Structum 2013 Vasara Nr.2

VASARA I 2013 (2)Žurnalas sėkmingam verslui!

Kad tikėtum, jog eini tikru keliu, nebūtina įrodinėti, kad kito kelias klaidingas… /Paulo Coelho/

TURI

NYS

INFRASTRUKTŪRA

Šalies keliai – tai gyvenimas 55

Inovatyvūs, Lietuvos klimatui pritaikyti kelių konstrukcijos sprendimai 57

Lietuvos kelių infrastruktūra: realybė ir ateities vizija 58

Eismo įvykių modeliavimas saugumui keliuose padidinti 64

Keli svarbūs gatvių rekonstravimo aspektai 68

Svarbiausios kelių infrastruktūros jungtys – tiltai 73

SUmmARY 79

STATYbAKtu miestelio kompleksas – in ir jan vienovė bendroje erdvėje 20

PSB – nuo praspaudimo ir šlyties jėgų apsauganti armavimo sistema 28

Ar „viešasis interesas“ nebetrukdys ūkio plėtrai? 30

„Knauf Brown“ sausosios grindys – kokybė per trumpą laiką 34

Silikatiniai dažai 36

Ar tinkamai vėdinamuosius fasadus šiltiname mineraline vata? 39

ARCHITEKTŪRA

Iššūkis – prekybos centras kaip visuomeninė-kultūrinė erdvė 4

Namas Sakiškėse: komfortas arčiau gamtos 12

Vonios kambario interjero konkursas 19

INŽINERIJA

„Seal System“ – naujas „tECE“ trapų ir dušo latakų sandarinimo standartas 44

Kad neliktų abejingų darbo įrenginių rizikos vertinimui 46

Aviacijos pramonėje naudojamų kompozitų elgsenos tyrimai 48

Stebėsena ir diagnostika užtikrina sklandų įrenginių veikimą 52

4 20

583612

48

REdAKCIJoSŽodIS

ŽurnalasSTRUCTUmISSN 2335-2108

LEIdėJASuAB „S MEdIA GrouP“A. Mickevičiaus g. 7Lt-08119 Vilniustelefonas +370 5 265 3733Faksas +370 5 272 4241

dIREKToRėIGNė dAuSEVIčIūtė

VYR.REdAKToRėdALIA ZILINSKIENėEl. paštas [email protected]

TEKSTųAUToRIAI:AIStė GALAuNytė EGLė KAjAuSKAItėAuStėjA KAZLAuSKytėjuLIuS juStINAVIčIuSArMINAS ŠtuoPySdr. VItALIjuS VoLKoVASdr. ArtūrAS KErŠySdr. NErINGA KErŠIENėdr. ALFrEdAS LAurINAVIčIuS dr. EdGAr SoKoLoVSKIjIEVA MISIūNAItė

NUoTRAUKųAUToRIUSANdrIuS GASIūNASMAtAS KAZLAuSKAS

KALboSSTILIUSIRKoREKTŪRAVŠĮ KALBoS Ir KoMuNIKACIjoS CENtrASwww.kkc.lt

PARENgImASSPAUdAIuAB „S MEdIA GrouP“

REKLAmoSSKYRIUSVIKtorIjA LIPŠICtelefonas +370 611 10125El. paštas [email protected]

SPAUSdINouAB „BALto PrINt“

redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą. Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama.

© uAB „S Media Group“, 2013© StruCtuM, 2013

ŽurNALAS PLAtINAMAS NEMoKAMAI

www.structum.lt

vasara2013 (2)

Vasarą norisi atitrūkti nuo darbų, pailsėti, pramogauti. Galbūt kaip korėjiečiams prekybos centre „Galleria Centercity“, kuris įkūnijo prekybos centrų keitimosi tendencijas? Šio objekto pagrindinė idėja – „jei pirkėjas neperka kultūros, ją siūlo prekybos centras“ – visai nesvetima būtų ir mūsų šalyje. Nyderlandų projektuotojams pavyko sukurti prekybos centrą kaip įspūdingą lankytojams įvairių kultūrinių patirčių teikiantį objektą su sureikšminta laisvalaikio praleidimo funkcija.

Na, o Lietuvoje dalį vasaros laiko visada skiriame namams, ypač jei tai susiję su įkurtuvėmis. Į klausimus, kaip įsirengti patogius namus ir kuo geriau juo pritaikyti savo reikmėms, galima lengviau atsakyti pasidomėjus kitų patirtimi. „Racionalus patalpų planavimas – raktas į kom-fortišką gyvenimą“, – teigia naujo individualaus namo Sakiškėse autoriai.

Malonu pristatyti ir ką tik visai šaliai vartus į ateitį atvėrusį objektą – Kauno technologijos universite-to Nacionalinį atviros prieigos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centrą. Nekyla abejonių, kad tai – unikalus įgyvendintų architektūrinių idėjų ir naujausių inžinerinių sprendimų pavyzdys.

Rengiant ir įgyvendinant bet kurį projektą, paisoma Teritorijų planavimo įstatymo. Nuo kitų metų Lietuvoje įsigalios jo nauja redakcija. Ją lydės pakeitimai Statybos, Žemės ir kt. įstatymuo-se bei poįstatyminiuose teisės aktuose. Tad pasidomėkime, kaip iš esmės keičiamas galiojantis teritorijų planavimo reguliavimas.

Pats laikas vasarą remontuoti ir dažyti fasadus, šiltinti pastatus. Straipsniai statybai skirtuose puslapiuose leis daugiau sužinoti apie silikatinius dažus ir pasitikslinti, ar tinkamai įrenginėjami vėdinamieji fasadai, bei pasimokyti iš svetimų klaidų.

Šį kartą visiškai neįprastos straipsnių temos inžinerijos skiltyje. Viena iš jų apie tai, kodėl šiuolai-kinė stebėsenos ir diagnostikos metodologija tampa efektyviu įrankiu įrenginių eksploatacijos problemoms spręsti. Jai antrina straipsnis, skirtas įrenginių rizikos vertinimui ir galiojantiems reikalavimams jų saugiam eksploatavimui užtikrinti. Kita tema – šiuolaikinių kompozitinių medžiagų naudojimas, kuriant modernias transporto priemones. Tai ypač aktualu turėtų būti visiems su aviacijos transportu susijusiems verslininkams.

Šiuo metu, Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai, kur kas daugiau dėmesio skiriama kelių ir gatvių būklei, nes ji akivaizdžiai atspindi šalies gyvenimo lygį. Kai atvykusi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) valdančioji direktorė Christine Lagarde pareiškė, kad, jos manymu, reikia didelių investicijų į Indijos infrastruktūrą, matyt, tuo metu privalėjome labai pasidžiaugti savo pasiekimais – tikriausiai palyginti gera kelių būklė yra viena iš priežasčių įvykti Vilniuje Tarptautinei Baltijos šalių kelininkų konferencijai ir parodai, kurioje dalyvaus ir žurnalas STRUCTUM.

Todėl šiame numeryje kur kas daugiau infrastruktūrai skirtų puslapių. Juose – atsakymai į klau-simus, kokie numatyti strateginiai kelių ir transporto planai, kaip ir kokiomis naujoviškomis tech-nologijomis atnaujinama kelių danga, rekonstruojamos gatvės, taip pat nagrinėjamos saugu-mo ir jo užtikrinimo keliuose problemos, aptariami avaringumo prevencijos ir eismo įvykių tyri-mų būdai. Šias temas papildo ir straipsnis apie ekonomiškus tiltus, kurių pagrindinė paskirtis – sujungti kelius – šalies gyvenimo arterijas. Juk ne veltui prof. dr. Alfredas Laurinavičius, VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių katedros vedėjas, parašęs žurnalui straipsnį apie mokslininkų ir inžinierių indėlį į kelių tyrinėjimų, projektavimo, tiesybos bei priežiūros technologijas ir jų taiky-mą, teigia: „Keliai – tai gyvenimas.“

�

A r c h i t e k t ū r A

IŠŠŪKIS–PREKYboSCENTRASKAIPVISUomENINė-KULTŪRINėERdVė

�

�


Aistė GAlAunytė, architektė

Jeišiandienkaikuriemuziejaivirstaprekybos centrais, kodėl prekyboscentrai negali virsti muziejais?„gal-leria Centercity“ Cheonane, Korėjo-je, – tai prekybos centrų keitimositendencijų Azijoje atspindys. Rytųžemyne šios tipologijos pastataipradeda veikti kaip visuomeniniai,beveik kultūriniai centrai ir įvairiųsusitikimų vietos. „dėl to prekyboscentrųviešosioserdvėstampavienuiš svarbiausių pastato architektūrossudedamųjųdalių“,–teigiaprojektoautorius architektas b. van berkelis.Skaitantšiaseilutes,kogero,nevie-nam kyla minčių apie Lietuvos pre-kybos centrus, visuomet sukelian-čiusaistringųdiskusijų.Panašu,kadKorėjoje prekybos centrų lankytojųįpročiaipanašūsįlietuviškuosius.Visdėlto„UNStudio“šiuolaikinėsvisuo-menėsydinguspolinkius(?)išnaudo-josavaip:idėja–jeipirkėjasneperkakultūros, pasiūlykime ją prekyboscentre.

IŠŠŪKIS–PREKYboSCENTRASKAIPVISUomENINė-KULTŪRINėERdVė

AdRESAS

r521-3 Buldang-dong, Seobuk-gu, Cheoanas, Chungcheongnam-do, Korėja

PRoJEKToAUToRIAI

Benas van Berkelis, Astrid Piber, Geras Gijzenas, Marcas Hers-chelis, Marianthi tatari, Sanderis Versluisas, Albertas Gnodde‘as, jorgas Lonkwitzius, tomas Minderhoudas, Lee jae-young, Woo jun-seung, Constantinas Boinceanas, yu-chen Lin iš Nyderlan-dų projektavimo įmonės „uNStudio“

PRoJEKTASįgYVENdINTAS

2010 m.

PASTAToPLoTAS

7 090 m2

PASTAToTŪRIS

395 600 m3

„Galleria Centercity“ diktuoja naujas prekybos centrų architektūros tendencijas. Kim Yong-kwan nuotrauka.

�


Neįprastą prekybos centrą „Galleria Centercity“ archi-tektai suprojektavo pasirinkę netradicinį projektavimo būdą. Šio pastato architektūra pagrįsta pirkėjų ir vartoto-jų elgsenos didelėse komercinėse erdvėse stebėjimu bei analize. Pietryčių Azijoje prekybos centrai atlieka didelį so-cialinį vaidmenį, nes juose įprasta ne tik apsipirkti, tačiau ir susitikti, bendrauti, pietauti, linksmintis – vadinasi, dažnai leisti laisvalaikį. tokia pirminės prekybinio objekto funkci-jos transformacija „atlaisvina“ rankas architektui ir leidžia kūrybiškiau pažvelgti į prekybines erdves. Projektuojant svarbu tampa ne tik išnaudoti kiekvieną kvadratinį metrą prekybai, siekiant pelno kuo mažesnėmis sąnaudomis, tačiau ir kurti patrauklią komplekso architektūrą. Naujieji prekybos centrai veikia ne tik pagal formulę „atėjau, apsi-pirkau, išėjau“. Naujoji jų funkcija – „atėjau praleisti laisva-

laikio“. taigi „uNStudio“ projektuotojų tikslas buvo sukur-ti patrauklią įvairių kultūrinių patirčių erdvę lankytojams. tokiomis idėjomis vadovaujantis gimė pulsuojantis, nuo-lat besikeičiantis ir vienos nuolatinės išvaizdos neturintis naujojo prekybos centro „Galleria Centercity“ fasadas. dvigubo sluoksnio fasadai buvo suformuoti remiantis savotiškai klaidinančiu principu trompe l’oeil. Aiškios vertikalios linijos daro fasado mastelį neįskaitomą – ne iš karto galima suvokti, ar jis turi tris aukštus, ar penkio-lika? Pastato viduje intriguoja žaidimai su masteliu – jie ne mažiau radikalūs. Nuo pat įėjimo momento interjero erdvė lankytojus tiesiog įtraukia. jos daugiasluoksnišku-mas sukuria paslaptingumą, o toliau vaikščiojant preky-binės paskirties galerijomis atsiskleidžia vis naujų ir nau-jų interjero perspektyvų.

PIRmoAUKŠToPLANAS

�


„Galleria Centercity“ lankytojai, be įprastos gausios paslaugų pasiūlos, gali jame atrasti ir tokių netikė-tų vietų kaip išskirtinių svečių (VIP) kambarys, skir-tas siekiantiems išskirtinio privatumo, arba meno centras, kuriame rengiamos parodos ir madų de-monstravimai.

mEdIJųFASAdAS–

KIToKSbŪdASPASIEKTIPIRKėJąAkivaizdu, kad šiais laikais siekiant pritraukti pirkė-jų į prekybos centrą pasitelkiamos ir architektūrinės priemonės. „Fasadai privalo būti atraktyvūs“, – teigia architektai. jų manymu, pagrindinis tokios paskirties pastato fasado tikslas – sukurti optinę iliuziją. Projek-to autoriai suprojektavo „Galleria Centercity“ pastatą

Fasado spalvų kaita: dieną spalvos monochrominės (kairėje), o naktį – įvairiausios (dešinėje).

Pietinis pastato fasadas taip pat turi papildomą aukštos vaizdo raiškos ekraną. Kim Yong-kwan nuotrauka.

�

�


monochrominį dienos metu, t. y. atspindintį šviesą, o naktį spalvotos šviesos ima generuoti bangas per visą šio pastato paviršių ir sukuria visiškai kitokią jo išvaizdą. Apšvietimo dizainas buvo kuriamas kartu su pastato ar-chitektūra ir tapo svarbiausia fasado sudedamąja dalimi.

Bendrą objekto apšvietimą papildo skaitmeninės animaci-jos vaizdai, iliustruojantys madą, šventes ar gamtinius ele-mentus. juos „uNStudio“ kūrė specialiai tik šiam pastatui.

Visi paminėti architektūrinės kūrybos komponentai, gali-ma sakyti, sudaro naują fasadų išraiškos priemonę ir „ap-dailą“, kurią šiuo atveju galima įvardyti kaip medijų fasadą.

tiesa, būtent prekybos centro „Galleria Centercity“ fasadas šiuo metu yra didžiausias pasaulyje medijų fasadas. ta-čiau jis nėra užterštas didžiuliu prekybinių ženklų ir vardų gausa, kaip jau tapo įprasta kituose dideliuose prekybos ir laisvalaikio centruose. Atvirkščiai – „Galleria Centercity“ fasadas sukuria vientisą teminį piešinį. „Mes sukuriame bendrą lengvai įsimenamą ir atpažįstamą vietos įvaizdį, užuot švaistę energiją generuodami dar vieną prekybinę kakofoniją“, – teigia statinio strategijos plėtotojai.

dINAmIŠKASIRSodRUSINTERJERASPagrindiniai vizualiai intriguojantys šio išskirtinio objekto interjero elementai taip pat susiję su šviesa. tai – didžiulis atriumas, vinguriuojantis per šešis antžeminius pastato aukštus. Atriumo anga kiekviename aukšte yra skirtingo skersmens dydžio, todėl pirkėjai iš to aukšto, kuriame tuo metu yra, gali puikiai matyti žemiau esančius aukštus. Galima pastebėti, kad toks galerijų komponavimo princi-pas dažnai naudojamas ir meno muziejuose, tik tuomet jų skirtinguose aukštuose matyti ne prekės, o meno kūri-niai. „Galleria Centercity“ atriumas leidžia geriau apšviesti erdves ir kartu veikia kaip komunikacinis koridorius, kurį papildo liftai ir laiptų aikštelės. jais lankytojai gali lengvai pasiekti bet kurį pastato aukštą – juk viską mato kaip ant

PASTAToPJŪVIS

Per visą pastato aukštį pulsuojantis atriumas. Christian Richters nuotrauka.

Jeigu bandytume palyginti Lietuvos ir Korėjos prekybos centrų lankytojų elgseną, atrastume daugybę panašumų. Vis daugiau lietuvių leidžia laisvalaikį prekybos centruose, tapdami kritikuojančių ir tyrinėjančių vartotojišką visuomenę publikacijų objektais.

�


�

10


„Galleria Centercity“ sukurtose viešosiose erdvėse net grindų plytelės imituoja gatvės grindinį. Kim Yong-kwan nuotrauka.

Trečio aukšto planas. Penkto aukšto planas.

11


delno. Būtent aplink šį atriumą ir yra išdėstytos prekybos centro viešosios erdvės, o kiek giliau, jo šonuose – par-duotuvės.

Kitas charakteringas baltutėlio „Galleria Centercity“ inter-jero elementas – lubos. jų raštas kiek primena išorinį fa-sadą ir taip tarsi sukuria interjero ir eksterjero jungtį. Lubų apšvietimas sudaro sietyno įspūdį. jis traukia lankytojų žvilgsnį į viršų ir pabrėžia ryškius elementus bei erdvumą.

jeigu bandytume palyginti Lietuvos ir Korėjos prekybos centrų lankytojų elgseną, atrastume daugybę panašu-

mų. Vis daugiau lietuvių leidžia laisvalaikį prekybos cen-truose, tapdami kritikuojančių ir tyrinėjančių vartotojiš-ką visuomenę publikacijų objektais. tačiau korėjiečiams kol kas vakariečių baimės atrodo svetimos. jie stato pre-kybos centrus, bent jau Lietuvoje neturinčius analogų. Beje, „Galleria Centercity“ prekybos centras yra Cheo-nane – mieste, kuriame tiek pat gyventojų, kiek Vilniu-je. Puikus susisiekimas su sostine Seulu sudaro didžiulį potencialą miestui plėtotis. Naujas spindintis „Galleria Centercity“ pastatas puikiai tai įrodo.

Parengta pagal „UnStudio“ informaciją

Meno centro devintame aukšte erdvė.

Meno centro žiūrovų salė, skirta madų demonstravimui ir kino peržiūroms. Kim Yong-kwan nuotrauka.

Panašu, kad Korėjoje prekybos centrų lankytojų įpročiai panašūs į lietuviškuosius. Vis dėlto „UNStudio“ šiuolaikinės visuomenės ydingus polinkius (?) išnaudojo savaip: idėja – jei pirkėjas neperka kultūros, pasiūlykime ją prekybos centre.

11

12


NAmASSAKIŠKėSE:KomFoRTASARČIAUgAmToS

12

13


ARCHITEKTAIraminta Žigunienė, justas Ingelevičius, Algirdas Kaušpėdas iš uAB „jungtinių pajėgų namai“

INTERJERodIzAINERė

Audronė Litinskienė

KoNSTRUKToRIAI

timur Menkov, dmitrij Bulibenko

VIETA

Sakiškių k., Vilniaus r.

PRoJEKTASįgYVENdINTAS

2013 m.

PASTAToPLoTAS

347,46 m2

PASTAToTŪRIS

1 793,74 m3

Aistė GAlAunytė, architektė

Vienbutisgyvenamasisnamas–išpirmožvilgsniopaprastasstatinys.Tačiautie, kas kada nors jį statė, projektavo, jame gyveno ir stengėsi kuo geriaupritaikyti savo šeimos reikmėms, žino – sukurti jaukias erdves, nenuobo-džios,tačiauirnepernelygekstravagantiškosarchitektūrosnamą,kuriamepatogiai jaustųsi ir suaugusieji, ir vaikai, – kiekvieną kartą yra nemenkasiššūkis.ArchitektėRamintaŽigunienėirinterjerodizainerėAudronėLitins-kienėdžiaugiasinetikpavykusiukūriniu,betirkūrybinioprocesoniuansais.„malonu,kadyratokiųužsakovų,kurienebijonamoprojektavimokoncep-cijosatiduotiįarchitektorankas.Toksbendradarbiavimasbeveikgarantuo-japuikųrezultatą“,–sakoautorės.VIdASIRIŠoRėSRYŠYS–mTAATEINAįNAmUS

Namas Sakiškių kaime sujungia miestietišką gyvenimo būdą su išraiškinga gamtine aplinka. Kaip tai pavyko pasiekti? Būdamas lakoniškos, beveik taisyklingo stačia-kampio formos, tamsaus kolorito, turėdamas tradicinį šlaitinį stogą, namas nekonkuruoja su aplinka, o veikiau primena tradicinės lietuvių architektūros sodybą.

Pagrindinė namo apdaila – klinkerinių plytų mūras ir ats-kiri elementai su aukšto slėgio laminato plokštėmis. jo stogas dengtas skardiniais profiliuotais lakštais. Autoriams pavyko išvengti kičo elementų ir sėkmingai integruoti mo-dernios architektūros elementus, paremtus dar ir funkcine logika. Pavyzdžiui, beveik per visą kiemo pusės fasadą be-sitęsiantys didžiuliai langai atveria vidines erdves į mišką. juo galima grožėtis tiek iš pirmojo, tiek iš antrojo aukšto patalpų. Ne mažesnis ir gerai apgalvotas šio namo prana-šumas – terminės medienos lentų terasa, ištįsusi palei vidi-nį kiemo fasadą. ji tarsi pratęsia namo patalpų erdves ir tai

Giedrės Rimkienės nuotraukos.

1�


skatina dar intensyviau naudotis šia terasa šiltuoju metų sezonu.

Į terasą galima patekti per trejas duris. Vienos jų yra šalia virtuvės – juk neretas norėtų pasimėgauti pietumis atvi-rame ore. Per kitas dvejas duris galima patogiai patekti į terasą kitoje pusėje iš pirties ir sporto salės bei svetainės. Apskritai kalbant apie terasas gyvenamuosiuose namuose, pasitaiko, kad į jas žvelgiama kritiškai, sakoma, kad mūsų klimatui jos ne ypač tinka. Vis dėlto tinkamai prižiūrint ir parinkus tinkamus medienos gaminius terasa gali labai sė-kmingai pratęsti gyvenamąją erdvę, o šiltuoju metų laiku netgi užimti jos vietą (!). Sakiškių namo terasai pridengti nuo saulės buvo pasirinktos markizės. toks sprendimas priimtas dėl praktinių priežasčių – žiemos metu ar bet kada esant poreikiui jos gali būti suskleistos ir visiškai neužstoti saulės, nesudaryti šešėlio gyvenamosioms erdvėms.

PAPILdomImodERNŪSAKCENTAI,

SIEKIANTESTETIKoSdaugybę šiame Sakiškių name gyventojams komforto pojūtį teikiančių gaminių sumontavo įmonė „domus Lumina“. Vieni jų – terasos markizės, kurių konstrukci-ja specialiai pritaikyta tik šiam objektui: buvo siekiama kaip įmanoma labiau sumažinti markizių atsikišimą nuo fasado. tai leido padaryti naudoti specialūs konstrukci-niai markizių vamzdžiai. Kad markizės atrodytų neprie-kaištingai, montuotojai privalėjo labai tiksliai nustatyti markizių tvirtinimo vietas. Parinkti tikslius tvirtinimo taškus jiems leido aliuminio vamzdis, sumontuotas per visą gaminio plotį. Be to, buvo sumontuoti specialūs

PIRmoIRANTRoAUKŠToPLANAI

1�

1�


stogeliai, apsaugantys markizių audinį nuo tiesio-ginių kritulių ir padedantys ilgai išlaikyti gerą jų vaizdą. taip pat naująjį Sakiškių namą papuošė ir medinės horizontaliosios „domus Lumina“ žaliu-zės, pagamintos iš natūralių medžiagų. jos tapo gražiu namų akcentu, išsiskiriančiu praktiškumu, patogia priežiūra ir funkcionalumu. Beje, tokias ža-liuzes nesunku pritaikyti net ir prie sudėtingiausių

Malonu, kad yra tokių užsakovų, kurie nebijo namo projektavimo koncepcijos atiduoti į architekto rankas. Toks bendradarbiavimas beveik garantuoja puikų rezultatą.

1�

1�


formų langų. jų specialiu būdu išdžiovintos juostelės nesideformuoja ir neskilinėja. Šie langų aksesuarai pa-pildomai suteikė namui elegantiško natūralumo. Beje, tokias žaliuzes tinka naudoti verandose, vasaros teraso-se, bet tik ne po lietumi. taip pat Sakiškių name sumon-tuotos ir ritininės užuolaidos, jų audiniai buvo parinkti iš didžiausių Baltijos šalyse audinių katalogų. tai leido tiek audinių, tiek profiliuočių spalvas puikiai priderinti prie interjero. o štai sumontuoti dviejų tipų „domus Lu-mina“ tinkleliai nuo vabzdžių buvo nudažyti tokia pat spalva, kaip ir langų konstrukcijos.

RACIoNALUSPATALPųPLANAVImAS–

RAKTASįKomFoRTIŠKągYVENImąNamo autoriai daug dėmesio skyrė ypač racionaliam kambarių suplanavimui. Visas namo gyvenimas sukasi aplink pagrindinę gyvenamąją erdvę, o ji tikrai yra išskir-tinė. jos apie 8 m aukštis siekia pastato stogą. tai – ypač šviesi erdvė su beveik ištisine stiklo siena rytuose ir stoglangiais daugiau nei 60 m2 ploto svetainei apšviesti.

Lengvumo įspūdį suteikia namo konstruktyvas, supro-jektuotas taip, kad kolonos vidinėse erdvėse nėra ma-tomos – tai iš tiesų aukšto profesionalumo lygio kons-trukcinis sprendimas. Antrojo aukšto galerija, vedanti į miegamuosius, atrodo tarsi pakibusi ore plokštuma. Sklendimo ore įspūdį dar labiau sustiprina tai, kad šią galeriją juosianti tvorelė ir laiptų turėklai yra stikliniai.

1�

1�


Vis dėlto tai ne paprasta galerija, atliekanti koridoriaus funkciją. joje yra įrengta dar viena bendra erdvė, skirta šeimos poilsiui. ji beveik dvigubai mažesnė už svetainę, tačiau dovanoja labai išraiškingus miško vaizdus. Šioje galerijoje turėtų būti malonu laisvai bendrauti ar ilsėtis, pavyzdžiui, skaitant knygą.

Pirmame namo aukšte, tiesiai po šia „mažąja svetaine“, įrengta dar viena poilsio zona – turkiška pirtis ir nedidelė sporto salė. Šios patalpos, kaip minėta, turi labai patogų ryšį su terasa. Name taip pat suprojektuotas patogus ga-ražas dviem automobiliams.

SPALVINgASIRgYVASINTERJERASAtviros, didelės erdvės padiktavo ir interjero spren-dimus. Pasak interjero autorės A. Litinskienės, vienas pagrindinių užsakovų norų buvo neperkrauti erdvių daiktais, baldais. Vis dėlto kartu buvo pageidauta ir „šil-to gyvenamo“ interjero. taigi interjere nerasime daug dekoratyvių, nefunkcionalių detalių ar baldų. tačiau toks minimalistinis stilius nėra šaltas – jam žaismingu-mo suteikia spalvingi minkštasuoliai, kėdės, virtuvės komplektas, taip pat piešti tapetai miegamuosiuose. Interjere vyrauja natūralios medžiagos: medis, stiklas, keramika – tai buvęs dar vienas šeimininkų pageidavi-mas. dėmesį iškart atkreipia svetainėje esantys švies-tuvai „kankorėžiai“, tarsi pratęsiantys namo su mišku dialogą – kai apšvietimas apskritai tampa vienu pa-grindinių interjero akcentų.

Namas Sakiškėse – tai įrodymas, kaip architektai ir užsa-kovai gali harmoningai sutarti, norėdami pasiekti gamtos ir modernios architektūros vienovę ir sukurti galimybę gyventi patogiai bei šiuolaikiškai.

1�

1�


1�


VONIOS KAMBARIO INTERJERO KONKURSAS

Pirmojojekonkursokategorijoje pristatome įgyvendintą vonios kambario interjero projektą. Projekto autorės – architektė EGLė PruNSKIENė ir interjero dizainerė IEVA PruNSKAItė.El. p. [email protected] (uAB „Prusta“) Objektas – individualus gyvenamasis namas Vytėnuose.

Antrojojekonkursokategorijoje pristatome įgyvendinamą vonios kambario interjero projektą. Projekto autorius – architektas joNAS rIMEIKA. El. p. [email protected] Objektas – buto „Belmonto Loftuose“ interjeras Kaukysos g. 18, Vilniuje.

Išsamesnės informacijos apie konkursą galima rasti interneto svetainėje www.structum.lt ir tinklalapyje „Facebook“. Žurnalas StruCtuM visiems, dalyvaujantiems vonios kambario interjero konkurse, nuoširdžiai linki kuo geriausios kloties.

1�

20

S t A t y b A

KTUmIESTELIoKomPLEKSAS–INIRJANVIENoVėbENdRoJEERdVėJE

20

21

S t A t y b A

EGLė KAjAuSKAItė

Kauno technologijos universitetas(KTU)atvėrėvartusįateitį.Visusat-vykusiuosiuspasitinkaunikalusNa-cionalinisatvirosprieigosmoksliniųtyrimų ir eksperimentinės plėtroscentras –„Santakos mokslo slėnis“,jautapęsstudentųmiesteliosimbo-liu.Pamačiusnaująjįstatinį,neliekaabejonių, kad tai ne tik architektū-riškaiitinsudėtingas,betirnaujausiųinžineriniųsprendimųkupinasobjek-tas,INirJANprincipusujungiantis,at-rodytų,visiškaitarpusavyjenederan-čius šviesų ir efemerišką mokslo beitamsųirsunkųverslostatinius.

Naujajame pastate vietos atsirado 210 mokslo, 105 admi-nistracijos, biurų ir aptarnaujančio personalo darbuoto-jų, 400 studentų, 120 lankytojų. darniai vienoje vietoje įkurdinti mokslininkus ir studentus, verslininkus ir biurų darbuotojus atrodė „misija neįmanoma“. Su ja teko su-sidoroti architektams Gražinai janulytei-Bernotienei, ri-mantei Lydytei bei Erikui Klinavičiui, į pagalbą pasitelkus konstruktorių Audrių ražaitį bei statybos bendrovę uAB „LitCon“. Architektai neslepia, kad nepaisant to, jog „San-takos slėnis“ jiems buvo ne pirmas tokio tipo projektas, pagal savo dydį, sudėtingumą ir svarbą tapo nemenku iššūkiu. „jaučiausi drąsi tik todėl, kad tai buvo ne pirmas mokslo paskirties pastato projektas mūsų studijai. todėl gyvenimo modeliavimas šiame pastate nebuvo labai sudėtingas, – tvirtina G. janulytė-Bernotienė. – Svar-biausiu uždaviniu tapo užkabinti pastato kodą.“ Pasak architektės, sprendimui įtakos turėjo ir studentų mieste-lio komplekso architektūra. „racionalios funkcionalizmo architektūros santūrumas ir mastas puikiai suskamba su baltomis ir juodomis detalėmis. Ši darna tapo startiniu kodo paieškos momentu, – prisimena architektė. – Kitą kodo pusę atspindi pastato dvilypumas – mokslo ir vers-

andriaus Gasiūno nuotraukos.

