2013 m. spalio 31 d.Vilnius

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio lid. jsakymu Nr. V-896„Del komisijos Sveikatos priezi ros jstaigi} ir paslaugp lesti ktuiizavimotreciojo etapo programos

jgyvendinimo rezultatp analizei parengimo sudarymo sudarytos komisijos parengta

SVEIKATOS PRIEZIUROS ISTAIGy IR PASLAUGyRES IRUKTURIZAVIMO TRECIOJO ETAPO PROGRAMOS

JGYVENDINIMO REZULTATy ANALIZES ATASKAITA(2009-2012 m.)

TURINYS

1. BENDROSIOS NUOSTATOS 3

1.1. Bendra informacija 3

1.2. Priimti teises aktai 3

1.3. Sveikatos prieziuros jstaigp finansavimas 4

2. SVEIKATOS PRIEZIUROS {STAIGIJ TINKLO OPTIMIZAVIMAS 6

2.1. Sveikatos prieziuros jstaigi] tinklo optimizavimo rezultatai 6

2.2. Sveikatos prieziu os jstaigi} tinklo o timizavimo ekonominio efekto ve tinimas 10

3. SVEIKATOS PRIEZIUROS PASLAUGIJ RESTRUKTORIZAVIMAS 16

3.1. Sveikatos p ieziuros paslaugp strukturos pokyciai 16

3.2. Sveikatos prieziuros paslaugq apimCip pokyciai 20

3.3. Didziiyp ope aciji} ir gimdymp skaiciaus pokyciai 21

3.4. Sveikatos prieziu os paslaugp restruktu izavimo ekonominio efekto vertinimas 23

4. GYVENTOR , PACIENT IRMEDICINOS PERSONALO PASITENKINIMO SVEIKATOSPRIEZIUROS PASLAUGy KOKYBE, SAUGA IR PRIEINAMUMU ANALIZE 24

4.1. Pacientp apklausos rezultatai 25

4.2. Sveikatos prieziu os paslaugp teikejp apklausos ezultatai 25

4.3. Apklausos rezultatp apibend inimas ir prioritetinio finans vimo sritys 26

5. PROGRAMOS JGYVENDINIMO REZULTATy VERTINIMAS 28

1. BKNDKOSIOS NUOSI A1 OS

1.1. Bcndra informacija

Sveikatos prieziuros jstaig ir paslaugi} restrukturizavimo treciojo etapo programa (tolia -Programa), patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2009 m. gruodzio 7 d. Nr. 1654 „DelSveikatos prieziuros jstaigi] ir paslaugij rest ukturizavimo treciojo etapo programos patvirtinimo ,apeme stacionarines valstybes i savivaldybiij asmens sveikatos prieziuros jstaigas (toliau - ASP{)(isskyr s sla gos ir palaikomojo gydymo stacionarines jstaigas) ir teikiamas paslaugas.

Sios Programos pagrindines nuostatos, tikslai, uzdaviniai ir kriterijai nustatytivadovaujantis issamia esamos bukles analize, atsizvelgiant j mazejantj sveikatos apsaugos sistemos

fmansavim , Pasaulio banko, kitij uzsienio ekspertvj i§vadas ir pasiulymus, sveikatos reformi]

tendency as ir rezultatus Baltijos ir Europos S jungos valstybese.Programa buvo jgyvendinama 2009-2012 metais.

Svarbiausias Programos tikslas - teikti saugias, geros kokybes ir prieinamas sveikatos

prieziuros paslaugas gyventojams, efektyviai naudoti sveikatos prieziurai skirtas lesas. KitiProgramos tikslai:

¦ teikti prioritetq seimos gydytojy teikiamoms paslaugoms ir gydytoji} specialist mbulatorinems konsultacij oms;

¦ optimizuoti stacionariniy sveikatos prieziuros jstaigy tinkl ir restrukturizuoti teikiaimjsveikatos prieziuros paslaugy strukturq, o taip sutaupytas lesas skirti ambulatorines grandies Seimosgydytoji} ir specialisty konsultanty paslaugoms pletoti ir apmokejimui didinti;

¦ sumazinti sveikatos apsaugos sistemos funkcionavimo sqnaudas.

Program sudare 2 dalys:

1. sveikatos prieziuros jstaigi} tinklo optimizavimas;2. sveikatos p ieziuros paslaugij. estrukturizavimas.

Programai jgyvendinti sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodzio 30 d. jsakymu N . V-1114 „Del Sveikatos prieziuros jstaigi} ir paslaugij restrukturizavimo treciojo etapo programosjgyvendinimo priemonii} piano patvirtinimo buvo patvirtintas Programos jgyvendinimo priemonhjplanas.

1.2. Priimti teises ktai

Siekiant, kad vykdant Program buti} iSsaugotas pasiektos asmens sveikatos prieziurospaslaugi strukturos stabilumas, kad neblogeti} paslaugij prieinamumas ir kokybe, kad kuo labiaubuti} suSvelnintas galimas neigiamas finansinis reformos poveikis gydymo jstaigoms, buvo arengtiteises aktai, jgalinantys restrukturizuojamose ligoninese organizuoti paslaugij tei im taip, kadpaslaugos pagal galimybes butij teikiamos ne stacionariniu, o pacientui riimtinesniu irekonomiskai efektyvesniu budu:

¦ sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodzio 30 d. jsakymas Nr. V-1102 „Del

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1997 m. spalio 2 d. jsakymo Nr. 524 „Del dienos

\

stacionaro ir apmokejimo uz motini}, slaugancii vaikus, i§laikym 'pakeitimo ir papildymo suteiketeis is Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudzeto moketi uz na j dienosstacionaro terapijos paslaug . Tokiu budu buvo siekiama, kad treciojo restrukturizavimo etapo metu

nutraukus specializuoti stacionariniij paslaugij teikim rajom} ligoninese ne ablogetij tera ijospaslaugij prieinamumas. Be to, tera ijos paslaugos teikimas dienos stacionaro s lygomis ne tik

ekonomiskai priimtinesnis, bet ir leidzia pacientus kuo maziau atitraukti nuo jiems jprastossocialines aplinkos. Svarbu ir tai, kad gydymo dienos stacionare laikotarpiu pacientams gali butii§ra§omi kompensuojamieji vaistai.

¦ Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. vasario 11 d. jsakymu Nr. V-109 „Del Lietuvos

Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugpju£io 21 d. jsakymo Nr. V-668 „Del dienoschirurgijos paslaugij teikimo reikalavimij, s raso, baziniij kainij ir a mokejimo tvarkos aprasopatvirtinimo pakeitimo** buvo papildytas dienos chirurgijos paslaugij, kurias leidziama teikti ASPJ,neturinCioms stacionarinii chiru gijos skyriij, s rasas i uztikrintas reanimacijos 1-1 rofiliopaslaugij teikimas.

¦ Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. vasario 11 d. jsakymas Nr. V-110 „Del pacientij

siuntimo j atitinkamo lygmens asmens sveikatos p ieziuros jstaigas del stacionariniij skubiij irplaniniij asmens sveikatos prieziuros paslaugij tvarkos apraso patvirtinimo** yra dar vienas is svarbiij

pacientij srautus reguliuojanciij jsakymij. Siuo jsakymu buvo patvirtinta pacientij siuntimo gydytis jASPJ tvarka, kuria siekiama pacientij srautus nukreipti j reikiamo lygmens ASPJ ir uztikrinti, kadpacientai laiku gautij stacionarines aslaugas.

¦ Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 10 d. jsakymu Nr. V-120 „Del Lietuvos

Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. jsakymo Nr. 112 „Del vaistij receptijrasymo ir vaistij iSdavimo (pardavimo) pakeitimo nustatyta, kad apdraustiesiems,hospitalizuotiems stacionarinese ASPJ, gali buti israSomi ambulatoriskai gydyti skirtikompensuojamieji vaistai, kurie buvo skiriami ne trumpiau kaip vien menesj iki hospitalizacijos.

¦ Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. vasario 27 d. jsakymu Nr. V-145 „Del didzhjjij irmazi ij operacijij s ra§o tvirtinimo apibrezta s voka chirurgine operacja, ACHI medicininiijintervencijij klasifikacijos kodai suskirstyti j tris grupes: Didzi sias operacijas, Maz sias operacijasir Kitas intervencijas, be to, didziosios ir mazosios operacijos pagal kiekvien paslaugij profiljsuskirstytos j II ir III lygj.

1.3. Sveikatos prieziuros jstaigij fin nsavim s

¦ 8 rajono lygmens ligoninems, kuriose nuo 2010 m. balandzio 1 d. nebeteikiamos

stacionarines chirurgijos paslaugos, 2010-2012 m. sveikatos apsaugos ministro jsakymais buvo

skirta 3,6 min. Lt papildon j lesij ASPJ, jsipareigojan&ij uztiki nti priemimo-skubiosios pagalbos irspecializuotij ambulatoriniij chirurgijos paslaugij teikim priemimo-skubiosios pagalbos skyriuje,islaidoms apmoketi.

¦ Rysium su kai kuriose rajono ligoninese nutrauktu akuserijos ir chirurgijos paslaugijfinansavimu is PSDF biudzeto, 2010-2012 m. sioms jstaigoms buvo skirta 3,7 min. Lt a ildomijlesij g eitosios medicines pagalbos (toliau - GMP) brigadoms steigti ir GMP paslaugi iSlaidoms,susidariusioms del paslaugij strukturos pokyciij restruktu izuojant paslaugas ir del padidejusiijpacientij srautij optimizuojant ASPJ tinkl , apmoketi.

¦ Nuo 2010 m. kiekvienais metais PSDF biudzete numatomos lesos Stabilizavimo fo do(sveikatos sistemos peitvarkos) programai. Is viso 2010-2012 m, is Stabilizavimo fondorestrukturizuojamp ligoninip islaidoms, susijusioms su darbo santykip nutraukimu, kompensuotipanaudota 19,3 min. litp.

¦ Butina atsizvelgti \ tai, kad Programa buvo vykdoma sudetingu ekonominiu laikotar iu,kai mazejo lesos, skirtos sveikatos prieziuros sistemai: 2012 m. PSDF biudzete numatyta apie 700min. Lt maziau nei 2009 m. (iki biudzeto patikslinimo), t. y. biudzetas sumazejo 15 rocentp.Sumazejus PSDF biudzetui, lesos buvo kaip jmanoma naudojamos efektyviau, pagal finansinesgalimybes stengiantis uztikrinti prioritetinip sveikatos prieziuros paslaugp finansavhn .

