Ūkininkų žinios• Karstinėmis įgriuvomis

nusėtame Biržų krašte jau de-šimtmetį ekologiškai ūkininkau-jantys Daiva ir Arūnas Giedrikai šiemet pelnė aplinkai draugiš-kiausio ūkininko vardą.

• Ruduo – metas pasirūpinti, kad gyvūnai peržiemotų tinka-mai apsaugoti nuo nepalankių oro sąlygų.

• Žemės ūkis – viena pavojin-giausių veiklos sričių, todėl kas-met čia įvyksta bene daugiausia nelaimingų atsitikimų.

Moters pasaulis• Dirbant su žirgais, reikia ne

tik daug kantrybės, bet ir pa-šaukimo.

• Ilgėja ne tik žmogaus gy-venimo trukmė, bet ir daugėja galimybių atrodyti jaunam.

2011 m. spalio 19 d., trečiadienis • Nr. 83 (9102) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

Šiandien VL su priedais:

Vida Tavorienė. Išsamiau skaitykite 2 p.

Rusai gyrė lietuvišką maistą

Maskvoje vykusioje tradicinė-je tarptautinėje žemės ūkio pro-duktų parodoje „Auksinis ruduo 2011“ Lietuvos ekspozicijoje buvo pristatomi mėsos, pieno perdir-bėjų, kitų gamintojų produktai.

Apie tai – 6 p.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Socialinės paramos gavėjus ketinama sijoti per rėtį

Šeštadienį VL su priedais:ŠeštadienisSodybaSveikata

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Per pastaruosius dvejus me-tus pasėlius draudžiantys draudi-kai patyrė nuostolių, todėl šįmet nusprendė sugriežtinti draudimo

sąlygas ir padidinti įkainius. Lie-tuvos ūkininkai tokius draudikų sprendimus vadina neapgalvotais ir iš naujo vertina savo galimybes drausti pasėlius.

Nukelta į 3 p.

Ūkininkai nujautė, kad po dvejų nuostolingų veiklos metų draudikai pakeis pasėlių draudimo sąlygas, ta-čiau nesitikėjo, kad jos bus pakeistos taip ryžtingai.

Draudikų pasiūlymai – kaip sūris pelėkautuose

Seimas Ž.Plytnikui ruošia pirtį

Seimo opozicija planuoja kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, kad ištirtų, ar VPT direktorius Žydrūnas Plytnikas nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų.

Per metus apdraustų pasėlių plotas išaugo net 3,5 karto. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Apie tai – 4 p.

Kaip išgryninti socialinės pa-ramos sistemą, pažaboti pik-tnaudžiavimą ir ilgamečius pašalpų gavėjus priversti dirbti? Ne vienus metus bren-dusį daugialypį visuomenės sopulį ketinama patikėti įveikti savivaldai.

2 2011 m. spalio 19 d. • Nr. 83 (9102)Valstiečių laikraštis

Vida TavorienėVL žurnalistė, vida.tavoriene@valstietis.lt

Nuo kitų metų kai kurių miestų ir rajonų pašalpų gavėjai gali pa-tekti po didinamuoju stiklu. Jei bus pritarta socialinės paramos siste-mos pertvarkai, eksperimentuoti sutikusioms kelioms savivaldybėms ketinama suteikti galias nuspręsti, kam paramą padidinti, kam suma-žinti, o kas privalės už skirtą pa-šalpą atidirbti. Piktnaudžiautojus turėtų padėti išaiškinti mokesčių inspektoriai, Valstybinė darbo ins-pekcija ir kitos institucijos.

Savivaldybės ryžtasi naujovėms

Socialinės apsaugos ir darbo mi-nisterijos (SADM) duomenimis, šie-met socialinėms išmokoms ir kom-pensacijoms jau atseikėta 820,7 mln. litų, pernai tam skirta 692 mln. Lt.

SADM yra parengusi Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams sistemos pertvarkos projektą, pagal kurį siūloma didinti socialinės paramos veiksmingumą ir sugriežtinti pašalpų skyrimo tvarką.

Jei projektui pritartų Vyriausybė ir Seimas, skiriant socialines pašal-pas daugiau galių būtų suteikta sa-vivaldybėms ir bendruomenėms. Pi-

niginės socialinės paramos teikimas savivaldybėms būtų priskirtas kaip savarankiška funkcija. Kol kas socia-linės paramos sistemos pertvarkos bandomasis modelis būtų vykdomas tik keliose savivaldybėse.

„Esama sistema labai ydinga, to-dėl ryžtamės naujovėms. Jas reikėjo įdiegti jau seniai, nes per tiek metų susiformavo sluoksnis žmonių, ku-rie priprato prie pašalpų ir prarado paskatą dirbti“, – sakė eksperimente dalyvauti sutikusio Radviliškio rajo-no vadovas Antanas Čepononis.

Anot mero, dabar didžiuliai valsty-bės biudžeto pinigai pagal formalius reikalavimus skirstomi neįsigilinus, ar pašalpos pasiekia tuos, kuriems jų labiausiai reikia, ar jų nepasiima tie, kuriems parama nepriklausytų.

„Suteikus teisę paramą skirti vie-tos valdžiai ir įtraukus seniūnaitijas,

bus galima aptarti kone kiekvieną pašalpos skyrimą. Tuomet bus ma-tyti realesnis pašalpų poreikis“, – įsitikinęs A.Čepononis. Išbandyti naujoves imtųsi ir Panevėžio rajono savivaldybė. „Skiriant pašalpas norė-tųsi daugiau socialinio teisingumo.

