LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS

VAIKŲ LIGŲ KLINIKA

Gintarė Mockevičiūtė

NEIŠNEŠIOTUMO ĮTAKA VAIKŲ KVĖPAVIMO FUNKCIJAI IR

DAŽNESNIAM SERGAMUMUI KVĖPAVIMO ORGANŲ LIGOMIS

Medicinos studijų programos magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovė: Doc. Valdonė Misevičienė

KAUNAS, 2018

1

TURINYS

1. SANTRAUKA .............................................................................................................................. 3

2. SUMMARY .................................................................................................................................. 4

3. PADĖKA ....................................................................................................................................... 5

4. INTERESŲ KONFLIKTAS ......................................................................................................... 5

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ............................................................................................... 5

6. SANTRUMPOS ............................................................................................................................ 6

7. SĄVOKOS .................................................................................................................................... 7

8. ĮVADAS ........................................................................................................................................ 8

9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI .......................................................................................... 9

10. LITERATŪROS APŽVALGA ................................................................................................... 10

10.1 Priešlaikinio gimdymo apibrėžimas .................................................................................... 10

10.2 Neišnešiotumo įtaka vaikų kvėpavimo sistemai ................................................................. 10

10.2.1 Priešlaikinio gimimo poveikis naujagimio kvėpavimo sistemai ...................................... 10

10.2.2 Neišnešiotumo įtaka vaikų kvėpavimo funkcijai ............................................................. 11

10.2.3 Neišnešiotumo ir kitų rizikos veiksnių įtaka dažnesniam vaikų sergamumui kvėpavimo

sistemos ligomis .......................................................................................................................... 13

10.3 Kitų rizikos veiksnių įtaka vaikų kvėpavimo funkcijai ....................................................... 14

10.4 Vaikų kvėpavimo funkcijos vertinimas ............................................................................... 14

11. TYRIMO METODIKA ............................................................................................................... 17

12. REZULTATAI ............................................................................................................................ 20

12.1 Tiriamųjų grupių analizė ..................................................................................................... 20

12.2 Sergamumo kvėpavimo organų ligomis tendencijos tiriamosiose grupėse ........................ 22

12.3 Rizikos veiksnių įtaka vaikų sergamumui kvėpavimo organų ligomis ............................... 23

12.4 Tiriamųjų grupių kvėpavimo funkcijos rodiklių dydžiai ir jų palyginimas ........................ 25

12.5 Rizikos veiksnių įtaka vaikų kvėpavimo funkcijai ............................................................. 26

13. REZULTATŲ APTARIMAS ..................................................................................................... 27

14. IŠVADOS .................................................................................................................................... 29

15. LITERATŪROS SĄRAŠAS ....................................................................................................... 30

16. PRIEDAI ..................................................................................................................................... 34

2

SANTRAUKA

Gintarė Mockevičiūtė

Neišnešiotumo įtaka vaikų kvėpavimo funkcijai ir dažnesniam sergamumui kvėpavimo organų ligomis

Tyrimo tikslas: ištirti 8-9 metų amžiaus vaikų, kurie gimė neišnešioti, kvėpavimo funkciją ir

sergamumą kvėpavimo organų ligomis, duomenis palyginti su kontrolinės to paties amžiaus vaikų

grupės duomenimis.

Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti vaikų, kurie gimė neišnešioti, sergamumą kvėpavimo organų ligomis

bei palyginti šiuos duomenis su kontroline grupe. 2. Įvertinti įvairių rizikos veiksnių įtaką tiriamų

vaikų sergamumui kvėpavimo organų ligomis. 3. Nustatyti vaikų, kurie gimė neišnešioti, kvėpavimo

funkcijos rodiklius ir palyginti su kontroline grupe. 4. Nustatyti tiriamųjų gimimo svorio ir jų svorio

vienerių metų amžiuje įtaką kvėpavimo funkcijai.

Metodika: atliktas prospektyvinis tyrimas. Tyrime dalyvavo 8-9 metų amžiaus vaikai, kurie 2008-

2009 m. gimė LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje būdami neišnešioti (<37 gestacijos

sav.). Šiems vaikams buvo atliekami kvėpavimo funkcijos tyrimai, o jų tėvai užpildydavo anketas apie

vaikų sveikatą ir ją veikiančius rizikos veiksnius. Kontrolinę grupę sudarė to paties amžiaus vaikai,

kurie gimė išnešioti ir buvo stacionarizuoti LSMUL KK Vaikų ligų ir Vaikų chirurgijos klinikose ne

dėl respiracinės patologijos. Statistinė analizė atlikta naudojantis SPSS Statistics 23.0 ir Microsoft

Excel 2016 programinėmis įrangomis. Statistiškai patikimu lygmeniu laikyta p < 0,05.

Rezultatai ir išvados: 1. Vaikų, kurie gimė išnešioti ir vaikų, kurie gimė neišnešioti, sergamumo

pneumonija dažniai nesiskyrė (p=0,165). Vaikai, kurie gimė neišnešioti, dažniau sirgo

bronchitu/bronchiolitu (p<0,001), peršalimo ligomis (p=0,005) ir astma (p=0,029), palyginus su

vaikais, kurie gimė laiku. 2. Vaikai, kuriems naujagimystėje buvo taikyta deguonies terapija, yra linkę

dažniau sirgti peršalimo ligomis (p=0,026). Kiti rizikos veiksniai neturėjo įtakos vaikų sergamumui

kvėpavimo organų ligomis. 3. Vaikų, kurie gimė neišnešioti, forsuoto iškvėpimo tūris per pirmąją

sekundę (p=0,04), Gaensler’io indeksas (p=0,006) ir vidutinis iškvėpimo srovės greitis esant 25%

forsuotos gyvybinės plaučių talpos (p=0,004) buvo mažesni nei kontrolinės grupės vaikų. Kitų

kvėpavimo funkcijos rodiklių dydžiai tiriamosiose grupėse reikšmingai nesiskyrė. 4. Tiriamųjų

gimimo svoris ir svoris vienerių metų amžiuje neturėjo įtakos jų kvėpavimo funkcijos rodiklių

dydžiams.

3

SUMMARY

Gintarė Mockevičiūtė

The influence of preterm birth for children lung function and more frequent morbidity from respiratory

diseases.

Aim: to investigate the lung function and respiratory morbidity of the 8-9 years old children, who were

born preterm, and to compare the data with the control group of the same age children.

Tasks: 1. To evaluate the incidence of respiratory diseases of children who were born preterm and to

compare the data with the control group. 2. To identify the influence of various risk factors on the

incidence of respiratory diseases for children of this study. 3. To determine lung function indicators for

children, who were born preterm and to compare results with the control group. 4. To establish

influence of birth weight and weight determined at one year old on children’s lung function.

Methods: a prospective study was carried out. The study involved 8-9 years old children, who were

born preterm (<37 weeks of gestation) in the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences

Kaunas Clinics. Pulmonary function tests have been done for selected children. Parents of the children

were asked to fill questionnaires about the health of their children and the risk factors that may affect

it. The control group consisted of children of the same age who were born full term and were

hospitalized in the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics due to various

pathologies, except respiratory diseases. Data analysis was performed with the SPSS 23.0 statistics

pack and Microsoft Excel 2016. Data was considered statistically significant with p < 0,05.

Results and conclusions: 1. The incidence of pneumonia in children who were born preterm and

children who were born full term was not different (p=0,165). Children who were born preterm are

more likely to suffer from bronchitis / bronchiolitis (p <0.001), colds (p = 0.005) and asthma (p =

0.029) than children who were born full term. 2. Children who received oxygen therapy in their

newborn period tend to have colds more frequent (p = 0.026). Other risk factors had no effect on the

incidence of respiratory diseases in childhood. 3. Children who were born preterm had significantly

lower forced expiratory volume in 1 second (p =0.04), Gaensler index (p=0.006) and forced mid

expiratory flow in 25% of forced vital capacity (p= 0.004) than children assigned to control group.

Other respiratory function indicators did not differ significantly between groups. 4. The birth weight

and weight determined at one year old did not affect the values of the respiratory function indicators.

4

PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju mokslinio darbo vadovei doc. Valdonei Misevičienei už idėjas ir

kantrybę konsultacijų metu rengiant šį magistro baigiamąjį darbą. Taip pat dėkoju Lietuvos sveikatos

mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) Vaikų konsultacinės poliklinikos

slaugytojai Nijolei Petrikienei už darbą su tiriamaisiais, jiems atliekant kvėpavimo funkcijos tyrimus.

Be to, noriu padėkoti visiems tiriamiesiems ir jų tėvams už sutikimą dalyvauti tyrime.

INTERESŲ KONFLIKTAS

Autoriui interesų konflikto nebuvo.

ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Leidimą išdavė: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centras

Leidimo numeris: BEC-MF-24

Leidimo išdavimo data: 2017-09-27

5

5. SANTRUMPOS

BPD – bronchopulmoninė displazija

CF – cistinė fibrozė

CO – anglies monoksidas

DPV – dirbtinė plaučių ventiliacija

FEF25 (angl.forced mid expiratory flow) – vidutinis iškvėpimo srovės greitis esant 25% FVC

FEF50 - vidutinis iškvėpimo srovės greitis esant 50% FVC

FEF75 - vidutinis iškvėpimo srovės greitis esant 75% FVC

FEV1 (angl. forced expiratory volume in 1 sec.) – forsuoto iškvėpimo tūris per pirmąją sekundę

FVC (angl. forced vital capacity) – forsuota gyvybinė plaučių talpa

Gaensler‘io indeksas - FEV1 ir FVC santykis

Hb – hemoglobinas

K grupė – kontrolinė grupė

KSS – kvėpavimo sutrikimo sindromas

LSMUL KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos

N grupė – gimusių neišnešiotų vaikų gupė

PEF (angl. peak expiratory flow) – didžiausias iškvėpimo srovės greitis, pamatuotas forsuoto

iškvėpimo metu

PSO – pasaulio sveikatos organizacija

TL,CO - CO pernešimo veiksnys

VC – gyvybinė plaučių talpa

6

SĄVOKOS

Antenatalinis – vykstantis iki kūdikio gimimo, to laikotarpio, susijęs su tuo laikotarpiu [1].

Ekstrauterinis – postnatalinis, vykstantis po kūdikio gimimo [2].

Gestacijos savaitės – laikas, kurį vaisius yra praleidęs gimdoje, pradedamas skaičiuoti nuo

paskutiniųjų motinos menstruacijų datos ir pasibaigiantis su vaisiaus gimimu [3].

Naujagimių kvėpavimo sutrikimo sindromas – tai naujagimių kvėpavimo sutrikimas dėl

plaučių struktūros nebrandumo ir surfaktanto trūkumo. Jis atsiranda greitai po gimimo ir pasireiškia

cianoze, dejavimu, tachipnėja (daugiau kaip 60 k./min.), tarpšonkaulinių tarpų ar krūtinkaulio

refrakcija [4].

Obliteracinis bronchiolitas – reta fibrozinė lėtinės obstrukcinės plaučių ligos forma,

pažeidžianti smulkiuosius kvėpavimo takus ir lemianti dalinę ar visišką jų obliteraciją [5].

Perinatalinis laikotarpis – tai laikotarpis, kuris prasideda nuo 22-os (154 dienos) intrauterinio

vaisiaus gyvenimo savaitės ir baigiasi 7 dienos po gimimo (168 val.) [6].

