• Žemės ūkio kooperatyvų at-stovai, siekdami glaudesnio ben-dradarbiavimo, susitarė susitikti gruodžio mėnesį ir įkurti žemės ūkio kooperatyvų konfederaciją.

• Prasti orai kai kurių regio-nų ūkininkams iki šiol neleidžia atsikvėpti. Dalis daržovių ir ku-kurūzų dėl lietaus pertekliaus iki šiol mirko vandenyje.

• Atšventusi 80-metį tytuvėniš-kė Olga Sinušienė nustebino ne vieną ją pažinojusįjį. Moteris tarsi išėjo iš pogrindžio, mat tik dabar parodė tai, ką kūrė visą gyvenimą.

• Prasidėjo paskutinis metų mėnuo, dar vadinamas advento mėnesiu. Šiam laikotarpiui būdin-ga ramybė ir susikaupimas veda į didžiausią krikščionių šventę – kūdikėlio Jėzaus gimimą – Kalėdas.

Šiandien skaitykite:

Šeštadienį VL su priedais:ŠeštadienisSodybaSveikata

Prasidėjus kalėdinės prekybos karštligei, parduotuvėse gerokai padaugėjo pirkėjų, o prekybininkai neriasi iš kailio siūlydami įvairiausias prekes ir nuolaidas. Tačiau vartotojai nelinkę išlaidauti.

Prezidentė socialdemokratų lyderį A.Butkevičių be ilgų dvejonių paskyrė Ministru Pirmininku, tačiau jo formuojamos Vyriausybės nariai sulaukia daugiau šalies vadovės dėmesio ir kritikos. Pokalbininkai naująją valdžią vertino viltingai ir baimingai.

Apie tai – 4 p. Apie tai – 18 p.

Mažomis pieno supirkimo kainomis pasipiktinę Belgijos ūkininkai streikuodami prie Europos Parlamento pienu purškė ES valdžios rūmus, jo teko ir policininkams, ir atsitiktiniams praeiviams. Eltos nuotrauka

Ūkininkų žinioS, 10 p.

2012 m. gruodžio 5 d., trečiadienis • Nr. 97 (9220) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

MoTErS PASAuLiS, 15 p.

Vida TavorienėVL žurnalistė

Vakarų Europos šalių ūkininkai drastiškai reiškia savo reikalavi-mus. Lietuvos žemdirbiai kur kas atsargesni. Prieš dešimtmetį ryž-tingai stoję kovoti už savo išlikimą ir kelių blokadas surengę pieno gamintojai dar neužmiršo skau-džios pamokos – ne vienas iš jų buvo nuteistas kaip riaušininkas.

Mitinguoti jau nesiveržia

Lapkričio pabaigoje Briusely-je prie Europos Parlamento tryš-ko pieno fontanai, buvo deginami šiaudai ir padangos. Mažomis pie-no supirkimo kainomis pasipiktinę Belgijos ūkininkai pienu purškė ES valdžios rūmus, jo teko ir policinin-kams, ir atsitiktiniams praeiviams.

Šiek tiek anksčiau prie tų pačių rūmų dėl diskriminacinės politikos protestavo ir trijų Baltijos šalių žem-dirbiai. Tiesa, nei mėšlo, nei pieno, nei šiaudų jie neturėjo – tik taikiai dainavo, skandavo ir kėlė plakatus. Lietuviai buvo atsivežę dovanų juos aplankysiančiai Prezidentei Daliai Grybauskaitei. „Tegu drąsiau kovoja jaunoji karta. Mes jau esame pamo-kyti“, – sakė į aktyvių mitinguotojų gretas stoti jau nebesiveržiantis ute-niškis Arūnas Kudrevičius, nuteistas už riaušių organizavimą.

Prieš dešimtmetį pieno gamin-tojus į kelių blokadą vedęs ir kaip riaušininkas nuteistas ūkininkas, Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepir-mininkas Bronius Markauskas tei-gė, kad jam sunku būtų įsivaizduo-ti prie Lietuvos parlamento pieną laistančius ar šiaudus deginančius mūsų žemdirbius. Vakarų Europos šalyse ūkininkai drąsiau reiškia savo reikalavimus.

Nukelta į 2 p.

Mūsų žemdirbiai, matydami, kaip jų kolegos iš Belgijos piene ir dū-muose skandino Europos Parlamentą, svarstė, kuo baigtųsi tokios akcijos Lietuvoje – didelėmis baudomis ar guminėmis kulkomis.

Godumas susuko galvas ne vien politikams

Ūkininkų žinioS, 7 p.

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas

Politikus, anksčiau užėmusius aukštus postus, gąsdina valdžių kaita. Jie baiminasi, kad bus į šoną nustumti nuo infrastruktūros pro-

jektų dabartiniai rangovai, o jų vie-tas užims kitos įmonės, artimes-nės naujai valdžiai. Vien investicija į Susisiekimo ministerijos žinioje esantį „rytų–Vakarų“ transporto koridorių yra 3,8 mlrd. Lt.

Nukelta į 3 p. kiek žemės sklypų be jokių aukcionų jau spėta išparceliuoti, negali pasa-kyti ir nacionalinė žemės tarnyba. Petro Malūko nuotrauka

Protestai Europoje lietuviams – pavyzdys?

MoTErS PASAuLiS, 16 p.

Iš Briuselio milijardų, skirtų transporto kori-doriaus „Rytai–Vakarai“ projektams, trokš-ta pasipelnyti ir tarptautinės kompanijos, ir vos kelių arų savininkai.

2 2012 m. gruodžio 5 d. • Nr. 97 (9220) Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

„Nuo tų laikų, kai mūsų žemdir-biai pirmą kartą ryžtingai protestavo, įvyko nemažai pokyčių. Šiandien ir politikai, ir policija gal jau kitaip žiū-rėtų į protestuotojus. Tačiau, manau,

jei Lietuvos ūkininkai protestuotų taip, kaip vakariečiai, problemų neiš-vengtų“, – samprotavo B.Markauskas.

Pasak Lietuvos žmogaus teisių aso-ciacijos pirmininko Vytauto Budniko, Vakarų visuomenių piliečiai daug ak-tyvesni ir drąsiau reiškia savo nuomo-nę, protestuoja ir mitinguoja. „Tačiau už įstatymų pažeidimus protestuotojai sulaukia sankcijų. Vakaruose netole-ruojamas vitrinų daužymas, automobi-lių vartymas ar padangų deginimas“, – teigė Lietuvos žmogaus teisių asocia-cijos vadovas.

Nepamiršo kelių blokados pamokų

Rokiškio rajono ūkininkui Al-mantui Šedžiui atrodo, kad Lietuvoje galimybių laisvai protestuoti tik ma-žėja. Anot jo, žemdirbiai nepamiršo skaudžių kelių blokados pamokų, kai protestuotojų lyderiai atsidūrė tei-siamųjų suole. „Buvome pamokyti ir įbauginti. Be to, sumažėjo ir pačių ūkininkų, blėsta jų aktyvumas ir ini-ciatyvos“, – apgailestavo pirmuosiuo-se žemdirbių protestuose dalyvavęs pieno gamintojas.

A.Kudrevičius įsitikinęs, kad de-mokratijai Lietuvoje dar reikia ne vie-ną dešimtmetį bręsti. „Mūsų šalyje didesnis skirtumas tarp kairiųjų ir de-šiniųjų nei Vakarų šalyse, todėl valdžia, tramdydama protestuotojus, imasi ra-dikalesnių priemonių. Europoje pro-testuojama dėl ekonominių interesų,

o Lietuvoje neretai jie persipina su po-litika, todėl ir valdžios taikomos prie-monės ne visada adekvačios“, – sakė karčios patirties turintis ūkininkas.

Anot rokiškėno A.Šedžio, Lietu-vos ūkininkams dar toli iki vakariečių organizuotumo ir aktyvumo. „Vaka-rų Europos žemdirbių organizacijas išlaiko patys ūkininkai, todėl jie drą-siai kelia reikalavimus ir stoja prieš valdžią. O mūsų Žemės ūkio rūmai išlaikomi iš biudžeto, todėl ir priešin-tis negalima. Nė viena nomenklatūra

nenori, kad būtų stiprios visuome-ninės organizacijos“, – samprotavo jis. Ūkininkas teigė, kad mūsų šalyje stinga ir pilietinio solidarumo: „Jei vienos visuomeninės grupės streikuo-ja, kitos dažniausiai jų nepalaiko. Kai prieš dešimt metų protestavo žem-dirbiai, jų nepalaikė nė viena profe-sinė organizacija. O tie, kurie buvo teisiami, visai liko vieni. Žmonės pa-tyrė daug streso, sugaišo daug laiko.“

Apskundė Strasbūro teismui

2003 m. gegužės 21-ąją žemdirbiai, protestuodami dėl itin mažų pieno su-pirkimo kainų, traktoriais blokavo kai kurias magistralinių kelių atkarpas, pasienio postus su Latvija ir Lenkija. Ūkininkai nesitraukė nuo kelių, kol Vyriausybė nepažadėjo skirti lėšų pra-rastoms pajamoms kompensuoti. Ta-čiau pažadėjus pinigų, buvo imtasi ir kitokių veiksmų. Tuometis ŽŪR pir-mininkas Jonas Ramonas ir dar sep-tyni ūkininkai – Bronius Markauskas, Jonas Vilionis, Virginijus Mykolaitis, Kęstutis Miliauskas, Artūras Pilota, Irena Guobužienė ir Arūnas Kudre-vičius – buvo teisiami.

Pirmą kartą į kovą dėl ūkių išliki-mo stoję žemdirbiai buvo apkaltinti riaušių organizavimu ir dalyvavimu jose. Teismo proceso eigoje J.Ramono byla buvo išskirta, o jam tapus Sei-mo nariu nutraukta. Kitų žemdirbių byla baigta 2004 m. I.Guobužienė ir J.Vilionis buvo išteisinti, o kitiems pa-skirtas 60 parų areštas, bausmės vyk-dymą atidedant metams. Daugiau nei metus ūkininkai buvo tampomi po teismus. Penkiems žemdirbiams pa-skyrus lygtinę bausmę, jie metus tu-rėjo laikytis teismo nurodymų ir gy-venti jausdami įtampą. „Mus siekė įbauginti, kad daugiau nestreikuotu-me. Kad mes iš tikrųjų buvome tei-sūs, Vyriausybė pripažino, nes vėliau skyrė reikiamus milijonus“, – paste-bėjo B.Markauskas.

Ūkininkai, tikindami, kad buvo pa-žeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje garan-tuojama saviraiškos laisvė išsakyti savo nuomonę, mitinguoti, Lietuvą apskun-dė Europos Žmogaus Teisių Teismui. „Strasbūre sprendimas dėl mūsų bylos dar nepriimtas. Prieš porą metų teis-

mas papildomai pateikė mūsų Vyriau-sybei užklausimą, tačiau susidaro įspū-dis, kad valdžia vilkina procesą“, – sakė ŽŪR vicepirmininkas.

Įstatymas leidžia manipuliuoti

Baltijos šalių ūkininkai Briuse-lyje protestavo tada, kai ES Vado-vų taryba rinkosi tartis dėl 2014–

2020 m. biudžeto. „Lietuvoje tokiu momentu galėjo ir neišduoti leidimo protestuoti, o Briuselyje kliūčių tam nebuvo“, – pastebėjo B.Markauskas.

Ekspertai sako, kad mūsų šalyje galiojantis Susirinkimų įstatymas neatspindi Lietuvos Konstitucijo-je įtvirtintos laisvės kiekvienam iš-sakyti nuomonę, mitinguoti, strei-kuoti. Praėjusios kadencijos Seimas šių metų lapkritį priėmė tam tikrus šio įstatymo pakeitimus, tačiau jie tėra kosmetiniai. „Atsirado tam tik-rų palengvinimų, bet pagrindinės nuostatos, dvelkiančios praeitimi, išliko. Dėl paprasčiausio susirin-kimo reikia prieš 5 dienas praneš-ti, derinti su savivaldybės valdžia. Administracijos direktorius gali be jokios motyvacijos neišduoti leidi-mo. Tuomet skųskis ir bylinėkis, jei nori“, – Susirinkimų įstatymo spra-gas nurodė V.Budnikas.

Manipuliuoti galima ir Susirin-kimų įstatyme įtvirtinta nuostata, kad iki 15 žmonių grupei piketuoti galima ir nepranešus savivaldybei. „O jei įvyks provokacija ir prie pi-ketuotojų prisišlies daugiau žmo-nių, piketo organizatoriai gali būti apkaltinti neteisėtu susirinkimo organizavimu. Taigi, taip galima drausminti ir prigąsdinti piliečius“, – aiškino Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas.

Aktualijos

Protestai Europoje lietuviams – pavyzdys?

Vakarų Europos šalyse ūkininkai kur kas drąsiau reiškia savo reikalavimus. sys11.msnbc.msn nuotrauka

Ūkininkų elgesys – lyg vandalųZigmantas Balčytis, europarla-mentaras

Laisvės, pareigos, atsakomybė numatyta įstatymuose. Tikrai ne-pritariu tam, kad prieš protestuo-jančiuosius būtų naudojamos aša-rinės dujos, guminės kulkos, bet vis dėlto manau, kad viešosios tvarkos, taip pat ir įstatymų, visiems būtina laikytis. Nemanau, kad Belgijos ūki-ninkai, Briuselyje pienu laistę pas-tatus, deginę šiaudus ir padangas, elgėsi tinkamai. Toks vandalizmas kainuoja daug visų mokesčių mo-kėtojų pinigų. Baltijos šalių ūkinin-kų protestą Briuselyje, kai vyko Eu-ropos Tarybos viršūnių susitikimas, vertinu teigiamai. Tenka apgailes-tauti, kad šiame susitikime ES vals-tybių vadovams nepavyko susitarti dėl 2013–2020 m. biudžeto.

Prieštarauja KonstitucijaiBronislovas Genzelis, filosofijos mokslų daktaras, Nepriklausomy-bės Akto signataras

Lietuvos Konstitucijoje nurody-ta, kad negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis į taikius susirinki-mus. Susirinkimų įstatymas, pagal kurį piliečiai privalo prašyti leidimų mitingams ir susirinkimams, prieš-tarauja pagrindiniam šalies įstaty-mui. Prieš streikuojant ar mitinguo-jant pakaktų tik pranešti savivaldy-bei, kad būtų užtikrintas žmonių saugumas. Tačiau mūsų piliečiai, norintys išsakyti savo nuomonę ar reikalavimus, privalo prašinėti leidimų, kurių gali ir negauti. Tokį įstatymą būtina taisyti.

Baltijos šalių ūkininkai Briuselyje protestavo tada, kai ES Vadovų taryba rinkosi tartis dėl 2014–2020 m. biudžeto. Lietuvoje tokiu momentu protestuoti leidimas vargu ar būtų išduotas. ŽŪR nuotrauka

Ekspertai sako, kad mūsų šalyje galiojan-tis Susirinkimų įstatymas neatspindi Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintos laisvės kiekvienam iš-sakyti nuomonę, mitinguoti, streikuoti.

Pilnatis.Saulė teka 8.22, leidžiasi 15.56.

RytojŠiandien

Šiandien iš pietvakarių artės naujas žemo slėgio sūkurys. Naktį vietomis, dieną jau daugelyje rajonų pasnigs. Šiek tiek sustiprės pietryčių vėjas. Naktį termomet rai rodys 5–10, pajūryje 1–3 laipsnių šalčio, dieną bus 0–5 laipsnių šaltukas.

Ketvirtadienį dangų niauks pilki debesys. Daug kur pasnigs. Pūs vidutinio sti-prumo pietų, pietryčių vėjas. Naktį atšals iki 2–7 laipsnių, dieną temperatūra svy-ruos nuo 4 laipsnių šalčio šiaurės rytiniame šalies pakraštyje iki 1 laipsnio šilumos pajūryje.

Penktadienį snigs vakariniuose rajonuose, o šalies rytuose kritulių tikimy-bė nedidelė. Pietinių krypčių vėjas naktį bus kiek silpnesnis, dieną vėl stiprės iki 5–10 m/sek. Naktį numatoma 5–10, pajūryje 2–4 laipsnių šalčio temperatūra, die-ną atšils iki 1–6 laipsnių šalčio.

orai.lt, VL inf.

PorytDieną: 0 -5o

Naktį: -5 -10o

Dieną: -4 +1o Dieną: -1 - 6o

Naktį: -5 -10oNaktį: -2 -7o

32012 m. gruodžio 5 d. • Nr. 97 (9220) Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

Įžvelgia pavojų

ES transporto koridoriai apima krovinių gabenimo vandens keliais, automagistralėmis ir geležinkeliu sistemą. Šie koridoriai ES erdvę išraižo įvairiomis kryptimis, o kai kuriems iš jų skiriama ypač daug dėmesio, plečiant ir gerinant infras-truktūrą (logistikos centrai, uostai, geležinkeliai ir kt.).

Lietuvą kertantis transporto koridorius „Rytai–Vakarai“ (East–West Transport Corridor) laikomas „žaliuoju transporto koridoriumi“, skatinančiu aplinkai nekenksmin-gą transporto mazgų plėtrą iš Rytų į Vakarus per Baltijos jūrą. Vyriau-sybė 2009 m. spalio 28 d. pripaži-no šį koridorių, kuriam suteiktas IX B kodas, valstybei svarbiu eko-nominiu projektu. Koridorių suda-ro ne tik magistralė „Vilnius–Kau-nas–Klaipėda“, bet ir Klaipėdos uostas, sukuriantis apie 18 mlrd. Lt BVP, bei geležinkelis.

Iš Klaipėdos uosto direkcijos generalinio direktoriaus parei-gų pasitraukęs ir Seime pradėjęs dirbti Eugenijus Gentvilas baimi-nasi, kad naujoji valdžia gali kė-sintis į kai kuriuos projektus bei proteguoti įmones, įgyvendinan-čias „Rytų–Vakarų“ koridoriaus infrastruktūros plėtrą. „Per Lie-tuvą einančiam transporto kori-doriui skiriamos ES struktūrinių fondų lėšos. Tai automagistralė, uosto farvateris, kurie yra to de-vintojo koridoriaus dalis“, – aiški-no E.Gentvilas.

Bendra valstybės ir ES biudže-tų investicija į šį koridorių 2007–2013 m. bus iš viso 3,8 mlrd. Lt. Panašią sumą numatoma skirti ir 2014–2020 m., bet tikslūs skai-čiai paaiškės tada, kai ES šalys galutinai susitars dėl Bendrijos biudžeto.

Privertė trauktis

Pasak E.Gentvilo, konkurencijos sumažėjimas kelia didžiausią nerimą. „Iki man ateinant vadovauti Klaipėdos uoste konkursuose varžydavosi viduti-niškai 2 įmonės, o mano vadovavimo laikotarpiu konkursuose dalyvaudavo vidutiniškai 6 įmonės“, – akcentavo jis.

Be to, pasak E.Gentvilo, anks-čiau konkursus laimėdavo išim-tinai 4 įmonės, kurias siedavo tie patys asmenys. Paprašytas patiks-linti, ką turįs galvoje, E.Gentvilas įvardijo statybos UAB „Klaipėdos hidrotechnika“. „Ji buvo pirminė kompanija, iš kurios atsirado UAB „Hidrostatyba“, o šios savininkai įsi-gijo UAB „Lokys“. Kiti vadovai, iš-ėję iš „Klaipėdos hidrotechnikos“, tapo UAB „Josef Mobius Bau-Ak-tiengesellschaft“ bendraturčiais“, – sakė E.Gentvilas.

Prieš trejus metus E.Gentvilas uostą vadino auksine višta, aplink kurią sukasi daugybė žmonių, tu-

rinčių įvairių interesų. „Projektams finansavimą, aišku, gaudavo Susi-siekimo ministerija, o uosto direk-cija skelbdavo konkursus, – sakė E.Gentvilas. – Didžiausiu savo lai-mėjimu laikyčiau tai, kad konku-ruoti dėl tam tikrų projektų pradė-jo danai, vokiečiai, latviai, estai, nors anksčiau dirbdavo tik lietuviai.“

Traukdamasis iš Klaipėdos uos-to vadovo posto, E.Gentvilas tikino: „Formuojasi gana kreiva valdančioji koalicija, kuri man politiškai nepri-imtina.“ Jis neslėpė, kad trauktis jį privertė politinė situacija, nes nau-jasis Susisiekimo ministerijos va-

dovas Klaipėdos uosto direktoriaus kėdėje veikiausiai norės matyti kitą žmogų. Didelė tikimybė, kad susi-siekimo ministru bus paskirtas soci-aldemokratas Rimantas Sinkevičius. Traukdamasis iš posto, E.Gentvilas gavo 37,7 tūkst. Lt išeitinę išmoką.

Projektų lavina

„Rytų–Vakarų“ transporto kori-doriuje Lietuvoje jau įgyvendina-mi arba dar bus įgyvendinti iš viso 28 projektai. Bendra projektų ver-tė – 3,8 mlrd. Lt, iš jų 3,2 mlrd. Lt sudaro ES fondų pinigai. Vienas stambiausių projektų – automagis-tralės „Vilnius–Kaunas–Klaipėda“ keliui atnaujinti, estakadoms sta-tyti. Bendra šiai magistralei skirtų šešių projektų vertė – beveik 660 mln. Lt.

Geležinkelio ruožui „Vilnius–Kaunas“ rekonstruoti, kad trauki-niai galėtų važiuoti iki 160 km/val. greičiu, numatyta 305 mln. Lt. Vien

su Klaipėdos uostu susijusių projek-tų finansinė vertė – per 70 mln. Lt.

Kodėl dėl valdžių kaitos taip išgy-vena E.Gentvilas, nesunku nuspėti. Kai „Rytų–Vakarų“ transporto kori-dorių Andriaus Kubiliaus Vyriausybė paskelbė valstybinės svarbos ekono-miniu projektu, žemės sklypai ties svarbiausiomis transporto arterijo-mis buvo paimti visuomenės porei-kiams, o valstybės žemė išnuomo-ta ne aukciono tvarka. Kiek žemės sklypų be jokių aukcionų jau spė-ta išparceliuoti, Nacionalinė žemės tarnyba nesugebėjo atsakyti. Ar ne-buvo padaryta jokių pažeidimų ir ar

viskas vyko vadovaujantis įstatymais, veikiausiai turėtų pasidomėti naujo-ji Susisiekimo ministerijos valdžia ar net Valstybės kontrolė.

Godūs savininkai

Kiek tiksliai sklypų jau paimta visuomenės poreikiams, susisieki-mo ministro patarėjo pareigas lai-kinai einantis Martynas Čerkaus-kas negalėjo pasakyti. „Šiuo metu teismuose yra 3 bylos. Jose valsty-bei atstovauja Lietuvos automobi-lių kelių direkcija, bet procesų buvo ir daugiau“, – paaiškino jis. Magis-tralėje „Vilnius–Kaunas–Klaipėda“ ties Grigiškėmis (Vilniaus r.) skly-pų savininkai už 40 arų plotą reika-lauja iki triskart didesnės sumos, nei sklypai verti. Panašiai įvyko ir ties Žiežmariais (Kaišiadorių r.), ir Tra-kų rajone, netoli Stirnių, už „Tvir-tovės“ restorano.

Į susisiekimo ministro postą pre-tenduojantis Rimantas Sinkevičius

sakė, kad už visuomenės poreikiams paimamą žemę valstybė žemės sa-vininkams atlygins teisingai nusta-tyta kaina. „Nenormalu, kai žemės savininkai už žemės ūkio paskirties hektarą reikalauja 1 mln. Lt, bet kai paklausi, kiek savininkas už tą žemę sumokėjo žemės mokesčio, pasiro-do, jog tas hektaras vertas 1 000 ar 2 000 Lt“, – tikino jis.

Atsisakys prieplaukos

Paklaustas, kokios pozicijos Su-sisiekimo ministerija, jei jis bus pa-skirtas ministru, laikysis „Rytų–

Vakarų“ transporto koridoriaus atžvilgiu, R.Sinkevičius pabrėžė, kad projektai nebus stabdomi. „Tai valstybės prestižo reikalas, kad per tą transporto koridorių krovinių srautai tik didėtų, bet visas kalbas, neva nauja valdžia kažką ims pro-teguoti, laikau nepagrįstu politika-vimu“, – pabrėžė jis.

Vis dėlto R. Sinkevičius atsklei-dė, kad tam tikrų veiksmų bus im-tasi. „Man visiškai nepriimtina, kaip ES lėšos panaudojamos Susisiekimo ministerijos žinioje esantiems pro-jektams. Šių lėšų panaudojama kol kas tik šiek tiek daugiau nei 40 proc. Ir nors kai kuriems projektams jau panaudota iki 80 proc. ES pinigų (ir tai neblogas rezultatas), vis dėlto yra projektų, kur procentinė išraiška – „nulis“. Tai nepriimtina“, – teigė jis.

Jis planuoja peržiūrėti ir kai kurių projektų pagrįstumą. Ketinama visiš-kai atsisakyti prieplaukos Nemune, ties Kaunu, statybos. „Ta prieplauka suplanuota prie Marvelės, kur vei-kia Kauno miesto biologiniai valymo įrenginiai, nuo kurių sklinda dvokas. Jau ir žmonės juokauja, kad tai bus ne Marvelės, o Smarvelės prieplauka. Jei norime vystyti turizmą, tai leis-kite paklausti, ką tie turistai galvos, pajutę dvoką“, – retoriškai klausė R.Sinkevičius.

Pašnekovas taip pat pabrėžė, kad prioritetas bus teikiamas Klaipėdos uosto gilinimo darbams, nes jie bū-tini suskystintų gamtinių dujų ter-minalo projektui įgyvendinti. Mi-nėti darbai kainuos apie 200 mln. Lt.

Transportas pelningas

„Rytų–Vakarų“ transporto ko-ridoriui plėtoti 2009 m. tarptau-tiniai partneriai įsteigė asociaciją EWTC II. Jos prezidentu išrink-tas laikinojo premjero A.Kubiliaus patarėjas Algirdas Šakalys. Panašu, kad ši asociacija labiau rūpinasi ini-ciatyvomis, siekiančiomis gauti ES finansavimą iš 2014–2020 m. Ben-drijos biudžeto.

„Asociacija vienija partne-rius iš 13 šalių, kuriose iš viso yra 37 konkretūs subjektai“, – aiškino A.Šakalys. Pasak jo, transporto ko-ridorių sistema visoje Europoje su-kurta tam, kad palengvintų krovinių gabenimą iš Azijos į Vakarų Europą, tačiau šio tikslo kol kas nėra pavy-kę niekam pasiekti. „Iki šios dienos buvo mėginta net 18 kartų sukur-ti tam tikrą sistemą, kuri užtikrintų kuo spartesnį krovinių pergabenimą, tarkime, iš Kinijos į Pietų Prancūziją, bet visi mėginimai buvo nesėkmin-gi“, – kalbėjo A.Šakalys.

Įvairūs skaičiavimai rodo, kad krovinių gabenimo srautai tarp Azi-jos ir Europos yra rekordiniai. 2010 m. į Europą buvo pergabenta krovi-nių už 552 mlrd. eurų. Skandinavijos šalims ir Lietuvai iš šios sumos teko tik 2,3 proc. Tačiau net ir šie skaičiai įspūdingi. Pavyzdžiui, Klaipėdos jūrų uostas sukuria 5 proc. Lietuvos BVP, o visa šalies transporto sistema – apie 18 mlrd. Lt. A.Šakalys viliasi, jog EWTC rinkos dalis iki 2030 m. padidės iki 5 proc., o 2050 m. – iki 10 proc.

Aktualijos

(Užs. 592)

Godumas susuko galvas ne vien politikams

Į Lietuvą kertantį transporto koridorių „rytai–Vakarai“ patenka ir klaipėdos uostas, kuriam skirtų projektų finansinė vertė siekia per 70 mln. Lt. nuogąs-taujama, kad naujoji valdžia gali kėsintis į kai kuriuos projektus bei proteguoti įmones. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

„Rytų–Vakarų“ transporto koridoriuje Lietuvoje jau įgyvendinami arba dar bus įgyvendinti iš viso 28 projektai. Bendra projektų vertė – 3,8 mlrd. Lt, iš jų 3,2 mlrd. Lt sudaro Europos Sąjungos fondų pinigai.

4 2012 m. gruodžio 5 d. • Nr. 97 (9220) Valstiečių laikraštisAktualijos

Ant politinių svarstyklių

Ar ministrui būtina mokėti anglų kalbą?Lietuvoje valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Dėl tokio jos statuso ypač daug kovota sovietinės epochos pabaigo-je. Kaip anksčiau rusų kalba, taip dabar anglų kalba ima skverbtis į aukščiausius valdžios sluoksnius. Ar tai teisinga?

Arūnas DaugėlaVL žurnalistas

Jau prasidėjo kalėdinės preky-bos karštligė – parduotuvėse ge-rokai padaugėjo pirkėjų, o preky-bininkai neriasi iš kailio siūlydami pačias įvairiausias prekes ir nuo-laidas. Tačiau pirkėjų apklausos rodo ir verslininkai tvirtina, kad šių metų kalėdinė prekyba nebus didesnė už pernykštę. Pirkėjai – to-kie pat praktiški, atsargūs ir neiš-laidaujantys.

Pakilimo nelaukia

Kalėdų stalo vaišėms skirta pini-gų suma šiemet neturėtų labai skirtis nuo ankstesnių metų. Dauguma pir-kėjų kalėdiniame šurmulyje planuoja išleisti iki 100 litų, o maždaug trečda-lis jų – nuo 100 iki 200 litų, panašią

sumą jie numato skirti ir kalėdinėms dovanoms. „Tendencijos nesikeičia jau keletą krizės metų – pakilimo ar šuolio nejaučiame, – „Valstiečių laik raščiui“ sakė „Maximos“ atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaš-kevičienė. – Dauguma pirkinių – bū-tiniausios prekės.“

Jos teigimu, „Maximos“ atlikta apklausa parodė, kad dauguma res-pondentų per šventes tikisi praktiškų dovanų. Šiais metais geidžiamiau-sių dovanų sąrašas, remiantis apklau-sos dalyvių atsakymais, atrodo taip: 1) praktiški buityje naudojami daiktai – buitinė technika, namų apyvokos rei-kmenys, namų dekoravimo prekės; 2) parfumerijos, kosmetikos ir juvelyri-niai dirbiniai, 3) pramogos (bilietai į koncertus, spektaklius ir kt.).

