2012 m. sausio 14 d., šeštadienis • Nr. 4 (9127) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Trečiadienį VL su priedais:Ūkininkų žiniosMoters pasaulis

Daiva NorkienėVL žurnalistė, daiva.norkiene@valstietis.lt

Lietuvoje egzistuoja dvi „kas-tos“: pedofi lai ir ne pedofi lai. Neut-ralumą tam tikra visuomenės dalis

linkusi priskirti dar vienai „pedofi -lijos“ apraiškai.

Toks įspūdis susidaro stebint Ke-džių, Venckų ir Stankūnų šeimų is-toriją. Kam ji naudinga?

Nukelta į 6 p.

Nuo savų problemų – prie Garliavos tvoros„Susitapatinimas su bejėgiu vaiku visuomenei padeda atsikratyti įtampos dėl savo neišspręstų problemų ir iš to kylančio bejėgiškumo jausmo“, – sako žinomas psichoanalitikas.

Vyriausybė ieško būdų, kaip išsaugoti Kuršių nerijoje neteisėtai pastatytus statinius, tačiau nesiryžta skelbti karo neteisėtus leidimus išdavusiems valdininkams.

• Rasa Dičpetrienė nėra fėja, tačiau geba įtikinti, kad dosnią širdį turite, taigi vaikų gelbėjimas – ne tik jos, viešosios organizacijos „Gelbė-kit vaikus“ generalinės direktorės, bet ir jūsų reikalas.

• Žiema nesnaudžia. Panorusieji nuo jos atsikvėpti skuba nors trum-pam panirti į vasarą oranžerijose ar žiemos soduose.

• Sveika gyvensena sumažina tikimybę susirgti kraujagyslių ligo-mis, cukriniu diabetu ir net vėžiu.

• Praeityje plačiai naudoti asbes-to gaminiai gali sukelti plaučių vėžį.

Šiandien skaitykite:

Nukelta į 2 p.

Vida TavorienėVL žurnalistė, vida.tavoriene@valstietis.lt

Nuo 30 iki 80 proc. nusmukus dar-žovių kainoms, niaukstosi jų auginto-jų veidai. Šiemet daržovių augintojai nepuoselėja didelių vilčių dėl Rusijos rinkos, kuri pastaruosius dvejus me-tus ištuštino daržovių saugyklas ir papildė ūkininkų kišenes. Daržinin-kai neabejoja, kad Rusijai tapus Pa-saulio prekybos organizacijos (PPO) nare ir sumažėjus muitų tarifams grumtynės dėl didžiulės šios šalies rinkos taps dar aršesnės.

Perteklius stingdo prekybą

„Prekyba vangi, kainos žemos, nuotaikos prastos“, – taip ūkininkai apibūdina praėjusių metų pabaigos ir šiųmetę daržovių rinką.

Apie tai – 3 p. Apie tai – 26 p.

ŠEŠTADIENIS, 11 p.

SVEIKATA, 23 p.

SVEIKATA, 23 p.

Pernai daržovių kainos buvo „auksinės“, o šiemet ūkininkams tenka taikstytis su jų nuosmukiu. Produkcijos per-tekliaus neišvengė visos Europos Sąjungos šalys. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Prie teisėjos N.Venckienės namų susirenka daugiau žmonių nei į mitingus, organizuojamus dėl ekonominių problemų. Eltos nuotrauka

Daržovių augintojus blaško kainų sūpuoklės2010-aisiais pakilus daržovių kainoms, pernai gausiai jų priauginę ūkininkai nuogąstauja, kad dalį produkcijos pavasarį gali tekti išvežti į laukus.

Bebrams surentus užtvankas, dėl apsemtų pasėlių, pievų ir miškų neapsikenčiantys ūkininkai prašo pagalbos.

SODYBA, 8 p.

2 2012 m. sausio 14 d. • Nr. 4 (9127)Valstiečių laikraštis

Metų pradžioje prekyba visada nu-slopsta. Tačiau augintojai nesitiki, kad vėliau daržovių rinka atsigaus. Pernai juos gelbėjo anksčiau nei įprastai at-sivėrusi Rusijos rinka, kur iškeliavo nemažai lietuviškų daržovių.

Pernai daržovių kainos buvo „auk-sinės“, o šiemet ūkininkams tenka taikstytis su jų nuosmukiu. Produk-cijos pertekliaus neišvengė visos Eu-ropos Sąjungos šalys. Geras daržovių derlius buvo ir Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje bei kt.

„Tai – vieni iš prastesnių metų. Kainos daugiau nei perpus kritusios, o kai kurių daržovių – net 3 kartus ma-žesnės. Štai pernai kopūstus pardavi-nėjome po 1 Lt/kg, o šiemet gauname tik 30 ct/kg. Šalyje daržovių tiek, kad būtų patenkinti ne vienų metų porei-kiai“, – teigė Anykščių rajono ūkinin-kas Tomas Baravykas.

Augintojas nuogąstauja, kad šie-met vargu ar parduos visas daržoves. Dabar per mėnesį iš sandėlių išve-ža tris kartus mažiau produkcijos nei paprastai.

„Dar neišparduotos tos daržovės, kurios skirtos laikyti iki naujų metų. Jų kokybė prastėja, jos tiks tik per-dirbti. Greičiausiai teks grąžinti šias daržoves į laukus“, – susirūpinęs pa-sakojo anykštėnas.

Kai kurie augintojai sako, kad džiaugtųsi, jei pakaktų lėšų darbuo-tojams išlaikyti ir sėklai, kurui bei trą-šoms įsigyti. Neramiai miega tie, kurie daug investavo ir paėmė paskolas.

Pasak Lietuvos daržovių augin-tojų asociacijos (LDAA) direktorės Zofi jos Cironkienės, smarkiai atpi-go visos pernykščio derliaus daržo-vės. Palyginti su 2010 m., labiausiai atpigo kopūstai – net iki 80 proc., bulvės ir svogūnai – apie 60 proc., neplautos morkos – apie 50 proc., plautos – apie 35 proc., burokėliai – apie 30 proc.

Vietos rinka per ankšta

Šiemet daržovių augintojai ne-puoselėja didelių vilčių dėl eksporto į Rusiją. „Šiuo metu rusus šiek tiek domina vienintelė kultūra – koky-biškos morkos. Pernai visos daržo-vės buvo vežamos į šią šalį, po saus-ros ypač trūko bulvių. Dabar kol kas šiai rinkai nereikia nei mūsų bulvių, nei svogūnų, nei kopūstų, nei burokė-lių. Gal pavasarį kas pasikeis“, – sam-protavo LDAA valdybos pirmininkas Vidmantas Kvedaras.

Kėdainių rajono ūkininkas pa-brėžė, kad dėl Rusijos rinkos konku-

rencija labai arši, į ją veržiasi olandai, belgai, lenkai, izraelitai ir kt. Anot au-gintojo, Rusijai tapus PPO nare kon-kurencija bus dar didesnė.

„Daržovių pasiūla dar išaugs, visi grumsis dėl didelių Maskvos, Sankt Peterburgo ir kitų didelių miestų rin-kų. Mūsų privalumas – mažesni at-stumai ir gera daržovių kokybė. Trū-kumas – kooperacijos stygius. Rusijos didmenininkams reikia didelių kiekių, kuriuos galima sutelkti tik vienijan-tis“, – aiškino V.Kvedaras.

Lietuvos daržovių augintojai per-nai dalyvavo dviejose Maskvoje vyku-siose tarptautinėse parodose – mais-to ir gėrimų parodoje „World Food Moscow“ bei žemės ūkio ir perdir-bamosios pramonės parodoje „Zo-lotaja osen“.

„Ir vienoje, ir kitoje užmezgėme naudingų ryšių, kuriuos reikia plė-toti. Mes privalome priminti, kad ir Lietuva gali tiekti kokybiškas dar-žoves. Be to, esame netoli, tad ga-lime greitai įvykdyti užsakymą. Pa-

traukliausia būtų sava rinka, bet čia ankšta, todėl mūsų išsigelbėjimas – eksportas“, – tvirtino LDAA valdy-bos pirmininkas.