¦ Valstybine ligoni kasa rie Sveikatos psaugos ministerijos (toliau - VLK) bei TLK,siekiant gerinti paslaugp prieinamum ir kokyb$ bei uztikrinti, kad tinkamai butp vykdomasLietuvos Res ublikos Vyriausybes nutarimo, kuriuo patvirtinta Programa, 2.2 punktas, 2009-2012

m. galejo nepaskirstyti ta tikrp procentinj dydj PSDF biudzeto lesp. Sios lesos buvo skiriamossutartis su TLK pasirasiusip ASP{ iglaidoms, susidariusioms del paslaugp strukturos pokycip, ASP (paslaugp) restrukturizavimo bei del sveikatos prieziuros jstaigp tinklo optimizavimo padidejusippacientp srautp, apmoketi. P ogramos vykdymo laikotarpiu kiekvien menes visos TLK vertinoASP pacientp srautus i skyre papildomai lesp, jei del asikeitusip pacientp srautp buvo suteikiamadaugiau paslaugp. Sias papildomas leSas ASPJ vadovai galejo naudoti ir medikp da bo uzmokesciuididinti.

" VLK direktoriaus 2010 m. kovo 23 d. jsakymu Nr. IK-59 i 2010 m. birzelio 19 d.jsakymu IK-121 visoms TLK papildomai buvo skirtos 3432,4 tukst. Lt PSDF biudzeto lesospapildomai suteiktp slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugp islaidoms apmoketi. Pa ildomos lesosbuvo skirtos jvertinus tai, kad del paslaugp strukturos pasikeitimp i demografmip populiacijospoky ip dideja rajonp ligoninip, kuriose vykdant P ogramf} nutraukiamas specializuotp Terapijos

rofilio stacionarinip paslaugp teikimas, slaugos lovp poreikis.¦ Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gruodzio 10 d. jsakymas Nr. V-1054 „Del

teritorinip ligonip kasp i rajono lygmens ligoninip sutartinip sump koregavimo 2010 metais .Vadovaujantis siuo jsakymu, TLK 2010 metais gali ko eguoti restrukturizuotp rajono lygmensligoninip, neteikiancip chi urgijos ir akuserijos paslaugp, sutartines sumas nestacionarinip irstacionarinip paslaugp islaidoms apmoketi, atsizvelgdamos j faktiskai suteiktp stacionarinippaslaug kiekj bei nevirsydamos TLK i ASPJ nustatytos bendros sutartines sumos.

2. SVEIKATOS R1EZIUROS |STAI(>V T1NKLO OPTIMIZAVIMAS

2.1. Sveikatos priezifiros istaigij tinldo optimizavimo rezultatai

Programoje numatyta, kad ASPJ tinklas optimizuojamas vadovaujantis pagrindiniaiskriterijais:

¦ ASPJ, esancias arti viena kitos ir galincias na dotis centralizuotomis laboratory },

sterilizacinap radiologinip tarnyby, ukio, teisinemis ir kitomis paslaugomis, sujungti} stanibesniusjuridinius vienetus;

¦ specializuotas onkologijos, vaikp, tuberkuliozes, psichiatrijos, infekcines, gimdymopaslaugas teikiancias ASP{ integruoti \ da giaprofilines ASPf;

¦ ASP{, kudos turi auksciausiojo lygio technologijas ir siaurij specializacijp gydytojus,teikia sudetingiausias paslaugas, turi mokslo ir mokymo bazes, palikti pavaldzias Sveikatosapsaugos ministerijai kartu su universitetais;

¦ valstybes zinion perduoti po vienq Vilniaus, Kauno, Klaipedos, Siaulip ir Paneveziomiesti} daugiaprofilin ASP{, kuriose didziausi pacientp srautai;

¦ valstybes zinion perduoti po viem* specializuot ASP{, kurioje didziausi pacientp isvisos Lietuvos srautai;

¦ valstybes zinion perduoti 2 specialaus rezimo reikalingas ASP{, teikiancias priverstiniogydymo paslaugas pacientams, siunciamiems gydytis teismo sprendimu;

¦ kitas ASP{ perduoti ( rba palikti) savivaldybip zinion.

Jgyvendinant Program bei apskricii} virSininkp administracijp naikinimo refo m , nuo2010 m. liepos 1 d. apskricip virsininkp administracijoms priklausiusios sveikatos prieziurosjstaigos perduotos valstybes ir savivaldybip pavaldumui. Nuo 2010 m. liepos 1 d. a sk idipbendrojo pobudzio ligoninip savininkp teises i pareigos perduotos savivaldybems (zr. 1 paveiksl ).

1 pav. Apskricip bendrojo pobudzio ligonini ir kitp sveikatos prieziuros jstaigpnuosavybes formos pasikeitimai

a Apskriiilj bendrojo pobudzioligonines

Kitos jstai os, kuri stcigejostapo savivaldybes

\

Savivaldybems taip pat perduotos anksciau apskritims priklausiusip sutrikusio vystymosikudikiij namp bei priklausomybes ligp centri} savininkp teises ir pareigos (zr. 2 paveikslp).

2 pav. Sutrikusio vystymosi kudikiij naimj ir prikl usomyb s ligij centrij nuosavybesformos pasikeitimai

Sutrik sio vystymosi kudikiii a Pfikla somybes Iigi{ centrainam i

Apskritims priklaus visuomenes sveikatos ugdymo centrai nuo 2010 m. liepos 1 d.likviduoti (zr. 3 paveikslq). Apsk icip sporto medicines centri} savininkp teises ir pa eigospe duotos Kuno kulturos ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes.

3 pav. Visuomenes sveikatos centrij likvidavimas ir sporto medicinos centrij

nuosavybes formos pasikeitimai

a Visuomenes sveik tos ugdymo a Sporto medicinos centrai

centrai

/7

\

Pazymetina, kad del apskrichj virSini kij administmcijp naikinimo reformos buvonejgyvendiiita Lietuvos Respublikos Vyria sybe 2008-2012 meti} rogramos nuostata atskirtisveikatos politik formuojanchj ir igyvendinan5ii| institucijp flinkcijas. Panaikinus apskricii}virsininki] administracijas, atitinkamp savivaldybh] pavaldumui perduoti didzi sias ligonines buti}buv? netikslinga del didelip sip ligonini paslaugp teikimo mastp bei paskirties. Taigi dideles daliessveikatos prieziuros jstaigp savininkp teises ir pareigos buvo perduotos Sveikatos apsaugosministerijai, o ne kitiems subjektams. Sveikatos apsaugos ministerijai perejo keleto apskritimsprikla susi jstaigp savininkp teises ir pareigos (zr. 4 paveikslp). Be to, Vs{ Respublikine Vilniausuniversitetine ligonine (buvusi Vs{ VGPUL), kudos steigejas buvo savivaldybe, s vininko teises irpareigos perduotos Sveikatos apsaugos ministerijai.

4 pav. Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldumui per£jusios jst igos

Is viso 2010-2012 m. sumazinta 20 ASPJ juridinip asmenp (is 81 Programojedalyvaujancios ASP| liko 61; zr. 1 lentel?) - sios jstaigos sujungtos j stambesnius juridiniusvienetus pagal Programoje nurodytus kriterijus. Tokiu budu buvo siekiama sumazinti ASP{administravimo, ukines bei kitas islaidas, sudarant galimyb? naudotis centralizuotomis laborato jp,ste ilizacinip, radiologinip ir kitp tarnyb paslaugomis, bei, siekiant efektyviau panaudotiinvesticines les s, atsisakyti neracionalip projektp finansavimo.

1 lentele. {gyvendinti planuoti ASPJ apjungimai

Pil.Nr.

keorga iziioli juri iniui snie ysJiiiidinini nsnicit s, veiUiiuit s

o tii izuviis jstuigij (inl jj

1. V§j VUL SantariSkiij klinikosV§J Respublikine tuberkuliozes ir infekcinip ligi} ligonineVSj Vilniaus universiteto vaikij ligonineVsJ Valstybinis patologijos centrasV3J Valkininkij sanatorijaV§1 Valkininkq vaikij ligonine „Pusele V§{ Druskininkij vaikij sa atorija „Saulute

Vsf VUL Santa iSkiij klinikos

2. VsJ Vilniaus miesto klinikine ligonineV§| Vilniaus universitetine Antakalnio ligonine

V§J Vilniaus miesto klinikiiifc ligoninG

3. V§J Kauno medicinos universiteto klinikosK uno vaiko raidos klinika „Lopselis

LSMUL Vsj Kau o klinikos

4.

Vs{ Kauno apskrities ligonineV§{ Ziegzdriq psichiatrijos ligonineV§{ Kauno V. Tumenienes vaikij reabilit. centr s

V§J KaCergines vaikij sanatorija „Zibute V§j Kul utuvos vaikij tuberkulioz s ligonine

VSJ Res ublikin6 Kauno ligonin6

5. V§] K uno 2-oji klinikine ligonineVs| Kauno Raudonojo Kiyziaus klinikine ligonine

Vsj Kauno klinikin ligonin

6. V§| Klaipedos jurininkij ligonineVsj Sv ksnos psichiatrijos ligonine

Vsj Klaip dos jflrininkij ligonin

7. V§J Klaipedos apski'ities ligonineV§{ Klaipedos tuberkuliozes ligonine

VSJ Respublikin Klai edos ligonine

8.

V§I Siaulhj apski ties ligonineVSJ §iauliij tuberkuliozes ir pl uciij ligij ligonineV§| Siauliij psichiatiijos ligonineVs[ Saukenij psichiat ijos ligonine

VSJ Respublikine Siauliij ligonine

9. V§[ Panevezio apski'ities ligonineV§J Panevezio infekcine ligonine

VS{ Likemj reabilitacijos ligonine

Vsj Respublikine Panev62io ligonine

Didzioji dalis numatytij pasikeitimi o timizuojant jstaigp tinkl jvykdyta, taciau vispplami del atskirp savivaldybiij pasipriesinimo ar vykstanciij teisminip gincp nepavyko jgyvendini.§iuo metu ne gyvendinti 4 ASPJ apjungimai (zr. 2 lentel$).

2 lentele. Nej yvendmti| ASPJ apju imij priezastys

Eil.Nr. Nelgvvcmlinti AS ] ii juiigini i riezastys

1. Vs] VUL Santari§kiij linikos ir VUOnkologijos institutas

Siuo metu vykst teisminiai procesai d6l VU Onkologijos institutereorganizavimo sfjlygij ir p ocedunj teisetumo.

2. V§] Respublikine Vilniausuniversitetine ligonine i V§{ Vilniausgimdymo namai

Uztruko V§] Respublikines Vilniaus universitetines ligonines

priemimo korpuso p stato perdavimo-priemimo procesas (SAMturejo perimti turtej is Vilniaus miesto savivaldybes).