Gal savivaldai kartu su bendruome-nėmis pavyktų tai padaryti“, – vylėsi Panevėžio rajono savivaldybės Socia-linės paramos skyriaus vedėja Aldo-na Paškevičienė.

Nusižengėliams pašalpų nemokės

SADM informuoja, kad piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams sistemos pertvarkos pro-jekte numatyta nemažai pakeitimų.

Siūloma įteisinti masto ekonomijos principą. Vadinasi, skiriant socialinę pa-ramą bus atsižvelgiama į šeimos narių skaičių. Vienam gyvenančiam asmeniui socialinė pašalpa būtų kiek didesnė nei dabar, o kiekvienam kitam šeimos na-riui ji būtų diferencijuojama. Atitinka-mai siūloma koreguoti ir kompensaci-jas už komunalines paslaugas.

Projekte numatytos paskatos ieš-kotis darbo. Įsidarbinus ilgalaikiam bedarbiui siūloma papildomai skir-ti socialinę pašalpą. Tačiau ketinama mažinti pašalpos dydį nedirbantiems darbingo amžiaus asmenims ir jų šei-moms, kurie ilgą laiką gauna pašalpą.

Jei Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įsta-tymo projektui bus pritarta, norint gauti socialinę paramą nebus taiko-mas reikalavimas registruotis darbo biržoje ne trumpiau kaip 6 mėne-sius iš eilės, o kompensacijų už ko-munalines paslaugas galės prašyti ir būstą nuomojantys gyventojai. Da-bar mažas pajamas gaunantys nuo-mininkai tokių lengvatų neturi.

Nusižengėliams, kurie pateikia neteisingus duomenis apie šeimos sudėtį ar paramai gauti reikalingą informaciją, socialinė parama gali būti sustabdyta. Paramos gavėjai pa-šalpų gali netekti ir paaiškėjus, kad jie gauna nelegalias pajamas.

Pasak SADM Ryšių su visuome-ne skyriaus vadovės Linos Bušins-kaitės, minėtas projektas tikslina-mas, tad numatyti siūlymai dar gali keistis. SADM atstovė neįvardijo savivaldybių, kurios dalyvaus ban-dyme, nes ir jų sąrašas gali keistis.

Radviliškio rajono vadovas su-tinka, kad savivaldybės, pasiryžu-sios socialinės paramos skirstymo naujovėms, rizikuoja.

Bandyme dalyvausiančioms sa-vivaldybėms būtų skirta nustaty-ta pinigų suma metams pašalpoms ir kompensacijoms už komunalines paslaugas. Jei paaiškėtų, kad socialinei paramai prireiks daugiau lėšų, jų tek-tų ieškoti savo biudžete. O jei liktų, sutaupytų lėšų nereikėtų kaip dabar grąžinti į valstybės biudžetą, jas savi-valdybės panaudotų savo nuožiūra.

Anot A.Čepononio, pernai socia-linei paramai savivaldybė išdalijo per 13,7 mln. litų, o šiemet tam pri-reiks 17,3 mln. Lt. Tokia pat suma būtų atseikėta ir kitais metais.

„Galime pristigti lėšų, bet galime ir sutaupyti. Nepabandę nesužinosime. Jei siekiame teisingesnio pašalpų sky-rimo, turime ieškoti naujų metodų. Jei suklysime, iš mūsų pasimokys kitos savivaldybės. Tačiau jei nieko nedary-sime, sistema dar ilgai buksuos“, – įsi-tikinęs Radviliškio rajono meras.

„Prie pašalpų įpratusiems žmo-nėms nepatiks, kad už paramą rei-kės atidirbti. Tačiau valstybė negali dykai dalyti pinigų. Aišku, tai rei-

kės daryti ne visiems paramos gavė-jams“, – kalbėjo A.Čepononis.

Pateko į uždarą ratą

„Kai kurie žmonės atprato dirb-ti. Jiems tai ir neapsimoka daryti, jei

pašalpos ir kompensacijos už komu-nalines paslaugas prilygsta minima-liai algai. Vieni dirba ir tiek gauna, o kiti sėdi namie ir panašias pajamas turi“, – apie susidariusį uždarą ratą kalbėjo Panevėžio rajono Karsakiš-kio kaimo bendruomenės pirminin-kė Gražina Žemaitienė.

Ir kaimo gyventojai, ir socialiniai darbuotojai pastebi, kad užaugo pa-šalpų gavėjų karta. Ji seniai pamiršo, kad pragyvenimui reikia užsidirbti.

„Iš pašalpų gyvenę tėvai jau iš-augino vaikus, kurie taip pat lin-kę į tokį gyvenimo būdą. Kita ver-tus, kaip pragyventi žmonėms, kai darbo pasiūla menka“, – svarstė G.Žemaitienė.

Darbo ir socialinių tyrimų insti-tuto (DSTI) direktorius profesorius Boguslavas Gruževskis yra pastebėjęs, kad socialiai remtiniems žmonėms metami priekaištai ne visada pelnyti.

„Žmonės nenori dirbti už dyką – tai labai opi problema. Politikai turė-tų labai rimtai susimąstyti, ar galima toleruoti tokį minimalų atlyginimą, kuris neužtikrina realaus minima-laus pragyvenimo lygio. Kokia pras-mė dirbti, eikvoti energiją, patirti su dalyvavimu darbo rinkoje susijusias išlaidas ir gale mėnesio skolintis pra-gyvenimui. Reikia garsiai ir viešai pripažinti, kad mūsų visuomenėje yra pažeistas socializacijos procesas, o gyventojai neskatinami dirbti“, – „Valstiečių laikraščiui“ savo poziciją yra išsakęs DSTI direktoriaus.

