Embed Size (px)
Citation preview
1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS FAKULTETAS
BIOLOGINIŲ SISTEMŲ IR GENETINIŲ TYRIMŲ INSTITUTAS
Psichotropinių medikamentų įtaka Oppel – Kundt iliuzijos pasireiškimui
pacientams, sergantiems įvairiais psichikos sutrikimais
Atliko: studentė Rasa Pakanavičiūtė
Medicinos fakultetas
Vadovas: prof. dr. Aleksandr Bulatov
Biologinių sistemų ir genetinių tyrimų institutas
Konsultantai: dr. Darius Leskauskas
Vyr. Psichiatrijos rezidentas Edgaras Diržius
LSMUL Psichiatrijos klinika
Kaunas
2016m.
2
TURINYS
TURINYS ................................................................................................................................................................... 2
SANTRAUKA ............................................................................................................................................................. 3
SUMMARY ............................................................................................................................................................... 4
PADĖKA .................................................................................................................................................................... 5
INTERESŲ KONFLIKTAS ............................................................................................................................................ 5
ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS .................................................................................................................................. 5
SANTRUMPOS.......................................................................................................................................................... 5
ĮVADAS ..................................................................................................................................................................... 6
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ............................................................................................................................... 6
1. LITERATŪROS APŽVALGA ................................................................................................................................ 7
1.1 Vaizdinio suvokimo psichologiniai aspektai .................................................................................................. 7
1.2 Optinės iliuzijos ............................................................................................................................................. 7
1.3 Geometrinių iliuzijų pasireiškimo priežastys ................................................................................................. 9
1.4 Lietuvoje atlikti optinių iliuzijų pasireiškimo tyrimai ................................................................................... 10
1.5 Oppel- Kundt iliuzijos pasireiškimo tyrimai ................................................................................................ 11
2. TYRIMO METODIKA ........................................................................................................................................... 11
2.1 Tyrimo planavimas ...................................................................................................................................... 12
2.2 Tyrimo objektas ir atranka ........................................................................................................................... 12
2.3 Tyrimo metodai ........................................................................................................................................... 15
3. REZULTATAI ....................................................................................................................................................... 16
3.1 Oppel-Kundt iliuzijos pasireiškimas tarp DZP ekvivalentus vartojančių ir nevartojančių pacientų ............ 16
3.2 O – K iliuzijos pasireiškimo ypatumai tarp pacientų, vartojančių skirtingas BZD dozes ............................. 17
3.3 O – K iliuzijos pasireiškimas, tarp CPZ vartojančių ir nevartojančių pacientų ............................................ 18
3.4 O – K iliuzijų pasireiškimas tarp pacientų, vartojančių įvairias CPZ dozes.................................................. 19
3.5 O – K iliuzijų pasireiškimas tarp pacientų, vartojančių antidepresantus ir nevartojančių jų. .................... 20
3.6 Karbamazepinų įtaka O – K iliuzijos pasireiškimui ...................................................................................... 20
3.7 O – K iliuzijų pasireiškimas pacientams, vartojantiems VPR ir jų nevartojantiems .................................... 21
3.8 O – K iliuzijų pasireiškimas pacientams, vartojantiems prieštraukulinius vaistus, ir jų nevartojantiems .. 22
3.9 O – K iliuzijų pasireiškimas pacientams, vartojantiems AMUS medikamentus, ir jų nevartojantiems ...... 23
3.10 O – K iliuzijų pasireiškimas pacientams, sergantiems įvairiais psichikos sutrikimais ............................... 24
REZULTATŲ APTARIMAS ........................................................................................................................................ 26
IŠVADOS................................................................................................................................................................. 27
LITERATŪROS SĄRAŠAS ......................................................................................................................................... 31
PRIEDAI .................................................................................................................................................................. 33
3
SANTRAUKA
Psichotropinių medikamentų įtaka Oppel – Kundt iliuzijos
pasireiškimui pacientams, sergantiems įvairiais psichikos
sutrikimais
Baigiamasis Magistro darbas
Autorė: Rasa Pakanavičiūtė
Įvadas. Vaizdinis suvokimas nemažai tyrinėjamas geometrinių optinių iliuzijų pagrindu. Visai
neseniai pradėti tyrimai vertinant psichikos sutrikimų įtaką vaizdiniam suvokimui. Tyrimams
naudojamos kompiuterinės programos pateikiančios įvairias figūras, leidžiančias pasireikšti iliuzijoms, o
rezultatai – reikšmingi. LSMU mokslininkų atliktuose tyrimuose buvo užuominų apie galimą ryšį tarp
optinių iliuzijų pasireiškimo ir psichoaktyvių medžiagų vartojimo, todėl tikslinga tęsti jų pradėtus darbus
ir nustatyti, kokią galimą įtaką daro psichoaktyvių medikamentų vartojimas regimajam suvokimui. Šio
tyrimo tikslas buvo įvertinti ryšį tarp Oppel – Kundt iliuzijos pasireiškimo ypatumų ir vartojamų
psichoaktyvių medikamentų tarp pacientų, turinčių įvairių psichikos sutrikimų. Darbo uždaviniai: 1.
Įvertinti Oppel – Kundt iliuzijos pasireiškimo ypatumus, naudojant kompiuterinę techniką. 2. Įvertinti
ryšį tarp taikomo medikamentinio gydymo ir figūrų dydžio suvokimo klaidų žmonėms, turintiems
psichikos sutrikimų. 3. Įvertinti ryšį tarp figūrų dydžio suvokimo klaidų ir esamo psichikos sutrikimo.
Metodika. Tiriamieji LSMUL pacientai: 30 savanorių, 12 moterų ir 18 vyrų 18 – 63 metų
amžius intervale. Tyrimai atlikti tamsiame kambaryje, naudojant kompiuterį, monitorių, veidrodį, smakro
laikiklį. Tiriamieji patys reguliavo figūrų pasirodymą, laikas nebuvo ribotas, kiekvienas tyrimas turėjo 5
serijas po 20 figūrų pasikartojančių 2 kartus kiekvienoje serijoje. Bandymo metu pacientas turėjo
pažymėti vidurį tarp tuščio ir elementais užpildyto intervalo. Nuokrypis nuo vidurio buvo vertinamas,
kaip iliuzijos pasireiškimo stiprumas. Statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS
Statistics 22.0 programą ir Excell 2010 programą.
Rezultatai ir išvados. Gauti rezultatai yra statistiškai patikimi: benzodiazepinai didina O – K
iliuzijos pasireiškimą (p= 0.001). Didėjant DZP ekvivalentų dozei, reikšmingai didėja iliuzijos
pasireiškimas, t. y. daromų klaidų skaičius (p=0.00). CPZ dozę vartojimas stiprina iliuzijos pasireiškimą,
tačiau rezultatai nėra statistiškai reikšmingi (p>0.05). Tolygiai didinant CPZ dozę, nėra daroma
reikšminga įtaka O – K iliuzijos pasireiškimui (p<0.05). AD, AMUS, PTR, VPR vartojimas reikšmingos
įtakos O – K iliuzijos pasireiškimui neturi, nors stebima tendencija stipresniam O – K iliuzijos aktyvumui
4
(p>0.05).
Raktiniai žodžiai: Oppel –Kundt; psichotropiniai; sutrikimai
SUMMARY
INFLUENCE OF PSYCHOTROPIC MEDICATIONS ON OPPEL-
KUNDT ILLUSION MANIFESTATIONS AMONG PEOPLE
WITH VARIOUS PSYCHIATRIC DISORDERS
Master’s thesis
Author: Rasa Pakanavičiūtė
Introduction: Visual perception is often investigated through the scope of optical illusions.
Research on how psychiatric disorders affect visual perception started quite recently. Computer
programmes which show various images and figures inducing manifestations of illusions are used for
research and gathered results from them are significant. Research done by LUHS scientists show evidence
of relation between optical illusions manifestation and psychoactive medications use. Therefore, it is
important to continue research in this direction in order to understand drug influence on visual perception.
The goal of a research done here was to evaluate a relation between patents with mental disorders, who
use psychoactive medications and manifestations of Oppel – Kundt illusions. The goals of this work: 1.
Evaluate Oppel – Kundt illusions using computational techniques. 2. Evaluate relation between applied
therapeutic medicine on patients with mental disorders and the inaccuracy of size of shown figures
perceived by these patients. 3. Evaluate relation between inaccuracy of size of shown figures and the
specific mental disorder.
Methods: Experiments were done on 30 volunteers - LUHSH patients: 12 women and 18 men,
18 – 63 age interval. Experiments were done in dark room using computer, monitor, mirror and chin
holder. Emergence and switching between figures was regulated by volunteers. Time was not constrained
and every test consisted of 5 sets of 20 figures which were repeated two times at every set. During the
tests volunteers had to choose and pinpoint the middle of empty and elements filled interval. Deviation
from the mean was interpreted as strength of illusion.
Results: Gathered results are statistically significant: benzodiazepins (diazepam equivalents)
increase manifestation of O – K illusions (p=0.001) More over, strength of illusion (number of faults
made) increase with increasing dose of diazepma equivalents (p=0.000). The use of chlorpromazine
equivalents increase manifestations of O – K illusion (p>0.05), but evidence for dose dependency is
insignificant. O – K illusion doesn’t have significant dependency on the use of antidepresants,
antimuscarinics, anticonvulsants, carbamazepines and valproic acsid (p>0.05).
5
Key words: Oppel – Kundt; psychotropic; disorders
PADĖKA
Dėkoju savo BMD vadovui prof. dr. Aleksandr Bulatov ir BMD konsultantui vyr. gyd. rezidentui
Edgarui Diržiui už pagalbą ir bendradarbiavimą ruošiant baigiamąjį magistrinį mokslinį darbą.
INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo. Rėmėjų paramos nebuvo.
ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Pritarimas dėl mokslinio - tiriamojo darbo vykdymo LSMU Bioetikos centro, leidimas Nr. BEC
– MF –103 , išdavimo data: 2015 – 11 - 23.
