5

ARCH I TEKTŪRA

Pažanga – gamtos dėsnis.

/Volteras/

Žurnalas sėkmingam verslui RUGPJŪTIS I 2014

6

Arch i tektūrA

2

TURI

NYS

INFRASTRUKTŪRA

Efektyvus patikimos eksploatacijos sprendimas 59Stulbinamas žiedinis dviračių tiltas „Hovenring“ 61

Daugiaaukščių gyvenamųjų namų teritorijų želdynų formavimo principai 64

STATYbAŠlaitinių stogų įrengimas 34

Tobula stogo danga – „Ruflex“ 39

Nekilnojamojo turto rinkos prognozės: kaip euro įvedimas paveiks rinką? 40

INŽINERIJA

Duomenų centras „Data Inn“ vienas didžiausių ir moderniausių Baltijos šalyse 48

Inžinerinių tinklų renovacijos. Šilumos tinklai 54

AB „Požeminiai darbai“ projektai – efektyviam šilumos tiekimui 57

Naujas ir patikimas partneris statybos produktų sertifikavimo rinkoje 58

Ekologiški namai su charakteriu 4

Lyg Siamo dvyniai 8

Viešbučių įrengimas: reveransas svečių patogumui ir duoklė praktiškumui 12

Išmaniosios sistemos užtikrina kokybišką patalpų orą 18

Rinkitės projektams dušų sprendimus iš patikimų rankų! 21

„SPA Vilnius Anykščiai“ nedidelį miestą pavertė patraukliu kurortu 22

ARCHITEKTŪRA

lYdERISNesvajojęs tapti statybininku Kęstutis Vanagas dabar vadovauja „YIT Kaustai“ 44

KNYGADemokratija architektūros ir urbanistikos srityje aktuali visada ir visiems 72

3

REdAKCIJoS ŽodISŠią nelauktai karštą vasarą mes visi kaip niekad dažnai kartojome žodį „gamta“. Galėjai girdėti ir žavintis ja, ir burnojant, kad ji visai pašėlo. Dar kiti sakė: gamta moko prisitaiky-ti ar net baudžia už tai, kad žmogus pernelyg nutolo nuo jos diktuojamų ritmų.

Šiame vasariškai žaliame mūsų žurnalo numeryje atrasite gerų žinių, kad pasaulis (ir Lietuva!) išties jau mokosi skaityti gamtos ženklus ir derintis prie jos, stengiasi ją atkarto-ti tiek formomis, tiek veikiančiomis pastatų ir infrastruktūros sistemomis.

Štai į Paramatos mieste, Australijoje, paskelbtą konkursą dviejų ekologiškų dango-raižių projektui parengti „Urban O� ce Architecture“ atsakė novatoriška koncepcija „The City Rises“ („Kylantis miestas). Ji sujungia du bokštus, kurie savo kelionę prade-da kaip vientisas organizmas, kaip Siamo Dvyniai, o kildami į dangų išsiskiria. Arba, pavyzdžiui, 65 m2 butas Mumbajaus priemiestyje, Indijoje, sukurtas jaunai porai, kuri troško gyventi ekologiškame būste: jo erdvės, sujungtos skliautais ir arkomis taip, kad sudaro iškalto urvo įspūdį, derantį su gaivia Viduržemio jūros nuotaika.

Pagaliau organiškai su gamta derančių statinių nereikia dairytis vien už jūrų marių. „Kankorėžis!“ – dingteli vos pažvelgus į Anykščiuose neseniai duris atvėrusio sveikatin-gumo ir poilsio centro „SPA Vilnius Anykščiai“ baseinų ir pirčių komplekso pastatą. Ar-chitektai statinį suprojektavo būtent taip, kad jis gražiai įsilietų į jį supantį šilelį.

Šiuolaikiniai pastatai – kaip gyvas organizmas: modernios pastato valdymo sistemos (PVS) „širdis“ yra prietaisų kambarys, iš kurio kontroliuojama visa pastato vidinė sistema, įskaitant vėdinimą ir oro kondicionavimą. O vėdinimo įrenginys, tiekiantis visą reikalingą orą, – centri-nės PVS „plaučiai“. Ar gali kas nors ginčytis, koks svarbus šis organas žmogui? Tikrai ne.

Taigi architektai, projektuotojai ir visi, kurie jaučia gamtos ir žmogaus vienovę, pasta-tams jau renkasi novatoriškas šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas – to-kias, kokias Lietuvoje gali pasiūlyti bendrovė „NIT“. Šios sistemos automatiškai prisitaiko prie kintančių sąlygų ir taip užtikrina kur kas efektyvesnį veikimą: neteršia gamtos, tau-po energiją, o, svarbiausia, – garantuoja komfortą patalpose esančiam žmogui. Kad ir kokių staigmenų, kaip šią vasarą, sugalvotų pateikti gamta.

Gal žmogus jau išties mokosi gražiai sugyventi su jį supančia aplinka? Gal jau įsisąmo-nino tą paprastą tiesą, kurią bene prieš pusę amžiaus suformulavo širdies chirurgijos pradininkas, mokslo darbų, skirtų medicinos kibernetikai (mokslui, tiriančiam įvairių sistemų bendruosius valdymo procesus), autorius Nikolajus Amosovas: „Jeigu žmogus,

turėdamas tuos pranašumus, kuriuos jam suteikė civilizacija, elgtųsi protingai, laikytųsi gamtos nurodytų taisyklių, tai būtų vi-

siškai sveikas ir gyventų ilgai.“

To ir linkėdama, karštai vasarai rimstant –

Žurnalas STRUCTUMISSN 2335-2116

lEIdėJAS UAB „S MEDIA GROUP“Smolensko g. 10D-38LT-03201 VilniusTelefonas +370 5 272 3811Faksas +370 5 272 4241Mob. telefonas +370 620 55 199

dIREKToRėIGNė DAUSEVIČIŪTė

VYR. REdAKToRėJURGA GRIGIENėel. p. jurga@estructum.lt

TEKSTų AUToRIAI:Prof. habil. dr. KONSTANTINAS JAKOVLEVAS-MATECKIS Doc. dr. DALIA BARDAUSKIENėGIEDRė BALČIŪTė JURGA GRIGIENėEGIDIJA LEKAVIČIENėSTASYS LIAUKEVIČIUSIEVA MAČIULYTėJURGITA SILIŪNIENėSAULIUS VAGONIS

NUoTRAUKų AUToRIAI:SAMEERO TAWDE´ASMENDIM RUGOVAwww.Shutterstock.com

KAlboS STIlIUS IR KoREKTŪRAVŠĮ KALBOS IR KOMUNIKACIJOS CENTRASwww.kkc.lt

REKlAMoS SKYRIUS Telefonas +370 5 272 3811

dIzAINASVILIJA AVIŽINYTė

PARENGIMAS SPAUdAIUAB „S MEDIA GROUP“

SPAUSdINoUAB „BALTO PRINT“

Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą. Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama.

© UAB „S Media Group“, 2014© STRUCTUM, 2014

ŽURNALAS PLATINAMAS NEMOKAMAI

ELEKTRONINĘ ŽURNALO VERSIJĄ GALITE SKAITYTI

www.estructum.lt

rugpjūtis2014

4

Arch i tektūrA

Jurga grigienė

65 m2 ploto butas Mumbajaus priemiestyje bandroje (Indija) kurtas jaunai porai, kuri troško gyventi originaliame ir ekologiškame būste. Skirtingos namų erdvės viena su kita sujungtos mažesniais skliautais ir arkomis, taip sukuriant iškalto urvo įspūdį, derantį su gaivia Viduržemio jūros nuotaika.

EKoloGIšKI NAMAI SU CHARAKTERIU

Virtuvės, kurią puošia mozaikomis išdailintos sienos ir kriauklė, vaizdas iš kambario.

4

5

aRCH I TEKTŪRa

„THE WHITE RooM“ STUdIJA„The White Room“ (angl. „Baltasis kambarys“) – dizaino studija, kurios pagrindinis principas – išryškinti grynąjį medžiagų grožį. „Nesiliaujame tyrinėję pamatinių erdvės, proporcijų, šviesos ir medžiagų problemų. Pirmiausia esame moder-nistai, mūsų architektūra nepateikia jokių uto-pinių receptų, veikiau primename, kad architek-tūra niekada nebuvo naudojamų ornamentų ir chaoso įkaitė“, – teigia studijos kūrėjai.

ARCHITEKTAINitinas Barchha ir Disney Davisas

VIETAShivaji parkas, Mumbajus

SPECIAlIzACIJAMiesto namai, terasiniai sodai, užmiesčio namai

SVETAINėwww.thewhiteroom.co.in

5

Skliautai ir lenktos angos dalija butą į erdves, kuriose įrengta virtu-vė, miegamasis ir vonia. Svečių kambarys yra dalis svetainės, tačiau jį, esant reikalui, galima atskirti sustumiama širma. Namą papildo nuo-taikai sukurti skirtos automatizuotos apšvietimo, projektorių ekra-nų, žaliuzių, apsaugos ir oro kondicionavimo sistemos. Visos jos nepastebimai įtrauktos į interjerą, naudojant erdvės medžiagas. Ten, kur reikėjo vandeniui atsparesnės medžiagos, – vonioje ir virtuvėje – laisvai besiliejančios formos padengtos mozai-ka. Mozaikinė marmuro grindų danga, kurią kerta žalvari-nės juostos, tik padeda kurti erdvės vientisumą. O baltos ir turkio spalvų dizainas bei taki forma leidžia atgaivinti

Viduržemio jūros atmosferą.

Statyboms naudotos vietinės medžiagos: betonas, rankomis pjauta mediena, grubus šiferis, senoviniai

akmenys, skaldos mozaika, tinkas. Pagrindinė staty-bų medžiaga – gelžbetonis.

Beje, detalus dizaino projektas daugiausia kurtas improvizuojant vietoje.

Kurdami šiuos netradicinius namus, studijos „The White Room“ architektai siekė originalumo, derančio su dide-le doze praktiškumo: „Mes išties vertiname šio projekto unikalumą, kurį atspindi keletas įsidėmėtinų kompo-nentų: šiuolaikiška svetainės sofa, skliautuotos lubos mediniais rėmais, masyvaus akmens apdailos virtuvės baro stalas, organiškų formų išpjaustytos detalės, nau-dojamos kaip lentynos, ir kt. Įžengę į šį butą, pateksi-te į organišką gyvą oazę, kurioje tikrai užteks vietos atgauti jėgas. Ar jums šis būstas patinka taip, kaip ir mums?“

Sameero Tawde’o nuotraukos

Pagrindinės durys su medžio apdaila, žalvario užpildu ir mozaikos apvadu.

Architektai Nitinas Barchha ir Disney Davisas

5

6

Arch i tektūrA

1

23

4

5

6

7

Arch i tektūrA

1. Buto planas.2. Svetainės siena – atbrailų, oro kondicionierių,

sieninių šviesų ir senovinių akmenų kompozicija. Sėdimos vietos prie lango.

3. Lenktas baro stalas iš skalūno plokščių ir akmens skaldos su besisukančiomis medinėmis baro kėdėmis.

4. Miegamasis medine grindų danga ir lova, „išaugančia“ iš grindų.

5. Spinta, į kurią galima įeiti. 6. Skliautuotos miegamojo balkono durys.7. Vonios kambarį per visą plotą puošia juoda mozaika.8. Pagal užsakymą pagaminta kriauklė ir

bronzinis vamzdis. 9. Kiekviename žingsnyje – takios formos.

6

7

8 9

7

8

Arch i tektūrA

Jurga grigienė

Kai Paramatos miestas Australijoje paskelbė konkursą dviejų prekybinės paskirties ekologiškų dangoraižių projektui parengti, „Urban office Architecture“ į šį iššūkį atsakė koncepcija „The City Rises“ („Kylantis miestas“), sujungiančia du bokštus – šie savo kelionę pradeda kaip vientisas organizmas, o kildami į dangų išsiskiria.

lYG SIAModVYNIAI

8

9

Arch i tektūrA

Carlo Enzo Niujorko biuras įsivaizdavo, kad šis kūrinys ga-lėtų praplėsti Paramatos aikštę į šiaurę ir tapti viešosios erdvės dalimi.

Dviejų biurų bokštų dizaino koncepcija, tapusi naujosios Paramatos simboliu, išsiskiria vertikalia sukimosi krypti-mi ir projekcija į prekybos centrą.

URbANISTINė KoNCEPCIJA. Pastatas projektuotas kaip viešųjų erdvių tąsa. Kraštinę pastato dalį sudaro erdvės, skirtos judėti aukštyn ir žemyn, – uždara stikline judėjimo sistema (stiklinėmis dėžutėmis) svečiai gali pasiekti pasta-to viršų. Kildami į viršų, lankytojai gali stabtelėti visuome-nės reikmėms pritaikytuose „plūduriuojančiuose kamba-riuose“ (juodosiose dėžėse), kurie tarsi kabo ore.

Iš tolo šis kūrinys atrodo ir kaip vientisas, ir kaip du atskiri pastatai, o svarbiausia – jis yra vie-šosios erdvės dalis, o ne atribota izoliuota forma.

ARCHITEKTŪRINė KoNCEPCIJA. Šie du biurų pastatų bokštai susilieja į „Siamo dvynių“ porą, atspindėdami įvairovę, ky-lančią iš vienovės, – į viršų besistiebiančio miesto. Tokia unikali forma kur kas efekty-vesnė, kalbant ir apie šilumos netekimą  / kaupimą, nes užtikrinama mažesnė dis-persija. Be to, tokia forma lengviau atlai-ko konstrukcines ir šonines jėgas.

Vis dėlto įspūdingiausias aspektas – atsiradusios unikalios biurų interje-ro galimybės: kylant pastatui, biurai vis labiau susilieja su vertikaliomis viešosiomis erdvėmis, taip sukur-dami novatorišką ir malonią dar-binę aplinką.

VIETAParamata, Australija

PATATo PASKIRTISPrekybinė

AUToRIAI„Urban Office Architecture“,Carlo Enzo, vyriausiasis architektas

KoMANdAWamaris Rosario, Nour El Zoghby, Razan Zaatari, Morteza Ramezani

PRoJEKTo PloTAS140 tūkst. m2

NUoRodAwww.urbanofficearchitecture.com

9

Projektas „The City Rises“ glaudžiai susijęs su klimato sąlygomis. Juodosios ir stiklinės dėžutės, atgręžtos į šiaurę, geba surinkti vandenį, šviesą, saulės energiją ir užtikrinti jų cirkuliaciją. Išraityta aerodinaminė pastato forma leidžia sumažinti vandens apkrovas ir saulės akinimą. Daugybė stiklo sluoksnių, apdorotų šviesai jautria plėvele, nors ir likdami beveik nematomi, leidžia sumažinti į pastatą patenkančios saulės šilumos kiekį.

10

aRCH I TEKTŪRa

EKoloGINIS dIzAINAS. Juodosios ir stiklinės dėžutės, suprojektuotos šiaurinėje pastato pusėje, yra tarsi efektyvus viso pastato fi ltras, surenkantis ir apdorojantis van-denį, šviesą, energiją ir užtikrinantis jų cirkuliaciją. Išrangyta pastato forma idealiai tin-ka kovojant su vėjais ir saulės akinimu. Pastato „oda“ sudaryta iš kelių stiklo sluoksnių, kuriuose įtaisyta šviesai jautri plėvelė, galinti reaguoti į esamą saulės šilumos kiekį ir tapti kone permatoma.

10

EKoloGINIS dIzAINASpastato pusėje, yra tarsi efektyvus viso pastato fi ltras, surenkantis ir apdorojantis van-denį, šviesą, energiją ir užtikrinantis jų cirkuliaciją. Išrangyta pastato forma idealiai tin-ka kovojant su vėjais ir saulės akinimu. Pastato „oda“ sudaryta iš kelių stiklo sluoksnių, kuriuose įtaisyta šviesai jautri plėvelė, galinti reaguoti į esamą saulės šilumos kiekį ir tapti kone permatoma.

Keliauti aukštyn ir žemyn galima kraštinėje konstrukcijos dalyje įrengtomis stiklinėmis dėžutėmis, leidžiančioms lankytojams pakilti į aukštutinius aukštus. Kildami į viršų, svečiai gali stabtelėti visuomenės poreikiams pritaikytuose „plūduriuojančiuose kambariuose“, skirtuose įvairioms urbanistinėms funkcijoms.

10

11

Arch i tektūrA

11

12

Arch i tektūrA

VIEšbUčIų įRENGIMAS: REVERANSAS SVEčIųPAToGUMUI IR dUoKlėPRAKTIšKUMUI

ieva Mačiulytė

Kai atostogoms, poilsiui ar trumpai nakvynei renkamės viešbu-tį, pasirinkimą dažnai lemia ne tik patogi vieta, priimtina kaina, aptarnavimo kokybė, bet ir komfortas bei praktiškumas. įren-giant apgyvendinimo patalpas, šios paslaugos teikėjams kyla nemažai iššūkių, nes būtina suderinti estetiką ir praktiškumą, dizainą ir funkcionalumą. Vis dėlto remiantis specialistų reko-mendacijomis galima visa tai suderinti ir patenkinti išrankiau-sių klientų poreikius, nustebinti kolegas ar net tapti etalonu.Gintautas natkevičius,

architektas

1212

PATARIA NEbIJoTI dRąSESNIų SPRENdIMųArchitektas Gintautas Natkevičius teigia, kad viešbučių klasifikacija remiantis unifikuotais Europos klasifikavi-mo kriterijais pagal sistemą „HotelStars Union“, kuri vei-kia ir Lietuvoje, daugiau apima paslaugas, o ne statinio standartus architektūrine prasme. „Viešbučiai žvaigž-dutes gauna ne už įrengimą ar interjero originalumą, bet už siūlomą paslaugų spektrą ir jų kokybę, o vieš-bučių statybos ir įrengimo standartai reglamentuojami pagal visuomeninių pastatų reikalavimus. Architektūri-nių standartų viešbučiams nėra, tačiau kai kurie jų tai-ko savo vidinę standartizaciją.

Garsiems prekių ženklams atstovaujantys viešbučiai ar jų kompleksai turi įsivedę standartus, pagal kuriuos kli-entai identifikuoja šio tinklo viešbučius visame pasauly-je. Tai gali būti konkreti spalvinė gama, tekstūrų deriniai, išskirtiniai dizaino elementai ir pan. Tokiu atveju archi-tektai net nelabai turi galimybių įsiterpti ir improvizuo-ti, jų valiai paliekami nebent pastato išorės ar restoranų erdvės, registratūros įrengimo originalūs sprendimai“, – sako G.  Natkevičius. Pasak jo, vidinę standartizaciją daugiausia taiko vidutinės ir aukštos klasės viešbučiai, o aukščiausios klasės apgyvendinimo paslaugų teikėjai leidžia sau eksperimentuoti kiek drąsiau: „Didesni vieš-

13

Arch i tektūrA

13

14

Arch i tektūrA

bučiai tikrai nesivaiko madų, jie daugiau žiūri, kad ati-tiktų aukštus reikalavimus ir kokybės standartus. Labai prabangūs viešbučiai leidžia sau eksperimentuoti, tad tikrai galima rasti itin originalių sprendimų. Teko viešė-ti itin aukštos klasės viešbučiuose, kur dizaino prasme savininkai išties labai drąsūs, galima sakyti, kad mėgs-tantys paišdykauti su erdvėmis, praplėsti standartinio įrengimo suvokimo ribas.“ Architektas G.  Natkevičius įsitikinęs, kad Lietuvos viešbučiai pasaulinėje rinkoje nenusileidžia nei paslaugų kokybe, nei architektūriniais sprendimais, tačiau tobulėti dar yra kur, nes šioje srity-je vis dar trūksta patirties ir drąsos priimti originalius sprendimus: „Lietuvos viešbučiai savo interjerais neretai net lenkia daugelio Europos šalių viešbučius, nes nuo pat nepriklausomybės atgavimo šios verslo srities atsto-vai išties nemažai investuoja ir labai stengiasi. Manau, kad pasaulio fone atrodome gerai, patenkame į tam ti-krą vidurkį, nors vis dar egzistuoja žinių ir patirties sto-kos problema, kai kur dar matosi, kad ryškiai persisteng-ta, daug likę kičo, vis dėlto bendrąja prasme yra puikiai mūsų šalį reprezentuojančių viešbučių.“ Architektas pa-

14

taria nebijoti drąsesnių sprendimų, neapsiriboti klasika ir ieškoti originalių idėjų – tokie viešbučiai ne tik traukia lankytojus, bet ir parodo šalies architektūrinį išprusimą.

ESTETIKA IR FUNKCIoNAlUMAS KElIAUJA dRAUGEJau daugiau nei 14 metų visuomeninės paskirties objek-tams (viešbučiams, medicinos įstaigoms, vaikų darže-liams, mokykloms, biurams, prekybos ir laisvalaikio cen-trams) skirtas apdailos medžiagas – sienų ir grindų dan-gas – tiekiančios UAB „Interjero linija“ direktorė Dainora Kizevičienė teigia, kad dažnai visuomeninės paskirties pastatų savininkai ir projektuotojai yra klaidinami, kai siūlomos namų aplinkai skirtos medžiagos.

„Tam, kad būtų ekonomiškai patrauklios, namams skir-tos sienų dangos yra gaminamos su popieriniu ar ge-riausiu atveju viskoziniu pagrindu, o paviršiaus vinilo sluoksnis – plonesnis. Intensyviai naudojamoms patal-poms tokios medžiagos netinkamos, nes nėra patva-rios, tad gaunamas nepageidaujamas rezultatas. Viešbu-čiams siūlome aukštos kokybės vinilines ir tekstilines sienų dangas. Lietuvoje atstovaujame „Vescom B.V.“ (Olandija),

15

Arch i tektūrA

gaminančiai vinilines bei tekstilines sienų dangas, užuolai-dų audinius, apmušalus, akustinius skydelius. Ši įmonė Eu-ropoje gerai žinoma kaip apdailos medžiagų viešbučiams, prekybos tinklams, visuomeninės paskirties objektams tiekėja. Kalbėdama apie vinilines sienų dangas norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad šios sienų dangos gaminamos iš 100 % medvilnės pagrindo bei vinilinio dėvimo sluoksnio (gamykloje paviršius paruošiamas dažant vandens pa-grindo dažais). Tokios sudėties medžiagos yra tvirtos, t. y. atsparios agresyviam mechaniniam poveikiui, trinčiai, gali būti plaunamos net šepečiu. Atsiradusios dėmės, to-kios kaip riebalų, kraujo, burokų, tušinukų žymės, yra len-gvai pašalinamos nuo paviršiaus. Šios sienų dangos ne-skilinėja, netrūkinėja, neplyšta. Pirminė investicija greitai atsiperka, nes daugiau nereikės išlaidauti sienoms taisyti ar perdažyti, patirti nepatogumų ar finansinių nuostolių, kai kosmetiniam remontui uždaromi kambariai ar korido-riaus dalis“, – sako D. Kizevičienė.

„Vescom“ tekstilinės sienų dangos – išskirtinės natūra-lių šilkų bei linų kolekcijos, neaustiniai pluoštai, sienų

dangos prabangiai, išskirtinei aplinkai. Tekstilinių sienų dangų paviršiai padengti specialiu apsauginiu sluoksniu, apsaugančiu nuo dėmių įsiskverbimo. Tokios prabangios sienų dangos naudojamos liukso kambariuose, restora-nuose ir pan.

„Viešbučių rinkoje intensyviai naudojant patalpas labai svarbu, kad sienos, kaip ir visa kita, atrodytų tvarkingos. Taip pat labai svarbu, kad tai neužgožtų estetinių me-džiagų savybių“, – sako kelioms dešimtims garsiausių Lietuvos viešbučių ir kitų visuomeninių pastatų sienos dangas tiekusios įmonės vadovė.

UAB „Interjero linija“ , Jonavos g. 254, lt-44132 Kaunas tel. +370 37 408 005, faks. +370 37 408 004 el. paštas interjero-linija@interjero-linija.lt, www.interjero-linija.lt

16

Arch i tektūrA

APšVIETIMUI TENKA VIENAS PAGRINdINIų VAIdMENųVien tik šviestuvų tinkamam apšvietimui neužtenka. Ko-kybiško apšvietimo sistema yra kompleksinis sprendimas, kur turi būti nepriekaištingi daug elementų: optimalus ir subalansuotas šviesos paskirstymas, mažas akinimas, aukš-tas spalvų perdavimo indeksas, mažos elektros energijos sąnaudos. Aukšta šviestuvų kokybė ir profesionalūs apšvie-timo sprendimai didina efektyvumą ir vizualų komfortą, tenkina individualius vartotojų poreikius.

„Įrengiant viešbučių apšvietimo sistemą, labai svarbu akcen-tuoti ne tik šviestuvų formą, spalvą, dizainą ar išskirtinumą, bet ne mažiau nei estetika svarbi ir kokybė. Visų pirma apšvie-timas turi būti funkcionalus. Jis turi atlikti tam tikrą vaidmenį, padėti orientuotis, lengvai rasti kelią ar reikiamą vietą, todėl ypač atidžiai reikia parinkti apšvietimo įrangą viešbučio regis-tratūrai, avariniams išėjimams ir kitoms svarbioms vietoms. Pavyzdžiui, registratūros zona turėtų būti apšviesta taip, kad ji viešbučio svečiams būtų labai aiškiai randama, o apšvietimas restorane tiktų ir vakarui, ir rytui. Juk per vakarienę jis turėtų būti jaukus ir šiltas, primenantis žvakių, o ryte – intensyvus, gaivus, šaltas ir tonizuojantis. Viešbučiuose patartina vengti tiesioginės šviesos, apšvietimas neturėtų būti akinantis, įky-rus ar erzinantis, spalvos turėtų atitikti atgaivos spalvų koe-ficientą. Koridoriuje būtinai turėtų būti apšviesti evakuacijos išėjimai, kambarių numeriai, galima šviesa išgauti dekoro in-tensyvumo – apšviesti paveikslus, gėlių kompozicijas ar kitas interjero detales. Vonios kambaryje labai tinkamas vertikalus apšvietimas liuminescencine lempa, apšviestas vonios vei-drodis, halogeninis apšvietimas, išryškinantis plytelių blizgesį ir sukuriantis prabangos jausmą“, – sako UAB „Gaudrė“ direk-torius Vladislavas Mickevičius. „Gaudrė“ – ne tik modernių šviestuvų gamintoja, bet ir patikimas architektų, dizainerių ir projektuotojų partneris, profesionaliai parenkantis techni-nius ir estetinius reikalavimus atitinkančius apšvietimo spren-dimus visoms veiklos sritims.

w w w. s t a k i . l t

Didžiausias ąžuolinių grindų pasirinkimas: parketlentės; grindinės lentos; „top-lag“ grindys.