Žmonės grįžo į daržus

Daržovių perteklius susidarė ne tik dėl palankių orų. Praeitą pava-sarį sėklų pardavėjai kalbėjo apie sė-klų pirkimo ažiotažą. Pakilus dar-žovių kainoms, nemažai gyventojų nusprendė atgaivinti daržininkystės įgūdžius ir prisiaugino daržovių savo reikmėms. Atsirado ir naujų daržo-vių augintojų.

Anot Z.Cironkienės, nors LDAA narių daržovių plotai beveik nepasi-keitė, Lietuvoje deklaruoti daržovių plotai išaugo 15 proc. Daržininkystę plėtojančiose ES šalyse jie padidėjo apie 5 proc.

„Profesionalūs augintojai, atsi-žvelgdami į mitybos įpročius ir kitas aplinkybes, vienų daržovių plotus di-dina, kitų – mažina. Kopūstų suma-žėjo, morkų auginama tiek pat, o svo-

gūnų plotai trečius metus iš eilės augo. Štai šiemet didelis jų perteklius. ES augintojai, auginę kopūstus tik Rusi-jos, Ukrainos, Baltarusijos rinkai, dėl gero derliaus, užderėjusio šiose šalyse, dalį produkcijos tiekia mūsų rinkai. Todėl padidėjo kopūstų perteklius“, – teigė LDAA vadovė.

Šilta žiema – didelės išlaidos

Mūsų daržovių augintojams ne-palanki ir šilta žiema. Kai orai šilti, kai kurių ES šalių ūkininkai kai kurių daržovių (pvz., kopūstų) derlių gali imti tiesiai iš laukų kone visą žiemą. Taigi mūsiškiams konkuruoti tokio-mis sąlygomis nelengva.

Šilta žiema nepalanki ir daržovėms sandėliuoti. Dėl šiltų orų paprastuose sandėliuose sudėtingiau išlaikyti ko-kybišką produkciją, o daržovių lai-kymas moderniose saugyklose bran-gesnis.

„Modernių saugyklų, kur įreng-tos šaldymo kameros, išlaidos didžiu-lės. 10 tonų daržovių reikia parduoti, kad kompensuočiau elektros išlaidas. Tuose sandėliuose, kur nėra šaldymo kamerų, naudodavome ventiliatorius, kurie atvėsindavo patalpas. Tačiau kai lauke šilčiau nei pastate, toks vėsini-mo būdas neprasmingas“, – dėstė ūki-ninkas T.Baravykas.

Profesionalūs daržininkai – spąstuose

Daržovių augintojai jaučia emi-gracijos pasekmes. „Aktyvūs pirkėjai išvažiuoja, todėl paklausa mažėja“, – pastebėjo Z.Cironkienė.

Anot LDAA vadovės, profesio-naliems daržininkams daug rūpesčių kelia ir vartotojų noras valgyti sveiką produkciją.

„Tai – geras dalykas. Tačiau pir-kėjai nesuvokia, kad sveikos produk-cijos ir savikaina atitinkama. Varto-tojai nori kokybiškos produkcijos, tačiau mokėti brangiau nenori. Kaip tada išgyventi augintojams?“ – svarstė Z.Cironkienė.

Savo atsiima ir prekybos tinklai, iš daržovių augintojų vis dažniau reika-laujantys mažinti kainas.

„Daržovių augintojams nelengva. Ypač tiems, kurie nemažai investavo ir ėmė paskolas. Vakariečiams len-gviau atlaikyti tokius kainų nuosmu-kius, nes jie jau turi modernias bazes. O dauguma mūsų daržininkų pradė-jo nuo nulio, todėl jiems tenka nema-žai investuoti į žemės ūkio techniką, šiuolaikiškų saugyklų įrengimą, dar-žovių transportavimo priemones“, – aiškino LDAA vadovė.

Aktualijos

Daržovių augintojus blaško kainų sūpuoklės

Pigiausios lenkiškos daržovėsIngrida Lukošiutė, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto tyrėja2010 m. daržovių kainos buvo didžiausios per pas-taruosius 4 metus. Pernai daržovių derlius buvo labai geras, todėl kainos krito. Labiausiai atpigo kopūstai, svogūnai: gruodį jie buvo superkami atitinkamai apie 60 proc. ir 50 proc. pigiau nei pernai. Mažmeninės daržovių kainos gruodį smuko nuo 25 proc. iki 75 proc. Daržovės pigo visose ES šalyse. „Eurostat“ agentūros duomenimis, la-biausiai kainos krito Lenkijoje. Čia praėjusį lapkritį, palyginti su 2010-ųjų lapkričiu, visų daržovių kainos buvo vidutiniškai 19 proc. mažesnės. Lietuviškos daržovės, palyginti su lenkiškomis, buvo nuo 4 proc. iki 78 proc. didesnės. Liepos–lapkričio mėnesiais, kai pradėjo pigti daržovės, augintojų dalis mažmeninėje kainoje suma-žėjo iki vidutiniškai 46 proc., o prekybininkų dalis buvo 37 proc.

„Daržovių augintojams nelengva. Ypač tiems, kurie nemažai investavo ir ėmė paskolas. Vakariečiams lengviau atlaikyti tokius kainų nuosmu-kius, nes jie jau turi modernias bazes“, – dėstė Zofi ja Cironkienė.

Rimanto Dovydėno piešinys

Atkelta iš 1 p.

Teismui vis nepavyksta iš es-mės pradėti nagrinėti beveik dve-jus metus tirtos ir politines aistras kėlusios vadinamosios „mailiaus“ bylos. Jos nagrinėjimas atidėtas iki pavasario, nes į posėdį neat-vyko ne tik dalis advokatų, bet ir vienas kaltinamasis.

Dar pernai teismui perduota va-dinamoji „mailiaus“ byla atideda-ma ne pirmą kartą. Šįsyk, vos pra-sidėjus posėdžiui, paaiškėjo, kad nėra vieno iš devynių kaltinamųjų. Be to, teisme nepasirodė daugiau nei pusė jų advokatų, trys net ne-pranešė priežasčių. Teismas įspėjo, kad netoleruos panašių situacijų, ir buvo priverstas nagrinėjimą atidė-ti net iki balandžio. „Nežinau, dėl kokių priežasčių neatvyko. Bet ar normalu, kad net neįspėja teismo, kad neatvyks į posėdį? Šiaip turėtų įspėti“, – teigė prokuroras Dainius Baraniūnas.

„Taip, aš žinau, kad mano advo-katas dalyvauja kitoje byloje. Tą nustatė ir teismas. Jam pateiktas ir prašymas. Aš nesuprantu, kas čia nesuprantamo“, – aiškino kaltina-masis, Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas Skirmantas Miškinis. Devyni teisiamieji kaltinami klasto-ję dokumentus, steigę fi ktyvias įmo-nes, papirkinėdami kėsinosi pasi-savinti per 20 mln. Lt iš Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžetų neva žuvų mailiui auginti. Kaip liudyto-jas apklaustas žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. O tarp teisia-mųjų yra ir buvęs Lietuvos banko vadovas bei ambasadorius Romu-aldas Visokavičius.

Byla sukėlė ir politinį atgarsį. Opozicija inicijavo laikinąją ko-misiją, kuri turėjo tirti, ar premjero Andriaus Kubiliaus patarėjai nepa-žeidė įstatymų Finansinių nusikal-timų tyrimo tarnyboje susipažin-dami su byla.

Eltos inf.

„Mailiaus“ byla atidėta iki balandžio

Ar tenkina greitosios pagalbos darbas?

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.

Taip, medikai atvyksta laiku ir

suteikia kvalifi kuotą pagalbą

Ne, nes greitosios pagalbos reikia

ilgai laukti Retai suteikia

tinkamą pagalbą Į ligoninę veža

giminaičiai

14 proc.

24 proc.

33 proc.

29 proc.

