KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETASVisuomenės sveikatos fakultetas

Sveikatos vadybos katedra

Rita Kumpikevičienė

GERIAMOJO VANDENS KOKYBĖS VALDYMAS MAISTO TVARKYMO SUBJEKTUOSE

Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)

Mokslinė vadovė doc. dr. Rūta Ustinavičienė

KAUNAS 2008

SANTRAUKA

Visuomenės sveikatos vadyba

GERIAMOJO VANDENS KOKYBĖS VALDYMAS MAISTO TVARKYMO ĮMONĖSE

Rita Kumpikevičienė

Mokslinė vadovė doc. dr. Rūta Ustinavičienė

Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra.

Kaunas; 2008. 80 p.

Darbo tikslas: įvertinti maisto tvarkymo subjektuose naudojamo vandens kokybę, jos kitimo

priežastis bei gerinimo priemones rajone.

Darbo uždaviniai:

1.Įvertinti rajonui tiekiamo vandens indikatorinius ir toksinius rodiklius ir palyginti su

vandens vartotojų gaunamais vandens kokybės rodikliais vandens vartojimo vietose.

2.Nustatyti vartotojų požiūrį į vandens kokybę bei jos gerinimo būdus.

3.Išanalizuoti tiekėjų ir vartotojų informuotumą, tarpinstitucinį bendradarbiavimą, siekiant

užtikrinti geriamojo vandens kokybę.

Tyrimo metodika: Analizuoti 2006-2007 m. duomenys apie geriamojo vandens kokybės

rodiklius iš vandens tiekėjo (UAB „Raseinių vandenys“) ir vandens vartotojų (286 maisto

tvarkymo įmonių) tyrimo protokolų. Anketinis tyrimas atliktas 2007 metų vasario-balandžio

mėnesiais. Tiriamąją grupę sudarė visų Raseinių rajone esančių maisto tvarkymo subjektų

atstovai. Išdalintos 286 anketos, atsako dažnis 100 proc. Tyrime dalyvavo 182 prekybos, 93

viešojo maitinimo ir 11 gamybos įmonių atstovų. Anketiniai duomenys buvo apdoroti ir

analizuojami naudojant statistinį duomenų analizės paketą SPSS 12.0.

Rezultatai: 2006-2007 m.m. vandens, tiekiamo UAB „Raseinių vandenys“, kokybės ir

saugos rodikliai neviršijo leistinų normų. Rodiklių neatitikimai pasitaikė įmonėse, kurias

aptarnauja smulkūs tiekėjai. 94,1 proc. subjektų naudojasi stambių, o 5.9 proc. naudojasi

smulkių tiekėjų paslaugomis. Tyrimo rezultatus analizuoja 43,4 proc. respondentų. 56,3 %

subjektų rezultatais pasidomi tik atvykus kontroliuojančiai organizacijai. Esant rodiklių

nukrypimams, neinformuojamos suinteresuotos institucijos. 19,3 proc. vartotojų keistų

vandens tiekėją ir tai jie sieja (66,0%) su vandens kaina. 92,5 proc. subjektų teigia, kad

geriamojo vandens tiekėjai nesidomėjo teikiamų paslaugų kokybe. Subjektai apie vandens

saugos reikalavimus, rodiklių įtaką žmogaus sveikatai, gaminamos produkcijos kokybei

gauna 20,0 % informacijos iš VSC.

2

Išvados: Stambaus tiekėjo tiekiamas vanduo atitinka reikalavimus. Maisto tvarkymo

subjektuose naudojamas vanduo ne visuomet yra kokybiškas. Mažas subjektų susidomėjimas

vandens kokybe ir jos gerinimu. Nėra glaudaus bendradarbiavimo tarp vandens tiekėjų ir

vartotojų, bei tarp vartotojų ir suinteresuotų institucijų. Neišnaudojamos masinės

informavimo priemonės vartotojų švietimui.

Raktažodžiai: maisto tvarkymo subjektas, vandens tiekėjas, vandens vartotojas.

3

SUMMARY

Public Health Management

QUALITY MANAGEMENT OF POTABLE WATER IN FOOD TREATMENT

COMPANIES

Rita Kumpikevičienė

Scientific supervisor Doc. Dr. Rūta Ustinavičienė

Kaunas University of Medicine, Faculty of Public Health, Department of Health

Management. Kaunas, 2008, 80 pages.

Aim of the thesis: evaluate the quality of water used in food treatment objects, reasons its

variation and means of water quality improvement in the district.

Tasks of the thesis:

1. Evaluate indicative and toxic indexes of water supplied to the district and compare them

with the quality indexes of water received by consumers at places of water consumption.

2. Identify the attitude of consumers towards water quality and ways of improvement.

3. Analyse the awareness of suppliers and consumers, interinstitutional cooperation ensuring

high quality of potable water.

Methods: analysis was based on data of 2006-2007 on the potable water quality indexes

derived from the research protocols of the supplier – private Limited Liability Company

“Raseinių vandenys” and water consumers - 286 food treatment companies. A questionnaire

survey was done in February-April, 2007. Target group consisted of all food treatment

objects’ representatives in Raseiniai district. 286 questionnaires were distributed; response

rate was 100%. Representatives from 182 trade companies, 93 public catering companies and

11 production companies participated. Questionnaire data of food treatment objects were

processed and analysed applying the statistic data analysis pack SPSS 12.0.

Results: in 2006-2007 quality and safety indexes of potable water supplied by UAB

„Raseinių vandenys“ did not exceed permissible standards. Non-conformity of indexes

occurred in companies serviced by small suppliers. 94.1% food treatment objects are serviced

by big water suppliers, 5.9% - by small water suppliers. Only 43.4% respondents analyze the

analysis results. 56.3% respondents attend to results only upon arrival of controlling

organisations. Concerned institutions are not notified about deviations of indexes. 92.5% food

treatment objects state that potable water suppliers have never been interested in quality of

their services. The Public Health Centre provides little information about requirements for

potable water safety, influence of indexes on human health and/or production quality (20.0%).

4

Conclusions: Water supplied by big water suppliers meet all requirements. Water used at food

treatment objects is not always qualitative. Food treatment objects show little interest in water

quality. There is no cooperation between potable water suppliers and consumers and between

consumers and concerned institutions. Mass media is not employed for education of

consumers.

Key words: Food treatment object, water supplier, water consumer.

5

SANTRUMPOS

HN- higienos norma

PSO- Pasaulinė sveikatos organizacija

VMVT- valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

VSC- visuomenės sveikatos centras

KSVS-kolonijas sudarančių vientų skaičius

DV-drumstumo vienetai

6

TURINYS

ĮVADASDARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...............................................................................101. LITERATŪROS APŽVALGA:...................................................................................11 1.1.Kokybės ir kokybės valdymo samprata..................................................................11

1.2.Centralizuotai tiekiamo geriamo vandens kokybės valdymo samprata: planavimas, organizavimas ir kontrolė.....................................................................................14 1.3. ES politika geriamo vandens kokybės klausimais.................................................15 1.4.Nacionalinė politika geriamo vandens kokybės klausimais:..................................16 1.4.1. Centralizuotai tiekiamo geriamo vandens saugos ir kokybės rodiklių įteisinimas.................................................................................................................................16 1.4.2. Valstybės institucijų atsakomybė už centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens kokybę........................................................................................................................18 1.4.3. Valstybės institucijų priežiūros kontrolė centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens kokybei.......................................................................................................................19 1.5.Geriamojo vandens saugos ir kokybės rodikliai......................................................21 1.5.1.Mikrobiologiniai............................................................................................23 1.5.2. Toksiniai.......................................................................................................23 1.5.3. Indikatoriniai.................................................................................................23 1.6.Geriamojo vandens saugos ir kokybės rodiklių poveikis žmogaus sveikatai, jų įvertinimas.................................................................................................................................24 1.7. Aplinkos faktoriai, įtakojantys geriamo vandens kokybei......................................34 1.8. Geriamo vandens kokybės vertinimas Lietuvoje....................................................35

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA..........................................................................403. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS.............................................................................41 3.1. Vandens tiekėjų gaunami geriamojo vandens kokybės rodikliai...........................41 3.2. Vandens vartotojų (maisto tvarkymo subjektų) gaunami geriamojo vandens kokybės rodikliai.................................................................................................................45 3.3. Vartotojų žinios bei požiūris į geriamojo vandens kokybę bei vandens kokybės gerinimo būdus....................................................................................................................48 3.3.1. Tiriamosios grupės charakteristika...............................................................48

3.3.2.Geriamojo vandens tiekimo charakteristika..................................................51 3.3.3. Vartotojų žinios apie geriamojo vandens kokybę ir saugą..........................56 3.3.4. Geriamojo vandens kokybės kontrolė..........................................................58 3.3.5. Geriamojo vandens kokybės valdymas........................................................68 IŠVADOS...........................................................................................................................77 REKOMENDACIJOS........................................................................................................78 LITERATŪRA....................................................................................................................79 PRIEDAI.............................................................................................................................81

7

ĮVADAS

Žmogaus ir gyvosios gamtos egzistavimui labai svarbu gėlas vanduo. Cheminė

vandens sudėtis labai paprasta- H2O. Jis lengvai jungiasi su daugeliu cheminių elementų ir

junginių. Visi gyvybiškai svarbūs procesai- asimiliacija, disimiliacija, difuzija, rezorbcija,

filtracija ir kita – vyksta tik vandeniniuose organinių ir neorganinių medžiagų tirpikliuose.

Medžiagų apykaita (hidrolizės ir oksidacijos procesai) galima tik į organizmą patekusioms

medžiagoms visiškai ištirpus. Visų gyvų organizmų didelę sudedamąją dalį (50-90% jų

svorio) sudaro vanduo. Trijų dienų gemalas turi 97%, 3mėn.- 91%,naujagimis- 80% suaugęs

žmogus- 60-70% vandens. 3,5 l vandens tenka kraujo plazmai, apie 10 l- limfai. Žmogus apie

du mėnesius gali išbūti nevalgęs, o be vandens- vos keletą parų.

Fiziologiniams procesams palaikyti būtina nuolat atstatyti iš organizmo pašalintą

vandens kiekį. Sumažėjus organizme 1-2% vandens, jaučiamas troškulys, 5% vandens,

aptemsta sąmonė, atsiranda haliucinacijos, o netekus 15-20%, organizmas žūva apsinuodijęs

savo paties medžiagų apykaitos produktais. Per parą į žmogaus organizmą su maistu patenka

600-900 ml vandens, 1,5 l vandens išgeriama. Vanduo itin intensyviai rezorbuojasi tuščiojoje

ir klubinėje žarnose. Iš organizmo vanduo pasišalina įvairiai: per parą pro inkstus pašalinama

apie 1,5 l vandens, prakaituojant-400-600 ml , 350-400 ml išsiskiria su iškvepiamu oru, 100-

150 ml- su išmatomis.

Geriamojo vandens kokybė turi tiesioginės įtakos žmogaus sveikatai. Labai

svarbu, kad kasdien gautume pakankamą kiekį vandens, tačiau taip pat labai svarbu, kad jis

būtų kokybiškas ir atitiktų higienos reikalavimus. Todėl jame neturi būti patogeniškų

mikroorganizmų, helmintų kiaušinėlių. Vanduo turi būti bespalvis, bekvapis, skaidrus, be

nemalonaus prieskonio, jame negali būti toksinių medžiagų ir druskų daugiau už leidžiamas

koncentracijas. Vandens kokybė daugiausia priklauso nuo aplinkos higieninės būklės.

Pramonės, žemės ūkio, kitų veiklos sričių bei buitinės atliekos, patenkančios į aplinką, gali

pabloginti ir vartojamo vandens kokybę. Dažnai vartojame vandenį, tiksliai nežinodami ar jis

tinkamas vartoti.

Kokybiško ir nekenksmingo sveikatai produkto – geriamojo vandens – tiekimas

yra vyriausybės vykdomos politikos, kurios tikslas – apsaugoti piliečius nuo pavojingo

sveikatai poveikio, sudedamoji dalis. Neabejotinai didžiausią reikšmę turi geriamojo vandens

šaltinių apsauga nuo galimos taršos, gerų technologinių ir higieninių sąlygų sudarymas

vandens gavybos ir paskirstymo grandyse. Mikrobiologiniai vandens taršos rodikliai jautriai

8

reaguoja į bet kuriuos technologinio proceso grandies sutrikimus, jei dėl tų sutrikimų į žmonių

vartojimui skirtą vandenį patenka pašaliniai užteršti vandenys ar koks kitas mikrobinės taršos

agentas .

Geriamojo vandens tiekėjai vandentiekio skirstomuoju tinklu vartotojams turi

užtikrinti kokybiško vandens tiekimą. Pasaulyje labai mažai šalių, kuriuose galima gerti

tiesiog iš čiaupo bėgantį vandenį. Daug ir įvairių pokyčių įvyksta, kol kokybiškas vanduo

pasiekia vartotoją. Tačiau susidaro tam tikrų problemų, juk dalis vamzdyno priklauso

vartotojui, ne tiekėjui. Būtent kartais šioje vandens kelio pas vartotoją atkarpoje gali būti

vienaip ar kitaip sugadinama jo kokybė. Šio vandens kokybės kontrolė yra programinės ir

valstybinės priežiūros dalis. Pastaraisiais metais vandens tiekėjai deda nepaprastai daug

pastangų ir, pasitelkdami įvairius finansinius šaltinius, investuoja daug lėšų, kad užtikrinti

vandens kokybę, atitinkančią reikalavimus. Savo ruožtu viešojo maitinimo, maisto gamybos ir

prekybos įmonės suinteresuotos gaminių kokybe, atitinkančia jai keliamus saugos ir kokybės

reikalavimus.

9

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas: įvertinti maisto tvarkymo subjektuose naudojamo vandens kokybę, jos kitimo

priežastis bei kokybės gerinimo priemones rajone.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti rajonui tiekiamo vandens indikatorinius ir toksinius rodiklius ir palyginti su

vandens vartotojų gaunamais vandens kokybės rodikliais vandens vartojimo vietose.

2. Nustatyti vartotojų požiūrį į vandens kokybę bei jos gerinimo būdus.

3. Išanalizuoti tiekėjų ir vartotojų informuotumą, tarpinstitucinį bendradarbiavimą

siekiant užtikrinti geriamojo vandens kokybę.

10

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1.Kokybės ir kokybės valdymo samprata

Nėra kito tokio įprasto termino, kurį taip menkai suprastų verslo žmonės kaip

kokybė. Kokybės, kaip galutinio tikslo, supratimas vadyboje yra labai svarbus, tačiau

konkrečiai apibrėžti kokybę nėra lengva. Jo apibrėžimų daugybė. Dažnai kokybė

apibūdinama kaip tam tikro puikumo, gerumo, tobulumo laipsnis.

Kokybės teoretikas D.Garvin pateikia penkis principinius požiūrius į kokybę:

1. Transcendentinė koncepcija remiasi bendru puikumo, tobulumo, suvokimu.

„Transcendentinis“ filosofijoje reiškia „anapusinis“, negalimas pažinti, t.y. esantis

už bet kurio galimo pažinimo ribų. Ši koncepcija nereikalauja kokybės konkrečių

matavimų ar vertinimų;

2. Produkto vertinimu pagrįsta koncepcija remiasi tuo, kad kokybė rodo produkto

sudėtinių dalių ar jo savybių bei požymių kiekybinius skirtumus, todėl produktas

turėtų būti matuojamas ar tam tikrais būdais vertinamas. Šis požiūris atsirado

ekonominėje literatūroje, nes kokybė pradėta sieti su produkto gamybos

išlaidomis;

3. Vartotojų poreikiais ir lūkesčiais pagrįsta koncepcija. Tokį požiūrį remia kokybės

teoretikai J.M.Juran ir W.E.Deming. Tiek vartotojų poreikiai bei lūkesčiai , tiek jų

pasitenkinimas sudaro poreikių kaitos numatymas, jų perspektyvos

prognozavimas. J.M.Juran vartotojų poreikių ir lūkesčių tenkinimą vadina

„didžiąja kokybe“;

4. Gamybos praktika pagrįsta koncepcija. Ši koncepcija yra svarbi kokybės

vadyboje. Ji remiasi P.Crosby suformuluotu kokybės apibrėžimu „atitikties

reikalavimams“ arba reikalavimų įvykdymas. Atitikties reikalavimams taikymas

praeityje buvo plačiai paplitęs Lietuvos pramonės įmonėse. Įmonės siekė gaminti

produktųs, kurios dirbo planinio ūkio sąlygomis. Įmonės siekė gaminti produktus,

kurie atitiktų standartų ar kitų norminių dokumentų reikalavimus, bei menkai

tenagrinėjo vartotojų poreikius ir jų tenkinimą. Toks požiūris yra naudingas įmonei

ir jis siejasi su „mažąja kokybe“, nes nesuteikia galimybių įmonei sėkmingai veikti

rinkoje konkurencijos sąlygomis. J.M.Juran įrodo, jog įmonei naudingiau siekti

„didžiosios kokybės“, t.y. orientuotis į vartotojų poreikių tenkinimą;

11

5. Verte pagrįsta koncepcija rodo kokybės ryšius su produkto gamybos ir kitomis

išlaidomis bei kainomis. Šis koncepcijos taikymas praktikoje yra sudėtingas (1).

Kokybės apibrėžimą galima sutraukti į kurį nors vieną iš dviejų sakinių:

specifikacijų atitikimas. Kokybė apibrėžiama kaip santykinis ydų

nebuvimas;

vartotojo reikalavimų tenkinimas. Kokybės lygis yra vartotojo

pasitenkinimo gaminio parametrais ir ypatybėmis lygis (2).

ISO 9000:2000 standartas pateikia naują kokybės sampratą: kokybė- turimųjų

charakteristikų visumos atitikties reikalavimams laipsnis (3). Neatitiktis yra reikalavimų

neįvykdymas. Šiuo atveju svarbiausia suprasti kas yra reikalavimai. Standartas apima

vartotojų bei kitų suinteresuotų šalių poreikius bei lūkesčius, tarp jų ir valstybės institucijų

nustatytus privalomuosius reikalavimus. Vartotojai ar kitos suinteresuotos šalys savo

poreikius ar lūkesčius pareiškia. Šie poreikiai gali būti ir numatomi. Privalomuosius

reikalavimus dažniausia kelia valstybė, suinteresuotos šalys ar pati organizacija ir juos

apibrėžia dokumentuose. Taigi reikalavimai būna pareikšti, numanomi ar privalomi.

Paslaugų savybės, įvardintos LST ISO 9004-2:1997 standarte. Labai svarbi paslaugos savybė-

higiena, sauga, pasikliovimas (4).

Net ir puikiausi sprendimai, nurodantys problemų sprendimo būdą, liks tik

gerais norais, jeigu nebus numatyta, kaip tą sprendimą įgyvendinti. Todėl būtina vadybos

sprendimo dalis yra numatomi jo įgyvendinimo būdai ir ypač svarbūs veiksmai.

Angliškai kalbančiose šalyse vadybos turiniui atskleisti dažniausiai vartojama formulė

POSDCORB, sudaryta iš septynių funkcijų angliškų pavadinimų pirmųjų raidžių: planing,

organizing, staffing, directing, coordinating, reporting, budgeting (liet. planavimas,

organizavimas, darbuotojų parinkimas, nukreipimas, koordinavimas, atsiskaitymas ir lėšų

paskirstymas).

Devintajame praeito amžiaus dešimtmetyje tai, kas anksčiau buvo vadinama

vadybos funkcijomis, imta vadinti vadybos ciklu., tuo pabrėžiant visų valdymo darbų

būtinumą ir svarbą, kitaip ciklas (graikiškai ratas) riedėsiąs netolygiai. Tik suvokiant tas

operacijas kaip ciklą, galima suprasti kiekvieno vadybos veiksmo prasmę ir turinį, nustatyti

būtinus reikalavimus jiems ir efektyviai valdyti darbo procesus (5).

Vartotojai reikalauja kiek įmanoma geresnės kokybės gaminių ir paslaugų, už

kuriuos jie moka pinigus. Vienas iš svarbiausių kokybės vadybos elementas yra konkreti

sistema produktų kokybei matuoti.

12

Norint matuoti kokybę, reikia nustatyti matavimo kriterijus, susikurti matavimo

sistemą ir ją diegti (6). Išmatavus rodiklius, turi būti analizuojami ir peržiūrimi gautieji

duomenys, po to turi būti nustatomos:

ydų priežastys;

priemonės produkcijai gerinti (2).

Norint nuolat gerinti kokybę, reikia ją nuolat matuoti. Žmonės gali vengti

matuoti kokybę, nes baiminasi, jog iškilus trūkumams jie bus apkaltinti leidę tiems

trūkumams susidaryti ar nepajėgūs ištaisyti. Kita kliūtis-nesugebėjimas nusistatyti tinkamų

matavimo kriterijų. Nepatikimi duomenys gali suardyti šiaip gerai veikiančią kokybės

vadybos programą. Matuoti kokybės ypatybes sunku tada, kai matavimo vieta toli nuo

duomenis nagrinėjančių žmonių. Paskutinė kliūtis kokybei matuoti – nepakankami ištekliai.

Kokybės duomenims rinkti, matuoti reikia daug laiko, pastangų ir išteklių (2).

Matuoti gaminio kokybę apskritai lengva, nes daugumą rodiklių galima reikšti

kiekybiškai. Skaitmenų duomenų variantus galima lengvai gretinti su iš anksto nustatytu

standartu ar nagrinėti įprastiniais statistinės analizės būdais. Matavimo rezultatai gali būti

apdoroti ir įvertinti, nustatyta, kokių pataisų gamybos procesui reikia.

Žinant, kad produkto kokybė priklauso nuo sudėtingos įvairių veiksnių

kombinacijos, kontrolės rezultatai t.b. tiksliai užfiksuoti ir saugomi, kad esant reikalui

retrospektyviai galima būtų nustatyti vėliau iškilsiančių nukrypimų nuo kokybės reikalavimų

priežastis. Kontrolei užfiksavus nukrypimus nuo kokybės reikalavimų taisymo veiksmai gali

būti dvejopi: nekokybiškų produktų izoliavimas, nekokybiškų produktų taisymas (7).

Paslaugų kokybę ne visada lengva matuoti kiekybiškai. Paslaugų sektoriui labai

svarbu vartotojų reikalavimų apklausa. Per tokias apklausas reikia ieškoti vartotojų požymių:

patenkintųjų, nepatenkintųjų, abejingųjų, prarastųjų ir nevartotojų ((2).

Paslaugų kokybės vadyba dažnai sunkiai apčiuopiama, kadangi ji orientuojasi į

klientų reakciją. Paslaugų kokybė yra abstraktesnis dalykas dėl trijų ypatybių, būdingų vien

paslaugoms:

neapčiuopiamumo

heterogeniškumo

vartojimo neatskiriamumo (2).

Tikėtina, kad XXI amžius bus kokybės amžius. Vartotojai visame pasaulyje

reikalaus kokybės, kuri bus ne tik verslo, bet ir ekonominio stabilumo bei socialinės gerovės

sėkmės veiksnys (8). Nacionalinė kokybės programa rėmėsi šia kokybės vizija:

13

Kokybė palaipsniui taps kiekvieno Lietuvos piliečio svarbiausia mąstymo

filosofija ir veiklos būdu. Gaminių, paslaugų ir gyvenimo kokybės lygis pakils iki

pirmaujančių Europos valstybių kokybės lygio. Lietuva harmoningai integruosis į Europos

Sąjungą (9).

Valinga vadybos veikla susideda iš eilės veiksmų: planavimas, organizavimas,

skatinimas, kontrolė, reguliavimas, atlyginimas.

1.2.Centralizuotai tiekiamo geriamo vandens kokybės valdymo samprata: planavimas,

organizavimas ir kontrolė.

Nors geriamojo vandens fiziologinė vertė nepaprastai didelė, žmogus mūsų

klimatinėje juostoje normaliomis sąlygomis per parą gėrimui ir maistui gaminti suvartoja tik

1,5-2 litrus. Fiziologiniai vandens poreikiai didėja dėl gamtinių (oro temperatūros, drėgmės,

oro judėjimo greičio) ir socialinių (darbo sąlygų) veiksnių įtakos. Dirbantis vidutinį darbą

vidutinio klimato sąlygomis, žmogus suvartoja apie 4 litrus vandens, o ypač sunkiomis darbo

sąlygomis karštuose cechuose- iki 10-11 litrų per parą. Higieninė būsto, sveikatos priežiūros

įstaigų ir kitų objektų būklė priklauso nuo suvartojamo jiems švarinti vandens kiekio. Dažnai

tam reikalingas kokybiškas geriamasis vanduo (10).

Lietuvoje centralizuotas vandens tiekimas yra 86 miestuose ir miesteliuose,

kurių poreikiai nevienodi (1 lentelė).

1 lentelė. Lietuvos miestų gėlo požeminio vandens išteklių poreikis (2000-2010 m. lygmuo)*

Poreikis, tūkst.m3/d <5 5-10 10-20 20-50 50-100 100-

200

>200

Miestų skaičius vnt. 61 10 7 3 3 1 1*Poreikio prognozė atlikta 1972 metais (naujesnių duomenų nėra) (11).

