LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO

VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

PAPILDAI, KURIAIS PREKIAUJAMA LIETUVOJE – ATITIKTIS TEISĖS AKTŲ NUOSTATOMS, VARTOTOJŲ NUOMONĖS

ANALIZĖ

SUPPLEMENTS MARKETED IN LITHUANIA - COMPLIANCE WITH LEGISLATIVE PROVISIONS, ANALYSIS OF COSTUMER

OPINION

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

KAUNAS, 2014

2

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad pateikiamas magistro baigiamasis darbas Papildai, kuriais prekiaujama Lietuvoje

– atitiktis teisės aktų nuostatoms, vartotojų nuomonės analizė.

1. Yra atliktas mano paties/pačios:

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje:

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

2014-05-02 Virginija Prazarkevičiūtė (data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ

ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

2014-05-02 Virginija Prazarkevičiūtė (data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

Prof. dr. G. Januškevičienė (data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

(data) (katedros vedėjo/jos vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

(gynimo komisijos sekretorės (-riaus) parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas)

3

TURINYS

TURINYS.......................................................................................................................................................... 2

SANTRUMPOS ................................................................................................................................................ 4

SANTRAUKA .................................................................................................................................................. 5

SUMMARY ...................................................................................................................................................... 6

ĮVADAS............................................................................................................................................................ 7

1. LITERATŪROS APŽALGA .................................................................................................................... 9

1.1. Mitybos reikšmė žmonių sveikatai..................................................................................................... 9

1.2. Maisto papildai, jų reikšmė žmogaus mityboje................................................................................ 11

1.3. Maisto papildų charakteristika ......................................................................................................... 16

1.4. Maisto papildų reglamentavimas ir kontrolė.................................................................................... 19

1.4.1. Maisto papildų kontrolė. Europiniai teisės aktai.................................................................... 20

1.4.2. Nacionaliniai teisės aktai ....................................................................................................... 22

1.5. Pranešimo (notifikavimo) procedūra................................................................................................ 23

1.5.1. Maisto papildų iš Europos Sąjungos notifikavimas............................................................... 23

1.5.2. Maisto papildų iš trečiųjų šalių notifikavimas ....................................................................... 23

1.5.3. Pateikiamų rinkai maisto papildų apžvalga ........................................................................... 24

1.6. Valstybės ženklinimo kontrolės prioritetai ...................................................................................... 24

2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ................................................................................... 26

3. TYRIMO REZULTATAI........................................................................................................................ 27

3.1. Respondentų socialinė demografinė charakteristika ........................................................................ 27

3.2. Papildų laboratorinių tyrimų analizė ................................................................................................ 37

4. REZULTATŲ APTARIMAS.................................................................................................................. 43

IŠVADOS........................................................................................................................................................ 46

PASIŪLYMAI ................................................................................................................................................ 47

LITERATŪRA................................................................................................................................................ 48

4

SANTRUMPOS

HN – Higienos norma

EB – Europos bendrija

NMVRVI - Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas

EC – European Commission

3-MCPD - 3-monochloropropano-1,2-diolis

LRS – Lietuvos Respublikos Seimas

SGR – Sveikos gyvensenos rekomendacijos

PSO – Pasaulio Sveikatos Organizacija

LSP – Lietuvos Sveikatos Programa

GMO – Genetiškai modifikuoti produktai

EPTD - Europos Parlemento ir Tarybos direktyva

LST – Lietuvos standartas

5

SANTRAUKA

Papildai, kuriais prekiaujama Lietuvoje - atitiktis teisės aktų nuostatoms, vartotojų

nuomonės analizė.

Magistro baigiamasis darbas: Virginija Prazarkevičiūtė

Darbo vadovas: prof. dr. G. Januškevičienė

Magistro baigiamojo darbo apimtis – 52 puslapiai. Darbe yra 2 lentelės, 18 paveikslų ir

panaudoti 52 literatūros šaltiniai.

Darbo tikslas – įvertinti Lietuvos rinkoje parduodamų maisto papildų ženklinimo atitiktį

teisės aktams bei vartotojų nuomonę apie maisto papildus. Rengiant darbą buvo iškelti uždaviniai:

� Apibendrinti NMVRVI atliekamus maisto papildų tyrimus.

� Išanalizuoti vartotojų žinias apie maisto papildus.

Per darbo rašymo laikotarpį buvo vykdoma anoniminė, internetinė apklausa, kurios pagalba

buvo norėta išsiaiškinti vartotojų žinias apie maisto papildus, bei kokią įtaką jų pasirinkimui turi

sveikatingumo ar maistingumo teiginiai, nurodyti ant pakuočių. Tuo tarpu NMVRVI buvo rinkti ir

analizuojami duomenys apie atliktus maisto papildų laboratorinius tyrimus (2009-2013 metais).

Duomenys palyginti ir apibendrinti aprašomosios analizės būdu.

Raktažodžiai: maisto papildai, vartotojai, analizė, tyrimai.

6

SUMMARY

Supplements marketed in Lithuania - compliance with legislative provisions, analysis of

costumer opinion.

Master's thesis done by Virginija Prazarkevičiūtė

Supervisor: prof. dr. G. Januškevičienė

Volume of master’s thesis - 52 pages. The paper includes 2 tables, 18 pictures and 52

references.

The aim of the work – to evaluate the compliance of dietary supplements sold in the

Lithuanian market with the labelling acts and to analyse consumers' opinion on dietary

supplements. The study had the following objectives:

� To summarize all the research made on nutritional supplements by the National Food

and Veterinary Risk Assessment Institute.

� To analyse the consumer market in this area, marketing potential and consumers'

knowledge about food supplements.

An anonymous online survey was carried out for this research which helped to find out the

consumers' knowledge about food supplements, and what influence is made to their choice by

health or nutrition claims on packages. In the meantime, the National Food and Veterinary Risk

Assessment Institute has been gathering and analysing data of carried out laboratory tests on dietary

supplements (2009-2013). Data was compared and summarized using descriptive analysis.

Keywords: food supplements, consumers, analysis, research.

7

ĮVADAS

Mokslininkų nuomone, sveikata yra ypatinga žmogaus būsena ir apibūdinama kaip

organizmo pusiausvyros būsena. Sveikatos pagrindu laikoma mityba, kuri žmogaus sveikatą įtakoja

apie 20-30 proc. (Barringer et al., 2003, Grabauskas, 2004). Gražulevičienės (2002) teigimu, mityba

- organizmo aprūpinimas maisto medžiagomis - yra svarbus sveikatai veiksnys, turintis įtakos

fiziniam bei protiniam darbui, nes maisto medžiagos teikia organizmui esminius veikliuosius

komponentus, be kurių neįmanoma normali organizmo veikla. Žinoma, kad sveikos mitybos

aktualumas šiuo metu pasiekė tarptautinį lygį. Suvokiama, kad valgant sveiką maistą puiki savijauta

neužtikrinama, bet suteikiama galimybė ją stiprinti bei išsaugoti. (Petrauskienė ir kt., 2000).

Mokslininkai teigia, kad žmonių amžius įtakoja maisto produktų pasirinkimą bei sveikos

mitybos rekomendacijų supratimą (Hansbro et al., 1997). Mokslinėje literatūroje pateikiama

nuomonė, kad dėl neteisingos mitybos gyventojų sveikata blogėja, o mirštamumas, susijęs su

netinkama mityba, didėja. Tai rodo, kad gyventojai nesirenka sveiko gyvenimo būdo bei nesirūpina

savo sveikata (Sekmokienė ir kt., 2000; Bartkevičiūtė ir kt., 2011).

Kita vertus, spartus ekonominis šalių vystymasis, įvairūs urbanizacijos ir globalizacijos

procesai glaudžiai susiję su gyvensenos pokyčiais, įtakojančiais žmonių mitybą. Kintant vystymosi

strategijoms, keičiasi maisto produktų gamyba, pasiskirstymas, rinkodara, kainos. Nors maisto

produktų prieinamumas didėja, atsiranda daug menkaverčių produktų, kurių vartojimą skatina

agresyvi reklama. Lietuvoje šis aktualus klausimas pastaruoju metu ypač intensyviai

gvildenamas, ieškoma įvairių sprendimų būdų, kyla diskusijos, susijusios su maisto sauga, mitybos

problemomis (Jarienė ir kt., 2010). Be to, šiuolaikinis gyvenimo būdas, susijęs su dideliu gyvenimo

tempu, įtampa, stresu, ekologinėmis problemomis, tai pat daugeliu atvejų neigiamai veikia žmogaus

sveikatą. Todėl siekiant išvengti šiuolaikinio gyvenimo būdo keliamo neigiamo poveikio žmogui,

svarią reikšmę įgauna maisto papildai. Vartotojai vis labiau domisi maisto papildais, kurių paklausa

rinkoje auga kiekvienais metais.

Didėjant papildų paklausai į šalį importuojama vis daugiau maisto papildų iš įvairių šalių

(Rusija, JAV, Kanada, Kinija ir kt.) (NMVRVI ir teritorinių skyrių sausio – gruodžio mėnesių

tyrimų ataskaita, 2009-2013). Esant didelei papildų pasiūlai ir paklausai, svarbu užtikrinti jų

kokybę, neklaidinti vartotojo, garantuoti saugumą žmogaus sveikatai, juo labiau, kad dažnai

vartotojai nebesugeba pasirinkti sau ir šeimai to, kas tinkamiausia.

8

Darbo tikslas: įvertinti Lietuvos rinkoje parduodamų maisto papildų atitiktį teisės aktų

reikalavimams bei išsiaiškinti vartotojų informuotumą.

Tikslui įgyvendinti buvo iškelti uždaviniai:

1. Apibendrinti NMVRVI atliekamus maisto papildų tyrimus.

2. Išanalizuoti vartotojų žinias apie maisto papildus.

9

1. LITERATŪROS APŽALGA

1.1. Mitybos reikšmė žmonių sveikatai

Vienas iš dešimties Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) sveikatos strategijos „Sveikata

visiems XXI amžiuje” tikslų yra sveiko gyvenimo būdo ir sveikos mitybos propagavimas

(Vaitkevičius, Vaitkevičienė, 2008). Tinkamas žmogaus organizmo maisto medžiagų pasisavinimas

yra labai svarbus veiksnys, įtakojantis žmogaus protinį ir fizinį darbą. Maisto medžiagos žmogaus

organizmą aprūpina visais esminiais komponentais (Gražulevičienė, 2002).

Dėl neteisingos mitybos gyventojų sveikata blogėja, mirštamumas didėja. Respublikinio

mitybos centro atlikti suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos ir mitybos tyrimai parodė, kad

Lietuvos gyventojai su maistu suvartoja pernelyg daug cukraus, riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių,

cholesterolio. Suvartoja nepakankamai daržovių, įvairių grūdinių produktų, todėl stinga sudėtinių

angliavandenių ir maistinių skaidulų. Pernelyg daug su maistu suvartojama valgomosios druskos,

t.y. natrio gaunama per daug, o kitų mineralinių medžiagų (išskyrus jodą) ir vitaminų suvartojama

rekomenduojamų normų ribose, nors 57,3 proc. Lietuvos gyventojų niekada nevartoja vitaminų

preparatų. (Sekmokienė ir kt., 2000). Kai trūksta kurios nors vienos iš maisto medžiagų, sutrinka

fizinis ir psichinis vystymasis, atsparumas įvairiems aplinkos faktoriams (Vingras, 2008). Be to,

šiandien sukaupta pakankamai mokslinių įrodymų, kad nesveika, neteisinga mityba daro įtaką

lėtinių neinfekcinių ligų, ypač kraujotakos sistemos ir onkologinių ligų, sudarančių didžiausią

Lietuvos gyventojų mirtingumo dalį, atsiradimui, ir vis dažniau nesveika mityba pripažįstama

įprastu šių ligų rizikos faktoriumi. Didžiausia Lietuvos, kaip ir daugelio kitų Europos šalių

gyventojų sveikatos problema yra lėtinės neinfekcinės ligos: kraujotakos sistemos ligos, arterinė

hipertenzija, insultai, onkologinės ligos, nutukimas, plinta įvairių psichoaktyvių medžiagų

vartojimas. Specialistai lėtinių neinfekcinių ligų plitimą sieja su gyvensenos pokyčiais, kuriuos

lemia šalių ekonomika, industrializacijos, urbanizacijos ir globalizacijos procesai (Bartkevičiūtė ir

kt., 2011).

Per paskutiniuosius 60 metų Lietuvos gyventojų mityboje vyko pokyčiai, kurie turėjo įtakos

kai kurios lėtinės neinfekcinės patologijos gausėjimui. Riebalų kiekis maisto racione smarkiai

padidėjo. Jei 1933–1939 m. riebalų kalorijos sudarydavo tik 30 proc. visų maisto kalorijų, tai 1980-

1995 m. padidėjo iki 42–49 proc. Sumažėjo ir kompleksinių angliavandenių vartojimas, o

monosacharidų - padidėjo. Baltymų kiekis per šį laikotarpį praktiškai nepasikeitė. Atsižvelgiant į

rinkos ekonomikos padėtį, labai išaugo maisto produktų kainos. Anksčiau buvę pigūs, biologiškai

10

vertingi maisto produktai šiuo metu labiausiai socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms tampa

sunkiai prieinami. Pasikeitė produktų asortimentas, kiekis ir kokybė. Gyventojai pradėjo vartoti

„pigesnius“, biologiškai mažiau vertingus ir daugiau užterštus maisto produktus. Kai kurios

medicininės šio reiškinio pasekmės žinomos jau dabar, o kai kurios pasireikš tik po metų kitų,

tačiau ir visuomenei, ir valstybei jos yra nepriimtinos, todėl laiku atpažinti ir prognozuoti gyventojų

mitybos pokyčius yra tiesiog būtina. Tai įmanoma užtikrinti tik sistemingai renkant

reprezentatyviuosius duomenis apie įvairių gyventojų socialinių sluoksnių mitybos pobūdį. Tai

didele dalimi padėtų spręsti esamas problemas ir išvengti būsimų medicininių, socialinių ir iš jų

kylančių ekonominių sunkumų, su kuriais vėliau kovoti bus kur kas sunkiau, ir tai reikalaus daug

didesnių lėšų (LSP, 1998). Europos Komisijos Baltojoje knygoje dėl Europos strategijos su mityba,

antsvoriu ir nutukimu susijusioms sveikatos problemoms spręsti pabrėžiama, kad vartotojams reikia

sudaryti sąlygas susipažinti su aiškia, nuoseklia ir įrodymais pagrįsta informacija apie maistą

(Europos komisijos baltoji knyga 2007, Briuselis).

Mitybos įpročiai – tai kultūros, tradicijų ir šeimos istorijos dalis (Allison et al., 1999), todėl

nenuostabu, kad įvairiose pasaulio regionuose žmonių mitybą be materialių faktorių veikia ir

tipiški įpročiai (Mikalauskaitė ir kt., 1990; Miškinienė, 2006), dėl to juos sunku keisti, tačiau jeigu

nekeisime mitybos įpročių, nesumažės atsparumas įvairiomis lėtinėms neinfekcinėms ligoms bei

kitomis ligomis. Šiuo metu neabejojama, kad mityba lemia fizinį, protinį vystymąsi, darbingumą bei

ilgaamžiškumą (Allison et al., 1999).

Maistas, kuriam teikiama tik instinktyvioji, bet ne intelektualioji, sąmoningoji prasmė,

grąžina energiją bei sveikatą. Tik jo dėka galime veikti, kalbėti, jausti, mąstyti (Aivanovas, 2001).

