LIETUVOS SVEIKATOS MOKSL Ų UNIVERSITETAS ė · 7 Tad remiantis įvairia literatūra, kad vienas svarbiausių faktorių, lemiančių gerą sveikatos priežiūrą bei gerus klinikinius

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas

Sveikatos vadybos katedra

Justina Černiauskaitė

LSMU KAUNO KLINIKŲ ŠEIMOS MEDICINOS KLINIKOJE

DIRBANČIŲ ŠEIMOS GYDYTOJŲ IR BESILANKANČIŲ PACIENTŲ POŽIŪRIAI Į MEDICININĖS KONSULTACIJOS TIKSLUS IR

PACIENTUI SKIRTO LAIKO PANAUDOJIMO VEIKSMINGUMĄ

Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)

Mokslinė vadovė: Prof. Nida Žemaitienė

KAUNAS, 2014

2

TURINYS

SANTRAUKA ................................................................................................................................ 3 SUMMARY .................................................................................................................................... 4 SANTRUMPOS .............................................................................................................................. 5 ĮVADAS .......................................................................................................................................... 6 TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI .......................................................................................... 8 1. LITERATŪROS APŽVALGA ................................................................................................ 9

1.1. MEDICININĖ KONSULTACIJA IR PAGRINDINIAI JOS TIKSLAI ........................ 9 1.2. GYDYTOJO IR PACIENTO SANTYKIAI ................................................................ 11

1.2.1. Gydytojo ir paciento bendravimo reikšmė veiksmingai gydytojo konsultacijai ...................................................................................................... 12

1.2.2. Gydytojo empatijos reišmė veiksmingai gydytojo konsultacijai ...................... 14 1.2.3. Paciento išklausymo svarba veiksmingai gydytojo konsultacijai ..................... 15

1.3. SU TARPUSAVIO SANTYKIAIS SUSIJĘ GYDYTOJŲ IR PACIENTŲ LŪKESČIAI ................................................................................................................. 16

1.4. VEIKSMINGOS GYDYTOJO KONSULTACIJOS LAIKO PANAUDOJIMO KLIUVINIAI ................................................................................................................ 21 1.4.1. Su gydytojo ir paciento bendravimu susijusios kliūtys ..................................... 21 1.4.2. Su sveikatos priežiūros organizavimu ir vadyba susijusios kliūtys .................. 23

1.5. GYDYTOJŲ KONSULTACIJŲ LAIKO OPTIMIZAVIMO GALIMYBĖS ............. 25 1.5.1. Gydytojų konsultacijų laiko optimizavimo galimybės, susijusios su gydytojo

ir paciento bendravimu ..................................................................................... 25 1.5.2. Gydytojų konsultacijų laiko optimizavimo galimybės, susijusios su

sveikatos priežiūros organizavimu ir vadyba .................................................... 26 2. TYRIMO METODOLOGIJA ................................................................................................ 29

2.1. TYRIMO METODIKA IR DALYVIAI ....................................................................... 29 2.2. TYRIMO EIGA ............................................................................................................ 31 2.3. TYRIMO DUOMENŲ ANALIZĖ ............................................................................... 32 2.4. TYRIMO REZULTATŲ PATIKIMUMO UŽTIKRINIMAS ..................................... 34

3. TYRIMO REZULTATAI IR APTARIMAS ......................................................................... 35 3.1. GYDYTOJŲ IR PACIENTŲ POŽIŪRIS Į MEDICININĖS KONSULTACIJOS

TIKSLUS ...................................................................................................................... 35 3.2. PACIENTŲ IR GYDYTOJŲ LŪKESČIAI SUSIJĘ SU PACIENTŲ IR

GYDYTOJŲ ELGESIU ............................................................................................... 38 3.3. VEIKSMINGOS GYDYTOJO KONSULTACIJOS LAIKO PANAUDOJIMO

KLIUVINIAI ................................................................................................................ 49 3.4. ŠEIMOS GYDYTOJO KONSULTACIJAI SKIRTO LAIKO PANAUDOJIMO

OPTIMIZAVIMO GALIMYBĖS ................................................................................ 67 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ............................................................................................ 78 LITERATŪRA .............................................................................................................................. 79 PRIEDAI ....................................................................................................................................... 88

3

SANTRAUKA

Visuomenės sveikatos vadyba

LSMU KAUNO KLINIKŲ ŠEIMOS MEDICINOS KLINIKOJE DIRBANČIŲ ŠEIMOS

GYDYTOJŲ IR BESILANKANČIŲ PACIENTŲ POŽIŪRIAI Į MEDICININĖS

KONSULTACIJOS TIKSLUS IR PACIENTUI SKIRTO LAIKO PANAUDOJIMO

VEIKSMINGUMĄ


Mokslinis vadovas Prof. Nida Žemaitienė

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos

katedra. Kaunas; 2014. 104 p.

Darbo tikslas. Atskleisti LSMU Kauno klinikų šeimos medicinos klinikoje dirbančių šeimos

gydytojų ir besilankančių pacientų požiūrį į gydytojo medicininės konsultacijos tikslus ir pacientui

skirto laiko panaudojimą apsilankymo metu.

Uždaviniai: 1.Atskleisti gydytojų ir pacientų požiūrį į medicininės konsultacijos tikslus; 2.Atskleisti

gydytojų ir pacientų lūkesčius, susijusius su gydytojų/pacientų elgesiu konsultacijose; 3.Išryškinti

pagrindinius veiksmingo gydytojo konsultacijos laiko panaudojimo kliuvinius; 4.Atskleisti ir aptarti

šeimos gydytojo konsultacijai skirto laiko panaudojimo optimizavimo galimybes.

Tyrimo metodika. Tyrimo objektas – LSMU Kauno klinikų šeimos medicinos klinikos šeimos

gydytojai ir klinikos pacientai. Tyrimas atliktas pagal kokybinio tyrimo metodologiją. Duomenys

rinkti naudojant pusiau struktūruoto interviu metodą. Tyrimo analizė atlikta naudojant teminės

analizės metodą.

Rezultatai. Tyrimo metu atsiskleidė, kad kreipdamiesi į šeimos gydytoją pacientai tikisi gauti

gydymą ir pagalbą įveikiant ligą. Gydytojams pagrindinis tikslas yra suteikti pagalbą. Paaiškėjo, kad

gydytojai tikisi iš pacientų bendradarbiavimo ir pasitikėjimo, o pacientai – dėmeso pacientui kaip

asmeniui bei jo problemai ir galimybę gauti reikiamą informaciją. Atskleidėme, kad veiksmingo

gydytojo konsultacijos laiko panaudojimo kliuvinių yra tarpasmeninėje gydytojo ir paciento

sąveikoje bei netobuloje sveikatos priežiūros sistemoje. Paaiškėjo, kad tiek pacientai, tiek gydytojai

siūlo pokyčius sveikatos priežiūros sistemoje.

Išvados. Gydytojai ir pacientai linkę panašiai suprasti medicininės konsultacijos tikslus. Gydytojai

ir pacientai turi įvairių lūkesčių vieni kitų elgesio atžvilgiu. Kliuvinių esama tarpasmeninėje

gydytojo ir paciento sąveikoje bei netobuloje sveikatos priežiūros sistemoje.

Akcentuojamas pokyčių sveikatos priežiūros sistemoje būtinumas.

Raktažodžiai. Gydytojų ir pacientų bendravimas, veiksmingas laiko panaudojimas.

4

SUMMARY

Management of Public Health

GENERAL PRACTITIONERS' AND OUTPATIENTS' ATTITUDE TO AIMS OF MEDICAL

CONSULTATION AND TO OUTPATIENTS' GIVEN TIME USE EFFECTIVENESS AT

CLINIC OF FAMILY MEDICINE, LUHS KAUNAS CLINICS.


Prof. Nida Žemaitienė, scientific advisor

University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Department of Public Health Management.

Kaunas; 2014. 104 p.

The aim of the study. Reveal general practitioners' and outpatients' attitude to aims of medical

consultation and to outpatients' given time use effectiveness during visitation at Clinic of Family

Medicine, LUHS Kaunas Clinics.

Objectives: 1. Reveal general practitioners’ and outpatients’ attitude to aims of medical

consultation; 2. Reveal general practitioners’ and outpatients’ expectations which are related to their

behavior during consultation. 3. Emphasize main obstacles of effective physician’s consultation. 4.

Reveal and discuss the given time use optimization opportunities for general practitioners’

consultation.

Methodology of the study. Object of the study – general practitioners and outpatients at Clinic of

Family Medicine, LUHS Kaunas Clinics. The study was conducted by qualitative research

methodology. The data was collected using a semi-structured interview method. The study was

examined using thematic analysis.

Results. The study revealed that patients who see a general practitioner expect to receive treatment

and assistance to overcome a disease. The main aim of general practitioners is to give assistance to

patients. It was identified that physicians expect cooperation and trust from patients while patients -

attention to their complaints and to be treated as individual persons as well as to receive the

necessary information. We have estimated that obstacles of the effective use of medical

appointments are interpersonal physician-patient interaction and imperfect health care system.

Either patients or physicians suggest that development in health care system is needed.

Conclusions. Physicians and patients are tend to perceive aims of medical appointments similarly.

Both physicians and patients have various expectations related to behavior of each other.

Interpersonal physician-patient interaction and imperfect health care system causes obstacles of the

effective use of medical appointments. Changes in health care system are necessary.

Keywords. Physician-patient communication, the effective use of time.

5

SANTRUMPOS

PSP – pirminė sveikatos priežiūra

VŠĮ – viešoji įstaiga

Proc. – procentai

6

ĮVADAS

Įgyvendinant Lietuvos nacionalinę sveikatos koncepciją 1995 metais Lietuvoje pradėta

steigti šeimos gydytojų institucija [53]. Ši specialybė buvo įvesta remiantis kitų šalių patirtimi

[85]. Šeimos gydytojai Lietuvoje rūpinasi prie pirminių sveikatos priežiūros įstaigų

(poliklinikų, ambulatorijų, šeimos gydytojų centrų) prisirašiusių gyventojų sveikata – ne tik jų

gydymu, bet ir sveikatos išsaugojimu, jos gerinimu bei ligų profilaktika [55]. Šeimos

gydytojas taip pat yra ir koordinatorius, padedantis pacientams orientuotis sveikatos sistemoje

[85]. Šio gydytojo konsultacija yra pagrindinė galimybė gydytojui ištirti pagrindines paciento

problemas, kurios ne visada būna įvardijamos pirmiausiai, ir padėti jam jas spręsti. Tuo tarpu

pacientui šeimos gydytojo konsultacija leidžia išsiaiškinti jo ligų priežastis bei sužinoti

tolimesnius gydymo veiksmus [17, 34, 103].

Literatūroje pastebima, kad geri gydytojo ir paciento santykiai konsultacijų metu yra

vienas iš esminių faktorių, lemiančių gerą sveikatos priežiūrą bei geresnius klinikinius

rezultatus [1, 81]. Teigiama, jog efektyvus gydytojo bendravimas turi įtakos pacientų

psichologinių problemų, funkcinių ir fiziologinių būklių bei skausmo valdymui [86]. Be to,

pažymima, kad geri gydytojo bei paciento santykiai reikšmingi ir pačiam gydytojui, nes

didina pasitenkinimą savo darbu [49].

Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad gydytojo ir paciento santykius apsunkina bei

efektyviai išnaudoti konsultacijoms skirto laiko neleidžia tam tikri kliuviniai, kylantys tiek iš

gydytojo ir paciento tarpasmeninės sąveikos, tiek ir dėl netobulos sveikatos priežiūros

sistemos – pavyzdžiui, didelio gydytojams tenkančio krūvio. Tarpasmeniniams gydytojo ir

paciento santykiams neretai kliudo gydytojų bendravimo įgūdžių spragos ir nekonstruktyvus

pacientų bendravimas vizito pas gydytoją metu [103], kuris galbūt būtų išspręstas

informuojant pacientą, kokie jo veiksmai gydytojo konsultacijos metu galėtų leisti efektyviau

išnaudoti jam skirtą konsultacijos laiką [23, 71]. Taipogi 2013 metais atliktoje valstybinėje

audito ataskaitoje pastebima, kad nors šiuo metu šeimos gydytojų skaičius yra pakankamas,

tačiau vyrauja netolygus jų pasiskirstymas bei neracionalius apylinkių sudarymas (7 proc.

šeimos gydytojų turi daugiau nei 2001 aptarnaujamų pacientų, 23 proc. – nuo 1 551 iki 2 000

aptarnaujamų pacientų). Ataskaitoje pažymima, jog turintis didelį darbo krūvį gydytojas

negali skirti pakankamai laiko kiekvienam pacientui, o tai itin sumažina pacientams teikiamų

pirminės sveikatos priežiūros paslaugų kokybę [29, 56]. Be to, teigiama, jog šeimos gydytojai

vykdo funkcijas, kurių didžiajai daliai nereikia gydytojo kompetencijos – pavyzdžiui, šeimos

gydytojas apie 22 proc. savo darbo laiko skiria įvairių dokumentų pildymui [56].

7

Tad remiantis įvairia literatūra, kad vienas svarbiausių faktorių, lemiančių gerą sveikatos

priežiūrą bei gerus klinikinius rezultatus, yra geri gydytojo ir paciento santykiai konsultacijos

metu, šiame darbe tiriamas abiejų pusių – gydytojų ir pacientų – požiūris į konsultacijai skirto

laiko panaudojimo efektyvumą bei ieškomos laiko panaudojimo optimizavimo galimybės.

Temos aktualumas

Lietuvoje įgyvendinant sveikatos priežiūros reformą pirminė sveikatos priežiūra tapo

prioritetine sveikatos priežiūros sritimi. Teikiant šias paslaugas, šeimos gydytojui tenka

didžiausia atsakomybė, nes jis turi padėti nustatyti ne tik akivaizdžiai matomus sutrikimus,

tačiau taip pat ir galimai užslėptą paciento apsilankymo priežastį. Tačiau tai padaryti nėra

paprasta esant tokiam dideliam pacientų skaičiui ir konsultacijose vyraujant pastoviai laiko

stokai. Todėl efektyvaus konsultacijų laiko panaudojimo klausimas yra opi problema Lietuvos

sveikatos sistemoje.

Temos naujumas

Lietuvoje pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, prieinamumo, kokybės

vertinimo bei kitomis tematikomis yra atlikta nemažai mokslinių tyrimų, tačiau yra nedaug

tyrimų, kurie tyrinėtų gydytojų ir pacientų požiūrį į tarpusavio elgesį konsultacijose, lemiantį,

ar bus veiksmingai išnaudojamas konsultacijai skiriamas laikas.

Norėdami ištirti pagrindines efektyvaus laiko panaudojimo kliūtis pasirinkome interviu

metodu apklausti pacientus bei gydytojus, nes manome, kad tokiu būdu galima sužinoti ir

žymiai detaliau išsiaiškinti pagrindines efektyvaus laiko panaudojimo kliūtis, kylančias iš

tarpasmeninės sąveikos. Tikėtina, kad šio tyrimo duomenys padės labiau atskleisti kliūtis,

kylančias tiek iš paciento, tiek iš gydytojo, tiek iš sveikatos priežiūros organizavimo pusių.

8

TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas – atskleisti LSMU Kauno klinikų šeimos medicinos klinikoje dirbančių šeimos

gydytojų ir besilankančių pacientų požiūrius į medicininės konsultacijos tikslus ir pacientui

skirto laiko panaudojimo veiksmingumą apsilankymo metu.

Uždaviniai:

1. Atskleisti gydytojų ir pacientų požiūrį į medicininės konsultacijos tikslus.

2. Atskleisti gydytojų ir pacientų lūkesčius, susijusius su gydytojų/pacietų elgesiu

konsultacijose.

3. Išryškinti pagrindinius veiksmingo gydytojo konsultacijos laiko panaudojimo

kliuvinius.

4. Atskleisti ir aptarti šeimos gydytojo konsultacijai skirto laiko panaudojimo

optimizavimo galimybes.

9

LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. MEDICININĖ KONSULTACIJA IR PAGRINDINIAI JOS TIKSLAI

Gydytojo konsultacija – tai dvipusis susitikimas tarp gydytojo ir paciento, kuris gali

būti inicijuotas iš gydytojo pusės, tai yra, kai gydytojas pasiūlo tam tikrą prevencinę patikrą

pacientui, arba iš paties paciento pusės, pavyzdžiui, kai jis suserga [73]. Pastarasis reiškinys –

staiga pasireiškianti liga – žmogui yra nerimo, baimės ir netikrumo šaltinis. Pirmoji reakcija į

tokią būklę dažniausiai būna užduodami klausimai, pavyzdžiui: ,,Kas vyksta?’’, ,,Kodėl tai

vyksta?’’, ,,Kodėl tai nutiko būtent man?’’ ir pan. Tuomet gydytojas pacientų išsakytus

chaotiškus požymius ir ligos simptomus transformuoja – įvardija priežastis ir atsako į

pacientui rūpimus klausimus apie jo esamą padėtį. Ir tik kai pacientas žino priežastis,

netikrumo ir nerimo jausmas jo nebekankina [34].

Taigi, gydytojo ir paciento dialogas konsultacijos metu leidžia ištirti prielaidas apie

paciento padėtį ir leidžia patiems pacientams suprasti, dėl ko ir kas atsitiko [13]. Kitaip

tariant, gydytojo konsultacija yra pagrindinė galimybė gydytojui ištirti paciento problemas ir

rūpesčius bei padėti jam nustatyti sveikatos sutrikimų priežastis [17]. Tam, kad tai padarytų,

gydytojai naudoja įvairius konsultavimo modelius ir įvairias konsultacijų struktūras [73].

Kiekvienas konsultacijos modelis turi tam tikrus savo tikslus, kuriuos siekia išspręsti

konsultacijų metu [73]. Tačiau, paprastai konsultacijose naudojamas klasikinis trijų etapų

konsultacijos modelis:

• Pokalbis su pacientu;

• Objektyvus paciento ištyrimas bei diagnozės nustatymas;

• Informacijos apie paciento būklę pateikimas [103].

Gydytojo konsultacijose įprastai atliekama paciento apklausa, išklausomi jo skundai,

surenkama kiek galima išsamesnė jo ligos ir gyvenimo anamnezė, kuri padeda įvertinti esamą

ir ankstesnę informaciją apie paciento gydymą, bendrą paciento sveikatą, veiksnius, kurie gali

turėti įtakos paciento gydymui, ir pan. [14, 103].

Gydytojo konsultacijos struktūra priklauso nuo įvairių veiksnių: sprendžiamos

paciento problemos sunkumo, gydytojo ir paciento bendravimo trukmės bei kitų priežasčių.

Tačiau dažniausiai konsultacijos metu sprendžiami tokie uždaviniai:

1. Kuriami gydytojo ir paciento santykiai.

• Šiltai pasitinkamas pacientas, pasisveikinama vardu ir pavarde.

10

• Reaguojama ir tinkamai atsiliepiama į paciento siunčiamus emocinių problemų

signalus.

• Aktyviai klausomasi paciento.

2. Renkami duomenys apie paciento susirgimą.

• Išsiaiškinamas paciento požiūris į jo sveikatos problemą.

• Atsižvelgiama į konsultacijos metu surinktus apžiūros ir apklausos rezultatus.

• Pasiekiamas tarpusavio supratimas ir bendro požiūrio į sveikatos problemą

priėmimas.

3. Aptariamas tolimesnis gydymo planas.

• Suteikiama reikiama informacija pacientui, apibūdinama jo sveikatos būklė.

• Abipusiai susitariama dėl tolimesnio gydymo plano.

• Aptariami paciento elgsenos pokyčiai.

• Užpildoma reikalinga informacija dokumentuose [27, 103].

Taigi, visų pirma tam, kad išsamiai aprašyti pacientų sveikatos problemas ir

išsiaiškinti paciento kreipimosi į sveikatos priežiūros įstaigą priežastis, gydytojui reikia

užmegzti pokalbį su pacientu [14]. Pacientai dažniausiai pasitiki savo gydytojais, atsikleidžia

jiems konfidencialią ir intymią informaciją, kuri leidžia gydytojams prieiti prie paciento ypač

arti, tačiau jei gydytojas neturi pakankamai gerų komunikavimo ir konsultavimo įgūdžių,

nesiklauso paciento, naudoja netinkamus klausimus, paciento ligos istorija gali būti neišsami,

gali būti nustatyta netiksli diagnozė ir tuomet gali būti prarandamas tarpusavio ryšys bei

paciento pasitikėjimas gydytoju [2, 21].

Taigi surinkti paciento ligos istoriją nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo

žvilgsnio, tačiau, įvairių tyrimų duomenimis, pagerinus gydytojo komunikavimo ir

konsultavimo įgūdžius galima pasiekti itin gerų rezultatų [2, 103]. Tai itin svarbu padaryti dėl

to, kad kai kurie pacientai, kreipdamiesi į gydymo įstaigą, yra ne iš karto linkę atskleisti savo

tikrąją apsilankymo priežastį [103].

Retas pacientas ateina pas gydytoją tik dėl fizinių nusiskundimų. Dažnai už įvairių

sveikatos problemų slypi visai kiti dalykai – pavyzdžiui, nuovargis, tarpasmeninės problemos,

nerimas dėl ateities, kiti psichologiniai ar socialiniai sunkumai. Taigi, tikrasis apsilankymo

pas gydytoją tikslas gali būti visai kitoks. Todėl, pradedant pokalbį labai svarbu atidžiai

įsiklausyti, ką pacientas nori pasakyti, bei išklausyti visą paciento pateikiamą sveikatos

istoriją [103] .

11

Apibendrinant šį skyrelį galima teigti, kad gydytojo tikslai konsultuojant pacientą

priklauso nuo jo pasirinkto konsultavimo modelio. Vis tik, dažniausiai pagrindiniai tikslai

konsultuojant pacientą yra santykių su pacientu kūrimas, duomenų apie paciento susirgimą

surinkimas bei tolimesnio gydymo plano aptarimas. Tuo tarpu paciento tikslai dažniausiai

būna neaiškūs – net jei pacientas kreipiasi dėl fizinio skausmo, tai dar nebūtinai reiškia, kad

tai yra pagrindinė jo kreipimosi į sveikatos priežiūros įstaigą priežastis.

1.2. GYDYTOJO IR PACIENTO SANTYKIAI

Neabejojama, kad gydytojo ir paciento santykiai yra vienas iš esminių faktorių,

lemiančių gerą sveikatos priežiūrą, gijimo procesą ir apskritai geresnius klinikinius rezultatus

[1, 81]. Tai, kad gydytojo ir paciento ryšio kokybė turi reikšmės gydymo sėkmei [103],

patvirtina ir mokslininkės Levine N. aptarti tyrimai, kuriuose nustatyta, kad pacientai tokių

gydytojų, kurie atsižvelgia į pacientą, jo poreikius bei yra linkę mažiau kontroliuoti, suteikti

pacientui daugiau informacijos, parodyti jiems daugiau emocijų – turi mažiau funkcinių

apribojimų, žemesnį kraujo spaudimą, mažesnę gliukozės koncentraciją kraujyje. Pastebėta,

kad pacientams, kurie turi galimybę išreikšti tiek teigiamas, tiek neigiamas savo emocijas,

taip pat pagerėja sveikatos rezultatai. [49].

Taigi, norint pasiekti gerų rezultatų konsultacijoje, tarp gydytojo ir paciento turi būti

neatsiejama abipusė pagarba, sąžiningumas bei pasitikėjimas vienas kitu. Tyrimų

duomenimis, konsultacijos metu vyraujant tokiems gydytojo ir paciento santykiams, pacientai

yra labiau linkę pasitikėti savo gydytoju bei laikytis nurodyto gydymo plano [81].

Žinoma, gydytojo ir paciento santykiai nepriklauso tik nuo gydytojo ar tik nuo

paciento indėlio. Pastebima, jog tiek gydytojas, tiek pacientas turėtų suprasti, ką kiekvienas iš

jų savo ruožtu turėtų padaryti, kad pagerintų tarpusavio santykius, tam, kad konsultacija taptų

kuo efektyvesnė [1, 81]. Pavyzdžiui pacientas, norėdamas gauti kuo efektyvesnią

konsultaciją, turėtų:

• Iki vizito pas gydytoją apmąstyti ir aiškiai suformuluoti savo apsilankymo tikslą

bei atvirai ir nuoširdžiai pasidalinti rūpimais klausimais ar kamuojančiomis

problemomis.

• Apgalvoti ir sukonkretinti (galbūt net pasižymėti) klausimus ir skundus gydytojui,

prisiminti kada tiksliai prasidėjo sveikatos problemos.

• Kuo daugiau sužinoti apie savo ligą, kad geriau suprasti gydytojo sprendimus ir

kelti realistiškus gydymo lūkesčius.

12

• Būti aktyviu pašnekovu, nes toks pacientas pelno gydytojo palankumą ir iš vizito

gauna daugiau naudos.

• Branginti konsultacijos laiką ir nesistengti visas problemas išspręsti vienos

konsultacijos metu.

• Elgtis pagarbiai bei pasitikėti savo gydytoju. [11, 81, 103].

Taip pat pateiksime keletą pavyzdžių, ką gydytojas galėtų padaryti puoselėdamas

santykius su pacientu:

• Plėtoti ryšį su pacientu (priimti paciento nuomonę ir jausmus, būti empatišku,

paremti pacientą, būti jautriu sprendžiant sunkias problemas (pvz.: skausmą, tam

tikrus pacientui gėdingus ar keliančius nerimą klausimus)).

• Įtraukti pacientą (pasidalinti mintimis apie ligą ar susijusius klausimus su pacientu,

paaiškinti, kodėl gydytojas klausia tam tikrų klausimų, kam jie reikalingi, atliekant

fizinę apžiūrą paaiškinti procesą ir paprašyti paciento leidimo ir pan.).

• Reaguoti į paciento poreikius (pavyzdžiui, jeigu pacientas jaučia skausmą ar

diskomfortą, atitinkamai reaguoti į pacientą, parodyti, kad gydytojas supranta).

• Naudoti tinkamą neverbalinę elgseną: akių kontaktą, valdyti veido išraiškas,

laikyseną, judėjimą, nenaudoti manieringo kalbėjimo, pvz.: garsaus, skardaus ar

žeminančio tono).

• Vengti ilgų monologų su pacientu (gydytojas pacientui turėtų viską paaiškinti

trumpai ir aiškiai, nenaudodamas žargonų arba pacientui nesuprantamos

medicininiais terminais paremtos kalbos ir t.t.)

• [14, 92].

Taigi, apibendrinant galima teigti, kad efektyviausias būdas kuriant gydytojo ir

paciento santykius yra supratingas, atviras ir sąžiningas, paremtas pagarba tarpusavio

bendravimas.

1.2.1. Gydytojo ir paciento bendravimo reikšmė veiksmingai gydytojo konsultacijai

Žmonių bendravimas yra keitimosi informacija procesas. [5]. Jis gali būti labai

sudėtingas, tačiau jis yra pagrindas formuojant ir kuriant santykius, priimant sprendimus ir

išreiškiant emocijas (įskaitant diskomfortą ar skausmą) bei nuomones. [28]. Gydyto ir

paciento santykiai – taip pat ne išimtis. Juos kuriant vienu iš svarbiausių veiksnių tampa

bendravimas [21].

13

Paciento ir gydytojo bendravimas susideda iš verbalinių ir neverbalinių procesų, per

kuriuos gydytojas gauna ir dalijasi informacija su pacientu, tokiu būdu plėtojant terapinius

santykius. Nors bendravimas su pacientu iš pradžių gali pasirodyti paprastas ir intuityvus,

tačiau veiksminga gydytojo ir paciento sąveika gali būti gana sudėtinga. Gydytojui tenka

nemaža atsakomybė ir pareiga gauti gydymui reikalingą apie pacientą ir jo medicininę

problemą, dėl kurios jis kreipėsi į gydytoją, nesvarbu kokio sudėtingumo ir lygio problema

tai būtų [59]. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog gebėjimas gydytojui surinkti tikslią paciento

ligos istoriją yra vienas iš pagrindinių klinikinių gydytojo įgūdžių ir klinikinės gydytojo

kompetencijos esminis komponentas, leidžiantis pasiekti gerų klinikinių rezultatų [64].

Gydytojo ir paciento bendravimo įtaką sveikatos priežiūros kokybei jau seniai

pastebi Pasaulio mokslininkai. Dar 1995 metais atliktoje mokslinių tyrimų apžvalgoje

teigiama, kad efektyvus bendravimas tarp gydytojo ir paciento turi ne tik teigiamos įtakos

valdant psichologines problemas, tačiau taip pat turi įtakos funkcinės ir fiziologinės būklės

bei skausmo valdyme [86]. O geri gydytojo bendravimo įgūdžiai suteikia ne tik neabejotiną

naudą pacientui, tačiau yra naudingi ir pačiam gydytojui, nes didina jo pasitenkinimą savo

darbu, bei taip pat iš pacientų gautos informacijos tikslumą [49].

Taigi, apibendrinant, daugelio mokslinių tyrimų metu įrodyta, jog bendravimas tarp

gydytojo ir paciento turi labai didelę įtaką ir yra tiesiogiai susiję su:

• Geresniais klinikiniais rezultatais (paciento sveikatos padariniais).

• Produktyvių paciento ir gydytojo susitikimų skaičiumi.

• Gydytojo ir paciento pasitikėjimu venas kitu.

• Paciento pasitenkinimu sveikatos priežiūros teikiamomis paslaugomis.

• Gydytojo pasitenkinimu savo darbu.

• Paciento ištikimybe gydytojui.

• Išsamesne paciento anamneze.

• Mažesne klaidų ir nesėkmių rizika [2, 41, 49, 92].

Mokslininkų teigimu, vienas geriausių būdų norint pagerinti pacientų priežiūrą yra

skatinti, tobulinti ir gerinti gydytojo ir paciento tarpusavio bendravimą [81]. Literatūroje

teigiama, kad ypač svarbus aspektas ir teigiamų rezultatų teikiantis bendravimas yra

bendravimas, paremtas empatija [38].

Apibendrinant šį skyrelį galima pasakyti, kad efektyvus gydytojo ir paciento

bendravimas ir stiprus tarpusavio ryšys yra neatsiejamas siekiant ne tik kokybiškų paslaugų

pacientams, bet ir geresnių klinikinių rezultatų.

14

1.2.2. Gydytojo empatijos reišmė veiksmingai gydytojo konsultacijai

Medicinos žinios yra gyvybiškai būtinos, tačiau vien jų neužtenka norint pasiekti

geriausių rezultatų rūpinantis pacientu. Mandagus, dėmesingas, empatiškas bei užjaučiantis

bendravimas ir mokėjimas išklausyti pacientą – tai gydytojo savybės, kurios gali padėti

užtikrinti tinkamą ir efektyvią sveikatos priežiūrą [49, 59].

Jani B. D. bei kiti mokslininkai atliko išsamią empatijos gydytojo ir paciento

santykiuose klinikinę tyrimų apžvalgą. Apžvelgę įvairius tyrimus mokslininkai teigia, jog

klinikinė empatija gali pagerinti paciento sveikatos rezultatus ir padaryti konsultaciją

efektyvesnę. Anot straipsnio autorių, greta to, kad empatijos dėka yra pasiekiami geresni

sveikatos rezultatai, kai pacientas turi psichinės sveikatos problemų, atsiranda įrodymų,

leidžiančių manyti, jog gydytojo empatija bendraujant su pacientu gali atlikti svarbų vaidmenį

ir gerinant fizinės sveikatos rezultatus; ypač teigiami rezultatai matomi lėtinių ligų valdyme

[38].

Panašūs rezultatai atsispindi ir Warnecke E. 2014 metais atliktoje literatūros

apžvalgoje. Pasak autorės, atviras, efektyvus bendravimas su pacientu yra gyvybiškai svarbus

visose medicinos srityse, o ypač psichikos sveikatos srityje. Nepaisant visos technologijų

pažangos pastaraisiais dešimtmečiais, rūpestingas, užjaučiantis gydytojas išlieka geriausia

gydymo priemone medicinoje [97]. Anot knygos autorės Levine E. pacientai, kurių gydytojai

yra draugiški, tinkamai interpretuoja ir išreiškia emocijas, skiria laiko išklausyti ir atsakyti į

pacientų klausimus, yra labiau patenkinti gydymo paslaugomis. Gydytojų, kurie užduoda

daug tikslių klausimų ir griežtai kontroliuoja konsultaciją, pacientai linkę manyti, jog

gydytojas jų neklauso [49]. Be to, tokių gydytojų, kurių bendravimas paremtas empatija,

pacientai linkę ne tik būti patenkinti gydytoju, bet ir labiau laikytis gydytojo paskirtų

rekomendacijų [74].

2009 metais Italijoje atliktu tyrimu įrodyta, jog aukštu empatijos lygiu (remtasi T.

Džefersono empatijos skale) paremtas gydytojo bendravimas su savo pacientu statistiškai

reikšmingu skirtumu efektyviau sumažina metabolinių komplikacijų paplitimą tarp diabetu

sergančių asmenų, nei žemu empatijos lygiu paremtas bendravimas. Tyrimas patvirtina, kad

empatiškas gydytojo bendravimas yra reikšmingai susijęs su cukriniu diabetu sergančių

pacientų klinikiniais rezultatais. Todėl, autorių teigimu, empatiškas gydytojo bendravimas turi

būti svarbi klinikinė kompetencija pirminės sveikatos priežiūros gydytojams [10].

Tyrimo, kuris tyrinėjo gydytojo empatijos įtaką peršalimo trukmei, metu nustatyta,

kad empatiškas gydytojo bendravimas yra susijęs netgi su trumpesne ligos trukme (tyrimo

15

atveju gydymo trukmė sutrumpėjo nuo 8,01 dienų iki 7,10 dienos). Taip pat tyrime buvo

pastebėta, kad pacientai, kurių gydytojai buvo empatiškesni, persirgo lengvesne peršalimo

forma (buvo lengvesni simptomai), – tokių pacientų gydymo eigoje buvo pastebėti teigiami

jų imuninės sistemos pokyčiai [76].

Apibendrinant galima teigti, kad gydytojo empatija paremtas bendravimas padeda

puoselėti gydytojo ir paciento santykius, skatina pasitikėjimą vienas kitu bei leidžia pasiekti

geresnius klinikinius rezultatus.

1.2.3. Paciento išklausymo svarba veiksmingai gydytojo konsultacijai

Geresnis bendravimas tarp gydytojo ir paciento bei geresni klinikiniai rezultatai taip

pat gali būti pasiekiami kai gydytojas aktyviai klausosi savo pacientų [2, 64]. Gydytojams

svarbu suprasti, kad paciento klausymasis – tai daugiau nei fizinė žmogaus savybė, jis

reikalauja susikaupimo, koncentracijos, dėmesio ir aktyvaus gydytojo dalyvavimo [47]. Anot

Meldrum H. tyrimo, aktyvus klausymasis yra paciento pasitikėjimo gydytoju pagrindas.

Pacientai bus atviri tik tuomet kai jie manys, kad jie gali pasitikėti savo gydytoju ir jaus, kad

gydytojas jų klausosi [65]. Literatūroje teigiama, kad paciento pasitikėjimas gydytoju išauga

kai gydytojas ne tik klausosi, bet taip pat skatina pacientą kartu priimti galutinius sprendimus.

Svarbu tai, kad kai pacientai pasitiki savo gydytoju, jie labiau yra linkę pas jį sugrįžti ir

laikytis paskirto gydymo plano [42].

Anot tyrimo, atlikto JAV 2011 metais, buvo nustatyta, kad paciento išklausymas:

a) tai pagrindinis faktorius lementis gerą anamnezės surašymą bei tinkamos diagnozės

parinkimą;

b) klausymasis kaip terapinis ir gydomasis veiksnys;

c) klausymasis kaip skatinantis ir stiprinantis gydytojo ir paciento santykius.

Anot tyrimo autorių, pacientų išklausymas gali sumažinti pacientui stresą, skatinti bendro

sprendimo priėmimą, taip pat gali skatinti gilesnį ryšį tarp gydytojo ir paciento. Šio tyrimo

rezultatai sustiprina bendrą nuostatą, jog gydytojai, kurie dėmesingai ir pagarbiai klauso

pacientų, sustiprina jų gijimo procesą bei gali prisidėti prie geresnių klinikinių rezultatų [37].

Paciento dėmesingas išklausymas taip pat yra susijęs ir su tuo, ar bus atskleista tikroji

paciento apsilankymo priežastis. Dažnai pacientai ne iš karto pasako tikrąją apsilankymo

priežastį, o per greitas gydytojo įsiterpimas gali neleisti pacientui išsipasakoti [103].