SANTRUMPOS
1. Oppel – Kundt – O – K ;
2. Muller- Lyer – M – L
3. Diazepamas – DZP
4. Benzodiezepinai – BZD
5. Antipsichotikai – APSI
6. Chlorpromazinas – CPZ
7. Antimuskarininiai – AMUS
8. Antidepresantai – AD
9. Prieštaukuliniai – PTR
10. Valproinė rūgštis – VPR
11. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – LSMU
12. Karbamazepinai – KZP
13. Selektyvūs serotonino reabsorbcijos ingibitoriai – SSRI
6
14. Noradrenerginiai ir specifiniai serotonerginiai antidepresantai – NaSSA
ĮVADAS
Vaizdinis suvokimas nemažai tyrinėjamas remiantis geometrinėmis optinėmis iliuzijomis. Yra
gauta įvairių duomenų, kuriuos analizuojant darosi akivaizdu, kada optinės iliuzijos pasireiškia
stipriausiai, kokie veiksniai skatina jų pasireiškimą, ir koks yra pasireiškimo stiprumo sąryšis su
įvairiomis smegenų struktūromis. Taip pat, visai neseniai pradėti tyrimai vertinant psichikos sutrikimų
įtaką vaizdiniam suvokimui, remiantis įvairiais klinikiniais pastebėjimais dėl iliuzijų pasireiškimo
aplinkoje ligos vystymosi metu. Gausu straipsnių ir mokslinių bandymų, kuriuose nagrinėjami
šizofrenijos spektro sutrikimus turintys pacientai, ir gauti rezultatai patvirtina ligos įtaką įvairių optinių
iliuzijų pasireiškimui. LSMU mokslininkų atliktuose tyrimuose buvo prielaidų, dėl galimo ryšio tarp
optinių iliuzijų pasireiškimo ir psichoaktyvių medžiagų vartojimo, remiantis Muller – Lyer tipo iliuziją
sukeliančiomis figūromis. Yra duomenų, kad 10-24% Lietuvos gyventojų vartoja psichoaktyvius
medikamentus, todėl tikslinga tęsti LSMU tyrėjų pradėtus darbus ir nustatyti, kokią galimą įtaką daro
psichoaktyvių medikamentų vartojimas regimajam suvokimui. Šio darbo tyrimams buvo pasirinkta Oppel
– Kundt iliuzija, kuri anksčiau buvo plačiai tirta kitais aspektais, ir tai leido patikimai nustatyti jos
pasireiškimo parametrus.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: Įvertinti ryšį tarp Oppel – Kundt iliuzijos pasireiškimo ypatumų ir vartojamų
psichoaktyvių medikamentų tarp pacientų, turinčių įvairių psichikos sutrikimų.
Darbo uždaviniai:
1. Naudojant kompiuterinę techniką, įvertinti Oppel – Kundt iliuzijos pasireiškimo
ypatumus.
2. Įvertinti ryšį tarp taikomo gydymo diazepamui ekvivalentiškais medikamentais ir
figūrų dydžio suvokimo klaidų žmonėms, turintiems psichikos sutrikimų.
3. Įvertinti ryšį tarp taikomo gydymo chlorpromazinui ekvivalentiškais medikamentais ir
figūrų dydžio suvokimo klaidų žmonėms, turintiems psichikos sutrikimų.
4. Įvertinti ryšį tarp taikomo medikamentinio gydymo antidepresantais ir figūrų dydžio
suvokimo klaidų žmonėms, turintiems psichikos sutrikimų.
5. Įvertinti ryšį tarp taikomo gydymo prieštraukulinį poveikį turinčiais medikamentais ir
7
figūrų dydžio suvokimo klaidų žmonėms, turintiems psichikos sutrikimų.
6. Įvertinti ryšį tarp figūrų dydžio suvokimo klaidų ir esamo psichikos sutrikimo.
2. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Vaizdinio suvokimo psichologiniai aspektai
“Regimasis suvokimas – tai įvairių procesų, kurių metu stimulai pajaučiami, atrenkami ir
interpretuojami į regimąjį vaizdą, rezultatas”( James J, 2015 [1] ). Regimojo suvokimo sistemos tikslas
(kaip ir kitos rūšies suvokimo) yra apdoroti informaciją, ir pritaikyti ją gyvojo organizmo adaptacijai. Vis
dėlto, gauta informacija dažnai būna nevienareikšmė, ir jos suvokimui būtini įvairūs kognityviniai bei
psichologiniai procesai ir, taip pat, patirtis. Šios sąveikos tarp sistemų, paskatino mokslininką Fechner
1860 metais pradėti vystyti psichofizikos kryptį, tiriančią regimąjį suvokimą ( Donald, 2015 [2] ).
Suvokimo procesus nagrinėja įvairių krypčių psichologai ir kiti mokslininkai. Dar 1922 metais
Berlyno eksperimentinės psichologijos mokykla ( Berlin School of experimental psycholog y) pradėjo
suvokimo, kaip rezultato, dėl įvairių procesų sąveikos, tyrimus, psichologiniu, o ne neurofiziologiniu
pagrindu.
Geštalt pakraipos psichologai regimąjį suvokimą vertina kaip daugybinių stimulų sukeltą
reakcijų kompleksą smegenyse (Wagemans, 2012 [3]). Tačiau šis, įvairias sąveikas apjungiantis požiūris
į suvokimą, prieštarauja bihevioristinės psichologijos pakraipos šalininkams, kurių tyrimo objektas -
konkretus stimulas ir vienareikšmis atsakas į jį ( Carlson, 2010 [4] ).
Evoliucinės psichologijos atstovų nuomone, vaizdinis suvokimas daro nemažą įtaką žmonių
rūšies išlikimui ir yra traktuojamas kaip aukščiausio išsivystymo lygio pojūčių ir suvokimo sistema. Dėl
smegenyse vykstančių psichologinių procesų atsiranda „įtariamo vaizdo“ formavimo galimybė, jaučiant
tik tam tikrus objekto komponentus, nors fiziologine prasme yra nespėta apdoroti visų objekto
skleidžiamų stimulų. Remiantis tuo, daroma prielaida, kad psichologiniai regimojo suvokimo aspektai
atsakingi už išankstinį pavojaus numatymą ir sprendimo, apie galimybes jo išvengti, priėmimą. Įrodymai,
minėtos prielaidos pagrįstumui įvertinti, remiasi geometrinių optinių iliuzijų tyrimais ( Johan Wagemans,
2012 [5] ).
1.2 Optinės iliuzijos
Optinė iliuzija - paklaida, išryškėjanti dėl regimo vaizdo suvokimo sistemos veiklos, tarp
suvokiamo ir realaus objekto. Kognityvinio pobūdžio optinė iliuzija - reiškinys, kuomet nesąmoningai
8
kuriamas iškreiptas objekto vaizdas, dėl regos organų, smegenų neuroninių tinklų savybių, ir psichikos
veiksnių (Griffin, 1999 [6]) .
Geometrinės optinės iliuzijos įgavo savo vardą mokslininko Oppel pastangomis, 1855 m. Šie
įvairūs regimosios erdvės iškraipymo variantai, vadinami žmonių, pirmųjų aprašiusių stimulus, vardais:
Zöllner, Poggendorff, Hering, Oppel-Kundt ( toliau O – K ), Hermann, Müller-Lyer ( toliau M – L ),
Ebbinghaus, Ponzo, Ehrenstein, Lingelbach ir kt ( 1 pav.).
1 pav. Kelios dydžio geometrinės iliuzijos.
(Jacques Ninio. Geometrical illusions are not always where you think they are: a review of some
classical and less classical illusions, and ways to describe them. Frontiers in human neuroscience.
2014; 8: 856)
a) Muller – Lyer; b)Muller-Lyer iliuzijos variantas, kuriame pavaizduota, kad sprneliai nereikalingi
iliuzijai pasireikšti; c) Judd; d)Pegrassi; e) Sanderio paralerograma; f) Delboeuf iliuzija su
apskritimais; g) Poggendorffo; h) Hemholtz; i) Oppel – Kundt; j) Ebbinhaus; k) j ir n figuros hibridas;
l) perpjovimo; m) Zollner; n) Ponzo; o) Hering; p) Ehrenstein-Orbison;
9
Figūrų grupavimas remiasi kryptimi, dydžiu, krypties ir dydžio kombinacija ir kontrastu. (NJ.,
2014 [7] )
Pasak T. Surkio ,,įdomi iliuzijų savybė yra tai, kad jos atsiranda stebint visai paprastus vaizdus,
sudarytus vos iš kelių linijų, taškų arba kreivės atkarpų <...>, vis dėlto, regimojo suvokimo klaidos šiais
atvejais yra didelės, išmatuojamos kiekybiškai ir atsikartojančios sistemingai kiekvieno bandymo metu
ir kiekvienam stebėtojui” (Surkys, 2007, p. 20 [8]).
1.3 Geometrinių iliuzijų pasireiškimo priežastys
Susidomėjimas optinėmis iliuzijomis tęsiasi jau kelis tūkstančius metų. Pirmieji rašytiniai
šaltiniai apie iliuzijas buvo rasti molinėse lentelėse, šalia karališkosios Niheveh bibliotekos. Archeologų
nuomone, šioms lentelėms daugiau nei 9000 metų. Jose aprašoma “mėnulio iliuzija”: mėnulis, esantis
horizonte, atrodo didesnis, už mėnulį zenite. Šis teiginys dar kartą sudomino Klaudiją Ptolemėjų ~ 150m.,
Tuomet ir buvo padaryta išvada, paskatinusi kitų tyrimų vystymą: skirtumai, matomi stebint mėnulį
įvairiose padėtyse, yra optinė iliuzija.
Vieni paskutinių darbų optinių iliuzijų tyrimų sferoje, paskelbti Ralph Weidner ir kt.
Masačiusetso technologijų instituto (Massachusetts Institute of Technology) publikacijose. Mokslininkai
teigia, kad “mėnulio dydžio kitimo” iliuzijos pasireiškimas turi ryšį su padidėjusiu neuronų aktyvumu
regos žievėje. Pastebėta, kad regos žievės išorinis piramidinių nervinių ląstelių sluoksnis daro įtaką
informacijos, siejamos su objekto projekcijos į tinklainė dydžiu, generavimui smegenyse, ir regionas
atsakingas ir už “mėnulio iliuzijos” pasireiškimą ( Weidner, 2014 [9] ).