3. Vs] Respublikine Klaipedos ligonine Apjungimas nejgyvendintas del nesekmingij derybij su Klaipedosir V§] Klaipedos vaikq ligonine miesto savivaldybe.

4. Vs] laipedos universitetine ligonine 2011 -09-22 Klaipedos miesto savivaldybes taryba neprit re iigoninii}ir V§{ Kl ipedos jurininkij ligonine apjungimui; paliko galioti senas tarybos sprendimas (2010-05-27 Nr.

T2-146): „Sutikti, kad V§] Klaipedos jurininkij ligonine ir Vs]Klaip dos universitetine ligonine butij jungiamos, neperduodantKlaipedos miesto savivaldybei priklausanSiij Vs] Klaipedosuniversitetines ligonines dalininko teisiij SAM.

2.2. Svcik tos prieziuros jst igii tinklo optimizavimo ekonominio efekto vertinimas

ASPJ tinklo optimizavimo ekonominis efektas vertintas administracijos, jvairii] ASP{tarnybp optimizavimo, islaidij racionalizavimo, patalpi] bei zmogiSktyi] istekliij panaudojimoefektyvinimo ir kitais aspektais. Lygina t 2009 m. (pries sujungimus) ir 2012 m. (po sujungitmj)atskinj ASPJ duomenis, pastebetina, kad atitinkamose ASPJ sumazejo administravimo, laboratorijos,radiologijos tarnybij, sterilizacines iglaikymo ar paslaugt] irkimo, maitinimo, vaisti] ir medicinespagalbos priemoniij jsigijimo, ukines i kitos bendrosios islaidos, racionaliau isnaudojamos turimospatalpos, efektyviau pana dojami zmogiskieji istekliai (zr. 3 lentel?). Pavyzdzini, Jgyvendinus Vs{VUL SantariSkii] klinikt pajunginiEj su kitomis jstaigomis, buvo apjungtos vieSiyi] pirkimij tarnybos,del to padidejo perkamij prekiij ir paslaugi] kiekiai, kas leidzia jsigyti p ekes ir paslaugas pigiau, arbaisvengti zenklaus kainij didejimo, tai pat apjungtos transporto tarnybos, del to pagerejo turimotransporto panaudojimo galimybes, optimaliau naudojami zmogiskieji resursai. Jgyvendinus VsJRespublikines Klaipedos apjungiiruj su VsJ Klaipedos tube kuliozes ligonine, sumazejo lovadieniomaitinimo s naudos, sterilizacines kastai del centralizuotai sterilizuojamij instrumentp, vaistai

isduodami centralizuotai is centrines ligonines sandelio, del to sumazejo vaisti] sandeliavimo ir

isdavimo sqnaudos.

3 lentele. Tinklo optimizavimo vertinimas

Kil.Nr.

Apsijiiu iisios AS j

Islaidqsuimizejii ns ( i )lygii nl 200 ir 2012

., t

Kko oniiitio cfcktosaKiiiis

1. V§ VUL Santa iskiij klinikos (kartu su Vs 1 14 404 Maitinimo islaidosRespublikine tuberkuliozes ir infekcinii}ligij ligonine, V3| Vilniaus universitetovaiki} ligonine, VS V lstybiniu patologijoscentru, Vs{ Valkininki} sa atorija, V§{Valkininkij vaikij ligonine „Pu§ele , V§{Druskininkii vaikq san torija „Saulute )

108 172

Sterilizacines iSlaikymo arpaslaug pirkimo iSIaidos

2. V§{ Vilniaus miesto klinikine ligonine (Vs{Vilniaus miesto klinikine ligonine ir VsjVilniaus unive sitetine Antakalnio ligonine)

32 395Sterilizacines iSlaikymo arpasl ug pirkimo i§laidos

3. Vs| Respublikine Kauno ligonine (kartu suV§J Ziegzdriij psichiatrijos ligonine, V§[Kauno V. Tumenienes vaiki} reabilitacijos

centru, V§{ KaCergines vaiki} s natorija„Zibute , Vsj Kulautuvos vaikqtuberkuliozes ligonine)

907 221Administravimo(zmogigkiy iStekliq)i§laidos

413 218 Maitinimo islaidos

587 581Ukines ir kitos bendrosiosiSlaidos

4. VSj Kauno klinikine ligonine (V§[ Kauno 2-oji klinikine ligonine ir V§J KaunoRaudonojo Kiyziaus klinikine ligonine)

64 868Administravimo(zmogiSkqjq istekliq)i laidos

541 855Labor torijos, adiologijost rnybq i lai ymo arpaslaug pirkimo islaidos

82 112 Maitinimo islaidos"s

V§{ Respublikine Klaipedos ligonine (kartusu V§J Klaipedos tuberkuliozes ligonine) 203 841

Administravimo(2mogi kiyq i tekliq)iSlaidos

169 494Laborato ijos, radiologijostarnybq i laikymo arpaslau pirkimo i l idos

125 052 Vaistq ir MPP jsigijimoi laidos

76 429 Maitinimo iSlaidos

21 687 Steriliz cines i laikymo arpaslaug pirkimo iSlaidos

6. Vs! Klaipedos jurininkq ligonine (kartu suVs! SvekSnos psichiatrijos ligonine) 907 734

Administravimo(zmogiSkqjq i tekliq)i laidos

169 869 Sterilizacines i laikymo araslaugq pirkimo islaidos

7. Vs! Respublikine Siauliq ligonine (kartu suV§! Siauliq tuberkuliozes ir plauCiq lig ligonine, V§! Siauliq psichiatrijos ligonine irV§! Saukenq psichi trijos ligonine)

284 776Administ avimo(zmogiSk jq i tekli )iSlaidos

661 966 Maitinimo i laidos

8. V§! Respublikine P nevezio ligonine (kartusu V§{ Panevezio infekcine ligonine i V§JLiken reabilitacijos ligonine)

1 377 946Ukines ir kitos bendrosiosi Iaidos

4 lenteleje nurodyti ASP , dalyvavusii} tinklo optimizavime, iglaidp pokyciai, lyginant 2009ir 2012 metus. Iglaidp augim ir neigiamus ASP{ fmansinip rezultatus jtakojo keletas bendrp vis salj veikiancip veiksniip neigiama ekonomine situacija salyje, sumazej s finansavimas, augandioselektros energijos, Sildymo, vandens, atarnavimp, medziagp kainos. Islaidos padidejo taip pat del

aslaugij apim5ii} augimo, pacientp srautp padidejimo, islaidp remonto darbams, jrangos jsigijimui.

4 lentele. Tinklo optimizavime d lyvavusip ASPJ islaidij pokyciai

Islaiili)I(al.

Nr.Apsijiiiigiisios ASIp iiniaz ijinins (-1) / padidejiinas (-)

l ginant 200 ir 2012 ni., Lt

1. V§J VUL SantariSkiij klinikos (kartu su V§1 Respublikinetuberkuliozes ir infekciniij ligq ligonine, V§[ Vilniausuniversiteto vaikq ligonine, V§J Valstybiniu patologijoscentr , VsJ Valkininkp sanatorija, V3J Valkininkq vaikijligonine „P«§ele , Vs[ Druskininkij vaikij sanatorij

„Saulute )

- 17.583.191

__VSJ Vilniaus miesto klinikine ligonine (V§{ Vilniaus miestoklinikine ligonine i V§I Vilniaus universitetine Antakalnioligonine)

- 8 179 505

3. LSMUL V§J K uno klinikos (kartu su Kauno vai ijreabilitacijos ligonine "LopSelis")

-21 301 551

4. V§1 Respublikine Kauno ligonine (kartu su VsJ Ziegzdrii}psichiatrijos ligonine, VsJ Kauno V. Tumenienes vaikijreabilit cijos centru, VsJ Kacergines vaikij sanatorija„Zibute , V§J Kulautuvos vaikq tuberkuliozes ligonine)

1 452 541

5. VSJ Kauno klinikine ligonine (VsJ Kauno 2-oji klinikineligonine ir VSJ Kauno R udonojo Kryziaus klinikine ligonine)

- 894 657

6. VSJ Respublikine Klaipedos ligonine (kartu su VSJ Klaipedostuberkuliozes ligonine)

431.571

7. VSJ Klaipedos jilrininkij ligonine ( artu su VSJ SvekSnospsichiatrijos ligonine)

- 11.884.114

V J Respublikine Siauliij ligonine (k rtu su VSJ Siauliijtuberkuliozes ir pla ch} ligij ligonine, VSJ Siauliij psichiatrijosligonine ir V J Saukenq psichiatrijos ligonine)

- 7.659.095

9. VSJ Respublikine Panevezio ligonine (kartu su VSJ Panevezioinfekcine ligonine ir VSJ Likenij reabilit cijos ligonine)

-4.646.314

IS viso: -70.264.315

Programos igyvendinime dalyva janciose ASPJ naujp projektp, kurie 2010-2012 m.nebuvo pradeti finansuoti Valstybes investiciji} programos lesomis, verte - daagiau kaip 273 min.

litp (zr. 5 lentel ).

5 lentele. Nepradcti finansuoti projektai ir jij verte, tukst. Lt

Eil.Nr.

Projckto fniv li imjis 2010 in. Prujcklo nviulininiiis 2011 in.Projcktonvjuliiiimns

2012 m. i

1. V3J VU vaikij ligoninesVaikij sveikatosprieZiuros paslaug ko ybcs uztikrinimas

17 000 Vs{ RespublikinesPanevezio ligoninesPatologijos skyriauskapitalinis remontas

1 384 V J Klaipedos jOrininkqligonines Maistoparuo imo skyriauspatalpq remontas irjrangos jsi ijimas

1200

2. V§1 Siauliij apskritiesligonines medicinestech ikos ir technologijijat uji imas

33 430 V5J RespublikinesPanevezio ligoninesTerapini pastat Siltinimas

4 014 V J Klaipedos jurinink ligonines Radiologijosskyriaus patalpqremontas ir jrangos

2 290

jsi ijimas3. VS[ Vilnia s miesto

universitetines ligoninescentrines sterilizaci esrekonstravim s ir jrangos

2 760 Vsj Respubli inesPanevezio ligoninesEnergetinio ukiorekonstravimas

3 592 V J Klaipedos jurininkqligonines klinikineslaboratorijos patalp remontas ir jrangos

2 060

atnaujinimas jsi ijimas4. V§{ Vilniaus miesto

universitetines ligoninesoperaciniq renovavimas irjrangos at aujinimas

16 2 6 V§{ Klaip osuniversitetines ligoninescentrinio korpusoKlaipedoje, Liepojos g. 41,o eracines rekonstravimas

