W W W. E S T R U C T U M . LT

Ž U R N A L A S S Ė K M I N G A M V E R S L U I 2015 I saus is

Jūsų ti kroji vertė visiškai priklauso nuo to, su kuo jus lygina. – Bob Wells

...KITAIP NEI KITI...NEI KITI...

DIDŽIUOJAMĖS „TV3“ LAIDOJE „LAIKAS KEIS-TIS“ LAIMĖTA PIRMĄJA VIETA – NUGALĖTOJA PRIPAŽINTA DIZAINERĖS AUDRONĖS AMBRA-ZIENĖS, SU KURIA GLAUDŽIAI BENDRADAR-BIAUJAME, SUKURTA INTERJERO IDĖJA, KU-RIĄ VISĄ REALIZAVO MŪSŲ ĮMONĖ.

DILESTA

Neatsiti kti nai UAB „Dilesta“ pasirinko tokį moto – jis taikliai atspindi įmonės ti kslus, išskirti numą ir požiūrį, kad originalūs interjero sprendimai nebūti nai turi būti brangūs. Dažnai išskir-ti nį interjerą galima sukurti naudojant racionalesnius ir piges-nius būdus. To pasiekti galima siūlant didelį paslaugų spektrą.

PAGRINDINĖ ĮMONĖS VEIKLA

DAUGIAU INFORMACIJOSWWW.DILESTA.EUTEL. +370 652 25762, EL. PAŠTAS DILESTA777@GMAIL.COMFB: ĮTEMPIAMOS LUBOS DILESTA

- INTERJERŲ APDAILA- ĮTEMPIAMOSIOS LUBOS- PLASTIKINIAI LANGAI- SIUVIMO PASLAUGOS

- INTERJERO APDAILOS DETALĖS- GIPSINIAI ŠVIESTUVAI PAGAL INDIVIDUALŲ UŽSAKYMĄ- SLANKIOJANČIOS SISTEMOS

→→

RedakcijosŽODIS

Statybųsektorius yra vienas jautriausių gyventojų ir

įmonių nuotaikoms. Valiutos pasikeitimas, nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusios naujausios Viešųjų pirkimų įstatymo

pataisos palies kiekvieną.

Žurnalo kalbinti ekspertai, paprašyti numatyti statybų sektoriaus progno-zes, buvo santūrūs, juk didesnis proveržis galimas tik esant optimistiš-

kiems lūkesčiams dėl ateities perspektyvų. Padidėjusi geopolitinė įtampa bei neužtikrintos pasaulio ekonomikos perspektyvos turi įtakos ir Lietuvos ekono-minei padėčiai.

Vis dėlto specialistai turi ir šviesesnių minčių. Prognozuojama, kad 2015 m. turėtume matyti dar didesnį užsienio investuotojų aktyvumą Lietuvos nekil-nojamojo turto rinkoje ne tik įsigyjant pinigų srautą kuriančių objektų, bet ir investuojant į plėtrą, pavyzdžiui, viešbučius. Papildomų injekcijų staty-bų sektorius sulauks ir iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos fondų.

2014–2020 m. finansavimo programos labiausiai suaktyvins infrastruk-tūros projektų įgyvendinimą, taip pat turėtų išjudinti pastaraisiais

metais diskusijų pelkėje įstrigusius daugiabučių namų reno-vacijos projektus. Tačiau esminiams pokyčiams ir pa-

žangai statybų srityje reikia strateginio požiū-rio bei pagreitį įgavusios skaitmeni-

nės statybos plėtros.

2015 I sausis

TurinysArchitektūra 4 Nematoma virtuvė

10 Kubų Namas

Išmanusismiestas22 „veNus“ projeKtas: visišKa utopija ar įtiKėtiNa galimybė?

28 Dalius geDvilas: „svarbiausia – progNozuoti lauKiaNčius poKyčius“

Statyba32 uNiversalusis betoNas: Nuo romėNų laiKų iKi gėliNiNKo išraDimo ir XXi a. galimybių

36 laNKstusis betoNas

38 besiūlio moNolitiNio betoNo ilgalaiKišKumas

40 moNolitiNis gelžbetoNis: šiuolaiKiNių techNologijų įKvėptos galimybės

46 užupį papuoš Naujas gyveNamųjų Namų Kvartalas

48 specialistų progNozės: stabilumas statybų srityje išliKs ir 2015 metais

52 efeKtyvesNė statybos projeKtų plaNavimo metoDologija „locatioN baseD maNagemeNt“

54 priKelti Naujam gyveNimui

58 pastatų reNovacijos spreNDimus siūlo ir gamiNtojai

60 viešųjų pirKimų pasiKeitimai sKatiNs sąžiNiNgai vyKDyti sutartis ir sieKti tiNKamai atliKti Darbus

64 Naujos, apliNKą tausojaNčios techNologijos

67 Naujiems pastatams – moDerNūs vėDiNimo įreNgiNiai

Inžinerija68 sauga, taupumas ir laisvė gyveNti

71 pažaNgiai žuviNiNKystei – užDaroji recirKuliaciNė žuvų augiNimo sistema

Infrastruktūra 72 „molo sKulptūra“ – žvilgsNis į ateitį

74 Daugiabučių Namų aDmiNistravimo seKtoriuje – KoNKureNcijos veNgimas

76 pažiNtis. uab „eviteKs“ prioritetai: saugumas, profesioNalumas ir etiKa

78 pažiNtis. ab „požemiNiai Darbai“ sėKmės receptas: 35 metai patiKimumo, patirties, KoKybės ir iNovacijų

Žurnalas

issN 2335-2116

Leidėjas uab „structum projektai“žalgirio g. 92, lt-09303 vilniustel. +370 5 208 03 35mob. tel. +370 620 55 199

direktorėignė Dausevičiūtė

redakCijaalgis Daugirdasasta geibūnienėjurgita siliūnienėegidija lekavičienėgiedrė balčiūtėieva čivinskaitė

Nuotraukositai sikolskyi29 interior architects „j. mayer h.“marcusas buckaszurabas mamaladze

kaLbos stiLius ir korektūravšį Kalbos ir komunikacijos centraswww.kkc.lt

rekLaMos skYrius reklamos projektų vadovėaudronė Dausevičienė mob. tel. +370 611 10 125 el. p. audrone@estructum.lt

Projektaiprojektų vadovė Dovilė bielskytė mob. tel. +370 686 87 886el. p. dovile@estructum.lt

VYr. fiNaNsiNiNkėjanina tunkevič

adMiNistratorėmonika stasiukonytėel. p. administracija@estructum.lt

diZaiNasvilija avižinytė

PareNgiMas sPaudaiuab „structum projektai“

sPausdiNouab „balto print“

redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą. perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama.© uab „structum projektai“, 2015© structum, 2015

žurnalas platinamas nemokamai elektroninę žurnalo versiją galite skaityti

www.estructum.lt

AR

CH

ITE

KT

ŪR

A

4

NEM

ATO

MA

VIR

TUV

ĖN

EMAT

OM

A V

IRTU

VĖ

NEM

ATO

MAA

RC

HIT

EK

TŪ

RA

4

AR

CH

ITE

KT

ŪR

A

5

algis DaugirDas

Nors Daugelyje šiuolaiKi-Nių Namų virtuvės sala įsilieja į gyveNamąsias er-Dves, olaNDų iNterjero stu-Dija „i29“ suKūrė virtuvę, Kuri labiau primeNa balDą, o Ne maisto ruošimo patal-pą. DizaiNerių sieKis buvo su-Kurti virtuvės sistemą, Kuri tiesiog išNyKtų erDvėje.

visiškai minimalistinis dizainas – viršutinės da-lies storis tesiekia porą centimetrų, nors joje įmontuotos visos vandens, maisto gaminimo ir elektros jungtys. plačios slankiosios sienų plokštės užmaskuoja virtuvės prietaisus ir er-dvę, skirtą daiktams laikyti.

paryžiaus bute, kuriame ir įgyvendinta virtu-vės idėja, priekinės plokštės idealiai atkar-toja profiliuotą buto sieną, integruodamos visą darinį į monumentalią erdvę. virtuvės sala įrengta priešais plokštines slankiąsias duris.

kLieNtasprivatusVietaparyžius, prancūzijagriNdų PLotas150 m2

diZaiNas„i29 interior architects“baLdai, iNterjero aPdaiLasimonas sintenieMedŽiagosNerūdijantysis plienas, mDf plokštėsNuotraukos„i29 interior architects“biuras„i29 interior architects“sVetaiNėwww.i29.nl

olaNDų stuDija „i29“ suKūrė miNimalistiNę NerūDijaNčiojo plieNo

virtuvės salą, sKirtąKlasiKiNiam paryžiaus

butui.

„paryžiaus bute, Kuriame įgyveNDiNta virtuvės iDėja, prieKiNės ploKštės iDealiai atKartoja profiliuotą buto sieNą, iNtegruoDamos visą DariNį į moNumeNtalią erDvę“, – teigia DizaiNeriai. →

AR

CH

ITE

KT

ŪR

A

6

1

2

AR

CH

ITE

KT

ŪR

A

6

AR

CH

ITE

KT

ŪR

A

7

Nors iNterjero architeKtų „i29“ suKurtos salos storis miNimalus, joje telpa ir plautuvė, ir NeDiDelė viryKlė.

DizaiNas visišKai miNimalistiNis – viršutiNės Dalies storis tesieKia porą ceNtimetrų, Nors joje įmoNtuotos visos vaNDeNs, maisto gamiNimo ir eleKtros juNgtys.

žvelgiaNt atroDo, KaD juoDoji virtuvės sala buvo išlaNKstyta iš vieNos metalo ploKštės.

Kiti virtuvės prietaisai ir DaiKtams laiKyti sKirta erDvė slepiasi už baltų, Kitas buto sieNas atKartojaNčių mDf ploKščių,puoštų lipDiNiais.

2

1

3

4

3

4

AR

CH

ITE

KT

ŪR

A

7

→

AR

CH

ITE

KT

ŪR

A

8

viDiNėje pusėje Kojos ir viršus KieK paKrypę liNK išKilusios ceNtriNės Dalies, Kuri slepia laiDus ir vamzDžius. vieNoje pusėje įmoNtuota plautuvė, Kitoje – viryKlė, taD viDuriNę Dalį galima NauDoti maistui ruošti.

virtuvės sala įreNgta patalpos viDuryje, prieKyje įmoNtuotos praNcūzišKos stiKliNės Durys, šoNe – Dar vieNos į balKoNą veDaNčios stiKliNės Durysper visą sieNą.

ploKštės, suKurtos balDų ir iNterjero meistro simoNo siNteNie, atiDaromos Kaip Durys ir pastumiamos į šoNus – atsiDeNgia Kavos aparatai, stalas, leNtyNos, sKirtos maistui ir iNDams laiKyti.

AR

CH

ITE

KT

ŪR

A

1 2 3

1

3

2

8

AR

CH

ITE

KT

ŪR

A

10

AR

CH

ITE

KT

ŪR

A

KUBŲ NAMASKUBŲ NAMASKUBŲ

10

AR

CH

ITE

KT

ŪR

A

11

algis DaugirDas

ši moDerNistiNė vila origiNaliai išDėstyta 3 000 m2 plote. Namo, sutelKto apliNK DiDžiulę veją Kiemo gale, KoNstruKciją suDaro Keturi atsKiri Korpu-sai, Kuriuos juNgia pereiNamosios erDvės pirmame auKšte.

objeKto, įKurDiNto ramot hašavime, vieName sparNe įreNgti visi beNDrieji Kambariai, o virš jų – šeimiNiN-Kų miegamasis. toliau šis bloKas pereiNa į trijų mie-gamųjų zoNą jau Kitame sparNe. vieNos Daugiausia užsaKymų izraelyje gauNaNčių įmoNių „Néstor ar-chitecture“ specializacija – ypatiNgo DizaiNo butų KompleKsų ir Kitų KompleKsiNių gyveNamųjų pasta-tų, prabaNgių vilų ir butiKų projeKtavimas.

AR

CH

ITE

KT

ŪR

A

11

→

AR

CH

ITE

KT

ŪR

A

12

„Kubų name“ įsikūrusi šeima puoselėjo fantaziją: pasi-statyti namą, kuris būtų ne šiaip sau namas – visos jo funkcijos ir kambariai turėjo sudaryti didžiulį darinį, įmontuotą stačiakampio formos dėžėje. Néstoras san-dbankas pasiūlė labai ypatingą projektą, kuriame kie-kvienas vaikų kambarys – nepriklausoma, bet su kitomis dalimis susijusi dviejų aukštų konstrukcija.

vandens supami trijų vyresnių – 11, 15, 17 metų – vaikų kambariai, kuriuos jungia vienas koridorius, suprojektuoti statmenai pagrindiniam namui. pirmame aukšte įrengtos erdvės asmeniniam gyvenimui, antrame – miegamieji. Kiekvienas kambarys turi savo terasą, žvelgiančią į sodą, ir didelį balkoną, atkartojantį šeimininkų miegamojo balko-ną pagrindiniame sparne. Kiemas – svarbi gyvenamosios ir poilsio zonos dalis – apdairiai apstatytas modernaus di-zaino baldais, įsiliejančiais į rezidencijos eksterjerą.

viduje baltas namo sienas pabrėžia puikūs meno darbai ir „tiltas“, jungiantis tėvų miegamąjį su mažiausiosios – 6 metų – atžalos kambariu. bendrosios erdvės sujungtos su baseino erdve – kai būna geras oras, čia verda gyve-nimas. visi vaikų kambariai išsiskiria unikaliais dekoro elementais ir dizainu – taip pabrėžiamas asmenybės in-dividualumas.

arChitektasNéstoras sandbankasVietaramot hašavimas, izraelisobjekto PLotas3 000 m2

dYdis~464–929 m2

biudŽetas5–10 mln. dol.Projekto Metai2013 m.fotografijos© itai sikolsky

„Kubų name“ įsikūrusi šeima puoselėjo fantaziją: pasistatyti namą, kuris būtų ne šiaip sau namas – visos jo funkcijos ir kambariai turėjo sudaryti didžiulį darinį, įmontuotą stačiakampio formos dėžėje.

AR

CH

ITE

KT

ŪR

A

→

AR

CH

ITE

KT

ŪR

A

13

AR

CH

ITE

KT

ŪR

A

13

AR

CH

ITE

KT

ŪR

A

14

erdvus namo sodas nepriekaištingai sutvarkytas, pasi-telkiant dideles stačiakampio formos betono plokštes, įrėminančias lauko erdvę. Namas orientuotas į įspūdingą lauko erdvę, kur vyksta didžioji socialinio gyvenimo dalis.

teritorijos pakraštyje įmontuotas betoninis buomas, prie kurio gali pavalgyti ir išgerti daugiau kaip pustuzinis gyventojų ir svečių. Kiek tolėliau iš geometrinių formų plokščių sudėliotame plote įrengtas ir kitas variantas – formalesnė valgymo zona. Namą sudaro vienas požemi-nis aukštas ir du virš žemės, tad kiekvienas gyventojas gali atskirai ką nors veikti.

Kiemo zonoje, aplink baseiną, išdėliotos itin modernios kėdės su priderintais stalais, kurių spalva sutampa su namo. veją priešais vaikų miegamuosius puošia papildo-mas skulptūrinis elementas – veidrodinis nerūdijančiojo plieno rutulys. Kiekviena lauko erdvės detalė savaip pra-tęsia stilingą ir modernų namą.

baseinas, kaip ir dauguma šiuolaikinio kraštovaizdžio elementų, įrengtas terasos ir ją supančio sodo lygyje. vanduo įleidžiamas per dvi nedideles 2 cm ertmes ba-seino galuose. Kitame gale, šalia vaikų miegamųjų, stovi moderni balta netaisyklingos formos skulptūra, naudoja-ma kaip suoliukas.

tolimesniajame baseino gale veja staiga ima retėti, beto-ninė baseino konstrukcija baigiasi, atribodama mažesnį 20 cm gylio baseiną, skirtą degintis ant gultų. šis ba-seinėlis tarsi praplečia plaukioti skirtą plotą. Dieną nuo popiečio saulės ir kaimynų akių namą saugo vertikalios žaliuzės.

Nors kuriant namą buvo koncentruojamasi į kiemą, na-mas turi funkcionuoti kaip savarankiškas vienetas ir to-mis dienomis, kai gyvenimas lauke neįmanomas. pagrin-dinę namo dalį su trimis pusiau atskiromis palydovinė-mis konstrukcijomis jungia erdvios zonos, skirtos judėti iš vienos namo dalies į kitą.

be to, kad visi vaikų kambariai turi po balkoną, šeimi-ninkų kambarys turi ir erdvią terasą, įrengtą pagrindinio sparno kampe. iš jos matyti mažesniųjų miegamųjų bal-konai ir žemiau esančios erdvės.

po šeimininkų miegamojo balkonu įrengta formalesnė valgymo zona aštuoniems asmenims su moderniais, bet praktiškais baldais. Kampe tarp dviejų namo sparnų įspraustą elegantišką valgymo zoną dengia ištraukiama drobinė uždanga.

Nors tris vaikų kambarius pirmame aukšte jungia ben-dras koridorius, leidžiantis judėti tarp erdvių, miegamieji

AR

CH

ITE

KT

ŪR

A

→

14

AR

CH

ITE

KT

ŪR

A

15

AR

CH

ITE

KT

ŪR

A

15

AR

CH

ITE

KT

ŪR

A

16

yra trys atskiros konstrukcijos, kurios, nors ir identiškos architektūros, savo interjeru atspindi kiekvieno gyvento-jo asmenybę. jei panaikintume bendrą erdvę, kambariai būtų lyg kompaktiški asmeniniai bokštai, kuriuose telpa ir miegamieji, erdvės poilsiui bei daiktams laikyti.

Name įtaisytos plačios stumdomosios stiklinės durys, at-veriančios namą ir sujungiančios jį su kiemu. taip sukuria-ma didžiulė ir vienos plokštumos ribojama poilsio erdvė.

svetainėje dominuoja du elementai: platus atvirų apie 1,8 m aukščio lentynų arsenalas ir visiškai atsidarančios įspūdingų matmenų (1,50 x 6,00 m) paradinės durys.

pagrindinę svetainės zoną ilgoje erdvėje žymi dide-lis stačiakampio formos kilimas. jis patalpai, išklotai kietmedžio grindimis, suteikia jaukumo. svetainės bal-duose susijungia amžiaus vidurio skulptūra ir modernus dizainas – patogu ir tikrai modernu.

Kambario krašte įrengtas metalinis balkonas tęsiasi že-myn, virsdamas drąsaus dizaino laiptais, o tuščią laipti-nės sieną puošia intriguojantys šiuolaikinio meno kūri-niai. Kitoje pusėje svetainę pratęsia giorgio armani pro-jektuota to paties aukščio virtuvė ir valgomasis.

AR

CH

ITE

KT

ŪR

A

Kambario krašte įrengtas metalinis balkonas tęsiasi žemyn, virsdamas drąsaus dizaino laiptais, o tuščią laiptinės sieną puošia intriguojantys šiuolaikinio meno kūriniai.

→

AR

CH

ITE

KT

ŪR

A

17

AR

CH

ITE

KT

ŪR

A

17

AR

CH

ITE

KT

ŪR

A

18

paradiniai laiptai, dengti ta pačia danga kaip ir visi namo aukštai, leidžiasi iki pat rūsio. vaikų kambario korpuso pirmajame aukšte įrengta zona, skirta elegantiškam ir aktyviam gyvenimui, apstatyta ir dekoruota, atsižvelgiant į čia gyvenančio žmogaus asmenybę. į miegamąjį antrame aukšte veda įviji laiptai, sumontuoti iš 2 cm storio metalo ir išpjaustyti kompiuteriniu lazeriu.

Ne visas lauko poilsio zonas riboja veja. tarp dviejų sparnų įrengta terasa, ku-rią įrėmina betono plokštės. ši terasa naudojama ir kaip pagrindinis įėjimas į namą. o pagrindinis įėjimas ir įvažiavimas į rezidencijos teritoriją labai platus, jį sudaro betoninės stačiakampio formos plokštės su tarp jų augančia žole.

automobilių stoginė – balto metalo konstrukcija su permatomo stiklo sto-gu, pro kurį sklinda natūrali šviesa. Naktį lubų šviesos diodai tampa didžiule, iš bet kur matoma lempa.

Nors kuriant namą buvo koncentruojamasi į kiemą, namas turi funkcionuoti kaip savarankiškas vienetas ir tomis dienomis, kai gyvenimas lauke neįmanomas. Pagrindinę namo dalį su trimis pusiau atskiromis palydovinėmis konstrukcijomis jungia erdvios zonos.

AR

CH

ITE

KT

ŪR

A

1919

PAGRINDINIAI PROJEKTO RĖMĖJAI

PROJEKTO PARTNERIAI

PROJEKTO INFORMACINIAI PARTNERIAI

IŠM

AN

US

IS M

IES

TA

S

22

asta geibūNieNė

Nors realieji praKtiKai urbaNistai atsiriboja ir NeKomeNtuoja futuris-tiNių projeKtų, pasaulį KeičiaNčios iDėjos apie tobulų ateities miestų ir geresNės visuomeNės Kūrimą egzistuoja. vieNa toKių – „veNus“ projeK-tas – juDėjimas, besiremiaNtis jacque’o fresco suKurtomis ateities vi-zijomis, Kurių tiKslas – Kurti visuomeNę be NepriteKlių DarNiai stataNt miestus, tiKsliNgai NauDojaNt gamtos išteKlius.

„veNus“ projeKtas:

IŠM

AN

US

IS M

IES

TA

S

IŠM

AN

US

IS M

IES

TA

S

23

visiška utopija ar įtikėtina galimybė?

Ko gero, ne vienam girdėtas „venus“ projektas – jav so-cialinio inžinieriaus j. fresco futuristinis ateities visuo-menės modelis. amerikiečių futuristas, mąstytojas gimė 1916 metais. jis yra savamokslis mokslininkas, pramo-nės dizaineris, inžinierius, išradėjas, jau daugiau kaip 40 metų svarstantis, kaip moksliniais būdais panaikinti skur-dą, karus, korupciją, aplinkos taršą.

jo kuriamoje ateityje nebebus pinigų ir ekonominių san-tykių, darbas bus maksimaliai automatizuotas, naudojami

tik gamtai nekenkiantys resursai, o žmonija, užuot konku-ravusi, susitelks, kad galėtų tobulėti kartu. patirtis rodo, kad žmogaus elgseną galima nukreipti tiek naudinga, tiek žalinga linkme. tokia yra ir „venus“ projekto esmė – nu-kreipti technologijas ir išteklius teigiama linkme, siekiant maksimalios naudos žmonėms ir planetai, ieškant naujų mąstymo ir gyvenimo būdų, kuriais būtų išnaudojamas visas žmogaus dvasios potencialas. „mes nesistengiame nuspėti, kas bus nuveikta, mus domina tik tai, kas gali būti nuveikta. ateitis yra mūsų rankose ir priklauso nuo sprendi-

IŠM

AN

US

IS M

IES

TA

S

→

IŠM

AN

US

IS M

IES

TA

S

24

jacque’as fresco,socialinis inžinierius

Visa tai galime pastatyti jau šiandien remdamiesi turimomis žiniomis. Žemės paviršiui pakeisti prireiktų dešimties metų – per tiek laiko pasaulį paverstume antruoju Edeno sodu. Rinktis jums.

mų, kuriuos priimsime šiandien. Didžiausias dabarties turtas – mūsų pačių išradingumas. viena pagrindinių „venus“ projekto prielai-dų yra bendras siekis, kad visi žemės ište-kliai taptų bendru visų žmonių turtu. Kitaip mums tiesiog kiltų tų pačių problemų, kurių kyla dabartinėje sistemoje.“ tokias mintis skelbia projekto aktyvistai. taigi, perfrazuo-jant j. fresco, pasaulis yra gausus išteklių, tik reikia gerai juos panaudoti, kad išnyktų skur-das, badas, nusikaltimai ir kitos problemos.

„venus“ projekto siūloma alternatyva mo-netarinei sistemai – ištekliais paremta eko-nomika. jos tikslas – užtikrinti gėrybių gau-są, kokybišką švietimą ir sveikatos apsaugą visiems pasaulio žmonėms.

IŠM

AN

US

IS M

IES

TA

S

IŠM

AN

US

IS M

IES

TA

S

25

Ar įmanoma inventorizuoti Žemę?„venus“ projekto atstovas lietuvoje vytautas Krutulis siūlo iš naujo pažvelgti į šiuolaikinius pramoninės gamy-bos metodus, kuriuos galėtume pritaikyti ištekliais pa-remtoje ekonomikos srityje. taigi kokius veiksmus siūlo projekto iniciatoriai?

PirMas ŽiNgsNis: padaryti visos planetos „inventoriza-ciją“. pirmiausia turi būti atlikti visuotiniai tyrimai ir tiksliai apskaičiuota, ko ir kiek turime. taip būtų inventorizuoti mūsų praktiniai ištekliai, personalas, gamybos centrai ir žmonių poreikiai. pavyzdžiui, kur yra dirbamos žemės, kiek žmonių yra įvairiose vietose ir kokia jų sveikatos bū-klė. tai nulemtų, pavyzdžiui, kur ir kiek statyti ligoninių.

aNtras ŽiNgsNis: nuspręsti, ką reikia pagaminti, at-sižvelgiant į prioritetus – pradedant pagrindiniais porei-kiais (maistas, būstas), baigiant nauda paremtais gami-niais (žaliavos, technologinė plėtra) ir su ja nesusijusio-mis priemonėmis (pramogos, muzikos instrumentai). tai sudėtingas klausimas, nes, išskyrus maistą, vandenį ir būstą, dauguma žmonių nesupranta, ko jie iš tikrųjų nori ar ko jiems reikia, nes neturi pakankamai žinių apie šian-dienį technologijų lygį. tai, ko mes manome norintys, yra tiesioginis visuomenės žinių apie technologijų lygį rezul-tatas. žmogus, kurio namuose gausu dulkių, sakys: „man reikia dulkių siurblio.“ tačiau ar tikrai? galbūt jam reikia slėgio reguliavimo sistemos, kad dulkės į namus nepa-tektų, arba elektrostatinių oro filtrų, sunaikinančių dul-kes ir ore esančias bakterijas? mokslas ir technologijos yra praktinių žmonių poreikių matavimo būdas, todėl visi kuriami gaminiai turi būti pažangūs tiek, kiek technolo-giškai įmanoma.

trečias ŽiNgsNis: optimizuoti gamybos metodus ir didinti gaminių patvarumą. Kurdami sau stalą, gamin-tume jį taip, kad galėtume naudoti kuo ilgiau. jei stalas

sulūžtų, reikėtų pasigaminti naują, skiriant tam daugiau darbo ir išteklių. Deja, dabartinėje sistemoje vyksta at-virkštinis procesas, nes šiuolaikinė monetarinė sistema remiasi nereikalinga įvairove ir planiniu susidėvėjimu. gamybos metodų optimizavimas yra ne kas kita, kaip ža-liavų ir priemonių naudojimas gaminant efektyviausius ir patvariausius produktus. žmonių darbas keičiamas automatinėmis mašinomis ne tik dėl to, kad taip pigiau, bet ir todėl, kad mašinos dirba mechaniškai tiksliau nei žmonės ir nepavargsta.

