RËMËJAI:

LSMU IR LSMU LIGONINËS KAUNO KLINIKŲ SAVAITRAŠTIS. 2012 M. KOVO 9 D. ISSN 1648­620XNr. 10 (1917)

2 p.

Eglė Svitojūtė

Pagrindinis šios sutarties ir toles­nio bendradarbiavimo tarp vals­

tybinės ir aukštojo mokslo įstaigų tikslas – kvalifikuota FFI mokslininkų konsultacija su vaistų kontrole su­sijusiais klausimais. „Nuo šiol LSMU MA MF Fiziologijos ir farmakologijos institutas yra oficiali Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos pataria­moji institucija. Mūsų padalinio darbuotojai teiks mokslines išvadas, patarimus vaistinių preparatų gamin­tojams. Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai FFI pristatys atliktų farma­koekonominių tyrimų rezultatus ir analizę, vykdys bei teiks informaciją apie rinkoje esančių ir Lietuvos Res­publikoje registruotų vaistinių pre­paratų stebėseną. Taip pat instituto mokslininkai prireikus vykdys į Lie­tuvos rinką teikiamų registruoti vais­

lietuvos sveikatos mokslų universitetas BendradarBiaus su valstyBine vaistų kontrolės tarnyBaKovo 2 dieną pasirašyta sutartis tarp Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. Sutartį pasirašė LSMU rektorius prof. Remigijus Þaliūnas ir VVKT prie SAM vado­vas Gintautas Barcys. Tai pirmoji tokio pobūdžio sutartis LSMU. Sutarties įgyvendinimas patikėtas 2011 metų balandžio 15 d. įkurto LSMU MA MF Fiziologijos ir farmakologijos instituto (FFI) mokslininkams.

tinių preparatų paraiškų vertinimą. Bus siekiama maksimalios naudos tiek abiem bendradarbiaujančioms institucijoms, tiek visiems Lietuvos gyventojams, garantuojant saugų ir veiksmingą vaistų vartojimą“, – teigė LSMU MA MF FFI instituto vadovas prof. Edgaras Stankevičius. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vadovo Gintauto Barcio teigimu, ši sutartis skatins didesnę integraciją į Universiteto veiklą, garantuos efekty­vų tarnybos darbo vykdymą ir tobu­linimą. LSMU MA MF FFI mokslininkų konsultacijos ir analitinis darbas – tai ne vienintelė sritis, kurioje numato­mi bendri sąlyčio taškai. „Bendra­darbiaudami su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu sieksime, kad būtų pradėtos vykdyti klinikinės farmakologijos rezidentūros studi­jos. Tokių specialistų atsiradimas leis pakelti mūsų tarnybos darbą į

aukštesnį lygmenį. Atliekant vais­tų kontrolės ar vaistų registracijos procedūras reikalingas kvalifikuotas vertinimas ir mokslinės išvados.

Todėl tokių specialistų būtinybė yra akivaizdi“, – teigė VVKT vadovas.LSMU tikslas ir vizija – būti veržlia, inovatyvia ir atvira aukštojo moks­

lo įstaiga. Sutarties pasirašymas ir bendradarbiavimo su VVKT perspek­tyvos – puikus tokių lūkesčių išsipil­dymo pavyzdys.

Iš kairės: A. Čepkauskas, doc. A. Matijošaitis, b.p.s. R. Čeponienė, dr. L. Velička, dr. N. Aleksynas. Asmeninë nuotr.

sudėtinga inksto aneurizmos operacijaKauno klinikose kraujagyslių chirurgai atliko sudėtingą ir retą operaciją vidutinio amžiaus moteriai – 4 centimetrų periferinės inkstinės arterijos aneurizmos pašalinimą. Didžioji dalis inkstų arterijų aneurizmų šalinama endovaskuliniu būdu: aneurizmą stentavus arba embolizavus. Aneurizma buvo nustatyta ties at­sišakojimu į segmentines arterijas, todėl nebuvo galima taikyti endovaskulinio gydymo. Įprastai tokios būklės pacientui reikėtų atlikti nefrektomiją (inksto pašalinimą). Tačiau šios pacientės būk lė buvo ypatinga – nebuvo įmanoma pašalinti inksto, nes kitame inkste buvo nustatytas auglys. Abiejų inkstų šalinti ne­galima, tad angiochirurgai ryžosi operuoti aneurizmą ir išsaugoti inkstą. Operaciją atliko Kauno klinikų kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovas dr. Linas Velička, gydytojas kraujagyslių chirur­gas dr. Nerijus Aleksynas bei urologas doc. Aivaras Matijošaitis, gyd. rezidentai A. Čepkauskas, A. Grybas, anesteziologas dr. Ta­das Lenkutis, operacinės slaugytoja A. Markelienė.

Iš dešinės: LSMU rektorius prof. R. Þaliūnas, VVKT vadovas G. Barcys, Fiziologijos ir farmakologijos instituto direktorius prof. Edgaras Stankevičius. Autorës nuotr.

informacija2 avevita/2012 m. kovo 9 d., Nr. 10

3 p.

sudėtinga inksto aneurizmos operacijaEglė Žemaitienė

Pasak dr. L. Veličkos, nustatyti tokią aneurizmą yra itin sunku –

tik atsitiktinai tiriant ultragarsu arba atliekant kompiuterinę tomografiją. Šiuo atveju taip ir nutiko – pacientei kreipusis į medikus dėl visai kitų priežasčių, buvo nustatyta 4 cm inksto aneurizma. Šioje vietoje atlikti embolizacijos (užspausti aneurizmą) bei padengti stentu nebuvo įma­noma – būtų padengta segmentinė arterija ir dalis inksto būtų mirusi. Operacijos metu teko išspręsti 3 klau­simus: pagerinti kraujo pritekėjimą iš aortos, pašalinti inksto arterijos vingiuotumą, ją sutrumpinus, ir pa­šalinti aneurizmą, naujai suformuoti inksto arterijos išsišakojimą. Visi šie etapai negalėjo užtrukti ilgiau nei 30 min., nes ilgalaikė inksto išemija sukelia negrįžtamą funkcijos pablo­

gėjimą. Operacijos metu buvo atlikta endarterektomija iš aortos. Antruoju etapu buvo atlikta aneurizmos rezek­cija – jos pašalinimo metu segmenti­nes arterijas teko atskirti nuo pagrin­dinės ir vėliau viską susiūti, atkurti kraujotaką į abu inksto polius. Pasak medikų, pacientė penktą parą po operacijos buvo išrašyta namo, jos būklė ir savijauta – normali. Ateityje jos laukia dešiniojo inksto operacija. Periferinių arterijų aneurizmos būna retai – dažnis 3–5 procentai, tai yra maždaug 3–4 pacientai per metus. Inksto arterijos aneurizmos dažnis populiacijoje 0,01 proc. Aneurizmos eiga yra besimptomė. Tačiau, kaip teigia medikai, jei įvyksta plyšimas, nustatyti yra beveik neįmanoma dėl gausaus vidinio kraujavimo. Visos aneurizmos yra pavojingos tuo, kad žmogus nejaučia skausmo ar kitokių simptomų, todėl jos vadinamos „ty­liosiomis žudikėmis“.

1 p.

Pirmąjį pranešimą skaitė Kauno kli­nikų Valdymo tarnybos vyr. spe­

cialistė kokybei dr. Lolita Šileikienė „Medikamentų ir slaugos priemonių panaudojimo apžvalga ir taupymo galimybės“.Pranešėja apžvelgė Kauno klinikų gydytojų veiklą, skiriant vaistus ir slaugos priemones 2011 m. Praeitais metais buvo sudarytos komisijos, siekiant ištirti skyrių, daugiausia viršijančių subbiudžetus, ligos istorijas ir įvertinti paskyrimų ko­kybę. Nustatyti pažeidimai – įrašų netikslumai ir įsakymų pažeidimai. Dr. L. Šileikienė apžvelgė medicini­nių dokumentų pildymo tvarką ir paskyrimų motyvaciją, rezervinių antiinfekcinių preparatų skyrimo tvarką. Komisijų nustatytos pagrin­dinės problemos – daugiausia pa­žeidimų padaroma skiriant, tęsiant ir koreguojant gydymą rezerviniais ir nerezerviniais antibiotikais, ne­racionaliai naudojami nerezerviniai

antibiotikai, per mažai išnaudoja­mos galimybės pacientams patiems įsigyti vaistus, tolesnis gydymas po transplantacijų nėra kompensuoja­mas iš transplantacijų fondo. Pra­nešėja taip pat priminė generalinio direktoriaus įsakymus dėl vaistų skyrimo tvarkos.Medicinos statistikos skyriaus gy­dytojas medicinos statistikas Tomas Mickevičius apžvelgė 2012 m. sau­sio mėn. F066A – LK formos pildymo klaidas. Statistikos duomenimis, per sausio mėnesį buvo išrašyti 7325 ligoniai, klaidų skaičius – 958. Prelegentas apžvelgė dažniausiai daromas klaidas, pildant formas, ir pateikė rekomendacijas: patiks­linti paciento duomenis, pažymėti paciento perkėlimą į kitą skyrių, pažymėti etapo pradžios ir pabaigos duomenis, naviko morfologijos kodą žymėti gretutinių ligų laukuose, pažymėti pagrindinę procedūrą.Valdymo tarnybos direktorius

Bendras gydytojų susirinkimas kauno klinikoseKovo 2 d. bendrame gydytojų pasitarime Kauno klinikose buvo pristatyti ir aptarti trys klausimai.

