Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

Iš uždaro pasitarimo dingęs protokolas atskleidė valdančiųjų siekius diskredituoti oponentus ir išaukštinti Vyriausybės nuopelnus šaliai. Juodųjų technologijų specia-listai ir politologai piliečius ragina prieš Seimo rinkimus būti budrius ir kritiškiau vertinti politinę reto-riką bei tariamus baubus.

Nukelta į 3 p.

2012 m. rugpjūčio 4 d., šeštadienis • Nr. 62 (9185) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

• Televizijos laidų vedėjas Žygis Stakėnas patvirtina seną pasakų tie-są, kad gimti trečiu broliu – laimės ženklas. Vyrukui tiktai trisdešimt, o jis jau septynetą metų darbavosi nacionalinėje televizijoje.

• Pasak Algirdo Blauzdžio, soviet-mečiu pastatytą didžiulį šiltnamį teko nugriauti. Tačiau vyras rankų nenulei-do ir šiltnamį išsikasė po žeme. Jame ir šiandien auginami agurkai.

• Neaprėpiamame augalų pasau-lyje – daug stebuklų. Vieni augalai glumina formomis, kiti stebina kva-pais, o treti – net pirotechninėmis savybėmis.

• Vandens procedūros ne tik grūdina organizmą, bet ir ramina centrinę nervų sistemą, palankiai veikia širdies ir kraujagyslių darbą, pagerina raumenų ir sąnarių būklę.

Šiandien skaitykite:

Specialistai gali išvardyti daugiau nei dešimt Visagino atominiam gigantui alternatyvių elektros energijos gamy-bos būdų, tačiau šiandien jie domina tik opoziciją ir pavienius mokslininkus entuziastus. Petro Malūko nuotrauka

Pusantrų metų besitęsiantis Sirijos pilietinis karas, nusinešęs keliasdešimt tūkstančių žmonių gyvybių, yra didžiausias šiuo metu pasaulyje vykstantis karinis konfl iktas.

ŠEŠTADIENIS, 11 p.

Apie tai – 4 p. Apie tai – 25 p.

Valdžia, kuri privalėtų apginti silpnuosius, pataikauja stipriesiems. Kai tokia politika, toks ir požiūris. Jeigu dar pajėgi „šakotis“ ir apginti save, su tavimi skaitosi, jei ne – nesipainiok po kojomis.

Daiva NorkienėVL žurnalistė, daiva.norkiene@valstietis.lt

Lietuvos Vyriausybė dar prieš metus tvirtino, kad Visagino ato-minė elektrinė bus pastatyta iki 2016 metų. Jau dabar atvirai kal-bama, kad statybos gali užtrukti dešimtmetį. Prancūzų branduo-linės energijos ekspertas Thibaut Madelin sako, kad, statybai už-sitęsus ilgiau nei dešimtį metų, projektas tampa ekonomine ka-tastrofa. JAV gyvenantis lietuvių kilmės mokslų daktaras Stasys Bačkaitis apskaičiavo, kad naujo-joje elektrinėje pagamintos elek-tros kaina vartotojui gali siekti net 54 centus už kilovatvalandę.

Idėja paseno 50-čia metų

Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vašingtone, gyvenantis mokslų dak-taras inžinierius S.Bačkaitis teigia, kad Visagino atominės elektrinės (VAE) statyba yra didžiausias fi -nansinis Lietuvos valstybės šimt-mečio įsipareigojimas. Todėl, anot mokslininko, galutinį sprendimą dėl jo turi priimti tauta, kaip pagrindi-nė akcininkė.

Nukelta į 2 p.

Visagino atominės elektrinės projektą laiminantys Lietuvos politikai įsitikinę, kad jis garan-tuos šaliai energetinę nepriklausomybę. O kai kurie ekspertai, tarp jų ir užsienio, teigia, kad projektas mūsų šaliai gali tapti rimtu galvos skausmu, jei ne pragaištimi.

Atominė panacėja ar diversija

Kurdami rinkimų re-toriką valdantieji opo-nentams mėgina kli-juoti cirkininkų ir nevykėlių etiketes.

Trečiadienį VL su priedais:Ūkininkų žiniosMoters pasaulis

SODYBA, 7 p.

SVEIKATA, 21 p.

SODYBA, 7 p.

Politiniame lauke griaudi šmeižto patrankos

Bet kokiomis priemonėmis palenkti rinkėjus į savo pusę įprasta daugelyje valstybių. Petro Malūko nuotrauka

2 2012 m. rugpjūčio 4 d. • Nr. 62 (9185)Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

Uždarius Ignalinos atominę elekt-rinę, Lietuvai gaminusią pigią elektros energiją, Vyriausybė nutarė, kad ge-riausia išeitis – pastatyti kitą panašaus dydžio branduolinę jėgainę Visagine. „Deja, laikai ir sąlygos pasikeitė, taip pat ir energetikoje. Per 50 metų at-sirado naujų technologijų, naujų ža-liavų šaltinių, leidžiančių pasigamin-ti elektros energijos ekonomiškiau ir ekologiškiau nei ligi šiol“, – teigė S.Bačkaitis. Kadaise Ignalinos elek-trinę statė šimtąkart didesnė valsty-bė SSSR. Jai ekonominiu požiūriu tai buvo nesudėtinga, be to, nerūpėjo investicijos atsiperkamumas ir kai ku-rie kiti dalykai, kurie šių dienų Lietu-vai labai svarbūs. Prielaidas, kad mūsų šaliai ateityje reikės didelių energijos kiekių (pvz., teigiama, kad 2025 m. jos reikės 25–30 TWh), mokslinin-kas pavadino nepagrįstomis.

„Tęsiantis masinei emigracijai ir mažėjant gimstamumui, po dešim-ties metų Lietuvoje gyvens mažiau nei 2,5 mln. gyventojų. Tad, net ir pasiekus 6 tūkst. kWh sunaudojimą vienam gy-ventojui, elektros energijos šaliai reikėtų daugiausia 15 TWh, nors iš tiesų dėl minėtų demografi nių pokyčių, darbo ir įrangos našumo kilimo bei atsiran-dant gerokai mažiau elektros energijos vartojantiems prietaisams, apšvietimo, komunikacijos priemonėms, elektros energijos poreikis gali dar ilgus metus likti dabartinio 10–11 TWh lygio“, – įžvalgomis dalijosi mokslininkas. Anot jo, prieš pradedant darbus būtina ap-svarstyti, ar projektas patenkins Lie-tuvos energetinius poreikius, ar jis yra pats ekonomiškiausias siekiant užsi-brėžto tikslo ir – svarbiausia – ar ati-tinka valstybės fi nansinį pajėgumą, kai jau dabar reikia kasmet skolintis milijardus biudžeto defi citui padeng-ti. Vienas rimčiausių projekto minu-sų – abejotina ekonominė nauda.

Pradėjus statybą, artimiausią de-šimtmetį branduolinė jėgainė energi-jos negamins. Be to, jėgainė bus sta-toma iš pasiskolintų pinigų. „Tokiam

mažam kraštui kaip Lietuva branduo-linės jėgainės statybos kaina yra di-džiulis ilgalaikis ir sunkiai pakeliamas fi nansinis balastas, jis gali šalį nustum-ti į bankrotą“, – įspėjo S.Bačkaitis, pri-durdamas, kad taip gali atsitikti, jei pagaminamos elektros energijos kai-na nesugebėsime konkuruoti rinkoje.

Pabrangs daugiau nei dvigubai?