IŠM

AN

US

IS M

IES

TA

S

→

IŠM

AN

US

IS M

IES

TA

S

26

ketVirtas ŽiNgsNis: rasti gaminių ir paslaugų paskirs-tymo žmonėms būdų. paskirstymo būdai priklausytų nuo technologijų lygio. gamyba gali tapti tokia sklandi, kad produktas būtų gaminamas tik tada, kai žmogus jo paprašo. paprasčiausia būtų sukurti į sandėlius panašių paskirstymo centrų su automatine pristatymo sistema. Kadangi pinigai nebūtų naudojami, nebūtų tikslo kaupti daiktus. taip pat nebūtų reikalo ko nors vogti – kai viskas visiems laisvai prieinama, parduoti vis tiek nepavyktų.

PeNktas ŽiNgsNis: optimizuoti visų pasenusių ar ne-beveikiančių gaminių perdirbimą. šis žingsnis pradeda-mas dar gaminant, nes kiekvienas produktas kuriamas taip, kad ateityje jį būtų galima perdirbti. būtų idealu, jei

visi gaminiai būtų kokybiški ir perdirbami. toks strategi-nis planavimas maksimaliai sumažintų atliekas.

ištekliais paremtoje ekonomikoje bus statomi itin lankstūs miestai, išlaikant galimybę juos nuolat keisti ir atnaujinti. tai būtų savarankiška, visiškai integruota sistema, sukurta taip, kad galėtų nuolat tobulėti, lyg gyvas organizmas.

miesto viduje, eskalatoriai ir liftai kartu su konvejeriais ir transvejeriais galėtų judėti visomis kryptimis ir būtų su-jungti su visomis kitomis transporto sistemomis. trans-porto sistema, kuria būtų galima nukeliauti į bet kurį miesto tašką, būtų sukurta specialiai tam, kad beveik nebereiktų asmeninio automobilio.

Daugelis žmonių prašo parodyti brėžinius ir technologinius sprendimus, kad visa tai būtų galima panaudoti jau šiandien. Vienintelė priežastis, kodėl Jacque’as Fresco to nedaro, yra ta, kad, jo manymu, mūsų visuomenė dar nėra pasiruošusi viso to panaudoti visų žmonių labui. Visos technologijos ir išradimai būtų panaudoti siekiant pelno arba karinėje pramonėje.

IŠM

AN

US

IS M

IES

TA

S

IŠM

AN

US

IS M

IES

TA

S

27

Ateiti es miestai jau šiandienjau dabar vis daugiau miestų nuodugniai perstatomi arba dygsta tuščioje vietoje, jų kūrėjams stengianti s kuo efek-tyviau išnaudoti šiuolaikines – arba netgi būsimas – tech-nologijas. „venus“ projekte teigiama, kad naujus miestus statyti pigiau, negu atnaujinti ir išlaikyti senus, nes būtų suvienodinti statybiniai elementai, pastatų dalys būtų ga-minamos automati zuotose gamyklose ir sumontuojamos statybos aikštelėje. pastatai būtų statomi iš vienodų dalių, taigi reikėtų suprojektuoti ti k vieną miesto dalį, kurią du-bliuojant galima apstatyti visą miestą. be miestų planavi-mo, jų statybos, siūlomi dar ir plaukiojančių, povandeni-nių miestų ir transporto modeliai.

Kol kas panašiausias į „venus“ projekto modelius yra masdaro miestas, šiuo metu statomas jungti niuose arabų emyratuose. abu Dabio priemiesti s masdaras pretenduoja tapti „žaliausia“ gyvenviete pasaulyje. skel-biama, kad jo centre stovės saulės energijos elektrinė, o už miesto ribų – didelis vėjo jėgainių parkas. šiuolaiki-niai prietaisai seks ir matuos vandens, maisto produktų ir atliekų apykaitą mieste. masdaras šiuo metu kyla ant dirbti nės platf ormos, kurioje išvesti inžineriniai ti nklai

„Kai kartu dalijamasi pati rti mi, drauge tobulėjama, tame pačiame sektoriuje dirbantys žmonės pirmiausia verti nami kaip kolegos, bendraminčiai, o ne kaip konkurentai, ti k tuo-met galima ti kėti s, jog gims inovatyviausi projektai, užti kri-nantys aukštą gyvenimo kokybę ir padedantys įgyvendinti ekologiškų miestų koncepciją. tokie forumai skati na ben-drauti atvirai, čia įgyjamos žinios ir užmezgami ilgalaikiai ryšiai, ateityje padėsiantys siekti aukštesnių standartų, – sako projekto „ateiti es miestai“ vadovė rita glazer. – su-būrėme kompetenti ngą nepriklausomų ekspertų komisiją, kuri padeda ti ek specialistams, ti ek visuomenei įverti nti , kuriose miestų plėtros ir Nt srityse esame pažengę į priekį, o kur reikėtų pasisti ebti iki europos sąjungos direktyvose numatytų kriterijų. lietuva dar nėra patvirti nusi žaliosios statybos standartų, tačiau suėjus es direktyvose numaty-tam terminui – 2020 m. – nebebus laiko paskubomis daryti namų darbų, todėl jau dabar privalome kurti ekologišką, energeti škai efektyvią ir darnią aplinką.“

„vienas po kito dygsta nauji nekilnojamojo turto kom-pleksai, biurų ar daugiafunkciai pastatai, tačiau kol kas jų ekologiškumas ir darni plėtra ne visuomet yra Nt pro-jektų plėtotojų prioritetas, – teigia „ateiti es miestų“ rengiamo konkurso „žaliasis miestas“ verti nimo komisi-jos pirmininkas, žaliosios architektū-ros ekspertas doc. dr. jonas jakaiti s. –

bus lengvai prieinami specialistams. jame nėra vietos automobiliams, o viešojo transporto vaidmenį ateityje turėtų atlikti nedideli elektromobiliai, be vairuotojo ju-dėsiantys specialiomis trasomis 6 m gylyje. Kriti kų teigi-mu, nors visa tai panašu į išsipildžiusią svajonę, masdaro kūrėjų pasirinktas modelis negali būti pritaikytas kitose šalyse, stokojančiose energinių ir fi nansinių išteklių.

reikia iNforMaCijos ir diaLogo„geriausi tvarios plėtros ir statybos projektai gimsta tik viešajam ir privačiajam sektoriams glaudžiai ben-dradarbiaujant su akademiniu sektoriumi“, – teigia jau aštuntus metus lietuvoje aktyviai veikiančio projekto „ateities miestai“ iniciatoriai.

tad šio konkurso ti kslas – paskati nti specialistus kurti tvarius, energeti škai efektyvius, aplinkai nekenksmingus pastatus, naudojant visus galimus energinius išteklius. siekiame, kad apie tokią būti nybę kurti darnų miestą būtų informuota visuomenė, nes būtent jos gerovę už-ti krins įžvalgus ir ekologija pagrįstas miestų planavimas.“ pasak r. glazer, iš „venus“ projekto, kaip ir „žaliojo mies-to“, būtų galima pasimokyti vieno svarbaus dalyko – kad būtų sukurta ekologiška aplinka, nereikia politi nių grupuočių. „miesto valdžios kaita yra normalus reiškinys, tačiau vieniems keičiant kitus visiškai nebūti na nuolat perrašyti programų ir visko imti s iš naujo. galima tęsti miesto ir žmogaus labui pradėtus darbus ir stengti s juos užbaigti nepaisant, jog projektai buvo sukurti kitų.

the VeNus ProjeCtDesign by jackue fresco ©

IŠM

AN

US

IS M

IES

TA

S

28

Dalius gedvilas: „svarbiausia – progNozuoti lauKiaNčius poKyčius“

ką PriVaLu PadarYti PirMiausia, kad strategija būtų PareNgta? reikia bendro susitarimo. statybininkų asociacija iškėlė iniciatyvą, kad statybos sektorių kuruojanti aplinkos mi-nisterija ir seimo aplinkos apsaugos komitetas pradėtų diskusiją šia tema, kad pradėtume kalbėti apie tokios stra-tegijos parengimą. juk mūsų valstybėje kuriama energe-tikos vizija ir sveikatos, ir švietimo vizijos. statyba – taip pat viena iš ūkio šakų; statybos sektoriuje dirba apie 10 % šalies darbuotojų, čia sukuriama apie 10 % bvp.

pasakysiu tiesiai: nepasiruošti vizijos, arba įžvalgų, kaip statysime po 20 metų, būtų neišmintinga. tai tarsi tas pat, kas išvažiuoti į maliarijos rizikos zonas, nepasiskie-pijus nuo šios ligos. taigi privalome ruoštis, o tam, kad pasiruoštume, pirmiausia reikia žinoti kitų ūkio sektorių

situaciją ir tendencijas. tik tada galėsime įsivaizduoti, kaip keisis statyba ir technologijos, nes viskas yra susiję.

gaL PaiLiustruotuMėte PaVYZdŽiais?Na, tarkime, kokios ryškiausios transporto srities ten-dencijos ir koks bus miesto transportas ateityje? jau ir dabar visi girdime apie bepiločius karinius lėktuvus, o ir lėktuvo „aerobus“ pilotas atlieka tik kompiuterio ope-ratoriaus funkcijas. pasaulio miestuose važinėja metro ar traukinukai be vairuotojų, o didieji automobilių ga-mintojų koncernai, tokie kaip „mercedes“, bmW, „toyo-ta“, jau rengiasi paleisti kompiuterio valdomas mašinas į gatves. esu beveik įsitikinęs: tai, ką šiandien bando automobilių pramonė, po 20 metų jau bus įgyvendinta, ir dauguma transporto priemonių neturės vairuotojų – tik operatorius.

egiDija leKavičieNė

„svarbiausias ir esmiNis šiaNDieNos užDaviNys apsKritai – valstybei viso-se srityse reiKia Nusibrėžti vizijas, Kur eisime, Kaip gyveNsime artimiau-sius 20 metų, Nes tiK tai žiNoDami galėsime Deramai pasiruošti, – saKo statybiNiNKų asociacijos preziDeNtas D. geDvilas. – paprastas pavyzDys: jei, tarKim, Norime Keliauti į Kurią Nors azijos valstybę, iš praDžių turi-me susiplaNuoti, KoKs bus KelioNės maršrutas, KoKios reiKės apraNgos, KieK bagažo galime vežtis, KoKie sKiepai privalomi ir paN. taip ir statybos seKtoriuje: jei žiNosime, KoKie bus valstybės ir visuomeNės poKyčiai, ga-lėsime pasiruošti ir toKioms statyboms, Kurių poreiKis bus pribreNDęs. tam pirmiausia reiKia pareNgti įžvalgas, arba vizijas, 20-čiai metų į prie-Kį, Kaip tai Daro britai, DaNai, suomiai, Norvegai ir Kiti.“

statybininkų asociacijos prezidento Daliaus geDvilo išskirtinis interviu žurnalui „structum“ apie ateities miestų vizijas, skaitmeninės statybos sistemos būtinumą ir iniciatyvas ją sukurti.

IŠM

AN

US

IS M

IES

TA

S

IŠM

AN

US

IS M

IES

TA

S

29

jei žinome, kad taip bus, tai turėtume kelti klausimą: ko-kia infrastruktūra bus reikalinga, kad tas bepilotis trans-portas galėtų sėkmingai važinėti? Kaip reikia keisti gatves, statinius, automobilių stovėjimo aikšteles, visuomeninį transportą? štai stambule jau dabar eismas reguliuojamas pasitelkus gatvėse sumontuotus išmaniuosius jutiklius, yra šalių, kur greitkeliuose tokie jutikliai, įmontuoti kelkraščių juostose, atlieka matavimo darbus ir greitį kontroliuoja jau visai kitomis priemonėmis ar pan.

o kaip pasikeis prekyba? žinome, kad jau dabar prekyba persikelia į interneto erdvę. pavyzdžiui, „amazon.com“ ir kitų internetinės prekybos milžinų statistika – stulbinanti. jei žinome, kad kasdienių prekių logistika bus puikiai iš-plėtota, prekių užsisakysime elektroniniu būdu ir gausime tiesiai į namus, tada kyla klausimas, kaip bus su visa ta prekybos infrastruktūra, kuri jau pastatyta? ar reikia dar statyti tokius didelius prekybos centrų pastatus, ar kurti daugiafunkcius socialinius kultūrinius centrus, jei žmogus daugiau laiko skirs pramogoms ir kitiems reikalams.

Na, o kaip keisis medicina? štai lietuvos pramonininkų kon-federacija 2013 m. inovacijų prizo apdovanojimą inovaty-vaus produkto kategorijoje įteikė Kauno bendrovei, sukū-rusiai išmaniuosius marškinėlius, fiksuojančius žmogaus sa-vijautą ir skirtus širdies darbui stebėti bei krūviui valdyti. o kur išmanieji laikrodžiai, naujausi išmanieji telefonai... Nėra abejonių, kad biometriniai žmogaus duomenys bus nuskai-tomi ir nebereikės dėl gripo važiuoti į polikliniką, laukti eilė-se ir prašyti nedarbingumo lapelio. bet tada, jei taip trans-formuosis medicinos sistema, kyla natūralus klausimas: ar ateityje dar reikės tokių poliklinikų, kokios yra dabar?

ir kaip keisis darbo vietos apskritai? šiandien statomi didžiuliai biurai ir verslo centrai, bet jeigu pereisime prie e. valstybės, e. paslaugų, tai ar jų reikės? gal žmonės dirbs nuotoliniu būdu ir biuru taps dalis žmogaus gyvenamosios erdvės? taigi namų paskirtis ir funkcija taps mišri? juk jau dabar yra tiek naujų it produktų, kurie leidžia dirbti kartu net skirtinguose žemynuose esantiems darbuotojams: vaiz-do konferencijos, „skype“, „facebook“, „viber“...

Kaip keisis gyvenamieji namai? štai japonai įsitikinę, kad ateities žmogui užteks 4 m2 erdvės su sanitariniu mazgu, – tarsi kapsulės, kurioje organizmui būtų sudarytos idealaus komforto sąlygos, kad jis išsivalytų visus aplinkos teršalus ir pailsėtų nuo įtampos bei streso. tyrimų atliekama daug ir įvairiausių ir, žinant jaunų žmonių poreikius, technologijų proveržius ir sparčią visų gyvenimo sričių transformaciją, jau galima prognozuoti ir tai, kaip po 20 metų pasikeis staty-bos, kaip reikės statyti ir kaip keisis miestai. jau dabar aišku, kad ateities miestas – tai skaitmeninis miestas.

o kaiP Pasikeitė statYbų sektorius, jei PaŽVeLgtuMe 20 Metų atgaL? pokyčiai labai dideli. galbūt pats akivaizdžiausias pavyzdys – kaip prieš 20 metų buvo daromos monolitinės konstruk-cijos. tada nebuvo klojinių sistemų, nebuvo pastolių, ir vien klojiniams sukalti buvo sunaudojama daugybė medienos, galima sakyti, vien tam būdavo iškertamos didžiausios gi-

rios, vien tam dirbo daugybė lentpjūvių. o kiek dabar mato-me medinių pastolių? jų beveik neliko, todėl labai pasikeitė ir medienos sunaudojimas.

arba kitas pavyzdys: būdavo, savivartis atveža betono, supila į sukaltus medinius klojinius. bet jeigu betonuoja, pavyzdžiui, dešimtą aukštą, tai betoną supila į didelę metalinę statybi-nę dėžę (aptaškydami pusę gatvės), tada tą dėžę statybinis kranas kelia į dešimtą aukštą (aptaško visas jau išlietas sienas ir aplinką) ir iš tos užkeltos dėžės statybininkai kastuvais be-toną supila į klojinius. Dabar pati betonmaišė siurbliu tiekia betoną į bet kokį aukštį ir visas betonas sugula ten, kur reikia. pasikeitė inžinerinės technologijos, jau nekalbant apie esteti-ką, dizainą. ir visus šiuos pastarųjų 20 metų pokyčius turime turėti omenyje prognozuodami ateitį. įdomiausia, kad tik na-grinėdamas visų sričių pokyčius gali akivaizdžiausiai pamatyti ir tai, kokie dideli yra statybų pažangos šuoliai.

Nuotr. „trimble company“ © „tekla corporation“, 2014

Skaitmeninės sistemos įdiegimas iš esmės reiškia, kad visi statybos procesų dalyviai įsipareigoja „kalbėti“ viena kalba, t.y. naudoti vienodo tipo duomenis ir jie turi būti išreikšti vienodu skaimeniniu formatu.

IŠM

AN

US

IS M

IES

TA

S

→

IŠM

AN

US

IS M

IES

TA

S

30

kaiP statYbiNiNkų darbus keičia MobiLiosios teChNoLogijos, eLektroNiNės erdVės gaLiMYbės? kokios statYbos sektoriaus aktuaLijosskaitMeNiNių teChNoLogijų sritYje? juokinga ir graudu atsiminti, kaip darbų vadovas sėdė-davo prie dokumentų keletą dienų, kol surašydavo už-sakovui atliktų darbų aktą. rašydavo ranka, atsivertęs ir šalia pasidėjęs kainyną, mėgindavo suskaičiuoti kiekius ir piniginę išraišką. tą patį darė sandėlininkai, buhalteriai. o dabar viskas pasikeitė iš esmės, viskas kompiuterizuo-ta, atsirado specializuotų programų.

šiuo metu statybininkų asociacijos aktualija – skaitmeni-nimo procesų vadyba, t. y. kaip sutvarkyti vadybą visuoti-nai pereinant į elektroninę erdvę. ar reikės tiek popierinių brėžinių, ar tie brėžiniai bus debesų kompiuterijos siste-moje sudėti į konkrečią laikmeną? ar vis dar rašysime ran-ka statybos žurnalus, jei turėsime el. formato žurnalus? ar, pavyzdžiui, norint renovuoti statinį bus galima paprastai rasti jo istoriją su visais brėžiniais? ar elektroninį archyvą sutvarkysime geriau nei popierinį? Dabar daugumos reno-vuojamų namų brėžinių rasti tiesiog nebeįmanoma...

ar išliks tradicinės statybininkų specialybės ir kokių kom-petencijų reikės statybų inžinieriui? vadovui? juk iš esmės keisis ir prietaisai, įranga. štai jau ir dabar naujausi geode-ziniai matavimo prietaisai nuskaito statinius ir programa automatiškai suskaičiuoja kiekius: kiek kvadratinių metrų užima langai, kiek fasadas, kiek balkonai. Nebereikia lai-pioti ir matuoti – tereikia mokėti naudotis prietaisu.

arba štai dabar savivaldybėje dirba žmogus, kuris turi išduoti projektavimo sąlygų sąvadą. ar ta funkcija išliks reikalinga, kai bus viskas suskaitmeninta ir kiekvienas že-mės sklypas, kiekvienas plotas turės savo skaitmeninės formos reglamentaciją?

visos gyvenimo sritys turi būti suskaitmenintos ir suko-duotos, jei norime pereiti prie programinio valdymo: ir įstatymų leidyba, ir įvairiausia dokumentacija, ir kt. Da-

bar savivalda koduoja vienaip, kitos institucijos kitaip, o kai nėra reglamentavimo, prireikus ką nors surasti ar atsekti, tai padaryti labai sudėtinga.

kokie artiMiausi ŽiNgsNiai būtiNi, kad skaitMeNiNiMo ProCesas Nestrigtų?statybos sektoriui labiausiai reikalingos vadybos ir pro-cesų naujovės. statybose naudojamą informaciją būti-na paversti standartizuotu skaitmeninės formos srautu. skaitmeninės sistemos įdiegimas iš esmės reiškia, kad visi statybos procesų dalyviai įsipareigoja „kalbėti“ viena kalba, t. y. naudoti vienodo tipo duomenis ir jie turi būti išreikšti vienodu skaitmeniniu formatu.

užtat ypač svarbi proceso dalis – nacionalinio skaitmeninio statybos klasifikatoriaus ir kriterijų katalogo sukūrimas. štai pavyzdys: prie statomo objekto lentoje surašyti statybos užsakovas, generalinis rangovas, projekto vadovas ir pan. o ar visi išvardytieji asmenys yra aprašyti statybos įstatyme? pasirodo, apie statybos projekto vadovą įstatyme nėra nė žodžio, o žodžio „objektas“ jame apskritai nėra. o juk vis-kas turi būti aprašyta, terminams suteikti kodai. Kiekvienas procesas, technologija ir materialūs daiktai, medžiagos statybos grandinėje privalo turėti kodą – taip, kaip prekė brūkšninį kodą parduotuvėje. taip pat turi būti sukoduoti ir statybos reglamentai. skaitmeninimas turi paliesti visas gy-venimo sritis, jei norime pereiti prie procesų, valdomų pro-gramine įranga, ir statybų čia laukia didžiulis iššūkis – mes esame jau ant šių permainų slenksčio.

pasaulyje būtent statybos pažangai plėtoti sukurtas al-jansas „the buildingsmart alliance“, sukurtos metodo-logijos, išgryninti ir kriterijai, kaip pamatuoti, atrodytų, nepamatuojamus dalykus. pasirodo, galima sukoduoti ne tik spalvas ar formas, bet ir kokybės lygį, ir estetiką. štai, ar mes dabar galime pasakyti penkis pamatuojamus krite-rijus, pagal kuriuos galėtume pasirinkti architektą, staty-bininką, techninį prižiūrėtoją? pagaliau bet kurį reikalingą darbuotoją? žmogus, ieškodamas, kas jam pastatys namą, rinksis pagal kainą, draugų ar pažįstamų rekomendacijas, galbūt įvertins turimą įmonės ar darbininkų patirtį. ar to

Nuotr. „trimble company“ © „tekla corporation“, 2014

IŠM

AN

US

IS M

IES

TA

S

30

IŠM

AN

US

IS M

IES

TA

S

31

pakanka ir ar tai padeda išsirinkti geriausią variantą? o jei lietuvoje turėtume parengę kriterijų katalogą su ma-tavimo vienetais, reikėtų iš katalogo išsirinkti kompoziciją kriterijų, pagal kuriuos išsirinktume geriausią architektą, statybininką ir kitus statybos proceso dalyvius. tokia ir bus netolima ateitis – specialios programos padės atsi-rinkti statybininkų paslaugas ir vadyba iš esmės pasikeis. Kriterijų katalogas yra aktualus visoms valstybėms, taigi ir lietuva turi apie tai galvoti. bendras verslo bendruomenės sutarimas, kad reikia nacionalinio statybų klasifikatoriaus, jau yra pasiektas, tad būtina remiantis pažangiausių šalių pavyzdžiais adaptuoti klasifikatoriaus modelį savo rinkai. tai – vienas svarbiausių 2014 m. pavasarį 13-os asociacijų įkurtos všį „skaitmeninė statyba“ tikslų.

Dar vienas labai aktualus lietuvai klausimas – darbo išteklių registro sukūrimas. mes žinome, kad bankai skaičiuoja fi-nansinius išteklius, žinome, kiek turime nekilnojamojo tur-to išteklių – yra kadastras, o tokios informacijos, kiek valsty-bėje turime darbo išteklių, nėra. šiuo metu įvairių valstybės institucijų plėtojamos duomenų bazės yra naudingas įran-kis demografiniams rodikliams gauti, tačiau tai nėra tiesio-giai susiję su darbo rinkos poreikiais. visi duomenų registrai veikia atskirai, tačiau jų duomenų struktūra dubliuojasi, nėra bendros suderintos valdymo sistemos. tai kaip mes galime suplanuoti, tarkime, ateinančiais metais atlikti 1,5 tūkst. pastatų renovaciją, jei nežinome, ar mums užteks, pavyzdžiui, esamų tinkuotojų pajėgumų? Nežinodami, kiek turime konkrečios profesijos statybininkų, mes negalime žinoti savo renovavimo pajėgumų ir tempų, darbo birža ne-gali žinoti, kiek galima įsileisti specialistų iš kitų šalių.

reikalingos bendros pastangos, kad duomenų registrų kūrimas ir plėtra, darbo rinkos poreikių prognozavimas vyktų sistemiškai ir bendrai. informacinės technologijos, kintantys darbo metodai lemia tai, kad pusė dabar egzis-tuojančių specialybių po 20 metų gali tapti beprasmės. jas turi pakeisti naujos, specialistai turi įgyti kitų kompe-tencijų. ar tam gerai ruošiamasi? taigi visam tam būtinas darbo išteklių registras.

kokia, jūsų NuoMoNe, dabartiNė LietuVos ūkio šakų ir koNkrečiai statYbos sektoriaus situaCija euroPos ir PasauLio koNtekste?paskelbusi nepriklausomybės atkūrimą lietuva star-tavo su didžiuliu pagreičiu ir penkerius metus darė didžiulę pažangą. o po to, investuodami į gamy-bą, pamiršome investuoti į švietimą, į žmones... tai buvo didelė klaida, padaryta dėl jaunų vyriausybių nepatyrimo ir neįžvalgumo. esminis dalykas – ne-užtikrinome, kad visa visuomenė nuolat mokytųsi. ir bendras švietimo lygis iki šiol nepakankamas, ir statybininkų bendruomenės švietimas per silpnas. žinodami, kad žengiame į skaitmeninimo erą, visi turime mokytis informatikos, kompiuterinio raštin-gumo, tam, kaip ir bendrosios strategijos sukūrimui, turi atsirasti pinigų ir valstybės, ir įmonių biudžete. Kiekvienas darbuotojas turi mokėti pasinaudoti bent dalimi išmaniųjų technologijų teikiamų galimybių.

kas dar turi įtakos taM, kad Mūsų statYbiNiNkai būtų koNkureNCiNgi ir jų įVaiZdis gerėtų?Didelę įtaką daro aplinka. žinome, kad nemažai mūsų statybininkų vyksta dirbti į skandinavijos ir kitas šalis. ir kai paklausai jų įspūdžių apie darbą svetur, pirmiausia jie akcentuoja ne didesnį uždarbį, bet kitokią aplinką. vie-ni atkreipia dėmesį į švarą ir tvarką, taip pat ir buitinėse statybininkų patalpose, kiti – į pagarbų požiūrį į sunkų darbą dirbančius žmones ir pan. o ir tų pačių mūsų sta-tybininkų įvaizdis svečiose šalyse skirtingas: lietuvoje dažnam žodis „statybininkas“ asocijuojasi su ne viena neigiama savybe, o užsienyje lietuvis statybininkas turi išties visai kitokį įvaizdį: jis darbštus, tvarkingas, parei-gingas ir pan. taigi rinkų skirtumai ir darbo aplinka bei požiūris į žmogų keičia ir patį statybininką. manau, nauja statybininkų karta, dirbsianti po 20 metų, bus orūs ama-tininkai, žinantys savo ir savo darbo vertę.