Edmundas Varpiotas pristatė kovo 20 d. numatomą atidaryti Kauno klinikų Kraujo centrą. Kraujo cen­tras, įrengtas Paslaugų korpuso patalpose, ieškos donorų ir skatins donorystę, surinks, perdirbs ir laikys kraują ir jo komponentus. Šiuo metu veikiantis Kraujo bankas pamažu bus integruojamas į Kraujo centro veiklą – Kraujo centras perima su kraujo komponentų perdirbimu ir laikymu susijusias Kraujo banko funkcijas – kraujo komponentų užsakymą, jų parinkimą ir išdavi­mą. Kraujo centrui pradėjus veiklą, kraujo komponentų užsakymo ir išdavimo tvarka Kauno klinikose ne­sikeičia. Neatlygintina kraujo dono­rystė bus propaguojama ir donorai telkiami per Kauno klinikų interneto svetainę, kurioje bus sukurta atskira skiltis Kraujo centrui. Reklama su informacija platinama Kauno klinikų padaliniuose, Lietuvos sveikatos mokslų universitete, kitose švietimo ir mokslo įstaigose, visuomenės susibūrimo vietose.

AVE VITA inf.

Medicinos istorijos konferencija, kurioje dalyvauja ir visuomenės sveikatos III kurso studentai. Paskaitą skaito doc. V. Siudikas. 2009 m. pavasaris.

Dr. Asta Lignugarienė, doc. Vytautas Siudikas

1922 m. vasario 16 d. įkurtame Lie­tuvos universitete Kaune pirmasis medicinos istoriją pradėjo dėstyti Akių ligų katedros vedėjas prof. Pet­ras Avižonis.1925 m. pavasarį Medicinos fakulteto Taryba gavo MF Garbės daktaro Jono Šliūpo prašymą suteikti jam privatdo­cento teisę ir leisti skaityti medicinos istorijos paskaitas. Mokslinė taryba nutarė leisti jam skaityti mėginamąją paskaitą ir pakviesti į ją gydytojus K. Grinių, I. Kociną, Roką Šliūpą, J. Staugaitį ir J. Alekną. Rugsėjo 16 d. J. Šliūpas skaitė mėginamąją paskaitą „Atgimimas graikų medicinos mokslo islamo valstybėse“.

medicinos istorijos dėstymas kauno aukštojoje medicinos mokykloje

Fakulteto taryba nutarė, kad kandida­tas į privatdocentus įrodė neabejoti­ną tinkamumą. J. Šliūpas vienbalsiai išrinktas privatdocentu ir medicinos istoriją dėstė iki 1930 m. balandžio mėn. Privatdocentams atlyginimas už dėstymą nebuvo mokamas.1930 m. pasitraukus J. Šliūpui medici­nos istorija nebuvo dėstoma. Tik 1949 m. Kauno universiteto Medicinos fakultete pagal iš Maskvos atsiųstas studijų programas medicinos istorija pradėta vėl dėstyti. Dėstyti sutiko Normalinės ir patologinės fiziologijos katedros vyr. dėstytojas medicinos mokslų kandidatas Aleksandras Vilei­šis. 1948 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. jis buvo pasiųstas į Visasąjunginio gydytojų tobulinimosi instituto Mask­voje medicinos istorijos katedrą,

kuriai vadovavo žymus medicinos istorikas prof. P. Zabludovskis. A. Vi­leišis 1948–1949 m. m. pavasario semestre pradėjo skaityti medicinos istorijos paskaitas ir vesti seminarus MF fakulteto IV k. studentams. 1950 m. jam suteiktas docento vardas.Kauno universitetas buvo reorgani­zuotas į Kauno medicinos ir Kauno politechnikos institutus. KMI direk­toriaus įsakymu 1951 m. sausio 4 d. doc. A. Vileišis paskirtas Patologinės fiziologijos katedros vedėju. Katedroje iki 1973 m. buvo dėstoma ir medi­cinos istorija. Paskaitas skaitė doc. A. Vileišis (nuo 1965 m. – profesorius), seminarus vedė asistentai: 1953–1956 m. A. Kvilius, 1956–1957 m. J. K. Va­lantinas, nuo 1957 m. V. Siudikas, 1958–1960 m. V. Vaičiuvėnas.

Renginyje dalyvavo tam tikrose psichikos sveikatos priežiūros

grandyse dirbantys specialistai psi­chiatrai: iš pirminių psichikos svei­katos centrų, psichiatrijos ligoninių, universitetinės klinikos ir privačių kabinetų. Gausiai dalyvavo ir psichi­atriją, kaip būsimą specialybę, pasi­rinkę rezidentai. LSMU MA Psichiatri­jos klinikos vadovė prof. dr. Virginija Adomaitienė teigia, kad renginiai, kuriuos organizuojant dalyvauja Universitetas – mokslo ir inovatyvių idėjų nešėjas – bei organizacija, jun­gianti psichiatrus praktikus, yra ypač naudingi plėtojant bendradarbiavimą pacientų labui, integruojant naujau­sius mokslo atradimus į medicinos praktiką.Renginys gausus temų ir pranešėjų įvairove. Platų kontekstinį požiūrį į retų ligų ir sindromų problemą psichiatrijoje savo pranešime „Kodėl retai diagnozuojame retuosius sind­romus psichiatrijoje?“ pateikė LSMU MA Psichiatrijos klinikos profesorius dr. B. Burba. Kitą pranešimą skaitė VU Psichiatrijos klinikos docentas dr. A. Germanavičius. Buvo pateikti vaizdūs dviejų gana retų ligų, su­keliančių ir psichikos simptomus, pavyzdžiai: von Recklinghauzeno liga (neurofibromatozė) ir Williams sindromas. Įdomu, kad pranešimo autorius pasidalijo būtent savo ste­bėtų atvejų medžiaga, suteikusia pranešimui autentiškumo. Doc. dr. D. Ereminas (LSMU MA Psi­chiatrijos klinika) pateikė įdomią apžvalgą apie simptomus, kurie gal

ir nėra labai reti, tačiau patiriami labai įdomiomis sąlygomis, t. y. apie lakūnų patiriamas iliuzijas skrydžio metu. Savo pranešime „Depersonaliza­cija – šalia, bet nepastebėta“ LPA Kauno krašto filialo pirmininkė gyd. R. Mazaliauskienė (VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinys Marių ligoninė) išsamiai apžvelgė deperso­nalizaciją kaip simptomą, sindromą ar sutrikimą. Pranešėja pabrėžė, kad būtina tiksliau nustatyti šią būseną tarp psichikos ligomis sergančių asmenų.Paskutiniai pranešimai buvo intensy­viausi asmeninio kiekvieno dalyvio įsitraukimo prasme. Psichologas V. Valantinas (Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras / Psichologinės pagalbos vaikams ir šeimai kabinetas) kalbėjo apie perdegimo sindromą. Jis aktualus visiems medikams, ypač dirbantiems psichikos sveikatos priežiūros srityje. Dr. R. Leonavičius (LSMU MA Psichia­t rijos klinika) ne tik įdomiai, bet ir originaliai baigė renginį pranešimu „Pasaulį matau, kaip didelę simfo­niją (M. K. Čiurlionis)“, jį iliustruo­damas trumpomis fortepijoninėmis improvizacijomis. Renginys buvo aktualus tiek prakti­ne, tiek teorine prasme, atitiko šių dienų psichiatrijos aktualijas bei tendencijas ir daugumos dalyvių lūkesčius, o pranešimai prasmingai integravo skirtingas pažiūras, patirtis ir kontekstus.