Gydytojai dažnai pertraukia ir pradeda gilintis į pirmą paciento išreikštą problemą ar

nusiskundimą, tačiau pirmoji paciento išsakyta problema nebūtinai bus pagrindinė

16

apsilankymo priežastis [27]. Tyrimu, atliktu Izraelyje, įrodyta, kad iš tikrųjų paciento

išklausymas iki galo užtrunka vos ilgiau nei kai gydytojas nutraukia ir įsikiša į paciento

monologą [75]. Tačiau įrodyta, kad leidžiant pacientui išsikalbėti yra sumažinama vėlai

išaiškinamų ligų tikimybė [61]. Anot profesorės N. Žemaitienės bei kitų knygos autorių,

tyrimais įrodyta, kad įdėmiai paciento klausytis užtenka vos 2 – 3 minutes [103]. Tačiau, kaip

teigiama Levinson W. ir kitų autorių straipsnyje, tam, kad gydytojas galėtų išklausyti

pacientą, reikia turėti laiko konsultacijose. Patys gydytojai pripažįsta, kad jie norėtų daugiau

laiko praleisti su pacientu, tačiau taip pat pripažįsta, kad jie patiria didelį spaudimą, nes jų

produktyvumą yra įprasta matuoti aptarnautų pacientų skaičiumi, o ne kokybiška pagalba

pacientui [50].

Paciento išklausymas taip pat yra susijęs su pacientų pasitenkinimu konsultacijos

trukme. Ogden J. I. bei kiti tyrimo autoriai įrodė, kad patys pacientai dažniausiai linkę manyti,

kad jų konsultacija trunka trumpiau, nei tai yra iš tikrųjų. Tačiau autoriai teigia, kad nors

pacientai norėtų, kad jų konsultacijos truktų ilgiau, vis tik nustatyta, kad gydytojas, kuris

įdėmiai klauso, gali padaryti, kad pacientas jaustų didesnį pasitenkinimą konsultacijos

trukme [71].

Taigi, nors pripažįstama, kad konsultacijos trukmė yra susijusi su pacientų

pasitenkinimu ir geresniais sveikatos rezultatais [100], vis tik klinikinis efektyvumas

labiausiai priklauso nuo gydytojo konsultavimo įgūdžių, kurie leidžia esant bet kokiai laiko

trukmei išnaudoti konsultacijos laiką efektyviai [78].

Apibendrinant šį skyrelį galima teigti, kad gydytojo mokėjimas išklausyti savo

pacientą yra itin svarbi jo kompetencija, kuri ne tik leidžia pacientui pasitikėti gydytoju,

tačiau taip pat ir stiprina tarpusavio santykius, skatina atskleisti tikrąją paciento apsilankymo

priežastį bei apskritai gerina paciento klinikinius rezultatus.

1.3. SU TARPUSAVIO SANTYKIAIS SUSIJĘ GYDYTOJŲ IR PACIENTŲ LŪKESČIAI

Paciento ir gydytojo tarpusavio santykiams įtaką daro abiejų pusių lūkesčiai. Jeigu

gydytojo lūkesčiai yra nesąžiningi paciento atžvilgiu, pavyzdžiui, yra šališkai arba

nesąžiningai priimami sprendimai, tuomet nebus plėtojami veiksmingi tarpusavio santykiai.

Taip pat, jei pacientas netenkins gydytojo lūkesčių, jis nesukurs pakankamai pagarbos ir

pasitikėjimo – veiksmingi tarpusavio santykiai nesivystys [59]. JAV 2010 metais buvo

atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 660 gydytojų. Anot jų, svarbiausias dalykas, ko gydytojai

17

norėtų ir ką galėtų padaryti pats pacientas, kad gautų geresnę medicininę priežiūrą, yra būtent

formuoti ilgalaikius santykius bei elgtis pagarbiai ir mandagiai su savo gydytoju. Šiame

tyrime taip pat pastebėta, jog tie pacientai, kurie dažnai keičia gydytojus, turi daugiau

sveikatos problemų nei tie pacientai, kurie turi pastovų ryšį su vienu gydytoju [18]. Kiti

autoriai teigia, kad pagrindiniai dalykai, kurių gydytojai tikisi iš savo pacientų, yra tai, kad

pacientai gerbs ir pasitikės gydytoju, jo nustatyta diagnoze, išsakytais patarimais [35].

Sveikatos priežiūros sistemos orientacija į pacientą, jo poreikius ir lūkesčius

pastaraisiais dešimtmečiais susilaukia daug dėmesio ne tik kitose pasaulio šalyse, bet taip pat

ir Lietuvoje [102]. Kalbant apie bendrinius pacientų lūkesčius galima pirmiausiai įvardinti

gydytojo klinikinę kompetenciją, vėliau sektų tokie lūkesčiai kaip gydytojo profesionalumas

ir suinteresuotas bei mandagus, pagarbus, nuoširdus elgesys paciento atžvilgiu [58, 59].

Tokius pacientų lūkesčius patvirtina ir įvairūs tyrimai, kurių metu nustatyta, kad pacientams

yra svarbu, kad su jais gydytojas tinkamai bendrautų, juos išklausytų, kad suprastų, kaip liga

paveikia jų gyvenimą, jaustų pagarbą bei rūpintųsi jais ir pan. [49, 65]. Tai, kad svarbu, jog

būtų tenkinami pacientų lūkesčiai, matyti ir iš to, kad už tam tikras paslaugas pacientai yra

pasiryžę net ir susimokėti. Anglijoje atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 1193 respondentų,

atskleidė, kad pacientai yra pasirengę mokėti daugiau, bet gauti geresnes pirminės sveikatos

priežiūros paslaugas. Pavyzdžiui, daugiausiai pacientai buvo pasirengę sumokėti už išsamesnę

bei kruopštesnę fizinę patikrą. Kitas labiausiai pacientų vertinamas aspektas buvo, tai jog juos

apžiūrėtų pacientą gerai pažįstantis gydytojas. Taip pat pacientams svarbu, kad juos apžiūrėtų

draugiškai nusiteikęs gydytojas [15].

Lietuvoje atliktame tyrime nustatyta, kad paciento lūkesčiai priklauso ne tik nuo

socialinių ir demografinių paciento bei gydytojo charakteristikų, bet taip pat ir nuo ligos

pobūdžio sunkumo bei jos eigos [102]. Panašias tendencijas pastebi ir tyrėjai iš Ispanijos. Jų

tyrimo metu nustatyta, kad skirtingi susirgimai lemia skirtingus pacientų lūkesčius. Šio tyrimo

metu pacientai turėjo nurodyti lūkesčius, kurių turi, kai kreipiasi į gydymo įstaigą dėl

skirtingų susirgimų. Rezultatai parodė, jog, pavyzdžiui, visko tikslus nurodymas bei

paaiškinimas pacientams būtų svarbus arba labai svarbus, kai jie kreiptųsi į gydytoją dėl

psichologinių problemų (93.8 proc.). O jei kreiptųsi dėl peršalimo, tik 40,6proc. respondentų

tai būtų svarbu arba labai svarbu. Panašios tendencijos vyravo ir su kitais teiginiais –

pavyzdžiui, kad pacientas norėtų, jog juos išklausytų iki galo. Anot tyrimo rezultatų, tai būtų

svarbiau, kai į gydymo įstaigą kreipiamasi dėl psichologinių problemų (93,7 proc.), negu kai

kreipiamasi dėl peršalimo (67,8 proc.). Pacientams būtų svarbu, jog gydytojas suprastų, kaip

paciento liga paveikia jo gyvenimą (98 proc. atitinkamai 43,4 proc.). Pacientai tikėtųsi, kad su

18

jais gydytojas praleis daugiau laiko nei įprastai (76,1 proc. atitinkamai 23,2 proc.). Pacientai

tikėtųsi, kad gydytojais suprastų jų jausmus (93,8 proc. atitinkamai 33,3 proc.) [22].

Kadangi gydytojo santykiai su pacientu turi didelę reikšmę gydymo rezultatams,

gydytojas turi nepamiršti atsižvelgti į paciento lūkesčius ir stengtis juos patenkinti [81].

Keletas pavyzdžių, kaip gydytojas galėtų patenkinti tam tikrus pacientų lūkesčius, – galėtų

būti kreipimasis į pacientą vardu, empatiškas bendravimas, akių kontaktas, veido išraiška,

laikysena [59]. Gydytojui nesistengiant patenkinti paciento lūkesčių galima tikėtis prastesnių

klinikinių rezultatų, nes, pavyzdžiui, pacientai gali jausti, kad švaisto brangų gydytojo laiką.

Tuomet pacientas, pasakodamas simptomus, gali praleisti svarbią informaciją apie savo ligą,

o tai gali nulemti nepakankamą informacijos kiekio gydytojui suteikimą ir atitinkamai blogos

diagnozės nustatymą bei gydymo būdo paskyrimą [94].

Tačiau nors neabejojama, kad pacientų lūkesčių tenkinimas yra labai svarbus, kai

lankomasi pas šeimos gydytoją, vis tik Turkijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad ne visi

pacientų lūkesčiai yra patenkinami. Pagrindiniai lūkesčiai, kurių trūko tirtiems pacientams,

buvo pagarbos ir rūpinimosi pacientu (40,5 proc.) bei tinkamo bendravimo su pacientu (25,2

proc.) lūkesčiai. Tyrimo metu buvo atskleista, kad pacientai jaučia, jog jie negauna tinkamos

priežiūros ir pagarbos iš jų gydytojo. Tyrėjai iškelia prielaidą, jog tai susiję su susvetimėjimu,

kurio metu pacientai praranda savo tapatybę ir tampa daiktais savo gydytojui. Anot autorių,

tokį virsmą gali įtakoti darbo krūvis bei aukštesnio lygio specializacijos gydytojų stoka, todėl

gydytojai sutelkia dėmesį ne į pacientą kaip į individualybę, o į ligą, o tai savaime lemia

prastesnę sveikatos priežiūrą pacientui [13].

Lietuvoje atlikti tyrimai taip pat atskleidžia, kad ne visi pacientų lūkesčiai yra

patenkinami. Projekto „Pacientų ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų apklausos atlikimas

ir analizės parengimas'' duomenimis pacientai tikisi, kad šeimos gydytojas ne tik diagnozuos

ligą, paskirs gydymą ar išrašys siuntimą, bet ir skirs pakankamai žmogiško dėmesio pacientui.

Dažnai pacientai pasigenda šeimos gydytojo pastangų ir laiko nuraminti, paguosti pacientą

bei išsamiai paaiškinti ir informuoti apie sveikatos būklę ir gydymą [29]. Tačiau svarbu

pastebėti, kad lūkesčių tenkinimas yra susijęs su pacientų pasitenkinimu sveikatos priežiūros

paslaugomis. Tyrimai rodo, jog kuo daugiau paciento lūkesčių yra patenkinama, tuo didesnis

jų pasitenkinimas sveikatos priežiūros paslaugomis [100].

Taigi, apibendrinant galima teigti, kad norint pasiekti gerų klinikinių rezultatų, geri

tarpusavio santykiai tarp gydytojo ir paciento bei pacientų ir gydytojo lūkesčių tenkinimas yra

kertiniai aspektai norint, kad vizitas pas gydytoją būtų kuo efektyvesnis ir naudingesnis tiek

pačiam gydytojui, tiek pacientui.

19

Su gydytojo ir paciento santykiais susijęs pacientų pasitenkinimas sveikatos

priežiūros paslaugomis

Jungtinėse Amerikos Valstijose bei Europoje pacientų pasitenkinimas sveikatos

priežiūros paslaugomis tampa vis svarbesnis aspektas gerinant sveikatos priežiūros kokybę

[3]. Pripažįstama, kad grįžtamasis ryšys iš pacientų apie jų patirtį naudojantis sveikatos

priežiūros paslaugomis yra svarbus sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo

stebėsenos ir tobulinimo įrankis [29].

Dar praeito amžiaus paskutiniame dešimtmetyje kelių mokslininkų atliktoje

apžvalgoje pastebimas ryšys tarp gydytojo ir paciento bendravimo bei pacientų pasitenkinimo

sveikatos priežiūros paslaugomis [100]. Tokios pačios tendencijos, kurias įrodo įvairūs

tyrimai, vyrauja ir šiomis dienomis. Pavyzdžiui, 2010 metais atliktame tyrime, kuriame buvo

vertinamas Kauno miesto gyventojų pasitenkinimas pirminės sveikatos priežiūros

paslaugomis, buvo nustatyta, jog gautomis paslaugomis statistiškai reikšmingu skirtumu

dažniau patenkinti buvo tie respondentai, kurie manė, jog gydytojas juos įdėmiai išklauso,

skiria pakankamai laiko bei dėmesio, o skirdamas gydymą atsižvelgia į jų nuomonę ir

visuomet paaiškina apie negalavimą ir skirtą gydymą, nei tie pacientai, kurie taip nemanė

[44]. 2013 metų Nigerijoje atlikto tyrimo duomenimis pagrindinės gydytojo elgesio savybės,

didinančios pacientų pasitenkinimą paslaugomis, buvo detalus tyrimų aptarimas, ligų

atsiradimo priežastys, pacientų įtraukimas priimant sprendimus, paaiškinimas pacientams apie

gydymo svarbą ir būtinumą bei gydytojo maniera klausiant pacientų apie jų jausmus,

susijusius su jų liga [72].

Atliktų tyrimų duomenimis, dauguma Lietuvos pacientų yra patenkinti gaunamomis

pirminės sveikatos priežiūros paslaugomis [48]. Bendras pasitekinimas šeimos gydytojo

paslaugomis, nors ir sumažėjęs 2011 metais tarp darbingo ir vyresnio amžiaus gyventojų, vis

tiek yra aukštas. Daugiausiai nepasitenkinimą pacientams kėlė tokie paslaugų kokybės

aspektai kaip gydytojo dėmesys ir pagarba, įsigilinimas į problemą, sugebėjimas nuraminti,

paguosti. Taip pat pasitenkinimą mažino prastas privatumo užtikrinimas, neatsakinėjimas į

klausimus, prastas informavimas apie sveikatos būklę [29]. 2011 metų atliktame tyrime, kurio

tikslas buvo įvertinti Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Šeimos medicinos

centro šeimos gydytojų gebėjimą įgyvendinti pacientų lūkesčius, nustatyta, kad bendrą

pacientų pasitenkinimą labiausiai lemia draugiškumo ir supratingumo komponentas. Tyrimas

atskleidė, kad šeimos gydytojai privalo ne tik kliniškai ištirti, diagnozuoti ir gydyti pacientus,

tačiau taip pat daug dėmesio skirti bendravimui su pacientu, tam, kad pasiektų efektyvų

abipusį bendradabiavimą priimant sprendimus [31].

20

Pastebimas ryšys ir tarp neverbalinio gydytojų bendravimo bei pacientų pasitenkinimo

gydytojų paslaugomis. Haskard K. B bei kitų mokslininkų atliktoje dviejų tyrimų, kurie

nagrinėjo balso tono įtaką medicinos priežiūros specialistų ir pacientų santykiams, analizėje

nustatyta, kad gydytojo balso tonas taip pat yra reikšmingai susijęs su pacientų pasitenkinimu

sveikatos priežiūros paslaugomis [33]. 2008 metais atliktame tyrime buvo įrodyta, kad

neverbalinis gydytojo elgesys – toks kaip balso tonas, akių kontaktas, veido išraiška,

prisilietimai ir t.t. – taip pat jautriai veikia pacientus [60]. JAV mokslininkų atliktos

literatūros apžvalgos duomenimis, neverbalinis gydytojo bendravimas ne tik yra susijęs su

pasitenkinimu sveikatos priežiūros paslaugomis, bet taip pat ir su ištikimybe gydytojui ir netgi

geresniais klinikiniais rezultatais [77]. Taigi, gydytojai turėtų būti mokomi geriau suprasti

savo neverbalinę elgseną, nes tai taip pat turi įtakos ne tik pacientų pasitenkinimui, bet ir

geresniems klinikiniams rezultatams [60, 77]. 2008 metais atliktas tyrimas JAV nustatė, kad

kai gydytojai buvo empatiški, pacientai jautė didesnį pasitenkinimą gydytoju, nei kai gydytojo

bendravimas buvo mažiau paremtas empatija [74].

Mokslininkų teigimu moterys gydytojos konsultacijose skiria daugiau dėmesio

bendravimui su pacientu, skatina pačius pacientus daugiau kalbėti, taip pat rodo daugiau

emocingą elgesį jiems pavyzdžiui, išreiškia susirūpinimą, išreiškia daugiau empatijos ir

užuojautos pacientui, negu vyrai gydytojai. Tačiau Roter D. L. bei kitų bendraautorių 2002

metais atliktoje metaanalizėje pastebima, kad moterų gydytojų konsultacijos pacientams

trunka ilgiau negu gydytojų vyrų [77]. Tokie patys rezultatai atsispindi ir vėliau, 2009 metais

kitų autorių atliktoje sisteminėje literatūros apžvalgoje, kurioje teigiama, kad moterys

gydytojos su pacientu praleidžia vidutiniškai dviem minutėmis ilgiau nei vyrai gydytojai [40].

Tai yra svarbu, nes pastebima, kad konsultacijos trukmė taip pat turi įtakos pacientų

pasitenkinimui [25 ir 32]. Mokslininkai teigia, kad ilgesnių konsultacijų metu yra daugiau

kalbama apie paciento sveikatos išsaugojimą ir gerinimą [101]. Pastebima ir tai, kad gydytojo

konsultacijos ilgis susijęs ne tik su pacientų, bet ir su pačių gydytojų pasitenkinimu darbu,

geresniais lėtinių ligų gydymo rezultatais, mažesniu gydytojų apkaltinimu darbo aplaidumu ir

netgi su mažesniu pacientų gydymu vaistiniais preparatais [25]. Pastarąjį faktą patvirtina

Prancūzijoje 2010 metais atliktas tyrimas, kuris atskleidė, kad kuo buvo trumpesnė gydytojo

konsultacijos trukmė, tuo gydytojai buvo labiau linkę savo pacientus gydyti vaistais [95].

Apibendrinant galima teigti, kad efektyvus gydytojo ir paciento bendravimas yra itin

svarbus, nes didina pacientų pasitenkinimą sveikatos priežiūros paslaugomis.

21

1.4. VEIKSMINGOS GYDYTOJO KONSULTACIJOS LAIKO PANAUDOJIMO KLIUVINIAI

Gydytojo konsultacijos ne visada būna nepriekaištingos, jose kartais yra susiduriama

su kliūtimis, kurios sukelia tam tikrus konsultacijų trūkumus [67]. Dažniausiai kliūtys,

lemiančios tam tikras konsultacijų nesėkmes, kyla ne tik iš paciento, tačiau taip pat ir iš

gydytojų bei sveikatos priežiūros organizavimo pusių [30].

Pagrindinės kliūtys, trukdančios veiksmingai konsultacijai iš gydytojo pusės:

• Nepakankami bendravimo įgūdžiai;

• Tarpusavio supratimo stoka;

• Prastas gydytojo ir paciento tarpusavio ryšys;

• Aplaidumas konsultuojant pacientą [30, 45, 49, 81].

Pagrindinės kliūtys, trukdančios veiksmingai konsultacijai iš paciento pusės:

• Tarpusavio supratimo stoka;

• Neaiškios atvykimo į konsultaciją priežastys;

• Baimė (gydytojų, skausmo, mirties);

• Sveikatos raštingumo trūkumas;

• Per dideli/neadekvatūs lūkesčiai keliami sveikatos priežiūros sistemai;

• Nepakankami bendravimo įgūdžiai [45, 49, 103].

Pagrindinės kliūtys, trukdančios veiksmingai konsultacijai iš sveikatos

organizavimo ir vadybos pusės:

• Didelis gydytojų krūvis;

• Dokumentų pildymui skiriamas laikas

• Netobulinami gydytojo bendravimo įgūdžiai;

• Maži nemotyvuojantys gydytojų atlyginimai;

• Mažas pacientų informuotumas apie jų tinkamą elgesį konsultacijos metu [29, 56,

103].

1.4.1. Su gydytojo ir paciento bendravimu susijusios kliūtys

Gydymo paslaugų kokybę lemia du pagrindiniai faktoriai: techninis, į kurį įeina

finansiniai, organizaciniai bei kiti sveikatos priežiūros sistemos ištekliai, bei tarpasmeninis –

22

tarpusavio ryšiai ir santykiai. Prof. N. Žemaitienės bei kitų knygos autorių teigimu, pastarasis

faktorius daugiausiai ir lemia sveikatos priežiūros kokybę [103]. Kuriant gydytojo ir paciento

santykius bendravimas tampa svarbiu arba net svarbiausiu veiksniu, tačiau atsiranda nemažai

kliūčių, kurios kliudo veiksmingai gydytojo ir paciento sąveikai, kuri leistų efektyviai

panaudoti konsultacijai skirtą laiką [21, 57]. Pavyzdžiui, tyrimas, atliktas Malaizijoje, nustatė,

kad viena dažniausių nesėkmingo bendravimo priežasčių tarp gydytojo ir paciento yra vienas

kito supratimo trūkumas [45]. Literatūroje galima rasti įvairių pavyzdžių, liudijančių šį

trūkumą. Vienas iš jų galėtų būti tai, kad skiriasi gydytojų ir pacientų požiūris į ligą.

Gydytojas, vertindamas iš savo pusės, ligą mato kaip patologinį sveikatos pokyčių procesą,

tuo tarpu pacientui liga reiškia gyvenimo pasikeitimą, įprastinės jo tėkmės sutrikdymą. Todėl,

kai pacientas susiduria su tokiu požiūriu, jis dažnai jaučiasi nesvarbus, neįdomus ir

nuvertintas [103].

Tyrimo, kurio tikslas buvo ištirti, kaip pacientai ir gydytojai supranta ligą bei kokios

iškyla kliūtys bendrojoje praktikoje valdant podagrą, nustatyta, kad nepakankamą sveikatos

priežiūrą lemia ne tik pacientų žinių stoka apie podagrą ar nenoras kreiptis į gydytoją,

nesilaikymas farmokologinio gydymo ar gydytojų žinių stoka apie geriausias praktines

rekomendacijas gydant ir valdant podagrą, tačiau taip pat ir skurdus bei menkas bendravimas

tarp gydytojo ir paciento [83]. Tai, kad viena iš gydytojo ir paciento bendravimo kliūčių yra

žemo lygio sveikatos raštingumas, yra įvardijama ir anksčiau minėtame Malaizijoje atliktame

tyrime. Šiame tyrime nustatyta, kad net 20,3 proc. tirtų pacientų suprato ne viską, apie ką

gydytojas su jais kalbėjo jų konsultacijos metu. Autoriai pateikia keletą įžvalgų ir

paaiškinimų, kokios priežastys galėjo tai nulemti. Pirmiausiai mokslininkai pastebi, kad

pacientai galėjo nesuprasti gydytojų dėl jų nekompetetingumo ir nemokėjimo suteikiant

pacientui reikiamą informaciją apie jo ligą, tai yra dėl prastų gydytojo komunikavimo įgūdžių

arba būtent dėl pačių pacientų žemo sveikatos raštingumo lygio [45].

Kita svarbi priežastis, trukdanti efektyviai išnaudoti konsultacijos laiką, yra per didelis

skaičius problemų, kurias pacientai išsako vienos konsultacijos metu [57]. Anot mokslininkų,

didelis problemų skaičius ne tik susijęs su ilgesne konsultacijų trukme [46], tačiau taip pat

apsunkina bendravimą ir gydytojo ir paciento santykius [57]. Irane 2012 metais atliktas

tyrimas atskleidė, kad miesto gyventojų konsultacijos statistiškai patikimu skirtumu buvo

ilgesnės nei kaimo teritorijoje gyvenusių pacientų konsultacijos. Tyrėjai teigia, kad tai susiję

būtent su tuo, jog miesto gyventojai konsultacijoje pateikia daugiau negu vieną sveikatos

sutrikimą ar kažkokią problemą, ir to pasekoje miesto gyventojams reikia skirti daugiau

konsultacijos laiko [24]. Pastebima ir tai, kad pacientai dažnai nepradeda pokalbio su

23

gydytoju nuo jų pagrindinės problemos – ją pacientai dažnai išsako tik pokalbio gale, tokiu

būdu gaišdami gydytojo laiką ir priversdami pratęsti bei prailginti konsultacijos trukmę [63].

Nors vienareikšmiškai teigti, jog tik pacientai kalti šioje situacijoje, negalima (nors ir

pripažįstama, kad pacientai dažnai neišsako savo pagrindinės problemos iš karto), tačiau, kaip

ir anksčiau minėjome, tai gali lemti ir blogi gydytojo konsultavimo įgūdžiai – nemokėjimas

išklausyti paciento iki galo [103]. Vis tik, tyrimai rodo, kad konsultacijos metu išsakytas

didelis problemų skaičius ne tik trukdo efektyviam gydytojo ir paciento bendravimui, bet taip

pat nėra naudingas ir pačiam pacientui. Viename tyrime, atliktame 2008 metais, įrodyta, kad

kuo daugiau pacientai pristato problemų, tuo mažesnė tikimybė, kad jie patys prisimins

konsultacijos turinį, gydytojo patarimus bei rekomendacijas [62].

1.4.2. Su sveikatos priežiūros organizavimu ir vadyba susijusios kliūtys

Šiuolaikinėje pirminės sveikatos priežiūros sistemoje yra skiriamas itin didelis

dėmesys sveikatos priežiūros paslaugų kokybei [66]. Vis tik, iki šiol yra susiduriama su

įvairiomis organizacinėmis ir vadybinėmis kliūtimis, dėl kurių kyla tam tikri nepatogumai

suteikiant bei gaunant sveikatos priežiūros paslaugas tiek gydytojams, tiek pacientams.

Profesoriaus Valiaus L. Teigimu, dėl prastos sveikatos vadybos ilgėja eilės prie gydytojų

kabinetų durų, tenka ilgai laukti planinės gydytojo konsultacijos, be to, nepakankamai

skiriama laiko pacientui [70].

2013 metų Valstybinio audito ataskaitos duomenimis, šeimos gydytojai turi per dideles

apylinkes, o pagal ministro patvirtintą normatyvą, pagal pacientų skaičių atitiko tik 43 proc.

šeimos gydytojų apylinkių. 12 proc. šeimos gydytojų apylinkių turėjo du kartus mažiau

pacientų nei numato minimalus normatyvas (mažiau nei 500 pacientų). 23 proc. – nuo 1 551

iki 2 000 aptarnaujamų pacientų skaičių, 7 proc. visų šeimos gydytojų apylinkių turėjo

daugiau nei 2 tūkst. pacientų. Taigi, gydytojų, kuriems tenka aptarnauti dideles apylinkes,

pacientams paslaugos yra sunkiai prieinamos dėl didelio pacientų skaičiaus ir dėl to

susidarančių ilgų eilių, o mažose apylinkėse – dėl nepalankaus darbo grafiko. Ataskaitoje

pabrėžiama, kad dėl didelio šeimos gydytojų darbo krūvio gali nukentėti gydytojų teikiamų

paslaugų kokybė [56]. Lietuvoje, pas šeimos gydytoją tik kas 4 vidutinio amžiaus pacientas

patenka jam paskirtu laiku [29]. Tyrimais įrodyta, kad viena iš dažniausių pacientų

nepasitenkinimą keliančių priežasčių būtent ir yra ilgas laikas, kurį tenka pralaukti prie

gydytojo kabineto durų [87]. Be to, tyrimų rezultatai rodo, kad nepasitenkinimas, kylantis dėl

24

ilgo laukimo laiko, gali lemti mažesnį pacientų norą lankytis sveikatos priežiūros įstaigoje

[8].

Pasaulyje vyraujantys išlaidų apribojimai sveikatos sistemai įtakoja vis mažiau ir

mažiau skiriamą laiką bendravimui su pacientu, taip pat vis mažiau laiko lieka įsigilinti į

bendrą paciento savijautą ar tiesiogiai su paciento nusiskundimu nesusijusius kitus sveikatos

klausimus [23]. Tačiau pastebima, kad konsultacijose skiriant dėmesio ne tik pagrindinei

paciento problemai, dėl kurios jis kreipiasi, galima tikėtis žymiai geresnių gydymo rezultatų.

Pavyzdžiui, pasak JAV atliktų tyrimų, gydytojo konsultacijose skiriant dėmesio pacientų

netinkamai elgsenai (netinkama mityba, mažas fizinis aktyvumas, alkoholio tabako vartojimas

ir t.t.) galima tikėtis mažesnio sergamumo ir mirštamumo nuo tam tikrų ligų [93, 98]. Tačiau,

pastebima, dažnai daugeliui gydytojui skirti tam dėmesio ir laiko nepavyksta dėl vyraujančios

laiko stokos konsultacijose [93]. Lietuvos Valstybinio audito ataskaitoje pastebima, kad

gydytojams konsultacijose taip pat trūksta laiko tinkamai apžiūrėti pacientą, atlikti jiems

priskirtus diagnostinius ir gydomuosius veiksmus dėl akių, ausų, nervų, ginekologinių, odos,

kitų ligų. Gydytojai, dalyvavę audito organizuojamoje apklausoje, teigė, kad pagrindinės

priežastys, lemiančios, kad šeimos gydytojai neatlieka visų Šeimos gydytojo medicinos

normoje nustatytų kompetencijų, yra būtent laiko stoka, taip pat netinkamos darbo sąlygos,

reikiamos įrangos stoka, nepakankama kvalifikacija ir įgūdžių stoka [56].

Dar viena problema, su kuria susiduria gydytojai, yra didelė jiems tenkanti

dokumentacija. Anot Prof. Valiaus L,. šiuo metu pirminės sveikatos priežiūros paslaugos

labiau orientuotos į sveikatos problemos sprendimą, o ne į sveikatos puoselėjimą ar

išsaugojimą. Šeimos gydytojai bei kiti darbuotojai apkraunami biurokratiniu darbu, dėl kurio

jie negali skirti laiko savo tiesioginei – profilaktinei ir medicininei – veiklai [70]. Tai pastebi

ir užsienio mokslininkai – straipsnio autorius Teutsch C. teigimu, efektyvus bendravimas yra

labai svarbus teikiant pacientui kokybišką sveikatos priežiūrą ir kuriant gydyto ir paciento

santykius, paremtus užuojauta ir pagarba vienas kitam, tačiau pastaruoju metu visa tai yra

paaukojama, nes konsultacijose trūksta laiko, visas dėmesys yra skiriamas ne pacientui, o

technologijoms ir įvairių dokumentų pildymui [88].

Tai, kad itin daug laiko skiriama įvairių dokumentų pildymui, patvirtina ir įvairūs

tyrimai. Pavyzdžiui, 2013 metais Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, gydytojai dokumentų

pildymui skiria net trečdalį konsultacijos laiko [84]. Panašios tendencijos vyrauja ir

Valstybinėje audito ataskaitoje apie šeimos gydytojų veiklą. Ataskaitoje teigiama, kad šeimos

gydytojas net apie 22 proc. savo darbo laiko skiria darbams, kuriems nebūtina gydytojo

25

kompetencija, pavyzdžiui: įvairioms statistinėms formoms, pažymoms ir pažymėjimams

pildyti, kompensuojamų vaistų pratęsimui ir pan. [56].

Tai, kad dokumentų pildymas apsunkina sąlygas suteikti kokybiškas paslaugas

pacientams, pastebi ir užsienio tyrėjai. JAV 2012 metais atliktame tyrime, kuriame dalyvavo

1515 stažuotojai, įvardinama, kad dokumentacija turi neigiamos įtakos bendravimui.

Dokumentacijos pildymas, anot respondentų, yra labai sudėtingas, jos yra labai daug ir ji

atima daug laiko, kurį galima būtų skirti pacientams [16].

Dokumentų pildymas apsunkina ne tik bendravimą su pacientais, tačiau yra ir viena iš

gydytojams stresą keliančių priežasčių. 2011 metais atliktame tyrime taip pat JAV, kuriame

dalyvavo 2069 gydytojai, nustatyta, kad svarbiausios iš su darbu susijusių priežasčių,

sukeliančių gydytojams stresą ar ,,perdegimą”, yra būtent dokumentų bei kitų popierių

pildymas bei ilgos darbo valandos. Iš viso 87 proc. respondentų jautė vidutinio lygio ar didelį

stresą ar jautėsi ,,perdegę’’ (vertinama buvo pagal Likerto skalę). Tyrime pastebima, kad dėl

jaučiamo streso mažėja gydytojų pasitenkinimas darbu, mažėja produktyvumas, didėja

konfliktų skaičius darbe ir namie, atsiranda bloga nuotaika, pyktis ir irzlumas, bendras

nuovargis, miego stoka, padidėja rizika pacientų saugumui, atsiranda didesnė tikimybė

atsirasti gydytojo klaidoms darbe ir t.t. [12].

Taigi, galima teigti, kad veiksmingai išnaudoti gydytojo konsultacijos laiką gali

trukdyti prasti gydytojo konsultavimo ir komunikavimo įgūdžiai, paciento neišprusimas bei

mažas informuotumas, taip pat netinkamas sveikatos priežiūros organizavimas ir vadyba, dėl

kurios atsiranda laiko stoka bendravimui su pacientu bei didelis gydytojų apkrovimas jų

kompetencijos nereikalaujančiais darbais.

1.5. GYDYTOJŲ KONSULTACIJŲ LAIKO OPTIMIZAVIMO GALIMYBĖS

1.5.1. Gydytojų konsultacijų laiko optimizavimo galimybės, susijusios su gydytojo ir paciento bendravimu

Siekiant efektyviai išnaudoti konsultacijos laiką reikia neužmiršti nuolatos tobulinti

gydytojų komunikavimo įgūdžius [50]. Šie įgūdžiai nėra pilnavertiškai suformuojami baigus

medicinos mokyklą ar medicinos rezidentūrą, daugelis gydytojų, iš viso nėra specialiai

išmokyti, kaip bendrauti su pacientu ar kaip tinkamai išklausyti ir informuoti pacientą [92,

103]. Todėl, siekiant pacientams suteikti veiksmingą sveikatos priežiūrą, reikia ne tik

pripažinti gerų bendravimo įgūdžių svarbą, tačiau taip pat ir kiekvienas gydytojas privalo

26

objektyviai įvertinti savo komunikavimo gebėjimus ir aktyviai siekti juos pagerinti [4].

Pastebimos šios dažniausios gydytojų bendravimo įgūdžių spragos:

• Netinkamas paciento sutikimas ir prisistatymas bei nesugebėjimas tinkamai

paaiškinti pacientui savo veiksmus.

• Nesugebėjimas pasinaudoti informacija, kurią suteikia pacientas, ypač susijusią su

paciento nerimo priežastimis bei jo lūkesčiais.

• Nesugebėjimas tinkamai pateikti informaciją apie paciento diagnozę, gydymą,

prognozes.

• Nesugebėjimas išklausyti paciento iki galo.

• Nesugebėjimas sudaryti pacientui sąlygų paklausti bei tinkamai jam atsakyti.

• Neverbalinio bendravimo įgūdžių stoka (neparodomas pakankamas jautrumas,

rūpestingumas paciento siunčiamiems verbaliniams ir neverbaliniams ženklams)

[103].

Taigi, efektyviai konsultacijos laiką galima išnaudoti kuriant gerus santykius tarp

gydytojo ir paciento bei gerinant gydytojo bendravimo įgūdžius, tai yra, ir įdėmiai klausytis

paciento, aiškiai kalbėtis su pacientu, pastiprinti ir paskatinti jį kalbėti toliau, bendrauti su

pacientu empatiškai ir pan. [63, 103].

Konsultacijai skiriamo laiko tinkamą panaudojimą kartais apsunkina ir pacieno

elgesys. JAV buvo atliktas tyrimas, kuriuo buvo nustatytos savybės, labiausiai erzinančios

gydytoją paciento konsultacijos metu:

• Nepasitikėjimas gydytoju ar prieštaravimas jam;

• Pateikimas per daug problemų vienos konsultacijos metu;

• Perspaustas sielvartavimas dėl savo problemos;

• Nesilaikymas gydytojo nurodymų;

• Per daug reikalaujantys ir kontroliuoti mėgstantys pacientai [52].

Taigi, siekiant palengvinti ne tik gydytojo darbą, bet ir užtikrinti geresnę aptarnavimo

kokybę bei norint išvengti nepageidaujamo pacientų elgesio konsultacijos metu, reikia šviesti

ir mokyti pacientus konsultacijose konstruktyviai bendrauti [103].