Dėkojame už pokalbį.

IŠM

AN

US

IS M

IES

TA

S

ST

AT

YB

A

32

uNiversalusis betoNas: nuo romėnų laikų iki gėlininko išradimo ir XXi a. galimybių

sVarbiausia – Naudoti ProfesioNaLiaiegzistuoja nuomonė, kad cementas ir betonas pastatų restauracijai netinkami. ši nuomonė grindžiama dauge-liu esą tai patvirtinančių „faktų“: atliktų „restauracijų“ rezultatai nedžiugina – paviršiuose matoma drėgmės dėmių, prasimušančios druskos, paviršiuje susidarantis garų kondensatas ir pan. tačiau iš tiesų šie „rezultatai“ rodo ne neigiamą cemento poveikį, o tik netinkamą, neprofesionalų jo naudojimą. Defektus nulemia ne pati mineralinė rišamoji medžiaga (cementas, kalkės, gipsas), o iš jos pagaminto skiedinio ir betono fizikinės ir mecha-

egiDija leKavičieNė

„betoNas – uNiversali meDžiaga, ją galima NauDoti Net restauruojaNt pastatus“, – įsitiKiNęs pamiNKlotvarKos eKspertas-KoNstruKtorius, vgtu leKtorius jaKovas meNDelevičius. šįKart „structum“ žurNalo sKaitytojams jis pristato betoNo istoriją Nuo seNiausių laiKų ir vaiz-Džiai iliustruoja Neribotas jo galimybes bei šiuolaiKiNius spreNDimus.

pamatų įreNgimas.

ninės savybės: poringumas, tankis, atviras poringumas, vandens įgeriamumas ir kt. cemento pagrindu paruošti skiediniai gali „kvėpuoti“ ir „neprakaituoti“.

visos rišamosios medžiagos skirstomos į orines ir hidrauli-nes. orinės – tai rišamosios medžiagos, galinčios kietėti tik ore. prie jų iš tradicinių medžiagų priskiriamas gipsas ir kal-kės. prie hidraulinių – hidraulinės kalkės, romancementis, cementai. Kalkių betono kietėjimas vyksta dviem etapais: džiūvimas ir karbonizacija, todėl kalkės negali džiūti, o vė-liau ir karbonizuotis, esant drėgnam paviršiui (W>6 %). tai reiškia, kad drėgnas mūras negali būti tinkuojamas kalkių skiediniu, nes jis nedžius ir chemiškai nesijungs su anglies dioksidu – tinkas sušus. vietoj ca(oh)2 + co2 = caco3 + h2O išeis ca(oh)2 + h2o = ca(oh)2 + h2o.

„roMėNų betoNas“šią problemą suprato jau senovės romėnai, o prieš juos, ko gero, – dar ir šumerai bei egiptiečiai. romėnai pradė-jo ieškoti medžiagų, turinčių hidraulinių savybių, t. y. ga-linčių kietėti drėgnoje aplinkoje. gamtoje galima surasti susicementavusių medžiagų. pavyzdžiui, smiltainis yra ne kas kita kaip gamtoje susicementavęs smėlis, todėl smiltainis atsparus vandeniui. atsitiktinumas (o gal ir in-tuicija) lėmė, kad romėnai atrado pucolaną – vulkaninės kilmės pelenus. juos sutrynę ir įmaišę į kalkių skiedinį arba sumaišę kartu su akmenų ir plytų skalda jie išgavo „romėnų betoną“, turintį gerų hidraulinių ir stiprumo sa-vybių. statiniai iš „romėnų betono“ funkcionuoja iki šiol, nors jų amžius viršija du tūkstančius metų.

ST

AT

YB

A

33

„kiautiNio Mūro“ sisteMaKartu su „romėnų betonu“ senovės romėnai išrado ir „kiautinio mūro“ sistemą: buvo mūrijami du akmenų mūro kiautai, o tarpai tarp jų pasluoksniui buvo užpildomi „romėnų betonu“. tai pagreitindavo statybas ir leisdavo senovės romėnams statyti milžiniškus kupolus, skliautus ir gynybines sienas. tačiau sugriuvus romos imperijai šis išradimas buvo prarastas, ir tik viduramžiais, „atradus“ vi-truvijų, europa vėl sužinojo apie „romėnų betoną“.

Xiii a. – kartu su mūrinės statybos pradžia – jį atrado ir lietuva. pirmi mūriniai statiniai buvo būtent kiauti-nės konstrukcijos su kalkių betono užpildu. lietuvoje vulkaninių priedų nebuvo, tad mūsų statybininkai, kad pagreitintų kalkių skiedinio kietėjimą ir būtų galima

jaKovas meNDelevičius,paminklotvarkos ekspertas-konstruktorius, vgtu lektorius

Statiniai iš „romėnų betono“ funkcionuoja iki šiol, nors jų amžius viršija du tūkstančius metų.

vykdyti darbus drėgmės sąlygomis, išrado negesintų kalkių miltų priedą. jis, nors ir turėjo nežymių hidrau-linių savybių, kėlė skiedinio temperatūrą, vadinasi, didino ir džiūvimo bei karbonizacijos greitį. ir dabar, žiūrėdami į gotikinį ir barokinį mūrą, mes skiedinyje matome baltų intarpų („insertų“) – negesintų kalkių pėdsakų. retkarčiais buvo naudojamos maltos de-gintos plytos ir malti pelenai, suteikiantys skiediniui hidraulinių savybių. taip pat buvo naudojamos vadi-namosios hidraulinės kalkės. jos buvo gaminamos iš kalkakmenio, turinčio daug molio priemaišų, dėl to įgaudavo hidraulinių savybių. →

ST

AT

YB

A

34

PortLaNdCeMeNtis – tikrasis CeMeNtas Xviii a. pab. anglų inžinierius statybininkas jamesas par-keris, išnagrinėjęs senovės romos dokumentus ir atlikęs daugybę eksperimentų, išgavo romancementį. jis sumai-šė molį su gesintų kalkių milteliais ir „iškepė“ 900 °c tem-peratūroje, po to sumalė į miltus. tai jau buvo prekinė hidraulinių savybių turinti medžiaga, nors jos hidraulinės savybės nebuvo labai ryškios.

tikras cementas buvo išrastas XiX a. pradžioje. anglų mūrininkas josephas aspdinas virtuvėje 1450 °c tem-peratūroje iškepė tas pačias medžiagas ir, sumalęs jas į miltelius, išgavo tikrą cementą, kurį pavadino portland-cemenčiu ir patentavo. portlandcementis – tai išradėjo gimtosios salos pavadinimas. beje, čia randami cemen-to spalvos akmenys neturi su cementu nieko bendra.

cementą iki karo lietuva gabendavosi iš anglijos, roman-cementį – iš rygos.

taigi rišamųjų medžiagų istorija – tai hidraulinių savybių gerinimo istorija. Dabar mes galime moduliuoti rišamųjų medžiagų, skiedinių ir betono savybes ir taikyti šias me-džiagas renovacijai.

kas Yra tikrasis betoNas?išradus cementą, atėjo laikas tikrajam betonui. analo-giškai kaip ir „romėnų betonas“ tikrasis betonas susi-deda iš tam tikrų rišamosios medžiagos (cementas) ir inertinių užpildų (smėlis, skalda) proporcijų. maišant betono medžiagas ir vandenį, gaunama betono masė, kurią tinkamai sutankinus išgaunamas betonas, galin-tis kietėti vandenyje arba ore, nes jis kietėja dėl hidra-tacijos, vandens prisijungimo prie cemento molekulių

principu. tikrasis betonas – tai medžiaga, turinti didelį stiprį gniuždymui ir mažą (10–15 kartų mažesnį) stiprį tempimui. todėl betonas nėra tinkamas stipriai apkrau-toms sijoms, kolonoms, pamatams, kur yra ir tempi-mas. betoninius elementus reikėjo stiprinti tempiamo-je zonoje. beje, apie akmenų stiprinimą metalu žinojo jau senovės graikai. jie stiprino didelių angų architra-vus įklijuotais metaliniais strypais, įmontuotais į vagas akmenyje tempiamoje zonoje.

rišaMoji MedŽiaga gaMYba kietėjiMas hidrauLiNis ModuLis Pastabos

oriNės kaLkės(tešla ir hidratinės)

caco3800–1200c

cac+co2

cao+h2Oca(oh)2

NehiDrauliNisca(oh)2H2Oca(oh)2 Kristalizacijaca(oh)2+co2+h2Ocaco3+2h2Oterpės Drėgmė 2–5 %

m>9 KalKaKmeNis iKi 6 %moliNių prieDų

hidrauLiNės kaLkės caco3+mgco3

t=900–1100 °Ccao+co2

+2casio2+caal2O3+cafe2O3

NehiDrauliNis ir hiDrauliNiscao+h2o=ca(oh)2+co2+h2O-caco32h2o+hiDratacijos procesai

m=4.5–9 – silpNai hiDrauliNės KalKėsm<4.5- stipriaihiDrauliNės KalKės

Dolomitizuotimergeliai su >25 %molio prieDų

roMaNCeMeNtis t=1000–1100 °C2casio2

caal2O3

cafe2O3

hiDrauliNiai hiDratacijos procesai m=1.1–1.7 Dolomitizuotimergeliai su >25 %molio prieDųNėra laisvo cao, t. y.NesigesiNa

dirbtiNiai CeMeNtai(šlako kalkių cementai, tec cementai, kalkių molio cementai)

hiDratiNės KalKės+molio KliNKeris (trasas, šlakai, pucolanas ir pan.) + iKi 5 % gipso

hiDrauliNis

PortLaNdCeMeNtis ~75 % caco3

~25 % moliNių prieDų(sio2, al2O3, fe2O3 )t=1050C I H2Ot≤7500C I H2o (dehidratacija)t=800–910 °Ccaco3= cao+ co2It=1200 °c, cao+ al2O3+ fe2O3

3caoal2O3, 2caosio2

t=1450 °c 3caosio2

3cao*sio2+nh2o=2cao*sio2(n-1)h2o+ca(oh)2

3cao*al2O3+6 h2o=3 caoal2O36 h2Oca(oh)2+co2+h2o=caco3+2h2O

m=1.9-2.4 KARBONATAI(kalkakmenis, kreida)suDėtis:3caosio2 - 45–60 %2caosio2 - 15–35 %3caoal2O3*fe2O3 - 10–18 %

* m=cao/sio2+al2O3+fe2O3 – rišamosios medžiagos hidrauliškumo rodiklis. Kuo jis mažesnis, tuo medžiaga turi stipresnių hidraulinių savybių.

pamatų stipriNimas gręžtiNiais iNjeKciNiais poliais ir srautiNė techNologija.

ST

AT

YB

A

35

Didelis konstrukcijos svoris gerina stiprinamos perdangos garso izoliacijos savybes, mažina įlinkius ir svirumą, didina jos gaisrinę saugą.

meDiNių perDaNgų stipriNimas moNolitiNiu gelžbetoNiu.

profiliuotų plieNiNių laKštų NauDojimas stipriNaNt meDiNes perDaNgas moNolitiNiu gelžbetoNiu.

gelžbetoNiNių KoloNų, sieNučių ir perDaNgų įreNgimas (valDovų rūmų rūsio perDaNgos fragmeNtas).

geLŽbetoNio eros PradŽiagelžbetonio išradėju laikomas gėlių augintojas josephas monier. jis augino palmes ir jas veždamas patirdavo didelių nuostolių, nes me-diniai vazonai kelyje dažnai subyrėdavo. j. monier sugalvojo gamin-ti vazonus iš metalinio tinklelio, iš abiejų pusių aptepto cementiniu skiediniu. Nors iki jo analogiškos konstrukcijos jau buvo gamintos, pavyzdžiui, gelžbetoninės valtys, tačiau jis pirmas patentavo šį išradi-mą, t. y. sujungė betono ir metalo „darbą“ statybinėse konstrukcijo-se. tiesa, gėlininkas nesuprato gelžbetonio esmės ir klojo armatūrą neutralioje zonoje, ten, kur ji iš esmės nereikalinga...

tikra gelžbetonio istorija prasidėjo 1879 m., kai vokiečių inžinierius gustavas adolfas Wayssas, išsipirkęs patentą iš j. monier, pradėjo konstruoti gelžbetonines konstrukcijas klodamas armatūrą tempia-moje darbo zonoje. beje, juridiškai gelžbetonis buvo įteisintas tik 1906 m. prancūzijoje.

MoNoLitiNio geLŽbetoNio NaudojiMas reNoVuojaNt Pastatų koNstrukCijasšiuolaikinės betono ir gelžbetonio technologijos (transportavimas, betono siurblių, vibracijos įrangos bei specialių metalų gaminių naudojimas ir kt.) leidžia įvairiai naudoti gelžbetonį renovuojant pastatus: pamatams ir poliniams pamatams įrengti, sienoms inka-ruoti, perdangoms įrengti su nenuimamais klojiniais, taip pat ce-mentinių lipdinių gamybos procese ir kt. Kad ir kaip būtų keista, be-tono ir gelžbetonio savybė – didelis jo paties svoris (~22,00–24,00 kN/m3) dažniau tampa pranašumu nei trūkumu. Didelis konstruk-cijos svoris gerina stiprinamos perdangos garso izoliacijos savybes, mažina įlinkius ir svirumą, didina jos gaisrinę saugą. monolitiniai gelžbetonio laiptai nevibruoja.

Norėdami tinkamai panaudoti požeminę miesto erdvę, neapsieisi-me be srautinių injekcijų, gręžinių injekcinių polių, stulpinių mono-litinių pamatų ir pan.

ST

AT

YB

A

36

viKtoras gribNiaKas, vytautas tamulėNasvilniaus gedimino technikos universitetas, inovatyvių statybinių konstrukcijų mokslo laboratorija

Dėl mažo betoNo atsparumo pleišėjimui KoNstruKciNiuose elemeNtuo-se gali atsirasti plyšių, suKeliaNčių plieNiNės armatūros Koroziją. tai yra vieNa pagriNDiNių priežasčių, sKatiNaNčių tobuliNti ir Kurti alter-Natyvias armuoto betoNo rūšis. vgtu iNovatyvių statybiNių KoNstruK-cijų moKslo laboratorijoje atliKti lietuvos moKslo tarybos fiNaNsuo-jamo projeKto mip–050/2014 tyrimai paroDė, KaD spreNDžiaNt betoNo pleišėjimo suKeltas problemas efeKtyvu NauDoti DispersiNį armavimą. pažaNgiausia plaušu armuoto betoNo rūšis yra laNKstusis betoNas.

lankstusis betonas

laNKsčiojo betoNo gamyKla voKietijoje.

gaminant lankstųjį betoną naudojamas 8–12 mm ilgio ir 40 µm skersmens polimerinis plaušas. Kiekvienas plauše-lis padengtas nanometrinio storio danga, kuri, atsiradus konstrukcijose plyšių, leidžia plaušui nenutrūkus pra-slysti pro betoną. Dėl to lanksčiojo betono konstrukcijos geba deformuotis ir kartu išsaugoti vientisumą, nesutru-pa. Kad plaušas tolygiai pasiskirstytų per visą elemento tūrį, lanksčiojo betono sudėtyje vietoj stambiųjų užpildų naudojamas smulkios 0–2 mm frakcijos smėlis.

laNKstusis betoNas ir jame NauDojamas miKroplaušas.

Pažangiausia plaušu armuoto betono rūšis yra lankstusis betonas.

pagrindinė lanksčiojo betono ypatybė yra tai, kad didė-jant deformacijoms elemente didėja plyšių skaičius, o maksimalus jų atsivėrimo plotis neviršija 0,05 mm net ir pasireiškus dideliems elemento formos pokyčiams. tokios konstrukcijos yra itin atsparios smūginėms ir ciklinėms apkrovoms, todėl ši medžiaga naudojama įrengiant pastatų ir transporto statinių (tiltų ir viadukų) deformacinius pjūvius. santykinai mažas tūrinis šios me-džiagos svoris (1800 kg/m3) leidžia projektuoti didesnio tarpatramio tiltus ir statinių perdangas.

lanksčiojo betono naudojimą riboja sudėtinga jo ga-mybos technologija, kuriai reikalingi specialūs plaušo tiekimo į betono mišinį ir maišymo įrenginiai. lietuvoje lanksčiojo betono gamybos koncepcija turėtų būti vys-toma bendradarbiaujant su nacionaliniais technologijos mokslų centrais, turinčiais moderniausią eksperimenti-nę tyrimų įrangą ir pasiekusiais pažangiausių pasaulyje šios medžiagos taikymo rezultatų.

ST

AT

YB

A

37

ST

AT

YB

A

38

besiūlio monolitiniobetono ilgalaikiškumas

vieni pagrindinių reikalavimų, keliamų betonui, yra beto-no mišinio konsistencija ir sukietėjusio betono gniuždymo stipris, tačiau pasiekti abu tikslus galima tik naudojant chemines įmaišas ir priedus. Didinant vandens kiekį beto-no mišinyje, jis tampa plastiškesnis, lengviau apdirbamas, tačiau sumažėja jo stipris. sumažinus vandens kiekį beto-no mišinyje, sukietėjusio betono gniuždymo stipris didėja, tačiau mažėja betono mišinio konsistencija, su juo tampa sunku dirbti. pasiekti abu tikslus – norimą sukietėjusio be-tono stiprumą ir takumą – galime naudodami chemines įmaišas ir priedus. Norint pagaminti gerų savybių betoną, ruošiant betono mišinį, dedama įvairių įmaišų ir priedų, dėl kurių betono mišinys greičiau surišamas ir kietėja, tampa plastiškesnis, stipresnis, labiau nelaidus vandeniui ir atsparus šalčiui.

parinkus tinkamą priedo ar įmaišos kiekį, norima linkme galima keisti betono reologines ypatybes. apie betono įmaišas ir priedus, darančius didžiausią įtaką jo ilgalai-kiškumui, pasakoja betono technologas dr. eugenijus ja-navičius.

PLastifikuojaMosios įMaišos – „MC-PowerfLow“ praktikoje naudojami įvairūs cheminiai priedai skiedinių ir betono mišinių reologinėms ypatybėms reguliuoti. Kaip plastifikuojamieji priedai naudojami įvairios che-minės sudėties plastikliai ir superplastikliai, kurie keičia betono mišinio reologines ypatybes. ilgametę patir-tį statybų chemijos srityje turinčios vokietijos įmonės „mc bauchemie“ produktas „mc-powerflow“ yra „šukų tipo“ struktūros polimeras, kuris efektyviau disperguoja cemento daleles, geriau plastifikuoja mišinius, mažina mišinio skystosios fazės paviršiaus įtempius, didina ce-mento dalelių drėkinamumą.

Naudojant palstifikuojamąsias įmaišas „mc-powerflow“ pastebėta, kad esant tokiam pat mišinio klojamumui la-bai sumažėja vandens poreikis, smarkiai padidėja anks-tyvasis gniuždymo stipris, tampa efektyvesnis cemento dalelių dispergavimas, sutrumpėja maišymo trukmė, sumažėja betono lipnumas, mišiniai pagaminami ypač takios konsistencijos.

Dr. eugeNijus jaNavičius,betono technologas

Nors betoNas yra ilgalaiKė ir tvari meDžiaga, tačiau ir jis suyra Dėl gamiNaNt paNauDotų NetiNKamų meDžiagų, suKeliaNčių betoNo Ko-roziją, techNologiNių pažeiDimų ir Klimato poveiKio. betoNo pavir-šius pažeiDžiamas pasieKus pavojiNgiausią ribą – Kai šalDymo terpės sluoKsNio storis apie 3 mm, o DrusKos tirpalo KoNceNtracija 3–5 %.

ST

AT

YB

A

39

tokio tipo betono mišiniuose yra mažesnis stambaus užpildo kiekis, didesnis cementinės tešlos kiekis, mažes-nis vandens ir rišiklio santykis ir didesnis superplastiklio kiekis. Kaip pavyzdį norėčiau paminėti šios įmaišos nau-dojimą uab „betono centras“ gaminant susitankinantį betoną. jie, beje, pirmieji ir kol kas vieninteliai lietuvoje gamina sertifikuotą tokio tipo betoną.

susitraukiMus MaŽiNaNčios įMaišos –„CeNtraMeNt sra“Kitas „mc bauchemie“ produktas – naujovė lietuvoje – įmaišos „centrament sra“. jų naudojimo spektras pla-tus: nuo besiūlių betoninių dangų iki masyvaus mono-litinio betono. Naudojant „centrament sra“ nesusidaro plyšių tarp anksčiau betonuoto ir naujojo segmentų. jos mažina porų skysčio paviršiaus įtempius, o dėl to mažėja susidarę kapiliariniai įtempiai ir viso betono susitrauki-mai. mišiniai su „centrament sra“ daug atsparesni jonų srovei nei įprasti. įmaišos gali gerokai sumažinti betono susitraukimą ir kartu minimaliai paveikti mechanines

sluoksninis aliumosilikatas „centrilit Nc“ – tai smulkiai sumaltos medžiagos, turinčios įtakos rišiklio kietėjimo procesams. jų metu susidaro papildomas naujadarų kie-kis, didinantis struktūros stiprumą ir ilgalaikiškumą.

„eMCoriL tsi“ – aPsauga Nuo PerNeLYg greito išdŽiūViMoKad dėl ankstyvo drėgmės išgaravimo nesusidarytų pa-viršinių įtrūkimų, pakloto kietėjančio betono priežiūra turi prasidėti kuo anksčiau. labai svarbus etapas yra lai-kinasis tarpinis apdorojimas. „mc bauchemie“ apsaugi-nė danga „emcoril tsi“ apsaugo betono mišinį, kad jis pernelyg greitai nesudžiūtų, ir optimizuoja toliau vykdo-mą apdorojimą, t. y. betono mišinys gali būti klojamas ant apdoroto sluoksnio. „emcoril tsi“ užtikrina, kad būtų išgarinta mažiau vandens, gerėja betono apdirbamumo ypatybės, betono paviršius yra aukštesnės kokybės, o svarbiausia – didėja galutinis sukietėjusio betono stipru-mas. „emcoril tsi“ reikia dengti tol, kol ant šviežio beto-no bus matomas baltos spalvos uždaras sluoksnis.

betono ypatybes. tačiau reikėtų prisiminti, kad „centra-ment sra“ visiškai nepanaikina betono įtrūkimų (plyšių). betono įtrūkimus (plyšius) gali sumažinti tinkamai pa-rinkta ir suprojektuota inžinerinė konstrukcija, betono mišinys ir tinkamai išdėstytos kontrolinės sandūros.

aktYVūs MiNeraLiNiai Priedaibetono plokštės laidumą, atsparumą šalčiui ir įtrūkimų (plyšių) dėl betono susitraukimo susidarymą galima su-mažinti naudojant naujausios kartos aliumosilikatus.

