Structum 2014 Gruodis

Žurnalas sėkmingam verslui!

Verčiau būtigiriamam,nei pačiamgirtis. /Demokritas/

GRUODIS I 2014

1

A r c h i t e k t ū r A

w w w. s t a k i . l t

Didžiausias ąžuolinių grindų pasirinkimas: parketlentės; grindinės lentos; „top-lag“ grindys.

Tvirtos, ilgalaikės, akį traukianti apdaila ir išskirtinės spalvos!

Grindys „LitubeL staki Parket“ – PrabanGa ir eLeGancija jūsų namams!

UAB „Plankmara“, Gamyklos adresas: Užusalių k., LT-55333 Jonavos r., mob. +370 614 80 016, el. p. [email protected]

turi

nys

iŠmanusis miestasKauno miesto tikslinės integruotos teritorijos 26Šiaulių miesto integruotoji teritorija 29Klaipėdos miesto tikslinė teritorija 32Panevėžio Integruotų teritorinių investicijų (ITI) programos vizija 34

statybaApželdintieji stogai. Atgal į gamtą 36Šilokų kilimais apželdinti stogai 412014-ieji: kryptingos veiklos metai, teikiantys optimizmo ateičiai 42

inŽinerijaSava krosnis – arčiau kūno? Ar tikrai? 74Alternatyvus šildymas 78Konteinerinės katilinės 79

metų Geriausieji objektai

metų Gaminys

Namas, kuris nekonkuruoja su gamta 50LKAB „Klaipėdos Smeltė“ tarptautinis konteinerių paskirstymo centras 52Milžiniškas modernus orlaivių techninės priežiūros angaras 54 „NFQ“ grupės biuras 56 Verslo centras „Grand Office“ 58 „SPA Vilnius Anykščiai“ 60 Naujieji „Volkswagen“ namai 62„Thermo Fisher Scientific Baltics“ pastatas 64„Sonex“ administracinis pastatas 66

Langų sistemos „Aluplast energeto®“: naujas energijos taupymo matas 70

metų ProjektasGeriausia reklama – nuveikti darbai 72

inFrastruktūraPridėtinę vertę galima kurti ir iš to, kas niekam nereikalinga 80Nauji atliekų tvarkymo būdai skinasi kelią ir Lietuvoje 82Gelžbetonis mūsų keliams ir tiltams 88

Erdvė, įkvepianti skaityti 6Kortagai 9Knygos bus naudojamos ilgiau 10Išskirtinio grožio arktinio ąžuolo grindys 11Išskirtinė erdvė Tarptautiniame Vilniaus oro uoste 13Sukurtos prabangai ir elegancijai 18Architektūros ir konstrukcijų sintezė: architektūros inžinerijos bakalaurų baigiamieji darbai 20

arcHitektūra

gruodis 2014

redakcijos Žodis

Žurnalas structumISSN 2335-2116

Leidėjas UAB „S MEDIA GROUP“Žalgirio g. 92, LT-09303 VilniusTel. +370 5 208 03 35Mob. tel. +370 620 55 199

direktorėIGNĖ DAUSEVIČIŪTĖ

vyr. redaktorėJURGA GRIGIENĖel. p. [email protected]

vyr. redaktorės PavaduotojaEGIDIJA LEKAVIČIENĖ

tekstų autoriai:ASTA GEIBŪNIENĖEGIDIJA LEKAVIČIENĖJURGA GRIGIENĖGIEDRĖ BALČIŪTĖIEVA ČIVINSKAITĖSTASYS LIAUKEVIČIUS

nuotraukų autoriusSAULIUS JANKAUSKASTORD-RIKARD SÖ DERSTRÖ MTRAIAN CIMPEANUANDRÉ PIHL

kaLbos stiLius ir korektūraVŠĮ KALBOS IR KOMUNIKACIJOS CENTRASwww.kkc.lt

rekLamos skyrius reklamos projektų vadovėAudronė Dausevičienė Mob. tel. +370 611 10 125

dizainasVILIJA AVIŽINYTĖ

ParenGimas sPaudaiUAB „S MEDIA GROUP“

sPausdinoUAB „BALTO PRINT“

Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą. Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama.

© UAB „S Media Group“, 2014© STRUCTUM, 2014

ŽURNALAS PLATINAMAS NEMOKAMAI

ELEKTRONINĘ ŽURNALO VERSIJĄ GALITE SKAITYTI

www.estructum.lt

Žmonės jau tūkstantmečius skaičiuoja laiką – sekundėmis, dienomis, savaitėmis, metais, šimtmečiais... Mums reikia atskaitos taško.

Mums reikia pradžios ir pabaigos, konkretumo. Metų pabaiga – puikus laikas peržvelgti praėjusius ir planuoti ateinančius metus, per kuriuos galėsime nuveikti dar daugiau, pasiekti dar didesnių viršūnių. Prisiminkime šių metų pergales ir laimėjimus, juk metai buvo šaunūs! Mėgaukitės savo pergalėmis ir ruoškitės naujoms!

Didžiuojamės, kad bendradarbiaujate su mumis, ir gražiausių švenčių proga nuoširdžiai linkime kūrybinių idėjų, sėkmingų darbų, optimizmo bei kantrybės.

6


Jurga grigienė

universali asimetriška skaitymo platforma, imituojanti monterėjaus meksikoje kalnuotą topografiją, – tarsi di-namiška žaidimų ir mokymosi erdvė, skatinanti vaizduo-tę ir leidžianti patogiai atsiverti skaitymo malonumui.

erdvė, įkvePianti skaityti

6

7


bibLiotekos PLanas

1. Registratūra 2. Įvado į menus ir amatus salė3. Biblioteka

Monterėjus, trečias pagal dydį Meksikos miestas, labiausiai garsėja savo puikiaisiais kalnais ir stipria pramone. Pačioje miesto širdyje įsi-kūręs Fundidoros parkas – unikalus pramoninės architektūros pavyz-dys (anksčiau čia stovėjo didžiulė plieno liejykla, įkurta 1900 m.). Parke sau vietą rado galingi sodai, muziejai, konferencijų centrai, auditorijos, pramogų parkai ir kultūros centrai, tokie kaip „Conarte“ (Nuevo Leono kultūros ir menų taryba).

vietaFundidoros parkas, Monterėjus, Meksika

statybos metai2013 m.

PLotas1 025 m2

4. Ekspozicijų centras5. Menų ir amatų salė6. Teatro salė

7. Suaugusiųjų mokymosi studija8. Sandėlis9. Biurai 10. Aikštelė

7

8


„Conarte“ kreipėsi į bendrovę „Anagram“ su idėja sukurti erdvę, kuri įkvėptų vaikus skaityti ir mokytis. Vaikų biblioteką ir kultūros centrą numatyta įrengti sandėlį primenančiame pasta-te – neliečiamame valstybinio paveldo objekte. Kuriant dizaino projektą, buvo būtina atsižvelg-ti į pastato neliečiamumą ir netgi jį sustiprinti. To rezultatas – universali asimetriška skaitymo platforma, imituojanti Monterėjaus kalnuotą topografiją.

Lentynos naudojamos ne tik knygoms laiky-ti, bet ir yra dinamiška žaidimų bei mokymosi erdvė, kurioje leidžiama pasireikšti vaizduotei ir pajuntamas skaitymo malonumas. Instaliaci-jos spalvinga ir geometrinė estetika tiesiogiai kontrastuoja su senovinio pramoninio pastato interjeru – šiuo kontrastu smagiai ir originaliai išryškinamas tiek vienas, tiek kitas. 8

9

a R C H i t e K t Ū R a

Taip ir „Kortaguose“ – vaikai nukeliaus į fantazijos pasaulį, išmoks naujų neatrastų dalykų, teks įveikti logines minkles, rinktis geresnius ar blogesnius variantus ir t. t. „Kortagai“ – ne tik nuotykiai, kai kurios knygos dalys jau dabar atskleis vaikams dalykų, kuriuos mes suprantame tik užaugę. Bet ne visus :)

bet jūsų sPeciaLybė susijusi su statybomis. kodėL toks Posūkis?Gyvenime kiekvienas žmogus nešiojasi kažką viduje, kas jam patinka. Ir vieni apie tai tik pagalvoja, kiti – svajoja, vie-ni imasi įgyvendinti svajones jau būdami 18-os, kiti – tik 60-ies, o kai kurie taip ir neišdrįsta. Kiekvienam vis kitaip. Dažnai dauguma, iš jų ir aš, sako: „O kaip norėčiau, o jeigu galėčiau, būtų smagu, būtų įdomu ir t. t.“ Ir aš taip sakyda-vau, kol pagaliau pradėjau ne kalbėti, o daryti. O dėl po-sūkio gyvenime – matyt, kiekvienam žmogui reikia patirti tam tikrų išgyvenimų, laimėjimų, nesėkmių, kurie būna skaudūs, pamokomi, ir tai verčia susimąstyti, ką mes palik-sime po savęs, ką galime pagerinti šiame pasaulyje ir kaip padėti ateities kartoms.

ar suLauksime dauGiau jūsų knyGų? kokių ir aPie ką?Knygų tikrai bus daugiau. Tiksliai nepasakysiu kiek, nes nežinau, kada sustosiu, priklausys nuo skaitytojų porei-kio. Tikiuosi, kad „Kortagai“ augs kartu su skaitytojais, kiekvieną dalį stengsiuos skirti vis vyresniems vaikams,

galbūt net paaugliams. Nors dabar turiu daug minčių, sudėti viską į vieną knygą sunku. Galbūt padės patys vaikai ir tėvai, lankydamiesi svetai-nėje www.kortagai.lt – ten netrukus bus skyrelis

„Bendraukime“, kur rašysime visi ir viską apie vaikiškas sva-

jones, siekius, norus ir, be abejo, pagrin-

dinius knygos veikėjus kor-tagus :)

rugsėjį knygynuose pasirodė nauja lietuviška knyga „kortagai. slaptoji prin-co druado užduotis“. Čia galime rasti ne vieną pamokomą istoriją ar mąstyti priverčiantį dialogą. kalbamės su knygos autoriumi Linu kėvelaičiu.

kiekvieną dalį stengsiuos skirti vis vyresniems vaikams, galbūt net paaugliams. Nors dabar turiu daug minčių, sudėti viską į vieną knygą sunku. Galbūt padės patys vaikai ir tėvai, lankydamiesi svetai-nėje

„Bendraukime“, kur rašysime visi ir viską apie vaikiškas sva-

jones, siekius, norus ir, be abejo, pagrin-

dinius knygos veikėjus kor-tagus :)

Girdėjome Pirmuosius sPeciaListų atsiLiePimus, kad vaikai GaLi Pasimokyti iŠ „kortaGų“. ar to ir siekėte? Gera knyga yra tokia, kurią skaitydami patiriame gerų emocijų, įgyjame patirties arba žinių. „Kortaguose“ rasime visų šių elementų, tad naudingų žinių – taip pat. Tai nėra vadovėlis. Vaikams vadovėliai nuobodūs. Kur kas įdomiau mokytis patiriant kvapą gniaužiančių nuotykių, kurie ne-būtinai baigiasi gerai. Čia mokysimės nebijoti klysti, padėti kitiems, galvoti savo galva, daryti gerus darbus, užjausti, suprasti, vertinti, siekti tikslo, kovoti ir daug kitų panašių dalykų. Tai yra „Kortagų“ pagrindas, bet šiek tiek susipažin-sime ir su istorija, gamta, karyba, matematika, kitais daly-kais.

sakykite, kas Paskatino raŠyti knyGą vaikams?Pats auginu vaikus, matau, ko jie mokosi, ką veikia, koks yra augančio vaiko knygų poreikis. Smagu matyti vaiką su knyga rankose, o ne žiūrintį televizorių ar žaidžiantį telefonu, kom-piuteriu, kur daug dalykų jau yra kažkieno sukurta ir vaiko vaizduotė būna ribojama. Būna, kai vaikas sako, kad neturi ką veikti, jam neįdomu ir t. t. Rašydamas šią knygą norėjau paskatinti vaikų vaizduotę, leisti jai plėtotis. Prisiminiau, ką mes veikdavome vaikystėje, – nuo balų taškymo, Robino Hudo iki sudėtingiausių bunkerių ir palapinių statymo. Kaip ryte rydavome knygas, net nuvaryti miegoti būdavo sunku. Jos prikaustydavo dėmesį, vaizduotė dirbdavo kaip galin-giausias pasaulio kompiuteris, o kartais pasinerdavome į nuostabiausią fanta-zijos pasaulį, kur viskas būdavo įmano-ma. Šie nuotykiai jaudindavo iki širdies gi-lumos. O kiek nau-jų dalykų patirdavo-me ir sužino-davome!

9

10


aSta geibūnienė

bibliotekų saugyklų ir skaityklų mikroklimatą lemiantys veiksniai yra temperatūra, santykinis oro drėgnumas ir oro užterštumas. juos privalu registruoti tinkama apa-ratūra ir sudaryti patalpose optimalias aplinkos sąlygas.

knyGos bus naudojamos iLGiau

AB „BALtic system“, Žalgirio g. 88A, Vilnius, tel. +370 5 273 2156, faks. +370 5 272 0141 , el. p. [email protected], www.balticsystem.lt

Pasak vėdinimo sistemas projektuojančios UAB „Baltic Sys-tem“ technikos direktoriaus Dainiaus Ulmano, vėdinimo sistemų yra dviejų rūšių: natūralus vėdinimas ir mechaninis. „Bibliotekose, norint užtikrinti higienos normų reikalavimus tiek žmonėms, tiek archyvams, natūralaus vėdinimo siste-mų dažniausiai neužtenka, tad tenka projektuoti mechani-nį vėdinimą, – aiškino pašnekovas. – Mechaninės sistemos sudėtingumas priklauso nuo to, kas pastate laikoma, kokią išliekamąją vertę turi saugomos knygos ar dokumentai, nes vieni reikalavimai keliami, jei laikomi, pavyzdžiui, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškai, ir kiti, jei ten saugo-mos paprastos knygos. Bibliotekose, kur yra paprastos skai-tyklos, projektuojamos tik mechaninio oro tiekimo ir šalinimo sistemos su šilumogrąža. O jei yra vertingi archyviniai fondai, tokie kaip Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliote-koje, tada projektuojamos oro kondicionavimo sistemos su temperatūros bei santykinės oro drėgmės patalpose palaiky-mu, užtikrinančios, kad knygos ir dokumentai bus naudojami kuo ilgiau.“

Vertindama fondų saugojimo problemas, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Dokumentų konserva-vimo ir restauravimo skyriaus vedėja restauratorė Birutė Gie-draitienė akcentuoja, kad patalpų temperatūra ir santykinis oro drėgnumas yra tarpusavyje susiję veiksniai. Dokumen-tams saugoti palankesnė žema temperatūra, bet tada turi būti užtikrinta ir tinkama drėgmė. Saugant knygas ir rankraš-čius, rekomenduojama ne aukštesnė kaip +18 °C temperatū-ra, o +25 °C ir didesnė laikoma pavojinga. Kai kuriems doku-mentams (pavyzdžiui, pergamentams, fotojuostoms) reika-linga specifi nė (šiuo atveju žemesnė) temperatūra. Saugyklų santykinis oro drėgnumas turi būti pastovus, tinkamiausiu laikomas 50–55 %. Didesnis drėgnumas intensyvina įvairius biologinius procesus, o kai drėgmės per mažai – medžiagos išdžiūsta, netenka elastingumo.

Projektuojant vėdinimą skirtingos paskirties patalpose, pa-talpos suskirstomos zonomis. Kambariuose, kuriems keliami aukštesni reikalavimai, diegiamos sudėtingesnės kondiciona-vimo sistemos, palaikančios pastovią drėgmę ir temperatūrą (net pusės laipsnio tikslumu). Skaityklose projektuojamos atskiros sistemos, pritaikytos jau ne knygoms, o žmonėms. „Mes projektavome Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešąją biblioteką, – pasakojo UAB „Baltic System“ technikos direkto-rius D. Ulmanas. – Ten yra salės, atviri fondai su knygomis ir saugyklos. Atviruose fonduose vėdinimo sistemą projektavo-me pagal žmonėms numatytas higienos normas. Tokiu atve-ju leistini temperatūros svyravimai – plius minus pora laipsnių. Žiemą tai +21 °C, vasarą – +22 °C. Aišku, viską lemia projekto fi nansavimas. Kiek užsakovas skiria pinigų, tiek ir galima pada-ryti...Yra lėšų, projektuoji kondicionavimą, nėra – ne. Nors šiaip ir patalpose, skirtose žmonėms, kad patogiai jaustumėmės, drėgmė taip pat turėtų būti 50 ar 55 %.“

Projektuotojų užmojus įgyvendinančios vėdinimo sistemų projektavimo ir montavimo įmonės „Baltic System“ direk-torius Rolandas Patėjūnas prisiminė, kad praėjusiais metais bendrovė montavo kondicionavimo sistemą Vilniaus Žir-mūnų bibliotekoje, naujausias įmonės objektas – bibliote-ka Kupiškyje. Dabar „Baltic System“ specialistai studijuoja naujus brėžinius – užsakymą Druskininkuose, kuris greitai turėtų virsti viena sudėtingiausių per įmonės praktiką ŠVOK sistema. Santrumpa ŠVOK (šildymas, vėdinimas ir oro kon-dicionavimas) – jau yra tapusi bendriniu žodžiu ir apibrėžia šios svarbios profesijos atstovus. „Drąsiai imamės sudėtingų projektų, kuriems reikia nemažai žinių. Mes, santechnikai, esame šventieji technikai (lot. san – liet. „šventas“), – juoka-vo R. Patėjūnas. – Bet, kalbant rimtai, mūsų darbas yra ne tik būtinas, bet ir intelektualus. Įmonėje dirba aukštos kvalifi -kacijos specialistai, turintys ilgametę patirtį įgyvendindami įvairaus sudėtingumo projektus.“

10

11


uab „solum Lt“ pristato švedų gamyklos „kährs“ medines grindis „kährs oak arctic“, kurios žurnalo „House beautiful“ 2014 m. apdovanojimuose pelnė auksinį prizą „Geriausių grindų“ kategorijoje. Prestižiniuose 11-ą kartą teikia-muose vartotojų apdovanojimuose prizai už geriausius interjerus ir gaminius bei prizai mažmenininkams buvo teikiami net 23 kategorijose.

Nuostabus „ Kährs“ dizainas iš kolekcijos „Unity“ nurungė septynis fi nalininkus. Konkurso dalyvius vertino eksper-tų komisija, tarp kurios narių – žurnalo „House Beautiful“ redaktorė Julia Goodwin, Johnas Rocha, Nickas Munro, Vanessa Arbuthnott, Oliveris Hrubiakas ir Clarissa Hulse.

Akį traukiančios, lengvai sudedamos grindys pagamin-tos iš patvaraus ąžuolo. „Kährs Oak Arctic“ atspindi vi-sas dabartines tendencijas, todėl išsiskiria puikiomis aplinkosauginėmis, eksploatacinėmis savybėmis bei praktiniais pranašumais. Prašmatnaus šiuolaikiško dizai-no grindys sudarytos iš lentjuosčių, kurių kraštai visose pusėse nuožulnėja. Kitos dizaino detalės – juntamas šli-fuotas paviršius, apdailintas tirpiklių neturinčiu patvariu baltu matiniu laku.

Grindims naudojamos atsinaujinančių šaltinių medžia-gos – naudotas perdirbtas produktas – apdovanojimus susišlavusios „Kährs“ daugiasluoksnės konstrukcijos dalis „Kährs ECO Core“. Tokių grindų garantija – 20 metų.

Pastaruoju metu švedų gamyklos „Kährs“ gaminiai yra gavę ir daugiau apdovanojimų: 13 kartą – „Metų kietme-

džio grindų gaminio“ apdovanojimą 2014-ųjų CFJ/CFA rengiamuose grindų pramonės apdovanojimuose „Flo-oring Industry Awards“ ir šeštus metus iš eilės – žurna-lo „Interiors Monthly“ prizą „Geriausiam natūraliosios / dirbtinai pagamintos medienos gamintojui“. Daugiau nei 150 metų gamybos patirtį turinti gamykla „Kährs“ yra vie-na seniausių parketlenčių gamintojų pasaulyje. Ji – taip pat ir viena inovacijų srities lyderių.

iŠskirtinio GroŽio arktinio ąŽuoLo Grindys

12

13


1313

iŠskirtinė erdvė tarPtautiniame viLniaus oro uosteaSta geibūnienė

Šių metų spalį tarptautinio vilniaus oro uosto išvykimo terminale po re-konstrukcijos buvo atidarytas penkių žvaigždučių viešbučio „idW esperanza resort“ verslo klubas. jis įsikūrė oro uosto riboto patekimo zonoje.

14


Išskirtinėje erdvėje, oro uoste, keleivius arba svečius, tu-rinčius specialius leidimus, pasitinka atsinaujinusi priei-gos zona su akį traukiančiu lengvų konstrukcijų įėjimo portalu, apdailintu specialiu antistatiniu audiniu. Viduje maloniai nuteikia dizainą pabrėžiantis apšvietimas, ver-tikalios kabinamosios lubos suteikia erdvės vientisumo įspūdį. Laukimo salė optimaliai suplanuota, dekoro prie-monėmis sukurtos atskiros, privatesnės zonos. Rekons-truotos ir pagrindinės jau 17 metų oro uoste veikiančio verslo klubo salės patalpos, įrengtos naujos registratū-ros, kavinės, baro, darbo bei daugiafunkcės erdvės zo-nos. Registratūros erdvėje įrengtos naujos gipskartonio lubos su įmontuojamais šviestuvais erdvės įspūdžiui su-kurti, suformuotas akustinis sienos dekoras, suteikiantis lankytojams jaukumo.

Vilniaus oro uosto partneriu pasirinktas prabangos žen-klas „IDW Esperanza Resort“ – puikiai žinomas ne tik Lie-tuvoje, bet ir už jos ribų. Juo pavadintas „penkių žvaigž-dučių plius“ klasės poilsio kompleksas netoli Trakų. Po-ilsio vietą pamėgę užsienio valstybių vadovai, ministrai, milijardieriai, meno bei sporto įžymybės, garsiausios pra-mogų, mados pasaulio žvaigždės.

kokybė Per trumPą Laiką„Svarbiausias kriterijus buvo darbų atlikimo terminas, kartu užtikrinant aukščiausius kokybinius parametrus, – sakė UAB „Conresta“ projektų vadovas Martynas Aniu-lis. – Darbai objekte buvo atlikti per labai trumpą laiką – du mėnesius. Pasirašius rangos darbų sutartį, oro uosto verslo klubas nedelsiant buvo perkeltas į laikinas patal-pas ir pradėti atnaujinimo darbai. Dalis darbų buvo orga-

uŽsakovasVĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, partneris „IDW Esperanza Resort“

GeneraLinis ranGovasUAB „Conresta“

Projekto vadovasMartynas Aniulis

baLdaiUAB „Vizujus ir partneriai“

akustinė Pertvara, įėjimo PortaLasUAB „Šveicariškos sistemos“

daŽaiUAB „Caparol Lietuva“

statybos PradŽia2014-08

statybos PabaiGa2014-10

14

nizuojami keliomis pamainomis, siekiant juos atlikti laiku ir atsižvelgiant į išskirtinius oro uosto reikalavimus, – ne-kelti triukšmo išvykimo terminale. Nors dirbant sunkumų buvo, tikslą pasiekėme ir verslo klubas atidarytas, kaip ir buvo planuota, – po dviejų mėnesių nuo darbų pradžios – spalio 9 dieną.“ Rekonstruotą verslo klubo zoną sudaro kelios patalpos – pagrindinė ir pagalbinė salės, pagalbi-nės, techninės patalpos – iš viso apie 717 m2.

Generalinio rangovo UAB „Conresta“ suburta komanda darbus vykdė Tarptautinio Vilniaus oro uosto riboto pa-tekimo zonoje, į kurią įleidžiama tik su leidimais. Kiekvie-

15


ną kartą, norėdami patekti į objektą, visi asmenys buvo tikrinami oro uosto saugumo tarnybų, registruojami visi įnešami įrankiai.

„Darbai objekte prasidėjo nuo išmontavimo darbų, – apie darbų eigą pasakojo generalinio rangovo atstovas. – Buvo išmontuota dalis pertvarų, lubų, kiliminės dan-gos ir praplatinta gelžbetoninės sienos durų anga. Po ardymo darbų reikėjo atlikti statybos, inžinerinių sistemų įrengimo ir apdailos darbus. Vieni didžiausių iššūkių, su kuriais susidūrėme, įgyvendindami projektą, – verslo klu-bo prieigų apdailos įrengimas ir išskirtinių baldų gamyba

15

Išskirtinėje erdvėje, oro uoste, keleivius arba svečius, turinčius specialius leidimus, pasitinka atsinaujinusi prieigos zona su akį traukiančiu lengvų konstrukcijų įėjimo portalu, apdailintu specialiu antistatiniu audiniu.

16


pagal numatytą dizaino projektą. Atliekant verslo klubo priei-gų apdailą, reikėjo rasti geriausius sprendimus, kad esamos konstrukcijos būtų minimaliai apkrautos papildomais svoriais. Pasirinktas apdailos būdas taip pat užtikrino aukštus kokybi-nius reikalavimus, buvo išvengta vadinamųjų „šlapių“ procesų (glaistymo, dažymo), už kitas alternatyvas buvo pranašesnis darbų atlikimo sparta.“

iŠskirtinei erdvei – yPatinGi baLdaiPrašmatniam poilsio kompleksui pagaminti specialūs bal-dai visam projektui suteikė išskirtinumo. Iki gamybos pra-džios reikėjo suderinti su užsakovu visas detales iki smul-kmenų – nuo plokščių jungimo vietos ir kampų, padengi-mo dažais blizgumo iki ergonomikos naudojantis baldais (ar naudotojui bus patogu pasiekti konkrečią gėrimų taurę ir pan.). Baldams buvo keliami ypač aukšti kokybės, estetiš-kumo, funkcionalumo ir ilgalaikiškumo kriterijai. Visus pen-kių žvaigždučių viešbučio „IDW Esperanza Resort“ verslo klubo baldus surinko ir montavo UAB „Vizujus ir partneriai“. „2014 m. rugsėjį pagal vienetinį individualų dizaino projek-tą įrengėme prieigos zoną – lengvos konstrukcijos įėjimo portalą, sumontavome pakabinamus erdvės vientisumo įspūdį suteikiančius vertikalius lubų segmentus iš specia-laus iš Vokietijos atvežto garsą slopinančio, nedegaus, labai aukštus reikalavimus atitinkančio audinio“, – atliktus dar-bus vardijo UAB „Vizujus ir partneriai“ direktorius Virginijus Vizujus. Pagrindinėje salėje dekoro priemonėmis sukurtos atskiros, privatesnės zonos. Pagal dizaino projektą įmonė pagamino ir sumontavo registratūros, kavinės, baro, darbo baldus iš medienos dulkių plokščių, nudažytų pagal RAL spalvų paletę, bei daugiafunkcės erdvės zonos stiklines pertvaras. Verslo centre vietą rado patvarios, iš specialaus minkšto plastiko pagamintos itališkos baro kėdės, lenkti autorinio darbo krėslai, dengti natūralia oda, išgravituotu raštu dekoruoti staliukai su stiklu, kurių išskirtinumą pabrė-žia šviesos diodų (LED) apšvietimas.

vietoj GiPskartonio – audinysVerslo centro klube tradicinė apdaila iš gipskartonio plokš-čių buvo pakeista apdaila įtempiamu audiniu. Pasitelkus šią darbų atlikimo technologiją, atsirado galimybių iš lengvų konstrukcijų išgauti netradicinę įėjimo portalo formą. „Pa-grindiniai mūsų darbai, atnaujinant oro uosto verslo centrą, buvo pakrypusios tūrinės centrinės konsolės formavimas su „Clipso“ audiniais ir profiliais, – pasakojo išskirtinius apdai-los darbus atlikusios įmonės „Clipso lubos“ projektų vadovas Alfredas Jurgelevičius. – Įtempiamosios lubos „Clipso“ daž-nai neteisingai lyginamos su PVC (polivinilo chlorido) plėve-lės įtempiamosiomis lubomis. Esminis skirtumas – įtempia-mosios lubos „Clipso“ nėra plėvelė. Tai unikalios struktūros audinys. Jis net 15 kartų tvirtesnis už PVC plėvelę. „Clipso“ audinys austas iš poliesterio siūlų ir padengtas poliuretanu.“ Užsakovai pasirinko juodą („705 S 9999 Noir“) „Clipso“ audi-nį. Jis buvo komponuojamas su „Clipso“ šviesai laidžiu „308 T“ audiniu. Taip gauta lygi plokštuma su atitinkamose vie-

16

17


tose šviečiančiomis šviesos diodų sistemomis. Taip pat vestibiulio zonoje buvo formuojama „karpyta akustinė sienelė“, kurios tikslas – mažinti aidą, gerinti akustines erdvės savybes, kitaip sakant, skirtos tam, kad žmonės geriau vieni kitus suprastų būtent ten, kur tai svarbiau-sia, – tik įėję į verslo klubo patalpas. Tam naudotas akus-tinis („495 D 0003 Blanc“) audinys. Po audiniu buvo for-muojamas karkasas izoliacinei vatai, kuri ir sugeria gar-so bangas. Akustinis „Clipso“ audinys naudojamas kaip sklaidytuvas garso bangoms sugerti, be to, yra labai lygus ir estetiškas. „Šiame projekte buvo labai svarbus visų konstrukcijų lengvumas (svoris), – pabrėžė A. Jur-gelevičius. – Todėl mes šiuo atveju užsakovams labai tikome. „Clipso“ produkcija itin lengva, o galimybėmis beveik neatsilieka nuo gipskartonio konstrukcijų.“

Šviesos ir erdvės įsPūdį kurianti sPaLvaVilniaus oro uosto verslo klubas švyti aristokratišku ma-tiniu šilko baltumu. Toks efektas gautas sienas padengus dažais „Caparol Latex Samt 10“, kurie pritaikyti apkrovų veikiamiems vidaus paviršiams. Įrengiant viešąsias er-

dves, svarbu įvertinti faktą, kad jose nuolat migruos di-deli žmonių srautai, o išlaikyti idealų sienų spindesį rei-kės ne vienus metus. Paviršius, dengtus „Caparol Latex Samt 10“, galima plauti, jie yra atsparūs buitiniams vali-kliams bei vandeninėms dezinfekavimo priemonėms ir neturi pajuodavimą sukeliančių medžiagų. Todėl verslo klubo lankytojai galės mėgautis nepriekaištinga aplin-ka. Savaime suprantama, kad ekologiškumo veiksnys nebuvo pamirštas – pasirinkti dažai nekenkia aplinkai, neturi tirpiklių, išskiria mažiau lakiųjų organinių jungi-nių, nei nustatyta ES normose.