Respiracinės infekcijos - įvairių mikroorganizmų sukeltos ligos, kurioms būdingi kvėpavimo

organų pažeidimo požymiai, intoksikacijos reiškiniai. Šios infekcijos sukelia ūminį viršutinių

kvėpavimo takų uždegimą, galintį pažeisti ne tik viršutinius kvėpavimo takus, bet ir atskiras jo dalis

[7].

Spirometrija – vienas iš labiausiai taikomų kvėpavimo funkcinių diagnostikos metodų, kuriuo

yra matuojamas oro tūris bei greitis įkvėpimo ir iškvėpimo metu [8].

Surfaktantas – fosfolipidų, neutralių lipidų ir specifinių baltymų mišinys, kuris stabilizuoja

alveoles, gerina jų plėtimąsi, mažina hidrostatinį spaudimą, taip apsaugodamas nuo plaučių edemos,

lengvina kvėpavimą [9].

7

ĮVADAS

Kiekvienais metais visame pasaulyje apie 15 milijonų naujagimių gimsta neišnešioti (anksčiau

nei sueina 37 gestacijos savaitės) ir šis skaičius nuolatos auga. Tai yra daugiau nei vienas iš dešimties

gyvų gimusių naujagimių. Medicinos mokslo pažanga naujagimių intensyviojoje priežiūroje labai

padidino neišnešiotų naujagimių išgyvenamumą [10]. Higienos instituto duomenimis, 2016 metais

Lietuvoje gimė 1622 neišnešioti naujagimiai, t.y. 5,6 % iš visų gimusiųjų [11].

Naujagimiai, kurie gimsta anksčiau, nei jie yra fiziškai pasiruošę išgyventi pasaulyje, dažnai

reikalauja specialios priežiūros ir turi didesnę riziką ateityje susidurti su įvairiomis sveikatos

problemomis, įskaitant cerebrinį paralyžių, intelekto sutrikimus, lėtines plaučių ligas bei regos ir

klausos praradimą [12].

Vaikai ir paaugliai, kurie buvo gimę neišnešioti, dažniau serga sunkia astma, alerginėmis

ligomis ir turi silpnesnę kvėpavimo funkciją. Rizikos veiksniai, susiję su sumažėjusia kvėpavimo

funkcija yra bronchopulmoninės displazijos (BPD) diagnozavimas naujagimystėje ir švokštimo

epizodai praeityje. Jei naujagimiai, kurie gimsta neišnešioti, kūdikystėje gerai auga ir jų ūgis bei svoris

pagal vaikų augimo kreives būna normalūs, jie sulaukus 6 ir 14 metų amžiaus turi geresnę kvėpavimo

funkciją [13].

JAV atliktų tyrimų duomenimis, prieš laiką gimę naujagimiai kūdikystėje ir ankstyvoje

vaikystėje dažniau kenčia nuo uždegiminių kvėpavimo takų susirgimų, kurie daro neigiamą įtaką

tolimesnei šių vaikų sveikatos būklei, gyvenimo kokybei ir padidina išlaidas, kurios bus reikalingos

tokių vaikų sveikatos priežiūrai. Pirmaisiais gyvenimo metais, dažniausiai dėl virusinių kvėpavimo

takų infekcijų, yra hospitalizuojama apie 8% laiku gimusių kūdikių, 17% vėlyvų neišnešiotų kūdikių

(32-37 savaitės) ir 30-40% labai neišnešiotų (<32 savaitės) kūdikių. [14]

Atsižvelgiant į pateiktus teiginius, aiškėja tyrimų apie vaikų kvėpavimo funkciją reikšmė.

Pagrindinis šio tyrimo tikslas: ištirti 8-9 metų amžiaus vaikų, kurie gimė neišnešioti, kvėpavimo

funkciją ir sergamumą kvėpavimo organų ligomis, duomenis palyginti su kontrolinės to paties amžiaus

vaikų grupės duomenimis.

8

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas: ištirti 8-9 metų amžiaus vaikų, kurie gimė neišnešioti, kvėpavimo funkciją ir

sergamumą kvėpavimo organų ligomis, duomenis palyginti su kontrolinės to paties amžiaus vaikų

grupės duomenimis.

Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti vaikų, kurie gimė neišnešioti, sergamumą kvėpavimo organų ligomis

bei palyginti šiuos duomenis su kontroline grupe.

2. Įvertinti įvairių rizikos veiksnių įtaką tiriamų vaikų sergamumui kvėpavimo organų ligomis.

3. Nustatyti vaikų, kurie gimė neišnešioti, kvėpavimo funkcijos rodiklius ir palyginti su kontroline

grupe.

4. Nustatyti tiriamųjų gimimo svorio ir jų svorio vienerių metų amžiuje įtaką kvėpavimo funkcijai.

9

LITERATŪROS APŽVALGA

1. Priešlaikinio gimdymo apibrėžimas

Priešlaikinis gimdymas – nėštumo nutrūkimas iki 37-os savaitės. Naujagimis, gimęs tokio

gestacinio amžiaus, yra vadinamas neišnešiotu. [15] Nurodoma, kad jau nuo 22–24 nėštumo savaitės

vaisius yra pakankamai susiformavęs ir gali savarankiškai egzistuoti bei, esant atitinkamai priežiūrai,

išgyventi. [16] Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, neišnešioti naujagimiai gali būti

skirstomi pagal gestacijos laiką: ypač neišnešioti (<28 savaičių), labai neišnešioti (nuo 28 iki <32

savaičių) ir vėlyvi neišnešioti (nuo 32 iki <37 savaičių) arba pagal gimimo svorį: sveriantys ypač

mažai (500–999 g), labai mažai (1000–1499 g), mažai (1500–2499 g). Per anksti gimusių naujagimių

organizmas dar nebūna spėjęs visiškai išsivystyti, todėl jiems dažniau prireikia medicininės

intervencijos ir ilgesnės hospitalizacijos [9].

2. Neišnešiotumo įtaka vaikų kvėpavimo sistemai

2.1. Priešlaikinio gimimo poveikis naujagimio kvėpavimo sistemai

Norint suvokti priešlaikinio gimimo poveikį vaiko kvėpavimo sistemai, svarbu žinoti vaisiaus

plaučių vystymosi etapus. Vaisiaus plaučių vystymasis susideda iš penkių stadijų: embrioninės (5-7

sav.), pseudoliaukinės (nuo 5-7 iki 16-17 sav.), kanalikulinės (nuo 16-17 iki 24-28 sav.) , terminalinių

maišelių (nuo 24-28 iki 36-37 sav.) ir alveolinės (nuo 36-37 sav. iki 2-3 metų). Embrioninėje ir

pseudoliaukinėje stadijoje vystosi primityvūs kvėpavimo takai, plaučių kraujagyslės, vyrauja

mezenchiminis audinys, pamažu pradeda vystytis cilijos. Kanalikulinėje stadijoje sparčiai vystosi

plaučiai, pradeda formuotis dujų apykaita: sparčiai auga kapiliarai, siaurėja oro–kraujo paviršius,

vyksta ląstelių diferenciacija į I ir II tipo pneumocitus, pradeda gamintis surfaktantas. Gimusiam prieš

laiką naujagimiui mažas alveolių kiekis lemia kvėpavimo disfunkciją. Esant kiekybiniam ir

kokybiniam surfaktanto stygiui, vystosi naujagimių kvėpavimo sutrikimo sindromas (KSS). Iškvėpimo

metu paviršiaus įtampa tampa didelė, lemianti atelektazę bei perfuzijos, ventiliacijos netolygumą ir

kvėpavimo nepakankamumą. Hipoksija, acidozė ir hipotermija gali sumažinti surfaktanto gamybą.

Nuo 24 savaičių kvėpuojamoji zona yra pakankamai subrendusi užtikrinti dujų pokytį, bet nepilnas

surfaktanto sistemos subrendimas neužtikrina sėkmingo kvėpavimo [9].

Gimus prieš laiką, alveolių skaičius priklausomai nuo gestacinio amžiaus būna mažas, todėl

gali sutrikti kvėpavimo funkcija. Pasak P. Ryan ir bendraautorių, didžiausia rizika išsivystyti plaučių

komplikacijoms yra anksčiau kaip 28 sav. gimusiems naujagimiams [9]. BPD – lėtinė kvėpavimo takų

liga, pirmiausiai pasireiškianti naujagimiams, kurie gimė anksčiau nei suėjo 28 getsacijos savaitės.

10

BPD yra viena sunkiausių ir labiausiai paplitusių ypač ankstyvo priešlaikinio gimdymo komplikacijų.

Nepaisant pažangos naujagimių priežiūroje ir vykdomų mokslinių tyrimų apie BPD gydymo

strategijas, BPD dažnis išlieka nepakitęs – 28.9% visų naujagimių, kurie gimė ypač neišnešioti. [17]

BPD diagnozė naujagimystėje lemia ir tolimesnę vaiko sveikatos būklę. Dirbtinės plaučių ventiliacijos

ir deguonies terapijos naujagimystėje trukmė yra susijusi su sulėtėjusia vaiko psichomotorine raida, o

kortikosteroidų vartojimas po gimimo yra susijęs su hiperaktyvumo atsiradimu vaikystėje. BPD

sunkumas yra svarbus blogesnės kvėpavimo funkcijos ir didesnio sveikatos priežiūros poreikio

vaikystėje prognostinis veiksnys [18].

2.2. Neišnešiotumo įtaka vaikų kvėpavimo funkcijai

Perinatalinės priežiūros pažanga žymiai pagerino ypač neišnešiotų naujagimių išgyvenamumo

perspektyvas. Tačiau, taip pat didėja tikimybė, kad gimimas ypač anksti yra susijęs su neigiamomis

pasekmėmis plaučių funkcijai tolimoje ateityje. Šių mažyčių naujagimių dujų apykaita vyksta

besivystančiuose plaučiuose. Jų išgyvenimas paprastai reikalauja visapusiško ir invazinio gydymo,

įtraukiant dirbtinę plaučių ventiliaciją (DPV) ir ilgai trunkančią deguonies terapiją. Vollsæter ir

bendraautoriai tyrė plaučių funkcijos pokyčius nuo vaikystės iki pilnametystės ir vyresniame amžiuje

asmenims, kurie gimė ypač neišnešioti. Šiame tyrime nustatyta, kad asmenys, kurie gimė ypač

neišnešioti, turi reikšmingą kvėpavimo takų obstrukciją, kuri išlieka nuo vaikystės iki lytinio brendimo

ir suaugus [19].

Kotecha ir bendraautoriai nustatė, kad vaikų, kurie gimė neišnešioti ir jiems nebuvo

diagnozuota BPD, forsuoto iškvėpimo tūris per pirmąją sekundę (FEV1) buvo reikšmingai mažesnis

(apie -7,2%), o tie vaikai, kuriems buvo diagnozuota BPD, turėjo dar didesnį FEV1 deficitą (-16,2% ir

-18,9%), lyginant su vaikais, kurie gimė laiku. Šiuolaikinė neišnešiotų naujagimių priežiūra, įskaitant

antenatalinių kortikosteroidų vartojimą, gydymą surfaktantu ir mechaninę plaučių ventiliaciją,

neabejotinai padidino neišnešiotų naujagimių išgyvenamumą, ypač mažiau subrendusių naujagimių ir

tai leidžia prognozuoti geresnį FEV1 ateityje [20].