Kalbant apie besiūlio monolitinio betono ilgalaikišku-mą, verta paminėti ir dar vieną „mc bauchemie“ pro-duktą – takią liejamąją masę „emcekrete 60“ (gniuž-dymo stipris po vienos paros siekia daugiau kaip 40 mpa), skirtą statiškai ir dinamiškai apkrautiems ele-mentams (pavyzdžiui, vėjo jėgainių ir tiltų atraminių guolių padams). ji taip pat gali būti naudojama betoni-nėms plokštėms, gelžbetoninių elementų standžioms jungtims sujungti ir kaip liejamoji masė tvirtinimo ir įdėtinėms detalėms.

hiDratacija

ST

AT

YB

A

40

egiDija leKavičieNė

„moNolitiNių pastatų statyba truNKa KieK ilgiau Nei sureNKa-mųjų gelžbetoNio KoNstruKcijų statiNių statyba, tačiau moNo-litas turi savų ir gaNa DiDelių praNašumų, o Kai Kuriems sta-tiNiams yra tiesiog NepaKeičia-mas“, – saKo KauNo techNolo-gijos uNiversiteto statybos ir architeKtūros faKulteto staty-biNių KoNstruKcijų KateDros Do-ceNtas miNDaugas augoNis.

moNolitiNisgelžbetoNis:šiuolaikinių technologijų įkvėptos galimybės

ST

AT

YB

A

40

ST

AT

YB

A

41

gelžbetoninės konstrukcijos šiuolaikinėje statyboje bene dažniausiai naudojamos dėl santykinai mažos kainos, il-galaikiškumo, atsparumo ugniai ir išoriniam aplinkos po-veikiui, dėl mažų eksploatacinių išlaidų ir kitų teigiamų savybių. be to, betoną, kuris yra viena iš gelžbetonio su-dedamųjų dalių, galima pagaminti iš vietinių žaliavų, tad gelžbetonis šiuo požiūriu pranašesnis už plieną. be šių ir kitų teigiamų savybių ir pranašumų, gelžbetonis turi ir trūkumų, kaip antai: pleišėjimas ir santykinai didelis savasis svoris. tiesa, doc. m. augonis atkreipia dėmesį, kad didelis savasis svoris kartais gali būti ir pranašumas, nes masyvios konstrukcijos mažiau jautrios nedidelėms

perkrovoms, o minėtieji trūkumai gali būti šalinami pagal galimybes projektuojant konstrukcijas su tuštymėmis ar iš anksto įtemptas konstrukcijas.

gelžbetonis konstrukciniu, gamybos ir įrengimo požiūriu gali būti surenkamasis, monolitinis ir surenkamasis-mo-nolitinis. „jei statomuose pastatuose yra daug pasikarto-jančių tipinių konstrukcinių elementų (pamatų, kolonų, sijų, perdangos plokščių ir pan.), taip pat siekiant greitos statybos dažniausiai naudojamas surenkamasis gelžbe-tonis, – pastebi statybinių konstrukcijų specialistas. – monolitinių pastatų statyba trunka ilgiau, nes reikia pa-pildomo laiko klojiniams montuoti ir betonui sukietėti, tačiau monolitas turi ir savų didelių pranašumų.“

kiekVieNaM Pastatui – oPtiMaLiausių saVYbių MoNoLitiNis geLŽbetoNispasak m. augonio, anksčiau surenkamasis gelžbetonis kokybės požiūriu buvo pranašesnis už monolitinį, nes surenkamojo gelžbetonio konstrukcijos gaminamos ga-myklose, o monolitas formuojamas tiesiog statybų aikš-telėse. tačiau pasitelkus šių dienų technologijas mono-

miNDaugas augoNis, Ktu statybos ir architektūros fakulteto statybinių konstrukcijų katedros docentas

ST

AT

YB

A

Pasak M. Augonio, anksčiau surenkamasis gelžbetonis kokybės požiūriu buvo pranašesnis už monolitinį, nes surenkamojo gelžbetonio konstrukcijos gaminamos gamyklose, o monolitas formuojamas tiesiog statybų aikštelėse. Tačiau pasitelkus šių dienų technologijas monolitinių konstrukcijų kokybė iš esmės nebenusileidžia surenkamojo gelžbetonio konstrukcijų kokybei.

→

ST

AT

YB

A

42

litinių konstrukcijų kokybė iš esmės nebenusileidžia su-renkamojo gelžbetonio konstrukcijų kokybei. „siekiant sumažinti monolitinių perdangų svorį, netgi siūlomos technologijos jose įrengti tuštymes, naudojant plastiki-nius rutulius ar specialius plastikinius tuštymių forma-vimo elementus“, – naujas technologijas komentuoja specialistas. tiesa, tokių perdangų kaina gerokai išauga.

beje, specialios technologijos leidžia išgauti tokios ko-kybės šiuolaikinių monolitinių konstrukcijų paviršių, kad atskirose pastatų patalpose ar erdvėse netgi atsisakoma sienų lyginimo ir dažymo. „žinoma, visapusiškai pagerin-ti monolitinio betono savybes nėra labai paprasta, nes atskiri betono priedai vienas savybes gali pagerinti, o ki-tas – pabloginti. todėl dažniausiai siekiama išgauti opti-malių, konkrečiam statiniui ar pastatui reikalingų savybių monolitinį gelžbetonį“, – sako doc. m. augonis.

MoNoLitas – daugiau LaisVės arChitektūriNei MiNčiaimonolitinio gelžbetonio pranašumų ar trūkumų, pasak docento, negalime vertinti vien pagal technologines ar fizines savybes, nes tokiu atveju pasirinkimą iš esmės lemtų tik statybos trukmė ir kaina. svarbiau monolitinį gelžbetonį vertinti konstrukciniu ir architektūriniu po-žiūriu.

„plėtodami monolitinę statybą architektai įgauna dau-giau laisvės realizuoti įvairesnes pastatų ar jų fasadų for-mas (skliautai, arkos ir pan.), – įsitikinęs m. augonis. – be to, projektuojamuose monolitiniuose pastatuose atsi-randa didesnių galimybių įrengti papildomus architektū-rinius elementus, kuriuos nesunku „primonolitinti“ prie laikančiųjų monolitinio gelžbetonio konstrukcijų.“

pasak specialisto, architektūriniu požiūriu svarbu išskirti ir pastatų interjerą. taikant monolitinį gelžbetonį, galima iš-gauti lygius atitvarų paviršius ir išvengti ne tik sandūrų (tarp plokščių), bet ir briaunų, kurias sudaro sijiniai perdangų ele-mentai. žinoma, čia turimos omenyje besijės perdangos. „jei naudosime įvairias briaunotas monolitines perdangas, tai plokščių lubų neišgausime, šiuo požiūriu vis dėlto būtų patogiau taikyti tuštymėtas surenkamąsias perdangas, – pastebi m. augonis. – tačiau, projektuojant monolitines atitvarines konstrukcijas, taikant specialius klojinius, galima išgauti įvairios tekstūros paviršius, o tai leidžia paįvairinti in-terjerą ir sumažinti vidaus darbų apimtis.“

koNstrukCiNiai PraNašuMaiKonstrukciniu požiūriu monolitinis gelžbetonis dažniau-siai taip pat pranašesnis. „visų pirma monolitinių kons-trukcijų karkasai (rėmai) išsiskiria didesniu pastovumu nei surenkamojo gelžbetonio, – konstatuoja doc. m. au-

Taikant monolitinį gelžbetonį, galima išgauti lygius atitvarų paviršius ir išvengti ne tik sandūrų (tarp plokščių), bet ir briaunų, kurias sudaro sijiniai perdangų elementai.

ST

AT

YB

A

42

ST

AT

YB

A

43

gonis. – skaičiuodami tokių rėmų klupimą pagal str 2.05.05:2005 galime pastebėti, kad skaičiuojamasis ilgis daugiaaukščio pastato dviejų ir daugiau tarpatramių monolitinio rėmo kolonai priimamas 30 % mažesnis. be to, monolitiniuose kelių tarpatramių rėmuose dėl maz-gų standumo perdangos ir denginio sijos nagrinėjamos kaip nekarpytos, kuriose maksimalūs lenkimo momen-tai gaunami mažesni, vadinasi, galima sumažinti šių sijų skerspjūvį surenkamojo gelžbetonio atžvilgiu.“

pasak m. augonio, standžius mazgus galima įrengti ir surenkamojo gelžbetonio rėmuose, tačiau tam reikia gana daug darbo ir išlaidų. monolitinių konstrukcijų jungiamieji mazgai yra apskritai patvaresni ir ilgalaikiš-kesni, nes jie įrengti be papildomų įdėtinių detalių, ne-išvengiamų, jei naudojamas surenkamasis gelžbetonis. šias įdėtines detales ne visada pavyksta pakankamai apsaugoti nuo įvairių aplinkos poveikių, ir dažnai tai su-kelia tokių detalių koroziją.

„Nereikia pamiršti, kad statinio pastovumas yra labai svarbus ir kilus žemės drebėjimui, – atkreipia dėmesį doc. m. augonis. – žinoma, lietuva nepatenka į aktyvią seisminę zoną, tačiau įvertinant tai, kad specialieji stati-niai tikrinami ir nuo seisminių apkrovų, juos efektyviau projektuoti iš monolitinio gelžbetonio.“

pasak docento, monolitinių perdangų populiarumas išaugo pradėjus rengti iš anksto įtemptas monolitines perdangas. taip galima perdengti didesnius plotus, o tai ypač svarbu visuomeniniuose pastatuose. lietuvoje vienas pirmųjų objektų, kuriuose buvo suprojektuotos ir įrengtos iš anksto įtemptos monolitinės perdangų ir denginio konstrukcijos, – Kauno „žalgirio“ arena.

kur MoNoLitas NePakeičiaMas?„yra statinių, kurių statybai monolitinis gelžbetonis yra pats tinkamiausias ir turi visapusių pranašumų, palyginti su surenkamuoju gelžbetoniu. tai įvairūs rezervuarai, si-losai, masyvūs pamatai, hidrotechniniai statiniai ir pan. vėjo jėgainių statyboms reikalingi masyvūs pamatai, ku-rie, žinoma, taip pat projektuojami iš monolitinio gelžbe-tonio. panašiai projektuojamos ir tiltų atramos“, – mono-lito pritaikymo sritis vardija specialistas.

pasak jo, dabar, esant išvystytoms klojinių sistemoms, įmanoma įvairius statinius betonuoti santykinai greitai ir kokybiškai. taip užtikrinamas betonuojamų monoliti-nių konstrukcijų vientisumas, o tai labai svarbu skysčių talpykloms bei konstrukcijoms, eksploatuojamoms lau-ko sąlygomis.

masyvioms monolitinėms konstrukcijoms aktualiau-sias, pasak m. augonio, technologinių plyšių klausimas. šių plyšių gali atsirasti dėl betono savybės trauktis kie-tėjant. lauko sąlygomis kontroliuoti betono traukimąsi gana sudėtinga, todėl, docento teigimu, labai svarbu atsižvelgti ne tik į betono sudėtį, bet ir į oro sąlygas be-tonavimo metu, ypač esant konstrukcijoms su didesniu armavimo koeficientu.

LiktiNiai kLojiNiai – kaiP šiLtiNaMoji MedŽiaga „būtina paminėti monolitinio gelžbetonio pranašumą ir statybinės fizikos požiūriu“, – sako m. augonis. Kaip jau aptarta, jungiant surenkamąsias konstrukcijas naudo-jamos įdėtinės detalės, o jos gali tapti atitvaros šalčio tilteliu. Netinkamai įrengtos ar pasenusios surenkamų-jų konstrukcijų jungimo siūlės taip pat gali pabloginti pastato šilumines savybes, o monolitinėse konstrukci-jose tokių jungimo detalių nenaudojama. be to, mono-litiniams pamatams įrengti siūlomi liktiniai klojiniai iš putų polistireno elementų, kurie gali būti naudojami ne tik kaip klojiniai pamatams išlieti, bet ir kaip šiltinamoji medžiaga.

ST

AT

YB

A

specialios technologijos leidžia išgauti tokios kokybės šiuolaikinių monolitinių konstrukcijų paviršių, kad atskirose pastatų patalpose ar erdvėse netgi atsisakoma sienų lyginimo ir dažymo.

ST

AT

YB

A

44

Klojinių ekspertai.

ConcremoteBetono stipriomatavimas realiu laiku www.doka.lt

ST

AT

YB

A

44

ST

AT

YB

A

45

Betono stiprio stebėjimas realiu laiku

„Concremote“ jutikliai matuoja šviežio betono temperatūros pokyčius ir šiuos duomenis siunčia „Concremote“ skaičiavimo centrui. Betono stipris apskaičiuojamas remiantis temperatūros matavimo reikšmėmis ir informacija siunčiama atgal į statybvietę realiu laiku.

Betono stiprio matavimas realiu laikuTiesiogiai matuojant betono stiprio didėjimą „Concremote“, galima optimaliau valdyti klo-jinių ir betonavimo operacijas.

Statybų proceso optimizavimaspasitelkiant betono stiprio stebėjimo sistemą realiu laiku:• sumažėja ciklų skaičius ir darbų apimtys,

nes statybvietė gali nustatyti laiką, kada anksčiausiai galima nuimti klojinius;

• sumažėja darbo jėgos ir įrangos išlaidos, nes produktyviai planuojami darbai;

• galima optimizuoti betono gamybą ir užsakymą, nes statybvietė turi tikslesnės informacijos apie stiprį.

Labai paprastaturint konkrečius matavimo duomenis, o ne empirines reikšmes:• patikimi, patikrinti rezultatai, pavaizduoti

aiškiais gra� kais (apie stiprio didėjimą);• užtikrinama atitiktis DIN standartams ir

ZTV Ing. (Vokietijos techn. civilinės staty-bos pastatų sąlygoms).

Lengva naudotitaikant patikrintą, moderniausią matavimo metodą:• procesas patikimas, jo išlaidos aiškios, nes

matavimo metodui – daugiau nei 30 metų;• beveik nereikia priežiūros įrangai, nes maiti-

nimo elementai ilgalaikiai, jutikliai patvarūs, o duomenis galima siųsti belaidžiu ryšiu;

• matavimo jutikliai greitai įmontuojami, nes jie paprastai uždedami ant šviežio be-

tono arba pritvirtinami prie sienos klojinio;• labai lengva naudoti, nes matavimo jutikliai

nesunkiai suaktyvinami;• matavimo reikšmės pasiekiamos iš bet kur

ir bet kuriuo laiku per saugų portalą;• statybvietę galima informuoti apie grei-

tai pasiektą konkretų stiprį el. pašto arba trumpąja žinute;

• taikant duomenų perkėlimo funkciją, gali-ma apdoroti ir archyvuoti stiprio duomenis.

„Concremote“ portale pateikiami betono stipris ir kiekvieno konstrukcinio elemento numatytasis stipris, kad būtų aišku ir lengva kontroliuoti. Statybvietė taip pat gali susitarti, kad ją informuotų trumpąja žinute arba el. pašto pranešimu iš karto, kai tik pasiekiamas konkretus reikalaujamasis stipris.

„Concremote“ išsiskiria tuo, kad patikimai veikia vykdant statybos darbus, ją labai lengva naudoti.

Daugiau informacijos rasite http://concremote.doka.com

Doka Lietuva | Visorių g. 27 | LT-08300 | Vilnius | LietuvaT +370 5 278 0678 | F +370 5 267 5295 | lietuva@doka.com | www.doka.lt

Galvoti apie saugą // „Doka“ saugumas„Doka“ labai rūpinasi darbo sauga – būtent tai reiškia mūsų saugos ženklas. Rasite šį ženklą visur, kur „Doka“ klientai gauna ypač didelę naudą, nes jūsų sauga mums svarbi.

ST

AT

YB

A

46

užupį papuoš naujas gyvenamųjų namų kvartalasgieDrė balčiūtė

vilNiaus moNmartru pramiNtame užupyje statomas Naujas NeDiDelis, bet jauKus gyveNamųjų Namų Kvartalas. jo gyveNtojai galės mėgau-tis gyveNimu meNišKame vilNiaus rajoNe, iš Kurio vos per Kelias miNu-tes galima pasieKti sostiNės ceNtrą, vilNios paKraNtę bei KieK toliau esaNtį pavilNių regioNiNį parKą.

Naujasis gyvenamųjų namų kvartalas romantišku pava-dinimu „užupio etiudas“ kyla polocko gatvės ir Kreivojo skersgatvio sankirtoje. Kvartalą sudarys trys 2–3 aukštų plytiniai, langinėmis papuošti namai, gražiai įsiliesiantys į užupio urbanistinę erdvę. šiuos namus suprojektavo uab „archipartners“ vadovas architektas saulius Kedys, o stato didžiausiam suomijos statybos paslaugų koncer-nui „yit corporation“ priklausanti bendrovė „yit Kausta“.

stato buVusiaMe ViLų rajoNeKadaise užupis, panašiai kaip ir žvėrynas, buvo vilų ra-jonas. tai unikali senamiesčio teritorija, kurioje stato-miems namams keliami itin aukšti reikalavimai. teritori-jos planavimo reglamente, pasak s. Kedžio, nuodyta, kad namai čia turėtų būti panašūs į buvusias istorines vilas.

architektui teko užduotis suprojektuoti tokius namus, kurie harmoningai derėtų su vilniaus senamiesčio archi-tektūrine aplinka ir kartu atrodytų šiuolaikiškai, atlieptų dabartines architektūrines tendencijas.

siekiant visa tai atspindėti, pasirinkta statyti pastatus su dvišlaičiais stogais ir minimalizuotais konstrukciniais elementais, pavyzdžiui, kraigo iškyšomis, šiek tiek užlei-džiant stogą ant fasado.

išskirtiNis fasadas, kurį Puoš LaNgiNėsNaujojo kvartalo namams išskirtinumo suteiks ne tik dvišlaičiai ant fasado šiek tiek užleisti stogai, jaukūs bal-konai, bet ir išskirtinai medinių profilių, trijų stiklų pake-tų langai, papuošti dekoratyvinėmis medinėmis langinė-

ST

AT

YB

A

47

mis. jos atrodo efektingai ir visiškai atitinka paveldosau-gos reikalavimus.

„užupio etiudo“ namams parinktos vietinėje rinkoje ga-minamos ekologiškos statybinės medžiagos, tad išorinės namų sienos statomos iš plytų mūro, kurį sudaro smėlio, kalkių ir vandens mišinys. tokios plytos laikomos vieno-mis palankiausių aplinkosaugai statybinių medžiagų. be to, mūrinės sienos užtikrina gerą garso izoliaciją bei aku-muliuoja šilumos energiją.

Namo sienos bus apšiltintos 200 mm polistireno putplas-čiu ir padengtos klinkerio plytelėmis, išsiskiriančiomis patvarumu, nedegumu ir ekologiškomis savybėmis.

Dėmesys ekologijai skiriamas ir statybų aikštelėje. sta-tant namus rūšiuojamos statybų atliekos. Kai kvartalas bus įrengtas, čia atsiras ir rūšiuojamų bei buitinių atliekų konteineriai.

bus ir PaNoraMiNis Liftasvisuose trijuose kvartalo namuose bus įrengtas 41 dviejų arba trijų kambarių butas. mažiausias butas bus 41 m2, o didžiausias – 104 m2 ploto. Kiti butai bus nuo 51 iki 79 m2 ploto.

bendrosios namų patalpos suprojektuotos taip, kad būtų jaukios, erdvios ir patogios. visuose namuose bus įrengti liftai, viename jų – panoraminis.

butai bus parduodami su daline apdaila. tiesa, jeigu kli-entai pageidaus, bendrovės „yit Kausta“ darbuotojai jų butuose atliks ir visą apdailą.

šiLuMą gaLės reguLiuoti PatYsKiekviename bute bus įrengta autonominė šildymo sis-tema su individualiu dujiniu kondensaciniu katilu, kuriuo bus galima paruošti karštą vandenį. butuose bus įrengtas grindinis šildymas. patalpų temperatūrą gyventojai galės reguliuoti patys.

šLaitas koNe iki trečio aukštoDalis butų turės išskirtines, labai erdvias terasas, jų grin-dys bus iš terasų lentų.

Namus supa išraiškingas kraštovaizdis – vienas namas šliejasi prie kalvos taip, kad vienoje pusėje į jos šlaitą ga-lėtų nusidriekti terasa netgi iš buto trečiame aukšte.

teko spręsti užduotį, kaip palyginti nedideliame sklype rasti vietos gyventojų automobiliams. Nuspręsta įrengti vietų transporto priemonėms statyti ne tik kieme, bet ir 47 vietų požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje po namais. be to, rūsyje numatyta įrengti dviračių saugojimo patalpas, o cokoliniame aukšte – sandėliukus.

turės Net saVo VėLiaVąNaujojo kvartalo namus sups jauki aplinka. čia bus įreng-tos saugios vaikų žaidimo aikštelės, visa teritorija bus apsodinta želdiniais, numatytos ir žaliosios poilsio zo-nos. Norint užtikrinti gyventojų saugumą, teritorija bus uždara.

uŽsakoVas ir Projekto PLėtotojasuab „yit Kausta būstas“geNeraLiNis raNgoVasab „yit Kausta“Projektuotojasuab „archipartners“arChitektassaulius KedysProjekto VadoVasrimvydas motiekaitisstatYbos VadoVasanatolijus stekolščikovasstatYbos LaikotarPis2014 m. liepa – 2016 m. kovastiksLus adresaspolocko g. 40 / Kreivasis skg. 2, vilniusNaMų skaičius3butų skaičius41butų PLotas41–104 m2

Vietų skaičius PoŽeMiNėje autoMobiLių aikšteLėje47

„tikimės, kad „užupio etiudas“ gyventojus suvienys ir jų bendruomenę stiprins bendri renginiai, šventės bei susitikimai kiemo centre, prie vėliavos stovo. ant jo bus iškelta specialiai šiam projektui sukurta ir pagaminta vė-liava“, – pasakojo ab „yit Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis vanagas.

Ne PirMas Projektas uŽuPYjetai – ne pirmasis ab „yit Kausta“ nekilnojamojo turto projektas, vykdomas užupyje. Dar 2007 m. Krivių gatvėje įmonė sėkmingai įgyvendino „Krivių namų“ projektą.

ST

AT

YB

A

48

specialistų progNozės: stabilumas statybų srityje išliks ir 2015 metais

asta geibūNieNė

statybos seKtorius – vieNas svarbiausių europos sąjuNgoje. mūsų ša-lyje atsigauNaNti statyba turi Daugiausia įtaKos bvp augimui, o tai tei-giamai veiKia ir Kitas susijusias eKoNomiNes veiKlas. prasiDėjus Nau-jiems metams, įžvalgomis apie lūKesčius šioje srityje, realias perspeK-tyvas ir galimybes spręsti esamas problemas Dalijasi praKtiKai, aNali-tiKai bei visuomeNiNių orgaNizacijų atstovai.

ST

AT

YB

A

48

ST

AT

YB

A

49

Lūkesčiai saNtūrūspasak ab seb banko vyriausiosios analitikės vilijos tau-raitės, iki 2013 m. vidurio statybų sektorius buvo lū-kuriavimo stadijoje, o 2013–2014 m. šiek tiek sujudo, tačiau augimas išliko nuosaikus. „statybų sektorius yra vienas jautriausių gyventojų ir įmonių nuotaikoms, to-dėl didesnis proveržis galimas tik esant optimistiškiems lūkesčiams dėl ateities perspektyvų. artimiausiais me-tais gyventojų ir įmonių lūkesčiai veikiausiai toliau bus santūrūs, atsižvelgiant į padidėjusią geopolitinę įtampą ir neužtikrintas pasaulio ekonomikos perspektyvas, tu-rinčias įtakos lietuvos ekonominei padėčiai. jei geopo-litiniai konfliktai taptų dar aštresni, atitinkamai blogėtų lūkesčiai ir mažėtų noras investuoti į statybas ar renova-vimą. Kita vertus, finansinė įmonių ir gyventojų padėtis yra gana gera ir, žvelgiant objektyviai, vis labiau leidžia galvoti apie gyvenimo sąlygų gerinimą, patalpų plėtrą ir pan. be to, tikėtina, kad žaliavų ir medžiagų kainos išliks stabilios arba mažės, esant žemai pasaulinei infliacijai ir ribotai statybos paslaugų paklausai“, – dėsto analitikė.

remdamasis pastarųjų metų tendencijomis, lietuvos sta-tybininkų asociacijos vadovas Dalius gedvilas daro išvadą, kad 2015 m. statybos darbų apimtys turėtų išlikti daugmaž stabilios. „prieškrizinio lygio dar nepasieksime, tačiau po truputį augame, – sako jis. – toliau turėtume didinti apim-tis eksporto rinkoje, ypač skandinavijos ir vakarų europos, kur mūsų statybos įmonėmis vis labiau pasitikima. apskritai 2015-aisiais toliau sieksime, kad statybos verslui būtų su-darytos geros sąlygos dirbti skaidriai, mokėti darbuotojams kompetenciją atitinkančius atlyginimus. artimiausia staty-bos sektoriaus ateitis priklausys ir nuo to, ar aplinkos minis-terija atsižvelgs į verslo pastabas dėl renovacijos organizavi-mo, kaip bus planuojamos valstybės investicijos, ir nuo ben-dros politinės padėties lietuvoje, europoje ir pasaulyje.“

bus tęsiaMi Pradėti Projektai2015 m. statybų sektorius turės daug veiklos, nes bus tęsiami šiemet pradėti projektai. o jų visuose segmen-tuose tikrai yra labai daug. „inreal“ Konsultacijų ir ana-lizės departamento vadovas arnoldas antanavičius tei-gia: „gal tik prekybos centrų segmente veiklos bus kiek mažiau. Kita vertus, žiūrint į ateitį, į 2016-uosius, staty-bų tempai greičiausiai mažės, nes prognozuojame, jog 2015 m. naujų projektų bus pradėta kur kas mažiau nei

vilija tauraitė,ab seb banko vyriausioji analitikė

Dalius geDvilas,statybininkų asociacijos prezidentas

→

ST

AT

YB

A

50

šiemet, nes, pavyzdžiui, būsto segmento rinka turės iš pradžių atsikratyti šiuo metu besiformuojančio perte-kliaus. analogiškas įžvalgas galime teikti ir verslo centrų segmentui, kur, užbaigus dabar vystomus projektus, rin-kos poreikis kuriam laikui greičiausiai bus patenkintas, tad norinčiųjų investuoti į naujų verslo centrų statybas kitais metais neturėtų būti daug. pramonės ir sandėlia-vimo segmentas taip pat susiduria su iššūkiais eksporto rinkose, ypač orientuotose į rytus, tad prognozuojame, kad pramonės bei sandėliavimo sektoriaus plėtra taip

„yit Kaustai“ šie metai buvo labai darbingi – permainingi, tačiau sėkmingi. tiesa, kaip ir kitos statybos sektoriaus įmonės, mes turėjome prisitaikyti prie artėjančio euro įvedimo bei geopolitinių iššūkių – neramumų ukrainoje. su šiais iššūkiais statybų sektorius susidurs ir 2015 m., tačiau, tikime, kad statybų sektoriaus plėtra bus ne ma-žesnė nei praėjusiais metais. papildomų injekcijų staty-bos sektorius sulauks ir iš europos sąjungos struktūrinės paramos fondų. 2014–2020 m. finansavimo programos labiausiai suaktyvins infrastruktūros projektų įgyvendini-mą, taip pat turėtų išjudinti pastaraisiais metais diskusijų pelkėje įstrigusius daugiabučių namų renovacijos projek-tus“, – prognozėmis dalijasi vienos didžiausių lietuvoje statybų bendrovių vadovas.

būtiNas skaitMeNiNiMaslietuvoje statybos sektorius, kaip ir visame pasaulyje, turi skaitmenizuotis. Kaip pastebi lietuvos statybininkų asociacijos vadovas D. gedvilas, naujos informacinės technologijos beveik neatpažįstamai pakeitė prekybą, mediciną, kitas sritis, tačiau statybos organizavimas, kai kurie darbo metodai iki šiol keitėsi vangiai. 2015 m. skai-tmeninės statybos vystymo procesui bus labai svarbūs, nes tai bus paskutiniai metai prieš 2016-uosius, kai pagal naują europos sąjungos viešųjų pirkimų direktyvą visos es šalys galės reikalauti viešai finansuojamiems statybos objektams naudoti bim (angl. building information mo-delling – statinio informacinis modeliavimas) metodolo-giją. šiais metais turės vykti didelis ir svarbus viešosios įstaigos „skaitmeninė statyba“, valstybės, mokslo ir švie-timo institucijų darbas, siekiant pasirengti esminiams pokyčiams.

