purvu? Todėl dar prieš susiformuo-jant valdančiajai koalicijai su social-demokratais ir „tvarkiečiais“ norėčiau pabrėžti, kad socialdemokratų, nors jiems ir priskiriamas komunistinis pa-veldėjimas, mąstymas apie laisvąją rinką, generuojančią ekonomiką ir di-ferencijuotus mokesčius yra pažan-gesnis nei konservatorių.

Darbo partijos pasiūlymų esmė yra išdėstyta ankstesniuose mano straipsniuose (pvz., „Kodėl aš prita-riu D.Grybauskaitės nuomonei apie antrąją krizės bangą“ /http://www. darbopartija. lt/naujienos/17075/). Tad nesikartodamas noriu priminti esmę: monetarinės politikos instru-mentai, veikę beveik 80 metų, nebe-veikia, todėl jeigu šiandien privatus verslas neima kreditų, dar daugiau – stengiasi grąžinti tuos, kuriuos turė-jo, vadinasi, reikia ieškoti naujų vers-lo stimuliavimo instrumentų:1. Svarbiausias instrumentas, kad būtų

sukurta tikrai sąžininga konkuren-cija, yra tiesioginės verslo rėmimo praktikos atsisakymas ir bendros verslo stimuliavimo sistemos, kuri visiems užtikrintų vienodas sąlygas, sukūrimas. Apie tai ne kartą sakiau ir Europos Parlamente.

2. Būtinai reikia pasinaudoti Japoni-jos ekonomisto patarimu ir sukurti prielaidą, kad taupymo fondų pi-nigai liktų Lietuvoje, taip pat su-daryti sąlygas, kad fi zinių ar juri-dinių asmenų lėšos liktų Lietuvo-je. Tam gali praversti patrauklūs Vyriausybės vertybiniai popieriai, pavyzdžiui, taupymo lakštai. Dar-bo partija tai dar 2009 metais siūlė konservatoriams.

3. Pasinaudoti britų praktika ir palikti bazinį PVM tokį, koks yra, kad ne-būtų susilpnintas valstybės biudže-tas. O verslui, kuris kuria pridėtinę vertę, arba, kaip aš sakau, uždirba valiutą ir konkuruoja vidaus rinkoje su importu, sumažinti PVM iki to-kio lygio, kad jis nebūtų didesnis

už aplinkinių valstybių. Nors PVM vadinamas vartojimo mokesčiu, nereikia žiūrėti, ar sumažės kaina galutiniam vartotojui. Šiuo atveju svarbu, kad būtent prie mūsų na-cionalinėms prekėmis dirbtų aptar-naujančių įmonių grandinė – nuo gamintojo iki vartotojo.

4. Esant poreikiui, pasirūpinti kreditais su valstybės garantija ir padengti palūkanas. Tokios politikos pavyzdį galime matyti Barako Obamos val-domose JAV, kai tam tikrais atvejais kreditai yra net nurašomi, kad vers-las būtų stimuliuojamas. Apie to-kius mechanizmus irgi buvau rašęs anksčiau, tačiau mes tokių priemo-nių negalėsime taikyti plačiu mastu, nes Lietuvos galimybės yra ribotos, o Amerikai doleris yra ne tik nacio-

nalinė valiuta, bet ir prekė, kurią ji sėkmingai eksportuoja.

5. Jeigu reikės – kurti verslui reika-lingą infrastruktūrą arba padengti su tokios infrastruktūros kūrimu susijusias išlaidas.

6. Leisti kogeneruoti energiją be pa-pildomų mokesčių VIAP.Šių mano išvardytų punktų nau-

da akivaizdi: konkurencingas vers-las, visu pajėgumu naudojami gamy-biniai ištekliai, patraukli investicinė aplinka, naujų investicijų pritrauki-mas, naujų darbo vietų kūrimas ir šešėlinės ekonomikos sumažinimas. Rinkimų kampanijos metu sulaukda-vau daug pastabų, kad per 2 metus neįmanoma sukurti darbo vietų vi-siems norintiesiems dirbti.

Siūlyčiau paskaityti mano straips-nius, kuriuose rašiau apie ciklus nuo 8 mėnesių iki 1,5 metų. Tokius ciklus taiko didžiausia pasaulio ekonomika. 8 mėnesių įmonei reikia, kad ji visu pajėgumu pradėtų gaminti ir reali-zuoti pagamintą produkciją. Sudarius palankią investicinę aplinką, inves-ticija į naują objektą ir jo paleidimą, žmonių įdarbinimas užtrunka iki 1,5 metų. Darbo partija, atsižvelgdama į Lietuvos specifi ką, savo programoje šį terminą pailgino iki 2 metų.