Pryhuber ir kiti nustatė, kad vaikai, kurie gimė neišnešioti turi mažesnę forsuotą gyvybinę

plaučių talpą (FVC), FEV1, Gaensler‘io indeksą ( FEV1 ir FVC santykį) ir vidutinį iškvėpimo srovės

greitį tarp 25 proc. ir 75 proc. forsuotos gyvybinės plaučių talpos (FEF25-75%) nei vaikai, kurie gimė

būdami išnešioti [14].

Thunqvist ir kiti atliko prospektyvinį kohortinį tyrimą ir nustatė, kad asmenys, kurie buvo

gimę kaip vėlyvi neišnešioti naujagimiai, turėjo blogesnę kvėpavimo funkciją, nustatytą spirometrijos

būdu, kai jie buvo 8 ir 16 metų amžiaus, palyginus su bendraamžiais, kurie gimė laiku. Taip pat buvo

11

nustatyta, kad augant nuo 8 iki 16 metų, kvėpavimo funkcija abiejų lyčių vaikams, kurie gimė

neišnešioti, nepagerėjo ir augdami jie savo kvėpavimo funkcijos rodiklių dydžiais nepasivijo

bendraamžių. Berniukams kvėpavimo funkcija gerėjo prasčiau nei mergaitėms. Taip pat šiame tyrime

nustatyta, kad mergaitės, kurios gimė vėlyvos neišnešiotos, dažniau skundėsi astmai būdingais

simptomais ir švokštimu bei dažniau vartojo vaistus nuo astmos palyginus su mergaitėmis, kurios gimė

laiku [21].

Nors dauguma studijų atliekama su vaikais, kurie gimė labai neišnešioti, tačiau keletas studijų

įrodė apie vėlesnes pasekmes kvėpavimo sistemai vaikams, kurie gimė kaip vėlyvi neišnešioti.

Naujagimiai, kurie gimsta būdami 35-36 gestacijos savaičių, dažnai vadinami „naujagimiais arti

termino“ ir neretai daroma prielaida, kad jie vystosi kaip naujagimiai, gimę laiku, bet nėra aišku, ar

naujagimiai, kurie gimsta, kai jų plaučiai yra ankstyvoje alveolinėje vystymosi stadijoje, ateityje taip

pat susiduria su pasekmėmis kvėpavimo sistemai. Avon ilgalaikės studijos metu buvo atliekama

spirometrija 8-9 ir 14-17 metų amžiaus vaikams, kurie gimė būdami įvairaus gestacinio amžiaus ir

rezultatai buvo lyginami tarpusavyje. Vaikams, kurie gimė būdami 33-34 savaičių gestacinio

amžiaus, nustatyti blogesni kvėpavimo funkcijos rodikliai nei tiems, kurie gimė laiku, jiems sulaukus

7-8 metų amžiaus. Pastebėtas FEV1, bet ne kitų kvėpavimo funkcijos rodiklių pagerėjimas, tiems

patiems vaikams būnant 14-17 metų amžiaus. Vaikams, kurie gimė labai neišnešioti, nustatytas

panašus poveikis spirogramos rodikliams. Vaikai, kurie gimė būdami 35-36 savaičių gestacinio

amžiaus, turėjo tokius pačius kvėpavimo funkcijos rodiklius kaip vaikai, kurie gimė laiku. Dirbtinė

plaučių ventiliacija (DPV) ir deguonies terapija yra gerai žinomi veiksniai, kurie skatina susirgimą

pneumonija kūdikystėje ir veda link nenormalaus plaučių augimo ir vystymosi. Nepaisant to, kad šių

intervencijų dažnis kūdikiams yra mažas, (pavyzdžiui iš kūdikių, kurie gimė būdami 33-34 gestacijos

savaičių, tik 17% prireikė DPV), tyrimas patvirtina faktą, kad šios intervencijos yra susijusios su

blogesnėmis kvėpavimo funkcijos rodiklių reikšmėmis, sulaukus 8-9 metų amžiaus [22].

Įvairūs moksliniai tyrimai nustatė, kad vaikams, kurie gimė neišnešioti arba per mažo gimimo

svorio, yra padidėjusi rizika susirgti astma, lyginant su vaikais, gimusiais laiku ir normalaus gimimo

svorio. Neišnešiotumas arba mažas gimimo svoris gali sukelti fiziologinius pokyčius, bet ne tokius

sunkius, kad jiems gydyti prireiktų medicininės pagalbos. Kotecha ir bendraautoriai savo kohortiniame

tyrime nustatė ryšį tarp neišnešiotumo ir vėlesnės astmos rizikos vaikams, jaunesniems nei 10 metų.

Vaikams, sergantiems astma, neišnešiotumas taip pat didino hospitalizacijos riziką. Šiame tyrime taip

pat nustatyta, kad didžiausia rizika susirgti astma yra vaikams, kurie gimė anksčiau nei suėjo 32

gestacijos savaitės. Taip pat nedidelė rizika yra nustatyta vaikams, gimusiems tarp 32 ir 36 gestacijos

savaičių. Todėl, vaikai, kurie gimė anksčiau laiko, turėtų būti stebimi dėl galimo astmos išsivystymo, o

susirgus astma – gydomi. [23]

12

2.3. Neišnešiotumo ir kitų rizikos veiksnių įtaka dažnesniam vaikų sergamumui kvėpavimo

sistemos ligomis

Vrijlandt ir bendraautorių atliktas prospektyvinis kohortinis tyrimas parodė, kad vaikams,

kurie buvo gimę kaip vėlyvi neišnešioti naujagimiai, kvėpavimo sistemos susirgimai mokykliniame

amžiuje pasitaikydavo dažniau nei vaikams, kurie gimė laiku. Šie vaikai taip pat dažniau būdavo

hospitalizuojami dėl kvėpavimo sistemos ligų pirmaisiais savo gyvenimo metais [24].

Vaikai, kurie gimė anksčiau laiko, dažniau serga įvairiomis kvėpavimo sistemos ligomis.

Ūminis virusinis bronchiolitas – dažniausia vaikų smulkiųjų kvėpavimo takų liga. Riziką susirgti

ūminiu bronchiolitu didina neišnešiotumas, mažas gimimo svoris, jaunesnis nei 6 mėn. amžius,

pasyvus rūkymas, dirbtinis maitinimas, gretutinė patologija: BPD, įgimtos širdies ydos, cistinė fibrozė

(CF) bei šeiminė alergijos anamnezė. Vaikams bronchiolių pažeidimus dažniausiai sukelia sunkios

virusinės kvėpavimo takų infekcijos. Viena retesnių pirminio bronchiolių pažeidimo formų –

obliteracinis (konstrikcinis) bronchiolitas. Nors šios ligos prognozė vaikams paprastai palanki, vis

dėlto persirgtas obliteruojantis bronchiolitas gali būti fibrozinių pokyčių, nuolatinio oro srauto

apribojimo, bronchektazių susiformavimo priežastis [5].

Pasak PSO, svarbūs vaikų pneumonijos rizikos veiksniai yra: per trumpas kūdikio maitinimas

krūtimi, pasyvus rūkymas, vaiko aplinkos oro užterštumas, nepakankama mityba, gyvenimas skurdo

sąlygomis, neišnešiotumas ar mažas gimimo svoris, įgimtos širdies ligos, gastroezofaginis refliuksas,

lėtinės viršutinių ar apatinių kvėpavimo takų ligos, imunosupresija [25].

Įvairios klinikinės studijos parodė, kad neišnešioti naujagimiai, kuriems buvo taikyta DPV

turi didesnę riziką susirgti kvėpavimo sistemos ligomis, tokiomis kaip astma ar pneumonija ankstyvoje

vaikystėje, palyginus su tais neišnešiotais naujagimiais, kuriems nebuvo taikyta DPV. DPV

naujagimystės laikotarpiu taip pat yra susijusi su pablogėjusia kvėpavimo funkcija 8-9 metų amžiaus

vaikams ir didesne rizika susirgti astma vaikystėje ir suaugus [26].

Kitų studijų duomenimis, BPD, DPV ir deguonies terapija naujagimystės laikotarpiu yra

faktoriai, susiję su bronchų hiperreaktyvumu ir astma vėlesniame amžiuje. Kūdikiai, kurie gimė

neišnešioti, yra linkę sirgti virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis ir bronchiolitu ankstyvame

amžiuje. Šių infekcijų prevencija gali apsaugoti nuo astmos išsivystymo ateityje [18].

Kūdikio maitinimas krūtimi bent iki 6 mėnesių amžiaus ar iki dvejų metų amžiaus ir ilgiau,

yra laikomas „auksiniu“ standartu kūdikio maitinime, nes maitinimas krūtimi daro teigiamą įtaką tiek

motinos, tiek vaiko sveikatai. Palyginus su krūtimi maitinamais kūdikiais, kūdikiai, maitinami pieno

mišiniais, turi mažesnę bakterinę įvairovę ir pakitusią žarnyno mikroflorą pirmosiomis gyvenimo

savaitėmis, o tai yra susiję su padidėjusia egzemų ir astmos rizika. Yra nustatyta, kad maitinimas

krūtimi apsaugo nuo ankstyvų kvėpavimo takų ir kitų sistemų infekcijų. Australijoje atliktame

13

kohortiniame tyrimas nustatyta, kad maitinimas krūtimi apsaugo nuo susirgimo astma vaikystėje [27].

3. Kitų rizikos veiksnių įtaka vaikų kvėpavimo funkcijai

Vaikų kvėpavimo funkciją taip pat veikia kiti faktoriai, su kuriais susiduriama vaikystėje.

JAV atliktas prospektyvinis kohortinis tyrimas parodė, kad normalus vaisiaus svoris antrame ir

trečiame nėštumo trimestruose, gimimo metu ir vienerių metų amžiuje buvo susijęs su didesniais

FEV1 ir FVC ateityje [28].

Jungtinėje Karalystėje vykdyto kohortinio tyrimo metu nustatyta, kad normalus gimimo svoris

ir didesnis gestacinis amžius buvo susiję su didesniais FEV1, FVC ir FEF25-75, kai tiriamieji

asmenys sulaukė 10 ir 18 metų amžiaus [29].

Rona ir bendraautoriai taip pat ištyrė ryšį tarp gimimo svorio ir kvėpavimo funkcijos

vaikystėje, tačiau jie nustatė, kad mažesnis gimimo svoris yra susijęs su mažesniais FEV1 ir FVC,

vaikams sulaukus 10 metų amžiaus, bet nedaro įtakos FEF25-75 [30].

Zhijing ir kiti nagrinėjo, kokią įtaką namų aplinkos drėgmė ir namų ventiliacija bei jų valymo

įpročiai darė ikimokyklinio amžiaus vaikų susirgimui astma ir/ar alerginėmis ligomis. Nustatyta, kad

namų aplinkos drėgmė yra potencialus rizikos veiksnys ikimokyklinio amžiaus vaikams susirgti astma.

Nebuvo nustatyta reikšmingo statistinio skirtumo, kad vaikams, kurių aplinkoje yra daug drėgmės,

riziką susirgti astma ir kitomis alerginėmis ligomis sumažintų gera namų ventiliacija ir valymas [31].

