42
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS Evelina Dauparaitė Arklių strongilų kontrolė ir antihelmintinis rezistentiškumas Xžirgyne Control and anthelmintic resistance of horse strongyles in Xfarm Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS Darbo vadovas: Prof. Habil. Dr. Saulius Petkevičius Kaunas, 2017

LIETUVOS SVEIKATOS UNIVERSITETAS VETERINARIJOS …20019822/20019822.pdf · LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS Evelina Dauparaitė

  • Upload
    others

  • View
    8

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

Page 1: LIETUVOS SVEIKATOS UNIVERSITETAS VETERINARIJOS …20019822/20019822.pdf · LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS Evelina Dauparaitė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

VETERINARIJOS FAKULTETAS

Evelina Dauparaitė

Arklių strongilų kontrolė ir antihelmintinis rezistentiškumas „X“

žirgyne

Control and anthelmintic resistance of horse strongyles in „X“ farm

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Prof. Habil. Dr. Saulius Petkevičius

Kaunas, 2017

Page 2: LIETUVOS SVEIKATOS UNIVERSITETAS VETERINARIJOS …20019822/20019822.pdf · LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS Evelina Dauparaitė

2

DARBAS ATLIKTAS VETERINARINĖS PATOLOGIJOS KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Arklių strongilų kontrolė ir antihelmintinis

rezistentiškumas „X“ žirgyne”.

1. Yra atliktas mano pačios.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ

ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

Prof. Habil. Dr. Saulius Petkevičius

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os)

vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai

1)

2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė) (parašas)

Page 3: LIETUVOS SVEIKATOS UNIVERSITETAS VETERINARIJOS …20019822/20019822.pdf · LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS Evelina Dauparaitė

3

TURINYS

SANTRAUKA........................................................................................................................................... 5

SUMMARY............................................................................................................................................... 6

SANTRUMPOS ........................................................................................................................................ 7

ĮVADAS .................................................................................................................................................... 8

1. LITERATŪROS APŽVALGA ....................................................................................................... 10

1.1. Strongylidae .............................................................................................................................. 10

1.1.1. Didieji strongilai ................................................................................................................ 10

1.1.2. Mažieji strongilai ............................................................................................................... 10

1.1.3. Arklių amžiaus, lyties ir veislės įtaka užsikrėtimui strongilais ......................................... 10

1.2. Strongiliozės paplitimas ............................................................................................................ 11

1.2.1. Didžiųjų strongilų paplitimas ............................................................................................ 11

1.2.2. Mažųjų strongilų paplitimas .............................................................................................. 11

1.3. Strongiliozės nematodų vystymasis .......................................................................................... 11

1.4. Strongiliozės patogeniškumas................................................................................................... 12

1.4.1. Didžiųjų strongilų patogeniškumas ................................................................................... 12

1.4.2. Mažųjų strongilų patogeniškumas ..................................................................................... 13

1.4.3. Cyathostominosis lervos ypatumai .................................................................................... 13

1.5. Strongilų kiaušinėlių diagnozavimas ........................................................................................ 13

1.5.1. Modifikuotas Makmasterio metodas ................................................................................. 13

1.5.2. Lervų kultūrų ruošimas ...................................................................................................... 14

1.5.3. Helmintų kiaušinėlių skaičiaus sumažėjimo (HKSS) testas .............................................. 14

1.6. Strongiliozės gydymas .............................................................................................................. 15

1.6.1. Antihelmintinės medžiagos ............................................................................................... 15

1.6.2. Benzimidazolai .................................................................................................................. 15

1.6.3. Tetrahidropirimidinai......................................................................................................... 15

1.6.4. Makrocikliniai laktonai...................................................................................................... 15

1.6.5. Priešparazitinio gydymo schemos ..................................................................................... 16

1.6.6. Selektyvus gydymo metodas ............................................................................................. 16

1.6.7. Prevencinės priemonės ...................................................................................................... 17

1.7. Strongiliozės atsparumas antihelmintinėms medžiagoms ........................................................ 17

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ........................................................................................... 19

2.1. Arklių atranka tyrimui............................................................................................................... 19

2.2. Tiriamųjų grupių sudarymas ..................................................................................................... 20

2.3. Mėginių rinkimas ...................................................................................................................... 20

Page 4: LIETUVOS SVEIKATOS UNIVERSITETAS VETERINARIJOS …20019822/20019822.pdf · LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS Evelina Dauparaitė

4

2.4. Dehelmintizacija ....................................................................................................................... 20

2.5. Parazitologiniai tyrimai............................................................................................................. 21

2.5.1. Modifikuotas Makmasterio metodas ................................................................................. 21

2.5.2. Helmintų kiaušinėlių skaičiaus sumažėjimo (HKSS) testas .............................................. 23

2.5.3. Lervų kultūrų ruošimo schema .......................................................................................... 23

2.6. Statistiniai skaičiavimai ............................................................................................................ 24

3. TYRIMO REZULTATAI................................................................................................................ 25

3.1. Pirmosios tyrimo dalies rezultatai (0 d.) prieš dehelmintizaciją ............................................... 25

3.2. Tiriamųjų arklių (n=52) KSG rezultatų prieš dehelmintizaciją palyginimas pagal amžių, lytį ir

veislę… ................................................................... ………………………………………………….26

3.3. Antihelmintinių medžiagų veiksmingumo kiekybinis tyrimas ................................................. 28

3.3.1. Antihelmintinės medžiagos – ivermektino veiksmingumas .............................................. 29

3.3.2. Antihelmintinės medžiagos – fenbendazolo veiksmingumas ............................................ 29

3.3.3. Antihelmintinių medžiagų gydymo veiksmingumo palyginimo rezultatai ....................... 30

3.3.4. Arklių strongilų atsparumas fenbendazolui ....................................................................... 32

REZULTATŲ APTARIMAS.................................................................................................................. 33

IŠVADOS ................................................................................................................................................ 36

REKOMENDACIJOS ............................................................................................................................. 37

LITERATŪROS SĄRAŠAS ................................................................................................................... 38

PADĖKA ................................................................................................................................................. 42

Page 5: LIETUVOS SVEIKATOS UNIVERSITETAS VETERINARIJOS …20019822/20019822.pdf · LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS Evelina Dauparaitė

5

SANTRAUKA

Strongiliozės yra vienos iš svarbiausių arklių endoparazitinių ligų, kurias sukelia Strongylidae

šeimos nematodai. Daugelį metų strongilų kontrolė buvo grindžiama dažnu prevenciniu antihelmintinių

medžiagų naudojimu, sudariusi palankias sąlygas kryptingai vystytis nematodams, atspariems

dažniausiai naudojamoms antihelmintinėms medžiagoms ir tai tapo viena iš aktualiausių problemų

veterinarijos srityje.

Šio tyrimo tikslas – nustatyti arklių strongiliozės gydymo veiksmingumą ivermektinu ir

fenbendazolu bei įvertinti strongilų atsparumą šioms antihelmintinėms medžiagoms „X“ žirgyne.

Tyrimą sudarė penkios dalys. Pirmoje tyrimo dalyje, naudojant modifikuotą Makmasterio metodą

buvo ištirti 58 arklių šviežių išmatų mėginiai, rinkti nuo gardo grindų arba ganyklinės žolės. Antroje

tyrimo dalyje tiriamųjų arklių (n=52), atitikusių iškeltą kriterijų (≥200 strongilų kiaušinėlių 1,0 grame

(KSG) išmatų), mėginių rezultatai buvo įvertinti pagal gyvūno amžiaus, lyties ir veislės įtaką

kiaušinėlių išskyrimui. Trečioje tyrimo dalyje tiriamieji (n=52) atsitiktine tvarka suskirstyti į dvi

grupes: I-ąją ir II-ąją. I-osios ir II-osios A – poveikio pogrupių arkliai dehelmintizuoti. Pirmosios

tiriamosios grupės (n=20) antihelmintinio preparato veiklioji medžiaga buvo ivermektinas, o antrosios

grupės (n=20) fenbendazolas. B – kontrolės pogrupių arkliai (po n=6) nedehelmintizuoti. Ketvirtoje

tyrimo dalyje buvo pakartotinai paimti šviežių išmatų mėginiai. Susistemintiems rezultatams prieš ir po

(14 d.) dehelmintizacijos buvo pritaikytas helmintų kiaušinėlių skaičiaus sumažėjimo (HKSS) testas ir

nustatytas naudotų medikamentų veiksmingumas. Penktoje tyrimo dalyje diferencijuoti

antihelmintinėms medžiagoms atsparūs arklių strongilai.

Visuose 58-nių arklių šviežių išmatų mėginiuose buvo nustatyti strongilų kiaušinėliai.

Detaliai išanalizavus arklių, pasiekusių KSG ribinį kriterijų duomenis, nustatyta, kad jauno

amžiaus arklių (≤4 m.) KSG vidutiniškai 15,2 proc. didesnis, nei vyresnių arklių grupėje (≥5 m.)

(p≤0,05). Tiriamųjų arklių lytis ir veislė neturėjo statistiškai patikimos įtakos išskiriamam strongilų

kiaušinėlių skaičiui grame mėginio (p≥0,05).

Tyrimo rezultatai parodė, kad arklių strongiliozės gydymas ivermektinu buvo 100 proc.

veiksmingas pagal HKSS (p<0,001), o antihelmintinio atsparumo požymių nebuvo nustatyta.

Strongiliozės gydymas fenbendazolu buvo 79 proc. veiksmingas pagal HKSS (p<0,001), nustatytas

aukštas arklių mažųjų strongilų (100 proc.) antihelmintinis atsparumas fenbendazolui „X“ žirgyne.

Raktažodžiai: Strongylidae, didieji strongilai, mažieji strongilai, strongiliozės, Makmasterio

metodas, HKSS, KSG, efektyvumas, IVM, FBZ, antihelmintinis atsparumas, gydymo efektyvumas.

Page 6: LIETUVOS SVEIKATOS UNIVERSITETAS VETERINARIJOS …20019822/20019822.pdf · LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS Evelina Dauparaitė

6

SUMMARY

Strongiloidosis is one of the most important endoparasite diseases in horses, caused by

nematodes of Strongylidae geminate. For decades, the control and prevention of horse strongyles was

based on frequent use of anthelmintics, which paved the path for development of specific resistant to

antiparasitic agents nematodes, rooting one of the biggest concerns in veterinary field.

The objective of the study was to determine the effectiveness of the treatment of horse strongyloidosis

with ivermectin and fenbendazole and evaluate resistance to these anthelmintic substances in “X” stud

farm.

The study consisted of 5 parts. Firstly, 58 fresh stool samples were examined using modified

MacMaster technique for quantative count of helminth eggs per gram (EPG) of facal matter. Secondly,

the results were evaluated according to age, gender and breed of the selected horses, that reached the

criteria - EPG ≥200 (n=52). Afterwards, the animals were randomly divided into two experimental

groups: 1st Group and 2nd Group, and were treated with different anthelmintic agents. Ivermectin was

used for Group 1 (n=20), and fenbendazole for Group 2 (n=20). In addition, from both groups control

subgroups were formulated, which were not treated in any way, that could influence infection of

parasites. After two weeks of treatment (14 days), EPGs were estimated repeatadly, evaluating

antiparasitic treatment, the FECRT (fecal egg count reduction test) method was applied. After

uncomplete and partly ineffective anthelmintic treatment with fenbendazole, L3 larvae had been

cultivated for differentiation of the resistant strains. Strongyle eggs were discovered in all feacal

samples (n=58) and 52 horses, based on methodological criteria, were used in further study.

It has shown, that young horses (≤ 4 years) had 15,2% higher EPG compared to older horses (≥5

years) (p≤0,05). There was no statistically significant difference in EPG‘s to horse sex or breed (p≥

0,05).

Given the results of the study, treatment of strongyloidosis with Ivermectin was highly effective

(FECRT 100%) and there was no indication of anthelmintic resistance (p<0,001). However,

fenbendazole has shown lower efficacy and notable anthelmintic resistance to horse small strongyles

was defined (FECRT 79%, p<0,001).

Keywords: Strongylidae, large and small strongyles, strongyliosis, modified MacMaster method,

EPG, FECRT, ivermectin, fenbendazole, treatment, anthelmintic resistance.

