• Kur bepasirodytų šis vyrukas, ten gyventi tampa smagiau. Pokštai iš Justino Jankevičiaus lūpų išsprūsta na-tūraliai. Tiesa, jo juokeliai neretai gana kandūs, o gebėjimas pamėgdžioti mūsų žvaigždes varo šias į neviltį.

• Ne paslaptis, kad širdžiai ma-lonus užsiėmimas gali tapti pačiais geriausiais vaistais nuo sunkios li-gos ir paskatinti grįžti į visavertį gyvenimą.

• Retas turintis žemės skly pą ne-randa vietos braškių lysvei.

• Šalyje siaučiančių erkių plati-namos ligos sugadina gyvenimą ne vienam gamtos mėgėjui.

Albinas ČaplikasVL žurnalistas

Po manęs – nors ir tvanas. Taip mąstantys žmonės dažniausiai priima keistus sprendimus. Tikė-tina, kad kaip tik tokios nuotaikos

apimta Vyriausybė nusprendė už gyvenamiesiems namams reno-vuoti skirtas lėšas pirkti sraigtas-parnius. Iš pradžių visi ministrai paklusniai pritarė pasiūlymui, ta-čiau vėliau nuomonę pakeitė.

Nukelta į 3 p.

2012 m. rugsėjo 1 d., šeštadienis • Nr. 70 (9193) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Šiandien skaitykite:

Švietimo reformai stinga pagrįstumo, o jos strategai linkę vadovautis plika aritmetika, kuri jau pridarė žalos.Martyno Vidzbelio nuotrauka

Per septynerius egzistavimo metus socialinis tinklalapis „Facebook“ iš genialios studentiškos idėjos virto abejotina imperija, įtraukiančia vartotojus į specialiųjų tarnybų tinklus.

ŠEŠTADIENIS, 11 p.

Apie tai – 4 p. Apie tai – 26 p.

Tiesą į akis sakyti nebijantieji pabrėžia, kad net Lietuvos yra dvi. Viena įsikūrusi aptvertose paežerėse ir prestižinėse Vilniaus vietose, kita – varganai besiverčianti – provincijoje arba į užsienius išsibėgiojusi.

Vida TavorienėVL žurnalistė

Pedagogų bendruomenės ir vietos savivaldos atstovai įsiti-kinę, kad šalies mokyklų tinklą griauna ne tik mažėjantis gimsta-mumas, emigracija, bet ir libera-lios švietimo sistemos reformos.

Mokyklas verčia skyriais

Šiemet šalies mokyklose mokysis per 371 tūkst. mokinių – maždaug 21 tūkst. mažiau nei pernai. Pirmasis skambutis turėtų pakviesti apie 27 tūkst. pirmo-kų – apie 500 mažiau nei pernai. Tokius preliminarius duomenis pateikia Švieti-mo ir mokslo ministerija (ŠMM).

Dar pernai prieš rugsėjį švietimo ir mokslo ministras Gintaras Ste-ponavičius guodėsi, kad moksleivių mažėjimas stabilizuojasi. Tačiau ant mokyklų durų ir toliau kabinamos spynos. Savivaldybių pateiktais duo-menimis, nuo šių mokslo metų pra-džios 66 bendrojo ugdymo mokyklos netenka juridinio asmens statuso. Iš jų 19 mokyklų uždaroma, o 47 tam-pa kitų mokymo įstaigų skyriais.

Pakruojo rajono Bardiškių pagrin-dinėje mokykloje rugsėjo 1-ąją jau ne-bešurmuliuos vaikai. Prieš dvejus me-tus ši mokykla buvo tapusi Žeimelio vidurinės mokyklos pagrindinio ugdy-mo fi lialu, o nuo šių mokslo metų pra-džios pastatas lieka tuščias: čia mokęsi 35 mokiniai bus vežiojami į Žeimelį ir Linkuvą. „Kaime nebelieka jaunų šei-mų, dėl didelio nedarbo žmonės emi-gruoja ir išsiveža vaikus. Tad kito kelio nėra – mažėjant mokinių uždaromos mokyklos“, – dėl tuštėjančio kaimo apgailestavo Žeimelio vidurinės mo-kyklos direktoriaus pavaduotoja Rai-monda Gasperavičienė.

Nukelta į 2 p.

Naujus mokslo metus pasitinkame slogia nuotaika: mokyklos ištuštėjusios, o mokytojai pasiryžę mitinguoti prie Švietimo ir mokslo ministerijos.

Liūdnas Rugsėjo 1-osios skambutis

Vyriausybė atsisveikindama trinktelėjo duri-mis – nusprendė už gyvenamiesiems namams renovuoti skirtas lėšas pirkti sraigtasparnius.

SODYBA, 7 p.

Šilumą išskraidins sraigtasparniai

Trečiadienį VL su priedais:Ūkininkų žiniosMoters pasaulis

SODYBA, 10 p.

SVEIKATA, 21 p.

(Užs. 65)

2 2012 m. rugsėjo 1 d. • Nr. 70 (9193)Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

Pasak Pakruojo rajono savivaldy-bės Švietimo skyriaus vedėjos Irenos Mažulienės, šiemet rajono švietimo sistemoje nedaug pertvarkų: užda-ryta Bardiškių mokykla, o viena Pa-kruojo miesto pradinė mokykla ne-teko juridinio asmens statuso ir tapo fi lialu. Vaikai kol kas palikti mokytis tose pačiose patalpose. „Nauji po-kyčiai – dar ateityje. Tai vidurinių mokyklų tinklo pertvarka. Jei nebus sukomplektuota po dvi vienuoliktas klases, negalėsime tokių mokyklų iš-laikyti“, – sakė I.Mažulienė.

Vaikus sodins į autobusus

Ignalinos rajone šiemet po švieti-mo reformos dalgiu pateko Kazitiš-kio ir Ceikinių pagrindinės mokyk-los, kuriose vaikai mokslą krimto dar nuo tarpukario laikų.

Kai 1999 m. pabaigoje Ceikinių mokyklai buvo suteiktas Kipro Pet-rausko vardas, šio krašto žmonės nė neįtarė, kad po dvylikos metų čia liks mokytis tik pradinukai. Vyresni bus vežiojami į Ignalinos Česlovo Kuda-bos pagrindinę mokyklą, o Kazitiškio mokyklos aukštesniųjų klasių vaikai – į Vidiškių gimnaziją.

„Tokios pertvarkos reikalauja švie-timo normatyvai. Vaikai daugiau lai-ko praleis kelionėje, turės daugiau iš-laidų, tačiau, kaip skelbia ŠMM, turės daugiau galimybių bendrauti, popa-mokinio užimtumo“, – sakė Ignali-nos rajono meras Bronis Ropė.

ŠMM skelbia, kad iš namų į mo-kyklas vežiojama per 88 tūkst. 600 vaikų, iš kurių daugiau kaip 20 tūkst. rieda geltonaisiais autobusiukais.

Reformą prilygina genocidui

Slogios nuotaikos tvyro ir Pane-vėžio rajono Ėriškių Juozo Balčiko-nio pagrindinėje mokykloje. Nuo šių mokslo metų pradžios ji tampa Ra-mygalos gimnazijos skyriumi. Moki-nių, kurių šiemet laukiama per 30, kol

kas šis pokytis nepalies – jie liks mo-kytis arčiau namų. Dėl to daugiau ne-rimauja mokytojai ir kiti darbuotojai. „Trys darbuotojai jau gavo atleidimo lapelius, vėliau mokykloje darbo vietos gali nebelikti dar trims“, – nusivylimo neslėpė daugiau nei šimtą metų skai-čiuojančios mokyklos direktorė Lina Budreikaitė.