7. Sureguliuoti konkurencinę aplinką mažmeninėje rinkoje – tarp tur-gaus, didžiųjų tinklų ir mažų par-duotuvių. Tam tiktų diferencijuo-tas mokestis už prekybos plotą. Valdžia turi padaryti viską, kad di-dieji prekybos tinklai konkuruotų su turgumi, nes mokesčius valsty-bei moka būtent didieji prekybos tinklai. Taip pat būtinos konkuren-cinės sąlygos mažoms parduotu-vėms, kad galėtų vystytis ir kon-kuruoti šeimos dydžio verslai.Šio punkto nauda irgi akivaizdi –

daugiau mokesčių valstybės biudže-tui, mažiau šešėlinės ekonomikos ir investicijų į miestų bei miestelių inf-rastruktūrą bei gražinimą. Šeimos dy-džio verslo skatinimas labai svarbus smulkiesiems ir vidutiniams gaminto-jams bei amatininkams. Jiems turi būti suteikiama didesnė pasirinkimo gali-mybė realizuoti savo produkciją.8. Renovacija. Būtina centralizuota

susisteminta programa, pagal ku-rią daugiabučių ir privačių namų, ypač sovietinės statybos, gyven-tojai būtų patys suinteresuoti at-naujinti savo būstus. Tačiau viena-reikšmiškai turime išlaisvinti žmo-nes nuo rūpesčių keliančių santykių su bankais imant kreditus, mokant palūkanas ir forminant užstatus.Renovavimo išlaidos taip pat turi

būti grąžintos centralizuotai iš lėšų, sutaupytų už šildymą. Kartą vienoje diskusijų laidoje premjeras pasakė, kad 2 000 namų renovacijai per me-tus reikia 2 mlrd. litų. Pramonininkų konfederacija savo ruožtu pridūrė, kad tam reikės 30 000 darbuotojų, ir tuoj pat pasisiūlė juos priimti į darbą, jei tik bus paleista tokia programa.

Tuos 2 mlrd. litų laisvai duoda ban-kai, nes jie niekur nedings ir grįš dėl su-taupytų lėšų. Nekalbu jau apie tai, kad bankuose guli dar 700 mln. šiai progra-mai skirtų, tačiau nepanaudotų litų.9. Privalome sukurti šilumos ūkio mo-

nitoringo sistemą ir sumažinti išlai-dų sąnaudas. Tam tikrai yra galimy-bių, nes verslas, ypač tas, kuris dir-ba rinkos sąlygomis, tai sėkmingai daro. Taip pat būtina ieškoti alter-natyvių kuro ir jo tiekimo šaltinių.

10. Būtina padidinti minimalų atly-ginimą, kuris būtų mažiausiai du kartus didesnis už bedarbio pašal-pą. Kitaip nėra jokios motyvacijos dirbti. Tokio veiksmo nauda yra la-bai konkreti. Visų pirma, tai būtina

daryti dėl bendros moralinės bei psichologinės padėties mūsų vals-tybėje, kad žmonės pradėtų tikėti valstybe ir jos valdžia, kad išnyktų vokelių poreikis, kad būtų suduo-tas smūgis šešėlinei ekonomikai. Ir dar labai svarbu, kad tai padėtų įsi-vyrauti sąžiningai konkurencijai.Žinoma, išvardijau ne viską, bet

įgyvendinus bent šiuos 10 punktų ekonominė stagnacija Lietuvoje baig-tųsi ir ekonomika taptų aktyvesnė. Tai būtinos sąlygos, kad judėtume į priekį. Dangstytis tuo, kad verslas neatlaikys atlyginimų padidinimo, yra visiškas blefas.

Minimalūs atlyginimai dažniausiai yra mokami paslaugų sferoje, o pa-slauga visada yra grindžiama paklau-sa. Tad jeigu paslaugų sferoje bus geresnė konkurencija ir tokių įmonių bus tiek, kiek reikalauja paklausa, ir vartotojai turės daugiau pajamų.

