TurinysVadovėlio BIOS sandara ...............................................................................................................5Bίoς...... .....................................................................................................................................................6

I. Biologijos įvadas ............................................................................................................7

1.1 Biologija – mokslas apie gyvybę..............................................................................8 1.2 Kaip dirba mokslininkai?............................................................................................ 10 Metodas. Eksperimentas .......................................................................................... 12 Metodas. Saugus elgesys laboratorijoje ......................................................... 13 1.3 Gyvybės požymiai ......................................................................................................... 14 1.4 Mikroskopas – vartai į mikropasaulį ................................................................... 16 Metodas. Mikroskopinio preparato ruošimas.............................................. 18 Metodas. Mikroskopavimas.................................................................................... 19 Laboratorija. Mikroskopavimas............................................................................ 20 Žvilgsnis iš arčiau. Elektroninis mikroskopas............................................... 21 1.5 Ląstelės – organizmo statybiniai blokai ........................................................... 22 Metodas. Mikroskopu tiriamo objekto

piešimas ir fotografavimas........................................................................................ 24 Laboratorija. Gyvūninės ir augalinės ląstelės .............................................. 25 1.6 Nuo ląstelės iki organizmo....................................................................................... 26 Žvilgsnis iš arčiau. Ląstelės teorija ..................................................................... 29 1.7 Į ląsteles ir iš jų – difuzija............................................................................................ 30 1.8 Į ląsteles ir iš jų – osmosas ........................................................................................ 32 Laboratorija. Osmosas............................................................................................... 35Santrauka.......................................................................................................................................... 36Pasitikrink!........................................................................................................................................ 38

II. Gyvybės įvairovė....................................................................................................... 39

2.1 Organizmų klasifikavimas ......................................................................................... 40 Žvilgsnis iš arčiau. Biologai ieško nežinomų rūšių................................... 43 2.2 Kaip atpažinti organizmą? ........................................................................................ 44 Metodas. Naudojimasis atpažinimo raktu ..................................................... 45 Metodas. Atpažinimo rakto sudarymas .......................................................... 46 Laboratorija. Lapuočių medžių atpažinimas iš lapų ............................... 47 2.3 Penkios gyvosios gamtos karalystės .................................................................. 48 Žvilgsnis iš arčiau. Virusai......................................................................................... 50 2.4 Bakterijos ............................................................................................................................. 51 2.5 Protistai................................................................................................................................. 53 Metodas. Šieno mirkinio gaminimas ir stebėjimas .................................. 56 Laboratorija. Vienaląsčiai organizmai............................................................... 57

2.6 Grybai.................................................................................................................................... 58 Laboratorija. Grybai..................................................................................................... 61 Žvilgsnis iš arčiau. Grybai ir grybavimas ........................................................ 62 2.7 Augalai I ............................................................................................................................... 64 2.8 Augalai II .............................................................................................................................. 66 2.9 Bestuburiai gyvūnai I ................................................................................................... 68 Žvilgsnis iš arčiau. Koralinis rifas.......................................................................... 702.10 Bestuburiai gyvūnai II .................................................................................................. 72 Laboratorija. Bestuburiai gyvūnai ...................................................................... 742.11 Stuburiniai gyvūnai....................................................................................................... 76 Metodas. Ekskursija į muziejų................................................................................ 78 Metodas. Minčių žemėlapio sudarymas......................................................... 79Santrauka.......................................................................................................................................... 80Pasitikrink!........................................................................................................................................ 82

III. Mityba ir virškinimas ......................................................................................... 83

3.1 Maiste yra gyvybiškai svarbių medžiagų......................................................... 84 Laboratorija. Maisto medžiagų nustatymas ................................................ 86 Žvilgsnis iš arčiau. Skorbutas ................................................................................ 87 3.2 Kaip sveikai maitintis? ................................................................................................. 88 Metodas. Maisto produktų etikečių tyrimas................................................. 91 3.3 Dantys susmulkina maistą........................................................................................ 92 Žvilgsnis iš arčiau. Dantų priežiūra.................................................................... 94 3.4 Virškinimas.......................................................................................................................... 96 3.5 Maisto kelias virškinimo traktu............................................................................... 98 Laboratorija. Virškinimas ....................................................................................... 100 Žvilgsnis iš arčiau. Žmogus su skyle skrandyje....................................... 101 3.6 Kitų organizmų mityba............................................................................................ 102 3.7 Plačiau apie žinduolių mitybą............................................................................. 104 3.8 Mitybos būdai............................................................................................................... 106 Žvilgsnis iš arčiau. Didžiausias gyvasis filtras............................................ 109 3.9 Parazitai ir skaidytojai................................................................................................ 110 Žvilgsnis iš arčiau. Žmogaus parazitai.......................................................... 112 Metodas. Informacinio plakato ruošimas.................................................... 113Santrauka....................................................................................................................................... 114Pasitikrink!..................................................................................................................................... 116

Sąvokų ir asmenvardžių rodyklė....................................................................................... 117Užduočių atsakymai................................................................................................................. 118

Turinys

IV. Kvėpavimas, kraujotaka ir šalinimas.......................................... 1254.1 Kvėpavimas...................................................................................................................... 1264.2 Kvėpavimo sistema..................................................................................................... 128

Metodas. Modeliai biologijos pamokose..................................................... 130 Metodas. Skritulinės diagramos braižymas................................................ 131 Laboratorija. Kvėpavimas...................................................................................... 132

4.3 Dujų apykaita kituose organizmuose.............................................................. 1334.4 Širdis – gyvoji pompa................................................................................................ 136

Metodas. Pulso matavimas................................................................................... 138 Žvilgsnis iš arčiau. Kas sieja širdį ir nuoširdumą?.................................... 139

4.5 Kraujotaka......................................................................................................................... 1404.6 Kraujo sudėtis ir savybės......................................................................................... 142

Žvilgsnis iš arčiau. Vampyrai................................................................................ 1444.7 Organizmo atsakas į fizinį krūvį........................................................................... 145

Laboratorija. Kaip tavo organizmas reaguoja į krūvį?.......................... 1474.8 Medžiagų pernaša kituose organizmuose................................................... 1484.9 Atliekų šalinimas........................................................................................................... 150

