LIETUVO SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

NEUROMOKSLŲ INSTITUTAS

KLINIKINIŲ TYRIMŲ LABORATORIJA

Jurgita Savickaitė

Meningiomomis sergančių pacientų kognityvinių funkcijų ypatumai

Magistro diplominis darbas

(Medicinos studijų programa)

Mokslinis vadovas:

Dr. Aistė Pranckevičienė

Kaunas, 2017

2

TURINYS

SANTRAUKA ..................................................................................................................................... 4

SUMMARY ......................................................................................................................................... 5

PADĖKA .............................................................................................................................................. 6

INTERESŲ KONFLIKTAS ................................................................................................................ 6

ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ...................................................................................................... 6

SANTRUMPOS ................................................................................................................................... 7

SĄVOKOS ........................................................................................................................................... 8

ĮVADAS ............................................................................................................................................... 9

1. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ........................................................................................... 10

2. LITERATŪROS APŽVALGA ...................................................................................................... 11

2.1. Meningiomos ........................................................................................................................... 11

2.1.1. Meningiomų paplitimas .................................................................................................... 11

2.1.2. Meningiomų simptomatika ............................................................................................... 11

2.1.3. Meningiomų tipai .............................................................................................................. 12

2.1.4. Gydymo strategijos ........................................................................................................... 12

2.1.5. Ligos eiga .......................................................................................................................... 13

2.1.6. Ligos išeitys ...................................................................................................................... 13

2.2. Kognityvinių funkcijų samprata .............................................................................................. 14

2.3.Kognityvinis funkcionavimas sergant meningiomomis ir jį lemiantys veiksniai..................... 15

2.3.1. Amžius .............................................................................................................................. 16

2.3.2. Naviko lateralizacija ......................................................................................................... 17

2.3.3. Naviko lokalizacija ........................................................................................................... 18

2.3.4. Naviko piktybiškumas ...................................................................................................... 19

2.4. Literatūros apžvalgos apibendrinimas ..................................................................................... 19

3. TYRIMO METODIKA .................................................................................................................. 21

4.REZULTATAI ................................................................................................................................ 23

3

4.1.Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį bei amžių ......................................................................... 23

4.2. Kognityvinių funkcijų palyginimas tarp lyties bei amžiaus .................................................... 23

4.2.1.Kognityvinių f-jų palyginimas tarp vyrų bei moterų, sergančių meningiomomis ............. 23

4.2.2. Kognityvinių funkcijų ryšys su sergančiųjų amžiumi ...................................................... 24

4.3. Meningiomų lateralizacijos bei lokalizacijos įtaka pažintinėms f-joms .................................. 25

4.4. Kognityvinių funkcijų palyginimas tarp sergančiųjų meningiomomis bei sveikų tiriamųjų .. 28

4.5. Kognityvinių funkcijų ypatumai tarp sergančiųjų piktybine bei gerybine meningioma ......... 29

5. REZULTATŲ APTARIMAS ........................................................................................................ 31

6. IŠVADOS ....................................................................................................................................... 34

LITERATŪROS SĄRAŠAS .............................................................................................................. 35

4

SANTRAUKA

Jurgita Savickaitė

Meningiomomis sergančių pacientų kognityvinių funkcijų ypatumai.

Darbo tikslas. Naudojantis neuropsichologiniais testais įvertinti pacientų, sergančių meningiomomis

(toliau MGM) , kognityvinių funkcijų ypatumus.

Uždaviniai. Įvertinti kognityvinių funkcijų ryši su sergančiųjų amžiumi bei palyginti kognityvines

funkcijas tarp vyrų ir moterų. Įvertinti naviko lateralizacijos bei lokalizacijos įtaką kognityvinėms

funkcijoms. Palyginti kognityvinių funkcijų ypatumus tarp sergančiųjų meningioma bei sveikų

tiriamųjų. Įvertinti kognityvinių funkcijų skirtumus tarp sergančiųjų piktybine bei gerybine

meningioma.

Metodika. Ištirti 67 pacientai, kuriems nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn. Lietuvos

sveikatos mokslų universiteto klinikose Neurochirurgijos skyriuje buvo diagnozuota intrakranijinė

MGM bei 45 sveiki tiriamieji. Buvo naudojama neuropsichologinių testų baterija, kurią sudarė:

Hopkinso žodinės atminties testas (HVLT) , kontroliuojamų žodinių asociacijų testas (COWAT) bei

kelio paieškos testai (TMT A, TMT B).

Rezultatai. Statistiškai reikšmingai tarp sergančių vyrų ir moterų skyrėsi kalbinio sklandumo testo

rezultatai: moterų grupėje - 25,89 ±12,35 žodžiai (ž.), vyrų -18,9±8,05 ž., z = -2,16, p= 0,031. Vyrų

vardų kategorija moterų grupėje - 15,15 ±4,75 ž., vyrų -12,3 ±4,37 ž., z=-2,45, p=0,014. Nustatytas

ryšys tarp įvairių kognityvinių f-jų bei sergančiųjų amžiaus: TMT A testas ir amžius - ρ=0,500,

p<0,001; HVLT bandymų suma bei amžiaus - ρ=- 0,369, p=0,002. Ilgalaikė atmintis buvo geresnė tų

tiriamųjų, kurie turėjo MGM dešiniajame galvos smegenų pusrutulyje: esant MGM dešinėje galvos

smegenų pusėje HVLT 4 bandymo rezultatas - 5,04 ±2,82 ž, kairėje - 3,5 ±3,15 ž, F=3,562, p= 0,034.

Sveiki tiriamieji pasižymi statistiškai reikšmingai geresniais rezultatais visuose kognityviniuose

domenuose. MGM piktybiškumas turi įtakos kognityviniam deficitui.

Išvados. MGM sergančios moterys pasižymi geresniu kalbiniu sklandumu negu MGM sergantys

vyrai. Didėjant sergančiųjų amžiui nepriklausomai nuo lyties blogėja dėmesio koncentracija bei

vykdomosios funkcijos, ilgalaikė bei darbinė atmintis, semantinis kalbinis sklandumas. Sergantieji

kairės galvos smegenų pusės MGM pasižymi blogesne ilgalaike atmintimi lyginant su sergančiais

dešinės pusės MGM. Smegenų pjautuvo srities MGM pasižymi didžiausiu kognityviniu deficitu.

Sveiki tiriamieji pasižymi geresniais rezultatais visuose kognityviniuose domenuose lyginant su

sergančiais MGM. Piktybinės MGM turi didesnę įtaką kognityvinėms f-joms nei gerybinės.

5

SUMMARY

Jurgita Savickaitė

Peculiarities of cognitive functioning in meningioma patients.

Aim. To evaluate features of cognitive functioning in meningioma patients (here in after MGM) by

using neuropsychological tests.

Objectives. To evaluate correlation between cognitive functions and age of patients and to compare

cognitive functions between men and women. To evaluate influence of tumor lateralization and

localization on cognitive functions. To compare peculiarities of cognitive functions between

meningioma patients and healthy subjects. To evaluate the differences of cognitive functions between

patients with malignant and benign meningioma.

Methods. The study involved 67 patients with intracranial meningioma diagnosed from September

2015 to December 2017 in Neurosurgery department of Hospital of Lithuanian University of Health

Sciences and 45 healthy subjects. A neuropsychological test battery was used consisting of the

Hopkins Verbal Learning test (HVLT), the Controlled Oral Word Association test (COWAT) and the

Trail Making tests (TMT A, TMT B).

Results. The results of verbal fluency test of patient men and women were statistically significantly

different: group of women - 25,89 ±12,35 words (w.), men -18,9±8,05 w., z = -2,16, p= 0,031. Men's

names category in group of women- 15,15 ±4,75 w., men -12,3 ±4,37 w., z=-2,45, p=0,014. The

relationship between various cognitive functions and age of patients was determined: TMT A test and

age - ρ=0,5, p<0,001; the amount of HVLT tests and age - ρ=- 0,369, p=0,002. A long-term memory

was better for subjects with MGM in the right hemisphere: the result of the HVLT - 4 test with MGM

in the right hemisphere - 5,04 ±2,82 w, left - 3,5 ±3,15 w, F=3,562, p= 0,034. Healthy subjects have

substantially significantly better results in all cognitive domains. MGM malignancies have an impact

on cognitive deficits.

Conclusions. Women diagnosed with MGM have better verbal fluency than men diagnosed with

MGM. Attention, executives functions, short- term and long -term memory, semantic verbal fluency

decrease when the age of patients increase despite by gender. Patients with MGM in the left

hemisphere have a worse long-term memory compared with those having MGM in the right

hemisphere. The cerebral falx MGM has the highest cognitive deficits. Healthy subjects have better

results in all cognitive domains than those diagnosed with MGM. Malignant MGM has a greater

influence on cognitive functions than benign.

6

PADĖKA

Už suteiktą pagalbą rengiant baigiamąjį magistro darbą tema „Meningiomomis sergančių

pacientų kognityvinių funkcijų ypatumai“ dėkoju dr. Aistei Pranckevičienei.

INTERESŲ KONFLIKTAS

Autoriui interesų konflikto nebuvo.

ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Leidimą tyrimui išdavė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Bioetikos centras

(BEC) 2016 m. vasario 12 d. Leidimo Nr. BEC-MF-250.

7

SANTRUMPOS

CNS – centrinė nervų sistema

COWAT – kontroliuojamų žodinių asociacijų testas (angl. Controlled Oral Word Association Test)

Gy - grėjus

HVTL – R – Hopkinso žodinės atminties testas (angl. Hopkins Verbal Learning Test – Revised)

ICCTF – The International Cognitionand Cancer Task Force

KT – kompiuterinė tomografija

LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

MGM – meningioma

MMSE – Protinės būklės mini testas (angl. Mini Mental State Examination)

MRT – magnetinio rezonanso tomografija

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija

TMT A – Kelio paieškos testas A (angl. Trail Making Test A)

TMT B – Kelio paieškos testas B (angl. Trail Making Test B)

8

SĄVOKOS

Kalbinis sklandumas - gebėjimas garsiai generuoti žodžius per tam tikrą laiko tarpą.

Kognityvinė f-ja–gebėjimas priimti, perdirbti, išlaikyti bei prisiminti tam tikrą informaciją.

Lateralizacija – naviko vieta dešiniajame arba kairiajame galvos smegenų pusrutulyje.

Meningioma - pirminis galvos smegenų navikas, kilęs iš neoplastiškai pakitusių voratinklinio dangalo

ląstelių.

Neuropsichologiniai testai – įvairios skalės, klausimynai, užduotys, naudojamos vertinti

kognityvinėms funkcijoms.

Perseveracija - reiškinys, kai žmogus nevalingai kartoja žodžius po kelis kartus.

Dizestezija - nenormalus jutimas, spontaniškas ar išprovokuotas, visada nemalonus.

9

ĮVADAS

Meningioma (MGM) – tai yra pirminis galvos smegenų navikas, kilęs iš neoplastiškai

pakitusių voratinklinio dangalo ląstelių. Meningiomos sudaro maždaug 15-20 proc. visų intrakranijinių

navikų ir dėl savo gerybinės histologinės sudėties dažnai yra siejamos su palankia klinikine prognoze

[1]. Sergamumo meningiomomis dažnis per metus svyruoja nuo 2 iki 7 tarp moterų bei nuo 1 iki 5 tarp

vyrų 100 000 gyventojų ir su amžiumi šis dažnis didėja [2]. Dėl didelio išgyvenamumo dažnio

pacientai, sergantys meningiomomis, gali tikėtis didesnio funkcinio pajėgumo lyginant su pacientais,

kurie serga kitais galvos smegenų navikais. Nors meningiomos yra ekstraaksialiniai navikai,

kognityvinis deficitas gali atsirasti dėl aplinkinės edemos bei darinio tiesioginio poveikio galvos

smegenų audiniui. Lyginant su sveikais žmonėmis, sergantiesiems meningiomomis nustatytas

mažesnis psichomotorinis greitis, darbinė atmintis bei didesni dėmesio koncentracijos sutrikimai [1].