„Apibendrindamas projektą galėčiau pasakyti, kad visus užsakovo norus pavyko įgyvendinti. Optimizavus projekto sprendimus, pavyko ne tik išlaikyti aukščiausius kokybės standartus, bet ir sumažinti bendrą projekto vertę, sutau-pyti pinigų užsakovui. Manau, kad toks išskirtinis objek-tas suteikė bendrovei neįkainojamos patirties ir daugiau pasitikėjimo savimi vykdant ateities projektus“, – sakė generalinio rangovo UAB „Conresta“ projektų vadovas M. Aniulis.

17

18


19


19

20


arcHitektūros ir konstrukcijų sintezė: architektūros inžinerijosbakalaurų baigiamieji darbai

i. garnytė-Sapranavičienė, J. paraSoniS, J. ŠipaliS

tarpdiscipliniška architektūros inžinierių praktika brėžia vieną iš šio laikotarpio statybos perspektyvų, siekdama visapusio architektūros objekto tvarumo. Pagrindinio architektūros srauto išsišakojimas į smulkesnes atšakas nemenkina jo esmės. atvirkščiai, tai suteikia gylio tiek meno, tiek inžinerijos suvokimui ir vystymuisi naujame amžiuje per mokslo prizmę. Gebėjimą projektuoti išskirtinį objektą kartu parenkant jam unikalią, labiausiai meninę idėją atspindinčią, optimizuotą konstrukcinę sistemą, demonstruoja ne vieno pasaulio universiteto studentai ir jų absolventai. vilniaus Gedimino technikos universiteto (vGtu) statybos fakulteto architektūros inžinerijos specializacijos bakalaurai – kol kas vieninteliai šios krypties atstovai Lietuvoje.

20

21


Savo baigiamuosiuose darbuose Architektūros inžineri-jos katedros studentai vienodu intensyvumu sprendžia visuomeninės paskirties objekto meninius ir konstrukci-nius klausimus. Suprojektuotai objekto architektūrai jie ne tik parenka erdvinę konstrukcinę sistemą, bet, naudo-dami per studijų metus įsisavintos Statinio informacinio modeliavimo (angl. Building Information Modelling, BIM) sistemos pagrindus, apskaičiuoja jos laikomosios galios pakankamumą ir sukonstruoja svarbiausias laikančių-jų elementų tarpusavio jungtis. Ši moderni programinė įranga suteikia studentams galimybę virtualioje aplinko-je sukurti ir valdyti pastato modelį visais jo gyvavimo ci-klais – nuo pirminės projekto koncepcijos iki jo nugriovi-mo. Per bakalauro studijas šios katedros studentai gauna tik dalį šių žinių, o jas gali gilinti architektūros inžinerijos magistrantūros studijose.

Kasmet šios katedros absolventų darbai rodo jų pasi-rengimą fi ksuoti ir atspindėti kolektyvinės patirties mo-delius bei dabartines pasaulio architektūros tendenci-jas, kai pastatas prabyla ne tik unikalia menine forma, bet ir visumine, raiškia konstrukcine sistema. 2014 m. bakalaurų darbuose galima akivaizdžiai išskirti dvi ten-

dencijas, kai, remiantis esamos aplinkos kontekstu, me-ninė forma kyla veikiama konstruktyvizmo architektū-ros, ir antroji – kai meninė forma kyla iš aliuzijų pasaulio bei asociacijų su gamtos formomis. Abi jos išreiškiamos sumaniai taikant inžinerijos žinias.

Šiemet dideliu profesionalumu išsiskyrė bakalaurų Pauliaus Sipavičiaus ir Lino Kazakevičiaus projektai. P. Sipavičius ginti pateikė keleivinių laivų prieplaukos komplekso Jonavoje projektą. Neris – viena pagrindi-nių upių, kuria anksčiau naviguodavo plokščiadugniai laivai, tačiau šiuo metu Lietuvoje vidaus vandens kelių naudojimas išgyvena krizinį laikotarpį, nors turi ne-mažą potencialą – tiek komercinį, tiek rekreacinį. Dėl šių priežasčių studentas nusprendė paskatinti laivybą upėmis, Jonavos krantinėje pastatydamas prieplaukos kompleksą. Projektuojamam pastatui buvo numaty-ta konkreti vieta pagal Jonavos miesto detalųjį planą. Projektuodamas objektą P. Sipavičius atliko upės lygio ir urbanistinio konteksto analizes. Atsižvelgdamas į tai ir pateiktas projektavimo bei konstravimo užduotis, studentas kūrė objekto estetinį vaizdą, siejo funkcinę schemą ir sklypo gretimybes.

Pauliaus Sipavičiaus „Keleivinių laivų prieplaukos kompleksas Jonavoje“.

21

22


Prieplaukos komplekso pagrindinė idėja sietina su plastiš-komis, tekančiomis formomis bei lūžtančios bangos įvaiz-džiu. Pagrindiniai pastato akcentai – apžvalgos aikštelė ir laivų krantinė, kurios didžioji dalis yra pasislėpusi po pačiu pastatu. Apžvalgos aikštelė atveria panoraminį vaizdą į Neries upę ir ją supančią gamtą. Objekto vidinė erdvė su-skirstyta į tris funkcines zonas: administracija, laukiamoji salė ir kavinė bei restoranas.

Pastato konstrukcinė sistema sudaryta iš trijų santva-rų, kurios kerta tūrį vertikaliai nuo atraminių mazgų iki stogo sijynų. Tarpusavyje jos sujungtos standumo ryšiais bei stogą ir perdenginį laikančiomis sijomis. Me-talo konstrukcija remiama ant monolitinių gelžbetonio pamatų ir jungiama su gelžbetoniniu rėmu,

kuris taip pat remiamas ant gelžbetonio monolitinių pamatų. Tam, kad būtų galima „pakabinti“ tolimiausią pastato kampą (nuo artimiausios atramos nutolusį per 30 m), P. Sipavičius santvaras sujungė viename taške, taip suformuodamas trikampio formos konstruktyvinę schemą. L. Kazakevičiaus baigiamojo darbo „Baldų par-

duotuvė Kazlų Rūdoje“ architektūrinę idėją lėmė esa-mo sklypo padėtis. Sklypas yra Kazlų Rūdos miestelyje, greta nutiestos geležinkelio linijos Šeštokai–Kaunas. Dalis nenaudojamų bėgių yra pačiame sklype, virš ku-rių ir projektuojama baldų parduotuvė. Pastato forma – penki kabantys traukinio vagonai, sujungti galerijomis. „Vagonų“ pramoninis stilius kuriamas plieninių santva-rų sistemomis, kurias laiko monolitinės gelžbetoninės kolonos. Pastato erdvinę karkasinę ir santvarinę struk-tūrą L. Kazakevičius parinko atsižvelgdamas į pastato formą: „vagonų“ galai yra 9 m il-gio gembės, o pastato išorėje esančios santvaros – pagrindinis fasadų ak-centas.

„Vagonuose“ suprojek-tuotos baldų ekspozi-cijos salės, į kurias iš rūsyje esan-

22

Lino Kazakevičiaus „Baldų parduotuvė Kazlų Rūdoje“.

23


čių sandėlių liftais užkeliami baldai. Viename iš penkių „vagonų“ suprojektuotoje kavinėje galima stebėti prava-žiuojančius keleivinius ir prekinius traukinius, atsiveria per grindis matomas bėgių vaizdas.

Originalią bioninę sintezę pateikė Renata Kubilienė pro-jekte „Santuokų rūmai Kretingoje“. Sklypo kraštinė jungia-si su miesto parko tvenkiniu, tad pastatas projektuojamas tarsi ant vandens, siekiant jam suteikti skrendančio paukš-čio įvaizdį. Naudojant objekto konstrukcijas buvo stengia-masi neprarasti pirminio lengvumo ir elegancijos. Nors

pastatas sudėtingos formos, bet priartėjimo būdu buvo suprojektuota ir apskaičiuota gana papras-

ta karkasinė konstrukcinė sistema. Pastatą laikantys plieniniai rėmai, išdėstyti kas

5 m, tarpusavyje jungiami plieniniais laikančiaisiais elementais, kurių

profi lis TUB250x250x16.

Antro aukšto perdangos – surenkamosios gelžbetonio plokštės, atremtos į šalutines sijas, o šios atremtos į kolo-nas. Iškeltas ir suprojektuotas gelžbetonio pilonas, prie kurio tvirtinami lynai laiko didžiąją dalį stogo konstrukcijų. Šios suprojektuotos iš įvairaus ilgio ir aukščio tarpusavyje horizontaliais ryšiais jungiamų plieninių santvarų.

Idėjos jautrumu trapiam kontekstui ir gilia galimos objek-to struktūros analize išsiskyrė Dovilės Tarailaitės supro-jektuotas uždaras plaukimo baseinas Druskininkuose, atitinkantis olimpiniams plaukimo baseinams keliamus reikalavimus, Kristinos Leilionaitės automobilių centras su 1 200 m2 ekspozicijų sale Plungėje, Arnoldo Seliuko irkla-vimo sporto bazė Šiauliuose. Architektūros inžinerijos ba-kalaurų baigiamųjų darbų turinys – įrodymas, kad archi-tektūros ir inžinerijos susiliejimas projekto koncepcijoje pateikia begalę dažnai stebinančių galimybių, tampančių progresyviomis pastatų estetikos idėjomis.

Renatos Kubilienės „Santuokų rūmai Kretingoje“.

23

PaGrindiniai Projekto rėmėjai

Projekto Partneriai

PROJEKTO INFORMACINIAI PARTNERIAI

I š m a n u s I s m I e s ta s

25


26

Žurnalas „structum“, paskelbęs „išmaniojo miesto“ konkursą, siekia skatinti glaudų statybų sektoriaus specialistų bendradarbiavimą nuo pat aukštosios mokyklos suolo. taigi konkurso „išmanusis miestas“ dalyviai – aukštųjų mo-kyklų architektūros, statybos, inžinerijos ir susijusių programų studentai – pateiks autoritetingai vertinimo komisijai savo vizijas ir sprendimus, kaip mo-dernizuoti penkių didžiųjų savivaldybių – vilniaus, kauno, klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – tikslines integruotas teritorijas ar atskiras jų dalis. vilniaus miesto integruotų teritorijų plėtros programą žurnale jau esame pri-statę, dabar kviečiame susipažinti su kauno, klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų integruotomis teritorijomis. būtent į šias miestų teritorijas savu žvilgs-niu pažvelgs „išmaniojo miesto“ konkurse dalyvaujantys studentai.

Dr. VygintAs grinis, Kauno miesto savivaldybės administracijos Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjas

26

egidiJa lekavičienė

Kauno miesto taryba 2013 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T-373 pritarė Kauno miesto sa-vivaldybės dalyvavimui rengiant ir įgyvendinant Aleksoto ir Ža-liakalnio seniūnijų integruotų teritorijų plėtros programas bei jų bendrajam finansavimui. Šių teritorijų ribos sutampa su Kau-no miesto savivaldybės minimų seniūnijų ribomis. Jose įvardyti investicijų projektai glaudžiai susiję ir su kitomis Kauno miesto savivaldybės strateginiuose do-kumentuose patvirtintomis prie-

monėmis, kurios numatomos įgyvendinti susijusiose te-

ritorijose. Kau-

kauno miesto tiksLinės inteGruotos teritorijos

no miesto tikslinių teritorijų ir su jomis susietų teritorijų ribos bus patikslintos Kauno miesto tarybos sprendimu.

„Integruotų teritorijų programos paskirtis – tinkamai val-dyti urbanistinės plėtros procesus išskirtoje teritorijoje, atnaujinti viešąją infrastruktūrą, gerinti gyvenimo ko-kybę, sutvarkyti ir pritaikyti visuomenės poreikiams bu-vusių pramoninių teritorijų erdves, didinti teritorijos in-vesticinį patrauklumą bei tarptautinį konkurencingumą, sudaryti sąlygas verslo, mokslo ir inovacijų plėtrai. Bus siekiama spręsti šioje teritorijoje esančias problemas, ša-linti jų priežastis, didinti ekonomikos augimą ir užtikrinti gyvenamosios vietos patrauklumą“, sako Kauno miesto savivaldybės administracijos Investicijų ir strateginio pla-navimo skyriaus vedėjas dr. Vygintas Grinis.

aleksoto seniūnijos teritorija – 24 km2, gyventojų skaičius – 21 168 (6,4 % Kauno gyventojų), gyventojų tankumas 2,4 karto mažesnis už Kauno miesto, 2012 m. sausio 1 d. registruotų bedarbių skaičius – 594, bedar-bių santykis su dirbančiais gyventojais – 4,53 % (Kauno mieste – 9,7 %). Seniūnijoje yra 4 031 gyvenamasis na-mas, iš jų 213 daugiabučių. Didelė dalis namų (1 329) neprijungta prie centralizuoto vandentiekio ir nuotekų sistemos. Gatvių ilgis – 148,7 km, iš jų su asfalto danga – 72,2 km, t. y. 48,6 % seniūnijos teritorijos gatvių ilgio. Bazinė infrastruktūra išplėtota nepakankamai, esama – stipriai susidėvėjusi ir neatitinka šių dienų reikalavimų. Trūksta automobilių stovėjimo aikštelių, prasta gatvių ir pėsčiųjų takų būklė, per mažai sutvarkytos viešosios er-dvės. Neišplėtotas viešasis transportas, todėl sunku pa-tekti į švietimo įstaigas, sveikatos priežiūros centrą. Ša-ligatviai įrengti tik penkiose gatvėse, visai nėra dviračių


27

takų. Seniūnijoje veikia 900 įmonių.

Daugiau nei 35 ha buvusioje Aviacijos gamyklos teritorijo-je, 2016 m. iškėlus Karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo postą, planuojama teritorijos konversija, minėtą teritoriją pritaikant viešai infrastruktūrai, gyvenamajai statybai, ko-mercijai ir netaršios pramonės plėtrai. Pagal pirminį planą šioje vietoje galėtų atsirasti stadionas, vaikų darželis, kiti visuomeninės paskirties objektai, teritorija būtų pritaikyta verslo, pramonės, rekreacijos ir gyvenamosios paskirties

27

objektų infrastruktūrai plėtoti. Julijanavos g. 1 pramoni-nėje buvusių mėsos kombinato valymo įrenginių 10 ha teritorijoje, kurios dalis 2007–2013 m. laikotarpiu buvo iš-valyta ES SF lėšomis, ir aplink ją yra susitelkusi didelė vers-lo bendruomenė, įsikūręs mokslo ir technologijų parkas „Technopolis“, vienijantis aukštųjų technologijų, inovaci-nes įmones, todėl šiose Aleksoto dalyse tikslinga sudary-ti sąlygas tolesniam smulkaus ir vidutinio verslo įmonių kūrimuisi, naujų darbo vietų kūrimui, privačių investicijų pritraukimui. Nemuno pakrantės sutvarkymas Aleksoto

Kaunas. Aviacijos gamyklos teritorija.

Kaunas. Buvusi mėsos kombinato teritorija.


2828

pusėje numatomas viename iš siūlomų kompleksinių pro-jektų. Europos pr. ir Veiverių g. sankryžos aplinkoje tikslinga suformuoti viešąją erdvę – cen-trinę Aleksoto aikštę. Tam tiktų 3 ha teritorija su buvusiu sovietų kariuomenės kultūros namų pastatu (Europos pr. 107). Jį galima pritaikyti dau-giafunkcei Aleksoto bendruomenės veiklai.

Žaliakalnio seniūnijos teritorija sudaro 7,35 km2, funkcinė struktūra čia įvairi, prie pagrindinių gatvių (Sa-vanorių pr. ir kt.) – polifunkcinė, kita dalis – monofunkci-nė: didelė dalis užstatyta mažaaukščiais gyvenamaisiais namais, dalis teritorijos yra rekreacinė, nedidelę dalį su-daro karinės ir pramoninės teritorijos. Gyventojų skai-čius – 25 734, tankumas seniūnijoje 1,7 karto didesnis už Kauno miesto gyventojų tankumą. Veikia 630 įmo-nių, registruotų bedarbių skaičius – 216. Nepakankamai

išplėtotas stambesnių komercinių, taip pat socialinių bei kultūrinių objektų tinklas, trūksta sklypų naujiems socialiniams objektams statyti.

Žaliakalnio seniūnijoje pagal gyventojų tankumą ir iš-augusią teritorijos svarbą bazinė infrastruktūra išplėtota nepakankamai, o esama – stipriai susidėvėjusi ir neatitin-ka šių dienų reikalavimų. Seniūnijos teritorijoje yra 160 gatvių, kurių ilgis – 81,3 km, iš jų su danga – 80 kilometrų. Gatvių tinklas tankus, tačiau didžioji dalis gatvių siauros, nepritaikytos didesniems eismo srautams. Trūksta auto-mobilių stovėjimo aikštelių, prasta kiemų, gatvių ir pės-čiųjų takų būklė, neįrengtos arba per mažai sutvarkytos viešosios erdvės. Seniūnijos oro užterštumas yra vienas didžiausių mieste, ne visoje teritorijoje įrengta lietaus ir buitinių nuotekų sistema, todėl teršiamas gruntas bei pa-viršiniai vandenys. Gyventojai skundžiasi dėl vaikų žaidi-mų, sporto aikštelių, apšviestų aikštelių stokos, pasigen-da dviračių takų, o esami tokie objektai yra apgailėtinos būklės, apleisti, nesuremontuoti.

Siekiant didinti šiuo metu nepakankamą gyventojų vers-lumą ir gerinti investicinį patrauklumą, būtina išnaudo-ti seniūnijos viešųjų erdvių ir konvertuojamos buvusios pramoninės teritorijos (radijo gamyklos „Banga“ terito-rija) investicinį potencialą. Galima geriau išnaudoti Ža-liakalnio geografinę padėtį, istorinę vertę, patrauklumą, esamą infrastruktūrą ir susiformavusius traukos centrus (daugiafunkcį S. Dariaus ir S. Girėno sveikatinimo, kul-tūros ir užimtumo kompleksą, Ąžuolyno parke esančią

infrastruktūrą, Dainų slėnio teritoriją). Todėl programoje siūlomi plėtoti investicijų projektai, kuriais siekia-ma trijų pagrindinių tikslų: atlikti buvusios pramoninės teritorijos konversiją, pagerinti verslo sąly-gas ir sukurti sąlygas jaunimui pritraukti.


29

Šiaulių miesto integruotoji vystymo teritorija užima apie 422 hektarus. tai sudaro apie 5,2 % visos Šiaulių miesto teritorijos. Šiaulių miesto tikslinę teritoriją sudaro miesto centras, centri-nis ir didžiadvario parkai, buvusio „elnio“ fabriko teritorija ir talkšos ežeras su prieigomis.

Sauliaus Jankausko nuotr.

ŠiauLių miesto inteGruotoji teritorija

romAnAs KAnčAUsKAs , Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas

Ši teritorija buvo išskirta kaip tikslinė, nes Šiaulių miesto centrinė dalis yra ekonomiškai neaktyvi ir fiziškai nusi-dėvėjusi, teritorija yra mažiau patraukli gyventi ir verslui plėtoti. Pietinėje miesto dalyje pradėjus veikti didiesiems prekybos centrams, didžioji Šiaulių miesto gyventojų koncentracija pastebima ten, o miesto centrinėje dalyje vyrauja sąstingis. Šiai miesto daliai būtinos kompleksinio pobūdžio investicijos, siekiant atgaivinti bendruome-ninę bei viešąją infrastruktūrą, skatinant ekonomikos augimą, geriau išnaudojant šios teritorijos potencialą ir didinant teritorinę sanglaudą. Įgyvendinus kompleksinio pobūdžio investicijas, Šiaulių miesto centrinėje teritorijo-je būtų sukurtos patrauklios sąlygos gyventojams, mies-to svečiams ir verslo plėtrai.

Šiaulių miesto centrinė dalis reprezentuoja visą mies-tą ir lankoma tiek visų miesto gyventojų, tiek svečių.

Nepaisant centrinės miesto dalies svarbos, didžioji dalis infrastruktūros yra fiziškai ir morališkai pasenusi. Siekiant sukurti patrauklią aplinką

gyvenimui, darbui, laisvalaikiui bei investavimui būtina kompleksiškai sutvarkyti centrinę Šiaulių miesto dalį ir taip pagerinti miesto estetinį vaizdą ir gyvenamąją aplinką, pa-didinti eismo saugumą, sumažinti aplinkos taršą ir sukurti patraukles-

nę investicinę aplinką. Numatoma

rekonstruoti Prisikėlimo aikštės prieigas (jungtis su kitomis teri-torijomis) – rekonstruoti ar nu-tiesti gatves, pėsčiųjų ir dviračių takus (Aušros al. (nuo Vasario 16-osios g. iki Žemaitės g.), Var-po g. (nuo Vilniaus g. iki Aušros al.), Tilžės g. (nuo Vilniaus g. iki Aušros al.), takas, vedan-tis nuo Šiaulių Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedros iki dekoratyvinės skulptūros „Šaulys“).

Buvusio „Elnio“ fabriko teritorija apibūdinama kaip Šiau-lių miesto galimas senamiestis, tačiau teritorijoje įsikū-rusios gamybinės, prekybos ir paslaugų įmonės, dalis pastatų apleisti ir apgriuvę. Naudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, teritorija jau valoma, čia kuria-mas menų inkubatorius, iškirtus krūmynus atsiveria vaiz-das į Talkšos ežerą. Tikimasi, kad integruotos teritorijos programos lėšomis bus sukurtos prielaidos šiai teritorijai tapti komercine ir rekreacine.

Talkšos ežerui ir jo prieigoms taip pat skirta nemažai ES struktūrinių fondų paramos, ežeras išvalytas, pradėti inf-rastruktūros įrengimo darbai. Vandens telkinys yra natū-ralus traukos šaltinis, todėl čia lankosi gyventojai ir mies-to svečiai. Tam, kad ši teritorija galėtų pasiūlyti įvairesnių laisvalaikio leidimo formų ir taptų daugumos mėgstama vieta, reikia sukurti ir tobulinti infrastruktūrą. Numatoma Talkšos ežero pietinės pakrantės plėtra, įrengiant poilsio

29


30

ir rekreacijos infrastruktūrą, pritaikytą smulkiojo, viduti-nio verslo ir visuomenės poreikiams. Planuojamas įrengti dviračių takas palei ežerą, S. Šalkauskio g. (nuo Ežero g. iki Trakų g.), Meškerių g. (nuo Šeduvos g. iki Talkšos eže-ro), taip pat įrengti paplūdimį ir pritaikyti jį gyventojų reikmėms. Viešąsias erdves planuojama pritaikyti sportui, laisvalaikiui, aktyviam poilsiui įvairioms tikslinėms gru-pėms, įtraukiant apšvietimo bei suoliuku įrengimą de-koratyvinės skulptūros „Šaulys“ teritorijoje ir skulptūros kolonos remontą.

Pasikvietus kraštovaizdžio ir kitų sričių specialistų, pla-nuojama sutvarkyti Šiaulių miesto centrinį parką ir jo prieigas, pritaikyti jas verslo ir visuomenės poreikiams, iš-saugant paveldą ir atgaivinant Didžiadvario parko zoną. Siekiama pasiūlyti pramogų, galimybių aktyviai ar ramiai leisti laiką. Kaštonų alėjoje planuojama įrengti nuolat vei-kiančią atvirą jaunimo kūrybos erdvę.

Numatytas ir Vilniaus g. pėsčiųjų bulvaro ir jo prieigų ka-pitalinis remontas (nuo Tilžės g. iki Draugystės pr.). Sie-kiant skatinti gyventojų kultūrinį gyvenimą, numatyta re-konstruoti ir gyventojų poreikiams pritaikyti Amfiteatrą bei jo prieigas.

Šiaulių miesto integruotosios teritorijos schema. Dabartiniai Šiaulių miesto integruotosios teritorijos vaizdai.

30


3131


32

klaipėdos miesto tikslinė teritorija yra miesto centre. tai miesto dalis šalia senamiesčio ir naujo, besiformuojančio komercinio ir visuomeninio centro su universalia arena, prekybos centrais bei būsimu miesto baseinu. Šis plotas yra labai patrauklioje miesto vietoje.

kLaiPėdos miesto tiksLinė teritorija

Atgaivinti potencialiai patrauklią miesto dalį, pritrauk-ti privačių investicijų, pagerinti gyvenamosios aplin-kos kokybę, skatinti gyventojų aktyvumą ir norą ge-rinti savo aplinką, kurti palankias sąlygas smulkiajam verslui – tai pagrindiniai tikslinės teritorijos projekto iššūkiai.

Projekte numatomos priemonės nuo viešinimo, visuo-menės įtraukimo projektų iki aikščių, parkų tvarkymo. Numatyti ir įvairūs vietos bendruomenės skatinimo projektai. Pavyzdžiui, planuojama savivaldybės pagalba gyvenamojo namo kiemų sutvarkymui tų namų gyven-tojams, kurie sparčiau imsis renovacijos.

mAntė černiūtė-Amšiejienė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Urbanistikos skyriaus vedėja

Nekilnojamojo turto kainų paki-limo metu čia buvo planuojama vystyti net kelis stambius gyve-namųjų kvartalų projektus, vyk-dyti buvusių pramoninių terito-rijų prie Dangės upės konversiją. Šiuo metu projektai yra sustoję, o didžioji dalis gyvenamosios statybos yra tarybinio laikotar-

pio ir nerenovuota. Neatnaujinta ir didžioji dalis parkų bei aikščių. Teritorijos turimas potencialas – vieta šalia centro, žalieji plotai, viešosios erdvės – neišnaudojamas dėl didelio aplinkos ir pastatų nusidėvėjimo. Tokioje aplinkoje nebenori gyventi jaunos šeimos, todėl keičiasi ir gyventojų sudėtis. Žmonės yra menkai suinteresuoti savo aplinkos gerinimu.

32

Klaipėdos miesto tikslinės teritorijos pristatymas visuomenei


33

Klaipėdos miesto tikslinės teritorijos schema.

Teritorijoje jau vyko senojo turgaus kvartalo vizijos kū-rimo procesas, į kurį gausiai įsitraukė visuomenė, ir te-bevyksta tikslinės teritorijos gyvenamųjų teritorijų bei gretimų visuomeninių erdvių plėtros vizijos kūrimas. Šie projektai skatina gyventojus dalyvauti priimant sprendimus dėl jų gyvenamosios aplinkos gerinimo ir sudaro galimybes prieš pradedant vykdyti projektus maksimaliai atsižvelgti į gyventojų nuomonę.

Tikslinė teritorija Klaipėdos mieste apima apie 233 ha ir joje planuojami šie stambūs projektai: naujo Bastio-nų tilto statyba per Danės upę, pakrančių sutvarkymas, pagal paskirtį nebenaudojamų vandenvietės pastatų konversija, nusidėvėjusių sporto mokyklos pastatų ir stadiono pertvarkymas į naują sporto kompleksą, Tri-nyčių parko ir Ąžuolų giraitės sutvarkymas, viešosios erdvės su aikšte atnaujinimas, senojo turgaus rekons-trukcija ir aplinkinių viešųjų erdvių kūrimas. Integruo-toje teritorijoje, kuri apima apie 510 ha, numatoma naujo 50 m ilgio miesto baseino statyba, muzikinio teatro rekonstrukcija, Atgimimo aikštės pritaikymas, Klaipėdos miesto piliavietės sutvarkymo darbų tąsa, darželių statyba ir dar nemažai smulkesnių objektų bei veiklų.

Šiuos ambicingus planus miesto savivaldybė jau yra pradėjusi įgyvendinti ir, planuojama, kad jie bus už-baigti iki 2020–2022 metų. Projektus ketinama finan-suoti savivaldybės ir Europos Sąjungos lėšomis, sten-giamasi pritraukti privačių investuotojų.

