• Šįmet taip pat tikimasi ES pa-ramos, tačiau pinigų mažėja ir jau niekas negali suteikti garantijų, kad visos paraiškos bus patenkintos.

• Panaudojus vadinamąjį ge-nomo metodą, iš galvijo plaukų, spermos ir kraujo pavyzdžių ga-lima gana tiksliai nustatyti, kokius genus jis paveldėjo.

• Neturite kuo apsirengti, o gal susižodžiavote su sutuoktiniu ir dėl to jaučiatės nelaiminga? Apsilanky-kite Afganistane.

• Pasaulis darosi globalus: tar-pusavyje maišosi kultūros, kalbos, papročiai, tautos. Tai rodo ir išau-gęs santuokų tarp įvairių rasių bei tautybių žmonių skaičius.

2012 m. vasario 22 d., trečiadienis • Nr. 15 (9138) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

Šiandien skaitykite:

Šeštadienį VL su priedais:ŠeštadienisSodybaBičių avilys

Vida TavorienėVL žurnalistė

Neseniai į Lietuvą atvyko už už-imtumą, socialinę politi ką, regio-ninius fondus ir švieti mą atsakingi Europos Komisijos (EK) ekspertai, kurie drauge su mūsų šalies specia-

listais svarstė būdus, kaip sumažin-ti didžiulį nedarbą ir opti maliai pa-naudoti Lietuvai skiriamas Europos struktūrinių fondų lėšas, paskati nti daugiausia darbo vietų galintį su-kurti mažų bei vidutinių įmonių sektorių ir kt.

ŪKININKŲ ŽINIOS, 9 p.

Stipri konkurencija su gerokai pigesnėmis atvežtinėmis daržovėmis iš rinkos privertė pasitraukti ne vieną verslininką.Raimundo Šuikos nuotrauka

Po šalyje siautusios pūgos įvairių rajonų greitosios pagalbos medikams iki ligonių namų teko bristi per sniegynus, o užklimpusius automobilius vadavo ugniagesiai.

Vida TavorienėVL žurnalistė

Praėjusių metų pabaigoje „Agrolit“ kooperatyvą įsteigę šilt-naminių daržovių augintojai teigia, kad kooperacija – viena iš galimy-bių gelbėti byrantį šiltnamių sek-torių. Augančios energetinių ište-klių kainos iš rinkos išstūmė jau ne vieną šiltnamį. Šiam verslui smo-gė ir pernai Europoje įsiplieskusios mirtinos E.coli bakterijos sukelta „agurkų krizė“.

Siekia mažinti išlaidasĮ „Agrolit“ kooperatyvą susivieni-

jo šiltnamių bendrovės „Kietaviškių gausa“, „Kauno šiltadaržiai“, „Kėdai-nių gėlės“ ir du šiltnamines daržoves auginantys ūkininkai.

„Kooperuotis privertė siekis tau-pyti lėšas. Dėl brangstančių energeti-nių išteklių, nelygia verčių konkuren-cinių sąlygų šiltnamiams išgyventi darosi vis sunkiau.

Ant molinių kojų besilaikančio šiltnamių verslo bandymas susitelkti prekybininkams padvelkė monopolijos grėsme.

MOTERS PASAULIS, 15 p.

Nukelta į 3 p.

Nors šiais metais dar labiau veržtis diržų greičiausiai nereikės, žymaus šeimos fi nansų padidėjimo taip pat neverta tikėtis.

Prekybos milžinas išsigando šiltnamių kooperacijos

Jaunimo nedarbas – tarsi stichinė nelaimėValdžia dedasi praregėjusi, kad mūsų šalis pagal jaunimo nedarbo mastą velkasi ES uodegoje.

Apie tai – 6 p. Apie tai – 4 p.

ŪKININKŲ ŽINIOS, 9 p.

MOTERS PASAULIS, 15 p.

Jaunimo nedarbas trečiąjį 2011 m. ketvirtį Lietuvoje buvo 31,7 proc. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Nukelta į 2 p.

2 2012 m. vasario 22 d. • Nr. 15 (9138)Valstiečių laikraštisAktualijos

Susivienijus ir sutelkus didesnius produkcijos kiekius, sumažės išlaidos, o augintojams nereikės rūpintis pre-kyba. Daugiau dėmesio jie galės skirti tiesioginiam darbui – produkcijos ga-mybai“, – aiškino „Agrolit“ koopera-tyvo direktorius, „Kauno šiltadaržių“ vadovas Vilius Jundulas.

Naujo kooperatyvo vadovas pri-pažino, kad vienytis iš dalies paska-tino ir tai, jog daržovių augintojams, dėl „agurkų krizės“ patyrusiems nuostolių, ES skyrė solidžias kom-pensacijas, bet lietuviai negavo nė cento.

Tvirtinama, kad viena iš kliūčių gauti kompensacijas buvo tai, jog nebuvo gamintojų grupių. Vadinasi, augintojai nebuvo susivieniję.

V.Jundulas teigė, kad naujai įsi-kūręs kooperatyvas sieks tapti ga-mintojų grupe. Tam reikės atlikti tam tikras ES nustatytas procedū-ras.

„Reikės parengti pripažinimo planą ir jį vykdyti 5 metus. Gamin-tojų organizacijos statusas palen-gvintų ir paramos gavimą. Bet tai nėra svarbiausias mūsų tikslas. Pir-miausia susivienijome, kad mažes-nėmis sąnaudomis organizuotume šiltnamiuose išaugintos lietuviškos produkcijos pardavimą“, – dėstė ko-operatyvo direktorius.

Įžvelgė monopolijos grėsmę

Šiltnamių verslo atstovai ilgai svarstė galimybę vienytis, tačiau tik dabar ryžosi tai padaryti ir sulaukė prieštaringų prekybininkų vertini-mų.

„Kooperatyvai – labai sveikintina ir naudinga iniciatyva, nes jie padeda smulkiesiems rinkos žaidėjams su-telkti didesnius produkcijos kiekius, lengviau konkuruoti rinkoje, gauti ES

paramą ar bendrauti sprendžiant rin-kos problemas. Tačiau kai į koope-ratyvą (pvz., į „Agrolit“ kooperaty-vą) jungiasi 90 proc. rinkos dalyvių, konkurencijos gali nelikti, o rinkoje gali atsirasti monopolija“, – „Valstie-čių laikraščiui“ pasakojo UAB „Nor-fos mažmena“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.

Anot jo, esant monopolijai preky-bininkai praranda derybų dėl kainos galią, todėl pralošia ir vartotojas, nes jis turi mokėti brangiau.

Augintojams toks vertinimas at-rodo neadekvatus. Jų manymu, tokį vertinimą reikėtų adresuoti būtent prekybininkams, kurie neretai įtaria-mi karteliniais susitarimais, spaudimu

augintojams ir perdirbėjams, pernelyg dideliais antkainiais.

„Visiškai nesuprantamas preky-bininkų susirūpinimas. Apie kokią monopoliją galima kalbėti, kai šalies šiltnamiai bankrutuoja? Dėl brangs-tančių dujų, į mūsų rinką plūstan-čios pigios produkcijos iš Lenkijos, nekonkurencingo pridėtinės vertės mokesčio lieka vis mažiau šiltnamių. Tokia kooperacija – tik bandymas gelbėti skęstantį sektorių“, – pasako-

jo „Agrolit“ valdybos narys, bendrovės „Kėdainių gėlės“ daržovių pardavimų vadovas Kęstautas Valevičius.

Anot kooperatyvo valdybos nario, kooperacija turėtų padėti sumažin-ti augintojų transportavimo išlaidas, sudaryti sąlygas paramai gauti, dar-žovių kokybei gerinti, modernizuo-tis ir atpiginti gamybą. Prekybininkai tuo turėtų tik džiaugtis, o ne įžvelgti grėsmes.

Lietuviams būtina kooperuotis

Dėl prekybininkų atsiliepimų apie naują šiltnaminių daržovių augintojų kooperatyvą pečiais gūžčioja ir Žemės

ūkio rūmų (ŽŪR) laikinasis Koope-racijos ir kaimo plėtros skyriaus vedė-jas Gytis Viršilas.

„Mūsų šiltnamių plotai nėra dideli, be to, stipri konkurencija su atvežti-nėmis daržovėmis, tad nesuprantama, kur čia galima įžvelgti kartelį“, – sam-protavo jis. Anot ŽŪR atstovo, apie kooperaciją jau seniai kalba ir Lie-tuvos daržovių augintojų asociacijos nariai, kuriems taip pat reikia vieny-tis. Kooperacija žemės ūkyje – viena iš žemdirbių išgyvenimo sąlygų.

„Visoje Europoje išplėtota koope-racija, o Lietuvoje jos kaip tik stinga. Kaimynai latviai mus aplenkė“, – pa-stebėjo K.Valevičius.

G.Viršilos teigimu, augintojams būtina vienytis, nes tada būtų len-gviau gauti ES paramą. Pasak jo, že-mės ūkio produkcijos gamintojams vienytis yra itin svarbu galvojant apie 2014–2020 m. fi nansavimo ir para-mos laikotarpį.