Prieš penketą metų į Ėriškių Juozo Balčikonio pagrindinę mokyklą buvo investuota apie pusę milijono litų, pastatas buvo atnaujintas, o po dve-jų metų mokykla liko tik aštuonmetė. „Nebeleido formuoti 9–10 klasių, nors vieną dar tikrai galėjome surinkti. Vie-ni mokiniai važinėja į Ramygalą, kuri yra už 8 km, kiti kasdien po daugiau nei 40 km pirmyn ir atgal sukaria į Pa-nevėžį“, – sakė L.Budreikaitė.

Gimnazijos skyriumi tampan-čios Ėriškių Juozo Balčikonio pa-grindinės mokyklos vadovė įsitiki-nusi, kad kaimo mokyklas naikina ne tik šalį kamuojančios demogra-

fi nės ir migracijos problemos, bet ir liberali švietimo reforma. „Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo meto-dika yra netobula, ji visai netinka rajonų mokykloms. Tokia reforma prilygsta kaimo genocidui“, – ne tik savo, bet ir kolegų nuomonę išsakė L.Budreikaitė.

ŠMM numato, kad per artimiau-

sius metus bus uždaryta dar ne vie-nas šimtas mokyklų.

Plika aritmetika pridarė žalos

„Mokytojų profesinė sąjunga rugsėjį pasitinka kovingai. Priimtas sprendimas vietoje streiko surengti protesto mitingą prie ŠMM. Mitin-go metu įvertinsime ministro darbą ir išlydėsime jį taip, kaip nusipelnė“, – tvirtino Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Žemaitijos regio-no profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Eugenijus Jesinas.

Anot jo, švietimo reformai stinga pagrįstumo, o jos strategai linkę va-dovautis plika aritmetika, kuri pridarė žalos. E.Jesinas įsitikinęs, kad švieti-mo problemos paskatino emigraciją. „Trūksta ne tik mokinių, bet ir pagrįs-tos švietimo politikos. Nenorima iš-girsti mokytojų praktikų patarimų, o priimami politiniai sprendimai. Įvai-rios darbo grupės – tik dėl vaizdo, nes galų gale būna taip, kaip pasiū-lė ŠMM. Dėl to atokiose Lietuvos vietose gyvenantiems vaikams švieti-mo paslaugos tampa sunkiai prieina-mos“, – dėstė vienos pedagogų profe-sinės organizacijos vadovas.

Pasak E.Jesino, visuomenę klai-dina išmanus ŠMM manipuliavi-mas skaičiais ir nuveiktais darbais. „Štai kasmetinio pasitarimo prieš rugsėjį metu ministras gyrėsi, kad buvo padidintas sutartinių moki-nių apskaičiavimo koefi cientas toms mokykloms, kurioms trūksta lėšų išgyventi. Tačiau kai paaiškėja, kad fi nansavimas padidintas pradinėms mokykloms, kur mokosi daugiau kaip 80 mokinių, kyla klausimas: kiek tokių mokyklų kaimo vietovėse yra?!“ – retoriškai klausė jis.

Veja iš tėvynės

Ignalinos rajono meras Bronis Ropė neabejoja, kad prie masinės migracijos iš kaimų į miestus ir emigracijos į užsienio šalis prisidė-jo ir toliau prisideda švietimo refor-ma. „Visa ši sistema neorientuota į tai, kaip jaunam žmogui padėti rasti tinkamą vietą gyvenime, kad jis ga-lėtų būti naudingas visuomenei, o skatina bėgti iš namų, iš tėvynės ir ieškoti laimės svetur“, – samprotavo Ignalinos rajono vadovas.

B.Ropė nuogąstauja, kad plika ekonomine logika paremtas moki-nio krepšelio lėšų apskaičiavimas ateityje gali skaudžiai atsiliepti.

„Gali atsitikti taip, kad, sugriovus kaimo mokyklų tinklą, po 10 ar 20 metų skirsime daug pinigų nedide-lėms mokyklos kurti. Panašios ten-dencijos jau ryškėja kitose srityse.

Draudėme šienauti natūralias pievas, kol jos virto laukinėmis, pradėjo nyk-ti augalų ir gyvūnų įvairovė. O dabar europinėmis lėšomis perkame avis, galvijus, kad būtų nuganytos užleis-tos pievos. Apmaudu, kad valstybė bėga paskui globalizacijos traukinį, o paskui skiria lėšų, kad būtų atkurta tai, kas sunaikinta“, – teigė Ignalinos rajono meras.

Anot jo, reikėtų keisti fi nansavi-mo sistemą ir stengtis išlaikyti kai-mo vietovėse daugiau mokyklų. „Jei negalime išlaikyti vidurinių, išlai-kykime pagrindines, pradines. Gal nevertėtų visko matuoti tik lais-vosios rinkos ir liberalizmo ma-tais. Juk kaime nuostolinga dirbti ir bankams, parduotuvėms, vaisti-nėms, medicinos, visoms kitoms įs-taigoms. Nelieka jų – išvažiuoja ir žmonės. Lietuvoje viskas centrali-zuojama: parama skiriama verslui dideliuose miestuose, o dėl darbo vietų ir gyvenimo sąlygų kaimo vie-tovėse centrinė valdžia nesuka gal-vos“, – apgailestavo B.Ropė.

Aktualijos

Liūdnas Rugsėjo 1-osios skambutis

Jaunimas nemato savo ateitiesVytautas Giedraitis, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas, Šiaulių Romuvos gimnazijos direktorius

Nuotaikos prieš rugsėjį dvejo-pos: mokytojai kruopščiai ir pakiliai ruošiasi naujiems mokslo metams, tačiau problemų, kaip visada, daug: trūksta pinigų, mokinių. Prieš 5 ar 10 metų prognozės buvo optimis-tiškesnės. Šiemet Šauliuose uždaro-mos viena pagrindinė ir dvi pradi-nės mokyklos. Mokyklų uždarymas skausmingesnis kaimo vietovėse. Kaimo mokykloms reikėtų daugiau fi nansavimo, kad galėtų gyvuoti ir mažesnės mokymo įstaigos. Tačiau jei nepadidinus fi nansavimo iš vie-nų būtų atimta, o kitoms pridėta, svarstyklės pakryptų į kitą pusę. Apskaičiuodama mokinio krepšelio lėšas valstybė turėtų nustatyti aiš-kius prioritetus. Kaip gyvens moky-mo įstaigos artimiausioje ateityje, priklausys nuo bendros situacijos tiek pasaulyje ir Europoje, tiek Lie-tuvoje. Kam bus teikiama pirmeny-bė – žmogui kaip valstybės pamatui ar pačiai valstybei ir ją valdančiam aparatui? Kol kas tendencijos pras-tos – jauni žmonės nesieja savo gy-venimo su Lietuva.

Mieli mokytojai ir moksleiviai, dėstytojaiir studentai, tėveliai ir artimieji!