Londono universitetiniame koledže (University College London) atliktų tyrimų išvadose
skelbiama, kad skirtingiems stebėtojams, tos pačios figūros sukelta iliuzija nepasireiškia vienodai. Buvo
tiriama 30 sveikų savanorių, naudojant Ponzo iliuziją. Skirtingu atstumu stebėtos dvi horizontalios linijos
tunelio viduje. Linija, esanti toliau tiriamojo, atrodė ilgesnė, nei ta, kuri buvo arčiau, nors, iš tiesų, figūros
buvo vienodo ilgio. Naudojant funkcinio magnetinio rezonanso tyrimą (fMRI), tyrėjai nustatė, kad
žmonės, turintys didesnį pirminės regos žievės paviršiaus plotą, suvokia mažesnį ilgių skirtumą tarp
dviejų linijų. Tai rodo, kad jautrumas stimulams ir iliuzijų pasireiškimui priklauso ir nuo individualių
skirtumų smegenyse ( Dinov, 2011 [10] ).
Pasak T. Surkio, „Žinoma ‘‘suvokimo latencijos“ teorija. Pagal ją, regos sistema kompensuodama
procesų vėlinimą, kai kuriuos vaizdus reprezentuoja priskirdama jiems iš anksto erdvinio gylio reikšmę.
Iliuzijos, kurias sukelia linijos ir jų galuose prilipdytos (kontekstinės) figūros <...> aiškinamos,
pasitelkiant adaptacijos lygio teoriją, pagal kurią, ilgio matavimas yra tiesiogiai susijęs su matomo
stimulo dydžiu, ir iliuzija atvirkščiai proporcinga stebėtojo adaptacijos lygiui“ (Surkys, 2007[8]).
10
Optinių iliuzijų tyrimams kuriami kompiuteriniai modeliai, imituojantys regos žievės savybes.
Pavyzdžiui, HAMAX modelis, sukurtas M – L pasireiškimo tyrimams atlikti, patvirtina dar 1970 m.
paskelbtą šoninio slopinimo teoriją, kuri teigia, kad iliuzijos pasireiškia dėl per daug aktyvių neuronų
gebėjimo de aktyvinti greta esančius neuronus ( Zeman, 2013 [11] ).
Atlikti tyrimai, kurių rezultatai reprezentuoja cheminių medžiagų vartojimo įtaką optinių iliuzijų
pasireiškimo stiprumui. Remiantis Hermann figūros eksperimentais, etilo alkoholis yra veiksnys,
silpninantis šoninio slopinimo poveikį, todėl mažėja jautrumas stimulams, sukeliantiems Hermann
iliuziją ( Johnston K, 2013 [12] ).
1.4 Lietuvoje atlikti optinių iliuzijų pasireiškimo tyrimai
Lietuvoje taip aktyviai gilinamasi į regimojo suvokimo ypatybių charakteristiką.
Tiriant M – L iliuziją, buvo pastebėta, kad iliuzijos pasireiškimo stiprumas priklauso nuo
stimulo ryškio, arba nuo ryškio kontrasto su aplinka. Tyrimo metu paaiškėjo, kad ryškio kitimo
diapazone, M – L iliuzijos pasireiškimo stipris išlieka pastovus, tačiau stipriai didėja artėjant stimulo ir
fono ryškiams. Ryškio kontrastui išnykus, iliuzijos pasireiškimo stiprumas gali padidėti dvigubai. Kiti
atlikti tyrimai sutampa su užsienio tyrimų publikacijomis, kuriose teigiama, kad M – L iliuzijos
pasireiškimo stiprumas tolygiai stiprėja ilgėjant sparneliams, arba didėjant vidaus kampui (T. Surkys, A.
Bulatov et al., 2005 [13]).
Eilė stebėjimų sudarė pagrindą apsvarstyti stimulų trukmę, kaip reikšmingą iliuzijos
pasireiškimo stiprumo rodiklį. Palyginti M – L ir O – K iliuzijas sukeliantys stimulai. M – L iliuzijos
pasireiškimas stipresnis pradiniu stebėjimo laiku, ir silpnėja ilgėjant stebėjimo laikui. Tačiau, O – K
iliuzijos pasireiškimas pradinėse stebėjimo stadijose yra reliatyviai silpnas, tačiau stiprėja ilgėjant
stebėjimo laikui (Bertulis et al., 2014 [14]).
Regimojo suvokimo ypatumų tyrimai taikyti ir psichikos sutrikimų turintiems pacientams.
Palyginti M – L iliuzijos pasireiškimo tyrimų rezultatai pacientams, sergantiems paranoidine šizofrenija
(F20.0, pagal TLK – 10 sisteminį ligų sąrašą) , bipoliniu afektiniu sutrikimu (F31, pagal TLK – 10
sisteminį ligų sąrašą), ir neturintiems psichikos sutrikimų stebėtojams. Išvados reprezentuoja galimus M
– L iliuzijos pasireiškimo skirtumus tarp sergančių paranoidine šizofrenija ir bipoliniu afektiniu
sutrikimu. Stebėti statistiškai reikšmingi skirtumai 5 iš 40 vidinių kampų dydžių pacientams, sergantiems
paranoidine šizofrenija. Taip pat, šios studijos metu buvo vertinta vartojamų vaistų įtaka M – L iliuzijos
pasireiškimo aktyvumui. Remiantis rezultatais, daryta prielaida apie antipsichozinių vaistų teigiamą
efektą M – L iliuzijos pasireiškimo stiprėjimui (E. Diržius et al., 2013 [15] ).
Regimasis suvokimas tyrinėjamas ir įvairios etiologijos demencija sergantiems pacientams.
Vilniaus universitete atlikti tyrimai vertinant Ehrenstein ir Zöllner iliuzijas. Pastebėta, kad Alzheimerio
11
liga (toliau AL) sergantieji dažniau klydo vertinant šias iliuzijas sukeliančius stimulus. Daryta prielaida
apie dorsalinio regimojo suvokimo kelio funkcijų sutrikimą, kuris, matyt, ir yra atsakingas, už kampų
vertinimo procesus. Taip pat, šioje studijoje pastebėta, kad spalvines iliuzijas sukeliančių stimulų
vertinimas reikšmingai skyrėsi tarp AL sergančių ir sveikų pacientų (Audronytė, 2013 [16] ).
1.5 Oppel- Kundt iliuzijos pasireiškimo tyrimai
O – K iliuzija buvo aprašyta, kaip geometrinių – optinių iliuzijų pavyzdys jau 1854m.
Vokietijos fizikų J.J. Oppel ir A.A.E.E.Kundt. O- K figūra - tai horizontalus intervalas, užpildytas
reguliariai pasikartojančiais, tam tikro kiekio elementais (vertikaliais brūkšniais ar taškais), ir lyginamas
su tokio pat pločio tuščiu, greta esančiu intervalu, kurio gale yra vienas atskaitos elementas - vertikalus
brūkšnys arba taškas. Nuo tada, kai Oppel pristatė figūrą, atsirado daugybė jos modifikacijų, naudojamų
tyrimuose (Bertulis A. et al., 2014 [14]) . Visgi, bet kokiai O – K figūrai svarbus elementų vienodumas
ir pasiskirstymas intervale didžiausiam optinės iliuzijos pasireiškimo efektui gauti. Tai reiškia, kad
skirtingas atstumas tarp elementų ir elementų bruožai (aukštis, storis, ilgis) gali sąlygoti iliuzijos
aktyvumą (Wackermann J, 2010 [17] ). Verta paminėti, kad elementų pobūdis (taškai ar brūkšniai)
iliuzijos pasireiškimui įtakos neturi ( Bertulis A, 2014 [14] ).
Tiriant skirtumus tarp juodų figūrų baltame fone, ir baltų figūrų juodame fone, pastebėta , kad
O – K iliuzijos pasireiškimas stiprėja esant baltiems stimulams juodame fone ( Wackermann J, 2012
[18] ).
Aprašoma trijų dalių O – K figūra (viena modifikacijų) - tai du užpildyti intervalai trečiojo,
tuščio intervalo šonuose. Toks elementų išdėstymas 25% padidina iliuzijos pasireiškimo stiprumą
( Bertulis et al., 2009 [19] ).
Išskirti svarbūs tam tikri užpildyto intervalo bruožai, sukeliantys O – K iliuzijos pasireiškimo
skirtumus. Atkarpa, užpildyta mažesniais, bet dažniau pasikartojančiais elementais, ir, esant mažesniam
atstumui tarp jų, sukelia stipresnę ilgio iliuziją, nei atkarpa užpildyta didesniais elementais ir didesniu
atstumu tarp jų. Kita vertus, elementų dažnio ir jų skaičiaus sukeltas efektas vis dėl to ginčytinas. Burr ir
Ross (2008) teigia, kad kiekis yra pagrindinis ir pirmasis bruožas, analizuojamas regos sistemos. Todėl
svarstoma, ar elementų, užpildančių erdvę kiekis, gali būti interpretuojamas, kaip elementų dažnis ( D.C.
Burr, J. Ross, 2008 [20] ).
Minėtų mokslininkų (Burr ir Ross) atliktų tyrimų rezultatai patvirtina prielaidą apie ryšio svarbą
tarp figūros bruožų ir figūros suvokiamojo dydžio: balti O – K figūros elementai juodame fone atrodo
didesni už juodus O – K figūros elementus baltame fone ( Giora, 2010 [21] ).
2. TYRIMO METODIKA
12
2.1 Tyrimo planavimas
Tyrimo planavimas remiasi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos,
Medicinos fakulteto, medicinos vientisųjų studijų programos Magistro mokslinio darbo reglamentu,
patvirtintu MF Tarybos 2013 10 09. Darbo organizavimas atliktas pagal šiame reglamente nurodytą
grafiką, įtraukiant literatūros studijavimą, tyrimų eigą, rezultatų analizę ir darbo rašymą.
2.2 Tyrimo objektas ir atranka
Tiriamieji – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Psichiatrijos klinikos ( LSMUL
PK ) pacientai, stacionare gydyti nuo 2015 12 01 iki 2016 02 01. LSMU Bioetikos centras suteikė leidimą
tyrimui atlikti. Visi tiriamieji informuoti pateikiant raštišką informavimo formą, o kilę klausimai atsakyti
žodžiu. Tiriamieji pasirašė sutikimus laisva valia dalyvauti tyrime. Eksperimento pradžioje pildytos
anketos, kuriose žymimas amžius, lytis, sutrikimas, sirgimo trukmė, gydymosi trukmė, vartoti
medikamentai ( Priedas Nr. 1 ).
