LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas
Sveikatos vadybos katedra
Justina Černiauskaitė
LSMU KAUNO KLINIKŲ ŠEIMOS MEDICINOS KLINIKOJE
DIRBANČIŲ ŠEIMOS GYDYTOJŲ IR BESILANKANČIŲ PACIENTŲ POŽIŪRIAI Į MEDICININĖS KONSULTACIJOS TIKSLUS IR
PACIENTUI SKIRTO LAIKO PANAUDOJIMO VEIKSMINGUMĄ
Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinė vadovė: Prof. Nida Žemaitienė
KAUNAS, 2014
2
TURINYS
SANTRAUKA ................................................................................................................................ 3 SUMMARY .................................................................................................................................... 4 SANTRUMPOS .............................................................................................................................. 5 ĮVADAS .......................................................................................................................................... 6 TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI .......................................................................................... 8 1. LITERATŪROS APŽVALGA ................................................................................................ 9
1.1. MEDICININĖ KONSULTACIJA IR PAGRINDINIAI JOS TIKSLAI ........................ 9 1.2. GYDYTOJO IR PACIENTO SANTYKIAI ................................................................ 11
1.2.1. Gydytojo ir paciento bendravimo reikšmė veiksmingai gydytojo konsultacijai ...................................................................................................... 12
1.2.2. Gydytojo empatijos reišmė veiksmingai gydytojo konsultacijai ...................... 14 1.2.3. Paciento išklausymo svarba veiksmingai gydytojo konsultacijai ..................... 15
1.3. SU TARPUSAVIO SANTYKIAIS SUSIJĘ GYDYTOJŲ IR PACIENTŲ LŪKESČIAI ................................................................................................................. 16
1.4. VEIKSMINGOS GYDYTOJO KONSULTACIJOS LAIKO PANAUDOJIMO KLIUVINIAI ................................................................................................................ 21 1.4.1. Su gydytojo ir paciento bendravimu susijusios kliūtys ..................................... 21 1.4.2. Su sveikatos priežiūros organizavimu ir vadyba susijusios kliūtys .................. 23
1.5. GYDYTOJŲ KONSULTACIJŲ LAIKO OPTIMIZAVIMO GALIMYBĖS ............. 25 1.5.1. Gydytojų konsultacijų laiko optimizavimo galimybės, susijusios su gydytojo
ir paciento bendravimu ..................................................................................... 25 1.5.2. Gydytojų konsultacijų laiko optimizavimo galimybės, susijusios su
sveikatos priežiūros organizavimu ir vadyba .................................................... 26 2. TYRIMO METODOLOGIJA ................................................................................................ 29
2.1. TYRIMO METODIKA IR DALYVIAI ....................................................................... 29 2.2. TYRIMO EIGA ............................................................................................................ 31 2.3. TYRIMO DUOMENŲ ANALIZĖ ............................................................................... 32 2.4. TYRIMO REZULTATŲ PATIKIMUMO UŽTIKRINIMAS ..................................... 34
3. TYRIMO REZULTATAI IR APTARIMAS ......................................................................... 35 3.1. GYDYTOJŲ IR PACIENTŲ POŽIŪRIS Į MEDICININĖS KONSULTACIJOS
TIKSLUS ...................................................................................................................... 35 3.2. PACIENTŲ IR GYDYTOJŲ LŪKESČIAI SUSIJĘ SU PACIENTŲ IR
GYDYTOJŲ ELGESIU ............................................................................................... 38 3.3. VEIKSMINGOS GYDYTOJO KONSULTACIJOS LAIKO PANAUDOJIMO
KLIUVINIAI ................................................................................................................ 49 3.4. ŠEIMOS GYDYTOJO KONSULTACIJAI SKIRTO LAIKO PANAUDOJIMO
OPTIMIZAVIMO GALIMYBĖS ................................................................................ 67 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ............................................................................................ 78 LITERATŪRA .............................................................................................................................. 79 PRIEDAI ....................................................................................................................................... 88
3
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
LSMU KAUNO KLINIKŲ ŠEIMOS MEDICINOS KLINIKOJE DIRBANČIŲ ŠEIMOS
GYDYTOJŲ IR BESILANKANČIŲ PACIENTŲ POŽIŪRIAI Į MEDICININĖS
KONSULTACIJOS TIKSLUS IR PACIENTUI SKIRTO LAIKO PANAUDOJIMO
VEIKSMINGUMĄ
Justina Černiauskaitė
Mokslinis vadovas Prof. Nida Žemaitienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos
katedra. Kaunas; 2014. 104 p.
Darbo tikslas. Atskleisti LSMU Kauno klinikų šeimos medicinos klinikoje dirbančių šeimos
gydytojų ir besilankančių pacientų požiūrį į gydytojo medicininės konsultacijos tikslus ir pacientui
skirto laiko panaudojimą apsilankymo metu.
Uždaviniai: 1.Atskleisti gydytojų ir pacientų požiūrį į medicininės konsultacijos tikslus; 2.Atskleisti
gydytojų ir pacientų lūkesčius, susijusius su gydytojų/pacientų elgesiu konsultacijose; 3.Išryškinti
pagrindinius veiksmingo gydytojo konsultacijos laiko panaudojimo kliuvinius; 4.Atskleisti ir aptarti
šeimos gydytojo konsultacijai skirto laiko panaudojimo optimizavimo galimybes.
Tyrimo metodika. Tyrimo objektas – LSMU Kauno klinikų šeimos medicinos klinikos šeimos
gydytojai ir klinikos pacientai. Tyrimas atliktas pagal kokybinio tyrimo metodologiją. Duomenys
rinkti naudojant pusiau struktūruoto interviu metodą. Tyrimo analizė atlikta naudojant teminės
analizės metodą.
Rezultatai. Tyrimo metu atsiskleidė, kad kreipdamiesi į šeimos gydytoją pacientai tikisi gauti
gydymą ir pagalbą įveikiant ligą. Gydytojams pagrindinis tikslas yra suteikti pagalbą. Paaiškėjo, kad
gydytojai tikisi iš pacientų bendradarbiavimo ir pasitikėjimo, o pacientai – dėmeso pacientui kaip
asmeniui bei jo problemai ir galimybę gauti reikiamą informaciją. Atskleidėme, kad veiksmingo
gydytojo konsultacijos laiko panaudojimo kliuvinių yra tarpasmeninėje gydytojo ir paciento
sąveikoje bei netobuloje sveikatos priežiūros sistemoje. Paaiškėjo, kad tiek pacientai, tiek gydytojai
siūlo pokyčius sveikatos priežiūros sistemoje.
Išvados. Gydytojai ir pacientai linkę panašiai suprasti medicininės konsultacijos tikslus. Gydytojai
ir pacientai turi įvairių lūkesčių vieni kitų elgesio atžvilgiu. Kliuvinių esama tarpasmeninėje
gydytojo ir paciento sąveikoje bei netobuloje sveikatos priežiūros sistemoje.
Akcentuojamas pokyčių sveikatos priežiūros sistemoje būtinumas.
Raktažodžiai. Gydytojų ir pacientų bendravimas, veiksmingas laiko panaudojimas.
4
SUMMARY
Management of Public Health
GENERAL PRACTITIONERS' AND OUTPATIENTS' ATTITUDE TO AIMS OF MEDICAL
CONSULTATION AND TO OUTPATIENTS' GIVEN TIME USE EFFECTIVENESS AT
CLINIC OF FAMILY MEDICINE, LUHS KAUNAS CLINICS.
Justina Černiauskaitė
Prof. Nida Žemaitienė, scientific advisor
University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Department of Public Health Management.
Kaunas; 2014. 104 p.
The aim of the study. Reveal general practitioners' and outpatients' attitude to aims of medical
consultation and to outpatients' given time use effectiveness during visitation at Clinic of Family
Medicine, LUHS Kaunas Clinics.
Objectives: 1. Reveal general practitioners’ and outpatients’ attitude to aims of medical
consultation; 2. Reveal general practitioners’ and outpatients’ expectations which are related to their
behavior during consultation. 3. Emphasize main obstacles of effective physician’s consultation. 4.
Reveal and discuss the given time use optimization opportunities for general practitioners’
consultation.
Methodology of the study. Object of the study – general practitioners and outpatients at Clinic of
Family Medicine, LUHS Kaunas Clinics. The study was conducted by qualitative research
methodology. The data was collected using a semi-structured interview method. The study was
examined using thematic analysis.
Results. The study revealed that patients who see a general practitioner expect to receive treatment
and assistance to overcome a disease. The main aim of general practitioners is to give assistance to
patients. It was identified that physicians expect cooperation and trust from patients while patients -
attention to their complaints and to be treated as individual persons as well as to receive the
necessary information. We have estimated that obstacles of the effective use of medical
appointments are interpersonal physician-patient interaction and imperfect health care system.
Either patients or physicians suggest that development in health care system is needed.
Conclusions. Physicians and patients are tend to perceive aims of medical appointments similarly.
Both physicians and patients have various expectations related to behavior of each other.
Interpersonal physician-patient interaction and imperfect health care system causes obstacles of the
effective use of medical appointments. Changes in health care system are necessary.
Keywords. Physician-patient communication, the effective use of time.
5
SANTRUMPOS
PSP – pirminė sveikatos priežiūra
VŠĮ – viešoji įstaiga
Proc. – procentai
6
ĮVADAS
Įgyvendinant Lietuvos nacionalinę sveikatos koncepciją 1995 metais Lietuvoje pradėta
steigti šeimos gydytojų institucija [53]. Ši specialybė buvo įvesta remiantis kitų šalių patirtimi
[85]. Šeimos gydytojai Lietuvoje rūpinasi prie pirminių sveikatos priežiūros įstaigų
(poliklinikų, ambulatorijų, šeimos gydytojų centrų) prisirašiusių gyventojų sveikata – ne tik jų
gydymu, bet ir sveikatos išsaugojimu, jos gerinimu bei ligų profilaktika [55]. Šeimos
gydytojas taip pat yra ir koordinatorius, padedantis pacientams orientuotis sveikatos sistemoje
[85]. Šio gydytojo konsultacija yra pagrindinė galimybė gydytojui ištirti pagrindines paciento
problemas, kurios ne visada būna įvardijamos pirmiausiai, ir padėti jam jas spręsti. Tuo tarpu
pacientui šeimos gydytojo konsultacija leidžia išsiaiškinti jo ligų priežastis bei sužinoti
tolimesnius gydymo veiksmus [17, 34, 103].
Literatūroje pastebima, kad geri gydytojo ir paciento santykiai konsultacijų metu yra
vienas iš esminių faktorių, lemiančių gerą sveikatos priežiūrą bei geresnius klinikinius
rezultatus [1, 81]. Teigiama, jog efektyvus gydytojo bendravimas turi įtakos pacientų
psichologinių problemų, funkcinių ir fiziologinių būklių bei skausmo valdymui [86]. Be to,
pažymima, kad geri gydytojo bei paciento santykiai reikšmingi ir pačiam gydytojui, nes
didina pasitenkinimą savo darbu [49].
Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad gydytojo ir paciento santykius apsunkina bei
efektyviai išnaudoti konsultacijoms skirto laiko neleidžia tam tikri kliuviniai, kylantys tiek iš
gydytojo ir paciento tarpasmeninės sąveikos, tiek ir dėl netobulos sveikatos priežiūros
sistemos – pavyzdžiui, didelio gydytojams tenkančio krūvio. Tarpasmeniniams gydytojo ir
paciento santykiams neretai kliudo gydytojų bendravimo įgūdžių spragos ir nekonstruktyvus
pacientų bendravimas vizito pas gydytoją metu [103], kuris galbūt būtų išspręstas
informuojant pacientą, kokie jo veiksmai gydytojo konsultacijos metu galėtų leisti efektyviau
išnaudoti jam skirtą konsultacijos laiką [23, 71]. Taipogi 2013 metais atliktoje valstybinėje
audito ataskaitoje pastebima, kad nors šiuo metu šeimos gydytojų skaičius yra pakankamas,
tačiau vyrauja netolygus jų pasiskirstymas bei neracionalius apylinkių sudarymas (7 proc.
šeimos gydytojų turi daugiau nei 2001 aptarnaujamų pacientų, 23 proc. – nuo 1 551 iki 2 000
aptarnaujamų pacientų). Ataskaitoje pažymima, jog turintis didelį darbo krūvį gydytojas
negali skirti pakankamai laiko kiekvienam pacientui, o tai itin sumažina pacientams teikiamų
pirminės sveikatos priežiūros paslaugų kokybę [29, 56]. Be to, teigiama, jog šeimos gydytojai
vykdo funkcijas, kurių didžiajai daliai nereikia gydytojo kompetencijos – pavyzdžiui, šeimos
gydytojas apie 22 proc. savo darbo laiko skiria įvairių dokumentų pildymui [56].
7
Tad remiantis įvairia literatūra, kad vienas svarbiausių faktorių, lemiančių gerą sveikatos
priežiūrą bei gerus klinikinius rezultatus, yra geri gydytojo ir paciento santykiai konsultacijos
metu, šiame darbe tiriamas abiejų pusių – gydytojų ir pacientų – požiūris į konsultacijai skirto
laiko panaudojimo efektyvumą bei ieškomos laiko panaudojimo optimizavimo galimybės.
Temos aktualumas
Lietuvoje įgyvendinant sveikatos priežiūros reformą pirminė sveikatos priežiūra tapo
prioritetine sveikatos priežiūros sritimi. Teikiant šias paslaugas, šeimos gydytojui tenka
didžiausia atsakomybė, nes jis turi padėti nustatyti ne tik akivaizdžiai matomus sutrikimus,
tačiau taip pat ir galimai užslėptą paciento apsilankymo priežastį. Tačiau tai padaryti nėra
paprasta esant tokiam dideliam pacientų skaičiui ir konsultacijose vyraujant pastoviai laiko
stokai. Todėl efektyvaus konsultacijų laiko panaudojimo klausimas yra opi problema Lietuvos
sveikatos sistemoje.
Temos naujumas
Lietuvoje pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, prieinamumo, kokybės
vertinimo bei kitomis tematikomis yra atlikta nemažai mokslinių tyrimų, tačiau yra nedaug
tyrimų, kurie tyrinėtų gydytojų ir pacientų požiūrį į tarpusavio elgesį konsultacijose, lemiantį,
ar bus veiksmingai išnaudojamas konsultacijai skiriamas laikas.
Norėdami ištirti pagrindines efektyvaus laiko panaudojimo kliūtis pasirinkome interviu
metodu apklausti pacientus bei gydytojus, nes manome, kad tokiu būdu galima sužinoti ir
žymiai detaliau išsiaiškinti pagrindines efektyvaus laiko panaudojimo kliūtis, kylančias iš
tarpasmeninės sąveikos. Tikėtina, kad šio tyrimo duomenys padės labiau atskleisti kliūtis,
kylančias tiek iš paciento, tiek iš gydytojo, tiek iš sveikatos priežiūros organizavimo pusių.
8
TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas – atskleisti LSMU Kauno klinikų šeimos medicinos klinikoje dirbančių šeimos
gydytojų ir besilankančių pacientų požiūrius į medicininės konsultacijos tikslus ir pacientui
skirto laiko panaudojimo veiksmingumą apsilankymo metu.
Uždaviniai:
1. Atskleisti gydytojų ir pacientų požiūrį į medicininės konsultacijos tikslus.
2. Atskleisti gydytojų ir pacientų lūkesčius, susijusius su gydytojų/pacietų elgesiu
konsultacijose.
3. Išryškinti pagrindinius veiksmingo gydytojo konsultacijos laiko panaudojimo
kliuvinius.
4. Atskleisti ir aptarti šeimos gydytojo konsultacijai skirto laiko panaudojimo
optimizavimo galimybes.
9
LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. MEDICININĖ KONSULTACIJA IR PAGRINDINIAI JOS TIKSLAI
Gydytojo konsultacija – tai dvipusis susitikimas tarp gydytojo ir paciento, kuris gali
būti inicijuotas iš gydytojo pusės, tai yra, kai gydytojas pasiūlo tam tikrą prevencinę patikrą
pacientui, arba iš paties paciento pusės, pavyzdžiui, kai jis suserga [73]. Pastarasis reiškinys –
staiga pasireiškianti liga – žmogui yra nerimo, baimės ir netikrumo šaltinis. Pirmoji reakcija į
tokią būklę dažniausiai būna užduodami klausimai, pavyzdžiui: ,,Kas vyksta?’’, ,,Kodėl tai
vyksta?’’, ,,Kodėl tai nutiko būtent man?’’ ir pan. Tuomet gydytojas pacientų išsakytus
chaotiškus požymius ir ligos simptomus transformuoja – įvardija priežastis ir atsako į
pacientui rūpimus klausimus apie jo esamą padėtį. Ir tik kai pacientas žino priežastis,
netikrumo ir nerimo jausmas jo nebekankina [34].
Taigi, gydytojo ir paciento dialogas konsultacijos metu leidžia ištirti prielaidas apie
paciento padėtį ir leidžia patiems pacientams suprasti, dėl ko ir kas atsitiko [13]. Kitaip
tariant, gydytojo konsultacija yra pagrindinė galimybė gydytojui ištirti paciento problemas ir
rūpesčius bei padėti jam nustatyti sveikatos sutrikimų priežastis [17]. Tam, kad tai padarytų,
gydytojai naudoja įvairius konsultavimo modelius ir įvairias konsultacijų struktūras [73].
Kiekvienas konsultacijos modelis turi tam tikrus savo tikslus, kuriuos siekia išspręsti
konsultacijų metu [73]. Tačiau, paprastai konsultacijose naudojamas klasikinis trijų etapų
konsultacijos modelis:
• Pokalbis su pacientu;
• Objektyvus paciento ištyrimas bei diagnozės nustatymas;
• Informacijos apie paciento būklę pateikimas [103].
Gydytojo konsultacijose įprastai atliekama paciento apklausa, išklausomi jo skundai,
surenkama kiek galima išsamesnė jo ligos ir gyvenimo anamnezė, kuri padeda įvertinti esamą
ir ankstesnę informaciją apie paciento gydymą, bendrą paciento sveikatą, veiksnius, kurie gali
turėti įtakos paciento gydymui, ir pan. [14, 103].
Gydytojo konsultacijos struktūra priklauso nuo įvairių veiksnių: sprendžiamos
paciento problemos sunkumo, gydytojo ir paciento bendravimo trukmės bei kitų priežasčių.
Tačiau dažniausiai konsultacijos metu sprendžiami tokie uždaviniai:
1. Kuriami gydytojo ir paciento santykiai.
• Šiltai pasitinkamas pacientas, pasisveikinama vardu ir pavarde.
10
• Reaguojama ir tinkamai atsiliepiama į paciento siunčiamus emocinių problemų
signalus.
• Aktyviai klausomasi paciento.
2. Renkami duomenys apie paciento susirgimą.
• Išsiaiškinamas paciento požiūris į jo sveikatos problemą.
• Atsižvelgiama į konsultacijos metu surinktus apžiūros ir apklausos rezultatus.
• Pasiekiamas tarpusavio supratimas ir bendro požiūrio į sveikatos problemą
priėmimas.
3. Aptariamas tolimesnis gydymo planas.
• Suteikiama reikiama informacija pacientui, apibūdinama jo sveikatos būklė.
• Abipusiai susitariama dėl tolimesnio gydymo plano.
• Aptariami paciento elgsenos pokyčiai.
• Užpildoma reikalinga informacija dokumentuose [27, 103].
Taigi, visų pirma tam, kad išsamiai aprašyti pacientų sveikatos problemas ir
išsiaiškinti paciento kreipimosi į sveikatos priežiūros įstaigą priežastis, gydytojui reikia
užmegzti pokalbį su pacientu [14]. Pacientai dažniausiai pasitiki savo gydytojais, atsikleidžia
jiems konfidencialią ir intymią informaciją, kuri leidžia gydytojams prieiti prie paciento ypač
arti, tačiau jei gydytojas neturi pakankamai gerų komunikavimo ir konsultavimo įgūdžių,
nesiklauso paciento, naudoja netinkamus klausimus, paciento ligos istorija gali būti neišsami,
gali būti nustatyta netiksli diagnozė ir tuomet gali būti prarandamas tarpusavio ryšys bei
paciento pasitikėjimas gydytoju [2, 21].
Taigi surinkti paciento ligos istoriją nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo
žvilgsnio, tačiau, įvairių tyrimų duomenimis, pagerinus gydytojo komunikavimo ir
konsultavimo įgūdžius galima pasiekti itin gerų rezultatų [2, 103]. Tai itin svarbu padaryti dėl
to, kad kai kurie pacientai, kreipdamiesi į gydymo įstaigą, yra ne iš karto linkę atskleisti savo
tikrąją apsilankymo priežastį [103].
Retas pacientas ateina pas gydytoją tik dėl fizinių nusiskundimų. Dažnai už įvairių
sveikatos problemų slypi visai kiti dalykai – pavyzdžiui, nuovargis, tarpasmeninės problemos,
nerimas dėl ateities, kiti psichologiniai ar socialiniai sunkumai. Taigi, tikrasis apsilankymo
pas gydytoją tikslas gali būti visai kitoks. Todėl, pradedant pokalbį labai svarbu atidžiai
įsiklausyti, ką pacientas nori pasakyti, bei išklausyti visą paciento pateikiamą sveikatos
istoriją [103] .
11
Apibendrinant šį skyrelį galima teigti, kad gydytojo tikslai konsultuojant pacientą
priklauso nuo jo pasirinkto konsultavimo modelio. Vis tik, dažniausiai pagrindiniai tikslai
konsultuojant pacientą yra santykių su pacientu kūrimas, duomenų apie paciento susirgimą
surinkimas bei tolimesnio gydymo plano aptarimas. Tuo tarpu paciento tikslai dažniausiai
būna neaiškūs – net jei pacientas kreipiasi dėl fizinio skausmo, tai dar nebūtinai reiškia, kad
tai yra pagrindinė jo kreipimosi į sveikatos priežiūros įstaigą priežastis.
1.2. GYDYTOJO IR PACIENTO SANTYKIAI
Neabejojama, kad gydytojo ir paciento santykiai yra vienas iš esminių faktorių,
lemiančių gerą sveikatos priežiūrą, gijimo procesą ir apskritai geresnius klinikinius rezultatus
[1, 81]. Tai, kad gydytojo ir paciento ryšio kokybė turi reikšmės gydymo sėkmei [103],
patvirtina ir mokslininkės Levine N. aptarti tyrimai, kuriuose nustatyta, kad pacientai tokių
gydytojų, kurie atsižvelgia į pacientą, jo poreikius bei yra linkę mažiau kontroliuoti, suteikti
pacientui daugiau informacijos, parodyti jiems daugiau emocijų – turi mažiau funkcinių
apribojimų, žemesnį kraujo spaudimą, mažesnę gliukozės koncentraciją kraujyje. Pastebėta,
kad pacientams, kurie turi galimybę išreikšti tiek teigiamas, tiek neigiamas savo emocijas,
taip pat pagerėja sveikatos rezultatai. [49].
Taigi, norint pasiekti gerų rezultatų konsultacijoje, tarp gydytojo ir paciento turi būti
neatsiejama abipusė pagarba, sąžiningumas bei pasitikėjimas vienas kitu. Tyrimų
duomenimis, konsultacijos metu vyraujant tokiems gydytojo ir paciento santykiams, pacientai
yra labiau linkę pasitikėti savo gydytoju bei laikytis nurodyto gydymo plano [81].
Žinoma, gydytojo ir paciento santykiai nepriklauso tik nuo gydytojo ar tik nuo
paciento indėlio. Pastebima, jog tiek gydytojas, tiek pacientas turėtų suprasti, ką kiekvienas iš
jų savo ruožtu turėtų padaryti, kad pagerintų tarpusavio santykius, tam, kad konsultacija taptų
kuo efektyvesnė [1, 81]. Pavyzdžiui pacientas, norėdamas gauti kuo efektyvesnią
konsultaciją, turėtų:
• Iki vizito pas gydytoją apmąstyti ir aiškiai suformuluoti savo apsilankymo tikslą
bei atvirai ir nuoširdžiai pasidalinti rūpimais klausimais ar kamuojančiomis
problemomis.
• Apgalvoti ir sukonkretinti (galbūt net pasižymėti) klausimus ir skundus gydytojui,
prisiminti kada tiksliai prasidėjo sveikatos problemos.
• Kuo daugiau sužinoti apie savo ligą, kad geriau suprasti gydytojo sprendimus ir
kelti realistiškus gydymo lūkesčius.
12
• Būti aktyviu pašnekovu, nes toks pacientas pelno gydytojo palankumą ir iš vizito
gauna daugiau naudos.
• Branginti konsultacijos laiką ir nesistengti visas problemas išspręsti vienos
konsultacijos metu.
• Elgtis pagarbiai bei pasitikėti savo gydytoju. [11, 81, 103].
Taip pat pateiksime keletą pavyzdžių, ką gydytojas galėtų padaryti puoselėdamas
santykius su pacientu:
• Plėtoti ryšį su pacientu (priimti paciento nuomonę ir jausmus, būti empatišku,
paremti pacientą, būti jautriu sprendžiant sunkias problemas (pvz.: skausmą, tam
tikrus pacientui gėdingus ar keliančius nerimą klausimus)).
• Įtraukti pacientą (pasidalinti mintimis apie ligą ar susijusius klausimus su pacientu,
paaiškinti, kodėl gydytojas klausia tam tikrų klausimų, kam jie reikalingi, atliekant
fizinę apžiūrą paaiškinti procesą ir paprašyti paciento leidimo ir pan.).
• Reaguoti į paciento poreikius (pavyzdžiui, jeigu pacientas jaučia skausmą ar
diskomfortą, atitinkamai reaguoti į pacientą, parodyti, kad gydytojas supranta).
• Naudoti tinkamą neverbalinę elgseną: akių kontaktą, valdyti veido išraiškas,
laikyseną, judėjimą, nenaudoti manieringo kalbėjimo, pvz.: garsaus, skardaus ar
žeminančio tono).
• Vengti ilgų monologų su pacientu (gydytojas pacientui turėtų viską paaiškinti
trumpai ir aiškiai, nenaudodamas žargonų arba pacientui nesuprantamos
medicininiais terminais paremtos kalbos ir t.t.)
• [14, 92].
Taigi, apibendrinant galima teigti, kad efektyviausias būdas kuriant gydytojo ir
paciento santykius yra supratingas, atviras ir sąžiningas, paremtas pagarba tarpusavio
bendravimas.
1.2.1. Gydytojo ir paciento bendravimo reikšmė veiksmingai gydytojo konsultacijai
Žmonių bendravimas yra keitimosi informacija procesas. [5]. Jis gali būti labai
sudėtingas, tačiau jis yra pagrindas formuojant ir kuriant santykius, priimant sprendimus ir
išreiškiant emocijas (įskaitant diskomfortą ar skausmą) bei nuomones. [28]. Gydyto ir
paciento santykiai – taip pat ne išimtis. Juos kuriant vienu iš svarbiausių veiksnių tampa
bendravimas [21].
13
Paciento ir gydytojo bendravimas susideda iš verbalinių ir neverbalinių procesų, per
kuriuos gydytojas gauna ir dalijasi informacija su pacientu, tokiu būdu plėtojant terapinius
santykius. Nors bendravimas su pacientu iš pradžių gali pasirodyti paprastas ir intuityvus,
tačiau veiksminga gydytojo ir paciento sąveika gali būti gana sudėtinga. Gydytojui tenka
nemaža atsakomybė ir pareiga gauti gydymui reikalingą apie pacientą ir jo medicininę
problemą, dėl kurios jis kreipėsi į gydytoją, nesvarbu kokio sudėtingumo ir lygio problema
tai būtų [59]. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog gebėjimas gydytojui surinkti tikslią paciento
ligos istoriją yra vienas iš pagrindinių klinikinių gydytojo įgūdžių ir klinikinės gydytojo
kompetencijos esminis komponentas, leidžiantis pasiekti gerų klinikinių rezultatų [64].
Gydytojo ir paciento bendravimo įtaką sveikatos priežiūros kokybei jau seniai
pastebi Pasaulio mokslininkai. Dar 1995 metais atliktoje mokslinių tyrimų apžvalgoje
teigiama, kad efektyvus bendravimas tarp gydytojo ir paciento turi ne tik teigiamos įtakos
valdant psichologines problemas, tačiau taip pat turi įtakos funkcinės ir fiziologinės būklės
bei skausmo valdyme [86]. O geri gydytojo bendravimo įgūdžiai suteikia ne tik neabejotiną
naudą pacientui, tačiau yra naudingi ir pačiam gydytojui, nes didina jo pasitenkinimą savo
darbu, bei taip pat iš pacientų gautos informacijos tikslumą [49].
Taigi, apibendrinant, daugelio mokslinių tyrimų metu įrodyta, jog bendravimas tarp
gydytojo ir paciento turi labai didelę įtaką ir yra tiesiogiai susiję su:
• Geresniais klinikiniais rezultatais (paciento sveikatos padariniais).
• Produktyvių paciento ir gydytojo susitikimų skaičiumi.
• Gydytojo ir paciento pasitikėjimu venas kitu.
• Paciento pasitenkinimu sveikatos priežiūros teikiamomis paslaugomis.
• Gydytojo pasitenkinimu savo darbu.
• Paciento ištikimybe gydytojui.
• Išsamesne paciento anamneze.
• Mažesne klaidų ir nesėkmių rizika [2, 41, 49, 92].
Mokslininkų teigimu, vienas geriausių būdų norint pagerinti pacientų priežiūrą yra
skatinti, tobulinti ir gerinti gydytojo ir paciento tarpusavio bendravimą [81]. Literatūroje
teigiama, kad ypač svarbus aspektas ir teigiamų rezultatų teikiantis bendravimas yra
bendravimas, paremtas empatija [38].
Apibendrinant šį skyrelį galima pasakyti, kad efektyvus gydytojo ir paciento
bendravimas ir stiprus tarpusavio ryšys yra neatsiejamas siekiant ne tik kokybiškų paslaugų
pacientams, bet ir geresnių klinikinių rezultatų.
14
1.2.2. Gydytojo empatijos reišmė veiksmingai gydytojo konsultacijai
Medicinos žinios yra gyvybiškai būtinos, tačiau vien jų neužtenka norint pasiekti
geriausių rezultatų rūpinantis pacientu. Mandagus, dėmesingas, empatiškas bei užjaučiantis
bendravimas ir mokėjimas išklausyti pacientą – tai gydytojo savybės, kurios gali padėti
užtikrinti tinkamą ir efektyvią sveikatos priežiūrą [49, 59].
Jani B. D. bei kiti mokslininkai atliko išsamią empatijos gydytojo ir paciento
santykiuose klinikinę tyrimų apžvalgą. Apžvelgę įvairius tyrimus mokslininkai teigia, jog
klinikinė empatija gali pagerinti paciento sveikatos rezultatus ir padaryti konsultaciją
efektyvesnę. Anot straipsnio autorių, greta to, kad empatijos dėka yra pasiekiami geresni
sveikatos rezultatai, kai pacientas turi psichinės sveikatos problemų, atsiranda įrodymų,
leidžiančių manyti, jog gydytojo empatija bendraujant su pacientu gali atlikti svarbų vaidmenį
ir gerinant fizinės sveikatos rezultatus; ypač teigiami rezultatai matomi lėtinių ligų valdyme
[38].
Panašūs rezultatai atsispindi ir Warnecke E. 2014 metais atliktoje literatūros
apžvalgoje. Pasak autorės, atviras, efektyvus bendravimas su pacientu yra gyvybiškai svarbus
visose medicinos srityse, o ypač psichikos sveikatos srityje. Nepaisant visos technologijų
pažangos pastaraisiais dešimtmečiais, rūpestingas, užjaučiantis gydytojas išlieka geriausia
gydymo priemone medicinoje [97]. Anot knygos autorės Levine E. pacientai, kurių gydytojai
yra draugiški, tinkamai interpretuoja ir išreiškia emocijas, skiria laiko išklausyti ir atsakyti į
pacientų klausimus, yra labiau patenkinti gydymo paslaugomis. Gydytojų, kurie užduoda
daug tikslių klausimų ir griežtai kontroliuoja konsultaciją, pacientai linkę manyti, jog
gydytojas jų neklauso [49]. Be to, tokių gydytojų, kurių bendravimas paremtas empatija,
pacientai linkę ne tik būti patenkinti gydytoju, bet ir labiau laikytis gydytojo paskirtų
rekomendacijų [74].
2009 metais Italijoje atliktu tyrimu įrodyta, jog aukštu empatijos lygiu (remtasi T.
Džefersono empatijos skale) paremtas gydytojo bendravimas su savo pacientu statistiškai
reikšmingu skirtumu efektyviau sumažina metabolinių komplikacijų paplitimą tarp diabetu
sergančių asmenų, nei žemu empatijos lygiu paremtas bendravimas. Tyrimas patvirtina, kad
empatiškas gydytojo bendravimas yra reikšmingai susijęs su cukriniu diabetu sergančių
pacientų klinikiniais rezultatais. Todėl, autorių teigimu, empatiškas gydytojo bendravimas turi
būti svarbi klinikinė kompetencija pirminės sveikatos priežiūros gydytojams [10].
Tyrimo, kuris tyrinėjo gydytojo empatijos įtaką peršalimo trukmei, metu nustatyta,
kad empatiškas gydytojo bendravimas yra susijęs netgi su trumpesne ligos trukme (tyrimo
15
atveju gydymo trukmė sutrumpėjo nuo 8,01 dienų iki 7,10 dienos). Taip pat tyrime buvo
pastebėta, kad pacientai, kurių gydytojai buvo empatiškesni, persirgo lengvesne peršalimo
forma (buvo lengvesni simptomai), – tokių pacientų gydymo eigoje buvo pastebėti teigiami
jų imuninės sistemos pokyčiai [76].
Apibendrinant galima teigti, kad gydytojo empatija paremtas bendravimas padeda
puoselėti gydytojo ir paciento santykius, skatina pasitikėjimą vienas kitu bei leidžia pasiekti
geresnius klinikinius rezultatus.
1.2.3. Paciento išklausymo svarba veiksmingai gydytojo konsultacijai
Geresnis bendravimas tarp gydytojo ir paciento bei geresni klinikiniai rezultatai taip
pat gali būti pasiekiami kai gydytojas aktyviai klausosi savo pacientų [2, 64]. Gydytojams
svarbu suprasti, kad paciento klausymasis – tai daugiau nei fizinė žmogaus savybė, jis
reikalauja susikaupimo, koncentracijos, dėmesio ir aktyvaus gydytojo dalyvavimo [47]. Anot
Meldrum H. tyrimo, aktyvus klausymasis yra paciento pasitikėjimo gydytoju pagrindas.
Pacientai bus atviri tik tuomet kai jie manys, kad jie gali pasitikėti savo gydytoju ir jaus, kad
gydytojas jų klausosi [65]. Literatūroje teigiama, kad paciento pasitikėjimas gydytoju išauga
kai gydytojas ne tik klausosi, bet taip pat skatina pacientą kartu priimti galutinius sprendimus.
Svarbu tai, kad kai pacientai pasitiki savo gydytoju, jie labiau yra linkę pas jį sugrįžti ir
laikytis paskirto gydymo plano [42].
Anot tyrimo, atlikto JAV 2011 metais, buvo nustatyta, kad paciento išklausymas:
a) tai pagrindinis faktorius lementis gerą anamnezės surašymą bei tinkamos diagnozės
parinkimą;
b) klausymasis kaip terapinis ir gydomasis veiksnys;
c) klausymasis kaip skatinantis ir stiprinantis gydytojo ir paciento santykius.
Anot tyrimo autorių, pacientų išklausymas gali sumažinti pacientui stresą, skatinti bendro
sprendimo priėmimą, taip pat gali skatinti gilesnį ryšį tarp gydytojo ir paciento. Šio tyrimo
rezultatai sustiprina bendrą nuostatą, jog gydytojai, kurie dėmesingai ir pagarbiai klauso
pacientų, sustiprina jų gijimo procesą bei gali prisidėti prie geresnių klinikinių rezultatų [37].
Paciento dėmesingas išklausymas taip pat yra susijęs ir su tuo, ar bus atskleista tikroji
paciento apsilankymo priežastis. Dažnai pacientai ne iš karto pasako tikrąją apsilankymo
priežastį, o per greitas gydytojo įsiterpimas gali neleisti pacientui išsipasakoti [103].