Miesto dydis ir požeminio vandens telkinių našumas lemia vandenviečių, iš kurių vanduo

tiekiamas miesto gyventojams, skaičių. Pavyzdžiui Vilniaus vanduo tiekiamas daugiau kaip iš

20 vandenviečių, Kaunui, Šiauliams, Klaipėdai iš trijų , kitiems iš dviejų ar vienos

(Raseiniams). Todėl, tiriant gyventojų sveikatos priklausomybę nuo vandens kokybės, būtina

atsižvelgti, iš kokios vandenvietės jiems tiekiamas vanduo ir kokia to vandens kokybė.

Atliekant geriamojo vandens kontrolę, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad įvairių komponentų

kitimas gali turėti dvejopą pobūdį- sezoninį ir pastoviai augančio trendo. Tiek vienu, tiek kitu

14

atveju, jeigu vanduo neatitinka normatyvinių reikalavimų, būtina imtis konkrečių priemonių

(10).

1.3. ES politika geriamo vandens kokybės klausimais

Programos „Sveikata visiems XXI a.“ gairėse pabrėžiama, kad gera sveikata

ir gerovė reikalauja švarios ir harmoningos aplinkos. Žmonių sveikata labai priklauso nuo

kokybiško maisto ,vandens, oro, būsto. Strateginiuose planuose ir programose nurodoma, kad

reikia siekti ilgalaikio sveikatos, aplinkos ir ekonominių sektorių bendradarbiavimo, siekiant,

kiek įmanoma, sumažinti riziką sveikatai, kylančią dėl įvairių teršimų. Oras ,vanduo, žemė

turi būti regimi kaip visumos dalis, o išvengta vienos dalies rizika neturi būti perduota kitai.

Europos regione dėl mikrobais užkrėsto geriamojo vandens (tai sukelia virškinamojo trakto

ligas) bei vandens užkrėtimo nitratais(vaikams sukelia methemoglobinemiją), pesticidais ir

kitais chemikalais kyla ūmių ligų protrūkis. Apie 100 mln. regiono žmonių trūksta sveiko,

vamzdynais tiekiamo vandens. Blogai skirstymo sistemų defektai, kaip ir tiekimo sutrikimai,

gali turėti įtakos viso vandentiekio tinklo užterštumui. Programos „Sveikata visiems XXI a.“

tikslas –sveika ir saugi fizinė aplinka. Iki 2015 m. regiono gyventojų fizinė aplinka turi būti

saugesnė, o sveikatai kenksmingų teršalų kiekiai neturi viršyti nustatytų tarptautinių standartų.

Gyventojus veikiančių pavojingų sveikatai vandens teršalų poveikis turi būti iš esmės

sumažintas, remiantis darbo planais, pagal grafiką, nustatytą nacionaliniuose aplinkos ir

sveikatos veiksmų planuose (11). Programa pažymi, kad aprūpinimas atitinkamos kokybės

geriamuoju vandeniu gali būti užtikrintas, įdiegiant PSO nustatytus vandens kokybės

standartus, investuojant į atnaujintas sistemas bei skatinant lėšų grįžimą.

ES tarybos direktyva dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės 98/83/EB

reglamentuoja vandens kokybę. Jos tikslas apsaugoti žmonių sveikatą nuo neigiamo bet kokio

vandens užterštumo poveikio užtikrinant, kad tas vanduo būtų sveikas ir švarus.

Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, užtikrinančių , jog bus nuolat kontroliuojama

žmonėms vartoti skirto vandens kokybė, siekiant patikrinti, ar vartojamas tiekiamas vanduo

atitinka šios direktyvos reikalavimus, ypač parametrų vertes. Bandiniai turėtų būti imami taip,

kad juose atsispindėtų viso per metus vartotojų suvartoto vandens kokybė (12).

1.4.Nacionalinė politika geriamo vandens kokybės klausimais

15

1.4.1. Centralizuotai tiekiamo geriamo vandens saugos ir kokybės rodiklių įteisinimas

Nuo valstybės ir politinės situacijos šalyje priklauso sveikatos politika. Ir išsivysčiusiose ir

mažai išsivysčiusiose šalyse vyriausybė reguliuoja aprūpinimą , pradedant švariu vandeniu,

sveiku maistu ir baigiant medikamentais, medikamentinėmis technologijomis. Ji formuoja ir

kontroliuoja sveikatos saugos priemones, kurios, kurios labai svarbios stiprinant sveikatą.

Sveikatos reformos, vykstančios šalyje, glaudžiai susijusios su gyventojų sveikata.

Pripažinimas, kad vien tik sveikatos priežiūros tarnybos gyventojų sveikatos pagerinti negali,

skatina vyriausybių pastangas ieškoti mechanizmų daugiasektorinei sveikatos politikai sukurti

(13). Nacionalinė politika orientuota į kontrolę sveikatą žalojančių veiksnių plitimą,

reformomis orientuoti sveikatos priežiūros tarnybas ne tik į ligų gydymą, bet ir į sveikatos

stiprinimą.

Lietuvos Nacionalinė sveikatos koncepcija, įsigaliojusi 1991m. lapkričio 11d.,

akcentuoja, kad valstybė, remdamasi sveikatos ir jos bendrosios valdymo funkcijos samprata,

telkia visas socialines- ekonomines struktūras, valstybinius valdžios, valdymo, savivaldos

organus, juridinius ir fizinius asmenis, į sveikatos ir jos apsaugos sistemą.

Garantuodama žmonių gyvybės ir sveikatos, taip pat aplinkos apsaugą, valstybė

reglamentuoja aplinkos kokybės parametrus, nustato mokslo, pramonės, statybos, žemės ūkio

produkcijos, transporto, tiekimo, prekybos ir kitų rūšių darbų bei paslaugų kokybės

reikalavimus. Šiam tikslui sukuriama higienos norminių aktų sistema, užtikrinama piliečių

teisių į informaciją apie aplinkos būklę ir gaminamos produkcijos kokybę, taip pat įteisinama

atsakomybė už aplinkos sveikų ir saugių sąlygų sudarymą, bei gaminamos produkcijos

kokybę (14).

Vienas iš ekonominio reguliavimo principų, akcentuotų Nacionalinės sveikatos

koncepcijoje, tai, kad valstybė ekonominėmis paskatomis stimuliuoja mokslo ir technikos

pažangą, jos socialinę kryptį, pažangios higieniniu ir ekologiniu požiūriu technologijos

diegimą, materialinės gamybos priemonių bei produkcijos gamybą, užtikrinančią gyvybės ir

sveikatos apsaugą.

LR Sveikatos Sistemos įstatymas akcentuoja, kad tik įstatymai nustato bendrus

geriamojo vandens kokybės reikalavimus, vandens valymo, nukenksminimo, kokybės

gerinimo teisinius pagrindus (15).

Lietuvos Sveikatos programoje pažymima, kad Lietuvoje kasmet 5000 asmenų

serga hepatitu A, kurio priežastis- bloga maisto ir vandens kokybė. Burnos sveikatos

išsaugojimas yra vienas iš svarbiausių stomatologinės priežiūros uždavinių. Sėkmingas jų

16

vykdymas duotų nemažą ekonominį efektą. 68% 3 metų vaikų turi ėduonies pažeistus dantis,

tarp 6 metų vaikų ėduonis paplitęs iki 94%, o tarp 15 metų 84%. Suaugusių žmonių - 99,5-

100% . Programa numato sudaryti Lietuvos fluoro kiekio geriamajame vandenyje žemėlapį ir

numatyti priemones geriamojo vandens kokybei gerinti. Pagrindinė su geriamuoju vandeniu

susijusi problema- šachtinių šulinių (gruntinio) vandens užterštumas. Tokį vandenį vartoja

apie 1 mln. šalies gyventojų. Palyginti geriamojo vandens monitoringų tyrimų rezultatus su

higienos normomis nustatyta, kad šachtinių šulinių vanduo apie 40% atvejų viršija nitratų

koncentraciją, 60% atvejų viršija mikrobiologinius rodiklius. Centralizuotai tiekiamas

vartojamas giluminis vanduo iš artezinių gręžinių, tačiau dėl nepakankamo paruošimo ir

blogos vandentiekių būklės per 50% viršijama geležies koncentracija, o 9%- nustatytas

užterštumas mikrobais. Tokiu būdu programa numato iki 2010 metų pasiekti, kad naudojamo

vandens kokybė atitiktų Lietuvos standartus. Sukurti efektyvią naudojamo vandens gavybos,

kokybės gerinimo, tiekimo ir kokybės kontrolės sistemą (16).

LR Geriamojo vandens įstatymas nustato į rinką tiekiamo, maisto įmonėse ir

individualiai asmeniniame namų ūkyje naudojamo geriamojo vandens saugos ir kokybės

užtikrinimo sąlygas įgyvendinant Lietuvos Respublikos gyventojų teisę vartoti sveiką ir švarų

geriamąjį vandenį bei gauti informaciją apie jo saugą ir kokybę. Įstatymas draudžia tiekti į

rinką geriamąjį vandenį, kuris neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, jeigu neįrodyta,

kad naudojamas griežtai ribotą laikotarpį toks vanduo nekels potencialaus pavojaus žmonių

sveikatai. Pagrindinis geriamojo vandens šaltinis yra požeminis vanduo. Išimtinais atvejais

geriamajam vandeniui ruošti gali būti naudojamas paviršinių telkinių vanduo (17).

LR Maisto įstatymas pabrėžia, kad maistui taip pat priskiriamas geriamasis

vanduo. Jis, kaip ir maistas, turi būti tokios sudėties ir kokybės, kad būtų tinkamas žmonėms

vartoti, neužterštas cheminiais, fiziniais, mikrobiniais ir kitokiais teršalais daugiau, negu

leidžia teisės aktai, turi atitikti privalomuosius saugos ir kokybės reikalavimus (18).

LR Produktų saugos įstatymas apibūdinantis „paslaugos“ sąvoką nurodo, kad

„paslauga“-paslaugos tiekėjo veiklos rezultatas, vykdant sandorį tarp paslaugos tiekėjo ir

užsakovo, įskaitant ir centralizuotą geriamojo vandens tiekimą. Į rinką tiekiamas produktas

privalo būti saugus. Gamintojas, pardavėjas ir paslaugos tiekėjas, teikdamas į rinką gaminius

bei paslaugas, privalo laikytis teisės aktuose nustatytų produktų saugos reikalavimų.

Paslaugos tiekėjas privalo teikti vartotojui tik saugią paslaugą (19).

Lietuvos higienos norma HN-24:2003 “Geriamojo vandens saugos ir kokybės

reikalavimai” yra privaloma valstybės, savivaldybių institucijoms, geriamojo vandens

tiekėjams, geriamojo vandens vartotojams, naudojantiems jį maisto tvarkymo įmonėse,

17

viešojo naudojimo pastatuose bei pastatų buitinio karšto vandens sistemose . Norma

reglamentuoja geriamojo vandens mikrobinius ir toksinius (cheminius) rodiklius, užtikrina

vandens išteklių ir tiekiamo geriamojo vandens apsaugą nuo taršos, o vandens programinė

priežiūra geriamojo vandens tiekėjų vykdoma taip, kad būtų galima įvertinti ir nustatyti, ar

vanduo atitinka šioje higienos normoje nustatytus mikrobinius ir toksinius (cheminius)

rodiklius geriamojo vandens vartojimo vietose (20).

Lietuvos higienos norma HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos

zonų nustatymas ir priežiūra“ numato priemones, skirtas apsaugoti požeminio vandens

šaltinius nuo taršos, užtikrinti požeminio vandens, tiekiamo vartotojams, saugą ir kokybę.

Siekiant išsaugoti geros kokybės požeminį vandenį, turi būti sudaroma vandenvietės SAZ,

kuri susideda iš trijų juostų:

griežto režimo apsaugos juosta

mikrobinės taršos apribojimo juosta

cheminės taršos apribojimo juosta (21)

1.4.2. Valstybės institucijų atsakomybė už centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens

kokybę

Geriamojo vandens įstatymas nurodo, kad geriamojo vandens tiekėjai yra

teisės aktų numatyta tvarka Lietuvos respublikoje įsiregistravę savo veiklą vandens išteklių,

vandens tiekimo ar fasavimo įrenginių naudotojai, kurie ruošdami vandenį keičia jo savybes,

ir tiekia geriamąjį vandenį vartotojams, įskaitant geriamąjį vandenį naudojančias maisto

įmones, arba dalyvauja fasuojant geriamąjį vandenį ir jį tiekiant į rinką. Savivaldybių

institucijos užtikrina, kad savivaldybių teritorijų gyventojai būtų viešai aprūpinami

geriamuoju vandeniu. Geriamojo vandens viešasis tiekimas turi užtikrinti nepertraukiamą šio

vandens tiekimą. Vandens skirstomuoju tinklu geriamąjį vandenį tiekiantys tiekėjai už

vandens saugą ir kokybę atsako iki įvadų į geriamojo vandens vartotojams priklausančių

pastatų vidaus vandentiekį. Už vartotojams priklausančių pastatų vidaus vandentiekyje

esančio geriamojo vandens kokybę ir saugą atsako patys vartotojai. Vandens tiekėjai,

tiekiantys geriamąjį vandenį maisto įmonėms, turi užtikrinti nepertraukiamą jo tiekimą. Už

geriamojo vandens saugą ir kokybę jie atsako iki įvadų į maisto įmonėms priklausančių

pastatų vidaus vandentiekį. Geriamojo vandens tiekėjai privalo laikytis Geriamojo vandens

18

įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų, vykdyti Sveikatos apsaugos ministerijos , maisto

kontrolės bei kitų kontrolės institucijų teisėtus nurodymus ir reikalavimus(17).

Maisto įstatyme nurodoma Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencija

maisto srityje. Sveikatos apsaugos ministerija pagal savo kompetenciją nustato moksliškai

pagrįstus, rizikos žmogaus sveikatai įvertinimu paremtus privalomuosius reikalavimus

geriamajam vandeniui (18).

1.4.3. Valstybės institucijų priežiūros kontrolė centralizuotai tiekiamo geriamojo

vandens kokybei

Maisto kontrolės institucija atlieka valstybinę geriamojo vandens saugos ir kokybės

kontrolę. Apie jos rezultatus kasmet praneša Sveikatos apsaugos ministerijai. Ir skelbia viešai

teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinė geriamojo vandens kontrolė atliekama vadovaujantis

teisės aktais be išankstinio įspėjimo reguliariai pagal iš anksto sudarytas programas, taip pat

įtarus, kad gali būti pažeisti šio įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimai, o metodai turi būti

tinkami kontrolės tikslui. Valstybinės geriamojo vandens kontrolės atlikimo tvarką nustato

maisto kontrolės institucija. Į valstybinę geriamojo vandens kontrolę įeina visi geriamojo

vandens saugos ir kokybės užtikrinimo etapai:

vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų tikrinimas;

centralizuotų ir individualių techninių geriamojo vandens ruošimo priemonių ir

besiliečiančių su geriamuoju vandeniu medžiagų saugus naudojimo tikrinimas;

vandenviečių, vandens tiekimo įrenginių, vandens ruošimo procesų tikrinimas;

geriamojo ir maistui tvarkyti naudojamo vandens saugos ir kokybės rodiklių

kontrolė;

geriamojo vandens programinės priežiūros planų vykdymo kontrolė;

gyventojų rizikos grupių nustatymas, dalyvavimas vykdant visuomenės sveikatos

kontrolę ir monitoringą;

geriamojo vandens saugos ir kokybės Lietuvos Respublikoje metinių ataskaitų

rengimas bei skelbimas

gyventojų aprūpinimo geriamuoju vandeniu ir vartojamo vandens saugos ir kokybės

ataskaitų , skirtų Europos komisijai, rengimas įstatymų, tarptautinių sutarčių ir kitų

teisės aktų nustatyta tvarka.

19

Tiekti geriamąjį vandenį draudžiama, jeigu nėra nuolatinės geriamojo vandens

programinės priežiūros, kurią privalo pasirinktinai Vyriausybės nustatyta tvarka atlikti

geriamojo vandens tiekėjai iki vandens vartojimo vietų. Vandens tiekėjai, atsižvelgdami į

geriamajam vandeniui tiekti naudojamo vandens saugą ir kokybę, vandens ruošimo

technologijas, vandens tiekimo įrenginių būklę, rengia ir kasmet tikslina geriamojo vandens

programinės priežiūros planus ir juos derina su maisto kontrolės institucija (18). Geriamojo

vandens ir vandens vartojamo maisto produktų ir gėrimų pramonėje mėginių ėmimą

reglamentuoja LST ISO 5667-5:2002 .

Nustačius Geriamojo vandens įstatymo ar kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimus,

maisto kontrolės institucija privalo imtis teisės aktų nustatytų priemonių, kad nebūtų viešai

tiekiamas arba individualiai naudojamas geriamasis vanduo, keliantis potencialų pavojų

žmonių sveikatai, ir apie tai pranešti Sveikatos apsaugos ministerijai (18).

Vandens tiekėjai privalo nustatytais terminais pranešti maisto kontrolės institucijai ir

vandens vartotojams (jei tai numatyta sutartyje), kai vandens tiekimo įrenginiai pradedami

eksploatuoti pirmą kartą ar po pertraukos arba jų dalis buvo pakeista ir tai gali pabloginti

vandens saugą ir kokybę, vandens tiekimo įrenginių nuosavybė pereina kitam juridiniam ar

fiziniam asmeniui, vandens tiekimo įrenginiai laikinai sustabdomi, blogėja geriamojo

vandens mikrobiologiniai ar (ir) toksiniai rodikliai vaikų ugdymo, sveikatos priežiūros,

viešojo maitinimo įstaigose ar maisto įmonėse arba dėl vandentiekio avarijų sutrinka

geriamojo vandens tiekimas šioms įstaigoms, keičiamos ar pradedamos naudoti naujos

vandens ruošimo priemonės, išryškėja vandens teršimo požymiai skirstomajame tinkle,

sanitarinėse apsaugos zonose ar vandenviečių mitybos srityse, atliekami profilaktiniai darbai

(18).

Maisto įstatyme numatyta, kad valstybinei maisto kontrolei atrinktų bandinių

laboratorinius tyrimus atlieka akredituotos laboratorijos (18).

Vadovaujantis Geriamojo vandens įstatymu, maisto kontrolės institucija paruošusi

įsakymą „Dėl valstybinės geriamojo vandens kontrolės tvarkos patvirtinimo“, kuriame

nurodoma, kad valstybinę geriamojo vandens kontrolę atlieka Valstybinė maisto ir

veterinarijos tarnyba. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, apskričių, miestų ir rajonų

valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos per visuomenės informavimo priemones turi

informuoti vartotojus apie geriamojo vandens saugą ir kokybę (22).

1.5. Geriamo vandens saugos ir kokybės rodikliai

20

Apsirūpinimas kokybišku geriamuoju vandeniu yra labai svarbus kiekvienam

žmogui. Dažnai specialioje ir populiariojoje literatūroje, kitose informacijos priemonėse

skelbiama, kad joks kitas maisto produktas neturi tokių griežtų saugos sveikatai ir kokybei

reikalavimų ir nėra taip griežtai kontroliuojamas kaip geriamasis vanduo.

Žmonija (5,5 mlrd. gyventojų) per metus išgeria apie 5,5 km3 vandens. Kad

žmonės nesirgtų, vanduo turi būti labai švarus. Apie 2.5 mlrd. pasaulio žmonių neturi

galimybės naudotis centralizuotu vandentiekiu. PSO duomenimis, dėl užteršto vandens

vartojimo gėrimui kasmet miršta apie 9 mln. žmonių (10).

Lietuvoje apie 2,7 mln. gyventojų vandenį gauna iš centralizuoto vandentiekio

tinklo (11) .

Įrengus vandentiekį, pagerėja gyvenviečių bendra aplinka, sanitarinė būklė.

Vandentiekis turi didelę higieninę reikšmę, nes jis apsaugo nuo infekcinių ligų plintančių per

vandenį. Vandentiekio tikslas- nuolat aprūpinti vartotojus kokybišku vandeniu, kuris yra

neįkainuojama vertybė. (23).

Šalyje beveik 1mln. gyventojų (daugiausia kaimuose ar priemiesčiuose) maistui

vartoja vandenį iš šulinių. Gruntinio vandens monitoringo duomenimis, šalyje per 40% tirtų

šachtinių šulinių vanduo užterštas nitratais, iki 50% - nustatyta mikrobinė tarša.

Norint pagerinti šiuo metu susidariusią kritinę padėtį individualaus tiekimo

srityje, būtinos tokios priemonės kaip šachtinių šulinių ir negilių gręžtinių šulinių vandens

kokybei įvertinti būtinas atskiras normatyvinis dokumentas. Jame bet kokiu atveju turi išlikti

griežti reikalavimai paremti bendrais higieninis reikalavimais cheminiams ir

mikrobiologiniams rodikliams (24).

Miestų gyventojai aprūpinami viešai tiekiamu vandeniu, kuris dažniausiai ir

nepavojingas žmogaus sveikatai. Pagrindinės viešai tiekiamo geriamojo vandens problemos

siejamos su indikatorinių analičių verčių viršijimu ir atsiranda dėl nepakankamo vandens

paruošimo, senstančių vandentiekio tinklų (25).

Geriamasis vanduo- tai specifinė kokybės ir kiekybės bei vartojimo atžvilgiu

vandens kategorija.

PSO leidinio „Geriamojo vandens kokybės gairės“ rekomendacijos yra labai apgalvotos:

rekomenduojamų analičių verčių dydis yra toks, kad vartotojas gali visą gyvenimą

gerti tokį vandenį, nerizikuodamas sveikata;

kokybė yra tokia, jog vanduo tinka gėrimui ir žmogaus higienos reikmėms;

21

viršijus rekomenduojamos analitės vertę, reikia išsiaiškinti priežastis ir imtis

priemonių jas pašalinti;

nereikia laukti, kol vandens kokybė pasieks leistinas ribas, bet dėti pastangų palaikyti

aukščiausios kokybės lygį;

trumpalaikiai vandens kokybės pablogėjimai nereiškia, kad jis nebetinka gerti, nors

sprendimai turi priklausyti nuo kenksmingos priemaišos tipo;

nacionaliniai standartai gali skirtis nuo rekomendacijų, atsižvelgiant į vartojimo sąlygų

įvairovę (26).

Aišku, kad neįmanoma kontroliuoti visų vandens kokybės rodiklių. Todėl PSO

rekomenduoja tam tikrus taršos rodiklius atrankos kriterijus. Pavyzdžiui, patikimas

mikrobinės taršos indikatorius yra koliforminės bakterijos- jeigu jų vandenyje nėra, jame

tikriausiai nėra ir patogenų. Vandenyje gali būti šimtai ir tūkstančiai organinių ir neorganinių

cheminių junginių, , kurių koncentracija dažniausiai yra labai maža. Todėl kontrolei atriktos

potencionaliai pavojingiausios žmogaus sveikatai;

gana dažnai;

palyginti didelėmis koncentracijomis pasitaikančios vandenyje medžiagos (24).

Mikrobiologinei geriamo vandens būklei PSO ir apskritai higienistai skiria daugiausia

dėmesio dėl dviejų priežasčių:

per vandenį gali plisti labai pavojingos ligos;

geriamojo vandens svarbiausias šaltinis daugelyje šalių yra paviršinis vanduo, kuriame

ligų sukėlėjai gali išlikti gyvybingi labai ilgai (27).

Lietuvoje reikalavimai geriamajam vandeniui nustatyti Lietuvos higienos normoje HN-

24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, kurioje stengtasi atsižvelgti ir

į PSO, ES rekomendacijas bei reikalavimus.

Higienos norma privaloma valstybės, savivaldybių institucijoms, geriamojo vandens

tiekėjams, geriamojo vandens vartotojams, imantiems geriamąjį vandenį iš viešojo ar kitų

vandens išteklių naudotojų vandentiekio skirstomojo tinklo , talpyklų, gręžtinių ar šachtinių

šulinių ir naudojantiems jį maisto tvarkymo įmonėse, viešojo naudojimo pastatuose bei

pastatų buitinio karšto vandens sistemose. Joje nurodoma, kad geriamasis vanduo yra saugus

ir sveikas naudoti:

jame nėra mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, savo skaičiais ar koncentracijomis

galinčių kelti potencialų pavojų žmogaus sveikatai

22

geriamasis vanduo atitinka šios higienos normos nustatytus minimalius mikrobinius ir

toksinius (cheminius rodiklius) (20).