Raimundo Šuikos nuotrauka

32012 m. sausio 14 d. • Nr. 4 (9127)Valstiečių laikraštis

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Vyriausybės sprendimas dėl ne-teisėtų statinių Kuršių nerijoje su-klaidino ne tik paprastus šalies pi-liečius, bet ir Seimo narius bei kai kuriuos aplinkosaugininkus. Aiškė-ja, kad iš tikrųjų ketinama griauti ne tik 3, bet net iki 20 pastatų, jeigu neatsiras prielaidų taikos sutartims teisminiuose ginčuose sudaryti. Ta-čiau kol kas niekas negali pasakyti, kiek tokių atvejų gali būti.

Aptakus Vyriausybės sprendimas

Vyriausybės tinklalapyje paskelbta ofi ciali informacija dėl neteisėtų sta-tinių Kuršių nerijoje likimo yra labai aptaki, todėl ją galima interpretuoti įvairiai. Gal taip padaryta specialiai? Gal laukiama visuomenės reakcijos, o tada būtų pritarta įsivyravusiai nuo-monei? Tačiau kol kas tokios nuomo-nės nėra. Žmonės nesupranta, kas įvy-ko, kodėl įvyko ir kas kaltas.

Vyriausybė toje pat informacijoje teigia, kad neteisėtos statybos nebus toleruojamos ir visi neteisėti pasta-tai turės būti nugriauti, tačiau kitoje pastraipoje jau rašoma, jog kai kurių statinių savininkams įgyvendinus ke-liamus reikalavimus ir pastatus per-tvarkius taip, kad jie atitiktų rengia-

mą Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, gali atsirasti prielaidų taikos sutartims teisminiuose ginčuo-se sudaryti.

Teks griauti tris ar dvidešimt pastatų?

Buvusi Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Seimo narė Aurelija Stancikienė VL sakė dalyvavusi Vy-riausybės posėdyje ir supratusi, kad Vyriausybė nutarė iš esmės ir princi-pingai laikytis teismų sprendimų.

„Aš dar perklausiau, ar tikrai ne-bus elgiamasi ne pagal teismų nutar-tis. Mane patikino, kad bus laikoma-si priimtų teismo sprendimų“, – sako A.Stancikienė.

Tačiau žiniasklaida išplatino Vals-tybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės Rūtos Baškytės žodžius, esą Ministrų kabinetas siūlo konfl iktą dėl nelegalių statybų pajūryje išspręsti taikiai, tai yra dalį pastatų įteisinti. Pa-sak R.Baškytės, nuspręsta griauti tris pastatus priešais Ąžuolyną, Juodkran-tėje, tarp jų – ir vadinamuosius baoba-bus Preiloje, automobilių aikštelėje.

A.Stancikienė tą patį nutarimą su-prato kitaip. „Priimtas nutarimas dėl trijų objektų, bet ne dėl trijų pastatų. Griauti teks Juodkrantėje Liudviko Rėzos g. 1A (trys pastatai), vadina-muosius baobabus Preiloje (trys pas-tatai), druskos sandėlį. Be to, numatyta griauti pastatus Nidoje Lomiškio g. 1, pastatus Naglių g., geriausiu atveju tik šešis (iš keturiolikos) botelius išsaugos UAB „Sabonio klubas ir partneriai“. Mano skaičiavimais, teks griauti apie 20 pastatų“, – teigia Seimo narė.

Grumiasi principai ir logika

Seimo narė Virginija Baltraitienė nusiteikusi nuosaikiau.

„Pati buvau Neringoje, mačiau tuos pastatus. Aplinka sutvarkyta, ži-nau, kokia ji buvo iki statybų. Be to,

neužmirškime, kad dabar galioja jau kiti teisės aktai, todėl padėtis kurio-ziška – dabar turėtume nugriauti tuos pastatus, jų savininkams iš mokesčių mokėtojų kišenės kompensuoti mili-jonus litų, tada tie savininkai, jau rem-damiesi naujais teisės aktais, gautų naujus leidimus ir vėl statytų pastatus gal net toje pačioje vietoje“, – aiškina V.Baltraitienė.

Seimo narė siūlo bausti ne pasta-tų statytojus, bet neteisėtus leidimus išdavusius valdininkus.

„Jeigu jie pasirašė, tai teisėsaugos institucijos turi aiškintis priežastis, kodėl taip nutiko. Gal jie buvo suin-teresuoti?“ – klausia V.Baltraitienė.

Jos kolegė A.Stancikienė laikosi kitos nuomonės.

„Vieną kartą turime pasimoky-ti, o geriausia pamoka būna tada, kai valstybė elgiasi principingai ir sprendimus įgyvendina iki galo. Štai Neringoje panašių atvejų jau būta 1997-aisiais. Tada irgi buvo tikėtasi, kad ateityje panašių atvejų nebus, ža-dėta, kad jie nebus toleruojami, tačiau iš klaidų nepasimokyta“, – primena A.Stancikienė.

Pažeidėjų toli ieškoti nereikia

Jeigu vyktų tyrimas, tyrėjai ap-klaustų ir dabartinę Seimo narę A.Stancikienę, kuri nuo 2005-ųjų iki 2008 m. lapkričio mėn. vadovavo Kuršių nerijos nacionaliniam parkui.

„Galėčiau daug papasakoti ir tyrė-jams paminėčiau ne vieno valdininko pavardę. Prisimenu, ateina vienas lei-dimus rinkęs statytojas ir man sako: „Nepasirašysite ant leidimo? Jūs gal juokaujate? Ar žinote, kiek man kai-navo 17 parašų, teliko jūsų parašas.“ Nepasirašiau. Tačiau vėliau leidimai statyti buvo išduodami ignoruojant Kuršių nerijos nacionalinį parką ir mums net nežinant“, – prisimena A.Stancikienė.

Beje, išdavusiųjų neteisėtus leidi-mus statyti pastatus nereikia toli ieš-koti. Štai naujasis Neringos meras Antanas Vinkus tarsi prisiėmė buvu-sios savivaldybės nuodėmes ir į admi-nistraciją priėmė dirbti du buvusius valdininkus, kurie įtariami neteisėtų leidimų išdavimu. Vienam iš jų pasi-sekė – iškelta baudžiamoji byla buvo nutraukta įsigaliojus senaties termi-nui. Taigi patyręs valdininkas ir toliau pasirašinės leidimus.

Ne atsitiktinės klaidos, bet pažeidinėjimų sistema

Skirtingas nuomones dėl neteisėtų pastatų turintys politikai sutaria, kad kaltininkus surasti būtų nesudėtinga, tereikia valdžiai politinės valios. Pri-siminkime pirmuosius žingsnius. Dar A.Brazausko vyriausybė ilgai svars-

tė, ar verta kreiptis į teismus. Kodėl delsė? Todėl, kad iš 100 patikrin-tų detaliųjų planų ir projektų net 60 buvo nustatyti pažeidimai, iš kurių net dėl 40 buvo kreiptasi į teismus. Taigi mastai dideli. Galima padary-ti išvadą, kad tai buvo ne atsitiktinės klaidos, bet teisės aktų pažeidinėjimo sistema. Be kita ko, pažeidėjai buvo ne paprasti Neringos gyventojai, bet turtingųjų sluoksniui priklausantys vilniečiai, kauniečiai ir net Rusijos piliečiai. Todėl A.Brazauskas delsė. Jis suprato, kad teks kovoti su galin-ga sistema. Vis dėlto buvo nuspręsta kreiptis į teismus.

Ar dabartinė Vyriausybė suras jėgų pasiekti, kad pastatų statyto-jai civiline tvarka regreso būdu ga-lėtų išsiieškoti nuostolius iš leidimus jiems išdavusių valdininkų? Klausi-mas lieka atviras.

Aktualijos

Pilnatis.Saulė teka 8.35, leidžiasi 16.20.

RytojŠiandien Poryt

Šiandien snigs ir pustys. Tikėtina, kad vietomis šią parą iškris per 20 cm sniego. Pūs gūsingas ir žvarbus šiaurės vakarų vėjas. Žemiausia oro temperatūra naktį bus 1–6, aukš-čiausia dieną – 0–5 laipsniai šalčio.

Sekmadienį nedaug sniego iškris tik vietomis. Vėjas pasisuks iš šiaurės, tačiau pūs sil-pniau. Oro temperatūra naktį bus 3–8, dieną – 1–6 laipsniai šalčio.

