Yra tik vienas tvirtas verslo tikslo apibrėžimas: sukurti klientą.

/Peter Drucker/

Žurnalas sėkmingam verslui LIEPA I 2014

1993 m. įsteigtas R. PILKAUSKO STATINIŲ PROJEKTAVIMO BIURAS.

2004 m. įmonė pertvarkyta į UAB ,,STATINIŲ PROJEKTAVIMO BIURAS”.

UAB „STATINIŲ PROJEKTAVIMO BIURAS“ – atestuota įmonė. Jai suteikta teisė atlikti statinio projektavimo dar-bus, techninę priežiūrą, teikti susijusias konsultacijas.

Statinių kategorijos: ypatingi statiniai.

Statinių grupės: gyvenamieji ir negyvenamieji pasta-tai; kiti statiniai. Atestatas Nr. 1727.

Projektavimo darbams atlikti taikomos moderniau-sios kompiuterinės projektavimo technologijos, pa-dedančios spręsti inžinerinius uždavinius.

ARCHITEKTŪRA I KONSTRUKCIJOS I VANDENTIEKIS IR NUOTĖKŲ ŠALINIMAS ŠILDYMAS, VĖDINIMAS IR ORO KONDICIONAVIMAS I ELEKTROTECHNIKAGAISRINĖ SAUGA

Tarp atliktų darbų: daugiabutis Klaipėdos g. Pane-vėžyje, RIMI, MAXIMA Panevėžyje ir Elektrėnuose, IKI-ROŽYNAS Panevėžyje, IKI Vaivadų k. ir Rokiškyje, ADAX ir „Hjellegjerde Baltija“ gamyklos Panevėžyje, poilsio namai Palangoje, terminalas Šilagalio kaime Panevėžio r., grūdų elevatoriai Joniškyje, Pasvalyje, Kėdainiuose, Vilkaviškyje, Šeduvoje.

Didžiausias suprojektuotas objektas UAB „Orion Global PET“ gamykla Klaipėdoje.

Galime pasiūlyti įvairius projektinius sprendimus gyve-namajame, pramoniniame ar žemės ūkio sektoriuje tiek stambioms bendrijoms, tiek individualiems klientams.

Teikiame plačiaformačio spalvoto skaitytuvo bei spausdintuvo paslaugas.

UAB „STATINIŲ PROJEKTAVIMO BIURAS“J. Zikaro g. 41A, LT-35222 Panevėžys, tel. +370 45 508 259, el.p. biuras@erdves.lt, www.statiniuprojektavimas.eu

TURI

NYS

4 2618

4460

10

INFRASTRUKTŪRA

Inovatyvi tiltų inžinerija: šiuolaikinės tendencijos 60Aco tiltų trapai: efektyvus ir ekonomiškas paviršinio vandens surinkimas 73

Žiemos sodai: galimybė gyventi neatitrūkstant nuo gamtos 74

STATYbAKoncernas „Hörmann“ logistikos centrui pasirinko Lietuvą 26

Šlaitiniai stogai: ką būtina žinoti ruošiantis juos įrengti 32

Profesionalus stogų šiltinimas 37

Kauno LEZ kyla safyrų gamykla 38

Šiltinimo medžiagų pasirinkimas lemia pastato gaisrinį atsparumą 42

INŽINERIJA

Ypatingas biurų pastatas su orą valančiu fasadu 44

Vandens kontūro sistema 51

Šilumos mainų pastatuose matematiniai modeliai ir jų taikymo pastatų šildymo sistemų darbo režimo valdymui galimybių tyrimas 52

Efektyvesnis energijos vartojimas, pramonės įmonėse pasitelkiant pažangiąsias LED sistemas 56

Kokybiška pasyvioji gaisrinė sauga: prabanga ar būtinybė? 58

74

„Aviatoriaus vila“ – tarp žemės ir dangaus 4

Drenažo sprendimai komercinėse virtuvėse 9

Maitinimo įstaigos įrengimui – aukščiausi kokybės reikalavimai 10

Moderni maitinimo įstaiga: nuo vizijos iki realybės 15

Išmaniojo būsto valdikliai, kurie nepavers namo kosminiu laivu 16

Darni miestų plėtra 18

Atvykite karališkai pailsėti į karališką kurortą Birštoną! 24

ARCHITEKTŪRA

5

REDAKCIJOS ŽODISTransporto tinklų plėtra ir atnaujinimas visame pasaulyje (taip pat ir Lietu-voje) pastaraisiais metais įgauna vis didesnį pagreitį. Tiltai yra neatsiejama transporto kelių infrastruktūros dalis. Nuolat augančių transporto priemonių srautai, jų greičiai bei apkrovos lemia naujų ir racionalesnių tiltų konstrukci-nių sprendimų paiešką bei jų diegimą realiuose projektuose. Visame pasaulyje greta tradicinių statybinių medžiagų jau daug metų taikomos ir inovatyvios. Didžiulį dėmesį šį mėnesį ir mes skyrėme inovatyviai tiltų inžinerijai bei šiuolai-kinėms jų statybos tendencijoms.

Ne ką mažiau inovatyviomis idėjomis stebina ir mūsų verslas. Jau šiemet Kau-no laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) bus pradėta plėtoti visiškai nauja Lie-tuvoje verslo sritis. Čia aukštųjų technologijų bendrovė „Rokor“ pradės gaminti aliuminio oksido kristalus, arba kitaip – pramoninius safyrus (korundą). Tech-ninių safyrų gamyklos statybos sparčiai artėja prie pabaigos.

O štai Vilniuje jau ruošiasi atverti duris tikrai ypatingas biurų pastatas, kurį užsakė UAB „Sonex Consulting“. Jo nuomojamo ir bendrojo ploto santykis yra tiesiog neįtikėtinas – pastatas suprojektuotas taip, kad išnaudota net 97 % jo erdvių. Dar viena staigmena – pastato fasadas, kuris ne tik atrodo dailiai, bet ir pagamintas iš ypatingos fasadinės plokštės, valančios orą ne prasčiau negu 120 lapuočių medžių!

Šiandien jau nereikia įrodinėti, kad būtent miestai yra regionų socialinės ir ekonominės plėtros varikliai, vietos savitumo ir visuomenės pasididžiavimo objektai (architektūra, estetiška aplinka, istorija, kultūra). Didelę miesto kon-kurencingumo šalyje dalį lemia ne tik infrastruktūra, bet ir verslo, visuomenės bei valdžios partnerystė. Apie visa tai – šiame mūsų numeryje.

Žurnalas STRUCTUMISSN 2335-2116

LEIDĖJAS UAB „S MEDIA GROUP“Smolensko g. 10D-38LT-03201 VilniusTelefonas +370 5 272 3811Faksas +370 5 272 4241Mob. telefonas +370 620 55 199

DIREKTORĖIGNĖ DAUSEVIČIŪTĖ

VYR. REDAKTORĖJURGA GRIGIENĖ

TEKSTŲ AUTORIAI:doc. dr. DALIA BARDAUSKIENĖdoc. dr. DARIUS BAČINSKASSTASYS LIAUKEVIČIUSGIEDRĖ BALČIŪTĖIEVA MAČIULYTĖJURGA GRIGIENĖIEVA ČIVINSKAITĖDAIVA AUSĖNAITĖSTASYS ŠINKŪNASMANTAS MORKVĖNASJUOZAS GUDZINSKASROMALDAS MORKVĖNAS

NUOTRAUKŲ AUTORIUSLINAS SINKEVIČIUS

KALBOS STILIUS IR KOREKTŪRAVŠĮ KALBOS IR KOMUNIKACIJOS CENTRASwww.kkc.lt

REKLAMOS SKYRIUS Telefonas +370 5 272 3811

DIZAINASVILIJA AVIŽINYTĖ

PARENGIMAS SPAUDAIUAB „S MEDIA GROUP“

SPAUSDINOUAB „BALTO PRINT“

Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą. Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama.

© UAB „S Media Group“, 2014© STRUCTUM, 2014

ŽURNALAS PLATINAMAS NEMOKAMAI

ELEKTRONINĘ ŽURNALO VERSIJĄ GALITE SKAITYTI

www.estructum.lt

liepa2014

4

Arch i tektūrA

IEVA MAČIULYTĖ

„Aviatoriaus vila“ – į pensiją išėjusio piloto būstas – tarsi atkartoja skry-džio sudedamąsias dalis. Panašiai kaip pneumatinis sluoksnis iš visų pusių visiškai apgaubia lėktuvą, taip ir namą iš visų pusių supa tyras oras ir natūrali gamta.

NAmAs, APsuPtAs vANdeNsKuriant namą, įsikūrusį kalvotame sklype šalia nedidelio ežeriuko Niujorko srities Hercogienės apygardoje, buvo žaidžiama idėja, kad namas visiškai apsuptas vandens – pietinėje namo dalyje esančiame baseine atsispindi namo šiaurėje telkšantis vandens telkinys. Kitaip tariant, namas tarsi plūduriuoja tarp dviejų vandens telkinių ir yra visiškai apsuptas švaraus ir tyro oro.

Lyg lėktuvas, kuris skrodžia erdvę, laikydamasis savo tik-slo ir laviruodamas per vyraujančias sroves, šis namas, žvelgiantis į pietus, šiaurę ir vakarus, nuolat susilieja su dangumi, kraštovaizdžiu ir vandeniu. Pagrindinis namas – tarsi priekin besitiesiantis gembinės konstrukcijos pir-magalis – suprojektuotas taip, kad vidun patektų mak-

simalus kiekis

„AviAtoriAus vilA“ – tArP žemės ir dANgAus

5

Arch i tektūrA

5

6

Arch i tektūrA

saulės šviesos. Didžiulės atviros poliruotos stiklo plokštės sumontuotos ant kniedytų metalinių karkasų, jas papil-domai atspindi perforuotos metalo plokštės arba pert-varos nuo saulės. Šie elementai atspindi debesų raštus, sušvelnina ryškius saulės spindulius, o namuose sukuria švelnius šešėlius.

NePriklAusomos ir uNikAlios erdvėsNamą sudaro minimali trijų pagrindinių erdvių seka: didelė, daugiau kaip 9 metrų aukščio, svetainė ir dar-bo kambarys, virtuvė ir valgomasis, gembinės kon-strukcijos, daugiau kaip 12 metrų aukščio miegamasis ir biblioteka. Trečioji – „plūduriuojanti“ – dalis atlieka savotiškos „prisiminimų skrynelės“ funkciją: bibliote-ka, į kurią galima patekti tik per miegamąjį, yra tarsi savininko praeities relikvijų saugykla, o kartu ir erdvė apmąstymams bei darbui. Didžiuliai langai priekyje žvelgia į miškingą kraštovaizdį, o uždaresnioji erdvė

gale apšviečiama per zenitinį stoglangį, nukreiptą į virš bibliotekos įrengtą gembinį miegamąjį.

Šio lėktuvo piloto (aviatoriaus) namo architektūrinė morfologija – kartu ir išraiškinga, ir paprasta. Tarp dvie-jų pagrindinių erdvių išslapstyta krūva paslėptų erdvių, kurios atsidengia kopiant monumentaliais laiptais, ve-dančiais į miegamąjį viršuje. Maršrutas po kambarius išdėstytas pagal funkcijas: gyvenamoji erdvė, vonia, miegojimas ir darbas. Šia vertikalia ir vienkrypte seka šeimininkas kviečiamas leistis į griežtai suplanuotą kelionę per namą. Žmogus, vakare užlipdamas į viršu-tiniame aukšte esantį miegamąjį ir svetainę, lieka ten nakčiai – nėra reikalo vėl grįžti į žemutiniame aukšte esančią virtuvę ar kambarį. Kambariai egzistuoja kaip nepriklausomos ir unikalios erdvės, kaip alternatyva standartiniam apstatymui, kai visos erdvės šliejasi viena prie kitos.

Pagrindinis namas – tarsi priekin besitiesiantis gembinės konstrukcijos pirmagalis – suprojektuotas taip, kad vidun patektų maksimalus kiekis saulės šviesos. Didžiulės atviros poliruotos stiklo plokštės sumontuotos ant kniedytų metalinių karkasų, jas papildomai atspindi perforuotos metalo plokštės arba pertvaros nuo saulės.

7

Arch i tektūrA

Projekto idėjASkrydis – kaip drąsių architektūrinių ieškojimų įkvėpimo šaltinis

vietANiujorko sritis, Hercogienės apygarda

AutoriAi„Urban Office Architecture“, vyriausiasis architektas – Carlo Enzo

komANdAWamaris Rosario, Morteza Ramezani

NuorodAwww.urbanofficearchitecture.com

7

8

Arch i tektūrA

Šio lėktuvo piloto (aviatoriaus) namo architektūrinė morfologija – kartu ir išraiškinga, ir paprasta. Tarp dviejų pagrindinių erdvių išslapstyta krūva paslėptų erdvių, kurios atsidengia kopiant monumentaliais laiptais, vedančiais į miegamąjį viršuje.

Biblioteka, į kurią galima patekti tik per miegamąjį, yra tarsi savininko praeities relikvijų saugykla, o kartu ir erdvė apmąstymams bei darbui.

8

9

ARCH I TEKTŪRA

ACO yra vienas iš pirmaujančių drenažo gamintojų pasaulyje. ACO grupė pirmoji pradėjo spręsti konkrečius higienos ir grindų sausinimo reikalavimus, skirtus maisto gaminimo įmonėms, pritaikant naujas technologijas.

Visi gaminiai sukurti ir pagaminti taip, kad atitiktų aukščiausius sveikatos, saugumo ir higienos reikalavimus.

Per 60 metų praktiką projektuojant ir gaminant drenažo sistemas ACO išvystė visapusius sugebėjimus, kurie leidžia kurti naujoviškus sprendimus, tinkamus kintančių technologijų ir statybos būdams.

www.aco-kitchendrainage.com/ltwww.aco.lt

KIEKVIENAIS METAIS VIENAS IŠ TRIJŲ ŽMONIŲ IŠSIVYSČIUSIOSE ŠALYSE KENČIA NUO APSINUODIJIMO MAISTU. VIEN JUNGTINĖSE AMERIKOS VALSTIJOSE PRAEITAIS METAIS BUVO UŽREGISTRUOTA 76 MILIJONAI APSINUODIJIMO ATVEJŲ, IŠ KURIŲ 5 000 BAIGĖSI MIRTIMI.

Maisto gamybos įmonėse ir komercinėse virtuvėse gali veistis daugybė bakterijų, kurios vėliau patenka į klien-tams tiekiamą maistą. Vienas iš pagrindinių bakterijų veisimosi šaltinių, į kurį dažnai neatkreipiamas dėme-sys, yra drenažas. Neseniai atliktu maisto gaminimo įmonių patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 27,8 % grindų drenažo nuotekų mėginių turėjo teigiamą liste-rijos bakterijos testą.

Virtuvių savininkai privalo nuolatos kontroliuoti, kaip dažnai yra valomas ir prižiūrimas drenažas – jiems tenka visa atsakomybė už kiekvieną virtuvės tiekiamą patie-kalą. Jei nors vienas drenažo elementas nėra higieniškai saugus, visa virtuvės ir restorano reputacija yra pavojuje.

Sprendimas? Laikyti drenažo sistemą higieniškai švarią!ACO siūlo keturias paprastas taisykles:Drenažo sistema PRIVALO:turėti sauso dugno konstrukciją – negali likti

užsistovėjusio vandens;būti patogi valymui ir priežiūrai;būti pagaminta iš austenitinio nerūdijančiojo plieno;atitikti visus keliamus reikalavimus ir normas.

dreNAžo sPreNdimAi komerciNėse virtuvėse

Paprasčiausias būdas virtuvių savininkams turėti higienišką vandens surinkimo sistemą – reikalauti drenažo sistemų gamintojo, jog būtų užtikrintas jų tiekiamos produkcijos Europos normų EN 1672 ir EN ISO 14159 atitikimas. Be to, tinkama drenažo produkcija turi atitikti EHEDG (Europos Higienos Inžinerijos ir Dizaino Grupė) rekomendacijas

Įmonės gali sumažinti užteršimo riziką naudodamos tinkamas drenažo sistemas, kurios neleidžia kauptis įvairiems mikroorganizmams bei bakterijoms. Gerai suprojektuotas drenažas turi turėti nešvarumų indus, lengvai išimamas groteles ir sifonus.

Korpusą formuojant giliuoju ištempimu, gaunami glotnūs kontūrai ir nėra plyšių, kuriuosegali kauptis pavojingos bakterijos

Briaunos užpildas užtikrina stabilią ir patikimą jungtį tarp trapo ir aplink esančių grindų

bei padeda sumažinti grindų įtrūkimų, kuriuose galėtų veistis bakterijos,

susidarymo pavojų

Visi kampų lenkimo spinduliai didesni nei 3 mm.

tai stipriai padidina valymo efektyvumąDėl sausojo dugno konstrukcijos vanduo visiškai išbėga iš trapo dugno savaime, todėl nelieka užsistovėjusio vandens, kvapų, mikrobų dauginimosi ir galimų cheminių pavojų

9

10

Arch i tektūrA

mAitiNimo įstAigos įreNgimui – AukščiAusi kokybės reikAlAvimAi

10

11

Arch i tektūrA

IEVA MAČIULYTĖ

įrengiant viešojo maitinimo įstaigą – kavinę, restoraną ar valgyklą – ten-ka ypatingą dėmesį skirti aukštiems kokybės reikalavimams. Pastatai turi būti pritaikyti tinkamai atlikti visus technologijos procesus ir atitikti hi-gienos reikalavimus, o maisto įmo-nių darbo vietos turi atitikti lietuvos respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Maitinimo įstaigos pastatai ir jų įranga turi būti švarūs, gerai suremontuoti, tikti atlikti visiems būtiniems maisto technologijos ir higienos procesams, įrengti taip, kad pa-laikytų tinkamą temperatūrą bei oro drėgmę. Jie turi būti pastatyti naudojant tokias medžiagas, iš kurių į maistą nepatektų jokių teršalų. Maisto tvarkymo vietoje turi būti natūralus, dirbtinis arba mišrus apšvietimas, neiškrei-piantis spalvų, netrukdantis higieniškai tvarkyti maisto. O šis turi būti apsaugotas nuo tiesioginių saulės spindu-lių, be to, privalo būti įrengtas natūralus arba mechaninis vėdinimas.

Patalpos, kuriose tvarkomas maistas, turi būti švarios, tvarkingos, tinkamos palaikyti gerai higienai (įskai-tant maisto apsaugą nuo užteršimo tvarkymo metu per įrenginius, medžiagas, vandenį, orą, asmenis bei išorinius šaltinius, tokius kaip graužikai ir vabzdžiai). Jos turi būti pritaikytos reikiamai temperatūrai, švarai palaikyti ir, kur būtina, dezinfekcijai atlikti. Patalpos, kuriose tvarkomas maistas, turi būti įrengtos taip, kad jose nesikauptų nešvarumų, neaugtų pelėsių, nesu-sidarytų garų kondensatas, neišsiskirtų toksinių me-džiagų ar pašalinių dalelių bei kitų teršalų, kurie galėtų patekti į maistą. Jose negalima auginti augalų, laikyti dirbtinių gėlių ar kitokių interjero puošmenų, kurios galėtų būti nešvarumų kaupimosi vieta ir tapti maisto užteršimo šaltiniu.

grindys turi būti švarios, lengvai plaunamos ir, kur būti-na, dezinfekuojamos. Jos turi būti iš drėgmei nelaidžių ir neabsorbuojančių, plaunamų, netoksiškų medžiagų, už-glaistytomis sandūromis. Patalpose, kur būtina, turi būti efektyvi grindų sausinimo sistema.

sienos turi būti švarios, lengvai valomos, užglaistytomis sandūromis ir, kur būtina, dezinfekuojamos. Jos turi būti iš drėgmei nelaidžių ir neabsorbuojančių, plaunamų, netoksiškų medžiagų. Sienų paviršius turi būti lygus iki

„Moon Garden“ nuotrauka

12

Arch i tektūrA

tokio aukščio, kurio reikia, kad maistas būtų tvarkomas higieniškai. Kur būtina, sienų kampai turi būti apvalūs, kad būtų lengviau valyti.

lubos (ir ant jų bei sienų esantys įrenginiai) turi būti šva-rios ir įrengtos taip, kad nesikauptų nešvarumų, konden-sato, pelėsių, jos netrupėtų ir būtų lengvai valomos.

langai ir kitos atsidarančios angos turi būti švarūs ir su-konstruoti taip, kad būtų galima juos valyti ir išvengti nešvarumų kaupimosi. Atidaromuose languose turi būti įrengtas vabzdžių nepraleidžiantis išimamas tinklelis. Ten, kur dėl atidarytų langų gali būti užterštas maistas, jie darbo metu turi būti uždaryti. Jei būtina, palangės turi būti nuolaidžios, kad įmonės darbuotojai jų nenaudotų kaip lentynų.

durys turi būti švarios, lygios, pagamintos iš drėgmės neabsorbuojančių, lengvai valomų ir, kur būtina, dezin-fekuojamų medžiagų. Durys turi būti sandarios ir, kur rei-kia, automatiškai užsidarančios.

laiptai, liftų kabinos ir pagalbinės konstrukcijos (pa-kylos, kopėčios, latakai) turi būti švarūs, išdėstyti ir pada-ryti taip, kad neterštų maisto. Latakai privalo turėti deng-tus priežiūros ir valymo liukus.

Netinkamai išlenkti arba ne vietoje suvirinti latakų bei trapų kampai yra nešvarumų kaupimosi ir bakterijų dauginimosi židiniai.

Neslidžios, saugios ir higieniškos tinklelio grotelės.

Nuotraukos iš ACO archyvo12

13

Arch i tektūrA

visi paviršiai (įskaitant įrenginių paviršius), kurie gali liestis su maistu, turi būti švarūs, valomi ir, jei būtina, de-zinfekuojami. Jie turi būti pagaminti iš lygių, plaunamų, netoksiškų medžiagų.

vėdiNimAs – NAtūrAlus ArbA mechANiNisMaisto tvarkymo vietoje turi būti įrengtas natūralus arba mechaninis vėdinimas taip, kad reguliuotų temperatūrą, drėgmę, slopintų garų kondensavimąsi, šalintų kvapus, dul-kes, mažintų maisto užteršimo per orą pavojų. Oro srauto kryptis turi būti nuo švarios užterštos vietos link. Vėdini-mo angos turi būti su tinkleliais arba kitokiais apsauginiais gaubtais iš nerūdijančios medžiagos. Tinkleliai ir filtrai turi būti lengvai pasiekiami, išimami, lengvai valomi, švarūs. Kur būtina, užtikrinant maisto saugą, turi būti įrengti oro drė-gmės ir oro tėkmės greičio valdymo bei kontrolės prietaisai.

APšvietimAs – svArbus AkceNtAsMaisto tvarkymo vietoje turi būti natūralus, dirbtinis arba mišrus apšvietimas, neiškreipiantis spalvų, netrukdantis higieniškai tvarkyti maistą. Maistas turi būti apsaugotas nuo tiesioginių saulės spindulių.

Šviestuvai – saugios konstrukcijos ir įrengti tokiose vie-tose, kad jiems sudužus šukių nepatektų į maistą. Jie turi būti lengvai valomi ir švarūs.

higieNiškAs ir sAugus virtuvės dreNAžAsVisose komercinėse virtuvėse yra pavojus susižeisti, pa-slysti arba nudegti dėl šlapių riebaluotų grindų, įkaitusių viryklių bei verdančių skysčių. Visi šie faktoriai gali turėti įtakos higienos ir saugos aspektams komercinėse virtu-vėse. Efektyvus drenažas yra vienas pagrindinių reikalavi-mų, padedančių apsisaugoti nuo nelaimingų atsitikimų ir užtikrinančių higienišką aplinką. Visa tai nurodyta Euro-pos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. 852 dėl maisto produktų higienos.

ACO siūlo unikalias nuotekų surinkimo sistemas. Visi ga-miniai sukurti ir pagaminti taip, kad atitiktų aukščiausius sveikatos, saugumo ir higienos reikalavimus.

ACO yra vienas maisto pramonės ir virtuvės drenažo lyderių pasaulyje. Latakai ir trapai yra tobulinami ir ga-minami atsižvelgiant į HACCP (angl. hazard analysis and critical control points – liet. „pavojaus analizė ir kritiniai kontrolės taškai“) principus ir būtinąsias sąlygas, įskai-tant tinkamą drenažą virtuvėje. Be to, įmonė aktyviai bendradarbiauja su tokiomis Europos institucijomis, kaip EHEDG (European Hygienic Engineering & Design Group – Europos higienos inžinerijos ir projektavimo grupė) ar FCSI (Foodservice Concultants Society International – Tarp-

13

14

Arch i tektūrA

tautinė visuomeninio maitinimo konsultantų organizaci-ja), kurios turi patirties saugios higienos projektavimo ir komercinių virtuvių naudojimo srityse.

Virtuvėje yra trys pagrindinės zonos: saugojimo ir paruo-šimo, gamybos, plovimo ir tvarkymo. Kiekvienoje zonoje vyksta skirtingi procesai, todėl jose grindų drenažui ke-liami skirtingi reikalavimai. Tačiau visose trijose zonose svarbūs tie patys tvirtumo, ilgo eksploatavimo laiko, hi-gienos parametrų ir tinkamo visų drenažo elementų vei-kimo reikalavimai.

Netinkamai išlenkti arba ne vietoje suvirinti latakų bei trapų kampai yra nešvarumų kaupimosi ir bakterijų dau-ginimosi židiniai.

PirmeNybė kokybei ir NAujovėmsItin novatoriškų ir į inovacijas dėmesį kreipiančių resto-ranų tinklo „SOYA“ direktorė Laura Vizgaitė teigia, kad investicijos į kokybišką šiuolaikinę virtuvės įrangą atsi-perka su kaupu – darbuotojai dirba efektyviai, o svečiai lieka patenkinti rezultatu. „Virtuvės įrangai renkamės kokybiškus gaminius iš patikimų įmonių. Mūsų virtuvės šefai džiaugiasi esamos įrangos kokybe ir praktiškumu, nes gamybai labai svarbios inovacijos, novatoriškumas ir praktiškumas. Šie kriterijai yra būtini mūsų tinklui, nes patiekalų kokybė yra labai svarbi, tad taupyti tokioje jau-trioje vietoje būtų neprotinga. Esame subūrę profesiona-lų komandą, kurie dalijasi ilgalaike patirtimi ir intensyviai stebi pasaulines tendencijas maisto gamybos technolo-gijų srityje“, – sako L. Vizgaitė.

PAlANkus APliNkAi„Savo restoranų virtuvei perkame tik naujausią įrangą, domimės pažanga ir naujovėmis. Lankomės speciali-zuotose parodose, kursuose, mokomės dirbti su įranga iš pačių gamintojų. Virtuvei pritaikome naujausius įran-gos modelius, nes jie būna energijos požiūriu taupiausi, gamybiškai efektyviausi ir labiausiai palankūs aplinkai. Virtuvės zonoje labai svarbus vėdinimas ir kondicio-navimas. Vėdinimo sistemose montuojame pažangius jonizatorių filtrus, pro kuriuos iš išmetamo iš virtuvės į lauką oro išvaloma net 90 % kvapų. Tai ypač aktualu ša-lia gyvenantiems žmonėms ir praeiviams. Lauko sienose įmontuojame triukšmo lygį atitinkančius vėdinimo ir šal-dymo agregatus, nes juk nesinori, kad po langais nuolat burgztų varikliukas. Taip pat kondicionuodami virtuvę pasišildome vandenį – karšto oro neišmetame į lauką, o jį perdirbame šildytuvo sistemoje. Taip nenaudodami elektros sutaupome ir neteršiame aplinkos“, – sako UAB „Amber Food“ (restoranai „La Crepe“, „Charlie pizza“ ir kt.) Transporto ir statybų skyriaus vadovas Stanislovas Andri-jauskas.

15

ARCH I TEKTŪRA

maitinimo industrija pastaruosius 40 metų užtikrintai auga. Pasaulyje nuolat didėja valgytojų ne namuose skaičius, todėl visuomeninio maitinimo įmonių savininkai bei vadovai plečia ir rekonstruoja maisto paslaugų teikimo patalpas.

moderNi mAitiNimo įstAigA: Nuo vizijos iki reAlybės

„METOS“ darbuotojai parenka įrangą, atsižvelgdami į sąnaudų ekonomiją viso įrangos naudojimosi laikotar-piu. Pastaruoju metu populiarėja įrenginiai, kuriais dir-bant gerokai sumažinamos ne tik elektros, vandens bei chemijos sąnaudos, bet ir sutaupoma darbo jėgos. Šiai įrangai būdingas elektroninis valdymas, gaminimo proce-sai ir programos, jų perkėlimas iš vieno įrenginio į kitą bei įrangos jungimas prie kompiuterio, nuotolinė kontrolės sistema. Vis aktualesniais tampa indukcinis šilumos perda-vimo būdas, drėgmės bei temperatūros kontrolės procesai, vidinės temperatūros matavimas, savaiminis išsivalymas.

Šiuolaikinėse virtuvėse taikomi modernūs gamybos pro-cesai, kai maistas apdorojamas griežtai kontroliuojamoje temperatūroje, drėgmėje ir pagal nustatytą laiką. Naujausi įrenginiai leidžia užtikrinti maisto saugą ir geriausią ga-minio kokybę. Tam, kad ši įranga tinkamai funkcionuotų, svarbūs tampa pastato tinklų bei konstrukcijų sprendimai: įtampos svyravimas ir vandens kietumas, patalpų tem-peratūrinis ir drėgmės režimai, pakankami ventiliacijos pajėgumai ir jų valdymas, ventiliacinės lubos, atitinkamo dydžio trapų prie įrangos įrengimas, grindų nuolydžiai ir kt.

Modernūs įrenginiai montuojami gerai apšviestoje, spalvingoje gamybinėje patalpoje, kurioje užtikrinama higieniška aplinkos terpė bei darbo vietos ergonomija. Vis dažniau patogiam darbui naudojami darbo vežimė-liai, reguliuojamo aukščio darbo stalai ir darbo kėdės.

Moderni virtuvė tampa patrauklesnė aktyviam jaunimui, mėgstančiam naują techniką ir technologijas.

Audronė Jurkynienė, UAB „METos“ generalinė direktorė

Pastaruoju metu vis aktualesniu tampa poreikis kontroliuoti energijos, darbo ir veiklos sąnaudas, išlaikant aukštus gami-namo maisto bei aptarnavimo kokybės standartus. Taigi vis svarbesniu tampa funkcionalus maitinimo įmonės projek-tavimas. Įdomiausia projektuoti visuomeninio maitinimo įstaigas, kai kartu su kliento paskirtu specialistu galima kurti ir plėtoti maitinimo viziją, analizuojant maitinimo plėtros tendencijas ir vietinės rinkos poreikius.