1.5.1.Mikrobiologiniai

Per vandenį plinta pavojingos užkrečiamos ligos cholera, vidurių šiltinė,

dizenterija ir kt. Mikrobiologiniai vandens taršos rodikliai jautriai reaguoja į bet kuriuos

technologinio proceso grandies sutrikimus, jei dėl tų sutrikimų į žmonių vartojimui skirtą

vandenį patenka pašaliniai užteršti vandenys ar koks nors kitas mikrobinės taršos agentas. Dėl

neracionalaus požeminių vandenų naudojimo gali būti praplauti sluoksniai, skiriantys

požeminius vandenis nuo paviršinių, ir yra galimas šių vandenų kokybės pablogėjimas. Todėl

periodiškai atliekama kontrolė (28). Mikrobiologinių taršos rodiklių specifiškumas leidžia

nustatyti galimos taršos šaltinį (fekalinį užteršimą, užteršimą paviršiniu vandeniu ir pan.) ir

greičiau aptikti taršos vietą. Vandens mikrobiologinės taršos norminimas garantuoja vandens

kokybės gerinimą, nes duoda pagrindą vyriausybei ir vandens tiekėjams kurti investavimo

programas, kurių pagrindas- tiekti vartotojams pakankamai geros kokybės vandenį. Kartu tai

skatina diegti naujausius mokslo laimėjimus į gavybos ir tiekimo technologinį procesą (10).

1.5.2. Toksiniai

Toksinis (cheminis) rodiklis- dėl galimo kenksmingo poveikio žmonių sveikatai

kontroliuojamas cheminis rodiklis (20). Toksinių medžiagų geriamajame vandenyje grėsmė

sveikatai skiriasi nuo mikrobiologinio vandens užterštumo grėsmės tuo, kad kuri nors viena

cheminė medžiaga įprastinėmis sąlygomis nesukels ūmios katastrofos. Problemų atsiranda

ilgą laiką vartojant vandenį, kuriame yra didesni kiekiai kenksmingų cheminių medžiagų.

Problemų atsiranda ilgą laiką vartojant vandenį, kuriame yra didesni kiekiai kenksmingų

cheminių medžiagų, ypač vadinamųjų kumuliacinių (susikaupiančių organizme) nuodingų

medžiagų ir kancerogenų. Rekomenduojamas leidžiamas toksinių medžiagų koncentracijas

geriamajame vandenyje reikia vertinti tik kaip toleruojamas (10).

1.5.3. Indikatoriniai

Indikatoriniai rodikliai- mikrobinis, cheminis ar fizikinis rodiklis, tiesiogiai

nesietinas su kenksmingu poveikiu žmonių sveikatai, tačiau integraliai atspindintis gamtinio

23

(žalio) vandens savybes, geriamojo vandens ruošimo ir tiekimo technologiją. Jis

kontroliuojamas, kad būtų galima rasti geriamojo vandens saugos kokybės pažeidimo

požymius, įspėti apie pavojų ir imtis atitinkamų priemonių.

Siekiant įrodyti, kad vanduo neužterštas patogeniniais mikroorganizmais,

nustatomi ne patys patogenai, o vadinamieji indikatoriniai mikroorganizmai. Ši taktika

pagrįsta tuo, kad patogeniniai mikroorganizmai gyvena toje pačioje terpėje (aplinkoje) kaip ir

tiriami indikatoriniai, tačiau indikatorinių mikroorganizmų kiekis vandenyje daug didesnis

negu patogenų. Jeigu randama indikatorinių mikroorganizmų, tai daroma prielaida, kad į

vandenį galėjo patekti ir patogeninių (10).

1.6.Geriamo vandens saugos ir kokybės rodiklių poveikis žmogaus sveikatai, jų

įvertinimas

Su geriamuoju vandeniu susijusias infekcine ligas sukelia patogeninės

bakterijos, virusai, pirmuonys ir parazitai (26). Dažniausia per vandenį plinta Campylobacter,

Salmonella, Schigella, Vibrio, Yersinia genčių bakterijos, enterovirusai, pirmuonys

Entamoeba, Balantidium ir kt. (10). Žmonėms skirtame vandenyje patogeninių

mikroorganizmų neturi būti. Tačiau juos nustatyti vandenyje dažniausiai labai sunku, kadangi

čia jų būna labai nedaug. Bakterijos (ne enterovirusai!) vandentiekio vandenyje išsilaiko

palyginti trumpą laiką (2 lentelė), todėl patogeninių mikroorganizmų ieškojimas, kaip

geriamojo vandens monitorinio sudedamoji dalis, nepasiteisina (10).

24

2 lentelė. Mikroorganizmų atsparumas kai kuriose vandens objektuose (pagal J.Borneff ir

M.Borneff,1991).

Sukėlėjo rūšis Išgyvenimo trukmė (paromis)Vandentiekio vanduo Upės vanduo Nutekamasis vanduo

Vibrio comma 4-28 1-92 1-213Salmonella typhi 2-93 4-183 2-115Salmonella paratyphi B 27-37 - 2-500Salmonella enteritidis - - 23-36Shigella dysenteriae 15-27 12-93 2-4Leptospira sp. - iki 150 iki 60Enterovirusai* 200 - -Herpes virusai* 15-25 - -Askaridžių kiaušiniai

(palyginimui)

- 30

*(9-15oC temperatūroje gyvybingumas sumažėja 99%)

Manoma, kad mikroorganizmų išgyvenimo laiką požeminiame ar apskritai

vandenyje lemia tokie veiksniai kaip temperatūra, maisto medžiagų kiekis, kartais šviesa.

Teigiama, kad maksimalus laikas yra 200 parų tarpsluoksniniame sluoksnyje ir 400 parų

gruntiniame vandenyje (26). Vakarų šalyse įprasta, kad šis laikas neviršytų 50 parų (27). Kitas

labai svarbus rodiklis- infekavimo dozė, tačiau ją sunku nustatyti dėl skirtingo žmonių

imuniteto. Be to, užkrėsto vandens sukeltą ligą (pvz. šiltinę) toliau platina žmonės. Dėl visų

šių priežasčių patogenams rekomenduojamų analičių verčių nėra ir negali būti- patogenų

tiesiog neturi būti geriamajame vandenyje.

Visų mikroorganizmų ieškoti vandenyje per brangu ir neefektyvu. Kontroliuoti

reikia tokius mikroorganizmus, kurių

visada galima rasti vandenyje ir nemažais kiekiais;

kurie yra susiję su galimu užkratu;

kuriuos lengva nustatyti vandenyje;

kurie nesidaugina vandenyje.

Svarbu, kad tokių mikroorganizmų išgyvenimas vandenyje ir pašalinimo iš

vandens vandenruošos metu laipsnis būtų toks pat kaip ir patogenų, bet ne mažesnis (t.y. jie

turi pasišalinti paskutiniai). Būtent toks yra fekalinės taršos rodiklis- žarninė lazdelė

(koliforminė bakterija) Escherichia coli, gaminanti endotoksinus.

Nors dabar vandentiekio vanduo nėra dažnas žarnyno užkrečiamų ligų išplitimo

kelias, tačiau 30-40% visų vidurių šiltinės atvejų išplito per vandenį. Esant vandens

epidemijai, vienu metu suserga daug žmonių, vartojančių vandentiekio vandenį. Tokių

25

epidemijų priežastys yra nutekamųjų vandenų ar fekalijų prasiskverbimas į vandeninguosius

horizontus, gręžinius, vandentiekio tinklo avarijas, atsitiktinis vandentiekio sujungimas su

techniniu vandeniu ir kt. Atlantoje (JAV) esančio Infekcinių ligų kontrolės centro

duomenimis, 1980-1985metais JAV registruota 215 vandens epidemijų. Jų sukėlėjai buvo

šigelės, salmonelės, ir kt. Daugiau kaip pusės šių epidemijų sukėlėjo nebuvo galima nustatyti.

Būdinga, kad epidemijos kildavo dažniau iš mažų vandentiekių, kur vandens dezinfekcija ir

jos kontrolė buvo nepakankama (10).

Per vandenį gali išplisti labai atsparūs aplinkos poveikiams virusai

(enterovirusai ir kt.), kurie virulentiškumą išlaiko labai ilgai. Dar 1944 metais Filadelfijoje

užregistruota A hepatito epidemija, kurios metu susirgo 344 žmonės. Priežastis- į

vandentiekio sistemą patekusios fekalijos. Pasirodo, kad įvairių epidemijų ir sporadinių ligų

sukėlėjai gali būti daugiau kaip 100 rūšių enterovirusai, plintantys per vandenį ir veikiantys

sinergiškai su žarnyno bakterijomis (3 lentelė), (10).

3 lentelė. Žmogaus enterovirusai ir jų sukeliamos ligos (pagal J.Borneff ir M.Borneff,1991)

Porūšis Tipų skaičius Sukeliamos ligos ir sindromaiPoliovirusai 3 Poliomielitas, aseptinis meningitasKoksaki virusai:

A grupė

B grupė

23

6

Herpes angina, aseptinis meningitas

Pleuritas, vaikų miokardasEchovirusai 31 Aseptinis meningitas, karštligė, viduriavimas,

kvėpavimo takų uždegimas, odos bėrimaiA hepatito virusai 1 A hepatitasAdenovirusai 31 Kvėpavimo takų ir akių gleivinių ligosReovirusai 3 Karštligė, viduriavimas, kvėpavimo takų

uždegimas

Siekiant įrodyti kad vanduo neužterštas patogeniniais mikroorganizmais,

nustatomi ne patys patogenai, o vadinamieji indikatoriniai mikroorganizmai. Šis teiginys

pagrįstas tuo, kad patogeniniai mikroorganizmai gyvena toje pačioje terpėje (aplinkoje), kaip

ir tiriami indikatoriniai, tačiau indikatorinių kiekis didesnis negu patogenų. Todėl radus

indikatorinių mikroorganizmų daroma prielaida, kad galėjo patekti ir patogenai. Be to tai gali

būti ir neefektyvios dezinfekcijos arba kad vanduo iš viso nebuvo dezinfekuotas, paseka (29).

Kad indikatoriniai mikroorganizmai būtų patogeninių mikroorganizmų galimo

buvimo vandenyje rodiklis ir jų kiekį vandenyje būtų galima sieti su rizika vartotojo sveikatai,

jie turi tenkinti šiuos reikalavimus:

26

indikatoriniai mikroorganizmai turi būti pastoviai asocijuoti su indikuojamaisiais

patogeniniais ir neturėtų būti asocijuoti su kitais mikroorganizmais

vandenyje jų turi būti kur kas daugiau nei patogeninių;

jie turi būti atsparesni aplinkos poveikiui ir išlikti ilgiau nei patogeniniai;

aplinkoje (vandenyje) neturi greitai daugintis;

indikatorinių mikroorganizmų nustatymo metodai turi būti paprasti, patikimi,

nebrangūs ir greiti.

Kadangi vanduo dažniausiai užteršiamas žarnyno užkrečiamas ligas sukeliančiais

mikroorganizmais, tai iš indikatorinių mikroorganizmų reikšmingiausi fekalinį vandens

užterštumą indikuojantys mikroorganizmai (30). Koliforminės bakterijos įvairių genčių,

randamų žmonių ir gyvūnų organizme, atstovai. Tradiciškai koliforminėms bakterijoms

priskiriamos Enterobacteriaceae šeimos Escherichia coli, Citrobakter, Enterobacter ir

Klebsiella gentys. Koliforminių bakterijų kiekis vandenyje yra vertingas rodiklis esant

centralizuoto vandens tiekimo sistemai, kadangi parodo vandens tiekimo integralumą ir

dezinfekcijos efektyvumą. Tai pakankamai geras ir patikimas rodiklis, taikomas vandens

tiekimo monitorinio tikslais. Žarninės lazdelės - Escherichia coli tradiciškai gyvena

žmogaus ir gyvūnų storajame žarnyne (iki 109 bakterijų 1g). Jos žmogaus organizme

koliformo grupėje sudaro iki 90% . Šių bakterijų identifikavimo metodai yra sudėtingesni.

Todėl ją nustatyti mažose laboratorijose gali būti problematika (31). Centralizuotoms miestų

vandens tiekimo sistemoms šis rodiklis nėra labai svarbus. Jis svarbesnis vertinant šachtinių

ir negilių gręžtinių šulinių vandenį. Fekalinis streptokokas , tai ta rūšis, kuri nuolat gyvena

žmonių ir gyvūnų žarnyne. Kol kas paprastų metodų jiems nustatyti kol kas nėra. Sulfitus

redukuojančios bakterijos tai Clostridium genties bakterijos. Jos gyvena žmogaus ir gyvūnų

organizmuose. Sporos ilgai išsilaiko vandenyje, mažai jautrios dezinfekcijai. Tai gali būti

įrodymas, kad ir dezinfekcijai atsparios patogeninės bakterijos galėjo išlikti nepakankamai

dezinfekuotame vandenyje.

Vandens kokybė vertinama kitais, parodančiais vandens užterštumo daugiausia

žemės paviršiuje esančiais teršalais, lygį. Kolonijas sudarančių vienetų (gyvybingųjų

bakterijų) skaičius svarbus centralizuotoms vandens tiekimo sistemoms tuomet, kai įvyksta

vandens skirstomojo tinklo avarijos, kuomet į geriamąjį vandenį patenka šalutinio vandens.

Rodiklis naudotinas monitoringo tikslais.

Geriamasis vanduo laikomas maisto produktu- reikšmingu mineralinių medžiagų

(druskų) šaltiniu. Nustatyta, kad kalcis ir magnis patekę su geriamuoju vandeniu į

27

organizmą, sudaro nemažą bendro organizmo druskų balanso dalį. Kai geriamajame

vandenyje pakanka natrio, kalio, chloridų, palaikančių normalų osmosinį slėgį

dvylikapirštėje žarnoje, skrandžio gleivinei nereikia intensyviai gaminti šių elektrolito

tirpalo. Nustatyta, kad lėtinėmis skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinių ligomis dažniau

serga asmenys, vartojantys demineralizuotą vandenį, kuriame kalcio yra mažiau kaip 10-30

mg/l, o magnio mažiau kaip 10 mg/l. Mokslo darbai patvirtina tiesioginę suvartojamo natrio

chlorido kiekio ir arterinės hipertonijos paplitimo ryšį (10) . Kai kurie metalai ir metaloidai,

kurių tam tikri kiekiai gali būti ir geriamajame vandenyje, yra būtini organizmo gyvybinėms

funkcijoms palaikyti. Tai būtinieji elementai, kurių organizmui per parą reikia nedidelių

kiekių- miligramą ar jų dalių (4 lentelė), tačiau jie dalyvauja labai svarbiose fermentų,

hormonų apykaitos ir aktyvinimo procesuose. Kai kurių būtinųjų elementų (molibdeno,

vanadžio, chromo, fluoro) didesni kiekiai organizmą veikia kaip tipiškos toksinės

medžiagos. Geriamasis vanduo yra reikšmingiausias fluoro (fluoridų pavidalu) balansui

organizme. Lietuvos vandenviečių ir šachtinių šulinių vandenyje jodo, kuris taip pat labai

reikalingas žmogaus organizmui, praktiškai nėra (10).

4 lentelė. Būtinųjų elementų, kuriuos organizmas gauna su maistu, geriamuoju vandeniu ir specialiais

preparatais, poreikis suaugusiems (pagal Committee on Dietary Allowances, 1980)

Būtinais elementas Poreikis per parą, mgFluoras apie 1-1,5 Cinkas 15Varis 2-3Manganas 2,5-5Chromas 0,05-0,2Selenas 0,05-0,2Molibdenas 0,15-0,5Jodas 0,1-0,14Kobaltas 0,1-0,2Geležis 10

Cheminių medžiagų kiekis, patenkantis į žmogaus organizmą, visų pirma

priklauso nuo fiziologinėms reikmėms tenkinti (gerti, maistui gaminti) suvartojamo geriamojo

vandens kiekio. PSO, rengdama rekomenduojamas leidžiamas cheminių medžiagų

koncentracijas geriamajame vandenyje, toksikologinius kriterijus nustatė 60 kg kūno masės

žmogui, visą savo gyvenimą (70 m.) per parą suvartojančiam 2 l vandens. Tačiau šiuo atveju

nebūtų atsižvelgiama į tai, kad jaunesnio ir vyresnio amžiaus vaikai savo kūno masės vienetui

suvartoja daugiau geriamojo vandens už suaugusiuosius. Vaikystė periodas, užimantis

konkrečią gyvenimo dalį, pasižymi didesniu jautrumu tam tikriems cheminiams agentams,

28

galintiems sukelti negrįžtamus, liguistus reiškinius. Todėl toksikologinius cheminių agentų

kriterijus PSO nustatė ir 10 kg kūno masės vaikams per parą suvartojantiems 1 l vandens, taip

pat 5 kg kūno masės kūdikiams, per parą suvartojantiems 0,75 l vandens.

Kenksimų sveikatai cheminių medžiagų koncentracija geriamajame vandenyje

turi būti tokia, kad nekeltų grėsmės žmonių sveikatai (32). Toksinių medžiagų geriamajame

vandenyje skiriasi nuo mikrobiologinio vandens užterštumo grėsmės tuo, kad kuri nors viena

cheminė medžiaga įprastinėmis sąlygomis nesukels ūmios katastrofos. Problemų atsiranda

ilgą laiką vartojant vandenį, kuriame yra didesni kiekiai kenksimų cheminių medžiagų, ypač

vadinamųjų kumuliacinių(susikaupiančių organizme) nuodingų medžiagų ir kancerogenų.

Rekomenduojamas leidžiamas toksinių medžiagų koncentracijas geriamajame vandenyje

reikia vertinti tik kaip toleruojamas.

Yra du pagrindiniai informacijos apie cheminių medžiagų poveikį sveikatai

šaltiniai, naudojami geriamojo vandens toksikologiniams tyrimams:

Gyventojų sveikatos tyrimai (sveikatos monitoringas). Jų reikšmė nėra didelė, nes

trūksta kiekybinės informacijos apie faktines koncentracijas tų medžiagas, kurios

galėjo pakenkti vartotojų sveikatai;

Toksikologiniai bandymai su su laboratoriniais gyvūnais. Tokių bandymų rezultatų

patikimumą gali riboti mažas bandytų gyvūnų skaičius ir palyginti didelės duodamų

jiems cheminių medžiagų dozės. Dėl to bandymo rezultatus reikia perskaičiuoti

(ekstrapoliuoti) mažoms dozėms, t.y. tokiomis, kurias faktiškai gauna vartotojai su

geriamuoju vandeniu. Patikimiausi bandymai su gyvūnais gaunami , kai aiškiai

nustatoma dozės ir efekto priklausomybė.

Kiekvienai cheminei medžiagai, kuri gamtiniame vandenyje arba realiai gali

atsirasti jame dėl aplinkos taršos, nustatoma toleruojama tos medžiagos dienos dozė (TDD)-

tai geriamajame vandenyje esantis ir kūno masės vienetui perskaičiuotas (µg/kg;

mg/kg)cheminės medžiagos kiekis, kurį galima suvartoti kasdien, nekeliant pavojaus

sveikatai. Jei cheminės medžiagos vandenyje atsirado „netyčia“ (pvz. atsirado vandenyje dėl

ilgametės nepalankios ekologinės situacijos), jiems nustatoma TDD. Cheminėms medžiagoms

kurios geriamajame vandenyje atsiranda „tyčia“ ( pvz. buvo pridėtos ruošiant geriamąjį

vandenį), vartojama analogiška sąvoka „priimtina dienos dozė“ – PDD. Cheminės medžiagos

TDD dalis % , patenkanti į organizmą su geriamuoju vandeniu, priklauso nuo to, kiek

medžiagos į organizmą gali patekti su kitais maisto produktais ir įkvepiamu oru. Pavyzdžiui,

nustatyta, kad tik 1% pesticidų į organizmą gali patekti su geriamuoju vandeniu, o 99%- su

vaisiais, daržovėmis, žuvimi (10).

29

Geriamasis vanduo turi būti bespalvis, bekvapis, neturėti skonio, būti skaidrus,

(nedrumstas), normalios temperatūros. Tai vadinamosios fizikinės, arba organoleptinės,

vandens savybės. Jas lemia taip vadinamos indikatorinės analitės. Grėsmės sveikatai jie

nekelia, tačiau normuojamos juos sukeliančios priežastys (liekamasis chloras, geležis,

manganas). Vandens pH priklauso nuo angliarūgštės ir hidrokarbonatų pusiausvyros

vandenyje. Mažos pH reikšmės keičia vandens skonį, jis tampa rūgštus ir darosi agresyvus

metalų ir betono atžvilgiu (27).

Vandens temperatūra nėra norminama, tačiau jai padidėjus keičiasi kitos

vandens fizinės savybės, o svarbiausia- suaktyvina įvairius mikroorganizmus, todėl geresnis

yra šaltas vanduo (33).

Iš indikatorinių cheminių rodiklių paminėtinas aliuminis. Jo junginiai plačiai

naudojami vandens valymo įrenginiuose. Esant jų likučių daugiau kaip 0,1 mg/l, gali

pasikeisti išvalyto geriamojo vandens spalva. Buvo nustatyta priklausomybė tarp patekusių į

organizmą aliuminio junginių kiekio ir nervų sistemos pažeidimų. Ligonių, susirgusių

vadinamąja Alcheimerio demensija, Parkinsono liga bei amiotropine lateralskleroze,

smegenyse yra susikaupusio aliuminio. Labai nepageidaujama, kad didesnis kiekis aliuminio

butų vandenyje, vartojamame inkstų dializatui praskiesti. Ligoniams, kuriems hemodializė

buvo atliekama didesnį aliuminio kiekį turinčiu dializės tirpalu, dažnai atsiranda ryškių

psichikos pažeidimų. PSO rekomenduojama aliuminio leidžiama koncentracija geriamajame

vandenyje- 0,2 mg/l . Praskiestame hemodializės tirpale aliuminio turi būti ne daugiau kaip

0,03 mg/l, o hemofiltracijos tirpale-0,01 mg/l (10).

Amonis susidaro yrant baltyminėms medžiagoms. Net ir nedideli jo kiekiai (arbe

pėdsakai) vandenyje rodo, kad jame esama šviežių žmogaus ar gyvūnų fiziologinių išskyrų.

Tokiu atveju galima įtarti ir vandens taršą bakterijomis.

Geležis yra reikalinga žmogaus organizmui, todėl geriamajame vandenyje jos galėtų būti iki 2

mg/l, ir sveikatos požiūriu jos kiekis vandenyje yra nenormuojamas. Jos yra hemoglobine,

daugelyje fermentų. Organizmas pasisavina apie 10% suvartotos geležies. Minimalus geležies

poreikis per parą priklauso nuo žmogaus amžiaus, lyties, fiziologinės būklės ir svyruoja nuo

10 iki 50 mg . Siekdamas sudaryti teisines prielaidas, kad būtų išvengta geležies liekamųjų

kiekių kaupimosi organizme neigiamų padarinių, FAO/PSO maisto priedų ekspertų jungtinis

komitetas 1983 m. nustatė laikinąją geležies TDD - 0,8 mg/kg kūno masės. Ši dozė taikoma

geležiai, į organizmą patenkančiai iš visų šaltinių, išskyrus geležies oksidus (naudojamus kaip

maisto dažiklius), geležies papildus (skirtus moterims nėštumo ir maitinimo krūtimi

laikotarpiu) ir klinikose naudojamus specialiuosius preparatus. Tačiau vandens jusliniai

30

rodikliai blogėja, kai jame geležies yra daugiau kaip 0,2 mg/l. Didelė geležies koncentracija

geriamajame vandenyje - nepakankamo ir nepatikimo geriamojo vandens paruošimo rodiklis

(11). Be to, mažesni geležies kiekai vandenyje mažina geležies bakterijų kaupimąsi

vandentiekio vamzdynuose. Savotiškas geležies analogas, palydovas – manganas. Iš

patenkančio per virškinamąjį traktą mangano bendrojo kiekio žmogus pasisavina tik 3% .

Duomenų apie jo kenksmingą poveikį sveikatai nėra.

Sulfatų jonų kiekiai vandenyje priklauso nuo vandens temperatūros, kalcio jonų

koncentracijos. Esant didelei sulfatų koncentracijai vanduo patampa karčiai sūrus. Toks

vanduo mažina skrandžio sekreciją, gali sukelti dispersinius reiškinius (34). Ilgai vartojant

sūrų vandenį, kuomet padidėjęs chloridų jonų kiekis, pasunkėja inkstų veikla.

Metalinis arsenas nėra nuodingas. Nuodingas yra trivalenčio arseno oksidas.

Arsenas blokuoja oksidinančių fermentų sulfhidrilines grupes, jis populiariai vadinamas

medžiagų apykaitos ir kapiliarų nuodu. Lėtinis poveikis gali sukelti centrinės ir periferinės

nervų sistemos pažeidimus, taip pat odos vėžį ir plaučių piktybinius auglius. Geriamasi

vanduo yra svarbus arseno junginių šaltinis (20% TDD). PSO rekomenduota arseno leidžiama

koncentracija geriamajame vandenyje yra 0,01 mg/l , esant vieno papildomo vėžio atvejo

rizikai 6*10-4 . Maksimali arseno koncentracija nustatyta Lietuvos vandenviečių vandenyje ,-

0,005 mg/l. Geriamajame vandenyje arseno gali atsirasti rūdijant vamzdynams (27).

Gyvsidabris yra nuodingas elementas, neatliekantis organizme jokių naudingų

fiziologinių funkcijų. Pagrindinis neorganinio gyvsidabrio „taikinys“ yra inkstai, o meilinto

(paveikto kai kurių mikroorganizmų rūšių) gyvsidabrio- centrinė nervų sistema.