AVE VITA inf.

psichiatrai minėjo retų ligų dienąVasario 29 d. Lietuvos psichiatrų asociacijos Kauno krašto filialas kartu su LSMU MA Psichiatrijos klinika organizavo konferenciją „Tai, apie ką retai kalbame psichiatrijoje“. Renginys skirtas Tarp­tautinei retų ligų dienai, kuri pirmą kartą buvo paminėta 2008 m. vasario 29 d. Renginys vyko išskirtinėje vietoje – Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune.

informacija 3avevita/2012 m. kovo 9 d., Nr. 10

2 p.

LEPHIE projekto pasitarimo dalyviai: prof. S. Sauliūnė, S. dr. O‘Connoras, dr. K. Czabanowska, prof. L. Šumskas, antroje eilėje – T. Smithas, dr. N. de Jong.

erasmus projektas„europos visuomenės sveikatos lyderiai“ (lephie)Prof. Linas Šumskas, LSMU MA VSF Profilaktinės medicinos katedra

LSMU MA Visuomenės sveikatos fakulteto Profilaktinės medicinos katedra (prof. Linas Šumskas ir kt.) kartu su Sveikatos vadybos kated­ra (prof. Skirmantė Sauliūnė, doc. Mindaugas Stankūnas) nuo 2011 m. dalyvauja Europos Komisijos Švietimo, audiovizualinės ir kultūros vykdančiosios agentūros ERASMUS projekte 510176­LLP­1­NL­ERASMUS­ECDCE „Europos visuomenės sveika­tos lyderiai“, skirtame lyderiavimo kompetencijoms ugdyti (http://www.lephie.eu/). Sukurtas penkių partnerių konsorciumas, kurio na­riai yra Mastrichto universitetas (Nyderlandų Karalystė), Šefildo Ha­lamo universitetas (Anglija), Graco medicinos universitetas (Austrija), Lietuvos sveikatos mokslų universi­tetas (Lietuva) ir ASPHER (Europos visuomenės sveikatos mokyklų asociacija).Pagrindinis projekto tikslas – iš­bandyti mišraus mokymo meto­

diką (blended learning), derinant probleminį mokymą ir nuotolinio (distancinio) mokymo technologiją, bei parengti internetinio mokymo medžiagą visuomenės sveikatos programų magistrantams, visuome­nės sveikatos specialistų kvalifika­cijos tobulinimui bei dėstytojams. Projekto iniciatorė dr. Katarzyna Czabanowska, dirbanti Mastrichto universitete, pagrindė šio projekto koncepciją ir kartu su kitais partne­riais sukūrė lyderystės visuomenės sveikatos srityje mokymo programą. Pirmame projekto etape mokymo programa buvo išbandyta Šefildo Ha­lamo universitete. Antrasis mokymo programos aprobavimo etapas vyks Mastrichte, Grace ir Kaune. Įdiegiant šias mokymo technologijas bus taikomos kompiuterių programos Elluminate, Blackboard ir FirstClass, kurios pasaulyje yra plačiai nau­dojamos kaip techninės nuotolinio mokymo ir komunikavimo laidavimo priemonės.2012 m. vasario 29 d. mūsų Univer­sitete vyko LEPHIE projekto partnerių

pasitarimas. Jo metu buvo aptarta tolesnė projekto veikla, projekto publikacijų rengimas ir gerosios patirties sklaida. Projektas yra ypač

naudingas mūsų Universitetui, nes nuo šių metų Universiteto Studijų centras pradėjo diegti naują interne­tinio grupinio darbo sistemą First­

Class, kuri ir bus išbandyta mokant mūsų studentus bei dėstytojus pagal „Europos visuomenės sveikatos ly­derių“ programą.

V. Siudikas, 1960 m. baigęs Visasąjun­giniame centriniame gydytojų tobulini­mosi institute surengtus kursus medi­cinos istorijos dėstytojų kvalifikacijai tobulinti, 1966–1967 m. m. pavasario semestre pradėjo skaityti medicinos istorijos paskaitas Gydomojo fakulteto IV k. studentams, vedė ir seminarus.Tuo metu Sovietų Sąjungos medicinos institutuose buvo tik kelios savaran­kiškos medicinos istorijos katedros. KMI iki 1973 m. buvo išimtis. Tad me­dicinos istorijos kursas iš Patologinės fiziologijos katedros buvo perkeltas į Socialinės higienos ir sveikatos apsau­gos organizavimo katedrą. Joje daly­kas dėstomas nuo 1973 m. iki šiol.Keitėsi medicinos istorijos progra­mos. Pagal 1972 m. gegužės 29 d. SSRS sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą programą Gydomojo fa­kulteto studentams ji buvo dėstoma ne IV k. (VIII semestre), o II k. (IV semestre). 20 val. skirta paskaitoms ir 14 seminarams. Rekomenduota 7 paskaitos skirti pasaulinei ir Rusijos medicinos istorijai nuo pirmykštės bendruomenės iki XX a., 2 – socializ­mo epochos ir komunizmo statybos periodo medicinos raidai ir 1 sąjungi­nių respublikų medicinos istorijai. 4 seminarai skirti pasaulinės ir Rusijos medicinos istorijai, 2 – socializmo epochos ir komunizmo statybos periodo ir 1 – sąjunginių respublikų, kraštų ir sričių medicinos istorijai nagrinėti. 1979 m. buvo patvirtinta nauja medicinos istorijos programa. Pagal ją medicinos istorija Gydomojo fakulteto studentams buvo dėstoma taip pat II k. (IV semestre). Vietoje 34

medicinos istorijos dėstymas kauno aukštojoje medicinos mokykloje

val. skirtos 38. Seminarus prilyginus laboratoriniams darbams, padidėjo pedagoginio krūvio. Paskaitų tematika mažai pasikeitė. Pastaboje buvo nu­rodyta, kad sąjunginėse ir autonomi­nėse respublikose paskaitų tematika pasirenkama, atsižvelgiant į turimą medžiagą. KMI treji darbai buvo skirti Lietuvos medicinos istorijai, vieni – Kauno aukštosios medicinos mokyk­los istorijai nagrinėti.1988 m. sausio mėn. gauti nauji mo­kymo planai, juose numatyta dėstyti medicinos istoriją I k. rudens semest­re: 20 val. skirta paskaitoms ir 20 val. seminarams.1977 m. medicinos istorija pradėta dėstyti Stomatologijos fakulteto III k. studentams. Pagal 1979 m. SSRS Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą programą Stomatologijos fakulteto studentams skirtos 10 val. paskaitoms ir 12 laboratoriniams darbams. Jų metu buvo nagrinėjama ir stomatologijos istorija.Paskaitų ir seminarų metu dėstoma medžiaga buvo iliustruojama vaizdi­nėmis priemonėmis. Vyr. dėstytojo V. Siudiko iniciatyva buvo pagamintas 320 skaidrių rinkinys. 1971 m. Lietu­vos SSR aukštųjų ir spec. vidurinių mokyklų mokymo priemonių apžiūro­je šis rinkinys už aukštą metodinį lygį buvo įvertintas Lietuvos SSR Aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministro pagyrimo raštu. V. Siudikas pagal me­dicinos istorijos programą katedroje įrengė 13 stendų ekspoziciją.1951 m. prof. A. Vileišis pradėjo rinkti eksponatus Lietuvos medicinos isto­rijos muziejui. 1957 m. į šį darbą įsi­traukė ir V. Siudikas. Eksponatus rinko