Šiandien tarptautiniu lygiu išaugo sveikos mitybos svarba saugant sveikatą. Suprantama, vien

valgant sveiką maistą neužtikrinama gera sveikata, bet sudaromos tinkamos galimybės ją išsaugoti

ir stiprinti (Petrauskienė ir kt., 2000). Atsižvelgdamas į amžių, gyvenimo būdą ir sveikos mitybos

reikalavimus, žmogus renkasi maisto produktus (Hansbro et al., 1997).

Moksliniai tyrimai įrodė, kad vyrų ir moterų gyvenimo būdas, kaip ir mitybos įpročiai,

skiriasi. Mitybos įpročius lemia socialiniai ir kultūriniai veiksniai. Vyrų gyvenimo būdą

apsprendžia jų socialinė-ekonominė padėtis ir darbo pobūdis. Šie veiksniai lemia ir moterų

gyvenseną, tačiau joms ne mažesnę įtaką daro šeimyniniai santykiai (Kriaučionienė ir kt., 2005;

Kemm et al, 2002).

Ekonominis šalių vystymasis, urbanizacijos ir globalizacijos procesai yra glaudžiai susiję su

gyvensenos pokyčiais, kurie įtakoja žmonių mitybą. Kintant vystymosi strategijoms, kinta maisto

produktų gamybos technologijos, pasiskirstymas bei kainos. Nors maisto produktų

11

prieinamumas ir didėja, rinkoje atsiranda daug menkaverčių produktų, kuriuos vartoti skatina

agresyvi reklama. Lietuvoje šis klausimas ypač aktualus pastaruoju metu, intensyviai ieškomi

įvairūs sprendimų būdai, diskutuojama temomis, susijusiomis su maisto sauga, mitybos

problemomis (Jarienė ir kt., 2010).

Atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad vartotojai neturi pakankamai informacijos apie tinkamą

mitybą, saugius maisto produktus, įvairius maisto priedus ir teršalus, galinčius kelti riziką jų

sveikatai (Jarienė ir kt., 2010).

1.2. Maisto papildai, jų reikšmė žmogaus mityboje

Kiekvieną dieną žmogus su maistu turi gauti apie 40 maisto medžiagų: baltymų, riebalų,

angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų ir kitų. Nė vienas maisto produktas, išskyrus

motinos, neturi tokio kiekio medžiagų. Jei žmogus vartoja įvairų maistą, didesnė tikimybė, kad jo

organizmo poreikiai bus patenkinti (Astrauskienė ir kt., 2011).

Organizmo poreikiams patenkinti mes vartojame įvairius produktus. Iš grūdų, ankštinių

augalų, daržovių organizmas gauna angliavandenių, vandenyje tirpstančių vitaminų C, B, B12, B6,

PP,P bei mineralinių druskų. Pagal PSO teikiamas rekomendacijas riebalai turi sudaryti iki 30 proc.

maisto raciono kaloringumo (iš jų sočiosios riebalų rūgštys mažiau 10 proc., o nesočiosios – 20

proc.), angliavandeniai – 50-60 proc., baltymai – 15 proc., o skaidulinės medžiagos – 30 g per parą

(Gražulevičienė, 2002).

Baltymai sudaryti iš 20 aminorūgščių, kurios reikalingos žmogui. Kiekvieno žmogaus

organizmo baltymai yra labai saviti, pasigaminami iš gaunamų su maistu aminorūgščių. Kai kurios

aminorūgštys organizmui yra nepakeičiamos, nes jų galima gauti tik su maistu. Suaugusio žmogaus

1 kg kūno masei per parą reikia gauti ne mažiau kaip 1-1,5 g baltymų. Tačiau baltymų poreikiai gali

kisti dėl gyvenimo aplinkybių (prieiga per internetą: <http://www.asu.lt/nm/l-

projektas/Aplinkairsveikata/30.htm> žiūrėta: 2014-04-02).

Lipidai – viena iš pagrindinių maisto sudedamųjų dalių. Daugiausia jų – gyvulinės kilmės

maisto produktuose. Vidutinės mitybos žmogaus racione kasdien būna apie 70 g gyvulinės ir

augalinės kilmės lipidų. Vienam kilogramui kūno masės su maistu jų suvartojama nuo 1-2 g.

Lietuvoje gyventojai daugiau vartoja gyvulinės kilmės riebalų. Suskilus iki galutinių apykaitos

produktų (vandens ir anglies dvideginio) 1 g riebalų, kurių riebalų rūgštys yra svarbiausias energijos

šaltinis, susidaro 9,3 kcal (37,96 kJ) ir apie 1,05-1,10 g vandens. Tai rodo, kad riebalai yra energijos

ir vandens šaltinis. Taip pat svarbu, kad juose tirpsta vitaminai – A, D, E, K (Praškevičius ir kt.,

2003).

12

Angliavandeniai – svarbus organizmo energijos šaltinis. Tai labiausiai paplitusi maisto

medžiaga. Su maistu mes gauname paprastų ir sudėtingų angliavandenių. Angliavandenių atsargos

kaupiamos glikogeno pavidalu. Glikogenas verčiamas į gliukozę. Smegenys didžiąją dalį energijos

pasisavina iš gliukozės. Angliavandenių reikšmė mitybai yra įvairi. 50-70 proc. reikiamos energijos

žmogus gauna iš jų. Jie padeda taupyti organizmo baltymus ir riebalus, o jų perteklius virsta

riebalais. Dar viena angliavandenių savybė - mažinti vandens ir druskų išsiskyrimą iš organizmo.

Suaugusio žmogaus angliavandenių paros norma 350-500 g. Ši norma priklauso nuo fizinio krūvio,

todėl gali kisti. Tinkamas baltymų, riebalų ir angliavandenių santykis – 1:1:4.

(http://www.asu.lt/nm/l-projektas/Aplinkairsveikata/30.htm 2014-04-02).

Aminorūgščių svarba pripažinta reikalinga ir imuninės sistemos funkcijos palaikymui,

kadangi ji, kaip statybinė medžiaga, reikalinga antikūnų gamybai. Kai kurios aminorūgštys padeda

apsisaugoti nuo tam tikrų ligų. Pavyzdžiui, argininas skatina augimo hormono susidarymą,

reikalingas azoto oksidui pernešti, kuris smarkiai plečia kraujagysles bei saugo nuo širdies ligų,

gerina atmintį, kraujotaką, taip pat yra reikalingas erekcijai, o lizinas dalyvauja baltymų ir L

karnitino sintezėje, kuris yra svarbus energijos šaltinis ir nešėjas, būtinas hemoglobino sintezei,

kaulų ir kolageno formavimuisi (Stukas, 2006).

Taip pat reikalingos maistinės skaidulos. Joms priskiriamas ligninas ir polisacharidai, kurių

neskaldo virškinimo fermentai. Per mažas skaidulinių medžiagų vartojimas gali sutrikdyti žarnyno

veiklą, dėl to gali prasidėti piktybiniai procesai. Viena iš teigiamų skaidulinių maisto medžiagų

savybių – surišti kai kurias organines medžiagas, kurios, užsibuvusios storojoje žarnoje, gali virsti

kancerogeninėmis. Skaidulinės medžiagos įtakoja organizmo lipidų apykaitą, mažina padidėjusią

cholesterolio koncentraciją kraujyje bei didina riebalinių medžiagų ekskreciją iš organizmo. Taip

pat mažina angliavandenių rezorbciją ir insulino sekreciją (http://www.asu.lt/nm/l-

projektas/Aplinkairsveikata/30.htm prieiga per internetą 2014-04-02).

Vandens svarba žmogaus organizmui – nepakeičiama. Žmogus turi suvartoti tiek vandens, jog

atstatytų prarasto vandens balansą. Reikiamą vandens kiekį organizmui nustatyti sunku ir įmanoma

nebent kontroliuojamose sąlygose. Suvartojamo kiekio rekomendacijos gali būti nustatomos tik

sudarant dietą konkrečiam asmeniui ar jų grupėms. Vidutinio klimato zonose minimalus skysčių

suvartojimas per parą 70 kg žmogui siekia iki 3 litrų arba 42,9 ml/kg-1 (PSO, 2005).

Vitaminai – nedidelės molekulinės masės biologiškai aktyvūs organiniai junginiai, būtini

organizmo normaliai medžiagų apykaitai ir gyvybinei veiklai. Žmogaus organizmo ląstelėse jie

nesintetinami, todėl turi būti gaunami su maistu (Praškevičius ir kt., 2003).

Vitaminų normas bei apibūdinimus žiūrėti 2 ir 3 prieduose (3 ir 4 lentelės).

13

Ne mažiau žmogaus organizmui svarbios ir mineralinės medžiagos. Organizme jos sudaro

apie 4–5 proc. kūno svorio. Organizmas mineralines medžiagas naudoja kaip statybinę medžiagą,

vandens druskų pusiausvyrai palaikyti. Mineralinės medžiagos įeina į kai kurių fermentų struktūrą

ir organizmo organinių junginių sudėtį, reguliuoja organizmo medžiagų apykaitą. Skirstomos į dvi

grupes: makroelementus ir mikroelementus (http://oldvasc.sam.lt/maisto_medziagos.pdf Prieiga:

2014.04.06).

Mokslininkų nuomone, augalai buvo vaistų šaltinis ne tik praeitais šimtmečius, bet tokiu yra

ir šiandien. Mokslininkai ir visuomenė pripažįsta jų vertę teigdami, kad tai naujas arba papildomas

gydomųjų produktų šaltinis. Augaliniai produktai plačiai vartojami papildant mitybą, siekiant

pagerinti gyvenimo kokybę ir užkirsti kelią vyresnio amžiaus žmonių ligoms (Marriott et al., 2003).

Jei žmogus maitinasi nevisaverčiu, neužtikrinančiu maistinių medžiagų poreikio maistu ir

visų reikiamų maistinių medžiagų negauna su įprastu maistu, mitybą galima papildyti vartojant

maisto papildus, kurių sudėtyje yra įvairių biologiškai aktyvių medžiagų (Bartkevičiūtė ir kt., 2011).

Skirtinguose šaltiniuose maisto papildų sąvokos šiek tiek skiriasi.

Lietuvos HN 17:2010 „Maisto papildai“ nurodoma, kad maisto papildas – maisto produktas,

skirtas papildyti įprastą maisto racioną ir kuris vienas arba derinyje su kitomis medžiagomis yra

koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis. Maisto

papildai rinkai tiekiami dozuotomis formomis: kapsulėmis, pastilėmis, piliulėmis, tabletėmis,

kitomis panašiomis formomis bei miltelių maišeliais, ampulėmis, buteliukais su lašų dozatoriais bei

kitomis panašiomis skysčių ir miltelių, skirtų vartoti mažais dozuotais kiekiais, formomis (HN17:

2010).

Tuo tarpu Europos Komisijos norminiuose aktuose maisto papildas – tai koncentruotas

vitaminų, mineralų ir kitų medžiagų (pvz., aminorūgščių, riebalų rūgščių, skaidulinių medžiagų ir

įvairių augalų ir augalinių ekstraktų) šaltinis, parduodamas piliulių, tablečių ar kitomis dozuotomis

formomis (EC, 2006).

Mokslininko R. Stuko (2005) teigimu, maisto papildas – tai maisto produktas, skirtas

papildyti įprastam maisto racionui, kurio sudėtyje yra maisto medžiagų, turinčių mitybinį arba

fiziologinį poveikį.

Jungtinėse Amerikos Valstijose 1994 metais priimtame „Maisto papildų sveikatos ir švietimo

įstatyme” buvo išvardinti pagrindiniai maisto papildų apibrėžimo elementai. Įvardijama, kad maisto

papildu gali būti produktas (išskyrus tabaką), skirtas papildyti mitybą, kurio sudėtyje yra vienas ar

daugiau iš sekančių išvardintų maistinių ingredientų. Tai gali būti vitaminai, mineralai,

14

aminorūgštys, žolelės arba maisto medžiaga, skirta papildyti mitybą, arba koncentratas, metabolitas,

sudedamoji dalis, ekstraktas ar jų derinys iš anksčiau paminėtų ingredientų (Marriott et al., 2003).

Grupė mokslininkų Škotijoje, Aberdyno mieste, norėdami išsiaiškinti maisto papildų įtaką

protiniam išsivystymui, atliko stebimąjį tyrimą žmonių, kurie gimė 1936 metais ir jų protiniai

gabumai įvertinti 1947 metais, bei pakartotinai įvertinti 2000-2001 metais, atsižvelgiant į dietą,

maisto papildus, rizikos faktorius kraujotakos ligoms. Tyrimo metu buvo sulygintos tiriamųjų

grupės, kurios vartojo žuvų taukus ir kurie jų nenaudojo, kurių protiniai gabumai buvo sugretinti su

n3 riebiųjų rūgščių sudėtimi (struktūra) eritrocituose. Vaikų intelekto koeficientas reikšmingai

nesiskyrė tarp vartojusių papildus ir jų nevartojusių. Tačiau sulaukus 64 metų amžiaus intelektinis

išsivystymas buvo aukštesnis pas asmenis, vartojusius papildus (Whalley et al., 2004).

2002 metais Lietuvoje buvo atliktas tyrimas, kurio tema „Maisto papildų vartojimo tarp

Vilniaus universiteto studentų įvertinimas“. Tyrimas parodė, kad papildus vartoja 71,2 proc. visų

apklaustų studentų (n=396). Maisto papildų vartojimas skiriasi tarp merginų ir vaikinų. Merginų

vartojančių maisto papildus, buvo 74 proc., o nevartojančių - 26 proc.. Vaikinų atitinkamai 65,5

proc. ir 34,5 proc.. Maisto papildų vartojimo dažniausios priežastys buvo organizmo (imuniteto)

stiprinimas, vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumas maisto produktuose, noras būti sveikam.

Renkantis maisto papildus studentams vienu iš svarbiausių kriterijų būdavo kuo įvairesnė jo sudėtis

(Stukas ir kt., 2002).

2007 metais vykdytos apklausos rezultatais (n=216) apie 70,8 proc. vyrų ir 64,3 proc. nurodė,

kad maisto papildus jie vartojo 1–3 mėn. per metus, o mažesnė dalis (29,2 proc. vyrų ir 35,7 proc.

moterų) vartojo 4 mėn. ir ilgiau. Maisto papildus dažniau vartojo 44 metų ir jaunesni, aukštesnio

išsilavinimo, nevedę/netekėjusios, turintys didesnes ir vidutines pajamas asmenys. Respondentai

nurodė, kad papildus patarė vartoti vaistininkas (35,6 proc.), arba jie papildus vartojo perskaitę

informaciją spaudoje (33,3 proc.), arba jiems patarė gydytojas (33,3 proc.). Dauguma respondentų

(74,1 proc.) nurodė, kad maisto papildus vartoja „dėl bendros sveikatos pagerinimo“, trečdalis –

„dėl imuniteto stiprinimo“, penktadalis – „dėl ligų profilaktikos“ (Kochanskienė ir kt., 2007).

Mokslininkų M. Morris , D. Evans , J. Bienias , Ch. Tangney, D. Bennett, N. Aggarwal , R.

