STRUCTUM 2013 Žiema Nr.2

ŽIEMA I 2013 (2)Žurnalas sėkmingam verslui!

Pasaulis nekenčia pokyčių,tačiau tai yra vienintelis

dalykas, kuris neša progresą.(Charlesas F. Ketteringas)

TURI

NYS

žiema2013 (2)

4

36

1024

ARCHITEKTŪRA

POKALBISGyvenimo kokybė kaip miesto sinonimas 4OBJEKTASSvencelė – vėjas ir užuovėja 10PAvELdASKlaipėdos dramos teatras – šimtmečius išlaikyta tradicija 16

STATYBARENOvACIJANaujoji renovacijos tvarka išjudins ledus? 24Kodėl renkamės brangias, bet mažiau efektyvias šiltinimo sistemas? 31„Viega“ metalinių vamzdynų sistemos: patikima, efektyvu ir patogu 32Inovatyvūs Vilniaus rajono savivaldybės projektai skatina ekonominį augimą ir socialinę plėtrą 34RINKANuožmi verslo centrų konkurencija: kova dėl kiekvieno nuomininko 36AKUSTIKA„Knauf“ akustinės medžiagos Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje 42PATIRTISGreitis ir kokybė – geidžiamiausias derinys statant pramonės objektus 44

TURI

NYS

žiema 2013 (2)

5076

56

INŽINERIJA

ENERGETIKASaulės energija – tolima vizija ar ranka pasiekiama alternatyva? 50RENOvACIJAŠildymo ir vėdinimo sistemų inžineriniai sprendimai renovuojamų daugiabučių pastatų energiniam efektyvumui didinti 56UAB „Danfoss“ sprendimai – taupesni renovuoti daugiabučiai namai 63TECHNOLOGIJOSVandens paruošimo technologijos energetikoje 64PATIRTIS„Schneider Electric“ sprendimai „Baltnetos“ duomenų centre 66

INFRASTRUKTŪRA

NUOTEKOSVakuuminiai nuotakynai – efektyvios ir aplinkai nekenkiančios sistemos 68vERSLUIKauno LEZ – verslo Meka 74ENERGETIKASąskaitas už šilumą gali sumažinti tik pigesnis kuras ir pastatų modernizavimas 76

SUmmARY 80

Redakcijos žodis

žurnalas sTRUcTUMISSN 2335-2116

Leidėjas UAB „S MedIA GroUp“A. Mickevičiaus g. 7LT-08119 VilniusTelefonas +370 5 265 3733Faksas +370 5 272 4241

diRekToRėIGNė dAUSeVIčIūTė

VyR. RedakToRėreGINA FrAIMANAITėel. paštas [email protected]

TeksTų aUToRiai:AISTė GALAUNyTėSTASyS LIAUkeVIčIUSeGLė kAjAUSkAITėMArTA ZIGMANTAITėerLeNd dIAGILeVdr. GIedrIUS ŠIUpŠINSkAS

FoTogRaFijų aUToRiai:ASTA eSUALGIMANTAS NeNIŠkIS

kaLbos sTiLiUs iR koRekTūRaVŠĮ kALBoS Ir koMUNIkAcIjoS ceNTrASwww.kkc.lt

PaRengiMas sPaUdaiUAB „S MedIA GroUp“

RekLaMos skyRiUsNerINGA GrABAUSkIeNėTelefonas +370 659 58686el. paštas [email protected]

rūTA peTroŠIūTėTelefonas +370 620 25156el. paštas [email protected]

sPaUsdinoUAB „BALTo prINT“

redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą. perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama.

© UAB „S Media Group“, 2013© STrUcTUM, 2013

ŽUrNALAS pLATINAMAS NeMokAMAI

žiema2013 (2)

Metų pradžia ir pirmieji du mėnesiai buvo išties intensyvūs – nauji įstatymai, nauja tvarka, naujos galimybės. Rodos, energingas ir veržlus startas galų gale turėtų išjudinti niekaip iš mirties taško nepajudančius procesus, tokius kaip daugiabučių namų reno-vacija. O kaip bus iš tiesų? Vadžias perėmusios savivaldybės tikina, kad dabar procesas tikrai pajudės, o specialistai primena, kad minimalios renovacijos priemonės liks tik kos-metinis remontas, jei namai nebus atnaujinami iš esmės ir kompleksiškai.

Kvartalais senus namus užsimojusios atnaujinti savivaldybės galbūt padės spręsti ne tik konkrečių namų sąskaitų už šildymą problemas, bet ir žengs žingsnį miestų kokybės geri-nimo urbanistine prasme link. Apie tai, koks turėtų būti miestas, kalbamės su ilgokai Ny-derlanduose gyvenusiu architektų tandemu – Justina Muliuolyte ir Tadu Jonauskiu (Stu-dija PUPA – Public Urbanism Personal Architecture). Tarptautinė patirtis pašnekovams leidžia pažvelgti į Lietuvos miestų problemas kiek iš kitos perspektyvos. Taip pat architek-tūros dalyje siūlome pažvelgti į 2010 m. suprojektuotą Svencelės kompleksą – ko gero, vieną pirmųjų bandymų kurti tokio tipo architektūrą Lietuvoje. Nenutolsime nuo pajūrio ir prisimindami paveldo objektą – šįkart tai Klaipėdos dramos teatras.

Prakalbus apie renovaciją neišvengiamai prisimenamos šildymo kainos, sąskaitos už būs-to šildymą ir būdai, kaip tas sąskaitas sumažinti. Renovuojant pastatus svarbu ne tik juos apvilkti šiltinamuoju sluoksniu, bet ir atnaujinti jų inžinerines sistemas, o ypač – šildymo ir vėdinimo. Kokie šių sistemų atnaujinimo būdai, pranašumai, trūkumai ir kodėl jas svarbu atnaujinti, pasakoja VGTU Pastato energetinių ir mikroklimato sistemų laboratorijos ve-dėjas dr. Giedrius Šiupšinskas.

Nuolat tenka girdėti, kad svarbiausia milžiniškų šildymo kainų priežastis, be kiaurų dau-giabučių namų sienų, yra kuro kaina. Tad šiame žurnale nepamirštame kitokių kuro šaltinių ir jų teikiamų galimybių temos. Kalbame ir apie saulės jėgainių plėtrą bei jos problemas, ir apie biokuro naudojimo perspektyvas. Juk nepaisant kintančios tvarkos, daugybės diskusijų, visi suprantame, kad alternatyvus kuras iš atsinaujinančių šaltinių ilgainiui taps neatsiejama mūsų gyvenimo dalis.

Tuos, kam įdomi nekilnojamojo turto rinka, kviečiame kartu su mumis pasidomėti, kuo baigsis verslo centrų statybos bumas. Ar nenutiks taip, kad pasiūla vis dėlto ims viršyti paklausą?

Malonaus skaitymo!

A r c h i t e k t ū r A / P o k A l b i s

�

AISTĖ GALAUNYTĖ

JustinamuliuolytėirTadasJonauskis(studijaPUPA–Public Urbanism Personal Architecture)–jauniarchitektai,besigilinantysįmiestoplanavimoirvaldymo,viešųjųirgyvenamųjųerdvių,infrastruktūrossritis.Architektaipenkeriusme-tusgyvenoirmokėsiNyderlanduose,tadtarptautinėpatirtispašnekovamslei-džiapažvelgtiįLietuvosmiestųproblemaskiekiškitosperspektyvos.

GYVENIMO KOKYBĖKAIP MIESTO SINONIMAS

SavopranešimukonferencijojeGAIApalietėtekeletąįdomių aspektų: Lietuvos sovietinio laikotarpio rajo-nai yra gerokai mažiau nusidėvėję, be to, jie patrau-klūstvarumo(angl.sustainability)atžvilgiu– lengvaipasiekiami viešuoju transportu,gausūs žaliųjų erdvių.Koksbūtųjūsųpožiūrisįnaujų rajonų statybą(ypačiki2008m.),galbūtpagalar-

chitektūrinėsišraiškosirurbanistiniųsprendimųsan-tykįlaimisovietiniaikvartalai?

Tadas Jonauskis (T. J.) Visų naujų kvartalų pradžios taškas yra kur kas blogesnis nei socialistinių mikrora-jonų. Dėl labai elementarios priežasties – nauji rajonai yra suplanuoti automobilių savininkams. jei patogu

atvažiuoti automobiliu, tai skatina statyti naujus kvartalus ant automagistralių, prie aplinkkelių. o

sovietiniai mikrorajonai buvo statomi remiantis viešojo transporto sistema, juk tuo metu ir auto-mobilių nebuvo tiek daug. Tie mikrorajonai vie-šuoju transportu buvo sujungti ne tarpusavyje, o su miesto centru, todėl miestas veikė kaip sis-tema. o į naujuosius rajonus dabar gali patekti

�

P o k A l b i s / A r c h i t e k t ū r A

�

T.J.Mes manome, kad griovimas yra pinigų ir valstybės re-sursų švaistymas. juk galima sugalvoti, kaip pakeisti funkciją, kaip nors kitaip panaudoti. Žinoma, tai nėra paprasta. Mikro-rajonuose, kai jie buvo pastatyti, viename bute gyveno 4–5 žmonės. Europos vidutinis žmonių skaičius bute yra 2–2,5. Natūralu, mes norime gyvenimo kokybę gerinti, taigi buto reikia didesnio, daugiau erdvės. Sovietiniai butai jau turi fizinį apribojimą, norint plėstis, reikia pirkti kitą butą. o perplana-vimas yra sudėtingas techniškai. Bet galbūt po kurio laiko šie maži butai vėl taps patrauklūs. Gal smarkiai išaugs būsto kaina ir atsiras mažesnių, pigesnių butų poreikis, gal bus dau-giau žmonių, gyvenančių po vieną, o gal bus daugiau jaunų šeimų... Mes neatmetame tokios galimybės. jei esamą seną pastatą nugriauni, jo vietoje pastatai to meto lūkesčius atitin-kantį būstą. Šį, žinoma, po kurio laiko vėl reikės griauti, nes jis nebeatitiks naujų poreikių. Uždaras ratas. Griovimas

yra vienadienis sprendimas, mes ma-nome, kad griauti reikia tik tada, kai jau niekas nebeveikia.

praktiškai tik automobiliu. Tačiau ateityje, pabrangus kurui, jie gali tapti nebepatrauklūs.

Justinamuliuolytė(J.m.)Naujieji kvartalai dažnai ne-gali suteikti tokios gyvenimo kokybės, kaip sovietiniai mikrorajonai. juose gyvenimo kokybės nėra, išskyrus tai, kad turi naują būstą. o sovietiniai, atvirkščiai, – gyvenimo kokybė yra, tik jie nepritaikyti šių dienų reikmėms. Bet pritaikius atsivertų daug perspektyvų...

Tačiau, ko gero, jums žinoma, kad vakarų Europoje,pavyzdžiui,vokietijoje,pasitaiko,kadmodernistiniaidaugiabučiainamaigriaunamiištisaiskvartalais?

J.m.Griovimas yra jautri tema. olandijoje taip pat dažnai griaunami daugiabučiai namai. Lietuvoje situacija kiek ki-tokia – tai nėra valstybei priklausantys socialiniai būstai, kiekvienas turi privatų savo butą, todėl organizuoti tokius veiksmus būtų sudėtinga. Kita vertus, mūsų šalyje tokių rajonų gyventojų kontingentas kol kas nėra toks blogas kaip Vakaruose. Amsterdame griaudavo tuos pastatus, ku-riuose gyveno daug emigrantų, buvo didelė nusikaltėlių koncentracija.

PROJEKTO„FIELdSOFSYNERGY“(„ERdvIųSINERGIJA“)STRATEGIJA:JUNGTIIRPERNAUdOTI

�


�

Kokiebūtųsvarbiausidalykai,įkuriuos,jūsųmanymu,reikėtųatsižvelgti,tvarkantsenuosiusmikrorajonus?

J. m. Visų pirma į renovaciją reikėtų žiūrėti strategiškai, keisti šių mikrorajonų reikšmę apskritai mieste. Galvo-ti, kaip į visus kvartalus pritraukti jaunų žmonių ir šeimų. Didinti būsto įvairovę – galėtų atsirasti ir kotedžų, studi-jos tipo butų. Sudaryti sąlygas, kad juose galėtų įsikurti daugiau biurų, komercinių įstaigų. Atsirastų kur įdomiai praleisti laisvalaikį. o turbūt esminis pasiūlymas – tvarkyti žaliąsias erdves. T. y. kurti jų struktūrą – ne tik formaliai per-sodinti žolę ar medelius.

T. J. Viešųjų erdvių struktūra turėtų būti miesto iniciaty-va, nes tos erdvės priklauso miestui ir žmonės iš tikrųjų neapsiima sutvarkyti visko, negali to padaryti nei fiziškai, nei finansiškai. Tvarkant viešąsias erdves, iš karto keičiasi gyvenamoji aplinka, keičiasi gyvenimo kokybė, atsiranda pridėtinė vertė. Taigi laimi ir gyventojai, ir miestas. Mums atrodo, kad mikrorajonuose galima ir dirbti, ir poilsiauti, tik trūksta erdvių, kur „apgyvendinti“ tas funkcijas.

Šiuo metu vyrauja bendros erdvės, visai nėra privačių, ge-rai prižiūrimų erdvių. Žmonės neturi galimybių praleisti daugiau laiko už būsto ribų, lauke. Bet iš tiesų kuo daugiau žmonių būna lauke, gali tiesiogiai išeiti į savo kiemą, tuo saugesnė yra aplinka, tuo daugiau akių ją stebi.

TadasJonauskis.

�


�

J.m.Taip pat labai svarbu, kad ir tų rajonų gyventojai būtų įtraukiami, kad jie didžiuotųsi savo kvartalu. Senamiestis, Užupis galėtų būti pavyzdys, dabar ir Naujamiestis atgims-ta. Mikrorajonai taip pat gali atgimti, pradedant mažomis privačiomis iniciatyvomis, net nebūtinai tai turi būti susiję su menais. Svarbiausia įvaizdžio, savojo veido kūrimas.

Jūsužsiminėteapieestetiką.Kaipmanote,argerivie-šoserdvėsdizainosprendimai,nepaisantto,kadjiyrastrategiškai prastoje vietoje, gali padėti jai tapti pa-trauklia?

T.J. Labai populiarūs architektūriniai ir urbanistiniai pro-jektai, vadinamieji spinoff, kur pradedant mažu projektu siekiama išjudinti visą teritoriją.

J.m. o sėkmingas projektas gali būti susijęs ne tik su dizai-nu, bet su identiteto kūrimu.

T.J. Pavyzdžiui, visame kvartale įrengti išskirtinio dizaino suoliukai. o jeigu jie būtų paprasti? Žmonėms gal taip pat būtų gerai – yra suoliukas, atsisėdi ir viskas. Mūsų požiūriu, dizainas turi būti toks, kad, pavyzdžiui, mano kvartale visi suoliukai būtų mėlyni, o tavo kvartale – raudoni. Tai jau šį tą reikštų – jau žinai, kur esi, taip kuriamas identitetas.

J.m. roterdame yra stumdomų suoliukų su medžiais. To-kia medinė konstrukcija, į kurią gali įlipti, o ten – maža sve-tainytė, sėdi ant sofos, yra staliukas. Ir yra medis, po kuriuo sėdi. Gali tą suoliuką nustumti, o tavo medis važinėja kartu su tavimi. Tikrai vertas dėmesio dizaino sprendimas.

JustinaMuliuolytė.

�


�

T. J. Tai pavyzdys, kaip viešosios erdvės baldas tampa urbanistiniu įrankiu. Minėtoji vieša erdvė roterdame at-sinaujino, nes dizainas pritraukė žmones, paskatino juos kažką veikti, daryti, atsirado interaktyvumas.

Ispanijoje buvo kitoks pavyzdys – visos aikštės, visi projektai yra labai apgalvoto dizaino, iš gerų medžia-gų, įrengtas išradingas apšvietimas. Neįtikėtina, kiek jie pinigų skyrė aikštėms atnaujinti. Bet yra tik kelios pilnos žmonių aikštės, o kitos – tuščios. Pasirodo, pro-jektuotojai pamiršo, kad Ispanijoje reikia pavėsio! Tad dizainas tampa bevertis. Pasimokius iš šio pavyzdžio, Lietuvoje daugiau dėmesio galėtų būti skiriama ap-švietimui – juk pusę metų didžiąją savo laiko dalį pra-leidžiame tamsoje.

Atrodo,kadLietuvojedažnaproblemayranelėšųsty-gius,opožiūris–viešosioserdvėssutvarkymuiskirtipinigai panaudojami, nuperkama ar suprojektuoja-maįranga,tačiauesminisveiksnysyranaujumas,oneskoningumas.

T.J. Taip, mums atrodo, kad standartiniai sprendimai mūsų šalyje dar nėra užtektinai kokybiški patys savaime, nes sta-tybų, vykdymo kultūros nėra. Dėl to viskas yra ne iki galo išsprendžiama. Bortai tik tokie, suoliukai tik šitokie, šiukš-liadėžės – taip pat. Kad laikytų 50 metų, arba šiukšliadėžės negalėtum pastumti, į savo kiemą neišsineštum... olandi-joje arba Vokietijoje standartinės priemonės yra gražios – jei darysi taip, kaip visada, paprastai bus gražu.

Naujausiasjūsųdarbas„FieldsofSynergy“–taiLatro-boregionoAustralijoje2050m.vizija.Projektodatalygsavaimeprimenautopijos,idealausmiestotemą.Kokie,jūsųnuomone,idealausmiestokomponentaigalėtųbūtiXXIamžiuje?

J.m. Šiame projekte akcentavome pakartotinį naudoji-mą, maišymą. Viskas pakeičiama, sujungiama, nieko ne-išmetama, viskas yra naudinga.

T. J. Kuo toliau, tuo labiau bandome savo gyvenimą miestuose optimizuoti – viską bandome daryti kuo pato-

GAmTINIųAREALųTINKLAS–ATKURIAmANATŪRALIBIOLOGINėįvAIROvė

ELEKTRINIųdvIRAčIųTINKLASIRįKROvImOTAšKAI

vANdENSRESURSųPANAUdOJImOGALImYBėS IšmANIOSIOSENERGIJOSTINKLAS

�

PROJEKTAS„FIELdSOFSYNERGY“


�

giau, ekonomiškiau, optimaliau. Mūsų vizija ir buvo visur kurti sinergiją. Bandome sujungti: ir tau gerai, ir man ge-rai. Naudojamės tuo pačiu dalyku, kuris visiems naudin-gas. Pavyzdžiui, elektrinė gamina elektrą, tad labai daug karšto vandens išmetama ataušinant reaktorius. o mes sakome: reikia pritraukti atogrąžų žuvų ūkių, kurie gali auginti žuvis šiltame vandenyje. Gali atsirasti SPA, nemo-kamai gaunantis šilto vandens. Taip po truputį, iš vienos ekonomikos „šiukšlės“ sukuriama visa grandinė kitų eko-nomikų ir erdvių, kurios panaudoja nereikalingą energiją arba nereikalingus produktus kaip pirminę žaliavą.

J.m. Tai toks vadinamasis sveikas protas (angl. commonsense). Tu nešvaistai. Lygiai tas pat tinka ir mikrorajo-nams – kam griauti? Kam švaistyti?

T.J. Energiją galima naudoti keliais būdais: kai viskas jun-giama, derinama, yra kelios funkcijos, kurios gali naudo-tis tuo pačiu dalyku. Taip taupomi resursai, mažinamos sąnaudos. Arba yra kaskadinis principas: karštas vanduo elektrinėje – vienam šiukšlė, kitam – energijos šaltinis. o šio šiukšlė yra kitam šaltinis. Energiją galima naudoti pakartotinai tol, kol jos jau visiškai niekam nebegali pri-taikyti.

Kalbant apie šiuolaikinį idealų miestą – visų miestų pa-grindas yra judėjimas iš vienos vietos į kitą. jeigu mieste lengva, pigu ir ekologiška judėti, jis veikia. Tai ir yra fun-damentalus miesto pagrindas. yra ir kitų utopijų, ekstre-malesnių, kur visi individualiai savo burbuluose gyvena. o mums atrodo, kad miestas turi būti toks, kur visi juda, keičiasi informacija, bendrauja. Taip kuriama pridėtinė vertė – ir ekonominė, ir socialinė.

J.m. Utopinis miestas turėtų būti toks, kai nereikia gaišti laiko. Štai Vilniuje spūstyse sėdime kiekvieną dieną...

T. J. Galima Vilniaus vizija – centras neturėtų būti toks, kad privalėtum važiuoti į centrą, nes čia viskas sutelkta. Kad galėtum judėti per visą miestą – kartais Lazdynuose, kartais Pašilaičiuose, kartais senamiestyje. Ir psichologiš-kai nebūtų skirtumo. Berlynas yra labai geras pavyzdys – ten centras, netgi turistinis, tuščias. o visas gyvenimas verda aplinkui. Vienur centriukas, kitur centriukas, visuo-se mikrorajonuose, visi kvartalai turi savo veidą.

Grįžę į Lietuvą, ką teigiamo pastebėjote miestuose,kaskeičiasi?

T. J. Tikrai daug teigiamų dalykų. Kaip Vilnius pasikeitė per penkerius metus, kol čia negyvenome. jaučiasi, kad tai yra miestas, kuris keičiasi. Eidavome į vienas vietas, dabar ateinam, žiūrim – čia kažkas kitaip, kažkur ne ten atėjom (šypsosi).

J.m. Susidaro įspūdis, kad Lietuvos miesteliai, kaimeliai taip pat gražėja, tvarkosi viešas erdves. Kitiems miestams reikėtų pasimokyti.

T.J. Atsiranda miesto dviračių – tai labai gerai. Kritikai sako, kad tik centre. Mes sakome – bent centre gali ju-dėti dviračiu. Tramvajaus kiekvienoje gatvėje nenutiesi, o su dviračiu – labai patogu. Grįžtant prie mikrorajonų, prieš penkerius metus buvo kalbama apie namo reno-vaciją, dabar – apie kompleksinę kvartalo renovaciją. Ateityje gal bus pradėta kalbėti apie miesto viziją, gyve-nimo kokybę, gal bus ambicijų sukurti gyvenimo koky-bę, prilygstančią Vienai, Amsterdamui, Kopenhagai...

Ačiūužpokalbį.

Projektas„FieldsofSynergy“.

�

10

A r c h i t e k t ū r A / o b j e k t A s

SVENCELĖ – VĖJAS IR UŽUOVĖJA

10

11

o b j e k t A s / A r c h i t e k t ū r A

AUTORIAI

Architektai: IĮ „Andrė Baldi A & U“, „Aketuri architektai“; komanda: Andrė Baldišiūtė, Milda rekevičienė, Algimantas Neniškis, Ignas Uogintas, Lukas rekevičius

įGYvENdINImAS

ProjektovadovėAndrė Baldišiūtėįvykdymodata2007–2012 m.

dUOmENYS

Adresas– Svencelės kaimas, Klaipėdos apskritisBendrasisplotas– 525 kv. m

AISTĖ GALAUNYTĖ

Idėjąjūrinįkonteinerįpanaudotikaipgyvenamąjį statinį devintojo dešim-tmečio pabaigoje JAv užregistravoPhillipasC.Clarkas.Tiesa,kiekanks-čiautokiųkoncepciniųbūstųmodeliųpasirodydavoirkinojuostose.Nuotolaiko jūriniai konteineriai buvo nau-dojamikonstruojantdešimtisskirtin-gųtipųpastatų:mokyklų,viešbučių,gyvenamųjųnamų,laboratorijų,biu-rų,parduotuviųirt.t.Irmiestuose,irgamtosapsuptyje.Konteineriai,kaippriemonėkurtiarchitektūrą,vertina-minetikdėlsavitosestetikos,betirdėlgalimybėsjuosperdirbti,naudotipakartotinai,pigumoirgerųtechni-niųypatybių.

Nuotraukųautorius–AlgimantasNeniškis.

12


2010 m. suprojektuotas Svencelės kompleksas – poil-siavietė prie Kuršių marių kranto – ko gero, buvo vienas pirmųjų bandymų kurti tokio tipo architektūrą Lietuvoje. 2012 m. įgyvendinta jo dalis buvo įvertinta apdovanoji-muose „Žvilgsnis į save 2010–2012“, atstovavo Lietuvai tarptautiniame Ludwigo Mieso van der rohe’o vardo konkurse.

Projektas išsiskiria žmogiškuoju masteliu, kontekstua-lumu ir „švarumu“. Tai pasiekti padėjo ir pasirinkta „sta-

tybinė medžiaga“ – jūriniai konteineriai. Galima sakyti, kad Svencelė yra suformuota kubelių principu – vienodi moduliai (konteineriai) jungiami vieni su kitais, sukuriant skirtingo aukščio ir ploto statinius.

Persislinkę moduliai suformuoja nenuobodžias, virpan-čias erdves – užuovėjas, terasas – vedančias vandens link. Ta pati visų konteinerių spalva – beveik juoda – unifikuo-ja skirtingas funkcijas jungiantį objektą ir neišsiskiria iš jautraus pamario peizažo.

SKIRTINGOmSFUNKCIJOmS–SKIRTINGIERdvINIAISPRENdImAI

12

13


Arčiausiai marių kranto išdėstyti laisvalaikio funkcijos statiniai – kavinė ir jėgos aitvarų mokykla centras). Kiek toliau – dušai, tualetai, skalbykla ir gyvenamieji kamba-riai. Tik būtiniausius patogumus suteikiantys kambariai, pagalbines patalpas suformuojant kaip atskirus blokus, skatina netikėtus susidūrimus ir kartu akcentuoja aktyvų ar ramų poilsį gamtoje.

Kiekvienas statinys taip pat turi glaudų ryšį su lauko er-dve – ar tai būtų pirmame aukšte esantis kambarys, kurio

duris atvėręs gali ant smėlio pasistatyti kėdę, ar antrame aukšte esanti kavinės terasa.

Adekvatus požiūris į supančią aplinką ir objekto funk-ciją, ko gero, yra stipriausias šio projekto aspektas. Mi-nimaliomis priemonėmis įvykdytas sumanymas puikiai tinka tiek Lietuvos pajūriui (jam nereikia gražios archi-tektūros, kad taptų patrauklesnis), tiek aktyviam jėgos aitvarų sportui. Svarbiausia – suformuota aplinka, ne-trukdanti patirti.

PROJEKTOAKSONOmETRINISvAIzdAS

13

1�


1�

1�


SKLYPOPLANAS.SvENCELėSUŽSTATYmASvISIšKAIįGYvENdINUSPROJEKTą

Persislinkę moduliai suformuoja nenuobodžias, virpančias erdves – užuovėjas, terasas – vedančias vandens link.

1�

1�

A r c h i t e k t ū r A / P A v e l d A s

KLAIPėdOSdRAmOSTEATRAS–šImTmEčIUSIšLAIKYTATRAdICIJAAISTė GALAUNyTė

„dažniausia senosios architektūros išsaugojimo priežastis (į šalį kiek atide-dant istorinį interesą) yra tai, kad ji vis dar gali būti tinkama šiuolaikinėmsreikmėms.Taigaliatrodytiabsurdiškaiakivaizdu,betkartuirdažnaipamirš-tama“,–taipsavoknygoje„BuildingConservationPhilosophy“rašėJohnasEarlas.Klaipėdosdramosteatrui–seniausiamteatropastatuiLietuvoje–pa-vykoišsaugotinetikoriginalųfizinįpavidalą,betirfunkciją.

1�

1�

P A v e l d A s / A r c h i t e k t ū r A

KLAIPėdOSdRAmOSTEATRAS–šImTmEčIUSIšLAIKYTATRAdICIJA

dIRIGAvONETPATSR.WAGNERISŠio teatro istorija prasidėjo kiek anksčiau, nei iškilo ne-oklasicizmo stiliaus pastatas, kuriame šiandien ir vyks-ta rekonstrukcijos darbai. Beveik pusantro šimto metų Klaipėdos teatras nuolat keitė savo namus ir savinin-kus, griūdavo ir vėl kildavo. Kaip rašo Klaipėdos teatro atsiradimo aplinkybes tyrinėjęs istorikas jonas Tatoris, jau XVIII a. antrosios pusės miesto planuose, maždaug dabartinio teatro vietoje, pažymėtas kvadratinis pas-tatas – „komedijų namai“. juose buvo rengiami vaidi-nimai, galbūt net viešėjo teatro trupė iš Berlyno. Kodėl 1803 m. vaidinimus jau imta rengti mūriniame sandė-lyje prie Danės upės ir kuo pasibaigė „komedijų namo“ istorija – iki šiol neaišku. Gerda Prancūzevičienė, Klai-pėdos teatro istoriją išsamiai aprašiusi straipsnyje „Se-niausias teatro pastatas Lietuvoje ant Danės pelkių“, mini, kad sandėlis buvęs 14,43 m ilgio, 6,6 m pločio – su sale, dviem kambariais ir tambūrais. Tiesa, šis tea-

tras gyvavo vos dešimtmetį – 1814 m. teatro pastatas buvo parduotas ir paverstas gyvenamuoju namu. Ta-čiau 1818 m. teatras Klaipėdoje vėl atgimė: mediniame laikiname pastate su 200 vietų sale, o dar po metų – jau dabartinio teatro vietoje iškilusiame naujame mū-riniame teatre. Nors jo autorius – architektas – neži-nomas, iš išlikusių vaizdinių šaltinių galima spręsti, kad tai jau buvo ne sandėlis ar laikina pašiūrė, o re-

1�

Dabartinį savo veidą teatras įgijo 1893 m. po rekonstrukcijos, kai iš privačių savininkų teatras perėjo miesto žinion ir buvo nuspręsta pastatui suteikti reprezentacinę išvaizdą.