Page 7: LIETUVOS SVEIKATOS UNIVERSITETAS VETERINARIJOS …20019822/20019822.pdf · LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS Evelina Dauparaitė

7

SANTRUMPOS

Proc. – procentas

CYA – mažieji strongilai, cyathostomos

ML – makrocikliniai laktonai

IVM – ivermektinas

FBZ – fenbendazolas

PYR – pirantelis

KSG – kiaušinėlių skaičius 1,0 grame išmatų

HKSS – helmintų kiaušinėlių sumažėjimo skaičius

JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos

WAAVP – pasaulio veterinarinės parazitologijos asociacija

L2 – strongilų antros stadijos lerva

L3 – strongilų trečios stadijos lerva

LE3 – hipobiozės stadijos lerva

L5 – strongilų prnktos stadijos lerva

Pav. – paveikslas

Lent. – lentelė

Page 8: LIETUVOS SVEIKATOS UNIVERSITETAS VETERINARIJOS …20019822/20019822.pdf · LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS Evelina Dauparaitė

8

ĮVADAS

Pasaulyje arklių, natūraliai užsikrėtusių virškinamojo trakto nematodais, daugėja ir tai sukelia

didėjančius ekonominius nuostolius (1). Strongiliozės – vienos iš svarbiausių arklių endoparazitinių

ligų, kurias sukelia Strongylidae šeimos nematodai (2).

Strongiliozės nustatomos daugelyje pasaulio šalių. Šių parazitų invazija pasireiškusi 90 proc.

arklių populiacijos. Mažieji strongilai (Cyathostomins) yra vieni dažniausiai nustatomų virškinimojo

trakto nematodų, jų invaziškumas populiacijoje siekia 100 proc., o didžiųjų strongilų 58,5 proc. (2).

Helmintų invazija sukelia uždegiminę enteropatiją, vėliau sutrikdo žarnyno peristaltiką ir jas

aprūpinančių kraujagyslių mikrocirkuliaciją (3).

Arklių helmintų gydymui ir kontrolei naudojami įvairūs medikamentai ir prevencinės priemonės

(4). Šiuo metu naudojamos pagrindinės trys plataus veikimo spektro antihelmintinės medžiagos,

veikiančios prieš arklių nematodus: benzimidazolai (fenbendazolas, oksibendazolas),

tetrahidropirimidinas (pirantelis) ir makrocikliniai laktonai (ivermektinas, moksidektinas) (5).

Intensyvus antihelmintinių preparatų vartojimas per pastaruosius dešimtmečius sudarė palankias

sąlygas kryptingai vystytis nematodams, kurie yra atsparūs dažniausiai naudojamoms antihelmintinėms

medžiagoms ir tai tapo viena iš pagrindinių problemų veterinarijos srityje (6).

Mažujų strongilų atsparumas benzimidazolų grupės antihelmintinėms medžiagoms nustatytas

Švedijoje, Brazilijoje, Vokietijoje, Italijoje ir Jungtinėje Karalystėje (7–10). Atsparumas piranteliui

nustatytas 12-oje šalių, o plačiausiai ištirtas bei geografiškai labiausiai paplitęs Šiaurės Amerikoje (7).

Skirtingai nuo benzimidazolams ir piranteliui nustatyto plačiai paplitusio antihelmintinio atsparumo,

paskelbti kelių tyrimų rezultatai apie besiformuojantį mažųjų strongilų atsparumą makrocikliniams

laktonams (ML). 2011–2012 metais atliktuose tyrimuose buvo nustatytas atsparumas ML Suomijoje,

Prancūzijoje (10–13).

Lietuvos arklių augintojai dažniausiai dehelmintizaciją atlieka du kartus per metus: prieš

ganyklinį sezoną ir po jo, pagal galimybes keičiant medikamentus, t.y. atliekant preparatų rotaciją.

Neretai vienos grupės vaistai arkliams duodami penkis metus ir ilgiau, jų nekeičiant kitos klasės

priešparazitiniais vaistais, todėl neatmetama galimybė, kad šiomis sąlygomis galėjo išsivystyti strongilų

atsparumas antihelminėms priemonėms (14).

Antihelmintinio atsparumo susiformavimą antihelmintinėms medžiagoms tiek Šiaurės

Amerikoje, tiek Europoje lemia didelis benzimidazolams ir piranteliui atsparių nematodų paplitimas bei

besiformuojantis mažųjų strongilų atsparumas makrocikliniams laktonams (7,11).

Page 9: LIETUVOS SVEIKATOS UNIVERSITETAS VETERINARIJOS …20019822/20019822.pdf · LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS Evelina Dauparaitė

9

Kiekvieno žirgyno vykdomos dehelmintizacijos gydymo schemos veiksmingumas turėtų būti

nagrinėjamas kiekvienai antihelmintinių medžiagų klasei, nes antihelmintikų naudojimas dažniausiai

yra vienintelis būdas veiksmingai gydyti parazitais užsikrėtusį gyvūną. Siekiant kontroliuoti didėjantį

parazitų atsparumą, būtina sumažinti dehelmintizacijų dažnį, veikliųjų medžiagų kiekius bei reguliariai

vertinti arklių šviežių išmatų parazitologinių tyrimų rezultatus (KSG), taikyti tikslingą medžiagą – dar

1990 m. paskelbta tarptautinė rekomendacija dėl selektyvaus gydymo ir kontrolės metodų taikymo (6).

Remdamiesi literatūros šaltiniais, moksline pažanga bei dinamiškomis rinkos tendencijomis,

suformulavome šį darbo tikslą: nustatyti arklių strongiliozės gydymo veiksmingumą ivermektinu ir

fenbendazolu bei įvertinti strongilų atsparumą šioms antihelmintinėms medžiagoms „X“ žirgyne.

Tikslui pasiekti iškelti šie darbo uždaviniai:

1. Ištirti žirgyne laikomų arklių šviežių išmatų mėginius ir nustatyti šių arklių užsikrėtimo

strongilais lygį;

2. Įvertinti arklių amžiaus, lyties ir veislės įtaką strongilų kiaušinėlių išskyrimui;

3. Nustatyti arklių strongilų antihelmintinį atsparumą ivermektinui ir jo veiksmingumą strongilų

dehelmintizacijai;

4. Nustatyti arklių strongilų antihelmintinį atsparumą fenbendazolui ir jo veiksmingumą

strongilų dehelmintizacijai;

5. Nustatyti antihelmintinėms medžiagoms atsparius arklių strongilus „X“ žirgyne.

Page 10: LIETUVOS SVEIKATOS UNIVERSITETAS VETERINARIJOS …20019822/20019822.pdf · LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS Evelina Dauparaitė

10

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Strongylidae

Pasaulyje arklių užsikrėtimo spektras helmintais yra labai platus. Arkliai gali būti užsikrėtę

daugiau nei 100 rūšių endoparazitų, 50 proc. jų sudaro nematodai, priklausantys Strongylidae šeimai

(15). Strongiliozė vertinama kaip viena iš svarbiausių arklių endoparazitinių ligų (2). Taksonomiškai

šios šeimos atstovai išskiriami į dvi kategorijas: didžiuosius strongilus, priklausančius Strongylinae

pošeimiui, ir mažuosius strongilus, priklausančius Cyathostominae (CYA) pošeimiui (16).

Strongylidae nematodai parazituoja arklių virškinamąjame trakte. Gausi helmintų invazija

ženkliai sumažina gyvūnų produktyvumą, sukelia viduriavimą, svorio netekimą, tiesiosios žarnos

prolapsą ir įvairių tipų dieglius (patogeniškiausi – tromboemboliniai) (3). Šių parazitų helmintozės

pasireiškia abiejų lyčių ir įvairaus amžiaus arkliams (17).

1.1.1. Didieji strongilai

Strongylinae nariai sudaro didžiuosius strongilus: 1–5 cm ilgio nematodus, gelsvai rudos spalvos,

turinčius tiesioginį vystymosi ciklą (18). Strongilų gentyje išskiriamos trys helmintų rūšys,

parazituojančios arklių virškinamąjame trakte: Strongylus vulgaris, S. equinus ir S. edentatus (19).

1.1.2. Mažieji strongilai

Mažieji strongilai, dar žinomi kaip Cyathostomai (CYA), gelsvai baltos arba raudonos spalvos,

0,5–3 cm ilgio nematodai, parazituojantys arklių organizme (20). Šiuo metu pasaulyje yra žinoma apie

50 rūšių mažųjų strongilų parazituojančių virškinamąjame trakte, tačiau tik kelios rūšys yra

dominuojančios (21). Mažieji strongilai yra vieni dažniausiai randamų virškinamojo trakto nematodų

(17).

CYA parazituoja aklojoje ir gaubtinėje žarnose. Parazitų lervos linkusios kumuliuotis gyvūno

organizme (hipobiozės stadijos EL3 lervos). Šių nematodų sukeliama helmintoze gali sirgti įvairaus

amžiaus arkliai. Su amžiumi parazitų skaičius pas gyvūną didėja ir, priklausomai nuo užsikrėtimo

intensyvumo, gali pasireikšti klinikiniai požymiai; kartais gyvūnams tai tampa letalinės baigties

priežastimi (21).

1.1.3. Arklių amžiaus, lyties ir veislės įtaka užsikrėtimui strongilais

Strongilais gali būti užsikrėtę abiejų lyčių, įvairių veislių ir visų amžiaus grupių arkliai, tačiau

pastebima, kad jauni gyvūnai imlesni šiems parazitams. Nustatyta, kad šviežių išmatų mėginiuose,

strongilų kiaušinėlių skaičius 1,0 grame (KSG) jaunų arklių amžiaus grupėje (<1 m.) yra ženkliai

didesnis lyginant su vyresnių arklių amžiaus grupe (22).

Page 11: LIETUVOS SVEIKATOS UNIVERSITETAS VETERINARIJOS …20019822/20019822.pdf · LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS Evelina Dauparaitė

11

1.2. Strongiliozės paplitimas

Strongiliozės nustatomos daugelyje pasaulio šalių, parazitais užsikrėtę apie 90 proc. arklių

populiacijos. Mažieji strongilai (cyathostomins) yra vieni dažniausiai aptinkamų virškinimojo trakto

nematodų, jų invaziškumas populiacijoje siekia 100 proc., o didžiųjų strongilų 58,5 proc. (2).

1.2.1. Didžiųjų strongilų paplitimas

1960 m. atliktu tyrimu įrodyta, jog didieji strongilai, o ypač S. vulgaris, paplitę itin plačiai

globaliu mąstu, o jų invaziškumas ūkiuose siekė 80–100 proc. (23). Padidėjęs gydymo intensyvumas

sumažino patogeniško S. vulgaris paplitimo dažnį iki minimalaus. Pastaruoju metu skirtingose šalyse

atliktuose tyrimuose nustatytas ženklus didžiųjų strongilų sumažėjimas iki 5 proc. bandoje laikomų

arklių (24). Didžiųjų strongilų užsikrėtimas žirgynuose optimaliai kontroliuojamas taikant sezoninę

dehelmintizaciją (25).

1.2.2. Mažųjų strongilų paplitimas

Remiantis naujausiais tyrimais, nustatoma iki 50 CYA nematodų rūšių, galinčių parazituoti arklių

organizme. Visas rūšis diferencijuoti sudėtinga, tačiau įvardinama 13 labiausiai paplitusių atstovų,

apimančių 99 proc. visų arklių parazitinių invazijų: Cyathostomum, Cylindropharynx, Poteriostomum,

Cylicocyclus, Cylicodontophorus, Cylicostephanus, Caballonema, Petrovinema, Tridentoinfundibulum,

Skrjabinodentus, Hsiungia, Coronocyclus ir Parapoterostomum (15). Arklių intensyvus užsikrėtimas

šiais parazitais nustatytas Brazilijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje

Vokietijoje (8,10,12 26).

Tyrime, atliktame Rumunijoje, buvo nustatyta, kad visi tiriamieji arkliai užsikrėtę mažaisiais

strongilais. CYA intensyvumas svyravo nuo 390 iki 13 010 parazitų, o atlikus diferencinę diagnostiką

pagal morfologinius ypatumus, įvardinta, jog gyvūnai buvo užsikrėtę nuo 8 iki 24 mažųjų strongilų

rūšių (20).

Šiandien Strongylidae šeimos parazitai, o ypač CYA, laikomi svarbiausia arklių parazitų grupe,

kurių kiaušinėliai dažniausiai randami užkrėstose ganyklose (21).

1.3. Strongiliozės nematodų vystymasis

Didieji ir mažieji strongilai turi tiesioginį vystymosi ciklą (be tarpinio šeimininko) (18). Lytiškai

subrendusios strongilų patelės išskiria kiaušinėlius, kurie kartu su išmatomis pašalinami iš gyvūno

organizmo (27). Palankiomis aplinkos sąlygomis lervos neriasi iki invazinės L3 stadijos (18). Šios

stadijos lervos atsparesnės aplinkos sąlygoms už L1, L2 ir gali migruoti iš išmatų į ganyklinę žolę, su

kuria patenka į arklių organizmą (27).

Didžiųjų strongilų invazinės lervos, patekusios į arklių virškinamąjį traktą, vystosi skirtingai (28).

Page 12: LIETUVOS SVEIKATOS UNIVERSITETAS VETERINARIJOS …20019822/20019822.pdf · LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS Evelina Dauparaitė

12

S. vulgaris invazinė lerva pirmąjį kartą nertis skverbiasi į klubinės, aklosios ar dvilikapirštės

žarnų gleivinę. L4 lerva per mažųjų virškinimo trakto arterijų pogleivį prieš kraujo tekėjimo kryptį

migruoja į arteria mesenterica cranialis. Arterijų spindyje formuoja trombą ir per 4–6 mėn., subręsta.