Tvirtos, ilgalaikės, akį traukianti apdaila ir išskirtinės spalvos!

GRINdYS „lITUbEl STAKI PARKET“ – PRAbANGA IR ElEGANCIJA JŪSų NAMAMS!

uaB „Plankmara“, Gamyklos adresas: Užusalių k., LT-55333 Jonavos r., mob. +370 614 80 016, el. p. info@staki.lt

17

aRCH I TEKTŪRa

vaizdas (pavyzdžiui: kiliminės dangos, betoninės grindys). Kai kurioms dangoms reikalinga periodinė priežiūra, o jai reikia specializuotų įrenginių ir priemonių, kad būtų atkurtas pirmi-nis vaizdas (pavyzdžiui, marmuro kristalizacija). „Ne visada ga-lima rasti gamintojų rekomendacijų, kaip prižiūrėti konkrečią dangą, tad vertėtų pasikonsultuoti su plovimo priemonių ir įrangos pardavėjais ar valymo įmonių specialių darbų skyrių specialistais, kad išvengtumėte galimų priežiūros problemų arba netinkamos dangos parinkimo. Spalvotieji (pavyzdžiui: žalvaris, varis), lengvieji (pavyzdžiui, aliuminis) metalai ir jau-trūs paviršiai (pavyzdžiui, marmuras) interjere taip pat turė-tų būti naudojami, įvertinus ir pačių medžiagų fi zines bei jų priežiūros ypatybes. Kad ir kaip gražiai atrodytų marmurinis baro stalviršis, nederėtų pamiršti, kad citrinų sultys ar gazuoti gėrimai pažeis jo paviršių, o žalvariniai elementai tikrai trum-pai blizgės baseino patalpose“, – sako Ž. Sliesaravičius.

Rankų muilo, higieninio popieriaus laikiklių bei dozatorių, šiukšlių dėžių parinkimas taip pat svarbus – jie turi atitikti tiek formalius reikalavimus (pavyzdžiui, darbų saugos ar priešgaisrinius reikalavimus), tiek neformalius (pavyzdžiui, dizaino, patogumo, priežiūros). Jei viešbutis turi konferen-cijų sales, svarbu parinkti tinkamus dozatorius, kurie atitiktų planuojamus svečių srautus. Tinkamai parinktos dozavimo sistemos su tinkamu produktu gali ne tik būti estetiškos, bet ir ekonomiškai naudingos.

Šiuolaikinių technologijų teikiamos galimybės padeda tinkamai suprojektuoti ar pateikti užsakovui galimą vi-zualizaciją (pavyzdžiui, naudojant bendrovės SCA mo-biliąją programėlę „Tork Viewer“).

Visos pasirinktos medžiagos – nuo grindų plytelės iki šviestuvo – privalo turėti kokybės sertifi katus ir tech-ninių duomenų lapus, kuriuose būtų aiškiai gamintojo nurodytos šios medžiagos eksploatavimo ir priežiūros taisyklės.

Danų bendrovės „Interface“ aukščiausios kokybės kiliminės plytelės. Siū-loma didelė raštų ir spalvų gama. Visame pasaulyje pripažintas produktas ypač mėgstamas dėl savo išskirtinio dizaino, nepriekaištingos kokybės, pritaikymo galimybių ir funkcionalumo.

Italijos įmonės „Radici“ kilimai tiek iš natūralių, tiek iš sintetinių žaliavų. Kilimai pagal jūsų individualų dizainą. Bendrovė ypač didžiuojasi kilimais, austais pagal technologiją „Wilton“. Siūloma daugiau kaip 100 raštų stan-dartinių kolekcijų. Esant poreikiui, kilimą galima impregnuoti danga „Ac-tiguard“, apsaugančia nuo erkių, grybelių ir bakterijų, sukeliančių alergiją.

„VAINETA IR PARTNERIAI“PREKYboS SAloNAI:

VIlNIUJE, J. Basanavičiaus g. 25A, tel. 8 5 231 6528, faks. 8 5 271 3032

KAUNE, Savanorių pr. 176, tel. 8 37 337 332, faks. 8 37 337 332

KlAIPėdoJE, Liepų g. 20, tel. 8 46 416 373, faks. 8 46 416 373

GRoŽį IR šVARą GAlIMA SUdERINTIĮrengiant viešbučius didelis dėmesys koncentruojamas į da-lykus, kurie puošia, išskiria ar pabrėžia savitą viešbučio stilių. Tačiau kartais, siekiant estetinio efekto, visai nepelnytai pa-mirštamas praktiškumas, priežiūros paprastumas ir ilgalai-kiškumas. Viešbutis – tai didelį žmonių srautą generuojantis objektas, kuriam itin svarbu palaikyti ir užtikrinti švarą. Blo-giausia, kad dažniausiai tokios klaidos išryškėja tik objektui pradėjus funkcionuoti ir joms ištaisyti ar pašalinti reikia pa-pildomų lėšų bei sprendimų.

„Pats viešbutis valymo požiūriu yra sudėtingas ir įvairialy-pis objektas. Jame daug skirtingų paviršių ir jiems prižiūrėti reikia rasti bendrus sprendimus, kad viešbučio darbuotojai nebūtų panašūs į valymo priemonių parduotuvės vitriną. Švaros užtikrinimas prasideda nuo įėjimo, kur turi būti su-montuota tinkama purvo surinkimo sistema. Ji turi prasidė-ti jau lauke ir baigtis vestibiulyje. Tam reikėtų numatyti vie-tas, kur bus sumontuoti integruoti kilimėliai, itin svarbus jų ilgis, kokybė ir parinktas sprendimas. Klaidingas arba blogai apskaičiuotas pasirinkimas užprogramuoja papildomas iš-laidas (papildomiems kilimėliams tiesti, jų priežiūrai ar nuo-mai, grindims valyti), gadina bendrą vaizdą ir sukuria neigia-mą pirmą įspūdį viešbučio svečiui. Šias klaidas, ypač žiemos sezono metu, galima matyti kaip ant delno kai kuriuose viešbučiuose ar prekybos centruose“, – sako UAB „Manjana“ pardavimų projektų vadovas Žilvinas Sliesaravičius.

UAB „Manjana“, nuo 1995 m. Lietuvos rinkoje sėkmingai dirbanti įmonė, yra didžiausia iš prekiaujančių profesi-onalų naudojamomis plovimo, dezinfekcijos, higienos priemonėmis ir įranga.

Pasak Ž. Sliesaravičius, svarbu tinkamai parinkti grindų dan-gą, nes skirtingiems grindų paviršiams reikia specialios prie-žiūros (pavyzdžiui, alyvuotos grindys), specialios plovimo chemijos ar įrangos, kad būtų išlaikytas ilgalaikis pirminis

18

aRCH I TEKTŪRa

18

IšMANIoSIoS SISTEMoS UŽTIKRINA KoKYbIšKą PATAlPų oRą

projektui ir pastatui parenka individualius sprendimus, o produktus, su kuriais dirba „NIT“, rasite pačiuose geriau-siuose pasaulio viešbučiuose“, – sako UAB „NIT“ direkto-riaus pavaduotojas Andrius Gurevičius.

KoMFoRTAS GYVENAMoJoJE IR dARbo APlINKoJEMalonus pastato vidaus klimatas ir geros kokybės pa-talpų oras – būtinas elementas ne tik viešbučiams, bet ir biurų pastatams, konferencijų centrams, teatrams bei mokykloms. Tik išmaniosios pastato valdymo sistemos gali užtikrinti, kad skirtingose patalpose, kuriose vienu metu reikalingos nevienodos vėdinimo ir oro kondicio-navimo sąlygos, žmogus visada jaustųsi patogiai.

egidiJa leKavičienė

Svečias iš 412 kambario išvyko, kitas atvyks po poros valandų. darbas virtuvėje verda visu pajėgumu, o štai SPA dabar jau tylu, tik keli svečiai ilsisi, tad drėgmės lygis vis dar priimtinas. Konferencijų salėje 120 gydytojų dalyvauja simpoziume, o pobūvių menė ruošiama ištaigingam vakarui su daugybe svečių...

Viešbučiai visą laiką kupini gyvybės ir veiksmo, o jų klien-tų poreikiai būna labai individualūs. Bet kuriame viešbu-tyje rasime didelę įvairovę skirtingų kambarių ir zonų, ir visoms joms taikomi skirtingi vėdinimo bei oro kondicio-navimo reikalavimai.

„Mūsų įmonės tikslas – teikti viešbučiams lanksčius ir len-gvai pritaikomus sprendimus. Žinoma, tai dar nereiškia,

kad to siekiame atsisakydami tvarumo ir aplinkos sau-gumo. Taigi siūlome ne tik klasikinius standarti-

nius viešbučių kambariams skirtus spren-dimus, bet ir novatoriškas sistemas.

Mūsų inžinieriai kiekvienam

19

aRCH I TEKTŪRa

Ypač didelius reikalavimus patalpų klimatui ke-lia viešbučių svečiai. Ir ne be reikalo – juk gera, kokybiškai įrengta oro ruošimo sistema gali padėti tausoti sveikatą, o tinkama aplinka gerokai padi-dinti darbo produktyvumą. Štai dėl ko tobula oro kondicionavimo sistema turi būti nematoma, negirdima ir nepastebima.

Viešbučių, net ir nedidelių svečių namų, savinin-kai, nenorintys nusileisti konkurentams, turi užtikrinti galimybę kiekvienam svečiui autonomiškai kontroliuoti kambario klimatą ir mėgautis idealiu komfortu. Siekiant sumažinti eksploatavimo išlaidas, sistema turi būti itin efektyvi, ji privalo dirbti tyliai ir nesudaryti skersvėjų.

Viešbutyje turi būti įdiegtas centralizuotai valdomas ir įvairioms apkrovoms pritaikytas budėjimo režimas, užti-krinantis minimalų oro srautą kvapams ir teršalams pa-šalinti. Galingos oro tiekimo ir ištraukimo sistemos turi dirbti visu pajėgumu (bet be papildomo triukšmo!), kai viešbučio restorane dūzgia svečių pulkas, o virtuvės šefai žongliruoja keptuvėmis su įkaitintais riebalais. Higiena ir saugumas čia – pagrindiniai prioritetai.

Konferencijų salės klimatas turi būti reguliuojamas atsi-žvelgiant į kambario dydį ir žmonių skaičių, kiek būtina – taip sutaupoma energijos. SPA yra ta vieta, kur lankytojų komfortas svarbiausia. Dideli drėgmės ir temperatūros svyravimai čia neleistini, nes sukelia akivaizdžią pastato konstrukcijų ir medžiagų įtampą.

oRo FIlTRAVIMAS„Miestuose kietųjų dalelių, ozono ir anglies dvideginio koncentracija dažniausiai viršija ES leistinas normas, o UAB „NIT“ įrengiamos sistemos užtikrina, kad net di-dmiesčio centre esančių viešbučių svečiai galėtų kvė-puoti švariu oru“, – pabrėžia A.  Gurevičius. Inovatyvios technologijos ir didžiulė patirtis fi ltravimo srityje „NIT“ partneriui bendrovei „Camfi l“ leidžia gaminti ekonomiš-kai ir energiškai efektyvius įvairaus tipo fi ltrus.

IdEAlUS VIEšbUčIAMS Vertybių padiktuotas pasirinkimas: NRP serija iš „Aer-mec“ – ideali viešbučiams. Daugiafunkcių NRP šilumos si-urblių serija iš „Aermec“ – tai siurbliai, kurie leidžia vienu metu universaliausiu ir efektyviausiu būdu gaminti šaltą ir karštą vandenį, atskirai patenkinti visus aušinimo, šil-dymo bei pastato vidinei sistemai skirto karšto vandens gamybos poreikius. Tai – racionaliausias ir efektyviau-sias metodas: daugiafunkciai šilumos siurbliai nusipel-no efektyviausios modernios technologijos vardo, nes jie užtikrina maksimalų kondensacijos šilumos, kuri kitu atveju būtų išmesta į aplinką, įsisavinimą.

ATSKIRAS AUšINIMAS IR šIldYMAS, ATlIEKAMI VIENU lAIKU „Aermec“ NRP serijos daugiafunkcis šilumos siurblys idealiai tinka, kai reikia tuo pačiu metu, bet atskirai patenkinti šildy-mo ir aušinimo poreikius. Moderniuose komercinės paskir-ties ar apgyvendinimo, sveikatos apsaugos sektorių pasta-tuose šildymo ir aušinimo poreikiai yra netiesiogiai susiję su sezoniniais pokyčiais, ir tokiu atveju vienu metu būtina užti-krinti atskirą šalto vandens, skirto erdvėms aušinti ir sausin-ti, ir karšto vandens, skirto erdvėms šildyti ir (arba) pastato vidinės sistemos karštam vandeniui gaminti, tiekimą. Visa tai atlieka „Aermec“ NRP serijos šilumos siurblys. Prietaisas itin paprastas, bet dėl daugiafunkcės logikos ir technologi-jos „MultiScroll“ labai efektyvus, ypač esant dalinei apkrovai, ir maksimaliai patikimas taikant sistemą „MultiCircuit“.

-40 %. Pirminės energijos metinis sutaupymas. Palyginti su tradiciniu aušintuvo ir šildytuvo deriniu.

-8 db(A). Vidutinis triukšmo lygio sumažinimas.

Naudojant „Extra Low Noise“ („Itin žemo triukšmo ly-gio“) modelius ir palyginti su standartiniais modeliais.

-35 %. įrengimo sąnaudų sumažinimas. Palyginti su tradiciniu aušintuvo ir šildytuvo deriniu.

-40 %. Co2 išmetimo kiekio sumažėjimas. Anglies dioksidas sukelia „šiltnamio“ efektą.

Šiame pavyzdyje (NRP 1250) bendrasis efektyvumo

santykis apskaičiuojamas taip:

teR = (432 + 334)/98 = 7,8

komponentai ir sistemos1. Oro ruošimo įrenginys2. Aktyviosios šaldymo sijos3. Ventiliatoriniai konvektoriai (fankoilai)4. Vėdinimo įrenginiai5. Patalpos valdymo įrenginiai6. Triukšmo slopintuvai7. Ugnies sklendės8. Kintamo oro srauto valdymo sklendės9. Plyšiniai difuzoriai10. Oro ištraukimo grotelės11. Oro ištraukimo plafonai12. Sūkuriniai difuzoriai13. Ugnies sklendės orui ištraukti iš restorano virtuvės

kitos patalpos – sPa ir požeminė automobilių aikštelė14. Suspaustos oro srovės difuzoriai15. Dūmų išraukimo sklendės

20

aRCH I TEKTŪRa

TER – NAUJASIS ENERGIJoS EFEKTYVUMo VARdASDaugiafunkcio siurblio koefi cientas TER (angl. Total Effi -ciency Ratio, arba bendrasis efektyvumo santykis), api-brėžiamas kaip vienu laiku atliekamos (šildymo ir auši-nimo) gamybos bendro pajėgumo ir siurblio sunaudo-jamos elektros energijos santykis.

Daugiafunkcių NRP serijos siurblių techniniai duomenys rodo akivaizdų šių siurblių pranašumą, palyginti su tra-diciniais. Projektuotojas, glaudžiai bendradarbiaudamas su architektu, gali užtikrinti maksimalų energijos sutau-pymą ir optimaliai subalansuoti sistemos diegimo šildy-mo ir aušinimo poreikius.

IšMANIoSIoS SISTEMoS UŽTIKRINA VEIKSMINGą KlIMATąNovatoriškos automatizavimo sistemos užtikrina koordi-nuotą modernios Pastato valdymo sistemos (PVS) kompo-nentų veikimą. Vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemą su-jungus su centrine PVS, padidinamas saugumas ir funkcinis patikimumas. Toks metodas taip pat leidžia lanksčiai ir eko-logiškai eksploatuoti pastatus – šiandien tai labai aktualu. Sistemos automatiškai prisitaiko prie kintančių sąlygų, taip užtikrindamos poreikius atitinkantį ir efektyvesnį darbą.

SPRENdIMAI ENERGIJoS EFEKTYVUMUI dIdINTIPastatų energijos efektyvumas glaudžiai susijęs su iš-maniaisiais kontrolės metodais. Tinkamai sureguliuota sistema leidžia ne tik gerokai sumažinti energijos sunau-dojimą, bet ir užtikrinti didesnį komfortą. „Regin“ nuo 1947 m. pristato sistemas, skirtas energijos efektyvumui ir komfortui kelti. Tai didžiausias produktų ir sistemų asortimentas rinkoje ir daugiau kaip 60 metų patirtis, už-tikrinanti pastatų ekonomiškumą ir ekologinį tvarumą. Siūlomi kompleksiniai sprendimai tiek viso pastato, tiek atskirų zonų kontrolei įvairiausiose geografi nėse zono-se. Tarp jų – viena išsamiausių pastato automatizavimo koncepcijų, pagrįsta TCP/IP (perdavimo kontrolės proto-kolas / interneto protokolas).

„Regin Scada“ – programinė įranga visokeriopai kontrolei.

Ši įranga skirta naudoti kartu su sistemos „Regin“ techni-ne įranga „EXO“. To rezultatas – itin efektyvi ir patogi pas-tato automatizavimo sistema, kurios programinė įranga maksimaliai išnaudoja techninės įrangos galimybes.

vilniuJe: Savanorių pr. 151, LT-03150 Vilnius, Lietuva Tel. 8 5 272 8552, faks. 8 5 272 8559, el. p. info@nit.lt

kaune: Taikos pr. 116, LT-51152 Kaunas, Lietuva Tel. 8 37 207 905, faks. 8 37 207 906, el. p. kaunas@nit.lt

kalininGRade: 236006, Moskovskij pr. 182, Kaliningradas, Rusija Tel. +740 12 508 466, faks. +740 12 508 466, el. p. kaliningrad@nit.lt

Daugiau informacijos apie vėdinimo ir oro kondicionavimo, šaldymo ir šildymo, drėkinimo ir sausinimo sistemas – www.nit.lt.

Viešbučio užsakymų sistema „Regin EXOhotel“

„EXOhotel“ yra „EXOscada“ papildinys, jungiantis viešbu-čio užsakymo sistemą, veikiančią pagal „Fidelio“ protoko-lą, su „EXO“ sistemos siūlomu funkcionalumu. Ši progra-ma leidžia kontroliuoti šildymą ir aušinimą kiekviename kambaryje ir taip taupyti energiją, kai kambarys tuščias, ir užtikrinti malonų patalpos klimatą, kai kambarys gy-venamas. Koridoriaus apšvietimas kontroliuojamas atsi-žvelgiant į laiką ir kambarių užimtumą. Bendrųjų erdvių užimtumo kontrolė leidžia sumažinti energijos sąnaudas ir užtikrinti saugumą. Vidinės karšto vandens sistemos prieiga taip pat priklauso nuo bendro svečių skaičiaus. Taigi galima kontroliuoti temperatūrą, apšvietimą, žaliu-zes ir vonios kambario džiovintuvus svečiams atvykstant ar išvykstant. Vėdinimas konferencijų salėse kontroliuo-jamas matuojant CO2 koncentraciją.

oPTIMAlUS lANKSTUMAS„Regio“ optimalus lankstumas yra kambarių šildymo, ventiliacijos, oro kondicionavimo ir atitinkamų funkcijų valdiklių serija. „Regio“ apima visus įmanomus poreikius – nuo šildymo, aušimo ir ventiliacijos kontrolės iki tokių funkcijų kaip apšvietimo, drėgmės, CO2, žaliuzių valdy-mas. Be to, sistema „Regio“ išsiskiria lakstumu – galima kurti tiek atskiras sistemas, skirtas funkcijoms viename kambaryje kontroliuoti, tiek galingas integruotas siste-mas „Scada“. „Regio“ taip pat siūlo tinklu ir internetu pa-grįstus sprendimus, leidžiančius darbuotojams autono-miškai kontroliuoti klimatą savo kambaryje kompiuteriu, prijungtu prie tarnybinio tinklo.

„Regio“ yra optimalus sprendimas biurams, mokykloms, viešbučiams bei pastatams, kur svarbu užtikrinti optima-lų komfortą ir mažas energijos sąnaudas, neinvestuojant į tai didelių sumų.

CLEAN A IR SOLUT IONS

21

Arch i tektūrA

22

Arch i tektūrA

„SPA VIlNIUS ANYKščIAI“NEdIdElį MIESTą PAVERTėPATRAUKlIU KURoRTU

giedrė Balčiūtė

„Kankorėžis!“ – dingtelėjo, vos pažvelgus į Anykščiuose neseniai duris atvė-rusio sveikatingumo ir poilsio centro „SPA Vilnius Anykščiai“ baseinų ir pirčių komplekso pastatą. Architektai jį tyčia suprojektavo tokį, kad statinys primin-tų kankorėžį, taip gražiai įsikomponuodamas į jį supantį šilelį.Neįprastos formos pastatas buvo pastatytas greta rekonstruotų poilsio namų, kuriuose įkurtas prabangus keturių žvaigždučių viešbutis. Visas sveikatingumo ir poilsio centras yra ypatingas Anykščiams. Jis nedideliame mieste leido ne tik smarkiai sumažinti nedarbą, bet ir pagyvinti turizmą bei smulkųjį verslą.

22

23

Arch i tektūrA

UŽSAKoVASUAB „Anšilas“

GENERAlINIS RANGoVASUAB „Conresta“

ARCHITEKTAI„SP Architektų grupė“Projekto autorius architektas Saulius Pamerneckis. Taip pat SPA centrą projektavo architektai: Vytautas Pliadis, Marius Bliujus, Vitalijus RudokasInterjero autorė architektė Gintė PamerneckienėKonstruktorius Vidmantas Aidžiulis

CENTRo ATIdARYMo dATA2014 m. vasario 14 d.

TERIToRIJoS PloTAS4 ha

PASTATAIViešbutis bei baseino ir pirčių kompleksas

bENdRAS PASTATų PloTAS: 4000 m2

bASEINo IR PIRčIų KoMPlEKSą SUdARoDvi pirtysDidysis, vaikų ir gydomasis baseinaiDruskos ir arabiško masažo kambariaiTechninės patalposTreniruoklių salėPlotas: 1442 m2

VIEšbUTISKambarių skaičius: 47Viešbutyje vienu metu gali gyventi svečių: 110Konferencijų salė: 40 vietųRestoranas: vasarą 80–100, žiemą – apie 50 vietųKategorija: 4 žvaigždutėsbendras plotas: 2558 m2

KITA INFoRMACIJAIki 2015 m. numatoma įdarbinti darbuotojų: 100.Investicijos: apie 16 mln. Lt, iš jų – 2,57 mln. Lt – Europos Sąjungos paramaKiti „SPA Vilnius“ padaliniai veikia Druskininkuose (atidaryta 2004 m. vasario 14 d.) ir Vilniuje (atidaryta 2008 m. liepos 14 d.)

23

24

aRCH I TEKTŪRa

neralinių vandenų, gero oro, tinkamos aplinkos ir gana įdomaus kultūrinio gyvenimo.

„Mūsų SPA centras yra beveik Anykščių šilelio pašonėje, už miestelio. Tokia vieta puikiai tinka poilsiautojams iš dide-lių miestų, kurie pasiryžę mokėti už ramybę gamtos prie-globstyje“, – paaiškino V. Trinkūnas.

VIEšbUTIS REKoNSTRUoJAMAME PASTATENaujasis sveikatingumo ir poilsio centras įkurtas buvusių „Šilelio“ poilsio namų teritorijoje. Jį sudaro du pastatai: viešbutis bei baseinų ir pirčių kompleksas. Anykščių SPA centro projektą parengė UAB „SP Architektų grupė“. Ta pati komanda dirbo ir su „SPA Vilnius Sana projektu“.

Prabangus keturių žvaigždučių viešbutis įrengtas re-konstruotame buvusio viešbučio „Šilelis“ pastate, pasta-tytame 1989 metais. Viešbutis yra penkių aukštų su rūsiu. Taip pat čia yra nedidelė konferencijų salė ir restoranas.

Anot architektų, po viešbučio rekonstrukcijos išliko pastato funkcinė-planinė ir konstruktyvinė schema. Projektuojant viešbutį stengtasi išlaikyti pastato architektūros charakterį.

Po rekonstrukcijos patalpų plotas šiek tiek padidėjo. Pir-mame aukšte jis padidintas, išplečiant vestibiulio zoną ir restorano salę. Taip pat ant ketvirto pastato aukšto su-projektuotas antstatas – penktasis aukštas. Viešbučio 2–4 aukštuose ir antstate įrengti 47 kambariai.

Daugiau erdvės išgauta ir išmontavus senąsias pertvaras, pagilinus rūsį, kur buvo įrengti masažo kambariai, druskų vonios, ventiliatorių patalpa.

Po rekonstrukcijos statinyje buvo įrengti du liftai.

PASTATo PJŪVIS

24

Šiame komplekse pasirinktas fasadų spalvinis sprendimas – tai pušies kamieno spalvos pilka (kamieno apačia) ir oranžinė (viršūnė). Tai padeda pastatams įsilieti į esama gamtinį kontekstą , nedominuoti.

ANYKščIų šIlElIo PAšoNėJEPrabangus sveikatingumo ir poilsio centras „SPA Vilnius Anykščiai“ įrengtas ypatingoje vietoje – Anykščių šilelio ir Šventosios upės prieglobstyje. Tai jau trečias „SPA Vilnius“ grupės padalinys. Du kiti šios grupės sveikatingumo ir poilsio centrai veikia Druskininkuose ir Vilniuje.