Prieš trejus metus savo pa-skelbtoje studijoje, kuri buvo pri-statyta Energetikos ministerijoje, S.Bačkaitis ir kiti ekspertai pro-gnozavo, kad VAE bus užbaigta ne anksčiau kaip 2020 m.

„Jau dabar „Hitachi“ kalba apie 2022 metus, o Vyriausybė prieš me-

tus tvirtino, kad jėgainė bus pastatyta iki 2016-ųjų. Kaip teigiama įvairio-se studijose, bet koks statybos dar-bų užsitęsimas nepaprastai padidina statybos išlaidas, o projekte nenu-matyta jokių pajamų augančiai sko-lai apmokėti“, – dėstė S.Bačkaitis. Jis priminė prancūzų branduolinės energijos eksperto Th ibaut Madelin žodžius, kad, statybai užsitęsus il-giau nei dešimt metų, tokie projektai tampa ekonomine katastrofa.

Per tokį ilgą laiką pabrangtų ir elektrinė. Nors teigiama, kad ji kai-nuos 17 mlrd. Lt, remiantis kitų sta-tybų patirtimi, aiškėja, kad per de-šimt metų kaina gali išaugti 30 proc. „Todėl galima skaičiuoti, kad galu-tinė VAE kaina sieks 22–23 mlrd. litų, o pridėjus sukauptas iki to laiko palūkanas (nebent jos būtų iš kitų fondų padengiamos) visas įsiskoli-nimas VAE statybai gali siekti apie 40 mlrd. litų“, – pabrėžė ekspertas.

Galimą kainos pakilimą liudytų ir balandžio 6 d. „Tampa Bay Times“ straipsnis „Is nuclear power indus-try poised to repeat managerial di-saster?“ Jame pateikiamas pavyzdys, kaip anksčiau planuota 5 mlrd. JAV dolerių branduolinės jėgainės kaina pakilo net iki 22 mlrd.

O kas, jei varžytinės?

„Nors tvirtinama, kad „Hitachi“ ateina kaip investuotojas, iš tikro jis ateina ir kaip reaktoriaus pardavėjas, jėgainės statybininkas bei operato-rius. Jis paskolins Lietuvai pinigų nu-sipirkti iš jo paties jėgainę ir vykdyti jos statybą. Be abejo, investuotojai, fi -nansuojantys šį projektą, norės skolą su palūkanomis susigrąžinti per tam

tikrą laikotarpį (dažniausiai per 20 metų) tiesiogiai iš Lietuvos iždo arba parduodant elektrą garantuota kaina. Nors nežinomos būsimos partnerys-tės sąlygos, galima manyti, jog Lietu-vos valstybė garantuos „Hitachi“ ka-pitalo susigrąžinimą ir kitus statybos fi nansavimui skolintus fondus savo turtu. Iškilus nemokumo problemai, pvz., dėl konkurencijos elektros kai-nų rinkoje, yra nemaža galimybė, kad pati „Lietuvos energija“ ir kiti užsta-tyti valstybės turtai gali būti parduo-dami iš varžytinių“, – bauginantį sce-narijų piešė ekspertas.

Jis teigė jau dabar girdįs per Lietu-vos televiziją ar radiją, skaitąs spaudoje šalies energetikų teigimus, jog neįma-noma įvertinti, kiek gali kainuoti elek-tros gamyba VAE. „Tą patį patvirtino energetikos ministras balandžio 4 die-ną Seimo surengtame forume, saky-damas, kad VAE gaminamos elektros kaina bus nustatoma pagal rinką, to-

dėl dabar užtikrintai kalbėti apie in-vesticijų atsiperkamumą neįmanoma. Tai sunkiai suprantamas argumentas, nes be projekto fi nansinio įvertinimo ir pateisinamo atsipirkimo pramoni-ninkai net nesileistų į kalbas svarstant tokį projektą. Investuotojai investuoja į tas sritis, kurios suteikia verslui augi-mo ir pelno perspektyvas. Nežinia ir spėlionėmis paprastai nei pramonėje, nei versle nesivadovaujama“, – įspėjo mokslų daktaras.

Elektra – pusė lito?

S.Bačkaitis sudarė apytikrę są-matą, kiek gali kainuoti naujosios VAE gamina elektros energija.

Anot eksperto, remiantis „Hita-chi“ užuominomis, jėgainė neiškils bent iki 2022 metų. Statybos metu jėgainė pelno neatneš. „Hitachi“ ir kiti skolintojai savo įnašus atgaus iš mūsų biudžeto arba „paims“ iš Lietu-vos elektros vartotojų, pabrangindami jiems elektros energijos tarifą.

Tačiau dėl konkurencijos elektros rinkoje branginti elektros energiją gali būti sudėtinga. „Tokiu atveju antkai-nis būtų uždedamas už energijos per-davimą, paskirstymą ir per kitas abo-nentines paslaugas“, – svarstė sąmatos sudarytojas. Prie elektros energijos kainos reikia pridėti draudimo mo-kesčius, mokestį dėl prastovų, būtinus

atidėjimus panaudotam kurui saugoti, kreditui ir palūkanoms dengti ir kitus mokesčius, elektros kaina mūsų varto-tojams gali tapti kone kosmine. Ypač ji pabrangtų, jei prie projekto nepri-sidėtų latviai ir estai, visą VAE staty-bos naštą tektų vilkti vienai Lietuvai. „Jokia pasaulio fi rma neegzistuoja

be pelno, kiek jo sieks VAE, neži-noma, tačiau JAV branduolinių jė-gainių pelno vidurkis siekia apie 18 proc. didžiausio pelno ir 8,5 proc. minimalaus pelno nuo parduoda-mos elektros sumos. Net ir mini-malus pelnas, tai yra 8,5 proc., VAE gaminamos elektros kiekvieną kWh pabrangintų 2,5 cento.

VAE pagaminta elektra (Lietu-vos ir „Hitachi“ dalis), prieš išsiun-čiant ją į paskirstymo tinklus, kai-nuotų 33–39 centus. Jei Latvija ir Estija nedalyvautų projekte, elektros kaina pakiltų trečdaliu.

S.Bačkaitis prisipažino netu-rintis pakankamai informacijos iš Lietuvos projekto, kurio dauguma aspektų kol kas nėra vieši. Todėl pasinaudojo JAV elektros perdavi-mo, paskirstymo, prijungimo ir ki-tais abonento patarnavimo išlaidų duomenimis. Jais remiantis, mini-mali kaina Lietuvos vartotojui iš VAE galėtų būti 38–48 ct, maksi-mali – 44–54 ct.

Aktualijos

Pilnatis.Saulė teka 5.35, leidžiasi 21.14.

RytojŠiandien

Šiandien šalį užplūs truputį vėsesnis ir jau netvankus oras iš vakarų. Lietaus su-laukti galės nebent rytų rajonai. Pūs nestiprus šiaurės vakarų vėjas. Žemiausia oro temperatūra naktį – 11–16, aukščiausia dieną – 22–27 laipsniai šilumos.

Sekmadienį tik Dzūkiją po pietų gali aplankyti trumpas lietus su perkūnija. Pūs silpnas vakarų vėjas. Žemiausia oro temperatūra naktį – 9–14, dieną – 24–29 laipsniai šilumos.

Ateinančios savaitės pradžioje vis dažniau ims lyti, orai po truputį pradės vėsti. Panašūs orai laikysis iki kito savaitgalio.

orai.lt, VL inf.