Kad technologinės naujovės greitai ateis ir į statybos sektorių, nori tikėti ir vienos didžiausių lietuvos staty-bų bendrovių „yit Kausta“ generalinis direktorius K. va-

Valiutos pasikeitimas – naujas įvykis ir, „Inreal“ analitikų nuo-mone, tai nebus vien tik formalumas. Faktas, kad Lietuvoje bus naudojama bendra Europos valiuta, jau geras pusmetis kur kas labiau traukia potencialius užsienio investuotojus.

arNolDas aNtaNavičius,„inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas

pat bus pristabdyta – kitais metais daugiausia bus bai-giamos dabar pradėtų projektų statybos, o naujų inves-ticijų bus mažiau nei šiemet.“ tam įtakos daugiausia turi bendra šalies ekonominė padėtis, jos perspektyvos ir, ži-noma, pasiūlos bei paklausos pusiausvyra kiekviename nekilnojamojo turto (Nt) sektoriuje.

euro ZoNos gaLiMYbėsvaliutos pasikeitimas – naujas įvykis ir, „inreal“ analiti-kų nuomone, tai nebus vien tik formalumas. faktas, kad lietuvoje bus naudojama bendra europos valiuta, jau geras pusmetis kur kas labiau traukia potencialius užsie-nio investuotojus. prognozuojama, kad 2015 m. turėtu-me matyti dar didesnį užsienio investuotojų aktyvumą

lietuvos Nt rinkoje ne tik įsigyjant pinigų srautą ge-neruojančių objektų, bet ir investuojant į plė-

trą, pavyzdžiui, viešbučius. Kita vertus, nau-jai pradėtų plėtoti projektų greičiausiai

bus mažiau nei 2014-aisiais, nes šiais metais vystytojai buvo išties labai

aktyvūs ir netgi per daug aktyvūs, tad pasiūlos augimas greičiausiai rinkos poreikį patenkins šiek tiek į ateitį, o motyvacijos pradėti naujus projektus 2015 m. bus mažiau.

Kad prisijungimas prie euro zonos ir bendrieji makroekono-miniai rodikliai padės išvengti

sąstingio Nt rinkoje, sutinka ir „yit Kausta“ generalinis direkto-

rius Kęstutis vanagas. „2014-ieji – aktyvūs statybų sektoriaus įmonėms

metai. vienas po kito dygo nauji gamy-biniai, prekybiniai ir gyvenamieji pastatai.

ST

AT

YB

A

51

nagas. pasak jo, pradėjus naudoti bim visuose statybos etapuose, paspartės statybų procesai, padidės darbų našumas bei kokybė, o bim taikymas palengvins sta-tybos procese dalyvaujančių šalių bendradarbiavimą, užtikrins statybos proceso skaidrumą ir projekto eigos vientisumą. be to, didėjanti konkurencija gyvenamųjų namų statybos rinkoje įmones skatins ne tik peržiūrėti ir optimizuoti veiklos procesus, bet ir didesnį dėmesį skirti statinių kokybei bei energiniam efektyvumui užtikrinti. „mes visi turime išmokti taupyti ir racionaliai naudoti gamtos išteklius bei energiją. jau po metų, įsigaliojus ša-lies įstatymams, visi turėsime statyti taupius ir aplinkai palankius pastatus. energiją taupančių sistemų šiandien jau yra ir ateityje jos bus vienas pagrindinių kriterijų, ren-kantis tiek gyvenamąjį būstą, tiek investuojant į biuro ar gamybinius pastatus“, – tvirtina K. vanagas.

su praktikais sutinka ir 161 statybinę įmonę ir organiza-ciją jungiančios asociacijos vadovas. „skaitmeninės sta-tybos ir bim metodologijos plėtra lietuvoje išties išspręs nemažą dalį problemų, su kuriomis dabar susiduria sta-tybos sektorius, tačiau daliai jau ne vienus metus su sta-tyba susijusioms problemoms reikia išskirtinio dėmesio. esminiams pokyčiams ir pažangai statyboje reikalingas strateginis požiūris ir pagreitį įgavęs skaitmeninės staty-bos plėtros procesas“, – sako D. gedvilas.

kVaLifikuotos darbo jėgos stoka pasak ab seb banko vyriausiosios analitikės v. tauraitės, statybų sektoriui bus sunku rimtai atsigauti, nes trūks-ta kvalifikuotos darbo jėgos. beje, ši tendencija ateity-je ryškės vis labiau. Kad visų pirma reikia imtis veiksmų, sprendžiant kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, sutinka ir D. gedvilas. „emigracija daugiausia gerų specialistų atė-mė būtent iš statybos sektoriaus, juntamas darbo jėgos senėjimas, poreikis tobulinti statybos specialistų rengimą aukštosiose ir profesinėse mokyklose, kurti darbo išteklių registrą, – tvirtina lietuvos statybininkų asociacijos vado-vas. – Keisti darbininkų darbo įpročius turime ir dėl vis dar grėsmingai didelio nelaimingų atsitikimų bei darbo sau-gos pažeidimų skaičiaus statybos aikštelėse. sieksime, kad darbų sauga kuo greičiau nebebūtų konkuravimo objektas viešuosiuose pirkimuose. bendradarbiaudami su Darbo birža, valstybine darbo inspekcija, lietuvos pramonininkų konfederacija ir kitomis organizacijomis, dalyvaudami es projektuose, sieksime spręsti šiuos klausimus. 2015 m. šiems procesams bus itin svarbūs. be to, statybos darbuo-

tojų kompetencijos ugdymas bus vienas iš prioritetų ir dėl kylančių energinio pastatų efektyvumo reikalavimų. ben-dradarbiavimas su socialiniais partneriais, vgtu, Ktu, vil-niaus technologijų ir dizaino kolegija, profesinio mokymo įstaigomis, kitomis organizacijomis duoda gerų rezultatų konsoliduojant visus dėl bendro tikslo – pažangos statybų sektoriuje. partnerių vaidmuo, siekiant svarbiausių tikslų, svarbus išliks ir šiemet.“

reikia strategijosKaip tvirtina D. gedvilas, žvelgti į ateitį ir prognozuoti būtų daug paprasčiau, jei lietuvos statybų sektorius tu-rėtų aiškias kryptis, strateginį planavimą – gaires bent ar-timiausiems penkeriems metams, nacionalinę statybos strategiją 15, 20 ar 30 metų. todėl lietuvos statybininkų asociacija sieks, kad tokio pobūdžio dokumentas būtų sukurtas ir patvirtintas valstybės. prof. habil. dr. edmun-das Kazimieras zavadskas, prof. habil. dr. artūras Kazlaus-kas, doc. audrius banaitis mano, kad statybos strategija turėtų būti nustatoma kaip valstybės plėtotės nacionali-nės strategijos dalis, priklausanti nuo šalies ekonominių, teisinių, ūkinių ir kitokių galimybių bei vykdomos vyriau-sybės politikos socialinėje, teisinėje, ūkio, ekonominėje, aplinkosaugos, teritorinio planavimo, kultūros paveldo išsaugojimo ir kitose veiklos srityse.

pagrindinis tikslas – inovacinė, lietuvos ūkio ir gyven-tojų poreikius veiksmingai tenkinanti statybos šaka, ge-rai integruota į europos sąjungą, teikianti tarptautiniu mastu konkurencingas statybos paslaugas bei tokius pat produktus. statybos strategijos praktinis įgyvendinimas priklauso nuo seimo, ministerijų, savivaldybių vykdomos politikos, taigi nuo šalies politinės konjunktūros. politi-nės įtakos išvengti neįmanoma, tačiau ją reikia kiek ga-lima labiau mažinti. parengta pirmoji kompleksinė staty-bos plėtotės ilgalaikė strategija iki 2015 m., deja, netapo valstybės ekonominės politikos formavimo ir įgyvendini-mo pagrindu.

Pradėjus naudoti BIM visuose statybos etapuose, paspartės statybų procesai, padidės darbų našumas bei kokybė, o BIM taikymas palengvins statybos procese dalyvaujančių šalių bendradarbiavimą, užtikrins statybos proceso skaidrumą ir projekto eigos vientisumą.

Kęstutis vaNagas,„yit Kausta“ generalinis direktorius

ST

AT

YB

A

52

PLaNaViMo iššūkiaistatybos projektų įgyvendinimas yra ilgas ir komplek-sinis procesas, kuris dėl daugelio vidaus ir išorės fak-torių tampa vis sunkiau valdomas. Dėl atsirandančių pakitimų projekto organizatoriai turi reaguoti į susida-riusią situaciją ir atitinkamai koreguoti projektą, jo or-ganizavimą, kad būtų patenkinami vartotojų lūkesčiai, nauji standartai ar rinkos poreikiai.

be abejo, projekto pakeitimai yra normalus ir tikėtinas reiškinys vykstant statyboms, tačiau dažniausiai jie vertinami kaip lokalūs reiškiniai ir nenagrinėjami kaip tarpusavyje susijusios projekto sudedamosios dalys, turinčios įtaką tolesnei projekto eigai. remiantis ge-rąja užsienio praktika ir atliktais tyrimais, projekto pakeitimų įtakos vertinimas ir jų kontrolė siekiant iki galo įgyvendinti projektą yra vienas esminių spręstinų klausimų norint sėkmingai jį įgyvendinti.

PLaNaViMo MetodaiKritinio kelio planavimo metodas (angl. CPM – Critical Path Method) šiuo metu yra dominuojantis ir labiau-siai paplitęs planavimo metodas statybos pramonėje. Dažniausiai vizualiai planuojami darbai atvaizduojami gantto arba tinklinėse diagramose, logiškai dėstant darbų atlikimo seką. Kritinis kelias yra ilgiausias darbų atlikimo kelias diagramoje, ženklinantis trumpiausią laiką, per kurį projektas gali būti įvykdytas. tačiau dar-bų atlikimo trukmė nustatoma tik remiantis ankstes-nių projektų patirtimi ir subjektyviais spėjimais, kad

efektyvesnė statybos projektų planavimo metodologija „locatioN baseD maNagemeNt“

tiems darbams atlikti per nustatytą terminą bus visi reikiami ištekliai, ir kartu tikimasi, kad dėl to nenu-kentės kiti suplanuoti darbai. Naudojant cpm metodą susiduriama su darbų eigos stebėjimu realiuoju laiku problema, todėl dažnai nukrypimai nuo plano paste-bimi jau pavėluotai ir nebėra laiko tinkamai reaguoti į susidariusią situaciją. pasekmės: nukentėjusi darbų kokybė, atsiradę vėlavimai ir išaugusios statybų są-naudos.

Darbų atlikimo zonose planavimo metodas (angl. LBMS – Location Based Management System) buvo sukurtas sie-kiant pagerinti statybos projektų planavimą, grafikų suda-rymą, darbų atlikimo kontrolę, įskaitant atlikimo terminus ir išteklius. lbms metodas buvo specialiai sukurtas sta-tybos pramonei. jis suteikia visiems projekto dalyviams galimybę projektus įgyvendinti greičiau ir taip sumažinti riziką ir padidinti produktyvumą. šis metodas leidžia ne tik planuoti projekto išteklius, reikalingus užduotims vykdyti, bet ir optimizuoti užduotis pagal darbų atlikimo zonas. tai padeda lygiagrečiai vykdyti užduotis maksimaliai išnaudo-jant išteklius.

PLaNaViMo PrieMoNėsjau žengti pirmieji projekto planavimo žingsniai – pradėtos taikyti šiuolaikinės bim (angl. Building In-formation Modeling) 3D technologijos, padedančios užtikrinti būsimo statinio kokybę virtualioje erdvėje. tačiau siekiant pagerinti statybos valdymą ir planavi-mą turi būti išlaikytas tęstinumas ir pradėtos taikyti 4D ir 5D technologijos. šiandien taikyti lbms metodą galima naudojant „vico office“ programinę įrangą. ji padeda padalinti projektą į atskirus statinius, o stati-nius – į technologiškai pagrįstas darbų atlikimo zonas. Kiekviena zona kontroliuojama kaip atskiras projekto mato vienetas, turintis savo atlikimo terminus, darbų kiekį ir numatytus būtinus išteklius. Kad būtų atlikti konkretūs darbai zonose, vertinamas realus darbų kiekis, kiek darbininkų priskirta konkrečiam darbui, koks yra faktinis darbų išdirbis. taip gaunamas tikslus darbų atlikimo, o kartu ir viso projekto įgyvendinimo terminas.

Nerijus Kurcevičius,uab „intelligent bim solutions“bim projektų vadovas

ST

AT

YB

A

53

vasario 4 D. vilNiuje vyKsiaNčiame bim statybos forume statybų plaNa-vimas ir KoNtrolė bus vieNi svarbiausių aptariamų Klausimų. Kviečiame į KoNfereNciją. Daugiau iNformacijos rasite www.BIMforuM.Lt/2015

projekto įgyvendinimo planas atvaizduojamas darbų atlikimo grafike (angl. LBS – Location Based Schedule) tęstinių linijų (angl. flowlines) diagra-momis.

Kad projektas būtų sėkmingai įgyvendintas, privalo-ma vykdyti periodinę darbų kontrolę. fiksuojami fak-tiniai darbų atlikimo terminai ir panaudoti ištekliai. tuomet iš tęstinių diagramų galima matyti, koks yra darbų planas, kiek darbų atlikta, pagal turimus duo-menis galima prognozuoti, koks bus tolesnis darbų progresas, o svarbiausia – iš anksto matyti, kaip vė-luojant atlikti vienus darbus daroma įtaka kitiems darbams ir visam projekto įgyvendinimui. Keičiant darbų atlikimo eiliškumą atskirose zonose ir didinant arba mažinant išteklių poreikius pagal lbms planavi-mo metodą galima optimizuoti darbų atlikimo grafi-ką, nedidinant projekto įgyvendinimo rizikos.

remiantis užsienyje įgyvendintų projektų prakti-ka, taikant lbms metodą galima optimizuoti pro-jektų įgyvendinimo terminus iki 20 procentų.

ST

AT

YB

A

5454

ST

AT

YB

A

PRIKELTI NAUJAM GYVENIMUI

ST

AT

YB

A

55

jurgita siliūNieNė

atNaujiNaNt pastatus KompleKsišKai, spreNDžiamos eNergiNio Nau-DiNgumo, sveiKatos, garso ir šilumos izoliacijos, viDiNio ir išoriNio Komforto ir, žiNoma, apliNKos apsaugos problemos. pasaulyje toKie visapusišKai spreNDžiami Klausimai atNaujiNaNt pastatus įvertiNami visuotiNai pripažiNtais breeam (DiDžioji britaNija), leeD (jav, KaNaDa), hqe (praNcūzija), DgNb (voKietija) sertifiKatais, tačiau lietuvoje jie Dar Nėra paplitę.

regLaMeNtuoja įstatYMaistatybos įstatymas apibrėžia šešis esminius reikalavimus pastatams, kuriais reikia vadovautis ir atnaujinant pas-tatus. energinis efektyvumas yra vienas iš šešių esminių reikalavimų, keliamų visiems pastatams. statybos įstaty-me minimas pastato modernizavimas (atnaujinimas) – statybos darbai, kuriais pagerinamos pastato energinės savybės. atnaujinant (renovuojant) pastato fasadą, reikia vadovautis reikalavimais, numatytais str 2.05.01:2013 „pastatų energinio naudingumo projektavimas“.

pastatų, kuriems leidimas modernizuoti išduotas po 2014 01 01 arba jo statyba pradėta po 2014 01 01, ener-ginio naudingumo klasė atnaujinus (atlikus renovaciją) privalo būti ne žemesnė kaip c (suprantama, ji gali būti ir aukštesnė.) tai reiškia, kad, pavyzdžiui, gyvenamo-jo namo stogo šilumos perdavimo koeficientas u turė-tų būti ne didesnis kaip 0,16 W/(m2×K) (šiluminė varža r – ne mažesnė nei 6,25 (m2×K)/W); atitinkamai: sienų u≤0,20 W/(m2×K) ir r≥5 (m2×K)/W; langų – u≤1,6 W/(m2×K) ir r≥0,6 (m2×K)/W. atsižvelgiant į europos pasta-tų atnaujinimo tendencijas, pastatus jau dabar reikėtų stengtis atnaujinti ir modernizuoti iki energinio naudin-gumo klasės a.

pastatų energinio naudingumo reikalavimai netaikomi istoriniams, laikiniems pastatams, sodo nameliams. taigi siekiant pagerinti istorinių, paveldo pastatų ener-gines savybes dar yra daug kur tobulėti: reikia apibrėžti, nustatyti darbo metodus, technologijas, gerinančias šių pastatų energines savybes, tačiau išlaikančias pastatų istorinę vertę, sudaryti šių pastatų atnaujinimo (reno-vacijos) politiką, pateikti technines ir įstatymų galią tu-rinčias rekomendacijas dėl geresnės kokybės ir vykdyti mokymus.

pagrindinis iššūkis, atnaujinant istorinius pastatus, yra pastato paveldosaugos reikalavimų suderinamumo su energijos vartojimo efektyvumu klausimas. sprendžiant šį uždavinį turi glaudžiai bendradarbiauti su istoriniais pastatais dirbantys ekspertai, energinio naudingumo, statybos ekspertai ir pastato savininkai.

sisteMos turi derėtisvarbu paminėti, kad šiltinimo sistemos privalo būti sertifikuotos, t. y. turi būti naudojamos tik turinčios eu-

Dr. rosita NorvaišieNė,Ktu architektūros ir statybos instituto statybinės fizikos laboratorijos mokslo darbuotoja, Kauno technikos kolegijos docentė

Siekiant pagerinti istorinių, paveldo pastatų energines savybes dar yra daug kur tobulėti: reikia apibrėžti, nustatyti darbo metodus, technologijas, gerinančias šių pastatų energines savybes, tačiau išlaikančias pastatų istorinę vertę, sudaryti šių pastatų atnaujinimo (renovacijos) politiką, pateikti technines ir įstatymų galią turinčias rekomendacijas dėl geresnės kokybės ir vykdyti mokymus.

→

ST

AT

YB

A

56

ropos techninį liudijimą (etl) ir ce ženklu pažymėtos pastatų fasadų išorinio šiltinimo sistemos (angl. – eti-cs). architektūros ir statybos institute atliekami šių šil-tinimo sistemų bandymai, siekiant įgyti europos tech-ninį liudijimą (etl) – dokumentą, kurį išduoda europos techninio įteisinimo įstaigos narys pagal šios organiza-cijos ir europos Komisijos nustatytą tvarką.

pagal reglamentą str 2.01.10:2007 visos tinkuotos fa-sadų išorinio šiltinimo sistemos privalo turėti europos techninį liudijimą (etl) ir būti pažymėtos ce ženklu. svarbu, kad sistemos sudedamosios dalys tarpusavyje derėtų, pavyzdžiui, turi derėti armavimo mišinio ir tinko įgerties bei vandens garų laidumo savybės. viena svar-biausių sistemos savybių yra sistemos vandens įgertis po 1 val. ir 24 val. jeigu sistemos vandens įgertis po 24

Šiltinimo sistemos privalo būti sertifikuotos, t. y. turi būti naudojamos tik turinčios Europos techninį liudijimą (ETL) ir CE ženklu pažymėtos pastatų fasadų išorinio šiltinimo sistemos.

ST

AT

YB

A

val. yra didesnė arba lygi 0,5 kg/m2, sistema papildomai privalo būti išbandyta, ar yra atspari šalčio ir atitirpini-mo ciklams, nes daug vandens sugerianti sistema gali būti neatspari šalčio poveikiui.

Kita svarbi sistemos savybė – vandens garų laidumas. armavimo mišinys ir tinkas, kai šiltinant naudojama mineralinė vata, turi būti laidesnis vandens garams, nei naudojant polistireninį putplastį. šiltinimo siste-mos vandens garų varža neturi viršyti 2,0 m lygiaver-čio (ekvivalentinio) oro sluoksnio storio (sd), naudojant polistireninį putplastį, bei 1,0 m, naudojant mineralinę vatą. šiltinant mineraline vata, armavimo mišinys ir tin-kas turi būti laidesnis vandens garams, nei šiltinant po-listireniniu putplasčiu. žiemą vandens garai pro išorės sienas skverbiasi iš patalpų į išorę. mineralinė vata yra laidesnė vandens garams nei polistirenas, todėl, sie-kiant, kad drėgmė nesikauptų po tinkavimo sistema ir nesušaltų į ledą, virš mineralinės vatos esanti tinkavimo sistema turi būti laidesnė vandens garams. tinkavimo sistema bus geresnė (ilgalaikiškesnė), jei bus mažesnė jos vandens įgertis ir didesnis garų laidumas. taip pat labai svarbu, kad šių sistemų tiekėjai pateiktų ir apra-šus, kaip tinkamai montuoti sistemas, nes tik tinkamai įrengta šiltinimo sistema atitiks esminius reikalavimus ir bus patvari ekonomiškai pagrįstą laikotarpį.

PirMeNYbė – ekoLogijaiekorenovacija europoje pripažinta gyvybiškai svar-bia priemone, siekiant sumažinti anglies dvidegi-nio išmetimą. europos ekspertų apklausa parodė, kad reikia skubiai atnaujinti europos pastatus. ta-čiau atlikti tyrimai atskleidė, kad nors dauguma es šalių turi sudarytas šios srities programas, vis aki-vaizdžiau, jog, siekiant užsibrėžtų tikslų, to nepa-kanka. pavyzdžiui, Didžiojoje britanijoje buvo nusta-tyta, kad, siekiant įgyvendinti nacionalinę 2050 m. anglies mažinimo programą, iki labai aukšto lygmens turėtų būti atnaujinta iki 600 tūkst. namų per metus. iš tikrųjų pagal šį standartą kasmet atnaujinami (re-novuojami) tik keli šimtai namų. atnaujinant pastatus reikėtų atsižvelgti į apželdinimą, vandens surinkimo sis-temas, saulės energijos panaudojimą, natūralias sienų apdailas, perdirbtų medžiagų (antrinių žaliavų) panau-dojimą ir pan.

keLetas ekoreNoVaCijos Projektų PaVYZdŽių• inovacinis projektas Didžiojoje britanijoje rff (angl.

retrofit for the future). įgyvendinimo tikslas – pasiekti ne daugiau kaip 17kg/(m2×metai) co2 tar-šos ir neviršyti 115 kWh/(m2×metai) pirminės ener-

ST

AT

YB

A

57

Nuolat brangstant energiniams ištekliams, svarbu labai efektyviai apšiltinti pastatus.

sėkmingai veiklą plėtojanti lietuvos įmonė uab „šiLPuta“ gamina europos kokybės standartus atitinkantį polistireni-nį putplastį (eps) – vieną iš XXi a. reikalingiausių šilumą izoliuojančių statybinių medžiagų. jis itin dažnai naudo-jamas apšiltinti įvairiems pamatams, perdangoms, fasa-dams, grindims, stogams, terasoms, automobilių stovėji-mo aikštelių konstrukcijoms ir pan.

uab „šiLPuta“ gaminamas naujoviškas polistireninis putplastis – pilkasis neoporas, garantuojantis ypač didelę šiluminę varžą, jau tapo paklausus ne tik lietuvoje, bet ir beveik visoje europoje.

ilgamete patirtimi ir kokybiška produkcija garsėjanti uab „šiLPuta“ visada nepriekaištingai įvykdo visus kli-entų užsakymus.

UAB „ŠILPUTA“, Sodų g. 14, Lt-13270 Skaidiškių k., Vilniaus r.tel. +370 5 235 0109 , faks. +370 5 235 0104 , el. p. info@silputa.lt www.silputa.lt

gijos sąnaudų, kurių reikia pastato energetikos sis-temoms. čia nėra specialių reikalavimų energijos sąnaudoms, reikalingoms šildant, tačiau jei pirmi-nės energijos sąnaudų ribojimo tikslai būtų pasiekti, energijos sąnaudos, reikalingos šildant, turėtų siekti mažiau kaip 40 kWh/(m2×metai).

• pasyviojo namo atnaujinimo standartas (enerphit) (tarptautinis statybos standartas). tai savanoriš-kas standartas, nustatantis mažiau kaip 25 kWh/(m2×metai) energijos sąnaudų, reikalingų šildant, kai leistinas pastato oro laidumas iki 1 k/h (slėgių skirtumas 50 pa).

• „renovuok europą“ (europos pramonės vedama kampanija). šios iniciatyvos sumanytojai vartoja terminą „visa apimanti renovacija“ (angl. deep re-novation), kuri apima visus pastatus. visapusiškai atnaujinant pastatą, turi būti taikomos arba įgyven-dinamos visos įmanomos energiją taupančios prie-monės. įgyvendinus šią visa apimančią renovaciją, daugumos europos pastatų energijos sąnaudos ga-lėtų būti sumažintos nuo 60 iki 90 procentų.