Atrankos kriterijai tiriamiesiems: 1.Nėra regos patologijos, arba rega koreguota regos korekcijos
priemonėmis. 2. Be protinio atsilikimo. 3. Be neurologinės patologijos, sąlygojančios judesių ribotumą.
4. Turintys diagnozuotą psichikos sutrikimą. 5. Nevartojantys kitų psichoaktyvių medžiagų, išskyrus
psichotropinius medikamentus, skirtus stacionare.
Ištirta 30 savanorių, 12 moterų ir 18 vyrų. Procentinė lyčių pasiskirstymo išraiška diagramoje
(2pav.).
2pav.Pasiskirstymas tarp tirtų vyrų ir moterų (%)
Pacientų amžius 18 – 63 m. intervale. Labiausiai dalyvauti linkę pacientai – 18 metų ( n = 4 ) ir 26 metų
13
( n=4 ) savanoriai.
3pav. Tiriamųjų amžiaus pasiskirstymas
Tyrime dalyvavo 13 skirtingų psichikos sutrikimų turintys savanoriai, lentelėje (4pav.) stebimas
pasiskirstymas pagal sutrikimus.
Diagnozė, pagal TLK-10 AM n
Paranoidinė šizofrenija 4
Šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas 1
Ūminis polimorfinis psichozinis sutrikimas su
šizofrenijos simptomais
1
Šizotipinis sutrikimas 1
Šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas 1
Mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai 1
Generalizuotas nerimo sutrikimas 4
Sunkus depresijos epizodas, be psichozės
simptomų
10
Pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios
depresijos epizodas be psichozės simptomų
1
Pasikartojantis depresinis sutrikimas,
vidutinio sunkumo depresijos epizodas
2
Kiti mišrūs nerimo sutrikimai 1
Vidutinio sunkumo depresijos epizodas 2
Bipolinis afektinis sutrikimas, manija be
psichozės
1
4pav. Pacientų pasiskirstymas pagal sutrikimus
Lentelėje (4pav.) pavaizduota, kad sunkios depresijos epizodą be psichozės simptomų turintys pacientai
buvo labiausiai linkę dalyvauti tyrime (n=10).
18 19 20 22 25 26 27 28 29 30 32 34 35 38 45 49 50 53 63
0
1
2
3
4
5
Metai
Tiri
amie
jiAmžius
14
Tyrime dalyvavę savanoriai vartojo įvairius psichoaktyvius medikamentus. Vartojami
antipsichotikai (APS) versti i chlorpromazino (CZP) ekvivalentus, benzodiazepinai (BZD) – į diazepamo
(DZP) ekvivalentus. Vartojami antidepresantai (AD) suskirstyti į grupes pagal veikliosios medžiagos
veikimo mechanizmą: Selektyvūs seratonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) ir noradrenerginiai ir
specifiniai serotonerginiai antidepresantai (NaSSA). Antimuskarininių (AMUS) grupės vaistai išsskirti
kaip atskira grupė, valproinė rūgštis (VPR) ir karbamazepinai (KBZ) taip pat išskirti, kaip atskiros vaistų
grupės (5 pav.)
5pav.
Vartojamų psichoaktyvių medikamentų pasiskirstymas
Taip pat tiriamieji buvo skirstomi pagal sirgimo trukmę, intervalas 1 – 360 mėnesių.
Pasiskirstymas pagal sirgimo trukmę pateiktas lentelėje (6pav.)
6pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal sirgimo trukmę(mėn.)
Lentelėje (6pav) stebime, kad daugiausiai tiriamųjų sirgo 1 mėnesį (n=6)
Savanoriai grupuoti pagal vaistų vartojimo (gydymosi) laiką. Diagramoje (7pav.) atsispindi
tiriamųjų pasiskirstymą pagal gydymosi medikamentais laiką.
6
3
1
2 2
4
3 3 3
1 1 1
0
1
2
3
4
5
6
7
1 2 3 4 6 12 24 48 72 84 120 360
Pac
ien
tų s
kaič
ius
(n)
Ligos trukmė (mėn)
Ligos trukmė
1 2 3 4 6 12 24 48 72 84 120 360
APS BZD SSRI NaSSA AMUS KBZ VPR
Tiapridas Diazepamas Sertralinas Mirtazapinas Trihaxyphenidylis Karbamazep. Valproine r.
Qaetiapinas Clorazepatas Paroksetinas
Olanzapinas Fluoksetinas
Atipiprazolis Citalopramas
Haloperidolis
Risperidonas
Chlorpromazinas
15
7pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal laiką, vartojant medikamentus
Diagramoje (7pav.) galima pastebėti, kad daugiau, nei pusė savanorių (n = 16) buvo gydomi
medikamentiniu būdu 1 mėnesį.
2.3 Tyrimo metodai
Tyrimai buvo atliekami tamsiame kambaryje. Sony SDM-KS95P monitorius naudojamas
stimulo vaizdavimui. Kembridžo tyrimų sistemos OptiCAL fotometras sujungtas su monitoriumi
kalibruoti monitoriaus švytėjimo lygiui ir gamma korekcijai. 15cm ilgio ir 15 cm pločio veidrodis 200cm
atstumu nuo ekrano pastatytas stimulo atspindžiui ir spindulio fokusavimui į akį. Naudojamas smakro
laikiklis su integruotu, dirbtiniu 3mm skersmens vyzdžiu, galvos judesių ribojimui ir galvos
stabilizavimui. Atstumas tarp tiriamojo akies ir veidrodžio – 100 cm. Tiriama tik dešinė akis,
nepriklausomai nuo dominuojančios akies. Tyrimas buvo kontroliuojamas kompiuterio programos, kuri
pagal mūsų modifikaciją parinko stimulų rodymo tvarką, fiksuodavo tiriamojo atsaką ir išsaugodavo
duomenis. Stimulų atsiradimo dažnį kontroliavo pats tiriamasis, po atliktos užduoties duodamas ženklą
pelės klavišu.
Stimulai - dviejų dalių O – K figūros, t. y. balti taškai juodame fone. Vieną bandymą sudarė 40
stimulų – 2 kartus pakartojama 20 Oppel - Kundt figūros taškų variantų. Kiekvienas tiriamasis
eksperimentą kartojo 5 kartus, tai reiškia, kiekvienas tiriamasis atliko užduotis su 200 stimulų parinktų
atsitiktine tvarka. Rezultate tiriamojo užduotis buvo pažymėti, kada, tiriamojo nuomone, intervalas,
užpildytas taškiniais elementais yra lygus intervalui be elementų. Skirtumas tarp geometrinės figūros
centro, kuomet abu intervalai sutampa, ir tiriamojo pasirinktos pozicijos, buvo interpretuojamas kaip
iliuzijos pasireiškimo stiprumas. Užduoties laikas nebuvo ribojamas. Pavykęs bandymas buvo laikomas
bandymu, kuomet tiriamasis atliko visas serijas, serijos buvo atliekamos jų nenutraukiant, ir buvo aišku,
kad pacientas sąmoningai supranta užduotį. Tiriamieji, neatlikę užduočių pagal pavykusio bandymo
16
1 12 2 2
32
1
0
5
10
15
20
1 2 6 10 12 24 48 72 360
Pac
ien
tai (
n)
Gydymosi laikas (mėn.)
Gydymosi laikas
1 2 6 10 12 24 48 72 360
16
kriterijus, nebuvo įtraukti į rezultatų analizę, jų duomenys nebuvo saugomi (5 pacientai). Įtarus, kad
tiriamasis hospitalizavimo laike vartojo kitas, ne tik paskirtas psichoaktyvias medžiagas, taip pat buvo
šalinamas iš tyrimo, ir jo rezultatai nebuvo įtraukti į skaičiavimus (1 pacientas).
Medikamento įtaka iliuzijos pasireiškimo stiprumui buvo stebima žymint bandymo metu
veikiančius medikamentus, apskaičiuojant tai pagal pusinės eliminacijos laiką kiekvienam pacientui
individualiai kiekvieno eksperimento metu.
Duomenų statistinei analizei atlikti, naudojama SPSS paketą (versija 22.0 SPSS Inc., Chicago,
IL) ir Excell 2010 programą. Analizuojant duomenis, buvo skaičiuojamos juos aprašančios skaitinės
charakteristikos (vidurkis, reikšmių dažnis). Duomenys apdoroti neparametriniais kriterijais, taikant
vienos krypties T testą, Stjudento T kriterijų, ANOVA analizę.
3. REZULTATAI
3.1 Oppel – Kundt iliuzijos pasireiškimas tarp DZP ekvivalentus vartojančių ir nevartojančių
pacientų
Tyrimo metu nagrinėjamas BZD ryšys su O – K iliuzijos pasireiškimu. Dvi grupės palygintos
pagal O – K iliuzijos pasireiškimo stiprumą, tarp vartojusių DZP ekvivalentus ( n = 14 ) ir jų nevartojusių
( n = 16 ) pacientų. DZP ekvivalentus vartojančių tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį: vyrų – 8, moterų –
6, o nevartojančių vyrų – 10, moterų – 6. Amžiaus intervalas: DZP vartojantys – 18 – 53 metai, DZP
nevartojantys – 18 – 63 metai. Diagramoje (8pav.) stebimas rezultatų skirtumas šiose grupėse.
8pav. O – K iliuzijos pasireiškimas tarp DZP ekvivalentus vartojančių ir nevartojančių pacientų
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19
0
5
10
15
20
25
30
O – K figūros variantai
O –
K i
liuzi
jos
pas
ire
iški
mo
sti
pru
mas
0
1
17
0- nevartojantys DZP ekvivalentų, 1- vartojantys DZP ekvivalentus;
Matome, kad O – K iliuzijos pasireiškimo aktyvumas tarp vartojusių BZD ir nevartojusių jų
skiriasi: vartojantys pacientai daro daugiau klaidų, ir jiems stipriau pasireiškia iliuzija. Išanalizavus
rezultatus SPSS programa ir vienos imties T testu, gauti rezultatai patvirtino darytą prielaidą:
vartojantiems DZP ekvivalentiškus preparatus, O – K iliuzija pasireiškia stipriau, nei nevartojantiems.
Taip pat, atlikę ANOVA duomenų analizę, pastebime, kad 14 iš 20 O – K figūrų skirtumai yra statistiškai
reikšmingi (p<0,05). Tai diagramoje pažymėti stimulai: 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18 .