22

S t A t y b A

lo prieštara bei dermė. taip gimė dviejų kūnų: šviesaus ir efemeriško mokslo statinio ir tamsaus bei sunkaus verslo statinio sukibimas, kai du skirtingi sudaro vienovę.“

dIdŽIAUSIUIŠŠŪKIUTAPoFASAdASMokslo, studijų ir verslo centrą sudaro dvi pagrindinės dalys – horizontalaus tūrio mokslinė laboratorija ir ver-tikalus verslo centro pastatas. Architektai pirmiausia ieškojo paprastų, tačiau kartu ir įsimintinų architektūros sprendinių. „Antrinis baltojo namo fasadas, suprojektuo-tas iš rombinio stiklo lakštų, tapo iššūkiu architektūrine, konstruktyvine ir statybine prasme“, – prisimena G. janu-lytė-Bernotienė. jai antrina ir su šiuo sunkiu uždaviniu su-sidorojusios statybų bendrovės „LitCon” direktorius Linas Piliponis. jo teigimu, pastatas buvo ne tik architektūriškai sudėtingas, jam reikėjo novatoriškų inžinerinių sprendi-mų, bet ir ypatingas konstrukciniais bei techniniais ele-mentais, inovatyviais sprendimais. juo labiau kad tokio masto visuomeninių objektų statybos Lietuvoje dabar yra retenybė, o darbus dar apsunkino ir konstrukciniu požiūriu itin sudėtingi fasado elementai.

„Pastato fasadai tapo didžiausiu iššūkiu. Būtent – struk-tūrinis įstiklinimas iš didelių apie 2,5 x 2,5 m stiklo lakš-tų, – prisimena uAB „LitCon“ direktorius L. Piliponis. – Šie lakštai buvo montuojami įstrižai su tiksliu 5° pasvirimu ir, palikus tarpus, vienas ant kito užleisti.“ Stiklai turėjo būti įtvirtinami tik keturiuose taškuose. Atsižvelgdami į tai, stikline pastato dalimi besirūpinusios bendrovės „Stiklo meistrai“ inžinieriai konstruktoriai suprojektavo saugius grūdintus-laminuotus keturkampių ir trikampių formų stiklus fasadui bei suprojektavo ir pagamino in-dividualius, specialios formos nerūdijančio plieno stiklo laikiklius. „Kad stiklai išlaikytų visas savo svorio ir vėjo apkrovas, buvo atliekami stiklų konstrukcijų bei stiklų laikiklių skaičiavimai ir papildomi testavimai laboratori-jose bei tiesiogiai objekte“, – sako uAB „Stiklo meistrai“ vadovas Mindaugas Vingras. juo labiau kad modernus ir sudėtingas antrinis Ktu fasadas vienu metu turėjo atlikti šiluminio skydo funkciją, tačiau pats stiklas turėjo būti ne per daug stipriai atspindintis.

„Atsižvelgdami į šiuos reikalavimus, projektui parinkome pakankamai retai naudojamą „Sunguard Solar Neutral 67“ stiklą, – pasakoja bendrovės „Stiklo meistrai“ vadovas M. Vingras. – Kadangi stiklo tvirtinimo sprendimas buvo visiškai nestandartinis, mūsų įmonė turėjo suprojektuo-ti ir pagaminti specialiai tik šiam projektui skirtus meta-linius stiklo laikiklius.“ Spręsdama įmantrius architektū-rinius uždavinius stiklo konstrukcijomis užsiimanti ben-drovė turėjo nepamiršti ir saugumo. „Kad ir kas nutiktų, šis stiklo fasadas privalo išlikti vietoje nekeldamas jokios grėsmės aplinkiniams žmonėms, – tvirtina M. Vingras. – todėl labai daug dėmesio skyrėme gaminių kokybei ir tam, kad projektas būtų įgyvendintas laiku. Manome,

22

23

S t A t y b A

kad su šiomis užduotimis puikiai susitvarkėme, nors pats objektas buvo tikrai sudėtingas. Su tokiais spren-dimais, kuriuos pritaikėme šiame objekte, dar nebu-vome susidūrę. Net mūsų įmonės specialistai, turintys daugiau nei 15 m. patirtį stiklo fasadų įrengimo srityje ir tokius darbus atlikę ne tik Lietuvoje, turėjo paplušėti ir gerai pasukti galvas.“ Pasak jo, sklandžiai ir laiku atlikti visus darbus padėjo ne tik statytojas ir statybos tech-ninės priežiūros vadovas generalinis rangovas uAB „Lit-Con“, bet ir projekto autorė architektė G. janulytė-Ber-notienė. Visi jie domėjosi, kruopščiai tikrino ir prižiūrėjo antrinio fasado berėmių stiklų konstrukcijų montavimo darbų eigą.

Ne mažiau jų pastangų prireikė ir kitam statinio išskirti-niam bruožui – didelei ir įspūdingai 20 m ilgio konsolinei daliai, atsirėmusiai į žemę vos dviem kolonomis. „Konso-lė, po kuria formuojasi viešoji, reprezentacinė komplekso erdvė, itin sustiprina baltosios mokslinės laboratorijos dalies jėgą, o veidrodiniai konsolės ir sienų paviršiai kuria efemeriškumo jausmą, – tvirtina architektė G. janulytė-Bernotienė. – Nepaisant to, visas kompleksas suręstas labai „kietai“. tą svorį sustiprina betoninių plokščių, pada-rytų pagal mūsų sukurtą piešinį, tamsūs fasadai.“ Aštuo-nių aukštų verslo centro statinio fasadui panaudotos su-renkamosios 12 m2 ploto juodo grafinio betono plokštės. „Atskirų gelžbetonio plokščių gamyba bei montavimas taip pat tapo gana sudėtingu uždavinių mūsų komandai. tam prireikė ne tik specifinių žinių ir patirties, bet ir ne-kasdienių sprendimų, – neslepia uAB „LitCon“ vadovas L. Piliponis. – tačiau darbas jau sėkmingai baigtas, o re-zultatai matomi. Sukūrėme vieningą statinių kompleksą, kurio pagrindinis uždavinys – architektūros, šviesos ir statinio inžinerijos bendra koncepcija.“

SKAIdRUSbŪdASSUSIJUNgTIVizualiai lengvo ir šviesaus mokslininkų korpuso aukš-tus užima laboratorijos, išsidėsčiusios apie išilgai korpusą „įkirtusią“ šviesos šulinio erdvę, padedančią apšviesti tris viršutinius laboratorijų aukštus. Visos laboratorijos sukur-tos pagal vieną modulį, kurio plotis 3,50 m. Beje, kiekvie-nas modulis gali funkcionuoti nepriklausomai – pakeisti laboratorijų dydį ir struktūrą nesudėtinga, nes pertva-ros yra demontuojamos. „Iš lauko laboratorijas patikimai saugo dvisluoksnis 2,5 x 2,5 m stiklo lakštų fasadas su integruotu metalinių sijinių tinklu“, – tvirtina „LitCon“ va-dovas L. Piliponis. „Pagrindiniu vidaus erdvių formavimo principu iškėlėme siekį, kad jos būtų pilnos šviesos, dau-giafunkcės, kintančios, – sako G. janulytė-Bernotienė. – Laboratorijose balta šviesa ištraukia tris stačiakampius iš „aukso“, „sidabro“ ir „vario“.“ Beje, atsižvelgiant į tai, kad šioje pastato dalyje įsikurs mokslinės laboratorijos, visoms patal-poms užtikrinta gera vidinė aplinka: patalpos kondicionuo-jamos, apšvietimas derinamas su apsauga nuo tiesioginio saulės spindulių poveikio. „čia įrengėme antivibracinius pa-matus patalpoms, kuriose veiks aplinkos vibracijai itin jau-tri įranga, – tvirtina L. Piliponis. – Laboratorijų korpuse su-montuota speciali gaisro gesinimo vandens rūku sistema. ji efektyviai aušina degantį paviršių ir sugeria karštį, tad kilus gaisrui apsaugo įrangą nuo užliejimo vandeniu.“

Ne mažiau atsakingai teko įrengti priešingoje pusėje įsi-kūrusį vertikalų verslo centrą, dengtą masyviomis 3 x 4 m juodo betono plokštėmis. čia, be verslo kabinetų, taip pat įrengtos laboratorijos, beje, suprojektuotos tais pa-čiais principais. Patogu ir tai, kad verslo kabinetai gali būti naudojami autonomiškai – jiems skirta atskira laipti-nė bei liftas, o vidaus išdėstymas universalus, formuoja-mas pagal poreikius. Keturis liftus (tris keleivinius ir vieną

2�

S t A t y b A

krovininį) pastate įrengusios bendrovės „Kauno liftai“ rangos direktorius Virginijus rainys neslepia, kad šiame nepaprastame pastate liftai taip pat ypatingi.

„Mūsų darbai prasideda paprastai tada, kai architektams gimsta pirmos mintys, kai jie suformuoja pastato tūrius

ir sugalvoja žmonių judėjimo schemas pastatų viduje. tuo metu atsiranda liftai – vertikaliosios transporto prie-monės, – tikina V. rainys. – Kaip žinome, tas pastatas su-skirstytas į dvi atskiras zonas, kiekvienai jų parinkti ati-tinkami liftai. Verslo centre sumontavome keleivinį liftą su stiklinėmis durimis ir stikline galine bagaline kabinos

2�

S t A t y b A

siena. jis pritaikytas ir neįgaliems žmonėms. o mokslo laboratorijų korpuse įrengėme du stiklinių kabinų kelei-vinius liftus, kuriais pagrindinis keleivių srautas keliaus į laboratorijas. Šie liftai ypatingi tuo, kad siekdami išgauti viso sprendimo lengvumą abu liftus suglaudėme šonais ir juos pritvirtinome prie vienos šoninės sienos. todėl jų kabinose galėjome sumontuoti maksimalaus dydžio sti-klus.“ tam, kad mokslininkams būtų patogu vežioti įran-gą – bendrovė „Kauno liftai“ priešingoje pusėje sumon-tavo didžiulį krovininį liftą. „dirbti su šiuo projektu tikrai patiko, juo labiau kad petys petin dirbome su puikia ir tikrai didelę patirtį turinčia G. janulytės-Bernotienės vadovaujama architektų komanda ir patikimu rangovu uAB „LitCon“, – prisimena uAB „Kauno liftai“ rangos di-rektorius V. rainys. – Galiu pasakyti, kad tai buvo vienas iš labiausiai vykusių objektų, su kokiais esame dirbę. Viskas buvo aiškiai suplanuota, visada tiksliai žinojome, kada turi būti darbų pradžia, kada pabaiga.“ Visų liftų dy-dis, meniniai sprendimai, ar bus panaudotas stiklas, kiek jo bus panaudota, kokios apdailos medžiagos, – visa tai architektai apmąstė taip, kad atitiktų bendrus interjero sprendimus.

„Verslo dalyje esančios konferencijų salės, kuluarai, paro-dų ekspozicijų, holų erdvės žaidžia betono tekstūrų įvai-rove, – sako architektė G. janulytė-Bernotienė. – Zigzagu bėgantys langai leidžia šviesai keliauti vidun, o žmogaus žvilgsniui keliauti į kiemo erdves, poilsio terasas ir toles-nes perspektyvas.“

Pagal architektų sumanymą, vienoje dalyje įsikūrusių verslo įmonių darbuotojai bei kitoje dalyje prieglobstį ra-dusių mokslo laboratorijų su moderniausia ir unikaliau-sia įranga, leisiančia tinkamai atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentus, specialistai gali susitikti pastatus jun-giančiame stikliniame koridoriuje. Statinys apjungiamas bendromis viešosiomis erdvėmis, kuriose – parodų eks-pozicijos, poilsio patalpos, posėdžių salės, drabužinės ir kt. „Abi Mokslų, studijų ir verslo centro dalys sujungtos savotišku universalių ir viešųjų patalpų intarpu, kuriame įrengti vestibiuliai, ekspozicinės erdvės, konferencijų sa-lės, auditorijos, holai, kavinė, informaciniai centrai, laipti-nė, – vardija statybos bendrovės „LitCon“ vadovas L. Pili-ponis. – Šioje bendroje zonoje įrengtos dvi salės, kurias bus galima sujungti į vieną didžiulę salę. Vidiniame kie-me poilsiui įrengta terasa.“ „Griežta juodos ir baltos spal-vų polichromija viduje papildoma spalviniais interjero elementų sprendiniais, – tvirtina architektė G. janulytė-Bernotienė. – Konferencijų salės kėdžių gama varijuoja nuo žalios iki mėlynos spalvų, o poilsio zonų oranžiniai baldai – jau iš raudonos paletės. Beje, pastarieji suprojek-tuoti taip, kad bendrose erdvėse atsirastų individualaus poilsio, bendravimo ir darbo zonos. Negaliu nepaminėti ir didžiulio įspūdingo šviestuvo pagrindinėje laiptinėje, už kurį esu itin dėkinga rangovui uAB „LitCon“.“

„SANTAKoSmoKSLoSLėNIo“SKERSPJŪVISNorintiesiems iš arti „pačiupinėti“, iš ko gi naujasis objek-tas pastatytas, atskleisime, kad komplekso fasadų apdai-lai naudotos stiklo vitrinos aliuminio profiliai, grafinio be-tono plokštės, kompozicinės daugiasluoksnės aliuminio plokštės taip pat minerito plokštės.

Pasirūpinti tiekti išorės fasadų ir vidaus aliuminio stiklo vitrinas buvo patikėta uAB „Velansta“. ji aliuminio kons-trukcijų gamybai profilių tiekėju pasirinko įmonę uAB „SAPAgroup“. „Bendrovė atstovauja gerai pasaulyje žino-mai aliuminio profilių ekstrūdavimo kompanijai „SAPA“ (Švedija). Šie profiliai puikiai atitiko techninius ir archi-tektūrinius projekto reikalavimus ir sprendimus“, – pasi-rinkimą argumentuoja uAB „Velansta“ projektuotojas Vy-gandas Milašius. Pasak jo, su šiuo objektu dirbti nebuvo lengva. Konstrukcijas parengti ir į objektą pristatyti rei-kėjo vos per tris mėnesius, todėl teko pasitelkti daugiau įmonėje dirbančių darbuotojų, dirbti savaitgaliais. „Kitas sunkumas – tai, kad darbai nusitęsė į rudenį ir žiemą, juos teko atlikti prastomis oro sąlygomis: per lietų ir šalčius. dėl to padidėjo tiekimo darbų išlaidos, – prisimena V. Mi-lašius. – Su pačiu projektu sunku dirbti nebuvo, tiesiog viską reikėjo daryti tiksliai, kiekvieną sprendimą suderinti tiek su architektais, tiek su generaliniu rangovu ir tech-

2�

2�

S t A t y b A

nine priežiūra. Šis objektas išsiskyrė mūsų įmonei tuo, kad tai kol kas didžiausias mūsų suprojektuotas objektas ir dar per labai trumpa laiką. Iššūkis buvo įsivertinti savo galimybes įvykdyti tokio masto užduotį, tačiau viskas pa-vyko gana puikiai. dirbdami su šiuo objektu įgijome daug naudingos patirties, atradome gerų ir įdomių sprendimų, pamatėme savo galimybes ir supratome, kad mes drąsiai galime imtis tokių projektų įgyvendinimo.“ objektas išėjo išties įdomus, aliuminio ir stiklo fasadai puikiai suderinti su antriniu berėmiu fasadu, vidaus pertvaroms taip pat parinktas įdomus sprendimas: aliuminio ir stiklo rėminės pertvaros, o jose durų varčios iš berėmio stiklo.

Įrengiant laboratorijas pasirūpinta garso izoliacija – įreng-tos specialios garsą izoliuojančios pertvarų sistemos, atitinkančios statybos techninio reglamento nustatytas vertes. „Pertvarų sistemos įrengtos naudojant „Knauf Blue“, „red“, „White“, „Green“ plokštes, „Knauf“ profilius bei „Knauf Insulation“ mineralinę vatą, – pasakoja uAB „Knauf“ projektų koordinatorė Vilda Kiršytė. – taip pat specialiai šiam objektui parinkome priešgaisrines pertva-rų, šachtų ir lubų sistemas. daug dirbome su sistemomis, pagerinančiomis patalpų akustines savybes.

Auditorijose ir kitose bendro naudojimo erdvėse buvo parinktos „Knauf danoline designpanel“ plokštės su „tangent“ perforacija, taip pat „Knauf Cleaneo“ akustinės plokštės, išsiskiriančios ne tik geromis akustinėmis savy-bėmis, bet ir oro valymo efektu (sudėtyje yra ceolito).“ Pa-sak V. Kiršytės, darbas su šiuo projektu jų bendrovei buvo itin įdomus ypač dėl to, kad teko išspręsti ne tik standarti-nes situacijas. Statinys nuo ankstesnių objektų skyrėsi savo dydžiu ir didesniais reikalavimais. Kalbant apie ne mažiau svarbią grindų apdailą, šiame projekte buvo pasirinktos „tarkett“ „iQ“ kokybės homogeninė vinilinė grindų dan-ga – ji tvirta ir itin patvari, skirta kloti intensyvaus ir labai intensyvaus naudojimo vietose. Aukštos kokybės žaliavos ir naujoviškas paviršiaus apdorojimas užtikrins ilgalaikę eksploataciją bei patrauklią išvaizdą, sprendinį, kuriam ne-prireiks daug priežiūros, o naudojimo laikotarpio išlaidos bus itin rentabilios. Išskirtinių eksploatacinių savybių „iQ optima“ gali pasiūlyti kiekvienai aplinkai tinkamą spalvų ir dizaino sprendinį. tai yra integruotoji sistema, suteikianti galimybę subalansuoti visus prieštaringus poreikius ir pa-sirinkti tai, kas iš tiesų tvaru ir estetiškai priimtina.

Na, o „naująsias pastato technologijas“ atspindi antrinis stiklo fasadas – berėmis grūdintas stiklas ir metalinis kar-kasas. Berėmio stiklo konstrukcijai parinkti saugūs grū-dinti-laminuoti keturkampių ir trikampių formų, atitinka-

mo storio ir charakteristikų stiklai, kurie užtikrina saugią, apsaugančią nuo nelaimingų atsitikimų fasadų eksploa-taciją. Konsolių apačia aptaisyta klijuotu aliuminio lakštu. Antrinis fasadas – iš metalinio sijinio tinklo, berėmio grū-dinto, laminuoto, skaidraus stiklo. Pastato pamatai – po-liniai, sienos – gelžbetoninio karkaso, trisluoksnio mono-litinio betono, plieninės skardos techniniuose aukštuose, perdangos – surenkamo ir monolitinio gelžbetonio.

Monolitinėms perdangoms buvo pasirinkta „Peikko PSB“ apsauganti nuo praspaudimo armavimo sistema, leidusi sumažinti gelžbetoninių monolitinių perdangų plokščių storį ir atsisakyti sijų, kartu padidinanti naudingą patal-pų aukštį ir sumažinanti statybos sąnaudas. „Peikko PSB“ armatūros gaminiai yra lengvai įrengiami, palengvina ir pagreitina gelžbetoninių plokščių armavimą atramų zonose, – tvirtina bendrovės „ribinis būvis“ vyriausiasis konstruktorius Audrius ražaitis. – Na, o kokybės kontrolė gamybos metu, apgalvota ir patogi fiksavimo armavimo metu sistema leidžia pasiekti kokybišką ir patikimą ga-lutinį rezultatą.“ tiesa, A. ražaitis pripažįsta, kad „Peikko“ perdangos plokščių praspaudimo armatūros gaminiai PSB nėra unikalūs, tokio tipo armatūrą gamina ir daugiau gamintojų, tačiau šios bendrovės produktų pranašumų esą galima įžvelgti visuose statybos proceso etapuose. „Patogi „Peikko PSB“ armatūros parinkimo kompiuteri-nė programa, atliekanti skaičiavimus pagal EC2 reika-lavimus, apgalvota gaminių nomenklatūra, leidžianti sumažinti užsakomų skirtingų gaminių tipų skaičių, operatyvūs gaminių tiekimo terminai, patogi tvirtinimo konstrukcija, leidžianti lengvai montuoti gaminius staty-bos aikštelėje, – vardija A. ražaitis. – Šiuos PSB armatū-ros gaminius naudoju ne pirmus metus. dažnai tekdavo rangovams aiškinti šių gaminių pranašumus, palyginti su kitais plokščių atraminių zonų armavimo būdais, pagrįsti jų naudojimo ekonomiškumą. Malonu, kad išbandę visi rangovai įvertindavo spartų darbą naudojant „Peikko PSB“ ir jų naudojimas kitame to paties užsakovo objekte tapdavo savaime suprantamu.“

Kalbant apie pastato stogą, reikėtų paminėti, kad su-tapdinto neeksploatuojamo stogo denginys – gelž-betoninė perdanga, profiliuotas metalinis paklotas, o stogo danga – bituminė ritininė ir plieninės skardos.

Šiam projektui įgyvendinti buvo pasirinktos geriausių techninių charakteristikų bituminės hidroizoliacinės dangos „Mida technoelast PV S5b“ – viršutiniam ir „Mida technoelast PV S5s“ – apatiniam sluoksniams. tai aukš-čiausios „Premium“ klasės uAB „Mida Lt“ gaminamos

2�

S t A t y b A

bituminės ritininės stogų dangos, išsiskiriančios kokybe ir ilgalaikiškumu. Minėtieji gaminiai pasirinkti dar ir dėl to, kad stogo dengimo darbai buvo vykdomi šaltuoju metų laiku. „Su uždaviniu susidorota puikiai, nes šios klasės medžiagos atitinka aukščiausius reikalavimus, – pabrėžė uAB „Mida Lt“ techninis specialistas Aleksė-jus Lisovskis. – Atsakingiausiems bei sudėtingiausiems objektams Lietuvoje naudojamos būtent tokio lygio ritininės hidroizoliacinės dangos.“ Pastato forma taip pat pasirinkta neatsitiktinai. ji ne tik įspūdinga vizualiai, bet ir saugo nuo saulės, užtikrina natūralų darbo vie-tų, laboratorijų ir auditorijų apšvietimą. Įėjimai į pasta-tą taip pat nuolat apšviesti natūralia ar dirbtine šviesa. Įrengiant pastatą nepamiršta ir apie saugumą – visame statinyje sumontuota vaizdo stebėjimo sistema: stebi-mi visi įėjimai ir praėjimas tuneliu į požeminį medžiagų sandėlį, taip pat visų aukštų centriniai holai. Visose pa-talpose, išskyrus bendro naudojimo koridorius, holus ir

technines patalpas (sandėliukai, ventkameros, el. skydi-nės ir tualetai), suprojektuoti judesio davikliai.

unikalusis Ktu mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centras įsikomponavo prie Studentų gatvės tę-sinio ir Baršausko gatvės. jau netrukus Studentų gatve, atkarpoje nuo rytų gatvės, automobiliai bus nukreipiami į tunelį, virš jo bus įrengtos vietos automobiliams statyti bei žalieji plotai. Lygiagrečiai su Studentų g. suplanuota pagrindinė studentų miestelio pėsčiųjų alėja. Nieko keis-ta, juk miestelio teritorija, užstatyta fakultetų kompleksais, išsaugant tarp jų žaliąsias erdves, yra vertingas Lietuvos ar-chitektūros paveldo objektas. Įgyvendinant projektą buvo naudojamos pažangiausios technologijos bei moderniau-si įrenginiai. Apie 13 tūkst. m2 komplekso statyba atsiėjo 54 mln. Lt. Projektas buvo finansuojamas ES lėšomis pagal du projektus, kurie įgyvendinami pagal ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijų kuruojamas priemones.

2�

S t A t y b A

Neretai šiuolaikinių modernių, išskirtinės architektūros pastatų statytojams tenka spręsti perdangų plokščių ap-saugos nuo praspaudimo ir itin nepageidaujamų šlyties jėgų poveikio problemas. tai ypač aktualu, kai statinio ar pastato projekte numatytas perdangų atrėmimas tiesiai ant kolonų arba sienų, nenaudojant palaikančiųjų sijų. dažniausiai tokios konstrukcijos naudojamos siekiant estetinio efekto ir maksimalaus patalpų aukščio išnaudo-jimo, kad tam netrukdytų perdangas laikančios sijos ar kolonų konsolės. tačiau mūsų šalyje jau įprasti saugan-tys perdangas nuo praspaudimo sprendimai, pavyzdžiui, kolonų viršutinės dalies konstrukciniai sutvirtinimai, per-dangos plokštės storio ar jas armuojančių strypų matme-nų padidinimas, aukštesnės klasės betono naudojimas ir kt., yra neekonomiški ir neapsaugo perdangų nuo suiri-mo. Be to, tokie sprendimai riboja ir mažina konstrukcinį patalpų aukštį tarp perdangų. Šiandien Lietuvos statybi-ninkai minėtų problemų gali visai nesunkiai išvengti – te-reikia pasirinkti tinkamą konstrukcinį sprendimą.

uAB „Peikko Lietuva“ statyboms tiekia naujovišką ir labai ekonomišką apsaugos nuo praspaudimo ir šly-ties jėgų poveikio PSB armavimo sistemą, kuri labai

palengvina projektavimą ir gerokai sumažina rūpesčių statytojams, atsakingiems už pas-

tato konstrukcijų patikimumą. ji leidžia statyti pastatus su plonesnėmis perdan-

gų plokštėmis, taip pat su plo-nesnėmis ir begembėmis kolo-

nomis, nes net 90 % padidina leistiną perdangos praspaudimo

ir šlyties jėgų apkrovą. PSB siste-ma yra skirta naudoti statant tiek

monolitinių, tiek ir surenkamojo gelžbetonio konstrukcijų pastatus, kurių perdangų plokščių storis yra ne mažesnis nei 18 cm. Palyginti su įprastiniu armavimu, ši sistema statybos aikštelėje gerokai palen-gvina armavimo darbus ir nema-žai sutaupo jiems skirto laiko.

„Peikko PSB“ armavimo siste-ma – tai paprastas ir patikimas

sprendimas. ją sudaro viena visiškai tarpusavyje sude-

rintų elementų visuma,

leidžianti armuoti perdangos plokštes nenaudojant fik-satorių tais atvejais, kai yra montuojama viršuje. Ši ar-mavimo sistema puikiai sutvirtina perdangų plokštes ir padidina jų atsparumą perspaudimui aplink kolonas ar pamatų atramas esančiose zonose. Pagal poreikį PSB sistemą galima sumontuoti ne tik virš perdangos, bet ir jos apačioje. „Peikko PSB“ sistema jau yra praktiškai patikrinta įvairiose ES šalyse. Be to, 2013 m. balandį jai buvo suteiktas EtA-13/0151 sertifikatas, todėl dėl koky-bės nekyla jokių abejonių.

SKIRTINgIPSbSISTEmoSELEmENTAIŠiuo metu statybose naudojamos skirtingų PSB elemen-tų sistemos. tais atvejais, kai norima apsaugoti perdan-gas ar pamatines plokštes nuo praspaudimo – naudoja-mi PSB elementai (1 pav.), o kai norima išvengti šlyties jėgų poveikio – taikomi PSB-S elementai (2 pav.). jos abi

PSb– nuo praspaudimo ir šlyties jėgų apsauganti armavimo sistema

1 pav. NUoPRASPAUdImoAPSAUgANTI ARmAVImoSISTEmAPSb

2 pav. NUoŠLYTIESJėgųAPSAUgANTIS ARmAVImASPSb-S

2�

2�

S t A t y b A

yra visiškai patikimos konstrukciniu požiūriu, nes yra pa-tikrintos ir išbandytos statiniais bei dinaminiais krūviais.

Kai naudojama PSB tipo sistema, armatūros strypai su dviem galvutėmis yra sumontuojami ant plokščios juostos (tarpai tarp strypų – reguliuojami). ji gali būti tiek apačioje, tiek viršuje. Standartiniai elementai susideda iš dviejų ir trijų strypų, bet gali būti ir įprastiniai – iš 2–10 ir daugiau strypų.

PSbSISTEmoSELEmENTųmoNTAVImoVARIANTAIyra keli skirtingi PSB sistemos elementų montavimo variantai. Monolitinio gelžbetonio perdangoms skirtus PSB sistemos elementus rekomenduojama montuoti viršuje. tuomet visas likęs plokštės armavimas gali būti sumontuotas dar prieš montuojant nuo praspaudi-

2�

UAb„PEIKKoLietuva“, Naglio g. 4A, 52367 Kaunas, Lietuva, tel./faks. +370 37 370 088, el. p. [email protected] WWW.PEIKKo.LT

Strypai su dviem galvutėm yra ga-minami iš armatūrinio plieno B500B (pagal En 10080), jų būna 10, 12, 14, 16, 20, 25, 28 ir 32 mm skersmens. Visi PSB sistemos elementai yra ga-minami pagal konkretaus projekto reikalavimus. jų matmenis nesun-ku nustatyti naudojantis patogia „Peikko Designer®“ programa.

PSB-F tipo elementų sistemą sudaro dviejų galvučių stry-pai, pritvirtinti prie plokščios juostos su angomis su iš anks-to sumontuotomis plastiki-nėmis jungtimis. Tarpus tarp jų taip pat galima reguliuoti. Galimi standartiniai dviejų ir trijų strypų elementai.

mo apsaugančius PSB elementus, o naudojant PSB-Q kryžmines jungtis galima užtikrinti tinkamą jų mon-tavimo padėtį. tačiau yra ir montavimo viršuje alterna-tyva – montavimo apačioje variantas. Prieš montuojant plokštės armatūrą, PSB nuo praspaudimo apsaugančio armavimo elementus galima montuoti ir apačioje, nau-dojant 15–45 mm storio „Peikko“ fiksatorius, skirtus ele-mentams pritvirtinti prie betono apsauginio sluoksnio.

Visai kitoks yra montavimo variantas, skirtas surenka-mosioms gelžbetonio konstrukcijoms. tai kelių PSB-F tipo komponentų montavimas surenkamojo gelžbetonio konstrukcijose dar jų formavimo gamyklose metu.

Kvalifikuoti specialistai klientus aptarnauja „Peikko“ pa-daliniuose daugiau nei 30 šalių.

PSbARmAVImoSISTEmoSPRANAŠUmAI:

efektyviai apsaugo perdangas nuo praspraudimo ir šlyties jėgų; paprastas ir nesunkus montavimas palengvina armavimo

darbus statybos aikštelėje; sutaupo pastatų konstrukcinį aukštį; sistema taupo montavimo laiką, nes yra iš anksto paruošta

naudoti; sistema įvertinta EtA-13/0151 sertifikatu (bandymai ir EtA

sertifikatas patvirtina, kad „Peikko PSB“ sistema išsiskiria iki 10 % didesniu atsparumu nei analogiški konkurentų spren-dimai);

racionalus ir lengvas sistemos elementų parinkimas ne-mokama „Peikko designer®“ programa.