„SPA Vilnius Anykščiai“ valdybos pirmininkas Valdas Trinkūnas pasakojo, kad mintis Anykščiuose įsteigti sveikatingumo ir poilsio centrą gimė prieš aštuonerius metus, įsigijus gana nugyventus poilsio namus „Šilelis“. Tačiau tik nuslūgus ekonominei krizei čia imtasi rengti sveikatingumo ir poilsio centrą.

V. Trinkūno nuomone, naujasis SPA centras visai neblo-gai įsikomponavo į Anykščius, kur yra visko, ko reikia sveikatinimui, geram poilsiui ir atsipalaidavimui: mi-

24

25

Arch i tektūrA

TRŪKo STATYbINIo AUKščIoKaip prisiminė generalinio rangovo UAB „Conresta“ direktoriaus pavaduotojas komercijai Ernestas Šeženis, rekonstruojant senąjį pastatą, kuriame įrengtas viešbutis, šioks toks minusas buvo tai, kad trūko statybinio aukščio, nes statinio lubos gana žemos.

Buvo išmontuotos senos smėlbetonio grindys. Įrengiant naujas smėlbetonio grindis sumontuoti garsą izoliuojantys sluoksniai, grindinio šildymo sistema, smėlio pasluoksniu išlyginti senų perdangų nuokrypiai, tad prarasta keli cen-timetrai statybinio aukščio. Virš pakabinamųjų lubų sumontuotos inžinerinės sistemos, o tai dar labiau sumažino patalpų aukštį. „Su rekonstrukcija taip jau būna: negali išspausti visko – ir funkcionalumo, ir grožio“, – pastebėjo pašne-kovas.

PRIREIKė YPATINGo TIKSlUMoSiekiant išgauti neįprastą priestato pavidalą, naudotos trikampės formos. Anot projekto autoriaus Sauliaus Pamerneckio, formuojant tūrį jos leido sukurti perėji-mą taip, kad nesimatytų laužytų ovalo linijų.

UAB „Conresta“ atstovas E. Šeženis pasakojo, kad sukonstruoti tokį konkorėžį pri-menantį priestatą buvo viena sudėtingiausių projekto dalių.

„Architektai davė vizualizacijas ir statybininkams reikėjo sugalvoti, kaip tai, ką jie sumanė, padaryti. Teko išspręsti krūvą problemų, pavyzdžiui, kaip išvengti vadinamųjų šalčio takų, įrengti hidroizoliaciją, apšiltinimą. Reikėjo padaryti tam tikrus mazgus. Tai buvo technologijos, į kurias teko pasigilinti“, – prisimi-nė E. Šeženis.

Generalinis rangovas architekto viziją paversti realybe pasiūlė UAB „LORO“, o ši nedvejodama priėmė pasiūlymą. Įmonė įrengė tiek viešbučio, tiek jo priestato fasadus.

Anot bendrovės „LORO“ vadovo Vaidoto Macio, jau iš anksto buvo matyti, kad reikės nestandartinių sprendimų, suteikiančių galimybę tobulėti visiems proce-so dalyviams.

26

Arch i tektūrA

„Architekto sumanymų įgyvendinimas buvo iššūkis ne tik mūsų inžinieriams, bet ir montuotojams. UAB „LORO“ suprojektuotas originalus cinkuoto plieno karkasas su apdailinėmis medžiagomis buvo pagamintas ir surink-tas įmonės gamybinėje bazėje Vilniuje, po to atskirais segmentais pervežamas į Anykščius ir galutinai sumon-tuotas objekte“, – aiškino pašnekovas.

Visame „kankorėžio“ fasade beveik nebuvo pasikarto-jančių detalių, visa konstrukcija turėjo būti „aprašyta“ ir išpildyta statybose neįprastu tikslumu, kad atskiri, ne-taisyklingų formų gaminiai susijungtų į norimą vientisą sudėtingą erdvinę formą.

Šiame objekte UAB „LORO“ taip pat pagamino ir sumon-tavo balkonų turėklus. Kadangi įmonė turi gamybos (yra metalo apdirbimo gamybinė bazė) ir statybos padali-nius, užsakovams gali pasiūlyti kompleksinius darbus – tiek metalo elementų gamybos ir montavimo, tiek vėdi-namųjų fasadų įrengimo. Tai generaliniams rangovams labai patogu, kadangi nekyla ginčų dėl darbų sričių pasi-dalijimo, perdavimo ir pan.

GINčAI dėl PRIESTAToŠalia viešbučio pastatytas naujas elipsės formos netaisy-klingo kūgio formos priestatas, kuriame įkurtas baseinų ir

pirčių kompleksas. Šis kankorėžį primenantis kompleksas su senuoju pastatu buvo sujungtas įstiklinta galerija..

Priestate suprojektuoti trys baseinai: suaugusiųjų, vaikų ir masažinis, atskiroje patalpoje įrengtas vertikalių vonių baseinas aerobikos užsiėmimams, pirčių kompleksas, yra druskų ir arabiško masažo kambariai. Jaukią, šiuolai-kišką „SPA Vilnius Anykščiai“ pirčių, vandens terapijos ir poilsio aplinką projektavo ir įrengė UAB „Saunita“.

V. Trinkūnas prisiminė, kad iš pradžių su architektais tekę dėl neįprastos formos priestato ir pasiginčyti – juk pastatyti tokį statinį sudėtinga. Tam reikia didesnių sta-tybininkų įgūdžių, sudėtingesnių technologinių spren-dimų, o visa tai – daugiau kainuoja.

Vis dėlto daugiau investicijų reikalinga architektų idėja buvo įgyvendinta ir dabar SPA centro lankytojai gali gro-žėtis įdomesniu baseino ir pirčių komplekso pastatu. Kad šis statinys yra kitoks, įdomesnis, džiaugėsi ir V. Trinkūnas.

„Tai – ne gamybinė patalpa, kur estetinis vaizdas ne toks svarbus. Tai – žmonėms atsipalaiduoti skirta vieta. Pasta-tai turi būti įdomūs, malonūs akiai, o ne tiesiog kubai iš „sumuštinių“ ir surenkamų konstrukcijų“, – mano pašne-kovas.

26

27

Arch i tektūrA

kartu tolerantiškas asmuo. Pagrindiniai jo reikalavimai – kokybė ir terminai“, – prisiminė V. Macys.

NET dAŽAI PARINKTI EKoloGIšKIPastato apdailai buvo naudotos „Caparol“ fasadinės me-džiagos. Lietuvos klimatas nėra labai palankus namų fasa-dams – jiems kenkia dideli vasaros ir žiemos temperatūrų svyravimai, lietūs, netgi žiedadulkių sankaupos, jeigu sta-tinys stovi šalia miškų ar parkų. Todėl statyboms Lietuvoje patys optimaliausi yra silikoniniai tinkai – jie yra atspariau-si nepalankiems oro veiksniams.

„SPA Vilnius Anykščiai“ ilgalaikei šiltinimo sistemos ap-saugai nuo vandens ir temperatūrinių svyravimų buvo panaudotas silikoninis tinkas „AmphiSilan Fassadenpu-tz“. Šis tinkas taip pat yra labai laidus vandens garams (Sd H2O <0,07 m), be to, apsaugo pastatų paviršių nuo pelėsinių grybų ir dumbliagrybių veisimosi.

Išorės fasadams, vidaus sienoms ir luboms dažyti buvo pa-rinkti ekologiški „Caparol“ dažai, pažymėti tarptautiniu žen-klu „E.L.F.“. Šie dažai turi ne daugiau kaip 1 g lakiųjų organinių junginių, o tai yra net 30 kartų mažiau, nei leidžia ES normos.

Skirtingoms komplekso erdvėms buvo parinkti geriau-siai tinkami dažai. Pavyzdžiui, aukščiausios klasės puikiai dengiamais silikoninės dervos matiniais vidaus dažais „CapaSilan“ buvo išdažyti dideli, iš šono apšviesti lubų ir sienų plotai.

Pastato fasadui ir daliai baseino komplekso buvo parinkti unikalūs „Premium“ klasės dažai „Amphibolin“. Jie puikiai kimba prie visų tvirtų paviršių tiek viduje, tiek išorėje ir yra ypač atsparūs plovimui (1 klasė pagal EN 13300, nusidėvi tik 5µm po 200 plovimų ciklų). Kadangi šie dažai nebrinks-ta vandenyje, jie idealiai tinka drėgnoms patalpoms ir ypač baseinams dažyti. Dažai „Amphibolin“ dengia plonu šilko matiniu sluoksniu, todėl jais labai patogu dažyti ir faktūrinius ar reljefinius paviršius.

Komplekso vidaus erdvėms taip pat buvo naudojami ir šil-ko matiniai dažai „Latex Samt 10“, jie ne tik išsiskiria dideliu atsparumu (1 klasė), bet yra ir labai ekonomiški.

Kadangi pastatai stovi pušyne, jų fasadų spalvos parinktos kaip pušies kamieno – tamsiai pilka ir oranžinė.

EFEKTINGAS APšVIETIMASE. Šeženis pasakojo, kad ypatingas buvo ir fasadų apšvieti-mas, itin gražiai atrodantis naktį.

Pastate, kur įrengta SPA zona, šviestuvai įmontuoti į va-dinamuosius kankorėžio „spyglius“. O viešbučio fasado dalyje, kur yra balkonai, apšvietimas įrengtas balkonų pa-viršiuose, kur jų nėra ir yra nedaug langų, buvo padarytos specialios nišos šviestuvams. Šviestuvų šviesa nukreipia-ma taip, kad sklistų įstrižai – iš apatinio kampo į viršutinį ir atvirkščiai. Todėl šviesos spinduliai atrodo tarsi laužyti.

27

KERPėMIS NEAPAUGSViešbučio apdailai buvo panaudotos aukšto slėgio 6 mm sto-rio italų gamybos laminato plokštės „Apra“, jas tiekė UAB „Lai-vorita“. Baseino ir pirčių komplekso apdailai pasirinktos 8 mm storio aukšto slėgio laminato (HPL) „Fundermax“ plokštės, kurias tiekė bendrovė „Exterus“. Šios plokštės išsiskiria ypač dideliu tvirtumu, atsparumu aplinkos poveikiui ir blukimui. Nuo šių plokščių lengvai nuplaunami net grafičių dažai, dėl šių ypatybių fasadas bus patvarus ir ilgai išliks estetiškas.

Pasirinktoms medžiagoms būdingas didesnis atsparumas smūgiams ir subraižymams, jos yra palankios aplinkai, spal-vos atsparios ultravioletiniams spinduliams. Taip pat šios me-džiagos yra standžios, lengvai pjaustomos. Kadangi pastatai yra supami gamtos, miške, pasirinktos tokios plokštės, kurias lengva valyti, ant kurių neauga kerpės ar samanos. Būtent šios savybės leidžia išgauti įvairias architektūrines formas.

Viešbučio vėdinamojo fasado karkasui naudotas ekstru-duotas aliuminio karkasas ir UAB „Paroc“ šiltinimo me-džiagos.

„Atlikdami darbus didžiulės paramos, supratingumo bei palaikymo sulaukėme iš pastato architekto S. Pamernec-kio bei generalinio rangovo UAB „Conresta“. Užsakovą galime minėti tik geru žodžiu. Tai – principingas, reiklus ir

28

Arch i tektūrA

„Kad padarytume tokias nišas, reikėjo nemažai kruopštaus darbo. Tai užsakovui brangiau kainavo, bet dabar labai efektingai atrodo“, – žavėjosi E. Šeženis.

dAUGUMA šVIESoS šAlTINIų – lEdVidaus ir lauko apšvietimo sprendimais rūpinosi UAB „Gaudrė“. Šios bendrovės direktorius Vladislavas Micke-vičius pasakojo, kad Anykščių SPA jų įmonei buvo vienas įdomiausių ir technologiškai pažangiausių objektų.

„Labiausiai džiugina, kad projekto autoriams puikiai pavy-ko suderinti šiuolaikinės architektūros statinį ir supančios gamtos grožį.

Užsakovas ir architektai daug dėmesio skyrė progresy-vioms technologijoms, projektuojant apšvietimą energi-jos taupymas ir šviesos kokybė buvo esminiai reikalavi-mai“, – prisiminė V. Mickevičius.

Pasak pašnekovo, šiame projekte buvo daug netradici-nių apšvietimo sprendimų. Siekiant patikrinti siūlomus sprendimus ir parinkti geriausius, teko atlikti ir bandymų su šviesa.

„Kaip ir kiekviename objekte, turėjome pasiekti pusiausvyrą tarp galimų sprendimų ir numatomo biudžeto, skiriamo vi-sam projektui“, – pasakojo UAB „Gaudrė“ vadovas.

29

Arch i tektūrA

Netiesioginiam apšvietimui sveikatingumo ir poilsio cente daugiausia naudojami šviesos diodų (LED) šaltiniai. Tai pa-dėjo sukurti malonią, šviesią aplinką be akinimo ar didelių kontrastų. Pritaikant įleidžiamus halogeninius šviestuvus patalpoje sudaromi akcentai – apšviečiamos, pavyzdžiui, gėlių kompozicijos, dekoratyvi siena ar tiesiog zonos, į ku-rias reikia sutelkti lankytojų dėmesį.

Visi šviestuvai parinkti su energiją taupančiais šviesos šal-tiniais: LED juostos už karnizų, taupios halogeninės lem-pos įleidžiamiems šviestuvams, energiją taupančios liu-minescencinės lempos sieniniams kambarių šviestuvams. Visi šie šviesos šaltiniai leidžia sumažinti elektros energijos suvartojimą nuo 30 iki 80 proc.

Renkantis šviestuvų dizainą, atsižvelgta ne tik į estetinius, bet ir į techninius aspektus, lemiančius apšvietimo spren-dimų kokybę. Todėl parenkant šviestuvus ir sprendžiant, kiek jų turi būti ir kaip jie turi būti išdėstyti patalpoje, at-sižvelgta į tokius parametrus, kaip akinimas (UGR), spalvų atkartojimas (Ra), ilgalaikiškumas, šviesos spalvinė tempe-ratūra, tinkamas apšvietos lygis.

Anot V. Mickevičiaus, viešbutyje buvo pritaikyta šiuolaikinė avarinio ir evakuacinio apšvietimo sistema su centrine aku-muliatorine baterija ir stebėjimo funkcija. „Patys avariniai šviestuvai yra labai maži, galima sakyti, beveik nematomi lubose ir tik kelių vatų galios“, – komentavo pašnekovas.

KoKYbEI NETAUPėStatant „SPA Vilnius Anykščiai“, ypatingas dėmesys skirtas kokybei ir patvarumui. Todėl čia gausu brangių sprendi-mų, atsipirksiančių per ilgesnį laiką.

„Pinigų pavėjui nemėtėme, bet ten, kur dizaineriai ir archi-tektai siūlė įdomesnius sprendimus, stengiamės naudoti tinkamas medžiagas“, – aiškino „SPA Vilnius Anykščiai“ valdybos pirmininkas. V. Trinkūnas pasakojo, kad tiek įren-giant sveikatingumo ir poilsio centro vidų, tiek tvarkant aplinką pirmenybė teikta natūralioms medžiagoms. Pa-vyzdžiui, viešbučio kilimai parinkti tokie, kad kuo mažiau keltų alergijas. Kai kuriuose kambariuose apskritai atsisa-kyta kiliminės dangos.

Natūralios, brangesnės medžiagos parinktos ir įrengiant SPA centro aplinką, tiesiant keliukus, takelius. Stengtasi, kad čia būtų kuo mažiau asfalto, kenksmingų garuojančių medžiagų.

E. Šeženis pritarė – visos sveikatingumo ir poilsio centre naudotos medžiagos bei įranga – pradedant kilimais, ply-telėmis, baigiant santechnika – pasirinkti ne pigiausi, bet labai kokybiški, pagaminti rimtesnių gamintojų.

VIdų PRIARTINo PRIE GAMToSPastato interjeras buvo kaip įmanoma labiau priartintas prie gamtos. Jo autorė architektė Gintė Pamerneckienė

pasakojo, kad kuriant interjerą norėjosi, jog įspūdinga sveikatingumo ir poilsio centrą supanti gamta būtų kuo labiau juntama ir viduje: viešbutyje ir baseinų pastate. Ji siekė, kad net plaukiodami baseine lankytojai galėtų gro-žėtis pušimis ir jaustis lyg būtų po atviru dangumi.

30

Arch i tektūrA

Prie gamtos savotiškai priartina ir viduje atsiradusi gyvų gėlių siena, interjere vyraujančios spalvos, susietos su gamta.

Kai kuriuos interjero autorės sprendimus įgyvendinti taip pat nebuvo lengva. Pavyzdžiui, E. Šeženis prisiminė, kad pa-vargti teko formuojant reljefines lubas ir sienas terapiniame druskų kambaryje, įrengtame senojo pastato rūsyje.

Nors paprastai SPA interjerai sietini su šiltaisiais kraštais, atogrąžomis, šiam centrui pasistengta sukurti nuosaikų, kuo lietuviškesnį interjerą.

Pastatų interjeras kurtas iš kokybiškų natūralių, ekologiš-kų, lengvai prižiūrimų ir valomų medžiagų. Viena pagrin-dinių apdailos medžiagų – natūralaus ąžuolo faneruotė.

lANGAI – MEdINIAIKadangi viešbučiui stengtasi naudoti kaip įmanoma dau-giau natūralių ir kokybiškų medžiagų, net langai pasirinkti ne plastikiniai, o mediniai. Juos pagamino ir sumontavo UAB „Himėja“. Ta pati bendrovė pagamino ir sumontavo medines vidaus palanges bei kai kurias vidines medžio ir stiklo pertvaras, duris, vedančias į baseinų ir pirčių kom-plekso pastatą. „Užsakovas netaupė ir pasirinko branges-nius, geresnius trijų stiklų 92 mm storio langus. Tai labai geri ir šilti langai“, – pasakojo UAB „Himėja“ direktorius Ra-mutis Repčys.

Architektai paprastai renkasi medinius langus, nes naudo-jant šią medžiagą patogiau kurti ir interjerą, ir eksterjerą.

Sveikatingumo ir poilsio centrui „SPA Vilnius Anykščiai“ me-diniai langai pagaminti iš klijuotos pušies. Tai – standartinė mediena medinių langų gamybai. Langų rėmai iš vidaus buvo beicuoti rusva, o išorėje nudažyti pilka spalva.

30

PASIRINKo GRINdINį šIldYMąNuspręsta netaupyti ir įrengiant šildymo bei vandentie-kio sistemą. Visame pastate buvo įrengtas grindinis ir geoterminis šildymas. Šildymo sistemų projektavimas ir gamyba patikėta didelę patirtį turinčiai bendrovei „Uponor“.

31

Arch i tektūrA

31

Kaip pasakojo bendrovės „Uponor“ projektų vadovas Ignas Jankauskas, tokio dydžio pastate grindinis šildy-mas yra gana išskirtinis dalykas. „Tiek grindiniam, tiek geoterminiam šildymui reikia gana nemažų investicijų. Tik racionalus ir mąstantis užsakovas, sugebantis ap-skaičiuoti atsiperkamumą, priima tokius sprendimus. Ši investicija neatsipirks per metus ar dvejus. Vis dėlto per 10–15 metų tokį šildymą pasirinkusiam užsakovui pasi-jus didžiulė piniginė nauda “, – teigė I. Jankauskas.

Grindinio šildymo sistema kooperuojama su šilumos siurbliais, todėl galima turėti žemų temperatūrų sistemą ypač mažomis sąnaudomis. Be to, tokio šildymo sprendi-mai yra palankūs aplinkai, o tai ypač aktualu Anykščiuose, kur graži gamta. Dar vienas pliusas, kad tai – atsinaujinanti geoterminė energija, kuri niekada nepasibaigs. Šildymas su-projektuotas taip, kad kiekvienoje pastato patalpoje tempe-ratūrą galima valdyti atskirai. Tai labai padeda sutaupyti, nes kiekvienas papildomas temperatūros laipsnis lemia 6 proc. šildymo kaštų.

UAB „Uponor“ sveikatingumo ir poilsio centrui taip pat projektavo ir tiekė vandentiekio sistemas. Pasirinkti itin kokybiški, sertifikuoti vamzdžiai, kuriems suteikiama net 40 metų garantija. „Tai ilgalaikis patikimas ir išbandytas gaminys su specialiomis „Q&E“ jungtimis be jokių gumi-nių tarpinių. Tai patikimas ir saugus vandentiekis, todėl

tikimybė aplieti ir sugadinti turtą šiame objekte minima-li“, – paaiškino I. Jankauskas.

KoKYbIšKA SANTECHNIKA„SPA Vilnius Anykščiai“ buvo sumontuota vokiška kokybiš-ka santechnika GROHE. Maišytuvų dizainas parinktas toks, kad išliktų šiuolaikiškas dar daugelį metų. Dušų sistemos bei maišytuvai savo funkcionalumu ir naudojimosi papras-tumu suteikia namų vonios kambariui jaukumo, o GROHE produktų gamyboje naudojamos patentuotos techno-logijos užtikrina saugumą bei ilgalaikiškumą. Pavyzdžiui, termostatuose įdiegta technologija „TurboStat“, kuri už-tikrina visišką komfortą bei saugumą duše – į vandens slėgio bei temperatūros pokyčius sureaguojama vos per 0,3 sekundės. Vienasvirčių maišytuvų GROHE kasetės gami-namos naudojant technologiją „SilkMove“, todėl maišytuvų rankenėlėmis patogu naudotis net po daugelio metų.

Įrengiant SPA centrą, viešbučio kambarių dušuose buvo sumontuoti potinkiniai termostatiniai maišytuvai. Tai nėra dažnas sprendimas net ir viešbučiuose, bet neabejotinai patogus bei saugus kasdienybėje. Lubose pakabintos sta-cionarios lietaus dušo galvos. Praustuvams parinkti ergo-nomiški vienasvirčiai maišytuvai su technologija „EcoJoy“, kurie per minutę praleidžia 5,7 litro vandens vietoj įprastų 12 litrų. Tualetuose sumontuotos potinkinės WC sistemos, užtikrinančios estetinį vaizdą bei patogią priežiūrą.

32

Arch i tektūrA

Bendrose patalpose sumontuoti sensoriniai praustuvų maišytuvai, o baseino zonoje – automatiškai sustojantys dušo maišytuvai.

SPA centre buvo pritaikyta ir pati naujausia technologija – „GROHE Zero“. Tokie maišytuvai turi 90% mažiau švino, kuris yra itin pavojingas žmogaus sveikatai, ir yra penkis kartus atsparesni korozijai.

Vienas pagrindinių užsakovo reikalavimų buvo nesudė-tinga maišytuvų priežiūra. Naudojant technologiją „Star-Light“ GROHE gaminių chromo paviršius yra lengviau valomas ir ilgiau išlieka blizgus.

„Dirbant su šiuo projektu buvo stipriai juntamas kitoks užsakovo požiūris – noras investuoti į kokybę ir naujas technologijas, gamtos apsaugą. „SPA Vilnius Anykščiai“ yra projektas, kuriuo didžiuojamės, nes sutapo mūsų, užsako-vo bei architektų vertybės: kokybė, technologijos, dizainas ir gamtos apsauga“, – aiškino įmonės GROHE pardavimų vadovė Baltijos šalims Sigita Avlosevičienė.

TRIJų RŪšIų dUšo SIENElėSVisuomeninės paskirties tualetų kabinas ir dušų kabinas bei sieneles visuose viešbučio kambariuose tiekė UAB „Baltijos Brasta“.

Tualetų kabinos įrengtos pirmajame aukšte, šalia registra-tūros. Objekto dizaineris, anot UAB „Baltijos Brasta“ projek-to vadovo Giedriaus Pyranto, pasirinko individualų spren-dimą: pertvaros pagamintos iš grūdinto stiklo bei blizgios furnitūros ir papildomai apklijuotos lipnia matine plėvele. Dušo sienelės visuose viešbučio kambariuose pasirinktos nestandartinių matmenų, pritaikytos pagal esamas erdves ir užsakovų poreikius. UAB „Baltijos brasta“ įrengė dušo sieneles DORA, GERDA ir RITA. Kiekviena jų pasirinkta dėl skirtingų priežasčių.

Dušo sienelės DORA gaminamos iki pat lubų. Jos puikiai tinka, jeigu dušo galva yra įmontuota lubose, nes apsaugo likusią vonios kambario erdvę nuo vandens. Dušo siene-lės GERDA ir RITA pasirinktos dėl to, kad jas labai patogu naudoti ir prižiūrėti. GERDA yra su dviem pusiau rėminė-

32

33

aRCH I TEKTŪRa

mis sienelėmis viena prieš kitą. Užsakovas norėjo, kad durys varstytųsi į abi puses. Būtent šią funkciją ir turi ši sienelė. Tai ypač patogu, kai prieš sienelę nėra daug vietos. Be to, tokias sieneles lengva prižiūrėti, kai jomis nesinau-dojama, dureles galima prilenkti į vidų ir turėti erdvesnį vonios kambarį“, – paaiškino G. Pyrantas. Dušo sienelės RITA puikiai tinka, kai prieš sienelę iš vienos pusės yra kokia nors kliūtis: gyvatukas, klozetas, plautuvė ar pan.

„Šiame projekte kai kuriuose kambariuose prieš sienelę buvo klozetas. Todėl įrengėme kabinas su durimis ir papildoma stabilia sienele iš kloze-to pusės. Durys varstomos į abi puses, todėl patogu naudotis ir prižiūrėti. Tiek GERDA, tiek RITA turi pakilimo funkciją, t. y. durys šiek tiek pakyla. Tai leidžia lengviau įveikti prieš duris esančius kraštelius, grindų pakilimus ir geriau sandarinti duris“, – pasakojo pašnekovas. Visa UAB „Baltijos Brasta“ tiekta furnitūra yra aukštos kokybės, dabar madingo blizgaus atspalvio. Vi-sos sandarinamosios tarpinės labai skaidrios, kompaktiškos ir patikimos. Jos nekeičia spalvos, nekrinta nuo stiklo. „Manau, kad pateikėme unikalius ir puikiai derančius sprendimus. Tai leido pasiekti maksimalų rezultatą dir-bant su šiuo projektu. Labai svarbų vaidmenį atliko mūsų teikiamų paslau-gų paketas. Mes patys matavome kiekvieną nišą, gaminome nestandarti-nius elementus ir patys juos sumontavome. Kadangi projekto metu vyko ir smulkių pakeitimų, mūsų išsiugdyta kantrybė dirbant su tokiais gana sudėtingais projektais taip pat buvo aktuali“, – aiškino pašnekovas.