(Užs. 460)

Švietimo ir mokslo ministerija numato, kad per artimiausius metus bus uždaryta dar ne vienas šimtas mokyklų. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Ignalinos rajono meras Bronis Ropė neabe-joja, kad prie masinės migracijos iš kaimų į miestus ir emigracijos į užsienio šalis prisidė-jo ir toliau prisideda švietimo reforma.

Politinė reklama apmokėta iš LSDP politinės kampanijos sąskaitos

Netrukus Lietuvos mokyklose nuskambės Rugsėjo 1-osios skambutis. Su šventiniu skambučiu ims tiksėti naujų mokslo metų laikrodis. Mokytojai, dėstytojai į jo bėgančias minutes stengsis sudėti savo patirtį ir išmintį, mokslo tiesas, sukauptas per ne vieną šimtmetį.

Visiems pedagogams kaip dėkingumo ženklo linkiu smalsumu žibančių moksleivių akių, rasti kelią į kiekvieno vaiko širdį ir būti tuo artimu, svarbiu žmogumi, laiku padavusiu ranką, apkabinusiu sun-kią akimirką ir parodžiusiu kelią pirmyn.

Mieli moksleiviai, sukvietęs mokyklinis skambutis ir vėl sužadins smalsumą, išradingumą, norą pa-žinti. Linkiu, kad mokykla Jums taptų namais, kuriuose randami atsakymai į svarbiausius klausimus, kuriuose laukia draugai, išmokstama ir pralaimėti, ir džiaugtis pergalėmis.

Sveikindamas švietimo bendruomenę su Rugsėjo 1-ąja, linkiu, kad mokytojų ir mokinių santykius visada lydėtų abipusė pagarba, supratimas ir noras siekti bendro tikslo – naujų žinių. Ir, kaip yra pa-sakęs Alfredas Adleris, „svarbiausia – nestovėti vietoje, gyvenimas – tai įvykiai, o ne žodžiai“.

Visiems linkiu gražios Rugsėjo 1-osios šventės ir prasmingų pasiekimų.LSDP pirmininkas

Algirdas Butkevičius

32012 m. rugsėjo 1 d. • Nr. 70 (9193)Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

Žvalgytis į Briuselį nebūtina

Nors dalį ES paramos lėšų vals-tybėms leidžiama perskirstyti, tokių staigių posūkių Lietuvoje iki šiol ne-buvo. Atvirkščiai – Vyriausybė visa-da pabrėždavo būtinybę laikytis ES keliamų reikalavimų, tikindavo, kad už jų ignoravimą gresia sankcijos – ne tik gali būti atimta parama, bet dar ir tektų sumokėti baudą. Taip buvo aiškinama siūlantiesiems keisti renovavimui skirtų lėšų panaudoji-mo tvarką, palengvinti pasinaudoji-mą ES parama.

Tikėtasi, kad renovavimo tempus paspartins gyventojus tiesiog smau-giančios gyvenamųjų namų šildymo išlaidos. Tačiau padėtis tik blogėjo. Štai iki šiol renovuoti tik 6 namai ir panaudota tik 8,7 mln. Lt „Jes-sica“ programos lėšų. Taigi vienam daugiabučiui vidutiniškai tenka 1,45 mln. Lt. Iš viso iki 2015 m. daugiabučių renovacijai turėtų būti panaudota apie 514 mln. Lt, tačiau Europos investicijų bankas (EIB) paskaičiavo, kad Lietuvai pavyks panaudoti tik apie 376 mln. Lt. Jei tikėtume šiais skaičiavimais, liktų apie 138 mln. Lt. Štai Vyriausybė ir nusitaikė į šiuos pinigus. Tada pa-aiškėjo, kad valstybė ES paramos lėšas gali naudoti ir savo galva, ne-sižvalgydama į Briuselį.

Suskubta tik dabar

Buvęs krašto apsaugos ministras Seimo narys Gediminas Kirkilas stebėjosi, kad Vyriausybė tiek ilgai delsė: juk apie sraigtasparnių nau-dojimo terminų pasibaigimą buvo žinoma jau kadencijos pradžioje.

Šiuo metu paieškos ir gelbėjimo reikalams skiriamų rusiškų sraig-tasparnių Mi-8 tarnavimo laikas baigiasi 2016-aisiais. Morališkai ir techniškai pasenusius sraigtaspar-nius reikia pakeisti. Anksčiau pla-nuota, kad dalis būtinų pinigų bus paimta iš 2007–2013 m. ES fondų, o kita dalis – ir būsimo, t. y. 2014–2020 m., laikotarpio fondų. Sraig-tasparnius ketinama įsigyti 2015-ai-siais. Beje, jų įsigijimo konkurso nugalėtojai dar nepaskelbti, Krašto apsaugos ministerija net neatsklei-džia, kokios kompanijos ir kiek jų konkurse dalyvavo. Niekas negali paneigti galimybės, kad ir dėl šios priežasties taip skubama. Gal bai-minamasi, kad nauja valdžia skelbtų kitą konkursą ir ieškotų jai naudin-gų laimėtojų? Taigi kyla daug klausi-mų, į kuriuos niekas nenori atsakyti.

Valdantieji skaudžiai gelia vieni kitiems

Ne sykį girdėjome sakant, kad politikoje draugų nėra, yra tik in-

teresai. Taip galima paaiškinti Li-beralų sąjūdžio taktiką. Šios parti-jos pirmininkas Eligijus Masiulis valdančiosios daugumos kolegas apkaltino, kad šie nebesuvokia rea-lybės. Praėjusį šeštadienį Kaune vy-kusiame partijos tarybos posėdyje jis negailestingai kritikavo Vyriau-sybės sprendimą sraigtasparnius pirkti iš perskirstytų stringančios

daugiabučių renovavimo progra-mos lėšų. Tiesa, ministras užmiršo pasiaiškinti, kodėl jo vadovaujama partija iš pradžių šiam sprendimui pritarė.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikš-čionių demokratų (TS-LKD) parti-jos frakcijos seniūnas Jurgis Razma pakankamai blaiviai vertino susida-riusią padėtį: „Būtų nepakenkę dau-giau padiskutuoti su visuomene apie tai, iš kurių fondų reikėjo panaudoti pinigus. Žinoma, artėjantys rinkimai irgi nepadeda šį klausimą spręsti da-lykiškai.“

Be kita ko, J.Razma nepralei-do progos įgelti Liberalų sąjūdžio pirmininko vadovaujamai Susisie-kimo ministerijai: „Gal tikrai ver-tėjo pagalvoti apie kitų lėšų pa-naudojimą. Štai teko girdėti, kad Susisiekimo ministerijai prastokai sekasi naudoti ES paramos lėšas, todėl galimai kyla pavojus, kad jos liks nepanaudotos. Gal lėšų sraig-tasparniams įsigyti rastume šioje ministerijoje?“

Nei patys naudoja, nei kitiems leidžia

Seimo narys Valentinas Mazu-ronis vienareikšmiškai vertino Vy-riausybės sprendimą: „Keista, kad valdžia taip bando taisyti savo dar-bo trūkumus. Jie ne tik neįvyk-dė gyvenamųjų namų renovavimo

programos – jie dabar nori ir tam skirtas lėšas panaudoti kitiems rei-kalams.“ Pasak politiko, toks TS-LKD sprendimas yra nesąžiningas, nes pakenks būsimai Vyriausybei, kuriai teks tęsti darbus, o jiems at-likti pinigų nebus.

