DIAGNOSTINIS ULTRAGARSINIS PRIETAISAS1971 – 1974 metais Kauno medicinos institute (dabar Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) atliekami vaisiaus intrauteriniai tyrimai, šis

1

DIAGNOSTINIS ULTRAGARSINIS PRIETAISAS

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie SAM

Medicinos technologijų skyriaus vyr. specialistė

Monika Jončienė

2011 m.

2

TURINYS

I. SAMPRATA.................................................................................................................3

1. Apibrėţimas ir istorija..............................................................................................3

2. Veikimo principas ir šiuolaikiniai pasiekimai..........................................................4

3. Indikacijos...............................................................................................................8

4. Privalumai ir trūkumai.............................................................................................9

II. KITŲ ŠALIŲ DUOMENYS.......................................................................................10

III. LIETUVOS DUOMENYS.........................................................................................17

1. Teisės aktai ir apmokėjimo tvarka.........................................................................17

2. VASPVT 2010 m. duomenys. UG prietaisų skaičius ir pasiskirstymas Lietuvos

apskrityse...............................................................................................................18

LITERATŪRA..................................................................................................................23

3

I. SAMPRATA

1. Apibrėžimas ir istorija

Medicininė ultragarsinė diagnostika – tai tyrimas ultragarsu, kai vidaus organų ir audinių

struktūroms atkurti naudojamos aukšto daţnumo garso bangos1.

Ultragarsinė diagnostika (echoskopija) – spindulinės diagnostikos metodas, padedantis greitai ir

be ţalos pacientui įvertinti organų padėtį, formą, dydį, struktūrą, kraujotaką, judesius, taip pat

patologinius pokyčius2. Iš ultragarso (toliau UG) bangų, atsispindėjusių nuo gyvų organizmų, suţinoma

ne tik apie audinių būklę, erdvinę padėtį, jos parodo svetimkūnius, tulţies akmenis, navikus, todėl UG

plačiai panaudojamas chirurgijoje, oftalmologijoje, akušerijoje bei ginekologijoje, onkologijoje,

gastroenterologijoje ir kt3. Pastaruoju metu ultragarsiniai tyrimo metodai – greičiausiai besiplėtojanti

diagnostikos sritis, apimanti spalvotą doplerografiją, galios doplerį, trimatį vaizdą, vidinius ertminius UG

vaizdus ir kontrastinių medţiagų vartojimą ultragarsinei diagnostikai bei ultragarsinės kompiuterinės

tomografijos būdu gautus vaizdus4.

Istorija. Ultragarsiniai tyrimai medicinoje naudojami jau apie šešiasdešimt metų. Austrų

neuropatologas Karlas T. Dusikas (Karl T. Dussik) 1942 metais pirmasis panaudojo UG bangas smegenų

augliams diagnozuoti5. Sisteminis ultragarsinės diagnostikos taikymas prasidėjo 1960 metais.

Ultragarsinis tyrimas progresyviai vystėsi nuo vienmatės echografijos ir paprasto linijinio skenavimo iki

sudėtinio skenavimo pilkoje skalėje, spalvotos echoskopijos ir trigubo organų skenavimo6.

1951 metais daktaras John J. Wild Masačiusete ir daktaras Douglas Howry Denveryje kiekvienas

atskirai sukūrė ultragarsinius skenerius, dirbančius dvimačiu šviesumo arba B reţimu. 1956 m. Japonijos

mokslininkai S. Satomura ir Y. Nimura iš Osakos universiteto paskelbė pirmąjį straipsnį apie doplerinio

ultragarsinio prietaiso taikymą širdies ir kraujagyslių tyrimams. 1977 – 1978 m. buvo pagaminta pirmoji

dvigubo skenavimo sistema. Nuo 1986 m. kraujagyslėms tirti pradėta naudoti spalvinė doplerografija.

Pirmieji skeneriai su galios Doplerio reţimu pasirodė apie 1992 m. 1980–ųjų pabaigoje tobulėjant

ultragarsiniams tyrimams, pradėtos naudoti UG kontrastinės medţiagos. Nurodoma, kad kontrastinis

ultragarsinis tyrimas ţenkliai pagerina maţų navikų inkstuose, sėklidėse, priešinėje liaukoje ir kituose

parenchiminiuose organuose diagnostiką. Vaizdo kokybę ypač pagerino harmoninis ir kontrastinis

1 Dobkevičiūtė B. Tyrimas ultragarsu. Sveikas ţmogus; 2000, Nr. 6, p. 11

2 Basevičius A., Lukoševičius S., Kiudelis J., Dobrovolskienė L. ir kt. Radiologijos pagrindai: bendrasis vadovėlis. Kaunas, 2005, p. 126

3 URL: http://www.mokslai.lt/referatai/konspektas/ultragarsas-ir-jo-panaudojimas-puslapis3.html

4 Basevičius A., Lukoševičius S., Kiudelis J., Dobrovolskienė L. ir kt. Radiologijos pagrindai: bendrasis vadovėlis. Kaunas, 2005, p. 126

5 Stankevičius V. Ultragarso diagnostikos 60 – mečiui artėjant. Medinfo; 1999, Nr. 5, p. 6-8

6 Radvinauskas L., . Miškinis V. Ultragarsinė diagnostika . Sveikata; 1997, sausis, p. 11-12

4

harmoninis vaizdavimas. Tobulėjant kompiuterinei technologijai prieš du dešimtmečius pradėta

rekonstruoti gautą dvimatį ultragarsinį vaizdą į erdvinį trimatį7.

Ultragarsinės diagnostikos raida Lietuvoje:

1964 metais Kauno politechnikos institute (dabar Kauno technologijos universitetas) sukurtas

pirmasis ultragarsinis diagnostikos aparatas Lietuvoje ECH – 5.

1971 – 1974 metais Kauno medicinos institute (dabar Lietuvos sveikatos mokslų universitetas)

atliekami vaisiaus intrauteriniai tyrimai, šis tyrimas buvo pradėtas taikyti klinikinėje praktikoje

Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje Akušerijos ir ginekologijos katedroje 1974 m.

1975 metais Vilniaus Onkologijos institute atlikta pirmoji krūtų echoskopija.

1980 metais Japoniškas UG aparatas Aloka įrengtas Kauno ir Vilniaus miestų universitetinėse

lligoninėse8.

1991 metais Lietuvoje UAB „Medelkom“ sukūrė pirmąjį savo gaminį – nešiojamą ultragarsiniį

prietaisą SLE-101 su tiesiniu elektroniniu skenavimu. Šiandien UAB „Medelkom“ specializuojasi

kuriant ir gaminant:

- įvairių medicinos šakų UG diagnostikos skenerius;

- daugiaelemenčius ultragarsiniai keitiklius;

- skaitmeninius videokolposkopus;

- OEM komponentus9.