Socialinės paramos gavėjus ketinama sijoti per rėtį

Aktualijos

(Užs. 608)

Viešumas – būtinasDiana Stankaitienė, Lietuvos socia linių darbuotojų asociacijos prezidentė

Socialinei paramai išleidžiami didžiuliai pinigai iš valstybės biu-džeto, todėl būtina didesnė kon-trolė ir viešumas. Ne paslaptis, kad dalis žmonių nenori dirbti arba dir-ba nelegaliai ir naudojasi socialinės paramos pinigais. Jie nemoka mo-kesčių į biudžetą, tačiau iš jo ima. Išsiaiškinti, kas piktnaudžiauja pa-šalpomis, nebūtų sudėtinga, ypač rajonų savivaldybėse. Kai kurių sa-vivaldybių darbuotojai to mokėsi įgyvendinat projektą su Jungtine Karalyste ir Airija. Vėliau pasidalyta patirtimi su kitais. Kita problema – minimalios algos. Nenormalu, kai dirbantys žmonės negali pragyven-ti ir prašo socialinės paramos.

Ugdys pilietiškumąAlgis Vrubliauskas, Lietuvos sa-vivaldybių asociacijos viceprezi-dentas

Socialinės paramos sistemos ydos – valstybinio lygio problema. Savivaldybėms teks didelė atsako-mybė. Kaip mums pavyks ir ar pa-siteisins siūloma tvarka, sunku nu-matyti. Tačiau ją privalome keisti. Savivaldybių darbuotojai turi ne tik formaliai skirstyti paramą, bet gi-lintis, kam jos reikia. Taip bus ug-domas ir pilietiškumas.

Ir kaimo gyventojai, ir socialiniai darbuotojai pastebi, kad užaugo pašal-pų gavėjų karta. Ji seniai pamiršo, kad pragyvenimui reikia užsidirbti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiemet socialinėms išmokoms ir kompensacijoms jau atsei-kėta 820,7 mln. litų, pernai tam skirta 692 mln. Lt. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

32011 m. spalio 19 d. • Nr. 83 (9102)Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

Draustis paskatino nuostoliai

Per pastaruosius dvejus metus ūki-ninkų pasėlius draudžiančios Vokietijos draudimo bendrovės „Vereinigte Ha-gelversicherung VVaG“ fi lialas „VH Lietuva“ dėl patirtų nuostolių skambi-na pavojaus varpais. Pirmais draudimo metais žaloms atlyginti draudimo ben-drovė skyrė tik 117 tūkst. Lt, o iki šių metų pabaigos planuojama sumokėti net iki 70 mln. Lt, nors įmokų suma tesiekė 32,4 mln. Lt.

ŽŪM duomenimis, per metus apdraustų pasėlių plotas išaugo net 3,5 karto. Pernai pasėlius apdraudė jau 880 ūkių. Tokio augimo niekas nesitikėjo. Kas ūkininkus paskati-no drausti pasėlius? Paskatino pati gamta, t. y. ūkininkų patirti nuosto-liai 2010-aisiais. Tada daug ūkinin-kų apsidraudė ir nepasigailėjo, nes praėjęs sezonas vėl buvo nesėkmin-gas. Taip ūkininkai sumažino savo nuostolius, o draudikai patuštino savo kišenes. Tačiau toks jų verslas.

Lietuvos ūkininkai nesitikė-jo, kad draudimo sąlygos bus taip smarkiai pakeistos.

Pakeitė draudimo sąlygas

Draudikai didžiausių nuostolių patyrė dėl rapsų pasėlių, todėl nu-spręsta leisti juos drausti tik kartu su javais. „VH Lietuva“ atstovai teigia, kad tokia tvarka galioja ir Vokietijoje. O javus, bulves ir kitas kultūras žem-dirbiai galės apdrausti atskirai. Deja, nuo šio sezono nebus galimybių ap-drausti pasėlius nuo išgulimo (išsky-rus javus) ir nuo stovinčio vandens padarytos žalos. Ši sąlyga labiausiai nuvils bulvių augintojus.

Pakeista ir pastovioji pasėlių at-sėjimo išmoka. Pernai ji sudarė 25 proc., o šiemet norint atsėti pasėlius bus galima pasirinkti 15 arba 25 proc. išmoką. Norint gauti 25 proc. išmoką, reikės mokėti gerokai didesnę draudi-mo įmoką. Išaugs ir vidutinis įmokų

tarifas. Iki šiol jis buvo 4,03 proc., o nuo 2012 m., pasirinkus 15 proc. at-sėjimo išmoką, tarifas padidės iki 4,84 proc., jeigu pasirinksite 25 proc. atsė-jimo išmoką – iki 6,08 proc.

Be kita ko, žemdirbiams, kurie šįmet patyrė nuostolių ir gavo drau-dimo išmokas, kitąmet draudimas bus brangesnis, atsižvelgiant į iš-mokos dydžio ir draudimo sumos santykį, t.y. nuostolingumą.

Draudikų sprendimas buvo netikėtas

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas sako, kad toks staigus draudimo įkainių padidinimas jam ir jo kolegoms ūki-ninkams buvo labai netikėtas.

„Draudikų sprendimas yra neapgal-votas ir ankstyvas. Sugriežtintos drau-dimosi sąlygos daugeliui ūkininkų gali būti lemtingos – jie neturės lėšų drausti pasėlius. Suprasčiau, jeigu įkainiai būtų padidinti kukliau, pavyzdžiui, įvertinant ekonomikos augimo lygį, juk pas ūki-ninkus iš niekur negali atsirasti papil-domų pinigų“, – svarsto J.Talmantas.