Wilson, P. Scherr, (2002) teigimu, būtent vitaminas E, esantis maiste bei papilduose, bet ne kiti

antioksidantai, gali būt susijęs su sumažėjusia rizika susirgti Alzhaimerio liga. Netikėta, tačiau tai

pastebėta tik pas individus neturinčius APOE ∊4 alelio. Vis daugėja įrodymų, kad oksidaciniai

15

procesai organizme gali būti susiję su Alzhaimerio ligos etiologija. Antioksidantinės maisto

medžiagos, įskaitant vitaminą E, Vitaminą C ir betakarotiną, yra tarp natūralių organizmo

apsauginių mechanizmų prieš oksidacinį stresą.

Mokslininkų J. Hathcock, A. Shao, R. Vieth, (2007) per dešimt metų atliktų klinikinių tyrimų

duomenimis, subalansuotas vitamino D vartojimas turi didesnius privalumus nei buvo manyta.

Sukauptų klinikinių tyrimų duomenys leidžia iškelti prielaidą, jog padidintas vitamino D vartojimas

gali sumažinti vėžinių susirgimų riziką, o ypač susijusių su gaubtinės ir tiesiosios žarnos

adenomomis. Vyresnio amžiaus asmenims vitaminas D palaiko fizinę jėgą, įtakoja mažesnius

sužeidimus traumų metu. Taip pat tinkamas vitamino D ir kalcio santykis gali sumažinti

metabolinių sindromų pasireiškimą, pavyzdžiui, cukrinio diabeto.

2006 metais buvo atliktas tyrimas apie suaugusių Lietuvos gyventojų maisto papildų

vartojimą atsižvelgiant į socialinius ir demografinius veiksnius. Gauti rezultatai parodė, kad bent

vieną mėnesį per metus maisto papildus vartojo beveik trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų.

Dažniau maisto papildus vartojo jaunesni nei 35 metų, turintys aukštesnį išsilavinimą vyrai ir

moterys, bei mieste gyvenančios moterys (Kriaučionienė ir kt., 2007).

Mokslinių tyrimų duomenimis, papildai lipidų pagrindu yra efektyvūs gydant vaikų ūminį

mitybos nepakankamumą. Buvo tirti 6–18 mėnesių vaikai, gyvenantys Intibukoje, Hondūre. Tyrimo

pradžioje vaikų kraujyje buvo sumažėjęs vitamino B12 kiekis. Vartojant papildus lipidu pagrindu,

per 6 mėnesius vitamino B12 kiekio rodikliai kraujyje pagerėjo (43,6 proc. vertinant su 67,7 proc.).

Taigi, šis tyrimas parodė, jog naudojant papildus lipidų pagrindu, padidėjo mikroelementų kiekis

vaikų kraujyje (Siega-Riz et al., 2014).

Teigiama, kad mažos seleno dozės yra būtinos tinkamai žmogaus mitybai bei kad žmonės,

kurių organizme yra didesnė seleno koncentracija, rečiau serga vėžiniais susirgimais. Mokslininkai

atliko tyrimus, stebėjo suaugusius vartotojus, kurių organizme buvo skirtinga seleno koncentracija.

Tyrimo metu nustatyta, kad seleno koncentracija gali turėti įtakos vėžio ląstelių formavimuisi,

tačiau nebuvo įrodyta, kad seleno papildai gali sumažinti kepenų, prostatos ir kitų organų vėžio

atsiradimo riziką. Tais pačiais tyrimais įrodyta, kad seleno vartojimas gali padidinti nemelanominio

odos vėžio ir II tipo diabeto atsiradimo riziką (Vinceti et al., 2014).

Tyrėjų Brimerienės I., Čeponytės Z., Dagiliūtės R., Drulytės I., Gapšytės V., Maldeikienės A.,

Ščeponavičienės S., Venckevič E. (2013) teigimu, vartojant keletą maisto papildų vienu metu,

reikia atkreipti dėmesį į tai, kokių medžiagų yra jų sudėtyje, nes vartojant maisto papildus, kuriuose

yra atskirų medžiagų kompleksas, tos pačios medžiagos gaunama iš skirtingų produktų. Be to, kai

kurios medžiagos, pvz., riebaluose tirpūs vitaminai A, D, E, K, kaupiasi žmogaus organizme, todėl

16

vartojant dideliais kiekiais gali atsirasti hipervitaminozė. Maisto papildų sudėtyje taip pat būna

įvairių augalų. Šių žolinių preparatų teigiamas poveikis toli gražu ne visada yra moksliškai įrodytas.

1.3. Maisto papildų charakteristika

Visavertė mityba nemažai priklauso nuo žmonių turimų žinių apie sveikatą bei mitybos įtaką

jai. Deja, Lietuvos gyventojų faktiškos mitybos tyrimų duomenimis, vidutiniškai tik 8 proc.

gyventojų maistą renkasi sveikatos gerinimo pagrindu (Stukas, 2005).

Jei maitinamės neįvairiu, nepilnaverčiu, neužtikrinančiu maistinių medžiagų poreikio maistu

bei visų reikiamų maistinių medžiagų negauname su įprastu maistu, trūkstamas medžiagas galima

papildyti vartojant maisto papildus, kurių sudėtyje yra įvairių biologiškai aktyvių medžiagų

(Bartkevičiūtė ir kt., 2011).

Dažniausiai į maisto papildų sudėtį įeina vitaminai, mineralai ir kitos biologiškai aktyvios

medžiagos.

Vitaminai yra biologiškai aktyvūs organiniai junginiai, labai svarbūs medžiagų apykaitai ir

gyvybinėms organizmo funkcijoms palaikyti. Jų negali pakeisti jokie kiti junginiai. Žmogus

vitaminų gauna su maistu, kai kuriuos iš jų (pvz., B1, B12) sintetina žarnyno bakterijos. Jei žmogus

sveikas ir tinkamai maitinasi, vitaminų stygiaus nebūna arba jis būna labai retai. Vitaminų poreikis

padidėja augant jaunam organizmui, moterims menstruacijų ir nėštumo metu, žindant kūdikį, taip

pat esant stresinėms aplinkybėms, dirbant sunkų fizinį darbą ir pan. (Bartkevičiūtė ir kt., 2011).

Vitaminų reikšmė žmogaus organizmui bei problemos, su kuriomis žmogus susiduria esant jų

trūkumui yra nurodoma 2 ir 3 prieduose, 3 ir 4 lentelėse.

Pilnavertei mitybai užtikrinti reikalingos mineralinės medžiagos. Mineralai - cheminiai

elementai, reikalingi žmogaus organizmo fiziologiniams ir biologiniams procesams. Jie yra būtini

palaikyti sveikatą (Muth et al., 1999).

Mineralinės medžiagos kaip ir vitaminai yra būtinos medžiagos žmogaus mitybai. Jos

reikalingos normalioms organizmo funkcijoms bei normaliems fiziologiniams procesams organizme

vykti. Mineralinių medžiagų reikia beveik visoms organizmo gyvybinėms reakcijoms, jos

reikalingos įvairių vitaminų, fermentų, hormonų apykaitai, kraujo kūnelių gamybai, ląstelių

medžiagų apykaitai ir kt. Jos svarbios nervų sistemos veiklai, širdies raumens darbui, kraujo

krešėjimui, endokrininių liaukų normaliai veiklai. Gaunant pakankamai mineralų, didėja organizmo

atsparumas infekcinėms ligoms. Mineralų yra beveik visuose maisto produktuose, todėl valgant

įvairų maistą galima patenkinti šių medžiagų poreikį. Šių medžiagų poreikis padidėja augančiam

17

organizmui, nukraujavus, patyrus traumų, sergant kai kuriomis ligomis, dirbant sunkų fizinį darbą,

intensyviai sportuojant (Bartkevičiūtė ir kt., 2011).

Papildų veikliosios dalys ir jų fiziologinė ar biologinė funkcija pateikiama 1 lentelėje.

1 lentelė. Papildų veikliosios dalys ir jų fiziologinė ar biologinė funkcija

Veikliosios dalys Fiziologinė funkcija

Antioksidantai

Vitaminai E, A, C

Bičių produktai

Kai kurių augalų ekstraktai

Bioflavonoidai

Selenas

Ankstyvo senėjimo profilaktika.

Kai kurių vėžio formų profilaktika.

Širdies, kraujagyslių ligų profilaktika.

Polinesočiosios riebalų rūgštys

Omega nesočios riebalų rūgštys

Cholesterolio koncentracijos reguliacija.

Širdies ir kraujagyslių ligų profilaktika.

Maistinės skaidulos Virškinimo trakto veiklos gerinimas.

Cholesterolio koncentracijos reguliavimas.

Sacharidų kiekio kraujyje reguliavimas.

Vitaminas A (retinolis) Regėjimo funkcijų gerinimas.

Epitelinių audinių profilaktika.

Vitaminas D Kalcio ir fosforo apytakos reguliacija;

rachito, osteomaliacijos, kaulinio audinio

atsistatymo profilaktikai.

Vitaminas E Reprodukcinės sistemos profilaktika.

Vitaminas K Kraujotakos sistemos profilaktika.

Vitaminai: B1,

B2

Pantoteno rūgštis

B6

Folio rūgštis

Svarbus angliavandenių apykaitai.

Nervinių audinių profilaktika ir biologinės

oksidacijos procesams bei ATP.

Daugelio biocheminių reakcijų profilaktikai.

Svarbus aminorūgščių apykaitai ir ląstelių

pasisavinimui.

Svarbi nukleorūgščių biosintezei ir ląstelių

dalijimuisi. Mažakraujystės profilaktikai.

18

Veikliosios dalys Fiziologinė funkcija

B12

Biotinas (vitaminas H)

Mažakraujystės profilaktika.

Dermatito profilaktikai, bei nervų sistemos

veiklai.

Amino rūgštis (kreatinas, taurinas, inizolis,

karnitinas)

Kreatinas stiprina raumenis, stimuliuoja jų

augimą. Taurinas pasižymi stiprinančiu kretino

poveikiu. Inizolis svarbus normaliai smegenų ir

nervų sistemos veiklai. Karnitinas sumažina

aminorūgščių išsiskyrimą.

Mineralinės medžiagos:

Kalcis

Magnis

Geležis

Varis

Jodas

Cinkas

Manganas

Natris

Kalis

Selenas

Chromas

Fluoridas

Molibdenas

Fosforas

Boras

Silicis

Dantų ir kaulų struktūros profilaktika,

reikalingas nervų sistemos veiklos palaikyme.

Kaulų ir nervų sistemos profilaktika.

Kraujotakos sistemos profilaktika.

Svarbus medžiagų apykaitoje, kraujo gamyboje.

Kraujo sudėties profilaktika.

Skydliaukės profilaktika.

Būtinas augimui, brendimui, lytinių liaukų

veiklai. Virškinimo sistemos profilaktika.

Medžiagų apykaitos profilaktika. Svarbus

vitaminų B1 ir E apykaitai.

Vandens apytakos reguliavimas.

Širdies ir nervų sistemos profilaktika.

Antioksidantas. Aterosklerozės profilaktika

Kartu su inulinu dalyvauja cukrus apykaitoje.

Valo arterijas, reguliuoja apetitą.

Dantų ėduonies ir kaulų lūžių profilaktika

Reikšmingas kepenų veiklai, sieros ir azoto

apykaitai.

Kartu su kalciu, fosforo yra kauluose ir dantyse.

Svarbus kalcio pasisavinimui. Dalyvauja

19

Veikliosios dalys Fiziologinė funkcija

kolageno ir elastino sintezėje.

Lentelė sudaryta vadovaujantis šiais autoriais: (Sekmokienė ir kt., 2000; Praškevičius ir kt., 2003).

1.4. Maisto papildų reglamentavimas ir kontrolė

Vartotojų ir visuomenės sveikatos apsauga bei laisvo prekių judėjimo užtikrinimas yra

pagrindiniai Europos Sąjungos maisto teisės tikslai. Siekiant aukšto vartotojų interesų ir

visuomenės sveikatos apsaugos lygio užtikrinimo, ypatingą reikšmę įgyja vartotojų informavimas

apie maistą. Tik tiksliai, aiškiai, suprantamai ir pakankamai informuotas vartotojas gali priimti savo

individualius poreikius ir interesus atitinkantį sprendimą dėl maisto produkto įsigijimo

(Šamulevičiūtė, 2012).

Maisto papildų oficialią kontrolę rinkoje vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Nuo 2014 metų Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas vykdo maisto

papildų notifikavimą.

Maisto papildus reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m.

gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-432 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 17:2010 „Maisto

papildai“. Ši higienos norma įgyvendina 2002 m. birželio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos

direktyvą 2002/46/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto papildais, derinimo. Ji

taikoma maisto papildams, kurie tiekiami į rinką ir pristatomi kaip maisto produktai. Ši higienos

norma apibrėžia maisto papildų sąvoką, maisto papildų sudėties reikalavimus, bei nusako maisto

papildų ženklinimo reikalavimus. Ji taip pat nurodo, kad ženklinant maisto papildus turi būti

pavadinimas, maistinių ar kitų produktą apibūdinančių medžiagų kategorijų pavadinimai arba

nuoroda apie maistinių ar kitų medžiagų pobūdį, maisto papildo kiekis, kurį rekomenduojama

suvartoti per parą, papildomi įspėjimai (HN 17, 2010).

2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamente (EB) Nr.1881/2006 nustatytos didžiausios

leistinos tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijos (OL 2006 L 364, p. 5). Šis

reglamentas taikomas džiovintiems, perdirbtiems, atskiestiems bei sudėtiniams maisto produktams.

Priede išvardyti maisto produktai nėra pateikiami į rinką, jei juose esančio priede nurodyto teršalo

koncentracija viršija priede nustatytą didžiausią leistiną koncentraciją. Vadovaujantis šiuo

reglamentu, kontroliuojamas sunkiųjų metalų kiekis maisto papilduose (EB, 2006).

2009 m. lapkričio 30 d. buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr.

1170/2009, iš dalies pakeitęs Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/46/EB ir Europos

Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1925/2006 dėl vitaminų ir mineralinių medžiagų bei jų

20

formų, kurių galima pridėti į maisto produktus, įskaitant maisto papildus, sąrašų (OL 2009 L 314, p.

36). 1-ame šio reglamento priede nurodomi vitaminai ir mineralinės medžiagos, kurie gali būti

naudojami maisto papildų gamybai. 2-ame priede išvardintos vitaminų ir mineralinių medžiagų

formulės, kurios gali būti naudojamos maisto papildų gamybai, o 3-iame priede išvardintos

vitaminų formulės ir mineralinės medžiagos, kuriomis galima papildyti maisto produktus (EB,

2009).

Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymas (Žin., 2006, Nr. 78-3056) reglamentuoja

farmacinę ir kitą veiklą, susijusią su vaistiniais, tiriamaisiais vaistiniais preparatais, veterinariniais

vaistais, veikliosiomis ir kitomis vaistinėmis medžiagomis bei medicininės paskirties produktais,

veterinarinės farmacijos veiklą, taip pat šios veiklos valstybinį valdymą ir kontrolę (LRS, 2006).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2002 m. gruodžio 24 d. išleido įsakymą

Nr. 677 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ tvirtinimo“

(Žin., 2003, Nr. 13-530). Ši higienos norma nustato bendruosius maisto produktų ženklinimo,

maistingumo bei partijų žymėjimo reikalavimus, nurodo, koks turi būti informacijos įskaitomumas,

nurodo privalomų duomenų sąrašą (produkto pavadinimas, sudedamųjų dalių sąrašas, sudedamųjų

dalių kiekis, minimalus tinkamumo vartoti terminas, laikymo sąlygos, gamintojo, pakuotojo ar

pardavėjo pavadinimas, kilmės vieta ir vartojimo instrukcija) (HN 119, 2002). Vadovaujantis šiais

reikalavimais ženklinami ir maisto papildai.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2006 m. gegužės 5 d. išleido įsakymą Nr.