2. Veikimo principas ir šiuolaikiniai pasiekimai

Ultragarsiniai diagnostikos aparatai gali būti stacionarūs ir nešiojami. Viena svarbiausių aparato dalių

yra jutiklis, generuojantis ir uţrašantis ultragarso bangas. Pagrindinė sudedamoji jutiklio dalis yra

pjezokeramikos kristalai. Ultragarsiniame aparate elektrinio bloko siunčiami impulsai jutiklyje sukelia

UG bangų svyravimus – grįţtamąjį pjezoelektrinį poveikį. Atspindėtos bangos uţrašomos tame pačiame

pjezoelemente ir verčiamos elektriniais signalais – gaunamas tiesioginis pjezoelektrinis poveikis. Gautieji

elektriniai impulsai sustiprinami aukšto daţnio stiprintuvu, apdorojami elektroniniame aparato bloke ir

pateikiami aparato monitoriuje10

. UG prietaiso jutiklis turi du pagrindinius mazgus, t. y. pjezokeitiklį ir

gaubtelį, kuris apsaugo pjezokeitiklį nuo mechaninių paţeidimų ir palaiko akustinį kontaktą tarp jutiklio

paviršiaus ir švitinamojo objekto, kad kuo daugiau UG energijos patektų į apšvitinamą objektą.

7 Ulys A., Jankevičius F., Ambrozaitis R., Kaubrienė E. Ultragarso pritaikymas onkologinių ligų diagnostikai ir gydymui. Sveika tos mokslai:

visuomenės sveikata, medicina, slauga. 2004, Nr. 5, p. 69-71 8 Vaitkevičius D. Šiuolaikiniai tyrimo metodai: ultragarsas. Medicina; 2007, tomas XIII, Nr. 2, p. 26

9 URL: http://www.medelkom.com/lt/about/

10 Basevičius A., Lukoševičius S., Kiudelis J., Dobrovolskienė L. ir kt. Radiologijos pagrindai: bendrasis vadovėlis. Kaunas, 20 05, p. 129

5

Medţiaga, iš kurios jis gaminamas turi būti atspari korozijai, įvairiems medikamentams ir

dezinfekuojančioms medţiagoms. Tinkamiausi yra titano lydiniai11

.

Jutikliai dirba dviem reţimais – nepertraukiamuoju ir impulsiniu. Nepertraukiamasis reţimas esti

tada, kai UG nuolat generuojamas. Daţniausiai naudojamas impulsinis reţimas. Jo esmė yra ta, kad UG

generuojamas 1 – 5 µs trunkančiais impulsais kas vieną ms. Pauzės metu tas pats jutiklis priima grįţusius

nuo objekto atsispindėjusius UG virpesius. Dėl tokio reţimo tas pats kristalas gali dirbti kaip UG bangų

siųstuvas ir imtuvas12

.

Ultragarsinės diagnostikos pagrindas – tai UG bangų, atsispindėjusių nuo tiriamojo objekto, tikslus

priėmimas ir iššifravimas. UG bangos atsispindi tada, kai bangų pluoštelis pasiekia skirtingo tankio

tiriamųjų audinių paviršių. Įvairūs audiniai UG bangas sugeria nevienodai. UG lengviau prasiskverbia pro

raumenis, kaulai atspindi 40-60 proc. jo energijos, o oras visiškai jos nepraleidţia13

.

1 lentelė. Bangų sklidimo greitis įvairiuose gyvuose audiniuose

Tyrimo objektas Greitis m/s

Lygieji raumenys 1550

Skersaruoţiai

raumenys 1570

Riebalai 1470

Širdis 1570

Smegenys 1520

Inkstai 1560

Ragena 1640

Kaulinis audinys 3360 – 3380

Atsiţvelgiant į tiriamąją anatominę sritį ir tyrimo tikslą, parenkamas jutiklio UG bangų daţnis.

Gilesnio sluoksnio struktūroms pavaizduoti pasirenkamas ţemesnio daţnio 2,2-5,0 MHz jutiklis,

paviršinėms struktūroms tirti tinka aukštesnio daţnio jutiklis – 7,0-10-15 MHz14

. Priklausomai nuo

tyrimo tipo, UG tyrimas gali būti atliekamas dedant jutiklį ant odos arba per natūralias kūno angas. Garso

bangos, siunčiamos per kūną atsispindi nuo jo vidinių paviršių kaip aidas. Šis aidas grįţta į jutiklį,

11

Smailys A. Ultragarsas medicinoje. Vilnius, 1985, p. 19-20 12

Smailys A. Ultragarsas medicinoje. Vilnius, 1985, p. 20 13

Smailys A. Ultragarsas medicinoje. Vilnius, 1985, p. 9 ir 21. 14

Basevičius A., Lukoševičius S., Kiudelis J., Dobrovolskienė L. ir kt. Radiologijos pagrindai: bendrasis vadovėlis. Kaunas, 2005, p. 130

6

paverčiamas elektriniais signalais, kuriuos kompiuteris išanalizuoja ir paverčia vaizdu ekrane. Gaunamus

vaizdus galima ţiūrėti ekrane (sonoskopija) arba uţrašyti vaizdo juostoje, popieriuje (sonografija). 15

Kaip minėta, UG tyrimas gali būti atliekamas ir per natūralias kūno angas, kurių metu naudojami

specialūs vidiniai ertminiai jutikliai:

Viršutinei virškinamojo kanalo daliai tirti naudojamas fibroendoskopas, kurio gale įmontuotas

ultragarsinis jutiklis. Jutiklių daţnis svyruoja nuo 3,5 iki 20 MHz, apţvalgos kampas – 180-360

laipsnių, tyrimo gylis – 5-20 cm. Endosonografija diagnozuojamos stemplės, skrandţio, kasos ir

tulţies latakų ligos.

Tiesiosios ţarnos ertmės UG tyrimo metu naudojamas specialus kietas (daţniausiai iki 30 cm

ilgio) jutiklis su gale esančiu vienkartiniu guminiu balionėliu. Jis tyrimo metu pripildomas

degazuoto vandens. Jutiklio daţnis – 3,5-15 MHz, nuskaitymo gylis – 5-15 cm (priklauso nuo

daţnio). Tyrimo metu galima imti biopsiją. Tiesiosios ţarnos UG tyrimo metu galima apţiūrėti

visą tiesiąją ţarną ir audinius aplink ją bei gretimus organus: priešinę liauką, dalį šlapimo pūslės,

gimdą, kiaušides ir kt.

Makšties UG tyrimas atliekamas, kietus makšties jutiklius įstumiant į makštį. Tyrimo metu galima

įvertinti apatinį ir viršutinį tiesiosios ţarnos segmentą, aplink tiesiąją ţarną esančius audinius16

.

Diagnostinių UG prietaisų tyrimo rūšys:

1. Vaizdų UG:

A reţimas (vienmatis vaizdas).

M reţimas – vienos linijos skleistinė laike.

B reţimas (dvimatis vaizdas) – dviejų dimensijų pilkosios skalės vaizdų išgavimas.

Matoma viena tiriamojo objekto plokštuma – pjūvis.

3D ultragarsas – tūrinis skenavimas, sukuriantis trimačio vaizdo įspūdį.

4D arba dinaminis 3D ultragarsas – 3D judantis vaizdas realiame laike.