Įvertinti, koks yra pacientų, sergančių galvos smegenų navikais, pažintinių funkcijų indeksas

klinikiniuose tyrimuose yra svarbu, nes tai padeda suprasti bendrą paciento klinikinę situaciją, kurios

neatspindi tokie tyrimai kaip kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija

(MRT) (jie suteikia svarbios informacijos tik vertinant naviko progresavimą, objektyvų atsaką į

gydymą bei prognozę). Vien tik paciento fizinė sveikata bei gebėjimas atlikti kasdienius darbus

neatspindi paciento kognityvinio statuso, kuris yra be galo svarbus paciento visaverčio gyvenimo

rodiklis. Galiausiai, racionalaus gydymo pasirinkimas gali būti susijęs su neurotoksiniu (kognityviniu)

vertinimu. Daugybė tyrimų yra atlikta, siekiant nustatyti kognityvinių funkcijų sutrikimą tarp

sergančiųjų gliomomis, tačiau tyrimų, kuriuose būtų nagrinėjami būtent kognityvinių funkcijų

ypatumai sergant meningiomomis, yra gana mažai. Taip pat nėra atlikta daug tyrimų, kuriuose būtų

analizuojamos pacientų, sergančių meningiomomis, kognityvinės funkcijos prieš taikant chirurginį

arba spindulinį gydymą. Lietuvoje tokių tyrimų nėra atlikta, todėl ši tema yra aktuali ir nauja. Šio

tyrimo tikslas yra naudojantis neuropsichologiniais testais įvertinti pacientų, sergančių

meningiomomis, kognityvinių funkcijų ypatumus.

10

1. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas - naudojantis neuropsichologiniais testais įvertinti pacientų, sergančių

meningiomomis, kognityvinių funkcijų ypatumus.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti kognityvinių funkcijų ryši su sergančiųjų amžiumi bei palyginti kognityvines funkcijas tarp

vyrų ir moterų, sergančių meningiomomis.

2. Įvertinti naviko lateralizacijos bei lokalizacijos įtaką kognityvinėms funkcijoms.

3. Palyginti kognityvinių funkcijų ypatumus tarp sergančiųjų meningioma bei sveikų tiriamųjų.

4. Įvertinti kognityvinių funkcijų skirtumus tarp sergančiųjų piktybine bei gerybine meningioma.

11

2. LITERATŪROS APŽVALGA

2.1. Meningiomos

2.1.1. Meningiomų paplitimas

Meningiomos yra labiausiai paplitę centrinės nervų sistemos (CNS) navikai (sudaro 36,4

proc. visų CNS navikų), kurie yra kilę iš neoplastiškai pakitusių voratinklinio dangalo ląstelių. Jų

sergamumo dažnis yra maždaug 7,86/ 100 000 gyventojų [3].Tai yra dažniausias gerybinis

intrakranialinis navikas tarp suaugusiųjų bei postmenopauzinio amžiaus moterų. Meningiomos turi

lytinių hormonų receptorių, todėl šie navikai yra dvigubai dažnesni moterų populiacijoje negu vyrų, o

moterų sergamumas esant aktyviausiam reprodukciniam amžiui siekia 3,15 karto daugiau lyginant su

vyrų sergamumu. Tyrimuose yra nustatyta, jog dažniau serga vyresni nei 50 metų amžiaus žmonės

[4,5].

2.1.2. Meningiomų simptomatika

Intrakranijinės meningiomos gali sukelti daug įvairių klinikinių simptomų, tačiau kadangi šie

navikai auga lėtai, klinikiniai simptomai gali pasireikšti gana vėlai. Viena dažniausių šių navikų

sukeliamų klinikinių išraiškų yra traukulių priepuoliai (pasireiškia 27-67 proc. atvejų). Tai gali būti

židininiai, generalizuoti arba kompleksiniai traukuliai [4]. Kodėl atsiranda traukuliai nėra gerai

žinoma, tačiau yra nustatyta, kad naviko vieta, perinavikinė edema bei meningioma konveksitalinėje

srityje gali turėti įtakos traukulių atsiradimui. Sergantiems dažnai yra būdingas židininis neurologinis

deficitas, kuris gali atsirasti dėl didėjančio intrakranijinio spaudimo galvos smegenis spaudžiant

didelės apimties navikui arba dėl smegenų pabrinkimo, sąlygoto reaktyvios vazogeninės edemos, esant

net stebėtinai mažam naviko dydžiui [1,3,4]. Neurologiniai simptomai atsiranda dėl gretimų struktūrų

suspaudimo, tiesioginės naviko invazijos arba reaktyvių pakitimų šalia esančiame galvos smegenų

audinyje, taip pat cerebrospinalinio skysčio takų, galvos smegenų žievės venų arba pagrindinių veninių

sinusų obstrukcijos [4]. Jeigu didelės apimties navikas yra užpakalinėje kaukolės duobėje, jis gali

sukelti obstrukcinę galvos smegenų vandenę ir pasireikšti rytiniais galvos skausmais. Daugelis

meningiomų, augančių iš priekinės kaukolės pamato dalies, yra susijusios su psichomotorinių

simptomų bei elgesio sutrikimais, taip pat gali sąlygoti asmenybės pokyčių procesą (priekinės pjautuvo

srities, uoslės nervo, orbitofrontalinės meningiomos) [4]. Kai smegenyse auganti meningioma sukelia

12

kranialinių nervų spaudimą, gali atsirasti kaukolės nervų neuropatijos, kurios pasireiškia regėjimo

sutrikimais, oftalmoplegija ar trišakio nervo dizestezija [2,3].

2.1.3. Meningiomų tipai

Meningiomos kaip ir kiti CNS navikai yra klasifikuojamos pagal Pasaulio Sveikatos

Organizacijos (PSO) sukurtą klasifikaciją. Ši klasifikacija yra sudaryta atsižvelgiant į piktybiškumo

laipsnį, histologinį naviko tipą, proliferacijos indeksą bei invazijos į smegenis laipsnį. Kai kurių

histologinių tipų meningiomos yra susijusios su didesne pasikartojimų rizika bei agresyvesne klinikine

ligos eiga [6]. Meningiomos su maža pasikartojimų tikimybe bei gerybine eiga yra priskiriamos I

piktybiškumo laipsniui, o turinčios didelę pasikartojimo tikimybę bei agresyvią eigą – II bei III

piktybiškumo laipsniui pagal PSO klasifikaciją: II piktybiškumo laipsniui priklauso aiškių ląstelių

arba chorioidinių ląstelių arba atipinės meningiomos (jos turi didelę pasikartojimo riziką), o III

piktybiškumo laipsniui – papiliarinės arba anaplastinės meningiomos (jos yra piktybinės ir susijusios

su agresyvia eiga) [7]. Pagal PSO klasifikaciją daugiau nei 90 proc. visų meningiomų yra I

piktybiškumo laipsnio , tai yra gerybinės klinikinės eigos navikai [8].

Pagal lokalizaciją meningiomos dažniausia yra skirstomos į konveksitalines, parasagitalines/

smegenų pjautuvo srities, intraventrikulines bei kaukolės pamato ( olfaktorinės daubos, optinio nervo,

pleištakaulio sparnų srities, supraseliarines, klivalines, didžiosios angos, užpakalinės daubos srities)

[9]. Daugelyje atliktų tyrimų yra nustatyta, kad vienos iš dažniausių yra konveksitalinės srities

meningiomos.

2.1.4. Meningiomų gydymo strategijos

Meningiomų gydymas gali būti įvairialypis. Pradinis gydymas gali apimti chirurginį gydymą,

spindulinę terapiją arba atidų stebėjimą (t.y. vadinamas laukimo ir skenavimo metodas) [2].

Optimaliausia gydymo strategija yra parenkama pagal tai, kurioje vietoje yra navikas, koks yra jo

augimo tipas bei klinikinių požymių sunkumas.

Pacientams, kurie turi simptomais pasireiškiančią meningiomą lengvai chirurgiškai

prieinamose srityse, pagrindinis gydymo tikslas yra visiškas chirurginis naviko pašalinimas. Tačiau

chirurginis gydymas ne visada yra tinkamas pasirinkimas, kadangi jis gali būti sunkiai atliekamas.

Ypač sudėtingas yra piktybinių meningiomų chirurginis pašalinimas, nes jos yra linkusios įaugti į

švelnųjį dangalą, o dideli invazijos plotai į galvos smegenų žievę apsunkina naviko atskyrimą nuo

13

smegenų, todėl chirurginis gydymas tampa sudėtingas. Tačiau nepaisant to chirurgija daugeliu atvejų

yra efektyviausias gydymo būdas navikų pasikartojimo atveju, nors tai ir yra susiję su didele

neurologine rizika [10]. Radioterapija turėtų būti taikoma po dalinės gerybinės meningiomos

rezekcijos arba po atipinės arba piktybinės meningiomos rezekcijos. Kai kurios studijos įrodė, kad po

taikytos radioterapijos pacientai išgyveno ilgiau. Kaur ir kiti [11] nustatė, kad maždaug 5 metų

išgyvenamumą po radioterapijos pasiekė 55,6 proc. pacientų. Įrodyta, kad tam tikra optimali apšvitos

dozė gali būti susijusi su geresne ligos išeitimi. Ideali apšvitos dozė yra 54 Gy per 30 gydymo sesijų,

kiekvienos sesijos metu taikant 1,8 Gy apšvitos dozę [12]. Meningiomų gydymo procese taip pat gali

būti taikoma stereotaksinė radioterapija, kuri yra geras gydymo pasirinkimas esant pasikartojančiai

arba progresuojančiai III piktybiškumo laipsnio meningiomai, esant vyresnio amžiaus pacientui arba

mažos apimties meningiomai, taip pat norint pagerinti naviko kontrolę, prailginti išgyvenamumą bei

sumažinti su spinduliniu gydymu susijusias komplikacijas [13]. Kai navikas yra mažos apimties ir

nesukelia jokių simptomų gali būti taikoma aktyvaus stebėjimo taktika MBR/KT [14].

2.1.5. Ligos eiga

Meningiomos yra gana lėtai augantys galvos smegenų dangalų navikai, todėl klinikiniai

požymiai gali pasireikšti labai vėlai, jau esant susiformavusiam didelės apimties navikui arba

nepasireikšti visiškai. Lėtas naviko augimas bei aplinkinės galvos smegenų žievės pilkosios medžiagos

spaudimas yra pagrindinė neoplastinių simptomų bei psichinių sutrikimų priežastis [15].

Meningiomos gali būti skirstomos į simptomines bei asimptomines. Simptominiai navikai pirmiausia

gali pasireikšti galvos skausmu, vėliau gali atsirasti asmenybės pokyčiai, parezės, regėjimo sutrikimai,

traukuliai, ataksija, afazija, atminties, dėmesio koncentracijos blogėjimas bei kiti neurologiniai ir

neuropsichologiniai simptomai [14]. Nors pažinimo sutrikimų įskaitant afaziją, sumišimą,

dezorientaciją gali kilti nuo 25 proc. iki 62 proc. pacientų, dažnai šios funkcijos gali atsistatyti po

chirurginio naviko pašalinimo [15].

2.1.6. Ligos išeitys

Dažna šios ligos išeitis yra neurologinis bei neuropsichologinis deficitas. Deficitas gali būti

laikinas, atsiradęs po operacijos, arba nuolatinis (jau buvęs prieš operaciją ir sukeltas paties naviko).