V-371 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 16:2006 „Medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu,

specialieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 58-2069). Ši higienos

norma nustato specialiuosius reikalavimus ir tyrimo metodus atitinkamoms medžiagoms ir

gaminiams, skirtiems liestis su maistu, nustato į maistą migruojančių cheminių medžiagų

didžiausius leidžiamus lygius (HN 16, 2006).

1.4.1. Maisto papildų kontrolė. Europiniai teisės aktai

2002 m. sausio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr.178/2002, nustatė

maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigė Europos maisto saugos

tarnybą ir nustatė su maisto saugos klausimais susijusias procedūras. Jis draudžia pateikti į rinką

žalingus sveikatai ar netinkamus žmonėms vartoti produktus, nustato maisto sektoriaus operatorių

atsakomybę už produktų atitikimą teisės aktų reikalavimams bei jų pareigas pašalinant iš rinkos

teisės aktų reikalavimų neatitinkančius produktus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6

tomas, p. 463).

21

2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1830/2003 dėl

genetiškai modifikuotų organizmų ir iš jų pagamintų maisto produktų ir pašarų susekamumo ir

ženklinimo iš dalies pakeitė direktyvą 2001/18/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 32

tomas, p. 455).

2004 m. balandžio 29 d. išleistas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr.

882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar

laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių

(OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 45 tomas, p. 200).

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 852/2004 dėl

maisto produktų higienos skelbia, kad teikiamas į rinką maisto produktas turi atitikti teisės aktų

reikalavimus bei deklaruojamus standartus, turi būti laikomasi maisto saugą ir higieną

reglamentuojančių reikalavimų, įmonėje turi būti taikoma rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų

valdymo taškų sistema (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p. 319).

2007 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1441/2007 iš dalies pakeitė

Reglamentą (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų (OL 2007 L 322, p.

12).

2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1333/2008 dėl

maisto priedų (OL 2008 L 354, p.16).

2006 m. gruodžio 20 d. priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr.

1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą. Šiame reglamente

numatytos teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą vartojimo etiketėse

taisyklės. Teiginiai apie maistingumą leidžiami tik tuo atveju, jei jie yra išvardinti šio reglamento

priede ir atitinka šiame reglamente išdėstytas sąlygas. Dėl sveikatingumo teiginių apie fiziologinės

ar psichologinės būklės palaikymą atitikimo, reikia žiūrėti reglamento 13 str. 3-ioje dalyje

minimame sąrašą. 14 str. 1-oje dalyje minimame sąraše yra pateikti teiginiai apie susirgimo rizikos

mažinimą ir teiginiai dėl vaikų vystymosi ir sveikatos (OL 2006 L 404, p. 9).

2006 m. gruodžio 20 d. priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr.

1925/2006 dėl maisto produktų papildymo vitaminais ir mineralais bei tam tikromis kitomis

medžiagomis (OL 2006 L 404, p. 26).

2012 m. gegužės 16 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 432/2012 dėl tam tikrų leidžiamų

vartoti teiginių apie maisto produktų sveikumą, išskyrus teiginius apie susirgimo rizikos mažinimą,

vaikų vystymąsi ir sveikatą, sąrašo sudarymo. Patvirtinti 229 teiginiai apie sveikatingumą ir jų

naudojimo sąlygos (OL 2012 L 136, p. 1).

22

2011 m. lapkričio 11 d. priimtas Europos Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1129/2011 kuriuo

iš dalies pakeistas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priedas,

sudarant Europos Sąjungos maisto priedų sąrašą (taikomas nuo 2013 m. birželio 1 d.) (OL 2011m.

L 295, p. 1);

2011 m. lapkričio 11 d. paskelbtas Europos Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1130/2011,

kuriuo dėl sudaromo Europos Sąjungoje maisto prieduose, maisto fermentuose, maisto kvapiosiose

medžiagose ir maistingose medžiagose leidžiamų naudoti maisto priedų sąrašo, iš dalies keičiamas

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų III priedas (OL

2011 m. L 295, p. 178).

1.4.2. Nacionaliniai teisės aktai

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2002 m. gruodžio 24 d. išleido įsakymą

Nr. 677 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ patvirtinimo“

(Žin., 2003, Nr. 13-530). Ši higienos norma nustato bendruosius maisto produktų ženklinimo,

maistingumo bei partijų žymėjimo reikalavimus. 4 priede pateikta lentelė, kurioje yra nurodomos ir

rekomenduojamos vitaminų bei mineralinių medžiagų paros normos.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 13 d. įsakymas Nr. V-432

„Dėl Lietuvos higienos normos HN 17:2010 „Maisto papildai“ patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 58-

2844) yra privalomas visiems fiziniams, juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ar jų

filialams, gaminantiems, fasuojantiems, gabenantiems, laikantiems, įvežantiems, importuojantiems,

tiekiantiems į Lietuvos Respubliką maisto papildus, išskyrus vaistinius preparatus.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. V-393

„Dėl maisto ir jo ingredientų apdorojimo jonizuojančiąja spinduliuote reikalavimų patvirtinimo“

(Žin., 2003, Nr. 70-3206) nustato maisto ir jo ingridientų, apdorojamų jonizuojančiąja

spinduliuote, gamybos, teikimo į rinką ir ženklinimo reikalavimus. Vadovaujantis šia higienos

norma, maisto papildai arba jų žaliavos negali būti apdorojamos jonizuojančiąja spinduliuote.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 22 d. įsakyme Nr. V-

259 „Dėl jautrių“ maisto prekių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 65-2299) pateiktas „jautrių“

maisto produktų sąrašas, į kurį yra įtraukti maisto papildai (pagal kombinuotos nomenklatūros

kodus ex21.06).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. lapkričio 28 d. įsakyme Nr. V-

1011 „Dėl vaistinių prekių grupių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 132-5017) pateiktas

vaistinių grupių sąrašas, į kurį yra įtraukti maisto papildai.

23

1.5. Pranešimo (notifikavimo) procedūra

2014 m. sausio 23 d. įsigaliojo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus

2014-01-16 įsakymas Nr. B1-22 „Dėl Pranešimo (notifikavimo) apie Lietuvos Respublikos rinkai

tiekiamus maisto papildus tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriame nustatyta, kad pranešti

(notifikuoti) apie Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamus maisto papildus reikia Nacionaliniam

maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui (NMVRVI, 2014).

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2014-01-16 įsakyme Nr. B1-22

rašoma apie tai, kam jis taikomas, kokios procedūros turi būti atliekamos įsivežant maisto papildus.

Nurodoma, kokie dokumentai tam reikalingi ir tikslios datas per kiek tikėtina sulaukti atsakymo dėl

maisto papildų notifikavimo.

1.5.1. Maisto papildų iš Europos Sąjungos notifikavimas

Maisto tvarkymo subjektai apie tiekiamus Lietuvos Respublikos rinkai maisto papildus iš

Europos Sąjungos valstybių narių, Islandijos Respublikos, Lichtenšteino Kunigaikštystės ir

Norvegijos Karalystės turi per atstumą (paštu, faksu), elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį

centrą arba kreipdamiesi tiesiogiai į NMVRVI el. paštu maistopapildai@vet.lt pranešti (notifikuoti)

NMVRVI ir pateikti šiuos duomenis ir dokumentus: tiekiamo maisto papildo etiketės pavyzdį

lietuvių kalba, maisto tvarkymo subjektą identifikuojančius duomenis (fizinio asmens vardas,

pavardė, adresas, kuriuo galima siųsti korespondenciją, juridinio asmens ar jo filialo ar atstovybės

pavadinimas, kodas, adresas, kuriuo galima siųsti korespondenciją), maisto tvarkymo subjekto

kontaktinius duomenis (telefono, fakso numeriai, elektroninio pašto adresas). Pranešti (notifikuoti)

apie maisto papildus, tiekiamus Lietuvos Respublikos rinkai nuo 2010 m. kovo 1 d. ir neįtrauktus į

Maisto papildų sąrašą, reikia iki 2015 m. sausio 1 d. Ši nuostata taikoma maisto papildams,

tiekiamiems Lietuvos Respublikos rinkai iš Europos Sąjungos valstybių narių, Islandijos

Respublikos, Lichtenšteino Kunigaikštystės ir Norvegijos Karalystės, apie kuriuos nereikėjo

pranešti (notifikuoti) vadovaujantis iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusia tvarka (NMVRVI, 2014).

1.5.2. Maisto papildų iš trečiųjų šalių notifikavimas

Maisto tvarkymo subjektai apie tiekiamus Lietuvos Respublikos rinkai maisto papildus iš ne

Europos Sąjungos narių, išskyrus Islandijos Respubliką, Lichtenšteino Kunigaikštystę ir Norvegijos

Karalystę, turi per atstumą (paštu, faksu), elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba

kreipdamiesi tiesiogiai pranešti (notifikuoti) NMVRVI ir pateikti šiuos duomenis ir dokumentus:

tiekiamo maisto papildo etiketės pavyzdį lietuvių kalba, maisto tvarkymo subjektą

24

identifikuojančius duomenis (fizinio asmens vardas, pavardė, adresas, kuriuo galima siųsti

korespondenciją, juridinio asmens ar jo filialo ar atstovybės pavadinimas, kodas, adresas, kuriuo

galima siųsti korespondenciją), maisto tvarkymo subjekto kontaktinius duomenis (telefono, fakso

numeriai, elektroninio pašto adresas), jeigu maisto papildo ženklinimo etiketėje vartojami kiti

teiginiai apie sveikumą, nei nurodyti Europos Sąjungos reglamentuose, pateikti dokumentus, kuriais

pagrindžiama, kad vartojami teiginiai turi tą pačią prasmę, kaip nurodyti Europos Sąjungos

reglamentuose; gamintojo išduodamą dokumentą, kuriuo patvirtinama, jog maisto papildas skirtas

žmonėms ir atitinka Europos Sąjungos ir (ar) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus maisto

saugos, sudėties ir kokybės reikalavimus. Kai maisto papildo saugos, sudėties ir kokybės rodikliai

nurodyti keliuose dokumentuose, šių dokumentų rinkinys atitinka maisto papildo saugos, sudėties ir

kokybės patvirtinimo dokumentą, pvz., sertifikatą; dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad maisto

papildai pagaminti pagal individualią rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų (toliau –

RVASVT) sistemą arba kitą panašią RVASVT principais paremtą maisto savikontrolės sistemą,

kuri užtikrina, kad visi prižiūrimi maisto gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapai atitinka

higienos reikalavimus. Maisto papildo etiketės pavyzdį lietuvių kalba, maisto tvarkymo subjektą

identifikuojančius duomenis ir kontaktinius duomenis reikia pateikti ir el. paštu, adresu

maistopapildai@vet.lt (NMVRVI, 2014).

1.5.3. Pateikiamų rinkai maisto papildų apžvalga

Notifikavimo duomenys registruojami siekiant vykdyti veiksmingą maisto papildų, jų

sudedamųjų dalių galimo poveikio visuomenės sveikatai monitoringą. Vien per 2013 metus

notifikuoti pateikta 206 maisto papildai bei suteikta 119 konsultacijų. Tuo tarpu 2012 metais

notifikavimui buvo pateikti 879 maisto papildai. (Belousovaitė, 2013)

Šiemet nuo 2014.01.01 dienos maisto papildų notifikacijai buvo pristatytas 381 prašymas

(VMVT, 2014).

1.6. Valstybės ženklinimo kontrolės prioritetai

Nuo 2014 m. gruodžio 13 d. pilnai įsigalios Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES)

Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo vadovaujantis bus taikomi

dar griežtesni reikalavimai ženklinant medžiagas (toliau – Reglamentas Nr. 1169/2011). Toks

laikotarpis nustatytas tam, kad būtų sudaryta galimybė valstybėms narėms tinkamai pasirengti

Reglamento Nr. 1169/2011 taikymui, o maisto verslo operatoriams – pakeisti savo maisto produktų

ženklinimą pagal naujus nustatytus reikalavimus (Šamulevičiūtė, 2012).

25

Vadovaujantis šiuo reglamentu, bus privaloma pateikti išsamesnę informaciją apie sudėtyje

esančius alergenus arba maisto netoleravimą sukeliančias medžiagas, turės būti aiškiai išskirta iš

kitų sudedamųjų dalių sąrašo, pvz., pasirenkant tam tikrą spalvą, šriftą, stilių, fono spalvą. Pagal

naująsias taisykles taip pat bus privaloma nurodyti maisto papildų, nefasuoto maisto bei

restoranuose ir/ar kitose viešojo maitinimo įstaigose tiekiamo maisto sudėtyje esančius alergenus,

taip siekiant geriau apsaugoti asmenis, kurie gali būti alergiški šioms sudedamosioms dalims

(Reglamentas Nr. 1169/2011).

2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1924/2006 dėl

teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą taikomas teiginiams apie maistingumą

ir sveikatingumą, skelbiamiems maisto produktų, skirtų galutiniam vartotojui, komerciniuose

pranešimuose — ženklinime, pateikime ar reklamoje. Ženklinant maisto papildus teiginiai apie

sveikatingumą gali būti naudojami laikantis šio Reglamento IV skyriaus 10 straipsnio reikalavimų.

26

2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

NMVRVI 2011–2013 metais atliko Lietuvoje gaminamų ir Lietuvos rinkai tiekiamų įvairių

rūšių maisto papildų atitikties teisės aktų reikalavimams analizę. Analizei naudoti Nacionalinio

maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto maisto produktų kokybės, saugos ir ženklinimo

rodiklių 2009–2013 metų tyrimo duomenys. Gautų tyrimų duomenys buvo apdorojami naudojant

Microsoft Excel. Tyrimų rezultatai palyginti ir apibendrinti aprašomosios analizės būdu.

Vartotojų žinios apie maisto papildus vertintos naudojantis anketiniais duomenimis. Anketą

(žr. 1 priedą) sudaro 17 klausimų. 7 klausimai atspindi vartotojų žinias apie maisto papildus, o 8

klausimai atspindi vartotojų žinias apie maisto papildų ženklinimą. Taip pat anketoje pateikiami 6

klausimai, kuriais surenkami duomenys apie respondentą (užimtumas, gyvenamoji vietovė, lytis,

amžius, išsilavinimas ir specialybė). 4 klausimai pateikia informaciją apie respondentus ir

neįtraukiami į klausimyną. Tyrimas vyko nuo 2012 metų vasario 4 d. iki 2014 metų vasario 4 d.

Tyrime dalyvavo 615 respondentų. Viena anketa buvo sugadinta (sugadinti klausimai, arba

neatsakyti). Taigi, vertinome tik 614 apklaustųjų anketų. Pasirinktas tyrimo paplitimo (skerspjūvio)

tipas, nes jis optimaliausiai tinka iškeltam tyrimo tikslui pasiekti. Anketavimas buvo vykdomas

internetinėje erdvėje. Siekiant įgyvendinti iškeltus darbo uždavinius, tyrimas buvo atliktas

realizuojant anoniminę, internetinę apklausą. Prieš anketavimą apklaustiesiems buvo paaiškintas

tyrimo tikslas ir užtikrintas anonimiškumas bei konfidencialumas, gautas jų sutikimas, kad gautą

informaciją galėsim panaudoti savo studijų darbo rašyme. Tyrimo metu respondentai galėjo jaustis

laisvai, nes nebuvo stebimi tyrėjo.