ŽEMA TEMPERATŪRA NESUTRUKdėĮrengiant baseiną ir jo prieigą, dušų kambarius ir balkonus, hidroizoliacinių sistemų medžiagas tiekė ir vietoje apmokė statybininkus, kaip jas naudoti, UAB „SCHOMBURG Baltic“ – dukterinė Vokietijos bendrovės SCHOMBURG GmbH & CO KG ir IMLITEX HOLDINGS įmonė.

Sveikatingumo ir poilsio centre „SPA Vilnius Anykščiai“ buvo naudotos šios medžiagos: paviršių lyginimas SOLOCRET 15, hidroizoliacija AQUAFIN 2K/M, AQUAFIN 1K, SANIFLEX, plytelių klijai UNIFIX 2K/6, SOLOFLEX, epok-sidinis siūlių glaistas ASODUR DESIGN ir specialūs silikonai ESCOSIL.

„Mūsų medžiagos yra skirtos dirbti profesionalams pagal vadinamąją „žinau kaip“ sistemą, t. y., reikia gerai žinoti medžiagų pritaikymo galimybes, eilės tvarką. Tinkamai ir kokybiškai atliekant darbus, gaunami labai geri rezultatai, įrengiant sudėtingus statybinius mazgus. Tai rodo ilgalaikė praktika, įrengiant kitus panašius objektus. Dirbdami mes prižiūrime objektą, kad visi darbai būtų atlikti tinkamai ir tiksliai panaudotos medžiagos“, – pasakojo UAB „SCHOM-BURG Baltic“ vadovas Gytis Jonas Vitkus. Nors dalis hidroizoliacijos sistemų įrengimo darbų buvo atliekami, esant žemai temperatūrai, aukšta medžiagų kokybė net dirbant tokiomis sąlygomis užtikrino gerą galutinį rezultatą.

dAUGUMA lANKYToJų – lIETUVIAIKol kas dauguma šio įspūdingo SPA centro svečių – lietuviai, čia perkan-tys po kelias nakvynes. Užsieniečių dar nedaug – apie 20–30 proc., nes kol kas „SPA Vilnius Anykščiai“ nebuvo aktyviau reklamuojamas kitose šalyse. Tačiau ir dabar jaučiamas šio sveikatingumo ir poilsio centro sukeltas pa-gyvėjimas Anykščiuose. SPA centre sukurta apie 70 darbo vietų ir tikimasi, kad metų pabaigoje čia dirbs jau apie 80 žmonių. Taip „SPA Vilnius Anykš-čiai“ tapo vienu didžiausių darbdavių nedideliame mieste.

Be to, dėl į SPA centrą pailsėti ir pasisemti sveikatos atvykstančių žmo-nių regione pagyvėjo ne tik turizmas, bet ir smulkieji verslai – juk at-vykstantieji nuomojasi dviračius, aplanko visą apylinkę, apžiūri muzie-jus, perka maistą.

33

34

Stat yba

šlAITINIų SToGųįRENGIMASTęsiame ankstesniame numeryje pradėtą temą apie gerąją šlaitinių stogų įrengimo praktiką

StaSyS liauKevičiuS

PASToGIų įRENGIMASErdvi pastogė naudojama gyvenamosioms arba pagal-binėms patalpoms, t. y. mansardoms, įrengti. Mažiausias pastogės aukštis praėjimo vietose turi būti 1,6 m. Pasto-gei apšviesti, vėdinti, taip pat išeiti ant stogo įrengiami stoglangiai. Jie išdėstomi vienoje eilėje 1–1,2 m virš per-dangos ir vienodais atstumais išilgai stogo.

34 Nuotr. iš „Ruukki“ archyvo.

Gegnių skersiniai profiliai nustatomi, atsižvelgiant į atstumą nuo vienos iki kitos, ilgį, stogo nuolydį (pasvi-rimo kampas) ir išorinės apkrovos dydį. Gegnės daro-mos iš pusrąsčių arba storų karčių, arba lentų, stato-mų ant briaunos. Gegnės prie sienų tvirtinamos viela, įmūrijama į mūrą, ir plienine kabe su mūrtašiu. Gegnės būna kabančiosios ir paremtosios. Kabančiosios – tokios, kai angos didelės, bet jose nėra tarpinių atramų.

35

Stat yba

Paprasčiausia kabančiųjų gegnių konstrukcija turi „A“ raidės formą: dvi gegnės sujungtos tarpusavyje hori-zontaliu skersiniu. Paremtosios gegnės daromos tada, kai yra vidaus atramos arba kapitalinė siena. Atstumas tarp gegnių yra įvairus, priklauso nuo dangos ir gegnių skerspjūvio.

INŽINERINIų KoMUNIKACIJų NUTIESIMAS IR įRENGINIų MoNTAVIMASNeatsižvelgiant į tai, kokia danga būtų uždengtas sto-gas, vėdinamosios šachtos, deflektoriai, vamzdžiai ir kita inžinerinė įranga, esant galimybei, turi būti stogo kraigo dalyje. Jų praėjimo per stogą vietos turi būti san-darinamos. Stogo sandūros prie sienų ir kitų vertikalių paviršių turi būti patikimai sandarinamos su tuo tikslu pritaikytomis dangomis, kad į stogo konstrukcijas ne-patektų vandens. Sandarinamieji sluoksniai ant vertika-lių paviršių turi būti užleisti ne mažiau kaip 150 mm ir sandarinami.

Antenos ir įvairios atotampos turi būti pritvirtintos prie stogo pagrindo konstrukcijų. Skylės stogo dangoje turi būti sandarios.

VANdENS NUVEdIMo SISTEMoS įRENGIMASNamuose su šlaitiniais stogais paprastai įrengiama išo-rinė vandens nutekėjimo sistema. Įrengiant neorgani-zuotą vandens nutekėjimo sistemą, susidaro pavojus sudrėkinti išorinę sieną, nes nuo stogo bėgantį vandenį vėjas gali pūsti į sieną. Kad ji nedrėktų, daromi ne ma-žiau kaip 500 mm pločio karnizai. Neorganizuotoji van-dens nutekėjimo sistema leistina ne aukštesniems kaip dviejų aukštų pastatams.

Organizuotoji vandens nutekėjimo sistema taikoma dažniausiai iki penkių aukštų pastatams. Tam prie stogo

nuosvyros tvirtinami latakai, jungiami prie įlajų, iš ku-rių vanduo lietvamzdžiais nuteka žemyn. Latakai

įrengiami pakabinamieji, karniziniai ir nuos-vyrieji.

Vandens nuvedimo nuo šlaitinių stogų sistemos turi būti įrengtos taip, kad lietvamzdžiai nuo sienos būtų ati-traukti ne mažiau kaip 20 mm. Ne-galima lietvamzdžių įrengti išorės sienų uždarose nišose. Atstumas tarp lietvamzdžių turi būti pagrįstas skaičiavimais, bet ne didesnis kaip 13 metrų.

Lietvamzdžiai gaminami iš 0,5–0,6 mm storio cinkuotos ir polimerais dengtos skardos. Vamzdis susideda iš

pavienių grandžių, sumaunamų viena į kitą per 50–70 mm.

Rėda BistRickaitė,Kauno technologijos universiteto Statybinių konstrukcijų katedros lektorė

Lietvamzdžių ir stogo latakų skerspjūvio plotas turi būti pa-grįsti skaičiavimais. 1 m2 stogo tenkantis lietvamzdžių ar latakų skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 1,5 cm2. Dažniausiai jis yra 105, 140 ar 215 mm skersmens. Įlajos viršutinės dalies skersmuo turi būti 2–2,5 karto didesnis negu vamzdžio skersmuo. Lietvamz-džiai tvirtinami plieniniais grieb-tuvais, tvirtai įmūrytais į sieną ir išdėstytais kas 1–1,5 metro. Įlaja prie latakų tvirtinama cinkuotąja skarda. Prie sienos lietvamzdžiai turi būti tvirtinami ne didesniu kaip 2 m intervalu.

Pakabinamieji stogo latakai turi būti pritvirtinti ne dides-niais kaip 900 mm atstumais, o nuosvyrieji – ne mažes-niais kaip 700 mm atstumais. Visas nutekantis nuo stogo vanduo turi patekti į įrengtą stogo lataką. Jie turi būti pri-tvirtinti ir įrengti taip, kad slinkdamas nuo stogo sniegas šių latakų nesulaužytų. Stogo latako išorinis kraštas turi būti ne žemiau kaip 25 mm nuo stogo plokštumos tęsi-nio. Pakabinamųjų latakų nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 0,28 laipsnio, o nuosvyriųjų – ne mažesnis kaip 2,9 laipsnio. Įrengiant latakus, būtina įvertinti galimas jų de-formacijas ir, esant reikalui, įrengti paslankius kompen-satorius.

Sniego gaudytuvai šlaitiniuose stoguose turi būti įrengti pagal hidroizoliacinės dangos gamintojo instrukciją arba pagal pastato projekte nurodytus sniego gaudytuvų brė-žinius. Gaudytuvus būtina įrengti visų nuolydžių skardi-niais ir polimeriniais statybos produktais (čerpėmis, pro-filiuotais lakštais, plastikinėmis skaidriomis dangomis ir pan.) dengtų stogų atbrailose – virš įėjimų į pastatus ir virš kitų žmonių vaikščiojimo zonų, taip pat keraminėmis arba betoninėmis čerpėmis, plaušacemenčio ir kitais pa-našiais statybos produktais dengtų stogų atbrailose, kai stogo nuolydis viršija 30 laipsnių, – virš įėjimų į pastatus ir virš kitų žmonių vaikščiojimo zonų.

Neatsižvelgiant į tai, kokia danga būtų uždengtas stogas, vėdinamosios šachtos, deflektoriai, vamzdžiai ir kita inžinerinė įranga, esant galimybei, turi būti stogo kraigo dalyje. Jų praėjimo per stogą vietos turi būti sandarinamos.

36

Stat yba

36

APSAUGA NUo APlEdėJIMoAplinkos temperatūrai svyruojant apie 0 °C, nutekantis vanduo ima šalti. Be to, sniegas, esant tokiai temperatūrai, tampa itin sunkus. Vanduo skverbiasi į stogą ir ten užšąla, gadindamas konstrukcijas. Kad tai nevyktų, rekomenduojama įsirengti apsaugos nuo apledėjimo sistemą. Ją su-daro šildymo kabeliai, valdymo įranga ir įrengimo priedai.

Šildymo kabeliai montuojami ant stogo, į latakus, lietvamzdžius, aplink įlajas. Ap-saugos nuo apledėjimo sistemos gali būti įrengiamos bet kokios konstrukcijos sto-guose, kur reikia užtikrinti tirpstančio van-dens nutekėjimą, esant neigiamai tempe-ratūrai.

Apsaugos nuo apledėjimo sistema apsau-go nuo varveklių susidarymo ir galimų žmonių sužalojimų, automobilių apgadini-mų, leidžia išvengti fasadų erozijos, stogo konstrukcijų, vandens nutekėjimo elemen-tų gadinimo, apsaugo nuo pavojų, kuriuos kelia sniego sankaupos.

37

STaT yBa

bITUMINIų čERPElIųSToGo VENTIlIACIJoSKRAIGo ElEMENTAS

KRAIGINė VENTIlIACIJAšis elementas yra universalus – tinkamas visų tipų kraigams:horizontaliems kraigams;nedidelio nuolydžio kraigams;taip pat stogo ir pastato fasado susikirtimo vietose.

SAVYbėS:išlaiko elastingumą ir esant žemai temperatūrai;neleidžia per ventiliaciją į stogo konstrukciją pakliūti

sniegui ir šoniniam lietui;atsparus mechaniniams poveikiams (išlaiko suaugusio

žmogaus svorį);lenkiamas pagal tris linijas, kurios užtikrina suapvalintą

taisyklingą stogo formą;neturi papildomų detalių (paralono, tinkliuko ir kt.), kurios

ateityje gali sukelti ventiliacijos problemų;tinkamai įrengti oro judėjimo ventiliacijos kanalai;patento Nr. 001217848-0001;50 metų garantija.Tinkamas stogo konstrukcijos ir jo ventiliacijos įrengimas užtikrina pastato ilgalaikiškumą.

SToGo VENTIlIACIJA bŪTINA, KAd:nesusidarytų kondensatas žiemą;neperkaistų gyvenamosios patalpos bei stogo dangavasarą.

1. Bituminės kraigo čerpės2. Kraigo ventiliacijos elementas3. Stogo danga4. OSB5. Tašas 50 x 506. Lenta 25(30) x 1007. Vėjo izoliacija8. Gegnės su apšiltinimo medžiagos sluoksniu

APšIlTINTo SToGo SCHEMA

įgaliotas atstovas lietuvoje: UAB „Trade home“ Šilutės pl. 53, LT-94105 Klaipėda

Mob. +370 698 00 185El. p. info@tradehome.lt

www.tradehome.lt

KITI KoNSTRUKTYVINIAI REIKAlAVIMAIPažymėtina, kad šlaitiniams stogams, kitaip nei plokš-tiesiems sutapdintiems, taikomi ir konstruktyviniai šlaitinių stogų elementų reikalavimai, priklausantys nuo šalies regiono. Akmenės, Klaipėdos, Kretingos, Mažeikių, Neringos, Palangos, Plungės, Skuodo, Šilu-tės, Telšių rajonuose šlaitinių stogų karnizai turi būti išsikišę ne mažiau kaip 700 mm, kitoje Lietuvos teri-torijoje – ne mažiau kaip 400 mm.

Apšiltintų šlaitinių stogų su vėdinamuoju oro tarpu konstrukcijoje įrengtos garus izoliuojančių ir vėjui nelaidžių statybos produktų jungtys turi būti tarpu-savyje suklijuotos arba patikimai sandarinamos kitu būdu. Stogo danga turi būti išsikišusi ne mažiau kaip 40 mm nuo karnizo krašto.

Šlaitinių stogų dangoms įrengti naudojamų statybos produktų atsparumas tūriniam šaldymui turi būti ne mažesnis kaip FRE 150. Stogų konstrukcijoms įrengti naudojamų medinių statybos produktų masinis drė-gnis turi būti ne didesnis kaip 20 % ir ne mažesnis kaip 8 %.

VėdINIMASNeapšiltintų šlaitinių stogų pastogės turi būti natū-raliai vėdinamos. Pastogei vėdinti dviejose priešprie-šinėse stogo pusėse turi būti įrengtos angos. Angų plotas kiekvienoje pusėje turi būti ne mažesnis kaip 1:500 vėdinamos pastogės grindų ploto.

Vėdinamuose šlaitiniuose stoguose stogo šlaito apa-čioje (atbrailoje) ir kraige turi būti angos. Šių angų matmenys turi atitikti reglamento 31.2 punkto reika-lavimus. Kai vėdinamosioms angoms įrengti naudo-jamos specialios čerpės arba vėdinamieji kaminėliai, jie gali būti įrengiami antroje eilėje nuo kraigo vir-šaus arba valminių stogų keterose. Vėdinamuose šlai-tiniuose stoguose vėdinamojo oro sluoksnio aukštis turi atitikti reglamento 31.1 punkto reikalavimus.

Pastogių vėdinimas – geriausia priemonė nuo saulės radiacijos. Vėdinamieji stogo elementai apsaugomi nuo vandens garų kondensacijos, ypač stogo vidiniai paviršiai. Ilgiau užsilaikiusi kondensacinė drėgmė, atsirandanti žiemą, gali suintensyvinti stogo detalių koroziją ir sudaryti sąlygas medienos grybeliui augti.

Efektyviai vėdinama tada, kai langas arba specialios angos orui pritekėti išdėstytos kiek galima žemiau (prie karnizo), be to, priešpriešiniuose šlaituose. Kai pastogė gerai vėdinama ir stogas neprateka, stogo medinės konstrukcijos eksploatuojamos labai ilgai (dešimtis ir net šimtus metų).

Visuose šiltuose šlaitiniuose stoguose po banguotos ir profi liuotos skardos, eternito, betoninių, plastikinių,

38

Stat yba

4 pav. šlAITINIo SToGo dETAlė SU bITUMINIų čERPIų dANGA

skardos, keraminių čerpių bei po kitomis dangomis virš šiluminės izoliacijos reikia pakloti antikondensacinę plė-velę arba antikondensacinį kartoną, paliekant virš šilu-mos izoliacijos vėdinamąjį oro tarpą.

HIdRoIzolIACINėS dANGoS įRENGIMASJei hidroizoliacinės dangos gamintojo dangos įrengi-mo rekomendacijose nenurodyta kitaip, bituminėmis čerpėmis, banguotais lakštais, lygaus plaušacemenčio arba panašiomis plokštelėmis, čerpėmis, už-lankais sujungtais skardos lakštais ir profiliuotos skardos lakštais deng-tuose šlaitiniuose stoguose po minėtomis stogo dangomis turi būti įrengtas ištisi-nis vandeniui nelai-dus sluoksnis. Už-lankais sujungtais

skardos lakštais, profiliuotos skardos lakštais ir skardinėmis čerpėmis dengtuose šlaiti-niuose stoguose ištisinis vandeniui nelaidus sluoksnis turi nesiliesti su šiomis stogo dan-gomis. Vėdinamų šlaitinių stogų tarpas tarp vandeniui nelaidaus sluoksnio ir stogo dan-gos turi būti vėdinamas išorės oru.

PRIElAIdoS KoKYbIšKAM šlAITINIAM SToGUI įRENGTI. GERoJI PRAKTIKAPastato stogą veikia ištisas veiksnių komplek-sas: stogo savoji masė, sniego apkrova, laiki-noji apkrova, atsirandanti eksploatacijos metu (dėl remonto, sniego valymo ir kt.), vėjo ap-krova, kuri gali būti skirtingų ženklų (slėgis ir trauka), be to, atmosferos krituliai (lietus, snie-gas, kruša), oro drėgmė, saulės radiacija, tei-giamos ir neigiamos temperatūros poveikiai.

Projektuojant ir įrengiant šlaitinių stogų konstrukcijas, būtina įvertinti šių stogo kons-trukcijų sluoksnių naudojimą: garus izoliuo-

jančio sluoksnio, termoizoliacinio sluoksnio, vėjui nelai-daus sluoksnio, vėdinamojo oro sluoksnio, hidroizolia-cinio sluoksnio, šlaitinio stogo dangos pakloto, šlaitinio stogo dangos.

Atsižvelgiant į stogo konstrukcijas ir naudotus statybos produktus, gali būti įrengiami visi minėti ir kiti būtini sluoksniai arba jų deriniai. 4 paveikslėlyje pavaizduota šlaitinio stogo detalė su bituminių čerpių danga.

Visais atvejais stogo danga turi nepraleisti vandens, būti atspari ugniai, ilgalaikė ir ekonomiška. Lie-

tuvos sąlygomis geriausias gyvenamojo namo stogas yra amžių išbandytas

medinės konstrukcijos keturšlaitis arba dvišlaitis stogas su įvairiais jo

variantais.

38

Nuotr. iš „Ruukki“ archyvo.

39

STaT yBa

TobUlA SToGo dANGA – „RUFlEX“Pasaulyje gaminama daug įvairių stogo dangų, ir visos jos tinkamos pastatams. bet juk jūsų namas individualus – vadinasi, jis vertas pačios geriausios stogo dangos – „Rufl ex“!

Kokie kriterijai svarbiausi renkantis stogo dangą? Be abe-jo, pasirinktoji stogo danga turi būti naudojama ilgai ir nekelti jokių rūpesčių, ji turi visokeriopai saugoti nuo ne-pageidaujamų atmosferos poveikių. Pageidautina, kad stogo danga būtų lengvai sumontuojama ir nesunkiai patikrinama, ar sumontuota tinkamai.

Lanksčiųjų čerpių „Rufl ex“ stogo dangos labai populia-rios visoje Europoje būtent dėl puikių eksploatavimo charakteristikų ir patrauklios, sakytume, netgi praban-gios išvaizdos.

„RUFlEX“ – SToGo dANGA bET KoKIAM oRUITuo netruksite įsitikinti palyginę ją su metaline ar kerami-ne stogo danga. Metalinė danga tvirtinimo vietose neretai ima rūdyti ir praleidžia drėgmę, jau nekalbant apie kurtina-mą triukšmą, kai lyja ar krinta kruša, kuri, beje, dangą gali netgi pažeisti. Be to, metalinė danga nėra saugi priešgais-riniu požiūriu, o žiemą ant jos susikaupianti sniego masė gali nuslysti didele lavina ir kelti pavojų žmonėms. Kera-minė stogo danga labai sunki, ypač kai ją užkloja sniegas, todėl pastato gegnių konstrukcija turi būti daug stipresnė.

Lanksčiosios čerpės neturi trūkumų, kurie akivaizdūs naudojant metalinę ar keraminę stogo dangą. Ypatingos struktūros medžiagos lanksčiosios čerpės visiškai apsau-go nuo gamtos stichijų triukšmo, šiurkštus paviršius žie-mą neleidžia besikaupiančiam sniegui kristi nuo stogo ištisine lavina. Bitumo nepažeidžia paukščiai. Tokia stogo danga nelaidi statinei elektros energijai, o iš kamino pa-žyrančios žiežirbos ant bitumo užgęsta.

„Rufl ex“ atlaiko nuo -50 iki +120 ºC temperatūrą, išsiskiria aukštu mechaniniu atsparumu, o jų paviršius yra iš natū-ralių akmeninių granulių, kurios saugo nuo ultravioleti-nių spindulių.

„RUFlEX“ – šIUolAIKIšKAS IR PATIKIMAS SToGASStogo danga „Rufl ex“ gaminama pačioje pažangiausioje gamykloje Europoje. Gamyklą įrengė dvi stambiausios pasaulio korporacijos – „The RDI Group“ (JAV) ir „Boato International“ (Italija). Jų bendradarbiavimo rezultatas stulbinamas – pati moderniausia Europoje įranga ir tech-nologijos bituminių medžiagų, tarp jų ir lanksčiųjų čer-pių „Rufl ex“ gamybos srityje.

EURoPINIS FoRMATASStogo dangos „Rufl ex“, kaip ir bet kuris kokybiškas pro-duktas, yra sertifi kuotos – jos gaminamos pagal euro-pines technines charakteristikas, t. y. EN 544 standartą. „Rufl ex“ produkcija visiškai atitinka ES direktyvų reikala-vimus ir harmonizuotus ES standartus, tai rodo СE ser-tifi katas.

Ekologiškumas dabar labai vertinamas visame pasaulyje. Gaminant stogų dangą „Rufl ex“ nedaroma žala regionui, netgi priešingai, imamasi visų priemonių aplinkai išsau-

įgaliotas atstovas lietuvoje: UAB „Trade home“

Šilutės pl. 53, LT-94105 KlaipėdaMob. +370 698 00 185

El. p. info@tradehome.ltwww.tradehome.lt

goti: pakartotinai naudojamas vanduo, gaminama be atliekų, naudojami fi ltrai dujoms ir bitumo kvapams pa-šalinti, energijos taupymo ir kitos technologijos. Svarbu tai, kad ir pati medžiaga taupo energiją: tinkamai sumon-tuota viso stogo danga sulaiko šilumą.

AUKSINė KoKYbėS GARANTIJA Visoms „Rufl ex“ kolekcijoms suteikiama 35 metų garan-tija. Ji apima pristatymą, senos dangos išmontavimą ir naujos sumontavimą, jei „Rufl ex“ jau sumontuota ant stogo konstrukcijos.

„RUFlEX“ – PRoFESIoNAlo PASIRINKIMASProfesionalūs stogdengiai jau žino, ką rinktis. „Rufl ex“ lengvai montuojama ant įvairaus nuolydžio ir įvairių tipų stogų – kvadratinių, apskritų, trapecinių. Vadovaudamie-si detalia instrukcija ar techninių specialistų patarimais „Rufl ex“ stogo dangą gali sumontuoti ir pradedantieji.

„RUFlEX“ – ATRAdIMAS dIzAINERIAMS IR ARCHITEKTAMSNaudodamas „Rufl ex“ kiekvienas dizaineris ar architektas galės įgyvendinti visus savo sumanymus. Stogo danga gali būti įvairiausių rūšių ir formų, įvairiausių spalvų ir atspalvių – o jų iš viso per 40. Įdomios bituminių čerpių geometrinės formos – prabanga pagal kiekvieno skonį ir kiekvienam namų savininkui.

Lanksčiosios čerpės „Rufl ex“ ypatingos, nes leidžia susi-montuoti savą, individualų ir išskirtinį stogo piešinį. Tų pačių formų, bet skirtingų spalvų deriniai leidžia sukurti tikrus šedevrus!

„RUFlEX“ – oPTIMAlI KAINAĮsigyti stogo dangą „Rufl ex“ gali kiekvienas. Tai garantuo-ja priimtinos kainos ir patogi priežiūra – pagal jūsų stogo planą vadybininkai apskaičiuos, kiek reikės dangos, ir pa-rinks visas komplektuojamąsias detales.

Stogo danga „Rufl ex“ ir hidroizoliacinės medžiagos tinka-mos visų tipų stogams ir gali būti naudojamos įvairiomis klimato sąlygomis. Jos yra puiki investicija, nes bus nau-dojamos ilgai ir patikimai tiek, kiek stovės pats namas.

40

Stat yba

Kadangi nuo pat 2014 m. pradžios jau di-džiajai daliai lietuvos gyventojų nebe-

liko abejonių, kad 2015-aisiais tikrai bus įvestas euras, šie

metai prasidėjo tikrai labai aktyviai, ypač būsto (butų,

gyvenamųjų namų) sek-toriuje. Taigi, kokią įta-ką turės euro įvedimas nekilnojamojo turto (NT) pardavimams?