Labai geras pavyzdys yra nekil-nojamo turto burbulas. Juk statybos sritis irgi yra paslauga, tad kai pasiū-la pradėjo smarkiai viršyti paklausą, burbulas sprogo. Kodėl tokio spro-gimo krizės metu nebuvo Belgijoje? Nekilnojamasis turtas ten nenuver-tėjo nė cento, tik sustojo augti, nes valdžia užbėgo įvykiams už akių ir apmokestino spekuliatyvius sando-rius nekilnojamojo turto srityje.

Mokykimės iš kitų klaidų

Grįždamas į straipsnio pradžią no-riu priminti, ką pasakė garsus Japonijos ekonomistas R.C.Koo. Jis netiesiogiai pasakė, kad būtina įgyvendinti Dar-bo partijos programą, ypač ekonomi-nę jos dalį. Tad esu be galo dėkingas šio forumo organizatoriams ir kviečiu rengti daugiau tokių forumų, kad ga-lėtume pasimokyti ne iš savo, o iš kitų klaidų, šiuo atveju – iš Japonijos.

Todėl Darbo partija, teikdama savo programą rinkimų metu, ne-blefavo. Mes sąžiningai ir atsakin-gai sieksime įgyvendinti visus prog-ramos punktus dirbdami kartu su ko-alicijos partneriais.

Pabaigai noriu priminti, kad Ame-rikos prezidentas Ronaldas Reaga-nas savo komandą formavo iš savo kritikų ir buvo pripažintas vienu ge-riausių Amerikos prezidentų. Deja, su mūsų aukščiausiosios valdžios žmo-nių mentalitetu mums iki tokios pra-bangos dar toli.

P. S. Šis straipsnis buvo parengtas iki Prezidentės pareiškimo dėl valdančiosios koalicijos sudarymo.

Monetarinės politikos instrumentai, veikę beveik 80 metų, ne-beveikia.

Sumažėjus statybų paklausai ir esant neigiamai darbuotojų skaičiaus prognozei dėl sezoniškumo, spalį, pa-lyginti su praėjusiu mėnesiu, staty-bos sektoriuje pasitikėjimo rodiklis smuko labiausiai. Statistikos depar-tamento duomenimis, net 48 proc. statybos įmonių vadovų prognozavo darbuotojų skaičiaus mažėjimą ir tik 5 proc. – didėjimą. Artimiausiais mė-nesiais numatomas ir statybos darbų užsakymų mažėjimas. Daugiau sta-tybos darbų turės tik 6 proc. įmonių vadovų, mažiau – 40 proc.

Spalį statybos darbų apimties su-mažėjimą nurodė 12 proc., padi-dėjimą – 33 proc. įmonių vadovų (prieš mėnesį – atitinkamai 12 proc.

ir 39 proc.). Statybos darbų paklau-sos vertinimas išliko gana prastas. 43 proc. įmonių vadovų teigia, kad statybos darbų paklausa yra nepa-kankama, o 5 proc. – kad darbų turi daugiau negu reikia (prieš mėnesį – atitinkamai 42 proc. ir 1 proc.).

Ekonominių vertinimų rodiklis spalį buvo minus 4 ir, palyginti su rugsėju, sumažėjo 2 procentiniais punktais. Statistikos departamento duomenimis, pramonėje pasitikėji-mo rodiklis sumažėjo 3, mažmeninė-je prekybos – 5, statybose – 15 pro-centinių punktų. Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis padidėjo 2, var-totojų – 1 procentiniu punktu.

Eltos inf.

Nėra užsakymų, nereikia ir statybininkų

Statybos darbų paklausos vertinimas išliko gana prastas. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

6 2012 m. lapkričio 3 d. • Nr. 88 (9211)Valstiečių laikraštis

Evangelija pasakoja apie ne-regį elgetą Bartimiejų, maldavusį Jėzų pagalbos. Žmonės sakė nere-giui, kad jis liautųsi prašyti, bet tas dar garsiau šaukė: „Dovydo Sū-nau, pasigailėk manęs!“ Tuomet Jėzus, išklausęs, ko žmogus prašo, tarė neregiui: „Eik, tavo tikėjimas išgelbėjo tave.“ Žmogus praregė-jo ir nusekė paskui Jėzų (Mk 10, 46–52).