Kadmis slopina žmogaus fermentų veiklą ir išlaisvina oksidinio fosforinio

procesus. Labiausiai pažeidžiami inkstai, kepenys, kuriuose kadmis susijungia su didelės

molekulinės masės proteinais. Vokietijos autoriai, akceptuodami PSO rekomendacijas, kad į

organizmą per parą neturi patekti daugiau kaip 0.007mg kadmio junginio, atliko

epidemiologinius tyrimus tankiai gyvenamuosiuose pramoniniuose rajonuose. Nustatyta, kad

per parą į suaugusio žmogaus organizmą 0.004 mg kadmio patenka su geriamuoju vandeniu,

0,067 mg- su kitais maisto produktais ir 0,0002 mg- su įkvepiamu oru. PSO siūlo nustatyti

geriamajam vandeniui ne didesnę kaip 0.003mg/l kadmio koncentraciją (26).

PSO/FAO nurodo, kad per parą į suaugusiojo organizmą gali patekti ne

daugiau kaip 0.43 mg švino. Patekimo į organizmą per orą, geriamąjį vandenį, maisto

produktus proporcijos yra 1:1:20. Toksikologiniu atžvilgiu svarbu mažinti švino patekimą

visais trim keliais. PSO rekomenduoja švino leidžiama koncentracija geriamajame vandenyje

31

yra 0.01 mg/l, skaičiuojant, kad į dirbtinai maitinamo kūdikio (kurio kūno masė į kg ir kuris

suvartoja 0.75l vandens per parą ) organizmą su geriamuoju vandeniu patenka 50% TDD (26).

Pastaruoju metu įtariama, kad varis sukelia kūdikiams mirtiną kepenų cirozę.

Visais šio pažeidimo atvejais buvo nustatyta, kad:

Kūdikiai nebuvo žindomi

Vanduo jų maistui gaminti imtas decentralizuotai

Vandens reakcija buvo silpnai rūgšti (pH6.5)

Šalto vandens tiekimo vamzdžiai buvo iš vario, o vario koncentracija neviršijo

miligramo litre

Visų ligonių ir mirusiųjų kepenų audinyje buvo daug susikaupusio vario.

PSO rekomenduoja vario leidžiama koncentracija yra 2 mg/l, o JAV ši

koncentracija nustatyta pagal medicinines indikacijas (1,5 mg/l). Lenkijoje (1990) ji nustatyta

0,05mg/l. Vario dalis geriamajame vandenyje sudaro 10% TDD. Reikėtų pažymėti, kad

inkstų dializės tirpalui skiesti tinka vanduo, kuriame vario koncentracija neviršija 0,1 mg/l

(10).

Žmogaus organizmui gliukozės ir lipidų apykaitai reguliuoti ir amino rūgštims

utilizuoti būtini nedideli tivalenčio chromo kiekiai. Nepalankus poveikis siejamas su

šešiavalenčiu chromu. Kai geriamajame vandenyje bendrojo chromo (VI) yra 0,05 mg/l

vanduo tampa svarbiu chromo „tiekėju“ organizmui ir įvardijamas kaip galimas vir6kinimo

sistemos kancerogenas. PSO rekomendacijose nėra nuorodų keisti dabar galiojančią chromo

leidžiamą koncentraciją (0,05g/l) (26) .

Nikelis žmogui ir gyvūnui yra būtinas elementas. Jo rezorbuojama į organizmą

per virškinamąjį traktą labai nedaug. Pašalinamas su visomis fiziologinėmis funkcijomis.

Tirpstantys nikelio junginiai nelaikomi kancerogenais. PSO nikelio leidžiamą koncentraciją

geriamajame vandenyje sugriežtino – dabar ji yra 0,02 mg/l (26) .

Nitritų ir nitratų pagrindinė atsiradimo priežastis- organinių medžiagų bakterinis

nitifikavimas. Tai labiau aktualu šachtinių šulinių vandeniui, nes apie 38% vandens mėginių

iš Lietuvos šachtinių šulinių nitratų koncentracijos yra nuo 50 iki 200 mg/l.

1989 metais Kauno rajone atlikti tyrimai tikslu išsiaiškinti šachtinio šulinio

vandens kokybės priklausomybę nuo šulinio vietos parinkimo, įrengimo, priežiūros , žemės

ūkio intensyvumo. Buvo nustatytas nitratų kiekio viršijantis leistinas normas (vidurkis 1989

m.-85 mg/l, 1991 m.-75 mg/l, 1993 m.-60 mg/l). Maksimalus nitratų kiekis siekė 700 mg/l

(35).

32

Tuo tarpu Lietuvos vandenvietėse nitratų nedaug- vidutiniškai 7 mg. Patys

nitratai nėra labai nuodingi. Nuodingi yra nitritai. Jiems ypač jautrūs naujagimiai.

Naujagimių raudonuosiuose kraujo kūneliuose yra vadinamojo vaisiaus (fetalinio)

hemoglobino, kuris lengvai jungiasi su nitritais. Kraujyje susidaro methemoglobinas. Nuo

oksihemoglobino jis skiriasi tuo, kad jo trivalentė geležis nebesugeba perduoti audiniams

deguonies. Organizme išsivysto vidinis deguonies badas. Dėl fermentinių sistemų

nebrandumo patys methemoglobino toksiniam poveikiui jautriausi yra kūdikiai iki 3 mėnesių

amžiaus. Nitratai labai pavojingi ir nėščiosioms bei žmonėms turintiems tam tikrų fermentų

deficitą. Skrandyje nitritai su maisto antriniais ir tretiniais aminais sudaro kancerogeninius

nitrozaminus. Nitratai gali pereiti (redukuotis) į nitritus dviem būdais:

Kai geriamajame vandenyje arba adaptuotuose pieno mišiniuose kūdikiams esantys

mikroorganizmai nitratus redukuoja iki nitritų. Tokie redukuojantys mikrobai gali būti

kad ir E.coli. Rūgščios terpės vandenyje esantis kadmis ir cinkas dar labiau skatina

nitrtų redukcijos į nitritus procesą

Endogeninis nitritų susidarymas iš nitratų. Apie 20% patekusių į burną nitratų,

veikiant seilėms ir burnos mikroflorai, redukuojami iki nitritų. Redukcijos procesą

toliau skatina rūgšti skrandžio turinio reakcija (10).

Kauno rajone net 37 proc. tirtų šachtinių šulinių vandenyje rasta nitratų koncentracija

viršijo nustatytas higienos normas (45 mg/l). Atliktas epidemiologinis tyrimas parodė, kad

nėščios moterys, vartojusios geriamąjį vandenį, kuriame nitratų koncentracija viršijo 45 mg/l,

turėjo apie 7 kartus didesnę riziką pagimdyti mažo svorio naujagimį, lyginant su

vartojusiomis vandenį, atitinkantį higienos normas (36).

Siekiant išvengti apsinuodijimų nitritais ir nitratais išleistas LR sveikatos apsaugos

ministro įsakymas „Dėl apsinuodijimų nitritais ir nitratais“, tikslu tinkamai organizuoti

laboratorinius tyrimus ir pasikeitimą informacija (37).

Dalis fluoro į žmogaus organizmą patenka su vandeniu. Nuolat vartojant

geriamąjį vandenį su padidėjusia fluoro koncentracija, atsiranda endeminė fluorozė,

pasireiškianti būdingu dantų emalės pažeidimu, skeleto kaulėjimo sutrikimu, organizmo

išsekimu (38). Per mažas fluoro kiekis geriamajame vandenyje sąlygoja dantų ėduonies

paplitimą. Fluoro koncentracija siekianti 0,3-0,7 mg/l didina susirgimą dantų ėduonimi 2-3

kartus (39). Optimalus fluoridų poreikis 1-15 metų vaikams yra 0,03 mg/kg kūno masės

(maksimalus- 0,04 mg/kg). Lietuvoje, kur gamtiniame vandenyje yra panašūs fluoridų kiekiai

kaip ir Europos kraštuose, tinka tokia nuostata: atsižvelgiant į naudą sveikatai ir ekologinę

riziką, masinis dirbtinis žmogaus vartojamo vandens fluorinimas nerekomenduojamas. PSO

33

rekomenduojama fluoridų leidžiama koncentracija geriamajame vandenyje – 1,5 mg/l (11).

Dantų fluorozės problema labai aktuali Rytų ir Pietinėje Afrikoje, kur fluoridų kiekis

geriamajame vandenyje svyruoja nuo 0,4 iki 36 mg/l (40).

1.7. Aplinkos faktoriai įtakojantys geriamojo vandens kokybę

Požeminis vanduo yra naudinga iškasena ir tampa valstybės materialine vertybe,

kuri turi būti saugoma. Vanduo yra toks, kokios yra uolienos, kuriomis jis teka. Per

pastaruosius dešimtmečius aplinka patyrė esminių pokyčių, tarp kurių svarbiausi- dirvožemio

grunto ir požeminio vandens tarša cheminėmis organinėmis ir neorganinėmis medžiagomis. Šį

reiškinį, sukeliantį daug ir dažnai sunkiai sprendžiamų ekologinių problemų, lėmė neapdairi

žmonijos ūkinė veikla aplinkosaugos srityje (41). Lietuva nebuvo išimtis, greičiau tipiškas

blogas pavyzdys: nesutvarkyti kietų ir skystų atliekų sąvartynai, mėšlo ir srutų sankaupos, be

globos palikti pesticidų ir kitų toksinių medžiagų sandėliai, netvarkingai eksploatuojamos

stambios ir daugybė smulkių naftos bazių bei degalinių, dažnai netvarkingi komunalinių ir

pramoninių nuotekų valymo įrenginiai bei nuotekų filtravimo laukai (42). Tokiu būdu

susidaro taršos židiniai, įtakojantys geriamojo vandens kokybės rodiklius. Tai pavojinga ir

grėsminga.

Požeminio vandens kelias iki vartotojo čiaupo yra ilgas ir ne toks jau paprastas.

Dalinai pasikeičia vandens kokybė ir paskutiniame vandens tiekimo etape- nuo vandenruošos

įrenginių iki vartotojo. Tekančio vamzdynais vandens kokybės rodikliai neišvengiamai

keičiasi.

Taigi iš buvusio požeminio ir po vandenruošos tapusio geriamuoju vandens

kokybė kelyje iš vandenvietės iki vartotojo keičiasi dėl kelių priežasčių:

vamzdynai, kuriais teka šis vanduo, dažniausia yra metaliniai (plieniniai, ketiniai),

todėl jie rūdija, juos ardo neretai šiek tiek agresyvus jais tekantis vanduo;

vandenruošos, o tiksliau- dezinfekcijos procedūros metu vandenyje paliekamas

aktyviojo chloro likutis vamzdynuose, susidarius chloraminams, kartais suteikia

jam nemalonų skonį ir kvapą;

chloro likutis gali būti padidėjusių nitritų koncentracijų susidarymo vandentiekos

sistemoje priežastimi (27).

Labai svarbu apsaugoti geriamąjį vandenį nuo mikrobiologinės taršos.

Mikrobiologiniai vandens ruošos rodikliai jautriai reaguoja į bet kurios technologinės

34

grandies sutrikimus, jei dėl tų sutrikimų į žmonių vartojimui skirtą vandenį patenka

pašaliniai užteršti vandenys ar koks nors kitas mikrobinės taršos agentas. Mikrobiologinių

taršos rodiklių specifiškumas leidžia nustatyti galimą taršos šaltinį (fekalinį užteršimą,

užteršimą paviršiniu vandeniu ir pan.) ir greičiau aptikti taršos vietą (43).

Tokiu būdu vartotojas ne visada būna patenkintas to vandens, kuris jo namuose

bėga iš čiaupo, kokybe- tas vanduo kartais susidrumsčia, paruduoja, įgauna kažkokį

kvapą.

Kyla problemų ir dėl to, kad dalis į čiaupą ateinančio vamzdyno priklauso

vartotojui ir būtent šioje vandens kelio pas vartotoją atkarpoje gali būti vienaip ar kitaip

sugadinama jo kokybė, nes vandens tiekėjai pagal normatyvinius dokumentus atsakingi

tik už vandenį ateinantį iki įvado.

Vartotoją pasiekusio vandens kokybė visų pirma priklauso nuo:

požeminio vandens kokybės;

vandenruošos metu suformuotos vandens kokybės;

vamzdynuose įvykusių šios kokybės pokyčių pobūdžio ir masto.

Vartotoją pasiekusio geriamojo vandens kokybę dažniausia suformuoja ne kuris nors

vienas , o visi trys veiksniai (27).

1.8.Geriamojo vandens kokybės vertinimas Lietuvoje

Viešai tiekiamą vandentiekio skirstomuoju tinklu vandenį vartoja apie 2,5 milijono

Lietuvos gyventojų, beveik milijonas gyventojų apsirūpina geriamuoju vandeniu

individualiai: iš gręžtinių šulinių ar šachtinių šulinių. Vienintelė Lietuva iš Europos valstybių

geriamojo vandens paruošimui naudoja tik požeminio vandens išteklius (100%). Požeminis

vanduo yra pakankamai švarus, apsaugotas nuo išorinės taršos. Dėl skirtingų požeminio

vandens telkinių formavimosi ir kitų aplinkybių geriamojo vandens kokybė Lietuvos

regionuose yra nevienoda.

Stambieji geriamojo vandens tiekėjai, aptarnaujantys miestų, rajonų centrų geriamojo

vandens tiekimo objekto teritorijas, tiria beveik visus geriamojo vandens saugos ir kokybės

rodiklius (mikrobinius, cheminius (toksinius), indikatorinius ir radiologinius rodiklius),

reglamentuojamus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d.

įsakymu Nr. V-455 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 24: 2003 „Geriamojo vandens

saugos ir kokybės reikalavimai“ (44). 2007 metų tyrimų duomenimis Šiaurės vakarų Lietuvos

35

vandenvietėse – fluoridų koncentracija geriamajame (gamtiniame) vandenyje viršijo

leidžiamas vertes (Palangos m. – 2,7 mg/l, Kretingoje – 2,1 mg/l , Kelmėje – 2,1 mg/l,

Klaipėdoje (I vandenvietėje) – 2 mg/l ir kt. (rodiklio leidžiama vertė – 1,5 mg/l) (45).

2005 – 2007 m. VMVT išsiuntė pranešimus Europos Komisijai dėl išlygų geriamojo

vandens toksinio (cheminio) rodiklio (fluoridų) ribinei vertei taikymo Kretingos, Palangos,

Klaipėdos (I vandenvietė) miesto vandens tiekimo objektų teritorijoms (46). Palangoje

(geriamojo vandens tiekėjas – UAB „Palangos vandenys“) turi būti įdiegtos fluoridų iš

geriamojo vandens šalinimo technologijos 2008 m. pabaigoje, Kretingoje (geriamojo vandens

tiekėjas – UAB „Kretingos vandenys“) – 2009 m. pabaigoje, Klaipėdoje (geriamojo vandens

tiekėjas – UAB „Klaipėdos vanduo“) – 2010 m. pradžioje.

Buvo ištirti indikatoriniai geriamojo vandens kokybės rodikliai (amonis, bendroji

geležis, manganas, chloridas, savitasis elektros laidis, vandenilio jonų koncentracija, natris,

sulfatas, drumstumas ir kt.). Aukščiau minėtus rodiklius privalu stebėti geriamajame

vandenyje, jie tiesiogiai nesietini su kenksmingu poveikiu žmogaus sveikatai, tačiau atspindi

gamtinio vandens savybes, geriamojo vandens ruošimo ir tiekimo technologiją. Geležis,

manganas, drumstumas ir kiti aukščiau minėti indikatoriniai rodikliai labai blogina juslines

vandens savybes, todėl toks vanduo vartotojų netenkina.

Geriamasis vanduo, tiekiamas priemiesčių ir kaimų gyvenvietėms, kur geriamojo

vandens tiekimo objekto teritorijas aptarnauja ne stambieji geriamojo vandens tiekėjai, o

smulkūs geriamojo vandens tiekėjai (fiziniai asmenys, žemės ūkio bendrovės, kaimo

bendruomenės ir kt.), žymiai prastesnės kokybės, vandentvarkos objektai yra fiziškai

susidėvėję, nėra vandentvarkos objektų techninės dokumentacijos, trūksta kvalifikuotų

specialistų vandentvarkos objektų techninei priežiūrai vykdyti, nevykdoma geriamojo

vandens programinė priežiūra (nuolatinė, periodinė).

Teritorinės VMVT, nustačiusios geriamojo vandens saugos (mikrobinių ar cheminių

(toksinių) rodiklių) neatitiktį nustatytiems reikalavimams, laikinai uždraudžia tiekti geriamąjį

vandenį vartotojams iki geriamojo vandens tiekėjai pašalina nustatytus pažeidimus ir

atstatomos geriamojo vandens rodiklių vertės iki leidžiamų verčių (44). 2005 m. buvo laikinai

uždrausta tiekti nesaugų geriamąjį vandenį 13 kartų, 2006 m. – 15, 2007 m.– 7 kartų (žr.1

pav.).

36

1315

7

0

2

46

8

10

1214

16

2005 m. 2006m. 2007m.

Uždrausta laikinai tiektivandenį

1pav. Uždrausta laikinai tiekti vandenį (kartų) 2006-2007 m.

Išanalizavus geriamojo vandens įtaką infekcinių ligų protrūkiams Lietuvoje,

nustatyta (47), kad nuo 2000 m. buvo užregistruota 5 vandens kilmės protrūkiai (su maistu

plintančių ligų):

2000 m. žarnyno infekcijos protrūkis Kupiškio rajono Skapiškio vidurinėje

mokykloje. Bakterinės žarnyno infekcijos protrūkio pagrindinis rizikos

veiksnys – po vandentiekio avarijos tiektas į mokyklą užterštas bakterijomis

vandentiekio vanduo, kuris buvo naudojamas (mokyklos maisto tvarkymo

skyriuje) maistui ir gėrimams gaminti, indams ir inventoriui plauti.

2002 m. žarnyno užkrečiamų ligų grupinis susirgimas Kybartų mieste.

Nustatyta, kad susirgusieji gyventojai naudojo mikrobiologiškai užterštą

šachtinių šulinių vandenį.

2003 m. grupinis dizenterijos protrūkis Kauno miesto Aleksoto seniūnijoje.

Apibendrinus epidemiologinio bei mikrobiologinių tyrimų rezultatus,

nustatyta, kad šigeliozė galėjo išplisti naudojant nevirintą vandens ėmimo

kolonėlės užterštą vandenį.

2003 m. dizenterijos protrūkis Kėdainių rajono Keleriškių gyvenvietėje.

Nustatyta, kad dizenterijos protrūkis galėjo įvykti avarijos metu užterštam

vandeniui patekus į vandentiekio tinklus, nes, sustabdžius geriamojo vandens

tiekimą, nutrūko ir susirgimų seka.

2007 m. žarnyno infekcijos protrūkis Kėdainių rajono Paežerių kaime dėl

nesaugaus (mikrobiologiškai užteršto) šachtinio šulinio vandens. Užkratas

galėjo išplisti dėl uždelsto susirgusiųjų kreipimosi į gydymo įstaigas bei

asmens higienos nepaisymas, leidęs infekcijai plisti per buitinius kontaktus.

37

Susirgimai infekcinėmis ligomis per vandenį Lietuvoje nėra dažni. Registruoti

infekcinių ligų protrūkiai - lokalaus pobūdžio daugiausia dėl neprižiūrimų vandens kolonėlių

ar užterštų ir netinkamai prižiūrimų šachtinių šulinių. Stambiųjų geriamojo vandens tiekėjų

tiekiamas vanduo yra saugus, nes pastarųjų kelių metų laikotarpyje duomenų apie infekcinių

ligų protrūkius dėl centralizuotai tiekiamo vandens nėra. Didesnė tikimybė užsikrėsti, kai

vanduo naudojamas iš šachtinių šulinių, individualių negilių gręžtinių šulinių ar kitų

paviršinių telkinių. Toks vanduo dažniausiai yra nesaugus, nes negalima užtikrinti tinkamos

šių telkinių vandens stebėsenos, o įvykus avarijai arba teršalams patekus į šiuos telkinius, yra

labai maža tikimybė, kad gyventojai bus laiku informuoti apie jiems gręsiantį pavojų ir, kad

laiku bus imtasi priemonių šiam pavojui likviduoti.

Manome, kad, įgyvendinus Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo

įstatymo, kuris galioja nuo 2007 m. sausio 1 d., nuostatas šalyje, daugiau Lietuvos gyventojų

bus aprūpinti geros kokybės centralizuotai tiekiamu vandeniu (48).

Labai svarbus tiesioginių ryšių su vartotojais palaikymas- periodiškas vartotojų

elgsenos tyrimas. Tačiau Lietuvoje vandens tiekėjų iniciatyva organizuojamos vartotojų

apklausos nėra gausios. 2002m. Valstybinio visuomenės sveikatos centro ir Šiaulių

visuomenės sveikatos centro atliktos apklausa (49) „Kokia žmonių nuomone apie aplinkos

įtaką sveikata“. Apklausos duomenimis 85,7 proc. respondentų yra informuoti apie tai kas

jiems tiekia vandenį, 60,0 proc. respondentų mano, kad vanduo yra geros kokybės.

Pasisakydami respondentai apie informacijos gavimo būdus, 68,6 proc. teigia, kad informaciją

gauna iš laikraščių.

2007m. UAB „Expozona“ vykdė Nemuno vidurupio baseino investicinio

projekto visuomenės apklausą (50). Iš 12 projekte dalyvaujančių savivaldybių buvo ir

Raseinių rajonas. Rajone geriamojo vandens kokybę 7,0 proc. respondentų įvertino labai

gerai, 30,5 proc. gerai, 47,0 proc. patenkinamai. 15,5 proc. respondentų nebuvo patenkinti

geriamojo vandens kokybe. Respondentų nuomonė dėl vandens tiekimo nusiskundimų

pasiskirstė sekančiai: 60,5 neturi nusiskundimų, 16,0 proc. nepakankamas tiekimas, 14,0 proc.

dažnos avarijos, 9,5 proc. kitos priežastys.

2007 m. Raseinių rajone atlikta vandens vartotojų apklausa (51) parodė, kad

80,0 proc. respondentų žino apie įmonę jiems tiekiančią vandenį. 70,0 proc. respondentų

tenkino geriamojo vandens kokybė, o 30,0 proc. buvo nepatenkinti kokybe. Net 90,0 proc.

respondentų buvo nepatenkinti geriamojo vandens kaina.

38

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

Siekiant įvertinti maisto tvarkymo įmonėse naudojamo geriamo vandens kokybę,

tyrimo metu buvo kaupti duomenys apie geriamojo vandens kokybės rodiklius iš gautų tyrimo

protokolų (1 priedas, 2 priedas ) per 2006 ir 2007 metus. Buvo analizuojami vandens tiekėjo

39

(UAB „Raseinių vandenys“) bei smulkių vandens tiekėjų ir vandens vartotojų (286 maisto

tvarkymo įmonių) gauti geriamojo vandens tyrimų rezultatai. Dėl galimybės naudotis

sukauptais duomenis bei atlikti tyrimą, kreiptasi į Raseinių rajono VMVT vadovą sutikimo,

pateikiant prašymą su magistratūros kvalifikacinės komisijos pirmininko tarpininkavimu.

Darbo metu rinkti duomenys, norint išsiaiškinti vartotojų požiūrį į geriamojo

vandens ir vandens tiekimo paslaugų kokybę bei žinias apie geriamojo vandens kokybės

rodiklių įtaką žmogaus sveikatai ir/ar gaminamos produkcijos kokybei. Šių duomenų rinkimui

pasirinktas anketinės apklausos metodas. Stengiamasi neapsiriboti vien uždarais arba vien

atvirais klausimais, buvo siekiama naudotis lengvai suprantamomis sąvokomis ir terminais,

nenaudoti dvigubų klausimų. Anketą sudarė 35 klausimai (3 priedas). Apklausas atliko darbų

autorė. Tyrimams pasirinkta netikimybinė tikslinė atranka. Netikimybinė atranka grindžiama

tuo, kad tiriamos visumos elementai atrenkami ne atsitiktiniu būdu, o remiantis tikslingumu

t.y. buvo siekiama apklausti rajone esančius maisto tvarkymo subjektus naudojančius vandens

skirstomuoju tinklu geriamąjį vandenį.

Anketinis tyrimas atliktas 2007 metų vasario-balandžio mėnesiais. Tiriamąją grupę

sudarė visų Raseinių rajone esančių maisto tvarkymo subjektų atstovai. Išdalintos 286

anketos, atsako dažnis 100 proc. Tyrime dalyvavo 182 prekybos įmonių, 93 viešojo maitinimo

ir 11 gamybos įmonių atstovų.