Gydytojai dažnai pertraukia ir pradeda gilintis į pirmą paciento išreikštą problemą ar
nusiskundimą, tačiau pirmoji paciento išsakyta problema nebūtinai bus pagrindinė
16
apsilankymo priežastis [27]. Tyrimu, atliktu Izraelyje, įrodyta, kad iš tikrųjų paciento
išklausymas iki galo užtrunka vos ilgiau nei kai gydytojas nutraukia ir įsikiša į paciento
monologą [75]. Tačiau įrodyta, kad leidžiant pacientui išsikalbėti yra sumažinama vėlai
išaiškinamų ligų tikimybė [61]. Anot profesorės N. Žemaitienės bei kitų knygos autorių,
tyrimais įrodyta, kad įdėmiai paciento klausytis užtenka vos 2 – 3 minutes [103]. Tačiau, kaip
teigiama Levinson W. ir kitų autorių straipsnyje, tam, kad gydytojas galėtų išklausyti
pacientą, reikia turėti laiko konsultacijose. Patys gydytojai pripažįsta, kad jie norėtų daugiau
laiko praleisti su pacientu, tačiau taip pat pripažįsta, kad jie patiria didelį spaudimą, nes jų
produktyvumą yra įprasta matuoti aptarnautų pacientų skaičiumi, o ne kokybiška pagalba
pacientui [50].
Paciento išklausymas taip pat yra susijęs su pacientų pasitenkinimu konsultacijos
trukme. Ogden J. I. bei kiti tyrimo autoriai įrodė, kad patys pacientai dažniausiai linkę manyti,
kad jų konsultacija trunka trumpiau, nei tai yra iš tikrųjų. Tačiau autoriai teigia, kad nors
pacientai norėtų, kad jų konsultacijos truktų ilgiau, vis tik nustatyta, kad gydytojas, kuris
įdėmiai klauso, gali padaryti, kad pacientas jaustų didesnį pasitenkinimą konsultacijos
trukme [71].
Taigi, nors pripažįstama, kad konsultacijos trukmė yra susijusi su pacientų
pasitenkinimu ir geresniais sveikatos rezultatais [100], vis tik klinikinis efektyvumas
labiausiai priklauso nuo gydytojo konsultavimo įgūdžių, kurie leidžia esant bet kokiai laiko
trukmei išnaudoti konsultacijos laiką efektyviai [78].
Apibendrinant šį skyrelį galima teigti, kad gydytojo mokėjimas išklausyti savo
pacientą yra itin svarbi jo kompetencija, kuri ne tik leidžia pacientui pasitikėti gydytoju,
tačiau taip pat ir stiprina tarpusavio santykius, skatina atskleisti tikrąją paciento apsilankymo
priežastį bei apskritai gerina paciento klinikinius rezultatus.
1.3. SU TARPUSAVIO SANTYKIAIS SUSIJĘ GYDYTOJŲ IR PACIENTŲ LŪKESČIAI
Paciento ir gydytojo tarpusavio santykiams įtaką daro abiejų pusių lūkesčiai. Jeigu
gydytojo lūkesčiai yra nesąžiningi paciento atžvilgiu, pavyzdžiui, yra šališkai arba
nesąžiningai priimami sprendimai, tuomet nebus plėtojami veiksmingi tarpusavio santykiai.
Taip pat, jei pacientas netenkins gydytojo lūkesčių, jis nesukurs pakankamai pagarbos ir
pasitikėjimo – veiksmingi tarpusavio santykiai nesivystys [59]. JAV 2010 metais buvo
atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 660 gydytojų. Anot jų, svarbiausias dalykas, ko gydytojai
17
norėtų ir ką galėtų padaryti pats pacientas, kad gautų geresnę medicininę priežiūrą, yra būtent
formuoti ilgalaikius santykius bei elgtis pagarbiai ir mandagiai su savo gydytoju. Šiame
tyrime taip pat pastebėta, jog tie pacientai, kurie dažnai keičia gydytojus, turi daugiau
sveikatos problemų nei tie pacientai, kurie turi pastovų ryšį su vienu gydytoju [18]. Kiti
autoriai teigia, kad pagrindiniai dalykai, kurių gydytojai tikisi iš savo pacientų, yra tai, kad
pacientai gerbs ir pasitikės gydytoju, jo nustatyta diagnoze, išsakytais patarimais [35].
Sveikatos priežiūros sistemos orientacija į pacientą, jo poreikius ir lūkesčius
pastaraisiais dešimtmečiais susilaukia daug dėmesio ne tik kitose pasaulio šalyse, bet taip pat
ir Lietuvoje [102]. Kalbant apie bendrinius pacientų lūkesčius galima pirmiausiai įvardinti
gydytojo klinikinę kompetenciją, vėliau sektų tokie lūkesčiai kaip gydytojo profesionalumas
ir suinteresuotas bei mandagus, pagarbus, nuoširdus elgesys paciento atžvilgiu [58, 59].
Tokius pacientų lūkesčius patvirtina ir įvairūs tyrimai, kurių metu nustatyta, kad pacientams
yra svarbu, kad su jais gydytojas tinkamai bendrautų, juos išklausytų, kad suprastų, kaip liga
paveikia jų gyvenimą, jaustų pagarbą bei rūpintųsi jais ir pan. [49, 65]. Tai, kad svarbu, jog
būtų tenkinami pacientų lūkesčiai, matyti ir iš to, kad už tam tikras paslaugas pacientai yra
pasiryžę net ir susimokėti. Anglijoje atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 1193 respondentų,
atskleidė, kad pacientai yra pasirengę mokėti daugiau, bet gauti geresnes pirminės sveikatos
priežiūros paslaugas. Pavyzdžiui, daugiausiai pacientai buvo pasirengę sumokėti už išsamesnę
bei kruopštesnę fizinę patikrą. Kitas labiausiai pacientų vertinamas aspektas buvo, tai jog juos
apžiūrėtų pacientą gerai pažįstantis gydytojas. Taip pat pacientams svarbu, kad juos apžiūrėtų
draugiškai nusiteikęs gydytojas [15].
Lietuvoje atliktame tyrime nustatyta, kad paciento lūkesčiai priklauso ne tik nuo
socialinių ir demografinių paciento bei gydytojo charakteristikų, bet taip pat ir nuo ligos
pobūdžio sunkumo bei jos eigos [102]. Panašias tendencijas pastebi ir tyrėjai iš Ispanijos. Jų
tyrimo metu nustatyta, kad skirtingi susirgimai lemia skirtingus pacientų lūkesčius. Šio tyrimo
metu pacientai turėjo nurodyti lūkesčius, kurių turi, kai kreipiasi į gydymo įstaigą dėl
skirtingų susirgimų. Rezultatai parodė, jog, pavyzdžiui, visko tikslus nurodymas bei
paaiškinimas pacientams būtų svarbus arba labai svarbus, kai jie kreiptųsi į gydytoją dėl
psichologinių problemų (93.8 proc.). O jei kreiptųsi dėl peršalimo, tik 40,6proc. respondentų
tai būtų svarbu arba labai svarbu. Panašios tendencijos vyravo ir su kitais teiginiais –
pavyzdžiui, kad pacientas norėtų, jog juos išklausytų iki galo. Anot tyrimo rezultatų, tai būtų
svarbiau, kai į gydymo įstaigą kreipiamasi dėl psichologinių problemų (93,7 proc.), negu kai
kreipiamasi dėl peršalimo (67,8 proc.). Pacientams būtų svarbu, jog gydytojas suprastų, kaip
paciento liga paveikia jo gyvenimą (98 proc. atitinkamai 43,4 proc.). Pacientai tikėtųsi, kad su
18
jais gydytojas praleis daugiau laiko nei įprastai (76,1 proc. atitinkamai 23,2 proc.). Pacientai
tikėtųsi, kad gydytojais suprastų jų jausmus (93,8 proc. atitinkamai 33,3 proc.) [22].
Kadangi gydytojo santykiai su pacientu turi didelę reikšmę gydymo rezultatams,
gydytojas turi nepamiršti atsižvelgti į paciento lūkesčius ir stengtis juos patenkinti [81].
Keletas pavyzdžių, kaip gydytojas galėtų patenkinti tam tikrus pacientų lūkesčius, – galėtų
būti kreipimasis į pacientą vardu, empatiškas bendravimas, akių kontaktas, veido išraiška,
laikysena [59]. Gydytojui nesistengiant patenkinti paciento lūkesčių galima tikėtis prastesnių
klinikinių rezultatų, nes, pavyzdžiui, pacientai gali jausti, kad švaisto brangų gydytojo laiką.
Tuomet pacientas, pasakodamas simptomus, gali praleisti svarbią informaciją apie savo ligą,
o tai gali nulemti nepakankamą informacijos kiekio gydytojui suteikimą ir atitinkamai blogos
diagnozės nustatymą bei gydymo būdo paskyrimą [94].
Tačiau nors neabejojama, kad pacientų lūkesčių tenkinimas yra labai svarbus, kai
lankomasi pas šeimos gydytoją, vis tik Turkijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad ne visi
pacientų lūkesčiai yra patenkinami. Pagrindiniai lūkesčiai, kurių trūko tirtiems pacientams,
buvo pagarbos ir rūpinimosi pacientu (40,5 proc.) bei tinkamo bendravimo su pacientu (25,2
proc.) lūkesčiai. Tyrimo metu buvo atskleista, kad pacientai jaučia, jog jie negauna tinkamos
priežiūros ir pagarbos iš jų gydytojo. Tyrėjai iškelia prielaidą, jog tai susiję su susvetimėjimu,
kurio metu pacientai praranda savo tapatybę ir tampa daiktais savo gydytojui. Anot autorių,
tokį virsmą gali įtakoti darbo krūvis bei aukštesnio lygio specializacijos gydytojų stoka, todėl
gydytojai sutelkia dėmesį ne į pacientą kaip į individualybę, o į ligą, o tai savaime lemia
prastesnę sveikatos priežiūrą pacientui [13].
Lietuvoje atlikti tyrimai taip pat atskleidžia, kad ne visi pacientų lūkesčiai yra
patenkinami. Projekto „Pacientų ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų apklausos atlikimas
ir analizės parengimas'' duomenimis pacientai tikisi, kad šeimos gydytojas ne tik diagnozuos
ligą, paskirs gydymą ar išrašys siuntimą, bet ir skirs pakankamai žmogiško dėmesio pacientui.
Dažnai pacientai pasigenda šeimos gydytojo pastangų ir laiko nuraminti, paguosti pacientą
bei išsamiai paaiškinti ir informuoti apie sveikatos būklę ir gydymą [29]. Tačiau svarbu
pastebėti, kad lūkesčių tenkinimas yra susijęs su pacientų pasitenkinimu sveikatos priežiūros
paslaugomis. Tyrimai rodo, jog kuo daugiau paciento lūkesčių yra patenkinama, tuo didesnis
jų pasitenkinimas sveikatos priežiūros paslaugomis [100].
Taigi, apibendrinant galima teigti, kad norint pasiekti gerų klinikinių rezultatų, geri
tarpusavio santykiai tarp gydytojo ir paciento bei pacientų ir gydytojo lūkesčių tenkinimas yra
kertiniai aspektai norint, kad vizitas pas gydytoją būtų kuo efektyvesnis ir naudingesnis tiek
pačiam gydytojui, tiek pacientui.
19
Su gydytojo ir paciento santykiais susijęs pacientų pasitenkinimas sveikatos
priežiūros paslaugomis
Jungtinėse Amerikos Valstijose bei Europoje pacientų pasitenkinimas sveikatos
priežiūros paslaugomis tampa vis svarbesnis aspektas gerinant sveikatos priežiūros kokybę
[3]. Pripažįstama, kad grįžtamasis ryšys iš pacientų apie jų patirtį naudojantis sveikatos
priežiūros paslaugomis yra svarbus sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo
stebėsenos ir tobulinimo įrankis [29].
Dar praeito amžiaus paskutiniame dešimtmetyje kelių mokslininkų atliktoje
apžvalgoje pastebimas ryšys tarp gydytojo ir paciento bendravimo bei pacientų pasitenkinimo
sveikatos priežiūros paslaugomis [100]. Tokios pačios tendencijos, kurias įrodo įvairūs
tyrimai, vyrauja ir šiomis dienomis. Pavyzdžiui, 2010 metais atliktame tyrime, kuriame buvo
vertinamas Kauno miesto gyventojų pasitenkinimas pirminės sveikatos priežiūros
paslaugomis, buvo nustatyta, jog gautomis paslaugomis statistiškai reikšmingu skirtumu
dažniau patenkinti buvo tie respondentai, kurie manė, jog gydytojas juos įdėmiai išklauso,
skiria pakankamai laiko bei dėmesio, o skirdamas gydymą atsižvelgia į jų nuomonę ir
visuomet paaiškina apie negalavimą ir skirtą gydymą, nei tie pacientai, kurie taip nemanė
[44]. 2013 metų Nigerijoje atlikto tyrimo duomenimis pagrindinės gydytojo elgesio savybės,
didinančios pacientų pasitenkinimą paslaugomis, buvo detalus tyrimų aptarimas, ligų
atsiradimo priežastys, pacientų įtraukimas priimant sprendimus, paaiškinimas pacientams apie
gydymo svarbą ir būtinumą bei gydytojo maniera klausiant pacientų apie jų jausmus,
susijusius su jų liga [72].
Atliktų tyrimų duomenimis, dauguma Lietuvos pacientų yra patenkinti gaunamomis
pirminės sveikatos priežiūros paslaugomis [48]. Bendras pasitekinimas šeimos gydytojo
paslaugomis, nors ir sumažėjęs 2011 metais tarp darbingo ir vyresnio amžiaus gyventojų, vis
tiek yra aukštas. Daugiausiai nepasitenkinimą pacientams kėlė tokie paslaugų kokybės
aspektai kaip gydytojo dėmesys ir pagarba, įsigilinimas į problemą, sugebėjimas nuraminti,
paguosti. Taip pat pasitenkinimą mažino prastas privatumo užtikrinimas, neatsakinėjimas į
klausimus, prastas informavimas apie sveikatos būklę [29]. 2011 metų atliktame tyrime, kurio
tikslas buvo įvertinti Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Šeimos medicinos
centro šeimos gydytojų gebėjimą įgyvendinti pacientų lūkesčius, nustatyta, kad bendrą
pacientų pasitenkinimą labiausiai lemia draugiškumo ir supratingumo komponentas. Tyrimas
atskleidė, kad šeimos gydytojai privalo ne tik kliniškai ištirti, diagnozuoti ir gydyti pacientus,
tačiau taip pat daug dėmesio skirti bendravimui su pacientu, tam, kad pasiektų efektyvų
abipusį bendradabiavimą priimant sprendimus [31].
20
Pastebimas ryšys ir tarp neverbalinio gydytojų bendravimo bei pacientų pasitenkinimo
gydytojų paslaugomis. Haskard K. B bei kitų mokslininkų atliktoje dviejų tyrimų, kurie
nagrinėjo balso tono įtaką medicinos priežiūros specialistų ir pacientų santykiams, analizėje
nustatyta, kad gydytojo balso tonas taip pat yra reikšmingai susijęs su pacientų pasitenkinimu
sveikatos priežiūros paslaugomis [33]. 2008 metais atliktame tyrime buvo įrodyta, kad
neverbalinis gydytojo elgesys – toks kaip balso tonas, akių kontaktas, veido išraiška,
prisilietimai ir t.t. – taip pat jautriai veikia pacientus [60]. JAV mokslininkų atliktos
literatūros apžvalgos duomenimis, neverbalinis gydytojo bendravimas ne tik yra susijęs su
pasitenkinimu sveikatos priežiūros paslaugomis, bet taip pat ir su ištikimybe gydytojui ir netgi
geresniais klinikiniais rezultatais [77]. Taigi, gydytojai turėtų būti mokomi geriau suprasti
savo neverbalinę elgseną, nes tai taip pat turi įtakos ne tik pacientų pasitenkinimui, bet ir
geresniems klinikiniams rezultatams [60, 77]. 2008 metais atliktas tyrimas JAV nustatė, kad
kai gydytojai buvo empatiški, pacientai jautė didesnį pasitenkinimą gydytoju, nei kai gydytojo
bendravimas buvo mažiau paremtas empatija [74].
Mokslininkų teigimu moterys gydytojos konsultacijose skiria daugiau dėmesio
bendravimui su pacientu, skatina pačius pacientus daugiau kalbėti, taip pat rodo daugiau
emocingą elgesį jiems pavyzdžiui, išreiškia susirūpinimą, išreiškia daugiau empatijos ir
užuojautos pacientui, negu vyrai gydytojai. Tačiau Roter D. L. bei kitų bendraautorių 2002
metais atliktoje metaanalizėje pastebima, kad moterų gydytojų konsultacijos pacientams
trunka ilgiau negu gydytojų vyrų [77]. Tokie patys rezultatai atsispindi ir vėliau, 2009 metais
kitų autorių atliktoje sisteminėje literatūros apžvalgoje, kurioje teigiama, kad moterys
gydytojos su pacientu praleidžia vidutiniškai dviem minutėmis ilgiau nei vyrai gydytojai [40].
Tai yra svarbu, nes pastebima, kad konsultacijos trukmė taip pat turi įtakos pacientų
pasitenkinimui [25 ir 32]. Mokslininkai teigia, kad ilgesnių konsultacijų metu yra daugiau
kalbama apie paciento sveikatos išsaugojimą ir gerinimą [101]. Pastebima ir tai, kad gydytojo
konsultacijos ilgis susijęs ne tik su pacientų, bet ir su pačių gydytojų pasitenkinimu darbu,
geresniais lėtinių ligų gydymo rezultatais, mažesniu gydytojų apkaltinimu darbo aplaidumu ir
netgi su mažesniu pacientų gydymu vaistiniais preparatais [25]. Pastarąjį faktą patvirtina
Prancūzijoje 2010 metais atliktas tyrimas, kuris atskleidė, kad kuo buvo trumpesnė gydytojo
konsultacijos trukmė, tuo gydytojai buvo labiau linkę savo pacientus gydyti vaistais [95].
Apibendrinant galima teigti, kad efektyvus gydytojo ir paciento bendravimas yra itin
svarbus, nes didina pacientų pasitenkinimą sveikatos priežiūros paslaugomis.
21
1.4. VEIKSMINGOS GYDYTOJO KONSULTACIJOS LAIKO PANAUDOJIMO KLIUVINIAI
Gydytojo konsultacijos ne visada būna nepriekaištingos, jose kartais yra susiduriama
su kliūtimis, kurios sukelia tam tikrus konsultacijų trūkumus [67]. Dažniausiai kliūtys,
lemiančios tam tikras konsultacijų nesėkmes, kyla ne tik iš paciento, tačiau taip pat ir iš
gydytojų bei sveikatos priežiūros organizavimo pusių [30].
Pagrindinės kliūtys, trukdančios veiksmingai konsultacijai iš gydytojo pusės:
• Nepakankami bendravimo įgūdžiai;
• Tarpusavio supratimo stoka;
• Prastas gydytojo ir paciento tarpusavio ryšys;
• Aplaidumas konsultuojant pacientą [30, 45, 49, 81].
Pagrindinės kliūtys, trukdančios veiksmingai konsultacijai iš paciento pusės:
• Tarpusavio supratimo stoka;
• Neaiškios atvykimo į konsultaciją priežastys;
• Baimė (gydytojų, skausmo, mirties);
• Sveikatos raštingumo trūkumas;
• Per dideli/neadekvatūs lūkesčiai keliami sveikatos priežiūros sistemai;
• Nepakankami bendravimo įgūdžiai [45, 49, 103].
Pagrindinės kliūtys, trukdančios veiksmingai konsultacijai iš sveikatos
organizavimo ir vadybos pusės:
• Didelis gydytojų krūvis;
• Dokumentų pildymui skiriamas laikas
• Netobulinami gydytojo bendravimo įgūdžiai;
• Maži nemotyvuojantys gydytojų atlyginimai;
• Mažas pacientų informuotumas apie jų tinkamą elgesį konsultacijos metu [29, 56,
103].
1.4.1. Su gydytojo ir paciento bendravimu susijusios kliūtys
Gydymo paslaugų kokybę lemia du pagrindiniai faktoriai: techninis, į kurį įeina
finansiniai, organizaciniai bei kiti sveikatos priežiūros sistemos ištekliai, bei tarpasmeninis –
22
tarpusavio ryšiai ir santykiai. Prof. N. Žemaitienės bei kitų knygos autorių teigimu, pastarasis
faktorius daugiausiai ir lemia sveikatos priežiūros kokybę [103]. Kuriant gydytojo ir paciento
santykius bendravimas tampa svarbiu arba net svarbiausiu veiksniu, tačiau atsiranda nemažai
kliūčių, kurios kliudo veiksmingai gydytojo ir paciento sąveikai, kuri leistų efektyviai
panaudoti konsultacijai skirtą laiką [21, 57]. Pavyzdžiui, tyrimas, atliktas Malaizijoje, nustatė,
kad viena dažniausių nesėkmingo bendravimo priežasčių tarp gydytojo ir paciento yra vienas
kito supratimo trūkumas [45]. Literatūroje galima rasti įvairių pavyzdžių, liudijančių šį
trūkumą. Vienas iš jų galėtų būti tai, kad skiriasi gydytojų ir pacientų požiūris į ligą.
Gydytojas, vertindamas iš savo pusės, ligą mato kaip patologinį sveikatos pokyčių procesą,
tuo tarpu pacientui liga reiškia gyvenimo pasikeitimą, įprastinės jo tėkmės sutrikdymą. Todėl,
kai pacientas susiduria su tokiu požiūriu, jis dažnai jaučiasi nesvarbus, neįdomus ir
nuvertintas [103].
Tyrimo, kurio tikslas buvo ištirti, kaip pacientai ir gydytojai supranta ligą bei kokios
iškyla kliūtys bendrojoje praktikoje valdant podagrą, nustatyta, kad nepakankamą sveikatos
priežiūrą lemia ne tik pacientų žinių stoka apie podagrą ar nenoras kreiptis į gydytoją,
nesilaikymas farmokologinio gydymo ar gydytojų žinių stoka apie geriausias praktines
rekomendacijas gydant ir valdant podagrą, tačiau taip pat ir skurdus bei menkas bendravimas
tarp gydytojo ir paciento [83]. Tai, kad viena iš gydytojo ir paciento bendravimo kliūčių yra
žemo lygio sveikatos raštingumas, yra įvardijama ir anksčiau minėtame Malaizijoje atliktame
tyrime. Šiame tyrime nustatyta, kad net 20,3 proc. tirtų pacientų suprato ne viską, apie ką
gydytojas su jais kalbėjo jų konsultacijos metu. Autoriai pateikia keletą įžvalgų ir
paaiškinimų, kokios priežastys galėjo tai nulemti. Pirmiausiai mokslininkai pastebi, kad
pacientai galėjo nesuprasti gydytojų dėl jų nekompetetingumo ir nemokėjimo suteikiant
pacientui reikiamą informaciją apie jo ligą, tai yra dėl prastų gydytojo komunikavimo įgūdžių
arba būtent dėl pačių pacientų žemo sveikatos raštingumo lygio [45].
Kita svarbi priežastis, trukdanti efektyviai išnaudoti konsultacijos laiką, yra per didelis
skaičius problemų, kurias pacientai išsako vienos konsultacijos metu [57]. Anot mokslininkų,
didelis problemų skaičius ne tik susijęs su ilgesne konsultacijų trukme [46], tačiau taip pat
apsunkina bendravimą ir gydytojo ir paciento santykius [57]. Irane 2012 metais atliktas
tyrimas atskleidė, kad miesto gyventojų konsultacijos statistiškai patikimu skirtumu buvo
ilgesnės nei kaimo teritorijoje gyvenusių pacientų konsultacijos. Tyrėjai teigia, kad tai susiję
būtent su tuo, jog miesto gyventojai konsultacijoje pateikia daugiau negu vieną sveikatos
sutrikimą ar kažkokią problemą, ir to pasekoje miesto gyventojams reikia skirti daugiau
konsultacijos laiko [24]. Pastebima ir tai, kad pacientai dažnai nepradeda pokalbio su
23
gydytoju nuo jų pagrindinės problemos – ją pacientai dažnai išsako tik pokalbio gale, tokiu
būdu gaišdami gydytojo laiką ir priversdami pratęsti bei prailginti konsultacijos trukmę [63].
Nors vienareikšmiškai teigti, jog tik pacientai kalti šioje situacijoje, negalima (nors ir
pripažįstama, kad pacientai dažnai neišsako savo pagrindinės problemos iš karto), tačiau, kaip
ir anksčiau minėjome, tai gali lemti ir blogi gydytojo konsultavimo įgūdžiai – nemokėjimas
išklausyti paciento iki galo [103]. Vis tik, tyrimai rodo, kad konsultacijos metu išsakytas
didelis problemų skaičius ne tik trukdo efektyviam gydytojo ir paciento bendravimui, bet taip
pat nėra naudingas ir pačiam pacientui. Viename tyrime, atliktame 2008 metais, įrodyta, kad
kuo daugiau pacientai pristato problemų, tuo mažesnė tikimybė, kad jie patys prisimins
konsultacijos turinį, gydytojo patarimus bei rekomendacijas [62].
1.4.2. Su sveikatos priežiūros organizavimu ir vadyba susijusios kliūtys
Šiuolaikinėje pirminės sveikatos priežiūros sistemoje yra skiriamas itin didelis
dėmesys sveikatos priežiūros paslaugų kokybei [66]. Vis tik, iki šiol yra susiduriama su
įvairiomis organizacinėmis ir vadybinėmis kliūtimis, dėl kurių kyla tam tikri nepatogumai
suteikiant bei gaunant sveikatos priežiūros paslaugas tiek gydytojams, tiek pacientams.
Profesoriaus Valiaus L. Teigimu, dėl prastos sveikatos vadybos ilgėja eilės prie gydytojų
kabinetų durų, tenka ilgai laukti planinės gydytojo konsultacijos, be to, nepakankamai
skiriama laiko pacientui [70].
2013 metų Valstybinio audito ataskaitos duomenimis, šeimos gydytojai turi per dideles
apylinkes, o pagal ministro patvirtintą normatyvą, pagal pacientų skaičių atitiko tik 43 proc.
šeimos gydytojų apylinkių. 12 proc. šeimos gydytojų apylinkių turėjo du kartus mažiau
pacientų nei numato minimalus normatyvas (mažiau nei 500 pacientų). 23 proc. – nuo 1 551
iki 2 000 aptarnaujamų pacientų skaičių, 7 proc. visų šeimos gydytojų apylinkių turėjo
daugiau nei 2 tūkst. pacientų. Taigi, gydytojų, kuriems tenka aptarnauti dideles apylinkes,
pacientams paslaugos yra sunkiai prieinamos dėl didelio pacientų skaičiaus ir dėl to
susidarančių ilgų eilių, o mažose apylinkėse – dėl nepalankaus darbo grafiko. Ataskaitoje
pabrėžiama, kad dėl didelio šeimos gydytojų darbo krūvio gali nukentėti gydytojų teikiamų
paslaugų kokybė [56]. Lietuvoje, pas šeimos gydytoją tik kas 4 vidutinio amžiaus pacientas
patenka jam paskirtu laiku [29]. Tyrimais įrodyta, kad viena iš dažniausių pacientų
nepasitenkinimą keliančių priežasčių būtent ir yra ilgas laikas, kurį tenka pralaukti prie
gydytojo kabineto durų [87]. Be to, tyrimų rezultatai rodo, kad nepasitenkinimas, kylantis dėl
24
ilgo laukimo laiko, gali lemti mažesnį pacientų norą lankytis sveikatos priežiūros įstaigoje
[8].
Pasaulyje vyraujantys išlaidų apribojimai sveikatos sistemai įtakoja vis mažiau ir
mažiau skiriamą laiką bendravimui su pacientu, taip pat vis mažiau laiko lieka įsigilinti į
bendrą paciento savijautą ar tiesiogiai su paciento nusiskundimu nesusijusius kitus sveikatos
klausimus [23]. Tačiau pastebima, kad konsultacijose skiriant dėmesio ne tik pagrindinei
paciento problemai, dėl kurios jis kreipiasi, galima tikėtis žymiai geresnių gydymo rezultatų.
Pavyzdžiui, pasak JAV atliktų tyrimų, gydytojo konsultacijose skiriant dėmesio pacientų
netinkamai elgsenai (netinkama mityba, mažas fizinis aktyvumas, alkoholio tabako vartojimas
ir t.t.) galima tikėtis mažesnio sergamumo ir mirštamumo nuo tam tikrų ligų [93, 98]. Tačiau,
pastebima, dažnai daugeliui gydytojui skirti tam dėmesio ir laiko nepavyksta dėl vyraujančios
laiko stokos konsultacijose [93]. Lietuvos Valstybinio audito ataskaitoje pastebima, kad
gydytojams konsultacijose taip pat trūksta laiko tinkamai apžiūrėti pacientą, atlikti jiems
priskirtus diagnostinius ir gydomuosius veiksmus dėl akių, ausų, nervų, ginekologinių, odos,
kitų ligų. Gydytojai, dalyvavę audito organizuojamoje apklausoje, teigė, kad pagrindinės
priežastys, lemiančios, kad šeimos gydytojai neatlieka visų Šeimos gydytojo medicinos
normoje nustatytų kompetencijų, yra būtent laiko stoka, taip pat netinkamos darbo sąlygos,
reikiamos įrangos stoka, nepakankama kvalifikacija ir įgūdžių stoka [56].
Dar viena problema, su kuria susiduria gydytojai, yra didelė jiems tenkanti
dokumentacija. Anot Prof. Valiaus L,. šiuo metu pirminės sveikatos priežiūros paslaugos
labiau orientuotos į sveikatos problemos sprendimą, o ne į sveikatos puoselėjimą ar
išsaugojimą. Šeimos gydytojai bei kiti darbuotojai apkraunami biurokratiniu darbu, dėl kurio
jie negali skirti laiko savo tiesioginei – profilaktinei ir medicininei – veiklai [70]. Tai pastebi
ir užsienio mokslininkai – straipsnio autorius Teutsch C. teigimu, efektyvus bendravimas yra
labai svarbus teikiant pacientui kokybišką sveikatos priežiūrą ir kuriant gydyto ir paciento
santykius, paremtus užuojauta ir pagarba vienas kitam, tačiau pastaruoju metu visa tai yra
paaukojama, nes konsultacijose trūksta laiko, visas dėmesys yra skiriamas ne pacientui, o
technologijoms ir įvairių dokumentų pildymui [88].
Tai, kad itin daug laiko skiriama įvairių dokumentų pildymui, patvirtina ir įvairūs
tyrimai. Pavyzdžiui, 2013 metais Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, gydytojai dokumentų
pildymui skiria net trečdalį konsultacijos laiko [84]. Panašios tendencijos vyrauja ir
Valstybinėje audito ataskaitoje apie šeimos gydytojų veiklą. Ataskaitoje teigiama, kad šeimos
gydytojas net apie 22 proc. savo darbo laiko skiria darbams, kuriems nebūtina gydytojo
25
kompetencija, pavyzdžiui: įvairioms statistinėms formoms, pažymoms ir pažymėjimams
pildyti, kompensuojamų vaistų pratęsimui ir pan. [56].
Tai, kad dokumentų pildymas apsunkina sąlygas suteikti kokybiškas paslaugas
pacientams, pastebi ir užsienio tyrėjai. JAV 2012 metais atliktame tyrime, kuriame dalyvavo
1515 stažuotojai, įvardinama, kad dokumentacija turi neigiamos įtakos bendravimui.
Dokumentacijos pildymas, anot respondentų, yra labai sudėtingas, jos yra labai daug ir ji
atima daug laiko, kurį galima būtų skirti pacientams [16].
Dokumentų pildymas apsunkina ne tik bendravimą su pacientais, tačiau yra ir viena iš
gydytojams stresą keliančių priežasčių. 2011 metais atliktame tyrime taip pat JAV, kuriame
dalyvavo 2069 gydytojai, nustatyta, kad svarbiausios iš su darbu susijusių priežasčių,
sukeliančių gydytojams stresą ar ,,perdegimą”, yra būtent dokumentų bei kitų popierių
pildymas bei ilgos darbo valandos. Iš viso 87 proc. respondentų jautė vidutinio lygio ar didelį
stresą ar jautėsi ,,perdegę’’ (vertinama buvo pagal Likerto skalę). Tyrime pastebima, kad dėl
jaučiamo streso mažėja gydytojų pasitenkinimas darbu, mažėja produktyvumas, didėja
konfliktų skaičius darbe ir namie, atsiranda bloga nuotaika, pyktis ir irzlumas, bendras
nuovargis, miego stoka, padidėja rizika pacientų saugumui, atsiranda didesnė tikimybė
atsirasti gydytojo klaidoms darbe ir t.t. [12].
Taigi, galima teigti, kad veiksmingai išnaudoti gydytojo konsultacijos laiką gali
trukdyti prasti gydytojo konsultavimo ir komunikavimo įgūdžiai, paciento neišprusimas bei
mažas informuotumas, taip pat netinkamas sveikatos priežiūros organizavimas ir vadyba, dėl
kurios atsiranda laiko stoka bendravimui su pacientu bei didelis gydytojų apkrovimas jų
kompetencijos nereikalaujančiais darbais.
1.5. GYDYTOJŲ KONSULTACIJŲ LAIKO OPTIMIZAVIMO GALIMYBĖS
1.5.1. Gydytojų konsultacijų laiko optimizavimo galimybės, susijusios su gydytojo ir paciento bendravimu
Siekiant efektyviai išnaudoti konsultacijos laiką reikia neužmiršti nuolatos tobulinti
gydytojų komunikavimo įgūdžius [50]. Šie įgūdžiai nėra pilnavertiškai suformuojami baigus
medicinos mokyklą ar medicinos rezidentūrą, daugelis gydytojų, iš viso nėra specialiai
išmokyti, kaip bendrauti su pacientu ar kaip tinkamai išklausyti ir informuoti pacientą [92,
103]. Todėl, siekiant pacientams suteikti veiksmingą sveikatos priežiūrą, reikia ne tik
pripažinti gerų bendravimo įgūdžių svarbą, tačiau taip pat ir kiekvienas gydytojas privalo
26
objektyviai įvertinti savo komunikavimo gebėjimus ir aktyviai siekti juos pagerinti [4].
Pastebimos šios dažniausios gydytojų bendravimo įgūdžių spragos:
• Netinkamas paciento sutikimas ir prisistatymas bei nesugebėjimas tinkamai
paaiškinti pacientui savo veiksmus.
• Nesugebėjimas pasinaudoti informacija, kurią suteikia pacientas, ypač susijusią su
paciento nerimo priežastimis bei jo lūkesčiais.
• Nesugebėjimas tinkamai pateikti informaciją apie paciento diagnozę, gydymą,
prognozes.
• Nesugebėjimas išklausyti paciento iki galo.
• Nesugebėjimas sudaryti pacientui sąlygų paklausti bei tinkamai jam atsakyti.
• Neverbalinio bendravimo įgūdžių stoka (neparodomas pakankamas jautrumas,
rūpestingumas paciento siunčiamiems verbaliniams ir neverbaliniams ženklams)
[103].
Taigi, efektyviai konsultacijos laiką galima išnaudoti kuriant gerus santykius tarp
gydytojo ir paciento bei gerinant gydytojo bendravimo įgūdžius, tai yra, ir įdėmiai klausytis
paciento, aiškiai kalbėtis su pacientu, pastiprinti ir paskatinti jį kalbėti toliau, bendrauti su
pacientu empatiškai ir pan. [63, 103].
Konsultacijai skiriamo laiko tinkamą panaudojimą kartais apsunkina ir pacieno
elgesys. JAV buvo atliktas tyrimas, kuriuo buvo nustatytos savybės, labiausiai erzinančios
gydytoją paciento konsultacijos metu:
• Nepasitikėjimas gydytoju ar prieštaravimas jam;
• Pateikimas per daug problemų vienos konsultacijos metu;
• Perspaustas sielvartavimas dėl savo problemos;
• Nesilaikymas gydytojo nurodymų;
• Per daug reikalaujantys ir kontroliuoti mėgstantys pacientai [52].
Taigi, siekiant palengvinti ne tik gydytojo darbą, bet ir užtikrinti geresnę aptarnavimo
kokybę bei norint išvengti nepageidaujamo pacientų elgesio konsultacijos metu, reikia šviesti
ir mokyti pacientus konsultacijose konstruktyviai bendrauti [103].
1.5.2. Gydytojų konsultacijų laiko optimizavimo galimybės, susijusios su sveikatos priežiūros organizavimu ir vadyba
Lietuvos sveikatos sistemos 2011-2020 metų plėtros matmenyse jau nurodoma, kad
didelę sveikatos priežiūros specialistų darbo dalį užima veikla, kuri nėra tiesiogiai susijusi su
27
sveikatos priežiūros paslaugų teikimu. Teigiama, kad daug laiko sugaištama formalumams ir
medicininiams dokumentams pildyti, todėl mažiau laiko skiriama pacientams ir ligų
prevencijai, diagnostikai ir gydymui. Įvairių dokumentų pildymas ne tik nepagrįstai didina
sveikatos priežiūros paslaugų sąnaudas, bet ir mažina sveikatos priežiūros įstaigų darbo
efektyvumą. Dėl to Lietuvos sveikatos sistemos 2011-2020 metų plėtros matmenyse jau
numatoma sukurti pirminės sveikatos priežiūros veiklos integracijos bandomąjį modelį,
naudojant „atvejo vadybos“ principą, ir taip mažinti gydytojų apkrovimą įvairių popierių
pildymu [54].