2. Doplerinis UG (panaudojamas doplerio efektas: atsispindėjusių nuo judančio objekto bangų

daţnis pakinta priklausomai nuo judėjimo greičio ir krypties daviklio atţvilgiu: objektui artėjant,

atsispindėjusių bangų daţnis didėja, objektui tolstant – maţėja)17

. Šių tyrimų metu nustatoma

15

Dobkevičiūtė B. Tyrimas ultragarsu. Sveikas ţmogus; 2000, Nr.6, p. 11 16

Basevičius A., Lukoševičius S., Kiudelis J., Dobrovolskienė L. ir kt. Radiologijos pagrindai: bendrasis vadovėlis. Kaunas, 20 05, p. 134-135 17

Balasevičienė N., Jašinskienė E., Birţietis T. Ar kenkia ultragarsinis tyrimas? Lietuvos akušerija ir ginekologija, 2008 birţelis, tomas XI, Nr. 2, p.

157-161

7

kraujo tėkmė kraujagyslėse, širdies susitraukimai, taip pat galima pavaizduoti visą kraujotakos

greičių pasiskirstymą tiriamoje kraujagyslėje18

.

Diagnostinių UG prietaisų tyrimo technologijos:

Spalvinė doplerografija.

Tai tyrimo metodas, kai organų pjūviuose ultragarsu nustatytos kraujotakos tėkmės greitį atspindi

spalva. Daţniausiai kraujo tėkmei daviklio link vaizduoti naudojamos “šiltos” spalvos, pvz.:

geltona-raudona; tolyn nuo daviklio – “šaltos”, pvz.: mėlyna-balta.

Galios doplerio reţimas.

Šis spalvinio kraujotakos vaizdavimo reţimas, kitaip negu įprastinė doplerografija, vaizduoja

tekančio kraujo bendrą energiją, kuri matoma viena skirtingo prisotinimo spalva kraujotakos

vietoje dvimačiame vaizde.

Nespalvinis kraujotakos vaizdavimas.

Pagrindiniai privalumai lyginant su spalvine doplerografija yra tai, kad nespalvinio kraujotakos

vaizdavimo metu gaunamas kraujotakos vaizdas visame ultragarsinio vaizdo plotyje ir kraujotaka

labai aiškiai matoma, neuţgoţiant kraujagyslių sienelių19

.

UG kontrastinės medţiagos.

Tai medţiagos, kurios patekusios į tiriamą sritį, padidina ultragarso energiją. Šios medţiagos

paryškina skirtumą tarp normalaus ir pakitusio audinio, išryškina giliau esančias kraujagysles, taip

pat esančias navikuose, sustiprina doplerio signalą. Šiandien su šiais junginiais galima įvertinti ne

tik širdies, bet ir kepenų, inkstų bei kitų struktūrų ar organų patologinius pokyčius. UG

kontrastiniai preparatai gali būti švirkščiami į kraujagysles arba į organizmo ertmes.

Injekuojamųjų preparatų struktūra labai įvairi – kietųjų dalelių suspensijos, dujų burbuliukai,

inkapsuliuoti dujų burbuliukai, skysčiai, išskiriantys burbuliukus ir kt. UG tyrimas turi būti

atliekamas preparato injekavimo metu, nes geriausias kontrastavimo efektas būna iškart po

injekcijos.20

Pvz. kepenų echogeniškumui didinti galima vartoti kietų dalelių vandens suspensiją,

stambesnėms venoms vertinti ir širdies tyrimams vartojami galaktoze padengti dujų burbuliukai,

kiti kontrastinių medţiagų junginiai (albuminai, lipidai, surfaktantai ir kt.) gali būti vartojami

tiriant daugelį organų21

.

Harmoninis vaizdavimas.

18

Lietuvos ultragarsinės diagnostikos asociacija, Vilniaus universitetas, Kauno medicinos universitetas, Lietuvos onkologijos centras. Ultragarsinė

diagnostika – 2000: metodinių rekomendacijų ir straipsnių rinkinys: konferencija "Naujausios technologijos ultragarsinėje diagnostikoje",

Juodkrantė, 2000 m.birţelio 2-3 d. Vilnius, 2000, p. 8-11 19




Golubickas D., Basevičius A., Ţvinienė K. Kontrastinės medţiagos, vartojamos ultragarsiniams tyrimams. Lietuvos bendrosios praktikos

gydytojas; 2009, tomas XIII, Nr. 12, p. 764-766 21

Basevičius A., Lukoševičius S., Kiudelis J., Dobrovolskienė L. ir kt. Radiologijos pagrindai: bendrasis vadovėlis. Kaunas, 20 05, p. 107

8

Bet kurio UG daviklio išspinduliuotus spindulius audiniai keičia į kito daţnio UG spindulius,

kurie atspindėti patenka į daviklio darbinio daţnio ribas ir gali būti surenkami bei atvaizduojami

kaip kito, didesnio, daţnio signalai. Tai yra vadinamasis audinių harmoninis vaizdavimas. Kraujo

terpė UG spindulių daţnio praktiškai nekeičia, todėl gaunamame UG vaizde ypač aiškiai matomos

kraujagyslių sienelių ribos22

.

Trimatė rekonstrukcija.

UG tyrimas, kai sukuriamas trimatis tiriamojo organo vaizdas, vadinamas trimačiu

ultragarsiniu skenavimu. Yra 4 trimačio vaizdo kūrimo stadijos:

1. Ultragarsinės informacijos uţrašymas.

2. Tūrio apdorojimas ir analizavimas.

3. Tiriamų objektų vaizdavimas ir animacija.

4. Tūrių išsaugojimas kompiuterio atmintyje.

Tūrinį vaizdą galima sukurti laisvai judinant UG daviklį skersai tiriamojo organo arba laikant

automatinį dozuotą daviklį. Viename taške taip galima ištirti kur kas greičiau ir tiksliau. Tūrinis vaizdas

sukuriamas per 5-20 sekundţių, nelygu, kokia tiriamojo objekto apimtis. Galingesniais UG aparatų

kompiuteriais sukuriamas vientisas trimatis vaizdas, arba realaus laiko trimatis vaizdas, kuris dar

vadinamas keturmačiu (4D)23

.

3. Indikacijos

UG tyrimų skyrimo indikacijos yra patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 19 d.

Nr. 136 įsakymu ”Dėl ultragarsinių tyrimų skyrimo indikacijų“. Išskiriamos šios tyrimų grupės:

1. Skydliaukės echoskopijos;

2. Prieskydinės liaukos echoskopijos;

3. Krūtų echoskopijos;

4. Pilvo organų echoskopijos;

5. Kepenų echoskopijos;

6. Tulţies pūslės ir latakų echoskopijos echoskopijos;

7. Kasos echoskopijos;

8. Bluţnies echoskopijos;

9. Antinksčių echoskopijos;

22




Sladkevičius P., Kurmanavičius J. Ultragarsinė diagnostikos technika akušerijoje ir ginekologijoje. Lietuvos akušerija ir ginekologija; 2001

gruodis, tomas IV, Nr. 4, p. 351

9

10. Inkstų ir šlapimtakių echoskopijos;

11. Sėklinių pūslelių echoskopijos;

12. Prostatos echoskopijos;

13. Pilvo aortos echoskopijos;

14. Apatinės tuščiosios venos echoskopijos;

15. Intervencinės echoskopijos;

16. Sąnarių ir kaulų echoskopijos;

17. Kaklo kraujagyslių echoskopijos;

18. Galvos smegenų kraujagyslių echoskopijos;

19. Moters lyties organų, vaisiaus ir naujagimio echoskopijos24

.