šiuo metu Didžiojoje britanijoje ir prancūzijoje esama pastatų energijos tausojimo politika nėra nukreipta į visa apimančią individualių namų ekorenovaciją, ji sutelkta į atsinaujinančių energijos šaltinių įdiegimą gyvenamajame fonde. lietuvoje 70–80 proc. šilumos energijos praranda-ma per šiluminius tinklus ir pasenusius bei neatnaujintus daugiabučius namus. vykdant pastatų modernizaciją lie-tuvoje reikėtų ne tik atkreipti dėmesį į šilumos išsaugoji-mą, bet ir vykdyti visa apimančią modernizaciją, atsižvel-giant į antrinių žaliavų, ekologiškų medžiagų panaudoji-mą, jaukią ir sveiką gyvenamąją aplinką, kad pastatuose būtų naudojama kuo didesnė dalis energijos, gautos iš atsinaujinančių šaltinių, tokių kaip terminė, vėjo ar saulės energija. pastatus jau dabar reikėtų atnaujinti iki a klasės (taip daro vokiečiai). perdirbimas, antrinis panaudojimas ir energijos susigrąžinimas yra labai svarbūs mus supan-

ST

AT

YB

A

čiame pasaulyje, kaip ir pastangos siekiant, kad nebūtų projektuojant, atnaujinant ir eksploatuojant atsirandan-čių šiluminių ir techninių trūkumų bei pažeidimų. žinoma, taikant tokį modernizacijos modelį, reikia investuoti daug daugiau lėšų, tačiau ekonominė grąža ir nauda aplinkai ir visuomenei būtų nepalyginamai didesnė.

ST

AT

YB

A

58

geriausia eNergijos forMa – NePaNaudota eNergijatoks yra europos sąjungos požiūris. 2007 m. numatyti ke-liai, nuo esamo pastato vedantys energijos beveik nenau-dojančio pastato link. tam turi būti priimti efektyviausi sprendimai dėl kainos, nustatyti konkretūs energijos eko-nomijos matai, skati nama diegti efektyvumo priemones ir pastatuose naudoti atsinaujinančius energijos šalti nius. ši-lumos izoliacija (langai, fasadai ir stogas) (1 etapas lietuvo-je), efektyvi šildymo sistema (1 etapas lietuvoje), vėdinimo sistemos, oro kondicionavimas (pavyzdžiui, rekuperacinė sistema, kuri lietuvoje beveik nenagrinėjama), racionalus elektros energijos naudojimas, energiją taupantys apšvieti -mo ir kiti prietaisai, atsinaujinantys energijos šalti niai – visa tai yra prioriteti nės energijos taupymo priemonės.

reNoVaCijos situaCija LietuVoje – judaMe VėŽLio teMPaisKasmet kylant kuro kainoms, ilgainiui neremontuoti , nepri-žiūrėti , apgriuvę daugiabučiai namai su prakiurusiomis sie-nomis ir stogais į orą paleidžia daugiau negu pusę šeimos ir savivaldybės biudžeto. patys gyventojai, valdžia, sveika-

pastatų renovacijos sprendimus siūlo ir gamintojai

taip tipiNis Kvartalas atroDė 1980 m. ir, laiKaNtis mūsų reNovacijos tempų, beveiK NepaKitęs 2015 m., Nes iš visos šios pilKos masės reNovuotas gal tiK vieNas Kitas Daugiabutis Namas.(šalti nis: lietuvos šilumos ti ekėjų asociacija)

Daugiabutis Namas voKietijoje, moDerNizuotas taip, KaD atitiKtų pasyviojo Namo staNDartą.

reNovuotas pastatas austrijoje.

ST

AT

YB

A

asta geibūNieNė

Nuo 2014-ųjų lietuvoje įsibėgėja ilgai strigęs Daugiabučių Namų reNo-vacijos procesas. pagal būsto moDerNizavimo programas europos reKoNstruKcijos ir plėtros baNKas, es struKtūriNiai foNDai, valstybė ir patys gyveNtojai savo lėšomis fiNaNsuoja būsto atNaujiNimo pro-jeKtus. tačiau su eNergija susijusi problema išlieKa labai aKtuali, Nes šiuo metu Dar Daugiau Kaip 78 % Daugiabučių Namų eNergiNis efeKty-vumas prastas.

58

ST

AT

YB

A

59

tos ir higienos specialistai sutaria, kad tokiomis sąlygomis gyventi darosi labai brangu, nesaugu ir nesveika. aplinkos apsaugos ministerijos duomenimis, iki 1993 m. buvo pasta-tyta apie 27 tūkst. pastatų, kurie šiuo metu yra neefektyvūs. Nuo 1998 iki 2012 m. iš viso atnaujinta apie 500 pastatų, nuo 2013 iki 2014 m. gruodžio atnaujinti 167 daugiabučiai namai, šiuo metu renovuojami dar 895 seni namai, sude-rinti 3367 investiciniai planai. iki 2020 m. planuojama at-naujinti apie 20 % prasto energinio efektyvumo būstų. Kyla klausimas: iki kada bus modernizuoti kiti? iki 2040, 2050 metų? Kada turėsime atnaujinti šiandien modernizuotus ir naujus pastatus? viešųjų pastatų modernizacijos tempai dar lėtesni. iki 2020 m. planuojama atnaujinti (siekiant tik c energinio efektyvumo klasės) apie 700 tūkst. kv. metrų iš turimų beveik 15 mln. kv. metrų. tai sudaro apie 0,6 % per metus! taigi pabaigos galime tikėtis tik po šimtmečio? vertėtų paminėti, kad vykdydami šiandieninę modernizaci-ją (renovaciją) pasiekiame tik tokių rezultatų, kad geriausiu atveju pastatai sunaudoja apie 100–120 kW/m2/metus (tai yra c klasė, geriausiu atveju b), o turėtume numatyti, jog šie rezultatai būtų kasmet geresni, pavyzdžiui, 2016 m. visi renovuojami pastatai pasiektų b klasę, o 2018 m. – a klasę. Kad tai įmanoma, rodo vokietijos ir austrijos pavyzdžiai.

ar taiP gaLiMe gYVeNti ir LietuVoje?pavyzdžiui, austrijos energetiškai efektyvių pastatų vysty-mo modelyje numatyta tokia renovacijos koncepcija: so-cialinis būstas – minimalaus energijos suvartojimo, maksi-malaus komforto namai, tikslas: nuo 120 kWh/m2/metus pasiekti iki 14–18 kWh/m2/metus. papildomi komforto elementai: plaukimo baseinai, žaliosios zonos, saunos, 1 a. bendrosios poilsio zonos, kavinės ir kita. įkvepianti ir vo-kietijos, Danijos, suomijos praktika. ar ir mes galime taip gyventi? pasak lietuvos statybų technologinės platformos tarybos pirmininko, uab „innobim“ direktoriaus dr. vaido-to šarkos, tikrai galime, tik turime daug analizuoti ir skai-čiuoti, naudoti ir skatinti plėtoti inovatyvias technologijas, praktiškai įgyvendinti demonstracines versijas, įvertinti pasiektus rezultatus ir populiarinti gerąją praktiką. reikia kompleksiškai žiūrėti į visą modernizacijos procesą kaip vientisą, kad visi proceso dalyviai veiktų pagal savo atsa-komybes. modernizavimo paslaugas pirkti taikant ekono-minio naudingumo kriterijus, energinį efektyvumą vertinti stebint visą pastato naudojimo ciklą. būtina peržiūrėti ir padidinti reikalavimus, taikomus technologijoms (langų,

stogų, fasadų, inžinerinių sistemų ir kitų). vadovaujan-tis kitų šalių patirtimi sustiprinti projektavimo kokybę ir techninės priežiūros kontrolę ir sugriežtinti atsakomybę. parengti vientisas, su verslo asociacijomis suderintas spe-cifikacijas, apimančias kokybės reikalavimus, ir t. t.

Naujos kartos statYbiNės MedŽiagosVėdiNaMieMs fasadaMsproblemas, kylančias atnaujinant pastatus, gerąją mūsų bei kitų šalių patirtį ir būdus, kaip padidinti renovuojamų pastatų energinę klasę, bendradarbiaujant su mokslininkais ir praktikais, ragina analizuoti viena didžiausių fibrocemen-tinių plokščių gamintojų pasaulyje – įmonė „cembrit oy“. Neseniai šios įmonės surengtame seminare „pastatų at-naujinimas lietuvoje ir suomijoje“ buvo diskutuojama apie daugiabučių namų atnaujinimo programas ir dažniausiai daromas klaidas, naujas atnaujinimo procesų galimybes, skaitmeninę statybą. „cembrit“ pranešėjas virginijus bari-šauskas pasidalijo patirtimi apie vėdinamųjų ir naudojant „cembrit“ fibrocementinių plokščių apdailą atnaujintų fa-sadų ypatybes ir galimybes atliekant renovaciją.

įmonė „cembrit oy“ gamina ir tiekia naujos kartos statybi-nes medžiagas, skirtas šlaitiniams stogams dengti ir išorės bei vidaus sienų apdailai atlikti. viena iš siūlomų konstruk-cijų, skirtų pastato sienoms šiltinti, – vėdinamasis fasadas su „cembrit“ fibrocementinių plokščių apdaila, padeda sumažinti temperatūros svyravimus sienoje visus metus. saulės šiluma iš lauko pusės vasarą atspindima, o sausa ši-lumos izoliacija sumažina šilumos nuostolius šaltuoju metų laiku. taip pat iš šios vėdinamosios konstrukcijos pašalina-mas kondensatas, esantis patalpų viduje. Kad konstrukcija būtų kaip vėdinamasis fasadas, įrengiant tokį fasadą reikia vadovautis techniniais statybos reglamentais ir „cembrit“ pateikiamomis montavimo instrukcijomis.

fibrocementas – natūraliai patvari medžiaga, sudaryta iš cemento, celiuliozės, mineralinių užpildų. tai aplinką tauso-jančios, nekenksmingos medžiagos. tokių plokščių sudėtyje nėra asbesto ar kvarco. „cembrit“ fibrocementinės plokš-tės apsaugo nuo samanų ir dumblių. sudedamosios plokš-čių dalys nedegios – taip pastatui suteikiama papildoma ap-sauga nuo gaisro. Didelė fibrocemento gaminių, jų dydžių ir spalvų pasiūla leidžia juos naudoti kūrybiškai, o objektai, kuriems statyti buvo panaudoti šie gaminiai, vertinami dėl natūralumo, paprastumo ir estetinės išvaizdos.

vėDiNamasis fasaDas: Dirbti galima bet Kuriuo metų laiKu.

Daugiabučių Namų reNovacija joNišKyje (prieš ir po).

ST

AT

YB

A

59

ST

AT

YB

A

60

viešųjų pirkimų pasikeiti mai skati ns

sąžiningai vykdyti sutarti s ir siekti

ti nkamai atlikti darbus

ST

AT

YB

A

60

ST

AT

YB

A

61

VaLiutos PasikeitiMasbe abejonės, didžiausia 2015 m. naujiena yra naciona-linės valiutos lito pakeitimas į eurą. viešasis ir privatu-sis sektorius sėkmingai tam pasiruošė, todėl prie naujos valiutos pereinama gana sklandžiai. vis dėlto, nors euro įvedimo lietuvos respublikoje įstatyme numatytos valiu-tos perskaičiavimo taisyklės, perkančiosioms organizaci-joms ir tiekėjams, vykdantiems anksčiau litais sudarytas statybos darbų viešojo pirkimo sutartis, iškyla klausimų dėl bendros sutarties kainos ir jos sudedamųjų dalių / įkainių perskaičiavimo.

rangos sutartyse įprasta nurodyti ne tik bendrą su-tarties kainą, bet ir darbų įkainius. perskaičiuojant eurais visus sutartyje nurodytus įkainius ir taikant apvalinimo taisykles, nustatytas euro įvedimo lietu-vos respublikoje įstatymo 7 straipsnyje, gali atsiras-ti nemažų galutinės kainos svyravimų, ją lyginant su pradine litais sudaryta kaina. viešųjų pirkimų įstaty-mo 18 straipsnio 8 dalyje draudžiama keisti galutinę sutarties kainą, išskyrus nustatytas išimtis. remiantis teismų praktika pripažįstama, kad ekonominės nau-dos pakitimas tiekėjo naudai yra prilyginamas naujos sutarties sudarymui, kuris galimas tik įvykdžius viešo-jo pirkimo procedūras.

europos sąjungos teisingumo teismas byloje „Pressetext Nachrichtenagentur GmbH“ prieš Austrijos respubliką (bylos Nr. C-454/06) nurodė, kad galiojančios sutarties kainų konvertavimas į eurą ir jos kainų dydis gali būti koreguojamas nelaikant, kad sudaryta nauja sutartis, su sąlyga, kad tokie pataisymai yra minimalūs ir objektyviai paaiškinami.

Nuo 2015 m. sausio 1 D. įsigaliojo Naujausios viešųjų pirKimų įstaty-mo pataisos. įstatymo paKeitimais Nustatytos Naujos vertės eurais, paKeistos viešųjų pirKimų proceDūros. taip pat 2015 m. iNstitucijos aKtyviai Dirbs ir ruošis 2014 m. balaNDžio mėN. įsigaliojusių Naujųjų europos sąjuNgos DireKtyvų perKėlimui į NacioNaliNę teisės siste-mą. Kaip visi šie poKyčiai paveiKs statybų seKtorių, KomeNtuoja aDvo-Katų KoNtoros „raiDla lejiNs & Norcous“ pasKirta teisiNiNKė, aDvo-Katė vilma gaigalaitė.

vilma gaigalaitė,advokatų kontoros „raidla lejins & Norcous“ teisininkė, advokatė

viešųjų pirkimų tarnyba, pasikonsultavusi su finansų mi-nisterija, atsižvelgdama į europos sąjungos teisingumo teismo praktiką, paskelbė rekomendaciją, kad į eurus reikėtų perskaičiuoti tik bendrą sutarties kainą, pagal ją pritaikant įkainius, laikantis principo, kad dėl tokio per-skaičiavimo atsiradusios korekcijos turi būti minimalios bei objektyviai paaiškinamos. taip būtų išvengta didelių svyravimų, kurių galėtų atsirasti perkančiajai organizaci-jai perskaičiuojant ir apvalinant sutartyje numatytus ats-kirus įkainius.

Nors viešasis pirkimas yra viešas, laimėjusio pasiūlymo ir sutarties skelbimas neturi pažeisti ūkio subjekto teisės į komercinę paslaptį ir konfidencialiuosius pasiūlymo aspektus. Takoskyra tarp viešumo ir konfidencialumo gali būti itin menka.

→

ST

AT

YB

A

62

ST

AT

YB

A

koNtroLė ir ViešuMasDar viena 2015 m. naujiena – pareiga perkančiajai orga-nizacijai centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje siste-moje skelbti viešąjį pirkimą laimėjusio dalyvio pasiūly-mą, sudarytą pirkimo sutartį ir pirkimo sutarties sąlygų pakeitimus, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų teisės aktams ar teisėtiems tiekėjų komer-ciniams interesams arba trukdytų laisvai konkuruoti tar-pusavyje.

šios nuostatos įsigaliojimas tiesiogiai paveiks ir visus statybos srityje veikiančius ūkio subjektus. rangovų tarpusavio konkurencija dar labiau išaugs. atitinkamai didės viešojo pirkimo procedūrų ir sutarties vykdymo kontrolė ir viešumas. galimybė susipažinti su pasiūlymu ir sutartimi įpareigos pirkimo dalyvius pasiūlyme nuro-dyti tik pagrįstas darbų ir medžiagų kainas bei nepik-tnaudžiauti poreikiu atlikti papildomų darbų vykdant supaprastintus pirkimus (vykdant tarptautinės vertės darbų pirkimus poreikio atlikti papildomų darbų kon-trolę atlieka viešųjų pirkimų tarnyba, nes neskelbiamos derybos tokiu atveju galimos tik gavus viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą).

Konfidencialios viešųjų pirkimų informacijos neat-skleidimas nuolat kelia diskusijų. Nors viešasis pirki-

mas yra viešas, laimėjusio pasiūlymo ir sutarties skel-bimas neturi pažeisti ūkio subjekto teisės į komercinę paslaptį ir konfidencialiuosius pasiūlymo aspektus. takoskyra tarp viešumo ir konfidencialumo gali būti itin menka. situaciją apsunkina tai, kad konfidenci-alios informacijos sąrašas viešųjų pirkimų įstatyme nepateiktas. Konfidencialios informacijos ir komerci-nės paslapties sąvoka viešųjų pirkimų srityje išplėtota teismų praktikoje. iš esmės, kuri ūkio subjekto turima informacija yra konfidenciali, sprendžia pats ūkio su-bjektas, tačiau sprendimas dėl konfidencialios infor-macijos turi būti pagrįstas.

taigi rangovai, dalyvausiantys vykdant viešuosius pir-kimus, turi itin atidžiai rengti savo pasiūlymus ir aiškiai apibrėžti, kurios pasiūlymų dalys yra konfidencialios ir kodėl. tai ypač aktualu, kai pasiūlymai vertinami ekono-minio naudingumo balais ir rangovas turi pateikti techni-nį savo pasiūlymo aprašymą.

skLaNduMas ir gaLiMYbė ProgNoZuotiviešųjų pirkimų tarnyba parengė ir direktoriaus 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1s-266 patvirtino Statinio (-ių) ar statinių grupės projektavimo paslaugų viešojo pirkimo rekomendacijas.

viešųjų pirkimų tarnyba rekomenduoja projektavimo paslaugas pirkti atskirai nuo statybos rangos darbų. Dar-bų pirkimas kartu su projektavimo paslaugomis gali būti vykdomas tik pagrįstais atvejais, kai kitaip racionaliai naudodama lėšas perkančioji organizacija nepasiektų reikiamo rezultato, kai perkančiajai organizacijai nėra svarbūs atskiri darbų ar medžiagų elementai, o projek-tavimo paslaugas ir darbus atliekantis teikėjas prisiima visą atsakomybę už statinio projektą ir atliktus darbus (pavyzdžiui, pastatų, inžinerinių statinių projektavimą ir jo įgyvendinimą).

rekomendacijose pateikiamos pagrindinės techninės specifikacijos nuostatos, pasiūlymų vertinimo kokybės kriterijaus parametrų pavyzdinis sąrašas ir rekomenduo-jamos pirkimo sutarties nuostatos. tai padės perkančio-sioms organizacijoms sklandžiau vykdyti projektavimo paslaugų viešuosius pirkimus, projektuotojams – labiau prognozuoti perkančiosios organizacijos veiksmus ir ga-limybę, remiantis rekomendacijomis, teikti perkančia-jai organizacijai pastabas dėl pirkimo sąlygų tikslinimo. Nors rekomendacijos nėra privalomas teisės aktas, jos yra viešųjų pirkimų sistemos dalis, todėl į jų nuostatas turėtų būti atsižvelgiama. tai savo praktikoje pripažįsta ir teismai.

es direktYVos: iLgai Laukti PasikeitiMai 2014 m. balandžio mėn. įsigaliojo naujosios europos są-jungos direktyvos, reguliuojančios viešuosius pirkimus. jos turės būti taikomos nuo 2016 m. balandžio 18 d. tai-gi 2015 m. institucijos aktyviai dirbs ir ruošis direktyvų perkėlimui į nacionalinę teisės sistemą. Numatomi reikš-mingi viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai, kurie turės įtakos ir statybų sektoriui.

2015 m. naujiena – pareiga perkančiajai organizacijai centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbti viešąjį pirkimą laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudarytą pirkimo sutartį ir pirkimo sutarties sąlygų pakeitimus, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų teisės aktams ar teisėtiems tiekėjų komerciniams interesams arba trukdytų laisvai konkuruoti tarpusavyje.

→

ST

AT

YB

A

63

valDas sutKus,lietuvos verslo konfederacijos prezidentas

Viešųjų pirkimų skundų praktika LietuvojeDemokratinėje valstybėje įprasta naudotis Konstitucijoje įtvirtintomis teisėmis kreiptis į teismą. Bėda ta, kad vyk-dant viešuosius pirkimus šia teise dažnai piktnaudžiau-jama. Sprendimai dėl konkurso nugalėtojų neretai skun-džiami ne tik dėl galimų pažeidimų, bet ir dėl to, kad, pavyzdžiui, nugalėtojas pasirinktas „ne tas“.

Lietuvos teismuose pastaraisiais metais kasmet buvo na-grinėjama po daugiau kaip 350 bylų, susijusių su viešai-siais pirkimais. Pagal 2013 m. statistiką, pirmosios ins-tancijos teismas vieną tokią bylą vidutiniškai nagrinėjo 67 dienas. trečdalis bylų pasiekė aukštesnės instancijos teismus, kur bylos buvo nagrinėjamos dar vidutiniškai 52 dienas. Kartais prireikia ir metų vienai bylai išspręsti. Ką tai reiškia perkančiajai organizacijai, konkursą laimėju-siai įmonei, visuomenei?

Pirmiausia skundžiamo projekto įgyvendinimas sustab-domas, vadinasi, konkursą skelbusios organizacijos numatyti projektai nebus įgyvendinti laiku. Be to, atsi-randa papildomų išlaidų – kol svarstomas skundas, gali pabrangti perkamų darbų, reikalingų žaliavų kainos. o kur dar išlaidos teisininkų paslaugoms (kadangi viešųjų pirkimų liūto dalį rengia viešojo sektoriaus organizaci-

jos, tai kainuoja ir mokesčių mokėtojams). Nuostolių dėl įvykusių viešųjų pirkimų

svarstymo teisme patiria ir kita proceso pusė – kon-

kursą laimėjusi bendrovė, negalinti pradėti dirbti, negau-nanti pajamų.

tačiau viešuosius pirkimus skundžiančiai bendrovei tai beveik nieko nekainuoja. todėl dažnai girdime apie atve-jus, kai sprendimus ginčija įmonė, konkursui pateikusi akivaizdžiai reikalavimų neatitinkantį, nekokybišką pa-siūlymą. Neretai – be jokių svarių argumentų, dėl kurių konkurso rezultatai turėtų būti peržiūrėti.

tiesa, priemonių nepagrįstam skundų ir apeliacijų tei-kimui mažinti Lietuvoje turime. Įstatymai numato gali-mybę teismams reikalauti galimų nuostolių atlyginimo. Kitaip tariant, tais atvejais, kai stabdoma viešojo pirki-mo procedūra arba sutarties vykdymas, ieškinį teikian-ti bendrovė įpareigojama sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą tam tikrą pinigų sumą arba pateikti tokiai sumai išduotą banko garantiją. Vis dėlto tokios apsaugos prie-monės taikomos gana retai.

todėl, siekiant, kad viešieji pirkimai būtų skaidresni ir efek-tyvesni, būtina dažniau taikyti turimas apsaugos priemo-nes, perimti kitų šalių gerąją praktiką. Dažnesnis nuostolių atlyginimo reikalavimas skundui nepasitvirtinus, griežtes-nis patiriamų teisminių išlaidų atlyginimo užtikrinimas skatintų konkursuose dalyvaujančias įmones gerai įver-tinti visas aplinkybes ir pirkimų rezultatus skųsti tik turint svarių įrodymų, kad buvo pažeistos jų teisės.

KOMENTARAS

planuojama, kad visi pasiūlymai bus vertinami pagal eko-nomiškai naudingiausią kriterijų, mažiausios kainos krite-rijų paliekant tik kaip išimtinį. tai itin laukta žinia statybų sektoriuje. verslas jau seniai kalbėjo apie tai, kad mažiau-sios kainos kriterijus lemia daug prastesnę darbų ir me-džiagų kokybę, trumpalaikiškumą, o galiausiai dar ir di-desnę galutinę tų darbų kainą, nes defektams taisyti reikia papildomų lėšų.

Ketinama įtvirtinti galimybę pašalinti pirkimo dalyvį iš vie-šojo pirkimo procedūrų, jeigu jis vykdydamas sutartį, su-darytą remiantis ankstesniu viešuoju pirkimu, ją pažeidė iš esmės arba įvykdė su esminiais trūkumais. tai neabejotinai skatins sąžiningai vykdyti sutartis ir tinkamai atlikti darbus.

Dar vienas planuojamas pakeitimas yra susijęs su tiekė-jų kvalifikacijos tikrinimu. Ketinama numatyti, kad jeigu

tiekėjas yra nesumokėjęs tik nedidelės mokesčių dalies, tokio tiekėjo pasiūlymo atmesti negalima, nes tai pažeis-tų proporcingumo principą. Dalyvis, kuris nėra sumokė-jęs visų mokesčių, šį trūkumą galės ištaisyti. šiuo metu siūloma nustatyti, kad galima skola turėtų būti mažesnė nei 50 eurų.

taip pat numatoma, kad kai rangovas remiasi subrangovu, siekdamas atitikti ekonominius ir finansinius reikalavimus, bus galima reikalauti, kad ir subrangovas būtų tiesiogiai atsakingas už sutarties įvykdymą.

primintina, kad direktyvų nuostatos tiesiogiai netaikomos, todėl itin svarbu, kaip jų formuluotės bus perkeltos į naci-onalinės teisės aktus. ūkio subjektai gali aktyviai dalyvauti viešai svarstant siūlomus pakeitimus, reikšti savo nuomo-nę ir teikti pasiūlymus.

ST

AT

YB

A

64

Naujos, aplinką tausojančios technologijosasta geibūNieNė

aNot specialistų, patalpose oras 4–6 Kartus užterštesNis ir 8–10 Kartų toKsišKesNis Nei lauKe. Kai Kuriuose pastatuose oro tarša DiDesNė Net 100 Kartų. vieNu svarbiausių patalpų oro teršalų laiKomas formal-DehiDas – chemiNis KaNcerogeNas ir alergeNas, Kurio žala žmogaus sveiKatai įroDyta KliNiKiNiais tyrimais.