Apibendrinant rezultatus: DZP ekvivalentiškų medikamentų vartojimas daro įtaką O – K iliuzijos
pasireiškimui: vartojantiems DZP ekvivalentus, O – K iliuzijos pasireiškimas stiprėja.
3.2 O – K iliuzijos pasireiškimo ypatumai tarp pacientų, vartojančių skirtingas DZP ekvivalentų
dozes
Tirta DZP ekvivalentiškų medikamentų dozės įtaka O – K iliuzijos pasireiškimui. Palygintos 3
grupės tiriamųjų: pacientai, nevartoję DZP ekvivalentų, pacientai vartoję DZP ≤10mg , ir pacientai,
vartoję DZP > 10 mg (9pav.). Nevartoję ( n = 16 ), DZP ekvivalentai ≤ 10 mg ( n = 11 ), DZP
ekvivalentai > 10 mg ( n = 3 ). Tarp vartojančių DZP ekvivalentus ≤ 10 mg – moterų ( n = 3), vyrų ( n
= 8 ). Tarp vartojančių DZP ekvivalentai > 10 mg buvo moterų ( n = 3 ), vyrų ( n = 1 ). Amžiaus
intervalas: DZP ekvivalentus vartojantys – 18 – 53 metai, DZP ekvivalentų nevartojantys – 18 – 63
metai.
9.pav. O – K iliuzijos pasireiškimas tarp pacientų, kurie nevartojo DZP ekvivalentų (0), pacientų, kurie
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19
0
5
10
15
20
25
30
35
40
O – K figūros variantai
O –
K i
liuzi
jos
pas
ire
iški
mo
sti
pru
mas
0
1
2
18
vartojo ≤10mg DZP ekvivalentų (1), ir pacientų, kurie vartojo > 10mg DZP ekvivalentų (2)
Nevartojantys DZP ekvivalentų pacientai, daro mažesnes klaidas ( nepriklauso nuo dozės),
atliekant O – K figūromis paremtus bandymus. Vartojantys DZP ekvivalentų > 10 mg, daro didesnes
klaidas, nei tie, kurie vartoja DZP ekvivalentų ≤10 mg. Duomenys apdoroti naudojant SPSS programos
vienos imties T testu, o skirtumų reikšmingumas apskaičiuotas naudojant ANOVA analizę (p < 0,05).
Šis tyrimas rodo statistiškai reikšmingus skirtumus keliose iš figūros variantų, kurie pažymėti numeriais:
0,3,4,5,6,7,8,9,10,11,13,14,15,16,18. Atliekant eksperimentus būtent su šiomis figūromis, pacientai darė
reikšmingas klaidas, kas leido pastebėti reikšmingus skirtumus iliuzijos pasireiškimo tyrime. (p<0.05).
3.3 O – K iliuzijos pasireiškimas, tarp CPZ ekvivalentus vartojančių ir nevartojančių pacientų
Tirtas CPZ ekvivalentų poveikis O – K iliuzijos pasireiškimui. Palygintos dvi tiriamųjų grupės:
tiriamieji, kurie vartojo CPZ ekvivalentus ( n = 24 ) ir tiriamieji, jų nevartoję ( n = 6 ) (10pav). CPZ
ekvivalentus vartojančių tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį: vyrų – 16 , moterų – 8, o nevartojančių: vyrų
– 2, moterų – 4. Amžiaus intervalas: CPZ vartojantys – 18 – 63 metai, CPZ nevartojantys – 18 – 53
metai. Matome, kad iliuzijos pasireiškimo stiprumas, vartojantiems ir nevartojantiems CPZ ekvivalentų
skiriasi nežymiai, o O – K iliuzijos pasireiškimas stipresnis nevartojantiems CPZ ekvivalentų. Rezultatai
gauti naudojantis SPSS Stjudento T statistiniu kriterijumi (vienos imties T testu). Statistiškai reikšmingų
skirtumų nėra, remiantis ANOVA analize (p>0,05).
10pav. O – K iliuzijos pasireiškimas pacientams, vartojantiems CPZ ir jų nevartojantiems;
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19
0
5
10
15
20
25
30
O – K figūros variantai
O –
K i
liuzi
jos
pas
ire
iški
mo
sti
pru
mas
0
1
19
0- pacientai, nevartoję CZP ekvivalentų, 1- pacientai, vartoję CPZ ekvivalentus.
3.4 O – K iliuzijų pasireiškimas tarp pacientų, vartojančių įvairias CPZ ekvivalentų dozes
Tirtas skirtingų dydžių CPZ ekvivalentų poveikis O – K iliuzijos pasireiškimui. Šiame grafike
(11pav.) lyginami pacientai, vartojantys skirtingas CPZ ekvivalentiškas dozes. CPZ ekvivalentus
vartojančių tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį: vyrų – 16 , moterų – 8, o nevartojančių: vyrų – 2, moterų
– 4. Dozės suskirstytos į intervalus, pacientų pasiskirstymas pagal vartotą dozę: nevartojantys – 6, iš jų
vyrai – 2, moterys – 4, CPZ ekvivalentų dozė ≤ 150 mg, iš jų vyrai – 5, o moterys – 2, CPZ ekvivalentų
dozė – 151 – 300 mg, iš jų vyrai – 5, o moterų – 0, CPZ ekvivalentų dozė – 301 – 450 mg, iš jų vyrai –
2, o moterys – 1, CPZ ekvivalentų dozė – 451 – 600 mg, iš jų vyrai – 3, ir moterys – 3. CPZ ekvivalentų
dozė – 601 – 1000 mg, iš jų vyrai – 1, moterys – 2.
11pav. O – K iliuzijos pasireiškimas tarp pacientų, vartojančių įvairias CZP dozes.
0- nevartojo CPZ ekvivalentų, 1 - <150 mg, 2 - 151-300 mg, 3 - 301-450 mg, 4 – 451 – 600 mg, 5 -
601- 1000 mg.
Diagramoje galima pastebėti, kad stipriausias iliuzijos pasireiškimas sukeliamas pacientams,
vartojantiems 601 – 1000 mg CPZ ekvivalentiškų dozių, šiek tiek silpnesnis pasireiškimas dėl CPZ
ekvivalentiškų dozių intervale 451 – 600 mg. Remiantis šiuo tyrimu, iliuzija pasireiškia stipriau
pacientams, nevartojantiems CPZ, nei pacientams, vartojantiems 450 mg ir mažesnes CPZ ekvivalentų
dozes. Taip pat vartojantiems CPZ ekvivalentus intervale 301 – 450 mg – O – K iliuzijos pasireiškimas
yra silpniausias. Šie duomenys apdoroti naudojant programos SPSS t-testą. Stebima šiek tiek reikšmingų
skirtumų, tarp vartojančių skirtingas CPZ dozes. Reikšmingai skiriasi iliuzijų pasireiškimas, kuomet
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19
0
5
10
15
20
25
30
35
40
O – K figūros variantai
O –
K i
liuzi
jos
pas
ire
iški
mo
sti
pru
mas
0
1
2
3
4
5
20
pacientai buvo veikiami stimulų, kurių skaitinė išraiška: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16,
18. Šie duomenys apdoroti naudojantis ANOVA analize, o p < 0,05. Reikšmingai skiriasi O – K iliuzijos
pasireiškimas tarp pacientų, vartojusių 301 – 400 mg CPZ ekvivalentiškas dozes, ir vartojusių > 600 mg
CPZ ekvivalentiškų dozių.
3.5 O – K iliuzijų pasireiškimas tarp pacientų, vartojančių antidepresantus ir nevartojančių jų.
Atlikti tyrimai, kad nustatytumėme AD įtaką O – K iliuzijos pasireiškimui. Lyginamos dvi
grupės: vartojantys AD ( n = 22 ) ir jų nevartojantys ( n = 8 ) (11pav). Pacientų pasiskirstymas pagal lytį
tarp vartojančių AD: vyrų – 11, moterų – 11. Pasiskirstymas pagal lytį tarp nevartojančių AD pacientų:
vyrai – 7, moterys – 1. Galima pastebėti, kad AD nevartojantiems pacientams O – K iliuzija buvo šiek
tiek aktyvesnė, tačiau, skirtumai nėra statistiškai reikšmingi. Gauti rezultatai reprezentuoja AD įtakos
nebuvimą O – K iliuzijos pasireiškimui. ANOVA analizė taip pat neparodė galimos AD įtakos O – K
iliuzijos pasireiškimui ( p > 0,05 ).
12pav. O – K iliuzijos pasireiškimas tarp pacientų, vartojančių antidepresantus ir nevartojančių jų.
0 – nevartojo AD; 1 – vartojo AD.
3.6 Karbamazepinų įtaka O – K iliuzijos pasireiškimui
Eksperimentas atliktas įvertinti, kokią įtaką daro karbamazepinų vartojimas O – K iliuzijos
aktyvumui. Lyginamos dvi grupės pacientų: vartojantys KZP ( n = 5 ), ir nevartojantys KZP ( n = 25 ).
Vartojančių KZP pacientų pasiskirstymas pagal lytį: vyrų – 3, moterų – 2. Nevartojančių KBZ pacientų
0
5
10
15
20
25
30
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19
O –
K i
liuzi
jos
pas
ire
iški
mo
sti
pru
mas
O – K figūros variantai
0
1
21
pasiskirstymas pagal lytį: vyrų – 15, moterų – 10. Amžiaus pasiskirstymas: KZP vartojantys – 19 – 50
metų intervale, KZP nevartojantys – 18 – 63 metų intervale. Naudojantis SSPS programos T – testu,
analizuoti šiose grupėse gauti duomenys, o rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad KZP veikimas įtakos
iliuzijų pasireiškimui neturi. Analizuojant grafiką (12pav) galima pastebėti, kad naudojant įvairias
figūras, pasireiškimo stiprumas įvairus, tačiau aiškios tendencijos nėra. Didžiausi skirtumai pastebėti
veikiant O – K figūroms 0, 1 – šiais atvejais pacientams, vartojantiems KZP, O – K iliuzija pasireiškė
silpniau. Rezultatai, gauti eksperimentuojant su kitomis figūromis, demonstruoja nedidelę įtaką O – K
iliuzijos pasireiškimo stiprėjimui, veikiant KZP grupės medikamentams. ANOVA analizės duomenimis,
reikšmingų skirtumų nėra (p > 0.05)
12pav. O – K iliuzijos pasireiškimas, pacientams vartojantiems KZP ir nevartojantiems.