1�


prezentacinės architektūros pavyzdys. Klasicizmo sti-liaus teatras tada stovėjo pagrindiniu fasadu atsisukęs ne į aikštę (kuri, kaip pastebi tyrėjai, tais laikais buvo naudojama karinėms pratyboms), o į dabartinę Teatro gatvę. Fasadą puošė portikas su aštuoniomis suporin-tomis kolonomis, laikančiomis ornamentais puoštą tri-kampį frontoną. Kaip rašo G. Prancūzevičienė, teatras veikė aktyviai gastroliuodamas Vilniuje ir kituose mies-tuose, vieną sezoną teatre dirigavo net pats richardas Wagneris. Teatras buvęs vienintelis kada nors buvęs klasicizmo stiliaus pastatas Klaipėdoje. Be to, šie rūmai buvo pirmieji dabartinėje Lietuvos teritorijoje (Klaipėda XIX a. pr. priklausė Prūsijos karalystei), specialiai pasta-tyti teatrui. Kaune pirmasis teatras pastatytas 1891 m. (dabartinis Kauno valstybinis muzikinis teatras), o Vil-niuje – tik 1912 m. (dabartinis rusų dramos teatras). Deja, šiems Klaipėdos teatro rūmams nebuvo lemta iš-likti – 1854 m. kilęs gaisras sunaikino didelę dalį Klaipė-dos, o kartu ir teatrą.

REPREzENTACINISmIESTOPASTATASDabartinio Klaipėdos dramos teatro pastato iškilimą ty-rinėtojai sieja su ant senųjų klasicistinio teatro pamatų suręstu statiniu. Kaip jis atrodė, nėra žinoma, nors spėja-ma, kad statybos buvo labai „ekonomiškos“. Vis dėlto šis teatro pastatas jau stovėjo pagrindiniu fasadu atsigręžęs į Pratybų aikštę ir užėmė panašų kaip dabar perimetrą. Dabartinį savo veidą teatras įgijo 1893 m. po rekonstruk-cijos, kai iš privačių savininkų teatras perėjo miesto žinion ir buvo nuspręsta pastatui suteikti reprezentacinę išvaiz-dą. Iš trijų tūrių – aukščiausios ir didžiausios vidurinės bei dviejų mažesnių šoninių – sudarytas pastatas buvo re-konstruojamas pagal neoklasicizmo stilių, t. y. pritaikoma griežta fasado simetrija, kurią paryškino rizalitas su per centrinę ašį įkomponuota niša lodžija ir durimis. Į fronto-no timpaną įkomponuotas kartušas su Klaipėdos mies-to herbu, pirmąjį aukštą, kaip būdinga klasicizmo stiliui, horizontaliai skaidė rustai, antrajame – įkomponuoti pi-liastrai. Balkonus puošė metaliniai žibintai, lietvamzdžiai spauduoti žvėrių galvomis (šių detalių neišliko). Tiesa, kaip ir daugumai „neo“ stilių, nepavyko išvengti nelogiš-ko, nefunkcionalaus puošybiškumo. Grynai dekoratyvinę

funkciją atliko užmūrytos rizalito arkos, dešinėje pusėje esantys langai, neaišku kokioms progoms skirti į

aikštę atsukti nemaži balkonai, trejos paradi-nės durys. Interjeras iš pradžių buvo tai-

kytas prie eksterjero, t. y. buvo taip pat neoklasicizmo stiliaus. Vė-

liau, 1928 m. atlikus interje-ro rekonstrukciją (auto-rius P. Giesingas), teatro

viduje atsirado ekspresio-nizmo, jugendo,

1�

1�


konstruktyvizmo dizaino elementų. Gaila, bet šie interje-rai nepasirodė vertingi sovietmečiu vykusių rekonstruk-cijų iniciatoriams.

SOvIETINėREKONSTRUKCIJA1984 m. straipsnyje „Klaipėdos teatras“ („Statyba ir archi-tektūra“, nr. 8) j. Tatoris aprašo įsibėgėjusius Klaipėdos dra-mos teatro rekonstrukcijos darbus (pradžia 1982 m.). Tada buvo ne tik restauruojami senojo teatro pastato fasadai, keičiama vidinė struktūra, bet ir statomi du nauji priesta-

Pagrindiniamteatrofasaduisugrąžintosoriginaliosspalvos.

1�

tai – perimetru apgaubiantys senuosius rūmus (namelis Žvejų ir Pilies gatvių kampe atstatytas ir pritaikytas teatro reikmėms dar aštuntąjį dešimtmetį). Vakarinis rūmų fasa-das tapo interjero elementu. Naujųjų pastatų autorius – architektas Saulius Manomaitis. Abu jie – skirtingų stilių. Žvejų ir Teatro gatvių priestato išraišką galima priskirti brutalistinei – prie aplinkos bandyta taikytis skaidant fa-sadų plokštumas ir langus. o Pilies gatvės ir Teatro aikštės priestatas labiau dominuojantis, su postmodernizmo sti-liaus elementais – įėjimo arka, ko gero, primenanti senojo

Senoirnaujodermė:pastatasnuoŽvejųg.pusės.

20


20

pastato lodžiją, trikampiais motyvais, atkartojančiais sto-go kraigo liniją. Ši rekonstrukcija baigta 1990 m., tačiau jau po dešimtmečio G. Prancūzevičienė pastebi, kad „nebuvo išvengta kai kurių projektavimo netikslumų“ – juk teatras pastatytas ant labai vandeningo grunto, vanduo telkšo jau 2,25 m gylyje po pastatu, tad teatro sienos pradėjo pavo-jingai skilinėti.

ATGImImASNAUJAmGYvENImUIŠie žodžiai išties išpranašavo pastato likimą XXI amžiu-je. 2009 m. pradėjus teatro rekonstravimo darbus (pro-jekto vadovas Stanislovas Lukšas, UAB „ASL“, generalinis rangovas „Pamario restauratorius“), pastatas buvo įver-tintas kaip avarinės būklės. Tiesa, didesnių problemų nei senieji rūmai kėlė du sovietmečiu pastatyti priestatai. Griūvanti priestato Žvejų ir Teatro gatvėse dalis, links-tančios lubos privertė teatrą uždaryti dar 2007 metais. Teatro vadovas Gediminas Pranckūnas prisimena neti-kėtumą, kai po griūvančiomis sienomis nebuvo rasta nė vieno poliaus ar sutvirtinimo... Konstrukcinės problemos sudarė galimybę dar kartą įvertinti ir dviejų priestatų planą. Dabar 1984 m. rekonstrukcijossprendimai,

natūralu, nėra be išlygų priimtini. Projektuotojai atkreipia dėmesį į neracionalų planą, daugybę laiptinių. Tad griau-namos arba naujai statomos kai kurios vidinės pertva-ros, iškertamos ar platinamos naujos angos priestatuo-se. Pastato suskirstymas funkcinėmis zonomis, įėjimų vietos nesikeis, išliks ir toks pat žiūrovų vietų skaičius – 595, tačiau erdvės maksimaliai išvalomos, nepaliekant nebūtinų techninių patalpų, vienoje vietoje koncen-truojamos dekoracijų patalpos, aktorių pasiruošimo spektakliui kambariai. Senieji rūmai ir atstatytas pas-tatas Žvejų ir Pilies gatvių kampe sujungiami stogu, tai leidžia visiškai eksponuoti vakarinį fasadą, tapusį inter-

jero elementu. Teatras pritaikomas neįgaliesiems žiūrovams. Pasak Klaipėdos dramos teatro

vadovo, šiuo metu pagrindiniai išorės ir vidaus darbai yra beveik baigti, di-

džiausias rūpestis – šiuolaikinės technologijos, suteiksiančios

galimybę scenos menui su-grįžti į seniausią teatro

pastatą Lietuvoje.

Pastato erdvės maksimaliai išvalomos, nepaliekantnebūtinų techninių patalpų, vienoje vietoje koncentruojamos dekoracijų patalpos, aktorių pasiruošimospektakliui kambariai.

21


21AstaEsunuotraukos.

22


REKONSTRUKCIJOSSPRENdINIAI.FASAdAI

22

23


PIRmOJOAUKšTOPLANAS

23

PATALPųEKSPLIKACIJANr. PAvAdINImAS PLOTAS(m2) KATEGORIJA101 Fojė 444,55

102 KorIDorIUS 23,13

103 KABINETAS (KASA) 11,80

104 LAIPTINė 16,89

105 TAMBūrAS 4,19

106 rūBINė 162,62

107 Vyrų Wc 54,95

108 VIrTUVė 13,51

109 MoTErų Wc 62,16

110 INDų PLoVIMo PATALPA 3,97

111 BAro SANDėLIS 4,00

112 rEPETIcIjų SALė 97,95

113 GArSINIMo PATALPA 4,41

114 APŠVIETIMo PATALPA 3,82

115 GArSINIMo PATALPA 3,08

116 rūKoMASIS 21,48

117 VALyTojoS PATALPA 7,97


119 DUŠo PATALPA 2,45

120 DArBUoTojų Wc 2,04

121 DArBUoTojų Wc 1,98

122 Wc hoLAS 3,17

123 KABINETAS 22,86

124 KABINETAS 20,41

125 KABINETAS 20,65

126 APŠVIETIMo DIrBTUVė 26,66

127 GENErATorINė 10,79 cg

128 LAIPTINė 19,05


130 DEKorAcIjų PErKroVIMo PATALPA 163,91 cg

131 DAILININKo DIrBTUVė 79,24 cg

132 PAGALBINė PATALPA 16,47

133 TAMBūrAS 15,34

134 DArBININKų PATALPA 23,27

135 TAMBūrAS 11,27

136 STALIAUS DIrBTUVė 83,11 cg

137 SUVIrINIMo PATALPA 27,42 cg

138 LAIPTINė 15,56

139 ELEKTroS SKyDINė 8,73 cg

140 rEKVIZITų SANDėLIS 39,04 cg

141 ScENoS KIŠENė 39,11

142 LAIPTINė 1,73

143 AKTorIų LAUKIAMASIS 18,15

144 Wc 2,40

145 LAIPTINė 72,02

146 SENojo PASTATo Fojė 174,97

147 hoLAS 5,06

148ScENoS APŠVIETIMo PATALPA

GArSo APArATINė12,60

149 SANDėLIS 6,90

150 SANDėLIS 7,15

151 DIDŽIojI SALė 203,04

152 ScENA 241,29

153 LAIPTINė 5,49

154 LAIPTINė 4,62

155 LAIPTINė 5,33

156 ScENoS KIŠENė 19,95

157 LAIPTINė 1,87

IAUKšTOBENdRASPLOTAS 2579,82I AUKŠTo PAGrINDINIS PLoTAS 1653,46

I AUKŠTo PAGALBINIS PLoTAS 926,36

2�

s t A t y b A / r e n o v A c i j A

2�

2�

r e n o v A c i j A / s t A t y b A

NAUJOJI RENOVACIJOS TVARKA IšJUdINS LEdUS?EGLĖ KAJAUSKAITĖ

Jaudvivyriausybėsbandėišmirtiestaš-ko išjudinti vis stringantį daugiabučiųnamų renovacijos procesą. Nors pini-gųtamvalstybėturi,tačiaususitartisugyventojaisirapvilktidaugiabučiusna-muskailiniais,kaibutuosetermometrostulpelis vos siekia 16 laipsnių, atrodo,„misijaneįmanoma“.Naujojivyriausybėpareiškė,kadjaipavykstai,konegalėjopadaryti kitos, ir dar šiemet bus reno-vuotinepavieniai,obent500namų.Tadkokiatvarkaišjudinsledus?Galtambusnaudingagerojijauatsinaujinusiųdau-giabučiųnamųpatirtis...

JaudabarIgnalinojebaigtirenovuotidevynidaugiabučiainamai, baigiamidaršeši.

2�


KOzIRIAIPEREINAįSAvIvALdYBIųRANKASNesulaukę gyventojų sąmoningumo, politikai nuspren-dė renovacijos klausimus perduoti į savivaldybių rankas. Vadovaudamosi Seime priimtomis Šilumos ūkio įstatymo pataisomis, savivaldybės nuo šiol galės įpareigoti neefek-tyviai šilumą vartojančio daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus per dvejus metus rekonstruoti pastato šildymo bei karšto vandens sistemas ir atlikti kitus namo atnaujinimo darbus, leidžiančius taupyti šilumą. Tam, kad nekiltų papildomų klausimų, nuspręsta – Valstybinė kai-nų ir energetikos kontrolės komisija nustatys, o prireikus pakoreguos maksimalias šilumos suvartojimo normas. jos bus taikomos tiems daugiabučiams namams, kurie energiją vartoja neefektyviai ir neatitinka privalomųjų energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų. Ar dau-giabučiame name energija vartojama efektyviai, spręs speciali Vyriausybės įgaliota agentūra. Taigi pagrindinis pasikeitimas – būsto savininkams patiems nebereikės prisiimti jokių organizacinių ir kreditinių įsipareigojimų, ši našta perleidžiama specialioms savivaldybių įmonėms, o savivaldybės, įvertinusios pastatų būklę, pačios galės pradėti rengti energinio efektyvumo didinimo progra-mas. Beje, jas galima bus taikyti ne tik gyvenamiesiems namams, bet ir kitos paskirties pastatams, inžineriniams tinklams ir t. t.

Savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų meras ričardas Malinauskas įsitikinęs, kad naujoji tvarka pa-galiau išjudins mirties taške įstrigusią perpučiamų dau-giabučių namų renovaciją. „Viskas gerai, valstybė juda teisinga kryptimi, Vyriausybė, ačiū Dievui, suprato, kad kai pati nesusitvarko – sprendimus reikia perleisti savi-valdybėms, – tvirtina r. Malinauskas. – Ačiū Dievui, kad ši Vyriausybė dar tiki savivaldybėmis ir bendru darbu, nes tik taip galima kur kas daugiau pasiekti. o mes įrodysime, kad tikrai galime renovaciją pajudinti iš pagrindų.“

2�

2�


PIRmENYBėPATIEmSNEEFEKTYvIAUSIEmSVasario viduryje savivaldybės Vyriausybei pateikė nee-fektyviausiai šilumą vartojančių namų sąrašus. Kriterijai, kuriais vadovaujasi savivaldybės ir pagal kuriuos atren-kami renovuotini pastatai, yra keli. Pirmiausia namas turi būti pradėtas statyti iki 1993 m., jo šilumos energi-jos sąnaudos turėtų viršyti 150 kWh/kv. m per metus, o pastatams atnaujinti negali būti taikoma jokių apribo-jimų, t. y. jie negali stovėti saugomose teritorijose, būti priskirti kultūros paveldui ir pan. Taip pat pastate turi būti daugiau kaip 10 butų. „Daugiabučiame name gyve-nantys broliai, pusbroliai ar kitos „asmeninės“ priežastys negali būti lemiamas balsas, sprendžiant, kuriam namui labiausiai reikia renovacijos, – pabrėžia Savivaldybių asociacijos prezidentas. – Tai lemia tik suvartojamas ši-lumos kiekis pagal namo plotą, išvedant, skaičiuojant, analizuojant ir t. t.“

r. Malinauskui antrina ir renovacijos procesą pagal nau-jąją tvarką jau pradėjusios Ignalinos meras Bronis ropė. jis, dar 2012 m. rengiant programą, atrinko 53 daugiau-sia energijos suvartojančių daugiabučių namų, parengė jiems energinio naudingumo sertifikatus ir investicijų planus. 75 proc. atrinktos grupės pastatų dabar priskiria-mi žemiausiai E energinio naudingumo klasei, kita dalis (25 proc. atrinktos grupės pastatų) – D energinio nau-dingumo klasei. Beje, būtent Ignalinos rajono savival-dybė pirmoji Lietuvoje savo iniciatyva ėmėsi atnaujinti daugiabučius namus, ji ir pasiūlė modelį, kuriam 2012 m. rugpjūtį pritarė Vyriausybė. jis išsiskyrė tuo, kad reno-vaciją ėmė vykdyti ne gyventojai, o savivaldybės įmonė „Ignalinos butų ūkis“, kuriai suteikta visiška iniciatyvos ir organizavimo teisė. Ignalinos mero teigimu, pasinau-dojus Probleminių teritorijų plėtros programa, jau dabar Ignalinoje baigti renovuoti devyni daugiabučiai namai, baigiami dar šeši.

„Daugumos atrinktų renovacijai namų netvarkin-ga elektros izoliacija, gaisrinė sauga, prasta apsauga nuo triukšmo, apgailėtina inžinerinės įrangos būklė, nesandarūs šilumos požiūriu stogai, langai, balkonai, rūsiuose kaupiasi drėgmė, pelėsiai ir pan., – vardija B. ropė. – Po renovacijos tikimasi pasiekti aukštus B ar bent jau c klasės reikalavimus. Vidutinis faktinis šilu-mos suvartojimas šiuose namuose yra 191 kWh/kv. m per metus, o kituose miestuose daugiabučiai namai sunaudoja apie 123 kWh/kv. m, todėl po renovacijos tikėtinas šilumos energijos sutaupymas sudarytų apie 62 procentus.“

GYvENTOJųKIšENėSNEPATUšTėSNaująją renovacijos programą sugalvojusi ir priėmu-si Vyriausybė tvirtina, kad dėl jos gyventojų kišenėse neims švilpauti vėjai. Šiuo metu valstybė kompensuo-ja trečdalį investicijų į energiją taupančias priemones kainos (ateityje ją planuojama didinti iki 40 proc.), o ne-turintiems savų lėšų gyventojams sudarytos galimybės lengvatinėmis sąlygomis pasiskolinti renovacijai reikia-mą sumą su 3 proc. fiksuotomis palūkanomis. Beje, gy-ventojams nebereikės krapštyti pinigų pirminiam finan-siniam įnašui investiciniams ir techniniams projektams, renovacija visiškai nekainuos socialiai remtiniems žmo-nėms, o organizacinius ir kreditinius įsipareigojimus bei projektų įgyvendinimo riziką ant savo pečių perims savivaldybės. Be to, gyventojams patiems nereikės imti ir banko paskolų, tuo turės pasirūpinti darbus adminis-truojančios bendrovės.

Naujasis aplinkos ministras Valentinas Mazuronis ne kartą tvirtino, kad dauguma gyventojų apskritai nepa-tirs papildomų išlaidų, nes mėnesinė įmoka už šildymą ir paskolą neturėtų viršyti šiuo metu gyventojo moka-mos šildymo sumos, o išlaidos už renovaciją būtų su-sigrąžintos per mokesčius už šildymą. T. y. renovuoto namo gyventojai galėtų už šildymą mokėti gerokai mažiau, bet jų sąskaitos kol kas sumažės tik šiek tiek (planuojama apie penktadalį), nes didesnioji už šil-dymą sutapytų lėšų dalis keliautų paskolai padengti. Taip pagal naują tvarką už renovaciją mokės tas, kas gyvens bute, t. y., pardavus nekilnojamąjį turtą, mėne-sio paskolos grąžinimo mokestį toliau mokės naujasis savininkas.

realią naujosios tvarkos naudą gyventojams patvirtina ir Ignalinos meras, kaip pavyzdžius pateikdamas jau reno-vuotų namų gyventojų atsiliepimus. „Gyventojai pamatė renovacijos naudą, pagerėjusią atnaujintų namų gyven-tojų gyvenimo kokybę, sumažėjusias sąskaitas, – tvirtina B. ropė. – Galiu pasakyti, dėl realių pavyzdžių dabar atsi-rado daugiau norinčiųjų atnaujinti savo būstą. Todėl savi-valdybė ir ėmėsi iniciatyvos dalyvauti Daugiabučių namų atnaujinimo programoje.“

Daugumos senų daugiabučių namų būklė yra prasta: netvarkinga elektros izoliacija, gaisrinė sauga, prasta apsauga nuo triukšmo, apgailėtina inžinerinės įrangos būklė, nesandarūs šilumos požiūriu stogai, langai, balkonai, rūsiuose kaupiasi drėgmė, pelėsiai ir pan.

2�


BEGYvENTOJųSUTIKImORENOvUOTINEPAvYKSNors savivaldybės ir perėmė daugumą darbų, vis dėlto tik nuo gyventojų noro gyventi šilčiau ir gražiau priklausys, ar jų namas bus renovuotas. Daugiabučio namo butų savi-ninkai turi aktyviai dalyvauti susirinkimuose ir apsispręsti dėl renovacijos, tam turi pritarti daugiau kaip pusė namo gyventojų. „Tam, kad jo daugiabutis namas būtų renovuo-tas, žmogui padaryti reikia visiškai nedaug, – šypsosi Savi-valdybių asociacijos prezidentas r. Malinauskas. – Pirmiau-sia jam reikia norėti, tada lieka tik du kartus pakelti ranką balsuojant už renovaciją per namo bendrijos susirinkimą. Taigi reikia nesipriešinti ir stengtis pajusti malonumą.“

Savivaldybių asociacijos prezidentui iš dalies pritaria ir Daugiabučių namų savininkų bendrijų vadovas juozas Antanaitis. „Gyventojo norai svarbūs, tačiau pagrindinis asmuo, įgyvendinant modernizavimo programą, išlie-ka būsto valdytojas – bendrijos pirmininkas, valdyba, jungtinės veiklos atstovas arba administruojanti įmonė. Žiūrint, kokia pasirinkta namo valdymo forma, – įsitiki-

nęs j. Antanaitis. – jie privalo organizuoti susirinkimus ir spręsti, kokius klausimus susirinkimų metu kelti. Taigi nuo tų žmonių pasirengimo, noro ar nenoro taip pat daug kas priklauso. Tokiu atveju renovacijos gali norėti kad ir šim-tas procentų namų savininkų, bet jei vienas bendrijos pirmininkas nenorės, nieko nebus. jis paprasčiausiai ne-šauks susirinkimo ir renovacija gali užstrigti. Todėl ypač svarbu dirbti su bendrijų pirmininkais, juos šviesti.“

Kita problema – socialiai remtini asmenys, kuriems vieno-dai, ar namas bus renovuotas, ar ne – jų šildymo išlaidas visiškai kompensuoja valstybė. Tad, jei, be socialiai rem-tinų žmonių, yra dar keli skeptiškai nusiteikę gyventojai, renovacija daugiabučiui namui gali tapti nepasiekiama. Atsižvelgdama į savivaldybių ir gyventojų nuogąstavimus, Vyriausybė ketina mesti dar vieną kozirį, skirtą kovoti su apsileidusiais socialiai remtinais asmenimis: žadama nu-karpyti kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį tiems, kas priešinsis būsto atnaujinimui. T. y. nesipriešinantieji būsto atnaujinimui ir toliau galės nemokėti už šildymą ir

2�


karštą vandenį, o prieštaraujantieji patys turės apmokėti visas komunalinių paslaugų sąskaitas. Tiesa, Ignalinos me-ras B. ropė nusiteikęs optimistiškai: „Anksčiau, kai Ignali-noje dar nebuvo renovuotas nė vienas daugiabutis namas, gyventojai į šį reikalą žiūrėjo gana atsargiai, bet po to pa-matė, kad nauda tikra, ir patys ėmė rodyti iniciatyvą, todėl problemų dėl nepritarimo renovacijai beveik neiškyla.“

NAmORENOvACIJOSŽINGSNIAIVisi kalbinti pašnekovai pripažįsta – pasakyti, kaip reno-vuoti daugiabutį namą ir kokia turėtų būti darbų seka – ar pirmiausia šiltinti, tada keisti langus ir tik vėliau keisti du-ris – pasakyti sunku. Apie kiekvieną namą reikėtų kalbė-ti atskirai, nes visi turi skirtingų problemų, todėl ir darbų paketas skiriasi. Kokios sekos turi būti laikomasi renovuo-jant konkretų namą, paprastai nurodoma tokiam namui parengtame investiciniame plane. jame išdėstomi būtini atlikti darbai, lėšų poreikis, bendra projekto vertė ir kt. Gy-ventojams šie planai pristatomi susirinkimų metu, jie gau-na visą informaciją apie savo namą ir numatytus darbus. Tiesa, visi kaip vienas pašnekovai sutaria dar vienu klau-simu – renovuojant geriausia spręsti ne pavienes proble-mas, o atnaujinti pastatą iš pagrindų ir kompleksiškai.

„Kaip mechanikas, galėčiau pasakyti: kai važinėji senu kle-daru, geriausia jį iš karto suremontuoti taip, kad būtų kaip naujas, – tvirtina r. Malinauskas. – Taigi didžiausias efektas gaunamas tada, kai apšiltinamos namo sienos, pamatai, langai, balkonai ir stogas. o jei norima dar geresnių rezul-tatų – reikia kalbėti ir apie modernius elektrą taupančius liftus, lemputes, naujus laidus, vamzdynus, šilumos maz-gus ir t. t.“ Tiesa, kai kurie šių dalykų valstybės finansuoja-mi nebus, todėl gali būti daromi tik žmonių sąskaita. Beje, nuo pačių gyventojų priklauso ir kokias medžiagas reno-vacijai naudoti, ir kokius gamintojus rinktis. „Gyventojams pateikiami keli variantai, jie patys nusprendžia, ar nori šil-tinti polistirenu, ar nori, pavyzdžiui, kvėpuojančių medžia-

PrieškeletąmetųrenovuotasdaugiabutisnamasAlytuje. Porenovacijosšildymosąskaitossumažėjomaždaug60procentų.

UAB „Akustinių tyrimų centras“, Kražių g. 21, LT-01108 Vilnius,tel./faks. +370 5 242 24 42, el. p. [email protected], www.tyrimucentras.lt

Pastatų natūriniai akustiniai matavimaiTriukšmo, mikroklimato, apšvietimo matavimai

Pastatų energinio naudingumo sertifikavimasPastatų energetiniai auditai

Termovizija

30


gų. Pastarosios yra maždaug penktadaliu brangesnės. Bet renkasi patys gyventojai“, – tvirtina r. Malinauskas.

jam antrina ir prieš trejus metus renovuoto Alytaus pen-kiaaukščio namo pirmininkas Marius Grišmanauskas. „Pirmiausia suorganizavome susirinkimą, tada buvo pa-ruoštas investicinis projektas, techninis projektas, po to – techninė priežiūra, rangos konkursas. rangos konkurse viskas ir buvo numatyta: sienų, stogo, rūsio perdangos apšiltinimas, langų keitimas ir t. t., – vardija M. Grišma-nauskas. – Na, o kalbant apie medžiagas, mes, pavyz-džiui, namą šiltinome polistirenu. Paskelbėme konkursą toms medžiagoms, kuriomis norėjome apšiltinti. o pasi-rinkimas buvo paprastas – gyventojams pateikiau visas alternatyvas ir kainas: šiltiname polistirenu, akmens vata ar įrengiame vėdinamą fasadą? Akmens vata buvo du kartus brangesnė nei polistirenas, tad pasirinkome eko-

Pasakoja Akustinių tyrimų centro energinio naudingumo sertifikavimo ekspertė RASA RUPŠyTė

KASTURIGAUTIENERGINIONAUdINGUmOSERTIFIKATUS,KAIPTAIPAdARYTIIRKIEKKAINUOJA?Šiuos sertifikatus privalės turėti norintys nekilnojamąjį tur-tą parduoti, pirkti ar išnuomoti asmenys, energinio naudin-gumo sertifikatai gali būti išduoti ne tik pastatams, bet ir jų dalims (pavyzdžiui, butui). Maksimalus tokio sertifikato galiojimo laikas – 10 metų. Kaip jį gauti? Galimi trys būdai, atsižvelgiant į situaciją:

1) jei namui, kuriame yra butas, suteiktas energinio nau-dingumo sertifikatas (tai galima pasitikrinti viešajame registre adresu www.spsc.lt), tereikia kreiptis į eksper-tą, kuris tą sertifikatą išdavė, ir paprašyti kopijos. Visam namui išduotas energinio naudingumo sertifikatas galioja kiekvienam jame esančiam butui;

2) jei namui nėra išduotas energinio naudingumo sertifikatas, o jūs norite gauti tipinį buto energinio naudingumo sertifikatą, prilyginamą žemiausiai energinio naudingumo klasei G, jokių skaičiavimų ekspertui atlikti nereikės. Užteks pateikti mums buto inventorinę bylą ir išrašą iš registrų centro. Sertifikatą išduodame maždaug per 1–3 darbo die-nas, jis kainuoja 100 litų;

3) jei namas nėra sertifikuotas, o jūs norite tiksliai įver-tinti savo buto energinį efektyvumą, pirmiausia bus vertinamas energinis naudingumas, atliekami rei-kiami skaičiavimai, o tik tada bus išduotas energinio naudingumo sertifikatas. Paprastai šis procesas už-trunka nuo savaitės iki dviejų.

Beje, reikiamus dokumentus sertifikatui gauti mums galima atsiųsti elektroniniu paštu ir į Akustinių tyrimų centrą atvykti tik gavus pranešimą, kad sertifikatas jau paruoštas atsiimti.

KOKIEENERGINIAIREIKALAvImAIKELIAmINAmAmS?Pastatai (jų dalys) pagal energinį naudingumą skirstomi į devynias klases: A++, A+, A, B, c, D, E, F, G. A++ klasė lai-koma aukščiausia (toks pastatas beveik nevartoja energi-jos), G – žemiausia (namas energijos sunaudoja gerokai daugiau, nei jam reikėtų). Senos statybos pastatams mi-nimalūs energinio naudingumo sertifikavimo reikalavimai nėra keliami, o statomi nauji pastatai šiandien privalo ati-tikti bent jau c klasės reikalavimus (tai žemiausia leidžiama energinio naudingumo riba).

JEINORITEPARdUOTIARNUOmOTIBŪSTą...reikalavimai parduodamų ir išnuomojamų namų ar butų energinio naudingumo klasei nekeliami, privalomas yra tik pats energinio naudingumo sertifikatas.

JEINAmASRENOvUOJAmAS...rekonstruotiems pastatams taikoma minimali energinio naudingumo sertifikavimo klasė šiuo metu yra D, o atnau-jintiems po 2014 m. sausio 1 d. – ne žemesnė kaip c.