ST

AT

YB

A

64

ST

AT

YB

A

65

ateitis be Nuodųšiuolaikinio žmogaus gyvenimui persikeliant į uždaras pa-talpas, pasaulio mokslininkai vis labiau domisi patalpų oro kokybe, kuriamos naujos, aplinką ir joje gyvenantį žmogų saugančios technologijos, statant namus ir įrengiant ap-dailą, naudojamos pažangios, energiją ir žmogaus sveikatą tausojančios izoliacinės medžiagos. viena tokių – įmonės „Knauf insulation“ pagal „ecose® technology“ pagaminta mineralinė vata, savo savybėmis ir išvaizda labai besiski-rianti nuo tradicinių izoliacinių medžiagų. šios mineralinės vatos sudėtyje nėra formaldehido, fenolio ir akrilo, ji yra mažiau dulkanti, bekvapė, nedažyta ir nešviesinta, jos spalva – natūrali ruda. tokia izoliacinė medžiaga išsiskiria puikiomis šiluminėmis, garso izoliacijos ir priešgaisrinės saugos savybėmis (atitinka a1 klasę). ji pagerina patalpų oro kokybę ir pastato, kuriame panaudota, aplinkos cha-rakteristiką.

technologija „ecose® technology“ buvo sukurta izoliacijai iš mineralinės vatos gaminti, tačiau teikia tokius pat galimus pranašumus ir kitiems gaminiams, kuriuose taikomi įvairių dervų pakaitalai. beje, verta paminėti, kad visi „Knauf insu-lation“ produktai yra ekologiški, nes jų sudėtyje yra didelis kiekis antrinio perdirbimo ir atsinaujinančių sudedamųjų medžiagų, kurias naudojant sutaupoma šimtais kartų dau-giau energijos, nei prireiktų juos gaminant.

formaldehidas – bespalvės, specifinį nemalonų kvapą turinčios dujos, naudojamos gaminant baldus, plastiki-nes apdailos medžiagas, presuotą medieną, izoliacines medžiagas bei įeinančios į šių medžiagų sudėtį. higienos instituto tyrimuose formaldehidas apibūdinamas kaip vienas iš 5 aktualiausių oro teršalų. Nepalankius padari-nius žmogaus sveikatai gali sukelti jau vien 0,03 mg/m3 šių dujų koncentracija ore, o nustatyta, kad mes, europiečiai, esame veikiami bent 20 proc. didesnių koncentracijų. per kvėpavimo takus į žmogaus organizmą patekęs kancero-genas gali dirginti akių ir viršutinių kvėpavimo takų gleivi-nes, sukelti diskomfortą. esant 2,5–3,75 mg/m3 koncen-tracijai, dauguma žmonių pajunta akių, nosies ir užpakali-

pastebėta, kad tam tikrose patalpose ilgai būnantys žmo-nės pradeda skųstis įvairiais negalavimais, o jei žmogus kurį laiką praleidžia kitur, jie sumažėja arba išnyksta. lie-tuvoje kone dažniausiai tokius pojūčius patiria modernių daugiaaukščių biurų darbuotojai, kuriuose dar veikia ir labai orą išsausinantys kondicionieriai. Nustatyta, kad formaldehido išsiskyrimas iš medžiagų didėja, didėjant temperatūrai ir santykinei drėgmei, o geresnė ventilia-cija švarina orą patalpose, todėl reikėtų nepamiršti gana dažnai vėdinti patalpas, ypač jei jos neseniai remontuo-tos. be to, naujos gaminamos ir pritaikomos apdailos me-džiagos turi būti tiriamos dėl išsiskiriančio formaldehido kiekio, o tyrimų rezultatai pateikiami visuomenei.

nės ryklės dalies perštėjimą. esama pakankamai įrodymų, kad formaldehidas sukelia žmogui nosiaryklės vėžį, yra rimtų, bet nepakankamų įrodymų, jog jis sukelia leukozę, ir yra ribotas kiekis įrodymų, kad jis sukelia prienosinių ančių vėžį. pagal pavojingumą formaldehidas priskiriamas pirmai grupei, t. y. veiksniams, kurių kancerogeniškumas žmogui įrodytas. formaldehidas kaupiasi organizme, o viena jo pirminių reakcijų į šį taršalą yra alergija.

pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad mažiausia for-maldehido koncentracija ore, siejama su viršutinių kvė-pavimo takų sudirginimu po trumpalaikio kontakto, yra 0,1 mg/ m3. Nors mokslininkai tvirtina, kad formaldehido poveikį asmeninėje aplinkoje galima kontroliuoti, tačiau abejojama, ar galima nuolat patalpoje išlaikyti mažesnę nei 0,02 mg/ m3 formaldehido koncentraciją.

ištirta, kad didžiausi, leistinas normas viršijantys for-maldehido kiekiai išsiskiria gamybos metu, tad žmonės, dirbantys tam tikrų šakų pramonės gamyklose, yra la-biausiai veikiami šios medžiagos, taip pat dideli formal-dehido kiekiai gali išsiskirti atliekant kai kuriuos patalpų vidaus apdailos darbus, nors su mažesnėmis šio teršalo dozėmis susiduriame praktiškai visi. jau vien laminuota grindų danga būstuose 1,5 karto padidina formaldehido koncentraciją, įtakos turi ir baldų iš medienos plokščių kiekis ir amžius: kuo naujesnės medžiagos, tuo didesnė šio teršalo koncentracija patalpos ore. tyrimai patvirti-no nuostatą, kad formaldehido koncentracijos didesnės naujuose pastatuose (iki vienų metų senumo). Ko gero, todėl patalpų oro užterštumas formaldehidu siejamas ir su nauju reiškiniu – „sergančio namo“ sindromu, at-siradusiu kartu su šiuolaikinių statybos technologijų era.

„der bLaue eNgeL“: įmoNei „KNauf iNsulatioN“ įteiKtas seNiausias europos KoKybės pažymėjimas – eKologiNio proDuKto garaNtija, reišKiaNti, KaD gamiNiai yra NeKeNKsmiNgi apliNKai ir vartotojams.

„eurofiNs goLd“: „KNauf iNsulatioN“ – pirmoji įmoNė pasaulyje, Kuriai buvo suteiKtas „eurofiNs golD“ staNDartas už oro KoKybės patalpų viDuje geriNimą. auKso staNDartas įmoNei buvo suteiKtas už revoliuciNę Naujos Kartos miNeraliNę vatą, pagamiNtą su „ecose® techNology“. proDuKtas pripažiNtas Kaip DiDiNaNtis apliNKosaugiNį veiKsmiNgumą ir apliNKai.

„eCose® teChNoLogY“ – tai NaujovišKa miNeraliNės vatos pluošto sujuNgimo biotechNologija, Kur vietoje formalDehiDo NauDojami Natūralūs KompoNeNtai, o vietoje išNaftos gautų chemiNių meDžiagų – greitai atsiNaujiNaNčios žaliavos.

Natūrali mineralinė vataPagaminta be formaldehido, fenolio ir kitų kenksmingų medžiagų

• Maloni liesti

• Mažiau dulkanti

• Bekvapė

• Patogi montuoti

• Išsiskiria puikiomis šiluminėmis, garso izoliacijos ir priešgaisrinės saugos

savybėmis (atitinka A1 klasę)

• Pagerina pastato, kuriame panaudota, aplinkos charakteristiką

UNIFIT – šlaitinių stogų profesionalams skirtos natūralios mineralinės vatos plokštės, suvyniotos į rulonus. Ypač standžios, nereikia raišioti.

„Knauf Insulation“ izoliavimo sistemos atitinka pastatų energetinio naudingumo klases:• A + (pasyvus namas)• A• B

NATURBOARD ir TP – natūralios mineralinės vatos plokštės, skirtos vėdinamiems fasadams, karkasinei konstrukcijai, šlaitiniams stogams ir vidinėms sienoms.

CLASSIC – bendram naudojimui skirti natūralios vatos rulonai. Panaudojimas universalus, skirta perdangoms, grindoms, šlaitiniams stogams, vidinėms sienoms ir lengvoms konstrukcijoms izoliuoti.

Gaminys Šilumos laidumas, W/mKUNIFIT 032 0,032

UNIFIT 035 0,035UNIFIT 037 0,037UNIFIT 039 0,039

Gaminys Šilumos laidumas, W/mKNATURBOARD 031 WB

priešvėjinė plokštė0,031

NATURBOARD 032/TP138 0,032NATURBOARD 033 0,033NATURBOARD 035 0,035

NATURBOARD 037/TP116 0,037

Gaminys Šilumos laidumas, W/mKCLASSIC 032 0,032

NATUROLL 033 0,033CLASSIC 035 / NATUROLL 035 0,035CLASSIC 037 / NATUROLL 037 0,037

CLASSIC 039 0,039

Švitrigailos g.11B, Vilnius LT-03228, LietuvaFaks. +482 236 95 910, mob. +370 652 53 221www.knaufi nsulation.lt

Naujos kartos mineralinė vata

ST

AT

YB

A

67

Naujiems pastatams – modernūs vėdinimo įrenginiai

būtiNa VėdiNtišildymo, šaldymo ir oro kondicionavimo gamintojus vie-nijančios asociacijos rekomenduoja patalpose pakeisti orą 16,8–28,8 karto per parą. tokį rezultatą galima pa-siekti atidarant langą maždaug kas valandą dvidešim-čiai minučių, tačiau funkcionaliau naudoti oro vėdinimo įrenginį, kuris tai atlieka savarankiškai ir automatiškai ne-keldamas jokių rūpesčių naudotojui. be to, varstant lan-gą įleidžiama (priklausomai nuo aplinkos sąlygų) šalto, neišvalyto oro, dėl to gali kilti skersvėjai, žmonės susirg-ti peršalimo ligomis, patalpos bus pripildytos dulkių ar alergenų. atviri langai neapsaugo nuo triukšmo gatvėje.

UAB „SAldOS pREKyBA“ I J. KAzlAUSKO g. 21, lT-08314 VIlNIUSTEl. 8 5 2733538 I FAKS. 8 5 2753007 I El. p. INFO@SAldOSpREKyBA.lT I www.SAldOSpREKyBA.lT

vietinėje ir tarptautinėje rinkoje dirbančiai oro vėdinimo ir šildymo sistemų gamintojai uab „salda“.

Daugiau nei pusė šimto uab „salda“ tyrimų ir naujų gaminių vystymo darbuotojų nuolat kuria naujus gami-nius, ieško sprendimų, kaip patobulinti pristatytus rin-kai, neretai sukurdami naujus projektavimo standartus. uab „salda“ pagaminti modernūs vėdinimo įrenginiai montuojami daugiau nei trisdešimties šalių pramonės įmonėse, biuruose, kavinėse, viešbučiuose, medicinos įstaigose, individualiuose namuose.

suLaukė išskirtiNio dėMesio2014 m. uab „salda“ sukurtas gaminys „smartair sW50+“ sulaukė išskirtinio oro vėdinimo įrenginių gamintojų ir pro-jektuotojų dėmesio. tai vienas iš penkių geriausiai europoje įvertintų, aukščiausius energijos efektyvumo rodiklius tu-rinčių vėdinimo įrenginių, išsiskiriančių unikalia, ypač tvirta ir lengva korpuso konstrukcija, minimaliais energijos nuo-tėkio tilteliais, aukščiausia sandarumo ir korpuso tvirtumo klase. jis skirtas patalpoms nuo 1000 iki 100 000 m².

lietuvoje pagal kokybę analogo neturinčio „smartair sW50+“ įrenginio savybės įvertintos pagal tarptautinę „eurovent“ sertifikavimo programą:

• tb1 – aukščiausia iš 5 galimų temperatūrinio tiltelio klasių;

• l1 – aukščiausia iš 3 galimų korpuso sandarumo klasių esant -400/+700 pa;

• D1 – aukščiausia iš 3 galimų korpuso tvirtumo klasių;• f9 – aukščiausia iš 5 galimų filtro apėjimo sandaru-

mo klasių;• t2 – antra iš 5 galimų korpuso terminės varžos klasė.

pagal statybos techNiNį reglameNtą Dėl pastatų eNergiNio NauDiN-gumo projeKtavimo (str. 2.05.01:2013) išorės oro KieKis (vo), reiKaliN-gas vieNam KvaDratiNiam metrui per valaNDą, sKaičiuojamas m3/(h*m2). pavyzDžiui, 1000 KvaDratiNių metrų pastatui reKomeNDuoja-mas 700–1200 m³/h oro srautas priKlausomai Nuo pastato pasKirties.

oro vėdinimo įrenginiai taip pat reguliuoja co2 koncen-traciją patalpoje, nuo kurios lygio labai priklauso bendra žmogaus savijauta. apskaičiuota, kad nuo patalpos išvė-dinimo per 90 minučių co2 koncentracijos lygis pasikei-čia nuo normalaus iki bendro mieguistumo lygio.

NuoLat ieško sPreNdiMųprojektuojant vėdinimo sistemą susiduriama su bene svarbiausia jos dalimi – oro vėdinimo įrenginio parinki-mu. profesionalią konsultaciją lietuvoje gali suteikti uab „saldos prekyba“, atstovaujanti daugiau nei 24 metus

INŽ

INE

RIJ

A

68

vaiDas jaNulis,uab penkių kontinentų komunikacijos centro intelektinių pastatų skyriaus vadovas

asta geibūNieNė

protiNgas žmogus reNKasi protiNgą Draugiją ir vertas gyveNti išma-Nioje apliNKoje. Norite, KaD jūsų vaiKai vieNi būDami Namie per ilgai NesėDėtų prie televizoriaus ar moNitoriaus eKraNo? Norite, KaD jums būNaNt toli Nuo Namų per aNKsti atvyKę svečiai jau lauKtų šiltoje jūsų svetaiNėje? KaD NieKaDa išėjus iš Namų NeKaNKiNtų Klausimas: ar aš tiKrai išjuNgiau lygiNtuvą ir šviesą garaže? o gal išvyKę į Darbą gaili-tės, KaD užDarėte žaliuzes, Nes toKia graži DieNa ir saulė NebesušilDo miegamojo? NebesijauDiNKite Dėl to ir Dar Daugelio DalyKų. KviesKite į Namus specialistą ir įsireNKite išmaNius Namus.

sauga, taupumas ir

laisvė gyventi

INŽ

INE

RIJ

A

69

su uab penkių kontinentų komunikacijos centro intelek-tinių pastatų skyriaus vadovu vaidu januliu, kitaip sakant, integruotoju, susitikome vilniuje, loftų tipo būstų „loft town“ demonstraciniame lofte, kur jis pasidalino tokio darbo subtilybėmis.

kas Yra išMaNusis NaMas? įsivaizduokite: jūs nusiperkate didelį gražų namą ir norite, kad jame būtų švarus oras. tam įsirengiate rekuperavimo sistemą, kondicionierių, kokią nors šildymo sistemą, dar norite turėti namų kompiuterį, reikia signalizacijos... ir štai jūsų namuose jau yra 5–6 ekranėliai, prie kurių prieinate ir žaidžiate, spaudydami mygtukus. o mes visus name vyks-tančius procesus integruojame į vieną. jei aš noriu atidaryti ar uždaryti langus, nuleisti lauko arba vidaus žaliuzes, padi-dinti ar sumažinti konkrečių patalpų temperatūrą, įjungti ar išjungti šviesą bet kurioje patalpoje ar net nustatyti jos ryš-kumą, pakeisti vaiko kambaryje televizijos kanalą, paleisti muziką miegamajame ir t. t., viename gražiai sienoje įmon-tuotame ekranėlyje paspaudžiu reikiamą mygtuką ir tai pa-darau. taigi išmaniajame name visa tai galima daryti vienu įrenginiu. tokias dailių formų išmaniąsias sistemas siūlo vokietijos įmonė „jung“, turinti 100 metų elekrotechnikos prietaisų gamybos patirtį. „jung“ pastatų pažangių inžineri-nių sistemų paskirtis – sudaryti sąlygas patogiai ir efektyviai valdyti gyvenamųjų ir darbo patalpų įrangą, atsižvelgiant į individualius gyventojų poreikius ir pageidavimus, nepa-mirštant tokių aspektų kaip komfortas, saugumas, ekono-miškumas, energinis efektyvumas ir reprezentatyvumas.

kai NaMe Veikia tiek daug sisteMų, kaiP NePaMiršti išeiNaNt NereikaLiNgas išjuNgti?tam pakanka vieno mygtuko prie būsto durų. įėjus į namus ir paspaudus vieną mygtuką, visame name užsidega šviesos. lygiai taip pat išeinant vieno mygtuko paspaudimu visur iš-jungiamos šviesos, atjungiamas pagrindinis vandens tiekimo įvadas, dujų tiekimas, įjungiama signalizacija. taigi galima ramiai eiti iš namų. ir net jei aš, išbėgęs iš namų, tą mygtu-ką paspausti pamirštu, visa tai galiu padaryti pasinaudojęs specialia „jung“ programa „smart remote“ išmaniajame te-lefone ar planšetiniame kompiuteryje. Nuotoliniu būdu galiu atrakinti duris, jei reikia įleisti svečią, vaiko auklę, namų dar-bininką. prie namų įrengta kamera man telefono ekrane gali parodyti, kas vyksta prie durų, ar vaikas saugus ir su kuo grį-žo iš mokyklos. be to, pasitelkę „smart remote“ mobiliuoju būdu galėsite valdyti ir visas patalpų funkcijas – apšvietimą, žaliuzes, temperatūrą, multimedijos komponentus.

ar Yra daLYkų, kurių PadarYti NegaLite?prieš įrengdami išmanųjį namą, su užsakovu daug bendrau-jame, aiškiname tokio namo galimybes, domimės kliento poreikiais, pageidavimais. aš net nežinau, ko mes negalė-tume padaryti, jei klientas pageidautų. „jung“ sistema yra tokia, kurią galima „auginti“, t. y. pridėti papildomų funkci-jų, atsižvelgiant į tai, ko jūs norite. Norite romantikos mie-gamajame žvaigždėtą naktį? mes galime atidaryti žaliuzes, pritemdyti šviesas, paleisti muziką... yra toks „jung“ įren-ginys „orų stotelė“, kuri stebi, kas darosi lauke, kokia vėjo kryptis, temperatūra, saulės apšviestumas. įsivaizduoki-

te: graži žiema, ryte išeinate iš namų, visos žaliuzės užsidaro, saulė dar žemiau horizonto, bet jai pakilus orų stotelė gali į namus įleisti natūralios šilu-mos: atidaromos lauko žaliuzės, saulė sušildo kambarį, sistema sumažina vietinio šildymo tieki-mą. o jei lauke kyla stiprus vė-jas, žaliuzės uždaromos stipriau, padidinama šiluma viduje ir t. t. taigi, atsižvelgiant į oro sąlygas lauke, pagal orų stotelę daromi pakeitimai, kad namuose būtų komfortiška. be to, tai yra ir vie-nas iš taupymo būdų.

kaiP dar gaLiMa tauPYti?taupoma, kai išjungiami visi ar be reikalo veikiantys prie-taisai. elektra naudojama tada, kai reikia, ir ten, kur reikia. galima padaryti net taip, jog jei lauke šviesu, šviesos vi-siškai neužsidegs. šiek tiek žmogų savotiškai paauklėti ir suteikti informacijos gali ir dekoratyvinės šviesos vietoje, kur dažniausiai būnama, pvz., virtuvėje. jei dega žalia švie-sa, vadinasi, name neįjungtas joks elektros prietaisas, ką nors bet kurioje patalpoje įjungus, šviesa tampa mėlyna, o jei veikia daug įrenginių – raudona. galime padaryti, kad šviesa namuose priblėstų apie 23 val. – tai būtų primena-masis signalas darboholikams, kad laikas ilsėtis. žinoma, tokias sistemas įrengiame, jei klientas to pats pageidau-ja. o statistiniai duomenys apie elektros, dujų, vandens ir kitų išteklių naudojimą, taupymo potencialą jums bus rodomi spalvotuose jutikliniuose „jung“ ekranuose – tai padės optimizuoti energijos naudojimą ir sumažins eks-ploatacines išlaidas. Naudojant mūsų sistemą galima su-mažinti iki 40 proc. elektros ir iki 30 proc. šildymo išlaidų.

ir ne tik: gyvendamas išmaniajame name žmogus tu-rės daugiau laisvės tiesiog gyventi, užsiimti mėgstamais dalykais, mėgautis pelnytai užsi-tarnautu komfortu ir jaustis sau-gesnis.

išmaNiajame Name visas sistemas galima valDyti vieNu įreNgiNiu.

INŽ

INE

RIJ

A

70

INŽ

INE

RIJ

A

71

jurgita siliūNieNė

akvakultūra – vis svarbesnė žuvininkystės alternatyva: žuvų ti ekimas iš akvakultūros visus metus yra stabiles-nis ir lengvai gali patenkinti kintančius vartotojų porei-kius. žuvų auginimas uždaroje recirkuliacinėje sistemoje (urs) gali būti kaip alternatyva ūkininkams, skaudžiai nu-kentėjusiems nuo 2014 m. pradžioje lietuvoje neti kėtai paskelbto afrikinio kiaulių maro viruso.

Norėdama prisidėti prie darnaus ekonom inio, aplinko-sauginio, socialinio vystymosi uab „traidenis“ supro-jektavo ir pradėjo gaminti naują pažangią žuvininkystės technologinę įrangą, skirtą urs sistemai.

„akvakultūra – viena ypač greitai augančių ūkio šakų visame pasaulyje ir, remianti s prognozėmis, ji bus vienas pagrindinių plėtojamų sektorių XXi amžiuje. lietuvoje akvakultūra buvo suprantama ti k kaip žuvų auginimas tvenkiniuose. tačiau tvenkininė žuvininkystė turi tam ti krų trūkumų: hidrotechni-niai įrenginiai užima didelius žemės plotus, jiems reikia daug lėšų, be to, sudėti nga juos apsaugoti nuo žuvų vagysčių. tven-kiniams užpildyti ir eksploatuoti reikia daug gamtos išteklių, t. y. vandens, o produktyvumas palyginti gana mažas (apie 700 kg/ha karpių per metus ganykliniuose tvenkiniuose). tven-kinių vanduo yra labai užterštas, aplinkosaugos reikalavimai neleidžia ti esiogiai išleisti tvenkinių vandens į aplinką. tai reiškia, kad tvenkinių vandeniui valyti reikia papildomų inves-ti cijų. mūsų šalies ūkininkai turi labai nedaug galimybių savo žemėse įsirengti naujus tvenkinius ir ekonomiškai naudingai juose auginti žuvis, o urs tokių trūkumų neturi“, – sako uab „traidenis“ generalinis direktorius sigitas leonavičius.

urs – tai šiuolaikinis įrenginių kompleksas, kuriame užda-ru ratu cirkuliuoja vanduo ir palaikomi pageidaujami jo ko-kybės rodikliai: reikiamas deguonies kiekis, temperatūra, mažas organinių priemaišų kiekis ir t. t. jam įrengti nerei-kia nei didelių žemės plotų, nei gausių vandens šalti nių.

Pažangiai žuvininkystei – uždaroji recirkuliacinė žuvų auginimo sistema

palyginti nedidelėse patalpose galima auginti daug įvai-rių rūšių žuvų (pvz., auginant 10 t afrikinių šamų per metus urs įrangai užtektų 60 m2 patalpų, o taikant pa-žangias technologijas įranga ti lptų ir 35–40 m² patalpo-se; auginant 20 t šamų per metus užtenka 100–150 m2

ploto, o 100 t žuvų per metus – 350 m2 ploto).

rinkoje vyrauja urs sistemos, kai žuvų auginimo vonios gaminamos iš polieti leno, medienos, metalo, gelžbeto-nio. uab „traidenis“ šias vonias gamina iš sti klaplasčio. svarbiausias jų pranašumas – mobilios, lengvos ir patva-rios konstrukcijos, nesudėti nga priežiūra.

pagriNDiNiai urs praNašumai• ekonomiška sistema leidžia taupyti vandenį.• galima kontroliuoti visus parametrus, tokius kaip ph,

O2, co2, temperatūra, apšvieti mas ir kt.• Didelis gamybos produktyvumas.• Nereikia daug darbo jėgos.• vienas iš būdų atkurti nykstančius žuvų išteklius.• žuvų auginimas nepriklauso nuo sezoniškumo.• patenkinami gamtosaugos reikalavimai, kurie tampa

vis aktualesni plečianti s akvakultūros gamybai.

Nebūti na biologinė stebėsena, nes auginamos žuvys ne-turi galimybių patekti į aplinkinius natūralius vandenis ir pažeisti ekologinę pusiausvyrą. urs sistemos yra kontro-liuojamos, todėl jose galima auginti verti ngų rūšių žuvis: europinius šamus, afrikinius šamus, eršketus, upėtakius, starkius ir kt.

uab „traidenis“ rūpinasi žmogumi ir švaria aplinka, kuria, gamina ir montuoja įvairius buiti nių ir gamybinių nuotekų valymo įrenginius, nuotekų perpumpavimo stoti s (siurbli-nes), didelio tūrio talpyklas ir kitą pramoninę įrangą. įmo-nė stengiasi užti krinti aukštus aplinkosaugos reikalavimus (taip gerindama ekonominius ir socialinius aspektus). visa įmonėje gaminama įranga ir įrenginiai ati ti nka aukščiausius europos sąjungos ir lietuvos aplinkosaugos reikalavimus.

INF

RA

ST

RU

KT

ŪR

A

72

algis DaugirDas

laziKa – tai Naujasis gruzijos miestas, įsiKūręs juoDosios jūros paKraNtėje. šimto metrų ilgio laziKos molas ir jį puošiaNti 31 m auKščio sKulptūra – vieNa pirmųjų KoNstruKcijų, žymiNčių Naujojo metropolio Kūrimo praDžią.

„molo skulptūra“ žymi naujos gyvenvietės gruzijos juodosios jūros pakrantės pelkėse pradžią. atsigręžę nuo skulptūros, iškilusios 150 m nuo kranto, atokiau nuo projektuojamo miesto, galite žvilgsniu nulydėti tai, kas galbūt vieną dieną taps miesto panorama.

Dėl savo tuščiavidurių formų objektas primena griaučius ar griuvėsius. formos nėra baigtinės – dar neatrastą ar seniai pamirštą baigtumą objektui suteikti gali kiekvienas mūsų. tokie projektai pavaldūs kiekvieno interpretacijai ir vaizduotei.

tinklinė lazikos „molo skulptūros“ konstrukcija sukuria daugybę lanksčių darinių, kuriuos koreguoja įvairios jėgos. Dizaino plėtra, konstrukciniai reikalavimai, kraštovaizdžio departamentų pastabos, programinis at-naujinimas – visa tai galima lengvai įgyvendinti, nekvestionuojant pa-ties projektavimo proceso ar bendros estetikos.