„Nei patys naudoja, nei kitiems palieka naudoti. Iš pradžių gyvena-miesiems namams renovuoti buvo

skiriama parama iki 50 proc., po to kažkodėl sumažinta. Programa už-strigo, todėl mes siūlėme ją keis-ti, tačiau valdantieji pasiūlymus at-metė. Kodėl? Juk ne tik politikai, bet ir ekonomistai nurodė konkre-čias priežastis, dėl kurių programa neveikia“, – bėrė priekaištus valdan-čiajai daugumai V.Mazuronis. Sei-mo Krikščionių frakcijos seniūnas Vid mantas Žiemelis pritarė kolegai: „Lėšos, kurios galėjo sukurti dešim-

tis tūkstančių naujų darbo vietų ir su-mažinti šilumos sunaudojimą, pra-gulėjo užšaldytos bankuose. Iš štai kadencijos pabaigoje Vyriausybė nu-tarė jas išskraidinti sraigtasparniais, gyventojus palikdama šalti dar vie-ną žiemą.“

V.Žiemelis atkreipė dėmesį, kad pi-niginės lėšos buvo skirtos vieninteliam tikslui – daugiabučiams namams reno-vuoti, o Vyriausybė ir Ministras Pirmi-ninkas prieš ketverius metus teigė, kad daugiabučių renovavimo programa yra jų prioritetas. „Jei Vyriausybė neatšauks savo sprendimo, svarstysime galimybę kreiptis į teismą ir reikalauti patrauk-ti baudžiamojon atsakomybėn asme-nis, inicijavusius ir priėmusius šį nutari-mą“, – be užuolankų rėžė V.Žiemelis.

Aktualijos

Šilumą išskraidins sraigtasparniai

Renovacijai skirtas lėšas dar galima panaudotiKęstutis Daukšys, Seimo Ekonomi-kos komiteto narys

Ketverius metus gyvenamie-siems namams renovuoti skirtas lė-šas Vyriausybė laikė Liuksemburgo banke už labai nedideles palūkanas, nesirūpino, kaip šiuos pinigus pa-naudoti tikslingai. Paskaičiuokime, kiek per trejus metus būtume su-taupę šilumos. Gal tada būtų atsi-radę ir lėšų sraigtasparniams pirk-ti. Galimybių paspartinti renovaciją netrūko. Pavyzdžiui, šiek tiek pako-regavus ekonomisto R.Kuodžio idė-ją buvo galima ja pasinaudoti. Ta-čiau visi pasiūlymai buvo atmesti. Dabar kadencija baigiasi, todėl val-dantieji išsigando: o jei po rinkimų nauja Vyriausybė šiuos pinigus pa-naudos sėkmingiau ir pagal paskir-tį? Juk tai būtų labai neparanku da-bartinei valdančiajai daugumai.

Mano nuomone, renovacijai skirtas lėšas dar būtų galima su-spėti panaudoti. Jei ši Vyriausybė nesugebėtų to padaryti, tai lėšų panaudojimo tvarką pakeisti spė-tų nauja Vyriausybė. Sraigtaspar-nių reikia, bet jiems pirkti lėšų turi būti numatyta iš kitų šaltinių.

Liberalai pasielgė neetiškaiMantas Adomėnas, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys

Vyriausybės sprendimas yra pri-imtas vienbalsiai. Kitų nuomonių at-sirado vėliau. Kodėl jų atsirado? Gai-la, kad liberalus užvaldė priešrinki-minis populizmas ir jie bando apsi-mesti, kad nebepriklauso valdančia-jai koalicijai. Jie pasielgė neetiškai.

Visi suprantame, kad lėšų trūks-ta, tačiau taip pat turime suprasti, kad įsigyti sraigtasparnius būtina. Pavyzdžiui, estai šį įsipareigojimą jau įvykdė. Kodėl naudojamos reno-vacijai numatytos lėšos? Todėl, kad kyla pavojus, jog šių lėšų nesuspėsi-me panaudoti, o tada jas tektų grą-žinti ES. Ar tai būtų geresnė išeitis? Kita vertus, neteisingai teigiama, kad sraigtasparnių reikės tik kariuome-nei. Jie būdų naudojami ir įvairioms piliečių gelbėjimo operacijoms. Taigi šis sprendimas yra geras ir neatšauk-tinas. Mes išsaugosime lėšas, be to, tai bus naudinga visiems piliečiams ir kariuomenei, kurios biudžetas, kaip žinome, yra per mažas.

Nors dalį Europos Sąjungos paramos lėšų valstybėms leidžiama perskirstyti, tokių staigių posūkių Lietuvoje iki šiol nebuvo. Atvirkš-čiai – Vyriausybė visada pabrėždavo būtinybę laikytis ES keliamų reikalavimų, tikindavo, kad už jų ignoravimą gresia sankcijos.

11 proc.

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.Pas močiutę kaime atostogauti buvo pigiausia.

Vykome su šeima prie jūros. Atostogas praleidome užsienyje, keliavome.

Per atostogas teko daug dirbti savo ūkyje. Vasarą neatostogauju, man ir taip gerai.

Kaip praleidote vasaros atostogas?

21 proc.

14 proc.

30 proc.

24 proc.

Pilnatis.Saulė teka 6.27, leidžiasi 20.09.

RytojŠiandien

Šiandien trumpai palis tik vietomis, daugiausia vakariniuose rajonuose. Toliau pūs kiek stipresnis pietryčių vėjas. Žemiausia oro temperatūra naktį bus 9–14, aukščiausia dieną – 20–25 laipsniai šilumos.

Sekmadienį orai beveik nesikeis. Naktį bei rytą vietomis trumpai palis, vėjas pasisuks iš vakarų, pūs silpniau. Oro temperatūra naktį bus 10–15, dieną – 18–23 laipsniai šilumos.

Ateinančios savaitės pradžioje slėgis išliks pakankamai aukštas, todėl gausesnis lietaus nenumatoma. Vyraujant pietvakarių vėjui, išliks vidutiniškai šilta.

orai.lt, VL inf.

Dieną: +18 +23°

Naktį: +10 +15°

Dieną: +20 +25°

Naktį: +9 +14°

PorytDieną: +15 +20°

Naktį: +9 +14°

Vyriausybei pasirodė, kad už nepanaudotus renovacijai pini-gus sunkmečiu racionaliausia pirkti naujus sraigtasparnius.

Petro Malūko nuotrauka

4 2012 m. rugsėjo 1 d. • Nr. 70 (9193)Valstiečių laikraštis

Greitų politinių permainų troš-kę žydai puoselėjo viltį, kad ste-buklais garsėjantis Jėzus tikriau-siai yra tas, kurio jie laukė ir kuris padės atsikratyti nekenčiamų ro-mėnų. Tačiau Jėzus pasiskelbė iš Dangaus nužengusia ir žmonėms skirta valgyti duona. Evangelistas Jonas pastebi, kad žmonėms pa-sirodė per kieti Mokytojo žodžiai ir daugelis daugiau nebesekė pas-kui Jėzų.