1.5.2. Gydytojų konsultacijų laiko optimizavimo galimybės, susijusios su sveikatos priežiūros organizavimu ir vadyba

Lietuvos sveikatos sistemos 2011-2020 metų plėtros matmenyse jau nurodoma, kad

didelę sveikatos priežiūros specialistų darbo dalį užima veikla, kuri nėra tiesiogiai susijusi su

27

sveikatos priežiūros paslaugų teikimu. Teigiama, kad daug laiko sugaištama formalumams ir

medicininiams dokumentams pildyti, todėl mažiau laiko skiriama pacientams ir ligų

prevencijai, diagnostikai ir gydymui. Įvairių dokumentų pildymas ne tik nepagrįstai didina

sveikatos priežiūros paslaugų sąnaudas, bet ir mažina sveikatos priežiūros įstaigų darbo

efektyvumą. Dėl to Lietuvos sveikatos sistemos 2011-2020 metų plėtros matmenyse jau

numatoma sukurti pirminės sveikatos priežiūros veiklos integracijos bandomąjį modelį,

naudojant „atvejo vadybos“ principą, ir taip mažinti gydytojų apkrovimą įvairių popierių

pildymu [54].

Įgyvendinant metmenyse pateiktas nuostatas, 2011 m. Vilniaus miesto VšĮ Centro

poliklinikoje buvo pradėtas taikyti pilotinis atvejo vadybos modelis. Tyrimo metu į šeimos

gydytojo ir slaugytojo komandą buvo integruotas konkrečias funkcijas atliekantis asistentas

(atvejo vadybininkas) [84]. Pagrindinės atvejo vadybininko funkcijos klinikoje buvo:

informuoti pacientus apie vykdomas valstybines prevencines programas, teikiamas paslaugas

ir įkainius, registruoti pacientus pas gydytojus, tikrinti, pildyti paciento kontaktinius

duomenis, analizuoti greitosios medicinos pagalbos ataskaitas ir kviesti pacientus pas

gydytoją po greitosios medicininės pagalbos vizitų, tikrinti pacientų draustumą, konsultuoti

privalomojo sveikatos draudimo klausimais bei bendradarbiauti su kitais asmens sveikatos

priežiūros komandos nariais [85].

Atlikus tyrimą buvo teigiama, kad atvejo vadybininkas pateisina pacientų lūkesčius.

Buvo pastebėtas didesnis moterų dalyvavimas gimdos kaklelio prevencinėje programoje,

didesnis pacientų informuotumas. Taip pat teigiama, kad bendraudami su pacientais ir

pirminės asmens sveikatos priežiūros komanda (slaugytojais, gydytojais), asistentai gerina

paslaugų prieinamumą, tęstinumą bei prisideda išsaugant gyventojų sveikatą. Patys pacientai

taip pat teigiamai įvertino asistentų darbą [85]. Taigi, pagal šio tyrimo duomenis, atvejo

vadybos modelis bei jo tinkamas pritaikymas mūsų sveikatos sistemoje galėtų padėti išspręsti

daugelį su gydytojų krūviu susijusių problemų.

2013 metų Valstybinėje audito ataskaitoje taip pat teigiama, kad pavedus kai kurias

tiesiogiai su ligų diagnostika ir gydymu nesusijusias šeimos gydytojų funkcijas kitiems

gydymo įstaigoje dirbantiems asmenims, pavyzdžiui, vadybininkams, administratoriams,

šeimos gydytojai turėtų žymiai daugiau laiko darbui pagal savo kompetenciją ir dirbtų

efektyviau, taip pat galėtų daugiau laiko skirti gydomajam profilaktiniam darbui [56].

Projekto ,,Pacientų ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų apklausos atlikimas ir analizės

parengimas" ataskaitoje taip pat teigiama, kad sklandžiam darbo užtikrinimui būtina pilnai

28

suformuoti šeimos gydytojo komandą, praplečiant ją slaugos ir socialinių paslaugų

darbuotojais ir perkeliant dalį funkcijų jiems [29].

Siekiant suteikti kokybiškas paslaugas, pacientams būtina vykdyti ir organizacines

inovacijas – diegiant elektronines sveikatos paslaugas [29]. Elektroninė duomenų suvedimo

sistema turi itin daug teigiamų savybių – tai ir laiko bei pinigų taupymas (žmogiškiesiams

ištekliams, popieriui ir pan.), ir lengviau dalintis paciento informacija su kitais specialistais,

be to, naudojantis elektronine duomenų suvedimo sistema galima skirti daugiau dėmesio

pacientui, nes nereikia pildyti įvairių dokumentų ir t.t. [90]. Vis tik, iki šiol Lietuvoje ši

duomenų sistema nėra pakankamai išsivysčiusi. Tačiau norint mažinti dokumentacijos

pildymo krūvį PSP grandies darbuotojams bei informacijos perdavimo iš vienų specialistų

kitiems mastus ir kokybę, neabejojama, yra svarbu diegti elektroninės sveikatos paslaugas

[29].

Žvelgiant į laiko stoką konsultacijoje, mokslininkų manymu, vienas iš būdų

optimizuoti konsultacijų laiką bei mažinti sveikatos priežiūros įstaigoje susidarančias eiles yra

šeimos gydytojo apylinkės sudarymo normatyvo pokyčiai. Teigiama, jog jei apylinkės

normatyvas būtų nustatytas ne tik pagal pacientų skaičių pagal jų amžių, tačiau ir pagal kitus

kriterijus, pavyzdžiui, atstumą iki gydymo įstaigos, galimybę ją pasiekti visuomeniniu

transportu, tada šeimos gydytojo paslaugos būtų lengviau prieinamos, nes pacientams

nereikėtų tiek ilgai laukti eilėse – tiek norint patekti pas gydytoją, tiek pačioje sveikatos

priežiūros įstaigoje laukiant vizito [56].

Taigi apibendrinant šį skyrelį galima teigti, kad norint, jog konsultacijose laikas būtų

išnaudojamas kuo efektyviau, reikia ne tik gilinti gydytojų komunikavimo ir konsultavimo

įgūdžius, bet taip pat šviesti ir mokyti pacientus, kaip bendrauti konsultacijose norint gauti

kuo kokybiškesnes paslaugas. Sveikatos priežiūros organizavimo ir vadybos lygmenyje

svarbu ne tik mažinti dokumentacijos krūvį, tenkantį šeimos gydytojams, perduodant jį

kitiems specialistams, bet taip pat svarbu tobulinti ir diegti elektroninę sveikatos sistemą bei

mažinti pacientų srautus ir eiles gydymo įstaigose tobulinant pacientų apylinkių sudarymo

normatyvus.

29

TYRIMO METODOLOGIJA

1.6. TYRIMO METODIKA IR DALYVIAI

Tyrimo metodika

Siekiant atskleisti temą ,,Šeimos gydytojų ir pacientų požiūris į gydytojo konsultacijos

tikslus ir pacientui skirto laiko panaudojimą’’ buvo pasirinkta kokybinio tyrimo metodologija.

Ši metodologija labiausiai tiko išsamiai temos analizei, nes kokybinio tyrimo dėka galima

analizuoti žmonių patirtį, nuomones, jausmus, jis padeda suvokti, kodėl tam tikrose

situacijose žmonės elgiasi vienaip ar kitaip. Šis tyrimo metodas leidžia atsakyti į klausimus:

kodėl? Kaip? Kokiu būdu? [43]. O tam, kad ištirti gydytojų ir pacientų požiūrį į gydytojo

konsultacijos tikslus ir pacientui skirto laiko panaudojimą, būtent ir reikalingi platūs, išsamūs,

žodžiais išreikšti tiek gydytojų, tiek pacientų požiūriai. Būtent dėl to, kad šis metodas leidžia

išsamiai atskleisti nagrinėjamą temą, nes leidžia pažvelgti iš arčiau į gydytojų konsultacijas

tiek gydytojo, tiek pacientų požiūriu, buvo pasirinkta kokybinio tyrimo metodologija.

Tyrimo dalyviai

Tyrime dalyvavo Lietuvos sveikatos mokslų universitetinės ligoninės Kauno klinikų

šeimos medicinos klinikoje dirbantys šeimos gydytojai bei šios klinikos pacientai.

Kokybiniuose tyrimuose dažniausiai yra taikoma netikimybinės atrankos strategijos [68]. Šią

strategijų grupę pasirinkome ir mes, o atsižvelgdami į tyrimo tikslą ir išsikeltus uždavinius

pasirinkome tikslinę atrankos strategiją. Pacientams buvo taikoma tikslinė atrankos strategija,

nes ji leido formuoti tyrimo dalyvių grupę atsižvelgiant į specifinius tyrimo tikslus [43]. Šiuo

atveju buvo apklausiami tik vidutinio darbingo amžiaus pacientai (35 – 60 metų amžiaus).

Taip pat ši strategija buvo taikoma ir apklausiant gydytojus, nes buvo pasirenkami tik šeimos

gydytojai, dirbantys klinikoje.

Iš viso buvo apklausti 9 pacientai bei 4 šeimos gydytojai. Kokybinio tyrimo imties

dydis buvo sudaromas remiantis ,,prisotinimo” principu, t.y. interviu buvo renkami tol, kol

renkama informacija pradėjo kartotis [96]. Į galutinę tyrimo analizę buvo įtraukti 9 pacientų ir

4 šeimos gydytojų interviu. Siekiant užtikrinti tyrime dalyvavusių pacientų ir gydytojų

konfidencialumą, tiek gydytojų, tiek pacientų vardai nebus minimi ir bus užkoduoti (pvz.:

gydytojas1, pacientas1 ir t.t.). Tyrime dalyvavusių dalyvių demografiniai duomenys pateikti 1

(gydytojų) ir 2 (pacientų) lentelėse.

30

1 lentelė. Tyrime dalyvavusių šeimos gydytojų charakteristikos Nr. Tyrimo

dalyviai Lytis Amžius Praktinio

darbo patirtis (metais)

Aptarnaujamų pacientų skaičius

1 Gydytojas 1 Vyras 34 7 ~1600

2 Gydytojas 2 Moteris 44 10 ~2000



2 lentelė. Tyrime dalyvavusių pacientų charakteristikos Nr. Tyrimo dalyviai Lytis Amžius

1 Pacientas 1 Moteris 59





6 Pacientas 6 Vyras 56


8 Pacientas 8 Vyras 59


Tyrimo duomenų rinkimo metodas

Atliekant tyrimą buvo pasirinkta duomenis rinkti naudojant pusiau struktūruoto

interviu metodą. Tam, kad neiškreipti tiriamųjų pateiktos informacijos, visi atlikti interviu,

gavus žodinį sutikimą, buvo įrašomi į diktofoną. Ruošiantis pradėti tyrimą, buvo parengtos

interviu klausimų grupės. Jos buvo parengtos remiantis ir analizuojant įvairią literatūrą [103].

Taip pat pokalbio metu buvo užduodami papildomi klausimai siekiant surinkti kuo daugiau ir

gilesnės informacijos. O tam, kad pokalbis vyktų sklandžiau, lengviau ir nebūtų jaučiama

pernelyg didelė įtampa interviu metu, pateikiamų klausimų eiliškumas kito priklausomai nuo

situacijos.

31

1.7. TYRIMO EIGA

Tyrimo duomenys buvo renkami 2013 metų lapkričio – 2014 metų balandžio

mėnesiais. Pilotinis tyrimas buvo atliktas 2013 metų lapkričio mėnesį.

Pacientai buvo apklausinėjami šeimos klinikos laukiamajame, kuriame jie buvo

užkalbinami, kai laukė eilėje pas savo šeimos gydytoją. Interviu laikas ir vieta buvo iš anksto

suderinami su šeimos gydytojais. Visi interviu su sutikusiais dalyvauti tyrime šeimos

gydytojais šeimos klinikoje buvo atliekami uždaroje ir ramioje patalpoje. Prieš pokalbio

pradžią buvo siekiama sukurti jaukią, draugišką atmosferą.

Tyrimas buvo atliekamas remiantis etikos principais. Tam, kad jų nepažeisti, LSMU

šeimos klinikos vadovas buvo iš anksto supažindinamas su tyrimu, jo tikslais, planuojamomis

klausimų grupėmis. Buvo gautas klinikos vadovo raštiškas sutikimas, leidžiantis tyrėjai atlikti

tyrimą. Taip pat buvo gautas ir LSMU bioetikos centro leidimas (priedas nr. 1). Visi tiriamieji

turėjo teisę laisvai apsispręsti, ar jie nori ir sutinka dalyvauti tyrime. Tiek gydytojai, tiek

pacientai iš pradžių buvo supažindinami su tyrimo tikslais, rezultatų nauda ir jų tolimesniu

panaudojimu. Visi tyrimo dalyviai buvo informuoti apie pokalbio įrašymą į diktofoną, ir iš

visų tiriamųjų buvo gautas žodinis sutikimas. Tyrimo dalyviams buvo palikta teisė paprašyti

sustabdyti diktofoną ar praleisti klausimą.

Interviu buvo pradedamas prisistatant ir trumpai dar kartą aptariant tyrimo tikslus ir jo

siekius. Vėliau sekė bendro pobūdžio klausimai, kuriais buvo siekiama surinkti demografinius

tyrimo dalyvių duomenis. Iškart po jų sekė klausimai, susiję su apsilankymu pirminės

sveikatos priežiūros įstaigoje, kuriais siekėme išsiaiškinti, kaip dažnai, dėl kokių pagrindinių

priežasčių ir maždaug kiek užtrunka viena gydytojo konsultacija tiek gydytojo, tiek paciento

požiūriu. Šių klausimų grupe siekėme palaipsniui pereiti prie pagrindinių išsikeltą tikslą ir

uždavinius atskleidžiančių klausimų – tokių kaip klausimai, susiję su gydytojų ir pacientų

požiūriu į medicininės konsultacijos tikslus. Šia klausimų grupe siekėme ne tik išsiaiškinti

pagrindinius gydytojo ir paciento regimus konsultacijos tikslus, bet taip pat ir sužinoti, kiek

dažniausiai klausimų aptariama konsultacijos metu. Taip pat, ar visus juos pavyksta aptarti, ir

t.t. Vėliau sekė klausimų grupė, susijusi su konsultacijos laiko panaudojimu. Šia klausimų

grupe taip pat norėjome išsiaiškinti ar, tiek gydytojo, tiek paciento požiūriu, gydytojas

neapkraunamas darbu, kurio jis neturėtų atlikti. Taipogi, kaip turėtų vykti gydytojo

konsultacija, kiek ji turėtų trukti ir t.t. Interviu metu tyrėja stengėsi išlikti nešališka tiek

pacientų, tiek gydytojų išreikštiems požiūriams ir vertybėms (klausimų grupės gydytojams

pateiktos 2 priede, pacientams – 3 priede).

32

Vieno interviu vidutinė trukmė buvo 20 – 30 minučių. Norint užtikrinti gautų duomenų

patikimumą, interviu metu buvo ne tik klausomasi, bet ir stebima (pasižymint užrašuose)

dalyvių neverbalinė kalba. Įrašytas pokalbis vėliau buvo transkribuojamas kompiuteryje

neredaguota tyrėjos ir tiriamųjų kalba.

Tyrimo metu buvo konsultuojamasi su darbo vadove dėl interviu vykdymo proceso,

tad tyrimo eiga buvo nuolatos tobulinama tam, kad būtų išgauta kuo daugiau ir kuo

naudingesnės informacijos, padedančios kuo detaliau išanalizuoti pasirinktą temą.

1.8. TYRIMO DUOMENŲ ANALIZĖ

Teminė analizė yra plačiai naudojamas kokybinės analizės metodas psichologijoje. Šis

metodas skirtas atpažinti, analizuoti ir išgryninti pagrindines surinktų tyrimo duomenų temas

[7]. Todėl viena iš teminės analizės pagrindinių užduočių yra nustatyti tam tikrą skaičių temų,

kurios pakankamai atspindėtų surinktus duomenis [36].

Vienas teminės analizės privalumų yra metodo lankstumas [7]. Be to, kadangi teminė

analizė nėra taip priklausoma nuo specializuotos teorijos kaip kiti tyrimo metodai – tokie kaip

diskurso ar pokalbio analizės, – ši analizė paranki pradedantiesiems, neturintiems daug

patirties atliekant kokybinių tyrimų analizes. Taip pat, anot Howitt ir kitų knygos autorių,

atliekant teminę analizę yra labai svarbu, kad tyrėjas būtų įsigilinęs ir gerai susipažinęs su

surinktais tyrimo duomenimis. Todėl rekomenduojama, kad teminę analizę atliekantys

asmenys būtų patys atlikę interviu bei perrašę surinktus duomenis, siekiant, kad analizė būtų

išsamesnė bei pasižyminti gilesnėmis įžvalgomis [36].

Atliekant teminę duomenų analizę buvo vadovaujamasi V. Braun ir V. Klarke (2006)

straipsnyje pateiktu teminės analizės atlikimo vadovu bei kita literatūra, kurioje išsamiai

aprašomas duomenų kodavimas ir analizė.

Duomenų analizės eiga

Teminė analizė nėra linijinis procesas, kuris leistų pereiti iš vieno duomenų analizės

etapo į kitą. Tai procesas, kurio metu mes judėjome pirmyn atgal tiek kartų, kiek mums

reikėjo per visą rašymo ir duomenų analizės laiką [7]. Tačiau siekiant užtikrinti duomenų

analizės nuoseklumą tyrimo analizė buvo atlikta tokiais etapais:

1. Žodinės informacijos perrašymas rašytine kalba

Interviu metodu gauti pokalbių įrašai buvo transkribuojami autentiška kalba, o vėliau

dar kartą perklausyti dėl duomenų tikslumo užtikrinimo ir gilesnio susipažinimo su gauta

33

medžiaga. Tyrime dalyvavusių dalyvių vardai ir pavardės buvo užkoduotos ir pakeistos į

„Gydytojas 1“, „Pacientas 1“ ir pan. Analizei naudojami jau perrašyti pokalbiai.

2. Pirminių kodų sukūrimas

Šiame etape išskyrėme pirminius kodus (prasminius vienetus ir jų kategorijos pateiktos

3 – 7 prieduose). Pirmiausia, pradėjus analizuoti tyrimo duomenis, buvo įdėmiai skaitomi

atlikti interviu ir pasižymimos informatyvios, įdomios bei naudingos įžvalgos, kurias būtų

galima toliau plėtoti. Buvo stengiamasi pažymėti kuo daugiau net ir prieštaraujančių vienas

kitam duomenų tam, kad nebūtų praleista svarbi informacija.

3. Temų ieškojimas

Šiame etape kodus, kuriuos išskyrėme anksčiau, analizavome, jungėme į visą

apimančias temas, kūrėme temų pavadinimus. Šiame etape išryškėjo temos, kurios yra

tinkamos tolimesnei analizei, o kurios ne, dėl informaciją patvirtinančių duomenų

nepakankamumo ar kitų priežasčių.

4. Temų peržiūra

Trečiame etape išskirtas temas tikrinome peržiūrėdami, ar jos nesikartoja tarpusavyj ir

ar tikrai atitinka išskirtus kodus. Stengėmės, kad mūsų temos sudarytų nuoseklų modelį, todėl

kai kurias temas sujungėme, o kai kurias išskaidėme į naujas. Radus netinkamus temai kodus,

dar kartą jas analizavome, keitėme pavadinimus arba kūrėme naujas temas. Šiame etape

sudarėme ,,temų žemėlapį”, kuriame pavaizduotos pagrindinės išskirtos temos bei jų kodai.

Taigi, šiame etape išryškėjo temos, kurios yra tinkamos tolimesnei duomenų analizei.

5. Temų apibrėžimas

Šiame etape toliau tobulinome temas, analizavome kiekvienos temos prasmę ir esmę.

Siekėme, kad temos nebūtų pernelyg įvairios ir sudėtingos, todėl kiekvienai temai rašėme

apibendrinimą, kad nebūtų sutampančių temų, taip pat tikrinome, ar temos tikrai sutampa su

mūsų išsikeltais tikslais ir uždaviniais.

6. Tyrimo rezultatų aprašymas

Šiame etape siekėme atsakyti į tyrimo pradžioje išsikeltus tikslus ir uždavinius.

Pateikėme temas ir jas nuodugniai aprašėme į glaustą ir rišlų tekstą, pagrįstą tyrimo dalyvių

citatomis.

34

1.9. TYRIMO REZULTATŲ PATIKIMUMO UŽTIKRINIMAS

Atliekant tyrimą buvo svarbu užtikrinti jo patikimumą bei validumą. Tyrimo kokybė

buvo vertinama remiantis šiais Lincoln Y. E. ir Guba E. G. aprašytais kriterijais: tikėtinumas,

perkeliamumas, patikimumas ir prisitaikomumas [20].

Tikėtinumas. Šis kriterijus įvertina, ar gauti tyrimo rezultatai yra teisingi bei

atspindintys surinktus duomenis. Todėl, rinkdamasi duomenų analizės metodą bei rengdama

interviu klausimus, tyrėja konsultavosi su patirties kokybiniuose tyrimuose turinčia

psichologe.

Perkialiamumas. Šis kriterijus įvertina, ar tyrimo rezultatai yra plačiai pritaikomi

kitose situacijose. Todėl tyrėja išsamiai apžvelgė įvairią literatūrą, susijusią su tyrinėjama

tema, o tyrimo metu gautus rezultatus siejo su kitų tyrėjų rezultatais, teorijomis.

Patikimumas. Patikimumas įvertina, ar tyrimo procesas yra logiškas, suprantamas ir

aiškiai aprašytas. Patikimumo užtikrinimui išsamiai aprašėme tyrimo dalyvių atranką, interviu

proceso bei duomenų analizės atlikimą. Taip pat tyrėja reguliariai tobulino kokybinio tyrimo

darbo įgūdžius, konsultuodamasi su įvairiais profesionalais, turinčiais nemažai patirties

kokybiniuose tyrimuose, bei skaitydama įvairią akademinę literatūrą. Tačiau, verta pastebėti,

šio tyrimo patikimumui gali turėti įtakos maža tyrėjos kokybinių tyrimų atlikimo patirtis.

Prisitaikomumas. Šis kriterijus įvertina ar tyrimas nėra paveiktas tyrėjo išankstiniais

asmeniniais nusistatymais ir ar įmanoma kitam tyrėjui pakartojus tokį patį tyrimą gauti

panašius rezultatus. Todėl tyrėja, atlikdama interviu, skyrė didelį dėmesį kontakto su tyrimo

dalyviais užmezgimui, stengėsi būti neutrali, įsiklausyti ir išklausyti tyrimo dalyvius iki galo.

Tačiau ne visi tyrimo dalyviai atvirai ir noriai dalijosi savo patirtimi konsultacijose. Buvo

pastebėta, kad kai kurie dalyviai bijojo atskleisti savo neigiamą patirtį vedant konsultaciją ar

joje dalyvaujant kaip pacientams.

35

TYRIMO REZULTATAI IR APTARIMAS

1.10. GYDYTOJŲ IR PACIENTŲ POŽIŪRIS Į MEDICININĖS KONSULTACIJOS TIKSLUS

Kreipdamiesi medicininės konsultacijos pacientai turi savus lūkesčius. Gydytojai, taip

pat turi savitą požiūrį į tai, ką jie turi padaryti konsultacijos metu ir kaip suteikti pacientui

kokybiškas paslaugas. Labai svarbu įvertinti ar gydytojų ir pacientų lūkesčiai yra panašūs, nes

tai gali turėti reikšmės tiek konsultacijos laiko panaudojimui, tiek ir paslaugų kokybės

vertinimui. Siekdami išsiaiškinti kaip vertina medicininės konsultacijos tikslus gydytojai,

interviu metu jiems uždavėme šį klausimą. Analizuojant gydytojų pasisakymus išryškėjo

viena pagrindinė tema, kurią detaliau aptarsime.

1 tema: Suteikti pagalbą pacientui

Interviu metu gydytojai minėjo, jog visų pirmiausia vienas iš jų tikslų yra suteikti

pagalbą atvykusiam pacientui. Ši tema atsispindėjo tokiuose pasisakymuose:

,,Kuo aš jam galėčiau padėti, ką , nu išsiaiškinti kuo aš tam pacientui galėčiau padėti”

(G3).

,,Padėti žmogui”(G1).

Gydytojui teikiant pacientui pagalbą yra taip pat svarbu:

a) Sužinoti paciento atvykimo į sveikatos priežiūros įstaigą priežastis

,,Išsiaiškinti atvykimo priežastį, dėl ko pacientas atvyko” (G2).

,,Išsiaiškinti problemą, kas jį vargina” (G3).

,,Išsiaiškinti pirmiausiai priežastį dėl ko jis atvyko” (G4).

b) Išsiaiškinti pacientų lūkesčius

Gydytojams svarbu sužinoti ko pacientai iš jų tikisi bei ką jie nori iš jo gauti.

,,Sužinoti ko jis iš manęs pageidautų, ką norėtų sužinoti, ką norėtų gauti” (G3).

c) Aptarti pacientų profilaktiką

,,Kiek įmanoma apibėgam ir profilaktinę tą pusę’’(G4).

d)Kontroliuoti lėtines pacientų ligas

,,Antras dalykas (susimąsto) kaip sakyt, visada mes nepamirštam ir sveikatos lėtinės

ligos priežiūros” (G4).

e)Aptarti psichosocialines paciento problemas

,,Jeigu reikia dar psichosocialiniai, jeigu žinai kažkokie ten nu su tuo žmogum (nutyla)

susiję problemos, tai dar ir tą aptarti” (G4).

36

Šios temos atspindi esminius medicininės konsultacijos tikslus. Tokių patvirtinimų

galime rasti ir vadovėliuose [73]. Tokie gydytojų tikslai yra natūralūs, nes gydytojai yra

mokomi kaip jie turi vykdyti konsultaciją ir kokius tikslus įgyvendinti jos metu.

Pacientų įvardinti pagrindiniai tikslai gydytojo konsultacijose

Atliekant tyrimą taip pat buvo svarbu sužinoti, kaip medicininės konsultacijos tikslus

supranta pacientai. Skirtingai nei gydytojai, dauguma pacientų neturi medicininio išsilavinimo

ir specialiai nėra to mokęsi ar studijavę. Analizuojant pacientų pasisakymus išryškėjo šios trys

pagrindinės temos:

1 tema: Sužinoti diagnozę

Pacientams svarbu nustatyti simptomų priežastis ir sužinoti kas jam atsitiko.

,,Išsiaiškinti kažką dėl ko aš nuėjau, dėl tų negalavimų:” (P7).

,,Na, kad iš pradžių diagnozuotų kas man yra” (P4).

,,Išsiaiškinti viską (nutyla) kas ten blogai” (nutyla) (P3).

2 tema: Gauti patarimus

,,Gauti patarimus ką man daryti, kaip elgtis toliau, ar čia rimta, ar nerimta, tiesiog

konsultacija” (P3).

3 tema: Gauti gydymą ir pagalbą įveikiant ligą

,,O paskui gydytų nu, kad išrašytų vaistų, kad galėčiau pasveikti kuo greičiau” (P4).

,,Kad (susimąsto) man padėtų, kad man po to būtų, nu kaip čia pasakyti, kaip ta

sveikata, vis, kad, na į gerą pusę eitų (nusišypso)” (G8).

,,Kad padėtų kuo greičiau pasveikti” (P4).

Tyrimo analizės metu buvo atskleista, kad iš esmės gydytojų ir pacientų tikslai yra

panašūs, tačiau matyti, jog gydytojų tikslai konsultuojant pacientą yra žymiai platesni ir

orientuoti į pacientą kaip į visumą, o ne tik į diagnozės nustatymą. Apskritai, gydytojai,

konsultuojant pacientą kelia žymiai daugiau tikslų nei jų išsikelia pacientai. Tai gali lemti

gydytojų teorinės ir praktinės žinios apie konsultacijos pagrindinius tikslus, uždavinius,

kuriuos jie turi išspręsti konsultuojant pacientą tam, kad suteikti kokybiškas paslaugas. Tuo

tarpu pacientams svarbiau gauti momentinę, konkrečią pagalbą, kuri padėtų išspręsti ūmią ar

lėtinę pacientui iškilusią ar atsinaujinusią problemą. Medicininės konsultacijos tikslai

gydytojo ir paciento požiūriu pavaizduoti schemoje 1 pav.

37

1 pav. Gydytojų ir pacientų požiūris į medicininės konsultacijos tikslus

38

1.11. PACIENTŲ IR GYDYTOJŲ LŪKESČIAI SUSIJĘ SU PACIENTŲ IR GYDYTOJŲ ELGESIU

Tiek gydytojai, tiek pacientai vienas kito atžvilgiu turi tam tikrų lūkesčių. Labai

svarbu atskleisti abiejų pusių lūkesčius susijusius su jų tarpusavio elgesiu vienas kito

atžvilgiu, nes netenkinami vienos ar kitos pusės lūkesčiai gali būti susiję su neveiksmingu

laiko panaudojimu konsultacijose taip pat prastesniais klinikiniais rezultatais ar mažesniu

pasitenkinimu atliekamu darbu [49, 94, 100].

Su pacientų elgesiu konsultacijos metu siejami gydytojų lūkesčiai

Analizuojant gydytojų duomenis atsiskleidė trys pagrindinės jų lūkesčių siejamų su

pacientų elgesiu temos. Jas pasistengsime aptarti plačiau.

1 tema: Lūkesčiai susiję su pasitikėjimu gydytoju

Tam, kad vystytųsi veiksmingi tarpusavio santykiai pacientai taip pat turi įdėti nemažą

indėlį puoselėjant juos. Jie turi neužmiršti rodyti pagarbą, pasitikėjimą savo gydytojui [37].

Tačiau mūsų tyrimo analizės metu atsiskleidė, kad gydytojai stokoja pacientų pasitikėjimo.

Gydytojai, teikiantys konsultacijas pacientams, pasigenda:

a) Patarimų paisymo

,,Jinai (lėtinė liga) galėtų būti kontroliuojama pačio paciento jeigu jisai labiau kaip

sakyt (nutyla) klausytųsi patarimų (nusišypso) daktarų ir ką daryt ekstra atveju” (G4).

,,Gerai būtų, kad ir pacientas daugiau klausytųsi ką daktaras pasako” (G2).

Manome, kad kai pacientai nepasitiki ir neklauso gydytojų patarimų, gydytojas

jaučiasi negalintis įtakoti paciento sveikimo proceso, todėl jie gali jaustis nuvertinti kaip

specialistai.

b) Netrukdymo dirbti

Atlikta tyrimo analizė parodė, kad kai kurie pacientai gydytojams nurodinėja ką

pastarieji turėtų daryti, kokius siuntimus parašyti ir pan., tačiau gydytojai norėtų, jog pacientai

konsultacijose nekeltų nepagrįstų prašymų ir reikalavimų.

,,Aš norėčiau, kad aš galėčiau pati užbaigti tą konsultaciją, su tuo pacientu, kad jo

nieko , niekas man nediktuotų, kad siųskit mane ten, siųskit ten” (G3).

,,Kad nekeltų reikalavimų visokių (nutyla) išrašyti nebūtus siuntimus, nebūtus vaistus,

reabilitacijų prašymai” (G4).

39

Galimai, šie gydytojų lūkesčiai susiję su tuo, jog gydytojai nori būti įvertinti kaip

specialistai, nori, kad pacientai pasitikėtų jų kompetencija, profesionalumu, ir tuo pačiu

savirealizuoti save ir nuo to jausti pasitenkinimą atliekamu darbu.

,,Labai būna smagu, kai kai nu kai tu tą problemą išsprendi su pacientu ir niekur jo

nereikia siųsti, išsiaiškini ir ir ir gydymą paskiri ir ištyrimą, ir vaistus, vat tokių norėtųsi,

tokių, kad tu nu, įsigilintum ir nu taip įdomiau, nu susigalvojo, nu nieko nebereikia galvoti, tik

man rašyt ir viskas, o tada galvoji kaip pritaikyt tą diagnozę prie to paciento, kaip pritaikyt,

ką parašyti (šypteli)” (G3).

Apibendrinant šią temą galima teigti, kad pacientų nepasitikėjimas gydytoju itin

apsunkina konsultacijas ir galimybę efektyviai išnaudoti jai skiriamą laiką. Šeimos

gydytojams neretai tenka įrodinėti pacientams, kad pacientui nebūtina dėl tam tikrų sutrikimų

iš karto kreiptis pas specialistą. Pacientų reikalavimai ir keliamas nepasitikėjimas gydytoju,

ne tik kuria priešiškus tarpusavio santykius, bet ir atima daug laiko, kurį galima būtų skirti tos

problemos aptarimui, sprendimo būdų ieškojimui. Manome, kad toks pacientų elgesys

galimai susijęs su apskritai nepasitikėjimu šeimos gydytojo kvalifikacija ir jo kompetencija.

Tokias mūsų įžvalgas galėtų patvirtinti ir 2008 – 2015 metų sveikatos priežiūros matmenų

esamos situacijos analizė, kurioje teigiama, kad Lietuvos pacientai nepasitiki šeimos gydytojo

institucija. Vis dar vyrauja nuomonė, kad paciento sveikatos problemas gali išspręsti tik

siauros specializacijos gydytojai [91].

2 tema: lūkesčiai, susiję su paciento bendradarbiavimu kuriant ir stiprinant gydytojo

ir paciento ryšį

Analizuojant tyrimo medžiagą išryškėjo gydytojų lūkesčiai siejami su paciento

dalyvavimu kuriant ir stiprinant gydytojo ir paciento ryšį ir bendradarbiavimą. Analizė

parodė, kad konsultacijos metu bendraudami su pacientais jie pasigenda:

a) Grįžtamojo ryšio iš pacientų

,,(Norėtų, kad su pacientu) būtų geras atbulinis ryšys, reiškia, pacientas pasveiktų ir

pasakytų daktare, aš jaučiuosi gerai” (G2).

Manome, kad gydytojui svarbu sulaukti paciento grįžtamojo ryšio, nes gydytojai nori

jausti savo darbo rezultatus ir tokiu būdu taip pat jausti pasitenkinimą atliekamu darbu.

,,Žinot dėl ko palanku gydyti vaikus, nes vaikai va čia jie tokie (nutyla) serga, tai

silpni, karščiuojantys, o paskui jie ateina, pasižiūri ir žiūrėk jau po dviejų dienų jau ateina,

jau žiūrėk linksmas, šviečiasi, vaikšto ir tu galvoji, o bliamba, koks kietas aš daktaras, va

pasveiko (nusijuokia)” (G2).

40

b) Emocijų kontrolės

,,Norėtume, kad aišku suvaldytų emocijas jeigu įmanoma bereikalingas (susimąsto),

nepasitenkinimą , jeigu ir tenka ilgiau palaukti, neišlieti ant daktarų, ne daktarai gi kalti,

daktarai sunkiai dirba ir taip tos įtampos pakanka” (G4).

Mūsų manymu, gydytojai tikisi geresnės pacientų emocijų kontrolės, norėdami save

emociškai apsaugoti nuo patiriamo streso t.y. apsaugoti savo psichinę sveikatą, kad jo niekas

neišbalansuotų ir jis ramiai galėtų dirbti savo darbą. Tuo tarpu pacientų pyktis atsiranda dėl

to, kad jiems kartais tenka itin ilgai laukti, jie negali efektyviai planuoti savo laiko.

Tyrimas parodė, kad paciento elgesys konsultacijoje ne visada leidžia išnaudoti

konsultacijos laiką tinkamai. Pacientams nekontroliuojant savo emocijų, gydytojui tenka

nemaža našta visų pirma skirti laiko paciento nuraminimui, taip pat skirti laiko savo emocijų

suvaldymui, kurias natūraliai sukelia pacientų pyktis ar reiškiamas nepasitenkinimas.

Manome, kad tik jas pašalinus gydytojas gali pradėti kokybiškai konsultuoti pacientą.

c) punktualumo

,,Norėtume iš pacientų, kad (atsidūsta) kad ateitų numatytu laiku, kad gerbtų daktaro

laiką <...> visada, kiekvieną dieną atsiranda ekstra atvejai ir ne po vieną, tas ir sudaro eiles

ir apsunkina tą darbą” (G4).

Nors tyrimą vykdytoje klinikoje elektroninė registravimo sistema įdiegta, taip pat

pacientai gali registruotis ir telefonu, vis tik pasitaiko, jog pastarieji į gydytojus kreipiasi

neužsiregistravę. Toks pacientų elgesys, ne tik išbalansuoja gydytojo darbą, tačiau ir priverčia

jį skubėti, nes jam reikia aptarnauti žymiai daugiau žmonių negu planuota dienos pradžioje.

Akivaizdu, kad toks elgesys ne tik trumpina visų pacientų konsultacijas, tačiau ir mažina jų

efektyvumą. Tuo tarpu, žvelgiant iš paciento pusės, jei tai rimtas sveikatos sutrikimas, jie ne

visada gali iš anksto registruotis, nes tyrimą vykdytoje klinikoje pacientai priversti planinių

gydytojo konsultacijų laukti itin ilgą laiką. Svarbu pastebėt, kad šioje klinikoje, taip pat yra

gydytojai, kurie priima ekstra pacientus, t.y. tuos pacientus, kuriuos staigiai ištiko tam tikras

sveikatos sutrikimas. Vis tik, tyrimas parodė, kad ne visi pacientai nori kreiptis į nepažįstamą

gydytoją. Pacientams yra svarbu, jog gydytojas jį pažinotų ir žinotų visus jo sutrikimus, todėl

jie ir kreipiasi į savo šeimos gydytoją.