Moshammer ir bendraautoriai nustatė, kad pasyvus rūkymas, apibūdinamas tuo, kad vaiko

namų aplinkoje yra rūkoma, buvo susijęs su kvėpavimo sistemos infekcijomis. Taip pat buvo

nustatyta, kad vaikai, kurių namuose yra rūkoma, turi pablogėjusią kvėpavimo funkciją (sumažėję

FEV1 ir FVC). Buvo nustatyta, kad pasyvus rūkymas vaikams, kurie serga astma, nedaro didesnio

neigiamo poveikio kvėpavimo funkcijai nei tiems vaikams, kurie neserga astma. Šiame tyrime taip pat

buvo nagrinėjama kitų rizikos veiksnių įtaka vaikų kvėpavimo funkcijai: alerginės sensibilizacijos,

fizinio aktyvumo laipsnio, atstumo nuo namų iki mokyklos. Tačiau nebuvo nustatyta reikšmingos šių

rizikos veiksnių įtakos vaikų kvėpavimo funkcijai [32].

4. Vaikų kvėpavimo funkcijos vertinimas

Efektyviausias būdas įvertinti vaikų kvėpavimo funkciją yra kvėpavimo funkcijos testai.

Kvėpavimo funkcijos testai yra objektyvios priemonės, skirtos įvertinti plaučių ir kvėpavimo takų

fiziologinę funkciją, galinčios padėti diferencijuoti tarp obstrukcinių ir restrikcinių plaučių ligų,

nustatyti ligos progresavimą ir vertinti atsaką į gydymą. Kadangi prognozuojamų normalių verčių

14

diapazonas keičiasi kartu su vaiko augimu, kartotinis kvėpavimo funkcijos nustatymas dažnai yra

informatyvesnis nei vienkartinis nustatymas. Paciento bendradarbiavimas ir nuoseklios pastangos yra

būtinos beveik visiems standartiniams kvėpavimo funkcijos įvertinimams. Dauguma 3 metų ir

vyresnių vaikų kartu su gerai apmokytu techniku, patogioje aplinkoje, padedant vizualinėms

paskatoms ir interaktyviai kompiuterinei-animacinei sistemai, gali patenkinamai atlikti kvėpavimo

funkcijos testus. Kūdikiams ir mažiems vaikams įmanoma atlikti kvėpavimo funkcijos testus

centruose, kurie turi specializuotą įrangą ir ilgametę darbo šioje srityje patirtį. Vaikai, sergantys CF ir

astma, turėtų atlikti kvėpavimo funkcijos testus rutiniškai ir pradėti juos atlikinėti kuo anksčiau, nuo

tada, kai jie gali tai padaryti.[33]

Dabartiniai spirometrai naudoja pneumotachografą, kad galima būtų įrašyti oro srautą per tam

tikrą laiką ir sukurti spirogramą arba srauto-tūrio kreivę. Tyrimo metu pacientas maksimaliai įkvepia,

trumpam sulaiko kvėpavimą ir tuomet iškvepia orą kaip įmanoma greičiau ir stipriau, tol kol pasiekia

liekamąjį tūrį, arba mažiausiai 3 sekundes. Pateikiamos vertės yra: VC (angl. vital capacity) - gyvybinė

plaučių talpa, FVC (angl. forced vital capacity) – forsuota gyvybinė plaučių talpa, arba didžiausias oro

kiekis, kurį pacientas gali maksimaliai greitai ir visiškai iškvėpti prieš tai maksimaliai įkvėpęs; FEV1

(angl. forced expiratory volume in 1 sec.) – forsuoto iškvėpimo tūris per pirmąją sekundę; FEV1 ir

FVC santykis (Gaensler‘io indeksas) – rodo, kiek FVC procentų tiriamasis gali forsuoto iškvėpimo

metu iškvėpti per pirmąją sekundę; FEF25–75 (angl.forced mid expiratory flow) – vidutinis iškvėpimo

srovės greitis tarp 25 proc. ir 75 proc. forsuotos gyvybinės plaučių talpos; FEF25, FEF50, FEF75 –

vidutinis iškvėpimo srovės greitis atitinkamai 25%, 50%, 75% FVC, PEF (angl. peak expiratory flow)

– didžiausias iškvėpimo srovės greitis, pamatuotas forsuoto iškvėpimo metu [34].

Kitas rodiklis, kuris apibūdina vaikų kvėpavimo funkciją – kvėpavimo raumenų jėga.

Kvėpavimo raumenų jėga nustatoma matuojant maksimalaus įkvėpimo (Pi max) ir iškvėpimo (Pe max)

slėgį su pneumotonometru. Šis matavimas yra paprastas, greitas, patikimas ir nebrangus būdas.

Testavimo metu pacientas maksimaliai iškvėpęs ir gerai lūpomis prispaudęs prietaiso kandiklį

stengiasi kuo stipriau įkvėpti arba atvirkščiai, maksimaliai įkvėpęs – stengiasi, kuo stipriau iškvėpti

turimą orą iš kvėpavimo takų. Matavimo metu kandiklis turi būti laikomas tvirtai prie lūpų, ypač kai

matuojamas maksimalaus iškvėpimo (Pemax) slėgis, kad oras neprasiveržtų pro šonus, nes veido

raumenys negali išlaikyti didesnio nei 150 cm H2O slėgio [34].

Vaikams taip pat gali būti atliekamas dujų difuzijos plaučiuose tyrimas. Dujų difuzija

plaučiuose vertinama tiriant anglies monoksido (CO) difuziją iš alveolinio oro į plaučių kapiliarinį

kraują. Dujų difuzijai tirti sukurta keletas metodų, tačiau dažniausiai taikomas ir geriausiai

standartizuotas yra vieno įkvėpimo metodas. Šio metodo metu tiriamasis visiškai įkvepia dujų mišinį,

turintį mažą CO koncentraciją (apie 0,3%) ir 10 s sulaiko kvėpavimą. Mėginio metu CO prasiskiedžia

15

su plaučiuose esančiu oru, taip pat susijungia su kapiliariniu Hb. Tiriama iškvėpto alveolinio oro CO

koncentracija. Apskaičiuojamas CO pernešimo veiksnys (TL,CO, Jav žymima DL,CO), kuris rodo, koks

CO kiekis difunduoja iš alveolinio oro į plaučių kapiliarinį kraują per 1 min., esant 1kPa slėgio

gradientui. TL,CO dydis priklauso nuo daug veiksnių: alveolinės-kapiliarinės membranos ploto bei

storio, ventiliacijos-perfuzijos tolygumo, hemoglobino (Hb) kiekio, plaučių kapiliarinio kraujo tūrio.

Vadinasi, TL,CO dydis rodo ne kiek yra sutrikusi dujų difuzija pro alveolinę-kapiliarinę membraną, bet

ar plaučiai visavertiškai gali atlikti dujų apykaitą tarp aplinkos oro ir plaučių kapiliarinio kraujo. Todėl

TL,CO dažnai mažėja dėl ryškaus alveolinės ventiliacijos ir plaučių perfuzijos netolygumo. Sutrikusi

dujų difuzija plaučiuose būna sergant intersticinėmis plaučių ligomis (idiopatine plaučių fibroze, rečiau

– sarkoidoze, pneumokonioze ir tk.), emfizema, sisteminėmis jungiamojo audinio ligomis su plaučių

pažeidimu, esant plaučių arterijos trombinei emobolijai. Kai yra sunki bronchų obstrukcija, dujų

difuzija mažėja ir dėl plaučių ventiliacijos ir perfuzijos netolygumo. Padidėjusi TL, CO rodiklio reikšmė

gali būti nustatoma, kai yra alveolinių kraujosrūvų, sergant staziniu širdies nepakankamumu,

paūmėjusia bronchine astma [35].

16

TYRIMO METODIKA

1. Tyrimo objektas

Vaikai, kurie 2008-2009 metais gimė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno

klinikų (LSMUL KK) Akušerijos ir ginekologijos klinikoje būdami neišnešioti (<37 gestacijos

savaičių).

2. Tyrimo planavimas (organizavimas):

Iš LSMUL KK Neonatologijos klinikos naujagimių registracijos knygų buvo surinkti

duomenys apie 2008-2009 m. LSMUL KK gimusius neišnešiotus naujagimius, kurių motinos gyveno

Kaune ir Kauno rajone. Iš šių naujagimių ligos istorijų buvo renkami šie duomenys: naujagimio

gestacinis amžius, gimimo svoris, sklaidos defektai, ar naujagimis gimė iš vienavaisio, ar iš

daugiavaisio nėštumo, naujagimio tėvų telefonų numeriai ir adresai. Susikambinus su atrinktų vaikų

tėvais, jie būdavo informuojami apie atliekamą mokslinį tyrimą ir pakviečiami atvykti į LSMUL KK

Vaikų konsultacinę polikliniką jų vaikų kvėpavimo organų būklei įvertinti.

Kontrolinės grupės tiriamieji buvo renkami iš LSMUL KK Vaikų ligų klinikoje ir Vaikų

chirurgijos klinikoje hospitalizuotų 8-9 metų amžiaus pacientų, kurie buvo gydomi šiose klinikose dėl

įvairių susirgimų, išskyrus kvėpavimo sistemos ligas.

3. Tiriamųjų imtis

Tyrime dalyvavo 64 vaikai. Gimusių neišnešiotų vaikų (N grupę) grupę sudarė 34 vaikai,

kurie 2008-2009 metais gimė LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje būdami neišnešioti

(<37 gestacijos savaičių). Atmetimo kriterijai: vaikai, tyrimo metu sergantys ūminėmis respiracinėmis

infekcijomis ar turintys ryškių sklaidos ydų.

Kontrolinę grupę (K grupę) sudarė 30 vaikų, kurie gimė 2008-2009 metais būdami išnešioti

(>37 gestacijos savaitės). Atmetimo kriterijai: vaikai, kurie tyrimo metu sirgo ūminėmis respiracinėmis

infekcijomis, taip pat vaikai, sergantys lėtinėmis kvėpavimo sistemos ligomis, išskyrus astmą, ar

turintys ryškių sklaidos defektų.

1lentelė. Tiriamųjų imtis

Vaikų, kurie gimė neišnešioti grupė (N grupė) Kontrolinė grupė (K grupė)

34 tiriamieji 30 tiriamųjų

17

4. Tyrimo metodai

Atvykusių į LSMUL KK Vaikų konsultacinę polikliniką vaikų tėvai pasirašydavo sutikimo

dalyvauti tyrime formas. Jie užpildydavo anketas apie vaikų sveikatą ir ją veikiančius rizikos veiksnius

(Priedas Nr.1).

Klausimyne buvo užduodami šie klausimai: ar naujagimystėje taikyta deguonies terapiją ir

DPV, vaiko ūgis, svoris dabar ir vienerių metų amžiuje, kiek kartų vaikais yra sirgęs kvėpavimo

sistemos ligomis (bronchitu/bronchiolitu, pneumonija), kaip dažnai vaikas serga peršalimo ligomis,

kaip dažnai dėl kvėpavimo sistemos ligų tiriamasis vartoja antibiotikus, kiek laiko jis buvo maitintas

motinos pienu, kam jis yra alergiškas ir kokios alerginės ligos jam diagnozuotos, kokios lėtines ligos

jam diagnozuotos, ar tiriamajam buvo diagnozuota astma, ar astmos simptomai išliko iki šiol, kokios

operacijos buvo atliktos vaikui, ar vaiko artimoje aplinkoje yra rūkoma, ar vaiko artimoje aplinkoje yra

daug drėgmės/pelėsių.