Ateinančią savaitę orai bus žiemiški. Gausaus sniego nenumatoma, bet oro tempe-ratūra vis labiau kris.

orai.lt, VL inf.

Dieną: -1 -6° Dieną: -1 -6°

Naktį: -3 -8°Naktį: -3 -8°

Dieną: 0 -5°

Naktį: -1 -6°

Neverta laikytis principų ir švaistytis milijonaisVidmantas Žiemelis, Seimo narys

Gerai, kad Vyriausybė paliko galimybę peržiūrėti teismų sprendimus ir sudaryti taikos sutartis. Labai abejoju, ar dabar verta laikytis principų ir griauti tai, ko nebūtina griauti pagal šiuo metu galio-jančius įstatymus. Juk tie pastatai – ne kokie nors monstrai, galima pašalinti trūkumus. Yra daug niuansų. Kiek žinau, generalinis planas nebuvo skelbtas, būta problemų dėl susipažinimo su juo. Kita vertus, be reikalo kaltiname, pavyzdžiui, A.Sabonį. Sakoma, kad pastatų statyto-jai turėjo žinoti, kad toje vietoje statyti negalima. O iš kur jie galėjo žinoti, jeigu buvo gauti leidimai? Patikėkite, statybų sritis yra labai paini, net teisininkai sun-kiai susigaudo tuose labirintuose.

Reikia atlikti nuodugnų tyrimąVytenis Povilas Andriukaitis, Seimo narys

Vyriausybės sprendimas yra skandalin-gas. Tačiau lieka arbitras – teismas. Jis turės įvertinti šį sprendimą. Manau, kad Vyriausybės žingsniai ignoruoti įsiteisė-jusius teismo sprendimus prasilenkia su teisinės valstybės pamatiniais prin-cipais, su Vyriausybės funkcijomis, jos konstitucinėmis pareigomis, prievolėmis ir atsakomybe. Reikia atlikti nuodugnų teisinį tyrimą. Manau, nesudėtinga nu-statyti valdininkus, kurie pasirašė leidi-mus bei pažeidė teisės aktus, ir parei-kalauti iš jų atsakomybės. Tačiau niekas to nedaro. Deja, Lietuvoje atsakomybės praktika yra labai silpna. Tačiau turiu vilties, kad padėtis pasikeis.

Pasiimame savo transportu visoje Lietuvoje

SUPERKAME KVIEČIUS!SUPERKAME KVIEČIUS!

Kainas galite rasti www.malsena.lt Išsamesnės informacijos teirautis telefonu: 8 (686) 30664, 8 (614) 07543

UAB „Malsena plius“ Stoties g. 65, Vievis

(Užs. 18)

Kuršių nerijos paradoksas: nugriauti, kompensuoti ir vėl statyti

Vyriausybė ieško būdų, kaip išsaugoti neteisėtai pastatytus pastatus, tačiau nesiryžta skelbti karo neteisėtus leidimus išdavusiems valdininkams.

Martyno Vidzbelio nuotraukaMartyno Vidzbelio nuotrauka

4 2012 m. sausio 14 d. • Nr. 4 (9127)Valstiečių laikraštisKomentarai

Daiva Norkienė

Kartą, dar sovietmečiu, pas mus apsilankiusi Vokietijoje gyvenanti te-tulė buvo šokiruota lietuviško „neū-kiškumo“. Duonos riekė būdavo lyg dedikuota Justino Marcinkevičiaus eilutėms pagrįsti: „O kai lig soties

duonos prižiaumoji, tai ir į aslą nu-krenta pluta.“

Sviestą ant jos tepėme peiliais ir kuo storiau. Fermentinio sūrio atsipjauda-vome ir lyg trečiąjį sumuštinio aukštą paklodavome tuo pačiu įrankiu. „Jei mes būtumę valgę taip, kaip jūs, seniai būtume bankrutavę“, – pareiškė tetu-lė. Ir visai šeimai stebint atsipjovė be-veik permatomą duonos riekelę, svies-to tepė – nė nematyti, ir ilgai stebėjosi, kad neturime specialaus įrankio – per-matomam sūrio gabalėliui atriekti.

Dar daugiau jos keistybių, kaip at-rodė, pastebėjome savaitę gyvendami po vienu stogu. Pakaks paminėti vien tai, kad kone maniakiškai tikrino, ar tuščiose patalpose išjungta šviesa...

Kuo Europos griuvimo kontekste įsidėmėtina ši sena istorija? Šiandien man vis labiau patinka posakis, kad geriau ilga, bet plona riekė nei trum-pa ir stora. Taupieji, racionalieji vo-kiečiai, turėję tiek pat laiko kraštui ir ekonomikai atkurti, kaip ir kitos An-trajame pasauliniame kare dalyvavu-sios šalys, jau po kelių dešimtmečių gyveno pasiturimai. Net emigrantai važinėjo nuosavomis mašinomis, gy-

veno privačiuose būstuose ir defi ci-tais aprūpindavo Sovietų Sąjungoje likusius vargšus giminaičius. Dabar Vokietija drauge su Prancūzija ir ke-liomis stipresnėmis Europos Sąjun-gos šalimis stumia į kalną visą euro zonos ekonomiką.

Ir nors Vokietijos ūkio ministras Filipas Riosleris prieš pat Naujuosius pareiškė, kad Vokietijos ekonomika „visiškai tvirta“, o Prancūzijos – po trumpo sąstingio baigiantis metams trečdaliu procento paaugo, džiaugtis

beveik nėra kuo. Pasigirsta nuomo-nių, kad taupieji vokiečiai vieną dieną pavargs dengti išlaidžių graikų ir kitų prasiskolinusių šalių skolas.

Didžiosios valstybės, garantuojan-čios kitų valstybių skolas, gali prarasti aukščiausius reitingus ir tapti neat-sparios krizei. Atbulinės pavaros įjun-gimu galima laikyti britų atsisakymą pasirašyti naują ES sutartį dėl griež-tesnės fi skalinės drausmės kontrolės.

Tad reali tikimybė, kad sugrius euro zona, o su ja – ir visa Europos Sąjunga. Pirmiausia todėl, kad net pa-tiems Europos Sąjungos kūrėjams, matyt, nevisiškai buvo aišku, kodėl ją

kūrė. Svajota apie didžiulę rinką, kurią dabar sudaro apie 500 mln. vartotojų? Anot Leonido Donskio, ekonomika yra ta pati jėgos ir dominavimo lo-gika, tik iš frontų pervesta į rinką... Į prestižinį euro zonos klubą iš pradžių buvo priimamos tik pasiturinčios ša-lys, galinčios įveikti Mastrichto krite-rijus. Tačiau (arba kaip tik todėl) nei šių valstybių nacionalinių biudžetų formavimo ypatumų, nei fi nansų rin-kų niekas nekontroliavo. Viską turė-jo sukontroliuoti rinka, o valstybės

(ar tuo labiau – ES) kišimasis „buvo nereikalingas“. O tada savo juodą dar-bą padarė niekieno nekontroliuojami, pigias paskolas į kairę ir dešinę daliję bankai, kurie atvėrė kelią materialinė-mis vertybėmis nepagrįstai fi nansinei ekonomikai.

„Tų, kas plačiai atkėlė vartus, tai yra atidarė nekontroliuojamą fi nansi-nę rinką skandinaviškiems bankams, prie kryžiaus neprikalsi“, – sakė buvęs bankininkas Petras Kravtas, paklaus-tas, ar Lietuvai nevertėtų pasekti len-kų pavyzdžiu ir atsieti litą nuo euro. Tačiau tai padaryti bijoma ir dėl eu-rais paskolas paėmusių žmonių liki-mų – šalyje padaugėtų benamių ir so-cialiai remtinų asmenų, bankrutuotų dalis verslininkų.

Gyvenimas pagal pajamas, o ne skolon, būtų buvusi ta „plona, bet ilga duona“, kuri anksčiau ar vėliau būtų Lietuvą atvedusi į prestižinį euro zo-nos valstybių klubą. Taip pat nebūtų sudariusi sąlygų kai kurioms prasisko-linusioms ES valstybėms išlaidauti ir „lėbauti“.