ir kiti Patologinės fiziologijos katedros dėstytojai. 1971 m. V. Siudiko iniciaty­va KMI Mokomajame laboratoriniame korpuse (Eivenių g. 4), panaudojant katedroje surinktus eksponatus, buvo įkurtas KMI istorijos muziejus. Vėliau ekspozicijos išplėstos. 1979 m. Lietu­vos SSR Aukštojo ir specialiojo vidu­rinio mokslo ministro H. Zabulio įsa­kymu muziejus pavadintas Medicinos istorijos muziejumi. 1987 m. Kaune Rotušės aikštėje Nr. 28, restauruotame XVI a. pastate, atidarytas Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos mu­ziejus. Jis įkurtas sujungus KMI veiku­sius Farmacijos muziejų (vadovas doc. A. Kaikaris) ir Medicinos istorijos mu­ziejų (vadovas V. Siudikas). Medicinos istorijos skyriaus ekspozicija atspindė­jo medicinos raidą nuo seniausių laikų iki mūsų dienų. V. Siudiko iniciatyva sukurtos įdomios žiniuonės, šamano, XIX a. Lietuvos špitolės ekspozicijos. Vėliau muziejus pasipildė naujais eksponatais, buvo įrengtos naujos ekspozicijos. Šiuo metu su ekspozici­jomis susipažįsta ne tik LSMU, bet ir VU MF, Kauno kolegijos Visuomenės sveikatos fakulteto studentai ir Lietu­vos vidurinių mokyklų moksleiviai.Sovietmečiu studentai, rengdamiesi medicinos istorijos paskaitoms, ga­lėjo naudotis tik rusų kalba parašy­tais vadovėliais. Jie atitiko griežtus ideologinius reikalavimus, pabrėžė sovietinės sveikatos apsaugos prana­šumą ir sovietinio medicinos mokslo laimėjimus. Studijuojantieji medici­nos istoriją rašydavo referatus, kurie buvo skaitomi ir aptariami seminarų metu. Gerai parengti darbai buvo skaitomi SMD mokslinėse konfe­

rencijose. Nuo 1976 m. iki 1992 m. kasmet vykdavo studijuojančių medi­cinos istoriją susitikimas su lietuvių liaudies medicinos žinove habil. dr. E. Šimkūnaite, kuri perskaitydavo įdomią paskaitą apie lietuvių liaudies mediciną ir atsakydavo į gausius studentų klausimus. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1991 m. spalio 11 d. KMA rektoriaus įsakymu buvo sudaryta komisija me­dicinos istorijos programai parengti. Komisijos pirmininkas doc. V. Siu­dikas, nariai: doc. A. Kaikaris, doc. Z. Kriaučeliūnas, doc. J. Norvaišienė, prof. A. Vileišis. Medicinos istorija turėjo būti dėstoma Fundamentalių­jų medicinos mokslų fakulteto I k. studentams rudens semestre. Skirta 10 val. paskaitoms ir 30 val. semina­rams. Jų metu buvo nagrinėjama pa­saulinė ir Lietuvos medicinos istorija.1992 m. lapkričio 13 d. Fundamenta­liųjų medicinos mokslų ir Klinikinės medicinos fakultetai buvo reorgani­zuoti į Medicinos fakultetą. 1993 m. patvirtinti nauji mokymo planai. Nuo 1994–1995 m. m. MF studentams me­dicinos istorija buvo dėstoma II k. IV semestre. Skirta 14 val. paskaitoms ir 26 val. seminarams. Iki 1994–1995 m. m. medicinos istorija buvo dėsto­ma ir rusų kalba.Medicinos ir stomatologijos istorija buvo dėstoma Stomatologijos (nuo 2002 m. Odontologijos) fakulteto I k. studentams rudens semestre. Pagal 1993 m. patvirtintus mokslo planus skirta 12 val. paskaitoms ir 28 val. seminarams.Nuo 2002 m. rugsėjo 1 d., vadovau­jantis Švietimo ministerijos nurody­mu, kad semestro laikotarpyje negali būti dėstomi daugiau negu 7 priva­lomi dalykai, medicinos istorija buvo dėstoma su socialine medicina kaip vienas dalykas MF III k. studentams rudens semestre. Kursui skirta 10 val.

paskaitoms ir 16 val. seminarams. Nuo 2008–2009 m. m. MF I k. studen­tai Įvado į specialybę paskaitų metu susipažįsta su aukštojo medicinos mokslo istorija pasaulyje ir Lietuvoje, aplanko Lietuvos medicinos ir farma­cijos istorijos muziejų.2010 m. LSMU MF taryba patvirtino pasirenkamojo medicinos istorijos kurso programą I k. studentams. Jis dėstomas pavasario semestre. Medi­cinos istorijos kursui numatyta 12 val. paskaitoms ir 40 val. seminarams.Nuo 2002–2003 m. m. OF I k. studen­tams pavasario semestre dėstomas pasirenkamas medicinos ir odonto­logijos istorijos kursas. Skirta 14 val. paskaitoms ir 42 val. seminarams.Be to, Sveikatos vadybos katedroje OF burnos higienos specialybės II k. studentams rudens semestre dėsto­mas Odontologijos istorijos ir teisės dalykas. Skirta 14 val. paskaitoms ir 16 seminarams.VSF III k. pavasario semestre kartu su socialine medicina dėstoma visuome­nės sveikatos istorija. Skirta 20 val. paskaitoms ir 32 val. seminarams. Studentai dalyvauja medicinos ir sveikatos priežiūros istorijos kon­ferencijose. Studentai laiko bendrą socialinės medicinos ir visuomenės sveikatos istorijos egzaminą.1995 m. Socialinės medicinos kated­roje nepagrindines lektoriaus parei­gas pradėjo eiti dr. A. Bagdonavičius. Jis skaitė paskaitas ir vedė medicinos istorijos seminarus. 2003 m. kated­roje antraeiles pareigas – asisten­tės – pradėjo eiti A. Lignugarienė. Ji anglų kalba skaitė medicinos istorijos paskaitas ir vedė seminarus MF III k. užsienio studentams. 2007 m. ilga­metis medicinos istorijos kurso ve­dėjas doc. dr. Vytautas Siudikas išėjo į pensiją. Nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. medicinos istorijos kursui vadovauja lektorė dr. Asta Lignugarienė.

informacija4 avevita/2012 m. kovo 9 d., Nr. 10

Skaistė Jankauskienė,Tautvydas Jankauskas,

Radiologijos būrelio pirmininko Tautvydo Jankausko ir kitų akty­

vių studentų iniciatyvą surengti kon­ferenciją palaikė, padėjo organizuoti ir šeštadienio rytą į konferenciją atvyko Radiologijos klinikos ir Stu­dentų mokslinės draugijos vadovas prof. Algidas Basevičius su žmona akušere­ginekologe dr. Ingrida Base­vičiene. Studentų iniciatyvą palaikyti atvyko ir Radiologijos būrelio vado­vas gyd. Ugnius Bučinskas. Be Radio­logijos klinikos, labai aktyviai prie konferencijos prisijungė ir akušerijos skyriaus vadovas doc. Vladas Gintau­tas. Jis ypač visus nustebino ir sudo­mino pranešimu apie savo mamą – daktarę Eleną Gintautienę, kuri buvo praminta ultragarso motina. Dr. E. Gintautienė 1975 m. apgynė disertaciją „Ultragarsinė diagnostika esant normaliam ir patologiniam nėštumui“. Daktarė 54 metus dirbo

D. Uljanioniok nuotr.

radiologijos ir akušerijos – ginekologijos BÛrelis minėjo europos radiologijos dienąVasario 18­osios rytą SMD studentai skubėjo į Rotušės aikštėje įsikūrusį Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejų, kur du aktyvūs būreliai – Radiologijos ir Akušerijos­ginekologijos – surengė konferenciją „Radiologijos tyrimų metodų svarba akuše­rijoje ir ginekologijoje“. Neveltui ši konferencija surengta vasario mėnesį – Vasario 10 d. yra Vilhelmo Konrado Rentgeno mirties metinės – pernai paskelbta pirmoji Europos Radiologijos diena. Ji buvo skirta rentgeno spindulių atradėjui atminti ir plačiau supa­žindinti visuomenę su radiologija.