Tiriamiesiems būdavo įvertinama bendra sveikatos būklė, ar jie tuo metu nesirgo ūminėmis

respiracinėmis infekcijomis. Po to būdavo atliekami kvėpavimo funkcijos tyrimai. Tiriamiesiems

gyvybinės plaučių talpos tyrimas buvo atliekamas spirometru. Maksimalaus iškvėpimo greičio verti-

nimas buvo atliekamas pneumotachometru. Tiriamasis būdavo stovimoje padėtyje, nosis buvo

užspaudžiama spaustuku. Tyrimo metu vaikas giliai įkvepia, po įkvėpimo jis lūpomis apžioja

spirometro vamzdelį ir neskubėdamas pučia visą orą. Po to maksimaliai giliai ir greitai įkvepia ir

maksimaliai greitai iškvepia. Vienam iškvėpimui taikomi reikalavimai: nėra artefaktų, tai yra

iškvėpimas be kosulio, stabtelėjimų; staigi iškvėpimo pradžia; iškvėpimo trukmė ≥ 3 sek. Tyrimo metu

buvo įvertinami šie rodikliai: VC , FVC, FEV1, FEV1/FVC, PEF, FEF25, FEF50, FEF75. [34]

Tyrimo rezultatai buvo lyginami su norminiais dydžiais, apskaičiuotais kompiuteriu

atsižvelgiant į tiriamojo lytį, ūgį, svorį, amžių, etninę grupę. Gauti rezultatai buvo pateikiami

absoliučiais dydžiais litrais ir procentais, pagal tai, kiek procentų norminio dydžio vaikas įkvepia.

Jei FEV1 buvo mažiau nei 80% norminio dydžio ir FEV1/FVC% buvo mažiau nei 85%, buvo

laikoma, kad tiriamajam yra kvėpavimo takų obstrukcija. Šiems vaikams buvo atliekami inhaliaciniai

bronchų dilataciniai mėginiai, vartojant salbutamolį. Spirometrinis tyrimas būdavo kartojamas po 15-

30 min. Mėginys buvo laikomas teigiamu, jei FEV1 padidėdavo 12% ir daugiau, lyginant su

norminiais dydžiais. [36]

5. Statistinė duomenų analizė

Statistinė analizė atlikta naudojantis IBM SPSS Statistics 23.0 ir Microsoft Excel 2016

programinėmis įrangomis. Statistinės hipotezės reikšmingumo lygmuo (p) pasirinktas 0,05.

18

Analizuojant duomenis, buvo skaičiuojamos aprašomosios statistikos, tikrinamos statistinės hipotezės

apie skirtumus tarp vidurkių bei požymių dažnumą. Statistiniam ryšio stiprumui tarp kintamųjų

nustatyti buvo vertinamas Speraman‘o koreliacijos koeficientas. Tiriamosios ir kontrolinės grupių

vidurkiams palyginti taikyta dispersinė analizė (ANOVA). Dviejų kategorinių parametrų dažnumo

lygybės hipotezės buvo tikrintos Chi kvadrato(χ2) kriterijumi.

19

REZULTATAI

1. Tiriamųjų grupių analizė

Tyrime iš viso dalyvavo 64 vaikai, kurie buvo 8-9 metų amžiaus. Gimusių neišnešiotų vaikų

grupę (N grupę) sudarė 34 (53,9%) vaikai, kontrolinę grupę (K grupę) - 30 vaikų (46,1%).

N grupėje 17 (50%) vaikų buvo mergaitės ir 17 vaikų (50%) buvo berniukai. K grupėje buvo

16 (53,33%) mergaičių ir 14 (46,67%) berniukų. Šių grupių pasiskirstymas pagal lytį statistikai

reikšmingai nesiskyrė (p=0,523).

N grupės gimimo svorio vidurkis buvo 2132,4 g (Standartinis nuokrypis (SN) 450,18,

mažiausias - 1180 g, didžiausias – 3030 g).

N grupėje dauguma tiriamųjų (24 tiriamieji, 70,59%) gimė mažo svorio (1500–2499 g), 4

(11,76 %) naujagimiai svėrė labai mažai (1000–1499 g), 6 tiriamieji (17,65%) gimė būdami normalaus

svorio (>2500g). Šioje grupėje nebuvo vaikų, kurių gimimo svoris buvo ypač mažas (500–999 g). Visi

kontrolinės grupės tiriamieji gimė būdami normalaus svorio (1 pav.).

1 pav. Tiriamųjų grupių pasiskirstymas pagal gimimo svorį

N grupės tiriamųjų gestacinio amžiaus vidurkis buvo 33,2 savaitės (SN 2,06, mažiausias - 27

savaitės, didžiausias – 36 savaitės).

N grupėje 1 (2,9 %) vaikas gimė ypač neišnešiotas (<28 savaičių), 6 (17,6%) vaikai gimė

labai neišnešioti (nuo 28 iki <32 savaičių), 27 (79,4%) vaikai gimė kaip vėlyvi neišnešioti naujagimiai

20

(nuo 32 iki <37 savaičių) (2 pav.).

2pav. N grupės tiriamųjų pasiskirstymas pagal gestacinio amžiaus grupes

24 (70,59%) N grupės tiriamieji gimė iš vienavaisio nėštumo, 10 (29,41%) - iš dvivaisio

nėštumo. Visi kontrolinės grupės vaikai gimė iš vienavaisio nėštumo.

Pagal vaikų augimo kreives, visi N grupės vaikai tyrimo metu buvo normalaus ūgio (tarp 3 ir

97 procentilių). N grupėje, 28 (82,4%) vaikams pagal vaikų augimo kreives buvo nustatytas

harmoningas augimas (svoris proporcingas ūgiui), 6 vaikams (17% ) buvo nustatytas neharmoningas

augimas (svoris skiriasi nuo ūgio daugiau nei per vieną intervalą-koridorių). 4 (11,8%) N grupės

tiriamieji buvo mažo svorio (<3 procentilė), 2 (5,9%) – didelio svorio (>97 procentilė).

K grupėje visi tiriamieji buvo normalaus ūgio. 24 (80%) vaikams buvo nustatytas

harmoningas augimas, 9 (20%) – neharmoningas augimas. 4 (13,3%) K grupės tiriamieji buvo mažo

svorio, 3 (6,7%) buvo didelio svorio. Šie skirtumai N ir K grupėse nebuvo statistiškai reikšmingi

(p=0,526).

N grupėje 14 (41,2 % ) tiriamųjų naujagimystėje buvo taikyta deguonies terapija, 5(14,7%)

tiriamiesiems naujagimystėje buvo taikytas gydymas DPV.

N grupės vaikus motinos savo pienu maitino vidutiniškai 9,09 mėnesio (SN 6,92, trumpiausiai

- 0 mėnesių, ilgiausiai – 24 mėnesius). Mūsų tyrimo duomenimis, K grupės tiriamieji motinos pienu

buvo maitinti statistikai reikšmingai trumpiau (p<0,001), vidutiniškai 5,7 mėnesio (SN 4,103 mėnesio,

trumpiausiai – 0 mėnesių, ilgiausiai – 12 mėnesių).

21

N grupės vaikų svorio vienerių metų amžiuje vidurkis buvo 9,82 kg (SN 1,11 kg, mažiausias

svoris 8 kg, didžiausias - 12 kg). K grupės vaikų svorio vienerių metų amžiuje vidurkis buvo 10,81 kg

(SN 0,833 kg, mažiausias – 9 kg, didžiausias - 12 kg). Kontrolinės grupės vaikų svoris vienerių metų

amžiuje buvo statistiškai reikšmingai didesnis (p<0,001).

2. Sergamumo kvėpavimo organų ligomis tendencijos tiriamosiose grupėse

Nustatėme, kad skirtingų grupių vaikai vienodai dažnai sirgo pneumonija (p=0,165). 1 kartą N

grupėje pneumonija sirgo - 7 (20,5%) tiriamieji, K grupėje - 3 (10%) tiriamieji; 2 kartus N grupėje - 6

(17,6%) tiriamieji, K grupėje - 4 (13,3%) tiriamieji; 3 kartus N grupėje – 2 (5,9%) vaikai, K grupėje -

2 (6,7%) vaikai.

Skirtingų grupių tiriamieji taip pat vienodai dažnai buvo gydomi antibiotikais dėl respiracinių

infekcijų (p=0,304). N grupėje 29 (85,3 %) vaikai antibiotikus vartoja rečiau nei 4 kartus per metus, 5

(14,7%) vaikai antibiotikus vartoja 4 ir daugiau kartų per metus. Kontrolinėje grupėje 28 (93,3%)

tiriamieji antibiotikus vartoja rečiau nei 4 kartus per metus, 2 (6,7%) - 4 ir daugiau kartų per metus.

N grupės vaikai yra linkę dažniau sirgti bronchitu/bronchiolitu (p<0,001). N grupėje 1 kartą

bronchitu/bronchiolitu sirgo 3 (8,82%) tiriamieji, K grupėje - 20 (66,7%) tiriamųjų; 2 kartus N grupėje

- 4 (11,78%) tiriamieji, K grupėje - 1 (3,3%) tiriamasis; 3 kartus N grupėje - 7 (20,59%) tiriamieji, K

grupėje - 2 (6,7%) vaikai,; 4 ir daugiau kartų N grupėje - 15 (44,12%) vaikų (3 pav.)

3pav. Bronchito/bronchiolito dažniai skirtingose grupėse

Vaikai, kurie gimė neišnešioti, buvo linkę dažniau sirgti peršalimo ligomis (p=0,005). 13

22

(38,2 %) N grupės vaikų peršalimo ligomis sirgdavo iki 4 kartų per metus, 21 (61,8 %) šios grupės

vaikų peršalimo ligomis sirgdavo 4 ir daugiau kartų per metus. 22 (73,3%) kontrolinės grupės vaikai

peršalimo ligomis sirgdavo iki 4 kartų per metus, 8 (26,7%) - 4 ir daugiau kartų per metus (4pav.).

4 pav. Skirtingų grupių sergamumas peršalimo ligomis

Astma anamnezėje buvo diagnozuota 5 (14,7%) N grupės vaikams. Nė vienam iš K grupės

vaikų nebuvo diagnozuota astma. Šis skirtumas buvo statistikai reikšmingas (p=0,029). Visi vaikai,

sergantys astma buvo alergiški. 1 iš jų (20%) buvo alergiškas maistui, 4 (80%) tiriamieji – butiniams

alergenams, 3 (60%) tiriamieji – žiedadulkėms. 2 (40%) iš astma sergančių vaikų, diagnozuotas

alerginis rinitas.

Nė vienam iš tiriamųjų nebuvo diagnozuotos kitos lėtinės kvėpavimo sistemos ligos.

3. Rizikos veiksnių įtaka vaikų sergamumui kvėpavimo organų ligomis

Šiame tyrime buvo tikrinamos koreliacijos tarp įvairių rizikos veiksnių ir sergamumo

kvėpavimo sistemos ligomis (2 lentelė) . Tačiau, nė viena iš nustatytų koreliacijų nebuvo statistikai

reikšminga (p>0,05).