LŪS vadovui iš esmės pritaria ir apsidraudusių žemdirbių atstovas Pa-sėlių draudimo Koordinavimo tary-boje, ūkininkas iš Kupiškio rajono Zigmantas Aleksandravičius: „Prisi-

pažinsiu, nesitikėjau, kad vokiečiai im-sis tokių drastiškų priemonių. Mano nuomone, jie daro klaidą, nes bendro-vės fi lialo Lietuvoje veikla tesudaro 1,3 proc. visos kompanijos veiklos.“

Taigi bendrovės nuostoliai ne tokie dideli, kaip bandoma pavaizduoti.

„Per pirmus dvejus veiklos metus jie išmokėjo labai nedaug. Be to, tik-rai nedidelė tikimybė, kad treti ar ke-tvirti metai vėl bus nesėkmingi. Vo-kiečių vietoje nepjaučiau šakos, ant kurios sėdžiu, tuo labiau kad Lietu-va dengia pusę draudimo sumos“, – daro išvadą Z.Aleksandravičius.

Valstybė nubrėš ribas

Valstybė nepakeitė savo sprendi-mo – kaip ir anksčiau kompensuos 50 proc. draudimo įkainių, nors jau paskelbta, kad jie bus didesni. Ar už-teks numatytų 12 mln. Lt? Pasta-raisiais metais reikėjo pridėti gero-kai daugiau. Galima numanyti, kad ŽŪM, skirdama 12 mln. Lt, tikisi, jog ūkininkų noras draustis sumažės.

„Jeigu laikytumės dabartinių są-lygų, tai prireiktų du kartus didesnės sumos, tačiau valstybė daugiau neskirs. Kokia išeitis? Kai kurie ūkininkai gud-raudavo – apdrausdavo hektarą pasėlių 10 tūkst. Lt sumai, nors akivaizdu, kad tiek nuostolių nepatirsi. Reikia nusta-tyti ribas“, – sako J.Talmantas.

Jam pritaria ir Z.Aleksandravičius: „Kiekvienas žinome, kokios yra ti-kros sąnaudos. Žinoma, jeigu ūki-ninkas nori, tegul draudžiasi kad ir 12 000 Lt/ha, tačiau tik už savo lėšas.“

Konkrečios draudimo ribos kiek-vienai kultūrai, iki kurių valstybė 50 proc. kompensuos įkainius, bus pa-skelbtos žemės ūkio ministro įsa-kymu artimiausiu laiku. Kai kurie ūkininkai apskritai nedraudžia savo pasėlių. Tokiai idėjai draudikai ne-pritaria, tačiau net dveji nuostolin-gi metai neatbaidė ūkininkų laikytis būtent tokios strategijos.

Kooperatyvo „Mūsų ūkis“ di-rektoriaus Artūro Jodeikos tikrai nepavadinsi neatsakingu žmogu-

mi. Atvirkščiai – šis ūkininkas ne tik moka skaičiuoti, bet ir galvoja, numato įvairius variantus, protin-gai valdo pinigų srautus. Jo vado-vaujamas kooperatyvas nusprendė nedrausti pasėlių. Kodėl?

„Todėl, kad draudikai nustato labai daug papildomų sąlygų, kurias įverti-nęs padariau išvadą, jog mums draus-ti pasėlius neapsimoka. Tai tas pat, kaip drausti nuo avarijos automobilį, bet ne visą, o tik, pavyzdžiui, duris“, – vaizdžiai paaiškina A.Jodeika.

Ūkininkas neagituoja nedraus-ti pasėlių, tačiau tikina, kad tokią strategiją gali pasirinkti ūkis, ku-ris numato ne tik pelną, bet ir gali-mus nuostolius ir tokiems atvejams kasmet atideda tam tikrą dalį lėšų. Tai – lyg amortizaciniai atskaity-mai.

Kiekvieno ūkininko patirtis svar-bi ir į ją vertėtų atsižvelgti, tačiau kiekvienas ūkininkas tik savo galva turi pasirinkti ūkininkavimo takti-ką ir strategiją.

Aktualijos

Pilnatis.Saulė teka 7.50, leidžiasi 18.17.

RytojŠiandien

Trečiadienis gali šliūkštelėti lietaus. Pasisuks pietvakarių vėjas. Naktį tem-peratūra svyruos apie 4, ryte apie 5 laipsnius, mažai debesuota. Dienos metu žydrą dangų užklos debesų patalai, sušils iki 11–13 laipsnių šilumos.

Ketvirtadienis taip pat bus tingiai debesuotas. Naktį ir ryte dangus bus gied-ras, sušils iki 5–6 laipsnių. Dieną saulės spinduliai neprasiskverbs pro debesis, oras sušils iki 11–13 laipsnių šilumos. Penktadienio orai bus nei šiokie, nei to-kie. Truputį palis, debesys ir vėl vaidensis danguje, o vietomis šmėkščios saulė. Pasisuks žvarbokas šiaurės vakarų vėjas. Naktį ir ryte galimas negausus lietus, temperatūra svyruos apie 5–7 laipsnius. Dieną dangus išprašys debesis, tad švies saulė. Oras sušils iki 10–11 laipsnių šilumos. VL inf.