Visas tyrimo procesas turėjo šiuos etapus: mokslinės literatūros ir norminės dokumentacijos,

susijusios su darbo tema, rinkimas, peržiūra ir papildymas; apklausos anketos

sudarymas/anketavimo vykdymas, analizė; maisto papildų laboratorinių tyrimų rezultatų duomenų

rinkimas NMVRVI (2009-2013 metų laikotarpiu), duomenų analizė; tyrimo rezultatų analizė ir

aptarimas. Rezultatai pateikiami lentelėse ir diagramose. Surinkti duomenys apdoroti panaudojant

programą „Microsoft Exel 2010“, vartotojų apklausos analizė atlikta naudojant SPSS programą.

27

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Respondentų socialinė demografinė charakteristika

Tyrime, atliktame 2012 – 2014 metais, dalyvavo 614 respondentų, gyvenančių miestuose

arba kaimo vietovėse. (1 pav.)

1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą

Tyrimo metu nustatyta, kad iš 614 apklaustųjų buvo 6 moksleiviai, 8 pensininkai, 13 bedarbių

ir 19 namų šeimininkių. Anketą užpildė 48 tarnautojai, 214 studentų, o likusią dalį sudarė

darbininkai.

Iš visų apklaustųjų, didžiąją dalį sudarė darbininkai, t.y. 49.9 proc., studentai – 35 proc. (2

pav.)

2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal užimtumą

28

Atsakymai į klausimą, apie kuriuos iš išvardintų komponentų respondentai turi pakankamai

informacijos ir žino kaip jie įtakoja jų sveikatą (pateiktas galėjo būti daugiau nei vienas atsakymas),

pasiskirstė: apie antioksidantus (pvz.: vitaminą E) pakankamai informacijos turi 15 proc.,

bioflavonoidus – 5 proc.; polinesočiąsias riebalų rūgštis – 10 proc.; vitaminus – 21 proc.;

mineralines medžiagas – 18 proc.; maisto skaidulas – 12 proc.; baltymus – 14 proc., o kad neturi

pakankamai kompetencijos nė apie vieną komponentą mano 5 proc. apklaustųjų (žiūrėti 13 priedą).

Darbo tyrime buvo siekta, kad apklausiamieji nurodytų, kuriuo užrašu pažymėtu maisto

papildo sudėtyje yra daugiau vertingų maisto medžiagų. Pasirinkimo variantai buvo keturi:

� Su užrašu „Skaidulinių medžiagų šaltinis“;

� Su užrašu „Daugiau skaidulinių medžiagų“;

� Abiejuose vienodas šių medžiagų kiekis;

� Nežinau.

34 proc. respondentų mano, kad abiejuose yra vienodas šių medžiagų kiekis, 32 proc. –

nežino, 18 proc. – teigia, kad su užrašu „Skaidulinių medžiagų šaltinis“; o likusieji 16 proc. - su

užrašu „Daugiau skaidulinių medžiagų“ (žiūrėti 15 priedą).

Didelė dalis apklaustųjų (38 proc.) nurodė, kad rinkdamiesi kokius papildus vartoti,

vadovaujasi gydytojų rekomendacijomis. Tuo tarpu 19 proc. respondentų įtakos turi reklama ar kitų

žmonių rekomendacijos. Žinomo gamintojo papildus perka 13,2 proc. apklaustųjų, o Lietuvos

gamintojo „Aconitum“ maisto papildus renkasi 4 proc. apklaustųjų. Mažesnė kaina įtakos turi 12

proc., sveikatingumo teiginys (pvz.: „Gerina virškinimą“, „Stiprina imunitetą“ – 10 proc.

respondentų. Šiuo klausimu nuomonės neturėjo – 4 proc. apklaustųjų (žiūrėti 14 priedą).

Maistingumo teiginiai („Kalcio šaltinis", „Lecitino šaltinis“, „Gausu nepakeičiamųjų

aminorūgščių“ ir t.t) nurodyti ant maisto papildų pakuočių neturi įtakos 28 proc. respondentų, šiuo

klausimu neturi nuomonės 15 proc., 26 proc. respondentų nurodė, kad atkreipia dėmesį ir tai lemia

pasirinkimą. 19 proc. apklaustųjų nurodė visada kreipiantys dėmesį į maistingumo teiginius ir tai

lemia jų pasirinkimą. 12 proc. respondentų nežino ar jiems turi įtakos maistingumo teiginiai (žiūrėti

16 priedą).

Analizuojant duomenis nustatėme, kad didelė dalis respondentų (50 proc.,) atkreipia dėmesį į

nuorodą papildo etiketėje, kuriai vartotojų grupei skirtas papildas. Įtakos turi jei maisto papildo

etiketėje nurodoma papildoma informacija, kad jis yra sukurtas tam tikrai žmonių kategorijai (pvz.:

„vaikams“, „vyrams“, „moterims“, „dirbantiems intensyvų protinį darbą“ ir pan.). Tai, kad

dažniausiai, bet ne visada įtakos turi atsakė – 42 proc. apklaustųjų, o 8 proc. atsakė, kad tai įtakos

neturi (žiūrėti 17 priedą).

29

Taip pat respondentai išsakė savo nuomonę ir apie maisto papildą, kurio „sudėtyje yra Omega

nepakeičiamųjų riebalų rūgščių“. 70 proc. apklaustųjų mano, kad toks papildas yra naudingas

mitybai, 27 proc. neturi nuomonės, o 3 proc. mano, kad tai nenaudinga mitybai (žiūrėti 18 priedą).

Kadangi aukščiau paminėti respondentų apklausos duomenys buvo statistiškai nereikšmingi,

tai detaliau aptarsime tik statistiškai reikšmingus tyrimų rezultatus.

Respondentams pildant anketą, jie turėjo nurodyti savo amžių. Kad būtų lengviau analizuoti

gautus duomenis, respondentai buvo suskirstyti pagal amžių į keturias amžiaus grupes: 1 grupei

priskiriami 18 - 25 metų amžiaus respondentai (turintys vidurinį išsilavinimą); 2 grupė – 26 – 35

metų (galime daryti prielaidą, kad šiai grupei būdinga, darbas, šeimos kūrimas); 3 grupė – 36 – 45

metai (galime daryti prielaidą, kad tai grupei priklauso respondentai su nusistovėjusiu gyvenimo

rimtu); 46 ir daugiau – vyresnio amžiaus žmonės. (3 pav.) Pirmoji grupė sudarė 56 proc. visų

apklaustųjų, antroji grupė – 35 proc., trečioji – 5 proc., o ketvirtoji – 4 proc.

3 pav. Respondentų išsilavinimas pagal amžiaus grupes (žr. 4 priedą)

Atlikus respondentų išsilavinimo pagal amžiaus grupes analizę, buvo gautas statistiškai

reikšmingas skirtumas Sig. (2-sided) = 0.000 < 0.05, statistiškai reikšmingai daugiau 18-25 metų

amžiaus respondentų dalyvavusių tyrime turėjo vidurinį išsilavinimą, o 26 – 35 metų respondentai

statistiškai reikšmingai turėjo aukštąjį išsilavinimą.

30

4 pav. Respondentų užimtumas pagal amžiaus grupes (žr. 5 priedą)

Atlikus respondentų užimtumo pagal amžiaus grupes analizę, buvo gautas statistiškai

reikšmingas skirtumas Sig. (2-sided) = 0.000 < 0.05. Statistiškai reikšmingai daugiau 18-25 metų

respondentų nurodė, kad yra studentai, taip pat statistiškai reikšmingai daugiau 26-35 metų amžiaus

respondentų nurodė, kad jų užimamos pareigos yra tarnautojas, o didesnė dalis virš 46 metų

amžiaus grupės respondentų buvo pensininkai.

5 pav. Vartojama maisto papildų grupė pagal amžiaus grupes (žr. 6 priedą)

31

Atlikus respondentų vartojamos maisto papildų grupės pagal amžiaus grupes analizę, buvo

gautas statistiškai reikšmingas skirtumas Sig. (2-sided) = 0.000 < 0.05. Maisto papildų pasirinkimas

statistiškai reikšmingai priklausė nuo respondentų amžiaus. 18-25 metų amžiaus respondentų

pasirenkama maisto papildų grupė yra skirta širdies veiklai gerinti (80 proc)., taip pat statistiškai

reikšmingai daugiau 26-35 metų amžiaus tyrime dalyvavusių apklaustųjų nurodė, kad jų

pasirenkama maisto papildų grupė yra orientuota į virškinimo gerinimą (66,7 proc.). Atkreiptinas

dėmesys, kad 46 metų ir vyresni respondentai imunitetui stiprinti maisto papildus renkasi

statistiškai reikšmingai mažiau nei kitos amžiaus grupės (1,2 proc.), ta pati tendencija pastebima ir

mitybos papildymo ir organizmo stiprinimo maisto papildų atžvilgiu (1,3 proc.).

6 pav. Vartojama maisto papildų grupė pagal užimtumą (žr. 7 priedą)

Taip pat buvo atlikta statistinė analizė, siekiant nustatyti ar maisto papildų pasirinkimas

priklauso nuo užimtumo. Atlikus analizę buvo gautas statistiškai reikšmingas skirtumas Sig. (2-

sided) = 0.000 < 0.05, todėl galime daryti prielaidą, kad darbininkai statistiškai reikšmingai dažniau

renkasi maisto papildų grupes, skirtas imunitetui stiprinti (52,4 proc.), virškinimui gerinti ir bendro

organizmo stiprinimui (72,2 proc.). Pensijinio amžiaus žmonės statistiškai reikšmingai dažniau

renkasi papildų grupę, kuri yra skirta sąnario kremzlės struktūrai palaikyti (22,2 proc.), o namų

šeimininkės statistiškai reikšmingai dažniau renkasi papildus, skirtus dietai (33,3 proc.). Galime

teigti, kad maisto papildų grupių pasirinkimas statistiškai reikšmingai priklauso nuo užimtumo.

32

7 pav. Atkreipiamas dėmesys į rekomenduojamą paros normą pagal amžių (žr. 8 priedą)

Analizuojant ar vartotojai atkreipia dėmesį į rekomenduojamą papildų paros normą buvo

nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas Sig. (2-sided) = 0.000 < 0.05. Jaunesnio amžiaus

žmonės statistiškai reikšmingai daugiau atkreipia dėmesį į rekomenduojamą paros normą (18 – 25

m. 63,4 proc.), tuo tarpu tik 2,9 proc. vyresnio nei 46 m. respondentų kreipia dėmesį į

rekomenduojamą papildų paros normą. Todėl atlikus analizę galime daryti prielaidą, kad

susidomėjimas apie rekomenduojamos paros normas priklauso nuo amžiaus.

8 pav. Etiketėse pateikiamos informacijos supratimo vertinimas pagal amžiaus grupes (žr. 9 priedą)

Analizuojant etiketėse pateikiamos informacijos supratimą buvo gautas statistiškai

reikšmingas skirtumas Sig. (2-sided) = 0.000 < 0.05. Jaunesnio amžiaus žmonės yra linkę dažniau

analizuoti ir supranta etiketėse pateikiamą informaciją (18-25 m. – 69,5 proc.). Tik 0,8 proc.

vyresnio amžiaus žmonių nurodė, kad supranta informaciją etiketėse. 18 -25 metų amžiaus

respondentai etiketėse pateikiamą informaciją supranta statistiškai reikšmingai dažniau, nei

vyresnio amžiaus žmonės

33

9 pav. Etiketėse pateikiamos informacijos apie maistingumą supratimo vertinimas pagal amžiaus grupes (žr. 10 priedą)

Analizuojant informacijos pateikiamos etiketėse apie maistingumą supratimą, buvo gautas

statistiškai reikšmingas skirtumas Sig. (2-sided) = 0.001 < 0.05, todėl galima teigti, kad statistiškai

reikšmingai daugiau respondentų, kurių amžius yra nuo 18 iki 25 metų, supranta pateikiamą

informaciją apie maistingumą (66,1 proc.); kuo vyresnis amžius, tuo jis šią informaciją supranta

rečiau, ir tik 2,3 proc. vyresnių nei 46 metų respondentų nurodė suprantantys pateikiamą

informaciją. Galima teigti, kad respondentų amžius turi įtakos atkreipiant dėmesį į maistingumo

informaciją etiketėje.

10 pav. Produkto pasirinkimas pagal amžiaus grupes (žr. 11 priedą)

Apklaustiesiems vartotojams renkantis papildytus ir nepapildytus aminorūgštimis produktus,

nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas Sig. (2-sided) = 0.018 < 0.05. Statistiškai reikšmingai

daugiau 18-25 metų amžiaus respondentų rinkosi maistą nepapildytą aminorūgštimis (75 proc.),

34

tačiau taip pat reikia pažymėti, kad statistiškai reikšmingai daugiau 26-35 metų amžiaus žmonių

neturėjo nuomonės šiuo klausimu. Atlikus analizę galime daryti prielaidą, jog renkantis

aminorūgštimis papildytus produktus, įtakos turi respondentų amžius.

11 pav. Kelių maisto papildų vartojimo vienu metu vertinimas pagal amžiaus grupes (žr. 12 priedą)

Atlikus kelių maisto papildų vartojimo vienu metu analizę, buvo gautas statistiškai

reikšmingas skirtumas Sig. (2-sided) = 0.030 < 0.05, todėl galime teigti, kad jaunesnio amžiaus

žmonės statistiškai reikšmingai daugiau renkasi kelis maisto papildus vienu metu (pirmoji grupė,

kartu vartojanti kelis maisto papildus, sudaro 59,1 proc.). Tačiau respondentai, kurių amžius yra nuo

26 iki 35 metų nurodė nesirenkantys kelių maisto papildų vienu metu. Galime daryti prielaidą, jog

kelių skirtingų papildų vartojimą vienu metu įtakoja respondentų aktyvumas ir amžius, t.y. labiau

patyrę ir išsilavinę respondentai nevartoja kelių rūšių papildų vienu metu.

Iš respondentams pateiktų klausimų apie save, buvo pateikti klausimai apie jų specialybę.

Tam, kad būtų supaprastinta tyrimo duomenų analizę, specialybės buvo suskirstytos į 7 grupes:

Medicina/Veterinarija; Ekonomika/Vadyba; Moksleiviai/Studentai; Administracinė veikla;

Informacinės technologijos; Pedagogai, bei grupė Kiti. Iš 614 respondentų, Medicina/Veterinarija

sudarė 51 proc., Ekonomika/Vadyba 7 proc., Moksleiviai/Studentai 3 proc., Administracine veikla

užsiimantys asmenys 4 proc., Informacinės technologijos - 9 proc., Pedagogai – 6 proc., bei grupė

Kiti – 20 proc.

Atliekant tyrimą siekėme išsiaiškinti, ar yra ryšys tarp respondento specialybės ir jo

vartojamos maisto papildų grupės pasirinkimo, kiek specialybė turi tam įtakos.

35

Medicinos/Veterinarijos išsilavinimą turinčių respondentų grupės pasirinkimai pavaizduoti 12

diagramoje. (12 pav.)

12 pav. Respondentų, priklausančių medicinos/veterinarijos specialybės grupei maisto papildų

pasirinkimo analizė.

Toliau analizuojant kitų specialybių respondentų (pagal specialybę) pasirinkimus paaiškėjo,

kad Ekonomikos/Vadybos grupei priklausantys apklaustieji maisto papildus vartoja kitomis

tendencijomis. Daugiausia jie vartoja imunitetui stiprinti bei mitybai papildyti, bendram organizmo

stiprinimui skirtus papildus – tai sudaro po 35 proc., protinei veiklai gerinti – 13 proc., papildus

skirtus dietai ir kitus papildus – po 4 proc., papildus, skirtus sportui – 9 proc.