„Numatoma daugiau paramos ko-operatyvams, kalbama apie gamintojų grupes, kurios gali peraugti į stambes-nius junginius – gamintojų organiza-cijas. Parama gamintojų grupėms ir organizacijoms kur kas intensyves-nė“, – aiškino jis.

Traukiasi iš rinkos

Dėl sunkios padėties kasmet ma-žėja šiltnamių. Daržovės pradedamos auginti daug vėliau. Todėl vartoto-jams, ieškantiems ankstyvųjų lietuviš-

kų agurkų ar pomidorų, tenka rinktis ispaniškus, lenkiškus.

„Šiemet nieko nebeauginsime. Be jokių dotacijų ir paramos mes nega-lime konkuruoti su olandais, ispanais, lenkais, kur sąlygos šitam verslui ne-palyginamai palankesnės. Mūsų šaly-je šiltnamiai nebereikalingi“, – „Vals-tiečių laikraščiui“ tvirtino šiltnamių bendrovės „Agro Neveronys“ vadovas Giedrius Visockis.

Pasak didžiausio Lietuvos šiltna-mių komplekso „Kietaviškių gausa“ vadovo Donato Montvilos, šiltnamiai tiesiog naikinami.

„Norint Lietuvoje išlaikyti šiltna-mių ūkį, būtini atitinkami Vyriausy-bės sprendimai. Energija vis brangsta,

nebeturime jokių galimybių taupyti. Mūsų ūkininkams buvo numatytos įvairios priemonės, kad jie sustiprėtų ir taptų konkurencingi, o šiltnamiai liko nuošalyje. Be dotacijų ar kitokių priemonių neišgyvensime. Kai žlugs vietos gamintojai, bus atvertos durys užsienio investuotojams ir jiems su-darytos palankios verslo sąlygos“, – įsitikinęs D.Montvila.

Šiltnamių ūkio vadovų tvirtinimu, šilt namių produkcijos gamyboje ener-getiniai ištekliai sudaro apie 60 proc. savikainos.

„Niekas negali atsakyti į klausi-mą, kodėl vieni žemdirbiai remiami, kiti – ne. Štai grūdų, rapsų, kitų kultū-rų augintojai gauna žymėto dyzelino, kuriam taikomos akcizo lengvatos, o šiltnamių naudojamai energijai kom-pensacijų nėra“, – apmaudo neslėpė V.Jundulas.

Iki 2007 m. šiltnamiai buvo do-tuojami – valstybė kompensuodavo trečdalį sąnaudų energetiniams iš-tekliams. Vėliau subsidijos buvo nu-trauktos, nes tai draudė ES regla-mentai.

Daržovių augintojai laukė žadėto lengvatinio PVM, tačiau per sunkme-tį jis išaugo.

Šiltnamių verslo atstovai ilgai svarstė galimybę vienytis, tačiau tik da-bar ryžosi tai padaryti ir sulaukė prieštaringų prekybininkų vertinimų.

Nepasinaudojo nelimituota paramaVidmantas Ašmonas, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Augalininkystės skyriaus vedėjas

Lietuvoje nėra teisės aktų, kuriuose būtų reglamentuotas gamintojų gru-pių ar organizacijų statusas. Tokį sta-tusą gali įgyti kooperatyvas ar kitas juridinis asmuo, įvykdęs atitinkamo ES reglamento nustatytas sąlygas ir tam tikras procedūras. Gamintojų grupe tapti panoręs juridinis asmuo ŽŪM pa-teikia pripažinimo planą, kurį patvirti-nus suteikiamas toks statusas. Tada kooperatyvas ir lieka kooperatyvas, tik ŽŪM ir Briuselyje jis tampa žinomas kaip gamintojų grupė.Vaisių ir daržovių sektoriui parama tei-kiama būtent per gamintojų grupes ir organizacijas. Mes daug metų ragino-me vietos gamintojus įgyti tokį statusą, tačiau niekas, deja, nepanoro. Taigi ir paramos niekas negavo. Jei jie atitin-ka pripažinimo reikalavimus, parengia verslo planą, paramą gauna be kon-kurencijos su kitais sektoriais (grūdų, pieno ir kt.). Ši parama nelimituojama ir skiriama ne iš kaimo plėtros progra-mos „krepšelio“. Lietuviai – greičiausiai vieninteliai, tuo nepasinaudoję. Štai lat viai mus aplenkė – įkūrė dvi gamin-tojų grupes.

Prekybos milžinas išsigando šiltnamių kooperacijos

Atkelta iš 1 p.

Daugiau nei pusė gyventojų, im-dami paskolas, neįvertina rizikos ne-tekti būsto. Bankrutavusio „Snoro“ klientai nebuvo informuoti apie ne-draustus indėlių sertifi katus. Europos Parlamentas svarsto direktyvą, ku-rią priėmus bankai, prieš suteikdami paskolas, būtų įpareigoti informuoti klientus apie gresiančius pavojus ir galimybę prarasti būstą.

Europos Komisija ypač pabrėžia būtinybę Europos piliečius supažin-dinti su paskolų teikimo sąlygomis ir paaiškinti riziką, kurią paskolų gavė-jai gali patirti, nes 59 proc. Europos

gyventojų, imdami būsto paskolą, šios rizikos neįvertina.

„Nordea“ banko analitikas Žygi-mantas Mauricas priminė „Snoro“ atvejį, kuris rodo, kad kartais papil-doma informacija gali apsaugoti gy-ventojus nuo nemalonumų ir nesusi-pratimų. „Bankininkai, bendraudami su vartotojais, ir patys stengiasi in-formaciją pateikti tiksliai: jei varto-tojas neįvertina savo galimybių ir ne-sugeba mokėti paskolos, tai skaudžiai atsiliepia ir pačiam bankui“, – teigė Ž.Mauricas. Beje, 2011 m. atlikto gy-ventojų nuomonės tyrimo duomeni-mis, 75 proc. būsto paskolas paėmusių

gyventojų perka tik būtiniausias pre-kes. Direktyvoje pabrėžiama būtinybė Europos gyventojus raštu įspėti, kad bankas, jei klientas nemokus, gali at-imti iš jo būstą. Įspėjimas turėtų būti parašytas sutartyje su banku didelė-mis raidėmis ties ta vieta, kur klientas deda parašą. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N.Mačiulis pridūrė, kad pati direktyva ir papildomos informa-cinės priemonės naudingesnės besi-vystančioms šalims arba toms, kurios dėl būsto paskolų rinkos nukentėjo labiausiai, t. y. Ispanijai ar Airijai, o Lietuva šiuo metu ir taip pakankamai apsisaugojusi, todėl naujų priemonių taikyti nereikia.

Asociacijos „Už sąžiningą banki-ninkystę“ direktorius Kęstutis Kupšys

rengiamą direktyvą pavadino būtinu žingsniu. Pasak K.Kupšio, bankinin-kų kalbos, kad jie patys geba tinkamai reguliuoti padėtį būsto paskolų rinko-je, nes apie riziką informuoti klientus apsimoka patiems bankams, rodo, kad krizės pamokos dar neišmoktos. „Jei vėl kalbame apie galimybę viską palikti bankų savireguliacijai, vadi-nasi, iš krizės nepasimokėme. Gal-būt bankai žiūri, kas jiems naudinga trumpalaikėje perspektyvoje, tačiau kas gali užtikrinti, kad jiems rūpi, kas bus po 30 metų, per kuriuos klientas mokės paskolą? Bankininkams svar-bu gauti premiją dabar, o po 30 metų jie tame banke greičiausiai jau nebe-dirbs“, – teigė jis.

ekonomika.lt inf.

Įpareigos bankus veikti atsakingiau

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Lietuvoje daržovės pradedamos auginti daug vėliau negu kaimyninėse šalyse, todėl vartotojams, ieškantiems ankstyvųjų lietuviškų agurkų ar pomidorų, tenka rinktis užsienietiškus. Raimundo Šuikos nuotrauka

32012 m. vasario 22 d. • Nr. 15 (9138)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Susirūpinti reikėjo daug anksčiau

Tik Briuseliui paraginus šalies aukščiausioji valdžia prakalbo apie didžiulį jaunimo nedarbą. Preziden-tė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad atsakingos institucijos nelaiko šios problemos rimta. Premjeras Andrius Kubilius sudarė darbo grupę, o so-cialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas pranešė, kad per savaitę bus parengti nauji pasiūlymai dėl priemonių, padėsiančių mažinti nedarbą. Susidaro įspūdis, kad jauni-mo nedarbas – tarsi stichinė nelaimė, ką tik užklupusi Lietuvą.

EK pirmininkas Žozė Manue-lis Barozas paragino aštuonias ES valstybes, kuriose jaunimo nedarbas yra daug didesnis nei ES vidurkis (22,1 proc.), imtis tam tikrų priemo-nių šiai problemai spręsti.