30

S t A t y b A

AR„VIEŠASISINTERESAS“NEbETRUKdYSŪKIoPLėTRAI?

30

31

S t A t y b A

SeimepoilgųdiskusijųpagaliaupritartanaujosredakcijosTeritorijųplanavimoįstatymui,įsigaliosiančiamnuo2014m.sausio1d.Naująjateisėsaktoredakcija,kuriąlydėspakeiti-maiStatybos,Žemėsirkituoseįstatymuosebeipoįstatymi-niuoseteisėsaktuose, išesmėskeičiamasšiuometugalio-jantis teritorijų planavimo reguliavimas. Naująja įstatymoredakcijasiektapagerintisąlygasversloplėtraibeiinvesti-cijųpritraukimui,sutrumpintistatybomsreikalingųprojek-tųrengimolaiką,trumpintibiurokratiniusprocesus,ikišiollabaivilkinusiusteritorijųplanavimodokumentųrengimą,taippatpaprastintiteritorijųplanavimoprocedūras.

Visuomenės susidomėjimas rengiamu įstatymo projektu buvo didelis – statybų ir investicijų bendrovės, asociaci-jos ir suinteresuotos visuomenės atstovai Seimui patei-kė per 200 puslapių siūlymų, kaip būtų galima pagerinti esamą reguliavimą. Nors į daugelį pasiūlymų atsižvelgta ir teritorijų planavimo procesas iš esmės supaprastintas, viešojoje erdvėje naujasis teritorijų planavimo reguliavi-mas kritikuojamas dėl neva apribotos visuomenės teisės dalyvauti teritorijų planavimo procesuose. tad ar tikrai Seimas visuomenės teisę dalyvauti teritorijų planavimo procese paaukojo dėl didesnių ūkio plėtros galimybių?

bAImėSdėLAPRIboToSVISUomENėSTEISėS

dALYVAUTIPRIImANTSPRENdImUS–NEPAgRįSToSjau Seimo posėdžio metu, kai buvo svarstomas šis įsta-tymas, buvo girdima nuomonių, kad naujuoju reguliavi-mu sumažinamos visuomenės galimybės susipažinti su teritorijų planavimo procesu, o tai kartu apriboja suin-teresuotos visuomenės galimybes ginti viešąjį interesą. Buvo teigta, kad visuomenė nėra įtraukiama į pirminius sprendimo priėmimo etapus, taip pat nėra įgyvendina-mos tarptautinių konvencijų nuostatos.

Minėti nuogąstavimai nepagrįsti, nes naujojo įstatymo 34 str. numatyta, kad tiek dėl valstybės, tiek dėl savival-dybės ir vietovės lygmens teritorijų planavimo doku-mentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų planavimo darbų programa skelbiama tų institucijų interneto sve-tainėse, taip pat iki įstatymo įsigaliojimo laiko sukurtoje Lr teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje.

Visuomenė taip pat turi teisę susipažinti su jau pareng-tais teritorijų planavimo dokumentais. Susipažinti skiria-mas terminas – nuo 10 dienų iki 2 mėnesių. Susipažini-mo terminas priklauso nuo to, kokio lygmens (vietovės, savivaldybės ar valstybės) planas yra rengiamas. taip pat įstatyme numatytas privalomasis konsultavimasis – pla-

navimo dokumentų rengėjai įpareigoti tartis su kompe-tentingomis suinteresuotomis organizacijomis ar suin-teresuota visuomene dėl rengiamų ir parengtų teritorijų planavimo dokumentų, o visuomenė gali teikti pasiū-lymus. taigi, iš tikrųjų visuomenė į teritorijų planavimo procesus įtraukiama visų pakopų metu.

Siekiant užtikrinti teritorijų planavimo viešumą, įstatyme įvairiomis informacinėmis priemonėmis besinaudojan-čių gyventojų patogumui įvardijami ir informacijos teiki-mo būdai: visa informacija, susijusi su teritorijų planavi-mu, skelbiama ne tik internete, bet ir seniūnijų skelbimų lentose.

oRHUSoKoNVENCIJA–PANACėJA

ARTRoJoSARKLYS?Nepagrįstai nerimaujama ir dėl neva neįgyvendintų or-huso konvencijos nuostatų. 2001 m. Seimo ratifikuota orhuso konvencija tapo mūsų teisinės sistemos sudeda-moji dalis. Pagrindinės trys orhuso konvencijoje numaty-tos asmens teisės – teisė gauti informaciją, teisė dalyvau-ti priimant sprendimus ir teisė kreiptis į teismus aplinkos klausimais – yra apibrėžtos ne tik naujajame teritorijų planavimo įstatyme, bet ir kituose su aplinkos apsauga susijusiuose įstatymuose.

jeigu minėtos suinteresuotos visuomenės teisės ir nebū-tų įgyvendintos nacionaliniuose įstatymuose, esant tei-sėtam pagrindui suinteresuoti asmenys galėtų kreiptis į teismus ir orhuso konvencijos pagrindu.

Nereikėtų pamiršti, kad viešuoju interesu rūpinasi ne tik visuomenė, bet ir prokuroras bei valstybinės įstaigos. tad nėra jokio pagrindo manyti, kad viešajam interesui ginti skirta per mažai dėmesio.

Suinteresuotai visuomenei suteikiama teisė ginti viešąjį interesą teismuose skundžiant administracinius spren-dimus dėl teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo panaikinimo. Be to, visuomenės dalyvavimas negali būti

AustėJA KAzlAusKytė,LLRi jaunesnioji ekspertė

31

32

S t A t y b A

... gali atsirasti tokia situacija, kai vienas asmuo iš Šilutės, nepatenkintas statybomis Alytaus rajone, galės teritorijų planavimo dokumentus skųsti teismui.

nuotrauka iš UaB „inreal“ archyvo.

beribis. ydingos yra situacijos, kai suinteresuota visuo-menė, kelerius metus nepareiškusi jokių prieštaravimų dėl statybų, staiga puola ginti viešojo intereso. tokioms situacijoms kelią užkerta naujajame įstatyme įtvirtintas 3 metų naikinamasis terminas, kuriam suėjus visuomenė neteks teisės ginti viešąjį interesą. tikimasi, kad naikina-mojo senaties termino įvedimas teritorijų planavimui su-teiks teisinio tikrumo ir aiškumo.

Viena iš naujojo teritorijų planavimo reguliavimo sie-kiamybių – įvesti tam tikrus saugiklius, apribojančius galimybes piktnaudžiauti nesuinteresuotai visuomenei teritorijų planavimo procesu. Kitaip tariant – įvesti tokį

reguliavimą, kad „Vaišvydavos aktyvistų bendruomenė iš pakaunės“ be teisinio pagrindo neturėtų galimybės ginčyti teritorijų planavimo dokumentų dėl objektų Pa-nevėžio rajone statybos. deja, toks siekis, kad ir koks jis būtų logiškas – sunkiai įmanomas. orhuso konvencijoje numatyta, kad suinteresuota visuomene, turinčia teisę dalyvauti vertinant minėtus procesus, laikomi bet kokie asmenys, kuriems daro ar gali daryti poveikį sprendimai, susiję su aplinka, taip pat visos nevyriausybinės organi-zacijos, turinčios teisėtą interesą ginti aplinką.

ARVIENASŽmogUSYRA

SUINTERESUoTAVISUomENė?Naujajame teritorijų planavimo įstatyme suinteresuota visuomenė apibūdinama kaip visuomenė, kurios teisė-tiems interesams daro arba gali daryti poveikį rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai arba kuri yra suinteresuota tų sprendinių įgyvendinimu. Viešieji juridiniai asmenys, įsteigti teisės aktų nustatyta tvarka ir skatinantys darnią teritorijų plėtrą bei aplinkos apsaugą, visais atvejais laikomi suinteresuotais asmenimis.

33

S t A t y b A

EvAldAs KlImAs,advokatų kontoros LaWin asocijuotasis teisininkas

„Viešasis interesas“ neturėtų būti laikomas priešprie-ša ūkio plėtrai. tiek galiojančio, tiek naujai priimto įstatymo 3 str. 1 d. 7 p. nurodyta, kad teritorijų pla-navimo vienas iš tikslų yra derinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, savivaldybių ir valstybės inte-resus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo teritorijoje sąlygų. Natūralu, kad visuomenė buvo, yra ir bus suinteresuota supančios aplinkos planavi-mu. Aktyvus visuomenės dalyvavimas kaip tik turėtų užtikrinti darnią ūkio plėtrą. Sveikintina yra tai, kad pakeistu teritorijų planavimo įstatymu yra nusta-tomos visuomenės ir suinteresuotos visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese taisyklės. Šios taisyklės iš esmės atitinka prisiimtus Lietuvos respublikos tarptautinius įsipareigojimus ir sufor-muotą teismų praktiką. Pakeisto įstatymo nuostatos sąlygoja aiškumą ir galimą stabilumą, kuris yra ypač svarbus darniai plėtrai.

Asmenims, abejojantiems, ar priimtu nauju regulia-vimu nebus pažeisti suinteresuotos visuomenės in-teresai, būtina priminti tai, kad visuomenė gali da-lyvauti ne tik teritorijų planavimo procese, bet, nau-dodamasi kitų įstatymų suteikiamomis galimybėmis, dalyvauti vertinant statinių projektinius pasiūlymus, reikšti nuomonę aplinkosaugos ir kultūros paveldo klausimais.

33

Kai kurioms „žaliųjų“ organizacijoms, dažnai iš principo protestuojančioms prieš naujus pramonės plėtros, staty-bų ar infrastruktūros gerinimo projektus, toks reguliavi-mas yra itin palankus. tačiau to paties negalima pasakyti apie investuotojus ir privačios nuosavybės savininkus, siekiančius kurti naujas darbo vietas bei turtinti šalies biudžetą.

dar daugiau neaiškumo nei ypač platus suinteresuotos visuomenės apibrėžimas įvelia termino „visuomenė“ api-brėžimas, pagal kurį visuomenę sudaryti gali ir vienas fi-zinis asmuo. taigi gali atsirasti tokia situacija, kai vienas asmuo iš Šilutės, nepatenkintas statybomis Alytaus ra-jone, galės teritorijų planavimo dokumentus skųsti teis-mui. tad net ir vienas asmuo galės ginti viešąjį interesą, bet tada kyla klausimas, kiek tas interesas yra viešas, o kiek – privatus?

Iki šiol naudojantis įstatymo nuostatomis nėra kliūčių ginti savo privatų interesą, pavadinant jį viešuoju, kadan-gi viešasis interesas tiek galiojančiame įstatyme, tiek teis-mų praktikoje interpretuojamas plačiai.

Naujuoju įstatymu įvedama daugiau aiškumo ir konkre-tumo vertinant visuomenės pagrindą ginti viešąjį inte-resą ir sudaroma daugiau galimybių atriboti privatųjį ir viešąjį interesą, tačiau ar šią kartu su orhuso konvencija atėjusią problemą nacionalinė teisėkūra išsprendė, paro-dys teismų praktika.

VIEŠASISINTERESAS–NETIKPAVELdoSAUgA,bET

IRINVESTICIJoSbEINUoSAVYbėSTEISIųAPSAUgAViešojo intereso sąvoka naujajame įstatyme buvo papildy-ta nuostata, kad viešąjį interesą, kalbant apie teritorijų pla-navimą, sudaro visuomenės gyvenimo kokybė, pagrįsta ir nuosavybės teisių prioritetu bei investicijų skatinimu.

Versliems, aktyviems žmonėms tai – didelis laimėjimas, kadangi iki šiol viešuoju interesu buvo linkstama laikyti gamtos, kraštovaizdžio, kultūros paveldo bei kitų panašių vertybių apsaugą. Nors išvardytos vertybės viešai pripa-žįstamos labai svarbiomis šalies gamtinio bei kultūrinio gyvenimo raidai, tačiau jų išsaugojimas turėtų būti derina-mas su galimybėmis kurti naujus gėrius – didinti gamybą, gerinti susisiekimą, plėtoti įvairias infrastruktūras.

Minėtos nuostatos svarbios ir tuo, jog pripažįstama savi-ninko teisė į jo nuosavybės apsaugą. tai nuteikia pozity-viai, turint omeny, kad viešasis interesas neretai paneigia savininko teises naudotis jam priklausančiu turtu.

Svarbu ir tai, kad paskutinį žodį diskusijose tars teismai. taigi, net ir turint netobulus įstatymus, teisėjų gebėjimai atskirti piktnaudžiavimo atvejus ir bus tie kertiniai as-pektai, leidžiantys įtvirtinti įvairių asmenų grupių intere-sus derinantį teritorijų planavimą, išlaikant balansą tarp aplinkos apsaugos bei teisėto asmenų siekio naudotis jiems priklausančia nuosavybe, plėtoti verslą ir tuo tur-tinti aplinką.

3�

S t A t y b A

Po praeinančio nekilnojamojo turto plėtros sąstingio, norint pagyvinti tiek senosios, tiek ir naujos statybos objektų rinką, statytojams kur kas daugiau dėmesio tenka skirti pastatų vidaus apdailai – jos kokybei vartotojai kelia vis aukštes-nius reikalavimus. Kokybiškos grindų, sienų ir lubų apdai-los įrengimas užtrunka daugiau laiko, todėl išeities ieškoma pasirenkant naujoviškas, itin kokybiškas medžiagas, kurių naudojimo technologijos leidžia kartu sutaupyti ir nemažai statybai suplanuoto brangaus laiko. Be to, dažniausiai nau-jos kartos apdailos medžiagos turi ir daugiau kitokių pra-našumų, gerokai palengvinančių tiek projektuotojų, tiek ir statybininkų darbą.

PATRAUKLUSSPRENdImAS–SIEKIANTIESIEmSRACIoNALUmoŠiandien „Knauf Brown“ sausosios grindys – vienos praktiš-kiausių aukštos kokybės grindų. jos skirtos įrengti tiek nau-jos, tiek senos statybos objektuose. Šių grindų montavimas ne tik gerokai sutaupo apdailai skirto laiko, bet ir neatima daug imlaus darbo bei lemia puikų rezultatą – lygų, tvirtą ir ergonomišką pagrindą viršutinei grindų dangai. tokias grindis tinka kloti gyvenamosios, visuomeninės, prekybinės ir gamybinės paskirties objektuose, kurių temperatūros ir drėgmės režimas yra sausas arba normalus, taip pat vietose, kuriose nėra agresyvios aplinkos bei yra žemas arba viduti-niškai stiprus mechaninis poveikis. tačiau, įrengus hidroizo-liaciją, sausąsias „Knauf Brown“ grindis galima kloti ir dides-nės drėgmės patalpose, pavyzdžiui, vonios kambariuose.

Profesionalių statybininkų įsitikinimu, „Knauf“ gaminamos sausosios grindys yra beveik nepamainomos įgyvendinant daugiabučių namų rekonstrukcijos projektus ypač senamies-tyje, kai reikia perkloti didžiulius senos grindų dangos išsi-

„KNAUFbRoWN“SAUSoSIoSgRINdYS–KoKYbėPERTRUmPąLAIKą

klaipiusius ir nelygius paviršiaus plotus. jas racionalu nau-doti ir tada, kai būtina išvengti šlapių darbo procesų – lygi-nimo cemento skiediniu. t. y. tokiais atvejais: kai negalima papildomai slėgti perdangos, nes gali atsirasti plyšių ne tik remontuojamose, bet ir kaimyninių patalpų grindyse, taip pat kai gali susidaryti rizika užlieti skiedinio vandeniu apa-tinius aukštus. „Knauf Brown“ sausosios grindys ypač tinka naudoti pastatuose su medinių sijų perdanga, ant kurios ne-leidžiama formuoti sunkių grindų konstrukcijų (grindų dan-gos su klijais bendras svoris – apie 24,0 kg/m2).

SVARŪSSAUSųJųgRINdųPRANAŠUmAISvarus „Knauf Brown“ sausųjų grindų pranašumas – greitas montavimas. jas klojant statybvietėse išvengiama prastovų ir darbai vyksta itin sparčiai. jau kitą dieną po sumontavimo ant jų galima kloti viršutinę dangą, nes nereikia laukti, kol sausosios grindys išdžius. Be to, jas galima montuoti vos tik išdažius ar tapetais apdailinus sienas. tai labai svarbu, kai skubama atlikti darbus per itin trumpą laiką.

Vertinamas ir kitas tokių grindų pranašumas – sausas ir sau-gus montavimas – juk sausosios grindys klojamos sausai, to-dėl jas klojant į pastato konstrukcijas nepatenka drėgmės. jų montavimas yra švarus ir tylus, todėl remontuojant grin-dis daugiabučiame name kaimynai nejaučia diskomforto.

Projektuotojams svarbu, kad „Knauf Brown“ sausosios grindys yra lengvos, todėl ypač tinka naudoti ten, kur pastato konstruk-cijų apkrovos yra ribojamos. Be to, „Knauf Brown“ sausosios grindys padidina perdangų garso varžą – virš masyvių perdan-gų garso izoliaciją gali padidinti iki 22 dB, o virš medinių sijų perdangų – 17 dB. Nors jų konstrukcija yra plona ir nesumažina patalpos erdvės, tačiau puikiausiai izoliuoja žingsnių sukelia-

Įrengiant sausąsias „Knauf Brown“ grindis ant medinių sijų perdangos dengiamas orui laidus hidroizoliacinis sluoksnis.

Sausas barstalas naudojamas laikantis gamintojo rekomenduojamo minimalaus storio.

3�

3�

S t A t y b A

mus garsus. taip pat šios grindys padeda sutaupyti ir šildymo lėšų, nes pagerina perdangos šilumos izoliaciją (šilumos laidu-mo koeficientas – 0,25 W/(m·K) pagal LVS EN 12524).

dėl išvardytų pranašumų netenka abejoti, kad „Knauf Brown“ sausosios grindys suteikia pastatams pridėtinės ver-tės, o jų gyventojams – komforto. Beje, šių „Knauf Brown“ grindų sistemos medžiagų klasė ir atsparumas ugniai atitin-ka A2-s1, d0 klasę pagal LVS EN 13501-1.

Neatsiejamas nuo kitų „Knauf Brown“ sausųjų grindų prana-šumų yra ir patogus montavimas. jas galima kloti bet kuriuo metų laiku, tik svarbu, kad patalpose oro temperatūra būtų aukštesnė nei +5 °C. Be to, ant šių grindų konstrukcijos galima kloti bet kurią grindų dangą (išskyrus masyvų parketą), nes jų atsparumas slėgiui su polistirenu PS 20 į 4×4 cm plotą: 2 kN (200 kg), todėl prireikus ant sausųjų grindų leidžiama montuoti net pertvaras. tik reikėtų atkreipti dėmesį, kad siekiant patalpo-se geresnės garso izoliacijos pirmiau reikėtų statyti pertvaras.

„KNAUFbRoWN“SAUSųJųgRINdųSISTEmoSELEmENTAIIRmoNTAVImoYPATUmAI„Knauf Brown“ sausųjų grindų elementai klojami dviem sluoksniais ant barstalo arba izoliacinio sluoksnio. Skiriamasis sluoksnis formuojamas iš 0,2 mm storio polietileno plėvelės ant betoninės perdangos arba iš specialaus garą praleidžian-čio popieriaus „Schrenzlage“ ant medinės perdangos.

Elastinga 8–10 mm storio „randdamstreifen“ juosta tvirtina-ma visu perimetru prie vertikalių konstrukcijų, su kuriomis ribojasi grindys. Šios juostos pagrindinė funkcija – pašalinti triukšmo plitimo į gretimas patalpas tiltus ir kompensuoti grindų bei konstrukcijų deformacijų tarpusavio poveikį. Iš-lyginamasis sluoksnis arba sausas barstalas formuojamas iš „Knauf trockenschuttung“ (specialaus sauso grindų barsta-lo, kurio pagrindas – perlitas). Galima naudoti ir nuo 2 iki 4 mm frakcijos keramzitą, kurio drėgmė ne didesnė kaip 1 %, nes siekiant kokybės ypač svarbu, kad barstalas būtų sausas. Izoliacinis sluoksnis gali būti klojamas iš grindinio putų polistireno arba akmens vatos.

Pačių sausųjų grindų pagrindinį sluoksnį sudaro du – vir-šutinis ir apatinis – sluoksniai iš labai atsparių gniuždymui „Knauf Brown“ plokščių. Pirmam ir antram „Knauf Brown“ sluoksniams suklijuoti naudojami PVA klijai.

SKIRTINgIVIRŠUTINIųgRINdųdANgųKLoJImoREIKALAVImAIParuošti kloti sausųjų grindų paviršių viršutinę danga gana paprasta. Prieš atliekant apdailą, rekomenduojama grun-tuoti visų sausųjų grindų viršutinį sluoksnį gruntu „Knauf tiefengrund“. jis sutvirtina grindų viršutinį sluoksnį ir ap-saugo jį nuo kitų darbų įtakos. Norint, kad grindys būtų atsparios kėdžių ratukams, visą sausųjų grindų paviršių re-komenduojama glaistyti bent 5 mm storio „Knauf Nivello“ sluoksniu.Viršutinių plokščių sluoksnio siūles ir visą sausųjų grindų paviršių būtina glaistyti tuo atveju, jeigu ant grindų planuojama kloti kiliminę dangą. Beje, bet kuriuo atveju ki-liminės dangos tampyti ant grindų negalima!Klojant poli-vinilchlorido, linoleumo ir panašias plonas grindų dangas, taip pat būtina glaistyti visą sausųjų grindų paviršių.

Kloti ant sausųjų grindų tinka tik tų rūšių parketą, kurį suda-ro mažiau stumdomos dalys, t. y. paruoštas parketo lente-les arba mozaikinio parketo dangą. Prieš ją klojant sausųjų grindų paviršiaus glaistyti nereikia, tačiau būtina gruntuoti visą paviršių. jeigu parketo danga storesnė nei 14 mm, re-komenduojama pasirinkti slankųjį klojinį. toliau dirbant rei-kia laikytis dIN 18 356 (parketo darbai) reikalavimų ir kon-kretaus tiekėjo parketo klojimo nurodymų.

Ant sausųjų grindų, gruntuotam paviršiui visiškai išdžiūvus, galima klijuoti ir ne didesnes nei 330×330 mm matmenų keramikos ar akmens keramikos (bet ne fajansines) plyte-les, tik prieš tai būtina užglaistyti siūles. Plytelės klijuoja-mos elastingais plytelių klijais „Knauf K4“. Prieš klijuojant grindų plyteles didesnės drėgmės patalpose, pavyzdžiui, vonios kambariuose, būtina per visą patalpos plotą pakloti hidroizoliacinį sluoksnį, pavyzdžiui, „Knauf Flächendicht“. o gamybinėse ar visuomeninėse nuolatinės drėgmės pa-talpose rekomenduojama naudoti cementines sausąsias grindis „Knauf Aquapanel Floor“. jas klojant reikia sufor-muoti tokias pačias deformacines siūles kaip ir sausosiose grindyse.

Pageidaujančiuosius pasikonsultuoti prašom skambinti į

„Knauf“ infocentrą tel. (8 5) 213 2222.www.knauf.lt

ant paruošto visiškai sulyginto barstalo išilgai viena prie kitos vienusluoksniu sandariai klojamos „Knauf Brown“ gipskartonio plokštės.

antras „Knauf Brown“ plokščių sluoksnis dedamas ant pirmo sluoksnio skersai.

3�

S t A t y b A

Julius JustinAvičius

gausiaisilikatiniųdažųgrupeipriskiriamuosedažuoseplėvelęsudarantiskom-ponentas(plėvėdaris)yrakalioskystasisstiklas.Taivandenyjetirpuskaliosili-katas.Chemikaijįpripažįstakaipstiprųšarmą.Išsilikatiniųdažųneretaifor-muojamos geros kokybės ir palyginti nebrangios fasadinių paviršių dangos.ganadažnaišiedažaikartusukalkiniais ircementiniaisdažaisdarvadinamimineraliniaisdažais,norsvisųminėtųdažųatmainųsudėtisbeisavybėsgero-

kaiskiriasi–juossiejatikmineralinėpagrindiniųkomponentųkil-mė.Kitavertus,susidarančiossilikatiniųdažųplėvelėssavybės

yra panašios į cementinių ar kalkinių dažų dangų savybes:norsjieyralaidūsvandeniuiirdujoms,tačiaujųgarinėvar-

žayrapalygintimaža.Nedidelispastarojorodikliodydis–vienaišsvarbesniųfasadiniųpaviršiųilgalaikioeks-ploatavimosąlygų.būtentdėltokiosypatybėssilikati-

niaidažaipuikiaitinkapastatųfasadųapdailai.

SILIKATINIAIdAŽAI

jei sutarsime, kad silikatiniai, arba modifikuotieji silikatiniai, dažai priskirtini mi-neralinių dažų atmainai, o ne sudaro visiškai atskirą silikatinių dažų grupę, tai jie

priklausys dažniausiai naudojamai šių mineralinių dažų rūšiai, mus pasieku-siai dar iš XIX amžiaus.

daugiametė patirtis įrodė, kad skystasis stiklas drauge su kitais komponentais suformuoja pakan-kamai stiprią, saulės spinduliuose ne-blunkančią, plaunamą vandeniu, matinę ar pusiau blizgią dažų plėvelę. daugeliui statybininkų įprastuose silikatiniuose da-žuose rišiklis (plėvėdaris) yra kalio skys-tasis stiklas, nors kitose technikos srityse (klijų, ugniai ir (ar) rūgštims atsparaus ce-

mento, sorbentų gamyboje) naudojamas kitokios sudėties – natrio, ličio skystasis

stiklas. Svarbu pastebėti, kad būtent skys-tasis stiklas ir iš jo susiformavusi plėvelė yra nedegi medžiaga, todėl su juo ruošiamos ir specifinės paskirties receptūros, pagal kurias gaminami kaitrai atsparūs, priešgaisrinėmis savybėmis išsiskiriantys dažai.

Silikatiniai dažai rišdamiesi dažomame pa-viršiuje sudaro plėvelę, kuri standėja sąvei-kaudama su dažomo pagrindo dalelėmis, kai kuriais kitais dažų komponentais. o svarbiausia, kad ji standėja patirdama atmosferinį veikimas: aplinkos ore esan-

3�

3�

S t A t y b A

3�

tis anglies dioksidas reaguoja su kalio skystuoju stiklu, aukštesnėje aplinkos temperatūroje ir saulės spindulių veikiamas iš dažų sluoksnelio garuoja vanduo, ilgainiui susidaro stabilūs ir netirpūs vandenyje bei plėvelę suda-rantys junginiai.

tokių dažų receptūroje gali būti ir vadinamųjų silikati-zatorių – minėtosios plėvelės susidarymą spartinančių medžiagų. Pavyzdžiui, silikatizatoriumi gali būti cinko ok-sidas, t. y. cinko baltalas, kuris kartu yra ir biocidas – dum-blių, samanų, grybelio augimą po ir ant dažų sluoksnio stabdanti medžiaga. Ekologiniu požiūriu priimtinesniu silikatizatoriumi laikomas natūralus ar sintetinis geltona-sis pigmentas iš geležies hidrooksidų ir oksidų.

Statybinių medžiagų rinkai tiekiamų silikatinių dažų su-dėtis dažnai skiriasi. Šių dažų skirtingų gamintojų naudo-jamų komponentų santykinis kiekis gali būti labai įvairus, todėl silikatiniams dažams būdingas skirtingas galiojimo laikotarpis, o apie jį informuojantis užrašas visuomet tu-rėtų būti vertinamas rimtai dėl to, kad prasidėjusių dažų pakuotėje silikatizacijos reakcijų sustabdyti visiškai ne-beįmanoma ir joks jos turinio maišymas tikrai nepadės.

dar prieš kelis dešimtmečius silikatiniai dažai buvo ruo-šiami dažyti prieš pat dažymo darbų pradžią. Skystasis stiklas buvo maišomas su miltelių pavidalo parinktais komponentais. Iš jų sumaišytas kompozicijas buvo galima naudoti ne ilgiau nei 8–12 valandų. Kai ku-rie silikatinių dažų gamintojai iki šiol ruošia to-kias preliminariai sumaišomas profesionaliai naudoti skirtas silikatinių dažų receptūras, tačiau siūlo ir alternatyvių sprendimų – jau iš anksto sumaišytų, vartoti paruoštų ir bui-tiniam naudojimui skirtų silikatinių dažų pa-kuotes.

Šiuo metu daugumą prekyboje esančių silikatinių dažų sukurtų atmainų derėtų vadinti modifikuo-taisiais silikatiniais dažais. Prekyboje jie įvardijami silikatiniais emulsiniais dažais. Pastarųjų savybės ir pritaikymas priklauso nuo dažuose esančio skysto-jo stiklo ir polimerinių priedų santykinio kiekio. Įvairiais priedais (lėtikliais) ir papildo-mais rišikliais modifikuotuose silikati-niuose dažuose komponentų tarpu-savio reakcijos (plėvelės susidarymo) gerokai sulėtinamos, o dažų sandė-liavimo laikotarpis – gerokai pailgi-namas. Prekybininkai modifikuotus

silikatinius dažus gali fasuoti į kur kas didesnę nei anksčiau tarą. dėl to laimi ir ekonomijos siekiantys silikatinių dažų naudotojai – ne tik dažytojai mėgėjai, bet ir profesionalai, nes jie gali dažyti didelius plotus nesibaimindami spartaus dažų džiūvimo ir nesuardomos plėvelės paviršiuje susida-rymo. Kita vertus, pagerėja ne tik technologinės, bet ir kai kurios eksploatacinės tokių modifikuotų silikatinių dažų savybės. Pavyzdžiui, gerokai padidėja jų plėvelės hidro-fobiškumas – viena svarbiausių pastatų apdailai savybių „atstumti“ drėgmę.

Silikatinių dažų naudojimas statybose tikrai įvairus. jais galima dažyti keraminių ir silikatinių plytų mūrą, beto-no paviršius, gamtinį akmenį, daugelį vertikalių pastatų fasadinių paviršių. Viena iš statybininkams parankiausių silikatinių dažų technologinių savybių yra ta, kad jie ge-riau nei kiti tinka dažyti šviežiai cementiniu ir sudėtiniu (cemento ir kalkių) tinku nutinkuotiems paviršiams. Šar-minis šių dažų plėvėdaris puikiai susiderina su dar ne-spėjusiu karbonatizuotis – virsti kalcio karbonatu – tinko

Kai kuriose fasado plokštumose dažų plėvelės ilgalaikiškumą lemia ne tiek dažų atmaina ir kokybė, kiek paties pagrindo savybės (kalkiniu tinku padengtas yrantis cokolis).