Taigi, kaip ir graikai, italai, ispanai, portugalai ar latviai, dar kartą verši-mės diržus. Tiksliau, mums juos su-verš eilinį kartą padidindami mokes-čius ar užkraudami naujų. Lietuviams tai skausmingiau dar ir todėl, kad taip neseniai jie nugurkė storą ir riebų ne-užsidirbtos duonos kąsnį.

Niekuomet neužmiršiu Trijų Ka-ralių šventės prieš 28 metus (1984 m.). Po mėnesį trukusios labai vargin-gos kelionės buvau atvežtas į Per-mės kalėjimą. Kameroje kartu su keliais kaliniais laukėme paskutinio etapo į vieną iš Uralo lagerių. Trijų Karalių šventės vakarą į mūsų ka-merą atvedė dar kelis kalinius, ve-žamus atlikti papildomos bausmės Čistopolio kalėjime iš ten, kur mes dar tik vykome. Mes, naujokai, iš-sižioję klausėmės ne Trijų Karalių šventės homilijos, o pasakojimų, kas mūsų laukia lageryje. Paskui vieni prisiminėme, kad šiandien – Trijų Karalių šventė, kiti – kad stačiatikių Kalėdos, ir dalijomės prisiminimais, kaip laisvėje šventėme šias šventes. Mes visi – katalikai, protestantai ir ortodoksai – vaišinomės maisto tru-piniais, kuriuos radome savo krep-šiuose. Betliejaus Kūdikiui galėjome padovanoti tik savo tikėjimą ir var-gą, nes nieko daugiau neturėjome.

Kristaus Apsireiškimo šventės Mišių Dievo žodžio skaitiniai pa-

sakoja apie dovanas. Pranašas Izai-jas kalba apie būsimus laikus, kai auksu ir smilkalais apkrauti kup-ranugariai trauks į Jeruzalę ir visi skelbs šlovingus Viešpaties darbus (plg. Iz 60, 1–6).

Evangelija pasakoja apie išmin-čius, atvykusius į Jeruzalę pagarbin-ti gimusio žydų Karaliaus. Danguje nušvitusi žvaigždė atvedė į Betliejų ir čia gimusiam Kūdikiui išminčiai atidavė savo dovanas – auksą, smil-kalus bei mirą. Tai buvo jų didelio tikėjimo ir nemažesnės pagarbos gi-musiam Karaliui ženklas. Be šio ti-kėjimo jie nebūtų su dideliu vargu ir pavojais ieškoję Kūdikio.

Visiškai natūralu, kad mes tuos, kuriuos gerbiame ir mylime, ap-dovanojame – meile, prielankumu, geru žodžiu ar kokia nors dovana.

Jeigu mūsų tikėjimas nėra tik pa-veldėtos krikščioniškosios kultūros dalis, bet turi gilias šaknis mūsų šir-dyje, tuomet savo pagarbą ir meilę Dievui išreiškiame ne tik maldos žodžiais, bet ir labiau matomais bū-dais. Iš tvano išsigelbėjęs Nojus tuo-jau pastatė aukurą ir kaip padėką už išgelbėjimą sudegino Dievui skirtą atnašą. Izraelitai, gyvendami pago-nių apsuptyje ir brangindami iš ver-gijos juos išvedusį Dievą, jo garbei aukodavo geriausius avinėlius.

Rytų išminčių pagarbintas Kū-dikis pats taps auka, naikinančia žmonių nuodėmes. Jėzus panorėjo šią savo auką sudabartinti – leisti ir

mums realiai dalyvauti jo išgany-mo misijoje. Todėl Paskutinės va-karienės metu, įsteigęs savo nekru-vinąją auką, jis paliepė apaštalams: „Tai darykite mano atminimui.“ Šis Kristaus aukos sudabartinimas vyksta per kiekvienas Mišias. Tai – brangiausia, ką turime savo krikš-čioniškame tikėjime. Mes negalime Dievui padovanoti ko nors daugiau už jo Sūnaus auką. Palaiminti visi, kurie dažnai ir sąmoningai dovanoja Dievui šią auką.

Kalbėdami apie dovanas Dievui, turėtume nuolat mąstyti ne tik apie anapusinėje tikrovėje esantį Viešpa-tį, kaip jam išreikšti savo meilę bei dėkingumą, bet ir apie tai, kaip Die-vas apsireiškia mums čia ir dabar. Negalime užmiršti Kristaus žodžių: „Ką padarėte vienam iš mažiausiųjų

mano brolių, man padarėte.“ Jėzus tvirtina, kad gyvena kiekviename žmoguje, ypač tame, kuris yra sil-pnas, daug ko stokoja, ypač mūsų meilės.

Jeigu norime, kad Dievas mums apsireikštų, kaip anuomet apsireiš-kė Rytų išminčiams, turime mąstyti, kaip padėti tiems savo broliams, ku-riems reikia mūsų pagalbos. Mąsty-ti ne apie centus, kuriuos įdedame į ištiestą ranką, ar labdaros akcijose paaukotus kelis litus, bet apie tikrą pasitarnavimą, be kurio žmogus ne gyventų, o tik vegetuotų.

Labiausiai būna suprantama me-džiaginė parama, kurią organizuoja

„Caritas“, Maltos ordinas, samarie-čiai ir kiti žmonės, neabejingi sveti-mam skausmui. Tačiau dauguma ne mažiau už centus ir daiktus stoko-ja mūsų dėmesio, prielankumo, gero žodžio, padrąsinimo, vilties ir mei-lės. Labai apgailėtinai atrodytume, jei mes, į Kristų tikintieji, nedalydami kitiems savo meilės, gerumo ir vilties, kasdien nesirūpindami, kad aplink mus būtų daugiau dvasinės šviesos, rūpintumės tik savimi arba su minia dėl savo nesėkmių kažką keiktume.

Pradėjome Palaimintojo arki-vyskupo Jurgio Matulaičio metus. Gimęs Sūduvos krašte, J.Matulaitis nuo pat vaikystės per didelį vargą ir kūno negalias skynėsi kelią į gyve-nimą. Tapęs kunigu, Palaimintasis sutelkė draugus kunigus ir atgaivi-no caro marinamą Marijonų kon-gregaciją. Kauno arkikatedroje buvo konsekruotas vyskupu, labai sunkiu karų metu valdė Vilniaus vyskupiją, įkūrė Vargdienių seserų bei Jėzaus

Eucharistijoje Tarnaičių seserų kon-gregacijas, kaip popiežiaus legatas parengė Lietuvos bažnytinės pro-vincijos projektą ir, visą gyvenimą išdalijęs kitiems, čia, Kaune, iške-liavo pas Viešpatį. Palaimintasis sau nepasiliko nieko. Ėjo ir dirbo ten, kur buvo siunčiamas, ir net mirda-mas ragino savo dvasios vaikus ri-kiuotis bei dirbti.

Šitaip gyventi ir aukotis žmogus gali tik tada, kai tarsi tie Rytų iš-minčiai būna suradęs Betliejaus Kū-dikį ir jame atpažinęs Dievo siųstą-jį Mesiją.

Išminčių ir mūsų dovanos

Visiškai natūralu, kad mes tuos, kuriuos gerbiame ir mylime, apdo-vanojame – meile, prielankumu, geru žodžiu ar kokia nors dovana.

Didžiosios valstybės, garantuojančios kitų valstybių skolas, gali prarasti aukščiausius reitingus ir tapti neatsparios krizei.

Homilija Kauno arkikatedroje bazilikoje pradedant Palaimintojo Jurgio Matulaičio metus ir teikiant kunigystės šventimus Viešpaties Apsireiškimo (Trijų Karalių) iškilmėse 2012 m. sausio 8 d.

Savaitės komentaras

Atsirūgo neužsidirbtos duonos kąsnis

Europos Komisija (EK) vykdo ne-teisingą ekonominę politiką, kuri gali įstumti Europą į 15 metų truksian-čią recesiją. Apie tai interviu laikraš-čiui „La Libre Belgique“ sakė Belgijos pramonės ministras Polis Manjetas. Jis pabrėžė, kad apie tokią ilgą rece-siją kalba visi garsūs ekonomistai.