0-nevartojo,1- vartojo.
3.7 O – K iliuzijų pasireiškimas pacientams, vartojantiems VPR ir jų nevartojantiems
Nagrinėta, kokią įtaką VPR medikamentai daro regimajam suvokimui, remiantis O – K iliuzijos
pasireiškimu. Šioje diagramoje (13pav.) matome, kaip pasireiškia O – K iliuzija pacientams,
vartojantiems VPR ( n = 1 ) ir jų nevartojantiems ( n = 1 ). Pacientų pasiskirstymas pagal lytį ir amžių
tarp vartojančių VPR: vytai – 1 ( 53m. ), moterys – 1 ( 27m. ). Pacientų, nevartojančių VPR
pasiskirstymas pagal lytį ir amžių: vyrai – 17, amžiaus intervalas – 18 – 48 metai, moterys – 11, amžiaus
intervalas 18 – 63 metai.
0
5
10
15
20
25
30
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19
O -
K il
iuzi
jos
pas
ire
iški
mo
sti
pru
mas
O - K figūros variantas
0
1
22
13pav. O – K iliuzijos pasireiškimas, pacientams vartojantiems VPR ir nevartojantiems.
0 - Nevartojantys VPR pacientai. 1 - Vartojantys VPR pacientai.
Yra tendencija, kad vartojantiems VPR, O – K iliuzija pasireiškia stipriau, nei pacientams, jų
nevartojantiems, o gauti duomenys buvo analizuojami SPSS vienos krypties T – testu. Remiantis
ANOVA duomenų analize, galime daryti išvadą, kad pacientams, vartojantiems VPR, iliuzijų
pasireiškimo skirtumai reikšmingai skyrėsi atliekant eksperimentą, kuriame naudojamas stimulas,
pažymėtas numeriu 0 (vartojant, iliuzijos pasireiškimas stiprėjo), o p < 0.000.
3.8 O – K iliuzijos pasireiškimas pacientams, vartojantiems prieštraukulinius vaistus, ir jų
nevartojantiems
Tiriant, kokią įtaką daro prieštaukuliniai medikamentai O – K iliuzijos pasireiškimui, buvo
lyginamos dvi pacientų grupės: vartojantys PTR ( n = 7 ) ir jų nevartojantys ( n = 23 ). PTR vartojančių
pacientų pasiskirstymas pagal lytį ir amžių: vyrai – 4, kai amžiaus intervalas 28 – 50 metų, o moterys –
3, kai amžiaus intervalas 19 – 32 metai. Pacientų, nevartojančių PTR pasiskirstymas pagal lytį ir amžių:
vyrai – 16, kai amžiaus intervalas 18 – 53 metai, o moterų 9, kai amžiaus intervalas 18 – 63 metai. Grafike
(14pav.) pavaizduota, kad lyginant šias dvi grupes – O – K iliuzija pasireiškia stipriau vartojančiųjų
grupei. Šie rezultatai gauti, duomenis analizuojant SPSS vienos krypties T – testu. Pastebimi skirtumai
ties figūromis 7 ir 8. Šiais atvejais nevartojusiems pacientams O – K iliuzijos pasireiškia stipriau. Vis
dėl to, skirtumai nėra statistiškai reikšmingi ir, remiantis ANOVA analize, visais atvejais – p > 0.05.
0
5
10
15
20
25
30
35
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19
O –
K i
liuzi
jos
pas
ire
iški
mo
sti
pru
mas
O - K figūros variantai
0
1
23
14pav. O – K iliuzijos pasireiškimas, pacientams vartojantiems PTR ir nevartojantiems.
0 - Nevartojantys PTR pacientai. 1 - Vartojantys PTR pacientai.
3.9 O – K iliuzijos pasireiškimas pacientams, vartojantiems AMUS medikamentus, ir jų
nevartojantiems
Eksperimentai atlikti, norint išsiaiškinti, kokią įtaką AMUS daro vaizdiniam suvokimui,
remiantis O – K iliuzijos tyrimais. Lyginamos dvi tiriamųjų grupės: pacientai, vartoję AMUS
medikamentus ( n = 5 ), ir pacientai, kurie jų nevartojo ( n = 25 ). Pacientų pasiskirstymas pagal lytį ir
amžių tarp AMUS vartojančių: vyrai – 4, o amžiaus intervalas – 18 – 26 metai, moterys – 1, jos amžius
– 20 metų. Pacientų pasiskirstymas pagal lytį ir amžių nevartojančių tarpe: vyrų – 16, o amžiaus intervalas
18 – 53 metai, moterų – 11, o amžiaus intervalas 18 – 53 metai. Grafike (15pav.) stebima, kad rezultatai
tarp šių dviejų grupių mažai skiriasi. Vienais atvejais ( figūrų nr. : 0, 3, 5, 9, 12, 13, 14, 18), pacientams,
nevartojantiems AMUS, iliuzija pasireiškė stipriau. Kitais atvejais ( figūrų nr. : 1, 2, 4 ,6, 7, 8, 10, 11,
15, 17, 19), pacientams, kurie vartojo AMUS, O – K iliuzija pasireiškė stipriau. Atliekant ANOVA
duomenų analizę gautas atsakymas, kad šie duomenys statistiškai nereikšmingi, ir patikimumo nėra, p >
0,05.
0
5
10
15
20
25
30
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19
O -
K il
iuzi
jos
pas
ire
iški
mo
sti
pru
mas
O – K figūros variantai
0
1
24
15pav.O – K iliuzijos pasireiškimas, pacientams vartojantiems AMUS ir nevartojantiems
0 - Nevartojantys AMUS pacientai. 1 - Vartojantys AMUS pacientai.
3.10 O – K iliuzijų pasireiškimas pacientams, sergantiems įvairiais psichikos sutrikimais
Buvo siekta išsiaiškinti, kokia yra psichikos sutrikimų įtaka O – K iliuzijos pasireiškimui.
Palyginti 30 pacientų, turintys skirtingų psichikos sutrikimų (16pav.). Pasiskirstymas pagal sutrikimus
stebimas skyriuje „Tyrimo metodika“, poskyryje „Tyrimo objektas ir atranka“, 4pav.
0
5
10
15
20
25
30
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19
O -
K il
iuzi
jos
pas
ire
iški
mo
sti
pru
mas
O - K figūros variantai
0
1
25
11pav. O – K iliuzijų pasireiškimas pacientams, sergantiems įvairiais psichikos sutrikimais
X ašis – O – K iliuzijas sukeliantys stimulų variantai, pažymėti skaitmenimis. Y ašis- O – K
iliuzijų pasireiškimo stiprumo išraiška skaitinėmis reikšmėmis. 1- Paranoidinė šizofrenija; 2-
Šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas; 4- Ūminis polimorfinis psichozinis sutrikimas su šizofrenijos
simptomais; 5- Šizotipinis sutrikimas; 6- Šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas; 8- Mišrūs ir kiti
asmenybės sutrikimai; 9-Generalizuotas nerimo sutrikimas; 10- Sunkios depresijos epizodas, be
psichozės simptomų; 11- Pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas be psichozės
simptomų; 12 - Pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas; 14- Kiti
mišrūs nerimo sutrikimai; 15 - Vidutinio sunkumo depresijos epizodas; 16 - Bipolinis afektinis sutrikimas,
manija be psichozės simptomų;
Rezultatai gauti apdorojant duomenis SPSS programa, vienos krypties T testu. Juos
interpretuojant pastebima, kad pacientui, sergančiam bipoliniu afektiniu sutrikimu, manijos epizodu, be
psichozės simptomų (n = 1), optinės iliuzijos pasireiškimas buvo stipriausias visose 20 figūrų. Pacientui,
turinčiam mišrų asmenybės sutrikimą ( n = 1 ), O – K iliuzijos pasireiškimas buvo silpniausias, lyginant
su pacientais, turinčiais kitų psichikos sutrikimų. Pacientams, turintiems paranoidinę šizofreniją ( n = 4 ),
depresinius sutrikimus ( n = 15 ) , ir nerimo sutrikimus ( n = 5 ), O – K iliuzijų pasireiškimas buvo
panašaus stiprumo, ir nėra jokių ypatingų skirtumų. Šiek tiek išsiskiria O - K iliuzijų pasireiškimas
pacientams, turintiems šizoafektinį sutrikimą ( n = 1 ), jiems O – K iliuzijų pasireiškimas buvo stipresnis,
nei kitų sutrikimų turintiems pacientams, bet silpnesnis, už bipolinį afektinį sutrikimą, manijos tipą, be
psichozės simptomų turintį pacientą. Šie rezultatai nėra statistiškai patikimi, ANOVA analizė p > 0,05.
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
50
55
60
65
70
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19
1
2
4
5
6
8
9
10
11
12
14
15
16
26
REZULTATŲ APTARIMAS
Oppel – Kundt iliuzijos pasireiškimas pacientams, vartojantiems psichoaktyvias medžiagas,
buvo tirtas keičiant elementų kiekį arba tankį užpildytoje atkarpoje. Menama medikamento cirkuliacija
kraujyje buvo apskaičiuojama, remiantis kiekvieno medikamento pusinės eliminacijos laiku. Kaip jau
minėta literatūros apžvalgoje, buvo atlikti tyrimai, kuriuose lyginamas M – L iliuzijos pasireiškimas
pacientams, vartojantiems skirtingas antipsichozinių vaistų dozes ( paverstus chlorpromazino
ekvivalentais ), ir buvo stebėta tendencija, jog didinant antipsichozinių vaistų dozę, iliuzijos pasireiškimas
pacientams stiprėja. Tačiau, mano atliktame tyrime skirtingos antipsichozinių vaistų dozės O – K
iliuzijos pasireiškimui aiškios įtakos nedarė. Stebėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, tarp pacientų
vartojančių CZP ekvivalentiškas dozes, kai CPZ – 301 – 450 mg ir CPZ – 601 – 1000 mg intervaluose,
kuris apskaičiuotas remiantis SPSS duomenų analizės programos vienos krypties T testu ir ANOVA
analize, kuomet p < 0.05 (p = 0.000). Šie skaičiavimai atspindi tik tai, kad didesnę dozę vartojant
( intervale 601 – 1000 mg ), iliuzijos pasireiškimas reikšmingai stipresnis, lyginant su vartojančiais
mažesnę dozę ( 301 – 450 mg). Tačiau, gauti rezultatai nerodo aiškios tendencijos O – K iliuzijos
pasireiškimo stiprėjimui, tolygiai didinant antipsichotikų dozę. Apskritai kalbant apie antipsichotikus
vartojančius ir nevartojančius pacientus, nebuvo gauta statistiškai reikšmingų skirtumų, atspindinčių O –
K iliuzijos pasireiškimo stiprėjimą ar silpnėjimą, gautų duomenų analizę atliekant SPSS duomenų
apdorojimo programos vienos krypties ANOVA analize (p > 0.05). Todėl, remiantis O – K iliuzijos
pasireiškimu, pacientams, vartojantiems antipsichotikus, ankstesnių tyrimų iškeltai hipotezei, kad
antipsichotikai sukelia stipresnį iliuzijų pasireiškimą, o dozės didėjimas skatina iliuzijos aktyvėjimą,
pritarti nepavyksta.