JEINAmASNAUJAISTATOmAS...Naujai pastatytų namų ar butų, kurių projektavimo sąlygų są-vadas išduotas po 2006 m. sausio 4 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip c, jei leidimas bus išduotas po 2014 m. sausio 1 d. – ne žemesnė kaip B, po 2016 m. sausio 1 d. – ne žemesnė kaip A. Aukščiausi reikalavimai keliami po 4–7 metų planuojamoms statyboms – nuo 2018 m. sausio 1 d. naujų namų energinio naudingumo klasė turės būti ne že-mesnė kaip A+, o po 2021 m. – ne žemesnė kaip A++.

nomišką ir praktišką variantą.“ Pasak jau ketvirtą dešimtį skaičiuojančio, bet renovuoto daugiabučio namo pirmi-ninko, renovavus jų namą, šildymo sąskaitos sumažėjo maždaug 60 proc., tad gyventojai naudą tikrai pajuto. Dėl terminų – daugiabučio namo renovacijos darbai trunka įvairiai – nuo kelių mėnesių iki metų. „Žinoma, pats na-mas pasikeičia tiek vizualiai, tiek energijos suvartojimo prasme, – tvirtina Ignalinos meras. – Pasirinkus kapitali-nio remonto pavyzdį, paprastai apšiltinamas stogas, pa-keičiami visi langai, balkonų ir lauko durys, apšiltinama cokolinė namo dalis ir sienos, rekonstruojamos šildymo, šalto ir karšto vandens, nuotekų sistemos.“ Mero teigimu, jau renovuotų namų gyventojai džiaugiasi, nes už šildy-mą moka bene perpus mažiau nei anksčiau, o pridėjus paskolos grąžinimo dalį, mokėjimo suma panaši į buvu-sią, tačiau pagrindinis rezultatas – atnaujintas ir gražus namas, kuriame gera gyventi.

SUŽINOKITE,arneeikvojateenergijos?

31


įvairūsduomenysrodo,kadLietuvojepastatamsšildytisuvar-tojamaapie40proc.šalyjegaminamosšilumosenergijos,oža-liavųšilumosenergijosgamybaiturimelabainedaug–tikapie10–12proc.reikiamokiekio.Tadkitasžaliavastenkabrangiaiimportuotiišužsieniovalstybių.šilumosenergijoskainainuo-lat augant, žmonėms, ypač gyvenantiems senesnės statybosirnemodernizuotuosepastatuose,užšilumosenergijątenkaišleistinetapie30–55proc.gaunamųpajamų,palygintisuva-karųšalimis,kuriųgyventojaiišleidžiatik8–12procentų.Aki-vaizdu,kadjauatėjolaikassuprasti,–mesnesametokiatur-tingašalis,kadgalėtumėmenergijąpirktiužbetkokiąkainąiršvaistytijąprokiaurassienas.Tadrenovacijairpastatųšiltini-masturitaptivienupagrindiniųšiųdienųtikslųbeiužduočių.

Kodėl renkamės brangias, betmažiau efektyvias šiltinimo sistemas?

SvARBIAUSIA–KOKYBIšKOSmEdŽIAGOSIRdARBAIKai kalba pakrypsta apie termoizoliacinių medžiagų ko-kybę, visada raginame naudoti tik sertifikuotas statybi-nes medžiagas. Statybų ekspertai dažnai giria Lietuvoje gaminamą polistireninį putplastį dėl aukštos kokybės ir termoizoliacinių ypatybių. Suprantama, juk vietos ga-mintojai suinteresuoti tiekti vidaus rinkai tik išskirtinai kokybiškas prekes. jie tikrai neleis sau Lietuvos žmonėms siūlyti brokuotų prekių, nes nuo to priklauso jų egzistavi-mas, plėtra ir sėkmė.

Neverta užmiršti ir statybos darbų kokybės. Visus re-novavimo ir modernizavimo darbus būtina atlikti la-bai atsakingai ir kokybiškai, antraip rezultatas bus prastas. renovuojant daugiabučius pastatus, klaidų neišvengiama, o dažniausios jų: nukrypimai nuo pro-jektų, siekiant sutaupyti lėšų, per maža atliekamų dar-bų kontrolė, pasirenkamos pigiausios ir nekokybiškos medžiagos, technologiniai darbų pažeidimai, pavyz-džiui, darbų atlikimas šaltuoju metų laiku ir, žinoma, per mažai patyrę ir kvalifikuoti statybininkai. Būtina pabrėžti, kad statybų darbus besąlygiškai turi atlikti tik tie specialistai, kurie turi specialius pažymėjimus, įrodančius jų kvalifikaciją ir patirtį. jeigu darbuotojas neturi reikiamos kvalifikacijos, jis neturėtų imtis dar-bų. Tik reikalaudami atsakomybės ir kokybės, galime turėti gerą rezultatą ir tik tada žmonės patikės renova-cijos efektyvumu ir nauda.

ČESLOVAS IGNATAVIČIUS, PutųpolistirologamintojųirvartotojųasociacijosprezidentasirVGTUvyresnysismokslodarbuotojas

POLISTIRENINISPUTPLASTISPRANAšESNISApšiltinant ir renovuojant daugiabučius pastatus, yra keletas kriterijų, pagal kuriuos reikėtų rinktis statybinę izoliacinę medžiagą. Tačiau svarbiausi – apšiltinimo me-džiagos termoizoliacinės ypatybės ir statybinės medžia-gos kokybė. Polistireninį putplastį sudaro net 98 proc. oro porų, o, kaip žinome, uždarytas porose oras puikiai sulaiko šilumą. Dėl puikių termoizoliacinių, fizinių bei ekologinių ypatybių Vokietijoje net apie 80 proc. namų apšiltinami polistireniniu putplasčiu. Na, o Lietuvoje šią termoizoliacinę medžiagą rankasi gyventojai, kurie nori sėkmingai investuoti į savo gerovę, džiaugtis jaukia ir sveika gyvenamąja aplinka, sutaupyti šilumos energijos ir sulaukti pastebimai mažesnių sąskaitų už šildymą.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkų tyrimai rodo, kad šiuo metu sertifikuotai šiltinant išorines sienas polistireniniu putplasčiu, gaunamos patikimos ir nebrangios pastatų šiltinimo sistemos. Tačiau kyla klausi-mas, kodėl vis dar renkamės brangiausias medžiagas ir ne-efektyvias šiltinimo sistemas? juk akivaizdu, kad ir kainos, ir efektyvumo požiūriu geresnės termoizoliacinės medžia-gos už polistireninį putplastį tiesiog nėra. Atlikti tyrimai rodo, kad polistireniniu putplasčiu su plonasluoksnio tinko apdaila apšiltintos išorinės sienos atsiperka maždaug po 4,9–6,68 metų. Taip šiltindami išorines atitvaras ne tik ne-leistume pinigų vėjais, bet ir sutaupytume lėšų kitiems bū-tiniems daugiabučių namų modernizavimo veiksmams.

Nuotraukosišwww.fotodiena.lt.

32


Statybų srityje nuolat randasi naujesnių, efektyvesnių technologijų, sutei-kiančiųgalimybęįgyvendintiprojektusgreičiauirkokybiškiau.Norskolkasmūsųšalyjedarbojėganėratokiabrangikaipužsienyje,specialistaisutarti-naitvirtina,kadtainetrukspasikeistiirprofesionalūs,kvalifikuotidarbinin-kai, kurių ir dabar jau stinga, taps ne tik paklausesni, bet ir brangesni.Tadateityjeefektyviossistemos,kuriomsįrengtireikiamažiaulaiko,pasidarystiksvarbesnės.Neišimtisirvamzdynųsistemossuvislabiaupopuliarėjančiomisinovatyviomismontavimotechnologijomis.

mosios armatūros su presavimo antgaliais. Visas detales galima naudoti jungiant įvairaus skersmens vamzdžius – nuo 12 iki 108 mm, nebereikia lituoti, suvirinti ir naudoti srieginių jungčių. Kartu išvengiama ir gaisro rizikos, ne-bereikia priešgaisrinių priemonių, o paprastai gana bran-giai kainuojančias didelių skersmenų sistemas įrengti gali vienas žmogus. Sistemą ne tik patogu montuoti, jai būdingos ir puikios vizualios ypatybės – nelieka virinant susidarančių nudegimo žymių ir litavimo pėdsakų.

Presavimo technologija labai patogi dirbant siaurose šachtose ar perėjimo per perdangą vietose, nes naudoja-ma lanksti presavimo apkaba, kuriai nereikia daug vietos. Svarbu ir tai, kad visais atvejais tinka vienas presavimo įrankis su keičiamas antgaliais, tad kartą išmokęs juo dirbti specialistas galės kokybiškai ir patikimai montuo-ti bet kokią reikiamą sistemą, nereikės kaskart įsigyti ar pritaikyti kito įrankio – užteks sukomplektuoti reikiamas jungtis, vamzdžius ir pasirinkti antgalį. Be to, aukštos ko-kybės tarpiklio sandarinimo medžiagą nuo pažeidimų montuojant saugo ant kiekvienos jungties esantys cilin-driniai antgaliai vamzdžiui įdėti. Pridėjus dvigubą presa-vimą iš abiejų tarpinės pusių – prieš briauną ir už jos –

„viega“metaliniųvamzdynųsistemos:patikima,efektyvuirpatogu

jau ilgiau kaip šimtą metų novatoriškas vamzdynų siste-mas kurianti ir gaminanti bendrovė „Viega“ gali pasiūlyti daugiau kaip 16 tūkst. pavadinimų produktų paletę, ku-rios gaminiams būdinga ne tik išskirtinė įvairovė, bet ir nepriekaištinga kokybė. Viena statinių inžinerinių siste-mų gamintojų lyderių įmonė „Viega“ siūlo praktiškai pa-tikrintus kompleksinius sprendimus geriamojo vandens, šildymo ir dujotiekio sistemoms, potinkinių modulių ir vandens surinkimo technikai įrengti.

Vamzdynų sistemos „Viega“ produktų asortimente su-daro nemažą dalį. Atsižvelgiant į poreikį, galima rinktis vieną iš siūlomų metalinių vamzdynų sistemų: „Profi-press“, „Profipress G“, „Sanpress“, „Sanpress Inox“, „San-press Inox G“ arba „Prestabo“. Visi sistemų komponentai puikiai dera tarpusavyje, o jungtims naudojama „Viega“ presavimo technologija, todėl montuoti sistemas pa-prasta ir patogu.

SISTEmąGALISUmONTUOTIvIENASdARBININKASĮvairiausiems poreikiams pritaikytame „Viega“ presuo-jamų jungčių asortimente galima rasti alkūnių, apėjimo detalių, trišakių, srieginių perėjų, movų, veržlių, uždaro-

33


užtikrinama patikima ir ilgalaikė jungtis, išliekanti tvirta ir veikiant sukimo ar išilginei tempimo jėgai.

SAUGUmOKONTŪRAS„SC-CONTOUR“

GARANTUOJASANdARUmąKad nesandarios jungtys gali padaryti didelės žalos, supranta kiekvienas. Montuojant vamzdynų sistemas, pasitaiko, kad, net ir atlikus sistemos bandymus, nesan-darių sistemos vietų iškart aptikti nepavyksta, tad jos žalos pridaro pradėjus sistemą naudoti. o tada taisyti sistemą yra brangu ir sudėtinga. Kad tokių problemų nepasitaikytų, „Viega“ technologija siūlo puikų spren-dimą – sertifikuotą saugumo kontūrą „Sc-contour“, kurį turi visos „Viega“ jungtys. Kontūras pažymėtas spalvo-tu ženklu ant presuojamos jungties tarpinės briaunos. Netyčia nesupresuotos jungtys iškart identifikuojamos, atliekant sistemos bandymą vandeniu arba suslėgtu oru, – užpildas nesandarioje vietoje pastebimai išryš-kėja. Be to, naudojant saugumo kontūrą „Sc-contour“ galima atlikti bendrą hidraulinį visos sistemos bandymą tik vienu centriniu manometru. Tiesa, tai galima daryti tik tada, jei visoje sistemoje naudojamas kontūras „Sc-contour“. centrinis hidraulinis išbandymas daug patiki-mesnis ir patogesnis, nes nereikia apžiūrėti kiekvienos presuojamos jungties atskirai. Bandymo metu iš nesu-presuotos jungties išteka užpildas, o manometras rodo krintantį slėgį.

vERTARINKTISRENOvUOJANTšILdYmOSISTEmąVyriausybei nusprendus žūtbūt išjudinti iš mirties taš-ko daugiabučių namų renovaciją, daugumai taps svar-bus šildymo sistemos atnaujinimo klausimas. Didžioji dalis sovietmečiu statytų daugiabučių namų naudoja-si neefektyvia vienvamzde šildymo sistema. Be to, ilgą laiką naudojami vamzdynai užsiteršia. Tad šią sistemą rekomenduojama keisti efektyvesne dvivamzde siste-ma. Tačiau tokiu atveju dalį sistemos montavimo dar-bų tenka atlikti gyventojų butuose. Dauguma žmonių nėra linkę įsileisti į namus santechnikų, baiminasi ne-tvarkos, virinimo paliktų nudegimo žymių, nenori ilgai trunkančio montavimo proceso ir t. t. Be to, tradiciniu

būdu įrengus atnaujinamą sistemą gali tekti iš naujo remontuoti būstą ir stengtis paslėpti renovacijos dar-bų pėdsakus.

Tačiau „Viega“ sistemos gali padėti išspręsti šią proble-mą, kad ir šildymo sistema taptų efektyvesnė, ir gyven-tojai nepatirtų diskomforto ar papildomų nuostolių. Vienas tokių sprendimų – nebrangi, patikima ir efektyvi sistema „Viega Prestabo“. ją sudaro 15–108 mm skers-mens vamzdžiai iš išorėje cinkuoto plieno, tarp jų yra ir išskirtinio tarpinio 64 mm dydžio vamzdžių bei įvairiau-sių presuojamų fasoninių detalių vamzdžiams jungti. „Prestabo“ tinka ne tik šildymo, bet ir uždaroms vėsini-mo sistemoms bei suslėgto oro įrenginiams. Ši sistema nenaudojama vandentiekio sistemoms įrengti. Tam, kad nebūtų painiavos, visos sistemos detalės pažymė-tos specialia raudona žyma ant presuojamų jungčių briaunų bei raudonu brūkšniu ant vamzdžių. Tai reiškia, kad gaminius draudžiama naudoti geriamojo vandens vandentiekiui.

Sistema „Viega Prestabo“ Lietuvoje jau naudota keletui daugiabučių namų atnaujinti. Visi jų gyventojai liko pa-tenkinti darbų kokybe ir greičiu. Darbininkas viename bute užtrunka apie pusdienį, o atlikus darbus nelieka šiukšlių, virinimo žymių, sumontuoti vamzdžiai atrodo gražiai ir tvarkingai. Taip renovacija pajuntama ne tik namo išorėje, bet ir kiekviename bute. Sistemos pato-gumą įvertino ir projektuotojai. Mat esamas metalines sistemas daug paprasčiau perprojektuoti į naujas me-talines, o ne plastikines sistemas. Be to, sistemos „Vie-ga Prestabo“ išoriniai vamzdžių skersmenys panašūs į senųjų vamzdynų skersmenis, todėl projektuoti ir skai-čiuoti reikiamas sąnaudas daug paprasčiau, nereikia platinti ar užtaisyti perdangų ertmių, per kurias praeina vamzdžiai.

„Viega GmbH & Co. KG“ atstovasLietuvojeRamūnasKašėta,tel.+37065238555,el.paš[email protected]

3�


ERLEND DIAGILEV

vilniaus rajono gyvenvietės neatpažįstamai keičia savoveidą–dabaršiuolaikiškųsportoaikštynų,drąsiaisarchi-tektūriniais sprendimais akį traukiančių bendruomenėscentrųarmodernių,istorinįpaveldąišsaugančiųmuziejųgalimapamatytiirmažosevilniausrajonogyvenvietėse.

Inovatyvūs Vilniaus rajono savivaldybės projektai skatina ekonominį augimą ir socialinę plėtrą

BUIvYdŽIUOSE–BENdRUOmENėSCENTRASVilniaus rajono Buivydžių kaime jau gana seniai verda akty-vus kultūrinis gyvenimas, tačiau ilgą laiką bendruomenės veiklai trūko visapusiškai pritaikytų patalpų. Vilniaus rajo-no savivaldybei plėtojant dialogą su Buivydžių seniūnijos atstovais, imtasi ieškoti vietos, kur galėtų atsirasti nauja erdvė kultūrinei veiklai.

Pasirinkus apleistą 1960 m. statybos mokyklos bendra-bučio pastatą, „Statybos projektų valdymo“ komandai, atsakingai už architektūrinius sprendimus, buvo patikėta seniai nebenaudojamose patalpose sukurti daugiafunkcę, bendruomenės poreikius atitinkančią erdvę. Aktyviai su architektais bendraujančiam seniūnui pritarus, nuspręsta nevengti drąsių eksperimentų. Bendruomenės centras iš-saugojo savo pradinę formą, tačiau išoriškai pasikeitė ne-atpažįstamai. Projekto vykdytojai Elinai Dovgerd sprendi-mas naudoti tamsių atspalvių dailylentes išorės apdailai – vienas ryškiausių projekto įgyvendinimo laikotarpio pri-

Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija rekst teigia: „Vykstantys pokyčiai džiugi-na ir mus, ir mūsų gyvento-jus. Atsižvelgiame į žmonių poreikius, visais įmanomais

būdais stengiamės gerinti jų gyvenimo sąlygas, skatinti kultūrinį aktyvumą, vietinį sportą, jaunimo užimtumą bei turizmo plėtrą.“

Vienas įdomiausių projektų – Vladislovo Sirokomlės namo-muziejaus Bareikiškėse atnaujinimas, suteikęs naujų funkcijų jau daugiau nei šimtmetį turistus vilio-jančiam objektui. Po rekonstrukcijos muziejuje įrengtas turizmo centras, turistinio inventoriaus nuomos punk-tas, savo funkcijas gali atlikti amfiteatro tipo vasaros estrada. rezultatas – praėjusiais metais čia apsilankiu-sių žmonių skaičius net kelis kartus lenkia praėjusio dešimtmečio metinį vidurkį.

Šis ir kiti prieš kelerius metus dar tik popieriuje egzis-tavę sumanymai tapo realybe, sėkmingai panaudojus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas.

MArIjA rEKST,Vilniausrajonosavivaldybėsmerė

3�

AmfiteatrotipovasarosestradaBareikiškėse.

ModernusbendruomenėscentrasBuivydžiuose.

3�


siminimų. „Mes, atsakingieji už projekto vykdymą, iš tiesų turėjome šiokių tokių abejonių – nežinojome, kaip žmo-nės reaguos į kardinaliai kitaip atrodantį statinį. Kadangi kaimo bendruomenė yra labai energinga ir veikli, žmonės nekantriai laukė naujojo bendruomenės centro“, – pasako-ja E. Dovgerd. Prieš kiek daugiau nei metus veiklą pradėjęs ir sparčiai besivystantis bendruomenės centras džiugina Buivydžių kaimo ir aplinkinių vietovių gyventojus. Savi-valdybėje planuojama įrengti keturis universalius daugia-funkcius centrus: Mostiškėse, Lavoriškėse, Šumske, rudau-siuose. Be to, toks centras jau veikia Visalaukėje.

RUdAmINOSSTAdIONOREKONSTRUKCIJArudaminos stadiono rekonstrukcijos nuspręsta imtis ne tik dėl to, kad vietinėms mokykloms žūtbūt reikėjo moderni-zuoti sporto infrastruktūrą, bet ir norint paskatinti jaunimą dalyvauti sportinėje veikloje. „Vilniaus rajono žolės riedulio sporto klubas „rudamina“ pasiekia labai aukštų rezultatų ša-lies pirmenybėse, – šypsosi rekonstrukcijos projekto vykdyto-ja Dorota Levko. – Lėšų aikštynui atnaujinti pradėjome ieškoti norėdami pagerinti tituluoto sporto klubo veiklos sąlygas.“

Po rekonstrukcijos stadionas tapo ne tik daugiafunkcis, bet ir tinkamas naudoti skirtingoms sporto šakoms įvairiomis oro sąlygomis. Įrengta apšvietimo sistema, tad sportuoti aikšty-ne galima bet kuriuo paros metu, o kritulių surinkimo siste-ma dirbtinės vejos plote neleidžia susidaryti baloms. Dabar stadionas atitinka tarptautinius standartus: įrengta dirbtinė danga su kvarcinio smėlio užpildu, todėl galima žaisti ir fut-bolą, ir žolės riedulį. Žolės riedulininkai stadione gali rengti ne tik treniruotes, bet ir oficialias varžybas, nes, sumažinus bė-gimo takelių skaičių, atsirado galimybė įrengti užribio zoną. Įrengti stadioną kainavo 2 mln. 272,4 tūkst. litų.

Savivaldybė per pastaruosius metus sporto stadionų ir aikštelių įrengė ir kitose vietovėse: Kalveliuose, Visalaukė-je, rukainiuose ir Nemėžyje.

SAUGESNISEISmASSKAIdIšKėSESkaidiškių kaime šaligatvio labiausiai trūko šalia vietinės mokyklos. Atlikus Sodų gatvės rekonstrukcijos darbus, Skaidiškių gyventojus džiugina teigiami pokyčiai – pėsčių-jų takai nuo važiuojamosios kelio dalies atskirti apsauginė-mis tvorelėmis, įrengtos saugaus eismo salelės, trapecijos formos greičio mažinimo kalneliai, iškiliosios perėjos. Dau-giau kaip trys dešimtys naujų gatvės šviestuvų išsprendė iki šiol egzistavusią dalies gatvės apšvietimo problemą, įrengus specialių stovėjimo vietų, pažabotas chaotiškas automobilių statymas šalikelėse. Vairuotojų džiaugsmui po daug metų atnaujinta ir kelio danga. Paklausus projekto vykdytojo jurijaus jelinskio, kiek laiko naujo kelio nereikės lopyti, šis tvirtina, kad kelio dangos keitimo darbų Sodų gatvėje nematysime mažiausiai penkerius metus. „Kaip nustatyta visuose reikalavimuose“, – užtikrina už rekons-trukciją atsakingas Vilniaus rajono savivaldybės atstovas.

INvESTUOTAįvANdENTvARKąVertas dėmesio ir Neries upės baseino investicinis projek-tas, kurio metu buvo renovuojamos ir plėtojamos Maišia-galos k., Sudervės k., Nemenčinės m., Skaidiškių k., ruda-minos k., Nemėžio k., Valčiūnų k., Kalvelių k., juodšilių k., Pagirių k., Avižienių k. vandens tiekimo ir nuotekų tvarky-mo infrastruktūros. Iš viso į Vilniaus rajono vandentvarkos ūkio plėtrą buvo investuota per 28 mln. litų, o šio projekto įgyvendinimas suteikė Vilniaus rajono gyventojams gali-mybę naudotis naujai įrengta centralizuoto vandentiekio ir nuotekų sistema. Tai teigiamai veikia ir žmonių gyveni-mo sąlygas, ir aplinką: mažiau kenksmingų medžiagų pa-tenka į upių vandenis, sumažėjo gruntinių vandenų taršos lygis, geležies junginių kiekis bei fluoro koncentracija.

2007–2013 m. finansavimo laikotarpiu buvo įgyvendin-ti investiciniai projektai už sumą, siekiančią daugiau nei 120 mln. litų, o savivaldybės įnašas kiekvienam projektui finansuoti siekė apie 15 procentų. Savivaldybė, spręsda-ma, ar dalyvauti projektuose, vadovaujasi Vilniaus rajono gyventojų poreikiais, todėl praėjusiais metais intensyviai vykdė švietimo įstaigų modernizavimo, apšvietimo infras-truktūros ir poilsio teritorijų įrengimo, specialiųjų planų parengimo bei kelių rekonstravimo projektus.

3�

KeliodangoskeitimodarbųSodųgatvėjeneprireiksmažiausiai penkeriusmetus.

PorekonstrukcijosRudaminosstadionastapotinkamasnaudoti skirtingomssportošakomsįvairiomisorosąlygomis.

3�

s t A t y b A / r i n k A

NUOŽmIvERSLOCENTRųKONKURENCIJA:KOvAdėLKIEKvIENONUOmININKOEGLĖ KAJAUSKAITĖ

Nekilnojamojoturtoekspertaivieningi:nors,atrodo,kadnekilnojamąjįturtąapėmęssąstingistraukiasidideliaisžingsniais,biurųnuoma,ypačsostinėje,visdarišliekaopusklausimas.Tiesa,rodos,šiproblemaganagreitaiišsispręsir...pasiūlagaliimtiviršytipaklausą.verslocentraidygstakaipgrybaipolietaus,opaskuijuosplėstisnesuspėjančiosversloįmonėstampaitingardžiukąsneliu,dėlkuriovertapakovotikiekvienambiurųpastatovaldytojui.

3�

3�

r i n k A / s t A t y b A

TUščIAvIETAILGAILAISvANEBŪNAŠiuo metu kai kurios įmonės ieškodamos tinkamų patalpų turi derėtis su biurų valdytojais dėl kiekvieno centimetro, bet ką tik paskelbtos bendrovės „Newsec/re&Solution“ prognozės verslininkams itin optimistiškos – po sunkme-čio atsigaunančią Lietuvos ir kitų Baltijos šalių nekilnoja-mojo turto rinką savo piniginėmis injekcijomis gerokai papildys skandinavų, ypač norvegų, investuotojų bei NVS šalių pinigai. Geros žinios ir biurų ieškantiems verslinin-kams – nors šiuo metu laisvų patalpų nėra tiek daug, ta-čiau jau 2015 m. naujų biurų plotas turėtų viršyti 80 tūkst. kv. m, todėl susidarys jų perteklius.

„Dabar yra geriausias laikas susitvarkyti kontraktus atei-ties biurų nuomai, pavyzdį diktuoja „DNB“ ir „Quadrum“ pasirašyta nuomos sutartis. Biurų plėtra yra investicinės aplinkos sąlygų gerinimas, tai turi pritraukti „šviežio krau-jo“ į Lietuvą, tikimės, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ tuo pasi-naudos“, – tvirtina „Newsec/re&Solution“ tyrimų ir anali-zės paslaugų grupės vadovas Baltijos šalims Mindaugas Kulbokas.

jam antrina ir komercinio nekilnojamojo turto konsul-tantų UAB „crEalty Advisors“ partneris Laurynas Ži-lys. „Laisvų plotų šiandien rinkoje nedaug ir jų nuolat mažėja. Vadinamosios A klasės patalpų pasiūla centre visai menka, vakansija, ko gero, neviršija nė 5 procen-tų, – tvirtina L. Žilys. – Tiesa, B klasės biurų pasiūlos situacija geresnė, pasirinkti šiuo metu yra iš ko. Esant poreikiui, per keletą mėnesių nesunkiai galima būtų išsinuomoti per 35 tūkst. kv. m plotą.“ Pasak L. Žilio, pagrindiniai pokyčiai artimiausiu metu laukia sostinės, kur biurų nuomos kaina netrukus turėtų kristi. „B klasės

Projektas MiestasNaudingasis biurų plotas

(kv. m)

2012m.„Vytenio 46“ Vilnius 2 000

„Pirklių klubas“ Vilnius 3 500

„Bc 12“ Vilnius 1 800

„jAN“ Vilnius 5 400

„Trapecija“ Vilnius 2 400

Ulonų verslo centras Vilnius 4 500

„Baltic hearts“ (I etapas) Vilnius 3 300

2013m.„GAMA“ Vilnius 10 600

„Baltic hearts“ (II etapas) Vilnius 6 600

„Senukai“ Kaunas 15 000

NAUJIBIURųPROJEKTAILIETUvOJE2012–2013m.(AIRBKLASė)

Šaltinis„Ober-Haus“.„Ober-Haus“archyvonuotraukos.

3�


segmentas šiandien dar turi užtektinai erdvės ir naujų kvadratinių metrų skaičius nėra didelis (neskaitant ne-baigtų projektų), o A klasės ir jai artimų projektų plė-totojai per kelerius metus pasiūlys nemažų plotų. Vien „Schage real Estate“ projektas Konstitucijos pr. (tiesa, vykdomas etapais) pasiūlys rinkai per 40 tūkst. kv. m ploto, – mano L. Žilys. – Greta tokių, užtikrintai paskel-busiųjų apie planuojamą plėtrą, yra daug ir kitų, jau šiandien turinčiųjų statybos leidimus. jie galėtų būti už-baigti per 12–18 mėnesių nuo sutarčių su pagrindiniais nuomininkais pasirašymo. Visa tai reiškia tik vieną – perteklinę pasiūlą, kovą dėl nuomininkų, didėjančios vakansijos riziką, o tai visais atvejais turės įtakos nuo-mos kainoms.“ Ekspertas prognozuoja, kad dėl naujų centrinėje dalyje plėtojamų projektų bangos su iššūkiais susidurs iki šiol iš esmės gerai laikęsi verslo centrai – „Europa“, „Verslo uostas“, objektai „Verslo trikampyje“.

dAUGIAUSIANAUJųPROJEKTų–vILNIUJEBendrovės „ober-haus“ duomenimis, nepaisant 2012 m. išaugusios naujos modernių biuro patalpų pasiūlos Vil-niuje, verslo centrai ir toliau gerino užimtumo rodiklius, todėl vien per praėjusius metus laisvų patalpų lygis suma-žėjo, o bendras laisvų patalpų skaičius 2012 m. pabaigoje sudarė 40 200 kv. metrų.

„Pastaruosius kelerius metus nefiksuojama didelių vers-lo centrų užimtumo rodiklių pokyčių ir nuo 2010 m. pa-baigos Vilniuje laisvų biuro patalpų lygis svyruoja nuo 8,5 iki 10 procentų, – komentuoja „ober-haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų skyriaus vadovas Saulius Vagonis. – Įver-tinus tai, kad 2010–2012 m. Vilniuje buvo pastatyti sep-tyni nauji verslo centrai, rinkai papildomai pasiūlę beveik 23 tūkst. kv. m modernaus biurų ploto, o 2013 m. planuo-jama baigti dar dviejų naujų projektų statybas, manau, kad dabartiniai patalpų užimtumo rodikliai ir fiksuojamos teigiamos jų tendencijos yra išties neblogas rezultatas.“

Kitų dviejų didžiausių Lietuvos miestų – Kauno ir Klaipė-dos – padėtis skiriasi. Kaune situacija labai panaši į Vil-niaus, be to, čia išlieka mažiausias laisvų biuro patalpų lygis. jis siekia tik 4,5 proc. arba 3 100 kv. m laisvų patalpų moderniuose verslo centruose. Tačiau ryžtingesnių plėto-tojų žingsnių laikinoji sostinė vis dar nesulaukia, čia pla-nuojamas vos vienas stambus projektas – „Senukų“ biurų pastatas, kuriame turėtų įsikurti patys „Senukų“ darbuo-tojai. Tad papildomų patalpų kitiems verslininkams dėl planuojamų statybų neatsiras. Ekspertų teigimu, verslo centrams Kaunas mažiau patrauklus dėl per žemų nuo-mos kainų ir neprognozuojamos biurų patalpų paklau-sos. Na, o Klaipėdoje situacija išlieka prasčiausia – laisvų biuro patalpų lygis sudaro 19,1 proc. arba 11 500 kv. m laisvų patalpų moderniuose verslo centruose.