4.10 Šalinimas kituose organizmuose........................................................................ 152Santrauka....................................................................................................................................... 154Pasitikrink!...................................................................................................................................... 156

V. Atrama ir judėjimas............................................................................................. 1575.1 Įvairūs gyvūnai – skirtingi griaučiai................................................................... 1585.2 Žmogaus griaučiai....................................................................................................... 160

Žvilgsnis iš arčiau. Laikysenos sutrikimai ir plokščiapadystė........... 162 Laboratorija. Griaučiai.............................................................................................. 164

5.3 Sąnariai ir raumenys................................................................................................... 165 Laboratorija. Sąnariai ir raumenys.................................................................... 167

5.4 Judėjimas sausumoje................................................................................................ 1685.5 Paukščiai – padangių skrajūnai............................................................................ 170

Laboratorija. Paukščio plunksnos ir skrydis................................................ 1735.6 Judėjimas vandenyje................................................................................................. 174

Laboratorija. Judėjimas vandenyje.................................................................. 176 Žvilgsnis iš arčiau. Gyvūnų judėjimo rekordai.......................................... 177Santrauka....................................................................................................................................... 178Pasitikrink!...................................................................................................................................... 180

VI. Nervų sistema ir jutimai ............................................................................. 1816.1 Jutimo organai ir pojūčiai ...................................................................................... 1826.2 Akis – regos organas................................................................................................. 184

Laboratorija. Akis ir rega........................................................................................ 187 Žvilgsnis iš arčiau. Regos sutrikimai ir akių higiena ............................ 188 Žvilgsnis iš arčiau. Už žmogaus regos ribų................................................ 189

6.3 Projektas „Gyvenimas tamsoje“ ......................................................................... 1906.4 Ausis – klausos organas .......................................................................................... 192

Laboratorija. Ausis ir klausa ................................................................................. 194 Žvilgsnis iš arčiau. Už žmogaus klausos ribų ........................................... 195

6.5 Projektas „Gyvenimas tyloje“............................................................................... 1966.6 Odos jutimai................................................................................................................... 198

Laboratorija. Odos jutimai ................................................................................... 2006.7 Skonio ir kvapo jutimas........................................................................................... 201

Laboratorija. Skonis ir kvapas............................................................................. 2036.8 Nervų sistema ............................................................................................................... 2046.9 Dirgiklis – nervų sistema – atsakas................................................................... 206

Laboratorija. Reakcijos laikas.............................................................................. 208 Žvilgsnis iš arčiau. Vyzdžio refleksas .............................................................. 209 Laboratorija. Bestuburių judėjimas ir jutimai ........................................... 210Santrauka....................................................................................................................................... 212Pasitikrink!..................................................................................................................................... 214

VII. Augalo organizmas......................................................................................... 2157.1 Žiedinio augalo sandara ......................................................................................... 216

Metodas. Herbariumo ruošimas ....................................................................... 218 Žvilgsnis iš arčiau. Pakitę augalų organai ................................................... 219

7.2 Augalų mityba .............................................................................................................. 220 Laboratorija. Fotosintezė ...................................................................................... 222 Žvilgsnis iš arčiau. Augalų mitybos paslaptis........................................... 223

7.3 Lapas – žalioji gamykla............................................................................................ 224 Laboratorija. Lapo sandara.................................................................................. 226

7.4 Kam augalai naudoja gliukozę? ......................................................................... 2277.5 Medžiagų pernaša ir atrama ................................................................................ 230

Laboratorija. Medžiagų pernaša augalo organizme............................ 232 Žvilgsnis iš arčiau. Šiaudas – aukštų statinių modelis......................... 233

7.6 Vandens garinimas pro lapus .............................................................................. 234 Laboratorija. Transpiracija..................................................................................... 236 Žvilgsnis iš arčiau. Sausųjų vietų augalai.................................................... 237

7.7 Augalams būtinos mineralinės medžiagos ................................................ 2387.8 Projektas „Atradimai pavasario pievoje“....................................................... 240

Santrauka....................................................................................................................................... 242Pasitikrink!..................................................................................................................................... 244

Sąvokų ir asmenvardžių rodyklė ...................................................................................... 245Užduočių atsakymai................................................................................................................. 246

14 15

Septyni gyvybiniai procesaiVisoms gyvoms būtybėms būdingi septyn gyvýbiniai procèsai. Jei bent vieno ar kelių

procèsų trūksta, vadinasi, objèktas yra negyvas.

1.3 Gyvybės požymiai

UžduotysKuo gyva pelė skiriasi nuo žaislinės?Išvardyk septynis gyvybinius procesùs. Kiekvieną trumpai paaiškink.Kokius jutimo organus turi žmogus? Kuriuos aplinkos pokyčius jais nustatome?Kodėl gyviesiems organizmams būtina daugintis?Kokių skirtumų įžvelgi tarp gyvūnų ir augalų augimo?Žmogus – taip pat gyvasis organizmas, jam irgi būdingi visi septyni gyvybiniai procèsai. Pateik pavyzdžių.

1.2.

3.

4.5.

6.

Ar žinai?Žmogus iš pradžių galvoja, o pas-kui veikia. Jo smegenys yra sudė-tingiausios iš visų gyvūnų. Roboto „smegenys“ – kom-piuteris, „jutimo or-ganai“ – jutikliai. Tačiau robotas, ki-taip nei žmogus, užprogramuo-tas tik reaguoti į aplinkos po-kyčius.

Violeta labai norėjo namie laikyti pelę. Vieną dieną senelis mergaitei padovanojo žaislinę prisukamą pelę. Violeta labai supyko. Ji norėjo gy-vos pelės!

Kuo gyvos būtybės skiriasi nuo negyvų objèktų? Tai mums labai svar-bu išsiaiškinti, nes biologija tyrinėja gyvuosius organizmùs.

Gyvos ir žaislinės pelės palyginimasGyva pelė visą laiką jùda, net ir miegodama. Kai būdrauja, ji nenu-

stygsta vietoje: bėgioja, karstosi ant sofos, mėgina lipti užuolaidomis, krinta ir vėl lipa... Žaislinė pelė turi ratukus. Prisukta ji irgi gali judėti, tačiau tik tiesia linija.