509 V J RespublikinesPanevezio ligoninesterapinio korpuso Nr. 1devyniq sustojim i ores.lifto jrengimas

1 017

5. V§[ Klaipedosuniversitetines ligoninesdalies pastato Liepojos g.39 rekonstrukeija

11 078 Vsj Liken reabilitacinesligonines u io pastatq irantro gyven mojo korpusoenovaeija rekonstrukeija

1 500 V J Respublikinejetuber uliozes irinfekeiniq lig ligoninejemedicinos technikos irtechnologijq atnaujinimasir modernizavimas

1 898

6. VS[ Siauliq apskritiesligonines Priemimos yriaus iSpletimas

28 988 V§| Likenq reabilitacinesligonines arko ir teritorijosrenovaeija

2 400 VSJ RespublikinesVilniaus universitetinesligonines Priemimo irskubios t aumatoioginespagalbos skyriausoptimizavimas irinfrastrukturos

915

atnaujinimas7. Panevezio apskrities

ligonines infekciniij irtuberkuliozes ligij

722 VSJ Siauli psichiatrijosligonines patalpqrekonstravimas

1 816 V J RespublikinejeVilniaus universitetinejeligonin je medicinos

3 162

pasla gqrestrukturizavimo

jrangos atnaujinimas

investieij projektas8. VSJ RokiSkio rajono

ligonines pal ikomojogydymo ir slaugos skyriausPandelio poskyrio

2 28 V J VU Vaik ligoninesPediatrijos korpuso,Sant ri ki g. 4,rekonstravimas bei

17 000

reorganizavimas jran os jsi iiim s9. VSJ Raseini ligonineje

Vedinimo ir orokondicionavimo sistemosprojektavimas ir jren imas

2 95 Vsj Birzq ligoninespagrindinio korpusoapSiltinimas

4 000

10. VSJ SvenCioni raj. lig.vidaus patalp renovavimas,modernizuoj nt ir jsigyjantjrangq re nimaeijos skyrhii,sterilizacinei bei ope acinei

2 942 V J Jurbarko ligoninesinfr strukturosenergetinio efektyvumodidinimas

2 862

11. VSJ Varenos ligoninessterilizacines patalpqrekonstravi as irnaujos

35 Vsj K lvarijos ligoninesinfrastrukturos beipaslaug ko ybcs

3 833

jrangos jsi ijimas erinim s

12. V J M. M rcinkeviCiaus 5 400 V J Kauno klinikines 998ligonines reanimaeijos ir li onines atnaujinim s ir

IN'ojekto piiviidiniiiiiis 2010 m. Projckto iiviidiiiiiniis 2011m. p-i)v. !in|Mi.ls 012 m.

labor, sk. rekonstravimas medicinos p slaugijbei mediclnines paskirties pletrap galbiniij patalpij iradministr cinio pastatoremontas ir medici osjrangos ir priemonitjjsigiiimas

13. V§J Kazkj rudos 1 884ligonines pastato,Vytauto g. 45,e ergetiniijcharakteristikijpagerinimas irmaterialines bazesstirpinimas

14. V§I Kelmes ligonines 450jungiamojo koridoriaustarp II ir III korpusijstatybos i vesticijijprojekt s

15. VSJ Garg2dt} ligonines 4 602pastatij ei juose esandiijjrenginiij rcnov vimas

16. V§I Lazdij ligonineje 630alternatyvios energijosuztikrinimas i esamijelektros tinkkjatnauji imas

17. VsJ Mazeiki ligonines 6 600pastato moderniz vimas

18. V§I Pakmojo ligonines 1157Sterilizacinio-dezinfekeinio skyriausremontas ir jra gosjsi ijimas

19. V§| Pasvalio ligonines 3 500operaciniij irreanimaeijos patalpijrenovavimas

20. V§( Raseiniq ligonines 2 995vedinimo ir orokondicionavimo sistemosprojektavimas irjren imas

21. VS[ RokiSkio rajono 7 285ligoninesmodernizavimas didin ntenergijos v rtojimoefektyvum

22. V5j Sakiij ligonines 1150dezinfekeijos irsterilizaeijos s yrhjrekonstravimas sujran os atnaujinimu

23. V§j Silutes ligonines 2 180gydymo paslaugijinfrastruktilros erinimas

24. V§[ Sirvintij ligonines 1500vidaus ligij s yriauskompleksinismodernizavimas,sukuriant tinkamassqly as sveikatos

! j Pmjekl av tli im s 201 m. rojcklo nvadinimii.s 2011 m. l ™Jo iivadiniinas

2012 i .

prieZiuros paslaugoms

25. V§{ SvenCioniij raj. lig.patalpij renovavimas,modernizuojant irjsigyjant jra gf}reanimacijos skyri i,sterilizacinei beioperaciniij blokui

2 942

26. VSJ Taurages ligo incspatalpij ir mzinermiijtinkl remontas, gaisrinessaugos reikalavimijztikrinimas ei

medicinos jrangos irbaldy jsi ijimas

7 141

27. V§j Ute os ligoninesInfektologijos skyriauspast to rusio patalpij ircokolio kapit linisremontas

262

28. VSj Varenos ligoninessterilizacines p talpijrekonstravimas ir jrangosjsigijimas

935

29. VS] VilkaviSkio ligo inesSilti imas

4 000

30. VSj VilkaviSkio ligoninesmedicinos jrangosjsi iiimas

1 716

31. V J Vilkavi kio ligoninespriemimo skyriausiSpletimas

200

32. VS] VilkaviS io ligonineslaborato ijos atna jinimas

500

33. V j VilkaviSkio ligoninestreciosios operacineska italinis remontas

600

34. V J Vilniaus m. univ.lig.operaciniij renovavimasir jran os atnaujinimas

18 435

35. VSJ Vilniaus miestouniversitetines ligoninescentrlnes sterilizacinesrekonstravimas ir jrangosatnaujinimas

3 704

36. V J M. MarcinkeviCiausligonines terapijosprofilio paslaugij patalpijpletra

7 101

37. V J M. Marcinkevi&ausligonines medicininespaskirties pagalbinhjpatalpij rekonstravimas irjran os jsi ijimas

2 600

38. VSJ M. MarcinkeviCiausligonines liftijrenovavimas

I 800

Is viso: 110244 35 773 127 104

3. SVKIKATOS PRI /JIIUOS ASLAU V RESTRLKTURIZAVIMAS

3.1. Sveikatos prieziuros paslaugij strukturos pokyciai

Pasaulio banko ir kitij eksperti} vertinimu 2009 m. Lietuvos sveikatos prieziuros sistemapalyginus su kitomis E ropos Seyungos valstybemis pasizymejo dideli ligoninii} skaiciumi, tadiaujij veikla b vo nepakankamai efektyvi. Tai kele gresm sveikatos prieziuros pasla gij kokybei ir

acientij saugai. Ypad jautrios sritys - chirurgija ir akuserijos paslaugos (gimdymai). Siekiant, kadchirurgijos ir akuserijos paslaugij, teikiamij rajono ligoninese apimtis butij pakankama sveikatosprieziuros paslaugij saugiunui, turimij gydytojp specialistij ir medicinos jrangos efektyviamnaudojimui uztik inti, vadovaujantis Programoje numatytais kriterijais, pagal teikiami paslaugijstrukturej ASP( suskirstytos j 3 lygmenis:

¦ rajono lygmeniui priskiriamos jstaigos, kurios neatitinka sip dviejp kriterijp kartu: 1100didzii jij operacijij ir 300 gimdymp per metus;

¦ region© lygmeniui priskiriamos jstaigos, kurios atitinka siuos du krite ijus kartu: 1100

didziijjij operacijij ir 300 gimdymij per metus;¦ respublikos lygmeniui priskiriamos jstaigos, nepriklausancios rajono ir region© jstaigp

lygmenims.

Programoje numatytp ASP{, p iskirtij ta tikram lygmeniui, 2010-2012 m. skai£i s kito,atsizvelgiant j tinklo optimizavimo eig ir ASPJ pasiektus Prog amos jgyvendinimo rezultatus (zr. 6lentel?).

6 lentele. Programoje m natytij ASPJ, priskirtij tain tikram lygmeniui, skaiciauspoltyciai

AS J l miioAS ! skaie s201 in.

AS f skui uK2 11 in.

AS | skaici s2012 m.

Respublikos 17' 142 133

Regiono 8 94 ll5

Rajono 39 38 356

VUL Santariskip klinikos, Vs{ Respublikine tuberkuliozes ir infekcinip ligp ligonine,Vsj VU vaikp ligonine, LSMU V§[ Kauno klinikos, VsJ Respublikine Vilniaus unive sitetineligonine, VsJ Vilniaus gimdymo namai, V§{ Respublikine Kauno ligonine, VsJ Klaipedos jurininkpligonine, VsJ Klaipedos universitetine ligonine, VsJ Res ublikine Siauli ligonine, VsJRespublikine Panevezio ligonine, VsJ Vilniaus universitetine Antakalnio ligonine, VsJ RespublikineKlaipedos ligonine, VsJ Klaipedos vaikp ligonine, V§{ Vilniaus m. universitetine ligonine, VsJKauno 2-oji klinikine ligonines, V§{ Kauno Raudonojo Kryziaus klinikine ligonine.

22011 m. palyginti su 2010 m., respublikos lygmens ASPJ sumazejo 3 juridiniais vienetais,kadangi VsJ Respublikine tuberkuliozes ir infekcinip ligp ligonine, VsJ VU vaik ligonine

\

prisijunge prie VsJ VUL Santariskiij klinikos ir susijunge VsJ Kaano 2-oji klinikine ligonine ir Vs{Kauno Raudonojo Kryziaus klinikine ligonine.

32012 m. palyginti su 2011 m., respubli os lygmens ASPJ sumazejo 1 juridiniu vienetu,kadangi Vilniaus universitetine Antakalnio ligonine prijungta prie Vs{ Vilniaus miestoklinikines ligonines. .

42011 m. palyginti su 2010 m., regiono lygmens ASPJ padaugejo 1 juridiniu vienetu,kadangi 2010 metais Vsf Kedainiij ligonine asieke Programoje numatytus k ite ijus, ji priskirtaegiono lygmeniui (Vyriausybes 2011 m. birzelio 8 d. nutarimas Nr. 654).

52012 m. palyginti su 2011 m., regiono lygmens ASPJ padaugejo 2 juridiniais vienetais,kadangi 2011 metais V§( Silutes ligonine ir VsJ Radviliskio ligonine p sieke Programoje numatytuskriterijus, ligonines priskirtos regiono lygmeniui (Vyriausybes 2012 m. balandzio 11 d. nutarimas

N . 404).62012 metais rajono ligonines - Vsj Silutes ligonine ir Vs{ Radviliskio ligonine - priskirtos

regiono lygmeniui; VSJ Sapiegos ligonine prijungta prie Vs{ Vilniaus miesto klinikines ligonines.