Pabaigus tikslinės teritorijos projektą, ši centrinė mies-to dalis įgaus naują kokybę ir sąlygos gyvenimui, dar-bui bei poilsiui akivaizdžiai pagerės. Tikimasi, kad tai paskatins miesto gyventojus mieliau rinktis gyvena-mąją vietą miesto centre nei užmiestyje, o tai padėtų taupyti lėšas infrastruktūros plėtrai ir jas nukreipti ki-toms viešosioms erdvėms atnaujinti mieste.

33


34

Panevėžys iti programai išrinko miesto centrinę dalį abipus nevėžio upės. Pasak architektų, ji nėra tinkamai išnaudo-ta tiek urbanistiniu, tiek rekreaciniu požiūriu. visa teritorija apima 924 ha ir tęsiasi nuo rytinės miesto dalies, dembavos gyvenvietės, į vakarus iki savitiškio ir j. janonio gatvių san-kirtos. Šiaurinėje dalyje – pramonės plotai, centre – viešosios įstaigos, parkai, pietinėje – gyvenamieji mikrorajonai. Čia gy-vena apie 42 tūkst. panevėžiečių.

PanevėŽio inteGruotų teritorinių investicijų (iti)ProGramos vizija

daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę, įrengiant dviračių stovus. Šalia autobusų stoties numatyta sutvar-kyti viešąsias erdves, kad smulkusis verslas grįžtų į mies-to centre esančias laisvas patalpas, kurtųsi naujas verslas. Bus tvarkoma Laisvės aikštė ir jos prieigos, Senvagės te-ritorija, Bendruomenių rūmai, Jaunimo sodas ir du didie-ji miesto parkai – Skaistakalnio bei Kultūros ir poilsio. Parkuose planuojama ne tik sutvarkyti infrastruktūrą, želdinius, bet ir paversti juos nauja traukos vieta. Jauni-mo sode numatoma įrengti ledo areną, veikiančią visus metus. Paskatinsime plėstis smulkiuosius verslininkus, įsikūrusius buvusioje aviacijos dirbtuvių bazėje (J. Bi-liūno g. 12), čia tvarkysime privažiavimą, apšvietimą, sudarysime plėtros galimybes naujoms darbo vietoms steigti. Šalia „Ekrano“ marių įrengsime naują poilsio ir laisvalaikio zoną – paplūdimį su aktyvaus poilsio ele-mentais. Nepatraukliausią Nevėžio upės atkarpą paversi-

DiAnA BAjorūnė, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Investicijų skyriaus vedėja

ITI teritorija atrinkta vadovaujan-tis šiais principais: nauda didesnei miesto gyventojų ir svečių daliai, viešąsias paslaugas teikiančių ins-titucijų koncentracija.

Tvarkant teritoriją kompleksiškai numatyta didinti darbo vietų skaičių, ypač jaunimo, atgaivinti miesto centrą, gerinti sąlygas lankyti rekreacinius turizmo objektus, užpildyti ko-mercinės ir viešosios paskirties pastatus. Tai gerintų gyve-nimo kokybę, didintų miesto konkurencingumą, užimtumo galimybes, plėstų infrastruktūrą. Kartu būtų įgyvendinami darnios miesto plėtros principai.

Pagrindiniai kompleksiniai projektai, numatantys ES in-vesticijų pritraukimą, – tai autobusų stoties konversija, pritaikant komercinei ir bendruomenių veiklai, padi-dinant automobilių stovėjimo vietų skaičių, pastatant


35

me patrauklia verslui ir turistams vieta, modernizuosime Nepriklausomybės aikštę. Plėsime dviračių takų tinklą, įrengsime naują futbolo stadioną.

Patrauklesni taps Panevėžio centre esančių renovuotų dau-giabučių namų kiemai: įrengsime modernias poilsio ir sporto aikšteles, daugės automobilių stovėjimo vietų, rekonstruo-sime pėsčiųjų takus, nepamiršime erdvės šunims vedžioti. Pasinaudosime ES investicijomis modernioms transporto in-žinerinėms priemonėms diegti. Mieste jau turime išmaniųjų pėsčiųjų perėjų, todėl didinsime jų skaičių, diegsime saugaus transporto valdymo sistemas, įrengsime elektromobilių aku-muliatorių įkrovimo stoteles, toliau plėtosime ekologišką vie-šąjį transportą, diegsime sistemas „Bike Sharing“.

Pritraukdami ES lėšų renovuosime mokyklas ir lopše-lius-darželius, sutvarkysime lietaus nuotakyną, diegsime ekologiško rūšiavimo priemones, gerinsime socialinių pas-laugų teikimą. Pakviesime bendruomenes įsitraukti ir kartu tvarkyti aplinką, skatinsime kurtis savipagalbos grupes, di-dinsime jaunimo užimtumą, miesto gyventojų ir svečių sau-gumą. Užbaigdami Panevėžio laisvosios ekonominės zonos įrengimo darbus – sujungdami ją su tarptautine magistrale „Via Baltica“ – tikimės paskatinti verslo įmones sukurti pla-nuojamų per 2 000 naujų darbo vietų.

kokių tikimės PokyČių? Sprendžiant socialines problemas (švietimo, kultū-

ros, sveikatos, socialinių paslaugų) bus sudarytos teigiamos prielaidos gyvenimo ir aplinkos kokybei gerėti.

Sutvarkius miesto viešąsias erdves bus padidintas miesto centrinės dalies patrauklumas, tai paska-tins didesnius lankytojų srautus, o tai sudarys są-lygas smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrai.

Gerinant fizinę aplinką bus užtikrintas saugumas, sumažės nusikaltimų skaičius.

Sumažės socialinė atskirtis, bus sudarytos sąlygos naujoms darbo vietoms kurti, jaunimo nedarbui mažėti ir užimtumui skatinti.

Bus skatinamas privačių investicijų pritraukimas į ITI programos įgyvendinimą.

Sumažės neigiamas triukšmo bei oro užterštumo poveikis.

Bus sudarytos sąlygos teigiamiems demografijos pokyčiams ir sveikam visuomenės senėjimui.

36

S tat y b a

StaSyS liaukevičiuS

Pasaulio visuomenėms vis labiau linkstant prie ekologinių idėjų, statybos srityje kelią skinasi Lietuvoje gana nauja apželdintųjų stogų idėja. nors pasaulyje žalieji stogai ži-nomi jau seniai ir yra gana populiarūs, Lietuvoje jų popu-liarumas kol kas nėra didelis. Gal dėl brangumo, gal dėl eksploatacijos ypatumų, o gal dėl lietuvių nepasitikėjimo naujovėmis apželdintųjų stogų kol kas įrengiama nedaug.

aPŽeLdintieji stoGai. atGaL į Gamtą

aPŽeLdintųjų stoGų PranaŠumai:

atitinka aplinką tausojančios statybos principus, nes kompensuoja dėl statybų prarastus žaliuosius plotus;

gerina ne tik stogo, bet ir viso pastato este-tinį vaizdą;

gerina garso izoliaciją ir apsaugo nuo triukšmo, nes augalais padengti plotai yra natūralūs garso izoliatoriai;

valo ir grynina orą, nes augalija geba fil-truoti ir sulaikyti dulkes bei smogą iš oro;

gali sumažinti vidutinę miesto tempera-tūrą 3–4 laipsniais, kai lauke 25–30 laips-nių šilumos;

pagerina saulės baterijų darbą, mat apželdintas stogas neįkaista, todėl saulės baterijos veikia maksimaliai efektyviai.

Doc. dr. rėDA BistricKAitė,Kauno technologijos universiteto Statybinių konstrukcijų katedros lektorė

Pirmosios žinomos žaliuojančių stogų terasos buvo Kabantieji Babilono sodai (Semiramidės

sodai), atsiradę IV a. iki Kr. Maždaug prieš 1 000 metų, šiaurės šalyse norėdami apsisaugoti nuo šalčio, pietinėse – nuo kai-tros, Skandinavijos ir Vidurinės Azijos šalių gyventojai pradėjo želdinti stogus.

Lietuviai, norėdami pagerinti stogo šiluminę ir priešgaisrinę izoliaciją, ant savo namų šiaudinių stogų taip pat kartais klo-davo velėną.

Šiuolaikinių modernių apželdintųjų stogų pradininkė yra Vo-kietija. Joje šiuo metu yra apželdinta jau daugiau kaip 10 % stogų. Sparčiausiai tokie stogai plinta Jungtinėse Amerikos Valstijose. Didžiausias pasaulyje – net 4,2 ha ploto apželdintas stogas yra ant fabriko „Ford Motors“ JAV.

Žemės plotų trūkumą jaučiančiose šalyse, tokiose kaip Ja-ponija, kiekvienas, pradėjęs statyti namo pamatus, priva-lo kompensuoti užstatytą plotą apželdindamas nustatytą plotą žemės. Jeigu tam laisvos žemės nėra, apželdinami stogai.

36

37

S tat y b a

Europoje šiuo metu neabejotina stogų apželdinimo ly-derė yra Šveicarija. Čia vykdoma miestų biologinės įvai-rovės strategija, pagal kurią visi nauji pastatomi plokš-čiastogiai pastatai privalo būti apželdinti.

Aktyviai veikiančias organizacijas, skatinančias investici-jas į žaliųjų stogų technologijas, turi ir kitos Europos ša-lys, pavyzdžiui: Italija, Austrija, Švedija, Graikija, Vengrija, Nyderlandai ir kt. Kai kuriose šalyse tokioms iniciatyvoms paramą skiria ir vyriausybės.

Tačiau, nepaisant to, kad apželdintieji stogai yra gana brangūs (1 m2 įrengimo kaina su medžiagomis prasideda nuo 250 Lt be PVM), jų atsiranda vis daugiau. Pasak Kau-no technologijos universiteto Statybinių konstrukcijų katedros lektorės doc. dr. Rėdos Bistrickaitės, apželdinta-sis stogas – daugiau žmogaus filosofija, pasaulėžiūra nei ekonominis požiūris.

Apželdintieji stogai paverčia pilkus plotus žaliomis oa-zėmis, žalios erdvės ant stogų vėsina pastatus, iš miesto oro valo teršalus. Ant apželdintųjų stogų gali būti įren-

giamos poilsio zonos, kurių reta tankiai apgyvendintuo-se miestuose.

Atsižvelgiant į stogo specifiką ir įrengimo tikslą, apželdi-nimas gali būti ekstensyvus arba intensyvus. Ekstensyvus stogo apželdinimas – tai toks apželdinimas, kuriam nerei-kia nuolatinės priežiūros. Ekstensyviai apželdinant užvei-siami augalai, kuriems augti užtenka nuo 2 iki 18 cm storio žemės substrato sluoksnio. Tai gali būti samanos, žolės veja, gėlės, vaistažolės.

Intensyvus stogo apželdinimas – tai toks apželdinimas, kai užveisiami aukštesni ir įvairesni augalai, kuriems rei-kalinga nuolatinė priežiūra. Toks apželdinimas jau labai priklauso nuo užsakovo finansinių investicijų. Augalams jau reikia nuo 15 iki 40 cm storio žemės substrato sluoks-nio. Apželdinama daugiamečiais augalais, vejos plotais, krūmais, mažais arba net iki 15 m aukščio medžiais. Vaiz-džiai ekstensyvaus ir intensyvaus apželdinimo skirtumus galima pavaizduoti taip, kaip tai pateikta 1 paveiksle.

Apželdinimo sluoksnis. Prieš apželdinant bet kurį stogą, turi būti įvertinti vietovės veiksniai, pavyz-džiui, oro sąlygos, vėjuotumas ir kt. Eks-tensyviai apželdinant nau-dojami augalai turi

aPŽeLdintųjų stoGų aPkrovų dydŽiaiekstensyvus apželdinimas, minimali priežiūra intensyvus apželdinimas, ilgalaikė sodininkystės priežiūra

Apželdinimas Samanos, žolėSamanos,

žolė,vaistažolės

Žolė,vaistažolės,

veja

Vaistažolės, veja, daugiamečiai augalai,

maži krūmai

Vaistažolės, veja, daugiamečiai augalai, krūmai, maži medžiai

Apkrova, prisotinus vandens, įskaitant apželdinimą (kN/m2)

0,4 0,7 1,0–1,5 1,5–2,0 3,0

Žemės substrato sluoksnio storis numatytam apželdinimo sluoksniui (cm)

2–5 6–12 8–18 15–25 20–40

1 pav. ekstensyvaus ir intensyvaus aPŽeLdinimo skirtumai

Įrengiant apželdintą stogą, sukuriami šie sluoksniai (iš viršaus į apačią):- apželdinimo sluoksnis;- žemės substrato sluoksnis;- vandenį filtruojantis sluoksnis;- drenažo sluoksnis;- hidroizoliacinės dangos apsauginis sluoksnis;- vandenį sulaikantis hidroizoliacijos sluoksnis;- šilumos izoliacija;- garo izoliacija;- skiriamasis sluoksnis;- gelžbetonio plokštė.

38

S tat y b a

2 pav. ParaPetų ir stoGLanGių įrenGimo scHema

būti atsparūs sausrai, saulės radiacijai, ilgaamžiai, jiems nerei-kia ypatingos priežiūros. Intensyviai apželdinant, naudojami įvairesni augalai: gėlės, žolės, išsikerojantys ir svyrantys auga-lai, vijokliai, rožės, iki 2–3 m aukščio krūmai ir medžiai.

Žemės substrato sluoksnis turi greitai absorbuoti vandenį ir vėliau lėtai maitinti juo augalus. Taip pat jis turi praleis-ti vandens perteklių į drenažo sluoksnį, aprūpinti augalų šaknis reikalingu oro kiekiu. Substrate turi būti pakanka-mai kalcio rūgščiam lietaus vandeniui neutralizuoti. Taip pat jame turi būti humuso ir maisto medžiagų. Substrato sluoksnis turi būti atsparus korozijai.

Vandenį filtruojantis sluoksnis turi ne tik filtruoti vandenį, bet ir saugoti, kad į drenažo sluoksnį nepatektų smulkių dalelių iš žemės substrato. Šiam sluoksniui įrengti gali būti naudojamas sintetinis pluoštas (geotekstilė), mineralinis vatos veltinis, stiklo audinio sluoksnis ir kitos medžiagos.

Drenažo sluoksnis turi būti atsparus šalčiui, gniuždymui. Jis turi būti chemiškai neutralus, nekenksmingas augalams, turi greitai nuleisti perteklinį vandenį į lietaus kanalizaciją.

Hidroizoliacinės dangos apsauginis sluoksnis turi apsaugoti šią dangą nuo mechaninių pažeidimų statybos metu. Taip pat jis turi apsaugoti nuo aštriabriaunių drenažo sluoksnio dalelių (skaldos ir panašių medžiagų) spaudimo.

Papildomas hidroizoliacijos sluoksnis turi užtikrinti visišką sandarumą ir apsaugoti nuo šaknų skverbimosi. Tam nau-dojama metalo folija, geomembrana – plastiškas paklotas iš didelio tankio polietileno plėvelės.

Biologinis plotas ant stogo – gyvas stogas. Augalai – tai na-tūrali terpė gyvūnijai. Ant apželdintųjų stogų apsigyvena vabzdžiai, drugeliai, kartais net paukščiai, betoninis mies-tas atgyja.

ParaPetų ir stoGLanGių įrenGimasPrincipinė parapetų ir stoglangių įrengimo schema galėtų būti tokia, kaip pavaizduota 2 paveiksle.

39

S tat y b a

4 pav. aPŽeLdintojo ŠLaitinio stoGo detaLė su ŠiLumine izoLiacija

3 pav. įLajos įrenGimo scHema

ŠLaitiniai aPŽeLdintieji stoGaiŠlaitiniai stogai dažniausiai apželdinami ekstensyviai, nes juos būtų gana sudėtinga apželdinti intensyviai ir po to prižiūrėti. Sunkokai ant jų laikytųsi ir intensyviojo apželdinimo apkrovos.

Geriausias šlaitinio stogo nuolydžio kampas – 5–15 laipsnių. Kad augalai kartu su žemių sluoksniu nenuslinktų, apatinėje stogo dalyje turi būti įrengiamos statmenos su stogo šlaitu atramos. Jeigu stogo nuolydžio kampas didesnis kaip 28–30 laipsnių, turi būti įrengiamos kelios tokios atramos (4 pav.).

aPibendrinant...Pasak R. Bistrickaitės, apželdintąjį stogą įsirengti, nors ir brangu, tačiau verta, nes toks stogas visada išsiskiria itin estetiška išvaizda, pagerina bendrą namo vaizdą, padidina namo vertę, sumažina šildymo ir vėdinimo išlaidas, net iki 40 dB sumažina aplinkos triukšmą, oro užterštumą, sukuria jaukų gamtos pojūtį, leidžia susikurti gamtos kampelį, kur galima maloniai leisti laisvalaikį.

įLajosViena iš didesnių problemų, su kuria susiduria apželdintųjų stogų montuotojai, – tai tinkamas įlajų įrengimas. Netinkamai įrengtos jos gali „apaugti“ žemėmis ir užkimšti perteklinio vandens nutekėjimo kanalus. Principinė įlajos įrengimo schema pavaizduota 3 paveiksle.

39

Žurnalas „Mokslas ir technika“, šįmet pažymėjęs 55-rių metų leidybos sukaktį, tebelieka specializuotu Lietuvos

mokslo ir verslo, naujausių technologijų, inovatyvių projektų viešintoju šalyje

41

s tat y B a

Žurnalas „Mokslas ir technika“, šįmet pažymėjęs 55-rių metų leidybos sukaktį, tebelieka specializuotu Lietuvos

mokslo ir verslo, naujausių technologijų, inovatyvių projektų viešintoju šalyje

apželdintieji stogai nebūtinai turi būti sunkūs ir brangūs. nebūtinai turi būti ir taip, kad jiems reikėtų skirti daug priežiūros. tam, kad galima būtų to iš-vengti, stogus apželdiname ne veja, o šilokų kilimais. tokie stogai bus ypač lengvi, ploni, šilokai žydės įvairiomis spalvomis beveik visą sezoną, o augalų nereikės nei laistyti, nei šienauti, nei kitaip prižiūrėti.

ŠiLokų kiLimais aPŽeLdinti stoGai

Šilokų kilimas – tai ant specialios geotekstilės suformuo-tas augalinis 1–2,5 cm storio sluoksnis, ant kurio paso-dinami 8–9 rūšių augalai (šilokai, gvazdikai, čiobreliai). Šilokų kilimais apželdintų plotų nereikia laistyti, ravėti, šienauti ar kitaip prižiūrėti. Šilokai žydi įvairiomis spalvo-mis nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens.

ŠiLokų kiLimais aPŽeLdintų stoGų PranaŠumai:stogai ypač lengvi (nuo 50 kg/m2);stogas tampa ilgalaikis, nes hidroizoliacijos

neveikia tiesioginiai saulės spinduliai;stogo danga neįkaista, todėl gerokai sumažinamos

patalpų vėdinimo išlaidos vasarą;stogas net iki 40 dB sulaiko garsą;nereikia įrengti laistymo sistemos;apželdintajam stogui nereikia priežiūros;sumažina lietaus vandens nutekėjimą, nes nemažą

dalį vandens sugeria ir išgarina;ekologiškas – valo orą, mažina užterštumą, dulkes.

Šilokų kilimais galime apželdinti tiek sutapdintuosius, tiek šlaitinius stogus, probleminius šlaitus, terasas, pože-mines automobilių stovėjimo aikšteles, balkonus ir bet kurias kitas vietas, kur sudėtinga kitiems augalams augti, arba nenorite (negalite) augalų prižiūrėti. www.apzeldintistogai.lt 41

42

s tat y B a

EGIDIJA LEKAVIČIENĖ

dar seneka sakė, kad kai kurių darbų didybę lemia ne jų mastas, o tai, kad jie atlikti laiku. ar statybos sektoriaus ir susijusių sričių specialistai šiemet padarė visus „namų darbus“, kad spėtume koja kojon su pažanga ir galėtume optimis-tiškai žvelgti į ateinančius metus? Paskutiniame šių metų „structum“ numeryje apie 2014 m. atliktus darbus, pasiektus rezultatus ir laiku priimtus sprendimus mintimis dalijasi statybų ir susijusių sričių vadovai bei ekspertai.

2014-ieji: kryPtinGos veikLos metai, teikiantysoPtimizmo ateiČiai

Lietuvos arcHitektų darbai verti nacionaLinės Premijos ir tarPtautinių aPdovanojimųLietuvos architektai 2014 m. išties turi kuo pasidžiaugti – tiek įgyvendintais projektais, tiek bendru kūrybiniu ar-chitektų potencialu.

Tarp 12 Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos komisijos paskelbtų pretendentų 2014 m. gauti Lietu-vos nacionalinės kultūros ir meno premijas – buvo net du architektai: Rolandas Palekas ir Audrius Ambrasas. Tai jau savaime iškalbingas faktas. Ir, be abejo, dar iš-

kalbingesnis – kad architektų cecho atstovas šiemet yra ir tarp šešių 2014 m. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų: architektui R. Palekui Naciona-linė kultūros ir meno premija skirta už miesto ir gamtos darną architektūroje. Šis garbingiausias apdovanoji-mas, kaip žinoma, skiriamas kūrėjui už reikšmingiausius kultūros ir meno kūrinius, sukurtus per pastaruosius septynerius metus. Nuoširdžiai sveikiname laureatą ir visus architektus su aukštu architektūros, kaip meno srities, įvertinimu!

O ką pavyko nuveikti architektams 2014 metais?

4242

43

S tat y b a

„Tarp reikšmingiausių Lietuvo-je įgyvendintų projektų galima paminėti Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslo, stu-dijų ir verslo centrą (Gražinos Janulytės-Bernotienės studija; arch. G. Janulytė-Bernotienė, Ri-mantė Lydytė, Erikas Klinavičius; komanda: Agnė Andriukaitienė, Agnė Mikėnaitė); iš tarptautinių projektų – išrinktas Lietuvos pa-viljono Milano parodos „EXPO 2015“ architektūrinio konkurso nugalėtojas – juo tapo studijos „JAS“ projektas „Balansas“, – sako Lietuvos architektų sąjungos (LAS) kūrybos direkto-rė Rūta Leitanaitė.

Lietuvos architektų sąjunga, vadovaujama LAS suva-žiavime 2014 m. išrinkto pirmininko Mariaus Prano Ša-liamoro ir naujos tarybos, surengė daug parodų, kon-kursų ir kitų architektų kūrybinės veiklos potencialą bei laimėjimus atspindinčių renginių. Tradicinė kas dvejus metus LAS organizuojama apžvalginė naujausios Lie-tuvos architektūros paroda „Žvilgsnis į save“ pristatė ir apdovanojo geriausius per pastaruosius dvejus metus Lietuvos architektų sukurtus darbus. Tradiciškai penkis geriausius projektus rinko tarptautinė komisija, sudary-ta iš garsių užsienio profesionalų. Parodoje „Žvilgsnis į save 2013–2014“ apdovanojimus pelnė universali are-na Kėdainiuose, gyvenamasis namas ir „Vila G.“ Vilniuje, meno ir edukacijos centras „Rupert“ Vilniuje bei Kelinin-kų veteranų ąžuolų giraitės poilsio aikštelė greitkelyje Vilnius–Kaunas. Šeštą kartą LAS organizuojamai paro-dai 150 projektų medžiagą pateikė apie 60 architektų

rūtA LeitAnAitė, Lietuvos architektų sąjungos kūrybos direktorė

Gyvenamųjų namų kvartalas „Rasų namai“. „Paleko archstudija“; architektūros studija „Plazma“.

Kauno architektų studijos „JAS“ projektas „Balansas“ – parodos „EXPO 2015“ Lietuvos paviljono konkurso nugalėtojas.

43

www. lietuvosarchitektūra.lt

44

S tat y b a

Tarp 12 Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos komisijos paskelbtų pretendentų 2014 m. gauti Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas – net du architektai: Rolandas Palekas ir Audrius Ambrasas. Tai jau savaime iškalbingas faktas.

roLAnDAs PALeKAs,2014 m. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas architektas

AUDriUs AmBrAsAs,2014 m. Nacionalinės kultūros ir meno premijos nominantas architektas

Gyvenamųjų namų kvartalo „Rasų namai“ fragmentas. „Paleko archstudija“; architektūros studija „Plazma“.

44

grupių bei pavieniai architektai. Virtualią darbų parodą galima apžiūrėti svetainėje www.lietuvosarchitektura.lt.

Birželį LAS pirmą kartą dalyvavo Vilniuje kasmet organi-zuojamoje „Kultūros naktyje“ su programa „Atrask archi-tektūros pilaitę!“. Lankytojai galėjo dalyvauti paskaito-se, apžiūrėti tris architektūros parodas ir rekonstruotus H. Raduškevičiaus rūmus, kuriuose ir įsikūrusi LAS.

2014 m. LAS organizavo nemažai konkursų, tarp kurių: Mažeikių sporto ir pramogų centro konkursas, Gyvena-mojo komplekso „Misionierių sodai“ Subačiaus g. Vilniuje konkursas, Panerių memorialo holokausto ir nacizmo au-koms atminti konkursas, Administracinės paskirties pas-tato su Modernaus meno centru Pylimo g. 17, Kretingos Rotušės aikštės konkursas.

Europos architektūros L. Mieso van der Rohe prizo 2015 m. konkursui LAS pateikė Lietuvos architektų 2013–2014 m.

sukurtus ir realizuotus projektus: tai jau minėtieji Kelinin-kų veteranų ąžuolų giraitė („Urban line“, Aistė Aleksandro-vienė, Simona Kazakauskaitė); meno ir edukacijos centras „Rupert“ (Ambraso architektų biuras, Audrius Ambrasas, Vilma Adomonytė, Mindaugas Reklaitis); „Vila G.“ (Ambra-so architektų biuras, A. Ambrasas, Vilma Adomonytė); KTU mokslo, studijų ir verslo centras (G. Janulytės-Bernotienės studija, arch. G. Janulytė-Bernotienė, R. Lydytė, E. Klinavi-čius; komanda: A. Andriukaitienė, A. Mikėnaitė); taip pat Rietavo dvaro karietinės rekonstrukcija („Aketuri architek-tai“, arch. Milda Rekevičienė, Alda Tilvikaitė, Lukas Rekevi-čius).

2014 m. LAS taryba patvirtino per 2011–2014 m. atnau-jintus architektūros konkursų nuostatus. Be patobulintos organizacinės schemos, konkursų skaidrumo užtikrini-mo, nuostatai padės ginti visuomeninį interesą bei archi-


45

S tat y b a

tektų autorių teises. Šiemet LAS rengė ir Lietuvos archi-tektūros politikos 2014–2020 m. metmenis. Darbo gru-pė: Gintautas Blažiūnas, Rūta Leitanaitė, Kęstutis Pempė, Edgaras Neniškis, Juozas Vaškevičius, Irena Kliobavičiūtė; ekspertai: švietimo tema – prof. Gintaras Čaikauskas; tei-sinis laukas – arch. Vaidotas Kuliešius.

Architektai nemiega ant laurų, nes šiandienos iššūkiai ver-čia nuolat tobulėti. Ir paskutinį šių metų mėnesį LAS or-ganizuoja diskusiją apie architektūrinę edukaciją, studijas.

ŠaLies statybos sektorius juda tinkama Linkme„2014 m. statybininkams ir Lietuvos statybininkų asoci-acijai buvo darbingi, – sako Lietuvos statybininkų aso-ciacijos prezidentas Dalius Gedvilas. – Tikime, kad šalies statybos sektorius juda tinkama linkme pažangos link. Statybos apimtys 2014-aisiais augo, turime priežasčių iš-likti optimistais.“

D. Gedvilas vardija ypač gerai įvertintus Lietuvos statybi-ninkų asociacijos įmonių statytus ar modernizuotus pas-tatus: AB „Montuotojas“ atlikta AB „Lifosa“ cecho rekons-trukcija, AB Panevėžio statybos tresto darbas, statant AB „Akmenės cementas“ gamybos linijas, UAB „Avona“ pastatytas Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro pastato antstatas. Kokybišku darbu išsiskyrė įmonės „Ir-daiva“, „Kortas“, Skandinavijos rinkoje toliau sėkmingai dirbo „Staticus“. Kaip bendrovę, ypač daug dėmesio sky-rusią informacinėms technologijoms taikyti savo veiklo-je, galima išskirti UAB „Markučiai“.

„Reikšmingiausias praėjusių metų įvykis statybos sekto-riui – viešosios įstaigos „Skaitmeninė statyba“ įsteigimas, – neabejoja D. Gedvilas. – Nuo 2014 m. pavasario turime skaitmeninės statybos ir statinio informacinio modelia-vimo (angl. Building Information Modelling, BIM) vystymą Lietuvoje koordinuojančią organizaciją, kurią bendromis

pastangomis įsteigė 13 statybos sektoriuje veikiančių asociacijų.“ Pasak Statybininkų asociacijos prezidento, šios organizacijos atsiradimas suteikė labai reikalingą postūmį: jau yra beveik 100 kompetentingų statybos, mokslo, IT specialistų siejanti skaitmeninės statybos ko-manda, kuri, pasiskirsčiusi į darbo grupes, atlieka darbą, turintį tapti esminių pokyčių statybos sektoriuje pagrin-du. „Esame pasitvirtinę veiklos gaires ir manome, kad skaitmeninės statybos entuziastai padės pakelti statybą į naują ir daug aukštesnį kokybės lygį. Nors pagrindinė naudos gavėja šiuo atveju yra valstybė ir valstybės ūkis, kol kas valstybės institucijų pasiryžimas veiksmams yra per menkas. Vis dėlto dialogas vyksta nuolat ir čia prover-žis taip pat turės įvykti“, – neabejoja D. Gedvilas.