Lietuva pagal jaunimo nedarbą ES yra ketvirta nuo galo: didesnis jauni-mo nedarbas – tik Slovakijoje, Grai-kijoje ir Ispanijoje.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, jaunimo (15–24 m. as-menų) nedarbas trečiąjį 2011 m. ke-tvirtį buvo 31,7 proc.

„Apmaudu, kad darbo grupės pradedamos kurti tada, kai proble-mą identifi kuoja ne Lietuva, o Eu-ropa. Tačiau džiugu, kad dėl jaunimo nedarbo prie vieno stalo susėsti keti-na valdžios, švietimo institucijų, ne-vyriausybinių organizacijų bei verslo atstovai. Bet apčiuopiamus rezultatus pamatysime tik tada, kai bus imtasi veiksmų“, – teigė Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezi-dentė Loreta Senkutė.

Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Romas Lazutka skep-tiškai vertina tai, kad staiga kuriama darbo grupė jaunimo nedarbui ma-žinti.

„Tuo susirūpinti reikėjo dar 2008-ųjų pabaigoje, kai ne tik jaunimo, bet ir bendras šalies nedarbas, kuris dabar yra vienas didžiausių ES, pradėjo aug-

ti. Jei galop tuo susirūpinta, tai reikėjo rudenį svarstyti atitinkamas priemo-nes ir skirti joms fi nansavimą. Dabar steigti darbo grupę, kai biudžetas pa-tvirtintas, yra nerimta“, – samprotavo R.Lazutka.

Ignoruoti jau nebegalima

„Jaunimo nedarbas – jokia nau-jiena ir tai, be abejo, susiję su ben-dra nedarbo situacija. Tiesiog jau-nimo nedarbas pasiekė tokį mastą, kad jo ignoruoti nebegalima – be-veik kas trečias jaunas žmogus ne-turi darbo. Jaunimas – viena labiau-siai pažeidžiamų darbuotojų grupių. Natūralu, kad prasidėjus sunkme-čiui jaunimas smarkiai nukentėjo: juk darbdaviui taupant paprasčiau

priimti tą, kurio mokymui nereikės skirti papildomų išlaidų“, – pasakojo profesinių sąjungų jaunimo asocia-cijos „LPSK jaunimas“ pirmininkė Goda Neverauskaitė.

Anot jos, neretai pageidaujama, kad naujas darbuotojas turėtų kon-taktų, klientų, o jaunas specialistas, neturintis patirties, toks būti negali.

„Jauni žmonės linkę ieškoti naujos vietos, jei jų netenkina esama, daž-nai būna idealistai, nesutinkantys su alga „vokelyje“, ypač jei galvoja apie šeimą ir galimybę įsigyti būstą. Vie-na nepatraukliausių grupių – jaunos moterys, nes didelė tikimybė, kad jos sukurs šeimą, jas teks išleisti moti-nystės atostogų“, – dėstė profesinių sąjungų jaunimo asociacijos vadovė G.Neverauskaitė.

Išankstiniais gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais, 2011 m. Lietuvoje buvo 45,3 tūkst. jaunų be-darbių. Jaunimo (15–24 m. asmenų) nedarbas sumažėjo nuo 35,1 proc. 2010 m. iki 32,9 proc. 2011 m.

Susidarė užburtas ratas

Lietuvos prezidentė D.Gry-bauskaitė pabrėžė, kad didelį jau-nimo nedarbą lėmė tai, jog Vyriau-sybė iki šiol šios problemos nelaikė rimta. Tai esą viena iš svarbiausių emigracijos priežasčių.

„Administracinių gebėjimų ir strateginio mąstymo stoka – esmi-nė priežastis, dėl kurios šios Vyriau-sybės darbas neduoda reikiamų re-zultatų“, – pabrėžė šalies vadovė.

Ekonomisto R.Lazutkos teigi-mu, mūsų šalies valdžia nesistengia mažinti nedarbo. „Viešai negirdėjo-me, kad tai būtų prioritetas. Girdi-me apie biudžeto defi cito mažinimą, euro įvedimą, energetinę nepriklau-somybę, o į nedarbą žiūrime kaip

į savaime atsiradusį reiškinį, kuris ekonomikai atsigavus savaime tu-rėtų ir praeiti“, – dėstė jis.

Anot R.Lazutkos, nedarbą ma-žinti siekiančios šalių vyriausybės imasi tam tikrų priemonių – subsi-dijuoja darbo vietas, pradeda naujus projektus, pavyzdžiui: statybas, dau-giabučių renovavimą ir pan.

„Štai Vokietijoje užimtumas yra vienas didžiausių per pastaruo-sius dešimtmečius. Mažą nedarbą lėmė tikslinga politika ir specialios priemonės. Kad mažėjant gamy-bai nebūtų atleidžiami darbuotojai, darbdaviams buvo taikomos nuolai-dos“, – aiškino jis.

Nors pernai mūsų šalies ekono-mika atsigavo ir augo, įmonės dar-bą organizuoja taip, kad išsiverstų be papildomų darbuotojų. Pasak R.Lazutkos, susidaro užburtas ra-tas: dėl didelio nedarbo dirbantieji jaučia spaudimą ir stengiasi dirb-ti daugiau, todėl nedarbas beveik nemažėja.

Lengvata tik laikina

Pasak LiJOT prezidentės L.Sen-kutės, dar 2009 m. bandyta atkreipti valdžios institucijų dėmesį į augan-tį jaunimo nedarbą. Jaunimo reikalų departamentui ir Vyriausybei buvo perduotas pasiūlymų paketas.

„Dėl šių pasiūlymų buvo įvesta lengvatų sistema darbdaviams, įdar-binantiems jaunus žmones be darbo patirties. Deja, ši lengvata galioja tik iki 2012 m. liepos pabaigos. Taip pat iki šiol skatinamas moksleivių verslu-mas, gerinama jaunimo darbo centrų veiklos kokybė. Tačiau kitos inicia-tyvos, pavyzdžiui: praktinių pamokų mokykloje organizavimas, sąlygų su-darymas moksleiviams dirbti vasarą ar reintegravimas į visuomenę ir darbo rinką iš švietimo sistemos „iškritusių“, socialinę atskirtį patiriančių, su teisė-sauga problemų turėjusių asmenų – vis dar nėra įgyvendintos“, – aiškino L.Senkutė.

LiJOT prezidentės teigimu, Lie-tuvoje labai trūksta tyrimų, kiek aukš-tesniojo ir aukštojo mokslo specialistų reikia šalyje.

„Gali būti, kad tai – viena iš prie-žasčių, kodėl jauni žmonės, baigę pa-čias įvairiausias studijas, neturi darbo ir neatitinka darbdavių lūkesčių. Aki-vaizdu, kad studentas, ką tik baigęs studijas, neturi noro persikvalifi kuoti bei tam skirti dar papildomus metus ar dvejus“, – samprotavo L.Senkutė.

Lietuvos verslo darbdavių konfe-deracijos generalinis direktorius Da-nas Arlauskas pareiškė, kad jaunuo-lių nenorima įdarbinti dėl žemos jų kvalifi kacijos.

„Jei bus atsižvelgta į profesinių są-jungų siūlymą didinti minimalią mė-nesinę algą iki 900 Lt ir nebus išlygų jaunimui, problemos neišspręsime. Ne vienus metus kalbame, kad aukštosios mokyklos išsilavinimo neadaptuoja konkrečioms darbo vietoms. Darb-daviams reikia jaunuolius mokyti ir perkvalifi kuoti“, – tvirtino Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos va-dovas.

Pasak D.Arlausko, gabūs ir dirbti norintys jaunuoliai sėkmingai įsidar-bina. Verslui atstovaujančios organiza-

cijos vadovas pabrėžė, kad problema – ne tik tinkamas jaunimo išsilavinimas, pasirengimas užimti darbo vietą, bet ir motyvacijos susieti savo ateitį su konkrečia įmone stoka.

„Dažnai jaunuoliai ateina į įmo-nes apsidairyti ir pagalvoti, ką toliau veiks. Darbdaviai tai greitai perpran-ta“, – pastebėjo D.Arlauskas.

Jaunatis.Saulė teka 7.28, leidžiasi 17.38.

RytojŠiandien

Šiandien orai bus neramūs, nes iš vakarų artinsis dar vieno energingo ciklono debesų masyvas. Apie pietus krituliai prasidės pajūryje, o iki vakaro pasieks ir Vilnių. Tai bus sniegas, pereinantis į lietų, galima lijundra. Naktį oras dar atšals iki 3–8 laipsnių šalčio, kelius padengs plikledis. Dieną oro temperatūra sparčiai kils ir beveik visur bus 0–2 laipsniai šilumos.

Ketvirtadienį orai bus itin nemalonūs. Pūs smarkus pietvakarių vėjas, gūsiais – per 20 m/sek., protarpiais kris gausūs krituliai, daugiausia sniegas ir šlapdriba. Oro temperatū-ra naktį ir dieną bus 0–3 laipsniai šilumos. Penktadienio naktį kritulių mažės, papūs šaltes-nis šiaurės vakarų vėjas, todėl vėl galimas plikledis. Naktį žemiausia oro temperatūra bus 0–5 laipsniai šalčio, dieną – nuo 1 laipsnio šalčio iki 3 laipsnių šilumos.