akušere­ginekologe. Ji pirmoji Lie­tuvoje susitarė su Radijo gamyklos inžinieriais, kad pagamintų ultra­garso aparatą, kurį vėliau plačiai naudojo klinikinėje praktikoje. Taip pat prisijungė ir akušeris­ginekologas docentas Eimantas Švedas, turintis tarptautinės darbo patirties. Jis skaitė paskaitą apie ankstyvą kiaušidžių vė­žio patikrą. Ši sistema jau egzistuoja Švedijoje, galbūt ir Lietuvoje moterys, tobulėjant sveikatos sistemai, galės dalyvauti dar vienoje profilaktikos programoje ir išvengti kiaušidžių vėžio. Doc. E. Švedas visada dalyvau­ja būrelio renginiuose ir džiaugiasi studentų iniciatyva kurti pranešimus ir mokslinius darbus. Stud. T. Jankauskas skaitė pranešimą apie pasaulio ir Lietuvos radiologijos istorijos svarbiausius momentus. Taip pat į renginį atvyko studentai iš Vilniaus universiteto Radiologijos ir Akušerijos­ginekologijos būrelių. Studentai ne tik parengė praneši­mus apie histerosalpingografiją ir

perinatalinius širdies ir stambiųjų kraujagyslių UG tyrimus, bet ir padovanojo didelį tortą. Kauno Ra­diologijos būrelio studentai skaitė šiuos pranešimus: „Gimdos kaklelio vėžio MRT diagnostika“ (Vytautė Urbonaitė, Vitalijus Isigečev, Tautvy­das Jankauskas), studentus kuravo dr. Vaida Atstupėnaitė, ir „Vaisiaus sklaidos ydų MRT tyrimas“ (Tatjana Liakina, Kirilas Zimarinas, Augustinas Tumėnas), studentams padėjo doc. Rymantė Gleiznienė. Akušerijos­gi­nekologijos būrelio studentai taip pat skaitė du pranešimus: „Ultragar­sinė vaisiaus sklaidos ydų ir raidos sutrikimų diagnostika“ (Margarita Mikutaitė, Roberta Norkutė, Augusta Petrušaitė), studentėms padėjo doc. Daiva Simanavičiūtė ir „Daugiavaisio nėštumo ultragarsinio tyrimo ypatu­mai“ (Þygimantas Misevičius, Jolanta Valutkevičiūtė, Milda Andrijonytė, Akvilė Statnickaitė). Po visų praneši­mų studentai ir dėstytojai paragavo būrelių merginų surengtų gausių vai­šių. Visi maloniai pabendravę aplan­kė muziejų ir dalyvavo ekskursijoje, kurią vedė stud. S. Jankauskienė.Dar kartą Radiologijos ir Akušerijos­ginekologijos būreliai dėkoja prof. A. Basevičiui, dr. I. Basevičienei, doc. V. Gintautui ir doc. E. Švedui ir gyd. U. Bučinskui už pagalbą organizuo­jant Europos radiologijos dieną. Taip pat dėkojame doc. Taurui Mekui ir muziejaus kolektyvui už pagalbą ir jaukumą.

Vienintelė ir tikra glaukomos pro­filaktika – tai laiku suteikta akių

ligų gydytojo konsultacija, kurios metu įvertinami akių pokyčiai, dia­gnozuojama glaukoma ir skiriamas gydymas. Medikai įspėja, kad glauko­ma pavojinga – jos neapgausi. Ši liga visą laiką progresuoja. Jeigu jos laiku nesustabdysime – galime apakti. „Naujų priemonių glaukomai atpa­žinti nėra išrasta, išskyrus dažną, reguliarų tikrinimąsi, o visos profilak­tikos ir gydymo priemonės, taikomos pasaulyje, yra pasiekiamos ir Lietu­vos žmonėms. Dar kartą primename, kad akis reikia tikrintis, o galimybės pasitikrinti – yra“ – teigia LSMU MA Akių ligų klinikos konsultacinio diag­nostinio skyriaus vadovė ir Lietuvos glaukomos draugijos prezidentė prof. Ingrida Janulevičienė. Glaukoma prasideda dažniausiai nepastebimai – nesukelia jokių ypatingų požymių. Dažniausiai ankstyvoji glaukoma nustatoma, kai žmogus atvyksta pasitikrinti dėl netinkančių akinių, akių nuovargio žiūrint televiziją, ašarojimo. Šie po­žymiai yra nesusiję su glaukoma, bet patyręs akių gydytojas atkreipia dėmesį į pradinius pokyčius, būdin­gus glaukomai, ir siunčia specialistui konsultuoti. Kartais, uždengus vieną akį ranka, pastebima, kad kita akimi matoma tarsi pro rūką ar rakto sky­lutę. Þmogus mano, kad tai atsitik­tinis vyksmas. Deja, dažniausiai tai įsisenėjusios klastingos ligos – glau­komos – požymis. Apakimas sergant glaukoma yra ne­išgydomas, nes liga pažeidžia regos nervą ir nervines tinklainės ląsteles. Susirgus glaukoma, pamažu siaurėja akiplotis, būna sunku orientuotis aplinkoje, matoma tarsi „pro vamz­dį“. Ligoniai ilgą laiką net nežino, kad serga glaukoma, nes pradinėmis sta­dijomis ši liga dažniausiai nesukelia jokių sutrikimų: žmogui nei skauda, nei akis graužia. Glaukoma neužkre­čiama, tačiau gali būti paveldima.Glaukoma turi keletą rizikos veiksnių, galinčių lemti ligos atsiradimą: didelio

pasaulinė glaukomos savaitė

saulėlydžio neišgirsiKovo 11–17 d. skelbiama Pasaulinė glaukomos savaitė. Šios savaitės renginiuose dalyvauja ir Lietuva. 2012 m. Pasaulinės glaukomos savaitės šūkis – „Neleisk glaukomai užtemdyti savo gyvenimo“ – siekia atkreipti visuomenės dėmesį, kad klastingą ligą – glaukomą, sukeliančią negrįžtamą aklumą – galima laiku nustatyti ir sėkmingai gydyti.

laipsnio trumparegystė, migrena, ar­terinio kraujospūdžio svyravimai (tiek mažo, tiek didelio kraujospūdžio), tam tikri kraujotakos sutrikimai. Ši liga taip pat gali atsirasti po stiprių akių sužeidimų arba kai kurių akių operacijų. Glaukoma dažniau serga vyresni asmenys (per 40 metų), ta­čiau gali sirgti ir vaikai. Įdomu, kad geltonosios rasės žmonės dažniau serga uždarojo kampo glaukoma, o juodajai rasei būdinga piktesnė ir agresyviau progresuojanti glaukomos eiga. Tai susiję su įgimtais rasiniais ypatumais. Glaukomų gydymo tikslas yra išlaiky­ti regėjimo funkcijas, garantuoti pa­ciento gyvenimo kokybę už efektyvią kainą. Pagrindinis šiuo metu naudo­jamas gydymo būdas, apsaugantis nervines ląsteles nuo mirimo, yra akispūdžio mažinimas ir visų žinomų rizikos veiksnių koregavimas. Vieni antiglaukominiai lašai mažina akies skysčių gamybą, kiti – gerina skysčių nutekėjimą iš akies. Lašai vartojami nuolatos 1–2–3 kartus per dieną visą gyvenimą. Chirurginis glaukomos gy­dymas taikomas, kai gydymas lašais yra neveiksmingas, nepakankamas ir nepavyksta sustabdyti glaukominio proceso kompensacijos. Lazerinės chirurginės procedūros taikomos vartojant kraujospūdį mažinančius vaistus arba kaip profilaktikos prie­monė uždarojo kampo glaukomos atveju. Antiglaukominių operacijų metu sudaromos sąlygos akies skys­čiui filtruotis iš akies vidaus į išorę. Chirurginiu būdu sumažinus akispū­dį, siekiama išvengti ligos progresa­vimo, tačiau sugrąžinti iki operacijos prarasto regėjimo neįmanoma.Pasaulyje įdiegtos modernios glauko­mos diagnostikos technologijos šiuo metu yra pasiekiamos ir Lietuvos pacientams. Kauno klinikų Akių ligų klinika turi modernią bazę anksty­vajai glaukomos diagnostikai. Tad galime drąsiai sakyti, kad glaukomos diagnostinės technologijos atitinka pasaulio standartus.

AVE VITA inf.

Už atliktą sudėtingą kojos operaciją nuoširdžiai dėkojame ortopedijos trau­matologijos skyriaus chirurgui docentui Linui Vitkui, anesteziologui Janiui Zinkui ir visai dalyvavusiai medikų komandai.Už dėmesingą pooperacinę slaugą dėkojame intensyvaus stebėjimo poskyrio darbuotojoms, palatos slaugytojai Sofijai Þilinskienei, pagalb. darbuotojoms Danguolei ir Nijolei.Ačiū visam ortopedijos traumatologijos skyriaus personalui už gydymą ir priežiūrą.