UAB „METOS“ remiasi tarptautine projektavimo praktika ie dalijasi darbo patirtimi su kolegomis: „Metos Oy Ab“ Suomijoje ir „Ali Group“ Italijoje dirbančiais projektuotojais. Įmonė Lietuvoje projektuoja ir tiekia įrangą maitinimo įstaigų virtuvėms jau 22 metus. Vien per pastaruosius kelis metus suprojektavome ir įrengėme maitinimo kompleksus tokiuose reikšminguose objektuose kaip „Siemens“ ir „Cido“ arenos, „Vichi“ vandens parkas, viešbučiai „Kempinski“, „Ramada“, prekybos centras „Ikea“, SPA „Birštono šaltinis“, Klaipėdos turizmo mokyklos, Panevėžio ir Žirmūnų DRMC Druskininkų fi l. praktinio mokymo centrai.

Projektuojant ar rekonstruojant maitinimo įmonę svarbu, kad virtuvės projektuotojai prisijungtų prie projektavimo grupės pirminio projektavimo metu. Tuomet, išsiaiškinus gamybinę užduotį, kartu su architektais suplanuojamas pats racionaliausias ir efektyviausias gamybinių bei pagal-binių patalpų išdėstymas.

Šiuo etapu tinkamas laikas numatyti susisiekimą tarp pa-talpų skirtinguose ir tuose pačiuose aukštuose, aptarti liftų dydį, pravažiavimo kelių ir posūkių plotį, laiptelius, įėjimus į pastatą ir kt. Tuomet įvertinamas įrangos galingumas, rei-kalingas dujų bei vandens spaudimas, sunaudojamo van-dens kiekiai ir kt.

Vis populiaresne tampa atvira virtuvė, kai lankytojas gali stebėti gaminimo procesą. Šitokios maitinimo įmonės patrauklumas didėja, tačiau ypač svarbiais tampa įran-gos parinkimas bei ventiliacijos galingumai. Projektavi-mo metu didelį dėmesį skiriame indų plovyklos funkci-niam sprendimui ir patalpos dydžiui, nes joje sunaudoja-ma iki 80 % visos virtuvės elektros, chemijos bei vandens sąnaudų.

uaB „MetOs“J. Jasinskio g. 16 F, Vilnius, tel. +370 5 249 6150 Bijūnų g. 8, Klaipėda, tel. +370 46 38 31 77el. p. metos.lithuania@metos.comwww.metos.com, www.facebook.com/MetosLithuanian

ARCH I TEKTŪRA

16

ARCH I TEKTŪRA

GIEDrĖ BALČIūTĖ

išmaniojo būsto valdikliai ir jungikliai gali būti ne tik funk-cionalūs, bet ir estetiški, negadinantys interjero dizainerių triūso. žinoma, pagaminti valdiklius, kurie ne tik atitiktų šiuos kriterijus, bet ir būtų gana lengvai suprantami vi-siems vartotojams – tikras menas. vokiečių įmonė „jung“ jau nebe pirmus metus stengiasi išmaniojo būsto valdy-mo sistemas kurti taip, kad jos atrodytų gra-žiai, o kiekvienas varto-tojas intuityviai supras-

tų, kaip jas naudoti. Apie tokių jungiklių pranašumus kalbė-jomės su uAb „jung vilnius“ direktoriu-mi raimundu skur-deniu.

iNterjero NegAdiNAIšmanusis būstas – tai išti-sos automatinės sistemos, kurias po visų įrengimo darbų valdome smulkiau-siais ir funkcionaliausiais interjero elementais – jungikliais ir valdikliais. Tokiomis sistemomis galima valdyti pačias įvairiausias būsto funk-cijas: šildymą, vėdinimą, apšvietimą, garso įrangą, signalizaciją. Kiekvieną sis-temą skirtinguose kambariuose galima kontroliuoti atskirai arba visas įjungti ar išjungti vos vienu mygtuko paspaudimu. Kiekvienas jungiklis ar prietaisų valdymo sistema pritaikomi individualiai, atsižvelgiant į klientų pageidavimus, poreikius ir fi nansus.

išmANiojo būsto vAldikliAi, kurie NePAvers NAmo kosmiNiu lAivu

16

17

Arch i tektūrA

prietaisus, primažinti šildymą ir dar įsijungti signalizaciją, reikėtų tiek mygtukų, kad ant sienos turėtume pastatyti pianiną. Mūsų siūlomos sistemos leidžia viską atlikti vie-nu mygtuko paspaudimu“, – sakė R. Skurdenis.

Be to, būsto valdymo sistemą galima užprogramuoti taip, kad ji pati įsijungtų ar išsijungtų, atsižvelgdama į šeimos gyvenimo ritmą. Pavyzdžiui, kai šeimos nariai išeina į dar-bus, mokyklas ar darželius, būstas gali pats automatiškai pereiti į ekonominį režimą, o vakarop vėl pradėti šilti ar vėdintis, kad sugrįžę gyventojai jaustųsi komfortiškai. Automatiškai šildymas gali sumažėti ir nakties metu. Toks namo programavimas anaiptol nereiškia, kad jo gyven-tojai taps bejėgiais prieš valdymo sistemą.

„Žmogus visada turi viršenybę prieš automatiką. Grįžimo namo laikus galima perstumdyti taip, kaip patogu, arba pakoreguoti juos nuotoliniu būdu. Jeigu suplanavote grįžti anksčiau, šildymą galite įjungti net telefonu. Svarbu ir psichologiniai dalykai, kai pagal savo nuotaiką, šilumą jaučiame kitaip, todėl patalpų šeimininkai gali bet kada šilumą sumažinti ar pasididinti“, – teigė pašnekovas.

Sistemą galima lengvai perprogramuoti ir išvykstant atostogauti, kad tuo metu, kol šeimos narių nebus na-muose, ji nebegrįžtų į komfortinį režimą, o veiktų vien ekonominiu. Taip pat išvykstant atostogauti sistemą galima užprogramuoti taip, kad ji imituotų gyvenimą name – kartais įjungtų šviesas, televizorių ar radiją ir taip klaidintų galimus įsibrovėlius.

PAdedA sutAuPytiNors tokia išmanioji būsto valdymo sistema yra bran-gesnė už paprastus jungiklius, ji gali atsipirkti. Tiems, kuriems svarbu taupyti, gali būti pasiūlyta net papildo-ma drausminanti funkcija, kuri skirtingomis spalvomis vartotojus įspėja, jei namas eikvoja per daug energijos. Pasak R.  Skurdenio, valdymo sistemos atsiperkamumo laikas priklauso nuo konkretaus būsto šiluminės varžos, sumontuotos šildymo sistemos ir kitų panašių dalykų. Atsiperkamumą lemia ir pasirinktos sistemos sudėtingu-mas, medžiagų, iš kurių pagaminti valdikliai, brangumas.

Renkantis būsto valdymo sistemą būtina nuspręsti, koks yra jos tikslas: ar svarbu griežtas taupymas (kas reikš, kad valdymo prietaisai bus paprastesni, su mažiau funkcijų), ar bus labiau orientuojamasi į komfortą bei patogumą, tada namai tikrai bus funkcionalesni. „Jeigu planuojame, kad sistema atsipirks per ilgesnį laiką, tarkime, per 10 metų, komfortui, valdymo patogumui gali būti skiriamas didesnis dėmesys. Bet kokiu atveju sistema, neatsižvel-giant į tai, ar ji orientuota į taupymą, ar ne, leidžia sutau-pyti mažiausiai 30 % energijos“, – teigė pašnekovas.

Sistemos atsiperkamumui svarbu ir tai, kaip ji sureguliuo-ta. Todėl išmaniuosius tokio būsto valdiklius turėtų mon-tuoti ne bet koks elektrikas, o kvalifikuotas specialistas.

Pasak R. Skurdenio, išmaniajam namui tinkamai parinkti jungiklius svarbu dėl kelių priežasčių. Viena jų – esteti-ka. Juk paprastas baltas ir prie interjero nederantis jun-giklis kambario nepapuoš, kaip ir daugybė įvairiausių mygtukų ant sienų.

„Jeigu jungikliai, valdikliai parinkti netinkamai arba įrengdami namą mes išvis apie juos negalvojame, ant sienos gali atsirasti valdymo sistema, primenanti kosmi-nio laivo vidų: vienas jungiklių blokas būtų įrengtas švie-sai valdyti, kitas – signalizacijai, trečias – kondicionieriui, dar vienas – šildymui. Taip kambarys taptų labai negražia technine patalpa ir visas interjero specialistų darbas nu-eitų perniek. Mes gaminame dideliu funkcionalumu išsi-skiriančius ir kartu gražiai atrodančius daiktus. Vartotojas gauna ergonomišką, patogų būsto valdymą, kuriame dera ir funkcionalumas, ir estetika“, – sakė pašnekovas.

Jungiklius ir valdiklius dažniausiai parenka interjero spe-cialistai. Jie paprastai laikosi dviejų krypčių – arba sten-giasi juos visiškai priderinti prie interjero, vizualiai tarsi užmaskuoti, arba juos išryškina ir paverčia interjero da-limi. Kadangi „Jung“ siūlo įvairaus dizaino ir spalvų bei iš skirtingų medžiagų pagamintus jungiklius, dizaineriai gali nesunkiai rasti tokius, kurie idealiai tiktų prie bet ko-kios aplinkos.

leNgvA suPrAstiIšmanusis namas turi daug funkcijų ir kai kurie žmonės nerimauja, kad nesugebės jų visų valdyti. Todėl ne ma-žesnį dėmesį nei grožiui „Jung“ skiria ir išmaniojo būsto valdymo paprastumui.

Pasak R. Skurdenio, panašių išmaniojo namo valdiklių su-kurta daug, bet dažniausiai jie būna labai techniški, tad jiems valdyti reikia specialių žinių. „Jung“ valdikliai sukur-ti taip, kad ne tik gražiai atrodytų, neužimtų daug vietos, bet ir būtų kuo paprastesni, suprantamesni kiekvienam vartotojui: tiek vaikui, tiek pagyvenusiam žmogui.

Dauguma jungiklių mygtukų pažymėti užrašais ar sim-boliais, nurodančiais, kokias funkcijas galima valdyti. Taip kiekvienas prie jų priėjęs žmogus gali intuityviai suprasti, ką mato prieš save ir kaip tai veikia. „Mes siūlome vienti-są, gražų valdymo bloką, kuris yra gana paprastas ir su-prantamas kiekvienam vartotojui“, – teigė R. Skurdenis.

vAldymAs vieNu mygtukuVienas didžiausių išmaniosios „Jung“ valdymo sistemos pranašumų – galimybė visus prietaisus reguliuoti vie-nu mygtuko paspaudimu. Tai labai patogu, nes išeinant iš namų nereikia galvoti apie būtinybę išjungti šviesas, įjungti signalizaciją, sumažinti būsto šildymo intensyvu-mą ir įjungti stebėjimo kameras. Užtenka paspausti myg-tuką ir namo valdymo sistema pati visa tai padarys pagal iš anksto specialistų paruoštus scenarijus.

„Norint visą namą pervesti į ekonominį režimą: išeinant užgesinti visas lempas, išjungti muziką ir nereikalingus 17

18

Arch i tektūrA

šiandien jau nereikia įrodinėti, kad miestai yra regionų socialinės ir ekonomi-nės plėtros varikliai, vietos savitumo ir visuomenės pasididžiavimo objektai (architektūra, estetiška aplinka, istorija, kultūra). didelę miesto konkurencin-gumo šalyje dalį lemia ne tik infrastruktūra, bet ir verslo, visuomenės bei val-džios partnerystė. žvelgiant į platesnį europos kontekstą, galima būtų teigti, kad lietuvos miestai yra pasmerkti būti darnūs ir gyvybingi dėl žmogiškojo mastelio, klimato, kultūros ir gam-tos vertybių, geografinės padėties, susisiekimo galimybių. Nes paveldėjo kompak-tiškas miestų ir gyvenviečių struk-tūras, išplėtotą infrastruktūrą.

dArNi miestų PlėtrA

18

19

Arch i tektūrA

dArNios Plėtros AkAdemijATačiau nepaisant stiprybių, mes matome miestų ir gyventojų ny-kimo bei senėjimo tendencijas, chaotišką urbanizuotų struktūrų sklaidą priemiesčiuose ir užstatytų teritorijų kompaktiškumo ma-žėjimą, miesto daugiabučių namų kvartalų senėjimą, neracionalų sukurtos infrastruktūros ir nuosavų automobilių naudojimo kultą. Tai rodo, kad Lietuvoje, kaip ir kitose Rytų bei Vidurio Europos ša-lyse, dar neatsakyta į klausimą, ar darnūs miestai taps tikrove. Apie tai nuo 2008 m. diskutuoja Lietuvos urbanistiniai forumai. Darni miestų plėtra yra gana plati sąvoka, ji priklauso ne tik nuo teritori-jų planavimo, naujų technologijų naudojimo ar finansinių išteklių paskirstymo, bet ir nuo verslo bei visuomenės žinių bei požiūrio į būstą, žemę, gyvenimo kokybę, vartojimą ir kt.

19

Doc. dr. Dalia BarDauskienė,VGTU Statybos ekonomikos ir nekilnojamojo turto vystymo katedra,Darnios plėtros akademija

Teigiami gyvenamųjų rajonų vystymo pavyzdžiai, Verkių slėnis prie Trinapolio bažnyčios. Kompleksiška statyba priemiestyje, Santariškės.

Nauja statyba ir neišnaudotas plėtros rezervas miesto centre, Neries dešinysis krantas.

SĮ „Vilniaus planas“ vyr. architekto Lino Sinkevičiaus nuotraukos

20

Arch i tektūrA

1 pav. lietuvos miestų „susitrAukimo“ teNdeNcijos

3 pav. gyveNtojų, užstAtytų teritorijų ir eismo iNfrAstruktūros Augimo teNdeNcijos es (diAgrAmA kAirėje) ir lietuvoje

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenys, 2013.

2 pav. gyveNtojų skAičiAus PAgAl PeNkerių metų AmžiAus gruPes ir NekilNojAmojo turto PokyčiAi, 2010–2020 m., euroPA

Šaltinis: „United Nations World Population Prospects: The 2010 Revision“ („Jungtinių Tautų pasaulio populiacijos perspektyvos: 2010-ųjų redakcija“), 2010, „Schroders Real Estate“, 2012

Šaltiniai: EAA ataskaita, 2009; kairiojoje dalyje pateikti autorių atlikto tyrimo rezultatai, 2010.

20

21

Arch i tektūrA

šiuolAikiNės teNdeNcijosDidžiausias ateities iššūkis – demografinė situacija. Lietuva gali tapti viena daugiausia gyventojų praradusių valstybių Europoje. Nepasikeitus tendencijoms, gyventojų skaičius Lietuvoje iki 2021 m. sumažės iki 2,67 mln., darbingo am-žiaus žmonių skaičius gali sumažėti apie 400 tūkst., o kai kuriuose miesteliuose pensininkai gali sudaryti daugiau nei pusę gyventojų (http://lntpa.lt/tyrimas-2021m-lietuvoje-ga-li-likti-2-7-mln-gyventoju/). Demografinė situacija smarkiai paveikė Lietuvos didžiuosius miestus. Po 1990 m., atsisakius centralizuoto miestų planavimo ir gyventojų apgyvendini-mo reguliavimo, vyksta miestų „susitraukimas“ dėl natūra-laus gyventojų prieaugio mažėjimo ir emigracijos (1 pav.).

Demografiniai pokyčiai, gyventojų senėjimas paveiks ir fi-zinės aplinkos tvarkymą, pastatų statybą, gyvenimo koky-bę, nekilnojamojo turto struktūrą: reikės mažiau švietimo įstaigų, būstų, brangių parduotuvių miesto centre. Dau-giau dėmesio teks skirti senų žmonių poilsio, priežiūros, slaugos, medicinos paslaugų infrastruktūrai (2 pav.). Šiuo požiūriu dar neįveiksmintas kaimo gyvenviečių potencia-las, regioninė politika.

Greta „susitraukimo ir senėjimo“ matome prieštaringą ten-denciją – spartų užstatytų teritorijų augimą, vadinamąją chaotišką urbanistinių struktūrų drieką priemiesčiuose (angl. urban sprawl) (4 pav.). Kai šeimos išsikelia gyventi į menkai išvystytas priemiestines gyvenvietes, vienkiemius, mažėja miesto gyventojų ir auga švytuoklinė migracija, nes priemiesčiuose trūksta darbo vietų, socialinės, kultū-rinės viešosios infrastruktūros ir paslaugų. Dar daugiau problemų sukuria augantis nuosavų automobilių skaičius, pagal kurį Lietuva turi 1,2 mln. automobilių ir pirmauja Eu-ropoje, nes 1 000 gyventojų tenka apie 600 automobilių, kurių amžiaus vidurkis 14 metų. Šiandien automobiliai yra didžiausi aplinkos teršėjai ir „laiko vagys“, nes vis daugiau laisvo laiko praleidžiame būtent juose. Toks gyvenimo bū-das jau tapo visuotina kultūra. Kai mažiau žmonių naudo-jasi viešuoju transportu, šios paslaugos brangsta, sunku iš-laikyti jų kokybę (pavyzdžiui, viešuoju transportu 1993 m. Vilniuje naudojosi 82 % gyventojų, o 2012 m. – tik 39,6 %).

Kitas aktualus klausimas susijęs su viešosios infrastruktū-ros eksploatavimu, nes kurdami vis daugiau naujos infras-truktūros, naujų kelių mes negalvojame apie eksploataci-nes išlaidas ateityje (3 pav.).

Ekonominio piko metu plėtra į užmiesčius buvo patraukli: lengvai įsisavinamos naujos, pigesnės teritorijos, statomas pigesnis būstas, naujakuriai gyvena panašioje socialinėje aplinkoje, dažnai įvairioje gamtinėje aplinkoje (3 pav.). Ta-čiau naujos gyvenvietės neturi visavertei gyvenimo kokybei reikalingos infrastruktūros. Savivaldybės nepajėgia paten-kinti naujų kvartalų poreikių: stinga kelių, mokyklų, darželių, kitų reikalingų įstaigų [Bardauskienė, D., Pakalnis, M., 2011].

Urbanistinė drieka sukelia vidinės miesto struktūros deformacijas, svarbiausia – miesto kompaktiškumo praradimą. Sunku tiksliai įvertinti šios nepageidau-jamos tendencijos apimtis atskiruose Lietuvos mies-tuose, nes nevykdomi matavimai (išskyrus Vilniaus miestą). Galima tik daryti ekspertines išvadas, ar rem-tis Vilniaus miesto stebėsenos ataskaita, kuri rodo, kad mažėjant urbanizuotų teritorijų gyventojų tan-kumas akivaizdžiai sumažėjo: 1998 m. – 48 gyv./1 ha, o 2010 m. – 39 gyv./1 ha. Šie skaičiai ypač pavojingi, nes Vilnius jau 6 km nuo centro praranda 30 žmonių hektare tankumą, o tai reiškia, kad miesto pakraš-čiuose viešasis transportas, kita infrastruktūra yra la-bai brangi miesto biudžetui ir mokesčių mokėtojams. Stokojant viešųjų finansinių išteklių, daugumą viešų-jų paslaugų gyventojai turi susikurti patys ar pirkti rinkoje ar tiesiog jų negauna.

Siekdami patvenkti urbanistinį sprogimą, turėtume at-sižvelgti ir į nerimą keliančias prognozes, kad pasaulyje nepagrįstai auga natūralių išteklių vartojimas gamybos ir buities srityse. Šiuo metu apie 60 % ekosistemų nebepa-jėgia atsikurti ir degraduoja. Netaikant efektyvių priemo-nių, 2050 m. reikės tris kartus daugiau išteklių (140 mln. tonų kasmet). 2030 m. 40 % padidinsime vandens poreikį, nei galime išgauti, o 50 % gyventojų jaus vandens stygių („European Environment Agency“, 2012). Šios tendencijos svarbios Lietuvai, nes ji išsiskiria dirbamos žemės gausa ir vandens ištekliais, kurie pastaruoju metu vartojami urba-nistinei plėtrai, statyboms. Analizuodami žmonių veiks-mus, esant tokiai miestų plėtros situacijai, matome, kad žmonėms ne visi gyvenimo kokybės veiksniai yra svarbūs, o gal nežinomi ar nesuprasti. Prie natūralių išteklių netau-paus vartojimo prisideda miestų plėtros organizatoriai bei vadybininkai ir į trumpalaikę ekonominę naudą orientuoti plėtros projektai.

4 pav. Plėtros diNAmikA vilNiAus Priemiesčiuose (2005–2010)

Šaltinis: VĮ Registrų centro duomenys, 2010.

21

22

Arch i tektūrA

sAvivAldybės ir iNfrAstruktūrASavivaldybės, jei ir norėtų, išties neturi galimybių sukurti tiek viešosios infrastruktūros, koks yra poreikis. Miestai ir priemiesčiai sparčiai plečiasi, auga tiek naujų gyvena-mųjų, tiek kitokios paskirties objektų statybos plotai. Ir bemaž prie visų jų reikia papildomos infrastruktūros, o ir esamą reikia atnaujinti. Šioje situacijoje savivaldybė ir verslas turi paisyti visuomenės intereso, galvoti ne vien apie trumpalaikę ekonominę naudą, bet ir apie ilgalai-kę darnios plėtros strategiją. Objektai turi būti statomi kompleksiškai plėtojant reikiamą infrastruktūrą. Siekiant darnos, geriausiai tiktų panaudoti esamą infrastruktūrą, konvertuoti esamas nenaudojamas teritorijas, ypač bu-vusias pramonės ir sandėlių. Žinoma, yra ir kitų būdų, vienas tokių – palaiminti mieste tik tas naujas statybas, kur savivaldybė išplėtojo reikiamą infrastruktūrą. Bet šitaip smarkiai nukentėtų statybų, nekilnojamojo turto plėtros verslas, valstybės ir miesto biudžetai. Kitas bū-das – sėstis prie derybų stalo ir, kaip priimta kitose Vaka-rų valstybėse, susitarti, kad ir verslininkai turi prisidėti prie miesto darnios plėtros. Šis būdas nėra naujovė. Jau ir dabar statytojai derybose su savivaldybe sprendžia infrastruktūros klausimus, tačiau šioje veikloje trūksta aiškumo, infrastruktūros plėtrą reglamentuojančio įsta-tymo. Jis būtų pagrindas infrastruktūros įmokoms ap-skaičiuoti ir jas rinkti. Žinoma, su sąlyga, kad infrastruk-tūros plėtros mokestis negultų vien tik ant verslininkų ir būsimų vartotojų pečių, svariai prisidėtų ir savivaldybė.

Dažnai pateikiamas toks infrastruktūros plėtros pavyz-dys: savivaldybė numatomame plėtoti žemės sklype įrengia reikiamą infrastruktūrą, nutiesia inžinerinius tin-klus ir tą sklypą aukcione parduoda investuotojams. Toks modelis būtų priimtinas, bet sunkiai įmanomas, nes vals-

tybė miestams nesuteikia teisės disponuoti žeme, dar ne-perdavė valdyti žemės, būtinos visuomenės reikmėms. Beveik kiekvienam savivaldybės projektui, pavyzdžiui, Vilniaus miesto Pietiniam ir Šiauriniam aplinkkeliui, Sena-miesčio apvažiavimui, mokyklos ir kt. žemę tenka išpirkti iš žemės savininkų, nes žemės reformuotojai neatsižvel-gia į miesto teritorijų plėtros planus. Kita vertus, ir atsi-žvelgti sunku, kai savivaldybių planai yra nepamatuotai dideli (numato hiperplėtrą), neatitinka demografinės ti-krovės, besitraukiančiuose miestuose planuojami didžiu-liai naujos statybos plotai.

dArNios Plėtros beNdruomeNėsGalvodami apie darnią plėtrą, turime atsakyti į klausimą, kokia turėtų būti šiuolaikinė bendruomenė ir kaip ji turė-tų elgtis plėtros proceso metu? Tiktų taikyti Eagano komi-sijos (Jungtinė Karalystė) sukurtą darnios bendruomenės apibrėžimą: „Darnios bendruomenės atsižvelgia į skirtin-gus esamų ir būsimų gyventojų, jų vaikų ir kitų vartotojų poreikius, prisideda prie aukštos gyvenimo kokybės ga-limybių bei pasirinkimo kūrimo. Visa tai pasiekiama per efektyvų išteklių naudojimą, aplinkos puoselėjimą, soci-alinės sanglaudos ir įtraukties skatinimą bei ekonominės gerovės stiprinimą“. Atsižvelgdama į tai, Darnios plėtros akademija 2013 m. atliko tyrimą, kuriuo siekta atskleisti, kokia yra situacija ir perspektyvos Lietuvoje.

Apibendrinus tyrime dalyvavusių visuomenės grupių apklausos rezultatus, paaiškėjo, kad pagrindiniai krite-rijai, apibūdinantys darnias bendruomenes, daugiausia susiję su socialinės aplinkos aspektais (kūrybingumas, pasitikėjimas, socialinė įtrauktis), o ekonominiai fakto-riai, kurie dominuoja nekilnojamojo turto plėtroje, nėra patys svarbiausi.

22

Chaotiški miesto pakraščių rajonai.

23

ARCH I TEKTŪRA

Dėl šiuolaikinių demografi nių ir urbanistinės plėtros tendencijų ateityje turėtų iš esmės keistis Lietuvos miestų plėtros principai: nuo išorinės kiekybinės plė-tros pereiti prie vidinės kokybiškos plėtros. Rezultatai plėtros srityje nėra greitai pasiekiami, jie priklauso ir nuo visuomenės vertybių bei dalyvavimo, nepaisant socialinio ir ekonominio susiskirstymo.

Siekiant pažangos miesto plėtros srityje, būtina nuose-kli valstybės regioninė urbanistinė politika, kurios centre būtų miestai, bendradarbiaujantys su kaimiškomis sa-vivaldybėms, vietos bendruomenėmis. Reikėtų stiprinti savivaldybių ir valstybės institucijų bei visuomenės ben-dradarbiavimą ir įgūdžius šiai funkcijai vykdyti. Itin svar-bus yra savivaldybių politikų ir visuomenės įtraukimas į viešas diskusijas prieš plėtros planavimo ir įgyvendinimo projektų rengimą, nes sukuria prielaidas suvokti, kaip for-muojamos projektavimo užduotys ir kaip jose tenkinami bendruomenės interesai.

Vietos bendruomenėms ugdyti svarbiausios žinios apie darnią plėtrą ir kūrybingumas, gebėjimas komunikuoti, strateginis požiūris (bendra vizija, tikslai, uždaviniai, ište-klių kooperavimas, daugiafunkcis projektavimas). Jei bus pasitelktos žinios ir į kiekvieną plėtros projektą valdžia bei profesionalai žvelgs kūrybingai ir sistemingai komu-nikuos su vietos bendruomenėmis, pažanga gali būti pa-siekta. Tačiau darnios bendruomenės gali būti sukurtos ir darnios plėtros rezultatai pasiekiami ne kampanijų metu, o tik ilgalaikiu, kryptingu visų darbu.

Anot apklausos dalyvių, darnios plėtros bendruomenės idėją geriausiai apibūdina teiginys: „Tvirta bendruomenė ir pozityvios socialinės reformos priklauso nuo tiesioginio tarpusavio bendravimo, nepaisant socialinio ir ekonomi-nio susiskirstymo.“ Apklausa patvirtino, kad miestai vis dar pralaimi konkurencinę kovą dėl gyventojų kaimui, kad ir kokios būtų valstybės ir savivaldybių pastangos. Apie 69 % apklaustųjų norėtų gyventi už miesto, gamtos apsuptyje. Tai rodo, kad šiuolaikiniai miestai dar neužtikrina tos gy-venimo kokybės, kokios tikisi jauni, dirbantys, perkantys būstus ir auginantys vaikus žmonės.

Vilčių teikia tai, kad respondentai, rinkdamiesi gyvena-mąją vietą, norėtų turėti saugią kaimynystę, sveiką ir švarią aplinką, oro kokybę, patogų susisiekimą, ugdymo įstaigų prieinamumą, galimybę dirbti ir išlaikyti šeimą. Tačiau daugumos išvardytų fi zinių ir socialinių ekono-minių kriterijų priemiestinės gyvenvietės negali suteikti ir sunku prognozuoti, ar tai bus ateityje. Todėl tikėtina, kad žmonės vis daugiau ims vertinti gyvenimo kokybę mieste.

ką dAryti?Vertinant šiuolaikines urbanistines tendencijas, galima teigti, kad miestuose galima sukurti visavertę gyvenimo kokybę. Tačiau sėkmė priklausys nuo įvairių veiksnių: valstybės politikos ir fi nansinių instrumentų, miesto plė-tros strategijų, investicijų ir viešojo turto efektyvaus val-dymo, miestų centrų gyvenamųjų rajonų atnaujinimo, darnios plėtros bendruomenių dalyvavimo.

23

24

Arch i tektūrA

DAIVA AUsĖnAITĖ

Birštono miesto savivaldybė turi aiškią viziją – pasiekti, kad 2030 m. Birštonas būtų tarptautinis turizmo ir unikalių svei-katos paslaugų karališkasis kurortas. Kažkada šiame mieste mėgo ilsėtis Lietuvos ir Lenkijos karaliai, o dabar miestas sulaukia karališkų investicijų, kurios leis miesto vadovams greitai realizuoti savo viziją.

Plėtros PlANAiBirštone šiuo metu įgyvendinami net 22 viešieji projektai, finansuojami ES struktūrinių fondų, Valstybės investicijų programos bei tarptautinių programų lėšomis. Bendra šių projektų vertė siekia 24,5 mln. litų.

Birštono savivaldybė modernizuoja švietimo įstaigų, atnau-jina socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktū-ras, kuria saugią aplinką gyventojams ir svečiams. Plėtojama sporto ir sveikatingumo infrastruktūra, atnaujinama viešųjų erdvių infrastruktūra, diegiamos energijos naudojimo efek-tyvumo priemonės.

Plėtodama turizmą Birštono valdžia ne tik didina kurorto ži-nomumą šalies ir tarptautinėse rinkose, bet ir aktyviai skatina sveikatos turizmą, kurortinių paslaugų įvairovę. Savivaldybė siekia pritraukti privačių investicijų į kurorto infrastruktūros ir paslaugų plėtrą. Taip pat norima, kad būtų modernizuojamos gydymo, sveikatinimo paslaugos, kurorte padidėtų apgyven-dinimo vietų skaičius, būtų labiau išplėtota aktyvaus poilsio ir turizmo infrastruktūra, su tuo susijusios paslaugos.

iNvesticijosBirštonas pastaraisiais metais buvo miestas, sulaukęs dau-giausia investicijų. Nors tiesioginės užsienio investicijos gau-sa neišsiskyrė, į miestą daugiausia investavo savivaldybė ir vietos verslas. Dar visai neseniai kurortas buvo kiek primirš-tas. Tačiau pastaruoju metu įgyvendinta daug projektų, ku-rie leido atnaujinti viešosios paskirties pastatus, sutvarkyti gatves ir viešąsias erdves, atgaivinti inžinerinę infrastruktūrą. Unikali gamta, sukurta reabilitacinių paslaugų infrastruktūra, senos gydymo ir sveikatinimo paslaugų tradicijos. Būtent šie išskirtiniai dalykai leidžia tikėtis investuotojų dėmesio.