PorytDieną: 0 +2o

Naktį: -3 -8o

Dieną: -3 0o Dieną: -1 +3

Naktį: -5 0oNaktį: -3 0o

orai.lt, VL inf.

Išaugo vadybininkų kartaVytautas Daujotis, Vilniaus universiteto profesorius

Naivu tikėtis, kad darbo grupės kaž-ką padarys. Jaunimo nedarbas – ne tik švietimo sistemos trūkumų pasek-mė, tai – visų valstybės „ligų“ pasek-mė. Štai dabar iš aukštosiose mokyklo-se besimokančių 200 tūkst. studentų bemaž 40 tūkst. – būsimi vadybinin-kai. Ar jie visi turės darbus? Norint kaž-kam vadovauti, reikia gerai išmanyti tą sritį, būti specialistu, o paskui jau mokytis vadybos. Dabar to mokomi aštuoniolik mečiai. Aukštojo mokslo re-forma tik paskatino vadybininkų ren-gimą. Vadybos studijos pigios, todėl jei jų nefi nansuoja valstybė, jaunuoliai jas renkasi ne pagal savo gebėjimus, o pa-gal studijų pigumą. Lietuvoje nėra su-derinti aukštasis mokslas, kolegijos ir profesinis rengimas. Pabrėžiama, kad jaunimo, turinčio aukštąjį išsilavinimą, nedarbas gerokai mažesnis. Bet ką tai reiškia? Ogi tai, kad jaunuolis, turintis aukštojo mokslo diplomą, dirba valy-toju ir pan. Darbdaviams patraukliau tokius įdarbinti, tačiau jie užima ne-kvalifi kuotų darbuotojų darbo vietas, o valstybė tuščiai išleidžia pinigus. Blo-gai ir tai, kad Lietuvoje orientuojamasi į paslaugų sektorių, nereikia gamybi-ninkų, apdirbamosios pramonės spe-cialistų.

Skatina stažuotesVilius Mačiulaitis, laikinasis Valstybi-nės darbo inspekcijos vadovas

Iš dalies jaunimo nedarbas susijęs su bendru dideliu nedarbu. Bet tai – ne vienintelė priežastis. Priežasčių yra ir subjektyvių, viena iš jų – informaci-jos stoka: verslas nežino apie jauni-mą, jaunimas nežino apie darbo rin-ką. Taigi Darbo inspekcijos vaidmuo – paskleisti daugiau žinių. Ne paslap-tis, kad verslas vengia priimti jaunus žmones stažuotis į įmones, nes galbūt nėra visiškai aišku, kokias sutartis su-daryti, ar reikia mokėti atlyginimus ir pan. Verslas turėtų būti suinteresuo-tas priimti stažuotis, nes tai – puiki galimybė atsirinkti gabius jaunuolius, o pastarieji gali įgyti praktinių gebė-jimų. Ieškome įvairių būdų ir teisinių priemonių, kaip pasirūpinti ne tik be-simokančiu jaunimu, bet ir tais, kurie „iškrito“ iš mokslų ar mokydamiesi ne-galvojo apie stažuotes. Įvairios lengva-tos skatina jaunimą. Štai „Sodros“ mo-kesčių lengvatomis pasinaudojo per 60 tūkst. žmonių.

Lietuvos prezidentė D.Gry bauskaitė pabrėžė, kad didelį jaunimo nedarbą lėmė tai, jog Vyriausybė iki šiol šios problemos nelaikė rimta. Tai esą viena iš svarbiausių emigracijos priežasčių.

Atkelta iš 1 p.

Dažnai jaunuoliai ateina į įmones apsidairyti ir pagalvoti, ką toliau veiks. Darbdaviai tai greitai perpranta ir juos atleidžia. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Jaunimo nedarbas – tarsi stichinė nelaimė

4 2012 m. vasario 22 d. • Nr. 15 (9138)Valstiečių laikraštisAktualijos

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Svarbiausias vizito tikslas – aptarti dvišalių santykių plėtrą su Japonijos premjeru Jošihiko Noda ir Vyriausybės nariams pristatyti Visagino AE įgyvendinamo pro-jekto pažangą bei susipažinti su naujausiomis Japonijos branduo-linėmis technologijomis.

Pademonstravo savo galimybes

„Hitachi Works“ gamykloje Lie-tuvos delegacijai buvo pristatyta branduolinės jėgainės garo turbi-na – analogiška tai, kurią ruošia-masi statyti Visagino AE. Be kita ko, ši turbina yra dvigubai galin-gesnė nei veikusi Ignalinos AE. Tą pačią dieną Vyriausybės delegacija lankėsi „Rinkai Works“ gamykloje, kur apžiūrėjo stambius branduoli-nio reaktoriaus komponentus. Pa-sak Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus, „Hitachi“ technologijos yra įspūdingos, o produkcijos ko-kybė – labai aukšta.

Japonijos premjeras Jošihiko Noda teigiamai įvertino Visagino AE įgyvendinamo projekto pažan-gą, pabrėžė didelę jo reikšmę regio-no energetiniam saugumui. Susi-tikime su Japonijos ekonomikos ministru Jukiju Edanu lietuvių dele-

gacija išgirdo pažadą, kad Visagino AE projektas sulauks visapusiškos Japonijos Vyriausybės paramos.

Kodėl lietuviams rodomas toks dėmesys? Analitikai primena, kad Lietuvoje investuosiančios kom-panijos „Hitachi“ sėkmė būtų labai svarbi kitoms japonų bendrovėms, planuojančioms investuoti Euro-pos Sąjungoje.

Elektros energijos kainos prognozės

Vizito išvakarėse A.Kubilius tei-gė, kad artėjama prie svarbiausių su-sitarimų su „Hitachi“ korporacija. Derybose Lietuva tikisi pasiekti itin naudingų rezultatų, kad nauja ato-

minė elektrinė būtų komerciškai patraukli ir gamintų konkurencin-gai patrauklią elektros energiją.

Lietuvos energetikos ministras Arvydas Sekmokas vizito išvakarė-se teigė, kad naujosios Visagino AE energijos gamybos išlaidos turėtų būti 7–10 ct/kWh, o rinkos kaina – 17–25 ct/kWh.

Ar šie ministro teiginiai realūs? Pasak Seimo nario Kęstučio Daukšio,

tiems ministro teiginiams patikrin-ti trūksta informacijos. Kita vertus, vargu ar pats energetikos ministras remiasi svariais argumentais. Minist-ras A.Sekmokas nepaaiškino, ar į jo prognozuojamą elektros energijos kainą įskaitytos Visagino AE staty-mo išlaidos, kurios galimai bus apie 5 mlrd. eurų. Kiek anksčiau premje-ras A.Kubilius prognozavo, kad bū-simosios atominės elektrinės gami-nama elektros energija kainuos apie 18,3 ct/kWh. Tiesa, tada progno-zuojant dar nebuvo atsižvelgta į pa-sikeitusias aplinkybes – į Rusijos ir Baltarusijos norus statyti atomines elektrines šalia Lietuvos. Akivaiz-du, kad Rusija labai jautriai reaguo-ja į Lietuvos ketinimus statyti Vi-sagino AE.

Turės darbo ir lietuvių verslininkai

Kol kas neaišku, kada Vyriausybė ir „Hitachi“ baigs derybas. Susita-rimą dėl pagrindinių koncesijos su-tarties nuostatų Vyriausybė ir Japo-nijos bei JAV įmonė „Hitachi-GE Nuclear Energy“ (bendrojoje įmo-nėje apie 80 proc. akcijų turi „Hi-tachi“, likusius 20 proc. valdo JAV bendrovė „General Electric“) pasi-

rašė pernai gruodį. Nuostatos leido su „Hitachi“ pasirašyti tarpinius do-kumentus ir toliau rengti koncesi-jos sutartį bei kitus svarbius doku-mentus, tarp jų ir akcininkų sutartį, kurios šalys bus Lietuvos bendrovė Visagino AE, „Latvenergo“, „Eesti energija“ ir „Hitachi-GE Nuclear Energy“. Kaip jau skelbta, Lenki-ja pernai vienašališkai sustabdė da-lyvavimą projekte ir, atrodo, pasi-traukė iš jo.

Be kita ko, tikimasi, kad Lietu-vos verslo įmonės turi daug gali-mybių dalyvauti statant Visagino AE, todėl jos turi rengtis būsimiems darbams, pavyzdžiui, pasirūpinti li-cencijomis.

Ar šios viltys realios? Galima tik pasakyti, kad Lenkijoje atominės elektrinės projekte dalyvaujanti Ja-ponijos įmonė „GE Hitachi Nu-clear Energy“ yra pasirašiusi pre-liminarius susitarimus su keliomis Lenkijos įmonėmis bei mokslo įs-taigomis dėl dalyvavimo naujos ato minės elektrinės projekte. To-dėl galima tikėtis, kad taip Lietu-voje elgsis ir „Hitachi-GE Nuclear Energy“, juolab kad šalia Visagi-no AE bus statoma ir nemažai kitų statinių, pavyzdžiui, namai japonų specialistams.