Maisto tvarkymo subjektų anketiniai duomenys buvo apdoroti ir analizuojami

naudojant statistinį duomenų analizės paketą SPSS 12.0. Hipotezės apie požymių

nepriklausomumą buvo tikrinamos naudojant chi kvadrato (χ2) kriterijų. Hipotezė apie dviejų

proporcijų lygybę buvo tikrinama naudojant Z kriterijų. Hipotezių tikrinimui pasirinktas

reikšmingumo lygmuo lygus 0,05. Hipotezės apie lygybę buvo atmetamos (skirtumai buvo

laikomi statistiškai reikšmingais, patikimais), kai paketo apskaičiuotoji p reikšmė neviršijo

0,05. Rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.

Statistinės duomenų analizės rezultatai pateikiami lentelėse ir grafikuose.

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3.1. Vandens tiekėjų gaunami geriamojo vandens kokybės rodikliai

40

UAB „Raseinių vandenys“ tiekia rajonui geriamąjį vandenį. Nuolatinės programinės

priežiūros metu nustatomi ir registruojami šie geriamojo vandens saugos ir kokybės rodikliai:

mikrobiologiniai (žarninė lazdelė E.coli 100 ml, toksiniai (cheminiai) (nitritas- tuo atveju kai

vanduo yra dezinfekuojamas chloraminu), ir indikatoriniai (aliuminis, amonis –kai

naudojamame flokuliante yra aliuminio, spalva, savitas elektrinis laidis, lūžinė klostridija

Clostridium perfringens- kai turi įtakos paviršinis vanduo, vandenilio jonų koncentracija,

bendroji geležis- kai naudojamame flokuliante yra geležies, kvapo slenkstis, skonio slenkstis,

koliforminių bakterijų skaičius 100 ml, drumstumas, dezinfekuoti naudojamų medžiagų

likučiai- jei geriamasis vanduo dezinfekuojamas). Nuolatinei programinei priežiūrai imta

mėginių 4 kartus ir atliktas tyrimas akredituotoje Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje

Kauno teritoriniame skyriuje. Gauti tyrimų rezultatai pateikti 5 lentelėje.

5 lentelė. Nuolatinės programinės priežiūros metu vandens tiekimo įmonėje gauti geriamojo

vandens saugos ir kokybės rodikliai

Metai/

ketvirtis

E.coli/

skaiči

us

Kolifor

minių

bakterij

Amonis/

mg/l

Spalva/

mg/lPt

λ=436n

Savitas

elektrin

is laidis/

Vandenilio

jonų

koncentracij

Kvapo

slenkstis

Skonio

slenkstis

Drumstuma

s/

DV pagal

41

ų/

skaičius

m µScm4 a/

pH vienetai

formaziną

2006/

I ketvirtis

0 0 0,08 5,7 688 7,2 Be nebūdintų

pokyčių

Be nebūdintų

pokyčių

0,68

2006/

II ketvirtis

0 0 0,15 10,0 666 7,4 Be nebūdintų

pokyčių

Be nebūdintų

pokyčių

0,50

2006/

IIIketvirtis

0 0 0,22 5,0 692 7,6 Be nebūdintų

pokyčių

Be nebūdintų

pokyčių

0,00

2006/

IVketvirtis

0 0 0,01 22,0 676 7,4 Be nebūdintų

pokyčių

Be nebūdintų

pokyčių

0,29

2007/

Iketvirtis

0 0 0,03 8,0 705 7,64 Be nebūdintų

pokyčių

Be nebūdintų

pokyčių

0,29

2007/

IIketvirtis

0 0 0,19 20,0 943 7,38 Be nebūdintų

pokyčių

Be nebūdintų

pokyčių

1,00

2007/

IIIketvirtis

0 0 0,19 5,7 672 7,25 Be nebūdintų

pokyčių

Be nebūdintų

pokyčių

0.00

2007/

IVketvirtis

0 0 0.08 15,o 630 7,3 Be nebūdintų

pokyčių

Be nebūdintų

pokyčių

0,30

Rodiklio

vertė

0 0 0.5 30 2500 6,5-9,5 Priimtinas

vartotojams

ir be

nebūdintų

pokyčių

Priimtinas

vartotojams

ir be

nebūdintų

pokyčių

4

Tyrimai rodo, kad kelių metų bėgyje vykdant nuolatinę programinę priežiūrą

geriamojo vandens saugos ir kokybės rodiklių nukrypimų nuo normos neaptikta.

Periodinės (audito) programinės priežiūros metu turi būti nustatyta ir užregistruota

(paprastai per kalendorinius metus) ar šie: mikrobiologiniai-žarninių enterokokų, toksiniai

(cheminiai)- stibis, arsenas, benzinas, benzpirenas, boras, bromatas, kadmis, chromas, varis,

cianidai, 1,2 dichloretanas, fluoridas, švinas, gyvsidabris, nikelis, nitratas, nitritas, pesticidai,

pesticidų suma, daugiacikliniai aromatiniai angliavandeniai, selenas, tetrachloretenas ir

trichloretenas, haloformų suma, indikatoriniai- aliuminis, chloridas, bendroji geležis,

manganas, permanganato indeksas, sulfatas, natris, bendroji organinė anglis, kolonijas

sudarančių vienetų skaičius 1ml 22oC temperatūroje, geriamojo vandens saugos ir kokybės

rodikliai nebuvo didesni už ribinius ar specifikuotus ir ar dėl to negalėjo kilti potencionalus

pavojus vartotojų sveikatai. Periodinei programinei priežiūrai privalomas vienas mėginių

skaičius per metus ir atliktas tyrimas. Gauti tyrimų rezultatai pateikti 6 lentelėje.

42

6 lentelė Periodinės programinės priežiūros metu gauti vandens tiekimo įmonėje geriamojo

vandens saugos ir kokybės rodikliai

Rodiklio pavadinimas Mato

vienetas

Ribinė rodiklio

vertė, ne daugiau

kaip

Rodikliai

2006 metais 2007 metais

Žarniniai enterokokai skaičius 0 0 0Stibis µg/l 5 <1 <1Arsenas µg/l 10 3 1Benzenas µg/l 1,0 <1 -Benzpirenas µg/l 0,010 0,002 0,002Boras mg/l 1,0 0,27 0,07

43

Bromatas µg/l 25 5 5Kadmis µg/l 5,0 <0,5 <0,3Chromas µg/l 50 <1 2Varis mg/l 2,0 0,007 0,002Cianidai µg/l 50 <1 -1,2 dichloretenas µg/l 3,0 <0,5 <2Fluoridas mg/l 1,5 0,17 0,23Švinas µg/l 25 1 <1Gyvsidabris µg/l 1,0 0,032 0,023Nikelis µg/l 20 1 1Nitratas mg/l 50 2,77 3,94Nitritas mg/l 0,50 0,018 0,052Pesticidų suma µg/l 0,50 <0,5 -Daugiacikliniai aromatiniai

angliavandeniai

µg/l 0,10 <0,01 <0,01

Selenas µg/l 10 <1 <1Tetrachloretenas µg/l 10 <1,1 <0,1Haloformų suma µg/l 150 <0,1 <0,1Aliuminis µg/l 200 - 3Chloridas mg/l 250 7.5 12,55Bendroji geležis µg/l 200 65 40Manganas µg/l 50 42 34Permanganato indeksas mg/l O2 5,0 2,11 3.62Sulfatas mg/l 250 61,8 32,6Natris mg/l 200 28,4 10,4KSVS skaičius 0 0 0Bendroji organinė anglis mg/l - - -

Iš 6 lentelės matyti, kad neatlikti tyrimai 2006 ir 2007 metais bendrosios

organinės anglies atžvilgiu, o 2007 metais benzeno, cianidų, pesticidų sumos atžvilgiu. Tai

leidžia HN-24 , nurodydama, kad jei pastarieji rodikliai dvejus metus iš eilės neviršijo ribinių

verčių bei galima įrodyti, kad vertės iki vartojimo vietų iš esmės nepasikeis, o organinės

anglies vertės nustatinėti nereikia, jei geriamojo vandens tiekimo objekto teritorijai per dieną

tiekiama ne daugiau kaip 10000 m3 vandens. Todėl šie rodikliai ir nebuvo analizuojami.

Remiantis nuolatinei ir periodinei programinei priežiūrai imtų mėginių gautais

tyrimų rezultatais galima daryti išvadą, kad geriamajame vandenyje, tiekiamame iš Raseinių

vandenvietės, nei vienas iš ištirtų rodiklių neviršijo specifikuotos ar ribinės rodiklio vertės.

Galima daryti išvadą, kad geriamasis vanduo atitinka saugos ir kokybės reikalavimus.

Paslaugos tiekėjas teikia vartotojui tik saugią paslaugą, siekdamas nuolat gerinti kokybę ją

nuolat matuodamas ir nesibaimindamas, jog iškilus trūkumams, bus apkaltinti leidę tiems

trūkumams susidaryti. Siekiama stebėti vandens kokybės pakitimus, aiškintis pakitimų

priežastis, o iškilus būtinybei, bus imtasi priemonių jas pašalinti.

3.2. Vandens vartotojų (maisto tvarkymo subjektų) gaunami geriamojo vandens

kokybės rodikliai

44

Vanduo yra mitybos elementas ir priskiriamas maistui. Todėl valstybės

institucijos vykdo geriamojo ir maistui tvarkyti naudojamo vandens saugos ir kokybės

rodiklių kontrolę. Vanduo, naudojamas maistui, gali būti užterštas mineraliniais, organiniais,

biologiniais teršalais. Tekančio vamzdynais vandens kokybė neišvengiamai keičiasi,

vandenruošos įrenginiuose buvusią deguoninę aplinką vėl keičia bedeguoninė vamzdynų, jais

tekantis vanduo sąveikauja su vamzdynų metalais, tuose vamzdynuose apsigyvena įvairūs

mikroorganizmai ir net pirmuonys. Didžiausią pavojų žmogaus sveikatai kelia biologinė

vandens tarša. Bakterijų augimui ir dauginimuisi būtinos šios sąlygos: maistas, šiluma, laikas

ir vanduo. Mikroorganizmų- patogeninių bakterijų- poveikis žmogaus organizmui visuomet

yra ūmus. Todėl mikrobiniai reikalavimai yra griežti ir laikytis jų besąlygiškai būtina.

Geriamojo vandens tiekėjai už geriamojo vandens saugą ir kokybę atsako iki

įvadų į maisto tvarkymo įmonėms priklausančių pastatų vidaus vandentiekį. Toliau už

vandens kokybę atsako vartotojas. Būtent šioje vandens kelio pas vartotoją atkarpoje gali būti

vienaip ar kitaip sugadinama jo kokybė. HN-24 reikalauja, kad maisto tvarkymo įmonės taip

pat atliktų periodinę ir nuolatinę programinę geriamojo vandens priežiūrą tokiu pat dažnumu

kaip ir geriamąjį vandenį tiekianti įmonė. Tačiau ši higienos norma daro išlygas maisto

tvarkymo įmonėms per dieną sunaudojančioms iki 100 m3 geriamojo vandens. Ji leidžia

programinei priežiūrai per metus imamų geriamojo vandens mėginių normas derinti su

teritorine valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, atsižvelgiant į konkrečius geriamojo

vandens naudojimo maistui tvarkyti tikslus, būdus ir sąlygas bei galutinio maisto produkto

saugos ir kokybės reikalavimus.

Maisto gamybos įmonėse naudojamo geriamojo vandens mėginių , nuolatinei

programinei priežiūrai imamų vandens vartojimo vietose, turi būti ne mažiau kaip du per

metus, o periodinei priežiūrai ne mažiau kaip vienas per metus. Suderinus su valstybine

veterinarijos tarnyba, viešojo maitinimo ir gamybos įmonėms nuolatinei programinei

priežiūrai privalomas mėginių skaičius yra du per metus, prekybos įmonėms- vienas per

metus. Periodinei priežiūrai privalomas vienas mėginių skaičius per metus. Tyrimai atlikti

pagal HN-24 reikalavimus. Gauti tyrimų rezultatai 2006 metais pateikti 7 lentelėje ir 2007

metais 8 lentelėje.

7 lentelė. Nuolatinės ir periodinės programinės priežiūros metu maisto tvarkymo įmonėse

gauti geriamojo vandens saugos ir kokybės rodikliai 2006 metais

45

Maisto

tvarkymo

įmonės

Įmonių

skaičius

viso

Nuolatinė programinė priežiūra Periodinė programinė priežiūra

Privalomas

mėginių

skaičius

per metus

Paimta

mėginių

per metus

Neatitiko

specifikuota

rodiklio

vertė

Privalomas

mėginių

skaičius

per metus

Paimta

mėginių

per metus

Neatitiko

ribinio

rodiklio

vertėGamybos

įmonės

11 2 22 0 1 11 0

Viešojo

maitinimo

įmonės

95 2 190 2 1 95 1

Prekybos

įmonės

150 1 150 4 1 150 0

Analizuojant 2006 metų tyrimų rezultatus pastebėta, kad vykdant nuolatinę

programinę priežiūrą viešojo maitinimo įmonėse geriamojo vandens rodikliai neatitiko HN-

24 reikalavimų du kartus, o prekybos įmonėse net keturis kartus. Viešojo maitinimo įmonėse

nustatyti šie neatitikimai: indikatoriniai- koliforminių bakterijų nustatyta 5 vienetai/100ml

vandens, drumstumas nustatytas 27 DV pagal formaziną. Prekybos įmonėse nustatyti šie

neatitikimai: indikatoriniai- koliforminių bakterijų nustatyta 10 vienetų/100ml vandens ,

dviejuose įmonėse amonis- 1,64mg/l ir 0,81mg/l, mikrobiniai- Escherichia coli nustatyta 10

vienetų/100 ml vandens.

Vykdant periodinę programinę priežiūrą viešojo maitinimo įmonėse geriamojo

vandens rodikliai neatitiko HN-24 reikalavimų vieną kartą: mikrobiniai- žarninių enterokokų

68 vienetai/100 ml vandens.

8 lentelė. Nuolatinės ir periodinės programinės priežiūros metu maisto tvarkymo įmonėse

gauti geriamojo vandens saugos ir kokybės rodikliai 2007 metais

Maisto

tvarkymo

įmonės

Įmonių

skaičius

viso

Nuolatinė programinė priežiūra Periodinė programinė priežiūra

Privalomas

mėginių

skaičius

per metus

Paimta

mėginių

per metus

Neatitiko

specifikuota

rodiklio

vertė

Privalomas

mėginių

skaičius

per metus

Paimta

mėginių

per metus

Neatitiko

ribinio

rodiklio

vertėGamybos

įmonės

11 2 22 0 1 11 0

Viešojo

maitinimo

įmonės

93 2 186 4 1 93 1

Prekybos 182 1 182 4 1 182 0

46

įmonės

Analizuojant 2007 metų tyrimų rezultatus pastebėta, kad vykdant nuolatinę

programinę priežiūrą viešojo maitinimo įmonėse ir prekybos įmonėse geriamojo vandens

rodikliai neatitiko HN-24 reikalavimų po keturis kartus. Viešojo maitinimo įmonėse nustatyti

šie neatitikimai: indikatoriniai- dviejuose įmonėse drumstumas nustatytas 40 DV pagal

formaliną ir 29 DV pagal formaliną, dviejuose įmonėse amonis nustatytas 2,87 mg/l ir 1,12

mg/l. Prekybos įmonėse nustatyti šie neatitikimai: indikatoriniai- keturiose įmonėse amonis-

1,64mg/l, 1,04 mg/l, 1,37 mg/l ir 1,21 mg/l.

Vykdant periodinę programinę priežiūrą viešojo maitinimo įmonėse geriamojo

vandens rodikliai neatitiko HN-24 reikalavimų vieną kartą: toksiniai (cheminiai)- nitratų

kiekis rastas 60 mg/l.

Atliekant 2006 ir 2007 metų gautų tyrimo rezultatų analizę, pastebėta, kad visi

šie neatitikimai geriamojo vandens reikalavimų HN-24 pasitaikė tik tose įmonėse, kurios yra

kaimų gyvenvietėse ir jas aptarnauja smulkūs geriamojo vandens tiekėjai. Smulkūs geriamojo

vandens tiekėjai neatlieka HN-24 keliamų reikalavimų programinei ir nuolatinei priežiūrai

atlikti. Todėl labai sunku spręsti, kurioje vandens kelio pas vartotoją dalyje kinta geriamojo

vandens kokybės ir saugos rodikliai. Šių tiekėjų eksploatuojama įranga susidėvėjusi, trūksta

kvalifikuotų specialistų, trūksta lėšų techniniai priežiūrai, eksploatacijai ir programinei

priežiūrai. Nustačius saugos reikalavimų pažeidimus vandenvietėse, informuojamos

savivaldos institucijos, Sveikatos ir apsaugos ir Aplinkos ministerijos. Tokiu būdu buvo 2007

metais rajone sustabdyta eksploatacija ir smulkios individualios vandenvietės, kurioje

nustatytas padidintas nitratų kiekis.

Taigi, apibendrinant gautus rezultatus, galima teigti, kad geriamasis vanduo,

gaunamas iš stambaus geriamojo vandens tiekėjo, yra kokybiškas ir saugus, bei dėl geros

vamzdynų kokybės maisto tvarkymo įmonėse nekeičia savo savybių. Smulkūs individualūs

vandens tiekėjai negarantuoja vartotojui geriamojo vandens kokybės.

3.3. Vartotojų žinios bei požiūris į geriamojo vandens kokybę, bei vandens kokybės

gerinimo būdus

3.3.1. Tiriamosios grupės charakteristika

Vandens tiekimo paslaugos vertinamos kaip savaime suprantamas kasdieninis

dalykas. Nuo vandentvarkos ūkio darbo priklauso gyventojų gyvenimo sąlygos, įmonių ir

47

organizacijų darbo ritmas, žmonių sveikata. Vartotojai nemato kaip vanduo yra išgaunamas,

kaip pasiekia vartotoją. Todėl labai svarbu, kad jie kuo daugiau žinotų apie vandens ūkį,

vandens kokybę bei su ja susijusius padarinius. Anketine apklausa buvo siekiama ištirti ir

įvertinti geriamojo vandens vartotojų žinias bei informuotumą apie geriamojo vandens

kokybę ir saugą. Duomenys gauti apklausiant maisto tvarkymo subjektus. Maisto tvarkymo

subjektai pasirinkti dėl to, kad būtent čia daromas bet koks poveikis maistui arba veiksmai su

juo ar atskiromis jo sudedamosiomis dalimis (įskaitant maisto gaminimą, ruošimą,

perdirbimą, pakavimą, laikymą, saugojimą, vežimą, paskirstymą, tiekimą, pateikimą parduoti,

pardavimą) ir būtent čia didžiausi rizika patekti ir išplisti užkratui. Raseinių rajone vandenį

naudoja 286 maisto tvarkymo subjektai. Jiems visiems buvo išdalintos anketos, gauta

užpildytų 286.

Didžiausią atsakiusiųjų į anketas dalį 182 arba 63,6 proc. respondentų sudarė

prekybos įmonių atstovai. Viešojo maitinimo įmonių atstovai sudarė 93 arba 32,5 proc. ir

gamybos įmonių atstovai- 11 arba 3,9 proc. (žr. 2 pav.).

Prekybos įmonės 63,6% (182)

Gamybos įmonės 3,9% (11)

Viešojo maitinimo

įmonės 32,5% (93)

2 pav. Maisto tvarkymo subjektų pasiskirstymas pagal įmonių paskirtį.

Daugiausia į anketas atsakė maisto tvarkymo subjektų vadovai- 146 arba 51,0

proc. respondentų. Maisto tvarkymo įmonių savininkai sudarė 75 arba 26,3 proc. ir kiti

darbuotojai- 65 arba 22,7 proc. atsakiusiųjų (žr. 3 pav.).

48

Įmonių kiti darbuotojai22,7% (65)

Įmonių savininkai26,3% (75)

Įmonių vadovai51,0% (146)

3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal asmenų atsakomybę įmonėje

Pagal tikimybę atsirasti taršai ir mikroorganizmų dauginimuisi maisto tvarkymo

subjektuose, jie yra skirstomi į mažos rizikos (maža tikimybė atsirasti taršai ir

mikroorganizmų dauginimuisi), vidutinės rizikos (maistas gali būti užterštas, tačiau maisto

savybės nesudaro palankių sąlygų mikroorganizmų dauginimuisi ir maistas naudojamas

tolimesniam perdirbimui) bei padidintos rizikos (didelė tikimybė atsirasti taršai ir

mikroorganizmų dauginimuisi). Pasidomėta respondentų žiniomis apie tai ar jie žino kokiai

rizikos grupei priklauso . Didžioji respondentų dalis, net 182 arba 63,6 proc., nežinojo kokiai

grupei priskiriamas maisto tvarkymo subjektas. 90 arba 31,5 proc. žino kad priskiriami mažos

rizikos grupei, o 14 arba 4,9 proc.- kad priskiriami padidintos ir vidutinės rizikos subjektams.

Atkreipiant dėmesį į tai, kad stambieji geriamojo vandens tiekėjai vartotojams

tiekia kokybišką ir saugų geriamąjį vandenį, labai svarbu iš kur maisto tvarkymo įmonės

gauna geriamąjį vandenį. Apklausa parodė, kad didžioji dauguma respondentų net 269 arba

94,1 proc. gauna geriamąjį vandenį iš stambiųjų geriamojo vandens tiekėjų. Likę 17 arba 5,9

proc. apsirūpina geriamuoju vandeniu iš individualių smulkių vandens tiekėjų (žr. 4 pav.).

49

Iš smulkių vandens tiekėjų

5,9% (17)

Iš stambių vandens tiekėjų

94,1% (269)

4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal apsirūpinimo būdą geriamuoju vandeniu

Nagrinėjant gautus duomenis įmonių paskirties grupėje pastebėta, kad 98,9 proc.

prekybos įmonių, 81,8 proc. gamybos įmonių ir 86,0 proc. viešojo maitinimo įmonių yra

stambiųjų vandens tiekėjų teikiamų paslaugų vartotojai (žr.5 pav.). Tyrimų rezultatai rodo, kad

didžioji rajono maisto tvarkymo subjektų dalis apsirūpina geriamuoju vandeniu iš stambių

vandens tiekėjų (χ2=21,327, p=0.000, lls=2).

5 pav. Respondentų pasiskirstymas (%) pagal vandens tiekimą (χ2=21,327, p=0.000, lls=2).

Respondentai pagal geriamojo vandens panaudojimą pasiskirstė sekančiai:

maisto produktų gamyboje naudoja vandenį 30 arba 10 proc. arba respondentų, buitinėms

reikmėms - 117 arba 41 proc., maisto produktų gamyboje ir buitinėms reikmėms - 139 arba 49

proc.

3.3.2.Geriamojo vandens tiekimo charakteristika

Viešojo maitinimo, maisto gamybos ir prekybos įmonės suinteresuotos gaminių

kokybe, atitinkančia jai keliamus reikalavimus. Todėl svarbu žinoti iš kur įmonė gauna

vandenį, kokios jis kokybės, už ką mokami pinigai ir į ką galima kreiptis iškilus problemoms.

Apie tai kas tiekia vandenį, iš 285 atsakiusiųjų beveik visi respondentai (99,3 proc.) atsakė

kad yra informuoti apie vandens tiekėjus ir tik 0,7 proc., nežino kas jiems tiekia vandenį.

Respondentų nuomonių pasiskirstymas pagal priklausymą įmonės paskirčiai, atsakomybę

įmonėje bei apsirūpinimo geriamuoju vandeniu būdą parodyti 6 paveikslėlyje. Remiantis

šiais respondentų pateiktais duomenimis galima teigti kad įmonės turi informacijos apie

geriamojo vandens tiekėjus.

50

%98,9

81,8 86,0

1,1

18,214,0

0

20

40

60

80

100

Stambūs vandenstiekėjai,proc.

Smulkūs individualūspaslaugų tiekėjai,

proc.

Prekybos įmonės

Gamybos įmonės

Viešojo maitinimo įmonės

100 099,3 0,798,5 1,598,6 1,4100 098,9 1,1100 099,5 0,5

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Stambių tiekėjų paslaugų vartotojai

Smulkių individualių tiekėjų paslaugų vartotojai

Įmonių darbuotojai

Įmonių savininkai

Įmonių vadovai

Viešojo maitinimo įmonės

Gamybos įmonės

Prekybos įmonės

Žino Nežino

6 pav. Respondentų pasiskirstymas (%) pagal žinias apie vandens tiekėjus

Maisto tvarkymo subjektai bei maisto kontrolės institucija privalo būti

informuoti geriamojo vandens tiekėjų apie geriamojo vandens tiekimo sutrikimus, vykdomus

pakeitimus ar išryškėjus vandens teršimo požymiams. Šios informacijos valdymas susijęs su

tolesniu veiklos vykdymu, nes sutrikus vandens tiekimui- tolimesnė veikla draudžiama.

Tačiau net 241 arba 84,9 proc. respondentų pareiškė nuomonę, jog negauna iš tiekėjų

informacijos apie numatomus veiksmus, susijusius su vandens tiekimo nutraukimu, ir tik 43

arba 15,1 proc. yra gavę tokią informaciją.