Atvykite kArAliškAiPAilsėti įkArAlišką kurortąbirštoNą!Birštono savivaldybė Lietuvos savivaldybių indekse užė-mė 37 vietą iš 53 rajono savivaldybių. Investicijų srities įvertinimas viršijo šalies vidurkį (48,6 balo) ir siekė 56,6 balo. Geresnį įvertinimą nei šalies vidurkis padėjo pa-siekti gausios materialinės investicijos ir ypač spartus jų augimas – 404 % 2004–2012 m. laikotarpiu. 2012-aisiais vienam gyventojui teko 7 855 litai materialinių investici-jų. Tai geriausias rezultatas visoje Kauno apskrityje. Tei-giamai vertinimą paveikė ir tai, kad savivaldybė turi pa-ruošusi investuotojams investicinių sklypų.

PAslAugų sektorius Šiais metais pradėti Birštono pirminės sveikatos priežiūros centro pastato, Birutės gatvės rekonstrukcijos darbai, geri-nama infrastruktūra, susijusi su gydymo bei sveikatinimo paslaugų teikimu, – įgyvendinamas „Baltosios vilos“ rekons-trukcijos projektas. Jau įrengti 22 km dviračių takų. Iš viso numatyta nutiesti apie 100 km dviračių takų.

Birštono savivaldybė ypatingą dėmesį skiria sveikatai – tą pa-brėžia Sveikatos apsaugos ministerija savo pranešime spau-dai. Sveikatos apsaugos ministerijos Netradicinės medicinos iniciatyvų koordinavimo grupė, vadovaujama sveikatos ap-saugos viceministrės Jadvygos Zinkevičiūtės, su darbo vizitu lankėsi Birštono savivaldybėje. Vizito tikslas – susipažinti su Lietuvos gyventojams ir kurorto svečiams teikiamų sveikati-nimo paslaugų ypatybėmis, aptarti šių paslaugų plėtrą ir op-timizavimo perspektyvas. Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė organizavo susitikimą su kurorte veikiančių sana-torijų vadovybių atstovais, gydytojais, sveikatingumo entuzi-astais. Bendradarbiauti su ministerija sutiko Birštono garbės pilietis akademikas dr. Vytautas Meška, gydytojas kurorto-logas, 22 metus vadovavęs Kurortologijos mokslinio tyrimo laboratorijai, visą savo talentą ir gyvenimą skyręs įvairioms ligoms gydyti, sveikatos atkūrimo mechanizmams tobulinti, kurortinei diagnostikai ir psichologijai.

Aiškiai sukurti plėtros planai, gausios užsienio ir vietos in-vesticijos bei paslaugų sektoriaus plėtra leidžia Birštonui išdidžiai iškelti galvą, kad ant jos galėtų puikuotis karališko kurorto karūna.

25

Arch i tektūrA

lietuvos sveikatos strategijoje 2014–2025 m. daug dėmesio skiriama demografiniams klausimams. Be gyventojų neįsivaizduojama darni miesto plėtra. ką esate tuo klausimu numatę?

Nuolat galvojama apie tai, kad visi projektai ir planuojamos veiklos būtų palankios kiekvienai Birštono kurorte gyvenančiai ir atvykstančiai šeimai. Planuojant naujus projektus, visą laiką atsižvelgiama į aplinkos pritaikymą vaikams ir šeimoms (žai-dimų aikštelės, saugumo priemonės, infrastruktūros sutvar-kymas, laisvalaikio ir rekreacijos zonos ir pan.). Daug dėmesio skiriama ikimokyklinio ir bendrojo lavinimo įstaigų renovacijai ir sutvarkymui. Be 2011–2013 m. renovuotų lopšelio-darželio „Vyturėlis“ ir Birštono gimnazijos, ketiname sutvarkyti dar vie-ną darželį-mokyklą Birštono Vienkiemio gyvenvietėje.

Didelis dėmesys skiriamas vaikų ir suaugusiųjų laisvalaikiui, aktyviam poilsiui. Be jau įrengto centrinio parko, dviračių takų trasų, turime nemažai idėjų ir planų, susijusių su vaikų sveika-tinimo programų įgyvendinimu, plėtra ir kūrimu. Jau dabar Birštono lopšelio-darželio mažieji lankytojai keliauja į sporto centrą, kur jiems vedamos mankštos.

3 klausimai Birštono savivaldybės mereinijolei Dirginčienei

Bus įrengti keli statiniai, skirti mineraliniam vandeniui garin-ti, – juose bus galima stiprinti sveikatą vaikams ir suaugusie-siems, sergantiems kvėpavimo takų ligomis. Įrengti Kneippo terapijos elementai, su jais numatomas naudoti mineralinis vanduo padės stiprinti sveikatą ir maloniai leisti laiką.

Miestų plėtra aktyviai vyksta priemiesčiuose. koks yra Birštono priemiestis?

Šalia miesto esančiame Birštono Vienkiemyje sutvarkyta vandens tiekimo ir nuotekų sistema, rekonstruotos gatvės. Norintiesiems sportuoti ir aktyviai leisti laisvalaikį įrengta krepšinio aikštelė.

Birštono seniūnijos pastate įrengta salė, kurioje vyksta ben-druomenės renginiai ir įvairios šventės. Ieškome lėšų Birštono Vienkiemio mokyklos-darželio pastato rekonstrukcijai, ten planuojame įdiegti energijos taupymo priemones.

Naujas sporto stadionas šiuo metu rengiamas Nemajūnuo-se. Čia, stadione, bus įrengtos futbolo, krepšinio, lauko teniso aikštės, jau yra įrengta lauko sporto treniruoklių zona. Atnau-jintame Nemajūnų dienos centre planuojame organizuoti vai-kų vasaros ir sporto stovyklas, įvairius plenerus.

kultūros renginiais į regionų miestus pritraukti didmies-čių gyventojų pavyksta visus metus. ar kultūrinis gyve-nimas gali prisidėti prie Birštono darnios plėtros?

Stengiamės, kad kultūros renginiai, koncertai, parodos, spek-takliai, plenerai birštoniečius, turistus ir miesto svečius kviestų ir džiugintų ištisus metus. Šiais metais pavasarį praūžė tradi-cinis kas dvejus metus vykstantis Birštono džiazo festivalis. Renginių pagausėjo rekonstravus kurhauzą, kuriame įrengtos atskiros erdvės parodoms, koncertams, kitiems renginiams. Kurhauze, panaudojus tarptautinių programų lėšas, sumon-tuota aukštos kokybės garso ir vaizdo technika, todėl klausytis koncertų čia ypač malonu.

Manau, kad kultūra yra vienas iš mūsų kurorto darnios plėtros komponentų, nes, būdami unikalios gamtos apsuptyje, gali-me miesto gyventojus ir atvykstančius svečius pakviesti į gerus kultūrinius renginius.

2

3

stAdioNo reNovAcijAStadiono rekonstrukcijos vertė – beveik 6 mln. litų. Atnau-jintas stadionas pritaikytas futbolo ir lengvosios atletikos varžyboms. Stadione įrengti bėgimo, bėgimo su kliūtimis, šuolio į tolį, šuolio į aukštį, trišuolio, šuolio su kartimi, disko, kūjo, ieties metimo, rutulio stūmimo sektoriai.

naujausi Birštono projektai „eglės“ ii korPuso stAtybA ir reNovAcijAPrivatūs investuotojai įgyvendina didelės apimties projek-tą (buvusi „Spalio“ sanatorija), jo metu bus sukurta „Eglės“ sanatorijos infrastruktūra. Vienas iš naujo komplekso kor-pusų buvo atidarytas 2013 metais. Vėliau čia galės apsisto-ti daugiau kaip 400 svečių. Artimiausiu metu ši sanatorija taps didžiausiu darbdaviu mieste: per praėjusius metus buvo įdarbinta apie 70 specialistų, o per artėjančius trejus metus bus papildomai įdarbinta dar apie 150 įvairių sričių specialistų. Į I ir II „Eglės“ sanatorijos korpusų rekonstrukci-ją jau investuota 44 mln. litų.

seNųjų gydyklų rekoNstrukcijAInvesticijų sulaukė kelis dešimtmečius miesto prieigose stūksojęs pastatas vaiduoklis – į jį planuojama investuoti apie 33 mln. litų. Projektą vykdanti bendrovė „Green Vilnius Hotel“ jau pradėjo gydymo ir reabilitacijos centro statybas. Naujosiose gydyklose bus teikiamos medicininės, sveikatin-gumo ir sveikatinimo paslaugos.

1

26

Stat yba

GIEDrĖ BALČIūTĖ

garažo vartų, durų, automatikos bei logistikos įrangos tiekėjo „hörmann“ produkcijos pristatymas į lietuvą ir kitas baltijos šalis bei karaliaučiaus sritį nuo šiol yra operatyvesnis. birželį nedideliame vilniaus r. miestelyje maišia-galoje, netoli magistralinio kelio vilnius–Panevėžys, buvo pastatytas naujas „hörmann“ logistikos centras.Nors „hörmann“ produkcija jau 20 m. sėkmingai parduodama ir montuojama lietuvoje, iki šiol savo logistikos centro įmonė čia neturėjo. Naujasis logisti-kos centras tapo pirmuoju ne tik lietuvoje, bet ir visame baltijos šalių regione.

koNcerNAs „hörmANN“ logistikos ceNtrui PAsiriNko lietuvą

26

27

Stat yba

PAtogi vietALogistikos centro „Hörmann“ vieta buvo pasirinkta ne atsitiktinai. Mašiagalos transporto mazgas yra itin pato-gi vieta iš daugiau nei 20 koncerno gamyklų paskirstyti produkcijai į visas tris Baltijos šalis, taip pat ir Karaliau-čiaus sritį. Kad tai – patogi logistikai vieta, liudija faktas, jog greta stovi ir kitų įmonių, tokių kaip UAB „Transekspe-dicija“ ir UAB „Entafarma“, logistikos centrai.

Statinys rado vietą prie pat greitkelio, todėl yra ne tik pui-kiai matomas, bet ir lengvai pasiekiamas.

Į naująjį logistikos centrą vienos šeimos valdomas kon-cernas „Hörmann“ investavo daugiau kaip 13,5 mln. litų. UAB „Hörmann Baltic“ generalinio direktoriaus Tomo Radzevičiaus teigimu, tokios investicijos rodo ilgalaikius koncerno interesus šiame regione.

Tikimasi, kad naujasis logistikos centras leis sandėliuoti iki keturių kartų daugiau produkcijos negu iki šiol. Todėl turėtų gerokai sutrumpėti užsakymų įvykdymo laikas.

bus ir Produktų eksPozicijAMaždaug dviejų hektarų teritorijoje pastatytą logistikos centrą sudaro vieno aukšto sandėlis ir administracinės patalpos. Jose bus didžiulė „Hörmann“ produktų ekspo-zicija bei moderni darbuotojų mokymų salė.

Šalia logistikos centro įrengtos lengvųjų ir sunkiasvo-rių automobilių stovėjimo aikštelės. Kita teritorijos dalis apželdinta žole, medžiais, krūmais, gėlynais. Prie centro buvo suplanuota ir darbuotojų poilsio aikštelė su suoliu-kais bei gėlynais.

užsAkovAsUAB „Hörmann Baltic“

geNerAliNis rANgovAsUAB „Lakaja“

ArchitektAi ir iNterjero AutoriAi lietuvoje

UAB „Inekstra“; projekto vadovė Lina Deikuvienė, architektas Arūnas Andrašiūnas

vokiečių ProjektuotojAi„Wagner Planungsbüro“; projekto vadovai Sonja Wasemann ir Mike Wegmann Projektas rengtas pagal vokiečių bendrovės „Wagner Planungsbüro“ projektą

vietAVilniaus r., Maišiagalos seniūnija, Budnikų kaimas

stAtybos dArbų PrAdžiA2013 m. balandis

stAtybos dArbų PAbAigA2014 m. birželis

stAtybos dArbų kAiNAdaugiau nei 13,5 mln. Lt

sklyPo PlotAs2 ha (20 000 m²)

sklyPo užstAtymAs 4 227 m²

beNdrAs PAstAto PlotAs4 613,16 m²: administracinė pastato dalis – 646,88 m², sandėliavimo dalis – 3 966,28 m²

dArbo vietų skAičiusplanuojama apie 20 darbo vietų administracijoje ir 5 sandėlio darbuotojai

trANsPorto PriemoNėms NumAtytA vietų

52

Sakyčiau, interjeras ypatingas paprastumu. Jis neperkrautas detalėmis, lakoniškas, sukurtas iš kokybiškų medžiagų. Žaismingumo interjerui suteikia spalvotos akcentinės detalės.

28

Stat yba

Kad naujajame logistikos centre būtų lengviau pakrau-ti ir iškrauti prekes, „Hörmann“ savo partneriu pasirinko įmonę „Konekesko Lietuva“.

Ši įmonė yra Vokietijos sandėlio technikos gamintojo „Still“ atstovė Lietuvoje. „Still“ laikoma sandėlio technikos ir jos sprendimų srities lydere. Ši technika visuomet išsi-skiria novatyvumu, nepriekaištinga kokybe, geriausiomis važiavimo charakteristikomis ir ekonomiškumu.

PANAšus, bet Ne ideNtiškAsUAB „Inekstra“ projektavimo biurui, kurio specialistai rengė Lietuvos logistikos centro projektą, buvo pateikti konkretūs projektavimo standartai. Juose yra daug tipi-nių sprendimų, pritaikomų visiems logistikos centrams „Hörmann“.

Lietuviškasis logistikos centras „Hörmann“ buvo projek-tuojamas pagal vokiečių bendrovės „Wagner Planungs-büro“ pateiktą labai panašaus Kijeve (Ukrainoje) pasta-tyto logistikos centro projektą. Vis dėlto tai nebus tiksli ukrainietiško logistikos centro kopija.

„Nors logistikos centrų „Hörmann“ yra nemažai viso-je Europoje, jų visų išdėstymai skiriasi. Projektai yra unikalūs dėl skirtingų kiekvienos šalies projektavi-mo reikalavimų ir statybos principų. Įvairiose šalyse statomi logistikos centrai gali būti panašūs tik savo fasadų struktūra, spalvomis ir proporcijomis“, – paaiš-kino UAB „Inekstra“ projektavimo biuro direktorė Lina Deikuvienė.

Projektuojant logistikos centrą, daug dėmesio buvo ski-riama ir būsimai pastato eksploatacijai. Galvojant apie galimą logistikos centro plėtrą, buvo parinkti kai kurie universalūs sprendimai.

vidus – šviesus ir lAkoNiškAsLogistikos centro fasadui buvo parinktos gana aktyvios pagrindinės „Hörmann“ spalvos, o interjeras padarytas šviesus ir skaidrus. Sandėlio ir administracinių patalpų spalvos bei medžiagos suderintos tarpusavyje.

„Sakyčiau, interjeras ypatingas paprastumu. Jis ne-perkrautas detalėmis, lakoniškas, sukurtas iš koky-biškų medžiagų. Žaismingumo interjerui suteikia

28

Interjeras ypatingas paprastumu. Jis neperkrautas detalėmis, lakoniškas, sukurtas iš kokybiškų medžiagų. Žaismingumo interjerui suteikia spalvotos akcentinės detalės.

29

Stat yba

spalvotos akcentinės detalės – kėdės, nuotraukos su „Hörmann“ produkcijos gamyklomis. Taip pat noriu atkreipti dėmesį į pastato išbaigtumą iki mažiausių smulkmenų, nes į smulkias detales Lietuvos užsako-vai dažniausiai nekreipia dėmesio“, – pasakojo L. Dei-kuvienė.

Administracinė logistikos centro dalis yra dviejų aukštų. Pirmajame numatyta katilinė, pagalbinės personalo pa-talpos, dalis kabinetų. Antrajame – įrengtos posėdžių pa-talpos, mokymo ir ekspozicijų salės, kiti administracijos kabinetai.

ilgAlAikiAi sPreNdimAiNors logistikos centre alternatyvių energijos šaltinių ne-buvo įrengta, pastatas yra energiją taupantis. Jam pa-rinkti ilgalaikiai, gerų šiluminių savybių fasadų ir langų sprendimai.

Pastate daug langų, sandėliavimo zonoje numatyti stog-langiai leidžia visą darbo dieną beveik nenaudoti elek-tros apšvietimo.

Ant langų sumontuotos elektra valdomos lauko žaliuzės. Anot L.  Deikuvienės, tokios žaliuzės Lietuvoje naudoja-mos nedažnai, nes yra gana brangios. Kadangi adminis-tracinės dalies langai orientuoti į pietvakarius, jos yra la-bai reikalingos ir patogios.

Naujojo logistikos centro „Hörmann“ administracinėse patalpose įrengta bendra palangės ir elektros lizdų kana-lų sistema. Tokia sistema, pasak architektės, atrodo labai estetiškai, be to, ja patogu naudotis, jeigu prireikia papil-domai įrengti kompiuterizuotų darbo vietų.

Projektui įgyvendinti buvo panaudota nemažai suo-mių įmonės „Ruukki“ medžiagų, išsiskiriančių aukšta kokybe ir ilgalaikiškumu: apkrovas laikantys paklotai T130M, laikančiosios kasetės LT150-600S bei išorinės fasado apdailos lakštai T20. Visas medžiagas „Ruukki“ pagamino ir pateikė laiku, griežtai laikydamasi sutarto tiekimo grafiko, tad statybos darbai vyko sklandžiai, nevėluojant.

29

Projektuojant logistikos centrą, daug dėmesio buvo skiriama ir būsimai pastato eksploatacijai. Galvojant apie galimą logistikos centro plėtrą, buvo parinkti kai kurie universalūs sprendimai.

30

Stat yba

30

Prie centro darbų džiaugiasi galėjusi prisidėti ir jau 23 metus rinkoje esanti UAB „Orfis“. Šiam objektui įmo-nė tiekė putų polistireną, prilydomąją stogo dangą, minkštas priešvėjines vatas, akmens vatas, mineralinius tinkus, klijus, gipso kartono plokštes, cinkuotus profilius, švieslangius ir trinkeles.

teko įsigiliNti į brėžiNiusL. Deikuvienė prisiminė, kad kai kuriuos sprendinius lie-tuvių statybos įmonės vis bandė supaprastinti, pastatyti paprasčiau, pigesnėmis priemonėmis, tačiau vokiečių projektuotojų paskirtas atstovas reikalaudavo nekeisti sprendinių. Todėl kai kurių medžiagų reikėjo atsivežti iš kitų šalių, nes jų gauti arba gaminti pagal specialius už-sakymus Lietuvoje nebuvo galimybių.

Visą logistikos centro „Hörmann“ techninę priežiūrą atli-ko UAB „Pro-Hausas“.

Egidijus Urbonas, laikinai einantis UAB „Pro-Hausas“ di-rektoriaus pareigas, pasakojo, kad šio logistikos centro techninė priežiūra buvo ypatingesnė nei kitų pastatų.

Anksčiau bendrovei neteko dirbti su pastatu, kurio užsa-kovas – ne Lietuvos įmonė.

E. Urbonas pastebėjo, kad analogiški lietuviški sandėliavi-mo paskirties pastatai statomi paprasčiau, sprendimai – ne tokie sudėtingi, tad ir jų techninė priežiūra yra papras-tesnė. Statant logistikos centrą „Hörmann“, buvo naudo-jamos kai kurios mūsų šalyje nelabai būdingos vokiškos technologijos. Todėl techninę priežiūrą vykdžiusios UAB „Pro-Hausas“ specialistams teko labiau įsigilinti į brėži-nius, pasidomėti technologijomis.

Statybos eigą prižiūrėjo ne tik Lietuvos, bet ir „Hör-mann“ pasamdytos Vokietijos bendrovės atstovai. Tie-sa, jų tikslas buvo ne vykdyti techninę priežiūrą, bet stebėti statybų eigą. Reikalui esant, jie konsultuodavo ir techninę priežiūrą vykdžiusios bendrovės „Pro-Hausas“ specialistus.

Vertindamas logistikos centro statybas UAB „Pro-Hausas“ laikinasis vadovas džiaugėsi, kad jos vyko sklandžiai ir pas-tatas buvo pastatyta laikantis visų būtinų reikalavimų.

31

Stat yba

32

Stat yba

šlAitiNiAi stogAi: ką būtina žinoti ruošiantis juos įrengti

32 Nuotraukos iš „Ruukki“ archyvo

33

Stat yba

sTAsYs LIAUkEVIČIUs

Nuo senų senovės lietuvoje statant namus buvo įrengiami šlaitiniai stogai. kol nebuvo išrastos šiuolaikinės stogo dangos ir izoliacinės medžiagos, leidžian-čios įrengti plokščiuosius sutapdintus stogus, šlaitinės stogo konstrukcijos buvo vienintelės, kurios leido patikimai apsaugoti pastatus nuo lietaus, sniego, krušos ir kitų atmosferos poveikių. visų stogų konstrukcijos buvo medinės, jie būdavo dažniausiai keturšlaičiai arba dvišlaičiai su įvairiomis variacijomis.

Stogai privalo turėti tinkamus nuolydžius lietaus vandeniui nu-tekėti. Stogų hidroizoliaciniams sluoksniams turi būti naudoja-mi stogo nuolydžiui pritaikyti statybos produktai. Vanduo nuo pastato stogo turi būti nuvestas taip, kad nepakenktų pastato konstrukcijoms, keliams, šaliga-tviams, greta esantiems stati-niams, nedarytų žalos aplinkai. Ant stogų, kurių karnizai yra aukščiau kaip 6 m nuo žemės paviršiaus, turi būti įrengta van-dens nuvedimo nuo stogo siste-ma. Stogų šilumos izoliacijos savybės turi atitikti kitų ati-tinkamų reglamentų reikalavimus.

Stogų konstrukcijoms leidžiama naudoti tik nustatyta tvarka sertifikuotus statybos produktus. Neleidžiama naudoti tokių statybos produktų, kurie stogų įrengimo ir eksploatavimo metu tarpusavyje sąveikaudami (dėl cheminės reakcijos, elektros korozijos, terminio poveikio, skirtingos deformacijos senėjant ir pan.) mažina vienas kito ilgalaikiškumą. Stogai turi būti chemiškai atsparūs juos supančios aplinkos poveikiui.

Ant stogų turi būti įrengti žaibolaidžiai. Šių išdėstymas ir įrengimo konstrukciniai sprendiniai turi būti pagrįsti skaičiavimais.

NuolydžiAi ir tvirtiNimAs Prie PAkloto, AtsižvelgiANt į dANgąSpecifiniai, vien tik šlaitiniams stogams taikomi reikalavi-mai skirstomi pagal dangą, kuria ketinama dengti stogą. Daugiausia jie skiriasi būtinų nuolydžių dydžiais ir tvir-tinimo prie pakloto nurodymais. Stogo šlaito nuolydis numatomas pagal hidroizoliacinio sluoksnio medžiagą ir stogo konstrukciją. Šlaitinį stogą geriausia daryti papras-tos formos, nes sudėtingos formos stogas brangesnis.

Bituminėmis čerpėmis dengtų šlaitinių stogų nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 10 laipsnių. Bituminės čerpės turi būti pritvirtintos prie pakloto.

Senaisiais laikais klimato sąlygos ir vienodos stogų dan-gos medžiagos lėmė, kad visos vietovės stogų vaizdas buvo vienodas. Maždaug toks, kaip parodyta 1 paveikslėlyje.

Baigiantis senajai rankų darbo statybos kultūrai, XIX šim-tmetyje išnyko ir vienodas stogų vaizdas. Atsiradusios naujos technologijos ir medžiagos (ypač XX a.) suteikė ga-limybių statyti įvairesnių formų pastatus ir įrengti įvairesnių formų stogų konstrukcijas. Tad vietovės stogų vaizdas pasi-keitė maždaug taip, kaip parodyta 2 paveikslėlyje.

Tačiau, nepaisant to, šlaitiniai stogai išliko bene populia-riausiu stogų konstrukcijų tipu. Ypač individualios gyve-namosios statybos segmente, kur jie atlieka ne tik apsau-gos nuo atmosferos poveikių bei šilumos taupymo funk-cijas, bet ir sukuria gerą pastato estetinį vaizdą. O, esant šiuolaikinei stogo dangų gausai, ypač lengva jį sukurti. Stogų formų tipai parodyti 3 paveikslėlyje.

reikAlAvimAi šlAitiNiAms stogAmsReikalavimai visų tipų (taip pat ir šlaitiniams) stogams įrengti apibrėžiami statybos techniniame reglamente STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“. Svarbu pa-brėžti, kad jie taikomi tik naujai įrengiamiems arba rekons-truojamų ir kapitališkai remontuojamų pastatų stogams.

Bendrieji reikalavimai, taikomi visų tipų stogams, yra būti atspariems atmosferos poveikiui ir projektiniams eks-ploatacijos poveikiams. Stogai turi būti suprojektuoti, pastatyti ir naudojami taip, kad atitiktų esminius statinio reikalavimus. Stogų konstrukcijos turi atitikti priešgais-rinių norminių dokumentų reikalavimus, ties karnizais neturi susidaryti ledo varveklių, nuo stogo neturi kristi sniego nuošliaužos, juos turi būti saugu valyti, prižiūrėti ir remontuoti. Užlipti ant stogo turi būti įrengti patogūs ir saugūs laipteliai.

Stogams įrengti naudojami statybos produktai neturi teršti aplinkos. Stogų konstrukcijų garsą izoliuojančios savybės turi atitikti Lietuvos Respublikos normatyvinių dokumentų reikalavimus.

Stogai turi būti įrengti taip, kad pastato vidus ir po hi-droizoliaciniais sluoksniais esančios stogo konstrukcijos būtų apsaugotos nuo išorinio lietaus ir sniego poveikio.

rėDa Bistrickaitė,Kauno technologijos universiteto Statybinių konstrukcijų katedros lektorė

34

Stat yba

Banguoto plaušacemenčio lakštais dengtų šlaitinių sto-gų nuolydis turi būti didesnis kaip 7 laipsniai. Banguoto plaušacemenčio lakštų pritvirtinimo vietos turi būti ant bangos viršaus. Plaušacemenčio dangoje stogo nuoly-džio kryptimi kas 18 m turi būti įrengtos deformacinės siūlės. Kai pastato ilgis siekia iki 25 m, deformacinės siū-lės nebūtinos.

Antenos ir įvairios atotampos turi būti pritvirtintos prie stogo pagrindo konstrukcijų ir pereiti pro stogo dangą per skyles plaušacemenčio lakštų bangų paviršiumi. Šios skylės turi būti sandarinamos. Stogo sandūros prie sie-nų turi būti padengtos skarda. Skarda turi būti užleista ant vertikalaus paviršiaus ne mažiau kaip 150 mm. Prie vertikalaus paviršiaus tvirtinamos skardos kraštas turi

1 pav. seNAsis šlAitiNių stogų krAštovAizdis

2 pav. šiuolAikiNis stogų vAizdAs

34

35

Stat yba

Profiliuotos skardos lakštais ir skardinėmis čerpėmis dengtų šlaitinių stogų nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 14 laipsnių. Profiliuotos skardos lakštai ir skardinės čerpės turi būti pritvir-tintos. Stogo plokštumų susikirtimo vietos turi būti sutvirtin-tos papildomais hidroizoliacinės dangos sluoksniais. Stogo sandūrų prie sienų ir kitų vertikalių paviršių vietos turi būti padengtos skarda. Ji turi būti užleista ant vertikalaus pavir-šiaus ne mažiau kaip 150 mm. Prie vertikalaus paviršiaus tvir-tinamos skardos kraštas turi būti sandarus. Ant stogo dangos skarda turi būti užleista ne mažiau kaip 150 mm.

Šlaitiniuose stoguose, kurių nuolydis didesnis nei 25 laipsniai, bet mažesnis nei 55 laipsniai, apsaugai nuo sniego nuošliaužų reikia prieš karnizą įrengti 20–30 cm aukščio metalinę tvorelę. Ji įrengiama virš įėjimų, įvažia-vimų ir žmonių vaikščiojimo zonų.

dANgosČerpės – geros kokybės ilgalaikė danga. Jos būna įvairių formų, keraminės arba betoninės. Dažniausiai naudo-jamos presuotos, juostinės su užlankais ir plokščiosios juostinės. Kad čerpės geriau priglustų viena prie kitos, jų kraštuose yra grioveliai ir keteros. Kraigas ir briaunos uždengiamos fasoninėmis čerpėmis. Jų sąlyčio su šlaitu vietos tepamos kalkių arba cemento skiediniu. Latakai išklojami stogo skarda. Čerpėmis skarda užklojama ne mažiau kaip per 150 mm. Čerpių stogo danga – viena pa-tvariausių, jai nereikia ypatingos priežiūros. Jos trūkumas – svoris. 1 m2 sveria apie 40–50 kg, todėl reikia, kad stogą laikančios konstrukcijos būtų labai stiprios ir, žinoma, pri-

būti sandarus, kad į stogo konstrukcijas nepatektų van-dens. Skarda ant banguoto plaušacemenčio lakštų turi uždengti bent vieną visą lakšto bangą. Stogo vietose, kuriose numatomos praėjimų ir vaikščiojimo zonos, turi būti įrengti ne siauresni kaip 400 mm pločio paklotai.

Lygaus plaušacemenčio arba panašiomis plokštelėmis dengtų šlaitinių stogų nuolydis turi būti didesnis kaip 25 laipsniai. Stogo sandūros prie sienų ir kitų vertikalių pavir-šių turi būti padengtos skarda ir sandarios. Skarda turi būti užleista ant vertikalaus paviršiaus ne mažiau kaip 150 mm ir sandarinta. Ant stogo dangos skarda turi būti užleista ne mažiau kaip per pusę plokštelės pločio, bet ne mažiau kaip 150 mm. Plokštelės turi būti pritvirtintos prie pakloto.

Čerpių stogo nuolydžiai ir čerpių tvirtinimas turi atitikti čerpių gamintojo įrengimo instrukcijų reikalavimus. Kai stogo nuolydis didesnis kaip 50 laipsnių, turi būti tvirti-namos visos čerpės. Stogo sandūrų prie sienų ir kitų ver-tikalių paviršių vietos turi būti padengtos skarda. Skarda turi būti užleista ant vertikalaus paviršiaus ne mažiau kaip 150 mm. Prie vertikalaus paviršiaus tvirtinamos skardos kraštas turi būti sandarus. Ant stogo dangos skarda turi būti užleista ne mažiau kaip 150 mm.