Gyva pelė maitnasi daugiausia grūdais, riešutais. Mėgsta šviežias dar-žoves: kopūstùs, morkas, salotas. Narvelyje būtinai turi būti švaraus van-dens. Maistas pelei suteikia energijos, kurią ji naudoja judėjimui. Žaislinė pelė nesimaitina. Energijos jai suteikiame, kai prisukame. Judančio žais-lo energija greit išsenka ir jis sustoja.

Gyva pelė visą laiką kvėpúoja. Stebint miegantį gyvūnėlį, matyti, kaip kilnojasi jo šonai. Įkvėptas deguonis patenka į organizmą ir dalyvau-ja cheminėse reakcijose, kuriose iš maisto išlaisvinama energija. Žaisli-nė pelė nekvėpuoja.

Gyva pelė šãlina atliekas. Kartais ji nubėga ant smėliuko ir nusišlapina, palieka mažų pailgų spirų. Dėl to narvelį kas kelias dienas reikia išvaly-ti. Žaislinė pelė atliekų nešalina.

Gyva pelė jaũčia. Ji regi, girdi, nuolat uostinėja. Žaislinė pelė nieko negali jausti.

Gyvos pelės dáuginasi. Jos poruojasi ir atsiveda jauniklių. Žaislinės pelės negali daugintis. Jos gaminamos žaislų fabrike iš plastiko ir dirb-tinio kailio.

Gyvos pelės áuga ir vystosi. Ką tik gimę jaunikliai būna visai maži, pliki ir akli. Iš motinos pieno jie gauna visų reikalingų medžiagų ir spar-čiai auga. Po kelių savaičių tampa panašūs į suaugusias peles. Žaislinės pelės negali augti.

JudėjimasGyvūnai gali eiti,

bėgti, šuoliuoti, ro-poti, šliaužti, plauk-ti, skristi iš vienos vietos į kitą. Augalai auga toje pačioje vie-toje, bet irgi gali ju-dinti atskiras dalis, pavyzdžiui, išskleisti ir suglaus-ti žiedus, pakelti ir nuleisti lapus.

KvėpavimasKvėpavimas – būdas iš-

laisvinti maiste sukauptą cheminę energiją. Gyvū-nai ją panaudoja augimui, judėjimui ir kitiems gyvy-biniams procèsams. Au-galai kvėpuodami irgi iš-laisvina energiją.

DauginimasisGyvieji orga-

nizmai privalo daugintis, nes kitaip išmirtų. Gyvūnai deda kiaušinius arba veda gyvus jau-niklius. Augalai išbarsto sėklas, iš kurių išdygsta nauji augalai.

MitybaVisi organizmai maiti-

nasi. Taip jie apsirūpina energija ir medžiagomis, kurios būtinos augti ir atsinaujinti. Gyvūnai minta kitais organiz-mais, o augalai maisto pasigamina vykstant fo-tosintezei.

ŠalinimasŠalinimas – nepageidauja-

mų medžiagų atsikratymas. Visi gyvūnai išskiria atliekų, tokių kaip anglies dioksidas, išmatos, šlapimas, ir privalo jas pašalinti. Augalai nepagei-daujamas medžiagas kaupia lapuose. Kai jie nukrinta, kar-tu pašalinamos ir atliekos.

JutimasGyvūnai turi jutimo

organus, pavyzdžiui, akis ir ausis, kurie pade-da nustatyti, kas vyks-ta aplinkui, ir reaguoti į pokyčius. Augalai juti-mo organų neturi, tačiau irgi reaguoja į šviesą ar vandenį.

AugimasDauguma gyvū-

nų pasiekia tam ti-krą dydį ir nustoja augti. Augalai auga dažniausiai visą gy-venimą.

A B1 Gyva (A) ir žaislinė (B) pelė.

2 Augalams, kaip ir gyvūnams,būdingi visi gyvybiniai procesai:judėjimas, mityba, dauginimasis,augimas ir kt.

84 85

Tomas šiandien perka maisto produktùs. Jis vaikš-to tarp didelių prekybos centro lentynų, šaldytuvų ir kraunasi produktùs į vežimėlį. Pirkinių sąrašas ilgas: kumpis, makaronai, bulvės, sviestas, kiaušiniai, duona, dešra, žuvis, obuoliai, pomidorai, ryžiai, sūris... Pieno prodùktų skyriuje vaikinas užtrunka ilgiau – nagrinėja jogurtų etiketès. Ką jis ten stengiasi įžiūrėti?

Maisto prodùktų skiriasi ne tik pakuotė, kaina, iš-vaizda ar skonis, bet ir sudėtis (2 pav.). Jie sudaryti iš skirtingų medžiagų, kurių daugelis gyvybiškai svar-bios organizmui.

Maisto medžiagosDuonos gaminiuose, makaronuose, bulvėse, ryžiuo-

se yra daug krakmõlo, o saldumynuose – cukraus. Šios medžiagos priskiriamos prie angliãvandenių.Tai svarbiausias organizmo energijos šaltinis. Gliuko-zė, kuri augalinėse ląstelėse pasigamina vykstant fo-tosintezei, irgi priskiriama prie angliavandenių.Riebalai organizmui taip pat teikia energijos. Ne-

mažai jų yra grietinėje, svieste, margarine, aliejuje, riešutuose ir daugelyje dešrų. Iš riebalų organizmas gauna daugiau energijos negu iš to paties angliavan-denių kiekio.

Žmogaus kūnui reikia ne tik energijos, bet ir statybi-nių medžiagų. Jų gaunama valgant baltymų turtingus maisto produktùs: mėsą, žuvį, kiaušinius, pieną, varš-kę, sūrį, žirnelius, pupeles. Baltymai labai svarbūs or-ganizmui. Jie būtini naujoms ląstelėms susidaryti.