Jis pabrėžia ir kitą reikšmingą postūmį – suaktyvėjusias diskusijas dėl atvirkštinio PVM apmokestinimo mecha-nizmo taikymo statybos sektoriuje. „Sėkminga tokio principo taikymo patirtimi spalio mėnesį pasidalijo La-tvijos finansų ministerijos atstovai, sutikę pasikalbėti Rygoje, – pastebi D. Gedvilas. – Esame įsitikinę, jei ir Lie-tuvoje perkant statybos paslaugas PVM mokėtų užsako-vas, valstybė efektyviau surinktų mokesčius į biudžetą, statybos sektorius taptų skaidresnis ir stipresnis. Džiugu, kad pritariančiųjų tokiam pokyčiui yra ir Seime, todėl, ti-

Verslo centras „Baltic Hearts“; Ambraso architektų biuras. Poilsio namas „Vila G.“; Ambraso architektų biuras. KTU integruoto mokslo, studijų ir verslo centras (slėnis) „Santaka“; Gražinos Janulytės-Bernotienės studija.

www. lietuvosarchitektūra.lt www. lietuvosarchitektūra.lt


46

S tat y b a

kimės, kad PVM apmokestinimo tvarka pasikeis ir Lietu-vos statybos sektoriuje.“

Lietuvos statybininkų asociacija siekia kurti statybos verslui palankią aplinką ne tik teikdama siūlymus vals-tybės institucijoms, bet ir naujomis pačios asociacijos paslaugomis. „Stengiamės kurti pridėtinę vertę savo nariams, todėl 2014 m. pavasarį pradėjome nuolai-dų programą „Statybininkams“. Asociacijos nariai turi galimybę verslui naudingas prekes ir paslaugas įsi-gyti pigiau. Stiprinome ir kitą LSA teikiamą paslaugą – statybos taisyklių portalą www.statybostaisykles.lt. Susitarėme su Lietuvos elektros energetikos asociacija dėl taisyklių katalogo išplėtimo su elektros energeti-ka susijusiomis statybos taisyklėmis, taip pat portale nuo šiol bus galima rasti informacijos apie neatitikti-nius statybos produktus“, – teigiamus pokyčius vardija D. Gedvilas.

Asociacijos narių gretas 2014 m. papildė 12 naujų ben-drovių. Tai rodo, kad aktualijos, kurias sprendžia LSA, jos prezidiumas, yra reikšmingos visam statybų sektoriui.

renovacija Pajudėjo iŠ mirties taŠko„Respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai, ap-žvelgdami savo 2014 m. veiklą, galėtų pasidžiaugti, kad gausėja mūsų gretos, – tai galėtume vertinti kaip būsto valdytojų norą vienytis ir kartu ne tik spręsti problemas, bet ir dalytis gerąja patirtimi“, – sako Būsto rūmų prezi-dentas Juozas Antanaitis.

2014 m. galima laikyti ypač reikšmingais dėl įsibėgėjančių skaitmeninės statybos procesų. Naujos technologijos iš esmės pakeis statybą ir visuomenei padovanos kokybiškesnius, saugesnius, efektyviau eksploatuojamus statinius. Šie metai buvo kryptingi ir suteikiantys pagrindą statyboms šalyje plėtoti.

Didžiausiu Būsto rūmų laimėjimu 2014 m. laikome tai, kad būsto administratorių ir bendrijų pirmininkų pastangomis galų gale iš mirties taško buvo išjudinta gyvenamųjų namų renovacija. Tikimės, kad 2015 m. procesas nesustos, o taps masiniu reiškiniu.

DALiUs geDViLAs, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas

jUoZAs AntAnAitis, Būsto rūmų prezidentas

Būsto rūmai jau nuo 2007 m. organizuoja tarptautinius tęstinius seminarus, kurių tikslas – susipažinti su gyve-namųjų namų ir kitų pastatų priežiūros organizavimu, eksploatavimu bei gyvenamųjų namų modernizacija ir energijos taupymo priemonių įgyvendinimu kitose ša-lyse. Seminarų dalyviai jau yra susipažinę su Vokietijos, Vengrijos, Olandijos, Norvegijos, Anglijos, Austrijos, Švei-carijos Prancūzijos bei Balkanų būsto valdymo ir priežiū-ros organizavimu. Šiais metais seminaro dalyviai lankėsi Rumunijoje, 2015-aisiais numatytas seminaras Bulgarijo-je. „Manome, kad tokie seminarai padeda geriau įvertinti realius laimėjimus būsto sektoriuje ir pamatyti klaidas, kad būtų galima siekti gerų rezultatų“, – sako J. Antanai-tis ir priduria, kad Būsto rūmai savo narių vardu prisijun-gė prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memoran-dumo pasirašymo.

Per 2014 m. Būsto rūmų narėmis tapo ir prie Būsto rūmų veiklos prisijungė naujos devynios įmonės. Atsižvelgiant į tai, Būsto rūmų suvažiavime 2014 m. rugsėjį buvo nu-spręsta didinti Tarybos narių skaičių. Siekiant sustiprinti Būsto rūmų, kaip būsto valdymą ir priežiūrą vykdančių subjektų veiklos koordinatoriaus, vaidmenį, buvo nu-spręsta pakeisti Būsto rūmų pavadinimą į Lietuvos res-publikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai. „Manome, kad Būsto rūmų priimtas Elgesio kodeksas suveikė labai teigiamai, nes tapusios Būsto rūmų narėmis adminis-truojančios įmonės priima kaip būtinybę būti saistomos Elgesio kodekso normų. Taip pat labai svarbu, kad Būsto

47

S tat y b a

rūmai turi išrinktą Elgesio kodekso laikymosi komisiją ir Ginčų (skundų) nagrinėjimo komisiją su patvirtintais re-glamentas“, – pokyčių nauda neabejoja prezidentas.

Būsto rūmai ir 2014-aisiais organizavo Būsto dienos mi-nėjimą, šiemet kartu su Aplinkos ministerija, Vilniaus miesto savivaldybe bei Nacionaline pastatų administra-torių asociacija. „Tikėtina, kad ateityje ši šventė, apimanti visus būsto sektoriaus dalyvius, taps tradicija visoje Lie-tuvoje“, – sako J. Antanaitis.

nekiLnojamojo turto rinka:rekordinės individuaLių namų seGmento statybos aPimtys„2014 m. statoma rekordiškai daug naujų butų – pagrin-dinėje daugiabučių namų plėtros rinkoje Vilniuje šiemet iš viso bus pasiūlyta apie 5 000 naujų butų, t. y. apie 2,2 karto daugiau nei pernai, – atsigaunančios nekilnojamo-jo turto (NT) rinkos tendencijas pastebi „Inreal“ Konsul-tacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Anta-navičius. – Verslo bei logistikos centrų 2014 m. statoma daugiausia nuo pat krizės pradžios, o apimtys panašios į 2008-ųjų. Tik prekybos centrų segmento plėtotojai kiek atsargesni – statybų apimtys kuklesnės, nors nuominin-kai esamuose retai išsitenka ir mielai plėstųsi ir kituose prekybos centruose.“

Pasak NT eksperto, džiugina ir esminis 2008-ųjų ir 2014-ųjų skirtumas – 25–30 % mažesnės dabartinės nuomos ir pardavimo kainos. Na, o gyventojų, įmonių pajamos auga, ir tai didina perkamąją galią, todėl di-džioji dalis patalpų išnuomojama dar tebestatomuose verslo centruose, o būsto segmento likvidumo rodi-kliai taip pat yra geri.

A. Antanavičius pastebi ir ryškėjančią naują būsto se-gmento tendenciją – rekordines individualių namų staty-bų apimtis. Individualių namų statoma apie 3,5–4 kartus daugiau nei butų. Iš viso per pirmus tris 2014 m. ketvir-čius baigtų statyti individualių namų plotas Lietuvoje sie-kė 498,3 tūkst. m2 – 21,2 % daugiau nei atitinkamu laiko-tarpiu pernai. „Individualių namų statybos vyksta visoje Lietuvoje, o butai aktyviai statomi tik Vilniuje“, – pastebė-jimais dalijasi NT ekspertas.

Naujų butų pardavimai Lietuvos didmiesčiuose augo reikšmingai: 2014 m. sausį–spalį Vilniuje – apie 32 %, Klaipėdoje – apie 40 %, Kaune – apie 79 %, palyginti su 2013 m. atitinkamu laikotarpiu. Išaugęs būsto rinkos aktyvumas neaplenkė ir Lietuvos kurortinių miestų, pavyzdžiui, Palangoje naujų butų pardavimai išaugo kiek daugiau nei dvigubai.

drąsiausiai būstui skoLinosi viLnieČiai NT rinkos, o kartu ir individualių statybų atsigavimo ten-dencijas rodo ir 2014 m. beveik 6 000 litų ūgtelėjęs vidu-

baiGtų statyti individuaLių ir dauGiabuČių namų naudinGojo PLoto Pasiskirstymas Lietuvoje 2014 m. 1–3 ketvirČiais

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.

naujų butų rinka viLniuje, kaune, kLaiPėdoje ir PaLanGoje

miestasParduota butų

2014 m. sausis–spalis

2013 m. sausis–spalis Pokytis

Vilnius 2 598 1 964 32,3 %

Kaunas 312 174 79,3 %

Klaipėda 246 176 39,8 %

Palanga 364 174 109,2 %

iš viso 3 520 2 488 41,5 %

Šaltinis: „Inreal“.

2014 m. iš dalies labai panašūs į 2008 m., kai Lietuva išgyveno NT rinkos pakilimą, visuose segmentuose buvo itin intensyviai plėtojami nauji projektai.

ArnoLDAs AntAnAVičiUs, „Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas

48

S tat y b a

tinės būsto paskolos dydis Lie-tuvoje – šiais metais jis pasiekė 154 tūkst. litų, rodo „Swedbank“ statistiniai duomenys. Palygin-ti su pernai metais, didžiausias vidutinės būsto paskolos vertės augimas užfiksuotas Klaipėdoje ir Šiauliuose (atitinkamai 14 ir 11 tūkst. litų), mažiausias – Panevė-žyje (3 tūkst. litų).

„Šiemet visoje šalyje fiksavome išaugusias skolinimosi būstui apimtis. Bendram visos būsto finansavimo rinkos augimui, ži-noma, įtakos turėjo gerėjanti ekonominė šalies situacija ir augantys gyventojų lūkesčiai dėl savo ateities. Be to, NT rinka aktyvėjo ir dėl laukiamos naujos va-liutos“, – komentuoja „Swedbank“ Privačių klientų finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė.

Vidutinės būsto paskolos dydis sostinėje šiais metais siekė 207 tūkst. litų. Klaipėdos gyventojai būstui vidutiniškai skolinosi 164 tūkst. litų, kauniečiai – 144 tūkst. litų.

„Per pastaruosius metus taip pat stebime, kad mažėja pasko-lų, išduodamų statyboms užbaigti arba būsto remontui atlikti, dalis. Žmonės pasiskaičiuoja ir pasveria naudą, kas jiems labiau apsimoka, – patiems užsiimti būsto statyba ir remontu ar ver-čiau įsigyti jau užbaigtos statybos ir tinkamą gyventi būstą“, – pastebi „Swedbank“ atstovė.

Prieš dvejus metus būsto remontui skolinosi 9 % visų paskolos gavėjų, 2014 m. – 4 % gavėjų. Tipiškas statistinio būsto paskolos gavėjo portretas Lietuvoje nesikeičia jau kelerius metus – būs-tui dažniausiai skolinasi šeimą sukūrę 35-erių metų gyventojai, gaunantys aukštesnes nei vidutines pajamas, turintys aukštąjį išsilavinimą ir gyvenantys mieste. Paskolos gavėjai nuo 30 iki 40 metų sudaro 39 % visų besiskolinančiųjų būstui Lietuvoje.

„Swedbank“ statistika rodo, kad aktyviau pastaruoju metu ėmė skolintis ir jaunesni nei 30 m. gyventojai. Prieš dvejus metus jie sudarė 33 % visų besiskolinančiųjų, šiemet – 35 %. Jaunesni nei 30 m. asmenys įprastai skolinasi mažesnes nei vidutinė būsto paskolos vertė sumas (136 tūkst. litų) ir būsto sutartį sudaro ilgiausiam terminui (24 metams).

kaLbėjimas aPie sPrendimus teGuL sukuria sPrendimus!Šiame straipsnyje apie problemas nekalbėjome sąmoningai, vadovaudamiesi dar vieno protingo žmogaus, garsaus psicho-terapeuto Steve’o de Shazero, atrastu loginiu ryšiu, kad kalbė-jimas apie problemas sukuria problemas, o kalbėjimas apie sprendimus sukuria sprendimus. Žurnalas „Structum“ nuošir-džiai dėkoja visiems pašnekovams ir linki, kad 2014 m. priimti sprendimai ir atlikti darbai būtų naudingi sėkmingam šuoliui į dar geresnius 2015-uosius.

jūrAtė gUmULiAUsKienė, „Swedbank“ Privačių klientų finansavimo departamento direktorė

49

S tat y b a

50

m e t ų g e r i a u s i e j i o b j e k ta i

namas, kuris nekonkuruoja su Gamta

50

51

m e t ų g e R i a U s i e J i O B J e K ta i

GeneraLinis ranGovasUAB „Naresta“

arcHitektasGžegožas Volkovskis (kūrybinė grupė GYZA.eu)

namo Fasado medienaUAB „NVGroup“

LanGai, stikLinės durys, jų sistemosUAB „Sapa Building Systems“

virtuvės vaLdai, stumdomųjų durų sistemos

UAB „Gobana“ aPŠvietimas

UAB „Delight“ aLiuminio ir stikLo Gaminiai

UAB „Velansta“

vilniaus pakraštyje, ant neries kranto, pušų apsuptame dviaukščiame name dera paprastumas ir prabanga. jo eksterjero bei interjero apdailai panaudo-tos natūralios medžiagos – daugiausia betonas, medis ir metalas.

Pasak namą projektavusio architekto Gžegožo Volkov-skio, pagrindinė užduotis buvo išsaugant esamus me-džius suprojektuoti namą taip, kad būtų išlaikytas gy-venimo miške, ant upės kranto, įspūdis. Didžioji namo dalis įgilinta į esamą reljefą, patalpų langus orientuo-jant į saulėtąją upės pusę, tai leido maksimaliai termiš-kai izoliuoti pastato sienas bei stogą.

Namo fasadas, spalvomis primenantis beržo kamie-ną, buvo padengtas specialiomis termiškai apdoroto-mis suomiškomis pušies dailylentėmis, kurias pristatė bendrovė „NVGroup“. Tokios medienos stabilumas di-desnis, palyginti su paprasta ar egzotine mediena, jos eksploatavimo laikas – ne trumpesnis ne gu 25 metai.

Visus namo langus iš stiklo ir aliuminio profilio supro-jektavo, pagamino ir įstatė UAB „Velansta“ iš žaliavų, kurias tiekė bendrovė „Sapa Building Systems“. Iššū-kiu UAB „Velansta“ tapo pietinėje namo dalyje esan-čios didžiosios vitrinos, kuri driekiasi per du aukštus, stiklinimas. Siekiant, kad šilumos nuostoliai per didelį įstiklintą plotą būtų kuo mažesni, čia buvo numatyta pritaikyti trijų stiklų struktūrinio stiklinimo fasadinę sistemą.

Sprendimai nebuvo tradiciniai, todėl aliuminio profi-liai yra kitokios, ne klasikinės spalvos – spalva, parink-ta iš specialios paletės, išsiskiria metalo efektu ir smul-kia struktūra. Šie dažai yra itin atsparūs atmosferos poveikiui.

Name sumontuota ypatinga šildymo ir vėdinimo siste-ma: šilumos siurblys sujungtas su vėdinimu.

Virtuvė – minimalistinio dizaino, neiškrentanti iš ben-dro interjero konteksto. Jos baldams pasirinktos koky-biškos, prabangios medžiagos: stalviršiai – iš grublėto paviršiaus akmens (80 % granito), spintelių durelės – iš nupoliruotų ir nulakuotų MDF plokščių. Virtuvės bal-dus, grūdintu matiniu stiklu padailintą drabužinę ir išskirtinius lakštinio plieno baldus gamino bendrovė „Gobana“.

Įrengiant namo apšvietimą daugumą šviestuvų pa-rūpinusi bendrovė „Delight“ didžiausią dėmesį sky-rė funkcionalumui. Žinoma, stengtasi, kad šviestuvai būtų ne tik patogūs, bet ir stilingi, derėtų prie griežtos namo aplinkos.

Generaliniu namo statybos rangovu pasirinkta ben-drovė „Naresta“ statyti privačius namus imasi tik tada, jei projektas ją sudomina.

52


Lkab „kLaiPėdos smeLtė“tarPtautinis konteineriųPaskirstymo centras krovinių paskirstymo centras – ambicingas ir milžiniškas projektas. Pagal savo paskirtį ir mastelį jis prilygsta garsiesiems vakarų europos šalių uos-tams roterdamui, antverpenui, brėmerhafenui ir kt.

52

53


darbų uŽsakovas„Terminal Investment Limited“

GeneraLinis ranGovas„Lemminkainen Lietuva“ ir „YIT Kausta“

Projektavimo darbaiUAB „COWI Lietuva“ ir „COWI A/S“ (Danija)

inŽineriniai darbaiUAB „Pineka“ subrangovas UAB „AJ Turtas“

PLieninių konstrukcijų ir įdėtinių detaLių Gamyba

UAB „Peikko Lietuva“ GeLŽbetonio Gaminiai, betonai

UAB „Perdanga“ LanGai

UAB „Gipura“ vėdinimo automatika

UAB „Apšildymo ir ventiliacijos automatizavimo centras“

transFormatorinių PastoČių, skirtykLų ir Lauko tinkLų Projektavimas ir eLektromontavimo darbai

UAB „Elmonta“ remonto dirbtuvių eLektrotecHninės daLies, Praėjimo kontroLės, komPiuterinių tinkLų, aPsauGinės ir PrieŠGaisrinės sistemų montavimo darbai

UAB „Voltas“ ŠiLdymo sistemos

UAB „Viessmann“ stoGo danGos

UAB „Mida LT“

Projektuojant termin alo dangų konstrukcijas, didelis iššūkis buvo suprojektuoti inžinerinius sprendinius zonose, kuriose vyrauja silpnieji gruntai. Lietuvoje nebuvo nė vienos projek-tavimo įmonės, kuri turėtų konteinerių terminalų ar ypač didelių apkrovų dangų projektavimo patirties. Todėl projek-tuotojas pasirinktas iš tarptautinių bendrovių. UAB „COWI Lietuva“ ir ją patronuojančiosios bendrovės Danijoje „COWI A/S“ specialistams pavyko rasti geriausius sprendimus. Jie atliko detalius skaičiavimus zonose, kur vyrauja silpnieji gruntai, skaičiuodami potencialius numatomus terminalo dangos sėdimus. Remiantis šiais skaičiavimais, užsakovui buvo pasiūlytas racionaliausias inžinerinis sprendinys, ku-ris užtikrino, kad terminalo dangos konstrukcijos tinkamai funkcionuotų visą numatomą eksploatavimo laiką.

Statant konteinerių paskirstymo centrą, nupirkta įspūdin-ga pagal parametrus – greičius ir dydį – konteinerių krovos įranga. Tai leis priimti vienus didžiausių plaukiojančių kon-teinerinių laivų. Bendras konteinerių terminalo plotas su-daro 25 ha „Smeltės“ teritorijoje ir 13 ha buvusio „Progre-so“ dalyje. Naujasis konteinerių paskirstymo centras pasta-tytas ties 82–97 krantinėmis. Konteinerių terminalo krova papildomai per metus padidės maždaug 250 tūkst. TEU (6 m ilgio jūrinių konteinerių). Žadama, kad iš viso vienu metu terminale bus galima sandėliuoti iki 30 tūkst. TEU.

Prie naujai įrengtų 90–96 krantinių dirba ir trys milžiniški „Ship-to-Shore“ tipo kranai, skirti iškrauti ir pakrauti kon-teineriams iš (į) okeaninių konteinervežių, kurių talpa – iki 12 tūkst. TEU. Taip pat pastatytas modernus konteinerių terminalo krovos technikos remonto ir priežiūros cen-tras-mechaninės dirbtuvės. Jos unikalios tuo, kad aukš-čiausia pastato dalis sieks net 35 metrus. Taigi į vidų galės įvažiuoti du 29 m aukščio RTG tipo kranai. Mechaninių dirbtuvių pastate išskirtinius inžinerinius sprendimus teko pritaikyti bendrovės „Pineka“ subrangovui įmonei „AJ Turtas“. Pavyzdžiui, priešgaisrinio vandentiekio vamz-dynai buvo montuojami pagal vieną pažangiausių darbų metodų – ne virinant ar sriegiant, o naudojant specialias apkabas vamzdynams sujungti, tai leido sutrumpinti dar-bų laiką.

Dirbtuvių stogas buvo dengtas vienomis geriausių hi-droizoliacinių medžiagų Lietuvoje, pagamintų bendro-vėje „Mida LT“. Aukštos kokybės jūriniam klimatui pritai-kytus langus gamino bendrovė „Gipura“, ji mechaninėse

dirbtuvėse sumontavo 600 m2 išskirtinės konstrukcijos PVC langų.

Investicijos į konteinerių paskirstymo centro įrangą bei infrastruktūrą siekė daugiau nei 200 mln. litų. Statybas fi nansavo AB SEB bankas bei Europos plėtros ir rekons-trukcijos bankas. Dėl konteinerių sandėliavimo aikštelių ir naujų remonto dirbtuvių statybų, 970 refrižeratorinių konteinerių jungimo, naujų transformatorinių pastočių bei vidaus elektros tinklų įrengimo generalinė statybų rangos sutartis buvo pasirašyta su dviejų bendrovių – „Lemminkainen Lietuva“ ir „YIT Kausta“ – konsorciumu.

54


apie 8 000 m2 užimantis, moderniau-sia aviacine įranga aprūpintas kauno angaras pasaulinei orlaivių techni-nės priežiūros paslaugas teikiančiai bendrovei uab „FL technics“ kainavo daugiau nei 37 mln. litų. kiekvienas centas, investuotas į aukščiausios ko-kybės įrangą ir medžiagas, užtikrino, kad kaune besileidžiantys ir siauro, ir plataus korpuso modernūs orlaiviai, tokie kaip „boeing 747“ ir „boeing 787“, gautų aukščiausio lygio techni-nę priežiūrą.

UAB Vilniaus architektūros studijos architektų ir kons-truktorių komandai, kuriai vadovavo Algimantas Pliučas ir Andrius Gudelis, pavyko sukurti objektą, jau šiandien galintį priimti didžiausius orlaivius regione. „Pagrindinis reikalavimas, kurį architektūriniam ir konstrukciniam

ProjektuotojasUAB Vilniaus architektūros studija

Projekto vadovasArchitektas Algimantas Pliučas

arcHitektasEgidijus Marcikonis

PaGrindinis konstruktoriusAndrius Gudelis

konstruktoriaiNeringa Daudaitė, Justinas Lapė ir kt.

GeneraLinis ranGovasUAB „Kaminta“

objekto tecHninė PrieŽiūraAB „FL Technics“

GeLŽbetonio konstrukcijosAB „Aksa“

Fasado ir stoGo denGimasUAB „Kingspan“

eLektros darbaiUAB „STA servisas“

inŽinerinių sistemų įrenGimo darbaiUAB „Interviris LT“

miLŽiniŠkas modernusorLaivių tecHninės PrieŽiūros anGaras

54

55


PaGrindiniai ParametraiPastato gabaritai plane 97 x 84 m (8 148 m2)Pastato aukštis 37 mTarpatramis tarp kolonų 96 mAukštis iki denginio konstrukcijų apačios 22,5 m

Denginio konstrukcijos: plieninės arkos, kurių aukštis iki 15 m

Arkų žingsnis 7 mOrlaivių laikymo / priežiūros patalpa ~7 838 m²

Kitos patalpos ~145 m²Sklypo plotas 12 053 m2

Pastato tikslinė paskirtis lėktuvų remonto darbaiElektros energijos planuojamas metinis poreikis ~8 400 kWh

Vandens planuojamas poreikis 2 774 m3/m.; 7,6 m3/para

Metinis dujų poreikis ~150 000 m3/m.

šio pastato sprendimui kėlė užsakovas, – „švari erdvė be kolonų“, kurios architektūra būtų funkcionali, atitinkanti aviacinio saugumo reikalavimus, – pasakojo architektas A. Pliučas. – Vienu metu čia turėjo tilpti penki dideli or-laiviai. Todėl, nors tai vieno aukšto pastatas, jis patenka į aukštybinių pastatų grupę. Analogiškų pastatų ne tik Lietuvoje, bet ir mūsų šalyse kaimynėse nelabai rasi. Ar-chitektūra atrodo paprasta, kai jau yra realizuota. Iš tiesų, norint pasiekti paprastą ir lakonišką rezultatą, reikia labai didelių pastangų, o šiuo konkrečiu atveju dar ir susidoroti su nemenkais inžineriniais iššūkiais.“

Ypatingas statinys išsiskiria itin sudėtingomis 800 tonų sveriančiomis konstrukcijomis – 96 m ilgio, 14,5 m aukš-čio plieninės arkos sumontuotos ant 21,5 m ilgio net 33 tonas sveriančių gelžbetoninių kolonų, kurias teko įrengti sujungiant su inkariniais strypais rostverkuose per tvirtinimo detales – kolonų padus, kurie sukūrė standžią kolonos ir pamato jungtį. Kolonas pagamino AB „Aksa“.

Išskirtiniai ir pagrindiniai milžiniško angaro vartai buvo ga-minami pagal individualų užsakymą. „Nemažai laiko ir jėgų atėmė darbai milžiniškame 30–37 m aukštyje, gigantiškus, beveik 21 metro aukščio, 100 metrų pločio tarpatramio iš penkių į šonus slankiojančių dalių susidedančius vartus teko kelti net į 20 m aukštį“, – sakė bendrovės „Kaminta“ technikos direktorius Mindaugas Levandavičius.

Pastato atitvarinės išorinės sienos – daugiasluoksnės plokštės su šilumos izoliacija. Langai – skaidrios daugia-sluoksnės „sumuštinio“ tipo plokštės. Visos fasadų plokš-tės tvirtinamos horizontaliai prie gelžbetoninių kolonų, išskyrus denginio plokštes virš vartų ir galinėje pastato sienoje, kur jos sumontuotos vertikaliai ir pritvirtintos prie metalinių arkos konstrukcijų. Ne mažiau racionalus sprendimas šio angaro stogui parinkti ir itin greitai bei paprastai montuojamas X-DEK denginio plokštes.

Šlifuoto betono grindims taip pat kelti milžiniški reika-lavimai, jos privalėjo būti atsparios mechaninėms ap-krovoms ir smūgiams, temperatūros, slėgio ir drėgmės pokyčiams, šalčiui ir šilumai, visų rūšių gamybai naudoja-mo specialiojo transporto važinėjimo apkrovoms, maksi-maliai atsparios cheminiams ir naftos produktams. Pagal projektą grindų plokštės storis yra 36 cm, 32 cm ir 20 cm, atsižvelgiant į apkrovos zoną. Visos grindys įrengtos ant pusantro tūkstančio polių.

Elektros instaliavimo darbus apsunkino milžiniški aukš-čiai, šviestuvus teko montuoti daugiau kaip 20 m aukšty-je. Kitas ne mažiau įdomus uždavinys – elektros dažniai. Lėktuvai maitinami 400 Hz dažniu, o kištuke tėra 50 Hz. Aštuonis kartus didesniems dažniams sukurti bendrovė „STA servisas“ sumontavo specialų keitiklį, kuris mūsų įtampą išlygina ir verčia į 400 Hz, tereikia specialaus kabe-lio, per kurį šis gerokai didesnis dažnis galėtų praeiti.

56


„nFQ“ GruPės biuras GeneraLinis ranGovas

UAB „Egsta“ Projekto arcHitektai

UAB Architektų biuras „G. Natkevičius ir partneriai“ ŠiLdymo, oro kondicionavimo bei vėdinimo sistemos

UAB „Pentacom“ baLdai

Įmonių grupė „Ergolain“ santecHnika

UAB „Tavydas“, „Villeroy&Boch“ aPŠvietimo vaLdymas

UAB „Lite IDEA“ darbo vietų aPŠvietos LyGis

500 Lux rekuPeratorių enerGinis naudinGumas

Iki 97 % biuro PLotas

2,4 tūkst. m2

Pastato Pastatymo metai1978 m.

Pasitarimų kambarių skaiČius10

adresasBrastos g. 15, Kaunas

56

57


Lietuvoje įsigali pasaulinė tendencija biurus įrengti taip, kad juose darbuo-tojai ne tik dirbtų, bet ir leistų laisvalaikį. būtent toks yra kaune veikiančios tarptautinės informacinių technologijų įmonės „nFQ“ grupė, kuriančios stam-bius interneto projektus, biuras.