Japonijoje aptariamas Visagino AE projektas

Jurgita ČinkienėVL žurnalistė

Po šalyje siautusios pūgos įvai-rių rajonų greitosios pagalbos me-dikams iki ligonių namų teko bristi per sniegynus, o atokiose vietose užklimpusius automobilius vadavo ugniagesiai.

Iki ligonio tempė gaisrinė

Savaitgalį greitosios pagalbos medi-kams nepavyko iš karto pasiekti Rad-viliškio rajono Baisogalos seniūnijos Bagdonų kaime esančio ligonio.

„Iki pat ligonio namo greitosios pagalbos automobilį teko tempti mums, o po ligoniui suteiktos pagal-bos mašiną partempėme iki pagrin-dinio kelio“, – „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo Radviliškio rajono priešgais-rinės gelbėjimo tarnybos vyresnysis inspektorius Donatas Stakvilevičius.

Anot D.Stakvilevičiaus, dažniau-siai gausiai iškritus sniegui ugniage-siams prireikia tik ištraukti užklimpu-sius greitosios pagalbos automobilius, o tempti juos iki pat ligonių namų tenka labai retai.

Sniegas siekė net metrą

Savaitgalį smarkiai pustė ir Varė-nos rajone. Pasak Jakėnų seniūnijos seniūno Donato Juknevičiaus, seniū-nijos apylinkėse nemažai įdubų, tad

kai kurie kaimai smarkiai pustant tampa tarsi atskirti nuo pasaulio.

„Nors sniego sluoksnis visur yra apie 30 centimetrų, vietomis, kur di-delės įdubos, jis siekia net metrą ir daugiau“, – kalbėjo D.Juknevičius.

Todėl dažną žiemą į atokios Ja-kėnų seniūnijos kaimus skubantys greitosios medicinos pagalbos medi-kai taip pat neišsiverčia be ugniage-sių. Šiemet Jakėnuose kol kas tokių atvejų dar nepasitaikė, tačiau savait-galį Jakėnų seniūnijoje teko traukti vaikus į spektaklį vežusį ir užklim-pusį automobilį.

„Nors keliai yra prižiūrimi, tačiau kiekvieno keliuko į sodybas neprižiū-rėsi. Kartais verta tiesiog palaukti, kol baigsis pūga, ir tada kelius nuvalyti“, – sakė seniūnas.

Felčerė brido per pusnis

Savaitgalį skubėdami į vieną ato-kų Slavikų seniūnijos kaimą Šakių rajono medikai užklimpo. Auto-mobilį teko traukti ugniagesiams, o felčerė iki ligonio namų brido pės-tute – keliukas į sodybą buvo neiš-važiuojamas.

Anot Slavikų seniūnijos seniūno Vidmanto Sprainaičio, siaučiant pū-goms seniūnijai neišvažiuojamus ke-lius valyti padeda vietos ūkininkai, tu-rintys techniką.

„Anksčiau visi žinodavome vienas kito telefonus – seniūnijos darbuoto-

jai, medikai, ūkininkai, ugniagesiai. Jei užpustytame kaime žmogų ištikdavo bėda, galėdavome susiekti bet kada. Dabar neturime ryšio su ugniage-siais – ši tarnyba tapo centralizuota. Mano nuomone, sprendimas centra-lizuoti pagalbos tarnybas nepasiteisi-no. Sakykime, mūsų rajone yra trys kaimai vienodu pavadinimu. Pagal-bos prašantis žmogus, paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu, to ne-išaiškina, o ugniagesiai nusiunčiami visai į kitą rajono pakraštį“, – kalbėjo V.Sprainaitis.

Rimtų atvejų nepasitaikė

Patys Šakių rajono greitosios pa-galbos medikai juokauja – jokios pū-

gos jiems nebaisios po to, kai prieš kelerius metus dispečerei telefonu teko priimti gimdymą.

„Tada į užpustytą kaimą besiirian-ti greitoji klimpo ir nespėjo laiku nu-važiuoti. Todėl moteris pagimdė na-muose, gimdymą priėmė jos vyras, o jį telefonu konsultavo dispečerė“, – sakė Šakių rajono greitosios medicinos pa-galbos stoties direktorius Rimgaudas Lebežinskas.

Žiemą į atokius Šakių rajono kaimus paprastai siunčiamas vienas iš kelių greitosios pagalbos auto-mobilių – tas, kuris yra pravažesnis ir pritaikytas tokiems keliams. Ta-čiau tai ne visada gelbsti, ir vaduo-ti įklimpusią mašiną tenka ugnia-gesiams.

Panašiai nutiko ir praėjusį savait-galį. Medikai džiaugiasi, kad nebu-vo jokių rimtų ligonių ar atvejų, kai kiekviena akimirka yra gyvybiškai svarbi.

Į užpustytą Slavikų seniūnijos so-dybą medikai šį kartą skubėjo dėl blo-gai pasijutusio ir alkoholio per daug išgėrusio žmogaus.

Rūpesčiai visoje Lietuvoje

Savaitgalį ugniagesiai medikus iš sniego vadavo ne tik Radviliškio ir Ša-kių rajonuose. Užklimpusius automo-bilius gelbėtojams teko traukti Šven-čionių, Pasvalio, Pakruojo rajonuose.

Vien per sekmadienio dieną ir naktį šalies ugniagesiams teko va-duoti aštuonis užstrigusius greitosios pagalbos automobilius.

Vieni jų užklimpo pusnyse, kiti nuslydo nuo kelio. Nė vienu atveju pas ligonius vykę medikai patys ne-nukentėjo.

Šią savaitę Lietuvos Vyriausybės delegacija apsilankė Hitachi mieste, kur įsikūrusi strateginė investuotoja į Visagino AE ir jos gamyklos.

Lietuvos verslo įmonės turi daug galimybių dalyvauti Visagino AE projekte, juolab kad šalia Visagino AE bus statoma ir nemažai kitų statinių, pavyzdžiui, namai japonų specialistams.

Vizito išvakarėse A.Kubilius teigė, kad artėjama prie svarbiausių susitarimų su „Hitachi“ korporacija. balsas.lt nuotrauka

Medikams – išbandymas snieguĮ pagalbą atokiuose kaimuose skubantys medikai patys šaukėsi pagalbos.

Skubantiems į atokius kaimus ir vienkiemius medikams tenka įveikti netikėtas žiemos kliūtis. VL archyvo nuotrauka

52012 m. vasario 22 d. • Nr. 15 (9138)Valstiečių laikraštis Mūsų svetainė

Jurgita ČinkienėVL žurnalistė

Jonavos miestas, kuriame vos per 34 tūkst. gyventojų, garsėja dideliu skaičiumi gaunančiųjų so-cialines išmokas, kompensacijas už šildymą ir ilga belaukiančiųjų socialinio būsto eile.

Problemiškam Jonavos rajo-nui vadovaujantis 27-erių meras Mindaugas Sinkevičius įsitiki-nęs: jei ne bendrovė „Achema“, pakelianti viso rajono ekonomi-ką, Jonavos perspektyvos būtų dar liūdnesnės.

Rajonas – socialiai pažeidžiamas

Esate jauniausias šalies meras, vadovaujantis problemišku pripa-žintam Jonavos rajonui. Ar tai – savotiškas iššūkis?

Problemiško rajono statusas su-teikiamas rajonui, kuris pagal tam tikrus kriterijus atsilieka nuo ben-dro šalies vidurkio. Tokių proble-miškų teritorijų Lietuvoje yra ir daugiau. Jonava – viena iš jų.

Tokį statusą mūsų rajonui vy-riausybė suteikė atsižvelgdama į ne-darbo lygį, socialinės paramos gavė-jų skaičių ir laukiančiųjų socialinio būsto skaičių.

Nors šiandien nedarbo lygis ra-jone nėra toks didelis, koks buvo anksčiau, jame vis dar labai daug socialines pašalpas gaunančiųjų, taip pat laukiančiųjų socialinio būsto.

Problemiškiems rajonams vyriau-sybė skiria papildomą fi nansavimą, kad jie greičiau pasivytų bendrą ša-lies vidurkį. Jonavoje renovuojame 30 daugiabučių namų – tų namų gy-ventojams gerokai mažiau kainuos šildymas. Renovacijos darbus atlieka Jonavos įmonės, tad pinigų srautai lieka rajone.

Kiek per metus litų skiriama socialinėms pašalpoms, kompen-sacijoms už būsto šildymą?

Tas skaičius nuolat svyruoja, ta-čiau kalbame apie 16–17 mln. Lt per metus. Tai – didžiulė suma. Jonavoje yra apie 950 asmenų, laukiančių eilėje socialinio būs-

to. Tai – taip pat didelis skaičius. Tarkime, Kėdainiuose, kurie yra didesni už Jonavą, tokių asmenų yra apie 600.

Kaip manote, kodėl yra tiek daug socialiai pažeidžiamų žmo-nių? Retorinis klausimas – kodėl žmogus neturi namų?