VIRšIJo PRoGNozESNagrinėjant pirmųjų šių metų penkių mėnesių įvykusių sando-rių statistiką, reikia pripažinti, kad dabartiniai sandorių skaičiai net viršijo rinkos analitikų optimisti-nes prognozes, darytas 2013 m. pabaigoje ir 2014 m. pradžioje. Valstybės įmonės Registrų cen-tro duomenimis, palyginti su 2013-ųjų pirmaisiais penkiais mėnesiais, sudaromų butų pir-kimo ir pardavimo sandorių skaičius Lietuvoje išaugo 30 % (vidutiniškai 2,760 sandorių per mėn.), o gyvenamųjų namų pirkimo ir pardavimo sandorių skaičius Lietuvoje išaugo 20 % (vidutiniškai 760 sandorių per mėn.). Daugiausia butų san-dorių šiuo metu yra sudaroma Vilniaus mieste – šiemet vidu-tiniškai po 900 sandorių per mėnesį.

NEKIlNoJAMoJo TURToRINKoS PRoGNozėS: KAIP EURo įVEdIMAS PAVEIKS RINKą?

40 Nuotr. www. shutterstock.com

41

Stat yba

saulius vaGonis,„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas,Lietuvos turto vertintojų asociacijos valdybos narys

Toks rinkos aktyvumas, be abejonės, yra lydimas ir besi-stiebiančių į viršų NT kainų. Šiuo metu butų kainos auga visuose Lietuvos didmiesčiuose. Tokia tendencija, kad būstas brangtų visuose, be išimties, didžiuosiuose Lie-tuvos miestuose, jau nebuvo fiksuojama nuo pat NT rin-kos krizės pradžios (t. y. nuo 2008 m.). Remiantis „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Pa-nevėžyje), duomenimis, pastaruosius 12 mėnesių (lygi-nant butų kainas 2014 m. gegužės mėnesį su kainomis, buvusiomis 2013 m. gegužę) bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose ūgtelėjo 4,2 %. Didžiausias kili-mas buvo fiksuotas Vilniaus mieste – čia per pastaruosius 12 mėnesių butų kainos pakilo 6,8 %. O nuo pastarojo že-miausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 m. gegužę, jos yra išaugusios 10,7 %. Teigiamas metinis butų kainų pokytis buvo fiksuojamas ir kituose šalies didmiesčiuo-se: Šiauliuose – 2,8 %, Panevėžyje – 2,7 %, Klaipėdoje – 1,6 % ir Kaune – 0,4 %.

RINKoS AKTYVUMo PRIEŽASTYSVis dėlto, mūsų nuomone, šį augantį rinkos aktyvumą (tiek augantį sandorių skaičių, tiek pardavimo kainas) sieti vien tik su būsimu euro įvedimu nebūtų teisinga. Taip – negalima paneigti, kad dalis žmonių šiuo metu investuoja į NT, norėdami suspėti išleisti savo san-taupas iki euras bus įvestas. Tačiau pagrindinės esamo rinkos aktyvumo priežastys mažai susiju-sios su artėjančiu euru. Mūsų nuomone, jei Lie-tuvai ir „negrėstų“ euro įvedimas 2015 m., rinkos situacija būtų labai panaši, t. y. tokiu atveju būsto rinka vis tiek būtų itin aktyvi. Svarbiausios dabarti-nio rinkos aktyvumo priežastys:

realiai atsigaunanti šalies ekonomika (nemažai daliai žmonių, ypač didmiesčių gyventojų, pra-deda vėl augti atlyginimai, mažėja žmonių neri-mas dėl darbo vietos praradimo);

41

kartu atsigaunantys ir gyventojų lūkesčiai – tiek dėl šalies ekonomikos padėties, tiek ir dėl situaci-jos NT rinkoje (jau labai maža dalis žmonių vis dar laukia, kol kainos kris, ir netiki tiek šalies ekonomi-kos, tiek NT rinkos atsigavimu);

labai žemos bankų siūlomos indėlių palūkanos (jos nemotyvuoja laikyti pinigų bankuose) ir būsto paskolų palūkanos (kurios šiuo metu Lietuvoje yra pasiekusios rekordiškai žemą lygį).

Taigi net ir nesant euro faktoriui bundanti šalies ekono-mika ir atsigavę žmonių lūkesčiai žadintų NT rinką po penkerių sąstingio metų. Beje, ši penkerių metų rinkos „prastova“ – tai irgi viena iš dabartinio rinkos hiperakty-vumo priežasčių. T. y. nemažai žmonių, krizės metais ga-lėjusių ir norėjusių įsigyti būstą, tiesiog laukė tam palan-kaus meto (nes tuo metu vengė investuoti į turtą, kai jo kainos dar krito, bijodami tolesnio nuvertėjimo).

KAINų bURbUlAS „NESIPUčIA“Dabartinis rinkos aktyvumas gali kelti ir atvirkštinį klau-simą – ar vėl nesipučia NT rinkos burbulas, ar nebus taip,

bUTų KAINų IR ATlYGINIMo SANTYKIS

42

Stat yba

kad 2015 m., tik įsivedus eurą, – rinka ims ir subliūkš – kaip tai jau buvo atsitikę prieš penkerius metus? Atsa-kymas būtų – ko gero, ne. Nors būsto sandorių skaičius auga tikrai neprognozuotais tempais ir artėja iki „prieš-krizinio“ lygio, t. y. 2005–2007 m. periodu fiksuotų sando-rių skaičių, tačiau būsto kainų lygis išlieka vis dar gerokai mažesnis nei didžiausio rinkos aktyvumo metais. Paly-ginti su 2007 m. pabaigoje vyravusiomis butų kainomis, dabartinis kainų lygis šalies didmiesčiuose yra vis dar 35–45 % žemesnis. Tad nors ir būsto kainos jau stiebiasi į viršų, iki buvusių aukštumų joms dar toloka...

AUKšTAS įPERKAMUMAS Dabartinį NT rinkos tvarumą įrodo ir augantys būsto įperkamumo rodikliai. Nagrinėjant šalies didmiesčių gy-ventojų atlyginimų ir būsto kainų santykį, galima teigti, kad būsto įperkamumo rodikliai yra aukščiausi per pas-taruosius 10 metų, o Vilniuje – net per 15 metų. Skai-čiuojant, kiek kvadratinių metrų buto galima įsigyti už savo vidutinį grynąjį (neto) metinį darbo užmokestį, šis skaičius Vilniuje yra lygus 5,8 m2, o štai 2006 m. vidutinis vilnietis sugebėjo įpirkti vos 2,9 m2 (dvigubai mažiau) vi-dutinės klasės buto. Panašūs rodikliai fiksuojami ir Kaune bei Klaipėdoje.

Šių miestų gyventojai šiuo metu vidutiniškai gali įsi-gyti atitinkamai 6,6 m2 ir 6,7 m2 vidutinės klasės buto. Mažesniuose miestuose butai yra dar labiau įperkami. Šiauliuose vidutinę algą uždirbantis miesto gyventojas gali įsigyti 9,6 m2, o Panevėžyje – 11,0 m2. Tai, kad būstai mažesniuose miestuose įperkami lengviau nei sostinėje,

nieko keista. Pavyzdžiui, NT kainų lygis sosti-nėje yra 2,3 karto aukštesnis nei penktajame pagal dydį Lietuvos mieste Panevėžyje, nors vidutinis vilniečio atlyginimas yra aukštesnis tik ketvirtadaliu.

NESKUbA SKolINTISDar vienas skirtumas, lyginant dabartinę ir perkaitusią 2005–2007 m. būsto rinką, yra tas, kad nepaisydami rekor-diškai žemų būsto paskolų palūkanų gyventojai (bent jau kol kas) neskuba skolintis ir didžioji dalis būsto sandorių vyksta perkant turtą vien tik iš nuosavų lėšų. Palyginkime – 2007–2008 m. daugiau nei 50 % butų pirkimo ir pardavi-mo sandorių vyko finansuojant bankams, o šiuo metu šis skaičius tesiekia apie 30 %. Tokią pasikeitusią tendenciją lėmė tiek atsargesnis gyventojų požiūris į skolinimąsi (kri-zės metais buvo daug pamokomų istorijų, kai neapdairiai būstui skolinęsi žmonės prarado savo namus, nesugebė-dami išsimokėti paskolų įmokų), tiek ir Lietuvos banko ini-ciatyva 2012 m. pabaigoje sugriežtintos paskolų išdavimo sąlygos (įvestos Atsakingo skolinimo taisyklės). Tas faktas, kad daugiau nei du trečdaliai pirkimų vyksta be skolintų pinigų, taip pat liudija, kad rinka nėra įkaitinta skolintais pinigais ir kad kaip tik ji turi dar neatskleisto potencialo, jei skolinimasis ateityje kiek suaktyvės.

RINKA IšlIKS AKTYVITaigi prognozuojant 2014 m. rinką galima teigti, kad ji ak-tyvi išliks ir antrąjį šių metų pusmetį. Kai NT rinka įsibėgė-ja, ją jau sunku sustabdyti. Svarbu tik, kad ji neperkaistų ir būsto kainos neperkoptų ekonomiškai pagrįsto kilimo ribų. Todėl manome, kad didmiesčiuose šiemet kainos gali augti apie 5–10 % (per pirmuosius penkis šių metų mėne-sius bendras kainų augimas šalies didmiesčiuose siekė – 3,2 %, Vilniuje – 4,9 %), o mažesniuose šalies miesteliuose galima ir nepamatyti labiau pastebimo kainų augimo. Jei faktinis kainų augimas viršys pirmiau įvardytus skaičius, galima manyti, kad rinka jau ima perkaisti ir ateityje (pra-dedant 2015 m. – jau įsivedus eurą) kainų augimo tempas gali lėtėti ar visai sustoti, kol gerėjanti ekonomika (šalies ekonomistai prognozuoja, kad ji vis augs, padedant tam pačiam eurui) vėl jas stumtels aukštyn.

42

bUTų KAINų IR ATlYGINIMo SANTYKIS1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

VIlNIUS 5,5 4,3 4,8 5,2 5,2 5,1 4,4 3,3 2,9 3,1 3,6 4,8 5,4 5,4 5,7 5,8 5,8

KAUNAS 6,7 6,5 6,8 7,6 7,8 7,2 5,6 4,1 3,7 3,4 4,1 4,7 5,3 5,6 5,9 6,4 6,6

KlAIPėdA 6,4 5,5 5,6 6,0 6,2 5,7 5,0 3,9 3,2 2,9 3,7 5,4 5,8 6,1 6,4 6,6 6,7

šIAUlIAI 11,0 9,8 12,1 14,4 15,2 15,3 11,8 7,3 5,7 5,1 5,2 7,0 8,2 8,5 9,0 9,7 9,6

PANEVėŽYS 11,9 11,1 14,2 16,4 17,6 16,9 13,2 8,0 6,9 5,0 5,7 7,5 8,8 9,5 10,0 10,9 11,0

Šaltinis: „Ober-Haus“.

43

Stat yba

44

Lyder i s

giedrė Balčiūtė

Vienos didžiausių lietuvoje statybos bendrovių Ab „YIT Kausta“ ekonominė kri-zė nesužlugdė. Netgi atvirkščiai, nepaisant sunkmečio, darbų apimtys ir pajamos kasmet didėjo, o bendrovė ėmėsi įgyvendinti vieną už kitą ambicingesnius projektus. Vienas tokių – verslo centras „Grand office“, tapęs ne tik vienu aukš-čiausių statinių Vilniuje, bet ir pirmuoju A energinio efektyvumo klasės biurų pastatu šalyje. „Grand office“ pastate įsikūrę jau nemažai nuominin-kų. čia persikraustė ir jį stačiusi įmonė „YIT Kausta“, su kurios generaliniu direktoriumi Kęstučiu Vanagu kalbė-jomės ne tik apie karjerą, bendrovės raidą, bet ir apie lietuvos statybų dabartį bei galimą ateitį.

NESVAJoJęS TAPTISTATYbININKU KęSTUTIS VANAGASdAbAR VAdoVAUJA„YIT KAUSTAI“

44

45

Lyder i s

AMbICINGI PRoJEKTAIPrie bendrovės „YIT Kausta“ vairo stovite jau ketverius metus. Kaip vertinate savo vadovavimo laikotarpį?Situacija statybų rinkoje pastaruoju metu šiek tiek page-rėjo, truputį atsigavo ir būsto rinka. Tarp rangos bendrovių konkurencija išliko, nors statybos sektorius, 2012 m. pa-augęs, 2013 m. vėl susitraukė. Matysime, kaip bus šiemet. Skaičių dar nėra.

Kalbant apie mūsų įmonę, nuo 2010 m., kai pradėjau jai va-dovauti, metinė apyvarta vis augo. 2009 m. mūsų apyvarta buvo apie 45 mln. litų, 2010 m. – apie 100 mln., pernai – apie 155 mln. litų. Taigi augimas buvo jaučiamas visą laiką ir mes tą rinkos dalį, kurią rangos versle turėjome prieš sunkmetį, turime ir dabar. Būsto rinkoje dar nepasiekėme to, ką turėjo-me, ir turbūt kitais metais dar nepasieksime, bet čia taip pat jaučiamas augimas. Šiemet bus įgyvendintas mūsų projek-tas „Upės rezidencija“ ir tęsiami „Solo City“ kvartalo statybų darbai Vilniuje, Kaune įgyvendiname „Šilo namų“ projekto III etapą, pradėsime darbus Brastos g. kvartale Kaune ir imsi-mės dviejų naujų projektų Vilniuje.

Kokius per tuos ketverius metus įgyvendintus projektus pavadintumėte svarbiausiais?Įgyvendinome ne vieną ambicingą projektą. Mūsų dar-buotojai didžiuojasi pastatę Vilniaus universiteto Moks-linės komunikacijos ir informacijos centrą, kurio archi-tektūrinė išraiška yra išskirtinė. Turbūt dar negreitai Lie-tuvoje atsiras panašus pastatas. Šiuo metu rekonstruo-jame Nacionalinę M.  Mažvydo biblioteką. Pastatėme ir parduotuvę „Ikea“, kuri bus vienintelė Lietuvoje, dvi par-duotuves „Prisma“ – vieną Kaune, kitą Vilniuje, modernų žemės ūkio technikos pardavimo saloną Kėdainių r. Be abejo, svarbus ir „Grand Office“ biurų pastatas Vilniuje. Tai – pirmasis A klasės energinio efektyvumo biurų pas-tatas Lietuvoje. Džiaugiamės, kad pastatą greitai įvertino ir nuomininkai – jau beveik visas „Grand Office“ yra išnuo-motas, tad labai greitai jis bus gyvas, pilnas nuomininkų ir ten, kur šiuo metu dar vyksta patalpų įrengimo darbai.

Mes nuolat turime apie 10–15 vienu metu vykdomų pro-jektų, kurių dydis svyruoja nuo kelių iki keliasdešimties milijonų litų.

KAINoS dAR PER ŽEMoSPradėjote vadovauti statybos įmonei per patį ekonomikos nuosmukį, smarkiai paveikusį statybų sektorių. Ar tokios aplinkybės negąsdino? Kaip per krizę įmonei pavyko išlaviruoti?Net nežinau, kaip mums tai pavyko. Turbūt padėjo pa-tikimos įmonės vardas, ilgametė patirtis bei stiprus pa-tronuojančiosios bendrovės palaikymas. Džiaugiamės, kad mums sekėsi sutarti su užsakovais ir jie mumis tikėjo. Man, kaip vadovui, smagu ir tai, kad manimi patikėjo ko-manda, aš juk ne vienas dirbau.

doSJė

GIMė

1971 m. Kaune

IšSIlAVINIMAS

1994 m. įgijo inžinieriaus kvalifikaciją Kauno technologijos universiteto Statybos fakultete, vėliau baigė magistro studijas Vytauto Didžiojo universitete.

2008 m. baigė tarptautinę aukščiausio lygio vadovų verslo administravimo programą BMI (Baltic Management Institute)

dARbo PATIRTIS

1997–1999 m. UAB „Kauno restauratoriai“, darbų vykdytojas;

2000–2002 m. UAB „NCC Puolimatka“, statybos vadovas;

2002–2007 m. UAB „Skanska statyba“ (vėliau „Constructus“), statybos direktorius;

2008 m. pradėjo dirbti AB „YIT Kausta“, projektų valdymo direktorius;

nuo 2010 m. įmonės generalinis direktorius ir valdybos narys

K. VANAGo VAdoVAVIMo lAIKoTARPIU įGYVENdINTI SVARbIAUSI PRoJEKTAI

nacionalinis atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centras (MKIC), Saulėtekio g., Vilnius;

viešbučio „Ibis“ rekonstrukcija, Kaunas;

aukštųjų medicinos technologijų centras „Moog“, Vilnius;

sandėlio šaldytuvo statyba, Kauno r.;

„Scania“ gamybinė bazė, Vilnius;

„Viči“ žuvų perdirbimo gamykla, Plungė;

biurų pastatas „Grand Office“, Viršuliškių skg., Vilnius;

žemės ūkio technikos prekybos ir aptarnavimo centras „Ivabaltė“, Kėdainių r.;

prekybos centras „Ikea“, Žirnių g., Vilnius;

du „Ryanair“ angarai Kauno oro uoste;

prekybos centras „Prisma“, Viršuliškių skg., Vilnius.

45

46

Lyder i s

Kalbama, kad krizės padariniai statybos sektoriui iškėlė naujų uždavinių ir tikslų. Kokius pokyčius pastebite ir kaip juos vertinate? Prieš krizę buvo statoma daug ir nelabai kokybiškai, nes trūko gerų statybininkų, ir jie buvo labai išpuikę. Situaci-ja nebuvo sveika. Sunkmetis atsijojo vienos dienos arba vieno projekto vystytojus. Tų vienadienių statybininkų tiesiog neliko. Sakyčiau, išliko stipriausi, tarp jų – ir mes.

Žinoma, po krizės pasikeitė kainos. Negaliu sakyti, kad jos susireguliavo – šiandien kainos yra gana žemos. Ma-nau, kad žmonės dar neuždirba tiek, kiek turėtų. Bet ta krizė visiems mums, statytojams, įpratusiems, kad nekil-nojamasis turtas tik brangsta, pirmąkart per nepriklau-somybės laikotarpį parodė, kad jis gali ir pigti. Iš pradžių tuo sunku buvo patikėti.

Kokią dabar matote lietuvos statybų sektoriaus ateitį?Prognozės yra slidus dalykas. Niekas nežino, kas bus po kelerių metų. Juk niekas nesitikėjo ir karo Ukrainoje, kuris paveikė visus. Dabar kvalifikuotos darbo jėgos tikrai trūksta, daug jaunų žmonių yra išvažiavę. Todėl ateityje didžiausias iššūkis turbūt bus rasti darbuotojų, gali tekti net jų vežtis iš kitų šalių, tačiau mums kol kas darbuotojų netrūksta. Ben-dradarbiaujame su mokslo įstaigomis, atsirenkame geriau-sius studentus ir patys auginamės naująją kartą.

Kaip tą naują būsimų statybininkų kartą vertinate? Ar į statybų sektorių dabar ateinantys dirbti jauni specialistai skiriasi nuo savo pirmtakų?

APIE „YIT KAUSTą“

Įmonių grupė „YIT Kausta“ priklauso didžiausiam Suo-mijos statybos paslaugų koncernui „YIT Corporation“, kuris veikia nuo 1912 m. ir vykdo veiklą Šiaurės ir Vidu-rio Europoje, Baltijos šalyse ir Rusijoje.

AB „YIT Kausta“ – viena didžiausių ir moderniausių staty-bos paslaugų grupių Lietuvoje.

įMoNėS TEIKIAMoS PASlAUGoS

Rangos paslaugos – „YIT Kausta“ atlieka įvairios paskir-ties pastatų statybos, rekonstrukcijos bei renovacijos darbus.

Būsto verslas – UAB „YIT Kausta būstas“ – stato ir par-duoda butus didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniu-je, Kaune bei Klaipėdoje.

Komercinio nekilnojamojo turto plėtra – ši veikla apima visus projekto etapus – nuo idėjų ir pradinės koncepci-jos išvystymo iki galutinio įgyvendinimo bei nekilnoja-mojo turto nuomos ir pardavimo.

2013 m. apyvarta – 155,44 mln. Lt.

Vidutinis darbuotojų skaičius – 400.

Skiriasi ir į gerąją pusę. Ypač skiriasi tie žmonės, kurie ateina pabaigę mokslus. Anksčiau visi norėjo iškart būti projektų vadovais, o dabar jie noriai dirba ir darbinin-kais, ir statybos vadovo asistentais, ir tiekimo skyriuje ir kituose padaliniuose. Kasmet priimame po 15 studentų praktikai atlikti. Jauni žmonės dažniausiai nesibodi pra-dėti dirbti nuo žemiausio laiptelio, kas yra tikrai sveikin-tina. Jie yra atsakingesni ir gal labiau žino, ko nori. Tarp darbininkų taip pat yra visokių žmonių. Vieni noriai mo-kosi amato ir siekia tapti gerais specialistais, kiti patys nežino ko nori.

PRoFESIJą RINKoSI ATMETIMo bŪdUPapasakokite, kaip prasidėjo jūsų paties karjera.Statybininku niekada nesvajojau būti, o išėjo taip, kad

pasirinkau būtent šią pro-fesiją. Profesiją rinkausi atmetimo būdu –

atmečiau tai, kas man tikrai nepatinka. Kol mokiausi mokykloje, dirbau pagalbiniu darbi-ninku statybose. Kai reikėjo pateikti dokumentus stoti į aukštąją mokyklą, pagalvojau, kad jeigu jau dirbau sta-tybose, tai gal ir toliau verta tai daryti? Taip atsidūriau statybų sektoriuje. Būdamas 18 metų dar tikrai nežino-jau, kuo norėčiau būti. Žiūrėdamas iš šios dienos pozicijų, manau, kad gal viskas išėjo į gera, nors niekada negali žinoti, kaip bus ateityje.

Kada ir kaip atėjote dirbti į bendrovę „YIT Kausta“?Ilgametis įmonės vadovas Antanas Butkus kele-rius metus mane kvietėsi ateiti čia dirbti, bet aš vis turėjau kitą karjerą. Vis dėlto 2008 m. prisijun-giau prie „YIT Kaustos“. Čia buvau projektų valdy-mo direktoriumi, vėliau tapau direktoriaus pavaduo-toju. „YIT Kaustoje“ buvau atsakingas už rangos verslą, vėliau – už būsto ir komercinio nekilnojamojo turto vers-lus, kol pagaliau tapau generaliniu direktoriumi.

dARbUoToJAI – AUKSo FoNdASAr pradėjęs dirbti skandinaviško kapitalo įmonėje susidūrėte su kokiais nors netikėtumais? Su skandinavais buvau dirbęs jau anksčiau įmonėje „Skanska statyba“ (vėliau „Constructus“), tad man tai nebuvo naujiena. Gal tik prieš kokius 15 metų, kai pra-dėjau su jais dirbti, buvo jaučiamas skirtumas. Tuo metu

47

Lyder i s

pas mus buvo gajus požiūris, kad statybininkas turi turėti „stiprią gerklę“. Dirbdamas su skandinavais to nemačiau. Jie rodė daugiau pagarbos darbuotojams. Skandinavai skiria labai didelį dėmesį darbų saugai, o tai Lietuvoje ne-buvo įprasta. Lietuviai nori rezultato per vakarą, o skan-dinavai supranta, kad jis neateina per naktį ar per dieną. Jie turi ilgesnę patirtį gyventi rinkos sąlygomis.

Kuo „YIT Kausta“ išsiskiria iš kitų lietuvos statybos bendrovių? Kur slypi įmonės stiprybės?„Kausta“ gyvuoja jau seniai – nuo 1966 metų. Greitai įmonė švęs 50-metį. „YIT“ korporacija turi šimtame-tes tradicijas – ši įmonė buvo įkurta 1912 metais. Mes esame bene viena iš nedaugelio įmonių, kurios išliko po 1990 m. ir transformavosi. Anksčiau „Kausta“ buvo namų statybos kombinatas, statęs po kelis tūkstančius butų, po kelias mokyklas ir kelis prekybos centrus per

metus. Kai atėjo 1990-ieji, reikėjo persi-kvalifikuoti, nes būsto statybos sustojo.

Buvę įmonės vadovai sėkmingai išvairavo, persiorienta-vo į rangos paslaugas ir dirbo net Rusijoje (Sibire, Ka-liningrade) bei Baltarusijoje. 1998 m. „Kaustą“ nupirko „YIT“ koncernas.

Manau, esame išskirtiniai tuo, kad mūsų įmonėje yra darbuotojų, kurie čia dirba per 30–40 metų ir tai – jų vienintelė darbovietė. Mūsų žmonės yra pergyvenę visas krizes, ir 1990 m., ir 1998 m., ir 2008 metų. To-dėl mūsų darbuotojai yra tikras aukso fondas.

Be to, esame skandinaviško kapitalo įmonė, kurios patronuojančioji įmonė yra stipri. Daugiau tokių sta-tybos įmonių Lietuvoje šiuo metu turbūt nėra. Esame tikrai ne vienadieniai „žaidėjai“.

lAISVAlAIKIS SŪNAUS RITMUPapasakokite šiek tiek apie savo šeimą. Apie šeimą daug kalbėti nenorėčiau, nors paslapties jokios nėra: turiu žmoną, suaugusią dukterį ir mažą dvejų metų sūnų.

O koks jūsų laisvalaikis? Dabar, kai turime mažą

vaikelį, visas laisvalai-kis praeina su juo. Tie-są sakant, gyvename jo, o ne savo grafiku. Prieš tai dažniau pa-mindavau dviračio

pedalus, plaukiodavau baseine, žaisdavau

krepšinį ir leisdavau lai-ką gamtoje.