„molo sKulptūra“ – žvilgsnis į ateitį

INF

RA

ST

RU

KT

ŪR

A

72

INF

RA

ST

RU

KT

ŪR

A

73

autoriai ir duoMeNYs aPie objektąfuNkCijaKraštovaizdisVietalazika, gruzijastatYbos išLaidos1 500 000 eurųProjekto data2012 m.Pabaiga2012 m.

„j. MaYer h. arChiteCts“, jürgeNas MaYeris h.Projekto arChitektasDr. paulas angelierProjekto koMaNdamehrdadas mashaie, hugo reisaskLieNtas„state construction company ltD“, gruzijastatYbos iNŽiNierius „Knippers helbig gmbh“, štutgartasstatYba„metal yapi eng&const.“, tbilisisfotografai„j. mayer h.“, marcusas buckas, zurabas mamaladze

šiuo metu lazikos miestą sudaro bulvaras su maža, bet įspūdinga rotuše bei jaunimo viešbučiu, pastatytu dar prieš kelerius metus, galvojant apie naująjį miestą. lazi-ka – tai naujo gyvybingo gruzijos centro svajonė, o centro ekonominį augimą turėtų užtikrinti trokštamas naujasis uostas. skulptūra – tai miesto architektūros dalis, tačiau kartu tai ir kur kas daugiau nei architektūra – kuriamos is-torijos pristatymas.

31 m siekianti skulptūra sunarstyta iš 8 mm plieno plokš-čių. vidinis ir išorinis lazikos molo apšvietimas skulptūrai suteiks dar daugiau dinamiškumo ir pulsacijos.

INF

RA

ST

RU

KT

ŪR

A

73

INF

RA

ST

RU

KT

ŪR

A

74

Daugiabučių namų administravimo sektoriuje – konkurencijos vengimas

pagal Dabar galiojaNtį teisiNį reguliavimą KieKvieNas Daugiabutis Namas turi būti Kaip Nors valDomas. valDymo formą gyveNtojai pasireNKa patys, tačiau Neretai pasitaiKo, KaD jie NepasireNKa joKio pastato valDymo būDo. toKiu atveju civiliNis KoDeKsas įgalioja savivalDybių aDmiNistracijas pasKirti gyveNtojams Daugiabučio Namo aDmiNistratorių – pastato valDymo paslaugas teiKiaNčią įmoNę. Deja, TOKIA TvARKA yra tiesus Kelias į valDžios iNstitucijų ir privataus verslo iNteresų susiKirtimą.

INF

RA

ST

RU

KT

ŪR

A

74

INF

RA

ST

RU

KT

ŪR

A

75

problema ta, jog nėra jokių kriterijų, kuriais remiantis šis naujasis administratorius paskiriamas, – nebūtina atsi-žvelgti nei į paslaugų kokybę, nei į paslaugų kainą. todėl savivaldybės pirmenybę gali teikti sau priklausančioms įmonėms.

savivaldybių ir jų įmonių teigimu, jos teikia geriausios kokybės paslaugas, už kurias vartotojams reikia mokėti

tik savikainą. taip neva yra dėl to, kad jos nėra suinte-resuotos siekti pelno. šis argumentas pasigirsta ne

tik jau paskyrus administratorių, bet ir tada, jei gyventojai patys jį renkasi.

palyginus 50 skirtingų įmonių, vei-kiančių vilniuje, Kaune, Klaipėdoje

ir palangoje, administravimo tarifus, matyti, kad vidutiniškai privačiam pas-laugų teikėjui vartotojas sumoka apie

10 ct/m2, o savivaldybės įmonei beveik 14 ct/m2. skirtu-mas akivaizdus.

šie skaičiai verčia susimąstyti, kas administravimo rin-koje iš tiesų veikia neekonomiškai ir nekonkurencingai. Kartu jie iliustruoja ir tai, jog savivaldybių institucijos, būdamos suinteresuotos, kad gyventojai turėtų geres-nes sąlygas, privalėtų siekti, kad privatūs subjektai ateitų ir konkuruotų jų teritorijoje. jei savivaldybės skiria admi-nistratoriais tik savo įmones, jos tiesiog sukuria nelygias konkurencines sąlygas.

žinoma, pasitaiko savivaldybių, kuriose privačiam ka-pitalui veikti tiesiog neapsimoka. tai paprastai yra ato-kesnės regioninės savivaldybės su mažesniu skaičiumi daugiabučių namų, kuriems paprasčiausiai neverta kur-ti visos paslaugų teikimo infrastruktūros. tačiau tokie atvejai daugiau yra išimtis nei taisyklė.

Dabartinė situacija tokia, kad savivaldybių rankose su-telkti tiek teisiniai, tiek kitokie svertai savoms įmonėms atriekti didesnę daugiabučių namų administravimo rin-kos dalį ar kitaip sukurti palankesnes veiklos sąlygas. Net jei savivaldybės administracijos veiksmai ilgainiui yra pripažįstami pažeidę galiojančius įstatymus ar kitus vir-šesnius teisės aktus, nėra veiksmingo mechanizmo, kaip atkurti iki pažeidimo egzistavusią rinkos situaciją.

tokioms situacijoms reikalingas kompleksinis proble-mos sprendimo būdas. pirma, būtinas Konkurencijos įstatymo tobulinimas. reikalingas toks teisinis reguliavi-mas, kuris efektyviai atgrasintų viešojo administravimo subjektus nuo konkurencijos principų pažeidimo. šiuo metu griežčiausia sankcija yra viešojo administravimo subjekto sprendimo, kuriuo pažeidžiama konkurencija,

atšaukimas. tokie padariniai nei atgraso valdžios at-stovus nuo galimų tolesnių pažeidimų, nei padeda

panaikinti konkurencijos pažeidimo padarinius.

antra, būtini kriterijai, pagal kuriuos savival-dybių institucijos paskirtų gyventojams jų turto administratorių. vienas paprasčiausių būdų – taikyti viešųjų pirkimų procedūrą. taip būtų užtikrinama, kad vartotojai pas-laugas gautų už jiems, o ne savivaldybėms priimtiniausią kainą.

savivaldybėms būtina suprasti, kad pri-vačių subjektų konkurencija bus naudin-giausia tiek verslui, tiek vartotojams. prireikus tai padėtų įgyvendinti efekty-vus atgrasymo nuo konkurencijos pa-žeidimų mechanizmas. ir tai būtų nau-dinga ne tik daugiabučių namų admi-nistravimo rinkai. išvengiant valdžios sukuriamų konkurencijos iškraipymų galima būtų tikėtis geresnės eko-nominės situacijos ne tik atskirose savivaldybėse, bet ir nacionaliniu mastu.

DomiNyKas šumsKis, lietuvos laisvosios rinkos instituto jaunesnysis ekspertas

INF

RA

ST

RU

KT

ŪR

A

76

asta geibūNieNė

Kaip pasakojo vitalijus ragoško, uab „eviteks“ buvo įkurta 2009 metais dar siaučiant 2008 metų ekonomi-nės krizės padariniams. bet įmonės atsiradimą lėmė ne inovacinės idėjos, noras sukurti kokį nors naują produktą, o paprasčiausias noras gyventi. po sunkių 2008 metų, kai viena po kitos žlugo įmonės ir stam-bios bendrovės, daug žmonių šalyje liko ne tik be dar-bo, bet ir be būstų ir kitokio turto, kuris dažniausiai buvo įkeistas bankams. vitalijui prie šių bėdų prisidėjo

uab „eviteks“ prioritetai: saugumas, profesionalumas ir etika

dar ir tai, kad po nelaimingo atsitikimo jis prarado ir sveikatą – patirta stuburo trauma ne tik atėmė gali-mybę dirbti, bet ir ilgam sukaustė bet kokias mintis apie ateitį, gyvenimą. po kurio laiko, prašviesėjus pro-tui ir supratus, kad nėra kitos išeities, kaip imtis to, kas išgelbėtų šeimą nuo finansinio kracho, jis nutarė įkurti nuosavą verslą. Nors idėjų buvo daug, galimybių nebuvo jokių, todėl reikėjo rinktis tai, kas prasiveržtų tarp konkurencijos. Dar kuriant įmonę mūsų pašne-

Norime jus supažiN-DiNti su įmoNe „evi-teKs“, savo realiais Darbais tausojaNčia Natūralią gamtą ir turiNčia tiKslą išliK-ti patiKima KuriaNt ateitį, ir su jos iDėji-Niu vaDovu vitaliju-mi ragošKo.

vitalijus ragošKo,įmonės „eviteks“ vadovas

Pažintis

INF

RA

ST

RU

KT

ŪR

A

77

kovui buvo aišku, kad įžengti į verslo pasaulį naujam žaidėjui tikrai bus nelengva, o įsitvirtinti ir užimti savo nišą beveik neįmanoma, bet paieškos ir pastangos davė vaisių.

Misija: tausoti gaMtąDabar uab „eviteks“ yra aplinkosauginių klausimų sprendimų partnerė. „aplinkosauga, mūsų supratimu, yra visa tai, kas susiję su gamtosauga ir natūralia aplin-ka, todėl siekiame apimti viską – pradedant projekta-vimu, atliekų tvarkymu, pastatų griovimu, užterštų te-ritorijų valymu ir baigiant produktų, kurie padėtų tau-soti gamtos išteklius, kūrimu. būtent tai mes skelbiame lankytojams savo interneto svetainėje, – dėstė įmonės įkūrėjas. – iš pradžių tai mums buvo tiesiog idėja ir sie-kis, o dabar tai jau įrodyta ir praktiškai. per ne itin ilgą savo įmonės darbo veiklos istoriją esame atlikę daug sudėtingų ir gana didelių projektų, sukūrę ne vieną pro-duktą, kuris pagamintas iš atliekų ir naudojamas kaip medžiaga statant ir gaminant statybines medžiagas. šiuo metu bendradarbiaujant su mokslo įstaigomis vyk-domi dar keli projektai, kurie atvers naujas galimybes ir sumažins aplinkos taršą, todėl galime drąsiai sakyti, kad užsibrėžto tikslo laikomės tvirtai.“

orieNtaCija į beNdrą tiksLąpagrindinės įmonės darbo kryptys: aplinkosauginis projektavimas, statybinių atliekų surinkimas, pastatų griovimas ir demontavimas, statybinių atliekų perdir-bimas nuosavose statybinių atliekų perdirbimo aikšte-lėse ir naujų produktų kūrimas iš išrūšiuotų statybinių atliekų. pasak vitalijaus ragoško, jam būtų sunku iš-skirti, kuri sritis pelningesnė ir užima didžiausią pro-centinę dalį, nes dažniausiai visi padaliniai dalyvauja viename projekte ir susitelkia į vieną bendrą tikslą. Kiekvienas objektas dažniausiai prasideda nuo projek-tavimo, visų reikalingų leidimų gavimo ir pan. gavus leidimus ir suderinus visus dokumentus pradedama gaminti. jeigu tai griovimo darbai, kuriuos įmonė at-lieka ypač plačiu spektru, siūlomas mechanizuotas pastatų griovimas. toks metodas smarkiai sutrumpina atliekamų darbų trukmę ir sumažina darbo sąnaudas, o kartais tiesiog išsprendžia iškilusias problemas iš es-mės. Naudojant specializuotą techniką, reikia mažiau žmonių, todėl mažėja ir darbų saugos rizika. Dažnai nugriautų pastatų vietoje statomi kiti pastatai arba tiesiami keliai, todėl, taupant gamtos išteklius, laiką ir pinigus, atliekas naudinga perdirbti vietoje ir panau-doti statybvietėje. „Drąsiai galime teigti, kad esame viena iš nedaugelio įmonių, priimančių visus iššūkius, – tvirtino pašnekovas. – Nugriovus pastatus, užlei-džiama vieta kitam mūsų įmonės padaliniui – atliekų tvarkytojams. griaunamo objekto teritorijoje atlieka-mas pirminis rūšiavimas – medžiagos skirstomos pagal rūšį. preliminariai išrūšiuotos atliekos tvarkomos mo-biliąja įranga statybvietėje arba išvežamos į nuosavą statybinių atliekų perdirbimo aikštelę. tvarkymo aikš-telėje atliekos galutinai išrūšiuojamos ir perdirbamos, o paskui gaminamos medžiagos, tinkamos tolesniam

naudojimui, arba parduodamos kaip antrinės žaliavos. iš atskirų atliekų gaminama produkcija, atstojanti me-džiagas, naudojamas gaminant statybines medžiagas, – taip ne tik taupomi gamtos ištekliai, bet ir turima eko-nominės naudos.“

ProfesioNaLių darbuotojų koMaNdaįmonės sukurtas techninis parkas leidžia dalyvauti įgyvendinant pačius sudėtingiausius projektus, o dar-buotojų profesionalumas – darbus atlikti kokybiškai ir saugiai. įmonėje, kaip ir kitose mūsų šalies kompa-nijose, vyksta darbuotojų kaita, bet pats pagrindinis profesionalų branduolys yra susiformavęs ir tvirtai laikosi. vadovai geba priimti sudėtingiausius spren-dimus, atsako už juos ir brangina savo įmonės vardą. toks atsidavimas darbui – svarbiausias ir brangiausias įmonės sukurtas turtas. Kiekvienas, jausdamasis kom-panijos sraigteliu, siekia, kad įmonė kaip vienas didelis mechanizmas žengtų į priekį. „visi dirbame kaip viena komanda, – sakė v. ragoško. – bendradarbiaudami su Darbo biržos skyriais objektuose, esančiuose kituose miestuose, papildomai įdarbiname ir laikinus darbuo-tojus.“

atsakiNguMas ir PriNCiPiNguMas – įMoNės VaroMosios jėgosįmonės „eviteks“ įkūrėjui kartais tenka apgailestauti, kai dalyvaujant konkursuose, nesvarbu, viešajame ar privačiojo kapitalo sektoriuje, sąžiningai įsivertinus vi-sus darbus, pateikus informaciją apie savo kvalifikaciją ir daug kitokių garantijų apie savo tinkamumą ir pro-fesionalumą, konkursą laimi „kitas“. „tada pradedi ver-tinti užsakovus, kokiais principais vadovaujasi, kas yra teisus, o kas nelabai, – dėstė v. ragoško. – bet mes, tikiuosi, ne naiviai laukiame, kad ateis tokie laikai, kai visos įmonės prieš įstatymą bus lygios, nebus „politinio pasitikėjimo įmonių“, kad visi bus suinteresuoti laikytis aplinkosauginių reikalavimų ir mokėti mokesčius, kad ateis tie laikai, kuriems mes ruošiamės, ir bus atsižvel-giama ir į kvalifikaciją, patirtį ir draugiškumą gamtai, o viešieji konkursai bus suderinti taip, kad laimės tikrai labiausiai kvalifikuotas ir patikimas dalyvis.“ o kad da-bar ne viskas yra gerai, pasak pašnekovo, rodo ir faktas, kad, užsidarius vienam pagrindiniam statybinių atliekų sąvartynui vilniaus mieste, atliekomis ir toliau kažkaip atsikratoma, juk statybos ir griovimo darbai pačiame įkarštyje. jis neteigia, kad atliekos užkasamos arba ver-čiamos miškuose, bet kad jos tvarkomos vadovaujantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais, irgi abejotina. „jei norėsi atiduoti kad ir, pavyzdžiui, stogo dangos iš sta-tybų arba izoliacinių medžiagų atliekas, vilniaus kraš-te tokios vietos nerasi – statybinių atliekų perdirbimo aikštelės, kurios man žinomos bent penkios, tokių atlie-kų nepriima, mes taip pat iš svetimų neimame – veža-me tik iš savo griovimo objektų. Kazokiškių sąvartynas statybinių atliekų irgi nepriima, bent oficialiai. taigi kur keliauja tokios atliekos, kurių tikrai yra, bet niekas ne-priima?“ – atvirai klausia atsakingos įmonės „eviteks“ įkūrėjas vitalijus ragoško.

INF

RA

ST

RU

KT

ŪR

A

78

INF

RA

ST

RU

KT

ŪR

A

ab „požeminiai darbai“ sėkmės receptas: 35 metai pati kimumo, pati rti es, kokybės ir inovacijų

Pažintis

akcinė bendrovė „požemi niai darbai“ – partneris, ku riuo galima pasiti kėti imanti s šilumos ūkio ir vandentvarkos objektų statybų, sąvartynų įren gimo ir uždarymo darbų. Nuo 1980 m. sėkmingai dirbanti įmonė užti krina, kad darbai būtų atlikti iti n kokybiškai ir laiku.

„statome rytojui!“ – tokį šū kį pasirinkusi viena didžiau-sių lietuvoje vandentvarkos objek tų statybos, sąvartynų įrengi mo ir uždarymo, šilumos ūkio veiklą plėtojančių bendrovių „požeminiai darbai“ jau dau giau nei trisde-šimt penkerius metus kiekvieną die ną įgyvendina sudė-ti ngiausius projektus ir gerina žmonių gy venimo sąlygas.

pagrindinė įmonės veikla – bendrieji statybos darbai, pastatų vidaus ir išorės vandenti ekio bei nuotekų šalini-mo, šilumos gamy bos ir ti ekimo, pastatų šildymo, vėdi-nimo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimas, įrenginių paleidimas ir derinimas, inžinerinių ti nklų klojimas be-tranšėjėmis technologijomis.

įmonės viziti ne kortele, rodančia jos galimybes ir darbų koky bę, gali būti svarbūs lietuvoje įgyvendinti projektai – Kauno biolo ginių valymo įrenginių statyba ir marijampo-lės regioninio sąvartyno įrengimas.

„ilgametė pati rti s, išugdytas darbuotojų profesionalu-mas, mo derni technika ir inovacijos yra kelias, kuriuo mes kuriame ateitį “, – taip įmonės veiklos gaires nusako bendrovės „požeminiai darbai“ generalinis direktorius raimondas baikštys.

sVarbiausios datos ir darbaibendrovės „požeminiai darbai“ istorijos pradžia siekia 1980 me tus. siekiant didinti gėlo vandens resursus ir gerinti žmo-nių gyve nimo sąlygas tuo laikotarpiu buvo įkurta Kauno po-žeminių darbų statybos ir remonto valdyba. Nuo 1992 m. veiklą pradėjo akcinė ben drovė „požeminiai darbai“. 1997 m. bendrovėje įdiegtas iso 9001 kokybės standartas.

2006 m. įmonė įgyvendino projektą „Kauno nuotekų valy-mo įrenginių išplėti mas, įdiegiant biologinio valymo gran-dį“. po metų bendrovėje buvo įdiegta darbuotojų saugos ir sveikatos sistema lst 1977; 2005. Kauno nuotekų biologinio valymo įrenginius 2008 m. valstybinė komisija pripažino ti n-kamais naudoti . 2010 m. bendro vė „požeminiai darbai“ su partneriais nuti esė pirmąją naują šilumos ti ekimo trasą Kau-ne per visą dvidešimti es metų nepriklausomybės laikotarpį.

2011 m. bendrovė žengė į baltarusijos rinką. baltaru-sijoje įsteig ta atstovybė, įkurta antrinė įmonė „statyba group“, pasirašyta su tarti s su gardino miesto komuna-line ir gamybine įmone „grodnovodokanal“ ir valstybi-ne įmone „belkomtechinvest“.

2012 m. įmonė sėkmingai įvykdė kelis didelės apimti es šilumos ti ekimo trasų ti esimo projektus: šilumos ti ekimo infrastruktūros modernizavimo tauragės mieste, šilumos ti ekimo sistemos pati ki mumo padidinimo elektrėnų mies-te ir šilumos ti ekimo trasų elek trėnų mieste rekonstravi-mo. 2012 m. bendrovės atliktų darbų vertė viršijo 22 mln. litų. 71 proc. tais metais įmonės atliktų darbų buvo van-dentvarkos sriti es, 29 proc. – su šilumos ūkiu susiję darbai.

Patirtį bei kokYbę VertiNa ir koLegosbendrovę „požeminiai darbai“ kaip pati kimą partnerį verti na ir sričių, kuriose įmonė darbuojasi, ekspertai. 2013 m. bendrovė „po žeminiai darbai“ įvardyta tarp ran-govų, kuriuos lietuvos verslo pa ramos agentūros eksper-tai įverti no kaip geriausius.

šios bendrovės, pasa k ekspertų, „išsiskiria aukšta darbų kokybe, darbams priskiria aukštos klasės specialistus, pro-fesionalius statybos vadovus, statybinę techniką ir įrenginius, reikalingus darbams atlikti . įgyvendinant projektus įmonės paruošia ti kslią statybinę techninę ir detaliąją dokumentaci-ją, vadovaudamiesi normatyvinių aktų reikalavimais.“

raimoNDas baiKštys, įmonės generalinis direktorius

INF

RA

ST

RU

KT

ŪR

A

INF

RA

ST

RU

KT

ŪR

A

79

beNdroVės aPdoVaNojiMai

- Nacionalinis kokybės prizas 1998 ir 2004 m.- Konkurse „lietuvos metų gaminys“ 2008 m. –

aukso medalis už Kauno miesto nuotekų valymo įrenginių išplėti mą, įdiegiant biologi nio valymo grandį.

- Konkurse „lietuvos metų gaminys“ 2008 m. – sidabro medalis už naujojo marijampolės regioninio sąvartyno įrengimą.

- 2008, 2009, 2010, 2011, 2012, 2013 m. – prizas „sėkmingai dirbanti įmonė“.

„įmonės sti prybė ir jėga ne visada matuojama žmonių skaičiu mi, apyvartos milijonais ar stambiais užsakymais. „požeminių dar bų“ pavyzdys patvirti na, kad, strategiškai žvelgiant į ateitį ir krypti n gai įgyvendinant savo siekius, ir viduti nių įmonių kategorijoje esanti įmonė gali būti didelė ir sti pri“, – teigė lietuvos statybininkų asoci acijos prezidentas adakras šeštakauskas.

„laikmečių kaitą patyrusi bendrovė sugebėjo priimti dabarti es iššūkius ir, įdiegusi naujas technologijas, yra pajėgi šiuolaikiškai spręsti su urbanizuotų teritorijų van-dentvarkos ti nklų atnaujinimu ir plėtra susijusius uždavi-nius. modernios technologijos lemia ben drovės konku-rencinius gebėjimus“, – tvirti no lietuvos vandens ti ekėjų asociacijos prezidentas artūras abromavičius.

keLias į PriPaŽiNiMą grįstas sąŽiNiNgu darbuprie įmonės „požeminiai darbai“ vairo stovinti s generalinis di rektorius r. baikštys sako, kad įmonės įverti nimai – nuo-seklaus ir atsakingo darbo rezultatai. tokius laimėjimus, anot jo, lemia ir investi cijos į pažangiausias technologijas, racionalius inžinerinius sprendimus, sistemingą darbuoto-jų kvalifi kacijos tobulinimą ir saugias jų darbo sąlygas.

sėkmingą bendrovės veiklą užti krina dėmesys ne trum-palaikiam pelnui, o ilgalaikei, nuolati nei verslo plėtros perspektyvai. bendrovė dirba pati kimai, kvalifi kuotai ir kokybiškai.

sparčiai tobulėjant technologijoms, išlaikyti konkurencinę pers varą padeda šiuolaikiška darbo technika. bendrovė „požeminiai darbai“ visiškai apsirūpinusi įvairia sudėti n-giems darbams būti na įranga ir mašinomis: nuo ekska-vatorių, buldozerių iki savivarčių ir kranų. įvairių mašinų sukaupta beveik 100. turimas technikos parkas nuolat at-naujinamas – įsigyjama ti k moderniausia technika.

įgyvendindama įvairius projektus, bendrovė naudoja modernias atvirąsias ir uždarąsias žemės kasimo, sąvar-tynų įrengimo, betonavimo, šilumos trasų ti esimo tech-nologijas.

sėkMiNga VeikLa – dėL VieNiNgos koMaNdosper pastaruosius dešimtmečius bendrovė „požeminiai darbai“ suformavo kvalifi kuotų darbuotojų komandą, randančią ti nkamus techninius sprendimus sudėti ngiau-siems projektams.

be generalinio direktoriaus raimondo baikščio, atski-roms ben drovės veiklos sriti ms vadovauja ir patyrę pro-fesionalai: fi nansų direk torė Danutė apolinskienė, staty-bos direktorius rimantas žemaiti s, gamybos paruošimo direktorius edvardas staršelskis.

bendrovėje šiuo metu dirba 160 darbuotojų. viduti nis darbo sta žo vidurkis įmonėje – penkiolika metų.

Darbuotojų kaita įmonėje ne didelė. 25 proc. darbuo-tojų tu ri aukštąjį išsilavinimą. ben drovės „požeminiai darbai“ darbuotojai tobulina žinias ir įgūdžius kursuose, seminaruo se, konferencijose.

„Kompanijos bendraminčių kolektyvą sudaro savo sriti es profesionalai, kurie naujuose iššūkiuose mato galimy-bes, o ne sunkumus. verti name kie kvieną darbuotoją ir laikomės principo, jog vieninga komanda padeda įmonei sėkmingai vykdyti veiklą“, – sako įmonės vadovas.

bendrovė dirba už sienio šalyse (rygoje, baltarusi joje), drauge su užsienio partne riais įgyvendino nemažai įvairių projektų. Dalyvauja projektuo se Kipre, latvijoje, bendradar biauja su universitetais (Ktu, vgtu, vu), pro-fesinio moky mo įstaigomis. įmonė yra įsteigusi antrinę bendrovę „energoti ekimas“, kuri teikia šilumos ti ekimo ir eksploatavimo paslaugas.

„požeminiai darbai“ nuolat siekia gerinti savo darbo rezul-tatus, tobulinti statybos technologijas, diegti modernias, ekologijos ir sau gos požiūriu pažangias technines naujoves ir kurti ti nkamą darbo klimatą. įteikti apdovanojimai patvir-ti na, kad bendrovei puikiai se kasi įgyvendinti savo ti kslus.

arti miausiu metu bendrovė „požeminiai darbai“ keti na didin ti teikiamų paslaugų apimti s ir kokybę, išplėtoti veiklą užsienio rin kose, plėsti s kitose statybos darbų srityse.

INF

RA

ST

RU

KT

ŪR

A