Kontroliuojant UG vaizdu galima atlikti organo biopsiją (t. y. paimti organo gabalėlį

mikroskopiniam ištyrimui)25

.

UG prietaisas naudojamas ne tik diagnostikoje, bet ir gydant. Pasaulyje plačiai taikoma

minimaliai invazinė navikų sunaikinimo technika kontroliuojant ultragarsu26

.

Grieţtų kontraindikacijų UG tyrimui nėra. Didelė diagnostinio UG tyrimo nauda bendrajai

terapijai, gastroenterologijai, nefrologijai, endokrinologijai, chirurgijai, urologijai, kardiologijai,

akušerijai-ginekologijai ir kitoms medicinos sritims yra neginčijama27

.

5. Privalumai ir trūkumai

Šis diagnostikos metodas nekenkia sveikatai, UG prietaiso spinduliuotė – ne jonizuojanti, todėl

galimas daugkartinis ţmogaus organų tyrimas, vaizdas gaunamas realiu laiku, galima atlikti minimalias

invazines procedūras. Tai greitas, saugus ir lengvai pritaikomas metodas, leidţiantis aiškiai matyti

daugumos vidaus organų struktūrą, pakitimus ir ligas. Tyrimas nesudėtingas, neskausmingas, nereikia

papildomo ligonių paruošimo, atliekamas ir palatoje gulintiems ligoniams. UG tyrimai sparčiausiai

besivystanti tarp kitų radiologinių metodų dėl savo prieinamumo, saugumo, kainos bei diagnostinės

informacijos.28

29

30

24

Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 136 „Dėl ultragarsinių tyrimų skyrimo indikacijų“ (Ţin., 2002,

Nr. 31-1181) 25

Stankevičius V. Ultragarso diagnostikos 60 – mečiui artėjant. Medinfo; 1999, Nr. 5, p. 6-8 26

Ignatavičius P. Mokslinė- praktinė konferencija kviečia į Palangą. Specialus leidinys „Ultragarsinė diagnostika 2009“. Lietuvos sveikata; 2009, Nr.

8 27


Ulys A., Jankevičius F., Ambrozaitis R., Kaubrienė E. Ultragarso pritaikymas onkologinių ligų diagnostikai ir gydymui. Sveikatos mokslai:

visuomenės sveikata, medicina, slauga. 2004, Nr. 5, p 71 29

Vėlyvytė S., Rutkauskas S. Kaip pasiruošti pilvo organų echoskopijai? Sveikas ţmogus; 2008, Nr.7 30

Dobkevičiūtė B. Tyrimas ultragarsu. Sveikas ţmogus; 2000, Nr. 6 , p. 11

10

UG diagnostikos įranga, palyginti su kitomis vizualizavimo diagnostikos priemonėmis, yra pigi ir

jų paklausa pasaulyje sparčiai didėja. Tai pats paprasčiausias, greičiausias, pigiausias ir lengviausiai

prieinamas tyrimas. UG diagnostika yra labai populiari tarp medikų, nes maţiausiomis sąnaudomis duoda

didţiausią efektą. Gana daţnai UG diagnostikos išvados yra galutinės. UG diagnostika papildo rentgeno

diagnostiką, o kartais ją net pranoksta.31

32

Tyrimo rezultatai labai priklauso nuo gydytojo patirties, o atliekant pilvo organų tyrimą būtinas

paciento paruošimas – ţarnyne negali būti dujų33

. Dvi paras prieš tyrimą rekomenduojama vartoti dujas

neutralizuojančius medikamentus, iš vakaro nevalgyti maisto, kuris virškinimo metu išskiria dujas.

Specialaus parengimo nereikia tiriant periferinius organus (pvz. krūtis, kojų venas, galvos smegenų

skilvelius ir pan.).34

Kai kurie sąlyginiai tyrimo sunkumai gali būti dėl paciento nutukimo ar prieš tai

atlikto virškinamo trakto rentgenologinio tyrimo35

. UG bangų savybė – silpnas skvarbumas per orą ir

kaulus riboja plaučių ir kaulų tyrimus, tačiau sparčiai plintant skaitmeninių vaizdų technologijoms, šių

tyrimų atliekama vis daugiau36

.

II KITŲ ŠALIŲ DUOMENYS

2002 metais Europos medicinos specialistų unija (angl. Europeian Union of Medical Specialists)

atliko analizę, kiek laiko reikia laukti eilėje, norint atlikti tyrimą UG prietaisu. Rezultatai pateikiami 1

pav.

1 pav. Laukimo eilės ultragarso tyrimui atlikti kai kuriose Europos šalyse (2002 m.)

Šalatinis: Europeian Union of Medical Specialists, URL: http://www.myesr.org/html/img/pool/Benchmarking_radiological_services_in_Europe.pdf

31


Ignatavičius P. Mokslinė – praktinė konferencija kviečia į Palangą. Specialus leidinys „Ultragarsinė diagnostika 2009“. Lietuvos sveikata, 2009 m.

Nr. 8 33

URL: http://www.echoskopija.lt/ 34

Basevičius A., Lukoševičius S., Kiudelis J., Dobrovolskienė L. ir kt. Radiologijos pagrindai: bendrasis vadovėlis. Kaunas, 20 05, p. 129 35

Radvinauskas L., Miškinis V. Ultragarsinė diagnostika . Sveikata; 1997 sausis, p. 11-12 36

Basevičius A., Lukoševičius S., Kiudelis J., Dobrovolskienė L. ir kt. Radiologijos pagrindai: bendrasis vadovėlis. Kaunas, 20 05, p. 126

0

2

4

6

8

10

12

Len

kija

Dan

ija

An

glija

Pra

ncū

zija

Latv

ija

Au

stri

ja

Ček

ija

Gra

ikija

Bel

gija

Švei

cari

ja

Ola

nd

ija

Šved

ija

Sava

itės

11

Virš keturių savaičių ultragarsinio tyrimo laukti reikėjo Švedijoje, Anglijoje, Prancūzijoje,

Danijoje. 2005 metais Kanados sveikatos instituto duomenimis (angl. Canadian Institute for Health

Information - CIHI) Kanadoje ultragarsinio tyrimo reikėjo laukti 3,6 savaites.37 38

Lietuvoje Valstybinė ligonių kasa prie SAM (toliau VLK) nuolat analizuoja ambulatorinių

paslaugų teikimo tendencijas ir šių paslaugų prieinamumą gyventojams. Pacientų eilės „Echoskopuotojo“

paslaugai gauti kai kuriose Lietuvos ligoninėse ir poliklinikose39

pateikiamos 2 lentelėje.