Įgyvendinant metmenyse pateiktas nuostatas, 2011 m. Vilniaus miesto VšĮ Centro
poliklinikoje buvo pradėtas taikyti pilotinis atvejo vadybos modelis. Tyrimo metu į šeimos
gydytojo ir slaugytojo komandą buvo integruotas konkrečias funkcijas atliekantis asistentas
(atvejo vadybininkas) [84]. Pagrindinės atvejo vadybininko funkcijos klinikoje buvo:
informuoti pacientus apie vykdomas valstybines prevencines programas, teikiamas paslaugas
ir įkainius, registruoti pacientus pas gydytojus, tikrinti, pildyti paciento kontaktinius
duomenis, analizuoti greitosios medicinos pagalbos ataskaitas ir kviesti pacientus pas
gydytoją po greitosios medicininės pagalbos vizitų, tikrinti pacientų draustumą, konsultuoti
privalomojo sveikatos draudimo klausimais bei bendradarbiauti su kitais asmens sveikatos
priežiūros komandos nariais [85].
Atlikus tyrimą buvo teigiama, kad atvejo vadybininkas pateisina pacientų lūkesčius.
Buvo pastebėtas didesnis moterų dalyvavimas gimdos kaklelio prevencinėje programoje,
didesnis pacientų informuotumas. Taip pat teigiama, kad bendraudami su pacientais ir
pirminės asmens sveikatos priežiūros komanda (slaugytojais, gydytojais), asistentai gerina
paslaugų prieinamumą, tęstinumą bei prisideda išsaugant gyventojų sveikatą. Patys pacientai
taip pat teigiamai įvertino asistentų darbą [85]. Taigi, pagal šio tyrimo duomenis, atvejo
vadybos modelis bei jo tinkamas pritaikymas mūsų sveikatos sistemoje galėtų padėti išspręsti
daugelį su gydytojų krūviu susijusių problemų.
2013 metų Valstybinėje audito ataskaitoje taip pat teigiama, kad pavedus kai kurias
tiesiogiai su ligų diagnostika ir gydymu nesusijusias šeimos gydytojų funkcijas kitiems
gydymo įstaigoje dirbantiems asmenims, pavyzdžiui, vadybininkams, administratoriams,
šeimos gydytojai turėtų žymiai daugiau laiko darbui pagal savo kompetenciją ir dirbtų
efektyviau, taip pat galėtų daugiau laiko skirti gydomajam profilaktiniam darbui [56].
Projekto ,,Pacientų ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų apklausos atlikimas ir analizės
parengimas" ataskaitoje taip pat teigiama, kad sklandžiam darbo užtikrinimui būtina pilnai
28
suformuoti šeimos gydytojo komandą, praplečiant ją slaugos ir socialinių paslaugų
darbuotojais ir perkeliant dalį funkcijų jiems [29].
Siekiant suteikti kokybiškas paslaugas, pacientams būtina vykdyti ir organizacines
inovacijas – diegiant elektronines sveikatos paslaugas [29]. Elektroninė duomenų suvedimo
sistema turi itin daug teigiamų savybių – tai ir laiko bei pinigų taupymas (žmogiškiesiams
ištekliams, popieriui ir pan.), ir lengviau dalintis paciento informacija su kitais specialistais,
be to, naudojantis elektronine duomenų suvedimo sistema galima skirti daugiau dėmesio
pacientui, nes nereikia pildyti įvairių dokumentų ir t.t. [90]. Vis tik, iki šiol Lietuvoje ši
duomenų sistema nėra pakankamai išsivysčiusi. Tačiau norint mažinti dokumentacijos
pildymo krūvį PSP grandies darbuotojams bei informacijos perdavimo iš vienų specialistų
kitiems mastus ir kokybę, neabejojama, yra svarbu diegti elektroninės sveikatos paslaugas
[29].
Žvelgiant į laiko stoką konsultacijoje, mokslininkų manymu, vienas iš būdų
optimizuoti konsultacijų laiką bei mažinti sveikatos priežiūros įstaigoje susidarančias eiles yra
šeimos gydytojo apylinkės sudarymo normatyvo pokyčiai. Teigiama, jog jei apylinkės
normatyvas būtų nustatytas ne tik pagal pacientų skaičių pagal jų amžių, tačiau ir pagal kitus
kriterijus, pavyzdžiui, atstumą iki gydymo įstaigos, galimybę ją pasiekti visuomeniniu
transportu, tada šeimos gydytojo paslaugos būtų lengviau prieinamos, nes pacientams
nereikėtų tiek ilgai laukti eilėse – tiek norint patekti pas gydytoją, tiek pačioje sveikatos
priežiūros įstaigoje laukiant vizito [56].
Taigi apibendrinant šį skyrelį galima teigti, kad norint, jog konsultacijose laikas būtų
išnaudojamas kuo efektyviau, reikia ne tik gilinti gydytojų komunikavimo ir konsultavimo
įgūdžius, bet taip pat šviesti ir mokyti pacientus, kaip bendrauti konsultacijose norint gauti
kuo kokybiškesnes paslaugas. Sveikatos priežiūros organizavimo ir vadybos lygmenyje
svarbu ne tik mažinti dokumentacijos krūvį, tenkantį šeimos gydytojams, perduodant jį
kitiems specialistams, bet taip pat svarbu tobulinti ir diegti elektroninę sveikatos sistemą bei
mažinti pacientų srautus ir eiles gydymo įstaigose tobulinant pacientų apylinkių sudarymo
normatyvus.
29
TYRIMO METODOLOGIJA
1.6. TYRIMO METODIKA IR DALYVIAI
Tyrimo metodika
Siekiant atskleisti temą ,,Šeimos gydytojų ir pacientų požiūris į gydytojo konsultacijos
tikslus ir pacientui skirto laiko panaudojimą’’ buvo pasirinkta kokybinio tyrimo metodologija.
Ši metodologija labiausiai tiko išsamiai temos analizei, nes kokybinio tyrimo dėka galima
analizuoti žmonių patirtį, nuomones, jausmus, jis padeda suvokti, kodėl tam tikrose
situacijose žmonės elgiasi vienaip ar kitaip. Šis tyrimo metodas leidžia atsakyti į klausimus:
kodėl? Kaip? Kokiu būdu? [43]. O tam, kad ištirti gydytojų ir pacientų požiūrį į gydytojo
konsultacijos tikslus ir pacientui skirto laiko panaudojimą, būtent ir reikalingi platūs, išsamūs,
žodžiais išreikšti tiek gydytojų, tiek pacientų požiūriai. Būtent dėl to, kad šis metodas leidžia
išsamiai atskleisti nagrinėjamą temą, nes leidžia pažvelgti iš arčiau į gydytojų konsultacijas
tiek gydytojo, tiek pacientų požiūriu, buvo pasirinkta kokybinio tyrimo metodologija.
Tyrimo dalyviai
Tyrime dalyvavo Lietuvos sveikatos mokslų universitetinės ligoninės Kauno klinikų
šeimos medicinos klinikoje dirbantys šeimos gydytojai bei šios klinikos pacientai.
Kokybiniuose tyrimuose dažniausiai yra taikoma netikimybinės atrankos strategijos [68]. Šią
strategijų grupę pasirinkome ir mes, o atsižvelgdami į tyrimo tikslą ir išsikeltus uždavinius
pasirinkome tikslinę atrankos strategiją. Pacientams buvo taikoma tikslinė atrankos strategija,
nes ji leido formuoti tyrimo dalyvių grupę atsižvelgiant į specifinius tyrimo tikslus [43]. Šiuo
atveju buvo apklausiami tik vidutinio darbingo amžiaus pacientai (35 – 60 metų amžiaus).
Taip pat ši strategija buvo taikoma ir apklausiant gydytojus, nes buvo pasirenkami tik šeimos
gydytojai, dirbantys klinikoje.
Iš viso buvo apklausti 9 pacientai bei 4 šeimos gydytojai. Kokybinio tyrimo imties
dydis buvo sudaromas remiantis ,,prisotinimo” principu, t.y. interviu buvo renkami tol, kol
renkama informacija pradėjo kartotis [96]. Į galutinę tyrimo analizę buvo įtraukti 9 pacientų ir
4 šeimos gydytojų interviu. Siekiant užtikrinti tyrime dalyvavusių pacientų ir gydytojų
konfidencialumą, tiek gydytojų, tiek pacientų vardai nebus minimi ir bus užkoduoti (pvz.:
gydytojas1, pacientas1 ir t.t.). Tyrime dalyvavusių dalyvių demografiniai duomenys pateikti 1
(gydytojų) ir 2 (pacientų) lentelėse.
30
1 lentelė. Tyrime dalyvavusių šeimos gydytojų charakteristikos Nr. Tyrimo
dalyviai Lytis Amžius Praktinio
darbo patirtis (metais)
Aptarnaujamų pacientų skaičius
1 Gydytojas 1 Vyras 34 7 ~1600
2 Gydytojas 2 Moteris 44 10 ~2000
3 Gydytojas 3 Moteris 60 17 ~2200
4 Gydytojas 4 Moteris 38 10 ~500
2 lentelė. Tyrime dalyvavusių pacientų charakteristikos Nr. Tyrimo dalyviai Lytis Amžius
1 Pacientas 1 Moteris 59
2 Pacientas 2 Moteris 48
3 Pacientas 3 Moteris 37
4 Pacientas 4 Moteris 56
5 Pacientas 5 Moteris 43
6 Pacientas 6 Vyras 56
7 Pacientas 7 Moteris 58
8 Pacientas 8 Vyras 59
9 Pacientas 9 Moteris 42
Tyrimo duomenų rinkimo metodas
Atliekant tyrimą buvo pasirinkta duomenis rinkti naudojant pusiau struktūruoto
interviu metodą. Tam, kad neiškreipti tiriamųjų pateiktos informacijos, visi atlikti interviu,
gavus žodinį sutikimą, buvo įrašomi į diktofoną. Ruošiantis pradėti tyrimą, buvo parengtos
interviu klausimų grupės. Jos buvo parengtos remiantis ir analizuojant įvairią literatūrą [103].
Taip pat pokalbio metu buvo užduodami papildomi klausimai siekiant surinkti kuo daugiau ir
gilesnės informacijos. O tam, kad pokalbis vyktų sklandžiau, lengviau ir nebūtų jaučiama
pernelyg didelė įtampa interviu metu, pateikiamų klausimų eiliškumas kito priklausomai nuo
situacijos.
31
1.7. TYRIMO EIGA
Tyrimo duomenys buvo renkami 2013 metų lapkričio – 2014 metų balandžio
mėnesiais. Pilotinis tyrimas buvo atliktas 2013 metų lapkričio mėnesį.
Pacientai buvo apklausinėjami šeimos klinikos laukiamajame, kuriame jie buvo
užkalbinami, kai laukė eilėje pas savo šeimos gydytoją. Interviu laikas ir vieta buvo iš anksto
suderinami su šeimos gydytojais. Visi interviu su sutikusiais dalyvauti tyrime šeimos
gydytojais šeimos klinikoje buvo atliekami uždaroje ir ramioje patalpoje. Prieš pokalbio
pradžią buvo siekiama sukurti jaukią, draugišką atmosferą.
Tyrimas buvo atliekamas remiantis etikos principais. Tam, kad jų nepažeisti, LSMU
šeimos klinikos vadovas buvo iš anksto supažindinamas su tyrimu, jo tikslais, planuojamomis
klausimų grupėmis. Buvo gautas klinikos vadovo raštiškas sutikimas, leidžiantis tyrėjai atlikti
tyrimą. Taip pat buvo gautas ir LSMU bioetikos centro leidimas (priedas nr. 1). Visi tiriamieji
turėjo teisę laisvai apsispręsti, ar jie nori ir sutinka dalyvauti tyrime. Tiek gydytojai, tiek
pacientai iš pradžių buvo supažindinami su tyrimo tikslais, rezultatų nauda ir jų tolimesniu
panaudojimu. Visi tyrimo dalyviai buvo informuoti apie pokalbio įrašymą į diktofoną, ir iš
visų tiriamųjų buvo gautas žodinis sutikimas. Tyrimo dalyviams buvo palikta teisė paprašyti
sustabdyti diktofoną ar praleisti klausimą.
Interviu buvo pradedamas prisistatant ir trumpai dar kartą aptariant tyrimo tikslus ir jo
siekius. Vėliau sekė bendro pobūdžio klausimai, kuriais buvo siekiama surinkti demografinius
tyrimo dalyvių duomenis. Iškart po jų sekė klausimai, susiję su apsilankymu pirminės
sveikatos priežiūros įstaigoje, kuriais siekėme išsiaiškinti, kaip dažnai, dėl kokių pagrindinių
priežasčių ir maždaug kiek užtrunka viena gydytojo konsultacija tiek gydytojo, tiek paciento
požiūriu. Šių klausimų grupe siekėme palaipsniui pereiti prie pagrindinių išsikeltą tikslą ir
uždavinius atskleidžiančių klausimų – tokių kaip klausimai, susiję su gydytojų ir pacientų
požiūriu į medicininės konsultacijos tikslus. Šia klausimų grupe siekėme ne tik išsiaiškinti
pagrindinius gydytojo ir paciento regimus konsultacijos tikslus, bet taip pat ir sužinoti, kiek
dažniausiai klausimų aptariama konsultacijos metu. Taip pat, ar visus juos pavyksta aptarti, ir
t.t. Vėliau sekė klausimų grupė, susijusi su konsultacijos laiko panaudojimu. Šia klausimų
grupe taip pat norėjome išsiaiškinti ar, tiek gydytojo, tiek paciento požiūriu, gydytojas
neapkraunamas darbu, kurio jis neturėtų atlikti. Taipogi, kaip turėtų vykti gydytojo
konsultacija, kiek ji turėtų trukti ir t.t. Interviu metu tyrėja stengėsi išlikti nešališka tiek
pacientų, tiek gydytojų išreikštiems požiūriams ir vertybėms (klausimų grupės gydytojams
pateiktos 2 priede, pacientams – 3 priede).
32
Vieno interviu vidutinė trukmė buvo 20 – 30 minučių. Norint užtikrinti gautų duomenų
patikimumą, interviu metu buvo ne tik klausomasi, bet ir stebima (pasižymint užrašuose)
dalyvių neverbalinė kalba. Įrašytas pokalbis vėliau buvo transkribuojamas kompiuteryje
neredaguota tyrėjos ir tiriamųjų kalba.
Tyrimo metu buvo konsultuojamasi su darbo vadove dėl interviu vykdymo proceso,
tad tyrimo eiga buvo nuolatos tobulinama tam, kad būtų išgauta kuo daugiau ir kuo
naudingesnės informacijos, padedančios kuo detaliau išanalizuoti pasirinktą temą.
1.8. TYRIMO DUOMENŲ ANALIZĖ
Teminė analizė yra plačiai naudojamas kokybinės analizės metodas psichologijoje. Šis
metodas skirtas atpažinti, analizuoti ir išgryninti pagrindines surinktų tyrimo duomenų temas
[7]. Todėl viena iš teminės analizės pagrindinių užduočių yra nustatyti tam tikrą skaičių temų,
kurios pakankamai atspindėtų surinktus duomenis [36].
Vienas teminės analizės privalumų yra metodo lankstumas [7]. Be to, kadangi teminė
analizė nėra taip priklausoma nuo specializuotos teorijos kaip kiti tyrimo metodai – tokie kaip
diskurso ar pokalbio analizės, – ši analizė paranki pradedantiesiems, neturintiems daug
patirties atliekant kokybinių tyrimų analizes. Taip pat, anot Howitt ir kitų knygos autorių,
atliekant teminę analizę yra labai svarbu, kad tyrėjas būtų įsigilinęs ir gerai susipažinęs su
surinktais tyrimo duomenimis. Todėl rekomenduojama, kad teminę analizę atliekantys
asmenys būtų patys atlikę interviu bei perrašę surinktus duomenis, siekiant, kad analizė būtų
išsamesnė bei pasižyminti gilesnėmis įžvalgomis [36].
Atliekant teminę duomenų analizę buvo vadovaujamasi V. Braun ir V. Klarke (2006)
straipsnyje pateiktu teminės analizės atlikimo vadovu bei kita literatūra, kurioje išsamiai
aprašomas duomenų kodavimas ir analizė.
Duomenų analizės eiga
Teminė analizė nėra linijinis procesas, kuris leistų pereiti iš vieno duomenų analizės
etapo į kitą. Tai procesas, kurio metu mes judėjome pirmyn atgal tiek kartų, kiek mums
reikėjo per visą rašymo ir duomenų analizės laiką [7]. Tačiau siekiant užtikrinti duomenų
analizės nuoseklumą tyrimo analizė buvo atlikta tokiais etapais:
1. Žodinės informacijos perrašymas rašytine kalba
Interviu metodu gauti pokalbių įrašai buvo transkribuojami autentiška kalba, o vėliau
dar kartą perklausyti dėl duomenų tikslumo užtikrinimo ir gilesnio susipažinimo su gauta
33
medžiaga. Tyrime dalyvavusių dalyvių vardai ir pavardės buvo užkoduotos ir pakeistos į
„Gydytojas 1“, „Pacientas 1“ ir pan. Analizei naudojami jau perrašyti pokalbiai.
2. Pirminių kodų sukūrimas
Šiame etape išskyrėme pirminius kodus (prasminius vienetus ir jų kategorijos pateiktos
3 – 7 prieduose). Pirmiausia, pradėjus analizuoti tyrimo duomenis, buvo įdėmiai skaitomi
atlikti interviu ir pasižymimos informatyvios, įdomios bei naudingos įžvalgos, kurias būtų
galima toliau plėtoti. Buvo stengiamasi pažymėti kuo daugiau net ir prieštaraujančių vienas
kitam duomenų tam, kad nebūtų praleista svarbi informacija.
3. Temų ieškojimas
Šiame etape kodus, kuriuos išskyrėme anksčiau, analizavome, jungėme į visą
apimančias temas, kūrėme temų pavadinimus. Šiame etape išryškėjo temos, kurios yra
tinkamos tolimesnei analizei, o kurios ne, dėl informaciją patvirtinančių duomenų
nepakankamumo ar kitų priežasčių.
4. Temų peržiūra
Trečiame etape išskirtas temas tikrinome peržiūrėdami, ar jos nesikartoja tarpusavyj ir
ar tikrai atitinka išskirtus kodus. Stengėmės, kad mūsų temos sudarytų nuoseklų modelį, todėl
kai kurias temas sujungėme, o kai kurias išskaidėme į naujas. Radus netinkamus temai kodus,
dar kartą jas analizavome, keitėme pavadinimus arba kūrėme naujas temas. Šiame etape
sudarėme ,,temų žemėlapį”, kuriame pavaizduotos pagrindinės išskirtos temos bei jų kodai.
Taigi, šiame etape išryškėjo temos, kurios yra tinkamos tolimesnei duomenų analizei.
5. Temų apibrėžimas
Šiame etape toliau tobulinome temas, analizavome kiekvienos temos prasmę ir esmę.
Siekėme, kad temos nebūtų pernelyg įvairios ir sudėtingos, todėl kiekvienai temai rašėme
apibendrinimą, kad nebūtų sutampančių temų, taip pat tikrinome, ar temos tikrai sutampa su
mūsų išsikeltais tikslais ir uždaviniais.
6. Tyrimo rezultatų aprašymas
Šiame etape siekėme atsakyti į tyrimo pradžioje išsikeltus tikslus ir uždavinius.
Pateikėme temas ir jas nuodugniai aprašėme į glaustą ir rišlų tekstą, pagrįstą tyrimo dalyvių
citatomis.
34
1.9. TYRIMO REZULTATŲ PATIKIMUMO UŽTIKRINIMAS
Atliekant tyrimą buvo svarbu užtikrinti jo patikimumą bei validumą. Tyrimo kokybė
buvo vertinama remiantis šiais Lincoln Y. E. ir Guba E. G. aprašytais kriterijais: tikėtinumas,
perkeliamumas, patikimumas ir prisitaikomumas [20].
Tikėtinumas. Šis kriterijus įvertina, ar gauti tyrimo rezultatai yra teisingi bei
atspindintys surinktus duomenis. Todėl, rinkdamasi duomenų analizės metodą bei rengdama
interviu klausimus, tyrėja konsultavosi su patirties kokybiniuose tyrimuose turinčia
psichologe.
Perkialiamumas. Šis kriterijus įvertina, ar tyrimo rezultatai yra plačiai pritaikomi
kitose situacijose. Todėl tyrėja išsamiai apžvelgė įvairią literatūrą, susijusią su tyrinėjama
tema, o tyrimo metu gautus rezultatus siejo su kitų tyrėjų rezultatais, teorijomis.
Patikimumas. Patikimumas įvertina, ar tyrimo procesas yra logiškas, suprantamas ir
aiškiai aprašytas. Patikimumo užtikrinimui išsamiai aprašėme tyrimo dalyvių atranką, interviu
proceso bei duomenų analizės atlikimą. Taip pat tyrėja reguliariai tobulino kokybinio tyrimo
darbo įgūdžius, konsultuodamasi su įvairiais profesionalais, turinčiais nemažai patirties
kokybiniuose tyrimuose, bei skaitydama įvairią akademinę literatūrą. Tačiau, verta pastebėti,
šio tyrimo patikimumui gali turėti įtakos maža tyrėjos kokybinių tyrimų atlikimo patirtis.
Prisitaikomumas. Šis kriterijus įvertina ar tyrimas nėra paveiktas tyrėjo išankstiniais
asmeniniais nusistatymais ir ar įmanoma kitam tyrėjui pakartojus tokį patį tyrimą gauti
panašius rezultatus. Todėl tyrėja, atlikdama interviu, skyrė didelį dėmesį kontakto su tyrimo
dalyviais užmezgimui, stengėsi būti neutrali, įsiklausyti ir išklausyti tyrimo dalyvius iki galo.
Tačiau ne visi tyrimo dalyviai atvirai ir noriai dalijosi savo patirtimi konsultacijose. Buvo
pastebėta, kad kai kurie dalyviai bijojo atskleisti savo neigiamą patirtį vedant konsultaciją ar
joje dalyvaujant kaip pacientams.
35
TYRIMO REZULTATAI IR APTARIMAS
1.10. GYDYTOJŲ IR PACIENTŲ POŽIŪRIS Į MEDICININĖS KONSULTACIJOS TIKSLUS
Kreipdamiesi medicininės konsultacijos pacientai turi savus lūkesčius. Gydytojai, taip
pat turi savitą požiūrį į tai, ką jie turi padaryti konsultacijos metu ir kaip suteikti pacientui
kokybiškas paslaugas. Labai svarbu įvertinti ar gydytojų ir pacientų lūkesčiai yra panašūs, nes
tai gali turėti reikšmės tiek konsultacijos laiko panaudojimui, tiek ir paslaugų kokybės
vertinimui. Siekdami išsiaiškinti kaip vertina medicininės konsultacijos tikslus gydytojai,
interviu metu jiems uždavėme šį klausimą. Analizuojant gydytojų pasisakymus išryškėjo
viena pagrindinė tema, kurią detaliau aptarsime.
1 tema: Suteikti pagalbą pacientui
Interviu metu gydytojai minėjo, jog visų pirmiausia vienas iš jų tikslų yra suteikti
pagalbą atvykusiam pacientui. Ši tema atsispindėjo tokiuose pasisakymuose:
,,Kuo aš jam galėčiau padėti, ką , nu išsiaiškinti kuo aš tam pacientui galėčiau padėti”
(G3).
,,Padėti žmogui”(G1).
Gydytojui teikiant pacientui pagalbą yra taip pat svarbu:
a) Sužinoti paciento atvykimo į sveikatos priežiūros įstaigą priežastis
,,Išsiaiškinti atvykimo priežastį, dėl ko pacientas atvyko” (G2).
,,Išsiaiškinti problemą, kas jį vargina” (G3).
,,Išsiaiškinti pirmiausiai priežastį dėl ko jis atvyko” (G4).
b) Išsiaiškinti pacientų lūkesčius
Gydytojams svarbu sužinoti ko pacientai iš jų tikisi bei ką jie nori iš jo gauti.
,,Sužinoti ko jis iš manęs pageidautų, ką norėtų sužinoti, ką norėtų gauti” (G3).
c) Aptarti pacientų profilaktiką
,,Kiek įmanoma apibėgam ir profilaktinę tą pusę’’(G4).
d)Kontroliuoti lėtines pacientų ligas
,,Antras dalykas (susimąsto) kaip sakyt, visada mes nepamirštam ir sveikatos lėtinės
ligos priežiūros” (G4).
e)Aptarti psichosocialines paciento problemas
,,Jeigu reikia dar psichosocialiniai, jeigu žinai kažkokie ten nu su tuo žmogum (nutyla)
susiję problemos, tai dar ir tą aptarti” (G4).
36
Šios temos atspindi esminius medicininės konsultacijos tikslus. Tokių patvirtinimų
galime rasti ir vadovėliuose [73]. Tokie gydytojų tikslai yra natūralūs, nes gydytojai yra
mokomi kaip jie turi vykdyti konsultaciją ir kokius tikslus įgyvendinti jos metu.
Pacientų įvardinti pagrindiniai tikslai gydytojo konsultacijose
Atliekant tyrimą taip pat buvo svarbu sužinoti, kaip medicininės konsultacijos tikslus
supranta pacientai. Skirtingai nei gydytojai, dauguma pacientų neturi medicininio išsilavinimo
ir specialiai nėra to mokęsi ar studijavę. Analizuojant pacientų pasisakymus išryškėjo šios trys
pagrindinės temos:
1 tema: Sužinoti diagnozę
Pacientams svarbu nustatyti simptomų priežastis ir sužinoti kas jam atsitiko.
,,Išsiaiškinti kažką dėl ko aš nuėjau, dėl tų negalavimų:” (P7).
,,Na, kad iš pradžių diagnozuotų kas man yra” (P4).
,,Išsiaiškinti viską (nutyla) kas ten blogai” (nutyla) (P3).
2 tema: Gauti patarimus
,,Gauti patarimus ką man daryti, kaip elgtis toliau, ar čia rimta, ar nerimta, tiesiog
konsultacija” (P3).
3 tema: Gauti gydymą ir pagalbą įveikiant ligą
,,O paskui gydytų nu, kad išrašytų vaistų, kad galėčiau pasveikti kuo greičiau” (P4).
,,Kad (susimąsto) man padėtų, kad man po to būtų, nu kaip čia pasakyti, kaip ta
sveikata, vis, kad, na į gerą pusę eitų (nusišypso)” (G8).
,,Kad padėtų kuo greičiau pasveikti” (P4).
Tyrimo analizės metu buvo atskleista, kad iš esmės gydytojų ir pacientų tikslai yra
panašūs, tačiau matyti, jog gydytojų tikslai konsultuojant pacientą yra žymiai platesni ir
orientuoti į pacientą kaip į visumą, o ne tik į diagnozės nustatymą. Apskritai, gydytojai,
konsultuojant pacientą kelia žymiai daugiau tikslų nei jų išsikelia pacientai. Tai gali lemti
gydytojų teorinės ir praktinės žinios apie konsultacijos pagrindinius tikslus, uždavinius,
kuriuos jie turi išspręsti konsultuojant pacientą tam, kad suteikti kokybiškas paslaugas. Tuo
tarpu pacientams svarbiau gauti momentinę, konkrečią pagalbą, kuri padėtų išspręsti ūmią ar
lėtinę pacientui iškilusią ar atsinaujinusią problemą. Medicininės konsultacijos tikslai
gydytojo ir paciento požiūriu pavaizduoti schemoje 1 pav.
37
1 pav. Gydytojų ir pacientų požiūris į medicininės konsultacijos tikslus
38
1.11. PACIENTŲ IR GYDYTOJŲ LŪKESČIAI SUSIJĘ SU PACIENTŲ IR GYDYTOJŲ ELGESIU
Tiek gydytojai, tiek pacientai vienas kito atžvilgiu turi tam tikrų lūkesčių. Labai
svarbu atskleisti abiejų pusių lūkesčius susijusius su jų tarpusavio elgesiu vienas kito
atžvilgiu, nes netenkinami vienos ar kitos pusės lūkesčiai gali būti susiję su neveiksmingu
laiko panaudojimu konsultacijose taip pat prastesniais klinikiniais rezultatais ar mažesniu
pasitenkinimu atliekamu darbu [49, 94, 100].
Su pacientų elgesiu konsultacijos metu siejami gydytojų lūkesčiai
Analizuojant gydytojų duomenis atsiskleidė trys pagrindinės jų lūkesčių siejamų su
pacientų elgesiu temos. Jas pasistengsime aptarti plačiau.
1 tema: Lūkesčiai susiję su pasitikėjimu gydytoju
Tam, kad vystytųsi veiksmingi tarpusavio santykiai pacientai taip pat turi įdėti nemažą
indėlį puoselėjant juos. Jie turi neužmiršti rodyti pagarbą, pasitikėjimą savo gydytojui [37].
Tačiau mūsų tyrimo analizės metu atsiskleidė, kad gydytojai stokoja pacientų pasitikėjimo.
Gydytojai, teikiantys konsultacijas pacientams, pasigenda:
a) Patarimų paisymo
,,Jinai (lėtinė liga) galėtų būti kontroliuojama pačio paciento jeigu jisai labiau kaip
sakyt (nutyla) klausytųsi patarimų (nusišypso) daktarų ir ką daryt ekstra atveju” (G4).
,,Gerai būtų, kad ir pacientas daugiau klausytųsi ką daktaras pasako” (G2).
Manome, kad kai pacientai nepasitiki ir neklauso gydytojų patarimų, gydytojas
jaučiasi negalintis įtakoti paciento sveikimo proceso, todėl jie gali jaustis nuvertinti kaip
specialistai.
b) Netrukdymo dirbti
Atlikta tyrimo analizė parodė, kad kai kurie pacientai gydytojams nurodinėja ką
pastarieji turėtų daryti, kokius siuntimus parašyti ir pan., tačiau gydytojai norėtų, jog pacientai
konsultacijose nekeltų nepagrįstų prašymų ir reikalavimų.
,,Aš norėčiau, kad aš galėčiau pati užbaigti tą konsultaciją, su tuo pacientu, kad jo
nieko , niekas man nediktuotų, kad siųskit mane ten, siųskit ten” (G3).
,,Kad nekeltų reikalavimų visokių (nutyla) išrašyti nebūtus siuntimus, nebūtus vaistus,
reabilitacijų prašymai” (G4).
39
Galimai, šie gydytojų lūkesčiai susiję su tuo, jog gydytojai nori būti įvertinti kaip
specialistai, nori, kad pacientai pasitikėtų jų kompetencija, profesionalumu, ir tuo pačiu
savirealizuoti save ir nuo to jausti pasitenkinimą atliekamu darbu.
,,Labai būna smagu, kai kai nu kai tu tą problemą išsprendi su pacientu ir niekur jo
nereikia siųsti, išsiaiškini ir ir ir gydymą paskiri ir ištyrimą, ir vaistus, vat tokių norėtųsi,
tokių, kad tu nu, įsigilintum ir nu taip įdomiau, nu susigalvojo, nu nieko nebereikia galvoti, tik
man rašyt ir viskas, o tada galvoji kaip pritaikyt tą diagnozę prie to paciento, kaip pritaikyt,
ką parašyti (šypteli)” (G3).
Apibendrinant šią temą galima teigti, kad pacientų nepasitikėjimas gydytoju itin
apsunkina konsultacijas ir galimybę efektyviai išnaudoti jai skiriamą laiką. Šeimos
gydytojams neretai tenka įrodinėti pacientams, kad pacientui nebūtina dėl tam tikrų sutrikimų
iš karto kreiptis pas specialistą. Pacientų reikalavimai ir keliamas nepasitikėjimas gydytoju,
ne tik kuria priešiškus tarpusavio santykius, bet ir atima daug laiko, kurį galima būtų skirti tos
problemos aptarimui, sprendimo būdų ieškojimui. Manome, kad toks pacientų elgesys
galimai susijęs su apskritai nepasitikėjimu šeimos gydytojo kvalifikacija ir jo kompetencija.
Tokias mūsų įžvalgas galėtų patvirtinti ir 2008 – 2015 metų sveikatos priežiūros matmenų
esamos situacijos analizė, kurioje teigiama, kad Lietuvos pacientai nepasitiki šeimos gydytojo
institucija. Vis dar vyrauja nuomonė, kad paciento sveikatos problemas gali išspręsti tik
siauros specializacijos gydytojai [91].
2 tema: lūkesčiai, susiję su paciento bendradarbiavimu kuriant ir stiprinant gydytojo
ir paciento ryšį
Analizuojant tyrimo medžiagą išryškėjo gydytojų lūkesčiai siejami su paciento
dalyvavimu kuriant ir stiprinant gydytojo ir paciento ryšį ir bendradarbiavimą. Analizė
parodė, kad konsultacijos metu bendraudami su pacientais jie pasigenda:
a) Grįžtamojo ryšio iš pacientų
,,(Norėtų, kad su pacientu) būtų geras atbulinis ryšys, reiškia, pacientas pasveiktų ir
pasakytų daktare, aš jaučiuosi gerai” (G2).
Manome, kad gydytojui svarbu sulaukti paciento grįžtamojo ryšio, nes gydytojai nori
jausti savo darbo rezultatus ir tokiu būdu taip pat jausti pasitenkinimą atliekamu darbu.
,,Žinot dėl ko palanku gydyti vaikus, nes vaikai va čia jie tokie (nutyla) serga, tai
silpni, karščiuojantys, o paskui jie ateina, pasižiūri ir žiūrėk jau po dviejų dienų jau ateina,
jau žiūrėk linksmas, šviečiasi, vaikšto ir tu galvoji, o bliamba, koks kietas aš daktaras, va
pasveiko (nusijuokia)” (G2).
40
b) Emocijų kontrolės
,,Norėtume, kad aišku suvaldytų emocijas jeigu įmanoma bereikalingas (susimąsto),
nepasitenkinimą , jeigu ir tenka ilgiau palaukti, neišlieti ant daktarų, ne daktarai gi kalti,
daktarai sunkiai dirba ir taip tos įtampos pakanka” (G4).
Mūsų manymu, gydytojai tikisi geresnės pacientų emocijų kontrolės, norėdami save
emociškai apsaugoti nuo patiriamo streso t.y. apsaugoti savo psichinę sveikatą, kad jo niekas
neišbalansuotų ir jis ramiai galėtų dirbti savo darbą. Tuo tarpu pacientų pyktis atsiranda dėl
to, kad jiems kartais tenka itin ilgai laukti, jie negali efektyviai planuoti savo laiko.
Tyrimas parodė, kad paciento elgesys konsultacijoje ne visada leidžia išnaudoti
konsultacijos laiką tinkamai. Pacientams nekontroliuojant savo emocijų, gydytojui tenka
nemaža našta visų pirma skirti laiko paciento nuraminimui, taip pat skirti laiko savo emocijų
suvaldymui, kurias natūraliai sukelia pacientų pyktis ar reiškiamas nepasitenkinimas.
Manome, kad tik jas pašalinus gydytojas gali pradėti kokybiškai konsultuoti pacientą.
c) punktualumo
,,Norėtume iš pacientų, kad (atsidūsta) kad ateitų numatytu laiku, kad gerbtų daktaro
laiką <...> visada, kiekvieną dieną atsiranda ekstra atvejai ir ne po vieną, tas ir sudaro eiles
ir apsunkina tą darbą” (G4).
Nors tyrimą vykdytoje klinikoje elektroninė registravimo sistema įdiegta, taip pat
pacientai gali registruotis ir telefonu, vis tik pasitaiko, jog pastarieji į gydytojus kreipiasi
neužsiregistravę. Toks pacientų elgesys, ne tik išbalansuoja gydytojo darbą, tačiau ir priverčia
jį skubėti, nes jam reikia aptarnauti žymiai daugiau žmonių negu planuota dienos pradžioje.
Akivaizdu, kad toks elgesys ne tik trumpina visų pacientų konsultacijas, tačiau ir mažina jų
efektyvumą. Tuo tarpu, žvelgiant iš paciento pusės, jei tai rimtas sveikatos sutrikimas, jie ne
visada gali iš anksto registruotis, nes tyrimą vykdytoje klinikoje pacientai priversti planinių
gydytojo konsultacijų laukti itin ilgą laiką. Svarbu pastebėt, kad šioje klinikoje, taip pat yra
gydytojai, kurie priima ekstra pacientus, t.y. tuos pacientus, kuriuos staigiai ištiko tam tikras
sveikatos sutrikimas. Vis tik, tyrimas parodė, kad ne visi pacientai nori kreiptis į nepažįstamą
gydytoją. Pacientams yra svarbu, jog gydytojas jį pažinotų ir žinotų visus jo sutrikimus, todėl
jie ir kreipiasi į savo šeimos gydytoją.