Angliavandeniai, riebalai ir baltymai vadinami maistomẽdžiagomis. Iš jų žmogaus organizmas gauna energijos arba naudoja augimui, pažeistiems audiniams atkurti. Ant kiekvieno maisto prodùkto pakuotės už-rašoma jo maistinė vertė – kiek maisto medžiagų yra 100 g šio prodùkto.

Vitaminai ir mineralinės medžiagosVien maisto medžiagų nepakanka, kad organizmas būtų sveikas. Žmo-

gus privalo gauti nedidelius kiekiùs vitaminų ir minerãliniųmẽdžiagų.Jų yra įvairiuose maisto prodùktuose, bet daugiausia vaisiuose, daržovė-se, kepenėlėse, pieno prodùktuose ir grūdėtojoje duonoje.

Žinoma per 20 skirtingų vitaminų. Jie žymimi didžiosiomis raidėmis: A, B1, B6, C, D ir kt. Vitaminai dalyvauja labai svarbiose cheminėse re-akcijose.

Žmogus taip pat privalo gauti maždaug 50 įvairių mineralinių medžia-gų. Jas organizmas irgi naudoja įvairiose cheminėse reakcijose, pavyz-džiui, baltymams gaminti. Vitaminų ir mineralinių medžiagų reikšmė žmogaus organizmui plačiau pateikta 3 pav.

Skaidulinės medžiagos ir vanduoVaisiuose, daržovėse, javainiuose ir grūdėtojoje duonoje yra skaidulinių

mẽdžiagų. Tai celiuliozė ir kitos augalinių ląstelių sieneles sudarančios medžiagos. Jos pagerina maisto tyrės slinkimą žarnynu, neleidžia už-kietėti viduriams.Vanduo yra gyvybiškai svarbus skystis žmogaus organizmui. Šiek

tiek vandens gauname, kai valgome sriubas, šviežius vaisius ir daržo-ves, bet to nepakanka prarastam skysčio kiekiui atkurti. Todėl tavo am-žiaus paauglys kasdien privalo išgerti ne mažiau kaip 2 litrus vandens ar gaiviųjų gėrimų.

Ar žinai?1783 m. Atlanto vandenyne nusken-do cukrų į Europą gabenantis laivas. Išsigelbėję jūrininkai į valtį spėjo įkelti kelias krovinio dėžes. Devy-nias dienas jie valgė vien cukrų. Kai jūrininkus rado kitas laivas, jie sirgo skòrbutu ir buvo visiš-kai užkietėjusiais vi-duriais.

UžduotysIšvardyk po penkis šešis maisto produktùs, turtingus angliavan-denių, riebalų ir baltymų.Iš kurių maisto medžiagų organizmas gauna energijos? Kurios naudojamos kaip statybinės medžiagos?Paaiškink, kodėl vaikai ir paaugliai privalo valgyti daugiau baltymingų maisto prodùktų negu suaugusieji.Išnagrinėk 3 ir išvardyk, kuriuose prodùktuose yra nurodytų vitaminų bei mineralinių medžiagų. Paaiškink jų svarbą.Kodėl žmogus turi valgyti pakankamai skaidulinių medžiagų?

1.

2.

3.

4.

5.

1 Tomas renkasi maisto produktus.

3.1 Maiste yra gyvybiškai svarbių medžiagų Medžiaga Šaltinis Naudojimas organizme Kai medžiagos trūkstaVitaminas C Citrusiniai vaisiai, šviežios

daržovės, obuoliai, serbentai, kiviai

Sveikai odai ir dantenoms, žaizdoms gyti

Susergama skòrbutu: ima kraujuoti dantenos, nosies gleivinė, prasideda vidinis

kraujavimas.Vitaminas D Pieno prodùktai, kiaušiniai,

žuvų taukai, kepenėlės. Saulės šviesoje pasigamina

žmogaus odoje.

Kaulams ir dantims stiprinti

Susergama rachitù: suminkštėja ir nuo žmogaus svorio išsiklaipo kaulai.

Kalcis Pieno prodùktai, kiaušiniai, brokoliai

Kaulams ir dantims stiprinti

Susergama rachitù.

Geležis Kepenėlės, mėsa, špinatai, burokėliai, abrikosai,

kiaušiniai

Raudonosioms kraujo ląstelėms gaminti

Susergama mažakraujystè: kraujuje sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių, žmogus

atrodo išblyškęs, greitai pavargsta.

angliavandeniai riebalai mineralinėsmedžiagos

baltymai vanduo vitaminai

ryžiai

makaronaigrūdėtojiduonabandelės

margarinas

riešutai

dešra

sviestas

sūris

žuvis

jautiena

kiaušiniai

2 Maisto produktai ir jų sudėtis.4 Su maistu organizmo gaunamos

medžiagos ir jų naudojimas.

3 Kai kurių vitaminų ir mineralinių medžiagų reikšmė žmogaus organizmui.

Angliavandeniai teikia energijos

Riebalai teikia energijos

Baltymai teikia statybinių medžiagų

dalyvauja svarbioseVitaminai cheminėse

reakcijose

Mineralinės būtinos kraujo

medžiagos gamybai, stiprina

kaulus

Skaidulinės pagerina maisto medžiagos slinkimą žarnynu

Angliavandenių turtingi produktai

Riebalųturtingi produktai

Baltymųturtingi produktai

Laboratorija

86

4. Baltymų nustatymasTau reikės: mėgintuvėlių, stovo, pipetės, šviežio pieno, citrinų arba acto, sulčiaspaudės citrusiniams vaisiams, kiaušinio baltymo, įvairių gėrimų.

Kelias dienas šiltai pastovėjęs pienas surūgsta. Pieno rūgšties bakteri-jų išskirta rūgštis pieno baltymus sutraukia į gumulėlius. Tokį patį, tačiau staigų baltymų kitimą galima sukelti į šviežią pieną įpylus citrinų sulčių, kuriose yra citrinų rūgšties.

Į mėgintuvėlį įpilk pieno. Išspausk citrinų sulčių ir šiek tiek įlašink į pieną. Stebėk, kaip jis kinta. Mėgintuvėlį gali užkimšti nykščiu ir šiek tiek paplakti. Tokiu pat būdù ištirk kiaušinio baltymą, apelsinų sultis, minera-linį vandenį. Padaryk išvadų.