„Iš esmės naujų verslo centrų statybos uostamiestyje ne-vyksta jau trečius metus iš eilės ir sunku prognozuoti, kada rinkoje rasis naujų projektų, – sako S. Vagonis. – Žemas nuomos kainų lygis, nemažas laisvų patalpų skaičius ir miglotos ekonominės miesto perspektyvos sulaiko plėto-tojus nuo didesnių investicijų.“ Kaune ir Klaipėdoje A kla-sės biurų nuomos kaina svyruoja nuo 22 iki 36 Lt/kv. m, B klasės – 14–20 Lt/kv. m, o Vilniuje A klasės biurų nuomos kaina siekia 36–48 Lt/kv. m, B klasės – 24–36 Lt/kv. m.

TRAUKIAmASIIRįmIESTOPAKRAščIUSKalbėdamas apie tai, ar verslininkai vis dar nori patalpų Vilniaus miesto centre, ar skaičiuoja pinigus ir renkasi pigesnę nuomą miesto pakraščiuose, komercinio ne-kilnojamojo turto konsultantų UAB „crEalty Advisors“ partneris L. Žilys tvirtina, kad gana daug verslininkų dė-mesio kol kas sulaukia visi sostinės rajonai. „Dėl to, kad naujų projektų plėtra buvo gerokai sulėtėjusi, daug dė-mesio sulaukė visi segmentai, – pasakoja L. Žilys. – „Bal-tic hearts“ pirmojo etapo pastatas, kaip ir jasinskio g. 12 centras, – pilni, vaizdą pakeitė ir Lietuvos paštas, įsikūręs

BIURųRINKOSROdIKLIAI(vILNIUS)

Šaltinis:„Newsec/Re&Solution“.

3�

r i n k A / s t A t y b A

3�

Pastaruosius kelerius metus nefiksuojama didelių verslo centrų užimtumo rodiklių pokyčių ir nuo 2010 m. pabaigos Vilniuje laisvų biuro patalpų lygis svyruoja nuo 8,5 iki 10 procentų.

„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų skyriaus vadovas SAULIUS VAGONIS

�0


„Verslo trikampyje“. Tą patį galima pasakyti ir apie biurus Perkūnkiemyje ar „realinija“ objektą „Vytenio 46“. o ką kalbėti apie buvusį tuščią dešimties aukštų pastatą Sa-vanorių g. 18, kurį visą išsinuomojo „Storebrand Baltic“ paslaugų centras.“

Ekspertas prognozuoja, kad panašios tendencijos išsilai-kys ir šįmet, tiesa, dėl, esą, palankesnių nuomos sąlygų daugiau veiksmo turėtų būti B klasės biurų, esančių ne centre, nuomos rinkoje. „Vienos tendencijos turbūt nėra ir nebus, – sako L. Žilys. – Advokatai ar audito bendrovės visada rinksis išskirtines vietas centre ar senamiestyje, o IT įmonės, vidinių paslaugų biurai ir kita panašia veikla užsiimančios bendrovės turbūt ir toliau rinksis pigius, bet lanksčius, kokybiškus ir tam pritaikytus objektus lengvai pasiekiamuose miesto pakraščiuose.“

Pasak L. Žilio, bendri kriterijai, kuriuos patalpoms kelia nuomininkai, – aiškūs ir suprantami: patogus susisieki-mas savu ir viešuoju transportu, lankstus ploto plana-vimas, energinis efektyvumas, nedidelės papildomos išlaidos, geros automobilių statymo galimybės, išplėtota infrastruktūra aplink objektą darbuotojų patogumui.

Bendrovės „ober-haus“ duomenimis, vertinant verslo centrų užimtumą pagal klases, galima pastebėti, kad geriausia situacija yra aukščiausios klasės verslo cen-truose. 2012 m. pabaigoje laisvų patalpų skaičius A kla-sės verslo centruose sudarė 5,1 proc., о B klasės verslo centruose šis rodiklis buvo dvigubai didesnis – 10,9 pro-cento. „Negalima sakyti, kad kažkurio segmento biurai yra paklausesni už kitus, kad, pavyzdžiui, pigesni biurai paklausesni nei brangūs. Nors rinkoje didžiausia išlieka B klasės patalpų paklausa (šios yra modernios ir piges-nės už A klasės patalpas), tačiau pastaruosius kelerius metus tokių patalpų pasiūla augo gerokai sparčiau, o tai

�1

s t A t y b A

Šaltinis„Ober-Haus“.Duomenys2012m.IVketv.

mOdERNIųBIURųNUOmOSKAINOS(Lt/m2/mėn., be PVM)mOdERNIųBIURųPASIŪLAIRNEUŽImTUmOLYGIS

ir lėmė jų užimtumo sumažėjimą“, – sako „ober-haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų skyriaus vadovas S. Vagonis.

KEIčIASINUOmININKųPOREIKIAI„ober-haus“ analitikų skaičiavimais, per 2012 m. Vilniaus verslo centruose iš viso buvo išnuomota 38 400 kv. m biuro patalpų, t. y. 20,6 proc. daugiau nei per 2011 me-tus. Net 67 proc. visų 2012 m. išnuomotų patalpų sudarė B klasės patalpos. jos nuomininkams išlieka patrauklios ir dėl mažesnių nuomos kainų. S. Vagonio teigimu, daugiau reikėtų kalbėti apie tai, kad paklausesni nau-jesni ir kokybiškiau pastatyti biurai, nukonkuruojantys po truputį senstančius biurus seniau statytuose verslo centruose. Taigi nauji verslo centrai greičiausiai turės paklausą, nuožmiau konkuruoti teks seniau pastaty-tiems.

Taip pat keičiasi pageidavimai dėl biurų ploto – pastaruo-ju metu įmonės nori mažesnių biuro patalpų nei anks-čiau. „Palyginti su 2007–2008 m., tradicinio biuro nuomi-ninko poreikiai sumažėjo. Anksčiau stambiu biuru buvo laikomos maždaug 500–1 000 kv. m patalpos, šiais laikais net 300 kv. m norintis išsinuomoti nuomininkas laikomas stambiu nuomininku, – sako S. Vagonis. – Tai reiškia, kad mažesnio ploto biurų paklausa yra šiek tiek išaugusi.“ At-sižvelgiant į tai, pasak eksperto, akivaizdžiai daugiau lai-mės tie verslo centrai, kurie įrengs kuo universalesnį biu-rų pastato projektą, t. y. galės pasiūlyti patalpas, kurias galima būtų suskaidyti į mažus plotus (100–200 kv. m), ir pasiūlyti jas smulkiesiems nuomininkams, o prireikus suteikti galimybę ateiti didesnei bendrovei, norinčiai išsi-nuomoti kelių ar keliolikos tūkstančių kvadratinių metrų patalpas.

�2

s t A t y b A / A k u s t i k A

MARTA ZIGMANTAITĖ

Prieš gerą dešimtmetį atstatant Kauno Kristaus Prisikėli-mo bažnyčią buvo susidurta su rimta problema – ypač bloga akustika pastato viduje. Neįsivaizduojant sakra-linio pastato be galimybės jame kokybiškai skambėti muzikai, buvo ryžtingai imtasi ieškoti novatoriškų būdų, galinčių pagerinti statinio vidaus reverberaciją. Sutelkus būrį kompetentingų specialistų ir panaudojus specialiai akustikai gerinti skirtas „Knauf“ medžiagas, galutinis re-zultatas pranoko lūkesčius.

Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčią tikintieji atgavo Sąjū-džio laikotarpiu, tačiau realesni atstatymo darbai dėl įvairių finansinių sunkumų prasidėjo gerokai vėliau.Naujasis atsta-tymo projektas buvo paremtas ne tik pirmine idėja – tenkin-ti sakralinius sociumo poreikius, bet ir siekta pritaikyti statinį kultūros renginiams. Išsamūs akustiniai patalpų tyrimai pra-dėti tik 2004 m., juos atliko garsus didelių erdvių akustikos sistemų specialistas architektas Vytautas Barkauskas.

„Knauf“akustinėsmedžiagosKaunoKristausPrisikėlimobažnyčioje

PROBLEmA–PRASTAAKUSTIKAPasitelkus skirtingus metodus ir garso šaltinius – balsą, muziką, instrumentus, šaunamuosius ginklus – paaiškė-jo, kad pastato viduje aukšti garsai slopdavo po 6 sek., o žemi – net po 13 sekundžių. Dėl ilgos garso išlikimo trukmės uždaroje patalpoje akustika buvo visiškai netin-kama ne tik giesmėms ir muzikai skambėti, bet ir vykti paprastoms mišioms, o be to sakralinės paskirties pasta-te neįmanoma apsieiti. Viena iš problemos priežasčių – XX a., dar nė neužbaigus bažnyčios projekto, statinio paskirtis iš sakralinės pasikeitė į gamyklos. Per ilgus de-šimtmečius išlikęs erdvės minimalizmas, lygios sienos ir netinkamos medžiagos nesudarė tinkamų sąlygų garsui deramai sklisti.

mEdŽIAGOSGABENTOSIšvOKIETIJOSrekonstrukcijos darbams vadovavusios bendrovės „yIT Kausta“ atstovas Kazys Gurevičius atkreipia dėmesį, kad, deja, nebuvo žinoma, kaip originaliame bažnyčios projekte turėjo būti išspręsti akustiniai reikalavimai. Tad priemonių ir metodų, kaip statinyje sukurti tinkamą akustiką, teko ieškoti iš naujo, kviečiantis įvairių sričių specialistus. Norint sukurti tinkamą erdvės akustiką, būtina užtikrinti tam tikrus reika-lavimus: optimalų reverberacijos laiką, difuzinį garso lauką, optimalią pradinių garso atspindžių struktūrą ir t. t. Papras-tai šie reikalavimai užtikrinami pasirinkus tinkamą patalpos formą ir tūrį, naudojant garsą absorbuojančias medžiagas ir konstrukcijas, garso stiprinimo sistemas.

Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios projektui buvo pa-sirinktos tuo metu geriausios ir naujausios „Knauf“ me-džiagos. jos šiam projektui buvo specialiai gabenamos iš Vokietijos. Statybų vadovas K. Gurevičius pasakoja, kad prieš dešimtmetį šis projektas atrodė neįtikėtinas. Susidurti su tokia užduotimi dar neteko, todėl reikėjo aiškintis, kaip dirbti su medžiagomis, o kokio rezultato tikėtis, buvo sunku net prognozuoti. Vis dėlto glaudus projektuotojų, statybininkų ir medžiagų tiekėjų bendra-darbiavimas padėjo įveikti sunkumus ir pasiekti norimą rezultatą – žmogaus ausiai praktiškai negirdimą 1,6 sek. žemų tonų reverberaciją.

„KNAUF“AKUSTINėSmEdŽIAGOSrekonstruojant Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčią, erdvi-nius ir medžiagų sprendimus parinko „Knauf“ specialistai. Projektui buvo naudotos tuo metu inovatyvios, o dabar jau praktiškai patikrintos ir populiarios medžiagos: akustinis tinkas ir perforuotos gipskartonio sieninės plokštės.

�2

�3

A k u s t i k A / s t A t y b A

Akustinis tinkas gali būti gaminamas iš kelių medžiagų, pavyzdžiui, gipso ar cemento, tačiau jis gerokai skiriasi nuo įprastų sieninių tinkų. Šis tinkas lengvas, jį paprasta pažeisti, todėl tinkuoti juo galima tik tose vietose, kur ri-botas fizinis kontaktas. Tad aukštoms bažnyčios sienoms jis puikiai tiko. Akustinis tinkas yra korėtas, jo poros su-laiko ir gesina garsą, mažina jo judėjimą erdvėje. Tačiau svarbu užpurkšti reikiamo storio tinko sluoksnį. Statybų vadovas K. Gurevičius patvirtino – pagal atliktus skai-čiavimus akustinis tinkas efektyviausias, kai jo sluoksnis siekia 15 mm, tačiau vienu metu galima užpurkšti tik iki 3 mm storio sluoksnį. Tad Kauno Kristaus Prisikėlimo baž-nyčioje prireikė net penkių akustinio tinko sluoksnių.

Antroji „Knauf“ specialistų pasiūlyta akustikos gerinimo priemonė – perforuotos gipskartonio plokštės. Kitaip nei tinko poros, šios plokštės garsą tarsi sugauna ir užlaužia, todėl neatsiranda atgarsių. Plokštės gali būti įvairiausių rūšių ir formų, o klientai jas dažniausiai renkasi pagal dizai-ną. Tačiau Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje didesnis dėmesys buvo teikiamas funkcijai. Šiam projektui buvo pasirinktos kvadratinės perforuotos plokštės ir įmontuo-tos maždaug tose vietose, kur jų veikimas efektyviausias. Išlenkus ir lengvai suformavus garso kišenes, sienose buvo sumontuotos garso gaudyklės. Nors jos vizualiai nelabai pastebimos, bet akustikos atžvilgiu yra nepakeičiamos. Perforuotos plokštės patogios ir tuo, kad iš jų išlenkus su-dėtingesnes formas garsas papildomai suvaldomas ir ge-ometrinėmis priemonėmis. o kuriama vidaus erdvių este-tika kartu atlieka ir svarbią praktinę funkciją.

Kitaip nei fiziniam kontaktui labai neatsparus akustinis tinkas, perforuotos plokštės yra patvarios ir ilgalaikės.

UAB„YITKAUSTA“archyvonuotraukos.

Puikus to įrodymas – net ir praėjus beveik dešimčiai metų, intensyviai eksploatuojamos bažnyčios sienos iki šiol nepakito fiziškai, nors žmonių srautai bažnyčioje iš-ties dideli. „Mane labiausiai džiugina tai, kad dabar užėję į bažnyčią nepastebėtume jokio pokyčio nuo jos atvėri-mo parapijiečiams dienos. Neatsilupo nė viena apdailos detalė, nė viena sekunde nepakito akustiniai parametrai. Nors aplinka vis dar mena laikus, kai šioje šventovėje vei-kė gamykla, tačiau būdamas viduje negalėtum tuo pati-kėti – viskas grakštu, didinga ir puikiai skamba“, – džiau-gėsi K. Gurevičius.

PUIKIAKUSTIKANETIKSAKRALINIAmSOBJEKTAmS „Knauf“ medžiagų, naudotų visuomeniniuose pastatuose, patikimumą, patvarumą ir efektyvumą įrodo laikas. Tad pritaikius jas mažesnėms patalpoms efektas, neabejotinai, būtų toks pat puikus, o medžiagos laikytų dar ilgiau. Vis dėlto medžiagų ilgalaikiškumas priklauso ne tik nuo fizi-nių jų ypatybių, bet ir tinkamo įrengimo. Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje vidaus erdvės buvo tvarkomos nuolat konsultuojantis su „Knauf“ specialistais, o šie padė-jo geriau suprasti, kaip medžiagos veikia ir kaip jas naudo-ti, norint pasiekti maksimalų rezultatą.

Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios akustikos kūri-mo projektas, kuriam naudotos „Knauf“ akustinės me-džiagos, iki šiol neturi analogų visoje Lietuvoje. Prieš dešimtmetį buvę inovatyvūs ir neįprasti sprendimai šiandien yra laisvai prieinami kiekvienam. Tad pasitel-kus kokybiškas medžiagas ir kompetentingų „Knauf“ specialistų konsultacijas, reverberacijos laikas gali būti stulbinamai sumažinamas iki žmogaus ausiai negirdi-mo rezultato.

��

s t A t y b A / P A t i r t i s

Laikas–pinigai.Taitikrainepaslaptiskiekvienamverslininkui.Nusprendu-siejistatytinaująpramonėsobjektąpuikiaižino,kaipsvarbuįgyvendintitaikuo greičiau, tačiau jokiais būdais neaukojant kokybės, nes ji būtina ne tikgamybosefektyvumui,betirdarbuotojųsaugumuiužtikrinti.

štai„SCTLubricants“orofiltrųgamybosirsandėliavimopastatas–puikuspa-vyzdys, kaip greitai ir patikimai pastatyti naują pramonės objektą.Tereikiapatikėtistatybosdarbusatsakingaiirprofesionaliaibendrovei.

Greitis ir kokybė – geidžiamiausias derinys statant pramonės objektus

��

P A t i r t i s / s t A t y b A

Dviejų aukštų oro filtrų gamybos ir sandėliavimo pasta-tas iškilo išties sparčiai – vos per pusmetį. Projektą įgy-vendino UAB „Embritas“ – įmonė, kurios kertinės verty-bės – profesionalumas, itin atsakingas požiūris į terminus ir darbų kokybę – nekinta nuo pat jos įkūrimo 1999 me-tais. Tad nieko keista, kad būtent ši veržli įmonė išdrįso paversti realybe ambicingus reiklios vokiečių bendrovės „ScT Lubricants“ planus, kurių nesiryžo imtis dauguma kitų bendrovių.

��

STIPRITECHNINėIRGAmYBINėBAzėUAB „Embritas“ dirba 45 profesionalūs darbuotojai, iš jų – 15 inžinierių. Bendrovei suteiktas atestatas Nr. 6188, tei-sė būti ypatingo statinio rangovu. Ilgalaikė patirtis leido įmonei susidėlioti tokią veiklos organizavimo ir darbų vykdymo sistemą, kuri suteiktų galimybę dirbti greitai, kokybiškai ir patenkinti net reikliausių užsakovų porei-kius. Įmonė didžiuojasi turima statybine technika, pade-dančia operatyviai ir efektyviai statyti tokio tipo objek-

Nusprendę pasirinkti kokybę, o ne mažiausią kainą projekto rangovai sugebėjo užtikrinti sklandų ir spartų projekto įgyvendinimo procesą.

AstaEsunuotraukos.

��

s t A t y b A / P A t i r t i s

tus. Bet kuriuo metu į statybos aikštelę gali atkeliauti 4,5 tonos pakeliantis teleskopinis keltuvas, 40 tonų pakeliantis kranas su 38 m strėle, 14 kub. m talpos savivartis, ekskavatorinis krautuvas, ratinis mažasis krautuvas, ratinis hidraulinis ekskavatorius, 20 kub. m keturašis savivartis. Be to, įmonė turi beveik 1 500 kv. m ploto techninę ir gamybinę bazę Klaipėdoje.

PATIKImųPARTNERIųKOmANdAUAB „Embritas“ vadovai įsitikinę, kad projekto sėkmės paslaptis – atsakingai parinkta patikimų partnerių komanda. Įgyvendinant „ScT Lubricants“ gamybos ir sandėliavimo pastato projektą, visas jėgas geriausiam rezultatui pasiekti atidavė ne tik UAB „Embritas“ darbuotojai, bet ir patyrę, daug metų kartu su bendrove dirbantys partneriai. Nu-sprendę pasirinkti kokybę, o ne mažiausią kainą projekto rangovai sugebėjo užtikrinti sklandų ir spartų projekto įgyvendinimo procesą. Kokybė ir pažadėtų terminų laikymasis yra bendrovės prio-ritetas ne tik dirbant su šiuo objektu, bet ir kitais vykdytais ar vykdomais projektais, neatsižvelgiant į jų dydį. UAB „Embritas“ tikrai nėra viena tų įmonių, kurios apsiima atlikti daugybę darbų, neturėdamos pajėgumų jiems įvykdyti.

SPARčIAIIRKOKYBIšKAIATLIKTI

STATYBOSdARBAI„ScT Lubricants“ gamybos ir sandėliavimo paskirties objekto statybų aikštelėje nuolat darbavosi apie 50 patyrusių įvairių sričių specialistų, buvo pasitelkta ir bendrovės statybinė technika. Apskritai projek-tas įdomus tuo, kad gamybos pastato konstrukcijai naudojamas gana retai Lietuvoje taikomas gelžbe-toninis pastato karkasas. Parinktos gelžbetoninės konstrukcijos leido ne tik sumažinti laikančiųjų kolo-

Vienas didžiausių objekto išskirtinumų – gamybos ir sandėliavimo pastatasbuvo statomas veikiančioje gamykloje. Taigi reikėjo derinti ne tik statybos ir griovimo darbų etapus, bet ir užtikrinti, kad nenutrūktų gamybos procesai pačioje gamykloje.

��

��


nų skaičių, bet ir racionaliau išnaudoti sandėliavimo bei gamybos plotus, sumažinti statinio kainą.

Kaip vieną sudėtingiausių etapų bendrovės atstovai mini griovimo darbus, kuriuos teko derinti su naujų pastatų statyba. Vienas didžiausių objekto išskirtinumų – gamy-bos ir sandėliavimo pastatas buvo statomas veikiančioje

RUUKKI DAUGIASLUOKSNĖS PLOKŠTĖS – PAŽANGIAUSIOS TECHNOLOGIJOSIR PLAČIAUSIAS PASIRINKIMAS

www.ruukki.lt

- Ruukki® energy - ypatingai sandarios, geresniam pastatų energijos efektyvumui skirtos sistemos - Ruukki AgriPro™ – specialiai sukurtos žemės ūkio pastatams, padengtos Ruukki Csafe™ danga- Ruukki® life – ilgaamžiškiausios ir labiausiai aplinką tausojačios daugiasluoksnės plokštės- Šaldomoms patalpoms skirtos daugiasluoksnės plokštės

Platus įprastų, šiuolaikinius reikalavimus atitinkačių daugiasluoksnių plokščių pasirinikimas: pagal paskirtį (vidaus, išorės sienoms, stogams), šerdį (poliuretano, akmens vatos, polistirolo), storį, išorės ar vidaus apdailą ir t.t.

Daugiau informacijostel. (5) 232 23 14 arba internetewww.ruukki.com/daugiasluoksnes

gamykloje. Taigi reikėjo derinti ne tik statybos ir griovimo darbų etapus, bet ir užtikrinti, kad nenutrūktų gamybos procesai pačioje gamykloje.

Griovimo darbus atlikusios UAB „Vaidva“ technikos direk-torius Vaidas Gulbinas pasakoja, kad pačių darbų apimtis jų bendrovei nebuvo didelė, teko susidurti ir su gerokai

48

S t a t y b a / P a t i r t i S

didesnėmis, tad susitvarkyti su užduotimi nebuvo sudėtinga. Tačiau darbai buvo vykdomi etapais – de-rinant su statybos darbais. Tad iš esmės griovimo dar-bai koja kojon ėjo greta kylančių naujų konstrukcijų beveik per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį. Tai vertė ypač tiksliai planuoti technikos ir darbininkų veiklą.

Paruošus erdvę pastato pamatams, UAB „Embritas“ kartu su partneriais ėmėsi šios konstrukcijos – buvo sumontuoti spraustiniai poliai ir pamato rostverkas, kuriam įrengti buvo naudojami bendrovei priklau-santys lengvi ir greitai surenkami „Geoplast“ kloji-niai. Šie klojiniai – naujovė Lietuvoje, kitos įmonės analogiškų gaminių neturi. UAB „Embritas“ įsigijo jų tiesiogiai iš gamintojų, išbandė ir įvertino puikias klojinių ypatybes, padedančias darbus atlikti gerokai sparčiau.

2006 m. įkurta UAB „Būsto investicijos“ – tai energingų ir patyrusių, turinčių reikiamą kvalifikaciją specialistų kolektyvas, per trumpą laiką sugebėjęs įsitvirtinti statybos rinkoje, rasti savo vietą tarp statybos įmonių ir pritaikyti naujausias technologijas. Įmonės specialistų sukaupta patirtis, pasirinkti darbų vykdymo ir atlikimo principai leido užsakymus vykdyti laiku ir kokybiškai. Tai patvirtina užsakovų atsiliepimai ir įgytas pasitikėjimas. UAB „Būsto inves-ticijos“ toliau sėkmingai dirba ir plečia savo veiklą.

UAB „Būsto investicijos“ sAvo UžsAkovAms gAli pAsiūlyti: statybos rangovo darbus (pradedant žemės darbais ir baigiant

visų darbų atidavimu tvirtinti galutinei statybos komisijai); statybų techninę priežiūrą; projekto valdymo paslaugas, atlikdama šias funkcijas: visų statybos rangovinių įmonių konkursų organizavimas ir

užsakovo konsultavimas, pasirenkant ekonomiškai ir tech-niškai racionaliausią rangovo pasiūlymą;

atstovavimas užsakovui techniniais ir organizaciniais klausi-mais statybų laikotarpiu;

rangovų atliekamų projekte numatytų darbų racionalių sprendinių, leisiančių užsakovui sutaupyti išlaidų ir laiko, teikimas;

nuolat laiku atliekama visų statybos rangovų kokybiškų dar-bų vykdymo kontrolė;

atliktų darbų atitikimo projekto sprendiniams ir sutarties sąlygoms tikrinimas;

laiku atliekamas tikslios projektinės dokumentacijos perda-vimas rangovams;

laiku atliekamas objekto galutinės dokumentacijos paren-gimas ir atidavimas tvirtinti statybos komisijai bei darbų už-baigimas pagal su užsakovu suderintą darbų grafiką;

jei reikia, projekto sprendinių teikimas užsakovui techninio projekto projektavimo stadijos metu.

Projekto valdymo paslaugų funkcijos ir darbų apimtys užsakovo pageidavimu gali būti papildytos.

UAB „Būsto investicijos“Savanorių pr. 124 VilniusEl. paštas [email protected]

Direktorius Vitalijus JakštasMob. +370 65 555 310Direktoriaus pavaduotojas Mindaugas BreskisMob. +370 65 555 311

Stogo ir fasadų darbai patikėti ilgalaikiam bendro-vės partneriui UAB „Būsto investicijos“. Per du mėne-sius buvo įrengta stogo danga, sumontuotos fasadų plokštės, atlikti visi skardinimo darbai. Medžiagos stogo konstrukcijai įrengti buvo parinktos, atsižvel-giant į keliamus gaisrinės saugos ir šilumos izoliacijos reikalavimus, tad stogui buvo naudojamas laminuo-tas polistirenas su prilydomąja danga. Taip užtikrinta BROOF atsparumo gaisrui kategorija.

Stogo paklotui ir sienų konstrukcijoms naudota „Ruukki“ produkcija. Fasadams pasirinktos daugia-sluoksnės, vertikaliai montuojamos plokštės su pa-slėptu tvirtinimu. Tai – naujojo tipo, tik praėjusiais metais pradėtos gaminti plokštės su mineralinės vatos šerdimi, kurių pranašumas, palyginti su anks-tesnio tipo gaminiais, – geresnis šilumos laidumo ko-eficientas (U = 0,33W/m2K) ir aukštesnė degumo kla-sė – A2-s1, d0. Pastato denginiui naudotas apkrovas laikantis „Ruukki“ profilis T130 su polimerine danga. Norėdami parinkti ekonomiškiausią ir patikimą lai-kančiojo pakloto variantą, „Ruukki“ specialistai atliko visus reikiamus konstrukcijų skaičiavimus.

„Geoplast“ klojiniai – naujovė Lietuvoje. UAB „Embritas“ įsigijo jų tiesiogiai iš gamintojų, išbandė ir įvertino puikias klojinių ypatybes, padedančias darbus atlikti gerokai sparčiau.

��


PATIKImOSINŽINERINėSSISTEmOSUžbaigus montuoti pastato konstruktyvą, operatyviai pradėtos rinkti pastato inžinerinės sistemos, pavyzdžiui, priešgaisrinio vandentiekio sistema ir prieš-gaisriniai vartai, dūmų aptikimo ir signalizavimo sistema. UAB „Elektros spren-dimai“ įrengė elektros sistemą, vienas įdomesnių jos pasiūlymų – 9,5 m aukščio sandėliavimo patalpose sumontuota nuo judesio daviklių suveikianti sandėlio apšvietimo sistema, leidžianti sutaupyti elektros.

UAB „Šalnos prekyba“ pasirūpino patikima šildymo ir vėdinimo bei dūmų šali-nimo sistema, itin svarbia pramonės objektuose. Gamybinių patalpų vėdinimas sutapdintas su oriniu šildymu, oras dujų sekcijose šildomas gamtinių dujų de-gikliais. Šiluminis sistemos galingumas siekia nuo 20 iki 95 kW, šildymo ir vė-dinimo sistemoje vyksta oro recirkuliacija. Įrengiant nuo dūmų apsaugančias vėdinimo sistemas, buvo atlikta objekto gaisrinės saugos analizė, nustatomos galimos gaisro ypatybės ir modeliuojami blogiausi galinčio kilti gaisro scena-rijai. Atliekant skaičiavimus, parinkti visi dūmų šalinimo sistemų parametrai ir nustatytas laikas, kai žmonių evakuacija iš pastato tampa nesaugi. Dūmams šalinti sumontuotos dvi mechaninės nuo dūmų apsaugančios vėdinimo siste-mos (šalinamų dūmų kiekis – po 30 000 kub. m/val.), numatytos pirmo ir antro aukšto sandėliams. Stoginiai ventiliatoriai prijungti prie gaisrinės signalizacijos sistemos.

Vidaus apdailos darbus atliko UAB „Embritas“ darbuotojai, objekte buvo įreng-tos besiūlės „Primex“ grindys, puikiai tinkančios pramoninės paskirties pasta-tams. Tokios technologijos ypač tinka gamybos pastatuose, sandėliuose, nes neleidžia sugadinti produkcijos. Be to, buvo pasitelktos „hörmann“ logisti-kos technologijos – patikima ir patvari technika. Šiame objekte sumontuotos „hörmann“ hidraulinės aukščio išlyginimo aikštelės su išstumiamu 1 000 mm tilteliu, sandarinimo rankovėmis ir nameliais. Tai patogu, kai vilkikas yra visiškai pakrautas arba reikia pakrauti ar iškrauti krovinius iš šono. Kartu su aukščio išly-ginimo aikštelėmis sumontuoti pakeliami sekcijiniai vartai SPU 40 su elektrine pavara. Dėl savo konstrukcijos jie išsiskiria tvirtumu ir puikia šilumos izoliacija. Be to, siekiant užtikrinti pastatų saugumą, kai kuriose patalpose, suveikus prieš-gaisrinei signalizacijai, vartai atsidaro automatiškai. Taip pat objekte sumontuo-tos „hörmann“ ratų kreipiančiosios, saugančios pastatus nuo pažeidimų, statant vilkiką, ir padedančios paprasčiau pastatyti transporto priemonę.