Laikinas neurologinis deficitas yra susijęs su kranialinių nervų dirginimu bei smegenų audinio

pabrinkimu, daugeliu atvejų jis nėra sunkus. Zweckberge ir kiti [8] nustatė, kad 23 proc. visų tiriamųjų

turėjo laikinus neurologinius įvairaus pasireiškimo laipsnio simptomus (daugumai pacientų buvo

14

nustatytas daugiau nei vienas simptomas, kuris buvo pasireiškęs tik iš dalies), 12 proc. turėjo nuolatinį

neurologinį deficitą, trunkantį ilgiau nei 3 mėnesius. Neurologinis bei neuropsichologinis deficitas gali

išlikti ir ilgiau, literatūroje yra minima, kad net 67 proc. pacientų jis gali išlikti net 5 metus po

operacinio gydymo [16].

Naviko pasikartojimo dažnis bei išgyvenamumas priklauso nuo piktybiškumo laipsnio. I

piktybiškumo laipsnio meningiomų pasikartojimo tikimybė per 10 metų po visiško naviko pašalinimo

siekia nuo 20 proc. iki 39 proc., II piktybiškumo laipsnio navikų pasikartojimo tikimybė per 5 metus

yra 30 proc. po visiškos rezekcijos ir 40 proc. po dalinės rezekcijos, III piktybiškumo laipsnio - 5 metų

išgyvenamumas siekia nuo 12 proc. iki 57 proc. po rezekcijos ir radioterapijos [9]. Šiais navikais

sergančių pacientų tikėtina gyvenimo trukmė yra 5-10 metų (5 metai išgyvena 92 proc. visų

sergančiųjų, 10 metų – 81 proc. visų sergančiųjų) [16].

2.2. Kognityvinių funkcijų samprata

Kognityvinės funkcijos yra smegenų funkcijos, kurios lyginant su kitais žinduoliais, yra

ypatingai gerai išvystytos pas žmones. Tai yra vadinamosios „aukštosios“ smegenų funkcijos – kalba,

atmintis, dėmesys bei vykdomosios funkcijos. Jos yra kaip kontrastas „bazinėms“ CNS funkcijoms –

pirminio jutimo, suvokimo, motorinei bei autonominei. Kognityvinių funkcijų deficitą gali sukelti

smegenų žievės pažeidimai, tačiau dėl gausių žievės- požievio jungčių deficitas gali atsirasti ir dėl

požievinės baltosios medžiagos ligų arba net smegenėlių struktūrų pažeidimo [17]. Pažinimo, dėmesio

bei koncentracijos sutrikimai, taip pat kaip ir verbalinė bei vizualinė atmintis, yra vieni dažniausių

sutrikimų sergantiems galvos smegenų augliais [8]. Šiame darbe nagrinėsiu pagrindines

neuroonkologinėse studijose tyrinėjamas ir ICCTF (The International Cognitionand Cancer Task

Force) rekomenduojamas kognityvines funkcijas: atminties, dėmesio, vykdomųjų funkcijų bei kalbinio

sklandumo ypatumus sergant galvos smegenų meningioma [18].

Vienas pagrindinių pažintinių domenų yra atmintis. Už šią žmogaus smegenų funkciją yra

atsakingas hipokampas, kuris gali integruoti informaciją iš įvairių galvos smegenų sričių ir sujungti ją,

sukurdamas epizodą arba įvykį [19].Atmintis gali būti trumpalaikė, ilgalaikė bei darbinė. Trumpalaikė

atmintis yra labai panaši į pirminę atmintį, skirtumas tik tas, kad pastaroji yra labiau apribota. Ilgalaikė

atmintis talpina visas ankstesnes žinias ir įvykius. Kita atmintie rūšis - darbinė atmintis – tai terminas,

kurį pirmą kartą paminėjo Miller savo tyrime (1960 metais), terminas buvo skirtas apibūdinti atminties

gebėjimą planuoti ir atlikti [20]. Darbinė atmintis - yra lyg galvojimo-laikymo erdvė, kurioje vyksta

mąstymo, interpretavimo, supratimo ir problemų sprendimo procesai. Manoma, kad ši erdvė yra

fiksuotos talpos, todėl yra kontroliuojamas mokymosi procesas [21].

15

Kita kognityvinė funkcija – dėmesys. Psichologai jį analizavo per daugelį šimtmečių ir

nustatė, kad dėmesys suteikia galimybę pagreitinti reakcijos laiką į įvairius aplink esančius dirgiklius ir

leidžia mums pasirinkti tik labai apibrėžtą dalį iš didžiulio dirgiklių diapazono, kitaip tariant tai yra

veiksmas, kurio metu yra aktyvinami neuronai, kurie reaguoja į mums svarbius dirgiklius ir tuo pat

metu slopinami tie neuronai, kurie reaguoja į ne tokius aktualius dirgiklius. Yra aišku, jog dėmesio

grįžtamojo ryšio moduliavimas vyksta būtent sinapsių lygmenyje. Signalas generuojamas dėmesio

signalo judesio generatoriaus, siunčiamas į užpakalinės galvos smegenų dalies žievės vietas ir taip

padidina neuronų, kurie atsakingi už norimą objektą arba regėjimo lauko padėtį, aktyvumą. Šis

aktyvumo augimas yra perduodamas į žemesnius galvos smegenų centrus. Smegenų veikla vadinama

dėmesiu, suteikia aktualios informacijos kaip tiksliai atlikti tam tikrus veiksmus, planuoti juos, kaip

tam tikrus samprotavimus pakeisti į labiau specifiškus bei paversti juos į veiksmus [22].

Kitas kognityvinis domenas – kalbinis sklandumas. Tai yra gebėjimas garsiai generuoti

žodžius per tam tikrą laiko tarpą. Šis procesas remiasi koordinuota tam tikro skaičiaus smegenų sričių,

labiausiai išsidėsčiusių kaktinėje bei smilkininėje kairio pusrutulio skiltyse, veikla [23]. Kalbinis

sklandumas priklauso nuo pagrindinių pažintinių funkcijų tokių kaip ilgalaikė dėmesio koncentracija,

strategijos paieška, darbinė atmintis, rinkinio [24]. Yra įrodyta, jog kairės frontalinės skilties (ypatingai

kairės frontalinės skilties apatinės dalies) pažeidimas yra susijęs su ženkliai blogesniu kalbiniu

sklandumu [23]. Kalbinis sklandumas gali būti dviejų rūšių: fonologinis bei semantinis. Yra nustatyta,

jog generuojant žodžių sąrašą pagal tam tikros raidės užuominą dalyvauja kitokio smegenų regiono

neuronai nei generuojant žodžius pagal semantinių kategorijų užuominas, todėl pažeidus tam tikrus

frontalinės arba temporalinės skilties regionus gali nukentėti „raidinis“ sklandumas, o semantinis likti

nepakitęs arba atvirkščiai.

Skirtingai nuo kitų kognityvinių domenų, nėra tikslaus apibrėžimo, kuris apibūdintų

vykdomųjų funkcijų esmę. Todėl kiekvienas į šią sąvoką įeinantis veiksmas, turi savo apibūdinimą.

Vykdomosios funkcijos yra visa tai, kas dalyvauja sudėtinguose žmogaus pažinimo procesuose,

pavyzdžiui, sprendžiant naujas problemas, generuojant įvairias strategijas bei sudarant planą

sudėtingiems veiksmams atlikti. Vykdomosioms funkcijoms didelę reikšmę turi prefrontalinė galvos

smegenų žievė, kadangi ši žievės sritis yra atsakinga už vykdomųjų funkcijų veiklą. Pacientai, kurie

turi pažeistą šiągalvos smegenų sritį, pasižymi blogesne nuovoka, organizavimo bei planavimo

gebėjimais, taip pat jiems sunkiau sekasi priimti naujus sprendimus [25].

2.3. Kognityvinis funkcionavimas sergant meningiomomis ir jį lemiantys veiksniai

16

Vieni iš meningiomų sukeliamų simptomų yra pažintinių funkcijų sutrikimai. Jų pablogėjimas

labiausiai priklauso nuo naviko lokalizacijos bei dydžio [26].Tam tikros galvos smegenų dalys yra

labiau atsakingos už atskiras kognityvines funkcijas: atmintį, dėmesį, kalbinį sklandumą. Todėl

priklausomai nuo to, kurioje smegenų vietoje formuojasi meningioma, gali labiau nukentėti viena arba

kelios kognityvinės funkcijos. Literatūroje yra aprašoma ne vienas tyrimas, kuomet lyginant

sergančiuosius bei sveikus asmenis, yra nustatomas pažintinių funkcijų deficitas tarp sergančiųjų.

Waagemans ir kiti [27] ištyrė 89 pacientus, turinčius histologiškai patvirtintą PSO I piktybiškumo

laipsnio (gerybinę) meningiomą be kliniškai pasireiškusių simptomų. Lyginant su sveikais

tiriamaisiais, tarp sergančiųjų meningioma buvo nustatytas ryškus vykdomųjų funkcijų deficitas

(p<0,001), taip pat buvo statistiškai reikšmingai ryškūs psichomotorinio greičio (p<0,001), žodinės

(p<0,001) bei darbinės (p=0,006) atminties, taip pat informacijos apdorojimo pajėgumo (p<0,001)

apribojimai. Tucha ir kiti [28] taip pat nustatė, jog tiek dėmesys, tiek vykdomosios funkcijos, tiek

kalbinis sklandumas buvo blogesni sergančiųjų grupėje lyginant su sveikais tiriamaisiais. Tyrimuose

šie skirtumai tarp sveikų ir sergančiųjų buvo atskleisti remiantis blogesniais neuropsichologinių testų

rezultatais, prailgėjusiu reakcijos laiku bei didesniu padarytų klaidų skaičiumi. Šių autorių atlikti

tyrimai įrodo tai, kad meningiomos tikrai sukelia ne tik neurologinį deficitą, tačiau sergant nukenčia ir

pacientų neuropsichologinė būklė, taip pat yra paveikiama jų gyvenimo kokybė.

2.3.1. Kognityvinių funkcijų ryšys su amžiumi, sergant meningioma

Įvairiuose literatūroje aprašomuose tyrimuose yra teigiama, kad paciento amžius turi didelės

įtakos pažintinių funkcijų parametrams. Taip pat yra keletas šaltinių, kuriuose nustatyta, kad sergant

MGM vyresniame amžiuje yra didesnis kai kurių nespecifinių pažintinių funkcijų deficitas (dėmesio,

kalbinio sklandumo). Krupp ir kiti [29] ištyrė 91 gerybine meningioma sergantį pacientą ir vertino

amžiaus įtaką kognityvinėms funkcijoms: buvo nustatyta, kad esant vyresniam amžiui (>55 metai)

atsiranda didesnis dėmesio koncentracijos (nustatyta neigiama koreliacija , R =-0.78, p=0,001) bei

kalbinio sklandumo ( nustatyta neigiama koreliacija, R =-0.67, p< 0,001) deficitas lyginant su

jaunesniais tiriamaisiais. Tačiau iki šiol nėra visiškai aišku, ar toks tam tikrų nespecifinių kognityvinių

funkcijų suprastėjimas yra naviko pasekmė ar tai yra tiesiog vyresnio amžiaus įtaka. Literatūroje

trūksta tikslių duomenų, kad būtent amžiaus riba nuo 55 metų būtų susijusi su didesniais pažintinių

funkcijų pokyčiais sergant galvos smegenų MGM, todėl toks teiginys yra tik preliminarus.