Tokia yra gyvenimo tikrovė: žmonės mielai klausosi žodžių, kurie glosto jų savimeilę. Atva-žiuoja į Lietuvą kokia nors pop-sinė žvaigždė ir žmonės plūsta į arenas, kad už didelius pinigus ji padirgintų jų jausmus. Tačiau tie patys žmonės suabejoja arba tie-siog atmeta pačius reikalingiau-sius, gyvybę ir dvasią nešančius Evangelijos žodžius, nes šie kvie-čia rinktis ne savimeilės, bet pa-sišventimo kelią. Tuomet sakoma, kad tie žodžiai yra pasenę.

Kristaus žodžiai visuomet turi galią uždegti žmonių protus ir šir-dis, bet jie paliečia tik tuos, kurie leidžiasi būti Dievo patraukiami.

Jėzus aiškiai yra pasakęs: „Nie-kas negali ateiti pas mane, jeigu jam nėra duota Tėvo“ ( Jn 6, 65). Todėl Jėzaus balso neišgirsta tie, kurie leidžia savo širdyje gyven-ti nuodėmei ir susikurtiems sta-bams. Dangaus Tėvas patraukia tik tuomet, kai žmogus išdrįsta nuodėmei pasakyti „ne“ ir sekti paskui Kristų.

Šios dienos piligrimai yra tie, kuriuos Dievas patraukė prie sa-vęs. Mes dėkojame Dievui už lais-vę ir viliamės, kad, išvedęs į lais-vės kelią, ir toliau globos mus. Mes tikime, kad Jėzus Kristus yra vienintelis Gelbėtojas ir kad, siekdami tikro gyvenimo, turime maitintis jo Žodžiu ir Kūnu – Eu-charistija. Mes žinome, kad laisvė yra labai trapi, todėl Šiluvos Die-vo Motinai pavedame savo viltis ir rūpesčius.

Paskutinio rugpjūčio sekmadie-nio piligrimystė visuomet prime-na 1939-ųjų rugpjūčio 23-iąją, kai du tironai pasidalijo Rytų Euro-pą. Nuo tada prasidėjo mūsų kan-čių keliai: okupacija, tremtys, įka-linimai, nesuskaičiuojamos aukos

ir dvasinis genocidas. Tačiau šie kančių keliai turėjo ir savo švie-sią pusę, nes daugeliui buvo tarsi Dievo prisilietimas, padėjęs suvok-ti, kad svarbiausio turto – Dievo – niekas negali iš mūsų išplėšti. O kol turime Dievą, viskas yra pa-keliama. Šie žmonės išlaikė tikėji-mą, meilę savo kraštui ir tos meilės nepraranda net dabar, kai dauge-

lis yra nusivylę laisve. Ne laisvė yra kalta dėl tvyrančio blogio, bet žmogus, kuris nepaiso Dievo ro-domo kelio.

Piligriminės kelionės į Šiluvą nuo Kryžių kalno, nuo Tytuvė-nų, nuo Dubysos mums prime-na sovietmečio piligrimystes, su kuriomis, kaip ir su Kryžių kalnu, buvo brutaliai kovojama. Kryžių kalną net kelis kartus bandė su-naikinti, o už piligrimystes buvo teisiami geriausi žmonės. Sun-ku suvokti, kokį pavojų ano meto Lenino sekėjai įžvelgė tikinčiųjų eitynėse, kurių metu buvo kalba-mas rožinis. Kryžiaus ir rožinio buvo bijoma kaip bombos, tarsi galėjusios susprogdinti komuniz-mo statybą. Bijota ne be pagrin-

do, nes žmonės, turėjusieji drąsos pasitikti pavojus ir pasitikėjusieji tik Dievu, tikrai buvo pavojingi ir nenugalimi.

Šiandien dėkojame Dievui už laisvės dovaną, už kryžius ir aukas partizanų ir visų laisvės kovotojų, priartinusių laisvės rytą. Dėkojame Dievui už tuos, kurie po sunaiki-nimo vis atstatydavo Kryžių kal-ną, tapusį mūsų tautos, ieškojusios prie Nukryžiuotojo šono prieglau-dos nuo visų istorijos vėjų, bran-genybe.

Dėkoju visiems, kurie pasta-tė kryžius ir koplytėles pakelėse

iš Raseinių į Šiluvą. Jie pastaty-ti paminint du Lietuvos Krikšto jubiliejus: 625 m. nuo Lietuvos Krikšto ir 600 m. nuo Žemaiti-jos Krikšto. Per Krikštą Lietuva pasuko Europos keliu, praturtin-dama save tuo, kuo buvo turtinga visa Europa. Per Krikštą mes pa-žinome mus mylintį Dievą ir ta-pome Jėzaus broliais ir seserimis. Pastatyti kryžiai bylos ne tik apie mūsų meilę ir dėkingumą Dievui už Lietuvos Krikštą bei laisvę, bet ir primins, kad visa, kas žemėje ir žmoguje yra didingo, pasiekia-ma drįstant eiti meilės ir aukos keliu.

Zita Čepaitė

Turim du sluoksnius – per dvi-dešimt metų skubiai susiformavusią turčių ir tokiu pat skubumu nuskur-dintų vargšų.

Turim dvigubus standartus – vieni taikomi turtus ir galią turin-tiems, kiti – ujamiems ir niekina-miems.

Turim dvigubą dozę kvailo pa-sipūtimo ir susireikšminimo, ypač tarp tų, kurie iš mėšlo į aukštumas per trumpą laiką iškopė.

Turim dvigubą moralę – vieną gyvenimo būdo žurnalams, sie-kiant pasirodyti, kokie labdaringi ir gražūs besą, kitą – privačiame gyvenime, kur smurtaujama psi-chologiškai ir fi ziškai, kur riebūs rusiški keiksmažodžiai – tik nekal-ti žiedeliai, kur brangiai apmoka-mų interjero bei mados dizainerių užglaistytas mužikiškumas kyšo iš visų kampų ir kišenių.

Tiesą į akis sakyti nebijantieji (tokių vis mažiau) pabrėžia, kad

net Lietuvos yra dvi. Viena įsikū-rusi aptvertose paežerėse ir presti-žinėse Vilniaus vietose, kita – var-ganai besiverčianti – provincijoje arba į užsienius išsibėgiojusi.

Tad nenuostabu, kad šiuo metu peršama mintis, kad reikia dviejų vėliavų. Kaip gali elitas ir tie, run-keliais ir patvoriniais vadinami, tenkintis ta pačia? Atrodo, kad iš mėšlo į „elitą“ įšokusiems tiesiog būtina bandyti prisišlieti prie ko nors kilmingo, o tam Didžiosios

Lietuvos Kunigaikštystės vėliava labai tinka.

Anksčiau naujieji turčiai kil-mingumo sau pridėti stengdavo-si turtingas atžalas sutuokdami su aukštakilmių, bet nuskurdusių gi-minių atstovais.

Kadangi Lietuvoje tokių atžalų nelabai belikę, o ir mada dabar ki-tokia: jeigu žmona – tai modelis, jei vyras – tai pinigais aptekęs, tad su-

sirūpinta, kaip kitaip pabrėžti savo išskirtinumą. Tad reikia vėliavos. Tos feodalinės. Tos su Vyčiu rau-doname fone. Tos, kuri kabėtų ne tik prie Prezidentūros, bet ir prie Seimo, prie Vyriausybės, prie am-basadų ir kitų išskirtinių, elito pa-sisavintų vietų.