Dieną: +24 +29°

Naktį: +9 +14°

Dieną: +22 +27°

Naktį: +11 +16°

PorytDieną: +24 +29°

Naktį: +18 +23°

Atominė panacėja Atominė panacėja ar diversijaar diversija

Petro Malūko nuotrauka

Pinigai iškeliaus į užsienįRimantas Sinkevičius, Seimo narys

Argumentas, kad, pirkdami iš Rusijos elektros energijai reikalin-gą žaliavą ar elektrą išvežame iš Lie-tuvos pinigus, o kai bus VAE, pinigai liks Lietuvoje ir dalyvaus apyvarto-je, – klaidingas.

Pastatę naująją elektrinę, dar dau-giau pinigų išvešime į užsienį. Skai-čiuojama, kad VAE gaminamos elek-tros savikaina bus 7–10 ct/ kWh. Prie šios kainos reikia pridėti 18 centų už kiekvieną kWh – tokia skolintų pinigų kaina. Taigi gauname 25 ct už kilo-vatvalandę, neįskaičiuojant elektros perskirstymo kainos. Iš Rusijos elektrą šiuo metu perkame po 14–18 ct, tokia yra biržos kaina. Tiek pinigų atiduo-dame į užsienį. Tačiau tiek pat užsie-niui atiduosime ir palūkanų forma už paskolą VAE statybai.

Kad „Hitachi“ yra strateginis inves-tuotojas, nesutinku. Ta sąvoka – žmo-nėms mulkinti. Strateginiai investuo-tojai investuoja, prisiimdami ir atsa-komybės dalį. Tačiau japonai niekuo nerizikuoja. Kaip sužinoti tikrą jų reak-toriaus kainą? Juk turguje nenupirksi, tad nėra kaip palyginti, kokia jų pel-no marža. Įsivaizduokime, kad perka-me logiškomis sąlygomis už savikainą plius 30 proc. pelno. Japonijai, net jei projektas žlugtų, jis būtų pelningas, juk sumokėsime su antkainiu už re-aktorių, o vėliau jie pelną investuos į statybas. Bet kokiu atveju japonai nie-kuo nerizikuoja. Todėl tai joks ne stra-teginis investuotojas. Lietuvą be vargo gali aprūpinti vien Elektrėnai. O kur dar Mažeikių, Jonavos ir kitos elektri-nės. Bėda – brangios dujos. Turėdami terminalą šį klausimą išspręstume.

S.Bačkaitis mano, kad dėl agresyvios VAE statybos politikos valdžios institucijos nerodo ryžtingų siekių plėtoti vietinių ir atsinaujinančių šal-tinių energetiką, o pastačius VAE bus vengiama imtis bet kokių konku-rencingų elektros gamybos alternatyvų, nes tai mažintų elektros kainą.

VAE gamybos išlaidos Ct /kWh Apskaičiavimo bazėmin max Neskaitant Estijos ir Latvijos išlaidų

Gamyba, valdymas, kuras 3,7 5,0 JAV O&M !,5–2 ctKapitalo ir palūkanų atmoka 14,7 18,9 Kapitalas ir palūkanos pradedamos mokėti baigus statybąElektros pirkimas per VAE prastovą 3,7 3,7 Vieną mėn. kas 18 mėn.Draudimas 6,5 6,5 Vienos konvencija 417 mln.Atliekų apdorojimas ir saugojimas 0,3 0,3 1 procentas nuo gamybosAmortizacija 1,8 1,8 60 metų nuo jėgainės vertėsJėgainės pelnas 2,5 2,5 8,5 proc. nuo gamybos vertėsElektros kaina iš jėgainės jungiklio 33,2 38,7 Neįskaitant perdavimo vartotojui kainos

Vienos kWh elektros pagaminimo VAE kaina

S.Bačkaičio sudaryta preliminari VAE gaminsimos elektros kainos lentelė.

32012 m. rugpjūčio 4 d. • Nr. 62 (9185)Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

Protokolas atsidūrė spaudoje

Šią savaitę viename šalies dienraš-čių buvo išspausdintas Tėvynės sąjun-gos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkimų gaires atsklei-džiantis dokumentas. Protokolas pa-rengtas uždarame konservatorių susi-tikime su viešųjų ryšių specialistais.

Iš slapto protokolo susidaro įspū-dis, kad konservatoriai rinkėjus vilios ne tik gražindami savo vadų veidus, bet ir nesibodėdami visuomenėje pa-sėti baimę, melą bei šmeižtą.

Dėl savo elektorato konservatoriai yra ramūs, todėl ir toliau juos gąsdins Rusijos korta. Tačiau mėgindami pa-lenkti į savo pusę neapsisprendusius rinkėjus, jie sieks apjuodinti ir pašiep-ti opozicinių partijų oponentus.

Taip Darbo partijos lyderį Viktorą Uspaskichą TS-LKD mėgins prily-ginti cirkininkui, pastatydami jį į vie-ną gretą su Arūnu Valinsku. Socialde-mokratų vadovą Algirdą Butkevičių

apskritai siūloma laikyti nesolidžiu politiku. Visi šie oponentai vadinami velniais, o koalicijos partneriai liberalai „nieko bendra neturinčiųjų bendrija“.

Per šį pasitarimą Andriaus Kubi-liaus patarėjas Virgis Valentinavičius premjerą esą siūlė visuomenei pri-statyti kaip patikrintą patikimą po-litiką, vadinasi, pranašesnį už kitų partijų lyderius.

Buvęs ūkio ministras Dainius Kreivys neva siūlė TS-LKD vaiz-duoti kaip chirurgą, kurio, kai ne-reikia, žmonės nekenčia, bet ištikus ekonomikos krizei jis tampa gelbė-toju. „Kuo labiau žmonės jausis kaip palatoje, tuo geriau pagrindiniam ša-lies chirurgui“, – iliustravo savo min-tis D.Kreivys.

Neįtikėtina, bet TS-LKD atsto-vai jau įgyvendina savo siekius. Pa-vyzdžiui, Seimo narys Arimantas Dumčius socialiniame tinkle „Fa-cebook“ paskelbė, esą „Vyriausybės veiklą sunkios krizės metu prilygin-čiau chirurgo darbui operacinėje“.

„Padarius lemtingą klaidą, ligonis gali likti ant operacinio stalo. Vadi-nasi, mūsų Vyriausybė mirtinų klai-dų nepadarė“, – optimistiškai teigia A.Dumčius.

Kategoriškai neigia oponentų juodinimą

Tuoj po publikacijos pasirodymo TS-LKD rinkimų štabo vadovas Rai-mundas Alekna prabilo, kad partijai yra žinomas „išdavikas“, tačiau „Vals-tiečių laikraščiui“ jo neįvardijo.

„Toks pasitarimas su viešųjų ryšių ir sociologijos specialistais iš tikrųjų įvyko. Jis surengtas maždaug gegužės viduryje, ir jame dalyvavo ne tik par-tijos nariai“, – tvirtino R.Alekna.

Rinkimų kampanijos vairininkas patikino, esą „po to buvo surengtas ne vienas panašus posėdis, bet jokie ofi ci-alūs protokolai nebuvo rašomi“.

„Pats dalyvavau tame pasitarime, bet neprisimenu, kad kas nors būtų kalbėjęs apie oponentų juodini-mą. Apskritai, mes V.Uspaskichą ir A.Butkevičių laikome labai rimtais oponentais“, – pabrėžė R.Alekna.