Manau, esame išskirtiniai tuo, kad mūsų įmonėje yra darbuotojų, kurie čia dirba per 30–40 metų ir tai – jų vienintelė darbovietė. Mūsų žmonės yra pergyvenę visas krizes, ir 1990 m., ir 1998 m., ir 2008 metų. Todėl mūsų darbuotojai yra tikras aukso fondas.

47

48

Inž Iner I ja

IEVA MAČIULYTė

Vienos didžiausių duomenų perdavimo bei duomenų centrų operatorių baltijos šalyse bendrovės duomenų logistikos cen-tras pastatytas ir valdomas „data Inn“ – pirmasis lietuvoje or-ganizacijos „Uptime Institute“ sertifikuotas „Tier III“ duomenų centras. Jo energinio efektyvumo koeficientas (angl. power usage effectiveness – PUE) tėra 1,3 ir gerokai lenkia pasaulio vi-durkį, siekiantį apie 1,65.

dUoMENų CENTRAS „dATA INN“ VIENAS dIdŽIAUSIų IR ModERNIAUSIų bAlTIJoS šAlYSE

48

49

Inž Iner I ja

„Uptime Institute“ atlikus „Data Inn“ bandymus, duo-menų centrui suteiktas „Tier III“ sertifikatas įrodo, kad įrengta infrastruktūra užtikrina duomenų centro „Data Inn“ veikimą bent 99,982 % viso laiko. Tai – apie 21,1 val. daugiau, nei gali garantuoti regione dažni „Tier II“ ir 27,2 val. daugiau nei „Tier I“ lygio duomenų centrai. „Tier III“ sertifikatu pernai „Uptime Institute“ įvertino ir „Data Inn“ projektinę dokumentaciją. Taupiu elektros energijos vartojimu išsiskiriantis „Data Inn“ leidžia ma-žinti sąnaudas informacinėms technologijoms, gerinti jų veikimo patikimumą ir taip didinti Lietuvos bei jos verslo konkurencingumą tarptautinėje erdvėje.

edvinas Bakanas,UAB Duomenų logistikos centro paslaugų vystymo vadovas

49

50

Inž Iner I ja

UAB Duomenų logistikos centras paslaugų vystymo va-dovas Edvinas Bakanas teigia, kad duomenų centras „Data Inn“ realizuotas naudojant „pastato pastate“ kon-cepciją. Atlikus analizę, buvo pasirinktas „Lietuvos ener-gijos“ grupei priklausantis pastatas, kuriame anksčiau buvo laikomos įvairios elektros linijų remontui reikalin-gos atsarginės dalys ir medžiagos. Tai patikimos kons-trukcijos pastatas, kuriame galima įgyvendinti moduli-

nius „pastato pastate“ tipo sprendimus. Svarbūs kriterijai, renkantis pastatą, buvo ir jo dislokacija – „Data Inn“ įsi-kūręs šalia Vilniaus – vos 20 min. kelio automobiliu nuo miesto centro, taip pat galimybė užtikrinti patikimą elek-tros energijos tiekimą bei ryšį.

„Dabartinio duomenų centro patalpų plotas siekia 500 m2, galia – 1 000 kW. Serverių patalpoje gali tilpti iki 100 serverių stovų. Investicijos į šį duomenų centrą siekė apie 10 mln. litų. Vidinis duomenų centro pastatas pasta-tytas su nuožulniu stogu, kuris garantuoja efektyvesnę šilumos apykaitą viduje, o kartu ir efektyvesnį duomenų centro aušinimą, tai yra vienas pagrindinių ir svarbiausių duomenų centrų kriterijų“, – sako E. Bakanas.

Vidinis duomenų centro pastatas apie valandą gali atlai-kyti atvirą ugnį, įrengta dujinė gaisro gesinimo, vidaus klimato kontrolės, automatinė apsaugos nuo apsėmimo sistema.

Vadovaujantis saugumo reikalavimais, techninėse ir ser-verių patalpose nėra langų. Duomenų centras padalytas į atskiras patalpas: techninėje dalyje įrengta serverinė, ry-šių, aušinimo įrangos, rezervinių maitinimo šaltinių patal-pos. Kitoje dalyje įrengtos patalpos darbui: susirinkimų salė, darbo kambariai, virtuvėlė su dideliu holu poilsiui.

50

51

Inž Iner I ja

Duomenų centre „Data Inn“ įrengta inovatyvi aušinimo sistema „Munters Oasis Indirect Evaporative Cooling“. Ji naudoja lauko temperatūros orą ir papildomą adiabatinę sistemą. Ši aušinimo sistema 2012 m. pelnė „EMEA Data Centre Dynamics“ apdovanojimą už inovacijas. Palyginti su kitomis aušinimo sistemomis, ji išsiskiria taupiu elektros energijos naudojimu ir užtikrina mažą anglies dvideginio išmetimo lygį. Tai leidžia per metus sutaupyti iki 80 % duo-menų centro einamųjų išlaidų ir 83 % sumažinti energijos suvartojimą duomenų centre. Taip pat mažėja ir mecha-ninio šaldymo, perjungimo, generavimo išlaidos – iš viso apie 25 %. Ji padeda užtikrinti „Data Inn“ energinį efekty-vumą – koeficientas PUE siekia iki 1,3, o pasaulinis vidur-kis pernai buvo apie 1,65. PUE rodiklis yra visos duomenų centro ir IT įrangos suvartotos elektros energijos santykis.

„Vienas pagrindinių duomenų centrų rodiklių – efekty-vumas, kurio siekia visi duomenų centrų operatoriai, taip pat padeda mažinti poveikį aplinkai, taupyti energijos iš-teklius. Duomenų centro „Data Inn“ efektyvumą padeda užtikrinti jau minėta „Data Inn“ įrengta aušinimo sistema „Munters Oasis Indirect Evaporative Cooling“. Galima pri-durti, kad mažesnį nei 1,3 PUE rodiklį pasaulyje 2012 m. turėjo tik 6 % duomenų centrų. „Data Inn“ patenka į šią grupę“, – sako E. Bakanas.

Išorinis pastatas suteikia galimybių etapais – pristatant tame pačiame pastate naujus modulius – duomenų centrą „Data Inn“ išplėsti. Artimiausiu metu planuojama pradėti projektuoti ir statyti naujus „Data Inn“ etapus ir kelis kartus išplėsti jo galimybes. Planuojama, kad užbai-gus plėtrą „Data Inn“ plotas išaugs iki 3 200 m2, galia – iki 6 000 kW, jame galės tilpti 600 serverių stovų. Viso pro-jekto vertė sieks 42 mln. litų.

51

52

Inž Iner I ja

loGIšKI IR IlGAlAIKIAI SPRENdIMAIArchitektas Gediminas Paslaitis teigia, kad šis projektas yra inžinerinis ir technologinis objektas ir tokio tipo pastatams nėra keliama labai didelių architektūrinių ar estetinių rei-kalavimų. „Visi sprendiniai turi būti paprasti, logiški ir ilga-laikiai. Projektuose, kuriuos teko anksčiau rengti, nebuvo tokio dydžio laisvų erdvių, kuriose reikėtų įrengti serverių saugojimo patalpas. Tai buvo atskiros serverių saugojimo patalpos įvairių institucijų pastatuose. Paprastai jos bū-davo nedidelės ir tokiai funkcijai nepritaikytos patalpos. Tekdavo susidurti su nelengva užduotimi, norint jas pri-taikyti ir išlaikyti visus saugumo bei patikimumo reikala-vimus, keliamus serverių saugojimo patalpoms. „Data Inn“ projektas kitoks. Didelio sandėliavimo paskirties pastato dalyje reikėjo suprojektuoti ir įrengti įrangos saugojimo, jos priežiūros ir kitas technologines patalpas. Rengiant projektą reikėjo įvertinti pastato pritaikymo ir tolesnės plėtros galimybes. Esamo pastato konstruktyvinė sche-ma ir didelės vidinės erdvės leido jas pritaikyti naujiems poreikiams“, – pasakoja architektas.

Pagrindinė šio projekto užduotis, pasak architekto, – įrangos saugojimo ir jos inžinerinio aprūpinimo patalpų įrengimas. „Įrangos saugojimo patalpoms keliami itin griežti saugumo ir patikimumo reikalavimai. Jos turi būti maksimaliai apsaugotos nuo išorės ir vidaus veiksnių, galinčių pakenkti saugomai įrangai arba trukdyti jos dar-bui. Atsižvelgiant į tai buvo priimtas sprendimas statyti „pastatą pastate“. Vidinis pastatas suprojektuotas kaip atskiras autonominis modulis. Naudojant tokį modulį ir jungiant juos vieną prie kito atsiranda galimybė tolesnei serverių saugojimo patalpų plėtrai.

Įrengiant tokio tipo pastatus, dubliuojama viskas: inži-nerinės sistemos, grindys, sienos, stogas, pastato kons-trukcijos ir t.  t. Didelis dėmesys skiriamas naudojamos įrangos ir medžiagų patikimumui, ilgalaikiškumui. Labai svarbi ir pastato funkcinė schema. Visos patalpos turi būti išdėstytos taip, kad būtų užtikrinta optimali techno-loginė įrangos priežiūra, išspręsti aptarnaujančiojo per-sonalo darbo vietų ir klientų priėmimo zonos natūralaus apšvietimo ir darbo saugos klausimai.

Svarbiausia šiame projekte buvo numatyti tikslią atlie-kamų darbų eigą. Turėjo būti konkrečiai įvertinti įrangos montavimo, bendrų statybinių darbų atlikimo terminai. Tik glaudus ir tikslus užsakovo, inžinerinių tinklų projek-tuotojų, konstruktoriaus ir architekto bendradarbiavimas galėjo užtikrinti sėkmingą projekto įgyvendinimą“, – pa-sakoja G. Paslaitis.

SUdėTINGAS PRoJEKTASProjekto generalinio rangovo UAB „Satela“ vadybininkas Rytis Grigaliūnas teigia, kad įgyvendinant projektą buvo įdomių iššūkių, nes tai naujas dalykas Lietuvoje – pirma-

sis sertifikuotas duomenų centras mūsų šalyje. „Šiandien mes didžiuojamės tuo, ką pasiekėme ir prisidėjome prie to, kad Lietuva tampa svarbia duomenų tranzito šalimi. Pagal techninę užduotį tai pirmas tokio lygio projektas Europoje, nes technine prasme jis labai sudėtingas. „Data Inn“ yra pirmasis Lietuvoje organizacijos „Uptime Institu-te“ sertifikuotas „Tier III“ lygio duomenų centras. Jo ener-ginio efektyvumo koeficientas yra 1,3 ir gerokai lenkia pasaulio vidurkį. Tai reiškia, kad duomenų centro veiklai palaikyti papildomai sunaudojama tik iki 30 % daugiau energijos, negu sunaudoja pati kliento įranga. Pagal šį parametrą „Data Inn“ patenka į 6 % efektyviausių duo-menų saugyklų, o pasaulio vidurkis yra 1,65 PUE. Taip pat centre sumontuota unikali aušinimo sistema. Tai pasyvi aušinimo įranga, naudojanti garuojančio vandens auši-nimo efektą. Aktyvias aušinimo sistemas reikia įjungti tik tada, kai lauko temperatūra pasidaro per aukšta, tačiau Lietuvos klimatas šiai sistemai labai tinkamas – vyraujant vėsesniam orui užtenka tik sauso aušinimo, o itin karšti orai nėra labai dažni, taigi galima tikėtis itin taupaus eks-ploatavimo.“

įdIEGTA AUToNoMINIo ElEKTRoS ENERGIJoS TIEKIMo SISTEMAUAB „Varicom“, specializuota ryšių, komunikacijos siste-mų bei energetinės įrangos tiekimo ir paslaugų įmonė, išskirtinai aukštų techninių rodiklių duomenų centrui projektavimo metu iškeltiems uždaviniams įgyvendin-ti pritaikė tobuliausius nepertraukiamos kintamosios elektros srovės tiekimo šaltinius (UPS). Jie pagaminti koncerno „Socomec“ gamykloje Prancūzijoje ir išbandyti nepriklausomoje Vokietijos TÜV laboratorijoje, siekiant patvirtinti aukštus deklaruojamus gamintojo techninius ekonomiškumo, efektyvumo ir nedidelių nuostolių para-metrus.

„Antros kartos šaltiniai „Delphys Green Power 2.0“ (kiekvieno galia 400 kVA/400 kW) puikiai išlaikė visus patikrinimus, kvalifikuoti UAB „Varicom“ inžinieriai juos įdiegė ir atliko paleidimo darbus. Norint būti nepriklau-somiems nuo galimų tiekiamos elektros energijos per-trūkių, buvo įdiegta trijų N+1 perteklinio užtikrinimo principu veikianti elektros stočių AD660 sistema, paga-minta elektros stočių gamintojo AKSA gamykloje Stam-bule. Prieš išgabenant sistemą į Lietuvą, agregatai buvo išbandyti visais darbo režimais ir visi „egzaminą“ išlaikė aukščiausiu įvertinimu. Ilgalaikė autonominio elektros energijos tiekimo sistema yra ypač patikima ir net suge-dus kuriam nors mazgui (tai technikos srityje pasitaiko) ji

53

InŽ InER I Ja

vis tiek toliau nenutrūkstamai užtikrintų duomenų cen-tro aprūpinimą stabilia elektros įtampa“, – sako UAB „Vari-com“ direktoriaus pavaduotojas Gintautas Smilgevičius.

Jo teigimu, patikimumas, efektyvumas, užimamas plotas ir atiduodamas galingumas – pagrindiniai kelti reikalavi-mai: „Kadangi UAB „Satela“ atliktas projektas buvo aiškus ir tikslus, mums liko tik laikytis projekto reikalavimų ir pa-rinkti juos atitiksiančią įrangą. Įmonei yra tekę dalyvauti ir didesniuose projektuose, juose buvo panaudoti ir dar galingesni „Socomec“ koncerno UPS šaltiniai, tad šio pro-jekto ėmėmės be didesnių nuogąstavimų. Dirbame su „Socomec“ jau nuo 1995 m. ir esame įgyvendinę įvairių projektų, bet, žinoma, tokio lygio projektai yra reti mūsų mažoje šalyje.“

YPATINGAS dEMESYS VANdENS TAlPYKloMSUAB „Traidenis“ šiam projektui pagamino dvi rezervines vandens kaupimo talpas po 12 m3.

„Kiekvienam gaminiui reikia ypatingo dėmesio ir kruopštumo. Ne išimtis ir šis užsakymas. Kiekvienu atveju gaminys truputį skiriasi nuo kitų šio segmento gaminių: vamzdynų skersmenimis, jungčių vietų skai-čiumi, jungčių tipais, talpos sumontavimo vieta (antže-minė ar požeminė). Dėl to kiekvienu atveju atliekami korpuso atsparumo skaičiavimai, hidrauliniai ban-dymai. Tai nėra mūsų pagaminta didžiausia talpykla, tačiau tokiai talpyklai reikalingas ypatingas dėmesys. Siekėme išpildyti užsakovo reikalavimus, kad gaminys būtų pagamintas kokybiškai (atitiktų visus standartus) ir laiku. Tikimės, kad UAB „Tra idenis“ pagamintas prieš-gaisrinis rezervuaras atitinka visus lūkesčius. Dalyva-vimas „Data Inn“ projekte, kaip ir kituose projektuose, mūsų įmonei buvo labai įdomi patirtis, nes esame ku-pini noro tobulėti ir siekti aukštų rodiklių“, – sako UAB „Traidenis“ technikos direktoriaus pavaduotojas Eval-das Trainavičius.

UAB „Traidenis“ turi didelį potencialą ir techninių gali-mybių gaminti įvairaus tipo (vienasluoksnes, dvisluoks-nes, apšiltintas) ir dydžio (0,6–5) talpyklas. Gaminamos įrangos spektras labai didelis: buitinių nuotekų valymo įrenginiai, siurblinės, priešgaisriniai rezervuarai, naftos produktų gaudyklės, geriamojo vandens talpyklos, che-miškai atsparios talpos, žuvų auginimo uždaros recirku-liacinės sistemos. UAB „Traidenis“ rūpinasi žmogumi ir švaria aplinka. Įmonė stengiasi užtikrinti aukštus aplin-kosauginius reikalavimus, taip gerindama ekonominius ir socialinius aspektus.

53

54

InŽ InER I Ja

StaSyS liauKevičiuS

Inžineriniai tinklai, pagal STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąva-das“, – tai statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų ša-linimo, šilumos, dujų, naf-tos ar kito kuro, technolo-giniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos bei nuotolinio ryšio (teleko-munikacijų) linijos su jų maitinimo šaltiniais ir įren-

giniais. Kaip ir viskas šiame pasaulyje, inžineriniai tinklai sensta ir juos būtina atnaujinti (renovuoti).

Kadangi sąvoka „inžineriniai tinklai“ apima labai didelį inži-nerinės įrangos spektrą, šiame straipsnyje panagrinėsime vieną iš inžinerinių tinklų rūšių – šilumos tiekimo tinklus ir jų atnaujinimą. Atnaujinimas atliekamas pakeičiant su-sidėvėjusias tinklų dalis (atkarpas) bei atskirus mazgus – įvairias jungtis, sklendes, kompensatorius ar kitokią įrangą.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, Lietu-voje yra 2 497 km šilumos tiekimo tinklų. Didžioji jų dalis buvo nutiesta dar prieš 30–40 m. ir, natūralu, jie yra fi ziš-kai susidėvėję ir morališkai pasenę. Anuomet naudoti as-bocemenčio vamzdynų apvalkalai negali užtikrinti geros šilumos izoliacijos, todėl tokiuose vamzdynuose vis dar nemaži ir šilumos nuostoliai, kurie įskaičiuojami į šilumos kainą ir už kuriuos sumoka visi vartotojai. Dėl to šiuos vamzdynus būtina atnaujinti.

Asociacijos duomenimis, per nepriklausomybės laikotarpį, nuo 1991 iki 2009 m., iš viso buvo įrengta naujų ir pakeista naujais senų apie 480 km, t. y. apie 19 % vamzdynų. Kasmet vidutiniškai pakeičiama naujais apie 46 km ir įrengiama apie 20 km naujų vamzdynų. Tad, galima teigti, kad šiuo metu Lietuvoje jau yra atnaujinta ir įrengta apie 744 km naujų vamzdynų. Vamzdynai atnaujinami seniausiose ir labiausiai susidėvėjusiose atkarpose. Kartu su vamzdžiais keičiamos ir įvairios sklendės, įrengiami kompensatoriai, kita armatūra.

Vamzdynų amžius ir anuometė izoliacija lemia tai, kad vidutiniai nuostoliai šilumos tinkluose šiuo metu sudaro apie 16 %. Tai nėra labai didelė dalis, tačiau Skandinavi-jos šalyse ji yra dar mažesnė – apie 11–12 %. Taigi, pasak Kauno technologijos universiteto Pastatų energinių sis-temų katedros vedėjo doc. dr. Andriaus Jurelionio, šioje srityje Lietuvai dar yra kur tobulėti. A. Jurelionis sako, kad dabar Lietuvoje šilumos tiekimo vamzdynai yra keičiami apytiksliai tokiu pat tempu, kokiu buvo montuojami.

Visos Lietuvos šilumos tiekimo įmonės vykdo šilumos tinklų atnaujinimo projektus. Mažuose miestuose, kur ši-lumos tinklų yra viso labo vos keletas ar keliolika kilome-trų, jie jau yra visiškai ar beveik atnaujinti ir didesnių pro-blemų nekelia. Problema išlieka didžiuosiuose miestuo-se, kur šilumos tinklų ilgiai skaičiuojami šimtais kilometrų ir jiems atnaujinti reikia šimtų milijonų litų. Suprantama, tokiuose miestuose šilumos tiekimo tinklai atnaujinami palaipsniui, atsižvelgiant į turimas lėšas.

MoNTAVIMASŠilumos tiekimo vamzdynai atnaujinami keičiant senas su-sidėvėjusias atkarpas šiuolaikiškais poliuretanu izoliuotais vamzdžiais. Šie vamzdžiai išsiskiria iki 60 % geresne šilumos izoliacija ir didesniu eksploatavimo laiku. Dėl to, kad yra pa-dengti polietileno apvalkalu, juos žymiai paprasčiau kloti ir

INŽINERINIų TINKlų RENoVACIJoS.

andRius JuRelionis,Kauno technologijos universitetoStatybos ir architektūros fakulteto, Pastatų energinių sistemų katedros vedėjas

Šilumos tinklai

55

Inž Iner I ja

montuoti. Jiems nebūtini betoniniai kanalai, į kuriuos būdavo klojami šilumos tiekimo tinklai anksčiau.

Atnaujinant senąsias trasas, pirmiausia išmontuojami senieji kanalai, nuimant vir-šutines jų plokštes, tada išmontuojami kanaluose esatys vamzdynai. Naujieji vamz-džiai klojami į kanalus paguldant juos ant 15 cm smėlio sluoksnio, kurio prieš tai įpilama į kanalą. Kanale naujieji vamzdžiai užpilami smėliu 10 cm virš vamzdžio. Užpylus vamzdžius 10 cm smėlio sluoksniu, per visą trasos ilgį reikia patiesti įspėja-mąją polietileno juostą arba tinklelį.

Kanalų dugne klojamas PVC rifliuotas drenažo vamzdis su geotekstilės filtru. Dre-nažinis vanduo drenavimo vamzdžiu nuvedamas į vandens surinkimo šulinius, iš kurių nukreipimo vamzdžiu nuteka į šalia esantį lietaus kanalizacijos šulinį.

Tarpai tarp vamzdynų ir kanalų sienelių užpildomi smėliu ir sutankinami. Kita tranšėjos dalis užpilama iškastu gruntu. Kanalų galai sandarinami betonu. Ties po-sūkiais vamzdžiai klojami ant kompensacinių pagalvių.

Vamzdynai tiesiami su ne mažesniu kaip 0,002 laipsnio nuolydžiu. Nesilaikyti nuolydžio galima tuose ruožuose, kur jie kertasi su kitomis komunikacijomis. Gruntas ties sankir-tomis su elektros tinklais, telefono kabeliais kasamas rankomis. Susikirtimo su elektros, ryšių kabeliais ir telefonine kanalizacija vietose įrengiami šių komunikacijų tvirtinimo mazgai. Žemiausiose šilumos tinklų vietose įrengiamas drenažas, o aukščiausiose – oro išleidimas. Vamzdynai užpildomi vandeniu ir nuorinami nuorinimo įtaisais, esančiais aukščiausiuose taškuose. Vanduo išleidžiamas į drenažo šulinius.

Taip pat naujuosius vamzdynus galima kloti ir į tranšėjas. Įrengiant jas, būtina užtikrinti, kad reikiamame gylyje užtektų vietos vamzdžiams kloti ir montuoti, taip pat užtikrinti, kad būtų pakankamai vietos užpylimo medžiagai apie vamzdžius tinkamai sutankinti. Be abejo, reikia atsižvelgti ir į tai, kad vamzdžių klojimo gylį veikia augalijos reljefiniai ypatumai, kitos požeminės komunikacijos. Dėl to tranšėjas kartais tenka gilinti.

Minimalus užpilamasis sluoksnis virš vamzdžių – 0,4 metro. Vamzdžių sujungimo ir izoliacinių jungčių montavimo vietose tranšėja turi buti praplatinta ir pagilinta. Vamzdynai jungiami suvirinant. Vamzdynų šiluminiai pailgėjimai kompensuojami natūralia kompensacija, naudojant 90 laipsnių alkūnes. Vamzdynų kompensacijai išnaudojami posūkio kampai bei vienkartinio tipo kompensatoriai.

56

Inž Iner I ja

Vamzdžių izoliacijai užsandarinti montuojamos galinės movos. Sumontuoti vamzdynai turi būti išvalyti ir prap-lauti hidropneumatiniu būdu, taip pat atliktas jų hidrau-linis stiprumo ir sandarumo bandymas.

VAMzdYNAIŠilumos tinklams atnaujinti šiais laikais naudojami iš anksto poliuretanu (PUR) izoliuoti vamzdžiai su gedimo kontro-lės sistema. PUR izoliacija yra vienalytė. Šilumos izoliavimą užtikrina poliuretane susiformavę oro burbuliukai, kurių skersmuo – mažesnis nei 0,5 mm. Izoliacija yra atspari gniuž-dymui. PUR izoliacijos savybės nesikeičia net ir šilumnešio temperatūrai trumpam pakilus iki 140 °C. Šilumos nuostolių dydis priklauso nuo PUR izoliacinio sluoksnio storio.

Pramoniniu būdu izoliuoti vamzdžiai yra gana atsparūs gruntinio vandens poveikiui ir juos galima eksploatuoti be specialaus nusausinimo. Tačiau vamzdžių suvirinimo ir jungčių montavimo metu būtina, kad tranšėjoje nebū-tų vandens. Drėgnas gruntas turi neigiamą įtaką pakloto vamzdyno šilumos perdavimo charakteristikoms ir ma-žina trinties, atsirandančios tarp vamzdžio apvalkalo ir smėlio, efektą.

Drenažo įrengti nebūtina, jei vamzdžiai klojami į itin lai-dų vandeniui gruntą (kai žemės laidumo koeficientas K > 10–4m/s ir kai vandens lygis žemėje pastoviai yra že-mesnis nei vamzdžių lygis).

Keičiant kanalines sistemas į bekanales, esantį drenažą būtina išsaugoti, nes, įrengiant naujas drenažo sistemas arba naikinant esamas, galimi neigiami padariniai, susiję su grunto nusėdimais.

Drenažo vamzdis turi buti klojamas laidžiame smėlyje (žvyre) žemiausioje tranšėjos dalyje. Paprasčiausias bū-das nuolatiniam drenažui tranšėjoje įrengti – tai drenažo sistema iš gofruotų polivinilchlorido drenažo vamzdžių, apvyniotų laidžiu vandeniui geosintetiniu audiniu. Dre-nažo vamzdis turi būti klojamas aukšto vandens pralai-dumo ir filtracinės gebos smėlyje (žvyre).