Toucha ir kiti [30] ištyrė dar vyresnio amžiaus pacientus (n=33) ir nustatė, kad tiriamieji,

esantys nuo 70 iki 89 metų amžiaus turi blogesnę dėmesio koncentraciją, blogesnę darbinę bei

trumpalaikę atmintį ir vykdomąsias funkcijas ( buvo didesnis klaidų skaičius, ilgesnis reakcijos laikas)

17

lyginant su sveikais tiriamaisiais. Lyginant su Krupp atliktu tyrimu, čia įtraukiamas dar vienas

kognityvinis domenas – atmintis. Nustatyta, kad būtent darbinė atmintis buvo sutrikdyta tiek prieš

operaciją, tiek tiriant pacientus po operacijos. Tai galima paaiškinti tuo, jog darbinė atmintis reikalauja

ne tik atskirų pažintinių gebėjimų ( įskaitant dėmesį, informacijos atgaminimo procesus bei

informacijos saugojimo komponentą) įvairovės, tačiau ir jų tarpusavio sąveikos, t.y. darbinė atmintis

gali nukentėti esant pažeistai bet kuriai proceso grandžiai, todėl ji yra ypatingai pažeidžiama esant bet

kokiai smegenų patologijai.

2.3.2. Naviko lateralizacija

Meningioma gali lokalizuotis dešiniajame arba kairiajame galvos smegenų pusrutulyje,

kartais navikas apima abu pusrutulius. Priklausomai nuo to, kuris galvos smegenų pusrutulis yra labiau

paveiktas naviko, gali atsirasti tam tikrų kognityvinių funkcijų pakitimai. Vertinant naviko

lateralizacijos įtaką tiriamųjų kognityvinėms funkcijoms nustatyta, jog pacientai su kairės pusės galvos

smegenų meningioma turi blogesnį kalbinį sklandumą bei blogiau įsimena išgirstą medžiagą lyginant

su pacientais, sergančiais dešiniojo galvos smegenų pusrutulio meningioma [1,16]. Liouta ir kitų [1]

atliktame tyrime pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes: sergantys dešiniojo pusrutulio meningioma bei

sergantys kairiojo pusrutulio meningioma. Pacientai, kuriems navikas buvo užėmęs abu galvos

smegenų pusrutulius tyrime nedalyvavo. Buvo nustatyta, kad pacientai, sergantys kairės pusės galvos

smegenų meningioma turėjo ženkliai blogesnius fonologinio (p=0,018) ir semantinio (p=0,001)

COWAT (Controlled Oral Word Association Test) testo rezultatus lyginant su pacientais, sergančiais

dešiniojo galvos smegenų pusrutulio meningioma. Taigi tyrimas įrodo, kad meningiomos kairiajame

galvos smegenų pusrutulyje yra susijusi su blogesniu kalbiniu sklandumu bei semantine atmintimi. Ši

išvada pagrindžia gerai žinomą faktą, kad kairysis galvos smegenų pusrutulis dominuoja kalbos

funkcijoje ir atitinka tyrimuose gautus rezultatus, įrodančius, kad kalbinį deficitą turi tie pacientai,

kurie serga būtent kairiojo galvos smegenų pusrutulio gerybiniais ar piktybiniais navikais [31].

Daugelio klinikinių tyrimų metu yra įrodyta, kad dešinysis pusrutulis yra ypač svarbus

reguliuojant įvairias dėmesio funkcijas. Šis pusrutulis atlieka svarbesnį vaidmenį orientacijos, fazinio

budrumo bei pasirengimo imtis veiksmų reguliavime. Dešinysis pusrutulis yra dominuojantis

sąmoningumo reguliavimo procese. Tucha ir kitų [28] atliktame tyrime 54 tiriamieji buvo palyginti su

54 sveikais asmenimis, kurie neuropsichologiniais testais buvo testuojami du kartus. Pacientai,

sergantys kairės pusės frontaline meningioma turėjo blogesnę žodinę atmintį (trumpalaikę, darbinę bei

ilgalaikę ), dėmesio koncentraciją bei psichomotorinį greitį. Vertinant šio tyrimo rezultatus yra įdomu

18

tai, kad pacientai su kairės pusės meningioma turėjo blogesnę dėmesio koncentraciją, nors už dėmesio

funkcijas yra atsakingas dešinysis galvos smegenų pusrutulis. Meskal ir kitų [3] atliktas tyrimas

visiškai paneigia prieš tai aptartus tyrimus. Autorius savo prospektyviniame tyrime ištyrė 30 pacientų

su kairiojo galvos smegenų pusrutulio meningioma, dešiniojo – 33, abipuse – 5, tačiau tyrime nebuvo

nustatyta reikšmingų skirtumų lyginant kognityvines funkcijas esant kairiojo bei dešiniojo galvos

smegenų pusrutulio meningiomoms (p> 0,05). Taigi galima spręsti, kad naviko lateralizacija nėra

absoliutus rodiklis, norint prognozuoti kokios neuropsichologinės funkcijos bus pažeistos, nes navikas,

esantis dešiniajame arba kairiajame galvos smegenų pusrutulyje, ne visada pažeidžia tam tikrą

kognityvinį domeną. Kol kas literatūroje trūksta duomenų siekiant išsiaiškinti kodėl taip yra ir kas su

tuo susiję.

2.3.3. Naviko lokalizacija

Kadangi kiekvienas kognityvinis domenas yra reguliuojamas tam tikroje galvos smegenų

srityje, naviko susidarymo vieta dažnai lemia tai, kokios pažintinės funkcijos nukenčia labiausiai.

Vienos dažniausių pagal lokalizaciją yra konveksitalinės srities bei kaukolės pamato meningiomos.

Vienų autorių teigimų didžiausią įtaką kognityvinėms funkcijoms turi konveksitalinės srities navikai.

Koizumi ir kiti [15] nustatė, kad pacientai, turintys labai blogas kognityvines funkcijas (MMSE (Mini

Mental State Examination) <10 balų) sirgo konveksitalinės srities meningiomomis. Šis rezultatas

pagerėjo lyginant MMSE balų skaičių po operacijos (MMSE 23 balai) , tačiau išliko mažesnis lyginant

su kitos lokalizacijos MGM. Waagemans ir kiti [27] nustatė, kad tiriamieji su konveksitalinėmis

meningiomomis turėjo 1,5 karto mažesnę nei vidutinė z reikšmę vertinant psichomotorinį greitį, žodinę

atmintį bei informacijos apdorojimo greitį. Tokio skirtumo nebuvo vertinant kaukolės pamato bei

smegenėlių padangtės meningiomas. Liouta ir kiti [1] atliko tyrimą, kuriame pacientai, turintys

konveksitalinę meningiomą buvo suskirstyti į anterofrontalinę meningiomą turintys bei

posteroparietalinę meningiomą turintys. Nustatyta, kad pacientai, turintys anterofrontalinę meningiomą

turėjo ženkliai blogesnius fonologinio COWAT testo (p= 0,026) rezultatus lyginant su turinčiais

posteroparietalinę meningiomą.

Kitų autorių teigimų didesnis kognityvinis deficitas pasireiškia sergant kaukolės pamato

meningioma. Dijkstra ir kitų [32] atliktame tyrime pagal naviko lokalizaciją didžiąją dalį sudarė

konveksitalinės meningiomos ( n= 45) bei kaukolės pamato ( n=40), mažiausiai – akiduobės srities

(n=3) bei olfaktorinė (n=6). Pacientai su kaukolės pamato meningiomomis turėjo didelį kognityvinį

deficitą nuo 3 iki 6 neurokognityvinių sričių lyginant su konveksitalinėmis meningiomomis.

19

Meskal ir kitų [3] atliktame tyrime nebuvo pastebėtas ryšys tarp kognityvinių funkcijų

pakitimų bei naviko vietos, reikšmingų skirtumų nebuvo nustatyta tarp supratentorinių bei

infratentorinių navikų, tarp kaukolės pamato bei konveksitalinių meningiomų. Taigi nėra absoliučiai

aiškių duomenų, kurie įrodytų, kurios lokalizacijos navikai sukelia didesnį kognityvinį deficitą, todėl

šiame darbe bus siekiama panagrinėti, koks ryšys yra tarp meningiomos lokalizacijos bei kognityvinių

funkcijų deficito.

2.3.4. Naviko piktybiškumas

Literatūroje yra aprašyta daug tyrimų, kuriuose būtų tiriami kognityvinių funkcijų ypatumai

tarp sergančiųjų gerybine (PSO I piktybiškumo laipsnio meningioma), tačiau visiškai nėra duomenų

apie kognityvinių funkcijų skirtumus sergant PSO II arba III piktybiškumo laipsnio (piktybine)

meningioma. Taip gali būti dėl to, kad gerybinės meningiomos sudaro didžiąją dalį visų meningiomų

(apie 90 proc.), o piktybinės – mažiau nei 5 proc. Šiame darbe bus bandoma įvertinti kognityvinių f-jų

ypatumus tarp gerybinių bei piktybinių meningiomų.

2.4. Literatūros apžvalgos apibendrinimas

Taigi apžvelgus įvairius atliktus mokslinius tyrimus galima daryti išvadą, jog meningiomos

yra vieni iš dažniausių CNS navikų. Šiais navikais 3 kartus dažniau serga moterys nei vyrai, o

sergamumas yra didesnis tarp vyresnių nei 50 metų asmenų.

Meningioma beveik visada sukelia neuropsichologinį deficitą, t.y. sutrikdomos kognityvinės

funkcijos – atmintis, dėmesys, kalbinis sklandumas, vykdomosios funkcijos. Šiame darbe šį teiginį

pagrįsiu palygindama kognityvinių funkcijų ypatumus tarp sveikų kontrolinės grupės asmenų bei

sergančiųjų meningioma. Kiekvienas kognityvinis domenas yra kontroliuojamas tam tikroje galvos

smegenų dalyje, todėl skirtingos lateralizacijos bei lokalizacijos meningiomos turėtų būti susijusios su

tam tikrų kognityvinių funkcijų pablogėjimu. Šiame darbe bus siekiama nustatyti kaip naviko

lokalizacija bei lateralizacija siejasi su kognityvinių funkcijų deficitu bei palyginti rezultatus su

ankstesniais tyrimais.

Pagal eigą meningiomas galima būtų skirstyti į: I piktybiškumo laipsniui priskiriamos

gerybinę eigą turinčios , o II bei III piktybiškumo laipsnio navikai siejami su agresyvia eiga.

Literatūroje neradau duomenų, kurie atskleistų, kaip skiriasi kognityvinių funkcijų pažeidimo laipsnis

20

tarp skirtingo piktybiškumo meningiomų, todėl šiame darbe bandysiu nustatyti ar yra kažkokių

asociacijų tarp sergančių skirtingo piktybiškumo meningiomų bei kognityvinių funkcijų deficito.

21

3. TYRIMO METODIKA

Magistro darbas atliktas LSMU Neuromokslų instituto Klinikinių tyrimų laboratorijoje.

Tyrimui atlikti gautas bioetikos komiteto leidimas Nr. BEC-MF-250.

Tiriamieji: 67 pacientai, kuriems nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikose Neurochirurgijos skyriuje buvo diagnozuota

intrakranijinė meningioma bei 45 sveiki tiriamieji.

Tyrimo eiga: Darbe analizuojami 67 meningiomomis sergančiųjų tiriamųjų duomenys, kurie

buvo gydomi LSMUK Neurochirurgijos skyriuje nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn.

Sergančiųjų meningiomomis duomenys gauti iš LSMU Neuromokslų instituto Klinikinių tyrimų

laboratorijos kaupiamos pacientų stebėsenos duomenų bazės. Norint patvirtinti naviką bei nustatyti

naviko dydį, lokalizaciją bei ryšį su gretimomis galvos smegenų struktūromis pacientams buvo atliktas

MRT arba KT tyrimas. Naviko piktybiškumo laipsnis nustatytas atlikus darinio histologinį tyrimą.