Apibendrinant galima teigti, kad gydytojai norėtų sulaukti didesnio pasitikėjimo jais

bei didesnio pacientų bendradarbiavimo konsultacijos metu. Gydytojai tikisi, jog bus

klausoma jų patarimų, pacientai netrukdys dirbti. Taip pat gydytojai norėtų sulaukti

grįžtamojo ryšio iš pacientų, džiaugtųsi jeigu pacientai tinkamai suvaldytų emocijas bei būtų

punktualūs – ateitų jiems skirtu laiku.

41

Su gydytojų elgesiu konsultacijos metu siejami pacientų lūkesčiai

Kadangi tie patys klausimai buvo pateikti ir pacientams, atlikome ir pacientų lūkesčių

analizę gydytojų elgesio atžvilgiu. Pacientų išsakytuose lūkesčiuose išryškėjo 3 pagrindinės

temos, kiekvieną iš jų aptarsime ir paanalizuosime detaliau.

1 tema: lūkesčiai susiję su gydytojo dėmesiu pacientui kaip asmeniui

Atlikta tyrimo analizė parodė, kad ne visada pacientams užtenka gydytojų skiriamo

dėmesio. Pacientai gydytojų bendravime pasigenda:

a) Paramos ir atjautos

Analizuodami šią temą išryškėjo, jog pacientai skundėsi, kad gydytojai su jais elgiasi

per daug formaliai, dalykiškai, kartais pacientai pasigesdavo tiesiog paprasto žmogiško šilto

elgesio.

,,Norėčiau, kad labiau reaguotų, kažkaip gal šilčiau, gal labiau kaip į žmogų, tokį kaip

į (susimąsto) sakyčiau gan, reaguoja gan (nutyla) per daug dalykiškai’’ (P7).

,,Na gal labiau viską taip žmogiškiau galėtų priimti” (P7).

Atlikta tyrimo analize buvo atskleista, kad pacientai pasigenda ir rūpestingo bei

supratingo gydytojo elgesio.

,,Elgesio tikiuosi (susimąsto) na šiltesnio (susimąsto), rūpestingesnio (susimąsto) ne

taip žiūrėti iš aukšto į žmogų atėjusį” (P7).

,,Žmogiško tokio, supratingo (apie elgesį), kažkaip norisi, kad tave suprastų kai tu

ateini” (P3).

Manome, kad gydytojo žmogiškumas ir jautrumas paciento atžvilgiu yra vienas iš

svarbiausių gydytojo savybių kuriant gilius, paremtus atjauta ir pasitikėjimu vienas kitu

santykius. Interpretuojant tyrimo duomenis, mūsų manymu, dažnai pacientus vizito pas

gydytoją metu lydi baimė, įsitempimo, neužtikrintinumo jausmas, todėl pacientams gydytojo

supratingumas, šiltas žmogiškas bendravimas yra itin svarbus, nes gali padėti nusiraminti bei

atsipalaiduoti. Tuo tarpu žvelgiant iš gydytojo pusės, jiems ne visada pavyksta pacientui

akivaizdžiai parodyti paramą, supratimą, atjautą dėl jiems tenkančio didelio jų krūvio, didelio

veiklų skaičiaus, kurias jiems būtina atlikti paciento vizito metu.

Kaip anksčiau minėjome, nagrinėjant gydytojų lūkesčius išryškėjo, jog gydytojai

norėtų, kad pacientai laikytųsi jų patarimų ir rekomendacijų įveikiant ligą, tačiau pastarieji ne

visada klauso gydytojų. Manome, kad kai kurie pacientai nėra linkę laikytis paskirto gydymo

42

plano, nes neturi pakankamai gero ryšio su savo gydytoju. Tokią įžvalgą galėtų patvirtinti ir

mokslinė literatūra, kurios teigimu konsultacijose vyraujant abipusiai pagarbai, sąžiningumui

bei pasitikėjimu vienas kitu pacientai yra labiau linkę laikytis gydytojo nurodyto gydymo

plano [81].

b) Šilto, žmogiško bendravimo

Analizės metu išryškėjo, kad gydytojai bendraudami su pacientu nepakankamai skiria

dėmesio paciento savijautai. Pacientai tikisi šiltesnio, empatiškesnio, nuraminančio ir

malonesnio bendravimo su jais:

,,Jei man neramu nuramintų kažkaip galbūt, na nuramintų tai taip ne šiaip sau, o taip

kokybiškai (nusišypso) (susimąsto)” (P7).

,,Kažkaip maloniau, gražiau, gal sakytų, tai su kokiom problemom atėjot?”(P2).

Analizuodami tyrimo duomenis atsiskleidė, jog pacientai norėtų, jog gydytojai su jais

bendraudami neskubėtų, bendrautų ramiai bei patys aktyviau dalyvautų konsultacijoje:

,, daktarė neturėtų skubėti” (P1).

Pacientai tikisi ir aktyvesnės gydytojo pozicijos bendravime, kad gydytojas pats

daugiau rodytų iniciatyvos bendraujant, domėtųsi paciento savijauta, jo problemomis.

,,Kad paklaustų, kad paprašytų gal, kad kažką priminčiau kas ten negerai” (P2).

Pacientai pasigenda ir laisvesnio bendravimo, humoro naudojimo.

,,Nu tikrai gerai nuteiktų ir jeigu, galbūt papokštautų” (P7).

Manome, kad natūralu, jog pacientai tikisi, jog su jais gydytojai pajuokaus ir

bendraus ne taip formaliai, nes kaip ir minėjome, pacientai vizito pas gydytoją metu dažnai

jaučia nerimą, baimę, todėl humoro naudojimas juos gali padrąsinti, paskatinti , kad viskas

bus gerai ir tokiu būdu jiems padėti nusiraminti ir tuo pačiu greičiau sveikti.

Kaip pastebi kai kurie tyrėjai, ,,laikas įrodė, kad jokios technologijos ir pokyčiai

negali atstoti to, ką teikia unikalus žmogiškasis sergančio žmogaus ir jį gydančio asmens

ryšys” [103]. Tai, jog rūpestingas, įsigilinantis, užjaučiantis ir dėmesingas gydytojas yra itin

svarbus bendraujant su pacientu įrodo ir daugelis tyrimų ir atliktų literatūros apžvalgų [10, 50,

59, 97]. Anot autorių empatiškas gydytojo bendravimas ne tik susijęs su pasitenkinimu

gydytojo konsultacija, tačiau ir geresniais klinikiniais rezultatais [10, 74]. Tačiau manome,

kad viena iš priežasčių dėl ko gydytojo bendravime kartais stinga empatijos, šilto, žmogiško

bendravimo, yra rutina tapusi laiko stoka. Dėl kurios, gydytojai tiesiog pamiršta ar nenori

įsivelti į per ne lyg gilius jausmus ir taip gaišti konsultacijos laiką. Tokias mūsų įžvalgas gali

patvirtinti ir mokslininkų atlikti tyrimai, kurių teigimu gydytojai dažnai jaučia laiko spaudimą

43

konsultacijose ir dėl to nesistengia per ne lyg įsijausti į paciento savijautą ar problemą, kartu

klaidingai mąstydami, kad empatiškas jų bendravimas dar prailgintų konsultacijos laiką [69].

c) kontakto su gydytoju

,,Apskritai gal man nepatinka, kad dažniausiai nebūna to kontakto tiesiog su gydytoju

<…> nes pastoviai rašo, į tave tik kartais meta žvilgsnį” (P2).

,,Esminis, galbūt, kad būtų kontaktas su pacientu, galbūt ar nu būtų kažkoks, tiesiog...

(atsidūsta) bent jau akių kontaktas (juokiasi), nes nu įsikniaubimas į tą savo rašymą, tai aš

manau, kad ir neleidžia įsigilint į tą visą žmogaus situaciją” (P3).

Analizuojant gautus tyrimo duomenis akių kontakto su gydytoju stoka ir reikšmė itin

išryškėjo. Pacientai pasakojo, kad gydytojai pastoviai rašo ir bendraudami su pacientu mažai

naudoja neverbalinį bendravimą.

,,Kad subendraut su žmogum turi būti ir akių kontaktas, ir ir galimybė pasipasakot

pacientui, o gydytojas dabar bendrauja nu daugiau kaip toks kaip tardytojas, rašo, kažką

paklausia ir toliau rašo” (P9).

Akių kontakto svarba yra neabejotina, nes akių kontaktas suteikia pacientui ne tik

palaikymą ir nusiraminimą, bet ir parodo, tai kad jis rūpi gydytojui, kad gydytojas nori jį

išklausyti ir padėti. Neverbalinio bendravimo svarbą pastebi ir įvairūs pasaulio mokslininkai.

Anot JAV mokslininkų neverbalinis bendravimas, toks kaip akių kontaktas, balso tonas, veido

išraiška ir pan. yra taip pat susijęs su geresniais klinikiniais rezultatais, pasitenkinimu

sveikatos priežiūros paslaugomis bei ištikimybe gydytojui [77]. Vis tik, akivaizdu, jog

šiandieninėje sveikatos priežiūros sistemoje, gydytojai negali kitaip elgtis. Jie priversti pildyti

įvairius dokumentus, dėl kurių jie fiziškai negali ilgai palaikyti akių kontakto su pacientu.

d) įsigilinimo į paciento poreikius

,,Jeigu nepaklausi, tai ten tikrai nieko nesužinosi ir tau niekas nieko nepasiūlys, reikia

klaust lįst į akis <…> net nepasigilina, gal jau ir tas priklausytų kompensuojamas ten

papildomai ar kas nors, reiškias davė tik tai tau, kas jau būtina’’ (P1).

Akivaizdu, kad pacientams svarbu, jog gydytojas įsigilins į jų poreikius, nes tik tuomet

pacientai galės jaustis, jog rūpi gydytojui, kad jie ne vieni palikti dorotis su liga ar kitomis

sveikatos problemomis.

Tyrimo analizės metu buvo atskleista, kad konsultacijose vyraujant laiko stokai dėl,

kurios gydytojai priversti skubėti bei dokumentų pildymo gausai ne visi pacientų lūkesčiai yra

patenkinami. Konsultacijose, vyraujant tokiai situacijai, akivaizdu, kad tarp gydytojo ir

paciento nekuriamas stiprus ryšys. To pasekoje, pacientui nejaučiant gydytojo malonaus

bendravimo, šilumos, atjautos, akivaizdaus noro padėti, įsigilinti į pacientą. Natūralu, jog

44

pacientai tokiam gydytojui negali atsiskleisti bei pilnai atsiverti, todėl gali būti, jog nebus

išsiaiškinta tikroji paciento apsilankymo priežastis ir laikas konsultacijose nebus

išnaudojamas tinkamai.

2 tema: lūkesčiai, susiję su gydytojo dėmesiu paciento problemai

Analizuojant duomenis atsiskleidė, kad pacientai tikisi ne tik gydytojo dėmesio jiems

kaip asmenybei, bet taip pat dėmesio ir juos kamuojančiai problemai. Analizė parodė, kad

pacientai iš gydytojų tikisi:

a) Susidomėjimo ir rimto požiūrio į nusiskundimus

Atlikus analizę išryškėjo, kad pacientai pasigenda gydytojų dėmesio ir susisidomėjimo

jų problemomis, noro jas išsiaiškinti, tai atsispindėjo tokiuose pacientų pasisakymuose:

,,Aš tiesiog norėčiau gal, kad rimčiau žiūrėtų į pacientų skundą <…> kad vat

nežiūrėtų tik kaip į diagnozę, kad vat tik atlikau darbą uždėjau štampą ir prastūmiau, ir eik iš

čia, viso gero” (P2).

,,Kad akivaizdžiai rodytų tą dėmesį (nutyla), kurio aš laukiu iš jo, tiesiog dėl tos mano

ligos, dėl kurios aš pas jį atėjau” (P7).

,,Kad daugiau gal išsiaiškintų tą pačią problemą” (P6).

,,Gal ten kokie ir priklausytų vaistai ten pagal tą tavo sveikatą, bet niekas tau nieko

nepasako, nepataria kas galbūt galėtų padėt sveikatai” (P1).

,,Jei bent jau paklausinėtų, bent jau galvočiau, kad susidomėjo ir bando įžiūrėti ar čia

yra rimta, ar ne” (P3).

b) Galimybė išsakyti nusiskundimus ir lūkesčius

,,Kad tu tiesiog galėtum laisvai išsakyti tas savo visas problemas (nutyla), kad

nereiktų bijoti ir drovėtis, vis tiek norisi, kuo daugiau gauti iš tos konsultacijos” (P3).

,,Aš ir pati norėčiau gal kartais ir daugiau pasipasakoti, bet kažkaip atrodo reikia jau

taip nutaikyt progą kada paklausti kažko” (P4).

Interpretuojant tyrimo duomenis ir prisiminus gydytojų lūkesčius apie jų patarimų

paisymą taip pat galėtume pridurti, jog manome, kad gydytojai turėtų neužmiršti kreipti

dėmesį į pacientų išreikštus norus ir stengtis priimti sprendimą palankų tiek pacientui, tiek

pačiam gydytojui. Manome, kad jei sprendimą gydytojas priima neatsižvelgdamas į pacientų

norus, pageidavimas, pacientas išvis gali nesilaikyti paskirto gydymo plano, nes jam

nepritaria ar dėl tam tikrų kitų priežasčių. Tokios mūsų įžvalgos atsispindi ir literatūroje.

Bendras sprendimų priėmimas yra susijęs ne tik su pasitenkinimu priimtu sprendimu, tačiau

45

taip pat ir geresniais klinikiniais rezultatais bei paciento pasitikėjimu savo gydytoju [19, 42,

80].

c) Išklausymas ir girdėjimas

Analizė parodė, kad pacientams stinga ir gydytojų mokėjimo juos išklausyti ir

girdėjimo ką jie sako. Ši tema atsispindėjo tokiuose pacientų pasisakymuose:

,,Ligos simptomų išklausymas iki galo” (P6).

,,Išklausymo iki galo, o neįsikuitimo į tuos popierius” (P7).

Analizuojant gautus tyrimo rezultatus, pacientų išklausymo stoka ir reikšmė itin

išryškėjo. Pacientai pasakojo, kad gydytojai pastoviai rašo ir mažai skiria dėmesio jų

išklausymui:

,,Jis ten kažką sau rašo, nejauti pagarbos, nes atrodo jis klausinėja dirbdamas kitą

darbą, kartais atrodo, kad net nesiklauso ką tu ten jam pasakai, atrodo ten rašo visai

nesusijusius dalykus, tavęs klausinėja tiktais lyg tarp kitko, atrodo, kad tu čia būdamas tik

trukdytum jam čia kažką rašyt ir pildyti” (nutyla) (P2).

Analizės metu išryškėjo, kad ne tik paciento išklausymas, tačiau ir girdėjimas ką

pacientas kalba yra itin svarbus pacientams. Tiriamieji norėtų, kad gydytojai girdėtų ir

atitinkamai reaguotų į pacientų išsakytus nusiskundimus:

,,Nu vat tiesiog man nepatinka, kad man vis tiek neramu ir aš jaučiuosi tos problemos

neišsprendus (nutyla) jeigu kreipiausi dėl kažko ir manęs negirdi” (P3).

,,Kartais negirdom atrodo nuleidžia ką tu pasakai (nutyla) tu pasakai problemą ar

simptomą ir kartais užtektų tiesiog gal to atsakymo tokio, tai čia dėl to ir to, arba čia yra taip

ir taip, na (nutyla) kartais jaučiuosi šiek tiek neišgirsta” (P7).

Interpretuojant tyrimo duomenis, manome, kad pacientams svarbu ir natūralu, kad jie

tikisi, kad gydytojas juos išklausys ir išgirs jų žodžius, nes tokiu būdu jie jaus, jog gydytojams

rūpi ir tikės, jog gydytojas gali ir nori jiems padėti, kitu atveju pacientai gali nusivilti ir

nebenorėti sugrįžti pas gydytoją. Tuo tarpu žvelgiant iš gydytojo perspektyvos manome, jog

pastarieji girdi ką pacientai sako, tiesiog ne visada į viską sureaguoja dėl vyraujančios laiko

stokos bei pacientų didelio noro vienos konsultacijos metu išspręsti ne vieną, o daugelį savo

problemų. Natūralu, jog gydytai atsirenka pagrindines problemas ir ne visada tinkamai

sureaguoja į kitus pacientų išsakytus nusiskundimus dėl pastovios konsultacijose vyraujančios

laiko stokos.

,,Tikrai pagalvoji ar man verta gaišti savo laiką, registruotis prieš savaitę, planuoti,

kad tu eisi, paskui laukti valandą ar dvi prie kabineto ir nueiti ir nieko neišgirsti, tai ir

galvoji ar išviso eiti ar geriau pataupyti savo laiką”? (P3).

46

Apbendrinant šią temą matyti, jog gydytojų elgesys konsultacijose nepatenkina

pacientų keliamų lūkesčių. Gydytojai nerodo pacientams susidomėjimo ir rimto požiūrio į jų

išsakytus nusiskundimus, nesuteikia galimybės laisvai išsisakyti be to gydytojai nemoka

išklausyti ir išgirsti ką pacientas kalba. Toks pacientų lūkesčių netenkinimas gali būti susijęs

su įvairiomis konsultacijų nesėkmėmis. Tai gali lemti ne tik, kad pacientai nebenorės grįžti

pas gydytoją, bet ir neatskleis visos reikalingos informacijos, kuri padėtų gydytojui kuo

tiksliau nustatyti paciento diagnozę. Tyrimai taip pat rodo, kad anksčiau įvardintų pacientų

lūkesčių tenkinimas yra itin svarbus, nes gali sumažinti vėlai išsiaiškinamų ligų tikimybę

[61], taip pat mažesniu stresu pacientui, bendro sprendimo skatinimu, apskritai geresniais

klinikiniais rezultatais ir t.t. [37, 103]. Vis tik, manome, jog toks gydytojų elgesys nėra

tyčinis, o atsiradęs dėl konsultacijose vyraujančios laiko stokos bei pacientų noro vienos

konsultacijos metu išspręsti daugelį savo problemų. Natūralu, jog gydytojai negali ir neturėtų

stengtis vienos konsultacijos metu padėti pacientui visko išspręsti. Tam, kad įsigilinti į

paciento nusiskundimus reikia turėti laiko ir spręsti po vieną ar dvi problemas. Taip teigiama

ir mokomuosiuose vadovėliuose – pcientai vienos konsultacijos metu neturi stengtis išspręsti

visų susikaupusių problemų [103].

3 tema: lūkesčiai, susiję su pacientų informavimu

Atlikus tyrimo analizę išryškėjo, kad ne visi pacientai patenkinti suteikta gydytojo

informacija ir norėtų.

a) Gydytojo sprendimų paaiškinimo

Anot respondentų gydytojai pacientams nepaaiškina, kodėl jie elgiasi vienaip ar kitaip,

pavyzdžiui ne tik, kad nepaaiškina pacientams, kodėl neduoda jiems nukreipimo į reikiamą

specialistą, bet taip pat atitinkamai nesureaguoja į paciento išsakytą problemą:

,,Galėtų bent jau žodžiu, jeigu jau nesiunčia kažkur manęs tikrintis, tai bent jau

(nutyla)” (P3).

b) Informacijos apie būklę bei jos priežastis

,,Daugiau tos informacijos tiesiog norėtųsi (nutyla) kas, kodėl” (P7).

Natūralu, kad pacientai tikisi platesnės gydytojo suteiktos informacijos, nes nori

žinoti kaip jiems gydytis, ko tikėtis sergant vienokia ar kitokia liga.

,,Kad nebūtų pasakyta tik ta pagrindinė informacija, bet šiek tiek ir plačiau, nes nu

(nutyla) tas paprastas žmogus, kuris galbūt yra nežino to, o ypatingai manau gal vyresni

žmonės, labiau norėtųsi, kad gal pasakytų tokios šitos ligos komplikacijos, tokios pagijimo

galimybės” (P7).

47

Apibendrinant šią temą galime teigti, kad pacientams yra itin svarbu kalbėjimasis su

gydytoju, jo sprendimų išsamus paaiškinimas, platesnės informacijos suteikimas. Visa tai

lemia paciento supratimą apie jį kamuojančią problemą, jos rimtumą, galimus sprendimo

būdus. Literatūroje pastebima, kad dėmesingas informacijos suteikimas pacientams apie jų

ligą yra susijęs ir su geresniais klinikiniais rezultatais [49]. Todėl gydytojai turėtų stengtis

atkreipti dėmesį į tai, kokios informacijos tikisi pacientas ir stengtis ją suteikti. Vis tik,

manome, kad konsultacijose gydytojams, tai padaryti iš tiesų ganėtinai sunku dėl vyraujančios

laiko stokos, didelio darbų skaičiaus kuriuos jie turi atlikti vienos konsultacijos metu.

Apibendrinant pacientų lūkesčius siejamus su gydytojo elgesiu konsultacijos metu

galime teigti, kad pacientai tikisi gydytojo didesnio dėmesio pacientui kaip asmeniui bei jo

problemai, taip pat didesnio pacientų informavimo. Vis tik, gydytojui patenkinti tokius

pacientų lūkesčius yra gan sunku dėl vyraujančios laiko stokos, didelio jiems tenkančio

krūvio.

Apibendrinant gydytojų/pacientų lūkesčius siejamus su gydytojo/paciento elgesiu

konsultacijoje tyrimo metu atsiskleidė, kad tiek gydytojai, tiek pacientai turi savitų lūkesčių

vienas kito elgesio atžvilgiu. Vis tik, tyrimas parodė, kad pacientai savo ruožtu kelia

didesnius lūkesčius gydytojams nei gydytojai pacientams. Atskleidėme, kad gydytojų

lūkesčiai labiau orientuoti į pacientų elgesį, kuris gaišina gydytojo laiką. Gydytojai tikisi

bendradarbiaujančio ir pasitikinčio gydytoju paciento, kuris netrukdytų konsultacijoms ir

leistų efektyviai išnaudoti joms skiriamą laiką. Tuo tarpu paciento lūkesčiai gydytojo elgesio

atžvilgiu labiau orientuoti į gydytojo elgesį kuris mažina konsultacijos kokybę ir verčia

pacientus jaustis nepakankamai svarbiems, nuvertintiems tiek kaip pacientams, tiek kaip

asmenybėms.

Apibendrinti gydytojo/pacientų lūkesčiai susiję su gydytojo/paciento elgesiu

konsultacijos metu pavaizduoti 2 pav.

48

2 pav. Gydytojų/pacientų lūkesčiai susiję su gydytojų/pacientų elgesiu konsultacijose

49

1.12. VEIKSMINGOS GYDYTOJO KONSULTACIJOS LAIKO PANAUDOJIMO KLIUVINIAI

Literatūros duomenimis, gydytojų konsultacijose neretai yra susiduriama su įvairiomis

kliūtimis kylančiomis tiek iš gydytojo, tiek iš paciento, tiek iš sveikatos priežiūros

organizavimo lygmens, kurios kliudo efektyviai išnaudoti konsultacijai skirtą laiką [29, 30,

67]. Įvairių kliūčių konsultacijose, su kuriomis susiduria gydytojai bei pacientai išryškėjo ir

mūsų atliktame tyrime. Norėdami kuo detaliau ir išsamiau atskleisti gydytojų ir pacientų

nuomone pagrindines gydytojo konsultacijos laiko panaudojimo kliūtis, išskyrėme tokias

pagrindines tris kliuvinių grupes:

Medicininės konsultacijos laiko panaudojimo kliuviniai susiję su pacientų elgesiu 1.

(gydytojų požiūris);

Medicininės konsultacijos laiko panaudojimo kliuviniai susiję su gydytojų elgesiu 2.

(pacientų požiūris);

Medicininės konsultacijos laiko panaudojimo kliuviniai susiję su pacientų elgesiu 3.

(gydytojų ir pacientų požiūris).

1. Medicininės konsultacijos laiko panaudojimo kliuviniai susiję su pacientų

elgesiu (gydytojų požiūris)

Pirmiausiai norėtume aptarti kliūtis trukdančias efektyviai panaudoti gydytojo

konsultacijai skirtą laiką susijusį su netinkamu pacientų elgesiu. Analizuojant gautus tyrime

dalyvavusių gydytojų rezultatus išryškėjo tokios temos:

1 tema: Tvarkos ir taisyklių nepaisymas

Mūsų tyrimo analizės metu buvo atskleista, kad anot gydytojų jų konsultacijų sėkmei

dažnai kliūdo ir patys pacientai. Jie, gydytojų teigimu konsultacijose dažnai elgiasi

nemandagiai, nepaisydami bendros tvarkos ir taisyklių:

,,Būna tokių situacijų, kad tarkim (nutyla), konsultuoji pacientą, kitas įeina iškart

klausia, vat noriu ten to” (G1).

,,Kai žino, kad yra viduje pacientas, sekantis pacientas griūna per duris ir aiškina kaip

ten kažkokią savo problemą” (G4).

Analizuojant gautus tyrimo duomenis tvarkos ir taisyklių nepaisymo neigiama reikšmė

konsultacijose itin išryškėjo. Gydytojai pasakojo, kad pacientai įsiverždami į gydytojo

kabinetą išblaško ne tik gydytojų, bet ir pacientų dėmesį ir mintis, todėl po to būna sunku

grįžti prie jau pradėtos nagrinėti temos.

50

,,Išsibalansuoji ir labai sunku būna grįžt prie tos temos, kur jau galbūt kažką labai

giliai kalbėjai, apie kažką labai svarbaus ir nutraukia kažkas tas mintis” (G4).

Natūralu, kad gydytojai tikisi, kad pacientai būtų kantrūs ir mandagūs, neįeitų į

kabinetą kai jame yra kitas pacientas, o lauktų savo eilės. Toks pacientų elgesys, trukdo ne tik

gydytojui, tačiau ir pacientui esančiam kabinete, nes nutraukus jų pokalbį vėliau gali būti

sunku sugrįžti prie galbūt giliai analizuotos opios paciento problemos. Tuo tarpu, sergantis

žmogus dažnai jaučiasi palaužtas, bejėgis, jis jaučia stresą ir nerimą dėl jo susiklosčiusios

situacijos. Gydymo įstaiga ir joje esantys gydytojai praktiškai tampa vienintelė pacieto

išsilaisvinimo ir grįžimo į įprastas jo gyvenimo vėžias viltis. Ligos palaužtas žmogus

orientuotas kuo greičiau pasveikti, ypač darbingo amžiaus, nes jo pečius slegia ne tik darbas,

bet ir rūpinimasis šeima kitos veiklos, todėl pacientai galimai per daug sureikšmindami savo

susirgimą ir numenkindami kito asmens esamą padėtį elgiasi įžūliai ir nemandagiai kitų

pacientų ir gydytojo atžvilgiu. Tuo metu jų problema pacientams atrodo pati svarbiausia,

todėl jie bet kokia kaina siekia gauti pagalbą.

2 tema: Siekis išspręsti daug problemų vienu metu

Analizė parodė, kad dažniausiai gydytojams efektyviai panaudoti konsultacijos laiką

kliudo ir pacientų siekis konsultacijose išspręsti kuo daugiau sveikatos problemų.

,,Ateina ir per tą vieną kartą nori tiek gauti, išsinešti, praktiškai viską kas susikaupę

tam kartui” (G3).

Manome, kad gydytojai tikisi, jog pacientai nespręs visų, tą akimirką esančių savo

sveikatos problemų dėl to, jog nori, kad paciento problemos būtų sprendžiamos kokybiškai,

pakankamai įsigilinus į paciento padėtį, išsiaiškinus sveikatos sutrikimo priežastis ir pan. Jei

pacientai išsako per daug problemų, gydytojui sunku į visas jas tinkamai įsigilinti, todėl

natūralu, jog gydytojai norėdami kokybiškai suteikti pacientui paslaugas nenori spręsti didelio

jų skaičiaus. Tuo tarpu, manome, kad pacientų noras vienos konsultacijos metu išsiaiškinti

daug problemų yra susijęs su pacientų informuotumo stoka apie tai, kaip pastarieji turėtų

elgtis konsultacijose norėdami veiksmingiau išnaudoti jos laiką. Tokią mūsų įžvalgą galėtų

patvirtinti ir mokomieji vadovėliai. Pacientų švietimas ir mokymas konstruktyviai bendrauti

vizito pas gydytoją metu, šiuo atveju mokyti branginti konsultacijos laiką ir nesistengti visas

problemas išspręsti vienos konsultacijos metu, gali palengvinti gydytojo darbą bei užtikrinti

geresnę aptarnavimo kokybę [103]. Taip pat manome, kad tai susiję ir su laiku, kurį tenka

sugaišti pacientui lankantis pas šeimos gydytoją t.y. laukiant eilėse bei žinant, jog kitas

artimiausias vizitas pas šeimos gydytoją gali būti tik po savaitė ar dar ilgesnio laiko tarpo.

51

Pacientas pasverdamas visa tai, nenori gaišti savo laiko, dėl to stengiasi vienos konsultacijos

metu aptarti kuo daugiau jam rūpimų klausimų.

3 tema: Nepagrįsti reikalavimai

Analizuojant gautus tyrimo duomenis išryškėjo ir konsultacijos laiko panaudojimo

kliūtys susijusios su pacientų nepagrįstais reikalavimais apsilankyti pas norimą specialistą:

,,Duokit man siuntimą, aš JAU užsiregistravęs kaip man pasako (šypteli). Aš jau turiu

pas neurologą, einu rytoj, duokit siuntimą pas neurologą.” (G3).

Analizuojant tyrimo duomenis pacientų reikalavimų rašyti nukreipimus į specialistus

neigiama reikšmė konsultacijoms itin išryškėjo. Gydytojai pasakojo, kad kai kurie pacientai

ateina nesikonsultuoti su šeimos gydytoju, o tiesiog norėdami gauti siuntimą:

,,Ateina kiti kur nori nukreipimo pas kokį specialistą, viesteik nežiūrint, kad mes

išsprendžiam problemą, vis tiek jis jau pasako, kad aš turiu talonėlį, aš vis tiek noriu nueiti

tarkim pas kardiologą ar pas neurologą, aš vis tiek noriu nueiti” (P3).

Natūralu, jog gydytojai nenori, kad pacientai nurodinėtų gydytojams ką daryti, kokius

siuntimus rašyti, nes jie turi medicininį išsilavinimą yra pakankamai kompetetingi padėti

pacientui dėl tam tikrų jo sutrikimų ir tikisi, jog iš pradžių pacientai stengsis šeimos gydytojo

lygmenyje išspręsti problemą ir tik to nepavykus padaryti kreipsis į specialistus. Tai susiję ne

tik su gydytojo noru realizuoti savo įgytas žinias, bet taip pat manome, kad tai susiję ir su

noru jausti pasitenkinimą savo darbu ir gerais jo rezultatais. Žvelgiant iš paciento

perspektyvos, kaip ir anksčiau minėjome, manome, kad nepagrįsti pacientų prašymai susiję su

nepasitikėjimu šeimos gydytojo kvalifikacija ir jo kompetencija kuri iki šiol vyrauja

Lietuvoje.

Apibendrinant su pacientų elgesiu konsultacijos metu siejamas kliūtis, galime teigti,

kad labiausiai efektyviai panaudoti gydytojo konsultacijas kliudo pacientų informuotumo

stoka, dėl kurios pacientai linkę konsultacijos metu išsakyti daug savo sveikatos problemų.

Taip pat nepasitikėjimas šeimos gydytojo institucija, dėl kurio pacientai linkę kelti

nepagrįstus reikalavimus gydytojui ir prašyti siuntimų. Bei pacientų bendros tvarkos ir

taisyklių nepaisymas kylantis dėl savo ligos sureikšminimo.

2. Medicininės konsultacijos laiko panaudojimo kliūtys susijusios su gydytojų

elgesiu (pacientų požiūris)

Panašūs klausimai buvo pateikti ir pacientams, todėl atlikome ir pacientų įvardintų

kliuvinių analizę gydytojų elgesio atžvilgiu. Atlikus gautų duomenų analizę išryškėjo, kad

52

pacientai įvardijo daugiau kliūčių siejamų su gydytojo elgesiu konsultacijoje, nei kliūčių,

kurias įvardijo gydytojai pacientų atžvilgiu. Pacientų išsakytuose kliūtyse išryškėjo trys

pagrindinės temos:

1 tema: Neatidus nedėmesingas klausymasis

Gydytojui siekiant geresnių klinikinių rezultatų bei artimesnio ryšio su pacientu

aktyvus paciento klausymasis tampa neatsiejama gydytojo darbo dalimi [2, 64]. Vis tik,

analizuojant tyrimo duomenis išryškėjo, jog pacientai, prisimindami gydytojų konsultacijas

išsakė nemažai neigiamų aspektų trukdančių efektyviai panaudoti konsultacijų laiką susijusį

su gydytojų neatidžiu ir nedėmesingu klausymusi. Analizė metu atsiskleidė, kad dažniausiai

efektyviai panaudoti konsultacijos laiką kliudo gydytojo:

a) Neišklausymas ir negirdėjimas ką pacientas kalba

,,Nereiktų pergyvent dėl na kažkokios ten gal tikrai smulkmenos, bet kartais kaip na jei

ne visada išklauso, tai taip ir pasilieka toks neaiškumas kažkoks” (P7).

,,Nes nu kartais ir jaučiasi tas, kad gal ne visada išgirsta, gal nenori išgirsti” (P3).

,,Kartais negirdom atrodo nuleidžia ką tu pasakai (nutyla) tu pasakai problemą ar

simptomą ir kartais užtektų tiesiog gal to atsakymo tokio, tai čia dėl to ir to, arba čia yra taip

ir taip (nutyla)” (P7).

Nenuostabu, jog pacientams kliudo, kad gydytojas jų neišklauso ir negirdi, nes

pacientas negali jausti, jog gydytojui jis rūpi, jis domisi jo susirgimu bei nori jam padėti. Vis

tik, manome, kad natūralu, jog esant laiko stokai ir pacientų norui viską išsipasakoti bei

išspręsti kuo daugiau susikaupusių problemų, gydytojui yra sunku į viską plačiai atsakyti.

Tačiau, taip pat manome, kad laiko stoka tai ne vienintelis rodiklis lemiantis tokį gydytojų

elgesį. Tai gali lemti ir bendravimo įgūdžių stoka. Didelis gydytojams tenkantis krūvis, ta pati

laiko stoka pacientų nepasitenkinimo reiškimas bei kiti darbiniai trukdžiai, gydytojus labai

išvargina, neretai sukelia ir perdegimo sindromą, kuris vėliau atsiliepia santykiuose su

pacientais. Bendraudamas su pacientais gydytojas dėl didelio jiems tenkančių veiklų

skaičiaus ne visada sugeba tinkamai sureaguoti ir parodyti, jog išgirdo pacientą, paaiškinti,

kad į tai neverta kreipti dėmesio bei pasiūlyti apsilankyti pakartotinai būtent dėl pacientą, šią

akimirką varginančių, tačiau gydytojui nekeliančių nerimo ir būtinumo mediciniškai ištirti

problemų. Mokomojoje liteartūroje taip pat teigiama, kad gydytojai dažnai stokoja

bendravimo įgūdžių susijusių su negebėjimu aptart su pacientu gydytojo požiūrio ir situacijos

vertinimo [103].

53

b) skubėjimas

,,Aišku, kad tie ten tave žiūri, kad ten tik greičiau padaryti, atlaisvinti ir jei jau

nepaklausi pats, tai tavęs irgi niekas nepaklaus” (P1).

Natūralu, jog pacientui nepatinka, jog konsultacijose gydytojas skuba. Esant tokiai

situacijai pacientui yra sunku susikaupti, atsipalaiduoti, prisiminti visas savo norimus aptarti

problemas. Žvelgiant iš gydytojo perspektyvos, manome, kad toks gydytojų elgesys gali būti

susijęs su dideliu pacientų skaičiumi ir laiko stoka konsultacijose. Atlikti tyrimai taip pat

teigia, kad dideli pacientų srautai neretai gydytojus priverčia trumpinti konsultacijos laiką

[39].

c) pašalinių darbų darymas

,,Ateina pacientas ir gydytojas aptarinėja savo būsimos kelionės, atostogų detales,

užsakiau kelionę, mokėjau taip, viešbutis bus toks (nutilo), tai jau visai nepatinka kai per

konsultaciją jam rūpimus klausimus aptariam, o ne pacientui” (P6).