L5 arterijos migruoja į žarnyną ir žarnų sienoje formuoja 5–8 mm skersmens mazgelius, kuriems plyšus

patenka į žarnyno spindį (12).

S. edentatus invazinė L3 lerva subręsti migruoja į kepenis ir parenchimoje neriasi į L4, o

įsiskverbusi į pilvaplėvę neriasi dar kartą ir migruoja į storosios žarnos gleivinę, formuoja pūlingus

mazgelius, o jiems plyšus patenka į žarnos spindį (28).

S. equinus invazinė lerva pirmąjį kartą organizme nertis skverbiasi į apatinę gaubtinę ir aklosios

žarnos gleivinę. L5 helmintų invazija randama kasoje ir kepenyse, o subrendę S. equinus strongilai

grįžta į storosios ir aklosios žarnų gleivinę (28).

Visos Strongylus spp. rūšys, o ypač S. vulgaris visceralinės migracijos metu sukelia didelę žalą

bei patologijas vidaus organuose (28).

CYA lervos turi tiesioginį vystymosi ciklą, tačiau priešingai didžiųjų strongilų lervoms, mažųjų

strongilų L3 neatlieka visceralinės migracijos, o parazituoja ir neriasi įsiskverbusios į žarnų gleivinę.

Mažųjų strongilų lervoms būdinga hipobiozės stadija, o šios prislopintos lervos (EL3) yra

pavojingiausios ir didžiąja dalimi skatina cyathostomin ligą (21).

1.4. Strongiliozės patogeniškumas

Strongiliozės yra svarbiausios ir patogeniškiausios arklių endoparazitinės ligos (2). Helmintų

invazija sukelia uždegiminę enteropatiją, tai sutrikdo žarnyno peristaltiką ir jas aprūpinančių

kraujagyslių mikrocirkuliaciją (3).

1.4.1. Didžiųjų strongilų patogeniškumas

Strongylus vulgaris lervos migruodamos arterijomis sukelia fibrozinį arterijų sienelių

sustorėjimą, tromboarteritą ir aneurizmas. Parazitų suformuoti ir atsiskyrę trombai sukelia embolijas,

išemijas ir infarktus, dėl kurių susiformuoja sunkūs diegliai. Tromboemboliniai diegliai jau seniai iš

esmės siejami su S. vulgaris invazija organizme (2). S. equinus lervos sukelia fibrozinį kasos uždegimą,

o S. edentates kepenų, pilvaplėvės uždegimus. Klinikiniai simptomai, priklausomai nuo didžiųjų

strongilų invazijos intensyvumo arklių organizme, pasireiškia karščiavimu, anemija, diegliais ir

mieguistumu (23).

Page 13: LIETUVOS SVEIKATOS UNIVERSITETAS VETERINARIJOS …20019822/20019822.pdf · LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS Evelina Dauparaitė

13

1.4.2. Mažųjų strongilų patogeniškumas

Daugelis CYA suaugusių lervų parazituoja nugaros ir pilvo gaubtinėse žarnose, tik iki 10 proc.

akloje žarnoje. Rumunijos žirgynuose atliktame tyrime nustatyta, kad intensyviausia mažųjų strongilų

invazija buvo pilvo (n=1531) ir nugaros (n=824) gaubtinėse žarnose, o mažiausia – aklojoje žarnoje

(n=524) (20).

Mažieji strongilai, parazituodami žarnyne, sukelia žarnų gleivinės erozijas, išopėjimus, mažų

kapiliarų plyšimą. Subrendusių cyathostomų klinikiniai simptomai yra švelnūs diegliai, nežymus

viduriavimas ir svorio netekimas (27).

Didesnę klinikinę reikšmę lemia CYA hipobiozės stadijos lervos, kurios turi įtakos žarnų

granuliomų ir hiperplazijų susidarymui, o uždegiminė enteropatija yra organizmo atsakas į lervų

perėjimą iš hipobiozės stadijos (15).

Nesukeldami klinikinių simptomų, CYA parazitai arklių virškinamajame trakte gali parazituoti

tūkstančiais. Didelis lervų skaičius gali kauptis organizme, o esant palankioms sąlygoms suaktyvėti ir

sukelti sindromą, vadinamą cyatostominoze (21,29).

1.4.3. Cyathostominosis lervos ypatumai

Lervų cyathostominosis sindromą sukelia vienu metu iš hipobiozės būsenos suaktyvėjusių L4

lervų migracija į žarnyno spindį (27). Suintensyvėjęs cyathostominų sindromų pasireiškimas stebimas

vėlyvą žiemą arba ankstyvą pavasarį, palankiausiu metu lervoms bręsti, vystytis ir migruoti į žarnų

spindį. Padidėjusi hipobiozinių lervų migracija susijusi su antihelmintinių preparatų naudojimu.

Manoma, kad kiaušinėlių ir subrendusių parazitų pasišalinimas iš organizmo suaktyvina hipobiozės

stadijoje esančias lervas (30). CYA lervos dažniausiai paveikia jauno amžiaus arklius (1–3 metų) ir

sukelia ryškų svorio netekimą, ūmų arba lėtinį viduriavimą, poodines edemas, karščiavimą ir dieglius

(26). Norint optimaliai kontroliuoti bei išvengti strongilų užsikrėtimo suintensyvėjimo, žirgynuose

būtina atkreipti dėmesį į tinkamą dehelmintizaciją ir parazitų kontrolės programą (31).

1.5. Strongilų kiaušinėlių diagnozavimas

Dažniausiai šviežių išmatų mėginiai naudojami virškinamojo trakto parazitų invazijai arklių

populiacijoje nustatyti, apskaičiuoti intensyvumą bei įvertinti antihelmintinių veikliųjų medžiagų

veiksmingumą (32).

1.5.1. Modifikuotas Makmasterio metodas

Modifikuotu Makmasterio kiekybiniu metodu nustatomas helmintų kiaušinėlių skaičius 1,0

grame išmatų (KSG). Pagal metodiką paruošti šviežių išmatų mėginiai mikroskopuojami naudojant

Page 14: LIETUVOS SVEIKATOS UNIVERSITETAS VETERINARIJOS …20019822/20019822.pdf · LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS Evelina Dauparaitė

14

specialias Makmasterio kameras, o helmintų kiaušinėliai diferencijuojami ir skaičiuojami pagal

parazitų šeimai būdingas morfologines savybes (32).

Didžiųjų strongilų kiaušinėliai yra kiaušinio formos, maži (45x80 mikronų), turintys ploną

kevalą, kurių viduje įprastai yra 16 ląstelių – morulių. Mažųjų strongilų kiaušinėliai mažo ovalo formos

(50–58μm ilgio iki 30–34μm pločio), turintys ploną kevalą, kurių viduje (2–8) morulės (33).

Literatūroje teigiama, kad šviežių išmatų mėginiuose nustatytų strongilų kiaušinėlių skaičiumi

negalima remtis norint tiksliai įvertinti parazitų kiekį gyvūno organizme, nes migruojančios ar

hipobiozės stadijoje esančios lervos (EL3) gali sudaryti iki 80 proc. visų organizme esančių parazitų, o

mėginiuose nustatytų kiaušinių skaičius jų neparodo (5).

Tiksliausiai diagnozuoti nematodų invaizijos intensyvumą galima tik atlikus skrodimą, šiuo būdu

galima tiksliai aptikti nesubrendusius parazitus: migruojančias ar hipobiozės stadijoje esančias lervas

(34).

1.5.2. Lervų kultūrų ruošimas

Helmintų kiaušinėliai diferencijuojami ir skaičiuojami naudojant modifikuotą Makmasterio

metodą, tačiau norint parazitus diferencijuoti į pošeimius, būtina papildoma diagnostika, todėl

naudojamas lervų kultūrų ruošimo metodas. Remiantis šio tyrimo metodika, helmintai atskiriami pagal

L3 morfologines savybes (20).

Parazitų kiaušinėlių ar lervų nustatymas šviežių išmatų mėginiuose gali padėti identifikuoti

helmintų rūšies invazijos buvimą organizme, palengvinti parazitinės ligos diagnozę ir tinkamo,

efektyvaus gydymo taikymą (35).

1.5.3. Helmintų kiaušinėlių skaičiaus sumažėjimo (HKSS) testas

Remiantis modifikuotu Makmasterio metodu gautais KSG rezultatais nustatomas antihelmintinių

preparatų gydymo veiksmingumas (36). Helmintų kiaušinėlių skaičiaus sumažėjimo testas (HKSS)

grindžiamas helmintų kiaušinėlių išmatose skaičiavimu, prieš gydymą ir po gydymo praėjus 14 parų.

HKSS apskaičiuojamas naudojant formulę ir išreiškiamas procentais: HKSS (proc.) = 100 x (1–

(X2/X1)); X1 – helmintų kiaušinėlių skaičius grame mėginio prieš dehelmintizaciją; X2 – helmintų

kiaušinėlių skaičius grame šviežių išmatų po dehelmintizacijos (35, 9).

Medikamento efektyvumo skalė vertinama prieštaringai; daugiau nei prieš dešimtmetį, įprasta

buvo taikyti tokias HKSS procentų reikšmes: >90 proc. – labai veiksmingi, 75–90 proc. – veiksmingi,

50–75 proc. – silpni, <50 proc. – neveiksmingi (14). Šiuo metu dažniau naudojamas vaisto

veiksmingumo vertinimas toks – antihelmintinė medžiaga labai veiksminga, jei HKSS yra daugiau nei

98 proc.; veiksminga, jei šis rodiklis yra 90–98 proc., vidutiniškai veiksminga, jei 80–89 proc., o kai

HKSS nesiekia 80 proc. – gydymas vertinamas neveiksmingu (36).

Page 15: LIETUVOS SVEIKATOS UNIVERSITETAS VETERINARIJOS …20019822/20019822.pdf · LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS Evelina Dauparaitė

15

1.6. Strongiliozės gydymas

Pasaulyje, siekiant suvaldyti ir kontroliuoti arklių helmintų invazijos plitimą, naudojami įvairūs

medikamentai ir prevencinės priemonės. Jau penkiasdešimt metų naudojami antihelmintiniai preparatai

kovai su parazitų invaziją arklių organizme, o šalia jų yra taikoma arklidžių ir ganyklų higienos

programos (4).

1.6.1. Antihelmintinės medžiagos

Šiuo metu naudojamos trys plataus veikimo spektro antihelmintinės medžiagos, veikiančių arklių

nematodus: benzimidazolai (fenbendazolas, oksibendazolas), tetrahidropirimidinas (pirantelis) ir

makrocikliniai laktonai (ivermektinas, moksidektinas). Kiekvienos šių medžiagų klasės veiklioji

medžiaga skirtingai veikia jai jautrius helmintus (5).

1.6.2. Benzimidazolai

XX a. aštunto dešimtmečio pradžioje, arklių virškinamojo trakto nematodų kontrolei pradėti

naudoti benzimidazolų klasės priešparazitiniai vaistai. Dėl benzimidazolų didelio antihelmintinio

poveikio šie junginiai imti naudoti ypač plačiai ir dažnai (14).

Benzimidazolai (fenbendazolas, oksibendazolas) priklauso benzimidazolo – karbamatų grupei.

Antihelmintinės medžiagos efektyvumas grindžiamas didžiųjų ir mažųjų strongilų sutrikdyta energijos

apykaita (tubulino polimerizacijos slopinimu mikrotubulėse) (38).

1.6.3. Tetrahidropirimidinai

Pirantelis (PYR) vienintelis iš tetrahidropirimidinų komerciškai prieinamas arklių savininkams ir

veterinarijos gydytojams. 1970 metų pradžioje užregistruota priešparazitinė medžiaga dar plačiai

naudojama ir šiandien (39). Kanadoje ir JAV pirantelis naudojamas kaip prevencinė priemonė, įterpiant

į pašarų priedus mažomis dozėmis ir duodamas ištisus metus (7).

Pirantelio veikimo mechanizmas pagrįstas blokuojama helmintų nervų ir raumenų

depoliarizacija, kuri sukelia parazitams spazminį paralyžių. Parazitai negalėdami prisitvirtinti prie

žarnų sienelių yra pašalinami iš virškinamojo trakto (39).

1.6.4. Makrocikliniai laktonai

Makrocikliniai laktonai (ML), tai avermektinai ir milbemicinai, sintetinami fermentacijos būdu iš

dirvožemio grybų Streptomyces avermilites ir Streptomyces cyanogriseus. Šios medžiagos yra

chemiškai panašios ir pasižymi parazitus paralyžiuojančiu poveikiu (37).

1980-ųjų metų pradžioje užregistruotas pirmasis makrociklinis laktonas – ivermektinas (17).