Prekes renkasi atidžiau

Prekybos tinklo „Norfa“ parduo-tuvėse pirmosios kalėdinės prekės pasirodė lapkričio pradžioje, o be-veik visas kalėdinis asortimentas len-tynose atsirado prieš porą savaičių. „Kalėdinį sezoną pradėjome panašiai kaip pernai, nes kartu su krize, prieš ketverius penkerius metus, pasikeitė vartotojų įpročiai. Anksčiau žmonės apsipirkdavo paskutinę savaitę prieš Kalėdas, o pastaruoju metu šis perio-das išsitęsė – žmonės prekes renka-si atidžiau“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė bendrovės „Norfos mažmena“ atstovas spaudai Darius Ryliškis ir pridūrė, kad per kalėdinės prekybos piką pardavimas išauga bemaž dvi-

gubai, palyginti su įprastomis die-nomis. Anot D.Ryliškio, kalėdinės prekės kiekvienais metais panašios, tad prekybininkai kasmet stengiasi atrasti to paties tipo prekių naujo-vių. Lentynose išlieka tik ankstes-niais metais didelę paklausą turėju-sios prekės, pavyzdžiui, gyventojų pamėgti stik liniai ukrainietiški žais-liukai eglutėms puošti. Nors pasta-ruoju metu kalbama apie sunkmečio pabaigą ir truputį pagerėjusią gyven-tojų finansinę padėtį, D.Ryliškis sakė šiemet dar nesitikįs kitokio pirkėjų elgesio. Anot jo, panašaus kaip per-nai tikimasi ir pirkėjų išlaidumo, nes gyventojų perkamoji galia neišaugo: „Žmonių pajamos yra ribotos, be to, dar neaišku, ar šiemet bus šalta žie-ma, kiek pinigų reikės atseikėti už šildymą.“ „Norfa“ prognozuoja, kad per kalėdinės prekybos piką vidutinis (apyvartą dalijant iš čekių skaičiaus) pirkėjo krepšelis bus apie 40 litų.

Ypač sunku provincijoje

Šiek tiek lengviau yra prekybos baldais sektoriuje. „Baldai nėra kas-dienė prekė, prekyba jais – specifi-nė, nes pas mus apsiperkama ilgam laikotarpiui, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė baldų prekybos salonų „Renle-na“ bendraturtis Renatas Žemaitis. – Kaip ir kasmet, gruodžio–sausio mė-nesiais laukiame pagyvėjimo, kai pre-kyba išauga beveik dvigubai.“ Jo tei-gimu, palyginti su 2011 m., šiemet prekyba baldais ūgtelėjo 15 proc., ta-čiau mažėja perkančiųjų išsimokėti-nai. „Apyvarta didėja ypač Vilniuje ir iš dalies Kaune, – sakė jis. – O kituose miestuose, įskaitant ir Klaipėdą, ma-žėja.“ R. Žemaičio nuomone, preky-bos pagyvėjimą Vilniuje galėjo lemti tai, jog vidutinės metinės indėlių pa-lūkanos Lietuvoje pasiekė rekordines

žemumas ir bankuose šiuo metu ne-siekia nė 1 proc. Tokią statistiką rodo ir Lietuvos banko duomenys. Speci-alistų teigimu, palūkanos už indėlius bankuose toliau mažėja.

Realus atlyginimas sumažėjo

Baltijos šalyse didžiausią pajamų nuosmukį patyrė Lietuvos namų ūkiai – per laikotarpį nuo 2008 m. antro ke-tvirčio iki to paties šių metų ketvirčio realus darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sumažėjo 14,3 proc.

Tačiau nuo 2008 m. iki 2012 m. minimali mėnesio alga dėl infliaci-jos nuvertėjo 16 proc. Kitaip sakant, tie 800 litų, kurie buvo 2008 m., toli gražu nėra tie patys pinigai pagal perkamąją galią 2012 m.

Vidutinis mėnesio atlyginimas trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pa-čiu 2011 m. laikotarpiu, išaugo 2,6 proc., iki 2 172 litų. Beje, Latvijos centrinė statistikos valdyba pripaži-no, jog Latvijoje ir Estijoje realus at-lyginimų augimas (atsižvelgus į var-tojimo kainų pasikeitimus), palyginti su trečiuoju pernai metų ketvirčiu, padidėjo 1,9 proc., o Lietuvoje rea-lus atlyginimas 0,8 proc. sumažėjo.

Šiemet Kalėdos linksmesnės nebus

Valstybei nepridėjo stabilumoGediminas Jakavonis, Seimo narys

Lietuvos Respublikos Konstituci-jos 14 straipsnyje rašoma, kad vals-tybinė kalba yra lietuvių. Net Euro-pos Konstitucijoje sakoma, kad vi-sos kalbos yra lygios. Lietuvių kalba yra oficiali Europos Sąjungos kalba. Visuose oficialiuose jos posėdžiuo-se kiekvienas politikas net pabrėž-tinai pasisako savo šalies kalba, dir-ba profesionalūs vertėjai, kuriuos ir ministrui susirasti nebūtų sunku.

Suprasčiau, jeigu Prezidentės no-ras ministro poste matyti laisvai an-gliškai kalbantį politiką būtų gerano-riškas, tačiau iš tikrųjų taip nėra. Aš matau politinį išsidirbinėjimą – ji ir neslėpė savo neigiamo nusistatymo Darbo partijos atžvilgiu, o po rinkimų ėmėsi atvirai trukdyti sudaryti koalici-ją. Tai valstybei nepridėjo stabilumo.

Net sovietiniais metais rusų kalba nebuvo taip brukama, nors per po-sėdžius ir įvairius susirinkimus net nedidelėse gamyklose dažnai būda-vo kalbama rusiškai. Rusifikavimas vis dėl to vyko, tačiau tuometiniai aukščiausi respublikos vadovai rusų kalbos primygtinai nekišdavo, tai nebūdavo akcentuojama. O dabar – prašom, galima. Kodėl visuomenė nesipiktina? Ne veltui sakoma, kad okupacijos metu rusėjome, o dabar laisvoje Lietuvoje anglėjame.

Užsienio kalbą mokėti būtinaMantas Adomėnas, Seimo narys

Ši sąlyga – mokėti anglų kalbą – atsirado dėl būsimo Lietuvos pir-mininkavimo ES. Net jeigu Lietuvai ir nereikėtų pirmininkauti, bet ji iš tikrųjų siekia politinių tikslų, tai tie-siog būtina tiesiogiai bendrauti su kolegomis iš kitų ES šalių. Pagrin-dinė bendravimo forma – neforma-lūs pokalbiai, kai vertėją ne visada prisišauksi, per jį bendrauti nepato-gu, o tada lieka stebėtojo vaidmuo.

Manau, visu rimtumu pribren-do klausimas, kokie reikalavimai turi būti keliami tokio lygio figūrai, kaip ministras. Nejaugi į šias parei-gas galima skirti bet ką?

Mokėti reikia ne vien anglų. Tarptautinėje arenoje svarbios yra ir vokiečių, ir prancūzų, ir kitos po-puliaresnės kalbos.

Kas dėl atitikties Konstitucijai, man tai įspūdžio nedaro. Ar ir am-basadorių galima skirti nemokantį kalbų? Konstitucijoje taip pat nepa-rašyta, kad, pavyzdžiui, kandidatas į žemės ūkio ministrus turėtų gilesnių žemės ūkio žinių. Bet juk šie dalykai elementarūs! Turime pagaliau susi-tarti ir dėl ministro kompetencijos. Kalbos mokėjimas turėtų būti jei ne svarbiausias, tai vis dėlto privalo-mas reikalavimas. Toks turėtų būti požiūris šiuolaikiniame pasaulyje.

Žmonės linkę taupytiodeta Bložienė, „Swedbank“ As-meninių finansų instituto Lietuvo-je vadovė

Lietuvos gyventojai per ateinan-čias Kalėdas planuoja išleisti tik šiek tiek daugiau nei pernai. Pajamoms įtakos turėjo šiek tiek sumažėjęs ne-darbas. Tie namų ūkiai, kurie pernai neturėjo pajamų, jų šiemet jau turi, todėl šiemet galės ir daugiau išleisti. Tačiau rugsėjį atlikę tyrimą pamatė-me, kad šiais metais žmonių lūkes-čiai menkesni. Žmonės nėra tikri dėl ateities keičiantis valdžiai, be to, net ketverius metus iš eilės realaus dar-bo užmokesčio augimas buvo nei-giamas. Todėl žmonės linkę labiau taupyti nei leisti pinigus.

Dauguma pirkėjų kalėdiniame šurmulyje planuoja išleisti iki 100 litų, o maždaug trečdalis – nuo 100 iki 200 litų. Petro Malūko nuotrauka

Baltijos šalyse didžiausią pajamų nuosmu-kį patyrė Lietuvos namų ūkiai – per laikotar-pį nuo 2008 m. antro ketvirčio iki to paties šių metų ketvirčio realus darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sumažėjo 14,3 proc.

Parlamentaro Valentino Ma-zuronio, pretenduojančio užimti aplinkos ministro kėdę, kaltinimai, kad paliekantieji valdžią taškė pi-nigus, yra nepagrįsti, tvirtina laiki-nai Ministro Pirmininko pareigas einantis Andrius Kubilius. „Tokie kaltinimai nėra pagrįsti. Vyriausybė palieka gerai sutvarkytą ir prižiū-rimą iždą. Kai kurie projektai yra tęstiniai, o ES pinigų panaudoji-mo reikaluose – ypač. Aš tikrai to-kių priekaištų negaliu pripažinti“, – pirmadienį po Vyriausybės pasita-rimo sakė jis.

V.Mazuronis pirmadienį kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybos vadovą

Žydrūną Plytniką, prašydamas ne-delsiant sustabdyti Aplinkos minis-terijos viešųjų pirkimų sutarčių pasi-rašymą, kol nebus patvirtinta nauja Vyriausybė. „Neproporcingai gau-sus ir skubotas sutarčių pasirašymas Aplinkos ir kitose ministerijose tuo metu, kai keičiasi Vyriausybė, ke-lia rimtų įtarimų, kad nueinantieji iš valdžios stengiasi ne tik išvalgy-ti, bet ir išlaižyti finansinių išteklių, skirtų ministerijoms, lėkštę“, – tei-gė parlamentaras V.Mazuronis. Jo nuomone, tai panašu į beatodairišką pinigų taškymą.

Eltos inf.

Kaltina pinigų švaistymu

6 2012 m. gruodžio 5 d. • Nr. 97 (9220) Valstiečių laikraštisMūsų svetainė

Rūta KlišytėVL žurnalistė

Algirdas Latėnas nepainio-ja teatro su bažnyčia, nors jį lanko nuo ankstyvos jaunys-tės ir ne tik šventadieniais. il-gametis Valstybinio jaunimo teatro vadovas įsitikinęs, kad miestelių, turinčių teatrą, aura jau kitokia. Jis pats yra atsto-vas tos laimingos kartos, kuri užaugo prie teatro, o Jaunim-teatris jam jau 38 metus – visas gyvenimas.

Teatras – kaip kovos klubas

Ant Jaunimo teatro kapitono tiltelio stovite jau 15 metų, tačiau jaunų, drąsių žmonių, norinčių jus pakeisti, neatsiranda. O gal tokie valstybiniai teatrai ledinia-me komercijos vandenyne pa-smerkti tarsi titanikai?

Esu tikras, kad valstybiniai teat rai reikalingi, ypač jaunimo. Bėda ta, kad valdininkai nesuge-ba tinkamai išnaudoti šių įstaigų. Užaugau prie teatro ir laikau tai dideliu savo kartos pranašumu. Ironiška, kad kompartijai ir so-vietų valdžiai reikėjo kultūros, rei-kėjo teatro, nors šis ir kasėsi po jų

pamatais. Tačiau nepriklausomos Lietuvos valdžiai jis nerūpi. Blo-giausia, kad mūsų kultūros valdi-ninkėlių veikla nepakyla aukščiau partinio lygio, nesiekia valstybės kultūros politikos vizijos. Varga-na alga, kurią gauna teatro akto-rius, čia išdirbęs net 30 metų, net nesiekia vidutinės algos Lietuvoje dydžio. Priedai prie atlyginimo? Jų atsiranda, kai patys užsidirbame pinigų. Ministrai ateina, palink-si galvomis neva viską suprato, ir išvažiuoja į Paryžių, į aukštesnes kėdes su didesne alga.

Blogai ir tai, kad trupės akto-riai žino, jog bus čia iki pensijos. Vieni apie tai negalvoja, stengia-si, kiti naudojasi šiuo saugumu, sėdi ir kaltina kitus – neduodat darbo! Manau, kad Valstybinia-me jaunimo teatre turėtų būti vie-tos jauniesiems kūrėjams, jų eks-perimentams. O susibūrus vilčių

teikiančiai grupei, ar ne valstybė turėtų jiems pagelbėti jei ne patal-pomis, tai dotacija? Duokite jiems stogą arba lėšų porai metų, kad sutvirtėtų!

Kad taip jūsų mintys būsimam kultūros ministrui į ausį... Štai įsi-leidote į sceną nenuoramą Vidą Bareikį, judėjimo „No Theatre“ lyderį. Nepabūgote, kad jo „Ko-vos klubas“ nukaus „senukus“, su-ardys tvarką?

Temėgina, tam šis teatras ir yra. Tačiau manau, kad valstybinė scena neturėtų būti skirta vieno žmogaus, net ir labai talentingo,

saviraiškai. Jei nebetelpi valstybi-niame, kurk autorinį teatrą. Re-žisūra – vadovo profesija, čia esi tarsi aukščiau už kitus, ir jauniems neretai tai susuka galvas: žiūrėk, ir

išdygo dar vienas vietinis napole-onukas. Todėl jaunam labai sveika pamatyti margo pasaulio.

Ir valytojai – kūrėjai

Teatre pas jus, direktoriau, idealiai švaru. Netaupote valyto-jų sąskaita?

Taip nesutaupysi. Ir kiemsargis, ir valytoja, ir rekvizitorius pas mus – taip pat kūrėjai, jiems ne vis tiek, kur dirbti – čia ar „Maximoje“. Šie žmonės už ubagišką algelę ne tik sąžiningai dirba. Gražiai paprašyti išvalys dvigubai didesnį plotą, nes myli teatrą. Stengiuosi, kad admi-nistracija ir menininkai būtų viena trupė, viena komanda.

Dabartinį teatro trupės bran-duolį sudaro jūsų paties ir jūsų mokytojos Dalios Tamulevičiū-tės išugdyti aktoriai...

Tačiau Jaunimo teatras egzis-tavo jau iki mūsų, 1965 m. jį įkū-rė režisierė Aurelija Ragauskaitė, po jos čia dirbo Vytautas Čibiras – kūrybinga, sudėtingo likimo as-menybė. Jis kartu su Dalia Tamu-levičiūte ir surinko mūsų kursą.

Ar Jaunimo teatre tęsiama D.Tamulevičiūtės tradicija?

Nieko gero neišeis, jei tradicija bus tęsiama dirbtinai ar kolekty-vas bus spaudžiamas ją tęsti. Švie-saus atminimo Dalia nė neturėjo pretenzijų, kad kas nors tęstų jos „šventą reikalą“, tačiau jos dvasia, jos darbo metodai gyvi ir šiandien. Juozas Miltinis tiesiai pasakė: „Jo-kių čia tęsėjų: mirsiu aš, ir Pane-vėžio teatras numirs.“

Kaip pirštu į akį... Panevėžio teatras gavo naują vadovą, tačiau dabar primena nebent provinci-jos turgų.

Nes vadovas buvo „nuleistas“: kas žino, kodėl būtent Vikšrai-tis? Savo misiją jis pradėjo nuo meno vadovo, pagrindinių akto-rių atleidimų – nuo griovimo. Ir mūsų teat rui kadaise buvo kilusi reali grėsmė tapti tokiu Panevė-žio teatro variantu... Ironiška, bet po Nepriklausomybės atkūrimo iš Jaunimo teatro liko griuvėsiai, ir ne be pono Sailenso pagalbos. Tas amerikietis, Rūtos Vanagaitės atradimas, gavo pinigus moratori-

umui, liepė uždaryti spektaklius, išmesti aktorius, o pirmiausia – išvėdinti D.Tamulevičiūtės dvasią, bet genialių spektaklių taip ir ne-atsirado. Paskui ne vienas mūsiš-

kis bandė ragauti vadovo duonos, bet neilgai tvėrė.

Ne riešutų skonio duona

Matyt, ši buvo ne riešutų sko-nio. O jums patiko?

Jaunimiečiams nubalsavus, buvau paskirtas vadovu lengva tuomečio kultūros ministro ranka, tačiau vie-nas būti nesutikau. Valdėme trise – Kostas Smoryginas, Violeta Po-dolskaitė ir aš, taip ir išplaukėme trise... Sudėtingiausia, kad visi čia buvo savi, džiaugėsi, kad ir aš esu savas, o tokiu atveju sunku nukirs-ti: „Baikim glostinėtis, prie darbo!“

Ar tik ne todėl mūsų provinci-jos teatrai merdi? Stūkso be dievo, lyg bažnyčios sovietmečiu.

Kultūros politika, deja, nesi-keičia. Kiek metų renovuojamas Klaipėdos dramos teatras? O galo nesimato. Mažasis teatras patalpų laukė tiek ilgai ir per tą laiką taip užaugo, kad didįjį Tuminą galop nuviliojo Maskva.

Jūs taip pat Rusijos neišsiža-date – va sarą „Ledi Makbet“ mo-derniai ir sėkmingai pastatėte Sa-maroje.

Smagu ten buvo dirbti su vie-tos jaunimu. Tai mūsų valdžia ap-simeta – su Rytais nebendraujam! Bet kuo mes, meno žmonės, čia dėti? Rusų kultūra labai stipri, daug ko mus išmokė, visi mūsų didieji režisieriai studijas baigė Maskvoje ar Sankt Peterburge. Vieni dabar išaukštinti, kiti pa-miršti: Linas Zaikauskas sėkmin-gai dirba Novosibirske. Džiugu, kai į Rusijos didmiestį nuvažia-vęs išgirsti: „O, velikaja litovska-ja režisura prijechala!“ Kažkokia Lietuvos anomalija – tiek iškilių režisierių mažame žemės plotelyje.

Esame paskutiniai pagonys, taigi režisieriai mums, matyt, tarsi žyniai. Juk teatras yra magija, lie-tuvio sielai ji sava.

Įdomus požiūris... Štai klausia-te, ar nevykčiau teatro prikelti. O žinot – vykčiau! Tai būtų ir kūry-binis iššūkis. Kodėl siekiant teatro atgimimo nesuformavus tikslinio aktorių kurso, nesudarius trišalės sutarties su jais, akademija ir tea-tru? Kitaip būtų sunku ką nors pa-daryti, nes jaunam aktoriui sosti-nėje daug pagundų: televizija, šou.

Kaip suprantu, gerbiamas Al-girdai, neišvengiamai artėjantis šešiasdešimtmetis ramybės jums neatneš. Nesvarbu, ką ten sakė Juozas Miltinis apie teatro mir-tį, liekate ištikimas savo credo: škac, mirtie, iš teatro... Dėkui už pokalbį.

Škac, mirtie, iš teatro

Atėjęs į Jaunimo teatrą 1975 m. su legendiniu Dalios Tamule-vičiūtės dešimtuku, Algirdas patyrė ir šio teatro spindesį, ir skurdą, bet jo denio neapleido net tada, kai šis buvo beveik paskandintas. Galbūt todėl į apverktiną padėtį, kurioje yra atsidūrę mūsų provincijos te-atrai, žvelgia stojiškai.

A.Latėno ištikimybė Valstybiniam jaunimo teatrui kelia pagarbą, tačiau neapsaugo menininko nuo netikėtų iššūkių. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Užaugau prie teatro ir laikau tai dideliu savo kartos pranašumu. Ta-čiau nepriklausomos Lietuvos valdžiai teatras kažkodėl nerūpi.

Lietuvos kultūros centrų asocia-cija, viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių, vienijanti 139 kultū-ros centrus ir jų filialus, šiemet šven-čia 10-metį. Visą lapkritį šalies kultū-ros centruose vyko tūkstančiai šiam jubiliejui skirtų renginių, o sostinės rotušėje jis buvo paminėtas praėjusią savaitę konferencija „Kultūros cen-

trų strategija 2012–2032 m.“ Šia pro-ga pirmąkart buvo įteikti ir „Auksiniai feniksai“ – Lietuvos kultūros centrų asociacijos įsteigti apdovanojimai ge-riausioms metų šalies kultūros įstai-goms ir jos puoselėtojams.

„Auksinis feniksas“ nominacijo-je „Metų kultūros centro vadovas“ įteiktas Anykščių kultūros centro

direktorei Dianai Petrokaitei. Metų kultūros ir meno kūrėjo apdovano-jimas įteiktas Kalvarijos mėgėjų te-atro „Tit nagas“ vadovui Kęstučiui Krasnickui. Metų kultūros rėmėju pripažintas AB „Plungės Lagūna“ (valdybos primininkas Almutis Bie-liauskas), o Metų kultūros centro partneriu paskelbtas Gintaras Ker-bedis, Aukštaitijos siaurojo geležin-kelio direktorius. Metų kultūros po-litiku tapo Tauragės rajono savival-dybės meras Pranas Petrošius.

VL inf.

„Auksiniai feniksai“ – kultūros puoselėtojams

„Auksinių feniksų“ laureatai buvo pagerbti Vilniaus rotušėje. Artūro Moisejenko nuotrauka

Ūkininkų žiniosPRiEDAS APiE ŽEMėS ŪKį, EKONOMiKą, RiNKą

2012 m. gruodžio 5 d. Nr. 97 (9220) Valstiečių laikraštis

Jolita ŽurauskienėVL žurnalistė

Lietuvos ekologinių ūkių aso-ciacija (LEŪA) savaitgalį ukmer-gės rajone, Taujėnų dvare, orga-

nizavo tarptautinę konferenciją, kurioje aptarė ekologinių ūkių konkurencingumo didinimo ga-limybes, susipažino su užsienio partnerių patirtimi, gvildeno ki-tas aktualias temas.

Grūdai keliauja į užsienį

LEŪA pirmininkas Saulius Da-niulis akcentavo, kad 2007–2013 m. sumažėjusi parama ekologiniams ūkiams paskatino daugelį ūkinin-

kų atsisakyti šios veiklos. Ekologiš-kų varpinių ir ankštinių javų augin-tojai šalies rinkoje nerado pirkėjų, todėl pastaraisiais metais užmezgė ryšius su Vokietijos, Danijos, kitų ES šalių ekologinių grūdų supir-kėjais. Pernai per kontroliuojamas prekybos įmones buvo eksportuota daugiau kaip 34 tūkst. t ekologiškų grūdų. Kiek ekologiškų grūdų už-sienio pirkėjams parduota tiesiai iš ūkių, duomenų nėra. Tačiau spėja-ma, kad vidaus rinkoje jų paliekama ir perdirbama tik apie 10 proc. Pa-sak S.Daniulio, eksportas – vienas svarbiausių pajamų šaltinių, todėl nemažai asociacijos narių susitelkia, sudaro keliasdešimties tūkstančių tonų grūdų siuntas ir parduoda už-sienio pirkėjams. Europos šalių rin-kose maistinių kviečių pasiūla bene didžiausia, todėl ūkininkai ne tik atidžiai analizuoja rinką, bet ir, at-sižvelgdami į jos poreikius, renka-si tam tikrų veislių augalus. „Eko-loginiai ūkiai susiduria su kultūrų veislių pasirinkimo problema, nes ne visas jas verta auginti. Ūkininkai priversti patys bandyti veisles tol, kol atsirenka atspariausias ligoms, kenkėjams, žiemojimui ir geriau de-rančias. Ši problema kyla todėl, kad mokslo institucijos neturi lėšų il-gam ir brangiai kainuojančiam se-lekciniam bei tiriamajam darbui, o Vyriausybė tam neskiria pakanka-mai dėmesio“, – pabrėžė S.Daniulis.

Painūs reikalavimai

LEŪA pirmininkas išdėstė Lietuvoje susiklosčiusią situaciją:

žemdirbiai nori auginti ekologiš-ką produkciją, vartotojai jos lyg ir pageidauja, tačiau vis dėlto įsigy-ja pigesnius produktus, o perdirbė-jai jos neperka. „Superkant ekolo-giškus grūdus už toną mokama vos 10 proc. didesnė kaina, o prekybos centruose ekologiška duona vos ne dvigubai brangesnė už įprastą“, – pabrėžė S.Daniulis. Pasak LEŪA pirmininko, už ekologišką produk-ciją mūsų šalies supirkėjai siūlo labai mažą kainą, kuri net nepadengia sa-vikainos. Todėl beveik visi ekologiš-kai užauginti grūdai eksportuojami.

LEŪA pirmininkas pabrėžė, kad pastarųjų metų grūdų supirki-mo Europos rinkose analizė parodė, kad Lietuvos ūkiuose vertėtų augin-ti daugiau pašarinių kviečių, kviet-rugių ir maistinių rugių. Šie grūdai paklausūs, jų kaina nedaug skiriasi nuo maistinių kviečių, o investici-jos auginant mažesnės. S.Daniulis pridūrė, kad šiuo metu ūkininkams sunkiai sekasi įgyvendinti painius ekologinių ūkių reikalavimus, daug laiko atima sudėtingų dokumentų pildymas. „Be abejo, reikalavimai ir kontrolė yra būtini, tačiau sekant kitų šalių pavyzdžiu galima būtų su-paprastinti Ekologinio žemės ūkio taisykles ir patikros tvarką. Jei Že-mės ūkio ministerija geriau įsiklau-sytų į ekologiškai ūkininkaujančiųjų poreikius ir pasiūlymus bei greičiau biurokratijos koridoriais vaikščiotų dokumentai, ūkininkams būtų kur kas lengviau dirbti, o tikrintojams – tikrinti atliktus darbus“, – sakė S.Daniulis.

Nukelta į 8 p.

Ekologiška produkcija labiau domina užsieniečius

(Ka. 106)

(Užs. 609)

Lietuvoje mėsinius galvijus auginti skatina didėjanti mėsos supirkimo kaina ir eksporto galimybė. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Albinas ČaplikasVL žurnalistas

Akivaizdu, bet neįtikėtina – nuo 2008-ųjų pradžios iki 2011-ųjų pa-baigos Lietuvoje buvo įsteigti 104 nauji žemės ūkio kooperatyvai, ta-čiau, kaip ir prieš 10 metų, oficialiai šalyje veikia tik apie 200 koopera-tyvų. kur dingsta kooperatyvai? žemės ūkio rūmų surengtoje kon-ferencijoje į šį svarbiausią klausi-mą liko neatsakyta.

Menkas pasitikėjimas

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Teisės departamento Asmenų vei-klos reglamentavimo ir viešųjų pirki-mų skyriaus vyr. specialistas Gintautas Pečiuliauskas kooperatyvų atstovus ramino teigdamas, kad į kooperaty-vus susibūrusių žemdirbių šalyje nuo-lat daugėja ir dabar yra apie 10 proc., tačiau pats pabrėžė, kad tai lemia ne kooperacijos plėtra, o mažėjantis že-mės ūkio produkcijos gamintojų skai-čius. G.Pečiuliausko užuominos apie galimą paramą kooperatyvams ir nau-juoju 2014–2020 m. ES paramos lai-kotarpiu žemdirbių nepaguodė.

Kupiškėnas ūkininkas Zigmantas Aleksandravičius konferencijoje mo-javo dokumentais ir aiškino priežastis, dėl kurių prieš dešimt metų jo vado-vaujamas kooperatyvas „Aukštaitijos pienas“ pralaimėjo kovą su galingomis pieno perdirbimo įmonėmis.

Nukelta į 8 p.

Kooperatyvai įsikuria ir dingstaŽemės ūkio kooperatyvų atstovai, siekdami glaudesnio bendradarbiavimo, susitarė susi-tikti gruodžio mėnesį ir įkurti žemės ūkio ko-operatyvų konfederaciją.

Sėkmingiausiai šalyje veikia pieno gamintojų kooperatyvai.Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

8 2012 m. gruodžio 5 d. • Nr. 97 (9220) Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 7 p.

Ūkininkas priekaištavo valdžiai, savo patikliems kolegoms ūkinin-kams, žiniasklaidai, kad niekas ne-sidomi, kodėl daugybė kooperatyvų žlugo. Pasak jo, daugiau kalbama apie besisteigiančius kooperatyvus.

Vieni kuria, kiti traukiasi

Kasmet įsteigiama vidutiniškai po 25 kooperatyvus, o 2011-aisiais įsteigta net 40 naujų žemės ūkio ko-operatyvų, tačiau gal jau 10 metų, ŽŪM statistikos duomenimis, šaly-je veikia 200–220 žemės ūkio koope-ratyvų. Taigi galime daryti prielaidą, kad kiek kasmet kooperatyvų įstei-giama, tiek pat nutraukia savo vei-klą. Valdininkai tikina, kad duome-nų, kiek kooperatyvų žlunga, niekas nerenka. Tai gal ŽŪM vertėtų tokius duomenis kaupti ir pasidomėti pra-

dingusių kooperatyvų likimu? Tada ir paaiškėtų, kas trukdo kooperacijos plėtrai. Kita vertus, nesuklystume sa-kydami, kad iš tikrųjų veikia ne 200, bet 50–60 žemės ūkio kooperatyvų.

Be to, net jeigu Lietuvoje iš ti-krųjų veiktų 200 žemės ūkio koo-peratyvų, džiaugtis neturėtume kuo.