Jo nuomone, galėjo būti, kad kas nors ir dalyvavusiųjų pasitarime pro-tokolavo pokalbius ar juos įrašinėjo,

tačiau kategoriškai neigė, neva opo-nentai buvo maišomi su žemėmis.

„Kad panašios provokacijos būna prieš kiekvienus rinkimus, man tai nėra naujiena. Taip daroma ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse“, – sakė R.Alekna.

TS-LKD rinkimų štabo vedlys įtaria, kad provokaciniais straipsniais siekiama diskredituoti partiją.

Prieš rinkimus įprasta juodinti vieniems kitus

Žinomas Rusijos juodųjų techno-logijų kūrėjas ir knygų autorius An-tonas Vuima „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad, žvelgiant į pirminę infor-maciją, TS-LKD siekis apjuodinti konkurentus atrodo kaip „tipinis juo-dosios technologijos grynuolis“.

„Vakaruose nėra tokio termino „juodosios technologijos“, tačiau jos naudojamos tobulai“, – sako A.Vuima.

Juodosiomis technologijomis jis laiko negatyvios informacijos sklei-dimą, siekiant pakenkti oponentų įvaizdžiui. Savo ruožtu dėl nuosek-laus įvaizdžio menkinimo praranda-ma verslo ar politinė reputacija, ku-rios vėliau atkurti neįmanoma.

„Oponento juodinimas visada yra neobjektyvus, nutylimos pozityvios subjekto savybės. Tai reiškia, kad tendencingai juodinant net ir gerą žmogų, galima smarkiai pakenkti jo įvaizdžiui“, – aiškino A.Vuima.

Vis dėlto TS-LKD pasirinktą taktiką A.Vuima laiko nesėkminga.

„Kompromatas puikiai veikia tik tuo atveju, jei jis paremtas realiais faktais“, – įsitikinęs A.Vuima.

Pašnekovas neabejoja, kad prieš rinkimus visų šalių politikai entu-ziastingai juodina vieni kitus, pa-mindami etikos normas ir taisykles. „Juk yra kur kas paprasčiau juodinti kitus, nei sugalvoti ekonominę stra-tegiją, politinę reformą ar šalies rai-dos modelį. Dažnai nutinka net taip, kad opozicinė partija nuo valdančio-sios skiriasi tik lyderių pavardėmis, bet ne idėjomis ir programomis“, – sakė A.Vuima.

Be kita ko, pats A.Vuima, atrodo, linkęs kritikuoti Rusijos opoziciją ir girti V.Putino režimą.

Didžiausia dorybė – politinė kultūra

Lietuvos socialdemokratų lyderio A.Butkevičiaus nenustebino opo-nentų siekiai menkinti jo įvaizdį.

„Mano kaip politiko solidumą jau įrodė rinkėjai, keturis kartus iš eilės iš-rinkę vienmandatėje apygardoje Seimo nariu, todėl man nebūtina ko nors papil-domai įrodinėti“, – sakė A.Butkevičius. Jis pabrėžė, kad net ir svarstydami pana-šias gaires patys TS-LKD puolė į purvą visuomenės akyse.

„Juodąsias technologijas naudoja politikai, kuriems trūksta kompetenci-jos, išminties, kūrybiškumo ir toleran-cijos, todėl juodųjų viešųjų ryšių nau-dojimą laikyčiau sovietinio laikotarpio palikimu“, – teigė A.Butkevičius.

Pašnekovas pabrėžia, kad bet ku-ris politikas pirmiausia turi laikytis politinės kultūros, kurios jis itin pa-sigenda iš oponentų.

V.Uspaskichas: „Griaunamas demokratinės valstybės pagrindas“

Darbo partijos lyderis V.Uspas-kichas ramiai reagavo į TS-LKD rinkimų gaires.

„Jie (konservatoriai) manęs nelai-ko cirkininku, tik ieško galimybių, kaip mane sumenkinti visuomenės akyse, – neabejojo V.Uspaskichas. – Jie supranta, kad mūsų partija turi labai daug galimybių laimėti Seimo rinkimus.“

Pašnekovas pabrėžė kitą „gairių“ aspektą, kuris jį itin papiktino.

„Konservatoriai, pristatantys save kaip tradicinę politinę organizaciją, pasuko nusikalstamu keliu. Savo gai-rėmis jie siekia, kad į rinkimus ateitų kuo mažiau žmonių. Tai neregėtas akibrokštas demokratinei valstybei, kur konservatoriai siekia autoritarinio režimo!“ – piktinosi V.Uspaskichas.

„Autoritarinį režimą“ jis sieja su siekiais, kad į rinkimus ateitų tik TS-LKD rėmėjai.

„Man asmeniškai nebaisios jokios jų technologijos, nes per ilgą laiką užsiauginau storą odą, tačiau man

rūpi demokratinis valstybės pagrin-das“, – tikino V.Uspas kichas.

Darbo partijos lyderis apgailestavo, kad per 22 nepriklausomybės metus Lietuvoje taip ir nebuvo valdžioje parti-jos, kuri dirbtų šalies piliečių gerovei.

„Jau dabar matome, kad konser-vatoriai dirba tik sau ir šiandien jie, praskolinę valstybę, siekia konku-ruoti ne idėjomis ar programinėmis nuostatomis, o šmeižimu ir juodo-siomis technologijomis“, – reziuma-vo V.Uspaskichas. Jis neabejoja, kad iki pat Seimo rinkimų tokios takti-kos laikysis jo oponentai.

Aktualijos

23 proc.

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.

Ne. Lietuviai prasigertų galutinai. Reikia dar griežčiau bausti gaminančius naminę degtinę.

Reikia leisti, bet griežtai kontroliuoti. Taip. Būtų dar ir papildomas uždarbis.

Ar vertėtų legalizuoti naminės degtinės gamybą Lietuvoje?

10 proc.

37 proc.

30 proc.

Politiniame lauke griaudi šmeižto patrankos

(Ka. 106)

Teigiami šūkiai geriau nei negatyvi retorikaAlgis Krupavičius, politologas

Negatyvus agitavimas, negaty-vios rinkimų kampanijos yra naudo-jamos ir kitose pasaulio šalyse, todėl Lietuvos nelaikyčiau išimtimi. JAV rin-kimuose nuo XIX a. pradžios naudo-jamos ir juodosios technologijos. Tad nieko keista, kad gerosios bei blogo-sios tradicijos atkeliavo ir pas mus. Lietuvoje problema yra tai, kad tos kampanijos naudojamos ne tik prieš oponentus, bet ir prieš savo sąjun-gininkus (TS-LKD gairėse įvardijami koalicijos partneriai liberalai). Klai-da laikyčiau ir opozicijos peštynes tarpusavyje. Skirtumas tarp mūsų ir, pavyzdžiui, JAV prezidento rinki-mų, yra tas, kad JAV žiniasklaidoje politikai labiau pabrėžia teigiamus dalykus, o ne negatyvią retoriką. Juk ir pas mus įsimenami teigiami šūkiai. Pavyzdžiui, šūkis „Nusipelnėme gy-venti geriau“ visuomenėje įsišaknijo daug labiau nei neigiama agitacija. Ir laikyčiau labai geru reiškiniu, kad žiniasklaida analizuoja rinkimų kam-panijų problematiką. Ši analizė veikia prevenciškai, o žiniasklaida atlieka sanitaro funkciją. Beje, nereikėtų ste-bėtis ir tuo, kad vieni leidiniai labai aiškiai formuoja politinį foną.