PASIRŪPINTAIRAPLINKADar vienas „ScT Lubricants“ užsakymu vykdyto projekto išskirtinumas – įgyven-dinant jį buvo pasirūpinta ir aplinka – ties gamykla įrengta pirmoji ne tik Klai-pėdoje, bet ir visoje Vakarų Lietuvoje pėsčiųjų perėja su kryptiniu šviesos diodų apšvietimu. Tad vos pusmetį užtrukę darbai šiandien teikia naudą ir pastato šeimininkams, ir užtikrina didesnį saugumą prie objekto esantiems Klaipėdos pėstiesiems.

UAB„Embritas“www.embritas.lt

�0

i n ž i n e r i j A / e n e r g e t i k A

SAULėSENERGIJA–TOLImAvIzIJAARRANKAPASIEKIAmAALTERNATYvA?

�0

�1

e n e r g e t i k A / i n ž i n e r i j A

EGLĖ KAJAUSKAITĖ

Atrodytų,kasgalibūtipigiauuženergi-ją,kuriągalimapasigamintinaudojan-tisšviečiančiasaule.Jipatekakasdien,tačiau tam, kad jos spindulius būtųgalimapaverstielektra,reikiaįdėtine-mažai darbo ir pinigų. visi sutartinaitvirtina–technologijos įpriekįžengiataip sparčiai, kad jau netrukus saulėsmodulius ant savo namo galės turėtikiekvienas norintysis. vokietijoje be-veik taip ir yra. O mūsų valdžia žmo-nėms,pageidaujantiemsstatytisaulėselektrines, prieš nosį užtrenkia duris.Tačiauarįmanomaužtemdytisaulę?

ŽIEmOSRUGIAPJŪTė,ARBA

NAUJOJILEIdImųTvARKAAnksčiau skatinę statyti mažąsias saulės elektrines (iki 30 kW), politikai susizgribo, kad tuo, esą, ėmė naudotis di-delės įmonės, įsigydavusios iki šimto atskirų 30 kW dydžio saulės elektrinių ir taip gerokai užsidirbusios iš valdžios įsipareigojimo privalomai supirkti jų pagamintą elektrą už gana didelius tarifus. Susizgribo parlamentarai ir nu-sprendė... galvas šienauti visiems. Pritarė naujai tvarkai, pagal kurią jau suteikti leidimai statyti saulės jėgaines ga-lios iki liepos 1 d., o nesuspėjusieji Energetikos ministerijai pateikti prašymo gaminti elektrą leidimų neteks. Tiesa, tie, kurie jau turi pradėtų įgyvendinti projektų, galės juos tęs-ti. jei pagrįs, kad iki kovo 1-osios investavo 50 proc. pro-jektui numatytų lėšų, terminas jiems galės būti pratęstas septyniems mėnesiams.

Naujasis energetikos ministras jaroslavas Neverovičius ne kartą viešai tvirtino – jeigu būtų įgyvendinti visi projektai, kuriems duoti leidimai, per metus valstybė už superkamą energiją turėtų sumokėti maždaug 500 mln. litų, esą, vien 2011–2012 m. išduota daugiau nei 15 tūkst. leidimų statyti saulės jėgaines, tad šiuo metu jų suskaičiuojama 259. Toks tiesmukas skaičiavimas papiktino Atsinaujinančios energi-jos gamintojų asociacijos prezidentą ruslaną Sklepovičių. „Atsinaujinančių išteklių energetika sprendžia daug svarbių visuomenei klausimų: energetikos nepriklausomybė, ma-kroekonominė nauda valstybei (pinigai lieka šalies viduje), konkurencingos kainos vartotojams, – vardija r. Sklepovi-čius. – o kalbant apie tikruosius skaičius, dabar Lietuvoje apie 70 proc. elektros energijos importuojama iš užsienio ir tik trečdalį pasigaminame mes patys. 2012 m. Lietuvoje iš atsinaujinančių išteklių (vėjo, vandens, biomasės, biodujų

�2


ir saulės) kartu sudėjus buvo pagaminta tik apie 11 proc. (1 150 KWh) Lietuvos elek-tros poreikio tenkinančios energijos, saulės elektrinės šiame bendrame katile su-darė vos 0,023 procento. Skaičiai juokingi! Visoms 2012 m. veikiančioms sau-lės elektrinėms (tokių buvo 167) buvo skirta apie 3 mln. litų. Todėl galiu drąsiai teig-ti, kad saulės elektrinių pa-gamintos elektros rėmimas 2012 m. beveik neturėjo įtakos elektros kainoms ki-tiems elektros vartotojams.“ Užsimojusi stabdyti saulės jėgainių plėtrą Vyriausy-bė vis dėlto susimylėjo dėl pačių mažiausiųjų – jie vis dar galės kvėpuoti: leidimų nereikės elektrinėms, kurių galia neviršys 10 kilovatų. Šių elektrinių pagaminta perteklinė elektra ir toliau bus privalomai superkama už nustatytą tarifą, bet ne ilgiau kaip 12 metų.

TEKSPIRKTIKATęmAIšESaulės elektrines norintys statyti asmenys kur kas la-

biau nerimauja ne dėl leidimų – popieriams susitvarkyti laiko iš esmės pakaktų. Kur kas didesnis galvos skaus-

mas – klausimas, ar paruošus projektą ir investavus šimtatūkstantines sumas jos apskritai atsipirks. Pasiro-do, naujajame įstatyme atsirado nuostata, kad saulės elektrinių pagaminta elektra bus superkama tarifu, ku-ris galioja tuo metu, kai jėgainė buvo pastatyta ir gavo gamybos leidimą. Tad žmogui lieka pirkti katę maiše. o skaičiai tokie, kad jau dabar elektros supirkimo kainos, palyginti su ankstesne 1,44 Lt/kWh, gerokai krito ir sie-kia 1,25 Lt/kWh tarifą. o kas gali paneigti, kad vėliau ši kaina dar labiau nesmuks? juo labiau, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija jau dabar susku-bo rengti naujas saulės energijos supirkimo kainas, ku-rios įsigalios šį pavasarį. o pagal naująją tvarką ši komi-sija saulės jėgainių tarifus peržiūrinės nebe kas metus, kaip buvo iki šiol, bet kas ketvirtį.

Atsinaujinančios energijos gamintojų asociacijos prezi-dentas tvirtina, kad žalą žmonės patiria jau dabar. „Seimui priėmus įstatymą, bankai nutraukė finansavimą beveik visiems saulės jėgainių projektams, – piktinasi r. Sklepo-vičius. – Nenuostabu, juk paprastai kalbant, jūs turite teisę statytis saulės elektrinę, tačiau nežinote, ar susigrąžinsite savo investuotus pinigus, nes elektros supirkimo tarifą su-žinosite tik pastatę jėgainę. Dar daugiau, jei jūs norite tęsti 30 kW elektrinės projektą, privalote iki kovo 1 d. sumokėti 15 tūkst. litų. Taip gyventojas įsipareigoja pastatyti saulės elektrinę (nepastatęs neteks 15 tūkst. litų), tačiau elektros supirkimo tarifą sužinos tik pastatęs. Akivaizdu, kad tokio-mis sąlygomis saulės elektrinės nebus statomos arba bus vykdomi tik pavieniai projektai. Defacto saulės elektrinių plėtra Lietuvoje sustabdyta.“

r. Sklepovičiui antrina ir Lietuvos energetikos konsul-tantų asociacijos direktorius Martynas Nagevičius. jo teigimu, saulės energetiką vis dar būtina remti vien tam, kad kai ji taps tikrai konkurencinga ir pigi, o tai esą ne-

�2

MArTyNAS NAGEVIČIUS,Lietuvosenergetikoskonsultantųasociacijosdirektorius

rUSLANAS SKLEPOVIČIUS,Atsinaujinančiosenergijosgamintojųasociacijosprezidentas

�3


išvengiama, mes būtume pasiruošę ir žinotume, kokios saulės jėgainės mūsų klimatui tinkamiausios. „Turėti sau-lės jėgainių šalyje būtina, kitaip niekas nežinos, kaip jos veikia mūsų klimato zonoje, kokio tipo saulės elemen-tai mums geriausi, – tvirtina M. Nagevičius. – juk saulės energijos gamybą lemia ne vien saulėtumas. yra skirtin-gų elementų, pavyzdžiui, tokių, kurie seka saulę, bet jie brangesni. Iškyla klausimas, kiek jie papildomai prideda Lietuvos sąlygomis pagaminamos elektros ir ar apsimoka juos turėti. Kitas dalykas – oro temperatūra. Kuo tempe-ratūra žemesnė, tuo puslaidininkiniai elementai veikia efektyviau. Žiemą, saulėtą dieną, jie prigamina daugiau elektros nei vasarą. yra senėjimo procesai, kritulių įtaka ir t. t. Tad yra dar daug dalykų, kuriuos reikėtų išsiaiškinti.“ riziką mėgstantiems skaičiuoti verslininkams Vyriausybė bando įsiūlyti saldainį – Energetikos ministerija paskelbė, kad pretendentai, nusprendę atsisakyti saulės jėgainių plėtros projektų dėl pasikeitusių sąlygų, iki rugsėjo ga-lės kreiptis ir prašyti atlyginti jau patirtas išlaidas. Tiesa, maža smulkmena – kompensavimo tvarką dar turėtų pa-tvirtinti Vyriausybė, tad valdininkai dabar suka galvas, už ką būtų mokamos kompensacijos. Kompensuotinų išlai-dų aprašą žadama patvirtinti ir paskelbti kovo 1-ąją.

APSImOKASAULėSJėGAINėSARNE?„Žinoma, kol kas saulės elektrinėse pagaminta elek-tra – pati brangiausia iš visų. Tik tiek, kad jos perspektyvos labai geros ateityje. Saulės elektrinių technologijos dabar greičiau-siai besivystančios energetinės techno-logijos. Palyginus saulės pagamintos k i lovat valandės savikainą 1977 m. ir dabar – kaina su-mažėjo šimtą kartų, –

tvirtina Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos direktorius M. Nagevičius. – Tad jei tas technologinis progresas nesustos, o panašu, kad jis nesustos, tai atei-tyje, po 20–30 metų, saulės elektrinės taps konkuren-cingos ir nereikės joms jokios paramos.“ M. Nagevičiaus teigimu, netgi dabar, kai saulės elektrinės vis dar gana brangios, jas būtina plėtoti, kad investuotojai priprastų prie technologijų, išsiaiškintų, kokios jų labiausiai tinka mūsų klimatui, kad jos greičiau vystytųsi, o tam, esą, ir turėtų būti skirta valstybės parama.

M. Nagevičiui antrina ir Atsinaujinančios energijos gamin-tojų asociacijos prezidentas: „Pasaulyje keičiasi energetikos koncepcija, t. y. elektros vartotojas tampa gamintoju, senoji tvarka, kai buvo keli dideli gamintojai, jau atgyvena“, – įsi-tikinęs r. Sklepovičius. Atsinaujinančios energijos gamin-tojų asociacijos skaičiavimais, 2011 m. Europos Sąjungoje buvo įrengta 30 kartų daugiau saulės elektrinių, tenkančių vienam gyventojui, nei Lietuvoje 2012 m. pabaigoje. „Vien Vokietijoje per 2012 m. buvo pastatyta 7 400 MW saulės elektrinių, t. y. 91 W gyventojui papildomai, ir šiuo metu siekia 395,3 W gyventojui, – skaičius beria r. Sklepovičius. – Fantastika! Lietuvoje turime 3,4 W gyventojui, t. y. Lietu-voje po „menamo saulės bumo“ yra įrengta 116 kartų sau-lės elektrinių mažiau, skaičiuojant gyvento-

�3

��


jui. Šiuos skaičius iliustruoja faktas, kad kas antras namas Vokietijoje turi saulės elektrinę, o Lietuvoje net po vadina-mojo bumo saulės modulių retai tepamatysi. Vaizdžiai šne-kant, jei mes paliksime saulės elektrinėms 10 kW kvotą, iki 2020 m. atsiliksime nuo ES vidurkio apie 79 kartus. Atkreipiu dėmesį į tai, kad pagrindinė saulės elektrinių plėtra dabar vyksta šalyse, kur saulės kiekis nėra didesnis nei Lietuvoje, t. y.: Danijoje, jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Slovakijo-je, Suomijoje ir t. t.“ Pasak r. Sklepovičiaus, net ir dabarti-nėmis sąlygomis Lietuvoje greitai apsimokės statyti bent jau autonomines saulės elektrines.

„jau 2015–2016 m. apsimokės statyti saulės elektrines savo poreikiams, – tvirtina r. Sklepovičius. – Saulės elek-trinės, statomos savo poreikiams, vis tiek jungiamos į bendrą elektros tinklą. Įsivaizduokite – dieną jūs esate darbe, tuo metu šviečia saulė ir gaminama elektra tiekia-ma į elektros tinklą, vakare jūs grįžtate ir naudojate elek-trą iš elektros tinklo. Tokiu atveju vartotojas moka už per metus pagamintos ir suvartotos elektros skirtumą. Tokia sistema angliškai vadinama „net metering“ (liet. „dvipu-sė apskaita“) ir naudojama kai kuriose ES šalyse. Tai labai darni sistema – saulės elektra gaminama savo poreikiams

ir neveikia elektros kainų kitiems vartotojams. Saulės elektrinės ateityje neišvengiamai taps mūsų buities da-limi, kad ir kokie būtų šių dienų įvykiai.“

KOKIOSELEKTRINėSTINKAmUmS?„Mūsų klimato sąlygomis efektyviausi polikristaliniai sau-lės moduliai, – įsitikinęs Atsinaujinančios energijos ga-mintojų asociacijos prezidentas. – Norėčiau atkreipti dė-mesį į tai, kad saulės elektrinės gamina elektrą ne tik sau-lėtą dieną, bet ir debesuotą. Lietuvoje yra apie 900 saulės valandų, o Ispanijos šiaurinėje dalyje – ne daugiau kaip 1 300 valandų. Paplitęs mitas, kad Lietuvoje saulės per mažai, yra netiesa.“

Saulės elektrinių statyba ir projektavimu užsiimančios bendrovės „Profimus“ direktorius Donatas černiauskas sako, kad žmonės šiuo metu renkasi dviejų tipų saulės jėgaines – autonomines, skirtas naudoti privačiai, ir tas, kurios jungiamos į bendrą elektros tinklą. „jei tai autono-minė sistema, tai pirmiausia reikia susirašyti savo vartoji-mo poreikius, – pataria D. černiauskas. – Tada reikia pasi-rūpinti akumuliatoriumi. Nusprendus įsigyti autonominę sistemą, nebūtina iš karto pirkti galingo akumuliatoriaus,

��

��


vėliau, augant poreikiams, jo talpą, kaip ir saulės modulių skaičių, galima padidinti. čia svarbu tik nesuklysti ir neį-sigyti per mažo galingumo inverterio ir saulės įkroviklio. Todėl važiuodami pas specialistus iš anksto apsispręski-te, kokio didžiausio galingumo autonominės jėgainės jums gali reikėti, ir būtinai pasitarkite su specialistu.“ Pasak saulės jėgaines projektuojančios bendrovės vado-vo, į bendrą elektros sistemą elektrą tiekiančių jėgainių akumuliatorius taip pat galima didinti palaipsniui, tik čia nereikia vertinti, kiek bus suvartojama ar pagaminama elektros, nes tai bus matyti iš sąskaitų balanso skirtumo.

Konsultuotis su specialistu vertėtų ir renkantis saulės modulių įrengimo vietą, tiesa, yra bendra informacija, ku-rią galima žinoti iš anksto, sprendžiant, kur bus statoma saulės jėgainė. „Idealus kampas – 35 laipsniai, kryptis – tiesiai į pietus, – pataria D. černiauskas. – Saulės modu-

moduliai yra mažiausiai jautrūs saulės kampui, gerai veikia apsiniaukusiomis dienomis, tačiau jiems reikia są-lyginai daugiau ploto. Taigi modulius galima rinktis pa-gal norus ir pageidavimus, o labiau sutaupyti – perkant konstrukciją. Pavyzdžiui, Lietuvos gamintojai žinių, patir-ties ir įdirbio turi ne mažiau nei užsienio bendrovės, bet nėra taip išpūtę kainų.

„Konstrukcijos gali būti iš karštai cinkuoto plieno pro-filio – tai pigiausias variantas. Taip pat jos gali būti iš aliuminio ar nerūdijančio plieno, tačiau šios medžiagos brangesnės, – vardija specialistas. – rekomenduojame karštai cinkuoto plieno profilio ant žemės statomas konstrukcijas. jos puikiai tiks, gerai išlaiko apskaičiuo-tas apkrovas, yra greitai pagaminamos ir greitai pasta-tomos. Be to, yra pigesnės, todėl susitaupo nemažai pinigų. Permokėti už metalą – nėra protinga.“ Taigi pa-sirinkimas didelis, o ir saulės energijos perspektyvos, bent jau pašnekovų prognozėmis, neblogos. Saulės elektrinės gamina elektros energiją dieną, kai vartoji-mas padidėja ir elektros kainos išauga, todėl iš saulės pagaminta elektra turi aiškią vietą elektros energijos gamybos struktūroje.

Saulės elektrinės ateityje neišvengiamai taps mūsų buities dalimi, kad ir kokie būtų šių dienų įvykiai.

Atsinaujinančios energijos gamintojų asociacijos prezidentas RUSLANAS SKLEpOVIčIUS

lius galima įrengti bet kur – ant stogo, žemės – tai nėra svarbu. Tik reikia žiūrėti, kad iš pietų pusės nebūtų aukštų medžių, pastatų ir pan. kliūčių, galinčių mesti šešėlį. jei tokių kliūčių yra, tada saulės modulius reikėtų kelti kuo aukščiau ant stogo, pastatyti specialią pavėsinę ar tiesiog laikiklį stiebą.“

Tam, kad nereikėtų sukti galvos, ką ir kaip įrenginėti, ge-riausia saulės modulius pirkti jau sukomplektuotus, tada liks tik vadovaujantis instrukcija juos pastatyti – ir galima gaminti elektrą. „Bent jau mes parduodame rinkinius su išsamiomis instrukcijomis, pagal kurias bet kas gali pui-kiai įsirengti saulės modulį, – tvirtina UAB „Profimus“ va-dovas. – Suklysti čia beveik neįmanoma, viskas sukurta taip, kad nėra klaidos tikimybės, tiesiog moduliai nesu-sijungia kitaip.“

Saulės modulių yra įvairių, pagrindiniai tipai trys: poli-kristaliniai, monokristaliniai ir plonaplėveliniai. Polikris-taliniai moduliai mažiau jautrūs saulės kampui, jie gerai veikia ir tada, kai nėra tiesioginių saulės spindulių. Mo-nokristaliniai – jautrūs saulės kampui, todėl dažniausiai naudojami saulę sekančiose sistemose. Plonaplėveliniai

��

i n ž i n e r i j A / te c h n o l o g i j o s

Dr. GIEDrIUS ŠIUPŠINSKASVGTUPastatųenergetikoskatedroslektorius,Pastatoenergetiniųirmikroklimatosistemųlaboratorijosvedėjas

Kaikalbospakrypstaapieesamųpastatųmodernizavimą,dau-giausiadiskutuojamaapiesiūlomųpriemoniųekonominįefek-tyvumą.Jisdažniausiaiyrapagrindinissiūlomųpriemoniųver-tinimokriterijusirnulemiatai,kadrenovuojantįgyvendinamostiktosstandartinėspriemonės,kuriomsreikiamažiausiaiinves-ticijų.Labairetaiužsimenamaapietai,kadpastatomoderniza-vimaspagerinaatskirųpastatoelementųfizinębūklę,padidinapatalpųvidausmikroklimatosąlygas,pakeliaturtovertę.Gyve-nimo kokybei renovuojamuose pastatuose užtikrinti bei mak-simaliam energiniam efektyvumui pasiekti būtina pagalvoti irapieoptimaliusšildymobeivėdinimosistemųsprendimus.

šildymoirvėdinimosistemųinžineriniaisprendimairenovuojamųdaugiabučiųpastatųenerginiamefektyvumuididintiI dalis. šildymo sistemų inžineriniai sprendimai

��

��

te c h n o l o g i j o s / i n ž i n e r i j A

Pastato šilumos poreikį sudaro trys pagrindinės da-lys: nuostoliai, patiriami dėl temperatūrų skirtumo per pastato apvalkalą (sienos, langai, durys, stogas, grindys), nuostoliai, patiriami dėl vėdinimo (šalto oro, patenkančio į patalpas, pašildymas iki norminės temperatūros), karšto vandens vandentiekio siste-mos poreikis (karšto vandens pašildymas ir cirkulia-cijos užtikrinimas). Norint pasiekti mažai energijos vartojančio pastato rodiklius, reikėtų mažinti visų trijų dalių energijos poreikį. Apie tai, kaip sumažinti šilumos nuostolius per pastato konstrukcijas, kalba-ma dažnai. Šiame straipsnyje daugiau pristatysime galimus inžinerinių sistemų modernizavimo sprendi-nius, padedančius užtikrinti normines patalpų mikro-klimato sąlygas. Nustatyti, kiek bus sutaupyta, atlikus pastato apvalkalo renovaciją, nėra sudėtinga, tačiau inžinerinių sistemų modernizavimo įtaką įvertinti kur kas sunkiau, nes kiekvienu atveju ji gali būti kitokia. Tačiau, nemodernizavus inžinerinių sistemų, energi-jos taupymo efektas, atnaujinus tik pastato apvalkalo elementus, nebus pasiektas.

ESAmųPASTATųšILdYmOSISTEmųTIPųAPYTIKRISPASISKIRSTYmASdAUGIABUčIUOSENAmUOSE

Sistemostipas dalisgyvenamojofondovienetuosevienvamzdėsšildymosistemos

57%

dvivamzdėsšildymosistemos

34%

Kolektorinės šildymo sistemos

9 %

šILdYmOSISTEmOSSkaitinių duomenų apie Lietuvos pastatų šildymo siste-mų tipus nėra, tačiau, manoma, kad didžiausioje dau-giabučių pastatų dalyje įrengtos dvivamzdės ir vien-vamzdės šildymo sistemos (žr. lentelę). Vienvamzdės šildymo sistemos ypač paplito sovietų laikais, o kolek-torines šildymo sistemas dažniausiai galima rasti naujos statybos namuose (statytuose po 1995 m.). Šiuo metu ir projektuojant naujas, ir renovuojant senąsias sistemas, dažniausiai diegiamos kolektorinės ir dvivamzdės šildy-mo sistemos.

a)

1

2

3

4

5

64

5

3

2

1

6

b)

1pav.a)vIRšUTINIOIRb)APATINIOPASKIRSTYmO

vIENvAmzdėSvANdENSšILdYmOSISTEmOS

1–tiekiamovandensmagistralinisvamzdynas;2–šildymoprietaisai;3–trieigisventilis;4–oroišleidimoįtaisai;5–reguliavimoventiliai;6–grąžinamovandensmagistralė.

��


Vienvamzdėje sistemoje (1 pav.) vienos atšakos šildymo prietaisai sujungti vienu vamzdžiu, kuriuo vanduo teka nuosekliai iš vieno prietaiso į kitą. Atsižvelgiant į ma-gistralinių vamzdynų įrengimo vietą, šildymo sistemos skirstomos į viršutinio (1 pav. a) ir apatinio (1 pav. b) pa-skirstymo. Pagal vamzdyno, jungiančio šildymo prietai-sus, išdėstymą šildymo sistemos skirstomos į vertikalias ir horizontalias.

Vertinant Lietuvos gyvenamųjų namų šilumos punktus, juos sąlyginai galima suskirstyti į du tipus – veikiančius pagal priklausomą ir nepriklausomą šildymo sistemų jungimo schemą.

Esant priklausomo jungimo schemai pastato šildymo sistema gali gana ribotai reaguoti į aplinkos pokyčius, ją sudėtinga reguliuoti. Nepriklausomo jungimo sche-mos gyvenamuosiuose pastatuose pradėtos taikyti atsiradus plokšteliniams šilumokaičiams, kurių kom-paktiškumas leido mažinti šilumos punkto matmenis. Tokioje sistemoje esantis šilumokaitis atskiria lauko tinklų ir pastato šildymo sistemas vieną nuo kitos, o tai apsaugo namo šildymo sistemą nuo slėgio svyra-vimų lauko tinkluose, leidžia palaikyti mažesnį slėgį ir prailginti jos eksploatavimo laiką. Šis būdas sudaro galimybę integruoti papildomą išorinį atsinaujinančių išteklių šilumos šaltinį, pavyzdžiui, saulės kolektorių ar šilumos siurblį.

2010 m. buvo priimta nauja direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo (2002/91/EB) redakcija, kurios pagrindinis tikslas – pastatų energinio naudingumo di-dinimas. Direktyvoje nurodoma – būtina imtis priemo-nių, kad kuo daugiau pastatų atitiktų ne tik galiojančius minimalius energinio naudingumo reikalavimus, bet ir efektyviau naudotų energiją. Taip pat nurodomas siekis, kad būtų kuo daugiau beveik nulinės energijos pastatų. Nors direktyvoje pateikiamas beveik nulinės energijos pastato apibrėžimas, bet nenurodytos kon-krečios tokio pastato suvartojamos energijos reikšmės. Valstybės narės rengia nacionalinius planus, kuriuose turi būti pateikiamas išsamus beveik nulinės energi-jos pastatų apibrėžimas ir jo taikymas, atsižvelgiant į nacionalines, regionines ir vietos sąlygas. Turi būti numatytas suvartojamos pirminės energijos skaitinis rodiklis, išreikštas pirminės energijos poreikiu per me-tus. Aišku yra viena – nuo 2020 m. visi nauji ir moder-nizuojami seni pastatai turės atitikti griežtus energinio efektyvumo reikalavimus. Todėl visai tikėtina, kad šiuo metu tik pagal minimalius reikalavimus modernizuoti pastatai po septynerių metų ir vėl atrodys „kiauri“, pa-lyginti su naujais, pagal griežtas energinio efektyvumo normas statomais pastatais. Tad galbūt vis dėlto verta, apsisprendus renovuoti daugiabutį namą, investuoti kiek daugiau ir atnaujinti taikant ne tik minimalias bū-tinąsias priemones.

��

��


šILdYmOSISTEmOSRENOvACIJOSGALImYBėSjei pastate yra senas neautomatizuotas šilumos punk-tas, rekomenduojama jį keisti nauju, turinčiu nepri-klausomo jungimo schemą. Modernizacijos metu jun-giamoji dalis pakeičiama šilumokaičiu, pastato šildymo sistemoje įrengiamas cirkuliacinis siurblys ir išsiplėtimo indas. Tai pagrindinė įranga, būtina šildymo sistemos kontūrui nuo šilumos tiekimo tinklų kontūro atskirti. Be to, turi būti diegiami kiti elementai, susiję su regu-liavimu. Šiuo metu tokie sprendimai yra standartizuoti, todėl pakeisti šilumos punktą ilgai neužtrunka.

Atnaujinant šildymo sistemą, visada siekiama užtikrin-ti galimybę reguliuoti temperatūrą kiekviename bute ir įrengti individualią šilumos suvartojimo apskaitą. To pageidauja gyventojai ir dažnai mano, kad užtenka tik minimaliai atnaujinti sistemą. Tačiau kiekvienas galimas šildymo sistemos modernizavimo sprendimas turi ir savų pranašumų, ir trūkumų. juos visus čia ir aptarsime.

1)Išliekaesamavienvamzdėsistema,tačiaupagerinamasjosreguliavimasirįrengiamaindividualiapskaita.

Esami vienvamzdės sistemos vamzdynai ir šildymo prietaisai gali būti paliekami tik tada, kai atsitiktiniuose sistemos ruožuose įvertinama įrenginių būklė (išpjau-nami atskiri ruožai, išardomi šildymo prietaisai). Ilgai eksploatuojant, vamzdžiai būna užsiteršę, todėl pradėti

naujinti esamą sistemą galima tik atlikus analizę ir tin-kamai išplovus visą sistemą. Svarbu, kad projektuotojas patikrintų, ar esama sistema užtikrina reikiamą šilumos poreikį patalpose.

Pastate paliekama esama vienvamzdė horizontali šildy-mo sistema su senais radiatoriais, o tam, kad kiekvienas vartotojas galėtų reguliuoti patalpų vidaus temperatū-rą pagal savo poreikius, prie kiekvieno šildymo prietaiso rekomenduojama įrengti dvieigius didelio pralaidumo termoreguliatorius (termostatinius ventilius). juos gali-ma įrengti ir trieigius, tačiau dvieigių termoreguliatorių hidraulinis pasipriešinimas yra mažesnis, todėl mažiau bus apkraunami pastato šildymo sistemos siurbliai. jei prie radiatoriaus nėra vamzdinio apvado, tarp tiekiamo ir grįžtamo vamzdžio įrengiamas papildomas jungia-masis vamzdinis apvadas (2 pav.).

jei nėra tinkamo skersmens apvado, ant jo įrengiamas apvado ribotuvas, o ant grįžtamos iš radiatoriaus atša-kos montuojamas hidraulinis-šiluminis uždoris, užker-tantis kelią atbulinei vandens cirkuliacijai į šildymo prie-taisą. Daugiabučių pastatų termostatiniai ventiliai turi būti su ribotos temperatūros ribomis tam, kad nebūtų galima sumažinti patalpos temperatūros labiau, nei nu-statyta riba (rekomenduojama riba – 16 °c). Moderni-zuojant siekiama užtikrinti individualų kiekvieno buto atsiskaitymą už suvartotą šilumą, tad ant kiekvieno šil-

2pav.ESAmOSvIENvAmzdėSšILdYmOSISTEmOS

mOdERNIzAvImASIRvIENvAmzdėSSISTEmOS

SRAUTOSUREGULIAvImASTARPAUKšTųįRENGIANT

TERmOREGULIATORIUSIRBALANSINIUSvENTILIUS

APvAdAI

�0


dymo prietaiso įrengiamas elektrinis šilumos daliklis su galimybe nuskaityti jo rodmenis nuotoliniu būdu.