Antanas Kubilius ir artimieji

padėka

informacija 5avevita/2012 m. kovo 9 d., Nr. 10

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijaA. Mickevičiaus g. 9, LT-44307 KaunasTel. 407433, 327217, viet. tel. 1527, 1417.Faksas 407433. El. p.: avevita@lsmuni.lt Išeina kiekvieną penktadienį http://www.lsmuni.lt/fakultetai-ir-institutai/ne-akademiniai-centrai/leidybos-namai/leidiniai/savaitrastis-ave-vita-1

Redakcinės kolegijos pirmininkas:Edgaras STANKEVIČIUS, Leidybos namų direktorius

Redakcinė kolegija:Algimantas TAMELIS, Medicinos fakulteto dekanasAntanas SEdErEVIČIUS, LSMU prorektorius veterinarijaidaiva ZAgUrSKIENė, Kauno klinikų direktorė slaugaiIngrida ULoZIENė, Mokslo centro vadovė

Spausdino UAB „Arx Baltica“,Veiverių g. 142B, KaunasEl. paštas: kaunas@arxbaltica.ltTiražas – 1000 egz.

Leidinys skirtas LSMU ir LSMU ligoninės Kauno klinikų darbuotojams, studentams

Redakcija:Eglė ŽEMAITIENė, vyriausioji redaktorėviet. tel.: 6581, 1417, mob. tel. (8 682) 68423

Irena BUBNyTė, redaktorė Nijolė drAgŪNIENė, operatorėAida jAKIMAVIČIENė, korektorėjelena BABAchINA, maketuotoja

Kęstutis LEVIšAUSKAS, Kauno klinikų direktorius motinos ir vaiko sveikatos priežiūraiVytenis SIMENAS, Studentų atstovybės prezidentas

Korespondentai (viet. tel. 1417):Loreta gIEdrAITIENėdžiuljeta KULVIETIENėEglė SVITojŪTė

Aistė Urbonaitė, LSMU SA

Diskusiją inicijavo Studentų atsto­vybės Akademinis komitetas, ku­

rio nariai domisi studijų naujovėmis, akademinėmis problemomis ir sten­giasi jas išspręsti bendradarbiaudami su Universiteto administracija. Pas­taraisiais metais akademinė veikla Studentų atstovybėje tapo viena pagrindinių: organizuotos diskusijos su fakultetų studentais, akademinio sąžiningumo skatinimas, studentų apklausos. Diskusijos su prorektoriu­mi prof. R. Jurkevičiumi metu buvo aptarta ši SA veiklos kryptis, studen­tų problemos bei jau įvykę studijų proceso pokyčiai. Praėjusių metų pabaigoje SA apklau­sė beveik tūkstantį LSMU studentų apie bibliotekas. Rezultatai buvo išanalizuoti ir susisteminti, pateikti

popietė su prorektoriumiVasario 21­osios popietę Studentų atstovybė (SA) arbatos puode­liui susitiko su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) pro­rektoriumi studijų reikalams prof. habil. dr. Renaldu Jurkevičiumi.

prorektoriui. Prof. R. Jurkevičius atkreipė dėmesį, kad dabar biblio­teka dirba ilgiau (tai buvo vienas didžiausių studentų norų), ir tik dėl SA iniciatyvos. Kita studentų pasaky­ta problema buvo vadovėlių trūku­mas. „Kiekvienais metais biblioteka naujiems vadovėliams išleidžia apie 1 000 000 Lt, daugelis jų yra išleisti užsienio kalba. Suprantame, jaučia­mas didelis patologinės anatomijos ir kai kurių kitų vadovėlių trūkumas, tačiau leidyklų išspausdinti tiražai jau išpirkti“, – sakė prorektorius. Šį klausimą žadama spręsti sukūrus bendrą Universiteto duomenų bazę – intranetą, kuris bus pasiekiamas studentams dar šiais mokslo metais, ir elektroninių knygų įtraukimu į jį.Nemažas dėmesys diskusijos metu skirtas ir akademinio nesąžiningumo klausimui. SA nariai nuo pavasario

lankosi įvairių fakultetų egzaminuose, kur stebi ne tik studentus, bet ir eg­zaminą prižiūrinčius dėstytojus. Uni­versiteto administracija pritaria šiam organizuotam egzaminų stebėjimui siunčiant savo atstovus ir skatina tai tęsti, rinkti duomenis, ieškoti spragų.Įpusėjus antrą arbatos puodelį buvo aptartas naujai praside­dantis projektas – „Geriausių dėstytojų rinkimai“. Savo nuo­monę parašę elektroniniu paštu (akademinis.komitetas@lsmusa.lt) studentai gali pareikšti jau dabar. Prorektoriaus nuomone, tai puikus būdas pamatyti ir įvertinti šauniau­sius dėstytojus.Taip pat Studentų atstovybė pateikė rengtų diskusijų su LSMU fakultetų studentais išvadas – aktualiausias fakultetų problemas. Gavome prorek­toriaus prof. R. Jurkevičiaus pažadą perduoti jas dekanams su prašymu pakomentuoti bei ateityje ieškoti bendrų sprendimo būdų. Įpusėjus pokalbiui aptarta apeliacijų teikimo tvarka. Daugiausiai apie

apeliacijas žino Medicinos fakulteto studentai, kurie lyderiauja tarp jas rašančiųjų. Kituose fakultetuose tai itin retas reiškinys: gal studentai bijo, nedrįsta ar tiesiog nežino? Nu­spręsta teikti daugiau informacijos apie tai, kas yra apeliacija, kada, kaip jas rašyti. Kas yra apeliacijų komisija, jos darbo principai.Kitą diskusijos punktą pateikė SA Socialinis komitetas – tai stipendijų fondo peržiūra. SA pastebėjo, kad ne visuose fakultetuose stipendijos pa­skirstomos tolygiai. Stipendijų fondo peržiūros duomenys buvo perduoti prorektoriui tolesnei analizei ir, tiki­mės, sprendimui ieškoti.Tačiau daugiausia susitikimo su pro­rektoriumi dėmesio sulaukė praėju­siais metais SA, Lietuvos medicinos studentų asociacijos (LiMSA), Stu­dentų farmacininkų draugijos (SFD) ir Studentų mokslinės draugijos (SMD) pasirašyta Rezoliucija apie studijų kokybės Universitete gerinimą. Iš dešimties Rezoliucijos punktų nema­ža dalis buvo įvykdyta visiškai ar iš dalies – egzaminų formos keitimas ir pačių egzaminų kodavimas, reaga­vimas į akademinio nesąžiningumo atvejus, baigiamųjų darbų pateikimas

SMD mokslinėse konferencijose, ren­giama Universiteto duomenų bazė. Tačiau liko ir visiškai nenagrinėtų problemų – vis dar nereaguojama, jei egzaminų neišlaiko daugiau nei 40 proc. studentų, nevyksta studentų ir dėstytojų diskusijos, nepildomos studijų kokybės anketos. Prorektorius prof. R. Jurkevičius iš dalies sutiko, kad Rezoliucija įgyvendinama per lėtai, o SA, kaip ir kitos Rezoliuciją pasirašiusios organizacijos, tikisi di­desnės Universiteto administracijos iniciatyvos.Tokia diskusija su prorektoriumi Studentų atstovybėje buvo pirmoji, bet tikrai ne paskutinė. Prof. R. Jur­kevičius ne tik išklausė SA narius, bet ir pasakė savo nuomonę, pateikė išsamius atsakymus į visus kilusius klausimus, davė naudingų patarimų, kaip toliau vykdyti akademinę veik­lą ir siekti dar geresnių rezultatų studentų labui. „Tai ne tik administ­racijos, tai Jūsų Universitetas“, – sakė prorektorius studijų reikalams. Studentai yra didžiulė jėga, kuri gali labai daug. Tad nesėdėkime, netin­gėkime, nebambėkime, o galvokime, eikime, darykime. Sukurkime tokią aplinką, kurioje Tu nori būti.

lsmu Badmintonininkai vėl prizininkų sąrašeVasario 25 d. KTU sporto salėje

įvyko aukštųjų mokyklų badmin­tono čempionatas, kuriame dalyvavo ir LSMU studentai. Varžybos subūrė daugiau nei 40 badmintono entu­ziastų iš 10­ties universitetų, kurie rungėsi merginų ir vaikinų vienetų susitikimuose. LSMU atstovavo 10 badmintonininkų. Tarp merginų pui­kiai pasirodė Justina Dimšaitė (MF I k.), Vestina Latožaitė (VM III k.) ir Aivara Kaladytė (MF I k.), kurios už­ėmė atitinkamai ketvirtąją, devintąją ir vienuoliktąją vietas iš šešiolikos dalyvių. Vaikinų grupėje pasižymėjo Philipas Perlovas (MF IV k.) – II vieta,