PorytDieną: +8 +13o

Naktį: 0 +5o

Dieną: +8 +13o Dieną: +6 +11o

Naktį: +2 +7oNaktį: +1 +6o

(Užs. 693)

Draudikų pasiūlymai – Draudikų pasiūlymai – kaip sūris pelėkautuosekaip sūris pelėkautuose

Lietuvos ūkininkai nesitikėjo, kad draudimo sąlygos bus taip smarkiai pakeistos. Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Apiplėšimas vidury baltos dienosRomas Majauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas

Nauji įkainiai ir sąlygos mane ap-stulbino. Draudimo kompanija galėjo padidinti įkainius keliolika procentų, bet ne kelis kartus. Jie kažkodėl nu-sprendė, kad nuo šiol Lietuvoje visa-da bus tokie prasti metai. Suprantu draudikų norą uždirbti, kompensuoti patirtus nuostolius, tačiau reikia jausti ribas. Ar ne per didelis draudikų ape-titas? Perskaičiuosiu, kiek patyriau nuostolių pavasarį, kiek gavau išmokų, ir nuspręsiu, kiek galėčiau mokėti šį-met. Tačiau akivaizdu, kad aš asmeniš-kai pasėlių draudimui negalėsiu skirti tiek lėšų, kiek skyriau pernai. Prelimi-nariais skaičiavimais, man prireiktų du kartus didesnės sumos. Ar apsimoka? Žinau, kad panašiai galvoja ir mano kolegos grūdų augintojai. Tokius dras-tiškus sąlygų pakeitimus pavadinčiau apiplėšimu vidury baltos dienos.

Šiandien (spalio 19 d.) susitiksi-me su draudimo kompanijos atsto-vais, aiškinsimės, kodėl jie taip pasi-elgė. Neabejoju, kad toks sprendimas priimtas ne Vokietijoje, bet patarus kompanijos atstovams Lietuvoje.

Dabartiniai įkainiai yra realūsAlgimantas Navickas, draudimo ben-drovės „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ fi lialo „VH Lietuva“ vadovas

Ar ne per daug padidinome drau-dimo įkainius ir sugriežtinome sąly-gas? Tokie skaičiavimai. Kai kuriais atvejais tarifą reikėjo padidinti net tris kartus ir daugiau, tačiau mūsų sprendimas buvo švelnesnis. Per pastaruosius dvejus metus patirtus nuostolius tikimės kompensuoti per 10 metų. Kas gali garantuoti, kad ir treti metai nebus tokie nuostolingi? Niekas. Šiuo metu meteorologai vis dažniau sako, kad taisyklių neliko.

Be to, mano nuomone, įkainiai ir dabar yra realūs. Juk kalbame ne tik apie žieminius javus. Pavyzdžiui, jeigu ūkininkas pasirenka 25 proc. atsėjimo išmoką, tai įmoka pakils 1,5 karto, o jeigu pasirinks 15 proc. atsėjimo iš-moką, tai įmoka pakils tik 10 proc.Ūkininkams, kurie nori šiais metais

surizikuoti ir nesidrausti, patariu ge-rokai pasvarstyti ir apskaičiuoti gali-mus nuostolius. Jie turi suprasti, kad draudimas – ne loterija, kurioje ga-lima laimėti. Lėšas draudimui reikia numatyti taip pat, kaip numatomos lėšos trąšoms ir chemikalams.

4 2011 m. spalio 19 d. • Nr. 83 (9102)Valstiečių laikraštis

Vyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaitis

Administratorė (8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretoriusRobertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

SODYBA, BIČIŲ AVILYS Nijolė Baronienė (8 5) 210 0035

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys (8 5) 210 0090

SVEIKATA Daiva Šalc (8 5) 210 0042

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė (8 5) 210 0044

MOTERS PASAULIS Eglė Valionienė (8 5) 210 0035

ŠEŠTADIENIS Rūta Klišytė (8 5) 210 0082

PRIEBLANDOS, UŽSIENYJEVismantas Žuklevičius 8 5) 210 0092

Dizaineriai (8 5) 210 0113

Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI:

KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524Gediminas Stanišauskas 8 640 19 043Saulius Tvirbutas 8 655 38 128

PANEVĖŽYS Vida Tavorienė 8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė (8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

REDAKCIJASaltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. paštas redakcija@krastospauda.lt.

SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukš tas), LT-08105, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 2421281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spaus di na UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti nė spau da. 6 sp. lan kai. Ti ra žas 15 686 egz. In dek sas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 1299. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova

Administratorė (8 5) 210 0110

Reklamapardavimai@krastospauda.lt

Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110

Aktualijos

Seimas Ž.Plytnikui ruošia pirtį

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Seimo opozicija planuoja kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), kad ištir-tų, ar VPT direktorius Žydrūnas Plytnikas nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų, kai sykiu ir dir-bo M.Romerio universitete, ir lai-mino šios aukštosios mokyklos viešuosius pirkimus.

Palaimino abejotiną apklausą

Praėjusį šeštadienį „Valstiečių laikraštis“ atskleidė, kad VPT vado-vas Ž.Plytnikas galimai supainiojo viešuosius ir privačius interesus.

Jis šių metų gegužę ne tik per stul-binamai trumpą laiką (vos per 3 mė-nesius) įgijo teisės bakalauro laipsnį, bet ir dirbdamas M.Romerio univer-sitete palaimino šios studentų kalvės viešąjį pirkimą iš vienintelio tiekėjo.

Kol kas žinomas vienas akivaiz-

dus faktas, kad Ž.Plytnikas neį-žvelgė jokių nusižengimų Viešųjų pirkimų įstatymui, kai M.Romerio universitetas įsigijo skrydžiams skir-tus bilietus iš UAB „Vestekspress“.

Aukštoji mokykla buvo paskel-busi viešųjų pirkimų konkursą bilie-tams įsigyti, bet pirkimo procedūros įstrigo teismuose.

Universitetas, motyvuodamas nea-tidėliotina skuba, surengė „apklausą“, per kurią apklausė tik vieną dalyvį – UAB „Vestekspress“. Su šia bendrove sutartis buvo pasirašyta po 10 dienų.