Užlankais sujungtais skardos lakštais dengtų šlaitinių stogų mažiausias leidžiamas nuolydis – 7 laipsniai. Jei šlaitinio stogo nuolydis mažesnis kaip 25 laipsniai, visos skardos jungtys turi būti su dvigubais užlankais. Karnizų vietose turi būti ištisinis 700 mm pločio lentų paklotas. Stogo plokštumų susikirtimo vietos ir apšiltinto stogo sandūrų su neapšiltintu stogu vietos turi būti sutvirtin-tos papildomais hidroizoliacinės dangos sluoksniais. Ant stogo šlaito tvirtinamo nuosvyriojo stogo latako vietoje į abi puses po 500 mm nuo šio latako žemiausio taško turi būti įrengtas ištisinis lentų paklotas. Stogo šlaitų su-sikirtimo vietose, prie švieslangių ir kitose vandens su-sikaupimo požiūriu pavojingose stogo vietose turi būti dvigubi skardos lakštų sujungimo užlankai.

Užlankais sujungtos skardos stogo danga turi būti den-giama ant medinių grebėstų. Atstumas tarp jų turi būti ne didesnis kaip 200 mm. Stovimieji skardos užlankai turi būti įrengti stogo nuolydžio kryptimi, o gulstieji užlankai turi ne-trukdyti vandeniui nuo stogo nutekėti ir būti montuojami ties grebėstais. Stogo nuolydžio kryptimi ties stovimosiomis užlankų jungtimis skarda turi būti tvirtinama ne didesniais kaip 600 mm intervalais. Prie vertikalių paviršių skarda turi būti pakelta į viršų ne mažiau kaip 150 mm ir susandarinta.

vienšlaičiai; dvišlaičiai; keturšlaičiai (valminiai);

pusvalmiai; daugiašlaičiai; mansardiniai.

Dvišlaitis Vienšlaitis

Valminis Pusvalmis

Bokštinis Mansardinis (viena iš valminio stogo rūšių)

3 pav. šlAitiNių stogų tiPAišlAitiNių stogų formos

36

Stat yba

reikia daugiau medienos gegnėms. Dabar gaminamos ir metalinės bei betoninės ir cementinės čerpės.

Skardos danga daug kartų lengvesnė nei čerpių. Anksčiau ji buvo gaminama iš lakštinės cinkuotos ir necinkuotos skar-dos. Necinkuotos skardos stogus reikdavo kas 2–3 m. dažyti aliejiniais dažais. Cinkuotus stogus dažyti būtina po 7–10 metų. Dabartinės modernios skardos dangos yra ir cinkuo-tos, ir padengtos polimerine danga, tad atrodo puikiai ir po keliasdešimties metų. Jos gaminamos įvairių profilių.

Suomių bendrovės „Ruukki“, gaminančios plienines sto-go dangas, Lietuvos padalinio rinkodaros vadovas Mantas Grigaliūnas sako, kad šiuolaikiniai plieno lakštai yra tvirti, lengvi, lengvai apdorojami ir tvirtinami, tokiai dangai su-montuoti nereikia ypatingų stogdengių įgūdžių ar įrankių, tad stogo dengimo darbai vyksta itin sparčiai. Atsižvelgiant į konkretaus stogo konfigūraciją, lakštai gamykloje paga-minami ir į statybvietę pristatomi tiksliai reikiamo ilgio. Įprastai individualaus namo stogo vieno šlaito ilgis neviršija 6–10 m, tad plieno lakštai vienas su kitu jungiami tik kraš-tais. Minimalus dangos jungčių skaičius savaime užtikrina puikų stogo dangos sandarumą, bet geriausias stogo funk-cionalumas, ilgalaikiškumas ir estetinė išvaizda pasiekiama, kai stogui pasirenkamos visos vieno gamintojo dalys: dan-ga, kokybiški tvirtinimo sraigtai, lietaus nuvedimo sistema, stogo saugos elementai. Plieno lakštų spalvų, profilių raštų pasirinkimas yra labai didelis, tad sprendimą ras bet kurio architektūrinio stiliaus mėgėjas. Ilgametę patirtį turintys ga-mintojai taip ištobulino plieno lakštų polimerines dangas, kad gali garantuoti ilgiausiai išliekančią, nepakitusią spalvą, palyginti su kitomis stogų dangomis, joms nereikia specia-lios priežiūros metams bėgant, jos nekerpėja ir nesamanoja.

Pasak M. Grigaliūno, profilių rašto pasirinkimo galimybės priklauso nuo stogo nuolydžio. Jei stogas turi 14 laipsnių ar didesnį nuolydį, galima laisvai rinktis bet kokio, t. y. čer-pinio, trapecinio ar klasikinio užlankų profilio rašto plie-ninę dangą. Stogams, turintiems šiek tiek mažesnį nuoly-džio kampą, bet ne mažesnį nei 11 laipsnių, galima rinktis trapecinius profiliuotus lakštus, o jei stogo nuolydis mini-malus, bet ne mažesnis nei 7 laipsniai – galima rinktis tik itin sandarius, užlankų ar valcuojamus profilius. Beje, kla-sikiniai užlankų lakštai patrauklūs ir tuo, kad jų tvirtinimo sraigtai yra pagaminti iš nerūdijančiojo plieno, o dedant kitą lakštą visiškai paslepiami po danga, iš išorės nemato-mi. Tad yra mažiau galimybių, kad ant tokio stogo užsilai-kys lapai, spygliai ar kt. nešvarumai. Maksimalus nuolydžio kampas, taikomas plieninei stogo dangai, – neribojamas, neretai trapeciniai ar užlankų profiliai naudojami ir kaip sienų danga.

Dengiant stogą plienine danga, nereikia nei specialaus vientiso pakloto, nei tvirtesnių medinių gegnių gre-bėstų konstrukcijos. Jei pasirenkamas čerpinis profilis, tarpai tarp grebėstų centrų turi atitikti to profilio ban-

gos ilgį. Labiausiai rinkoje paplitę 35 cm bangos ilgio profiliai, tad ir tarpai tarp grebėstų centrų turėtų būti 35 cm. Tačiau būna ir kitokių bangos ilgių čerpinių profi-lių, pavyzdžiui, 33, 40 cm ar kt., tad didesnę profilių raštų pasirinkimo galimybę turės tie, kas dangą rinksis šiek tiek anksčiau, dar prieš dėdami grebėstus. Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į pirmųjų dviejų grebėstų įrengimo vietas, matuojant nuo karnizo, o tada kitus montuoti pagal atitin-kamą bangos ilgį. Jei pasirenkama klasikinė užlankų stogo danga, rekomenduojama rinktis platesnius grebėstus ir juos montuoti mažesniais atstumais, ypač vietose, kur žiemą gali susidaryti didesnės sniego sankaupos: prie karnizų, ties sniego užtvaromis. Kuo labiau įrengiant šią vietą taupoma, kuo didesni tarpai tarp grebėstų – tuo didesnė galimybė, kad užlankų danga susibanguos veikiama sniego svorio ar vaikščiojant stogdengiams. Jei pasirenkama trapecinių pro-filiuotų lakštų danga, reikalavimai, keliami grebėstams, – minimalūs, svarbiausia, tik kad gegnių grebėstų konstruk-cija būtų tvirta. Bet kuriuo atveju, prieš imantis grebėstų montavimo darbų, pravartu peržiūrėti gamintojo pateikia-mas montavimo instrukcijas. Jose pateikiami ir visi reikiami atstumai, montavimo eilės tvarka ir rekomenduojami gre-bėstų matmenys.

Dažnai baiminamasi, kad įsigijus plieninę stogo dangą lietui lyjant bus girdimas barbenimas. Specialistų nuo-mone, jei stogas ar palėpės perdengimas bus tinkamai apšiltintas, triukšmo namo viduje nesigirdės. Dažniausiai naudojamas bent 20–25 cm šiltinamasis mineralinės ar stiklo vatos sluoksnis puikiai izoliuoja ir garsą. Kad būtų lengviau suvokti, galima įsivaizduoti kambarį be durų, kurio visos sienos yra 25 cm storio ir pilnos mineralinės vatos – tokiame kambaryje neišgirsite ir gana garsiai lei-džiamos kaimynų muzikos.

Žmonės neretai mano, kad metalinis stogas vasarą grei-tai įkaista, tačiau tai taip pat tik mitas, jei stogas yra apšil-tintas ir tarp šilumos izoliacijos bei stogo dangos yra tvar-kingai įrengti ventiliacijai skirti oro tarpai. Ventiliuojamąjį oro tarpą būtina įrengti visada, nesvarbu, kokia danga dengiamas stogas. Kuo stogo danga labiau įkaista, tuo oras greičiau kyla į viršų ir pasišalina į lauką. Tad įkaitęs oras neužsilaiko, šilumai nėra jokios galimybės įveikti storą apšiltinimo sluoksnį ir patekti į pastato vidų.

Pastaruoju metu Lietuvos rinkai pateikiamas didelis asor-timentas iš Vakarų bei Rytų Europos šalių, taip pat ir iš Amerikos įvežtų bituminių, polimerinių, hidroizoliacinių medžiagų stogams dengti. Jomis dengiami dažniausiai sutapdintieji stogai. Tačiau tarp jų yra ir medžiagų, skirtų šlaitiniams stogams dengti. Tai – bituminės stogo čerpės, klojamos ant kietų ir lygių paviršių. Dengiant stogą jomis, pagrindas turi būti lygus, tvirtas ir nelankstus. Minimalus stogo nuolydžio kampas turi būti 11 laipsnių.

Straipsnio tęsinį skaitykite kitame numeryje.

37

STAT YBA

ProfesioNAlus stogų šiltiNimAsstogų šiltiNimAs

miNerAliNės vAtos su ecose® techNologijA išskirtiNumAs Maloni liesti. Mažiau dulkanti. Nereikia raišioti. Išsiskiria puikiomis šiluminėmis, garso izoliacinėmis ir

priešgaisrinės saugos savybėmis. Be formaldehido, fenolio, akrilo, dirbtinių dažiklių ir baliklių. Pagerina patalpų oro kokybę. Puikios techninės charakteristikos, šiluminė varža! Tinka ventiliuojamųjų fasadų, šlaitinių stogų, karkasinės

konstrukcijos izoliacijai.

Puikios mechANiNės sAvybės: elastinga, dėl ilgesnio pluošto puikiai įsispraudžia (nelieka šalčio tiltų); nelūžinėja, netrupa kraštai; nereikia tvirtinti karkase (vatos turi būti 3 % daugiau nei yra tarpas); nesukrenta.

„kNAuf iNsulAtioN“ rekomeNduojA APšiltiNimo sistemAs šlAitiNiAms stogAmsstandart b: mineralinė vata TP115/Classic 037 20 cm + TP115 10 cm r = 8,10 (u= 0,147)Premium b: mineralinė vata Unifi t 035/Naturboard 035 20 cm + Unifi t 035/Naturboard 035 10 cm r = 8,55 (u = 0,140)A class: mineralinė vata Naturoll 033 25 cm + Naturoll 033 10 cm r = 12,12 (u = 0,099)r – šiluminė varža [m2K/W].u – šilumos perdavimo koefi cientas [W/(m2K)]; apskaičiuotas viso atitvaro šilumos perdavimo koefi cientas, įvertinus medinę konstrukciją, mineralinę vatą, garo izoliaciją bei gipskartonio sluoksnį.

sertifikAtAi: CE, ECOSE, DER BLUE ENGEL, EUROFINS GOLD, KEY MARKT.

„Knauf Insulation“ LietuvaŠvitrigailos g. 11B, LT-03228 Vilnius Faks. +370 5 261 9864El. p. info@knaufi nsulation.ltwww.knaufi nsulation.lt

„Knauf insulate Ecose®” Akmens vata

37

38

Stat yba

GIEDrĖ BALČIūTĖ

jau šiemet kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (lez) bus pradėta plėtoti vi-siškai nauja lietuvoje verslo sritis. čia aukštųjų technologijų bendrovė „ro-kor“ pradės gaminti aliuminio oksido kristalus, arba kitaip – pramoninius sa-fyrus (korundą). gamyklos, kurioje bus auginami pramoniniai safyrai, staty-bos darbus atlieka vilniaus statybų bendrovė „irdaiva“. už projekto statybos darbų valdymą bei priežiūrą atsakinga uAb baltijos biuras.

kAuNo lez kylA sAfyrų gAmyklA

NAudos PrAmoNėjeUAB „Rokor“ generalinė direktorė Kristina Aliabjeva teigė, kad pramoninių safyrų gamyba bus visiškai nauja verslo sritis Lietuvoje. Įmonės technologijos remsis pasauline patirtimi ir pažangiausiomis mokslo naujovėmis.

Dirbtinio safyro monokristalai bus išauginami iš aliumi-nio oksido α-Al2O3. Žaliava kaitinama itin aukštoje 2 050 °C laipsnių temperatūroje. Atsižvelgiant į tai, koks dydis bus reikalingas, pramoninis safyras įrenginiuose bus au-ginamas 5–11 dienų.

Techninis safyras, arba kitaip korundas, dažnai siejamas su brangakmeniais. Taip yra dėl to, kad visiškai skirtingos

medžiagos turi vieną pavadinimą. Bespalviai plokšteliniai safyrai bus naudojami elektronikos ir mikroelektronikos pramonėje, šviesos diodų ir chemijos pramonėje ir kitose pramonės šakose, pavyzdžiui, optikos, lazerių, medicinos.

UAB „Rokor“ ketina pateikti rinkai komponentų iš pačių išaugintų safyrų, skirtų šviesos diodų, mikroelektronikos, puslaidininkių, optikos ir kitoms technologijoms.

K. Aliabjeva sakė, kad didžioji dalis Lietuvoje pagamintos produkcijos bus eksportuojama į Europos, JAV ir Azijos šalis. Lietuvoje tikimasi ją tiekti lazerių ir kitoms aukštųjų technologijų bendrovėms.

38

39

Stat yba

lAukiA įrANgosTechninių safyrų gamyklos statybos sparčiai artėja prie pabaigos. Jau įvykdyta apie 70 proc. suplanuotų darbų.

„Dabar laukiame, kada atveš įrangą, o jos bus labai daug. Tai užtruks apie porą mėnesių, nes tebevyksta įrangos komplektavimo darbai“, – teigė UAB „Irdaiva“ statybos darbų vadovas Mindaugas Valeika.

Produktai, kuriuos gamins UAB „Rokor“, bus ypatingi, o specialiai pagal naujausias technologijas komplektuoja-ma safyrų auginimo ir apdirbimo įranga neturės analogų Lietuvoje.

užsAkovAsUAB „Rokor“

geNerAliNis rANgovAsUAB „Irdaiva“

ArchitektAiUAB „Antra kryptis“

Projekto vAldymAs ir koordiNAvimAsUAB Baltijos biuras

vietAKauno LEZ

stAtybos dArbų PrAdžiA2013 m. gruodis

NumAtomA stAtybos dArbų PAbAigA2014 m. lapkritis

Projekto kAiNAapie 41 mln. litų

Projektą fiNANsuosUAB „Rokor“. Dalis įrangos bus finansuojama Europos Sąjungos fondų lėšomis

beNdrAs PAstAto PlotAsapie 3 000 m² – administracinė pastato dalis apie 700 m²

dArbo vietų skAičiusplanuojama apie 80 darbo vietų

trANsPorto PriemoNėms NumAtytA vietų

apie 50

vidus derės su išoreSurenkamųjų gelžbetonio konstrukcijų statinio fasadas yra tamsiai rudos spalvos. Jį pagyvina medinės žaliuzių tipo dailylentės.

Gamyklos interjeras bus nepretenzingas ir neperkrautas detalėmis. Jame vyraus šviesiai ir tamsiai pilka spalva, de-ranti prie pilkšvai rudo fasado.

Cecho sienos bus išklijuotos plytelėmis, nes kietiems techniniams safyrams apdirbti reikia tikslumo ir švaros.

Pramoninių safyrų gamykla bus padalyta tarsi į dvi da-lis – vienoje bus gamybinės patalpos. Taip pat čia bus įrengta nemažai buitinių patalpų: persirengimo kabi-nos, dušai, tualetai, darbuotojų virtuvė. Antrame aukšte įsikurs administracija.

Ateityje lietuviškoje pramoninių safyrų gamykloje keti-nama įrengti ir mokslinę laboratoriją, atlikti čia įvairius tyrimus.

Nemažai dėmesio skirta ir gamyklos aplinkai. Siekiant ją papuošti, atsisakyta asfalto. Vietoj jo pasirinktos specialios ažūrinės betono trinkelės, pro kurių ertmes stiebsis žolė.

gAlbūt šildys ir kAimyNusGaminant pramoninius safyrus, bus sunaudojama daug energijos ir išsiskirs nemažai perteklinės šilumos. Visą ši-lumą žadama surinkti ir naudoti šildymui.

M. Valeikos teigimu, perteklinės šilumos susidarys tiek daug, kad svarstoma dalį jos panaudoti ir kaimynams apšildyti. Galimas perteklinės šilumos pritaikymas daro šį objektą ypatingu inžinerinių sistemų projektuoto-jams ir montuotojams.

Kaip panaudoti perteklinę šilumą, šiuo metu sprendžia UAB „Enso Projects“ specialistai. Jiems patikėta suprojek-tuoti, o UAB „Vėsa ir partneriai“ sumontuoti pramoninių safyrų gamyklos vandentiekio, nuotekų, šildymo, katili-nės, vėdinimo, vėsinimo, inžinerines sistemas.

Inžinerines sistemas montuojančios bendrovės „Vėsa ir partneriai“ direktorius Tomas Marčiulaitis pasakojo,

39

40

Stat yba

kad užsakovas kėlė didelius reikalavimus darbų ir naudojamų medžiagų bei įrangos kokybei.

Lietaus nuotekoms pasirinktos gamintojo „Geberit“ sistemos, o vandentiekio, nuotekų ir šildymo siste-moms – „Wavin“ produkcija.

Safyrų gamykloje turėtų atsirasti ir ekonomiška karšto vandens recirkuliacijos sistema. Anot M. Va-leikos, čia stovės didelės vandens rezervuarų tal-pos. Tai padės sutaupyti.

PAtikimA stogo dANgAGamyklą dengia sutapdintas stogas, kurį visiškai įrengė UAB „Daistatus“. Stogo dangas tiekė UAB „Vario kalvis“.

Šios įmonės direktorius Saulius Sturonas pasako-jo, kad safyrų gamyklos stogui buvo pasirinkta Didžiosios Britanijos gamintojo „IKO Polymeric“ pagaminta „Armourplan®“ polistirenu armuota PVC stogo danga, tvirtinama kaiščiais. Tokia pati PVC danga buvo parinkta pernai Vilniuje pastaty-to prekybos centro „Ikea“ stogui.

S. Sturonas teigė, kad „IKO Polymeric“ yra itin pui-kią reputaciją turintis gamintojas, o jo gaminama stogo danga yra viena geriausių rinkoje esančių PVC dangų.

„Iš kitų PVC dangų ji išsiskiria tuo, kad yra pa-dengta storu UV spinduliams atspariu sluoks-niu. Tai lemia dangos ilgalaikiškumą. Dar vienas

Produktai, kuriuos gamins UAB „Rokor“, bus ypatingi, o specialiai pagal naujausias technologijas komplektuojama safyrų auginimo ir apdir- bimo įranga neturės analogų Lietuvoje.

40

41

Stat yba

pranašumas – lengvumas. Jai nereikia sunkios stogo konstrukcijos. Atsižvelgiant į visus šiuos pranašumus, tokios dangos kaina tikrai nėra didelė. Išlaikytas geras kainos ir kokybės santykis“, – teigė S. Sturonas.

„Armourplan®“ danga laikoma ne tik patikima, bet ir elegantiška. Ji gali būti įvairių novatoriškų bei patrau-klių spalvų. Tokia danga galima sukurti ir tradicinio me-talinio stogo įspūdį. Be to, ji gali būti įvairiai pritaikoma. Tinkama dėti tiek ant privačių, tiek ant daugiabučių gy-venamųjų namų ar ant gamybinės paskirties stogų.

„IKO Polymeric“ taip pat gamina analogų rinkoje netu-rinčią TPE stogo dangą.

sPeciAlistus ruoš vietojePramoninių safyrų gamyklą planuojama atidaryti iki šių metų lapkričio vidurio.

Iš pradžių čia dirbs apie 30 žmonių, vėliau darbuotojų skaičius turėtų padidėti iki 80.

„Dėl darbo specifikos ir ypač aukštų kokybės reikalavi-mų visi darbuotojai turės būti aukščiausios kvalifikaci-jos ir specialaus išsilavinimo – inžinieriai, fizikai.

Kadangi tokia gamyba Lietuvoje visiškai nauja verslo sritis ir reikalingų specialistų nėra, darbuotojai bus mo-komi vietoje“, – žadėjo K. Aliabjeva.

42

Stat yba

gaisras degiomis medžiagomis apšiltinto namo fasadu plinta greičiau ir kelia kur kas didesnį pavojų žmonių gyvybėms ir turtui nei plisdamas nedegiomis medžiagomis apšiltintu fasadu. tai akivaizdžiai parodė gegužės pabaigoje kroatijos sostinėje zagrebe atliktas realaus dydžio gaisrinis bandymas, kurį organizavo zagrebo universiteto civilinės inžinerijos fakultetas, kroatijos gaisrinės saugos asociacija huzoP ir europos gaisrinės saugos organizacija „fire safe europe“.

šiltiNimo medžiAgų PAsiriNkimAs lemiA PAstAto gAisriNį AtsPArumą

gAisro imitAcijA dviAukščiAme PAstAteZagrebe atlikto bandymo rezultatai svarbūs ir nau-dingi visai Europai – tą akcentavo ir vienas iš gaisrinio bandymo globėjų, Europos Sąjungos vartotojų apsau-gos komisaras Nevenas Mimica. Jis pabrėžė, kad ES įsiklausys į ekspertų nuomonę ir išvadas, padėsiančias gerinti europiečių saugumą, ypač viešosios paskirties pastatuose, kur susirenka daug žmonių, pavyzdžiui, mokyklose, prekybos centruose, viešbučiuose.

Šiuolaikiniuose pastatuose, butuose, biuruose ir vie-šojo naudojimo patalpose naudojama daugiau degių medžiagų nei bet kada anksčiau. Vertinant pastatų gaisrinę saugą, svarbu geriau suprasti, kaip įvairias fa-sadų sistemas veikia gaisras, ir tobulinti statybinių me-džiagų ir elementų bandymo metodus, nes dauguma šių bandymų yra pasenę.

Šio bandymo metu naudotos 8 m aukščio konstrukci-jos, sumontuotos pagal Didžiosios Britanijos BS  8414 standartą. Naudojant šias konstrukcijas buvo imituo-jamas gaisro plitimas dviaukščiame pastate, kai gais-ras įsiplieskia apatinio aukšto kambaryje ir ugnis per langą išplinta fasadu.

Pasak Švedijos SP techninių tyrimų instituto – vieno iš bandyme dalyvavusių mokslo partnerių – vadovo Larso Boströmo, be pagal šį standartą būtinų matavimų, jie taip pat atliko daug papildomų matavimų, nes „esami standartizuoti atsparumo ugniai bandymai neapima visų svarbių gaisro plitimo parametrų. Papildomi matavimai suteiks vertingos informacijos, kuri papildys ir atnaujins atsparumo ugniai bandymų standartus.“

Zagrebo universiteto Šiluminių tyrimų laboratorijo-je (angl. Laboratory for Thermal Measurements – LTM) 2014 m. gegužės 28 d. atlikti gaisriniai bandymai, ku-rių metu buvo tiriamas ugnies plitimas išorinės tin-kuojamos sudėtinės termoizoliacinės sistemos (angl. ETICS) iš skirtingų degumo klasių medžiagomis ap-šiltintais fasadais. Buvo sumontuoti trys identiškos konstrukcijos su sertifikuotomis ETICS sistemomis padengtų fasadų fragmentai. Pirmasis fasadas buvo apšiltintas E degumo klasės polistireninio putplasčio (EPS) izoliacija (ETICS sistemos degumo klasė B-s2,d0), antrasis – tokia pačia polistireninio putplasčio izoliaci-ja (ETICS sistemos degumo klasė B-s2,d0) su horizon-taliu ugnies barjeru iš mineralinės vatos, trečiasis – A1 klasės izoliacija iš mineralinės vatos (ETICS sistemos degumo klasė A2-s1,d0).

ePs izoliAcijA sudegė vos Per 15 miNučiųVisos trys realius namus imituojančios konstrukci-jos buvo padegtos vienu metu. Per gaisrinį bandymą pirmoji konstrukcija su EPS izoliacija visiškai sudegė, o ugnis išplito fasadu praėjus vos 15 min. nuo gaisro pradžios. Degi EPS izoliacija taip pat skleidė didžiu-lį kiekį tirštų juodų dūmų (statistika rodo, kad gais-ro metu dauguma žmonių žūsta būtent apsinuodiję nuodingais dūmais).

Trečiojoje konstrukcijoje nedegi šiltinimo izoliacija (mineralinė vata) neleido ugniai išplisti fasadu, tad sie-nos struktūra liko nepažeista. Antrojoje konstrukcijoje iš nedegios mineralinės vatos įrengtas ugnies barjeras taip pat sulėtino ugnies plitimą maždaug 10 min., pa-lyginti su vien EPS apšiltintu fasadu.

43

STAT YBA

Šios nuotraukos darytos preliminaraus testo metu 2014 m. kovo 28 d., naudojant tokius pat bandinius kaip ir viešo bandymo metu 2014 m. gegužės 28 d.

1 konstrukcija: sertifi kuota fasado sistema su E degumo klasės izoliacija (EPS), sis-temos degumo klasė B-s2, d0.

2 konstrukcija: sertifi kuota fasado sistema su E degumo klasės izoliacija (EPS), sistemos degumo klasė B-s2, d0, 20 cm pločio horizontalus ugnies barjeras iš mineralinės vatos.

3 konstrukcija: sertifi kuota fasado sistema su A1 klasės izoliacija (mineralinė vata), sistemos degumo klasė A2 -s1,d0. Visi kiti šių konstrukcijų elementai yra identiški.

Nuotrauka rodo pačią bANdymo PrAdžią (00:30), kai tuo pačiu metu uždegami visi bandiniai, imituojant gaisrą apatinėje patalpoje. Po kelių minučių ugnis išplinta.

15 miN. Nuo gAisro PrAdžiosLiepsna panaši visose konstrukcijose, tačiau 1 konstrukcija skleidžia didelį kiekį dūmų ir dujų. Nuo degančios izoliacijos krentantys lieps-nojantys lašeliai didina gaisro plotą.

Šiuo momentu tarp 2 ir 3 konstrukcijų reakcijos į gaisrą didelio skirtumo nėra.

19 miN. Nuo gAisro PrAdžios1 konstrukcija degdama vis dar skleidžia dūmus ir dujas.

2 konstrukcijoje ugnis peršoko virš lango rėmo įmontuotą ugnies barjerą ir pasiekė degią izolia-ciją (EPS). Tai rodo virš konstrukcijos sklindantys juodi dūmai.

3 konstrukcijoje ugniai atspari izoliacija neleidžia liepsnai plisti.

28 miN. Nuo gAisro PrAdžios1 konstrukcijoje fasado sistema ir šiltinimo me-džiagos visiškai sudegė, ugnis dega tik padega-mojoje įkrovoje. Plieninis konstrukcijos rėmas su jutikliais neleidžia nukristi daliai dekoratyviojo tinko.

2 konstrukcijoje ugnis visiškai išplito ant degios izoliacijos, kuri dabar skleidžia didelį kiekį juodų dūmų. Situacija 3 konstrukcijoje nepasikeitė – dega tik padegamoji įkrova.

40 miN. Nuo gAisro PrAdžios2 konstrukcija vis dar skleidžia dūmus, nors ugnis jau užgeso. Virš lango rėmo esantis horizontalus mineralinės vatos barjeras pristabdė ugnies pliti-mą maždaug 10 min., bet tiek pat prailgino gaisro trukmę ir nuodingų dujų išsiskyrimą.

3 konstrukcijos padegamoji įkrova sudegė ir ugnis užgeso pati. Kitaip nei 1 ir 2 konstrukci-jose, 3 konstrukcijos fasadas nėra struktūriškai pažeistas.

sertifi kuota fasado sistema su A1 klasės izoliacija (mineralinė vata), sistemos degumo klasė A2 -s1,d0. Visi kiti šių konstrukcijų elementai yra identiški.

bANdymo PrAdžią (00:30), kai tuo pačiu metu uždegami visi bandiniai, imituojant gaisrą apatinėje patalpoje. Po kelių minučių

Nuo gAisro PrAdžiosLiepsna panaši visose konstrukcijose, tačiau

skleidžia didelį kiekį dūmų ir dujų. Nuo degančios izoliacijos krentantys lieps-

reakcijos į

Nuo gAisro PrAdžios degdama vis dar skleidžia dūmus

ugnis peršoko virš lango rėmo įmontuotą ugnies barjerą ir pasiekė degią izolia-ciją (EPS). Tai rodo virš konstrukcijos sklindantys

ugniai atspari izoliacija neleidžia

Nuo gAisro PrAdžios fasado sistema ir šiltinimo me-

džiagos visiškai sudegė, ugnis dega tik padega-mojoje įkrovoje. Plieninis konstrukcijos rėmas su jutikliais neleidžia nukristi daliai dekoratyviojo

ugnis visiškai išplito ant degios izoliacijos, kuri dabar skleidžia didelį kiekį juodų

nepasikeitė –

Nuo gAisro PrAdžiosvis dar skleidžia dūmus, nors ugnis

jau užgeso. Virš lango rėmo esantis horizontalus mineralinės vatos barjeras pristabdė ugnies pliti-mą maždaug 10 min., bet tiek pat prailgino gaisro

padegamoji įkrova sudegė ir 2 konstrukci-

fasadas nėra struktūriškai

44

Inž Iner I ja

yPAtiNgAs biurų PAstAtAs su orą vAlANčiu fAsAduGIEDrĖ BALČIūTĖ

vilniuje, netoli Pilaitės prospekto, pastatytas ypatingas biurų pastatas, kurį užsakė uAb „sonex consulting“. jo nuomojamo ir bendrojo ploto santykis yra tiesiog neįtikėtinas – pastatas suprojektuotas taip, kad išnaudota net 97 % jo erdvių. dar viena staigmena – pastato fasadas, kuris ne tik atrodo dailiai, bet ir pagamintas iš ypatingos fasadinės plokštės, valančios orą ne prasčiau negu 120 lapuočių medžių! uAb vilniaus arcitektūros studija džiaugiasi užsakovų komandos pasitikėjimu ir profesionalumu bei su projekto dirbusia didele ge-neralio rangovo uAb „Naresta“ ir jos subrangovų profesionalų komanda.