Apibendrinant galima teigti, kad gydytojai norėtų sulaukti didesnio pasitikėjimo jais
bei didesnio pacientų bendradarbiavimo konsultacijos metu. Gydytojai tikisi, jog bus
klausoma jų patarimų, pacientai netrukdys dirbti. Taip pat gydytojai norėtų sulaukti
grįžtamojo ryšio iš pacientų, džiaugtųsi jeigu pacientai tinkamai suvaldytų emocijas bei būtų
punktualūs – ateitų jiems skirtu laiku.
41
Su gydytojų elgesiu konsultacijos metu siejami pacientų lūkesčiai
Kadangi tie patys klausimai buvo pateikti ir pacientams, atlikome ir pacientų lūkesčių
analizę gydytojų elgesio atžvilgiu. Pacientų išsakytuose lūkesčiuose išryškėjo 3 pagrindinės
temos, kiekvieną iš jų aptarsime ir paanalizuosime detaliau.
1 tema: lūkesčiai susiję su gydytojo dėmesiu pacientui kaip asmeniui
Atlikta tyrimo analizė parodė, kad ne visada pacientams užtenka gydytojų skiriamo
dėmesio. Pacientai gydytojų bendravime pasigenda:
a) Paramos ir atjautos
Analizuodami šią temą išryškėjo, jog pacientai skundėsi, kad gydytojai su jais elgiasi
per daug formaliai, dalykiškai, kartais pacientai pasigesdavo tiesiog paprasto žmogiško šilto
elgesio.
,,Norėčiau, kad labiau reaguotų, kažkaip gal šilčiau, gal labiau kaip į žmogų, tokį kaip
į (susimąsto) sakyčiau gan, reaguoja gan (nutyla) per daug dalykiškai’’ (P7).
,,Na gal labiau viską taip žmogiškiau galėtų priimti” (P7).
Atlikta tyrimo analize buvo atskleista, kad pacientai pasigenda ir rūpestingo bei
supratingo gydytojo elgesio.
,,Elgesio tikiuosi (susimąsto) na šiltesnio (susimąsto), rūpestingesnio (susimąsto) ne
taip žiūrėti iš aukšto į žmogų atėjusį” (P7).
,,Žmogiško tokio, supratingo (apie elgesį), kažkaip norisi, kad tave suprastų kai tu
ateini” (P3).
Manome, kad gydytojo žmogiškumas ir jautrumas paciento atžvilgiu yra vienas iš
svarbiausių gydytojo savybių kuriant gilius, paremtus atjauta ir pasitikėjimu vienas kitu
santykius. Interpretuojant tyrimo duomenis, mūsų manymu, dažnai pacientus vizito pas
gydytoją metu lydi baimė, įsitempimo, neužtikrintinumo jausmas, todėl pacientams gydytojo
supratingumas, šiltas žmogiškas bendravimas yra itin svarbus, nes gali padėti nusiraminti bei
atsipalaiduoti. Tuo tarpu žvelgiant iš gydytojo pusės, jiems ne visada pavyksta pacientui
akivaizdžiai parodyti paramą, supratimą, atjautą dėl jiems tenkančio didelio jų krūvio, didelio
veiklų skaičiaus, kurias jiems būtina atlikti paciento vizito metu.
Kaip anksčiau minėjome, nagrinėjant gydytojų lūkesčius išryškėjo, jog gydytojai
norėtų, kad pacientai laikytųsi jų patarimų ir rekomendacijų įveikiant ligą, tačiau pastarieji ne
visada klauso gydytojų. Manome, kad kai kurie pacientai nėra linkę laikytis paskirto gydymo
42
plano, nes neturi pakankamai gero ryšio su savo gydytoju. Tokią įžvalgą galėtų patvirtinti ir
mokslinė literatūra, kurios teigimu konsultacijose vyraujant abipusiai pagarbai, sąžiningumui
bei pasitikėjimu vienas kitu pacientai yra labiau linkę laikytis gydytojo nurodyto gydymo
plano [81].
b) Šilto, žmogiško bendravimo
Analizės metu išryškėjo, kad gydytojai bendraudami su pacientu nepakankamai skiria
dėmesio paciento savijautai. Pacientai tikisi šiltesnio, empatiškesnio, nuraminančio ir
malonesnio bendravimo su jais:
,,Jei man neramu nuramintų kažkaip galbūt, na nuramintų tai taip ne šiaip sau, o taip
kokybiškai (nusišypso) (susimąsto)” (P7).
,,Kažkaip maloniau, gražiau, gal sakytų, tai su kokiom problemom atėjot?”(P2).
Analizuodami tyrimo duomenis atsiskleidė, jog pacientai norėtų, jog gydytojai su jais
bendraudami neskubėtų, bendrautų ramiai bei patys aktyviau dalyvautų konsultacijoje:
,, daktarė neturėtų skubėti” (P1).
Pacientai tikisi ir aktyvesnės gydytojo pozicijos bendravime, kad gydytojas pats
daugiau rodytų iniciatyvos bendraujant, domėtųsi paciento savijauta, jo problemomis.
,,Kad paklaustų, kad paprašytų gal, kad kažką priminčiau kas ten negerai” (P2).
Pacientai pasigenda ir laisvesnio bendravimo, humoro naudojimo.
,,Nu tikrai gerai nuteiktų ir jeigu, galbūt papokštautų” (P7).
Manome, kad natūralu, jog pacientai tikisi, jog su jais gydytojai pajuokaus ir
bendraus ne taip formaliai, nes kaip ir minėjome, pacientai vizito pas gydytoją metu dažnai
jaučia nerimą, baimę, todėl humoro naudojimas juos gali padrąsinti, paskatinti , kad viskas
bus gerai ir tokiu būdu jiems padėti nusiraminti ir tuo pačiu greičiau sveikti.
Kaip pastebi kai kurie tyrėjai, ,,laikas įrodė, kad jokios technologijos ir pokyčiai
negali atstoti to, ką teikia unikalus žmogiškasis sergančio žmogaus ir jį gydančio asmens
ryšys” [103]. Tai, jog rūpestingas, įsigilinantis, užjaučiantis ir dėmesingas gydytojas yra itin
svarbus bendraujant su pacientu įrodo ir daugelis tyrimų ir atliktų literatūros apžvalgų [10, 50,
59, 97]. Anot autorių empatiškas gydytojo bendravimas ne tik susijęs su pasitenkinimu
gydytojo konsultacija, tačiau ir geresniais klinikiniais rezultatais [10, 74]. Tačiau manome,
kad viena iš priežasčių dėl ko gydytojo bendravime kartais stinga empatijos, šilto, žmogiško
bendravimo, yra rutina tapusi laiko stoka. Dėl kurios, gydytojai tiesiog pamiršta ar nenori
įsivelti į per ne lyg gilius jausmus ir taip gaišti konsultacijos laiką. Tokias mūsų įžvalgas gali
patvirtinti ir mokslininkų atlikti tyrimai, kurių teigimu gydytojai dažnai jaučia laiko spaudimą
43
konsultacijose ir dėl to nesistengia per ne lyg įsijausti į paciento savijautą ar problemą, kartu
klaidingai mąstydami, kad empatiškas jų bendravimas dar prailgintų konsultacijos laiką [69].
c) kontakto su gydytoju
,,Apskritai gal man nepatinka, kad dažniausiai nebūna to kontakto tiesiog su gydytoju
<…> nes pastoviai rašo, į tave tik kartais meta žvilgsnį” (P2).
,,Esminis, galbūt, kad būtų kontaktas su pacientu, galbūt ar nu būtų kažkoks, tiesiog...
(atsidūsta) bent jau akių kontaktas (juokiasi), nes nu įsikniaubimas į tą savo rašymą, tai aš
manau, kad ir neleidžia įsigilint į tą visą žmogaus situaciją” (P3).
Analizuojant gautus tyrimo duomenis akių kontakto su gydytoju stoka ir reikšmė itin
išryškėjo. Pacientai pasakojo, kad gydytojai pastoviai rašo ir bendraudami su pacientu mažai
naudoja neverbalinį bendravimą.
,,Kad subendraut su žmogum turi būti ir akių kontaktas, ir ir galimybė pasipasakot
pacientui, o gydytojas dabar bendrauja nu daugiau kaip toks kaip tardytojas, rašo, kažką
paklausia ir toliau rašo” (P9).
Akių kontakto svarba yra neabejotina, nes akių kontaktas suteikia pacientui ne tik
palaikymą ir nusiraminimą, bet ir parodo, tai kad jis rūpi gydytojui, kad gydytojas nori jį
išklausyti ir padėti. Neverbalinio bendravimo svarbą pastebi ir įvairūs pasaulio mokslininkai.
Anot JAV mokslininkų neverbalinis bendravimas, toks kaip akių kontaktas, balso tonas, veido
išraiška ir pan. yra taip pat susijęs su geresniais klinikiniais rezultatais, pasitenkinimu
sveikatos priežiūros paslaugomis bei ištikimybe gydytojui [77]. Vis tik, akivaizdu, jog
šiandieninėje sveikatos priežiūros sistemoje, gydytojai negali kitaip elgtis. Jie priversti pildyti
įvairius dokumentus, dėl kurių jie fiziškai negali ilgai palaikyti akių kontakto su pacientu.
d) įsigilinimo į paciento poreikius
,,Jeigu nepaklausi, tai ten tikrai nieko nesužinosi ir tau niekas nieko nepasiūlys, reikia
klaust lįst į akis <…> net nepasigilina, gal jau ir tas priklausytų kompensuojamas ten
papildomai ar kas nors, reiškias davė tik tai tau, kas jau būtina’’ (P1).
Akivaizdu, kad pacientams svarbu, jog gydytojas įsigilins į jų poreikius, nes tik tuomet
pacientai galės jaustis, jog rūpi gydytojui, kad jie ne vieni palikti dorotis su liga ar kitomis
sveikatos problemomis.
Tyrimo analizės metu buvo atskleista, kad konsultacijose vyraujant laiko stokai dėl,
kurios gydytojai priversti skubėti bei dokumentų pildymo gausai ne visi pacientų lūkesčiai yra
patenkinami. Konsultacijose, vyraujant tokiai situacijai, akivaizdu, kad tarp gydytojo ir
paciento nekuriamas stiprus ryšys. To pasekoje, pacientui nejaučiant gydytojo malonaus
bendravimo, šilumos, atjautos, akivaizdaus noro padėti, įsigilinti į pacientą. Natūralu, jog
44
pacientai tokiam gydytojui negali atsiskleisti bei pilnai atsiverti, todėl gali būti, jog nebus
išsiaiškinta tikroji paciento apsilankymo priežastis ir laikas konsultacijose nebus
išnaudojamas tinkamai.
2 tema: lūkesčiai, susiję su gydytojo dėmesiu paciento problemai
Analizuojant duomenis atsiskleidė, kad pacientai tikisi ne tik gydytojo dėmesio jiems
kaip asmenybei, bet taip pat dėmesio ir juos kamuojančiai problemai. Analizė parodė, kad
pacientai iš gydytojų tikisi:
a) Susidomėjimo ir rimto požiūrio į nusiskundimus
Atlikus analizę išryškėjo, kad pacientai pasigenda gydytojų dėmesio ir susisidomėjimo
jų problemomis, noro jas išsiaiškinti, tai atsispindėjo tokiuose pacientų pasisakymuose:
,,Aš tiesiog norėčiau gal, kad rimčiau žiūrėtų į pacientų skundą <…> kad vat
nežiūrėtų tik kaip į diagnozę, kad vat tik atlikau darbą uždėjau štampą ir prastūmiau, ir eik iš
čia, viso gero” (P2).
,,Kad akivaizdžiai rodytų tą dėmesį (nutyla), kurio aš laukiu iš jo, tiesiog dėl tos mano
ligos, dėl kurios aš pas jį atėjau” (P7).
,,Kad daugiau gal išsiaiškintų tą pačią problemą” (P6).
,,Gal ten kokie ir priklausytų vaistai ten pagal tą tavo sveikatą, bet niekas tau nieko
nepasako, nepataria kas galbūt galėtų padėt sveikatai” (P1).
,,Jei bent jau paklausinėtų, bent jau galvočiau, kad susidomėjo ir bando įžiūrėti ar čia
yra rimta, ar ne” (P3).
b) Galimybė išsakyti nusiskundimus ir lūkesčius
,,Kad tu tiesiog galėtum laisvai išsakyti tas savo visas problemas (nutyla), kad
nereiktų bijoti ir drovėtis, vis tiek norisi, kuo daugiau gauti iš tos konsultacijos” (P3).
,,Aš ir pati norėčiau gal kartais ir daugiau pasipasakoti, bet kažkaip atrodo reikia jau
taip nutaikyt progą kada paklausti kažko” (P4).
Interpretuojant tyrimo duomenis ir prisiminus gydytojų lūkesčius apie jų patarimų
paisymą taip pat galėtume pridurti, jog manome, kad gydytojai turėtų neužmiršti kreipti
dėmesį į pacientų išreikštus norus ir stengtis priimti sprendimą palankų tiek pacientui, tiek
pačiam gydytojui. Manome, kad jei sprendimą gydytojas priima neatsižvelgdamas į pacientų
norus, pageidavimas, pacientas išvis gali nesilaikyti paskirto gydymo plano, nes jam
nepritaria ar dėl tam tikrų kitų priežasčių. Tokios mūsų įžvalgos atsispindi ir literatūroje.
Bendras sprendimų priėmimas yra susijęs ne tik su pasitenkinimu priimtu sprendimu, tačiau
45
taip pat ir geresniais klinikiniais rezultatais bei paciento pasitikėjimu savo gydytoju [19, 42,
80].
c) Išklausymas ir girdėjimas
Analizė parodė, kad pacientams stinga ir gydytojų mokėjimo juos išklausyti ir
girdėjimo ką jie sako. Ši tema atsispindėjo tokiuose pacientų pasisakymuose:
,,Ligos simptomų išklausymas iki galo” (P6).
,,Išklausymo iki galo, o neįsikuitimo į tuos popierius” (P7).
Analizuojant gautus tyrimo rezultatus, pacientų išklausymo stoka ir reikšmė itin
išryškėjo. Pacientai pasakojo, kad gydytojai pastoviai rašo ir mažai skiria dėmesio jų
išklausymui:
,,Jis ten kažką sau rašo, nejauti pagarbos, nes atrodo jis klausinėja dirbdamas kitą
darbą, kartais atrodo, kad net nesiklauso ką tu ten jam pasakai, atrodo ten rašo visai
nesusijusius dalykus, tavęs klausinėja tiktais lyg tarp kitko, atrodo, kad tu čia būdamas tik
trukdytum jam čia kažką rašyt ir pildyti” (nutyla) (P2).
Analizės metu išryškėjo, kad ne tik paciento išklausymas, tačiau ir girdėjimas ką
pacientas kalba yra itin svarbus pacientams. Tiriamieji norėtų, kad gydytojai girdėtų ir
atitinkamai reaguotų į pacientų išsakytus nusiskundimus:
,,Nu vat tiesiog man nepatinka, kad man vis tiek neramu ir aš jaučiuosi tos problemos
neišsprendus (nutyla) jeigu kreipiausi dėl kažko ir manęs negirdi” (P3).
,,Kartais negirdom atrodo nuleidžia ką tu pasakai (nutyla) tu pasakai problemą ar
simptomą ir kartais užtektų tiesiog gal to atsakymo tokio, tai čia dėl to ir to, arba čia yra taip
ir taip, na (nutyla) kartais jaučiuosi šiek tiek neišgirsta” (P7).
Interpretuojant tyrimo duomenis, manome, kad pacientams svarbu ir natūralu, kad jie
tikisi, kad gydytojas juos išklausys ir išgirs jų žodžius, nes tokiu būdu jie jaus, jog gydytojams
rūpi ir tikės, jog gydytojas gali ir nori jiems padėti, kitu atveju pacientai gali nusivilti ir
nebenorėti sugrįžti pas gydytoją. Tuo tarpu žvelgiant iš gydytojo perspektyvos manome, jog
pastarieji girdi ką pacientai sako, tiesiog ne visada į viską sureaguoja dėl vyraujančios laiko
stokos bei pacientų didelio noro vienos konsultacijos metu išspręsti ne vieną, o daugelį savo
problemų. Natūralu, jog gydytai atsirenka pagrindines problemas ir ne visada tinkamai
sureaguoja į kitus pacientų išsakytus nusiskundimus dėl pastovios konsultacijose vyraujančios
laiko stokos.
,,Tikrai pagalvoji ar man verta gaišti savo laiką, registruotis prieš savaitę, planuoti,
kad tu eisi, paskui laukti valandą ar dvi prie kabineto ir nueiti ir nieko neišgirsti, tai ir
galvoji ar išviso eiti ar geriau pataupyti savo laiką”? (P3).
46
Apbendrinant šią temą matyti, jog gydytojų elgesys konsultacijose nepatenkina
pacientų keliamų lūkesčių. Gydytojai nerodo pacientams susidomėjimo ir rimto požiūrio į jų
išsakytus nusiskundimus, nesuteikia galimybės laisvai išsisakyti be to gydytojai nemoka
išklausyti ir išgirsti ką pacientas kalba. Toks pacientų lūkesčių netenkinimas gali būti susijęs
su įvairiomis konsultacijų nesėkmėmis. Tai gali lemti ne tik, kad pacientai nebenorės grįžti
pas gydytoją, bet ir neatskleis visos reikalingos informacijos, kuri padėtų gydytojui kuo
tiksliau nustatyti paciento diagnozę. Tyrimai taip pat rodo, kad anksčiau įvardintų pacientų
lūkesčių tenkinimas yra itin svarbus, nes gali sumažinti vėlai išsiaiškinamų ligų tikimybę
[61], taip pat mažesniu stresu pacientui, bendro sprendimo skatinimu, apskritai geresniais
klinikiniais rezultatais ir t.t. [37, 103]. Vis tik, manome, jog toks gydytojų elgesys nėra
tyčinis, o atsiradęs dėl konsultacijose vyraujančios laiko stokos bei pacientų noro vienos
konsultacijos metu išspręsti daugelį savo problemų. Natūralu, jog gydytojai negali ir neturėtų
stengtis vienos konsultacijos metu padėti pacientui visko išspręsti. Tam, kad įsigilinti į
paciento nusiskundimus reikia turėti laiko ir spręsti po vieną ar dvi problemas. Taip teigiama
ir mokomuosiuose vadovėliuose – pcientai vienos konsultacijos metu neturi stengtis išspręsti
visų susikaupusių problemų [103].
3 tema: lūkesčiai, susiję su pacientų informavimu
Atlikus tyrimo analizę išryškėjo, kad ne visi pacientai patenkinti suteikta gydytojo
informacija ir norėtų.
a) Gydytojo sprendimų paaiškinimo
Anot respondentų gydytojai pacientams nepaaiškina, kodėl jie elgiasi vienaip ar kitaip,
pavyzdžiui ne tik, kad nepaaiškina pacientams, kodėl neduoda jiems nukreipimo į reikiamą
specialistą, bet taip pat atitinkamai nesureaguoja į paciento išsakytą problemą:
,,Galėtų bent jau žodžiu, jeigu jau nesiunčia kažkur manęs tikrintis, tai bent jau
(nutyla)” (P3).
b) Informacijos apie būklę bei jos priežastis
,,Daugiau tos informacijos tiesiog norėtųsi (nutyla) kas, kodėl” (P7).
Natūralu, kad pacientai tikisi platesnės gydytojo suteiktos informacijos, nes nori
žinoti kaip jiems gydytis, ko tikėtis sergant vienokia ar kitokia liga.
,,Kad nebūtų pasakyta tik ta pagrindinė informacija, bet šiek tiek ir plačiau, nes nu
(nutyla) tas paprastas žmogus, kuris galbūt yra nežino to, o ypatingai manau gal vyresni
žmonės, labiau norėtųsi, kad gal pasakytų tokios šitos ligos komplikacijos, tokios pagijimo
galimybės” (P7).
47
Apibendrinant šią temą galime teigti, kad pacientams yra itin svarbu kalbėjimasis su
gydytoju, jo sprendimų išsamus paaiškinimas, platesnės informacijos suteikimas. Visa tai
lemia paciento supratimą apie jį kamuojančią problemą, jos rimtumą, galimus sprendimo
būdus. Literatūroje pastebima, kad dėmesingas informacijos suteikimas pacientams apie jų
ligą yra susijęs ir su geresniais klinikiniais rezultatais [49]. Todėl gydytojai turėtų stengtis
atkreipti dėmesį į tai, kokios informacijos tikisi pacientas ir stengtis ją suteikti. Vis tik,
manome, kad konsultacijose gydytojams, tai padaryti iš tiesų ganėtinai sunku dėl vyraujančios
laiko stokos, didelio darbų skaičiaus kuriuos jie turi atlikti vienos konsultacijos metu.
Apibendrinant pacientų lūkesčius siejamus su gydytojo elgesiu konsultacijos metu
galime teigti, kad pacientai tikisi gydytojo didesnio dėmesio pacientui kaip asmeniui bei jo
problemai, taip pat didesnio pacientų informavimo. Vis tik, gydytojui patenkinti tokius
pacientų lūkesčius yra gan sunku dėl vyraujančios laiko stokos, didelio jiems tenkančio
krūvio.
Apibendrinant gydytojų/pacientų lūkesčius siejamus su gydytojo/paciento elgesiu
konsultacijoje tyrimo metu atsiskleidė, kad tiek gydytojai, tiek pacientai turi savitų lūkesčių
vienas kito elgesio atžvilgiu. Vis tik, tyrimas parodė, kad pacientai savo ruožtu kelia
didesnius lūkesčius gydytojams nei gydytojai pacientams. Atskleidėme, kad gydytojų
lūkesčiai labiau orientuoti į pacientų elgesį, kuris gaišina gydytojo laiką. Gydytojai tikisi
bendradarbiaujančio ir pasitikinčio gydytoju paciento, kuris netrukdytų konsultacijoms ir
leistų efektyviai išnaudoti joms skiriamą laiką. Tuo tarpu paciento lūkesčiai gydytojo elgesio
atžvilgiu labiau orientuoti į gydytojo elgesį kuris mažina konsultacijos kokybę ir verčia
pacientus jaustis nepakankamai svarbiems, nuvertintiems tiek kaip pacientams, tiek kaip
asmenybėms.
Apibendrinti gydytojo/pacientų lūkesčiai susiję su gydytojo/paciento elgesiu
konsultacijos metu pavaizduoti 2 pav.
48
2 pav. Gydytojų/pacientų lūkesčiai susiję su gydytojų/pacientų elgesiu konsultacijose
49
1.12. VEIKSMINGOS GYDYTOJO KONSULTACIJOS LAIKO PANAUDOJIMO KLIUVINIAI
Literatūros duomenimis, gydytojų konsultacijose neretai yra susiduriama su įvairiomis
kliūtimis kylančiomis tiek iš gydytojo, tiek iš paciento, tiek iš sveikatos priežiūros
organizavimo lygmens, kurios kliudo efektyviai išnaudoti konsultacijai skirtą laiką [29, 30,
67]. Įvairių kliūčių konsultacijose, su kuriomis susiduria gydytojai bei pacientai išryškėjo ir
mūsų atliktame tyrime. Norėdami kuo detaliau ir išsamiau atskleisti gydytojų ir pacientų
nuomone pagrindines gydytojo konsultacijos laiko panaudojimo kliūtis, išskyrėme tokias
pagrindines tris kliuvinių grupes:
Medicininės konsultacijos laiko panaudojimo kliuviniai susiję su pacientų elgesiu 1.
(gydytojų požiūris);
Medicininės konsultacijos laiko panaudojimo kliuviniai susiję su gydytojų elgesiu 2.
(pacientų požiūris);
Medicininės konsultacijos laiko panaudojimo kliuviniai susiję su pacientų elgesiu 3.
(gydytojų ir pacientų požiūris).
1. Medicininės konsultacijos laiko panaudojimo kliuviniai susiję su pacientų
elgesiu (gydytojų požiūris)
Pirmiausiai norėtume aptarti kliūtis trukdančias efektyviai panaudoti gydytojo
konsultacijai skirtą laiką susijusį su netinkamu pacientų elgesiu. Analizuojant gautus tyrime
dalyvavusių gydytojų rezultatus išryškėjo tokios temos:
1 tema: Tvarkos ir taisyklių nepaisymas
Mūsų tyrimo analizės metu buvo atskleista, kad anot gydytojų jų konsultacijų sėkmei
dažnai kliūdo ir patys pacientai. Jie, gydytojų teigimu konsultacijose dažnai elgiasi
nemandagiai, nepaisydami bendros tvarkos ir taisyklių:
,,Būna tokių situacijų, kad tarkim (nutyla), konsultuoji pacientą, kitas įeina iškart
klausia, vat noriu ten to” (G1).
,,Kai žino, kad yra viduje pacientas, sekantis pacientas griūna per duris ir aiškina kaip
ten kažkokią savo problemą” (G4).
Analizuojant gautus tyrimo duomenis tvarkos ir taisyklių nepaisymo neigiama reikšmė
konsultacijose itin išryškėjo. Gydytojai pasakojo, kad pacientai įsiverždami į gydytojo
kabinetą išblaško ne tik gydytojų, bet ir pacientų dėmesį ir mintis, todėl po to būna sunku
grįžti prie jau pradėtos nagrinėti temos.
50
,,Išsibalansuoji ir labai sunku būna grįžt prie tos temos, kur jau galbūt kažką labai
giliai kalbėjai, apie kažką labai svarbaus ir nutraukia kažkas tas mintis” (G4).
Natūralu, kad gydytojai tikisi, kad pacientai būtų kantrūs ir mandagūs, neįeitų į
kabinetą kai jame yra kitas pacientas, o lauktų savo eilės. Toks pacientų elgesys, trukdo ne tik
gydytojui, tačiau ir pacientui esančiam kabinete, nes nutraukus jų pokalbį vėliau gali būti
sunku sugrįžti prie galbūt giliai analizuotos opios paciento problemos. Tuo tarpu, sergantis
žmogus dažnai jaučiasi palaužtas, bejėgis, jis jaučia stresą ir nerimą dėl jo susiklosčiusios
situacijos. Gydymo įstaiga ir joje esantys gydytojai praktiškai tampa vienintelė pacieto
išsilaisvinimo ir grįžimo į įprastas jo gyvenimo vėžias viltis. Ligos palaužtas žmogus
orientuotas kuo greičiau pasveikti, ypač darbingo amžiaus, nes jo pečius slegia ne tik darbas,
bet ir rūpinimasis šeima kitos veiklos, todėl pacientai galimai per daug sureikšmindami savo
susirgimą ir numenkindami kito asmens esamą padėtį elgiasi įžūliai ir nemandagiai kitų
pacientų ir gydytojo atžvilgiu. Tuo metu jų problema pacientams atrodo pati svarbiausia,
todėl jie bet kokia kaina siekia gauti pagalbą.
2 tema: Siekis išspręsti daug problemų vienu metu
Analizė parodė, kad dažniausiai gydytojams efektyviai panaudoti konsultacijos laiką
kliudo ir pacientų siekis konsultacijose išspręsti kuo daugiau sveikatos problemų.
,,Ateina ir per tą vieną kartą nori tiek gauti, išsinešti, praktiškai viską kas susikaupę
tam kartui” (G3).
Manome, kad gydytojai tikisi, jog pacientai nespręs visų, tą akimirką esančių savo
sveikatos problemų dėl to, jog nori, kad paciento problemos būtų sprendžiamos kokybiškai,
pakankamai įsigilinus į paciento padėtį, išsiaiškinus sveikatos sutrikimo priežastis ir pan. Jei
pacientai išsako per daug problemų, gydytojui sunku į visas jas tinkamai įsigilinti, todėl
natūralu, jog gydytojai norėdami kokybiškai suteikti pacientui paslaugas nenori spręsti didelio
jų skaičiaus. Tuo tarpu, manome, kad pacientų noras vienos konsultacijos metu išsiaiškinti
daug problemų yra susijęs su pacientų informuotumo stoka apie tai, kaip pastarieji turėtų
elgtis konsultacijose norėdami veiksmingiau išnaudoti jos laiką. Tokią mūsų įžvalgą galėtų
patvirtinti ir mokomieji vadovėliai. Pacientų švietimas ir mokymas konstruktyviai bendrauti
vizito pas gydytoją metu, šiuo atveju mokyti branginti konsultacijos laiką ir nesistengti visas
problemas išspręsti vienos konsultacijos metu, gali palengvinti gydytojo darbą bei užtikrinti
geresnę aptarnavimo kokybę [103]. Taip pat manome, kad tai susiję ir su laiku, kurį tenka
sugaišti pacientui lankantis pas šeimos gydytoją t.y. laukiant eilėse bei žinant, jog kitas
artimiausias vizitas pas šeimos gydytoją gali būti tik po savaitė ar dar ilgesnio laiko tarpo.
51
Pacientas pasverdamas visa tai, nenori gaišti savo laiko, dėl to stengiasi vienos konsultacijos
metu aptarti kuo daugiau jam rūpimų klausimų.
3 tema: Nepagrįsti reikalavimai
Analizuojant gautus tyrimo duomenis išryškėjo ir konsultacijos laiko panaudojimo
kliūtys susijusios su pacientų nepagrįstais reikalavimais apsilankyti pas norimą specialistą:
,,Duokit man siuntimą, aš JAU užsiregistravęs kaip man pasako (šypteli). Aš jau turiu
pas neurologą, einu rytoj, duokit siuntimą pas neurologą.” (G3).
Analizuojant tyrimo duomenis pacientų reikalavimų rašyti nukreipimus į specialistus
neigiama reikšmė konsultacijoms itin išryškėjo. Gydytojai pasakojo, kad kai kurie pacientai
ateina nesikonsultuoti su šeimos gydytoju, o tiesiog norėdami gauti siuntimą:
,,Ateina kiti kur nori nukreipimo pas kokį specialistą, viesteik nežiūrint, kad mes
išsprendžiam problemą, vis tiek jis jau pasako, kad aš turiu talonėlį, aš vis tiek noriu nueiti
tarkim pas kardiologą ar pas neurologą, aš vis tiek noriu nueiti” (P3).
Natūralu, jog gydytojai nenori, kad pacientai nurodinėtų gydytojams ką daryti, kokius
siuntimus rašyti, nes jie turi medicininį išsilavinimą yra pakankamai kompetetingi padėti
pacientui dėl tam tikrų jo sutrikimų ir tikisi, jog iš pradžių pacientai stengsis šeimos gydytojo
lygmenyje išspręsti problemą ir tik to nepavykus padaryti kreipsis į specialistus. Tai susiję ne
tik su gydytojo noru realizuoti savo įgytas žinias, bet taip pat manome, kad tai susiję ir su
noru jausti pasitenkinimą savo darbu ir gerais jo rezultatais. Žvelgiant iš paciento
perspektyvos, kaip ir anksčiau minėjome, manome, kad nepagrįsti pacientų prašymai susiję su
nepasitikėjimu šeimos gydytojo kvalifikacija ir jo kompetencija kuri iki šiol vyrauja
Lietuvoje.
Apibendrinant su pacientų elgesiu konsultacijos metu siejamas kliūtis, galime teigti,
kad labiausiai efektyviai panaudoti gydytojo konsultacijas kliudo pacientų informuotumo
stoka, dėl kurios pacientai linkę konsultacijos metu išsakyti daug savo sveikatos problemų.
Taip pat nepasitikėjimas šeimos gydytojo institucija, dėl kurio pacientai linkę kelti
nepagrįstus reikalavimus gydytojui ir prašyti siuntimų. Bei pacientų bendros tvarkos ir
taisyklių nepaisymas kylantis dėl savo ligos sureikšminimo.
2. Medicininės konsultacijos laiko panaudojimo kliūtys susijusios su gydytojų
elgesiu (pacientų požiūris)
Panašūs klausimai buvo pateikti ir pacientams, todėl atlikome ir pacientų įvardintų
kliuvinių analizę gydytojų elgesio atžvilgiu. Atlikus gautų duomenų analizę išryškėjo, kad
52
pacientai įvardijo daugiau kliūčių siejamų su gydytojo elgesiu konsultacijoje, nei kliūčių,
kurias įvardijo gydytojai pacientų atžvilgiu. Pacientų išsakytuose kliūtyse išryškėjo trys
pagrindinės temos:
1 tema: Neatidus nedėmesingas klausymasis
Gydytojui siekiant geresnių klinikinių rezultatų bei artimesnio ryšio su pacientu
aktyvus paciento klausymasis tampa neatsiejama gydytojo darbo dalimi [2, 64]. Vis tik,
analizuojant tyrimo duomenis išryškėjo, jog pacientai, prisimindami gydytojų konsultacijas
išsakė nemažai neigiamų aspektų trukdančių efektyviai panaudoti konsultacijų laiką susijusį
su gydytojų neatidžiu ir nedėmesingu klausymusi. Analizė metu atsiskleidė, kad dažniausiai
efektyviai panaudoti konsultacijos laiką kliudo gydytojo:
a) Neišklausymas ir negirdėjimas ką pacientas kalba
,,Nereiktų pergyvent dėl na kažkokios ten gal tikrai smulkmenos, bet kartais kaip na jei
ne visada išklauso, tai taip ir pasilieka toks neaiškumas kažkoks” (P7).
,,Nes nu kartais ir jaučiasi tas, kad gal ne visada išgirsta, gal nenori išgirsti” (P3).
,,Kartais negirdom atrodo nuleidžia ką tu pasakai (nutyla) tu pasakai problemą ar
simptomą ir kartais užtektų tiesiog gal to atsakymo tokio, tai čia dėl to ir to, arba čia yra taip
ir taip (nutyla)” (P7).
Nenuostabu, jog pacientams kliudo, kad gydytojas jų neišklauso ir negirdi, nes
pacientas negali jausti, jog gydytojui jis rūpi, jis domisi jo susirgimu bei nori jam padėti. Vis
tik, manome, kad natūralu, jog esant laiko stokai ir pacientų norui viską išsipasakoti bei
išspręsti kuo daugiau susikaupusių problemų, gydytojui yra sunku į viską plačiai atsakyti.
Tačiau, taip pat manome, kad laiko stoka tai ne vienintelis rodiklis lemiantis tokį gydytojų
elgesį. Tai gali lemti ir bendravimo įgūdžių stoka. Didelis gydytojams tenkantis krūvis, ta pati
laiko stoka pacientų nepasitenkinimo reiškimas bei kiti darbiniai trukdžiai, gydytojus labai
išvargina, neretai sukelia ir perdegimo sindromą, kuris vėliau atsiliepia santykiuose su
pacientais. Bendraudamas su pacientais gydytojas dėl didelio jiems tenkančių veiklų
skaičiaus ne visada sugeba tinkamai sureaguoti ir parodyti, jog išgirdo pacientą, paaiškinti,
kad į tai neverta kreipti dėmesio bei pasiūlyti apsilankyti pakartotinai būtent dėl pacientą, šią
akimirką varginančių, tačiau gydytojui nekeliančių nerimo ir būtinumo mediciniškai ištirti
problemų. Mokomojoje liteartūroje taip pat teigiama, kad gydytojai dažnai stokoja
bendravimo įgūdžių susijusių su negebėjimu aptart su pacientu gydytojo požiūrio ir situacijos
vertinimo [103].
53
b) skubėjimas
,,Aišku, kad tie ten tave žiūri, kad ten tik greičiau padaryti, atlaisvinti ir jei jau
nepaklausi pats, tai tavęs irgi niekas nepaklaus” (P1).
Natūralu, jog pacientui nepatinka, jog konsultacijose gydytojas skuba. Esant tokiai
situacijai pacientui yra sunku susikaupti, atsipalaiduoti, prisiminti visas savo norimus aptarti
problemas. Žvelgiant iš gydytojo perspektyvos, manome, kad toks gydytojų elgesys gali būti
susijęs su dideliu pacientų skaičiumi ir laiko stoka konsultacijose. Atlikti tyrimai taip pat
teigia, kad dideli pacientų srautai neretai gydytojus priverčia trumpinti konsultacijos laiką
[39].
c) pašalinių darbų darymas
,,Ateina pacientas ir gydytojas aptarinėja savo būsimos kelionės, atostogų detales,
užsakiau kelionę, mokėjau taip, viešbutis bus toks (nutilo), tai jau visai nepatinka kai per
konsultaciją jam rūpimus klausimus aptariam, o ne pacientui” (P6).