2 lentelė. Laukimo eilės ultragarsiniam tyrimui atlikti kai kuriose Lietuvos sveikatos priežiūros

įstaigose

Gydymo įstaiga Trumpiausia laukimo eilė dienomis

VšĮ Švenčionių rajono ligoninė 1

VšĮ Elektrėnų ligoninė 1

VšĮ Nemenčinės poliklinika 1

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto

ligoninė VšĮ Kauno klinikos 2

VšĮ Lazdijų ligoninė 3

VšĮ Šalčininkų rajono ligoninė 5

VšĮ Jonavos ligoninė 5

VšĮ Kaišiadorių ligoninė 6

VšĮ Karoliniškių poliklinika 6

VšĮ Alytaus apskrities St. Kudirkos ligoninė 8

VšĮ Druskininkų ligoninė 9

VšĮ Marijampolės ligoninė 10

VšĮ Vilniaus universitetinė Antakalnio

ligoninė 13

VšĮ Kauno Dainavos poliklinika 14

VšĮ Širvintų ligoninė 14

VšĮ Raseinių ligoninė 17

VšĮ Naujosios Vilnios poliklinika 18

VšĮ Kauno Kalniečių poliklinika 23

37

Benchmarking Radiological Services in Europe. URL: http://www.myesr.org/html/img/pool/Benchmarking_radiological_services_in_Europe.pdf 38

CPBI Western Conference October 2006. URL: http://www.cpbi-icra.ca/iactivefiles/NadeemEsmailForumA.pdf 39

URL: http://www.vlk.lt/vlk/lt/

12

VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika 24

VšĮ Lazdynų poliklinika 25

VšĮ Šeškinės poliklinika 30

Šaltinis: VLK 2011 10 31 URL: http://www.vlk.lt/vlk/lt/

VLK duomenimis, norint atlikti ultragarsinį tyrimą laukimo eilių nebuvo VšĮ Prienų ligoninėje,

VšĮ Šakių ligoninėje, VšĮ Kėdainių ligoninėje, VšĮ Kauno centro poliklinikoje, VšĮ Ukmergės ligoninėje,

VšĮ Antakalnio poliklinikoje, VšĮ Trakų ligoninėje, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės „Santariškių

klinikose“, VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje ir kt40

.

KANADOS PATIRTIS

2006 metais Kanados sveikatos institute (angl. Canadian Institute for Health Information) buvo

atliktas tyrimas apie šalies ligoninėse esančią vizualizavimo diagnostikos medicininę įrangą, jos

panaudojimą bei su ja atliekamų tyrimų skaičių (2 pav.). Tyrimas ultragarsu lenkia tokias populiarias

vaizdų diagnostikos priemones kaip kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas, mamografija ir kt.

2 pav. Medicinos technologijų tyrimų skaičiaus pasiskirstymas procentais Kanados ligoninėse (2006

m.)

Šaltinis: Canadian Institute for Health

Nors UG bei rentgeno tyrimai ir sudaro didţiąją dalį visų tyrimų šalies ligoninėse, t. y. beveik 75

proc., tačiau daugiau informacijos Kanados sveikatos institutas (CIHI) pateikia ir yra išanalizavęs apie

kompiuterinius tomografus, mamografus, gama kameras ir kt41

.

40

VLK 2011 10 31 URL: http://www.vlk.lt/vlk/lt/ 41

Medical imaging in Canada, 2007. Canadian Institute for Health Information. URL: http://secure.cihi.ca/cihiweb/products/MIT_2007_e.pdf

Rentgenas; 58

Ultragarsas; 14

Kompiuterinė tomografija; 12

Mamografija; 7

Branduolinė medicina; 6

Magnetinis rezonansas; 3

Širdies kateterizacija;

1

http://secure.cihi.ca/cihiweb/products/MIT_2007_e.pdf

13

Penkios Kanados provincijos pateikė duomenis Kanados sveikatos institutui (CIHI) apie savo

vaizdinimo įrangos eksploatavimo išlaidas (3pav.)42

.

3 pav. Eksploatavimo išlaidos pagal medicinos vizualizavimo įrangos rūšį penkiose Kanados

provincijos ligoninėse 2001-2002 m. ir 2005-2006 m.

Šaltinis: Canadian Institute for Health

AUSTRALIJOS PATIRTIS

Australijos sveikatos darbo jėgos institutas (angl. The Australian Health Workforce Institute

AHWI) atliko išsamų tyrimą apie UG įrangos panaudojimą ir pasiskirstymą Viktorijos valstijoje. Buvo

nustatyta, kad išaugo UG specialistų skaičius visoje Australijoje: nuo 2803 specialistų 2003 metais iki

3995 specialistų 2008 metais. Didelį ultragarsinio prietaiso naudojimo augimą lemia technologiniai

pokyčiai, taip pat galimybė greitai ir tiksliai įvertinti diagnozę43

. 2009 m. ultragarsinės diagnostinės

įrangos Australijoje buvo parduota 895 vienetai ( t. y. 3,93 vieneto 100000 gyventojų), tai yra virš 10

kartų daugiau lyginant su kitomis vizualizavimo diagnostikos priemonėmis44

.

Viktorijos valstijoje bendras 2008 metais UG procedūrų skaičius buvo 1330849 (t. y. 240

procedūrų 1 tūkstančiui gyventojų), o 1995 metais – 425503 ir vidutiniškai didėjo 8,5 % per metus. Taip

pat buvo atliktas tyrimas ir išnagrinėtas UG procedūrų skaičiaus pasiskirstymas pagal amţiaus grupes

42

Medical imaging in Canada, 2007. Canadian Institute for Health Information. URL: http://secure.cihi.ca/cihiweb/products/MIT_2007_e.pdf 43

AHWI ( The Australian Health Workforce Institute) Sonography Workforce in Victoria. URL:

http://www.health.vic.gov.au/workforce/allied/docs/Sonography-FINAL.pdf 44

Costs for diagnostic imaging capital expenditure Final report July 2010.

URL:http://www.health.gov.au/internet/main/publishing.nsf/Content/DA4840C15CF15F0CCA2576D300019741/$File/Applied%20Economics%20-

%20Final%20Report.pdf

0 100 200 300 400 500 600

Magnetinis rezonansas

Branduolinė medicina

Ultragarsas

Širdies kateterizacija

Kompiuterinė tomografija

Rentgenas (įskaitant ir mamografiją)

Išlaidos milijonais dolerių

2005-2006

2001-2002

14

2000 ir 2006 metais. Daugiausiai ultragarsinių tyrimų buvo atlikta amţiaus grupėje nuo 30 iki 40 metų ir

nuo 55 iki 75 metų45

.

4 pav. UG tyrimų pobūdžio pasiskirstymas procentais Viktorijos valstijoje 2007/2008 metais

(Medicare)

Šaltinis: AHWI (The Australian Health Workforce Institute)

ANGLIJOS PATIRTIS

Anglijos sveikatos departamento (angl. Departament of Health) duomenimis, 2010 metais

ultragarsinių tyrimų šalyje buvo uţregistruota 8599380, t. y. 165 tyrimai 1 tūkstančiui gyventojų. Šis

skaičius padidėjo daugiau nei du kartus nuo 1995 metų46

.