Jericho neregio pagydymas gy-vai iliustruoja, ką žmogui duoda tikėjimas Dievą. Jis praregi. Kol žmogus nėra sutikęs Jėzaus, t. y.

tarp jo ir Dievo neužsimezgęs ti-kėjimo ir meilės santykis, tol jis lieka dvasios neregys ir kaip lai-vas be vairo jūroje yra mėtomas ir draskomas savo puikybės, godumo ir kūniškų aistrų. Mes nuolat su-tinkame žmonių, be saiko godžių pinigų, nesąžiningų, veidmainiau-jančių, paskendusių neapykantoje, vergaujančių alkoholiui ir panašių. Kai šis dvasinis aklumas plačiai pa-plinta visuomenėje, tada ji išgyvena moralinę krizę.

Jėzus pagyrė neregio tikėjimą. Šis žmogus tikėjo Dievą ir lau-kė ateisiančio Mesijo. Jo šauksme „Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!“ girdime aiškų kreipimąsi į Mesiją, kilsiantį iš Dovydo giminės. Pakar-totinas neregio kreipimasis liudija: jis tvirtai tikėjo, kad šis Mokytojas gali jį pagydyti. Kaip mums reikia šitokio Bartimiejaus tikėjimo!

Mes tikime Dievą, sukūrusį ma-tomą ir nematomą pasaulį. Tikime, ką Dievas apreiškė per Senojo Tes-tamento patriarchus ir pranašus. Mes tikime Tėvo mylimąjį Sūnų, prieš du tūkstančius metų skelbusį Gerąją Naujieną apie prisiartinusią Dievo karalystę. Mes taip pat tiki-me Šventąją Dvasią, per pirmąsias Sekmines matomu būdu nužengu-sią ant apaštalų. Tikime, kad be jos pagalbos nepajėgtume ištarti „Jė-zus yra Viešpats“ ir priimti visa, ko moko Katalikų Bažnyčia.

Mes tikime Dievą ne kaip kos-minę jėgą, kurios veikimu įvyko

Didysis sprogimas ir atsirado Visa-ta, bet tikime Dievą kaip Asmenį, į kurį galime kreiptis „Tėve“. Kaip sakė popiežius Benediktas XVI, šis „Dievas mums apsireiškė Kristu-je, jis mums atskleidė savo veidą ir tapo mums realiai artimas. Dievas žmogui, kiekvienam iš mūsų, ap-reiškė savo bekraštę meilę. Kryžiu-je, Jėzuje iš Nazareto, Dieve tapu-siame žmogumi, jis parodė mums, kaip toli siekia šita meilė, iki pat savęs dovanojimo, iki visiškos au-

kos. Tikėjimas – tai tikėjimas šita Dievo meile, kuri nesitraukia prieš žmogaus blogumą, prieš blogį ir mirtį, bet perkeičia visas vergavimo formas, suteikdama galimybę būti išgelbėtiems. Tikėti reiškia sutiktą šį Asmenį, Dievą, kuris mane pa-laiko ir man pažada nenykstančią meilę, kuris ne tik žada amžinybę, bet ją duoda.“

Dievas yra ir visuomet liks di-džioji Paslaptis, kurios niekada nepajėgsime iki galo pažinti. Protu mes tik prisiartiname prie Dievo slėpinio, o toliau einame, vado-vaudamiesi tuo, ką yra apreiškęs pats Dievas. Šis Dievo Apreiški-mas užrašytas Šventajame Rašte, kuris turėtų tapti parankine kny-ga, kasdien skaitoma ir apmąsto-ma maldoje.

Tikėjimas yra Dievo dovana, bet žmogus yra laisvas tą dovaną pri-imti arba ją atmesti. Dievas mus myli ir nori, kad jį pažintume, ti-kėtume ir mylėtume. Bet Dievas

nenori pažeisti mūsų laisvės, nes be jos nebūtų užmegztas tikros meilės santykis. Dievui nereikalingi ver-gai. Meilė ir draugystė yra įmano-mos tik tarp visiškai laisvų asmenų. Kristus tik ragina tikėti ir atsiversti, bet niekada neverčia. „Jo karalystė plinta meilės jėga, tos meilės, ku-ria Kristus, iškeltas ant kryžiaus, prie savęs traukia visus žmones“ (Vatikano II Susirinkimo Tikėji-mo laisvės deklaracija Dignitatis Humanae, 11).