3�

S t A t y b A

skiedinio rišikliu. juo gali būti kalcio hidroksidas ar hidra-tuotas cementas. Silikatinių dažų komponentai ir virš da-žomo paviršiaus susidaranti plėvelė yra atspari įvardytos atmainos tinko komponentų poveikiui, nes joje vyksta tokie patys cheminiai procesai ir virsmai, kaip ir dažomo tinko sluoksnyje (pagrinde).

tačiau vis dėlto būtina pastebėti, kad tokie dažai netinka dažyti silpniems ir smarkiai drėgmę įgeriantiems pagrin-dams, tokiems kaip, pavyzdžiui, suaižėjusių ir aptrupėju-sių plytų mūrui, porėtam tinkui ar betonui. Su šiais dažais negalima nudažyti plastiko, visai nepatartina juos naudoti moliniams (plūktiniams), medienos ir gipso pagrindams dažyti. tačiau atskirais atvejais silikatinius emulsinius da-žus ant kai kurių minėtų pagrindų visgi dažyti galima.

Statybų profesionalams, dirbantiems su silikatiniais da-žais, derėtų prisiminti, kad šie dažai priskiriami šarmi-nėms medžiagoms. dėl šios priežasties jais dažant pavir-šius dažytojams derėtų būti su apsauginiais akiniais. taip pat prieš dažymą langų stiklus, langų ir durų rėmus, jų rankenas iš aliuminio reikėtų sandariai uždengti, o da-žams maišyti ar perpilti naudoti tik plastikinę tarą ar plie-ninės skardos talpas, tačiau jokiu būdu neleistina naudo-tis kibirėliais iš aliuminio.

aliejinių arba alkidinių dažų plėvelės senėjimo, taip pat intensyvaus saulės spindulių poveikio požymiai: pasišalinus iš plėvelės plastifikuojančioms medžiagoms, ji susitraukia, atplyšta nuo paviršiaus, susidaro plyšelių tinklelis.

Blogo gruntavimo ir netinkamo dažų parinkimo klaidos lemia blogą dangos sukibtį.

3�

3�

S t A t y b A

Julius JustinAvičius

galime spėti, kad terminas„vėdinamasis fasadas“ (ven-tiliuojamasis fasadas) į mūsųkasdienę techninę kalbą pate-koišvokiečiųkalboskaipneitinvykęs vokiško termino „beluef-teten Fassaden“ vertinys. Norma-tyvinėje literatūrojeteigiama,kadvėdinamojo fasado konstrukcijanaudojamašiaisatvejais:a)siekiantsumažintisaulėspoveikį iratitvarųperkaitimą (karšto klimato šalyse);b)eliminuojantarmažinantkrituliųirišpatalpųdifunduojančiųvandensgarų poveikį fasadinės atitvarossluoksniams(išesmėstermoizoliaci-nėmsmedžiagoms);c)siekianteste-tiškosfasadųapdailosirvisopas-tatoarchitektūrinėskokybės.

Pagal prieš metus įsigaliojusį statybos techninį reglamentą Str 2.01.11:2012 „Išorinės vėdina-mos termoizoliacinės sistemos“, tokia sistema vadinama pastato laikančiųjų konstrukcijų išorėje įrengiama sienų apšiltinimo ir apdailos konstrukcija, kurią sudaro gamintojo pateiktas arba pagal projektą sukomplektuotas gamyklinių statybos produktų rinkinys iš tokių komponentų: sistemos karkaso, jos mechaninio tvirtinimo elementų, termoizoliacinio ir vėjo izoliacinio sluoksnių bei išorės apdailos. Šiame apibrė-žime neminimas vėdinamas oro tarpas, vienas iš skiriamųjų ir esminių sistemos funkcinių komponentų – su aplinka susisie-kiantis oro sluoksnis, esantis tarp fasado apdailos ir vėjo izo-

ARTINKAmAIVėdINAmUoSIUSFASAdUSŠILTINAmEmINERALINEVATA?

3�

�0

S t A t y b A

liacinio arba termoizoliacinio (paprastai mineralinės vatos) sluoksnių (1 pav.). Kitas dažniausiai realizuojamas tokios apdailos ir šiltinimo sistemos bruožas – konstrukciniu po-žiūriu ją dažniausiai galime įvardyti „kabančia“, prilaikoma tik mechaninio tvirtinimo elementų: į sieną įgręžtų inkarų, mineralinę vatą perveriančių laikiklių, smeigių ir apdailos sluoksniui tvirtinti skirtų profiliuočių. Konstrukciniu požiū-riu toks fasadas gerokai skiriasi nuo masyvesnių daugias-luoksnių sienų su oro tarpsluoksniu. Šiuo metu galiojan-čiose normose šis skirtumas apibrėžiamas vėdinamo oro tarpo sluoksnio pločiu (kokybiškai apibrėžiamu vėdinimo intensyvumu) ir atitinkamų šiltinimo bei nuo kritulių ir oro

srautų poveikio apsaugančių medžiagų (difuzinių plėve-lių, kietųjų ekranų ir pan.) pasirinkimo rekomendacijomis.

Pagrindinis tokios šiltinimo sistemos tikslas – neleisti įmirkti mineralinei vatai ir visiems kitiems sistemos elementams. Supaprastintą tokio fasado veikimą galime aprašyti keliais sakiniais. Vandens garų parcialinis slėgis dėl temperatūros skirtumo patalpose dažniausiai ar bent jau ilgesnį metų lai-kotarpį yra didesnis nei išorėje. dėl to vandens garai per ati-tvaras (konstrukcinį ir garams laidų termoizoliacinį sluoksnį) šalinasi laukan, tiksliau – į vėdinamą fasadinės sienos tarps-luoksnį, per kurį jie cirkuliuojančių oro srautų yra „išnešami“ į išorę. tiesa ir tai, kad pastačius šiuolaikinį hermetišką pas-tatą iš garams beveik nelaidžių konstrukcijų, mineralinės va-tos sluoksnį reikia „vėdinti“ dėl išorinio drėgmės (įpučiamų kritulių ir besikondensuojančios „rasos“) poveikio. tinkamai suprojektuotas vėdinamas oro tarpas susitvarko ir su šia funkcija. Akivaizdu, kad „vėdinamojo fasado“ funkcionavi-mo schemoje didžiulį vaidmenį atlieka oro tarpsluoksnis ir jame natūralios konvekcijos sukeltas oro kaitos greitis.

NoRmINIAIdoKUmENTAIjau minėtame reglamente Str 2.01.11:2012 daugiau dė-mesio skirta konstrukciniams vėdinamos termoizoliacinės sistemos elementams, jų skaičiavimui, vėjo apkrovų įver-tinimui, įvairiems saugaus sistemos eksploatavimo aspek-tams. tenka pripažinti, kad reikalavimai termoizoliacinio sluoksnio savybėms, įrengimo aspektams yra abstraktūs. Pavyzdžiui, nurodoma, kad sistemoje naudojami termoi-zoliaciniai gaminiai turi būti priglausti prie pagrindo kar-kaso elementais arba pritvirtinti papildomais tvirtinimo elementais – smeigėmis, suformuotas mineralinės vatos sluoksnis turi būti vientisas, be plyšių ir įspaudimų, o mon-tavimo metu susidarę termoizoliacinio sluoksnio vientisu-mo pažeidimai – užtaisyti ta pačia medžiaga, kuri naudo-jama termoizoliaciniam sluoksniui įrengti. reglamente ne-nurodoma termoizoliacinių gaminių rūšis, savybės, tačiau teigiama, kad projektuojant termoizoliacinių medžiagų tvirtinimą prie pagrindo (išorinės sienos), derėtų vadovau-tis šių medžiagų gamintojų nurodymais.

Kitas norminis dokumentas – Europos techninio įteisinimo įstaigos nario išduotas dokumentas, patvirtinantis išorinės vėdinamos termoizoliacinės sistemos tinkamumo naudoti techninį įvertinimą ir nustatantis techninius jos reikalavi-mus. Iš dviejų dalių sudarytas Europos techninis liudijimas EtAG 034 P1, P2 (sulietuvintas trumpinys EtL) įtvirtina kompleksinį požiūrį į vėdinamųjų fasadų sistemas, tačiau šiame dokumente keliami dažnai abstraktaus pobūdžio reikalavimai sistemos medžiagoms, konstrukcijoms ir de-talėms. Pavyzdžiui, vieni iš konkretesnių reikalavimų apta-

1 pav. nors vėdinamojo fasado sluoksnių išdėstymas yra aiškus, dar tenka pamatyti ir nesuprantamos paskirties, iš skirtingų, tarpusa-vyje nederančių medžiagų įrengtų vėdinamojo (?) fasado konstrukcijų.

Renkantis šiltinimo medžiagas, nederėtų pamiršti, kad atitvarose su vėdinamu oro sluoksniu šilumos nuostoliai priklauso ne tik nuo šių medžiagų šilumos laidumo koeficiento, drėgminės būklės, oro tarpo storio, vėjo izoliacinio sluoksnio vandens garų pralaidumo, bet ir ...

�0

�1

S t A t y b A

2 pav. Cokolinis profiliuotis su vėdinimo kiaurymėmis ir jo laikiklis prie renovuojamo stambiaplokščio daugiabučio namo sienos. Ši nuo-trauka kelia daug klausimų: kaip prie grublėto sienos paviršiaus priglus šiltinimo medžiaga, kodėl vėdinimo kiaurymės atsidūrė kaip tik po bū-simu termoizoliacijos sluoksniu, o ne po vėdinamu oro tarpu?

riamoms sistemoms – mažiausia jų eksploatavimo trukmė (25 metai), nuoroda į tai, kad sistema turi funkcionuoti esant mažiausiam 50 oC temperatūros pokyčiui per parą (P1, p. 4.7), vienas iš konkretesnių reikalavimų – įrašas apie tai, kad šiltinimo medžiagos (mineralinė vata) turėtų būti hidrofobizuotos (kai jų sluoksnį pro nesandarios apdailos siūles gali pasiekti įkypo lietaus lašai), atitinkamai reikalau-jama apdoroti ir medinio karkaso elementus.

Nuo 2011 m. pradžios galiojančiuose gaisrinės saugos pa-grindiniuose reikalavimuose gaisro plitimas statiniuose ri-bojamas degančio ploto, degimo intensyvumo ir trukmės mažinimo priemonėmis. Pirmiausia tai yra konstrukciniai ir tūriniai projektavimo sprendiniai, neleidžiantys pavojin-giems gaisro veiksniams susidaryti ir išplisti patalpose, tarp jų, tarp aukštų ir gaisrinių skyrių ir pan. tačiau įvardytame dokumente (p. 50.2) deklaruojama, kad siekiama riboti net sunkiai degių „B–s1, d0 ir žemesnės degumo klasės staty-bos produktų, naudojamų statinio (pastato) konstrukci-joms įrengti“ panaudą. čia nedviprasmiškai nurodoma, kad aptariamose fasadinėse sistemose turėtų būti naudo-jamos nedegios medžiagos (p. 81–83), tiesa, yra ir išlygų, kurios priklauso nuo pastato funkcinės grupės, gaisrų gesi-nimo sistemos ir iš esmės aukštiems ar labai aukštiems (per 17–26,5 m ir per 54 m aukščio) pastatams su vėdinamųjų fasadų sistemomis yra sunkiai pritaikomos (specifinis fasa-dų skaidymas išsikišančiomis atbrailomis, reikalavimai tar-puangių pločiui ir t. t.). Beveik visi šie reikalavimai pakartoti ir kituose norminiuose dokumentuose – Str 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“ aktualioje re-dakcijoje, taip pat Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklėse. tai reiškia, kad vėdinamojo fasado sistemoje termoizoliacinis sluoksnis tokiuose pastatuose tegali būti įrengtas iš mineralinės vatos.

daugelis įvardytų ir kitų reikalavimų yra susisteminti ki-tame savanoriškai taikomame normatyviniame statybos techniniame dokumente – 2012 m. Lietuvos statybininkų asociacijos paruoštose statybos taisyklėse „St 121895674. 205.20.02:2012. Fasadų įrengimo darbai. Vėdinamųjų fa-sadų su mineralinės vatos šilumos izoliacija įrengimas“. Šis visiems internete prieinamas, kompiliatyvaus pobūdžio dokumentas vertingas tuo, kad jame išsamiau nei kitur yra pateikti skirtingi tokių fasadų sprendimo variantai, reikala-vimai visiems šiuo metu naudojamiems komponentams, nurodyti medžiagų parinkimo ir suderinimo principai, su-prantama bei akcentuota forma, su brėžinukais ir schemo-mis pakartoti kitų normatyvinių dokumentų reikalavimai.

VėdINAmooRoTARPoSToRISAišku, kad vienas pagrindinių vėdinamos termoizoliacinės sistemos funkcinių komponentų – vėdinamas oro tarpas. Konvekcinio oro srauto judėjimo greitis jame priklauso nuo daugelio veiksnių. Pavyzdžiui, šis greitis priklauso nuo fasado apdailinio sluoksnio įšilimo tolygumo, aplinkos oro

temperatūros – jai žemėjant, padidėja. Minėtasis oro srau-to judėjimo greitis priklauso ir nuo sienos šiltinimo sluoks-nio efektyvumo: jo šiluminei varžai mažėjant, oro srauto greitis didėja dėl temperatūros skirtumo oro sluoksnyje (suintensyvėja konvekcija). Labiausiai oro srautų greitį lemia vėdinamo sluoksnio storis: jam mažėjant, dėl padi-dėjusio pasipriešinimo mažėja ir drėgmę išnešančio oro srauto greitis. todėl daugelyje normatyvinių dokumentų šis rodiklis yra pastatų sienų su oro tarpsluoksniu sistemų klasifikavimo pagrindas.

Vėdinamas oro sluoksnis drauge su apdailos ir mineralinės vatos sluoksnių tvirtinimo elementais daugiausia lemia fa-sadinės sistemos ilgalaikiškumą. juo pasišalina iš patalpų per atitvaras patekę vandens garai, jis neutralizuoja kritulių ir ant vidinės apdailos pusės susikaupusios kondensacinės drėgmės poveikį šiltinimo sluoksniui, kartu su kitais fasado elementais sumažina triukšmo poveikį ir, kaip ne kartą įsi-tikinta statybose, leidžia kompensuoti laikančiųjų atitvaros konstrukcijų nukrypimus nuo vertikalės. Aišku, ši vėdina-mojo fasado funkcija privalomuosiuose normatyviniuose dokumentuose neįvardijama, tačiau realybėje yra kitaip: minėtose statybos taisyklėse „Fasadų įrengimo darbai“,

�1

�2

S t A t y b A

p. 11.3 teigiama, kad „vėdinamųjų fasadų konstrukcija nėra skirta išlyginti plokštumoms, t. y. ištaisyti statybiniams trū-kumams, kurių nuokrypiai nuo vertikalės ir horizontalės yra didesni nei 100 mm“ (!). tiesa, šis skaičius, matyt, yra sude-rintas su iš reglamentų Str 2.01.11:2012 ir Str 2.01.03:2009 „Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių dy-džių projektinės vertės“ bei EtL EtAG 034 pasiskolintu ir taisyklių 11.5.1 p. sukonkretintu teiginiu: „Kad nesikonden-suotų garai ant vidinės apdailinės plokštės sienelės, vėdi-namas oro tarpelis tarp plokštės ir šiltinamos medžiagos turi būti ≥ 25 mm, bet ne daugiau kaip 100 mm.“

Įdomu, kad Str 2.01.11:2012 didžiausias vėdinamo oro tarpo storis tiesiogiai nenurodomas, bet pabrėžiama, kad jis ir vėdinamų angų plotas turi atitikti sistemos gaminto-jo nurodymus, tačiau negali būti mažesni atitinkamai už 25 mm ir už 50 cm2 vienam sienos ilgio metrui (2 pav.). Be to, reglamente nurodyta, kad šios vėdinimo angos turi būti įrengtos viršutinėje ir apatinėje konstrukcijos dalyse, turi būti numatytos ir drenažinės angos į vėdinamą oro tarpą iš išorės patekusiam arba kondensaciniam vandeniui pa-šalinti iš konstrukcijos.

Statybos techniniame reglamente Str 2.01.03:2009 ir ge-rokai anksčiau išleistose, projektuotojų jau primirštose

Aplinkos ministerijos „Sienų su oro tarpais projektavimo ir statybos rekomendacijose r40-02“ vėdinami oro tarpai pa-gal plotą, vėdinimo intensyvumą (ir plotį, kurį suskaičiuoti nesunku), skirstomi į 5 grupes. Nevėdinamais oro tarpais vadinami tokie, kurių skerspjūvio plotas, tenkantis vienam fasado ilgio metrui, yra mažiau nei 5 cm2. Mažai vėdinamais vadinami oro tarpai, kurių plotas nuo 5 iki 15 cm2/m´ (arba didžiausias oro tarpo plotis, suskaičiuotas tarus, kad oro tar-pas tolygiai „pasiskirsto“ per aptariamą fasado ilgį iki 1,5... 2 mm). Skirtingu intensyvumu vėdinamu oro tarpu įvardi-jami tokie, kurių plotas didesnis už 15 cm2/m´, bet mažesnis už 300 cm2/m´ (didžiausias plotis – iki 3 cm) ir nuo 300 iki 400 cm2/m´ (plotis – 4 cm). Intensyviai vėdinamais vadinami oro tarpai, kurių plotas yra nuo 400 iki 1 000 cm2/m´ (didžiau-sias oro tarpo plotis – 10 cm). Be to, pagal šį reglamentą in-tensyviausiai vėdinamomis pripažįstamos ir pastato atitvarų sandūrų vietos – matyt, taip įvardyti fasadų kampai (3 pav.).

TERmoIzoLIACINIųmEdŽIAgų

SToRIoIRSAVYbIųPARINKImASVėdinamos sistemos šiltinimo sluoksnio storis parenka-mas vadovaujantis jau įvardytų reglamentų nuostatomis ir metodikomis, nors juose teigiama, kad tai galima atlikti ir pagal kitas, neįvardytas, bet veiksmingas metodikas. čia tik derėtų atkreipti dėmesį, kad termoizoliacinio ir vėjo izo-liacijos sluoksnių medžiagų pasirinkimas priklauso ir nuo mineralinės vatos oro laidumo koeficiento, arba, aiškinant supaprastintai, nuo gebos vėdintis, išgarinti susikaupusią drėgmę. Str 2.05.03:2009 5 ir 6 lentelėse termoizoliacinio sluoksnio medžiagos (mineralinė vata) pagal šį rodiklį yra suskirstytos į 3 grupes ir ne visos jos tinka vėdinamoje siste-moje, joje tegali atlikti specifinę vėjo izoliacijos funkciją arba, priešingai, su jomis turi būti naudojami vėjo poveikį bei galimą šilumos netekimą neutralizuojantys ir tam tikru oro laidumu išsiskiriantys ekranai, difuzinės plėvelės (4 pav.).

renkantis šiltinimo medžiagas, nederėtų pamiršti, kad atitvarose su vėdinamu oro sluoksniu šilumos nuostoliai priklauso ne tik nuo šių medžiagų šilumos laidumo koefi-ciento, drėgminės būklės, oro tarpo storio, vėjo izoliacinio sluoksnio vandens garų pralaidumo, bet ir nuo termoizolia-cinį sluoksnį perveriančių fasadinės sistemos tvirtinimo lai-kiklių (gembių) kiekio, jų skerspjūvio ploto. Šie rodikliai turė-tų būti įvertinti skaičiuojant šilumos perdavimo koeficiento pataisas dėl papildomo šilumos nutekėjimo per metalines jungtis (Str 2.05.01:2005 p. 14). tačiau, jei fasadinė sistema komplektuojama iš gamyklinių elementų pagal projektuo-tojo nurodymus (tai leidžiama pagal Str 2.01.11:2012 p. 8.1, 31), kyla alternatyvų pasirinkimo klausimas. Kaip žinia, sistemos tvirtinimo laikikliai (gembės) gali būti iš aliumi-nio ar nerūdijančio bei cinkuoto plieno (dėl pastarojo pa-naudos kyla abejonių, bet tai – kita tema), o jų skerspjūvio plotą suskaičiuoja konstruktoriai. Paprastai vienodo dydžio apkrovas laikančių laikiklių iš aliuminio lydinių skerspjūvio plotas yra apytikriai nuo 1,7 iki 16 cm2, antikorozinėmis

3 pav. Pastatų kampuose apdailos plytelės gali pasislinkti dėl didelių slėgio skirtumų, pernelyg mažo ant profiliuočių priklijuotos guminės tarpinės ploto ar jos nebuvimo.

�2

�3

S t A t y b A

dangomis dengto plieno gembių skerspjūvio plotas – nuo 0,7 iki 2,5 cm2, o elementų iš nerūdijančio plieno skers-pjūvis bus mažiausias – nuo 0,8 iki 1,5 cm2. Šis plotas svar-bus tiek konstrukciniu, tiek ir šiluminio efektyvumo požiū-riu – juk laikikliai sudaro šalčio tiltelius termoizoliaciniame sluoksnyje. deja, šiuo metu rinkoje esantys karkasų laikikliai iš šilumai nelaidžių stiklo, anglies ir kitokio plaušo kompozi-tų kol kas yra gana brangūs, dar nespėję įgyti projektuotojų ir statybininkų pasitikėjimo.

Paprastai vėdinamojo fasado defektai, netinkamo funk-cionavimo priežastys skirstomos į 2 grupes: a) projekti-nes-konstrukcines klaidas (netinkamas vėdinamo oro tarpsluoksnio plotis, netinkamas jo vėdinimas, priešvė-jinio ekrano nefunkcionavimas, termoizoliacinio sluoks-nio įmirkis ar (ir) žemi šilumos izoliavimo rodikliai ir pan.); b) konstrukcinius-technologinius defektus (fasado lai-kančiosios profiliuočių sistemos defektai, blogas ir ne-sisteminis jos elementų parinkimas, laikančiojo karkaso inkaravimo problemos, netaisyklingas mineralinės vatos ir apdailinių elementų tvirtinimas bei pan.). Kiekviena šių defektų grupė verta atskiro straipsnio, tad pabandykime atsakyti į paprastesnius klausimus: kaip patikrinti, ar tai-syklingai suprojektuotas vėdinamasis fasadas, ar vėdina-mu oro tarpsluoksniu pašalinama šaltuoju metų laikotar-piu susikaupusi ir per atitvarą difundavusi drėgmė? Ar pasiteisina vėjo ir kritulių izoliacinė membrana, privalanti praleisti drėgmę tik į vieną pusę – į oro tarpsluoksnį?

jAV, Vakarų Europos šalyse, japonijoje, kitose Azijos ša-lyse dangoraižiuose įrengiamos brangios viso pastato konstrukcijų, taigi ir termoizoliacinių, fasado apdailos sluoksnių būklės nuolatinės stebėsenos sistemos, tačiau mums jos, matyt, kol kas yra pernelyg brangios. Praktiš-kai taikomi paprastesni metodai: du kartus per pirmuo-sius pastato eksploatavimo metus, lietingo sezono pa-baigoje ir pavasarį, kai nutraukiamas patalpų šildymas ir šiltinimo sluoksniuose užsibaigia drėgmės kaupimosi laikotarpis, keliose vietose išimami fasadinės apdailos elementai ir paimami mineralinės vatos mėginiai. Labo-ratorijoje nustatomas jos įmirkis, kuris lyginamas su nor-miniu (didžiausiasis leistinas drėgmės prieaugis atitvaro-se nurodytas Str 2.05.01:2005 18 p.). jei termoizoliacinės medžiagos drėgnis yra didesnis už leistinąjį (pavyzdžiui, mineralinei vatai jis yra 0,045 kgvandens /1 kgvatos, arba iki 4,5 % jos masės, akytbetoniui – iki 0,18 kgvandens /1 kgvatos, arba iki 18 % jo masės), tai reiškia, kad vėdinamasis fasa-das funkcionuoja netinkamai.

Straipsnių ciklo apie dažus tęsinį skaitykite kitame žurnalo numeryje.

4 pav. „Susiraukšlėjusi” ir vėdinamą oro tarpą užkimšusi difuzi-nė plėvelė ir abejotina aliuminio profiliuočių pjaustymo bei tvirtini-mo kokybė – nereti fasadinių sistemų defektai.

�3

UaB „Sapa Profiliai“ projektų vadovasArvydAs ČIEČKIus:

Vėdinamųjų fasadų ilgalaikiškumas ir tinkamas funkcio-navimas priklauso nuo tinkamai parengto projekto, ko-kybiškų konstrukcinių elementų, apdailos medžiagų ir atsakingai atliktų montavimo darbų kokybės.

Vėdinamųjų fasadų karkasai gali būti iš įvairių medžia-gų: medienos, cinkuoto plieno, aliuminio lydinių, ne-rūdijančio plieno. Aliuminio profiliuočiai išsiskiria tuo, kad yra ilgalaikiai, atsparūs korozijai, atmosferos povei-kiams, o konstrukcijos iš jų yra lengvos – net tris kartus lengvesnės už plienines. Be to, karkaso iš aliumininių profiliuočių montavimo darbus galima vykdyti drėgnu ir šaltu metų laiku. Aliuminio lydiniai natūraliai sens-ta ir tampa dar tvirtesni. renkantis karkasui aliuminio profiliuočius, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad jie būtų pagaminti iš sertifikuotų lydinių, atitinkančių EN-755-2 nustatytas mechanines ir struktūrines savybes.

��

i n ž i n e r i j A

„SEALSYSTEm“–NAUJAS„TECE“TRAPųIRdUŠoLATAKųSANdARINImoSTANdARTASAtlikus bandymus nepriklausomoje KIWA tWu laboratorijoje Vokietijoje net pagal kelių šioje šalyje galiojančių standartų reikalavimus, baigus iš tiesų išsamius trapų ir dušo latakų san-darinimo tyrimus, atsakingi ekspertai patvirtino jų rezultatus ir pateikė išvadas. jie nustatė, kad naujoviški kombinuotieji trapų ir dušo latakų sandarikliai – modernios naujo prekių ženklo „Seal System“ sandarinimo tarpinės – yra puikios ko-kybės ir visiškai tinka naudoti įrengiant vandens surinkimo sistemas vonios kambariuose. Šiandien statybininkams pre-kių ženklas „Seal System“ jau reiškia nepriekaištingą ir garan-tuotai saugią eksploatuoti hidroizoliacijos sistemą, kurios ele-mentai naudojami vonios kambariuose įrengiant modernius trapus „tECEdrainpoint S“ ar latakus „tECEdrainline“.

Išbandytiesiems „Seal System“ sandarinimo gaminiams buvo išduoti aukštos kokybės atitikties sertifikatai. tuo lengva įsiti-kinti užsukus į interneto svetainę www.sealsystem.net, kurioje publikuojamas visų 50-ies sandariklių, skirtų sumontuoti vandens surinkimo sistemoms higienos patalpose, sąrašas. jame išvardyti patikimiausi hidroizoliacijos gaminiai, paga-minti žymiausiose sandariklių gamybos įmonėse, pajėgiose suteikti savo gaminiams ilgalaikio eksploatavimo garantiją.

Mūsų dienomis mokslinių atradimų inspiruotos naujovės rinkoje diegiamos taip sparčiai, kad kartais įprasti vonios kambario įrengimo standartai vos spėja vytis naujausių technologijų teikiamas galimybes. Vienas tokių pavyzdžių gali būti modernių vandens surinkimo trapų įrengimo ga-limybės vonių ar kitų sanitarinių patalpų grindyse. Santy-

kinai ne taip seniai rinką pasiekę naujoviški dušų latakai „tECEdrainline“ ir trapai „tECEdrainpoint S“ jau spėjo įgyti tarp vartotojų tokį pasisekimą, kad be abejonių pripažįs-tama, jog šie gaminiai ilgam padarė įtaką tam, kaip kons-truojama įranga vonios kambaryje, ir padėjo vartotojams kitu žvilgsniu pažvelgti į vandens surinkimo sistemos įren-gimą plytelėmis išklotose grindyse.

Be to, kartu su nauju statybų technologijų atsiradimu ir statybos chemijos pramonės pažanga per pastaruosius kelerius metus rinką pasiekė bandymais patikrinti naujo-viški produktai, leidę išpopuliarinti ir apdailos ant plonojo pagrindo dangas. jiems atsiradus tapo akivaizdi standar-tų spraga, susijusi su tuo, kad statybos vietoje būdavo mėginama dušo latakus įrengti ploname grindų apdailos pagrinde iš nelaidaus vandeniui skiedinio. Nors siūlomų produktų asortimentas buvo didžiulis, tačiau nebuvo lai-komasi bendro pagrindinio standarto. o ar tikrai po visų gamintojų pastangų pasiekti pageidaujamų rezultatų bus įmanoma vonios kambariuose visiškai sandariai įrengti tra-pus ir latakus? Atsakymo ilgai ieškoti nereikia, nes...

Šiuo metu Vokietijos Emsdeteno mieste veikianti speciali-zuota statybų technologijų įmonė tECE Europos šalių dušo latakų rinkose pagal patvirtintus informacijos šaltinius yra laikoma lydere. Būtent šios įmonės iniciatyva buvo suorga-nizuota daugybė sandarinimo tarpinių bandymų, atsklei-džiančių svarbią informaciją. jų metu buvo patikrintas visas tECE gaminių asortimentas ir pavaldžiosios tECE bendrovės

„TECEdrainline“ dušo latako su užklijuotomis, persidengiančiomis „Seal System“ sandarinimo juostelėmis nuotrauka prieš pirmo grindų hidroizoliacijos sluoksnio tepimą.

ant išdžiūvusio pirmojo grindų hidroizoliacijos sluoksnio mon-tuojama sandarinimo tarpinė su įterpta „Seal System“ sandari-nimo junge.

��


UAB „TECE Baltikum“, Terminalo g. 10, Biruliškių k., LT-54469 Kauno r. Tel. +370 373 14 078, faks. +370 373 13 084, el. p. [email protected], www.tece.lt.

TECE Technologijų skyriaus viršininkas mArtINAs KrAbbE:

„Seal System“ padėjo panaikinti buvusią standarto spra-gą. Įmonės tECE ir „Basika“ pripažino naujoviškų gami-nių idėjos reikšmingumą ir užtikrintai pradėjo „Seal Sys-tem“ produktų gamybą. Mūsų sertifikuoti sandarinimo gaminiai projektuotojams ir montuotojams pagaliau leido pasijausti užtikrintai, o tai labai svarbu greitai besi-keičiančioje rinkoje.“

��

Dušo latako su sertifikuota „Seal System“ sandarinimo juosta įrengi-mas grindyse. Kartu su dviem vandeniui nelaidaus skiedinio sluoksniais ji sandarina greta nerūdijančiojo plieno latako krašto esantį plotą.