Iš pradžių planuota, kad „NFQ“ grupės darbuotojai įsi-kurs viename biuro aukšte, o du kiti bus nuomojami. Tačiau per porą metų komanda išaugo dvigubai, tad keitėsi projekto apimtys: architektai gavo užduotį su-planuoti dar vieną aukštą, o galų gale ir visą pastatą. Kad viduje būtų kuo erdviau – atsirastų daugiau tūrio ir aukščio – buvo viskas atidengta iki betono, nuardy-tos gana žemos lubos. Sovietmečiu statytą pastatą rei-kėjo pritaikyti taip, kad čia galėtų veikti moderni infor-macinių technologijų įmonė. „Kai viskas vyksta keliais etapais, labai sunku išlaikyti vadinamąjį stuburą – pa-grindinę idėją, mintį. Buvo neramu, ar pasiseks sukurti vientisą interjerą, o ne tiesiog kažkokią jo užuomazgą. Bet kai esi vietoje, matyti, kad tai pavyko, tačiau jeigu iškart būtų žinoma, kokia bus projekto apimtis, rezul-tatas būtų dar geresnis“, – sakė projekto bendraautoris architektas Gintautas Natkevičius.

Pagrindinis pageidavimas, išsakytas architektams, buvo suskirstyti kiekvieną aukštą į keletą atskirų erdvių. Taip siekta sumažinti galimą triukšmą, nes jis vienoje dide-lėje erdvėje būtų neišvengiamas. UAB Architektų biuro „G. Natkevičius ir partneriai“ architektai suprojektavo dešimt pasitarimų kambarių, nuo darbo vietų nutolusių ne daugiau kaip per 15 metrų.

Įmonių grupės „Ergolain“ komanda biurui parinko mini-malistinio stiliaus lengvos konstrukcijos baldus, vizualiai neapkraunančius erdvės. Stalai suprojektuoti taip, kad prie vieno jų junginio sėdintys darbuotojai galėtų bendrauti vienas su kitu. Individualias darbo zonas padeda išlaikyti aukštos kokybės akrilo organinio stiklo pertvaros. Staluo-se integruota ir elektros bei komunikacijų sistema. Poilsio zonoms parinkti lengvi, minkšti baldai, kurių atskiros dalys lengvai komponuojamos viena su kita. Biure atsirado vie-tos ir pramogoms. Čia galima pažaisti vaizdo žaidimus, sta-lo futbolą ir kt. Biure yra biblioteka, erdvė sportui, įrengti ir dušai. Atsirado ir vietos dviračiams laikyti.

Biuro stengtasi neperkrauti spalvomis, pasirinktos šiek tiek ramesnės, neerzinančios spalvos: balta, kartu sutei-kianti šviesos, ir pilkšva. Laisvalaikio zonoje parinktos vandens spalvos – taip norėta sukurti aplinką, kurioje būtų galima atsipalaiduoti. Biure buvo nuspręsta įrengti kelias žalių augalų sienas, savotiška interjero dalimi tapo ir nuostabūs, pro pastato langus matomi vaizdai į upę. „Iš pat pradžių norėjosi sukurti neutralią aplinką, nes interje-ras susideda ne tik iš erdvių, bet ir iš pačių žmonių, kurie atsineša spalvų, darbo vietoje pasistato savo mėgstamų

daiktų. Norėjosi sukurti tarsi popieriaus lapas neutralią erdvę, kurioje žmonės tampa svarbiausia interjero deta-le“, – paaiškino projekto bendraautoris architektas Ado-mas Rimšelis.

Didelis dėmesys skirtas apšvietimui. Skaitmeninė ap-švietimo valdymo sistema (DALi), kurią tiekė ir įrengė UAB „Lite IDEA“, biure padeda sutaupyti nemažai elek-tros energijos, o specialių liuminescencinių lempų „BIO vital“ skleidžiama šviesa beveik visiškai atitinka dienos šviesos spektrą. Įdiegus antrinį elektros energijos mai-tinimo šaltinį, užtikrintas toks šios profesijos atstovams svarbus nenutrūkstamas elektros energijos tiekimas. Visa moderni vėdinimo ir oro kondicionavimo sistema valdoma internetu.

Biuro lubų sistemoms buvo pasirinktos „Knauf Cleaneo“ akustinės perforuotos gipsinės, kvapus naikinančios plokštės, kurių sudėtyje yra ceolitų. Šie natūralūs mine-ralai laikomi geriausia filtravimo medžiaga, galinčia ab-sorbuoti įvairius kvapus ir kenksmingas medžiagas.

EGSTA

58


vilniuje, viršuliškėse, netoli va-karinio aplinkkelio, iškilo di-džiulis 21 aukšto biurų pastatas, sertifikuotas pagal a energinio naudingumo klasę. tai pirmasis toks biurų pastatas Lietuvoje. daugiau kaip 81 m aukščio vers-lo centro „Grand office“ pasta-tas tapo vienu aukščiausių vil-niuje.

versLocentras „Grand oFFice“

Faktai

Pastatas bus 21 aukšto, daugiau nei 81 m aukščio

bendras PLotas 10 380 m²

Pastatas yra 21 aukšto, daugiau nei 81 m aukščio.

Pastate yra trijų aukštų požeminė automobilių aikštelė 264 automobiliams ir 28 automobilių stovėjimo vietos šalia pastato lauke.

Pastate veikia penki liftai. Du iš jų – 630 kg keliamosios galios, kiti trys – 1 000 kg keliamosios galios. Du liftai su panoraminiu vaizdu į Vilniaus miestą

adresasViršuliškių skg. 34, Vilnius

statybų PradŽia2012 m. gruodis

Pastato atidarymas

2014 m. gegužė

58

59


statybos vadovasRemigijus Pranys

Projekto vadovasVytautas Grigelionis

uŽsakovas ir Projekto PLėtotojasUAB „YIT Kausta būstas“

GeneraLinis ranGovasAB „YIT Kausta“

ProjektuotojasUAB „Viltekta“

arcHitektasUAB „Architektūros linija“, Gintaras Čaikauskas ir Miroslavas Šejnickis, interjerų bendraautoris architektas Simonas Klezys

aLiuminio ir stikLo konstrukcijosUAB „Staticus“

Fasado karkaso sistemaEXTERUS

stoGo danGa„TechnoNICOL – Construction Systems“

eLektrotecHnikaUAB „Jėgos linija“

sauGumo, PastoLių bei kLojinių sistemosUAB „Peri“

HidroizoLiaciniai sPrendimai„HL Hutterer & Lechner GmbH“

aPŠiLtinimasUAB „Šilputa“

Garso izoLiacijaUAB „Vejuva“

LiFtaiKONE MiniSpace

interjero medienos Gaminių aPdaiLaUAB „Trebeka“

Projekto autoriai architektai Gintaras Čaikauskas ir Miros-lavas Šejnickis šį kompleksą vadina pionieriumi. Kitaip nei iki šiol, daugiaaukščiai pastatai dygsta nedarkydami miesto veido, nes vietovės kraštovaizdis leidžia tokius statyti. Tiki-ma, kad tokie daugiafunkciai centrai į Viršuliškes pritrauks jaunų žmonių, kuriems čia bus sukurtos šiuolaikiškos darbo vietos ir įrengti būstai. „Grand Offi ce“ pranašumas – netoli-mas atstumas iki miesto centro. Šalia įrengti išvažiavimai į Kauną ir Ukmergę. Įgyvendinus „Grand Offi ce“ projektą pa-gerėjo infrastruktūra bendrąja prasme: sutvarkytos gatvės ir šaligatviai, žaliosios zonos. Gana didelė teritorija, projek-tuota tų pačių architektų, išlaiko bendras architektūrines tendencijas, spalvas ir tampa estetiškai patraukli.

Pastate buvo išbetonuota daugiau kaip 10,5 tūkst. m2 smulkiagrūdžio betono grindų ir suformuota apie 2 tūkst. m2 nuolydžių virš požeminės automobilių stovėjimo aikš-telės. Smulkiagrūdis betonas buvo maišomas čia pat, statybų aikštelėje, ir perduodamas betono padavimo si-urbliais iš apačios, be jokių kranų. Į viršų jį teko pakelti net iki 86 metrų. Tokia betonavimo technologija padėjo užtikrinti greitį ir kokybę. Fasado karkasui buvo panau-dota efektyviausia Europoje nerūdijančio plieno strypų karkaso sistema be „šalčio tiltelių“ ΔU<0,01W/(m2K). Pas-tato stogui įrengti pasirinktos aukščiausios „Technoelast“ klasės hidroizoliacinės polimerinio bitumo dangos, ku-rios išsiskiria patvarumu, atsparumu natrio druskoms, išoriniams krūviams ir ilgu eksploatacijos laiku. Aukštą ener-ginį pastato naudingumą padeda užtikrinti ir tai, kad stogui apšiltinti buvo naudota efektyvi termoizoliacinė medžiaga – polistireninis putplastis EPS 100, kuriame nėra atraižų, o tai lemia jo geresnes fi zikines savybes. Skaidrios fasado dalys buvo stiklintos dviejų kamerų stiklo paketais, kurių išorinis ir vidinis stiklas padengti selektyvine danga, užtikrinančia gerus šilumos izoliacijos rodiklius. Specialios saulę kontro-liuojančios dangos nenaudota, siekiant, kad saulės energijos praleisties koefi cientas būtų ne mažesnis kaip 0,5. Tai leido užtikrinti, kad kuo daugiau saulės energijos praeitų pro stiklą ir žiemą būtų mažesnės šildymo išlaidos.

Itin daug dėmesio skirta fasado konstrukcijos sandarumui, todėl bandymai buvo atliekami tiek statybų aikštelėje, tiek Kauno technologijos universiteto laboratorijose. Pastate buvo sumontuotos tokios šildymo, vėdinimo ir aukšto nau-dingumo rekuperacinės sistemos, kad šilumos atgavimas siekia net 85 %. Projektuojant pastatą, atsižvelgta ir į akus-tikos klausimus – imtasi priemonių, kad pastato inžinerinių

sistemų keliami garsai būtų minimalūs. Patalpos suplanuo-tos taip, kad jose būtų kuo daugiau dienos šviesos. Reikia-mas zonas efektyviai apšviečia šiuolaikinė energiją taupanti sistema. Interjere vyrauja pilki betono ir rusvi medžio ats-palviai. Tai yra idėjinio lygio spalvos, kurios ir padiktavo visą interjero koncepciją.

Verslo centre įdiegta pastatų valdymo sistema leidžia vie-noje vietoje matyti visus valdomus pastato techninius para-metrus ir prireikus juos keisti.

60


„sPa viLniusanykŠČiai“

GeneraLinis ranGovasUAB „Conresta“

arcHitektai„SP Architektų grupė“; projekto autorius architektas Saulius Pamerneckis. Taip pat SPA centrą projektavo architektai: Vytautas Pliadis, Marius Bliujus, Vitalijus Rudokas

interjero autorėArchitektė Gintė Pamerneckienė

konstruktoriusVidmantas Didžiulis

kLojiniaiUAB „Doka Lietuva“

„kankorėŽio“ metaLinės LaikanČiojo karkaso konstrukcijos

UAB „Galmeta“ vieŠbuČio aPdaiLa

UAB „Laivorita“ baseino ir PirČių komPLekso aPdaiLa

EXTERUS vieŠbuČio vėdinamojo Fasado karkasas ir ŠiLtinimo medŽiaGos

UAB „Paroc“ vidaus ir Lauko aPŠvietimo sPrendimai

UAB „Gaudrė“ Grindys ir jų danGos

UAB „Vaineta ir partneriai“ taPetai, PLyteLės ir Pvc danGos vieŠbutyje ir sPa zonoje

UAB „Iris“ LanGai

UAB „Himėja“ santecHnika

„Grohe“ visuomeninės Paskirties tuaLetų ir duŠų kabinos

UAB „Baltijos Brasta“ baseino, duŠų kambarių, baLkonų įrenGimas

UAB „SCHOMBURG Baltic“60

61


anykščiuose duris atvėrė sveikatingumo ir poilsio centro „sPa vilnius anykščiai“ baseinų ir pirčių komplekso pasta-tas. architektai jį suprojektavo tokį, kad statinys primintų kankorėžį, taip gražiai įsikomponuodamas į jį supantį šilelį.

Projektuodami pastato apšvietimą užsa-kovas ir architektai daug dėmesio skyrė progresyvioms technologijoms – energi-jos taupymas ir šviesos kokybė buvo esmi-niai reikalavimai. Projekte buvo daug ne-tradicinių apšvietimo sprendimų. Pastate, kur įrengta SPA zona, šviestuvai įmontuoti į vadinamuosius kankorėžio „spyglius“. O viešbučio fasado dalyje, kur yra balkonai, apšvietimas įrengtas balkonų paviršiuose. Kur jų nėra ir yra nedaug langų, buvo pa-darytos specialios šviestuvų nišos – joms, beje, prireikė nemažai kruopštaus darbo. Šviestuvų šviesa nukreipiama taip, kad sklistų įstrižai – iš apatinio kampo į viršuti-nį ir atvirkščiai. Todėl šviesos spinduliai at-rodo tarsi laužyti. Pastatų interjeras kurtas iš kokybiškų natūralių, ekologiškų, lengvai prižiūrimų ir valomų medžiagų. Viena pa-grindinių apdailos medžiagų – natūralaus ąžuolo faneruotė. Langai pasirinkti ne plastikiniai, o mediniai, pagaminti iš kli-juotos pušies. Pastato interjero autorė ar-chitektė Gintė Pamerneckienė pasakojo, kad norėjosi, jog įspūdinga centrą supanti gamta būtų kuo labiau juntama ir viduje: viešbutyje ir baseinų pastate. Kai kuriuos interjero autorės sprendimus įgyvendinti nebuvo lengva, pavyzdžiui, formuojant reljefi nes lubas ir sienas terapiniame drus-kų kambaryje, įrengtame senojo pastato rūsyje.

Visame pastate buvo įrengtas grindinis ir geoterminis šildymas. Nors šiam sprendi-mui prireikė nemažai investicijų, per 10–15 metų tokį šildymą pasirinkęs užsakovas tikrai pajus didžiulę piniginę naudą. Be to, tokio šildymo sprendimai yra palankūs aplinkai, o tai ypač aktualu Anykščiuose, kur graži gamta. Dar vienas pliusas, kad tai – atsinaujinanti geoterminė energija, kuri niekada nepasibaigs. Vandentiekio sistemoms pasirinkti itin kokybiški, serti-fi kuoti vamzdžiai, kuriems suteikiama net 40 metų garantija. Tai patikimas ir saugus vandentiekis, todėl tikimybė aplieti ir su-gadinti turtą šiame objekte minimali.

Prabangus keturių žvaigždučių viešbutis įrengtas rekonstruotame buvusio viešbu-čio „Šilelis“ pastate, statytame 1989 metais. Jį sudaro du pastatai: penkių aukštų vieš-butis su rūsiu bei baseinų ir pirčių komplek-sas. Taip pat čia yra nedidelė konferencijų salė ir restoranas. Anot projektą parengu-sių UAB „SP Architektų grupė“ architektų, po viešbučio rekonstrukcijos išliko pastato funkcinė-planinė ir konstruktyvinė sche-ma, stengtasi išlaikyti pastato architektū-ros charakterį.

Po rekonstrukcijos patalpų plotas šiek tiek padidėjo. Daugiau erdvės išgauta ir išmon-tavus senąsias pertvaras, pagilinus rūsį, kur buvo įrengti masažo kambariai, druskų vo-nios, ventiliatorių patalpa. Po rekonstrukci-jos statinyje buvo įrengti du liftai.

Šalia viešbučio pastatytas naujas elipsės formos netaisyklingo kūgio formos priesta-tas, kuriame įkurtas baseinų ir pirčių kom-pleksas. Šis kankorėžį primenantis kom-pleksas su senuoju pastatu buvo sujungtas įstiklinta galerija. Siekiant išgauti neįprastą priestato pavidalą, naudotos trikampės formos, formuojant tūrį jos leido sukurti perėjimą taip, kad nesimatytų laužytų ova-lo linijų.

Visame „kankorėžio“ formos baseino ir pir-čių komplekso fasade beveik nebuvo pa-sikartojančių detalių, konstrukcija turėjo būti „aprašyta“ ir išpildyta statybose neį-prastu tikslumu, kad atskiri, netaisyklingų formų gaminiai susijungtų į norimą vienti-są sudėtingą erdvinę formą. Kadangi vieš-bučio pastatai yra supami gamtos, miške, apdailai pasirinktos tokios plokštės, kurias lengva valyti, ant kurių neauga kerpės ar samanos. Statyboms Lietuvoje patys opti-maliausi yra silikoniniai tinkai – jie atspa-riausi nepalankiems oro veiksniams.

Viešbučio vėdinamojo fasado karkasui naudotas ekstruduotas aliuminio karkasas, skirtingoms komplekso erdvėms buvo pa-rinkti geriausiai tinkami dažai.

62


naujieji „voLksWaGen“ namai

62

63


Centrą projektavusios UAB „Architektūros kūrybinė gru-pė“ architektai privalėjo laikytis „Volkswagen“ padiktuo-tos architektūros linijos. Jie sukūrė sklypo tarp dviejų gatvių nulemtą pastato formą, struktūrą ir fasadus. O naudota modulinė sistema suteikė begalę transformaci-jos galimybių.

Įstiklintos pastato sienos yra iš fasadinės dviejų stiklų stiklo paketų ir aliuminio profi lių struktūros. Pagrindi-nio fasado elementams naudoti aliuminio kompozicinių plokščių lankstiniai. Vieno automobilių centro fasado sti-klo paketo svoris kone 2,5 karto viršijo didelių gabaritų stiklų, kuriuos montuojant galima apsieiti be specialių sprendimų, svorį. Centro namų fasadams, stogams ir pa-talpų pertvaroms įrengti buvo naudotos ypač sandarios daugiasluoksnės plokštės. Kadangi automobilių salėse norėjosi didelių erdvių, kurių neskaidytų kolonos, buvo pasirinktos ir ilgesnės negu įprasta perdangų plokštės. Šiame objekte naudota ilgiausia plokštė buvo net 19,5 metro. Pertvaros tarp visų patalpų padarytos iš mūro arba surenkamųjų gipskartonio ir metalo karkaso profi -lių su normine mineralinės vatos izoliacija. Darbuotojų darbo vietos atitvertos grūdintu ir laminuotu stiklu, įrė-mintu šveisto nerūdijančiojo plieno rėmais. Net ir sienų spalva griežtai reglamentuota „Volkswagen AG“ ir turėjo būti itin tiksli.

Automobilių salonui tiektos specialiai pagamintos akmens masės plytelės. Naudoti tik itin tikslių matmenų kalibruoti gaminiai. Ypatingas dėmesys skirtas kiekvie-nos patalpos grindų plytelių slidumo grupei. Grindims ir sienų apdailai panaudotos „Agrob Buchtal“ plytelės. Į sienoms pasirinktų plytelių glazūrą integruota unikali fo-tokatalitinėmis savybėmis išsiskirianti HT danga. Ji valo orą, nes gaminamas aktyvusis deguonis neutralizuoja kenksmingus junginius, veikia antibakteriškai – per 30 min. sustabdomas bakterijų dauginimasis, išsiskiria sa-vaiminio valymosi efektu.

Įrengta ledo ir sniego tirpinimo sistema, užtikrinanti, kad nuovažos net ir žiemą būtų sausos ir saugios. Pa-sirinktas itin kokybiškas hidroizoliacinis sprendimas – kompozicinis hidroizoliacinis „Swelltite“ paklotas. Nuo skersvėjų saugo ir galimus šilumos nuostolius leidžia

vi lniuje, savanorių prospekte, atidarytas unikalus, vadinamosios „modulinės koncepcijos“ centras „møller auto savanoriai“ („volkswagen“).

uŽsakovasUAB „Møller Realty“

GeneraLinis ranGovasUAB „Irdaiva“

arcHitektaiUAB „Architektūros kūrybinė grupė“, vadovas Remigijus Bimba

konstruktoriusUAB „Devi PSP“, Benas Dervinis

aLiuminio ProFiLiaiUAB „Reynaers Vilnius“

dauGiasLuoksnės PLokŠtės, aPkrovas Laikantys PakLotai

Tiekė UAB „Ruukki Lietuva“, montavo UAB „Irteka“

PerdanGų PLokŠtėsAB „Ukmergės gelžbetonis“

daŽai vidaus darbamsUAB „Himėja“

PLyteLės„Agrob Buchtal“

vidaus ir iŠorės aPŠvietimasTiekė bei projektavo UAB „Šviesos technologijos“, montavo ir įrengė UAB „STA Servisas“

medŽiaGos Ledo ir snieGo tirPinimo sistemoms bei ŠiLdomosioms Grindims, Potinkinės sistemos

UAB „Tece Baltikum“ PLastikinių vamzdŽių sistemos

UAB „Wavin Baltic“ HidroizoLiacija

UAB „Mosas“ oro uŽuoLaidos

UAB „Systemair“

sumažinti 75–85 % virš įėjimo durų sumontuotos au-tomatiškai valdomos oro užuolaidos. Visame pastate pasirinkti Lietuvoje visiškai unikalūs energiškai efekty-viausi naujausios kartos šviesos diodų (LED) apšvietimo sprendimai.

64


„tHermo FisHer scientiFic baLtics“ Pastatas

6464

65


Nuo pirminių eskizų iki pat leidimo statybai gavimo pastato architektūra pamažu kito. Pagal pirminę užsa-kovo užduotį pastatas turėjo būti daugiau kaip perpus mažesnis, t. y. apie 4 tūkst. m². Tačiau jis išaugo į beveik 10 tūkst. m² statinį. Į naująjį pastatą, kurį su senuoju su-jungė galerija, buvo perkeltas Mokslinių tyrimų ir eks-perimentinės plėtros centras, administracijos padaliniai, vienas gamybos padalinys ir produktų sandėlis. Projekti-nius sprendinius smarkiai lėmė net ir iš pirmo žvilgsnio nereikšmingai atrodžiusios detalės. Norint surinkti visus įmonės darbuotojus vienoje erdvėje, jau trečiajame pro-jekto variante kilo atrijaus idėja. Pastato viduryje buvo suprojektuota trijų lygių erdvė – dienos šviesos užlietas, stiklo konstrukcijomis dengtas vidinis kiemas. Visas tyri-mų centras dabar išdėstytas taip, kad visa, kas reikalinga, būtų pasiekiama iš kiekvieno centro taško, o ne viename ilgo koridoriaus gale, kaip buvo anksčiau.

Pastatas buvo pastatytas iš surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų, fasadams naudotos trisluoksnės gelžbeto-nio sieninės plokštės su dekoratyviniu išoriniu paviršiu-mi. UAB „Betonika“ fasadinių betono plokščių gamybos technologijos leido pasinaudoti ir ypatinga reljefine paviršiaus apdaila – „Reckli“ reljefais. Teko pagaminti 2,5 tūkst. m² technologiškai sudėtingų gaminių. Reikė-jo ne tik sukurti tam tikros sudėties betono mišinį, kad jis būtų šviesus, bet ir pasiekti, kad viskas atrodytų kaip viena banga. Todėl kiekvienas elementas turėjo būti la-bai tiksliai suderintas su kitais, esančiais viršuje, apačioje ar šonuose. Technologai išrado būdą, kaip naudotis spe-cialiomis fasadų faktūrai sukurti pritaikytomis matrico-mis, kad padidėtų darbo našumas. Naujasis korpusas yra B energinio naudingumo klasės statinys. Kadangi šiltini-mo medžiaga – akmens vata „Paroc Cos 5ggt“ – yra be-toninės sienos elemento viduje, tokių sienų nebereikia papildomai šiltinti statybos aikštelėje. Plokščių vidinio sluoksnio paviršius yra lygus, tad vidaus sienų nebereikia tinkuoti, sumažėja šlapiųjų statybos procesų.

Visa inžinerinė įranga buvo sumontuota atskirai kiekvienai pastato daliai. Atsižvelgiant į vykdomą veiklą, pastate su-montuota 21 atskira vėdinimo sistema. Šioms sistemoms valdyti ir stebėti jų energijos sąnaudų duomenims įrengta BMS sistema. Pastate yra nemažai sprendimų, padedančių sumažinti energijos išlaidas. Pavyzdžiui, panaudotos eko-nomiškai efektyvios lubinės aktyvios šalčio sijos.

Moksliniams tyrimams ir gamybai skirtiems pastatams taikomi atskiri, itin aukšti reikalavimai. Viena iš šio pro-

uŽsakovas„Thermo Fisher Scientific Baltics“

GeneraLinis ranGovasUAB „Eikos statyba“

ProjektuotojaiUAB „Eventus Pro“

surenkamosios GeLŽbetoninės konstrukcijos

UAB „Betonika“ vėdinimo, oro kondicionavimo ir Švarių PataLPų inŽinerinės sistemos

UAB „NIT“ inŽinerinių (ŠiLdymo, oro vėdinimo ir vėsinimo) sistemų bei Švarių PataLPų inŽinerinių sistemų montavimo ir darbo Projekto ruoŠimo (iŠskyrus Švarių PataLPų darbo Projekto) darbai

UAB „Vėsa ir partneriai“ stoGo denGimo darbai

UAB Baltijos statybos organizacija GręŽtinių Pamatų sPrendimai

UAB „Projektana“ LiFtai

KONE MonoSpace Special aPŠvietimas

UAB „Šviesos studija“

didžiausia pasaulio bendrovė, siūlanti produktus ir paslaugas mokslui, „ther-mo Fisher scientific“ prieš dvejus metus vilniuje pastatė naują korpusą – molekulinės biologijos mokslų kompetencijų centrą. Čia kuriami ir gaminami molekulinės, baltymų ir ląstelių biologijos produktai, naudojami įvairiose gy-vybės mokslų srityse.

jekto ypatybių – švarių laboratorijų įrengimas. Dalis la-boratorijų turėjo atitikti D klasės ir biologinio saugos lygio (BSL) reikalavimus. Visi konstrukciniai elementai, naudojami švariose patalpose, įskaitant ir lubų sistemas, turėjo atitikti griežčiausius dulkių emisijos reikalavimus. Laboratorijose įrengti ypatingi į lubas įleidžiami šviestuvai su mikroprizmine optine sistema. Tokia sistema užtikrina, kad nebus nei tiesioginio akinimo, nei atspindžių kompiu-terio ekrane arba popieriniame kataloge ar žurnale.

66


vilniuje, netoli Pilaitės prospekto, pastatytas aštuonių aukš-tų „sonex“ administracinis pastatas, stebinantis savo neįti-kėtinai aukštu naudingumo koeficientu. jo nuomojamo ir bendrojo ploto santykis yra tiesiog neįtikėtinas – pastatas suprojektuotas taip, kad išnaudota net 97 % jo erdvių. Pas-tato fasadas pagamintas iš ypatingos fasadinės plokštės, valančios orą ne prasčiau negu 120 lapuočių medžių!

„sonex“ administracinis Pastatas

67


Pastatui architektai pasirinko kubo formą. Nors forma ir pa-prasta, architektai siekė, kad pastato architektūra būtų es-tetiška. Jo fasadas yra gamtos spalvų – baltos, tamsesnės ir šviesesnės pilkos, o kaip akcentas pasirinktos žalios juostos, kurios vakarais bus apšviestos. Sklype šalia pastato nuves-ta labai daug magistralinių tinklų. Kaip tik dėl to atsisakyta požeminės automobilių stovėjimo aikštelės – visos vietos automobiliams suprojektuotos tik šalia pastato.

Kiekvienas konstruktyvo ar interjero elementas buvo pa-rinktas kuo racionalesnis. Net ir konsolė nuo kolonų ati-traukta dėl to, kad perdangose būtų kompensuoti įlinkiai ir mažinami armatūros kiekiai. Fasadui panaudota K20 kera-mika su unikalia fotokatalitinėmis savybėmis išsiskiriančia HT danga. Jos esmė – titano dioksidas, kuris patentuotu būdu yra integruojamas į keramikos glazūrą ir išlieka ten iki pat plokštės eksploatavimo pabaigos, t. y. jos nereikia niekada nei atnaujinti, nei keisti. Šiai dangai būdingos trys savybės: valo orą, nes gaminamas aktyvusis deguonis, neu-tralizuojantis kenksmingus junginius, veikia antibakteriškai (per 30 min. sustabdomas bakterijų dauginimasis) ir išsiski-ria savaiminio valymosi efektu. Lietuvoje tai – pirmas pasta-tas su tokiu fasadu.

Siekiant sumažinti šilumos nuostolius, skaidrios zonos sti-klintos trijų stiklų stiklo paketais, kurių bendras šilumos lai-dumas siekia 0,6 W/m20K, o bendras konstrukcijų skaidrių zonų šilumos laidumas yra ne didesnis nei 1,2 W/m20K. Be to, paketams naudotas išorinis stiklas su specialia atspindin-čia danga, vadinamąja saulės kontrole, kuri neleidžia patal-poms prikaisti vasarą.

Visą pastatą apšviečia šviesos diodai, ko kol kas Lietuvoje dar nėra buvę.

Architektas ir biurų pastato „Sonex“ bendraautoris Vytautas Augustinavičius pasakojo, kad pastatas yra atvirų erdvių, tačiau žingsnis tarp ašių parinktas toks, kad jis labai len-gvai dalytųsi į kabinetinę sistemą. Todėl ateityje užsakovui patalpas išnuomoti ar parduoti bus paprasčiau. Pastatas suprojektuotas taip, kad galima būtų jį nuomoti visą, vienai įmonei nuomoti tik vieną aukštą arba padalyti aukštą į dvi ar keturias dalis. Kad pastatą būtų lengva perdaryti ir į kabine-tinę sistemą, elektros lizdai sumontuoti per visą perimetrą.