Tuo tarpu moksleivių/studentų grupės pasirinkimai buvo tokie: imunitetui stiprinti – 40 proc.,

protinei veiklai gerinti ir mitybai papildyti bei organizmo stiprinimui – po 20 proc., papildai, skirti

sportui ir širdies veiklai sudarė po 10 proc., kitų grupių papildus vartojančių tarp moksleivių ir

studentų nepasitaikė.

Administracinės veiklos atstovai pasirinko kitokius maisto papildus. 55 proc. sudarė papildai

mitybai papildyti bei bendram organizmo stiprinimui, 18 proc. - imunitetui stiprinti, kita - 9 proc.,

širdies veiklai gerinti – 5 proc., maisto papildai, skirti sportui - 9 proc.

Informacinių technologijų specialistų pasirinkimas išsidėliojo tokiais skaičiais: 38 proc.

pasirinkimų sudarė grupė „kita“. Šioje grupėje dažniausiai nurodyti maisto papildai skirti regėjimui

36

– jie sudarė 81,8 proc. pasirinkimų. Protinei veiklai skirti papildai sudarė 28 proc., mitybai papildyti

bei virškinimui gerinti po 10 proc., imunitetui stiprinti ir papildai skirti sportui po 7 proc.

Pedagogų grupės pasirinkimai pavaizduoti 13 skritulinėje diagramoje (13 pav.).

13 pav. Pedagogų grupės maisto papildų pasirinkimai procentais.

Paskutinė nagrinėjama grupė „kiti“ – ją sudarė įvairių specialybių apklaustieji (tai buvo po

vieną ar kelis specialistus įvairių specialybių pvz.: žurnalistas, architektas, biologas, transporto

inžinierius, kosmetologė ir t.t.). 37 proc. visų vartojamų maisto papildų sudaro skirti imunitetui

stiprinti, mitybai papildyti – 23 proc., širdies veiklai gerinti ir papildai skirti dietai po 3 proc., po 5

proc. - papildai, skirti sportui ir sąnario struktūrai gerinti, protinei veiklai gerinti – 9 proc, o kita –

13 proc.

Tyrimas parodė, kad skirtingų specialybių žmonės renkasi skirtingas maisto papildų grupes

atsižvelgiant į tai, kokia jų specialybės įtaka jų sveikatai. T.y. informatikos atstovai daugiausia

vartoja papildus regėjimui gerinti, nes daug laiko praleidžia prie kompiuterio, o tai blogina

regėjimą. Tuo tarpu studentai daugiausia vartoja papildus protinei veiklai gerinti, nes turi įsiminti

daug naujos informacijos. Respondentai, turintys medicinos/veterinarijos išsilavinimą nenurodė nei

vienos išskirtinai dažniau vartojamos papildų grupės. Administracijos atstovai dirba sėdimą darbą,

kuris vargina ir sekina organizmą (stresas, uždaros patalpos, kondicionieriai), todėl jų pasirinkimu

37

dažniausiai buvo papildai mitybai papildyti. Ekonomikos/vadybos specialybės atstovai išskirtinai

nesirinko kurios nors vienos papildų grupės.

3.2. Papildų laboratorinių tyrimų analizė

Atlikome 2009-2013 m. NMVRVI atliktų maisto papildų laboratorinių tyrimų duomenų

analizę. Viso per 2009 – 2013 metus NMVRVI ištirta 748 maisto papildų mėginių tyrimai. (14

pav.)

14 pav. Procentinė maisto papildų tyrimų analizė per 2009 – 2013 metus

Atliekamų tyrimų kiekis kasmet augo. 2009 metais buvo ištirti 46 mėginiai, tai sudarė 6,15

proc. visų per penkis metus ištirtų papildų mėginių. 2010 metais jų kiekis padidėjo daugiau nei

dvigubai – 111 mėginių – ir sudarė 14,84 proc. 2011 metais ištirtų papildų kiekis dar padidėjo 153

ir pasiekė 20,45 proc., 2012 metais ištirti 201 mėginiai, o 2013 metais ištirti mėginiai sudarė 31,68

proc. (ištirti 237 mėginiai). 2009 metais ištirti 46 valstybiniai maisto papildų mėginiai. Cheminiai

tyrimai atlikti 39 mėginiams, GMO tyrimai atlikti 7, jusliniai tyrimai – 1 mėginiui, o

mikrobiologiniai tyrimai – 9. Iš ištirtų mėginių neatitikimai rasti 3-uose. Du iš jų – GMO ir vienas

neatitikimas rastas atliktuose jusliniuose tyrimuose. 2010 metais ištirta 111 mėginių. Iš jų atlikta

cheminių tyrimų – 91, GMO – 6, juslinių – 2, mikrobiologinių – 11, bei vienas radiologinis tyrimas.

2011 metais ištirti 153 maisto papildų mėginiai. Iš jų cheminiais tyrimais – 105, GMO – 7,

jusliniais tyrimais – 2, radiologiniais – 3, mikrobiologiniais – 36. 2012 metais ištirti 201 valstybiniai

mėginiai. Jų pasiskirstymas buvo toks: cheminiai tyrimai atlikti 136 mėginiams, GMO – 5, juslinių

tyrimų nebuvo, radiologiniai – 4 mėginiams, mikrobiologiniai – 60 mėginių. 2013 metais iš viso

38

buvo ištirti 237 maisto papildų mėginiai. Iš jų cheminiai tyrimai atlikti 161 mėginiui,

mikrobiologiniai – 66, GMO – 3, jusliniai – 1, radiologiniai – 6 (17 pav.).

Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienais metais didėja ištiriamų maisto papildų mėginių kiekis,

daroma prielaida, jog auga jų paklausa, tuo pačiu į rinką tiekiamas didesnis jų kiekis. Kintant

atliekamų tyrimų skaičiui, kinta ir atliktų tyrimų pasiskirstymas. (15 pav.)

15 pav. 2009-2013 m. atliktų maisto papildų tyrimų pasiskirstymas

NMVRVI duomenimis (18 pav.), daugiausia atliekama maisto papildų cheminių tyrimų.

2009-2013 metais viso atlikti 532 maisto papildų mėginių cheminiai tyrimai, tuo tarpu iš viso per šį

laikotarpį buvo ištirti 748 maisto papildų mėginiai. Kiti tyrimai sudarė gan nedidelį procentą t.y.

mikrobiologiniai tyrimai – 24 proc., GMO – 3 proc., radiologiniai – 2 proc., jusliniai tyrimai – 1

proc.

2009 metais NMVRVI atliekant cheminius papildų tyrimus buvo nustatomi A, C, D, E, kalcis

(Ca), magnis (Mg), cinkas (Zn) ir sunkieji metalai t.y. švinas (Pb), kadmis (Cd), gyvsidabris (Hg),

2010 metais greta šių junginių papildomai buvo nustatomi karotinoidai ir natrio benzoatas (E211).

2011 metais papildomai tiriamas arsenas (As), sorbatas, sudanas (I-IV), natrio sacharinas, ParaRed

dažai., o 2012 metais - manganas (Mn), arsenas (As), kalio sorbatas, sorbo rūgštis, dioksinai ir

furanai. 2013 metais greta minėtų cheminių junginių maisto papilduose pradėta tirti laktozės,

benzoinės rūgšties kiekiai (16 pav.).

39

16 pav. Maisto papilduose atliktų cheminių tyrimų rodiklių pasiskirstymas 2009 – 2013 m.

laikotarpiu

Atliekant cheminius tyrimus, maisto papilduose dažniausiai tirti sunkiųjų metalų likučiai.

Švinas ištirtas 429 mėginiuose, kadmis - 396 mėginiuose, gyvsidabrio - 108 mėginiuose. Per penkis

metus (2009-2013 metais) švino likučių nustatymas sudarė 38,97 proc. visų atliktų cheminių

tyrimų, kadmio – 35,97 proc., o gyvsidabrio – 9,81 proc. Bendrai visų kitų cheminių junginių

tyrimai sudarė 15,25 proc. (17 pav.).

Tuo tarpu mikrobiologiniai tyrimai per 5 metus sudarė 24 proc. visų atliktų tyrimų (17 pav.).

40

17 pav. Tyrimų pasiskirstymas procentais per 2009-2013 metus

Atliekant mikrobiologinės taršos tyrimus nustatoma (žiūrėto 2 lentelę):

� Maisto papildų apšvitinimas jonizuojančia spinduliuote;

� E. Coli skaičius;

� Enterobakterijų skaičius;

� Salmonelių skaičius;

� Kilus įtarimui, nustatomi stafilokokai.

Iš duomenų, pateiktų 17 diagramoje matome, kad 2009-2013 metais iš viso padaryti 182

mikrobiologinės taršos tyrimai. Tyrimai dėl apšvitinimo jonizuojančios spinduliuotės (vienetai per

metus) sparčiai augo ir per 5 metų laikotarpį viso buvo atlikti 142 tyrimai. Tai sudaro 78,02 proc.

visų per tą laiką atliktų mikrobiologinių tyrimų. Tai leidžia mums teigti, kad tai dažniausiai

atliekamas mikrobiologinis tyrimas. Per 5 metų laikotarpį atlikti 28 maisto papildų mėginių tyrimai

salmonelėms nustatyti; 7 mėginiai – E. Coli. Kitų parametrų nustatymui ištirta po vieną mėginį.

41

2 lentelė. NMVRVI mikrobiologinių tyrimų rezultatai (2009 – 2013)

Metai

jonizuojantčios

spinduliuotės tyrimai

vnt.

salmonelių sk.

tyrimai vnt.

E.Coli

tyrimai

vnt.

dioksinų

tyrimai vnt.

enterobakterijų tyrimai

vnt.

vabzdžiai

kenkėjai

tyrimai vnt.

stafilokokų

tyrimai vnt.

mezofilinės

pieno r. bakterij

ų sk. tyrimai

vnt. 2009 6 1 1 1 0 0 0 0 2010 8 2 0 0 0 0 1 0 2011 17 15 3 0 0 1 0 0 2012 50 6 3 0 1 0 0 0 2013 61 4 0 0 0 0 0 1

Tyrimų eigoje išanalizavę, kiek iš viso maisto papildų mėginių buvo atlikta per 2009-2013

metus, kiek ir kokių tyrimų atlikta Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute

(cheminiai, jusliniai ir t.t.), nustatėme, kiek iš viso buvo teigiamų ir neigiamų tyrimų. Teigiamiems

tyrimų rezultatams priskyrėme tuos atvejus, kai buvo viršytos leistinas normos ribos arba papildai

buvo apšvitinti jonizuojančia spinduliuote. Neigiami – tai tyrimai, kurių rezultatai neviršijo leistinų

normos ribų ar nebuvo apdoroti jonizuojančia spinduliuote.

2009 metais Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai

nustatė, kad 3 maisto papildų mėginai neatitiko norminių dokumentų reikalavimų. Tai buvo 2

maisto papildų mėginiai tirti dėl GMO ir 1 tirtas jusliniu tyrimu, o 2010 metais nustatyti 2 maisto

papildų mėginiai neatitikę juslinio tyrimo rodiklių. Tuo tarpu 2011 metais teigiamų maisto papildų

mėginių tyrimų nenustatyta. 2012 metais maisto papildų mėginių cheminio tyrimo metu 4-iuose

maisto papildų mėginiuose nustatyta viršytos švino normos, o viename – viršytos cinko ir vitamino

D normos. 20 mėginių atliekant mikrobiologinį tyrimą buvo nustatyta, jog papildai buvo apšvitinti

jonizuojančia spinduliuote. Iš per 2013 metus pristatytų ir atliktų tyrimų teigiamais buvo pripažinti

10 maisto papildų mėginių, iš kurių 2 – teigiami mikrobiologinio tyrimo rezultatai (apšvitinti

jonizuojančia spinduliuote), ir 8 mėginių buvo teigiami cheminio tyrimo rezultatai (buvo tirta: sorbo

rūgštis, kalio sorbatas, benzoinė r., natrio benzoatas).

Per analizuojamus 2009-2013 metus (18 pav.) atsižvelgiant į atliktų tyrimų kiekį nustatėme,

kad gan dažnai nustatomi teigiami maisto papildų mėginių tyrimo rezultatai: 2009 metais - 6,52

proc., 2010 – 1,80 proc., 2011 m. teigiamų mėginių nebuvo (0 proc.), o didžiausias kiekis teigiamų

mėginių buvo 2012 m. ir sudarė 12,44 proc. visų tais metais tirtų maisto papildų mėginių kiekio.

2013 metais teigiamų maisto papildų tyrimų rezultatų sumažėjo iki 4,22 proc. (18 pav.)

42

18 pav. Maisto papildų mėginių tyrimų atsakymų analizė

43

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Maisto papildų, specialiosios paskirties maisto produktų reglamentavimą ir kontrolę vykdo

trys pagrindinės valstybinės institucijos. Sveikatos apsaugos ministerija vykdo teisinį

reglamentavimą, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vykdo maisto produktų, maisto papildų

kontrolę, o Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba vykdo reklamos kontrolę. Maisto papildų

notifikavimą vykdo NMVRVI. Strateginis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tikslas

užtikrinti vykdomą maisto saugos ir kokybės kontrolę visais maisto tvarkymo etapais (tarp jų ir

maisto papildų bei specialios paskirties maisto produktų), apsaugoti vartotojų interesus, kad

tiekiamas šalies rinkai ir eksportuojamas maistas atitiktų teisės aktais nustatytus saugos, kokybės,

ženklinimo ir kitus privalomuosius reikalavimus. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos

maisto papildų kontroliuojami sektoriai yra maisto papildų gamintojai, prekybos įmonės, vaistinės,

sporto klubai. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba maisto papildų kontrolę vykdo

vadovaudamasi kokybės kontrolės programa KT-2-2-11 „Negyvūninio maisto gamybos subjektų

valstybinės kontrolės programa“. Nacionalinis maisto ir veterinarijos institutas atlieka maisto

papildų kokybės kontrolę. Mūsų analizės duomenimis, per 5 metus ištirti 748 maisto papildų

mėginiai iš kurių 40 (5,35 proc.) neatitiko norminių dokumentų reikalavimų. Didžiausią tyrimų dalį

sudaro mikrobiologiniai (24 proc.) tyrimai ir kenksmingų likučių nustatymas papilduose. Švino

likučių nustatymas sudarė 38,97 proc. visų per 5 metus atliktų cheminių tyrimų, kadmio – 35,97

proc., o gyvsidabrio – 9,81 proc. Bendrai visų kitų cheminių junginių tyrimai sudarė 15,25 proc.

Maisto papildų naudojimą reglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai ir nacionaliniai

norminiai dokumentai, pagrįsti daugiamečiais specialistų stebėjimais bei tyrimais. Šiuo metu

Lietuvoje maisto papildų reglamentavimas (t.t.ženklinimas) siejamas su šiais norminiais

dokumentais: Reglamentas (ES) 1169/2011 „Dėl informacijos apie maistą teikiamą vartotojams“,

LR HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“, LR HN 17:2010 „Maisto papildai, Reglamentas

(EB) 1924:2006, R „Dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą“,

Reglamentas (EB) Nr. 1170/2009 „Dėl vitaminų ir mineralinių medžiagų bei jų formų kurių galima

pridėti į maisto produktus, įskaitant maisto papildus, sąrašų“. Pereinamuoju laikotarpiu maisto

produktų ženklinimas turi atitikti LR HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ arba

Reglamento (ES) 1169/2011 „Dėl informacijos apie maistą teikiamą vartotojams“ reikalavimus.