O ta geltonai-žaliai-raudonai dryžuota tegu lieka varguoliams. Tegu vaikšto su ja į mitingus, tegu ją iškėlę protestuoja prieš valdžios savivalę, galiausiai tegu Lady Gaga

į ją susisupusi maivosi. Kam rūpi? Kažkada dėl trispalvės žmonės buvo sodinami į kalėjimus? Kam rūpi? Nes ne tie sėdėjusieji kalėji-muose dabar viską valdo, viską val-do jų tiesioginiai ar netiesioginiai sodintojai.

Himnų irgi reikia dviejų. Vie-no patrumpinto (arba pagreitinto, kaip siūlo M.Mikutavičius) – eli-tui, kad neišvargintų jų opių prie

bumčikų pripratusių ausų. Kito, il-gesnio, – viską ištveriančiai liau-džiai, tegu sau užsiliūliuoja lėtai traukdami, kad „šviesa ir tiesa mūs žingsnius telydi“.

Himno trumpinimo iniciatoriai rėkauja – olimpiadoje viso himno nedainavo, nes jis per ilgas ir per lėtas. O per ankstesnes olimpiadas visas himnas buvo atliekamas? O kitų šalių visas himnas atliekamas? Pasipūtęs lietuviškas susireikšmini-mas, ir tiek.

Tas pat susireikšminimas ir dėl vėliavos su Vyčiu. Kadangi nese-niai grįžau į Londoną ir, tiesą sa-kant, pasijutau jo pasiilgusi, perė-jau vakar Regent Street, nukabintą visų olimpiadoje dalyvavusių ša-lių vėliavomis. Trispalvė irgi ten. Pabandžiau vietoj jos įsivaizduoti Vytį raudoname fone, o pati pasi-justi apie Lietuvą menkai težinan-čio praeivio vietoje.

Ir ką aš pamanyčiau apie tautą, kurios vėliavoje raitelis su aukštyn iškeltu kardu? Ką pamanyčiau tokią vėliavą pamačiusi virš ambasados? Pamanyčiau labai blogai. Priešiš-ka, nedraugiška tauta, akivaizdžiai demonstruojanti, kad jos devizas – kieno jėga, to ir valdžia.

Bet gal iš tikrųjų Lietuva būtent tokia šalimi ir virto. Gal tik tiek ir tereikia – akivaizdaus ženklo, kad taip jau yra atsitikę.

Komentarai

Savaitės komentaras

Piligrimystė į ŠiluvąHomilija Šiluvoje 2012 m. rugpjūčio 26 d. tikinčiųjų piligrimystės proga

Kristaus žodžiai visuomet turi galią uždegti žmonių protus ir širdis, bet jie paliečia tik tuos, kurie leidžiasi būti Dievo patraukiami. Jėzus aiškiai yra pasakęs: „Niekas negali ateiti pas mane, jeigu jam nėra duota Tėvo.“

Dvi Lietuvos, dvi vėliavos, du himnai

Tiesą į akis sakyti nebijantieji (tokių vis mažiau) pabrėžia, kad net Lietuvos yra dvi. Viena įsikūrusi aptvertose paežerėse ir prestižinėse Vilniaus vietose, kita – varganai besiverčianti – provincijoje arba į užsienius išsibėgiojusi.

Prieš pusantrų metų iš posto dėl viešųjų ir privačių interesų pa-žeidimo nuverstas ūkio ministras Dainius Kreivys grįžo į verslą, BNS informaciją cituoja 15min.lt.

D.Kreivys birželio 5 dieną įsigijo 40 proc. Vilniaus verslo ir nekilnoja-mojo turto valdymo bendrovės „Ca-tus“ (buvusi „Stamija“) akcijų, rodo Registrų centro duomenys. Anks-čiau tokį pat įmonės akcijų paketą valdė jo motina Florentina Kreivie-nė, kuriai savo akcijas perrašė ūkio ministru tapęs D.Kreivys.

„Catus“ yra didžiausia apdailos ir statybinių medžiagų prekybos tink-lą „Moki-veži“ valdančios įmonės „Makveža“ akcininkė – ji valdo 65 proc. „Makvežos“ akcijų. Jai taip pat priklauso 70 proc. bendrovės „Sta-tybų gausa“ akcijų.

D.Kreivys šiuo metu visuome-niniais pagrindais pataria premje-rui Andriui Kubiliui. Buvęs ūkio minist ras ketina dalyvauti ateinan-čiuose Seimo rinkimuose.

balsas.lt inf.

Trečiadienį posėdyje Vyriausy-bė pritarė įstatymų projektams, kuriuose siūloma visiškai atsisa-kyti galimybės už perkamą iš vals-tybės miškų ūkio paskirti es žemę atsiskaityti išsimokėti nai. Spren-dimas priimtas siekiant apsaugoti valstybės fi nansinius interesus ir neleisti sklypą įsigijusiam asme-niui piktnaudžiauti .

Asmuo, įsigijęs valstybinės miš-kų ūkio paskirties žemės sklypą iš-simokėtinai, gali atlikti jame miško kirtimo darbus, o realizavęs iškirstą medieną – gauti pajamų, bet neatsi-skaityti su valstybe už išsimokėtinai įsigytą sklypą. Sklypo vertė be me-dynų būtų gerokai mažesnė nei pri-verstine hipoteka įkeisto miškų ūkio paskirties žemės sklypo su medynais vertė. Todėl Žemės reformos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte nustaty-ta, kad asmenys, pirkdami iš valstybės miškų ūkio paskirties žemę, privalo iš karto sumokėti visą žemės kainą.

Dėl šių pakeitimų dar turi apsi-spręsti Seimas.

Eltos, valstietis.lt inf.

Grįžta į verslą

VL archyvo nuotrauka

Teks iškart atsiskaityti

Petro Malūko nuotrauka

52012 m. rugsėjo 1 d. • Nr. 70 (9193)Valstiečių laikraštis Žemės ūkis

Rūta KlišytėVL žurnalistė

Geras grūdų derlius ne tik džiu-gina, bet ir kelia didelį nerimą. Už-klupus gausiam derliui – tarsi ne-prognozuotai krušai – nespėjama deramai pasiruošti jo eksportui.

Ne laiko, o atsakomybės stoka

Toks atsainus valstybės požiū-ris – Dievas duos, kaip nors susi-tvarkysime – nepriimtinas Seimo nariui Mindaugui Basčiui, gerai pažįstančiam Lietuvos žemės ūkį. Anot jo, gero derliaus prognozės pasitvirtino su kaupu: šiandien jau galima spėti, kad grūdų derlius Lie-tuvoje gali būti rekordinis – apie 5 mln. tonų, kai paprastai neviršy-davo 3–3,5 mln. tonų. „Nenorma-lu, kad puikiu derliumi besidžiau-giantys ūkininkai yra palikti vieni su savo galvos skausmu, kur dėti grū-dus. Nuostolių jau turime, mačiau juos apvažiavęs Lietuvą: žemdirbiai skėsčioja rankomis, rodydami grū-dus, supiltus šalia perpildytų sandė-lių ir džiovyklų, laukus, dar nepa-liestus kuliamosios, nes nebėra kur grūdų sandėliuoti. Labiausiai, kaip visada, nukenčia smulkieji ūkinin-kai, neturintys pakankamai dide-lių džiovyklų ir talpyklų grūdams laikyti. O tie, kurie užsiima grūdų pervežimu, taip pat nepatenkinti, mat iki javapjūtės pradžios nežino-jo, kada ir kokiomis sąlygomis galės sudaryti sutartis su ūkininkais, grū-

dų pirkėjai lig šiol nežino, kokiomis sąlygomis ir kainomis veš grūdus iki uosto, kada užsakyti laivą. Per daug yra nežinomųjų“, – vardijo kilusias problemas Seimo narys.