Administraciniame pastate „Sonex“ ypatingas dėmesys skirtas triukšmo mažinimui. Todėl visur buvo sumontuo-tos akustinės durys. Jos tarp patalpų akustiką pagerina net iki 40 decibelų.

Biurų pastate „Sonex“ sumontuota šildymo, vėsinimo ir oro kondicionavimo sistema yra labai lanksti ir ekonomiška. Parinkta vieno pasaulinių oro kondicionavimo įrangos ga-mintojų lyderių „Mitsubishi Heavy Industries“ (MHI) kinta-mojo šaltnešio srauto (VRF) kondicionavimo sistema KX6. Visa pastato inžinerinė įranga visiškai integruota į pastato

uŽsakovasUAB „Sonex Consulting“

arcHitektaiAlgimantas Pliučas, Vytautas Augustinavičius (UAB Vilniaus architektūros studija)

kuriant Projektinius PasiūLymus daLyvavoI. Lukauskas, D. Kisielius, E. Ronchi

interjero autoriaiJustina Laurinaitytė, UAB Vilniaus architektūros studija (kuriant interjerą bendrojo naudojimo patalpoms)

konstruktoriaiAudrius Rinkevičius, Linas Surplys, UAB Vilniaus architektūros studija

uŽsakovo atstovas (tecHninė PrieŽiūra)Aidas Ziegoraitis

tecHninio Projekto inŽinerinių daLių Projektuotojas

UAB „Miesto renovacija“ GeneraLinis ranGovas

UAB „Naresta“ betonai

UAB „Perdanga“ kLojinių sistemų tiekėjas

UAB „Doka Lietuva“ iŠorės sienų vėdinamųjų Fasadų ir LanGų įrenGimo darbai

UAB „Velansta“ ŠiLdymo, vėsinimo ir oro kondicionavimo sistemos

Tiekė įmonių grupė „BVT partneriai“, montavo UAB „Vaidora“

įrenGinių stebėjimo sistemaAB „Atea“

LiFtaiKONE MonoSpace 500

PLyteLėsUAB „Vaineta ir partneriai“

PertvarosUAB „Baltijos Brasta“

Šviestuvai biurų PastatuiUAB „BaltLED“

santecHnikaVilleroy&Boch

valdymo sistemą. Ypatingas dėmesys buvo skirtas lauko inžineriniams tinklams ir aplinkotvarkai. Pasitelkus šiuolai-kines technologijas, sklype giliai po žeme renovuoti miesto inžineriniai tinklai. Visi pastato inžinerinių tinklų vamzdynai įrengti iš šiuolaikiškų ir patikimų medžiagų.

Sutvarkyta teritorija aplink pastatą. Įrengta elektromobilių krovimo stotelė, iki pastato nutiestas dviračių takas.

PAMAITINK SAVO PRO

1 3 6 12

PAMAITINK SAVO PRO

1 3 6 12

70

LanGų sistemos „aLuPLast enerGeto®“:naujas energijos taupymo matas


dešiniajame neries krante iškilę ypatingieji „Žalgirio namai“ jau žvelgia į pasaulį nebe tuščiomis pastato langų kiaurymėmis, bet viltingai žybčiojančiomis „aki-mis“ – plastikiniais trijų stiklų langais su dviejų kamerų selektyvinio stiklo paketu. Pastato, kuris statomas kaip atitinkantis a energinio efektyvumo klasę, langams taip pat buvo keliami ypatingi reikalavimai. kaip tinkamiausi pagal visus ener-ginio efektyvumo parametrus konkurso būdu „Žalgirio namams“ buvo atrinkti patikimi ir inovatyvūs „aluplast“ profiliai. apie drąsiausias pastaraisiais metais sukurtas langų koncepcijas, apie langus kaip apie naują energijos taupymo matą kalbamės su uab „aluplasta“ generaliniu direktoriumi dariumi ostasevičiumi.

kokį iŠskirtinį Produktą PasiūLėte, kad „ŽaLGirio namams“ buvo Pasirinktos būtent jūsų LanGų sistemos?Mes pasiūlėme vokiečių įmonės „Aluplast“ naująjį PVC langų profilių gamybos sprendimą – sistemą „Ideal 7000/8000“, kurią kuriant daugiausia dėmesio buvo ski-

riama šiluminiams parametrams sumažinti. Tai pasiekta padidinus serijos „Ideal 7000/8000“ profilių montavimo gylį iki 85 mm, pritaikius šešių kamerų struktūrą ir trijų tarpinių sandarinimo sistemą. Patys langai atitinka A klasės gami-niams keliamus šilumos laidumo ir sandarumo reikalavimus (Uw projekto 0,77), naudota kokybiška armuotė, apkaustai.

m e t ų g a m i n y s

71

koks yra Šio ProFiLio ŠiLuminės skvarbos koeFicientas ir kokius reikaLavimus aPskritai turi atitikti aukŠto enerGinio eFektyvumo kLasės ar Pasyviųjų namų LanGai?Mūsų profilio šiluminės skvarbos koeficientas yra Uf = 1,0 W/m2K, todėl šis sprendimas turėtų itin dominti investuotojus, pirmenybę teikiančius energiją taupančių būstų statybai.

Įrengus energiją taupančius iki 52 mm pločio stiklo pake-tus galima sukurti langus, kurių šiluminė skvarba bus labai maža. Pavyzdžiui, referencinis langas, kurio matmenys yra 1 230 x 1 480 mm, pritaikius 48 mm stiklo paketą su koe-ficientu Ug = 0,5 W/m2K, pasiekiamas terminės izoliacijos koeficientas Uw = 0,76 W/m2K, t. y. langas atitinka reika-lavimus, keliamus langams, įrengiamiems statant vadina-muosius pasyviuosius namus. Trijų tarpinių rinkinys page-rina ne tik termines savybes, bet ir akustinę izoliaciją.

Atsisakius plieninių tvirtinimų tapo įmanoma pašalinti šilu-mos tiltus ir pasiekti rėmų šiluminės skvarbos koeficientą iki Uf = 0,94 W/m²K. Reikia atkreipti dėmesį, kad stipriai padidin-tus parametrus, kurie yra Uf = 1,0 W/m²K, pavyko pasiekti jau esant standartiniam profilio įrengimo gyliui, t. y. 70 mm.

ar Pro tokius LanGus Patenka sauLė ir ar jie Patikimai sauGo nuo įsiLauŽėLių?Profilių sistemos „Ideal 7000/8000“ langų aukštis yra iki 107 mm, tad galima efektyviai naudoti saulės energiją ir užtikrinti, kad į patalpas pateks daugiau šviesos. Pritai-kius naujausią „energeto® 8000“ sistemą „bonding inside“, t. y. stiklo paketų klijavimą su lango profiliu, garantuoja-mas kur kas didesnis varčios stabilumas, taip pat ir atspa-rumas įsilaužimui.

kokios inovacinės „aLuPLast“ tecHnoLoGijos LeidŽia eFektyviai uŽtikrinti enerGijos tauPymą? „Aluplast“ sukurta nauja koncepcija „energeto®“ yra vi-siškai nauja kryptis, mąstant apie energijos taupymą, nes atsisakoma iki šiol profiliams naudoto plieninio arma-vimo, dėl kurio suprastėdavo lango šiluminės savybės. Galimybę įdiegti „energeto®“ suteikė „Aluplast“ dviejų inovacinių technologijų derinys:

„bonding inside“ – speciali sąvara, pagaminta naudo-jantis stiklo paketų klijavimo technika;

„powerdur inside“ – naujos rūšies rėmas, sukurtas ben-dradarbiaujant su bendrove „Basf“, naudojant plasti-ko medžiagą „Ultradur® High Speed“, kuria buvo pa-keisti lig šiol naudoti plieniniai tvirtinimai, įrengiami tradiciniuose rėmuose.

Langų sistema „energeto®“ – tai visa sisteminių sprendi-mų gama su dviejų ir trijų tarpinių sandarinimu ir skirtin-gu montavimo gyliu (70 ir 85 mm).

kokią LanGų sistemų „enerGeto®“ savybę įvardytumėte kaiP svarbiausią?Labai maža šilumos skvarba yra svarbiausia, pagrindinė langų sistemų „energeto®“ savybė, o šios sistemos, be abe-jo, yra drąsiausia pastaraisiais metais sukurta langų kon-cepcija, paremta trimis kartu įgyvendintomis prielaidomis:

visiškai nebereikia naudoti plieninio armavimo langų profiliams iš PVC, jie pakeičiami termoplastiniais įdėklais „powerdur inside“ su kompozitinio pluošto priedais;

naudojant stiklo paketus ir taikant technologiją „bon-ding inside“ (stiklo paketas įklijuojamas į sąvarą), pa-siekiami numatyti langų konstrukcijų statiniai ir šilu-miniai parametrai;

yra galimybė dar pagerinti langų profilių iš PVC šilumos skvarbos koeficientą, naudojant specialius putų užpil-dus – profilių kamerų vidinės ertmės užpildomos poliu-retano putomis, taikant technologiją „foam inside“.

kokie Šių LanGų sistemų montavimo yPatumai?Iš sistemų „Aluplast“ langus gamino ir sumontavo mūsų par-tneriai – įmonė, turinti prekės ženklą „Septyni langai“ (www.septynilangai.lt). Jos veiklos sritis – išskirtinai mažai energijos naudojančių, pasyviųjų statinių projektai. Be to, ji taiko paten-tuotą, Lietuvoje sukurtą montavimo technologiją.

„Žalgirio namų“ langai sumontuoti termoizoliaciniame sluoksnyje, siekiant visiškai eliminuoti taškinius šalčio tiltelius langų montavimo zonoje. To leidžia išvengti „Žalgirio namų“ projekte naudoti stiklo pluošto laikikliai. Jie perima tiek ga-minių svorius, tiek vėjo ar skersines apkrovas, kitaip tariant, leidžia „pakabinti“ langus į termoizoliacinį sluoksnį tvirtai, ne-sukuriant taškinių šalčio tiltelių. Nepamiršti ir ilginiai tilteliai, kurie turi įtakos tiek komfortui, tiek tiesioginiams energijos nuostoliams bei konstrukcijos ilgalaikiškumui. Naudojama technologija leidžia ilginius tiltelius sumažinti iki minimumo: jie atitinka ne tik A energinio efektyvumo klasės, bet ir A+, A++ bei Pasyviųjų namų klasės reikalavimus.

Didžiulis dėmesys skirtas langų montavimo mazgui. Montavimo mazgai projektuoti laikantis visų reikalavi-mų, keliamų A, A+, A++ energinio efektyvumo pasta-tams bei pasyviesiems namams.

Taigi tokio montavimo pranašumai: mažesnis ilginis tiltelis lango montavimo zonoje, aukštesnė temperatūra ant vidi-nių angokraščio paviršių, taip pat estetiškesnis eksterjeras (fasadas) – nėra „bunkerio“ efekto. Toks montavimas tinka-miausias mažai energijos naudojantiems namams.

Langų montavimas termoizoliaciniame sluoksnyje be taškinių ir ilginių tiltelių vis dažnesnis, įgyvendinant indi-vidualius projektus, o daugiabučiame name tokia prakti-ka pritaikyta pirmą kartą Lietuvoje.

Dėkojame jums už pokalbį. Linkime, kad ir ateinančiais metais Lietuvos rinka sulauktų pačių naujausių „Aluplast“ gaminių.

m e t ų g a m i n y s

72

UAB „STATINIŲ PROJEKTAVIMO BIURAS“J. Zikaro g. 41A, LT-35222 PanevėžysTel. +370 45 508 259, el.p. [email protected]

medžiais, dekoratyviais krūmais, gėlynais, kiemų pievelėmis pasipuošusioje j. zikaro gatvėje aukštai ant triaukščio mūrinio namo fasado švyti trys raudo-nos raidės – sPb. Čia įsikūrusi Panevėžio projektuotojų būstinė uab statinių projektavimo biuras (sPb).

Geriausia reklama – nuveikti darbai

vienas didžiausių ir ryškiausių šiuolaikinio uostamiesčio pramoninių akcentų.

„Norvegijos sostinėje Osle per surengtą bendrą norvegų ir lietuvių verslininkų konferenciją buvo rodomas Lietuvą pristatantis fi lmas. Jo kadruose puikavosi ir mūsų projek-tuota įmonė „Orion Global PET“, – prisimena SPB direkto-rius R. Pilkauskas. – Po to ne vienas klausinėjo, kaip sekėsi tokią nelengvą užduotį realizuoti, stebėjosi, kad su ja dir-bo tiek nedaug žmonių.“

Dar vienas reikšmingesnių UAB Statinių projektavimo biuro projektų – Grūdų krovos terminalas Klaipėdos vals-tybinio jūrų uosto krantinėje.

Naujas iššūkis ir rimtas egzaminas SPB kolektyvui buvo nuo smarkaus gaisro stipriai nukentėjusios Naujamiesčio Šv. Apaštalo Evangelisto Mato bažnyčios rekonstrukcijos projektas. Reikėjo nė kiek nepažeisti šventovės senosios architektūros, išsaugoti ir atkurti vidaus apdailos elemen-tus, visiškai perstatyti gaisro metu nugriuvusius bokštus. Taip pat teko rekonstruoti bažnyčias Raguvoje, Paįstryje ir dar keliuose Panevėžio rajono miesteliuose.

Visais atžvilgiais nestandartinis buvo Panevėžio viešbu-čio „Romantic“ išplėtimo ir rekonstrukcijos projektas. Viešbutis buvo įrengiamas buvusiuose malūno sandė-liuose prie Nevėžio upės.

Įmonė atliko daugybę gamyklų naujos statybos ar re-konstravimo projektų. Tai „Adax“, „Norac“, „Aldrea“, „Kalna-pilis“, „Vilniaus duona“, „Amilina“, „Devold“, „Hjellegjerde“, „Siva Scan“, „Lietkabelis“ ir daug kitų.

Suprojektavo nemažai didelių ir mažesnių prekybos cen-trų: „Maxima“, „Iki“, „Rimi“, „Supernetto“.

Didžiulis pastarųjų metų darbas – žemės ūkio pastatų ir statinių projektavimas: daugiau nei 50 grūdų elevatorių, daugybė fermų ir paukštidžių, mechanizacijos kiemų, įvairių tipų sandėlių bei automobilių salonų.

„Kai kas dar ir dabar bando įrodinėti, kad žodis „biuras“ mūsų pa-vadinime per prastas to-kiai solidžiai, autoritetin-gai įmonei, net menkina jos įvaizdį, – kalba SPB direktorius Raimundas Pilkauskas. – Bet mes ir neieškojome solidesnio pavadinimo, o per jį ir didesnės garbės. Seniai savo darbais – sukurtais projektais ir pagal juos pastatytais objektais – esame gerai žinomi ir vertinami visoje Lietu-voje. Drąsiai šiandien galime pasigirti: per 22 metus mūsų projektuo-tojai parengė beveik 700 projektų. Kokybišku dar-bu pelnėme didelį klien-tų pasitikėjimą, todėl ir sunkiausiais ekonomi-nės krizės metais nepri-trūkdavome užsakymų. Visą laiką dirbame stabi-liai, kryptingai didiname projektuojamų objektų spektrą. Įmonė kasmet

auga, tvirtėja, didindama atliekamų projektų apimtis bei plėtrą geografi niu požiūriu. Praėjo laikai, kai tekdavo ap-siriboti Panevėžio miestu arba kai kuriais Aukštaitijos re-giono rajonais. Dabar dirbame visoje Lietuvoje.“

Specialistus, užsakovus stebina ne tik didelis panevėžie-čių projektuotojų produktyvumas, bet ir universalumas, projektų įvairovė, originalumas. Neretai drąsiai, net šiek tiek rizikuodamas SPB imasi pačių netikėčiausių ir su-dėtingiausių projektų, kurių Lietuvoje dar niekas neda-rė. Kolektyvo žmonės teisėtai didžiuojasi ir džiaugiasi Klaipėdos laisvosios ekonomikos zonoje (LEZ) pagal jų projektą pastatyta UAB „Orion Global PET“ gamykla. Tai

m e t ų P R O J e K ta s

74

I n ž I n e r I j a

StaSyS liaukevičiuS

Prasidėjus šaltajam metų periodui, daugumos, ypač didesniųjų, miestų aplinkosaugininkai pradeda fiksuoti oro užterštumo kietosiomis dalelėmis (kd10) ribinių verčių viršijimą. dažniausiai šios ribinės vertės viršijamos, kai individualių namų gyventojai pradeda kūrenti savo katilus arba krosnis, o meteorologinės sąlygos tampa nepalankios teršalams išsisklaidyti, t. y. nebūna vėjo ar kritulių. dėl to ramią dieną senesnės statybos individualių namų kvartaluose galime pajusti ir net pamatyti savotišką ore tvyrantį smogą – dūmus, kurie išmetami iš individualių namų dūmtraukių. tokiuose rajonuose aplinkos oro tarša šildymo sezono metu padidėja nuo dviejų iki keturių kartų.

sava krosnis – arČiau kūno? ar tikrai?

74

Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčių lašelių (aerozolių) mišiniai, kurių sudėtyje gali būti įvairių kom-ponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dulkių, suodžių ir kt. Pagal šiuo metu galiojan-čius teisės aktus kietųjų dalelių (KD10) paros ribinė ver-tė (50 µg/m³) neturi būti viršyta daugiau kaip 35 dienas

per kalendorinius metus. Ir nors „leistinų“ dienų skaičius dažniausiai neviršijamas, tačiau labai dažnai fiksuojama dienų, kai paros norma viršijama 3–4 kartus.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis veikia kvėpavimo

75


takus, skatina susirgimus širdies ir kraujagyslių ligomis. Dėl ore padidėjusios kietųjų dalelių koncentracijos dirginami viršutiniai kvėpavimo takai, gali atsirasti kosulys, pasun-kėti kvėpavimas. Paūmėja bronchinės astmos, padaugėja obstrukcinio bronchito priepuolių bei širdies veiklos sutri-kimų. Dėl kietosiose dalelėse esančių toksinių medžiagų žmogui gali atsirasti lėtinio apsinuodijimo, alerginių reak-cijų. Visa tai – ne tik padidėjusios išlaidos vaistams, bet ir pablogėjusi gyvenimo kokybė bei didesnis mirtingumas.

Didelės taršos individualių namų kvartaluose priežas-timi dažnai tampa tai, kad taupydami pinigus žmonės dažnai degina, kas papuola po ranka. Dažnai tai būna įvairios atliekos, seni drabužiai, baldų nuolaužos, plastiki-niai buteliai, padangos ir t. t. Visas tokio pobūdžio kuras degimo metu skleidžia į aplinką pavojingas medžiagas. Pavyzdžiui, deginant padangas, į aplinką išsiskiria ypač daug sieros junginių, kurie gali būti pražūtingi lėtinėmis kvėpavimo ar kraujotakos sistemų ligomis sergantiems žmonėms, nes sieros dioksidas sukelia kvėpavimo takų gleivinių pabrinkimą. Didelės sieros oksido koncentraci-jos gali išprovokuoti gerklų raumenų spazmą. Žmogus pradeda dusti, gali sutrikti jo širdies veikla.

Be sieros, anglies bei azoto oksidų, deginant atliekas ar kitą taršų kurą, į aplinką išsiskiria ir itin žmogaus organiz-mui kenksmingos kancerogeninės medžiagos – dioksi-nai ir furanai. Tačiau, nepaisant to, atliekos deginamos. Nežiūrima netgi to, kad jas deginti draudžia Aplinkos oro apsaugos įstatymas.

Jame, be to, dar sakoma, kad: „taršos šaltinio naudotojas privalo laikytis nustatytų taršos normatyvų ir užtikrinti, kad jam priklausančių taršos šaltinių išmetami į aplinkos orą ter-šalai, įvertinus esamą užterštumo lygį, neviršytų šiai vietovei nustatytų ribinių arba siektinų užterštumo verčių“. Taip pat šiame įstatyme dar sakoma, kad: „stacionaraus taršos šalti-

nio naudotojas privalo parengti aplinkos oro taršos mažini-mo programą, kurioje būtų numatytos priemonės išmeta-mų teršalų, susidarius nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms, kiekiui sumažinti. Programa teikiama tvirtinti lei-dimą teršalams į aplinkos orą išmesti išdavusiai institucijai“. Ko gero, niekam iki šiol neteko girdėti, kad kokio nors in-dividualaus šilumos šaltinio savininkas būtų parengęs tokią programą arba laikytųsi nustatytų taršos normatyvų. Kažin, ar bent vienas yra girdėjęs apie savo gyvenamoje vietovėje nustatytus taršos normatyvus...

Didelių deginimo įrenginių, esančių energetikos ar pra-monės įmonėse, naudojimas yra reguliuojamas Europos Sąjungos direktyvomis ir aktyviai kontroliuojamas, o mažų, individualiuose namuose esančių šilumos šalti-nių naudojimas yra labai sunkiai prižiūrimas. Už atliekų deginimą skiriamos nuo 100 iki 200 litų baudos, tačiau dažniausiai atliekų kaip kuro naudojimą sunku įrodyti. Per metus aplinkosaugininkai už tokius pažeidimus nu-baudžia vos 10–20 gyventojų, o padėtis nesikeičia.

Įrodyta, kad keliasdešimt individualių namų, kuriuose deginamos nerūšiuotos buitinės atliekos, teršia aplinką labiau nei keliasdešimčiai tūkstančių gyventojų šilumą tiekianti speciali atliekų deginimo katilinė.

75

Deginant padangas, į aplinką išsiskiria ypač daug sieros junginių, kurie gali būti pražūtingi lėtinėmis kvėpavimo ar kraujotakos sistemų ligomis sergantiems žmonėms, nes sieros dioksidas sukelia kvėpavimo takų gleivinių pabrinkimą.

76


Deginant atliekas senuose netvarkinguose katiluose, krosnyse ar senuose katiluose, kurių žemas naudingumo koeficientas, dažnai neįmanoma pasiekti, kad atliekos visiškai sudegtų, ir panaudojama ne visa galima energi-ja. Todėl juose susidaro ir į aplinką išsiskiria ypač didelės kenksmingų medžiagų koncentracijos. Kadangi individu-alių namų kaminai nėra aukšti, kenksmingos medžiagos, ypač esant ramiam orui, neišsisklaido, o dažniausiai tvyro to paties ar gretimų namų kiemuose. Dalis teršalų lieka ir namo viduje. Taip sudaromos sąlygos, kad kenksmingos medžiagos turėtų poveikį sveikatai. Be to, išmetamiems sieros junginiams kamine susimaišius su suodžiais, kyla ir gaisro pavojus.

Dar vienas tiesioginis pavojus, kurį sukelia netvarkingų šilumos šaltinių naudojimas, yra pavojus apsinuodyti smalkėmis. Kaip žinome, jomis apsinuodyti yra tiesio-giai pavojinga gyvybei. Naudojant netvarkingą katilą ar krosnį, tai padaryti ypač lengva, nes smalkės neturi nei kvapo, nei spalvos. Apsisaugoti nuo apsinuodijimo šio-mis medžiagomis galima tik reguliariai tikrinant savo šilumos šaltinio būklę arba įrengiant namuose smalkių (anglies monoksido) detektorių. Šis prietaisas reaguoja į padidėjusią anglies monoksido koncentraciją ore ir įjun-gia signalizaciją. Jai suveikus, reikia nedelsiant išeiti iš pa-talpos ir kviesti pagalbą.

Kietojo kuro katilus būtina nuolat prižiūrėti. Be abejo, to-kiam darbui reikia ir laiko, ir išmanymo, todėl svarbu, kad jį atliktų profesionalai.

Katilo priežiūrai skiriamą laiką galima sumažinti automa-tizuojant jo darbą. Tai gana sudėtinga, tačiau apsimoka, nes, automatizavus katilo darbą, sumažėja laiko sąnau-dos jo priežiūrai, be to, taupomas kuras. Jis sudeginamas efektyviau, o tai reiškia, kad iš to paties kuro kiekio gau-

nama daugiau energijos ir į aplinką išmetama mažiau teršalų.

Tiesa, kietojo kuro katilų, kuriuose deginamos malkos, pjuvenų briketai ar akmens anglis, degimo efektyvumas dažnai būna mažesnis, nei kūrenant dujinius ar skystojo kuro katilus. Iš jų į atmosferą išsiskiria ir daugiau kenks-mingų dalelių.

Tačiau bendrąja prasme šilumai gaminti naudojant me-dienos kurą kur kas mažiau veikiama aplinka, nei naudo-jant iškastinį kurą ar juo labiau deginant atliekas. Degant medienos kurui, susidaro mažiau CO2, NOx, nei deginant naftos produktus ar anglis. Be to, degimo produktuose esančių teršalų SO2, HCl, sunkiųjų metalų koncentracijos yra itin mažos. Deginant medieną, gamta teršiama apie 40–60 % mažiau, nei deginant iškastinį kurą.

Gamtinėse dujose yra mažiau sieros junginių ir jos dega efektyviau. Iš sąlyginio dujų vieneto galima gauti daugiau šilumos, o degimo produktuose yra mažiau aplinką ter-šiančių dalelių. Be to, gamtinės dujos yra itin patogus kuras – nereikia rytą vakarą bėgioti su malkomis ir kūrenti katilo, nereikia išnešti pelenų, rūpintis, kur juos padėti, nereikia galvoti, kaip atsivežti malkų ar anglies, kaip jas suskaldyti, kur sandėliuoti ir pan. Dujiniai katilai nėra tokie inertiški degimo proceso prasme ir gali būti greitai užgesinti, jei to prireikia. Tačiau, be abejo, dujinius katilus galima įrengti tik ten, kur išplėtota dujotiekio infrastruktūra.

Deja, kaip jau minėjome, kol kas Europoje ir Lietuvoje teisės aktais griežčiau reglamentuojamos emisijos iš di-delių kurą deginančių įrenginių. Mažųjų, individualiuose namuose naudojamų katilų emisijų reglamentavimas daugiausia apsiriboja bendraisiais oro kokybės valdymo ir taršos mažinimo principais.

76

78


aLternatyvus ŠiLdymasŠiLumos siurbLiai „oras–vanduo“Šilumos siurblys „oras–vanduo“ – puiki alternatyva, renkan-tis ekonomišką, išmanią ir patogią pagrindinę šildymo sis-temą. Įrengimas nesudėtingas, siurblys gali būti prijungia-mas prie esamos šildymo sistemos, tam nereikia renovuoti esamos katilinės ir didelių investicijų. Šis siurblys didžiausią efektyvumą pasiekia naudojamas grindiniam šildymui, kai į šildymo sistemą paduodamo vandens temperatūra nevirši-ja +37 °C. Didelis šio įrenginio pranašumas – pigus ir greitas karšto buitinio vandens ruošimas. „Oras–vanduo“ šilumos siurbliai gali būti naudojami ir kaip vėsinimo prietaisai. Ren-kantis įrangą, reikia atkreipti dėmesį į šilumos galios ir nau-dingumo lentelę, esant skirtingoms lauko temperatūroms. Lauko oro temperatūrai nukritus žemiau nei –15 °C, šiam siurbliui gali būti reikalingas papildomas šildytuvas, todėl svarbu, ar siurblyje yra integruotas elektrinis tenas. Šio tipo siurblys gali būti kombinuojamas su kietojo ar dujinio kuro šildymo katilais, židiniais. Patogus ir paprastas įrenginio val-dymas užtikrina aukštą komforto lygį.

ŠiLumos siurbLiai „Gruntas–vanduo“Geoterminis šildymas – viena pažangiausių šildymo sistemų. Novatoriški šilumos siurbliai „gruntas–vanduo“ yra efekty-viausi iš visų šilumos siurblių, nes jų efektyvumui mažiausiai įtakos turi lauko temperatūra. Šie siurbliai aprūpina namus karštu buitiniu vandeniu, ypač ekonomišku pasyviuoju vėsi-nimu. Geoterminis šilumos siurblys pirminę šilumą išgauna mainais iš grunto ar grunte esančio vandens. Šilumos siur-blio efektyvumas labai priklauso nuo lauke esančio kolek-toriaus (gręžinio). Prieš projektuojant geoterminio šildymo sistemą, būtina atlikti grunto tyrimus, kad būtų galima įver-tinti, ar siurblys veiks ekonomiškai ir atliks reikiamus šilumos mainus. Šilumos siurblys „gruntas–vanduo“ yra paprastai eksploatuojamas ir patogiai valdomas. Jei siurblio galingu-mas parinktas teisingai ir montavimo darbai atlikti tinkamai, mėgausitės aukštu komfortu ir ekonomiškumu. Šiai sistemai įrengti reikalingos didesnės pradinės investicijos, nes būtina atlikti nepigius lauko kolektoriaus įrengimo darbus.