Išanalizavus respondentų atsakymus pagal įmonių paskirtį nustatyta (žr. 7 pav.),

kad 94,5 proc. prekybos įmonių negauna informacijos iš vandens tiekėjų apie numatomus

darbus susijusius su geriamojo vandens tiekimo nutraukimu. Taip pat 63,6 proc, gamybos

įmonių bei 68,1 proc. viešojo maitinimo įmonių negauna minėtos informacijos iš vandens

tiekėjų (χ2=36,854, p=0.000, lls=2).

51

5,5

36,4 31,9

*

94,5

63,6 68,1

0

20

40

60

80

100

Gauna informaciją,proc.

Negauna informacijos,proc.

Prekybos įmonės

Gamybos įmonės

Viešojo maitinimo įmonės

%

7 pav. Vartotojų pasiskirstymas (%) pagal gaunamą iš tiekėjų informaciją apie numatomus

darbus, susijusius su vandens tiekimo nutraukimu (χ2=36,854, p=0.000, lls=2, *-p<0,05

lyginant su negaunančiais informacijos).

Remiantis 7 paveiksle pateikta respondentų nuomone galima teigti, kad

mažiausia informacijos iš vandens tiekėjų apie numatomus darbus susijusius su geriamojo

vandens tiekimo nutraukimu gauna prekybos įmonės.

Respondentų nuomone mažiausia informacijos apie numatomus darbus,

susijusius su vandens tiekimo nutraukimu, iš vandens tiekėjų (žr. 8 pav.) gauna įmonių

vadovai (9,6 proc.). Daugiau informacijos šiuo klausimu gauna įmonių darbuotojai (20,3

proc.) ir įmonių savininkai 21,6 proc. (χ2=7,254, p=0,027, lls=2).

8 pav. Atsakingų asmenų maisto tvarkymo subjektuose pasiskirstymas (%) pagal gaunamą iš

tiekėjų informaciją apie numatomus darbus, susijusius su vandens tiekimo nutraukimu

(χ2=7,254, p=0,027, lls=2, *-p<0,05 lyginant su negaunančiais informaciją).

Apklausos metu pastebėta, kad stambieji vandens tiekėjai vartotojams rečiau

pateikia informaciją apie numatomus darbus susijusius su vandens tiekimo nutraukimu

52

9,6

*

21,620,3

90,478,4 79,7

0

20

40

60

80

100

Gauna informaciją,proc.

Negauna informacijos,proc.

Vadovai

Savininkai

Kiti darbuotojai

%

(χ2=12,250, p=0,000, lls=1). Tuo tarpu individualūs smulkieji vandens tiekėjai apie tai (46,7

proc.) dažniau informuoja vandens vartotojus (žr. 9 pav.).

9 pav. Respondentų pasiskirstymas (%) pagal gaunamą iš tiekėjų informaciją apie numatomus

darbus, susijusius su vandens tiekimo nutraukimu (χ2=12,250, p=0,000, lls=1).

Vadovaujantis gautais apklausos rezultatais galima daryti išvadą, kad vandens

tiekėjai mažai pateikia vartotojams išankstinės informacijos apie numatomus darbus

susijusius su vandens tiekimo nutraukimu. Todėl suinteresuotoms institucijoms reikėtų

pasidomėti, ar informacijos neteikimas siejasi su geru paslaugų tiekimu, garantuojančiu gerą

vandens kokybę bei nepertraukiamą vandens tiekimą, ar dėl kitų priežasčių.

Nutrūkus geriamojo vandens tiekimui ir atsižvelgiant į tiekimo nutraukimo

priežastis, pradėjus įrenginius eksploatuoti po pertraukos, visa tai gali pabloginti vandens

saugą ir kokybę. Be to, sutrikus geriamojo vandens tiekimui, sutrinka ir įmonės veikla.

Siekiant tai išsiaiškinti, respondentų buvo paklausta ar yra kilę problemų dėl geriamojo

vandens tiekimo sutrikimo. Nutrūkęs geriamojo vandens tiekimas 37 arba 13,0 proc. įmonių

sukėlė problemų, susijusių su geriamojo vandens tiekimu, o 248 arba 87,0 proc. įmonių tai

nesukėlė problemų (žr. 9 lent.).

9 lentelė. Geriamojo vandens tiekimo sutrikimų įtaka veiklai ir jos pasiskirstymas pagal

įmonių paskirtį

Nuomonės

pareiškimas

Maisto tvarkymo įmonė Atvejai

n (proc.)

Ne Taip

53

13,4

46,7

86,6

53,3

0

20

40

60

80

100

Gauna informaciją,proc.

Negaunainformacijos, proc.

Iš stambių vandenstiekėjų

Iš smulkiųindividualių vandenstiekėjų

%

Kilę problemų dėl

geriamojo vandens

tiekimo sutrikimo

Prekybos įmonė 182 (63,8) 164 (66,1) 18 (48,7)Gamybos įmonė 11(3,9) 8 (3,2) 3 (8,1)

Viešojo maitinimo įmonė 92 (32,3) 76 (30,7) 16 (43,2)

Viso 285(100) 248(100) 37(100)

χ2=5,112; p=0,078; lls=2

Nagrinėjant gautus duomenis pagal įmonės paskirtį nepavyko rasti statistikai

reikšmingų skirtumų tarp įmonės paskirties ir kilusių problemų dėl geriamojo vandens

tiekimo sutrikimo (χ2=5,12 , p=0,078, lls=2).

Įmonės, naudojančios geriamąjį vandenį, vadovaujasi numatyta savikontrolės

sistema pagal kurią vykdo geriamojo vandens tiekimo kontrolę. Remiantis šia sistema pagal

įrašus vykdoma gamybinio proceso eigos kontrolė, kuomet galima atsekti procesus

kiekviename veiklos etape, siekiant išsiaiškinti kilusius ligos protrūkius, pagaminto

nekokybiško produkto priežastis, pažeistas technologijas. Tik 68 arba 23,8 proc. respondentų į

klausimą, kad yra užregistruoti vandens sutrikimo įmonėje atvejai atsakė teigiamai, likę 218

arba 76,2 proc. atsakė, kad nevedama jokia registracija. Remiantis 10 paveiksle pateikta

respondentų nuomone matyti, kad gamybos įmonės daugiau reaguoja į geriamojo vandens

10 pav. Vandens vartotojų pasiskirstymas (%) pagal geriamojo vandens tiekimo sutrikimo

atvejų registraciją (χ2=9,744, p=0.008, lls=2).

54

18,1

45,5

32,3

81,9

54,567,7

0

20

40

60

80

100

Užregistruoti tiekimosutrikimai, proc.

Neužregistruotitiekimo sutrikimai,

proc.

Prekybos įmonės

Gamybos įmonės

Viešojo maitinimo įmonės

%

Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas lyginant respondentų atsakomybę

įmonėje ir geriamojo vandens tiekimo nutraukimo atvejų registraciją (χ2=7,336, p=0,026,

lls=2). Didėjant asmenų atsakomybei įmonėje, didėja ir įmonės veiklos kontrolė kiekviename

veiklos etape. Tyrimo rezultatai rodo, kad įmonių savininkų nuomone 33,3 proc. atvejų buvo

vykdoma vandens tiekimo sutrikimo atvejų registraciją įmonėje. Kitos nuomonės yra

darbuotojai. Jie teigia, kad tik 13,8 proc. vandens tiekimo sutrikimo atvejų yra užregistruota

įmonėje (žr. 11 pav.).

11 pav. Atsakingų asmenų maisto tvarkymo subjektuose pasiskirstymas (%) pagal geriamojo

vandens tiekimo sutrikimo atvejų registraciją (χ2=7,336, p=0,026, lls=2).

Galima manyti, kad kiti darbuotojai jaučia mažesnę atsakomybę dėl įmonės

veiklos arba nėra pilnai susipažinę su įmonės savikontrolės reikalavimais, todėl ir nevykdoma

geriamojo vandens tiekimo sutrikimo atvejų registracija.

Nagrinėjant gautus respondentų duomenis pagal apsirūpinimo geriamuoju

vandeniu būdą ir užregistruotus atvejus, kad įmonėje buvo sutrikęs geriamojo vandens

tiekimas, nepavyko rasti statistikai reikšmingų skirtumų (χ2=0,375, p=0,054, lls=1).

Tyrimo metu respondentų buvo pasidomėta, ar yra padaryti atitinkami įrašai

įmonės dokumentuose apie geriamojo vandens nutraukimą. Tik 1 proc. respondentų

atsakiusiųjų „taip“ į klausimą apie geriamojo vandens tiekimo nutraukimo atvejų registraciją

pažymėjo, kad įmonės dokumentuose yra įrašas, patvirtinantis, kad per tą laiką įmonė veiklos

nevykdė.

Apibendrinant respondentų atsakymus galima teigti, kad vartotojai turi

informacijos apie geriamojo vandens tiekėjus. Tačiau bendradarbiavimas tarp geriamojo

vandens tiekėjų ir vartotojų, keičiantis įvairia informacija, nėra glaudus. Įmonių atsakingi

55

23,333,3

13,8

76,766,7

86,2

0

20

40

60

80

100

Registruojaatvejus, proc.

Neregistruojaatvejus, proc.

Vadovai

Savininkai

Kiti darbuotojai

%

asmenys turėtų išanalizuoti kiek įmonės veiklai ir gaminamai produkcijai įtakoja vandens

tiekimo sutrikimas bei paanalizuoti geriamojo vandens tiekiamo sutrikimų atvejų skaičių.

3.3.3. Vartotojų žinios apie geriamojo vandens kokybę ir saugą

Visi su maisto tvarkymu susiję darbuotojai turi būti supažindinti su Lietuvos

Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais maisto tvarkymą ir maisto saugą. Maistą

tvarkantys darbuotojai turi būti reguliariai informuojami apie teisės aktų, susijusių su maisto

sauga ir maisto tvarkymu, pakeitimais ir papildymais. To reikalauja pagrindiniai geros

higienos praktikos principai. 255 arba 89,2 proc. respondentų pažymėjo, jog informaciją apie

geriamojo vandens saugos reikalavimus, rodiklių įtaką žmogaus sveikatai ir/ar gaminamos

produkcijos jie gauna iš valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų, 20 arba7,0

proc. respondentų informaciją gauna iš visuomenės sveikatos specialistų, o likę 11 arba 3,8

proc. respondentų negauna informacijos.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad gaunamos informacijos pakanka vykdant veiklą

92,2 proc. respondentų, nepriklausomai nuo įmonės paskirties (χ2=1,170, p=0,557,lls=2), nuo

asmenų atsakomybės įmonėje (χ2=0,709 , p=0,701, lls=2) ir nuo apsirūpinimo geriamuoju

vandeniu būdo (χ2=0,062, p=0,803, lls=1). Gauta informacija leidžia vartotojams suprasti, kad

vartodami geros kokybės geriamąjį vandenį išvengia problemų kylančių dėl blogos kokybės

vandens. Tokios nuomonės laikosi 76,2 proc. respondentų. Likę 23,8 proc. respondentų

nesusimąsto apie problemas galinčias kilti dėl blogos kokybės vandens. Statistiškai

reikšmingų skirtumų tarp šios nuomonės ir įmonės paskirties (χ2=0,680, p=0,712, lls=2),

asmenų atsakomybės įmonėje (χ2=4,679, p=0,096, lls=2) bei apsirūpinimo geriamuoju

vandeniu būdo (χ2=0,001, p=0,980, lls=1) nenustatyta.

Lietuvos respublikos Geriamojo vandens įstatymo privalo laikytis geriamojo

vandens tiekėjai. Jis vandens vartotojams nėra labai aktualus ir apie jį vartotojai mažiau yra

girdėję. Tai patvirtina ir gauti apklausos duomenys. Tik šiek tiek daugiau nei pusė

respondentų (57,3 proc.) yra girdėję apie šį įstatymą, o likę 42,6 proc. respondentų nėra apie jį

girdėję. Nagrinėjant gautus duomenis įmonės paskirties grupėse nepavyko rasti statistikai

reikšmingų skirtumų tarp įmonės paskirties ir informacijos apie geriamojo vandens įstatymą

(χ2=3,806, p=0,149, lls=2). Informacija taip pat nepriklausė nuo asmenų atsakomybės įmonėje

(χ2=1,591, p=0,451, lls=2) bei nuo apsirūpinimo geriamuoju vandeniu būdo (χ2=0,380,

p=0,538, lls=1).

56

Lietuvos higienos norma HN-24 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės

reikalavimai“ yra privaloma geriamojo vandens vartotojams imantiems ir naudojantiems jį

maisto tvarkymo įmonėse. Įmonėse privalo būti naudojamas tik geriamojo vandens saugos ir

kokybės reikalavimus atitinkantis vanduo. Todėl labai svarbus yra geriamo vandens kokybės

valdymas iš anksto žinant jam keliamus reikalavimus ir kokybės reglamentavimo

dokumentus. 97,9 proc. respondentų yra girdėję apie HN-24 ir lygiai tiek pat (97,9 proc.)

respondentų žino, kad geriamasis vanduo turi atitikti HN-24 keliamiems vandens saugos ir

kokybės reikalavimams.

Apklausos rezultatai parodė (žr. 12 pav.), kad 98,5 proc. stambiųjų geriamojo

vandens tiekėjų paslaugomis besinaudojantys respondentai yra susipažinę su HN-24. Mažiau

ja domisi smulkių individualių geriamojo vandens tiekėjų paslaugomis besinaudojantys

respondentai (χ2=8,223, p=0,004, lls=1).

12 pav. Respondentų pasiskirstymas (%) pagal žinias apie HN-24 (χ2=8,223, p=0,004=4,

lls=1).

57

98,588,2

1,511,8

0

20

40

60

80

100

Žino HN-24, proc. Nežino HN-24, proc.

Iš stambių vandenstiekėjų gaunantysvandenįIš smulkių individualiųvandens tiekėjųgaunantys vandenį

%

Higienos normos žinojimas leidžia respondentams turėti informacijos apie

geriamojo vandens indikatorinius ir toksinius rodiklius. 74,1 proc. respondentų žino apie

geriamojo vandens indikatorinius ir toksinius rodiklius nepriklausomai nuo įmonės paskirties

(χ2=4,341 p=0,114, lls=2) ir asmenų atsakomybės įmonėje (χ2=3,839, p=0,147, lls=2).

Apibendrinant gautus duomenis galima teigti, kad vartotojai turi pakankamai

informacijos susijusios su geriamojo vandens kokybės ir saugos reikalavimais.

3.3.4. Geriamojo vandens kokybės kontrolė

Norint įvertinti geriamojo vandens kokybę reikia ją sistemingai matuoti ir

vertinti, sekti rodiklių kiekybinius skirtumus. Mėginių ėmimas yra svarbi viešai tiekiamo

geriamojo vandens programinės priežiūros dalis, kuria siekiama nustatyti , ar geriamasis

vanduo yra saugus ir sveikas vartoti, ar atitinka teisės aktuose minimalius mikrobiologinius ir

toksinius (cheminius) rodiklius. Atlikti matavimai turi teikti būtiną informaciją apie geriamojo

vandens kokybę konkrečiame taške tam tikru laiko momentu. Svarbu kad geriamojo vandens

vartotojų poreikiai ir lūkesčiai sutaptų su suinteresuotų institucijų reikalavimais. Tyrimo metu

respondentų buvo paklausta, ką jie mano apie geriamojo vandens laboratorinių tyrimų poreikį.

256 respondentai arba 89,8 proc. mano jog geriamojo vandens tyrimai reikalingi, o 29 arba

10,2 proc. respondentų laiko, kad tyrimai nereikalingi. 94,7 proc. įmonių savininkų pasisako

už tai, kad maisto tvarkymo subjektams reikia atlikti geriamojo vandens tyrimus (žr. 13 pav.).

Panašios nuomonės laikosi ir įmonių darbuotojai (93,8 proc.). Mažiausiai reikalingais

geriamojo vandens laboratorinius tyrimus laiko įmonių vadovai – taip pasisakiusių 85,5 proc.

(χ2=6,017, p=0,049, lls=2).

58

85,5

*

94,793,8

14,55,3

6,2

0

20

40

60

80

100

Reikalingas vandenstyrimas, proc.

Nereikalingasvandens tyrimas,

proc.

Vadovai

Savininkai

Kiti darbuotojai

%

13 pav. Atsakingų asmenų maisto tvarkymo subjektuose pasiskirstymas (%) pagal geriamojo

vandens tyrimų reikalingumą (χ2=6,017, p=0,049, lls=2, *-p<0,05 lyginant su savininkais)

Toks respondentų požiūris gali turėti teigiamos įtakos geriamojo vandens

laboratorinių tyrimų savalaikiam atlikimui ir maisto tvarkymo įmonės sėkmingai veiklai.

Nagrinėjant gautus apklausos duomenis pagal įmonės paskirtį, nepavyko rasti

statistikai reikšmingų skirtumų tarp įmonės paskirties ir nuomonės apie tyrimų reikalingumą,

(χ2=3,797, p=0,150, lls=2). Nuomonė apie geriamojo vandens tyrimų reikalingumą taip pat

nepriklausė ir nuo apsirūpinimo geriamuoju vandeniu būdo (χ2=0,365 , p=0,546, lls=1).

Teisingas mėginio paėmimas laboratoriniam tyrimui ir savalaikis jo pristatymas

į laboratoriją gali įtakoti tiriamų rodiklių kokybei. Visuomenės sveikatos centrai ir valstybinės

maisto ir veterinarijos tarnybos turi paruošę specialistus geriamojo vandens mėginių ėmimui.

Minėtos tarnybos teikia šią paslaugą. Todėl apklausos metu buvo pasidomėta kaip

naudojamasi minėta paslauga maisto tvarkymosi įmonėse. Atsakant į klausimą kas ima

vandens mėginius laboratoriniam tyrimui, 272 arba 95,4 proc. respondentų teigia, kad

geriamojo vandens mėginius laboratoriniams tyrimams ima specialistai, ir tik 13 arba 4,6

proc. respondentų teigia, kad tyrimams mėginius ima patys įmonių atstovai. Daugiausia

specialistų paslaugomis vandens mėginių ėmimui naudojasi prekybos įmonės- 99,5 proc. (žr.

14 pav.). Tuo tarpu gamybos ir viešojo maitinimo įmonės rečiau naudojasi specialistų

paslaugomis- atitinkamai 81,8 proc. ir 89,1 proc. (χ2=19,826, p=0,000, lls=2)

14 pav. Vandens vartotojų pasiskirstymas (%) pagal mėginių ėmimui naudojimąsi specialistų

paslaugomis (χ2=19,826, p=0,000, lls=2)

59

99,5

81,889,1

0,5

18,210,9

0

20

40

60

80

100

Mėginius imaspecialistas, proc.

Mėginius ima įmonėsatstovas, proc.

Prekybos įmonės

Gamybos įmonės

Viešojo maitinimo įmonės

%

Žymiai dažniau specialistai ima geriamojo vandens mėginius laboratoriniam

tyrimui maisto tvarkymo subjektuose, kurie yra stambių vandens tiekėjų klientai (97,8 proc.)

(žr. 15 pav.). Smulkių individualių vandens tiekėjų paslaugomis besinaudojantys respondentai

truputį daugiau nei pusė naudojasi specialistų paslaugomis (58,8 proc.). Likę 41,2 proc.

laboratoriniams tyrimams mėginius ima patys (χ2=55,674 , p=0,000, lls=2).

15 pav. Vandens tiekėjų pasiskirstymas (%) pagal mėginių ėmimui naudojimąsi specialistų

paslaugomis (χ2=55,674 , p=0,000, lls=2, *-p<0,05 lyginant su smulkių individualių vandens

tiekėjų paslaugų vartotojais ).

Nagrinėjant gautus duomenis pagal asmenų atsakomybę įmonėje nepavyko rasti

statistikai reikšmingų skirtumų tarp asmenų atsakomybės įmonėje ir mėginių paėmimo

galimybių (χ2=1,199, p=0,549, lls=2).

Remiantis tyrimo duomenimis galima teigti, kad maisto tvarkymo subjektai

naudojasi specialistų paslaugomis paimant mėginius geriamojo vandens tyrimams ir tokiu

būdu stengiamasi išvengti veiksnių, galinčių įtakoti tyrimo rezultatams. Pažymėtina, kad

smulkūs individualūs geriamojo vandens tiekėjai galėtų dažniau pasinaudoti specialistų

teikiamomis paslaugomis.

Geriamojo vandens tiekėjai stengiasi, o geriamojo vandens vartotojai reikalauja

kiek įmanoma geresnės vandens kokybės. Todėl labai svarbu kokybės matavimo sistemos

sukūrimas ir jos diegimas. Pažymėtina, kad kokybei matuoti reikia daug laiko, pastangų ir

išteklių. Atsižvelgiant į tai, Maisto įstatymas nurodo, kad valstybinei maisto kontrolei atrinktų

bandinių laboratorinius tyrimus atliktų akredituotos laboratorijos. Nes būtent jos gali

užtikrinti aukštą paslaugų kokybę. Tyrimo metu paaiškėjo, kad 243 arba 85 proc. respondentų

60

97,8

*58,8

2,2

41,2

0

20

40

60

80

100

Mėginius imaspecialistas, proc.

Mėginius imaįmonės atstovas,

proc.

Iš stambių vandenstiekėjų gaunantysvandenį

Iš smulkių vandenstiekėjų gaunantysvandenį

%

naudojasi valstybinės veterinarijos tarnybos akredituotų laboratorijų teikiamomis

paslaugomis, o 42 arba 14,7 proc. respondentų- visuomenės sveikatos centrų akredituotų

laboratorijų teikiamomis paslaugomis.

Išanalizavus respondentų atsakymus pagal įmonės paskirtį nustatyta (žr.16 pav.)

kad gamybos įmonės 100 proc. atlieka tyrimus tik valstybinės veterinarijos tarnybos

laboratorijose. Šios valstybinės institucijos paslaugomis naudojasi ir 89,6 proc. prekybos

įmonių bei 75,3 proc. viešojo maitinimo įmonių (χ2=11,796 p=0,003, lls=2).

16 pav. Vandens vartotojų pasiskirstymas (%) pagal geriamojo vandens tyrimų atlikimo vietą

(χ2=11,796 p=0,003, lls=2)

87,3 proc. stambiųjų vandens tiekėjų paslaugomis besinaudojančių vartotojų ir

52,9 proc. individualių smulkių tiekėjų paslaugomis besinaudojančių vartotojų (žr. 17 pav.)

tyrimus atlieka valstybinės maisto ir veterinarijos laboratorijose (χ2=15,031 , p=0,000, lls=1).

61

10,4

0

24,7

89,6100

75,3

0

20

40

60

80

100

Visuomenėssveikatos centro

laboratorija, proc.

Valstybinės maisto irveterinarijos

tarnyboslaboratorija, proc.

Prekybos įmonės

Gamybos įmonės

Viešojo maitinimoįmonės

%

12,7

*52,9

12,7

47,1

0

20

40

60

80

100

VMVT laboratorija,proc.

VSC laboratorija, proc.

Iš stambių vandenstiekėjų

Iš smulkių vandenstiekėjų

%

17 pav. Vandens tiekėjų pasiskirstymas (%) pagal laboratorinių tyrimų atlikimą (χ2=15,031 ,

p=0,000, lls=1, *-p<0,05 lyginant su smulkių individualių vandens tiekėjų paslaugų

vartotojais).

Analizuojant asmenų atsakomybę įmonėje pagal geriamojo vandens tyrimų

atlikimą pasirenkant akredituotą laboratoriją, statistikai reikšmingų skirtumų tarp požymių

nenustatyta (χ2=3,644 , p=0,162, lls=2).

Pagal atliktą apklausą matyti, kad didžioji dalis geriamojo vandens tyrimų

atliekami valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos akredituotose laboratorijose. Tokį

rezultatą gali įtakoti tai, kad Geriamojo vandens įstatymas įgalioja vandens saugos ir kokybės

kontrolę atlikti maisto kontrolės institucijai. Pastaroji funkcija yra priskirta Valstybinei maisto

ir veterinarijos tarnybai. Tačiau svarbiausia tai, kad tyrimai atliekami akredituotose

laboratorijose, ir tai garantuoja aukštą tyrimų kokybę.

Geriamojo vandens kokybe siekiama kad jis būtų tinkamas gėrimui ir žmogaus

higienos reikmėms. Todėl analičių verčių dydžiai turi garantuoti , kad vartotojas galėtų visą

gyvenimą gerti tokį vandenį, nerizikuodamas sveikata. Tokiu pagrindu normatyviniuose

dokumentuose atrinkti geriamojo vandens taršos mikrobiologiniai ir cheminiai rodikliai pagal

kuriuos yra vykdoma kontrolė.

Tyrimo metu norėjome išsiaiškinti respondentų informuotumą, žinias apie

atliekamus vandens tyrimus bei jų apimtis. 251 arba 87,8 proc. respondentų mano, kad jų

įmonėje atliekami geriamojo vandens cheminiai ir mikrobiologiniai tyrimai, o likę 32 arba

11,2 proc. respondentų nuomone maisto tvarkymo įmonėje atliekami tik mikrobiologiniai

tyrimai. Geriausiai informuoti apie savo įmonėje atliekamus geriamojo vandens laboratorinius

tyrimus yra viešojo maitinimo įmonių respondentai. 95,6 proc. jų nurodė, kad įmonėse

atliekami mikrobiologiniai ir cheminiai geriamojo vandens tyrimai (žr. 18 pav.). Panašios

nuomonės prisilaiko ir 90,0 proc. gamybos įmonių respondentų. Mažiausiai apie tai, kokie

įmonėje atliekami tyrimai, žino prekybos įmonių atstovai (85,2 proc.) χ2=6,610 p=0,037

lls=2).