Aurimas Mizgiris (OF III k.) – V vieta ir Egidijus Šakalys (MF II k.) – XI vieta. Svarbu paminėti, kad Philipas Perlovas tik po įtemptos ir apylygės kovos nusileido Lietuvos čempionatų finalistui Edgarui Slušniui (KU) rezul­tatu: 24/22; 22/20.Taip pat LSMU atstovavo ir gavo įskaitinių taškų: Thushyanthanas Kulasabanathanas (MF III k.), Edvi­nas Peiris Tharshananas (MF IV),

Igoris Starinskij ( MF IV) ir Kamalis Ragupathy‘as (MF V), kurie pasidalijo IX–XIV vietas.Po bendros taškų skaičiavimo suves­tinės LSMU komanda užėmė III vietą, surinkusi 51 tašką ir nusileidusi KTU – II vieta (61 tašk.) bei KU – I vieta (64 tašk.).Ačiū visiems LSMU badmintoninin­kams už puikius rezultatus ir LSMU MA Sporto centrui, kurio dėka LSMU MA didžioje sporto salėje atsirado badmintono aikštelės ir vyksta vie­nos iš patraukliausių pasaulyje spor­to šakų – badmintono – treniruotės. Parengė LSMU Sporto centro treneris

Tomas Bardauskas

Visi LSMU darbuotojai ir studentai, norintys įgyti badmintono įgūdžių, susi-pažinti su taisyklėmis, inventoriumi, mielai kviečiami kiekvieną pirmadie-nį – nuo 17.00 val. ir penktadienį – nuo 15.30 val. į LSMU MA sporto salę, M. Jankaus g. 2.

Iš kairės: Vestina Latožaitė (VM III k.), Egidijus Šakalys (MF II k.), Kamal Ragupathy (MF V k.), Edvin Peiris Thatshanan (MF IV k.), Thushyanathan Kulasabanathan (MF III k.), Aurimas Mizgiris (OF III k.), Aivara Kaladytė (MF I k.), Igoris Sta­rinskij (MF IV k.), Justina Dimšaitė (MF I k.).

Kovo mėnuo jau keletą metų tradi­ciškai skiriamas atkreipti visuome­

nės ir pacientų dėmesį į kolorektalinį vėžį ir jo rizikos veiksnius bei geriau­sią galimybę kuo anksčiau diagnozuo­ti šią onkologinę ligą – ankstyvosios patikros programą. Lietuvoje ser­gančių gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiu žmonių skaičius didėja. Ši on­kologinė liga yra dažniausia iš naujai diagnozuojamų ir antra pagal vėžio sukeltų mirčių dažnumą Europos Sąjungos valstybėse. Lietuvoje gaubtinės ir tiesiosios žar­nos vėžiu serga dažniausia 70–74 metų žmonės. Mirtingumas nuo šios onkologinės ligos 2009 m. buvo 21,9 tenkančių 100 000 gyventojų. Nuo 2004 m. Lietuvoje pradėtos vykdyti patikros programos: 2004 m. – gim­dos kaklelio vėžio patikros progra­ma, 2005 m. – krūties vėžio, o 2006 m. – priešinės liaukos vėžio patikros programa. 2009 m. birželio mėn. buvo patvirtinta ir storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kurios tikslas pagerinti ankstyvųjų storosios žarnos vėžio stadijų nusta­tymą ir sumažinti mirtingumą nuo šios ligos. Programos dalyviai – 50–74 m. asmenys, kurie būtų tiriami kas dveji metai. Ši patikros programa Lietuvoje nuo 2009 m. liepos 1 d. vyk­doma Vilniaus ir Kauno regionuose. Programos uždaviniai – nustatyti slap­tą kraujavimą iš virškinamojo kanalo (iFOBT) ir siųsti pacientus konsultuoti gydytojui specialistui, endoskopiniu būdu nustatyti priežastis, sukelian­

čias kraujavimą iš virškinamojo ka­nalo, skatinti pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus plėtoti ankstyvąją storosios žarnos vėžio diagnostiką. Programos paslaugos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudže­to lėšų. Per dvejus metus suteikta 160 008 informavimo paslaugos, 6 883 pacientų siuntimo pas gydytoją speci­alistą paslaugų, 7 730 gydytojo speci­alisto konsultacijų, atliekant kolonos­kopiją ir, jei reikia – biopsiją. Per dvejus programos įgyvendinimo metus informavimo paslauga buvo suteikta tik apie 43 proc. tikslinės grupės asmenų. Remiantis ES reko­mendacijomis, laikoma, kad programa įgyvendinama efektyviai, jei infor­muojamų tikslinės grupės asmenų procentas siekia apie 95 proc., o minimalus programoje dalyvaujan­čiųjų procentas – 45 proc. Kartais programos eiga sutrinka dėl šių prie­žasčių – kai ligonis, turintis teigiamąjį iFOBT, neatlieka kolonoskopijos arba po kolonoskopijos neparnešamas atsakymas šeimos gydytojui. Antraisiais programos vykdymo metais pacientų eilės gerokai su­trumpėjo, pacientų srautas stabili­zavosi, pagerėjo siunčiamų pacientų atranka, padaugėjo ištirtų pacientų, padaugėjo ir galbūt paankstėjo vėžio nustatymas. Šiuo metu svarstomos programos tobulinimo galimybės – ar į patikros programas reikėtų įtraukti vyresnes moteris ir jaunesnius vyrus.

Parengė Eglė Žemaitienė

kovas – kolorektalinio vėžio mėnuo

informacija6 avevita/2012 m. kovo 9 d., Nr. 10 informacija

■ Gydytojo akušerio­ginekologo (0,75 et.) Akušerijos ir ginekologijos klinikoje.

Prašymą, gyvenimo aprašymą, turimą specialybę ir kvalifikaciją patvirti­nančių dokumentų kopijas, rekomendacijas pateikti Kauno klinikų Perso­nalo skyriui per 10 dienų nuo paskelbimo datos.

Prof. Juozas Pundzius, Generalinis direktorius

ADMINISTRACIJA SKELBIA KONKURSĄ EITI ŠIAS PAREIGAS:

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto MA Bendrosios chirurgijos klinikos vadovà, profesorių Donatà Venskutoná, mirus mamai,

nuoðirdþiai uþjauèia Chirurgijos klinikos kolektyvas.

Mirus mylimam tëveliui nuoðirdþiai uþjauèiame gydytojà endokrinologę Giedrę Mockevièienę.

Endokrinologijos klinikos kolektyvas

Balandžio 12 d. 11 val. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Skaityklos audito­rijoje (A. Mickevičiaus g. 9, LT­44307 Kaunas) viešajame Farmacijos mokslo kryp­ties tarybos posėdyje bus ginama Augustos Ževžikovienės daktaro disertacija „Naujų 4-tiazolidinonų, turinčių sulfanilamido, alilamino ir nitrofurano farmako-forus, priešmikrobinių savybių tyrimas“ (biomedicinos mokslai, farmacija – 08B)Moksliniai vadovai:2003–2004 m. doc. dr. Rimantas Klimas (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, biomedicinos mokslai, farmacija – 08B)2004–2008 m. prof. habil. dr. Paulius Vainauskas (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, biomedicinos mokslai, farmacija – 08B)2008–2011 m. prof. habil. dr. Eduardas Tarasevièius (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, biomedicinos mokslai, farmacija – 08B)Konsultantai:

Prof. habil. dr. Antanas Stankevièius (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, fiziniai mokslai, chemija – 03P)Prof. dr. Alvydas Pavilonis (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, biomedicinos mokslai, medicina – 06B)Farmacijos mokslo krypties taryba:PirmininkasDoc. dr. Rimantas Peèiûra (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, biomedicinos mokslai, farmacija – 08B)Nariai:Prof. dr. Hiliaras Rodovièius (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, biomedicinos mokslai, farmacija – 08B)Doc. dr. Valdas Jakðtas (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos aka­demija, biomedicinos mokslai, farmacija – 08B)Doc. dr. Rimgailë Degutytë (Kauno technologijos universitetas, fiziniai mokslai, chemija – 03P)Dr. Vilma Petrikaitë (Vilniaus universitetas, Biotechnologijos institutas, biomedici­nos mokslai, farmacija – 08B)Oponentai:Prof. dr. Jurga Bernatonienë (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, biomedicinos mokslai, farmacija – 08B)Doc. dr. Linas Labanauskas (Vilniaus universitetas, fiziniai mokslai, chemija – 03P)Su disertacija galima susipažinti LSMU bibliotekoje (Eivenių g. 6, LT­50161 Kaunas)