Restrukturizuojant paslaugas, sudetingesnes, mode nesniij technologijij ir specialh}personalo igudzip reikalaujancios paslaugos koncentruojamos aukstesnio lygmens ligoninese ir taipsiekiama isvengti profesiniij klaidij a ba komplikaciji], kurias lemia nepakankama personalokvalifikacija ir klinikines patirties stoka. Diagnozavimo ir gydymo klaidos labiau tiketinos toseligoninese, kurhj ersonalas retai susiduria su sunkiomis ligomis ir buklemis. Jei gimdyklos iroperacines dirba „prastovi} ezimu , kai gimdymas priimamas kas antr ar treci dien , o per par

atliekama vos pora operaciji], neefektyviai naudojama ligonines infrast uktura i zmogiskiejiistekliai.

Programoje taip pat numatyta, kad:* akuserijos paslaugos teikiamos tose rajono lygmens ligoninese, kuriose pe metus

priimama daugiau kaip 300 gimdymp arba kurip geografinis atstumas iki artimiausios teikianciosstacionarines chirurgijos ir akuse ijos paslaugas ligonines - daugiau kai 50 kilometrp;

¦ stacionarines chirurgijos paslaugos teikiamos tose rajono lygmens ligoninese, ku os per

metus atlieka ne maziau kai 660 didziiyp operacijij ir/a ba teikia akuserijos paslaugas ir/a bageografiSkai nutolusios nuo a timiausios teikiancios stacionarines chiru gijos paslaugas ligoninesdaugiau kaip 50 kilometrp.

Rajono ligoninese gali buti teikiamos stacionarines chiru gijos ir aku erijos paslaugos, tikstacionarines chirurgijos paslaugos arba neteikiamos nei viena is minetp paslaugp (zr. 7 lentel?).

7 lentele. Rajono lygmens ligonines

F.il. ASPf imvadinimas Tcikin siacionai i cs cliinngi jos Teikia akuserijos

Nr. aslauga paslaugas

1. V§J Kretingos ligonine teikia stacionarines chirurgijos paslaugas teikia aku erijos paslaug s

2. Vsl Lazdijij ligonine teikia stacionarines chirurgijos paslaugas teikia akuSerijos paslaugas

3. V§I Pasvalio ligonine teikia stacionarines chirurgijos pasl ugas teikia akuserijos paslaugas

4. V3J Raseinii} ligonine teikia stacion rines chirurgijos paslaugas teikia akuSerijos paslaugas

5. VSJ RokiSkio ligonine teikia stacionarines chi u gijos paslaugas teikia akuSerijos pasl ugas

6. V§J SalCininki} raj. ligonine teikia st cionarines chirurgijos paslaugas teikia akuSerijos paslaugas

7. V5J Sven5ionii| raj. ligonine teikia stacionarines chirurgijos p slaugas teikia akuSerijos paslaugas

8. V§[ Trakij ligonine teikia stacionarines chi urgijos paslaugas teikia akuSerijos p slaugas

9. V§{ Vilkavi§kio ligonine teikia stacion rines chiru gijos pasl gas teikia akuSerijos paslaugas

10. VSJ Visagino ligonine teikia stacionarines chirurgijos paslaugas teikia akuSe ijos paslaugas

11. V§| AnyksCiij raj. sav. ligonine teikia stacionarines chirurgijos paslaugas nebeteikia i§ PSDFapmokamq paslaugq nuo

2010-04-01; sky h}finansuoja savivald be

12. V§{ Joni§kio ligonine teikia stacionarines chirurgijos paslaug s nebeteikia nuo 2010-04-01

. 13. VS[ Sakiq ligonine teiki stacionarines chirurgijos paslaugas nebeteikia nuo 2010-04-01

14. Vs} Biriq ligonine teikia stacionarines chi urgijos paslaugas

15. V§] Druskininkij ligonine teikia stacion rines chirurgijos paslaugas

16. Vsj Elektrenq ligonin6 teikia stacionarines chirurgijos paslaugas

17. V§1 Jurbarko ligonine teikia stacionarines chirurgijos p slaugas

18. V§{ Kehnes ligonine teikia stacionarines chirurgijos p slaug s

19. Vsl Plunges raj. ligonine teikia stacionarines chirurgijos paslaugas

20. V§} Varenos ligonine teikia stacionarines chirurgijos paslaugas

21. V§I Gargidij ligonine nebeteikia nuo 2010-04-01

22. Vs] Ignalinos raj. ligonine nebeteikia nuo 2010-04-01

23. V§] Kaisiadoriq ligonine nebeteikia nuo 2010-04-01

24. VS{ Moletq ligonin nebeteikia nuo 2010-04-01

25. V§J N. Akmenes ligonine nebeteikia nuo 2010-04-01a

26. V§{ Pakmojo ligonine nebeteikia nuo 2010-04-01

27. Vs{ Prienq ligonine nebeteikia nuo 2010-04-01

28. V§I §ilal6s raj. ligonine nebeteikia nuo 2010-04-01

29. V§{ §irvintq ligonine nebeteikia nuo 2010-04-01

30. Vs] Zarasq ligonine nebeteikia nuo 2010-04-01

31. V§J Kalvarijos ligonine

32. V§{ Kazlq Rudos ligonine

33. Vs| KupiSkio ligonine

34. V§I Kursenij ligonine

35. VS{ M. Marcinkeviiiaus ligonine

Vadovaujantis Programoje nustatytais kriterijais, nuo 2010 m. balandzio 1 d. PSDFbiudzeto le§omis nebefinansuojamos stacionarines akuserijos ir chirurgijos paslaugos 3 akuserijos ir10 chirurgijos sky iij rajono ligoninese (zr. 5 paveiksl ). Be to, atitinkamose rajono ligoninese

PSDF biudzeto lesomis nebefinansuojamos neurologijos, reanimacijos, ginekologijos ir kitespasla gos. Pazymetina, kad nepaisant to, jog tam tikri skyriai nebefinansuojami is PSDF biudzeto,pacientams atitinkamos paslaugos suteikiamos kitoje ligonineje.

5 pav. Rajono ligonines, kuriose mio 2010 m. balandzio 1 d. PSDF biudzeto lesomisnebekompensuojamos akuserijos ar chirur ijos paslaugos

Paiar joa ,r )

Kisipf -jsm

Neimsos

•patteriqsu'jlsi

Saltinis: VLK duomen s

Per Programos vykdymo metus kiekvienos TLK veiklos zonoje is tp ASPJ, kuriosevykdant Prog am jvyko teikiamp sveikatos priezi ros paslaugp restrukt rizaeija, pacientp sra tainusistovejo ir nesikeicia (z . 5 paveikslp). Vilniaus TLK veiklos zonoje pacientp s autai is Sirvintpsavivaldybes persiski ste j Respublikin? Vilniaus universitetin ligonin? ir Vs{ Ukmergesligonin?. Kauno TLK veiklos zonoje gyventojp srautai pe siskirste tokiu budu: Sakip rajonoacientp srautai persiskirste j LSMUL VsJ Kauno klinikas, VSj Respublikin? Kauno ligonint?, Ys]

VilkaviSkio ligonin?; Kaisiadorip rajono gyventoj i - j LSMUL Vsf Kauno klinikas, Ys\Respublikin? Kauno ligonin ir Vs] Kauno klinikin$ ligonin?. Klaipedos TLK veiklos zonojeGargzdp rajono gyventojams stacionarines paslaugos buvo suteiktos Vs{ Klaipedos universitetinejeligonineje, V§J Respublikineje Klaipedos ligonineje ir VsJ Klaipedos jurininkp ligonineje; Silalesrajono savivaldybes gyventojams - V§{ Tau ages ligonineje, Vs Klaipedos universitetinejeligonineje, Vsf Klaipedos jurininkp ligonineje, LSMUL VsJ Kauno klinikose ir VsJ Vilniaus miestopsichikos sveikatos centre. Siaulip TLK veiklos zonoje Pakruojo s vivaldybes gyventojamsstacionarines paslaugos buvo suteiktos VsJ Respublikineje Siaulip ligonineje, Akmenessavivaldybes gyventojams - VsJ Mazeikip ligonineje ir VsJ Respublikineje Siaulip ligonineje.Panevezio TLK veiklos zonoje Ignalinos ir Za asp rajono savivaldybes gyventojams aslaugosbuvo suteiktos VsJ Utenos ligonineje ir VsJ Visagino ligonineje; Moletp rajono savivaldybes

gyventojams - VSJ Utenos li onineje.

19

3.2. Sveikatos prieziuros paslaugij a imcii| okyciai

Pazymetina, kad nuo 2012 m. salies mastu diegus giminingq diagnozii| grupi (angl. diagnosis

related groups - D G) metodq, visi ktyvaus gydymo stacion riniai atvejai informacineje sistemoje

Sveidra apskaitomi pagal DRG g upes, todel siuo metu nera galimybiij atlikti sveikatos prieziuios

paslaug palyginimo su anksciau naudotais paslaugq tiekimo p ofiliais. Atsizvelgiant j tai, buvo

nuspr sta, atliekant 2012 m. I pusm. sveikatos prie iuros paslaug4 restrukturizavimo analiz?, didzi jadalimi remtis Higienos institute Eu ostat duomemj bazei teikiamais duomenimis ir vertinti pacientq

srautij pokycius pagal 47 sustambintas ligij grupes (p g l TLK-AM-10 klasifikato ip), kuri s sudaro

2882 diagnozes.Atliekant asmens sveikatos rieziuros paslaugt} a i dix poky&p analiz , lyginant 2012 m.

ir 2009 m. (iki Programos vykdymo), pazymetina kad islieka tos pacios teigiamos tendeneijos -

daugiau paslaugi suteikta ekonomiskai efekt viomis paslaugij teikimo formomis (zr. 6 p veiksl ). Siospaslaugos yra pacientui priimtinesnes, taupancios sveikatos prieziu os isteklius ir valstybes lesas,mazinancios pacienti eiles bei taupandios jit laikq. 2012 m. ambulatorinip specializuotq konsultacijij

buvo suteikta 10 proc. daugiau, o dienos chirurgijos paslaugq 13 proc. daugiau.Diems staciomro paslaugos. Dienos stacionaro sijlygomis suteiktq paslaugi} augimas siekia

43 procentus. 2012 metais rajono lygmens ligoniniij dienos staciona uose suteikta daugiau kaip 68,3tukst. is PSDF biudzeto a mokami} dienos stacionaro tera ijos paslaugip Lyginant su 2009 metais,sip paslaugi} per analizuojamp laikotarpj rajono lygmens ligoninese buvo suteikta 161 roc.