Gydymas grindžiamas šios medžiagos savybe paralyžiuoti didžiujų strongilų S.vulgaris subrendusias ir

arterines lervas, S.equinus, S.edentatus subrendusias ir L4 stadijos lervas, Tridontophorus spp.

Page 16: LIETUVOS SVEIKATOS UNIVERSITETAS VETERINARIJOS …20019822/20019822.pdf · LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS Evelina Dauparaitė

16

subrendusias lervas, mažųjų strongilų Gyalocephalus spp., Cylicocylus spp., Cylicodontophorus spp.,

subrendusias ir aktyvias, besivystančias lervas (40).

1990-ųjų metų viduryje užregistruotas antros kartos milbemicinų grupės medikamentas –

moksidektinas (4). Efektyviausiai veikiantis į gleivinėje besivystančias L4 CYA lervas ir ankstyvąsias

(hipobiozinės būsenos) EL3 lervas (41).

1.6.5. Priešparazitinio gydymo schemos

Anksčiau arklių parazitų kontrolė buvo grindžiama daugkartiniu, prevenciniu gydymu, suduodant

gyvūnams preparatų kas 6–8 savaites, arba sezonine dehelmintizacija pavasarį ir rudenį, naudojant

plataus veikimo spektro antihelmintines medžiagas (41). Didžiojoje Lietuvos žirgynų dalyje arkliams

nėra taikoma daugkartinė dehelmintizacija, nors tokia schema buvo žinoma ir apie ją plačiai diskutuota,

ar tikslinga ją taikyti. Lietuvos arklių augintojai dažniausiai taiko sezoninę dehelmintizaciją du kartus

per metus – prieš ganyklinį sezoną ir po jo (14).

Dažniausiai atliekama prevencinė antiparazitinė kontrolė, neatlikus laboratorinės diferencinės

diagnostikos, nustatant nematodų rūšį ir užsikrėtimo jais intensyvumą – tai galimai darė įtaką

didėjančiam parazitų atsparumui antihelmintinėms medžiagoms, verčiantį keisti arklių helmintozių

gydymo standartus (42).

1.6.6. Selektyvus gydymo metodas

Arklių helmintų selektyvus gydymo metodas grindžiamas visų žirgyne laikomų arklių išmatose

esančių parazitų kiaušinėlių skaičių 1,0 grame (KSG) ištyrimu ir gydant tikslingai tik tuos, kurių

mėginių rezultatai viršijo iš anksto nustatytą slenkstį, likusios arklių bandos dalies nedehelmintizuojant

(42). Arklių helmintozėms galioja Pareto dėsnis – įvertinta, kad arklių bandoje maždaug 20 proc. arklių

išskiria apie 80 proc. helmintų kiaušinėlių (5). Tai suteikia puikų argumentą gydyti tik tuos gyvūnus,

kurie išskiria į aplinką daugiausiai kiaušinėlių, o bendras bandoje esančių parazitų kiekio sumažėjimas

gali būti pasiektas naudojant žymiai mažiau antihelmintinių medžiagų. Naujai atliktuose tyrimuose

remiamasi dehelmintizacijos principu, jog antihelmintinių medžiagų reikia skirti tiems gyvūnams, kurių

KSG rezultatai siekė ir viršijo 200 KSG slenkstį, naudojant tikslingai pagal helminto rūšį parinktą

veikliąją medžiagą; tokios metodikos taikymas lėmė bendrą kiaušinėlių sumažėjimą bandoje iki 95

proc., nors vaistai buvo nesuduoti 40 proc. bandoje laikomų arklių (5,43).

Kiaušinėlių skaičiaus slenksčio viename grame mėginio nustatymas bei šios ribos naudojimas

dehelmintizuojant sulaukė daug dėmesio per pastaruosius dešimtmečius. Akivaizdu, kad svarbu

nustatyti veiksmingas priemones, tačiau nesutariama dėl optimalių ribų; šiuo metu priimta laikyti 200

strongilų kiaušinėlių viename grame išmatų mėginio kaip ribinę vertę dehelmintizacijai (1 lent.) (5,43).

Page 17: LIETUVOS SVEIKATOS UNIVERSITETAS VETERINARIJOS …20019822/20019822.pdf · LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS Evelina Dauparaitė

17

1 lentelė. Rekomenduojamos KSG slenksčių ribos arklių dehelmintizacijai.

Užsikrėtimo lygis Kiaušinėlių skaičius 1,0 g

išmatų Gydymas

Žemas užsikrėtimas 0–200 Nerekomenduojama dehelmintizuoti

Vidutinis užsikrėtimas 200–500 Atliekama dehelmintizacija

Aukšto lygio užsikrėtimas >500 Atliekama dehelmintizacija

Dehelmintizuojamų gyvūnų atrankos koncepcija sukurta kontroliuoti strongilų kiaušinėlių

paplitimą arklių bandose, sumažinant antihelmintinių medžiagų naudojimo dažnį bei jų kiekį. Selektyvi

terapija gali būti sėkmingai integruota į šiuolaikinės arklių parazitų kontrolės programą.

Optimaliai kontroliuojant gyvūnų nematodų infekcijas, reikia atsižvelgti ne tik į tikslingas

dehelmintizacijos schemas, bet ir į prevencines kontrolės priemones (31).

1.6.7. Prevencinės priemonės

Siekiant išvengti arklių užsikrėtimo didžiujų ir mažujų strongilų lervomis, žirgynuose taikomos

šios prevencinės priemonės: arklidžių ir ganyklų higiena, ganyklinės žolės pjovimas, reguliarus išmatų

šalinimas ir rotacinis gyvūnų ganymas (44).

Svarbu palaikyti gardų higieną, išmatas ir drėgną pakratą šalinti 2 kartus per parą. Reguliariai

neišvalant gardų, su išmatomis pasišalinę kiaušinėliai turi optimalias temperatūros ir drėgmės sąlygas

greitam invazinių lervų (L3) vystymuisi (36). Taip pat, ganyklose reikia reguliariai pjauti žolę, o

pašarus dėti į specialias šėryklas – L3 lervų kaupimasis ant augalų ir žolės pagrindo sudaro fizinę

galimybę patekti į žirgų organizmą (41). Svarbu reguliariai šalinti išmatas iš ganyklos teritorijos. 2014

m. Corbett ir kitų tyrėjų atliktame asilų bandos tyrime nustatyta, kad helmintų kiaušinėlių skaičius buvo

2 kartus mažesnis bandoje, kurioje išmatos iš ganyklos šalinamos 2 kartus per savaitę, nei bandoje,

kurioje nebuvo šalinamos (44).

Naudojamos prevencinės priemonės ir tikslingas antihelmintinių medžiagų parinkimas daro

stiprią įtaką arklių nematodų paplitimo mažėjimui, o šių procesų tandemas kovoja su aktualia parazitų

atsparumo priešparazitinėms medžiagoms problema (44).

1.7. Strongiliozės atsparumas antihelmintinėms medžiagoms

Antihelmintinis atsparumas – grindžiamas parazitų gebėjimu tapti atspariais antihelmintinėms

medžiagoms. Ši parazitų savybė nustatoma, kai naudota veiksminga medikamento dozės koncentracija

nebedaro įtakos helmintų invazijos mažėjimui, o veiksmingam gydymui reikia didesnės preparato

dozės arba visai nesukelia efekto (45). Žirgų nematodų atsparumas antihelmintinėms medžiagoms yra

Page 18: LIETUVOS SVEIKATOS UNIVERSITETAS VETERINARIJOS …20019822/20019822.pdf · LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS Evelina Dauparaitė

18

aktuali problema visame pasaulyje. Pirmasis atsparumo atvejis nustatytas praėjus metams nuo

pirmosios klasės antihelmintinių preparatų (veikl. medž. benzimidazolas) įvedimo į rinką 1960 m. (4).

Arklių nematodų paplitimas kontroliuojamas dažniausiai naudojant trijų klasių, plataus veikimo

spektro antihelmintinius preparatus, šiuo metu dažniausiai naudojami – makrocikliniai laktonai (ML).

Europoje yra nustatytas arklių strongilų atsparumas kelioms antihelmintikų rūšims (31).

Mažujų strongilų atsparumas benzimidazolo grupės antihelmintinėms medžiagoms nustatytas

Švedijoje, Brazilijoje, Vokietijoje, Italijoje ir Jungtinėje Karalystėje (7–10). Antihelmintinis

atsparumas piranteliui nustatytas 12-oje šalių, o labiausiai paplitęs Šiaurės Amerikoje. Pagrindinė

priežastis, lėmusi atsparumą piranteliui – mažų dozių medikamento naudojimas kasdien su pašaru

ištisus metus parazitų prevencijai (7). Skirtingai nuo benzimidazolams ir piranteliui nustatyto plačiai

paplitusio rezistentiškumo, paskelbti keli tyrimų rezultatai apie besiformuojantį CYA atsparumą

makrocikliniams laktonams. 2011–2012 metais tyrimuose buvo nustatytas atsparumas ML Suomijoje,

Prancūzijoje (11–13).

Minėto nematodų jautrumo sumažėjimo antihelmintinėms medžiagoms tiek Šiaurės Amerikoje,

tiek Europoje priežastis yra didelis atsparių benzimidazolams ir piranteliui smulkiųjų strongilų

paplitimas. CYA atsparumas makrocikliniams laktonams yra pradėjęs ryškėti keliuose žemynuose.

Atlikti tyrimai JAV nustatė, kad atsparumas susijęs su L4 stadijos lervomis (7,16).

Page 19: LIETUVOS SVEIKATOS UNIVERSITETAS VETERINARIJOS …20019822/20019822.pdf · LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS Evelina Dauparaitė

19

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

Tyrimas atliktas 2015 metų pavasarį „X“ žirgyne Lietuvoje. Ištirti 58 arkliai, iš jų 29 patelės ir 23

patinai. Į tyrimą buvo įtraukti įvairiaus amžiaus (nuo 2 iki 10 metų), dviejų skirtingų veislių –

Prancūzijos, Amerikos ristūnai, laikomi po vieną garduose.

Tyrimą sudarė 5 dalys:

1) Pirmoje tyrimo dalyje, naudojant modifikuotą Makmasterio metodą, ištirti 58-nių arklių šviežių

išmatų mėginiai rinkti nuo gardo grindų arba ganyklinės žolės.

2) Antroje tyrimo dalyje, tiriamųjų (n=52), atitikusių iškeltą kriterijų (≥200KSG), mėginių

rezultatai įvertinti pagal arklių amžiaus, lyties ir veislės įtaką strongilų kiaušinėlių išskyrimui.

3) Trečioje tyrimo dalyje tiriamieji arkliai (n=52) atsitiktine tvarka suskirstyti į dvi grupes: I-ąją ir

II-ąją. I-osios ir II-osios A – poveikio pogrupių arkliai dehelmintizuoti. Pirmosios tiriamosios

grupės antihelmintinio preparato veiklioji medžiaga buvo ivermektinas, o antrosios grupės –

fenbendazolas. B – kontrolės pogrupių arkliai nedehelmintizuoti.

4) Ketvirtoje tyrimo dalyje paimti pakartotiniai šviežių išmatų mėginiai ir pritaikius HKSS testą

nustatytas naudotų medikamentų veiksmingumas.

5) Penktoje tyrimo dalyje nustatyti antihelmintinėms medžiagoms atsparūs arklių strongilai.

2.1. Arklių atranka tyrimui

Tyrimo metu buvo ištirti 58 arklių šviežių išmatų mėginiai ir nustatytas individualus helmintų

kiaušinėlių skaičius 1,0 grame išmatų (KSG). Remiantis gautais rezultatais, tyrimui atrinkti arkliai

(n=52), kurių mėginiuose buvo nustatyta ≥200 KSG. Šio kriterijaus buvo laikomasi norint tikslingai

dehelmintizuoti vidutinę ir aukštą helmintų invaziją turinčius gyvūnus. Iškeltą kriterijų (slenkstį)

atitikusių arklių mėginių rezultatai buvo lyginami sudarant grupes pagal amžių, lytį ir veislę (2 lent.).

2 lentelė. Tiriamųjų arklių grupavimas pagal amžių, lytį ir veislę.

Grupė pagal: Apibūdinimas

amžių Jaunų arklių grupei (n=29) priskyrėme 2–4 metų tiriamuosius, o suaugusių arklių

grupei nuo 5 iki 10 metų tiriamuosius (n=23).

lytį Patinai (n=23), patelės (n=29).

veislę Amerikos ristūnai (n=10), Prancūzijos ristūnai (n=42).

Page 20: LIETUVOS SVEIKATOS UNIVERSITETAS VETERINARIJOS …20019822/20019822.pdf · LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS Evelina Dauparaitė

20

2.2. Tiriamųjų grupių sudarymas

Visus tyrime dalyvavusius arklius (n=52), natūraliai užsikrėtusius strongilais, atsitiktine tvarka

išskirstėme į I (n=26) ir II (n=26) grupes, o sudarytos grupės buvo išskaidytos į A – poveikių (po n=20)

ir B – kontrolinius (po n=6) pogrupius.