45

AHWI ( The Australian Health Workforce Institute) Sonography Workforce in Victoria. URL:

http://www.health.vic.gov.au/workforce/allied/docs/Sonography-FINAL.pdf 46

Department of Health Information. URL:

http://www.dh.gov.uk/en/Publicationsandstatistics/Statistics/Performancedataandstatistics/HospitalActivityStatistics/DH_077487

Akušerijos ir ginekologijos

28

Bendras 31

Raumenų ir kaulų 16

Širdies 12

Kraujagyslių 12

Urologijos 1

15

5 pav. Ultragarsinių tyrimų skaičiaus didėjimas Anglijoje

Šaltinis: Departament of Health in England

Didţiosios Britanijos ultragarsistų asociacija (angl. United Kingdom Association of Sonographersh

sudarė rekomenduotiną tyrimosi ultragarsu procedūrų laiką47

:

3 lentelė. Rekomenduotinas tyrimosi UG laikas

Laikas Ultragarsinio tyrimo pavyzdys

15 minučių Pilvo aortos aneurizmo tyrimas

Gimdos gleivinės hiperplazija

20 minučių

Nėštumui atpaţinti

3 nėštumo trimestro perţiūros

Tulţies pūslės ligos

Šlapimo takų patologijos

Sėklidţių tyrimams

Skydliaukės augliui tirti

Kepenų ligos (cirozė, hepatitas)

Dirbtinio apvaisinimo metodams sekti

Ginekologiniams simptomams tirti

Periferinėms kraujagyslėms tirti

) Anglijos patirtis

Anglijos sveikatos departamento duomenimis 2010 metais ultragarsinių tyrimų šalyje buvo uţregistruota

8599380. Šis skaičius padidėjo daugiau nei du kartus nuo 1995 metų.

4 pav.

Ultragarsinių

tyrimų skaičiaus

didėjimas

Anglijoje

47

Guidelines For Professional Working Standards, Ultrasound Practice URL: http://www.bmus.org/policies-guides/SoR-Professional-Working-

Standards-guidelines.pdf

0

1000000

2000000

3000000

4000000

5000000

6000000

7000000

8000000

9000000

10000000

1995 1998 2001 2004 2007 2010

Tyri

mų

ska

ičiu

s

Metai

0

1000000

2000000

3000000

4000000

5000000

6000000

7000000

8000000

9000000

10000000

1995 1998 2001 2004 2007 2010

Tyri

mų

ska

ičiu

s

Metai

16

30 minučių

1 nėštumo trimestras

2 nėštumo trimestro nustatytos anomalojos

vertinimui

Vaikams/naujagimiams

Kitoms kepenų ligoms tirti

Vartų venos hipertenzijos tyrimams

Krūtinės tyrimams

Širdies tyrimams

45 minutės

Intervencinės procedūros – biopsijos, vaisiaus

tyrinėjimams

Dvynių ar daugiavaisiams nėštumams nustatyti

60 minučių

Nesikeliančių ligonių tyrimams (bendras laikas

skyriuje)

Vidaus procedūros (operacijos)

*Šaltinis:United Kingdom Association of Sonographers October 2008

JAV PATIRTIS

Vyriausybės atskaitomybės tarnyba (angl. Goverment Accountability Office GAO) 2005 metais

atliko ultragarsinių tyrimų ir apmokėjimo tvarkos analizę, teikiamų Medicare programos gavėjams.

Medicare – tai sveikatos draudimas JAV gyventojams, kurie yra virš 65 metų amţiaus.

Trys ketvirčiai iš maţdaug 41 milijono ultragarsinių tyrimų, teikiamų Medicare paramos gavėjams

2005 metais buvo 2 tipų: 1) Echokardiagramos širdies ligoms diagnozuoti 2) Neinvazinės kraujagyslių

procedūros, naudojamos kraujo tėkmės paţeidimams venose ir arterijose stebėti48

.

Amerikos radiologijos koledţo (angl. American College of Radiology) 2004 metų III ketvirčio

duomenimis, su 2726 tirtais ultragarsiniais prietaisais buvo atlikta 149281 procedūra per savaitę, tai yra su

vienu prietaisu atliekama 55 procedūros per savaitę49

.

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) ar Tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros

organizacija (EBPO) konkrečios UG prietaisų skaičiaus dinamikos nepateikia, nes duomenys kinta labai

greitai.

48

United States Government Accountability Office Medicare Ultrasound Procedures. URL: http://www.gao.gov/new.items/d07734.pdf 49

Imaging Economics – June 2005. URL: http://www.imagingeconomics.com/issues/articles/2005-06_03.asp

17

III. LIETUVOS DUOMENYS

1. Teisės aktai ir apmokėjimo tvarka

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. geguţės 3 d. įsakymu

Nr. V-383 „Dėl medicinos prietaisų instaliavimo, naudojimo ir prieţiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“

(Ţin., 2010, Nr. 54-2660; 2011, Nr. 16-775) ir Valstybinės akreditavimo sveikatos prieţiūros veiklai

tarnybos (toliau – VASPVT) direktoriaus 2011 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. T1-224 „Dėl duomenų apie

naudojamus medicinos prietaisus registravimo ir pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Ţin., 2011, Nr.

36-1753) iš Lietuvos sveikatos prieţiūros įstaigų nuo 2010 metų yra renkami duomenys apie

diagnostinius ultragarsinius (toliau – UG) prietaisus ir jų panaudojimą šalyje.

Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, UG tyrimai laikomi radiologiniais tyrimais ir yra

priskiriami antrinio ir tretinio lygio paslaugoms50

.

Rengiant Radiologinės pagalbos optimizavimo Lietuvoje 2006-2010 metų programą, buvo

paţymėta, kad ultragarso arba intervencinius ultragarso tyrimus gali atlikti gydytojai echoskopuotojai

arba kitų specialybių gydytojai, į kurių specialybės gydytojo normą tai įtraukta kaip privalomas gebėjimas

(pvz.: akušeriai-ginekologai, pediatrai, neonatologai, gastroenterologai ir kt.)51

.

Intervencinės radiologijos paslaugų, apmokamų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudţeto

lėšomis, ir jų bazinių kainų sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008

m. geguţės 9 d. įsakymu Nr. V-446 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birţelio

22 d. įsakymo Nr. V-540 „Dėl intervencinės radiologijos paslaugų teikimo asmens sveikatos prieţiūros įstaigose

reikalavimų aprašo ir ligų ir būklių, kurioms esant taikomos intervencinės radiologijos procedūros, ir šių procedūrų

taikymo indikacijų sąrašo bei intervencinės radiologijos paslaugų, apmokamų privalomojo sveikatos draudimo

fondo biudţeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (Ţin., 2007, Nr. 73-2907; 2008, Nr. 54-

2039; 2009, Nr. 12-499; Nr. 58-2275). Iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudţeto lėšų apmokami brangūs

ultragarso tyrimai ir procedūros pateikiamos 4 lentelėje.