Siekiant hidrauliškai tarpusavyje subalansuoti atski-rus šildymo sistemos stovus, ant kiekvieno jų siūloma įrengti automatinius balansinius ventilius, kuriais gali-ma gerokai greičiau ir paprasčiau hidrauliškai subalan-suoti sistemą. Pigesnis variantas – įsirengti rankinius balansinius ventilius.

PRANAšUmAI Nedidelės investicijos, nedaug statybos darbų

atskirai kiekviename bute.

Šiek tiek geresnė šildymo sistemos stovų pusiaus-vyra, nei buvo prieš modernizaciją.

TRŪKUmAI Naudojant senos šildymo sistemos įrangą, išlieka

avarijos galimybė.

Tinkamai neišplovus šildymo sistemos, yra tiki-mybė užteršti naują reguliavimo įrangą (termos-tatinius ir balansinius ventilius).

reguliuojant įrengtą termostatinį ventilį, keičiasi šilumnešio pasiskirstymas visame šildymo siste-mos stove, todėl stovo balansiniai ventiliai turi tiksliai sureaguoti į šiuos pokyčius.

Šiek tiek didesnis šildymo sistemos šiluminis iner-tiškumas, nei esant dvivamzdei sistemai.

2)vienvamzdėšildymosistemakeičiamadvivamzdešildymosistema.

Kai pastate įrengta šildymo sistema yra sena, susidėvė-jusi ir neužtikrina pageidaujamų temperatūrinių režimų, patalpose siūloma vienvamzdę šildymo sistemą išmon-tuoti ir jos vietoje įrengti dvivamzdę (3 pav.). ji pažanges-nė už vienvamzdę, nes joje visų stovo šildymo prietaisų šilumnešio temperatūra yra panaši ir, reguliuojant vieno šildymo prietaiso šilumnešio debitą, tai neturi įtakos kitų stovo šildymo prietaisų darbui.

Išmontavus senus vamzdynus ir šildymo prietaisus, rei-kia pragręžti perdangas (kur reikia) ir sumontuoti naują sistemą, po to atlikti hidraulinį, reguliavimo ir prietaisų veikimo bandymus. Kadangi įrengiant naują sistemą rei-kia gręžti perdangas, būtina sutvarkyti montavimo metu pažeistas konstrukcijas. Taip pat, keičiant buvusią siste-mą nauja, būtina parengti reikiamą dokumentaciją.

Įrengiant dvivamzdę sistemą, reikia sumontuoti naujus plieninius vamzdynus, tad svarbu pasirinkti, kaip juos su-jungti. jungiant suvirinimo arba susriegimo būdu, prirei-kia mažesnių investicijų, tačiau tai didina darbų apimtis ir prailgina jų atlikimo terminą, be to, turi įtakos ir buto apdailai. Norint sumažinti neigiamą įtaką butui ir atlikti darbus švariau bei greičiau, vamzdynus galima montuoti šaltuoju presavimo būdu. Darbų apimtis panaši, bet rei-kia daugiau specialių fasoninių dalių, todėl taip montuoti vamzdynus yra brangiau.

Įrengiant dvivamzdę sistemą, prie kiekvieno šildymo prietaiso taip pat įrengiami dvieigiai arba trieigiai didelio

3pav.dvIvAmzdėHORIzONTALIšILdYmOSISTEmA

1–automatiniaibalansiniaiventiliai,ribojantysmaksimalųšilumnešiosrautą;2–automatiniaibalansiniaiventiliai,palaikantyspastovųtiekimoirgrąžinimostovųslėgiųskirtumą;3–impulsinisvamzdelis;4–termostatinisventilis.

23

1

Į šildymo sistemąIš šildymo sistemos

�1


pralaidumo termostatiniai ventiliai ir įrengiamas elektri-nis šilumos daliklis su galimybe nuskaityti jo rodmenis nuotoliniu būdu, o ant kiekvieno šildymo sistemos stovo sumontuojami automatiniai balansiniai ventiliai tinka-mam sistemos veikimui užtikrinti.

PRANAšUmAI Didelis buto šildymo sistemos autonomiškumas.

Pakeičiami seni susidėvėję vamzdynai.

Gali būti išnaudotos senų stovų vietos.

TRŪKUmAI Didesnės investicijos, nei paliekant esamą vienvamz-

dę šildymo sistemą ir minimaliai ją modernizuojant.

Daugiau statybos darbų kiekviename bute (nau-jos sistemos montavimas ir papildomo stovo nu-tiesimas). Pasirinkus šaltojo vamzdynų presavimo būdą, šis trūkumas gali būti pašalintas, bet tada išauga visos sistemos investicijos.

3)vienvamzdėšildymosistemakeičiamakolektorinešildymosistema.

Naują kolektorinę šildymo sistemą (4 pav.) taip pat siūloma įrengti tada, kai esama vienvamzdė vertikali šildymo sis-tema yra sena ir susidėvėjusi, neužtikrina pageidaujamos patalpų temperatūros, o vartotojai nori turėti reguliavimo galimybę ir atskirą šilumos apskaitą kiekviename bute.

4pav.dvIvAmzdėKOLEKTORINėšILdYmOSISTEmA

1–kolektorius,įrengiamaskolektoriausspintelėje;2–šildymoprietaisas;3–termostatinisventilis.

3

1

2

UAB„Danfoss“archyvonuotraukos.

�2


Keičiant esamą šildymo sistemą nauja, izoliacijos keva-lais izoliuojami magistraliniai vamzdynai, išmontuojami esami stovai ir sumontuojami nauji, nutiesti iki kolek-torinės spintelės. Seni radiatoriai keičiami naujais, tu-rinčiais termostatinius ventilius. Šie sujungiami su ko-lektoriais, esančiais kolektorių spintelėse. Magistraliniai vamzdynai rūsyje ir šildymo sistemos stovai iki kolekto-rių yra plieniniai, o bute gali būti naudojami specialūs lankstūs daugiasluoksniai vamzdynai, kuriuos galima nutiesti palei grindjuostes arba po grindimis.

Kadangi vamzdynai klojami buto patalpose, tenka re-montuoti montuojant sistemą pažeistas vietas. Siekiant hidrauliškai subalansuoti sistemą ir išlaikyti reikiamą slėgio perkritį, ant kiekvieno stovo įrengiami automa-tiniai balansiniai ventiliai. Šilumos apskaitos prietaisas (šilumos skaitiklis) įrengiamas kolektorių spintelėse su galimybe nuskaityti duomenis nuotoliniu būdu. Nors ši sistema yra optimaliausia, bet renovuojamuose pasta-tuose, kuriuose gyvena žmonės, ji įrengiama itin retai, nes reikia gauti visų gyventojų sutikimą.

PRANAšUmAI Didelis buto šildymo sistemos autonomiškumas

nuo visos pastato šildymo sistemos.

Individuali kiekvieno buto šilumos sąnaudų aps-kaita, aiškiai matoma kiekvieno buto savininko.

Didelės galimybės individualiai reguliuoti mikro-klimato (temperatūros) sąlygas atskirai kiekvie-name bute ir kambaryje.

Sumažėja stovų skaičius ir sistemos šilumos nuos-tolių.

Įvykus avarijai, paprasta atjungti butą nuo bendros sistemos, todėl šalinant avarijos prie-žastis nebūtina sutrikdyti visos šildymo siste-mos darbo.

TRŪKUmAI

Pertvarkant seną vienvamzdę sistemą į kolektori-nę, reikia didelių investicijų, nes sistemos keičia-mos iš esmės – butuose atsiranda vamzdynai, jun-giantys kolektorių su visais šildymo prietaisais, be to, reikia įrengti naujus stovus butų kolektoriams.

Būtina atlikti nemažai sistemos įrengimo darbų kiekviename bute.

Galimas dar vienas kolektorinės šildymo sistemos įren-gimo variantas – kiekviename bute sumontuoti nedi-delį šilumos punktą su atskiru buitinio karšto vandens ruošimo šilumokaičiu. Tam būtina atvesti buitinio šal-to vandens vamzdyną. Tokios sistemos pagrindinis pranašumas, palyginti su paprasta kolektorine siste-ma, yra cirkuliacinės karšto vandens vandentiekio sis-temos atsisakymas. Tad gerokai sumažėja karšto van-dens vandentiekio šilumos nuostoliai. Tačiau investici-jos į tokią sistemą yra pačios didžiausios, palyginti su visais jau aptartais variantais, o dėl skirtingų buitinio šalto vandens ypatybių labai veikiamas buitinio karšto vandens ruošimo šilumokaitis.

- - -

Lietuvoje beveik visuose daugiabučiuose namuose įrengta natūrali oro tiekimo ir šalinimo sistema. oras į patalpas patenka neorganizuotai – per įvairius plyšius ir nesandarias vietas, o šalinamas organizuotai – iš vir-tuvių, vonios ir tualeto patalpų pro įrengtas vėdinimo šachtas. Tačiau toks vėdinimo būdas energiniu požiūriu yra neefektyvus. Kaip gi derėtų pertvarkyti vėdinimo sistemą?

Temostęsinįskaitykitekitamenumeryje.

StraipsnyjeremiamasiseptintosiosBendrosiosprogramos„GyvenimokokybėsgerinimasESvystantdarniųCO2neutraliųEKOmiestųplėtrą(„SustainableZeroCarbonECO-TownDevelopments ImprovingQualityofLifeacrossEU“(ECO-Life)projektomedžiaga.

Atnaujinant šildymo sistemą, visada siekiama užtikrinti galimybę reguliuoti temperatūrą kiekviename buteir įrengti individualią šilumos suvartojimo apskaitą. Tačiau kiekvienas galimas šildymo sistemos modernizavimo sprendimas turi ir savų pranašumų, kurie gali padidinti sistemos efektyvumą.

�3


UAB„danfoss“sprendimai–taupesnirenovuotidaugiabučiainamai

Dar tik gvildendami pirmąsias mintis apie būsto reno-vaciją ne tik daugiabučių namų gyventojai, bet ir savi-valdybės atstovai dažniausiai apsiriboja vien tik pastato termoizoliacinių ypatybių gerinimu. Tačiau efektyves-niam energijos suvartojimui didžiulę įtaką turi ir namo šildymo sistemos atnaujinimas. jeigu renovuotame būste temperatūra reguliuojama atidarant langus, ma-žesnės šildymo sąskaitos už bute nepanaudotą šilumą tikėtis tikrai neverta.

EFEKTYvESNėšILdYmOSISTEmAŠildymo sistemos modernizaciją, renovuojant daugia-bučius namus, vienintelė Lietuvoje siūlo danų bendro-vė „Danfoss“. jos sukurta technologija leidžia išnaudoti iš centrinio šildymo sistemos gautą energiją maksima-liai naudingai – kiekviename bute įrengiamu regulia-toriumi galima keisti šilumos suvartojimą, atsižvelgiant į temperatūros sąlygas ir gyventojų poreikius. Papras-čiausias modernizacijos būdas – vienvamzdės sistemos atnaujinimas „renovacija Plius“. jis yra paprastas ir ne-sukelia nepatogumų gyventojams, nes intervencija į butą – minimali, nėra keičiami nei šildymo sistemos vamzdžiai, nei radiatoriai. Šildymo sistema subalansuo-jama, maksimaliai išnaudojamos jos galimybės. Pagal efektyvumą ji prilygsta moderniai dvivamzdei sistemai.

Daugiabučių namų gyventojai jau spėjo įsitikinti radi-atorių termostatų efektyvumu. jie ne tik taupo energi-ją, bet ir leidžia išspręsti kai kurias kitas per didelių ar naujoviškų radiatorių sukeltas problemas – papildomai sumontuotos radiatorių sekcijos nebekelia nepatogu-mų kaimynams. Visi radiatoriai šildo tik tiek, kiek reikia nustatytai temperatūrai palaikyti. Be to, tokio tipo šil-dymo sistemos renovacijai nereikia didelių investicijų – jos apytikrė kaina yra 30 Lt/kv. metrą. rezultatas – visi namo stovai šyla tolygiai, šiluma tiekiama į butus pagal individualiai nustatytą temperatūrą, todėl gyventojai suvartoja tik tiek energijos, kiek reikia. Įrengus elektro-ninį valdiklį, atsiranda galimybė sutaupyti dar daugiau energijos, nes jis kontroliuoja kiekvieno stovo grįžtamą-ją temperatūrą viso šildymo sezono metu.

YRAIšKORINKTIS,BET...Alternatyvūs pasiūlymai – dvivamzdė sistema ir individua-lūs šildymo punktai. Šie du sprendimai yra brangesni: pir-muoju – pakeičiami visi šildymo sistemos vamzdžiai ir ra-diatoriai, o antruoju – gyventojams suteikiama maksimali laisvė ir savarankiškumas – jo valdymo principas yra labai panašus į dujų katilo valdymo principą. UAB „Danfoss“ at-stovai atkreipia dėmesį į tai, kad daugiabučio namo vamz-džius ir radiatorius nusprendžiama keisti labiau estetiniais nei praktiniais sumetimais. Populiariausias Lietuvoje vien-vamzdės sistemos principas renovavus pastatą pagal efek-tyvumą nenusileidžia kitoms dviem sistemoms, todėl jį ren-kamasi dažniau. Ši tendencija neabejotinai išliks ir ateityje – dėl efektyvų ir nebrangų šildymo sistemos renovacijos būdą pasirinkusių daugiabučių namų savininkų bendrijos sprendimo. Be to, puikiu rezultatu džiaugiasi ir renovuotų daugiabučių pastatų gyventojai, ir „Danfoss“ atstovai.

mOdERNIzUOTIvERTA„Beveik visuose Lietuvos miestuose turime mažiausiai po vieną parodomąjį namą, – pasakoja UAB „Danfoss“ šil-dymo sistemų renovacijos sprendimų specialistas justas rutkauskas. – Šiuo metu vienas naujausių ir daugiausia džiaugsmo mums keliančių – Ignalinoje esantis daugia-butis. Šio namo gyventojai pasirinko kompleksinę reno-vaciją, tad ne tik pakeitė langus, apšiltino sienas, bet ir atnaujino šildymo sistemą. renovuodami ją daugiabučio namo gyventojai pasirinko „Danfoss“ siūlomą vienvamz-džių sistemų atnaujinimo būdą. Dabar pagal šilumos su-vartojimą šis namas – taupiausias visame mieste.“

Lapkričio mėnesį daugiabučio namo Ignalinoje gyvento-jai šildymui sutaupė net 75 proc., gruodį – 64 procentus. Sausio duomenimis, antrąjį žiemos mėnesį šis daugiabu-tis namas buvo taupesnis 65 procentais. Atlikus tik išori-nę renovaciją, t. y. neatnaujinus neefektyvių šildymo sis-temų, šie rodikliai būtų apytiksliai 30 proc. mažesni.

UAB „Danfoss“Smolenskog.LT-03201VilniusTel.852105740www.sildymas.danfoss.lt

��


vandensparuošimotechnologijosenergetikoje

STASYS LIAUKEVIčIUS

Tam, kad katilinių ar kogeneracinių elektrinių katilai ir garo turbinos efektyviai veiktų ilgus metus, juose kaip šilumnešis turi būti naudojamas tik specialiai paruoštas itin žemos mineralizacijos vanduo ir garas. Lietuvoje yra nemažai įmonių, tiekiančių ir diegiančių įvairias vandens paruošimo technologijas, tačiau tik keletas jų siūlo profe-sionalius vandens paruošimo sprendimus pramonės bei energetikos įmonėms ir pagal juos suprojektuoja, paga-mina ir įdiegia technologinius įrenginius. Viena jų – Kau-ne įsikūrusi bendrovė „Arionex LT“.

Bendrovės vadovas Giedrius rutkauskas sako, kad „Ario-nex LT“ visų pirma yra inžinerinė įmonė, sprendžianti su vandens paruošimu susijusias problemas ir uždavinius. Paprastai kliento problema įveikiama parenkant tech-nologinį sprendinį ir jam įgyvendinti reikiamą įrangą. ji, beje, gali būti perkama iš įvairių įrangos gamintojų. Ta-čiau „Arionex LT“ žvelgia į problemas giliau ir nenaudo-

ja standartinių įrenginių. Bendrovės specialistai sukuria technologinę schemą, pritaikytą konkrečiam užsakovui ir jo problemai, be to, sukuria ir pagamina klientui rei-kiamus įrenginius pati. Bendrovės „Arionex LT“ įrenginiai sėkmingai eksploatuojami Vilniaus 2-ojoje, Alytaus, Šiau-lių, Klaipėdos „Fortum“, Utenos kogeneracinėse elektri-nėse. čia „Arionex LT“ įrenginiais paruoštas vanduo nau-dojamas garo katilams maitinti. Savo paslaugas įmonė teikia ne tik Lietuvoje, bet ir rusijoje, Baltarusijoje, Latvi-joje, Estijoje, čekijoje, Kazachstane ir net Afrikoje.

TECHNOLOGIJOSKad ir iš kur gaunamas vanduo – iš paviršinių ar gilu-minių šaltinių – visada jis turi savo chemines ir fizikines ypatybes, nulemiančias jo kokybę. Svarbiausios energe-tikos srityje naudojamo vandens cheminės ypatybės yra bendrasis druskingumas (elektrinis laidumas) ir natrio, silikatų druskų kiekis. Sumažinus vandens druskingumą žemo slėgio garo katilų maitinamame vandenyje, gali-ma padidinti katilo darbo efektyvumą taip, kad inves-tuoti pinigai atsipirktų per trumpesnį nei vienų metų laikotarpį. Aukšto slėgio katilams, kurių garas suka tur-binas, gaminančias elektros energiją, keliami bendrojo druskingumo reikalavimai yra specifiniai. Atsižvelgiant į katilo gamintoją, jie gali būti 0,2–0,06 mikroS/cm. To-kios kokybės vanduo nėra stabilus ir susilietęs su oru ar sistemos medžiagomis gali keisti savo kokybinius pa-rametrus. Todėl iškyla problemų, kaip išlaikyti vandens kokybę, išmatuoti jo parametrus, kaip sukalibruoti ko-kybės matavimo prietaisus ir pan. reikiamai vandens kokybei pasiekti naudojama visa grandinė vandens va-lymo technologijų.

Šiuo metu aukštos kokybės vandeniui paruošti naudo-jamos kelios technologinės grandinės: membraninė (ją sudaro filtracija (ultrafiltracija), atvirkštinė osmozė, elek-trodejonizacija), joninių mainų arba tradicinė (ją sudaro filtracija, joninių mainų demineralizacija, joninių mainų maišytų sluoksnių įkrovos filtracija), taip pat galimi įvai-rūs membraninių ir tradicinių technologijų deriniai.

Atsižvelgiant į vandens šaltinį, technologinės grandinės papildomos skaidrinimo ar ultrafiltracijos technologi-jomis. Skaidrinimo technologija dažniau taikoma, kai schemos tradicinės, o ultrafiltracija – su membraninėmis schemomis. Pagal aplinkybes – vandens kokybę, turimą vietą, infrastruktūrą ir kt. – kartais šios schemos derina-mos ir papildo viena kitą.

PIRmINISvANdENSPARUOšImASFiltracija. jos metu iš dalies pašalinamos skendinčios ir organinės medžiagos, oksiduoti metalai ir kt. Tam nau-dojamos įvairios technologijos, tačiau dažniausiai pa-sitelkiami inertinės įkrovos greitieji slėginiai filtrai arba atvirieji filtrai: vanduo košiamas per įkrovą, palikdamas

��

��


joje įstrigusias smulkias daleles. Ši filtracija gali veikti biologiniu principu arba naudojant chemines medžia-gas, žiūrint kokius elementus siekiama pašalinti. Slėgi-niai filtrai dažniausiai naudojami apdorojant požeminius vandenis – ypač kai būtina pašalinti geležį ir manganą, arba kaip antra valymo pakopa po skaidrinimo proceso.

Ultrafiltracija – tai membraninė pirminio vandens apdo-rojimo proceso technologija. jos įrenginiai dažniausiai naudojami vandeniui iš paviršinių šaltinių (upių, ežerų ir t. t.) apdoroti. Šia technologija iš vandens arba kitų skysčių pašalinamos pakibusios dalelės, kurių molekulinė masė viršija 1 000. Ultrafiltracijos metu vanduo patenka į žemo slėgio veikiamą membraną ir prateka pro ją, o netirpios koloidinės medžiagos ir stambios organiškos molekulės sulaikomos ant membranos paviršiaus. Kas 30–60 min. membranos trumpai (30–60 sek.) praplaunamos atbuliniu srautu. Taip pat praplovimui periodiškai naudojami nedi-deli šarminių ir rūgštinių reagentų kiekiai.

Ultrafiltracijos technologija leidžia padidinti toliau esan-čių atvirkštinės osmozės įrenginių membranų darbo efektyvumą ir ilgalaikiškumą. Be to, ultrafiltracijos tech-nologija patraukli dėl mažesnių investicijų ir užimamos vietos, palyginti su tradicine skaidrinimo technologija.

NUdRUSKINImOTECHNOLOGIJOSAtvirkštinė osmozė – membraninis atskyrimo procesas, kurio metu vanduo, veikiamas aukšto slėgio, ir padedant membranai, atskiriamas į du srautus – vieną mažo drus-kingumo ir kitą – didelio. Atsižvelgiant į vandens kokybę, membraninių modulių sistema galima sumažinti van-dens druskingumą 50–80 procentų. Šis metodas dažnai naudojamas jūros vandeniui gėlinti ar bet kokio kito vandens druskingumui sumažinti. Siekiant apsaugoti membranas nuo mažai tirpių druskų, prieš patekdamas į atvirkštinės osmozės membranas, vanduo minkštinamas taikant joninių mainų technologiją arba panaudojant re-agentininį vandenens apdirbimą. Šios technologijos pra-našumas – galimybė nudruskinti aukštos mineralizacijos vandenį, netaikant membranų regeneracijos (tik perio-dinius cheminius praplovimus) ir nenaudojant cheminių medžiagų.

joninių mainų nudruskinimas – technologija, kurios pa-grindas yra vandens košimas iš pradžių per katijonitinę įkrovą, kur vandenyje esantys katijonai (ca, Mg, Nh4, Na, K) pakeičiami h jonais. Toliau vanduo filtruojamas per anijonitinę įkrovą – čia vandenyje esantys anijonai (hco3, So2, cl, No3) pakeičiami į oh jonus. Taip druskos lieka fil-tro įkrovoje, o vandenyje – h2o jonai. Įkrovos, prisotintos valomų jonų, regeneruojamos: katijonitinė įkrova – rūgš-timi, anijonitinė – šarmais. Palyginti su atvirkštine osmo-ze, ši technologija leidžia labiau sukoncentruoti valomus jonus ir su tam tikromis technologijomis šiuos tirpalus

netgi panaudoti gamybai. Be to, ši technologija mažiau jautri įeinančio vandens kokybei ir jos svyravimams.

GILAUSNUdRUSKINImO

(POLIRAvImO)TECHNOLOGIJOSjonų mainų maišytos įkrovos filtrai naudoja sumaišytą katijonitinę ir anijonitinę įkrovą viename filtre, taip pasie-kiama ypač žemos mineralizacijos vandens kokybė. Ge-ros konstrukcijos filtras gali pasiekti iki 0,06 mikroS/cm elektrinio laidumo kokybę. Įkrova regeneruojama taip pat kaip ir esant joninių mainų technologijai, tik prieš tai atskyrus katijonitinę įkrovą nuo anijonitinės. Šie filtrai naudojami po joninių mainų nudruskinimo, atvirkštinės osmozės ar kondensatams valyti.

Elektrodejonizacija – tai naujausia, galima sakyti, „maišy-ta“ technologija. čia naudojami moduliai, įkrauti joninių mainų maišyta įkrova, membranomis suskirstytais kana-lais. Iš pratekančio vandens pašalinami visi jonai, o visą laiką pastovios elektros srovės veikiama įkrova atiduoda „sugautus“ jonus per membranų kanalus ir taip nuolat regeneruojama. Vandens srautas su „sugautais“ jonais pašalinamas iš modulio ir dažniausiai grąžinamas į vieną iš pradinių nudruskinimo technologijų etapų.

PRITAIKYmAS„Arionex LT“ kuriamos vandens paruošimo technologi-jos, be energetikos sektoriaus, dažnai taikomos maisto (alaus, gėrimų, žuvų, cukraus, krakmolo, pieno perdir-bimo) pramonėje, tekstilės, metalurgijos, naftos perdir-bimo, mineralinių trąšų, chemijos, popieriaus gamybos pramonėje.

Įmonės vadovas G. rutkauskas teigia, kad įmonė laiko-si koncepcijos – „darom tik gerai“. joje dirba tik aukštą kvalifikaciją ir didelę patirtį vandens paruošimo srityje turintys specialistai. Pasak pašnekovo, jo vadovaujamos įmonės paslaugos ir produktai nėra patys pigiausi. Įmo-nei labai svarbi kokybė, todėl komponentų tiekėjus, anot G. rutkausko, „Arionex LT“ renkasi pagal tai, kaip jie su-geba užtikrinti tiekiamų gaminių kokybę, reaguoti į pro-blemas, o ne pagal kainą. Kartais dėl tokios koncepcijos įmonė praranda užsakovą, jei jam svarbiausias kainos veiksnys. Vis dėlto bendrovės patirtis parodė, kad pasi-rinkę pigiausią pasiūlymą užsakovai greitai grįžta, susi-dūrę su eksploatavimo problemomis. Padėję jas išspręsti „Arionex LT“ specialistai pelno pagarbą, gerą vardą ir il-galaikius santykius su užsakovais.

UAB „Arionex LT“Ašigaliog.6C,LT-49142KaunasTel.+37037214669Faks.+37037214668El.paš[email protected]

��

��

i n ž i n e r i j A / P A t i r t i s

Praėjusių metų rugpjūtį Vilniuje atidarytas vienas iš mo-derniausių šalyje „Baltnetos“ duomenų centras. jis išskir-tinis ne tik tuo, kad yra pirmas ir vienintelis Lietuvoje „Tier 3“ saugumo kategoriją (maksimali galima – „Tier 4“) ati-tinkantis objektas, bet ir tuo, kad pagal darbo efektyvu-mą ir suvartojamą energiją yra vienas ekonomiškiausių duomenų centrų Baltijos šalyse. Pasiekti tokių rezultatų tapo įmanoma nusprendus objektą projektuoti nuo pa-matų – tai užtikrino galimybę maksimaliai išnaudoti mo-derniausias technologijas. Vienos jų – profesionalūs, pa-tikimi „Schneider Electric“ sprendimai: žemosios įtampos skirstyklos, duomenų centrų infrastruktūros valdymo programinė įranga „StruxureWare“, vėdinimo sistema, nepertraukiamo maitinimo šaltiniai.

IšSKIRTINISOBJEKTAS–YPATINGIREIKALAvImAIDuomenų centre yra per 100 serverių spintų, kuriose telpa daugiau nei 4 400 serverių. Patikima elektros insta-liacija ir nenutrūkstamas elektros energijos tiekimas yra svarbūs tokio tipo objektui. „Schneider Electric Lietuva“ specialistams buvo patikėta specialiai šiam objektui su-projektuoti žemosios įtampos skirstyklą. Įgyvendinant projektą naudoti ir „Schneider Electric“ žemosios įtampos komponentai, kurie dera tarpusavyje, todėl gali užtikrinti kokybišką visos elektros grandinės darbą.

„Tiek šviesolaidinio interneto kabeliai, tiek elektra iš miesto į duomenų centrą atvesti dviem skirtingais ke-liais. Sustojus transformatoriams, nenutraukiamą ener-gijos srautą užtikrintų keturi generatoriai – taip prirei-kus duomenų centras galėtų veikti dvi paras nepapil-dant kuro bakų – tol, kol būtų pašalinti elektros tiekimo gedimai“, – atidarant naująjį duomenų centrą sakė UAB „Baltnetos komunikacijos“ rinkodaros skyriaus vadovas Modestas Ancius. Natūralu, kad daugybę svarbių duo-menų laikančio centro saugumas yra svarbiausias veiks-nys, kuriuo remtasi projektuojant objektą.

„Schneider Electric Lietuva“ pasiūlytas sprendimas mums buvo tinkamiausias, nes šios bendrovės projektas galėjo visapusiškai garantuoti sklandų visos sistemos funkcio-navimą, – pasakojo M. Ancius. – Pagrindinis mūsų kelia-

sprendimai„Baltnetos“

duomenųcentre

��

��

P A t i r t i s / i n ž i n e r i j A

mas reikalavimas buvo integracija su visomis kitomis sis-temos dalimis. Bendradarbiaujant su „Schneider Electric Lietuva“ šį siekį pavyko puikiai įgyvendinti.“ Pašnekovas pabrėžė, kad dirbant su tokiu objektu ir priimant spren-dimus itin svarbu buvo pasirinkti patikimą, gerą vardą rinkoje turinčią įmonę.

NEįPRASTAŽEmOSIOSįTAmPOSSKIRSTYKLASpecialiai naujajam duomenų centrui skirtas žemosios įtampos skirstyklos projektas buvo rengiamas atsižvel-giant į elektros instaliacijos patikimumui ir saugumui keliamus aukštus reikalavimus, projektavimo darbai užtruko mėnesį. Bendrovės pasiūlyta „Schneider Elec-tric Prisma Plus“ žemosios įtampos skirstykla patenkino duomenų centro poreikius – ji atitinka IEc-61439 standar-tą ir gali užtikrinti saugų bei patikimą sistemos eksploa-tavimą. „Schneider Electric Lietuva“ specialistai numatė ir galimybę apsikeisti skris-tyklos duomenimis su ben-dra sistema.

Vienas esminių „Baltnetos“ poreikių – eksploatuojamos žemosios įtampos elektros skirstyklos patikimumas – „Schneider Electric Lietuva“ darbuotojams tapo įdomiu iššūkiu, nes teko kruopščiai kurti skirstyklos architektū-rą. Įrenginiai joje išdėstyti taip, kad eksploatuojant skirs-tyklą, galima būtų išvengti žmogiškųjų klaidų. Taip pat svarbu buvo parinkti tinkamą, darniai veikiančią elektros įrangą.

Skirstykloje sumontuoti automatiniai „Masterpact“ ir „compact“ jungikliai šiam projektui tinka dėl savo techni-nių ypatybių ir selektyvumo suderinimo elektros grandi-nėje. Pavyzdžiui, „compact“ serijos automatiniai jungikliai įspėja apkrovai pasiekus 90 proc. nominaliosios srovės. To-dėl aptarnaujamasis personalas gali operatyviai reaguoti į susidariusią situaciją ir išvengti veiklos sutrikimų.