Pasak ministro, biudžetų mažini-mo planai, įskaitant socialinių pro-gramų karpymą, skatins ekonomi-kų traukimąsi. P.Manjeto manymu, užuot tai dariusi, ES per Europos centrinį banką ir Europos investicinį banką turėtų padėti nuo skolų kri-zės nukentėjusioms šalims išmokė-ti jų „istorines skolas“. EK 2011 m. pabaigoje paragino euro zonos nares sumažinti biudžetų išlaidas. Šios prie-monės būtinos, norint išvengti tokios situacijos kaip Graikijoje. Ši valstybė 2010–2011 m. neįstengė susitvarky-ti su savo skolomis ir faktiškai ban-krutavo. Didžiulis valstybės įsisko-linimas BVP požiūriu užfi ksuotas ir Portugalijoje, Ispanijoje bei Italijoje. 2010 m. Europoje buvo įsteigtas Eu-ropos fi nansinio stabilumo fondas, iš kurio valdininkai skiria lėšų proble-mų turinčioms šalims. 2011 m. pa-baigoje EK paskelbė prognozę, pa-gal kurią euro zonos BVP 2012 m. išaugs 0,5 proc. Tai faktiškai reiškia, kad kai kuriose valstybėse ekonomika neaugs apskritai, o dalis jų patirs re-cesiją. 2012 m. sausio 11 d. paaiškėjo, kad paskutinį praėjusių metų ketvirtį stambiausia Europos ekonomika – Vokietijos – susitraukė 0,25 proc., pa-lyginti su trečiuoju ketvirčiu.

„Snoro“ banko bankroto admi-nistratorius kartu su banko darbuo-tojais ir patarėjais Lietuvoje bei už-sienyje rado daugiau nei 2 mlrd. Lt vertės turto.

74 nuosavybės objektus Lietuvo-je, Estijoje, Rusijoje ir Prancūzijo-je, kurių bendra vertė – daugiau nei 334 mln. Lt, valdo bankroto admi-nistratorius. Londone adminis-tratoriaus žinion paimtos trys transporto priemonės, kurių bendra vertė – 1 mln. Lt. Bankroto administratorius saugo dar 102 kitas banko transpor-to priemones. Bankroto administra-toriaus veiklos pradžioje iš „Snoro“ mini bankų, fi lialų, bankomatų buvo surinkta ir į Lietuvos banką pervežta apie 140 mln. Lt vertės litų bankno-tų ir monetų, taip pat surinkta apie 55 mln. Lt vertės 22 užsienio šalių valiutos banknotų bei monetų. Daug pasigesto turto yra užsienio šaly-se, todėl jam susigrąžinti bankro-to administratorius bendradarbiauja su Austrijos, Kaimanų salų, Estijos, Prancūzijos, Latvijos, Liuksemburgo, Šveicarijos, D.Britanijos ir Ukrainos fi nansų bei valstybės institucijomis. Pavyzdžiui, didelę dalį trūkstamo fi -nansinio turto sudaranti 1,03 mlrd. Lt suma yra Šveicarijoje registruotuose bankuose, kuriuose lėšos buvo nau-dotos ne bankui naudingiems tiks-lams. Iš viso „Snoro“ banko bankroto administratoriaus komandoje Lietu-voje dirba 67 užsienio fi nansų, teisės, bankininkystės, turto vertinimo eks-pertai ir 27 vietos specialistai.

Eltos ir valstietis.lt inf.

Laukia 15 metų recesija?

Rasta „Snoro“ banko turto

52012 m. sausio 14 d. • Nr. 4 (9127)Valstiečių laikraštis Aktualijos

(Užs. 23)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) sieks reorganizuoti di-džiuosius vaikų globos namus. Taip tikimasi vai-kams sukurti šeimai ar-timą aplinką. Ministeri-jos prioritetu išliks vaiko globos šeimoje, šeimy-nų steigimo ir įvaikinimo skatinimas.

Didieji vaikų namai ne-bus mechaniškai uždaro-mi ar skaidomi, bet keisis gyvenimo juose principas ir aplinka. Vaikų globos namų, kuriuose yra dau-giau nei 60 vietų, Lietu-voje yra 25, o tai sudaro ketvirtadalį visų vaikų globos namų.

„Mūsų tikslas – užtikrinti, kad globos namuose gyventų ne daugiau kaip 60 vaikų, o jų gyvenimo princi-pas būtų artimas šeiminei aplinkai, tai yra būtų gyvenama grupėmis, ne daugiau kaip po 8 vaikus. Kiekvie-na tokia grupė turėtų atskirą įėjimą, virtuvę, miegamąjį ir kitas patalpas. Vaikai gyventų vadinamuosiuose butuose ar kotedžuose, kaip gyve-na įprastos šeimos“, – sakė SADM viceministras Dalius Bitaitis.

Tiesa, skirtingose patalpose esantys būstai juridiškai priklausys tai pačiai įstaigai. Pagerinti tėvų globos netekusių vaikų gyvenimo sąlygas ketinama iki 2015 m.

Vykdant vaikų globos namų re-organizaciją, pernai spalio pabaigo-je duris atvėrė Molėtų vaikų globos

namai. Senieji šio rajono vaikų glo-bos namai buvo įsikūrę labai prastos būklės ir nepritaikytuose vaikų glo-bai pastatuose. Naujieji patogūs na-mai atitinka reikalavimus, keliamus vaikų globos namams, vaikai gyvena jaukioje aplinkoje, šeimynomis.

Iš viso šalies vaikų globos namuo-se gyvena 4 175 vaikai. D.Bitaitis pabrėžė, kad vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo tikslas – atsižvelgiant į vaiko interesus ir po-reikius sudaryti sąlygas vaikui aug-ti biologinėje šeimoje. Netekusiam tėvų globos vaikui sudaryti tinkamas globos (rūpybos) ar įvaikinimo są-lygas, kurios atitiktų vaiko poreikį augti šeimos aplinkoje arba aplin-koje, artimoje šeimai, tinkamai pa-sirengti savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.

Eltos inf.

Rusijos žmogaus teisių gynė-jui, kovotojui už laisvę ir demo-kratiją Sergejui Kovaliovui įteikta pirmoji Lietuvos Seimo paskirta Laisvės premija.

Apdovanojimas įteiktas Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną iš-kilmingo minėjimo Seimo Kovo 11-osios salėje metu.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė laureatui įteikė Laisvės premijų statu-lėlę, sukurtą pagal skulptoriaus Juozo Zikaro Laisvės paminklą (statulėlės autorė – skulptorė Joana Noreikaitė).

Laisvės premijų komisijos pirmi-ninkas, Seimo narys Petras Auštre-vičius priminė Rusijos žmogaus tei-

sių gynėjo S.Kovaliovo biografi jos faktus, pasveikino laureatą.

S.Kovaliovas 1969 m. tuome-tėje Sovietų Sąjungoje įkūrė pir-mąją iniciatyvinę grupę žmogaus teisėms ginti. Vėliau tai tapo svar-biausia disidentinio judėjimo Lie-tuvoje jungtimi. S.Kovaliovas taip pat aktyviai dalyvavo publikuojant periodinius leidinius, kurie skatino atgimti žmonių viltis sunkiausiais laikotarpiais.

S.Kovaliovas už disidentinę veik-lą 1975 m. buvo nuteistas Vilniuje ir 7 metus kalėjo gulage. Seimo rū-muose eksponuojama 30 sufabri-kuotų KGB bylų, kurios darsyk pri-mena tą niūrią praeitį.

Po Sovietų Sąjungos žlugimo S.Kovaliovas buvo pasukęs ir į ofi cia-liąją politiką, tačiau išliko ištikimas ankstesnės veiklos principams.

2011 m. gruodžio 13 d. Seimas priėmė nutarimą, skelbiantį, kad pirmoji įsteigta Laisvės premija ski-riama Rusijos disidentui, žmogaus teisių gynėjui S.Kovaliovui.