2.3. Mėginių rinkimas

Mėginiai tyrimui buvo rinkti prieš pavasarinę dehelmintizaciją (0 dienų) ir po dehelmintizacijos

praėjus 14 parų. Arklių šviežių išmatų mėginiai buvo sudaromi iš 10–15 gramų išmatų, surinktų nuo

gardo grindų ar ganyklinės žolės. Mėginiai buvo imti mūvint polietileninę pirštinę, ją išverčiant ir

sandariai užrišant, kuo arčiau išmatų, kad būtų išvengta išmatų sąlyčio su oru. Siekdami gauti

tikslesnius duomenis, kiekvieną mėginį sudarėme iš skirtingų išmatų vietų (1). Siekiant pilno

atsekamumo, mėginiai buvo suženklinti (gyvūno vardu, amžiumi, lytimi ir veisle).

2.4. Dehelmintizacija

Arkliai tyrimo metu buvo dehelmintizuoti praėjus dienai po šviežių išmatų mėginių paėmimo ir

ištyrimo – 2015 m. kovo 23 dieną. Antihelmintiniai preparatai dozuoti pagal gamintojų nurodytas

rekomendacijas.

I, A – poveikio grupės arkliai (n=20) buvo dehelmintizuoti skiriant vienkartinę dozę: 200 µg

ivermektino ir 1,5 mg prazikvantelio 1,0 kg kūno svorio, atitinkamai 1,07 g pastos 100,0 kg kūno

svorio (Noromectin Duo, Norbook). Pasta buvo aplikuota ant liežuvio pašaknio (3 lent.).

II, A – poveikio grupės arkliai (n=20) buvo dehelmintizuoti skiriant vienkartinę dozę 5,0 g –

150,0 kg kūno svorio (7,5 mg – 1,0 kg), (Panacur, MSD). Antihelmintikas buvo sumaišytas su pašaru ir

suduotas per os (3 lent.).

3 lentelė. Dehelmintizacijai naudotų medikamentų informacija.

Grupė

Žirgų

skaičius

tyrime

Medikamento

pavadinimas Gamintojas

Veiklioji

medžaga

Naudojimo

būdas

Preparatų

koncentracija

I

A –

(n=20)

Noromectin

Duo

Norbrook

Laboratories

Limited

Ivermektinas Per os 1,07 g – 100,0

kg

II

A –

(n=20)

Panacur

Granules MSD Fenbendazolas Per os

5,0 g – 150,0

kg

Page 21: LIETUVOS SVEIKATOS UNIVERSITETAS VETERINARIJOS …20019822/20019822.pdf · LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS Evelina Dauparaitė

21

I-os ir II-os B – kontrolinio pogrupių arkliams (po n=6) nebuvo duoti jokie preparatai, galėję

daryti įtaką endoparazitams. Pakartotinai šviežių išmatų mėginiai surinkti bei ištirti 2015 m. Balandžio

6 dieną.

2.5. Parazitologiniai tyrimai

2.5.1. Modifikuotas Makmasterio metodas

Tyrime dalyvavusių arklių helmintų kiaušinėlių skaičius 1,0 g išmatų (KSG) buvo suskaičiuotas

naudojant pasaulyje “auksiniu standartu” vertinamą modifikuotą Makmasterio metodą su 20-ies

kiaušinėlių 1,0 g išmatų jautrumu (1). Metodas grindžiamas kiaušinėlių išskyrimu iš išmatų naudojant

kiaušinėlių flotacijos principą ir suskaičiavus mikroskopu kiaušinėlius ant dviejų Makmasterio kameros

langelių.

Tyrimo, atlikto pagal šį metodą, eiliškumas:

1. Į plastmasinį indelį buvo pasveriama 4,0 g šviežių išmatų, įpilama 56,0 ml vandens, gerai

išmaišoma ir paliekama nusistovėti (30 min.) (1 pav).

1 pav. Sumaišyti mėginiai palikti nusistovėti.

2. Praėjus šiam laiko tarpui, mėginys dar kartą gerai išmaišomas ir filtruojamas per marlę į kitą

stiklinį indą. Filtratas supilamas į 10,0 ml centrifūginį mėgintuvėlį ir centrifuguojamas 7

minutes 1200 apsisukimų per minutę greičiu (2 pav).

Page 22: LIETUVOS SVEIKATOS UNIVERSITETAS VETERINARIJOS …20019822/20019822.pdf · LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS Evelina Dauparaitė

22

2 pav. Centrifūginiai mėgintuvėliai paruošti centrifūguoti.

3. Praėjus 7 min., iš mėgintuvėlio nupiltas centrifūgatas, o ant susidariusių nuosėdų užpilta 4,0

ml flotacinio tirpalo.

4. Naudojant pipetę, Makmasterio kamera užpildyta taip, kad kameroje nesusidarytų oro

burbuliukų. Po 2–3 min. užpildyta Makmasterio kamera buvo mikroskopuojama (3 pav).

Aptikti strongilų kiaušinėliai diferencijuoti pagal morfologinius požymius.

3 pav. Paruoštos Makmasterio kameros mikroskopavimui.

Page 23: LIETUVOS SVEIKATOS UNIVERSITETAS VETERINARIJOS …20019822/20019822.pdf · LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS Evelina Dauparaitė

23

5. Tyrime dalyvavusių arklių helmintų kiaušinėlių skaičius 1,0 g išmatų (KSG) buvo

apskaičiuotas pagal formulę: (kiaušinėlių skaičius 1 langelyje + kiaušinėlių skaičius 2

langelyje) x 20.

6. Po kiekvieno mėginio ištyrimo, Makmasterio kamera kruopščiai išplaunama po tekančiu

vandeniu ir gerai nusausinama.

2.5.2. Helmintų kiaušinėlių skaičiaus sumažėjimo (HKSS) testas

Tyrime antihelmintinių medžiagų efektyvumo įvertinimui naudotas helmintų kiaušinėlių

skaičiaus sumažėjimo (HKSS) testas (32). Pasaulio veterinarinės parazitologijos asociacijos (WAAVP)

rekomenduojamas metodas grindžiamas helmintų kiaušinėlių išmatose skaičiavimu, prieš gydymą ir po

gydymo praėjus 14 parų. Išmatose esančių helmintų kiaušinėlių skaičiaus sumažėjimo testas šiuo metu

yra „aukso standartas“ įvertinant antihelmintinių medžiagų veiksmingumą (22).

Remiantis atliktų kaprologinių tyrimų rezultatais (KSG) prieš ir po dehelmintizacijos

antihelmintinių medžiagų veiksmingumo procentas buvo apskaičiuotas naudojant formulę:

HKSS (proc.) = 100 x (1 – (X2/X1));

X1 – helmintų kiaušinėlių skaičius grame prieš dehelmintizaciją;

X2 – helmintų kiaušinėlių skaičius grame po dehelmintizacijos (9).

Tyrime naudotų antihelmintinių medžiagų veiksmingumas nustatytas remiantis T. Kassai

vertinimo skale. Antiparazitinis vaistas buvo labai veiksmingas, jeigu helmintų kiaušinėlių skaičius

išmatose sumažėjo (HKSS rodiklis) daugiau nei 98 proc., veiksmingas – jei sumažėjo 90–98,

vidutiniškai veiksmingas, jei HKSS yra 80–89 proc. ir, jei rezultatas nesiekė 80 proc. – gydymas

laikytas neveiksmingu (36).

2.5.3. Lervų kultūrų ruošimo schema

Po nesėkmingos dehelmintizacijos, naudojant modifikuotą Makmasterio metodą bei remiantis

helmintų kiaušinėlių morfologinėmis savybėmis nustayti Strongylidae šeimos kiaušinėliai. Jų rūšys

diferencijuotos į didžiuosius ir mažuosius strongilus, naudojant lervų kultūrų ruošimą pagal Henriksen

ir Aagaard metodą.

Metodo eiliškumas:

Į plastmasinį indelį pasveriama 10,0 g šviežių išmatų, įpilama 4,0 g vermikulito ir 6,0–8,0 ml

vandens, masė gerai išmaišoma. Susiformavęs tirštas mėginys įdedamas į paruoštą plastikinę stiklinę

(su skylutėmis dugne) ir uždengiamas marle. Į kitą stiklinę įpilama 10,0 ml vandens ir įdedamas

apverstas indelis su išmatomis. Paruoštas mėginys įdedamas į plastmasinį maišelį ir laikomas

termostate 14 dienų, 21–24 °C temperatūroje. Lervų auginimui pritaikytas Bermano metodas.

Page 24: LIETUVOS SVEIKATOS UNIVERSITETAS VETERINARIJOS …20019822/20019822.pdf · LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS Evelina Dauparaitė

24

Į konusinę taurę įpilamas kambario temperatūros vanduo. Indelis su tiriamąja medžiaga

atskiriamas nuo indelio su vandeniu ir įstatomas į konusinę taurę taip, kad vanduo apsemtų indelį su

mėginiu. Po 24 valandų naudojant pipetę nusiurbiamos mėgintuvėlio konusinės taurės dugne

susikaupusios lervos. Mėgintuvėlis centrifuguojamas 1000 apsisukimų per minutę greičiu, 5–10 min.

Centrifūgatas užlašinamas ant objektinio stiklelio, o ant jo užlašinami 2 lašai Liugolio tirpalo.

Paruoštas mėginys mikroskopuojamas ir, remiantis lervų morfologinėmis sąvybėmis, diferencijuojamos

L3 stadijos lervos į pošeimius.

Visi laboratoriniai mėginiai apdoroti LSMU VA Parazitologijos laboratorijoje. Tyrimai atlikti

laikantis nurodymų NR. B1–866 (2015 m.) „Dėl mokslo ir mokymo tikslais naudojamų gyvūnų

laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų“.

2.6. Statistiniai skaičiavimai

Tyrimo pirminių duomenų statistinė analizė buvo atlikta „Microsoft Excel 2010“ statistiniu

paketu. Šia programa buvo apskaičiuoti mėginiuose rastų helmintų kiaušinėlių skaičių vidurkiai ir

standartiniai nuokrypiai (X±paklaida). Tarpgrupinių skirtumų statistiniam reikšmingumui įvertinti buvo

naudotas Stjudento kriterijus. Statistiškai patikimu rezultatu laikyta, kai p≤0,05.

Page 25: LIETUVOS SVEIKATOS UNIVERSITETAS VETERINARIJOS …20019822/20019822.pdf · LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS Evelina Dauparaitė

25

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Pirmosios tyrimo dalies rezultatai (0 d.) prieš dehelmintizaciją

Remiantis atliktais šviežių išmatų mėginių tyrimų rezultatais prieš dehemintizaciją (0 d.), buvo

nustatyta, kad visi atrankoje dalyvavę arkliai (n=58) užsikrėtę subrendusiais virškinamojo trakto

nematodais, išskiriančiais kiaušinėlius.

Apdorojus pirmoje tyrimo dalyje gautus rezultatus, nustatančius arklių (n=58) subrendusių

helmintų išskiriamų kiaušinėlių skaičių 1,0 grame (KSG), nustatyta KSG rezultatų amplitudė nuo

80/KSG iki 980/KSG. Iš tyrimo buvo pašalinti tiriamieji (n=6), kurių šviežių išmatų mėginiuose

atpažintų strongilų kiaušinėlių skaičius nepasiekė tyrimo atrankos slenksčio ≥200/KSG (4 pav.).

4 pav. KSG pasiskirstymas tarp visų tirtų arklių (n=58) mėginių ir atrankos kriterijų pasiekusių

tiriamųjų (n=52).

469499

0

50

100150

200

250300

350

400

450500

550

600650

700

750800

850

900950

1000

n=58 n=52

KS

G

Tiriamųjų skaičius

KSG vidurkis

Page 26: LIETUVOS SVEIKATOS UNIVERSITETAS VETERINARIJOS …20019822/20019822.pdf · LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS Evelina Dauparaitė

26

Tolesniame tyrime dalyvavo 52 arkliai, kurių KSG amplitudė buvo nuo 200/KSG iki 980/KSG.

Šių tiriamųjų strongilų kiaušinėlių skaičių 1,0 grame šviežių išmatų rezultatai gauti prieš

dehelmintizaciją buvo palyginti pagal arklių amžių, lytį ir veislę.

3.2. Tiriamųjų arklių (n=52) KSG rezultatų prieš dehelmintizaciją palyginimas

pagal amžių, lytį ir veislę

Analizuojant modifikuotu Makmasterio metodu ištirtus mėginių rezultatus, arkliai suskirstyti į

dvi amžiaus grupes: jaunų arklių (2–4 m.) ir suaugusių (8–10 m.), atitinkamai buvo ištirti 29 ir 23

arkliai.