Matyt, yra ne viena priežastis. Tačiau pastebėjau tam tikrą madą – žmonės praranda norą dirbti ir užsi-dirbti. Daugelį dalykų jie linkę gauti nemokamai arba minimaliomis pa-stangomis. Žmonės nori gyventi ge-rai ir nieko nedaryti. Manyčiau, kad iš dalies tokia nuotaika tarsi įpirš-ta iš Vakarų: pasižiūri žmogus kokį nors žvaigždžių konkursą, pagalvoja, kad nueis, padainuos ir milijonieriu-

mi taps, kitaip tariant, gyvena iliu-zijų ir svajonių pasaulyje.

Mane asmeniškai tai stebina. Ma-nau, kad mokesčių mokėtojai greitai nepajėgs išlaikyti visų norinčiųjų pa-sinaudoti socialine parama.

Stebina ir tai, kad vos sulaukęs 18 metų jaunas žmogus pirmiausia skuba užsiimti vietą laukiančiųjų socialinio būsto eilėje. Ir nesvarbu, kad jo lauks dešimtmetį. Žmonėms trūksta noro ir entuziazmo mokytis, dirbti, užsidirbti ir patiems kabintis į gyvenimą.

Vieni iš daugiausiai uždirbančiųjų

Jonavoje veikia didžiausia Bal-tijos šalyse trąšų gamykla. Kiek, jūsų nuomone, svarbus „Achemos“ indėlis į rajono biudžetą?

Labai svarbus. Jei staiga nebelik-

tų „Achemos“, būtų blogai. Ji ne tik sukuria darbo vietas, bet ir moka ne-mažai mokesčių į rajono biudžetą.

Jonaviškiai, netekę darbo, imtų taupyti pinigus maistui, vandeniui, elektrai, paslaugoms ir prekėms. Tai tiesiogiai paveiktų kitus Jona-vos verslininkus – susidarytų už-daras ratas.

Neseniai pasidžiaugėmė, kad Jo-navoje dirbantys žmonės, lyginant su dirbančiaisiais kituose miestuose, yra vieni iš daugiausiai uždirbančių Lietuvoje. Dalis šio nuopelno taip pat tenka „Achemai“.

Pašalpų neskirsto

Tačiau į jūsų kabinetą turbūt dažniausiai beldžiasi ne tie, kurie

daugiausiai uždirba, o tie, kuriems reikia pagalbos?

Taip. Kartais būna, kad randi ga-limybių žmogui padėti, jei bėda ti-krai rimta: gaisras, sunki vaiko liga ir pan. Tada bandai ieškoti versli-ninkų, kurie paremtų, svarstai, kaip dar būtų galima pagelbėti.

Tačiau žmonėms pašalpų iš mero fondo neskiriu: mat vieną kartą kam nors suteikęs paramą sulauksi ir daugiau prašytojų. Žmogus sakys: „Kodėl jam skyrei, o man – ne? Ar mano bėda mažesnė?“ Tiesiog dary-damas išimtį sukuri taisyklę.

Dauguma jonaviškių jau žino, kad meras pašalpų neskiria, tai tvarko socialinės paramos skyrius. Beje, gaunantieji socialines pašal-pas jų skyrimo matematiką ir sche-mas išmano tikrai kur kas geriau negu aš.

Be to, pasitaiko situacijų, kai žmogui norėtum padėti, bet negali, nes padėdamas pažeisi įstatymus. Tada į kabinetą ateis uniformuoti vyrukai ir uždės tau atrankius.

Dėmė krito ant visų merų

Lietuvoje neseniai nuskambėjo kelios istorijos, kai Specialiųjų ty-rimų tarnyba merams išties uždėjo antrankius, lėkė kitų aukštų valdi-ninkų galvos, korupcijos skanda-lų būta ir Jonavoje. Neseniai įvyko teismas, kai dėl neskaidriai vykdy-to viešojo pirkimo nuteistas buvęs Jonavos savivaldybės tarybos narys. Viešieji pirkimai – ta sritis, kurio-je išties yra savotiškos erdvės ko-rupcijai.

Man kartais minėtose situaci-jose trūksta aiškumo. Sulaikomi merai, aukšti valdininkai, tačiau visuomenei trūksta informacijos, ką jie padarė. Aš tikiu, kad žmo-nės sulaikyti turint pagrindą, ta-čiau tyrimai ir teismai užtrunka ilgai, ir ilgą laiką lieka neaišku, kodėl ir kas. Tokie dalykai tarsi meta dėmę ant visų merų – neva visi mes tokie.

Nors nieko neteisėto nedarau, nuolat jaučiu įtampą ir nežinau, ar į mano kabinetą kada nors neįžengs pareigūnai. Kas žino, kaip galima būtų interpretuoti vieną ar kitą po-kalbį, jei jų klausomasi? Kaip kalbė-ti, kad nekiltų jokių įtarimų?

Pamenu, atėjo moteris ir už pa-galbą ant stalo padėjo maišelį, kuria-me buvo šampanas ir saldainiai. Tą moterį teko vytis, bet nesėkmingai. Tada vairuotojas tą maišiuką nuve-žė jai į namus. O jei jame būtų įdėta dar ir šimtas litų? Kas tada?

Nors aš, kaip ir kiti šalies me-rai, dirbu ir gaunu atlyginimą, jis neatperka tos įtampos, kurią ten-ka patirti.

Viešieji pirkimai galbūt yra ta sritis, kur nesąžiningiems valdinin-kams yra galimybė piktnaudžiauti. Nors šiandien galiu drąsiai sakyti, kad nebijau jokių patikrinimų, at-mesti prielaidos, kad Jonavoje vi-sai nėra korupcijos, ko gero, nega-lėčiau.

Nerimas dėl narkotikų

Ar Jonavoje gyventi saugu?Nusikaltimų Jonavoje išaiškini-

mo statistika – išties viena geriausių, tačiau mane neramina keli dalykai. Jonavoje pastaruoju metu randama narkotikų, vyksta jaunų vyrų susi-šaudymai.

Iš mokyklų nėra gauta žinių apie tai, kad vaikai ar paaugliai perka narkotikus, todėl galima manyti, kad galbūt narkotikų platintojai Jo-navą renkasi kaip geografi škai pato-gią vietą, kur formuojasi savotiškas narkotikų logistikos centras.

Buvo atvejų, kai Jonavoje vidu-ryje dienos jauni vyrai vienas į kitą šaudė gatvėje, aplinkui vaikštant žmonėms. Klesti savotiškas nebau-džiamumas: ką noriu, tą darau.

Ar sunku būti jauniausiu šalies meru?

Iš pradžių man šis apibūdini-mas patiko, dabar jau kiek pabo-do. Norėčiau, kad jonaviškiai mane prisimintų ne kaip jauniausią šalies merą, o kaip merą, nuveikusį dau-gybę darbų, įgyvendinusį nemažai idėjų, svarbių miestui. Minčių ir su-manymų daug: miesto aikštėse įren-gėme bevielį internetą, naujai nu-tiestuose dviračių takuose ateityje patruliuos pareigūnai su riedžiais, ketiname įrengti šildomą autobu-sų stotelę.

Apmaudu, kad stringa Jonavos sporto, sveikatingumo ir pramogų komplekso statybos, Kultūros cen-tro renovacija, nes valstybė tam ne-skiria žadėtų lėšų.

Manau, kad miestas atsinaujina, gražėja, o per ateinančius kelerius metus tų pokyčių bus ir daugiau. Todėl jei žmonės mane prisimins tik kaip jauniausią šalies merą, bus kiek apmaudu.

Žmonės praranda norą užsidirbti

Jonavos rajono merą M.Sinkevičių stebina kai kurių žmonių požiūris – ge-rai gyventi ir nieko neveikti. Autorės nuotrauka

„Manau, kad miestas atsinaujina, gražėja, o per ateinančius kelerius metus tų pokyčių bus ir daugiau. Todėl jei žmonės mane prisimins tik kaip jauniausią šalies merą, bus kiek apmaudu“, – sako M.Sinkevičius.

Kultūros ministerijos kino tary-ba paskirstė 4,3 mln. Lt šių metų vaidybinio ir dokumentinio kino projektams bei kino sklaidai. Per 1 mln. Lt skirta režisieriaus Igno Jonyno vaidybiniam ilgo metra-žo fi lmui „Lošėjas“, Emilio Vėlyvio vaidybiniam fi lmui „Londonas–Vil-nius–Bankokas: skrydis atidėtas“ sukurti skirta per 800 tūkst. Lt, Ša-rūno Barto vaidybiniam fi lmui „Do-vydo akmuo“ – per 793 tūkst. Lt, Mariaus Ivaškevičiaus vaidybiniam ilgo metražo fi lmui „Santa“ – beveik 700 tūkst. Lt. Taip pat bus fi nan-suojama dar keletas kino projektų. Kultūros ministerijoje nuo gegužės 1 d. pradės veikti Kino centras, for-muosiantis valstybės kino politiką ir skirsiantis fi nansavimą konkurso būdu atrinktiems projektams.