62

85,2 90,0 95,6

14,8 10,0

4,40

20

40

60

80

100

Mikrobiologiniai ircheminiai tyrimai,

proc.

Mikrobiologiniaityrimai, proc.

Prekybos įmonės

Gamybos įmonės

Viešojo maitinimoįmonės

%

85,2 90,0 95,6

14,8 10,0

4,40

20

40

60

80

100

Mikrobiologiniai ircheminiai tyrimai,

proc.

Mikrobiologiniaityrimai, proc.

Prekybos įmonės

Gamybos įmonės

Viešojo maitinimoįmonės

%

18 pav. Vandens vartotojų pasiskirstymas (%) pagal geriamojo vandens tyrimus (χ2=6,610

p=0,037 lls=2)

Nagrinėjant gautus duomenis dėl atliekamų laboratorinių geriamojo vandens

tyrimų pagal asmenų atsakomybę įmonėje nepavyko rasti statistikai reikšmingų skirtumų tarp

asmenų atsakomybės ir nuomonės apie tyrimų reikalingumą, (χ2=0,859, p=0,651, lls=2).

Nuomonė apie geriamojo vandens tyrimų reikalingumą taip pat nepriklausė ir nuo

apsirūpinimo geriamuoju vandeniu būdo (χ2=0,433 , p=0,511, lls=1).

Išanalizavus respondentų nuomonę apie atliekamus geriamojo vandens

laboratorinius tyrimus, galima daryti išvadą, kad įmonėse nepakanka informacijos apie maisto

tvarkymo subjektuose vykstančius savikontrolės sistemoje numatytus procesus, nes

analizuojant šio darbo 3.2 poskyryje maisto tvarkymo subjektuose gautus tyrimo rezultatus

buvo pastebėta, kad įmonėse vykdomi geriamojo vandens laboratoriniai tyrimai prisilaikant

HN-24 reikalvimų. Tačiau apklausa parodė, kad ne visose įmonėse šie tyrimų rezultatai yra

aptariami bei analizuojami.

Tik nuolatinė geriamojo vandens kokybės kontrolė bei gautų laboratorinių

tyrimo rezultatų analizė leidžia palaikyti aukščiausią vandens kokybės lygį ir išvengti

apsinuodijimų maistu. Tačiau didžioji dalis (161 arba 56,3 proc.) respondentų gautus

geriamojo vandens tyrimo rezultatus analizuoja ir įvertina tik atvykus kontroliuojančios

tarnybos specialistams. Mažiau nei pusė respondentų (124 arba 43,4 proc.) patys analizuoja ir

įvertina gautus tyrimų rezultatus. Gautų tyrimų rezultatais daugiausia domisi viešojo

maitinimo įmonės. Jose 63,4 proc. respondentų nuomone gautus tyrimų rezultatai yra

analizuojami ir įvertinami (žr. 19 pav.). Tuo tarpu mažiausiai gautais geriamojo vandens

tyrimų rezultatais domisi prekybos įmonės. Jose tyrimų rezultatai įvertinami net 67,0 proc. tik

atvykus kontroliuojančios tarnybos specialistams. Pusėje gamybos įmonių (50,0 proc.) taip

pat vandens laboratorinių tyrimų rezultatai įvertinami tik atvykus kontroliuojančios tarnybos

specialistams (χ2=23,433, p=0,000, lls=2).

63

33,0

50,0

63,4 67,0

50,0

36,6

0

20

40

60

80

100

Taip, proc. Tik atvykuskontroliuojančios

tarnybosspecialistams, proc.

Prekybos įmonės

Gamybos įmonės

Viešojo maitinimoįmonės

%

19 pav. Vandens vartotojų pasiskirstymas (%) pagal gautų tyrimo rezultatų vertinimą

(χ2=23,433, p=0,000, lls=2)

Daugiau gautais geriamojo vandens tyrimų rezultatais domisi individualių

smulkių vandens tiekėjų paslaugomis besinaudojantys vartotojai. Jų 82,4 proc. gautus

rezultatus įvertina patys (žr. 20 pav.). Tuo tarpu didžiųjų vandens tiekėjų paslaugomis

besinaudojantys vartotojai tik 41,0 proc. įvertina patys gautus iš laboratorijos tyrimų

rezultatus (χ2=11,098, p=0,001, lls=1).

20 pav. Vandens tiekėjų pasiskirstymas (%) pagal tyrimo rezultatų įvertinimą (χ2=11,098,

p=0,001, lls=1, *-p<0,05 lyginant su kontroliuojančia organizacija).

64

41,0

*

82,459,0

17,6

0

20

40

60

80

100

Taip, proc. Tik atvykuskontroliuojančiai

organizacijai,proc.

Iš stambių vandenstiekėjų

Iš smulkių individualiųvandenstiekėjų

%

Vartotojai, besinaudojantys smulkių individualių vandens tiekėjų paslaugomis,

statistiškai patikimai dažniau domisi geriamojo vandens tyrimų rezultatais, nei vartotojai,

gaunantys vandenį iš stambių vandens tiekėjų. Šį skirtumą galima paaiškinti tuo, kad galbūt

vartotojai labiau nepasitiki tiekėju ir suinteresuoti vandens kokybe.

Nagrinėjant gautus duomenis dėl atliekamų laboratorinių geriamojo vandens

tyrimų pagal asmenų atsakomybę įmonėje nepavyko rasti statistikai reikšmingų skirtumų tarp

asmenų atsakomybės įmonėje ir nuomonės dėl gautų iš laboratorijos tyrimų rezultatų

įvertinimo (χ2=5,360, p=0,069, lls=2).

Kontroliuojančioms organizacijoms reiktų paanalizuoti maisto tvarkymo

įmonėse gautų geriamojo vandens tyrimo rezultatų neįvertinimo priežastis. Tai gali būti žinių

ir kompetencijos trūkumas rezultatų įvertinimui, neatsakingumas ar kitos priežastys. Ypač tai

aktualu gamybos ir viešojo maitinimo įmonėse, nes dalis šių įmonių patenka į padidintos ar

vidutinės rizikos objektų sąrašą, kur ypač analizuoti ir įvertinti rezultatus yra būtina. Būtent

tose įmonėse didelė tikimybė atsirasti taršai ir kilti grėsmei apsinuodijimui maistu.

Gautus geriamojo vandens tyrimo rezultatus būtina įvertinti pagal HN-24

nustatytus saugos ir kokybės rodiklius. Nustačius geriamojo vandens rodiklių verčių

nukrypimus būtina įvertinti ar tų rodiklių pažeidimai nėra susiję su kokia nors rizika žmonių

sveikatai. Apie tai informuojamos visos suinteresuotos institucijos, kaip rajono savivaldybė,

geriamojo vandens tiekėjai, visuomenės sveikatos tarnyba, valstybinė maisto ir veterinarijos

tarnyba ir imtis visų reikiamų priemonių geriamojo vandens rodiklių vertėms atstatyti. Esant

reikalui visuomenės sveikatos tarnybos gali taikyti tam tikras išlygas, žinant kad tai nesukels

potencialaus pavojaus žmonių sveikatai. Tuo tikslu respondentų buvo pasidomėta ar gauti iš

laboratorijos tyrimų rezultatai atitinka minėtos higienos normos reikalavimus. 226 arba 79,3

proc. atsakiusiųjų teigia, kad gauti laboratorinių tyrimų rezultatai atitinka HN-24 nustatytus

reikalavimus, 46 arba 16,1 proc. - ne visada, o 13 arba 4,6 proc. - visiškai neanalizuoja gautų

laboratorinų tyrimų rezultatų. Nagrinėjant gautus duomenis pagal įmonės paskirtį nepavyko

rasti statistikai reikšmingų skirtumų tarp įmonės paskirties ir gautų geriamojo vandens tyrimo

rezultatų atitikimo HN-24 (χ2=1,864, p=0,761, lls=4).Gautų geriamojo vandens tyrimo

rezultatų atitikimas HN-24 reikalavimus taip pat nepriklausė ir nuo asmenų atsakomybės

įmonėje (χ2=3,711, p=0,446, lls=4), bei nuo apsirūpinimo geriamuoju vandeniu būdo

(χ2=0,854, p=0,653, lls=2).

Tyrimo metu norėjome išsiaiškinti ar respondentai pastebi geriamojo vandens

rodiklių neatitikimus HN-24 reikalavimams ir kokių jie imasi veiksmų. 44 arba 69,8 proc.

pastebėjusių neatitikimus respondentų pažymi, kad neatitikimus HN-24 reikalavimams

65

pastebėjo kontroliuojančios organizacijos specialistai. Likę 19 arba 30,2 proc. respondentų

teigia patys pastebėję neatitikimus. Viešojo maitinimo įmonių tarpe geriamojo vandens

rodiklių neatitikimus HN-24 reikalavimams patys pastebi daugiau nei pusė respondentų-56,0

proc. (žr.21 pav.), gamybos įmonėse rodiklių neatitikimus pastebi 33,3 proc., o prekybos

įmonėse 11,4 proc. respondentų (χ2=13,770, p=0,001, lls=2).

21 pav. Respondentų pasiskirstymas (%) pagal pastebėtus neatitikimus HN-24 (χ2=13,770,

p=0,001, lls=2).

Geriamojo vandens rodiklių pastebėti neatitikimai nepriklausė nuo asmenų

atsakomybės įmonėje (χ2=0,461, p=0,794, lls=2).

Tyrimo metu siekta išsiaiškinti, kokių priemonių imasi maisto tvarkymo

subjektai pastebėję geriamojo vandens rodiklių neatitikimus HN-24 reikalavimams. Nustatyta,

kad pastebėjus rodiklių neatitikimus, dažniausiai (45 arba 70,3 proc.) maisto tvarkymo

subjektai kartojo tyrimus, 14 arba 21,9 proc. informavo tiekėjus ir 5 arba 7,8 proc.- nieko

nedarė.

Respondentų buvo paklausta, kokios geriamojo vandens savybės jų netenkina.

Nepatenkintų geriamojo vandens kokybe buvo 139 respondentai, kurie ir nurodė juos

netenkinančias vandens savybes. Nuomonių išsidėstymas pateiktas lentelėje (žr. 10 lent.).

10 lentelė. Geriamojo vandens savybės, netenkinančios respondentų

SavybėsRespondentų

skaičiusProcentai

66

11,4

33,3

56,0

88,6

66,7

44

0

20

40

60

80

100

Jūs, proc. Kontroliuojantiorganizacija, proc.

Prekybos įmonės

Gamybos įmonės

Viešojo maitinimo įmonės

%

Spalva 112 80,1Kvapas 1 0,7Skonis 7 5,0

Spalva-Skonis 7 5,0Kvapas-Skonis 3 2,1

Skonis-Kietumas 1 0,7Spalva-Kvapas-Skonis-Kietumas 6 4,3

Spalva-Kvapas-Skonis 3 2,1Viso: 140 100

.

Daugiausia respondentų netenkino vandens spalva (80,1 proc.). Nepatenkintų

vandens kokybe respondentų paklausus kokių priemonių imasi vandens kokybei gerinti, 69

arba 53,5 proc. respondentų atsakė jog vandenį papildomai filtruoja, 57 arba 44,2 proc. -

reikalauja tiekėją gerinti kokybę, o 3 arba 1,3 proc.- ir filtruoja ir reikalauja vandens tiekėjų

gerinti vandens kokybę.

Analizuojant apklausos duomenis pastebėta, kad maisto tvarkymo subjektuose

skiriamas nepakankamas dėmesys geriamojo vandens laboratorinių tyrimų metu gautų tyrimo

rezultatų analizei. Įmonių atsakingi asmenys kartu su kontroliuojančiomis organizacijomis

turėtų į tai atkreipti dėmesį. Reikėtų siekti, kad kuo plačiau būtų informuoti įmonių

darbuotojai apie geriamojo vandens kokybės rodiklių svarbą, akcentuojant atitinkamų rodiklių

įtaką ir poveikį žmonių sveikatai, tokiu būdu užkertant kelią susirgimams plintantiems per

vandenį bei su maistu. Tuo pačiu maisto tvarkymo subjektai turėtų gauti informaciją ir apie

tai, kokių veiksmų jie privalo imtis, nustačius geriamojo vandens rodiklių neatitikimus HN-24

reikalavimams.

3.3.5. Geriamojo vandens kokybės valdymas

Respublikos teisiniai dokumentai nurodo, kad paslaugos tiekėjas privalo tiekti į

rinką vartotojui tik saugią paslaugą. Paslauga laikomas ir geriamojo vandens tiekimas

vartotojui. Šią paslaugą lengva įvertinti kiekybiškai. Žinant kad tiekėjas už geriamojo vandens

saugą ir kokybę atsako tik iki įvadų į maisto tvarkymo subjektus, o toliau atsako pats

vartotojas, vandens kokybė gali pablogėti ir vartotojo skirstomajame tinkle. Todėl matuojant

geriamojo vandens kokybės rodiklius lengva apčiuopti reikalavimų neatitiktis ir nustatyti

priežastis. Tyrimo metu pasidomėta respondentų dėl kieno kaltės jų nuomone atsiranda

geriamojo vandens kokybės pakitimai. 262 arba 96,3 proc. respondentų mano, kad geriamojo

67

vandens rodiklių neatitikimas gali būti dėl tiekėjų kaltės, ir tik 10 arba 3,7 proc. respondentų

teigia, kad rodiklių neatitiktis gali atsirasti ir pačioje maisto tvarkymo įmonėje.

Išanalizavus respondentų atsakymus pagal įmonės paskirtį nustatyta (žr. 22 pav.),

kad daugiausia prekybos įmonės (99,4 proc.). dėl vandens rodiklių neatitikimo kaltina

vandens tiekėjus ir beveik nepripažįsta jog vandens rodikliai gali pablogėti ir įmonės

skirstomajame tinkle (0,6 proc.). Nuomonės, kad dėl rodiklių neatitikimo kaltė tenka vandenį

tiekiančiai įmonei, laikosi ir 90,6 proc. viešojo maitinimo įmonių bei 87,5 proc. gamybos

įmonių(χ2=14,568, p=0,001, lls=2).

22 pav. Vandens vartotojų pasiskirstymas (%) pagal geriamojo vandens rodiklių neatitikimų

susidarymo priežastis (χ2=14,568, p=0,001, lls=2).

Didžioji dalis respondentų (63,6 proc.), gaunančių vandenį iš individualių

smulkių tiekėjų linkę manyti, kad rodiklių neatitikimų priežastys gali susidaryti ir pačioje

maisto tvarkymo įmonėje (žr. 23 pav.). Stambiųjų vandens tiekėjų paslaugomis

besinaudojantys vartotojai priešingai- kaltina tiekėjus (98,9 proc.), o pačios maisto tvarkymo

įmonės kaltę pripažįsta tik 1,1 proc. (χ2=116,380, p=0,000, lls=1).

68

0,6

12,59,4

99,4

87,5 90,6

0

20

40

60

80

100

Pati įmonė, proc. Vandenį tiekianti įmonė

Prekybos įmonės

Gamybos įmonės

Viešojo maitinimo įmonės

%

1,1

*

63,6

98,9

36,4

0

20

40

60

80

100

Pati įmonė, proc. Vandenį tiekiantiįmonė, proc.

Iš stambių vandenstiekėjų

Iš smulkių individualiųvandens tiekėjų

%

23 pav. Vandens tiekėjų pasiskirstymas (%) pagal geriamojo vandens rodiklių neatitikimų

susidarymo priežastis (χ2=116,380, p=0,000, lls=1,*-p<0,05 lyginant su smulkių individualių

vandens tiekėjų paslaugų vartotojais).

Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp asmenų atsakomybės įmonėje ir vandens

laboratorinių tyrimų rezultatų neatitikimų tenkančios kaltės nenustatyta (χ2=5,875, p=0,053,

lls=2).

Didžiajai daliai respondentų (254 arba 91,0 proc.) geriamojo vandens kokybės

rodiklių neatitikimas HN-24 reikalavimams įmonės veiklai įtakos neturėjo. Tačiau 25 arba 9,0

proc. respondentų teigia, kad rodiklių pakitimai turėjo įtakos jų įmonės veiklai.

Gamybos įmonėse, kuriose buvo gauti neatitinkantys vandens kokybės

reikalavimų rodikliai, net 20 proc. respondentų teigia, kad geriamojo vandens kokybės

rodiklių neatitikimas HN-24 reikalavimams turėjo įtakos įmonės veiklai (žr.24 pav.). Tuo

tarpu prekybos įmonių tarpe turėjo įtakos veiklai tik 5,0 proc. (χ2=9,955, p=0,007, lls=2).

24 pav. Vandens vartotojų pasiskirstymas (%) pagal geriamojo vandens laboratorinių tyrimų

rezultatų įtaką įmonės veiklai (χ2=9,955, p=0,007, lls=2).

69

5

2015,7

20,0

80,0 84,3

0

20

40

60

80

100

Taip, proc. Ne, proc.

Prekybos įmonė

Gamybos įmonė

Viešojo maitinimošmonė

%

Dabar jau daugelis supranta, kad įmonės sėkmė priklauso nuo to, kaip

patenkinami vartotojų poreikiai. Vartotojų pasitenkinimas, poreikiai bei lūkesčiai leidžia

tiekėjams numatyti savo veiklos kaitą ir prognozuoti perspektyvą, sėkmingai numatyti

taktinius ir strateginius planus, reikiamai pakreipti įmonės veiklą. Geriamojo vandens tiekėjų

teikiama paslauga yra pagrįsta verte. Todėl teikiant paslaugą, geriamojo vandens tiekėjams

turėtų būti aktualu vartotojų reikalavimų apklausa, kuomet būtų galima ieškoti vartotojų

požymių: patenkintųjų, nepatenkintųjų, prarastųjų, nevartotojų, prognozuoti vartotojų elgseną

ateityje ir užtikrinti grįžtamąjį ryšį. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad, jeigu leistų galimybės

54 arba 19,3 proc. vartotojų keistų vandens tiekėją, o 226 arba 80,7 proc. vartotojų naudotųsi

to paties tiekėjo paslaugomis. Norinčių pakeisti vandens tiekėją tarpe 66,7 proc. sudaro

prekybos įmonės, 24,0 proc. viešojo maitinimo įmonės ir 9,3 proc. gamybos įmonės (žr. 11

lent.).

11 lentelė. Vandens vartotojų norai keisti vandens tiekėją

Nuomonės

pareiškimas

Maisto tvarkymo įmonė Atvejai

n (proc.)

Taip

n (proc.)

Ne

n (proc.)Jei leistų galimybės

keistumėte vandens

tiekėją

Prekybos įmonė 181 (64,6) 36 (66,7) 145 (64,2)Gamybos įmonė 10 (3,6) 5 (9,3) 5 (2,2)

Viešojo maitinimo įmonė 89 (31,8) 13 (24,0) 76 (33,6)

Viso 280 (100) 54 (100) 226 (100)

χ2=7,354; p=0,025; lls=2

Jei leistų galimybės, pusė (50,0 proc.) gamybos įmonių keistų geriamojo

vandens tiekėją (žr. 25pav.). Mažiausiai vandens tiekėją norėtų keisti geriamojo viešojo

maitinimo įmonės. Jų tarpe norinčių buvo 14,6 proc.(χ2=7,354, p=0,025, lls=2).

70

25 pav. Vandens vartotojų pasiskirstymas (%) pagal geriamojo tiekėjo keitimą .(χ2=7,354,

p=0,025, lls=2).

Nagrinėjant gautus duomenis pagal asmenų atsakomybę įmonėje, nepavyko rasti

statistikai reikšmingų skirtumų tarp asmenų atsakomybės ir geriamojo vandens tiekėjo

keitimo esant galimybei (χ2= 1,234, p=0,540, lls=2). Noras keisti vandens tiekėją taip pat

nepriklausė ir nuo apsirūpinimo geriamuoju vandeniu būdo (χ2=0,555, p=0,456, lls=1).

Geriamojo vandens tiekėją norintys pakeisti respondentai daugiausia tai sieja su

geriamojo vandens kaina - 33 arba 66,0 proc. respondentų, 11 arba 22,0 proc. sieja su

geriamojo vandens kokybe, o dar 6 arba 12,0 proc. respondentų nenurodo priežasties, dėl

kurios norėtų pakeisti geriamojo vandens tiekėją.

Geriamojo vandens tiekėjų domėjimasis savo teikiamomis paslaugomis yra labai

svarbus veiksnys, leidžiantis vartotojui suvokti paslaugos kokybę. Todėl respondentų buvo

paklausta, ar kada teikėjai domėjosi savo teikiamų paslaugų kokybe. 259 arba 92,5 proc.

respondentų atsakė, kad tiekėjai nesidomėjo geriamojo vandens kokybe ir tik 21 arba 7,5

proc. respondentų teigia, kad domėjosi.

Respondentų nuomone dažniau teikiamų paslaugų kokybe geriamojo vandens

tiekėjai domėjosi gamybos įmonėse (20,0 proc.) ir prekybos įmonėse (18,2 proc.). Mažiausiai

teikiamų paslaugų kokybė tiekėjams rūpėjo prekybos įmonėse- 1,6 proc. (žr. 26 pav.)

(χ2=25,709, p=0,000, lls=2).

71

19,9

50

14,6

50,0

50,0

85,4

0

20

40

60

80

100

Taip, proc. Ne, proc.

Prekybos įmonės

Gamybos įmonės

Viešojo maitinimo įmonės

%

1,6

20 18,2

98,4

80,0 81,8

0

20

40

60

80

100

Taip, proc. Ne, proc.

Prekybos įmonės

Gamybos įmonės

Viešojo maitinimo įmonės

%

26 pav. Vandens vartotojų pasiskirstymas (%) pagal geriamojo vandens tiekėjų domėjimąsi

savo teikiamomis paslaugomis (χ2=25,709, p=0,000, lls=2).

Nustatytas statistikai reikšmingas skirtumas lyginant asmenų atsakomybę

įmonėje ir tiekėjų domėjimąsi teikiamų paslaugų kokybe. 16,7 proc. darbuotojų nurodo, kad

tiekėjai domėjosi savo teikiamų paslaugų kokybe (žr. 27 pav.). Tuo tarpu tik 8,1 proc. įmonių

savininkų ir- 3,4 proc. įmonių vadovų nurodė, kad tiekėjai domėjosi savo teikiamų paslaugų

kokybe (χ2=10,802, p=0,005, lls=2).

27 pav. Atsakingų asmenų pasiskirstymas (%) maisto tvarkymo subjektuose pagal geriamojo

vandens tiekėjų domėjimąsi savo teikiamomis paslaugomis (χ2=10,802, p=0,005, lls=2).

Pagal apsirūpinimo geriamuoju vandeniu būdą tyrimo metu nustatyta (žr. 28

pav.), kad daugiau savo teikiamomis paslaugomis domisi individualūs smulkūs vandens

72

3,4 8,116,7

96,6 91,9

83,3

0

20

40

60

80

100

Taip, proc. Ne, proc.

Vadovai

Savininkai

Kitidarbuotojai

%

tiekėjai (69,2 proc.), ir žymiai rečiau tuo domisi didieji vandens tiekėjai (4,5 proc.)

(χ2=74,884, p=0,000, lls=1).

28 pav. Vandens tiekėjų pasiskirstymas (%) pagal geriamojo vandens tiekėjų domėjimąsi

savo teikiamomis paslaugomis (χ2=74,884, p=0,000, lls=1, *-p<0,05 lyginant su smulkių

individualių vandens tiekėjų paslaugų vartotojais).

Tyrimo metu respondentų, atsakiusių kad tiekėjai domisi savo teikiamų paslaugų

kokybe, buvo pasidomėta, ar pastarieji ėmėsi veiksmų susidarančioms problemoms spręsti. 19

arba 59,4 proc. respondentų teigia, kad tiekėjai ėmėsi priemonių iškilusių problemų

sprendimui ir 13 arba 40,6 proc. tiekėjų respondentų nuomone nesiėmė jokių priemonių.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad greičiau imasi priemonių iškilusioms problemoms

spręsti smulkūs individualūs vandens tiekėjai (žr.29pav.). Jie sudarė 88,9 proc. (χ2=4,522,

p=0,033, lls=1).

29 pav. Vandens vartotojų pasiskirstymas (%) pagal geriamojo vandens tiekėjų susidariusių

problemų sprendimą (χ2=4,522, p=0,033, lls=1, *-p<0,05 lyginant su smulkių individualių

vandens tiekėjų paslaugų vartotojais).

73

4,5

*

69,2

69,2

30,8

0

20

40

60

80

100

Taip, proc. Ne, proc.

Iš stambiųvandens tiekėjų

Iš smulkiųindividualiųvandens tiekėjų

%

47,8

*

88,9

88,9

11,1

0

20

40

60

80

100

Taip,proc. Ne,proc.