„Mūsų įmonė nemokamai siūlo profesionalų konsul-tacijas ir sprendimus parenkant ir įrengiant šilumos siurblius, – sako UAB „Octus“ direktorius T. Kučinskas. – Prekiaujame stipriausių pasaulio gamintojų įranga, naudo-jame tik aukščiausios kokybės medžiagas, todėl atliktiems darbams suteikiame penkerių metų garantiją.“

apsilankykite mūsų elektroninėjeparduotuvėje www.e-octus.lt


kokie Šiuo metu yra PaGrindiniai aLternatyvūs PataLPų ŠiLdymo sPrendimai?„yra keletas skirtingų būdų, kaip galima šildyti savo būs-tą. vienas jų, sparčiai populiarėjantis ir tobulėjantis, – ši-lumos siurbliai. juos naudojant galima sukurti komfortiš-ką patalpų klimatą taikant itin paprastą valdymą. Pagrin-dinė specifikacija, kuria išsiskiria šilumos siurbliai, yra jų ekonomiškumas, paprastas ir patogus valdymas bei ekologiškumas“, – sako uab „octus“ direktorius tomas kučinskas. jo vadovaujamos įmonės specializacija – bui-tinių ir pramoninių oro kondicionierių, šilumos siurblių ir vėdinimo sistemų prekyba, įrengimas bei priežiūra.

Pasak t. kučinsko, šilumos siurbliai, atsižvelgiant į porei-kį, naudojami patalpoms šildyti, vėsinti ir karštam buiti-niam vandeniui ruošti.

ŠiLumos siurbLiai „oras–oras“Šio tipo šilumos siurbliai dėl palyginti nedidelių investicijų, nesudėtingo įrengimo ir valdymo bei paprastos priežiū-ros dažnai naudojami namams, biurams, parduotuvėms, kitoms patalpoms šildyti ir vėsinti. Tai efektyvus ir pigus šildymo būdas: naudodami šilumos siurblį „oras–oras“ iš 1 kW elektros energijos gausite net iki 5,5 kW šilumos ener-gijos, taigi sąskaitas šildymui galite sumažinti iki penkių kartų. Šiuolaikiniai šilumos siurbliai „oras–oras“ pajėgūs veikti ir esant ypač žemai lauko temperatūrai, todėl juos galima naudoti kaip pagrindinį šildymo šaltinį. Renkantis įrangą būtina atkreipti dėmesį į gamintojo nurodytą lauko temperatūros veikimo diapazoną (ir nominalią, o ne mak-simalią šildymo galią), mat, krintant lauko temperatūrai, krinta šilumos galia ir naudingumo koeficientas. Šilumos siurbliai dėl 10 °C palaikymo funkcijos vis labiau populiarė-ja sodybose ir ne nuolat gyvenamose patalpose, kur reikia palaikyti teigiamą temperatūrą minimaliomis sąnaudomis, o atvykus greitai pakelti ją taip, kad būtų komfortiška.

79

i n Ž i n e R i J a

konteinerinės katilinės naudojamos įvairiems pastatams (gyvenamie-siems namams, mokykloms, darže-liams, kultūros, komerciniams ir ga-mybiniams objektams) šildyti. kati-linės šildomos ekologišku kuru, gra-nulėmis.

Konteinerinę katilinę patogu statyti tokiose vietose, kur nėra galimybės įrengti katilinės šildomo pastato viduje. Prireikus šį mobilų pastatą galima pervežti ir prijungti prie kito objekto šildymo sistemos. Katilinė veikia automatiniu režimu, atsižvelgiant į bunkerio dydį ir šildomo pastato plotą, ją galima prižiūrėti kas savaitę, mėnesį ar sezoną!

Konteinerines katilines gaminame pagal individua-lius užsakymus (iki 1 MW galingumo). Vienoje pusėje sumontuota katilinė, kitoje – granulių bunkeris. Iš jo granulės į katilus paduodamos automatiškai. Bunkerio dydis, atskirai nepapildant granulių, leidžia užtikrinti katilinės darbą vieną mėnesį.

Pavyzdžiui: apšildyti objektui, kurio plotas apie 600 m2, reikėtų dviejų katilų po 40 kW (bendras galingumas 80 kW). Gedimo atveju objektą visiškai apšildytų ir vie-nas katilas.

Katilinėje būtų įrengiamas šilumos punktas, padedan-tis reguliuoti pastatui šildyti reikalingą temperatūrą. Karšto vandens ruošimą rekomenduojama komplek-tuoti kartu su saulės kolektoriais, tai leidžia kuro su-vartojimą sumažinti iki 30 %.

Katilinė su pastatu būtų sujungta „Uponor“ tipo plas-tikiniais vamzdžiais, o apie katilinės darbo režimą in-formacija būtų perduodama tiesiai į mobilųjį telefoną. Katilinės priežiūrai reikėtų skirti apie 2 val. per savaitę.

Konteinerines katilines galima pasirinkti pagal stan-dartinį projektą (50 kW, 70 kW, 100 kW, 200 kW, 300 kW, 400 kW, 600 kW) arba gaminti pagal individualų projektą.

konteinerinės katiLinės

UAB „granterma“Savanorių pr. 187, Vilniusel. p. [email protected]

79

80

I n f ras t ruk tūra

aSta geibūnienė

statybines atliekas pagal pagrindinius jų susidarymo šaltinius galima suskirs-tyti į dvi grupes: pirmoji – atliekos, patenkančios iš statybviečių arba naujai statomų objektų, antroji – atliekos iš griaunamų pastatų ir tvarkomų užterštų teritorijų. apie tokių atliekų sutvarkymą ir jų naudojimo galimybes pasakoja didelę patirtį šioje srityje turinčios, griovimo darbus atliekančios įmonės „evi-teks“ įkūrėjas vitalij ragoško.

Pridėtinę vertę GaLima kurti ir iŠ to, kas niekam nereikaLinGa

dama sovietmečiu naudoto asbesto. Asbestas, kaip jau dabar visiems žinoma, – kenksminga sveikatai medžia-ga, o visos atliekos ir medžiagos, kuriose yra asbesto, priskiriamos prie pavojingų. Vis dėlto griovimo atliekas sutvarkyti lengviau, nes jos paprasčiau išrūšiuojamos.

tauPomi Gamtiniai iŠtekLiaiDabar statoma itin daug gyvenamųjų ir komercinių objek-tų, tačiau, siekiant atlaisvinti teritorijas naujiesiems, nema-žai griaunama ir senų pastatų. Pažvelgus vien į Vilniaus miesto statistiką, per šiuos metus nugriauta ar vis dar griaunama: „Velgos“ gamyklos likučiai, „Pergalės“ saldainių fabrikas, skaitiklių gamykla „Skaiteks“, „Vilijos“ siuvimo fa-brikas, Grigiškių popieriaus fabriko neeksploatuojami pas-

esminis skirtumas – atLiekų PriGimtis ir amŽiusĮ statybinių atliekų srautą iš statybos objektų patenka mišrios statybinės atliekos. Jas sudaro įvairių statybi-nių medžiagų pakuotės, apdailos likučiai, izoliacinių medžiagų likučiai ir atraižos, statybininkų darbo įran-kiai ir individualios apsaugos priemonės. Griovimo metu susidarančios atliekos dažniausiai yra švaresnės. Tinkamai paruošus pastatą griauti, apardžius medines konstrukcijas ir nuėmus izoliacines, jei jų yra, medžia-gas, lieka tik lengvai sutvarkomi sienų mūrai ir betonas. Jei numatyta projekte, jie gali būti sutrupinami mobilia įranga vietoje ir iš karto naudojami statybvietėse. Deja, griaunamų pastatų atliekos turi ir trūkumų – jose ran-

81


tatai, Šlifavimo staklių gamyklos dalis, VGTU laboratorijos ir kiti pastatai. Visa tai galėtų sudaryti gerokai daugiau kaip 0,5 milijono tonų griovimo atliekų. Tačiau šis atliekų kiekis nenukeliavo į sąvartynus ir po perdirbimo ar išrūšiavimo buvo panaudotas kaip antrinė žaliava. Kadangi toks įspū-dingas antrinių žaliavų kiekis buvo panaudotas, vadinasi, tam buvo poreikis. Pritaikius atliekas antrinėms žaliavoms buvo sutaupyta gamtinių išteklių.

kauPimas sąvartynuose – ne iŠeitisĮmonė „Eviteks“ perdirbdama atliekas sukaupė didelę patirtį. Jos politika – neiti atliekų kaupimo keliu. „Eviteks“ vadovo požiūriu, atliekų, ypač statybinių, laidojimas sąvar-tyne – netinkamas tvarkymo būdas, todėl turi būti nuolat mažinamas. Viena statybinių atliekų kaupimo mažinimo priemonių – skatinti statybinių medžiagų gamintojus kurti savo atliekų surinkimo ir tvarkymo programas bei tech-nologijas pagal pakuočių rūšiavimo principą. Kas geriau gali žinoti, kaip suvaldyti atskirų rūšių atliekas, jei ne jų gamintojas. Pasak griovimo darbus atliekančios įmonės įkūrėjo, svarbu atliekas ne tik saugiai ir efektyviai perdirbti, bet ir paversti jas vertingu produktu. „Eviteks“ atliekų per-dirbimo aikštelė daugiausia naudojama atliekoms, kurias galima perdirbti ir panaudoti kaip antrines žaliavas, o kai kuriais atvejais net kaip naują produktą, surinkti.

iŠ atLiekų – vertinGas ProduktasSiekdama įvairias atliekas naudoti saugiems produktams kurti, įmonė nusprendė investuoti į technologines inova-cijas. Ieškodama kontaktų su mokslo įstaigomis, pasinau-

dojo Mokslo ir technologijų agentūros inovacinių čekių projektu. Užmegztas įdomus ir produktyvus bendra-darbiavimas su VGTU Termoizoliacijos mokslo instituto Statybinių medžiagų laboratorija. „Įmonė „Eviteks“ labai aktyviai dirba kurdama inovatyvias atliekų perdirbimo technologijas, ieško efektyvių technogeninių medžiagų pritaikymo sprendimų. Viena tokių medžiagų – trupinto betono skalda, naudojama kelių dangoms ir pagrindams įrengti. Iš pradžių ši danga dulkėjo, tačiau panaudojus naujus mišinius iš trupintos betono skaldos ir priedo, su-rišančio smulkiąsias skaldos daleles bei dulkes, problema buvo išspręsta. Pasiekėme labai gerą rezultatą – ne tik pašalinome kelio dangos ar pagrindo dulkėtumą, bet ir pagerinome eksploatacines jų savybes“, – sakė Statybi-nių medžiagų laboratorijos vyresnysis mokslo darbuoto-jas dr. Valdas Balkevičius.

nauda PaČiai įmoneiPagrindinės atliekos, patenkančios į UAB „Eviteks“ atlie-kų perdirbimo aikštelę, – atliekos iš įmonės nugriautų objektų. Tai labai naudinga įmonei, nes savo klientams ji gali pasiūlyti pačias palankiausias sąlygas, iškart pasiskai-čiavusi dalį savo uždarbio, galimo uždirbti iš perdirbtų atliekų. Kitos griovimo darbus atliekančios įmonės visas atliekas, kurių neįmanoma perdirbti griovimo objekte, privalo atiduoti atliekų tvarkytojams ir sumokėti už jų utilizaciją, o „Eviteks“ dar papildomai gauna pajamų. Pa-sak V. Ragoško, įmonė nuolat ieško galimybių ir naujovių, vadovaudamasi tuo, kad kurti pridėtinę vertę iš to, kas niekam nereikalinga, yra tobula.

81

82


Nauji atliekų tvarkymo būdai skiNasi kelią ir lietuvoje

82

83


StaSyS LiaukevičiuS

lietuvos respublikos vyriausybės patvirtinto valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plano duomenimis, lietuvoje daugiau nei pusė susidariusių atliekų vis dar yra šalinama. atliekos šalinamos 11 regioninių nepavojingų-jų atliekų sąvartynų, atitinkančių aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. bendri veikiančių regioninių nepavojingųjų atliekų są-vartynų pajėgumai – apie 1,25 mln. tonų per metus.

Kitos atliekos tvarkomos atitinkamai pagal jų „prigimtį“, susidarymo būdą ir vietą. Pavyzdžiui, popieriaus ir karto-no, įskaitant pakuočių, atliekas perdirba 10 įmonių, kurių bendri perdirbimo pajėgumai viršija 260 tūkst. tonų per metus. Plastikinių pakuočių atliekas perdirba 24 įmonės, kurių bendri pajėgumai – apie 72 tūkst. tonų per metus, iš jų PET (polietileno tereftalato) pakuočių atliekų perdir-bimo pajėgumai – apie 4,4 tūkst. tonų per metus.

Stiklo, įskaitant pakuočių, atliekas perdirba keturios įmo-nės, dar dvi įmonės stiklo atliekas rūšiuoja ir smulkina. Bendri jų perdirbimo pajėgumai siekia apie 54,7 tūkst. tonų per metus, o automatinio rūšiavimo ir smulkinimo pajėgumai – apie 65 tūkst. tonų per metus.

Medienos, įskaitant pakuočių, atliekas perdirba 25 įmo-nės. Daugiausia medienos, įskaitant pakuočių, atliekos perdirbamos į biokurą, kuris vėliau sudeginamas. Kom-binuotų pakuočių atliekas perdirba viena įmonė, jos pa-jėgumai – 240 tonų per metus. Išplėtoti metalų atliekų ir laužo, kitų antrinių žaliavų paruošimo perdirbti ir ekspor-tuoti pajėgumai.

Elektros ir elektroninės įrangos atliekas apdoroja aštuo-nios įmonės, kurių bendri apdorojimo pajėgumai siekia 45 tūkst. tonų per metus. Šių pajėgumų užtenka, tačiau Lietuvoje nėra kineskopų stiklo, naujos kartos elektros ir elektroninės įrangos tvarkymo vietų.

Eksploatuoti netinkamas transporto priemones apdoroja net 252 įmonės, tačiau joms būtina modernizuoti savo iš-montavimo ir nukenksminimo įrangą. Be to, trūksta presa-vimo įrangos. Alyvos atliekas perdirba aštuonios įmonės, tačiau jose nėra šių atliekų regeneravimo įrenginių.

Naudotas padangas Lietuvoje perdirba dvi įmonės. Jų užtenka visoms Lietuvoje atsirandančioms naudotoms padangoms perdirbti. Automobilių akumuliatorių per-dirbimo įrenginius eksploatuoja keturios įmonės, jų ben-dri pajėgumai – apie 40 tūkst. tonų per metus ir jų už-tenka Lietuvoje išmetamiems akumuliatoriams perdirbti. Tačiau mūsų šalyje nėra nešiojamųjų baterijų ir akumu-liatorių perdirbimo įmonių. Kol kas šios baterijos ir aku-muliatoriai eksportuojami perdirbti į kitas šalis.

83

84


Maisto pramonėje susidarančias biologiškai skaidžias atliekas tvarko pačios įmonės, specializuotos atliekas tvarkančios įmonės arba jos naudojamos žemės ūky-je (pavyzdžiui, tręšiami laukai ar šeriami gyvūnai). Kai kuriose pieno perdirbimo įmonėse įdiegta įranga (pa-vyzdžiui, ultrafiltracija) tik iš dalies išsprendžia atliekų / nuotekų tvarkymo problemą. Skystas biologiškai skai-džias atliekas gali perdirbti tik trys įmonės, tačiau viena jų nuo 2012 m. neveikia dėl ekonominių priežasčių.

Dalis skystų biologiškai skaidžių atliekų eksportuojama. Iš viso įrengta dešimt biologiškai skaidžių atliekų (įskaitant mėšlą ir nuotekų dumblą) naudojimo biodujoms gaminti įrenginių (bendra elektrinė galia didesnė kaip 9 MW). Ne visiems biologiškai skaidžių gamybos atliekų srautams už-tikrinami tinkami tvarkymo pajėgumai. Iki 2015 m. pabai-gos, įgyvendinant Europos Sąjungos lėšomis finansuoja-mus nuotekų dumblo tvarkymo infrastruktūros projektus, planuojama sukurti tokius komunalinių nuotekų dumblo tvarkymo pajėgumus, kurie sudarys apie 115,5 tūkst. tonų per metus. 66 % pajėgumų sudarys dumblo pūdymo ir džiovinimo ar tik džiovinimo įrenginiai, kitus 34 % pajėgu-mų – kompostavimo aikštelės.

Taip pat Lietuvoje iki šiol jau buvo tvarkomos ir pavo-jingosios atliekos, šalutiniai gyvūniniai produktai, medi-cininės bei farmacinės atliekos. Nuo 2013 m. Lietuvoje atliekos pradėtos ir deginti, pastačius biokuro ir atliekų termofikacinę jėgainę Klaipėdoje. Pagal Aplinkos minis-terijos užsakymu parengtų studijų rezultatus Lietuvoje sukurti pakankami daugumos šių atliekų rūšių perdirbi-mo pajėgumai.

Tačiau pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvir-tintą Valstybinį atliekų tvarkymo 2014–2020 m. planą diegiama atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eilės tvarka. Ji numato, kad pirmiausia turi būti vykdoma atlie-kų susidarymo prevencija, po to atliekos turi būti paruo-šiamos naudoti pakartotinai, prieš tai atskyrus produktus ar jų sudedamąsias dalis, netinkamus naudoti pakarto-tinai, toliau atliekos gali būti perdirbamos, prieš tai at-skyrus atliekas, netinkamas perdirbti, parengtos panau-doti kitaip, pavyzdžiui, energijai gauti (prieš tai atskyrus atliekas, netinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti) ir tik po to atliekas galima šalinti, prieš tai atskyrus perdirbti ar kitaip naudoti tinkamas atliekas. Ši prioritetų eilės tvarka nustatyta tam, kad kuo mažiau atliekų būtų šalinama są-vartynuose ir kituose atliekų šalinimo įrenginiuose.

Pagal šį planą atliekos turi būti tvarkomos laikantis sava-rankiškumo ir artumo, atsargumo ir tvarumo, techninio galimumo ir ekonominio gyvybingumo, visuotinumo, „teršėjas moka“ ir gamintojo atsakomybės principų.

Pagal artumo principą siekiama, kad mišrios komunali-nės atliekos būtų naudojamos, o netinkamos perdirbti ar

kitaip naudoti atliekos šalinamos viename iš artimiausių tinkamai įrengtame atliekų šalinimo įrenginyje. Siekiama, kad Lietuvoje būtų sukurti pakankami mišrių komunalinių atliekų naudojimo ir atliekų šalinimo įrenginių pajėgumai, atsižvelgiant į geriausiai prieinamas technologijas.

Savarankiškumo principas numato, kad, atsižvelgiant į tam tikrų rūšių atliekoms reikalingus specialius įrengi-nius, kai nėra galimybių atliekas šalinti, o mišrias komu-nalines atliekas naudoti įrenginiuose Lietuvoje, gali būti svarstoma galimybė atliekas šalinti, o mišrias komunali-nes atliekas naudoti Europos Sąjungos valstybėse narėse esančiuose įrenginiuose.

Pagal atsargumo principą tuo atveju, kai medžiaga ar objektas gali kelti riziką ir nėra tai paneigiančių faktų, bū-tina imtis priemonių visuomenės sveikatos ir aplinkos ap-saugai užtikrinti ir jas taikyti, kol atsiras riziką paneigiančių įrodymų. Vadovaujantis tvarumo principu, tvarkant atlie-kas turi būti palaikomas stabilumas ir vientisumas.

Visuotinumo principas numato, kad viešoji komunalinių atliekų tvarkymo paslauga turi būti siūloma ir teikiama visiems komunalinių atliekų turėtojams, o principas „ter-šėjas moka“ reiškia, kad visas atliekų tvarkymo išlaidas turi sumokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis, arba ankstesnis atliekų turėtojas ir (arba) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar impor-tuotojas.

Gamintojo atsakomybės principas teisės aktuose įtvirti-na gamintojų ir importuotojų atsakomybę už jų vidaus rinkai pateiktų gaminių ir pakuočių poveikį aplinkai per visą būvio ciklą nuo gamybos iki saugaus atliekų sutvar-kymo, įskaitant gaminių ir pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, perdirbimo, nau-dojimo ir šalinimo sistemos organizavimą ir (arba) fi-nansavimą, Lietuvos Respublikos Vy-riausybės nu-

85


statytų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo užduočių įgyvendinimą, informacijos apie gaminius, pakuotes ir jų atliekų tvarkymą teikimą šių gaminių naudotojams ir atliekų tvarkytojams.

diegiami Nauji atliekų tvarkymo būdaiPagal minėtą Valstybinį atliekų tvarkymo planą iki 2020-ųjų Lietuvoje planuojama įdiegti komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūrą, pradedant rūšiuojamojo atliekų surinkimo priemonėmis, baigiant mechaninio ir mecha-ninio biologinio atliekų apdorojimo, atskirai surinktų bi-ologiškai skaidžių atliekų anaerobinio apdorojimo ir po rūšiavimo likusių ir perdirbti netinkamų atliekų naudoji-mo energijai gauti įrenginiais.

Siekiant mažinti komunalinių biologiškai skaidžių atlie-kų šalinimą sąvartynuose, iki 2020 m. juose planuojama įrengti mechaninio biologinio arba mechaninio apdoroji-mo įrenginius, kuriuose būtų atskiriamos ir apdorojamos arba perduodamos toliau apdoroti biologiškai skaidžios atliekos. Taip pat planuojama įvesti mokestį už sąvarty-nuose šalinamas atliekas bei skatinti komposto rinką.

Iki 2016 m. gyventojams ir kitiems asmenims (pavyzdžiui, gėlių parduotuvėms, kapinėms ir kt.), kurių atliekų tvarky-mą organizuoja savivaldybės, turi būti užtikrintas žaliųjų atliekų surinkimas ir tvarkymas arba tokios atliekos turi būti tvarkomos jų susidarymo vietoje. Taip pat iki 2016 m. jau turi būti baigti įrengti mechaninio biologinio apdoro-jimo įrenginiai, kuriuose būtų atskiriamos ir apdorojamos biologiškai skaidžios atliekos, arba mechaninio apdoroji-mo įrenginiai, kuriuose biologiškai skaidžios atliekos būtų apdorojamos prieš jas perduodant naudoti energijai gauti.

Iki 2019 m. Lietuvoje turės būti įdiegtas maisto ar virtuvės atliekų rūšiuojamasis

surinkimas ir įrengti pakan-kami pajėgumai atskirai

surinktoms maisto ar virtuvės atlie-

koms apdoroti.

Kad komunalinių atliekų tvarkymo sistema veiktų efek-tyviai, šalies savivaldybės iki 2015 m. sausio 1 d. turi patvirtinti arba atnaujinti konteinerių aikštelių išdėsty-mo schemas. Pagal jas turi būti pastatyti specialūs kon-teineriai, skirti antrinėms žaliavoms surinkti. Didžiųjų miestų savivaldybių (Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Mari-jampolės, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus) gyvenamuosiuo-se daugiabučių namų rajonuose turi būti įrengta ne ma-žiau kaip viena antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelė 600 gyventojų šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose. Mažesnių savivaldybių gyvena-muosiuose daugiabučių namų rajonuose tokios aikšte-lės turi būti įrengtos 800 gyventojų.

Individualių namų kvartaluose, kai namų savininkai ne-turi individualių pakuočių ir stiklo atliekų surinkimo kon-teinerių, taip pat miesteliuose, sodų ir garažų savininkų bendrijų teritorijose turės būti įrengta ne mažiau kaip viena antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelė prie pagrindinio išvažiavimo / įvažiavimo iš tokio kvartalo ar bendrijos teritorijos. Reikalavimai patogumui, estetikai ir sanitarijai išlieka tokie patys kaip ir daugiabučių namų kvartalų atveju.

Turės būti pastatyti specialūs antrinių žaliavų surinkimo konteineriai viešosiose vietose, kuriose dėl dažno gyven-tojų lankymosi ir aptarnavimo specifikos susidaro daug antrinių žaliavų, taip pat laikinieji specialūs konteineriai viešųjų renginių metu. Jei tokių konteinerių pastatyti nėra galimybių arba juos naudoti ekonomiškai netikslin-ga, galima antrines žaliavas rinkti į specialius maišus, su-rinkti antrines žaliavas iš jų turėtojų apvažiuojant ar pan.

Gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekos ir toliau bus tvar-komos ne mažiau kaip 90 % jų perdirbant ar kitaip nau-dojant. Planuojama netgi ekonominėmis priemonėmis skatinti įmones ir organizacijas, kurių gamybos ir kitos ūkinės veiklos metu susidaro atliekos, pasirenkant galu-tinį atliekų sutvarkymo būdą, laikytis nustatytos atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eilės tvarkos, mažinti gamybos atliekų susidarymą ir siekti, kad kuo daugiau gamybos atliekų būtų perdirbama; taip pat planuojama skatinti ne tik gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų pa-kartotinį naudojimą ir (arba) perdirbimą, bet ir produktų, gautų iš šių atliekų, vartojimą.

Iki 2020 m. mažiausiai 70 % nepavojingųjų statybos ir griovimo atliekų, išskyrus gruntą ir akmenis, būtų paruo-šiama naudoti pakartotinai, perdirbti ar kitaip naudoti, pavyzdžiui, naudoti vietoj kitų medžiagų.

Kalbant apie medicininių atliekų tvarkymą, būtina pa-sakyti, kad nukenksmintos medicininės atliekos pagal numatomas priemones turės būti surenkamos atskirai,

86


nemaišant su kitomis atliekomis, ir naudojamos arba de-ginamos teisės aktų reikalavimus atitinkančiuose atlie-kų apdorojimo arba deginimo įrenginiuose (ir tai tik jei jos atitiks teisės aktuose nustatytus atliekų deginimo aplinkosaugos reikalavimus). Tik neturint galimybių šias atliekas panaudoti ar deginti, nukenksmintos medicini-nės atliekos galės būti šalinamos sąvartynuose, jeigu jos atitiks teisės aktuose nustatytus atliekų priėmimo į sąvar-tynus kriterijus ir ribines vertes.

Pavojingųjų atliekų deginimo gamykloje būtų galima deginti visas Lietuvoje susidarančias medicinines atlie-kas, tačiau medicininių atliekų tvarkymo sistemos stabi-lumui ir konkurencingumui užtikrinti planuojama turėti alternatyvų šių atliekų tvarkymo būdą, nes infekuotos medicininės atliekos išsiskiria specifine tarša, ribotu ne-nukenksmintų infekuotų atliekų sandėliavimo terminu ir ribota eksportavimo galimybe.

Ne vėliau kaip nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje turės būti nutrauktas nuotekų dumblo šalinimas sąvartynuose, dumblo aikštelėse ar kitokiose talpyklose. Kaip dumblą panaudoti, dar sprendžiama, tačiau vienas iš siūlymų yra nuotekų dumblą naudoti miškininkystės srityje. Jis gali

būti naudojamas miškams tręšti, ypač naujai įveistiems plantaciniams miško želdiniams tręšti mažiau palankiose ūkininkauti žemėse.

Siekiant mažinti sąvartynuose šalinamų pakuočių atliekų kiekį ir įgyvendinti pakuočių atliekų prevencijos ir tvar-kymo prioritetų eilės tvarką, planuojama įgyvendinti Valstybinėje atliekų prevencijos programoje numatytas pakuočių atliekų prevencijos priemones, nustatyti priva-lomą užstatą vienkartinėms gėrimų pakuotėms, pastaty-ti nustatytais atstumais reikalingą skaičių antrinių žaliavų surinkimo konteinerių arba taikyti kitas antrinių žaliavų surinkimo priemones.

Elektros ir elektroninės įrangos atliekų, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir jų dalių, alyvos ir baterijų bei akumuliatorių atliekoms tvarkyti dau-giausia keliami atliekų prevencijos ir tvarkymo priori-tetų eilės tvarkos, esamos atliekų tvarkymo sistemos tobulinimo, paruošimo naudoti pakartotinai, perdir-bimo ir kitokio naudojimo reikalavimai. Būdai ir prie-monės šioms atliekoms tvarkyti numatomos Valstybi-nėje atliekų prevencijos programoje ir kituose teisės aktuose.

86

87


88


aSta geibūnienė

Prasidėjus projekto „rail baltica“ statybai, beveik visus darbų užsakymų konkursus laimėjo pabėgių gamykla „swetrak“. Pasak įmonės direktoriaus Gerardo brazausko, jiems atiteko beveik visas europinės vėžės krūvis.

UAB „Swetrak“ įsteigta 1998 m. kaip Estijos bendrovės AS „Swetrak“ ir Lietuvos UAB koncerno „Alga“ bendra įmo-nė. UAB „Swetrak“ gamybinę veiklą pradėjo 2000-aisiais rusiškos vėžės gelžbetoninių pabėgių gamyba ir gamina įtemptai armuotus gelžbetoninius pabėgius 1 520 mm vėžės pločio geležinkeliams, o nuo 2005 m. – įtemptojo gelžbetonio iešminius pabėgius. Marijampolėje įsikūru-sioje gamykloje veikia šešios gelžbetoninių pabėgių ga-mybos linijos – po 160 pabėgių kiekviena linija, iš kurių dvi linijos skirtos europinei vėžei. UAB „Swetrak“ – viena iš 36 įmonių pasaulyje, dirbančių pagal Švedijos bendro-vės „Abetong AB“ ilgojo stendo technologiją. „Prasidėjus „Rail Baltica“ statybai, 2013 m. mes pradėjome gaminti

ir europinės vėžės gelžbetoninius pabėgius, – sakė ga-myklos direktorius. – Tam reikėjo skirti papildomų inves-ticijų, įsigyti naujos įrangos, kai kurią turimą atnaujinti. Ši vasara buvo ypač sunki, nes turėjome pagaminti la-bai daug pabėgių, gaminome iki 1 300 per dieną. Pagal ankstesnius terminus darbai turėjo būti baigti 2015-ųjų pabaigoje, tačiau vasarą paaiškėjo, kad visi „Rail Baltica“ keliai turi būti pastatyti šiemet iki lapkričio mėnesio. Tad per praėjusius ir šiuos metus iki dabar visus pabėgius tai „Rail Baltica“ atkarpai, kuri šiuo metu statoma, t. y. nuo Lenkijos sienos per Šeštokus, Marijampolę iki Kauno, mes jau sukomplektavome. Dabar laukiame, kada vėžė bus tiesiama toliau.“

GeLŽbetonis mūsųkeLiams ir tiLtams

89


dviGubai GreiČiauGelžbetoniniai pabėgiai gaminami su bėgių tvirtinimo sistema „Vossloh W14“ (Vokietija) bėgiams R65 (60E1). Gelžbetoninio pabėgio gamybai naudojamas C50/60 gniuždomojo stiprio klasės betonas, kurio šalčio atspa-rumo markė yra F200.