Per 22 nepriklausomybės metus tautiečiams nepavyko išsirinkti partijos, tikrai dirbančios dėl piliečių gerovės.Petro Malūko nuotrauka

Stebima visuomenės reakcijaLauras Bielinis, politologas

Pradėsiu nuo to, kad juodosiomis technologijomis laikoma tai, kas per-žengia įstatymus arba moralės nor-mas, nusistovėjusias tam tikroje vi-suomenėje. Žvelgiant į Lietuvos poli-tinį lauką galima konstatuoti, kad kol kas įstatymai nepažeidžiami. Kalbant apie moralinius aspektus, tai mėgini-mas apjuodinti arba apšmeižti opo-nentą vis dėlto egzistuoja. Todėl da-bartinius virpesius politinėje erdvė-je pavadinčiau pilkąja, o ne juodąja zona. Dabar bandoma testuoti visuo-menę, kaip ji priima informaciją, todėl apie juodąsias technologijas aiškiau galėsime kalbėti rudenį, kai prasidės reali kova dėl Seimo mandatų.

4 2012 m. rugpjūčio 4 d. • Nr. 62 (9185)Valstiečių laikraštis

Zita Čepaitė

Jeigu kas paklaustų, koks lietuviš-kas patiekalas labiausiai atitinka pra-kutusio ir šiuolaikišku save laikančio lietuvio charakterį, sakyčiau – šako-tis. Anksčiau manydavau, kad lietuvis kaip cepelinas – nors iš viršaus bulvių tarkiais aplipęs, bet su gerai paruoštu mėsos, grybų ar varškės įdaru vidu-je. Prisipažinsiu, buvo ir toks metas,

kai lietuviai atrodė tikri kugeliai – be formos ir be rimtesnio turinio. Bet tie ramūs laikai praėjo, dabar kur pa-žvelgsi – ten šakočiai.

Jeigu troleibuse ar parduotuvė-je netyčia susidūrus kas nors pasa-ko „atsiprašau“, gali beveik nesu-klysdamas spėti, kad tai tavo brolis emigrantas, atostogų į gimtinę par-vykęs. Tą pastebi net tie, kurie iš Lietuvos niekur išvažiavę nebuvo ir išvažiavusius smerkia. Kad emig-rantai atsiprašinėja, vietiniams pa-tinka. Matyt, jų manymu, emig-rantai taip ir turi elgtis. Bet patys vietiniai mandagumo manierų per-imti neskuba. Nes Lietuvoje atsi-prašinėti nemadinga. Lietuvoje ma-dinga stumdytis.

Vieną dieną senyvo amžiaus moterį palydėjau į turgų – norė-jo nusipirkti uogų, grybų ir kito-kių miško bei daržo gėrybių. Per tą pusantros valandos, kol vaikš-

tinėjome tarp prekystalių, sunkiai vaikštanti moteriškė buvo pastum-ta net tris kartus. Ir niekas nė karto neatsiprašė, droždavo savo keliais

neatsigręždami, o jei atsigręždavo, tai tik tam, kad piktai ligotos se-nolės pusėn dėbtelėtų. Tarsi saky-tų – sėdėk namie, ko čia painiojiesi po kojomis.

Požiūris, kad senas žmogus – kliuvinys, Lietuvoje labai gajus. Su tuo požiūriu susidurti teko ne tik turguje – tai tikrai ne ta vieta, kur galima tikėtis gerų manierų. Tačiau toks „turginis“ santykis su silpnes-niu žmogumi įsigalėjęs visur – po-liklinikose, ligoninėse, valstybinėse įstaigose, net privačiose įmonėse. Tiesa, privatininkai nesistumdo, jie elgiasi kitaip. Užuodę, kad žmogus sunkiai susigaudo, ne visas naujoves supranta, nededa pastangų, kad tas naujoves išaiškintų, o paprasčiausiai apmulkina.

Anksčiau, kai dauguma lietuvių tebebuvo panašūs į cepelinus ar ku-gelius, vakarietiškų knygelių pasi-skaitę gyvenimo būdo mokytojai į

jų neišpaikintas smegenis pripūtė pernelyg daug perdėto pasitikėjimo savimi. Taip užaugo galvas pakėlu-siųjų karta ir užvertė tas galvas taip aukštai, kad nebemato nieko kito, tik savo užriestą nosį. O kai savo nosį tematai, tada nebereikia nei mandagumo, nei paslaugumo, nes kiti aplink neegzistuoja.

Beje, valdžios požiūris į seny-vus žmones irgi stokoja pagarbos. Jeigu valdžiai reikia savo biudžetą subalansuoti, kas nukenčia pirmie-ji? Tikrai ne verslininkai, teisėjai ar valdininkai, t.y. turtingi ir įtakingi. Nukenčia pensininkai, nes jie nepa-jėgia apsiginti – nelabai susigaudo, kaip tai padaryti, o ir pinigų į teis-mus eiti neturi.

Valdžia, kuri privalėtų apginti silpnuosius, pataikauja stipriesiems. Kai tokia politika, toks ir požiūris. Jeigu dar pajėgi „šakotis“ ir apginti save, su tavimi skaitosi, jei ne – ne-sipainiok po kojomis. Lietuva skirta tik stipriesiems, tiems, kas gali spar-čiai žingsniuoti ir turi jėgų kitus iš kelio išstumdyti.

Beje, kad lietuviai gerbia „šako-tus“ pastebėjo ir reklamos davė-jai. Štai vienas lietuviškas bankas skelbia: „Tu gali šakotis su (nuro-dyta kokio) banko kortele“. O re-klamos kūrėjai labai greitai pagau-na, kas žmonėms patinka ir ką jie vertina...

Evangelijoje yra pasakojimas apie duonos padauginimo stebu-klą. Šis stebuklas labai suintrigavo žmones, todėl jie sekė paskui Jėzų, kur jis vyko. Tačiau pats Jėzus nesu-reikšmino šio žmonių entuziazmo ir kalbėjo: „Jūs ieškote manęs ne dėl to, kad esate matę ženklų, bet kad prisivalgėte duonos iki soties. Plu-šėkite ne dėl žūvančio maisto, bet dėl išliekančio amžinajam gyveni-mui!“ ( Jn 6, 26–27).

Nuo Evangelijos užrašymo pra-bėgo dvidešimt amžių, bet žmonės išlieka labai panašūs į tuos, kokie buvo anuomet, prieš tūkstančius metų. Kaip lengvai jie susižavi viso-kiomis sensacijomis, ypač jei žada-ma kokia nors nauda. Per dvidešimt Nepriklausomybės metų Lietuvoje matėme visokio plauko kašpirovs-kių, būrėjų, žiniuonių, hilerių, ža-dėjusių pagydyti, padėti atsikratyti bėdų ar parodyti sėkmės kelią. Ši-tie žmonės visuomet susilaukdavo didelio dėmesio, didesnio nei Kris-taus Evangelijos skelbimas. Tačiau mes netapome nei sveikesni, nei lai-mingesni.

Jėzus Kristus sensacijų besivai-kantiems žmonėms pasakė gilią tie-są, kad jie, užuot ieškoję amžinųjų dalykų, ieško tik „žūvančio valgio“. Kas yra tas mūsų dienų „žūvantis valgis“? Apie jį daug rašoma įvai-rių partijų rinkimų programose ir skelbiama reklamose. Tose progra-mose šviesiomis spalvomis piešia-ma Lietuvos ateitis: norintieji atei-ti į Seimą žada pašalinti korupciją, sutvarkyti teisėtvarką, atkurti tei-singumą ir užtikrinti medžiaginę gerovę. Lietuvos miestų gatvėse šiandien galima pamatyti reklamų, kaip atėję į valdžią politikai mini-malų atlyginimą pakelsią iki 1 500 litų. Tai pažadai lengvai ir greitai iš-spręsti ekonomines problemas, kad visi turėtų daug to „žūvančio val-gio“ – medžiaginės gerovės.