5 paveiksle pavaizduota arklių amžiaus grupių įtaka mėginiuose nustatytų strongilų kiaušinėlių

skaičiui 1,0 grame (KSG). Mūsų gautais duomenimis, jaunų arklių grupėje atpažintų strongilų

kiaušinėlių buvo 15,2 proc. daugiau (vid. 530±43), lyginant su suaugusių arklių grupės mėginiais (vid.

481±61) KSG.

5 pav. Arklių amžiaus grupių įtaka KSG prieš dehelmintizaciją (0 tyrimo dieną), (p≤0,05).

200

250

300

350

400

450

500

550

600

Jaunų žirgų grupė (2-4 m.) Suaugusių žirgų grupė (5-10 m.)

KS

G

Amžiaus grupės

Page 27: LIETUVOS SVEIKATOS UNIVERSITETAS VETERINARIJOS …20019822/20019822.pdf · LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS Evelina Dauparaitė

27

Vertinant KSG mėginių rezultatus pagal arklių amžiaus grupes, pastebėta, jog didėjant gyvūno

amžiui, strongilų kiaušinėlių skaičius 1,0 grame mėginio mažėjo. Atlikus bifaktorinę statistinę analizę,

ši priklausomybė įvertinta kaip statistiškai patikima (p≤0,05).

Tyrime dalyvavo 29 patinai ir 23 patelės. Ištyrus mėginius bei susisteminus gautus duomenis,

patelių mėginiuose nustatyta vidutiniškai 12,5 proc. daugiau strongilų kiaušinėlių 1,0 grame (nuo 220

iki 980/KSG), lyginant su patinų (200 iki 880/KSG) (6 pav.).

6 pav. Tiriamųjų arklių lyties įtaka KSG prieš dehelmintizaciją 0 tyrimo dieną.

Atlikus statistinius skaičiavimus buvo nustatytas itin silpnas patikimumo ryšys, todėl vertinome,

jog arklių lytis helmintų (strongilų) KSG reikšmingos įtakos neturėjo (p≥0,05).

Ištirtų arklių KSG prieš dehelmintizaciją rezultatai buvo išskirstyti pagal veislę, o duomenys

pateikti 7 paveiksle.

532

473

200

250

300

350

400

450

500

550

600

650

700

750

800

850

900

950

1000

Patelės Patinai

KS

G

Tiriamųjų lytis

KSG vidurkis

Page 28: LIETUVOS SVEIKATOS UNIVERSITETAS VETERINARIJOS …20019822/20019822.pdf · LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS Evelina Dauparaitė

28

7 pav. Arklių veislės įtaka KSG prieš dehelmintizaciją 0 tyrimo dieną.

Vertinant tyrimo metu nustatytų KSG rezultatų pasiskirstymą tarp skirtingų arklių veislių,

nustatyta, kad Amerikos ristūnų (n=10) šviežių išmatų mėginiuose buvo vidutiniškai 8,9 proc. daugiau

atpažintų strongilų kiaušinėlių, nei Prancūzijos veislės ristūnų (n=42) mėginiuose (p≥0,05).

3.3. Antihelmintinių medžiagų veiksmingumo kiekybinis tyrimas

Norėdami nustatyti ir įvertinti dviejų dažniausiai naudojamų antihelmintinių preparatų veikliųjų

medžiagų veiksmingumą (ivermektino ir fenbendazolo), tiriamuosius (n=52) suskirstėme

nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, veislės atsitiktine tvarka į I tiariamąją grupę ir II tiriamąją grupę.

Tyrime naudotų antihelmintinių medžiagų veiksmingumas nustatytas remiantis T. Kassai

vertinimo skale. Antihelmintikas buvo labai veiksmingas, jeigu helmintų kiaušinėlių skaičius viename

grame išmatų sumažėjo (HKSS rodiklis) daugiau nei 98 proc., veiksmingas – jei sumažėjo 90–98 proc.,

vidutiniškai veiksmingas, jei HKSS yra 80–89 proc., ir jei kiaušinėlių pokytis nesiekė 80 proc.

gydymas laikytas neefektyviu (47).

534

490

200

250

300

350

400

450

500

550

600

650

700

750

800

850

900

950

1000

Amerikos ristūnai Prancūzų ristūnai

KS

G

Tiriamųjų veislė

KSG vidurkis

Page 29: LIETUVOS SVEIKATOS UNIVERSITETAS VETERINARIJOS …20019822/20019822.pdf · LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS Evelina Dauparaitė

29

3.3.1. Antihelmintinės medžiagos – ivermektino veiksmingumas

I-oje tiriamojoje grupėje, A – poveikio pogrupiui priklausantys tiriamieji arkliai (n=20) buvo

dehelmintizuoti antihelmintiniu preparatu, kurio pagrindinė veiklioji medžiaga – ivermektinas, o B –

kontrolinio pogrupio arkliams (n=6) nebuvo duoti jokie preparatai galėję daryti įtaką endoparazitams.

Norint nustatyti KSG pokytį po dehelmintizacijos ivermektinu, lyginome gautus A ir B pogrupių

arklių mėginių rezultatus prieš dehelmintizaciją ir 14 parų po (4 lent.).

4 lentelė. I grupės, A – poveikio ir B – kontrolės pogrupių KSG aritmetiniai vidurkiai ir jų

standartiniai nuokrypiai prieš ir po gydymo ivermektinu.

I TIRIAMOJI GRUPĖ

Grupės Tiriamųjų žirgų skaičius 0 d. 14 d.

A – poveikio n=20 446***±44 0

B – kontrolės n=6 556**±125 646±144

p < 0,05; **, p < 0,001 ***

Prieš gydymą A pogrupio tiriamųjų helmintų kiaušinėlių skaičius 1,0 grame išmatų svyravo nuo

200 iki 840 KSG (vid. 446±44), o po tiriamojo laikotarpio (14 parų) mėginiuose nebuvo nustatyta

strongilų kiaušinėlių. Naudojant Stjudento kriterijų buvo įvertintas statistinis patikimumas tarp KSG

vidurkių statistinių nuokrypių prieš ir po dehelmintizacijos, apskaičiuoti duomenys buvo statistiškai

patikimi (p<0,001).

I grupės, kontrolinio pogrupio arklių (n=6) šviežių išmatų mėginiuose po 14 dienų buvo nustatyta

12 proc. daugiau išsiskyrusių strongilų kiaušinėlių, nei prieš dehelmintizaciją. Duomenys statistiškai

patikimi (p<0,05).

Remiantis kaprologinių tyrimų rezultatais prieš ir po dehelmintizacijos (po 14 d.) ivermektinu,

nustatytiems KSG rezultatams buvo pritaikytas helmintų kiaušinėlių skaičiaus sumažėjimo (HKSS)

metodas ir remiantis T. Kassai vertinimo skale, mūsų tirto medikamento veikliosios medžiagos gydymo

poveikis buvo labai veiksmingas, t.y. – 100 proc.

3.3.2. Antihelmintinės medžiagos – fenbendazolo veiksmingumas

II-oje tiriamojoje grupėje, A – poveikio pogrupiui priklausantys tiriamieji arkliai (n=20) buvo

dehelmentizuoti medikamentu, kurio pagrindinė veiklioji medžiaga – fenbendazolas, o B – kontrolinio

Page 30: LIETUVOS SVEIKATOS UNIVERSITETAS VETERINARIJOS …20019822/20019822.pdf · LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS Evelina Dauparaitė

30

pogrupio tiriamiesiems arkliams (n=6) nebuvo duoti jokie preparatai, galėję daryti įtaką

endoparazitams.

Norėdami nustatyti KSG pokytį po dehelmintizacijos fenbendazolu, lyginome gautus A ir B

pogrupių arklių mėginių rezultatus prieš dehelmintizaciją ir 14 parų po (5 lent.).

5 lentelė. II grupės, A – poveikio ir B – kontrolės pogrupių KSG aritmetinis vidurkis prieš ir po

(14 d.) gydymo fenbendazolu.

II TIRIAMOJI GRUPĖ

Grupės Tiriamųjų žirgų skaičius 0 d. 14 d.

A – poveikio n=20 534*±56 110±14

B – kontrolės n=6 500*±69 552±45

p < 0,001 *

Tyrimo duomenimis, II tiriamosios grupės – A pogrupio arklių (n=20) mėginiuose prieš

dehelmintizaciją strongilų kiaušinėlių skaičius viename grame svyravo nuo 200 iki 980 KSG (vid.

534±56), o po dehelmintizacijos fenbendazolu, praėjus 14 parų, pakartotiniuose mėginiuose KSG

svyravo nuo 0 iki 200 (vid. 110±14), t.y. – 85 proc. mažiau helmintų kiaušinėlių. Tik viename

tiriamame šviežių išmatų mėginyje nebuvo nustatyta strongilų kiaušinėlių, o visų kitų A – poveikio

pogrupio arklių (n=19) mėginiuose strongilų kiaušinėlių skaičius svyravo nuo 40 KSG iki 200 KSG.

Naudojant Stjudento kriterijų buvo įvertintas statistinis patikimumas tarp KSG vidurkių statistinių

nuokrypių prieš ir po dehelmintizacijos, apskaičiuoti duomenys buvo statistiškai patikimi (p<0,001).

Kontrolinio pogrupio ristūnų (n=6), šviežių išmatų mėginiuose po 14 d., buvo nustatyta 8 proc.

daugiau kiaušinėlių, nei prieš dehelmintizaciją t.y. – vid. 552±45 KSG. Statistiškai duomenys patikimi

(p<0,05).

Apdorojus koprologinių tyrimų rezultatus prieš ir po (14d.) dehelmintizacijos fenbendazolu, KSG

rezultatams buvo pritaikytas helmintų kiaušinėlių skaičiaus sumažėjimo (HKSS) testas. Remiantis T.

Kassai vertinimo skale, mūsų naudoto medikamento veiklioji medžiaga buvo neveiksminga, t.y – 79

proc. HKSS, gydant arklių virškinamojo trakto strongilus „X“ žirgyne.

3.3.3. Antihelmintinių medžiagų gydymo veiksmingumo palyginimo rezultatai

Apdorojus ketvirtoje tyrimo dalyje, I ir II A ir B – pogrupių subrendusių helmintų išskirtų

kiaušinėlių skaičių 1,0 grame (KSG) rezultatus, prieš ir po dehelmintizacijos, buvo palygintas naudotų

Page 31: LIETUVOS SVEIKATOS UNIVERSITETAS VETERINARIJOS …20019822/20019822.pdf · LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS Evelina Dauparaitė

31

antihelmintinių preparatų veikliųjų medžiagų ivermektino ir fenbendazolo gydymo veiksmingumas (8

pav).

8 pav. I ir II tiriamųjų ir kontrolinių pogrupių KSG individualių arklių pateikiamas prieš gydymą

(0 d.) ir po (14 d.) gydymo I, A poveikio pogrupio gydyto ivermektinu ir II, A poveikio pogrupio gydyto

fenbendazolu.

Remiantis susistemintais duomenimis, po dehelmintizacijos ivermektinu, mėginiuose strongilų

kiaušinėlių nebuvo aptikta, o arklių grupėje, kurie buvo gydyti fenbendazolu, po 14 parų tik viename

tiriamąjame mėginyje nebuvo nustatyta strongilų kiaušinėlių.

Apdorojus KSG rezultatus prieš ir po dehelmintizacijos bei pritaikius HKSS testą, gydymas

ivermektinu buvo vertintas labai veiksmingu. Vidutinis vaisto HKSS siekė 100 proc., o

dehelmintizavimo fenbendazol u HKSS vidurkis buvo tik 79 proc.

I ir II kontrolinių pogrupių rezultatai nežymiai didėjo, t.y. mėginiuose vidutiniškai aptikta 10

proc. daugiau strongilų kiaušinėlių, nei prieš tyrimą.

0

200

400

600

800

1000

1200

0 d. 14 d. 0 d. 14 d. 0 d. 14 d. 0 d. 14 d.

I tiriamoji II tiriamoji I kontrolinė II kontrolinė

A (poveikio) B (kontrolės)

KS

G

Page 32: LIETUVOS SVEIKATOS UNIVERSITETAS VETERINARIJOS …20019822/20019822.pdf · LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS Evelina Dauparaitė

32

3.3.4. Arklių strongilų atsparumas fenbendazolui

Jungtinis lervų kultūrų mėginys buvo sudarytas iš II tiramosios grupės, A – poveikio pogrupio

arklių šviežių išmatų mėginių, kuriuose po gydymo fenbendazolu buvo likusių helmintų kiaušinėlių.

Atlikus L3 lervų auginimą bei subjektyviai mikroskopu diferencijavus lervas pagal jų morfologinius

ypatumus, buvo nustatyta, kad 100 proc. mėginiuose pastebėtų lervų buvo mažųjų strongilų pošeimio.