Per tokį laiką buvo galima kelis kartus apklausti visus rinkos daly-vius ir pasirašyti sutartį su priimti-niausią kainą pasiūliusia įmone.

Deja, Ž.Plytnikas palaimino pir-kimą iš vienintelio apklausos daly-vio. Tuo pačiu metu jis M.Romerio universitete dirbo dėstytoju antra-eilėse pareigose.

Bendravo bent 12 kartų

Jau aiškėja ir naujos detalės, at-skleidžiančios daugiau sprendimų, susijusių su VPT vadovu Ž.Plytniku ir M.Romerio universitetu.

„Valstiečių laikraščio“ duome-nimis, Ž.Plytnikas šioje aukštojo-je mokykloje šiemet siekė tapti ir doktorantu.

Beveik panašiu metu, tai yra lie-pos mėnesį, Ž.Plytnikas pasira-šė raštą, kuriuo neprieštaravo, kad M.Romerio universitetas išsiregis-truotų iš perkančiųjų organizaci-jų registro. Jei tai įvyktų, ši aukštoji mokykla viešųjų pirkimų konkursus vykdytų apie tai niekam nepranešu-si, vadinasi, nekontroliuojamai, nors daugiau kaip 25 proc. universite-to gaunamų lėšų sudaro valstybės iždo pinigai.

Redakcijos duomenimis, su M.Romerio universitetu Ž.Plytnikas per pastaruosius 1,5 metų raštiškai bendravo mažiausiai 12 kartų.

Ž.Plytniko situaciją apsunkina

tai, kad jis iki šiol neturėjo Ūkio mi-nisterijos leidimo dirbti M.Romerio universitete (nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojus Viešųjų pirkimų įsta-tymo pataisoms, VPT bus pavaldi nebe Ūkio ministerijai, o tiesiogiai Prezidentei Daliai Grybauskaitei).

Rugsėjo 19 d. posėdžiavusi spe-ciali komisija rekomendavo ūkio ministrui Rimantu Žyliui tokio leidimo Ž.Plytnikui neišduoti, nes priešingu atveju jam nepavyktų su-derinti darbo ir VPT, ir M.Romerio universitete.

Pažymėtina, kad VPT vadovas Ž.Plytnikas laukė beveik mėnesį po komisijos sprendimo ir tik spalio 13 d. metė darbą M.Romerio universitete.

Tikėtina, kad Ž.Plytnikas išsi-gando skandalo, nes klausimus apie galimą viešųjų ir privačių interesų konfl iktą iš „Valstiečių laikraščio“ gavo spalio 12 d.

Parlamentarai apstulbę

VPT vadovo Ž.Plytniko ga-limas viešųjų ir privačių intere-sų supainiojimas jau sukėlė pa-sipiktinimo bangą Seime.

Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius net neabejoja, kad VTEK imsis tyrimo.

„Juk jis net neturėjo tei-sės dėstyti universitete, – kalbėjo A.Butkevičius. – Vietoj Ž.Plytniko nelaukčiau VTEK tyrimo pabaigos, o tiesiog šiandien padėčiau pareiški-mą ant stalo.“

Vieno Seimo opozicijos lyderių teigimu, stebina ir per 3 mėnesius gautas teisės bakalauro diplomas, todėl „čia jau galėtų būti prokura-tūros klausimas“. Seimo nario teigi-mu, žmonės iš Lietuvos emigruoja ir todėl, kad čia pasigenda papras-čiausio teisingumo.

Formalus opozicijos lyderis, par-tijos „Tvarka ir teisingumas“ frakci-

jos seniūnas Valentinas Mazuronis irgi kalbėjo be užuolankų.

„VTEK neabejotinai turėtų su-dėlioti atsakymus ties Ž.Plytniku. Jei jis supainiojo interesus, tai nea-bejotinai skandalas, nes Ž.Plytnikas užima labai aukštas ir atsakingas pareigas“, – tikino V.Mazuronis.

Pasak jo, jei VTEK nesiims tyri-mo, jį inicijuos Seimo opozicija.

„Galbūt pirma Ūkio ministerija turėtų kreiptis į VTEK, bet jei to nebus, tą padarys Seimo nariai“, – kalbėjo V.Mazuronis.

Valdantieji irgi įžvelgia didelę problemą Ž.Plytniko veiksmuose.

„Tiesa, man kaip Seimo Antiko-rupcijos komisijos darbo grupės, prižiū-rinčios ir viešuosius pirkimus, vadovui būtų nekorektiška teikti išankstinius komentarus“, – sakė Seimo Tėvynės są-jungos-Lietuvos krikščionių demokra-tų frakcijos seniūnas Jurgis Razma.

Pasak J.Razmos, dėl VPT veiklos problemų yra, todėl jau šį trečiadie-nį Ž.Plytnikas yra pakviestas į darbo grupės posėdį, kuriame jam bus už-duoti ir kiti nepatogūs klausimai.

Pats Ž.Plytnikas iki antradienio pietų į naujus „Valstiečių laikraščio“ klausimus neatsakė.

VTEK apsispręs dėl tyrimo

VTEK vyresnysis patarėjas To-mas Čaplinskas „Valstiečių laikraš-čiui“ sakė, kad komisija iki šiol ne-turėjo duomenų apie Ž.Plytniko galimą viešųjų ir privačių inte-resų supainiojimą jam dirbant M.Romerio universitete ir kartu vadovaujant VPT.

„Suprantama, komisija nesiaiš-kintų, kokia buvo Ž.Plytniko darbo laiko apskaita universitete, nes tai ne komisijos kompetencija, kaip, beje, ir Ūkio ministerijos suteiktas ar nesu-teiktas leidimas Ž.Plytnikui dirbti antraeilėse pareigose“, – akcentavo T.Čaplinskas.