2 lentelė: Koreliacijos tarp įvairių rizikos veiksnių ir sergamumo kvėpavimo sistemos ligomis

Rizikos veiksnys Liga Spearman‘o koreliacijos

koeficientas

p

Gestacinis amžius Pneumonija -0,31 0,075

23

Gestacinis amžius Bronchitas/bronchiolitas -0,289 0,097

Gimimo svoris Pneumonija -0,169 0,338

Gimimo svoris Bronchitas/bronchiolitas -0,023 0,249

Maitinimo motinos

pienu trukmė

Astma -0,158 0,373

Maitinimo motinos

pienu trukmė

Pneumonija -0,289 0,097

DPV naujagimystėje Pneumonija 0,091 0,339

Vaikai, kuriems naujagimystėje buvo taikyta deguonies terapija, yra linkę sirgti peršalimo

ligomis statistikai reikšmingai dažniau (p=0,026). 62% (n=31) tiriamųjų, kuriems naujagimystėje

nebuvo taikyta O2 terapija, peršalimo ligomis sirgdavo rečiau nei 4 kartus per metus, 38% (n=19) – 4

ir daugiau kartų per metus. 35,71% (n=5) tiriamųjų, kuriems naujagimystėje buvo taikyta deguonies

terapija, peršalimo ligomis sirgdavo rečiau nei 4 kartus per metus, 64,3% (n=9) - 4 ir daugiau kartų per

metus (5 pav.).

5pav. Deguonies terapija naujagimystėje ir sergamumas peršalimo ligomis vaikystėje

N grupėje astma buvo diagnozuota 5 vaikams. 20% (n=1) šių vaikų naujagimystėje buvo taikytas

gydymas DPV, 80% (n=4) šių vaikų naujagimystėje nebuvo taikytas gydymas DPV. Šie skirtumai nėra

statistiškai reikšmingi (p=0,29).

24

4. Tiriamųjų grupių kvėpavimo funkcijos rodiklių dydžiai ir jų palyginimas

Skirtumai tarp N ir K grupių VC, FVC, PEF, FEF50, FEF75 tiek absoliučiųjų, tiek

procentinių dydžių vidurkių nebuvo statistiškai reikšmingi (3 lentelė).

N grupės FEV1, FEV1/FVC, FEF25 tiek absoliučiųjų, tiek procentinių dydžių vidurkiai buvo

statistiškai reikšmingai mažesni nei K grupės (3 lentelė).

3 lentelė: Tiriamųjų grupių kvėpavimo funkcijos rodiklių vidurkiai

Gimusių neišnešiotų vaikų grupė

(N grupė)

Kontrolinė grupė (K grupė)

Rod

ikli

s

Ab

soli

uta

us

dyd

žio v

idu

rkis

SD

1

Pro

cen

tin

io

dyd

žio v

idu

rkis

SD

2

Ab

soli

uta

us

dyd

žio v

idu

rkis

SD

3

Pro

cen

tin

io

dyd

žio v

idu

rkis

SD

4

P1

P1

P2

VC (L) 2,35 0,45 109,51 12,

61

2,42 0,35 117,2 12,42 0,47

3

0,1

7

FVC

(L)

2,32 0,44 108,3 14,

43

2,35 0,3 118,9

5

12,14 0,71

3

0,0

54

FEV1

(L)

2,05 0,34 116,5 14,

56

2,19 0,26 129,3

2

9,76 0,04

7

<0,

00

1

FEV1/

FVC

(%)

88,93 7,68 104,6 11,

19

93,42 4,17 112,9

4

10,14 0,00

6

0,0

02

PEF

(L/sek)

3,72 0,41 97,3 16,

25

3,81 0,38 103,4

5

17,24 0,57

0

0,1

45

FEF25

(L/sek)

3,42 0,42 100,12 21 3,71 0,56 112,0

5

15,48 0,00

4

0,0

13

FEF50

(L/sek)

3,51 0,34 99,64 17,

3

3,56 0,42 111,3

3

16,53 0,14

2

0,0

63

FEF75

(L/sek)

1,21 0,23 95,23 22,

5

1,31 0,25 99,9 10,14 0,34

5

0,2

98

3 lentelės paaiškinimai: SD1 – N grupės absoliutaus dydžio vidurkio standartinis nuokrypis.

25

SD2 – N grupės procentinio dydžio vidurkio standartinis nuokrypis. SD3 – K grupės absoliutaus

dydžio vidurkio standartinis nuokrypis. SD4 – K grupės procentinio dydžio vidurkio standartinis

nuokrypis. P1 – hipotezės, kad nėra skirtumo tarp N ir K grupės rodiklių absoliučiųjų dydžių vidurkių

p reikšmė. P2 – hipotezės, kad nėra skirtumo tarp N ir K grupės rodiklių procentinių dydžių vidurkių p

reikšmė.

N grupėje buvo 5 tiriamieji, kurių FEV1 buvo mažiau nei 80% norminio dydžio ir

FEV1/FVC% buvo mažiau nei 85%. Tokie rodiklių dydžiai rodo vaikų kvėpavimo takų obstrukciją.

Šiems vaikams buvo atlikti inhaliaciniai bronchų dilataciniai mėginiai ir visi jie buvo teigiami.

Visiems šiems tiriamiesiems anamnezėje buvo diagnozuota astma ir iki šiol išlieka astmos simptomai.

4. Rizikos veiksnių įtaka vaikų kvėpavimo funkcijai

Šiame tyrime buvo skaičiuojamos koreliacijos tarp rizikos veiksnių (tiriamųjų gimimo svorio

ir jų svorio vienerių metų amžiuje) ir kvėpavimo funkcijos rodiklių dydžių. Nė viena iš nustaytų

koreliacijų nebuvo statistiškai reikšminga (4 lentelė).

4lentelė:Koreliacijos tarp rizikos veiksnių ir kvėpavimo funkcijos rodiklių dydžių

Rizikos veiksnys Kvėpavimo funkcijos

rodiklis

Spearman’o koreliacijos

koeficientas

p

Gimimo svoris FEV1 0,045 0,576

Gimimo svoris FEV1/FVC 0,206 0,246

Gimimo svoris FEF25 0,074 0,677

Gimimo svoris FEF50 0,036 0,841

Gimimo svoris FEF75 0,101 0,571

Svoris vienerių metų

amžiuje

FEV1 0,047 0,789

Svoris vienerių metų

amžiuje

FVC 0,120 0,493

26

REZULTATŲ APTARIMAS

Tyrimo metu buvo lyginamos dvi vaikų grupės: gimusių neišnešiotų vaikų grupė ir kontrolinė

grupė, kurios nesiskyrė savo amžiumi ir lytimi.

Literatūros duomenimis, vaikai, kurie gimė neišnešioti, dažniau serga respiracinėmis

infekcijomis [24]. Šio tyrimo duomenimis, vaikai, kurie gimė neišnešioti, peršalimo ligomis sirgo

statistiškai reikšmingai dažniau nei vaikai, kurie gimė išnešioti. Taip pat dažniau sirgo tie, kuriems

buvo taikyta deguonies terapija, kuri nurodo į buvusį didesnį respiracinį distresą naujagimystėje ir

galimą to įtaką plaučių audinio vystymuisi bei riziką vaikystėje dažniau sirgti respiracinėmis

infekcijomis.

Riziką susirgti ūminiu bronchiolitu didina neišnešiotumas, mažas gimimo svoris ir kiti rizikos

veiksniai [5]. Mūsų tyrimo rezultatai taip pat patvirtino, kad neišnešioti vaikai dažniau sirgo

bronchitu/bronchiolitu. Koreliacija tarp gimimo svorio ir ūminio bronchito/bronchiolito atvejų

skaičiaus nebuvo statistikai reikšminga. Tačiau, šių vaikų svoris, sulaukus vienerių metų, buvo

patikimai mažesnis nei kontrolinės grupės vaikų, kas taip pat gali nurodyti polinkį mažesnei

kvėpavimo funkcijai ar prastesniam mukociliariniam klirensui, dėl mažesnės raumenų masės ar jėgos.

Šio aspekto savo tyrime nevertinome, tačiau tai galėtų būti nuoroda išsamesniam šio fakto tikrinimui.

Neišnešiotumas ir mažas gimimo svoris yra svarbūs vaikų pneumonijos rizikos veiksniai [25].

Šio tyrimo duomenimis, vaikų kurie gimė išnešioti ir vaikų, kurie gimė būdami neišnešioti,

pneumonijos atvejų skaičiaus skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas. Taip pat nustatyta, kad ryšys

tarp gimimo svorio ir sergamumo pneumonija nebuvo statistiškai reikšmingas. Tokius rezultatus

greičiausiai nulėmė tai, jog tiriamosios grupės nebuvo didelės, be to tarp tiriamų vaikų nebuvo tokių,

kurių gimimo svoris buvo ypač mažas (500–999 g).

Įvairūs moksliniai tyrimai nustatė, kad vaikams, kurie gimė neišnešioti, yra padidėjusi rizika

susirgti astma, lyginant su vaikais, gimusiais laiku [21]. Šio tyrimo metu nustatyta, kad vaikams, kurie

gimė neišnešioti, astma buvo diagnozuota statistiškai reikšmingai dažniau. Visiems šiems vaikams

astma buvo diagnozuota iki dalyvavimo mūsų tyrime, anketų duomenimis jiems iki šiol išlieka astmos

simptomai, atliekant kvėpavimo funkcijos tyrimus ir bronchų dilatacinius mėginius, visiems jiems

nustatyta išnykstama bronchų obstrukcija. Tačiau, visi šie vaikai buvo alergiški, todėl jų susirgimą

astma galbūt labiau nulėmė alerginė sensibilizacija.

Literatūros duomenimis, kūdikio maitinimas krūtimi apsaugo nuo ankstyvų kvėpavimo takų ir

kitų sistemų infekcijų. Tai taip pat mažina riziką susirgti astma vaikystėje [19]. Šiame tyrime mes

tokio ryšio nenustatėme. Ryšys tarp maitinimo motinos pienu trukmės ir pneumonijos atvejų skaičiaus

irgi nebuvo statistikai reikšmingas.

27

Įvairių tyrimų metu nustatyta, kad neišnešioti naujagimiai, kuriems buvo taikyta DPV turi

didesnę riziką susirgti kvėpavimo sistemos ligomis, tokiomis kaip astma ar pneumonija ankstyvoje

vaikystėje, lyginant su tais neišnešiotais naujagimiais, kuriems nebuvo taikyta DPV [30]. Šio tyrimo

duomenimis, koreliacija tarp naujagimystėje taikyto gydymo DPV ir pneumonijos atvejų skaičiaus

nebuvo statistiškai reikšminga. Koreliacija tarp naujagimystėje taikyto DPV ir sergamumo astma taip

pat nebuvo statistiškai reikšminga. Tačiau, tik 5 tiriamiesiems naujagimystėje buvo taikytas gydymas

DPV. DPV dažniausiai prireikia ypač neišnešiotiems ir ypač mažo svorio naujagimimas. Mūsų tyrime

tokių tiriamųjų beveik nebuvo, todėl šie rezultatai negali būti objektyviai vertinami.