Mes tikime Dievą ne todėl, kad savo protu iki galo jį pažįstame, bet todėl, kad jis mums yra apsireiš-kęs per savo kūrinius, per prana-šus ir ypač per Jėzų Kristų. Mūsų tikėjimas nėra aklas, kaip kartais teigiama, bet remiasi mūsų pro-tu, Apreiškimu, Kristaus ir šven-tųjų stebuklais, Bažnyčios plitimu ir šventumu. Per du tūkstančius metų subyrėjo daugybė karalysčių, o Bažnyčia, net ir patirdama dau-gybę sunkumų, savo narių neišti-kimybių bei nuodėmių, vis auga ir auga. Iš dvylikos mokinių ji išaugo iki pusantro milijardo krikščionių, ir, svarbiausia, šioje Bažnyčioje ma-tome daugybę šventųjų, net kanki-nių, matome vykdomus didžiausius meilės darbus, matome daug hero-jiško pasiaukojimo, kuris jau savai-me yra stebuklas. Ar visa tai gali kilti tik iš Dievo iliuzijos?

Nors tikėjimas ir viršija protą, bet tarp jų niekada negali būti tik-ro nesutarimo. Tikras mokslas ir tikras tikėjimas niekuomet negali prieštarauti vienas kitam. Tai bro-liai dvyniai, kurie kyla iš to paties šaltinio – Dievo. Todėl nereikia bi-joti, kad mokslo atradimai galėtų paneigti Dievo buvimą. Mokslas tik atskleidžia gamtos dėsnius, Visatos vystymąsi, bet sąžiningas moksli-ninkas niekada negalės pasakyti, kas yra viso to, ką matome ir pa-žįstame, aukščiausioji Priežastis.

„Tikėti – tai džiugiai ir laisvai pasitikėti Dievo Apvaizdos pla-nu istorijoje, taip, kaip pasitikėjo Abraomas, kaip pasitikėjo Mergelė Marija. Tikime tada, kai mūsų pro-tas ir širdis sako „taip“ Dievui, kai išpažįstame, kad Jėzus yra Viešpats. Šitas „taip“ perkeičia gyvenimą, atveria kelius į prasmės pilnatvę, naują, kupiną džiaugsmo ir vilties“ (popiežius Benediktas XVI).

Komentarai

Donatas Stravinskas

Kelerius metus trypčiojusi vietoje, Prezidentė Dalia Grybauskaitė atsi-budo. Vardan „demokratijos ir savo pačios gerovės“ ji ėmėsi protinti tau-tą. Esmė – žmonių nuomonė bet ku-riuo klausimu privalo sutapti su jos.

Apie rinkimus. Vyriausioji rinki-mų komisija (VRK) pranešė galuti-nius balsavimo rezultatus: 98 proc. rinkėjų balsavo už Tėvynės sąjun-gos-Lietuvos krikščionių demokra-tų kandidatus. Skaičiuodama bal-sus, VRK atsižvelgė į Prezidentės iš anksto pasakytą nuomonę, už ką tauta turi balsuoti, už ką – ne.

Visi opozicijos kandidatai kal-tinami balsų pirkimu. Kiekvienoje apygardoje policijai privaloma su-rinkti bent tūkstantį iš anksto pa-ruoštų žmonių, kurie paliudytų gavę atlygį už savo balsą. Taip pat priva-loma, kad kiekvieno kaimo parduo-tuvės pardavėja raštu patvirtintų, kas rinkimų dieną ir kokiu tikslu pirko „bambalį“ alaus.

Jei prieš rinkimus apklausos duo-menys rodo, kad tauta ruošiasi bal-suoti už opoziciją, Prezidentė teikia skubias įstatymo pataisas. Jos skelbia, kad apklausos duomenų rezultatai negali skirtis nuo šalies vadovo agita-cijos, už kurią partiją reikia balsuoti.

Nepaklususieji šiai tvarkai siunčia-mi pas mūsų šalies vadovės kolegą Aliaksandrą, kad būtų perauklėti.

Apie aktyvumą. Prezidentė siū-lo, o jos remiama partija parlamente

vienbalsiai tvirtina, kad jei per Sei-mo, savivaldybių rinkimus ar kokį nors referendumą balsuoja mažiau nei pusė rinkėjų ir jie pasisako už kitą barikadų pusę, tai skelbiama kaip pačių rinkėjų pralaimėjimas.

Pagal naująjį įstatymą tai reiškia, kad nebalsavusieji (dauguma) pa-sisako tik už Prezidentės poziciją. Paprasčiausiai jie neturėjo laiko at-eiti ir atiduoti balsą už tai, ką jiems nurodė šalies vadovė.