Šie pažadai kaip du vandens la-šai yra panašūs į tuos rožinius pa-žadus, kuriais buvome maitina-mi per penkiasdešimt okupacijos metų. Kompartijos generalinis se-kretorius N.Chruščiovas net buvo nustatęs datą – 1980 metus, kai žmonės jau gyvensią komunizmo

sąlygomis: dirbsią, kiek galėsią, o gausią, kiek panorėsią.

Jeigu žmonių kuriamose progra-mose kalbama tik apie medžiagines gėrybes ir lengvą jų įsigijimą, jos su-vedžioja žmones ir greitai žlunga. Tai beviltiški pažadai ir beviltiškas plušėjimas dėl „žūvančio valgio“. Paskui lieka tik aitrus pyktis, kad tuščių pažadų dalytojai susikrauna turtus, o kitus žmones palieka prie suskilusios geldos.

Šiandien daugelis klausia: ką tu-rime daryti, kad reikalai keistųsi į gera? Nejau viskas yra beviltiška? Atsako pats Jėzus Kristus: „plušė-kite... dėl išliekančio amžinajam gyvenimui!“, t. y. siekite amžinųjų ir nenykstančių vertybių, o visa kita bus pridėta. Kas yra tos amžino-sios vertybės? Jėzus jo ieškantiems žmonėms taip kalbėjo: „Tai ir bus Dievo darbas: tikėkite tą, kurį jis siuntė“ ( Jn 6, 29). Atkreipkime dė-mesį, kad Jėzus jo ieškojusiems ne-

patarė sukilti prieš okupantus ro-mėnus, nekvietė dirbti nuo ryto iki vakaro, bet liepė tikėti Žmogaus Sūnumi, t. y. liepė rūpintis pačiais svarbiausiais dalykais, nulemsian-čiais amžinybę.

Pragmatiškam šių dienų žmogui gali naiviai skambėti Jėzaus paragini-

mas atsigręžti į tikėjimą, tačiau kito kelio, deja, nebėra. Skaičiau vieno po-litikos apžvalgininko, nepasižymin-čio prielankumu tikėjimui, kritišką straipsnį apie dabartinę Lietuvos pa-dėtį. Jame siūlo ieškoti gerų, nesava-naudiškų žmonių, nes tik jie gali ką nors padaryti gera. Apžvalgininkas pasakoja, kaip, keliaudamas per Že-maitiją, tarp miškų užėjo į vieną pir-kią, kur geraširdžiai žemaičiai jį pa-vaišino duona ir pienu. Jis rašo, kad tik tokie žmonės galėtų keisti Lie-tuvos veidą. Kas gi šimtmečiais for-mavo žmones, panašius į tuos gerus žemaičius? Ne politinės partijos, ne tautos vadai, bet Kristaus Evangelija. Juos formavo tikėjimas. Tik visiškai aklas gali šito reiškinio nematyti.

Tačiau tikėjimas staiga nepakei-čia žmogaus, – jis, tarsi garstyčios grūdelis, auga lėtai ir nepastebimai, tačiau kasdien keičia žmogaus širdį, kviesdamas mylėti, būti sąžiningam ir tiesiam.

Be šito tikėjimo visos kalbos ir siekiai pakeisti Lietuvos veidą, kad būtų daugiau tiesos, teisingu-mo ir pagarbos kiekvienam žmo-gui, yra tik donkichotiška kova su vėjo malūnais. Neįmanoma sukurti normalios demokratiškos santvar-kos, jei nepaisoma esminio jos pa-mato – Kristaus Evangelijos. Šioje srityje kiekvienas iš mūsų galime daug nuveikti – savo širdyje išsau-goti Jėzaus Kristaus mums patikė-tą turtą ir jį kasdien skleisti savo aplinkoje.

Komentarai

Savaitės komentaras

Laikina ir amžina

Kur pažvelgsi, ten šakočiai

Jeigu žmonių kuriamose programose kalbama tik apie medžiagines gėrybes ir lengvą jų įsigi-jimą, jos suvedžioja žmones ir greitai žlunga.

Valdžia, kuri privalėtų apginti silpnuosius, pataikauja stipriesiems. Kai tokia politika, toks ir požiūris. Jeigu dar pajėgi „šakotis“ ir apginti save, su tavimi skaitosi, jei ne – nesipainiok po kojomis.

Siekia norvegų paramos

Teisingumo ministerija preten-duoja į 8 mln. eurų Norvegijos fi nan-savimą mūsų šalies bausmių vykdy-mo sistemai toliau modernizuoti.

Lėšos mūsų šaliai būtų skirtos iš Norvegijos fi nansinių mechanizmų paramos. Teisingumo ministerija yra parengusi programą „Pataisos, įskai-tant bausmes be įkalinimo“, kurioje numatyta daugybė priemonių įkali-nimo įstaigų veiklai tobulinti.

„Daugiausia dėmesio bus skiria-ma priemonėms, leisiančioms geriau paruošti nuteistuosius išeiti į laisvę, siekiant, kad jie mažiau nusikalstų pakartotinai. Nuo to, kaip efektyviai jie bus perauklėti, labiausiai priklau-so visuomenės saugumas. Pinigai bus naudojami ir kalėjimų infrastruktū-rai gerinti, siekiant kuo pigiau išlaiky-ti nuteistuosius, ir bendram bausmių vykdymo sistemos efektyvumui didin-ti. Suderinę su norvegais, esame patei-kę paraiškas konkrečioms programos priemonėms fi nansuoti ir tikimės, kad sprendimo dėl lėšų skyrimo sulauksi-me jau šį rudenį“, – sakė teisingumo viceministras Gytis Andrulionis.

Už šią paramą planuojama įsigy-ti 125 elektroninių apyrankių, skirtų nuteistųjų intensyviai priežiūrai, kom-plektus ir reikalingą programinę įran-gą. Nuo liepos 1 d. įsigaliojus naujam Probacijos įstatymui, Kalėjimų depar-tamentas savo lėšomis jau yra išsinuo-mojęs 100 tokių apyrankių komplek-tų, kurias galės nešioti lygtinai į laisvę paleisti asmenys, taip pat tie, kuriems bausmės vykdymas yra atidėtas. Per dieną vieno nuteistojo stebėjimas su elektronine apyranke kainuoja 13 Lt, o tai gerokai pigiau, negu pareigūnui vykti į jo namus ir tikrinti, ar buvęs ka-linys laikosi teismo nustatytų sąlygų.

Panaudojus šias lėšas įkalinimo įstaigose bus atlikti ir būtini įkalini-mo įstaigų rekonstrukcijos darbai. Planuojama dalį Pravieniškių patai-sos namų bendrabučio tipo patalpų pertvarkyti į kamerų tipo patalpas ir jas stebėti šiuolaikinėmis elektroni-nėmis apsaugos priemonėmis. Tai leis sukurti griežtesnes įkalinimo są-lygas, efektyviau perauklėti nuteistuo-sius bei pigiau juos prižiūrėti. Taip pat numatyta iki 2015 m. visiškai užbaigti Laisvės atėmimo vietų ligoninės įren-gimą Pravieniškėse ir į ją perkelti šiuo metu ir Lukiškėse veikiančią ligoninę. Tad vietoj dviejų ligoninių bus viena.