,,Kartais būna, kad ir tvarko gydytojai savo reikalus telefonu, aš manau to neturėtų
būti (šypteli)” (P2).
d) užmaršumas
,,Su ginekologe irgi tas pats, operuota gimdos kaklelio karcinoma irgi, irgi juk eini kas
pusę metų tikrintis ir toksai žinot, o tai ko jums, kas jums negerai, na o aš vėl turiu sakyt, aš
stebima, sekama, net nesinori kartais prašyti to siuntimo” (P2).
,,Tas toks požiūris gydytojo (nutyla), visada prašyt visko, aiškinti, pasakoti per naują,
nesinori net eit pas juos žinokit tikrai” (P2).
Manome, kad pacientams trukdo gydytojo užmaršumas, nes jie tikisi, jog gydytojas
yra įsigilinęs į savo pacientą, jį pažįsta ir žino visas jo problemas. Kai pacientas susiduria su
gydytojo pastoviu klausinėjimu, kodėl jam reikia siutimų, pacientas gali pasijusti neįdomus
savo gydytojui, todėl gali nusivilti ir nebenorėti sugrįžti arba stengtis kuo rečiau kreiptis į tokį
gydytoją. Tai, savo ruožtu gali lemti vėlai išsiaiškinamas ligas bei prastą esamų lėtinių ligų
priežiūrą. Žvelgiant į gydytojo poziciją bei žinant tai, jog yra riboti sveikatos priežiūros
ištekliai ir dažnas pacientų nepasitikėjimas šeimos gydytojo institucija bei dėl to kylantis
pacientų siuntimų prašymas, ne nuostabu, jog gydytojai visada stengiasi pasitikslinti, kodėl
pacientui yra reikalingas siuntimas. Tai gali būti susiję su nenoru parodyti pacientui, jog jis
bet kada gali kreiptis siuntimų, net prieš tai detaliai neaptarus jo esamos sveikatos būklės.
Gydytojai tiksi, kad galbūt situaciją galima išspręsti ir šeimos gydytojo lygmenyje. Kita
vertus, mūsų manymu, gydytojo klausimo forma rodo jo bendravimo įgūdžių stoką, dėl kurios
gydytojui sunku nekeliant konfliktinių situacijų tarp gydytojo ir paciento išsiaiškinti siuntimo
54
būtinumo priežastį. Pastarosios gydytojų bendravimo įgūdžių spragos pateikiamos
mokomojoje literatūroje kaip vienos iš dažniausių gydytojų bendravimo spragų [103].
e) akių kontakto stoka
,,Jisai tikrai beveik nepakelia akių nuo tų popierių, tik pasižiūri kas atėjo, o
šiaip(nutyla) tai jis visą laiką kažką rašo ir rašo” (P7).
,,Ištiktųjų nėra to kontakto didelio su žmogum, paprasčiausiai tiesiog išklauso tuos
simptomus, bet nelabai pakelia galvą nuo savo, nuo mano knygelės rašo, rašo.. ” (P3).
Akių kontaktas yra itin svarbus pacientui, nes tai viena iš galimybių suprasti, jog
gydytojas klausosi ir supranta ką pacientas nori pasakyti. Tuo tarpu, žvelgiant iš gydytojo
pusės, akivaizdu, jog akių kontakto stoka, susijusi su didelės dokumentacijos krūviu
tenkančiu gydytojui. Nemažą dalį laiko, šeimos gydytojams tenka aukoti būtent įvairių
dokumentų pildymui, dėl kurio, gydytojas tiesiog fiziškai negali ilgai palaikyti akių kontakto
su pacientu.
2 tema: Abejingas požiūris į paciento problemas
Toliau analizuojant tai, kas pacientų manymu labiausiai trukdo veiksmingam laiko
panaudojimui, išryškėjo kliūtys susijusios su gydytojo abejingumu paciento problemai.
Analizė parodė, kad didžiausios kliūtys yra:
a) Išankstinė nuomonė apie paciento sveikatos problemos priežastis
,,Jis tiesiog taip nemano, kad į jį (nusiskundimą) reikia gilintis, jisai ten turi savo
tokius (nutyla) nu toksai gal praeis ten, gal jūs čia dabar pavargot, gal kažką vat (nutyla),
tiesiog pataria sako pailsėkit va” (P7).
Pacientui itin svarbu, jog gydytojas jį išklausytų, todėl gydytojo išankstinė nuomonė
apie paciento ligą gali jį nuvilti, dėl ko pacientas gali susierzinti, užsiblokuoti ir nebenorėti
gydytojui nieko pasakoti. Žvelgiant iš gydytojo perspektyvos, manome, vėl gi, kad toks
gydytojo elgesys, gali būti susijęs ne tik su konsultacijose vyraujančia laiko stoka, bet taip pat
ir su prastais gydytojo komunikavimo įgūdžiais, kurie gydytojui neleidžia paaiškinti pacientui
apie tam tikrų jo nusiskundimų galimas priežastis, tuo pačiu ir laikas konsultacijose
neišnaudojamas tinkamai, nes pacientui nepaaiškinus iki galo galima sužlugdyti visą
konsultaciją, nes atsiranda konfliktai, pacientų nepasitenkinimas, kūrį gydytojui tenka
malšinti ir tuo pačiu gaišti konsultacijos laiką.
b) Neįsigilinimas į paciento išsakytus simptomus
,,Jisai net tos anamnezės nesurenka manau, jis išgirsta, jam pasirodo nesvarbu ir jis
daugiau nieko neklausinėja”.
55
Mūsų nuomone, tai taip pat gali būti susiję su gydytojo bendravimo įgūdžių stoka, kuri
neleidžia gydytojui akivaizdžiai parodyti pacientui, jog jį išgirdo ir jam paaiškinti tam tikrų
simptomų priežastis ir kodėl dėl to neverta jaudintis. Mokomojoje lietartūroje taip pat
teigiama, kad gydytojai dažnai stokoja bendravimo įgūdžių, todėl dažnai gydytojai priima
greitus sprendimus apie paciento nusiskundimus ir stokoja hipotezių tikrinimo [103]. Tuo
tarpu pacientui, tai gali atrodyti kaip gydytojo nenoras jam padėti ir sukelti pacientui ne tik
nusivylimą, bet ir nepasitikėjimą gydytoju, kas vėliau gali lemti nepilną paciento ligos
istorijos aprašymą, prastesnius gydymo rezultatus, kylančius konfliktus, kuriuos reiktų spręsti
gaištant konsultacijos brangų laiką.
c) Gydytojo nesigilinimas į pacientui svarbius dalykus
,,Iš esmės, tas pats gydytojas nelabai mėgsta (susimąsto) tokių, kaip čia pasakyti
gilintis į į nelabai jam atrodantį svarbų tą mano simptomą” (P7).
,,Net nepasigilina, gal jau ir tas priklausytų konpensuojamas ten papildomai ar kas
nors” (P1).
Gydytojo nesigilinimas į pacientui svarbius dalykus gali vėl gi lemti paciento
nusivylimą gydytoju, pyktį, kas gali iššaukti konfliktus. Žvelgiant iš gydytojo perspektyvos,
manome, kad menkas gydytojo gilinimasis į pacientui svarbius dalykus gali būti susijęs ne tik
su prastais gydytojo komunikavimo įgūdžiais, laiko stoka, bet ir su didelės dokumentacijos
krūviu, kuris mažina gydytojo rūpestį ir empatiją bendraujant su pacientu. Natūralu, jog esant
dideliam gydytojų krūviui, pastariesiems yra labai sunku be to, kad išklausyti, viską sužymėti
ar surašyti įvairiuose oficialiuose dokumentų formose dar ir įsijausti ir akivaizdžiai tą
parodyti pacientui. Moksliniuose straipsniuose taip pat pateikiama tai, jog gydytojai
bendraudami su savo pacientais tampa vis šaltakraujiškesni, o tam turi milžiniškos įtakos
jiems tenkantis didelis dokumentacijos krūvis [82]. Tai atsispindi ir pacientų pasisakymuose:
,,Klausia išvis lyg darydamas paslaugą nu tas, tai man nu taip nepatinka” (P2).
,,Atrodo, kad tu čia būdamas tik trukdytum jam čia kažką rašyt ir pildyti” (P2).
d) pacientui svarbių klausimų ignoravimas
Analizuojant tyrimo duomenis taip pat išryškėjo kliūtys trukdančios efektyviai
panaudoti konsultacijų laiką susijusios su pacientams rūpimų klausimų ignoravimu. Atlikus
analizę išryškėjo, jog gydytojai nepaiso pacientų prašymų:
,,Esu išgirdus, kad nedarbingumo reikia, o aš sakau, ne, man nereikia, nes buvo
beprotiški skausmai, bet nedarbingumo tai tikrai nenorėjau, o gydytoja primiktinai siūlė”
(P2).
Atlikus išsamią tyrimo analizę atsiskleidė, kad gydytojai nuvertina pacientų prašymus:
56
,, Nu vat, toks ir gaunasi žinai iš karto, nu kaip kaip atstumia (kai paprašo siuntimo
pas specialistą), atrodo, kad tu ateini kokios išmaldos prašyti (nutyla)” (P2).
,,Aš tai manau paprasčiausiai, kad galvoja, kad čia nesvarbus tas mano nusiskundimas
ir tiek (atsidūsta)” (P3).
Tyrimo analizė parodė, kad gydytojai nesuteikia pacientams galimybės paklausti ir ne
visada jiems atsako:
,,Atrodo jau gal ir sutrukdysi jei dar ten kažko klausi” (P4).
,,Nu jei tu matai dėsningumą, kad vis nueini ir negauni atsakymo” (P3).
Apibendrinant galima teigti, kad abejingas požiūris į paciento problemas atsiranda dėl
gydytojui tenkančio didelio krūvio susijusio su įvairios dokumentacijos pildymu, dideliais
pacientų srautais bei kitu krūviu, kuris neleidžia veiksmingai išnaudoti konsultacijai skiriamo
laiko ir iššaukia tarp paciento ir gydytojo tvyrančią įtampą.
3 tema: grubus nemandagus elgesys
Analizuojant tyrimo medžiagą atsiskleidė ir efektyvaus konsultacijos laiko
panaudojimo kliūtys susijusios su gydytojo grubiu, nemandagiu elgesiu paciento vizito metu.
a) arogantiška laikysena
,,Tas toks dėmesio nukreipimas ne į pacientą, arogancija (susimąsto)” (P6).
b) grubus nemandagus balso tonas
,, Ir va pirmas toks kai paprašai siuntimo, tai toks nusistebėjimas iš gydytojos, tai kam
jums čia jo reikia?” (P2).
,,Gydytojui kitokį toną reiktų parinkti, ne iškarto klausti, tai ko jums čia to siuntimo
reikia, o galbūt, kokios pas jus problemos, kad nu vis tiek, kaip aš suprantu, gydytojas tikrai
neatsimena tų visų savo pacientų, tūkstančiais eina, tai (susimąsto), gal taip tiesiogiai
nesakytų kam jums čia to siuntimo?” (P2).
Manome, kad toks gydytojo bendravimas, taip pat gali būti susijęs su nepakankamais
gydytojo bendravimo įgūdžiais. Tokias mūsų įžvalgas galėtų patvirtinti ir mokomoji
literatūra, kurios teigimu, dar viena iš dažniausių gydytojų bendravimo įgūdžių spragų yra
neverbalinės gydytojų komunikacijos įgūdžių stoka [103]. Gydytojui neatsakingai
formuluojant klausimus pacientui, parenkant netinkamą balso toną, gali būti kuriami
konfliktai, kurių metu galima ne tik prarasti svarbią informaciją apie paciento diagnozę, bet ir
apskritai ryšį su pacientu. Vis tik, taip pat, manome, kad tai gali būti susiję ir su dideliu krūviu
tenkančiu gydytojams, dėl kurio jie gali jaustis pervargę, suirzę. Literatūroje teigiama, kad
57
didelis gydytojams tenkantis krūvis gali sukelti jiems ,,perdegimą" dėl, kurio jie gali jaustis
pikti, pavargę, blogos nuotaikos [12].
Apibendrinant galime teigti, kad visos šiame skyrelyje aptartos temos rodo didelio
gydytojų krūvio pasekmes, kurios kliudo veiksmingai išnaudoti gydytojo konsultacijos laiką.
Dėl didelio gydytojams tenkančio krūvio tiek didelio pacientų skaičiaus, tiek dokumentacijos
pildymo bei kitų veiklų gydytojui tenka skubėti ir per įprastą skubėjimą, kuris jau tampa
rutina gydytojai pamiršta pacientą kaip žmogų, kaip asmenybę, tarpusavio santykių kūrimo
svarbą gydymo procese ir tampa tiesiog mašinomis ne visada kokybiškai aptarnaujančiomis
didelius pacientų srautus. Tuo tarpu pacientai dėl tokio gydytojų elgesio jaučiasi neįdomūs
savo gydytojui, neišgirsti bei neišklausyti.
Gydytojų/pacientų įvardijamos kliūtys susijusios su gydytojo/paciento elgesiu
konsultacijose pavaizduotos 3 pav.
58
3 pav. Gydytojų/pacientų įvardijamos kliūtys susijusios su gydytojo/paciento elgesiu
konsultacijose
59
3. Medicininės konsultacijos laiko panaudojimo kliūtys susijusios su sveikatos
priežiūros darbo organizavimu (gydytojų ir pacientų požiūris)
Tiek pacientai, tiek gydytojai išsakė nemažai kliūčių efektyviai panaudoti
konsultacijos laiką kylančių dėl ne kokybiško gydytojų darbo organizavimo. Pirmiausiai
norėtume aptarti gydytojų įvardintas kliūtis susijusias su jų darbo organizavimu. Gydytojų
išsakytose kliūtyse atsiskleidė penkios pagrindinės temos, kurias aptarsime plačiau.
1 tema: Laiko stoka
Analizuojant tyrimo duomenis atsiskleidė, kad gydytojams konsultacijose dažnai
pritrūksta laiko:
a) paciento mokymui
,, Mokymas paciento yra vienas iš tokių pagrindinių punktų sakysim, kad nu pacientas
būtų sveikas ir tos gyvensenos pakeitimas, jeigu tu jam skiri 5 minutes, tai tu tikrai nepakeisi
jam tos gyvensenos (G2)”.
Akivaizdu, kad esant laiko stokai konsultacijose spėjama aptarti tik pagrindines
paciento problemas dėl kurių jis kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą, todėl kitoms veikloms
natūralu, jog nelieka laiko.
Pasaulyje, gydytojo konsultacijose dėmesio skyrimo svarba sveikos gyvensenos
mokymui jau seniai pastebima, tačiau taip pat pastebima, kad dėl vyraujančios laiko stokos
daugeliui pirminės sveikatos priežiūros gydytojų to padaryti nepavyksta [93, 98].
b) tyrimų atlikimui
,, Iš tikrųjų kartais laiko pritrūksta objektyviai žmogų net ištirti” (G2).
,,Tikras neurologinis ištyrimas reikalauja laiko, per 10 minučių tu neurologiškai, jeigu
viską nuodugniai ištirti, tu neištirsi per 10 minučių, o tas paprastas toks neurologinis
ištyrimas, jisai daug ką parodo, sakysim, tada žinosi ar reikia to kompo, ar nereikia jam tam
žmogui kompo” (G2).
,,Žiūri kas vyrauja, nes per 15-20 minučių (nutyla), kiek yra konsultacijos trukmė
numatyta, tą (aptarti paciento profilaktiką, lėtinės ligos priežiūra ir t.t.) sunku padaryti yra
(atsidūsta)” (G4).
Manome, kad tiek laiko stoka tyrimo atlikimui, tiek mažas dėmesys pacientų mokymui
gali būti susijęs su nepakankamu gydytojų skaičiumi sveikatos priežiūros įstaigoje . Pasak
literatūros Lietuvoje yra netolygus šeimos gydytojų pasiskirstymas ir kai kuriose gydymo
įstaigose gydytojai turi labai daug jiems tenkančių pacientų (mūsų tyrimą atliktoje įstaigoje
apklausti gydytojai turėjo vidutiniškai po ~1575 pacientus), todėl pacientams gali būti
60
suteikiamos nekokybiškos gydymo paslaugos [56]. Akivaizdu, kad esant per dideliam
pacientų skaičiui gydytojams yra sunku visiems pacientams skirti pakankamai dėmesio.
2 tema: daug veiklų, kurias reikia atlikti konsultacijos metu
Analizės metu išryškėjo, jog gydytojams veiksmingai panaudoti konsultacijos laiką
taip pat trukdo didelis veiklų skaičius, kurias reikia gydytojui atlikto konsultacijos metu. Šios
veiklos tai:
a) pokalbiai telefonu
Gydytojai teigė, kad viena iš efektyvaus konsultacijos laiko panaudojimo kliūčių yra
didelis skambučių skaičius:
,,Kliudo(darbo telefonas), nes ta prasme tu konsultuoji pacientą, o dar atsiliepi į kokį
per darbo valandas maždaug 30 skambučių (nutyla) minimum...” (G1).
Analizuojant gautus tyrimo duomenis itin išryškėjo neigiamas pasekmes
konsultacijose keliantis gydytojų darbo telefonas. Gydytojai pasakojo, kad konsultuojant
pacientą ir įsigilinus į jo problemą po telefoninio skambučio būna labai sunku sugrįžti vėl
įsigilinti ir pratęsti pokalbį.
,,Tu turi atsijungti į skambutį, tada vėl grįžti prie paciento” (G1).
,,Ta prasme labai sunku dirbti, palaikyti pokalbį kai yra, galų gale tokie paprasti
dalykai kaip pertraukiamas pokalbis, kaip telefoniniai skambučiai” (G4).
b) dokumentacijos tvarkymas
Išanalizavus tyrimo duomenis išryškėjo, kad gydytojų teigimu įvairių dokumentų
pildymas kliudo konsultacijoms nes atima daug brangaus konsultacijų laiko:
,, Receptą reikia parašyti, nurašyti, užklijuoti lipduką, pasirašyti, perrašyti kortelę, nu
ta prasme tas labai daug atima laiko” (G1).
Tyrimo analizė parodė, jog dokumentacijos tvarkymas apsunkina ir bendravimą su
pacientu
,,Turi labai daug rašyti, rašyti kortelę, rašyti epizodą, rašyti sakysim siuntimą dar turi,
receptą, receptų daug rašyti turi, paskui viską tai turi atžymėti elektroninėje sistemoje
(nutyla). Tas labai trukdo konsultacijai ir bendravimui su pacientu (nutyla). (G2).
Mūsų manymu, akivaizdu, jog šiai veiklai skiriamas laikas automatiškai apsunkina
gydytojo ir paciento bendravimą, nes mažiau laiko lieka kontaktui su pacientu tiek
verbaliniam, tiek neverbaliniam. Gydytojui pastoviai rašant jis negali skirti, taip svarbaus akių
kontakto, kuris galėtų palengvinti bendravimą, pagerinti jo kokybę. Tai itin svarbu, nes labai
didelę dalį iš paciento ateinančios informacijos galima pamatyti iš jo neverbalinio elgesio,
61
tačiau dėl jo stokos gali būti, jog gydytojui tenka ilgiau aiškintis tam tikrų paciento simptomų
priežastis.
Tyrimo analizės metu atsiskleidė, kad didelis dokumentacijos krūvis taip pat ir vargina
gydytoją bei iššaukia jo nepasitenkinimą darbu.
,, Dabar tikrai yra varginantis, varginantis dalykas (receptų išrašinėjimas)” (G3).
,,Tu ne visai pasijauti, kad tu esi gydytojas (dėl didelio apkrovimo dokumentacija)
(nutyla), kartais aš nežinau kas aš esu netgi (nusišypso)” (G3).
Akivaizdu, kad didelis dokumentacijos krūvis apsunkina ir taip nelengvą gydytojo
darbą. Ant gydytojo pečių gula atsakomybė ne tik išsiaiškinti paciento apsilankymo priežastį
bei atlikti kitas tiesiogines gydytojo funkcijas, bet taip pat ir viską tiksliai dokumentuoti.
Gydytojas kaip specialistas yra paruoštas gydyti pacientą, o ne aprašinėti jo nusiskundimus,
tai pašalinis darbas, kuris nėra susijęs su jo įgytais profesiniai įgūdžiais, todėl nemotyvuoja ir
nuvilia gydytoją. To pasekoje gydytojas praranda pasitenkinimą darbu, atsiranda stresas, kuris
neretai iššaukia gydytojui ,,perdegimą". Tokias mūsų įžvalgas gali patvirtinti ir mokslinė
literatūra, kitų šalių tyrėjai teigia, kad gydytojai dėl jaučiamo streso ne tik praranda
pasitenkinimą darbu, bet ir jaučia nuovargį, miego stoką, susiduria su bloga nuotaika, pykčiu,
jaučia irzlumą [12].
3 tema: didelis aptarnaujamų pacientų skaičius
Analizuojant tyrimo duomenis išryškėjo didelio aptarnaujamų pacientų skaičiaus
kliuviniai efektyviam gydytojo konsultacijos laiko panaudojimui, dėl kurio atsiranda:
a) laiko paciento išklausymui stoka
,,Būna išsiaiškini, būna neišsiaiškini (tikrąją atvykimo priežastį), jeigu sėdi ant galvos
dar 20 diedukų ar bobučių, tai tada žinai, tada būna sunku” (G2).
b) laiko nuodugniam paciento ištyrimui stoka
,,Esi užribotas ir negali visada skirti pakankamai laiko, nes žinai, kad už durų (nutyla)
yra dar krūva pacientų, tai tu sprendi pačią esminę problemą, jeigu jau yra kažkoks išskirtinis
atvejis, tai tada (nutyla) meti viską lauk ir visi laukia” (G4).
Didelis pacientų skaičius, kurį reikia aptarnauti žinoma neabejotinai priverstinai
trumpina gydytojo konsultacijas, nes gydytojas fiziškai nepajėgia aptarnauti per jam numatyta
laiką didelio pacientų skaičiaus ir visiems jiems skirti tiek laiko, kiek jo iš tiesų reikėtų norint
suteikti kokybiškas paslaugas pacientams. Didelio pacientų skaičiaus keliamas kliūtis pastebi
ir kiti tyrėjai, kurių teigimų didelis pacientų skaičius neleidžia spręsti papildomų problemų,
62
pavyzdžiui neleidžia vykdyti širdies ir kraujagyslių ligų profilakltikos , neleidžia mokyti
paciento kaip išlikti sveikiems ir pan. [79, 93].
4 tema: Pašalinių žmonių dalyvavimas
Pasak gydytojų konsultacijoms kliudo ir rezidentų bazė bei slaugytoja
,,Aišku trukdo kas dar, tai kartais pašaliniai žmonės, vat rezidentų bazė, tai žinai,
pacientui trukdo” (G2).
Analizuojant šią temą pašaliniai žmonių keliami nepatogumai pacientui itin išryškėjo.
Gydytojai pasakojo, kad pacientai ne visada noriai kalba ir ne viską pasako jei kabinete yra
slaugytoja ar rezidentas:
,,Pacientui nepatinka sakysim, kad nu (nutyla) ne visiems, nu jis nori tik su manim
kalbėt, o čia yra ir sesutė ir rezidentas, nu tai, tada jis negali visko pakalbėti” (G2).
5 tema: Komandinio darbo stoka
,,Na ta prasme atsakomybė yra visa gydytojo rankose vat, o daugiau, kad į komandą
kažkas būtų įtraukta, nėra vat tokių dalykų (nutyla), viską rašosi gydytojas ir jis už viską
atsakingas” (G1).
Manome, kad tai susiję su prastu paslaugų organizavimu ir vadyba, dėl kurios iškyla
netinkamai paskirstomos darbo funkcijos. Tokias mūsų įžvalgos atsispindi ir literatūroje [29].
Vis tik natūralu, jog gydytojai tikisi didesnio komandinio darbo, nes jie nori kokybiškai atlikti
savo tiesiogines funkcijas t.y. gydyti savo pacientą, skirti jam dėmesio tiek, kiek jo reikia,
tam, kad kuo labiau padėti pacientui.
Apibendrinant gydytojų įvardijamas su gydytojo darbo organizavimu siejamas kliūtis,
galime teigti, kad labiausiai efektyviai konsultacijos laiką panaudoti kliudo nepakankamas
sveikatos priežiūros specialistų skaičius gydymo įstaigoje, kuris lemia laiko stoką nuodugniai
tyrimų atlikimui, pacientų mokymui. Taip pat prastas sveikatos priežiūros organizavimas ir
vadyba bei netinkamas darbuotojų funkcijų paskirstymas, kuris susijęs su dideliu veiklų
skaičiumi, kuriuo yra apkraunami gydytojai. Šios veiklos konsultacijos metu atima daug
laiko bei apsunkina bendravimą su pacientu taip pat gali lemti gydytojo nuovargį bei
nepasitenkinimą darbu. Didelis aptarnaujamų pacientų skaičius taip pat yra viena iš kliūčių
trukdančių efektyviai išnaudoti gydytojo konsultacijos laiką. Dėl didelio pacientų skaičiaus
atsiranda laiko stoka paciento išklausymui bei nuodugniam ištyrimui.
63
Pacientų įvardijamos su gydytojo darbo organizavimo siejamos kliūtys.
Kadangi tie patys klausimai buvo pateikti ir pacientams, atlikome ir pacientų įvardintų
apie gydytojų darbo organizavimą kliūčių analizę. Pacientų išsakytuose kliūtyse išryškėjo
keturios pagrindinės temos, jas pasistengsime aptarti išsamiau.
1 tema: Didelis aptarnaujamų pacientų skaičius
Analizuojant tyrimo duomenis išryškėjo, kad pacientų manymu konsultacijose trukdo:
a) didelės eilės
,,Man atrodo gydytojas yra įspraustas ir į laiko normatyvą, na ir įvairius laiko
normatyvus ir gydytojas įspraustas yra (nutyla), gal tarpais ir norėtų ir galėtų daugiau
pasakyti, bet tarpais jau kitas už durų laukia” (P6).
b) laiko stoka
,,Kitą sykį gal ir trūksta laiko bet gi žinai, kad už durų dar laukia ten tiek tais, negali
ten ilgiau trukdyti, aš pastoviai šitą jaučiu” (P1).
Apibendrinant šią temą, matyti, jog efektyviai išnaudoti konsultacijų laiką iš tiesų
kliudo didelis aptarnaujamų pacientų skaičius, kuris lemia, tai jog pacientai negali pilnai
išsipasakoti, sužinoti daugiau jiems rūpimų dalykų.
2 tema: Dokumentacijos tvarkymas
Gydytojams tenkanti dokumentacija yra šeimos gydytojo rutina [39]. Mūsų atliktos
tyrimo analizės metu atsiskleidė, kad gausus dokumentacijos tvarkymas itin kliudo efektyviai
išnaudoti paciento konsultacijai skiriamą laiką.
a) didelės laiko sąnaudos
,,Aš suprantu, kad reikia surašyti viską, kad diagnozę, nusiskundimus, bet tai labai
daug laiko skiria tiems vat popieriams, rašymui tokiam” (P2).
,,Išėjus vienam jis dar vis kažką rašo, pildo (nusijuokia) dar kurį laiką ir jau tikrai, tas
laikas lieka, kurį man skiria, na jis trumpėja, atėjus į kabinetą jis vis dar kažką rašo” (P7).
b) trukdymas įsigilinti į pacientą
,,Pacientas ateina su problema ir jam yra svarbu, kad jis būtų išgirstas ir, kad į jį
reaguotų, tai tas kontaktas su žmogum aš manau, kad yra šių laikų (nutyla) nu šiokia tokia
problema gydytojo (nutyla) su tom kortelėm ir popieriais kitais” (P3).
,,Gal ir tas gydytojas sakykim norėtų daugiau tam žmogui padėti, gal patart daugiau
kažką, bet tokiam gilesniam bendravimui mūsų sistema nepritaikyta po kol kas (dėl rašymo)”
(P6).
64
Žmonių bendravimui reikalingi du norintys ir galintys bendrauti asmenys. Atėjusiam
pacientui yra svarbu, kad į jį kreiptų gydytojas dėmesį, o nesutelktų jo į popierių pildymą.
Ligos paveiktas žmogus yra lengvai palaužiamas, todėl gydytojo parama jam itin reikalinga,
tačiau gydytojo rutina tapęs dokumentų pildymas ne tik atima brangų konsultacijos laiką,
tačiau neleidžia pakankamai įsigilinti į pacientą, į jo problemas.
3 tema: Trumpas konsultacijai skiriamas laikas
Atlikus tyrimo analizę atsiskleidė, kad efektyviai išnaudoti konsultacijoms skiriamą
laiką taip pat trukdo ir per trumpas konsultacijoms skiriamas laikas, nes atsiranda:
a) skubėjimas
Tyrimas parodė, kad pacientai mano, jog dėl trumpo konsultacijų laiko gydytojams
tebka skubėti:
,,Aš matau kokios eilės dar laukia ir, kad pats daktaras nori kuo greičiau kitą pacientą
pasiimti” (P3).
,,Jeigu už durų stovi pilna pacientų, o jis laike netelpa, automatiškai gaunasi tas
bėgimas, skubėjimas, o tuo pačiu aišku kenčia ir kokybė pačios konsultacijos” (P2).
,,Būna situacijų, kad tikrai jaučiu, kad gydytoja skuba, kad tik viską greitai, greitai ir
priimti kitą pacientą” (P2).
Atlikto tyrimo metu atsiskleidė, kad ir pacientams tenka skubėti.
,,Nu tai skubu, to laiko yra ne daug ir daktarės netrukdyti dėl tokių mažmožių” (P1).
b) laiko taupymas
,,Taupo laiką, nu tiesiog nepradeda man aiškinti išsamiai, kodėl į mano tam tikrus
nusiskundimus jis nekreipia dėmesio, ne nu turbūt dėl laiko stokos” (P3).
c) įtampa
,,Laiko tai trūksta, įėjus į kabinetą iškart supranti, kad ji jau skuba, lekia, ir žodžiu jau
įtampa tokia” (P1).
Manome, jog visos išvardintos kliūtys galimai susijusios su prastu sveikatos priežiūros
paslaugų organizavimu bei vadyba, dėl kurios nesumažinamos gydytojų darbo apimtys ir dėl
to atsiranda laiko stoka pacientui bei pačiam gydytojui. Panašios įžvalgos pastebimos ir
Lietuvoje atliktuose tyrimuose [29]. Ši laiko stoka ypatingai apsunkina veiksmingos
konsultacijos gavimą pacientui. Esant ribotam laikui, pacientui yra sunku atskleisti, pilnai
atsiverti gydytojui bei sužinoti visus jį dominančius atsakymus.
4 tema: Lėšų taupymas
65
Analizuojant tyrimo duomenis išryškėjo, kad pacientai jaučia, kad gydytojai ne visada
noriai rašo nukreipimus į reikiamus specialistus:
,,Realiai aš suprantu, kad tie siuntinėjimai, tai čia mūsų pinigų taupymas, nes nu jei
(nutyla) tas pats šeimos gydytojas ir yra ta pirmoji pakopa, kurie sprendžia ar tau reikia, ar
nereikia, bet kita vertus, kai susiduri (nutyla), tai šiek tiek erzina” (P3).
Manome, kad toks gydytojų elgesys susijęs su ribotais sveikatos priežiūros sistemai
skiriamais ištekliais. Per lėšų taupymą atsiranda neigiamas poveikis pacientų sveikatai,
neatsižvelgiama į jo norus, tai lemia jų pasipiktinimą ir laiko gaišimą konsultacijose valdant
konfliktus.
Apibendrinant pacientų įvardijamas su gydytojo darbo organizavimu siejamas
kliūtis, galime teigti, kad labiausiai efektyviai konsultacijos laiką panaudoti kliudo prastas
sveikatos priežiūros organizavimas ir vadyba, dėl kurios atsiranda dideli pacientų skaičiai
tenkantys vienam gydytojui, trumpas konsultacijai skiriamas laikas, kuris iššaukia gydytojo
bei paciento skubėjimą konsultacijos metu, įtampą, laiko taupymą. Vangi elektroninė
sveikatos paslaugų tiekimo sistema bei netinkamas darbuotojų funkcijų paskirstymas
nepadedantis mažinti sveikatos priežiūros specialistams tenkantį dokumentacijos krūvį, kuris
atima daug konsultacijos laiko, bei trukdo įsigilinti į pacientą. Taip pat, efektyviai
konsultacijos laiką panaudoti kliudo ribotas finansavimas tenkantis sveikatos priežiūros
įstaigoms, kuris iššaukia gydytojų nenorą rašyti siuntimų ir dėl to kylantį pacientų
nepasitenkinimą bei konfliktus, kuriuos reikia spręsti gaištant konsultacijų laiką.
Gydytojų ir pacientų įvardijamos kliūtys susijusios su darbo organizavimu
pavaizduotos 4 pav.
66
4 pav. Gydytojų ir pacientų įvardijamos kliūtys susijusios su darbo organizavimu
67
1.13. ŠEIMOS GYDYTOJO KONSULTACIJAI SKIRTO LAIKO PANAUDOJIMO OPTIMIZAVIMO GALIMYBĖS
Tyrimo metu siekėme išanalizuoti kokias gydytojo konsultacijos laiko optimizavimo
galimybes siūlo pacientai bei gydytojai, kad konsultacijų laikas būtų išnaudojamas kuo
veiksmingiau. Pirmiausiai norėtume aptarti gydytojų siūlomas optimizavimo galimybes.
Analizuojant gydytojų tyrimo duomenis išryškinome tokias pagrindines keturias temas, kurias
aptarsime plačiau.
1 tema: Laiko panaudojimo optimizavimo galimybės susijusios su komandinio darbo
skatinimu
Šiais laikais komandinis darbas ir bendradarbiavimas sveikatos priežiūros srityje yra
svarbi ir neatsiejama darbo organizavimo dalis, suteikianti teigiamų rezultatų tiek pacientams,
tiek sveikatos priežiūros specialistams [9, 26]. Atlikus tyrimo analizę išryškėjo, kad mūsų
gydytojai taip pat norėtų ir siūlytų skatinti komandinį sveikatos priežiūros specialistų darbą.
a) Slaugytojų ar kitų specialistų įtraukimas į dokumentacijos pildymą.
,,Slaugytojos galėtų daugiau įsitraukti irgi į darbą (apie dokumentaciją)” (G1).
,,Galėtų dar gal dalį perimti (dokumentacijos) ir kažkas šalia dirbantis ar slaugytoja,
ar kitas specialistas (G4).
,,Dalintis darbais (dokumentacijos) su slaugytoja (nutyla)” (G4).
Akivaizdu, jog komandinis darbas padėtų sumažinti gydytojui tenkantį krūvį,
gydytojui ne tik, kad nereiktų tiek daug konsultacijos laiko gaišti rašymui, tačiau jis iš karto
galėtų individualų dėmesį skirti pacientui bei bendravimui su juo. Tai neabejotinai padidintų
konsultacijų kokybę bei sumažintų neefektyvų laiko išnaudojimą, nes gydytojas žymiai labiau
galėtų įsigilinti į pacientą ir jam padėti. Manome, kad dėmesys skirtas tik bendravimui gali
padėti pacientui laisviau jaustis, pasitikėti gydytoju, atskleisti jam detalesnę, intymesnę
informaciją. Natūralu, jog jei gydytojas nežiūri į pacientą bei atlieka kitas veiklas pacientui
yra sunku jausti gydytojo supratingumą ir norą padėti, dėl to pacientas gali ne viską norėti ir
pajėgti atskleisti gydytojui.
b) Slaugytojų įtraukimas į pacientų konsultavimą ir pradinę pacientų apžiūrą:
,,Jeigu iš kažkur jis ateitų, iš kažkokio kabineto, tokio, kur slaugytojos dirba ir
sumatuota, sužiūrėta, ir aš jau matau, aha jums pamatavo, aha jau man tas atkrenta ir pulsą
pažiūrėjo ten ritmiškai” (G3).
,,Jei būtų toks paruošiamasis darbas, tai jau labai neblogai būtų, jeigu kažkas jau būtų
jį apklausęs, paruošęs ir žinant, kad atėjo tik vaistų, dar norės to ir to” (G3).
68
,,Pakonsultuoti (galėtų) dar pacientą kaip slaugytoja, ane?” (G1).
,,Skandinavijos jeigu pavyzdį imti, kur pacientas iš karto atsako į tam tikrus klausimus
internete, jeigu jis turi kažkokių simptomus, atsako į tuos klausimus internetas ir jam pataria
ką daryti toliau, jeigu jis dar negerėja, tai jisai paskambina sesutei, sesutė jam paaiškina,
pakonsultuoja ką daryti toliau, nu, o jeigu jam visai jau negerai, tada jis eina pas daktarą.