50 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gruodţio 9 d. įsakymas Nr. V-1242 „Dėl bendrųjų vidaus ligų stacionarių antrinio lygio

paslaugų teikimo reikalavimų aprašo ir bendrųjų specializuotų vidaus ligų profilių stacionarinių tretinio lygio paslaugų teik imo reikalavimų aprašo

patvirtinimo" (Ţin., 2009, Nr. 3-77) 51

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymas Nr. V-618 „Dėl Radiologinės pagalbos optimizavimo Lietuvoje

2006-2010 metų programos patvirtinimo“ (Ţin., 2006, Nr. 81-3222)

http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=371838

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=392160&p_query=&p_tr2=

18

4 lentelė. Brangių ultragarso tyrimų ir procedūrų bazinės kainos

Paslaugos pavadinimas Matavimo vienetas Bazinė kaina

(balais)

Perikardo punkcija ir drenavimas

kontroliuojant ultragarsu viena procedūra 444

Širdies intrakraujagyslinis ultragarsinis

tyrimas viena procedūra 4836

Perkateterinė radiodaţninė intrakardinė

abliacija naudojant tarpprieširdinės

pertvaros punkciją, kontroliuojant

intrakardiniu ultragarsu

viena procedūra 7642

Ultragarsinių tyrimų skyrimo indikacijos patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2002 m. kovo 19 d. Nr. 136 įsakymu „Dėl ultragarsinių tyrimų skyrimo indikacijų“ (Ţin., 2002,

Nr. 31-1181; 2007, Nr. 2-103). Šios skyrimo indikacijos patvirtintos siekiant racionaliau panaudoti

privalomojo sveikatos draudimo fondo biudţeto lėšas ir uţtikrinti tinkamą pacientų atranką

ultragarsiniams tyrimams atlikti.

2. VASPVT 2010 m. duomenys. UG prietaisų skaičius ir pasiskirstymas Lietuvos apskrityse

VASPVT turimais duomenimis, 2010 m. Lietuvos viešosiose asmens sveikatos prieţiūros

įstaigose (toliau – ASPĮ), buvo naudojamas 591 UG prietaisas.

6 paveiksle pateikiamas UG prietaisų pasiskirstymas 2010 m. Lietuvoje viešosiose ASPĮ pagal

apskritis. Daugiausia UG prietaisų buvo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėţio apskrityse.

6 pav. Ultragarsinių prietaisų pasiskirstymas Lietuvos apskrityse (VASPVT, 2010 m.)

37

12

21 61

46

141

8

230

000

000

0

16

19

19

Skaičiuoti visi ultragarsiniai prietaisai, esantys viešosiose stacionarinėse ir nestacionarinėse ASPĮ,

kurios pateikė duomenis VASPVT.

Pagal LR sveikatos apsaugos ministro patvirtintą „Radiologinės pagalbos optimizavimo Lietuvoje

2006-2010 metų programą“ 2005 m. šalyje iš viso buvo 332 UG aparatai52

. Iki 2011 m. pabaigos šis

skaičius išaugo daugiau nei dvigubai. Toliau analizuojami 2010 m. viešosiose ASPĮ naudotų UG prietaisų

duomenys.

Remiantis Lietuvos viešųjų ASPĮ duomenimis, šalyje 1 mln. gyventojų tenka 180 UG prietaisai

(atkreipiame dėmesį, kad ne visos viešosios ASPĮ gali būti pateikę duomenis VASPVT-ai).

5 lentelė. Ultragarsinių prietaisų skaičiaus pasiskirstymas Lietuvoje pagal apskritis (2010 m.)

Apskrities pavadinimas Gyventojų skaičius

apskrityje*

Ultragarsinių prietaisų skaičius**

Skaičius

(vnt.)

Skaičius/1.000-

iui gyventojų

Skaičius/100.000-

ių gyventojų

Vilniaus apskritis 844588 230 0,27 27,2

Kauno apskritis 656959 141 0,21 21,5

Klaipėdos apskritis 371725 61 0,16 16,4

Šiaulių apskritis 335403 46 0,14 13,7

Panevėţio apskritis 274605 37 0,13 13,5

Marijampolės apskritis 176030 16 0,09 9,1

Alytaus apskritis 170344 19 0,11 11,2

Telšių apskritis 168728 12 0,07 7,1

Utenos apskritis 165709 21 0,13 12,7

Tauragės apskritis 122729 8 0,07 6,5

Iš viso Lietuvoje: 3286820 591 0,18 18,0

Pastabos: * - 2010 m. vidutinis metinis gyventojų skaičius apskrityje pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis53. ** -

skaičiuoti visi ultragarsiniai prietaisai, esantys viešosiose stacionariose ir nestacionariose ASPĮ, kurios pateikė duomenis

VASPVT.

2011 m. VASPVT lapkričio mėnesio duomenimis, viešosios ASPĮ turėjo 635 UG prietaisus, iš jų 44

įsigijo 2011 metais. Dar 110 prietaisų turėjo privačios įstaigos, tačiau jų duomenys neanalizuojami.

52

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymas Nr. V-618 „Dėl Radiologinės pagalbos optimizavimo Lietuvoje

2006-2010 metų programos patvirtinimo“ (Ţin., 2006, Nr. 81-3222) 53

Lietuvos statistikos departamentas. Demografijos metraštis 2010, 2011, 33-34 p. Prieiga internetu: http:

www.stat.gov.lt/lt/catalog/pages_list/?id=1567

20

7 pav. UG prietaisų skaičius/100.000 gyventojų (2010 m.)

Seniausi UG prietaisai, pagaminti 1980 m. ir 1985 m., veikia VšĮ Ukmergės ligoninėje. Tačiau

dauguma Lietuvoje naudojamų UG prietaisų yra ne senesni nei 10 metų (71,6%). Daugiau nei prieš 20

metų pagamintų yra 22% visų prietaisų, o maţiausia dalis – 2,5% yra 30 ir daugiau metų senumo (ţr. 8

pav.). Apie 23 UG prietaisų pagaminimo datą, t. y. 3,9% visų turimų prietaisų, VASPVT neturi duomenų.

8 pav. Ultragarsinių prietaisų pasiskirstymas Lietuvos viešosiose ASPĮ pagal pagaminimo metus

(VASPVT, 2010 m.)

Didţioji dalis viešosiose ASPĮ naudojamų ultragarsinių prietaisų yra pagaminti 2005-2008 m.

VASPVT duomenimis, iki 2011 m. gruodţio mėnesio, Lietuvos viešosios ASPĮ įsigijo 53 naujus

ultragarsinius prietaisus, pagamintus 2010-2011 metais.

27,2

21,5

18

16,4

13,7

13,5

12,7

11,2

9,1

7,1

6,5

0 5 10 15 20 25 30

Vilniaus

Kauno

Lietuvos vidurkis

Klaipėdos

Šiaulių

Panevėžio

Utenos

Alytaus

Marijampolės

Telšių

Tauragės

UG prietaisų skaičius 100.000-iui gyventojų

Ap

skri

tys

0

20

40

60

80

19

80

19

85

19

86

19

87

19

88

19

89

19

90

19

91

19

92

19

93

19

94

19

95

19

96

19

97

19

98

19

99

20

00

20

01

20

02

20

03

20

04

20

05

20

06

20

07

20

08

20

09

20

10

1 1 1 1 2 2 7 5 104 9 9 8 10

3322 20

34

15

32 28

5745

75 74

32 31

Pagaminimo metai

21

VASPVT 2010 m. duomenimis (ţr. 9 pav.) dauguma viešosiose ASPĮ naudojamų prietaisų yra

stacionarūs (52,6 %), kita dalis mobilūs (40,3 %).

9 pav. UG prietaisų pasiskirstymas Lietuvos viešosiose ASPĮ pagal veikimo principą (2010 m.)

Kitos UG prietaiso charakteristikos ir jų pasiskirstymas viešosiose ASPĮ pateikiamos 10 pav.