,,Kartais būna, kad ir tvarko gydytojai savo reikalus telefonu, aš manau to neturėtų

būti (šypteli)” (P2).

d) užmaršumas

,,Su ginekologe irgi tas pats, operuota gimdos kaklelio karcinoma irgi, irgi juk eini kas

pusę metų tikrintis ir toksai žinot, o tai ko jums, kas jums negerai, na o aš vėl turiu sakyt, aš

stebima, sekama, net nesinori kartais prašyti to siuntimo” (P2).

,,Tas toks požiūris gydytojo (nutyla), visada prašyt visko, aiškinti, pasakoti per naują,

nesinori net eit pas juos žinokit tikrai” (P2).

Manome, kad pacientams trukdo gydytojo užmaršumas, nes jie tikisi, jog gydytojas

yra įsigilinęs į savo pacientą, jį pažįsta ir žino visas jo problemas. Kai pacientas susiduria su

gydytojo pastoviu klausinėjimu, kodėl jam reikia siutimų, pacientas gali pasijusti neįdomus

savo gydytojui, todėl gali nusivilti ir nebenorėti sugrįžti arba stengtis kuo rečiau kreiptis į tokį

gydytoją. Tai, savo ruožtu gali lemti vėlai išsiaiškinamas ligas bei prastą esamų lėtinių ligų

priežiūrą. Žvelgiant į gydytojo poziciją bei žinant tai, jog yra riboti sveikatos priežiūros

ištekliai ir dažnas pacientų nepasitikėjimas šeimos gydytojo institucija bei dėl to kylantis

pacientų siuntimų prašymas, ne nuostabu, jog gydytojai visada stengiasi pasitikslinti, kodėl

pacientui yra reikalingas siuntimas. Tai gali būti susiję su nenoru parodyti pacientui, jog jis

bet kada gali kreiptis siuntimų, net prieš tai detaliai neaptarus jo esamos sveikatos būklės.

Gydytojai tiksi, kad galbūt situaciją galima išspręsti ir šeimos gydytojo lygmenyje. Kita

vertus, mūsų manymu, gydytojo klausimo forma rodo jo bendravimo įgūdžių stoką, dėl kurios

gydytojui sunku nekeliant konfliktinių situacijų tarp gydytojo ir paciento išsiaiškinti siuntimo

54

būtinumo priežastį. Pastarosios gydytojų bendravimo įgūdžių spragos pateikiamos

mokomojoje literatūroje kaip vienos iš dažniausių gydytojų bendravimo spragų [103].

e) akių kontakto stoka

,,Jisai tikrai beveik nepakelia akių nuo tų popierių, tik pasižiūri kas atėjo, o

šiaip(nutyla) tai jis visą laiką kažką rašo ir rašo” (P7).

,,Ištiktųjų nėra to kontakto didelio su žmogum, paprasčiausiai tiesiog išklauso tuos

simptomus, bet nelabai pakelia galvą nuo savo, nuo mano knygelės rašo, rašo.. ” (P3).

Akių kontaktas yra itin svarbus pacientui, nes tai viena iš galimybių suprasti, jog

gydytojas klausosi ir supranta ką pacientas nori pasakyti. Tuo tarpu, žvelgiant iš gydytojo

pusės, akivaizdu, jog akių kontakto stoka, susijusi su didelės dokumentacijos krūviu

tenkančiu gydytojui. Nemažą dalį laiko, šeimos gydytojams tenka aukoti būtent įvairių

dokumentų pildymui, dėl kurio, gydytojas tiesiog fiziškai negali ilgai palaikyti akių kontakto

su pacientu.

2 tema: Abejingas požiūris į paciento problemas

Toliau analizuojant tai, kas pacientų manymu labiausiai trukdo veiksmingam laiko

panaudojimui, išryškėjo kliūtys susijusios su gydytojo abejingumu paciento problemai.

Analizė parodė, kad didžiausios kliūtys yra:

a) Išankstinė nuomonė apie paciento sveikatos problemos priežastis

,,Jis tiesiog taip nemano, kad į jį (nusiskundimą) reikia gilintis, jisai ten turi savo

tokius (nutyla) nu toksai gal praeis ten, gal jūs čia dabar pavargot, gal kažką vat (nutyla),

tiesiog pataria sako pailsėkit va” (P7).

Pacientui itin svarbu, jog gydytojas jį išklausytų, todėl gydytojo išankstinė nuomonė

apie paciento ligą gali jį nuvilti, dėl ko pacientas gali susierzinti, užsiblokuoti ir nebenorėti

gydytojui nieko pasakoti. Žvelgiant iš gydytojo perspektyvos, manome, vėl gi, kad toks

gydytojo elgesys, gali būti susijęs ne tik su konsultacijose vyraujančia laiko stoka, bet taip pat

ir su prastais gydytojo komunikavimo įgūdžiais, kurie gydytojui neleidžia paaiškinti pacientui

apie tam tikrų jo nusiskundimų galimas priežastis, tuo pačiu ir laikas konsultacijose

neišnaudojamas tinkamai, nes pacientui nepaaiškinus iki galo galima sužlugdyti visą

konsultaciją, nes atsiranda konfliktai, pacientų nepasitenkinimas, kūrį gydytojui tenka

malšinti ir tuo pačiu gaišti konsultacijos laiką.

b) Neįsigilinimas į paciento išsakytus simptomus

,,Jisai net tos anamnezės nesurenka manau, jis išgirsta, jam pasirodo nesvarbu ir jis

daugiau nieko neklausinėja”.

55

Mūsų nuomone, tai taip pat gali būti susiję su gydytojo bendravimo įgūdžių stoka, kuri

neleidžia gydytojui akivaizdžiai parodyti pacientui, jog jį išgirdo ir jam paaiškinti tam tikrų

simptomų priežastis ir kodėl dėl to neverta jaudintis. Mokomojoje lietartūroje taip pat

teigiama, kad gydytojai dažnai stokoja bendravimo įgūdžių, todėl dažnai gydytojai priima

greitus sprendimus apie paciento nusiskundimus ir stokoja hipotezių tikrinimo [103]. Tuo

tarpu pacientui, tai gali atrodyti kaip gydytojo nenoras jam padėti ir sukelti pacientui ne tik

nusivylimą, bet ir nepasitikėjimą gydytoju, kas vėliau gali lemti nepilną paciento ligos

istorijos aprašymą, prastesnius gydymo rezultatus, kylančius konfliktus, kuriuos reiktų spręsti

gaištant konsultacijos brangų laiką.

c) Gydytojo nesigilinimas į pacientui svarbius dalykus

,,Iš esmės, tas pats gydytojas nelabai mėgsta (susimąsto) tokių, kaip čia pasakyti

gilintis į į nelabai jam atrodantį svarbų tą mano simptomą” (P7).

,,Net nepasigilina, gal jau ir tas priklausytų konpensuojamas ten papildomai ar kas

nors” (P1).

Gydytojo nesigilinimas į pacientui svarbius dalykus gali vėl gi lemti paciento

nusivylimą gydytoju, pyktį, kas gali iššaukti konfliktus. Žvelgiant iš gydytojo perspektyvos,

manome, kad menkas gydytojo gilinimasis į pacientui svarbius dalykus gali būti susijęs ne tik

su prastais gydytojo komunikavimo įgūdžiais, laiko stoka, bet ir su didelės dokumentacijos

krūviu, kuris mažina gydytojo rūpestį ir empatiją bendraujant su pacientu. Natūralu, jog esant

dideliam gydytojų krūviui, pastariesiems yra labai sunku be to, kad išklausyti, viską sužymėti

ar surašyti įvairiuose oficialiuose dokumentų formose dar ir įsijausti ir akivaizdžiai tą

parodyti pacientui. Moksliniuose straipsniuose taip pat pateikiama tai, jog gydytojai

bendraudami su savo pacientais tampa vis šaltakraujiškesni, o tam turi milžiniškos įtakos

jiems tenkantis didelis dokumentacijos krūvis [82]. Tai atsispindi ir pacientų pasisakymuose:

,,Klausia išvis lyg darydamas paslaugą nu tas, tai man nu taip nepatinka” (P2).

,,Atrodo, kad tu čia būdamas tik trukdytum jam čia kažką rašyt ir pildyti” (P2).

d) pacientui svarbių klausimų ignoravimas

Analizuojant tyrimo duomenis taip pat išryškėjo kliūtys trukdančios efektyviai

panaudoti konsultacijų laiką susijusios su pacientams rūpimų klausimų ignoravimu. Atlikus

analizę išryškėjo, jog gydytojai nepaiso pacientų prašymų:

,,Esu išgirdus, kad nedarbingumo reikia, o aš sakau, ne, man nereikia, nes buvo

beprotiški skausmai, bet nedarbingumo tai tikrai nenorėjau, o gydytoja primiktinai siūlė”

(P2).

Atlikus išsamią tyrimo analizę atsiskleidė, kad gydytojai nuvertina pacientų prašymus:

56

,, Nu vat, toks ir gaunasi žinai iš karto, nu kaip kaip atstumia (kai paprašo siuntimo

pas specialistą), atrodo, kad tu ateini kokios išmaldos prašyti (nutyla)” (P2).

,,Aš tai manau paprasčiausiai, kad galvoja, kad čia nesvarbus tas mano nusiskundimas

ir tiek (atsidūsta)” (P3).

Tyrimo analizė parodė, kad gydytojai nesuteikia pacientams galimybės paklausti ir ne

visada jiems atsako:

,,Atrodo jau gal ir sutrukdysi jei dar ten kažko klausi” (P4).

,,Nu jei tu matai dėsningumą, kad vis nueini ir negauni atsakymo” (P3).

Apibendrinant galima teigti, kad abejingas požiūris į paciento problemas atsiranda dėl

gydytojui tenkančio didelio krūvio susijusio su įvairios dokumentacijos pildymu, dideliais

pacientų srautais bei kitu krūviu, kuris neleidžia veiksmingai išnaudoti konsultacijai skiriamo

laiko ir iššaukia tarp paciento ir gydytojo tvyrančią įtampą.

3 tema: grubus nemandagus elgesys

Analizuojant tyrimo medžiagą atsiskleidė ir efektyvaus konsultacijos laiko

panaudojimo kliūtys susijusios su gydytojo grubiu, nemandagiu elgesiu paciento vizito metu.

a) arogantiška laikysena

,,Tas toks dėmesio nukreipimas ne į pacientą, arogancija (susimąsto)” (P6).

b) grubus nemandagus balso tonas

,, Ir va pirmas toks kai paprašai siuntimo, tai toks nusistebėjimas iš gydytojos, tai kam

jums čia jo reikia?” (P2).

,,Gydytojui kitokį toną reiktų parinkti, ne iškarto klausti, tai ko jums čia to siuntimo

reikia, o galbūt, kokios pas jus problemos, kad nu vis tiek, kaip aš suprantu, gydytojas tikrai

neatsimena tų visų savo pacientų, tūkstančiais eina, tai (susimąsto), gal taip tiesiogiai

nesakytų kam jums čia to siuntimo?” (P2).

Manome, kad toks gydytojo bendravimas, taip pat gali būti susijęs su nepakankamais

gydytojo bendravimo įgūdžiais. Tokias mūsų įžvalgas galėtų patvirtinti ir mokomoji

literatūra, kurios teigimu, dar viena iš dažniausių gydytojų bendravimo įgūdžių spragų yra

neverbalinės gydytojų komunikacijos įgūdžių stoka [103]. Gydytojui neatsakingai

formuluojant klausimus pacientui, parenkant netinkamą balso toną, gali būti kuriami

konfliktai, kurių metu galima ne tik prarasti svarbią informaciją apie paciento diagnozę, bet ir

apskritai ryšį su pacientu. Vis tik, taip pat, manome, kad tai gali būti susiję ir su dideliu krūviu

tenkančiu gydytojams, dėl kurio jie gali jaustis pervargę, suirzę. Literatūroje teigiama, kad

57

didelis gydytojams tenkantis krūvis gali sukelti jiems ,,perdegimą" dėl, kurio jie gali jaustis

pikti, pavargę, blogos nuotaikos [12].

Apibendrinant galime teigti, kad visos šiame skyrelyje aptartos temos rodo didelio

gydytojų krūvio pasekmes, kurios kliudo veiksmingai išnaudoti gydytojo konsultacijos laiką.

Dėl didelio gydytojams tenkančio krūvio tiek didelio pacientų skaičiaus, tiek dokumentacijos

pildymo bei kitų veiklų gydytojui tenka skubėti ir per įprastą skubėjimą, kuris jau tampa

rutina gydytojai pamiršta pacientą kaip žmogų, kaip asmenybę, tarpusavio santykių kūrimo

svarbą gydymo procese ir tampa tiesiog mašinomis ne visada kokybiškai aptarnaujančiomis

didelius pacientų srautus. Tuo tarpu pacientai dėl tokio gydytojų elgesio jaučiasi neįdomūs

savo gydytojui, neišgirsti bei neišklausyti.

Gydytojų/pacientų įvardijamos kliūtys susijusios su gydytojo/paciento elgesiu

konsultacijose pavaizduotos 3 pav.

58

3 pav. Gydytojų/pacientų įvardijamos kliūtys susijusios su gydytojo/paciento elgesiu

konsultacijose

59

3. Medicininės konsultacijos laiko panaudojimo kliūtys susijusios su sveikatos

priežiūros darbo organizavimu (gydytojų ir pacientų požiūris)

Tiek pacientai, tiek gydytojai išsakė nemažai kliūčių efektyviai panaudoti

konsultacijos laiką kylančių dėl ne kokybiško gydytojų darbo organizavimo. Pirmiausiai

norėtume aptarti gydytojų įvardintas kliūtis susijusias su jų darbo organizavimu. Gydytojų

išsakytose kliūtyse atsiskleidė penkios pagrindinės temos, kurias aptarsime plačiau.

1 tema: Laiko stoka

Analizuojant tyrimo duomenis atsiskleidė, kad gydytojams konsultacijose dažnai

pritrūksta laiko:

a) paciento mokymui

,, Mokymas paciento yra vienas iš tokių pagrindinių punktų sakysim, kad nu pacientas

būtų sveikas ir tos gyvensenos pakeitimas, jeigu tu jam skiri 5 minutes, tai tu tikrai nepakeisi

jam tos gyvensenos (G2)”.

Akivaizdu, kad esant laiko stokai konsultacijose spėjama aptarti tik pagrindines

paciento problemas dėl kurių jis kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą, todėl kitoms veikloms

natūralu, jog nelieka laiko.

Pasaulyje, gydytojo konsultacijose dėmesio skyrimo svarba sveikos gyvensenos

mokymui jau seniai pastebima, tačiau taip pat pastebima, kad dėl vyraujančios laiko stokos

daugeliui pirminės sveikatos priežiūros gydytojų to padaryti nepavyksta [93, 98].

b) tyrimų atlikimui

,, Iš tikrųjų kartais laiko pritrūksta objektyviai žmogų net ištirti” (G2).

,,Tikras neurologinis ištyrimas reikalauja laiko, per 10 minučių tu neurologiškai, jeigu

viską nuodugniai ištirti, tu neištirsi per 10 minučių, o tas paprastas toks neurologinis

ištyrimas, jisai daug ką parodo, sakysim, tada žinosi ar reikia to kompo, ar nereikia jam tam

žmogui kompo” (G2).

,,Žiūri kas vyrauja, nes per 15-20 minučių (nutyla), kiek yra konsultacijos trukmė

numatyta, tą (aptarti paciento profilaktiką, lėtinės ligos priežiūra ir t.t.) sunku padaryti yra

(atsidūsta)” (G4).

Manome, kad tiek laiko stoka tyrimo atlikimui, tiek mažas dėmesys pacientų mokymui

gali būti susijęs su nepakankamu gydytojų skaičiumi sveikatos priežiūros įstaigoje . Pasak

literatūros Lietuvoje yra netolygus šeimos gydytojų pasiskirstymas ir kai kuriose gydymo

įstaigose gydytojai turi labai daug jiems tenkančių pacientų (mūsų tyrimą atliktoje įstaigoje

apklausti gydytojai turėjo vidutiniškai po ~1575 pacientus), todėl pacientams gali būti

60

suteikiamos nekokybiškos gydymo paslaugos [56]. Akivaizdu, kad esant per dideliam

pacientų skaičiui gydytojams yra sunku visiems pacientams skirti pakankamai dėmesio.

2 tema: daug veiklų, kurias reikia atlikti konsultacijos metu

Analizės metu išryškėjo, jog gydytojams veiksmingai panaudoti konsultacijos laiką

taip pat trukdo didelis veiklų skaičius, kurias reikia gydytojui atlikto konsultacijos metu. Šios

veiklos tai:

a) pokalbiai telefonu

Gydytojai teigė, kad viena iš efektyvaus konsultacijos laiko panaudojimo kliūčių yra

didelis skambučių skaičius:

,,Kliudo(darbo telefonas), nes ta prasme tu konsultuoji pacientą, o dar atsiliepi į kokį

per darbo valandas maždaug 30 skambučių (nutyla) minimum...” (G1).

Analizuojant gautus tyrimo duomenis itin išryškėjo neigiamas pasekmes

konsultacijose keliantis gydytojų darbo telefonas. Gydytojai pasakojo, kad konsultuojant

pacientą ir įsigilinus į jo problemą po telefoninio skambučio būna labai sunku sugrįžti vėl

įsigilinti ir pratęsti pokalbį.

,,Tu turi atsijungti į skambutį, tada vėl grįžti prie paciento” (G1).

,,Ta prasme labai sunku dirbti, palaikyti pokalbį kai yra, galų gale tokie paprasti

dalykai kaip pertraukiamas pokalbis, kaip telefoniniai skambučiai” (G4).

b) dokumentacijos tvarkymas

Išanalizavus tyrimo duomenis išryškėjo, kad gydytojų teigimu įvairių dokumentų

pildymas kliudo konsultacijoms nes atima daug brangaus konsultacijų laiko:

,, Receptą reikia parašyti, nurašyti, užklijuoti lipduką, pasirašyti, perrašyti kortelę, nu

ta prasme tas labai daug atima laiko” (G1).

Tyrimo analizė parodė, jog dokumentacijos tvarkymas apsunkina ir bendravimą su

pacientu

,,Turi labai daug rašyti, rašyti kortelę, rašyti epizodą, rašyti sakysim siuntimą dar turi,

receptą, receptų daug rašyti turi, paskui viską tai turi atžymėti elektroninėje sistemoje

(nutyla). Tas labai trukdo konsultacijai ir bendravimui su pacientu (nutyla). (G2).

Mūsų manymu, akivaizdu, jog šiai veiklai skiriamas laikas automatiškai apsunkina

gydytojo ir paciento bendravimą, nes mažiau laiko lieka kontaktui su pacientu tiek

verbaliniam, tiek neverbaliniam. Gydytojui pastoviai rašant jis negali skirti, taip svarbaus akių

kontakto, kuris galėtų palengvinti bendravimą, pagerinti jo kokybę. Tai itin svarbu, nes labai

didelę dalį iš paciento ateinančios informacijos galima pamatyti iš jo neverbalinio elgesio,

61

tačiau dėl jo stokos gali būti, jog gydytojui tenka ilgiau aiškintis tam tikrų paciento simptomų

priežastis.

Tyrimo analizės metu atsiskleidė, kad didelis dokumentacijos krūvis taip pat ir vargina

gydytoją bei iššaukia jo nepasitenkinimą darbu.

,, Dabar tikrai yra varginantis, varginantis dalykas (receptų išrašinėjimas)” (G3).

,,Tu ne visai pasijauti, kad tu esi gydytojas (dėl didelio apkrovimo dokumentacija)

(nutyla), kartais aš nežinau kas aš esu netgi (nusišypso)” (G3).

Akivaizdu, kad didelis dokumentacijos krūvis apsunkina ir taip nelengvą gydytojo

darbą. Ant gydytojo pečių gula atsakomybė ne tik išsiaiškinti paciento apsilankymo priežastį

bei atlikti kitas tiesiogines gydytojo funkcijas, bet taip pat ir viską tiksliai dokumentuoti.

Gydytojas kaip specialistas yra paruoštas gydyti pacientą, o ne aprašinėti jo nusiskundimus,

tai pašalinis darbas, kuris nėra susijęs su jo įgytais profesiniai įgūdžiais, todėl nemotyvuoja ir

nuvilia gydytoją. To pasekoje gydytojas praranda pasitenkinimą darbu, atsiranda stresas, kuris

neretai iššaukia gydytojui ,,perdegimą". Tokias mūsų įžvalgas gali patvirtinti ir mokslinė

literatūra, kitų šalių tyrėjai teigia, kad gydytojai dėl jaučiamo streso ne tik praranda

pasitenkinimą darbu, bet ir jaučia nuovargį, miego stoką, susiduria su bloga nuotaika, pykčiu,

jaučia irzlumą [12].

3 tema: didelis aptarnaujamų pacientų skaičius

Analizuojant tyrimo duomenis išryškėjo didelio aptarnaujamų pacientų skaičiaus

kliuviniai efektyviam gydytojo konsultacijos laiko panaudojimui, dėl kurio atsiranda:

a) laiko paciento išklausymui stoka

,,Būna išsiaiškini, būna neišsiaiškini (tikrąją atvykimo priežastį), jeigu sėdi ant galvos

dar 20 diedukų ar bobučių, tai tada žinai, tada būna sunku” (G2).

b) laiko nuodugniam paciento ištyrimui stoka

,,Esi užribotas ir negali visada skirti pakankamai laiko, nes žinai, kad už durų (nutyla)

yra dar krūva pacientų, tai tu sprendi pačią esminę problemą, jeigu jau yra kažkoks išskirtinis

atvejis, tai tada (nutyla) meti viską lauk ir visi laukia” (G4).

Didelis pacientų skaičius, kurį reikia aptarnauti žinoma neabejotinai priverstinai

trumpina gydytojo konsultacijas, nes gydytojas fiziškai nepajėgia aptarnauti per jam numatyta

laiką didelio pacientų skaičiaus ir visiems jiems skirti tiek laiko, kiek jo iš tiesų reikėtų norint

suteikti kokybiškas paslaugas pacientams. Didelio pacientų skaičiaus keliamas kliūtis pastebi

ir kiti tyrėjai, kurių teigimų didelis pacientų skaičius neleidžia spręsti papildomų problemų,

62

pavyzdžiui neleidžia vykdyti širdies ir kraujagyslių ligų profilakltikos , neleidžia mokyti

paciento kaip išlikti sveikiems ir pan. [79, 93].

4 tema: Pašalinių žmonių dalyvavimas

Pasak gydytojų konsultacijoms kliudo ir rezidentų bazė bei slaugytoja

,,Aišku trukdo kas dar, tai kartais pašaliniai žmonės, vat rezidentų bazė, tai žinai,

pacientui trukdo” (G2).

Analizuojant šią temą pašaliniai žmonių keliami nepatogumai pacientui itin išryškėjo.

Gydytojai pasakojo, kad pacientai ne visada noriai kalba ir ne viską pasako jei kabinete yra

slaugytoja ar rezidentas:

,,Pacientui nepatinka sakysim, kad nu (nutyla) ne visiems, nu jis nori tik su manim

kalbėt, o čia yra ir sesutė ir rezidentas, nu tai, tada jis negali visko pakalbėti” (G2).

5 tema: Komandinio darbo stoka

,,Na ta prasme atsakomybė yra visa gydytojo rankose vat, o daugiau, kad į komandą

kažkas būtų įtraukta, nėra vat tokių dalykų (nutyla), viską rašosi gydytojas ir jis už viską

atsakingas” (G1).

Manome, kad tai susiję su prastu paslaugų organizavimu ir vadyba, dėl kurios iškyla

netinkamai paskirstomos darbo funkcijos. Tokias mūsų įžvalgos atsispindi ir literatūroje [29].

Vis tik natūralu, jog gydytojai tikisi didesnio komandinio darbo, nes jie nori kokybiškai atlikti

savo tiesiogines funkcijas t.y. gydyti savo pacientą, skirti jam dėmesio tiek, kiek jo reikia,

tam, kad kuo labiau padėti pacientui.

Apibendrinant gydytojų įvardijamas su gydytojo darbo organizavimu siejamas kliūtis,

galime teigti, kad labiausiai efektyviai konsultacijos laiką panaudoti kliudo nepakankamas

sveikatos priežiūros specialistų skaičius gydymo įstaigoje, kuris lemia laiko stoką nuodugniai

tyrimų atlikimui, pacientų mokymui. Taip pat prastas sveikatos priežiūros organizavimas ir

vadyba bei netinkamas darbuotojų funkcijų paskirstymas, kuris susijęs su dideliu veiklų

skaičiumi, kuriuo yra apkraunami gydytojai. Šios veiklos konsultacijos metu atima daug

laiko bei apsunkina bendravimą su pacientu taip pat gali lemti gydytojo nuovargį bei

nepasitenkinimą darbu. Didelis aptarnaujamų pacientų skaičius taip pat yra viena iš kliūčių

trukdančių efektyviai išnaudoti gydytojo konsultacijos laiką. Dėl didelio pacientų skaičiaus

atsiranda laiko stoka paciento išklausymui bei nuodugniam ištyrimui.

63

Pacientų įvardijamos su gydytojo darbo organizavimo siejamos kliūtys.

Kadangi tie patys klausimai buvo pateikti ir pacientams, atlikome ir pacientų įvardintų

apie gydytojų darbo organizavimą kliūčių analizę. Pacientų išsakytuose kliūtyse išryškėjo

keturios pagrindinės temos, jas pasistengsime aptarti išsamiau.

1 tema: Didelis aptarnaujamų pacientų skaičius

Analizuojant tyrimo duomenis išryškėjo, kad pacientų manymu konsultacijose trukdo:

a) didelės eilės

,,Man atrodo gydytojas yra įspraustas ir į laiko normatyvą, na ir įvairius laiko

normatyvus ir gydytojas įspraustas yra (nutyla), gal tarpais ir norėtų ir galėtų daugiau

pasakyti, bet tarpais jau kitas už durų laukia” (P6).

b) laiko stoka

,,Kitą sykį gal ir trūksta laiko bet gi žinai, kad už durų dar laukia ten tiek tais, negali

ten ilgiau trukdyti, aš pastoviai šitą jaučiu” (P1).

Apibendrinant šią temą, matyti, jog efektyviai išnaudoti konsultacijų laiką iš tiesų

kliudo didelis aptarnaujamų pacientų skaičius, kuris lemia, tai jog pacientai negali pilnai

išsipasakoti, sužinoti daugiau jiems rūpimų dalykų.

2 tema: Dokumentacijos tvarkymas

Gydytojams tenkanti dokumentacija yra šeimos gydytojo rutina [39]. Mūsų atliktos

tyrimo analizės metu atsiskleidė, kad gausus dokumentacijos tvarkymas itin kliudo efektyviai

išnaudoti paciento konsultacijai skiriamą laiką.

a) didelės laiko sąnaudos

,,Aš suprantu, kad reikia surašyti viską, kad diagnozę, nusiskundimus, bet tai labai

daug laiko skiria tiems vat popieriams, rašymui tokiam” (P2).

,,Išėjus vienam jis dar vis kažką rašo, pildo (nusijuokia) dar kurį laiką ir jau tikrai, tas

laikas lieka, kurį man skiria, na jis trumpėja, atėjus į kabinetą jis vis dar kažką rašo” (P7).

b) trukdymas įsigilinti į pacientą

,,Pacientas ateina su problema ir jam yra svarbu, kad jis būtų išgirstas ir, kad į jį

reaguotų, tai tas kontaktas su žmogum aš manau, kad yra šių laikų (nutyla) nu šiokia tokia

problema gydytojo (nutyla) su tom kortelėm ir popieriais kitais” (P3).

,,Gal ir tas gydytojas sakykim norėtų daugiau tam žmogui padėti, gal patart daugiau

kažką, bet tokiam gilesniam bendravimui mūsų sistema nepritaikyta po kol kas (dėl rašymo)”

(P6).

64

Žmonių bendravimui reikalingi du norintys ir galintys bendrauti asmenys. Atėjusiam

pacientui yra svarbu, kad į jį kreiptų gydytojas dėmesį, o nesutelktų jo į popierių pildymą.

Ligos paveiktas žmogus yra lengvai palaužiamas, todėl gydytojo parama jam itin reikalinga,

tačiau gydytojo rutina tapęs dokumentų pildymas ne tik atima brangų konsultacijos laiką,

tačiau neleidžia pakankamai įsigilinti į pacientą, į jo problemas.

3 tema: Trumpas konsultacijai skiriamas laikas

Atlikus tyrimo analizę atsiskleidė, kad efektyviai išnaudoti konsultacijoms skiriamą

laiką taip pat trukdo ir per trumpas konsultacijoms skiriamas laikas, nes atsiranda:

a) skubėjimas

Tyrimas parodė, kad pacientai mano, jog dėl trumpo konsultacijų laiko gydytojams

tebka skubėti:

,,Aš matau kokios eilės dar laukia ir, kad pats daktaras nori kuo greičiau kitą pacientą

pasiimti” (P3).

,,Jeigu už durų stovi pilna pacientų, o jis laike netelpa, automatiškai gaunasi tas

bėgimas, skubėjimas, o tuo pačiu aišku kenčia ir kokybė pačios konsultacijos” (P2).

,,Būna situacijų, kad tikrai jaučiu, kad gydytoja skuba, kad tik viską greitai, greitai ir

priimti kitą pacientą” (P2).

Atlikto tyrimo metu atsiskleidė, kad ir pacientams tenka skubėti.

,,Nu tai skubu, to laiko yra ne daug ir daktarės netrukdyti dėl tokių mažmožių” (P1).

b) laiko taupymas

,,Taupo laiką, nu tiesiog nepradeda man aiškinti išsamiai, kodėl į mano tam tikrus

nusiskundimus jis nekreipia dėmesio, ne nu turbūt dėl laiko stokos” (P3).

c) įtampa

,,Laiko tai trūksta, įėjus į kabinetą iškart supranti, kad ji jau skuba, lekia, ir žodžiu jau

įtampa tokia” (P1).

Manome, jog visos išvardintos kliūtys galimai susijusios su prastu sveikatos priežiūros

paslaugų organizavimu bei vadyba, dėl kurios nesumažinamos gydytojų darbo apimtys ir dėl

to atsiranda laiko stoka pacientui bei pačiam gydytojui. Panašios įžvalgos pastebimos ir

Lietuvoje atliktuose tyrimuose [29]. Ši laiko stoka ypatingai apsunkina veiksmingos

konsultacijos gavimą pacientui. Esant ribotam laikui, pacientui yra sunku atskleisti, pilnai

atsiverti gydytojui bei sužinoti visus jį dominančius atsakymus.

4 tema: Lėšų taupymas

65

Analizuojant tyrimo duomenis išryškėjo, kad pacientai jaučia, kad gydytojai ne visada

noriai rašo nukreipimus į reikiamus specialistus:

,,Realiai aš suprantu, kad tie siuntinėjimai, tai čia mūsų pinigų taupymas, nes nu jei

(nutyla) tas pats šeimos gydytojas ir yra ta pirmoji pakopa, kurie sprendžia ar tau reikia, ar

nereikia, bet kita vertus, kai susiduri (nutyla), tai šiek tiek erzina” (P3).

Manome, kad toks gydytojų elgesys susijęs su ribotais sveikatos priežiūros sistemai

skiriamais ištekliais. Per lėšų taupymą atsiranda neigiamas poveikis pacientų sveikatai,

neatsižvelgiama į jo norus, tai lemia jų pasipiktinimą ir laiko gaišimą konsultacijose valdant

konfliktus.

Apibendrinant pacientų įvardijamas su gydytojo darbo organizavimu siejamas

kliūtis, galime teigti, kad labiausiai efektyviai konsultacijos laiką panaudoti kliudo prastas

sveikatos priežiūros organizavimas ir vadyba, dėl kurios atsiranda dideli pacientų skaičiai

tenkantys vienam gydytojui, trumpas konsultacijai skiriamas laikas, kuris iššaukia gydytojo

bei paciento skubėjimą konsultacijos metu, įtampą, laiko taupymą. Vangi elektroninė

sveikatos paslaugų tiekimo sistema bei netinkamas darbuotojų funkcijų paskirstymas

nepadedantis mažinti sveikatos priežiūros specialistams tenkantį dokumentacijos krūvį, kuris

atima daug konsultacijos laiko, bei trukdo įsigilinti į pacientą. Taip pat, efektyviai

konsultacijos laiką panaudoti kliudo ribotas finansavimas tenkantis sveikatos priežiūros

įstaigoms, kuris iššaukia gydytojų nenorą rašyti siuntimų ir dėl to kylantį pacientų

nepasitenkinimą bei konfliktus, kuriuos reikia spręsti gaištant konsultacijų laiką.

Gydytojų ir pacientų įvardijamos kliūtys susijusios su darbo organizavimu

pavaizduotos 4 pav.

66

4 pav. Gydytojų ir pacientų įvardijamos kliūtys susijusios su darbo organizavimu

67

1.13. ŠEIMOS GYDYTOJO KONSULTACIJAI SKIRTO LAIKO PANAUDOJIMO OPTIMIZAVIMO GALIMYBĖS

Tyrimo metu siekėme išanalizuoti kokias gydytojo konsultacijos laiko optimizavimo

galimybes siūlo pacientai bei gydytojai, kad konsultacijų laikas būtų išnaudojamas kuo

veiksmingiau. Pirmiausiai norėtume aptarti gydytojų siūlomas optimizavimo galimybes.

Analizuojant gydytojų tyrimo duomenis išryškinome tokias pagrindines keturias temas, kurias

aptarsime plačiau.

1 tema: Laiko panaudojimo optimizavimo galimybės susijusios su komandinio darbo

skatinimu

Šiais laikais komandinis darbas ir bendradarbiavimas sveikatos priežiūros srityje yra

svarbi ir neatsiejama darbo organizavimo dalis, suteikianti teigiamų rezultatų tiek pacientams,

tiek sveikatos priežiūros specialistams [9, 26]. Atlikus tyrimo analizę išryškėjo, kad mūsų

gydytojai taip pat norėtų ir siūlytų skatinti komandinį sveikatos priežiūros specialistų darbą.

a) Slaugytojų ar kitų specialistų įtraukimas į dokumentacijos pildymą.

,,Slaugytojos galėtų daugiau įsitraukti irgi į darbą (apie dokumentaciją)” (G1).

,,Galėtų dar gal dalį perimti (dokumentacijos) ir kažkas šalia dirbantis ar slaugytoja,

ar kitas specialistas (G4).

,,Dalintis darbais (dokumentacijos) su slaugytoja (nutyla)” (G4).

Akivaizdu, jog komandinis darbas padėtų sumažinti gydytojui tenkantį krūvį,

gydytojui ne tik, kad nereiktų tiek daug konsultacijos laiko gaišti rašymui, tačiau jis iš karto

galėtų individualų dėmesį skirti pacientui bei bendravimui su juo. Tai neabejotinai padidintų

konsultacijų kokybę bei sumažintų neefektyvų laiko išnaudojimą, nes gydytojas žymiai labiau

galėtų įsigilinti į pacientą ir jam padėti. Manome, kad dėmesys skirtas tik bendravimui gali

padėti pacientui laisviau jaustis, pasitikėti gydytoju, atskleisti jam detalesnę, intymesnę

informaciją. Natūralu, jog jei gydytojas nežiūri į pacientą bei atlieka kitas veiklas pacientui

yra sunku jausti gydytojo supratingumą ir norą padėti, dėl to pacientas gali ne viską norėti ir

pajėgti atskleisti gydytojui.

b) Slaugytojų įtraukimas į pacientų konsultavimą ir pradinę pacientų apžiūrą:

,,Jeigu iš kažkur jis ateitų, iš kažkokio kabineto, tokio, kur slaugytojos dirba ir

sumatuota, sužiūrėta, ir aš jau matau, aha jums pamatavo, aha jau man tas atkrenta ir pulsą

pažiūrėjo ten ritmiškai” (G3).

,,Jei būtų toks paruošiamasis darbas, tai jau labai neblogai būtų, jeigu kažkas jau būtų

jį apklausęs, paruošęs ir žinant, kad atėjo tik vaistų, dar norės to ir to” (G3).

68

,,Pakonsultuoti (galėtų) dar pacientą kaip slaugytoja, ane?” (G1).

,,Skandinavijos jeigu pavyzdį imti, kur pacientas iš karto atsako į tam tikrus klausimus

internete, jeigu jis turi kažkokių simptomus, atsako į tuos klausimus internetas ir jam pataria

ką daryti toliau, jeigu jis dar negerėja, tai jisai paskambina sesutei, sesutė jam paaiškina,

pakonsultuoja ką daryti toliau, nu, o jeigu jam visai jau negerai, tada jis eina pas daktarą.