Kodėl? Todėl, kad ES veikia apie 160 tūkst. žemės ūkio veikla užsi-imančių kooperatyvų, kuriems pri-klauso net 123 mln. narių. Koope-ratyvuose pagaminama apie 40 proc. žemės ūkio produkcijos. Taigi bene kiekvienas ūkininkas senosiose ES ša-lyse priklauso keliems kooperatyvams.

Stipriausi – pieno gamintojai

Sėkmingiausiai šalyje veikia pieno gamintojų kooperatyvai. ŽŪM duo-menimis, 2011-aisiais jiems priklau-sė 30,3 proc. žaliavinio pieno rinkos.

ŽŪK „Pieno gėlė“ yra apie 800 narių. Kooperatyvo direktorius Jonas Kuzminskas papasakojo, kaip pieno perdirbimo įmonės per ban-kus bandė sužlugdyti jo vadovauja-mą kooperatyvą.

„Dalyvavome ES programoje, to-dėl tikėjomės gauti paskolą, tačiau

banko vadovas tiesiai į akis patarė mesti pienininkystę ir užsiimti ki-tais verslais. Vėliau sužinojau, kad jis taip patarė paspaustas stambiųjų pie-no perdirbimo įmonių, šiame banke turėjusių sąskaitas. Viena įmonė ban-kui pagrasino pasitrauksianti iš ban-ko, jeigu jis mums skirs paskolą. To-dėl paskolos negavome“, – prisiminė J.Kuzminskas.

Kooperatyvas pakeitė projektą, išsivertė be paskolos ir išsilaikė rin-koje. Dabar ŽŪK „Pieno gėlė“ gali savo narių pieną išvežti į kaimyni-nes šalis ir parduoti brangiau nei superkama Lietuvoje.

Devintus metus gyvuojantis ŽŪK „Pieno puta“ jungia ir smulkiuosius, ir stambiuosius pieno gamintojus. „Ne-lengva valdyti kooperatyvą, kuriame 1 300 narių. Neretai būna daug įvairių nuomonių, tad tenka ieškoti priimti-niausio sprendimo“, – sakė koopera-tyvo direktorė Jūratė Dovydėnienė.

Kooperatyvas veikia net 7 Lie-tuvos rajonuose. Turi savo pieno surinkimo mašinas, gamybines pa-talpas, taigi gali ieškoti geriausias supirkimo sąlygas siūlančių pieno perdirbėjų Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse. Pasak direktorės, dabar koo-peratyvo nariai svarsto pieno perdir-bimo galimybes. Jei pasisektų, būtų įmanoma sutrumpinti produkcijos kelią nuo ūkio iki vartotojo.

Susijungti privertė bėda

Visi žinome šiltnamių problemas. ŽŪK „Agrolit“ direktorius Vilius Jun-dulas pasakojo, kad šiltnamių atstovai ne vienus metus ketino įkurti koope-

ratyvą, tačiau to padaryti vis nepavyk-davo. Jungtis į kooperatyvą privertė bėda – dėl E.coli bakterijos kilusi kri-zė Europoje. Todėl 2011 m. gruodžio mėnesį buvo įkurtas pirmas koope-ratyvas vaisių ir daržovių sektoriuje.

Į „Agrolit“ kooperatyvą susivieni-jo penki nariai: šiltnamių bendrovės „Kietaviškių gausa“, „Kauno šiltadar-žiai“, „Kėdainių gėlės“ ir du daržoves auginantys ūkininkai. Pasak direk-toriaus, delsimas steigti kooperaty-vą brangiai kainuoja. Štai dėl E.coli bakterijos kilusios krizės daugelis ES šiltnamių gavo nemažas kompensaci-jas, o lietuviai paramos negavo, nes ES

paramą skyrė tik gamintojų grupėms, kurių lietuviai nebuvo sukūrę. „Agro-lit“ planuoja tapti ir gamintojų grupe.

ŽŪK „Joniškio aruodas“ subū-rė 52 ūkininkus, kurie valdo apie 11 tūkst. ha žemės. Kooperatyvas prekiauja grūdais, savo narius aprū-pina trąšomis ir pesticidais. „Ilga-laikės sėkmingos „Joniškio aruodo“ veiklos garantas yra jo narių asmeni-niu turtu prisiimti finansiniai įsipa-reigojimai. Pajininkai taip pat įsipa-reigojo kooperatyvui parduoti savo produkciją“, – pasakojo kooperatyvo gen. direktorė Jurita Zubauskienė.

Tačiau yra ir problemų. Šiuo metu pajamos iš kooperatyvo narių veiklos sudaro apie 61 proc. visos koopera-tyvo apyvartos, o mokesčių lengvata kooperatyvas galės pasinaudoti tol, kol 50 proc. apyvartos sudarys pa-jamos iš kooperatyvo narių veiklos.

Vieni gamintų, kiti parduotų

Per 500 parduotuvių ir 13 turga-viečių, 8 vaisių ir daržovių saugyklas 41 šalies rajone turinti Lietuvos ko-operatyvų sąjunga (LKS) ūkininkų kooperatyvams siūlo glaudžiau ben-dradarbiauti.

„Mes galime parduoti žemės ūkio bendrovių ir ūkininkų produk-ciją, jeigu prireiktų, galėtume įkurti net specializuotas pieno, mėsos ar kitų produktų parduotuves“, – siūlė LKS valdybos pirmininkas Rober-tas Miliauskas.

LKS vadovas kooperatyvų vado-vams pasiūlė jungtis į konfederaciją. „Mūsų veiklą būtina koordinuoti. To-kia konfederacija galėtų surinkti in-formaciją, kiek kas ko užaugino, kiek produkcijos ir kur galime parduoti. Be to, galėtume pasiskirstyti veiklą, pa-vyzdžiui, vieni kooperatyvai augin-tų, kiti perdirbtų, treti fasuotų, ketvir-ti parduotų. Visiems būtų naudinga bendradarbiauti“, – sakė R.Miliauskas.

Diskusija dėl žemės ūkio koope-ratyvų konfederacijos įkūrimo vyks gruodžio 13 dieną.

Atkelta iš 7 p.

Skatina auginti mėsinius galvijus

LEŪA valdybos narys Nikolajus Dubnikovas, kalbėdamas apie mėsi-nę galvijininkystę, pristatė jos naudą ekologiniams ūkiams: išsprendžia-

mos ne tik su or-ganinėmis trąšomis susijusios problemos, taikoma įvairi sėjomai-na, bet ir gaunamas 10 proc. dides-nis pelnas eksportuojant ekologiš-ką mėsą. „Beje, mokamos ir 438 Lt už ha dydžio tiesioginės išmokos už daugiametes pievas ir nereikalaujama

pateikti pagamintos produkcijos re-alizavimo dokumentų, kai ūkyje yra 1 sutartinis gyvulys (1 karvė), 3 ha daugiametės pievos. Ar neverta dėl tokios paramos laikyti mėsinių galvi-jų? Neturint gyvulių, už daugiametes pievas tiesioginės išmokos nemoka-mos“, – sakė N.Dubnikovas. LEŪA valdybos narys sakė, kad mėsinius

galvijus auginti skatina didėjanti mėsos supirkimo kaina,

ekologiškai užau-ginti galvijai jau

eksportuojami į Šveicariją.

Lietuvos ekologinių ūkių asoci-acijos narys, kooperaty-

vo „Eko tiks-las“ pirminin-

kas Mindaugas Petkevičius prista-

tė veik lą, kuri vykdoma Kauno, Ukmergės, Rokiškio,

Biržų, Kupiškio, Utenos, Anykščių, Molėtų rajonuose. Jis pabrėžė, kad ekologiško pieno pardavimai kiekvie-nais metais didėja – 2012 m. jo par-

duota 30 proc. daugiau nei 2011 m. Ekologiško pieno prekyba iš 13 pie-no aparatų šiuo metu vykdoma tik Kauno prekybos centruose, per mė-nesį parduodama apie 13 t ekolo-giško pieno. Jei būtų paklausa, eko-logiškas pienas galėtų būti tiekiamas mokymo įstaigoms, ligoninėms ir kt.

Nenori bendradarbiauti

LEŪA narė Simona Gailytė kal-bėjo apie ekologinę sodininkystę. Šiuo metu gaunamos išmokos už ekologi-nę sodininkystę padengia tik 25 proc. išlaidų. Jauno 1 ha sodo įveisimo iš-laidos – apie 25 tūkst. Lt. S.Gailytė minėjo, kad ekologiškai užaugintų obuolių sultys sunkiai skinasi kelią į rinką. „Didieji Lietuvos prekybos tin-klai nenori bendradarbiauti, platinti ir remti lietuviškos ekologiškos produk-cijos. Sudarant sutartį reikia samdyti tą darbą išmanančius žmones“, – atvi-ravo ji. Moteris pasidžiaugė bendra-darbiavimu tik su mažomis ekologiš-kų produktų parduotuvėlėmis.

Apie Vokietijos ekologiškos pro-dukcijos rinką kalbėjo „Ecoco“ įmo-nės vadovas, Vokietijos ekologinių ūkių asociacijos „Bioland“ grupės partneris Holgeris Reisingas. Sve-čias siūlė Lietuvos grūdinių kultūrų augintojams plėsti bendradarbiavi-mą, pabrėžė būtinus patikimos ir ilgalaikės partnerystės pagrindus.

Ūkininkų žinios

Naujienos trumpai

(Ka. 10)

Ekologiška produkcija labiau domina užsieniečius

Kooperatyvai įsikuria ir dingsta

Beveik visi ekologiškai užauginti grūdai išvežami į įvai-rias užsienio šalis. Martyno Vidzbelio nuotraukos

kasmet Lietuvoje įsteigiama vidutiniškai po 25 kooperatyvus, o 2011-aisiais įsteigta net 40 naujų žemės ūkio koo-peratyvų, tačiau gal jau 10 metų šalyje veikia 200–220 žemės ūkio kooperatyvų. Martyno Vidzbelio nuotrauka

„Mes galime parduoti žemės ūkio bendrovių ir ūkininkų produkciją, jeigu prireiktų, galėtume įkurti net specializuotas pieno, mėsos ar kitų produktų parduotuves“, – siūlė Robertas Miliauskas.

Atnaujino prekybąValstybinė maisto ir veterinari-

jos tarnyba informuoja, kad po ilgų diskusijų, derybų ir įrodinėjimų, kad mėlynojo liežuvio ligos židinių Lietu-voje nėra, leista atnaujinti prekybą gyvūnais, kuriems pavojinga ši liga, su ES valstybėmis bei trečiosiomis šalimis. Siekiant įrodyti, jog mūsų ša-lyje nėra šios gyvūnams pavojingos ligos, buvo ištirta daugiau kaip du tūkstančiai galvijų, apie tūkstantis avių ir ožkų, apie 400 kitų laukinių gyvūnų (stirnų, elnių, danielių, brie-džių). Nė viename mėginyje mėlyno-jo liežuvio ligos viruso nenustatyta.

Parama veislininkysteiLapkričio 28 d. Žemės ūkio rū-

muose įvyko Veislininkystės komi-teto posėdis, kuriame dalyvavo pri-pažintų veislininkystės asociacijų at-stovai. Posėdyje aptarta būtinybė taisyti žemės ūkio ministro įsakymo „Dėl pagalbos veislininkystei taisyklių patvirtinimo“ projektą. Žemdirbių sa-vivaldos nuomone, būtina iš naujo apsvarstyti kriterijus, pagal kuriuos vyktų lėšų veislininkystei panaudo-jimas bei kitų metų lėšų skirstymas. Tik tada asociacijų darbas bus efekty-vus, o lėšos iš tiesų skatins veislinin-kystę Lietuvoje. Kad tai būtų pasiek-ta, valdžios institucijos ir mokslinin-kai turi išgirsti žemdirbių savivaldos pasiūlymus ir atkreipti į juos dėmesį.

ŽŪM, VL inf.

92012 m. gruodžio 5 d. • Nr. 97 (9220) Valstiečių laikraštis

Nerijus Markevičius

Praėjusią savaitę 21 ūkininko ir kelių uAB „rovaltra“ atstovų delegacija lankėsi Suomijos mies-telyje Soulahti įsikūrusioje AGCo korporacijos gamykloje, kurioje gaminami traktoriai „Valtra“, čia įsikūręs pagrindinis klientų ap-tarnavimo centras, o netoliese – atsarginių dalių sandėlis. Lietuvių ūkininkų viešnagės tikslas – susi-pažinti su jų ūkiuose naudojamų traktorių gamyba.

Patikrinti laiko ir gamtos

Suomijos ūkininkams dirbti tikrai ne lengviau nei mūsų šalies, mat dau-guma jų turi ne tik dirbamos žemės, bet ir didelius plotus miško. Suomi-joje ūkininkai dirba vidutiniškai apie 35 ha žemės, o likusi apie 300 ha da-lis – miškai. Taigi tais pačiais trakto-riais tenka dirbti tiek laukuose, tiek miškuose. O tokie išbandymai tikrai nelengvi. Ūkininkų darbą apsunkina atšiaurus klimatas, akmenuotas ir kal-

votas reljefas. Tokiomis sąlygomis sė-kmingai dirbti su bet kokia technika nepavyks. Gal todėl ir patys Suomijos ūkininkai dažnai renkasi jų šalyje pa-gamintą techniką.

Suomijoje kas antras registruotas traktorius yra pagamintas būtent „Val-tros“ gamykloje Soulahti miestelyje. Joje surenkami A, N ir T serijų trakto-riai yra nuo 74 iki 215 AG. Suomijoje populiariausi A ir N serijos traktoriai, o Lietuvoje – T serijos traktoriai.

Kompanija „Valtra“ jau 61 metus pasaulyje žinoma kaip traktorių ga-mintoja. Šios įmonės istorija praside-da 1951 m., kai iš valstybinės gamy-klos Tourulos mieste išriedėjo pirmi traktoriai „Valmet“. Gamykla, prieš tai gaminusi šautuvus ir patrankas, pradėjo gaminti traktorius, nes po-kariu labai trūko žemės ūkio techni-kos. Jau 1960 m. traktoriai „Valmet“ buvo pradėti gaminti ir Brazilijoje. Šiuo metu Lotynų Amerikoje „Val-tra“ užima antrą vietą pagal parduo-damos žemės ūkio technikos kiekį. Brazilijoje pagaminti traktoriai tie-kiami tik Amerikos rinkai. Suomi-

joje pagaminti traktoriai parduodami 75 šalyse. Kasmet Brazilijoje pagami-nama daugiau kaip 13 tūkst. trakto-rių, o iš gamyklos Soulahti miestelyje kasmet išrieda daugiau kaip 9 tūkst. traktorių.

Pasak „Valtros“ atstovo Baltijos ir Skandinavijos šalims Markku Latvalos, svečiams parodžiusio gamyklą ir papa-sakojusio apie ją, gamintojas ypatingą dėmesį skiria kokybei ir aplinkosaugai. Gamykla bene pirmoji pasaulyje dar 2000 m. gavo ISO 14001 sertifikatą, o jau 2003 m. – OHSAS 18001 serti-fikatą, kuris garantuoja, kad gamybos procese laikomasi darbo saugos reika-lavimų. Ir tikrai tvarka ir darbo organi-zavimas gamykloje įspūdingi.

Soulahti miestelyje įsikūrusioje gamykloje (ji užima 5 ha teritori-ją) yra ir „Valtros“ inovacijų centras, kuriame kuriami ateities modeliai. Iš viso gamykloje dviem pamaino-mis dirba 830 žmonių.

Nepriekaištinga tvarka

Ekskursijos po gamyklą metu į akis krito nepriekaištinga tvarka ir švara. Traktoriai čia surenkami pagal individualius užsakymus. Toje pačioje linijoje surenkami traktoriai pagal už-sakymus ir Lietuvos, ir kitų 75 valsty-bių ūkininkams. Todėl kiekvienas su-rinkimo linija keliaujantis traktorius yra ne tik kitokios spalvos, bet ir skir-tingos komplektacijos. Pasak Mark-ku Latvalos, iš pusės milijono surinktų traktorių nėra nė dviejų vienodų. Ski-riasi važiuoklės, pavarų dėžės, kabi-nos. Iš pradžių surenkama važiuoklė, ji kruopščiai nudažoma, vėliau tvirti-nama kabina ir kitos dalys. Surinkimo linijoje yra 35 „stotelės“ – nuo pirmos iki paskutinės, kol traktorius iki galo surenkamas, jis keliauja apie 11 valan-dų. Surinktas traktorius testuojamas. Tikrinama surinkimo kokybė, žiūri-

ma, kaip technika dirba skirtingomis sąlygomis. Juk technika turės dirbti ir tvyrant karščiams, ir spaudžiant di-deliems šalčiams. Patikra trunka iki 50 min., o prireikus traktorius tikri-namas šalia gamyklos esančiame po-ligone. Visi darbai gamykloje atlieka-mi labai sklandžiai, nes kiekviename žingsnyje viskas tikrinama. Gal todėl „Valtros“ gaminama technika yra itin patvari ir kokybiška.

Kiekvienam savo

Pasak vienintelio „Valtros“ atstovo Lietuvoje UAB „Rovaltra“ direkto-riaus Romualdo Trainaičio, 1 valan-da darbo miške traktoriui prilygs-ta 3 valandoms darbo žemės ūkyje. O tai, kad Lietuvos miškų urėdijose šiais traktoriais dirbama daugiau kaip 30 tūkst. valandų, parodo jų kokybę ir patikimumą. Svarbu ir tai, kad „Val-tros“ traktoriai gaminami pagal indi-vidualius užsakymus, t. y. komplek-tuojami pagal užsakovo poreikius ir

pageidavimus. Gamintojas siūlo pa-sirinkti ne tik traktoriaus važiuoklės komplektaciją, pavarų dėžę, padan-gas, kabinos tipą, bet net traktoriaus spalvą iš 12 galimų.

UAB „Rovaltra“ direktoriaus R.Trainaičio nuomone, labai svarbu pasirinkti tinkamas padangas, nes tai leis sutaupyti degalų dirbant laukuose, saugiai važiuoti keliu pervežant kro-vinius. Pasirinkus tinkamas padangas galima sutaupyti iki 15 proc. degalų.

Pasak „Valtros“ atstovo Baltijos ir Skandinavijos šalims Markku Latva-los, Lietuvos ir Suomijos ūkininkų pa-geidavimai mažai tesiskiria. Lietuviai vis dažniau užsisako daugiau komfor-tui skirtos įrangos ir mieliau renkasi „Versu“ arba „Direct“ pavarų dėžes.

R.Trainaitis gali pasigirti, kad nuo 1992 metų Lietuvoje pardavė dau-giau kaip 3 600 suomiškų traktorių „Valtra“. Pasak R.Trainaičio, kiekvie-no iš jų komplektacija skiriasi.

Ūkininkai jau planuoja iš anksto

UAB „Rovaltra“ direktorius R.Trainaitis sakė, kad vis daugiau ūki-ninkų šiais laikais traktoriaus pirkimą planuoja iš anksto. Paprastai užsaky-mas įvykdomas per 8–10 savaičių, o užsisakius anksčiau užsakovas gali nu-matyti traktoriaus pagaminimo datą, kad ir, pavyzdžiui, savo gimimo dieną.

Gamintojas pagamina 74 proc. visų traktoriaus dalių, todėl ir atsar-gines dalis galima gauti greitai tiesiai iš gamintojo. Jos į Lietuvą pristato-mos oro linijomis per vieną dieną.

Lietuvoje yra keturi „Rovaltros“ fi-lialai: Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Šilutėje. Taip pat yra keturi autoservi-so padaliniai: Biržuose, Šakiuose, Ra-dviliškyje ir Plungėje. Taigi prireikus ūkininkai visoje Lietuvoje gali gauti skubią pagalbą. „Valtros“ traktoriams taikoma 3 metų arba 3 000 darbo va-landų garantija.

Ūkininkų žinios

Traktorius „Valtra“– žemės ūkiui ir darbui miške

Lietuvos ūkininkų delegacija gamykloje „Valtra“ Soulahti miestelyje Suomijoje. Autoriaus nuotraukos

Pardavimo vadovas Baltijos ir Skandinavijos šalims Markku Latvala ūki-ninkams parodė, kaip surenkami, tikrinami ir bandomi traktoriai.

uAB „rovaltra“ komercijos direktorius Jonas Trainaitis (pirmas iš kairės) ir „Valtros“ atstovas Baltijos ir Skandinavijos šalims Markku Latvala prie vie-no pirmųjų kompanijos pagamintų traktorių modelių.

kiekvienas užsakovas gali pasirinkti pageidaujamą traktoriaus spalvą, bet, pasak Markku Latvalos, mėgstamiausia – raudona.

išbandę techniką ūkininkai diskutavo apie technikos privalumus su uAB „rovaltra“ direktoriumi r.Trainaičiu.

Apžiūrėję gamyklą, Lietuvos ūkininkai išbandė A, n, T ir S serijų traktorius šalia gamyklos esančiame bandymų poli-gono greitkelyje.

10 2012 m. gruodžio 5 d. • Nr. 97 (9220) Valstiečių laikraštis

Jolita ŽurauskienėVL žurnalistė

Pasak žemdirbių, šie metai buvo vieni nepalankiausių derliui nuimti. Todėl ne tik daržovėms nuimti, bet ir jų priežiūrai tenka skirti daugiau lėšų.

Per daug drėgmės

Šilutės rajono ūkininkas Algi-mantas Elijošius pasakojo, kad jų ir Pagėgių krašto žemdirbiams dėl nuolatinės drėgmės sunkiai sekėsi nuimti derlių. „Lietūs, prasidėję nuo Mindauginių, pliaupė beveik visas dienas. Bulves, galima sakyti, nu-kasėme „per kraują“. Apie 10 proc. bulvių derliaus žuvo“, – sakė 20 ha šių daržovių auginantis ūkininkas. A.Elijošius atviravo, kad ir pernai dėl drėgmės pertekliaus laukuose klimpo kombainai. Pasak jo, ir nuimtą derlių nelengva išlaikyti.

„Labai negerai tiems, kurie neturi aktyviosios ventiliacijos. Tačiau ją tu-rintieji sunaudos labai daug elektros energijos, o tam prireiks papildomų lėšų“, – pridūrė ūkininkas. Jis pats net kelis kartus dienoje saugyklose įjungia ventiliatorių. Beje, dažniau tenka per-rinkti ir bulves, pašalinti netinkamas laikyti. Ūkininkas bulves tiekia Lie-tuvos rinkai. Šių daržovių supirkimo kaina, pasak A.Elijošiaus, priklauso

nuo jų kokybės ir dydžio bei konkre-taus augintojo ir supirkėjo susitarimo.

Subjaurojo laukus

Pagėgių ŽŪK „Piktupėnų javas“ auginami ne tik javai, bet ir daržovės. Šiais metais kooperatyve buvo paso-dinta 130 ha bulvių, 15 ha morkų, po 5 ha burokėlių ir kopūstų. Pasak ŽŪK „Piktupėnų javas“ vadovo Algirdo Ste-ponavičiaus, paskutinis bulvių ir morkų derlius buvo nuimtas lapkričio pabai-goje. Dėl lietingų orų bendrovė nega-lėjo nukasti 30 ha bulvių ir didžiosios dalies kooperatyve auginamų mor-kų. „Daržoves visuomet nuimdavo-me rugsėjo mėnesį. Tačiau šį rudenį negalėjome net nosies įkišti į laukus. Dabar, po bulviakasio, laukai liko ap-gailėtinos būklės, nes kombainai klim-po, juos iš laukų vos ištempė du galin-gi traktoriai. Dirvoje liko pusės metro gylio vėžės. Laukai subjauroti, pavasa-rį juos teks purenti giluminiais puren-tuvais“, – „Valstiečių laikraščiui“ pasa-kojo ŽŪK „Piktupėnų javas“ vadovas. Jis pridūrė, kad sudėtingos daržovių nuėmimo sąlygos privertė juos išnau-doti beveik visą žaliųjų degalų limitą, kuris buvo skirtas iki liepos mėnesio. Šių metų degalų sąnaudos buvo 40 proc. didesnės nei praėjusių. Nemen-ka dalis ŽŪK „Piktupėnų javas“ der-liaus 2 mėnesius skendėjo vandenyje ir supuvo. Pasak A.Steponavičiaus, šių

metų daržovėms laikyti reikės ir papil-domos ventiliacijos. „Šiandien bulvių supirkimo kaina – 0,45 Lt, morkų – apie 0,6 Lt. Tikimės, kad ateityje kai-nos kils, tačiau iš to bus mažai naudos, nes lėšos daržovių priežiūrai didės. To-dėl pelno nebus“, – akcentavo ŽŪK „Piktupėnų javas“ vadovas.

Didėja išlaidos

Vieno pažangiausių Lietuvoje dar-žovių ūkio savininkas Virgilijus Kup-revičius, auginantis net 110 ha mor-kų, sakė, kad paskutinį derlių nuėmė lapkričio mėnesį. „Traktoriai klim-po laukuose. Į kai kuriuos laukus ne-įvažiavo morkų kasimo kombainai, todėl degalų sunaudojome daugiau nei pernai. Morkas į saugyklas su-vežėme žemėtas, žemių buvo net iki 30 proc. daugiau nei įprastai. Todėl išaugo prekinio paruošimo sąnaudos, buvo daugiau papildomo darbo“, – sakė V.Kuprevičius. Kelmės rajono ūkininko Algimanto Vaupšo, dirban-čio 600 ha žemės, laukuose taip pat labai drėgna. Paskutinę lapkričio sa-vaitę jam pavyko nuimti beveik 2 ha morkų, 5 ha juodųjų ridikų. Laukuose dar liko apie 30 arų nenurautų morkų ir beveik 86 ha kukurūzų. „Laukuose liko beveik visi kukurūzai. Pagal sutar-tį juos turiu parduoti spiritui gaminti, tačiau iki šiol niekaip negalėjau nukul-ti, nes beveik kasdien lijo“, – pasako-

jo A.Vaupšas. Kukurūzus jis planuoja nuimti tik pašalus. „Bandėm kukurū-zus nuimti, tačiau klimpo technika, sunaudojome daug degalų. Jo sąnau-dos šiais metais 3 kartus didesnės nei pernai“, – sakė A.Vaupšas.

Nedėkingi metai

Lietuvos daržovių augintojų asoci-acijos (LDAA) valdybos pirmininkas, Kėdainių rajono ūkininkas Vidmantas Kvedaras sakė, kad šie metai buvo ne-dėkingi daržovių augintojams. Derlių nuėmė dar ne visi asociacijos nariai. Jo paties ūkyje dar liko nenuimta 5 ha morkų. „Šiais metais lietingas ruduo il-gai neleido į laukus įvažiuoti technikai, o jai įvažiavus nebuvo galima dirbti. Technika klimpo, reikėjo pagalbos ją traukiant. Žinoma, ūkininkai sunau-dojo daug degalų, bet ką padarysi... Yra taip, kaip yra. Tokie metai. Juk nepulsi šaukti Vyriausybei, kad mus išgirstų“, – sakė LDAA valdybos pirmininkas. Pa-sak V.Kvedaro, prognozuoti, kiek lėšų reikės drėgnoms daržovėms sandėliuo-ti, dar anksti. „Stengsimės daržoves iš-laikyti kuo mažesnėmis sąnaudomis, tačiau dabar apie tai kalbėti sudėtinga. Nuo to, kiek bus sąnaudų, priklausys ir daržovių savikaina. Jei daržovės bus laikomos šaldytuvuose, elektros energi-jos sąnaudos bus tokios pat. Tačiau jei jos bus sandėliuojamos ir naudojama ventiliacija, sąnaudos išaugs“, – sakė V.Kvedaras. Pasak LDAA valdybos pirmininko, artimiausiu metu planuo-jama kreiptis į Vyriausybę tik dėl pri-dėtinės vertės mokesčio lengvatų.

Ūkininkų žinios

Lietuvos bankas nuo 2012 metų gruodžio 4 dienos nustato tokius lito ir užsie-nio valiutų santykius. * – oficialus lito kursas – 3,4528 lito už 1 eurą, galiojantis nuo 2002 m. vasario 2 d., patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Žin., 2002, Nr.12-417) ir Lietuvos banko valdybos (Žin., 2002, Nr.12-453) nutarimais.

Pavadinimas kodas Valiutos kiekis Santykis

Euras* EUR* 1 3,4528

Baltarusijos rublis BYR 10 000 3,1203

Čekijos krona CZK 10 1,3860

Didžiosios Britanijos svaras sterlingų GBP 1 4,2566

JAV doleris USD 1 2,6425

Latvijos latas LVL 1 4,9463

Lenkijos zlotas PLN 10 8,4160

Rusijos rublis RUB 100 8,5798

Ukrainos grivina UAH 10 3,2765

Švedijos krona SEK 10 4,0286

Norvegijos krona NOK 10 4,6935

Lito ir užsienio valiutų santykiai

RinkaLietingi orai neleido nuimti derliaus

Prasti orai kai kurių regionų ūkininkams iki šiol neleidžia atsikvėpti. Da-lis daržovių ir kukurūzų dėl lietaus pertekliaus iki šiol mirko vandenyje.

Gamins daugiau kiaulienos

Prognozuojama, kad pasaulinė kiaulienos gamyba 2013 m. turėtų būti 104,7 mln. t. Kinija ir toliau tu-rėtų išlikti didžiausia kiaulienos ga-mintoja pasaulyje, kurioje gamyba turėtų padidėti apie 1 proc. ir būti 52 mln. t. Antrą ir trečią vietą tu-rėtų išlaikyti ES ir JAV, kuriose kiau-lienos gamyba ateinančiais metais turėtų mažėti po 1 proc. ir atitinka-mai būti 22,6 mln. t ir 10,4 mln. t. ES šalyse kiaulienos gamybos ma-žėjimą labiausiai turėtų lemti su-griežtintos gyvulininkystės sąlygos ir didelės pašarų kainos, kas gali turėti įtakos kiaulių skerdenų svo-rių mažėjimui. Kiaulienos gamyba 2013 m. turėtų padidėti Brazilijoje – 2 proc. (iki 3,3 mln. t), Rusijoje – 1 proc. (iki 2,1 mln. t), bet mažėti Kanadoje – 1 proc. (iki 1,8 mln. t), Japonijoje – 1 proc. (iki 1,3 mln. t), Meksikoje – 1 proc. (iki 1,2 mln. t), Pietų Korėjoje – 2 proc. (1,1 mln. t).