Duomenys apie naviko dydį, lokalizaciją bei lateralizaciją, piktybiškumą buvo gauti iš LSMU

Neuromokslų instituto Klinikinių tyrimų laboratorijos kaupiamos pacientų stebėsenos duomenų bazės.

1-3 dienas prieš operaciją neurochirurgijos skyriuje dirbanti medicinos psichologė atliko pacientų

kognityvinių funkcijų (atminties, dėmesio, vykdomųjų funkcijų, kalbinio sklandumo) vertinimą

neuropsichologiniais testais.

Kontrolinės grupės duomenis rinko darbo autorė, prieš tai medicinos psichologės priežiūroje

išmokusi standartiškai administruoti neuropsichologinius testus. Kontrolinės grupės tiriamieji buvo

renkami „sniego gniūžtės“ principu atsižvelgiant į lytį, amžių bei išsilavinimą. Žmonės, sergantys

kardiovaskulinėmis ligomis, nervų sistemos ligomis, Alzheimerio liga, demencija ar turintys psichikos

sutrikimų bei vartojantys nervų sistemą veikiančius vaistus į kontrolinę grupę nebuvo įtraukti.

Kontrolinės grupės tiriamieji buvo testuojami tokia pačia neuropsichologinių testų baterija kaip ir

sergantieji meningioma.

Tyrimo metodai: tiek sergantieji meningiomomis, tiek sveiki tiriamieji buvo testuojami

naudojant neuropsichologinius testus. Neuropsichologinių testų bateriją sudarė:

• Hopkinso žodinės atminties testas (HVLT - R) - skirtas vertinti trumpalaikę, darbinę bei

ilgalaikę atmintį, taip pat mokymosi, įsiminimo procesus. Šį testą sudaro 4 bandymai (prieš

kiekvieną iš pirmųjų trijų bandymų tiriamajam perskaitoma eilė žodžių, po to prašoma pasakyti

tuos žodžius, kuriuos tiriamasis prisimena, ketvirtasis bandymas atliekamas po 20 minučių nuo

testo pradžios, prieš 4 bandymą žodžiai tiriamajam nėra primenami), kurių metu tiriamasis turi

pasakyti kuo daugiau žodžių, kuriuos prisimena.

22

• Kontroliuojamų žodinių asociacijų testas (COWAT) – skirtas vertinti kalbinį produktyvumą,

vykdomąsias funkcijas ir semantinę atmintį. Šio testo metu tiriamojo prašoma fiksuotą laiką

vardinti žodžius iš tam tikros nurodytos kategorijos. Testą sudaro raidės (prašoma vardinti

žodžius, prasidedančius tam tikra raide) ir kategorijos (prašoma išvardinti kaip galima daugiau

gyvūnų ir vyrų vardų) etapai.

• Kelio paieškos testas A ir B dalys (TMT A, TMT B) - skirtas vertinti dėmesį ir psichomotorinį

greitį. Testą sudaro A ir B formos. A formoje tiriamojo prašoma kaip galima greičiau didėjimo

tvarka sujungti lape išmėtytus skaičius nuo 1 iki 25. B formoje tiriamasis didėjimo tvarka

pakaitomis turi jungti skaičius ir raides.

Duomenų analizės metodai: rezultatai buvo skaičiuojami naudojant SPSS 20 programų

paketą. Skirstinio normalumui vertinti naudotas Shapiro-Wilk‘o testas, duomenų palyginimui naudoti

Mann - Whitney testas bei normalumo pažeidimui mažai jautrūs ANOVA (Analysis of variance) ir

ANCOVA (Analysis of covariance) kriterijai, atsižvelgiant į homogeniškumo rodiklius. Koreliacijai

vertinti buvo naudotas Spearman‘o koreliacijos koeficientas. Rezultatas vertintas kaip statistiškai

reikšmingas, kai p<0,05.

23

4. REZULTATAI

4.1.Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį bei amžių

Tyrime dalyvavo 112 asmenų: 67 (59,8 proc.) pacientai sirgo galvos smegenų MGM, 45 (

41,2 proc.) buvo sveiki tiriamieji. Vidutinis visų tiriamųjų amžius buvo 62,77 ±10,93 m ( jauniausias -

33 metų, vyriausias - 89). Sergančiųjų meningioma grupę sudarė 20 ( 29,9 proc.) vyrų ir 47 (70,1

proc.) moterys, sveikų tiriamųjų - 10 (22,2 proc.) vyrų ir 35 (77,8 proc.) moterys (p=0,395).

Sergančiųjų meningioma vidutinis amžius buvo 63,57±11,10 m, sveikų tiriamųjų – 61,58 ±10,68 m

(p=0,347).

4.2. Kognityvinių funkcijų palyginimas tarp lyties bei amžiaus

4.2.1.Kognityvinių f-jų palyginimas tarp vyrų bei moterų, sergančių meningiomomis

Buvo palygintos kognityvinės f-jos tarp vyrų bei moterų, sergančių meningiomomis.

Statistiškai reikšmingai tarp sergančių vyrų ir moterų skyrėsi kalbinio sklandumo testo rezultatai.

COWAT testo foneminės dalies (PND) rezultatai buvo geresni moterų grupėje ( 25,89 ±12,35 žodžiai

), lyginant su vyrų (18,9±8,05 žodžiai), z = -2,16, p= 0,031. COWAT testo semantinės dalies (vyrų

vardų kategorija) rezultatai taip pat buvo geresni moterų grupėje (15,15 ±4,75 žodžiai) nei vyrų (12,3

±4,37 žodžiai ), z=-2,45, p=0,014. Kognityvinių f-jų rezultatai tarp vyrų bei moterų pavaizduoti 1

lentelėje.

1 lentelė. Kognityvinių f-jų palyginimas tarp sergančiųjų vyrų bei moterų. Mann- Whitney testas.

Kognityvinių f-jų vertinimo

testai

Vidurkis (standartinis nuokrypis) Z P

Vyrai (n=20) Moterys (n=47)

Dėmesys ir psichomotorinis greitis

TMT A (s) 78,36 (58,84) 58,95 (47,06) -1,42 0,16

TMT A klaidos 0,89 (1,41) 0,43 (0,93) -1,07 0,28

TMT B (s) 161,15 (88,11) 142,83 (71,78) -0,597 0,14

TMT B klaidos 2,79 (3,01) 3,63 (2,65) -1,47 0,14

Atmintis

HVLT 1 bandymas 3,95 (1,67) 4,45 (1,4) -1,1 0,27

HVLT 4 bandymas 4,2 (2,76) 4,74 (3,23) -0,43 0,67

HVLT suma 15,80 (4,57) 17,45 (4,70) -1,24 0,21

Atpažinimas 10,00 (2,6) 9,94 (1,86) -0,621 0,53

Semantiškai susijusios klaidos 1,20 (1,24) 1,26 (1,3) -0,086 0,93

Semantiškai nesusijusios klaidos 0,25 (0,55) 0,26 (0,77) -0,63 0,53

24

Kognityvinių f-jų vertinimo

testai

Vidurkis (standartinis nuokrypis) Z P

Vyrai (n=20) Moterys (n=47)

Atpažinimo klaidų suma 1,8 (2,46) 1,77 (2,41) -0,021 0,98

Kalbinis sklandumas

PND 18,9 (8,05) 25,89 (12,35) -2,16 0,03*

PND perseveracija (proc.) 4,59 (3,7) 3,52 (3,68) -1,18 0,24

PND pažeidimai (proc.) 6,97 (9,61) 5,80 (8,65) -0,216 0,83

Gyvūnai 14,6 (6,51) 16,66 (5,80) -0,095 0,34

Gyvūnai – perseveracija 0,4 (0,6) 0,64 (1,00) -0,527 0,59

Gyvūnai – pažeidimai 0,15 (0,49) 0,02 (0,15) -1,434 0,15

Vyrų vardai 12,3 (4,37) 15,15 (4,75) -2,45 0,01*

Vyrų vardai – perseveracija 0,25 (0,44) 0,7 (0,9) -1,989 0,04*

Vyrų vardai – pažeidimai 0,55 (1,47) 0,3 (1,44) -1,567 0,11

*p reikšmė<0,05

Įvertinus kognityvinių funkcijų ypatumus tarp lyties, nustatyta, kad atminties, dėmesio ir

psichomotorinio greičio rodikliais meningiomomis sergantys vyrai bei moterys nesiskyrė (žr. 1

lentelė).

4.2.2. Kognityvinių funkcijų ryšys su sergančiųjų amžiumi

Kadangi lyginant kognityvines funkcijas tarp sergančiųjų vyrų bei moterų buvo nustatyti

skirtumai tarp lyties grupių, analizuojant amžiaus bei kognityvinių funkcijų ryšį buvo taikytas dalinės

koreliacijos metodas, atsižvelgiant į sergančiųjų lyties įtaką. Apskaičiavus dalinę koreliaciją tarp

pažintinių funkcijų bei sergančiųjų amžiaus (atsižvelgiant į tiriamųjų lytį) nustatyta teigiama vidutinio

stiprumo koreliacija tarp dėmesio bei vykdomųjų funkcijų pablogėjimo ir tiriamųjų amžiaus: TMT A

testas ir amžius - ρ=0,500, p<0,001; TMT B testas ir amžius - ρ=0,525, p<0,001. Neigiama silpna

koreliacija pastebėta tarp atminties bei tiriamųjų amžiaus: trumpalaikė atmintis (HVLT 1 bandymas) ir

amžius - ρ=-0,335, p=0,01; ilgalaikės atminties (HVLT 4 bandymas) bei amžiaus -ρ=- 0,481, p<0,001;

darbinės atminties (HVLT bandymų suma) bei amžiaus - ρ=- 0,369, p=0,002. Nustatyta teigiama

vidutinio stiprumo koreliacija tarp semantiškai nesusijusių klaidų bei tiriamųjų amžiaus -ρ=0,304,

p=0,019. Neigiama silpna koreliacija nustatyta tarp semantinio kalbinio sklandumo bei tiriamųjų

amžiaus: gyvūnų kategorija ir tiriamųjų amžius - ρ=-0,367, p=0,003; vyrų vardų kategorija ir tiriamųjų

amžius -ρ=-0,365, p=0,003. Kognityvinių f-jų bei sergančiųjų amžiaus dalinis ryšys pavaizduotas 2

lentelėje.

25

2 lentelė. Dalinė koreliacija tarp tiriamųjų amžiaus ir kognityvinių funkcijų, atsižvelgiant į

tiriamųjų lytį:

Kognityvinių f-jų vertinimo testai Spearman'o koreliacijos koeficientas (ρ) P

Dėmesys ir psichomotorinis greitis

TMT A (s) 0,500 <0,001

TMT A klaidos 0,247 0,06

TMT B (s) 0,525 <0,001

TMT B klaidos 0,236 0,07

Atmintis

HVLT 1 bandymas -0,335 0,01

HVLT 4 bandymas -0,481 <0,001

HVLT suma -0,369 0,002

Atpažinimas -0,118 0,37

Semantiškai susijusios klaidos 0,245 0,06

Semantiškai nesusijusios klaidos 0,304 0,02

Atpažinimo klaidų suma 0,169 0,2

Kalbinis sklandumas

PND -0,189 0,13

PND perseveracija (proc.) 0,121 0,34

PND pažeidimai (proc.) 0,102 0,42

Gyvūnai -0,367 0,003

Gyvūnai – perseveracija 0,008 0,95

Gyvūnai – pažeidimai 0,087 0,49

Vyrų vardai -0,365 0,003

Vyrų vardai – perseveracija 0,011 0,93

Vyrų vardai – pažeidimai 0,19 0,13

4.3. Meningiomų lateralizacijos bei lokalizacijos įtaka pažintinėms f-joms

Pagal lateralizaciją meningiomos sudarė: 24 ( 39,3 proc. ) dešinės galvos smegenų pusės, 27

(44,2 proc.) – kairės, 10 (16,4 proc.) – abipus. Meniniomų lateralizacijos įtaka kognityvinėms f-joms

pavaizduota 3 lentelėje.