Jis pabrėžė, kad VTEK vertina parei gų suderinamumo klausimą tik pagal savo kompetenciją remdamasi specialiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymu (atitikties interesų konfl ikto situacijai požiūriu).

T.Čaplinsko žodžiais, „komisi-ja vertina ne tik tokius tarnautojų veiksmus, kuriais jie klausimą iš-sprendžia iš esmės (pvz., priimamas sprendimas), bet ir apskritai bet kokį tarnybinį dalyvavimą bet kokiose klausimo, jiems keliančio interesų konfl iktą, procedūrose (rengimas, svarstymas, pasitarimas, pavedimo vykdymas, atstovavimas ir kt.).“

„Ž.Plytniko klausimo komisija dar nesvarstė, nes tik dabar pasėtos abejonės, ar VPT direktorius nenu-sižengė viešiesiems interesams“, – sakė T.Čaplinskas.

Išsigandęs skandalo, Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas metė darbą Mykolo Romerio universitete, bet aiškėja naujo skandalo detalės.

Redakcijos duomenimis, su Mykolo Romerio universitetu Ž.Plytnikas per pastaruosius 1,5 metų raštiškai bendravo mažiausiai 12 kartų. Ž.Plytniko situaciją apsunkina tai, kad jis iki šiol neturėjo Ūkio minis-terijos leidimo dirbti M.Romerio universitete.

Ž.Plytniko likimas, paaiškės jau arti-miausiu metu. Eltos nuotrauka

VPT vadovo Ž.Plytniko galimas viešųjų ir privačių interesų supainiojimas jau sukėlė pasipiktinimo bangą Seime.Raimundo Šuikos nuotrauka

52011 m. spalio 19 d. • Nr. 83 (9102)Valstiečių laikraštis

(Užs. 711)

6 2011 m. spalio 19 d. • Nr. 83 (9102)Valstiečių laikraštisMūsų reportažas

Saulius TvirbutasVL žurnalistas, saulius.tvirbutas@valstietis.lt

Maskvoje vykusioje tarptauti-nėje žemės ūkio produktų parodo-je „Auksinis ruduo“ Lietuvos eks-pozicijoje buvo pristatomi mėsos, pieno perdirbėjų, kitų gamintojų produktai. Pirmą kartą dalyvavo ir Lietuvos daržovių augintojų aso-ciacijos (LDAA) atstovai.

Mėgsta lietuviškus gaminius

Pasak žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus, Lietuva aki-

vaizdžiai patiria dalyvavimo šioje parodoje naudą – kasmet daugėja eksportuotojų į Rusiją, būtent šia-me renginyje ankstesniais metais pavyko sušvelninti griežtą Rusi-jos poziciją dėl lietuviškų pieno produktų.

Parodoje apsilankiusi Rusijos že-mės ūkio ministrė Jelena Skrynik ragavo lietuviškos duonos ir tvirti-no, kad Lietuvos produktai laukiami plačiosios Rusijos rinkoje.

Į Rusiją iškeliauja 27 proc. visų eksportuojamų lietuviškų maisto ir žemės ūkio produktų. Pernai ten rea-lizuota gaminių už 2,67 mlrd. Lt.

„Dažnai perku nuostabius jūsų sūrius, saldumynus, mėsos gami-

nius, – tvirtino prie Lietuvos ekspo-zicijos su drauge sustojusi maskvietė Olga Golubovskaja. – Turiu draugų Vilniuje, vienas jų kovo 8-ąją visa-da atsiunčia šakotį, panašų į esantį Lietuvos ekspozicijoje.“

Lankytojų akis traukiantį šako-tį iškepė Nijolė Šakočienė. Taip pat daugelis gyrė Stefos Strakšienės spaustus sūrius, kuriems suteiktas tautinio ir kulinarinio paveldo ser-tifi katas.

Lietuvos žemės ūkio produkci-ja ir kaimo turizmo paslaugos Ru-sijos visuomenei bei žiniasklaidai buvo pristatytos ne tik parodoje, bet ir Centriniuose žurnalistų na-muose. Ten apsilankęs maskvie-tis verslininkas Igoris Bezuglo-vas sakė, kad turi verslą Vilniuje ir yra pamilęs lietuvišką virtuvę. „Labai nustebau, kad Maskvoje tarp įvairių tautų restoranų nėra nė vieno lietuviško, – pasakojo I.Bezuglovas. – Pakviečiau virė-jų iš Lietuvos, kurie lankytojams siūlo karkos, cepelinų, o ateityje į valgiaraštį įtrauksime vėdarų, kitų patiekalų. Gaila, kad nėra lietuviš-ko alkoholio tiekėjų.“

Pasak verslininko, pirmasis mė-nuo po restorano atidarymo pa-rodė, kad sumanymas turėtų pa-siteisinti.

Buvo populiarūs

Pirmą kartą Maskvos parodoje dalyvavo LDAA. Jos direktorė Zo-fi ja Cironkienė mano, kad Lietuvos daržininkai turi pranašumą prieš ki-tus europiečius dėl geografi nės pa-dėties. „Užsakymus galime įvykdyti per dvi paras“, – sakė ji.

Konkuruoti su Lenkijos, Olandi-jos produkcija Lietuvos daržininkai taip pat tikisi tiekdami išskirtinės kokybės produkcijos sertifi katais žymėtas daržoves.

Kaip ir kasmet, savo gaminius parodoje pristatė šalies mėsos ir pie-no perdirbėjai, su įvairių šalių žemės ūkio ministerijų atstovais, verslinin-kais bendravo žemės ūkio vicemi-nistras Aušrys Macijauskas, Lietu-vos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.