Atrūšiuojamas. Aišku jeigu toks rūšiavimas būtų, tai labai gerai būtų”(G2).

c) Socialinės pagalbos specialistų įtraukimas

Analizuojant tyrimo duomenis išryškėjo, jog įtraukus socialinius darbuotojus ar

psichologus papildomai skirtų dėmesį jo stokojantiems žmonėms, šeimos gydytojo

konsultacijos laikas taip pat būtų išnaudojamas efektyviau:

,,Galbūt su tais psichosocialiniais klausimais, ypač kur ateina visokios močiutės ar ten

lėtinėmis ligomis sergantys pacientai, jeigu jie vieniši, jie galėtų jau tą socialinės izoliacijos

aspektą derint kitos profesijos žmonės dirbantys mūsų komandoje, sakysim socialiniai

darbuotojai, psichologai” (G4).

Tyrimo analizės metu atsiskleidė, kad gydytojui tenka itin didelis krūvis ir

atsakomybė. Padidinus PSP priežiūroje komandinį darbą įtraukiant į jį slaugytojus, socialinius

darbuotojus psichologus bei kitus specialistus galima būtų pasiekti kokybiškesnių paslaugų

pacientams. Komandinio darbo svarbą įrodo ir mokslininkų atlikti tyrimai. Naujoje

Zelandijoje 2012 metais buvo įrodyta, kad komandinis gydytojo ir slaugytojo darbas yra

susijęs ne tik su pacientų pasitenkinimu sveikatos priežiūros teikiamomis paslaugomis, tačiau

taip pat ir pačių gydytojų pasitenkinimu jų atliekamu darbu, taip geresniais klinikiniais

rezultatais [26].

2 tema: Laiko optimizavimo galimybės susijusios su konsultacijos trukmės ilginimu

Atlikus tyrimo analizę išryškėjo, jog gydytojai norėtų ilgesnių konsultacijų. Jų teigimu,

tokiose konsultacijose būtų galima nuodugniau ištirti pacientą

,,Visus tuos kriterijus (lėtinės ligos priežiūra, profilaktika, psichosocialinė būklė) , kad

turėtumėm laiko apžvelgti, ne tik prabėgom su pacientu” (G4).

Taip pat galima būtų daugiau skirti laiko bendravimui su pacientu

,,Nu daugiau laiko tai konsultacijai norėčiau <…> daugiau laiko būtų skiriama

vienai tai konsultacijai, aš manau, kad kokia na pusvalandis, tai būtų labai, labai gerai tikrai.

Jau išsišnekėtum su pacientu” (G3).

Natūralu, kad ir patys gydytojai nori skirti daugiau laiko pacientui, jo ligos

išaiškinimui, apžiūrai, bendravimui, nes manome, kad jie nori padėti pacientui, o tuo pačiu

69

jausti pasitenkinimą darbu dėl gerų darbo rezultatų. Literatūroje taip pat teigiama, kad

gydytojai norėtų daugiau laiko skirti pacientui, tačiau to padaryti negali, nes šiuo metu

gydytojų produktyvumą yra įprasta matuoti aptarnautų pacientų skaičiumi, tačiau ne geresnių

sveikatos rezultatų pasiekimu [50]. Tačiau, užtikrinus optimalią konsultacijos trukmę galima

tikėtis geresnių gydytojo ir paciento santykių.

3 tema: Laiko optimizavimo galimybės susijusios su darbo aplinkos gerinimu

Analizuojant tyrimą atsiskleidė, kad gydytojai norėtų bendrauti tik su pacientu, kad

kabinete nebūtų daugiau jokio personalo blaškančio tiek gydytojo, tiek paciento dėmesį:

,,Svajonių konsultacija kokia būtų (nutyla), kad vienas kaip sako ant vieno ir niekas

netrukdytų”(G1).

,,Konfidencialumo <...> norėtųsi būt akis į akį – tuomet pacientas yra atviresnis

(nutyla) lengviau nuspėti ko iš tikrųjų jis atvyko, ar dėl kažkokių tai problemų namuose, ar ar

dėl ligos” (G4).

,,Norėčiau dirbti viena kabinete” (G2).

Natūralu, kad gydytojai, tikisi individualaus bendravimo su pacientu, nes tikisi labiau

įsigilinti į žmogų, o tuo pačiu labiau atskleisti jo problemas ir pasiekti geresnių klinikinių

rezultatų. Organizaciniame lygmenyje įgyvendinus tokius pokyčius, iš tiesų manome, jog

laikas jose būtų išnaudojamas žymiai geriau, nes atsirastų didesnis pasitikėjimas vienas kitu,

mažesnė pacientų baimė atskleisti tam tikras savo problemas.

Apibendrinant gydytojų įvardintas optimizavimo galimybes galime teigti, jog

gydytojai konsultacijų laiką siūlytų taupyti didinant komandinį darbą, mažinant krūvį tenkantį

gydytojams, ilginti konsultacijų trukmę bei gerinti gydytojų darbo aplinką.

Apibendrinant tiek gydytojų, tiek pacientų siūlomas gydytojų konsultacijai skirto laiko

optimizavimo galimybes galima teigti, kad iš tiesų tiek gydytojai, tiek pacientai jas mato gan

panašias. Abiejų pusių siūlymai yra orientuoti į didesnio dėmesio pacientui skyrimą. Tai

nenuostabu, nes gydytojas nori padėti savo pacientui, tačiau dažnai negali pilnavertiškai to

padaryti dėl tenkančio didelio krūvio, tuo tarpu pacientui, kurį yra palaužusi liga svarbu gauti

tą dėmesį, kurio dabartinėjė mūsų sveikatos sistemoje yra sunku sulaukti dėl įvairių anksčiau

aptartų kliūčių.

4 tema: Laiko panaudojimo optimizavimo galimybės susijusios su gydytojų krūvio

mažinimu

a) Aptarnaujamų pacientų skaičiaus mažinimas

70

Analizuojant tyrimo duomenis išryškėjo, jog efektyvesnės gydytojų konsultacijos

pasak pačių gydytojų galėtų būti jeigu būtų mažesnės jų aptarnaujamos apylinkės t.y. mažesni

pacientų skaičius tenkantis vienam gydytojui:

,,Jeigu aišku mano apylinkė būtų (nutyla), gal kokia (nutyla) mažesnė, tai pagerėtų

tikrai rezultatai” (G2).

b) Dokumentacijos apimties mažinimas

Išanalizavus informaciją gautą iš gydytojų taip pat atsiskleidė, jog konsultacijos būtų

efektyvesnės jeigu gydytojams būtų mažinamas įvairių priverstinių biurokratinių

formų pildymas:

,,Nu tai aišku įsakymai visokie, kad apribotų, apribojimai vaistams visokiems,

kontraindikacijos visokios, nu daug tokių biurokratinių dalykų, kad jų mažinti

(nutyla)” (G4).

c) Technologijų plėtra

,,Nu technologijos, iš tikrųjų, kada greičiau įdiegs elektroninę sistemą ir kada sakysim,

galėsim net tik ten nedarbingumą rašyt elektroninėje sistemoje, bet ir kortelę užpildyti, ir

tyrimus pasižiūrėti” (G2).

d) Dokumentacijos ir konsultacijos laiko atskyrimas

Tyrimo analizės metu atsiskleidė, kad gydytojai mano, jog konsultacijose turėtų būti

atskiras laikas skirtas bendravimui su pacientu ir atskiras laikas dokumentų pildymui:

,, Turėtų būti kažkaip (susimąsto) konsultacijos grynas laikas ir laikas paskui

jau tokiems jau rašto darbams vat skirtas, o nekartu” (G4).

Tyrimas padėjo atskleisti, kad organizaciniame lygmenyje sumažinus krūvį tenkantį

gydytojams (sumažinus pacientų skaičių, biurokratinių formų skaičių, paspartinus

technologijų plėtrą bei atskyrus laiką dokumentų pildymui ir bendravimui) būtų galima

optimizuoti konsultacijai skiriamą laiką, nes gydytojai galėtų skirti dėmesį atėjusiam

pacientui, o ne pašalinėms, jo kompetencijos nereikalaujančioms veikloms.

Pacientų siūlomos konsultacijos laiko panaudojimo optimizavimo galimybės

Taip pat siekėme išanalizuoti ir gydytojų siūlomas šeimos gydytojų konsultacijai skirto

laiko panaudojimo optimizavimo galimybes. Analizės metu išryškėjo dvi pagrindinės temos,

kurias aptarsime plačiau.

1 tema: Laiko panaudojimo optimizavimo galimybės susijusios su gydytojų krūvio

mažinimu konsultacijos metu

71

Analizuojant tyrimo medžiagą buvo atsikleista, kad ne tik gydytojai, bet ir pacientai

siūlytų mažinti gydytojų darbo krūvį. Pacientai siūlytų:

a) Biurokratinių procedūrų funkcijų perdavimą kitiems asmenims

Analizė parodė, kad yra siūloma biurokratines procedūras, tokias kaip kompensuojami

vaistai ar kita būtina dokumentacija būtų perimta į slaugytojos, gydytojo padėjėjo arba tam

tikrų kitų specialistų rankas. Šie siūlymai atsispindėjo tokiuose pacientų pasisakymuose:

,,Jeigu pacientas ateina tik išsirašyt vaistų, tai ten reiktų papildomo etato ar ko,

kažkokio raštininko (nutyla), tai koks čia gydytojo darbas (P4).

,,Tas receptų knygeles visų pirma tikrai turėtų rašyti ne gydytojas mano manymu, pilna

prisigaminę esam visokių specialistų, ko tie negali išrašyt? Šalia gydytojo tegul sėdi, gal jam

užtektų tik viską sutikrinti, kodėl dabar jis turi rašyt? Čia turėtų kažkoks raštininkas, raštinės

darbuotojas, tas kuris užpildo receptą, tik gydytojas pažiūri ar teisingai surašyta, sudėjo

antspaudukus, uždėjo bar kodus visus ir išleido tą žmogų (nutyla). (P6).

,,Kažkoks specialistas, kuris pildytų tuo metu, jei jau būtinai būtina iš karto viską

surašyti’’(P4).

,,Slaugytoja dar viena, na kažkoks tam tikras žmogus, kurio ir pareiga konkrečiai būtų tas vat

visas popierių pildymas”(P3)

,,Gal tai galėtų būti kažkokie tai gydytojo padėjėjai, kažkas tai egzistuoja (P6)

,, Na kažkoks gal daktaro padėjėjas (užsiimantis dokumentacija) (P3).”

Tyrimo analizės metu atsiskleidė, kad dokumentacijos krūvio tenkanti našta sukelia

gydytojo nesugebėjimą įsigilinti į žmogų. Tai atsispindi tokiuose pasisakymuose:

,,Įsikniaubimas į tą savo rašymą, tai aš manau, kad ir neleidžia įsigilint į tą visą

žmogaus situaciją” (P3).

Atliktas tyrimas rodo, kad mažinant gydytojui tenkančią dokumentaciją ir perduodant

ją kitiems asmenims galima tikėtis didesnio pacientų pasitekinimo gautomis paslaugomis, nes

būtų skiriamas didesnis dėmesys pacientui, būtų labiau įsigilinama į jo problemas.

Specialisto, perimančio gydytojo dokumentaciją, svarbą pastebi ir Lietuvos mokslininkai.

Lietuvos sveikatos sistemos 2011 – 2020 metų plėtros matmenyse jau yra numatyta sukurti

pirminės sveikatos priežiūros veiklos integracijos bandomąjį modelį, naudojant „atvejo

vadybos” (asistentas perimantis dalį gydytojo dokumentacijos) principą ir taip mažinti

gydytojų apkrovimą įvairių popierių pildymu. [54, 84].

b) Mažesnį pacientų arba didesnį gydytojų skaičių

72

Tolimesnė tyrimo analizė parodė, jog pacientai taip pat siūlytų mažinti pacientų arba

didinti gydytojų skaičių, tam, kad gydytojams nereikėtų taip skubėti, kad jie galėtų daugiau

dėmesio skirti bendravimui su pacientu.

,,Gal net daugiau gydytojų, kad vat tam pačiam vienam gydytojui skirtų ne tiek daug

ligonių” (P1).

,,Gal tada turėtų kiekvienas tas gydytojas, mažiau pacientų turėti” (P3).

,,Galbūt, jeigu būtų mažiau pacientų (susimąsto), prisirašiusių pas tą gydytoją, gal

jisai galėtų daugiau skirti laiko tam pačiam žmogui, kad susipažintų su jo visa gi ligos istorija

arba ne tik ligos, iš esmės, gal kaip žmogų gal labiau pažintų daugiau kaip žmogų, gal tada

kažkoks betarpiškesnis vyktų tas (susimąsto) apsilankymas” (P7).

Manome, kad organizaciniame lygmenyje nėra sėkmingai sprendžiamas pacientų

apylinkių sudarymas, dėl to vienam gydytojui tenka didelis aptarnaujamų pacientų skaičius,

ko pasekoje nukenčia pacientas, nes jis negauna pakankamai gydytojo dėmesio. Netobulą

gydytojų apylinkių sudarymą pastebi ir Lietuvos tyrėjai. Valstybinio audito ataskaitoje jau

rekomenduojama patikslinti ir papildyti šeimos gydytojo apylinkės formavimo kriterijus.

Siūloma sudarant gydytojų apylinkes įtraukti ne tik vienintelį kriterijų – pacientų skaičių

pagal jų amžių, bet apylinkes sudarinėti ir pagal pavyzdžiui atstumą iki gydymo įstaigos bei

galimybę ją pasiekti visuomeniniu transportu [56].

c) Dokumentacijos ir konsultacijos laiko atskyrimą

Tyrimo metu atsiskleidė, jog dar viena galimybė optimizuoti gydytojų krūvį būtų

dokumentų pildymas po paciento vizito, tam, kad būtų daugiau skiriama laiko bendravimui ir

įsigilinimui į pacientą.

,,Ateini, tavęs išklauso išklausinėja visko (susimąsto) ir ir pasako ten diagnozę, kur

kreiptis kur ką ir po to jau tik pildytų tuos savo popierius” (nutyla) (P4)

,,Aš manau, kad užtenka tam gydytojui bendravimo įgūdžių, tik gal laiko ne visada

būna, gal galėtų tas 5 minutes pavyzdžiui gydytojas skirti tik pacientui be jokios

dokumentacijos ir dar 5 po paciento, na, kad tas pats bendravimas būtų konsultacijoje, kad jis

jaustųsi” (P7).

Tyrimo analizės metu atsiskleidė, kad dokumentų tvarkymas atima taip paciento

laukiamą gydytojo dėmesį:

,,Kartais iš tiesų norėtųsi, kad tu atėjai ir tik tau būtų skiriamas tas laikas, o ne ten

popierių pildymui” (P7).

Apibendrinant šią temą galima pasakyti, kad mažinant įvairiapusį gydytojui tenkantį

krūvį galima būtų optimizuoti konsultacijos laiką. Gydytojui nereikėtų tiek daug laiko skirti

73

rašymui, bent jau ne paciento vizito metu. Mažinamas pacientų skaičių sėkmingai sprendžiant

apylinkių sudarymą taip pat būtų viena iš galimybių optimizuoti konsultacijų laiką, nes

gydytojams tektų mažiau pacientų, jie tiesiog lengviau galėtų planuoti savo laiką ir daugiau

dėmesio skirti pacientui.

2 tema: Laiko panaudojimo optimizavimo galimybės susijusios su gydytojo

dokumentacijos pildymo modernizavimu

Analizuojant tyrimo duomenis atsiskleidė, kad pacientai taip pat mano, jog dabartinė

duomenų suvedimo sistema yra per daug sudėtinga, atimanti daug laiko ir mažinanti gydymo

kokybę. Pacientų manymu gydytojų konsultacijos laikas būtų panaudojamas žymiai

efektyviau jeigu būtų elektroninė duomenų suvedimo sistema.

,,Jeigu būtų kažkokia elektroninė suvedimo duomenų sistema viskas vyktų greičiau ir

(nutyla), ir efektyviau” (P3).

,,Aišku, surašyti, tai irgi reikia, tyrimą, viską parašyt, nu manau galbūt kažkokia

kitokia sistema galėtų būt ar elektroninė” (P8).

,,Kompiuterinė kažkokia galbūt sistema, kuri aš manau, kad tai vis vien ta pažanga yra

visoj toj technikoje viskame kame (susimąsto)” (P6).

,,Kažkokie tai galbūt , nu aš nežinau kompiuteriniai šablonai, kažkokie ką galėtų

pildyti greičiau ne tik rašytiniu būdu” (P6).

Elektroninės sistemos įdiegimas ir jos vystymas gali padėti mažinti gydytojams

tenkantį krūvį, o tuo pačiu optimizuoti laiką konsultacijose, nes gydytojams nebereikėtų tiek

daug rašyti, jie daugiau savo dėmesio galėtų skirti pacientams. Panašias rekomendacijas

pateikia ir ,,Pacientų ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų apklausos atlikimas ir analizės

parengimas" projekto vykdytojai, kurie gydytojams tenkantį krūvį siūlytų mažinti skatinant

naujų organizacinių technologijų įdiegimą t.y. dokumentacijos pildymą elektroninėje erdvėje

[29].

3 tema: Laiko panaudojimo optimizavimo galimybės susijusios su pacientų elgesiu

konsultacijos metu

Pereinant prie laiko panaudojimo galimybių susijusių su pacientų elgesiu

konsultacijose, patys pacientai pažymėjo, jog konsultacijos laikas būtų kur kas efektyviau

išnaudojamas jeigu pacientai būtų:

a) Konstruktyviai išnaudotų konsultacijos laiką

74

Pacientų teigimu patys pacientai turi taip pat įdėti indėlį, jog konsultacijos laikas būtų

išnaudojamas kuo efektyviau:

,,Aišku tų dėjavimų gal, kad nereikėtų tų bereikalingų tokių skundų, aišku turgaus

visokių pokalbių tokių, nu tai jau čia šitų, tai nereikia, jau geriau kalbėti tą ką reikia” (P7).

,,(pacientas turėtų) per daug nekalbėti, nesibėdavot, gi ateini pas gydytoją su konkrečiai

savo tikslu, kad tau reikia pasikonsultuoti apie tavo ligą (nutyla) tai i, nekalbėti apie orą, o

kalbėti apie savo problemą, o specialistas yra nu gydytojas, o ne psichologas” (P3).

b) Būtų pasiruošęs konsultacijai

,,Nemykt atsisėdus, ten kažko, o jau būt rimtai tam pasiruošus” (P7).

c) Pozityviai bendrautų

,,Pozityvus nusiteikimas, malonus bendravimas, nu, kad jei tu ant jo ten nepradėsi

kažko sakyt, kad tu čia kažko man nedarai ar darai blogai, tai aišku tada aišku jis susinervuos

ir kaip visi normalūs žmonės gali kažką nulemti, jo požiūrį į tave (nutyla)” (P3).

4 tema: Laiko panaudojimo optimizavimo galimybės susijusios su vyresnio amžiaus

žmonių užimtumo didinimu

Analizės metu taip pat pastebėjome, kad tiriamieji linkę manyti, jog senyvo amžiaus

žmonės užtrunka ilgiau gydytojo kabinete, nes jie nori daug dėmesio bendravimui, todėl

pacientai siūlytų didinti senyvo amžiaus žmonių užimtumą:

,,Reiktų didinti tų vyresnių žmonių gal užimtumą paprasčiausiai, kad jie išsikalbėtų ne

pas gydytoją”(P5).

Apibendrinant šią tema galima teigti, kad padidinus pagyvenusių žmonių užimtumą

galima būtų konstruktyviau išnaudoti gydytojo konsultacijos laiką, nes nereiktų gydytojui

išklausyti įvairių nuogastavimų, skundų ar kitų paciento su sveikatos problema nesusijusių

dalykų, todėl būtų galima daugiau gilintis į probleminę žmogaus situaciją.

Apibendrinant pacientų siūlomas šeimos gydytojo konsultacijai skirto laiko

panaudojimo optimizavimo galimybes galime teigti, kad labiausiai anot pacientų gydytojų

laikas susitaupytų ir konsultacijos vyktų žymiai efektyviau jeigu būtų modernesnė dokumentų

pildymo sistema taip pat jeigu sumažėtų gydytojų krūviai susiję su pacientų skaičiumi, įvairių

dokumentų pildymu taip pat jeigu pacientai būtų atitinkamai pasiruošę ir tinkamai elgtųsi

konsultacijos metu bei jeigu būtų didinamas vyresnių žmonių užimtumas. Įgyvendinus šiuos

pokyčius organizaciniame lygmenyje galima tikėtis optimalesnio gydytojų konsultacijos laiko

panaudojimo.

75

Apibendrinant optimizavimo galimybes siūlomas pacientų, galime išskirti keturias

temas: dokumentacijos modernizavimas, netrukdantis dirbti paciento elgesys, krūvio

mažinimas bei vyresnio amžiaus žmonių užimtumo didinimas. Siekiant modernizuoti

dokumentaciją siūlomi kompiuteriniai šablonai ir elektroninė duomenų suvedimo

sistema.Pacientai taip pat mano, jog jų elgesys konsultacijų metu turėtų būti atitinkamas.

Pacientai turėtų būti pasiruošę konsultacijai, gerbti gydytoją bei kalbėti apie tai, kas susiję su

jo liga. Kalbant apie krūvio mažinimą pacientai siūlo biurokratines funkcijas perduoti kitiems

asmenims bei mažinti pacientų srautus arba didinti gydytojų skaičių.

Gydytojų ir pacientų siūlomos šeimos gydytojų konsultacijai skirto laiko panaudojimo

optimizavimo galimybės pavaizduotos 5 pav.

76

5 pav. Gydytojų ir pacientų siūlomos šeimos gydytojų konsultacijai skirto laiko panaudojimo

optimizavimo galimybės

77

IŠVADOS

1. Gydytojai ir pacientai linkę panašiai suprasti medicininės konsultacijos tikslus.

Kreipdamiesi į šeimos gydytoją pacientai tikisi sužinoti ligos diagnozę ir gauti patarimus,

gydymą bei pagalbą įveikiant ligą. Gydytojai pagrindiniu konsultacijos tikslu įvardija

pagalbos pacientui suteikimą. Įgyvendindami šį tikslą gydytojai siekia sužinoti pacientų

apsilankymo priežastį, išsiaiškinti lūkesčius, aptarti ligų profilaktiką bei psichosocialines

paciento sveikatos problemas ir padėti kontroliuoti lėtines ligas.

2. Medicininės konsultacijos metu ir gydytojai, ir pacientai turi su bendravimu ir elgesiu

siejamų lūkesčių. Gydytojai tikisi iš pacientų bendradarbiavimo ir pasitikėjimo.

Pacientai tikisi, kad konsultacijos metu gydytojas rodys dėmesį paciento problemai ir jo

asmenybei bei suteiks reikiamą informaciją.

3. Veiksmingo gydytojo medicininės konsultacijos laiko panaudojimo kliuvinių esama ir

tarpasmeninėje gydytojo ir paciento sąveikoje, ir darbo sveikatos priežiūros sistemoje

organizavime:

• Gydytojų požiūriu, veiksmingai naudoti laiką trukdo pacientų siekis išspręsti daug

problemų vienu metu, taisyklių nepaisymas bei nepagrįsti reikalavimai. Pacientai

veiksmingo konsultacijos laiko panaudojimo kliuviniais įvardija abejingą gydytojų

požiūrį į jų problemas, nedėmesingą klausymąsi bei grubų ir nemandagų elgesį.

• Ir gydytojai, ir pacientai nemažai konsultacijos laiko panaudojimo kliuvinių įžvelgia

sveikatos priežiūros sistemos darbo organizavimo funkcionavime. Gydytojai pabrėžia

konsultacijai skiriamo laiko stoką, didelį aptarnaujamų pacientų bei gydytojui tenkančių

veiklų skaičių, pašalinių žmonių dalyvavimą konsultacijos metu bei komandinio darbo

stoką. Pacientai atkreipia dėmesį į didelį gydytojams tenkantį dokumentacijos krūvį bei

kliūtis, kurios kyla dėl sveikatos priežiūrai skiriamų lėšų taupymo.

4. Siūlydami medicininės konsultacijos laiko panaudojimo optimizavimo galimybes ir

gydytojai, ir pacientai akcentuoja pokyčių sveikatos priežiūroje būtinumą. Siūloma

plėtoti komandinį darbą, gerinti darbo sąlygas, ilginti konsultacijų trukmę, mažinti

gydytojams tenkantį krūvį, modernizuoti dokumentacijos pildymą, šviesti pacientus ir

sudaryti jiems galimybes su gydymu nesusijusias problemas aptarti su kitais sveikatos

priežiūros specialistais.

78

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Sveikos priežiūros paslaugų organizatoriams

• Veiksmingai išnaudoti konsultacijos skiriamą laiką kliudo iš organizacinio lygmens

kylančios kliūtys, todėl būtų tikslinga plėsti šeimos gydytojo komandą į ją

įtraukiant būtinus specialistus:

a) atsakingus specialistus padedančius ar perimančius gydytojo dokumentacijos

krūvį.

b) plėsti slaugytojo funkcijas į kurias įeitų pirminė paciento apžiūra bei pirminės

dokumentacijos užpildymas.

c) įtraukti psichologus, socialinius darbuotojus, visuomenės sveikatos priežiūros

specialistus, kurie užsiimtų vyresnio amžiaus žmonių problemų aptarimu bei

jų užimtumo didinimu.

d) Sustiprinti pacientų švietimą apie konstruktyvų konsultacijos laiko

panaudojimą įtraukiant į šią veiklą slaugytojus, visuomenės sveikatos

priežiūros specialistus.

• Būtų tikslinga mažinti gydytojui tenkančių pacientų skaičių koreguojant įstatymus.

• Veiksmingai išnaudoti konsultacijai skiriamą laiką kliudo iš gydytojo pusės

kylančios bendravimo problemos, todėl būtų tikslinga gilinti gydytojų bendravimo

įgūdžius įvairiose konferencijose, seminaruose, mokymuose.

Gydytojams

• Efektyviai išnaudoti konsultacijai skiriamą laiką kliudo iš gydytojo pusės

kylančios bendravimo problemos, todėl gydytojai turėtų rodyti didesnį norą

tobulinti bendravimo įgūdžius įvairiose konferencijose, seminaruose, mokymuose.

• Būtų tikslinga pacientui skiriamo konsultacijos laiko neskirti asmeninėms gydytojo

reikmėms (asmeniniai pokalbiai telefonu).

79

LITERATŪRA

1. American Healthways. Defining the Patient-Physician Relationship for the 21st Century.

[Online]. [cited: 2014. Mar 07]. Available from:

http://www.cardiophonics.com/PatientPhysician.pdf

2. Australian Government National Health and Medical Research Council. Comminicating

with Patient: Advice for medical practicioners. 2004. [Online]. [cited: 2014. Apr 01].

Available from:

http://www.nhmrc.gov.au/_files_nhmrc/publications/attachments/e58.pdf

3. Bleich S N, Özaltinb E, Murray C. How does satisfaction with the health-care system

relate to patient experience? Bull World Health Organ 2009; 87:271–278 |

doi:10.2471/BLT.07.050401. P. 271

4. Board of medical education. Communication skills education for doctors: an update.

British Medical Association 2004.

5. Boon E, Parr R, Samarawickrama D, Seymour K. Oxford Handbook of Dental Nursing.

Oxford Medicine Online. 2012. DOI: 10.1093/med/9780199235902.001.0001.

6. Boulware D R, Dekarske A S., Filice G A. Physician Preferences for Elements of

Effective Consultations. J Gen Intern Med 2009; 25(1):25–30 DOI: 10.1007/s11606-009-

1142-2. P. 28.

7. Braun V, Clarke V. Using thematic analysis in psychology. Qualitative Research in

Psychology, 2006; 3 (2). pp. 77-101. ISSN 1478-0887.

8. Camacho F, Anderson R, Safrit A, Jones A S, Hoffmann P. The Relationship between

Patient’s Perceived Waiting Time and Office-Based Practice Satisfaction. Med J

November/December 2006; Volume 67, Number 6.

9. Canadian Health Services Research Foundation. Teamwork in Healthcare: Promoting

Effective Teamwork in Healthcare in Canada. 2006 P. i

10. Canale S, Louis D Z, Maio V, Wang X, Rossi G, Hojat M, Gonnella J S. The

Relationship Between Physician Empathy and Disease Complications: An Empirical

Study of Primary Care Physicians and Their Diabetic Patients in Parma, Italy. Academic

Medicine, 2012; Vol. 87, No. 9. P. 1243-1246.

11. Cancer Care. Doctor, Can We talk?: Tips for Communicating With Your Health Care

Team. [Online]. [cited: 2014. Apr 25]. Available from:

http://media.cancercare.org/publications/original/53-fs_doctor_talk_eng.pdf?1389199335

12. Cejka Search. Physician Stress and Burnout Survey 2011. Workplace Behavioral

80

Solutions, inc. And cejka search. [Online]. [cited: 2014. Mar 21]. Available from:

http://www.cejkasearch.com/wp-content/uploads/physician-stress-burnout-survey.pdf

13. Cetin M, Ucar M,

Guven T, Atac A,

Ozer M. What do patients expect from their

physicians? Qualitative research on the ethical aspects of patient statements. J Med

Ethics 2012. 38:112e116. doi:10.1136/jme.2010.038026. P. 112 – 115

14. Chatten K, Howe M, Marks G, Smith T, Noble L. Guide to History Taking And

Examination 2012 – 2013. Medical School University College London. P. 4 – 8.

15. Cheraghi-Sohi S, Hole A R, Mead N, McDonald R, Whalley D, Bower P, Roland M.

What Patients Want From Primary Care Consultations: A Discrete Choice Experiment to

Identify Patients’ Priorities. Annals of Family Medicine. 2008; Vol. 6 No. 2. P. 111-113.

16. Christino M A, Matson A P, Fischer S. A, Reinert S E, DiGiovanni C W, Fadale P D.

Paperwork Versus Patient Care: A Nationwide Survey of Residents’ Perceptions of

Clinical Documentation Requirements and Patient Care. Journal of Graduate Medical

Education. 2013. P. 603.

17. Consultation, medical history and record taking. Chapter 1. [Online]. [cited: 2014. Mar

08]. Available from: http://www.thelancetstudent.com/wp-

content/uploads/2008/06/epstein_clinical-examination.pdf

18. Consumer Reports Health. What Doctors Wish Their Patients Knew. Consumer Reports

Health special Report. 2011. P. 4 – 6.

19. Coulter A. Implementing shared decision making in the UK A report for the Health

Foundation. A report for the Health Foundation. 2009.

20. Critical appraisal of qualitative research [Online]. [cited: 2014. Mar 29]. Available from:

https://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=5&ved=0CFIQFjA

E&url=http%3A%2F%2Fcqim.cochrane.org%2Fsites%2Fcqim.cochrane.org%2Ffiles%2

Fuploads%2FChapter_Guidancecritical_appraisal.doc&ei=fqVvU7fEI4H_ywO__YHgC

Q&usg=AFQjCNGjC2ZXdjyLFD3dad8pjmnhAJPHVg&bvm=bv.66330100,d.bGQ&ca

d=rja

21. Davis J, Foley A, Crigger N, Brannigan M C. Healthcare and Listening: A Relationship

for Caring. International Journal of Listening. 2008; 22:2, 168-175, DOI:

10.1080/10904010802174891. P. 169 – 173

22. Delgado A, Lopez-Fernandez L A, Luna J D, Gil N, Jimenez M, Puga A. Patient

expectations are not ways the same. Epidemiol Community Health Journal. 2008;

62:427–434. doi:10.1136/jech.2007.060095. P. 430 -433.

23. Department of Veterans Affairs Employee Education System and The National Center

81

for PTSD Post-Traumatic Stress Disorder: Implications for Primary Care. [Online].

[cited: 2013. Apr 09]. Available from:

http://www.publichealth.va.gov/docs/vhi/posttraumatic.pdf

24. Deveugele M, Derese A, Brink-Muinen A, Bensing J, Maeseneer J. Consultation length

in general practice: cross sectional study in six European countries. BMJ 2002. Volume

325 31. P. 4-5.

25. Dugdale D C, Epstein R, Pantilat S Z. Time and the Patient-Physician Relationship.

Journal of General Internal Medicine. 1999. Volume 14. P.35.

26. Finlayson M P , Raymont A. Teamwork—general practitioners and practice nurses

working together in New Zealand. Journal of Primary Health Care. 2012. Volume 4.

Number 2. P. 153-154.

27. Gask L, Usherwood T. ABC of psychological medicine. The consultation. BMJ 2002;

324;1567-1569. doi:10.1136/bmj.324.7353.1567. P. 1567

28. Gates B, Barr O. Oxford Handbook of Learining and Intellectual Disability Nursing.

2009. DOI:10.1093/med/9780199533220.003.0003.

29. Goštautaitė B, Jankauskienė D, Išganaitis V. Projektas „pacientų ir sveikatos priežiūros

paslaugų teikėjų apklausos atlikimas ir analizės parengimas“. Pacientų ir sveikatos

priežiūros paslaugų teikėjų pasitenkinimo teikiamų paslaugų kokybe bei prieinamumu

analizė (I dalis). [Online]. [cited: 2014. Apr 03]. Available from:

http://www.esparama.lt/es_parama_pletra/failai/ESFproduktai/2012_pacientu_ir_sveikat

os_prieziuros_paslaugu_teikeju_pasitenkinimo_teikiamomis_paslaugomis_analize_1.pdf

30. GP education and training resource. Barriers to Effective Consultation. [Online]. [cited:

2014. Apr 22]. Available from: http://www.gp-

training.net/training/communication_skills/consultation/barriers.htm.

31. Grigė J, Simanauskas K, Kasiulevičius V. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių

klinikų Šeimos medicinos centro gydytojų gebėjimas įgyvendinti pacientų lūkesčius.

Gerontologija 2011; 12(1):41–48. P. 47

32. Hajeri A. Consultation Length in Primary Health Care: Is It Getting Longer? Bahrain

Medical Bulletin, 2009. Vol. 31, No. 3, September.

33. Haskard K B, Williams S L, DiMatteo R M, Heritage J, Rosenthal R. The Provider’s

Voice: Patient Satisfaction and the Content-filtered Speech of Nurses and Physicians in

Primary Medical Care. J Nonverbal Behav 2008; 32:1–20 DOI 10.1007/s10919-007-

0038-2. P. 1-16.

34. Helman C G. Culture, Health and Illness: Ritual and the Management of Misfortune.

82

2nd edn. London and Boston: Wright Publishing Company, 1990:192e214. Cituota:

Cetin M, Ucar M,

Guven T, Atac A,

Ozer M. What do patients expect from their

physicians? Qualitative research on the ethical aspects of patient statements. J Med

Ethics 2012; 38:112e116. doi:10.1136/jme.2010.038026. P. 112

35. Holden H M. The needs and expectations of doctors and patients. Journal of the Royal

Colege of General Praetitioners,May 1977. P. 278 36. Howitt D, Cramer D. Introduction to Research Methods in Psychology second edition.

[Online]. [cited: 2014. Mar 29]. Available from:

http://wps.pearsoned.co.uk/ema_uk_he_howitt_resmethpsy_2/77/19811/5071812.cw/ind

ex.html

37. Jagosha J, Boudreaub J D, Steinert Y, MacDonaldc M E, Ingramd L. The importance of

physician listening from the patients’ perspective: Enhancing diagnosis, healing, and the

doctor–patient relationship. Patient Education and Counseling 85 (2011) 369–374. P. 370

– 374.

38. Jani B D, Blane D N, Mercer S W. The Role of Empathy in Therapy and the Physician-

Patient Relationship. Forsch Komplementmed 2012; 19:252–257. DOI:

10.1159/0003429982012. P. 256

39. Jaruševičienė L, Valius L, kaušienė V, Kasparaitytė G, Nekrošius Ž. Paauglių

pasitenkinimas pirminės sveikatos priežiūros paslaugomis. Lietuvos bendrosios praktikos

gydytojas. Tomas XII, Nr. 7–8. 2008.

40. Jefferson L A. Exploring gender differences in doctors’ working lives. The University of

York Department of Health Sciences. Submitted for the degree of Doctor of Philosophy

(Ph.D.) in Health Sciences. 2013.

41. Johns Hopkins university. Defining the Patient-Physician Relationship for the 21st

Century. American Health Ways, 2004.

42. Jones and Bartlett Publishers. Health Communications: Foundations for Understanding

Communications in Healthcare Settings. [Online]. [cited: 2014. Apr 01]. Available from:

http://www.jblearning.com/samples/0763755575/55577_CH01.pdf

43. Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. 2 -asis leid. Kaunas: JUDEX

leidykla; 2002.