Už lėšas bus įsteigtas narkotines ir psichotropines medžiagas linku-sių naudoti nuteistųjų sektorius vie-noje iš pataisos įstaigų, kuriame bus intensyviai dirbama su narkotikus vartojusiais kaliniais.

Eltos inf.

(Užs. 427)

Petro Malūko nuotrauka

6 2012 m. rugpjūčio 4 d. • Nr. 62 (9185)Valstiečių laikraštis

Daiva NorkieneVL žurnalistė, daiva.norkiene@valstietis.lt

Buvęs prabangaus BMW vairuo-tojas vilnietis Vladimiras P., žurna-listų juokais pramintas Džeimsu Bondu, neseniai persėdo ant dvira-čio ir apsipirkti ar aplankyti pirmą neįgalumo grupę turinčių artimų-jų keliauja mindamas pedalus ar autobusu. Tačiau apmaudžiausia, kad Temidės tarnų sprendimas gali komplikuoti verslą – Baltarusijoje logistikos bendrovėje direktoriumi dirbantis Vladimiras nuo šiol į šią šalį verslo reikalais važinėti turės traukiniu.

Šokiravo advokatą ir jo klientą

Kauno apygardos teismo teisė-jas Gytis Večerskas atmetė apelia-cinį skundą ir paliko galioti pirmos instancijos teismo Vladimirui P. pa-skirtą vairavimo teisės atėmimą 3 metams ir 3 500 Lt baudą.

„Po tokio teismo sprendimo esu, švelniai tariant, šokiruotas mūsų tei-sinės sistemos. Teismas nevertino aplinkybės, kad Norvegijoje važi-nėja lygiai toks pat kaip Vladimiro ir tokiu pačiu valstybiniu numeriu pažymėtas automobilis. O apie tai pateikti nenuginčijami Norvegijos valstybinių įstaigų ir Baltarusijos ambasados įrodymai, kad tuo metu, kai Vladimiras kirto Baltarusijos sie-ną ir buvo toje šalyje, Norvegijoje važinėjo jo automobilio dvynys“, – pasakojo advokatas Vidas Vilkas.

„Apeliaciniame skunde plačiai įrodinėjamos aplinkybės, kad toks pat automobilis BMW ir su tokiu pat numeriu – FHZ 188, buvo ne kartą užfiksuotas užsienyje. Šios aplinkybės pažeidėjui paaiškėjo

gavus Norvegijos bendrovių ke-lio mokesčio sąskaitas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad sąskaitose nurodytos datos nesutam-pa su administracinių teisės pažei-dimų padarymo laiku – 2012 m.kovo 4 d., todėl nėra reikšmingos nagrinėjamoje administracinių tei-sės pažeidimų byloje“, – savo motyvą nevertinti automobilio dvynio egzis-tavimo fakto paaiškino teismas.

„Kodėl manimi nenori tikė-ti? Negaliu aš su tuo pačiu BMW lyg skrajojantis olandas vienu metu būti keliose vietose. Jei įrodyta, kad mano automobilio antrininkas važi-nėjo po Skandinaviją, kai aš buvau Baltarusijoje, jei įrodyta, kad tas an-trininkas ne kartą kitoje šalyje darė pažeidimus, ką liudijo man iš tos ša-lies siunčiami pranešimai, tai nejaugi sunku patikėti tiesą sakančiu žmo-gumi – manimi: na, nebuvau Kaune tą dieną, už kurios įvykius esu nu-baustas. Aš tuo metu buvau Vilniuje ir draugės bute ramiausiai žiūrėjau televizorių!“ – sakė Vladimiras P.

Viltis – baudžiamoji byla

Verslininkas vylėsi, kad padėti įrodyti teisybę jam gali policija ar prokuratūra, suradusi, kas važinėja tokiu pat kaip jo automobiliu, tik su padirbtu numeriu. Todėl krei-pėsi į teisėsaugininkus dėl ikiteis-minio tyrimo pradėjimo. „Norėčiau pažiūrėti į akis tam asmeniui, kuris, apsimetęs manimi, o tiksliau – pasi-gaminęs tokį pat numerį kaip mano BMW, važinėja po pasaulį ir daro nusižengimus, už kuriuos baudžia-mas esu aš“, – neslėpė vyriškis. Ta-čiau pareigūnai ieškoti automobilį dvynį vairuojančio asmens nelinkę. Motyvai, pasak advokato V.Vilko, gana keisti.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Lina Urbonienė atsisakė pradėti baudžiamąją bylą (ikiteismi-nį tyrimą) dėl naudojamo suklasto-to automobilio valstybinio nume-rio. Pasak V.Vilko, jos atsiųstame rašte teigiama: „Baudžiamasis ko-deksas nenumato baudžiamosios atsakomybės už automobilio vals-tybio numerio suklastojimą.“ Advo-katas teigė, kad tokią atsakomybę Baudžiamasis kodeksas numato ir net pacitavo atitinkamą kodekso straipsnį. Pasak pašnekovo, jei pro-kuratūros atsakymas atspindi jos požiūrį, kad valstybinio transporto numerio padirbinėjimas nėra nusi-kaltimas, tai signalas visuomenei, kad galima važinėti ir su suklasto-tu numeriu.

Vladimiro BMW „susidvejini-mo“ atvejis yra ne vienintelis. Tą rodo ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos Kriminalinių procesų kon-trolės organizavimo valdybos virši-ninko pulkininko Sigito Virkečio atsakymas, kad 2011 m. pasieniečiai sulaikė du vadinamuosius automo-bilius dvynius, o šiemet nuo sausio iki birželio – vieną.

Mina pedalus

„Gyvenu tokioje vietoje, kur iki artimiausios viešojo transporto sto-

telės yra apie 3 kilometrus, tad va-žinėju dviračiu. Gerai, kad dabar vasara, neslidu, nešalta. Tačiau dar rūpinuosi ir pirmos grupės invali-dais seneliu ir močiute, kuriems nu-vežu maisto, aplankau. Jie gyvena kitame Vilniaus mikrorajone. Dvi-račiu galiu nuvažiuoti jų aplankyti, o nuvežti į ligoninę – tik iškvietęs taksi“, – guodėsi vyriškis.

Po nepalankaus teismo sprendi-mo į Baltarusiją darbo reikalais Vla-dimiras važinėja traukiniu. „Kaip užsienyje be automobilio tvarkyti verslo reikalus, jei vadovauji fi rmai ir tavo darbas – ne nuolat sėdėti prie stalo?“ – retoriškai klausė vyriškis, kurio pirma reakcija išgirdus teismo sprendimą, anot advokato, buvo to-kia: „Kuo greičiau emigruoti iš to-kios šalies, kur nėra teisybės!“

Jis tvirtina, kad atostogauti taip pat negalėsiąs trejus metus. Mat anksčiau vykdavo lankyti Ukraino-je gyvenančių giminių ir pakeliauti po Europą savo transportu. Dabar šį malonumą teks užmiršti, o užsie-nyje priklausyti tik nuo visuomeni-nių vežėjų nėra malonu. Advokatas V.Vilkas tvirtino, jog jo klientas ran-kų nuleisti neketina ir sieks, kad dėl jo automobilio valstybinio numerio suklastojimo būtų pradėtas ikiteis-minis tyrimas. Ar suradus automo-bilio antrininko savininką paaiškės,

kad Kaune pažeidimą padarė jis, o ne Vladimiras P., prognozuoti anksti. Teismo sprendimas, kuriuo Vladimi-rui trejiems metams atimta teisė vai-ruoti, galutinis ir neskundžiamas.