Gavus rezultatus, kurie atspindi benzodiazepinų (diazepamo ekvivalentų) įtaka O – K iliuzijos
pasireiškimui, darosi akivaizdu, kad didinat benzodiazepinų dozes, O – K iliuzijos pasireiškimas stiprėja.
Pirmiausia, rasti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp vartojančių ir nevartojančių benzodiazepinus –
vartojant benzodiazepinus O – K iliuzija pasireiškia stipriau, nei jų nevartojant. Šie rezultatai gauti
apdorojus duomenis SPSS duomenų analizės programos vienos krypties T testu ir atlikus ANOVA
analizę, kuomet p < 0.05 (p = 0.000). Taip pat, išskiriant skirtingus dozių intervalus, ir atlikus duomenų
ANOVA analizę, gauti reikšmingi skirtumai O – K iliuzijos pasireiškimo stiprėjimui, priklausančiam
nuo benzodiazepinų (diazepamo ekvivalentų) dozės, užtikrinti – p < 0.05 ( p = 0.002 ). Šie rezultatai
patvirtina hipotezę, kad benzodiazepinų dozės didinimas daro įtaka optinių iliuzijų pasireiškimo
stiprėjimui. Ankstesniuose tyrimuose stebėta benzodiazepinų įtaka M – L iliuzijos pasireiškimui, o mano
atliktame tyrime – O – K iliuzijos pasireiškimo stiprėjimas ją patvirtina.
Buvo tirti ir kiti psichoaktyvūs medikamentai: antidepresantai, valproinė rūgštis,
27
prieštraukuliniai vaistai, antimuskarininiai medikamentai, tačiau nestebimi jokie aiškūs rezultatai, kurie
leistų spręsti apie šių medikamentų daromą poveikį O – K iliuzijos pasireiškimo stiprumui. Panašu, kad
vartojant bet kuriuos iš šių vaistų, O – K iliuzijos pasireiškimas pacientams šiek tiek stiprėja, tačiau,
atlikus ANOVA duomenų analizę, negauti patikimi, statistiškai reikšmingi skirtumai, o p > 0.05. Galbūt
reikėtų didesnės imties pacientų ištyrimo, kad būtų gauti statistiškai reikšmingi skirtumai, tarp vartojančių
ir nevartojančių vaistus. Yra duomenų, kuriuose teigiama, kad etilo alkoholis slopina Hermann iliuzijos
pasireiškimą, tačiau negaliu palyginti savo gautų rezultatų su kitais tyrimais, nes nepavyko rasti
informacijos, kur būtų nagrinėjamas bet kokių geometrinių iliuzijų pasireiškimas pacientams,
vartojantiems psichoaktyvius vaistus.
Antras darbo uždavinys buvo ištirti O – K iliuzijų pasireiškimą pacientams, turintiems įvairų
psichikos sutrikimų. Gautuose rezultatuose matosi aiškus skirtumas tarp bipolinį afektinį sutrikimą,
manijos tipą turinčių pacientų ir kitus sutrikimus turinčių pacientų. Panašu, kad bipolinį afektinį
sutrikimą, manijos tipą, turintiems tiriamiesiems, O – K iliuzijos pasireiškimas yra daug stipresnis, nei
kitiems. Vis dėl to, tai nėra patikimi duomenys, dėl to, kad šį sutrikimą turėjo tik vienas pacientas. Tyrimo
eigoje nebuvo imtas apylygis skirtingus sutrikimus turinčių pacientų skaičius, skaičiuojant nėra
atsižvelgta į sirgimo trukmę, todėl neverta daryti išvadų apie skirtingų sutrikimų įtaką O – K iliuzijos
pasireiškimui, nes duomenys būtų nepatikimi.
Šiame tyrime dalyvavo 30 pacientų, ateityje tiriant būtų tikslinga padidinti imtį. Taip pat būtų
įdomu ištirti iliuzijos pasireiškimo stiprumo priklausomybę nuo vaisto vartojimo trukmės, nes pastebėjau,
kad pacientai, neseniai pradėję vartoti medikamentus (DZP ekvivalentus) daro didesnes klaidas ir jiems
O – K iliuzija pasireiškia stipriau. Taip pat, tikslinga pakartoti tyrimus su pacientais, vartojančiais
antipsichotikus, galbūt, pasirinkus kitokius optines iliuzijas sukeliančius stimulus.
Vienas iš šio darbo trūkumų yra tas, kad tiriamieji turėjo labai skirtingus sutrikimus, todėl verta
pakartoti tyrimus mažinant sutrikimų rūšis, o tiriant – didinti skirtingų sutrikimų imtį, nes pavyzdžiui
depresiniai sutrikimai, asmenybiniai sutrikimai, apskritai, niekada netyrinėti, o kažką spręsti, ištiriant
kelis pacientus, nėra vertinga, nes nežinoma, kokia gali būti sutrikimo įtaka iliuzijos pasireiškimui, ir kiek
sutrikimas pats gali iškraipyti rezultatus.
IŠVADOS
1. Tirtas DZP ekvivalentiškų medikamentų vartojimo ryšys su O – K iliuzijos pasireiškimu.
2 grupės palygintos pagal O – K iliuzijos pasireiškimo stiprumą, tarp vartojusių DZP ekvivalentus ir
jų nevartojusių pacientų. Remiantis gautais rezultatais, galima teigti, kad daromos klaidos skiriasi tarp
28
vartojančių vaistus, ir jų nevartojančių pacientų. Analizuojant duomenis SPSS programa ir Stjudento
T statistiniu kriterijumi, rezultatai parodė, kad pacientai, vartojantys DZP ekvivalentus, daro daugiau
klaidų. Taip pat, gauti duomenys parodė, kad 14 – oje iš 20 – ies skirtingų O – K figūrų, duomenys
yra statistiškai reikšmingi (p=0.001). Remiantis gautais duomenimis, galima spręsti, kad vartojant
DZP ekvivalentiškus medikamentus, O – K iliuzijos pasireiškia reikšmingai stipriau.
2. Tirtas ryšys tarp DZP ekvivalentų skirtingų dozių vartojimo, ir dozių įtakos O – K iliuzijos
pasireiškimui. Palygintos 3 grupės tiriamųjų: pacientai, nevartoję DZP ekvivalentiškų medikamentų,
vartoję DZP ekvivalentiškus medikamentus ≤10 mg ir DZP ekvivalentiškus medikamentus > 10 mg.
Nevartojantys DZP ekvivalentų pacientai, daro mažesnes klaidas O – K iliuzijos pasireiškimo
tyrimuose, o vartojantys – didesnes. Taip pat, vartojantys DZP > 10mg, daro didesnes klaidas, nei
tie, kurie vartoja DZP ≤10mg. Duomenys apdoroti naudojant SPSS programos vienos imties T testu,
o reikšmingas skirtumas SPSS ANOVA analize. Šis tyrimas rodo statistiškai reikšmingus skirtumus,
atliekant eksperimentus su figūromis: 0, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 18, p=0.000.
Remiantis rezultatais – didėjant DZP ekvivalentų dozei, reikšmingai stiprėja O – K iliuzijos
pasireiškimas.
3. Tirtas ryšys tarp CPZ ekvivalentų vartojimo ir jo ryšio su O – K iliuzijos pasireiškimu.
Palygintos 2 tiriamųjų grupės: tiriamieji, kurie vartojo CPZ ekvivalentus ir tiriamieji, jų nevartoję.
Iliuzijos pasireiškimo stiprumas, vartojantiems ir nevartojantiems CPZ ekvivalentų skiriasi nežymiai, o
O – K iliuzijos pasireiškimas stipresnis nevartojantiems CPZ ekvivalentų. Rezultatai gauti naudojant
SPSS Stjudento T statistiniu kriterijumi (vienos imties T testu). Statistiškai reikšmingų skirtumų nėra,
remiantis ANOVA analize (p > 0,05).
4. Nagrinėtas ryšys tarp CPZ ekvivalentų dozės ir O – K iliuzijos pasireiškimo stiprumo.
Lyginamos pacientų grupės, vartojančios skirtingas CPZ ekvivalentų dozes. Dozės suskirstytos į
intervalus: nevartojantys CPZ ekvivalentų, Vartojantys CPZ ≤ 150 mg, CPZ – 151 – 300 mg, CPZ – 301
– 450 mg, CPZ – 451 – 600 mg, CPZ – 601-1000 mg. O – K iliuzijos pasireiškimas stipriausias
pacientams, vartojantiems 601 – 1000 mg CPZ ekvivalentų, šiek tiek mažiau pastebimas, veikiant 451 –
600 mg CPZ ekvivalentų. Tačiau, iliuzija pasireiškia stipriau pacientams, nevartojantiems CPZ, nei
pacientams, vartojantiems 450 mg ir mažesnes CPZ ekvivalentų dozes. Vartojantiems CPZ ekvivalentus
intervale 301 – 450 mg – O – K iliuzijos pasireiškimas yra silpniausias. Šie duomenys apdoroti naudojant
programos SPSS T – testą. Stebėta šiek tiek reikšmingų skirtumų, tarp vartojančių skirtingas CPZ dozes.
Reikšmingai skiriasi iliuzijos pasireiškimas, kuomet tyrimai atlikti naudojant figūras, pažymėtas: 1, 2,
3 ,4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 18. Šie duomenys apdoroti ANOVA analizės testu, o p <
0.05. Reikšmingai skiriasi O – K iliuzijų pasireiškimas tarp pacientų, vartojusių 301 – 400 mg CPZ , ir
vartojusių CPZ > 600 mg , p = 0.001.