Mažėja sodų Dėl išaugusių vartotojų, maž-

menininkų, produkcijos pakuotojų ir perdirbėjų reikalavimų, Vokietijos rinkos ir kainų stebėsenos agentū-ros (AMi) duomenimis, nuo 2007 m. iki 2012 m. vaismedžių sodų plo-tai šalyje sumažėjo 2 300 ha – iki 45 593 ha. iš vaismedžių sodų ne-mažėja tik obelų sodai (32 tūkst. ha). Sparčiausiai mažėjo vyšnių sodai – jų liko tik 2 290 ha. Slyvų sodų su-mažėjo 700 ha.

Palankios kainosPrancūzijos rinkos analitikų

agentūros „Strategie Grains“ lap-kričio mėnesio prognozės duome-nimis, 2013 m. ES šalyse minkštųjų kviečių derlius gali būti 136 mln. t ir būtų 13 mln. t didesnis, palyginti su 2012 m. Analitikų nuomone, svar-biausia priežastis, lemianti šią ten-denciją, – pasaulinėje rinkoje palan-kios kviečių kainos. Didesnis kviečių derlius ES prognozuojamas net atsi-žvelgiant į tai, kad šį rudenį pagrin-dinėse kviečių augintojose – Pran-cūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje – dėl nepalankių oro sąlygų buvo suvė-linta žieminių kviečių sėja. Prancū-zijoje kviečių plotai 2013 m. turėtų būti 3 proc. mažesni negu 2012 m. ir siekti 5,486 mln. ha, o Didžiojoje Britanijoje gali sumažėti 0,5 proc. – iki 1,984 mln. ha. Vokietijoje kviečių plotas 2013 m. turėtų išlikti pana-šus ir būti 3,098 mln. ha, Lenkijoje gali būti 10 proc. didesnis ir siekti 2,294 mln. ha, o ispanijoje – padi-dėti 2,3 proc. – iki 2,196 mln. ha.

ŽŪMPRIS inf., Martyno Vidzbelio nuotraukos

Šiemet derlių buvo sunku nuimti, ne lengviau bus ir jį išlaikyti. o ir didelio pelno nėra ko tikėtis dėl išaugusių energetinių ir kitų sąnaudų.Martyno Vidzbelio nuotraukos

Žemės ūkio ministras 2012 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-895 patvirtino vienkartinės išmokos už plotus, populiariai vadinamos pagrin-dine išmoka, dydį – 406,93 Lt už ha.

Primename, kad pagal ES teisės aktus tiesioginės išmokos už žemės ūkio naudmenų plotus mokamos nuo einamųjų metų gruodžio 1 d. iki kitų metų birželio 30 d., tačiau valstybės narės, įvertindamos situaciją, gali pa-ankstinti mokėjimus. Lietuva, įverti-nusi sudėtingą žemdirbių situaciją, nuo spalio 16 d. pradėjo mokėti avansus (200 Lt už ha). Šiuo metu jau išmo-

kėta apie 430 mln. Lt. Avansus gavo apie 122,9 tūkst. pareiškėjų, t. y. beveik 78 proc. visų pareiškėjų. Reikėtų pami-nėti, kad avansai išmokami tik įverti-nus pareiškėjo paraiškoje deklaruotų duomenų teisingumą ir pareiškėjų tin-kamumą paramai gauti. Avansai gali būti išmokėti tik tiems pareiškėjams, kurių paraiškose nenustatyta klaidų ir neatitikimų („viršdeklaravimo“, „dvi-gubo deklaravimo“ atvejai arba paraiš-kos atrinktos pakartotinai patikrai vie-toje dėl ginčų / skundų) bei atlikti visi administraciniai patikrinimai.

Vienkartinei tiesioginei išmokai už 2012 m. iš ES paramos lėšų Lietu-vai skiriama apie 1 mlrd. 106 mln. Lt. Šios lėšos bus pervestos į Lietuvos valstybės biudžetą 2013 m. Žemdir-biams, kurie gavo avansus, likusi pa-grindinės išmokos dalis, o avansų ne-gavusiesiems – visa pagrindinė išmoka bus pradėta mokėti nuo 2013 m. sau-sio mėnesio, kai bus pervestos lėšos iš Europos žemės ūkio garantijų fondo.

ŽŪM inf.

Patvirtintas išmokos dydis

Martyno Vidzbelio nuotrauka

112012 m. gruodžio 5 d. • Nr. 97 (9220) Valstiečių laikraštis

Albinas ČaplikasVL žurnalistas

konkursų mūsų šalyje ne-trūksta. Vieni atsiranda, kiti ty-liai išnyksta, o konkursas „Metų ūkis“ kitąmet švęs dvidešimtąsias metines. „Metų ūkio 2012“ rinki-muose 115 laureatų komisijoms teko atrinkti net iš 418 ūkių.

konkurso laureatus sveikino laikinasis žemės ūkio ministras, Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas ir kon-kurso krikštatėviai.

Reikia įkalbinėti

„Pirmiausia tai yra Lietuvos ūki-ninkų sąjungos nuopelnas. Esu dė-kingas visiems mūsų organizacijos va-dovams rajonuose, savivaldybėms, jų merams ir administracijų vadovams, žemės ūkio ministrui ir rėmėjams už konkurso palaikymą“, – pradėdamas šventę svečiams ir saviškiams dėko-jo Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas.

Šįmet „Metų ūkio“ rinkimų re-zultatus pateikė 39 savivaldybės, o iš viso konkurse dalyvavo 418 ūkių. Ir iš šių geriausių komisijos rajonuose atrinko po 39 pirmos ir antros vietų laimėtojus bei 37 trečios vietos lai-mėtojus (Šilutės ir Birštono komisi-jos nusprendė trečios vietos neskirti). Taigi iš viso LŪS šįmet iškilmingai apdovanojo net 115 ūkių šeimininkų.

Vertindamas konkurso organi-zavimo aplinkybes, LŪS pirmi-ninkas J.Talmantas teigė, kad prieš 10 metų ūkininkai gerokai aktyviau dalyvaudavo šiame konkurse.

„Šiuo metu kai kuriose savivaldy-bėse ūkininkus reikia ilgai įkalbinė-ti dalyvauti, nors žmonės tikrai verti apdovanojimų. Kita vertus, kai kurių rajonų savivaldybių atstovams reikia norėti pastebėti tuos ūkininkus, kurie stengiasi ir daro akivaizdžią pažan-gą. Gal todėl ne visos savivaldybės šį konkursą kasmet organizuoja“, – pa-kritikavo J.Talmantas.

Nelengva išrinkti

Dauguma savivaldybių, rude-nį rengdamos derliaus pabaigtu-vių šventes, konkurso „Metų ūkis“ laimėtojus labai gražiai pagerbia, ir tai būna kone pagrindinis renginio akcentas.

Be to, patys organizatoriai vis dažniau teikia pasiūlymus atsisaky-ti konkursą varžančio reikalavimo tam pačiam ūkiui antrą kartą neskir-ti pirmos vietos. Neretai patys antrų ir trečių vietų laimėtojai vengia an-trą kartą dalyvauti konkurse. O juk per 10–15 ar net 20 metų ūkis gali pasikeisti iš pagrindų. Gal kažkada prizininkas užsiėmė augalininkys-te, o dabar augina mėsinius galvijus arba ūkį pritaikė alternatyviam vers-lui. Galime tik užjausti konkurso or-ganizatorius, nes, panaikinus minėtą reikalavimą, jiems padaugėtų darbo, juk išrinkti geriausius iš geriausių-jų būtų nelengva. Be to, automatiš-kai neatmestume 500 ar net daugiau ūkių, kurie jau turi geriausio rajone „Metų ūkio“ konkurso pažymėjimą.

Konkurso krikštatėviai

Artėjant konkurso jubiliejui, verta prisiminti ir jo krikštatėvius. Įdomu, kad jie dalyvavo pagerbiant šių metų geriausius ūkininkus. Konkurso krikš-tatėviais galime laikyti dabartinį ir tuo-

metinį Lietuvos žemės ūkio konsul-tavimo tarnybos direktorių Edvardą Makelį ir tuometinį LŪS pirmininką Joną Čiulevičių. „Valstiečių laikraščio“ pakalbintas E.Makelis prisiminė kon-kurso organizavimo pradžią 1992 m.

„Pasitariau su tuometiniu LŪS pirmininku Jonu Čiulevičiumi, su-sipažinome su JAV ir Anglijos ūki-ninkų organizacijų patirtimi. Šios valstybės tokius konkursus rengė daug metų. Taip gimė idėja, kurią įgyvendinome jau 1993-iaisiais“, – pasakojo E.Makelis.

Pirmais metais konkursai buvo kuklūs, kandidatų buvo nedaug, tačiau šie žmonės tikėjo, kad gerų ūkininkų kasmet daugės ir jie rodys pavyzdį, kaip reikia ūkininkauti. Ir tikrai konkurso „Metų ūkis“ reikšmė ir svoris kasmet augo. Netrukus kon-kursui pritarė ŽŪM, o pirmasis kon-kurso nugalėtojus pagerbė tuometi-nis žemės ūkio ministras Vytautas Einoris, iš jo estafetę perėmė Vytau-tas Knašys, vėliau – konkurso krikš-tatėvis E.Makelis ir kiti ministrai.

„Džiaugiuosi, kad tradicija dar gyvuoja, dabar konkursas yra labai solidus, jame dalyvauja šimtai kan-didatų ir daugelis yra verti apdova-nojimų“, – sakė pirmasis LŪS pir-mininkas prof. J.Čiulevičius.

Šįmet konkurso nugalėtojus ir prizininkus sveikino laikinasis že-mės ūkio ministras Kazys Starkevi-čius, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža.

LŽŪKT direktorius E.Makelis apdovanojo ir antrus metus ren-giamo naujo Respublikinio rude-ninio arimo konkurso nugalėtojus. Šįmet įsteigtas Lietuvos agronomi-jos ir žemdirbystės tėvo Petro Vasi-nausko vardo prizas įteiktas jaunam agronomui, ūkininkui iš Pakruojo rajono Mantui Varnai.

Ūkininkų žinios

konkurso „Metų ūkis 2012“ laimėtojai

Savivaldybė i vieta ii vieta iii vieta1. Akmenės r. sav. Diana ir Romualdas Norbutai Judita ir Algimantas Žiliai Aurelija ir Viktoras Gedaminskai2. Alytaus r. sav. Rūta ir Bronius Guževičiai Alvyra ir Mindaugas Anušauskai Alma ir Remigijus Jakučioniai3. Anykščių r. sav. Gitana ir Dalius Raškevičiai irmantas Černiauskas Danguolė ir Raimondas Sunklodai4. Birštono sav. Jonas Gradeckas Paulius Radvila neišrinktas5. Druskininkų sav. Angelė ir Antanas Nevuliai Rima ir Vytautas Sikorskai Sigitas Krisius6. Elektrėnų sav. Rita ir Gintaras Marcinkevičiai Lina ir Alfonsas Girdžiūnai Audronė ir Rolandas Zagorskai7. ignalinos r. sav. Neringa ir Rimas Grikiniai Aelita ir Valdas Kamarauskai irena ir Vidmantas Rukiai8. Jonavos r. sav. Rimantas Kubiliūnas Daiva ir Sigitas Venckai Vytautas Bičius9. Joniškio r. sav. Brigita ir Eugenijus Sveikackai Ernesta ir Gediminas Žebrauskai Erika ir Saulius Pocevičiai 10. Jurbarko r. sav. Paulius Butkus Nijolė ir Arvydas Karosevičiai Jolanta ir Rimantas Milčiai11. kaišiadorių r. sav. Asta ir Audrius Kaduševičiai Alvydas Biliukas Giedrė ir Gediminas Janoniai12. kauno r. sav. Lolita ir Antanas Juočioniai Alina ir Laimas Šileikai inesa ir Olegas Naturjevai13. kazlų rūdos sav. Regina ir Gintautas Karnauskai Rasuolė ir Juozas Kazakevičiai Gintautas Valaitis14. kelmės r. sav. Raimonda ir Edmundas Baracevičiai Dalia ir Remigijus Milašiai Laima ir Henrikas Minelgai 15. kėdainių r. sav. ingrida ir Saulius Dambrauskai Ramutė ir Valdas Oksai Rita ir Rimtautas Ardavičiai16. klaipėdos r. sav. ina ir Sergėjus Atkočiūnai Laimutė ir Benediktas Eidėnai Dalia ir Petras Raukčiai 17. kretingos r. sav. Sonata ir Ramūnas Lazdauskai Rasa ir Vaidas Purmaliai Tomas Klapatauskas18. kupiškio r. sav. Adelė Adamonienė Aurelija ir Saulius Juškevičiai Jūratė ir Alvidas Jasinskai19. Lazdijų r. sav. Alma ir Redas Rutkauskai Dalė ir Juozas Zelenauskai Airina ir ignas Baltuškoniai20. Mažeikių r. sav. Aldona ir Virgilijus Riabovai irena ir Kęstutis Būtai Greta ir Stasys Kupliauskai21. Pakruojo r. sav. Bronė ir Aleksas Pociai Nijolė ir Leonas Edmundas Gaškai Saulius Skikas22. Panevėžio r. sav. Darius Stankūnas Algė ir Antanas Zopeliai Vida ir Kęstutis Čerkesai 23. Pasvalio r. sav. Dovilė ir Valdas Mulevičiai Rita ir Justinas Jankevičiai inga ir Rytis Rutkauskai24. Plungės r. sav. Danguolė ir Gedeminas Kaveckiai Vita Sileckytė ir Pierre Costa Donata ir Domas Masiliauskai25. Prienų r. sav. Lina ir Jurgis Pažėrai Lina ir Vidas Charašauskai Edvinas Gustaitis26. rietavo sav. Loreta Pudžiuvelienė Edita ir Linas Mačiulskiai Angelė Norkutė27. rokiškio r. sav. Dalia ir Ričardas Valiuliai Lina ir Gintaras Zolubai Laima ir Gediminas Mikalauskai 28. Skuodo r. sav. Laima ir Laimutis Jakštai Genovaitė ir Valerijonas Kleinauskai Adelė ir Edmundas Jurkai29. Šiaulių r. sav. Aušra ir Kęstutis Vaitekaičiai Lina ir Rimantas Slavikai Tautvydas Zelba30. Šilalės r. sav. Daiva ir Arūnas Ražinskai Rita ir Bronius Grabauskai Jovita Patlabienė31. Šilutės r. sav. Dalia ir Stasys Jurjonai Algimantas Leščinskas neišrinktas32. Tauragės r. sav. Zita ir Antanas Šegždai Remigija ir Dainius Stancikai Violeta ir Rimas Razminai33. Telšių r. sav. Zina ir Saulijus Kačinskai Vilma ir Evaldas Rumšai Janina ir Adomas Jonuškevičiai 34. Trakų r. sav. inga ir Donatas Marcinkevičiai Dovilė ir Mindaugas Rylai Marijona ir Tomas Dabašauskai35. Varėnos r. sav. Marius ir Jonas Komarovskiai Rima ir Marijonas Kropiai Daiva ir Juozas Amšiejai36. Vilkaviškio r. sav. Gailutė ir Ričardas Čėsnai inga ir Dainius Mačiai Danguolė ir Gintautas Akelaičiai 37. Vilniaus r. sav. Edgaras Kuliešius Andžej Rakovski Jan Komar38. Zarasų r. sav. irina ir Algirdas Zalubai Vilma ir Valdas Pupeikiai Vaclovas Šumanas39. ukmergės r. sav. Žibutė ir Sigitas Razvadauskai Danguolė ir Gintautas Kisevičiai Zofija Čivilienė

Mūsų reportažas

Iškilmingai pagerbtigeriausi metų ūkininkai

Praėjusį penktadienį Kaune buvo iškilmingai pa-gerbti konkurso „Metų ūkis 2012“ laureatai – net 115 geriausių ūkininkų iš 39 šalies rajonų.

Apdovanoti geriausi ūkininkai, o su jais džiaugėsi ir LŪS pirmininkas J.Talmantas. Autoriaus nuotraukos

konkurso laimėtojams šiuos sėk-mingus metus primins simboliniai prizai-paukščiai – žmonių gerovės sargai ir laisvos dvasios simboliai.

12 2012 m. gruodžio 5 d. • Nr. 97 (9220) Valstiečių laikraštisES parama

Albinas ČaplikasVL žurnalistas

Avių paklausa pastaraisiais me-tais nuolat auga, o pasiūla – per maža, nors avių skaičius per pa-skutinį dešimtmetį išaugo nuo 11,5 iki 70 tūkst. Daug ar ma-žai? Augimas akivaizdus, tačiau 1926-aisiais Lietuvoje auginta net 1,5 mln. avių.

Stambiausia šalyje avis augi-nanti bendrovė „Šeduvos avinin-kystė“ per metus avių bandą padi-dina apie 500 ėriukų. Konkuruoti ir išlikti rinkoje avių augintojams pa-deda Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos parama.

Dideli rezervai

UAB „Šeduvos avininkystė“ va-dovauja Juozapas Mikutis, gamtos mokslų daktaras, veterinarijos gy-dytojas. Tai linksmas žmogus, ne-retai dar vadinamas Lietuvos avių karaliumi. Pasak direktoriaus, avių paklausa pastaraisiais metais nuo-lat auga, o pasiūla – per maža, nors avių skaičius nuo 2001-ųjų, kai šaly-je jų buvo auginta tik 11,5 tūkst., iki šių metų išaugo iki 70 tūkst. Daug ar mažai? Augimas akivaizdus, ta-čiau 1926-aisiais Lietuvoje auginta net 1,5 mln. avių. Kita vertus, direk-torius nuolat pabrėžia, kad pagrin-dinė „Šeduvos avininkystės“ veikla yra ne aklas pelno siekimas bet ko-kiomis priemonėmis. Svarbiausia – Lietuvos juodgalvių avių genetinio fondo išsaugojimas, veislinio prie-auglio auginimas. Šiuo metu ben-drovė augina per 1 300 Lietuvos juodgalvių avių, iš jų net 650 ėria-vedžių. Veisti per metus parduo-dama 140–160 avelių ir 20–40 avi-nų. Dar apie 160 avinų parduoda-ma mėsai.

Lietuvos avių augintojų asociaci-jos, kuriai vadovauja J.Mikutis, duo-menimis, šiuo metu šalyje augina-mos net 31 veislės avys. iš lietuviškų veislių paplitusios Lietuvos juodgal-vės (apie 28 tūkst.) ir vietinės šiurkš-čiavilnės (apie 22 tūkst.). Visos kitos veislės įvežtinės. Populiariausios – Romanovo (18 tūkst.), sufolkai (apie 5 tūkst.). Dar auginama Vokietijos juodgalvių, baltagalvių bei merino-sų ir kitų veislių avių.

Dėl investicijų nesusitarė

Jei yra paklausa ir istoriškai di-deli avių auginimo rezervai, tai gal vertėtų paieškoti investuotojų? To-kių jau būta. Pasak J.Mikučio, prieš metus kitus į bendrovę dažnai už-sukdavo užsieniečiai, siūlydavo pa-ramą. Žinoma, ne už gražias akis. „Štai jaunas vyrukas iš Danijos siū-lė paskolą ir prašė užstato. Tačiau užstato reikia didelio, o tokio turto nėra. Taip ir nesusiderėjome. Gal ir gerai – gyvename be investuoto-jų iš užsienio. išgyvename ir toliau gyvensime“, – sakė J.Mikutis. Pasak UAB „Šeduvos avininkystė“ vadovo,

po 1–2 metų bendrovė augins 1,5– 2 tūkst. avių. Pagal skaičiavimus, turint tokią bandą jau įmanoma už-dirbti nemažai pelno.

Išlikti rinkoje padeda ir parama

UAB „Šeduvos avininkystė“ pa-sinaudojo Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos parama. Pagal priemonę „Agrarinės aplin-kosaugos išmokos“ finansuojamas „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsau-gojimas“. Taigi už senojo genotipo Lietuvos juodgalves avis (ėriavedes, veislines aveles ir avinus) ES skiria po 28 eurų paramą už avį per metus. ES išmoka skiriama ir už juodgalvių avių prieauglį, paliekamą veislei.

Be to, UAB „Šeduvos avininkys-tė“ naudojasi ir Lietuvos kaimo plėt ros 2007–2013 m. programos parama pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ pa-gal antrąją veiklos sritį, kai prašo-mos paramos suma yra ne didesnė kaip 150 tūkst. Lt. Bendrovė paren-gė projektą „UAB „Šeduvos avinin-kystė“ genofondinių Lietuvos juod-galvių avių ūkio modernizavimas“, kuris įgyvendinamas nuo 2011 m. gruodžio 12 d. iki 2013 m. spalio 1 d. Parama siekia 50 tūkst. Lt, o visam projektui įgyvendinti prireiks 149 tūkst. Lt. Taigi apie 60 proc. in-vesticijų reikia paieškoti savo kiše-nėje arba pasiskolinti iš bankų. „Nu-sipirkome technikos grūdams, riti-niams vežti ir pakrauti, dar įsigijo-me elektrinių aptvarų avims gany-ti“, – pasakojo J.Mikutis.

Nykstanti veislė

Kodėl bendrovė augina būtent Lietuvos juodgalves avis? „Todėl, kad šios avys prisitaikiusios prie lie-tuviško klimato, jų vilna kokybiška plona, turi gydomųjų savybių. Be to, jų gera mėsa“, – svarių argu-mentų pateikė J.Mikutis. Lietuvos juodgalvių avių veislė išvesta XX a. viduryje mišrinant vietines šiurkš-čiavilnes avis su Anglijos Šropšyro ir mėsiniais Vokietijos juodgalvių veislės avinais.

„Gavome gražų derinį, kuris tinka ir vilnai, ir mėsai. Suaugu-sios avys sveria 50–60 kg, avinai – 80–90 kg“, – sakė J.Mikutis. Nors veislė gera, Lietuvos juodgalvės avys ES pripažintos Europoje nykstančia veisle. Todėl skiriama papildoma pa-rama. „Mes neleisime šiai veislei iš-nykti“, – tvirtai pažadėjo J.Mikutis.

Selekcinė avių veisimo programa

„Šeduvos avininkystė“ dalyvau-ja retų veislių išsaugojimo progra-moje. Pasak J.Mikučio, dirbama pa-gal selekcinę programą veisiant avis grynuoju veisimu, pagal turimas ke-turias genealogines linijas ir 12 šei-mų. Apskritai avių kergimas yra labai svarbus ir atsakingas darbas.

„Pagal kergimo planą kiekvie-nam veisliniam avinui paskirta konkreti negimininga avių grupė, arba atvirkščiai – avims priskir-tas konkretus negiminingas veis-linis avinas. Veislinius avinus labai vertiname ir branginame, nes jie turi daug darbo – kiekvienam ten-ka aptarnauti 40–60 avelių. Todėl juos šeriame specialiais pagerintais baltymingais pašarais“, – linksmai dalijosi darbų specifika J.Mikutis. Tačiau ir taip šeriami avinai „nu-vargsta“. Tada tokį aviną laikinai pakeičia jam parinktas dubleris. Natūraliomis sąlygomis avis pali-kuonis veda vieną kartą per metus, tačiau selekcininkams intensyviai dirbant per dvejus metus įmano-ma sulaukti trijų vadų.

Veislinių avių auginimo savikaina didesnė

Veislinės bandos priežiūra kito-kia nei skirtos mėsai ar pienui. „Rei-kia itin kokybiškų pašarų, minera-linių priedų, todėl Šeduvoje augi-namų avių savikaina yra didesnė nei kituose ūkiuose. Vienos ėriave-dės savikaina – 600 Lt“, – pabrė-žė J.Mikutis. Paklausa yra, tačiau ne kiekvieno kišenei. Gal įmanoma avis atpiginti?

„Neįmanoma. Avių auginimas brangus ne tik Lietuvoje, bet ir pa-saulinėje rinkoje. O veislinės avys dar brangesnės – papildomai reikia daug darbo rankų. Jas ganyti reikia atskirai grupėmis, tad reikia daug prižiūrėto-jų“, – aiškino J.Mikutis.

Taigi iš avininkystės dvarų neuž-dirbsi, prabangių mašinų nenusipirk-si. Padoriai gyventi galima, kai ūky-je auginama daugiau nei 1,5 tūkst. avių. „Šeduvos avininkystė“ jau ar-tėja prie šios ribos, nes pastaraisiais metais avių banda kasmet padidė-davo iki 500 ėriukų.

Aviena brangoka, bet labai naudinga

Bendrovės direktorius galėtų valandas kalbėti apie avienos pri-valumus, dalytis jos paruošimo re-ceptais. Tačiau paklaustas, ar pats dažnai valgo avieną, suglumsta. „Avienos nedaug valgau, tik kai niekas nebeperka“, – juokavo, o gal rimtai sakė J.Mikutis. Belieka tik spėlioti – ar dėl klausimo, ar dėl vėjo šuoro jo akyse blykste-li ašaros. O gal mums tik pasiro-dė, nes tuoj pat linksmasis pašne-kovas kirto: „Aviena brangi, o aš nesu toks turtingas. Tai – dietinis maistas mažiems ir seniems bei li-gotiems žmonėms, o aš nė vienai kategorijai nepriklausau.“

Tačiau avienos privalumus J.Mikutis gerai išmano. Vienas svar-biausių – avinai nejaučia streso ir mirtį pasitinka išdidžiai, be baimės. „Avinai, skirtingai nei kiti gyvuliai, į skerdyklą eina aukštai pakelta gal-va, todėl mėsoje nesigamina vadi-namieji mirties hormonai“, – pasa-kojo J.Mikutis. Dažniausiai skerdžia-

mas 35–40 kg prieauglis. Tai – ge-riausios kokybės mėsa.

Vilna primena praeitį

Lietuvos juodgalvių vilna koky-biška, vadinama pusiau plonavil-ne. Per metus užauga iki 70 cm ilgio, balta. „Gorbačiovo laikais žmonės vilnos laukdavo eilėje. Šiauliečiai verslininkai pogrindiniu būdu iš vilnos gamindavo megzti-nius ir juos veždavo į Rytų Sibirą. Buvo didelė paklausa“, – prisimi-nė J.Mikutis.

Šiuo metu vilną superka vie-nas kitas vilnos perdirbėjas ir su-moka 2,5–3 Lt už jos kilogramą. Šeduviškiai buvo sukaupę kelių metų vilnos atsargas. Net staty-bininkams siūlė ją panaudoti na-mams apšiltinti. Statybininkai tada nepirko, bet pastaraisiais metais ją jau išperka. „Mes patys vilnos perdirbimu neužsiimame. Visaip skaičiavome, bet neapsimoka“, – tvirtino J.Mikutis. Kita problema ta, kad niekas nenori vilnos plau-ti, o reikia.

„Žmonės dar prisimena, kad šiuo-se kraštuos tuo užsiimdavo vienas žydas. Tačiau jis numirė. Po to vež-davome plauti į Rygą, tačiau iš nu-vežto kilogramo vilnos rygiečiai „nu-plaudavo“ net 800 gramų. Sako, tiek nusiplovė“, – šypsodamasis pasako-jo J.Mikutis.

Netiesa apie avis

Apskritai J.Mikutis labai jautriai vertina žmonių pasisakymus apie avis. Pasak direktoriaus, paplitęs posakis „kvaila kaip avelė“ neati-tinka tikrovės. „Galiu drąsiai pa-sakyti, kad labai dažnai avys pa-sielgia protingiau ir teisingiau nei žmonės. Pavyzdžiui, avis niekada nepaliks savo jauniklio. Jei dėl ko-kios nors priežasties nors trum-

pam paimi ėriuką, pavyzdžiui, jį nuvalyti, avis motina net kriokia jį gindama ir tarsi maldaudama jam nieko bloga nedaryti“, – pasakojo J.Mikutis. Taip prižiūrimas ėriukas auga iki 4 mėnesių. Tada avinai at-junkomi, o avelės pasilieka šalia motinos.

Papildomi darbai

Norėdami išgyventi, šeduviškiai siekia papildomai uždirbti. „Šedu-vos avininkystė“ augina 70 ha kvie-čių, rapsų, 150 ha vasarinių miežių, vikių ir avižų mišinius. Tai labai tin-kamas pašaras avims šaltą žiemą. Tačiau visų mišinių ji nesunaudoja. „Taip papildomai uždirbame, pa-dengiame išlaidas energijos šalti-niams ir įvairiems nenumatytiems reikalams“, – pasakojo J.Mikutis. Be to, bendrovė teikia paslaugas kai-myniniams ūkiams, pavyzdžiui, pre-suoja šieną.

Apie UAB „Šeduvos avininkystė“

UAB „Šeduvos avininkystė“ 2010 m. gruodžio 31 d. pertvarkyta iš valstybės įmonės „Šeduvos avi-ninkystė“, o pastaroji buvo įkurta 1992 m. gruodžio 30 d. buvusioje Šeduvos eksperimentinio ūkio ba-zėje. Jos specializacija buvo avinin-kystė – ji augino Lietuvos juodgal-vių veislės genofondines avis. Nuo 1980 m. bendrovei vadovauja vado-vas dr. J.Mikutis.

Bendrovė yra Lietuvos avių au-gintojų asociacijos narė. UAB „Še-duvos avininkystė“ glaudžius ryšius palaiko ne tik su Lietuvos moksli-ninkais, praktikais gamybininkais, bet ir su užsienio šalių mokslo dar-buotojais, žymiais avių augintojais Vokietijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Esti-joje, Moldavijoje, Rusijoje bei Pran-cūzijoje.