26

3 lentelė. Naviko lateralizacijos įtaka kognityvinėms funkcijoms. ANOVA testas

Kognityvinių f-jų vertinimo

testai

Vidurkis (standartinis nuokrypis) F p

Dešinė

(n=24)

Kairė (n=27) Abipus

(n=10)

Dėmesys ir psichomotorinis greitis

TMT A (s) 66,63 (56,75) 70,15 (55,09) 52,10 (24,02) 0,441 0,65

TMT A klaidos 0,58 (0,97) 0,59 (1,22) 0,6 (1,26) 0,001 0,99

TMT B (s) 144,61 (80,9) 160,52 (79,94) 144,60 (62,3) 0,298 0,74

TMT B klaidos 2,6 (2,08) 3,92 (2,98) 4,00 (3,56) 1,608 0,21

Atmintis

HVLT 1 bandymas 4,44 (1,23) 3,4 (1,67) 4,7 (1,34) 1,24 0,29

HVLT 4 bandymas 5,04 (2,82) 3,5 (3,15) 6,1 (2,76) 3,562 0,03*

HVLT suma 17,48 (4,45) 15,73 (4,5) 18,7 (5,68) 1,872 0,16

Atpažinimas 10,12 (1,92) 9,37 (2,37) 11,3 (0,82) 3,507 0,04*

Semantiškai susijusios klaidos 0,96 (1,20) 1,5 (1,38) 1,2 (1,14) 1,215 0,3

Semantiškai nesusijusios klaidos 0,12 (0,439) 0,47 (0,94) 0 2,52 0,09

Atpažinimo klaidų suma 1,08 (1,55) 2,3 (2,5) 2,1 (3,6) 1,855 0,17

Kalbinis sklandumas

PND 27,16 (10,87) 21,2 (11,77) 23,1 (13,27) 1,801 0,17

PND perseveracija (proc.) 3,84 (2,95) 3,79 (4,18) 4,72 (4,0) 0,255 0,78

PND pažeidimai (proc.) 5,75 (6,58) 6,82 (10,24) 5,21 (11,05) 0,157 0,86

Gyvūnai 17,4 (5,33) 14,16 (6,67) 17,8 (5,12) 2,546 0,09

Gyvūnai – perseveracija 0,56 (0,82) 0,7 (1,01) 0,3 (0,67) 0,722 0,49

Gyvūnai – pažeidimai 0 (0) 0,1 (0,4) 0,1 (0,32) 0,852 0,43

Vyrų vardai 14,84 (4,62) 14,28 (5,02) 12,5 (4,67) 0,846 0,43

Vyrų vardai – perseveracija 0,72 (0,98) 0,16 (0,74) 0,4 (0,17) 0,696 0,5

Vyrų vardai – pažeidimai 0,28 (1,21) 0,48 (1,74) 0,4 (1,26) 0,125 0,88

*p reikšmė<0,05

Ilgalaikė atmintis buvo geresnė tų tiriamųjų, kurie turėjo meningiomą dešiniajame galvos

smegenų pusrutulyje: pacientų, turinčių meningiomą dešinėje galvos smegenų pusėje, grupėje HVLT

4 bandymo rezultatas - 5,04 ±2,82 žodžiai, turinčių meningiomą kairėje - 3,5 ±3,15 žodžiai, F=3,562,

p= 0,034. Lyginant kitas kognityvines funkcijas tarp skirtingos lateralizacijos meningiomų statistiškai

reikšmingo skirtumo negauta (žr. 3 lentelė).

27

4 lentelė. Naviko lokalizacijos įtaka kognityvinėms funkcijoms. ANOVA testas.

Kognityvinių f-

jų vertinimo

testai

Vidurkis (standartinis nuokrypis)

Konveksitalinė

(n=33)

Smegenų

pjautuvo/

parasagitalinė

(n=13)

Kaukolės

pamato

(n=16)

F p

Dėmesys ir psichomotorinis greitis

TMT A (s) 67,72 (57,82) 87,33 (52,66) 44,0 (30,74) 2,434 0,09

TMT A klaidos 0,66 (1,12) 0,83 (1,53) 0,33 (0,72) 0,704 0,5

TMT B (s) 143,1 (66,62) 207,9 (88,68) 120,36 (71,02) 4,841 0,01*

TMT B klaidos 3,29 (2,72) 4,36 (3,72) 2,71 (2,2) 1,067 0,35

Atmintis

HVLT 1

bandymas

4,3 (1,53) 3,62 (1,2) 4,75 (1,39) 2,265 0,11

HVLT 4

bandymas

5,03 (3,01) 3,85 (2,94) 4,38 (3,44) 0,739 0,48

HVLT suma 17, 24 (4,68) 14,62 (3,86) 18,0 (5,23) 2,084 0,13

Atpažinimas 9,85 (2,53) 9,92 (1,55) 10, 06 (1,81) 0,052 0,95

Semantiškai

susijusios klaidos

1,18 (1,4) 1,85 (1,28) 1,06 (0,99) 1,583 0,21

Semantiškai

nesusijusios

klaidos

0,27 (0,34) 0,38 (0,77) 0,19 (0,4) 0,257 0,78

Atpažinimo

klaidų suma

1,45 (2,02) 2,23 (1,92) 1,81 (2,9) 0,573 0,57

Kalbinis sklandumas

PND 22,94 (11,07) 17,15 (9,83) 31,69 (11,48) 6,653 0,002*

PND

perseveracija

(proc.)

3,87 (3,31) 1,76 (2,55) 5,51 (4,23) 4,284 0,02*

PND pažeidimai

(proc.)

4,35 (7,76) 7,32 (10,02) 6,91 (9,27) 0,783 0,46

Gyvūnai 15,76 (5,82) 13,69 (5,34) 19,63 (5,86) 4,180 0,02*

Gyvūnai –

perseveracija

0,64 (1,06) 0,85 (0,9) 0,38 (0,62) 0,942 0,4

Gyvūnai –

pažeidimai

0 (0) 0,08 (0,28) 0,06 (0,25) 1,188 0,31

Vyrų vardai –

perseveracija

0,59 (0,87) 0,69 (0,85) 0,56 (0,73) 0,095 0,91

Vyrų vardai –

pažeidimai

0,31 (1,26) 0,85 (2,48) 0,25 (0,77) 0,702 0,5

*p reikšmė <0,05

Meningiomų lokalizacijos įtaka kognityvinėms f-joms pavaizduota 4 lentelėje. Meningiomos

pagal lokalizaciją: 33 ( 53,2 proc.) - konveksitalinės srities (augančios galvos smegenų skliauto

28

srityje), 16 (25,8 proc.) – kaukolės pamato (augančios olfaktorinėje dauboje, pleištakaulio sparnų

projekcijoje, turkiškojo balno srityje, užpakalinės kaukolės daubos, didžiosios angos srityje,

smegenėlių padangtės projekcijoje) , 13 (21 proc.) – smegenų pjautuvo/parasagitalinės (augančios

šalia sagitalinio sinuso ir smegenų pjautuvo projekcijoje, tarp kairiojo ir dešiniojo smegenų

pusrutulio). Geriausiai dėmesio koncentracijos bei vykdomųjų f-jų testą (TMT B) atliko pacientai,

sergantys kaukolės pamato meningioma ( TMT B testas - 120,36 ± 71,02 s), blogiausiai – sergantys

smegenų pjautuvo/parasagitaline meningioma (TMT B testas – 207,9 ±88,68 s), F= 4,841, p= 0,01.

Geriausią foneminį kalbinį sklandumą statistiškai reikšmingai turėjo sergantys kaukolės pamato

meningioma (PND – 31,69 ± 11,48 ž.) , blogiausią – sergantys smegenų pjautuvo/parasagitalinėmis

meningiomomis ( PND – 17,15 ±9,83 ž.), F= 6,653, p=0,002. Geriausiai semantinio kalbinio

sklandumo užduotį statistiškai reikšmingai geriau atliko taip pat sergantieji kaukolės pamato

meningioma ( gyvūnų kategorija – 19,63±5,86 žodžiai), blogiausiai – smegenų

pjautuvo/parasagitalinėmis meningiomomis (gyvūnų kategorija – 13,69±5,34 žodžiai), F=4,180,

p=0,02 (žr. 4 lentelė).

4.4. Kognityvinių funkcijų palyginimas tarp sergančiųjų meningiomomis bei sveikų tiriamųjų

Lyginant kognityvinių funkcijų skirtumus tarp sergančiųjų bei sveikų tiriamųjų nustatyta, jog

sveiki tiriamieji statistiškai reikšmingai pasižymėjo geresne dėmesio koncentracija bei vykdomosiomis

funkcijomis, geresne tiek trumpalaike, tiek ilgalaike, tiek darbine atmintimi bei geresniu kalbiniu

sklandumu lyginant su meningioma sergančiais. Pažintinių f-jų ypatumai tarp sveikų bei sergančiųjų

pavaizduoti 5 lentelėje.

5 lentelė. Kognityvinių funkcijų ypatumai tarp sveikų bei sergančiųjų meningiomomis tiriamųjų.

ANCOVA testas.

Kognityvinių f-jų vertinimo testai

Vidurkis (standartinis nuokrypis) F p

Sergantys

(n= 67)

Sveiki tiriamieji

(n=45)

Dėmesys ir psichomotorinis greitis

TMT A (s) 64,81 (51,2) 34,68 (6,62) 13,84 <0,001

TMT A klaidos 0,57 (1,10) 0,07 (0,33) 7,28 0,008

TMT B (s) 148,63 (77,04) 80,78 (16,18) 35,96 <0,001

TMT B klaidos 3,37 (2,77) 0,98 (0,94) 30,179 <0,001

Atmintis

HVLT 1 bandymas 4,3 (1,49) 5,29 (1,06) 13,52 <0,001

HVLT 4 bandymas 4,58 (3,09) 7,22 (1,69) 27,755 <0,001

HVLT suma 16,96 (4,69) 22,96 (3,01) 58,803 <0,001

29

Kognityvinių f-jų vertinimo testai

Vidurkis (standartinis nuokrypis) F p

Atpažinimas 9,96 (2,08) 11,31 (0,76) 15,987 <0,001

Semantiškai susijusios klaidos 1,24 (1,28) 0,78 (0,85) 4,131 0,04

Semantiškai nesusijusios klaidos 0,25 (0,70) 0,44 (0,21) 3,184 0,07

Atpažinimo klaidų suma 1,78 (2,4) 0,822 (0,91) 5,922 0,02

Kalbinis sklandumas

PND 23,81 (11,64) 33,22 (7,54) 20,713 <0,001

PND perseveracija (proc.) 3,84 (3,69) 1,82 (2,06) 9,758 0,002

PND pažeidimai (proc.) 6,15 (8,89) 0,13 (0,88) 19,001 <0,001

Gyvūnai 16,04 (6,05) 17,09 (4,88) 0,376 0,54

Gyvūnai – perseveracija 0,57 (0,91) 0,11 (0,38) 10,688 0,001

Gyvūnai – pažeidimai 0,06 (0,30) 0 (0) 1,317 0,25

Vyrų vardai 12,29 (4,79) 16,4 (4,39) 4,055 0,04

Vyrų vardai – perseveracija 0,56 (0,81) 0,07(0,25) 17,845 <0,001

Vyrų vardai – pažeidimai 0,38 (1,44) 0 (0) 2,435 0,12

Vertinant semantiškai nesusijusių klaidų skaičių, kalbinio sklandumo gyvūnų kategorijos

rezultatus bei vyrų vardų kategorijos pažeidimų skaičių statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių

negauta. Duomenys buvo lyginami atsižvelgiant į amžiaus bei lyties įtaką. Pažintinių f-jų ypatumai

tarp sveikų bei sergančiųjų pavaizduoti 5 lentelėje.