10 pav. UG prietaisų pasiskirstymas Lietuvos viešosiose ASPĮ pagal veikimo tipą (2010 m.)

52,6 %40,3 %

7,1 %

Stacionarūs

Mobilūs

Nenurodyta

62,6 %15,7 %

11 %

10,7 %

Skaitmeniniai

Analoginiai

Hibridiniai

Nenurodyta

22

VASPVT duomenimis, dauguma (81 %) 2010 m. Lietuvoje naudotų UG prietaisų turėjo 2D vaizdo

apdorojimo reţimą, 7,8 % - 3D, o 2,9 % turėjo 4D reţimą. 8,3 % viešųjų ASPĮ nepateikė duomenų (ţr. 11

pav.).

11 pav. UG prietaisų pasiskirstymas Lietuvos viešosiose ASPĮ pagal vaizdo apdorojimo

režimą (2010 m.)

Iš nagrinėjamų UG prietaisų dauguma (73,9%) turi doplerinį reţimą, o 18,1% jo neturi. 8%

viešųjų ASPĮ nepateikė duomenų apie doplerio reţimą.

81 %

7,8 %

2,9 %8,3 %

2D

3D

4D

Nenurodyta

23

LITERATŪRA

1. Canadian Institute for Health Information, Medical Imaging in Canada, 2007 (Ottawa, Ont.: CIHI,

2008)

2. Basevičius A., Lukoševičius S., Kiudelis J., Dobrovolskienė L. ir kt. Radiologijos pagrindai:

bendrasis vadovėlis. Kaunas, 2005.

3. Smailys A. Ultragarsas medicinoje. Vilnius, 1985

4. Dobkevičiūtė B. Tyrimas ultragarsu. Sveikas ţmogus; 2000, Nr. 6, p. 11

5. Stankevičius V. Ultragarso diagnostikos 60 – mečiui artėjant. Medinfo; 1999, Nr. 5, p. 6-8

6. Demografijos metraštis 2010. Lietuvos Statistikos departamentas. Vilnius, 2011. URL:

http://www.stat.gov.lt/lt/catalog/list/?cat_y=1&cat_id=3

7. Radvinauskas L., Miškinis V. Ultragarsinė diagnostika . Sveikata; 1997, sausis, p. 11-12

8. Ulys A., Jankevičius F., Ambrozaitis R., Kaubrienė E. Ultragarso pritaikymas onkologinių ligų

diagnostikai ir gydymui. Sveikatos mokslai: visuomenės sveikata, medicina, slauga. 2004, Nr. 5,

p. 69-71

9. Vaitkevičius D. Šiuolaikiniai tyrimo metodai: ultragarsas. Medicina; 2007, tomas XIII, Nr. 2, p.

26

10. URL: http://www.medelkom.com/lt/about/

11. URL: http://www.mokslai.lt/referatai/konspektas/ultragarsas-ir-jo-panaudojimas-puslapis3.html

12. Balasevičienė N., Jašinskienė E., Birţietis T. Ar kenkia ultragarsinis tyrimas? Lietuvos akušerija ir

ginekologija, 2008 birţelis, tomas XI, Nr. 2, p. 157-161

13. Lietuvos ultragarsinės diagnostikos asociacija, Vilniaus universitetas, Kauno medicinos

universitetas, Lietuvos onkologijos centras. Ultragarsinė diagnostika – 2000: metodinių

rekomendacijų ir straipsnių rinkinys: konferencija "Naujausios technologijos ultragarsinėje

diagnostikoje", Juodkrantė, 2000 m.birţelio 2-3 d. Vilnius, 2000, p. 8-11

14. Golubickas D., Basevičius A., Ţvinienė K. Kontrastinės medţiagos, vartojamos ultragarsiniams

tyrimams. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas; 2009, tomas XIII, Nr. 12, p. 764-766

15. Sladkevičius P., Kurmanavičius J. Ultragarsinė diagnostikos technika akušerijoje ir

ginekologijoje. Lietuvos akušerija ir ginekologija; 2001 gruodis, tomas IV, Nr. 4, p. 351

16. Ignatavičius P. Mokslinė- praktinė konferencija kviečia į Palangą. Specialus leidinys „Ultragarsinė

diagnostika 2009“. Lietuvos sveikata; 2009, Nr. 8

17. Vėlyvytė S., Rutkauskas S. Kaip pasiruošti pilvo organų echoskopijai? Sveikas ţmogus; 2008,

Nr.7

18. VLK 2011 10 31 URL: http://www.vlk.lt/vlk/lt/

19. URL: http://www.echoskopija.lt/

http://www.stat.gov.lt/lt/catalog/list/?cat_y=1&cat_id=3

http://www.medelkom.com/lt/about/

http://www.mokslai.lt/referatai/konspektas/ultragarsas-ir-jo-panaudojimas-puslapis3.html

http://www.echoskopija.lt/

24

20. Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 136 „Dėl

ultragarsinių tyrimų skyrimo indikacijų“ (Ţin., 2002, Nr. 31-1181)

21. Benchmarking Radiological Services in Europe. URL:

http://www.myesr.org/html/img/pool/Benchmarking_radiological_services_in_Europe.pdf

22. CPBI Western Conference October 2006. URL: http://www.cpbi-

icra.ca/iactivefiles/NadeemEsmailForumA.pdf

23. AHWI ( The Australian Health Workforce Institute) Sonography Workforce in Victoria. URL:

http://www.health.vic.gov.au/workforce/allied/docs/Sonography-FINAL.pdf

24. Costs for diagnostic imaging capital expenditure Final report July 2010.

URL:http://www.health.gov.au/internet/main/publishing.nsf/Content/DA4840C15CF15F0CCA25

76D300019741/$File/Applied%20Economics%20-%20Final%20Report.pdf

25. Department of Health Information. URL:

http://www.dh.gov.uk/en/Publicationsandstatistics/Statistics/Performancedataandstatistics/Hospita

lActivityStatistics/DH_077487

26. Guidelines For Professional Working Standards, Ultrasound Practice URL:

http://www.bmus.org/policies-guides/SoR-Professional-Working-Standards-guidelines.pdf

27. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gruodţio 9 d. įsakymas Nr. V-1242

„Dėl bendrųjų vidaus ligų stacionarių antrinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų aprašo ir

bendrųjų specializuotų vidaus ligų profilių stacionarinių tretinio lygio paslaugų teikimo

reikalavimų aprašo patvirtinimo" (Ţin., 2009, Nr. 3-77)

28. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymas Nr. V-618 „Dėl

Radiologinės pagalbos optimizavimo Lietuvoje 2006-2010 metų programos patvirtinimo“ (Ţin.,

2006, Nr. 81-3222)

29. United States Government Accountability Office Medicare Ultrasound Procedures. URL:

http://www.gao.gov/new.items/d07734.pdf

30. Imaging Economics – June 2005. URL: http://www.imagingeconomics.com/issues/articles/2005-

06_03.asp

Documents

DIAGNOSTINIS ULTRAGARSINIS PRIETAISAS1971 – 1974 metais Kauno medicinos institute (dabar Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) atliekami vaisiaus intrauteriniai tyrimai, šis