Atrūšiuojamas. Aišku jeigu toks rūšiavimas būtų, tai labai gerai būtų”(G2).
c) Socialinės pagalbos specialistų įtraukimas
Analizuojant tyrimo duomenis išryškėjo, jog įtraukus socialinius darbuotojus ar
psichologus papildomai skirtų dėmesį jo stokojantiems žmonėms, šeimos gydytojo
konsultacijos laikas taip pat būtų išnaudojamas efektyviau:
,,Galbūt su tais psichosocialiniais klausimais, ypač kur ateina visokios močiutės ar ten
lėtinėmis ligomis sergantys pacientai, jeigu jie vieniši, jie galėtų jau tą socialinės izoliacijos
aspektą derint kitos profesijos žmonės dirbantys mūsų komandoje, sakysim socialiniai
darbuotojai, psichologai” (G4).
Tyrimo analizės metu atsiskleidė, kad gydytojui tenka itin didelis krūvis ir
atsakomybė. Padidinus PSP priežiūroje komandinį darbą įtraukiant į jį slaugytojus, socialinius
darbuotojus psichologus bei kitus specialistus galima būtų pasiekti kokybiškesnių paslaugų
pacientams. Komandinio darbo svarbą įrodo ir mokslininkų atlikti tyrimai. Naujoje
Zelandijoje 2012 metais buvo įrodyta, kad komandinis gydytojo ir slaugytojo darbas yra
susijęs ne tik su pacientų pasitenkinimu sveikatos priežiūros teikiamomis paslaugomis, tačiau
taip pat ir pačių gydytojų pasitenkinimu jų atliekamu darbu, taip geresniais klinikiniais
rezultatais [26].
2 tema: Laiko optimizavimo galimybės susijusios su konsultacijos trukmės ilginimu
Atlikus tyrimo analizę išryškėjo, jog gydytojai norėtų ilgesnių konsultacijų. Jų teigimu,
tokiose konsultacijose būtų galima nuodugniau ištirti pacientą
,,Visus tuos kriterijus (lėtinės ligos priežiūra, profilaktika, psichosocialinė būklė) , kad
turėtumėm laiko apžvelgti, ne tik prabėgom su pacientu” (G4).
Taip pat galima būtų daugiau skirti laiko bendravimui su pacientu
,,Nu daugiau laiko tai konsultacijai norėčiau <…> daugiau laiko būtų skiriama
vienai tai konsultacijai, aš manau, kad kokia na pusvalandis, tai būtų labai, labai gerai tikrai.
Jau išsišnekėtum su pacientu” (G3).
Natūralu, kad ir patys gydytojai nori skirti daugiau laiko pacientui, jo ligos
išaiškinimui, apžiūrai, bendravimui, nes manome, kad jie nori padėti pacientui, o tuo pačiu
69
jausti pasitenkinimą darbu dėl gerų darbo rezultatų. Literatūroje taip pat teigiama, kad
gydytojai norėtų daugiau laiko skirti pacientui, tačiau to padaryti negali, nes šiuo metu
gydytojų produktyvumą yra įprasta matuoti aptarnautų pacientų skaičiumi, tačiau ne geresnių
sveikatos rezultatų pasiekimu [50]. Tačiau, užtikrinus optimalią konsultacijos trukmę galima
tikėtis geresnių gydytojo ir paciento santykių.
3 tema: Laiko optimizavimo galimybės susijusios su darbo aplinkos gerinimu
Analizuojant tyrimą atsiskleidė, kad gydytojai norėtų bendrauti tik su pacientu, kad
kabinete nebūtų daugiau jokio personalo blaškančio tiek gydytojo, tiek paciento dėmesį:
,,Svajonių konsultacija kokia būtų (nutyla), kad vienas kaip sako ant vieno ir niekas
netrukdytų”(G1).
,,Konfidencialumo <...> norėtųsi būt akis į akį – tuomet pacientas yra atviresnis
(nutyla) lengviau nuspėti ko iš tikrųjų jis atvyko, ar dėl kažkokių tai problemų namuose, ar ar
dėl ligos” (G4).
,,Norėčiau dirbti viena kabinete” (G2).
Natūralu, kad gydytojai, tikisi individualaus bendravimo su pacientu, nes tikisi labiau
įsigilinti į žmogų, o tuo pačiu labiau atskleisti jo problemas ir pasiekti geresnių klinikinių
rezultatų. Organizaciniame lygmenyje įgyvendinus tokius pokyčius, iš tiesų manome, jog
laikas jose būtų išnaudojamas žymiai geriau, nes atsirastų didesnis pasitikėjimas vienas kitu,
mažesnė pacientų baimė atskleisti tam tikras savo problemas.
Apibendrinant gydytojų įvardintas optimizavimo galimybes galime teigti, jog
gydytojai konsultacijų laiką siūlytų taupyti didinant komandinį darbą, mažinant krūvį tenkantį
gydytojams, ilginti konsultacijų trukmę bei gerinti gydytojų darbo aplinką.
Apibendrinant tiek gydytojų, tiek pacientų siūlomas gydytojų konsultacijai skirto laiko
optimizavimo galimybes galima teigti, kad iš tiesų tiek gydytojai, tiek pacientai jas mato gan
panašias. Abiejų pusių siūlymai yra orientuoti į didesnio dėmesio pacientui skyrimą. Tai
nenuostabu, nes gydytojas nori padėti savo pacientui, tačiau dažnai negali pilnavertiškai to
padaryti dėl tenkančio didelio krūvio, tuo tarpu pacientui, kurį yra palaužusi liga svarbu gauti
tą dėmesį, kurio dabartinėjė mūsų sveikatos sistemoje yra sunku sulaukti dėl įvairių anksčiau
aptartų kliūčių.
4 tema: Laiko panaudojimo optimizavimo galimybės susijusios su gydytojų krūvio
mažinimu
a) Aptarnaujamų pacientų skaičiaus mažinimas
70
Analizuojant tyrimo duomenis išryškėjo, jog efektyvesnės gydytojų konsultacijos
pasak pačių gydytojų galėtų būti jeigu būtų mažesnės jų aptarnaujamos apylinkės t.y. mažesni
pacientų skaičius tenkantis vienam gydytojui:
,,Jeigu aišku mano apylinkė būtų (nutyla), gal kokia (nutyla) mažesnė, tai pagerėtų
tikrai rezultatai” (G2).
b) Dokumentacijos apimties mažinimas
Išanalizavus informaciją gautą iš gydytojų taip pat atsiskleidė, jog konsultacijos būtų
efektyvesnės jeigu gydytojams būtų mažinamas įvairių priverstinių biurokratinių
formų pildymas:
,,Nu tai aišku įsakymai visokie, kad apribotų, apribojimai vaistams visokiems,
kontraindikacijos visokios, nu daug tokių biurokratinių dalykų, kad jų mažinti
(nutyla)” (G4).
c) Technologijų plėtra
,,Nu technologijos, iš tikrųjų, kada greičiau įdiegs elektroninę sistemą ir kada sakysim,
galėsim net tik ten nedarbingumą rašyt elektroninėje sistemoje, bet ir kortelę užpildyti, ir
tyrimus pasižiūrėti” (G2).
d) Dokumentacijos ir konsultacijos laiko atskyrimas
Tyrimo analizės metu atsiskleidė, kad gydytojai mano, jog konsultacijose turėtų būti
atskiras laikas skirtas bendravimui su pacientu ir atskiras laikas dokumentų pildymui:
,, Turėtų būti kažkaip (susimąsto) konsultacijos grynas laikas ir laikas paskui
jau tokiems jau rašto darbams vat skirtas, o nekartu” (G4).
Tyrimas padėjo atskleisti, kad organizaciniame lygmenyje sumažinus krūvį tenkantį
gydytojams (sumažinus pacientų skaičių, biurokratinių formų skaičių, paspartinus
technologijų plėtrą bei atskyrus laiką dokumentų pildymui ir bendravimui) būtų galima
optimizuoti konsultacijai skiriamą laiką, nes gydytojai galėtų skirti dėmesį atėjusiam
pacientui, o ne pašalinėms, jo kompetencijos nereikalaujančioms veikloms.
Pacientų siūlomos konsultacijos laiko panaudojimo optimizavimo galimybės
Taip pat siekėme išanalizuoti ir gydytojų siūlomas šeimos gydytojų konsultacijai skirto
laiko panaudojimo optimizavimo galimybes. Analizės metu išryškėjo dvi pagrindinės temos,
kurias aptarsime plačiau.
1 tema: Laiko panaudojimo optimizavimo galimybės susijusios su gydytojų krūvio
mažinimu konsultacijos metu
71
Analizuojant tyrimo medžiagą buvo atsikleista, kad ne tik gydytojai, bet ir pacientai
siūlytų mažinti gydytojų darbo krūvį. Pacientai siūlytų:
a) Biurokratinių procedūrų funkcijų perdavimą kitiems asmenims
Analizė parodė, kad yra siūloma biurokratines procedūras, tokias kaip kompensuojami
vaistai ar kita būtina dokumentacija būtų perimta į slaugytojos, gydytojo padėjėjo arba tam
tikrų kitų specialistų rankas. Šie siūlymai atsispindėjo tokiuose pacientų pasisakymuose:
,,Jeigu pacientas ateina tik išsirašyt vaistų, tai ten reiktų papildomo etato ar ko,
kažkokio raštininko (nutyla), tai koks čia gydytojo darbas (P4).
,,Tas receptų knygeles visų pirma tikrai turėtų rašyti ne gydytojas mano manymu, pilna
prisigaminę esam visokių specialistų, ko tie negali išrašyt? Šalia gydytojo tegul sėdi, gal jam
užtektų tik viską sutikrinti, kodėl dabar jis turi rašyt? Čia turėtų kažkoks raštininkas, raštinės
darbuotojas, tas kuris užpildo receptą, tik gydytojas pažiūri ar teisingai surašyta, sudėjo
antspaudukus, uždėjo bar kodus visus ir išleido tą žmogų (nutyla). (P6).
,,Kažkoks specialistas, kuris pildytų tuo metu, jei jau būtinai būtina iš karto viską
surašyti’’(P4).
,,Slaugytoja dar viena, na kažkoks tam tikras žmogus, kurio ir pareiga konkrečiai būtų tas vat
visas popierių pildymas”(P3)
,,Gal tai galėtų būti kažkokie tai gydytojo padėjėjai, kažkas tai egzistuoja (P6)
,, Na kažkoks gal daktaro padėjėjas (užsiimantis dokumentacija) (P3).”
Tyrimo analizės metu atsiskleidė, kad dokumentacijos krūvio tenkanti našta sukelia
gydytojo nesugebėjimą įsigilinti į žmogų. Tai atsispindi tokiuose pasisakymuose:
,,Įsikniaubimas į tą savo rašymą, tai aš manau, kad ir neleidžia įsigilint į tą visą
žmogaus situaciją” (P3).
Atliktas tyrimas rodo, kad mažinant gydytojui tenkančią dokumentaciją ir perduodant
ją kitiems asmenims galima tikėtis didesnio pacientų pasitekinimo gautomis paslaugomis, nes
būtų skiriamas didesnis dėmesys pacientui, būtų labiau įsigilinama į jo problemas.
Specialisto, perimančio gydytojo dokumentaciją, svarbą pastebi ir Lietuvos mokslininkai.
Lietuvos sveikatos sistemos 2011 – 2020 metų plėtros matmenyse jau yra numatyta sukurti
pirminės sveikatos priežiūros veiklos integracijos bandomąjį modelį, naudojant „atvejo
vadybos” (asistentas perimantis dalį gydytojo dokumentacijos) principą ir taip mažinti
gydytojų apkrovimą įvairių popierių pildymu. [54, 84].
b) Mažesnį pacientų arba didesnį gydytojų skaičių
72
Tolimesnė tyrimo analizė parodė, jog pacientai taip pat siūlytų mažinti pacientų arba
didinti gydytojų skaičių, tam, kad gydytojams nereikėtų taip skubėti, kad jie galėtų daugiau
dėmesio skirti bendravimui su pacientu.
,,Gal net daugiau gydytojų, kad vat tam pačiam vienam gydytojui skirtų ne tiek daug
ligonių” (P1).
,,Gal tada turėtų kiekvienas tas gydytojas, mažiau pacientų turėti” (P3).
,,Galbūt, jeigu būtų mažiau pacientų (susimąsto), prisirašiusių pas tą gydytoją, gal
jisai galėtų daugiau skirti laiko tam pačiam žmogui, kad susipažintų su jo visa gi ligos istorija
arba ne tik ligos, iš esmės, gal kaip žmogų gal labiau pažintų daugiau kaip žmogų, gal tada
kažkoks betarpiškesnis vyktų tas (susimąsto) apsilankymas” (P7).
Manome, kad organizaciniame lygmenyje nėra sėkmingai sprendžiamas pacientų
apylinkių sudarymas, dėl to vienam gydytojui tenka didelis aptarnaujamų pacientų skaičius,
ko pasekoje nukenčia pacientas, nes jis negauna pakankamai gydytojo dėmesio. Netobulą
gydytojų apylinkių sudarymą pastebi ir Lietuvos tyrėjai. Valstybinio audito ataskaitoje jau
rekomenduojama patikslinti ir papildyti šeimos gydytojo apylinkės formavimo kriterijus.
Siūloma sudarant gydytojų apylinkes įtraukti ne tik vienintelį kriterijų – pacientų skaičių
pagal jų amžių, bet apylinkes sudarinėti ir pagal pavyzdžiui atstumą iki gydymo įstaigos bei
galimybę ją pasiekti visuomeniniu transportu [56].
c) Dokumentacijos ir konsultacijos laiko atskyrimą
Tyrimo metu atsiskleidė, jog dar viena galimybė optimizuoti gydytojų krūvį būtų
dokumentų pildymas po paciento vizito, tam, kad būtų daugiau skiriama laiko bendravimui ir
įsigilinimui į pacientą.
,,Ateini, tavęs išklauso išklausinėja visko (susimąsto) ir ir pasako ten diagnozę, kur
kreiptis kur ką ir po to jau tik pildytų tuos savo popierius” (nutyla) (P4)
,,Aš manau, kad užtenka tam gydytojui bendravimo įgūdžių, tik gal laiko ne visada
būna, gal galėtų tas 5 minutes pavyzdžiui gydytojas skirti tik pacientui be jokios
dokumentacijos ir dar 5 po paciento, na, kad tas pats bendravimas būtų konsultacijoje, kad jis
jaustųsi” (P7).
Tyrimo analizės metu atsiskleidė, kad dokumentų tvarkymas atima taip paciento
laukiamą gydytojo dėmesį:
,,Kartais iš tiesų norėtųsi, kad tu atėjai ir tik tau būtų skiriamas tas laikas, o ne ten
popierių pildymui” (P7).
Apibendrinant šią temą galima pasakyti, kad mažinant įvairiapusį gydytojui tenkantį
krūvį galima būtų optimizuoti konsultacijos laiką. Gydytojui nereikėtų tiek daug laiko skirti
73
rašymui, bent jau ne paciento vizito metu. Mažinamas pacientų skaičių sėkmingai sprendžiant
apylinkių sudarymą taip pat būtų viena iš galimybių optimizuoti konsultacijų laiką, nes
gydytojams tektų mažiau pacientų, jie tiesiog lengviau galėtų planuoti savo laiką ir daugiau
dėmesio skirti pacientui.
2 tema: Laiko panaudojimo optimizavimo galimybės susijusios su gydytojo
dokumentacijos pildymo modernizavimu
Analizuojant tyrimo duomenis atsiskleidė, kad pacientai taip pat mano, jog dabartinė
duomenų suvedimo sistema yra per daug sudėtinga, atimanti daug laiko ir mažinanti gydymo
kokybę. Pacientų manymu gydytojų konsultacijos laikas būtų panaudojamas žymiai
efektyviau jeigu būtų elektroninė duomenų suvedimo sistema.
,,Jeigu būtų kažkokia elektroninė suvedimo duomenų sistema viskas vyktų greičiau ir
(nutyla), ir efektyviau” (P3).
,,Aišku, surašyti, tai irgi reikia, tyrimą, viską parašyt, nu manau galbūt kažkokia
kitokia sistema galėtų būt ar elektroninė” (P8).
,,Kompiuterinė kažkokia galbūt sistema, kuri aš manau, kad tai vis vien ta pažanga yra
visoj toj technikoje viskame kame (susimąsto)” (P6).
,,Kažkokie tai galbūt , nu aš nežinau kompiuteriniai šablonai, kažkokie ką galėtų
pildyti greičiau ne tik rašytiniu būdu” (P6).
Elektroninės sistemos įdiegimas ir jos vystymas gali padėti mažinti gydytojams
tenkantį krūvį, o tuo pačiu optimizuoti laiką konsultacijose, nes gydytojams nebereikėtų tiek
daug rašyti, jie daugiau savo dėmesio galėtų skirti pacientams. Panašias rekomendacijas
pateikia ir ,,Pacientų ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų apklausos atlikimas ir analizės
parengimas" projekto vykdytojai, kurie gydytojams tenkantį krūvį siūlytų mažinti skatinant
naujų organizacinių technologijų įdiegimą t.y. dokumentacijos pildymą elektroninėje erdvėje
[29].
3 tema: Laiko panaudojimo optimizavimo galimybės susijusios su pacientų elgesiu
konsultacijos metu
Pereinant prie laiko panaudojimo galimybių susijusių su pacientų elgesiu
konsultacijose, patys pacientai pažymėjo, jog konsultacijos laikas būtų kur kas efektyviau
išnaudojamas jeigu pacientai būtų:
a) Konstruktyviai išnaudotų konsultacijos laiką
74
Pacientų teigimu patys pacientai turi taip pat įdėti indėlį, jog konsultacijos laikas būtų
išnaudojamas kuo efektyviau:
,,Aišku tų dėjavimų gal, kad nereikėtų tų bereikalingų tokių skundų, aišku turgaus
visokių pokalbių tokių, nu tai jau čia šitų, tai nereikia, jau geriau kalbėti tą ką reikia” (P7).
,,(pacientas turėtų) per daug nekalbėti, nesibėdavot, gi ateini pas gydytoją su konkrečiai
savo tikslu, kad tau reikia pasikonsultuoti apie tavo ligą (nutyla) tai i, nekalbėti apie orą, o
kalbėti apie savo problemą, o specialistas yra nu gydytojas, o ne psichologas” (P3).
b) Būtų pasiruošęs konsultacijai
,,Nemykt atsisėdus, ten kažko, o jau būt rimtai tam pasiruošus” (P7).
c) Pozityviai bendrautų
,,Pozityvus nusiteikimas, malonus bendravimas, nu, kad jei tu ant jo ten nepradėsi
kažko sakyt, kad tu čia kažko man nedarai ar darai blogai, tai aišku tada aišku jis susinervuos
ir kaip visi normalūs žmonės gali kažką nulemti, jo požiūrį į tave (nutyla)” (P3).
4 tema: Laiko panaudojimo optimizavimo galimybės susijusios su vyresnio amžiaus
žmonių užimtumo didinimu
Analizės metu taip pat pastebėjome, kad tiriamieji linkę manyti, jog senyvo amžiaus
žmonės užtrunka ilgiau gydytojo kabinete, nes jie nori daug dėmesio bendravimui, todėl
pacientai siūlytų didinti senyvo amžiaus žmonių užimtumą:
,,Reiktų didinti tų vyresnių žmonių gal užimtumą paprasčiausiai, kad jie išsikalbėtų ne
pas gydytoją”(P5).
Apibendrinant šią tema galima teigti, kad padidinus pagyvenusių žmonių užimtumą
galima būtų konstruktyviau išnaudoti gydytojo konsultacijos laiką, nes nereiktų gydytojui
išklausyti įvairių nuogastavimų, skundų ar kitų paciento su sveikatos problema nesusijusių
dalykų, todėl būtų galima daugiau gilintis į probleminę žmogaus situaciją.
Apibendrinant pacientų siūlomas šeimos gydytojo konsultacijai skirto laiko
panaudojimo optimizavimo galimybes galime teigti, kad labiausiai anot pacientų gydytojų
laikas susitaupytų ir konsultacijos vyktų žymiai efektyviau jeigu būtų modernesnė dokumentų
pildymo sistema taip pat jeigu sumažėtų gydytojų krūviai susiję su pacientų skaičiumi, įvairių
dokumentų pildymu taip pat jeigu pacientai būtų atitinkamai pasiruošę ir tinkamai elgtųsi
konsultacijos metu bei jeigu būtų didinamas vyresnių žmonių užimtumas. Įgyvendinus šiuos
pokyčius organizaciniame lygmenyje galima tikėtis optimalesnio gydytojų konsultacijos laiko
panaudojimo.
75
Apibendrinant optimizavimo galimybes siūlomas pacientų, galime išskirti keturias
temas: dokumentacijos modernizavimas, netrukdantis dirbti paciento elgesys, krūvio
mažinimas bei vyresnio amžiaus žmonių užimtumo didinimas. Siekiant modernizuoti
dokumentaciją siūlomi kompiuteriniai šablonai ir elektroninė duomenų suvedimo
sistema.Pacientai taip pat mano, jog jų elgesys konsultacijų metu turėtų būti atitinkamas.
Pacientai turėtų būti pasiruošę konsultacijai, gerbti gydytoją bei kalbėti apie tai, kas susiję su
jo liga. Kalbant apie krūvio mažinimą pacientai siūlo biurokratines funkcijas perduoti kitiems
asmenims bei mažinti pacientų srautus arba didinti gydytojų skaičių.
Gydytojų ir pacientų siūlomos šeimos gydytojų konsultacijai skirto laiko panaudojimo
optimizavimo galimybės pavaizduotos 5 pav.
76
5 pav. Gydytojų ir pacientų siūlomos šeimos gydytojų konsultacijai skirto laiko panaudojimo
optimizavimo galimybės
77
IŠVADOS
1. Gydytojai ir pacientai linkę panašiai suprasti medicininės konsultacijos tikslus.
Kreipdamiesi į šeimos gydytoją pacientai tikisi sužinoti ligos diagnozę ir gauti patarimus,
gydymą bei pagalbą įveikiant ligą. Gydytojai pagrindiniu konsultacijos tikslu įvardija
pagalbos pacientui suteikimą. Įgyvendindami šį tikslą gydytojai siekia sužinoti pacientų
apsilankymo priežastį, išsiaiškinti lūkesčius, aptarti ligų profilaktiką bei psichosocialines
paciento sveikatos problemas ir padėti kontroliuoti lėtines ligas.
2. Medicininės konsultacijos metu ir gydytojai, ir pacientai turi su bendravimu ir elgesiu
siejamų lūkesčių. Gydytojai tikisi iš pacientų bendradarbiavimo ir pasitikėjimo.
Pacientai tikisi, kad konsultacijos metu gydytojas rodys dėmesį paciento problemai ir jo
asmenybei bei suteiks reikiamą informaciją.
3. Veiksmingo gydytojo medicininės konsultacijos laiko panaudojimo kliuvinių esama ir
tarpasmeninėje gydytojo ir paciento sąveikoje, ir darbo sveikatos priežiūros sistemoje
organizavime:
• Gydytojų požiūriu, veiksmingai naudoti laiką trukdo pacientų siekis išspręsti daug
problemų vienu metu, taisyklių nepaisymas bei nepagrįsti reikalavimai. Pacientai
veiksmingo konsultacijos laiko panaudojimo kliuviniais įvardija abejingą gydytojų
požiūrį į jų problemas, nedėmesingą klausymąsi bei grubų ir nemandagų elgesį.
• Ir gydytojai, ir pacientai nemažai konsultacijos laiko panaudojimo kliuvinių įžvelgia
sveikatos priežiūros sistemos darbo organizavimo funkcionavime. Gydytojai pabrėžia
konsultacijai skiriamo laiko stoką, didelį aptarnaujamų pacientų bei gydytojui tenkančių
veiklų skaičių, pašalinių žmonių dalyvavimą konsultacijos metu bei komandinio darbo
stoką. Pacientai atkreipia dėmesį į didelį gydytojams tenkantį dokumentacijos krūvį bei
kliūtis, kurios kyla dėl sveikatos priežiūrai skiriamų lėšų taupymo.
4. Siūlydami medicininės konsultacijos laiko panaudojimo optimizavimo galimybes ir
gydytojai, ir pacientai akcentuoja pokyčių sveikatos priežiūroje būtinumą. Siūloma
plėtoti komandinį darbą, gerinti darbo sąlygas, ilginti konsultacijų trukmę, mažinti
gydytojams tenkantį krūvį, modernizuoti dokumentacijos pildymą, šviesti pacientus ir
sudaryti jiems galimybes su gydymu nesusijusias problemas aptarti su kitais sveikatos
priežiūros specialistais.
78
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Sveikos priežiūros paslaugų organizatoriams
• Veiksmingai išnaudoti konsultacijos skiriamą laiką kliudo iš organizacinio lygmens
kylančios kliūtys, todėl būtų tikslinga plėsti šeimos gydytojo komandą į ją
įtraukiant būtinus specialistus:
a) atsakingus specialistus padedančius ar perimančius gydytojo dokumentacijos
krūvį.
b) plėsti slaugytojo funkcijas į kurias įeitų pirminė paciento apžiūra bei pirminės
dokumentacijos užpildymas.
c) įtraukti psichologus, socialinius darbuotojus, visuomenės sveikatos priežiūros
specialistus, kurie užsiimtų vyresnio amžiaus žmonių problemų aptarimu bei
jų užimtumo didinimu.
d) Sustiprinti pacientų švietimą apie konstruktyvų konsultacijos laiko
panaudojimą įtraukiant į šią veiklą slaugytojus, visuomenės sveikatos
priežiūros specialistus.
• Būtų tikslinga mažinti gydytojui tenkančių pacientų skaičių koreguojant įstatymus.
• Veiksmingai išnaudoti konsultacijai skiriamą laiką kliudo iš gydytojo pusės
kylančios bendravimo problemos, todėl būtų tikslinga gilinti gydytojų bendravimo
įgūdžius įvairiose konferencijose, seminaruose, mokymuose.
Gydytojams
• Efektyviai išnaudoti konsultacijai skiriamą laiką kliudo iš gydytojo pusės
kylančios bendravimo problemos, todėl gydytojai turėtų rodyti didesnį norą
tobulinti bendravimo įgūdžius įvairiose konferencijose, seminaruose, mokymuose.
• Būtų tikslinga pacientui skiriamo konsultacijos laiko neskirti asmeninėms gydytojo
reikmėms (asmeniniai pokalbiai telefonu).
79
LITERATŪRA
1. American Healthways. Defining the Patient-Physician Relationship for the 21st Century.
[Online]. [cited: 2014. Mar 07]. Available from:
http://www.cardiophonics.com/PatientPhysician.pdf
2. Australian Government National Health and Medical Research Council. Comminicating
with Patient: Advice for medical practicioners. 2004. [Online]. [cited: 2014. Apr 01].
Available from:
http://www.nhmrc.gov.au/_files_nhmrc/publications/attachments/e58.pdf
3. Bleich S N, Özaltinb E, Murray C. How does satisfaction with the health-care system
relate to patient experience? Bull World Health Organ 2009; 87:271–278 |
doi:10.2471/BLT.07.050401. P. 271
4. Board of medical education. Communication skills education for doctors: an update.
British Medical Association 2004.
5. Boon E, Parr R, Samarawickrama D, Seymour K. Oxford Handbook of Dental Nursing.
Oxford Medicine Online. 2012. DOI: 10.1093/med/9780199235902.001.0001.
6. Boulware D R, Dekarske A S., Filice G A. Physician Preferences for Elements of
Effective Consultations. J Gen Intern Med 2009; 25(1):25–30 DOI: 10.1007/s11606-009-
1142-2. P. 28.
7. Braun V, Clarke V. Using thematic analysis in psychology. Qualitative Research in
Psychology, 2006; 3 (2). pp. 77-101. ISSN 1478-0887.
8. Camacho F, Anderson R, Safrit A, Jones A S, Hoffmann P. The Relationship between
Patient’s Perceived Waiting Time and Office-Based Practice Satisfaction. Med J
November/December 2006; Volume 67, Number 6.
9. Canadian Health Services Research Foundation. Teamwork in Healthcare: Promoting
Effective Teamwork in Healthcare in Canada. 2006 P. i
10. Canale S, Louis D Z, Maio V, Wang X, Rossi G, Hojat M, Gonnella J S. The
Relationship Between Physician Empathy and Disease Complications: An Empirical
Study of Primary Care Physicians and Their Diabetic Patients in Parma, Italy. Academic
Medicine, 2012; Vol. 87, No. 9. P. 1243-1246.
11. Cancer Care. Doctor, Can We talk?: Tips for Communicating With Your Health Care
Team. [Online]. [cited: 2014. Apr 25]. Available from:
http://media.cancercare.org/publications/original/53-fs_doctor_talk_eng.pdf?1389199335
12. Cejka Search. Physician Stress and Burnout Survey 2011. Workplace Behavioral
80
Solutions, inc. And cejka search. [Online]. [cited: 2014. Mar 21]. Available from:
http://www.cejkasearch.com/wp-content/uploads/physician-stress-burnout-survey.pdf
13. Cetin M, Ucar M,
Guven T, Atac A,
Ozer M. What do patients expect from their
physicians? Qualitative research on the ethical aspects of patient statements. J Med
Ethics 2012. 38:112e116. doi:10.1136/jme.2010.038026. P. 112 – 115
14. Chatten K, Howe M, Marks G, Smith T, Noble L. Guide to History Taking And
Examination 2012 – 2013. Medical School University College London. P. 4 – 8.
15. Cheraghi-Sohi S, Hole A R, Mead N, McDonald R, Whalley D, Bower P, Roland M.
What Patients Want From Primary Care Consultations: A Discrete Choice Experiment to
Identify Patients’ Priorities. Annals of Family Medicine. 2008; Vol. 6 No. 2. P. 111-113.
16. Christino M A, Matson A P, Fischer S. A, Reinert S E, DiGiovanni C W, Fadale P D.
Paperwork Versus Patient Care: A Nationwide Survey of Residents’ Perceptions of
Clinical Documentation Requirements and Patient Care. Journal of Graduate Medical
Education. 2013. P. 603.
17. Consultation, medical history and record taking. Chapter 1. [Online]. [cited: 2014. Mar
08]. Available from: http://www.thelancetstudent.com/wp-
content/uploads/2008/06/epstein_clinical-examination.pdf
18. Consumer Reports Health. What Doctors Wish Their Patients Knew. Consumer Reports
Health special Report. 2011. P. 4 – 6.
19. Coulter A. Implementing shared decision making in the UK A report for the Health
Foundation. A report for the Health Foundation. 2009.
20. Critical appraisal of qualitative research [Online]. [cited: 2014. Mar 29]. Available from:
https://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=5&ved=0CFIQFjA
E&url=http%3A%2F%2Fcqim.cochrane.org%2Fsites%2Fcqim.cochrane.org%2Ffiles%2
Fuploads%2FChapter_Guidancecritical_appraisal.doc&ei=fqVvU7fEI4H_ywO__YHgC
Q&usg=AFQjCNGjC2ZXdjyLFD3dad8pjmnhAJPHVg&bvm=bv.66330100,d.bGQ&ca
d=rja
21. Davis J, Foley A, Crigger N, Brannigan M C. Healthcare and Listening: A Relationship
for Caring. International Journal of Listening. 2008; 22:2, 168-175, DOI:
10.1080/10904010802174891. P. 169 – 173
22. Delgado A, Lopez-Fernandez L A, Luna J D, Gil N, Jimenez M, Puga A. Patient
expectations are not ways the same. Epidemiol Community Health Journal. 2008;
62:427–434. doi:10.1136/jech.2007.060095. P. 430 -433.
23. Department of Veterans Affairs Employee Education System and The National Center
81
for PTSD Post-Traumatic Stress Disorder: Implications for Primary Care. [Online].
[cited: 2013. Apr 09]. Available from:
http://www.publichealth.va.gov/docs/vhi/posttraumatic.pdf
24. Deveugele M, Derese A, Brink-Muinen A, Bensing J, Maeseneer J. Consultation length
in general practice: cross sectional study in six European countries. BMJ 2002. Volume
325 31. P. 4-5.
25. Dugdale D C, Epstein R, Pantilat S Z. Time and the Patient-Physician Relationship.
Journal of General Internal Medicine. 1999. Volume 14. P.35.
26. Finlayson M P , Raymont A. Teamwork—general practitioners and practice nurses
working together in New Zealand. Journal of Primary Health Care. 2012. Volume 4.
Number 2. P. 153-154.
27. Gask L, Usherwood T. ABC of psychological medicine. The consultation. BMJ 2002;
324;1567-1569. doi:10.1136/bmj.324.7353.1567. P. 1567
28. Gates B, Barr O. Oxford Handbook of Learining and Intellectual Disability Nursing.
2009. DOI:10.1093/med/9780199533220.003.0003.
29. Goštautaitė B, Jankauskienė D, Išganaitis V. Projektas „pacientų ir sveikatos priežiūros
paslaugų teikėjų apklausos atlikimas ir analizės parengimas“. Pacientų ir sveikatos
priežiūros paslaugų teikėjų pasitenkinimo teikiamų paslaugų kokybe bei prieinamumu
analizė (I dalis). [Online]. [cited: 2014. Apr 03]. Available from:
http://www.esparama.lt/es_parama_pletra/failai/ESFproduktai/2012_pacientu_ir_sveikat
os_prieziuros_paslaugu_teikeju_pasitenkinimo_teikiamomis_paslaugomis_analize_1.pdf
30. GP education and training resource. Barriers to Effective Consultation. [Online]. [cited:
2014. Apr 22]. Available from: http://www.gp-
training.net/training/communication_skills/consultation/barriers.htm.
31. Grigė J, Simanauskas K, Kasiulevičius V. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių
klinikų Šeimos medicinos centro gydytojų gebėjimas įgyvendinti pacientų lūkesčius.
Gerontologija 2011; 12(1):41–48. P. 47
32. Hajeri A. Consultation Length in Primary Health Care: Is It Getting Longer? Bahrain
Medical Bulletin, 2009. Vol. 31, No. 3, September.
33. Haskard K B, Williams S L, DiMatteo R M, Heritage J, Rosenthal R. The Provider’s
Voice: Patient Satisfaction and the Content-filtered Speech of Nurses and Physicians in
Primary Medical Care. J Nonverbal Behav 2008; 32:1–20 DOI 10.1007/s10919-007-
0038-2. P. 1-16.
34. Helman C G. Culture, Health and Illness: Ritual and the Management of Misfortune.
82
2nd edn. London and Boston: Wright Publishing Company, 1990:192e214. Cituota:
Cetin M, Ucar M,
Guven T, Atac A,
Ozer M. What do patients expect from their
physicians? Qualitative research on the ethical aspects of patient statements. J Med
Ethics 2012; 38:112e116. doi:10.1136/jme.2010.038026. P. 112
35. Holden H M. The needs and expectations of doctors and patients. Journal of the Royal
Colege of General Praetitioners,May 1977. P. 278 36. Howitt D, Cramer D. Introduction to Research Methods in Psychology second edition.
[Online]. [cited: 2014. Mar 29]. Available from:
http://wps.pearsoned.co.uk/ema_uk_he_howitt_resmethpsy_2/77/19811/5071812.cw/ind
ex.html
37. Jagosha J, Boudreaub J D, Steinert Y, MacDonaldc M E, Ingramd L. The importance of
physician listening from the patients’ perspective: Enhancing diagnosis, healing, and the
doctor–patient relationship. Patient Education and Counseling 85 (2011) 369–374. P. 370
– 374.
38. Jani B D, Blane D N, Mercer S W. The Role of Empathy in Therapy and the Physician-
Patient Relationship. Forsch Komplementmed 2012; 19:252–257. DOI:
10.1159/0003429982012. P. 256
39. Jaruševičienė L, Valius L, kaušienė V, Kasparaitytė G, Nekrošius Ž. Paauglių
pasitenkinimas pirminės sveikatos priežiūros paslaugomis. Lietuvos bendrosios praktikos
gydytojas. Tomas XII, Nr. 7–8. 2008.
40. Jefferson L A. Exploring gender differences in doctors’ working lives. The University of
York Department of Health Sciences. Submitted for the degree of Doctor of Philosophy
(Ph.D.) in Health Sciences. 2013.
41. Johns Hopkins university. Defining the Patient-Physician Relationship for the 21st
Century. American Health Ways, 2004.
42. Jones and Bartlett Publishers. Health Communications: Foundations for Understanding
Communications in Healthcare Settings. [Online]. [cited: 2014. Apr 01]. Available from:
http://www.jblearning.com/samples/0763755575/55577_CH01.pdf
43. Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. 2 -asis leid. Kaunas: JUDEX
leidykla; 2002.