4.5. Kognityvinių funkcijų ypatumai tarp sergančiųjų piktybine bei gerybine meningioma

Buvo palygintos kognityvinės funkcijos tarp pacientų, sergančių gerybinėmis bei

piktybinėmis meningiomomis. Duomenys buvo lyginami atsižvelgiant į amžiaus bei lyties įtaką.

Sergantieji gerybinėmis meningiomomis turėjo statistiškai reikšmingai geresnius testų rezultatus

lyginant dėmesio koncentraciją bei vykdomąsias funkcijas, darbinę atmintį bei foneminį kalbinį

sklandumą. Pacientai sergantys gerybinėmis ir piktybinėmis meningiomomis statistiškai reikšmingai

nesiskyrė lyginant tarp grupių trumpalaikę bei ilgalaikę atmintį, semantinį kalbinį sklandumą.

Pažintinių f-jų ypatumai tarp piktybinėmis bei gerybinėmis meningiomomis sergančiųjų pacientų

pavaizduoti 6 lentelėje.

6 lentelė. Kognityvinių funkcijų palyginimas tarp sergančiųjų piktybinėmis ir gerybinėmis

meningiomomis. ANCOVA testas.

Kognityvinių f-jų vertinimo testai Meningiomos tipas F P

Gerybinės

(n=49)

Piktybinės

(n=8)

Dėmesys ir psichomotorinis greitis

TMT A (s) 52,29 (75,41) 111,63 (46,73) 4,002 0,02*

30

Kognityvinių f-jų vertinimo testai Meningiomos tipas F P

Gerybinės

(n=49)

Piktybinės

(n=8)

TMT A klaidos 0,44 (0,89) 0,75 (1,39) 0,457 0,64

TMT B (s) 133,27 (66,36) 229,29 (86,08) 4,092 0,02*

TMT B klaidos 3,73 (2,68) 2,57 (2,76) 3,322 0,04*

Atmintis

HVLT 1 bandymas 4,3 (1,52) 3,75 (1,28) 1,748 0,18

HVLT 4 bandymas 4,76 (3,23) 2,75 (2,12) 2,584 0,08

HVLT suma 17,06 (4,78) 14,0 (3,78) 3,876 0,03*

Atpažinimas 9,63 (2,33) 10,38 (0,92) 2,646 0,08

Semantiškai susijusios klaidos 1,06 (1,14) 1,63 (1,30) 1,027 0,36

Semantiškai nesusijusios klaidos 0,22 (0,69) 0,25 (0,71) 0,051 0,95

Atpažinimo klaidų suma 1,67 (2,49) 1,88 (1,89) 0,037 0,96

Kalbinis sklandumas

PND 24,10 (10,84) 13,38 (9,38) 6,441 0,003*

PND perseveracija (proc.) 3,88 (3,81) 2,83 (3,27) 0,459 0,63

PND pažeidimai (proc.) 5,79 (9,06) 10,80 (10,20) 1,374 0,26

Gyvūnai 16,98 (6,32) 10,75 (4,43) 3,079 0,05

Gyvūnai – perseveracija 0,49 (0,92) 1,0 (1,07) 1,157 0,32

Gyvūnai – pažeidimai 0,08 (0,34) 0 (0) 0,855 0,43

Vyrų vardai 14,83 (4,86) 10,75 (4,1) 2,206 0,12

Vyrų vardai – perseveracija 0,6 (0,87) 0,5(0,76) 0,311 0,73

Vyrų vardai – pažeidimai 0,35 (1,47) 0,13 (0,35) 0,311 0,73

*p reikšmė <0,05

31

5. REZULTATŲ APTARIMAS

Vertinant pažintinių f-jų ypatumus tarp sergančiųjų meningiomomis pacientų bei sveikų

tiriamųjų buvo ištirta, jog dėmesio koncentracija bei vykdomosios funkcijos, tiek trumpalaikė, tiek

ilgalaikė, tiek darbinė atmintis bei kalbinis sklandumas yra statistiškai reikšmingai geresni sveikų

tiriamųjų grupėje. Šis rezultatas pagrindžia anksčiau atliktus ir literatūroje aprašytus tyrimus.

Waagemans ir kiti [27] nustatė, kad sergančiųjų grupėje lyginant su sveikais buvo nustatytas ryškus

vykdomųjų funkcijų deficitas, taip pat yra ryškūs psichomotorinio greičio bei atminties apribojimai.

Kitame tyrime, atliktame Tucha ir kitų [28] taip pat nustatyta, jog tiek dėmesys, tiek vykdomosios

funkcijos, tiek kalbinis sklandumas buvo blogesni sergančiųjų grupėje lyginant su sveikais

tiriamaisiais. Van Nieuwenhuizen [2] savo tyrime taip pat nustatė statistiškai reikšmingą skirtumą

lyginant psichomotorinį greitį ir darbinę atmintį (šie kognityviniai domenai buvo blogesni sergančiųjų

grupėje). Taigi mano atlikto tyrimo rezultatai visiškai atspindi tendenciją, aprašytą bei patvirtintą

kituose tyrimuose, kad meningiomos turi įtakos pažintinių f-jų pablogėjimui. Kognityvinių funkcijų

pablogėjimas sergant galvos smegenų meningioma yra tikėtinas, kadangi tam turi įtakos pats navikas,

kuris spaudžia gretimas struktūras arba perinavikinė edema.

Įvertinus kognityvinių f-jų ryšį su amžiumi buvo nustatyta, kad yra teigiama vidutinio

stiprumo koreliacija tarp dėmesio ir vykdomųjų f-jų pablogėjimo bei tiriamųjų amžiaus; neigiama

silpna koreliacija buvo tarp ilgalaikės bei darbinės atminties ir tiriamųjų amžiaus bei tarp semantinio

kalbinio sklandumo ir tiriamųjų amžiaus. Krupp ir kiti [29] savo tyrime taip pat nustatė, kad yra ryšys

tarp pažintinių funkcijų blogėjimo bei sergančiųjų meningioma amžiaus. Buvo ištirta, kad esant

vyresniam amžiui (>55 metai) atsiranda didesnis dėmesio koncentracijos (nustatyta neigiama vidutinio

stiprumo koreliacija, r=-0.78, p=0,001) bei kalbinio sklandumo ( nustatyta neigiama vidutinio

stiprumo koreliacija, r =-0.67, p< 0,001) deficitas lyginant su jaunesniais sergančiaisiais. Tucha ir kitų

[30] tyrime taip pat buvo pastebėta, kad vyresnio amžiaus meningiomomis sergantys pacientai (nuo 70

iki 89 metų) turi blogesnę dėmesio koncentraciją, blogesnę darbinę bei trumpalaikę (šiame tyrime

nustatyta koreliacija tarp amžiaus ir darbinės bei ilgalaikės atminties) atmintį ir vykdomąsias funkcijas.

Taigi remiantis ankstesnių autorių tyrimais bei mano darbo rezultatais, galima teigti, kad amžius turi

ryšį su kognityvinių funkcijų pablogėjimu sergantiesiems meningioma. Palyginus kognityvinių f-jų

ypatumus tarp sergančiųjų vyrų ir moterų nustatyta, kad kognityvinių f-jų deficitas tarp grupių skyrėsi.

Sergančios moterys pasižymėjo geresniu kalbiniu sklandumu nei sergantys vyrai. Tyrime norint

atmesti galimą sergančiųjų lyties įtaką kognityvinių f-jų pablogėjimui, buvo apskaičiuota dalinė

32

koreliacija, kuri taip pat pagrindė teiginį, kad sergančiųjų amžius turi įtakos kognityvinių f-jų

blogėjimui.

Vertinant naviko lateralizacijos įtaką tiriamųjų pažintinėms funkcijoms nustatyta, kad

sergantieji kairės pusės galvos smegenų meningioma turėjo blogesnę ilgalaikę atmintį lyginant su

dešinės pusės. Kairės pusės hipokampas yra atsakingas už įsiminimo bei atgaminimo procesus, todėl

tikėtina, kad esant navikui kairėje galvos smegenų pusėje ši struktūra yra paveikiama, dėl to

sutrikdoma sergančiųjų atmintis. Tucha [28] savo atliktame tyrime taip pat atskleidė, kad pacientai,

sergantys kairės pusės meningioma turėjo blogesnę ne tik ilgalaikę atmintį (kaip nustatyta šiame

tyrime), tačiau blogesnę ir trumpalaikę bei darbinę atmintį. Štai Meskal [3] tyrime nebuvo nustatyta

reikšmingų skirtumų lyginant kognityvines funkcijas esant kairiojo bei dešiniojo galvos smegenų

pusrutulio meningiomai. Kitokį rezultatą galėjo lemti tai, jog tyrime buvo naudota kita

neuropsichologinių testų baterija nei šiame tyrime, todėl testų rezultatai galėjo būti interpretuojami

skirtingai.

Daugelyje anksčiau atliktų tyrimų yra nustatyta, kad sergantieji kairės pusės meningioma turi

blogesnį kalbinį sklandumą lyginant su dešinės pusės. Tai pagrindžia žinomą teiginį, kad kairysis

galvos smegenų pusrutulis yra susijęs ne tik su planavimu, loginiu mąstymu, bet ir su kalbos funkcija.

Todėl tikėtina, kad pacientai su kairės pusės meningioma turėtų pasižymėti blogesniais kalbinio

sklandumo rezultatais. Tačiau šiame tyrime statistiškai reikšmingo rezultato tarp naviko lateralizacijos

bei kalbinio sklandumo negauta. Tokį rezultatą galėjo nulemti gana maža tiriamųjų imtis bei naudoti

skirtingi neuropsichologiniai testai negu kituose tyrimuose.

Suskirsčius meningiomas pagal lokalizaciją didžiąją dalį sudarė konveksitalinės srities bei

kaukolės pamato navikai. Šios srities navikai pagal literatūroje atliktus tyrimus yra dažniausi tarp kitų

naviko lokalizacijų. Ištyrus kaip pažintinių f-jų pakitimai priklauso nuo naviko lokalizacijos nustatyta,

kad sergant kaukolės pamato meningiomomis mažiausiai pakinta kognityvinės f-jos: geriausią dėmesio

koncentraciją bei vykdomąsias f-jas, taip pat geriausius kalbinio sklandumo rezultatus turėjo pacientai,

sergantys būtent kaukolės pamato meningioma. Daugiausiai įtakos dėmesiui bei vykdomosioms f-

joms, kalbiniam sklandumui turėjo parasagitalinės srities MGM. Koizumi ir kiti [15] savo tyrime

nustatė, kad pacientai, turintys labai blogas kognityvines funkcijas sirgo konveksitalinės srities

meningioma. Waagemans [27] atliktas tyrimas pagrindė, kad tiriamieji su konveksitalinėmis

meningioma turėjo 1,5 karto mažesnę nei vidutinė z reikšmę vertinant dėmesio koncentraciją, atmintį

bei informacijos apdorojimo greitį. Štai Dijkstra ir kiti [32] savo tyrime išsiaiškino, kad pacientai su

kaukolės pamato MGM turėjo didelį kognityvinį deficitą nuo 3 iki 6 neurokognityvinių sričių (šiame

tyrime nustatyta, jog kaukolės pamato MGM turi mažiausią įtaką kognityvinių funkcijų pakenkimui).