Remdamiesi gautais rezultatais galime teigti, kad „X“ žirgyne tyrime dalyvavusių II grupės, A poveikio

pogrupio arkliams (n=19) antihelmintinė medžiaga nesuveikė, helmintams galimas antihelmintinis

rezistentiškumas.

Tyrimo metu naudotų antihelmintikų veikliosios medžiagos nesukėlė neigiamo šalutinio poveikio

tyrime dalyvavusiems žirgams. I ir II tiriamųjų grupių, B – pogrupių arkliai po atlikto tyrimo buvo

dehelmintizuoti medikamentu, kurio pagrindinė veiklioji medžiaga – ivermektinas.

Page 33: LIETUVOS SVEIKATOS UNIVERSITETAS VETERINARIJOS …20019822/20019822.pdf · LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS Evelina Dauparaitė

33

REZULTATŲ APTARIMAS

Pastarąjį dešimtmetį visame pasaulyje didėjantis virškinamojo trakto nematodų – strongilų

atsparumas dažniausiai naudojamoms antihelmintinėms medžiagoms, tapo pagrindine problema

veterinarijos srityje ir rimta grėsme gyvūnų sveikatai ir gerovei. Tai privertė žirgų savininkus ir

veterinarijos gydytojus susimąstyti apie profilaktinės dehelmintizacijos gydymo strategijos ir dažno

piknaudžiavimo antihelmintinėmis medžiagomis pasekmės rezultatus bei paskatino imtis tikslingų

kontrolės veiksmų (8). Lietuvos arklių augintojai stengiasi dehelmintizuoti arklius du kartus per metus

ir pagal galimybes keičia antihelmines medžiagas (14). Deja, mokslinėje literatūroje pateikiama mažai

duomenų apie strongilų rezistentiškumą antihelmintinėms medžiagoms Lietuvos žirgynuose.

Atlikus arklių šviežių išmatų tyrimus, buvo statistiškai įvertinta arklių amžiaus, lyties ir veislės

įtaka strongilų kiaušinėlių išskyrimui, kuris gali daryti įtaką strongilų invazijos plitimui, o pagrindinis

tyrimo etapas buvo nustatyti arklių strongiliozės gydymo veiksmingumą ivermektinu ir fenbendazolu

bei įvertinti strongilų atsparumą šioms antihelmintinėms medžiagoms „X“ žirgyne.

Atlikti tyrimai ir išanalizuoti duomenys parodė, kad visi tyrime dalyvavę arkliai (n=58) buvo 100

proc. natūraliai užsikrėtę strongilais. Remiantis šio tyrimo rezultatais, net 88 proc. ristūnų (n=52)

šviežių išmatų mėginių rezultatai buvo lygūs arba viršijo 200 strongilų kiaušinėlių skaičių 1,0 grame

(KSG) slenkstį (atrankos kriterijų), parodę, kad „X“ žirgyne strongilų invazijos intensyvumas buvo

aukštas. Panašūs rezultatai buvo gauti tyrimuose, atliktuose Rumunijoje ir Estijoje, 86 proc. ir 78 proc.

atitinkamai, tačiau Jungtinėje Karalystėje (200≤KSG) slenkstį pasiekė gerokai mažesnis – 18 proc.

tiriamųjų arklių (35,46,47). Tokiems tyrimų rezultatų svyravimams galėjo daryti įtaką tiriamų gyvūnų

imties dydžio skirtumas, metų laikas, ganyklų tipas ir jų priežiūros ypatumai.

Tyrimo metu apskaičiuoti ir susisteminti duomenys apie KSG pasiskirstymą tarp tiriamųjų

(n=52) amžiaus grupių, parodė, kad jaunų arklių (≤4 metų amžiaus) šviežių išmatų mėginiuose

vidutiniškai buvo nustatyta 15,2 proc. didesnis KSG lyginant su vyresnių arklių (5-10 metų amžiaus)

mėginių rezultatais. Naujausiuose literatūros šaltiniuose skelbiami panašūs rezultatai, didesnį

subrendusių nematodų išskiriamų kiaušinėlių skaičių tarp jaunų individų grindžiantys dar

nesusiformavusiu imunitetu bei kryptingu parazito šeimininko atsaku į parazitinę invaziją (22,34,48).

Mūsų duomenimis, arklių amžius turėjo reikšmingos įtakos KSG išskyrimui (p≤0,05).

Singh G. ir kt. mokslininkai teigia, kad patelių šviežių išmatų mėginiuose yra nustatoma

vidutiniškai daugiau strongilų kiaušinėlių viename grame išmatų mėginio lyginant su patinais, šiuos

duomenis patvirtina ir mūsų tyrimo rezultatai, kuriuose nustatyta, kad patelių mėginiuose buvo

Page 34: LIETUVOS SVEIKATOS UNIVERSITETAS VETERINARIJOS …20019822/20019822.pdf · LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS Evelina Dauparaitė

34

vidutiniškai 12,5 proc. didesnis KSG, nei patinų mėginiuose (3,48). Mūsų duomenimis, arklių lytis

neturėjo reikšmingos įtakos strongilų išskyrimui lyginant KSG (p≥0,05).

Atlikę KSG duomenų skaičiavimus, nustatėme, kad Amerikos ristūnai vidutiniškai išskirdavo 8,9

proc. daugiau kiaušinėlių 1,0 grame šviežių išmatų, nei Prancūzijos ristūnai. Mokslinėje literatūroje yra

mažai aptarta apie šių arklių veislių strongiliozės invazijos intensyvumą. Mūsų tyrime arklių veislė

neturėjo patikimos įtakos strongilų KSG išskyrimui (p≥0,05).

Apžvelgus strongilų KSG išskyrimą prieš dehelmintizaciją pagal amžių lytį ir veislę, tolimesnis

tyrimas buvo sietas su strongiliozės gydymo veiksmingumo ir strongilų atsparumo antihelmintinėms

medžiagoms nustatymu I ir II tiriamosiose grupėse naudojant ivermektiną (I grupė) ir fenbendazolą (II

grupė).

Apibendrinus I tiriamosios grupės mėginių rezultatus (strongilų kiaušinėlių skaičių 1,0 grame)

prieš dehelmintizaciją 0 ir po 14 d., buvo nustatytas strongiliozės gydymo ivermektinu veiksmingumas.

Vidutinis procentinis veiksmingumas IVM siekė HKSS – 100 proc., nei viename mėginyje po gydymo

ivermektinu nebuvo rasta strongilų kiaušinėlių (p<0,001). Panašūs rezultatai gauti ir kitų autorių

atliktuose tyrimuose Estijoje, Italijoje, Belgijoje, Rumunijoje – 100 proc., o Nyderlanduose – 93 proc.

(46,17,35,49). Nedideliam rezultatų nuokrypiui galėjo turėti įtakos skirtingas vaistų dozės

apskaičiavimas, pasiringtas medikamento sudavimo būdas ir tyrimo imties dydis. Palyginus mūsų

tyrime gautus rezultatus su kitų šalių atliktais tyrimais, galima teigti, jog strongiliozės gydymas

ivermektinu buvo labai veiksmingas, o strongilų antihelmintinio atsparumo ivermektinui problemos

„X“ žirgyne šiuo metu nėra.

Kitų šalių mokslininkų atliktuose tyrimuose strongiliozės gydymo veiksmingumas (HKSS proc.)

fenbendazolu buvo nustatytas Rumunijoje – 75,4 proc., Lietuvoje – 86 poc., Škotijoje – 83,4 proc.,

(14,21,35). Mūsų tyrimo gauti rezultatai yra panašūs į pateiktus – 79 proc. (p<0,001). Tyrimų rezultatų

nuokrypiams įtaką galėjo daryti tyriamų gyvūnų imties dydžio skirtumas, medikamento dozės ir

sudavimo būdas. Palyginus mūsų tyrimo rezultatus su kitų šalių atliktais tyrimais, galima teigti, jog

strongiliozės gydymas fenbendazolu buvo ne pakankamai veiksmingas (HKSS – 79 proc.).

Atsižvelgiant į nustatytą strongilų kiaušinėlių skaičių po gydymo, galima teigti, kad yra pastebimas

strongilų sumažėjęs jautrumas fenbendazolui „X“ žirgyne.

II tiriamosios grupės lervų kultūros mėginyje, sudarytame iš žirgų mėginių, kuriuose po gydymo

fenbendazolu praėjus 14 parų buvo rasta strongilų kiaušinėlių, buvo išaugintos ir diferencijuotos

mažųjų strongilų L3 lervos (100 proc.). Mūsų tyrimo rezultatai yra panašūs su kitose šalyse atliktais

tyrimais, kuriuose yra nustatytas mažųjų strongilų sumažėjęs jautrumas į fenbendazolą: Vokietijoje –

98 proc., Pranzūzijoje – 99,8 proc. (9,12). Palyginus mūsų tyrimo rezultatus su kitų šalių atliktais

Page 35: LIETUVOS SVEIKATOS UNIVERSITETAS VETERINARIJOS …20019822/20019822.pdf · LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS Evelina Dauparaitė

35

tyrimais, galima teigti, jog „X“ žirgyne yra nustatytas mažųjų strongylų antihelmintinio jautrumo

sumažėjimas fenbedazolui.

Apdorojus tyrimo rezultatus, I ir II tiriamųjų grupių helmintų kiaušinėlių skaičiaus dinamikos

(HKSS) pokyčius, buvo nustatyta, kad ivermektinas (HKSS – 100 proc.) yra veiksmingesnis už

fenbendazolą (HKSS – 79 proc.) gydant „X“ žirgyne laikomus arklius. Škotijoje atliktame tyrime buvo

gauti labai panašūs rezultatai lyginant ivermektino ir fenbendazolo veiksmingumą, atitinkamai 99,5

proc. ir 83 proc. (21). Palyginus mūsų tyrimo rezultatus su Škotijoje atliktu tyrimu, galima teigti, kad

„X“ žirgyne fenbendazolą reikėtų pakeisti ivermektinu, nepamirštant rotuoti ivermektino su kitais

antihelmintiniais preparatais.

Kontrolinėse tiriamųjų grupėse, kuriems nebuvo taikytas joks antiparazitinis gydymas (nei

ivermektinu, nei fenbendazolu), KSG nežymiai padidėjo 10 proc.

Kiaušinėlių išsiskyrimas iš arklių organizmo priklauso nuo daugelio veiksnių: dienos,

subrendusių strongilų patelių lytinio ciklo, gyvūno amžiaus, lyties, imuniteto išsivystymo bei būklės,

todėl rezultatai gali būti paveikti bifaktorinių veiksnių ir gali būti naudojami tik kaip orientacinio

pobūdžio.

Page 36: LIETUVOS SVEIKATOS UNIVERSITETAS VETERINARIJOS …20019822/20019822.pdf · LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS Evelina Dauparaitė

36

IŠVADOS

1. „X“ žirgyne pritaikius modifikuotą Makmasterio metodą, nustatyta, kad arkliai (n=58) buvo

natūraliai intensyviai (100 proc.) užsikrėtę strongilais.

2. Žirgų amžius turėjo, o lytis ir veislė neturėjo statistiškai patikimos įtakos išskiriamam

strongilų kiaušinėlių skaičiui grame mėginio.

3. „X“ žirgyne strongiliozės gydymas ivermektinu buvo labai veiksmingas (HKSS – 100 proc),

o strongilų atsparumas ivermektinui nenustatytas.

4. Žirgų strongiliozės gydymas fenbendazolu buvo nepakankamai veiksmingas (HKSS – 79

proc.) ir nustatytas strongilų padidėjęs atsparumas fenbendazolui.

5. „X“ žirgyne nustatytas žirgų mažųjų strongilų antihelmintinis atsparumas fenbendazolui.

Page 37: LIETUVOS SVEIKATOS UNIVERSITETAS VETERINARIJOS …20019822/20019822.pdf · LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS Evelina Dauparaitė

37

REKOMENDACIJOS

Remiantis anksčiau atliktais tyrimais ir šio tyrimo rezultatais arklių strongilų atsparumas

antihelmintinių preparatų veikliosioms medžiagoms yra plačiai paplitęs. Tai yra per pastaruosius kelis

dešimtmečius neracionaliai naudotų antihelmintinių medžiagų pasekmė (6). Atsižvelgiant į tai, kad

antihelmintinis atsparumas yra plačiai paplitęs, o antihelmintinių preparatų nėra sukuriama daug,

rekomenduojama žirgynuose helmintų kontrolės programą sudaryti taip, kad antihelmintinių preparatų

veikliosios medžiagos būtų naudojamos tikslingai į nustatytą parazitų rūšį (42).

Siekiant išvengti užsikrėtimo strongilų invazinėmis lervomis rekomenduojama taikyti arklidžių ir

ganyklų higienos prevencines priemones: arklių išmatų šalinimą iš ganyklų 2 kartus per savaitę,

reguliarų žolės pjovimą ir rotacinį gyvūnų ganymą.