daugiau.Pnemimo-skubiosios pagalbos paslaugos. 2012 m. sip paslaugp salies ASP{ buvo suteikta 9

proc. daugiau negu 2009 metais. Viso gias paslaugas 2012 m. teike 34 rajono lygmens ligonines, isjp 8 rajono lygmens ligoninems, kuriose nuo 2010 m. balandzio 1 d. nebeteikiamos stacionarineschirurgijos paslaugos, 2010 m., 2011 m. ir 2012 m. sveikatos apsaugos minist o jsakymais buvo

skirtos papildomos lesos. Regiono lygmens ligoninese 2012 m. suteiktos 17 732 p iemimo-skubiosios pagalbos aslaugos. Lyginant su tuo paciu 2009 m. laikota piu, suteiktp priemimo-

skubiosios pagalbos paslaug skaicius padidejo 15 procentp.Stebejimo paslaugos. 2012 m. rajono lygmens ligoninese buvo suteiktos 27 599 stebejimo

paslaugos. Lyginant su 2009 m., si paslaug per analizuojamp laikotarpj rajono lygmensligoninese buvo suteikta 79 roc. daugiau. I§ viso Salies ASPf sip paslaugp suteikta 96 proc.

daugiau.6 pav. Eko omiskai efektyviomis formomis suteiktp sveikatos prieziuros paslaugp

skaiciaus pokyciai

20

\

I

Jvykus akuserijos paslaugij restmkturizacijai, akuserijos paslaugos teikiamos 33 ligoninese(tame tarpe UAB „Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika )- Akuserijos paslaugp 2012metais lyginant su 2009 metais suteikta 13,4 proc. maziau.

Pazymetina, kad vienas is pagrindinii} Programos tikslp - mazinti teikiamp stacionariniijpaslaugi} skaicip ir didi ti ambulatorinii} - jgyvendintas: lyginant 2012 m. ir 2009 m. suteiktpstacionariniij aslaugp skaicii}, jis sumazejo 15 proc., o nestacionarinip paslaug (II, III lygiokonsultacijos, profilaktikos, zmogaus genetikos paslaugos, papildomai apmokamos paslaugos,

p iemimo-skubiosios pagalbos, dienos stacionaro, dienos chirurgijos, stebejimo paslaugos)

padaugejo 11 procento (zr. 7 paveikslq).

7 pav. Nestacionariniii ir stacionarinii; suteiktij sveikatos prieziOros pasl ugq skaiciaus

polt ciai

Saltinis: VLK duomenys

3.3. Didzuyij operacijq ir gim ymij skaici us okyciai

Igyvendinant Program , buvo atlikta duomenij apie Program igyvendinan6iose ligoninese

2012 metais atli tas didziqsias operacijas bei gimdymus analize.Pazymetina, kad nuo 2010 m. liepos 1 d. stacionarines ir dienos chi urgijos aslaugas

teikianciose ASP pradejus taikyti Medicininip inte vencijii kl sifi acijq (ACHI) ir jos pag induparengus nauj detalizuotq didziiuq ir mazijji ope acij s rasq, pasikeite didziosios ope acijos s voka,todel pasikeite ir ligoniniq odi liai. P slaugas, suteiktas 2012 metais, priskyrus didziosiomsoperacijoms pagal naujq sistemq (nauja Medicininiq intervencijp klasifikacija ir nauja didziosiosope acijos sqvok bei tikslesne operacijq pskaita), matyti, jog didzioji dalis regiono ir rajono Hgoniniq2012 m. nesiekia didziiyij ope aciji} kriterijaus (1100 didziiyi* ope acijij per metus regiono ligoninems ir660 rajono) bei gimdymij skaicius krite ijaus (300 gi dyimj per metus; zr. 8 lentel?). Pasikeituspaslaugi} kodavimo sistemai, akivaizdu, kad Programoje nustatytas didziiyi} ope aciji} k iterijus tapo

neadekvatus ir neatitinka realybes.

\

8 lentele. DidziijjH operaciji} ir gimdynuj skaicius rcgiono ir rajono ligoninese 2012

metais

F,il. ASl'I

Nr.

l)i<lziijjuopcraciji} sk iciusnaualACHI

iinuiymi) skai ius

Reeiono lisoniii s (1100 did m operacijtf ir 300 gimdymif)

1. V§I Alytaus a. S. Kudirkos ligonine 2259 691 Gaveja

2. V§J Marijampoles ligonine 1300 489 Gaveja

3. V§J Utenos ligonine 15 5 278 G veja

4. V3J Taurages ligonine 1152 389 Gaveja

5. Vs| Regionine Tel§ii} ligonine 946 327 Gaveja

6. V§J Ukmerges ligonine 976 284 Gaveja

7. V§J Ma eikiq ligonine 1312 515 Gaveja

8. Vs\ Jonavos ligonine 2150 377 X

9. V§I Kedainiij ligonine 1314 311 Gaveja

10. VSJ Silutes ligonine 890 274 X

11. VSI Radvili§kio ligonine 749 279 X

I Rajono igoninis (660 didziifjif operacijtf ir 300 glmdymtf)

1. V§{ Kretingos ligonine 487 311 X

2. VsJ L zdiji} ligonine 358 194 X

3. V§J Pasvalio ligonine 518 317 Gaveja

4. V§J Raseinii} ligonine 754 353 X

5. VsJ Rokis io ligonine 817 121 X

6. VSJ SalCininkij raj. ligonine 534 206 X

7. VsJ SvenCioniij r j. ligonine 235 119 X

8. VSJ Trakij ligonine 424 441 Gaveja

9. VSJ Vilkaviskio ligonine 716 313 X

10. V J Visagino ligonine 654 272 Gaveja

11. V J A ykSCiij raj. sav. ligonine 615 78 X

12. V J Joni kio ligonine 394 0 X

13. V J Sakii{ ligonine 496 0 X

14. VSJ Birzq ligonine 503 0 X

15. V J Druskininkq ligonine 520 2 X

16. VSJ Elektrenq ligonine 210 0 X

17. VSJ Jurba ko ligonine 405 1 X

18. V J Kelmes ligonine 24 0 X

19. VSJ Plunges aj. ligonine 640 1 X

20. VSJ Varenos ligonine 417 0 X

*Pro rama „Ne Cii q, gimdyviq ir naujagimn} sveikatos prieziu os gerinimas Lietuvoje ir Programa

„Energijq tausojan6iq technologijq Jvedimas Lietuvos ligoninese, teikianciose paslaugas nesciajai, gimdyvei ir

naujagimiui .Saltinis: VLK duomenys

22\

3.4. Sveikatos prieziuros asl ugij restrukturizavimo e onominio efekto vertinimas

gyvendinant Program , lygin t 2012 m. su 2009 m., stacionarinio gydymo atveji} apimtyssumazejo 15 proc. (suteikta 115 tukst. maziau; zr. 9 lentel?). Valstybines ligoniij kasos duomenimis,2012 m. moketina suma uz faktiskai suteiktas stacionarines asmens sveikatos prieziuros paslaugas

pagal priimtas apmoketi s skaitas buvo 77 min. Lt didesne nei 2009 metais. Tuo tai unestaciona iniij paslaugij padauge jo 11 proc. (suteikta 894 tukst. paslaugij daugiau), o suma - 62,8min. litij.

Atkreiptinas demesys, kad nuo 2009-01-01 iki 2009-05-01 is PSDF biudzetokompensuojamij stacionariniij sveikatos prieziuros paslaugij balo verte buvo 1 Lt, tuo tarpu nuo

2012-01-01 iki 2012-12-31 - 0,89 lito. Sumazinta sveikatos p ieziu os paslaugi baziniij kainij balove te, leme tai, kad didziosios dalies (60 proc.) salies staciona iniij ASPJ finansiniai rezultatai (PSDF

lesij) 2012 m. pabaigoje buvo neigiami.Butina atsizvelgti j tai, kad Programa vykdoma sudetingu ekonominiu laikotar iu, kai

mazejo lesos, skirtos sveikatos prieziuros sistemai: lyginant 2012 m. PSDF biudzetej (planinj) su2009 m. PSDF biudzetu iki patikslinimo, jis sumazejo 15 p oc., t. y. apie 700 min. litij. SumazejusPSDF biu zetui, legos buvo kaip jmanoma naudojamos efektyviai, stengiantis uztikrinti pakankamqprioritetiniij sveikatos prieziuros paslaugij finansavim , pacientui p iimtinesniij ir ekonomiskaiefektyvesniij paslaugij plet , t. y. ambulatorines grandies paslaugas.

9 lentele. Sveikatos prieziuros paslaugij restruktu izavimo ekonominis efektas

I nsliHi os

aviidiiiiiiias

2009 m.

asla ijsk., tukst.

2012 in.

sla gijsk., tukst.

Paslau ij sk.

ok tis,

tu st.

( i 2 i\)

20 i .

suma uz

aslau as*, Lt

2 12 in.

suma uz

p slaugas*, t

Siiinij

skirtui ns,

Lt( r.-5 r.)

1 2 3 4 5 6 7

Nestacionarin6spaslaugos**

7 944 8 838 + 894(+ 11%)

501 500 344 564 252 158 + 62 751 814

Stacionarini i

atvej i770 655 -115

(-15 %)1 406 217 618 1 483 364 872 + 77 147 254

*Moketina suma uz faktigkai suteikt s asmens sveikatos prieziuros paslaugas pag l priimtas apmoketi s skaitas.**Nestacionarines paslaugos: specializuotos mbulatorin s paslaugos (II, III lygio konsultacijos, p ofilaktikos, zmogausgenetikos paslaugos, papildomai apmokamos paslaugos), priemimo-skubios pagalbos, dienos st cionaro, dienos

chirurgijos, stebejimo paslaugos.Saltinis: VLK duomenys

Sveikatos sistemos reforma - ilgalaikis rocesas, jos poveikj ir rezultatus valstybei, ASP{ irpacientams galima vertinti tik praejus keleriems metams. Vertinant reformos efektyvum , reikia

atsizvelgti j veiksnius, ku ie turejo jtakos ASPJ finansiniam stabilumui, veiklos t stinumui beisveikatos prieziuros paslaugij pacientams teikimo nenutrukstamumui: kelerius metus besit siantj

ekonominj sunkmetj Lietuvoje, mazejandiq sveikatos prieziuros paslaugij baziniij kainij balo vert bei j beprecedentinj atvejj salies finansij sektoriuje, kuomet dalies ASPJ lesi buvo jsaldytosbankuose, kurie buvo pripazinti nemokiais.