3. Riebalų nustatymasTau reikės: rašomojo popieriaus lapo, skriestu-vo, rašiklio, šaukštelio, popierinio rankšluosčio, sviesto ir kitų maisto prodùktų.

Ant popieriaus lapo nubraižyk šešis 8 cm skers-mens apskritimus. Po jais parašyk maisto prodùktų pavadinimus, pavyzdžiui: sviestas, vanduo, obuolys. Šaukšteliu paimk sviesto gabalėlį, padėk jį į tinkamą apskritimą ir spustelk. Paskui suvilgyk pirštą van-deniu ir paliesk kitą apskritimą. Palauk kelias minu-tes, nuvalyk popierių ir apžiūrėk prieš šviesą. Ten, kur buvo sviestas, išryškės riebalinė dėmė, popierius pasidarys pusiau skaidrus. Į kitus apskritimus padėk dešros, sūrio gabalėlį... Lapelį palik džiūti. Kitą die-ną apžiūrėk. Padaryk išvadų.

1. Krakmolo nustatymasTau reikės: jodo tirpalo, krakmõlo, vandens, pipetės, 2 nedidelių stiklinių, šaukštelio, nenuplaunamo flomasterio, dubens, įvairių maisto prodùktų.

Stiklines sunumeruok ir įpilk vienodą kiekį šilto vandens. Į vieną stikli-nę įberk šaukštelį krakmõlo ir gerai išmaišyk. Į abi stiklines įlašink po kelis jodo tirpalo lašus. Palygink tirpalų spalvą. Jodo tirpalas yra rudas ir van-denį nudažo rudai. Jei tirpalè yra krakmõlo, jodas jį nudažo tamsiai mėly-na spalva.

Neišsitepk!

Jodo tirpalu ištirk įvairius maisto produktùs, pavyzdžiui, bananą, obuolį, bulvę, ir nustatyk, ar juose yra krakmõlo. Sausus maisto produktùs (duo-ną, makaronus, ryžius) reikia prieš tai suvilgyti vandeniu arba išmirkyti. Nubraižyk lentelę ir surašyk rezultatùs.

Maisto medžiagų nustatymas

2. Gliukozės nustatymasTau reikės: 2 vienkartinių gėrimų indelių, nenu-plaunamo flomasterio, gliukozės miltelių, šilto van-dens, šaukštelio, 2 juostelių gliukozei nustatyti.

Sunumeruok indelius ir įpilk truputį šilto vandens. Į antrąjį įberk šaukšte-lį gliukozės miltelių ir ge-rai išmaišyk. Į abu indelius trumpam įmerk po juostelę gliukozei nustatyti, ištrauk ir vertikaliai palaikyk maž-daug 2 min. Paskui pagal skalę nustatyk, ar tirpalè yra gliukozės.

113

Metodas

Ar pastebėjai, kaip apipavi-dalinami reklaminiai plakatai ir afišos? Reklamos specialis-tai turi aiškų tikslą – atkreip-

ti praeivių dėmesį ir suteikti būtiniausią informaciją, todėl iliustracinę medžiagą visada papildo gerai ap-galvotas tekstas.

Susiskirstykite į grupes ir sukurkite informacinį pla-katą apie pasirinktą žmogaus parazitą. Naudokitės pa-teiktais patarimais.

Informacinio plakato ruošimas6. Brėžiniai ir piešiniai

Ne viską galima aprašyti tekste ir parodyti fotogra-fijose. Kai ką reikia nubraižyti arba nupiešti. Naudoki-te tam visas turimas priemones ir neužmirškite įrašyti paaiškinimų.

7. Geriau mažiau negu per daugPlakatas neturi būti labai margas, perkrautas infor-

macijos. Palikite jame šiek tiek erdvės ir tuščius pa-kraščius.

1. Svarbiausia – pavadinimasGerai apgalvokite plakato pavadini-

mą. Jis turi ne tik atkreipti dėmesį, bet ir griežtai apibrėžti temą. Pavadinimą rašy-kite didelėmis ir aiškiomis raidėmis lapo viršuje. Naudokite storą rašiklį.

2. IliustracijosInformacinėje literatūroje, internetè

raskite iliustracijų. Stenkitės, kad jos būtų pakankamai didelės ir kokybiškos. Atrin-kite ir priklijuokite tik pačias tinkamiau-sias. Nepaverskite plakato fotoalbumu!

3. Trumpai ir aiškiaiSakinius stenkitės formuluoti trum-

pai ir aiškiai. Tokį tekstą lengviau skai-tyti ir suvokti.

4. Suskaidytas tekstasTemą suskaidykite į mažesnes dalis –

potemius. Jų pavadinimus išryškinkite. Skirtingų potemių tekstą galite rašyti įvairių spalvų rašikliais.

5. Tvarkingas išdėstymasRašydami tekstą, „neužlipkite“ ant

iliustracijų. Stenkitės medžiagą išdėstyti simetriškai. Linijomis ar mažais simbo-liais galite paryškinti svarbius elementus, padalyti erdvę į atskiras zonas.

UTĖLĖS – KRAUJASIURBIAI PARAZITAI

IŠVAIZDAUtėlė – smulkus besparnis vabzdys. Kūnas plokščias, galūnės trumpos ir tvirtos, pritaikytos įsikabinti į plaukus ar drabužį.

ĮVAIROVĖŽmones puola trijų rūšių utėlės:

galvinė utėlė;drabužinė utėlė;kirkšninė utėlė.

•••

MITYBAUtėlė – išorinis kraujasiurbis parazitas. Duriamuoju burnos organu praduria odą ir siurbia kraują. Maitinasi kelis kartus per dieną. Vabzdžio seilėse yra kraujo krešėjimą stabdančių medžiagų.

DAUGINIMASISUtėlės kiaušiniai vadinami glindomis. Juos patelės priklijuoja prie plaukų ar drabužių. Jaunos utėlės išsirita po kelių savaičių ir iš karto ima siurbti kraują.