(Užs. 504)

Išlikti rinkoje avių augintojams padeda parama

„Lietuvos juodgalvių avių veislei neleisime išnykti“, – tvirtai pažadėjo uAB „Šeduvos avininkystė“ vadovas Juozapas Mikutis. Albino Čapliko nuotrauka

132012 m. gruodžio 5 d. • Nr. 97 (9220) Valstiečių laikraštis

Elena Kiškytė

kiekvienas iš daugiabučio re-novacijos tikisi kuo daugiau nau-dos – kad gyventi būtų kuo pi-giau, jaukiau ir šilčiau. Prieš pradedant renovuoti namą, svar-bu pasikonsultuoti su specialis-tais ir tinkamai parengti investi-cijų planą, kuris aiškiai parodytų, ką, kur ir už kiek reikia atnau-jinti, kad būtų pasiektas norimas efektas.

Papildoma apsauga

Pasak Kėdainiuose, Rasos g. 2, esančio daugiabučio bendrijos pir-mininkės Zitos Morkeliūnienės, siek-dami geresnių rezultatų, gyventojai planuoja papildyti renovacijos dar-bų konkurso sąlygas naujais reika-lavimais.

„Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra turi parengusi tipines tokio konkurso sąlygas, tačiau, mūsų nuo-mone, labai svarbu įrašyti ir rangovo kvalifikacinius reikalavimus. Tai būtų tarsi papildoma apsauga. Galima įra-šyti, jog pageidaujame, pavyzdžiui, kad renovacijos darbus atliktų įmo-nė, kuri pastaruosius metus dirbo pelningai ir turi tokių darbų patirties.

iškart atkris silpni, nepatyrę ir nepatikimi kandidatai. O tada jau galima rinktis iš siūlančiųjų priimti-niausią kainą. Svarbu atkreipti dė-mesį į ekonominio efektyvumo ir mažiausios kainos santykį“, – teigė Z.Morkeliūnienė.

Gyventojams kartais gali atrodyti, kad pakaks pakeisti langus, apšiltin-ti sienas ir jau galės taupyti mažiau mokėdami už šildymą. Tačiau gyven-tojai ne visada tinkamai pasirenka prioritetus, pabrėžia ne tuos daly-kus, kurie duotų didžiausią naudą taupant šilumą.

Be to, reikia atlikti kompleksinį namo atnaujinimą, antraip vėliau ne-pavyks sutaupyti 40 proc. šilumos,

palyginti su šilumos sąnaudomis iki renovacijos. Tad kiekvieną daugiabu-čio atnaujinimo žingsnį privalo kon-troliuoti patyręs specialistas.

Kvalifikuota priežiūra

Pasak Z.Morkeliūnienės, labai svarbu konkurso būdu išsirinkti kvali-fikuotą techninės priežiūros specialis-tą. Renovacijos sėkmė labai priklauso nuo darbų kokybės, todėl šį darbą rei-kia patikėti išmanančiam žmogui, ku-ris prižiūrėtų, kad darbus atliekantys statybininkai savavališkai neimtų tau-

pyti naudodami pigesnes ir ne tokias kokybiškas statybines medžiagas.

Techninės priežiūros specialistai gyventojams gali pagelbėti visuose atnaujinimo etapuose – ir rengiant techninį darbo projektą, ir pasiren-kant rangovą, ir atliekant konkrečius namo renovacijos darbus.

Su išmanančiu techninės priežiū-ros specialistu svarbu konsultuotis

nuo pirmųjų žingsnių, t. y. jau prade-dant rengti techninį darbo projektą.

Techniniame darbo projekte svarbu numatyti, kaip tos priemonės bus įgyvendintos, kokios medžiagos bus naudojamos. Čia irgi neįmanoma išsiversti be kvalifikuoto specialisto patarimų ir siūlomų sprendimų.

Techninės priežiūros specialistas pri-valo kontroliuoti, kad medžiagos atitik-tų reikalavimus, būtų sertifikuotos. Tik tokiu atveju po atnaujinimo bus galima tikėtis kokybės ir ekonominio efekto. Taupyti galima, bet tai reikia daryti pro-tingai, pavyzdžiui, pasinaudojant nuo-laidomis, o ne renkantis pigesnes ir ne tokias kokybiškas medžiagas.

išmanantis techninis prižiūrėtojas, atstovaujantis namo gyventojų intere-sams, jau pačioje pradžioje dalyvauda-mas investicijų plano rengime, konkur-so dokumentų projektavimui ir paties projekto rengime, gali sutaupyti ne-mažai namo gyventojų pinigų.

Daugiau informacijos apie dau-giabučių namų atnaujinimą (moder-nizavimą) – www.atnaujinkbusta.lt arba nemokama telefono linija 8 800 200 12.

Kelyje

Būsto atnaujinimas

(Užs. 435)

„Svarbu atkreipti dėmesį į ekonomi-nio efektyvumo ir mažiausios kainos santykį“, – teigė Z.Morkeliūnienė.

Galimybių daug. Kaip išsirinkti geriausią?

Prieš pradedant renovuoti namą, svarbu pasikonsultuoti su specialistais ir tinkamai parengti investicijų planą bei techninį pastato atnaujinimo projektą. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros nuotrauka

Techninės priežiūros specialistas privalo kontroliuoti, kad medžia-gos atitiktų reikalavimus ir būtų sertifikuotos. Tik tada po renova-cijos bus galima tikėtis kokybės ir ekonominio efekto.

Urtė Katinaitė

Lietuvos automobilių kelių di-rekcijos prie Susisiekimo minis-terijos užsakymu daugiau kaip pusmetį trukusi ir socialinės in-formacijos bei mokymų agentū-ros „Sima“ atlikta reprezentaty-vioji Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad pastarųjų penkerių metų pokyčius šalies valstybinių kelių infrastruktūroje dauguma respondentų vertino teigiamai.

Pasisako už investicijas

Apklausoje dalyvavo 1 600 respon-dentų – 58,5 proc. moterų bei 41,5 proc. vyrų. Daugiau nei 70 proc. jų vai-ruoja automobilį. Nepaliaujamai augant transporto srautams, net 85 proc. ap-klaustųjų pasisakė už tolesnes investi-cijas į valstybinės reikšmės kelių infras-truktūrą. Apklausos dalyviai palankiai atsiliepė apie kelių ženklinimo darbus – juos teigiamai vertino apie 60 proc. res-pondentų. Dauguma jų taip pat buvo patenkinti tinklo tvorų nuo gyvūnų įrengimu, žvyrkelių priežiūra bei tiltų ir viadukų būkle. Tiesa, kelių defektai, neasfaltuoti žvyrkeliai, kelių priežiūra žiemą, nepakankamas dėmesys pės-čiųjų ir dviračių takams sulaukė dau-giausia apklaustųjų kritikos.

Magistraliniai keliai geresni

Nors dauguma respondentų suti-ko, kad investuoti į valstybinių kelių infrastruktūrą būtina, patys pasirengę finansiškai prisidėti prie situacijos Lie-

tuvos keliuose gerinimo jaučiasi vos apie 20 proc. apklaustųjų. Vertindami ES lėšų, skirtų kelių infrastruktūrai ge-rinti, naudą, apie 80 proc. responden-tų teigė ją pirmiausia pastebintys va-žiuodami magistraliniais keliais, kurie tinkamai prižiūrimi tiek vasarą (apie 80 proc. apklaustųjų), tiek žiemą (apie 60 proc. respondentų).

Krašto kelių situacija įvertinta nuosaikiai, tačiau beveik pusė ap-klaustųjų mano, kad rajoninių kelių infrastruktūros plėtrai skiriama ne-pakankamai dėmesio, ypač žiemą.

Vertindami kelių infrastruktūros gerinimą, respondentai pirmenybę teikė kelių barstymui ir valymui žiemą. Taip pat daugiau lėšų ir dėmesio rei-kalaujama skirti žvyrkeliams asfaltuo-ti ir jau asfaltuotų kelių išdaužoms bei

plyšiams taisyti; taip pat keliams ap-šviesti. Palankiai respondentai įvertino vandens nuvedimo nuo kelių sistemų, poilsio aikštelių priežiūrą, krūmų pa-kelėse kirtimą ir žolės šienavimą.

Nurodė avaringumo priežastis

Dauguma respondentų teigė, kad incidentus kelyje dažniausiai lemia ne-tinkamose vietose ar nepakankamai gausiai įrengtos eismo saugumą užtik-rinančios priemonės bei greitį mažinan-tys įrenginiai, netobulos kelių eismo tai-syklės. išsakydami nuomonę apie ava-rijų priežastis, žmogiškiesiems fakto-riams, tokiems kaip vairavimo kultūra ar nedrausmingas elgesys kelyje, res-pondentai teikė mažiau reikšmės.

Tai patvirtina ir saugaus eismo užtikrinimo priemonių vertinimas. Dauguma apklausos dalyvių mano, kad efektyviausiai eismo saugu-mą didina inžineriniai sprendimai ir griežtesnės nuobaudos už kelių eis-mo taisyklių pažeidimus. Apskritai Lietuvos automobilių kelių direkcijos taikomas eismo saugumą didinan-čias priemones respondentai verti-no pozityviai.

Dauguma apklaustųjų (per 80 proc.) sutiko, kad šviesą atspindin-čios priemonės užtikrina didesnį sau-gumą keliuose. Jei jas naudoti atsisa-ko, tai dažniausiai daro praktiniais ir socialiniais sumetimais: atšvaitus lai-ko nepatogiais ar nemadingais, ne-turi galimybių jų gauti nemokamai.

Valstybinius kelius visuomenė vertina palankiai

Martyno Vidzbelio nuotrauka

(Užs. 626)

Laikinasis susisiekimo mi-nistras Eligijus Masiulis pa-brėžia, kad pradedantie-ji vairuotojai kitų metų sausį neprarastų vairuotojų pažy-mėjimų, jei Seimas pusantrų metų nebūtų vilkinęs svarbaus įstatymo priėmimo.

Vyriausybė dar 2011 m. pirmoje pusėje pritarė Susisiekimo ministe-rijos teiktoms įstatymo pataisoms, kurios panaikintų reikalavimą visiems pradedantiesiems vairuotojams po dvejų metų vėl eiti papildomai mo-kytis vairuoti. Tačiau nuo 2011 m. va-saros Seimas nesugebėjo priimti šio įstatymo. Jis šiuo metu yra įstrigęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete.

Reikalavimas pradedantiesiems vairuotojams po dvejų metų eiti į papildomus kursus buvo įvestas 2007 m., kai susisiekimo ministru dirbo dabartinis premjeras Algirdas Butkevičius. Vyriausybė ne kartą inicijavo šio įstatymo atšaukimą. Tačiau Seimas tik atidėdavo įsta-tymo įsigaliojimą vėlesniam laikui.

„Mes manome, kad įstatyme nu-matytas reikalavimas visiems vairuo-tojams lankyti papildomus kursus yra neteisingas. Papildomai mokytis turėtų tik tie, kurie vairuodami pada-rė nusižengimų“, – sakė E.Masiulis.

Susisiekimo ministerija vakar dar kartą kreipėsi į Seimo pirmi-ninką su prašymu paskubinti tūks-tančiams vairuotojų svarbaus įsta-tymo svarstymą.

Susisiekimo ministerijos inf.

Laukia naujo įstatymo

14 2012 m. gruodžio 5 d. • Nr. 97 (9220) Valstiečių laikraštisPaskolos

Rimas Baltrūnas

nuo pirmųjų įkūrimo dienų žŪPGF vadovaujanti Danguolė Čukauskienė džiaugiasi, kad per penkiolika metų teikiamomis pa-skolų garantijomis pasinaudo-jo per 4 tūkst. ūkininkų ir kaimo verslininkų, o garantuotų kreditų suma – beveik 3 mlrd. Lt.

Suteikė galimybę palankesniam kreditavimui ir ūkių plėtrai

Pasak ŽŪPGF direktorės, idėja įkurti fondą kilo ūkininkams susidūrus su kre-ditavimo problemomis. „Lietuvoje tuo metu buvo labai sunku pasiskolinti lėšų žemės ūkio veiklai. Patiems ūkininkams imti kreditus buvo naujiena, o bankai nebuvo įsigilinę į kaimo verslus ir bi-jojo skolinti manydami, kad ši sritis – pernelyg rizikinga. Skolinimosi galimy-bę ūkininkams apsunkino ir tai, kad bankas prašydavo kelis kartus dides-nio užstato nei kredito suma“, – pasa-kojo ŽŪPGF direktorė, prieš įsikuriant fondui dirbusi ES ekonominės pagalbos programoje PHARE ir buvusi atsakinga už smulkaus verslo plėtrą kaime.

Ūkių plėtrai reikėjo investicijų, todėl buvo pasiūlyta įsteigti fondą, kuris ga-rantuotų bankams, kai klientams, no-rintiems imti kreditą, nepakanka nuo-savo turto. „Pradžia nebuvo lengva – reikėjo įtikinti Lietuvos vyriausybę, Že-mės ūkio ministeriją, kad toks fondas reikalingas Lietuvos žemės ūkiui, – sakė D.Čukauskienė. – į pagalbą pasi-telkėme konsultantus iš užsienio šalių (Belgijos, ispanijos), kurie turėjo svarių argumentų dėl teigiamos fondų įta-kos žemės ūkiui kitose Europos šalyse.“

Pirmaisiais ŽŪPGF įkūrimo metais darbuotojams teko lankytis ne vienoje Europos šalyje, kur tokie fondai jau vei-kė, iš arti susipažinti su jų veikla, pro-cedūromis ir gerąją praktiką pritaikyti

Lietuvoje. Darbas vyko operatyviai ir konstruktyviai, tad jau po metų kre-ditai su garantijomis buvo teikiami ir Lietuvos ūkininkams. „Pirmą garanti-ją suteikėme SEB bankui už Anykščių rajono ūkininko imamą kreditą. Kiek žinau, jis sėkmingai ūkininkauja ir kre-ditus gauna jau be garantijų – bankai juo pasitiki“, – sakė ŽŪPGF direktorė.

Trišalė partnerystė – stabili ir patikima

Paklausta, ko labiausiai baiminosi ūki-ninkai ar finansų įstaigos atsiradus naujai paslaugai, D.Čukauskienė prisiminė, kad riziką jautęs ir pats ŽŪPGF, ir Vyriausybė. „Juk ŽŪPGF tam ir buvo įkurtas, kad jei žemdirbys nevykdys įsipareigojimų ban-kui, mes dengsime negrąžintą skolą, – sakė ŽŪPGF direktorė. – Todėl veiklos pradžioje ši paslauga buvo teikiama tik ūkininkams. ir tik vėliau pradėjo-me teikti kreditų garantijas žemės ūkio bendrovėms, kooperatyvams.“

Vėliau sąrašas buvo pasipildytas – nuspręsta kreditų garantijas suteikti visam smulkiam verslui kaime, mais-to perdirbimo įmonėms, bendruome-nėms. „Panaši situacija buvo ir su ban-kais. Pradžioje sutartis buvo sudaryta su vieninteliu SEB banku – žiūrėjome, kaip eisis visos procedūros, – pasakojo D.Čukauskienė. – O dabar, kai žemės ūkio verslas įvardijamas kaip patiki-mas, jį kredituoja visi bankai ir kredito unijos.“ D.Čukauskienė džiaugiasi, kad per penkiolika metų pavyko įtvirtinti stabilią trišalę ŽŪPGF, finansinių įstai-gų ir klientų partnerystę.

Augo ir garantijų skaičius, ir paskolų dydis

Paklausta apie tai, kiek laiko reikė-jo, kad visos pusės įvertintų šios par-tnerystės privalumus, D.Čukauskienė sakė, kad tiek bankai, tiek žemdirbiai greitai patikėjo paslaugos nauda ir patikimumu. „ŽŪPGF buvo įkurtas

1997 m., o 1998 m. jau buvo suteikta 230 garantijų, 1999 m. – dar trečdaliu daugiau“, – šią pasiteisinusią kredita-vimo galimybę akcentavo direktorė.

Didesnes garantijas ir didesniais mastais ŽŪPGF pradėjo teikti nuo 2002 m., kai atsirado SAPARD progra-ma žemdirbiams. Žemdirbiai daug sko-linosi ir daugiausia pirko žemės ūkio technikos, nes dalis investicijų buvo kompensuojama ES lėšomis. „Didžiau-sias pakilimas buvo prieš krizę: 2007 m. suteikėme daugiau nei 500 garantijų ir džiaugiamės, kad šis skaičius stabiliza-vosi. 2011 m. taip pat suteikėme 503 garantijas“, – paklausta apie kreditų su garantijomis skaičiaus augimo tenden-cijas pasakojo D.Čukauskienė.

Per ŽŪPGF veiklos metus augo ne tik garantijų skaičius: žemdirbių ima-mų kreditų sumos išaugo kelis kar-tus. „ŽŪPGF veiklos pradžioje kredi-to su garantija suma negalėjo būti di-desnė nei 300 tūkst. Lt, – pasakojo ŽŪPGF direktorė. – Tuomet vidutinė kredito suma buvo iki 100 tūkst. Lt. O šiandien kredito vidurkis – jau 400 tūkst. Lt. Turime ir projektų, kurie siekia net 2–3 mln. Lt.“

Kalbėdama tiek apie garantijų, tiek apie kreditų augimą, D.Čukauskienė tikino, kad svarbiausias veiksnys, lė-męs tokią tendenciją, buvo didelis in-vesticijų žemės ūkiui poreikis. „Ūkių plėtrai ir modernizavimui pinigų ypač reikėjo tada, kai ūkininkams buvo grą-žinta žemė ir kai ūkiai tik kūrėsi. Žino-ma, prieš keturiolika metų tos investi-cijos buvo daug mažesnės, bet jų ne-išvengiamai reikėjo. Ūkininkai pirko ir traktorius, ir kombainus, ir sėjamąsias, statė ūkinius pastatus, – sakė ŽŪPGF direktorė. – Kita skolinimosi su garan-tijomis augimo banga kilo, kai ūkinin-kai pradėjo gauti tiesiogines išmokas, kai ėmus teikti ES investicinę paramą ūkininkams buvo kompensuojama da-lis investicijų. Tai buvo dar vienas di-delis sujudimas. ES investicijomis ne tik ūkininkai, bet ir įvairūs alternaty-

vūs verslai kaime: nuo medienos per-dirbimo įmonių steigimo iki vėjo jėgai-nių statybų.“

Daugiausia garantijų – ūkininkų ūkiams modernizuoti

Jau penkiolika ŽŪPGF veiklos metų pagrindiniai klientai yra ūki-ninkai – jiems tenka didžiausia ga-rantijų portfelio dalis. O daugiausia kreditų su garantijomis, kaip fondo veiklos pradžioje, taip ir dabar, sutei-kiama ūkiams modernizuoti.

Anot ŽŪPGF direktorės, reikia ska-tinti ūkininkus imti kreditus su garan-tijomis žemės ūkio paskirties žemei įsigyti: „Kol kas žemės ūkio verslas dažnai kuriamas ant nuomojamos žemės. Vidutiniškai ūkininkai ar že-mės ūkio bendrovės turi 10–20 proc. nuosavos žemės, kitą žemę nuomo-ja. Žemė ūkininkui yra svarbiausias jo turtas, užtikrinantis pajamas ir to-lesnį sėkmingą ūkininkavimą. Todėl mes kviestume ūkininkus ne nuomo-ti, o įsigyti savo žemės ir dėl to tvir-čiau jaustis.“

Paklausta apie investicijas su ga-rantijomis smulkiajam verslui kaime, D.Čukauskienė akcentavo, kad kas-met vis aktyviau skolinasi smulkūs ir vidutiniai verslininkai kaimo vietovėse: vien per tris šių metų ketvirčius jiems suteikta trečdalis visų kreditų. ŽŪPGF veiklos pradžioje didžiausią garantijų portfelį sudarė žemės ūkio veikla už-siimantys ūkininkai ar bendrovės, o dabar vis aktyvesni kaimo verslininkai, užsiimantys biokuro gamyba, kaimo turizmu ar kita veikla kaime.

Aktyvesni mažieji bankai ir kreditų unijos

„Kalbant apie finansų įstaigas, pas-tebima tendencija, kad vis daugiau kre-ditų su garantijomis išduoda smulkieji bankai ir kredito unijos, – sakė ŽŪPGF direktorė. – Per paskutinius trejus me-tus labai aktyviai pradėjo dirbti mažieji bankai ir kredito unijos, kuriuose spren-dimai priimami greičiau nei didžiuosiuo-se bankuose.“ Per tris šių metų ketvir-čius daugiausia kreditų su garanti-ja žemdirbiams, kaimo verslininkams ir perdirbėjams išdavė kredito unijos (19 proc. visų kreditų su garantija su-mos), Medicinos bankas (18 proc.) ir DNB bankas (17 proc.). „Būtent mažieji bankai ir kredito unijos šiemet, palyginti su pra-ėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kredi-tų su garantija išdavė daugiau, o didžiųjų bankų dalis garantijų portfelyje gerokai sumažėjo“, – teigė D.Čukauskienė.

Investicijas skatino ir lengvatinės paskolos

ŽŪPGF administruoja ir kitą prie-monę, skatinančią investicijas kaime, – Paskolų fondą. „Paskolų fondas buvo įkurtas 2009 m. Žemės ūkio ministeri-jos iniciatyva siekiant palengvinti priė-jimą prie kreditinių išteklių ir skatinti in-vesticijas žemės ūkio sektoriuje, – sakė D.Čukauskienė. – Ekspertų teigimu, tai buvo didelis žingsnis gaivinant šalies žemės ūkį.“

Pasinaudodamos Paskolų fondo lengvatinėmis paskolomis, kredito įstaigos 475 žemdirbiams ir žemės ūkio produktų perdirbėjams pasko-lino 135 mln. Lt. „Vertinant ūkio su-bjektams suteiktos paramos pasko-lomis eigą galima teigti, kad ūkinin-kams nustatytos skolinimosi sąly-gos buvo tikrai palankios – nė viena kredito įstaiga, atsižvelgdama į joms nustatytas sąlygas, negalėjo taiky-ti didesnių nei 3 proc. palūkanų“, – pasakojo ŽŪPGF, valdančio Paskolų fondo lėšas, direktorė.

Stabilumą, augimą ir plėtrą atspindi naujas ženklas

ŽŪPGF penkiolikos metų jubiliejų paminėjo atnaujinęs vizualinį įvaizdį. „Per 15 metų įvyko nemažai pasikei-timų – keitėsi ŽŪPGF veikla, atsirado naujų paslaugų, ne vienas bankas pa-keitė ir savininkus, ir pavadinimus, o fondas išliko stabilus. Šiandien galime pasakyti, kad pokyčiams esame pasi-rengę ir mes. Tai patvirtina naujasis mūsų firminis ženklas, kuris, manome, dar labiau sustiprins kredito įstaigų ir žemdirbių bendradarbiavimą, – sakė D.Čukauskienė. – Naujame firminiame ženkle atsispindi glaudus kredito įstai-gų, fondo ir kredito gavėjų bendra-darbiavimas. Du sujungti elementai simbolizuoja kredito įstaigą ir fondą, viduryje esantis trečias, svarbiausias elementas – klientas, o augantis me-delis pabrėžia visų augimą, plėtrą ir nuolatinį tobulėjimą.“

Investuoti į žemės ūkį jau 15 metų padeda Žemės ūkio paskolų garantijų fondas

kaip ir ankstesniais metais, šiemet garantijomis daugiausia naudojasi ūkininkų ūkiai. Jiems suteikta daugiau nei pusė visų kreditų su garantija. Petro Malūko nuotrauka

(Užs. 627)

Per penkiolika veiklos metų Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF), teikiantis kreditų garantijas, užsitarnavo tiek klientų, tiek finansinių partnerių pasitikėjimą. Šią ŽŪPGF teikiamą paslaugą, kai trūksta nuosavų lėšų, o skolinantis iš kredito įstaigų nėra pakankamo užstato, įvertino ūkininkų ūkiai, bendrovės ir kiti kaimo verslininkai.

Moters pasaulisPRIEDAS APIE MOTERų POMėGIUS, ŠEIMą IR BUITį

2012 m. gruodžio 5 d. Nr. 97 (9220) Valstiečių laikraštis

Nijolė PetrošiūtėVL žurnalistė

Susirinkusieji į siuvinėtų pa-veikslų parodos „Ten, kur nuve-da svajos“ atidarymą įsitikino, kad meniškos prigimties žmogui niekada netrūksta vaizduotės ir darbštumo.

Paveiksluose sustingęs laikas

Parodą pristačiusi tytuvėniškė Emilija Rudzevičienė pastebėjo, kad parodos pavadinimas netiks-lus: „Šiuose paveiksluose regiu iš-siuvinėtą Olgos gyvenimą, girdžiu jos žingsnius metų tėkmėje. Tai – tarsi sustabdytos gyvenimo akimir-kos.“ Parodos lankytojai atpažino paveiksluose išsiuvinėtas vietoves. Dažnas, žvelgdamas į juos, prisimi-nė prabėgusią jaunystę. „Bet kaip tu, Olga, adata ir siūlu šitokius ats-palvius išgavai? Žiūrėkit, vandens vilnelės it gyvos juda, šešėliai mai-nosi...“ – klausė ir stebėjosi paro-dos lankytojai. „Aš pati siuvinėjau ir žinau, kiek darbo, kantrybės ir kruopštumo reikia siuvinėjant to-kius paveikslus“, – sakė garsi siuvi-nėtoja Liucina Nacienė.

O.Sinušienė tylomis klausėsi jos darbais besižavinčių parodos lanky-tojų. O vėliau moteris prisipažino, kad jai lengviau siuvinėti nei kalbėti.

Paklausta, ar dažnai tenka ardyti tai, ką išsiuvinėjo, juk pasitaiko ir suklys-ti, moteris trumpai tepaaiškino, kad ji darbų netaiso. Netgi teptuku dro-

bėje padarytas klaidas sunku pataisy-ti, o tokį siuvinį išardyti ar kitaip pa-taisyti, pasak jos, neįmanoma. Bent jau ji to nemokanti. Nelabai ką galėjo pasakyti ir paklausta, iš ko paveldėjo menininkės gyslelę. „Anksčiau visos moterys rankdarbių mokėjo. Tėtis iš medžio dailius darbus darė. Gal ir yra kas nors genuose? Antai ir dukra pynėja tapo“, – svarstė Olga.

Parodos autorė prisipažino siuvi-nėti pradėjusi būdama aštuoniolikos,

dar prie žibalinės spingsulės. Tik tada buvo kitokios rankdarbių mados, bet jas Olga greitai užmiršo, kai susiža-vėjo siuvinėjimu kryželiu. Deja, laiko tam būdavo itin mažai: skurdus tar-pukaris septynių vaikų šeimoje, karas, pokaris ir sunki pirmųjų „kolchoz-ninkų“ dabartiniame Tolučių kaime dalia... Vėliau savo šeimą kūrė. Ištekė-jo už to paties kaimo vaikino, kai šis iš Sibiro grįžo, augino vaikus.

Nukelta į 16 p.

Išsiuvinėtas Olgos gyvenimasAtšventusi 80-metį tytuvėniškė Olga Sinušie-nė nustebino ne vieną ją pažinojusįjį. Moteris tarsi išėjo iš pogrindžio, mat tik dabar parodė tai, ką kūrė visą gyvenimą.

Į o.Sinušienės pirmosios parodos atidarymą sugužėjusieji linkėjo kūrėjai akių šviesos ir pirštų miklumo.Autorės nuotrauka

kalbėdami apie garsius žmo-nes, pramogų pasaulio žvaigždes ir netgi politikus, dažnai sakome: „Tai charizmatiška asmenybė.“ Tačiau jei kas paprašytų patiks-linti, ką reiškia šis žodis, būtų

keb lu. Charizmą galima turė-ti arba ne. Charizmatiškas žmo-gus, net ir kalbėdamas nemalo-nius dalykus, elgdamasis įžūliai ar arogantiškai, daugumai vis tiek atrodo patrauklus, įdomus.

Pusdieviai ar paprasti žmonės?

Graikiškas žodis „charisme“ reiškia Dievo dovaną, kuri tenka tik išrinktie-siems. Senovėje tarp jų buvo minimi pagrindinių pasaulio religijų pradinin-kai – Jėzus Kristus, Mahometas, Buda Šakjamunis. Charizma suteikia asme-nybei nepaprastų savybių. Jos jėga tokia, kad žmonės charizmatiško žmogaus idėjas priima be kritikos, atmesdami savo ankstesnes mintis ir nuostatas, aklai paklusdami. Kaip tik todėl mili-jonai žmonių kadaise įtikėjo Vladimiru Leninu, Josifu Stalinu, Adolfu Hitleriu. Šie žmonės sugebėjo pavergti milijo-nus širdžių savo uždegančiomis kal-bomis, raginimais imtis reformų. Įdo-miausia tai, kad kritikos nesusilaukdavo net ir kvailiausios charizmatikų mintys bei veiksmai. Taip nutinka todėl, kad charizmatiškas lyderis vertinamas kaip pusdievis arba mažų mažiausiai žmo-gus, turintis ypatingų galių. Paklusnu-mas tokiam lyderiui nuolat balansuoja ties mistikos ir beprotybės riba. Būtent todėl net ir labai nepopuliarūs lyderio sprendimai dažniausiai vertinami kaip sumani taktika.

Įgimta savybė

Charizma dažnai painiojama su žavesiu. Tačiau žavesys – anaiptol ne

charizma. Su žavingu žmogumi ma-lonu bendrauti, jis yra laukiamas sve-čias bet kokiame susibūrime. Kaip ir charizmatas, žavus žmogus nebūti-nai turi būti gražus. Jo populiarumas tarp aplinkinių siejamas veikiau su vidiniu, o ne išoriniu grožiu. Ši as-menybė moka džiaugtis gyvenimu ir tai aplinkinius nuteikia pozityviai. Tačiau vos kompanijos siela praran-da ūpą, gerbėjų gerokai sumažėja. Štai čia ir yra svarbiausias žavesio ir charizmos skirtumas. Charizmatiš-kas lyderis patrauklus visada, nesvar-bu, kokia jo nuotaika, šukuosena ar socialinis statusas. Beje, klysta ma-nantieji, kad charizmatiški žmonės – šio pasaulio galingieji. Charizmatikų apstu tarp verslininkų, menininkų, kitų profesijų atstovų, bet ne visi jie keičia pasaulį.