PRISIdėJOIRKITOSGARSIOSįmONėSSiekiant užtikrinti kokybišką žemosios įtampos skirsty-klos veikimą, surinkti ją patikėta autorizuotam „Schneider Electric“ „Prisma“ partneriui Lietuvoje UAB „Electric Box“. Įmonės direktorius Saulius čiūras pasakoja, kad „Schnei-der Electric“ produkcija tapo pagrindu diegiant elektros sistemą. Įgyvendinti užduotį pavyko sklandžiai, nes ben-

drovė turi daug darbo su šiais gaminiais patirties. „Tokio tipo užduotis su „Schneider Electric“ produkcija vykdėme daugelyje objektų – jų ypač daug buvo praėjusiais metais, – sako UAB „Electric Box“ direktorius S. čiūras. – „Schneider Electric“ siūlomos sistemos pasirenkamos dėl to, kad yra patikrintos akredituotose laboratorijose, atitinka keliamus reikalavimus ir užtikrina sklandų veikimą. Užsakovai daž-niausiai neabejoja, ar verta rinktis šią produkciją, – daug pa-sako įmonės vardas, ankstesnė įvairių sudėtingų projektų patirtis.“

Duomenų centro įrenginiams būtinas nenutrūkstamas elektros tiekimas, tad siekiant užtikrinti sklandų kritinių duo-

menų centro įrenginių darbą buvo sumontuoti „Schneider Electric“ nepertraukiamo mai-tinimo šaltiniai.

Tam, kad sistema veiktų sau-giai ir patikimai, labai svarbu buvo tinkamai sumontuoti įrangą ir ją suderinti. Atlik-ti šias užduotis „Baltnetos“ duomenų centre patikėta gerą vardą rinkoje turinčiai UAB „Vekada“. jos direktorius Gintautas jurgelėnas sako, kad įgyvendindami įvairius projektus ne kartą įsitikino „Schneider Electric“ siūlomų medžiagų kokybe ir patiki-mumu. Tad jo nenustebino užsakovo sprendimas pasi-rinkti būtent šią produkciją

„Baltnetos“ duomenų centro elektros instaliacijai įrengti. „Asmeniškai man šis objektas įsiminė tuo, kad teko dirbti su didelio galingumo įranga, kuriai įdiegti buvo keliami itin aukšti kokybės reikalavimai. Tačiau dėl puikiai pa-rengtos projektinės medžiagos išvengėme visų sunku-mų“, – įspūdžiais dalijosi G. jurgelėnas.

GERAPATIRTISATEIčIAITokiuose ypatingos saugos objektuose svarbi kiekvie-na detalė, nes saugumo kategorija suteikiama įvertinus įdiegtų technologijų rezervavimo lygį, fizinio saugumo sprendimus, pastato ir teritorijos ypatybes. Duomenų centras kuriai nors konkrečiai kategorijai priskiriamas tik tada, kai visos jame įdiegtos technologijos atitinka tą patį lygį. Daugeliu aspektų įdomus ir išskirtinis objektas ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse – tai sklandaus užsa-kovo ir projektuotojų bendradarbiavimo vaisius, suteikęs vertingos patirties visiems projekte dalyvavusiems spe-cialistams.

UAB „Schneider Electric Lietuva“, Žirmūnųg.139,LT-09120Vilnius,tel.+37052477777,el.paš[email protected],www.schneider-electric.lt.

��

i n f r A s t r u k t ū r A / n u o t e k o s


Straipsnio konsultantas – Aleksandro Stulginskio universiteto Hidrotechninės statybos instituto direktorius doc. dr. ALGIRDAS RADZEVIčIUS

didžiojoje dalyje Lietuvos įrengtos savitakės nuotekų šalinimo sistemos,kuriomisgravitacijos jėgosveikiamosnuotekostekasunuolydžiu įrengtaisvamzdynaisįsurinkimovietas,siurblinesirvalymoįrenginius.Tačiauyradau-gybė vietų, kur savitakį nuotakyną dėl didelio įgilinimo ir didelės statyboskainosįrengtineekonomiška.Tokiaisatvejaispuikussprendimas–vakuumi-nėsnuotekųšalinimosistemos.

VAKUUMINIAI NUOTAKYNAI – EfEKTYVIOS IR APLINKAI NEKENKIANčIOS SISTEMOS

Pasaulyje veikia daugiau nei 1 500 vakuuminių nuotekų šalinimo sistemų. Daugiausia jų yra Vokietijoje ir jAV – po 300. čia jos įrengtos gyvenvietėse, pramonės įmonėse, poilsiavietėse ir kt. vietose.

Dėl montavimo ir naudojimo patogumo šios sistemos gana sparčiai populiarėja. Augant naujiems individua-lių namų kvartalams ir žmonėms vis dažniau keliantis gyventi į sodų bendrijas, vakuuminės sistemos puikiai pritaikomos ir čia. Palyginti su savitakiais nuotakynais, jos leidžia sutaupyti iki 50–60 proc. statybos lėšų. Di-džiausiu tokiu nuotakynu naudojasi per 30 tūkst. gy-ventojų. Kaimynėje Lenkijoje vakuuminiai nuotakynai įrengti daugiau kaip 30 gyvenviečių. Turima patirtis rodo, kad tokio tipo nuotakynai yra išties perspektyvi

nuotekų surinkimo ir transportavimo sistema. Europos Sąjungoje vakuuminės nuotekų šalinimo sistemos pri-imtos Europos standartu EN 1091: 1966. Šis standartas 2000 m. pabaigoje buvo perimtas ir Lietuvoje standartu LST EN 1091: 2000.

Vienas svarbiausių vakuuminės nuotekų šalinimo siste-mos pranašumų, palyginti su tradicine savitakos (gravita-cine) sistema yra tas, kad čia nėra apžiūros šulinių, didi-nančių savitakio nuotakyno įrengimo kainą ir sudarančių daug nepatogumų transportui. Vakuuminiai šuliniai yra tik šalia vartotojų, o vakuuminio vamzdyno trasose yra nedideli šulinėliai – kontroliniai stoveliai, labai panašūs į gamtinių dujų šulinėlius. Be to vakuuminius nuotekų tinklus galima kloti vienoje tranšėjoje kartu su vanden-

mažas užstatymo tankumas;

lygus vietovės reljefas;

nepalankūs gruntai

(aukštas vandens lygis, dribsmėlis, durpės, uolėtas gruntas); pasitaiko daug kliūčių (inžineriniai tinklai, upės);

nuotakyną prireikia kloti saugomoje teritorijoje;

nuotekų pritekėjimui būdingas sezoniškumas (kurortai, poilsinės, kempingai ir pan.);

miestuose reikia išsaugoti istorinį paveldą ir galimas statybų darbų poveikis aplinkai;

galimas teritorijos užtvindymas.

vAKUUmINIAINUOTAKYNAIįRENGIAmI,KAI:

��

n u o t e k o s / i n f r A s t r u k t ū r A

tiekio tinklais, o tai yra ypatingas šios nuotekų šalinimo sistemos išskirtinumas. Taip sumažėja tinklų klojimo kai-na ir darbų trukmė. Be to, išvengiama gruntinio vandens užterštumo išsisunkiančiomis nuotekomis dėl tinklų ne-sandarumo arba susidėvėjimo.

vAKUUmINIOšULINIOSANdARAVakuuminio nuotakyno sistemą sudaro vakuuminiai šu-liniai, vamzdynai ir vakuuminė stotis. Iš vakuuminės sto-ties nuotekos patenka į nuotekų valyklą arba savitakius tinklus (vakuuminio nuotakyno pagrindiniai elementai ir schema pavaizduoti 1 ir 2 pav.). Vakuuminiame šulinyje ir nuotekos, ir vakuuminis vožtuvas gali būti arba vienoje kameroje (3 pav.), arba atskirose – kamerų bloke (4 pav.). Gali būti naudojamas ir tarpinis variantas, kai vienoje

konstrukcijoje, įrengiant horizontalią sandarią pertvarą, apatinė dalis skiriama nuotekoms pritekėti (nuotekų ka-mera), o viršutinė (virš pertvaros) – vakuuminio vožtuvo kamera. Tai – pusiau atskirtų kamerų konstrukcija. Pagal tai, kaip išdėstytos nuotekų pritekėjimo ir vakuuminio vožtuvo kameros, konstrukcijos gali būti bendros, pu-siau atskirtos ir atskirtos. Kameros gali būti gaminamos iš plastiko, stikloplasčio ir gelžbetonio.

Sanitariniu ir higieniniu bei eksploatavimo požiūriu pra-našesnės yra atskirtosios kameros – nuotekų ir vožtuvo kameros yra atskiros, bet konstruktyviu požiūriu sudaro dviejų kamerų bloką (5 pav.). Tokiame kamerų bloke va-kuuminio vožtuvo neveikia iš nuotekų išsiskiriančios du-jos, garai ar kvapai.

1pav.vAKUUmINIONUOTAKYNOTINKLAS

Gyvenamieji namai

Vakuuminis vamzdynas

Vakuuminis šulinys

Vakuuminė stotis

Į nuotekų valyklą

Gamykla

2pav.vAKUUmINIONUOTAKYNOįRENGImOSCHEmA

Vakuuminė stotis

Nuotekų talpykla

Į nuotekų valyklą

Nuotekų pritekėjimo šulinys su vakuuminiu vožtuvu

Iki 3,5 km

1,6 m 1,4 m

�0


Bendroje kameroje pertvaros, skiriančios nuotekų kamerą ir vakuuminio vožtuvą, nėra. Todėl eksploatuojant sistemą va-kuuminis vožtuvas veikiamas iš nuotekų išsiskiriančių dujų ir drėgmės, galimas darbuotojų kontaktas su nuotekomis. Visa tai lemia blogesnes higienines ir sanitarines sąlygas.

Vienas vakuuminis šulinys skiriamas vienam, keliems na-mams ar daugiabučiam namui. Žinoma, reikia atsižvelgti į gyvenamųjų namų išdėstymą, gyventojų buitinės kul-tūros lygį, tradicijas. Kadangi numatyti tokius dalykus sudėtinga, dažniausiai vienam namui skiriamas vienas vakuuminis šulinys.

vAKUUmINIAIvOŽTUvAIKiti labai svarbūs vakuuminio nuotakyno elementai – va-kuuminiai vožtuvai. Labiausiai paplitę yra spyruokliniai (6 pav.) ir membraniniai vožtuvai. Kai vožtuvas uždarytas

6pav.„AIRvAC“SPYRUOKLINISvOŽTUvAS

3pav.šULINYSSUBENdRANUOTEKųPRITEKėJImOIRvAKUUmINIOvOŽTUvOKAmERA

Prite

kėjim

as iš

nam

oStebėsenos sistemos kabelis

Ištekėjimas, Ø 90 mm

Siurbimo vamzdis

Slėgio pokyčio perdavimo vamzdis

4pav.šULINYS(KAmERųBLOKAS)SUATSKIRTOmISNUOTEKųIRvOŽTUvOKAmEROmIS

Stebėjimo stovas

Šiluminė izoliacija Dangtis

Nuotekos iš pastato

Nuotekųprieduobis

Impulso vamzdelis

Vakuuminis tinklas

Elastingas vamzdelis orui įleisti

Vožtuvo kamera

Vakuuminis vožtuvas

5pav.PUSIAUATSKIRTOSNUOTEKųIRvOŽTUvOKAmEROS

Impulsovamzdelis

Nuotekos savitaka ir prieteka iš namo

Ištraukimo vamzdis

Nuotekųkamera

Vakuuminis nuotakynas

Sandaripertvara

Gatvės paviršius

Stiklo pluošto kameros korpusas

Vakuuminio vožtuvo kamera

(uždaromasis stūmoklis nuleistas), oras ir nuotekos ne-teka. Stūmoklinio vožtuvo uždaromasis elementas (spy-ruoklinis stūmoklis) yra apatinėje padėtyje, jis sandariai užkerta kelią orui ir nuotekoms tekėti vamzdžiu. Per im-pulso vamzdelį ir kontrolinį jutiklį gavęs impulsą kūginis stūmoklis pakyla, atverdamas kelią orui ir nuotekoms te-kėti į nuotakyno vakuuminį vamzdyną. Pakilus į nuotekų kamerą pritekančių nuotekų lygiui, jos uždaro impulso vamzdelio galą, kyla vamzdeliu ir oro slėgis jame didėja. Per vamzdelį didėjantis slėgis perduodamas kontroliniam jutikliui, kuris, veikiamas impulso, leidžia vakuumui įveikti vožtuvą. Vožtuvas atsidaro, uždaromasis stūmoklis pakyla, leisdamas siurbti nuotekas ir orą į vakuuminį vamzdyną. Viena spyruoklinių vakuuminių vožtuvų darbo sutrikimo priežasčių, nors ir retai pasitaikanti, būna tarp uždarojo kūginio stūmoklio ir vožtuvo sienelių įstrigusios stambes-

�1

n u o t e k o s / i n f r A s t r u k t ū r A

7pav.vAKUUmINIOTINKLOIšILGINISPROFILIS

nės atliekos (pavyzdžiui, citrinų žievelės), neleidžiančios stūmokliui visiškai užsidaryti.

Tobulinant vakuuminius nuotakynus, buvo sukurti mem-braniniai vožtuvai, kurių uždaromasis elementas yra ne stūmoklis, o elastinga guminė membrana. ji, staiga visiškai atverdama ar užverdama kelią orui ir nuotekoms įsiurb-ti į vakuuminį nuotakyną, nesudaro galimybių į vožtuvą įstrigti nuotekose esančioms stambesnėms priemaišoms. Membraniniai vakuuminiai vožtuvai naudojami šiuolaiki-nių nuotakynų sistemose ir sėkmingai pritaikomi Europos, Azijos ir kitose šalyse. jų gedimų dėl susidariusių kamščių beveik nepasitaiko, jie veikia patikimai ir atlaiko ne mažiau kaip 300 tūkst. atsidarymo ir užsidarymo ciklų.

vAKUUmINIAIvAmzdYNAIVakuuminiai vamzdynai klojami siaurose ir negiliose tran-šėjose, paprastai jos būna iki 2,0 m gylio. Be to, tokioms sistemoms įrengti gali būti naudojamos ir betranšėjės technologijos. Išilginis vakuuminės nuotakyno sistemos profilis daromas laiptuotas, o jo forma priklauso nuo vieto-vės topografinių sąlygų (7 pav.). Lygioje vietovėje vakuu-minio nuotakyno linijos gatvėse klojamos su ne mažesniu kaip 0,2 proc. nuolydžiu nuotekų tekėjimo kryptimi. Tinklo tiesios atkarpos ilgis L turi būti ne didesnis kaip 100 m, po kiekvienos tiesios atkarpos daromi 0,2 m, 0,3 m arba 0,45 m aukščio laipteliai, sudaryti iš dviejų 45 laipsnių alkūnių (8 pav.). Linijose, esančiose toliau už laiptelio, įrengiamas kontrolinis stovelis, manometru matuojantis vakuumą tin-kle. Taip pat juo galima atjungti tinklo atkarpas (pripučia-mais guminiais sviediniais), ieškant pažeistos nesandarios vakuuminio tinklo vietos.

Įkalnėse vakuuminio nuotakyno linijos gatvėse klojamos su ne mažesniu kaip 0,2 proc. nuolydžiu nuotekų tekėji-mo kryptimi. Kadangi įkalnės kryptimi vamzdynas greitai įsigilina, tiesiosios atkarpos ilgis daromas trumpas, bet ne trumpesnis kaip 6 metrų. Po kiekvienos tiesios atkarpos daromi 0,3 m arba 0,45 m aukščio laipteliai. Nuokalnėse, kurių nuolydis didesnis kaip 0,2 proc., vakuuminio nuota-

kyno linijos klojamos tokiu pačiu nuolydžiu kaip ir nuokal-nė, o laiptelių vamzdyne nedaroma.

Vakuuminiame nuotakyne vakuumo siurbliais, sumon-tuotais vakuumo stotyje, sudaromas ir palaikomas 0,4–0,6 barų vakuumas. Atsidarius vakuuminiam vožtuvui, per ke-lias sekundes į nuotakyną įsiurbiamos priėmimo kameroje susikaupusios nuotekos ir vakuuminiu nuotakynu dideliu greičiu (2,5–5 m/sek.) oro ir nuotekų mišinys transportuo-jamas į vakuumo stotį. Per tą laiką iš nuotekų priėmimo kameros išsiurbiamos visos pritekėjusios nuotekos.

Atsidarius vakuuminiam vožtuvui, pasiurbto oro ir su juo sumaišytų nuotekų santykis būna nuo 4:1 iki 15:1. Vakuu-miniame nuotakyne negali susidaryti kamščių, nes smėlis, žvyras ir kitos priemaišos, esant tokiems tėkmės greičiams, nešamos vakuuminiu vamzdynu į hermetišką nuotekų su-rinkimo rezervuarą, esantį netoli vakuumo stoties.

Vakuuminiai tinklai klojami iš 80–250 mm skersmens polietileno (PEhD) ar polivinilchlorido (PVc) vamzdžių. Va-

Kontrolinis stovelis Kontrolinis stovelis

min. 0,2 % nuolydis

L

8pav.vAKUUmINIONUOTAKYNOIšILGINIOPROFILIOFORmOSLYGIOJEvIETOvėJE,NUOKALNėJEIRįKALNėJE

Lygi vietovė

Nuokalnė

Įkalnė

> 6 m

< 100 m

�2


kuumo stotyse statomi požeminiai arba antžeminiai her-metiški 5–12 kub. m talpos nuotekų priėmimo rezervuarai.

PIRmASISNUOTAKYNASLIETUvOJEPirmasis vakuuminis nuotakynas Lietuvoje buvo pastaty-tas visai neplanuotai. Kauno miesto Palemono gyvenvie-tėje statybininkams klojant savitakius tinklus, jų klojimo trasoje buvo aptikti durpių klodai. Todėl operatyviai buvo suprojektuotas ir pastatytas vakuuminis nuotakynas, prie kurio prijungta apie 200 gyvenamųjų namų. Šių namų buitinės nuotekos suteka į gatvėje pastatytus betoninius šulinius su spyruoklinio tipo vakuuminiais vožtuvais.

Į vieną šulinį suteka 2–4 namų buitinės nuotekos, todėl esamas vakuuminis nuotakynas priskirtinas nuotakynų su bendromis kameromis grupei. Būtent tokios sistemos statyba leido išvengti durpyno keliamų problemų. No-rint nutiesti savitakius tinklus, reikėtų ieškoti sudėtingų ir brangių būdų (pašalinti durpių sluoksnį, įrengti polinį, betoninį pagrindą po vamzdžiais ar pan.). Įrengus seklią vakuuminę nuotekų šalinimo sistemą, sudarytą iš lengvų, lanksčių, mažo skersmens vamzdžių, buvo ne tik išspręs-ta iškilusi inžinerinė problema, bet ir sutaupyta lėšų.

Per praėjusius aštuonerius pirmojo vakuuminio nuota-kyno eksploatavimo metus išryškėjo ir kai kurie jo trū-kumai. Bene didžiausias jų – jau minėtas kartais pasi-taikantis didesnių priemaišų įstrigimas spyruokliniame vakuuminiame vožtuve ir poreikis jas pašalinti.

Pažangesnės vakuuminio nuotakyno sistemos (su membraniniais vožtuvais) įrengtos Viekšnuose (Ma-žeikių sav.) ir Abromiškėse (Elektrėnų sav.). Šiuo metu vyksta vakuuminio nuotakyno statyba Šaukavos gy-venvietėje (Ukmergės sav.)

PATIKImIIRNEKENKIANTYSAPLINKAISvarbiausios vakuuminių nuotakynų ypatybės – išskirtinis patikimumas, aplinkosauginis ir sanitarinis saugumas – ypač išryškėjo 2004–2005 m. jAV Floridos valstijoje siautėjant uraganams. Dauguma savitakos sistemų buvo nusiaubtos, užlieta šimtai tradicinių siurblinių, tačiau vakuuminės siste-mos (Floridos valstijoje jų yra 42) uraganų siautėjimą ir po-tvynius atlaikė puikiai. remiantis šia patirtimi, vakuuminiai nuotakynai praverstų ir mūsų pajūrio zonai, kurortiniams miestams. Potvynių metu savitakiai nuotakynai užliejami, o nuotekos iš jų patenka ant žemės ir sukelia epidemijų pa-vojų. Uždaros vakuuminių nuotakynų sistemos yra gerokai pranašesnės aplinkosauginiu požiūriu.

Šių sistemų pranašumams suskaičiuoti per maža rankų pirštų, o trūkumų tėra vos keletas, tad, tikėtina, kad šios sistemos Lietuvoje taip pat bus dažniau naudojamos ir taps įprasta infrastruktūros dalimi.

vAKUUmINIųNUOTAKYNų

PAGRINdINIAIPRANAšUmAI:

nuotakyno tinklai klojami nedideliame (iki 2,0 m) gylyje, todėl gerokai sumažėja (iki 50–60 proc.) jų statybos kaina;

nuotakynas klojamas iš nedidelio skersmens (80–250 mm) lengvų plastikinių vamzdžių;

nuotakyno tinklus tiesiant nedideliame gylyje, siaurose ir negiliose tranšėjose, prireikia kelis kartus mažiau žemės darbų, nereikia sudėtingai ramstyti tranšėjų, galima naudoti mažus, lengvus ir manevringus kasimo mechanizmus;

kelis kartus (apie 2–3 kartus) trumpesnė nuotakyno statybos trukmė;

nuotakyno tinklą galima kloti šalikelėse, neardant esamų gyvenvietės gatvių dangų;

statybos metu gyventojai nepatiria didelių nepatogumų, nesutrinka įprastas gyvenimo ritmas, nėra galimybių nelaimingiems atsitikimams dėl tranšėjų nuošliaužų ar kritimų į tranšėjas;

statybos metu mažiausiai trikdomas transporto eismas;

nuotakyne nėra apžiūros šulinių, sudarančių nemažai nepatogumų ir žalos transportui bei keleiviams;

statybos metu nepažeidžiama daug kultūrinio paveldo požiūriu vertingų sluoksnių;

nuotakynus galima kloti senamiesčių gatvelėse sudarant tik siauras tranšėjas;

pažeidus vakuuminių tinklų sandarumą, įvykus avarijoms, užteršti vandentiekio tinklų, grunto ir gruntinio vandens neįmanoma, todėl vakuuminius nuotakynus, kaip saugiausius aplinkosauginiu požiūriu, leidžiama kloti net vandenviečių teritorijose;

patikimai veikia sanitariniu ir higieniniu požiūriu bei klimato kaitos sąlygomis, ištikus audroms ir potvyniams. Kadangi vakuuminiai nuotakynai yra uždaros sistemos, ištikus stichinėms nelaimėms, nuotekos negali susimaišyti su potvynių vandeniu, užlieti gatves, sukelti epidemijas.

vAKUUmINIųNUOTAKYNų

PAGRINdINIAITRŪKUmAI:

jie netinka vietovėms su kalvotais, raižytais reljefais, kai žemės paviršiaus altitudžių skirtumai viršija 3–4 metrus.

�3

I n f r a s t r u k t ū r a

��

i n f r A s t r u k t ū r A / ve r s l u i

visai greta antro pagal dydį Lietuvos miesto įsikūrusiojeir534hateritorijąužimančiojeKaunolaisvojojeekonomi-nėjezonoje(LEz)galimanaudotisnetikitinpalankiomismokesčiųlengvatomis,betirišskirtiniais,tikšiaivietaibū-dingais pranašumais. Kokiais?Taiatskleidžia Kauno LEzdirektoriusvytautasPetružis.

Kauno LEZ – verslo Meka

Kitas mūsų pranašumas tas, kad 700 tūkst. gyventojų turinčioje Kauno apskrityje tikrai nekils problemų rasti aukštos kvalifikacijos ir ne tokių brangių, kaip, pavyz-džiui, sostinėje, darbuotojų. Kaune įsikūrę universitetai parengia labai gerų specialistų.

Beje, pagalvojome ir apie tai, kaip padėti mūsų klien-tams kuo mažiau sugaišti laiko tvarkant įvairius įsikūri-mo dokumentus: turime ilgametę patirtį bendraujant su projektuotojais, rengiant detaliuosius planus ir kitus do-kumentus, artimai bendradarbiaujame su Kauno rajono savivaldybe. ji padeda zonoje besikuriančioms įmonėms įveikti biurokratinius sunkumus. Todėl įmonei įsikurti LEZ yra gerokai paprasčiau nei kitur. o svarbiausia, kad mūsų įmonės visais išvardytais pranašumais gali naudotis kartu su laisvosios ekonominės zonos teikiamais pranašumais. Įmonė, įsikūrusi Kauno LEZ ir investavusi daugiau nei mili-joną eurų, net šešerius metus nemoka pelno mokesčio, o kitus 10 metų moka tik pusę šio mokesčio. Įmonės taip pat nemoka nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių. Užsienio investuotojams dar ir neapmokestinami gauti dividendai.

Štai dėl ko jau dabar Kauno LEZ yra įsikūrę logistikos termi-nalai, maisto pramonės įmonės, farmacijos įmonė, staty-binių medžiagų gamintojai ir daug kitų bendrovių. Beveik

VyTAUTAS PETrUžIS,KaunoLEZdirektorius

Ką siūlote Kauno LEz įsi-kūrusioms ar dar tik pla-nuojančioms čia atsikeltiįmonėms?Kodėljosturė-tųrinktisjus?

Kauno laisvoji ekonominė zona iš visų kitų pirmiausia

išsiskiria tuo, kad yra itin geroje geografinėje vietoje. čia gaminama produkcija gali būti transportuojama visomis kryptimis, nes pagrindiniai greitkeliai čia pat. Taip sutau-poma išlaidų kurui, o, svarbiausia, – laiko.

Siūlomų sklypų paskirtis yra aiški – tai pramoninė terito-rija. Įsikūrusios įmonės galės džiaugtis darnia kaimynyste ilgus metus. Sklypai gali būti išnuomojami net 99 me-tams, o į nuomos kainą jau įskaičiuotas sklypas su visiškai įrengta infrastruktūra, tad įsikuriant neatsiras nenumaty-tų išlaidų. Na, ir, suprantama, visiems sklypams parengti detalieji planai, juose yra visa būtina infrastruktūra: asfal-tuotas kelias, vandentiekis, nuotekų linijos, dujotiekis ir pan. Visa infrastruktūra įrengta naujai ir gali patenkinti reikliausių įmonių poreikius. Beje, svarbu paminėti, kad besikuriančios įmonės turi techninę galimybę prisijungti prie reikiamo galingumo elektros tinklų.

��

��

ve r s l u i / i n f r A s t r u k t ū r A

visos jos pasirinko šią teritoriją ir tolesnei plėtrai, tai, ma-nau, nemažai pasako apie čia suteiktas sąlygas verslui.

Jūsų teritorijoje taip pat numatyta apie20ha biu-rams–vykdoteprojektą„verslogatvė“.Papasakoki-te trumpai apie jį, kuo planuojate sudominti inves-tuotojus?

Plėtotojams siūlome 13 žemės sklypų šalia A6 kelio. Sklypai turi parengtus detaliuosius planus ir įrengtą infrastruktūrą, esame paruošę ir pirmojo pastato priešprojektinius spren-dinius. Biurų darbuotojams bus labai patogu atvažiuoti iš bet kurios miesto dalies. Iš pagrindinių gyvenamųjų Kauno miesto rajonų į Kauno LEZ atvažiuoti užtrunka vos 10–15 minučių. Tai jau įvertino LEZ teritorijoje įsikūrusių įmonių personalas. Neturintieji automobilio gali patogiai atvykti viešuoju transportu – į LEZ teritoriją užsuka miesto autobu-sai, esame pakeliui į tarptautinį Kauno oro uostą, taigi ten važiuojantis viešasis transportas aplanko ir mūsų teritoriją.

Sklypuose išspręsta ir automobilių statymo problema – numatytas optimalus tam skirtas plotas. o tai itin svar-bu, nes šiuo metu Kaune iškyla labai didelių problemų, susijusių su automobilių statymu. Mes tokių bėdų ne-turėsime – užteks vietos didelei ir patogiai automobilių stovėjimo aikštelei.

Geras privažiavimas, automobilių statymas, nedidelė nuomos kaina – tikrai gera paskata įsikurti Kauno LEZ. Bendraudami su potencialiais investuotojais dažnai gir-dime apie biurų nuomos poreikį, tačiau nuomininkai ne-gali laukti, kol bus įgyvendintas toks projektas. Neabejo-jame, kad pradėjus statybas, netruktų atsirasti ir būsimų nuomininkų. juo labiau kad biurų poreikis Kaune bene didžiausias, palyginti su Vilniumi ar Klaipėda.

dalisKaunoLEzteritorijosribojasisutarptautiniuKau-noorouostu.Kaipšiakaimynystegalipasinaudotijūsųteritorijojeesančiosversloįmonės?

Šiuo metu plėtojame tris projektus – gamybos ir logis-tikos teritorija, „Verslo gatvė“ ir „oro parkas“, iš kurių la-biausiai norėčiau išskirti pastarąjį. Mes tikrai turime trijų kilometrų bendrą ribą su tarptautiniu Kauno oro uostu, kuriam būdingos itin geros ypatybės: puikus pakilimo ta-kas ir įvairios paslaugos (krovinių krovimas, iškrovimas, lėktuvų kuro pildymas ir t. t.). Be to, jis nėra toks apkrau-tas keleivių srautais, kaip pagrindinis Vilniaus oro uostas. Visi šie pliusai itin patrauklūs oro logistikos vežimams.

Ši teritorija itin patraukli oro linijų bazėms, orlaivių prie-žiūros ar aviacijos pramonės įmonėms. jau dabar ben-dradarbiaujame su garsiomis užsienio oro bendrovėmis. Nors jos į Kauną keleivių neskraidina, bet joms reikia kokybiškos ir konkurencingos kainos atžvilgiu lėktuvų priežiūros. Manome, kad dėl kvalifikuotos ir palyginti nebrangios darbo jėgos bei mokestinių lengvatų galime tapti itin patrauklia vieta tokiai veiklai.