44. Keliauskaitė S, Stankūnas M, Sauliūnė S. Kauno miesto gyventojų nuomonės apie

pasitenkinimą pirminės sveikatos priežiūros paslaugomis įvertinimas. Lietuvos

bendrosios praktikos gydytojas, 2012 m. kovas (t. 16, nr. 3).

45. Khan T M, Hassali M A, Al-Hadad M S M. Patient-physician Communication Barrier: A

83

Pilot Study Evaluating Patient Experiences. Journal of Young Pharmacists 2007; Vol 3 /

No 3. .

46. Khori V, Changizi S, Biuckian E, Alizadeh M A, Mohaghgheghi A M, Rabie M R.

Relationship between consultation length and rational prescribing of drugs in Gorgan

city, Islamic Republic of Iran. Eastern Mediterranean Health Journal. 2012; Vol. 18. No.

5. P. 483-484.

47. Kuehl S P. Communication Tools for the Modern Doctor Bag. Physician Patient

Communication Part 1: Beginning of a medical interview. Journal of Community

Hospital Internal Medicine Perspectives 2011.

48. Leonavičius V, Plieskis M, Petrauskienė J. Pacientų pasitenkinimo bendrosios praktikos

gydytojo paslaugomis analizė sveikatos modelio atžvilgiu. Sveikatos sociologija. 2003.

P. 100.

49. Levine N. Current Diagnosis & Treatment in Family Medicine, 3 e. Chapter 59.

Communication. 2011. [Online]. [cited: 2014. Feb 22]. Available from:

http://accessmedicine.mhmedical.com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt:2048/content.aspx?booki

d=377&sectionid=40349455

50. Levinson W, Lesser C S, Epstein R M. Developing Physician Communication Skills For

Patient-Centered Care. Health Affairs. 29, no.7 (2010):1310-1318mdoi:

10.1377/hlthaff.2009.0450. P. 1316.

51. Levinson W, Pizzo P A. Patient-Physican Communication. It’s About Time. JAMA, May

4, 2011—Vol 305, No. 17. P. 1802.

52. Levinson W, Willam S B, Thomas I S, Robert E. Physician Frustration in

Communicating with Patients. Med Care. 1993; Apr;31(4):285-95.

53. Lietuvos Respublikos aukščiausiosios tarybos nutarimas dėl Lietuvos nacionalinės

sveikatos koncepcijos ir jos įgyvendinimo. 1991-11-30, Nr. 33-893.

54. Lietuvos Respublikos Seimas. Nutarimas dėl Lietuvos sveikatos sistemos 2011–2020

metų plėtros metmenų patvirtinimo. 2011-06-07, Nr. XI-1430.

55. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. (Žiūrėta: 2014.04.04). Prieiga per

internetą:

http://sena.sam.lt/lt/main/sveikatos_apsauga/asmens_sveikata/__eimos_gydytojas

56. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. Valstybinio audito ataskaita. Ar efektyvi

šeimos gydytojų veikla? 2013

57. Lovell B L. Physician Communication: Barriers to Achieving Shared Understanding and

Shared Decision Making with Patients. Journal of Participatory Medicine, 2010. P. 2/7 –

84

3/7.

58. Loxterkamp D. What Do You Ecpect From a Doctor? Six Habits for Healthier Patient

Encounters. Annals of Family Medicine. Ann Fam Med 2013; 574-576.

doi:10.1370/afm.1584.

59. Lypson M L, Page A, Bernat C K, Haftel H M. Patient-Doctor Communication: The

Fundamental Skill of Medical Practice. University of Michigan Medical School 2013.

60. Marcinowicz L, Konstantynowicz J, Godlewski C. Patients’ perceptions of GP non-

verbal communication: a qualitative study. British Journal of General Practice. 2010. P.

84-86.

61. Marvel M K, Epstein R M, Flowers K, Beckman H B. Soliciting the Patient’s Agenda.

Have We Improved? Hebrew University of Jerusalem. 2005.

62. McKinstry B, Watson P,

Elton R,

Pinnock H,

Kidd G,

Meyer B,

et al. Comparison of

the accuracy of patients’ recall of the content of telephone and face-to-face consultations:

an exploratory study. Postgrad Med J; 2011; 87:394e399.

doi:10.1136/pgmj.2010.101287. P. 398.

63. McMasters’ Medical Practice Management .The Practice Manager’s Guide to Time

Management. [Online]. [cited: 2014. Apr 05]. Available from:

http://www.medicalpracticemanagement.com.au/files/docs/mpm/pmguides/pmguide14-

timemaanagement.pdf

64. Medical record, medical history and interviewing technique. [Online]. [cited: 2014. Feb

20]. Available from:

http://www.us.elsevierhealth.com/media/us/samplechapters/9780723434658/9780723434

658.pdf

65. Meldrum H. The Listening Practices of Exemplary Physicians. International Journal of

Listening, 2011; 25:3, 145-160, DOI: 10.1080/10904018.2011.604603. P. 157.

66. Milašauskienė Ž, Juodrytė I, Misevičienė I, Boerma W, Rezgienė R. Pacientų nuomonė

apie pirminės sveikatos priežiūros prieinamumą Šiaulių apskrities pirminės sveikatos

priežiūros centruose. Medicina (kaunas) 2006; 42 (3). P. 231.

67. Mirza A. Kashmiri Language and Physician-Patient communication Barrier. JK-

Practitioner 2005; 12 (2): 111-112. P. 112.

68. Morkevičius V, Teleškienė A, Žvaliauskas G. Kompiuterizuota kokybinių duomenų

analizė su nvivo ir text analysis suite. Lietuvos HSM duomenų archyvas. [Online].

[cited: 2014. Mar 29]. Available from:

69. Morse D S, Edwardsen E A, Gordon H S. Missed Opportunities for Interval Empathy in

85

Lung Cancer Communication. Arch Intern Med. 2008; 168(17):1853-1858. P. 2.]

70. Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas 2006. Žmonių ištekliai sveikatos

priežiūroje. ISSN 1648-7338

71. Ogden J, Bavalia K, Bull M, Frankum S, Goldie C, Gosslau M, Jones A,

Kumar S, Vasant K. "I want more time with my doctor": a quantitative

study of time and the consultation. Fam Pract. 2004 Oct;21(5):479-83. 72. Okokon I B, Ogbonna U K. The Consultation in Primary Care: Physician Attributes that

Influence Patients’ Satisfaction in Calabar, Nigeria. J Gen Pract 2013. ISSN: 2329-9126

JGPR, an open access journal. P. 4-6.

73. Pawlikowska T, Leach C J, Lavallee P, Charlton R, Piercy J. Consultation models.

Chapter 12. [Online]. [cited: 2014. Apr 14]. Available from:

74. Pollak K I, Alexander S C, Tulsky J A, Lyna A, Coffman C J, Dolor R J, et al. Physician

Empathy and Listening: Associations with Patient Satisfaction and Autonomy. JABFM.

2011. Vol. 24 No 4.

75. Rabinowitz I, Luzzatti R, Tamir A, Reis S. Length of patient’s monologue, rate of

completion, and relation to other components of the clinical encounter: observational

intervention study in primary care. BMJ 2004. Volume 328 28 February. P. 502

76. Rakel D P, Hoeft T J, Barrett B. P, Chewning B A, Craig B M, Niu M. Practitioner

Empathy and the Duration of the Common Cold. Family Medicine Journal. 2009; 41(7):

494–501.

77. Roter D L, Frankel M R, Hall J A, Sluyter D. The Expression of Emotion Through

Nonverbal Behavior in Medical Visits. J Gen Intern Med; 2006; 21:S28–34. DOI:

10.1111/j.1525-1497.2006.00306.x. P. 30.

78. Royal College of General Practitioners. RCGP Curriculum 2010, revised 14 August

2013. [Online]. [cited: 2014. Apr 05]. Available from:

http://www.rcgp.org.uk/~/media/Files/GP-training-and-exams/Curriculum-2012/RCGP-

Curriculum-2-01-GP-Consultation-In-Practice.ashx].

79. Rožaitytė R. Širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos organizavimas klaipėdos miesto

pirminės sveikatos priežiūros įstaigose: magistro darbas. Kaunas: Lietuvos sveikatos

mokslų universitetas; 2012.

80. Shared Decision Making Programme. Measuring Shared Decision Making A review of

research evidence. Measuring Shared Decision Making, December 2012. P. 22.

81. Shimpan B. The Role of Communication in the Patient-Physician Relationship. Journal

86

of Legal Medicine, 2004; 31:4, 433-442, DOI:10.1080/01947648.2010.535427. P. 433 –

442.

82. Smajdor A, Stockl A, Salter C. The limits of empathy: problems in medical education

and practice. J Med Ethics 2011; 37:380e383. doi:10.1136/jme.2010.039628. P. 380.

Cituota: Spiro HM. Empathy and the Practice of Medicine. Yale: Yale University Press,

1993:2.

83. Spencer K, Carr A, Doherty M. Patient and provider barriers to effective management of

gout in general practice: a qualitative study. Ann Rheum Dis 2012; 71: 1490-1495. doi:

10.1136/annrheumdis-2011-200801. P. 1494.

84. Štaras K, Čepuraitė D, Kudukytė-Gasperė R. Ambulatorinėje asmens sveikatos

priežiūros įstaigoje dirbančių sveikatos priežiūros specialistų darbo laiko paskirstymo

tyrimas. Sveikatos politika ir valdymas 2013. P. 172-184

85. Štaras K, Vedlūga T. Atvejo vadybininko modelio analizė sveikatos sistemos kontekste.

Sveikatos vadyba ir valdymas. P. 125

86. Stewart M A. Effective Physician-Patient Communication and Health Outcomes: a

review. Can Med Assoc J; 1995; 152 (9). P. 1429.

87. Syed K, Parente D, Johnson S, Davies J. Factors Determining Wait-Time and Patient

Satisfaction at Post-Operative Orthopaedic Follow-Up. Journal of Medical Psychology,

2013, 2, 47-53 P. 52

88. Teutsch C. Patient–doctor communication. Med Clin N Am 2003; 87 1115–1145. P.

1115.

89. The Essential Handbook for GP Training & Education. Revisiting Models of the

Consultation. [Online]. [cited: 2014. Apr 26]. Available from:

http://www.essentialgptrainingbook.com/resources/web_chapter_04/04%20consultation

%20models.pdf

90. The Healthcare Delivery System. [Online]. [cited: 2014. Apr 09]. Available from:

http://endingthedocumentgame.gov/PDFs/HealthcareDelivery.pdf

91. Tolesnės sveikatos sistemos plėtros 2008-2015 metų matmenys. [Online]. [cited: 2014.

May 05]. Available from:

https://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=1&ved=0CCsQFjA

A&url=http%3A%2F%2Fsena.sam.lt%2Frepository%2Fdokumentai%2Fsveikatos_politi

ka%2FVizija%2520tikslinta%2520po%2520kolegijos-

paskutine.doc&ei=wlZvU4DaKanGyQOQxoHIBg&usg=AFQjCNGcE3cDyar2Q3u2SR-

cRv2L3lvG-A&cad=rja

87

92. Traveline J M, Ruchinskas R, D’Alonzo G E. Patient-Physician Communication: Why

and How. JAOA Clinical Practice. 2005. Vol105. No1. P. 14-17.

93. U.S. Department of Health and Human Services Talking with Patients about Weight

Loss: Tips for Primary Care Providers. [Online]. [cited: 2014. Apr 01]. Available from:

http://win.niddk.nih.gov/publications/PDFs/TalkingWPAWL.pdf

94. University of Washington School of Medicine. Ethics in Medicine. Physician-Patient

Relationship. [Online]. [cited: 2014. Mar 21]. Available from:

https://depts.washington.edu/bioethx/topics/physpt.html

95. Ventelou B. A Case Study on the Substitution Effect between the Length of GP

Consultation and Drug Prescribing Practices. Healthcare policy. 2010. Vol.5 no.4.

96. Vitkutė-Adžgauskienė D. Kokybinių hsm tyrimų duomenų įgijimo, autorinių teisių

užtikrinimo, archyvavimo, dokumentavimo ir sklaidos sistemos sukūrimo galimybių

studija. Kaunas. 2011. (Žiūrėta : 2014.03.29. Prieiga per internetą:

http://www.lidata.eu/files/images/Kokybiniu.pdf

97. Warnecke E. The art of communication. Reprinted from Australian Family Physician.

Vol. 43, NO. 3. 2014. P. 156-158.

98. Whitlock E P, Orleans C T, Pender N, Allan J. Evaluating Primary Care Behavioral

Counseling Interventions: An Evidence-based Approach. Am J Prev Med. 2002;

22(4):267-284. P. 66

99. Wiliams S, Weinman J, Dale J. Doctor-Patient Communication and Patient Satisfaction:

a review. Family Practice-an international journal. 1998; Vol. 15, No. 5. P. 486.

100. Williams S, Weinman J, Dale J, Newman S. Patient expectations: what do primary care

patients want from the GP and how far does meeting expectations affect patient

satisfaction? Fam Pract. 1995; Jun;12(2):193-201.

101. Wilson A, Childs S. The relationship between consultation length, process and outcomes

in general practice: a systematic review. British Journal of General Practice, December

2002.

102. Žėbienė E, Kairys J, Zokas I. Paciento medicininės konsultacijos lūkesčių

priklausomumas nuo socialinių bei demografinių paciento charakteristikų. Medicina

(Kaunas) 2004; 40(5). P. 467-473.

103. Žemaitienė N, Bulotaitė L, Jusienė R., Veryga A. Sveikatos psichologija. Vilnius: Tyto

Alba leidykla; 2011.

88

PRIEDAI

89

PRIEDAS NR.1

90

KLAUSIMŲ GUPĖS GYDYTOJAMS

1. Įžanginiai klausimai.

Kiek jums yra metų? Koks jūsų darbo stažas šioje klinikoje?

2. Su apsilankymu PSP įstaigoje susiję klausimai.

Dėl kokių pagrindinių priežasčių vidutinio amžiaus žmonės lankosi Jūsų kabinete? Kaip

dažnai lankosi? Kiek vidutiniškai laiko užtrunka viena gydytojo konsultacija vidutinio

amžiaus žmogui?)

3. Klausimai susiję su gydytojo požiūriu į medicininės konsultacijos tikslus.

Kokie yra Jūsų pagrindiniai tikslai konsultuojant pacientą? Kokie norėtumėte, kad būtų

konsultacijos tikslai? ( ką keistumėte/ką paliktumėte?)?

Ko trūksta Jūsų konsultacijoms?

Kokie veiksniai Jums kliudo sėkmingai/pilnavertiškai pravesti konsultaciją? Papasakokite,

kaip Jūs įsivaizduojate, kokios turėtų būti gydytojų konsultacijos vidutinio amžiaus

pacientams.

Kaip manote ko tikisi pacientai iš Jūsų konsultacijų?

Kiek dažniausiai klausimų su jumis aptaria su jumis pacientai? (ar gerai, kad ne vieną?)

Kiek klausimų pavyksta aptarti, kodėl ne visus?

Kokio elgesio iš pacientų tikitės konsultacijos metu?

Su kokiomis mintimis išlydite pacientą išeinantį iš konsultacijos?

4. Klausimai susiję su gydytojo konsultacijos laiko panaudojimu.

Kaip pacientai išnaudoja Jūsų konsultacijos laiką? Kokie Jūsų ir/arba paciento veiksmai

galėtų Jūsų konsultaciją padaryti veiksmingesnę?

Kada pacientai ateina kai jiem nebūtina ateiti pas gydytoją?

Kokiu gydytojas apkraunamas darbu, kurio jis neturėtų atlikti? (kas turėtų atlikti?)

Kaip manote, ar pacientai ketindami eiti į Jūsų konsultaciją kažkaip specialiai ruošiasi,

planuoja ką ir kaip darys/sakys konsultacijos metu?

Kaip Jūsų manymu turėtų vykti konsultacija? Kiek turėtų trukti?

Ką galėtų padaryti gydytojas, kad laikas geriau būtų išnaudojamas?

Kaip manote, kas yra atsakingas už tai, kaip bus panaudotas konsultacijos laikas?

PRIEDAS NR.2

91

KLAUSIMŲ GUPĖS PACIENTAMS

1. Įžanginiai klausimai.

Kiek Jums yra metų?

2. Su apsilankymu PSP įstaigoje susiję klausimai.

Kokios priežastys privertė apsilankyti PSP įstaigoje? Kaip dažnai lankotės? Kiek vidutiniškai

laiko užtrunka viena gydytojo konsultacija?

3. Klausimai susiję su paciento požiūriu į gydytojo tikslus konsultacijos metu.

Kokie Jūsų pagrindiniai tikslai lankantis konsultacijose?

Kiek kusimų paprastai stengiatės aptarti su gydytoju vienos konsultacijos metu? Kokią jų dalį

paprastai pavyksta aptarti?

Kokdėl nepavyksta? Kas dažniausiai trukdo?

Kokio elgesio konsultacijos metu tikitės iš gydytojo?

Kas Jums patinka/ nepatinka apsilankymų pas gydytoją metu?

Su kokiomis mintimis ir nuotaikomis dažniausiai paliekate gydytojo kabineto duris?

4. Klausimai susiję su gydytojo laiko panaudojimu konsultacijos metu.

Kaip, Jūsų manymu, turėtų vykti konsultacija? Kiek ji turėtų trukti?

Kaip Jums atrodo, ar gydytojo konsultacijai skiriamas laikas paprastai naudojamas tinkamai?

Kas, Jūsų nuomone, yra gerai, kas - blogai?

Ką galėtų padaryti pacientas, kad laikas konsultacijose būtų išnaudojamas veiksmingiau?

Ko norėtumėte iš gydytojo?

Kaip Jūs manote, kas yra atsakingas už tai, kaip bus panaudotas konsultacijai skirtas laikas?

Kodėl?

Ko reikėtų, kad po gydytojo konsultacijos išeitumėte patenkintas?

Ką reikėtų keisti (ką pirmiausiai)?

PRIEDAS NR.3

92

PACIENTŲ)IR)GYDYTOJŲ)POŽIŪRIAI)Į)MEDICININĖS)KONSULTACIJOS)TIKSLUS))Gydytojų)įvardijami)tikslai)

!!!Pacientų)įvardijami)tikslai)! !

PRASMINIAI)VIENETAI) KATEGORIJA)Išsiaiškinti!atvykimo!priežastį!(G1)! Išsiaiškinti!paciento!atvykimo!priežastį!išsiaiškinti atvykimo priežastį, dėl ko pacientas atvyko (G2)! Išsiaiškinti!paciento!atvykimo!priežastį!išsiaiškinti problemą, kas jį vargina (G3)! Išsiaiškinti!pacientą!varginančią!

problemą!Išsiaiškinti!pirmiausiai!priežastį!dėl!ko!jis!atvyko!(G4)! Išsiaiškinti!paciento!atvykimo!priežastį!padėti!žmogui(G1)! Padėti!išspręsti!problemą!kuo aš jam galėčiau padėti, ką , nu išsiaiškinti kuo aš tam pacientui galėčiau padėti (G3)!

Išsiaiškinti!kuo!galima!padėti!pacientui!

sužinoti ko jis iš manęs pageidautų, ką norėtų sužinoti, ką norėtų gauti (G3)!

Sužinoti!paciento!lūkesčius!(ką!norėtų!sužinoti,!ką!gauti!iš!gydytojo)!

Antras!dalykas!(susimąsto)!kaip!sakyt,!visada!mes!nepamirštam!ir!sveikatos!lėtinės!ligos!priežiūros!(G4)

Prižiūrėti!lėtinę!paciento!ligą!

kiek!įmanoma!apibėgam!ir!profilaktinę!tą!pusę!!(G4)! Aptarti!profilaktiką!jeigu!reikia!dar!psichosocialiniai,!jeigu!žinai!kažkokie!ten!nu!su!tuo!žmogum!(nutyla)!susiję!problemos,!tai!dar!ir!tą!aptarti!(G4)!

Aptarti!paciento!psichosocialinę!būklę!!

išsiaiškinti viską (nutyla) kas ten blogai (nutyla) (P3) Išsiaiškinti kas yra blogai gauti informaciją kas man yra (P3)

Gauti informaciją apie diagnozę

išsiaiškinti kažką dėl ko aš nuėjau, dėl tų negalavimų (P7) Išsiaiškinti negalavimo priežastis sužinoti problemą. (P6)

Sužinoti diagnozę

išsiaiškinti priežastį (susirgimo) (P9) Išsiaiškinti diagnozę na, kad iš pradžių diagnozuotų kas man yra (P4) Nustatyti diagnozę gauti patarimus ką man daryti, kaip elgtis toliau, ar čia rimta, ar nerimta, tiesiog konsultacija (P3)

Gauti patarimus kaip elgtis ir ką daryti

kad patartų kažką (P9) Gauti patarimus noriu gauti gydymą (P6) Gauti gydymą paskirti gydymą (P9) Gauti gydymą o paskui gydytų nu, kad išrašytų vaistų, kad galėčiau pasveikti kuo greičiau (P4)

Gymymo paskyrimas, vaistų išrašymas

kad (susimąsto) man padėtų, kad man po to būtų, nu kaip čia pasakyti, kaip ta sveikata, vis, kad, na į gerą pusę eitų (nusišypso). (G8)

Gauti pagalbą ir paramą įveikiant ligą

kad padėtų kuo greičiau pasveikti (P4). Gauti pagalbą įveikiant ligą

PRIEDAS NR.4

93

GYDYTOJŲ/PACIENTŲ/LŪKESČIAI/SUSIJĘ/SU/GYDYTOJO/PACIENTO/ELGESIU/KONSULTACIJOJE//Gydytojų/lūkesčiai/PRASMINIAI VIENETAI KATEGORIJA svajonių konsultacija kokia būtų (nutyla), kad vienas kaip sako ant vieno ir niekas netrukdytų (G1)

Konsdultacijos-metu-būtų-tik-gydytojas-ir-pacientas-ir-niekas-iš-pašalies-netrukdytų-

Konfidencialumo-<...>-norėtųsi-būt-akis-į-akį-–-tuomet-pacientas-yra-atviresnis-(nutyla)-lengviau-nuspėti-ko-iš-tikrųjų-jis-atvyko,-ar-dėl-kažkokių-tai-problemų-namuose,-ar-ar-dėl-ligos-(G4)

Individualaus-bendravimo-su-pacientu-be-pašalinių-akių-

norėčiau dirbti viena kabinete (G2) Kabineto-be-pašalnių-asmenų-mažiau tokio, popierizmo iš tikrųjų, labai daug to popierizmo (G1)-

Mažiau-popierizmo-

Gydytojas-turėtų galbūt gydyt, o ne viską dokumentuoti (G1) Mažiau-dokumentacijos-ir-daugiau-susitelkimo-į-paciento-gydymą-

jeigu būtų to rašymo mažiau, tai aišku būtų geriau (G2)- Mažesnio-apkrovimo-biurokratiniais-darbais-

konsultacijos gal laikas, kad ilgesnis būtų (G1)- Ilgesnio-konsultacijos-laiko-nu daugiau laiko tai konsultacijai norėčiau (G3) Daugiau-laiko-konsultacijai-visus-tuos-kriterijus-(lėtinės(ligos(priežiūra,(profilaktika,(psichosocialinė(būklė)(,-kad-turėtumėm-laiko-apžvelgti,-ne-tik-prabėgom-su-pacientu-(G4)

Daugiau-laiko,-o-ne-tik-prabėgomis-gilintis-į-pacientą,-į-jo-ligos-valdymą,-profilaktiką-ir-pan.-

kad pacientas laikytųsi mano rekomendacijų, kad atliktų ištyrimą (G2)

Didesnio-gydytojo-rekomendacjų-laikymosi-

gerai būtų, kad ir pacientas daugiau klausytųsi ką daktaras pasako (G2)

Didesnio-pacientų-reagavimo-į-gydytojo-patarimus-

jinai-(lėtinė(liga)(galėtų-būti-kontroliuojama-pačio-paciento-jeigu-jisai-labiau-kaip-sakyt-(nutyla)-klausytųsi-patarimų-(nusišypso)-daktarų-ir-ką-daryt-ekstra-atveju-(G4)-

Gydytojo-patarimų-laikymosi-

aš norėčiau, kad aš galėčiau pati užbaigti tą konsultaciją, su tuo pacientu, kad jo nieko, niekas man nediktuotų, kad siųskit mane ten, siųskit ten (G3).

Mažesnio-pacientų-aiškinimo-gydytojui-dėl-siuntimų-pas-kitus-specialistus-

kad-nekeltų-reikalavimų-visokių-(nutyla)-išrašyti-nebūtus-siuntimus,-nebūtus-vaistus,-reabilitacijų-prašymai-(G4)-

Mažiau-reikalautų-iš-gydytojo-elgtis-taip-kaip-pacientas-nori-dėl-įvairių-siuntimų,-vaistų-ir-pan.-

(norėčiau) ramiai, priimti tik 14 ne, 10 pacientų maksimum (G2)

Mažesnio-pacientų-skaičiaus-per-dieną-

kad būtų mažesni darbo krūviai (apie pacientus) (G3) Mažesnių-darbo-krūvių-Jeigu tu turi, turėtum sekretorių, tai būtų labai faina tada (G2) Papildomo-darbuotojo-užsiimančio-

rašymu-nu technologijos, iš tikrųjų, kada greičiau įdiegs elektronę sistemą ir kada sakysim, galėsim net tik ten nedarbingumą rašyt elektroninėje sistemoje, bet ir kortelę užpildyti, ir tyrimus pasižiūrėti (G2)

Didesnės-technologijų-plėtros-- -

(norėtų, kad su pacientu) būtų geras atbulinis ryšys, reiškia, pacientas pasveiktų ir pasakytų daktare, aš jaučiuosi gerai (G2)

Didesnio-atbulinio-ryšio-

norėtume,-kad-aišku-suvaldytų-emocijas-jeigu-įmanoma-bereikalingas-(susimąsto),-nepasitenkinimą-,-jeigu-ir-tenka-ilgiau-palaukti,-neišlieti-ant-daktarų-(G4)-

Emocijų-valdymo,-neišsiliejimo-ilgai-laukiant-eilėje-

norėtume-iš-pacientų,-kad-(atsidūsta)-kad-ateitų-numatytu-laiku,-kad-gerbtų-daktaro-laiką.-(G4)-

Pacientų-punktualumo-

daugiau-kontakto-pirmiausia-aišku-(G4)- Daugiau-laiko-bendravimui-su-pacientu--Pacientų/lūkesčiai/PRASMINIAI VIENETAI KATEGORIJA/

PRIEDAS NR.5

94

žmogiško tokio, supratingo (apie elgesį), kažkaip norisi, kad tave suprastų kai tu ateini (P3)

gydytojo supratingumo ir žmogiškumo

na gal labiau viską taip žmogiškiau galėtų priimti (P7) Jautrumo, žmogiškumo Norėčiau, kad labiau reaguotų, kažkaip gal šilčiau, gal labiau kaip į žmogų, tokį kaip į (susimąsto) sakyčiau gan, reaguoja gan (nutyla) per daug dalykiškai (P7)

Šiltesnio ir žmogiškesnio reagavimo į žmogų

na to žmogiškumo norėtųsi (P7). Žmogiškumo, jautrumo elgesio tikiuosi (susimąsto) na šiltesnio (susimąsto), rūpestingesnio (susimąsto) ne taip žiūrėti iš aukšto į žmogų atėjusį. (P7)

gydytojo rūpestingumo, žmoniškumo, šiltesnio elgesio

aš manau jeigu ateini pas specialistą (nutyla), tai jis kažką bendraut su tavim gal kažkiek komunikuoti daugiau turėtų (P6)

Bendravimo su pacientu

artimesnė žmogui (nutyla) sakykim, jeigu pacientas ateitų ir su juo būtų bendraujama, o ne rašto darbais užsiiminėjama, tai tie patys gydymo rezultatai manau geresni net būtų (nutyla) (P6)

Bendravimo su pacientu

nu tikrai gerai nuteiktų ir jeigu, galbūt papokštautų (P7) Laisvesnio bendravimo jei man neramu nuramintų kažkaip galbūt, na nuramintų tai taip ne šiaip sau, o taip kokybiškai (nusišypso) (susimąsto), kad aš tiesiog jausčiausi laisviau va tada būtų gerai, kad nebūčiau įsitempusi vien toj aplinkoje (P7)

Didesnės gydytojo empatijos, paskatinimo nusiraminti ir atsipalaiduoti

kad maloniau bendrautų (P2) Malonesnio bendravimo kažkaip maloniau, gražiau, gal sakytų, tai su kokiom problemom atėjot? Gal klaustų, prašytų priminti (P2)

Malonesnio, iniciatyvesnio gydytojo bendravimo

kad paklaustų, kad paprašytų gal, kad kažką priminčiau kas ten negerai (P2)

Malonesnio, iniciatyvesnio bendravimo

kad būtų kontaktas su pacientu... bent jau akių kontaktas (P3)

Šiltesnio kontakto su žmogumi

nepatinka, kad dažniausiai nebūna to kontakto tieisog su gydytoju (nutyla) (P2)

Kontakto su gydytoju

kad akivaizdžiai rodytų tą dėmesį (nutyla), kurio aš laukiu iš jo, tiesiog dėl tos mano ligos, dėl kurios aš pas jį atėjau (P7)

Paciento lūkesčius atitinkančio dėmesio

gal ten kokie ir priklausytų vaistai ten pagal tą tavo sveikatą, bet niekas tau nieko nepasako, nepataria kas galbūt galėtų padėt sveikatai (P1)

Dėmesio paciento rūpimiems klausimams

Kad daugiau gal išsiaiškintų tą pačią problemą (P6) Dėmesio problemos išaiškinimui jei bent jau paklausinėtų, bent jau galvočiau, kad susidomėjo ir bando įžiūrėti ar čia yra rimta, ar ne (P3)

gydytojo dėmesio sutelkimo į paciento išsakytus nusiskundimus

norėčiau, kad atkreiptų dėmesį į mano skundus daugiau (P2) Dėmesio paciento skundams ligos simptomų išklausymas iki galo (P6)

Simptomų išklausymo

išklausymo (norėtų) iki galo, o neįsikuitimo į tuos popierius (P7)

Išklausymo iki galo

norėčiau, kad mane labiau išklausytų ir atsižvelgtų ir į tai ką aš sakau ir padarytų išvadas (P2)

Išklausymo ir atsižvelgimo į paciento žodžius

paprasčiausiai norisi to išklausymo, tos pačios pagalbos (P2) paciento išklausymo ir atitinkamos pagalbos

išštikrųjų norėčiau, kad daugiau gal įsiklausytų į tai ką pacientas sako, į visus nusiskundimus (P2)

Įsiklausymo į paciento žodžius ir nusiskundimus

kad atkreptų dėmesį į tai, ką jisai pateikia, kokius duomenis apie save, ir ir padarytų išvadas (P2)

Įsiklausymo į pacientą

paprasčiausiai norisi to išklausymo, tos pačios pagalbos (P2) paciento išklausymo ir atitinkamos pagalbos

tikrai labai vat erzina tas pasakymas čia stresas, nervai, pervargimas dar kažkas nu gal ištiktųjų gali taip būt (nutyla), gali būt dalis tiesos, bet (nutyla), aš ir toliau lieku su savo mintim tokiom, o jei kartojasi kažkokie tai simptomai, tai (nutyla) nu vat tiesiog man nepatinka, kad man vistiek neramu ir

Užtikrintumo, kad gydytojas išgirdo ir suprato problemą, ir kad pacientas nėra paliktas vienas su ja dorotis

95

aš jaučiuosi tos problemos neišsprendus (nutyla) jeigu kreipiausi dėl kažko ir manęs negirdi (P3) kai manęs neišgirsta man na tikrai nepatinka, nes aš žinau, kad blogai jaučiuosi ir tiesiog noriu išgirsti nuomonę specialisto (P3)

Paciento išklausymo ir gydytojo kaip specialisto nuomonės

mažų mažiausiai tai turėtų išgirsti mane (P3) Girdėjimo ką pacientas šneka tikrai kartais jaučiuosi ir įžeista, ir nesuprasta, neišgirsta (P2) Įsigilinimo ir paciento girdėjimo kartais jaučiuosi šiek tiek neišgirsta (P7) Išgirdimo ką pacientas sako kad tu tiesiog galėtum laisvai išsakyti tas savo visas problemas (nutyla), kad nereiktų bijoti ir drovėtis, vis tiek norisi, kuo daugiau gauti iš tos konsultacijos (P3)

Galimybės laisvai nesidrovint išsakyti visas problemas

aš ir pati norėčiau gal kartais ir daugiau pasipasakoti, bet kažkaip atrodo reikia jau taip nutaikyt progą kada paklausti kažko (P4)

Galimybės laisvai išsakyti nusiskundimus žinant, kad tam yra laiko

kad rimčiau žiūrėtų į mano nusiskundimus (P7) Rimto požiūrio į paciento nusiskundimus Aš tiesiog norėčiau gal, kad rimčiau žiūrėtų į pacientų skundą (P2)

Rimto gydytojo požiūrio į paciento skundus

aišku&jei&būtų&daugiau&laiko,&tai&daugiau&pasikonsultuočiau&su&gydytoju&(P2).

Daugiau laiko pasikonsultuoti su gydytoju

aišku&kartais&norėtųsi&gal&daugiau&to&laiko&aptart&viską&(P4).& Daugiau laiko aptart paciento problemas kartais iš tiesų norėtųsi, kad tu atėjai ir tik tau būtų skiriamas tas laikas, o ne ten popierių pildymui (P7)&

Tik pacientui skiriamo laiko

nu tai jei būtų daugiau laiko, tai žinot ir tas gydytojas gal daugiau kreiptų (dėmesio į pacientą)!

Daugiau laiko, skiriamo vienam pacientui

(norėtų)!kad&daktarė&neturėtų&skubėti&(P1). Gydytojos neskubėjimo (norėtų,!kad!gydytojas)!nebūtų&tiek&apkrauta&(dideliu!pacientų!skaičiumi)!(P1).!

Mažesnis apkrovimas pacientų skaičiumi

ta&raštliava,&norėčiau&kad&gydytojai&nebūtų&apkrauti&tuo&tokiu&papildomu&(P2).!

Mažesnis apkrovimas rašymo darbais

Nu&tai&norėčiau,&kad&su&tais&popieriais&kažkas&būtų&daroma&(nutyla),&kad&gydytojas&tik&minimaliai&turėtų&rašyt&(P4).&

Mažesnis gydytojų apkrovimas rašymu

mažiau, norėtųsi, kad bent jau mažiau būtų tų rašymų visų (P7).& Mažiau rašymo darbų aišku būtų geriau jei būtų tų pacientų mažiau, tikrai manau sumažėtų tos eilės (P7).

Mažesnis pacientų skaičius

jeigu nepaklausi, tai ten tikrai nieko nesužinosi ir tau niekas nieko nepasiūlys (P1)

Iniciatyvos padėti ar patarti pacientui, net jei neklausia

bet bent jau galėtų kažkaip pagrįsti, kodėl taip mano, kodėl į tai neverta kreipt dėmesio ir tiesiog sureaguoti.(P3)

Išsamaus gydytojo sprendimų paaiškinimo

galėtų bent jau žodžiu, jeigu jau nesiunčia kažkur manęs tikrintis, tai bent jau (nutyla) (P3)

Išsamaus gydytojo sprendimų paaiškinimo

galbūt bandyt labiau paaiškinti, labiau įsigilinti (P3) išsamaus gydytojo sprendimų paaiškinimo jei eini su tikslu, tai norisi, kad būtų atsakyta į tavo klausimus (nutyla) (P3)

Atsakymų į pateiktus klausimus

daugiau tos informacijos tieisog norėtųsi (nutyla) kas, kodėl (P7)

platesnės informacijos apie būklę jos priežastis suteikimo

jeigu ir tyrimas reikalingas, kad nebūtų ten pasakyta, kad vat jums ten gal nepriklauso arba nedarysim (P2)

Reikalingų, pacientui priklausančių tyrimų paskyrimo

kai aš dažniausiai einu, tai vadinasi ne pirmą kartą ir vadinasi man kažkas kelia nerimą, tai jau norėčiau paprasčiausiai gal siuntimo pas specialistą tiesiog (nutyla) (P3).

Reikalingų, pacientui priklausančių tyrimų paskyrimo

& &

96

VEIKSMINGOS*GYDYTOJO*KONSULTACIJOS*LAIKO*PANAUDOJIMO*KLIUVINIAI**Gydytojų*įvardinti*kliuviniai*

PRASMINIAI VIENETAI KATEGORIJA*(konsultaciją ne visada sėkimingai pavyksta pravesti, nes) laiko trūksta (G1).