Anot M.Basčio, tradiciškai Lie-tuvos vidaus rinkoje sunaudojama palyginti nedaug grūdų, apie 1,5 mln. tonų, taigi perteklių tenka iš-vežti. Šiemet, anot pašnekovo, ga-lime eksportuoti ypač didelį kiekį, kuo turėtume didžiuotis: tai pui-ki galimybė Lietuvai išeiti į Afri-kos, Azijos rinkas, juolab kad grū-dų, ypač maistinių kviečių, paklausa pasaulyje auga, o lietuviškų kokybė neprasta. Lietuva galėtų užsireko-menduoti pasaulyje kaip patikima geros kokybės grūdų tiekėja ir pati iš to turėti nemažai naudos. Žino-

ma, naudingiau būtų eksportuoti gausią perdirbtą grūdų produkci-ją, tačiau tokioms įmonėms sukurti reikia laiko ir lėšų.

Klaidas lėmė ir pasitikėjimas rinka

Pašnekovas išvardijo klaidas, kurios gali lemti nemažus derliaus nuosto-lius. Jis pabrėžė, kad Lietuvos vyriau-sybė ir kitos institucijos, atsakingos

už situaciją rinkoje, turėjo numatyti, kokių problemų šiemet galėtų kilti, ir turėjo būti tam pasirengusios.

„Iš dalies buvo mėginta verslinin-kams pagelbėti. Žemės ūkio minis-terija dėl grūdų eksporto bėdų tarėsi su premjeru, susisiekimo ministru, ta-čiau pavėluotai, kai traukinys jau buvo pradėjęs judėti. Tai buvo pirma klaida. Antrą klaidą, mano galva, lėmė Susi-siekimo ministerijos pozicija: buvo ti-kimasi, kad privataus kapitalo įmonės norės užsidirbti ir iš grūdų pervežimo, ir viskas susitvarkys savaime. Vagonai, reikalingi grūdų derliui išvežti, buvo išnuomoti kitiems tikslams. Girdėjau komentarą, neva jei „Lietuvos geležin-keliai“ būtų sudarę išskirtines sąlygas grūdų pervežėjams, nusikalstų konku-rencijai ir būtų apskųsti Konkurenci-jos tarybai. Keistas argumentas: juk geležinkelio transportas yra valstybės monopolija – jau vien tai smarkiai iš-kreipia rinką. Taip, Susisiekimo mi-nisterijos vadovas yra liberalios poli-

tikos ekonomikos atstovas, tačiau ar jis vienas turėtų spręsti tokius opius vals-tybei klausimus?“ – retoriškai klau-sė M.Bastys, pabrėždamas, kad svar-bu suprasti, jog žemės ūkyje pasitikėti vien tik rinkos mechanizmu negalima. Ir ne tik dėl to, kad gamta, orai pa-teikia čia savų, netikėtų pataisų. Štai

šiemet intensyviai doroti grūdų derlių pradėta šiek tiek vėliau nei pernai, be to, orai buvo nepalankūs jam nuimti. O jei dar rinkos mechanizmas kažkur ima strigti, viskas sustoja.

Nuostolius dar galima sumažinti

M.Bastys įsitikinęs, kad ne be rei-kalo keliamas vėjas, ir siūlo įsivaiz-duoti blogiausią scenarijų: tarkime, 1,5 mln. tonų grūdų supūva neišvežti. „Vadinasi, ūkininkai praranda 1 mlrd. Lt pajamų. Nedaug suklysiu pasaky-damas, kad iki pusės milijardo litų praranda ir valstybės biudžetas. Nie-kas negalėtų paneigti, kad pralaimi visi: ūkininkas, grūdų supirkėjas, ve-žėjas, prekės užsakovas – visi, pasiti-kėję rinkos mechanizmu. Galiausiai pralaimi ir visi Lietuvos piliečiai, o svarbiausia, pakertamas pasitikėjimas valstybe“, – reziumavo pašnekovas.

Tačiau M.Bastys pabrėžė, jog dar ne vėlu tvarkytis, kad būtų išvengta didesnių nuostolių. Kaip tvarkomas gausus grūdų derlius kitose Europos Sąjungos valstybėse, į kurias turėtume lygiuotis? Pasak M.Basčio, grūdai ten dažniausiai pervežami autotransportu, autovežiu leidžiama gabenti net iki 40 tonų grūdų, o Lietuvoje tonažas yra smarkiai apribotas. Čia labiausiai ap-kraunami geležinkeliai, laivai, ir būtent čia krovos darbai stringa. „Jau skalam-bijama, kad 60 tūkst. tonų grūdų Klai-pėdos uoste pakrauta į vieną didelį lai-vą, o mūsų uosto vidutinė pakrova per mėnesį yra 300 tūkst. tonų. Dirbdami tokiais tempais, užtruktume 10 mėne-sių. Matome akivaizdžių problemų, kurias būtina tinkamai ir laiku spręs-ti“, – aiškino Seimo narys.

Grūdus dar galima pelningai parduoti

Tinkamos logistikos grūdams išvežti nesu-kursime žaibiškai, tačiau valstybė turi prisiimti atsakomybę, nelikti stebėtoja.

Labiausiai, kaip visada, nukenčia smulkieji ūkininkai, neturintys pakanka-mai didelių džiovyklų ir talpyklų grūdams laikyti. Petro Malūko nuotrauka

Audrius Bareišis

Daugėlaičių kaime (Šiaulių r.) gyvenantis Linas Šateika pradėjo ūkininkauti 1990 m. Kaip jis pats sakė, buvo vienas pirmųjų rajono ūkininkų. Iki šiol vyras yra išsau-gojęs nuosavybės aktą su tarybi-niu herbu. „Turiu tikrą relikviją na-

muose. O šiaip nuo 1994–1995 m. visą dėmesį sutelkiau į daržinin-kystę. Todėl šiuo metu auginu tik daržoves. Turiu apie 100 hektarų svogūnų ir apie 100 hektarų mor-kų“, – pasakojo L.Šateika.

Vyras pridūrė, kad keisti ūkio profi lio neapsimoka, nes per daug

investuota, kad kažką darytum ki-taip: „Visos technologijos ir sau-gyklos sukoncentruotos į daržovių auginimą. Prireikė dešimtmečio, kad pavyktų tai pasiekti. Supraski-te, norint gauti pelno reikia laiko įsivažiuoti, o didinant plotus auga išlaidos. Maža to, kartais projek-tai nepasiseka, tada kyla problemų. Apibendrindamas galiu pasakyti, kad kokybę pavyko pasiekti, pirkė-jų yra, todėl išgyventi galima.“

Ūkininkas pasakojo, kad ES ski-riami pinigai padėjo, bet medalis vi-sada turi dvi puses. „Parama skiriama daugiau pačiai Europai, kad ji tuos pinigus pasiimtų. Todėl visoje Euro-poje technikos kainos taip pat buvo smarkiai pakeltos. Be to, nusvilau su statybomis, nes būtent tada stipriai pakilo kainos. Projektai buvo atidėti metams. O paramą suvalgė padidėju-sios kainos“, – pasakojo L.Šateika.