44

45

Inž Iner I ja

NAudiNgumAs PribloškiAAštuonių aukštų „Sonex“ administracinis pastatas yra no-vatoriškos ir modernios išvaizdos statinys, atitinkantis naujausius architektūrinius sprendinius. Tai – labai racio-nalus, estetiškas pastatas, kuris stebina savo neįtikėtinai aukštu naudingumo koeficientu. Per pusantrų metų pas-tatas buvo suprojektuotas taip, kad nuomojamo ploto yra net 97 % ir tik likę 3 % tenka bendrojo ploto patalpoms.

Kad pastate gali būti tiek daug nuomojamo ploto, vi-siems atrodo tiesiog neįtikėtina. Išgirdę naudingumo ko-eficientą žmonės net prašo patikslinti skaičius.

Pastatas galėjo būti aukštuminis, bet architektai pasi-rinko kubo formą. Vienas pastato architektų Algimantas Pliučas pasakojo, kad sklype šalia pastato nuvesta labai daug magistralinių tinklų. Kaip tik dėl to atsisakyta po-žeminės automobilių stovėjimo aikštelės – visos vietos automobiliams suprojektuotos tik šalia pastato.

Nors forma ir paprasta, architektai siekė, kad pasta-to architektūra būtų estetiška. Jo fasadas yra gamtos spalvų – baltos, tamsesnės ir šviesesnės pilkos, o kaip akcentas pasirinktos žalios juostos, kurios vakarais bus apšviestos.

rAcioNAlūs sPreNdimAiUžsakovas per daug nevaržė architektų kūrybos laisvės, tik pageidavo, kad pastatas būtų racionalus, estetiškas, o jo kaina – nedidelė. Taigi kiekvienas konstruktyvo ar in-terjero elementas buvo parinktas kuo racionalesnis. Net ir konsolė nuo kolonų atitraukta dėl to, kad perdangose būtų kompensuoti įlinkiai ir mažinami armatūros kiekiai. Tai pavyko pasiekti bendromis projektuotojų ir užsakovo atstovo Aido Ziegoraičio jėgomis dar ruošiant projekta-vimo užduotį.

Nepaisant to, kad stengtasi per daug neišlaidauti, inter-jerui naudotos nepigios, kokybiškos ir natūralios medžia-gos, o pastatui parinktas ypatingas, kol kas analogų Lie-tuvoje neturintis fasadas.

Pastato generaliniu rangovu buvo pasirinkta UAB „Nares-ta“, kurios specializacija – monolitinių konstrukcijų beto-navimo darbai, įmonė yra surinkusi šios srities profesio-nalų komandą.

Bendradarbiaujant UAB „Naresta“ gamybos direktoriui Kaziui Žukauskui ir UAB „VAS“ konstruktoriams buvo pa-daryti tokie projektiniai sprendimai, kurie leido priimti racionalius, statybos laiką taupančius konstruktyvinius projekto sprendimus.

UAB „Naresta“ bendradarbiauja su progresyviais klojinių sistemų tiekėjais UAB „Doka“. Šiame projekte atliekant monolitinių konstrukcijų betonavimo darbus buvo nau-dojami klojiniai, leidę išgauti kokybiškus betono pavir-

užsAkovAsUAB „Sonex Consulting“

ArchitektAiAlgimantas Pliučas, Vytautas Augustinavičius(UAB Vilniaus architektūros studija)

kuriANt ProjektiNius PAsiūlymus dAlyvAvoI. Lukauskas, D. Kisielius, E. Ronchi

iNterjero AutoriAiJustina Laurinaitytė, taip pat UAB Vilniaus architek-tūros studija; interjeras kurtas tik bendrojo naudoji-mo patalpoms

koNstruktoriAiAudrius Rinkevičius, Linas Surplys,UAB Vilniaus architektūros studija

užsAkovo AtstovAs (techNiNė PriežiūrA)Aidas Ziegoraitis

techNiNio Projekto iNžiNeriNių dAlių ProjektuotojAs

UAB „Miesto renovacija“

geNerAliNis rANgovAsUAB „Naresta“

stAtybos dArbų PrAdžiA2013 m. gegužės 23 d.

NumAtomA stAtybos dArbų PAbAigA2014 m. rugpjūčio 11 d.

stAtiNio PlotAs6 990,47 m2

sklyPo PlotAssklypo užstatymo tankumas – 14,22 %, užstatymo intensyvumas – 106 %

dArbuotojų skAičiusapie 510. Viename aukšte gali būti įrengta apie 80 darbo vietų

PAstAto kAiNAapie 15,4 mln. Lt + PVM

45

46

Inž Iner I ja

šius ir kartu palaikyti reikalingą darbų tempą. Taigi dar-bai buvo atlikti dviem savaitėm anksčiau, o konstruktyvo darbai baigti dar iki prasidedant žiemai.

Atliks medžių fuNkcijąKaip sakė plokštes tiekusios įmonės „Agrob Buchtal“ par-davimų organizatorius Baltijos šalyse Nedas Bobinas, pir-mą kartą Lietuvoje ši fasadinė K20 keramika tiekta su uni-kalia fotokatalitinėmis savybėmis išsiskiriančia HT danga. Jos esmė – titano dioksidas, kuris patentuotu būdu yra integruojamas į keramikos glazūrą ir išlieka ten iki pat plokštės eksploatacijos pabaigos, t. y. jos nereikia nieka-da nei atnaujinti, nei keisti.

„Šiai dangai būdingos trys savybės: valo orą, nes gamina-mas aktyvusis deguonis, neutralizuojantis kenksmingus junginius, veikia antibakteriškai (per 30 min. sustabdo-mas bakterijų dauginimasis) ir išsiskiria savaiminio valy-mosi efektu. Pastaroji savybė paremta hidrofiliniu povei-kiu – plytelės paviršius tarsi magnetas pritraukia vandenį taip arti savęs, kad vanduo papuola po nešvarumais ir juos nuplauna. Visam šiam mechanizmui energiją tiekia ultravioletiniai spinduliai, o titano dioksidas veikia kaip katalizatorius“, – pasakojo N. Bobinas.

Su šia danga „Agrob Buchtal“ interjero ir fasadų plytelės jau gaminamos daugiau nei 10 metų ir praktika parodė, kad tokiu būdu galima sutaupyti apie 40 % valymo išlaidų.

Ypač gerai HT dangos efektą fasaduose paaiškina pa-lyginimas, kad 1  000 m2 tokių plytelių valo orą tarsi 70 lapuočių medžių. Taigi „Sonex“ fasadas prilygsta beveik 120 medžių poveikiui. Tai ypač aktualu mažinant oro už-terštumą miestuose, kai yra ribotos galimybės pasodinti ar išsaugoti medžius.

Pasak N. Bobino, K20 keraminės plokštės yra visiškai ne-degios (A1 klasės), niekada neblunka, atsparios chemi-niams junginiams ir atmosferos poveikiams. Tuo ši fasa-dinė danga pralenkia kitas fasadinių dangų alternatyvas.

Ji sveria tik 32 kg/m2, nors yra net 2 cm storio, o tai sudaro solidumo įspūdį. Todėl šios plokštės ypač tinka apdailinti tiek palengvintoms atitvarinėms sienoms, kokios nau-dotos ir „Sonex“ pastatui, tiek įprastos konstrukcijos sie-noms ir net trisluoksnėms („sumuštinio“ (angl. sandwich) tipo) plokštėms.

Lietuvoje tai – pirmas pastatas su tokiu fasadu.

didelė vAržAUAB „Naresta“ visą laiką bendradarbiauja su patikimais partneriais. Todėl išorės sienų vėdinamųjų fasadų ir lan-gų įrengimo darbai buvo patikėti ilgalaikiam partneriui UAB „Velansta“.

Darnus generalinio rangovo ir UAB „Velansta“ bendradar-biavimas statybos aikštelėje leido įrengti įspūdingo gro-žio fasadą. UAB „Velansta“ projektų vadovas Vygandas Milašius gyrė architektus, suprojektavusius gražų ir ryškų fasadą, kuris labai pagyvins Vilniaus miesto panoramą.

Pastatą nuspręsta izoliuoti per gana trumpą laiką. Tai pa-daryti reikėjo dar iki prasidedant žiemai.

Įsitekti į numatytus terminus pavyko dėl profesio-nalaus UAB „Naresta“ darbų organizavimo, sėkmin-go bendradarbiavimo su subrangovais bei tinkamų sprendimų priėmimo.

biurų išdėstymo vAriANtAi

46

Paketams naudotas išorinis stiklas su specialia atspindinčia danga, vadinamąja saulės kontrole, kuri neleidžia patalpoms prikaisti vasarą.

47

Inž Iner I ja

Pasak architektų, užsakovas nuo pat pradžių nusprendė, kad pastate bus maitinimo įstaiga, nes aplink tokių nėra. Be to, darbuotojams kiekviename aukšte bus galima įrengti ir virtuvėles.

grAkščios PertvArosRenkant biurų pastato apdailos ir statybos medžiagas svarbiausias kriterijus buvo ne pigumas, bet kokybė ir estetika.

Tualetuose sumontuotos grakščios ir lengvos aukštos kokybės pertvaros „LTT Extra“ pagamintos iš aukšto slė-gio laminato ir įstatytos į suomišką aliuminio karkasą. Šias pertvaras generalinio rangovo pasiūlymu tiekė UAB „Baltijos Brasta“.

Dabar tokios pertvaros yra gana dažnai naudojamos objektuose, kuriuose ieškoma kokybiškų sprendimų.

Kaip sakė UAB „Baltijos Brasta“ projekto vadovas Gie-drius Pyrantas, didžiausias pertvarų pranašumas yra me-džiaga, iš kurios jos pagamintos. Ji ne tik estetiška, bet ir tvirta bei ilgalaikė.

UAB „Baltijos Brasta“ tiektos pertvaros yra lengvos ir plo-nos. Jų storis – vos 10 mm. Kadangi pertvaros yra plo-nesnės už, pavyzdžiui, medžio plokščių pertvaras, jos patalpoms suteikia lengvumo.

Nors ir lengvos, „LTT Extra“ pertvaros yra tvirtos, atspa-rios įvairiems mechaniniams braižymams bei trinčiai.

Jeigu kas nors trenktų tualeto kabinos du-rimis, pertvaros nepradės linguoti.

Dar vienas tokių pertvarų pranašumų – medžia-

ga, iš kurios jos

Biurų pastate „Sonex“ pritaikyta „Sapa Building System“ fasadinė aliuminio profilių sistema SFB 4150, į vidų vars-tomi langai SFB 1074 ir lauko durys SFB 2074. Siekiant sumažinti šilumos nuostolius, skaidrios zonos stiklintos trijų stiklų stiklo paketais, kurių bendras šilumos laidu-mas siekia 0,6 W/m20K, o bendras konstrukcijų skaidrių zonų šilumos laidumas yra ne didesnis nei 1,2 W/m20K.

Anot architektų, tokie stiklo paketai turėtų padėti suma-žinti iš lauko sklindantį triukšmą.

Be to, paketams naudotas išorinis stiklas su specialia at-spindinčia danga, vadinamąja saulės kontrole, kuri nelei-džia patalpoms prikaisti vasarą.

UAB „Naresta“ sutiko pritaikyti šiuolaikišką fasado saulės kontrolės sistemą, kuri leido išlaikyti viso fasado vizualinį vienalytiškumą ir išskirti pastatą iš greta esančių objektų.

dArbuotojų dėmesio NeblAškysBiurų pastate „Sonex“ didesnis dėmesys skirtas bendro-sioms erdvėms, todėl pasirinktos gana brangios apdailos medžiagos. Kad patalpos būtų reprezentatyvios, užsako-vas skyrė net papildomą biudžetą.

Bendrąsias patalpas puoš plokštės „Puucomp“ ir šviesos diodais apšviestos veidrodžių plokštės. Pirmame aukšte esančiame hole bus įrengtos įtempiamosios lubos „Clip-so“, jos skleis švelnią šviesą.

Nors buvo siūlyta ir kai kurių prabangos elementų, pa-vyzdžiui, tarpiniame aukšte įrengti terasą, jų atsisakyta, nusprendus, kad visas pastatas bus skirtas darbui.

Darbo vietos bus apdailintos malonių, šviesių spalvų. Intensyvių spalvų atsisakyta, kad jos neblaškytų darbuotojų dėmesio.

Architektas ir biurų pastato „Sonex“ bendra-autoris Vytautas Augustinavičius pa-sakojo, kad pastatas yra atvirų erdvių, tačiau žingsnis tarp ašių parinktas toks, kad jis labai lengvai dalytųsi į kabine-tinę sistemą. Todėl ateityje užsakovui patalpas išnuomoti ar parduoti bus pa-prasčiau. Pastatas suprojektuotas taip, kad galima būtų jį nuomoti visą, vienai įmonei nuomoti tik vieną aukštą arba padalyti aukštą į dvi ar keturias dalis.

Kad pastatą būtų lengva perdaryti ir į ka-binetinę sistemą, elektros lizdai sumon-tuoti per visą perimetrą.

Jau greitai biurų pastato „Sonex“ patal-pas užims įmonė „Atea Baltic“, „Danske bank“ skyrius, o pirmame aukšte veiks maitinimo įstaiga ir komercinės patalpos.

47

48

Inž Iner I ja

pagamintos, yra visiškai atspari vandeniui. Todėl per-tvaras galima valyti šlapiai, o tai itin aktualu sanitarinių mazgų priežiūrai. Dėl itin lygios medžiagos ant tokių pertvarų nesikaupia purvas. Biurų pastato architektai tokias pačias aukšto slėgio laminato plokštes parinko ir tualetų plautuvių stalviršiams. Taip stalviršiai, ku-riuos taip pat tiekė UAB „Baltijos Brasta“, buvo pride-rinti prie pertvarų.

Tualetams architektai parinko vieno seniausių vonios kam-bario įrangos gamintojų „Villeroy&Boch“ kolekcijos „Sub-way“ pakabinamuosius unitazus. Kokybiška ir nepriekaiš-tingo dizaino kolekcija yra viena populiariausių pasaulyje.

Kolekcijos, kurios šūkis – „Daugiau yra mažiau“, gaminiai yra paprasto, aptakaus ir kartu modernaus dizaino, todėl puikiai dera kiekviename interjere.

ilgAlAikės PlytelėsTualetų ir kai kurių kitų administracinio pastato „Sonex“ viešųjų erdvių grindys ir sienos buvo išklijuotos plytelė-mis, kurių didžiąją dalį parūpino interjero bei eksterjero apdailos medžiagų tiekėjas UAB „Vaineta ir partneriai“.

UAB „Vaineta ir partneriai“ Vilniaus salono vadovė Jūrita Morkūnienė pasakojo, kad grindims buvo parinktos italų gamintojo „Casalgrande Padana“ akmens masės plytelės. Jos – ne tik gražios, bet ir kokybiškos.

Nors iš pradžių buvo orientuotasi į žemesnio lygio pro-duktus, galų gale dėl dizaino ir aukštos kokybės apsistota ties šiuo gaminiu.

„Technologiškai šios plytelės yra išdirbtos taip, kad jų įge-riamumas būtų labai mažas. Ant šių plytelių mažiau užsi-neša purvo, o jų valymas yra paprastas ir lengvas. Tai itin svarbu visuomeninės paskirties pastatuose, kur vaikšto daugiau žmonių“, – paaiškino J. Morkūnienė.

Pasirinktos „Casalgrande Padana“ akmens masės plytelės yra labai natūraliai atrodančio dizaino. Jeigu jos, pavyz-džiui, imituoja medį, tai ir atrodo kaip medis.

Be to, šios plytelės yra ir ilgalaikės. Jos kietos, o akmens masė per visą kūną padengta specialiu glazūros sluoks-niu, tad net jei ant tokių plytelių bus daug vaikščiojama, jos greitai nenusidėvės.

Sienoms UAB „Vaineta ir partneriai“ tiekė ispanų ga-mintojo „Saloni Cerámica“ keramines plyteles, išsiski-riančias spalvų įvairove. Interjero dizainerė Justina Laurinaitytė biurų pastatui „Sonex“ parinko pilkų, smė-lio ir šviesiai rudų spalvų plyteles.

Kadangi visos pasirinktos medžiagos buvo ypač aukštos kokybės, UAB „Naresta“ vidaus apdailos darbus patikėjo tik savo profesionalams. Pasirinktų specialistų profesio-nalumas, kruopštumas ir patirtis leido kokybiškai įgy-vendinti interjero projektuotojų sprendimus ir atskleisti apdailinių medžiagų kokybiškumą bei estetinį grožį.

tylą užtikriNs ir durysAdministraciniame pastate „Sonex“ ypatingas dėmesys skirtas triukšmo mažinimui. Todėl visur buvo sumontuo-tos akustinės durys. Jas ir vienalytes apgaubiančias staktas pagamino ir sumontavo UAB „Wenge“. Ta pati bendrovė banko ir kitose patalpose sumontavo ir specialias elektro-nines spynas su įeigos kontrole.

Kaip sakė UAB „Wenge“ direktorius Audrius Šimanskas, du-rys su akustine sistema dažniausiai montuojamos viešbu-čiuose, kur keliami aukšti reikalavimai akustikai. Jos padeda užtikrinti sandarumą, kad tarp patalpų nesklistų triukšmas.

Biurų pastate akustinės durys buvo sumontuotos visuose aukštuose, taip pat ir tualetuose. Jos tarp patalpų akusti-ką pagerina net iki 40 decibelų. Todėl darbuotojų darbo

48

49

Inž Iner I ja

netrikdys nei tualete nuleidžiamas vanduo, nei kituose kabinetuose sklindantys pokalbiai, nei liftų bei rekupera-torių keliamas triukšmas.

Administraciniam pastatui „Sonex“ durys buvo pagamin-tos pagal specialius pateiktus matmenis ir nudažytos in-terjero dizainerės parinktomis spalvomis.

Kad būtų sumažintas triukšmas, parinktos ir specialios kiliminės dangos bei akustinės lubos su geru įgeriamu-mo koeficientu. „Dabar vaikštant tame pastate net kiek keista, kad tokioje erdvėje nesigirdi aido“, – pastebi V. Au-gustinavičius.

Pasak objekto statybos vadovo Aleksandro  Ščensnovič, su užsakovu generalinis rangovas objekte įrengė šiuo-laikinę visų durų rakinimo sistemą, kuri užtikrina visus apsaugos, gaisro evakuacijos reikalavimus, o pasirinkta generalinio rakto sistema – patogų naudojimąsi pastato patalpomis.

tylesNės iNžiNeriNės sistemosĮpusėjus statybai, dėl pastate įsikursiančio banko reikalavi-mų buvo nuspręsta papildyti projekto sprendinius.

Svarbus kriterijus, renkantis inžinerines sistemas buvo triukšmo mažinimas. Siekiant kaip įmanoma labiau suma-žinti vandens ir nuotekų sistemos keliamą triukšmą, pasi-rinkti specialūs betriukšmiai vamzdžiai „Geberit“.

Vidinė vandens sistema parinkta šakotinė.

Buitinių nuotekų stovai suprojektuoti iš mažatriukšmių sto-rasienių PVC vamzdžių. Jos bus išleidžiamos į miesto nuote-kų surinkimo tinklus. Siekiant sumažinti nuotekų užterštu-mą, buitinės nuotekos bus valomos riebalų gaudykle.

Lietaus nuotekos surenkamos šildomosiomis įlajomis, vamzdynai nuvesti į miesto nuotekų tinklus.

Karštą vandenį ruošti numatyta šilumos punkte.

49

ilgesNi ortAkiAiŠildymo, vėsinimo ir oro kondicionavimo sistema, kurią tiekė įmonių grupė „BVT partneriai“, o montavo UAB „Vai-dora“, taip pat veiks tyliau. Užsakovai pageidavo žemo triukšmo lygio ir efektyvaus oro srauto paskirstymo pa-talpose įrangą visiškai integruoti į pastato valdymo sis-temą.

Sumažinti vėsinimo įrangos keliamą triukšmą padės ir ortakiai, kuriuos tiekė UAB „MK technika“. Nemažai or-takių detalių buvo gaminama pagal individualius brėži-nius, pritaikant sumontuotas vėdinimo jungtis.

UAB „MK technika“ tiekti ortakiai pagaminti iš profiliuo-tos pirmarūšės skardos, kuri jiems suteikia standumo ir kartu sumažina galimą triukšmą.

Kadangi ortakiai yra ilgesni – ne 1,25, o 1,5 metro ilgio, montuojant vėdinimo sistemą daroma mažiau jungčių. Tai leidžia paspartinti montavimo darbus. Taip pat nau-dojami jungiamieji profiliai su silikono užpildu, tai orta-kius daro sandarius – jie atitinka sandarumo B klasę. Dėl šių priežasčių vėdinimo sistema yra sandari, o oro nuos-toliai minimalūs.

ekoNomiškAs koNdicioNAvimAsPasak UAB „Vaidora“ direktoriaus Dariaus Dikčiaus, biu-rų pastate „Sonex“ sumontuota šildymo, vėsinimo ir oro kondicionavimo sistema yra labai lanksti ir ekonomiška. Tai svarbu, nes vienas iš svarbiausių užsakovų reikalavi-mų buvo nedidelės eksploatacijos išlaidos.

Biurų pastatui buvo parinkta vieno pasaulinių oro kondi-cionavimo įrangos gamintojų lyderių „Mitsubishi Heavy Industries“ (MHI) kintamojo šaltnešio srauto (VRF) kondi-cionavimo sistema KX6.

VRF sistemose kaip šaltnešis naudojamas R410A rūšies freonas. Didžiausias tokių sistemų pliusas – galimybė su-jungti vieną išorinį bloką su keletu vidinių blokų. Prie vie-no išorinio bloko galima prijungti net iki 72 vidinių. Todėl

naudotojai gali pagal pageidavimą kontroliuoti kiekvie-no vidinio bloko veikimą, nekeisda-

mi kitų blokų darbo režimo.

50

Inž Iner I ja

„Reguliuojama keičiant šaltnešio kiekį, patenkantį į kiekvieno bloko garin-tuvą. Kintant sistemos apkrovai, atsiranda galimybė išoriniams blokams didžiąją laiko dalį dirbti ne visa galia. Todėl žymiai sumažėja energijos są-naudos“, – teigė UAB „BVT partneriai“ projektų vadovė Jovita Audzijonytė.

KX6 sistema išsiskiria kompaktiškais ir nedidelio svorio išoriniais blokais, todėl sumažėja atraminių konstrukcijų išlaidos, o didelis galios reguliavi-mas (žiūrint, koks yra išorinio bloko modelis, nuo 10 iki 200 %) užtikrina maksimaliai mažas eksploatavimo sąnaudas. Visos VRF sistemos yra A ener-gijos klasės.

Šaltnešio trasų ilgis siekia iki 1 000 m ir leidžia didelius aukščio perkryčius tarp vidinių ir išorinių blokų. Todėl esant žemai lauko temperatūrai įranga efektyviai dirba šildymo ir šaldymo režimu.

APšvies šviesos diodAiTinkamai parinkti projektiniai sprendimai ir kokybiškai atlikti darbai biuro pas-tatui „Sonex“ užtikrino B energinę klasę, nors galėtų pretenduoti ir į A.

Energinę klasę didina ir kompaktiška statinio forma – be konsolių, erkerių ar balkonų. Taip buvo eliminuoti visi galimi šalčio tiltai.

V. Augustinavičius prisiminė, kad statybos metu užsakovas ryžosi dar šiek tiek daugiau investuoti į pastato apšvietimą. Nuspręsta visą pastatą apšviesti švie-sos diodais, ko kol kas Lietuvoje dar nėra buvę. Dailaus dizaino šviestuvus biu-rų pastatui „Sonex“ sukūrė Lietuvos įmonė „BaltLED“.

Pastate įdiegta ir BMS (angl. Building Monitoring System) įrenginių stebėjimo sistema. Bus vedama bendra ir kiekvieno aukšto atskira apskaita. Šiuos dar-bus atlieka UAB „Atea“.

gAlės krAuti ir elektromobiliusYpatingas dėmesys buvo skirtas lauko inžineriniams tinklams ir aplinko-tvarkai. Sklype giliai po žeme nutiesti miesto inžineriniai tinklai. Pasitelkus šiuolaikines technologijas jie buvo renovuoti ir dabar dar ilgai bus naudingi miestui. Visi pastato inžinerinių tinklų vamzdynai įrengti iš šiuolaikiškų ir pa-tikimų medžiagų.

Dalis teritorijos aplink pastatą bus išklota ažūrinėmis plytelėmis ir trinkelė-mis. Greta bus žalia veja. Teritorija apželdinta medeliais.

Automobiliams statyti šalia pastato įrengtos 147 vietos.

Užsakovas ypatingą dėmesį skyrė ekologijai ir tam, kaip darbuotojai atvyks į biurų pastatą. Todėl greta pastato bus įrengta elektromobilių krovimo stotelė.

Statant objektą, nepamiršti ir dviratininkai. Dabar iki pastato nutiestas dvi-račių takas, kurio anksčiau nebuvo. Į dviračių tako statybas investavo UAB „Sonex Consulting“.

UAB „Naresta“ generalinis direktorius Arūnas Šlenys sakė, kad per 20 m. su-kaupta įmonės patirtis, suburtas profesionalus ir patikimas kolektyvas, no-vatyvių sprendimų paieška ir domėjimasis naujaisiais statybos spendimais užtikrino tinkamą statybos eigą, kokybišką darbų atlikimą ir leido šį projektą įgyvendinti per maksimaliai trumpą laiką.

UAB „Naresta“ įdiegta ISO sistema, patikimi partneriai ir sugebėjimas dirbti su projektuotojais leidžia imtis įvairių didelio masto projektų įgy-vendinimo.

51

INŽ INER I JA

vANdeNs koNtūro sistemAvandens kontūro (dar kitaip vadinamo „vandens kilpa“) sistema naudojama „atvirojo plano“ patalpoms kondicio-nuoti: parduotuvių, prekybos salių, biu-rų, administracinių pastatų ir t.  t. van-dens kilpa optimaliai paskirsto šilumą ir neleidžia susidaryti jo perviršiui ar nepakankamumui. Automatinė valdy-mo sistema rūpinasi optimaliu šilumos naudojimu iš išorės ir iki minimumo su-mažina rankinio darbo poreikį.Kas ta „vandens kilpa“? Atsižvelgiant į tai, kur yra ir kokia jų paskirtis, didelės patalpos skiriasi šilumine apkrova. Kad nebūtų prarastas šilumos perteklius patalpose su didesne šilumos apkrova, buvo išdirbta „vandens kilpos“ sistema, grindžiama šilumos siurblio oras  / vanduo vei-kimo principu, sujungus į vieną bendrą uždarą vandens sistemą.

Sistemos esmė – hidraulinis uždarojo ciklo vandens kontū-ras. Optimali vandens temperatūra kontūre yra 20–30 °C. Naudojant cirkuliacinį siurblį vanduo atlieka šaldymo agen-to funkciją vienuose įrenginiuose ir šildymo – kituose. Van-dens kontūras veiksmingai perduoda energiją tarp zonų su skirtingais klimato reikalavimais (šaldymas  / šildymas). Papildomos vandens šildymo ir šaldymo sistemos suakty-vinamos tik tada, kai nevykdoma lygybė tarp šildymo ir šal-dymo poreikio, o vandens temperatūra kontūre nukrypsta nuo optimalaus darbinio intervalo.

„Vandens kilpa“ paskirsto šilumą atskirose patalpose, perduoda šilumos perteklių į tas patalpas, kuriose trūks-ta šiluminės energijos, kai siekiama sumažinti išlaidas patalpoms šildyti. Pereinamuoju laikotarpiu naudojant vandens kontūro sistemą pastatuose nėra poreikio nau-doti šilumą iš tradicinių šilumos šaltinių.

uaB „alinita“, Tinklų g. 7, LT-35115 PanevėžysTel./faks. +370 45 467 630, el. p. info@alinita.lt

www.alinita.lt 51

52

Inž Iner I ja

sTAsYs ŠInkūnAs, MAnTAs MorkVĖnAs, JUozAs GUDzInskAs, roMALDAs MorkVĖnAs, kauno technologijos universitetas

šiame darbe pateiktas optimalių skai-čiuojamųjų šilumnešio parametrų nu-statymo ir apskaičiavimo matematinis modelis bei rekomendacijos sudaro prielaidas didinti aprūpinimo šiluma sistemų efektyvumą.

Tyrimo objektas – pastatui šildyti tiekiamos šilumos srau-to ir šildymo sistemų darbo režimų valdymo bei automa-tinio reguliavimo pastato įvade aktualios problemos, jų sprendimo būdai, autorių siūlomi šildymo sistemų darbo procesų valdymo matematinio modeliavimo metodai ir jų pritaikymo galimybės, pradėjus šilumos vartojimo įrenginiuose naudoti šiuolaikines skaitmenines techno-logijas ir įrangą.

Pastatų šildymo sistemose taikomas vadinamasis ko-kybinis (1 pav.) reguliavimo būdas. Jo esmė ta, kad šil-dymo sistemose cirkuliuoja pastovus šilumnešio srau-tas, o perduodamas šilumos kiekis (srautas) reguliuo-jamas keičiant, atsižvelgiant į lauko oro temperatūrą arba patalpų temperatūrą, tiekiamo į šildymo sistemą šilumnešio temperatūrą. Tiekiamo į šildymo prietaisus šilumnešio temperatūra reguliuojama keičiant šildan-čio šilumnešio srautą į šilumokaitį (2 pav.).

Valdikliu gali būti realizuojamos trikdžio kompensavimo, grįžtamojo ryšio arba kombinuotos tiekiamo šilumnešio į šildymo prietaisus temperatūros automatinio reguliavi-mo sistemos (ARS). Kai valdiklis matuoja lauko oro tem-peratūrą, tiekiamo į šildymo prietaisus šilumnešio tem-peratūrą ir atitinkamai keičia šildančio šilumnešio srau-tą, kad visą laiką būtų išlaikytas santykis tarp lauko oro

temperatūros ir tiekiamo į šildymo prietaisus šilumnešio temperatūros pagal iš anksto nustatytą priklausomybę. Šiuo atveju tiekiamo į šildymo sistemą šilumnešio tem-peratūros ir lauko oro temperatūros skaičiuojamoji pri-klausomybė aprašoma tokia formule:

(1)

Čia: t3n – skaičiuojamoji tiekiamo į šildymo sistemą šilum-

nešio temperatūra, ºC; t3 – tiekiamo į šildymo sistemą šilumnešio temperatū-

ros kitu laiku, ºC; tin – skaičiuojamoji šildomų patalpų oro temperatūra, ºC; ten – skaičiuojamoji lauko oro temperatūra, ºC; te – lauko oro temperatūros kitu laiku, ºC. Priimta, kad gyvenamųjų patalpų vidaus oro temperatūra yra tin = +18 °C.

Pastatų šildymo sistemos galia projektuojama taip, kad būtų užtikrinama patalpų vidaus oro temperatūra tin, esant lauko oro temperatūrai norminėmis sąlygomis (skaičiuojamajai temperatūrai šildymui) ten. Ši tempera-tūra yra šalčiausio stebėto penkiadienio konkrečioje vie-tovėje vidutinė temperatūra.