Laiko&stoka&

dažniausiai, tai trūksta laiko tą pacientą ir apžiūrėti ir tinkamai (G2).&

Laiko&stoka&kliudo&nuodugniai&apžiūrėti&pacientą&

Ištikrųjų kartais laiko pritrūksta objektyviai žmogų net ištirti (G2).

Laiko&stoka&objektyviam&paciento&ištyrimui&

tikras neurologinis ištyrimas reikalauja laiko, per 10 minučių tu neurologiškai, jeigu viską nuodugniai ištirti, tu neištirsi per 10 minučių, o tas paprastas toks neurologinis ištyrimas, jisai daug ką parodo, sakysim, tada žinosi ar reikia to kompo, ar nereikia jam tam žmogui kompo (G2).&

Trūksta&laiko&nuodugniai&ištirti&žmogų&&

Mokymas paciento yra vienas iš tokių pagrindinių punktų sakyksim, kad nu pacientas būtų sveikas ir tos gyvensenos pakeitimas, jeigu tu jam skiri 5 minutes, tai tu tikrai nepakeisi jam tos gyvensenos (G2).&

Laiko&stoka&kliudo&mokyti&žmones&kaip&išlikti&sveikiems&

žiūri&kas&vyrauja,&nes&per&15A20&minučių&(nutyla),&kiek&yra&konsultacijos&trukmė&numatyta,&tą&(aptarti'paciento'profilaktiką,'lėtinės'ligos'proežiūra'ir't.t.)'sunku&padaryti&yra&(atsidūsta).&(G4).&

Laiko&stoka&apsunkina&gydytojo&galimybes&išsamiai&aptarti&paciento&būklę&

(konsultaciją ne visada sėkimingai pavyksta pravesti, nes trūksta) nes būna tokių situacijų, kad tarkim (nutyla), konsultuoji pacientą, kitas įeina iškart klausia, vat noriu ten to (G1).

Pacientai&braunasi&į&gydytojo&kabinetą&esant&kitam&pacientui&ir&pertraukia&jų&pokalbį&

kai&žino,&kad&yra&viduje&pacientas,&sekantis&pacientas&griūna&per&duris&ir&aiškina&kaip&ten&kažkokią&savo&problemą&(G4).&

Pacientai&grūdasi&į&kabinetą&net&jei&jame&yra&kitas&pacientas&

išsibalansuoji&(kai'pacientai'laukiamąjame'pertraukia'pokalbį)'ir&labai&sunku&būna&grįžt&prie&tos&temos,&kur&jau&galbūt&kažką&labai&giliai&kalbėjai,&apie&kažką&labai&svarbaus&ir&nutraukia&kažkas&tas&mintis&(G4).&

Pertrauktas&pokalbis&trukdo&toliau&analizuoti&problemą&&

Kliudo(darbo telefonas), nes ta prasme tu konsultuoji pacientą, o dar atsiliepi į kokį per darbo valandas maždaug 30 skambučių (nutyla) minimum... (G1). &

Paciento&ir&gydytojo&pokalbį&pertraukinėja&darbo&telefonas&&

(kai susukamba telefonas) tu turi atsijungti į skambutį, tada vėl grįžti prie paciento (G1).

Atsiliepus&telefonu&gydytojas&turi&įsigilinti&į&naują&situaciją,&o&baigus&pokalbį&grįžti&į&temą,&kurią&nagrinėjo&su&pacientu&esančiu&kabinete&

taprasme&labai&sunku&dirbti,&palaikyti&pokalbį&kai&yra,&galų&gale&tokie&paprasti&dalykai&kaip&pertraukiamas&pokalbis,&kaip&telefoniniai&skambučiai&(G4).&

Telefonas&pertraukia&ir&trukdo&bendrauti&su&pacientu&esančiu&kabinete&

daug rašymo (nutyla) dar problema (nutyla) (G1). Daug&laiko&reikia&skirti&rašymui&nėra tos elektroninės sistemos, kad viską gydytojas turi rašyti ir dokumentuoti (G1).

Nėra&elektroninės&sistemos,&gydytojui&reikia&daug&rašyti&&

apkarunamas, taip, taip, taip, labai ypač tais popieriais (G3). Didelė&dokumentacija&&, duodi lapelį pasirašyti, va jums mamogramą jau reikės atlikti, pasirašykite, čia apie tai ką šneku, kaip supažindinu, nu vat tie visi tokie, kad duodi dar pasirašymui papildomam, nu atrodo kam to reikia? <..> sutikimo, kad supažindinimo, tos formos, tai skaitau be reikalingos (G3).

Didelė&formalių&formų&dokumentacija&

dabar tikrai yra varginantis, varginantis dalykas (receptų išrašinėjimas) (G3).&

Varginanti&dokumentacija&gydytojas neleidžia užsiimti savo tieisogine veikla

PRIEDAS NR.6

97

!tu ne visai pasijauti, kad tu esi gydytojas (dėl didelio apkrovimo dokumentacija) (nutyla), kartais aš nežinau kas aš esu netgi (nusišypso) (G3).

Prasta!gydytojo!savijauta!dėl!atliekamo!darbo!

Receptą reikia parašyti, nurašyti, užklijuoti lipduką, pasirašyti, perrašyti kortelę, nu ta prasme tas labai daug atima laiko (G1).

Dokumentacijos!pildymas!atima!daug!laiko!!

tu tuo pačiu rašai ir giliniesi vienu metu į žmogaus problemą, tu ta prasme turi daug dalykų daryti (G1).

Gydytojai!vienu!metu!turi!atlikti!daug!darbų!

gal kartais pacientui atrodo net taip, kad nekreipi dėmesio tu į jį (nes gydytojas daug rašo) arba tu ten klausi kažko, rašai, nu (nutyla) ir jisai gal galvoja, kad tu gal tu čia negirdi pusės ką jis sako (G1).

Rašymas!apsunkina!gydytojo!ir!paciento!bendravimą!!!

Tai labiausiai čia sutrukdo, dar viskas būtų gerai, jei nereiktų rašyt tų receptų, klijuot tų lipdukų, tai to 20 minučių laiko pacientui užtektų, kad apžiūrėti ir išspręsti paciento problemą (G3).

Kompensuojamų!receptų!rašymas!!

turi labai daug rašyti, rašyti kortelę, rašyti epizodą, rašyti sakysim siuntimą dar turi, receptą, receptų daug rašyti turi, paskui viską tai turi atžymėti elektroninėje sistemoje (nutyla). Tas labai trukdo konsultacijai ir bendravimui su pacientu (nutyla). (G2).!

Didelis!apkrovimas!rašymu!labai!trukdo!konsultacijoms!!

ta!prasme,!vaistų!išrašymai,!visi!šiti!popieriai!(kiudo'pravesti'konsultaciją'efektyviai)'(G4).!

Biurokratinės!procedūros!kliudo!efektyviai!pravesti!konsultaciją!

būna išsiaiškini, būna neišsiaiškini (tikrąją atvykimo priežastį), jeigu sėdi ant galvos dar 20 diedukų ar bobučių, tai tada žinai, tada būna sunku (G2).!

Didelis!pacientų!skaičius!kliudo!išsiaiškinti!tikrąją!paciento!atvykimo!priežastį!!

Esi!užribotas!ir!negali!visada!skirti!pakankamai!laiko!,!nes!žinai,!kad!už!durų!(nutyla)!yra!dar!krūva!pacientų,!tai!tu!sprendi!pačią!esminę!problemą,!jeigu!jau!yra!kažkoks!išskirtinis!atvejis,!tai!tada!(nutyla)!meti!viską!lauk!ir!visi!laukia!(G4).!

Didelis!pacientų!skaičius!trukdo!skirti!pakankamai!laiko!vienam!pacientui!

!

Aišku trukdo kas dar, tai kartais pašaliniai žmonės, vat rezidentų bazė, tai žinai, pacientui trukdo (G2).!

Pašaliniai!žmonės!(rezidentai)!

pacientui nepatinka sakysim, kad nu (nutyla) ne visiems, nu jis nori tik su manim kalbėt, o čia yra ir sesutė ir rezidentas, nu tai, tada jis negali visko pakalbėti (G2).!

Pašaliniai!žmonės!(rezidentai,!slaugytoja)!kliudo!pacientui!atskleisti!informaciją!skirtą!tik!gydytojui!

žinot, iš tikrųjų, tai tikrai ne vienas klausimas, nu ir du ir tris, aišku būna ir vienas, bet aš jau neleidžiuosi į debatus jeigu būna daugiau negu trys, keturi klausimai (kuriuos nori aptarti pacientas su gydytoju) (G2).!

Didelis!išsakytas!pacientų!problemų!skaičius!!

niekada!beveik!(neateina'su'viena'problema)'(G4).' Didelis!pacientų!problemų!skaičius!vienos!konsultacijos!metu!

ateina ir per tą vieną kartą nori tiek gauti, išsinešti, praktiškai viską kas susikaupę tam kartui (G3).

Pacientai!per!vieną!konsultaciją!nori!išspręsti!visas!savo!problemas!

jau beveik, beveik visada, taip jau trys tos problemos tikrai būna vidutiniškai (G3).

Pacientai!ateina!su!daugiau!nei!viena!problema!pas!gydytoją!

!sėdi, sėdi, sėdi ir vat sako, o aš čia dar turiu tokį apgamą, viską susirašai ir dar tą apgamą ir dar norėčiau nueiti pas kažką (G3).

Pacientai!ne!visas!problemas!išsako!iš!karto!

ateina kiti kur nori nukreipimo pas kokį specialistą, viesteik nežiūrint, kad mes išsprendžiam problemą, vistiek jis jau pasako, kad aš turiu talonėlį, aš vistiek noriu nueiti tarkim pas kardiologą ar pas neurologą (G3).

Pacientai!reikalauja!siuntimų!pas!specialistus!

daugumoj ateina, kad aš būtinai turiu gauti (siuntimą) (G3). Pacientai!nusiteikę!būtinai!eiti!pas!specialistą!

Aš jau turiu pas neurologą, einu rytoj, duokit siuntimą pas neurologą. Ir vat tokie iš tisai va prašymai, tai kartais, kažkaip tai nusivili, čia gaunasi nebe konsultacija, bet kažkoks (susimąsto) nu

Pacientai!reikalauja!siuntimų!pas!specialistus!ir!neleidžia!gydytojui!jų!konsultuoti!

98

vykdymas, (nutyla) norų pildymas, vykdymas, jau nebesijauti, kad tu konsultuoji (G3). viską rašosi gydytojas ir jis už viską atsakingas (G1).! nėra!kas!daugiau!būtų!atsakingas!

už!rašymą!tik!gydytojas!!Pacientų)įvardinti)kliuviniai)

PRASMINIAI VIENETAI KATEGORIJA)Nu tai skubu, to laiko yra ne daug ir daktarės netrukdyti dėl tokių mažmožių (P1).

Laiko stoka, pacientas turi skubėti

aš matau kokios eilės dar laukia ir, kad pats daktaras nori kuo greičiau kitą pacientą pasiimti (P3).

Gydytojas skuba, greičiau nori kitą pacientą pasiimti

jeigu už durų stovi pilna pacientų, o jis laike netelpa, automatiškai gaunasi tas bėgimas, skubėjimas, o tuo pačiu aišku kenkčia ir kokybė pačios konsultacijos (P2).

Gydytojas skuba konsultacijoje

būna situacijų, kad tikrai jaučiu, kad gydytoja skuba, kad tik viską greitai, greitai ir priimti kitą pacientą (P2).

Gydytojai skuba, nori greičiau priimti kitą pacientą

laiko tai trūksta, įėjus į kabinetą iškart supranti, kad ji jau skuba, lekia, ir žodžiu jau įtampa tokia (P1).

Gydytojas skuba, jaučiama įtampa

kitą sykį gal ir trūksta laiko bet gi žinai, kad už durų dar laukia ten tiek tais, negali ten ilgiau trukdyti, aš pastoviai šitą jaučiu (P1).

Pacientas jaučia, kad jam trūksta laiko

ne visada tikrai (pakanka laiko) (P3). Laiko stoka Iš tikrųjų, tai jie apkrauti yra, tikrai to laiko nėra per tą raštliava beprotišką (P2).

Laiko trūkumas dėl didelio dokumentacijos krūvio.

Na, tai laiko aišku stoka (ne viską spejama aptarti), jie irgi gi labai apkrauti (P2).

Laiko stoka

taupo laiką, nu tiesiog nepradeda man aiškinti išsamiai, kodėl į mano tam tikrus nusiskundimus jis nekreipia dėmesio, ne nu turbūt dėl laiko stokos (P3).

Gydytojas taupo laiką

nu tai aišku laiko stoka (neleidžia aptarti visų norimų klausimų), vistiek tam gydytojui reikia ne tk pacientą išklausyti, jam patarti spėt kažką, o dar ir ir ir viską užrašyti, tai nu aišku taip vat visko ir negali spėt (P4).

Laiko stoka

Ir va pirmas toks kai paprašai siuntimo, tai toks nusistebėjimas iš gydytojos, tai kam jums čia jo reikia? (P2).

Gydytojas nemaloniai bendrauja su pacientu

klausia išvis lyg darydamas paslaugą nu tas tai man nu taip nepatinka (P2).

Gydytojas nerodo empatijos klausinėdamas

atrodo, kad tu čia būdamas tik trukdytum jam čia kažką rašyt ir pildyti (P2)

Gydytojas nerodo empatijos bendraujant su pacientu

gydytojui kitokį toną reiktų parinkti, ne iškarto klausti, tai ko jūms čia to siuntimo reikia, o galbūt, kokios pas jus problemos, kad nu vistiek, kaip aš suprantu, gydytojas tikrai neatsimena tų visų savo pacientų, tūkstančiais eina, tai (susimąsto), gal taip tiesiogiai nesakytų kam jums čia to siuntimo? (P2).

Gydytojas nemaloniai bendrauja su pacientu

Nu va sakau, kad tas vat toks pirmas požiūris, kad ko čia man vėl reikia (P2).

Gydytojas nemandagiai elgiasi su pacientu

arogancija (bendraujant su pacientu) (susimąsto), Gydytojas arogantiškai bendrauja su pacientu

aš apie savo gydytoja sakyčiau, nu jo kompetencija gera, bet bendravimas su žmonėmis prastas (mežai skiria dėmėsio bendravimui) (P6).

Gydytojas mažai skiria dėmesio bendravimui

man atrodo, kad čia, kad to laiko, tai pakanka, čia labiau bendravimo probelmos per tą rašymą yra (P3).

Rašymas kliudo bendrauti su pacientu

gal ir tas gydytojas sakykim norėtų daugiau tam žmogui padėti, gal patart daugiau kažką, bet tokiam giliasniam bendravimui mūsų sistema nepritaikyta po kol kas (dėl rašymo) (P6).

Sistema nepritaikyta bendravimui su pacientu

99

(nepatinka) tas toks pastovus rašymas (bendraujant) (P6). Gydytojas skiria didesnį dėmesį rašymui nei bendravimui

pacientas ateina su problema ir jam yra svarbu, kad jis būtų išgirstas ir, kad į jį reaguotų, tai tas kontaktas su žmogum aš manau, kad yra šių laikų (nutyla) nu šiokia tokia problema gydytojo (nutyla) su tom kortelėm ir popieriais kitais (P3).

Biurokratinės procedūros trukdo bendravimui su pacientu

galbūt, tas rašymas, kad nu vistiek, kad gydytojas savo darbą dirbtų, atėjo ligonis, su juo bendraut (P8).

Mažai skiriama laiko bendravimui, visas gydytojo dėmesys rašymui

jis ten kažką sau rašo, nejauti pagarbos, nes atrodo jis klausinėja dirbdamas kitą darbą, atrodo ten rašo visai nesusijusius dalykus, tavęs klausinėja tiktais lyg tarp kitko (P2)

Gydytojai didesnį dėmesį skiria popierių pildymui, o su pacientu bendrauja šaltai

ateina pavyzdžiui žmogus ir didžiąją dalį laiko daktaras skiria popierių pildymui, bet ne bendravimui su, nebendravimui (P6).

Gydytojo dėmesys orientuotas į dokumentų pildymą, ne į bendravimą

gydytojas rašo, rašo, rašo, nuo paciento įėjimo pro duris jisai rašo, klausinėja ir rašo, paskui apžiūri ir toliau rašo ir išeini toliau rašo, tai va čia yra blogai (P9).

Daug dėmesio skiriama rašymui

tai konsultacija ką, ten daugiau popierių pildymas laiko užima (nutyla). Konsultacija tai pati ten ne daug visada trunka, pagrinde rašo, rašo, rašo, rašo, rašo (P6).

Gydytojas daug dėmesio skiria rašymui CIT

Aš suprantu, kad reikia surašyti viską, kad diagnozę, nusiskundimus, bet tai labai daug laiko skiria tiems vat popieriams, rašymui tokiam (P2).

Gydytojai per daug laiko skiria rašymui

išėjus vienam jis dar vis kažką rašo, pildo (nusijuokia) dar kūrį laiką ir jau tikrai, tas laikas lieka, kurį man skiria, na jis trumpėja, atėjus į kabinetą jis vis dar kažką rašo (P7)

Gydytojas daug dėmesio skiria dokumentų pildymui ir atima laiką iš atėjusio paciento

tie popieriai dar visi, ta raštliava, siuntimus rašo, anamnezę rašo, visą laiką akys popieriuje (P2).

Gydytojas daug laiko skiria rašymui

nepatinka (susimąsto), nu kad reikia laukti kol popierius pildo visokius (nutyla), nes tu sėdi kaip pabučiuotas ir lauki kol tau kažką pasakys (nutyla) (P4).

Gydytojas daug dėmesio skiria popierių pildymui

jisai tikrai beveik nepakelia akių nuo tų popierių, tik pasižiūri kas atėjo, o šiaip(nutyla) tai jis visą laiką kažką rašo ir rašo (P7).

Gydytojas pastoviai rašo, mažai naudoja akių kontaktą

pastoviai rašo į tave tik kartais meta žvilgsnį (nutyla) (P2) Gydytojas pastoviai rašo, tik kartais pasižiūri į pacientą

ištiktųjų nėra to kontakto didelio su žmogum, paprasčiausiai tiesiog išklauso tuos simptomus, bet nelabai pakelia galvą nuo savo, nuo mano knygelės rašo, rašo.. (P3)

Gydytojas neskiria pakankamai dėmesio akių kontaktui su pacientu

gydytojas galvoja, kad tai nėra pakankamai svarbu (P3). gydytojas neįsigilina kas pacientui

yra svarbu įsikniaubimas į tą savo rašymą, tai aš manau, kad ir neleidžia įsigilint į tą visą žmogaus situaciją (P3).

Rašymas trukdo įsigilinti į paciento ligos situaciją

iš esmės, tas pats gydytojas nelabai mėgsta (susimąsto) tokių, kaip čia pasakyti gilintis į į nelabai jam atrodantį svarbų tą mano simptomą (P7).

Gydytojas nesigilina į pacientui svarbius dalykus

jis tiesiog taip nemano, kad į jį (nusiskundimą) reikia gilintis, jisai ten turi savo tokius (nutyla) nu toksai gal praeis ten, gal jūs čia dabar pavargot, gal kažką vat (nutyla), tiesiog pataria sako pailsėkit va (P7).

Gydytojas turi išankstinę nuomonę ir nesigilina į pacientui svarbius dalykus

aišku, kad tie ten tave žiūri, kad ten tik greičiau padaryti, atlaisvinti ir jei jau nepaklausi pats, tai tavęs irgi niekas nepaklaus (P1).

Gydytojas nesigilina į pacientui svarbius dalykus , nori kuo greičiau priimti kitą pacientą

net nepasigilina, gal jau ir tas priklausytų konpensuojamas ten papildomai ar kas nors (P1).

Gydytojas nesigilina į paciento esamą padėtį

nėra kada net įsiklausyti (per gydytojo skubėjimą) į tą pacientą, į pacientų nusiskundimus (susimąsto) (P2).

Gydytojas skubėdamas nespėja įsiklausyti į pacientą, jo nusiskundimus

100

Nu vat, toks ir gaunasi žinai iš karto, nu kaip kaip atstumia (kai paprašo siuntimo pas specialistą), atrodo, kad tu ateini kokios išmaldos prašyti (nutyla) (P2).

Gydytojas nuvertina pacentų prašymus

atrodo jau gal ir sutrukdysi jei dar ten kažko klausi (P4). Gydytojas nerodo iniciatyvos pacientui klausti visų jam rūpimų klausimų

esu išgirdus, kad nedarbingumo reikia, o aš sakau, ne, man nereikia, nes buvo beprotiški skausmai, bet nedarbingumo tai tikrai nenorėjau, o gydytoja primiktinai siūlė (P2).

Gydytojas neatsižvelgia į paciento prašymus

aš tai manau paprasčiausiai, kad galvoja, kad čia nesvarbus tas mano nusiskundimas ir tiek (atsidūsta) (P3).

Gydytojas nuvertina paciento problemą ir skundus

nu jei tu matai dėsningumą, kad vis nueini ir negauni atsakymo (P3).

Gydytojas neatsako į pacientui rūpimus klausimus

jisai net tos anamnezės nesurenka manau, jis išgirsta, jam pasirodo nesvarbu ir jis daugiau nieko neklausinėja!

Gydytojas nesigilina į paciento simptomus!

ne visada išklauso, tai taip ir pasilieka toks neaiškumas kažkoks (P7).!

Gydytojas ne iki galo išklauso savo pacientų!

nes nu kartais ir jaučiasi tas, kad gal ne visada išgirsta, gal nenori išgirsti (P3).!

Gydytojas neišgirsta ką pacientas jam sako!

jau žinau, kad ne vieną kartą taip yra, kad neišgirsta (P3).! Gydytojas ne visada išgirsta pacientą!atsimenu vieną, nu aišku daug problemų aš ten prisakiau kokias tris ir jis atrodo net neišgirdo ir tikrai tada labai nepatiko, nes man atrodė svarbu, tuo labiau tai buvo susiję su širdim ir jis net neišgirdo, tai man kažkaip, nu nusivyliau, nes (nutyla) aš norėjau, kad jis man bent mane nuramintų, nes man buvo tikrai neramu (P3).!

Gydytojas ne visada išgirsta ką pacientas kalba, nenuramina!

nu tiesiog kartais negirdom atrodo nuleidžia ką tu pasakai (P7).! Gydytojas negirdi ką pacientas jam sako!

Komunikavimas pas jį prastas ir jeigu tarkim pokalbio metu jis aptarinėja savo kruizo detales sakykim ten (nutyla), su žmona aptaria keliones, su vaikais popietine veikla pasišneka telefonu, o pacientas sėdi ir klauso vat pavyzdžiui, nu tai man tas nepriimtina (P6).

Gydytojas konsultacijos metu tvarko savo, o ne paciento reikalus

nepatiko kai sėdi, ateina pacientas ir gydytojas aptarinėja savo būsimos kelionės, atostogų detales, užsakiau kelionę, mokėjau taip, viešbutis bus toks (nutilo), tai jau visai nepatinka kai per konsultaciją jam rūpimus klausimus aptariam, o ne pacientui (P6).

Gydytojo dėmesys orientuotas ne į pacientą

kartais būna, kad ir tvarko gydytojai savo reikalus telefonu, aš manau to neturėtų būti (šypteli) (P2).

Gydytojas tvarko savo asmeninius reikalus telefonu

Pažįstamų, kurie tiesiog užlenda naglai irgi būna labai nemalonu tikrai (nutyla) (P2).

Gydytojas priima be eilės pažįstamus užėjusius į kabinetą esant pacientui

Nu nepatinka kaip tie daktarai apkrauti, jaučiasi apkrovimas (P1). Didelis krūvis gydytojams Nu, tai ką, dideli tie krūviai beprotiškai <…> sunku būti su visais maloniam, o jie, tai irgi žmonės (P2).

Gydytojui tenka didelis krūvis aptarnauti daug pacientų

man atrodo gydytojas yra įspraustas ir į laiko normatyvą, na ir įvairius laiko normatyvus ir gydytojas įspraustas yra (nutyla), gal tarpais ir norėtų ir galėtų daugiau pasakyti, bet tarpais jau kitas už durų laukia (P6).

Per didelės eilės

tas toks požiūris gydytojo (nutyla), visada prašyt visko, aiškinti, pasakoti per naują, nesinori net eit pas juos žinokit tikrai (P2).

Gydytojui vis reikia priminti apie reikalingus tyrimus, jų prašyti

Nu ir juokingai, ir vėl aiškini iš naujo, kad man nustatyta gliaukoma, kad man reikia tikrintis, kas pusę metų, kad reikia daryti tyrimus, kad pas okulistus reikia siuntimo, nu tada jau gerai, parašo tą siuntimą (P2).


Su ginekologe irgi tas pats, operuota gimdos kaklelio karcinoma irgi, irgi juk eini kas pusę metų tikrintis ir toksai žinot, o tai ko jums, kas jums negerai, na o aš vėl turiu sakyt, aš stebima,


101

sekama, net nesinori kartais prašyti to siuntimo (P2). paskui įrodinėji dar, kad man reabilitacija ambulatorinė priklauso, dėl stuburo problemų ir reikia įrodinėti, kad supranti, kad tau yra bėda ir, kad tau priklauso ambulatorinė reabilitacija kas metai jau irgi, būna net iki ginčų, sako, jums nepriklauso (nutyla) (P2).


Realiai aš suprantu, kad tie siuntinėjimai tai čia mūsų pinigų taupymas, nes nu jei (nutyla) tas pats šeimos gydytojas ir yra ta pirmoji pakopa, kurie sprendžia ar tau reikia, ar nereikia, bet kita vertus, kai susiduri (nutyla), tai šiek tiek erzina (P3).

Gydytojas nevisada rašo siuntimus kitų specialistų konsultacijai

!! !

102

ŠEIMOS'GYDYTOJO'KONSULTACIJAI'SKIRTO'LAIKO'OPTIMIZAVIMO'GALIMYBĖS'''Gydytojų'siūlomos'optoimizavimo'galimybės'

PRASMINIAI VIENETAI KATEGORIJA'slaugytojos galėtų daugiau įsitraukti irgi į darbą (apie dokumentaciją) (G1)

Slaugytojų+įtraukimas+į+dokumentų+pildymą+

Nu tarkim, kitose poliklinikose yra ateina tarkim pacientas iš pradžių pas slaugytoją, slaugytoja gali pamatuoti spaudimą, taip? Paklausti, dėl ko atvyko, gali parašyti kažkokius nusiskundimus, ane? Tarkim dėl glaukomos atvyko kokios, pamatuoti akispaudį, šiaip nu tokį pirminį nu tokį popierių sutvarkymą gali padaryti (G1).

Slaugytojos+galėtų+užpildyti+pirminę+dokumentaciją+(atvykimo+priežastys,+spaudimo+pamatavimas)++

net ir tuos pačius jeigu ir serga lėtine liga, darbingo amžiaus žmogus, galima net ir (slaugytojai) receptus tuos perrašyti, jeigu tuos pačius, ane? (G1)+

Kompensuojamų+vaistų+išrašymo+funkcijos+perdavimas+slaugytojai+

galėtų+dar+gal+dalį+perimti+(dokumentacijos)0ir+kažkas+šalia+dirbantis+ar+slaugytoja,+ar+kitas+specialistas+(G4)+

Dokumentacijos+perdavimas+kitiems+specialistams+(slaugytojai+ar+kitam+specialistui)+

Dalintis+drabais+(dokumentacijos)0su+slaugytoja+(nutyla).+(G4)+ Dalintis+dokumentacijos+darbais+su+slaugytoja+

Pakonsultuoti (galėtų) dar pacientą kaip slaugytoja, ane? (G1) Slaugytojų+įtraukimas+į+pacientų+konsultavimą+pagal+jų+kompetenciją+

skandinavijos jeigu pavyzdį imti, kur pacientas iš karto atsako į tam tikrus klausimus internete, jeigu jis turi kažkokių simptomus, atsako į tuos klausimus internetas ir jam pataria ką daryti toliau, jeigu jis dar negerėja, tai jisai paskambina sesutei, sesutė jam paaiškina, pakonsultuoja ką daryti toliau, nu, o jeigu jam visai jau negerai, tada jis eina pas daktarą. Atrušiuojamas. Aišku jeigu toks rūšiavimas būtų, tai labai gerai būtų. (G2)+

Etapiškas+pacientų+atrūšiavimas+

jei būtų toks paruošiamasis darbas, tai jau labai neblogai būtų, jeigu kažkas jau būtų jį apklausęs, paruošęs ir žinant, kad atėjo tik vaistų, dar norės to ir to (G3)

Apžiūros+kabinenetas,+kuriamia+pacientas+būtų+apklausiamas,+dėl+ko+kreipėsi,+ko+nori+

jeigu iš kažkur jis ateitų, iš kažkokio kabineto, tokio, kur slaugytojos dirba ir sumatuota, sužiūrėta, ir aš jau matau, aha jums pamatavo, aha jau man tas atkrenta ir pulsą pažiūrėjo ten ritmiškai (G3)

Apžiūros+kabinetas,+kuriama+pacientas+būtų+paruošiamas+konsultacijai+pas+gydytoją+(pamatuotas+pulsas,+kraujospūdis+ir+pan.)+

tai pasvajojant, tai gal ir (nutyla), užsienyje pavyzdžiui, užsieny tarkim, tolimam užsieny yra tokia specialybė kaip medicinos statistikas (G1)

Dokumentus+turėtų+pildyti+tam+paruošti+specialistai+

jeigu aišku mano apylinkė būtų (nutyla), gal kokia (nutyla) mažesnė, tai pagertėtų tikrai rezultatai (G2)+

Mažesnis+aptarnaujamų+pacientų+skaičius+tenkantis+vienam+gydytojui+

turėtų+būti+kažkaip+(susimąsto)+konsultacijos+grynas+laikas+ir+laikas+paskui+jau+tokiems+jau+rašto+darbams+vat+skirtas,+o+nekartu++(G4)

Atskiras+laikas+tik+pokalbiui+su+pacientu+ir+atskiras+laikas+dokumentų+pildymui+

Nu+tai+ašku+įsakymai+visokie,+kad+apribotų,+apribojimai+vaistams+visokiems,+kontraindikacijos+visokios,+nu+daug+tokių+biurokratinių+dalykų,+kad+jų+mažinti+(nutyla).+(G4)+

Mažiniti+biurokratinį+apkrovimą+

galbūt+su+tais+psichosocialiniais+klausimais,+ypač+kur+ateina+visokios+močiutės+ar+ten+lėtinėmis+ligomis+sergantys+pacientai,+jeigu+jie+vieniši,+jie+galėtų+jau+tą+socialinės+izoliacijos+aspektą+derint+kitos+profesijos+žmonės+dirbantys+mūsų+komandoje,+sakysim+socialiniai+darbuotojai,+psichologai+(G4)+

Socialinių+darbuotojų+ir+psochologų+įsitraukimas+į+darbą+padedant+vyresniems+ar+vienišiems+žmonėms+++

++

PRIEDAS NR.7

103

Pacientų)siūlomos)optimizavimo)galimybės)PRASMINIAI VIENETAI KATEGORIJA)jeigu būtų kažkokia elektroninė suvedimo duomenų sistema viskas vyktų greičiau ir (nutyla), ir efektyviau (P3)

Elektroninė duomenų suvedimo sistema

kompiuterinė kažkokia galbūt sistema, kuri aš manau, kad tai visvien ta pažanga yra visoj toj technikoje viskame kame (susimąsto) (P6).

Kompiuterinė sistema

Kažkokie tai galbūt , nu aš nežinau kompiuteriniai šablonai, kažkokie ką galėtų pildyti greičiau ne tik rašytiniu būdu (P6).

Kompiuteriniai šablonai

aišku, surašyti, tai irgi reikia, tyrimą, viską parašyt, nu manau galbūt kažkokia kitokia sistema galėtų būt ar elektroninė (P8)

Elektroninė sistema

jeigu pacientas ateina tik išsirašyt vaistų, tai ten reiktų papildomo etato ar ko, kažkokio raštininko (nutyla), tai koks čia gydytojo darbas (P4)

Papildomas darbuotojas vaistų išrašymui

na kažkoks gal daktaro padėjėjas (užsiimantis dokumentacija) Dokumentų pildymo perdavimas daktaro padėjėjui

slaugytoja dar viena, na kažkoks tam tikras žmogus, kurio ir pareiga konkrečiai būtų tas vat visas popierių pildymas (P3)

Papildoma slaugytoja ar kitas darbuotojas dokumentų pildymui

gal tai galėtų būti kažkokie tai gydytojo padėjėjai, kažkas tai egzistuoja (P6)

Rašymo funkcijos perdavimas gydytojo padėjėjui

tas receptų knyegles visų pirma tikrai turėtų rašyti ne gydytojas mano manymu, pilna prisigaminę esam visokių specialistų, ko tie negali išrašyt? Šialia gydytojo tegul sėdi, gal jam užtektų tik viską sutikrinti, kodėl dabar jis turi rašyt? Čia turėtų kažkoks raštininkas, raštinės darbuotojas, tas kuris užpildo receptą, tik gydytojas pažiūri ar teisingai surašyta, sudėjo antspaudukus, uždėjo bar kodus visus ir išleido tą žmogų (nutyla). (P6)

Receptų knygelių pratęsimo funkcijos perdavimas atitinkamimes specialistams

ar daugiau kažkas kitas, kad rašytų (P8). dokumentų pildymo fukncijos perdavimas kitiems specialistams

kažkoks specialistas kuris pildytų tuo metu, jei jau būtiai būtina iš karto viską surašyti (P4).

rašymo funkcijos perdavimas kitiems specialistams

gal tada turėtų kiekvienas tas gydytojas, mažiau pacientų turėti (P3)

Mažiau pacientų tenkančių vienam gydytojui

galbūt, jeigu būtų mažiau pacientų (susimąsto), prisirašiusių pas tą gydytoją, gal jisai galėtų daugiau skirti laiko tam pačiam žmogui, kad susipažintų su jo visa gi ligos istorija arba ne tik ligos, iš esmės, gal kaip žmogų gal labiau pažintų daugiau kaip žmogų, gal tada kažkoks betarpiškesnis vyktų tas (susimąsto) apsilankymas (P7)

mažesnis pacientų skaičius tenkantis vienam gydytojui

Gal net daugiau gydytojų, kad vat tam pačiam vienam gydytojui skirtų ne tiek daug ligonių (P1)

Didesnis gydytojų skaičius poliklinikoje, kad tektų mažiau pacientų vienam gydytojui

(pasientas turėtų) per daug nekalbėti, nesibėdavot, gi ateini pas gydytoją su konkrečiai savo tikslu, kad tau reikia pasikonsultuoti apie tavo ligą (nutyla) tai tieisog, nekalbėti apie orą, o kalbėti apie savo problemą, o specialistas yra nu gydytojas, o ne psichologas (P3)

Konsultuojantis pacientas turi kalbėti tik tai, kas susiję su jo liga

Pozityvus nusiteikimas, malonus bendravimas, nu, kad jei tu ant jo ten nepradėsi kažko sakyt, kad tu čia kažko man nedarai ar darai blogai, tai aišku tada aišku jis susinervuos ir kaip visi normalūs žmonės gali kažką nulemti, jo požiūrį į tave (nutyla) (P3)

Pacientas turi būti draugiškas, malonus, pozityvus

nemykt atsisėdus, ten kažko, o jau būt rimtai tam pasiruošus. (P7) Pacienta sturi pasiruošti konsultacijai aišku tų dėjavimų gal, kad nereikėtų tų bereikalingų tokių skundų, aišku turgaus visokių pokalbių tokių, nu tai jau čia šitų, tai nereikia, jau geriau kalbėti tą ką reikia (P7)

Pacientas turi žinoti ką nori pasakyti gydytojui ir nekalbėti niekų

104

aš manau, kad užtenka tam gydytojui bendravimo įgūdžių, tik gal laiko ne visada būna, gal galėtų tas 5 minutes pavyzdžiui gydytojas skirti tik pacientui be jokios dokumentacijos ir dar 5 po paciento, na, kad tas pats bendravimas būtų konsultacijoje, kad jis jaustųsi (P7)

dokumentus pildyti po paciento apsilankymo, o ne konsultacijos metu

ateini, tavęs išklauso išklausinėja visko (susimąsto) ir ir pasako ten diagnozę, kur kreiptis kur ką ir po to jau tik pildytų tuos savo popierius (nutyla) (P4)

Popierių pildymas po paciento vzito, o ne vizito metu

Reiktų didinti tų vyresnių žmonių gal užimtumą paprasčiausiai, kad jie išsikalbėtų ne pas gydytoją

Vyresnio amžiaus žmonių užimtumo didinimas

!

Documents

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSL Ų UNIVERSITETAS ė · 7 Tad remiantis įvairia literatūra, kad vienas svarbiausių faktorių, lemiančių gerą sveikatos priežiūrą bei gerus klinikinius