44. Keliauskaitė S, Stankūnas M, Sauliūnė S. Kauno miesto gyventojų nuomonės apie
pasitenkinimą pirminės sveikatos priežiūros paslaugomis įvertinimas. Lietuvos
bendrosios praktikos gydytojas, 2012 m. kovas (t. 16, nr. 3).
45. Khan T M, Hassali M A, Al-Hadad M S M. Patient-physician Communication Barrier: A
83
Pilot Study Evaluating Patient Experiences. Journal of Young Pharmacists 2007; Vol 3 /
No 3. .
46. Khori V, Changizi S, Biuckian E, Alizadeh M A, Mohaghgheghi A M, Rabie M R.
Relationship between consultation length and rational prescribing of drugs in Gorgan
city, Islamic Republic of Iran. Eastern Mediterranean Health Journal. 2012; Vol. 18. No.
5. P. 483-484.
47. Kuehl S P. Communication Tools for the Modern Doctor Bag. Physician Patient
Communication Part 1: Beginning of a medical interview. Journal of Community
Hospital Internal Medicine Perspectives 2011.
48. Leonavičius V, Plieskis M, Petrauskienė J. Pacientų pasitenkinimo bendrosios praktikos
gydytojo paslaugomis analizė sveikatos modelio atžvilgiu. Sveikatos sociologija. 2003.
P. 100.
49. Levine N. Current Diagnosis & Treatment in Family Medicine, 3 e. Chapter 59.
Communication. 2011. [Online]. [cited: 2014. Feb 22]. Available from:
http://accessmedicine.mhmedical.com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt:2048/content.aspx?booki
d=377§ionid=40349455
50. Levinson W, Lesser C S, Epstein R M. Developing Physician Communication Skills For
Patient-Centered Care. Health Affairs. 29, no.7 (2010):1310-1318mdoi:
10.1377/hlthaff.2009.0450. P. 1316.
51. Levinson W, Pizzo P A. Patient-Physican Communication. It’s About Time. JAMA, May
4, 2011—Vol 305, No. 17. P. 1802.
52. Levinson W, Willam S B, Thomas I S, Robert E. Physician Frustration in
Communicating with Patients. Med Care. 1993; Apr;31(4):285-95.
53. Lietuvos Respublikos aukščiausiosios tarybos nutarimas dėl Lietuvos nacionalinės
sveikatos koncepcijos ir jos įgyvendinimo. 1991-11-30, Nr. 33-893.
54. Lietuvos Respublikos Seimas. Nutarimas dėl Lietuvos sveikatos sistemos 2011–2020
metų plėtros metmenų patvirtinimo. 2011-06-07, Nr. XI-1430.
55. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. (Žiūrėta: 2014.04.04). Prieiga per
internetą:
http://sena.sam.lt/lt/main/sveikatos_apsauga/asmens_sveikata/__eimos_gydytojas
56. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. Valstybinio audito ataskaita. Ar efektyvi
šeimos gydytojų veikla? 2013
57. Lovell B L. Physician Communication: Barriers to Achieving Shared Understanding and
Shared Decision Making with Patients. Journal of Participatory Medicine, 2010. P. 2/7 –
84
3/7.
58. Loxterkamp D. What Do You Ecpect From a Doctor? Six Habits for Healthier Patient
Encounters. Annals of Family Medicine. Ann Fam Med 2013; 574-576.
doi:10.1370/afm.1584.
59. Lypson M L, Page A, Bernat C K, Haftel H M. Patient-Doctor Communication: The
Fundamental Skill of Medical Practice. University of Michigan Medical School 2013.
60. Marcinowicz L, Konstantynowicz J, Godlewski C. Patients’ perceptions of GP non-
verbal communication: a qualitative study. British Journal of General Practice. 2010. P.
84-86.
61. Marvel M K, Epstein R M, Flowers K, Beckman H B. Soliciting the Patient’s Agenda.
Have We Improved? Hebrew University of Jerusalem. 2005.
62. McKinstry B, Watson P,
Elton R,
Pinnock H,
Kidd G,
Meyer B,
et al. Comparison of
the accuracy of patients’ recall of the content of telephone and face-to-face consultations:
an exploratory study. Postgrad Med J; 2011; 87:394e399.
doi:10.1136/pgmj.2010.101287. P. 398.
63. McMasters’ Medical Practice Management .The Practice Manager’s Guide to Time
Management. [Online]. [cited: 2014. Apr 05]. Available from:
http://www.medicalpracticemanagement.com.au/files/docs/mpm/pmguides/pmguide14-
timemaanagement.pdf
64. Medical record, medical history and interviewing technique. [Online]. [cited: 2014. Feb
20]. Available from:
http://www.us.elsevierhealth.com/media/us/samplechapters/9780723434658/9780723434
658.pdf
65. Meldrum H. The Listening Practices of Exemplary Physicians. International Journal of
Listening, 2011; 25:3, 145-160, DOI: 10.1080/10904018.2011.604603. P. 157.
66. Milašauskienė Ž, Juodrytė I, Misevičienė I, Boerma W, Rezgienė R. Pacientų nuomonė
apie pirminės sveikatos priežiūros prieinamumą Šiaulių apskrities pirminės sveikatos
priežiūros centruose. Medicina (kaunas) 2006; 42 (3). P. 231.
67. Mirza A. Kashmiri Language and Physician-Patient communication Barrier. JK-
Practitioner 2005; 12 (2): 111-112. P. 112.
68. Morkevičius V, Teleškienė A, Žvaliauskas G. Kompiuterizuota kokybinių duomenų
analizė su nvivo ir text analysis suite. Lietuvos HSM duomenų archyvas. [Online].
[cited: 2014. Mar 29]. Available from:
69. Morse D S, Edwardsen E A, Gordon H S. Missed Opportunities for Interval Empathy in
85
Lung Cancer Communication. Arch Intern Med. 2008; 168(17):1853-1858. P. 2.]
70. Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas 2006. Žmonių ištekliai sveikatos
priežiūroje. ISSN 1648-7338
71. Ogden J, Bavalia K, Bull M, Frankum S, Goldie C, Gosslau M, Jones A,
Kumar S, Vasant K. "I want more time with my doctor": a quantitative
study of time and the consultation. Fam Pract. 2004 Oct;21(5):479-83. 72. Okokon I B, Ogbonna U K. The Consultation in Primary Care: Physician Attributes that
Influence Patients’ Satisfaction in Calabar, Nigeria. J Gen Pract 2013. ISSN: 2329-9126
JGPR, an open access journal. P. 4-6.
73. Pawlikowska T, Leach C J, Lavallee P, Charlton R, Piercy J. Consultation models.
Chapter 12. [Online]. [cited: 2014. Apr 14]. Available from:
74. Pollak K I, Alexander S C, Tulsky J A, Lyna A, Coffman C J, Dolor R J, et al. Physician
Empathy and Listening: Associations with Patient Satisfaction and Autonomy. JABFM.
2011. Vol. 24 No 4.
75. Rabinowitz I, Luzzatti R, Tamir A, Reis S. Length of patient’s monologue, rate of
completion, and relation to other components of the clinical encounter: observational
intervention study in primary care. BMJ 2004. Volume 328 28 February. P. 502
76. Rakel D P, Hoeft T J, Barrett B. P, Chewning B A, Craig B M, Niu M. Practitioner
Empathy and the Duration of the Common Cold. Family Medicine Journal. 2009; 41(7):
494–501.
77. Roter D L, Frankel M R, Hall J A, Sluyter D. The Expression of Emotion Through
Nonverbal Behavior in Medical Visits. J Gen Intern Med; 2006; 21:S28–34. DOI:
10.1111/j.1525-1497.2006.00306.x. P. 30.
78. Royal College of General Practitioners. RCGP Curriculum 2010, revised 14 August
2013. [Online]. [cited: 2014. Apr 05]. Available from:
http://www.rcgp.org.uk/~/media/Files/GP-training-and-exams/Curriculum-2012/RCGP-
Curriculum-2-01-GP-Consultation-In-Practice.ashx].
79. Rožaitytė R. Širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos organizavimas klaipėdos miesto
pirminės sveikatos priežiūros įstaigose: magistro darbas. Kaunas: Lietuvos sveikatos
mokslų universitetas; 2012.
80. Shared Decision Making Programme. Measuring Shared Decision Making A review of
research evidence. Measuring Shared Decision Making, December 2012. P. 22.
81. Shimpan B. The Role of Communication in the Patient-Physician Relationship. Journal
86
of Legal Medicine, 2004; 31:4, 433-442, DOI:10.1080/01947648.2010.535427. P. 433 –
442.
82. Smajdor A, Stockl A, Salter C. The limits of empathy: problems in medical education
and practice. J Med Ethics 2011; 37:380e383. doi:10.1136/jme.2010.039628. P. 380.
Cituota: Spiro HM. Empathy and the Practice of Medicine. Yale: Yale University Press,
1993:2.
83. Spencer K, Carr A, Doherty M. Patient and provider barriers to effective management of
gout in general practice: a qualitative study. Ann Rheum Dis 2012; 71: 1490-1495. doi:
10.1136/annrheumdis-2011-200801. P. 1494.
84. Štaras K, Čepuraitė D, Kudukytė-Gasperė R. Ambulatorinėje asmens sveikatos
priežiūros įstaigoje dirbančių sveikatos priežiūros specialistų darbo laiko paskirstymo
tyrimas. Sveikatos politika ir valdymas 2013. P. 172-184
85. Štaras K, Vedlūga T. Atvejo vadybininko modelio analizė sveikatos sistemos kontekste.
Sveikatos vadyba ir valdymas. P. 125
86. Stewart M A. Effective Physician-Patient Communication and Health Outcomes: a
review. Can Med Assoc J; 1995; 152 (9). P. 1429.
87. Syed K, Parente D, Johnson S, Davies J. Factors Determining Wait-Time and Patient
Satisfaction at Post-Operative Orthopaedic Follow-Up. Journal of Medical Psychology,
2013, 2, 47-53 P. 52
88. Teutsch C. Patient–doctor communication. Med Clin N Am 2003; 87 1115–1145. P.
1115.
89. The Essential Handbook for GP Training & Education. Revisiting Models of the
Consultation. [Online]. [cited: 2014. Apr 26]. Available from:
http://www.essentialgptrainingbook.com/resources/web_chapter_04/04%20consultation
%20models.pdf
90. The Healthcare Delivery System. [Online]. [cited: 2014. Apr 09]. Available from:
http://endingthedocumentgame.gov/PDFs/HealthcareDelivery.pdf
91. Tolesnės sveikatos sistemos plėtros 2008-2015 metų matmenys. [Online]. [cited: 2014.
May 05]. Available from:
https://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=1&ved=0CCsQFjA
A&url=http%3A%2F%2Fsena.sam.lt%2Frepository%2Fdokumentai%2Fsveikatos_politi
ka%2FVizija%2520tikslinta%2520po%2520kolegijos-
paskutine.doc&ei=wlZvU4DaKanGyQOQxoHIBg&usg=AFQjCNGcE3cDyar2Q3u2SR-
cRv2L3lvG-A&cad=rja
87
92. Traveline J M, Ruchinskas R, D’Alonzo G E. Patient-Physician Communication: Why
and How. JAOA Clinical Practice. 2005. Vol105. No1. P. 14-17.
93. U.S. Department of Health and Human Services Talking with Patients about Weight
Loss: Tips for Primary Care Providers. [Online]. [cited: 2014. Apr 01]. Available from:
http://win.niddk.nih.gov/publications/PDFs/TalkingWPAWL.pdf
94. University of Washington School of Medicine. Ethics in Medicine. Physician-Patient
Relationship. [Online]. [cited: 2014. Mar 21]. Available from:
https://depts.washington.edu/bioethx/topics/physpt.html
95. Ventelou B. A Case Study on the Substitution Effect between the Length of GP
Consultation and Drug Prescribing Practices. Healthcare policy. 2010. Vol.5 no.4.
96. Vitkutė-Adžgauskienė D. Kokybinių hsm tyrimų duomenų įgijimo, autorinių teisių
užtikrinimo, archyvavimo, dokumentavimo ir sklaidos sistemos sukūrimo galimybių
studija. Kaunas. 2011. (Žiūrėta : 2014.03.29. Prieiga per internetą:
http://www.lidata.eu/files/images/Kokybiniu.pdf
97. Warnecke E. The art of communication. Reprinted from Australian Family Physician.
Vol. 43, NO. 3. 2014. P. 156-158.
98. Whitlock E P, Orleans C T, Pender N, Allan J. Evaluating Primary Care Behavioral
Counseling Interventions: An Evidence-based Approach. Am J Prev Med. 2002;
22(4):267-284. P. 66
99. Wiliams S, Weinman J, Dale J. Doctor-Patient Communication and Patient Satisfaction:
a review. Family Practice-an international journal. 1998; Vol. 15, No. 5. P. 486.
100. Williams S, Weinman J, Dale J, Newman S. Patient expectations: what do primary care
patients want from the GP and how far does meeting expectations affect patient
satisfaction? Fam Pract. 1995; Jun;12(2):193-201.
101. Wilson A, Childs S. The relationship between consultation length, process and outcomes
in general practice: a systematic review. British Journal of General Practice, December
2002.
102. Žėbienė E, Kairys J, Zokas I. Paciento medicininės konsultacijos lūkesčių
priklausomumas nuo socialinių bei demografinių paciento charakteristikų. Medicina
(Kaunas) 2004; 40(5). P. 467-473.
103. Žemaitienė N, Bulotaitė L, Jusienė R., Veryga A. Sveikatos psichologija. Vilnius: Tyto
Alba leidykla; 2011.
88
PRIEDAI
89
PRIEDAS NR.1
90
KLAUSIMŲ GUPĖS GYDYTOJAMS
1. Įžanginiai klausimai.
Kiek jums yra metų? Koks jūsų darbo stažas šioje klinikoje?
2. Su apsilankymu PSP įstaigoje susiję klausimai.
Dėl kokių pagrindinių priežasčių vidutinio amžiaus žmonės lankosi Jūsų kabinete? Kaip
dažnai lankosi? Kiek vidutiniškai laiko užtrunka viena gydytojo konsultacija vidutinio
amžiaus žmogui?)
3. Klausimai susiję su gydytojo požiūriu į medicininės konsultacijos tikslus.
Kokie yra Jūsų pagrindiniai tikslai konsultuojant pacientą? Kokie norėtumėte, kad būtų
konsultacijos tikslai? ( ką keistumėte/ką paliktumėte?)?
Ko trūksta Jūsų konsultacijoms?
Kokie veiksniai Jums kliudo sėkmingai/pilnavertiškai pravesti konsultaciją? Papasakokite,
kaip Jūs įsivaizduojate, kokios turėtų būti gydytojų konsultacijos vidutinio amžiaus
pacientams.
Kaip manote ko tikisi pacientai iš Jūsų konsultacijų?
Kiek dažniausiai klausimų su jumis aptaria su jumis pacientai? (ar gerai, kad ne vieną?)
Kiek klausimų pavyksta aptarti, kodėl ne visus?
Kokio elgesio iš pacientų tikitės konsultacijos metu?
Su kokiomis mintimis išlydite pacientą išeinantį iš konsultacijos?
4. Klausimai susiję su gydytojo konsultacijos laiko panaudojimu.
Kaip pacientai išnaudoja Jūsų konsultacijos laiką? Kokie Jūsų ir/arba paciento veiksmai
galėtų Jūsų konsultaciją padaryti veiksmingesnę?
Kada pacientai ateina kai jiem nebūtina ateiti pas gydytoją?
Kokiu gydytojas apkraunamas darbu, kurio jis neturėtų atlikti? (kas turėtų atlikti?)
Kaip manote, ar pacientai ketindami eiti į Jūsų konsultaciją kažkaip specialiai ruošiasi,
planuoja ką ir kaip darys/sakys konsultacijos metu?
Kaip Jūsų manymu turėtų vykti konsultacija? Kiek turėtų trukti?
Ką galėtų padaryti gydytojas, kad laikas geriau būtų išnaudojamas?
Kaip manote, kas yra atsakingas už tai, kaip bus panaudotas konsultacijos laikas?
PRIEDAS NR.2
91
KLAUSIMŲ GUPĖS PACIENTAMS
1. Įžanginiai klausimai.
Kiek Jums yra metų?
2. Su apsilankymu PSP įstaigoje susiję klausimai.
Kokios priežastys privertė apsilankyti PSP įstaigoje? Kaip dažnai lankotės? Kiek vidutiniškai
laiko užtrunka viena gydytojo konsultacija?
3. Klausimai susiję su paciento požiūriu į gydytojo tikslus konsultacijos metu.
Kokie Jūsų pagrindiniai tikslai lankantis konsultacijose?
Kiek kusimų paprastai stengiatės aptarti su gydytoju vienos konsultacijos metu? Kokią jų dalį
paprastai pavyksta aptarti?
Kokdėl nepavyksta? Kas dažniausiai trukdo?
Kokio elgesio konsultacijos metu tikitės iš gydytojo?
Kas Jums patinka/ nepatinka apsilankymų pas gydytoją metu?
Su kokiomis mintimis ir nuotaikomis dažniausiai paliekate gydytojo kabineto duris?
4. Klausimai susiję su gydytojo laiko panaudojimu konsultacijos metu.
Kaip, Jūsų manymu, turėtų vykti konsultacija? Kiek ji turėtų trukti?
Kaip Jums atrodo, ar gydytojo konsultacijai skiriamas laikas paprastai naudojamas tinkamai?
Kas, Jūsų nuomone, yra gerai, kas - blogai?
Ką galėtų padaryti pacientas, kad laikas konsultacijose būtų išnaudojamas veiksmingiau?
Ko norėtumėte iš gydytojo?
Kaip Jūs manote, kas yra atsakingas už tai, kaip bus panaudotas konsultacijai skirtas laikas?
Kodėl?
Ko reikėtų, kad po gydytojo konsultacijos išeitumėte patenkintas?
Ką reikėtų keisti (ką pirmiausiai)?
PRIEDAS NR.3
92
PACIENTŲ)IR)GYDYTOJŲ)POŽIŪRIAI)Į)MEDICININĖS)KONSULTACIJOS)TIKSLUS))Gydytojų)įvardijami)tikslai)
!!!Pacientų)įvardijami)tikslai)! !
PRASMINIAI)VIENETAI) KATEGORIJA)Išsiaiškinti!atvykimo!priežastį!(G1)! Išsiaiškinti!paciento!atvykimo!priežastį!išsiaiškinti atvykimo priežastį, dėl ko pacientas atvyko (G2)! Išsiaiškinti!paciento!atvykimo!priežastį!išsiaiškinti problemą, kas jį vargina (G3)! Išsiaiškinti!pacientą!varginančią!
problemą!Išsiaiškinti!pirmiausiai!priežastį!dėl!ko!jis!atvyko!(G4)! Išsiaiškinti!paciento!atvykimo!priežastį!padėti!žmogui(G1)! Padėti!išspręsti!problemą!kuo aš jam galėčiau padėti, ką , nu išsiaiškinti kuo aš tam pacientui galėčiau padėti (G3)!
Išsiaiškinti!kuo!galima!padėti!pacientui!
sužinoti ko jis iš manęs pageidautų, ką norėtų sužinoti, ką norėtų gauti (G3)!
Sužinoti!paciento!lūkesčius!(ką!norėtų!sužinoti,!ką!gauti!iš!gydytojo)!
Antras!dalykas!(susimąsto)!kaip!sakyt,!visada!mes!nepamirštam!ir!sveikatos!lėtinės!ligos!priežiūros!(G4)
Prižiūrėti!lėtinę!paciento!ligą!
kiek!įmanoma!apibėgam!ir!profilaktinę!tą!pusę!!(G4)! Aptarti!profilaktiką!jeigu!reikia!dar!psichosocialiniai,!jeigu!žinai!kažkokie!ten!nu!su!tuo!žmogum!(nutyla)!susiję!problemos,!tai!dar!ir!tą!aptarti!(G4)!
Aptarti!paciento!psichosocialinę!būklę!!
išsiaiškinti viską (nutyla) kas ten blogai (nutyla) (P3) Išsiaiškinti kas yra blogai gauti informaciją kas man yra (P3)
Gauti informaciją apie diagnozę
išsiaiškinti kažką dėl ko aš nuėjau, dėl tų negalavimų (P7) Išsiaiškinti negalavimo priežastis sužinoti problemą. (P6)
Sužinoti diagnozę
išsiaiškinti priežastį (susirgimo) (P9) Išsiaiškinti diagnozę na, kad iš pradžių diagnozuotų kas man yra (P4) Nustatyti diagnozę gauti patarimus ką man daryti, kaip elgtis toliau, ar čia rimta, ar nerimta, tiesiog konsultacija (P3)
Gauti patarimus kaip elgtis ir ką daryti
kad patartų kažką (P9) Gauti patarimus noriu gauti gydymą (P6) Gauti gydymą paskirti gydymą (P9) Gauti gydymą o paskui gydytų nu, kad išrašytų vaistų, kad galėčiau pasveikti kuo greičiau (P4)
Gymymo paskyrimas, vaistų išrašymas
kad (susimąsto) man padėtų, kad man po to būtų, nu kaip čia pasakyti, kaip ta sveikata, vis, kad, na į gerą pusę eitų (nusišypso). (G8)
Gauti pagalbą ir paramą įveikiant ligą
kad padėtų kuo greičiau pasveikti (P4). Gauti pagalbą įveikiant ligą
PRIEDAS NR.4
93
GYDYTOJŲ/PACIENTŲ/LŪKESČIAI/SUSIJĘ/SU/GYDYTOJO/PACIENTO/ELGESIU/KONSULTACIJOJE//Gydytojų/lūkesčiai/PRASMINIAI VIENETAI KATEGORIJA svajonių konsultacija kokia būtų (nutyla), kad vienas kaip sako ant vieno ir niekas netrukdytų (G1)
Konsdultacijos-metu-būtų-tik-gydytojas-ir-pacientas-ir-niekas-iš-pašalies-netrukdytų-
Konfidencialumo-<...>-norėtųsi-būt-akis-į-akį-–-tuomet-pacientas-yra-atviresnis-(nutyla)-lengviau-nuspėti-ko-iš-tikrųjų-jis-atvyko,-ar-dėl-kažkokių-tai-problemų-namuose,-ar-ar-dėl-ligos-(G4)
Individualaus-bendravimo-su-pacientu-be-pašalinių-akių-
norėčiau dirbti viena kabinete (G2) Kabineto-be-pašalnių-asmenų-mažiau tokio, popierizmo iš tikrųjų, labai daug to popierizmo (G1)-
Mažiau-popierizmo-
Gydytojas-turėtų galbūt gydyt, o ne viską dokumentuoti (G1) Mažiau-dokumentacijos-ir-daugiau-susitelkimo-į-paciento-gydymą-
jeigu būtų to rašymo mažiau, tai aišku būtų geriau (G2)- Mažesnio-apkrovimo-biurokratiniais-darbais-
konsultacijos gal laikas, kad ilgesnis būtų (G1)- Ilgesnio-konsultacijos-laiko-nu daugiau laiko tai konsultacijai norėčiau (G3) Daugiau-laiko-konsultacijai-visus-tuos-kriterijus-(lėtinės(ligos(priežiūra,(profilaktika,(psichosocialinė(būklė)(,-kad-turėtumėm-laiko-apžvelgti,-ne-tik-prabėgom-su-pacientu-(G4)
Daugiau-laiko,-o-ne-tik-prabėgomis-gilintis-į-pacientą,-į-jo-ligos-valdymą,-profilaktiką-ir-pan.-
kad pacientas laikytųsi mano rekomendacijų, kad atliktų ištyrimą (G2)
Didesnio-gydytojo-rekomendacjų-laikymosi-
gerai būtų, kad ir pacientas daugiau klausytųsi ką daktaras pasako (G2)
Didesnio-pacientų-reagavimo-į-gydytojo-patarimus-
jinai-(lėtinė(liga)(galėtų-būti-kontroliuojama-pačio-paciento-jeigu-jisai-labiau-kaip-sakyt-(nutyla)-klausytųsi-patarimų-(nusišypso)-daktarų-ir-ką-daryt-ekstra-atveju-(G4)-
Gydytojo-patarimų-laikymosi-
aš norėčiau, kad aš galėčiau pati užbaigti tą konsultaciją, su tuo pacientu, kad jo nieko, niekas man nediktuotų, kad siųskit mane ten, siųskit ten (G3).
Mažesnio-pacientų-aiškinimo-gydytojui-dėl-siuntimų-pas-kitus-specialistus-
kad-nekeltų-reikalavimų-visokių-(nutyla)-išrašyti-nebūtus-siuntimus,-nebūtus-vaistus,-reabilitacijų-prašymai-(G4)-
Mažiau-reikalautų-iš-gydytojo-elgtis-taip-kaip-pacientas-nori-dėl-įvairių-siuntimų,-vaistų-ir-pan.-
(norėčiau) ramiai, priimti tik 14 ne, 10 pacientų maksimum (G2)
Mažesnio-pacientų-skaičiaus-per-dieną-
kad būtų mažesni darbo krūviai (apie pacientus) (G3) Mažesnių-darbo-krūvių-Jeigu tu turi, turėtum sekretorių, tai būtų labai faina tada (G2) Papildomo-darbuotojo-užsiimančio-
rašymu-nu technologijos, iš tikrųjų, kada greičiau įdiegs elektronę sistemą ir kada sakysim, galėsim net tik ten nedarbingumą rašyt elektroninėje sistemoje, bet ir kortelę užpildyti, ir tyrimus pasižiūrėti (G2)
Didesnės-technologijų-plėtros-- -
(norėtų, kad su pacientu) būtų geras atbulinis ryšys, reiškia, pacientas pasveiktų ir pasakytų daktare, aš jaučiuosi gerai (G2)
Didesnio-atbulinio-ryšio-
norėtume,-kad-aišku-suvaldytų-emocijas-jeigu-įmanoma-bereikalingas-(susimąsto),-nepasitenkinimą-,-jeigu-ir-tenka-ilgiau-palaukti,-neišlieti-ant-daktarų-(G4)-
Emocijų-valdymo,-neišsiliejimo-ilgai-laukiant-eilėje-
norėtume-iš-pacientų,-kad-(atsidūsta)-kad-ateitų-numatytu-laiku,-kad-gerbtų-daktaro-laiką.-(G4)-
Pacientų-punktualumo-
daugiau-kontakto-pirmiausia-aišku-(G4)- Daugiau-laiko-bendravimui-su-pacientu--Pacientų/lūkesčiai/PRASMINIAI VIENETAI KATEGORIJA/
PRIEDAS NR.5
94
žmogiško tokio, supratingo (apie elgesį), kažkaip norisi, kad tave suprastų kai tu ateini (P3)
gydytojo supratingumo ir žmogiškumo
na gal labiau viską taip žmogiškiau galėtų priimti (P7) Jautrumo, žmogiškumo Norėčiau, kad labiau reaguotų, kažkaip gal šilčiau, gal labiau kaip į žmogų, tokį kaip į (susimąsto) sakyčiau gan, reaguoja gan (nutyla) per daug dalykiškai (P7)
Šiltesnio ir žmogiškesnio reagavimo į žmogų
na to žmogiškumo norėtųsi (P7). Žmogiškumo, jautrumo elgesio tikiuosi (susimąsto) na šiltesnio (susimąsto), rūpestingesnio (susimąsto) ne taip žiūrėti iš aukšto į žmogų atėjusį. (P7)
gydytojo rūpestingumo, žmoniškumo, šiltesnio elgesio
aš manau jeigu ateini pas specialistą (nutyla), tai jis kažką bendraut su tavim gal kažkiek komunikuoti daugiau turėtų (P6)
Bendravimo su pacientu
artimesnė žmogui (nutyla) sakykim, jeigu pacientas ateitų ir su juo būtų bendraujama, o ne rašto darbais užsiiminėjama, tai tie patys gydymo rezultatai manau geresni net būtų (nutyla) (P6)
Bendravimo su pacientu
nu tikrai gerai nuteiktų ir jeigu, galbūt papokštautų (P7) Laisvesnio bendravimo jei man neramu nuramintų kažkaip galbūt, na nuramintų tai taip ne šiaip sau, o taip kokybiškai (nusišypso) (susimąsto), kad aš tiesiog jausčiausi laisviau va tada būtų gerai, kad nebūčiau įsitempusi vien toj aplinkoje (P7)
Didesnės gydytojo empatijos, paskatinimo nusiraminti ir atsipalaiduoti
kad maloniau bendrautų (P2) Malonesnio bendravimo kažkaip maloniau, gražiau, gal sakytų, tai su kokiom problemom atėjot? Gal klaustų, prašytų priminti (P2)
Malonesnio, iniciatyvesnio gydytojo bendravimo
kad paklaustų, kad paprašytų gal, kad kažką priminčiau kas ten negerai (P2)
Malonesnio, iniciatyvesnio bendravimo
kad būtų kontaktas su pacientu... bent jau akių kontaktas (P3)
Šiltesnio kontakto su žmogumi
nepatinka, kad dažniausiai nebūna to kontakto tieisog su gydytoju (nutyla) (P2)
Kontakto su gydytoju
kad akivaizdžiai rodytų tą dėmesį (nutyla), kurio aš laukiu iš jo, tiesiog dėl tos mano ligos, dėl kurios aš pas jį atėjau (P7)
Paciento lūkesčius atitinkančio dėmesio
gal ten kokie ir priklausytų vaistai ten pagal tą tavo sveikatą, bet niekas tau nieko nepasako, nepataria kas galbūt galėtų padėt sveikatai (P1)
Dėmesio paciento rūpimiems klausimams
Kad daugiau gal išsiaiškintų tą pačią problemą (P6) Dėmesio problemos išaiškinimui jei bent jau paklausinėtų, bent jau galvočiau, kad susidomėjo ir bando įžiūrėti ar čia yra rimta, ar ne (P3)
gydytojo dėmesio sutelkimo į paciento išsakytus nusiskundimus
norėčiau, kad atkreiptų dėmesį į mano skundus daugiau (P2) Dėmesio paciento skundams ligos simptomų išklausymas iki galo (P6)
Simptomų išklausymo
išklausymo (norėtų) iki galo, o neįsikuitimo į tuos popierius (P7)
Išklausymo iki galo
norėčiau, kad mane labiau išklausytų ir atsižvelgtų ir į tai ką aš sakau ir padarytų išvadas (P2)
Išklausymo ir atsižvelgimo į paciento žodžius
paprasčiausiai norisi to išklausymo, tos pačios pagalbos (P2) paciento išklausymo ir atitinkamos pagalbos
išštikrųjų norėčiau, kad daugiau gal įsiklausytų į tai ką pacientas sako, į visus nusiskundimus (P2)
Įsiklausymo į paciento žodžius ir nusiskundimus
kad atkreptų dėmesį į tai, ką jisai pateikia, kokius duomenis apie save, ir ir padarytų išvadas (P2)
Įsiklausymo į pacientą
paprasčiausiai norisi to išklausymo, tos pačios pagalbos (P2) paciento išklausymo ir atitinkamos pagalbos
tikrai labai vat erzina tas pasakymas čia stresas, nervai, pervargimas dar kažkas nu gal ištiktųjų gali taip būt (nutyla), gali būt dalis tiesos, bet (nutyla), aš ir toliau lieku su savo mintim tokiom, o jei kartojasi kažkokie tai simptomai, tai (nutyla) nu vat tiesiog man nepatinka, kad man vistiek neramu ir
Užtikrintumo, kad gydytojas išgirdo ir suprato problemą, ir kad pacientas nėra paliktas vienas su ja dorotis
95
aš jaučiuosi tos problemos neišsprendus (nutyla) jeigu kreipiausi dėl kažko ir manęs negirdi (P3) kai manęs neišgirsta man na tikrai nepatinka, nes aš žinau, kad blogai jaučiuosi ir tiesiog noriu išgirsti nuomonę specialisto (P3)
Paciento išklausymo ir gydytojo kaip specialisto nuomonės
mažų mažiausiai tai turėtų išgirsti mane (P3) Girdėjimo ką pacientas šneka tikrai kartais jaučiuosi ir įžeista, ir nesuprasta, neišgirsta (P2) Įsigilinimo ir paciento girdėjimo kartais jaučiuosi šiek tiek neišgirsta (P7) Išgirdimo ką pacientas sako kad tu tiesiog galėtum laisvai išsakyti tas savo visas problemas (nutyla), kad nereiktų bijoti ir drovėtis, vis tiek norisi, kuo daugiau gauti iš tos konsultacijos (P3)
Galimybės laisvai nesidrovint išsakyti visas problemas
aš ir pati norėčiau gal kartais ir daugiau pasipasakoti, bet kažkaip atrodo reikia jau taip nutaikyt progą kada paklausti kažko (P4)
Galimybės laisvai išsakyti nusiskundimus žinant, kad tam yra laiko
kad rimčiau žiūrėtų į mano nusiskundimus (P7) Rimto požiūrio į paciento nusiskundimus Aš tiesiog norėčiau gal, kad rimčiau žiūrėtų į pacientų skundą (P2)
Rimto gydytojo požiūrio į paciento skundus
aišku&jei&būtų&daugiau&laiko,&tai&daugiau&pasikonsultuočiau&su&gydytoju&(P2).
Daugiau laiko pasikonsultuoti su gydytoju
aišku&kartais&norėtųsi&gal&daugiau&to&laiko&aptart&viską&(P4).& Daugiau laiko aptart paciento problemas kartais iš tiesų norėtųsi, kad tu atėjai ir tik tau būtų skiriamas tas laikas, o ne ten popierių pildymui (P7)&
Tik pacientui skiriamo laiko
nu tai jei būtų daugiau laiko, tai žinot ir tas gydytojas gal daugiau kreiptų (dėmesio į pacientą)!
Daugiau laiko, skiriamo vienam pacientui
(norėtų)!kad&daktarė&neturėtų&skubėti&(P1). Gydytojos neskubėjimo (norėtų,!kad!gydytojas)!nebūtų&tiek&apkrauta&(dideliu!pacientų!skaičiumi)!(P1).!
Mažesnis apkrovimas pacientų skaičiumi
ta&raštliava,&norėčiau&kad&gydytojai&nebūtų&apkrauti&tuo&tokiu&papildomu&(P2).!
Mažesnis apkrovimas rašymo darbais
Nu&tai&norėčiau,&kad&su&tais&popieriais&kažkas&būtų&daroma&(nutyla),&kad&gydytojas&tik&minimaliai&turėtų&rašyt&(P4).&
Mažesnis gydytojų apkrovimas rašymu
mažiau, norėtųsi, kad bent jau mažiau būtų tų rašymų visų (P7).& Mažiau rašymo darbų aišku būtų geriau jei būtų tų pacientų mažiau, tikrai manau sumažėtų tos eilės (P7).
Mažesnis pacientų skaičius
jeigu nepaklausi, tai ten tikrai nieko nesužinosi ir tau niekas nieko nepasiūlys (P1)
Iniciatyvos padėti ar patarti pacientui, net jei neklausia
bet bent jau galėtų kažkaip pagrįsti, kodėl taip mano, kodėl į tai neverta kreipt dėmesio ir tiesiog sureaguoti.(P3)
Išsamaus gydytojo sprendimų paaiškinimo
galėtų bent jau žodžiu, jeigu jau nesiunčia kažkur manęs tikrintis, tai bent jau (nutyla) (P3)
Išsamaus gydytojo sprendimų paaiškinimo
galbūt bandyt labiau paaiškinti, labiau įsigilinti (P3) išsamaus gydytojo sprendimų paaiškinimo jei eini su tikslu, tai norisi, kad būtų atsakyta į tavo klausimus (nutyla) (P3)
Atsakymų į pateiktus klausimus
daugiau tos informacijos tieisog norėtųsi (nutyla) kas, kodėl (P7)
platesnės informacijos apie būklę jos priežastis suteikimo
jeigu ir tyrimas reikalingas, kad nebūtų ten pasakyta, kad vat jums ten gal nepriklauso arba nedarysim (P2)
Reikalingų, pacientui priklausančių tyrimų paskyrimo
kai aš dažniausiai einu, tai vadinasi ne pirmą kartą ir vadinasi man kažkas kelia nerimą, tai jau norėčiau paprasčiausiai gal siuntimo pas specialistą tiesiog (nutyla) (P3).
Reikalingų, pacientui priklausančių tyrimų paskyrimo
& &
96
VEIKSMINGOS*GYDYTOJO*KONSULTACIJOS*LAIKO*PANAUDOJIMO*KLIUVINIAI**Gydytojų*įvardinti*kliuviniai*
PRASMINIAI VIENETAI KATEGORIJA*(konsultaciją ne visada sėkimingai pavyksta pravesti, nes) laiko trūksta (G1).
Laiko&stoka&
dažniausiai, tai trūksta laiko tą pacientą ir apžiūrėti ir tinkamai (G2).&
Laiko&stoka&kliudo&nuodugniai&apžiūrėti&pacientą&
Ištikrųjų kartais laiko pritrūksta objektyviai žmogų net ištirti (G2).