Dauguma gaminamų valdiklių naudodami trikdžio kompensavimo ARS (dažniausiai taikomą), gali re-alizuoti tik tiesinę priklausomybę (tokiu atveju (1) formulėje laipsnio rodiklis lygus 1) tarp lauko oro ir tiekiamo šilumnešio temperatūrų. Valdikliai derina-mi tik keičiant nustatomą pagal poreikius (paprastai eksperimento būdu tam tikrose atsitiktinėse lauko oro temperatūrose) lauko oro ir tiekiamo šilumnešio temperatūrų santykio (tiesinę) priklausomybę (3 pav.). Tai sudaro prielaidas, kad esant tam tikriems lauko oro temperatūros diapazonams neužtikrinama reikiama patalpų oro temperatūra.

šilumos mAiNų PAstAtuosemAtemAtiNiAi modeliAi ir jųtAikymo PAstAtų šildymo sistemų dArbo režimo vAldymui gAlimybių tyrimAs

53

Inž Iner I ja

Kita vertus, valdikliui pagal lauko oro temperatūrą palai-kant tiekiamo į šildymo sistemą šilumnešio temperatūrą pagal (1) formulę, dėl šiluminės inercijos pereinamųjų procesų metu nebus užtikrinama pastovi patalpų vidaus oro temperatūra. Norint pašalinti šią problemą, būtina įvertinti atitvarų šilumos inerciją. Tam siūloma įvesti me-namos lauko oro temperatūros sąvoką, kuri nuo faktinės momentinės lauko oro temperatūros realiuoju laiku skir-tųsi tokiu nestacionaraus proceso dėsningumu, kokiu vyksta nestacionarūs šilumos mainai per išorės atitvaras tarp patalpos ir lauko oro temperatūrų. Menamos (redu-kuotos) lauko oro temperatūros, įvertinus atitvarų šilu-mos inerciją, skaičiavimo matematinis modelis yra toks:

(2)

Čia:

et′ – menama lauko oro temperatūra, kurios kitimo laiko atžvilgiu dėsningumas, pakitus et , atitinka

3T kitimo dėsningumą ir yra lygi et pasibaigus pereinamajam procesui;

ee TT ′′′, – koeficientai, nustatomi pagal (3) formulę;σ – pastato įstiklinimo (langų) ir infiltracijos plotų su-

mos santykis su jo bendru išorės atitvarų plotu.

Koeficientai ee TT ′′′, , atitinkamai nusakantys didelės šilu-minės talpos atitvarų (sienų, stogo) ir mažos šiluminės

talpos atitvarų (langų, infiltracijos) šiluminę inerciją, skai-čiuojami pagal formulę:

(3)

Čia:

esnl.α – lauko atitvarų išorinio paviršiaus šilumos atidavi-mo koeficientas;

R – lauko atitvarų šiluminė varža; C – lauko atitvarų šilumos imlumo koeficientas.

1 PAV. tiPiNis šilumos tiekimo ir šildymo sistemos dArbo skAičiuojAmAsis šilumNešio temPerAtūriNis režimAs

2 PAV. PriNciPiNė šildymo sistemos dArbo režimo vAldymo schemA

54

Inž Iner I ja

3 PAV. skAičiuojAmoji tiekiAmo į šildymo sistemą šilumNešio temPerAtūrA t3 ir vAldiklio tiekiAmo šilumNešio temPerAtūrų tiesės tri

4 PAV. NestAcioNAriųjų šilumos mAiNų Proceso skirtiNgose PAstAto AtitvArose sPreNdiNio grAfiNio vAizdo PAvyzdys

5 PAV. lAuko oro temPerAtūros ir redukuotos lAuko oro temPerAtūros kitimo koNkrečiu lAiku PAvyzdys

6 PAV. tiekiAmo į šildymo sistemą šilumNešio temPerAtūros PAgAl fAktiNes ir redukuotAs lAuko oro temPerAtūrAs ir (1) formulės lAiPsNio rodiklį (0,75 ir 1) skAičiAvimo PAvyzdys

Lauko atitvarų šiluminė varža ir šilumos imlumo koefici-entas skaičiuojami pagal šias formules:

(4)

Čia: δ – atitvaros storis, m; λ – atitvaros šilumos perdavimo koeficientas, W/

(m•°C); ρ – atitvaros medžiagos tankis, kg/m3; c – atitvaros medžiagos šilumos imlumo koeficientas,

J/(kg•°C).

Menama temperatūra gali būti skaičiuojama realiuoju lai-ku valdikliu pagal (2) formulę. Taip pat pagal pagrindinių atitvarų šilumines charakteristikas gali būti surandamas pirminis lygčių sprendinys ir jis tam tikrais laiko interva-lais diskretiškai naudojamas valdiklyje. Toks sprendinys aprašomas laiko funkcija:

(5)

Čia: K – atitvarų ploto dalis;T – atitvarų šiluminės inercijos koeficientas.

Šilumnešio, tiekiamo į šildymo sistemą, temperatūros reguliavimo procesui pagal šilumos tiekimo reguliavi-mo grafiką stacionariomis sąlygomis valdyti, įvertinus

55

Inž Iner I ja

atitvarų šiluminę inerciją, būtų galima gavus diferenci-alinių lygčių sprendinius realiuoju laiku, esant bet ko-kiam ΔtI pokyčio pobūdžiui (šuoliškam, harmoningų svyravimų), gauti Δt1(τ) atitinkamam šilumos tiekimo ir šildymo sistemos darbo periodui. Tačiau šiuolaikinių valdiklių skaičiuoklėms toks uždavinys neįveikiamas. Siūloma skaidyti tolydinį lauko oro temperatūros kiti-mo procesą į vienetinius šuolinius pokyčius ir pasinau-doti diferencialinių lygčių sprendiniu, esant tokiam pokyčiui, vadovaujantis (5) išraiška. Valdiklyje pagal tokią išraišką būtų atliekami Δt1(τ) skaičiavimai kie-kvienai atitvarų grupei ir kiekvienam faktiniam ΔtI bei realiuoju laiku sumuojami visi įvykę atitinkamu darbo periodu lauko oro temperatūros pokyčiai. Taip atsitik-tinai užsiduotoms lauko oro temperatūroms gauti (2) diferencialinių lygčių sistemos sprendimo rezultatai pateikti 5 paveiksle.

Vadovaujantis gautais skaičiavimo rezultatais su-modeliuotos tiekiamo į šildymo sistemą šilumnešio temperatūrų kreivės konkrečiu laiku (6 pav.), paskai-čiuotos pagal (1) formulę naudojant faktines ir mena-mas (redukuotas) lauko oro temperatūras bei 0,75 ir 1 laipsnio rodiklius.

Skaičiavimo rezultatai įrodo, kad naudojant trikdžio kompensavimo ARS ir valdikliuose realizuojant tik tie-sinę priklausomybę tarp lauko oro ir tiekiamo šilum-nešio temperatūrų pagal (1) formulę, bet neįvertinus šilumos inercijos, sudaromos prielaidos, kad esant tam tikriems lauko oro temperatūros diapazonams neuž-tikrinama reikiama patalpų oro temperatūra. Todėl siūloma įrengti papildomą modulį (7 pav.), kuris rea-lizuotų tiekiamo šilumnešio ir lauko oro temperatūrų priklausomybes pagal (1) ir (ar) (2) arba (5) formules.

išvAdos ir PAsiūlymAi

1. Šiame darbe pateiktas optimalių skaičiuojamųjų ši-lumnešio parametrų nustatymo ir skaičiavimo mate-matinis modelis bei rekomendacijos sudaro prielai-das didinti aprūpinimo šiluma sistemų efektyvumą.

2. Siekiant efektyvaus šilumos vartojimo ir norint už-tikrinti tinkamas mikroklimato sąlygas patalpose, šildymo sistemų darbo režimo reguliavimo proce-so metu šilumos inercijos ir šildymo prietaisų na-tūralios konvekcijos įvertinimo problemas siūlome spręsti taip:

• taikyti kombinuoto tipo ARS (pagal lauko oro ir pa-talpų temperatūras);

arba• jei numatytos tokios techninės valdiklio galimy-

bės, skaidyti reguliavimo kreivę į lauko oro tempe-ratūrų sektorius taip, kad kiekviename sektoriuje valdiklio reguliavimo tiesė būtų galimai artimesnė skaičiuojamajai, ar naudoti nuotolinio valdymo sistemas ir jomis pagal lauko oro temperatūrą ko-reguoti valdiklio parametrus;

arba• įvesti papildomą modulį, kuris valdiklio programine

įranga (7 pav., a) schema) skaičiuotų, ar jo lauko oro temperatūros matavimo įvade (7 pav., b) schema) realiuoju laiku ir esant faktinėms lauko oro tempe-ratūros sąlygoms skaičiuotų ir įvertintų:

• skaičiuojamąją (dėl natūralios konvekcijos šilumos mainų procesų šildymo prietaiso aplinkos ypatu-mų) tiekiamo šilumnešio ir lauko oro temperatūrų priklausomybę pagal (1) formulę;

ir (ar)• pastato šiluminį inertiškumą pagal (2) arba (5) for-

mules,• ir atitinkamai realiuoju laiku ir faktinėmis lauko oro

temperatūrų sąlygomis valdytų tiekiamo į šildymo sistemas šilumnešio temperatūros automatinio re-guliavimo procesą.

literAtūrA1. Gedgaudas, M., Šležas, A., Švedarauskas, J., Tuomas, E. Šilumos tiekimas. Vilnius, 1992, p. 17–26, 88–120.2. Morkvėnas, R. Šilumos tiekimo pastatų šildymui reguliavimo matematinis modelis. Šiluminė technika, 2004,

Nr. 3(21), p. 4–6.3. Morkvėnas, R., Tuomas, E., Gudzinskas, J., Morkvėnas, M. Šilumos tiekimo ir vartojimo sistemų darbo režimų opti-

mizavimas. Šilumos energetika ir technologijos, 2010, p. 297–306.

Pranešimas buvo perskaitytas Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslinėje konferencijoje „Šilumos energetika ir technologijos 2013“ ir publikuotas šios konferencijos pranešimų leidinyje.

7 PAV. tiekiAmo šilumNešio ir lAuko oro temPerAtūrų PriklAusomybės PAgAl (1) ir (Ar) (2) ArbA (5) formules modulio gAlimos struktūriNės schemos ir jo įreNgimo šilumos PuNkte vietA (dif. lygčių sPreNdiNio ir skAičiuojAmosios temPerAtūros įvertiNimo modulis)

56

Inž Iner I ja

efektyvesNis eNergijosvArtojimAs, PrAmoNės įmoNėse PAsitelkiANt PAžANgiąsiAs led sistemAs

biančias“ lemputes. Naudojant tik LED lemputes, energi-jos suvartojimą pasaulyje galima sumažinti 40 %. Bendro-vės lygmeniu energijos taupymas tampa ryškiai matomu, stebint energijos vartojimo balansą. Įdiegta nauja sistema per kelerius metus turi didelę teigiamą investicijų grąžą“, – paaiškina direktorius Holgeris Steginkas.

NAujos led techNologijosMaisto perdirbimo įmonės „Emsland Stärke Logistics GmbH & Co“ logistikos sandėlyje sumontuota visiškai nauja apšvietimo valdymo sistema ir LED šviestuvai. 2009 m. šie veiksmai buvo neatidėliotini: tik 35 % ap-švietimo sistemos veikė, o apšvietimo lempoms pakeisti reikėdavo didelių išlaidų. Planuodama visišką apšvietimo sistemos renovaciją bendrovė dirbo su „EcotecWorld“.

Achimas Kipas, įmonės „EcotecWorld“ techninis vado-vas LED sistemoms: „Tiek „Honeywell“, tiek „EcotecWorld“ paskyrė daugybę metų tyrinėjimams, plėtrai ir gamybai, kurdama pažangiausias LED apšvietimo sistemas.“ Dirb-damos kartu įmonės sukūrė naujos kartos LED šviestuvą, kuris suvartoja 60 % mažiau energijos. Rezultatai – stul-binantys. Visiškai naujas produktas, atitinkantis visus saugumo ir patikros kriterijus maisto pramonės įmonėse. Naujasis LED šviestuvas buvo bandomas DIAL ir „Zumto-bel“ laboratorijose. Tai vienas iš nedaugelio rinkos siūlo-mų produktų, galinčių pasigirti turimais Vokietijos VDE ir CE sertifikatais.

tarptautinė įmonė „ecotecWorld“ planuoja ir plėtoja individualius led (šviesos diodų) sprendimus ir ap-švietimo sistemas pramoniniams statiniams. Aukšto efektyvumo apšvietimo ir išmaniosios kontrolės de-rinys sukuria pusiausvyrą tarp apšvietimo kokybės ir eksploatacijos išlaidų. Apšvietimo planavimo ir mo-deliavimo procesas buvo atliekamas programomis dds-cAd ir „dialux“, tai tapo svarbiausiu veiksniu, siekiant optimalių rezultatų.

elektros suvArtojimą gAlimA sumAžiNti 40 % LED lemputės lenkia visų kitų tipų lempas apšvietimo ko-kybe, gyvavimo laiku ir energijos vartojimo efektyvumu. Energijos taupymas gali siekti net iki 80 % – LED lempu-tės turi ypač pastebimą taupymo potencialą. Vis dėlto maisto gamybos ir žaliavų perdirbimo gamyklose šie sprendimai reti dėl aukštų higienos normų reikalavimų.

Įmonės „EcotecWorld“, esančios Šiaurės Vokietijos mieste Ilzene, specializacija – ekologiški energijos gamybos ir tau-pymo srities sprendimai. Europos ir Azijos biuruose koman-dos dirba siekdamos sujungti (derinti) aplinkos apsaugos ir ekonominius interesus. LED technologijų plėtra šioje įmo-nėje užima svarbią vietą šalia saulės ir vėjo energetikos.

Aukšto efektyvumo LED lempos specialiai skirtos auto-mobilių stovėjimo aikštelėms, logistikos ir gamybos įmo-nėms, mažmeninės prekybos centrams ir biurams. „Ypač daug galima pasiekti renovuojant senas energiją „siur-

57

Inž Iner I ja

iNtegrAvimAs į esAmus šviestuvusVienas iš uždavinių buvo naujų LED komponentų inte-gravimas į esamus šviestuvus. IP67 šviestuvas iš „Reiss Lighting“ turi sumontuotas naująsias „VDE Honeywell“ laboratorijoje patikrintas šviesos diodų lempas, kurios skleidžia 5000  K spalvos šviesą ir turi Ra 70 vertę. Šios lempos yra itin atsparios, apsaugotos nuo svetimkūnių ir labai lengvai prižiūrimos. Logistikos sandėlyje jos užtikri-na reikiamą higienos lygį ir optimalų apšvietimą.

Pritaikęs šį sprendimą, A.  Kipas pagaliau galėjo plėto-ti išmaniojo apšvietimo koncepciją su ekologiškomis ir energiją taupančiomis LED lempomis kartu su švie-sos kontrolės sistema. Kaip objektas buvo pasirinktas 2,97 ha sandėlis, suskirstytas į tris sales, kurios papildo-mai suskirstytos dar į 24 erdves. Senoji apšvietimo sis-tema buvo sumontuota eilėmis visose trijose salėse – 480 šviestuvų vienoje salėje buvo įjungiama vos dėl vie-no žmogaus ir nuolat eksploatuojama. Tai ypač neefekty-vu, kai sandėlyje dirba tik tam tikri taškai.

Pagrindinė idėja – kartu judanti šviesa. LED šviestuvai, kiekvienoje erdvėje valdomi judesio davikliais, šie val-domi „Honeywell“ valdikliais, „PLS Peha“ šviesos kon-trolės sistema „MLS Digital“. Judesio davikliai laisvai programuojami, kad vieną ar kelias erdves būtų galima išjungti valdikliu.

ProjektAvimAs ir skAičiAvimAiValdiklių sistemos buvo suprojektuotos ir apskaičiuotos programomis DDS-CAD ir „Dialux“. Importavus į „Open BIM“ tipo programą DDS-CAD pastato 3D modelį, suda-rytos sąlygos tiksliai automatikos ir apšvietimo sistemai projektuoti ir apskaičiuoti. Naudojant dvipusę sąsają tarp programų DDS-CAD ir „Dialux“ papildomo apšvietimo lygiams apskaičiuoti, patalpų geometrija perduodama iš programos DDS-CAD. Baigus apšvietimo analizę pro-grama „Dialux“, visi duomenys perkeliami atgal į progra-mą DDS-CAD, įskaitant ir izometrines apšvietimo lygių linijas. Tolesni elektros sistemos projektavimo ir kabelių skaičiavimo darbai buvo atliekami pasitelkiant DDS-CAD. Projektuojant automatikos signalų linijas ir judesio daviklius, kabelio ilgio kontrolė buvo ypač naudinga dėl įtampos kritimo apribojimų. Tai leido kontroliuoti, kad nebūtų viršytas kabelių ilgis, sukeliantis neleistiną įtampos kritimą. At-liekant įtampos kritimo skaičiavi-mus, programa DDS-CAD galima stebėti visas atša-kas ir kabelių matmenis. Taip kiekvieno pakeitimo ar naujos grandinės pri-jungimo atveju programinė įranga automatiškai nustato blogiausią segmentą.

Pirmą kartą publikuota: „tab – Technik am Bau“, Vokietija, http://www.tab.de.

rezultAtAi. Po sėkmingų bandymų visa sistema buvo pakeista 2013 metais. 1  680 LED lempų įdiegta salėse. Lanksčios kontrolės galimybės leidžia suregu-liuoti sistemą pagal darbuotojų poreikius. Intensyvaus naudojimo srityse, kuriose pakraunami ir iškraunami sunkvežimiai, ciklas buvo nustatytas 20 min., mažiau naudojamose vietose – 1 minutė. Energijos sutaupy-mas per metus siekia beveik 500 tūkst. kWh, o tai lei-džia sutaupyti 44 tūkst. eurų.

57

www.ibimsolutions.lt

58

INŽ INER I JA

kokybiškA PAsyviojigAisriNė sAugA: PrAbANgA Ar būtiNybė?

Priešgaisrinė pastatų apsauga naudojant „Promat“ medžiagas.www.promat.lt.

59

Inž Iner I ja

Ar gaisrų pavojus moderniuose miestuose vis dar laikomas „silpnąja civiliza-cijos vieta“? statistika rodo, kad gaisrų sukeliami nuostoliai europoje kasmet siekia maždaug 1 % bvP ir nusineša kelių tūkstančių žmonių gyvybes.draudimo kompanijos apie 50 % savo metinių išmokų sumoka gaisrų nuos-toliams padengti. vandens padaryta žala sudaro apie 30 %, o vagysčių – apie 20 % visų metinių pareiškimų atlyginti žalą.

„Labai vertinu įmonių „YIT Kausta“ ir „Viltekta“ statybos vadovų ir projektuotojų pastangas. Jie iš anksto numa-tė įrengti patikimas pasyviosios gaisrosaugos sistemas. Bendromis jėgomis rasti ergonomiški sprendimai, ten-kinantys teisės normas.

Daug statytojų nesilaiko gaisrosaugos reikalavimų, įren-gia apsaugas iš pigių gipso kartono plokščių ar tiesiog užtinkuoja. Taip rizikuojama ne tik savo ir kliento repu-tacija, bet ir žmonių saugumu“, – teigia M. Matulevičius.

Sistemas „Promatect“ patogu įrengti: du trečdalius visų konstrukcijų galima sumontuoti iš anksto, vėliau jas už-kelti ir pritvirtinti. Kalcio silikato plokštes užtenka sutvir-tinti medvaržčiais. M.  Matulevičiaus teigimu, pasirinkus gipso kartoną, tektų naudoti daugybę profilių ir monta-vimas gerokai užtruktų.

Iš „Promatect“ ugniai atsparių kalcio silikato plokščių montuojami ir sertifikuoti dūmų šalinimo ortakiai. Lie-tuvoje vis dar trūksta šios rūšies sprendimų, ypač kai tenka įrengti sistemas, užtikrinančias EI 180 atsparumą ugniai. Šis ortakių montavimo būdas labai populiarus gretimose šalyse – Lenkijoje ir Latvijoje. Tai itin pato-gu, nes ortakiams nereikia naudoti skardos, juos gali-ma montuoti tiesiog iš „Promatect“ plokščių, tvirtinant medvaržčiais ir specialiais karščiui atspariais klijais.

Neseniai ši ortakių sistema buvo pa-sirinkta atominės elektrinės projektui šalia Sankt Peterburgo, Rusijoje.

Pasak statybų konstruktoriaus Aurimo Kriauzos, prieš 15–20 m. į statinių apsaugą nuo gaisro buvo menkai kreipiamas dėmesys, o apie pasyviąją gaisrinę saugą apskritai nekalba-ma. Didžiausias dėmesys tekdavo pastato ilgalaikiškumui, pavyzdžiui, apsaugai nuo korozijos. Šiandien pasyviosios gaisrinės saugos metodai taikomi projektuojant ne tik stati-nio atramines konstrukcijas, bet ir inžinerines sistemas.

„PromAt“ sPreNdimAi – PAgAl AukščiAusius reikAlAvimusUAB „Eternit Baltic“ šiemet Baltijos šalyse pradėjo pre-kiauti aukščiausius pasaulyje pasyviosios gaisrosaugos standartus atitinkančiomis „Promat“ medžiagomis ir jų sprendimais. Kaip ir visai parduodamai produkcijai, UAB „Eternit Baltic“ teikia visas reikalingas paslaugas ir kon-sultacijas projektuotojams bei statybininkams, užtikrina ilgalaikes garantijas. „Promat“ gaminiai sėkmingai taiko-mi naujos statybos biurų, gamyklų, administracinių pas-tatų bei gyvenamųjų namų statyboje.

Juose dažniausiai pasirenkama vėdinimo, dūmtraukių ir inžinerinių sistemų apsauga, naudojant kalcio silikato plokštes „Promatect“, ir įvairūs pertvarų sprendimai, ne-leidžiantys plisti ugniai gaisro metu. Išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, istoriniams pastatams, siūlomoms ir medinių konstrukcijų ar masyviųjų lubų apsaugos. Visos sistemos yra paprastai montuojamos, nedaug sveria, patvarios, tinka net ir didelio skerspjūvio koeficiento konstruk-cijoms. Įvairioms jungtims, siūlėms „Promat“ sukūrė ir ugniai atsparias sandarinimo medžiagas.

PrAktiNiAi sPreNdimAiŠiais metais Vilniuje, Pilaitėje, duris atvėrusio verslo centro „Grand Office“ statytojai inžinerinių sistemų apsaugai nuo ugnies taip pat pasirinko kalcio silikato plokštes „Promatect“.

Pasak atestuoto gaisrinės saugos inžinieriaus Martyno Matulevičiaus, požeminių automobilių saugyklų tranzi-tinių elektros kabelių atsparumas turi būti ne mažesnis nei EI 45 (45 min. – minimalus laikas, per kurį gaisro metu išlaikomos dvi savybės – vientisumas (E) ir izoliacija (I). Tai reglamentuoja STR 2.02.08:2012 „Automobilių sau-gyklų projektavimas“, 70 p. Verslo centro „Grand Office“ inžinerinių tinklų apsaugai pasirinktos plokštės „Proma-tect“, nes tai vienintelė gaisrinių tyrimų centre įvertinta priešgaisrinė sistema, kuri užtikrina itin aukštą inžineri-nių komunikacijų atsparumą ugniai – EI 180.

Prieš 15–20 m. į statinių apsaugą nuo gaisro buvo menkai kreipiamas dėmesys, o apie pasyviąją gaisrinę saugą apskritai nekalbama. Didžiausias dėmesys tekdavo pastato ilgalaikiškumui, pavyzdžiui, apsaugai nuo korozijos. Šiandien pasyviosios gaisrinės saugos metodai taikomi projektuojant ne tik statinio atramines konstrukcijas, bet ir inžinerines sistemas.

60

I n f ras t ruk tūra

iNovAtyvitiltų iNžiNerijA:

šiuolAikiNėsteNdeNcijos

60

61

I n f ras t ruk tūra

Doc. dr. DArIUs BAČInskAs, IEVA MAČIULYTĖ

tiltai yra neatsiejama susisiekimo komunikacijų infrastruktūros dalis, pratęsianti kelią ar kitą specifinį inžinerinį tiesinį (pavyzdžiui, šiluminę trasą) per natūralias ar dirbtines kliūtis – vandens telkinį, kitą kelią, įlanką, tarpeklį ir pan. daugelyje pasaulio šalių pastatyti įspūdingų architektūrinių ir konstrukcinių formų tiltai reprezentuoja šalį ir dažnai tampa traukos objektu.

Nepaisant to, kad tiltai dažniausiai yra tik priemonė su-sisiekimui pagerinti, neretai įvairios, dažniausiai didelių ambicijų turinčios finansiškai turtingos šalys įsitraukia į neoficialias lenktynes dėl gražesnio, ilgesnio, aukštesnio ar tiesiog inovatyvių konstrukcijų tilto projekto įgyven-dinimo. Reikia pastebėti, kad pastarosios tendencijos ypač taikytinos Kinijai, kurioje 1980–2010 m. pastatyta daugiau nei 17,6 tūkst. tiltų kasmet. Iki 2011 m. Kinijoje

iš viso pastatyta apie 690 tūkst. tiltų (bendras ilgis – apie 33,5 tūkst. km). Nemažai šių tiltų yra rekordinių parame-trų savo kategorijose arba patenka į rekordinių pasaulio tiltų dešimtukus. Pagal tiltų skaičių konkurenciją Kinijai sudaro Jungtinės Amerikos Valstijos, kur yra apie 600 tūkst. tiltų, tačiau pastarieji (išskyrus pavienius atvejus) nėra konkurencingi tiltų parametrų atžvilgiu. Šias ten-dencijas lėmė tiltų statybos laikotarpių skirtumas. 61

62

I n f ras t ruk tūra

Informacijos apie tikslų Lietuvoje esančių tiltų skaičių nėra. Manoma, kad jų yra apie 4  000. Kiek daugiau nei 1  500 tiltų prižiūri Lietuvos automobilių kelių direkcija, apie 500 – AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir apie 2 000 – mies-tų ir rajonų savivaldybės. 71 senas, istoriniu bei architek-tūriniu požiūriu reikšmingas tiltas saugomas valstybės ir įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Iki šių dienų Lietuvoje išlikę tiltai pra-dėti statyti XIX a. antroje pusėje, o statybos piką pasiekė XX a. 6-ajame ir 7-ajame dešimtmečiuose. Pastaraisiais metais jaučiamas naujų tiltų statybos renesansas, susijęs su stambių transporto infrastruktūros projektų įgyven-dinimu – miestų kelių tinklo plėtra (pavyzdžiui, Vilniaus m. aplinkkelis), geležinkelio linijų plėtra (projektas „Rail Baltica“ ) ir kt.

tilto struktūrA ir PAgriNdiNiAi rodikliAi Tiltas, kaip konstrukcinė struktūra, pagal sandarą mažai kuo skiriasi nuo įprastų pastatų ar statinių. Vienas pagrin-dinių tilto konstrukcinių elementų yra perdanga, laikanti tilto paklotą ir perimanti vertikalias bei horizontalias kin-tamąsias apkrovas: transporto priemonės, vėjas, tempe-ratūra ir kt. Perdangos apkrovos perduodamos kraštinėms ir tarpinėms atramoms, kurios vadinamos

specifiniais tik tiltų inžinerijoje sutinkamais terminais: kraštinė atrama – ramtu, o tarpinė – tauru. Reikia atkreip-ti dėmesį, kad taurai tiltuose įrengiami tada, kai tilto il-gis yra santykinai didelis ir perdengti kliūtį be tarpinių atramų nėra ekonomiškai naudinga. Be ramtų paprastai neįsivaizduojamas nė vienas tiltas, neatsižvelgiant į tai, koks jo tipas ir geometriniai parametrai. Atramos remiasi į pamatus, kurie visas apkrovas perduoda grunto masy-vui, vadinamam pagrindu. Taigi tilto konstrukcinę siste-mą sudaro tie patys laikantieji elementai, kaip ir, pavyz-džiui, karkasinių visuomeninių pastatų. Kita vertus, tiltai yra specifiniai statiniai, kurie skiriasi nuo kitų pastatų ir inžinerinių statinių šiais bruožais:

strateginė reikšmė šalies, miesto ir rajono ekonomi-niam, politiniam ir kultūriniam gyvenimui;

įvairios sistemos, didelių tarpatramių konstrukcijos ir elementai, speciali statybos (montavimo) technologi-ja ir organizacija, naudojami tik tiltams;

specifinės eksploatacijos sąlygos ir priežiūra;

sunkios materialinės ir sociali-nės pasekmės, staiga nutraukus

statinio eksploataciją (dėl ge-dimų, avarijų, remontų ir

pan.).

62

63

I n f ras t ruk tūra

Be išvardytų pagrindinių laikančiųjų konstrukcijų, gali-ma išskirti kitus pagalbinius, tačiau ne mažiau svarbius tiltų elementus: paklotas – visi virš perdangos esantys elementai, apsaugantys laikančiąsias konstrukcijas nuo išorinių aplinkos poveikių (hidroizoliacija, apsauginis sluoksnis ir kt.) bei suformuojantys važiuojamąją dangą (asfaltbetonis, betonas), atsižvelgiant į eismo pobūdį tiltu; atraminiai guoliai – tarpiniai elementai, kurie pa-skirsto apkrovas nuo perdangos atramoms ir užtikrina perdangos atitiktį skaičiuotinei schemai; deformaciniai pjūviai – pakloto elementai, užtikrinantys pakloto hori-zontalius ir vertikalius nevaržomus poslinkius ir posūkius; pereinamosios plokštės – tiltą su prietilčiu jungiantys elementai, užtikrinantys sklandžią tilto jungtį su kelio pylimu; vandens nuvedimo sistema, užtikrinanti laiku vykstantį ir nenutrūkstamą vandens nuvedimą nuo kelio konstrukcijos; apsauginiai važiuojamosios dalies ir šalitilčių (pėstiesiems ir dviratinin-kams skirtų zonų) elementai (atitvarai ir turėklai), užtikrinantys visų eismo dalyvių saugą; inžineriniai priežiūros įrenginiai, skirti saugiai ir patogiai tiltų priežiūrai eksploatacijos metu, bei kitos inžinerinė siste-mos (apšvietimas, eismo reguliavimo įranga ir kt.).

iNžiNeriNės sistemos visumALabai svarbu, kad ne tik tilto konstrukcija, bet ir visos inžinerinės sistemos – taip pat ir paviršinio vandens nuvedimo sistema – tinkamai funk-cionuotų, nes tai ne tik taupo eksploatacines išlaidas, bet ir saugo eismo dalyvius nuo nelaimingų atsitikimų. Sugedus ar tinkamai nefunkci-onuojant tilto drenažui, ant kelio dangos susikaupę krituliai gali sutrikdyti normalias eismo sąlygas ar net sukelti nelaimingą at-sitikimą. Pavyzdžiui, lietaus metu neveikiant tilto drenažui gresia vandens pleištas (akvaplaningas), o žiemą – kelio apledėjimas.