Seimo įsteigta Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir orga-nizacijų laimėjimus bei indėlį gi-nant žmogaus teises, plėtojant de-mokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą ap-sisprendimą bei suverenitetą.

Eltos inf.

Sieks reorganizuoti didžiuosius vaikų namus

S.Kovaliovui – Laisvės premija

D.Bitaitis pabrėžė, kad vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo tikslas – sudaryti sąlygas vaikui augti biologinėje šeimoje.

balsas.lt nuotrauka

6 2012 m. sausio 14 d. • Nr. 4 (9127)Valstiečių laikraštisAktualijos

Politinės partijos lopšys

Retas lietuvis nesidomi Laimu-tės Stankūnaitės ir paslaptingomis aplinkybėmis mirusio Drąsiaus Ke-džio dukters likimu. Kolektyvuo-se kalbai pakrypus apie šią istori-ją, pokalbių dalyviai susiskirsto į dvi stovyk las: vieni palaiko garliaviškius, kiti – L.Stankūnaitę. Aistras pakurs-to nauji istorijos posūkiai. Pavyzdžiui, Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimas grąžinti vaiką motinai. Lietuvoje daug spręstinų ekonomi-nių problemų ir dėl to organizuojami mitingai, bet į juos susirenka mažiau žmonių nei prie teisėjos Neringos Venckienės tvoros. Ar vaiko tragedi-ja naudinga telkiantiems naujas po-litines jėgas?

Įžvalgomis pasidalijo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Filosofi jos ir politologi-jos katedros docentė mokslų daktarė Nida Vasiliauskaitė: „Kaip socialinis reiškinys, besitęsianti „kediada“ mažai ką bendro turi (jei apskritai turi) su savo ofi cialia pedofi lijos tema, vaiko interesų apsauga ar nusivylimu teisine sistema. Po kitais – realiai nukentėju-sių nuo seksualinės prievartos nepil-namečių – langais nesibūriuoja mi-nios gelbėtojų. Nemėgina persekioti nusikaltėlių, kurių kaltumas įrody-tas teisme. O ir faktas, kad pastarieji

BUVO nuteisti, nesusilpnina minios įsitikinimo, esą „visi teisėjai pedofi lai“. Istorija akivaizdžiai ne apie tai, o apie visai ką kita: giminės ambicijas nenu-sileisti, asmeninių sąskaitų suvedinė-jimą. O kur dar pusiau kriminalinių struktūrų ketinimai diskredituoti pa-čius teisinės sistemos pagrindus, pa-rodant visuomenei, kad teismų spren-dimai negerbtini ir nevykdytini? Esą tikrasis, „nekorumpuotas“, teisingu-mas yra apriorinis nieko girdėti ne-norinčios, iš anksto neva žinančios, kaip buvo, minios sprendimas ir lin-čo teismas. Išryškėja ir kitų interesų grupių įtakos kontūrai: naudojamasi proga nukreipti šia linkme visuome-nės dėmesį, atitraukiant jį nuo rea-lių socialinių, ekonominių, politinių problemų.“

N.Vasiliauskaitės nuomone, kai kam svarbiausia – sukaupti sociali-nį kapitalą, kurį paskui nesunku pa-versti politiniu. Pavyzdžiui, įkurti dar vieną populistinę partiją ir siekti poli-tinės valdžios, galbūt net pertvarkant Lietuvos politinę sistemą demokrati-ją sunaikinusios Vengrijos pavyzdžiu. „Politinė jėga, besitelkianti „pedofi -lijos skandalo“ pagrindu, eklektiška ir neapibrėžta, tačiau demonstruo-ja ketinimą autoritariškai lokalizuoti vienose – savo – rankose visą politinę galią, – tvirtino N.Vasiliauskaitė. – O kas galėtų būti „prieš“ tokią partiją ir į ją neįsilieti? Partijos iniciatorių nuo-mone, nebent pedofi lai. Tad bet kuri šios besiformuojančios partijos opo-zicija būtų pateikiama kaip iš principo

neteisėta, neteisinga ir dėl to neturinti egzistuoti.“

Mokslų daktarės įsitikinimu, „ke-diados“ fone besiformuojantis politi-nis darinys telkia gerbėjus dešiniojo radikalizmo pagrindu. Juk jų reto-rika – „gelbėkite vaikus“, „dabar pe-dofi lai valdo“, „teisėjai – seksualiniai nusikaltėliai“ – beveik aidu atliepia nuosaikiau skambantį konservatorių šūkį „apginkime šeimą“. Tiesa, kon-servatoriai šeimą gina nuo „seksuali-nio amoralumo“, kurį įkūnija ES tei-sinė sistema ir tarptautinės žmogaus teisių konvencijos. Deja, su jomis ker-tasi valstybinė šeimos koncepcija ir ketinimai pagal ją keisti Konstituci-ją. „Kediadą“ lydi fantazijos, kad „pe-dofi lai reziduoja Briuselyje“. Tad jei tokia partija gautų daugumą Seime, būtų logiška manyti, kad pirmas jos žingsnis būtų atsiriboti nuo Briuselio, toliau didinant konfrontaciją su ES, nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, suardant teisinės valstybės pamatus ir sukant savu, valdomos demokratijos, keliu“, – teigė N.Vasiliauskaitė.

Kaip bėgama nuo sunkumų

O gal viskuo nusivylusi visuome-nė nesugeba atskirti, kas jai svarbiau: brangstantis šildymas ir maisto pro-duktai, nauji mokesčiai, galimas euro zonos žlugimas ar vieno nepažįsta-mo vaiko likimas? Apie tai klausėme

žinomo psichoanalitiko Raimundo Milašiūno. Anot specialisto, kritiškai mąstyti trukdo bejėgystės kompleksas, paveldėtas iš laikų, kai gyvenome so-vietinėje visuomenėje. „Sovietinė san-tvarka kūrė pasyvius žmones, įskiepi-jo bejėgiškumo jausmą ir įsitikinimą, kad nuo paprasto žmogaus niekas ne-priklauso. Šį kompleksą jaučia ir dalis jaunesniosios kartos, – dėstė psichoa-nalitikas. – Juk aplinkos spaudimą pa-tiriantys tėvai atsikrato bejėgiškumo jausmo, perduodami jį vaikams. Mes, lietuviai, lyg į šaltą vandenį įmesti ka-čiukai. Mums sako: gyvenkite, dirbki-te kaip mokate. O daugelis nemoka. Bando kovoti pasitelkdami agresiją – juk besikaupiančio pykčio ir agresijos garą reikia kur nors išleisti. Vyriausy-

bė nesileidžia į kalbas. Seimui langus padaužė. Na ir kas? Kur dabar išlie-ti agresiją ir įtampą? Belieka telktis aplink mergaitę. Ji yra susitapatinimo objektas, kai savo neįveiktas proble-mas ir bejėgiškumą bandoma perkelti į kitą žmogų ir jaustis vienodu su juo. Susitapatinus su bejėgiu vaiku, len-gviau atsikratyti įtampos.“

Šiai minčiai pritarė Vilniaus uni-versiteto docentė ekonomikos moks-lų daktarė Aušra Maldeikienė: „Ar dažnas gali sau ramiai pasakyti: dir-bu, stengiuosi ir man nieko blogo ne-nutiks? Lietuvoje tai negalioja. An-tai Andrius Kubilius vis praneša apie laukiančius sunkumus. Įsivaizduoki-te tėvą, kuris savo alkaniems vaikams prižada, kad rytoj bus dar blogiau.“

R.Milašiūno teigimu, kai bejėgiš-kumo kamuojamų žmonių susitelkia daug, jie pasijunta stiprūs, nes jie mi-nia. Minios pykčio protrūkius sukelia ir turintieji kitokią nuomonę.

Ar žmonės neturi savų problemų, darbų, kad gali paromis budėti prie svetimos tvoros, stebėti visas peripe-tijas televizijoje, internete ir gyventi vien šia istorija?

„Turi, tačiau dažniausiai tai žmo-nės, linkę nuo savo problemų bėgti, o ne jas spręsti. Taip ir norisi pasakyti: imkitės darbo, nes niekas jūsų pro-blemų neišspręs geriau nei jūs patys. Linkiu sveiko proto. Juk galima kovoti su kuo tik nori, bet ne vaiko ramybės kaina“, – palinkėjo R.Milašiūnas.