Trapo su sertifikuota „Seal System“ sandarinimo junge įrengimas grindyse. Kartu su dviem vandeniui nelaidžiais skiedinio sluoksniais ji sandarina greta nerūdijančiojo plieno latako krašto esantį plotą.

„Basika“ bei kitų panašių „Seal System“ prekių ženklų pro-duktų sandarumas. Sandarumas buvo tikrinamas atliekant kombinuotus 50-ies skirtingų, plonam grindų pagrindui pritaikytų sandariklių bandymus. Šie bandymai buvo atlikti pasaulyje pripažintoje „KiwatBu“ bandymų laboratorijoje, įsikūrusioje Greveno mieste, Vokietijoje. Ši patikima bandy-mų institucija patvirtinta Vokietijos vonios technikos institu-to (vok. Deutsches institut für Bautechnik, DiBt). Sandarumo testas buvo atliktas sudėjus latakus ir trapus į standartines talpas, pripiltas iki 20 cm aukščio vandens, ir išlaikius juos taip 28 dienas. rezultatas – ekspertai patvirtino, kad prekių ženklu pažymėti „Seal System“ sandarikliai visapusiškai ati-tinka visus sandarumo standarto reikalavimus.

Prekių ženklu „Seal System“ pažymėta nemaža rinkai tie-kiamų tECE produktų dalis – trapai, linijiniai latakai, taip pat statybinės chemijos produktai. Iš aštuonių vandens nubėgimo produktų prekių ženklų jau yra sertifikuota dau-giau nei 500 šių produktų komplektų. Prekių ženklui „Seal System“ priklauso ir nauji sandarinimo gaminiai: butilo gu-mos juosta dušo latakams su nerūdijančiojo plieno kraštu sandarinti bei trapų sandarinimo mova. Šie abu sertifikuo-ti gaminiai patikimai sandarina, tereikia juos tinkamai su-montuoti. juos galima naudoti jungiant plyteles, taip pat montuojant komunikacijas.

Pagrindinių sandarinimo produktų sertifikatų santrauka surašyta net į 272 puslapių instrukciją. ji turėtų tapti nau-ju sanitarinių patalpų trapų ir linijinių latakų kombinuo-

tojo sandarinimo standartu. Šioje instrukcijoje yra ne tik visų kombinuotųjų sandariklių sertifikatai, bet ir svarbi informacija apie aprašytųjų sistemų standartus, pavyz-džiui, apie priešgaisrinę saugą ir saugą nuo triukšmo. Pa-grindiniai sertifikatai taip pat yra pateikti internete adre-su www.sealsystem.net. jie suteikia užtikrintumo jausmą ir skirtingų sričių specialistams leidžia teisingai susiorien-tuoti tais atvejais, kai statybos metu iškyla su statybos technologija susijusių klausimų, dažniausiai dėl plytelių klojimo specialistų atsakomybės.

Leidinys – sandarinimo idėjos „Taškas. Linija. Sandaru!“ rezulta-tas. juo pasiektas tikslas užpildyti standartų spragą ir sukurti saugią jungtį tarp plytelių klojimo ir kitų statybos technologijų. („Seal System“ sandarinimo gaminius sukūrė TECE ir „Basika“.)

��


Ar mūsų dienomis pakankamai dėmesio skiriama darbo vietų įrengimui, artinkamaikontroliuojama,kaipdarbuotojailaikosisaugosreikalavimų,arjieyraskatinamidirbtisaugiai?deja,daugelyješaliesįmoniųneretaipritrūkstainformacijosapiedarboįrenginiamskeliamusreikalavimus.Ypačdaugklausi-mųiškyla,kaiįmonėsnusprendžiaįsigytijaunebenaujųnaudotųįrenginių.

Šie nuostatai parengti pagal Europos tarybos direktyvą 89/655/EEB „dėl minimalių darbo įrenginiams taikomų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų“ ir ją papildan-čią direktyvą 95/63/EB. Vadinasi, šių direktyvų reikalavimai

Pravartu būtų prisiminti, kad prieš 13 metų, t. y. 2001 m. sausio 1 d., Lietuvoje įsigaliojo darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai, kuriuose nustatyti minimalūs (būtinie-ji) saugos reikalavimai darbo įrenginiams ir jų naudojimui.

Kad neliktų abejingų darbo įrenginių rizikos vertinimui

��


„perkelti“ į Lietuvos teisės aktą – darbo įrenginių naudoji-mo bendruosius nuostatus – ir mums iš tiesų svarbu žinoti bei gerai suprasti juose nustatytus reikalavimus.

turime žinoti, kad visa atsakomybė už darbo įrengi-nių tinkamumą naudoti, jų pritaikymą darbui ir darbo saugos reikalavimų užtikrinimą tenka darbdaviui, o tie įrenginiai, kurie įsigyjami ir pradėti pirmą kartą naudoti po 2005 01 01, turi atitikti jiems taikomų Lietuvos res-publikos norminių aktų saugos reikalavimus ir turėti atitiktį patvirtinančius dokumentus arba turėti patvir-tinančius dokumentus, kad atitinka Europos Sąjungos direktyvų saugos reikalavimus. Kiti reikalavimai taiko-mi tiems įrenginiams, kurie buvo pradėti eksploatuoti iki šių nuostatų įsigaliojimo. jie turėjo būti patobulinti taip, kad atitiktų nuostatų 1 priede nurodytus minima-liuosius reikalavimus. Ne mažiau svarbu ir tai, kad darb-davys ne vėliau kaip per penkerius metus (iki 2005 m. sausio 1 d.) projektuodamas technologinius procesus, įrengdamas ir pertvarkydamas darbo vietas, parinkda-mas darbo įrenginius ir organizuodamas darbą, turėjo užtikrinti nuostatuose nustatytas priemones. taip pat nuostatuose nustatyti susiję su darbo įrenginių prie-žiūra reikalavimai, skirti ir potencialiai pavojingiems įrenginiams montuoti, jiems tikrinti bei darbuotojams mokyti, konsultuoti ir pan.

Minėti nuostatai įsigaliojo pakankamai seniai, tačiau tikrai dar ne visose šalies įmonėse įgyvendinami jų reikalavimai. dažnai jų nepaisoma dėl labai paprastos priežasties – tiesiog nepagalvojama, kad tam tikri sau-gos reikalavimai yra keliami visiems darbo įrenginiams ir visai nesvarbu, ar įrenginys buvo įsigytas prieš 30 m., ar visai neseniai. Praktikoje yra buvęs ne vienas atve-jis, kai tik įvykus nelaimingam atsitikimui, pavyzdžiui, žuvus darbuotojui, buvo sužinota, kad įrenginys yra nesaugus ir jo negalima eksploatuoti. Gaila, kad tik po tokių skaudžių pamokų atkreipiamas dėmesys į įrengi-nių darbo saugumą.

Išvadą nesunku suformuluoti: jei planuojama įsigyti tiek naują, tiek naudotą technologinę gamybos įrangą, būti-na išsiaiškinti, ar perkami įrenginiai atitinka jiems kelia-mus saugos reikalavimus, ar jų saugumą dirbti patvirtina oficialūs dokumentai. jei įrenginys neturi atitiktį patvir-tinančio dokumento, tuomet galima manyti, kad jis ne-atitinka saugos reikalavimų ir prireiks papildomų išlaidų jam patobulinti, kad atitiktų teisės aktų reikalavimus. jei eksploatuojami įrenginiai įsigyti dar iki 2001 m. sausio 1 d. ir vėliau, taip pat jei buvo pertvarkyta technologinė gamybos linija ar jos dalis – būtina įsitikinti, ar tai nekelia pavojaus darbuotojų saugai ir atitinka visus keliamus rei-kalavimus. Bet kuriuo atveju, jei įrenginys neatitinka sau-gos reikalavimų, privaloma nedelsiant imtis priemonių, kad jis juos atitiktų.

Be abejonių, tam, kad galima būtų tinkamai įvertinti darbo su įrenginiais saugumą, reikalingos specialios žinios, patirtis ir laikas. Galima tik patvirtinti, kad tai susiję su ilgalaikiu ir kruopščiu darbu. juk būtina žinoti įrenginiui ar jo sudedamajai daliai taikomus nuostatų, direktyvų, reglamentų bei standartų reikalavimus... uAB „Inspecta“ specialistai jau keliolikoje įmonių įver-tino darbo įrenginių, technologinių linijų keliamas rizikas ir pateikė profesionalias rekomendacijas, kaip užtikrinti jų saugų naudojimą. Šiuo metu tose darbo vietose jau dirbama kur kas saugiau. tačiau tų įmonių darbuotojams, kuriose būtina įvertinti daugelio tu-rimų įrenginių riziką ir kuriose norima darbus atlikti savo jėgomis, uAB „Inspecta“ siūlo mokymus. tik jiems keliama būtina sąlyga – įmonė į mokymus turi atsiųs-ti kvalifikuotus darbuotojus, kuriems galbūt šiek tiek trūksta atitinkamų žinių ir patirties.

Kadangi mokymai būna organizuojami pačioje suinte-resuotoje įmonėje, konkrečioje darbo vietoje, tai žinios įsisavinamos kur kas lengviau. Galima tik pasidžiaugti, kad po tokių mokymų jau ne vienos įmonės apmokyti darbuotojai (technikai, inžinieriai ir pan.) puikiai su-gebėjo savarankiškai įvertinti darbo įrenginių riziką. tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad į įrenginių rizikos vertinimo procesą naudinga įtraukti ir kitus dirbančius konkrečiose darbo vietose darbuotojus, nes jie geriau-siai žino savo darbo specifiką, dažniausiai susiduria su pasitaikančiais technologinės įrangos gedimais ar ava-rinėmis situacijomis.

jau ne viena šalies įmonė yra nusistačiusi ir įgyvendinusi galimų pavojų ir incidentų registravimo tvarką – darbuo-tojai supažindinami, kaip jie turi elgtis pastebėję darbo vietose ir įmonės teritorijoje pavojų ar incidentą, kam apie tai turi pranešti bei kaip jį užregistruoti.

Praktiškai patys geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai daugiausia ir geriausių pasiūlymų pateikęs įmonės dar-buotojas yra skatinamas apdovanojimais. tokiu būdu darbuotojai įtraukiami į rizikos vertinimo ir prevencijos procesą. jie ne tik patys pastebi pavojus, bet ir teikia pa-siūlymus, kaip jų išvengti, o tai – puiki pagalba, vertinant riziką ir siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų.

uAb „Inspecta“ , Mėnulio g. 7, LT-04326 VilniusTel. +370 5 203 1395, faks. +370 5 203 1396El. p. [email protected]

www.inspecta.com

��


Dr. ArtūrAs Keršys, Ktu Mechanikos ir mechatronikos fakultetas, transporto inžinerijos katedra

Dr. nerinGA Keršienė,Ktu Mechanikos ir mechatronikos fakultetas, Deformuojamų kūnų mechanikos katedra

Kompozitaiyraanizotropinėsmedžiagos,turinčiossudėtingąstruktūrą,labaisunkinančiąjųsavybiųmodeliavimą.Jątenkaįvertinti,nes,nagrinėjantirimoklausimus,neišvengiamaisusiduriamasukomponentųsąveikosirtarpusavioįtakosproblema.Irimoklausimusverčiaimtisspręstivisdidėjantiskompozi-tųnaudojimasįvairiosesvarbiosekonstrukcijose.Šiandienypačaktualūsyrakompozitųirimotyrimai,atliekamitaikantžinomusirimomechanikosspren-dinius.JuosatliekaKaunotechnologijosuniversiteteaviacijosbeimechani-kosinžinerijostyrėjai.

AVIACIJoSPRAmoNėJENAUdoJAmųKomPozITųELgSENoSTYRImAI

��


KomPozITųPAŽEIdImųIRIRImo

PRogNozAVImoAKTUALUmASSėkmingas kompozicinių medžiagų taikymas transporte, ypač – aviacijoje, neatsiejamai susijęs su naujų medžiagų atsiradimu, technologinėmis inovacijomis ir kompozitų mechanikos vystymusi.

Lengvosios konstrukcijos vis dažniau ir įvairiau taikomos projektuojant naujas transporto priemones, tarp jų ir sklandytuvus. Konstrukcijos masė priklauso nuo medžia-gų. jos turi būti ne tik lengvos, bet ir pakankamai stiprios. Naujos kartos kompozitų naudojimas, kuriant lengvas konstrukcijas, leidžia dar labiau sumažinti jų masę. dau-guma kompozitų yra sudaryti iš lengvai besideformuojan-čios matricos ir labai stiprių armuojančiųjų elementų. Itin mažos masės, bet didelio stiprumo ir standumo armuoti kompozitai dažnai taikomi daugelyje inžinerijos sričių: aviacijoje, automobilių pramonėje, laivų gamyboje ir kt. Vienas kompozitų pranašumų – efektyvusis stiprumas, nemažėjantis suirus armuojančiajam elementui arba pa-žeidus matricos ir armuojančiųjų elementų sankabas.

Siekiant išlaikyti konstrukcijų patvarumą mažinant masę, kainą ir didinant laikomąją gebą, ekstremalių apkrovimų atvejais susiduriama su stiprumo ir irimo mechanikos problemomis. Nagrinėjamas smūginis apkrovimas – vie-nas iš eksploatacijos metu pasitaikančių iš kompozitų pagamintų konstrukcijų apkrovimo atvejų. Pažeidimų nuo apkrovos pobūdis gali būti įvairus – matricos irimas, lokalinis pluošto ar matricos irimas, atsisluoksniavimas,

lokalinis pluošto lūžimas. dėl ypatingo jautrumo mažos energijos smūgiams armuoti kompozitai kelia rūpestį aviacijoje ir kitose srityse dirbantiems konstruktoriams. Inžinerijoje labai svarbus atsparumo smūginiams pažei-dimams prognozavimas. jis yra sudėtingas dėl atsiran-dančių konstrukcijos viduje bei išorėje pažeidimų kom-pleksiškumo. Pažeidimai plinta įvairiai – tai pluoštų lūži-mas, mikroklupdymas ir atsisluoksniavimas bei rišančios matricos plyšimas.

Projektuojant konstrukcijas arba kuriant naujas me-džiagas, būtina įvertinti jų elgseną teoriškai eksploa-tuojant ir atliekant eksperimentus. Aktuali šio uždavi-nio sprendimo problema – kompozito degradavimas, t. y. susilpnėjimas. ji sprendžiama taikant energome-chanikos mokslo dėsnius, kuriais įvertinamas ryšys tarp energinių ir jėginių irimo kriterijų. Pažeidimų atsiradimui ir plitimui prognozuoti siūlomos teorijos remiasi įvairiais parametrais – įtempiais, bendrąja de-formacijos energija arba kritine irimo energija.

SmŪgINIųPAŽEIdImųSLUoKSNIUoTUoSE

KomPozITUoSETYRImASTAIKANTNEARdomoS

KoNTRoLėSmETodUSSiekiant nustatyti smūginių pažeidimų vystymosi me-chanizmą bei išanalizuoti irimo sluoksniuotuose kom-pozituose formą, Europos aeronautikos gynybos ir kos-moso įmonės (angl. European aeronautic Defense and Space Company, EaDS) Vokietijos korporaciniame tyrimų

oPTINISmIKRoSKoPASPAŽEIdImoFoRmomSTIRTIbANdINIųPJŪVIUoSE

Smūgio plokštuma: aP 98 131/L285/287 bandiniai.

Smūgio plokštuma: SP 92 125/L285/287 bandiniai.

�0


centre (angl. Corporate Research Center Germany) otobru-ne buvo atliktas sluoksniuotų kompozitų deformavimo maža smūgio energija eksperimentas. Mažu greičiu krin-tančio kūno smūginis bandymas buvo atliktas vertika-liu krintančio kūno smūgiavimo įrenginiu, pasiekiančiu didžiausią 120 j smūgio energiją. Eksperimentiniam sluoksniuotų kompozitų tyrimui mažu greičiu krintan-čiu kūnu buvo panaudoti anglies ir stiklo pluošto au-diniu armuoti polimeriniai kompozitai − angliaplastis (AP) 98 131/L285/287 ir stiklaplastis (SP) 92 125/L285/287. Bandiniai iš jų buvo pagaminti uAB „Sporti-nė aviacija ir Ko“ pagal „Airbus“ standartą AIItM 1-0010. juos sudarė 3,8 mm storyje simetriškai iškloti 16 sluoks-nių iš anglies pluošto ir 12 sluoksnių iš stiklo pluošto. Bandinio plokštelė buvo suformuota pritaikius kvaziizo-tropinę išklojimo schemą. Sluoksnių armavimo kampai [+ 45/0/- 45/90 ns].

Bandymo metu tarp plieno plokščių įtvirtintas ir pneu-matiniu laikikliu prispaustas bandinys buvo deformuo-jamas nustatytos energijos smūgiu. Smūgio energija užsiduodama keičiant prie muštuvo pridedamą 1 920 g ir 2 610 g svarstį. Muštuvo kritimo aukštis − nuo 344 mm iki 1 140 mm. Krintančio kūno smūginis bandymas atlik-tas smūgiuojant maža energija, kitusia nuo 2 j iki 28 j. Greičio diapazonas eksperimento metu gautas atitin-kamai nuo 1,50 m/s iki 4,63 m/s. remiantis gautomis jėgos − laiko ir poslinkio − laiko priklausomybėmis buvo apskaičiuotas muštuvo greitis bei smūgio metu bandinio sugeriama energija.

Pažeidimams nustatyti kompozituose skirta eksperimen-tinė technika skirstoma į ardančiosios (skerspjūvio frakto-grafija) ir neardančiosios kontrolės metodus (NKM). NKM apima pažeidimų aptikimą, dydžio bei padėties matavi-mą, remiantis optine mikroskopija, rentgeno spinduliais, ultragarsu, akustine emisija, interferometrija ir kt. dau-guma šių metodų yra gana brangūs ir nėra labai tikslūs dėl nehomogeninės medžiagos prigimties. Kiekybiniams pažeidimams nustatyti taikomi eksperimentiniai ultra-

garsinio matavimo, vizualinės kontrolės ir tyrimo optiniu mikroskopu metodai.

Smūgio metu susidariusių pažeidimų charakterizavimas AP 98 131/L285/287 ir SP 92 125/L285/287 bandiniuose buvo atliktas taikant ultragarsinių matavimų per oro tar-pą metodiką pažeidimų plotui sluoksniuotuose kompo-zituose nustatyti. Ši ultragarsinio matavimo per oro tarpą sistema buvo sukurta ir įdiegta Ktu prof. K. Baršausko ultragarso mokslo institute.

dviejų kanalų žemo dažnio ultragarsinio matavimo sis-temą sudaro aukštos įtampos žadinimo generatorius, du kaskadiškai sujungti mažų triukšmų stiprintuvai, valdomi juostinių filtrų, ir 10 bitų analoginis-skaitmeninis keitiklis. Visos ultragarsinio matavimo per oro tarpą sistemos val-dymas ir eksperimentinių duomenų surinkimas atlieka-mas asmeniniu kompiuteriu per uSB magistralę.

Svarbu tai, kad medžiagos mikrostruktūrinių pažeidimų vizualinis tyrimas optiniu mikroskopu leidžia nustatyti pažeidimo formų atsiradimą ir plitimą didėjant smūgio energijai. Beje, nustatant pažeidimus sluoksniuotame kompozite didelė informacijos dalis gaunama tiriant vizu-aliai. Vizualinė kontrolė pažeidimų plitimui nustatyti buvo naudota tik SP 92 125/L285/287 bandiniui, nes šiuo me-todu anglies pluošto bandiniai netiriami dėl neskaidrumo. Kita vertus, naudojant stiprų papildomą foninį apšvietimą pažeidimai pusskaidriame sluoksniuotame kompozite lengvai matomi. tai suteikė galimybę nustatyti pažeidimo plotą ir kokybiškai aprašyti pažeidimą.

Pažeidimų formos skersiniuose AP ir SP bandinių pjū-viuose buvo optiškai tirtos „Zeiss Axiolab“ optiniu mi-kroskopu su jame įmontuota ir prie asmeninio kompiu-terio prijungta filmavimo kamera. optiniam pažeidimo formų AP (smūgio energija 6, 8 j ir 28 j) ir SP (smūgio energija 6, 10 j ir 28 j) bandiniuose tyrimui skersiniu pjū-viu per smūgio centrą buvo išpjauti bandinio elementai. Ktu Metalų tyrimo ir terminio apdorojimo laboratorijoje buvo pagaminti bandinių šlifai. optiniu metodu ištyrus

Bandinys ii/1 Bandinys ii/2 Bandinys ii/3

Pažeidimo formų pobūdis SPiiSM bandinių smūgio plokštumoje.

�0

�1


mikrostuktūrą bei atlikus skaitmeninių vaizdų montažą, buvo sėkmingai nustatytas tikslus pažeidimo skersmuo skersiniame AP ir SP bandinių pjūvyje.

PAŽEIdImųTARPSLUoKSNYJEIRSLUoKSNYJE

SUSIdARYmomECHANIzmASdidinant smūgio energiją, atsisluoksniavimas su matri-cos lūžiais bandinio smūgio plokštumoje įgauna ryškią kryžminę formą audimo kryptimi, o vidinis atsisluoks-niavimas − netaisyklingą formą. Esant 22 j ir 28 j smūgio energijai, buvo pastebėtas pluoštų suirimas muštuvo ir kompozito kontakto zonoje veikiant kirpimo jėgoms. Išryškėjo ne tik pažeidimų vystymasis priešingoje smū-giui plokštumoje, bet ir vidinis atsisluoksniavimas. Pažei-dimas šioje plokštumoje – tai centrinio ploto matricos progresuojantis irimas, susijęs su po to einančiu pluoštų lūžimu didinant energiją.

ryškus pažeidimas atsiranda jau smūgiuojant 6 j ener-gijos smūgiais − stebimas matricos irimas bandinio vi-duje ir priešingoje smūgiui plokštumoje gijų audimo kryptimi. Sritis, kurioje pluoštas su matrica praranda sukibimą, atsisluoksniuoja išilgai metmenų ir ataudų krypčių. Pažeidimai bandinio tarpsluoksnyje atsiranda ryškiai baltų zonų pavidalu. Smūgiuojant 6 j, 10 j ir 16 j energijos smūgiais, SP bandiniuose atsiranda apskritimo formai artimas vidinis pažeidimas − atsisluoksniavimas, kuris, esant 22 j ir 28 j energijai, plinta priešingoje smū-giui plokštumoje išilgai pluošto krypčių ir tampa neap-skritiminės formos pažeidimu. 28 j smūgio energijos atveju dėl vietinių deformacijų bandinyje atsisluoksnia-vimas įgauna rombo formą su pailgėjimu metmenų ir ataudų kryptimis. Smūgiuojant 10 j energija, šioje plokštumoje išryškėja nedidelių pluoštų lūžimų, o 28 j energijos smūgių atveju jie išplinta iki 10 mm ir sugeria nemažą smūgio energijos dalį. Lūžimų atsiranda ban-diniui smūgio metu išlinkstant dėl tempimo priešingo-je smūgiui plokštumoje. Muštuvo prasiskverbimas pro SP bandinį, esant didžiausiai tyrimui parinktai smūgio energijai − 28 j, nebuvo pasiektas.

ENERgINISATSPARUmoSmŪgINIAmS

PAŽEIdImAmSIRIRImUIįVERTINImASPažeidimų polimeriniuose kompozituose AP 98 131/L285/287 ir SP 92 125/L285/287 atsiradimas ir irimas buvo nagrinėjamas remiantis bandinių smūgio metu sugertos energijos ir pažeidimo ploto kitimo pri-klausomybe. Sluoksniuotus kompozitus deformuo-jant 2,54–4,1 m/s greičiu krintančiu kūnu atitinkamų 6−16 j energijų ruože, SP bandinių sugertoji energija gauta 20−35 % didesnė nei AP bandinių. Maždaug 20−30 % didesnis muštuvo poslinkis ir jo kontakto su bandiniu trukmė lemia didesnį bendrąjį SP bandinių deformavimą bei pažeidimų plitimą. didesniu audi-nio gijų banguotumu (maždaug 40 %) išsiskiriančio SP atveju skersinio deformavimo metu visiškam gijų apkrovimui reikia didesnės energijos. 22 j energijos smūgio atveju AP bandinių sugeriamas energijos kie-kis didesnis 9−16 %.

tai lemia didelės vietinės deformacijos bandi-nio ir muštuvo kontakto zonoje bei pluoštų lūžiai. Šių dydžių priklausomybės, AP ir SP bandinius defor-muojant 2−28 j energijos smūgiais, aprašytos tiesine funkcija su atitinkamais determinacijos koeficientais r2=0,976 ir r2=0,977.

Bandinys ii/4 Bandinys ii/5

Ekstrapoliuojant smūgio metu sluoksniuoto kompo-zito bandinių sugertosios energijos ir smūgio ener-gijos priklausomybę, nustatytas smūgio energijos dydis − 0,2 j, kuriam esant gaunamas pirminis SP bandinio tarpsluoksnio atsisluoksniavimas bandymo metu jo nepramušant. AP atveju ši nustatyta riba lygi 3,1 j. Šia išvada reikėtų vadovautis, norint užtikrinti sėkmingą šiuolaikinių kompozitinių medžiagų naudo-jimą kuriant modernias transporto priemones, ypač – aviacijos, siekiant padidinti jų saugaus ir ilgalaikio eks-ploatavimo galimybes.

2−28 j energijos smūgiais (1,5−4,62 m/s greičiu) deformuotų aP ir SP bandinių sugertosios smūgio energijos priklausomybės.

�2


Praėjusiošimtmečiopabaigojeįvykokokybinistechnologijųšuolis,susijęssuinformaciniusprogimuirkompiuteriųbeivisoskompiuterinėstechnikosga-limybiųstaigiuprasiskverbimuįvisasžmogausgyvenimoirveiklossritis.Taigalimapastebėtianalizuojantįrenginiųeksploatacijospriežiūrostechnologi-josraidostendencijas.Esminiaiįrenginiųdarbovertinimobruožaituometubuvopaprastoskontrolėspriemonės,minimalusduomenųkiekisirpatirtimigrindžiamas subjektyvus įrenginius prižiūrinčio personalo požiūris.Tokiamįrenginiųeksploatacijosbūdui,vadintam„ikigedimo“,buvocharakteringosdidelėsprastovos,susidarančiosdėlneprognozuotogedimopadarinių.

STEbėSENAIRdIAgNoSTIKAUŽTIKRINASKLANdųįRENgINIųVEIKImą

Metalo apdirbimo staklių suklio būklės patikrinimas.

�3


Šį būdą pakeitė profilaktinė eksploatacijos tendencija, t. y. įrenginių naudojimas iš anksto numatant planinį jų sustabdymą ir profilaktikos darbus. deja, šis būdas taip pat yra neatsiejamas nuo būdingų prastovų ir įrenginių darbo efektyvumo sumažėjimo.

Pastaruoju metu vis dažniau taikomas progresyvusis įren-ginių eksploatacijos būdas, kai įrenginiai eksploatuojami įvertinant realią jų būklę. tai tampa ypač efektyvu, jei nau-dojamos šiuolaikinėmis moderniomis priemonėmis pagrįs-tos stebėsenos ir diagnostikos metodologijos. Pastarųjų yra labai daug, bet įrenginių eksploatacijoje priimtiniausi yra įvairūs neardomosios kontrolės metodai ir priemonės.

Šiuolaikinių automobilių pavyzdžiu galima pakomentuoti jų priežiūros evoliuciją. Vos prieš keletą dešimtmečių dar ne-buvo net minties apie kompiuterizuotą eksploatacijos duo-menų rinkimą, analizę bei informavimą apie automobilio būklę, o dabar beveik kiekviename automobilyje yra įmon-tuotas eksploatacinių duomenų ir duomenų apie įvairius sutrikimus surinkimo kompiuteris, pateikiantis automobilių serviso specialistams informaciją ir svarbius diagnostinius duomenis automobilio gedimui nustatyti. Šiandien stebė-senos ir diagnostikos metodologijos yra prasiskverbusios net į gana elementarią žmogaus buities sritį – automobilio eksploataciją, tad ką jau kalbėti apie dabartines potencialiai pavojingų objektų ir įrenginių priežiūros koncepcijas.

taigi, galima konstatuoti, kad gero ir patyrusio meistro lai-kai jau baigėsi – objektyvus, duomenų surinkimu ir ana-lize pagrįstas kontroliuojamų objektų būklės vertinimas XXI a. neturi kitos alternatyvos kaip įvairus stebėsenos ir diagnostikos metodologijos taikymas praktiškai visose žmonių veiklos srityse.

Pabandykime suprasti, kodėl šiuolaikinė stebėsenos ir diagnostikos metodologija tampa universaliu ir efektyviu įrankiu įrenginių eksploatacijos problemoms spręsti, taikant dabartinę priežiūros koncepciją pagal techninę būklę?

Pirma, dėl to, kad tokia metodologija yra universali kon-trolės objektų, kurie traktuojami kaip skirtingos prigim-ties sistemos, atžvilgiu. tokios sisteminės sampratos tai-kymas leidžia organizuoti ne tik periodinę ar nuolatinę įrenginių eksploatacijos stebėseną, bet ir adaptyviąją. Pastaroji jau yra šio šimtmečio stebėsenos ir diagnosti-kos sinergijos padarinys. tai yra periodinė įrenginių kon-trolė su kintamu periodiškumu, kurio trukmė priklauso nuo konkretaus įrenginio techninės būklės, nustatytos diagnostikos procedūromis.

Antra, dėl to, kad naujoviškos informacinės technologijos leido sukurti galingas, daugiakanales matavimo ir anali-

zės sistemas, tarp jų ir tinklines; taikomos ir nešiojamosios ma-tavimo priemonės, suderintos su komunikaciniais tinklais, o duomenys persiunčiami inter-netu. Šalyje yra kompetencijos centrų, organizuojančių ste-bėseną bei surinktų duomenų analizę, atliekančių diagnosti-ką ir išduodančių atitinkamas eksploatacijos rekomenda-cijas. tokiai sistemai nereikia didelės įrenginius prižiūrinčių darbuotojų kompetencijos di-agnostikos srityje. jie atlieka gana elementarias funkcijas, dažnai skirtas tik į pagalbą pakviestiems diagnostikos specialistams arba tam, kad pateiktų jiems įmonėje sukauptus duomenis.

trečias dalykas, kodėl šiuolaikinė stebėsenos ir diagnostikos metodologija tampa universaliu ir efektyviu įrankiu įrengi-nių eksploatacijos problemoms spręsti, yra tai, kad surinkti duomenys leidžia eliminuoti subjektyvią įrenginius prižiū-rinčio darbuotojo įtaką nustatant teisingą diagnozę, priimti objektyvų sprendimą ir padaryti tinkamai pasvertas, tikimy-biniais įvertinimais pagrįstas prognozes.