Rekomenduojama atlikti išsamų KSG ir invazinių L3 lervų diferencijavimą pagal helmintų rūšis

ir įvertinti jų pasiskirstymą pagal sezoniškumą, ganyklų tipus, dehelmintizacijos dažnumą. Aktualu

kiekviename žirgyne ištirti ir įvertinti visų antihelmintinių medžiagų klasių efektyvumą ir

besiformuojantį antihelmintinį atsparumą.

Patartina, kad arklių šviežių išmatų mėginiuose nustatomas strongilų kiaušinėlių skaičius gyvūnų

savininkams ir veterinarijos gydytojams taptų įprastu rutininiu metodu sudarant dehelmintizacijos

schemas ir parenkant efektyvų antihelmintinį preparatą, tai padėtų išvengti atsparių parazitų plitimo ir

palaikytų efektyvų antihelmintinių medžiagų poveikį ateityje.

Page 38: LIETUVOS SVEIKATOS UNIVERSITETAS VETERINARIJOS …20019822/20019822.pdf · LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS Evelina Dauparaitė

38

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Nielsen MK, Monrad J, Olsen SN. Prescription-only anthelmintics - A questionnaire survey of

strategies for surveillance and control of equine strongyles in Denmark. Veterinary

Parasitology. 2006;135(1):47-55.

2. Khan MA, Roohi N, Rana M. Strongylosis in equines: a review. The Journal of Animal & Plant

Sciences. 2015;25(1):1-9.

3. Singh G, Soodan JS, Singla LD, Khajuria JK. Epidemiological studies on gastrointestinal

helminths in horses and mules. Veterinary Practitioner. 2012;13(1):23-27.

4. Von Samson-Himmelstjerna G. Anthelmintic resistance in equine parasites – detection,

potential clinical relevance and implications for control. Veterinary Parasitology.

2012;185(1):2-8.

5. Matthews JB. Anthelmintic resistance in equine nematodes. International Journal for

Parasitology: Drugs and Drug Resistance. 2014;4(3):310-315.

6. Matthee S, McGeoch MA. Helminths in horses: use of selective treatment for the control of

strongyles. Journal of the Sounth African Veterinary Association. 2004;75(3):129-136.

7. Kaplan RM, Vidyashankar AN. An inconvenient truth: Global worming and anthelmintic

resistance. Veterinary Parasitology. 2012;186(1–2):70-78.

8. Canever RJ, Braga PRC, Boeckh A, Grycajuck M, Bier D, Molento MB. Lack of Cyathostomin

sp. reduction after anthelmintic treatment in horses in Brazil. Veterinary Parasitology.

2013;194(1):35-39.

9. Traversa D, Samson-Himmelstjerna G, Demeler J, Milillo P, Schürmann S, Barnes H, et al.

Anthelmintic resistance in cyathostomin populations from horse yards in Italy, United Kingdom

and Germany. Parasites & Vectors. 2009;2(2):1186-1756.

10. Osterman EL, Kuzmina T, Uggla A, Waller PJ. A Field Study on the Effect of Some

Anthelmintics on Cyathostomins of Horses in Sweden. Veterinary Research. 200;31(1):53-65.

11. Näreaho A, Vainio K, Oksanen A. Impaired efficacy of ivermectin against Parascaris equorum,

and both ivermectin and pyrantel against strongyle infections in trotter foals in Finland.

Veterinary Parasitology. 2011;182(2–4):372-377.

12. Traversa D, Castagna G, von Samson - Himmelstjerna G, Meloni S, Bartolini R, Geurden T, et

al. Efficacy of major anthelmintics against horse cyathostomins in France. Veterinary

Parasitology. 2012;188(3–4):294-300.

Page 39: LIETUVOS SVEIKATOS UNIVERSITETAS VETERINARIJOS …20019822/20019822.pdf · LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS Evelina Dauparaitė

39

13. Lyons ET, Tolliver SC, Kuzmina TA, Collins SC. Critical tests evaluating efficacy of

moxidectin against small strongyles in horses from a herd for which reduced activity had been

found in field tests in Central Kentucky. Parasitology Research. 2010;107(6):1495-1498.

14. Vyšniauskas A, Kaziūnaitė V, Pereckienė A. Arklių strongilų atsparumo fenbenui ir piranteliui

lyginamasis įvertinimas IN VIVO. Veterinarija ir zootechnika. 2003;23(45):11-20.

15. Lichtenfels JR, Kharchenko VA, Dvojnos GM. Illustrated identification keys to strongylid

parasites (strongylidae: Nematoda) of horses, zebras and asses (Equidae). Veterinary

Parasitology. 2008;156(1-2):4-161.

16. Reinemeyer CR, Smith SA, Gabel AA, Herd RP. The prevalence and intensity of internal

parasites of horses in the U.S.A. Veterinary Parasitology. 1984;15(1):75-83.

17. Van Doorn DCK, Eysker M, Kooyman FN, Wagenaar JA, Ploeger HW. Searching for

ivermectin resistance in Dutch horses. Veterinary Parasitology. 2012;185(2-4):355-358.

18. Nielsen MK, Kaplan RM, Thamsborg SM, Monrad J, Olsen SN. Climatic influences on

development and survival of free- living stages of equine strongyles: Implications for worm

control strategies and managing anthelmintic resistance. The Veterinary Journal.

2007;174(1):23-32.

19. Kyvsgaard NC, Lindbom J, Andreasen LL, Luna-Olivares LA, Nielsen MK, Monrad J.

Prevalence of strongyles and efficacy of fenbendazole and ivermectin in working horses in El

Sauce, Nicaragua. Veterinary Parasitology. 2011;181(2–4):248-254.

20. Morariu S, Mederle N, Badea C, Dărăbuş G, Ferrari N, Genchi C. The prevalence, abundance

and distribution of cyathostomins (small stongyles) in horses from Western Romania.

Veterinary Parasitology. 2016;223:205-209.

21. Stratford CH, Lester HE, Pickles KJ, McGorum BC, Matthews JB. An investigation of

anthelmintic efficacy against strongyles on equine yards in Scotland. Equine Veterinary

Journal. 2014;46(1):17-24.

22. Kuzmina TA, Dzeverin I, Kharchenko VA. Strongylids in domestic horses: Influence of horse

age, breed and deworming programs on the strongyle parasite community. Veterinary

Parasitology. 2016;227:56-63.

23. McCraw BM, Slocombe JO. Strongylus equinus: development and pathological effects in the

equine host. Canadian Journal of Comparative Medicine. 1985;49(4):80-83.

24. Nielsen MK, Vidyashankar AN, Olsen SN, Monrad J, Thamsborg SM. Strongylus vulgaris

associated with usage of selective therapy on Danish horse farms - Is it reemerging? Veterinary

Parasitology. 2012;189(2–4):260-266.

Page 40: LIETUVOS SVEIKATOS UNIVERSITETAS VETERINARIJOS …20019822/20019822.pdf · LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS Evelina Dauparaitė

40

25. Armstrong SK, Woodgate RG, Gough S, Heller J, Sangster NC, Hughes KJ. The efficacy of

ivermectin, pyrantel and fenbendazole against Parascaris equorum infection in foals on farms in

Australia. Veteterinary Parasitology. 2014;205(3–4):575-580.

26. Hinney B, Wirtherle NC, Kyule M, Miethe N, Zessin KH, Clausen PH. Prevalence of helminths

in horses in the state of Brandenburg, Germany. Parasitology Research. 2011;108(15):108-183.

27. Kuzmina TA, Kuzmin YI, Kharchenko VA. Field study on the survival, migration and

overwintering of infective larvae of horse strongyles on pasture in central Ukraine. Veterinary

Parasitology. 2006;141(3–4):264-272.

28. Kuzmina TA, Lyons ET, TolliverI SC, Dzeverin I, Kharchenko VA. Fecundity of various

species of strongylids (Nematoda: Strongylidae) – parasites of domestic horses. Parasitology

Research. 2012;111(6):2265-2271.

29. Matthewsa JB, Hodgkinsnc JE, Samantha MJ. Recent developments in research into the

Cyathostominae and Anoplocephala perfoliata. Veterinary Research. 2004;35(4):371-381.

30. Wobeser G, Tataryn A. Cyathostominosis in a horse from Saskatchewan. The Canadian

Veterinary Journal. 2009;50(10):1099-1100.

31. Matthews JB, McArthur C, Robinson A, Jackson F. The in vitro diagnosis of anthelmintic

resistance in cyathostomins. Veterinary Parasitology. 2012;185(1):25-31.

32. Marie LN, Jessica AS, Jennifer LB, Martin KN. Accuracy and Precision of Mini – FLOTAC

and McMaster Techniques for Determining Equine Strongyle Egg Counts. Journal of Equine

Veterinary Science. 2016;1:1-6.

33. Parasitipedia.net:

http://parasitipedia.net/index.php?option=com_content&view=article&id=3139&Itemid=2841.

Atversta: 2016-11-22

34. Saeed K, Qadir Z, Ashraf K, Ahmad N. Role of intrinsic and extrinsic epidemiological factors

on strongylosis in horses. Journal of Animal & Plant Sciences. 2010;20(4):277-280.

35. Buzatu MC, Mitrea IL, Miron L, Ionita M. Efficacy of two Anthelmintic Products on

Strongyles in Horses from Stud Farms in Romania. Agriculture and Agricultural Science

Procedia. 2015;6:293-298.

36. Kassai T. Veterinary helminthology. Oxford: Butterworth – Heinemann. 1999. p. 260-262.

37. Vercruysse J, Rew RS. Macrocyclic lactones in antiparasitic theraphy. CAB International,

Wallingford. 2002.

38. Veterinariniovaisto aprašas. Veterinarinių vaistų registras:

http://vetlt1.vet.lt/vr/pdf/RV1415.pdf. Atversta: 2016-12-08.

Page 41: LIETUVOS SVEIKATOS UNIVERSITETAS VETERINARIJOS …20019822/20019822.pdf · LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS Evelina Dauparaitė

41

39. Lloyd S, Smith J, Connan RM, Hatcher MA, Hedges TR, Humphrey DJ, et al. Parasite control

methods used by horse owners: factors predisposing to the development of anthelmintic

resistance in nematodes. Veterinary Research. 2000;146(17):487-489.

40. Veterinarinių vaistų registras: http://vetlt1.vet.lt/vr/pdf/RV2184.pdf. Atversta: 2016-12-08.

41. Cobb R, Boeckh A. Moxidectin: a review of chemistry, pharmacokinetics and use in horses.

Parasites & Vectors. 2009;2(2):1186-1196.

42. Nielsen MK, Pfister K, von Samson-Himmelstjerna G. Selective therapy in equine parasite

control – Application and limitations. Veterinary Parasitology. 2014;202(3–4):95-103.

43. Kaplan RM, Nielsen MK. An evidence-based approach to equine parasite control: It ain't the

60s anymore. Equine Veterinary Journal. 2010;22(6):306-316.

44. Corbett CJ, Love S, Moore A, Burden FA, Matthews JB, Denwood MJ. The effectiveness of

faecal removal methods of pasture management to control the cyathostomin burden of donkeys.

Parasites & Vectors. 2014;7(48):1186-1756.

45. Brady HA, Nichols WT. Drug Resistance in Equine Parasites: An Emerging Global Problem.

Journal of Equine Veterinary Science. 2009;29(5):285-295.

46. Lassen B, Peltola SM. Anthelmintic resistance of intestinal nematodes to ivermectin and

pyrantel in Estonian horses. Journal of Helminthology. 2014;89(6):760-763.

47. Lester HE, Bartley DJ, Morgan ER, Hodgkinson JE, Stratford CH, Matthews JB. A cost

comparison of faecal egg count-directed anthelmintic delivery versus interval programme

treatments in horses. Veterinary Research. 2013;173(15):173-371.

48. Kornaś S, Cabaret J, Skalska M, Nowosad B. Horse infection with intestinal helminths in

relation to age, sex, access to grass and farm system. Veterinary Parasitology. 2010;174(3–

4):285-291.

49. Geurden T, Van Doorn D, Claerebout E, Kooyman F, De Keersmaecker S, Vercruysse J, et al.

Decreased strongyle egg re-appearance period after treatment with ivermectin and moxidectin

in horses in Belgium, Italy and The Netherlands. Veterinary Parasitology. 2014;204(3–4):291-

296.

Page 42: LIETUVOS SVEIKATOS UNIVERSITETAS VETERINARIJOS …20019822/20019822.pdf · LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS Evelina Dauparaitė

42

PADĖKA

Nuoširdžią padėką norėčiau skirti:

Prof. Habil. Dr. Sauliui Petkevičiui – baigiamojo darbo vadovui – už visapusišką pagalbą ir

patarimus atliekant tyrimą;

Veterinarijos gydytojai R.Z už suteiktą galimybę tyrimą atlikti „X“ žirgyne;

Doc. Dr. Sigitai Kerzienei – už suteiktą pagalbą atliekant statistinius skaičiavimus.