Daugelis lankytojų paragavę lie-tuviškų dešrų, kumpių, sūrių traukė pinigines ir labai nusivylė sužinoję, kad šiais gaminiais parodoje nevalia prekiauti. „Paklausa būtų didžiulė, bet laikomės organizatorių nustaty-tų taisyklių“, – aiškino mėsos gami-nius degustacijai pjaustanti „Delika-teso“ komercijos direktorė Skaidra Užkurienė.

Bet nemažai kitų Rusijos sričių, autonominių respublikų bei atski-rų gamintojų draudimo nepaisė ir drąsiai žėrėsi rublius už pilstomą alų, pardavinėjamus įvarius kitus produktus. Jie lankytojų dėmesį stengėsi pritraukti ne tik produk-tais, bet ir folk lorinių ansamblių dainomis, šokiais, pramoginės mu-zikos atlikėjais.

Rusija augina raumenis

Parodoje buvo pristatoma 2,5 tūkst. įmonių, organizacijų iš 32 ša-lių ir 57 Rusijos regionų. Demons-truotos gyvulininkystės technologi-jos, gyvulių, paukščių veislės, žemės ūkio technika, perdirbėjų produktai.

Pasižvalgius po Rusijos regionų ir jų įmonių stendus susidarė įspūdis, kad žemės ūkis šioje šalyje įgauna pagreitį ir Lietuvos gamintojams snausti neva-lia. „Šiemet turėjome rekordinį 40 mln. tonų cukrinių runkelių derlių, prikūlė-me 80 mln. tonų javų, – džiaugėsi Ru-sijos žemės ūkio ministerijos spaudos tarnybos atstovas Jevgenijus Pavelko. – Antra vertus, šiemet turėjome palankią vasarą, o iki tol mus dvejus metus ka-mavo sausros. Taigi mums tereikia iš-mokti gerai dirbti ne tik esant geroms, bet ir prastoms klimato sąlygoms.“

Briansko srities daržovių augintojų kooperatyvo narė ūkininkė Galina La-zarenko turi 75 ha ūkį ir augina įvai-riausias daržoves. „Pastaraisiais metais išties jaučiame žadėtą valdžios paramą žemės ūkiui ir galime sėkmingai plės-tis, – tvirtino ji. – Valstybė kompen-suoja 8 proc. kredito žemės ūkio tech-nikai pirkti, taip pat dengia didžiąją dalį palūkanų, todėl įsigijau traktorių, naujus padargus. Briansko valdžia ra-gina vežti užaugintas daržoves į mies-tą, skiria vietas ūkininkams.“

Riazanės srities žemės ūkio ir pre-kybos tarnybos atstovė Liudmila Ilju-china sakė, kad Rusijoje daugėja di-delių kompanijų, kurios įgyvendina grandiozinius investicinius projektus. „Mūsų srityje jau statomi dideli šil-tnamiai, kiaulių kompleksai, kuria-ma infrastruktūra daržovių sandėlia-vimui, kyla nauji elevatoriai. Žemės ūkis tampa labai patrauklia sritimi in-vesticijoms“, – pastebi ji.

Rusai gyrė lietuvišką maistąTarptautinėje parodoje „Auksinis ruduo 2011“ Lietuvos maisto gamintojai ir žemdirbiai neliko be dėmesio.

Rusijos žemės ūkio ministrę J.Skrynik pasitiko žemės ūkio viceministras A.Macijauskas.

Dalyviai lankytojus viliojo ne tik produktais, bet ir siautulingais šokiais.

Lietuviški gaminiai patiko parodos lankytojams. Autoriaus nuotraukos

Parodoje „Auksinis ruduo 2011“ buvo pristatomos įvairios gyvulių veislės.

(Užs. 693)

Ūkininkų žinios

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

9 psl.

Žemės ūkis – viena pa-vojingiausių ekonominės veiklos sričių, todėl kas-met čia įvyksta bene dau-giausia nelaimingų atsiti-kimų.

Meilė Taraškevičienė

9 psl.

Labiausiai rizikuoja uždarbiaujantieji neteisėtai

Moters pasaulis

Ekologiniame ūkyje – žmogaus, gamtos ir kosmoso darna

Istorikas archyvų direktorę kaltina dėl jo tyrinėjimų žlugdymo.

Vismantas Žuklevičius

17 psl.

Supjudė nauji archyvo įkainiai

Situacija

Karstinėmis įgriuvomis nusėtame Biržų krašte jau dešimtmetį ekologiš-kai ūkininkaujantys Daiva ir Arūnas Giedrikai šiemet pelnė aplinkai draugiškiau-sio ūkininko vardą.

Vida Tavorienė

Dirbant su žirgais, reikiane tik daug kantrybės,bet ir pašaukimo.

Eglė Valionienė

Trauka žirgams nugalėjo

18 psl.

Baklažanai buvo augina-mi ir valgomi dar senovės Indijoje ir Egipte. Iš Indijos jie pateko į Aziją ir Japoni-ją, o viduramžiais pasirodė ir Europoje. Tiesa, daugelį metų čia jie buvo augina-mi tik kaip dekoratyviniai augalai, o apie maistinę jų vertę europiečiai nieko nežinojo.

Ieva Radzevičiūtė

Baklažanai – pomidorųgiminaičiai

15 psl.

Tarptautinėje arenoje vis labiau plinta protestaiprieš JAV fi nansinių institucijų ir transnacionaliniųkorporacijų piktnaudžiavimus.

Vismantas Žuklevičius

Pusė pasaulio sukiloprieš bankininkus

14 psl.

Užsienyje