Progresyvusis įrenginių eksploatacijos būdas tampa vy-raujantis visose išsivysčiusiose šalyse ir taikomas prižiūrint ne tik didelius, potencialiai eksploatuoti pavojingus ener-getikos, chemijos ar naftos pramonės objektus, bet ir įvai-rius nedidelius įrenginius ar jų grupes.

Prof. habil. dr. vItAlIJus volKovAs, KTU teorinės mechanikos katedros vedėjas, Technologinių sistemų diagnostikos instituto direktorius,Lietuvos Mokslo ir Ministrų Tarybos premijų laureatas

Lietuvos mažų elektrinių agregatų vibracijų stebėsena ir būklės diagnostika.

�3

��


Kompetencijos centrai, tokie kaip, pavyzdžiui, „Bently Nevada“, „texas Instrument“, „Endevko“, „Bruel&Kjær“ ir pan., jau antrą dešimtmetį diegia aptariamąsias sistemas ir paslaugas įvairiose pasaulio šalyse, tarp jų ir Lietuvoje. tai labai brangios, kokybiškos paslaugos, tačiau ne visada išnaudojamos visos jų funkcinės galimybės, nors užsa-kovai sumoka už visą tokių paslaugų paketą. dėl didelės kainos užsienio šalių įmonių paslaugos ne visada atitinka mažų ir vidutinių Lietuvos įmonių finansines galimybes.

tokios paslaugos neretai teikiamos per užsienio šalių an-trines ir Lietuvos uždarąsias akcines bendroves. tačiau tik nedaugelis iš tokių įmonių turi pakankamą kvalifikaciją, leidžiančią užtikrinti tinkamą gausios įrenginių įvairovės eksploataciją. Atlikti daugybės įvairių įrenginių stebėseną ir diagnostiką gali tik aukštą kompetenciją turinčios struk-tūros. Mano nuomone, prie tokių jau galima priskirti ir dalį Lietuvos techninės priežiūros struktūrų, kurių darbuotojai teikia griežta normine dokumentacija pagrįstas paslaugas, atitinkančias periodinės kontrolės ideologiją.

Vis dėlto, įvertinus šiuolaikinių technologijų nuolati-nį atnaujinimą ir modernių įrenginių diegimą Lietu-vos pramonės įmonėse, galima teigti, kad techninės priežiūros paslaugas teikiančios struktūros dar ne vi-sada pateisina lūkesčius dėl norminės dokumentacijos stokos – tenka kurti naujas stebėsenos ir diagnostikos metodikas, jas aprobuoti ir įdiegti. o tai jau yra moks-linės veiklos sritis. todėl dar 2000 m. su ūkio ministeri-jos palaikymu Kauno technologijos universitete buvo įkurtas technologinių sistemų diagnostikos institutas. jo darbuotojai, taikydami vibracinės ir akustinės dia-gnostikos bei stebėsenos srities metodus, teikia Lie-tuvos įmonėms mokslines paslaugas. jau ne vienai – ir didelei, ir mažai – Lietuvos įmonei šiame institute buvo sėkmingai sukurtos ir vėliau tose įmonėse įdiegtos įren-ginių stebėsenos ir diagnostikos sistemos. Pavyzdžiui, AB „Lietuvos energija“ ir AB „Achema“ buvo atliktas kompresorių, siurblių ir kitokių rotorinių sistemų guo-lių būklės įvertinimas, duomenų stebėsena ir analizė, vibracijų ir akustinio triukšmo matavimai ir kt.

technologinių sistemų diagnostikos institute darbai atliekami dviejose laboratorijose: Vibroakustinės stebė-senos ir diagnostikos mokslo laboratorijoje bei Mašinų vibracijų ir akustinių triukšmų lygių bandymų akredituo-toje laboratorijoje. jose vykdomi ne tik moksliniai, bet ir vibracinių bei akustinių objektų bandymai. Šioje srityje minėtoji laboratorija turi akreditaciją, nes veikia pagal ES pripažintą vadybos sistemą ir joje dirba iš tiesų kompe-tentingi specialistai. Šiuolaikinė instituto struktūra sutei-kia geras galimybes ne tik teikti įrenginių stebėsenos ir diagnostikos paslaugas, bet ir sertifikuoti naują produk-ciją, taip didinant įmonių konkurencingumą bei maži-nant produkcijos savikainą.

Instituto laboratorijose vyksta intensyvus darbas ir jo darbuotojai yra pasirengę pagal savo kompetenciją teikti Lietuvos įmonėms ir organizacijoms reikalingas moksli-nes paslaugas, konsultacijas, mokyti specialistus bei vyk-dyti bendruosius šiandienos modernių technologijų lygį atitinkančius projektus.

Visiškai akivaizdu, kad laiku atlikta įrenginių stebėsena ir di-agnostika padeda užtikrinti sklandų šalies įmonių darbą bei leidžia išvengti netikėtų ir planus žlugdančių prastovų.

naujų lietuviškų gaminių vibraciniai bandymai instituto akredituotoje laboratorijoje – tai sertifikavimo pradžia, atverianti didesnes rinkas.

��

��

I n f r a s t r u k t ū r a

Po 1990 m., kai Lietuva atkūrė savo valstybingumą ir vėltapo suverenia valstybe, buvo prisiminti svarbiausi valsty-bėspožymiai:ypatingaorganųirįstaigųsistema,atliekantivalstybinėsvaldžiosfunkcijas;teisė,kuriąsudarotamtikravalstybės sankcionuota normų sistema; taip pat teritorija,kuriąapimavalstybėsjurisdikcija.

ŠALIESKELIAI–TAIgYVENImAS

Lietuvoje pirmieji svarbūs kelių inžinerijos moksliniai ty-rimai atlikti Lietuvos universitete 1922 m. įsteigtoje Kelių katedroje projektuojant 1930 m. Žemaičių plentą. Kau-no–Garliavos plente buvo įrengti bandomieji asfaltbeto-nio (su bitumuotu paviršiumi), betoninės, įmonės „Bituko“ plytelių grindinio dangos ruožai, Kauno–turžėnų plente – šalto asfaltbetonio dangos ruožas. Pagal tuometį eismo intensyvumą katedros mokslininkai tyrinėjo šių dangų tin-kamumą Lietuvos sąlygomis. Sistemingi tyrimai Kelių ka-tedroje pradėti po Antrojo pasaulinio karo. Žvyro mišinius ir jų naudojimo galimybes Lietuvos keliams tuomet tyrė S. Lukošiūnas, kelių žemės sankasos gruntus, geotermi-nio rėžimo sąlygas – A. tamaševičius. Nuo 1950 m. Lietu-vos kelių projektavimo klausimus nagrinėjo L. Vidugiris ir E. Palšaitis. XX a. 8 dešimtmetyje asfaltbetonio tyrimams statistinius metodus taikė S. rokas.

Šie mokslininkai parengė asfaltbetonio mišinių technolo-ginio proceso stabilumo teorines nuostatas, pateikė asfalt-betonio dangų įrengimo kokybės sekimo ir valdymo me-todus bei įrenginius. jų tyrimais buvo pagrįsti reikalavimai asfaltbetonio mišinių komponentams, šių mišinių kokybės rodikliams. Vietinių medžiagų naudojimo automobilių ke-lių dangoms, jų stiprinimo cementu, kelių betoninių gami-nių kokybės valdymo klausimus tyrė V. jasulaitis.

Bėgant laikui keitėsi norminių dokumentų bazė ir reikalavi-mai kelių tiesybos medžiagoms, bandymo metodams bei įrangai. Kelių katedros mokslininkai nuo pirmų nepriklau-somybės dienų aktyviai įsitraukė į kelių srities norminės bazės kūrimo procesus. Per 23 nepriklausomybės metus jie parengė arba dalyvavo rengiant daugiau nei 60 norminių dokumentų: Lietuvos standartų, rekomendacijų, statybos taisyklių, reglamentų. Naujos norminės bazės ir reikalavimų pagrindu, siekiant užtikrinti darbų kokybę miestų gatvėse ir keliuose, buvo 1999 m. įkurta Kelių katedros Automobilių ke-lių mokslo laboratorija, kuri yra atestuota. 2004 m. ją akredi-

ŠIUomETUKELIųKATEdRoSmoKSLINėS

VEIKLoSKRYPTYSYRAŠIoS:

Lietuvos automobilių kelių ir geležinkelių kons-trukcijų bei statinių atitikimo Europos normaty-vams tyrimai;

kelių tiesimo medžiagų, gatvių ir kelių dangų kons-trukcijų tyrimas, naujų technologijų taikymas;

eismo saugumo Lietuvos automobilių keliuose gerinimas.

Prof. dr. AlfrEdAs lAurINAvIČIus,VGTU aplinkos inžinerijos fakultetoKelių katedros vedėjas

Kaip matome, teritorija yra vienas svarbiausių valstybės požymių. jai tvarkyti ir naudo-ti būtina infrastruktūra. Nuo senų laikų piliečiai kūrė kelių tinklą, kuris buvo naudojamas prekybai, kariniams tikslams, valstybei valdyti. didelės ir

stiprios valstybės visada turėjo gerai išvystytą kelių tin-klą. XX a. technikos vystymosi šuolis privertė pagerinti kelių kokybę: jų planą, profilius, dangas. Pasirengimas Pirmajam ir Antrajam pasauliniams karams irgi skatino kelių plėtrą. Pavyzdys – Vokietijos sukurtas betoninių kelių tinklas. Kaip rodo istorija, keliai ir tiltai buvo vie-nas svarbiausių valstybės infrastruktūros elementų. Ke-lių infrastruktūra – tai stuburas, ant kurio laikosi šalies pramonė, karinė galia ir kultūra. Šiomis dienomis nuo transporto ryšių priklauso viskas – ir žmonių, ir prekių judėjimas.

Visas esamos susisiekimo infrastruktūros tobulėjimas pa-remtas mokslo pažanga – naujomis technologijomis ir kelių tiesybos medžiagomis, naujais atliktų darbų koky-bės vertinimo metodais.

��


tavo Lietuvos nacionalinės akreditacijos biuras. Besiplečiant mokslinei tyrimų veiklai, 2009 m. pabaigoje Kelių katedros Automobilių kelių mokslo laboratorijos pagrindu buvo įkur-tas Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių tyrimo institutas. Per pastaruosius du dešimtmečius į Lietuvą atėjo perspektyvios pasaulyje ir Europoje kelių tyrinėjimų, projektavimo, tiesy-bos bei priežiūros technologijos. tai tapo kelių tiesyboje ko-kybiniu šuoliu. Šiuo metu Lietuvoje naudojamos visos pa-žangios, našios, ekologiškos medžiagos bei technologijos. tai pagreitina kelių tiesybos procesus, leidžia greičiau kelią atiduoti naudoti. Pastarąjį dešimtmetį ypač didelis dėmesys skiriamas aplinkosaugai bei eismo saugumui.

Beje, visa ši veikla neįmanoma be mūsų specialistų – in-žinierių, projektuotojų, mokslininkų. Kartu galima pasi-džiaugti, kad naujų technologijų plėtrai Lietuvoje yra sudaryta palanki techninė, norminė bazė.

NUo1922m.KELIųKATEdRAPARENgėdAUgINŽINIERIų,bAKALAURų,mAgISTRų,dAKTARų

SpecialistųrengimasAukštojimokyklairrengimoperiodas

KVU KPI VISI VTUirVgTU Išviso1949–1950 1951–1969 1970–1990 1991–2013 1949–2013

Laidų skaičius 2 19 21 17 59Parengta automobilių kelių specialybės inžinierių

10 503 722 284 1519

Parengta geležinkelių specialybės inžinierių

- 34 - 39 73

Iš viso 10 537 722 323 1592Parengta bakalaurų - - - 1060 1060Parengta magistrų - - - 466 466

KoKIoSNUmATomoSTECHNoLogIJųIR mEdŽIAgųTENdENCIJoSbEINAUJoVėS KELIųINFRASTRUKTŪRoJELIETUVoJE?

Nanotechnologijų ir kitų modernių sprendimų tai-kymas kuriant kompozitines medžiagas.

Vietinių žaliavų panaudojimo didinimas tiesiant kelius.

Naujų kelių dangų įrengimo ir priežiūros techno-logijų diegimas.

Naujų inžinerinių ir informacinių technologijų priemonių diegimas didinant eismo saugumą.

transporto srautų kontrolė: automatinis sunkių transporto priemonių svėrimas, nedraustų civili-ne atsakomybe ir neturinčių techninės apžiūros žymos automobilių nustatymas, vogtų ar kitaip ieškomų automobilių fiksavimas bei kitos prie-monės.

Baltijos šalių techniškųjų universitetų (Vilniaus, Rygos, Talino) mokslininkai 8-ojoje konferencijoje „aplinkos inžinerija“ Vilniuje.

��

��


Lietuvoje daug problemų kelia jautrūs šalčiui, silpni ir van-deningi gruntai. tad kelio tiesėjams pirmiausia būtina ieš-koti būdų, kaip gruntą stabilizuoti, kad padidėtų jo laiko-moji galia, ir jį prireiktų keisti tik kraštutiniu atveju. Lietuvoje įprasta gruntą stabilizuoti kalkėmis, o Europoje jau keliolika metų taikomos naujos racionalios, jonų mainus gerinančios technologijos. jas naudojant sutankinti gruntą kainuoja tiek pat, kaip ir kalkėmis, bet gaunama žymiai geresnė kokybė.

Pasak šias technologijas jau penkerius metus šalyje die-giančios įmonės „Ktd group“ direktoriaus Giedriaus jo-ciaus: „Palyginti su anksčiau naudotomis mechaniškai sutankintomis, tarpusavy nesujungtomis medžiagomis, žymiai daugiau naudos gausime įrengę stabilizuotą, elas-tingą it diafragma grunto sluoksnį.“ Stabilizuoti, fiziniais ir cheminiais būdais sujungti grunto sluoksniai išsiskiria labai dideliu atsparumu vandens ir šalčio poveikiui. Esant stabilizuotam gruntui, žymiai sumažėja viršutinės kelio dangos deformacija, tad kelių priežiūra pinga.

„Ktd group“ grunto stabilizavimo darbams naudoja pre-paratus uPd ir „roadband EN-1“. Pastarasis plačiai taiko-mas jAV, Kanadoje, Australijoje, Indijoje, Lotynų Amerikoje ir Kinijoje, susilaukė teigiamų atsiliepimų ir rekomendacijų iš nepriklausomų laboratorijų, daugelio šalių susisiekimo ministerijų. Netinkamoms eksploatuoti mineralinių me-džiagų ir bitumo dangoms EN-1 greitai sugrąžina naujo kelio savybes. jonų mainus gerinantis cheminis priedas uPd ir cementas naudojami keliams, stovėjimo aikšte-lėms, aikštėms, važiuojamosios kelio dalies išplatėjimams, šalikelėms, laikiniems keliams, nuo potvynių saugantiems pylimams įrengti. Sankasa gali būti sutvirtinama vienu arba keliais sluoksniais naudojant esamą gruntą. taip pat sutvirtinti galima ir užterštas aviaciniu kuru, nafta, tepalais ar kt. produktais dirvas.

„ENVTECH“–RACIoNALI

TECHNoLogIJAKELIodANgomSSenų, nekokybiškai nutiestų asfalto, bitumo ar mineralinių medžiagų kelių dangos remontas – varginantis procesas, kuriam reikia gausybės medžiagų ir lėšų, beveik prilygs-tančių naujam keliui tiesti. tuomet ardoma ir naujai ren-giama visa kelio konstrukcija, medžiagos keičiamos naujo-mis, sustabdomas eismas.

Kaip teigia „Ktd group“ direktorius G. jocius: „taikant gi-laus kartotinio panaudojimo (reciklingo) „Envtech“ tech-nologiją, labai didelis ekonominis efektas gaunamas kapi-tališkai remontuojant senas asfaltuotas gatves: sena gatvė grunto stabilizavimo mašina yra „permalama“ ir, įmaišant grunto stabilizavimo priedų, suvoluojama – taip sukuriamas 30–35 cm storio pagrindo sluoksnis. tada galima tiesti nau-ją ploną dangą. Šios technologijos taip pat leidžia pagerinti dangos būklę – padidėja konstrukcijos tvirtumas ir atspa-rumas apkrovoms, darbai vyksta greitai (iki 3 000 m2 per dieną), sumažėja sąnaudos, dirbama esant ribotam eismui.“ technologijai naudojamas EN-1 rišiklis yra ypač veiksmin-gas įrengiant mineralinių medžiagų ir bitumo dangas. jis suminkština ir iš dalies ištirpina naftos produktus bei suri-ša juos su sankasa. Susidariusi medžiaga išsiskiria didesniu tankiu ir standumu, tačiau išlieka elastinga, atspari šalčiui ir vandens bei kitų įvairaus klampumo skysčių poveikiui.

technologija, leidžianti eksploatuoti netinkamas minerali-nių medžiagų ir bitumo dangas, yra efektyvus ir ekologiš-kas techninis sprendimas, jį panaudojus renovuojamo kelio ruože jau kitą dieną galima leisti ribotą transporto eismą.

SUTVIRTINTIKELKRAŠČIAI–

SAUgUmASIRmAŽESNėSSąNAUdoSNutiesus naują kelią, po kurio laiko kelkraščiuose nu-trupa asfaltas, atsiranda duobių, išplautų nuolydžių. to-kiems pavojingiems kelkraščiams prižiūrėti reikia daug lėšų. „Ktd group“, naudodama „ritter Landscaping“ technologiją, sutvirtina kelkraščius 100 % perdirbama medžiaga, neteršdama aplinkos akytosiomis plokštė-mis. Paklotos plokštės pripildomos susmulkinta medžia-ga, kurios grūdelių dydis yra 0–16 arba 0–22 mm. taip apsaugoti galima išvažiavimus iš greitkelio, žiedinių san-kryžų, šalutinių kelių, siaurų gatvelių su priešpriešiniu eismu, kaimo kelių ir kt. kelkraščius. Paprastas ir patogus montavimo būdas – ne vienas tokio sutvirtinimo pliu-sų. tokie kelkraščiai yra saugūs, ilgiau naudojami, o jų priežiūrai nereikia daug išlaidų, kur kas mažesnės yra ir montavimo darbų sąnaudos. Be to, greta taip sutvirtintų kelkraščių ne taip greitai išplaunami nuolydžiai.

LiTEXPO vyksiančioje Tarptautinėje Baltijos šalių kelininkų parodoje UaB „KTD group“ stendas – dešinėje pusėje nuo pagrindinio įėjimo į salę.

uAb „Ktd group“, jorupės g. 6, Smiltynų i k., LT-54066 Kauno r. Tel. +370 699 39 399, el. p. [email protected], www.keliutiesimas.lt

Inovatyvūs,Lietuvosklimatuipritaikytikeliųkonstrukcijossprendimai

��


LIETUVoSKELIųINFRASTRUKTŪRA:REALYbėIRATEITIESVIzIJAPrieš metus tyrimų bendrovė „gallup“, apklaususi148 valstybes, nustatė, kurios pasaulio šalies gyvento-jailabiausiaipatenkintikeliais.Norsapklausosrezulta-taiirneatspindirealioskeliųbūklės(kiekvienassąvoką„kokybiškaskelias“suvokiakitaip,irturtingesniųšaliųpiliečiai kelia didesnius reikalavimus), tačiau susidary-ti nuomonę apie tai, kiek laimingi žmonės važinėdamisavaiskeliaistikraigalima.Labiausiaikeliaispatenkin-tiJungtiniųArabųEmyratųgyventojai,toliaurikiuojasiLiuksemburgo,Honkongoirolandijosvairuotojai.Na,oLietuvaužima97vietą.Irnorsmūsųpožiūrisbuvoge-resnisneikaimynųlatvių(122vieta)arlenkų(125vie-ta),tačiau,kaipvisuomet,norisidargeriau.

ninių ir krovininių automobilių srautus. tad vienas iš transporto infrastruktūros plėtros prioritetų yra miestų aplinkkelių tiesimas, siekiant sumažinti transporto grūstis, oro taršą ir triukšmą tan-kiai apgyvendintose vietovėse. 2014–2020 m. laikotar-piu numatyta tiesti aplinkkelius, diegti saugumo prie-mones, rekonstruoti magistralinius kelius ir įgyven-dinti kitus projektus. Apskaičiuota, kad 2014−2020 m. laikotarpiu valstybinės reikšmės keliams turėtų būti skirta ne mažiau kaip 6 mlrd. Lt iš ES struktūrinės pa-ramos lėšų. tai turėtų būti atlikta nemažinant Sanglau-dos fondo, bet skiriant daugiau Europos regioninės plėtros fondo lėšų. Kitų metų pradžioje tikimasi star-tuoti su darbais, kuriems biudžetas suplanuotas jau iš naujojo ES paramos periodo. Kelių apkrovos nuolat auga, didėja lengvųjų ir krovininių automobilių skai-čius, tad dangos defektams tvarkyti prireikia vis dau-giau išlaidų. Susisiekimo sistema ir jos tobulinimas vis labiau vertinamas, todėl į tai turėtų būti kreipiamas didesnis dėmesys.

Kokie apklausos rezultatai būtų, jei apklausa būtų vykdo-ma šįmet – sunku pasakyti, juo labiau kad stodami prie Europos Sąjungos vairo kelius sparčiai tvarkome. tačiau į klausimą „Ar gali būti dar geriau?“ atsakymo paklausėme Susisiekimo ministerijos Komunikacijos skyriaus vyriau-siosios specialistės Audronės Filimanavičienės.

LIETUVoJESPARČIAIATNAUJINAmIIRTIESIAmIKELIAI.KoKIENUmATYTIPAgRINdINIAISTRATEgINIAIKELIųIRTRANSPoRToPLANAI?KIEKNAUJųKELIųPLANUoJAmANUTIESTIIRKIEKATNAUJINTIARTImIAUSIUmETU?Investicijų pritraukimas į Lietuvą labai priklauso nuo šalyje ar konkrečioje vietovėje esančios kelių ir kitų transporto rūšių infrastruktūros. jau dabar intensyviai rengiamasi naujam ES finansavimo periodui: rengiami techniniai projektai, atliekamos žemės perėmimo vi-suomenės poreikiams procedūros, su suinteresuoto-mis institucijomis derinami viešojo pirkimo dokumen-tai projektams įgyvendinti. Ne visi didieji šalies miestai turi aplinkkelius, o tai lemia didelius tranzitinius asme-

��


KELIųPRIEŽIŪRoSdARbųVIdUTINėSKAINoSProduktaiirkeliųpriežiūrosdarbai Kaina1 km asfaltuoti žvyrkelio nuo 1,2 iki 1,5 mln. Lt. 1 km kelio rekonstrukcija nuo 2 iki 5 ir daugiau mln. Lt. (Kainą lemia: sunkiasvorių transporto priemonių skaičius, eismo

intensyvumas, nuo kurio priklauso, ar kelio kategorija keičiasi į aukštesnę, kokia esama planuo-jamo rekonstruoti kelio konstrukcija, ar į planuojamą rekonstruoti ruožą patenka statiniai: tiltai, viadukai, didesnio skersmens pralaidos, aplinkosauginės ir eismo saugumo priemonės.)

tilto (viaduko) statyba apie 6 050 Lt/m2

Asfalto dangos išdaužų užtaisymas apie 80 Lt/m2

Žvyrkelių nusidėvėjimo atstatymas apie 70 000 Lt/kmŽenklų ir atramų įrengimas apie 850 Lt/m2

Apsauginių atitvarų įrengimas apie 250 Lt/m2

Paviršiaus apdaro įrengimas apie 250 000 Lt/km

��

�0


KIEKKELIųIRKoKIUSPLANUoJATEATNAUJINTIdARŠįmET,LIETUVAISToJANTPRIEESVAIRo?Kelių atnaujinimas yra nuolatinis, planingas, priklausomas nuo finansavimo procesas, o keliai rekonstruojami pagal iš anksto suderintą grafiką. Be numatytų Vilnius–Kaunas–Klaipėda, Vilnius–Minskas ir kitų kelių rekonstrukcijų, už europines lėšas ketinama statyti Panemunės aplinkke-lį. jis pagerins tranzitinio transporto eismą per Lietuvą Kaliningrado srities link, padės sumažinti sunkiasvorių automobilių sukeliamas transporto grūstis, triukšmą, oro taršą Panemunės ir Sovietsko (tilžės) gyventojams. Šiais metais planuojama baigti Vilniaus pietinio išorinio aplink-kelio tiesimą, baigti rekonstruoti atskirus „Via Hanseatica“ (ryga–Šiauliai–tauragė–Kaliningradas) ruožus, numato-ma užbaigti statyti ir Priekulės aplinkkelį. Pastaraisiais me-tais ES finansinė parama buvo pagrindinė paskata moder-nizuoti aktualiausias valstybinės reikšmės kelių sistemos dalis. Visi didžiausi įgyvendinami projektai finansuojami iš ES fondų. Idealiu atveju proporcija paprastai sudaro 85 % ES paramos ir 15 % Lietuvos biudžeto lėšų.

KURIoJELIETUVoSdALYJEKELIAIgERIAUSI?KIEKdARTURImENEASFALTUoTųKELIų?Lietuvoje gerai išplėtotas valstybinės ir vietinės reikšmės kelių tinklas. Neblogai veikia jo priežiūros ir remonto sis-tema. Šalies teritorijoje yra sudarytos geros sąlygos tran-zitiniams kroviniams vežti tEN-t keliais; valstybinių kelių tinklas sėkmingai integruojamas į Europos transeuropi-nių kelių (tEN-t) tinklą; sukurta efektyvi kelių, tiltų kon-trolės ir stebėsenos sistema. Lietuvos kelių tinklą suskirstyti į „geras“ ir „blogas“ dalis būtų neetiška ir neprofesionalu. Pa-

gal finansines galimybes valstybinės reikšmės keliai rekons-truojami ir prižiūrimi, jų neskirstant į „svarbią“ ar „nesvarbią“ šalies vietą, o remontuojami pagal būklę ir poreikį. Bendras valstybinės reikšmės kelių tinklo ilgis (magistralinių, krašto, rajoninių) yra 21 242,2 km. Magistraliniai ir krašto keliai yra su asfalto danga. rajoninių kelių bendras ilgis – 14 566,6 km, iš jų 7 267 km – su žvyro danga. tai sudaro 34,2 % bendro tinklo ir 49,9 % rajoninių kelių.

KoKIAISbŪdAISATNAUJINAmAKELIųdANgA?VISIEmSVAIRUoToJAmSKELIUoSETEKomATYTIIŠFREzUoTASASFALToVIETAS.KUogERESNėToKIAREmoNToTECHNoLogIJA,NEITAIKYTAANKSČIAU,KAIbUVoATNAUJINAmAIŠTISINėKELIodANgA?Kelių dangai atnaujinti (remontuoti) naudojami įvairūs metodai. Pavyzdžiui, paviršiaus apdaras, šlamo dangos, ploni asfalto sluoksniai, karštas regeneravimas kelyje, viršutinio sluoksnio pakeitimas. technologiškai pa-žangesnių kelio dangų įrengimas paremtas „karšto ant karšto“ ir regeneravimo šaltuoju būdu metodų taikymu, taip pat asfalto mišinių temperatūros mažinimu. taikant „karštas ant karšto“ metodą, apatinis ir viršutinis asfalto sluoksniai dengiami vienu technologiniu procesu. taip daromas mažesnis neigiamas poveikis aplinkai, užtikri-namas geresnis sluoksnių sukibimas, sutankinimo sąly-gos. Kelio regeneravimas šaltuoju būdu – tai naudotų kelių tiesimo medžiagų pakartotinis panaudojimas. dėl to sumažinamas geros kokybės mineralinių medžiagų poreikis ir dangos įrengimo kaina. Vis dažniau taiko-ma temperatūros mažinimo technologija, kai mišiniai maišomi ir klojami kuo žemesnėje temperatūroje. dėl

�0

�1


sumažinto anglies dvideginio išskyrimo ir mažesnio energijos poreikio šia technologija sprendžiamos aplin-kosaugos ir tvaraus vystymosi problemos.

technologija, kai užtaisomos duobės, visai nėra kelio dangos atnaujinimo metodas, o tik vienas iš taisymo būdų. taisymas asfalto mišiniu nėra geresnis už kelio dangos atnaujinimą, veikiau daug prastesnis ir proble-mas sprendžia tik trumpam. Vadovaujantis normatyvinių dokumentų nuostatomis, asfalto mišiniu turėtų būti tai-soma ne daugiau kaip 10 % dangos ploto, kitu atveju ji turi būti remontuojama. taisant pagal normatyvinius rei-kalavimus, pažeistos asfalto vietos turi būti išfrezuojamos reikiamu gyliu, išfrezuoti plotai ir briaunos kruopščiai iš-valomi, posluoksnis išpurškiamas bitumine emulsija, o prijungties ar siūlės šonai visu plotu ir pakankamu kiekiu padengiami karštu bitumu, ir tik tada klojamas bei tan-kinamas asfalto mišinys. Valstybinės reikšmės keliuose išfrezuotų ir paliktų neužtaisytų duobių nerasite, vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse tokių atvejų pasitaiko.

KoKIoSdANgoSNAUdoJAmoSTIESIANTNAUJUSKELIUS?KUoJoSYPATINgoS?tiesiant naujus kelius Lietuvoje, tradiciškai naudojamos asfalto dangos, o kitos, pavyzdžiui, trinkelių, sudaro ypač mažą procentą. Šiuo metu nenaudojamos betono dan-gos. Projektinis asfalto dangų naudojimo laikotarpis yra 20 metų. tačiau atskiri dangų sluoksniai eksploatuojami skirtingą laikotarpį. Žemės sankasa – apie 100 m., nesu-rištieji pagrindo sluoksniai – iki 40 m., asfalto pagrindo sluoksniai – apie 30–35 m., asfalto apatiniai sluoksniai – apie 20–25 m., asfalto viršutiniai sluoksniai – apie 12–18 metų. Asfalto dangos ypatingos tuo, kad yra tinkamos

Lietuvos klimatui, o rinkos dalyviai turi gamybos priemo-nių joms tiesti. Betono dangų pradinės investicijos yra di-desnės, o ir rinkos dalyviai gerai nepasiruošę techniškai ir technologiškai.