SUTAUPYMAIKauno technologijos universiteto Pastatų energinių sis-temų katedros vedėjas doc. dr. A.  Jurelionis sako, kad teoriškai vien dėl to, kad vamzdis tapo izoliuotas, galima sutaupyti iki 30 % šilumos. Arba, kitaip tariant, sumažinti šilumos nuostolius. Tačiau faktiškai, pasak docento, su-taupoma net iki 50 % šilumos. Taip yra dėl to, kad senoji izoliacija dažnai būna nusidėvėjusi ar pažeista. Tačiau, pasak mokslininko, ne vien šilumos nuostolių mažinimas yra vamzdynų keitimo tikslas. Keičiant vamzdynus nau-jais, didinamas jų patikimumas ir ilgalaikiškumas. Siekia-ma, kad žiemą neįvyktų avarijų, dėl kurių tektų nutraukti šilumos tiekimą vartotojams.

Šilumos tiekimo tinklų atnaujinimas turi ir netiesioginę nau-dą. Mažėjant šilumos nuostoliams, mažėja ir šilumos paga-minimo poreikis, o tai – kuro ir kitos sąnaudos. Įmonėms, eksploatuojančioms šilumos tinklus, sumažėja elektros, re-montų bei vandens sąnaudos. Mažėjant šilumos gamybai, mažėja ir emisijos į aplinką. CO2, NOx ir CO emisijos iš šilu-mos gamybos šaltinių sumažėja šimtais tonų per metus.

57

Inž Iner I ja

58

InŽ InER I Ja

NAUJAS IR PATIKIMAS PARTNERIS STATYboS PRodUKTų SERTIFIK AVIMo RINKoJE

www.inspecta.com

„Pasitikėjimas ir kokybė!“ – tai UAB „Inspecta“, tarptautinės įmonių grupės „Inspecta Group“ padalinio Lietuvoje, šūkis, įtvirtinamas kas-dienėje bendrovės veikloje. Daugiau nei 40 metų „Inspecta Group“ teikia įrenginių techninės būklės tikrinimo, atitikties vertinimo (ser-tifi kavimo), techninio konsultavimo, mokymo ir laboratorinių ban-dymų paslaugas. T. y. užtikrina, kad įmonėse būtų saugiai diegiami procesai ir gaminami produktai, kuriuos naudojame darbe ir kasdie-nėje buityje. Bendrovės padaliniai Skandinavijos rinkoje užima lyde-rio pozicijas įrenginių techninės būklės tikrinimo bei sertifi kavimo (atitikties vertinimo) srityse, o „Inspecta“ vardas šioje ir Baltijos jūros regiono rinkose jau tapo profesionalumo ir kokybės sinonimu.

UAB „Inspecta“ – išskirtinė tuo, kad vienintelė Lietuvoje teikia didžiau-sią kompleksą įvairioms pramonės įmonėms reikalingų paslaugų net penkiose srityse: kontrolės, sertifi kavimo, mokymo, techninio konsul-tavimo ir laboratorinių bandymų. Bendrovės generalinis direktorius Mantas Andriuškevičius teigia, kad jų tikslas – suteikti klientams visas reikalingas kokybiškas paslaugas vienoje įmonėje ir taip sutaupyti jų laiką, energiją bei išteklius: „Siekiame įgyvendinti savo klientų – dau-giausia pramonės gamintojų – poreikius. Todėl „Inspecta“ paslaugos siejasi, papildo viena kitą, kad klientai jaustų turintys partnerį – inži-nerinę įmonę, kuri padeda palaikyti ir užtikrinti gaminamo produkto, procesų kokybę, padeda personalo valdymo ir mokymų srityse, su-teikia žinių. Mūsų puoselėjamos vertybės – abipusė pagarba, kliento supratimas, dalijimasis žiniomis ir nuolatinis tobulėjimas.“

NAUJA PASlAUGA – STATYboS PRodUKTų SERTIFIKAVIMASNuo šių metų liepos UAB „Inspecta“ siūlo naują ir itin paklausią sta-tybų rinkoje paslaugą – statybos produktų sertifi kavimą. Lietuvoje daugumą statybinių metalo konstrukcijų gamintojų produkcijos sertifi kavusi „Inspecta“ nuo šiol gali sertifi kuoti beveik visus staty-bos produktus, esančius reglamentuojamų statybos produktų są-raše tiek pagal darniuosius (CE ženklinimas), tiek pagal nedarniuo-sius standartus. („Inspecta“, UAB, sertifi kavimo įstaiga nuo 2014 m. Nacionalinio akreditacijos biuro yra akredituota pagal standarto LST EN 45011:1998 reikalavimus sertifi kuoti statybos produktus.)

Iki šiol teisę sertifi kuoti didesniąją statybos produktų dalį Lietuvoje turėjo Aplinkos ministerijos įsteigta įmonė. Tad bendrovės „Inspec-ta“ vadovas M. Andriuškevičius įsitikinęs, kad galimybė sertifi kuoti statybos produktus jų įmonėje panaikins iki šiol vyravusį šioje sri-tyje „valstybinį monopolį“ ir sukels daug teigiamų pokyčių statybų pramonės rinkoje.

„Ši paslauga rinkoje buvo monopolinė. Tad džiaugiamės, kad „Ins-pecta“ gavo didžiausią akreditacijos sritį Lietuvoje. Galime sertifi -kuoti beveik visus statybos produktus, kurie yra reglamentuojamų statybos produktų sąraše. Išskyrus asfaltbetonį ir geosintetiką, nes tai yra specifi niai produktai su savo specifi ne rinka. Statybos produktų sertifi kavimas – mūsų nauja paslauga, rinkoje jautėme didžiulį poreikį, tad galime atnešti į šią rinką naują požiūrį. Mes suvokiame, kad mūsų klientams – verslo įmonėms – statybos pro-dukto sertifi katas kartais būna gyvybiškai svarbus tolesnei įmonės plėtrai. Todėl rūpinamės, kad klientas gautų visą įmanomą paslau-gų spektrą kuo mažesnėmis laiko ir energijos sąnaudomis. Svar-biausia tai, kad „Inspecta“ – tarptautinė sertifi kavimo įmonė, dau-gelyje šalių turime savo akredituotas įstaigas, tad naudodamasis mūsų tinklu gamintojas gali lengviau įdiegti gaminį į kitas rinkas, didinti gamybos apimtis. Tai – didžiulė paslaugos pridėtinė vertė, kurią gauna mūsų klientai.“

PASlAUGų KoMPlEKSAS VIENoJE įMoNėJE – NAUdA KlIENTUI„Inspecta Group“ įmonės dirba Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje. „Inspecta“ žinoma ir vertina-ma kaip profesionalų įmonė ne tik Skandinavijoje, tad bendrovės išduotas sertifi katas atveria tiek vietinę, tiek užsienio rinkas. Vienas svarbiausių laisvojo verslo aspektų – galimybė savo produktus ar paslaugas tiekti kuo didesnei rinkai. Tam gaminiai ir paslaugos turi atitikti konkretų norminį kokybės reglamentą. Pasak M.  Andriuš-kevičiaus, „Inspecta“, pasinaudodama nacionalinių įmonių tinklu Latvijoje, Suomijoje ir kt., gali sertifi kuoti produktą ar procesus ne tik pagal darniuosius, bet ir pagal nacionalinius standartus. Gamin-tojui tampa lengviau užkariauti vietinę rinką, nes jis gauna ne tik tarptautinį, bet ir šalies (arba visų tinklui priklausančių šalių) nacio-nalinės normos reglamentą atitinkantį sertifi katą.

„Mes parduodame savo žinias – tai yra mūsų paslauga bendrąja prasme. Mūsų įmonės tikslas – nauda klientui. Todėl norime ir ga-lime klientui (gamintojui, pramonės įmonei) suteikti visą paslaugų kompleksą vienu metu. Turėdami teisę sertifi kuoti statybos pro-duktus, atlikdami produkto ar proceso sertifi kacinį auditą, mes kartu galime įvertinti, kiek tai atitinka Lietuvos nacionalinius reika-lavimus, ir pasikvietę kolegą, pavyzdžiui, iš Suomijos, pagal tą pa-čią sutartį – kiek atitinka Suomijos reikalavimus. Ateityje planuoja-me sukurti tokį vertinimo tinklą visoje grupėje. Taip mūsų klientui būtų gerokai patogiau ir geriau“, – teigia „Inspecta“ generalinis direktorius M. Andriuškevičius.

59

I n f ras t ruk tūra

Kelių ir transporto statinių raida ir tobulinimas – viena svarbiausių šiuolaikinės vi-suomenės užduočių. Efektyvi transporto veikla – tai ekonominio ir socialinio kles-tėjimo sąlyga, patikimas tvirtų tarpregioninių ir tarptautinių santykių pamatas.

EFEKTYVUS PATIKIMoS EKSPloATACIJoS SPRENdIMAS

Ilgai eksploatuojami betono ir gelžbetonio grindiniai bei transporto statiniai veikiami tiek atšiaurios aplinkos, tiek intensyvių, vis labiau augančių apkrovų. Siekiant padidin-ti tiltų konstrukcijų ilgalaikiškumą ypatingą dėmesį būti-na kreipti į hidroizoliaciją, saugančią statinį nuo vandens prasiskverbimo ir vėliau susidarančio armatūros irimo bei korozijos. Hidroizoliacijos patikimumo ir ilgalaikiškumo rodiklis tiesiogiai veikia galutinį paties statinio ilgalaikiš-kumą.

Per pastaruosius metus stipriai pasikeitė važiuojamosios dalies grindinių ir kelių dangų hidroizoliacijos technolo-gijos. Išaugę kelių dangos hidroizoliacijos kokybės ir jos ilgalaikiškumo reikalavimai tapo stipriu postūmiu naudoti šiuolaikiškas hidroizoliacines technologijas ir kurti medžia-gas, užtikrinančias 20 metų ir ilgesnį dangų eksploatavimo laiką jų neremontuojant.

„bitumelit PR5“ yra būtent viena tokių medžiagų, per il-gus naudojimo metus pelniusi projektuotojų ir architektų pasitikėjimą. Šią hidroizoliacinę medžiagą gamina bendro-vė „TechnoNICOL“. Medžiaga skirta kelių antstatų važiuoja-mosios dalies betono plokščių hidroizoliacijai įrengti.

Tiesiant kelius, remontuojant tiltus ir kitus panašius statinius, „bitumelit PR5“ užtikrina patikimą apsaugą nuo griaunan-čio vandens ir kitų agresyvių terpių poveikio. Ši danga pade-da akivaizdžiai sumažinti statybos išlaidas ir antstato svorį. Viršutiniam dangos sluoksniui naudojamas stambiagrūdis mineralinis smėlis saugo medžiagą nuo perkaitimo ir lydy-mosi, dengiant kitą karšto betono mišinio sluoksnį.

Visos „TechnoNICOL“ kelių ir transporto statinių statyboje naudojamos medžiagos įveikia ne vieną kokybės kontro-lės etapą – tiek gamybos pradžioje, tiek produkcijai jau esant gatavai.

www.tn-europe.com

59

60

I n f ras t ruk tūra

STUlbINAMAS ŽIEdINIS dVIRAčIų TIlTAS „HoVENRING“

60

61

I n f ras t ruk tūra

Jurgita Siliūnienė

Eindhovene (Nyderlandai) jau porą metų veikia žiedinis dviračių tiltas. „Ipv delft“ suprojektuotas vantinis tiltas dviratininkams ir pėstiesiems siūlo stulbinamą pasivažinėjimą. Tiek dieną, tiek naktį tiltas atro-do įspūdingai ne tik dėl techninio sprendimo, bet itin traukia akį savo išskirtiniu dizainu ir apšvietimu.

TAPo MIESTo SIMbolIUŠi 72 m skersmens žiedinė dviračių sankryža, išsi-skirianti įspūdingu pilonu, siaurute pagrindine da-limi ir ryškiu apšvietimu, jau tapo miesto simboliu.

Plieninis tiltas, it skraidanti lėkštė, plevena virš ke-lių sankirtos, o įspūdingas pilonas žymi kelią į Ein-dhoveno ir Veldhoveno miestus. Anksčiau čia buvo geležinkelio pervaža, tačiau šalia iškilo naujas gy-venamasis kvartalas ir, išaugus eismo srautui, buvo nutarta spręsti transporto problemą, Eindhoveno miesto taryba nesutiko su dviračių tunelių idėja, buvo atsisakyta ir žiedinės geležinkelio pervažos idėjos, tad teko ieškoti kito sprendimo. Jį surado „ipv Delft“ specialistai, nutarę, kad žiedinis vantinis tiltas yra geriausias sprendimas.

KoNSTRUKCIJA Tiltą sudaro 70 m aukščio pilonas, 24 plieno vantai ir taip pat iš plieno pagamintas apvalus tilto pa-grindo diskas. Vantai pritvirtinti prie disko vidinės dalies toje vietoje, kur jis susijungia su ratu einan-čiu atsvaru. Taip užkertamas kelias pagrindo disko sukimuisi. Raidės „M“ formos atramos netoli priva-žiuojamųjų dalių taip pat užtikrina stabilumą.

PRoJEKTASŽiedinė dviračių sankryža „Hovenring“

VIETAEindhovenas, Nyderlandai

dARbų PAbAIGA2012 m.

KlIENTASEindhoveno miesto taryba

dIzAINAS„ipv Delft“

FotografasHenkas Snaterse’as („Ipv Delft“)

62

I n f ras t ruk tūra

Vienas iššūkių, su kuriais teko susidurti projektuojant tiltą, buvo erdvinė integracija. Egzistuojanti infrastruk-tūra ir pastatai apribojo šlaitų, vedančių į sankryžą, nuo-žulnumo laipsnį. Kadangi erdvė buvo ribota, nuspręsta pusantro metro pažeminti sankirtos lygį – taip sufor-muotas patogus šlaitas, kuriuo gali judėti ir pėstieji, ir dviratininkai.

TECHNINIAI IššŪKIAIDizainas ir statybos procesas taip pat pateikė techninių iššūkių. „ipv Delft“ labai aiškiai įsivaizdavo, kaip turėtų at-rodyti tiltas: tiesiog apvalus pagrindas ir galingos formos pilonas. Tai reiškė, kad tradicinis būdas, kuriuo vantai tvir-tinami prie pilono, netiks, nes tokiu atveju pilono viršus būtų apkrautas plienu. Taigi buvo pasirinktas būtent

šiai situacijai pritaikytas sprendimas. Tas pat pasa-kytina ir apie raidės „M“ formos atramas

šalia privažiuojamųjų tiltų.

APšVIETIMASKaip ir dera Eindhovenui, vadinamam šviesos miestu (Eindhovenas – bendrovės „Phillips“ namai), „ipv Delft“ pasirūpino ir ypatingu dviračių sankryžos „Hovenring“ apšvietimu. Vienas iš pagrindinių apšvietimo elemen-tų įmontuotas į apvalųjį tilto pagrindą. Tarp atsvaro ir pagrindo disko įtaisytos aliuminio plokštelės, permatomi lakštai ir švie- sos vamzdeliai, naktį sukuriantys aiškiai mato- mą šviesos ratą. Dėl šio rato ir apšviesto pilono naktį tiltas atrodo stulbinamai. Turėkluose įrengtas funkciona-lus apšvietimas – šviesos diodų lempelės, ku-rios apšviečia tilto pagrin- do diską, o lempos, pritvirtintos prie vantų sis- temos tarp pilono ir tilto pagrindo bei vidinės apskritos atsvaros pusės, apšviečia po apačia besidriekiančią sankryžą.

62

63

I n f ras t ruk tūra

„ipv Delft“ specialistai nutarė, jog žiedinis vantinis tiltas šioje vietoje yra geriausias variantas.

63

TIlTo SCHEMA

64

I N F RAS T RUK TŪRA

64

dAUGIAAUKščIų GYVENAMųJų NAMų TERIToRIJų ŽEldYNųFoRMAVIMo PRINCIPAI

Prof. habil. dr. konstantinas Jakovlevas-Mateckis,Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Miestų statybos katedra

Tęsiame ankstesniame numeryje pradėtą straipsnį „Miesto daugiaaukščių gyvenamųjų namų teritorijų planavimo ir želdynų formavimo problema miesto darnios plėtros procese“

64

Straipsnyje detaliau nagrinėjami želdynai, jų sudėtis, ats-kirų daugiaaukščių gyvenamųjų namų teritorijų struktū-ros dalyse: namų grupėje, gyvenamajame kvartale ir gy-venamajame rajone.

Užsienio ir šalies patirties analizės rezultatai leidžia teigti, kad daugiaaukščių gyvenamųjų namų teri-torijų želdynų formavi-mas priklauso nuo įvairių veiksnių: miesto dydžio; planuojamoje teritorijoje susiklosčiusio užstatymo morfologinio tipo ir pla-nuojamos teritorijos struk-

tūros, jos dydžio; užstatymo aukštingumo ir tankumo; gyventojų skaičiaus ir demografinės sudėties; pla-nuojamos vietovės ir gretimų teritorijų urbanistinės bei gamtinės aplinkos pobūdžio; vietovės klimato ir mikroklimato bei higienos sąlygų; gyventojams aptar-nauti reikalingos socialinės infrastruktūros; vietovės apželdinimo tradicijų ir galimo naudoti želdinių asor-timento ir pan.

GYVENAMųJų NAMų GRUPėGyvenamųjų namų grupė (kaimynija)  – tai mažiausia gyvenamosios teritorijos struktūrinė dalis, kurią sudaro keli (3–8) daugiabučiai namai.

Kaip tvirtina urbanistas M.  Pakalnis: „projektuojant namų grupę turi būti formuojama tokia užstatymo, vie-šų ir privačių erdvių struktūra, kuri sudarytų palankias sąlygas saugiai ir gyvybingai kaimynų bendruomenei susiformuoti ir gyventi“ („Miestų, miestelių ir kaimų (gy-venamųjų vietovių) planavimo normos“, 2009).

Namų grupės želdynus sudaro šalia kiekvieno namo esan-čios prienamio želdynų juostos ir kelių namų bendrojo kie-mo su vaikų žaidimo ir poilsio aikštelėmis želdiniai (1 pav.). Visi esantys namų grupės teritorijoje želdiniai priskiriami priklausomiesiems želdynams, o visų šioje gyvenamojo-je teritorijoje projektuojamų kelių namų grupių, kvartalų ir gyvenamojo rajono priklausomųjų želdynų plotas nu-statomas procentais pagal visą projektuojamos gyvena-mųjų daugiaaukščių namų žemės sklypo plotą, kuris yra 30 % (LR aplinkos ministro įsakymas Nr. DI-694, 2007).

Prienamio želdinių juosta, esanti tarp gyvenamojo namo ir vidaus kiemo šaligatvio, daroma 5–8 m, o kartais ir dau-giau metrų pločio (1 pav., b). Joje įrengiami įėjimai į na-mus, kai kada atskiri įėjimai į pirmo aukšto butus su ne-dideliais privačiais darželiais, želdiniai (60–120 m²) ir pan.

Prienamio želdinių juostoje iki 5–8 m pločio įrengiama pa-prastoji veja, kurioje sodinamos įvairios gražiai žydinčių neaukštų krūmų grupių kompozicijos. Greta esantį namą rekomenduojama dekoruoti vertikaliai, sodinant prie namo vijoklinius ir laipiojančius sumedėjusius augalus – lianas.

Prienamio žaliojoje juostoje, platesnėje nei 10 m, galima sodinti pavienį medį (soliterą) ar 2–3 nedidelių ar siau-ralapių medžių grupę, išlaikant nuo namo išorinių sienų su langais iki medžio kamieno atstumą, ne mažesnį kaip 6–9 metrai. Sodinant medžius prie namų, reikia įvertinti insoliacijos ir apšvietimo reikalavimus.

Prie gyvenamojo namo iš gatvės pusės, tarp namo ir gatvės šaligatvio, įrengiama vadinamoji užstatymo ža-

65

I N F RAS T RUK TŪRA

1 PAV. NEdIdElėS NAMų GRUPėS ŽEldYNo PlANAVIMo SCHEMA

a planas

b planas

a planas: 1 – iKiMOKyKliniO aMŽiauS vaiKŲ ŽaidiMŲ aiKŠtelė; 2 – PagyvenuSiŲ ŽMOniŲ POilSiO aiKŠtelė; 3 – ŽaidiMŲ Pieva; 4 – PrienaMiO SOdeliai Su teraSOMiS; 5 – MOKyKliniO aMŽiauS vaiKŲ ŽaidiMŲ aiKŠtelė;6 – deKOratyviniS aKCentaS; 7 – treniruOKliŲ aiKŠtelė.

b prienamio želdinių juostos su nedideliais privačiais sodeliais: 1 – ŠlaiteliS; 2 – gyvatvOrė; 3 – naMO Siena; 4 – ŽeMa Sienelė; 5 – aŽūrinė tvOrelė; 6 – veJa; 7 – PlyteliŲ danga;

8 – teraSa; 9 – laiPtai; 10 – StalaS Su SKėčiu ir KėdėMiS; 11 – StalaS Su SuOlu.

66

I N F RAS T RUK TŪRA

2 PAV. PoŽEMINIo GARAŽo įRENGIMo dAUGIAAUKščIų NAMų GRUPėS TERIToRIJoJE SCHEMA (Chmielewski, 2001)

66

Autoriai: archit. A. Kaušpėdas, V. Kaušpėdienė, G. Gaudešiūtė, A. Juodpusis, J. Ingelevičius, konstr. D. Bulybenko, T. Menkov, 2010–2012.

4 PAV. GYVENAMoJo KVARTAlo „ANTAKAlNIo TERASoS“ VIlNIUJE PlANo SCHEMA

3 PAV. 6–12 METų VAIKų ŽAIdIMo AIKšTElė SU įSPŪdINGAIS SKUlPTŪRINIAIS įRENGINIAIS, SUKURIANčIAIS NAMų GRUPėS KIEME įSIMINTINą VAIzdą

lioji juosta. Jos plotis ir apželdinimas gali būti labai įvairus, jis priklauso nuo gatvės kategorijos ir už-statymo urbanistinio architektūrinio sprendimo, įvažiavimo į požeminį garažą ir pan. Ši žalioji juos-ta priskiriama gatvės želdynams, todėl neįskaito-ma į gyvenamojo namo priklausomųjų želdynų plotą.

Namų grupės kiemas – tai atvira erdvė, teritorija, ap-supta kelių (3–8) ją sudarančių gyvenamųjų namų, turinti vidinį kiemą su vaikų žaidimų ir poilsio aikšte-lėmis. Įvairiose Europos šalyse, ypač Skandinavijoje, naujai projektuojamų daugiaaukščių gyvenamųjų namų grupėse automobiliai neįsileidžiami į vidinį namų grupės kiemą, jis skiriamas tik trumpalaikiam gyventojų poilsiui. Automobilių stovėjimo vietos įrengiamos po namais, kiemais, požeminiuose ar antžeminiuose daugiaaukščiuose garažuose. Įvažia-vimas į garažus įrengiamas iš gatvės (2 pav.). Šis pro-jektavimo principas turi sparčiau įsitvirtinti ir mūsų šalies teritorijų planavimo dokumentuose. Namų grupės kiemo suplanavimas, apželdinimas ir įrengi-mas priklauso nuo jo ploto dydžio, užstatymo pla-ninės erdvinės struktūros, aukštingumo, gyventojų skaičiaus, gamtinių sąlygų ir pan., todėl jis gali būti labai įvairus. Namų grupės kieme turi būti įrengiama vaikų iki 6 metų žaidimų aikštelė ar kelios aikštelės ir jų įranga. Jų rekomenduojamas poreikis – 2–3 m² vienam būstui. Atstumas nuo būsto iki vaikų žaidi-mų aikštelės (pasiekiamumo spindulys) – iki 100 me-trų. Be to, aikštelė turi būti 15–20 m atitraukta nuo namų langų. Namų grupės kieme turi būti įrengiama ir vyresnio amžiaus gyventojams (pensininkams) ra-maus poilsio aikštelė su patogiais lauko baldais. Jų poreikis – apie 2 m² vienam būstui. Vaikų žaidimų ir trumpalaikio poilsio aikštelės turi būti atitraukiamos nuo pagrindinio tako, tarp jų įrengiant tapybiškas medžiakrūmių ir krūmų juostas.

Kiemo kraštovaizdžio architektūros formavimo pa-grindinis principas – atvirų erdvių, kurias sudaro vejos ir aikštelės, derinimas su medžių ir krūmų grupėmis, iš-dėstytomis netoli aikštelių, ir su supančia kiemą užsta-tymo architektūra. Tai turi padėti sukurti dekoratyvų kiemo visumos vaizdą, suformuoti ilsėtis tinkamą mikroklimatą ir sudaryti teritorijoje geras aeraci-jos ir insoliacijos sąlygas. Labai svarbu, formuojant kiemo kraštovaizdį, išnaudoti reljefo nelygumus, naudojant statybos metu iškastą gruntą dirbtiniam reljefui, kalvelėms ir pan. sukurti. Kiemo takų tinklas turi būti labai racionalus, pritaikytas judėti vyresnio amžiaus žmonėms ir žmonėms, turintiems negalią. Kiemo mažosios architektūros statiniai, lauko baldai turi būti labai stiprūs, galintys atlaikyti vandališkus išpuolius, o jų dizaino sprendiniai turi sudaryti stilis-

67

I N F RAS T RUK TŪRA

„Samanoms Stop“ – efektyvi priemonė kovai su vandens augalais (dumbliais), samanomis ir kerpėmis. Apdoro-jus priemone „Samanoms Stop“, apnašos išnyksta per trumpą laikotarpį. Numatyta „Samanoms Stop“ veiki-mo trukmė – iki ketverių metų. Tai priklauso nuo pavir-šiaus medžiagos ir jo savybių bei atliktų darbų kokybės. „Samanoms Stop“ nepaveikia statybinių medžiagų.

PASAKYKITE „NE“ KERPėMS IR SAMANoMS

įgaliotas atstovas lietuvoje: UAB „Trade home“ Šilutės pl. 53, LT-94105 Klaipėda

Mob. +370 698 00 185El. p. info@tradehome.lt

www.tradehome.lt

Visų rūšių stogo dangos paviršiams: bitumo malksnos, molio ir betono čerpės, metalinių stogų, šiferio pavidalo ir banguotų lakštų medžiagos, medinės malksnos, šiaudinių stogų, natūralaus akmens, stiklo, polikarbonatinės dangos ir pan.