Dažnai sakoma, kad charizma – įgimta savybė. Vis dėlto dar niekas neįrodė, kad šis teiginys teisingas. Be to, ne vienas politinis lyderis ar pra-mogų pasaulio žvaigždė biografijose yra pripažinę, kad tik tam tikrame gyvenimo etape, po kažkokio įvykio ar plano įgyvendinimo visuotinė šlo-vė užgriuvo akimirksniu. O iki jos vinguriavo sunkumų kupinas kelias, kai teko patirti ir atstumtojo, nesu-prastojo dalią, įveikti kompleksus, pakeisti požiūrį ar gyvenimo būdą.

Nukelta į 17 p.

Charizma veikia kaip burtai

Vieni namuoseVaiko teisių apsaugos kontrolie-

riaus įstaiga Seimui teiks įstatymą, kuriuo tėvams bus draudžiama pa-likti be suaugusiųjų priežiūros vai-ką iki 7, o jei politikai pritars – iki 10 metų amžiaus. Jei įstatymui bus pritarta, mažesnius vaikus galės pri-žiūrėti tik 14 metų sulaukę jų broliai ar seserys. Nuo 22 iki 6 valandos be priežiūros siūloma neleisti palikti ir paauglių, jei jiems nėra 14 metų. Jei įstatymo projektui bus pritarta, už jo nesilaikymą tėvams grės admi-nistracinė arba baudžiamoji atsa-komybė. Didžiojoje Britanijoje ir JAV be priežiūros negalima palikti vaikų iki 12 metų amžiaus. Latvijoje pasi-rinkta 7 metų amžiaus riba. Kitose šalyse tikslus amžiaus cenzas nenu-statytas, tačiau reikalaujama, kad be suaugusiųjų priežiūros paliktas vai-kas būtų pakankamai savarankiškas.

Skalbia ir pinigus82 proc. žmonių su drabužiais

netyčia išskalbia ir kitus daiktus, dažniausiai pinigus. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad juos bent kartą yra iš-skalbę 60 proc. lietuvių, 65 proc. la-tvių bei 75 proc. estų. Tarp dažniau-siai išskalbtų atsitiktinių daiktų – raktai (15 proc.) ir mobilieji telefo-nai (8 proc.). Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad lietuviai drabužius skalbia ganėtinai dažnai (82 proc. jų tai daro bent kartą per savaitę), dažniausiai tai daro 30–49 m. žmo-nės. Panaši situacija ir Latvijoje bei Estijoje. Be to, lietuviai gerokai mo-derniau už latvius ir estus džiovina skalbinius (net 12 proc. jų naudoja skalbinių džiovykles), tačiau neat-sisako ir tradicinių būdų – 35 proc. jų skalbinius džiovina balkone, 31 proc. – namuose.

Jaučiasi nesaugiaiFinansiškai nesaugiai jaučiasi

60 proc. mūsų šalies gyventojų. Dau-guma jų – moterys. Tai rodo „Swed-bank“ atliktas Lietuvos gyventojų fi-nansinio saugumo tyrimas. Bankas finansinį saugumą sieja su finansavi-mo šaltiniais netekus šeimos nario – gyvenimo partnerio, jam praradus darbingumą ar atsitikus kitai nelai-mei. Moterų finansinio nesaugumo priežastis, ekspertų nuomone, ga-lėtų būti faktas, kad Lietuvoje mirš-ta net 44 proc. darbingų vyrų. Pa-vyzdžiui, Švedijoje šis rodiklis tėra 18 proc. Be to, Lietuvoje gerokai menkiau nei Vakarų šalyse išplėto-ta valstybės socialinė parama žmo-nėms, netekusiems dalies darbingu-mo ar visiškai jį praradusiems. Tyri-mo duomenimis, nesaugiausiai jau-čiasi vidutinio amžiaus (36–45 metų) vidurinį ar aukštesnį išsilavinimą tu-rintys, mažiau pajamų gaunantys ir nedideliuose miesteliuose gyve-nantys asmenys. Finansiškai saugūs jaučiasi 45,8 proc. vyrų ir 33,8 proc. moterų. Abiejų lyčių atstovai finan-sinį saugumą pirmiausia sieja su fi-nansine gerove, santaupomis ir tu-rima nuosavybe, kurią būtų galima parduoti ištikus nelaimei.

VL inf.

Trumpai

neabejojama, kad Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui Barackui oba-mai charizma padėjo antrą kartą laimėti šalies prezidento rinkimus.

VL archyvo nuotraukaKlaudijaus Driskiaus nuotrauka

16 2012 m. gruodžio 5 d. • Nr. 97 (9220)Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 15 p.

Viską pamiršdavo

„Aš jau trisdešimt metų šioje šeimoje ir niekada nemačiau vyro mamos siuvinėjančios. Ji niekada neatstūmė nė vieno, kuriam reikėjo jos dėmesio, patarimo, prisilietimo. Jos darželiai visuomet išravėti, take-liai nušluoti, vyras pamaitintas, vai-kai sužiūrėti, anūkai išbučiuoti. Jai visada visiems užteko laiko, niekas nematė jos piktos, pavargusios ar... siuvinėjančios. Sakoma, kad švie-sa – iš saulės, o visa, kas gera, – iš žmogaus. Tai todėl ir iš mūsų ma-mos paveikslų sklinda šiluma, mei-lė, grožis“, – kalbėjo O.Sinušienės marti raseiniškė Violeta.

Olgos vyras Jonas prisipažino, kad su žmona bene sunkiausia ir buvo su-gyventi dėl siuvinėjimo. Ne, ne todėl, kad į siuvinį įnikusi ji viską pamirš-davo, o kad niekam savo darbų rodyti nenorėjo. „Aš kartais kokį savą žmogų įsivesdavau į kambarį ir jos darbus pa-rodydavau. Pykdavo tada ji ant manęs. Ne kartą raginau nuvežti nors kele-tą paveikslų į rajone vykstančias tau-todailininkų parodas, bet ji nė už ką nesutikdavo“, – pasakojo Jonas. Jei ne vyras, Olgos paveikslai stalčiuose gal ir būtų likę. Tai jis kalė jiems rėmelius, kabino ant sienų. Vyras žmonos dar-bais ne tik grožėjosi, bet ir didžiavosi.

Rado deimančiuką

O.Sinušienės darbų parodą pla-čioji visuomenė pagaliau išvydo Tytuvėnų bibliotekininkės Zitos Deikutės dėka. Jai bene vienintelei pavyko prikalbinti Olgą savo kūri-nius iš pogrindžio išnešti į dienos šviesą. Zita pastebėjo, kad dažna jų bibliotekos viešnia Olga ne tik skai-to grožinę literatūrą, bet ir domisi siuvinėjimu, ieško žurnalų apie tai, rankdarbių knygų. Žodis po žodžio moterys išsikalbėjo, ir Olga įsileido Zitą į savo „slaptąjį“ kambarį, kuria-me laikė siuvinėtus paveikslus.

O.Sinušienė prisipažino nema-niusi, kad jos darbai gali ką nors su-dominti. Negalvojusi, kad tokie pa-veikslai gali patikti ir namiškiams, ypač anūkams, juk dabar kitokios mados. Be džiaugsmo nusileido ir marčiai, kuri, dirbdama Šiluvos se-niūnijoje, panoro nors keletą darbų parodyti savo krašto žmonėms. Bet kai ji sumanė keletą paveikslų par-duoti ir taip užsidirbti siūlams, tai sužinojęs anūkas liepė juos mikliai parvežti atgal. „Aš juos buvau įda-vusi į Kaune vykusią tautodailininkų mugę. Va taip jie atgal ir sugrįžo. Ge-rai, kad sugrįžo“, – džiaugėsi Olga.

Į O.Sinušienės pirmosios parodos atidarymą sugužėjusieji linkėjo kū-rėjai akių šviesos ir pirštų miklumo. To paties linkėjo ir Olgos artimieji: sūnaus Valdemaro šeima, brolis Al-binas, sesė Danutė, anūkas Egidijus ir vyras Jonas. O turint tokią palaiky-mo komandą, daug galima nuveikti.

Moters pasaulis

Išsiuvinėtas Olgos gyvenimas

o.Sinušienės kurtais darbais žavisi ir jos sūnus Valdemaras su žmona Violeta. Nijolės Petrošiūtės nuotraukos

Prasidėjo paskutinis metų mėnuo, dar vadinamas adven-to mėnesiu. Šiam laikotarpiui būdinga ramybė ir susikaupi-mas veda į didžiausią krikščio-nių šventę – kūdikėlio Jėzaus gimimą – kalėdas. iš pradžių adventas, panašiai kaip gavė-nia, buvo švenčiamas kaip pas-ninkavimo laikotarpis. nors vė-liau susilaikymo idėja nusilpo, adventas išlaikė atpirkimo ir at-gailos dvasią.

Apytikrė advento pradžia – šv. Andriejaus diena (lapkričio 30-oji). Jis prasideda nuo šiai dienai artimiausio sekmadienio ir visa-da baigiasi gruodžio 25-ąją, per Kalėdas. Tamsusis prieškalėdi-

nis laikotarpis – žmonių fi zinio bei dvasinio apsivalymo, stebu-klingos ramybės ir taikos metas. Iš krikščionybės istorijos žinoma, kad adventas ne visada buvo toks, koks yra dabar. Iki IV a. vidurio jis truko 7 savaites – tiek, kiek dabar-tinė gavėnia (laikas nuo Užgavėnių iki Velykų). Iki tol advento pabai-ga laikyta sausio 6-oji, dabartinė Trijų karalių šventė. 354 m. bažny-čia galutinai nustatė Kalėdas švęsti gruodžio 25-ąją. Kartu sutrumpėjo ir advento laikotarpis. Seniau per adventą žmonės pasninkaudavo net tris kartus per savaitę (trečia-dienį, penktadienį ir sekmadienį), dabar pasninkauja tik penktadienį. Siūlome išbandyti keletą patiekalų be mėsos receptų.

Per adventą pasninkaukime skaniau

Žuvies kukuliukai50 g maltos lašišos ar kitos žu-

vies, žuvų prieskonių, 0,5 svogūno, 1 morka, 1 kiaušinio trynys, 1 šaukštas krak molo, džiūvėsėliai, aliejus kepti.

Žuvį nusausinkite, kad nebūtų la-bai šlapia, pabarstykite prieskoniais, sudėkite kubeliais pjaustytą svogūną, smulkiai tarkuotą morką, kiaušinio try-nį. Viską išmaišykite, įdėkite krakmolą ir džiūvėsėlius. Jų dėkite tiek, kad tešla nebūtų skysta. Tešlą gerai išminkykite ir iš jos formuokite mažus kukuliukus. Juos virkite puode su aliejumi. Patiekite su majonezo ir česnakų padažu.

Advento pyragas500 g žuvies fi lė, 70 g tarkuoto

fermentinio sūrio, 60 g pomidorų padažo, 80 g neriebaus sviesto, 50 g kvietinių miltų, 250 ml pieno, 2 kiau-šiniai, 5 g druskos, 1 g maltų juodųjų pipirų, 30 g saulėgrąžų aliejaus.

Pyrago užpilui svieste apkepinkite miltus ir juos atskieskite pienu. Paskui sudėkite pomidorų padažą, tarkuotą sūrį, suplaktus kiaušinių trynius, pa-gardinkite druska bei pipirais ir gerai sumaišykite. Žuvį, supjaustytą smul-kiais gabaliukais, apkepinkite saulė-grąžų aliejuje ir užpilkite padažu. Po

to suplaktus kiaušinių baltymus sudė-kite į žuvies ir padažo mišinį, atsargiai sumaišykite ir sudėkite į sviestu ištep-tą bei džiūvėsėliais pabarstytą kepimo formą. Kepkite iki 180 °C temperatūros įkaitintoje orkaitėje, kol gražiai parus. Patiekite su ragaišiu.

Karališka bulvienė10 vidutinio dydžio bulvių, 3 kiau-

šinių tryniai, 2 kiaušiniai, 2 šaukšte-liai šviežių citrinų sulčių, 2 stiklinės daržovių sultinio, 2 svogūnai, druska, juodieji pipirai, bazilikai, švieži krapai, 4 šaukštai sojų pieno.

Kiaušinius kietai išvirkite. Bulves nuskuskite. Didesniame puode įkaitin-tame aliejuje pakepinkite smulkintus svogūnus. Suberkite stambiai pjaus-tytas bulves ir maišydami porą mi-nučių pakepinkite. Supilkite daržovių sultinį (jei bulvių jis neapsemia, įpilki-

te vandens), suberkite juoduosius pi-pirus, bazilikus, pagal skonį pasūdy-kite ir virkite, kol bulvės suminkštės. Sutrinkite elektriniu plakikliu. į dubenį sudėkite kiaušinių trynius ir kiek pa-plakite šakute. Supilkite sojų pieną, tada įmaišykite citrinų sultis. Trintą sriubą vėl užvirinkite, maišydami į ją supilkite plaktus kiaušinius ir kiek pa-kaitinkite. į kiekvieną dubenį įberkite po žiupsnį smulkintų šviežių krapų, įpilkite sriubos. Tiekiant papildomai įdėkite po kelis virtų kiaušinių grieži-nėlius, įmeskite krapų šakelių.

Morkų pyragas2 stiklinės smulkiai tarkuotų mor-

kų, 2 stiklinės cukraus, 3 kiaušiniai, 1 šaukštelis kepimo miltelių, 3 stiklinės miltų, 100 g sviesto, cukraus pudra.

Tarkuotas morkas užpilkite cukru-mi ir palaukite, kol jis ištirps. įmuškite kiaušinius, supilkite ištirpintą sviestą, kepimo miltelius ir miltus. Viską gerai išmaišykite ir tešlą pilkite į riebalais iš-teptą bei miltais pabarstytą formą. Kep-kite apie 30 min. vidutinio karštumo orkaitėje. Apibarstykite cukraus pudra.

VL inf., VL archyvo nuotraukos

Laukiant švenčių pradedami pinti advento vainikai. keturios vainiko žvakės simbolizuoja keturias advento savai-tes. kiekvieną sekmadienį uždegama po vieną žvakę. Martyno Vidzbelio nuotrauka

172012 m. gruodžio 5 d. • Nr. 97 (9220) Valstiečių laikraštis

Jei iki šiol dar sugebėjote atsispir-ti artėjančių švenčių karštinei, prasi-dėjus gruodžiui, vargu ar pavyks tai padaryti. Juk laukia ne tik dovanų

pirkimas, bet ir įvairūs „darbiniai“, draugų ir kitokie vakarėliai, ku-

rių metu privalote atrodyti stulbinamai. Štai keli pata-rimai, kuriais galite pasi-naudoti ir drąsiai puoštis.

Mados olimpo viršūnėjeŠį sezoną itin populiarūs meta-

lo blizgesio turintys drabužiai ar jų detalės. Juos derinkite su natūralaus minkšto pluošto neblizgiais apdarais. Jei norite pabrėžti moteriškumą, rin-kitės sukneles, kurios subtiliai, bet ne vulgariai pabrėžia jūsų krūtinę. Jei esate iš tų, kurioms nuolat šalta, švenčių metu puoškitės šiltu

žaismingu „per dideliu“ megztiniu. Jį derin-

kite prie šiek tiek blizgesio turin-čių aptemtų kel-

nių. Dar daugiau puošnumo suteiks

vintažiniai papuošalai. Jei nemėgstate blizgių drabužių, žaižaruojan-

čio šventiško blizgesio gali suteikti tinkamai pasirinkti auskarai. Norite išsiskirti iš kitų? Rinkitės šaltuoju metų lai-

ku itin madingą kailinę liemenę! Ir nepamirškite – nors šiemet šventėms itin tinka blizgesio turintys drabu-žiai, neblizgėkite nuo galvos iki kojų – būkite saikingos.

Mados olimpo dugne

Per šventes nesirinkite raudonos ir žalios spalvų drabužių derinių. Nors jos jau tapo tradicinėmis žie-mos švenčių laikotarpio spalvomis, jų deriniai neskoningi. Moterišku-mą pabrėžkite subtiliai, stenkitės neatrodyti vulgariai ir provokuoja-

mai. Venkite rengtis dra-bužius, ant kurių pui-kuojasi elniai, Kalėdų Seneliai ar kiti pana-šūs personažai. Tokie drabužiai tinkami tik namuose, privačioje erdvėje. Ausis puoš-kite nežvangančiais auskarais: patikėkite, niekas nenori girdė-ti „Jingle bells“ melo-dijos vos jums sujudė-jus. Nepamirškite, kad

per žiemos šventes reikia skleisti šilumą, draugiškumą, o ne siekti pasirodyti.

Parengta pagal yahoo.com

Atkelta iš 15 p.

Meilė ir optimizmas

Permainų nebijantis žmogus savo gyvenimą gali pakreipti nori-ma vaga. Svarbiausia – mylėti save. Banalu, tačiau be meilės sau tapti patrauklia asmenybe tikriausiai dar niekam nepavyko. Žmogus, kuris netiki savo jėgomis ir darbais, vargu ar gebės atlikti ką nors tikrai didin-go. Be to, būtina į gyvenimą žiūrėti optimistiškai. Meilė gyvenimui – privalomas žmogaus, kuriam sekasi, bruožas. Taip, skepticizmas ir ciniz-mo gaidelės kartais taip pat ne pro šalį. Pavyzdžiui, būtent tuo milijo-nus žiūrovų ilgam prie televizijos ekranų prikaustė amžinasis cinikas Daktaras Hausas. Tačiau pesimis-tu jį pavadinti būtų sunku. Ne ką mažiau svarbu mokėti kitus vertin-ti teigiamai. Bendraudami su aplin-kiniais, charizmatiški žmonės daž-niausiai įžvelgia gerąsias jų savybes. Ypač gerai, jei apie tas gerąsias sa-vybes kiti nė nenumano. Itin svar-būs ir diplomatiniai gabumai. Šis charakterio bruožas ypač praver-čia tiems, kurie negimė su chariz-mos marškinėliais ir šią savybę tik pradėjo ugdyti. Gebėjimas susitarti

su įvairiais žmonėmis, virtuoziškai valdyti žodžius ir mokėti įtikinti pa-deda sparčiai pelnyti populiarumą ir darbe, ir asmeniniame gyvenime.

Laisvė elgtis, kaip nori

Charizmatiški žmonės moka duo-ti nurodymus, o tai geba anaiptol ne kiekvienas vadovas. Beje, svarbu ne tik tinkama formuluotė, bet dar ir įtaigumas: žmonės turi norėti daryti tai, ko jūs prašote. Kaip tik čia reikia

pasitelkti sumanumą, parinkti tinka-miausius žodžius, balso toną, gebėti paraginti, pagirti, motyvuoti. Nesiste-bėkite – dažniausiai geriausių rezul-tatų duoda ne tiesioginiai prašymai ar įsakymai, o mokėjimas pakreipti situaciją taip, kad tie, kurie turi pa-klusti, norėtų tai daryti nuoširdžiai, tarsi patys būtų išsikėlę tokį tikslą.

Kitos svarbios charizmos dalys – atsparumas stresui ir gera fizinė for-ma net ir sunkiausiomis sąlygomis. Tai kelia simpatiją ir pasitikėjimą.

Silpnas žmogus dažniau kelia gai-lestį. Jį galima mylėti, bet sunku įsi-vaizduoti kaip lyderį ir autoritetą, net jei silpnumą rodo tik netvirta eisena ar neužtikrintas balso tonas. Chariz-matiškiems žmonėms būtina vidinė laisvė. Jei nuolat atsiskaitote kitiems, ką darote, kur einate, ką veikiate ar laukiate kieno nors pritarimo ir pa-laiminimo, lyderio šlovės nesitikėki-te. Charizmatiškos asmenybės elgia-si taip, kaip nori, ir jokios jėgos joms nesutrukdys atsisakyti ketinimų.

Būdinga tik žmonėms?

Žvilgtelėjus plačiau, nesunku pa-stebėti aibes pavyzdžių, kai tam tik ras objektas, meno kūrinys, netgi kny-ga šlovės olimpe įsitaiso ilgam, gal-būt net visiems laikams. Kadaise šo-kių vakarams skirtas Johano Štrauso valsas, anuomet buvęs tiesiog popsu, šiandien grojamas kartu su didžiųjų klasikų kūriniais. Ir nors apie kompo-zitoriaus asmenybę dauguma klausy-tojų žino palyginti mažai, net ir visiš-kai neišmanantys muzikos pripažįsta: taip, šis valsas užburia! Šiandien, at-rodytų, paprastos ir netgi naivokos „The Beatles“ dainelės vis dar klauso-mos, cituojamos, dainuojamos. Žmo-nėms, kurie gimė tada, kai šios grupės jau nebuvo, visuotinis pamišimas dėl britų ketverto – tik istorinis faktas, o ne išjausta ir patirta būsena.

balsas.lt inf.

Moters pasaulis

Charizma veikia kaip burtai

Charizmatiškas lyderis patrauklus visada, nesvarbu, kokia jo nuotaika, šu-kuosena ar socialinis statusas. VL archyvo nuotraukos

Charizma apdovanotų žmonių idėjos dažnai priimamos be kritikos, aklai paklūstant. kaip tik todėl milijonai žmonių kadaise įtikėjo V.Leninu, J.Stalinu, A.Hitleriu.

Grožis ir mada

Subtilus blizgesys ir neprovokuojantis moteriškumas

„Jei rūpinausi mirusio as-mens laidotuvėmis nuo pat jo mirties momento, o velio-nis nėra mano giminaitis, ar galiu gauti pašalpą turėtoms laidojimo išlaidoms kompen-suoti?“ – klausia živilė D. iš kėdainių.

Atsako karolina Charlampova, UAB „Teisinių paslaugų

grupė“ direktorė.

Laidojimo pašalpa išmokama mirusių asmenų šeimos nariui ar kitam juos laidojančiam asmeniui. Dokumentai, reikalingi pašalpai gauti, yra prašymas ir mirties liu-dijimas. Laidojantis asmuo dėl pa-šalpos skyrimo turi kreiptis į savi-valdybės administraciją pagal mi-rusio asmens buvusią deklaruotą gyvenamąją vietą arba laidojan-čio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą ne vėliau kaip per šešis mė-nesius nuo šios teisės atsiradimo dienos. Teisės į pašalpą atsiradi-mo diena yra asmens mirties data.

Klausiate – atsakome

Laidojimo – pašalpa išmokama ne tik giminėms

Rimanto Dovydėno piešinys

Moteris vyrams – vaikščiojanti paslaptis

Neseniai atliktos apklausos re-zultatai parodė, kad vyrai nežino daugybės elementarių dalykų apie savo moteris, todėl nuolat svarsto, ką joms padovanoti per šv. Kalėdas. 39 proc. apklaustų vyrų sakė neži-nantys, kokio dydžio liemenėlę segi jų žmonos. O 23 proc. teigė neži-nantys, kokio dydžio drabužius dėvi jų moteris. Be to, net 12 proc. vyrų nežino mylimosios gimimo datos. 34 proc. jų sakė neįsivaizduojantys, kokie yra mėgstamiausi antrosios pusės kvepalai, o 24 proc. negalėjo įvardyti žmonos mėgstamiausios drabužių parduotuvės pavadinimo. 11 proc. vyrų nežino, kokia yra na-tūrali jų žmonų ar draugių plaukų spalva. 10 proc. apklaustųjų net ne-žino, kuo dirba jų žmonos.

Po apklausos taip pat paaiškėjo, kad 40 proc. porų yra nors kartą susipykusios todėl, kad vyras pa-miršo dalykus, kuriuos privalėtų ži-noti, ar nesistengė jų sužinoti. Dėl to 12 proc. moterų buvo priverstos grąžinti vyro dovaną.

balsas.lt inf.

Tai įdomu

VL archyvo nuotrauka

žvilgančius drabužius patariama derinti su iš natūralių pluoštų siū-tais rūbais. VL archyvo nuotraukos

18 2012 m. gruodžio 5 d. • Nr. 97 (9220) Valstiečių laikraštisNuo statinės

Ko tikimės iš naujosios Vyriausybės?naujosios Vyriausybės formavimas pastaruoju metu sulaukia nemažai žiniasklaidos ir visuomenės dėme-sio. nors Prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvos socialdemokratų lyderį Algirdą Butkevičių be ilgų dvejonių paskyrė Ministru Pirmininku, jo formuojamos Vyriausybės nariai sulaukia kur kas daugiau šalies vadovės dėmesio ir kritikos. Pašnekovai naująją valdžią vertino viltingai ir baimingai.

Valstybės tarnautoja Antanina iš Lentvario

Visuose rinkimuose aš balsuodavau už social-demokratus, todėl tikiu, kad, valdžioje esant Al-girdo Butkevičiaus Vy-riausybei, šalyje gyve-nimas pagerės. Dabar jie sulaukia daug kriti-kos iš oponentų, tačiau kaip galima juos kriti-kuoti, kai Naujoji Vy-riausybė dar nepradėjo darbo. Kritikuoti visada lengviausia. Gal paža-dai, kad nuo naujųjų al-gos ūgtelės iki 1 500 Lt, šiek tiek išpūsti, tačiau, kiek aš girdėjau, jau skaičiuojamos galimy-bės nuo Naujųjų algas pakelti iki 1 000 Lt. Juk nereikia visko tikėtis iš karto. Tai ilgas procesas.

Programuotojas Juozas iš Vilniaus

Nežinau, ką gero duos nau-joji valdžia. Girdžiu tik skambius pažadus: kad didės atlyginimai, augs pensijos. Tačiau kaip? Visa-me pasaulyje kalbama apie kylan-čią antrąją krizės bangą. Ar tik ne-bus taip, kaip prieš 2009-uosius, kai socialdemokratai it vandens į burnas prisipylę tylėjo ir staiga užklupo nelemtoji krizė, o tuomet į valdžią atėję konservatoriai turė-

jo srėbti jų privirtą košę. Jie tapo blogi, nes vertė taupyti – mažino valstybės išlaidas, įvairias išmo-kas. Bet kas būtų Lietuvai nutikę, jeigu ir toliau būtume žvelgę pro rožinius socialdemokratų akinius? Lietuvos likimas būtų kaip Grai-kijos. Tik, matyt, daug baisesnis, nes pietų šalių biudžetus papil-do pajamos iš turizmo, o Lietuvai būtų atėjęs galas. Tad nesuprantu tų lietuvių, kurie savo balsus ati-davė už socialdemokratus.

Studentas Jokūbas iš Nemenčinės

Sunku prognozuoti, ko galime laukti. Pažvelkite, kaip sudaroma naujoji koalicija. Nuolatiniai žai-dimai. Jau dabar jiems Lietuva – tarytum vaikų žaidimo aikštelė. Neatsižvelgiama net į Prezidentės nuomonę. Dalia Grybauskaitė aiš-kiai pasakė, kad nenori koalicijoje matyti Darbo partijos, tačiau į šią nuomonę net nebuvo atsižvelg-ta. Vargu ar tai galima pavadinti teisingu principingumu. Šalies va-dovė turi būti autoritetas visiems šalies politikams. Teikiamos mi-nistrų kandidatūros man taip pat kelia abejonių. Ne visi yra pakan-kamai kompetentingi, kad galėtų užimti ministrų postus. Kaip Seimo narius aš juos įsivaizduoju, tačiau

kaip ministrus – ne. Manau, kad ši Vyriausybė nebus tokia ilgaamžė

kaip Andriaus Kubiliaus ir ketverius metus valdžioje neišsilaikys.

Pardavėja Stanislava iš Maišiagalos

Džiaugiuosi, kad valdančio-joje koalicijoje atsidūrė ir Lietu-vos lenkų rinkimų akcija (LLRA). Esu lenkė ir manau, kad dabar valdžioje bus daug geriau atsto-vaujama mūsų interesams, nes neretai mūsų reikalavimai būna neišgirsti. Žinoma, gaila, kad LLRA atiteko tik energetikos mi-nistro portfelis. Naujasis prem-

jeras, man atrodo, yra praktiš-kas žmogus, suprantantis kitų poreikius. Ypač paprastų žmo-nių. Bendraudamas su papras-tais žmonėmis, jis palieka nuo-širdaus ir geraširdžio žmogaus įspūdį. Manau, kad tai labai svar-bios savybės politikui. Šiandieni-nė valdžia buvo praradusi ryšį su paprastais žmonėmis ir nuo jų nutolusi. Jeigu naujoji valdžia at-sigręš į eilinį Lietuvos pilietį, situ-acija šalyje pasikeis. Aš tuo tikiu.

Vairuotojas Skirmantas iš Trakų

Tokia valdančioji koalicija, kokia sudaryta dabar, manęs nežavi ir ją vertinu itin kritiškai. Valdžioje atsidūrė populistinės partijos. Koaliciją sudarančios vienos partijos lyderio veiklą ti-ria teisėsauga, kitos partijos ly-deris – nušalintas prezidentas. Ar kas nors pasvarstė, kaip mes atrodysime pasaulinėje politikos arenoje. išsirinkome nusikaltėlių valdžią! Be abejo, džiugu, kad opozicijoje esantys konserva-toriai ir liberalai bus svari ats-vara naujajai pozicijai. Tikiuosi, kad jie sugebės blaiviai žvelgti į šalies situaciją ir neleis nauja-jai Vyriausybei žmonėms dumti akių, kaip buvo prieš ketverius metus.

Studentė Goda iš Marijampolės

Nežinau, ko tikėtis iš dabartinės valdžios. Nežinojau ir kai buvo iš-rinkta ankstesnioji. Apskritai politika Lietuvoje man kelia šleikštulį. Nesu-prantu žaidimų su ministrų kandida-tūromis. Ypač su kultūros ministro. Žvelgiant iš šalies atrodo, kad nau-jąjį premjerą laiko lėle, kurią galima tampyti už virvučių. iš ryto sakoma viena, po pietų pasigirsta visiškai priešinga nuomonė. O atsibudusi ryte sužinau, kad anksčiau pasaky-tos kalbos ir liko tik kalbomis. Man atrodo, kad mūsų šalies politikams trūksta politinės brandos.