Lietuviškam kinui skyrė 4 milijonus

Šiandien Kultūros ministerijoje minint Tarptautinę gimtosios kal-bos dieną pagerbti Gražiausių lie-tuviškų įmonių pavadinimų kon-kurso nugalėtojai. Gražiausių lietu-viškų įmonių pavadinimų konkursą ketvirtą kartą surengė Valstybinė kalbos inspekcija. Iš daugiau kaip 10 tūkst. juridinių asmenų pava-dinimų, įregistruotų 2011-aisiais, atrinkta dvylika kalbos požiūriu tai-syklingų, vaizdingų ir susijusių su įmonės veikla.

Šių metų laureatėmis tapo už-darosios akcinės bendrovės „Bur-bulai“ (Vilnius), „Dangiški migdo-lai“ (Vilnius), „Džiuga“ (Mažeikių r.), „Laimės pasaga“ (Vilniaus r.), „Magiškos rankos“ (Druskininkai), „Puošeiva“ (Klaipėda), „Pabalno-tas vėjas“ (Kaišiadorių r.), „Tikslus taškas“ (Vilnius), „Skanulis“ (Vil-nius), „Vaikystės sodas“ (Vilnius), individualios įmonės „Lakštinga-lė“ (Panevėžys) ir „Saulės dukros“ (Šiauliai). Praėjusių metų konkurse už gražiausią lietuvišką pavadini-mą buvo pagerbta dešimt įmonių. Valstybinė kalbos inspekcija kas-met apdovanoja ir taisyklingiausia lietuvių kalba pasižyminčių knygų autorius.

Eltos inf.

Išrinkti gražiausi įmonių pavadinimai

Naktį iš pirmadienio į antradienį Kauno valstybiniame muzikiniame teatre kilo gaisras. Į nelaimės vie-tą išsiųstos Kauno ugniagesių pa-jėgos liepsnas užgesino per kelias valandas. Specialistai aiškinasi ne-laimės priežastis. Kaip pranešė tea-tro vadovas Benjaminas Želvys, su-degė apie 50 kv. m stogo. Laimei, įstaigos darbas nesutrikdytas: bu-halterija, sandėliai, kultūros pavel-do vertybės nesudegė. Spektakliai vyks pagal planą.

Gaisras menininkų planų nesujaukė

Eltos nuotrauka

Trumpai

6 2012 m. vasario 22 d. • Nr. 15 (9138)Valstiečių laikraštisAktualijos

Agnė Bukotaitė

Mokytis prasmingai išleisti pini-gus ir investuoti galima nuo mažų dienų. Daugelio lietuvių skurdą, nemokėjimą tinkamai panaudoti pinigus lemia ir elementarių eko-nomikos žinių stoka. Pasidalyti ekonomikos ir investavimo pagrin-dais paprašėme tinklaraščio apie investicijas kūrėją Saulių Lapėną.

Žinios kiekvienam

„Daugelio susitikimų metu pa-stebėdavau, kad kalbai pakrypus apie investicijas pokalbio dalyviai imda-vo painioti sąvokas. Investicijomis žmonės laiko įvairius kreditavimo ar spekuliavimo būdus, o visai liūdna pasidarydavo, kai jas prilygindavo labdarai“, – teigė S.Lapėnas.

Pašnekovo nuomone, jei žmonės žinotų pirminę žodžių, kuriais nu-sakomi ekonomikos procesai, reikš-mę, labiau įsigilintų į juos ir suvoktų, kodėl kai kuriems pavyksta sėkmin-gai verstis net nepalankiausiais laikais. S.Lapėno nuomone, dažnam lietuviui nepakanka žinių, kad taptų turtingas. Kas yra ekonomika, investicijos, turė-tų žinoti kiekvienas.

Ekonomika – mokslas apie ribo-tų ūkinių (ekonominių) išteklių pa-naudojimą nuolat besikeičiantiems žmonių ir visuomenės poreikiams

tenkinti. Žodis „ekonomika“ kilęs iš senovės graikų kalbos ir reiškia namų ūkio dėsnis. Pasak S.Lapėno, namų ūkį turi kiekvienas, ir dažnai pražū-tingas klaidas lemia tam tikrų dėsnių neišmanymas. Jei žmogus apie juos neišgirdo mokykloje, neskaitė vado-vėlių, jam sunku praturtėti ar net iš-gyventi.

Pagrindinis ekonomikos uždavi-nys – sukurti gėrybių, kurios reika-lingos kiekvieno žmogaus gyvenimui bei veiklai ir be kurių bendruomenė (miestas, šalis, pasaulis) negali toliau vystytis. Pagrindinis šio uždavinio įgyvendinimo instrumentas yra in-vesticijos – ilgalaikis savo arba pasi-

skolinto kapitalo (pinigų ar turto) in-vestavimas, siekiant gauti pelno arba naudos.

Gilintis į šią sritį, pasak pašnekovo, turėtų net ir tie, kurie įsitikinę, kad yra neturtingi ir todėl žinios apie investi-cijas jiems nereikalingos. „Jei žmogus nenori tapti turtingesnis ne tik mate-rialine, bet ir žinių sukaupimo pras-me, jam iš tiesų ši informacija jokios naudos neduos“, – teigė S.Lapėnas.

Rizikos mažinimo būdai

Eksperto tvirtinimu, ką tik gimęs žmogus yra investicijų objektas. Iš pradžių į jį savo lėšas investuoja tė-vai, o kiek paaugęs jis pats tampa in-vestuotoju – pradeda leisti pinigus „į kairę ar į dešinę“. Daugelis tėvų nesi-

domi, kam mažylis išleidžia savo ki-šenpinigius. Tačiau būtent vaikystė-je padedamas gyvenimiškų vertybių pagrindas. Juk vaikas gali įsigyti gerą knygą (tai bus investicija į išsilavini-mą) arba pasilinksminti (investicija į poilsį).

„Ar nesusimąstėte, kodėl seniau, kai žmonės gyveno akivaizdžiai blo-giau ir skurdžiau, daugelis šeimų buvo daugiavaikės? Palikime emocijas. In-

vesticijos į vaikus tuo metu buvo la-biausiai prieinamos ir atsiperkančios. Žmonės ilgą laiką gyveno be pensijų ir vienintelė galimybė turėti aprūpin-tą senatvę – sukurti didelę šeimą tar-si nedidelę šeimos įmonę. Kuo dau-giau vaikų, tuo didesnė tikimybė, kad kuriam nors iš jų pasiseks tęsti tėvų

pradėtą veiklą, o blogiausiu atveju se-natvėje bus pas ką prisiglausti“, – pa-brėžė S.Lapėnas. Šiuo principu daž-niausiai kūrėsi ir pasaulyje žinomos verslo dinastijos. Nuosekli visuome-nės raida ir didelio turto (kapitalo) sukaupimas sunkiai įmanomi be kar-tų perimamumo. Kadangi medicina anksčiau buvo menkai išsivysčiusi ir daug vaikų mirdavo, gausi šeima su-mažindavo investicijų riziką.

Rizikos mažinimas ekonomiko-je – tai bandymas rasti investicijas apsaugančių priemonių. „Todėl pa-norėję, kad kas nors investuotų į jus ar jūsų veiklą, neužmirškite apie tai kalbėdami su galimu investuotoju… Dažniausiai visus investuotojus labai domina rizikų mažinimo būdai“, – paaiškino ekspertas. Vienas iš rizi-kų mažinimo būdų, kuriais naudojasi net ir neketinantieji niekur investuoti, anot S.Lapėno, yra pensijų sistema. Juk kiekvienas gali investuoti į savo minimalią pensiją ir taip sumažinti riziką likti be pajamų senatvėje.

Kaip pritraukti daugiau lėšų

Žvejai, norėdami pagauti didelę žuvį, renkasi kokybiškas meškeres ir jaukus. Tuo pačiu principu vadovau-jasi investicijų pritraukti siekiantys politikai ir ekonomistai. Jie stengiasi sudaryti palankų investicinį klima-tą. „Pritrauktos investicijos – tai pi-nigai, kuriuos gaunate, tačiau jie gali ir nesugrįžti investuotojui, – dės-tė S.Lapėnas. – Jei imate paskolą iš banko, kad įsigytumėte nuosavybės teise, pavyzdžiui, karvę, privalote su-grąžinti pasiskolintus pinigus ir palū-kanas, nepriklausomai nuo to, ar turė-site pelno, ar karvė nugaiš kitą dieną po pirkimo. Lėšų karvei pirkti galite gauti ir iš investuotojo. Tačiau tuomet būtent investuotojas, o ne jūs įgysite nuosavybės teisę ar jos dalį į karvę, laikomą pas jus. Ir jūsų gyvulio būklė iš dalies taps jau ir jo problema, nes investicijos gali sugrįžti ir duoti nau-dos tik jei projektas pelningas. O jei projektas nuostolingas, visos ar dalis investicijų gali būti prarasta.“

Daiva ŠalcVL žurnalistė, daiva.salc@valstietis.lt

Pernai Lietuvos namų ūkių fi nan-sinė padėtis šiek tiek pagerėjo, o šie-met paguodžiančių žinių ekspertai beveik nežada. Pasak SEB banko analitikės Julitos Varanauskienės, dėti vilčių į šalies ekonomikos augi-mą nereikėtų – gyventojai lengviau atsikvėps tik išmokę racionaliau pla-nuoti ir kontroliuoti savo išlaidas.