23

UAB „Socialines informacijos centras (toliau - SIC) ir UAB „Europos tyrimai 2010-2011 m. jgyvendino projektq „Pacienti} ir sveikatos prieziuros paslaugij teikeji} apklausos atlikimasir analizes parengimas , parenge ataskaitq ir pateike pagrindines isvadas.

4.1. Pacientij apklausos rezult tai

1. Naudojimasis paslaugomis ir bendras jif vertinimas. Naudojimasis ASPJ sveikatosprieziuros paslaugomis Lietuvoje aukgtas. lose asmens sveikatos prieziuros srityse, kuriose buvo

vykdyta pletra, paslaugp kokybe ir prieinamumas yra gerai igvystyti bei yra palankus reformostestinum i. Vertinant 2010 ir 2011 m. pacientij apklausij rezultatus, darytina iSvada, kad su reformospokyciais susitaikoma, o pasitenkinimo mazejimas fiksuojamas ne tiek stacionarines pagalbos, kiek

seimos gy ytojo bei specializuotos ambulatorines pagalbos grandyje.2. Pokych} sveikatos prieziuros sistemoje verti imas. Informuotumas apie Program ir jos

tikslus visuomeneje ir netgi tarp tiesiogiai atiriancip jo poveikj rajonij gyventojij - zemas. Pacientaidazniausiai neturi nuomones apie reform , galin6iiyi} jvertinti nuostatos nera palankios:

vertinanciiyp neigiamai dalis dvigubai didesne nei vertinandhi teigiamai, taciau refo mos eigojestebimas neigiamos nuomones keitimas \ neutralit .

3. Seimos gydytojij paslaugy vertinimas. Naudojimasis seimos gydytojiy aslaugomisLietuvoje aukst s - per 90 proc. visp, besinaudojanciij teikiamomis sveikatos p ieziuros

paslaugomis, savo nuomon$ apie sveikatos apsaugos sistemty susidaro butent is kontakto su seimos

gydytoj . Todel Seimos gydytojo institucijos stiprinimas islieka rioritetine sritis, teikiant aukStoskokybes i lengvai prieinamas paslaugas gyventojams. Nors bendras pasitenkinimas seimos gydytojijpaslaugomis aukstas, atkreiptinas demesys j sumazejus pasitenkinimq nuo 2010 m. Pasitenkinimassumazej s ne tiek restrukturizacijos paliestuose rajonuose, o prieSingai, didmiesciuose (ypatingaiVilniuje). Tam didziausi jtakq daro nepalankiai vertinami organizacinio prieinamumo aspektai. Ikisiol pilna apimtimi neveikia elektronine registracijos sistema, tai, be abejo apsunkina galimybesplanuoti darbo apimtis ir suvaldyti pacientiy srautus taip, kad kiekvienam butp uztiki'intas savalaikispatekimas pas seimos gydytoj be laukimo eileje. Restrukturizacijos paliestuose rajonuosepacientams, besinaudojantiems seimos gydytojij paslaugomis, pritruksta Seimos gydytojo pastangiy irlaiko nu aminti, paguosti, i samiai paai kinti. Vyriausiiyiy pacientiy grupeje stebimas ir ekono iniobei komunikacinio prieinamumo trukumas - nors tai nekei6ia jij pasitenkinimo teikiamomispaslaugomis, taciau daro jtakty jrj lankymosi pas gydytoj daznumui. Vaikai Siuose rajonuose taip patreciau lankosi pas seimos gydytojus: kadangi objektyvus komunikacinio i organizacinioprieinamumo k ite ijai nera prastesni nei Lietuvoje (laukimo laik s nuo registracijos, laukimo laikasprie kabineto, taip pat ir atstumas iki gydymo jstaigos), labiausiai tiketina, kad tokj jij elgesj lemia nesveikatos rieziuros organizavimo trukumai, taciau jiy asmenines nuostatos.

4. Specializuotij ambidatorinhi pasla gi} vertinimas. Nors ambulatoriniiy specializuotiy

paslaugiy kokybe vertinama teigiamai, ir tai nulemia pakankamai aukst pacient4 pasitenkinimo lygj,tafiiau stebimas paslaugiy vertinimo pablogejimas nuo 2010 metip Pagrindines problemos, teikiant

gias paslaugas, pastebimos organizacinio, komunikacinio ir ekonominio prieinamumo srityse.

Rygkia si neatitikimai - sudetingas kom nikacinis prieinamumas reformos paliestuose rajonuose ir

probleminis organizacinis prieinamumas didzi osiuose miestuose.

5. Dienos chirurgijos paslaugif vertinimas. Dienos chirurgijos pletra bei paslaugp kokybegyventojp vertinama teigiamai.

6. Stacionariniif gydymo paslaugif vertinimas. Stacionarin pagalb teikiancip sveikatosprieziuros jstaigp restrukturizavimo strategy a pasiteisino ir reiksmingo pacienty nepasitenkinimonesukele, taciau reformos paliestuose rajonuose igryskejo gyventojij susirupinimas paslaugy

prieinamumu, ir ne tiek stacionarines, kiek ambulatorines pagalbos.

7. Greitosios medicinos pagalbos (toliau - GMP) paslaugif vertinimas. GMP paslaugyvartojimas yra ganetinai per didelis, matomai, s lygotas visos sveikatos apsaugos sistemos darbo

organizavimo jprociij, k s yra didelis resursij racionalizavimo rezervas. Visgi GMP reformos

vykdymas vertintinas kaip teigiamas: pasitenkinimas GPM teikiamomis paslaugomis - aukstas,GMP brigady darbas reformos paliestuose rajonuose atitinka pacienty lukescius ir poreikius, k$atspindi aukstas pasitenkinimas ir geri vertinimai.

4.2. Sveikatos prieziuros paslaugq teikejij apklausos rezultatai

1. Teikiamif paslaugif ir jif pokydhf bendras vertinimas. Lietuvoje teikiamp sveikatosprieziuros paslaugi kokybe, teikejij vertinim , geresne nei vidutine. Savo teikiamy paslaugykokybes vertinimas - labai aukstas. 2011 m. paslaugp teikejai dazniau teigia pastebintys pagerejusiqpaslaugp kokyb ir palengvejusj prieinamum . Programos zinomumas - pakankamas,

informuotumas apie j - menkas, taip pat ir estrukturizavimo paliestuose rajonuose. Lietuvos mastu

neigiamas poziuris j reform per metus pasikeite j neutraly. Prastiems sveikatos prieziuros poky5iijvertinimams jtak da o informaeijos trukumas, ypatingai svarbu, kad didele dalis sveikatos apsaugosjstaigij administratoriy nezino estrukturizaeijos tiksly. Reformos paliesty rajomj ASP} darbuotojainera patenkinti reformos vykdymo eiga, informaeijos apie j sklaida; patiriamus poky&us, ypatingaistacionariniy paslaugy srityje, vertina neigiamai. Issiskiria atskiro didesnio demesio del eformospasekmhj reikalaujantys rajonai (Akmenes, Ga gzdij, P ieny ir Kaisiadoriy).

2. Pirmines sveikatos prieziuros (toliau - PSP) vertinimas. PSP grandyje pagrindinistrukumas islieka paslaugy o ganizavimas ir vadyba, palengvinant geimos gydytojy darb irsumazinant jo apimtj, PSP komandos struktura ir jos nariy funkeijy pasiskirstymas bei darbomotyvaeija.

3. Specializuotif ambulatorinhf paslaugif vertinimas. Pagrindiniai trukumai teikiant antriniolygio ambulatorines paslaugas - o ganizacinio prieinamumo organizavimas.

4. Stacionari i f antrinio lygio sveikatos prieziuros paslaugif vertinimas. Stacionarines

antrinio lygio sveikatos prieziuros paslaugos kokybes prasme paslaugy teikejy veitinamos gerai irlabai gerai. Dazniau pastebimi ir teigiami paslaugy prieinamumo pokyciai. Kita vertus, dazniauminimas ir padidej s da bo kruvis, taip pat ir lyginant su kity paslaugy teikejais. Restrukturizaeijospokycius patyrusiose ligoninese paslaugy teikejai nusiteik pesimistigkiau. Jy nuomone, pastoviospaslaugy kokybes uztik inimas tampa pagrindine stacionariy antrinio lygio paslaugy teikimoproblema.

5. GMP paslaugif vertinimas. GMP paslaugy teikejai savo teikiamas paslaugas vertinateigiamai. Kita vertus, butent GMP paslaugy teikejai link$ prasciausiai vertinti sveikatos prieziu os

f 25

paslaugas bei maziausiai pritaria vykdomai ASPJ restrukturizacijai. Is dalies tokj poziurj paaiskinaGMP agalbos teikejij susirupinimas biisianciu neigiamu reformos poveikiu stacionariniij paslaug kokybei ir prieinam m i.

4.3. Apldausos rezultatij apibendrinimas ir prioritetinio finansavimo sritys

Is tyrimp rezultatij galima teigti, kad Lietuvos sveikatos sistemos reforma vykdoma tinkama

linkme.Stiprinant bendruomenes sveikatq, ypac aktyviai turetij dirbti PSP specialistai. Jie dalyvauja

rengi nt ir jgyvendinant bendruomenhj sveikatos ugdymo strategy as, ivertina pacienty gyvensen irpadeda pacientui pakeisti sveikatai palankia linkme. Profilaktinio darbo efektyvumas dideja, kainuolat vertinama sveikatos ugdymo paslaugy kokybe. 1998-2002 m. atlikto mokslinio tyrimoduomenimis nustatyta, jog seimos gydytojij profesines veiklos kokybei ir apimtims daro jtak nemazai veiksniip veiklos apimtys ir kokybe gereja, jei gydytojas dirba toliau nuo konsultanty, darbovietoje (o ne jstaigoje) turi reikaling jrangj}, uzsiima privacia veikla, yra skatinamas uz paslaugyapimtj ir kokyb$. Pe mazai panaudojama skatinimui apmokejimo uz darb sistema, praktikosnuosavybes forma. Taip pat zinoma, jog atrankines patikros isaiskinant vienq ar kit sveikatos

problem PSP grandyje galimybes daug didesnes, taciau kol kas pilnai nepanaudojamos: labaisva bus yra ry§ys su bendruomene ir bendruomenes na iij sveikatos rastingumo kelimas. SIC tyrimo

rezultatai papildo i patvirtina siuos teiginius.Norint sekmingai valdyti pokycius bei jgyvendinti reformas reikalinga, kad ne vien

pacientai, bet i organizacijose dirbantys specialistai suvokty pokyciy svarbq ir juos aktyviai remtipSveikatos prieziuros personalo motyvavimo procesui ir su juo susijushj veiksniy tyrinejimuipasaulyje skiriamas didelis demesys. Todel ir ateityje pacienty ir paslaugy teikejij nuomones tyrimaiyra vienas is svarbiy reformos vykdymo sekmes element . Pacienty traukimas j sprendimus

padidinajy pasitenkinimj} sveikatos prieziuros paslaugy kokybe ir skatina jy asitikejimy bei ugdoatsakomyb? uz savo paciy sveikaty, pilieciai jgalinami aktyviai dalyvauti priimant sva bius sveikatospolitiky ir strateg y lemiancius sprendimus.