ACO specialistai teigia, jog renkantis tiltų trapus, svar-bu, kad gaminiai būtų sertifikuoti – tik kompe-tentingų institucijų išduoti sertifikatai garan-tuoja, jog pasirinkti trapai bus kokybiški. Be to, nereikia pamiršti, kad trapus, kaip ir patį tiltą, veikia didelės dinaminės apkrovos, todėl reikalingi gaminiai, atitinkantys D 400 klasę pa-gal EN 124 standartą. Tik įrengus šiuos kriterijus atitinkančius trapus, bus garantuotas tinkamas vandens surinkimas ir nuvedimas. Taip pat užtikrinama, kad trapas nebus pažeistas pradėjus eksploatuoti tiltą. Verta atkreipti dėmesį į trapą dengiančias groteles, kurios turi būti ne tik tvirtos, bet ir sau-giai įtvirtintos ir apsaugotos nuo atsitiktinio nuėmimo.

ACO komanda primena, kad neužtenka parinkti kokybiš-kus tiltų trapus ir kokybiškai juos sumontuoti. Dar reikia, kad jų kiekis būtų pakankamas. Per mažas trapų skaičius ar parinkti netinkamo skersmens vamzdynai nesusitvar-kys su dideliais vandens debitais liūčių metu ir vanduo nebus sparčiai surinktas ir pašalintas nuo kelio dangos ir tilto konstrukcijų.

63

64

I n f ras t ruk tūra

būtiNA užtikriNti PArAmetrusTiltas, kaip ir kiekvienas statinys, apibūdinamas pagrindi-niais geometriniais rodikliais:

ilgis – atstumas tarp ramtų sparnų kraštinių taškų. Il-giausias pasaulyje tiltas – 2011 m. pastatytas greitaeigio geležinkelio linijoje tarp Pekino ir Šanchajaus, Kinijoje. Jo ilgis siekia 165 kilometrus. Ilgiausias Lietuvos tiltas – Jakų žiedo estakada kryptimi Kaunas–Klaipėda. Estakados il-gis – 610 m;

tarpatramio ilgis – atstumas tarp atraminių guolių centrų arba tarp gretimų atramų ašių. Pasaulyje ilgiausią tarpa-tramį turi Akašio sąsiaurio tiltas Japonijoje, kurio centrinio tarpatramio ilgis siekia 1991 metrą. Tiltas pastatytas 1998 metais. Lietuvoje didžiausią 128 m tarpatramį turi Vingio parko pėsčiųjų tiltas Vilniuje, pastatytas 1985 m;

plotis – atstumas tarp tilto konstrukcijų kraštinių taškų arba tarp turėklų porankių vidinių briaunų. Plačiausias pasaulyje tiltas – 2013 m. po rekonstrukcijos atidarytas San Francisko ir Ouklando miestus (JAV) jungiantis Įlan-kos tiltas (angl. San Francisko–Oakland Bay Bridge), ku-riuo abiem važiavimo kryptimis praeina 10 eismo juos-tų. Bendras tilto plotis – 78 metrai. Lietuvoje plačiausias yra Geležinio Vilko tiltas Vilniuje, kuriuo praeina 8 eismo juostos. Bendras tilto plotis – 39 m;

aukštis – atstumas nuo kertamos kliūties viršaus alti-tudės iki važiuojamosios dalies viršaus; jei projektuo-jamas statinys virš vandens telkinio, tilto aukštis ma-tuojamas nuo vidutinio vasaros vandens lygio. Aukš-čiausias pasaulyje tiltas – Mijo viadukas Prancūzijoje. Jo konstrukcijų aukštis siekia 343 metrus. Aukščiausiai virš žemės paviršiaus pastatytas tiltas – Sidu upės til-tas Kinijoje, jo aukštis nuo žemės paviršiaus iki kons-trukcijos viršutinės altitudės siekia 496 metrus. Aukš-čiausias tiltas Lietuvoje – Lyduvėnų geležinkelio tiltas per Dubysos slėnį Raseinių rajone. Jo aukštis siekia 42 metrus. Reikia atkreipti dėmesį, kad šis tiltas ilgą laiką buvo ir ilgiausias tiltas Lietuvoje (ilgis 599 m).

Projektuojant tiltus, būtina užtikrinti tam tikrus važiuo-jamosios dalies bei po tilto esančios erdvės parametrus, kurie apibrėžiami bendruoju terminu – gabaritu. Tilto ga-baritas – tai važiavimo krypties statmenas kontūras, į kurį neturi patekti joks statinio elementas. Gabarito kontūru apribota erdvė skirta tik transporto priemonių eismui. Virš tilto esanti erdvė apribojama artumo gabaritu, kuris apibrėžia važiuojamosios dalies plotį, pėstiesiems, dvi-ratininkams ar techninei priežiūrai skirtų šalitilčių plotį, skiriamosios juostos bei kelių priežiūros tarnybai skirtų zonų plotį (automobilių tiltuose). Po tiltu esanti erdvė apibūdinama patiltės gabaritu, kuris apibrėžia vertikalų atstumą nuo kertamos kliūties viršaus altitudės iki per-dangos apatinės altitudės bei horizontalų atstumą nuo

vertikalių elementų (pavyzdžiui, atramų) iki važiuojamo-sios dalies po tiltu krašto. Gabaritų parametrai priklauso nuo eismo pobūdžio tiltu (automobilių, geležinkelio ar pėsčiųjų) bei po tiltu (geležinkelio, vandens transportas ir pan.) ir reglamentuojami projektavimo normomis STR 2.06.02:2001 „Tiltai ir tuneliai. Bendrieji reikalavimai“.

tiltų klAsifikAcijA ir iNovAtyvūs iNžiNeriNiAi sPreNdimAi Techninėje literatūroje tiltai klasifikuojami pagal įvairius rodiklius: paskirtį, dydį, medžiagas, statinę schemą ir kt. Pagal paskirtį galima išskirti automobilių kelio, geležin-kelio, pėsčiųjų, vandens transporto, inžinerinių komuni-kacijų ir mišrios paskirties tiltus.

Pagal dydį tiltai gali būti: maži, kai bendras ilgis siekia iki 25 m; vidutiniai, kai bendras ilgis siekia 25–100 m, o didžiausias tarpatramis – iki 50 m; dideli, kai bendras ilgis siekia 100–1 000 m, o didžiausias tarpatramis – 50–200 m; unikalūs, kai bendras ilgis yra didesnis nei 1 000 m arba tarpatramio ilgis didesnis nei 200–500 m, atsižvelgiant į konstrukcinę tilto schemą. Tiltai gali būti unikalūs ir kitais aspektais, pavyzdžiui, išskirtiniu architektūriniu sprendimu.

65

I n f ras t ruk tūra

trANsPorto iNfrAstruktūros geriNimAsTransporto infrastruktūros gerinimas bei plėtotė yra viena prioritetinių krypčių. Transporto tinklų plėtra ir atnaujinimas visame pasaulyje (taip pat ir Lietuvoje) pastaraisiais metais įgauna vis didesnį pagreitį. Tiltai yra neatsiejama transporto kelių infrastruktūros dalis. Nuo-lat augančių transporto priemonių srautai, jų greičiai bei apkrovos lemia naujų ir racionalesnių tiltų konstrukcinių sprendimų paiešką ir jų diegimą realiuose projektuose. Visame pasaulyje greta tradicinių statybinių medžiagų jau daug metų taikomos inovatyvios statybinės medžia-gos. Didžiulis dėmesys skiriamas inovatyviems kons-trukciniams sprendimams kurti bei skaičiavimo meto-dams tobulinti adekvatumo požiūriu, siekiant užtikrinti didesnę statybinių konstrukcijų (taip pat ir betoninių, ir gelžbetoninių) ilgalaikiškumą. Tradiciniai betoniniai ir gelžbetoniniai elementai turi nemažai trūkumų: plieni-nė armatūra nėra atspari korozijai, o betonas yra trapus ir turi mažą tempiamąjį stiprį. Pastaraisiais metais vietoj tradicinio gelžbetonio vis dažniau vartojama platesnė armuotojo betono sąvoka, nusakanti įvairių armatūros rūšių ir betono kompozitą, patikimumą ir saugą. Betono konstrukcijoms armuoti taikomos kompozitinės medžia-gos: dispersinis plaušas bei polimerais armuotų pluoštų (anglies, stiklo, aramido) strypai.

Jau kelis dešimtmečius dispersinė (plaušinė) armatū-ra visame pasaulyje įvairiai naudojama kaip priedas betono ir cementinio skiedinio mišiniams, gaminant statybines konstrukcijas. Lietuvoje dispersinis arma-vimas dažniausiai apsiriboja įvairios paskirties pastatų grindų betonavimu, tačiau kitose pasaulio šalyse (JAV, Japonijoje, Vokietijoje ir kt.) plaušinė armatūra naudo-jama daug įvairesnėje statybinių konstrukcijų srityje, pavyzdžiui, tiltų perdangoms, plonasienėms, tunelių, rezervuarų ir kitoms konstrukcijoms, automobilių ke-lių dangoms, oro uostų kilimo ir tūpimo takams, vamz-dynams bei poliniams pamatams. Daugelyje šalių įrengta nemažai didelio tarpatramio besijų perdangų, kuriose plieno plaušu armuotas betonas derinamas su išankstiniu armatūrinių lynų įtempimu. Dispersi-nis armavimas labai pagerina eksploatacines betono savybes. Jis neturi didesnės įtakos gniuždomajam be-tono stipriui ir deformacijų moduliui, tačiau visiškai pakeičia tempiamojo betono suirimo pobūdį. Disper-siškai armuotas betonas tampa izotropiškai atsparus pleišėjimui, sumažėja lokalių struktūros defektų įtaka mechaninėms jo savybėms. Betoninis elementas, vei-kiamas apkrovos, suyra trapiai, o dispersiškai armuoto betoninio elemento suirimas yra plastiškas. Lėtesnis plyšių formavimasis, didesnis tempiamasis stipris, at-sparumas smūgiams ir nuovargiui bei plastinis suiri-mas yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys dispersiškai armuotų betoninių konstrukcijų pranašumą, palyginti

Pagal medžiagas tiltus galima klasifikuoti į: armuoto-jo betono (armuoti plieniniais arba neplieniniais strypais), plieninius, kompozitinius plieno ir betono, medinius, polimerinius, mūrinius ir kt. Populiariausi pasaulyje – tradicinio gelžbetonio tiltai. Jie sudaro didžiąją dalį visų tiltų. Kai kuriose šalyse gelžbetoniniai transporto statiniai sudaro iki 90 % visų statinių.

Antra pagal populiarumą medžiaga – plienas. Plieninės perdangos dėl mažo savojo svorio dažniausiai taikomos didelių tarpatramių tiltams, todėl, lyginant bendrą gelž-betoninių ir plieninių tiltų perdangų ilgį, plieninių tiltų santykinė dalis padidėja.

Pastaraisiais metais populiarėja kompozitinės plieno ir betono tiltų perdangos, kurios leidžia racionaliai išnau-doti medžiagų savybes. Kita vertus, dėl dviejų skirtingų medžiagų sąveikos tilto konstrukcija tampa daug sudė-tingesnė projektavimo bei statybos požiūriu.

Mediniai tiltai yra išskirtiniai architektūriniu požiūriu. Be to, tai ekologiška vietinė medžiaga. Tačiau dide-lis šių tiltų trūkumas – santykinai aukšta statybos bei priežiūros kaina.

66

I n f ras t ruk tūra

su įprastomis betoninėmis konstrukcijomis. Kaip vie-ną pagrindinių dispersinio armavimo trūkumų galima įvardyti problemas, kylančias maišant ir liejant betoną. Standartinė maišymo metodika leidžia pagaminti be-tono mišinį su gana mažu plieno plaušų kiekiu (skirtin-gų šaltinių duomenimis, nuo 1 iki 1,5 % pagal tūrį). Be to, plaušų kiekio ribojimų atsiranda, jeigu betono mi-šinys tiekiamas siurbliu. Taip pumpuojant dispersiškai armuotą betoną plaušas gali sukibti į gniužulus, o šie – užkimšti pumpavimo sistemą. Todėl siurbliu galima tiekti tik betoną, armuotą ne didesniu kaip 1 % plaušo kiekiu. Be šių trūkumų, galima įvardyti dar vieną, bū-dingą dispersiniam armavimui, naudojant plieno plau-šus, tai – korozija. Šis procesas dažniausiai vyksta tada, kai elementas eksploatuojamas agresyvioje aplinkoje. Pleišėjant konstrukciniams elementams, drėgmė pa-siekia plieninius plaušus, per tam tikrą laiką sumažin-dama jų veiksmingumą, o kartu ir viso elemento laiko-mąją galią. Kaip jau buvo minėta, šis trūkumas būdin-gas tik vienai iš dispersiniam armavimui naudojamų medžiagų – plienui. Labai agresyvioje aplinkoje gali būti naudojami nerūdijančiojo plieno plaušai.

Polimerinės medžiagos pritaikymas betoniniams ele-mentams yra alternatyvus, efektyvus ir technologiškai geras sprendimas. Kompozitinės medžiagos statybos pramonėje pradėtos taikyti palyginti neseniai. Tokios medžiagos plaušu armuoti polimerai (angl. fiber rein-forced polymer) pirmiausia pradėti taikyti karinėje, avi-acijos ir automobilių pramonės šakose. Pastaraisiais dešimtmečiais tokios medžiagos vis daugiau naudoja-mos statant naujus ir stiprinant eksploatuojamus sta-tinius bei jų konstrukcijas. Vis dažniau naudoti kompo-zitines medžiagas statyboje skatina keli pagrindiniai aspektai: šių medžiagų atsparumas korozijai, puikios mechaninės savybės ir lengvas apdirbimas. Tobulinant gamybos technologiją, siekiama sumažinti kompoziti-nių gaminių kainą. Todėl šiuo metu polimerinės me-

66

67

I N F RAS T RUK TŪRA

džiagos jau tampa įprasta tradicinių statybinių medžiagų – plieno, medžio, betono – alternatyva. Tiltų konstrukcijų srityje kompozitinės medžiagos dažniausiai naudojamos: 1) kaip strypinė armatūra betoninėms konstrukci-joms; 2) kaip išorinė lakštinė armatūra eksploatuojamoms konstrukcijoms stiprinti; 3) kaip statybiniai profiliuočiai.

Didelis kompozitinių medžiagų tempiamasis stipris, atsparumas korozijai lei-džia konstrukcijas naudoti agresyvioje, drėgnoje, druskingoje aplinkoje, pa-vyzdžiui, tuneliuose, rezervuaruose, dūmtraukiuose, pamatuose, chemijos pramonės statiniuose, naftotiekiuose ir t. t. Dėl didelio pasipriešinimo nuo-vargiui ir dinaminėms apkrovoms betoniniai elementai, armuoti polimerine armatūra, tinka kasybos šachtose, tiltuose, statiniuose, pritaikytuose vibraci-niams mechanizmams. Anglies, stiklo pluoštas, aramidas yra apytiksliai penkis kartus lengvesnė medžiaga nei įprastas plienas, todėl pačios konstrukcijos yra puikių fi zinių charakteristikų, liaunos bei estetiškos architektūriniu požiūriu. Pastarąjį dešimtmetį kai kuriose šalyse (JAV, Kanada ir kt.) pastatyti tiltai, kurių betoninės konstrukcijos armuotos tik kompozitiniais polimeriniais strypais. Vis dėlto galima pastebėti ir kai kuriuos kompozitinės armatūros trūkumus: mažas tamprumo modulis (ypač stiklo pluošto), mažas stiprumas kirpimui, blogas sukibimas su betonu (anglies pluošto), jautrumas UV spinduliams, blo-gas stiklo pluošto ir aramido atsparumas šarmų ir rūgščių poveikiui, mažas medžiagos atsparumas aukštoms temperatūroms, armatūra neefektyvi gniuž-domoje zonoje. Naujų medžiagų taikymas realių statinių konstrukcijoms ne-išvengiamai susijęs su rizika. Nors pasaulyje jau sukaupta nemaža kompoziti-niais strypais armuotų konstrukcijų projektavimo, statybos ir eksploatacijos patirties, tačiau dėl didelės kompozitinės armatūros įvairovės ir specifi nių me-chaninių savybių kompozitiniais strypais armuotų konstrukcijų projektavimas išlieka gana sudėtingas uždavinys.

Inovatyvių medžiagų kūrimas palietė ir betoną. Viena pastarųjų metų gelžbetonio pramonės naujovių – savaime sutankėjantis betonas (angl. self-compacting concrete). Tai betonas, kurio specialiai parinktos sudėties, nevibruotas ir kitokiais būdais netankintas mišinys, veikiamas tik sunkio jėgos, tolygiai, neišsisluoksniuojant užpildams ir paviršiuje neatsiskiriant vandeniui, užpildo formas ar klojinius. Savaime sutankėjančio betono miši-nio pritaikymas gerokai palengvina betonavimo darbus, ypač betonuojant gausiai armuotas tiltų konstrukcijas, kai dėl arti išdėstytų armatūros strypų, sudėtingos gaminio formos įprastą betono mišinį sutankinti ir sukloti įpras-tu būdu vibruojant yra sudėtinga. Kita vertus, architektūroje didėjant origi-nalių ir sudėtingų konstrukcijų poreikiui, keliami vis griežtesni reikalavimai jų paviršiui. Naudojant šį betoną galima gauti ne tik didelio stiprio paviršių, bet ir labai gerą jo kokybę.

Daugelyje šalių vertinami savaime sutankėjančio betono mišinių prana-šumai, palyginti su įprastu betonu. Tai lemia mažesnis triukšmo lygis, nes nenaudojama vibravimo įrenginių, gaminiams betonuoti reikia žymiai pa-prastesnės ir lengvesnės įrangos, kuri laikui bėgant mažiau dėvisi. Pavyz-džiui, Japonijoje 2000 m. įvairioms konstrukcijoms betonuoti panaudota apie 400 tūkst. m3 savaime sutankėjančio betono. Planuojama, kad ateityje šioje šalyje daugiau nei 50 % viso pagaminamo betono bus savaime sutan-kėjantis. Užsienio praktika rodo, kad tokie mišiniai savo stiprį pasiekia 40 % greičiau nei įprasti betonai. Be to, dėl mažesnių darbo sąnaudų konstrukcijų kaina sumažėja maždaug 10 %. Savaime sutankėjantis betonas pritaikytas statant daug garsių pasaulio tiltų, pavyzdžiui: betonuojant Akašio sąsiaurio tilto Japonijoje tarpines atramas (pilonus).

www.deltanova.lt

uAb „delta Nova“Užupio g. 30, LT-01203 Vilnius

Tel. + 370 5 272 5308, faks. + 370 5 272 1062El. paštas info@deltanova.lt

įtem

PtA

s A

rmAv

imA

s A

uk

što

sti

Pru

mo

lyN

Ais

ir A

Ng

lies

Plu

ošt

o l

Am

iNAt

Ais

68

I n f ras t ruk tūra

Kita kryptis, gerinant betono stiprį bei eksploataci-jos savybes, yra aukšto stiprio ir lengvasvorio betono naudojimas (angl. high-strength / high-performance concrete ir lightweight concrete). Stipriuoju betonu pri-imta vadinti betoną, kurio stipris viršija 60 MPa. Betono technologijos nuo pat šios medžiagos atsiradimo buvo tobulinamos ir šiuo metu 60 MPa stiprio betonai nieko nestebina. Pasaulyje galima rasti nemažai atvejų, kai betono stipris siekia net 120 MPa ar daugiau. Didelis stipris pasiekiamas naudojant mišinio poringumą maži-nančius priedus: silicio dulkes, lakiuosius pelenus, aliu-minio dulkes ir kt. Šie mišiniai greitai kietėja, dėl to su jais dažniausiai kartu naudojama ir dispersinė armatū-ra. Taikant šį betoną, pasaulyje pastatyta nemažai tiltų. Pavyzdžiui, Kvebeke, Kanadoje, 1997 m. pastatytas pės-čiųjų tiltas iš labai stipraus betono, kurio gniuždomasis stipris siekė net 200 MPa.

Kita kryptis, kuria gali būti tobulinamos gelžbetoninės konstrukcijos, – lengvojo armuotojo betono naudo-jimas. Šio betono mišiniui pagaminti greta sunkaus užpildo (smėlio, žvyro, skaldos) naudojami lengvieji užpildai (dažniausiai keramzitas). Tokio betono kai-na, fizinės ir mechaninės savybės yra labai panašios į įprasto svorio betono, o tūrinis svoris gali būti net iki 40 % mažesnis. Daugelyje šalių lengvasis betonas daž-nai naudojamas tiltų perdangų konstrukcijoms. Kons-trukcinis lengvasis betonas turi efektyvesnį stiprio ir savojo svorio santykį, todėl mažėja reikiamas betono ir armatūros kiekis, o tai leidžia gerokai sumažinti ben-drą statinio kainą. Lengvasis betonas ypač svarbus sti-prinant ar platinant senų tiltų konstrukcijas, kai papil-doma atramų bei pamatų apkrova nėra galima. Vienas geriausių lengvojo betono taikymo tiltų inžinerijoje pavyzdžių – rėminės sistemos Stoma tiltas Norvegijo-je, kurio centrinis tarpatramis yra vienas didžiausių pa-saulyje ir siekia 301  metrą. Šio tarpatramio konstruk-cija pagaminta iš lengvojo betono, kurio tankis 1 940 kg/m3, o gniuždomasis stipris ~70 MPa.

moderNus sPreNdimAs – „tAPered threAd“ kūgiNio sriegio ArmAtūros juNgtisNuolat tobulėja ir gelžbetoninių elementų konstrukci-nių mazgų konstrukcijos. Monolitinių gelžbetoninių tiltų statyboje didelio skersmens armatūros strypų jungimas tradiciniu būdu – virinant „vonele“ – atima daug laiko, be to, tam reikia daug kvalifikuotos darbo jėgos. Siekdama pagreitinti ilgą armatūros strypų karkasų surinkimo ir

sujungimo darbų procesą, UAB „Betono apsaugos siste-mos“ tiltų statytojams siūlo kompleksinę paslaugą – nuo-moja armatūros kūginio sriegimo stakles, apmoko ir ser-tifikuoja darbuotojus atlikti armatūros sriegimo darbus, tiekia kūginio sriegio armatūros movas, skirtas jungti to paties ar skirtingo skerspjūvio armatūros strypams.

Armatūros strypų sriegimas atliekamas statybos įmonėje, pas armatūros tiekėjus ar statybvietėje ir į darbo vietą pa-tenka visiškai paruoštas jungti armatūros strypas. Dinamo-metriniu raktu dviejų strypų jungimas trunka porą minučių. Gautos jungties stipris 15 % viršija plieno takumo ribą.

„Ancon“ movos, pritaikytos 12–50 mm skersmens arma-tūros strypams, yra greitai ir lengvai įmontuojamos tie-siog darbo vietoje – nereikia nei specialiai apmokyti per-sonalo, nei pasirūpinti brangia specializuota įranga. Dėl kompaktiško dizaino jas galima naudoti, kai yra mažai vietos arba kai būtina užtikrinti, kad būtų uždengtas kuo mažesnis strypo paviršiaus plotas“, – sako UAB „Betono apsaugos sistemos“ direktorius Gediminas Janulis. Pasak įmonės vadovo, tokios armatūros jungtys buvo naudo-tos Vilniaus aplinkkelio statiniams, Akmenės cemento gamyklos rekonstrukcijai, europinės vėžės geležinkelio statyboms.

standartinė mova tinka tais atvejais, kai reikia sujungti du vienodo skersmens strypus, iš kurių bent vienas su-kasi apie savo ašį. Srieginė mova susideda iš dviejų deši-ninių vidurio link smailėjančių sriegių. Armatūros strypo galas nupjaunamas statmenai ir specialiomis sriegimo staklėmis suformuojamas smailėjantis sriegis, o ant vie-no strypo reikiama jėga užsukama mova. Kai strypas vi-siškai pritvirtintas prie strypyno ar įmonolitinamas kons-trukcijoje, kitas strypas prijungiamas naudojant dinamo-metrinį raktą.

Pozicinė mova pritaikyta tais atvejais, kai reikia sujun-ti du strypus, iš kurių nė vienas nesisuka. Reguliuojama pozicinė mova tinkama naudoti kaip užbaigimo detalė tarp dviejų pritvirtintų strypų. Visi elementai tvirtinami dinamometriniu raktu. Plastikinės sriegio apsaugos nau-dojamos srieginiams strypų galams apsaugoti, o vidinius jungčių sriegius saugo plastikiniai dangteliai.

Pereinamoji mova skirta skirtingų skersmenų strypams, iš kurių tik vienas sukasi, sujungti. Pereinamoji mova išsi-skiria visais standartinių movų serijos pranašumais.

trAdicijAs keičiA NAujovėsDaugelyje šalių (JAV, Danijoje, Vokietijoje, Olandijoje ir kt.) tradicines statybines medžiagas vis dažniau keičia šiuolaikiniai polimeriniai kompozitai. Dėl mažo svorio, didelio tvirtumo ir ilgalaikiškumo ši alternatyva įgauna vis didesnį pasitikėjimą statybos inžinerijos pramonėje. Mažesnis svoris lemia:

69

I N F RAS T RUK TŪRA

lengvesnį, greitesnį ir ekonomiškesnį montavimą – reikalingi paprastesni statybiniai montavimo mechanizmai (kranai ir pan.);

galimybę į statybvietę pristatyti didesnių gabaritų montuojamuosius blokus, sumažinant statybos laiką ir sąnaudas;

mažesnes transportavimo sąnaudas.

ilgalaikiškumo požiūriu užtikrinamas: didesnis atsparumas atmosferos poveikiui, druskoms; mažesnės eksploatacinės išlaidos, palyginti su tradicinėmis konstrukcijomis.

kompozitų gamybos technologija suteikia galimybių: suformuoti išraiškingus architektūrinius konstrukcinius sprendimus; suformuoti geometriškai efektyvesnius sprendimus.

Geležinkelio linijas kertantys tiltai yra veikiami agresyvios aplinkos, klaidžio-jančių srovių, kurias sukuria elektrifi kuotas geležinkelis. Dėl šių priežasčių til-tai sensta, didėja jų priežiūrai reikalingos išlaidos. Būtent tai paskatino Rusijos įmonių grupę pastatyti pirmąjį pasaulyje kompozitinį pėsčiųjų tiltą Čertanove Maskvoje, pritaikant bendrovės „Fiberline Composites“ gaminamus FRP profi -liuočius. Čertanovo tilto ilgis – 41,4 m, plotis – 3 metrai. Gamykloje pagamintos trys tilto sekcijos – 2 × 15 m + 13 m – statybos aikštelėje sumontuotos į vienti-są konstrukciją. Tilto statyba truko vos 49 minutes. Čertanovo tiltas pagamintas iš bendrovės „Fiberline Composites“ standartinių FRP profi liuočių: kompoziti-nio pakloto, kvadratinių vamzdžių, „U“ profi lių, turėklų ir kt. Naudoti produktai tenkino šiuolaikinius projektinius ir eksploatacinius reikalavimus, keliamus tiltų konstrukcijoms. „Bendrovė „Fiberline Composites“ yra vienintelė gamintoja Eu-ropoje, turinti sertifi katą, įrodantį profi liuočių atitiktį Europos kokybės standar-tui EN 13706, E23 – griežčiausios kokybės specifi kacijas“, – sako „Fiberline Com-posites“ atstovybės Lietuvoje UAB „Fibro.lt“ vadovas Simas Bielinis.

Bendradarbiaudama su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Tiltų ir spe-cialiųjų statinių katedros ekspertais, UAB „Fibro.lt“ inicijuoja mokslinius tyri-mus, susijusius su „Fiberline Composites“ profi liuočių taikymu pėsčiųjų tiltams Lietuvoje. Projekto metu bus atlikti eksperimentiniai ir skaitiniai kompozitinių tiltų tyrimai, padėsiantys pagrindus šio tipo tiltų plėtrai. Pradedami tyrimai yra pirmieji žingsniai, susiję su inovatyvių tiltų konstrukcinių sprendimų adaptaci-ja ir diegimu Lietuvos transporto infrastruktūros projektuose.

tilto stAtiNė schemATilto statinė schema – vienas svarbiausių ir reikšmingiausių tilto rodiklių, lemiančių jo konstrukcijų išskirtinumą bei architektūrinę išvaizdą. Galima išskirti sijinius, rėminius, arkinius, vantinius ir kabamuosius, mišrios siste-mos, pakeliamuosius, kilnojamuosius bei pontoninius tiltus. Tilto schemos pasirinkimą dažniausiai lemia vietovės sąlygos, ekonominiai ir estetiniai ro-dikliai. Kiekviena schema turi efektyvųjį taikymo diapazoną, kurį dažniausiai riboja tarpatramio ilgis.

Mažiausiems ir vidutiniams tarpatramiams geriausiai tinka sijinės perdagos – viena primityviausių statinių schemų, kurių konstrukcijos pagrindinis elemen-tas skaičiuojamas kaip sija. Praktiškai dažniausiai naudojamos sijinės karpytos

dviejų arba daugiau atramų perdan-gos bei sijinės nekarpytos dviejų ir

daugiau tarpatramių perdangos. Siji-niai tiltai visame pasaulyje yra labiausiai

paplitę, nesudėtingas jų projektavimas

www.deltanova.lt

uAb „delta Nova“Užupio g. 30, LT-01203 Vilnius

Tel. + 370 5 272 5308, faks. + 370 5 272 1062El. paštas info@deltanova.lt

koN

stru

kcij

ų s

tiPr

iNim

As

išo

riN

iAis

įtem

PiA

mų

lyN

ų P

luo

štA

is ir

AN

gli

es P

luo

što

lA

miN

AtA

is b

ei t

ekst

ile

70

I n f ras t ruk tūra

ir statyba, aiški statinė schema. Perdangų matmenys parenkami, atsižvelgiant į statinio schemą, tarpatramio ilgį ir eismo pobūdį. Racionalūs karpytų perdangų ilgiai priklauso nuo konstrukcijoms taikomos medžiagos: gelžbetoninėms perdangoms l≤15 m, įtemptojo gelž-betonio perdangoms l≤35 m, metalinėms perdangoms l≤50 m.

Nekarpytų sijinių tiltų geometriniai parametrai didėja, nes veikiančias išorines apkrovas perima ir pjūviai ties tarpinėmis atramomis. Racionalūs nekarpytų perdangų ilgiai: gelžbetoninėms perdangoms l=15÷40 m, įtemp-tojo gelžbetonio perdangoms l=40÷120 m, metalinėms perdangoms l≤40÷150 metrų.