Iš stambių vandenstiekėjų

Iš smulkių individualiųvandens tiekėjų

%

Žmogaus sveikata labai priklauso nuo kokybiško maisto bei vandens. Kad tai

užtikrinti, reikalingas ilgalaikis sveikatos, aplinkos ir ekonominių sektorių

bendradarbiavimas. Todėl respondentų buvo paklausta nuomonės, ką jie mano apie tai, kad

vien tik sveikatos priežiūros tarnybos pagerinti sveikatos negali, todėl būtinas susitelkimas

įvairių tarnybų bei institucijų. 268 arba 94,7 proc. respondentų pritaria tai nuomonei. Likę 15

arba 5,3 proc. mano, kad tik nuo sveikatos priežiūros tarnybų priklauso žmonių sveikata.

Tačiau nagrinėjant gautus duomenis įmonės paskirties grupėse nepavyko rasti statistikai

reikšmingų skirtumų tarp įmonės paskirties ir nuomonės dėl sveikatos gerinimo sprendimo

bendradarbiaujant tarnyboms bei institucijoms (χ2=4,971, p=0,083, lls=2). Nuomonė dėl

sveikatos gerinimo sprendimo bendradarbiaujant tarnyboms bei institucijoms taip pat

nepriklausė ir nuo asmenų atsakomybės įmonėje (χ2=0,749, p=0,688, lls=2), bei nuo

apsirūpinimo geriamuoju vandeniu būdo (χ2=0,030, p=0,861, lls=1).

Darbui su visuomene galima naudoti pačias įvairiausias priemones: straipsniai

spaudoje, televizijos laidos, pranešimai, komentarai, reklamos per radiją, atvirų durų dienos ir

ekskursijos vandentvarkos įmonėse, suinteresuotų šalių atstovų susitikimai, konferencijos,

informaciniai- reklaminiai lankstinukai, internetiniai puslapiai ir daugelis kitų priemonių.

Tyrimo metu buvo pasidomėta respondentų nuomonės apie pageidaujamus informacijos

gavimo būdus. Respondentai neatsisako žinių apie geriamojo vandens kokybę, jo rodiklių

įtaką žmogaus sveikatai, poveikį, gaminamos produkcijos kokybei. Jie pareiškė nuomonę,

kokiais būdais norėtų gauti tokią informaciją: 159 arba 56,2 proc. pasisako už seminarus bei

paskaitas, 89 arba 31,4 proc.- už informaciją rajoniniame laikraštyje, 30 arba 10,6 proc.- už

seminarus, paskaitas ir informaciją rajoniniame laikraštyje, likę 5 arba 1,8 proc. nurodo kitą

informacijos šaltinį. Tačiau konkrečių informacijos šaltinių respondentai nenurodė.

Nustatytas statistikai reikšmingas skirtumas lyginant respondentų atsakomybę

įmonėje ir informacijos šaltinius, iš kurių pageidautų gauti informaciją (žr. 30 pav.).

Populiariausią informacijos šaltinį visų grupių atstovai nurodė seminarus- paskaitas: vadovai -

61,4 proc., savininkai- 51,4 proc., kiti darbuotojai- 50,0 proc. Mažiausia dėmesio visose

grupėse respondentai atkreipė į kitus šaltinius, tačiau jų nenurodė (χ2=13,614, p=0,034, lls=6).

74

31,7

*

61,4

5,51,4

31

51,4

**

17,6

0

21,2

50,0

14,1

4,7

0

10

20

30

40

50

60

70

Vadovai Savininkai Kiti darbuotojai

Laikraštis, proc.

Seminarai,paskaitos, proc.

Laikraštis,seminarai,paskaitos, proc.Kita, proc.

%

30 pav. Informacijos šaltiniai (χ2=13,614, p=0,034, lls=6, *-p<0,05 lyginant su seminarais-

paskaitomis, **-p<0,05 lyginant su laikraščiais-seminarais).

Apibendrinant duomenis galima teigti, kad geriamojo vandens vartotojai tvirtai

laikosi nuomonės, jog pagrindinė kaltė tenka vandens tiekėjams dėl geriamojo vandens

kokybės ir saugos rodiklių sutrikimų. Tokiu būdu vartotojai turėtų daugiau gauti informacijos

apie priežastis, įtakojančias geriamojo vandens saugą ir kokybę. Respondentų nuomone,

didesnės įtakos vandens kokybės pokyčiai turėjo individualių smulkių geriamojo vandens

tiekėjų paslaugomis besinaudojančių įmonių veiklai. Išanalizavus gautų tyrimo duomenis

matyti, kad vartotojai norintys keisti tiekėją, keitimą sieja su pernelyg didele vandens kaina. Iš

tiesų, susidarius ekonominiams sunkumams ir padidėjus išgaunamo požeminio vandens

kainai, rajone iškilo problema: juridiniai ir fiziniai asmenys panoro atsiskirti nuo didžiųjų

vandenviečių, ir išsigręžti savo šulinius. Todėl reikėtų vandens vartotojus informuoti apie

vandens paslaugų kainų nustatymą, kuris paremtas gana ilgalaikiu planavimu: kainos

nustatomos tik pagal savivaldybės patvirtintas veiklos programas ir ne trumpesniam kaip 3

metų laikotarpiui, taip pat apie stambiųjų ir smulkių individualių vandens tiekėjų paslaugų

privalumus ir trūkumus. Tyrimo metu pastebėta, kad patys geriamojo vandens tiekėjai per

mažai domisi savo teikiamomis paslaugomis ir todėl sunkiau galima prognozuoti vandens

tiekimo įmonės vystymosi perspektyvą. Respondentai pasisako už tai, kad vien tik sveikatos

priežiūros tarnybos pagerinti sveikatos negali, todėl būtinas susitelkimas įvairių tarnybų bei

institucijų. Vandens vartotojai pageidauja informacijos apie geriamojo vandens saugą, kokybę

ir su tuo susijusias pasekmes. Jie renkasi populiaresnę formą- paskaitos, seminarai. Kuo

daugiau ir įvairesne forma pateikiama informacijos vartotojams, tuo lengvesnis ir

konstruktyvesnis taps dialogas tarp tiekėjų, vartotojų ir kontroliuojančių organizacijų.

75

IŠVADOS

1. 94,1 proc. Raseinių rajone esančių maisto tvarkymo subjektų naudoja stambaus vandens tiekėjo tiekiamą geriamąjį vandenį, atitinkantį saugos ir kokybės reikalavimus. 5.9 proc. naudojasi smulkių vandens tiekėjų teikiamomis paslaugomis, kurie ne visuomet garantuoja geriamojo vandens kokybę.

2. Maisto tvarkymo subjektų savininkai, vadovai ir darbuotojai pasisako už geriamojo vandens laboratorinių tyrimų atlikimą, tačiau mažiau nei pusė maisto tvarkymo subjektų patys analizuoja gautų tyrimų rezultatus. 56.3 proc. gautų tyrimų rezultatus analizuoja tik atvykus kontroliuojančiai organizacijai.

3. Geriausiai informuotos apie savo įmonėje atliekamus tyrimus yra viešojo maitinimo įmonės.

4. Daugiau vandens kokybe domisi smulkių individualių vandens tiekėjų paslaugomis besinaudojantys maisto tvarkymo subjektai.

5. Nustačius geriamojo vandens kokybės ir saugos rodiklių neatitikimus, maisto tvarkymo subjektai neinformuoja atsakingų institucijų. Sutrikus geriamojo vandens tiekimui, tik 23,8 proc. maisto tvarkymo įmonių vykdo sutrikimų registracija.

6. Asmenų atsakomybė įmonėje įtakoja geriamojo vandens tiekimo sutrikimų kontrolę. Daugiausia tiekimo sutrikimų registraciją įmonėse vykdo savininkai.

76

7. Nėra glaudaus bendradarbiavimo tarp geriamojo vandens tiekėjų ir vartotojų. Net 92,5 proc. maisto tvarkymo subjektų pažymėjo, kad vandens tiekėjai nesidomi savo teikiamų paslaugų kokybe. Tuo tarpu tik 21,9 proc. pastebėjusių vandens kokybės sutrikimus vartotojų informuoja tiekėją.

8. Maisto tvarkymo subjektai per mažai gauna informacijos apie geriamojo vandens saugos reikalavimus, rodiklių įtaką žmogaus sveikatai ir/ar gaminamos produkcijos iš VSC (20 proc.). Dauguma respondentų informaciją norėtų gauti seminarų, paskaitų metu.

REKOMENDACIJOS

1. Rajono Savivaldybei

- siekti, kad rajono maisto tvarkymo subjektai pagal galimybes galėtų tapti

stambių vandens tiekėjų teikiamų paslaugų vartotojais;

- pateikti maisto tvarkymo subjektams informaciją apie vandens paslaugų kainų

nustatymo mechanizmą.

2. Kontroliuojančiai organizacijai

- reikalauti geriamojo vandens tiekėjus užtikrinti geriamojo vandens saugos ir

kokybės kontrolę pagal patvirtintą dažnumą;

- griežtinti bausmes maisto tvarkymo subjektų atsakingiems darbuotojams laiku

nesiėmus priemonių ir nepateikus informacijos apie įmonėje nustatytus geriamojo vandens

saugos ir kokybės reikalavimų pažeidimus;

77

- medžiagą apie nustatytus teisės aktų pažeidimus, susijusius su geriamojo

vandens saugos ir kokybės reikalavimų nesilaikymu, pateikti per masines informavimo

priemones.

3. Vandens tiekėjams

- rajono maisto tvarkymo subjektuose tikslinga būtų sistemingai atlikti apklausą,

siekiant glaudesnio ryšys tarp vandens vartotojų ir tiekėjų.

4. Suinteresuotoms institucijoms (Respublikiniam mitybos centrui, Lietuvos

vartotojų institutui, valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai valstybinei maisto ir

veterinarijos tarnybai, savivaldybėms)

- panaudoti visas visuomenės informavimo priemones teikiant informaciją

maisto tvarkymo subjektams apie geriamojo vandens saugos reikalavimus, rodiklių įtaką

žmogaus sveikatai ir/ar gaminamos produkcijos kokybei.

LITERATŪRA

Knygų aprašas

1. Pociūtė D., Janušauskienė V., Vitkauskas R. Kokybės vadyba. Vilnius: Technika; 2005.

2. Barzyk C. Kazimyr. Visuotinė kokybės vadyba. Vilnius: Eugrimas; 1999.3. LST EN ISO 9000:2000 Kokybės vadybos sistemos. Pagrindai, terminai, apibrėžimai4. LST ISO 9004-2:1997 Kokybės vadyba ir kokybės sistemų elementai5. Butkus S. F. Organizacijos vadyba. Vilnius: Alma Littera; 1996.6. Jurauskas A. Visuotinė kokybės vadyba. Kaunas: Technologija; 2006.7. Butkus S. F. Operatyvus įmonės veiklos valdymas. Vilnius: Technika; 2002.8. Stancikas E. R., Bagdonienė D. Visuotinės kokybės vadybos metodų taikymas

organizacijoje. Kaunas: Technologija; 2004.9. Vanagas P. Visuotinė kokybės vadyba. Kaunas: Technologija; 2004.10. Juodkazis V., Kučingis Š. Vilnius: Geriamojo vandens kokybė ir jos norminimas.

Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla1999.

78

11. LR Sveikatos apsaugos ministerija. Sveikata visiems XXI amžiuje. Vilnius: UAB „Leidybos centras“; 2000.

12. Tarybos direktyva dėl žmonėms skirto vartoti vandens kokybės 98/83/EB1998 m. lapkričio 3 d.

13. Kalėdinė R., Petrauskienė J., Rimpela A. Šiuolaikinės visuomenės sveikatos mokslo teorija ir praktika. Kaunas: Šviesa 1999.

14. LR AT nutarimas „Dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos koncepcijos ir jos įgyvendinimo“. Žin.,1991, Nr. 33-893

15. LR Sveikatos sistemos įstatymas. Žin., 1994, Nr. 63-123116. LRS Nutarimas „Dėl Lietuvos sveikatos programos patvirtinimo“. Žin.,1998, Nr. 64-

184217. LR Geriamojo vandens įstatymas. Žin., 2001, Nr. 64-232718. LR Maisto įstatymas. Žin., 2000, Nr. 32-89319. LR Produktų saugos įstatymas. Žin., 1999, Nr. 52-167320. HN24:2003 Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai. Žin., 2003, Nr. 79-

360621. HN44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“. Žin.,

2006, Nr. 81-321722. LR VMVT Direktoriaus įsakymas „Dėl valstybinės geriamojo vandens kontrolės

patvirtinimo“ . Žin., 2003, Nr. 3-9923. Kusta A., Radzevičius A., Žilienė G. Žemės ūkio ir gyvenamųjų vietovių vandentieka

Vilnius: Margi raštai 200624. Geriamojo vandens kokybės ir saugos teisinis reguliavimas: konferencijos medžiaga.

Vilnius.200325. Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie sveikatos apsaugos

ministerijos. Šachtinių šulinių priežiūra ir apsinuodijimų nitratais užterštu geriamuoju vandeniu prevencija. 2005-01-04 // www.vvspt.lt/naujienos.php?p=n20050104

26. Guidelines for drinking water quality.Vol.1- Recommendations. Geneva:WHO; 1993.27. Klimas A. Vandens kokybė Lietuvos vandenvietėse. Vilnius: Vilniaus universiteto

leidykla 2006.28. Beržinskienė J. Vandens mikrobiologija. Vilnius: Technika; 1999.29. O’Connor T. L., O’Connor J. T., Water quality deterioration in distribution systems.

Part 1: Microbial processes in distribution mains. Water Engineering& Management. No. 10. 2000

30. O’Connor T. L., O’Connor J. T., Water quality deterioration in distribution systems. Part 2. Recognition of the role of microorganizms. Water Engineering& Management. No. 11. 2000

31. O’Connor T. L., O’Connor J. T., Water quality deterioration in distribution systems. Part 3: Microbiologocally-mediated deterioration in ground water supplies. Water Engineering& Management. No. 1. 2001

32. Bartkevičiūtė R.ir kt.Maisto produktai: sauga ir kokybė. Lietuvos vartotojų institutas., 2006.

33. Gray N. F. Drinking water quality. Problems and solutions. Chichester, New York, Brisbane, Toronto, Singapore: John Wiley & Sons; 1994.

34. Ašmenskas J. Aplinkos medicina. Vilnius; Avicena; 1997.35. Water Quality Modelling and Management. 1st International Workshop on

Environmental Engineering Kaunas University of Technology, LT, June 6-7. Kaunas: Technologija1994.

36. Gražulevičienė R. Žmogaus ekologija. Kaunas: VDU leidykla; 2002.

79

37. LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl apsinuodijimų nitritais ir nitratais diagnostikos ir profilaktikos“ Žin., 2002, Nr. 58-2361

38. Balčiūnienė I., Milčiuvienė S., Giedraitienė J., Kadūnas K. Ėduonies profilaktika ir fluoridas gėlame požeminiame Vakarų Lietuvos vandenyje. Vilnius: LGT ; 2001

39. Akulov К. I. Komunalnaja gigiena. Мaskvа:Medicina; 1986.40. International medical geology association-IMGA. Medicininė geologija –

besiformuojanti tarpdisciplininė tyrimų kryptis. J.Satkūnas. [žiūrėta2008m. kovo 25d.] <http:www.medicalgeology.org/wordfiler/Medicinin%EB%20geologija.htm>.

41. Krainov S.R., Švec V.M. Geochimija podzemnych vod chozaistveno-pitjevovo naznačenija. Moskva:Nedra; 1987

42. Vandenvietės. Vilniaus visuomenės sveikatos centras. [žiūrėta2008m. bandžio 20d.] <http:www.vilniausvsc.lt/aplinka/3_vanduo.htm>.

43. LST ISO 5667-5:2002 “Vandens kokybė. Mėginių ėmimas.5 dalis. Nurodymai kaip imti geriamojo vandens ir vandens vartojamo maisto produktų ir gėrimų pramonėje, mėginius.

44. HN24:2003 Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai. Žin., 2003, Nr. 79-3606

45. VMVT geriamojo vandens ataskaita 2007 m. [žiūrėta 2008m. kovo 30d.] <http:www.vet.lt/uploads/pdf/2007%20m%20VMVT%veiklos%20ataskaita.pdf>

46. VMVT geriamojo vandens ataskaita 2006 m. [žiūrėta 2008m. kovo 30d.] <http:www.vet.lt/uploads/pdf/2006%20m%20VMVT%veiklos%20ataskaita.pdf>

47. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba „Geriamojo vandens sauga“ Z.Stanevičius[žiūrėta2008m. kovo 4d.] <http:www.vet.lt/lt/news/view/?id=3254>

48. LR Geriamojo vandens ir nuotekų įstatymas Žin., 2006, Nr. 82-326049. Geriamojo vandens kokybė.UAB „Šiaulių vandenys“[žiūrėta2008m. kovo 25d.]

<http:www.siauliuvandenys.lt/article/archyve/141/>.50. Apklausos apibendrinimas. UAB „Ekspozona“ [žiūrėta2008m. kovo 25d.] <http:

www.Expozona.lt/lt0.php/events,eid.84>.51. A. Kumpikevičius, Vandens tiekimo kokybės užtikrinimo analizė: Raseinių atvejis:

magistro diplominis darbas. Kaunas: Kauno technologijos universitetas, 2007.52. Petrauskienė J., Misevičienė I., Kalėdienė R. Visuomenės sveikatos magistro

diplominio darbo rengimo vadovas. Kaunas: KMU leidykla; 2007.PRIEDAI

1 priedas

80

81

82

3 priedas

DĖL APKLAUSOS GERIAMOJO VANDENS KOKYBĘ IR JOS VALDYMĄ RASEINIŲ RAJONO MAISTO TVARKYMO SUBJEKTUOSE

Geriamas vanduo yra vartojamas gerti, maistui ir maisto produktams gaminti bei higienos ir namų ūkio reikmėms. Vandens kokybė dažnai lemia ir žmogaus sveikatą. Lietuvos integracija į bendrąją rinką reikalauja nuolatinio verslo valdymo efektyvumo gerinimo, gebėjimo atlaikyti konkurencinį spaudimą, užtikrinti įmonės veiklos ir produkcijos atitikimą griežtesniems reikalavimams.Tyrimas atliekamas siekiant ištirti ir įvertinti Jūsų požiūrį, žinias ir informuotumą apie centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens kokybę 2006-2007 m.m., vandens kokybės rodiklių įtaką žmogaus sveikatai bei gaminamai produkcijai. Šios anketos duomenys bus panaudoti magistriniame darbe tema „Geriamojo vandens kokybės valdymas Raseinių rajono maisto tvarkymo subjektuose“ ir labai pravers teikiant tyrimo išvadas, pasiūlymus. Jei Jūs tikras(a) kaip atsakyti į klausimą atsakydami į pateiktus klausimus jums tinkančio atsakymo langelį užbraukite kryželiu (X). Jei prie galimo atsakymo yra nurodytas „Kita ■ Išvardinkite...“, atsakymo langelį užbraukite kryželiu (X). ir įrašykite, jei žinote, savo atsakymo variantą. Jei Jūs tikras(a) kaip atsakyti į klausimą, prašome nurodyti geriausiai Jūsų nuomonę atitinkantį atsakymą.

1.Jūsų įmonės paskirtis

Prekybos įmonė ■ Gamybos įmonė ■ Viešojo maitinimo imonė■

2.Jūsų atsakomybė įmonėje :

Vadovas ■ Savininkas ■ Kitas darbuotojas ■

3.Įmonė priskiriama grupei:

Padidintos rizikos ■ Vidutinės rizikos ■ Mažos rizikos■ Nežinau■

4.Apsirūpinate geriamuoju vandeniu iš:

Centralizuoto vandentiekio ■ Individualaus ■

5.Geriamąjį vandenį naudojate:

Maisto produktų gamyboje ■ Buitinėms reikmėms ■

6.Ar esate informuotas apie tai, kas Jums tiekia geriamąjį vandenį

Taip ■ Ne ■

7.Vandens tiekėjai pateikia išankstinę informaciją apie numatomus darbus susijusius su vandens tiekimo nutraukimu:

Taip ■ Ne ■

83

8.Ar yra kilę problemų dėl geriamojo vandens tiekimo?

Taip ■ Ne ■

9.Ar yra užregistruota atvejų, kad Jūsų įmonėje buvo sutrikęs geriamojo vandens tiekimas?

Taip ■ Ne ■

10.Jei “taip”, ar yra įmonės dokumentuose įrašas patvirtinantis kad per tą laiką Jūsų įmonė savo veiklos nevykdė?

Taip ■ Ne ■

11.Apie geriamojo vandens saugos reikalavimus, rodiklių įtaką žmogaus sveikatai ir/ar gaminamos produkcijos kokybei gaunate iš:

Visuomenės sveikatos specialistų ■Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų ■ Negauname ■ Kitų šaltinių ■ Išvardinkite.......................

12.Manote, kad šios informacijos pakanka vykdant jūsų veiklą:

Taip ■ Ne ■

13.Ar kada susimąstėte, kad vartodami geros kokybės vandenį išvengiate problemų kylančių dėl blogos kokybės vandens?

Taip ■ Ne ■

14.Ar esate girdėję apie LR geriamojo vandens įstatymą:

Taip ■ Ne ■

15.Ar esate girdėję apie Lietuvos higienos normą HN 24:2003 (Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai)

Taip ■ Ne ■

16.Ar žinote, kad geriamasis vanduo turi atitikti HN-24:2003 reikalavimus?

Taip ■ Ne ■

84

17.Ar esate girdėję apie geriamojo vandens indikatorinius ir toksinius rodiklius?

Taip ■ Ne ■

18.Kiek kartų įmonė metų bėgyje atlieka geriamojo vandens tyrimus?

Vieną ■ Du ■ Trys ir daugiau ■

19.Jūsų nuomone, ar reikalingi geriamojo vandens tyrimai:

Taip ■ Ne ■

20.Vandens mėginius tyrimui ima:

Įmonės atstovas ■ Specialistas ■ Kita ■

21.Tyrimai atliekami atestuotose ir/ar akredituotose laboratorijose:

Visuomenės sveikatos centro ■ Maisto ir veterinarijos tarnybos■ Kitose ■ Išvardinkite..................

22.Atliekami tyrimai:

Mikrobiologiniai ■ Cheminiai ■ Mikrobiologiniai ir cheminiai ■

23.Ar įvertinate gautus iš laboratorijos tyrimų atsakymus:

Taip ■ Ne ■ Tik atvykus kontroliuojančios ■ tarnybos specialistams

24.Gauti tyrimų rezultatai atitinka nustatytus reikalavimus:

Taip ■ Ne ■ Nevisada ■ Neanalizuojate ■

25.Geriamojo vandens rodiklių neatitikimus HN-24 reikalavimams pastebėjote:

Jūs ■ Kontroliuojanti organizacija ■

85

26.Jei „taip“, kokių ėmėtės koregavimo veiksmų:

Kartojate tyrimus ■ Informuojate vandens tiekėjus ■ Nieko nedarote ■

27.Manote, kad vandens kokybės rodiklių neatitikimas būna dėl kaltės:

Vandenį tiekiančios įmonės ■ Jūsų įmonės ■

28.Vandens kokybės rodiklių neatitikimas higienos normos reikalavimų turėjo įtakos jūsų veiklai:

Taip ■ Ne ■

29.Jei leistų galimybės, ar keistumėte vandens tiekėją:

Taip ■ Ne ■

30.Jei taip, ar tai susiję su :

Geriamo vandens kokybės rodikliais ■ Su geriamo vandens kaina ■Kita ■ Išvardinkite..................

31.Ar kada vandens tiekėjai Jūsų įmonėje domėjosi jų teikiamų paslaugų kokybe?

Taip ■ Ne ■

32.Jei „taip“, ar jie ėmėsi veiksmų problemoms spręsti:

Taip ■ Ne ■

33.Ar sutinkate su nuomone, kad vien tik sveikatos priežiūros tarnybos pagerinti sveikatos negali, todėl būtinas susitelkimas įvairių tarnybų, bei institucijų:

Taip ■ Ne ■

34.Kokiu būdu pageidautumėte gauti informaciją apie centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens kokybę, jo rodiklių įtaką žmogaus sveikatai, poveikį gaminamos produkcijos kokybei?

Vietinis laikraštis ■

86

Seminarai, paskaitos ■ Kita ■ Išvardinkite..................

35. Kokios vandens savybės Jūsų netenkina?

Spalva ■ Kvapas ■ Skonis ■ Kietumas ■ Kita ■ Išvardinkite..................

36. Jei į 35 klausimą atsakėte teigiamai, kokių imatės priemonių vandens kokybės gerinimui?

Papildomai filtruoju ■ Dezinfekuoju ■ Reikalauju tiekėją ■ gerinti vandens kokybę

37. Naudodami centralizuotai tiekiamą geriamąjį vandenį ir jo kokybei gerinti naudojate priemones ar metodus nepaminėtus anketoje,

Išvardinkite……………

Dėkojame už bendradarbiavimą!

87