KIEKNAUJIKELIAIVEIKIALIETUVoSEKoNomIKąIRgERoVę?Ekonominiu požiūriu transporto infrastruktūra yra viena iš pagrindinių sąlygų verslo plėtrai, naujų darbo vietų kūrimui. Prie intensyvaus eismo kelių kuriami logistikos centrai, statomi sandėliai, komercinės įmonės, plėtojama pramonė. transportas ir, ypač transporto paslaugų eks-portas, yra vienas iš esminių veiksnių, teigiamai veikian-čių ekonominę situaciją. Šiandien Lietuvoje valstybinės reikšmės keliai, kurių balansinė vertė – per 6,5 mlrd. Lt, o atstatomoji vertė – per 50 mlrd. Lt, išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei, todėl jų priežiūra bei plėtra ir turi rūpintis valstybės paskirtos institucijos.

Nuo išplėtotos infrastruktūros ir jos priežiūros priklauso šalies, kaip tranzitinės valstybės, įvaizdis. Gerai išplėtota kelių infrastruktūra – tai kiekvienos šalies turtas ir ilga-laikė investicija. Automobilių keliais vežama 58,8 % visų vidaus transporto gabenamų krovinių. Automobilių kelių sektorius labai prisideda kuriant bendrąjį vidaus produk-tą – kelių transportas sukuria daugiau nei 7 % BVP, trans-porto sistema – 13 %. didėjantys visuomenės poreikiai verčia tiesti naujus kelius ir aplinkkelius – tai prisideda ir prie tarptautinės transporto sistemos plėtros.

Lietuvos transporto infrastruktūros plėtros pranašumai: socialinės atskirties mažėjimas (regionų netolygumų ma-žėjimas, sveikatos apsaugos ir edukacinių paslaugų priei-namumo padidėjimas nutolusiems regionams); mobilumo

VALSTYbėSIRVIETINėSREIKŠmėSKELIųFINANSAVImodINAmIKA,mLN.LT

�2


uAb „Eismo valdymo sistemos“V. alanto g. 33, LT-36249 Panevėžys

Biuro adresas: j. Žemgulio g. 46, LT-35239 PanevėžysTel./faks. 8 45 440 420

El. p. [email protected] www.eismovaldymas.lt

dėmESIo!

rinkos naujovė – ypač efektyvus pėsčiųjų perėjų naujos technologijos šviesos dio-dų (LEd) šviestuvas, kuris ne tik neakinda-mas vairuotojų puikiai apšviečia perėjas, bet ir sunaudoja mažai elektros energijos bei išsiskiria ilgalaikiškumu.

UAb„EISmoVALdYmoSISTEmoS“ –

tai techninių eismo reguliavimo priemo-nių projektavimo, jų gamybos, įrengimo ir eksploatavimo darbai, vadovaujantis pro-fesionalia patirtimi nuo 2005 m.

Įmonės specialistai gamina, įrengia ir eks-ploatuoja: šviesoforinio valdymo įrengi-nius, kelio ženklus, įvairias eismo saugu-mo priemones, taip pat projektuoja švie-soforinio reguliavimo sistemas. Šiuo metu pagrindinė veikla – išmaniųjų sistemų diegimas eismo valdymo srityje.

uAB „Eismo valdymo sistemos“ šviesofo-rinio reguliavimo įrenginių nuotolinio centralizuoto valdymo ir stebėjimo siste-mos leidžia pigiau eksploatuoti šviesoforų sistemas, operatyviai šalinti gedimus ir, prireikus, nedelsiant pakeisti šviesoforų darbo režimus.

didėjimas, lemiantis geresnes įsidarbinimo galimybes; tranzitinė šalies orientacija (kelių tinklo plėtra stiprina tranzitinės šalies įvaizdį, transporto įmonių konkurenci-nės pozicijos gerėjimas). Kelių projektai ekonominio tikslingumo reikalavimus viršija daugiau kaip du kartus – minimali vidaus grąžos norma (VGN) yra 5,5 %, o vidutinė VGN – 13,5 %.Kalbant apie žvyrkelių asfaltavimą, tai vieni iš geriausiai atsiperkan-čių projektų – VGN siekia 19 %, tačiau negalima pamiršti ir tokių didelių projektų, kaip Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio tiesimas (VGN – 18,8 %), ruožo per Grigiškes II etapo rekonstrukcija (VGN – 22,42 %).

ARPLANUoJAmASPRęSTIToLImESNIųKAImoVIEToVIųINTEgRAVImoįbENdRąKELIųSISTEmąPRobLEmą?transporto priemonės, važiuodamos per gyvenvietes neasfaltuota kelio danga, kelia dulkes, triukšmą. tai neigiamai veikia gyvenimo sąlygas ir aplinką. todėl vykdant asfal-tavimo darbus valstybinės reikšmės keliuose pirmiausia būtina išasfaltuoti einančius per gyvenvietes, didelio eismo intensyvumo bei didesnes gyvenvietes su asfaltuotais keliais jungiančius žvyrkelius. jeigu žvyrkeliais per parą pravažiuoja daugiau nei 600 automobilių, jų eksploatacija atsieina brangiau nei dengtų asfaltu. Kita vertus, reikia įvertinti ekonominę naudą, gaunamą išasfaltavus žvyrkelį: taupomas laikas, mažiau dėvisi automobiliai, mažėja priežiūros darbų, pagerėja eismo saugumas ir nustojus dulkėti keliams gaunamas didelis aplinkosauginis efektas. jeigu norime, kad mūsų šalies gyventojai neturėtų koncentruotis tik didmiesčiuose, o būtų apgyvendinta kuo didesnė šalies teritorija, turime sukurti žmonėms lygiavertę susisiekimo sistemą.

2007 m. rengiant perspektyvines 2008–2009 m. ir 2009–2010 m. žvyrkelių asfal-tavimo programas (įvertinus ES skirtas paramos lėšas ir nuolat tada didėjusį Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimą) buvo parengta techninių projektų, pagal kuriuos būtų buvę galima išasfaltuoti daugiau kaip 550 km žvyrkelių. dar dalį kitų žvyrkelių planuota asfaltuoti tik Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšo-mis. tačiau nuo 2008 m. II pusmečio, pasikeitus ekonominei būklei, 2009 m. teko pradėti įgyvendinti jau labai sumažintą programą, pagal kurią buvo išasfaltuota tik 164 km žvyrkelių. Įgyvendinant sumažintą 2010–2011 m. asfaltavimo programą, buvo išasfaltuota tik 65 km žvyrkelių, o 2012 m. – jau tik 20 km žvyrkelių ir įrengta 81,6 km bituminių dangų per gyvenvietes prie valstybinės reikšmės kelių.

Per 2013 m. planuojama išasfaltuoti apie 43 km žvyrkelių. Pasikeitus teisės aktams, reglamentuojantiems valstybinės reikšmės kelių projektavimą, priežiūrą ir plėtrą, atsirado būtinybė atnaujinti (koreguoti) 2007 ir 2008 m. techninius projektus. ti-kintis, kad 2014–2020 m. ES finansinė parama bus bent jau ne mažesnė kaip 2007–2013 m. ir pagerės Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimas, šiuo metu pagal finansines galimybes tiek atnaujinami anksčiau parengti projektai, tiek ren-giami nauji techniniai projektai tų žvyrkelių, kurių vidutinis metinis paros eismo in-tensyvumas yra ne mažesnis nei 300 automobilių. jei tik leis finansinės galimybės, bus sprendžiamas ir socialinės atskirties mažinimo klausimas, t. y. asfalto dangos įrengimas iki atokesnių bei labiau nuo administracinių centrų nutolusių kaimų ir gyvenviečių. Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu numatyta sumažinti neas-faltuotų valstybinės reikšmės kelių 600 km. tam reikėtų apie 900 mln. Lt. Šiuo metu vyksta pasirengimo darbai 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo laikotarpiui – derinama Lietuvos 2014–2020 m. Partnerystės sutartis, rengiamos ES struktūrinės paramos veiksmų programos, ruošiami projektų sąrašai.

PERPASTARUoSIUSmETUSAVARINgUmASPAgRINdINIUoSELIETUVoSKELIUoSESUmAŽėJo.KASLAbIAUSIAIPRIEToPRISIdėJo?Per pastaruosius 5 m. pasiektas esminis persilaužimas eismo saugos srityje. Žuvusių-jų keliuose skaičių pavyko sumažinti daugiau nei dvigubai, o Lietuva tapo tik viena iš kelių valstybių, įgyvendinusių Veronos deklaracijoje ir 2001 m. Baltojoje transpor-to knygoje iškeltą tikslą – per 10 metų žuvusiųjų skaičių sumažinti perpus. Pagal šio

�3


rodiklio dinamiką Lietuva yra pirmaujanti ES. Saugų eismą užtikrinti turi būti siekiama veikiant tris pagrindinius ele-mentus: eismo dalyvį, transporto priemonę ir kelią. taikant švietimo, kontrolės ir inžinerines priemones gali būti pa-siekta, kad eismo dalyviai elgtųsi saugiau, taikant kontrolės priemones gali būti užtikrinama, kad būtų važinėjama sau-gesnėmis transporto priemonėmis, kurios padėtų išvengti eismo įvykių ir apsaugotų eismo dalyvius jų metu, o nesilai-kantieji reikalavimų neišvengtų atsakomybės. Inžinerinėmis priemonėmis galima pasiekti, kad būtų tiesiami saugesni keliai, – jie sumažintų neteisingų eismo dalyvio sprendimų tikimybę, o padarius klaidą ir įvykus eismo įvykiui, lemtų kuo švelnesnes pasekmes. Įdomu, kad saugumo keliuose situacija pradėjo gerėti pradėjus visoms šioms trims prie-monėms veikti kompleksiškai. Avaringumo mažėjimo laiko-tarpiu buvo vykdoma švietėjiška veikla, griežtinama eismo dalyvių kontrolė, diegiamos eismo saugą gerinančios inži-nerinės priemonės.

Nuo 2008 iki 2012 m. ES lėšomis buvo rekonstruota 315 km magistralinių kelių, išasfaltuota 737,7 km žvyrkelių, rekons-truota 178 km krašto ir rajoninių kelių asfalto dangos. Vykdant eismo saugos ir aplinkosauginių priemonių diegimo darbus, rekonstruotos 2 238 sankryžos, nutiesta 38,6 km pėsčiųjų ir dviračių takų skirtinguose šalies regionuose. Buvo pastatytos tvoros nuo žvėrių prie magistralinių kelių, įrengtos požemi-nės perėjos. ES lėšomis finansuojamų projektų įgyvendini-mas darė įtaką eismo saugumo sąlygų pagerėjimui keliuose: 2008 m. valstybinės reikšmės keliuose žuvo 346 žmonės, o 2011 m. – 209. Štai 2010 m. Lietuvoje žuvo mažiausiai eismo dalyvių per pastaruosius 50 metų. tačiau jokios techninės priemonės negali apsaugoti nuo girtų eismo dalyvių. Būtinas žmonių švietimas ir sąmoningumas.

JŪSUŽSImINėTEAPIEAPSAUgINESTVoRELESNUogYVŪNų,TAIPPATPAdEdANČIASIŠVENgTINELAImIų.KoKIųdARNAUdoJAmAAPSAUgoSPRIEmoNIų?užtikrinant saugias eismo sąlygas, keliai reikiamose vietose yra aptveriami tinklo tvora nuo laukinių gyvūnų. Mažinant ke-

lio, kaip barjero, poveikį laukiniams gyvūnams, yra įrengiamos po-

žeminės perėjos arba įspėjamaisiais kelio ženklais Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“ atitveriamos nustatytos migraci-jos vietos. Laukiniams gyvūnams atbaidyti nuo kelio yra naudojami specialūs kvapai, atšvaitai ir kitos priemonės. Iki šios dienos prie valstybinės reikšmės kelių įrengta 605 km apsauginių tinklo tvorų nuo žvėrių ir apsaugi-nių tvorelių varliagyviams. Be to, įrengtos 23 požeminės perėjos stambiems ir mažesniems gyvūnams. Visos šios priemonės labai svarbios nelaimių keliuose prevencijai.

gYVENVIETėSPLEČIASI.ARįRENgIAmoSNAUJoSAPSAUgoSNUoTRIUKŠmoUŽTVARoS?remiantis Europos Komisijos parengtomis ES energijos su-naudojimo prognozėmis iki 2030 m., iki 2020 m. lengvųjų automobilių eismas Lietuvoje išaugs 4 %, krovininių auto-mobilių – 15 %, autobusų – 9 %. transeuropinio transpor-to tinklo keliuose (tarptautiniuose transporto koridoriuo-se) prognozuojamas dar didesnis augimas – papildomai 1,5–2,0 % kasmet. Plečiant ir modernizuojant kelių infras-truktūrą, siekiama kuo mažiau paveikti aplinką. Kai nusta-toma, kad kelio rekonstrukcija turės neigiamą poveikį aplin-kai, yra numatomos jį mažinančios priemonės. Siekiant apsaugoti ir gerinti aplinkos akustinę kokybę, yra planuoja-mos triukšmą mažinančios užtvaros, keičiami gyvenamųjų namų langai į triukšmą izoliuojančius, įrengiami apsauginiai pylimai bei kitos priemonės. Ap-saugant esančius prie rekonstruojamo ke-lio vandens telkinius, įrengiami nuote-kų nuo kelio valymo įrenginiai: pakelės grioviai, nuotekų valymo rezervuarai, kietųjų dalelių sėsdinimo šuliniai, nuo-tekų nuo tilto surinkimo ir nuvedimo į valymo įrenginius sistemos, naftos gaudytuvai. Beje, triukšmą ma-žinančios priemonės įrengiamos ne pagal tai, kaip plečiasi gyven-vietės, o vadovaujantis triukšmo valdymo ir Planuojamos ūkinės veiklos įstatymais. Valstybinės reikšmės keliuose triukšmo sie-nučių šiuo metu yra įrengta per 3,3 km.

�3

��


Eismosaugumaskeliuose–labaiaktualiproblema.Jąspren-džiadaugybėmokslininkųirinfrastruktūrosspecialistų.Vi-saseismoįvykiussukeliančiaspriežastissantykinaigalimasuskirstytiįtrisgrupes.Pagrindinėirdidžiausiagrupė–vai-ruotojų veiksmai, nesilaikymas kelių eismo taisyklių ir kitiveiksniai,susijęsutransportopriemonėsvairuotojoelgesiu.Antragrupė–taipriežastys,susijusiossukeliaisirjųbūkle.Trečia–transportopriemoniųtechninėbūklė.Kartaisbūna,kadeismoįvykįsukeliakeliospriežastys,betvienaišjųyrapagrindinė. Pavyzdžiui, važiavimas slidžiu keliu, be abejo-nių,turiįtakosautomobiliovaldymui,tačiau,jeivairuotojaspasirenkatinkamąvažiavimogreitįiratitinkamaivaldoau-tomobilį,dažniausiaigaliišvengtigresiančioeismoįvykio.

EISmoįVYKIųmodELIAVImASSAUgUmUIKELIUoSEPAdIdINTI

lio lėtėjimo pagreitį, automobilio krovinio masę, stabdžių sistemos pavaros suveikimo laiką, lėtėjimo pagreičio didė-jimo laiką ir pan. tokių parametrų gali būti dar daugiau, jeigu automobilis judėjo skirtingomis dangomis arba jei modeliuojamas kelių automobilių judėjimas skirtingais režimais. Kiekvienas netiksliai įvestas parametras padidina modeliavimo rezultatų paklaidą, todėl modeliuojant labai svarbu įvesti kuo tikslesnius duomenis. Atliekant eismo įvykių kompiuterinį modeliavimą lengviau patikrinti ke-letą galimų variantų ir nustatyti įvairių parametrų įtaką eismo įvykio eigai, jei naudojamasi specialiomis, tam skir-tomis kompiuterinėmis programomis.

Modeliuojant eismo įvykius programa „PC Crash“, iš pra-džių duomenų banke pasirenkamas konkretus automo-bilio modelis su atitinkamomis jo techninėmis charakte-ristikomis. Galima užduoti įvairius automobilio judėjimo režimus, lėtėjimo, greitėjimo parametrus. Modeliuojant kompiuteriu taip pat galima pasirinkti ir įvertinti daugelį automobilio parametrų: pakabos, automobilio pakrovi-mo, padangų ir kt. parametrus. Labai svarbu modeliuo-jant tinkamai įvertinti rato sąveiką su keliu, nes nuo to priklauso automobilio lėtėjimo ir jo ratų sukibimo su ke-lio paviršiumi charakteristikos. Sukibimo su kelio danga koeficientas taikomas visam paviršiui, o vėliau atskiriems

Doc. dr. EdgAr soKolovsKIJ, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto prodekanas, automobilių transporto katedros docentas, eismo įvykių tyrimų ekspertas. Įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą eismo įvykių, transporto trasologijos ekspertas.

Žinoma, keliuose didinti eismo saugumą iš tiesų labai svarbu, bet tam egzistuoja gal dažnai ir mažiau pastebima saugumo

didinimo sritis – tai jau įvykusių eismo įvykių tyrimai. At-liekant eismo įvykių tyrimus ir kilus neaiškumų dėl eismo įvykio eigos bei jo priežasčių, atliekamos eismo įvykių ekspertizės, specialistai pateikia išvadas. Šiuo metu eismo įvykių aplinkybėms tirti naudojamos įvairios specialiai su-kurtos kompiuterinės programos, tokios kaip, pavyzdžiui, „PC Crash“, „Carat“ ir kt.

Šios programos nuolatos tobulinamos, kad galima būtų įvertinti kuo daugiau veiksnių ir kompiuterinio modelia-vimo rezultatai kuo labiau priartėtų prie realių eksperi-mentų rezultatų. tai priklauso ir nuo pasirinkto matema-tinio modelio, ir nuo įvedamų parametrų. Kuo daugiau kuriant ar tobulinant programą yra įvertinama veiksnių, tuo ją naudojant gaunami tikslesni rezultatai. Kita vertus, atliekant kompiuterinį eismo įvykių modeliavimą, daug priklauso ir nuo įvedamų duomenų.

Kompiuterine programa modeliuojant transporto priemo-nės judėjimą paprastai įvedama daug įvairių duomenų. Pavyzdžiui, modeliuojant stabdymo procesą, reikia įvesti ratų sukibimo su kelio danga koeficientą arba automobi-

��


kelio ruožams galima įvesti ir kitą sukibimo koeficientą, automobilio lėtėjimo pagreičio reikšmę.

Modeliuojant eismo įvykius kompiuterinėmis programo-mis ir siekiant patikrinti visus galimus variantus, galima panorėjus keisti tokius parametrus kaip, pavyzdžiui, au-tomobilių išsidėstymą, susidūrimo vietą ir kt. tačiau pa-rametrus galima keisti tik atsižvelgiant į objektyvius duo-menis, t. y. tik tuos parametrus, kurių tikslios reikšmės realiai nėra žinomos.

Automobilių judėjimas arba jų susidūrimas modeliuoja-mas taip, kad kuo labiau atitiktų įvykio vietoje užfiksuo-tus pėdsakus, kitų daiktinių įrodymų (stiklo šukių, apdai-los elementų nuolaužų ir pan.) išsidėstymą įvykio vietoje, o atlikus kompiuterinį modeliavimą, menami automobi-liai sustotų ten pat arba kuo arčiau tos vietos, kur jie buvo realiai aptikti po eismo įvykio.

Šitaip galima nustatyti automobilių važiavimo prieš eis-mo įvykį greičius ir atkurti eismo įvykio eigą.

1 pav. modELIAVImoKomPIUTERINEPRogRAmA„PCCRASH“VAIzdAI

2 pav. AUTomobILIoVIRTImomodELIAVImAS

��


Kompiuterinė programa „PC Crash“ suteikia galimybių optimizuoti įvykio eigą pagal tam tikrus pasirinktus pa-rametrus. tokiu atveju programa pati optimizuoja šiuos parinktus parametrus taip, kad automobiliai sustotų kuo artimesnėse padėtyse, kokiose jie buvo užfiksuoti po eis-mo įvykio. tačiau norint gauti kuo tikslesnį rezultatą būti-na įvesti kuo daugiau žinomų parametrų, o jį optimizuoti tik pagal tuos parametrus, kurių reikšmės gali svyruoti iki tam tikrų ribų.

Į kompiuterį įvedami ne tik automobilių judėjimo po susidūrimo parametrai, bet ir susidūrimo parametrai, pasirenkamas impulso taškas ir susidūrimo plokštumų išsidėstymas. taip pat modeliuojant eismo įvykį įverti-nama daugybė kitų parametrų, pavyzdžiui, kelio dan-gos sukibimo, kelio profilio, automobilių techninių duo-

menų, automobilio svorio centro aukščio ir pan. para-metrai. Beje, galima įvesti ir automobilio ratų pasukimo duomenis.

Naudojantis kompiuterine programa „PC Crash“ galima su-modeliuoti net tokius sudėtingus procesus kaip automobi-lio virtimas. Įmanoma ne tik nustatyti buvusį prieš virtimą automobilio greitį, bet ir atkurti jo judėjimą virtimo metu.

Vienas iš programos „PC Crash“ pranašumų – galimybė modeliuoti erdvinį automobilio judėjimą, t. y. judėjimą trijose plokštumose, įvertinant tokius parametrus kaip išilginį ir skersinį kelio profilį, automobilio svorio centro padėtį. tai labai svarbu, nes neturint tokios galimybės, pavyzdžiui, modeliuojant plokštumoje, naudojantis šia programa nebūtų galima atkurti tokio sudėtingo auto-

3 pav. AUTomobILIoJUdėJImoKELIoŠLAITUERdVINISVAIzdASIRKELIoSKERSINIoPRoFILIoįVERTINImAS

��


mobilio judėjimo kaip virtimo procesas. Šia programa modeliuojant automobilio judėjimą nuvažiuojant jam nuo kelio šlaito, turi būti įvestas konkretaus kelio ruožo skersinis profilis. Modeliuojant jo neįvertinus, automo-bilis judėtų toliau nevirsdamas. tai pasakytina ir apie automobilio svorio centro aukštį. Pavyzdžiui, neįvedus svorio centro aukščio reikšmės, automobilis nevirs net ir važiuodamas numatyta trajektorija, esant įvestam duo-tam skersiniam kelio nuolydžiui.

Naujesnių versijų programa „PC Crash“ galima sumode-liuoti išties sudėtingas situacijas. Pavyzdžiui, jos leidžia nagrinėti tokius sudėtingus procesus kaip pėsčiojo ar dviratininko partrenkimus. tačiau tokius eismo įvykius tiksliai sumodeliuoti dar sunkiau, nes eismo įvykio eigai šiuo atveju įtakos turi dar daugiau faktorių: pėsčiojo ūgis, masė, jo judėjimo kryptis, kūno sužalojimai ir t. t. toks modeliavimas taip pat nuolatos tobulinamas. dažniau-siai tokiu atveju, norint atkurti eismo įvykio eigą, nepa-kanka vien eismo įvykių eksperto atliekamo tyrimo. tam reikia ir kompleksinio teismo medicinos ir eismo įvykio ekspertų tyrimo, kuriame dalyvauja teismo medicinos ekspertas, turintis specialių žinių apie žmogaus kūno su-žalojimus, taip pat eismo įvykių tyrimų ekspertas, profe-sionaliai išmanantis automobilio konstrukciją, dinamiką ir pan. tik kartu įvertinus ir žmogaus kūno sužalojimus, ir atitinkamus automobilio sugadinimus, atkuriama eismo įvykio eiga.

Žinoma, eismo įvykių modeliavimo kompiuteriu rezultatai labai priklauso nuo įvedamų duomenų. todėl norint, kad eismo įvykių eigos modeliavimo rezultatai būtų patikimi, labai svarbu, jog modeliuotų atitinkamos kvalifikacijos specialistas, turintis reikiamų darbo su kompiuterinio mo-deliavimo programa įgūdžių. tik tokiu atveju kompiuteri-nio eismo įvykių modeliavimo rezultatai gali būti patikimi ir tinkami naudoti atliekant eismo įvykių ekspertizę.

Eismo įvykių kompiuterinio modeliavimo naudojimo eismo įvykių ekspertizėje analizė leidžia daryti tokią iš-vadą: nagrinėjant eismo įvykius, kai reikia įvertinti labai daug įvairių parametrų ar norima apskaičiuoti keletą ga-limų variantų, tai paprasčiau galima padaryti kompiute-riniu modeliavimu, naudojantis specialiomis kompiute-rinėmis programomis, tokiomis kaip „PC Crash“. jos lei-džia įvertinti daug įvairiausių duomenų, sumodeliuoti skirtingus automobilio judėjimo režimus, atkurti eismo įvykio eigą pagal tam tikrus pasirinktus parametrus.

Kompiuterinis eismo įvykių modeliavimas labai svarbus tiksliam eismo įvykio situacijos realybėje įvertinimui at-liekant jo ekspertizę, reikalingą teisminiams ginčams spręsti, ir yra reikšmingas svertas, siekiant sumažinti ava-ringumą šalies keliuose. tik objektyvus eismo įvykių išty-rimas padeda teisėsaugos institucijoms nustatyti jų kal-tininkus – tai turi didelį prevencinį poveikį, t. y. prisideda prie eismo saugumo keliuose didinimo.

4 pav. PėSČIoJoPARTRENKImomodELIAVImAS

��


ArMinAs štuopys

Šiuometu,kaiLietuvapirmininkaujaESTarybai,kurkasdaugiaudėmesioski-riamakeliųirmiestųgatviųbūklei,akivaizdžiaiatspindinčiaišaliesgyvenimolygį.gatvės–tarsimiestoveidąvagojančiosraukšlėsirvisainesinori,kadjosprimintųpasenusįvargetą.osukokiomisproblemomiskartaistenkasusidurtiatliekantgatviųrekonstrukciją?ŠįkartąnorėtųsiaptartiKlaipėdosVitėsprie-miestyjeesančiosJ.Janoniogatvėspavyzdį–josrekonstrukcijosrezultatusirpamokas.Rekonstrukcijadarnebaigta,todėlaptartipasirinktikelirekonstruo-jamosgatvėsfunkcionavimoaspektai–miestuibūdingaspaviršiniųvandenųsurinkimosistemosišsaugojimas,josfunkcionavimoprognozėiršiossistemosbeikitųrekonstruotosgatvėskomponentųsantykissuautentiškais,per70so-vietinių metų išlikusiais, tačiau galop europinių pinigų spaudimo neatlaikiu-siaisgatvėselementais.

KELISVARbŪSgATVIųREKoNSTRAVImoASPEKTAI

1 pav. P. Lindenau laivų statykloje išlietas šulinio dangtis (j. janonio gatvė prieš rekonstrukciją).

��


tiesa, oficialiuose dokumentuose šie darbai įvardyti kitaip: „j. janonio gatvės dangų ir šaligatvių restauravi-mas“. tai turėtų reikšti paruošiamuosius darbus, specifi-nius pritaikymo tikslus (rekonstruojamų komunikacinių sistemų tyrimus, autentiškų elementų išlaikymą ar atsta-tymą), padidintą dėmesį atliktų darbų kokybei. Skelbta, kad darbų gatvėje vertė yra 4,33 mln. Lt, iš jų didesnę dalį (3,68 mln.) skiria ES, Lietuvos biudžetas – 455 tūkst. Lt, o savivaldybė – 195 tūkst. Lt. oficiali projekto vykdymo pradžia – 2012 m. gegužės 1 d., o pabaiga – po metų, ta-čiau akivaizdu, kad darbai užsitęs iki rudens.

deja, gatvės rekonstrukcijos metu eilinį kartą teko įsiti-kinti, kad lengvi europiniai pinigai neprideda valdinin-kams atsakomybės jausmo, užtat sustiprina informacijos priemonėse liejamą demagogijos srautą. Pavyzdžiui, kai Klaipėdos spaudoje pasirodė abejonių dėl gatvės restau-ravimo darbų kokybės ir grindinio matmenų, atsakinga valdininkė visas abejones neigė bei tvirtino, kad gatvės projektui buvo taikomi itin griežti reikalavimai.

Gatvė patenka į kultūros paveldo apsaugos zoną, ta-čiau techninėje užduotyje iš keturių numatytų etapų restauravimo darbais įvardyti tik grindinio akmens blokelių demontavimas ir jų perklojimas „įmanomai tuose pačiuose gatvės fragmentuose“, panaudojant apie pusę naujų dangos elementų (tašytų akmenų, bordiūrų). Kiti darbai – eilinė nuotekų, apšvietimo ir vandentiekio tinklų rekonstrukcija. ji vyko mieste, ku-riame didelės dalies nuo prieškario likusių komunika-cinių trasų paskirtis tebėra nežinoma: vienas iš darbų vadovų pripažino, kad apie 80 % tokių trasų brėžiniuo-se ir schemose net nebuvo pažymėtos. tiesa, vykdo-mus žemės kasimo darbus turėjo prižiūrėti archeolo-gės; statybos aikštelėje jų lankėsi dvi – taip ir nesutikta jauna muziejininkė telefonu atvirai prisipažino, kad nežinanti, ko ieškoti „XIX a. naujamiesčio kultūriniuo-se sluoksniuose“, bet su ją pakeitusia labiau patyru-sia kolege greitai suradome bendrą kalbą: padedant supratingam darbų vadovui, pavyko išgelbėti keletą XIX–XX a. pradžios artefaktų.

Valdininkams derėtų priekaištauti dėl to, kad konkursi-nėje techninėje užduotyje reikalavimų išlaikyti ar atkurti autentiškas detales (gatvės dangos profilį, nuolydžius, originalius šulinių dangčius, paviršinių lietaus kanalizaci-jos, dujų vamzdynų elementus ir t. t., 1, 2 pav.) nekelta, o apsiribota bendrojo pobūdžio patarimais. Įdomu, kad gatvės rekonstrukcijos metu buvo aptikti sovietmečiu nupjautų Klaipėdai ir kitiems Prūsijos miestams būdingų ažūrinių stulpų pamatai ir apatinės dalys; jie, kaip ir dau-guma kitų metalinių komunikacinių sistemų elementų, tapo legaliu metalą renkančių darbininkų grobiu, užtat vėliau gatvę papuošė beveidžiai, kosmopolitiški pseudo-klasikinės stilistikos stulpai...

2 pav. Senieji vandentiekio trasų, lietaus kanalizacijos elementai buvo eksploatuojami beveik 100 metų...

... jei skelbiami gatvės ir šaligatvio restauravimo darbai, tai jų elementų detalės ir funkcionavimo būdai neturėtų būti keičiami, nepagrįstai moderninami. Deja...