33

Kitų autorių teigimu nėra nustatyto ryšio tarp naviko lokalizacijos ir kognityvinių f-jų pablogėjimo.

Meskal [3] savo tyrime nenustatė jokio statistiškai reikšmingo ryšio tarp kognityvinių funkcijų

pakitimų bei naviko vietos.

Savo tyrime taip pat vertinau, kaip skiriasi kognityvinių f-jų ypatumai tarp sergančiųjų

gerybinėmis bei piktybinėmis meningiomomis. Buvo nustatyta tendencija, kad piktybinės

meningiomos labiau pažeidžia kognityvines f-jas nei gerybinės (sergantieji piktybinėmis

meningiomomis turėjo blogesnę dėmesio koncentraciją bei vykdomąsias funkcijas, darbinę atmintį,

kalbinį sklandumą). Literatūroje nėra tiksliai aprašyta, kodėl naviko piktybiškumas galėtų turėtų įtakos

kognityvinio deficito stiprumui, tačiau yra manoma, kad tai galbūt galėtų būti susiję su agresyvesne

piktybinių meningiomų klinikine eiga.

Atlikus tyrimą nustatyta, jog sergantieji meningiomomis turi kognityvinį deficitą viename ar

keliuose kognityviniuose domenuose, priklausomai nuo naviko lokalizacijos bei piktybiškumo. Ypač

pažeidžiami yra vyresnio amžiaus pacientai, taip pat sergantys parasagitalinėmis, piktybinėmis

meningiomomis asmenys, todėl gydymo procese reikėtų didelį dėmesį skirti šių rizikos grupių

pacientų kognityvinių funkcijų sekimui bei pritaikyti atitinkamą reabilitacinį gydymą. Šio tyrimo

ribotumai galėtų būti maža tiriamųjų imtis, tačiau tai kompensuoja imties homogeniškumas naviko

atžvilgiu. Tyrimo procese trūko objektyvių stebėsenos vaizdų ( naviko dydžio), todėl nebuvo galima

įvertinti kaip skirtingo dydžio navikas siejasi su kognityviniu deficitu. Taip pat tyrime buvo taikoma

gana ribota neuropsichologinių testų baterija, kuri galėjo kiek apriboti tam tikrų kognityvinių funkcijų

vertinimo tikslumą. Tyrimo privalumai: visi tiriamieji sirgo vien tik galvos smegenų meningiomomis.

Sergantiesiems palyginti buvo surinkta kontrolinė grupė, kurioje tiriamieji buvo derinami pagal lytį bei

amžių. Nors tyrime buvo naudojama ribota neuropsichologinių testų baterija, tačiau šiais testais buvo

vertinama gana daug kognityvinių funkcijų. Taip pat šiame tyrime nustatyta meningiomų

piktybiškumo įtaka kognityvinėms f-joms, ko literatūroje iki šiol nebuvo aprašyta.

34

6. IŠVADOS

1. Lytis ir amžius yra susiję su sergančiųjų meningiomomis kognityviniais rodikliais. Meningiomomis

sergančios moterys pasižymi geresniu kalbiniu sklandumu negu meningiomomis sergantys vyrai.

Didėjant sergančiųjų amžiui nepriklausomai nuo lyties blogėja dėmesio koncentracija bei vykdomosios

funkcijos, ilgalaikė bei darbinė atmintis, semantinis kalbinis sklandumas.

2. Meningiomos vieta yra reikšmingai susijusi su sergančiųjų kognityviniu funkcionavimu. Sergantieji

kairės galvos smegenų pusės meningiomomis pasižymi blogesne ilgalaike atmintimi lyginant su

sergančiais dešinės pusės meningiomomis. Sergantieji smegenų pjautuvo/parasagitalinės srities

meningiomomis turi blogiausią dėmesio koncentraciją bei vykdomąsias funkcijas, blogiausią kalbinį

sklandumą lyginant su konveksitalinės srities bei kaukolės pamato meningiomomis.

3. Sveiki tiriamieji pasižymi geresniais dėmesio, psichomotorinio greičio, verbalinės atminties ir

foneminio sklandumo rodikliais, nei meningiomomis sergantys pacientai, bet nesiskiria semantiniu

kalbiniu sklandumu, klaidų ir pažeidimų atliekant testus skaičiumi.

4. Tiriamieji su piktybinėmis meningiomomis turi blogesnę dėmesio koncentraciją bei vykdomąsias

funkcijas, blogesnę darbinę atmintį bei foneminį kalbinį sklandumą lyginant su sergančiaisiais

gerybinėmis meningiomomis.

35

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Liouta E, Koutsarnakis C, Liakos F, Stranjalis G. Effects of intracranial meningioma location,

size, and surgery on neurocognitive functions: a 3-year prospective study. Journal of

Neurosurgery. 2016;124(6):1578–84.

2. Nieuwenhuizen DV, Ambachtsheer N, Heimans JJ, Reijneveld JC, Peerdeman SM, Klein M.

Neurocognitive functioning and health-related quality of life in patients with radiologically

suspected meningiomas. Journal of Neuro-Oncology. 2013;113(3):433–40.

3. Meskal I, Gehring K, Linden SDVD, Rutten G-JM, Sitskoorn MM. Cognitive improvement in

meningioma patients after surgery: clinical relevance of computerized testing. Journal of

Neuro-Oncology. 2014;121(3):617–25.

4. Whittle IR, Smith C, Navoo P, Collie D. Meningiomas. The Lancet. 2004;363(9420):1535–43.

5. Johnson DR, Olson JE, Vierkant RA, Hammack JE, Wang AH, Folsom AR, et al. Risk factors

for meningioma in postmenopausal women: results from the Iowa Women's Health Study.

Neuro-Oncology. 2011;13(9):1011–9.

6. Kleihues P, Louis DN, Scheithauer BW, Rorke LB, Reifenberger G, Burger PC, et al. The

WHO Classification of Tumors of the Nervous System. Journal of Neuropathology &

Experimental Neurology. 2002;61(3):215–25.

7. Backer-Grondahl T, Moen BH, Sundstrom SH, Torp SH. Histopathology and prognosis in

human meningiomas. Apmis. 2014;122(9):856–66.

8. Zweckberger K, Hallek E, Vogt L, Giese H, Schick U, Unterberg AW. Prospective analysis of

neuropsychological deficits following resection of benign skull base meningiomas. Journal of

Neurosurgery. 2017:1–7.

9. Goldbrunner R, Minniti G, Preusser M, Jenkinson MD, Sallabanda K, Houdart E, et al. EANO

guidelines for the diagnosis and treatment of meningiomas. The Lancet Oncology. 2016;17(9).

10. Champeaux C, Wilson E, Brandner S, Shieff C, Thorne L. World Health Organization grade III

meningiomas. A retrospective study for outcome and prognostic factors assessment. British

Journal of Neurosurgery. 2015;29(5):693–8.

11. Kaur G, Sayegh ET, Larson A, Bloch O, Madden M, Sun MZ, et al. Adjuvant radiotherapy for

atypical and malignant meningiomas: a systematic review. Neuro-Oncology. 2014;16(5):628–

36.

12. Detti B, Scoccianti S, Cataldo VD, Monteleone E, Cipressi S, Bordi L, et al. Atypical and

malignant meningioma: outcome and prognostic factors in 68 irradiated patients. Journal of

Neuro-Oncology. 2013;115(3):421–7.

36

13. Pollock BE, Stafford SL, Link MJ, Garces YI, Foote RL. Stereotactic radiosurgery of World

Health Organization grade II and III intracranial meningiomas. Cancer. 2011;118(4):1048–54.

14. Chamberlain MC, Blumenthal DT. Intracranial meningiomas: diagnosis and treatment. Expert

Review of Neurotherapeutics. 2004;4(4):641–8.

15. Koizumi H, Ideguchi M, Iwanaga H, Shirao S, Sadahiro H, Oka F, et al. Cognitive dysfunction

might be improved in association with recovered neuronal viability after intracranial

meningioma resection. Brain Research. 2014;1574:50–9.

16. Najafabadi AHZ, Peeters MCM, Dirven L, Lobatto DJ, Groen JL, Broekman ML, et al.

Impaired health-related quality of life in meningioma patients—a systematic review. Neuro-

Oncology. 2016;

17. Taphoorn MJ, Klein M. Cognitive deficits in adult patients with brain tumours. The Lancet

Neurology. 2004;3(3):159–68.

18. Wefel JS, Vardy J, Ahles T, Schagen SB. International Cognition and Cancer Task Force

recommendations to harmonise studies of cognitive function in patients with cancer. The

Lancet Oncology. 2011;12(7):703-708

19. O’Reilly RC, Bhattacharyya R, Howard MD, Ketz N. Complementary Learning Systems.

Cognitive Science. 2011;38(6):1229–48.

20. Cowan N. Chapter 20 What are the differences between long-term, short-term, and working

memory? Progress in Brain Research Essence of Memory. 2008;:323–38.

21. Hindal H, Reid N, Badgaish M. Working memory, performance and learner characteristics.

Research in Science & Technological Education. 2009;27(2):187–204.

22. Taylor JG. Attention as the control system of the brain. International Journal of General

Systems. 2006;35(3):361–76.

23. Birn RM, Kenworthy L, Case L, Caravella R, Jones TB, Bandettini PA, et al. Neural systems

supporting lexical search guided by letter and semantic category cues: A self-paced overt

response fMRI study of verbal fluency. NeuroImage. 2010;49(1):1099–107.

24. Zimmermann N, Branco L, Ska B, Gasparetto EL, Joanette Y, Fonseca R. Verbal Fluency in

Right Brain Damage: Dissociations Among Production Criteria and Duration. Applied

Neuropsychology: Adult. 2013;21(4):260–8.

25. Elliott R. Executive functions and their disorders. British Medical Bulletin. 2003;65(1):49–59.

26. Hendrix P, Hans E, Griessenauer CJ, Simgen A, Oertel J, Karbach J. Neurocognitive Function

Surrounding the Resection of Frontal WHO Grade I Meningiomas: A Prospective Matched-

Control Study. World Neurosurgery. 2017;98:203–10.

37

27. Waagemans ML, Nieuwenhuizen DV, Dijkstra M, Wumkes M, Dirven CMF, Leenstra S, et al.

Long-term Impact of Cognitive Deficits and Epilepsy on Quality of Life in Patients With Low-

Grade Meningiomas. Neurosurgery. 2011;69(1):72–9.

28. Tucha O, Smely C, Preier M, Becker G, Paul GM, Lange KW. Preoperative and postoperative

cognitive functioning in patients with frontal meningiomas. Journal of Neurosurgery.

2003;98(1):21–31.

29. Krupp W, Klein C, Koschny R, Holland H, Seifert V, Meixensberger J. Assessment Of

Neuropsychological Parameters And Quality Of Life To Evaluate Outcome In Patients With

Surgically Treated Supratentorial Meningiomas. Neurosurgery. 2009;64(1):40–7.

30. O. Tucha, C. Smely, K. W. Lange. Effects of surgery on cognitive functioning of elderly

patients with intracranial meningioma. British Journal of Neurosurgery. 2001;15(2):184–8.

31. Habets EJJ, Kloet A, Walchenbach R, Vecht CJ, Klein M, Taphoorn MJB. Tumour and surgery

effects on cognitive functioning in high-grade glioma patients. Acta Neurochirurgica.

2014;156(8):1451–9.

32. Dijkstra M, Nieuwenhuizen DV, Stalpers LJA, Wumkes M, Waagemans M, Vandertop WP, et

al. Late neurocognitive sequelae in patients with WHO grade I meningioma. Journal of

Neurology, Neurosurgery & Psychiatry. 2008;80(8):910–5.