Mokslo centras

daktaro disertacijos gynimas

LSMU Medicinos akademijos Farmacijos fakulteto 4 kurso studentus, Slaugos fakulteto 3 kurso studentus, Medicinos fakulteto 5 kurso studentus bei medicinos ir odontologijos rezidentus kviečiame dalyvauti atrankoje praktikai užsienyje pagal Erasmus mainų programą 2012–2013 m. m.!Atrankos kriterijai:• priimančios institucijos pasiūlyta praktikos programa (iðvykstantieji gali patys susirasti vietà praktikai);• bendras studijų vidurkis;• geras užsienio kalbų mokėjimas;• studento motyvacija.PASTABA. Atrankoje negali dalyvauti rezidentai ir studentai, kurie jau buvo iðvykę pagal Erasmus praktikų ar Leonardo da Vinèi programà.Atrankos eiga: Elektroninės paraiškos pildymas. Atrankos dalyviai turi užpildyti elektroninės paraiškos formą http://erasmus.lsmuni.lt. Užpildytas, atspausdintas ir pasirašytas anketas reikia pateikti iki kovo 22 d. adresu: Tarptautinių ryšių ir studijų cent­ras, A. Mickevičiaus g. 9 (CR, 123 kab.)Užsienio kalbos patikra. Studentams ir rezidentams, turintiems pasirinktos užsienio k. (anglų k., vokiečių k., prancūzų k.) įvertinimą pažymiu studijų knygelėje, egzamino laikyti nereikia. Pažymį įrašo Kalbų ir edukacijos katedra.Studentai, kurie neturi kalbos įvertinimo pažymiu, ir studentai, kurie nori studijuoti kita populiaria užsienio kalba (anglų k., vokiečių k., prancūzų k.), laiko užsienio kalbos egzaminą: Laikas: kovo 23 d., anglų k. – 14.30 val. vokiečių, prancūzų k. – 15.30 val. Vieta: Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinė mokykla (Aukštaičių g. 78).Pokalbis su LSMU MA Erasmus atrankos komisija. Rezidentų ir studentų motyvacija išvykti praktikai pagal Erasmus programą bus vertinama pokalbio su atrankos dalyviais metu.Laikas: balandžio 3 d. 15 val. Vieta: Tarptautinių ryšių ir studijų centras (CR 123 kab.), A. Mickevičiaus g. 9, Kaunas.Išsamesnę informaciją apie Erasmus programą rasite TRSC tinklalapyje (Erasmus studentų mobilumo skyrelyje) arba TRSC, tel. 327297 (vietinis 1497); el. paštas: jurgita.grigiene@lsmuni.lt

LSMU Medicinos akademijos studentus, magistrantus ir doktorantus kviečiame dalyvauti atrankoje studijoms užsienyje pagal Erasmus mainų programą 2012–2013 m. m.!Pagrindiniai atrankos kriterijai:• bendras studijų vidurkis; • užsienio kalbų mokėjimas;• studento motyvacija.Atrankos eiga: Elektroninės paraiškos pildymas: atrankos dalyviai turi užpildyti elektroninės paraiškos formą http://erasmus.lsmuni.lt. Užpildytas ir atspausdintas anketas pateikti iki kovo 22 d. adresu: Tarptautinių ryšių ir studijų centras, A. Mickevičiaus g. 9 (CR, 123 kab.)Užsienio kalbos patikra. Studentams, turintiems pasirinktos užsienio k. (anglų k., vokiečių k., prancūzų k.) įvertinimą pažymiu studijų knygelėje, egzamino laikyti nereikia. Pažymį įrašo Kalbų ir edukacijos katedra.Studentai, kurie neturi kalbos įvertinimo pažymiu, ir studentai, kurie nori studijuoti kita populiaria užsienio kalba (anglų k., vokiečių k., prancūzų k.), laiko uþsienio kalbos egzaminà: Laikas: kovo 23 d., anglų k. – 14.30 val. vokiečių, prancūzų k. – 15.30 val. Vieta: Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinė mokykla (Aukštaičių g. 78).Motyvacinis pokalbis. Erasmus atrankos komisija pokalbio metu įvertins studentų motyvaciją dalyvauti Erasmus mainų programoje. Laikas: kovo 26–30 d. (apie tikslų pokalbio laiką informuosime vėliau). Vieta: Tarptautinių ryšių ir studijų centras (CR 123 kab.), A. Mickevičiaus g. 9, Kaunas.Išsamesnę informaciją apie Erasmus programą rasite TRSC tinklalapyje http://trc.lsmuni.lt, tel. 327301, el. paštas: zaneta.dickute@lsmuni.lt

LSMU Veterinarijos akademijos studentus, magistrantus, doktorantus ir rezidentus kviečiame dalyvauti atrankoje studi-joms ir praktikai užsienyje pagal Erasmus mainų programą 2012–2013 m. m.!Pagrindiniai atrankos kriterijai:• bendras studijų vidurkis, • užsienio kalbų mokėjimas,• studento motyvacija.Atrankos eiga: Elektroninės paraiškos pildymas: atrankos dalyviai turi užpildyti elektroninės paraiškos formą: http://erasmus.lsmuni.lt Užpildytas ir atspausdintas anketas pateikti iki kovo 22 d. adresu: Tarptautinių ryšių ir studijų centras, Tilžės g. 18 (114 kab.)Užsienio kalbos patikra. Studentams, turintiems pasirinktos užsienio k. (anglų k., vokiečių k.) įvertinimą pažymiu stu­dijų knygelėje, egzamino laikyti nereikia. Pažymį įrašo Kalbų ir edukacijos katedra.Studentai, kurie neturi kalbos įvertinimo pažymiu, ir studentai, kurie nori studijuoti kita užsienio kalba nei studijuota (anglų k., vokiečių k.), laiko uþsienio kalbos egzaminà: Laikas: Anglų k. – kovo 23 d., 14.30 val. Vokiečių k. – kovo 23 d., 15.30 val. Vieta: Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinė mokykla (Aukštaičių g. 78).Motyvacinis pokalbis. Erasmus atrankos komisija pokalbio metu įvertins studentų motyvaciją dalyvauti Erasmus mainų programoje.Laikas: kovo 26–30 d. (apie tikslų pokalbio laiką informuosime vėliau). Vieta: Tilžės g. 18, Kaunas.Išsamesnę informaciją apie Erasmus programą rasite TRSC tinklalapyje http://trc.lsmuni.lt arba tel. 361981; el. paštas: jurgita.jukneviciute@lsmuni.lt

tapk erasmus studentu!

naujas universiteto vadovėlis „užkreÈiamųjų ligų epidemiologijos pagrindai“

Iðleistas naujas universiteto vadovëlis „Uþkre-èiamųjų ligų epidemiologijos pagrindai“, skirtas universitetinių visuomenës sveikatos programų studentams – bûsimiesiems visuomenës svei-katos prieþiûros specialistams. Knyga taip pat galës bûti vartojama kaip pagalbinë priemonë Medicinos, Slaugos ir Odontologijos fakultetų studentams. Tai pirmasis tokio pobûdþio leidinys lietuvių kalba.Pirmojoje vadovėlio dalyje pateikiama šiuolaikinė epideminio proceso samprata, užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros principai, užkrečia­mųjų ligų profilaktika ir kontrolė, dezinfekcija ir sterilizacija, epidemiologinės analizės pagrindai, epidemiologiniai ir analitiniai tyrimai. Epidemiolo­gijos apibrėžtys pateiktos laikantis PSO ir Europos ligų kontrolės centro rekomendacijų bei EK ir Lietuvos nuostatų, reglamentuojan­čių užkrečiamųjų ligų priežiūrą ir kontrolę. Antrojoje dalyje pateikti užkrečiamųjų ligų specialiosios epidemiologijos pagrindai, struktūrizuota informacija apie platų užkrečiamųjų ligų spektrą, aprašyti svarbiausi patogeniški mikroorganizmai ir jų sukeliamos ligos. Universiteto vadovėlio „Užkrečiamųjų ligų epidemiologijos pagrindai“ sudarytojos ir mokslinės redaktorės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akade­mijos Infekcinių ligų klinikos vadovė doc. Auksė Mickienė ir doc. Daiva Vėlyvytė. Jį rengė autoriai, kurių dauguma yra Infekcinių ligų klinikos dėstytojai. Vadovėlį išleido LSMU Leidybos namai.