Maisto verslo operatoriams pasiruošti Reglamento (ES) 1169/2011 taikymui yra skirtas ilgas

pereinamasis laikotarpis. Ženklinant maisto papildus, nurodomas pavadinimas, maistinių ar kitų

produktą apibūdinančių medžiagų kategorijų pavadinimai arba nuoroda apie maistinių ar kitų

44

medžiagų pobūdį, maisto papildo kiekis suvartojamas per parą. Taip pat būtinas perspėjimas

neviršyti nustatytos rekomenduojamos dozės bei paaiškinimas apie tai, kad maisto papildas neturėtų

būti vartojamas kaip maisto pakaitalas ir kad neturi būti laikomas vaikams prieinamoje vietoje.

Maisto papilde esančių medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį kiekis ženklinant yra

nurodomas skaitmenimis. Taip pat nurodomi maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba

fiziologinį poveikį, kiekiai, siūlomi suvartoti per parą maisto papildo kiekyje. Nurodant siūlomame

suvartoti per parą maisto papildo kiekyje vitaminų ir mineralinių medžiagų, kurių yra nustatytos

rekomenduojamos paros normos, kiekius, taip pat nurodoma, kokį rekomenduojamos paros normos

procentą tai sudaro. Teiginiai apie maistingumą leidžiami tik tuo atveju, jei atitinka šio reglamento

išdėstytas sąlygas. Teiginiai apie sveikatingumą yra draudžiami, išskyrus tuos atvejus, kai

atsižvelgiant į reglamento nuostatas yra įtraukti į leidžiamų teiginių sąrašą.

Ekonominis šalių vystymasis, urbanizacijos ir globalizacijos procesai glaudžiai susiję su

gyvensenos pokyčiais, kurie turi įtakos žmonių mitybos įpročiams, o tuo pačiu ir sveikatai.

Tenkinant vartotojų poreikius, kuriamos naujos maisto gamybos technologijos, nauji maisto

produktai. Esant didžiulei maisto produktų pasiūlai, tarp gausybės produktų atsiranda ir

menkaverčių. Vartotojai dažnai maitinasi nevisaverčiu, neužtikrinančiu maistinių medžiagų

poreikio maistu ir visų reikiamų maistinių medžiagų negauna su įprastu maistu, todėl savo mitybą

stengiasi pagerinti vartodami įvairius maisto papildus, tame tarpe ir papildus kurių sudėtyje yra

įvairių biologiškai aktyvių medžiagų (Bartkevičiūtė ir kt., 2011).

Tyrėjų duomenimis, bent vieną mėnesį per metus maisto papildus vartoją beveik trys

ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų. Dažniau maisto papildus vartojo jaunesni nei 35 metų, turintys

aukštesnį išsilavinimą vyrai ir moterys, bei mieste gyvenančios moterys (Kriaučionienė ir kt.,

2007).

Mūsų tyrimo rezultatai parodė, kad Maisto papildų pasirinkimą statistiškai reikšmingai įtakoja

respondentų amžiaus ir užimtumas. Reikšmingai daugiau 18-25 metų amžiaus respondentų renkasi

maisto papildus skirtus širdies veiklai gerinti (80 proc.)., o 26-35 metų respondentai (66,7 proc.)

renkasi papildus gerinančius virškinimą. Jaunesnio amžiaus žmonės yra linkę dažniau analizuoti ir

supranta etiketėse pateikiamą informaciją (18 -25 m. – 69,5 proc.). Taip pat statistiškai reikšmingai

daugiau atkreipia dėmesį į rekomenduojamą paros normą (18 – 25 m. 63,4 proc.). Darome prielaidą,

kad ši respondentų grupė veda aktyvų gyvenimo būdą (studijuoja, sportuoja), rūpinasi savo

sveikata, tuo pačiu ir mityba.

Retkarčiais vartojama keletas papildų vienu metu. Mūsų tyrimų duomenimis 21 proc.

respondentų vartoją kelių rūšių papildus vienu metu. Tuo tarpu 79 proc. apklaustųjų renkasi tik

45

vieną maisto papildą. Tyrėjų duomenimis, vartojant keletą maisto papildų vienu metu reikia

atkreipti dėmesį į tai, kokių medžiagų yra jų sudėtyje, nes vartojant maisto papildus, kuriuose yra

atskirų medžiagų kompleksas, tos pačios medžiagos gaunama iš skirtingų produktų. Be to, kai

kurios medžiagos, pvz., riebaluose tirpūs vitaminai A, D, E, K, kaupiasi žmogaus organizme, todėl

vartojant dideliais kiekiais gali atsirasti hipervitaminozė. Be to, maisto papildų sudėtyje būna įvairių

augalų, o žolinių preparatų teigiamas poveikis ne visada yra moksliškai įrodytas (Brimerienė ir kt.,

2013).

Įtakos papildų pasirinkimui turi ir vartotojų specialybė bei užimtumas. Informacinių

technologijų srityje dirbantys specialistai daugiau renkasi papildus regėjimui bei protinei veiklai

gerinti (81,8 proc.). Biomedicininį išsilavinimą turintys vartotojai daugiau renkasi papildus

imunitetui stiprinti (26,0 proc.) ir papildus mitybai papildyti, bendram organizmo stiprinimui.

46

IŠVADOS

1. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute per 2009-2013 metus

ištirti 748 maisto papildų mėginiai, iš kurių 40 (5,35 proc.) neatitiko norminių dokumentų

reikalavimų.

2. Maisto papildų pasirinkimą statistiškai reikšmingai įtakoja respondentų amžius ir

užimtumas. Reikšmingai daugiau 18-25 metų amžiaus respondentų pasirenka maisto papildus,

skirtus širdies veiklai gerinti (80 proc.)., taip pat statistiškai reikšmingai daugiau 26-35 metų

amžiaus tyrime dalyvavusių apklaustųjų nurodė, kad jų pasirenkama maisto papildų grupė yra

orientuota į virškinimo gerinimą (66,7 proc.).

3. Jaunesnio amžiaus respondentai dažniau nei vyresnio amžiaus žmonės nurodė, kad

supranta informaciją, pateikiamą etiketėse. Sveikatingumo ir maistingumo informaciją supranta

66,1 proc. 18-25 m. amžiaus respondentų ir tik 2,3 proc. vyresnio nei 46 metų amžiaus respondentų.

4. Maisto papildų rūšies pasirinkimą statistiškai reikšmingai įtakoja respondentų veiklos

pobūdis. Darbininkai dažniau renkasi maisto papildus skirtus imunitetui stiprinti (52,4 proc.),

virškinimui gerinti ir bendro organizmo stiprinimui (72,2 proc.). Pensijinio amžiaus žmonės renkasi

papildus, skirtus sąnario kremzlės struktūrai palaikyti (22,2 proc.), o namų šeimininkės daugiau

renkasi papildus, skirtus dietai (33,3 proc.).

5. Skirtingų specialybių žmonės renkasi skirtingas maisto papildų grupes. Informacinių

technologijų specialistai daugiausia (81,8 proc.) rinkosi regėjimui gerinti ir protinei veiklai skirtus

(28, 0 proc.) papildus. Medikai/Veterinarai rinkosi papildus imunitetui stiprini (26,0 proc.) ir

papildus mitybai papildyti, bendram organizmo stiprinimui (26,0 proc.). Moksleiviai/studentai

dažniausiai rinkosi imunitetui stiprinti (40 proc.).

6. Respondentų profesinės veiklos pobūdis turi įtakos informacijos, kuri yra nurodyta

etiketėse supratimui. 51 proc. medicinos/veterinarijos išsilavinimą turinčių respondentų supranta

rekomenduojamos paros dozės informaciją, 46 proc. supranta iš dalies, 3,0 proc. - nesupranta šios

informacijos. 82 proc. administracine veikla užsiimančių respondentų šios informacijos nesupranta.

47

PASIŪLYMAI

1. Valstybinės institucijos, atsakingos už maisto papildų reglamentavimą ir kontrolę,

turėtų daugiau dėmesio skirti švietėjiškai veiklai. Atsižvelgiant į savo kompetenciją, atsakingos

institucijos galėtų mokyklose organizuoti daugiau mokymų, seminarų susijusiu su maisto papildais.

Televizija ir radijas – puiki erdvė švietėjiškai veiklai, kurios metu galėtų būti rengiamos laidos,

suteikiančios vartotojams daugiau tinkamų žinių apie maisto papildus.

2. Vartotojams nerekomenduotume pirkti importuojamų maisto papildų iš fizinių

asmenų, nes tokiu atveju nežinoma, ar tas produktas yra patikimas, kokybiškas. Nekokybiškas

maisto papildas gali sukelti nepageidaujamų pasekmių ir padaryti žalos sveikatai. Be to, vartotojas,

pirkdamas iš fizinių asmenų atvežtinius maisto papildus, gali sumokėti pernelyg didelę, kokybės

neatitinkančią, kainą.

48

LITERATŪRA

1. Aivanovas O. M. Mitybos joga. Izvoro raštų rinkinys. Nr 204 Leidykla Prosveta. 2001. Nr.

204. P. 94–102.

2. Allison D. B., Fontaine K. R., Manson J. E., Vanltallie T .B. Annual deaths attributable to

obesity in the Uniteted States. JAMA. 1999. Vol. 282. P. 15301–538.

3. Astrauskiene A., Abaravičius A., Bartkevčiūtė R., Barzda A., Bulotaitė L., Klumbienė J.,

Petkevičienė J., Stukas R. Sveikos gyvensenos rekomendacijos. Mokomoji knyga. Vilnius.

2011. P. 10.

4. Barringer T., Kirk J., Michielutte R. Effect of a multivitamin and mineral supplement

on infection and quality of life. Annals of Internal medicine. 2003. No. 138(5). P.430−431.

5. Bartkevičiūtė R., Barzda A., Stukas R., Abaravičius A., Petkevičienė J., Klumbienė J.

Sveikos mitybos rekomendacijos. Vilnius. 2011. P. 42–3.

6. Belousovaitė V. Pateikiamų rinkai maisto papildų apžvalga.

http://vilniausvsc.sam.lt/pub/vilnius/imagelib/file/teikiamu%20rinkai%20maisto%20papildu

%20apzvalga.pdf prieiga per internetą 2014.04.04.

7. Brimerienė I., Čeponytė Z., Dagiliūtė R., Drulytė I., Gapšytė V., Maldeikienė A.,

Ščeponavičienė S.,Venckevič E. Atsakingas vartojimas. Mokytojo knyga. Vilnius. 2013.

P.63–65.

8. Dulskienė V. Aplinka ir sveikata. (Http://www.asu.lt/nm/l-

projektas/Aplinkairsveikata/titlas.htm prieiga per internetą 2014.04.02.).

9. EB (Komisijos reglamentas). Nr. 1170/2009 2009 m. lapkričio 30 d. Iš dalies keičiantis

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2002/46/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos

reglamentui (EB) Nr. 1925/2006 dėl vitaminų ir mineralinių medžiagų bei jų formų, kurių

galima pridėti į maisto produktus, įskaitant maisto papildus, sąrašų. 2009. P. 1–5.

10. EB (Komisijos reglamentas). Nr. 466/2001 2001 m. kovo 8 d. Nustatantis didžiausius

leistinus tam tikrų teršalų maisto produktuose kiekius. 2001. P. 647–5.

11. European commission. Discussion Paper on the setting of maximum and minimum amounts

for vitamins and minerals in foodstuffs. 2006. P. 6.

12. Europos parlamento ir tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002 2002 m. sausio 28 d.

Nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis

Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias

procedūras (OL L 31, 1.2.2002, p. 1); iš dalies keičiamas: M1 Europos Parlamento ir

49

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1642/2003 2003 m. liepos 22 d. L 245 4 29.9.2003 ir M2

Komisijos reglamentas (EB) Nr. 575/2006 2006 m. balandžio 7 d. L 100 3 8.4. 2006. P. 1–

12.

13. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1935/2004 2004 m. spalio 27 d. Dėl

žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, ir panaikinantis Direktyvas 80/590/EEB ir

89/109/EEB (OL 2004 m. L 338). 2004. P.1–6.

14. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 852/2004 2004 m. balandžio 29 d.

Dėl maisto produktų higienos (OL 2004 m. Specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas).

2004. P. 1–12.

15. Grabauskas V., Petkevičienė J., Kriaušionienė V., Klumbienė J. Lietuvos gyventojų

sveikatos skirtumai: išsimokslinimas ir mitybos įpročiai. Medicina. 2004. T. 40(9). P.

75−88.

16. Gražulevičienė, R. Žmogaus ekologija. Kaunas. Vytauto Didžiojo universiteto leidykla. 2002. P. 64

17. Hansbro J., Bridgwoo A., Morgan A., Hickman M. What People Know, What People

Think, What People Do: A Survey of Adults Aged 16–74 in Engalnd. Social Survey

Division of ONSS on behalf of the Health Education Authority, Stationery Office. London.

1997. P. 32–41.

18. Hathcock J. N., Shao A., Vieth R., Heaney R. Risk assessment for vitamin D. The American

Journal of Clinical Nutrition. 2007. Nr.85. P. 6–9.

19. HN (higienos norma). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės

13 d. Įsakymas Nr. V-432 Dėl Lietuvos higienos normos HN 17:2010 „Maisto papildai“

patvirtinimo. Valstybės žinios. 2010-05-20. Nr. 58-2844. P. 1–4.

20. Informacinė atmintinė. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. 2011. 4 p.

21. Jarienė E., Ulinskaitė A. Apklausa „Lietuvos gyventojų požiūris į sveiką maistą ir

jo vartojimą“. 2010.

22. Kevin A. Pearce, M.D., M.P.H., Maria G. Boosalis, PH.D., M.P.H., R.D., L.D., and Bryan

Yeager, Pharm.D. Update on Vitamin Supplements for the Prevention of Coronary Disease

and Stroke. Am Fam Physician. 2000 Sep 15;62(6):1359-1366

23. Kizer K. W., Fan A. M., Bankowska J., Jackson R. J., Lyman D. O. Vitamin A-A Pregnancy

Hazard Alert. Http://europepmc.org/articles/PMC1002277/pdf/westjmed00113-0080.pdf

prieiga per internetą 2013.10.03.

50

24. Kochanskienė I., Petkevičienė J., Šumskas L., Kregždytė L. Suaugusių žmonių maisto

papildų vartojimo ypatybės. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas. 2008.T .XII. Nr. 7–8.

P. 487-492.

25. Komisijos reglamentas (EB) Nr.1881/2006 2006 m. Gruodžio 19 d., nustatantis didžiausias

leistinas tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijas (OL 2006 L 364, p. 5). P. 1-5.

26. Kriaučionienė V., Petkevičienė J., Klumbienė J., Ramažauskienė V. Suaugusių Lietuvos

gyventojų maisto papildų vartojimas atsižvelgiant į socialinius ir demografinius veiksnius.

Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas. 2007. T. XI. Nr. 12. P. 814-818.

27. Lietuvos Respublikos Seimas. Farmacijos įstatymas 2006 m. Birželio 22 d. Nr. X-709;

Valstybės žinios, 2006-07-18, Nr. 78-3056. P. 1-4.

28. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. Gruodžio 24 d. Įsakymas dėl

Lietuvos higienos normos HN 118:2002 „Maisto produktų ženklinimas. Valstybės žinios,

2003, Nr.: 13 -530. P.1-6.

29. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. Gegužės 5 d. Įsakymas Nr. V-

371 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 16:2006 „Medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su

maistu, specialieji sveikatos saugos reikalavimai“ . Valstybės žinios, 2003, Nr.: 58-2069. P.

1-4.

30. Lietuvos sveikatos programa. Patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. Liepos 2 d.

Nutarimu Nr. VIII-833 (Žin., 1998, Nr. 64-1842). P. 30-3l.

31. LR (Lietuvos Respublika). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m.

Vasario 22 d. Nr. V-161 įsakymas dėl pranešimo (notifikavimo) apie į Lietuvos Respublikos

rinką pateikiamus maisto papildus tvarkos aprašo patvirtinimo. Valstybės žinios, 2010, Nr.:

24 -1149. P.1-2.

32. Marriott B. M., Bomnardelli V.,Taylor & Francis. Dietary Supplements of Plant Origin. A

nutrition and health approach. 2003. P. 1-24.

33. Mikalauskaitė D. Saukienė J. Sveikos mitybos paslaptys. Vilnius. Mokslas. 1990. 120p.

34. Miškinienė M. Mityba. Vilnius. Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla. 2006.127p.

35. Morris M. C., scd; Evans D. A., MD; Bienias J. L., scd; Tangney Ch. C., phd; Bennett D.

A., MD; Aggarwal N., MD; Wilson R. S., phd; Scherr P.A., phd, scd. Dietary Intake of

Antioxidant Nutrients and the Risk of Incident Alzheimer Disease in a Biracial Community

Study. JAMA. 2002;287(24). P.3230-3237.

51

36. Muth M. K., Anderson D. W., Domanico J. L., Smith J. B., Wendling B. Economic

Characterization of the Dietary Supplement Industry.

Http://www.responsibletechnology.org/docs/223.pdf prieiga per internetą 2013.09.26.

37. NMVRVI (Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas). Maisto papildas

– ne vaistas, o maistas. Http://www.nmvrvi.lt/lt/naujienos/399/ prieiga per internetą

2013.11.03.

38. NMVRVI (Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas). Maisto papildų

notifikavimas. http://nmvrvi.lt/lt/maisto.papildu.notifikavimas/ prieiga per internetą

2014.04.02.

39. Petrauskienė A., Zaborskis A. Aukime sveiki. Auklėtojos knyga. Kaunas 2000. 92 p.

40. Praškevičius A., Ivaninienė L., Stasiūnienė N., Burneckienė J., Rodovičius H., Lukoševičius

L., Kondratas D. Biochemija. Kaunas. 2003. P. 161-195.

41. PSO (Pasaulio sveikatos organizacija). Nutrients in Drinking Water. World Health

Organisation. 2005.P. 38

42. Sekmokienė D., Garmienė G., Lelešienė V., Juškaitienė D. Natūralūs augalų ekstraktai-

funkcinio maisto papildai. Http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2000/10/10eks.html prieiga per

internatą 2013.12.01.

43. Siega-Riz A. M., Del Campo Y. K., Kinlaw A. A., Reinhart G. A., Allen L .H., Shahab-

Ferdows S., Heck J., Suchindran Ch. M., Bentley M. E. Effect of supplementation with a

Lipid-Based Nutrient Supplement on the Micronutrient Status of Children Aged 6–18

Months Living in the Rural Region of Intibucá, Honduras. 2014. P. 245–254.

44. Stukas R. Daugiakomponenčiai maisto papildai – puiki sveikatos formulė. Farmacija ir

laikas. 2006. Nr. 8. P. 36–39.

45. Stukas R. Daugiakomponenčiai maisto papildai – puiki priemonė organizmui stiprinti.

Farmacija ir laikas. 2005. Nr. 8. P. 66-68.

46. Stukas R., Bartkevičiūtė R., Grinkevičiūtė K. Maisto papildų vartojimo tarp Vilniaus

Universiteto studentų įvertinimas. Sveikatos mokslai. Vilnius. 2002. T. 3. P. 9–12.

47. Stukas R. Maisto papildai ir medicininės paskirties maisto produktai: panašumai ir

skirtumai. Farmacija ir laikas. 2005. T. 6. P. 10–12.

48. Šamulevičiūtė A. Informacijos apie maistą teikimo vartotojams teisiniai aspektai. 2012.

P.196–199.

49. Vinceti M., Dennert G., Crespi C. M., Zwahlen M., Brinkman M., Zeegers M., Horneber

M., D'Amico R., Del Giovane C. Selenium for preventing cancer. 2014. P.1–6.

52

50. Vaitkevičius J., V., Vaitkevičienė, A. Maisto sauga ir savikontrolė ugdymo įstaigoje. Šiauliai. Šiaurės Lietuva. 2008. P. 40.

51. VMVT. Notifikuotų maisto papildų sąrašas nuo 2014-01-01. http://vmvt.lt/maisto-

papildai/?page=800&gaminys=&p_orginal=&gamintojas=&gam_adres=&platintoj=&plat_a

dres=&kilme= prieiga per internetą 2014.04.05.

52. Whalley L., Fox H., Wahle K., Starr J., Deary I. Cognitive aging, childhood intelligence,

and the use of food supplements: possible involvement of n-3 fatty acids (1–3). The

American Journal of Clinical. 2004. Vol. 80. P. 16–50.

53

PRIEDAI

1 priedas

54

55

56

2 Priedas

3 lentelė. Riebaluose tirpūs vitaminai Vit. Cheminis pavadinimas

Fiziologinis pavadinimas

Aktyvi forma Biocheminė funkcija Ligos (arba simptomai), esant vitamino trūkumui

Paros dozė, mg

A* Retinolis Antikseroftalminis

Retinolis, retinalis, retinoinė rūgštis

Regėjimo fotocheminės reakcijos. Greitai vešinčių audinių ląstelių dalijimosi ir diferenciacijos reguliacija. Ląstelių augimo ir diferenciacijos reguliacija.

Vištakumas. Folikulinė hiperkeratozė (odos suragėjimas). Augimo sulėtėjimas ir kt.

~1,5

D** Kalciferoliai: Ergokalciferolis (D2) Cholekalciferolis, (D3)

Antirachitinis

1,25-dihidroksikalciferolis

Kalcio ir fosforo apykaitos reguliacija.

Rachitas (vaikų). Osteomaliacija - kaulų suminkštėjimas (suaugusiųjų).

0,01-0,025

57

Vit. Cheminis pavadinimas

Fiziologinis pavadinimas

Aktyvi forma Biocheminė funkcija Ligos (arba simptomai), esant vitamino trūkumui

Paros dozė, mg

E Tokoferolis Antisterilinis

α, β γ, σ - tokoferoliai, tokotrienoliai

Antioksidantas (apsaugo ląstelių membranų lipidus).

Hemolizinė anemija (neišnešiotų vaikų). Suaugusiųjų - sėklidžių atrofija, raumenų distrofija.

~10

K Naftochinonai: Filochinonas (K1), menachinonas (K2)

Antihemoraginis

Filochinonas (K1), menachinonas (K2)

Kraujo krešėjimo faktorių (II, VIII, IX ir X) aktyvinimas y-karboksilinimo būdu.

Kraujo krešėjimo sutrikimai.

~1

* vitamino A provitaminai: α, β γ - karotinai, aktyviausias - β -karotinas, ** vitamino D2 provitaminas — ergosterolis (augaluose, mielėse), ** vitamino D3 provitaminas - 7-dehidrocholesterolis (odoje)

3 Priedas

4 lentelė. Vandenyje tirpūs vitaminai Vit. Cheminis pavadinimas

Fiziologinis pavadinimas

Aktyvi forma Biocheminė funkcija Ligos (arba simptomai), esant vitamino trūkumui

Paros dozė, mg

Tiaminas (B1) Antineuritinis

Tiamino pirofosfatas, tiamino trifosfatas

a-ketonorūgščių oksidacinis dekarboksilinimas ir kt.

Beriberi liga, Korsakovo sindromas alkoholizmo atveju.

~2

Riboflavinas (B2)

Augimo vitaminas

Flavinadeninodinukleotidas (FAD), Flavinmononukleotidas (FMN)

Elektronų (vandenilio) pernaša

Odos ir nervų sistemos pažeidimai. Mažakraujystė.

~2

58

Vit. Cheminis pavadinimas

Fiziologinis pavadinimas

Aktyvi forma Biocheminė funkcija Ligos (arba simptomai), esant vitamino trūkumui

Paros dozė, mg

Pantoteno rūgštis (B5)

Antidermatitinis

CoA, pantotein-4-fosfatas, defosfo-CoA

Acilo grupės pernašos reakcijos ir kt.

Odos, gleivinių, nervų sistemos, endokrininių liaukų, širdies ir kt. pažeidimai

~5

PP Nikotino (B3) rūgštis, nikotinamidas

Antipelagrinis

Nikotinamidadenindinukleotidas (NAD), Nikotinamidadenindinukleotido fosfatas (NADP)

Elektronų (vandenilio) pernaša sistemos

Pelagra (odos, nervų virškinamojo trakto pažeidimai)

~20

Piridoksolis (B6), piridoksalis, piridoksaminas

Antidermatitinis

Piridoksalio fosfatas

Aminorūgščių amininimas silinimas ir kt.

Odos pažeidimas (simetriniai dermatitai) ir kt.

~2

Folio rūgštis (B9)

Augimo Tetrahidrofolio rūgštis

Vienanglių grupių pernaša

Megaloblastinė mažakraujystė

~2

Kobalaminas (B12)

Antianeminis

Metil- arba deoksia- denozilkobalaminas

Homocisteino metilinimas į metioniną Metilmalonil-CoA izomerizacija

Piktybinė mažakraujystė

0.003

Biotinas (B7) Antiseborėjinis

N-karboksibiotinillizinas

Karboksilinimo reakcijos

Odos, nervų sistemos pažeidimai

0.25

59

Vit. Cheminis pavadinimas

Fiziologinis pavadinimas

Aktyvi forma Biocheminė funkcija Ligos (arba simptomai), esant vitamino trūkumui

Paros dozė, mg

Askorbo rūgštis (C)

Antiskorbutinis

Askorbo rūgštis

Prolino, lizino hidroksilinimas (kolageno biosintezė). Antioksidacinis veikimas ir kt.

Skorbutas ~100

Vit. Cheminis pavadinimas

Fiziologinis pavadinimas

Aktyvi forma Biocheminė funkcija Ligos (arba simptomai), esant vitamino trūkumui

Paros dozė, mg

Tiaminas (B1) Antineuritinis

Tiamino pirofosfatas, tiamino trifosfatas

a-ketonorūgščių oksidacinis dekarboksilinimas ir kt.

Beriberi liga, Korsakovo sindromas alkoholizmo atveju.

~2

Riboflavinas (B2)

Augimo vitaminas

Flavinadeninodinukleotidas (FAD), Flavinmononukleotidas (FMN)

Elektronų (vandenilio) pernaša

Odos ir nervų sistemos pažeidimai. Mažakraujystė.

~2

Pantoteno rūgštis (B5)

Antidermatitinis

CoA, pantotein-4-fosfatas, defosfo-CoA

Acilo grupės pernašos reakcijos ir kt.

Odos, gleivinių, nervų sistemos, endokrininių liaukų, širdies ir kt. pažeidimai

~5

PP Nikotino (B3) rūgštis, nikotinamidas

Antipelagrinis

Nikotinamidadenindinukleotidas (NAD), Nikotinamidadenindinukleotido fosfatas (NADP)

Elektronų (vandenilio) pernaša sistemos

Pelagra (odos, nervų virškinamojo trakto pažeidimai)

~20

60

Vit. Cheminis pavadinimas

Fiziologinis pavadinimas

Aktyvi forma Biocheminė funkcija Ligos (arba simptomai), esant vitamino trūkumui

Paros dozė, mg

Piridoksolis (B6), piridoksalis, piridoksaminas

Antidermatitinis

Piridoksalio fosfatas

Aminorūgščių amininimas silinimas ir kt.

Odos pažeidimas (simetriniai dermatitai) ir kt.

~2

Folio rūgštis (B9)

Augimo Tetrahidrofolio rūgštis

Vienanglių grupių pernaša

Megaloblastinė mažakraujystė

~2

Kobalaminas (B12)

Antianeminis

Metil- arba deoksia- denozilkobalaminas

Homocisteino metilinimas į metioniną Metilmalonil-CoA izomerizacija

Piktybinė mažakraujystė

0.003

Biotinas (B7) Antiseborėjinis

N-karboksibiotinillizinas

Karboksilinimo reakcijos

Odos, nervų sistemos pažeidimai

0.25

Askorbo rūgštis (C)

Antiskorbutinis

Askorbo rūgštis

Prolino, lizino hidroksilinimas (kolageno biosintezė). Antioksidacinis veikimas ir kt.

Skorbutas ~100

4 Priedas Chi-Square Tests

Value df

Asymp. Sig. (2-sided)

Pearson Chi-Square 400,905(a)

21

0,000

Likelihood Ratio 345,103

21

0,000

Linear-by-Linear Association

24,929 1 0,000

N of Valid Cases 614

5 Priedas Chi-Square Tests

61

Value df

Asymp. Sig. (2-sided)

Pearson Chi-Square 470,241(a)

18

0,000

Likelihood Ratio 353,508

18

0,000

Linear-by-Linear Association

127,349 1 0,000

N of Valid Cases 614

62

6 Priedas Chi-Square Tests

Value df

Asymp. Sig. (2-sided)

Pearson Chi-Square 121,815(a)

24

0,000

Likelihood Ratio 89,129

24

0,000

Linear-by-Linear Association

0,297 1 0,586

N of Valid Cases 614

7 Priedas Chi-Square Tests

Value df

Asymp. Sig. (2-sided)

Pearson Chi-Square 223,320(a)

48

0,000

Likelihood Ratio 167,973

48

0,000

Linear-by-Linear Association

3,959 1 0,047

N of Valid Cases 614

8 Priedas Chi-Square Tests

Value df

Asymp. Sig. (2-sided)

Pearson Chi-Square 39,740(a)

3 ,000

Likelihood Ratio 38,497 3 ,000 Linear-by-Linear Association

29,361 1 ,000

N of Valid Cases 614

9 Priedas Chi-Square Tests

Value df

Asymp. Sig. (2-sided)

Pearson Chi-Square 53,111(a)

6 0,000

Likelihood Ratio 47,554 6 0,000 Linear-by-Linear Association

23,478 1 0,000

N of Valid Cases 614

63

10 Priedas Chi-Square Tests

Value df

Asymp. Sig. (2-sided)

Pearson Chi-Square 33,552(a)

3 0,000

Likelihood Ratio 33,769 3 0,000 Linear-by-Linear Association

29,008 1 0,000

N of Valid Cases 614

11 Priedas Chi-Square Tests

Value df

Asymp. Sig. (2-sided)

Pearson Chi-Square 30,482(a)

6 0,000

Likelihood Ratio 31,011 6 0,000 Linear-by-Linear Association

13,595 1 0,000

N of Valid Cases 614

12 Priedas Chi-Square Tests

Value df

Asymp. Sig. (2-sided)

Pearson Chi-Square 17,840(a)

3 0,000

Likelihood Ratio 15,265 3 0,002 Linear-by-Linear Association

1,116 1 0,291

N of Valid Cases 614

13 Priedas

64

14 Priedas

15 Priedas

16 Priedas

65

17 Priedas

66

18 Priedas