Rėminė tiltų konstrukcinė schema mažai skiriasi nuo tradicinių sijinių. Išskirtinis šių perdangų bruožas – stan-di tilto perdangos ir atramų jungtis, elementai sudaro vientisą konstrukciją – rėmą. Rėminiuose tiltuose vei-kia mažesnės įrąžos nei tų pačių parametrų sijiniuose tiltuose. Kita vertus, šio tipo konstrukcijos yra daug su-dėtingesnės tiek projektavimo, tiek statybos, tiek prie-žiūros požiūriu. Šie tiltai jautrūs temperatūros povei-kiams, atramų sėdimui, sudėtingi atramų ir perdangų jungimo mazgai. Racionalūs nekarpytų perdangų ilgiai artimi sijinėms perdangoms: gelžbetoninėms perdan-goms l=15÷40 m, įtemptojo gelžbetonio perdangoms l=40÷150 m, metalinėms perdangoms l≤40÷180 metrų.

Arkinių perdangų pagrindinis laikantysis elementas – arka, ji važiuojamosios dalies atžvilgiu gali būti išdėsty-ta apačioje, viršuje ir viduryje. Pagal konstrukcinę sche-mą arkiniai tiltai gali būti be lankstų (standžios arkos), dviejų arba trijų lankstų. Svarbus arkos parametras yra jos pakylos f ir tarpatramio ilgio l santykis. Kuo mažes-nis šis santykis, tuo lėkštesnė arka ir didesnė jos skėtimo

jėga. Atsižvelgiant į vietovės sąlygas, rekomenduojama įrengti iškilias arkas, kurių f/l santykis 1/4÷1/6. Bendruo-ju atveju f/l santykis svyruoja 1/2÷1/18.

Patys ilgiausi ir didžiausių tarpatramių tiltai yra vanti-nės ir kabančiosios sistemos. Šiems tiltams paprastai būdingos ir išraiškingos bei išsiskiriančios architektū-rinės formos. Tai visais požiūriais pačios sudėtingiau-sios konstrukcijos tiltai. Konstrukcinę schemą sudaro kabantieji lynai ar jų sistemos, kurios tvirtinamos prie atramų – pilonų bei standumo sijų. Lynai ir jų siste-mos yra tarpinė laikančioji grandis tarp perdangos standumo sijos ir atramų. Šio tipo tiltams išskirtinį architektūrinį vaizdą dažniausiai suteikia vertikalūs arba pasvirę pilonai, kurie gali būti „H“, „A“ arba „I“ formos.

tiltų ProjektAvimo yPAtumAi Pagrindinis teisinis dokumentas, apibrėžiantis su stati-nių projektavimu, statyba ir priežiūra susijusių subjektų teisinius santykius, yra LR Statybos įstatymas. Šiuolaiki-niai transporto statiniai Lietuvoje paprastai projektuo-jami, taikant Lietuvoje perimtus darniuosius Europos standartus. Reikia atkreipti dėmesį, kad šie standartai nėra privalomi projektuojant statinius, tačiau jų taiky-mas dažniausiai grindžiamas projektavimo darnumo, saugos ir patikimumo kriterijais.

Visi Europos standartai Lietuvoje galioja kaip LST EN standartai. Europos normų sistema apima šiuos doku-mentus:

EN 1990 Eurocode: Konstrukcijų projektavimo pagrindai;

EN 1991 Eurocode 1: Poveikiai konstrukcijoms; EN 1992 Eurocode 2: Gelžbetoninių konstrukcijų

projektavimas; EN 1993 Eurocode 3: Plieninių konstrukcijų

projektavimas; EN 1994 Eurocode 4: Kompozitinių plieninių ir

betoninių konstrukcijų projektavimas; EN 1995 Eurocode 5: Medinių konstrukcijų

projektavimas; EN 1996 Eurocode 6: Mūrinių konstrukcijų

projektavimas; EN 1997 Eurocode 7: Geotechninis projektavimas; EN 1998 Eurocode 8: Atsparių žemės drebėjimui

konstrukcijų projektavimas; EN 1999 Eurocode 9: Aliuminio konstrukcijų

projektavimas.

Kiekvieno „Eurokodo“ pratarmėje pažymima, kad kie-kvienoje ES šalyje narėje šių norminių dokumentų siste-ma reglamentuoja:

71

I N F RAS T RUK TŪRA

esminių statinio reikalavimų pagal Europos Tarybos direktyvą 89/106/EEB – (1) mechaninis patvarumas ir pastovumas, (2) gaisrinė sauga, (3) higiena, sveikata ir aplinkos apsauga, (4) naudojimo sauga, (5) apsauga nuo triukšmo, (6) energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas atitikimą;

darnias statybinių medžiagų ir konstrukcinių elementų technines specifi kacijas.

Europos normose reglamentuojamas naujų statinių projektavimas, taikant tra-dicines statybines konstrukcijas: įprasto ir įtemptojo gelžbetonio konstrukcijas, plienines konstrukcijas, kompozitines plieno ir betono konstrukcijas, medines konstrukcijas, mūrines konstrukcijas, aliuminio konstrukcijas. Vis dėlto bendruo-ju atveju projektavimo normose „EN 1990. Konstrukcijų projektavimo pagrindai“ nuostatos gali būti taikomos medžiagoms bei poveikiams neapibrėžtiems EN normose (pavyzdžiui, inovatyvioms kompozitinėms medžiagoms, neplieninei armatūrai, dispersiniam armavimui ir pan.), vertinant eksploatuojamų statinių patikimumą, priimant jų remonto ar rekonstrukcijos sprendimus (pavyzdžiui, stiprinant ar platinant tiltus), tačiau taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į in-dividualius kiekvieno projekto ypatumus.

Visi tiltai Lietuvoje projektuojami, taikant ribinių būvių metodą, kurio pagrin-dinė sąlyga apibendrintu atveju:

𝑬≤𝑹

kur 𝐸 – išorės poveikio sukeltas efektas (pavyzdžiui, lenkimo momentas 𝑀𝐸𝑑, įtempis σ); 𝑅 – konstrukcijos elemento atsparumas arba laikomoji galia (pa-vyzdžiui, atlaikomasis lenkimo momentas 𝑀𝑅𝑑, stiprumas 𝑓𝑦𝑑 ir pan.).

Ribiniai būviai – tai tokie būviai, kuriuos peržengus konstrukcija (elementas) ne-betenkina esminio statinio reikalavimo (mechaninis patvarumas ir pastovumas) arba projektavimo normose nustatytų eksploatacinių reikalavimų (pleišėjimas, įlinkiai, dinaminiai svyravimai ir kt.). Skiriamos dvi ribinių būvių grupės: saugos ribinis būvis (angl. Ultimate Limit State) ir eksploatacinis ribinis būvis (angl. Servi-ceability Limit State). Saugos ribiniai būviai yra susiję su virsmu, griuvimu, suirimu ar kitokia panašia konstrukcijų ribos būvio viršijimo forma. Šie ribinio būvio są-lygų pažeidimai dažniausiai yra lydimi tiltų avarijų, kurios atsitinka dėl: pernelyg nusidėvėjusių tilto konstrukcijų (pavyzdžiui, plieno ir betono korozija), transpor-to priemonių susidūrimo su tiltų elementais, grunto išplovimo ties vandenyje eksploatuojamomis atramomis, nuovargio plyšių atsiradimo plieninėse kons-trukcijose, trapios konstrukcijų elgsenos, esant žemoms temperatūroms (pavyz-džiui, plienas) ir kitų pažaidų. Tiltų avarijos paprastai susijusios su milžiniškais socialiniais ir fi nansiniais nuostoliais. Kaip pavyzdį galima paminėti automobilių kelių tilto per Misisipės upę Minesotoje (JAV) griūtį 2007 metais. Avarijos metu 13 žmonių žuvo ir 145 buvo sužeisti. Su tilto avarija susijusių nuostolių kompen-savimo suma siekė 38 mln. JAV dolerių.

Tinkamumo ribiniai būviai apibrėžia konstrukcijų tinkamumą normaliai eksploatacijai. Tinkamumo ribinių būvių rūšys – deformacijos ir poslinkiai, bloginantys išvaizdą ar efektyvų konstrukcijos naudojimą, sukelia apdailos arba nekonstrukcinių elementų suirimą, vibracijos, sukeliančios žmonėms diskomfortą, kenkiančios konstrukcijoms arba jų atramoms, mažinančios il-galaikiškumą arba naudojimo efektyvumą, pažeidimai (pavyzdžiui, plyšiai), kurie neigiamai veikia konstrukcijų išvaizdą, ilgalaikiškumą arba jų funkci-onalumą. Vienas geriausių šio ribinio būvio pažeidimo pavyzdžių – Londo-no centre esantis Tūkstantmečio tiltas, kuris antrą dieną po atidarymo dėl horizontaliųjų svyravimų buvo uždarytas keliems mėnesiams. Vėliau svyravi-mams slopinti tilte įrengti slopintuvai.

www.deltanova.lt

uAb „delta Nova“Užupio g. 30, LT-01203 Vilnius

Tel. + 370 5 272 5308, faks. + 370 5 272 1062El. paštas info@deltanova.lt

Pro

jek

tAi,

Prie

ku

rių

įgy

veN

diN

imo

Pri

sid

ėjo

me

Dienvidu tilto estakados Rygoje, 1 etapas

Saulkrastės m. aplinkkelis, Latvija

Vilniaus m. Vakarinis aplinkkelis

Vilniaus m. Pietinis aplinkkelis

Jakų transporto žiedo estakados Klaipėdoje

72

I n f ras t ruk tūra

UAB „Tilta“ nuo 2003 m. jungia užsakovo, projektuotojo ir statytojo vizijas. Įmo-nei išduotas Statybos produkcijos sertifikavimo centro kvalifikacijos atestatas, suteikiantis teisę būti ypatingo statinio statybos rangovu. Bendrovėje dirba kvalifikuoti specialistai, galintys pagaminti metalines konstrukcijas tiltams, padengti įvairiomis apsauginėmis ir dekoratyvinėmis dangomis, įrengti tiltų įvairių tipų apšvietimą.

Projektavimo priemonės tiltamsDauguma Lietuvos įmonių taip pat dis-ponuoja šiuolaikinėmis kompiuterinė-mis statinių konstrukcijų projektavimo priemonėmis. Gerai žinoma Lietuvoje programinė įranga„Tekla“, tinka ne tik pastatų, bet ir tiltų konstrukcijoms mo-deliuoti. „Yra daug puikių tiltų projektų pavyzdžių, kur BIM technologija (angl. Building Information Modelling – statinio informacinis modeliavimas) integruotai naudota projektavimo, gamybos ir sta-tybos darbams. Pateiksime kelis įdomes-nius pavyzdžius – tai Taikos tiltas (angl. Peace Bridge), „Crusell“ tiltas ir kiti. Išsa-mesnis projektų aprašas ir kiti pavyzdžiai pateikti „Structum“ internetinėje svetai-nėje.

Norime atkreipti dėmesį į baigtinių ele-mentų analizės ir projektavimo sistemą „Dlubal RFEM“, kurią žurnalo „ZweigWhite“ („Civil + Structural Engineer Magazine“) inžinierių komanda įtraukė į dešimtuką geriausių specializuotų sprendimų tiltams projektuoti“, – teigia Arvydas Kublickas, „Intelligent BIM Solutions“ konstruktorius.

Sudarant transporto infrastruktūros statinių projektus, būtina žinoti transporto srautų sudėtį bei jų kitimo prognozę ateityje, kertamos kliū-ties pagrindines charakteristikas, vietovės gamtines bei aplinkos sąly-gas ir kt. su statinio projektu susijusią informaciją. Kaip ir daugybės kitų statinių, transporto statinių projektavimas paprastai atliekamas dviem etapais. Pirmojo etapo metu sudaromas techninis projektas, kuriame sprendžiami pagrindiniai konstrukcinio, organizacinio, ekonominio ir aplinkosauginio pobūdžio klausimai, sudaroma priimto sprendimo sta-tybos sąmata. Antrojo etapo metu sudaromas darbo projektas, apiman-tis techniniame projekte priimtų sprendimų detalizavimą.

Šiuolaikinė tiltų inžinerija nuolat veržiasi į priekį. Dauguma tiltų projek-tuotojų disponuoja moderniomis šiuolaikinėmis integruotomis kompiu-terinėmis sistemomis, apimančiomis tiltų projektavimą, statybą, būklės stebėseną bei priežiūrą, pažaidų prognozavimą.

Daugelyje šalių (pavyzdžiui, JAV, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje) ku-riamos modernios tiltų valdymo ir priežiūros sistemos, apimančios mo-dernias kompiuterines programas bei sumaniąsias technologijas, signa-lizuojančias apie galimų grėsmių atsiradimą realiuoju laiku. Visame pa-saulyje didelis dėmesys skiriamas konstrukcijų analizės ir projektavimo metodams tobulinti, todėl atsiranda galimybė projektuoti išskirtinių ar-chitektūrinių formų ir geometrinių parametrų statinius. Galima įvertinti ir modeliuoti konstrukcijų elgseną realiomis eksploatacijos sąlygomis, atsižvelgiant į taikomos medžiagos ypatumus bei savybių kaitą laikui bėgant.

73

I n f ras t ruk tūra

mas ne tik tiltams, bet ir kitiems transporto apkrovų veikiamiems statiniams: tuneliuose, daugiaaukštėse automobilių aikštelėse ir pan.

Aco tiltų trAPAi: efektyvusir ekoNomiškAs PAviršiNiovANdeNs suriNkimAs

Tiltas – svarbi infrastruktūros dalis, kuriai keliami itin griežti reikalavimai. Dėl šios priežasties reikalingi ge-rai apgalvoti ir ekonomiški ne tik pačios konstrukcijos, bet ir tilto vandens surinkimo sistemos sprendimai. Kad tiltas būtų ilgai eksploatuojamas ir užtikrin-tų saugias eismo sąlygas, labai svarbu efektyviai nuo jo paviršiaus surinkti lietaus vandenį. Kitaip ant kelio dangos telkšantis vanduo gali sukelti nepageidaujamų, normalias eismo sąlygas trik-dančių efektų: šiltuoju metų laiku gali susidaryti vandens pleištas (akvaplaningas), šaltuoju – kelio pa-viršių gali padengti ledas. Taip pat reikia turėti omenyje, kad nuo kelio paviršiaus nesurinktas vanduo gali pasiekti tilto konstrukcijas ir jas pa-žeisti. Viso to galima išvengti nau-dojant ACO tiltų trapus.

„ACO Multitop HSD“ tiltų trapai ne tik išsiskiria puikiomis hidraulinėmis savybėmis ir efektyviai surenka van-denį nuo tilto paviršiaus, bet ir gali būti pritaikyti įvairios konstrukcijos tiltams: gelžbetoniniams, įtemptojo gelžbetonio ir plieniniams. Iš dviejų dalių sudaryti trapai atitinka D 400 klasę (pagal EN 124) ir gali atlaikyti dideles transporto apkrovas, vei-kiančias keliuose. Viršutinės dalies aukštis yra reguliuojamas, be to, ją galima pasukti bet kokiu kampu ir paslinkti horizontalioje plokštumo-je, o tai daro „Multitop“ trapą itin universalų. Bevaržtis savaiminis grotelių už-raktas apsaugo nuo neleistino grotelių nukėli-mo ir taip užtikrina saugias eismo sąlygas. Rei-kia paminėti, kad šis trapas gali būti naudoja-

www.aco.lt

74

I N F RAS T RUK TŪRA

žiemos sodAi: gAlimybė gyveNti NeAtitrūkstANt Nuo gAmtos

74

75

I n f ras t ruk tūra

IEVA MAČIULYTĖ

Amžinos vasaros įspūdį teikiantys žiemos sodai žinomi nuo romos imperijos laikų. jau keletą šimtmečių savo populiarumo neprarandančios kiaurus me-tus žaliuojančios oazės leidžia mėgautis augalų įvairove, be to, jos gali tapti ne tik puikia poilsio zona, bet ir nuostabia interjero puošmena bei įtraukian-čiu laisvalaikio užsiėmimu.

Žiemos sodai atsirado maždaug XVI a., kai Europos aukš-tuomenė ėmėsi statydintis dideles oranžerijas, kuriose galėtų auginti atogrąžų ir paatogrąžių augalus. Žiemos sodai buvo kuriami ne tik privačiose, bet ir visuomeninė-se erdvėse – pirmas stambus viešas žiemos sodas buvo pastatytas 1842–1846 m. Regento parke Londone ir buvo naudojamas vakaro programoms, dideliems gėlių pramoginiams renginiams ir socialiniams susibūrimams. Pirmieji žiemos sodai buvo statomi iš mūro su dideliais langais ir stikliniu stogu, dažniausiai klasikinio arba go-tikos stiliaus. Tai buvo naujas architektūrinis sprendimas. Nuo XVII a. žiemos sodų buvo bene visų rūmų teritorijoje. Vis dėlto atvežtiniai augalai čia ilgai neištverdavo, nes ne-būdavo sudarytos tinkamos klimato sąlygos – augalams buvo per šalta, tad ieškota sprendimo, kaip šią patalpą apšiltinti ir šildyti. XIX a. Olandijoje žiemos sodai pradėti šildyti vandeniu, o Anglijoje naudota pūvančių medžių žievių šiluma, taip, be kita ko, buvo drėkinamas ir oras. XIX a. suklestėjus stiklo ir plieno pramonei, prasidėjo žiemos sodų aukso amžius. Europoje XX a. žiemos sodai pradėti statyti sujungiant juos su gyvenamąja erdve ir naudoti kaip poilsio zonos.

žiemos sodAi – Poilsiui ir AugAlAms AugiNtiKiekviename jų turi būti bent minimalus kampelis poil-siui – suoliukas, patogus krėslas ar kitas baldas. Jei ten lankysis daugiau žmonių, rinksis svečiai, visiems turi

užtekti vietos. Jei sodas skirtas tik augalams, jame pri-valomi optimalaus pločio takai vaikščioti ir priežiūros darbams atlikti.

Žiemos sodo dydis pirmiausia priklauso nuo šeimininkų fi-nansinių galimybių ir poreikių. Idealu, jei galima jam skirti ne mažiau kaip 15–20 m2 ploto. Aukštis turėtų siekti 3–5 m, jei sodas įrengiamas prie namo – per du jo aukštus. Taip bus patogu sodą prižiūrėti, be to, gerai augs augalai.

Architektas, projektuodamas namą, turėtų iš karto pa-rinkti žiemos sodui vietą, kryptį saulės atžvilgiu ir formą. Su šeimininkais iš karto reikia aptarti šildymo, vėdinimo ir apsaugos nuo perkaitimo sistemas. Jei žiemos sodo langai bus nukreipti į pietus, tai galėsime net žiemą tau-pyti šilumą, augalai bus maksimaliai apšviesti. Bet norint pritaikyti tokį statinį žmonėms ir augalams sugyventi, reiks apgalvoti vėdinimo ir pavėsio įrengimą. Nukreiptą į šiaurę žiemos sodą prižiūrėti bus sunkiausia. Jame sunku išvengti šaltų vėjų ir sulaukti saulės. Bet toks žiemos so-das padės taupyti namo šildymo sąnaudas, nes bus lyg tarpinė zona tarp lauko ir kambarių.

Šviesus ir linksmas būna į rytus nukreiptas žiemos sodas. Ypač, jei jis sujungtas su namo kambariais, kuriuose žmo-nės būna ryte. Vakarų pusėje esančiame žiemos sode bus ideali vieta pailsėti po darbo dienos. Bet tiek rytuose, tiek vakaruose vasarą reikalingos pavėsį sukuriančios sistemos.

76

I n f ras t ruk tūra

Visus augalus reikia reguliariai laistyti. Be laistymo siste-mos, šis darbas greitai taps varginančia prievole. Beveik nepastebimi lašeliniai laistymo kapiliarai išvedžiojami prie kiekvieno didesnio augalo, užprogramuotas kompiuteris laisto numatytą laiką, atogrąžų sodams įrengiami rūko purkštukai, taip pastoviai palaikoma optimali drėgmė.

Žiemos sodus apšviesti galima įvairiomis lempomis. Bet paprastos, buityje naudojamos lempos nesukuria pakan-kamai raudonojo ir mėlynojo spektro dalies spindulių. Todėl reikia rinktis specialias augalams skirtas lempas.

Nuo gaunamos šviesos priklauso augalų išvaizda, spal-vos, žydėjimas. Tik vasarą šviesos gali būti per daug, o di-desnę metų dalį jos trūksta ir žiemos sodą reikia apšviesti papildomai.

AugAlų įvAirovė Dauguma žiemos soduose auginamų augalų yra kilę iš drėgnų atogrąžų miškų, kur santykinis oro drėgnumas būna 80–90 %. O kambariuose šildymo metu jis retai viršija tik 30 %. Todėl norint, kad augalai būtų gražūs ir sveiki, reikia papildomai drėkinti orą.

Žiemos soduose retai kada augalai auginami atskiruose vazonuose. Gražiau atrodo įrengtos įvairių formų paaukš-tintos dėžės (lysvės), nes grunte augantys augalai užau-ga didesni ir auga greičiau nei vazonuose. Atsižvelgiant į tai, kokie augalai pasirenkami, substrato sluoksnis turi būti nuo 30 cm iki 1 m, dugne turi būti drenažo sluoksnis vandens pertekliui išbėgti. Substratas ruošiamas maišant durpes, kompostą, smėlį ir kitas sudedamąsias dalis, žiū-rint, kokie bus sodinami augalai.

Grupėmis sodinami augalai atrodo natūraliau, galima sukurti be galo daug įvairiausių kompozicijų. Substrato paviršius būtinai padengiamas smulkiais augalais arba mulčiuojamas. Nieko bloga, jei žiemos sode atsiras ko-kia nors vazonų grupė. Tik juos reikia grupuoti, suderinti tarpusavyje, neišmėtyti po visą žiemos sodą. Dideliuose

76

Kiekviename jų turi būti bent minimalus kampelis poilsiui – suoliukas, patogus krėslas ar kitas baldas. Jei ten lankysis daugiau žmonių, rinksis svečiai, visiems turi užtekti vietos. Jei sodas skirtas tik augalams, jame privalomi optimalaus pločio takai vaikščioti ir priežiūros darbams atlikti.

77

I N F RAS T RUK TŪRA

vazonuose galima auginti net medžius. Nepatartina mažo sodinuko iš karto sodinti į didelį vazoną. Kiekvie-nam augalui vazonas parenkamas pagal dydį ir šaknų sistemos išsivystymą.

Maloniausia aplinka žmogui turėtų būti panaši į kamba-rio. Tai apie 20 laipsnių šilumos ir 40–50 % oro drėgnu-mas. Tokios sąlygos žiemą ir vasarą tinka nemažai au-galų grupei (beveik visiems žinomiems kambariniams augalams), bet tikrai ne visiems, auginamiems žiemos soduose. Pasirinkę tokias žiemos sodo klimato sąlygas iš karto atmesite lepius atogrąžų augalus ir visus tuos, kuriems reikia vėsaus periodo žiemą. Svarbiausi tokio žiemos sodo pranašumai – kad jo beveik nereikia izo-liuoti nuo gyvenamųjų kambarių, jame visada gera būti ir džiaugtis augalais.

Patys egzotiškiausi yra drėgnųjų atogrąžų augalai. Bet palaikyti tokias sąlygas namuose ne visada pavyksta. Reikalinga šilta patalpa: 22–28 laipsniai vasarą ir ne mažiau kaip 16–18 laipsnių žiemą. Vidurvasarį būti-nas pritemdymas nuo kaitros, o rugsėjo–kovo mėne-siais –papildomas apšvietimas. Palaikoma apie 60–70 % santykinė oro drėgmė. Jei pasiryžtama įsirengti tokį žiemos sodą, jame būtinai turėtų būti kokių nors įspū-dingų augalų. Galima auginti bananus, nemažai orchi-dėjų, egzotiškas palmes.

Žymiai ekonomiškesnis variantas yra žiemą vėsus žie-mos sodas. Ten auginami iš paatogrąžių kilę augalai, negalintys žiemoti lauke, bet kambaryje jiems būtų per šilta. Tokiame žiemos sode lapkričio–vasario mė-nesiais palaikoma 10–12 laipsnių temperatūra. Oro drėgmė nedidelė, kaip ir kambariuose. Laistyti taip žiemojančius augalus reikia retai. Vėsus žiemos sodas netiks pasisėdėjimui šaltaisiais mėnesiais, bet gali būti labai gražus. Tokios auginimo sąlygos tinka daugumai sukulentų, kaktusų ir daugybei gražiai žydinčių auga-lų: kamelijoms, bugenvilijoms, oleandrams, citrinme-džiams.

Labai retai įrengiami rytietiško stiliaus žiemos sodai. Šis santūrus stilius ne visada tiksliai pritaikomas atviro-je erdvėje (soduose ir kiemuose), o žiemos sode trūks žalumos. Keli dideli bonsai darys gerą įspūdį tik tada, jei šalia nebus palmių, vešlių krūmų ir daug margala-pių gėlių. Visi augalai yra gyvi ir gali susirgti. Dažniau-siai pasitaiko augimo sutrikimų dėl neteisingai nau-dojamų trąšų, per mažo ar per didelio vandens kiekio. Jei laiku neuždengiama nuo saulės, jautresnių augalų lapai gali apdegti. Bent kartą per savaitę reikia atidžiai apžiūrėti visus augalus. Jei kur nors atsirado kenkėjų – naikinkite iš karto. Apleidus žiemos sodą, vėl sutvarkyti jį labai sunku, o kenkėjų užpulti augalai lieka sugadinti keliems mėnesiams.

EWG žiemos sodų konstrukcijos gaminamos iš aukščiausios kokybės klijuotos įvairių rūšių medienos. Kiekviena detalė kruopščiai projektuo-jama apgalvojant visas smulkmenas. Žiemos sodų stogo konstrukci-joms „Exclusive Wood Group“ naudoja 60 mm storio trijų arba keturių stiklų specialius stiklo paketus, saugančius nuo UV spindulių ir prikaiti-nimo vasarą bei puikiai išlaikančius šilumą žiemą.

UAB „EWG“,Laisvės pr. 123, Vilnius, tel. +370 698 55545,el. p. info@ewg.lt www.ewg.lt

gAmtAi PAlANkūs lANgų sPreNdimAi

„Patentuota stogo stiklinimo konstrukcija unikali tuo, kad išven-giama šalčio tiltų ir nėra kondensacijos žiemos metu. EWG žiemos sodas dėl ypač gerų šilumos izoliacijos savybių gali būti gyvena-mųjų patalpų dalis ir naudojamas bet kokiu oru. Šilumos savybės, sandarumas ir ilgalaikiškumas užtikrinamas specialia technologi-ja, kuri ištobulinta bendradarbiaujant su Pasyviojo namo institutu (Passivhaus Institut) Vokietijoje.

77

78

I n f ras t ruk tūra

elegANtiškiems sPreNdimAms – AliumiNio koNstrukcijosŽiemos sodai gali būti įrengiami ir iš aliuminio kons-trukcijų, tai suteikia galimybę statyti sudėtingesnius žiemos sodus. Iš lengvų aliuminio konstrukcijų sta-tomi žiemos sodai leidžia visus metus mėgautis sau-lėta diena ir sukuria ypatingą buvimo lauke įspūdį. Konstrukcijų sprendimo variantų yra be galo daug, klientui tereikia pasirinkti norimą projektą, turėti vi-ziją ir jos įgyvendinimą patikėti profesionalams.

UAB „Kota“ projektuoja, gamina ir montuoja duris, langus, fasadus, stiklinius stogus, balkonus, žiemos sodus iš aliuminio profilių. Taip pat gamina berė-mio stiklo konstrukcijas. Įmonės veikla neapsiribo-ja vien Lietuva, jos produkcija vertinama ir Islandi-joje, Norvegijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Prancūzijo-je, Rusijoje.

Žiemos sodų konstrukcijų gamybai bendrovė nau-doja belgų bendrovės „Reynaers“ sistemines me-džiagas, atitinkančias šiuolaikinius, aukščiausius techninius ir estetinius reikalavimus. Ši bendrovė visame pasaulyje pripažįstama kaip tarptautinė aliuminio sistemų projektuotoja ir tiekėja, o Euro-poje laikoma viena iš šios srities lyderių. „Reynaers“ aliumininės žiemos sodų konstrukcijos yra išskirtinai saugios ir patvarios, komplektuojamos su dauguma priedų (vandens nuvedimo latakai, dekoratyviniai elementai ir t. t.). Specialios stogų sistemos gali būti lengvai derinamos su aliuminio langais, durimis, slankiosiomis arba „armonikos“ tipo sistemomis. UAB „Kota“ specialistų patirtis bei turimos techninės priemonės leidžia įgyvendinti sudėtingus ir didelius projektus.

„Žiemos sode jūs galėsite mėgautis žaluma ištisus metus, net kai lauke vėsus ruduo ar šalta žiema. Tai tarsi vaikystės svajonės – mėgautis vasara visus me-tus – išsipildymas. Juk vasara visiems asocijuojasi su nerūpestingumu, gera nuotaika ir žalia spalva, gėlių aromatu. Susikūrę žiemos sodą savo namuose, pa-versite šią svajonę realybe ir vasara nuolat bus su jumis“, – pranašumus vardija UAB „Kota“ direktorius Viačeslav Zinkevič.

78

UAB „KOTA“Klemiškės II kaimas, Klaipėdos raj.,tel. +370 640 40011, el. p. info@kota.lt,www.kota.lt.

79

I N F RAS T RUK TŪRA

79

būtiNAs gerAs vėdiNimAsAugalams būtinas grynas oras, todėl vėdinimas žie-mos sode yra labai svarbus. Dažniausiai žiemos sodas vėdinamas per orlaides, duris, langus, bet tai ne visada yra geriausias sprendimas, nes šiltas oras kyla į viršų ir kaupiasi palubėje. Efektyvesnis vėdinimas būna įren-gus kelis ventiliatorius, rekuperacinę sistemą, kurie priverstų orą maišytis ir žiemos sode nebūtų šaltų ir karštų zonų.

„Mes montuojame oro kondicionierius bei vėdinimo sistemas, paleidžiame jas, teikiame garantinės ir po-garantinės priežiūros paslaugas. Padedame išsirinkti tinkamą oro kondicionierių ar vėdinimo sistemą, kuri užtikrintų optimalų oro vėdinimą, vėsinimą ar šildymą žiemos sode. Suteikiame garantiją ne tik įmontuotai įrangai, bet ir atliktiems darbams. Diegiame ir natūra-lias oro vėdinimo sistemas. Bendrovės „Alinita“ koman-da yra pasiruošusi pagerinti jūsų gyvenimo kokybę, įdiegdama oro vėdinimo ar kondicionavimo sistemą. Tai užtikrins gerą savijautą ne tik karštą vasarą, bet ir šaltuoju metų laiku“, – teigia UAB „Alinita“ direktorius Petras Jonušas.

6

Arch i tektūrA

7

Arch i tektūrA