Pensininkė nijolė iš Vilniaus

Ši Vyriausybė man teikia vil-čių, kad pagaliau sulauksime ge-resnio gyvenimo. Valdant social-demokratams mano pensija buvo gerokai didesnė, kainos – mažesnės, o mano vaikai gy-veno Lietuvoje. Atėjus į valdžią konservatoriams ir pradėjus vykdyti žiaurią taupymo politiką vaikai buvo priversti emigruo-ti. Dabar gyvenu viena ir vai-kus pamatau tik per didžiąsias metų šventes. Negalima vien tik taupyti. Reikia leisti žmonėms gyventi. Atsimenu, koks buvo A.Butkevičius, kai ėjo susisieki-mo ministro pareigas. Jis man visada atrodydavo konkretus ir žodžio besilaikantis žmogus. Ti-kiu jo ir jo koalicijos partnerių kuriama Lietuvos ateities vizija.

Pašnekovų mintis užrašė VL žurnalistas Marius EidukonisNuotraukos iš asmeninių pašnekovų albumų

Redakcija už pašnekovų išsakytą nuomonę neatsako

192012 m. gruodžio 5 d. • Nr. 97 (9220) Valstiečių laikraštis Sportas

Prieš vieną iš svarbiausių sezo-no startų – sausio 12–19 d. itali-joje vyksiantį Lietuvos kalnų sli-dinėjimo čempionatą – Lietuvos slidininkai treniruojasi Austrijo-je, o artimiausiu metu ketina su-rengti stovyklas Latvijoje, ukrai-noje ir Slovėnijoje.

Lietuvos slidininkai džiaugiasi, kad pirmosios snaigės jau pasiekė ir mūsų šalį, tačiau vietų, kuriose jie galėtų to-bulinti savo gebėjimus, nėra. Druski-ninkų slidinėjimo arenoje slidininkai treniruojasi ištisus metus, tačiau čia trūksta statesnių šlaitų, tad daugiausia slidininkai savo slalomo techniką to-bulina Ignalinos žiemos sporto centre. Vis dėlto Ignalinoje trasa per trumpa, kad būtų galima daug dėmesio skirti slalomui milžinui, todėl tenka reng-ti stovyklas Alpių ar Tatrų kalnuose.

„Slidininkai ant kalno turėjo at-likti labai naudingus pratimus. Pati irgi juos dariau, kad po to galėčiau perteikti vaikams. Kai kurie pratimai buvo tokie, kaip pernai. Tik pernai sunkiau sekėsi juos atlikti, o šįkart viskas daug geriau pavyko. Sudėtin-giau buvo latviams, nes jie tik šiemet įstojo į Europos slidinėjimo federaciją (ESF) ir dar nebuvo dalyvavę tokio-je stovykloje“, – aiškino „Alpių aido“ trenerė Anžela Aleksandravičienė.

11 šalių vienijančios ESF stovyk-loje Kaprune kalnų slidininkams patarimus dalijo treneriai iš Austri-jos. „Stovykla buvo labai naudinga

ne tik sportininkams, bet ir mums, treneriams, nes dirbome drauge su labai gerais austrų specialistais“, – neslėpė A.Aleksandravičienė, auk-lėtinius į Kapruną lydėjusi kartu su Lietuvos rinktinės treneriu Audriu-mi Santacku.

Be lietuvių ir latvių, stovykloje tre-niravosi ir Baltarusijos bei Gruzijos sportininkai. „Tikrai neblogai atro-dome, palyginti su kitų šalių sporti-ninkais. Stovykloje geriausiai atrodė gruzinai. Bet jie – pietiečiai, greičiau bręsta, tad net šešiolikmečiai atrodo kaip suaugę vyrai. Žinoma, mums rei-kia daug ką tobulinti. Rezultatas labai

priklauso nuo nusileidimo trajektori-jos ir greičio. O kuo didesnis greitis, tuo didesnės jėgos reikia. Todėl labai svarbu ir fizinis pasirengimas. Be jo rimtas kalnų slidinėjimas neįmano-mas“, – teigė A.Aleksandravičienė.

Todėl sportininkai pirmą dienos pusę praleisdavo slidinėdami, o po pie tų prakaitą liedavo fizinio rengimo pratybose. „Puikiai padirbėjome. Bė-gome krosą po pusę valandos. Ne visi sėkmingai atlaikė tokį krūvį. Vadinasi, prastai rengėsi sezonui, tad reikia pa-sistengti dabar. Jaunystėje Ukrainoje per mano treniruotes krūviai būdavo dar didesni. O dabar aš viską sėkmin-

gai dariau kartu su vaikais. Tad jei jie nesugeba atlikti paprastų pratimų, tu-rėtų susimąstyti. Kūnas negali atsilik-ti nuo slidinėjimo technikos. Kalnų slidinėjimas – tai menas. Viskas turi būti suderinta, kaip orkestre. Nuo ko-jos bate, pirštų, pėdų darbo iki galvos. Svarbi kiekviena kūno dalis“, – aiški-no A.Aleksandravičienė.

Po Lietuvos čempionato jaunesni sportininkai dalyvaus Tarptautinės slidinėjimo federacijos vaikų varžy-bose, kiti – suaugusiųjų. Be to, dar laukia Europos jaunimo olimpinis festivalis ir pasaulio čempionatas.

VL ir LKSF inf.

Nusileido italėms

Lietuvos moterų rankinio rink-tinė 2013 m. pasaulio čempionato atrankos varžybų 3 grupės pasku-tinėse rungtynėse šeštadienį sve-čiuose 30:32 nusileido italijos ran-kininkėms ir patyrė šeštąją nesėk-mę. Taškų nepelniusios lietuvės 3-iojoje grupėje liko paskutinės – ketvirtos. Pasaulio čempionato pir-majame atrankos varžybų etape dalyvauja 15 rinktinių, suskirstytų į keturias grupes. į atkrintamąsias varžybas pateks tik grupių nuga-lėtojos. Planetos pirmenybės vyks 2013 m. gruodžio 7–22 d. Serbijoje.

Septinti tarp geriausių

Vilniuje, „Siemens“ arenoje, vykstančių Pasaulio sportinių šo-kių federacijos reitingo varžybų „Lithua nian Open 2012“ Lotynų Amerikos šokių programoje Lietu-vos čempionai Jokūbas Venckus ir Jomantė Dapkevičiūtė, atstovaujan-tys Vilniaus „Ratuto“ klubui ir gim-nastikos mokyklai, pateko į pusfinalį ir galutinėje įskaitoje užėmė septin-tąją vietą. Lukas Petkevičius ir Mig-lė Klupšaitė liko šešiolikti. Nugalėjo pasaulio reitinge devintąją vietą už-imantys Rusijos atstovai Valentinas Voronovas ir Alina imrekova. Varžy-bose iš viso dalyvavo 58 poros iš 14 šalių. Lietuvai atstovavo 24 duetai.

Dar vienas laimėjimasJungtinės krepšinio lygos var-

žybų B grupės rungtynėse Lietu-vos čempionas Kauno „Žalgiris“ na-muose 90:70 nugalėjo Nimburko ČEZ. „Žalgiriui“ Kšištofas Lavrino-vičius pelnė 19 taškų, Tremmellas Dardenas – 13, Markas Popovičius – 11, Mindaugas Kuzminskas – 10. Nimburko ekipoje 19 taškų pelnė Mikas Tayloras, 16 – Radoslavas Rančikas, 12 – Vojtechas Hrubanas. „Žalgiris“ B grupėje užima antrąją vietą, o ČEZ ekipa yra aštunta.

Liko tarp autsaideriųSuomijoje vykstančio Pasau-

lio slidinėjimo taurės antrojo eta-po moterų 1,4 km sprinto atran-kos varžybose ingrida Ardišaus-kaitė pranoko keturias varžoves ir užėmė 93-iąją vietą. 19-metė lie-tuvė distanciją įveikė per 3 min. 48,41 sek. Nugalėjo norvegė Marit Bjorgen (3 min. 12,85 sek.). Vyrų 1,4 km sprinto atrankos varžybo-se 20-metis Vytautas Strolia iš 118 dalyvių užėmė 112-ąją vietą. Nuga-lėjo rusas Nikita Kriukovas.

VL, Eltos inf., EPA-Eltos nuotraukos

Žinių sprintas

Kalnų slidininkams – išbandymai Austrijoje

Marius EidukonisVL žurnalistas

nors Lietuva ir vadinama krepšinio šalimi, ši sporto šaka nėra tradicinė Lietuvoje. Tokia pretenduoja tapti lietuviškos im-tynės – ristynės.

Vien tik jėga nenugalėsi

Graikų ir romėnų imtynių treneris ir imtynininkas Andrius Stočkus lietu-

viškomis ristynėmis susidomėjo gana seniai, tačiau tik šiemet, prisijungus dar keliems ristynių entuziastams, jas pavy-ko parodyti ir viešumoje. „Informaciją apie ristynes rinkti buvo labai sunku, nes jos nėra daug, o paieškos reikalau-ja daugiau kantrybės ir ištvermės negu kova ant imtynių kilimo“, – „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo A.Stočkus. Pašne-kovo teigimu, lietuviškas ristynes reikė-tų kuo labiau populiarinti ir stengtis jas išsaugoti, nes tai yra nacionalinė spor-to šaka. „Apskritai lietuvių tauta nega-

li pasigirti jokiomis fizinio aktyvumo formomis. Jojimas ir ristynės yra vie-ninteliai mūsų tautos fizinio aktyvumo įrodymai“, – pasakojo jis.

Ristynės Lietuvoje egzistuoja jau daugiau kaip du šimtmečius, o di-džiausias susidomėjimas jomis buvo XIX a. ir XX a. pabaigoje. „Kiek teko bendrauti su kaimo žmonė-mis, dar yra tokių, kurie yra matę ristynes, pažinoję ristikus“, – kalbėjo graikų ir romėnų imtynių treneris.

„Ristynėse, kaip ir kitose dviko-vės sporto šakose, geriausiai seka-si protingiems, mąstantiems žmo-nėms. Būdamas tik labai stiprus ar agresyvus, imtynių nelaimėsi. Reikia galvoti, o ne viską daryti raumeni-mis. Imtynėse labai gerai formuoja-mas ir charakteris. Vis dėlto dviko-vės sporto šakų atstovams yra labai sunku, nes čia reikia pasitikėti tik savimi – užnugaryje nėra koman-dos draugų“, – pasakojo A.Stočkus.

Panašios taisyklės

Paklaustas, ar lietuviškas imtynes reikėtų laikyti sporto šaka ar laisva-laikio užsiėmimu, pokalbininkas tei-gė, kad ristynes derėtų laikyti sporto šaka. „Sunku apibrėžti, ar tai – laisva-laikio užsiėmimas ar sportas, tačiau ga-liu pasakyti viena – ristynių varžytuvės būdavo. Po jų buvo paskelbiamas nu-galėtojas ir pralaimėtojas. Taigi, risty-nes galime laikyti sporto forma. Bet organizuotų varžybų, kaip dabar vyks-tantys čempionatai, nebūdavo“, – pa-sakojo A.Stočkus. Anot jo, vyrai taip siekdavo išsiaiškinti santykius, o vai-kams tai buvo žaidimas. Dažniausiai ristynės vykdavo per didžiulius rengi-nius – miesto muges, turguose.

„Dabar bandysime organizuoti ris-tynių čempionatus, kad galėtume iš-siaiškinti Lietuvos čempionus. Mėgi-name susisteminti taisykles. Anksčiau

viskas vykdavo gana laisvai, be to, yra ir keletas lietuviškų ristynių porūšių. Vienose ristynėse už kojos būdavo galima imti, kitose – ne. Populiariau-sios būdavo tos ristynės, kai vyrai vie-nas kitą tiesiog čiupdavo ir prasidėda-vo kova“, – sakė treneris.

A.Stočkaus teigimu, lietuviškos ristynės yra panašios ir į graikų ir ro-mėnų imtynes. „Yra keli kovos lai-mėjimo būdai. Reikėdavo arba var-žovą paguldyti ant menčių, kaip ir graikų ir romėnų imtynėse, arba par-mesti ant kilimo tris kartus. Viskas būdavo labai paprasta. Tačiau buvo ir kitokių imtynių. Vienos vadinamos pakištynėmis, kur buvo galima var-žovą permesti per koją“, – pasakojo ristynių entuziastas. Jis pabrėžė, kad kiekviena šalis turi savo tradicines imtynes ir jos visos vienos nuo kitų nedaug kuo skiriasi, nes visur svar-biausia – pargriauti priešininką.

Risdavosi ir moterys

Įdomiausia tai, kad istoriniuose šaltiniuose yra duomenų, jog risty-nėse dalyvaudavo ne tik stiprūs vyrai ar jas žaisdavo vaikai, bet risdavosi ir moterys. „Vis dėlto daugiausia risda-vosi vyrai. Vyresni žmonės pasakoja, kad kiekvienas kaimas turėdavo ge-riausią savo imtynininką, apie kurį sklisdavo legendos ir daug stipruolių legendiniam imtynininkui bandyda-vo mesti iššūkį“, – kalbėjo A.Stočkus.

Pristatant lietuviškas ristynes, im-tynininkai ant imtynių kilimo lipo pasipuošę tautiniais drabužiais. Ta-čiau pašnekovas tvirtino, kad anks-čiau buvo imtasi su kasdieniais drabužiais. „Aprangą tiksliai sun-ku nusakyti. Dažniausiai risdavosi paprasti kaimo žmonės, valstiečiai. Vyrai risdavosi su kelnėmis, marški-niais ir liemenėmis, numetę sermė-gas į šalį“, – teigė imtynių treneris.

Anksčiau lietuviai krepšinio nežaidė

Jaunieji Lietuvos slidininkai šalies kalnų slidinėjimo čempionatui ruošėsi Austrijos Alpėse. LKSF nuotrauka

ristynės populiarinti pradėtos visai neseniai. Pirmasis ristikų pasirodymas įvyko šių metų vasarą Šventojoje. LiF nuotrauka

20 2012 m. gruodžio 5 d. • Nr. 97 (9220) Valstiečių laikraštisUžsienyje

Vismantas ŽuklevičiusVL žurnalistas

Praėjusią savaitę vyko net dvi didelės opozicijos demonstracijos kaire ir kituose dideliuose Egip-to miestuose. neramumų kilo dėl prezidento Mohamedo Mursio galių išplėtimo ir naujos konsti-tucijos priėmimo. nepaisant di-delio egiptiečių nepasitenkinimo valdžios veiksmais, praėjusį šeš-tadienį islamistai surengė mitin-gą prezidentui palaikyti. Taigi, atrodo, Egipte formuojasi dvi sto-vyklos: pasisakančiųjų už ir prieš prezidento politiką.

Musulmonų brolija „užgrobė“ revoliuciją

Lapkričio 22 d. priimtas dekretas suteikia M.Mursiui teisę imtis bet kokių priemonių revoliucijai apsau-goti, ir joks teismas negali pakeisti jo sprendimų, skelbia britų naujie-nų agentūra BBC. Šis dekretas su-kėlė visuomenės pasipiktinimą, o lapkričio 27 d. kilo masinių protes-tų. Demonstrantai skandavo prieš prezidentą M.Mursį nukreiptus šū-kius. Tarp protestuotojų buvo aukš-tų opozicijos atstovų, taip pat akto-rių, advokatų ir žurnalistų.

JAV naujienų tarnyba CNN pra-neša, kad mitingai prieš prieštarin-gai vertinamą M.Mursio dekretą, kuriuo išplečiamos jo galios, vyko ir kituose šalies miestuose: Aleksan-drijoje, Suece ir Nilo deltos mies-tuose. Aleksandrijos uostamiestyje ir pramoniniame Al Mahalos mies-te kilo muštynės tarp islamistų ir demonstrantų, per kurias dešim-tys žmonių buvo sužeista. Sveika-tos ministerijos duomenimis, Kaire mirė jaunas vyras, kai policija į jau-nuolių grupę paleido ašarines du-jas. Tai yra jau trečia naujų protes-tų auka.

Prieš savaitę, trečiadienį, Egipto teisėjai paskelbė streiką dėl prezi-dento dekreto. Jie vietos žiniasklai-dai teigė, kad apeliaciniai teismai ir

kasacinis teismas sustabdė darbą, kol dekretas bus atšauktas.

Protestuojanti opozicija teigia, kad M.Mursio Musulmonų brolija „užgrobė“ revoliuciją. Tačiau Egip-to prezidentas, nepaisydamas opo-zicijos ir teisininkų pasipriešinimo, neketina keisti savo pozicijos.

M.Mursį lygino su Mahometu

Nespėjus opozicijai nusiraminti dėl M.Mursio galių išplėtimo, pra-ėjusį penktadienį protestuotojams suduotas dar vienas smūgis – pa-skelbtas naujai priimtas konstitu-cijos projektas. Per visą iš ketvir-tadienio į penktadienį naktį vykusį posėdį, kuriame nebuvo opozicijos atstovų, buvo balsuojama už kons-tituciją.

Kaip skelbia Lietuvos naujienų agentūra Elta, konstitucijos pro-jekte ne tik išplečiamos prezidento galios, bet ir šariato principai vadi-nami svarbiausiu įstatymų leidybos šaltiniu. Be to, islamas skelbiamas valstybine religija, o arabų kalba – valstybės kalba. Naujoji konstituci-ja pakeis pagrindinį šalies įstatymą, galiojusį nuversto ilgamečio prezi-dento Hosnio Mubarako valdymo metais.

Paskelbus apie prezidento są-jungininkų islamistų priimtą konstitucijos projektą, tūkstan-čiai protestuotojų susirinko sosti-nės Tahririo aikštėje. BBC skelbia, kad dėl M.Mursio buvo piktina-masi netgi mečetėje, kurioje isla-mistų prezidentas penktadienį da-lyvavo pamaldose. „Pamokslo metu dvasininkas M.Mursį palygino su islamo pranašu Mahometu, kuris, būdamas lyderiu, mėgavosi di-džiule galia. Dvasininkas prana-šavo, kad dabar nutiks tas pats“, –

rašoma britų naujienų tinklalapy-je bbc.co.uk.

Praėjusį penktadienį kilo nauja pasipiktinimo banga prieš M.Mursį ir visą konstitucinę asamblėją, kuri tos pačios dienos rytą skubos tvarka vienbalsiai priėmė naujos konstitu-cijos projektą. Protestas buvo labai panašus į lapkričio 27-ąją Tahririo aikštėje vykusią demonstraciją, ku-rioje dalyvavo daugiau nei 200 tūkst. žmonių. Demonstrantai skandavo šūkius prieš konstituciją ir režimą, šaudė fejerverkus. Tačiau jau kitą dieną vietoj opozicijos protestų vyko prezidentą palaikančiųjų mitingas.

Islamistai aktyviai palaiko prezidentą

Iškart po masinių protestų prieš naująją konstituciją, kuria išplečia-mos prezidento galios, preziden-tą M.Mursį palaikantys islamistai Kaire susirinko į palaikymo mitingą, skelbia vokiečių žinių tarnyba dw.de.

Praėjusį šeštadienį sostinės aikš-tėse susirinko tūkstančiai egiptiečių, kad išreikštų paramą prezidentui M.Mursiui, jo dekretams ir nauja-jai konstitucijai. Mitingą prie Kai-ro universiteto sušaukė pagrindinė prezidento rėmėja – Musulmonų brolija. „Žmonės nori Dievo įsta-tymo įgyvendinimo“, – skandavo minia, laikydama plakatus su už-rašu „Musulmonų brolija palaiko prezidento M.Mursio sprendimus“, skelbia Elta.

Neramų praėjusio šeštadienio vakarą šalies vadovas paragino visus egiptiečius dalyvauti balsavime dėl konstitucijos. Kaip praneša Prancū-zijos naujienų agentūra AFP, Egip-to piliečiai turės teisę išreikšti savo nuomonę dėl prieštaringai vertina-mos naujos konstitucijos. Referen-dumas vyks gruodžio 15 d.

Nerami buvo ir septintoji pra-ėjusios savaitės diena – Egipto teismas prabilo apie psichologinį ir materialinį spaudimą. Teismas buvo priverstas nutraukti darbą dėl M.Mursio šalininkų trukdymo tei-sėjams susirinkti į posėdį. Jie turėjo spręsti dėl Konstitucinės asamblė-jos, kuri penktadienio rytą skubos tvarka vienbalsiai priėmė naujos konstitucijos projektą, teisėtumo. Protestuotojai blokavo ne tik įėji-mą į pastatą, bet ir link jo vedan-čias gatves.

Naujos konstitucijos šalininkai ir priešininkai nerimsta, o Egipto vi-suomenė vis labiau skyla į dvi sto-vyklas. Spėjama, kad didžiuosiuose Egipto miestuose ir toliau opozi-cijos protestus keis prezidentą pa-laikančiųjų mitingai, o neramumai šalyje greitai nesiliaus.

Egiptiečiai kelia naują Arabų pavasario bangą

Į demonstracijas kaire lapkričio 27-ąją suplūdo tiek žmonių, kiek gyvena klaipėdoje ir Šiauliuose.

Vyksta tyli islamo revoliucijaMindaugas kluonis, politologas

Egipte susiklosčiusi situacija nėra netikėta, nes ir kitose šaly-se po Arabų pavasario revoliucijų nuvertus „respublikoniškojo“ ara-bų laikotarpio (1956–2011 m.) dik-tatorius įsigali islamistinės jėgos. Nors sukilimus pradėjo sekuliarūs režimais nepatenkinti intelektualai, jie nė vienoje valstybėje nesudaro kritinės gyventojų masės, kuri būtų pajėgi laimėti rinkimus.

Trys ketvirtadaliai vietų Egipto parlamente atiteko islamistams. Se-kuliari opozicija Egipte yra susiskal-džiusi ir neturi bendros programos ar Egipto vizijos, priešingai nei val-dančioji Musulmonų brolija, siekianti įvesti šariatą ir stiprinti islamo įtaką. Sekuliarios opozicijos pusėje atsidū-rę Hosnio Mubarako valdymo metu paskirti kariuomenės pareigūnai ir teisėjai opozicijos sąjungininkais tapo tik tada, kai paaiškėjo, kad legitimu-mą rinkimuose įgiję islamistai neke-tina laikytis susitarimų dėl prezidento posto ir ruošiasi perimti kariuomenės (o vėliau – ir teismų) kontrolę. Teis-mų streikas po prezidento M.Mursio dekreto, pagal kurį prezidento spren-dimams nebegalima teismų kontrolė, tėra pavėluotas bandymas sustabdy-ti islamistų vykdomą valstybės insti-tucijų perėmimą savo žinion.

M.Mursio dekretas skirtas tam, kad teismai negalėtų sustabdyti naujos Egipto konstitucijos, kurią parengė Musulmonų brolija ir kuri atspindi brolijos poziciją, priėmimo. Nuo pergalės prezidento rinkimuo-se iki referendumo dėl konstitucijos brolijai pavyko užsitikrinti kariuo-menės paramą ir nušalinti svarbiau-sius oponentus jos vadovybėje. Pa-vyko užsitikrinti ir užsienio valstybių nesikišimą į valdžios koncentravimą Musulmonų brolijos rankose, mai-nais į Kamp Deivido sutarčių pripa-žinimą ir faktinį „Hamas“ izoliavimą (nepaisant didesnės fasadinės para-mos palestiniečiams).

Taip pat pavyko susitarti dėl finansinės užsienio paramos blo-gėjant ekonominei situacijai Egip-te, suformuoti nuosaikaus politiko įvaizdį pasaulio akyse. Kitaip ta-riant – užsitikrinti visas galimybes numalšinti bet kokius protestus be didesnio rezonanso užsienyje. Fak-tiškai Egipte, kaip ir šiandieninėje Turkijoje, vyksta tyli islamo revo-liucija, pamažu atvesianti šalį prie irano tipo teokratinio režimo.

įvesti tokį režimą prievarta, kaip 1979 m. irane, neleistų pasaulio bendruomenė, nuo kurios dėl iš-teklių trūkumo Egiptas daug labiau priklausomas, todėl pasirinktas „tur-kiškasis“ palaipsnės islamizacijos kelias. Sąlygos tam palankios, nes Egiptas stokoja savo Atatiurko, kuris galėtų modernizuoti šalį, o visuome-nė yra pakankamai religinga ir nu-sivylusi pasaulietiniais lyderiais, kad aktyviai priešintųsi islamizacijai. Su-trukdyti Egiptui žengti šiuo keliu ga-lėtų tik tolesnis ekonominis nuosmu-kis, o ne per silpna liberali ir sekuliari opozicija. Korane galima rasti nuro-dymų, ką valgyti, o ne ką kalbėti.

Dėl naujos konstitucijos priėmimo Egipte kilo masinių protestų.EPA-Eltos nuotraukos

(Užs. 406)

212012 m. gruodžio 5 d. • Nr. 97 (9220)Valstiečių laikraštis Skelbimai

(Užs. 397)

(Užs. 582)

(Užs. 111)

(Užs. 290)

Priekabos šienapjovės-

rinktuvės

Teleskopiniai ir frontaliniai krAuTuVAi

Priekabos, puspriekabės

ruloniniai presai,vyniotuvai

Plūgai, skutikai,kultivatoriai

Bulvių kasamosios,sodinamosios

Trąšų barstytuvai Sodo ir lauko purkštuvai

Tel.: (8-5)2306178, 2306125, Vilnius

www.vilniauslytagra.ltTel.: (8-37) 787022, kaunas

Augalų smulkintuvai,šienapjovės

AB „Vilniaus Lytagra“

TraktoriaiVTZ „Vladimirec“

Mėšlo kratytuvai, srutvežiai

(Užs. 625)

PARDUODATransportą, žemės ūkio techniką

Parduodu trąšų barstytuvą (2 diskų, 1,5 t), purkštuvą HARDi (12 m, 850 l).Skambinti tel. 8 671 04 490.

(K. 69)

Parduodu purkštuvą HARDi (1 000 l, hidraulinis išlankstymas, kaina 4 200 Lt).Skambinti tel. 8 699 57 949.

(Pa. 264)

Nebrangiai kokybiškus naujus germinatorius GENYS (3,6–7 m). Garantija, lizingas, pristatome.Skambinti tel. 8 699 49 420.

(P. p)

Gerus kultivatorius VADERSTADS (4–11 m), diskinius, noraginius skutikus JOHN DEERE, KVERNELAND, volus VADERSTADS (6–9 m).Skambinti tel. 8 650 49 269.

(P. p)

Paprastus ir vartomuosius plūgus KVERNELAND, OVERUM (nuo 2 iki 10 korpusų). Užsakymai, pristatymas.Skambinti tel. 8 650 49 269.

(P. p)

Parduodu automobilį MiTSUBiSHi PAJERO (2000 m. 11 mėn., 3,2 l, dyzelis, 120 kW, automatinė pavarų dėžė, kaina 17 000 Lt).Skambinti tel. 8 670 62 488.

(SM. 715)

Pigiai parduoda naujus prikabinamus ir pakabinamus lėkštinius, noraginius, giluminius skutikus. Atitinka ES standartus. Pristatome.Skambinti tel.: 8 606 10 487, 8 606 10 481.

(P.p)

Teleskopinį krautuvą JCB 537-135 (2000 m., 13,5 m, atraminės kojos, antsvorio kontrolė, pokrypio kontrolė, Lietuvoje neeksploatuotas, kaina 75 000 Lt).Skambinti tel.: 8 606 10 481, 8 606 10 487.

(P.p)

Sėjamąsias VADERSTADT RAPiD (3 ir 4 m, su trąšomis, technologinės vėžios, Lietuvoje neeksploatuotos, kaina 45 000 Lt).Skambinti tel.: 8 606 10 481, 8 606 10 487.

(P.p)

Savivartį sunkvežimį MERCEDES BENZ-809 (1987 m., bendra masė 7,5 t, verčiasi į tris puses, Lietuvoje neeksploatuotas, kaina 17 500 Lt).Skambinti tel.: 8 606 10 481, 8 606 10 487.

(P.p)

Parduoda kombainą CLAAS COMMANDOR-114cs, traktorius FENDT-611, CASE-956XL, -1056XL, teleskopinį krautuvą JCB 537-135, tradicinius bei vartomuosius plūgus KVERNELAND, FRAUGDE, OVERUM (2, 3, 4 korpusų), kultivatorius, skutikus, tankintuvą, grumstų trupinimo ir tankinimo volus, sėjamąsias VADERSTADT, NORDSTEN, STEG-STED, FiONA (3, 4, 5, 6 m), tręštuvus AMAZONE, BOGBALLE (1-2 diskų), pakabinamus purkštuvus HARDi (12 m), grėblius, vartytuvus, ritininį presą NEW HOLLAND-544.Pristatome. Radviliškis.Skambinti tel.: 8 606 10 481, 8 606 10 487.

(P.p)

Profesionalias geros kokybės miško priekabas (nuo 7 iki 14 t).Skambinti tel. 8 699 54 941.

(P. p)

Sniego peilius (tinkančius traktoriaus priekyje ir gale).Skambinti tel. 8 699 54 941.

(P. p)

Kombainą CLAAD COMMANDOR-114CS (hidraulinė pavara, 221 AG, 6 m pjaunamoji, Lietuvoje neeksploatuotos, kaina 98 000 Lt).Skambinti tel.: 8 606 10 481, 8 606 10 487.

(P.p)

Parduodu traktorius T-25, MTZ-82, JUMZ-6L, sodinamąsias, kasamąsias, kombainus, šienapjoves, grėblius, presus, rinktuvus, ritinių nešiotuvą, plūgus, kultivatorius, lėkštes, frezą (1,65 m), mėšlo kratytuvus (4 t), malūną, MTZ-82 dalimis ir kt.Skambinti tel.: (8 315) 42 399, 8 685 58 025.

(Aln. 122)

Parduodu traktorinę vienaašę priekabą (2,5 t, kaina 2 200 Lt), traktorinę priekabą (4 t, kaina 2 200 Lt).Skambinti tel. 8 608 51 875.