NAIKINIMASJei utėlių mažai, galima jas iššukuoti tankiomis šukomis, jei daugiau,– nukerpami plaukai arba naudojami specialūs vaistai. Drabužius ir patalynę rekomenduojama išskalbti automatinėje skalbyklėje nustačius virinimo funkciją.

PLITIMASUtėlėmis užsikrečiama liečiant utėlėtą žmogų, taip pat naudojant jo šukas, šepetį, drabužius ar patalynę.

kirkšninė utėlėgalvinė utėlė

87

Žvilgsnis iš arčiau

Jūrininkų maras1497 m. kelio į Ìndiją

ieškoti išplaukęs Vaskas da Gama prarado dau-giau kaip pusę laivų įgu-los. Dauguma jūrinin-kų žuvo ne audringoje jūroje, o nuo skòrbuto. Ši liga anksčiau vadin-ta jūrininkų maru. Nuo skòrbuto kentėjo ir ki-tos į tolimas keliones iš-plaukusių laivų įgulos.

Kokie ligos požymiai? Pirmiausia ima kraujuoti dante-nos. Paskui pradeda klibėti ir po kiek laiko iškrinta dan-tys. Jų vietoje atsiveria kraujuojančios, pūlingos žaizdos. Iš ligonio burnos sklinda baisus dvokas. Kūną krečia šal-tis. Žaizdos gyja labai lėtai, o sugijusios nuo menkiausio įtempimo vėl atsiveria. Kūną nusėja poodinės kraujósru-vos, vėliau kraujas išsilieja į vidaus organus. Ligonis labai išsenka, negali net pajudėti. Maždaug po savaitės nuo pir-mųjų ligos požymių žmogus miršta.

Citrinos ir rauginti kopūstaiDidžiųjų geografinių atradimų epochoje laivai ėmė plau-

kioti dideliais atstumais, ištisus mėnesius išbūdavo atviro-je jūroje. Šviežio maisto buvo imama nedaug, nes jis greit genda. Jūrininkai valgė daugiausia džiūvėsius, sūdytą ir džiovintą mėsą, gėrė vandenį, vyną arba romą. Ilgesnėje kelionėje jiems netrukdavo pasireikšti skòrbuto požymiai. Ilgainiui kapitonai pastebėjo, kad liga praeina, jei tik laivas užsuka į uostą ir jūrininkai gauna šviežio maisto.

1747 m. anglų karo gydytojas Džeimsas Lindas įrodė, jog jūrininkams reikia duoti šviežio maisto. Gydytojas rūpino-si, kad į kiekvieną anglų laivą būtų pakrauta kuo daugiau vaisių ir daržovių. Vėliau jis nustatė, jog geriausia priemo-nė nuo skòrbuto yra citrinos ir rauginti kopūstai.

Džeimso Kuko ekspedicija1768 m. rugpjūčio 16 d. Plymuto uoste inkarą pakėlė ka-

pitono Džeimso Kuko vadovaujamas laivas „Endeavour“. Be 80 įgulos narių, juo plaukė 14 mokslininkų. Ekspedici-ja turėjo kelis tikslus. Pirmiausia norėta atrasti paslaptin-gąjį Pietų žemyną (Antarktidą). Antras tikslas – stebėti planetų judėjimą. Ir trečiasis, vienas iš svarbiausių – pa-tvirtinti, kad tinkamai maitinantis ilgose kelionėse galima išvengti skòrbuto. Iš pradžių įgula atsisakė valgyti daržo-ves, bet vėliau Kukas įkalbėjo jūrininkus.

Ekspedicija aplankė Taitį, Naũjąją Zelándiją, Australiją. Per trejus me-tus „Endeavour“ apiplau-kė aplink pasaulį. Pietų žemyno Kukas nerado, ta-čiau pargabeno daugybę neįkainojamos mokslinės medžiagos. Keli įgulos na-riai mirė nuo maliarijos, bet niekas nenukentėjo nuo skòrbuto. Dž. Kukas.

Laivas „Endeavour“.

Skorbuto pažeistos dantenos.

Laivo gydytojas apžiūri skorbutu sergančius jūrininkus.

Skorbutas

UžduotysEuropiečiai XV–XVI a. turėjo gana tobulų burlaivių, bet dažniausiai plaukiojo palei žemynų krantus. Kaip manai kodėl?Kokie skòrbuto požymiai?Kaip manai, kodėl į tolimą plaukiojimą kapitonai imdavo citrinų ir raugintų kopūstų, o ne obuolių?

1.

2.3.

38

Pasitikrink!

Biologijos įvadasGyvūnùs tirianti biologijos šaka. A. Botanika. B. Ekologija. C. Mikrobiologija. D. Zoologija.

Paeiliui išvardyk mokslinio tyrimo metòdo etapus.

Žemiau išvardyti keturi gyvybiniai procèsai. Kurių trijų trūksta? Šalinimas, kvėpavimas, dauginimasis, jutimas...

Apskaičiuok bendrąjį didinimą, jei ant mikroskopo okuliaro užrašyta „10ד, o ant objektyvo – „20ד.

Iliustracijose pavaizduotos dvi ląstelės.

A

1

BC

D

AB

C

DEF

2 1. Nurodyk A–F raidėmis pažymėtų dalių pavadinimus. 2. Kuri ląstelė yra augalinė, o kuri – gyvūninė? 3. Kuo augalinė ląstelė skiriasi nuo gyvūninės? Išvardyk tris svarbiausius skirtumus.

Fotografijose matyti trys žmogaus kūno audiniai. Nurodyk jų pavadinimus ir paskirtį žmogaus organizmè.

1 2 3

Žemiau pateikti žmogaus organizmo sandaros lygmenys. Išvardyk juos paeiliui nuo smulkiausio. Audinys, ląstelė, organas, organizmas, organų sistemà.

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

Fotografijose matyti trys augalo audiniai. Nurodyk jų pavadinimus ir paskirtį augalo organizmè.

1 2 3

Kas yra difuzija? A. Medžiagos skystosios būsenos virsmas dujine būsena. B. Molekulių judėjimas pro membranos poràs. C. Netvarkingas medžiagų dalelių judėjimas. D. Savaiminis medžiagų dalelių maišymasis.