Laiko&stoka&objektyviam&paciento&ištyrimui&
tikras neurologinis ištyrimas reikalauja laiko, per 10 minučių tu neurologiškai, jeigu viską nuodugniai ištirti, tu neištirsi per 10 minučių, o tas paprastas toks neurologinis ištyrimas, jisai daug ką parodo, sakysim, tada žinosi ar reikia to kompo, ar nereikia jam tam žmogui kompo (G2).&
Trūksta&laiko&nuodugniai&ištirti&žmogų&&
Mokymas paciento yra vienas iš tokių pagrindinių punktų sakyksim, kad nu pacientas būtų sveikas ir tos gyvensenos pakeitimas, jeigu tu jam skiri 5 minutes, tai tu tikrai nepakeisi jam tos gyvensenos (G2).&
Laiko&stoka&kliudo&mokyti&žmones&kaip&išlikti&sveikiems&
žiūri&kas&vyrauja,&nes&per&15A20&minučių&(nutyla),&kiek&yra&konsultacijos&trukmė&numatyta,&tą&(aptarti'paciento'profilaktiką,'lėtinės'ligos'proežiūra'ir't.t.)'sunku&padaryti&yra&(atsidūsta).&(G4).&
Laiko&stoka&apsunkina&gydytojo&galimybes&išsamiai&aptarti&paciento&būklę&
(konsultaciją ne visada sėkimingai pavyksta pravesti, nes trūksta) nes būna tokių situacijų, kad tarkim (nutyla), konsultuoji pacientą, kitas įeina iškart klausia, vat noriu ten to (G1).
Pacientai&braunasi&į&gydytojo&kabinetą&esant&kitam&pacientui&ir&pertraukia&jų&pokalbį&
kai&žino,&kad&yra&viduje&pacientas,&sekantis&pacientas&griūna&per&duris&ir&aiškina&kaip&ten&kažkokią&savo&problemą&(G4).&
Pacientai&grūdasi&į&kabinetą&net&jei&jame&yra&kitas&pacientas&
išsibalansuoji&(kai'pacientai'laukiamąjame'pertraukia'pokalbį)'ir&labai&sunku&būna&grįžt&prie&tos&temos,&kur&jau&galbūt&kažką&labai&giliai&kalbėjai,&apie&kažką&labai&svarbaus&ir&nutraukia&kažkas&tas&mintis&(G4).&
Pertrauktas&pokalbis&trukdo&toliau&analizuoti&problemą&&
Kliudo(darbo telefonas), nes ta prasme tu konsultuoji pacientą, o dar atsiliepi į kokį per darbo valandas maždaug 30 skambučių (nutyla) minimum... (G1). &
Paciento&ir&gydytojo&pokalbį&pertraukinėja&darbo&telefonas&&
(kai susukamba telefonas) tu turi atsijungti į skambutį, tada vėl grįžti prie paciento (G1).
Atsiliepus&telefonu&gydytojas&turi&įsigilinti&į&naują&situaciją,&o&baigus&pokalbį&grįžti&į&temą,&kurią&nagrinėjo&su&pacientu&esančiu&kabinete&
taprasme&labai&sunku&dirbti,&palaikyti&pokalbį&kai&yra,&galų&gale&tokie&paprasti&dalykai&kaip&pertraukiamas&pokalbis,&kaip&telefoniniai&skambučiai&(G4).&
Telefonas&pertraukia&ir&trukdo&bendrauti&su&pacientu&esančiu&kabinete&
daug rašymo (nutyla) dar problema (nutyla) (G1). Daug&laiko&reikia&skirti&rašymui&nėra tos elektroninės sistemos, kad viską gydytojas turi rašyti ir dokumentuoti (G1).
Nėra&elektroninės&sistemos,&gydytojui&reikia&daug&rašyti&&
apkarunamas, taip, taip, taip, labai ypač tais popieriais (G3). Didelė&dokumentacija&&, duodi lapelį pasirašyti, va jums mamogramą jau reikės atlikti, pasirašykite, čia apie tai ką šneku, kaip supažindinu, nu vat tie visi tokie, kad duodi dar pasirašymui papildomam, nu atrodo kam to reikia? <..> sutikimo, kad supažindinimo, tos formos, tai skaitau be reikalingos (G3).
Didelė&formalių&formų&dokumentacija&
dabar tikrai yra varginantis, varginantis dalykas (receptų išrašinėjimas) (G3).&
Varginanti&dokumentacija&gydytojas neleidžia užsiimti savo tieisogine veikla
PRIEDAS NR.6
97
!tu ne visai pasijauti, kad tu esi gydytojas (dėl didelio apkrovimo dokumentacija) (nutyla), kartais aš nežinau kas aš esu netgi (nusišypso) (G3).
Prasta!gydytojo!savijauta!dėl!atliekamo!darbo!
Receptą reikia parašyti, nurašyti, užklijuoti lipduką, pasirašyti, perrašyti kortelę, nu ta prasme tas labai daug atima laiko (G1).
Dokumentacijos!pildymas!atima!daug!laiko!!
tu tuo pačiu rašai ir giliniesi vienu metu į žmogaus problemą, tu ta prasme turi daug dalykų daryti (G1).
Gydytojai!vienu!metu!turi!atlikti!daug!darbų!
gal kartais pacientui atrodo net taip, kad nekreipi dėmesio tu į jį (nes gydytojas daug rašo) arba tu ten klausi kažko, rašai, nu (nutyla) ir jisai gal galvoja, kad tu gal tu čia negirdi pusės ką jis sako (G1).
Rašymas!apsunkina!gydytojo!ir!paciento!bendravimą!!!
Tai labiausiai čia sutrukdo, dar viskas būtų gerai, jei nereiktų rašyt tų receptų, klijuot tų lipdukų, tai to 20 minučių laiko pacientui užtektų, kad apžiūrėti ir išspręsti paciento problemą (G3).
Kompensuojamų!receptų!rašymas!!
turi labai daug rašyti, rašyti kortelę, rašyti epizodą, rašyti sakysim siuntimą dar turi, receptą, receptų daug rašyti turi, paskui viską tai turi atžymėti elektroninėje sistemoje (nutyla). Tas labai trukdo konsultacijai ir bendravimui su pacientu (nutyla). (G2).!
Didelis!apkrovimas!rašymu!labai!trukdo!konsultacijoms!!
ta!prasme,!vaistų!išrašymai,!visi!šiti!popieriai!(kiudo'pravesti'konsultaciją'efektyviai)'(G4).!
Biurokratinės!procedūros!kliudo!efektyviai!pravesti!konsultaciją!
būna išsiaiškini, būna neišsiaiškini (tikrąją atvykimo priežastį), jeigu sėdi ant galvos dar 20 diedukų ar bobučių, tai tada žinai, tada būna sunku (G2).!
Didelis!pacientų!skaičius!kliudo!išsiaiškinti!tikrąją!paciento!atvykimo!priežastį!!
Esi!užribotas!ir!negali!visada!skirti!pakankamai!laiko!,!nes!žinai,!kad!už!durų!(nutyla)!yra!dar!krūva!pacientų,!tai!tu!sprendi!pačią!esminę!problemą,!jeigu!jau!yra!kažkoks!išskirtinis!atvejis,!tai!tada!(nutyla)!meti!viską!lauk!ir!visi!laukia!(G4).!
Didelis!pacientų!skaičius!trukdo!skirti!pakankamai!laiko!vienam!pacientui!
!
Aišku trukdo kas dar, tai kartais pašaliniai žmonės, vat rezidentų bazė, tai žinai, pacientui trukdo (G2).!
Pašaliniai!žmonės!(rezidentai)!
pacientui nepatinka sakysim, kad nu (nutyla) ne visiems, nu jis nori tik su manim kalbėt, o čia yra ir sesutė ir rezidentas, nu tai, tada jis negali visko pakalbėti (G2).!
Pašaliniai!žmonės!(rezidentai,!slaugytoja)!kliudo!pacientui!atskleisti!informaciją!skirtą!tik!gydytojui!
žinot, iš tikrųjų, tai tikrai ne vienas klausimas, nu ir du ir tris, aišku būna ir vienas, bet aš jau neleidžiuosi į debatus jeigu būna daugiau negu trys, keturi klausimai (kuriuos nori aptarti pacientas su gydytoju) (G2).!
Didelis!išsakytas!pacientų!problemų!skaičius!!
niekada!beveik!(neateina'su'viena'problema)'(G4).' Didelis!pacientų!problemų!skaičius!vienos!konsultacijos!metu!
ateina ir per tą vieną kartą nori tiek gauti, išsinešti, praktiškai viską kas susikaupę tam kartui (G3).
Pacientai!per!vieną!konsultaciją!nori!išspręsti!visas!savo!problemas!
jau beveik, beveik visada, taip jau trys tos problemos tikrai būna vidutiniškai (G3).
Pacientai!ateina!su!daugiau!nei!viena!problema!pas!gydytoją!
!sėdi, sėdi, sėdi ir vat sako, o aš čia dar turiu tokį apgamą, viską susirašai ir dar tą apgamą ir dar norėčiau nueiti pas kažką (G3).
Pacientai!ne!visas!problemas!išsako!iš!karto!
ateina kiti kur nori nukreipimo pas kokį specialistą, viesteik nežiūrint, kad mes išsprendžiam problemą, vistiek jis jau pasako, kad aš turiu talonėlį, aš vistiek noriu nueiti tarkim pas kardiologą ar pas neurologą (G3).
Pacientai!reikalauja!siuntimų!pas!specialistus!
daugumoj ateina, kad aš būtinai turiu gauti (siuntimą) (G3). Pacientai!nusiteikę!būtinai!eiti!pas!specialistą!
Aš jau turiu pas neurologą, einu rytoj, duokit siuntimą pas neurologą. Ir vat tokie iš tisai va prašymai, tai kartais, kažkaip tai nusivili, čia gaunasi nebe konsultacija, bet kažkoks (susimąsto) nu
Pacientai!reikalauja!siuntimų!pas!specialistus!ir!neleidžia!gydytojui!jų!konsultuoti!
98
vykdymas, (nutyla) norų pildymas, vykdymas, jau nebesijauti, kad tu konsultuoji (G3). viską rašosi gydytojas ir jis už viską atsakingas (G1).! nėra!kas!daugiau!būtų!atsakingas!
už!rašymą!tik!gydytojas!!Pacientų)įvardinti)kliuviniai)
PRASMINIAI VIENETAI KATEGORIJA)Nu tai skubu, to laiko yra ne daug ir daktarės netrukdyti dėl tokių mažmožių (P1).
Laiko stoka, pacientas turi skubėti
aš matau kokios eilės dar laukia ir, kad pats daktaras nori kuo greičiau kitą pacientą pasiimti (P3).
Gydytojas skuba, greičiau nori kitą pacientą pasiimti
jeigu už durų stovi pilna pacientų, o jis laike netelpa, automatiškai gaunasi tas bėgimas, skubėjimas, o tuo pačiu aišku kenkčia ir kokybė pačios konsultacijos (P2).
Gydytojas skuba konsultacijoje
būna situacijų, kad tikrai jaučiu, kad gydytoja skuba, kad tik viską greitai, greitai ir priimti kitą pacientą (P2).
Gydytojai skuba, nori greičiau priimti kitą pacientą
laiko tai trūksta, įėjus į kabinetą iškart supranti, kad ji jau skuba, lekia, ir žodžiu jau įtampa tokia (P1).
Gydytojas skuba, jaučiama įtampa
kitą sykį gal ir trūksta laiko bet gi žinai, kad už durų dar laukia ten tiek tais, negali ten ilgiau trukdyti, aš pastoviai šitą jaučiu (P1).
Pacientas jaučia, kad jam trūksta laiko
ne visada tikrai (pakanka laiko) (P3). Laiko stoka Iš tikrųjų, tai jie apkrauti yra, tikrai to laiko nėra per tą raštliava beprotišką (P2).
Laiko trūkumas dėl didelio dokumentacijos krūvio.
Na, tai laiko aišku stoka (ne viską spejama aptarti), jie irgi gi labai apkrauti (P2).
Laiko stoka
taupo laiką, nu tiesiog nepradeda man aiškinti išsamiai, kodėl į mano tam tikrus nusiskundimus jis nekreipia dėmesio, ne nu turbūt dėl laiko stokos (P3).
Gydytojas taupo laiką
nu tai aišku laiko stoka (neleidžia aptarti visų norimų klausimų), vistiek tam gydytojui reikia ne tk pacientą išklausyti, jam patarti spėt kažką, o dar ir ir ir viską užrašyti, tai nu aišku taip vat visko ir negali spėt (P4).
Laiko stoka
Ir va pirmas toks kai paprašai siuntimo, tai toks nusistebėjimas iš gydytojos, tai kam jums čia jo reikia? (P2).
Gydytojas nemaloniai bendrauja su pacientu
klausia išvis lyg darydamas paslaugą nu tas tai man nu taip nepatinka (P2).
Gydytojas nerodo empatijos klausinėdamas
atrodo, kad tu čia būdamas tik trukdytum jam čia kažką rašyt ir pildyti (P2)
Gydytojas nerodo empatijos bendraujant su pacientu
gydytojui kitokį toną reiktų parinkti, ne iškarto klausti, tai ko jūms čia to siuntimo reikia, o galbūt, kokios pas jus problemos, kad nu vistiek, kaip aš suprantu, gydytojas tikrai neatsimena tų visų savo pacientų, tūkstančiais eina, tai (susimąsto), gal taip tiesiogiai nesakytų kam jums čia to siuntimo? (P2).
Gydytojas nemaloniai bendrauja su pacientu
Nu va sakau, kad tas vat toks pirmas požiūris, kad ko čia man vėl reikia (P2).
Gydytojas nemandagiai elgiasi su pacientu
arogancija (bendraujant su pacientu) (susimąsto), Gydytojas arogantiškai bendrauja su pacientu
aš apie savo gydytoja sakyčiau, nu jo kompetencija gera, bet bendravimas su žmonėmis prastas (mežai skiria dėmėsio bendravimui) (P6).
Gydytojas mažai skiria dėmesio bendravimui
man atrodo, kad čia, kad to laiko, tai pakanka, čia labiau bendravimo probelmos per tą rašymą yra (P3).
Rašymas kliudo bendrauti su pacientu
gal ir tas gydytojas sakykim norėtų daugiau tam žmogui padėti, gal patart daugiau kažką, bet tokiam giliasniam bendravimui mūsų sistema nepritaikyta po kol kas (dėl rašymo) (P6).
Sistema nepritaikyta bendravimui su pacientu
99
(nepatinka) tas toks pastovus rašymas (bendraujant) (P6). Gydytojas skiria didesnį dėmesį rašymui nei bendravimui
pacientas ateina su problema ir jam yra svarbu, kad jis būtų išgirstas ir, kad į jį reaguotų, tai tas kontaktas su žmogum aš manau, kad yra šių laikų (nutyla) nu šiokia tokia problema gydytojo (nutyla) su tom kortelėm ir popieriais kitais (P3).
Biurokratinės procedūros trukdo bendravimui su pacientu
galbūt, tas rašymas, kad nu vistiek, kad gydytojas savo darbą dirbtų, atėjo ligonis, su juo bendraut (P8).
Mažai skiriama laiko bendravimui, visas gydytojo dėmesys rašymui
jis ten kažką sau rašo, nejauti pagarbos, nes atrodo jis klausinėja dirbdamas kitą darbą, atrodo ten rašo visai nesusijusius dalykus, tavęs klausinėja tiktais lyg tarp kitko (P2)
Gydytojai didesnį dėmesį skiria popierių pildymui, o su pacientu bendrauja šaltai
ateina pavyzdžiui žmogus ir didžiąją dalį laiko daktaras skiria popierių pildymui, bet ne bendravimui su, nebendravimui (P6).
Gydytojo dėmesys orientuotas į dokumentų pildymą, ne į bendravimą
gydytojas rašo, rašo, rašo, nuo paciento įėjimo pro duris jisai rašo, klausinėja ir rašo, paskui apžiūri ir toliau rašo ir išeini toliau rašo, tai va čia yra blogai (P9).
Daug dėmesio skiriama rašymui
tai konsultacija ką, ten daugiau popierių pildymas laiko užima (nutyla). Konsultacija tai pati ten ne daug visada trunka, pagrinde rašo, rašo, rašo, rašo, rašo (P6).
Gydytojas daug dėmesio skiria rašymui CIT
Aš suprantu, kad reikia surašyti viską, kad diagnozę, nusiskundimus, bet tai labai daug laiko skiria tiems vat popieriams, rašymui tokiam (P2).
Gydytojai per daug laiko skiria rašymui
išėjus vienam jis dar vis kažką rašo, pildo (nusijuokia) dar kūrį laiką ir jau tikrai, tas laikas lieka, kurį man skiria, na jis trumpėja, atėjus į kabinetą jis vis dar kažką rašo (P7)
Gydytojas daug dėmesio skiria dokumentų pildymui ir atima laiką iš atėjusio paciento
tie popieriai dar visi, ta raštliava, siuntimus rašo, anamnezę rašo, visą laiką akys popieriuje (P2).
Gydytojas daug laiko skiria rašymui
nepatinka (susimąsto), nu kad reikia laukti kol popierius pildo visokius (nutyla), nes tu sėdi kaip pabučiuotas ir lauki kol tau kažką pasakys (nutyla) (P4).
Gydytojas daug dėmesio skiria popierių pildymui
jisai tikrai beveik nepakelia akių nuo tų popierių, tik pasižiūri kas atėjo, o šiaip(nutyla) tai jis visą laiką kažką rašo ir rašo (P7).
Gydytojas pastoviai rašo, mažai naudoja akių kontaktą
pastoviai rašo į tave tik kartais meta žvilgsnį (nutyla) (P2) Gydytojas pastoviai rašo, tik kartais pasižiūri į pacientą
ištiktųjų nėra to kontakto didelio su žmogum, paprasčiausiai tiesiog išklauso tuos simptomus, bet nelabai pakelia galvą nuo savo, nuo mano knygelės rašo, rašo.. (P3)
Gydytojas neskiria pakankamai dėmesio akių kontaktui su pacientu
gydytojas galvoja, kad tai nėra pakankamai svarbu (P3). gydytojas neįsigilina kas pacientui
yra svarbu įsikniaubimas į tą savo rašymą, tai aš manau, kad ir neleidžia įsigilint į tą visą žmogaus situaciją (P3).
Rašymas trukdo įsigilinti į paciento ligos situaciją
iš esmės, tas pats gydytojas nelabai mėgsta (susimąsto) tokių, kaip čia pasakyti gilintis į į nelabai jam atrodantį svarbų tą mano simptomą (P7).
Gydytojas nesigilina į pacientui svarbius dalykus
jis tiesiog taip nemano, kad į jį (nusiskundimą) reikia gilintis, jisai ten turi savo tokius (nutyla) nu toksai gal praeis ten, gal jūs čia dabar pavargot, gal kažką vat (nutyla), tiesiog pataria sako pailsėkit va (P7).
Gydytojas turi išankstinę nuomonę ir nesigilina į pacientui svarbius dalykus
aišku, kad tie ten tave žiūri, kad ten tik greičiau padaryti, atlaisvinti ir jei jau nepaklausi pats, tai tavęs irgi niekas nepaklaus (P1).
Gydytojas nesigilina į pacientui svarbius dalykus , nori kuo greičiau priimti kitą pacientą
net nepasigilina, gal jau ir tas priklausytų konpensuojamas ten papildomai ar kas nors (P1).
Gydytojas nesigilina į paciento esamą padėtį
nėra kada net įsiklausyti (per gydytojo skubėjimą) į tą pacientą, į pacientų nusiskundimus (susimąsto) (P2).
Gydytojas skubėdamas nespėja įsiklausyti į pacientą, jo nusiskundimus
100
Nu vat, toks ir gaunasi žinai iš karto, nu kaip kaip atstumia (kai paprašo siuntimo pas specialistą), atrodo, kad tu ateini kokios išmaldos prašyti (nutyla) (P2).
Gydytojas nuvertina pacentų prašymus
atrodo jau gal ir sutrukdysi jei dar ten kažko klausi (P4). Gydytojas nerodo iniciatyvos pacientui klausti visų jam rūpimų klausimų
esu išgirdus, kad nedarbingumo reikia, o aš sakau, ne, man nereikia, nes buvo beprotiški skausmai, bet nedarbingumo tai tikrai nenorėjau, o gydytoja primiktinai siūlė (P2).
Gydytojas neatsižvelgia į paciento prašymus
aš tai manau paprasčiausiai, kad galvoja, kad čia nesvarbus tas mano nusiskundimas ir tiek (atsidūsta) (P3).
Gydytojas nuvertina paciento problemą ir skundus
nu jei tu matai dėsningumą, kad vis nueini ir negauni atsakymo (P3).
Gydytojas neatsako į pacientui rūpimus klausimus
jisai net tos anamnezės nesurenka manau, jis išgirsta, jam pasirodo nesvarbu ir jis daugiau nieko neklausinėja!
Gydytojas nesigilina į paciento simptomus!
ne visada išklauso, tai taip ir pasilieka toks neaiškumas kažkoks (P7).!
Gydytojas ne iki galo išklauso savo pacientų!
nes nu kartais ir jaučiasi tas, kad gal ne visada išgirsta, gal nenori išgirsti (P3).!
Gydytojas neišgirsta ką pacientas jam sako!
jau žinau, kad ne vieną kartą taip yra, kad neišgirsta (P3).! Gydytojas ne visada išgirsta pacientą!atsimenu vieną, nu aišku daug problemų aš ten prisakiau kokias tris ir jis atrodo net neišgirdo ir tikrai tada labai nepatiko, nes man atrodė svarbu, tuo labiau tai buvo susiję su širdim ir jis net neišgirdo, tai man kažkaip, nu nusivyliau, nes (nutyla) aš norėjau, kad jis man bent mane nuramintų, nes man buvo tikrai neramu (P3).!
Gydytojas ne visada išgirsta ką pacientas kalba, nenuramina!
nu tiesiog kartais negirdom atrodo nuleidžia ką tu pasakai (P7).! Gydytojas negirdi ką pacientas jam sako!
Komunikavimas pas jį prastas ir jeigu tarkim pokalbio metu jis aptarinėja savo kruizo detales sakykim ten (nutyla), su žmona aptaria keliones, su vaikais popietine veikla pasišneka telefonu, o pacientas sėdi ir klauso vat pavyzdžiui, nu tai man tas nepriimtina (P6).
Gydytojas konsultacijos metu tvarko savo, o ne paciento reikalus
nepatiko kai sėdi, ateina pacientas ir gydytojas aptarinėja savo būsimos kelionės, atostogų detales, užsakiau kelionę, mokėjau taip, viešbutis bus toks (nutilo), tai jau visai nepatinka kai per konsultaciją jam rūpimus klausimus aptariam, o ne pacientui (P6).
Gydytojo dėmesys orientuotas ne į pacientą
kartais būna, kad ir tvarko gydytojai savo reikalus telefonu, aš manau to neturėtų būti (šypteli) (P2).
Gydytojas tvarko savo asmeninius reikalus telefonu
Pažįstamų, kurie tiesiog užlenda naglai irgi būna labai nemalonu tikrai (nutyla) (P2).
Gydytojas priima be eilės pažįstamus užėjusius į kabinetą esant pacientui
Nu nepatinka kaip tie daktarai apkrauti, jaučiasi apkrovimas (P1). Didelis krūvis gydytojams Nu, tai ką, dideli tie krūviai beprotiškai <…> sunku būti su visais maloniam, o jie, tai irgi žmonės (P2).
Gydytojui tenka didelis krūvis aptarnauti daug pacientų
man atrodo gydytojas yra įspraustas ir į laiko normatyvą, na ir įvairius laiko normatyvus ir gydytojas įspraustas yra (nutyla), gal tarpais ir norėtų ir galėtų daugiau pasakyti, bet tarpais jau kitas už durų laukia (P6).
Per didelės eilės
tas toks požiūris gydytojo (nutyla), visada prašyt visko, aiškinti, pasakoti per naują, nesinori net eit pas juos žinokit tikrai (P2).
Gydytojui vis reikia priminti apie reikalingus tyrimus, jų prašyti
Nu ir juokingai, ir vėl aiškini iš naujo, kad man nustatyta gliaukoma, kad man reikia tikrintis, kas pusę metų, kad reikia daryti tyrimus, kad pas okulistus reikia siuntimo, nu tada jau gerai, parašo tą siuntimą (P2).
Gydytojui vis reikia priminti apie reikalingus tyrimus, jų prašyti
Su ginekologe irgi tas pats, operuota gimdos kaklelio karcinoma irgi, irgi juk eini kas pusę metų tikrintis ir toksai žinot, o tai ko jums, kas jums negerai, na o aš vėl turiu sakyt, aš stebima,
Gydytojui vis reikia priminti apie reikalingus tyrimus, jų prašyti
101
sekama, net nesinori kartais prašyti to siuntimo (P2). paskui įrodinėji dar, kad man reabilitacija ambulatorinė priklauso, dėl stuburo problemų ir reikia įrodinėti, kad supranti, kad tau yra bėda ir, kad tau priklauso ambulatorinė reabilitacija kas metai jau irgi, būna net iki ginčų, sako, jums nepriklauso (nutyla) (P2).
Gydytojui vis reikia priminti apie reikalingus tyrimus, jų prašyti
Realiai aš suprantu, kad tie siuntinėjimai tai čia mūsų pinigų taupymas, nes nu jei (nutyla) tas pats šeimos gydytojas ir yra ta pirmoji pakopa, kurie sprendžia ar tau reikia, ar nereikia, bet kita vertus, kai susiduri (nutyla), tai šiek tiek erzina (P3).
Gydytojas nevisada rašo siuntimus kitų specialistų konsultacijai
!! !
102
ŠEIMOS'GYDYTOJO'KONSULTACIJAI'SKIRTO'LAIKO'OPTIMIZAVIMO'GALIMYBĖS'''Gydytojų'siūlomos'optoimizavimo'galimybės'
PRASMINIAI VIENETAI KATEGORIJA'slaugytojos galėtų daugiau įsitraukti irgi į darbą (apie dokumentaciją) (G1)
Slaugytojų+įtraukimas+į+dokumentų+pildymą+
Nu tarkim, kitose poliklinikose yra ateina tarkim pacientas iš pradžių pas slaugytoją, slaugytoja gali pamatuoti spaudimą, taip? Paklausti, dėl ko atvyko, gali parašyti kažkokius nusiskundimus, ane? Tarkim dėl glaukomos atvyko kokios, pamatuoti akispaudį, šiaip nu tokį pirminį nu tokį popierių sutvarkymą gali padaryti (G1).
Slaugytojos+galėtų+užpildyti+pirminę+dokumentaciją+(atvykimo+priežastys,+spaudimo+pamatavimas)++
net ir tuos pačius jeigu ir serga lėtine liga, darbingo amžiaus žmogus, galima net ir (slaugytojai) receptus tuos perrašyti, jeigu tuos pačius, ane? (G1)+
Kompensuojamų+vaistų+išrašymo+funkcijos+perdavimas+slaugytojai+
galėtų+dar+gal+dalį+perimti+(dokumentacijos)0ir+kažkas+šalia+dirbantis+ar+slaugytoja,+ar+kitas+specialistas+(G4)+
Dokumentacijos+perdavimas+kitiems+specialistams+(slaugytojai+ar+kitam+specialistui)+
Dalintis+drabais+(dokumentacijos)0su+slaugytoja+(nutyla).+(G4)+ Dalintis+dokumentacijos+darbais+su+slaugytoja+
Pakonsultuoti (galėtų) dar pacientą kaip slaugytoja, ane? (G1) Slaugytojų+įtraukimas+į+pacientų+konsultavimą+pagal+jų+kompetenciją+
skandinavijos jeigu pavyzdį imti, kur pacientas iš karto atsako į tam tikrus klausimus internete, jeigu jis turi kažkokių simptomus, atsako į tuos klausimus internetas ir jam pataria ką daryti toliau, jeigu jis dar negerėja, tai jisai paskambina sesutei, sesutė jam paaiškina, pakonsultuoja ką daryti toliau, nu, o jeigu jam visai jau negerai, tada jis eina pas daktarą. Atrušiuojamas. Aišku jeigu toks rūšiavimas būtų, tai labai gerai būtų. (G2)+
Etapiškas+pacientų+atrūšiavimas+
jei būtų toks paruošiamasis darbas, tai jau labai neblogai būtų, jeigu kažkas jau būtų jį apklausęs, paruošęs ir žinant, kad atėjo tik vaistų, dar norės to ir to (G3)
Apžiūros+kabinenetas,+kuriamia+pacientas+būtų+apklausiamas,+dėl+ko+kreipėsi,+ko+nori+
jeigu iš kažkur jis ateitų, iš kažkokio kabineto, tokio, kur slaugytojos dirba ir sumatuota, sužiūrėta, ir aš jau matau, aha jums pamatavo, aha jau man tas atkrenta ir pulsą pažiūrėjo ten ritmiškai (G3)
Apžiūros+kabinetas,+kuriama+pacientas+būtų+paruošiamas+konsultacijai+pas+gydytoją+(pamatuotas+pulsas,+kraujospūdis+ir+pan.)+
tai pasvajojant, tai gal ir (nutyla), užsienyje pavyzdžiui, užsieny tarkim, tolimam užsieny yra tokia specialybė kaip medicinos statistikas (G1)
Dokumentus+turėtų+pildyti+tam+paruošti+specialistai+
jeigu aišku mano apylinkė būtų (nutyla), gal kokia (nutyla) mažesnė, tai pagertėtų tikrai rezultatai (G2)+
Mažesnis+aptarnaujamų+pacientų+skaičius+tenkantis+vienam+gydytojui+
turėtų+būti+kažkaip+(susimąsto)+konsultacijos+grynas+laikas+ir+laikas+paskui+jau+tokiems+jau+rašto+darbams+vat+skirtas,+o+nekartu++(G4)
Atskiras+laikas+tik+pokalbiui+su+pacientu+ir+atskiras+laikas+dokumentų+pildymui+
Nu+tai+ašku+įsakymai+visokie,+kad+apribotų,+apribojimai+vaistams+visokiems,+kontraindikacijos+visokios,+nu+daug+tokių+biurokratinių+dalykų,+kad+jų+mažinti+(nutyla).+(G4)+
Mažiniti+biurokratinį+apkrovimą+
galbūt+su+tais+psichosocialiniais+klausimais,+ypač+kur+ateina+visokios+močiutės+ar+ten+lėtinėmis+ligomis+sergantys+pacientai,+jeigu+jie+vieniši,+jie+galėtų+jau+tą+socialinės+izoliacijos+aspektą+derint+kitos+profesijos+žmonės+dirbantys+mūsų+komandoje,+sakysim+socialiniai+darbuotojai,+psichologai+(G4)+
Socialinių+darbuotojų+ir+psochologų+įsitraukimas+į+darbą+padedant+vyresniems+ar+vienišiems+žmonėms+++
++
PRIEDAS NR.7
103
Pacientų)siūlomos)optimizavimo)galimybės)PRASMINIAI VIENETAI KATEGORIJA)jeigu būtų kažkokia elektroninė suvedimo duomenų sistema viskas vyktų greičiau ir (nutyla), ir efektyviau (P3)
Elektroninė duomenų suvedimo sistema
kompiuterinė kažkokia galbūt sistema, kuri aš manau, kad tai visvien ta pažanga yra visoj toj technikoje viskame kame (susimąsto) (P6).
Kompiuterinė sistema
Kažkokie tai galbūt , nu aš nežinau kompiuteriniai šablonai, kažkokie ką galėtų pildyti greičiau ne tik rašytiniu būdu (P6).
Kompiuteriniai šablonai
aišku, surašyti, tai irgi reikia, tyrimą, viską parašyt, nu manau galbūt kažkokia kitokia sistema galėtų būt ar elektroninė (P8)
Elektroninė sistema
jeigu pacientas ateina tik išsirašyt vaistų, tai ten reiktų papildomo etato ar ko, kažkokio raštininko (nutyla), tai koks čia gydytojo darbas (P4)
Papildomas darbuotojas vaistų išrašymui
na kažkoks gal daktaro padėjėjas (užsiimantis dokumentacija) Dokumentų pildymo perdavimas daktaro padėjėjui
slaugytoja dar viena, na kažkoks tam tikras žmogus, kurio ir pareiga konkrečiai būtų tas vat visas popierių pildymas (P3)
Papildoma slaugytoja ar kitas darbuotojas dokumentų pildymui
gal tai galėtų būti kažkokie tai gydytojo padėjėjai, kažkas tai egzistuoja (P6)
Rašymo funkcijos perdavimas gydytojo padėjėjui
tas receptų knyegles visų pirma tikrai turėtų rašyti ne gydytojas mano manymu, pilna prisigaminę esam visokių specialistų, ko tie negali išrašyt? Šialia gydytojo tegul sėdi, gal jam užtektų tik viską sutikrinti, kodėl dabar jis turi rašyt? Čia turėtų kažkoks raštininkas, raštinės darbuotojas, tas kuris užpildo receptą, tik gydytojas pažiūri ar teisingai surašyta, sudėjo antspaudukus, uždėjo bar kodus visus ir išleido tą žmogų (nutyla). (P6)
Receptų knygelių pratęsimo funkcijos perdavimas atitinkamimes specialistams
ar daugiau kažkas kitas, kad rašytų (P8). dokumentų pildymo fukncijos perdavimas kitiems specialistams
kažkoks specialistas kuris pildytų tuo metu, jei jau būtiai būtina iš karto viską surašyti (P4).
rašymo funkcijos perdavimas kitiems specialistams
gal tada turėtų kiekvienas tas gydytojas, mažiau pacientų turėti (P3)
Mažiau pacientų tenkančių vienam gydytojui
galbūt, jeigu būtų mažiau pacientų (susimąsto), prisirašiusių pas tą gydytoją, gal jisai galėtų daugiau skirti laiko tam pačiam žmogui, kad susipažintų su jo visa gi ligos istorija arba ne tik ligos, iš esmės, gal kaip žmogų gal labiau pažintų daugiau kaip žmogų, gal tada kažkoks betarpiškesnis vyktų tas (susimąsto) apsilankymas (P7)
mažesnis pacientų skaičius tenkantis vienam gydytojui
Gal net daugiau gydytojų, kad vat tam pačiam vienam gydytojui skirtų ne tiek daug ligonių (P1)
Didesnis gydytojų skaičius poliklinikoje, kad tektų mažiau pacientų vienam gydytojui
(pasientas turėtų) per daug nekalbėti, nesibėdavot, gi ateini pas gydytoją su konkrečiai savo tikslu, kad tau reikia pasikonsultuoti apie tavo ligą (nutyla) tai tieisog, nekalbėti apie orą, o kalbėti apie savo problemą, o specialistas yra nu gydytojas, o ne psichologas (P3)
Konsultuojantis pacientas turi kalbėti tik tai, kas susiję su jo liga
Pozityvus nusiteikimas, malonus bendravimas, nu, kad jei tu ant jo ten nepradėsi kažko sakyt, kad tu čia kažko man nedarai ar darai blogai, tai aišku tada aišku jis susinervuos ir kaip visi normalūs žmonės gali kažką nulemti, jo požiūrį į tave (nutyla) (P3)
Pacientas turi būti draugiškas, malonus, pozityvus
nemykt atsisėdus, ten kažko, o jau būt rimtai tam pasiruošus. (P7) Pacienta sturi pasiruošti konsultacijai aišku tų dėjavimų gal, kad nereikėtų tų bereikalingų tokių skundų, aišku turgaus visokių pokalbių tokių, nu tai jau čia šitų, tai nereikia, jau geriau kalbėti tą ką reikia (P7)
Pacientas turi žinoti ką nori pasakyti gydytojui ir nekalbėti niekų
104
aš manau, kad užtenka tam gydytojui bendravimo įgūdžių, tik gal laiko ne visada būna, gal galėtų tas 5 minutes pavyzdžiui gydytojas skirti tik pacientui be jokios dokumentacijos ir dar 5 po paciento, na, kad tas pats bendravimas būtų konsultacijoje, kad jis jaustųsi (P7)
dokumentus pildyti po paciento apsilankymo, o ne konsultacijos metu
ateini, tavęs išklauso išklausinėja visko (susimąsto) ir ir pasako ten diagnozę, kur kreiptis kur ką ir po to jau tik pildytų tuos savo popierius (nutyla) (P4)
Popierių pildymas po paciento vzito, o ne vizito metu
Reiktų didinti tų vyresnių žmonių gal užimtumą paprasčiausiai, kad jie išsikalbėtų ne pas gydytoją
Vyresnio amžiaus žmonių užimtumo didinimas
!