Daugelio studijų rezultatai pagrindžia, kad vaikų, kurie gimė neišnešioti, kvėpavimo funkcijos

rodiklių dydžiai yra mažesni nei laiku gimusių vaikų [20, 21, 22]. Šiame tyrime net 79,4% N grupės

vaikų buvo gimę kaip vėlyvi neišnešioti naujagimiai. Palyginus su kontroline grupe, N grupės vaikams

nustatyti statistikai reikšmingai mažesni FEV1, FEV1/FVC, ir FEF25 rodikliai. VC, FVC, PEF, FEF50

ir FEF75 skirtingose grupėse statistiškai reikšmingai nesiskyrė.

Literatūros duomenimis, normalus svoris gimimo metu ir vienerių metų amžiuje buvo susijęs

su didesniais FEV1 ir FVC ateityje [24]. Tyrimo metu nenustatyta statistiškai reikšmingų koreliacijų

tarp vaiko gimimo svorio ir FEV1 bei FVC. Koreliacijos tarp vaiko svorio vienerių metų amžiuje ir

FEV1 bei FVC taip pat nebuvo statistiškai reikšmingos. Tačiau, net 70,59% N grupės vaikų gimė

sverdami mažai, o visi kontrolinės grupės vaikai gimė būdami normalaus svorio. Norint tiksliau ištirti

gimimo svorio įtaką vaikų kvėpavimo funkcijai, tyrime turėtų dalyvauti daugiau vaikų, kurių gimimo

svoris buvo labai mažas arba mažas.

Šiame tyrime dalyvavo 34 vaikai, kurie gimė neišnešioti ir 30 vaikų, kurie gimė būdami

išnešioti. Net 79,4 % N grupės vaikų buvo gimę kaip vėlyvi neišnešioti naujagimiai. Siekiant tikslesnių

tyrimo rezultatų, tyrimas turėtų būti tęsiamas, išanalizuojama platesnė tiriamųjų imtis, tyrime turėtų

dalyvauti daugiau vaikų, kurie gimė kaip ypač neišnešioti ar labai neišnešioti naujagimiai ir rezultatai

turėtų būti skaičiuojami suskirsčius pacientus į neišnešiotumo grupes. Taip pat reikėtų vertinti

tiriamųjų kvėpavimo raumenų jėgą ir kitus jautresnius kvėpavimo funkcijos rodiklius bei naudoti

geresnę, mažiems vaikams pritaikytą kvėpavimo funkcijos tyrimo įrangą.

28

IŠVADOS

1. Vaikų, kurie gimė išnešioti ir vaikų, kurie gimė neišnešioti, sergamumo pneumonija dažniai

nesiskyrė (p=0,165). Vaikai, kurie gimė neišnešioti, dažniau sirgo bronchitu/bronchiolitu

(p<0,001), peršalimo ligomis (p=0,005) ir astma (p=0,029), palyginus su vaikais, kurie gimė

laiku.

2. Vaikai, kuriems naujagimystėje buvo taikyta deguonies terapija, yra linkę dažniau sirgti

peršalimo ligomis (p=0,026). Kiti rizikos veiksniai neturėjo įtakos vaikų sergamumui

kvėpavimo organų ligomis.

3. Vaikų, kurie gimė neišnešioti, forsuoto iškvėpimo tūris per pirmąją sekundę (p=0,04) ,

Gaensler’io indeksas (p=0,006) ir vidutinis iškvėpimo srovės greitis esant 25% forsuotos

gyvybinės plaučių talpos (p=0,004) buvo mažesni nei kontrolinės grupės vaikų. Kitų

kvėpavimo funkcijos rodiklių dydžiai tiriamosiose grupėse reikšmingai nesiskyrė.

4. Tiriamųjų gimimo svoris ir svoris vienerių metų amžiuje neturėjo įtakos jų kvėpavimo

funkcijos rodiklių dydžiams.

29

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Antenatal care for uncomplicated pregnancies: Issued March 2008 (last modified: June 2010). NICE

clinical guidelines. Prieiga per internetą: https://www.nice.org.uk/guidance/cg62/resources/antenatal-

care-for-uncomplicated-pregnancies-pdf-975564597445 [žiūrėta 2017-09-07]

2. Proškuvienė R. Sveikatos ugdymo įvadas, Vilniaus pedagoginis universitetas, Vilnius, 2004.

3. Tiffany M McKee-Garrett, MD. Postnatal assessment of gestational age. UpToDate. Topic 5061

Version14.0. Prieiga per internetą:

https://www.uptodate.com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/contents/postnatal-assessment-of-gestational-

age?search=Postnatal%20assessment%20of%20gestational%20age&source=search_result&selectedTit

le=1~150&usage_type=default&display_rank=1 [žiūrėta 2018-03-15]

4. Adakauskienė I, Brinkis R, Drazdienė N, Drejerienė V, Jasinauskas R ir kt. Naujagimių kvėpavimo

sutrikimo sindromo diagnostika ir gydymas, 2014:7.

5. Vaidelienė L. Vaikų bronchiolitas: smulkiųjų kvėpavimo takų pažeidimo priežastys ir pasekmės.

Pulmonologija, imunologija ir alergologija, 2013 m. Nr.2 (13): 20.

6. Širvinskienė G. Kūdikių emocijų ir elgesio sunkumai bei juos prognozuojantys veiksniai. Daktaro

disertacija. Kaunas, 2014:6.

7. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (ŪVKTI). Vilnius,

2018. Internetinė prieiga: http://www.ulac.lt/ligos/%C5%AA/umines-virsutiniu-kvepavimo-taku-

infekcijos-uvkti- [žiūrėta 2018-03-15]

8. Biekšienė K. Spirometrija ir jos reikšmė diagnozuojant obstrukcines plaučių ligas. Lietuvos

gydytojo žurnalas 2016 Nr. 10:35.

9. Druktenytė A, Šimkus P, Kudzytė J. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos: pradžia gal naujagimystėje?

Lietuvos gydytojo žurnalas, Nr. 1, 2016m.

10. Blencowe H, Cousens S, Oestergaard M, Chou D, Moller AB, Narwal R, Adler A, Garcia CV,

Rohde S, Say L, Lawn JE. National, regional and worldwide estimates of preterm birth. The Lancet,

June 2012. 9;379(9832):2162-72. Estimates from 2010. Internetinė prieiga:

http://www.who.int/en/news-room/fact-sheets/detail/preterm-birth [žiūrėta 2017-09-14]

11. Gimimų medicininiai duomenys. Higienos instituto sveikatos informacijos centras [elektroninis

išteklius] [žiūrėta 2018-02-03]. Prieiga per internetą: http://sic.hi.lt/

12. Christopher P Howson, Mary V Kinney, Lori McDougall, Joy E Lawn and the Born Too Soon

Preterm Birth Action Group. Born Too Soon: Preterm birth matters. Reproductive Health 2013 (Suppl

1):S1 [žiūrėta 2017-09-07]

30

13. C. Goncøalves, G. Wandalsen, F. Lanza, A.L. Goulart, D. Solé, A. dos Santos. Repercussions of

preterm birth on symptoms of asthma, allergic diseases and pulmonary function, 6-14 years later.

Allergologia et Immunopathologia (Madrid). 2016;44(6):489-496. [žiūrėta 2017-09-07]

14. Gloria S. Pryhuber. Postnatal Infections and Immunology Affecting Chronic Lung Disease of

Prematurity. Clinical Perinatology. 2015 Dec; 42(4): 697–718 [žiūrėta 2017-09-14]

15. Julian N Robinson, MD, Errol R Norwitz, MD, PhD, MBA. Preterm birth: Risk factors,

interventions for risk reduction, and maternal prognosis. UpToDate. Topic 6761 Version 80.0. Prieiga

per internetą: https://www-uptodate-com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/contents/preterm-birth-risk-factors-

interventions-for-risk-reduction-and-maternal-

prognosis?search=preterm%20birth&source=search_result&selectedTitle=1~150&usage_type=default

&display_rank=1 [žiūrėta 2017-09-14]

16. Vitkus A. Gemalo vaisiaus vystymasis ir naujagimio subrendimo požymiai. KMU, 1990

17. Strueby L, Thébaud B. Advances in bronchopulmonary dysplasia. Expert Review of respiratory

Medicine. 2014 Jun;8(3):327-38. doi: 10.1586/17476348.2014.899907. Prieiga per internetą:

https://www.tandfonline.com/doi/full/10.1586/17476348.2014.899907 [žiūrėta 2017-10-21]

18. Jennifer S Landry, Tiffany Chan, Larry Lands and Dick Menies. Long-term impact of

bronchopulmonary dysplasia on pulmonary function. Canadian Respiratory Journal. 2011 Sep-Oct;

18(5): 265–270. Prieiga per internetą: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3267603/

[žiūrėta 2017-10-03]

19. Elianne J. L. E. Vrijlandt, Jorien M. Kerstjens, Eric J. Duiverman, Arend F. Bos and Sijmen A.

Reijneveld. Moderately Preterm Children Have More Respiratory Problems during Their First 5 Years

of Life Than Children Born Full Term. American Journal of Respiratory and Critical Care Medicine.

Vol. 187, No. 11 | Jun 01, 2013 Prieiga per internetą:

https://www.atsjournals.org/doi/full/10.1164/rccm.201211-2070OC [žiūrėta 2017-10-03]

20. Sarah J Kotecha, Martin O Edwards, W John Watkins, A John Henderson,

Shantini Paranjothy Frank D Dunstan, Sailesh Kotecha. Effect of preterm birth on later FEV1: a

systematic review and meta-analysis. Thorax. 2013 Aug;68(8):760-6. doi: 10.1136/thoraxjnl-2012-

203079. Prieiga per internetą: http://thorax.bmj.com/content/68/8/760.long [žiūrėta 2017-09-21]

21. Thunqvist P, Gustafsson PM, Schultz ES, Bellander T, Berggren-Broström E. Lung Function at 8

and 16 Years After Moderate-to-Late Preterm Birth: A Prospective Cohort Study.

Pediatrics. 2016 Apr;137(4). pii: e20152056. doi: 10.1542/peds.2015-2056. Prieiga per internetą:

http://pediatrics.aappublications.org/content/137/4/e20152056.long [žiūrėta 2017-09-22]

22. Bradford D Gessner, Marc-Andre R Chitonas. Asthma is associated with preterm birth but not with

small for gestational age status among a population-based cohort of Medicaid-enrolled children,10

31

years of age. Thorax. 2007 Mar;62(3):231-6. Prieiga per internetą:

http://thorax.bmj.com/content/62/3/231.long [žiūrėta 2017-09-20]

23. Sarah J Kotecha, W John Watkins, Shantini Paranjothy, Frank D Dunstan,

A John Henderson, Sailesh Kotecha. Effect of late preterm birth on longitudinal lung spirometry in

school age children and adolescents. Thorax. 2012 Jan;67(1):54-61. doi: 10.1136/thoraxjnl-2011-

200329. Prieiga per internetą: http://thorax.bmj.com/content/67/1/54.long. [žiūrėta 2017-09-20]

24. Elianne J. L. E. Vrijlandt, Jorien M. Kerstjens, Eric J. Duiverman, Arend F. Bos and Sijmen A.

Reijneveld. Moderately Preterm Children Have More Respiratory Problems during Their First 5 Years

of Life Than Children Born Full Term. American Journal of Respiratory and Critical care Medicine.