Vertinant pacienty teises ir dalyvavimy sveikatos sistemoje pastebima tai, jog tik puseiLietuvos gyventojy pakanka informacijos a ie sveikatos prieziury (o trecdaliui, ypac zemesniypajamy, gyvenantiems mazesniuose miesteliuose, jos ypac truksta), daugiau nei puse respondenty

mano, kad paslaugos jiems pakankamai p ieinamos, didzioji dauguma gali laisvai pasirinkti Seimosgydytoj . Geras teritorinis prieinamumas Lietuvoje yra stacionarines pagalbos srityje, todel Siossrities restrukturizacija neturety trukdyti poreikiy uztikrinimui. Tiek pacienty, tiek mediky labiausiaiteigiamai vertinamos sritys, kurios rest ukturizuojant patyre ne sumazinim , o pletry - tai dienos

chirurgijos, ambulato ines slaugos paslaugos. GMP paslaugy prieinamumas, kel?s nerimy tarp

respondenty 2010 m., 2011 m. vertinamas jau geriau.Tyrimas rodo, kad medikai yra zymiai kritiskesni sveikatos apsaugos sistemos atzvilgiu

negu vertindami savo paciy teikiamas paslaugas. Nors tyrimo duomenimis atskiras sveikatos

sistemos sritis (PSP, ambulatorin? specializuoty pagalb , stacionarin? sveikatos prieziu y, GMP,alaikom jj gydymy ir slaugy) tiek prieinamumo, tiek kokybes atzvilgiu respondentai vertina gana

teigiamai, o taip pat jie pritaria pe tva kos strategijoms, bendras sveikatos refo mos vertinimas y alabiau kritiskas ir eiskiami nuogystavimai, kad po pertva kos pabloges staciona ines pagalbosprieinamumas ir kokybe. Tai tik dar karty odo, kad pacienty ir mediky dalyvavimas ir pokyCiy

supratimas sveikatos sistemos procese yra ypatingai svarbus. Paradoksalu, kad nors gyventojai gana

skeptiskai vertina savo galimybes dalyvauti sveikatos priezidros procese ir didesne puse nepasitikisveikatos prieziuros sistema, pacientij daiyvavimas sveikatos politikos poziuriu yra uztiki-inamas:

n statytos pacientij teises, daugiau nei p se p cientp patenkinti informuotumu apie paslaugas,pagalbos prieinamumu bei kokybe sveikatos prieziuros jstaigose. Visa tai odo pakankamosinformacijos sklaidos apie vykstancius pokycius ir visp suinteresuotipi} dalyvavimo juose svarb .

Is SIC tyrimo akivaizdu, kad pokyciai i situacija sveikatos apsaugos sistemoje neraminatiek pacientus, tiek ir sveikatos p ieziuros paslaugtj teikejus: medikus bei administratorius.Susidomejimas pertvarkos problemomis sveikatos apsaugos sistemoje tebera nepakankamas. Didel$itak j reformos nuoseklumui ir jos jgyvendinimo spartai turejo ir, deja, tebetu i Vy iausybix} i SAMvadovybes nuolatine kaita. Letai vykusi PSP jgyvendinimo eiga bei sveikatos prieziuros reformos Iir II etapuose patirti ta tik i trikdziai ir nesklandumai neleido gyventojams pajusti visij josrivalumi], kas i atsispindi poziurio j reform vertinimuose.

Zmogiskiyp isteklip problemos analizei bei sprendimams, ko ge o, skiriamas per mazasdemesys. Nors kurj laikfj SAM yra specialiai ta skirta prog ama ir atiikta speciali analize, taciau ikisiol nera aiskaus modelio, kuriuo buti} apibreztas siij isteklip planavimas, jij poreikis ir geografmispasiskirstymas pagal specialybes, o ypac rajonp aprapinimo specialistais mechanizmas, kas yra ypacaktualu reformos kontekste. Sio tyrimo metu taip pat buvo galima pastebeti sveikatos pasla gpteikejp keliam netolygaus zmogiskiyp isteklip pasiskirstymo regionuose problem , k atspindivertinimai del didelip jiems tenkancip darbo ki ivii}. Be to, uzsienio §alys, klydusios planuojantzmogiskipij isteklip po eikj (pvz. Svedija, Suomija, Airija, Didzioji Britanija ir kt), sudaro palankiass lygas Lietuvos sveikatos specialist integ acijai j savo sveikatos p ieziuros sistemas. Todelsveikatos prieziuros zmogiskiyi} isteklip pasiskirstymo po eikip planavimo bei specialist paskirstymo problema siuo metu yra labai aktuali.

Sveikatos prieziuros paslaugp kokybes gerinimo klausimas aktualus Lietuvai. Norspasitenkinimas sveikatos prieziuros paslaugomis Lietuvoje isaug s nuo 2007 m., Europos S jungosvidurkio kol kas nepasiekia.

27

5. ROG RAMOS (GYVKNDINIMO REZULTATV VERTINI AS

Programoje nustatytais kriterijais numatyta vertinti Programos tikslij ir uzdaviniijjgyvendinim . Pagrindiniai treciojo restrukturizavimd etapo vertinimo kriterijai:

1. Pirmines asmens sveikatos prieziuros paslaugi| pletra ir finans vimo didejimas

Kriterijus pasiektas. Stiprinant §eimos gydytojo institucij ir kit pinnin sveikatosprieziur , 2010-2012 metais pirminei ambulatorinei asmens sveikatos prieziurai buvo teikiamasprioritetas:

¦ siekiant sumazinti eiles pas gydytojus specialistus, isplesta seimos gydytojokompetencija, suteikiant teis atlikti ir vertinti p pildomus laboratorini s tyrim s;

¦ nemazinta prirasyto gyventojo metines bazines kainos balo verte zemiau 0,89 Lt;

¦ pradeta skatinti uz prisirasym prie seimos gydytojo (ne prie gydytojo komandos) -kiekvieno seimos gydytojo, o ne gydytoj komandos aptarnaujamo gyventojo paslaugij metinebazine kaina didinama 2 balais;

¦ islaikyta balo verte sumos, kuria didinama kiekvieno aptarnaujamo kaimo gyventojo beimiesto, kurio gyventojij skaicius nevirsija 4 tukst, paslaugij metine bazine kaina (1 balas lygus 1litui);

¦ islaikyta balo verte seimos gydytojams mokamo p iedo uz gerus darbo rezultatus (34,4min. Lt) (1 balas lygus 1 litui);

¦ nustatyti 8 pirmines ambulatorines asmens sveikatos prieziuros paslaugas teikianciij

jstaigi} veiklos efektyvumo vertinimo rodikliai;¦ nustatyti nauji gerij darbo rezultati} odikliai;¦ jvestos naujos skatinamosios paslaugos;

¦ jvesti fmansiniai svertai, skatinantys racionalij slaugytoji] skaiciij;

2. Ambulatoriniij sveikatos prieziuros paslaug apimties padidejimas ne maziau kaip5 procentais

Kriterijus pasiektas. Lyginant 2012 m. i 2009 m., suteikti} ambulatoriniij s ecializuotijkonsultacijij apimtis padidejo 10 procentij.

3. Dienos stacionaro paslaugi; apimties padidejimas ne maziau kaip 8 procentais

Kriterij s pasiektas. Lyginant 2012 m. ir 2009 m., dienos stacionaro paslaugij suteikta 43proc. daugiau.

4. Siektinas hospitalizacijos rodiklio 100 gyventojij mazejimas iki 18Kriterij s nepasiektas. Programos jgyvendinimo laikotarpiu numatytas hospitalizacijos

rodiklis nepasiektas del objektyviij priezasciij - po oficialaus gyventojij su asymo sumazejo saliesgyventojij skaicius, todel pe pastaruosius metus hospitalizacijos rodiklis, skaiciuojamas 100gyventojij, isaugo nuo 20,43 (2009 m.) iki 20,81 (2012 m.).

Pazymetina, kad 2010 m. liepos men. buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Vy iausybesnutarimas Nr. 1654 „Del sveikatos p ieziuros jstaigij ir paslaugij restrukturizavimo treciojo etapoprogramos patvirtinimo , n matant hospitalizacijos odiklio siekiamyb .

Taip pat pabreztina, kad Lietuvos Respublikos Seinio Sveikatos reikalp komiteto 2010m. spalio 13 d. sprendime Nr. lll-S-22 „Del isvazmojamojo posedzio \ Kupiskio ir Ignalinossveikatos prieziuros jstaigas buvo siuloma stacionarines paslaugas teikiancioms asmens

sveikatos prieziuros jstaigoms netaikyti hos italizacijos rodiklio a mokant uz suteiktasstaciona ines paslaugas.

5. Gyventojij, pacientij ir medicinos personalo pasi enkinimo sveikatos prieziu os

paslaugi| kokybe, sauga ir p ieinamumu pokytis:Kriterijus pasiektos. 2010 ir 2011 m. atlikta pacientp ir sveikatos prieziuros paslaugi}

teikejp apklausa. Tyrimo duomenimis atskiras sveikatos sistemos sritis tiek prieinamumo, tiekkokybes atzvilgiu respondentai vertina gana teigiam i, o taip pat jie pritaria pertvarkos strategijoms,bendras sveikatos reformos vertinimas yra labiau kritiskas ir reiSkiami nuog stavimai, kad popertvarkos pabloges staciona ines pagalbos prieinamumas ir kokybe. Atliktas tyrimas irgi rodo, kadinformacijos apie sveikatos reform ir jos rezultatus aiskiai neuztenka. Vertinant sveikatos

prieziuros paslaugas pakankam prieinamum Seimos gydytojo institucijos atzvilgiu nurode vir§ 70% pacienti}. Geras teritorinis prieinamumas Lietuvoje yra stacionarines pagalbos srityje, todel sios

srities rest ukturizacija neturetp trukdyti poreikii} uztiki nimui. Tiek pacientij, tiek medikij labiausiaiteigiamai vertinamos sritys, kurios restrukturizuojant patyre ne sumazinimq, o plet j - tai dienos

chirurgijos, ambulatorines slaugos paslaugos. Greitosios medicinos pagalbos paslaugij

priein mumas, kel$s nerimq tarp respondent 2010 m., Ill eta o pabaigoje 2011 m. ve tinamas jaugeriau.