Iliustracijoje pavaizduotas medžiagų molekulių skverbimasis į ląstelę ir iš jos. 1. Kaip vadinamas šis procèsas? 2. Kokios medžiagos skverbiasi į ląstelę, o kokios – iš ląstelės?

ląstelė

kraujagyslė

Kas yra osmosas? A. Molekulių judėjimas pro puslaidę membraną. B. Netvarkingas molekulių judėjimas. C. Vandens difuzija. D. Vandens difuzija pro puslaidę membraną.

Kaip gyvūninė ląstelė kinta koncentruotame druskos tirpalè? A. Ląstelė pučiasi ir sprogsta. B. Ląstelė susitraukia ir susiraukšlėja. C. Ląstelės forma ir matmenys nekinta.

Kaip augalinė ląstelė kinta vandenyje? A. Ląstelė įsitempia ir šiek tiek padidėja. B. Ląstelė subliūkšta ir kiek susitraukia. C. Ląstelės forma ir matmenys nekinta.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

Santrauka

36 37

Biologijos įvadasŽemė – vienintelė Visatoje mums žinoma vieta, kur yra gyvybė. Mūsų planetą gaubia gyvasis sluoksnis, vadinamas biosferà.

Bendriausius gyvojo pasaulio dėsningumus, reiškinius, organizmùs ir jų raidą tiria biològija. Pagrindinės biologijos šakos:

• zoologija; • botanika; • žmogaus biologija; • mikrobiologija; • genetika; • ekologija; • evoliucijos mokslas.

Biologija, fizika ir chemija yra gamtõs mókslai.

Gamtos moksluose problemos sprendžiamos mókslinio tyrmo metodù. Pagrindiniai šio metòdo etapai:

Stebėjimas

Hipotezė

Eksperimentas

Rezultatas

Išvada

Mokslo laimėjimų taikymas žmonių gyvenimui tobulinti vadinamas technològijomis. Praktinis biologijos laimėjimų taikymas vadinamas biotechnològijomis.

Gyviesiems organizmams būdingi septyni gyvýbiniai procèsai:

judėjimas mityba

kvėpavimas šalinimas

dauginimasis

jutimas augimas

1.

2.

3.

4.

5.

6.

Mikroskòpas – prietaisas smulkiems ir akimi nematomiems objèktams stebėti, sudarytas iš dviejų ir daugiau iškilijų lšių. Dažniausiai naudojami šviesniai mikroskòpai. Paruoštas pro mikroskopą stebėti objèktas vadinamas mikroskòpiniu preparatù.

Mokyklinis šviesinis mikroskopas.

okuliaras

vamzdis

sukamasis apsodas

objektyvas

stovas

sraigtas

stalelis

veidrodis

Ant mikroskopo okuliaro ir objektyvo nurodytos lęšių didinimo vertės. Sudauginę jas, gauname prietaiso beñdrąjį ddinimą.

Smulkiausias organizmo sandaros vienetas – ląstẽlė. Vieni organizmai yra daugialsčiai, kiti – vienalsčiai.

7.

8.

9.

10.

Gyvūninė ląstelė.

vakuolė

ląstelės membrana branduolys

citoplazma

Augalinė ląstelė.

citoplazma

ląstelės sienelė

ląstelės membrana

branduolys

chloroplastai

vakuolė

Gyvūninės ir augalinės ląstelės palyginimas.

Panašumai Skirtumai1. Abi turi branduolį. 1. Augalinė ląstelė turi

celiuliozinę sienelę, o gyvūninė ląstelė neturi.

2. Abi turi ląstelės membraną.

2. Augalinė ląstelė turi chloroplastų, o gyvūninė ląstelė neturi.

3. Abi turi citoplazmą. 3. Augalinė ląstelė visada turi vakuolių, o gyvūninė ląstelė nebūtinai jų turi.

Vienodos sandaros ir tą patį darbą atliekančios ląstelės sudaro áudinius.

epitelinės ląstelės epitelinis audinys

Kai kurie žmogaus kūną sudarantys audiniai: • kaulinis audinys; • epitelinis audinys; • nervinis audinys; • kraujas; • raumeninis audinys.

Skirtingi audiniai žmogaus organizmè sudaro òrganus. Jie atlieka vieną arba kelis darbus. Vienodą arba panašų darbą atliekanti organų grupė vadinama òrganų sistemà.

Augalų ląstelės taip pat sudaro skirtingus audinius. Kai kurie augalo audiniai: • dengiamasis audinys (epidermis); • asimiliacinis audinys; • apytakiniai audiniai.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

Augalai irgi turi organus, tačiau jie nesudaro sistemų. Žiednio augalo organai: • žiedai; • stiebas; • lapai; • šaknys.

Savaiminis medžiagų dalelių maišymasis vadinamas difùzija. Molekulės juda ta kryptimi, kur jų koncentracija mažesnė. Difuzijos būdù į organizmą patenka gyvybiškai svarbių medžiagų.

Ląstelės membranà yra pùslaidė. Pro ją gali prasiskverbti tik mažesnės medžiagų molekulės.

maža molekulėdidelė molekulė

puslaidė membrana

Vandens difuzija pro puslaidę membraną vadinama òsmosu. Cukraus tirpalo pripildytas ir į vandenį panardintas dializės maišelis po kurio laiko išsipučia. Mat vanduo osmoso būdù skverbiasi į maišelį.

Įvairios koncentracijos tirpalų poveikis gyvūninei ir augalinei ląstelei.

Gyvūninėląstelė

Augalinė ląstelė

Vandenyje Pučiasi ir sprogsta

Kiek įsitempia ir padidėja

Praskiestame tirpalè

Forma ir matmenys nekinta

Forma ir matmenys nekinta

Koncent-ruotame tirpalè

Susitraukia ir susiraukšlėja

Kiek subliūkšta ir susitraukia

18.

19.

20.

21.

22.

190 191191190

6.3 Projektas „Gyvenimas tamsoje“

Užsimerk ir dar užsidenk akis delnais. Pabūk taip kelias minutes. O da-bar įsivaizduok, kad tau visą laiką reikėtų gyventi tamsoje.