Įvairių rūšių fasado paviršiams: dekoratyviniam tinkui, plytoms, akmeniui, plastikinėms dailylentėms, stiklui ir kt.

Visų rūšių betono, akmens ir trinkelių paviršiams.

Visų rūšių akmens ir trinkelių

paviršiams.

Visų rūšių paviršiams:

bitumo malksnos, molio ir betono čerpės, metalinių stogų, šiferio pavidalo ir banguotų lakštų medžiagos, medinės malksnos, šiaudinių stogų, natūralaus akmens, stiklo, polikarbonatinės dangos ir pan. ir pan.

šiaus medžiagos ir jo savybių bei atliktų darbų kokybės. „Samanoms Stop“ nepaveikia statybinių medžiagų.

Įvairių rūšių paviršiams:

dekoratyviniam tinkui, plytoms, akmeniui, plastikinėms dailylentėms, stiklui ir kt.

tinę vienovę. Tačiau žaidimų aikštelės įrenginių dizainas kiekviename kieme gali būti skirtingas, kad tai taptų kiemo atpažinimo ženklu. Kiemo želdinių pagrindą turi sudaryti mindžiojimui atspari veja, pavieniai ir nedide-lės grupės medžių, laisvo plano, gražiai žydinčių krūmų grupės. Želdinių asortimente negali būti medžių ir gė-lių, kurių lapai, žiedai ar vaisiai yra nuodingi, taip pat krūmai, turintys aštrius spyglius. Visa tai – želdiniai, rel-jefas, mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai, lau-ko baldai, vaikų žaidimų įrenginiai, kiemo apšvietimo įrenginiai, aikštelių ir takų dangos bei dekoratyvinės skulptūros akcentai – padės sukurti namų grupės kie-mo vaizdą, malonias ir patogias gyvenimo bei poilsio sąlygas. Reikia siekti, kad kiekvienas namų grupės kie-mo želdynas turėtų savitą ir įsimintiną įvaizdį (3 pav.).

Įdomiai išspręstas daugiaaukščių gyvenamųjų namų grupės želdynas Vilniaus „Antakalnio terasų“ kvar-tale (autoriai: archit. A.  Kaušpėdas, V.  Kaušpėdienė, G. Gaudešiūtė, A. Juodpusis, J. Ingelevičius, konstr. D. Bulybenko, T. Menkov, 2010–2012), buvusios Lietu-vos kino studijos teritorijoje. Gyvenamąjį kvartalą su-daro trys gyvenamųjų namų grupės: „Eglių terasos“ (pastatyta 2012  m.), „Beržų terasos“ (bus pastatyta 2014–2015 m.), „Pušų terasos“ (rengiama aikštelė sta-tybai) (4 pav.).

Gyvenamųjų namų grupės „Eglių terasos“ struktūrą for-muoja dvi sublokuotų 4–6 aukštų daugiabučių namų eilės (po keturis namus), tarp jų paliekant erdvų vidaus kiemą gyventojų bendruomenės poreikiams. Namų gru-pėje yra 181 butas. Kadangi sklypas yra ant žemėjančio šlaito, kurio peraukštėjimas yra 4 m, blokuoto užstatymo namai išdėstyti ant skirtingų, kas 1 m žemėjančių terasų, skirtingo aukštingumo, žaismingos ir spalvingos archi-tektūros užstatymas sukuria įsimintiną ir malonų erdvinį vaizdą. Ypač šį įspūdį sustiprina terasuotas, gerai supla-nuotas vidaus kiemas, kurio keturiose terasose įrengtos keturios skirtingos funkcinės zonos: bendruomenės aikštė, jaunimo ir senjorų sodeliai, vaikų žaidimų aikštelė. Šias zonas sieja takas su laiptais ir pandusas žmonėms, turintiems negalią. Visi patekimai į namų laiptines įreng-ti iš vidaus kiemo. Malonų erdvinį kiemo sprendinį kuria gerai tarpusavyje suderintos skirtingų medžiagų dangos, mažosios architektūros objektai (lauko baldai, pavėsinės, fontanėliai, žaidimų įrenginiai ir kt.) ir želdiniai. Tačiau rei-kėtų rekomenduoti autoriams suprojektuoti komplektą suolų su atlošais ir juos daugiau naudoti vidaus kieme, ypač senjorų sodelyje (5 pav.).

Kiemo apželdinimas saikingas, terasose išradingai įkomponuotos eglės, kurios puoš kiemą visus metus ir pagal tradiciją bus puošiamos per Šv. Kalėdas. Pa-girtinas ir sprendinys prie pirmo aukšto butų įrengti nedidelius privačius sodelius.

68

I n f ras t ruk tūra

5 pav. Gyvenamojo kvartalo „Antakalnio terasos“ namų grupės „Eglių terasos“ bendri vaizdai.

68

Namų grupės teritorijos suplanavimas, sutvarkymas ir apželdinimas sudaro sąlygas plėtoti kaimyniškus santy-kius, skatins norą šeimininkauti ir prižiūrėti savo terito-riją, ko ypač dar trūksta kituose Vilniaus miesto gyvena-muosiuose rajonuose.

Namų grupėje po visais namais ir kiemu įrengta 200 vietų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, ji for-muojama su nuolydžiu pagal žemėjančius namus. Šalia įėjimo į kompleksą suformuoti želdynai, svečių automo-bilių aikštelė (17 vietų) ir kt. gerai susieja jį su supančiu kraštovaizdžiu. Pagirtina, kad projektuojamame visame „Antakalnio terasų“ kvartale propaguojamos ekologi-nės vertybės. Pastatams suteikta B energinio naudin-gumo klasė. Želdinius laistyti numatyta iš požeminių nuo stogo surenkamo lietaus vandens rezervuarų. Visi pietų ir pietvakarių langų stiklai padengti saulės kon-trolės plėvele, saugančia patalpas nuo perkaitimo. Na-muose kiekvienam butui įrengtos didelės atviros arba įstiklintos terasos (lodžijos, erkeriai, balkonai), sudarančios galimybę grožėtis puikiu kraštovaizdžiu ir ilsėtis atvirame ore. Ver-tinant šių gyvenamų-jų namų grupės suplanavimą ir užstatymo

architektūrą, teritorijos įrengimą ir apželdinimą, galima teigti, kad tai vienas įdomiausių tokio pobūdžio įgyven-dintų objektų šalyje.

GYVENAMASIS KVARTAlASGyvenamasis kvartalas – tai struktūrinė gyvenamosios teritorijos dalis, kurią sudaro kelios (2–6) gyvenamųjų namų grupės ir kvartalo poilsio sodas (atskirasis vieti-nės reikšmės želdynas), skirtas kvartalo gyventojams. Sudėtinėmis gyvenamojo kvartalo dalimis taip pat gali būti negyvenamieji bendruomenės poreikiams reika-lingi socialinės ir aptarnavimo infrastruktūros objektai (mokyklos, vaikų darželiai ir pan.) bei kiti objektai, ne-darantys neigiamo poveikio kvartalo gyvenimo koky-bei („Miestų, miestelių ir kaimų (gyvenamųjų vietovių) planavimo normos“, 2009). Gyvenamojo kvartalo žel-dyną sudaro gyvenamųjų namų grupių kie-mų želdynai (kuriuos jau aptarėme) ir juos jungiantis kvartalo poilsio sodas.

69

I n f ras t ruk tūra

6 PAV. dIdElIo GYVENAMoJo KVARTAlo PoIlSIo Sodo FRANKFURTE PRIE odERIo (VoKIETIJA) PlANo SCHEMA

1 – NAMų GRUPėS;2 – KVARTALO POILSIO SODAS; 3 – MOKYKLA; 4 – VAIKų DARŽELIS;5 – VAIKų LOPŠELIS; 6 – PREKYBOS IR PASLAUGų OBJEKTAI; 7 – SPORTO AIKŠTYNAS; 8 – RAMAUS POILSIO ZONA; 9 – MOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKų ŽAIDIMų ZONA.

GYVENAMoJo KVARTAlo Sodo TERIToRIJoJE GAlIMA IšSKIRTI TRIS zoNAS:

mokyklinio amžiaus vaikų ir jaunimo žaidimų zona, dažniausiai įrengiama netoli įėjimo į sodą iš namų grupės kiemų pusės. Rekomenduojama žaidimų aikšteles grupuoti pagal amžiaus grupes ir jas tar-pusavyje atskirti želdiniais;

ramaus poilsio zona, skiriama vyresnio amžiaus žmonėms, dažniausiai įrengiama ramiausioje sodo teritorijoje želdinių prieglobstyje. Čia daromi pasivaikščiojimo takai, o prie jų – nedidelės poilsio aikštelės su patogiais lauko baldais;

sportinių žaidimų zona, skiriama jaunimui. Čia įren-giamos sporto, mažojo golfo, kėglių ir pan. aikšte-lės. Ši zona atitolinama nuo ramaus poilsio zonos.

Gyvenamojo kvartalo poilsio sodas – tai atskirasis vietinis žel-dynas, skirtas kvartalo gyventojų bendruomenės trumpa-laikiam poilsiui. Pagal šalies normas poilsio sodo plotas yra 8–10 m² vienam kvartalo gyventojui, o pasiekiamumo spin-dulys (atstumas nuo kvartalo kiekvieno gyvenamojo būsto iki želdyno) – ne didesnis kaip 300 metrų. Kvartalo poilsio sodas turi būti pasiekiamas pėsčiomis per 5–10 minučių. Jame turi būti poilsio ir sporto aikštelių, skirtų mokyklinio amžiaus vaikų, jaunimo, pagyvenusių žmonių bei neįgaliųjų žmonių kasdieniam poilsiui (6 pav.).

Planinė erdvinė gyvenamojo kvartalo sodo (vietinio želdy-no) struktūra turi būti susieta su gyvenamųjų namų grupių kiemų želdynais, gyvenamojo rajono parko želdynų ir būsi-mo sodo teritorijos gamtine (reljefas, vandens telkiniai, žel-dynai ir pan.) bei urbanistine aplinka ir būsimo sodo funkci-nių zonų specifinėmis savybėmis.

Gyvenamojo kvartalo sodo kraštovaizdžio architektūros formavimo pagrindiniai principai yra beveik tokie patys, kaip gyvenamųjų rajonų parkų formavimo principai.

GYVENAMASIS RAJoNASGyvenamasis rajonas – tai stambiausias miesto gyvenamųjų teritorijų struktūrinis vienetas, kurį sudaro keli gyvenamieji kvartalai su savo poilsio sodais ir gyvenamojo rajono poilsio parkas (atskirasis rajoninės reikšmės želdynas). Orientacinis planuojamas miestų gyvenamojo rajono plotas didmies-čiuose gali būti 70  ha, o jame gyventojų skaičius  – 10 tūkst., vidutiniuose miestuose – 50 ha ir 5 tūkst. gyventojų, o mažuose mietuose – 40 ha ir 3 tūkst. gyventojų.

Gyvenamojo rajono sudedamosiomis dalimis taip pat gali būti negyvenamieji, bendruomenės poreikiams reikalingi, socialinės (mokyklos, vaikų darželiai, prekybos centrai ir

pan.) ir aptarnavimo infrastruktūros objektai bei kiti objek-tai, nedarantys neigiamo poveikio rajono gyvenimo ko-kybei („Miestų, miestelių ir kaimų (gyvenamųjų vietovių) planavimo normos“, 2009).

Gyvenamojo rajono ir jo sudedamųjų dalių: gyvenamųjų kvartalų ir namų grupių planavimas, tvarkymas ir apžel-dinimas turi užtikrinti: patogius pėsčiųjų ryšius, priėjimus prie pastatų, ats-

kirų namų grupių, gyvenamųjų kvartalų, viešojo ke-leivių susisiekimo stotelių, prie prekybos, kultūros ir paslaugų objektų, mokyklų, vaikų darželių ir pan.;

funkcionalius lengvųjų ir transporto automobilių ry-šius su gyvenamaisiais būstais ir kitais socialinės ir ap-tarnavimo infrastruktūros objektais, patogų lengvųjų automobilių statymą požeminiuose, daugiaaukščiuo-se ar nešildomuose paprastos konstrukcijos manieži-niuose garažuose, išdėstytuose negyvenamuosiuose kiemuose;

70

I N F RAS T RUK TŪRA

1 – GONDOLų EŽERAS; 2 – SPORTO IR PRAMOGų AIKŠTELėS; 3 – MAŽAAUKŠČIų NAMų GRUPė; 4 – VAIKų PASIVAŽINėJIMO ELEKTROMOBILIAIS AIKŠTELė; 5 – GIMNASTIKOS SALė; 6 – SPORTO AIKŠTė; 7 – ŽAIDIMų PIEVUTė; 8 – VAIKIŠKų STATYBų AIKŠTELė; 9 – ATRAKCIONų AIKŠTELėS IR CENTRAS; 10 – RIEDUČIų AIKŠTELė; 11 – ŽVEJų KAIMELIS; 12 – POKALBIų AIKŠTELė;

13 – ŽAIDIMų AIKŠTELė; 14 – RIEDLENČIų AIKŠTELė; 15 – ESTRADA; 16 – SPORTO AIKŠTELė SU ŽIŪROVų TRIBŪNOMIS; 17 – ŽAIDIMų PIEVA; 18 – RAMAUS POILSIO ZONA SU PASIVAIKŠČIOJIMų TAKAIS IR POILSIO AIKŠTELėMIS; 19 – MOKYKLA; 20 – AUTOMOBILIų ANTŽEMINė IR POŽEMINė STOVėJIMO AIKŠTELė IR DAUGIAAUKŠTIS GARAŽAS; 21 – ADMINISTRACINIS IR PASLAUGų KORPUSAS.

7 PAV. GYVENAMoJo RAJoNo PoIlSIo PARKo RoSToKE (VoKIETIJA) SCHEMA

Gyvenamojo rajono poilsio parko planinė erdvinė struktūra turi būti susieta su gyvenamųjų kvartalų sodais, žaliosiomis jungtimis su kitų rajonų parkais ir centriniais miesto parkais.

71

I n f ras t ruk tūra

suformavimą funkcionalaus, dekoratyvaus ir ben-dro želdyno, kuris papildytų architektūrinę užstaty-mo kompoziciją ir sudarytų gyventojams malonias sąlygas ilsėtis ir bendrauti;

gyvenamųjų namų grupių ir gyvenamųjų kvartalų individualumo ir atpažinimo požymių, architektū-ros, koloristikos ir kraštovaizdžio architektūros prie-monėmis harmoningos visumos kūrimą;

geras rajono teritorijų sutvarkymo elementų ir žel-dinių priežiūros galimybes ir pan.

Gyvenamojo rajono želdyną sudaro gyvenamųjų kvarta-lų, kvartalų poilsio sodų želdynai (kuriuos jau aptarėme anksčiau) ir juos jungiantis rajono poilsio parkas.

Daugiaaukščių gyvenamųjų namų teritorijų kraštovaizdžio formavimas – vienas sudėtingiausių kraštovaizdžio architektūroje, nes čia tenka spręsti kompleksinį objektą, susidedantį iš labai skirtingų priklausomųjų ir atskirųjų želdynų, kuriuose vyksta labai įvairi žmogaus veikla.

Gyvenamojo rajono poilsio parkas  – tai atskirasis rajo-ninis želdynas, skirtas rajono gyventojų bendruome-nės poilsiui, rekreacijai. Rajoninio poilsio parko plotas apskaičiuojamas remiantis nustatyta šio tipo želdy-nų norma vienam rajono gyventojui ir atsižvelgiant į bendrą gyventojų skaičių mieste. Dideliame mieste – 8 m² vienam gyventojui, o vidutiniame – 6 m² vienam gyventojui (LR aplinkos ministro įsakymas Nr. DI-694, 2007). Rajoninio parko pasiekiamumo spindulys (ats-tumas nuo rajono kiekvieno gyvenamojo būsto iki parko) turi būti ne didesnis kaip 800 metrų. Jis turi būti pasiekiamas per 10–20 min. pėsčiomis arba 5–10 min. automobiliu (7 pav.).

Gyvenamojo rajono poilsio parko planinė erdvinė struk-tūra turi būti susieta su gyvenamųjų kvartalų sodais, ža-liosiomis jungtimis su kitų rajonų parkais ir centriniais miesto parkais. Jo plane galime išskirti keturias zonas: administracinę, pramogų ir žaidimų, sportinių žaidimų ir ramaus poilsio zoną su išplėtotu pasivaikščiojimo takų tinklu. Administracinėje zonoje, prie pagrindinio įėjimo į rajoninį parką, įrengiama miesto visuomeninio trans-

porto stotelė ir lengvųjų automobilių stovėjimo aikštelė, administracinis ir paslaugų pastatas, estrada su aikštele ar amfiteatras ir pan. Prie įėjimo į parką dažniausiai įren-giama pramogų, žaidimų ir atrakcionų zona, tolėliau – sporto, o parko gilumoje – ramaus poilsio zona.

Gyvenamojo rajono poilsio parko kraštovaizdžio for-mavimo procese svarbią vietą užima žaidimų aikštelių įrenginiai, lauko baldai ir kiti mažosios architektūros objektai. Reikia siekti, kad jie tarpusavyje derėtų ir su-darytų stilistinę vienovę.

Todėl architektas planuotojas, užstatymo architektas, kraštovaizdžio architektas, miesto teritorijų inžinerinio sutvarkymo, įrengimo, susisiekimo organizavimo ir kiti specialistai turi glaudžiai bendradarbiauti, spręsdami gyvenamųjų teritorijų planavimo, užstatymo ir krašto-vaizdžio formavimo klausimus. Šis bendradarbiavimas turi prasidėti nuo visumos, nuo gamtinių ir urbanis-tinių aplinkos kraštovaizdžio komponentų analizės, jų rezultatų įvertinimo ir toliau tęstis kompleksiškai nagrinėjant ir priimant konceptualius, projektuojamo objekto planavimo, užstatymo ir kraštovaizdžio forma-vimo sprendinius.

Toliau projektavimo procese, detalizuojant planavimo, užstatymo ir kraštovaizdžio formavimo uždavinius, toks kompleksinio bendradarbiavimo lygio santykis sumažėja, tačiau ir toliau jis turi būti, kad ir žemesnio lygmens, bet palaikomas. Toks kompleksinio bendra-darbiavimo, projektavimo principas nuo visumos iki detalių yra tinkamas. Tik toks kompleksiškas gyvena-mosios architektūrinės aplinkos formavimas ir įpras-minimas gali užtikrinti gyventojams turėti gražią, gerą gyventi, sveiką ilsėtis aplinką.

lITERATŪRA1. Balėnas, K., 1985. Vilniaus mikrorajonai – projektai ir tikrovė, Statyba ir architektūra 1: 4–5.2. Brookes, J., 1984. The Garden Book. London: A Dorling Kindersley Book. 286 p.3. Chmielewski, J. M., 2001. Teoria urbanistiki w projektowaniu i planowaniu miast. Warszawa: Oficyna

wydawnicza Politechniki Warszawskiej.4. Czarnecki, B., Sieminski, W., 2004. Ksztaltowanie bezpiecznej przestreni publiciznej. Warszawa: Difin. 352 s.5. Czarnecki, W., 1989. Podstawy urbanistyki i architektury. Bialystok: Wydawnictwa Politechniki Bialos-

tockiej. 295 p.6. Hobhouse, P., 2002. The story of Gardening. London: A Dorling Kindersley. 468 p.7. Jakovlevas-Mateckis, K., 2004. Miesto ir jo gyvenamosios aplinkos sisteminio formavimo principai, Dailė

33: 57–65.8. Jakovlevas-Mateckis, K., 2009. Miesto kraštovaizdžio architektūra. I tomas. Miesto kraštovaizdžio archi-

tektūros raida ir teorijos pagrindai: monografija. Vilnius: Technika. 412 p.9. Jakovlevas-Mateckis, K., 2006. Miesto želdynų problemos ir jų socialinė paskirtis, Urbanistika ir architektūra

30(1): 3–14.10. Jaralovas, J., 1975. Kiekvienam kompleksui – savitas veidas, Statyba ir architektūra 1: 3–8.11. Kolb, W., Schwarz, T., 2006. Mit Pflanzen gestalten. Pflanzungenplanen. Ausführen und pflegen. Stutt-

gart: Eugen Ulmer KG. 176 s.12. Korzeniewski, W., 1989. Budownictwo mieszkaniowe: poradnik projektanta. Waszawa: Arkady. 472 s.13. Lammert, U. und andere, 1979. Städtebau. Berlin: VEB Verlag für Bauwesen. 493 p.14. LR aplinkos ministro įsakymas Nr. DI-694 „Dėl atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir

priklausomųjų želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos apra-šo patvirtinimo“, Žin, 2007, Nr. 137-5624.

15. Miestų, miestelių ir kaimų (gyvenamųjų vietovių) planavimo normos, 2009. Projektas (III variantas). Projekto vadovas M. Pakalnis. Savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“. 42 p.

16. Rietdorf, W., 1984. Städtische Wohnumwelt. Berlin: VEB Verlag für Bauwesen. 248 p.17. Rietdorf, W., Baeseler, H., 1979. Freizeit anlagen. Berlin: VEB Verlag für Bauwesen. 248 p.18. Ruseckaitė, J., 2010. Sovietinių metų gyvenamieji rajonai Vilniuje: tipiškumo problema, Urbanistika ir

architektūra 34(5): 270–281.19. Vanagas, J., 2012. Nuo urvinio būsto iki šiuolaikinio megalopolio: monografija. Vilnius: Technika. 192 p.20. Vanagas, J., 2008. Urbanistikos pagrindai. Vilnius: Technika. 242 p.

72

Knyga

dEMoKRATIJA ARCHITEKTŪRoS IR URbANISTIKoS SRITYJE AKTUAlI VISAdA IR VISIEMSdoc. dr. dalia BardauSKienė, vgtu Statybos ekonomikos ir nekilnojamojo turto vystymo katedra

Kiekvienai kartai reikia išsiugdyti savo demokratus, gebančius demokratijos principus interpretuoti konkrečiu laiku ir konkrečioje vietoje, civilizacijos iš-šūkių lygmeniu. dar daugiau pastangų ir atsakomybės reikia Rytų ir Vidurio Europos šalyse, kur natūrali demokratijos raida pusę XX a. buvo ribojama.

Demokratijos sąlygomis architektūra ir urbanistika yra svarbi gyvenamosios aplinkos kokybei ir visuomenės in-teresui tenkinti. Tokių tikslų pasiekti neįmanoma be akty-vaus vietos bendruomenių dalyvavimo. Tačiau praktiškai tai pasiekti nelengva. Dažnai viešasis interesas atstovauja-mas tik per formalias procedūras ir tų, kurie daugiau žino, garsiau ir aktyviau reiškia nuomonę. Privati nuosavybė ir viešų paslaugų komercializacija skverbiasi į visuomeninės paskirties statinius ir viešąsias erdves, mažina visuomenės lūkesčius ir galimybę kontroliuoti rezultatus, skatina struk-tūrinius architektūros ir miestų plėtros pokyčius. Kita ver-tus, stokojant viešųjų išteklių, verslo ir žmonių investicijos kartais yra vienintelė reali galimybė turėti viešą infrastruk-tūrą ir sveikesnę, estetiškesnę aplinką. Todėl į klausimą, kaip elgtis esant šiai dažnai prieštaringai miestų plėtros bei architektūros praktikai, dar neatsakyta.

Vertingas žinias, infor-maciją ir dvasinę pa-spirtį šioje tebesifor-muojančios demokra-tijos ir darnios plėtros siekių erdvėje galima rasti 2013 m. pabai-goje pasirodžiusioje Jono Jakaičio knygo-je „Miesto erdvinio formavimo dalyvių diskursas šiuolaikinės demokratijos sąlygo-mis“. Mokslų daktaras

J.  Jakaitis yra Vilniaus Gedimino technikos universite-to Architektūros fakulteto Dizaino katedros vedėjas, docentas. Remdamasis ilgamete praktine patirtimi ir mokslo teiginiais, jis taktiškai, bet pagrįstai taikliai at-skleidžia visuomenės intereso apraiškas architektūroje ir urbanistikoje, siekia atskleisti, kaip derinti viešąjį ir privatų interesus, įveiksminti partnerystę ir neformalų visuomenės dalyvavimą. Apžvelgdamas ilgametę ar-chitektūros ir urbanistikos raidą, autorius nepraleidžia svarbių faktų, pasaulinio garso kūrėjų, mąstytojų ir te-orijų. Knygos temas jungia tikėjimas, kad demokratijos sąlygomis įmanoma suvokti ir pasiekti konsensusą dėl miesto ir architektūros raidos vertybių, didelis visuo-menės grupių įtraukimas į planavimo procesus ir ne-formalios konsultacijos sudaro sąlygas geriau suprasti padėtį, nekartoti klaidų, priimti galimai racionalesnius sprendimus.

Monografija išsiskiria solidžia apimtimi (240 p.), spalvo-tų iliustracijų ir cituojamos literatūros gausa. Net ir neį-pratusį prie mokslinės, filosofinės minties vingių skaity-toją knyga nudžiugins aiškia, lakoniška kalba. Dėmesys krypsta į išskirtinai estetišką autoriaus sukurtą knygos dizainą. Ir nors knyga skirta architektūros, urbanistikos, miestų statybos ir artimų specialybių akademinei ben-druomenei, tačiau ji gali būti naudinga ir praktikams, visuomeninių organizacijų, valdžios, vietos bendruo-menių atstovams ir piliečiams, norintiems suprasti, kaip žmonės veikia miestų ir gyvenamos aplinkos raidą ir kodėl svarbu, kad jie būtų aktyvūs ir atsakingi darnios plėtros kūrėjai.

Doc. dr. Jonas Jakaitis,VGTU Architektūros fakulteto Dizaino katedros vedėjas, knygos autorius

72

7

Arch i tektūrA

8

Arch i tektūrA