Žinomas psichiatras Dainius Sta-siūnas teigė, kad pametus galvą nerti į visuomenės gyvenimą mažai lemiantį reikalą – mūsų tautos bruožas.

Su kuo turi gyventi vaikas?

D.Stasiūnas įsitikinęs, kad jei ne-būtų minios ir perdėto dėmesio, ne-nukentėtų nei N.Venckienė, nei L.Stankūnaitė. Auka yra ne tas žmo-gus, kuris neteks vaiko globos, o pats vaikas. Jis stumdomas, už jį galvoja-ma ir sprendžiama. Anot psichiatro, mergaitė jau didelė ir puikiai atskiria, kas yra teta ir kas mama. O visuome-nė vis šaukia, kad reikia kreipti dėmesį į problemą, kuri jai, visuomenei, tu-rėtų mažiausiai rūpėti. Juk šalyje ir

kiekvieno šeimose kur kas daugiau neišspręstų rūpesčių. Pašnekovų klau-sėme, su kuo, jų nuomone, turėtų gy-venti vaikas. A.Maldeikienė stebėjo-si, kad nepažinodami nei vienos, nei kitos moters, žmonės analizuoja, kuri geresnė. Jai antrino D.Stasiūnas: „Kai manęs klausia, pas ką geriau gyven-ti mergaitei, negaliu atsakyti: aš nei motinos pažįstu, nei giminių mačiau. Tačiau atitraukus perdėtą visuome-nės dėmesį nuo šios istorijos, konf-rontuojančios šalys ramiai susitars.“ „O jei mergaitė buvo prievartauja-ma?“ – klausėme.

„Tai remiasi ne žinojimu, o tikėji-mu, kad taip ir buvo“, – pabrėžė re-ligijotyros magistro diplomą turinti A.Maldeikienė, šioje istorijoje įžvel-gusi ir religinį atspalvį.

Religinis fenomenas

„Šiuolaikinėse visuomenėse „švento“ smurto suvaldymo įrankis yra teismai: ištyrė, įvardijo nusikal-tėlį, nuteisė, – pabrėžė pašnekovė. – Prieš susiformuojant moderniai tei-sinei sistemai padėdavo religija. Šioje situacijoje įžvelgiu ir nesuvaldyto smurto proveržį. Susidaro įspūdis, kad į šį „serialą“ įsitraukusi visuo-menė panašios dvasinės būklės kaip ikiteisiniais laikais. Tai fenomenas. Dėl įvairių priežasčių – menkos sa-vivokos, nuovargio – žmonės negali susitapatinti su šia struktūra, su da-

bartine valstybės santvarka. Tikėjimo pagrindu identifi kuodami priešus (o priešai – visa ta valdžios struktūra, prokurorai, teisėjai) žmonės randa ir auką, kuri tarsi turėtų išpirkti visą tą neviltį. Auka, matyt, neatsitikinai pasirodo mažo nekalto vaiko pavi-dalu. Jie ją aukoja net patys to ne-suprasdami.

Taip vaikas tampa sakralia auka — psichologinis smurtas tarsi išperka vi-sas negeroves ir įtampas. Adekvačiai vertinant, panašius dalykus suvaldo institucionalizuota religija, tačiau da-bartinėje Lietuvoje tikėjimas parem-tas ne vertybėmis. Neretai tai jokios formos neįgavęs pseudodvasingumas. O kai nėra turinio, nesuvoktos išraiš-kos formos gali būti ir tokios žiaurios, kokias matome Garliavoje.“

Skurdas neįveikiamas?

Kas kaltas dėl visuomenės susiskal-dymo, nepakantumo kitų nuomonei, noro visur atrasti „pedofi lus“, apšauk-ti kitaip mąstančius? Gal kalčiausias... skurdas? Pasak A.Maldeikienės, da-bartinė ekonomika paremta mirusio-mis dogmomis. Viena jų – kad rinka viską išsprendžia. Remiantis šia dog-ma, silpniausiems permetami prob-lemų sprendimai. Kaip tam Garlia-vos vaikui. Vaikas – tik simbolis. Kita mirusi dogma – žemyn tekanti eko-nomika, kuri paremta hipoteze: jei „viršuje“ bus sukaupta daug turto, ga-liausiai jis tiek išaugs, kad gaus naudos ir žemesni sluoksniai.

„Būtent todėl kapitalas mažiau ap-mokestinamas, jam kuriamos lengva-tos. Tačiau faktai rodo – „viršūnėms“ turtėjant, didėja nelygybė ir įtampa, o turtas „apačių“ nepasiekia. Prisiminki-me, kad ir šeimą, apie kurią viskas su-kasi. Iš ko gyvena močiutė su seneliu, iš ko gyveno Drąsius Kedys, o ar tei-sėjos ir advokato tokios didelės algos? Juk matome jų gyvenimo prabangą, – svarstė A. Maldeikienė. – Visuomenė nesupranta, kas yra tikroji jos proble-ma. Blogiausias teismas – geriau už minios ir linčo teismus. Deja, žmo-nėms sunku teisėtais būdais atsikra-tyti slegiančios įtampos, nes psicho-logų pagalba dėl brangumo beveik nepasiekiama.“

Nuo savų problemų – prie Garliavos tvoros Atkelta iš 1 p.

„Visuomenė nesupranta, kas yra tikroji jos problema. Blogiausias teismas – geriau už minios ir linčo teismus. Deja, žmonėms sunku teisėtais būdais atsikratyti slegiančios įtampos, nes psichologų pagalba dėl brangumo beveik nepasiekiama“, – įsitikinusi A.Maldeikienė.

Laimutė Stankūnaitė dukrą aplankydavo tik vilkėdama neperšaunama liemene ir lydima apsaugos.

Neringa Venckienė, nepaisant jai nepalankaus teismo sprendimo, išlieka vienintelė mergaitės globėja. Eltos nuotraukos

Daug mūsų krašte tokių mies-telių kaip Musninkai Širvintų rajone. Lietuvos žemėlapyje jie – musės dydžio, žmoniųčia mažai, belikę tik senukai. Šlovingą miestelių praeitį pa-keitė tyli, niekam neįdomidabartis, o ateitis visiškai mi-glota...

Rūta Klišytė

Ši smulkutė vaiskiai mėlynųakių šatenė mažiausiai panaši įgeneralinę direktorę. Ji geba taip pažvelgti ir prabilti, kad pasijusite geras bei dosnus net su tuščia kišene: negalėsite at-sispirti jos kerams. Ir ne kišenė čia svarbiausia, o dosni širdis. Rasa Dičpetrienė nėra fėja, ta-čiau geba įtikinti, kad tokią šir-dį turite, taigi vaikų gelbėjimas – ne tik jos, viešosios organi-zacijos „Gelbėkit vaikus“ gene-ralinės direktorės, bet ir jūsų reikalas.

Rūta Klišytė

Nepakanka suktis apie savo ašį

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

11 p.

Miestelio prie Musės likimas

19 p.

Sodyba

Ne fėja ir ne gelbėtoja

SveikataOrganizmo gynybines jėgasprižadina augalų syvai

25 p.23 p.

8 p.

Sintetinius vitaminus ga-lima pakeisti šviežiomis daržovių sultimis..

Almutė Blaževičiūtė

Paramos milijonų daug, bet teks ne visiems

7 p.

Pavasario belaukiant, arba į Kauną po palme

Dienos po truputį ilgėja, tačiau ir žiema nesnaudžia. Panorusieji nuo jos atsikvėpti skuba nors trumpam panirti į vasarą oranžerijose ar žiemos soduose.

Vijolė Aguonaitė

Posakio „geriau vėliau nei niekada“ pagrįstumu įsitikino neskubėjusieji keisti senų asbesto stogų dangų. Nuo 2012 m. sausio 16 d. pradedama įgyvendinti šiferio stogų keitimo programa.

Nijolė Baronienė

Sveika gyvensena sumažina tikimybę susirgti kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu ir net vėžiu.

Daiva Šalc