5. Tirtas AD poveikis O – K iliuzijos pasireiškimui. Lyginamos 2 grupės: vartojantys AD ir jų
29
nevartojantys. Nevartojantiems AD pacientams šiek tiek stipriau pasireiškė iliuzija, tačiau, rezultatai nėra
statistiškai reikšmingi. Duomenys parodo, kad O – K iliuzijos pasireiškimui AD vartojimas įtakos neturi.
Skaičiavimai SPSS T-testu, taip pat neparodė AD įtakos O – K iliuzijos pasireiškimo skirtumams, p =
0.90.
6. Tirtas KZP poveikis O – K iliuzijos pasireiškimui. Lyginamos 2 grupės pacientų: vartojantys,
ir nevartojantys KZP. Gauti rezultatai, naudojant SPSS programos vienos krypties T-testu, leidžia daryti
prielaidą, kad KZP veikimas įtakos iliuzijų pasireiškimui neturi. Didžiausi skirtumai pastebėti veikiant O
– K figūroms – 0, 1 – šiais atvejais pacientams, vartojantiems KZP, O – K iliuzijos pasireiškė stipriau.
Taip pat pastebimi skirtumai, kurie aptikti atlikus eksperimentus su O – K figūromis – 7, 8 – šiais atvejais
pacientams, nevartojantiems KZP, O – K iliuzija pasireiškė silpniau. Veikiant 3 ir 11 stimulams – O – K
iliuzijos pasireiškimas abejose grupėse buvo vienodas. ANOVA analizės duomenimis, reikšmingų
skirtumų nėra ( p > 0.05 ).
7. Tirta VPR įtaka O – K iliuzijos pasireiškimui. Lyginamos 2 grupės tiriamųjų: vartojantys
VPR, ir jų nevartojantys. Vartojantiems VPR, O – K iliuzija pasireiškia stipriau, nei jų nevartojantiems,
o gauti duomenys analizuojamai SPSS vienos krypties T - tesu. Remiantis ANOVA analize pacientams,
vartojantiems VPR, iliuzijų pasireiškimo skirtumai reikšmingai skyrėsi veikiant stimului, pažymėtam
numeriu 0 (vartojant, iliuzijos pasireiškimas stiprėjo), p<0.05 (p = 0.01). Vartojant VPR ir jų nevartojant,
O – K iliuzijos pasireiškimas reikšmingai nesiskiria.
8. Tiriama PTR įtaka O – K iliuzijos pasireiškimui. Palygintos 2 pacientų grupės: vartojantys
PTR ir jų nevartojantys. Vartojantiems PTR, iliuzija pasireiškia stipriau, lyginant su nevartojančiais. Šie
duomenys gauti remiantis SPSS vienos krypties T testu. Skiriasi rezultatai, veikiant figūroms 7 ir 8. Šiais
atvejais nevartojantiems PTR pacientams O – K iliuzijos pasireiškia stipriau. Pagal ANOVA analizę,
PTR vartojimas O – K iliuzijų pasireiškimui įtakos neturi, o p = 0.90.
9. Tirtas AMUS medikamentų ryšys su O – K iliuzijos pasireiškimu. Lyginamos 2 tiriamųjų
grupės: pacientai, vartoję AMUS medikamentus, ir pacientai, jų nevartoję. Rezultatai tarp vartojančių ir
nevartojančių tiriamųjų mažai skiriasi. Vienais atvejais (figūros nr.: 0, 3, 5, 9, 12, 13, 14, 18 ) pacientams,
nevartojantiems AMUS, iliuzijos pasireiškė stipriau. Kitais atvejais (figūros nr.: 1, 2, 4 ,6, 7, 8, 10, 11,
15, 17, 19 ), pacientams, kurie vartojo AMUS, O – K iliuzija pasireiškė stipriau. Atliekant ANOVA
duomenų analizę ir skaičiuojant paklaidos dydį, gauta, kad šie duomenys statistiškai nereikšmingi, p >
0,05. AMUS vartojimas O – K iliuzijos pasireiškimui įtakos neturi.
10. Buvo palyginta 30 pacientų, turintys skirtingų psichikos sutrikimų. Rezultatai gauti
apdorojant duomenis SPSS programa. Rezultatuose - pacientui, sergančiam bipoliniu afektiniu sutrikimu,
manijos epizodu, be psichozės simptomų, optinių iliuzijų pasireiškimas buvo stipriausias visose 20 figūrų.
Pacientui, turinčiam mišrų asmenybės sutrikimą, O – K iliuzijos pasireiškimas buvo silpniausias,
lyginant su pacientais, turinčiais kitų psichikos sutrikimų. Pacientams, turintiems paranoidinę šizofreniją,
30
depresinius sutrikimus, ir nerimo sutrikimus, O – K iliuzijos pasireiškimas buvo panašaus stiprumo, ir
nėra jokių ypatingų skirtumų. Šiek tiek išsiskiria O – K iliuzijų pasireiškimas pacientams, turintiems
šizoafektinį sutrikimą. Jiems O – K iliuzijos pasireiškimas buvo stipresnis, nei kitų sutrikimų turintiems
pacientams bet silpnesnis, nei bipolinį afektinį sutrikimą, manijos tipą, be psichozės turinčiam pacientui.
Šie skirtumai nėra statistiškai reikšmingi, p > 0.05.
31
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. James J. Gibson. The ecological approach to visual perception. New York: Taylor and Francis,
2015;7:233-235;
2. Donald D. Hoffman Affiliated, Manish Singh, Chetan Prakash. The Interface Theory of
Perception. Psychonomic Bulletin & Review 2015; 22(6) :1480–1506;
3. Wagemans J, Elder James H, Kubovy Michael, Palmer SE, Peterson MA, Singh M, von der
Heydt R. A century of Gestalt psychology in visual perception: I. Perceptual grouping and figure–
ground organization. Psychological Bulletin 2012; 138(6):1172-217
4. Carlson, N. R. Psychology: The Science of Behavior, 7th Edition. New York: Pearson, 2010;
7:17-23
5. Johan Wagemans, J. F. Feldman J, Gepshtein S, Kimchi R, Pomerantz JR, van der Helm PA, van
Leeuwen C. A century of Gestalt psychology in visual perception: II. Conceptual and theoretical
foundations. Psychological Bulleting 2012; 138(6 :1218-1252.
6. Griffin, D, Griffin, D. Frequency, Probability, and Prediction: Easy Solutions to Cognitive
Illusions? Frequency, Probability, and Prediction: Easy Solutions to Cognitive Illusions?
Cognitive Psychology, 1999m.; 38(1):48-78.
7. Wade NJ. Geometrical optical illusionists. Perception. 2014; 43(9):846-68
8. Surkys, T. Ryškio ir spalvos kontrasto įtaka stimulo geometrijos suvokimo. Daktaro disertacija.
Kaunas, 2007; p 20.
9. Weidner, R. The Moon Illusion and Size–Distance Scaling—Evidence for Shared Neural Patterns.
Journal of cognitive neuroscience, 2012; 26(8): 1871-1882.
10. Dinov, DI, Plewan T, Chen Q, Gereon RF. Investigation of Optical Illusions on. The UCLA
undergraduate science journal, 2011;28(6):5-10.
11. Zeman, A. Oliver O, Brooks KR, Rich A. The Müller-Lyer Illusion in a Computational Model of
Biological Object Recognition. Plos [interaktyvus]. 2013;8(2): 117-129 [žiūrėta 2016 03 04]
Prieiga per internetą < http://journals.plos.org/>;
12. Johnston, K, Timney B. Alcohol and Lateral Inhibitory Interactions in Human Vision. Perception,
2013; 42(12): 1301-1310.
13. Surkys T, Bertulis A, Bulatov A. Müller-Lyer iliuzija ryškio bei spalvos kontrasto sąlygomis.
Medicina, 2005; 41(9): 760-766
14. Bertulis, A, Surkys T, Bulatov A, Bielevicius A. Temporal dynamics of the Oppel-Kundt Illusion
32
compared to the Müller-Lyer Illusion. Acta neurobiologiae experimentalis, 2014; 74(4 443 – 455
15. Diržius, E. Liutkevicius J, Zukauskaite G, Leskauskas D, Bulatov A. Müller-Lyer illusion
manifestation peculiarities among people with schizophrenia and bipolar disorders: a pilot study.
Biological psychiatry and psychopharmacology, 2013; 15(2) : 43-46
16. Audronytė, E, Pakulaitę g. Regelskyte V, Kuzmickiene J, Kaubrys G. Optinių iliuzijų ir kitų
regimojo suvokimo užduočių atlikimas, sergant Alzheimerio liga. Neurologijos seminarai,
2013;17(4):260-266
17. Wackermann, J, Kastner K. Determinants of filled/empty optical illusion: search for the locus of
maximal effect. Acta neurobiologie experimentalis, 2010; 70(4):423 - 434
18. Wackermann, J. Determinants of filled/empty optical illusion: Influence of luminance contrast
and polarity. Acta neurobiologiae experimentalis, 2012; 72(4):412-20
19. Bertulis, A, Surkys T, Bulatov A, Gutauskas A. Three-part Oppel-Kundt illusory figure.
Medicina, 2009; 45(11):871-7
20. D.C. Burr, J. Ross. A visual sense of number. Current Biology, 2008; 18(6):425-8
21. Giora E, Gori S. The perceptual expansion of a filled area depends on textural characteristics.
Vision Research. 2010; 50(23):2466-75
33
PRIEDAI
(Priedas Nr.1)
Anketa optinių iliuzijų pasireiškimo tyrimo vertinimui. Bendrieji duomenys
ID - _______
Amžius - ______ m.
Lytis – vyras / moteris
Sutrikimas: ________________________
Sirgimo trukmė: ______ m
Gydymosi trukmė: __________
Vartojami medikamentai:
Vaistas Dozė Data
![LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS15930137/15930137.pdf · parenchimos . Stromą sudaro jungiamasis audinys, įsiterpęs tarp inksto segmentu, skilčių, skiltelių [11]. Inksto](https://img.dokumen.tips/doc/110x75/5e200779db911c32de38c541/lietuvos-sveikatos-moksl-universitetas-1593013715930137pdf-parenchimos-strom.jpg)