Per 38 minutės – 120 kilometrų?

Priminsime, kad prieš mėnesį į „Valstiečių laikraščio“ redakciją krei-pęsis Vladimiras papasakojo sunkiai įtikėtiną istoriją. 2012 m. kovo 4 d., sekmadienį, jam paskambino susi-rūpinusi močiutė ir pranešė, kad jo ieško Kauno policijos pareigūnas. Močiutė skambučio iš Kauno sulau-kė 15 val. 57 min. Vyriškio močiutė iš pareigūnu prisistačiusio asmens išgirdo, kad jos anūkas ką tik Kau-ne, vairuodamas BMW, nepaklu-so pareigūnų reikalavimui sustoti ir pabėgo nuo kelių policijos.

Po dešimties minučių (16 val. 08 min.) suskambo paties Vladimi-ro telefonas. Kauno rajono policijos komisariato pareigūnu prisistatęs vyras pasakė, kad Vladimiro auto-mobilis apie 15 val. 30 min. nesu-stojo stabdomas Kaune ir pabėgo.

„Supratau, kad galiu būti apkal-tintas nebūtais dalykais, todėl ėmiau rinkti savo buvimo Vilniuje įrody-mus. Paskambinau pagalbos tarny-bos telefonu, paaiškinau situaciją. Man patarė kreiptis į kelių polici-ją Giraitės gatvėje. 16 val. 38 min. taip ir padariau“, – pasakojo Vla-dimiras. Po dešimties minučių jis jau buvo Giraitės gatvėje. Įbėgęs į komisariatą reikalavo surasti su juo neseniai telefonu kalbėjusį pareigū-ną, kad būtent jis apžiūrėtų BMW ir įsidėmėtų tiek automobilio, tiek Vladimiro buvimo faktą Vilniuje. 16 val. 51 min. vilnietis pareigūnas patikrino BMW valstybinį numerį, kėbulo numerį, patikrino Vladimiro tapatybės dokumentus.

Tą pačią dieną vilnietis nusku-bėjo į Kauno rajono policijos ko-misariatą, susirado jam ir močiutei skambinusį pareigūną, mobiliuoju telefonu įrašė pokalbį su juo.

Į Vladimiro klausimą, ar parei-gūnas įsitikinęs, kad automobilį vairavo būtent jis, pareigūnas atsa-kė: „Aš nesu įsitikinęs, kad jūs vai-ravote, bet kad automobilis jūsų – įsitikinęs šimtu procentų.“ Vėliau pareigūnas ėmė tvirtinti, kad matė ir puikiai prisimena Vladimiro vei-dą, kai automobilis pravažiavo pro jį nesustojęs.

Kaip per 38 minutes nuo gaudy-nių pradžios atsidurti Vilniuje (mat nustatyta, kad po 38 minučių nuo jų telefonu Vilniuje tikrai kalbėjo Vla-dimiras), kaip per tą patį laiką spė-ti pasiimti iš neva kito asmens savo mobilųjį telefoną (teismas mano, kad Vilniuje vykę pokalbiai šiuo te-lefonu neįrodo, kad kalbėjo būtent Vladimiras), kaip nuimti stiklų tam-sinimą (Kauno policijos pareigūnai patvirtino, kad Kaune stabdomas automobilis buvo su tamsintais stik-lais, o Vladimiro automobilio stik-lai niekada nebuvo tamsinti ir per apžiūrą Vilniaus kelių policijoje tai yra patvirtinta), neaišku tik Vladi-mirui. Kauno policijos pareigūnai ir teismas įsitikinę, kad tai įmanoma. BMW iš Kauno pakraščio į Vil-nių turėjo skrieti ne mažesniu kaip 250 km/val. greičiu, sulėtindamas greitį prieš kiekvieną stacionarų greičio matuoklį, mat pastarieji to-kiu greičiu važiuojančio BMW tą dieną neužfi ksavo.

Prieblandos

Automobilių dvynių istorijair toliau skęsta migloseTeismas atėmė teisę vairuoti iš žmogaus, ketinusio įrodyti, kad nusižengimo padarymo metu jis ir jo BMW buvo kitame mieste, o prokuratūra leido suprasti, kad klastoti automobilių numerius nedraudžiama.

„Kodėl manimi nenori tikėti? Negaliu aš su tuo pačiu BMW lyg skrajojantis olandas vienu metu būti keliose vietose“, – sakė Vladimiras P.

Asmeninio archyvo nuotrauka

Kad per 38 minutes iš Kauno pakraščio atlėktų į Vilnių, BMW šioje autostradoje turėjo skrieti ne mažesniu kaip 250 km/val. greičiu, sulėtindamas greitį prieš kiekvieną stacionarų greičio matuoklį. Petro Malūko nuotrauka

Augalas su sprogstamuoju užtaisu

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

11 p.

Sodyba

Sveikata

21 p.

7 p.7 p.

21 p.

Pasak Algirdo Blauzdžio, sovietmečiu pastatytą didžiulį šiltnamį, kuris neatitiko nustatytų reikalavimų, rajono vykdomojo komiteto valdžios paliepimu jam teko nugriauti. Tačiau vyras rankų nenuleido ir šiltnamį išsikasė po žeme. Jame ir šiandien auginami agurkai.

Jolita Žurauskienė

Apsilankius Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Neurologijos skyriuje, susidarė įspūdis, kad vienoje palatoje guli skirtingomis ligomis sergantys pacientai.

Asta Geibūnienė

Neaprėpiamame augalų pasaulyje – daug stebuklų. Vieni augalai glumina formomis, kiti stebina kvapais, o treti – net pirotechninėmis savybėmis.

Nijolė Baronienė

Trečiasis brolis, ekspromtomeistras

Išradingam daržininkui ne turtai – svarbiausia

Nervų ligos gali ilgam paguldyti į lovą

Hidroterapija kūnui ir protui

Televizijos laidų vedėjas Žygis Stakėnas patvirtina seną pasakų tiesą, kad gimti trečiu broliu – laimės ženklas. Vyrukui tiktai trisdešimt, o jis jau septynetą metų darbavosi nacionalinėje televizijoje. Laidos „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ dalyviais rūpinasi kaip savais, be to, ir pats jau auklėja du sūnus.

Rūta Klišytė

Vandens procedūros ne tik grūdinaorganizmą, bet ir ramina centrinę nervųsistemą, palankiai veikia širdies ir kraujagysliųdarbą, pagerina raumenų ir sąnarių būklę.

Karolina Stankaitytė

20 p.

Vilioja Augustavo šliuzaiMūsų tautiečiai pramynė plačius kelius į Pietų Lenkiją siekdami čia pigiau apsipirkti, tačiau retas, prekybos centruose prisikrovęs pilnus krepšius, užsibūna ilgėliau. O pasidairyti po Suvalkų, Seinų ir Augustavo kraštus tikrai verta, juolab kad čia gali sutikti ir dzūkuojančių vietinių lietuvių, kurie maloniai parodys kelią. Išpuoselėtas Suvalkų miestas, Dainavos girios tąsa, Augustavo kanalas – kertu lažybų, kad ir keliautojų dvasia čia bus gerai papenėta!

Vismantas Žuklevičius