Apie teisėsaugą. Teismai, pro-kuratūra, policija, kitos teisėsaugos tarnybos ir visa žiniasklaida privalo vykdyti šalies vadovės valią. Žodi-niai nurodymai jiems perduodami

per atitinkamus asmenis. Pakarto-tinis žodinis nurodymas susijęs su griežtomis sankcijomis. Visi priva-lo žinoti, kurias bylas Prezidentės valia reikia tirti, kurių – ne, kurias

teisme nagrinėti skubos tvarka, ku-rias numarinti.

Žiniasklaida privalo atsižvelg-ti, kokią informaciją apie valdžią skelbti, o kokią pamiršti. Pageidau-tina viską iš anksto suderinti su as-menimis, nurodytais iš anksto. Būti-na bent kas savaitę skelbti straipsnį, kurio esmė, kaip kadaise užsienio žiniasklaidai pasakė Prezidentė, – „tauta mane myli“. Nepaklususie-siems – tie patys nemokami keliala-piai į šalį kaimynę „pasitobulinti“.

Apie konkurentus. Kiekvienas, kuris ruošiasi per Prezidento rinki-mus mesti iššūkį dabartinei šalies va-dovei, privalo raštu ir per susitikimus su rinkėjais nurodyti, kad 100 proc. palaiko dabartinę Prezidentę. O kan-didatuoja tik dėl demokratijos – kad nebūtų vienas kandidatas.

Taip pat jis turi duoti leidimą klausytis jo ir jo šeimos bei arti-mųjų telefoninių pokalbių. Privalo patvirtinti, kad neprieštarauja, jog būtų sekamas, ir sutinka kiekvie-ną rinkimų agitacijos dieną pateikti valdžiai savo dienotvarkę. Policijos vadai pareiškia, kad tuo labai džiau-giasi, nes jiems tai gerokai palen-gvina darbą.

Aplodismentai (privaloma).

Savaitės komentaras

D.Grybauskaitės sapnas

Nepaklususieji šiai tvarkai siunčiami pas mūsų šalies vadovės kolegą Aliaksandrą.

Tavo tikėjimas išgelbėjo tave

Mes tikime Dievą ne todėl, kad savo protu iki galo jį pažįstame, bet todėl, kad jis mums yra apsireiškęs per savo kūrinius, per pranašus ir ypač per Jėzų Kristų. Mūsų tikėjimas nėra aklas, kaip kartais teigiama, bet remiasi mūsų protu, Apreiškimu, Kristaus ir šventųjų stebuklais, Bažnyčios plitimu ir šventumu.

Pristatytas „Sodros“ biudžetas

Šią savaitę Seime socialinės apsaugos ir darbo ministras Do-natas Jankauskas pristatė planuo-jamą 2013 m. „Sodros“ biudžetą, kuriam po pateikimo parlamen-tarai pritarė bendru sutarimu.

Prognozuojama, kad 2013 m. „Sodros“ biudžetas gaus 12,2 mlrd. Lt (12 mlrd. 209 mln. 738 tūkst. Lt) pajamų, t. y. 5,3 proc., arba 618,5 mln. Lt, daugiau nei laukiama 2012 m. Pajamų turėtų padidėti dėl apdraustųjų darbo užmokesčio ir apdraustųjų skaičiaus didėjimo.

Numatoma, kad 2013 m. ap-draustųjų, kurie draudžiami visomis draudimo rūšimis, skaičius padidės 11,7 tūkst. ir bus 1 mln. 219,7 tūkst. Prognozuojama, kad 2013 m. vidu-tinės mėnesio apdraustųjų pajamos, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, augs proporcingai šalies darbo užmokes-čio kitimui bei, palyginti su 2012 m., padidės 3,4 proc. ir bus 1860,1 Lt.

Nuo 2013 m. sausio 1 d. pagrin-diniai valstybinio socialinio draudi-mo įmokų tarifai nesikeičia, tačiau pensijų kaupimui bus pervedamos ne 1,5 proc., o 2,5 proc. dydžio įmo-kos. Jas numatoma kompensuoti iš 2013 metų Rezervinio (stabilizavi-mo) fondo lėšų.

Prognozuojama, kad 2013 m. „Sodros“ biudžeto išlaidos sieks be-veik 14 mlrd. Lt (13 mlrd. 956 mln. 28,0 tūkst. Lt), t. y. bus 2,7 proc., arba 366,1 mln. Lt, didesnės nei laukiama 2012 m.