Atlyginimai augs nedaug

Praėjusiais metais namų ūkių fi -nansinė padėtis šiek tiek gerėjo: dau-giau nei 50 tūkst. bedarbių pagaliau įsidarbino, vidutinis atlyginimas padi-dėjo 39 Lt, o senatvės pensija nuo šių metų sausio – maždaug 68 Lt. Tie-sa, kainos augo sparčiau nei atlygini-mai – pagrindinių vartojimo prekių krepšelis per 2011 metus pabrango 3,4 proc.

SEB banko analitikės J.Vara-nauskienės teigimu, šeimų ekono-minė situacija šiemet turėtų gerėti mažiau nei pernai. „Labiausiai tikė-tina, kad gyventojų piniginėse ir to-liau vyraus štilis: per daug niekas ne-

sikeis nei į gerąją, nei į blogąją pusę. Pajamos, vartojimo mastas, taupymo galimybės išliks panašios“, – sakė šei-mos fi nansų ekspertė.

Prognozuojama, kad nedarbas ša-lyje susitrauks vos procentu, o viduti-nis darbo užmokestis padidės 2 proc. „Tačiau tai palies tik gerai apmoka-mus informacijos ir ryšių bei sveikatos priežiūros sektorius. Dauguma dir-bančiųjų jokio pajamų padidėjimo nepajus, nebent būtų priimtas spren-dimas padidinti minimalų darbo už-mokestį“, – teigė J. Varanauskienė.

Anot jos, jei padėtis darbo rinkoje nesikeis, gyventojams derėtų ir toliau taupyti bei neleisti juodai dienai skir-

tų pinigų. Skaičiuojama, kad viduti-nį darbo užmokestį gaunančiai trijų asmenų šeimai derėtų turėti susitau-pius vieno mėnesio pajamų sumą. Tuo atveju, jei šeimos nariai netektų darbo

bei gautų priklausiančias kompensa-cijas – išeitines išmokas ir bedarbio pašalpas, išgyventi galėtų iki pusme-čio. „Aišku, tuomet taip pat reikėtų šiek tiek sumažinti išlaidas ar peržiū-rėti paskolų sutartis ir susitarti, kad,

pavyzdžiui, mokėsite tik palūkanas. Kitas pusmetis tokiai šeimai būtų kur kas sudėtingesnis – juk sumažėtų pa-šalpos ir baigtųsi santaupos, todėl at-sargai visuomet reikia taupyti didesnę sumą pinigų“, – mokė šeimos fi nan-sų ekspertė.

Kas mėnesį išleisime 70 Lt daugiau

Vienintelė guodžianti prognozė – nedidelė infl iacija (2,5 proc.). Ją, pa-sak J.Varanauskienės, labiausiai lems naftos kainos – jos šiemet vidutiniškai kils 5 proc., todėl degalai ir šiluma, ti-kėtina, toliau brangs. „Dėl šios prie-žasties kartu turėtų didėti ir kitų su energija susijusių prekių, pavyzdžiui, maisto produktų, kainos. Vis dėlto nereikėtų baimintis, kad kainos augs labai smarkiai“, – ramino SEB ban-ko analitikė. Anot jos, vidutines pa-jamas gaunančios šeimos išlaidos per mėnesį turėtų išaugti apie 70 Lt, todėl siekiant išlaikyti biudžeto balansą, pa-kaktų neviršyti praėjusių metų išlaidų arba tik labai nedaug jas perskirstyti, atsižvelgiant į brangstančias pirmo

būtinumo prekes – maistą, transpor-tą, aprangą, avalynę ir pan.

„Ekonominę situaciją šalyje la-biausiai lemia tai, kas vyksta už jos ribų – euro zonos ir naftą išgau-nančiose šalyse. Iš pirmo žvilgsnio

gali atrodyti, kad nuo mūsų niekas neprik lauso. Tačiau kalbant apie šeimos fi nansinę padėtį reikia pri-siminti, kad yra dalykų, už kuriuos atsakingi esame patys – tai, kaip ir kam išleidžiame gaunamas pajamas, kiek esame susitaupę nenumatytiems atvejams, kaip plačiai atveriame pini-ginę neplanuotiems ir, tiesą sakant, ne visada reikalingiems pirkiniams, priklauso tik nuo mūsų“, – sakė šei-mos fi nansų ekspertė.

Būtina planuoti išlaidas

J.Varanauskienė pabrėžė, kad vie-nintelis būdas pagerinti šeimos fi nan-sus yra racionalus išlaidų planavimas ir jų kontrolė. Galima pasinaudoti ir tokiais paprastais patarimais: įsidė-jus prekę į krepšelį, suskaičiuoti iki dešimties ir tik tada nuspręsti, ar ta prekė tikrai reikalinga. Arba pinigus nešiotis stambesnėmis kupiūromis: tai privers susimąstyti, ar tikrai verta juos išleisti.

„Pavojingiausios yra smulkios iš-laidos, kurių neplanuojant po metų galima suvokti, kad išleidžiant litą po lito susikaupia nemaža suma pi-nigų“, – apie gresiančias šeimos fi -nansų spragas priminė SEB banko analitikė.

Pasak jos, neplanuojanti šeimos pagausėjimo, darbo vietos ar būsto keitimo, vidutines pajamas gaunan-ti šeima šiais metais turėtų gyventi gana stabiliai, jei išlaikys praėjusių metų išlaidų lygį.

Lietuviai ir toliau raginami taupytiNors šiais metais dar labiau veržtis diržų greičiausiai nereikės, žymaus šeimos fi nansų padidėjimo taip pat neverta tikėtis.

Investicijos padeda susikurti gėrybių

Pagrindinis ekonomikos uždavinys – sukurti gėrybių, kurios reikalingos kiekvieno žmogaus gyvenimui bei veiklai ir be kurių bendruomenė (miestas, šalis, pasaulis) negali toliau vystytis.

Skaičiuojama, kad vidutinį darbo užmokestį gaunančiai trijų asmenų šeimai derėtų turėti susitaupius vieno mėnesio pajamų sumą.

S.Lapėno nuomone, dažnam lietuviui nepakanka žinių, kad taptų turtingas.s.lapenas.lt nuotrauka

J.Varanauskienės teigimu, gyventojai, kruopščiai planuojantys savo išlaidas, šiemet su fi nansinėmis problemomis neturėtų susidurti. Eltos nuotrauka

72012 m. vasario 22 d. • Nr. 15 (9138)Valstiečių laikraštis Prenumerata

Ūkininkų žinios

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

9 psl.

Panaudojus vadinamąjį genomo metodą, iš galvijo plaukų, spermos ir krau-jo pavyzdžių galima gana tiksliai nustatyti, kokius genus gyvūnas paveldėjo.

Albinas Čaplikas

9 psl.

Tik produktyvių galvijų banda – ne utopija

Moters pasaulis

15 psl.

Laimė – būti pasirinktai vyro

16 psl.

Gavėnia jau prasidėjo

18 psl.

Po virtinės skandalų atsista-tydino Vokietijos prezidentas Christianas Vulfas. Lemia-mos įtakos tokiam žingsniui turėjo prokurorai, praėjusį ketvirtadienį į šalies fede-ralinį parlamentą nusiuntę ofi cialų prašymą panaikinti Vokietijos prezidento nelie-čiamybę, kad būtų galima ištirti skandalą, kilusį dėl jo paimtos paskolos.

Vismantas Žuklevičius

8 psl.

Č.Laslas žada galvoti tikapie Lietuvos futbolo ateitį

Žemdirbiams sunku su-vokti, kodėl turint išsa-mius šalies dirvožemių našumo duomenis dirba-mą žemę nuspręsta apmo-kestinti pagal rinkos vertę.

Albinas Čaplikas

Neturite kuo apsirengti, o gal susižodžiavote su su-tuoktiniu ir dėl to jaučiatės nelaiminga? ApsilankykiteAfganistane.

Jurgita Činkienė

Sportas

Užgavėnės su riebiais bly-nais – jau praeityje, o prie-šaky – 7 pasninko savaitės. Gavėnia prasideda pirmą dieną po Užgavėnių, vasa-rio 22-ąją. Ši diena vadina-ma Pelenų diena.

Liepa Buitkutė

Naujasis Lietuvos nacionali-nės futbolo rinktinės treneris Čaba Laslas, pasirašęs 2 m. sutartį su Lietuvos futbolo federacija, teigia, kad da-bar visos jo mintys sukasi tik apie Lietuvos futbolą.

Marius Eidukonis

Skandalas, kainavęs Skandalas, kainavęs prezidento postąprezidento postą

Užsienyje

Senka Kaimo plėtros Senka Kaimo plėtros programos lėšosprogramos lėšos