Vien Lietuvojè yra per 7000 neregių. Šie žmonės arba gimė akli, arba neteko regos per nelaimingus atsitikimus. Neregiai privalo treniruoti ki-tus jutimus, kad galėtų visavertiškai gyventi.

Ugnei neseniai sukako 13 metų. Aplinkiniai mergaitei neretai sako: „Tu esi graži“, „Tavo plaukai puikūs“. Deja, Ugnė savęs niekad nėra mačiu-si, nes gimė akla.

Su reginčiais vaikais mokytis Ugnei būtų sudėtinga, todėl ji nuo trejų metų lanko aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrą Vlniuje. Mergaitės kla-sėje šeši mokiniai: neregiai arba labai silpnai matantys. Dauguma moko-si iš vadovėlių, parašytų Brailio raštu. Ugnė šį raštą gerai išmokusi, todėl pirštais skaito ne ką lėčiau nei matantis žmogus akimis. Užrašams ji nau-doja specialią Brailio raštu spausdinančią mašinėlę. Ugdymo centre yra ir kitų „čiupinėjamų“ mokymo priemonių: modelių, žemėlapių. Be įpras-tų mokomųjų dalykų, vaikai dar lanko orientacijos ir mobilumo pamokas, kur išmoksta vaikščioti su baltąja neregių lazdele ir lavina kasdienio gy-venimo įgūdžius (gamina maistą, skalbia, lygina drabužius ir kt.).

Ugnė mėgsta skaityti. Brailio raštu išleistų knygų gauna aklųjų biblio-tekoje. Mielai klausosi muzikos ir informacinių laidų per radiją. Turi kom-piuterį, kuriame įdiegta speciali tekstus nuskaitanti programa. Ji padeda parašyti laišką, naršyti internetè. Mobiliojo telefono klaviatūrą Ugnė žino atmintinai, tad gali paskambinti ir parašyti žinutę. Mergaitė nešiojasi ke-letą svarbių prietaisų, pavyzdžiui, „kalbantį“ laikrodį ir termometrą.

Ugnei labai svarbu, kad viskas jos kambaryje būtų savo vietose. Jei smulkus daiktas nukrinta ant grindų, jį rasti sunku. Į kiemą mergaitė dažnai išeina viena. Čia ji gerai orientuojasi. Į tolimesnį pasivaikščioji-mą eina su lydinčiu asmeniu: mama, tėčiu arba drauge.

Brailio rašto abėcėlėA Ą B C Č D E Ę

Ė F G H I Į Y J

K L M N O P R S

Š T U Ų Ū V Z Ž

1 Ugnė eina su baltąja lazdele.

Susiskirstykite poromis ir pasirinkite po kelias žemiau aprašytas už-duotis. Jos padės suprasti, kaip neregiai jaučia aplinką.

Užduotys atliekamos užrištomis akimis, todėl pasirūpinkite pakan-kamai skarelių. Iš pradžių užduotį atlieka vienas mokinys („neregys“), kitas („regintis“) jam padeda. Paskui mokiniai keičiasi vietomis. Dirb-kite tyliai, nes triukšmas gali trukdyti kitoms poroms. Kai kurias už-duotis galite atlikti per pertrauką arba namie.

Trauk iš savo kuprinės daiktus, apčiupinėk ir pasakyk jų pavadini-mus. „Regintis“ mokinys gali duoti atpažinti ir kitų daiktų.Į skirtingas krūveles surūšiuok metalines skirtingų nominãlų mo-netas ir popierinius banknotùs. Skirtingo nominalo banknotai turi specialias žymes, kurias pirštais gali užčiuopti neregiai. Iš anksto apžiūrėk ir įsidėmėk jas.Vieną klasės mokinį pakvėpink kvepalais. Duok „neregiui“ jų pa-uostyti ir vedžiok po klasę, kol ras tą mokinį. Susikeitus vietomis, kvėpinti reikia kitais kvepalais.Iš butelio įpilk vandens į stiklinę. Ant lėkštelės padėk duonos rie-kę. Mėgink ją šakute bei peiliu pjaustyti ir valgyti.Atsistok ir mėgink nueiti iki lentos, klasės durų. Paprašyk, kad an-trą kartą tau padėtų „regintis“ mokinys. Trečią kartą mėgink eiti su lazdele.Išeikite į kiemą (arba koridorių), atsistokite vienas prieš kitą ir pa-mėtykite kamuoliuką. „Regintis“ mokinys turi įspėti, kada meta.Iš varinės vielos išlankstyk kelias geometrines figūràs ir duok pa-čiupinėti „neregiui“. Paskui paslėpk jas. Nusirišęs skarelę „nere-gys“ turi nupiešti šias figūràs.Iš balso atspėk, kas iš klasės draugų ar draugių kalba.Pirštais patyrinėk Brailio raštu išspausdintą lapą. Paskui nusirišk skarelę, panagrinėk Brailio rašto abėcėlę ir akimis paskaityk tekstą.

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.9.

Luisas Brailis (1809–1852)Luisas Brailis gimė mažame Prancūzjos kaimelyje. Būdamas trejų metų

žaidė su aštriu įrankiu ir susižalojęs akis neteko regėjimo. Tėvai kiek galėda-mi padėjo aklam sūnui. Sužinoję, kad Parỹžiuje yra neregių mokykla, nuvežė ten berniuką. Jis stropiai mokėsi ir baigė mokslus labai gerais pažymiais.

Vėliau L. Brailis įkūrė neregių moky-klą. Jis puikiai žinojo, kokių problemų kyla akliems vaikams. Tuo metu mokyto-jai buvo įsitikinę, kad neregio neįmanoma išmokyti skaityti. Po daugelio bandymų L. Brailis sukūrė iš kauburėlių sudarytus rašto ženklus, kuriuos aklieji apčiuopia pirštų galiukais. Šie ženklai vėliau pava-dinti Brailio raštu. Jį naudoja viso pasau-lio neregiai.

2 Ugnė spausdina specialia Brailiorašto mašinėle.

3 L. Brailis. 4 Brailio rašto skaitymas.

5 Pinigų rūšiavimas užrištomisakimis.

6 Vandens pylimas į stiklinę.