Ūkininko šeimoje auga net pen-ki vyrai, kuriuos, kaip jis sako, teks paruošti perimti ūkį. „Vaikai domisi ūkiu. Vyriausiajam dabar 17 metų ir jis, panašu, gali būti neblogas vady-bininkas bei ūkininkas. Jis drąses-nis už tėvą. Dabartinis auklėjimas kitoks nei tarybiniais laikais“, – tei-gė L.Šateika. Išgirdęs klausimą apie

pajamas, kurios gaunamos iš žemės ūkio, ūkininkas surimtėjo: „Uždirbti pavyksta, bet kai banke yra 4 milijo-nai litų su minuso ženklu, tai daugiau kažką komentuoti net nesinori.“

Keleriškių kaime (Kėdainių r.) ūkininkaujantis Ernestas Saldys pasakojo, kad turi nedidelį ūkį, nes tuo užsiima tik nuo 2004-ųjų. „Tu-riu apie 40 hektarų. Auginu bul-ves, kopūstus, agurkus. Realizuo-jame produkciją konservų fabrike, turime sutartis. Užpernai ir praėju-siais metais dar pirko rusai, bet ne-labai daug mokėjo, todėl atsisakėme su jais bendradarbiauti“, – pasakojo E.Saldys.

Ūkininkas pabrėžė, kad praėję metai buvo nuostolingi, o tokią situ-aciją lėmė didžiulis perteklius daržo-vių rinkoje. „Kai visko per daug, tada labai blogai. Atsirado daug smulkių-jų augintojų. Manė, kad tai – aukso kasyklos, bet pamatė, jog taip nėra. Iš esmės pelnui labiausiai kenkia ne gamtos stichijos, o perpildyta rin-ka. Stichijos kartais net padeda. Kuo mažiau derliaus, tuo kainos dides-nės. Kita nuostolių priežastis – len-kiška produkcija, kuri labai numuša kainas. Bet čia įprastas dalykas, nie-kaip nepabėgsime nuo to. Vyriausy-bė galėtų padėti, padidinti jai PVM, bet vargu ar bus kažkas daroma“, – svarstė E.Saldys.

Pašnekovas atkreipė dėmesį į tai, kad pelningiausia Lietuvoje augin-ti morkas. Bet reikia turėti įdirbį, technologiją. „Norint išgyventi, rei-kės galvoti, kaip čia geriau padarius. Reikės skaičiuoti kiekvieną centą, tada bus galima tikėtis sėkmės“, – apibendrindamas teigė E.Saldys.

Ūkininkų kasdienybė – milžiniškos skolos bankamsKiek uždirba Lietuvos ūkininkai? Klausimas vertas dėmesio, nes nie-kas garsiai nekalba apie pajamas, gaunamas iš žemės ūkio.

Daugeliui ūkininkų uždirbti pavyksta, tačiau didesnę dalį pajamų tenka at-seikėti bankams. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Maisto kainos pasaulyje šių metų liepą, palyginti su 2011 m. tuo pačiu mėnesiu, šoktelėjo 10 proc., informuoja BBC, remdamasi Pasaulio banko duomenimis.

Tam didžiausios įtakos turėjo sausra Jungtinėse Amerikos Vals-tijose ir Rytų Europoje.

Organizacijos duomenimis, ku-kurūzai ir kviečiai pabrango 25 proc., sojų pupelės – 17 proc., o cukrus – 12 proc.

Nepadidėjo tik ryžių kainos, ku-rios, palyginti su praėjusių metų liepa, nukrito 4 proc.

Kaip pastebi Pasaulio bankas, maisto produktų kainų augimas, kurį jis vadina istoriniu, neigiamai atsiliepia milijonų žmonių sveikatai ir gerovei.

Daugiausia dėl augančių maisto kainų nukentės šalys, importuojan-čios grūdus, perspėja bankas.

Jungtinėse Valstijose dėl didžiulės sausros žuvo kukurūzų ir sojų pupe-lių pasėliai. Rusijoje, Ukrainoje ir Ka-zachstane neužderėjo kviečiai.

Kukurūzų brangimą Pasaulio ban-kas aiškina tuo, kad ši kultūra kaip žaliava naudojama biokuro gamybo-je. Šiam tikslui panaudojama 40 proc. visų JAV užaugintų kukurūzų.

Bendras maisto kainų indeksas liepą, palyginti su praėjusių metų liepa, padidėjo 6 proc.

Eltos inf.

Brango maisto produktai

Martyno Vidzbelio nuotrauka

6 2012 m. rugsėjo 1 d. • Nr. 70 (9193)Valstiečių laikraštis

Lietuvoje daugiau nei 34 proc. gyventojų trūksta pieno cukrų – laktozę – skaidančio fermento. Suvartojus pieno ar kitų maisto produktų, kuriuose yra laktozės, gali atsirasti nepageidaujamų simptomų: pilvo pūti mas, pilvo diegliai, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, pykinimas, kūdikiams ir vaikams gali sulėtėti augimas ir sumažėti svoris.

Pieną gerti gali ne visi

Kardelių madas kuria mokslininkai

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

11 p.

Sodyba

Sveikata

22 p.

7 p.7 p.

21 p.

Ne paslaptis, kad širdžiai malonus užsiėmimas gali tapti pačiais geriausiais vaistais nuo sunkios ligos ir paskatinti sugrįžti į visavertį gyvenimą.

Nijolė Baronienė

Šalyje siaučiančiųerkių platinamos ligosapgauna ne vienągamtos mėgėją.

Eglė Valionienė

Sweet Baby, LDK Vytenis, Akademikas, Mėlynbarzdis, Vinetu, Lionės Sesuo – taip ir dar netikėčiau skamba rudens šauklių – kardelių – veislių pavadinimai.

Gabija Lunevičiūtė

Dvi Justino Jankevičiaus religijos

Gyvenimo džiaugsmą sugrąžino vištos

Laimo liga sugriauna gyvenimus

Kur Lietuvoje bepasirodytų šis vyrukas, ten gyventi tampa smagiau. Pokštai iš Justi no lūpų išsprūsta natūraliai, kaip iš kitoburnos saulėgrąžų lukštai. Tiesa, jo juokeliai neretai gana kandoki, o gebėjimas pamėgdžioti mūsų žvaigždes varo šias į neviltį. Iš kur toks gebėjimas? Nepati kėsit: šio išvaizdaus vaikino pomėgis – ne automobiliai, o.... dialektologija!

Rūta Klišytė 19 p.

Sveikatinančios Baden Badeno versmėsVokieti jos Badeno-Viurtembergo regionas vertas dėmesio dėl kelių priežasčių. Tai karštosios versmės „plaukikų“ kurorte, didinga Karlsrūhės pilis, ekstremalios pramogos Rusto pašonėje. Veiklos čia ras ir dievinanti eji gamtą, ir norinti eji miesto pramogų. Į Baden Badeno (Karlsrūhės) oro uostą lietuvius skraidina airių pigių skrydžių bendrovė, tad bilietams daug pinigų ti krai nereikės. Draugiškai nusiteikę vokiečiai savo žemėse pasiryžę maloniai padėti kiekvienam žioplinėjančiam turistui.

Vismantas Žuklevičius