(Ka. 274)

Parduodu MTZ-82UK (1992 m., kaina 18 800 Lt). Skambinti tel. 8 603 74 080.

(An. 46)

Parduodame melžimo aparatus (naujus ir naudotus), jų detales. Taisome. Skambinti tel.: 8 685 26 204, 8 639 07 345.

(Tcp.)

Parduodame traktorius iš Vakarų Europos: MTZ-1025, -952, -920, -820, -82UK, -80UK, -550, -52, -50, -820 (su krautuvais), frontalinius krautuvus prie MTZ. Galime atvežti.Skambinti tel.: 8 608 77 432, 8 699 29 621.

(Ka. 216)

Parduoda naujas lenkiškas rotacines šienapjoves, purkštuvus (kaina 1 450 Lt), vartytuvus (kaina 900 Lt), bulviasodes (kaina 1 500 Lt), barstytuvus (kaina 750 Lt), plūgus, kultivatorius (kaina 3 000 Lt), kauptuvus (kaina 650 Lt). Pristato nemokamai.Skambinti tel. 8 688 79 036.

(K. 65)

Pigiai – frezas, krautuvus, lėkštes, kul tivatorius, plūgus, barstytuvus, purkštuvus (300–1 000 l), grūdų ir šie-no pūstuvus, valomąsias, malūnus, traiškytuvus, bulvių sodinamąsias, kasamąsias, srutvežius, rūšiuotuvus, šutintuvus, dalgines ir rotacines žo-liapjoves, žolės smulkintuvus, įvairius presus ir jų adatas, vartytuvus, plė-velės vyniotuvus, mėšlo kratytuvus, špagatą, elektrinius piemenis, atsar-gines dalis, agregatus japoniškiems traktoriams, traktorių MTZ ir T-25 ka-binas. Pristatome. Tvarkome doku-mentus gautai ES paramai. Skambinti tel.: 8 682 38 101, 8 346 60 092, 8 674 87 028.

(P. p)

920 (su turbina), MTZ-952 (balki-nis tiltas), MTZ-820 (su krautuvu, geros būklės), MTZ-82UK, MTZ-80 variklį, greičio dėžę, tarpinę, MTZ daržinius ratus, MTZ priekinį varo-mą tiltą, priekabą (8 t). Skambinti tel. 8 699 48 991.

(P.p)

Parduodame naujas ir naudotas rotaci-nes šienapjoves, purkštuvus (kaina 1 450 Lt), vartytuvus (kaina 900 Lt), bul-viasodes (kaina 1 300 Lt), barstytuvus (kai-na 750 Lt), plūgus, kultivatorius (kaina 1 100 Lt), purkštuvus, bulvių kasamąsias (kaina 3 000 Lt), kauptuvus (kaina 450 Lt). Pristatome nemokamai. Skambinti tel. 8 631 98 633.

(K. 53)

Parduodame naujus ir naudotus žolės smulkintuvus, šienapjoves, grėblius-vartytuvus, šieno rinktu-vus, traktorius T- 25, mėšlo kra-tytuvus, plūgus, kultivatorius, vo-lus, frezas, lėkštines akėčias, bul-viasodes, bulviakases, bulvių kom-bainus ANNA, rūšiuotuvus, kauptu-vus, elektrinius piemenis, atsargi-nes dalis ir kitą žemės ūkio techni-ką. Pristatome. Skambinti tel. 8 682 94 733.

(Ka. 189)

2–7 korpusų plūgus KVERNELAND, universalias sėjamąsias, purkš-tuvus HARDI (600–2 500 l), trąšų barstytuvus BOGBALLE, AMAZO-NE, šieno presus (ritininius ir ryšu-linius), žolės smulkintuvus, kulti-vatorius, volus-tankintuvus, lėkš-tes, srutvežį (6,5 t), ekologines akėčias, traktorius: CASE-5150 (su krautuvu), JOHN DEERE-3040, FIAT-115, -140, javų kombainus: DRON-NINGBORG-3000, -4500, -7000, JOHN DEERE- 952, CLAAS DOMINA-TOR-76, -78, -85, -98, -108, VOL-VO-800, -830, -1110, -1130, LA-VERDA-3650, -3790, kombainus (dalimis): DRONNINGBORG, CLAAS DOMINATOR-76, -86, -106, -108, NEW HOLLAND-1540, JOHN DEERE, VOLVO, SAMPO-600, -690.Kaišiadorys, tel.: 8 687 77 448, 8 612 19 775. www.gudienostechnika.lt

(P.p)

22 2012 m. gruodžio 5 d. • Nr. 97 (9220)Valstiečių laikraštisSkelbimai

Mercedes-Benz A180 0705927Nissan Juke 0149881VW Jetta 0392088Dacia Duster 0649068Hyundai i20 0087322Ford Fiesta 0636019

Kia Rio 0281115Citroen C3 0772820

Pakvietimai į TV:009*943, 051*414, 078*576

17 74 10 41 26 42 64 31 70 69 14 73 43 15 50 02 53 44 30 19 25 23 09 57 29 34 07 59 49 71 46 72 47 37 62 >> keturi kampai51 58 35 39 08 >> eilutė06 68 05 04 65 >> įstrižainės36 40 11 >> visa lentelė

TELELOTO lošimo Nr. 869 (2012.12.02) Visa lentelė – 100 000 (2 x 50 000) Ltįstrižainės – 10 LtEilutė – 3 Lt Keturi kampai – 2 LtPrognozė: Aukso puode bus – 400 000 Lt

* – bet koks skaičius

Papildomi prizai:

(Užs. 355)

(Ka. 279)

D ė M E S I O !Vilnos karšykla – verpykla teikia šias paslaugas:• vilnos karšimo, knatavimo bei verpimo,• siūlų dvejinimo,• daro vilnos užpildus antklodėms bei čiužiniams,• įvairiais kiekiais superka plautą vilną.Vilna turi būti plauta ir sausa, svoris ne mažiau 10 kg. Kaina sutartinė.

Plungės r. Narvaišių kaimas. Kontaktiniai telefonai: 8 626 90 076, 8 620 72 219.

(Užs. 615)

l PGM ratų dvigubinimo sistemos.l Siauri ratai tarpueilių dirbimui.l Ratlankiai.l Padangos: žemės ūkio, miško, golfo laukų, komunalinei ir industrinei technikai.l Originalios dalys „Perkins“ varikliams. www.pgmtechnika.lt

uAB PGM technika. Plento g. 6, užliedžiai, kauno r, LT-46333, tel.: 8 656 82777, 8 683 24140, 8 607 77723 (Šiaurės Lietuva), faks.: +370 37 215101 el. paštas: info@pgmtechnika.lt

(Ka. 7)

(Užs. 5)

(Užs. 41)

(Ka. 212)

(Užs. 397)

(Užs. 541)

(Užs. 417)

PARDUODATransportą, žemės ūkio techniką

įmonė parduoda naudotus: 3–6 m plo-čio diskinius ir noraginius sku tiklius, trą šų barstytuvus, javų bei kukurūzų sė ja mąsias, tankinimo volus, vartomuosius ir paprastus plū gus, įvairaus galingumo trak torius, kom-bainus, pakabinamus, pri kabinamus ir savaeigius purkštuvus, ro tacines šienapjoves su plaušintuvais ir be jų, plėvelės vyniotuvus, ritininius pre sus šienui, šiaudams ir žaliajai masei, pri ka bi namus žolės ir kukurūzų smulkintuvus, mėš lo kratytuvus, ritinių vežimo priekabas bei kitą techniką. Pristato į bet kurią Lie tuvos vietą savo transportu. Skambinti tel. 8 620 66 089, Joniškėlis, Pasvalio r. internete: www.agrarines.lt

(Ka. 9)

AugalusParduodu karvę (veršinga, duoda 20–22 l pieno, kaina 2 600 Lt, galima derėtis).Skambinti tel. 8 647 42 679, Trakų r.

(SM. 716)

GyvuliusParduodami ramūs žirgai.Skambinti tel. 8 617 70 936.

(SM. 711)

Parduodame kiaules. Skambinti tel.: 8 618 28 275, (8 5) 250 5366.

(SM. 714)

ĮvairūsParduodu 800 vnt. supresuotų šiaudų Parduodu mėsines sukergtas telyčias, ekologiškus kvietrugius, MTZ-50.Skambinti tel. 8 699 27 821.

(SM. 712)

ritinius (kaina 25 Lt už vnt.).Skambinti tel. 8 655 32 612, Raseiniai.

(P.p)

Parduodu didelius tentus (kaina 8 Lt už m2). Skambinti tel. 8 612 59 657

(Ka. 256)

iNKUBATORiAi!Žieminis automatinių inkubatorių išpar da-vimas! Telpa 63 vištų arba 42 žąsų, arba 143 put pe lių kiau šiniai. Buvusi kaina 750 Lt. Akcinė kai na 450 Lt. Siunčiame po visą Lietuvą. Skambinti tel. 8 674 20 669.

(P. p.)

PERKATransportą, žemės ūkio techniką

Perku KAMAZ savivartę priekabą (UNiVERSAL, 10-12 t), traktorių T-150 (gali būti nevažiuojantis).Skambinti tel.: 8 698 29 019, 8 656 1 292.

(Ka. 277)

Brangiai superkame automobilius (gali būti nevažiuojantys). Atsiskai-tome iš karto, sutvarkome doku-mentus. Skambinti tel. 8 673 13 773.

(Vln. 95)

Traktorinę vienašę savivartę priekabą, traktorių T-25. Skambinti tel. 8 673 10 530.

(Ka. 275)

Superkame įvairios būklės automobilius. Su tvar kome dokumentus. Atsiskaitome iš karto. Skambinti tel. 8 611 33 626.

(Vln. 27)

SUPERKAME AUTOMOBiLiUS (1970–2011 m.) Gali būti su defektais, atsiskaitome iš karto. Skambinti tel. 8 675 71 801.

(Vln. 32)

Perku rusiškų lengvųjų ir krovininių automobilių detales. Skambinti tel.: 8 698 36 995, (8 5) 269 9519.

(Vln. 41)

Ūkininkas perka: MTZ markės traktorių, plū gą KVERNELAND arba OVERUM, savi-var tę priekabą, T-40AM. Skambinti tel. 8 612 72 617.

(Ka. 249)

Perku šieno presą KiRGiSTAN, šie napjovę ir smulkintuvą FORTSCHRiTT. Skambinti tel. 8 683 52 144.

(Ka. 203)

Brangiai superkame automobilius (gali būti su defektu). Tvarkome doku men tus. Atsiskai-tome iš karto. Skambinti tel. 8 604 71 716.

(Vln. 25)

GyvuliusPerka įvairaus įmitimo arklius (ga-limas keitimas).Skambinti tel. 8 611 16 161.

(Ka. 33)

Superkame geromis ŽŪKB „Kreke-navos mėsa“ kainomis galvijus (ir mažo įmitimo) Kauno apskrityje.Skambinti tel. 8 616 43 646.

(Ka. 255)

Įmonė nuolat superka įvairaus įmi-timo arklius, pasiima savo transpor-tu, moka PVM. Skambinti tel.: (8 440) 73 535, 8 686 40 593.

(P.p)

Skerdykla – bulius, telyčias, karves. Sveria, mo ka priedus. Pasiima. Skambinti tel. 8 612 08 756.

(Pa. 23)

Brangiai įmonė – karves, bulius, telyčias. Sve ria, moka priedus. Skambinti tel. 8 615 28 106.

(Pa. 24)

Karves, jaučius, telyčias. Moka PVM. Sveria. Atsiskaito iš karto. Skambinti tel.: 8 699 90 758, 8 656 30 208.

(Pa. 182)

Galvijus. Sveria, moka už gyvąjį svorį. Atsiskaito iš karto. Skambinti tel.: 8 687 59 906, 8 686 07 974, 8 611 27 965.

(Vr.)

AugalusPerka dobilų, motiejukų, svidrių, eraičinų, šunažolių sėklas, sėmenis. Pasiima patys, atsiskaito iš karto. Skambinti tel. 8 616 14 156, Rokiškis.

(SM. 713)

Perka miežius (salyklinius ir pašarinius), kviečius (maistinius ir pašarinius), grikius, žirnius, lubinus, pupas. Skambinti tel.: 8 606 11 508, 8 683 48 679.

(Pa. 241)

UAB „Javai EU“ perka grūdines, aliejines kultūras. išsiveža. Skambinti tel. 8 638 71 971.

(Pa. 259)

Nekilnojamąjį turtąBrangiai perkame mišką visoje Lietuvoje (ne brandų, malkinį, rąstus). Rengiame pro-jek tus. Skambinti tel. 8 677 42 222.

(P.p)

Perkame ir išsinuomojame žemės ūkio paskirties žemę (ne mažiau kaip 10 ha). Už 1 ha nuomą moka-me 250 Lt. Skambinti tel. 8 612 22 908.

(P.p)

Perku statų mišką su žeme arba išsikirsti. Skambinti tel. 8 698 70 918.

(Ka. 243)

įmonė brangiai perka žemės ūkio paskirties žemę, mišką (su žeme ir išsikirsti) Panevėžio, Pasvalio, Pakruojo r. Skambinti tel.: 8 698 32 456, 8 612 26 219.

(Pa. 232)

Brangiai perkame mišką. Pigiai rengiame miškotvarkos projektus. Skambinti tel.: 8 610 08 437, 8 655 29 683.

(Pa. 247)

Visoje Lietuvoje brangiai perkame žemės ūkio paskirties žemę, mišką su žeme arba išsikirsti. El. paštas uabeprojektas@gmail.com. Skambinti tel.: 8 684 34 957, 8 687 46 735.

(P.p)

Brangiai perkame mišką. Prekyba mediena. El. paštas timediss@gmail.comSkambinti tel.: 8 655 21 778, 8 612 53 375.

(Pa. 248)

PASLAUGOSIš įmonių ir ūkininkų surenkame, ne-mokamai išvežame didmaišius nuo trąšų, plastikinę tarą, įvairią plėvelę. Išrašome atliekų deklaracijas. Tel.: 8 612 45 594, 8 686 85 914.

(P. p)

Kilnojamuoju gateriu pjauna medieną. At -vyksta į namus. Padeda įsigyti me die nos. Parduoda pjautą statybinę me dieną. Pri ima užsakymus. Skambinti tel. 8 687 30 551.

(K. 74)

232012 m. gruodžio 5 d. • Nr. 97 (9220) Valstiečių laikraštis Skelbimai

P A R D U O D A M A S 14,1 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas Bajorakampio k., Širvintų r. Našumo balas 42. Miško žemė 3,18

ha. Pasiekamas transportu visus metus. iš sklypo išteka šaltinis.

Tel. 8 615 31 420.(Užs. 611)

(Užs. 397)

(Užs. 111)

Uab „ Dzūkijos miškas“ Lietuvos miško savininkų asociacija

Perkame mišką

su žeme arba iškirtimui

l Darome miškotvarkos projektusl rėžiame biržesl konsultuojame miško savininkusKreiptis tel. : 8-686 57593. Faksas 8-37 200787,El. paštas ausra@dzukijosmiskas.lt

(Užs. 6)

(Užs. 577)

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

GENERALINė DIREKTORė Liudmila Rybnikova

inTErnETiniS PorTALASVismantas Žuklevičius (v.zuklevicius@gmail.com)

SkELBiMAi PriiMAMi:ViL NiUJE: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukš tas), nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 00 70, 8 650 87 818. Faks. (8 5) 242 12 81. (skelbimai@valstietis.lt), Laisvės pr. 60 (Spaudos rūmai, 12 aukštas), kab. 1211. Tel./faksas (8 5) 242 80 65 (slavija777@gmail.com), darbo laikas i, iii, V nuo 9.30 iki 18.00 val.KAUNE: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (janina.miseviciene@krastospauda.lt).

rEkLAMA, (8 5) 203 10 23 (reklama@valstietis.lt)

PrEnuMErATA ir PLATiniMAS, (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spaus di na UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti nė spau da. 6 sp. lan kai. Ti ra žas 14 659 egz. in dek sas 0127; iSSN 1021–4526; Užs. Nr. 1252.

Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

VYRIAUSIOJI REDAKTORėMeilė Taraškevičienė, 8 652 64 143, meile.taraskeviciene@valstietis.lt

Nijolė Baronienė, 8 685 17 139SODYBA, BiČių AViLYS

Bernardas Šaknys, 8 681 40 839TėViŠKėS ŠViESA

Meilė Taraškevičienė, 8 652 64 143 ŪKiNiNKų ŽiNiOS

Eglė Valionienė, 8 612 65 540MOTERS PASAULiS, SVEiKATA

Rūta Klišytė, 8 655 74 588ŠEŠTADiENiS, KOMENTARAi

Vismantas Žuklevičius, 8 655 74 599 UŽSiENYJE

Marius Eidukonis, 8 640 25 652 SPORTAS, KELyJE

Arūnas Daugėla, 8 685 69 523AKTUALiJOS, PRiEBLANDOS

krAŠTo korESPonDEnTAi:KAUNAS: Albinas Čaplikas , 8 655 74 524; Gediminas Stanišauskas, 8 640 19 043PANEVėŽYS: Vida Tavorienė, 8 615 75 183KELMė: Nijolė Petrošiūtė, (8 427) 56 797UKMERGė: Jolita Žurauskienė, 8 640 30 767

Administratorė, Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 01 10, 8 650 87 818

REDAKCIJASaltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3,LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, 8 650 87 818, faksas (8 5) 242 12 81. El. paštas redakcija@valstietis.lt

(Užs. 586)

(Užs. 541)

(Užs. 5)

• kukurūzų smulkintuvai (nuo 1; 2 vagų ir 1,5; 2,5 m pločio)• žalios masės smulkintuvai (1,32–1,52 m)• Mėšlo kratytuvai (10 m3 talpos)• Pašarų dalytuvai (0,6–20 m3)

J.basanavičiaus g. 101a, Lt 76136, šiauliai. mob. tel. 8 611 41466www.horomechanika.lt

nAuJ

oS

PrEk

ĖS

T E C H N I K AI Š S I M O K ė T I N A I

(Užs. 406)

PASLAUGOSVANDENS GRĘŽiNiAi, GEOTERMiNiS ŠiL DY-MAS.Darbai nuo A iki Z visoje Lietuvoje išti-sus metus! Garantija, priežiūra.Skambinti tel.: 8 616 08 020 Linas, 8 686 83 265, Rolandas. www.melkerlita.lt.

(Ka.222)

STATYBOS PASLAUGOS

Projektuojame įvairius statinius, ūki nin ko so dybas, rengiame detaliuosius pla nus. Na-mas – 3 000 Lt (kaina su statybos lei dimu). Skambinti tel. 8 677 27 472.

(Vln. 4)

įrengiame ventiliacijos, ekonomiškas re ku pe-racines sistemas. Dirbame su savo ir kliento me džiagomis. Dei man ti nėmis ka rū nomis grę-žiame skyles. Mon tuojame kon di cionierius, elekt ros instaliaciją. Skambinti tel. 8 673 06 342.

(Vr. 90)

PRANEŠIMAI2012 12 18 10.30 val. bus atliekami žemės sklypo (kad. Nr.4180/1000:20), esančio Varkalabiškių k., Vilniaus r., ženklinimo darbai. Kviečiame dalyvauti gretimo sklypo (kad. Nr.4180/0800:31) savininkus-paveldėtojus. Rengėjas – UAB „Matavimo studija“, Laisvės pr.125, Vilnius, tel. (8 5) 277 7778, el. paštas t.drevinskas@matavimostudija.lt.

(Vln. 97)

Skelbimas apie siūlymą pripažinti statinius, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), bešeimininkiaisRadviliškio rajono savivaldybės ad minist ra-ci ja kreipsis į teismą dėl statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), pripažinimo bešeimininkiais ir jų perdavimo valstybės ar savivaldybės nuosavybėn, tarp jų:1. Gyvenamasis namas Šiaulėnų g. 25, Šaukoto mstl., Šaukoto sen., Radviliškio r. sav.2. Svirnas Šiaulėnų g. 25, Šaukoto mstl., Šaukoto sen., Radviliškio r. sav.

3. Lauko virtuvė Šiaulėnų g. 25, Šaukoto mstl., Šaukoto sen., Radviliškio r. sav.4. Tvartas Šiaulėnų g. 25, Šaukoto mstl., Šaukoto sen., Radviliškio r. sav.5. Ūkinis pastatas Šiaulėnų g. 25, Šaukoto mstl., Šaukoto sen., Radviliškio r. sav.6. Ūkinis pastatas Šiaulėnų g. 25, Šaukoto mstl., Šaukoto sen., Radviliškio r. sav.Asmenis, turinčius turtinių teisių į šiuos statinius, prašome iki 2013 m. kovo 10 d. kreiptis į Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Turto ir vietinio ūkio skyrių adresu: Aušros a. 10, LT-82123 Radviliškis, 307 kabinetą ir pateikti dokumentus, liudijančius nuosavybės ar kitas turtines teises į šiame skelbime išvardytus statiniusAdministracijos direktorė Jolanta Margaitienė

(P.p)

informuojame, kad 2012 m. gruodžio 17 d. nuo 10 val. Vilniaus m. sav., Antakalnio sen., Gelvadiškių g. 34B, SB „Smėlynė“ bus atliekami Piotro Andruškevič ir Miroslavos Andruškevič žemės sklypo (kad. Nr. 0101/0007:0748) kadastriniai matavimai. Prašome gretimo sklypo (kad. Nr. 0101/0007:0578) savininkę Narutę Kundrotienę arba jos įgaliotą asmenį atvykti į savo žemės sklypą ir dalyvauti paženklinant bendrą žemės sklypo ribą. Žemės sklypo kadastrinius matavimus vykdys UAB „GeoPaslaugos“, tel. 8 607 93 010, el. paštas info.geopaslaugos@gmail.com.

(P.p)

informuojame, kad 2012 m. gruodžio 17 d. nuo 15.30 val. Šalčininkų r. sav., Dainavos sen., Naujadvario k. bus atliekami Marijos Uždavinienės žemės sklypo (kad. Nr. 8505/0003:0204) kadastriniai matavimai. Prašome gretimo sklypo (kad. Nr. 8505/0003:0141) savininkus Jūratę Baublienę ir Dainių Baublį arba jų įgaliotus asmenis atvykti į savo žemės sklypą ir dalyvauti paženklinant žemės sklypo bendrą ribą. Žemės sklypo kadastrinius matavimus vykdys UAB „GeoPaslaugos“, tel. 8 607 93 010, el. paštas info.geopaslaugos@gmail.com.

(P.p)

ĮVAIRŪSBrangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Mokame iki 30 000 Lt už ha. Atsiskaitome iš karto. Teikiame miško ruošos, trauki-mo ir miškovežio paslaugas. Veža-me nestandartinę, didelių gabari-tų techniką. Darome miškotvarkos projektus. Skambinti tel. 8 687 77 425.

(P.p)

SIŪLO DARBĄReikalingas žmogus prižiūrėti sodybą, kuris mokėtų dirbti sodybos darbus.Skambinti tel. 8 685 84 748.

(P.p)

SIŪLO MOKYTISVisoje šalyje organizuojami masa žuotojų kursai turintiems medicininį išsilavinimą ir neturintiems jo. Skambinti tel.: (8 5) 262 7069, 8 699 99 772.

(Vln. 17)

SVEIKATAGydytoja V.Jonson gydo stuburą, sąnarius, nervų sistemą, antsvorį (rezultatas 98 proc.).Gedimino pr. 46, Vilnius. Skambinti tel. 8 624 27 829.

(Vln. 61)

24 2012 m. gruodžio 5 d. • Nr. 97 (9220) Valstiečių laikraštisPasaulis margas

Žiniasklaidoje jau buvo pasirodęs pranešimas apie Kinijoje esantį namą pačiame magistralės viduryje. Praėjusį sekmadienį iš Pekino atskriejo žinia, kad sensacija tapusio namo vis dėlto nebus: sutuoktinių pora Kinijoje ilgai priešinosi savo namo nugriovimui, tačiau galiausiai nusileido. Jie sutiko su siūloma kompensacija – 260 tūkst. juanių (111 tūkst. Lt), kurią anksčiau laikė per maža. Šios poros namo nuo-trauka apkeliavo visą pasaulį.

Ukrainos aukščiausiosios tarybos (AT) spaudos tarnyba paneigė žinias-klaidoje pasirodžiusius pranešimus, kad esą parlamento valgyklos dar-buotoja J.Borščenko spjaudydavo į deputatų užsakytus patiekalus. Anks-čiau žiniasklaidoje buvo pranešimas, kad iš AT valgyklos atleista darbuo-

toja, spjaudžiusi į valgį deputatams. Ji dėl to visiškai nesigaili ir net ke-tina parašyti apie tai knygą. Moteris skundėsi žurnalistams mažu darbo užmokesčiu parlamento valgykloje ir teigė, kad ji 4 metus ten dirbo tik to-dėl, kad galėjo keršyti deputatams už tai, ką jie daro su šalimi ir žmonėmis.

Spjaudė į patiekalus?

Italijos prekybos centrų tin-klas „One Price“ pasiūlė savo pirkėjams dalyvauti loterijo-je, kurios pagrindinis prizas – darbo vieta parduotuvėje. Daly-vauti loterijoje gali bet kuris prekybos tinklo klientas, pirkiniams išleidęs per 30 eurų (104 Lt). Loterijos laimėtojui bus pasiūlytas laikinas pardavėjo padėjėjo darbas: laimėtojas tu-rės darbuotis po keturias va-landas per dieną (ne visą pamainą). Laimėtojo at-lyginimas bus 1,1 tūkst. eurų (3,8 tūkst. Lt) per mėnesį. Šiuo metu Italijos eko-nomika nugrimzdusi į ketvirtąją nuo 2001 m. recesiją ir nedarbas pastaruoju metu čia išaugęs iki 11,1 proc.

Belgijos sostinėje ir ES būsti-nės mieste Briuselyje įžiebta 24 metrų aukščio elektroninė Kalė-dų eglė. Kritikai apkaltino mies-to valdžią, kad ši nestatė tradicinės eglutės, nenorėdama įžeisti kita-tikių, ypač musulmonų. Briuselio mero administracija, reaguodama

į kaltinimus, atkirto, kad šių metų kalėdinių miesto dekoracijų tema buvo „šviesa“. Briuselyje vyksta vie-na populiariausių kalėdinių mugių Europoje, todėl daug kas nerimau-ja, kad šiuolaikinės eglės šviesos instaliacija nedera prie aplinkinių XVII a. pastatų.

Elektroninė Kalėdų eglė

Artėjant tariamai pasaulio pabai-gai, sumanūs Ukrainos verslininkai vilioja piliečius originaliais komerci-niais pasiūlymais. Jau pardavinėjami suvenyriniai sertifikatai, kurių pirkė-jams garantuojama, kad jų pavardės bus įrašytos į „Šviesos knygą“ arba „Šėtono metraščius“. Rezervuojamos vietos rojuje ir pragare. Rojuje bus galima apsilankyti už 120 grivinų (39 Lt), o pragare – už 150 grivinų (48 Lt). Interneto parduotuvės taip pat prekiauja rinkiniais, kurie padėtų išgyventi pasaulio pabaigą. Juos su-daro kišeninis peiliukas, džiūvėsiai,

muilas, virvė, žibintuvėlis, degtukai ir prezervatyvai. Rinkinys vyrams pa-įvairinamas degtinės buteliu, o mo-

terys papildomai gauna šampano ir šampūno. Tokie komplektai kainuoja iki 300 grivinų (97 Lt).

Kelialapis į pragarą

Prancūzija laikoma vyno šalimi, tačiau prancūzai iš-geria vis mažiau šio gėri-mo. Tik 17 proc. gyvento-jų 2010 m. nuolat gerdavo vyną, o 2005-aisiais – dar 21 proc. 2010-aisiais vienas vyresnis nei 15 metų pran-cūzas išgėrė 57 litrus vyno, 1965-aisiais – 160 litrų. Da-bar vyną per pietus ar vaka-rienę prancūzai vis dažniau keičia sultimis ar limonadu. Apskritai alkoholis, ypač vynas, dažniau geriamas sa-vaitgaliais ar per šventes nei kasdien valgant.

Prancūzai vyno geria vis mažiau

Maltos sostinėje Valetoje praė-jusio šeštadienio vakarą vyko 25-oji Europos kino apdovanojimų cere-monija. Joje triumfavo austrų režisie-

rius Michaelis Hanekė. Jaudinanti jo drama „Meilė“ apie senatvę ir mirtį apdovanota 4 prizais. Geriausiais ak-toriais pripažinti „Meilėje“ vaidme-

nis sukūrę 85 m. Emmanuellė Riva ir 81-erių Jean-Louisas Trintignan-tas. Filme „Meilė“ pasakojama apie pagyvenusią porą, kuri visą gyvenimą praleido drauge. Kai moteris patyrė insultą, vyras, pats fiziškai silpnas, pasiaukojamai rūpinosi žmona.

Nugalėjo „Meilė“

Netrukus kiekvienas tarnautojas turės asmens pažymėjimą su mikro-lustu. Kortelės su mikrolustais, lei-siančiais nustatyti jų savininkų buvi-mo vietą popiežiaus rūmų teritorijoje, turėtų įsigalioti 2013 m. sausio 1 d. Jos taip pat padės kontroliuoti, kada tarnautojai ateina ir išeina iš darbo. Griežtesnę kontrolę pajus tūkstančiai Vatikano darbuotojų. Saugumo prie-

monės griežtinamos dėl slaptų doku-mentų nutekinimo skandalo, kilusio praėjusią gegužę. Popiežiaus Bene-dikto XVI kamerdineris Paolas Gab-rielė perdavė žurnalistui Gianluigiui Nuzziui slaptus dokumentus, kurie vėliau buvo išspausdinti knygoje „Jo šventenybė: slapti Benedikto XVI laiškai“. P.Gabrielė buvo nuteistas 18 mėnesių kalėti.

Vatikane griežtinamos saugumo priemonės

Pagal Eltos, unian.info, france24.com inf. parengė VL žurnalistas Vismantas Žuklevičius.

Prizas – darbo vieta

Magistralėje namo nebus