Didžiąją „Sodros“ išlaidų dalį, arba beveik 58,5 proc. visų išlaidų, sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijoms. Vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, padidės 0,4 proc. (3,03 Lt) ir bus 845,20 Lt dydžio.

Ligos, motinystės, tėvystės, mo-tinystės (tėvystės) ir profesinės rea bilitacijos socialinio draudimo pašalpoms bus skiriama daugiau kaip 1,2 mlrd. Lt, arba 8,8 proc. visų išlaidų.

Nedarbo socialiniam draudimui numatoma skirti 413,4 mln. Lt (3,0 proc. visų išlaidų).

Prognozuojama, kad Privaloma-jam sveikatos draudimo fondui bus pervesta daugiau kaip 2,6 mlrd. Lt ir tai sudarys 18,9 proc. visų „Sod-ros“ išlaidų.

Fondo administravimo įstaigų fi -nansavimo sąnaudos 2013 m. sieks 237,4 mln. Lt, arba 100 tūkst. Lt mažesnės nei laukiama 2012 m. Darbo užmokesčio fondas sudaro 11,8 proc. visų veiklos sąnaudų.

Eltos inf.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Nuvykti į šiauriausią Baltijos šalies sostinę galima vos už keliasdešimt litų, tačiau džiaugtis dar anksti : Taline kainos gerokai aukštesnės nei Vilniuje. Kad ir kaip būtų, Estijos sostinė akį traukia išskirtiniu Hanzos stiliaus senamiesčiu, kur siaurų gatvelių raizgalynėje stūkso Livonijos laikus menanti pilis.

Vismantas Žuklevičius

Šaunusis Tomas Talino sargyboje

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

11 p.

Sodyba

Sveikata

19 p.

7 p.7 p.

21 p.

Tai, kad Lietuva gražus ir mielas širdžiai kraštas, kuriame norisi gyventi, rodo mūsų kaimai ir miesteliai. Juose gyvenantys žmonės brangina ne tik susikurtą gerovę, bet ir galimybę auginti vaikus savo šalyje.

Nijolė Baronienė

Neseniai visuomenė ap-tarinėjo įvairių konser-vantų, žymimų E raide, žalingą poveikį žmogaus sveikatai. Šiandien nuo-lat girdime apie genetiš-kai modifi kuotais organiz-mais (GMO) „praturtintus“ maisto produktus. Nors leistinas jų kiekis produk-tuose reg lamentuojamas, kaip GMO kenkia sveikatai, iki šiol nežinoma. O pro-duktų, kuriuose yra GMO, nuolat gausėja ir kažin ar bus kitaip.

Eglė Valionienė

Net naudojant šiuolaikines technologijas ir aukščiausios kokybės statybines medžiagas bei naudojantis patyrusių meistrų paslaugomis, name gali likti vietų, pro kurias skverbsis šaltis. Pralaidžios šalčiui gali būti ne tik langų ir sienų jungtys.

Rapolas Tamošiūnas

Talentingą chuliganą sutramdė šeima ir muzika

Konkursas „Gražiausia Eternit Sodyba 2012“ pranoko lūkesčius

GMO produktų poveikis lieka mįslė

Šiandien Egidijui Dragūnui – 35-eri, ir jis nepanašus į muzikantą, garsė-jusį ne tik originaliomis, švelniai ta-riant, dainomis, bet ir muštynėmis, vairavimu išgėrus bei necenzūriniais tekstais. Egidijus suaugo, vyrišku-mą išreiškia kitokiais būdais, kitaip vertina gyvenimą. Skandalistas tapo dosniu fi lantropu, kuris idėjomis ir pažadais veltui nesimėto: per dai-nininko įsteigtą labdaros fondą ser-gantiems vaikams jau paaukota arti milijono litų.

Kristina Jūrevičiūtė

12 p.

Šuo – šeimininko sielos antrininkas„Nesenas tragiškas įvykis sostinėje, kai iš balkono iškrito jauna mergina, keistai susijęs su beglobiu šuneliu. Tai man labai įstrigo: mano duktė, kai trenktas kaimynas kartą suspardė jos augintinę kalytę, rimtai pasiligojo, nors gydytojai nerado jokios apčiuopiamos priežasties. Kaip visa tai susiję?“ – klausia vilnietė Irma. Atsako psichologė Rūta Bubelienė..

Vismantas Žuklevičius

Namo sandarumo patikrinimas

Kelionės