Lietuvai ir Kauno miestui ypač svarbus būtų tokių veiklų atsiradimas Kauno LEZ, tai leistų panaudoti istoriškai su-siformavusį miesto potencialą, sukurti naujų darbo vietų ir tinkama linkme nukreipti besirenkančius specialybę jaunuolius. Plėtodami savo projektus, esame įsitikinę, kad protingas ir taupus verslas Kauno LEZ atras kaip tik sau tinkamą vietą, kurios ilgai ieškojo. Taigi kviečiame visus, kurie domisi mūsų projektu, atvykti susipažinti ir aptarti bendradarbiavimo galimybių.

Kauno LEZ valdymo UABTerminalog.3,Biruliškiųk.,Kaunor.,el.paš[email protected],tel.+37037399299,faks.+37037399199,www.ftz.lt.

��

��


Sąskaitasužšilumągalisumažintitikpigesniskurasirpastatųmodernizavimas

��

��



viešojierdvėirvaldžiosinstitucijospamažupripažįsta,kadpagrindinėsdideliųsąskaitųužšilumąpriežastysyranesugalvotasšilumininkų„godumas“,obran-guskurasiršilumailaidūsmūsųdaugiabučiainamai.Atrodo,pagaliaupradeda-maįsiklausytiirįekspertųžodžius,kuriesako,kad,norintbentkieksumažintižmoneskamuojančiassąskaitasužšilumą,reikiakuoskubiauieškotipigesniokuro,jonaudojimogalimybiųir,žinoma,imtisveiksmųsiekiantsumažintišilu-mosiššvaistymądaugiabučiuosepastatuose.

valdybės. Panašios tik didesnio masto iniciatyvos ėmėsi ir Kauno miesto savivaldybė, pasiūliusi modernizuoti na-mus visais kvartalais. Projektas būtų vykdomas etapais, jam prireiktų maždaug 120 mln. litų investicijų. Pinigus skirtų Kauno miesto savivaldybė, o sugrąžintų vartoto-jai, mokėdami už suvartotą šilumą. Baigus modernizuoti kvartalo namus, būtų pradėti kvartalo inžinerinių tinklų tvarkymo darbai.

Kokybiškai ir kompleksiškai atnaujinus visą pastatą, gali-ma pasiekti, kad šilumos suvartojimas pastate sumažėtų daugiau nei dvigubai. Vien modernizavus pastato šildymo ir karšto vandens sistemas bei šilumos punkto įrenginius, šilumos suvartojimas sumažėja 10 procentų. Pakeitus lan-gus, apšiltinus stogą, rūsio lubas, šilumos suvartojimas

TAUPYTIPRAdėKImENUOSAvęS2013 m. sausio 17 d. Lr Seimas priėmė Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisas, pagal kurias nuo šiol jau ne tik daugiabučių namų valdytojai, bet ir savivaldybės paskirtos įmonės galės būti pastato mo-dernizavimo projekto administratoriai, galintys tvarkyti modernizavimo paskolą. Taip siekiama skatinti savival-dybių iniciatyvą rengti energinio efektyvumo didinimo bei teritorijų tvarkymo programas ir sudaryti lankstes-nes sąlygas daugiabučių namų atnaujinimo projektams įgyvendinti. Tačiau dar prieš priimant naująsias įstatymo pataisas, kai kurios savivaldybės ėmėsi modernizacijos iniciatyvų, pavyzdžiui, Zarasų, Ignalinos ir Visagino savi-

2011–2012m.šILdYmOSEzONOšILUmOSSUvARTOJImASIRvIdUTINėSSąSKAITOS

ŠaltinisAB„Kaunoenergija“.

��


sumažėja dar apie 20 proc., o apšiltinus ir pastato sienas, įstiklinus balkonus ir t. t., šilumos suvartojimas sumažėja bemaž perpus prieš renovaciją buvusio kiekio.

Šilumos tiekėjai šildymo sezono metu kiekvieną mėne-sį skelbia šilumos suvartojimo skirtingos būklės pastatų analizes. jose akivaizdžiai matoma, kaip skiriasi šilumos suvartojimas skirtingos būklės daugiabučiuose pastatuo-se. Dažniausiai išskiriami naujos statybos, modernizuoti ir nemodernizuoti pastatai.

Štai, pavyzdžiui, AB „Kauno energija“ viešai paskelbto-je šilumos suvartojimo 2011–2012 m. šildymo sezono metu analizėje matoma, kaip skiriasi šilumos suvartojimas naujos statybos, senos statybos renovuotuose ir senos statybos nerenovuotuose namuose. Atitinkamai pasi-skirsto ir vidutinės sąskaitos už šildymą (žr. pav.). Taigi aki-vaizdu, kad didžiausią įtaką sąskaitų dydžiui turi šilumos suvartojimas. o šį, be abejo-nės, labiausiai veikia pastatų būklė.

BIOKURAS–ALTERNATYvA

GAmTINėmSdUJOmSŠilumos kainą sumažinti gali tik šilumos tiekėjai. Daug kam atrodo, kad šilumos tiekimo įmonės nieko daugiau neveikia, tik „iš godumo nuolat didina šilumos kainas“. Tačiau taip gali kalbėti tik žmogus, kuris nesupranta, iš ko iš tiesų šilumos kaina susideda. o didžiąją jos dalį – 80–85 proc. – sudaro kuro kaina. ypač didžiuosiuose mies-tuose. Kitus 15–20 proc. sudaro pačių įmonių veiklos sąnau-dos (katilinių, šilumos tinklų eksploatacija, remontai, darbo užmokestis, mokesčiai ir t. t.). Akivaizdu, kad didžiausios ga-limybės mažinti šilumos kainą yra mažinti kuro kainą.

Kaip gana greitą ir efektyvią kuro dedamosios kainos su-mažinimo galimybę šilumos tiekėjai mato biokurą degi-nančių įrenginių diegimą šilumos gamybos šaltiniuose (ka-tilinėse ir termofikacinėse elektrinėse). Nemažai Lietuvos miestų tokių įrenginių jau turi – Molėtai, Ignalina, Utena, Mažeikiai, keletas kitų miestų. juose šilumos kilovatvalan-dės kaina svyruoja apie 21–22 ct/kWh. Pavyzdžiui, Molė-tuose, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, šilumos kaina 2013 m. vasario mėnesį suda-ro tik 18,53 ct/kWh su PVM. o gamtines dujas deginan-čiuose Anykščiuose šilumos kilovatvalandė jau kainuoja 35,41 cento su PVM.

Biokuro kaina šiuo metu yra apie 2,5 karto žemesnė nei gamtinių dujų. Vidutinė gamtinių dujų kaina 2012 m. lap-kritį šilumos tiekimo įmonėms sudarė 1 900 Lt/tne (tona naftos ekvivalento), biokuro kaina – apie 670 Lt/tne. Taigi skirtumas daugiau nei akivaizdus.

Dėl to pastaruoju metu ir vadinamųjų „dujinių“ miestų šilumos tiekimo įmonės pradėjo aktyviai diegti biokuro deginimo įrenginius. Viena pirmųjų naują biokuro katilą ir naują termofikacinę elektrinę pasistatė Utenos šilumos tinklų įmonė. Investavusi 31 mln. litų, 2012 m. bendrovė pastatė 8,6 MWšil. ir 2,1 MWel. termofikacinę elektrinę, kū-renamą biokuru. Apie pusę sumos bendrovė gavo kaip paramą iš ES Sanglaudos fondo. Planuojama, kad naujoji termofikacinė jėgainė gamins apie 53,2 GWh šilumos ir 13,0 GWh elektros per metus. jėgainės gaminama šiluma dalinai pakeis esamų katilų gaminamą, o elektra bus parduo-dama. Investicijos į naujus biokurą deginančius įrenginius Utenoje šilumos kainą leido sumažinti apie 11 procentų.

Miestų, kurių šilumos ūky-je naudojamas biokuras, gretas papildė ir Alytus. čia pastatyta antroji pagal dydį Lietuvoje biomasės koge-neracinė jėgainė. joje su-montuotas 20,2 MW galios biokuro garo katilas ir 5 MW galios kondensacinis ekono-maizeris. jėgainėje gamina-mos žaliosios elektros galia sudaro 5,4 MW ir 18,9 MW šiluminės energijos.

Šildymo sezono metu jėgainėje iš biokuro bus pagamina-ma apie 18 proc. Alytui reikiamos šilumos. Vasarą apskritai veiks tik ji ir visa šiluma, skirta karštam vandeniui vartoto-jams paruošti, bus pagaminama tik iš biokuro. Nuo praėju-siųjų metų spalio, pradėjus veikti biokuro jėgainei, miesto vartotojams tiekiamos šilumos kaina sumažėjo 4,48 ct/kWh su PVM, t. y. apie 9 procentais.

NEATSILIEKAIRšIAULIAI2012 m. liepos 19 d. atidaryta ir nauja biokuru kūrenama Šiaulių termofikacinė elektrinė. jėgainė yra 27,4 MWšil. ir 11 MWel. galios, visiškai automatizuota, joje įrengti 8,3 MWšil. galios kondensaciniai ekonomaizeriai (šilumo-kaičiai) išeinančių dūmų šilumai išnaudoti. Elektrinėje įrengtu 11 MW galios turbogeneratoriumi pagamintą elektros energiją, kaip ir kitos termofikacinės jėgainės, naudos savo poreikiams tenkinti, o perteklinę elektrą parduos į tinklą.

Pastačius naująją jėgainę, apie 30–40 proc. kuro šilumai gaminti pakeičiama vietiniu biokuru. Todėl šilumos kaina šiauliečiams sumažėjo apie 16 proc. – nuo 32,07 ct/kWh su PVM iki 26,78 ct/kWh su PVM.

Naujojoje termofikacinėje elektrinėje pagaminamos šilumos nešildymo sezono metu užteks Šiaulių miesto poreikiui tenkinti. Šildymo sezono metu biokurą naudo-janti termofikacinė elektrinė gamins apie 50 proc. Šiaulių

Kaip gana greitą ir efektyvią kuro dedamosios kainos sumažinimo galimybę šilumos tiekėjai mato biokurą deginančių įrenginių diegimą šilumos gamybosšaltiniuose (katilinėse ir termofikacinėse elektrinėse).

��


miesto vartotojams būtinos šilumos energijos. Elektrinėje sumontuotas 40,44 MW galios biokuru kūrenamas garo katilas yra daniškas, o elektros turbina ir siurbliai – vokiš-ki. Kondensaciniai ekonomaizeriai pagaminti Švedijoje, o garo katilui skirto vandens minkštinimo technologija bei priemonės – Šveicarijoje.

2012 m. gruodžio 21 d. kasmečiame Lietuvos pramoni-ninkų konfederacijos organizuojamame konkurse „Lietu-vos metų gaminys 2012“ AB „Šiaulių energija“ už projektą Ekologijos ir aplinkosauginės pramonės grupėje „Šilumos ir elektros energijos gamyba ir tiekimas panaudojant ter-mofikaciją ir vietinius atsinaujinančius išteklius“ buvo įteiktas aukso medalis.

PLANUOJAmASTATYTIIRKAUNEKogeneracinę jėgainę planuojama statyti ir Kaune. Da-bartinės Petrašiūnų elektrinės teritorijoje planuojama įrengti biokuru kūrenamą 50 MW šilumos galios katilą su 16 MW elektros galios turbogeneratoriumi. Dėl nau-jos biokuru kūrenamos elektrinės memorandumą pasi-rašė dvi energetikos bendrovės – AB „Kauno energija“ ir AB „Lietuvos energija“. AB „Kauno energija“ jėgainei pla-nuoja panaudoti esamus Petrašiūnų elektrinės pastatus, o AB „Lietuvos energija“ – savomis arba skolintomis lė-šomis finansuoti projektą. Numatoma, kad į elektrinės rekonstrukciją gali tekti investuoti apie 130 mln. litų.

Modernizuota Petrašiūnų elektrinė galės užtikrinti apie 30 proc. viso metinio Kauno miesto šilumos poreikio. Tiki-masi, kad naujieji įrenginiai elektrinėje bus sumontuoti iki 2015–2016 m. šildymo sezono, o, pradėjus ją eksploa-tuoti, šilumos kaina Kauno vartotojams turėtų sumažėti 4–5 ct/kWh.

Be numatomos Petrašiūnų elektrinės, Kaune dar rekons-truojamos buvusių „Šilko“ bei „Inkaro“ gamyklų katilinės. jos tieks šilumą į integruotą miesto šilumos tiekimo tinklą. čia taip pat planuojama įrengti biokuru kūrenamus katilus („Šilko“ katilinėje vienas iš dujomis kūrenamų vandens šil-dymo katilų bus pritaikytas deginti biokurą). Numatoma, kad „Šilko“ katilinės katilo galia po rekonstrukcijos bus apie 9 MW (su ekonomaizeriu). Po rekonstrukcijos katilinė turėtų gaminti iki 5 proc. tinklo šilumos poreikio.

dvImEdALIOPUSėSKiek anksčiau biokuro įrenginiais pasirūpino (o kai ku-riuose miestuose jie buvo jau seniai) Molėtai, Ignalina, Širvintos, Birštonas, Tauragė, raseiniai, radviliškis, Ma-žeikiai, Varėna, Švenčionys, Šilutė, Lazdijai, Šilalė, Plungė, Kaišiadorys, Kelmė ir Kretinga. Valstybinės kainų ir ener-getikos kontrolės komisijos duomenimis, šilumos kaina šiuose miestuose 2013 m. sausį buvo nuo maždaug nuo 18,5 iki 25 ct/kWh ir vidutiniškai sudarė 21 ct/kWh.

Tarp „dujinių“ miestų yra Anykščiai, Prienai, Trakai, Pa-kruojis, joniškis, Šalčininkai, Kaunas, Druskininkai, Palan-ga, Alytus, Vilnius, Marijampolė, jonava, Klaipėda, Visagi-nas, Šiauliai. juose 2013 m. sausį šilumos kaina vidutiniš-kai siekė 30,75 ct/kWh.

Vis dėlto, kalbant apie biokuro naudojimą šilumai ga-minti, nereikia pamiršti ir elementarių ekonomikos dės-nių. o jie sako, kad didėjant produkto paklausai, auga ir jo kaina. Taigi, pradėjus daugiau naudoti biokurą, ypač didžiuosiuose miestuose, padidės ir jo paklausa, o kar-tu ir kaina. Kiek ji galėtų padidėti, prognozuoti kol kas sunku.

��

�0

W h i n t e r 2 0 1 3 ( 2 ) / s u m m A r y

ENGINEERING

rENoVATIoNDr.Šiupšinskas: THEENGINEERINGSOLUTIONSOFHEATINGANd vENTILATIONSYSTEmSFORTHEINCREASINGOF ENERGYEFFICIENCYOFRENOvATEdBLOCKSOFFLATSWhen the story goes about the modernization of the existing buildings, it is mainly discussed about the proposed measures of economic effici-ency. It is usually the main criterion of proposed measures and deter-mines that the renovation implements only those standard measures which require a minimum investment. It is very rarely mentioned that the building modernization improves physical condition of individual elements of the building, increases the indoor climate conditions and raises the value of property. In order to ensure quality of life and maxi-mum energy efficiency in renovated buildings, it is necessary to think about the optimal heating and ventilation systems solutions. you will learn in this article, what they may be, what their strengths and wea-knesses are.

ENErGETIcSKajauskaitė: SOLARENERGY–AdISTANTvISION ORACLOSEPROXImITYALTERNATIvEIt seems that what can be cheaper than the energy that can be made from the sunshine. The sun rises every day but in order to transform its rays into electricity, it is necessary to invest much work and money. Everyone agrees that technologies are moving forward so rapidly, that soon everybody who wants, will have solar modules on their houses. The situation is almost like this in Germany. But our government shuts the door for those who want to build solar power plants. But is it possible to shade the sun? “It is necessa-ry to have solar power plants in the country, otherwise nobody will know how they operate in our climate zone, what type of solar elements are the best for us”, – maintains M. Nagevičius, the director of Lithuanian Energy consultants Association.

INFRASTRUCTURE

WASTEWATErLiaukevičius: vACUUmSEWERS–ANEFFECTIvEANd ENvIRONmENTALLYFRIENdLYSYSTEmIn the great part of Lithuania there are installed gravity sewerage systems which discharge wastewater subjected to gravitational force flowing through the pipelines equipped with sliding to the collection places, pum-ping stations and treatment plants. however, there are plenty of places, where gravity sewerage is not effective to install because of a large circular and big construction cost. In such cases the perfect solution is vacuum se-werage systems. The article introduces the structure, features and benefit of such systems.

hEATING EcoNoMy Liaukevičius: HEATINGBILLSCANONLYBEREdUCEdWITHLESS EXPENSIvEFUELANdBUILdINGSmOdERNIzATIONPublic space and government institutions gradually admit, that the main reasons for large heating bills is not an invented “greed” of the heat suppliers, but expensive fuel and conductive to heat blocks of flats. It seems that people are starting to listen to the experts, who say that in order to reduce heating bills afflicting people, it is necessary to look for cheaper fuel as soon as possible, its options of use and of course, to take measures in order to reduce heating waste in blocks of flats. It is obvious that the greatest potential for reducing the pri-ce of heating is reducing fuel prices. heat suppliers view the installing of biofuel plants in the heat production sources (boilers and heat and power plants) as a relatively quick and efficient fuel component price reduction possibility. Biofuel price is currently about 2.5 times lower than that of natural gas.

ARCHITECTURE

coNVErSATIoNGalaunytė: QUALITYOFLIFEASACITYSYNONYmjustina Muliuolytė and Tadas jonauskis (studio PUPA – Public Urbanism Personal Architecture) – are young architects who explore the city’s plan-ning and management, public and residential spaces and infrastructural areas. The architects lived and studied in the Netherlands for five years, so the collocutors’ international experience allows them to look at the pro-blems of Lithuanian cities from another perspective. We are talking with them what kind of city it is ever supposed to be.

oBjEcTGalaunytė: SvENCELė–WINdANdLEEcontainers as a tool to create architecture are evaluated not only due to the unique aesthetics, but also for the possibility to recycle, re-use, low cost and good technical qualities. Designed in 2010, Svencelė complex – a resort on the shore of the curonian Lagoon – probably was one of the first attempts to create this type of architecture in Lithuania. In 2012 its imple-mented part was evaluated in the awards “Introspection 2010 – 2012” and represented Lithuania in the international Ludwig van der rohe’s name competition.

hErITAGEGalaunytė: KLAIPėdAdRAmATHEATER– TRAdITIONPRESERvEdFORCENTURIESKlaipėda Drama Theater – the oldest theater building in Lithuania has ma-naged to preserve not only the original physical form, but also its function. The theater gained its present face in 1893, after reconstruction, when the private owners passed it to the city’s disposal and it was decided to give the building a presentable appearance. The building was reconstructed according to the neo-classical style from the three volumes – the highest, largest middle and two smaller lateral ones. During Klaipėda Drama Thea-tre reconstruction in Soviet times (began in 1982), not only facades of the old theater building were restored, the internal structure changed, but also two new extensions – enveloping the old palace by the perimeter – were built. So now the theater building connects the old and new.

CONSTRUCTION

rENoVATIoNKajauskaitė: WILLTHERENOvATIONPROCEdUREmOvETHEICE?Already two governments tried to liven up from the point of death the reno-vation process of the blocks of flats. Although the state has money for this, but it seems “mission impossible” to agree with the residents and to coat the blocks of flats in fur. The new Government declared that it will manage to do what other Governments did not manage to do and this year not individual, but at least 500 blocks of flats will be renovated. Thus, what kind of order will move the ice? Pursuant to the amendments of the Law on heat Sector, adop-ted by the Parliament, municipalities will now be able to oblige the owners of flats and other premises which consume heat and hot water systems not effectively, within two years to reconstruct heating and hot water systems and perform other house renovation work, enabling to save the heating.

MArKETKajauskaitė: FIERCECOmPETITIONAmONGBUSINESSCENTRES: THEFIGHTFOREACHTENANTreal estate experts are unanimous: although it seems that the stagnation in real estate is going back in large steps, office rental, especially in the ca-pital, is still a sensitive issue. True, it seems that this problem will be solved pretty quickly and ... the supply may exceed the demand. Business centres are springing up like mushrooms after the rain, and business enterprises falling behind them, are becoming an extremely tasty morsel for which it is worth to fight for every manager of the office building.


�

vonios kambario idėjos2013 kovas–gegužė Nr. 1

Axor Starck Organic – proto ir širdies harmonijaDizaineris Phillippe‘as Starck‘as naujoje Axor Starck Organic kolekcijoje siūlo unikalų, ekologišką, minimalistinį dizainą. Tai tarsi gamtoje esančių harmoningas linijas primenančių formų atkartoji-mas. Jos suteikia kolekcijai įdomų, galingą ir plastišką betarpiškumo pojūtį.Axor Starck Organic kolekciją sudaro daugiau nei 40 produktų ir aksesuarų, skirtų vonios kambariui. „Naujoji Axor Starck Organic vonios kambario produktų kolekcija atitinka visus aukščiausius estetinius ir technologinius reikalavimus. Ji buvo kuriama trejus metus, intensyviai bendradarbiaujant su Axor, gamintojo Hansgrohe SE prekės ženklu bei radikaliais spren-dimais garsėjančiu prancūzų dizaineriu ir išradėju Philippe‘u Starck‘u. Visus tuos metus mes ieškojome naujų būdų, kaip patobulinti van-dens maišytuvus, kad vanduo būtų naudojamas atsakingai“, – sako Philippe‘as Grohe, Axor prekės ženklo vadovas.

Axor Starck Organic

Axor Starck Organic Axor Starck Organic Axor Starck Organic

Sentique – elegantiškas dizainas stilingam vonios kambariui Ši kolekcija skirta tiems, kurie mėgsta modernų-klasikinį stilių ir vertina elegantišką dizainą, gerą kokybę, puikų išbaigtumą ir funkcionalumą. Formos išraiškingumas ir aiškus dizainas suteikia Sentique kolekcijai amžinos elegancijos įvaizdį. Sentique vonios kambario kolekcija siūlo įvairius modelius kiekvie-no pageidaujamam vonios kambariui įrengti.Sentique dizainas yra elegantiškas ir apgalvotas, siekiantis mini-malistinio stiliaus ir tobulų proporcijų efekto. Jomis pasižymintys prie sienos tvirtinami unitazai ir bidė, leidžia įtikti kiekvienam.

Subway 2.0 – visus tenkinantis universalumasDvi skirtingos formos – dvigubai daugiau galimybių. Pripažinimą pelniusi Subway kolekcija iš Villeroy& Boch, visus sužavėjo ne tik dizainu, bet ir kiekvieno individualų skonį tenkinančia įvairove, dėl kurios yra labai mėgstama.Per paskutinį dešimtmetį kolekcija Subway buvo papildoma vis naujais ir naujais gaminiais, buvo su-kurtos netgi dušo ir vonios įrangos serijos, patobu-linti naujausiomis technologijomis pasižymintys prie sienos tvirtinami unitazai ir bide.

SpintelėPraustuvas 45x36 cm

BideUnitazasDangtis su Soft close mechanizmu Sentique Beige

Loop&Friends praustuvaiImpulsas atnaujinti savo vonią – pusiau į pagrindą įmontuojami apvalūs įvairių spalvų praustuvai Loop&Friends. Funkcionalumas ir šiuolaikiškas dizainas: dėl dailaus dizaino, didelės formų, dydžių ir montavimo būdų įvairovės praustuvus Loop&Friends labai lengva priderinti prie įvairiausio vonios interjero. Pažangus montavimo būdas leidžia tobulai suderinti funkcionalumą ir šiuolaikišką dizainą.

HOMMAGE – tikra klasika vonios kambaryje. Idealus baldų ir keramikos derinys suteikia ypatingą ir tobulą vonios kambario interjerą.

Spalva – Espresso

Spalva – Cassis

Impronta – Catalano dizainerių praustuvo vizija

Premium klozetas VSVE ir bide BSVE

Premium klozetas VS55N ir bide BS55N

Premium praustuvas su spintele

Vienas geriausių italų vonios keramikos virtuozų, visapusiškasis CATALANO, mums pristato naujausią savo kūrinį – IMPRONTA. Ši serija sukurta bendradarbiaujant su garsiais dizaineriais Doriana ir Massimiliano Fuksas. Serijos išbaigtumas ir ikoninis dizainas alsuoja Katalonijos dvasia, o dėmesys mažiausioms detalėms sutelktas į šios serijos, kurios pavadinimas reiškia pėdsakus, smulkiausias de-tales ir formas, kuriose galime atpažinti pakrantės smėlio vilnis ir švelnias Viduržemio jūros bangas.

PREMIUM – tai subtilumas, lengvumas ir švelnus kontūras. Šiuolaikiškas kvadratinis dizainas be jokių nereikalingų detalių leidžia derinti šios serijos gaminius prie įvairių dizainų.

CATALANO ekspozicijas ir geriausius pasiūlymus Jūsų dizaino sprendimų įgyvendinimui rasite tik „Sanistal“ salonuose.

Praustuvas 56 cmSpintelė

Praustuvas50 cm

UnitazasDangtis su Soft close mechanizmu LAUFEN pro Nordic LAUFEN pro Nordic

LAUFEN pro Nordic – pirma LAUFEN vonios įrangos linija, skirta specialiai Šiaurės Europos regiono rinkoms. Ją tikru šiaurietišku stiliumi sukūrė suomių dizaineris Antti Ylisassi.Kurdamas LAUFEN pro Nordic jis dėmesį sutelkė ne tik į funkciją ir dizainą, bet ir į lengvą priežiūrą, maksimalų higieniškumą. Pastarąsias savybes galima dar labiau sustiprinti, keramikos gaminius užsakant su LCC glazūros padengimu. Minimalistinis dizainas išreikštas grynais architektūriniais paviršiais – tokiais kaip elegantiškas vientisas uni-tazo bakelis, siauri praustuvų kraštai. LAUFEN pro Nordic – tai pa-prastas stilius su didelėmis galimybėmis.

Dušo kabina GIA950x950x2000 R500

ICARO gyvatukas1446x400, chromas

Durys į nišą PASA1000x2000

Vonios radiatorius FEDON 1048x510, spalva metalic

Dušo kabina PASA Dušo kabina GIADušo kabina PASA900x900

Dušo kabinosPasa. Išraiškingas ir stilingas dušo kabinos modelis papuoš bet kurį vonios kambarį. Naujo tipo, aukštos kokybės stiklo laikikliai ir durų vyriai stiklo kampuose tiesiog pabrėžia savitą stilių ir užtikrina nepriekaištingą priežiūrą ir eksploataciją. Specialus pakėlimo-nuleidimo mechanizmas leidžia sklandžiai atidaryti ir uždaryti dušo duris nepaliekant abejonių dėl dušo kabinos sandarumo bei praktiškumo. Visiems Pasa modeliams numatytos puikios pritai-kymo galimybės montuojant viename lygyje ant grindų arba ant padėklo. Pagal individualius užsakymus reikalingus gabaritus galima suderinti iki milimetro.Gia. Stilingos durų rankenėlės, į vidinę stiklo pusę neiškylantys lai-kikliai ir vyriai, užtikrinantys patogią bei lengvą stiklo priežiūrą leis Jums sukurti vonios kambario jaukumą.

TECElux – montuojami į sieną WC terminalai su galimybe reguli-uoti unitazo aukštį eksploatacijos metu. Visos funcijos, įskaitant oro filtracijos sistemą “Ceramic-Air”, vandens ir elektros pajungimą, paslėptos už priekinės plokštės. TECElux WC terminalai tinka daugeliui keramikos gamintojų, įskaitant ir elektroninius WC unita-zus su bide funkcija.

Potinkinis klozeto rėmas

Potinkinis rėmas DuoFix Duofreshsu filtravimo sistemaKlavišas Sigma 40 su filtravimo sistema

Sieninis dušo latakas Shower Drain

Monolith praustuvo ir klozeto moduliai

Monolith praustuvo modulis tinka kriauklėms iki 70 cm pločio, su patogiu rankšluosčio laikikliu. Vandens maišytuvas gali būti su-montuotas modulyje arba ant praustuvo. Abejose modulio pusėse ištraukiamos lentynos visiems vonios reikmenims.

Elegantiško dizaino Monolith yra tikra alternatyva pastatomiems klozetams su išoriniu keraminiu bakeliu. Šis sanitarinis modulis yra pritaikytas tiek pristatomiems (angl. Back to Wall – montuojami prie sienos), tiek ir pakabinamiems klozetams. Yra modelis ir bide. Monolith sanitariniai išoriniai moduliai suteikia naujus akcentus vonios kambariui.

DuoFresh kvapų filtravimo sistema su anglies filtru pasirūpins, kad blogi kvapai nepasklistų iš jūsų klozeto.

8 cm storio bakeliai pastatomam klozetui, Kombifix bei Duofix potinkinių rėmams leidžia taupyti vietą, laisviau planuoti erdvę. Šveicarai jiems suteikia įprastinę 10 metų garantiją.

VILNIUSUkmergės g. 317bTel. 8 5 231 0491

KAUNASRaudondvario pl. 78Tel. 8 37 395 092

Šis leidinys nėra reklama. Juo mes siekiame pristatyti naujau-sias idėjas ir sprendimus, kuriuos sukūrė žinomi dizaineriai, o mūsų partneriai padėjo jiems įgauti materialią formą ir išpildyti kažkieno svajonę susikurti ypatingą vonios kambarį.

Šios idėjos neįpareigoja – jos padeda surasti kažką naujo savo asmeninei erdvei, kurioje dažniausiai būname vieni, atsipalaiduo-jame ir ieškome ramybės bei įkvėpimo.

Kartu mes galime sukurti nuostabius vonios kambarius ir atgai-vinti būtį naujais atspalviais.

Dalinkimės savo svajonėmis. Kurkime. Atsinaujinkime. P. S. Vonios kambario idėjas ir mūsų dizainerius rasite Vilniu-je, Kaune ir Klaipėdoje. Mes mielai suprojektuosime Jūsų vonios kambarį ir paruošime jo viziją – nuo išskirtinių plytelių iki geriausių santechninio porceliano gaminių.

KLAIPĖDAŠilutės pl. 83bTel. 8 46 301 376

Documents

STRUCTUM 2013 Žiema Nr.2