Gaminys armuojamas 12 vnt. iš anksto įtemptomis plie-ninėmis vijomis. Gamybos ciklas – viena para: kirpimas, lyginimas, formų išardymas, gaminių pjaustymas, pa-ruošimas ir kiti darbai trunka vieną parą, nes betonui sukietėti reikalingas tam tikras laikas, kad būtų galima atlaisvinti įtempius ir pabėgį išimti. Pasak G. Brazausko, europinei vėžei skirtus pabėgius laiku pagaminti pavy-ko, nes juos gamykla sugebėjo gaminti du kartus per dieną.

„Tai mums pavyko padaryti turimomis techninėmis prie-monėmis (pirmiausia reikėjo sugalvoti, kaip padidinti pabėgio pjovimo greitį, kuris lemia visą gamybos tem-pą, ir kaip suderinti įrenginį, kad jis pjautų ne rusiško standarto, t. y. 2 700 mm pabėgį, o europinei vėžei tin-kamo ilgio – 2 600 mm), na, ir AB „Akmenės cementas“ mums tuo laiku specialiai gamino mūsų technologijai pritaikytą cementą, – sėkmės subtilybėmis pasidalijo įmonės vadovas. – Be to, naudojome specialius priedus betono kietėjimui pagreitinti.“

atviri naujovėms2011 m. UAB „Swetrak“ pradėjo gaminti naują produktą – įtemptojo gelžbetonio tiltinį pabėgį balastiniams tiltams, o neseniai ir pabėgius su specialia austriška medžiaga triukšmui slopinti. Ši medžiaga yra naujiena ir Europoje. „Prie pabėgio pado priklijuojama panaši į veltinį triukšmą ir vibraciją slopinanti medžiaga, tada triukšmas, trauki-niams važiuojant 120–160 km/val. greičiu, nuo geležinke-lio pagrindo plinta mažiau ir aplink esantys pastatai ne taip stipriai vibruoja, – aiškino G. Brazauskas. – Tad tikrai galiu didžiuotis, kad mūsų įmonė yra viena geriausių, dirbančių pagal tokias technologijas. Nuolat bendradarbiaujame su užsienio šalimis: Italija, Portugalija, Ukraina, važinėjame po seminarus, tobulinamės. Didžiuojuosi ir savo kolektyvu Marijampolėje, nes su juo tikrai malonu dirbti.“

Faktai

Per metus „Swetrak“ pagamina iki 240 tūkst. vnt. pabė-gių ir 120 komplektų iešminių pabėgių. Vien Lietuvoje surinkta daugiau nei 600 įmonės iešmų (šiais metais – 300 tūkst.), naudojant mūsų gamybos pabėgius.

Per 14 savo veiklos metų UAB „Swetrak“ pagamino per 1 mln. 900 pabėgių. Pagrindinis įmonės produk-cijos naudotojas yra AB „Lietuvos geležinkeliai“. Pro-dukcija buvo eksportuojama ir į Latviją bei Estiją.

f o r P r o f e s s i o n a l s

Geriamąjį vandenį tiekiantys pastatų vidaus vandentiekiai Atsakomybės rizika montuotojams

Ar pageidaujate

mokymų?

Gamyklos atstovas Pabaltijo šalyse /

Sales Manager Baltic States:

Mindaugas Stepulaitis

Mobil tel. +370 616 20082

e-mail: [email protected]

Geriamąjį vandenį tiekiantys pastatų vidaus vandentiekiai pagal EN 806-4:2010 – montuotojui tenkanti atsakomybės rizika nesilaikant reikalavimųGausybė reikalavimų, reglamentuojančių kaip išvengti arba pašalinti mikrobakterinį užterštumą ir nuosėdas, apsunkina montuotojui darbą, ruošiant eksploatuoti geriamąjį vandenį tiekiančius pastatų vidaus vandentiekius. Tačiau montuotojas privalo įrengti higienos atžvilgiu nepriekaištingą sistemą. Jei nesilaikoma galiojančių technikos taisyklių, statybos užsakovai gali pareikalauti iš darbus atlikusio montuotojo, jei reikia, nemokamai pašalinti dėl mikrobakterinio užterštumo patirtus nuostolius. Pateiktame straipsnyje nagrinėjami reikalavimai, kurių reikia laikytis įrengus naują sistemą, atlikus permontavimo ir remonto darbus, bandant, plaunant ir dezinfekuojant geriamąjį vandenį tiekiančius pastatų vidaus vandentiekius.

Europos standartas EN 806-4 galioja visoje Europoje nuo 2010Šiuo metu galiojančios Tarybos direktyvos 98/83/EB 1998 m. lapkričio 3 d. dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės pagrindu 2010-02-23 Europos standarti-zacijos komitetas (CEN) priėmė Europos standartą EN 806-4:2010 „Žmonėms vartoti skirtą geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių reikalavimai. 4 dalis. Įrengimas“ [1] ir visos Europos šalys turėjo suteikti jam nacionalinio standarto statusą iki 2010 m. rugsėjo. Šiuo standartu pirmą kartą visoje Europoje nustatomos galiojan-čios nuostatos dėl žmonėms vartoti skirtą geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių paruošimo eksploatuoti, pvz., pripildymo, hidrostatinio stiprio bandymo, plovimo ir dezinfekcijos. „Šis Europos standartas taikomas pirmą kartą įrengiamai įrangai, atliekant permontavimo ir remonto darbus.“ [1]

Nacionaliniai reikalavimai Reikia laikytis ir vykdyti ne tik Europos standarto EN 806-4 [1] reikalavimus, bet ir nacionalines nuostatas pvz., Vokietijai [2], [3], [4].

Ar montuotojas privalo laikytis / ten-kinti išvardytus taisyklių rinkinius? Jei montuotojas dirbo nesilaikydamas visuo-tinai pripažintų technikos taisyklių (atitinka-mų nacionalinių arba tarptautinių standartų, nacionalinių taisyklių rinkinių), žalos atveju jis turi, jei reikia, įrodyti eksperto išvadomis, kad jo atlikti darbai atitinka naujausius tech-nikos pasiekimus. Jei tai nepavyksta, mon-tuotojas atsako už nuostolius. Todėl siekiant sumažinti atsakomybės riziką žalos atveju, primygtinai rekomenduojama tenkinti išvar-dytų taisyklių rinkinių reikalavimus.

Hidrostatinis stiprio bandymasEN 806-4 [1], 6 skirsnio „Paruošimas eks-ploatuoti“ 6.1 nagrinėja „Žmonėms vartoti skirtą vandenį tiekiančio pastatų vidaus vandentiekio pripildymą ir hidrostatinį stiprio bandymą“. „Pastatų vidaus vandentiekiui reikia atlikti stiprio bandymą. Tai galima atlikti arba vandeniu, arba, jei tai leidžia

nacionalinės nuostatos, galima naudoti nedidelio slėgio švarų orą be alyvos arba inertines dujas. Reikia atkreipti dėmesį į galimą pavojų dėl didelio dujų arba oro slėgio sistemoje.“ Standartas EN 806-4 [1] nepateikia jokių bandymo oru kriterijų, išskyrus šį nurody-mą. Tačiau hidrostatiniam stiprio bandymui aprašomi 3 bandymo metodai A, B, C, priklausomai nuo medžiagos ir montuojamų vamzdžių dydžio. Bandymo metodai A, B, C skiriasi skirtingomis bandymo eigomis, slė-giais ir trukmėmis. Vokietijai buvo nustatytas vienas metodas: „Praktinio įvykdomumo statybos aikštelėje sumetimais, remiantis praktiniais bandymais buvo pasirinktas modifikuotas būdas, kuris taikomas visoms medžiagoms ir medžiagų kombinacijoms.“ [3] Praeityje paprastai atliekamas stiprio bandymas su vandeniu buvo atliekamas prieš uždengiant geriamojo vandens vamz-dynus. Jei vamzdynai nepradedami iš karto naudoti, kyla bakterinio užteršimo pavojus, tiek pripildytiems, tiek iš dalies pripildytiems ar ištuštintiems vamzdynams. Todėl EN 806-4 [1] nurodo: „Geriamąjį vandenį tiekiantį pastatų vidaus vandentiekį po įrengimo ir stiprio bandymo bei tiesiogiai prieš pradedant eksploatuoti reikia kiek galima greičiau geriamuoju vandeniu.“ „Jei sistema nepradedama eksploatuoti iš karto po paruošimo eksploatuoti, ją reikia reguliariai (ne rečiau kaip kas 7 dienas) plauti.“ Kadangi geriamąjį vandenį tiekian-čio pastato vidaus vandentiekio paprastai nepradedama eksploatuoti iš karto po sandarumo bandymo, dažnai pradedama eksploatuoti tik po mėnesių, reikalavimas plauti kas 7 dienas nors ir yra tikslingas, tačiau praktiškai ir ekonomiškai abejotinas.Dėl tos pačios priežasties ZVSHK techninė-je atmintinėje [3] Vokietijai kaip alternatyva hidrostatiniam stiprio bandymui buvo nusta-tytos nuostatos, pagal kurias galima atlikti sandarumo bandymą su bealyviu suslėg-tuoju oru, esant 150 hPa (150 mbar), ir bandymą apkrova su 0,3 MPa (3 bar) arba 0,1 MPa (1 bar), atsižvelgiant į geriamąjį vandenį tiekiančio pastatų vidaus vanden-tiekio vardinius skersmenis. Bandymo slėgių > 0,3 MPa (3 bar) neleidžiama naudoti dėl

šių priežasčių: „Dėl dujų spūdumo, atliekant stiprio bandymus oru, dėl fizikinių ir saugumo technikos priežasčių reikia laikytis potvarkių dėl nelaimingų atsitikimų prevencijos „Darbas dujų įrenginiais“ ir taisyklių rinkinio „Techninės dujų įrangos taisyklės DVGW- TRGI“. Todėl, suderinus su atsakinga pro-fesine sąjungą bei remiantis šiuo taisyklių rinkiniu, maks. bandymo slėgis nustatomas 0,3 MPa (3 bar), kaip dujotiekių bandymams apkrova ir sandarumo bandymams.“ [3] „Sandarumo bandymus paprastai reikėtų atlikti su suslėgtuoju oru arba inertinėmis dujomis. Sandarumo bandymus su neprie-kaištingos kokybės vandeniu reikėtų taikyti, jei tenkinamos tam tikros sąlygos, pvz., pra-dedama eksploatuoti iš karto po sandarumo bandymo.“ [3] Tokios nacionalinės nuostatos yra aiškiai leidžiamos EN 806-4 [1]. Atliekant sandarumo bandymą su suslėgtuoju oru vengiama, kad geriamąjį vandenį tiekiantis pastatų vidaus vandentiekis ilgesnės pra-stovos metu nuo sandarumo bandymo iki eksploatavimo pradžios turi būti plaunamas ne rečiau kaip kas 7 dienas, kaip tai nurody-ta EN 806-4 [1], atliekant hidrostatinį stiprio bandymą su vandeniu.Reikia laikytis ir vykdyti atitinkamas naudo-jimo vietai galiojančias nacionalines saugos nuostatas, taisykles ir potvarkius.

PlovimasEN 806-4 [1] nurodo: „Geriamojo vandens pastatų vidaus vandentiekis turi būti plauna-mas geriamuoju vandeniu kiek galima greičiau po įrengimo ir stiprio bandymo bei

tiesiogiai prieš pradedant eksploatuoti.“ Plauti galima geriamuoju vandeniu arba vandens ir oro mišiniu. Pagal EN 806-4 [1] ir DVGW [2] ir ZVSHK [4] taisyklių rinkinius plovimui naudojamas geriamasis vanduo turi būti filtruojamas. Filtruojant turi būti sulaikomos dalelės ≥ 150 µm ir turi būti ne-priekaištingos geriamojo vandens kokybės. Priklausomai nuo pastatų vidaus vandentie-kio dydžio, vamzdynų išdėstymo ir įrengimo, sistemą reikia plauti skyriais. Plauti reikia pradėti apatiniame pastato aukšte ir atša-komis, atšakos ribose aukštais tęsti kylant aukštyn, t. y. nuo artimiausios atšakos iki tolimiausios atšakos ir aukšto. Pastatų vidaus vandentiekio plovimo metu ma-žiausias tekėjimo greitis turi būti 2 m/s, ir plovimo metu vanduo sistemoje turi būti pakeičiamas ne mažiau 20 kartų. Tačiau labai dažnai mikrobakterinis užterštumas ir nuosėdos nepakankamai pašalinami tik plaunant geriamuoju vandeniu, todėl reko-menduojama valymo poveikį sustiprinti hi-drauliniais smūgiais. EN 806-4 [1] rekomen-duoja: „Vamzdyną galima plauti vandens ir oro mišiniu, pulsuojančiu su mažiausiu te-kėjimo greičiu 0,5 m/s kiekvienoje vamzdžio atkarpoje, veikiamo slėgio. Tuo tikslu reikia atidaryti tam tikrą mažiausią vandens ėmi-mo armatūrų skaičių. Jei plaunamojevamz-dyno atkarpoje nepasiekiama mažiausia tūrinė srovė, visiškai pripildžius skirstomąją liniją, plovimui reikia naudoti akumuliacinį rezervuarą ir siurblį.“ [1] „Priklausomai nuo pastatų vidaus vandentiekio dydžio, vamzdynų išdėstymo ir įrengimo, sistemą reikia plauti skyriais. Plovimo atkarpa neturi viršyti 100 m vamzdžio atšakos ilgio.“ [1]. Žr. Vokietijai taip pat DVGW [2] ir ZVSHK [4] taisyklių rinkinius.

DezinfekcijaEN 806-4 [1] nurodo: „Geriamąjį vandenį tiekiančius pastatų vidaus vandentiekius galima dezinfekuoti po plovimo, jei tai nu-stato atsakingas asmuo arba institucija.“ „Visi chemikalai, kurie naudojami geriamąjį vandenį tiekiantiems pastatų vidaus van-dentiekiams dezinfekuoti, turi tenkinti van-deniui paruošti naudojamiems chemikalams keliamus reikalavimus, kurie yra nurodyti Europos standartuose ar, jei Europos stan-dartai netaikomi, nacionaliniuose standar-tuose ir techninėse taisyklėse.“ „Visų šių dezinfekcijos priemonių transportavimas, sandėliavimas, valdymas ir naudojimas gali būti pavojingas, todėl reikia tiksliai laikytis sveikatos ir saugos nuostatų.“Vokietijoje geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių dezinfekcijai rekomenduojamas vandenilio peroksidas H2O2, natrio hipochloritas NaOCl ir chloro dioksidas ClO2 [2], [4]. Renkantis dezinfek-cijos chemikalus taip pat reikia įvertinti pa-togumą vartotojui, darbų saugą ir aplinkos

apsaugą. Reikia atkreipti dėmesį, kad, pvz., naudojant oksidatorius, kurių sudėtyje yra chloro (natrio hipochloritą NaOCl ir chloro dioksidą ClO2), susidaro organiniai chloro junginiai, kurie laikomi pavojingi aplinkai, ir kad chloro dioksidą reikia pagaminti staty-bos aikštelėje, vykdant chemines reakcijas. Todėl rekomenduojama geriamąjį vandenį tiekiančius pastatų vidaus vandentiekius dezinfekuoti vandenilio peroksidu H2O2. Vandenilio peroksidas suteikia geriausią alternatyvą patogumo vartotojui, darbų saugos ir aplinkos apsaugos atžvilgiu, kadangi naudojimo metu suskyla į deguonį ir vandenį, ir nesusidaro jokių pavojingų skilimo produktų. Dėl greito skilimo nedide-lės koncentracijos dezinfekcijos tirpalus iš vandenilio peroksido galima be problemų leisti į kanalizaciją. Be to, vandenilio perok-sido koncentracija < 5% klasifikuojama kaip nepavojinga ir todėl nelaikoma pavojinga medžiaga. Rekomenduojamas naudoti dozavimo tirpalas, kurio vandenilio peroksido koncentracija yra 1,5 %, gaunamas dez-infekcijos tirpalą 150 mg H2O2/l skiedžiant 100 l geriamojo vandens, pagal DVGW [2] ir ZVSHK [4] rekomendacijas. Šios koncentra-cijos dozavimo tirpalai siūlomi 1 l induose, juos įsigydamas naudotojas gauna paruoštų naudoti dozavimo tirpalų, kuriuos įprastiniais prietaisais galima paskirstyti 100 l vandens tūryje. Jei apdorojamos dezinfekcijos prie-monės, pvz., vandenilio peroksidas H2O2, su didesne koncentracija, naudotojas turi jas praskiesti iki rekomenduojamos doza-vimo tirpalo koncentracijos. Tokio pobūdžio naudojimas yra pavojingas, jei dezinfekcijos priemonių koncentracija yra > 5 %, dėl to reikia laikytis pavojingųjų medžiagų ir chemi-kalų draudimo reglamentų ir, jei reikia, kitų nacionalinių teisinių direktyvų. Be to, dėl klaidų ruošiant pačių maišytą dozavimo tirpalą galima pakenkti asmenims arba patirti geriamąjį vandenį tiekiančio pastatų vidaus vandentiekio materialinę žalą.

Atliktų darbų protokolavimasPagal EN 806-4 [1] atlikto bandymo, plovi-mo ir dezinfekcijos eigos įrašai bei tyrimo duomenys turi būti perduoti pastato savi-ninkui. DVGW [2] ir ZVSHK [4] taisyklių rinkiniai priede pateikia pavyzdinį protokolą, skirtą dokumentuoti geriamąjį vandenį tie-kiančių pastatų vidaus vandentiekių plovimo ir dezinfekcijos rezultatus, ZVSHK [3] taisy-klių rinkinys pateikia tokį pavyzdinį protoko-lą, skirtą dokumentuoti bandymo rezultatus.Dokumentuojant labai padeda spausdinimo juostos, kurias gali tiesiogiai atspausdinti geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių bandymui, plovimui ir dezin-fekcijai naudojami prietaisai.

Prietaisai, su kuriais galime tenkinti išvardytų taisyklių rinkinių reikala-vimusToliau esančioje lentelėje parodyta, kokie reikalavimai keliami išvardytuose taisyklių rinkiniuose geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių bandymui, plo-vimui ir dezinfekcijai ir su kokiomis prietaisų rūšimis / prietaisais rinkoje galima tenkinti šiuos reikalavimus. Lentelės duomenys nėra baigtiniai.

Autorius: Dr. inž. Rudolf Wagner, REMS GmbH & Co KG firmos vadovas

Literatūra:[1] Europos standartas EN 806-4:2010

„Žmonėms vartoti skirtą geriamąjį vande-nį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių reikalavimai. 4 dalis. Įrengimas“.

[2] Techninės taisyklės – DVGW W 557 (A) specifikacija, 2012 m. spalis, „Žmonėms vartoti skirtą geriamąją vandenį tiekian-čių pastatų vidaus vandentiekių valymas ir dezinfekcija“, Vokietijos dujų ir vandens pramonės asociacija DVGW (vok. Deutscher Verein des Gas- und Wasser-faches e. V.).

[3] Techninė atmintinė „Žmonėms vartoti skirtą geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių sandarumo bandymai suslėgtuoju oru, inertinėmis dujomis arba vandeniu“ (2011 m. sausis), Vokietijos centrinės vandentiekio ir šildy-mo asociacija (ZVSHK).

[4] Techninė atmintinė „Žmonėms varto-ti skirtą geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių plovimas, dez infekcija ir paruošimas eksploatuoti“ (2014 m. rugpjūtis), Vokietijos centrinės vandentiekio ir šildymo asociacija (ZVSHK).

Reikalavimai Reikalavimų tenkinimas

Europos standartas EN 806-4

ZVSHK techninės atmintinės

Plovimokompresorius

Skaitmeniniai matuokliai

REMS Multi-Push

SL

REMS Multi-Push

SLW

Geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių bandymas su vandeniu A ● ●* ●

Geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių bandymas su vandeniu B ● ●* ●

Geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių bandymas su vandeniu B+ (Vok.) ● ●* ●

Geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių bandymas su vandeniu C ● ●* ●

Geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių sandarumo bandymas su suslėgtuoju oru ● ●* ● ●

Geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių bandymas apkrova su suslėgtuoju oru ● ●* ● ●

Geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių plovimas su vandeniu ● ● ● ● ●

Geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių plovimas vandens ir oro mišiniu su pulsuojančiu suslėgtuoju oru ● ● ● ● ●

Geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių plovimas vandens ir oro mišiniu su pastoviu suslėgtuoju oru ● ● ●

Geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių dezinfekcija ● ● ● ● ●

Plovimo ir bandymo programų rezultatų protokolavimas ● ● (●) ● ●

Šildymo sistemų valymas, konservavimas ● ● ●

Pneumatinių įrankių maitinimas ● ● ●

●* Su papildomai reikalingu „išoriniu siurbliu“ (kompresoriumi).

Su elektroniniu plovimo ir stiprio bandymo bloku su kompresoriumi REMS Multi-Push SLW tenkina visus reikalavimus.

● Geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių plovimas su vandeniu pagal EN 806-4:2010, pagal technines taisykles – DVGW W 557 (A) specifikaciją, 2012 m. spalis, „Žmonėms vartoti skirtą geriamąją vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių valymas ir dezinfek-cija“, Vokietijos dujų ir vandens pramonės asociacija DVGW, ir pagal techninę atmintinę „Žmonėms vartoti skirtą geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vanden-tiekių plovimas, dezinfekcija ir paruoši-mas naudoti“ (2014 m. rugpjūtis) Vokie-tijos centrinės vandentiekio ir šildymo asociacija (ZVSHK), Vokietija, ir radiatorių ir plokštinio šildymo sistemoms plauti.

● Geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių plovimas vandens ir oro mišiniu su pulsuojančiu oro slėgiu pagal EN 806-4:2010, pagal technines taisykles – DVGW W 557 (A) specifikaciją, 2012 m. spalis, „Žmonėms vartoti skirtą geriamąją vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių valymas ir dezinfek-cija“ Vokietijos dujų ir vandens pramonės asociacija DVGW, ir pagal techninę at-mintinę „Žmonėms vartoti skirtą geriamąjį vandenį tiekiančio pastatų vidaus van-dentiekio plovimas, dezinfekcija ir paruo-šimas naudoti“ (2014 m. rugpjūtis) Vokie-tijos centrinės vandentiekio ir šildymo asociacija (ZVSHK), Vokietija, ir radiatorių ir plokštinio šildymo sistemoms plauti.

● Vamzdynų sistemoms plauti vandens ir oro mišiniu su pastoviu suslėgtuoju oru.

● Dezinfekcijai, valymui ir konservavimui su REMS dezinfekcijos ir valymo bloku: Žmonėms vartoti skirtą geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių

dezinfekcija pagal EN 806-4:2010, pagal technines taisykles – DVGW W 557 (A) specifikaciją, 2012 m. spalis, „Žmonėms vartoti skirtą geriamąją vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių valymas ir dezinfekcija“ Vokietijos dujų ir vandens pramonės asociacija DVGW, ir pagal techninę atmintinę „Žmonėms vartoti skirtą geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių plovimas, dezinfekcija ir paruošimas naudoti“ (2014 m. rugpjūtis) Vokietijos centrinės vandentiekio ir šildymo asociacija (ZVSHK), Vokietija, ir kitų vamzdynų sistemų dezinfekcija. Radiato-rių ir plokštinio šildymo sistemoms valyti ir konservuoti. Įvairių priedų naudojimas dezinfekcijai, valymui ir konservavimui skirtingiems tikslams.

● Žmonėms vartoti skirtą geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių sandarumo bandymas suslėgtuoju oru pagal Vokietijos centrinės vandentiekio ir šildymo asociacijos (ZVSHK) techninę atmintinę „Žmonėms vartoti skirtą geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vanden-tiekių sandarumo bandymas“ (2011 m. sausis) ir kitų vamzdynų sistemų ir rezer-vuarų stiprio ir sandarumo bandymas.

● Geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vi-daus vandentiekių bandymas apkrova su suslėgtuoju oru pagal Vokietijos centrinės vandentiekio ir šildymo asociacijos (ZVSHK) techninę atmintinę „Žmonėms vartoti skirtą geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vi-daus vandentiekių sandarumo bandymas“ (2011 m. sausis) ir kitų vamzdynų sistemų ir rezervuarų bandymas apkrova.

● Žmonėms vartoti skirtą geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių hidrostatinis stiprio bandymas vandeniu pagal EN 806-4:2010, A bandymo meto-dą, ir kitų vamzdynų sistemų ir rezervuarų stiprio ir sandarumo bandymas.

● Žmonėms vartoti skirtą geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių hidrostatinis stiprio bandymas vandeniu pagal EN 806-4:2010, B bandymo metodą.

● Žmonėms vartoti skirtą geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių hidrostatinis stiprio bandymas vandeniu pagal EN 806-4:2010, B bandymo metodą, modifikuotą pagal Vokietijos centrinę van-dentiekio ir šildymo asociacijos (ZVSHK) techninę atmintinę „Žmonėms vartoti skirtą geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių sandarumo bandymas“ (2011 m. sausis), ir kitų vamzdynų sistemų ir re-zervuarų stiprio ir sandarumo bandymui.

● Žmonėms vartoti skirtą geriamąjį vandenį tiekiančių pastatų vidaus vandentiekių hidrostatinis stiprio bandymas vandeniu pagal EN 806-4:2010, C bandymo meto-dą, ir kitų vamzdynų sistemų ir rezervuarų stiprio ir sandarumo bandymui.

● Suslėgtojo oro siurblys, skirtas visų rūšių rezervuarams pripildyti suslėgtojo oro ≤ 0,8 MPa/8 bar.

● Pneumatiniams įrankiams eksploatuoti, kai reikalingas oro kiekis ≤ 230 Nl/min.

Info

REMS GmbH & Co KG · Mašinų ir įrankių gamykla · Stuttgarter Straße 83 · 71332 Waiblingen · Vokietija · Tel. +49 7151 1707-0 · Faksas +49 71 51 17 07-110 · www.rems.deGamyklos atstovas Pabaltijo šalyse / Sales Manager Baltic States: Mindaugas Stepulaitis, Mobil tel. +370 616 20082, e-mail: [email protected] 09

4119

LTU

10/

14

1993 m. įsteigtas R. PILKAUSKO STATINIŲ PROJEKTAVIMO BIURAS.

2004 m. įmonė pertvarkyta į UAB ,,STATINIŲ PROJEKTAVIMO BIURAS”.

UAB „STATINIŲ PROJEKTAVIMO BIURAS“ – atestuota įmonė. Jai suteikta teisė atlikti statinio projektavimo darbus, techninę priežiūrą, teikti susijusias konsultacijas.

Statinių kategorijos: ypatingi statiniai.

Statinių grupės: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai; kiti statiniai. Atestatas Nr. 1727.

ARCHITEKTŪRA I KONSTRUKCIJOS I VANDENTIEKIS IR NUOTĖKŲ ŠALINIMAS ŠILDYMAS, VĖDINIMAS IR ORO KONDICIONAVIMAS I ELEKTROTECHNIKA I GAISRINĖ SAUGA

Projektavimo darbams atlikti taikomos moderniausios kompiuterinės projektavimo technologijos, padedančios spręsti inžinerinius uždavinius.

Tarp atliktų darbų: daugiabutis Klaipėdos g. Panevėžyje, RIMI, MAXIMA Panevėžyje ir Elektrėnuose, IKI-ROŽYNAS Panevėžyje, IKI Vaivadų k. ir Rokiškyje, ADAX ir Hjellegjerde Baltija gamyklos Panevėžyje, poilsio namai Palangoje, terminalas Šilagalio kaime Panevėžio r., grūdų elevatoriai Joniškyje, Pasvalyje, Kėdainiuose, Vilkaviškyje, Šeduvoje.

Didžiausias suprojektuotas objektas UAB Orion Global PET gamykla Klaipėdoje.

Galime pasiūlyti įvairius projektinius sprendimus gyvenamajame, pramoniniame ar žemės ūkio sektoriuje tiek stambioms bendrijoms, tiek individualiems klientams.

Teikiame plačiaformačio spalvoto skenerio bei printerio paslaugas.

UAB „STATINIŲ PROJEKTAVIMO BIURAS“J. Zikaro g. 41A, LT-35222 Panevėžys, tel. +370 45 508 259, el.p. [email protected], www.statiniuprojektavimas.eu

Documents

Structum 2014 Gruodis