2013 Jun 1;187(11):1234-40. doi: 10. Prieiga per internetą:

http://www.atsjournals.org/doi/full/10.1164/rccm.201211-2070OC [žiūrėta 2017-09-14]

25. Nguyen TK, Tran TH, Roberts CL, Fox GJ, Graham SM, Marais BJ. Risk factors for child

pneumonia - focus on the Western Pacific Region. Paediatric Respiratory Reviews. 2017 Jan;21:95-

101. doi: 10.1016/j.prrv.2016.07.002

26. Flávio S. Chiuchetta, Tiago N. Munhoz, Iná S. Santos, Ana M. B. Menezes, Elaine Albernaz,

Fernando C. Barros, Alicia Matijasevich. Neonatal ventilatory support and respiratory diseases in

children up to six years of age: the 2004 Pelotas (Brazil) Birth Cohort study. Cadernos de Saúde

Pública vol.31 no.7 Rio de Janeiro jul. 2015.

27. Wendy H. Oddy. Breastfeeding, Childhood Asthma, and Allergic Disease. Annals of Nutrition and

Metabolism 2017;70(suppl 2):26–36.

28. den Dekker HT, Jaddoe VWV, Reiss IK, de Jongste JC, Duijts L. Fetal and Infant Growth Patterns

and Risk of Lower Lung Function and Asthma. The Generation R Study. American Journal of

Respiratory and Critical care Medicine. 2018 Jan 15;197(2):183-192. doi: 10.1164/rccm.201703-

0631OC. Prieiga per internetą: https://www.atsjournals.org/doi/abs/10.1164/rccm.201703-

0631OC?url_ver=Z39.88-2003&rfr_id=ori%3Arid%3Acrossref.org&rfr_dat=cr_pub%3Dpubmed

[žiūrėta 2018-02-05]

29. Pallavi Balte, Wilfried Karmaus, Graham Roberts, Ramesh Kurukulaaratchy, Frances Mitchell, S

Hasan Arshad. Relationship between Birth Weight, Maternal Smoking during Pregnancy and

Childhood and Adolescent Lung Function: A Path Analysis. Respiratory Medicine. 2016 December ;

121: 13–20. doi:10.1016/j.rmed.2016.10.010. Prieiga per intrenetą:

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5131806/ [žiūrėta 2017-10-03]

30. R J Rona, M C Gulliford, and S Chinn. Effects of prematurity and intrauterine growth on

respiratory health and lung function in childhood. British Medical journal. 1993 Mar 27; 306(6881):

817–820.

32

31. Zhijing Lin, Zhuohui Zhao, Huihui Xu, Xin Zhang, Tingting Wang ir kt. Home Dampness

Signs in Association with Asthma and Allergic Diseases in 4618 Preschool Children in Urumqi,

China-The Influence of Ventilation/Cleaning Habits. PLoS One. 2015; 10(7): e0134359. Prieiga per

internetą: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4521786/ [žiūrėta 2018-03-14]

32. Moshammer H, Hoek G, Luttmann-Gibson H, Neuberger MA, Antova T ir kt. Parental smoking

and lung function in children: an international study. American Journal of Respiratory and Critical care

Medicine. 2006 Jun 1;173(11):1255-63. Prieiga per internetą:

https://www.atsjournals.org/doi/abs/10.1164/rccm.200510-1552OC?url_ver=Z39.88-

2003&rfr_id=ori%3Arid%3Acrossref.org&rfr_dat=cr_pub%3Dpubmed [žiūrėta 2017-10-04]

33. Dennis M Rosen, MD, Andrew A Colin, MD. Overview of pulmonary function testing in children.

UpToDate. Topic 5735 Version 10.0. Prieiga per internetą: https://www-uptodate-

com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/contents/overview-of-pulmonary-function-testing-in-

children?search=xhildren%20lung%20function%20tests&source=search_result&selectedTitle=2~150

&usage_type=default&display_rank=2 [žiūrėta 2017-10-04]

34. K.Malakauskas, R.Sakalauskas, Funkcinė kvėpavimo diagnostika, Kauno medicinos universiteto

leidykla, 2000.

35. Edvardas Danila, Klinikinė pulmonologija, Vaistų žinios, Vilnius, 2015.

36. Gregory Sawicki, MD, MPH, Kenan Haver, MD. Asthma in children younger than 12 years: Initial

evaluation and dzagnosis. UpToDate. Topic 5742 Version 34.0. Preiga per internetą: https://www-

uptodate-com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/contents/asthma-in-children-younger-than-12-years-initial-

evaluation-and-

diagnosis?search=childhood%20asthma%20diagnosis&source=search_result&selectedTitle=2~71&us

age_type=default&display_rank=2 [žiūrėta 2017-04-05]

33

PRIEDAI

Priedas Nr.1: Anketa apie vaiko sveikatą ir ją veikiančius rizikos veiksnius

ANKETA

Sveiki, esu Gintarė Mockevičiūtė, LSMU Medicinos fakulteto bendrosios medicinos studentė ir atlieku

magistro baigiamąjį darbą tema „Neišnešiotumo įtaka vaikų kvėpavimo funkcijai ir dažnesniam

sergamumui kvėpavimo organų ligomis”. Ši anketa yra skirta įvertinti jūsų vaiko augimo, vystymosi

ypatumus, kaip dažnai jis serga kvėpavimo sistemos ligomis ir kokie rizikos veiksniai jį veikia. Jei

klausime nenurodyta kitaip, pažymėkite vieną atsakymo variantą. Anketa yra anoniminė ir ši

informacija bus naudojama tik statistinei duomenų analizei.

1. Ar jūsų vaikui naujagimystės laikotarpiu (0-28 dienos po gimimo) buvo taikyta deguonies

terapija?

o Taip

o Ne

2. Ar jūsų vaikui naujagimystės laikotarpiu (0-28 dienos po gimimo) buvo taikymas gydymas

dirbtine plaučių ventiliacija?

o Taip

o Ne

Jei atsakėtė NE, pereikite į 4 klausimą.

3. Kaip ilgai buvo taikytas gydymas dirbtine plaučių ventiliacija?

o Mažiau nei 1 savaitę

o 1-2 savaites

o 2 savaites – 1 mėnesį

o 1-2 mėnesius

o Daugiau nei 2 mėnesius

4. Ar jūsų sunui/dukrai buvo diagnozuota bronchopulmoninė displazija?

o Taip

o Ne

5. Ar jūsų vaikas naujagimystės laikotarpiu (0-28 dienos po gimimo) dėl kvėpavimo takų

infekcijos buvo gydytas antibiotikais?

o Taip

o Ne

6. Kiek laiko jūsų vaikas buvo maitinamas motinos pienu? (Įrašykite)

................

o Nebuvo maitintas motinos pienu

7. Ar jūsų vaikas kūdikystės laikotarpiu (iki vienerių metų amžiaus) sirgo pneumonija?

o Taip

o Ne

Jei atsakėtė NE, pereikite į 10 klausimą.

34

8. Kiek kartų jūsų vaikas kūdikystėje (iki vienerių metų amžiaus) sirgo pneumonija? (Įrašykite)

.............

9. Ar dėl pneumonijos jūsų vaikas kūdikystės laikotarpiu (iki vienerių metų amžiaus) yra gulėjęs

stacionare?

o Taip

o Ne

10. Ar jūsų vaikas vaikystės laikotarpiu (nuo vienerių metų amžiaus) yra sirgęs pneumonija?

o Taip

o Ne

Jei atsakėtė NE, pereikite į 13 klausimą.

11. Kiek kartų jūsų vaikas vaikystėje (nuo vienerių metų amžiaus) sirgo pneumonija? (Įrašykite)

.............

12. Ar dėl pneumonijos jūsų vaikas vaikystės laikotarpiu (nuo vienerių metų amžiaus) yra gulėjęs

stacionare?

o Taip

o Ne

13. Ar jūsų vaikas kūdikystės laikotarpiu (iki vienerių metų amžiaus) sirgo bronchitu/bronchiolitu?

o Taip

o Ne

Jei atsakėtė NE, pereikite į 15 klausimą.

14. Kiek kartų jūsų vaikas kūdikystėje (iki vienerių metų amžiaus) sirgo bronchitu/bronchiolitu?

(Įrašykite)

.............

15. Ar jūsų vaikas vaikystės laikotarpiu (nuo vienerių metų iki dabar) yra sirgęs

bronchitu/bronchiolitu ?

o Taip

o Ne

Jei atsakėtė NE, pereikite į 17 klausimą.

16. Kiek kartų jūsų vaikas vaikystės laikotarpiu (nuo vienerių metų iki dabar) sirgo

bronchitu/bronchiolitu? (Įrašykite)

.............

17. Kaip dažnai jūsų vaikas serga kvėpavimo takų ligomis (peršalimais, sloga)?

o Mažiau nei 4 kartus per metus

o 4 ir daugiau kartų per metus

18. Kaip dažnai jūsų sūnui/dukrui dėl kvėpavimo sistemos ligų yra skiriamas gydymas

antibiotikais?

o Mažiau nei 4 kartus per metus

o 4 ir daugiau kartų per metus

35

19. Koks buvo jūsų sūnaus/dukros svoris vienerių metų amžiuje? (Įrašykite)

............... kg

20. Koks yra dabartinis jūsų sūnaus/dukros ūgis ir svoris? ............... cm ...............kg

21. Kam yra alergiškas jūsų vaikas? (galite pažymėti kelis variantus)

o Maisto alergenams

o Buitiniams alergenams (namų dulkių erkėms, pagalvių plunksnoms, naminių gyvūnų

kailiui)

o Žiedadulkėms

o Nealergiškas

22. Kokios alerginės ligos yra diagnozuotos jūsų sūnui/dukrai? (galite pažymėti kelis variantus)

o Atopinis dermatitas

o Alerginis rinitas

o Alerginės ligos nediagnozuotos

23. Ar jūsų vaikui buvo diagnozuota astma?

o Taip

o Ne

Jei atsakėtė NE, pereikite į 25 klausimą.

24. Ar jūsų vaikas dar serga astma?

o Taip

o Ne

25. Kurios iš šių operacijų buvo atliktos jūsų sūnui/dukrai? (galite pažymėti kelis variantus)

o Tonzilių pašalinimo operacija

o Adenoidų šalinimo operacija

o Nė viena iš šių operacijų

25. Ar jūsų namuose ir/ar artimoje aplinkoje, kurioje būna jūsų sūnus/dukra yra rūkoma?

o Taip

o Ne

26. Ar jūsų namuose yra daug drėgmės ir/ar pelėsių?

o Taip

o Ne

27. Kokius gyvūnus auginate? (galite pažymėti kelis variantus)

o Katę

o Šunį

o Paukščius

o Žiurkėną

o Triušį

o Kita

o Gyvūnų neauginame

36

28. Kaip jūsų sūnus/dukra toleruoja fizinį krūvį?

o Lengvai

o Sunkiai

o Netoleruoja

29. Kurios iš šių lėtinių ligų buvo diagnozuotos jūsų vaikui (galite pažymėti kelis variantus)

o Lėtinės ligos nediagnozuotos

o Sklaidos defektas

o Cistinė fibrozė

o Tuberkuliozė

o Broncektazinė liga

o Intersticinės plaučių ligos

o Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas

DĖKOJU UŽ JŪSŲ ATSAKYMUS!

37