�0


Vakarų Lietuvos istorinės ir architektūrinės raidos tyrinė-tojas jonas tatoris rašė, kad Klaipėdoje, iki XX a. 2-ojo de-šimtmečio – rytų Prūsijos provincijos mieste Memelyje, požeminė kanalizacija pradėta kloti palyginti vėlai – prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Iki tol, nuo XVI–XVII a., miestiečiai išsiversdavo su atviromis kanalizacinėmis iškasomis, turė-davo ir vietinės kanalizacijos užuomazgų. Pastarąją suda-rė medinėmis lentelėmis uždangstyti loviai, nešvarumai jais tekėdavo į specialias statines ir fekalijų duobes. Šiuos ir panašius miestiečių higienos įpročius fiksuoja Klaipė-doje dirbantys archeologai.

Vėlesnio, XIX a. vid. – XX a. pirmosios pusės, laikotarpio beveik šiuolaikinius, mūsų šalyje tik Klaipėdos krašte daž-nai aptinkamus kanalizuojamų vandenų nuotekynų ele-mentus – vamzdžius iš sukepusios keramikos ir betono, specifinės formos lietaus surinkimo šulinėlius iš ketaus, mūrinius kolektorius, namų lietvamzdžių apačioje susta-tytus akmenis – piltuvus (3 pav.) galime įvardyti miesto modernėjimo ženklais. Ne visi jie yra lengvai pastebimi, tačiau kartą pamatyti jie jau nebebus painiojami su po-kario komunaliniais dirbiniais. deja, šie artefaktai nyksta keičiami beveidžiais šiuolaikiniais, bet kuriame mieste pritaikomais dirbiniais.

Kita vertus, ne visi specialistai pastebi ir įvertina kitus mies-to paviršinių vandenų (lietaus kanalizacijos) surinkimo ir nutekinimo elementus – sparčiai keičiamus grįstų gatvių skersinius ir išilginius profilius, tik dekoratyviniais elemen-tais laikomus gatvių ir šaligatvių latakus, puikiai funkciona-vusius paviršinių vandenų surinkimo elementus – šulinė-lius, lapų ir nešmenų gaudytuvus, kuriems reikia priežiūros ir periodiško valymo. Kaip rodo pastarojo dešimtmečio Klaipėdos gatvių rekonstrukcijų rezultatai, daugelis šių elementų prarandami net nesupratus jų veikimo principų, neužfiksavus konstrukcinių sprendimų, nepadarius ele-mentarių išdėstymo ir funkcionavimo schemų.

dažniausiai dauguma piliečių temato vieną tokio sudė-tingo urbanistinio elemento – šaligatviais aprėmintos gatvės – požymį – paviršinę dangą. jei ši primena isto-rinę dangą, gatvės rekonstrukcija laikoma pavykusia... o juk istorinės miesto dalies gatvė nėra vien tik medžiaginė substancija ar fasadų rikiuotės linija – ji turi aiškias funk-cines paskirtis, tarp jų ir kritulių vandens nutekinimo, drenavimo.

3 pav. Vandenį iš lietvamzdžių surenkantys ir į atvirus latakus ar kanalizacijos tinklus nukreipiantys akmenys – Klaipėdoje jų dar aptinkama.

4 pav. Taip po rekonstrukcijos gatvės kraštuose atrodo paviršinio vandens nutekinimo latakai... jų akmenys turėtų būti keliolika milimetrų žemiau už gatvės grindinį, o siūlės tarp latako akmenų – gerokai siauresnės.

�0

�1


Senuosiuose Vokietijos ir kitų XVIII–XX a. pradžios išsivysčiusių šalių miestuose ant šaligatvių, gatvė-se susikaupiantis kritulių vanduo buvo nutekinamas savotiškais atvirais kanalais – lygiagrečiai šaligatvių borteliams gatvių važiuojamojoje dalyje suformuo-tais negiliais latakais iš kitokia tvarka, siauresnėmis siūlėmis grįstų akmenų (4 pav.). tokios gatvės važiuo-jamajai daliai būdingas nedidelis skersinis nuolydis į latakų pusę (gatvės vidurio ašis – aukščiausia vieta jos profilyje), o latakų akmenys grindžiami su tokiu išilgi-niu nuolydžiu, kad vanduo jais tekėtų iki artimiausio lietaus kanalizacijos šulinio, įrengto ne važiuojamojoje gatvės dalyje, o latako ašyje ar (ir) šaligatvio bortely-je. Nešmenis nuo tokio kanalizacijos šulinio tekdavo valyti rankomis. Panašaus profilio gatvių su negiliais kanalizacijos latakais ir specifinės formos šaligatvių borteliuose bei greta jų įrengtais lietaus kanalizacijos šulinių dangčiais Klaipėdoje dar yra išlikę, tačiau po kiekvienos „restauracijos“ jų mažėja.

Kita vertus, tam tikrose grįstų gatvių važiuojamosiose da-lyse galėjo būti ir papildomas išilginis nuolydis į sankryžų pusę. tada sankryžose būdavo įrengiami jau įvardytos konstrukcijos lietaus (paviršinio) vandens surinkimo šuli-nėliai – dviejų gatvių sankirtoje jų galėdavo būti nuo ke-turių iki aštuonių. Atrodo, kad gatvių ir šaligatvių dangų restauratoriai negali perprasti tokios paprastos kritulių vandens surinkimo sistemos, minėtuosius latakus jie lin-

5 pav. Prie senųjų pastatų laiptų ir įeigų – avalynę apkibusio purvo brauktuvai. j. janonio gatvėje toks likęs tik vienas...

6 pav. Įrengiant šaligatvių iš polimerbetonio latakus, teko pjaustyti senuosius gatvės bordiūrus.

kę traktuoti tik kaip dekoratyvinius dangos elementus, kurie pergrįstose gatvėse atkartojami išoriškai panašūs, bet aptartos funkcijos jau nebegali atlikti, nes nesuregu-liuoti dangų nuolydžiai, dėl autotransporto poveikio ir nekokybiškų grindimo darbų gatvėje susiformuoja pro-vėžos, tekantis vanduo susigeria į pernelyg plačias grin-dinio akmenų siūles.

�1

�2


tiesa, kai kuriose Klaipėdos reprezentacinėse gatvėse panašūs paviršinio van-dens surinkimo šulinėliai yra sumontuoti, tačiau esant nesureguliuotiems va-žiuojamosios dalies nuolydžiams, nuolat klaipantis ir dumbant važiuojamosios dalies grindiniui, žiemą ir ankstyvą pavasarį užverčiami purviną sniegą sustu-miančių valymo automobilių, jie yra nelabai efektyvūs. Na, o „restauruojamoje“ j. janonio gatvėje kelių tokių šulinėlių sumontavimo kokybė kelia dar daugiau klausimų.

jei dokumentuose j. janonio gatvės rekonstrukcija įvardijama restauravimu, kyla klausimas, kodėl nebuvo prisiminti prieškariniai miesto lietaus kanalizacijos sis-temų elementai, pavyzdžiui, XIX a. pabaigos akmeniniai ar vėlesnio, prieškarinio, laikotarpio betoniniai lietvamzdžių akmenys? tokių akmenų Klaipėdoje dar yra, nors su kiekviena miesto statinių „rekonstrukcija“ jų mažėja. tiesa, šiuo atveju būtų neaišku, kaip juos panaudoti mišrioje, prieškariniais ir sovietiniais pastatais užsta-tytoje gatvėje, bet gal kažkada reikėtų ryžtis atkartoti jų formas, matmenis?

Šiame kontekste dera ir klausimas apie kitus gatvės elementus – autentiškus šuli-nių dangčius. Neteko matyti nė vieno P. Lindenau laivų statyklos metalo liejykloje suformuoto ir automobilių ratų suskaldyto šulinio dangčio, o sovietinių metų ar šiuolaikinių tokių prisižiūrime į valias. Prieš gatvės „restauravimą“ nuo I. Kanto iki H. Manto gatvės j. janonio gatvėje prieškarinių dangčių su P. Lindenau laivų staty-klos žymenimis ar be jų buvo keturi, o po rekonstrukcijos nebeliko nė vieno. tikėtina, kad kelis bus paėmę muziejininkai... Be to, jei nesutampa naujųjų šulinių žiedų ir se-nųjų dangčių matmenys, ar sunku suprojektuoti bei išlieti suderinimo elementus?

Antra vertus, jei skelbiami gatvės ir šaligatvio restauravimo darbai, tai jų elementų detalės ir funkcionavimo būdai neturėtų būti keičiami, nepagrįstai moderninami. deja, j. janonio gatvėje atsitiko kitaip. Pavyzdžiui, rekonstruojant į šaligatvį išsikišu-sius gatvės namų laiptus, visoje rekonstruotoje atkarpoje teliko vienintelė Klaipėdos ir kitų krašto miestelių namams būdinga detalė – prie laiptelių ir išorinių durų įtai-sytas peilis – batų purvo brauktuvas (5 pav.). Kitas pavyzdys – sutvarkytuose, trinke-lėmis grįstuose šaligatviuose iš metalinėmis grotelėmis uždengtų polimerbetonio lovelių buvo įrengti lietaus vandens nutekinimo latakai. juose turėtų būti surenkami krituliai ir ant šaligatvio patenkantis vanduo. Abejotina, ar šis sprendimas yra prak-tiškas, ar jis dera su restauravimo darbų praktika – senojoje Klaipėdoje tokie latakai būdavo atviri, o nuo didelių pastatų kritulių vanduo šalintas uždarais lietvamzdžiais tiesiog į lietaus kanalizacijos vamzdynus.

Kai kurie trinkelėmis išklotame minėtos gatvės šaligatvyje įrengti polimerbeto-nio latakai yra 4–7 m ilgio. Praktika rodo, kad permainingą žiemą ir ankstyvą pa-vasarį vanduo tokiuose ilguose latakuose su nedideliu nuolydžiu teka lėtai, virs-ta ledu, jie užsikemša. dėl to iškilnojamos (ir (ar) pavagiamos) juos dengiančios grotelės. dėl šių latakų nukentėjo ir bordiūrų akmenys. Siekiant išlaikyti priimti-ną ilgo latako iš polimerbetonio nuolydį, akmeniniuose gatvių bordiūruose teko suformuoti nebūdingas detales – išpjovas (6 pav.), kitur jie buvo sutrumpinti, bordiūrų akmenų sandūrose įleisti žemutiniai latakų galai. Iš tikro šie masyvūs bordiūrų akmenys ir dažniausiai už eilinius grindinio akmenis didesnių matme-nų kraštiniai įgilinti važiuojamosios gatvės dalies akmenys, formuojantys išilginį lietaus kanalizacijos lataką, būdavo ir gatvės dangos skersinį profilį standinantys elementai – jie atlikdavo panašią funkciją, kokią mūrinėse arkose atlieka atrami-niai akmenys. todėl jų smulkinimas, pjaustymas seniesiems grindinių klojėjams būtų visiškai nesuprantamas.

Apmaudu, kad baigiama j. janonio gatvės rekonstrukcija, atrodo, virs dar vienu Klaipėdos miesto ir krašto savitumą naikinančiu bei niveliuojančiu veiksmu. Ir kažin ar dėl to galima kaltinti statybininkus, kelininkus...

PLATUSŠULINIųIRVAmzdŽIų

PASIRINKImAS

UaB „ariogalos statybinės konstrukcijos“ direktorius Lionginas alfredas Masaitis

Tel. +370 698 28 671, faks. +370 428 70 103 El. p. [email protected]

Betono vamzdynų sistemos kaip drenažo ir nuotekų tinklo pagrindas naudojamos nuo XIX a. 7-ojo dešimtmečio. Bendro-vė „Ariogalos statybinės konstrukcijos“ gamina šulinių elementus, skirtus feka-linėms, lietaus ir vandentiekio linijoms montuoti bei geriamojo vandens šuli-niams įrengti. Šulinių žiedai gaminami pagal standarto LSt EN 206-1:2002 „Beto-nas. 1 dalis. techniniai reikalavimai, savy-bės, gamyba ir atitiktis“ reikalavimus. Visi betono ir gelžbetonio šulinių elementai gaminami iš C35/45 klasės betono, todėl yra tinkami naudoti ir esant drėgnoms sąlygoms, ir silpnai agresyvioje cheminė-je aplinkoje, pavyzdžiui, fekalinės kana-lizacijos, pramoninių nuotekų, dirvože-mių, lietaus ir požeminiams vandenims surinkti.

Atsižvelgdama į rinkos paklausą, ben-drovė orientuojasi į įvairių modernių technologijų paiešką ir naujo techninio lygio produktų gamybą. 2008 m. rudenį, pastačiusi naują technologinę vokiečių gamybos liniją juMBo 2025 (MoNo), bendrovė pradėjo gaminti šulinių žie-dus su užlankomis, movinius ir falcinius gelžbetonio vamzdžius. Šia technologi-ne linija gaminama produkcija yra skirta pakeisti Europos Sąjungos standartų ne-atitinkantiems moviniams gelžbetonio vamzdžiams Pt.

�3


SVARbIAUSIoSKELIųINFRASTRUKTŪRoSJUNgTYS–TILTAI

IEvA mIsIŪNAItė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Tiltų ir specialiųjų statinių katedros doktorantė

Konstruktorius Vilius Karieta.

PėSČIųJųIRdVIRATININKųTILToPERNEmUNąALYTUJEPRoJEKTAS.SKERSINISPJŪVIS:LAIKANČIųJųELEmENTųIŠdėSTYmAS

UAbTILTųEKSPERTųCENTRoTILToALYTUJEPRoJEKTAS

Lietuvoje tiltas dažniausiai at-lieka tik kelių infrastruktūros jungties funkciją, o jo formų tendencijas diktuoja kainos ir darbų atlikimo sparta. Gamta Lietuvoje nekelia didelių pro-blemų urbanistikos plėtrai, tad upės krantus galima sujungti paprasčiausiais sijiniais tiltais. Vis dažniau upelių keliamos ke-liautojams kliūtys išsprendžia-mos naudojant pralaidas. dėl šių priežasčių stebimas sąstin-gis ieškant naujų tiltų formų, o ir tiltų projektavimo šalyje tradi-cijos dar tik pradeda formuotis.

Pirmasis lietuvių tiltų projektuotojų darbas – 2003 m. pasta-tytas Karaliaus Mindaugo tiltas – atiduotas naudoti šven-čiant karaliaus Mindaugo 750 metų jubiliejų. Šis 101 m ilgio ir 19,7 m pločio, trijų eismo juostų arkinis tiltas per Neries upę jungia Žirmūnus su Vilniaus senamiesčiu. Karaliaus Mindaugo tiltas buvo pripažintas „Lietuvos metų gaminiu 2003“. jo pro-jektą parengė šiuo metu didžiausia šalyje kelių infrastruktūros projektavimo įmonė „Kelprojektas“.

Iki tol lietuviai tik rekonstruodavo užsieniečių projektuotas konstrukcijas. todėl nieko keista, kad buvo pradėta domėtis ir paspyrinėmis konstrukcijomis, kurios leidžia atlikti tiltų re-konstrukcijos darbus nestabdant jų eksploatacijos. Pirmieji savo atliktus tyrimus ir siūlymus taikyti paspyrines konstruk-cijas tiltams rekonstruoti pasiūlė Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai.

��


deja, realių taikymo pavydžių iki šiol nėra, tačiau, tikė-tina, kad pirmuoju tokio tilto pavyzdžiu taps šiuo metu projektuojamas pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas per Ne-muną Alytuje. Šiam trijų tarpatramių ir kiek daugiau nei 240 m ilgio tiltui siūloma taikyti daugelio statramsčių paspyrinę parabolės formos sistemą. Paspyrinio tilto forma priklauso nuo statramsčių skaičiaus: papras-čiausia vieno statramsčio trikampio formos paspyrinė sistema, didinant statramsčių skaičių, tilto forma nuo trikampės sklandžiai pereina prie parabolės apybrėžos. Moksliniais tyrimais buvo įrodyta, kad daugelio sta-tramsčių paspyrinė sistema yra efektyvesnė nei vieno ar kelių statramsčių paspyrinės sistemos, tačiau pirmoji yra jautresnė asimetrinių apkrovų poveikiui. Ir taip ra-cionalų sprendimą uAB tiltų ekspertų centras projek-tuotojai patobulino pakreipdami statramsčius kampu ir suformuodami erdvinius trikampius. Praretintas er-dvinis trikampis tinklelis efektyviai perskirsto įrąžas lai-kančiuose elementuose ir neleidžia atsirasti ženkliems kinematinės kilmės poslinkiams.

Paspyriniai tiltai neabejotinai gali būti priskirti prie inova-tyviųjų šiuolaikinių konstrukcijų statinių. Nors jų ištakos siekia daugiau nei pusantro šimtmečio, tokie tiltai projek-tuojami ir statomi vos keturis pastaruosius dešimtmečius. Pasaulyje paspyrinės konstrukcijos dažniausiai siejamos su tokiais projektuotojų vardais kaip: F. Leonhardtas, j. Schlai-chas, M. Virlogeux, j. Manterola, E. robertsonas ir d. Cre-meris. turbūt nieko nenustebins tai, kad vienas pastarųjų įgyvendintų paspyrinio tilto projektų priklauso vieną po kito apdovanojimus šluojančiam pasauliniam projekta-vimo grandui kompanijai „Arup“. Seras ove’as Arupas yra kažkada pasakęs, kad tiltas – tai tokia konstrukcija, kurios architektūrinę formą diktuoja aplinkos sąlygos ir teisingi konstrukciniai sprendimai. Šie žodžiai puikiai nusako pas-pyrinių tiltų atsiradimo priežastis ir raidą, todėl nieko keis-ta, kad šio tipo tiltai išsiskiria itin efektyvia konstrukcine

„Gyvenimo tiltas“ (angl. Living Bridge), airija, 2007 m.

Pirmasis paspyrinis tiltas – Weitingeno viadukas, Vokietija, 1978 m.

elgsena, dėl kurios sumažėja statybinių medžiagų sąnau-dos ir tenkinami ekologinio projektavimo reikalavimai.

Konstruojant tiltus, ypač aktualus yra jų laikančiųjų kons-trukcijų svoris. Projektuotojai siekia, kad jos būtų kiek gali-ma lengvesnės. Vienas pagrindinių veiksnių, nulėmusių to-kių tiltų, kaip kabamieji ar vantiniai, atsiradimą – mažesnės medžiagų sąnaudos. Šio tipo tiltų konstrukciniai sprendi-niai leidžia lenkiamąjį poveikį pakeisti tempiamuoju. Ka-bamieji ir vantiniai tiltai yra vieni gražiausių tiltų, nuolat besivaržantys savo architektūrine raiška. jie yra paspyrinio tilto, dažniausiai išsiskiriančio ne tik savo išraiškinga forma, bet ir lengvu įsiliejimu į aplinką, pirmtakai.

Paspyrinio tilto konstravimo koncepcija yra atvirkštinė vantinio tilto sudarymo principams. ji gimė 1978 m. vo-kiečių inžinieriui Fritzui Leonhardtui projektuojant naują greitkelį iš Štutgarto į Zingeną, kertantį 900 m pločio Ne-karo upės 120 m gylio slėnį. tinkamiausia pasirodė projek-tuoti viaduką, kurio pagrindinis tarpatramis būtų šiek tiek didesnis nei centrinio pilono aukštis. remiantis šia prielai-da ir atlikus inžinerinius skaičiavimus, buvo nustatyta, kad kraštinių tarpatramių ilgis turėtų būti 80 % pagrindinio tarpatramio ilgio. tokiu būdu viaduką sudarytų penki vi-duriniai tarpatramiai po 135 m ir subalansuoti du trum-pesni kraštuose. tačiau projektuojant kraštinius pilonus buvo susidurta su dideliais sunkumais, nes slėnio krantų gruntas pasirodė esąs labai nestabilus. F. Leonhardtas išra-dingai išsprendė iškilusią problemą. jis kraštinius pilonus pakeitė paspyrine sistema.

Paspyrinio tilto palaikančioji konstrukcija yra paspyros. jos visada yra tiesiogiai inkaruojamos į standumo siją tilto kraštuose. taip naudojant tarpatramio viduryje esančius statramsčius, veikiant išorinei apkrovai ir deformuojantis konstrukcijai, galima standumo sijai perduoti ašinę jėgą, kuri yra analogiška reakcijos jėgai apatinėje juostoje. dėl susidariusios uždaros konstrukcinės sistemos standu-

��


mo sija yra veikiama ašinio gniuždymo ir lenkimo jėgų. Patyręs vokiečių inžinierius susidariusio sudėtingo įtem-pių būvio standumo sijoje problemą išsprendė, parinkęs 6,10 m aukščio dėžinį skerspjūvį su skersinėmis konsolė-mis ir sutvirtinęs jas ryšiais iš kampuočių. Paprastai tokio ilgo tarpatramio standumo sijos iš dėžinių profiliuočių ne-naudojamos dėl gerokai išaugančių lėšų, skiriamų sijos vir-šutinei juostai sutvirtinti. Savo sprendimą F. Leonhardtas pagrindė sumažinta bendra tilto pakloto mase ir paspyrų skerspjūviu, kad paspyras būtų galima montuoti pakloto apačioje. Padidėjusi plieninio pakloto kaina buvo atlygin-ta pasiektu estetiniu ir ekonominiu kompromisu, atsisa-kius standartinio vantinio tilto statybai reikalingų pilonų. Sėkmingas Weitingeno viaduko projekto įgyvendinimas pagrindė sero o. Arupo žodžius, kad gamta ir racionalūs sprendimai diktuoja tiltų formą, šiuo atveju net evoliucio-navusią į naują tipą.

Savo apybrėža vieno statramsčio paspyrinis tiltas yra pana-šus į vantinį, tik yra apverstas aukštyn kojomis. tai laikoma vienu konceptualiojo projektavimo pavyzdžių. Iš pirmo žvilgsnio toks nežymus pakeitimas ne tik išsprendžia dau-gelį problemų, su kuriomis susiduria projektuotojai, bet ir gerokai padidina tilto ekonominį efektyvumą. Paspyrinio tilto konstrukcijos puikiai išsprendžia nestabilių gruntų problemą. taip pat paspyrinė sistema gali būti labai efek-tyviai naudojama rekonstruojant tiltus, nes nereikia su-stabdyti jų eksploatacijos. ją naudojant paklotas apsaugo laikančiuosius paspyrinės sistemos elementus nuo kenks-mingų oro sąlygų ir vandalizmo. Paspyrinė sistema gali būti puikiai naudojama kaip karkasas tilto statybos metu ar priežiūros tiltelis eksploatacijos stadijų metu, be to, pa-spyrų sistemos įrengimo sąnaudos dažnai yra gerokai ma-žesnės nei pilonų, kurių prireikia statant vantinį tiltą.

Ištikimas konceptualiojo projektavimo šalininkas jorgas Schlaichas tęsė pradėtą darbą, tačiau, nepaisant visų eko-nominių ir estetinių pranašumų, naujojo tilto idėja visuo-menei nebuvo lengvai priimtina. Žmonėms kėlė nerimą paspyrinio tilto apybrėža: puikus konstrukcinis ir estetinis sprendimas paslėpti laikančiąją sistemą po tilto paklotu kėlė baimę dėl vizualinio laikančiųjų elementų trūkumo. dėl šios priežasties paspyrinių konstrukcijų naudojimas greitkelio Miunchene ir Kirchheimo viadukui statyti liko tik projektiniu pasiūlymu. jo konstrukcijos buvo pakeistos į ne tokias racionalias, tačiau labiau įprastas ir pasitikėjimą visuomenei keliančias įtemptojo gelžbetonio konstrukci-jas. Beje, įtemptojo gelžbetonio konstrukcijos naudoja-mos tiltų statyboje ir Lietuvoje.

tačiau inovatyvi F. Leonhardto tilto per Nekaro upę kons-trukcija sukėlė mokslininkų susidomėjimą ir paskatino tyrimus Vokietijoje, Prancūzijoje bei japonijoje. Buvo įrodyta, kad net pažeidus vieną iš paspyrų, tilto griū-tis neįvyktų. dėl to jau 1987 m. Miunchene nuotekų va-

KoNCEPTUALIoJoPRoJEKTAVImoPAVYzdYS–SImoNEdEbEAUVoIRTILTAS

lykloje buvo pastatyti trys paspyriniai pėsčiųjų tiltai, o 1991 m. Vokietijoje j. Schlaichas įgyvendino kombinuoto-jo paspyrinio-vantinio viaduko, kaip A96 greitkelio dalies per obere Argeno slėnį, idėją. Nepaisant paspyrinių tiltų pirmtakų Weitingeno ir obere Argeno viadukų, tokio tipo konstrukcinis sprendinys nėra dominuojantis automobili-nių tiltų statyboje, tačiau daugiausia naudojamas statant pėsčiųjų tiltus.

Koja kojon žengiančių ir naujausias architektūros bei konstrukcijų tendencijas sekančių prancūzų kūrinys – tai 2006 m. Paryžiuje pastatytas net 304 m ilgio Simone de Beauvoir tiltas, laikomas dar vienu konceptualiojo projektavimo pavyzdžiu. jis darniai sujungė viešąją ir rekreacines zonas. tiltą sudaro trys dalys. 194 m ilgio

Pėsčiųjų takų suformuotas dengtas prekybos ir pramogų paviljonas, Simone de Beauvoir tiltas, Prancūzija, 2006 m.

��


tarpatramio centrinė dalis yra lęšio formos. Pėsčiųjų tilto laikančiosios kons-trukcijos sudarytos iš plieninių arkų ir kabamųjų palaikančių juostų. tai mišri arkų–juostų pagrindinė konstrukcinė sistema, jungianti du Senos krantus, bei dvi kraštinės sistemos – 35 m ilgio paspyrinės sistemos, suteikiančios galimy-bę pėstiesiems apsisaugoti nuo intensyvaus eismo miesto gatvėmis. Pasirink-ta mišri sistema pagrįsta jėgų pasiskirstymu laikančiuosiuose elementuose: gniuždymo jėgas viršutinėje dalyje perima įprastinėje padėtyje esanti arka, o tempimo – apatinė juosta (lakštas). Grynojo lenkimo zona, kurioje įtempiai santykinai maži, yra „užpildyta“ statramsčiais. Arkų padėtis plokštumoje ir jų sankirtos vietos su lakštais buvo parinktos atsižvelgus į didžiausias lenkiamų-jų momentų reikšmes. racionaliai yra išspręstas ir atraminių jėgų perdavimas tilto pamatų sistemai.

Simone de Beauvoir tiltui pastatyti buvo panaudotos lakštinės ir strypinės plie-ninės konstrukcijos: centrinės dalies standumo sijoms – 100 x 10 cm plieno lakštai, kraštinėms – 100 x 15 cm; statramsčiams – plieniniai tuščiaviduriai pro-filiuočiai, o pilonams – keturi plieniniai vamzdžiai. Nestandartinė tilto apybrėža ne tik yra racionali konstrukciniu aspektu, bet ir praplečia statinio paskirtį nuo įprastos jungiamosios funkcijos iki visiško integravimosi miestiečių socialiniame gyvenime – pėsčiųjų srautai skirstomi į takus viršutine ir apatine arkomis. Virš itin svarbios paryžiečiams Senos pakibusi tilto dalis gali lengvai transformuotis į dengtą 12 m pločio ir 65 m ilgio pramogų bei prekybos paviljoną švenčių metu arba suteikti užuovėją norintiesiems tiesiog pasigrožėti įžymiąja dievo Motinos katedra. Architektūrinės ir konstrukcinės darnos pavyzdys Simone de Beauvoir tiltas 2008 m. buvo apdovanotas ilgiausio tarpatramio pėsčiųjų tiltų kategorijo-je (Footbridge design, 2008).

Paspyriniai tiltai gali būti ne tik ilgiausi, bet ir gražiausi. 2007 m. „Arup“ projek-tuotojų komanda išsprendė dar vieną socialinę problemą ir sujungė Airijos šiau-rinio bei pietinio Šanono upės krantuose įsikūrusio Limeriko universiteto mies-telio infrastruktūrą. Iki kol buvo pastatytas šis pėsčiųjų tiltas, studentams į kita-me upės krante esančias auditorijas pusę kilometro tekdavo eiti iki artimiausio kelio. dėl labai griežtų ekologinių ir tilto integracijos į aplinką reikalavimų buvo pasirinkta paspyrinė konstrukcija. Siekiant ekonominių, estetinių ir aplinkosau-ginių reikalavimų kompromiso buvo suprojektuotas neįprastas lenktos formos tiltas su kintančio pločio vaikščiojamąja dalimi. Bendras šio tilto ilgis – 330 m. Įrengus trikojus pilonus, jo konstrukcija buvo padalyta į pavienius po apytiksliai 44 m ilgio tarpatramius.

Seras o. Arupas yra pasakęs: „tiltas – tai paprastumo ir funkcionalumo architektūrinė išraiška.“ deja, šiandien ieškant originalumo tai dažnai pamirštama, o konstrukcijos perkraunamos neaiškios paskirties elementais, sukeliančiais visuomenės nepasiti-kėjimą jų stabilumu. Limeriko tiltas – tai pavyzdys, kaip grožis kuriamas paprastu-mu: žavi jo tikslinga ir aiški konstrukcinė forma bei racionalus laikančiųjų elementų išdėstymas. Kaip ir minėtasis prancūzų pasididžiavimas Simone de Beauvoir tiltas, taip ir Limeriko tiltas yra daugiafunkcis. jo išplatintoje dalyje, kuria tiltas remiasi į statramsčius, yra suformuotos rekreacinės zonos, jungiančios studentų socialinį ir edukacinį gyvenimą. tad „Gyvenimo tilto“ (angl. Living Bridge) pavadinimas tiltui suteiktas nedviprasmiškai. Šis „Arup“ komandos kūrinys susilaukė didžiulio pasise-kimo ir buvo apdovanotas net trijose kategorijose, viena jų – „Gražiausio plieninio tilto kategorija“ (angl. French Steel Construktion Syndicate).

tai tik keletas puikių paspyrinių tiltų pavyzdžių. Šiuolaikinės urbanistikos plėtros tendencijos vis labiau krypsta į glaudų sąlytį su gamta, todėl ateityje dar išvysime ne vieną šio tipo konstrukcinį sprendimą. tikėtina, kad naujoviškų konstrukcijų tiltai papuoš ir Lietuvos kelių infrastruktūros rezginį – juk mūsų šalies narystė ES turi būti susijusi su modernių inžinerinių sprendimų praktiniu diegimu.

www.deltanova.lt

UAb„deltaNova“užupio g. 30, Lt-01203 Vilnius

tel. + 370 5 272 5308, faks. + 370 5 272 1062El. paštas [email protected]

KoN

STRU

KCIJ

ųS

TIPR

INIm

AS

IŠo

RIN

IAIS

įTEm

PIA

mų

LYN

ųP

LUo

ŠTA

ISIR

AN

gLI

ESP

LUo

ŠTo

LA

mIN

ATA

ISb

EIT

EKST

ILE

��


dėmESIo!Kitų metų kovo mėn bus pristatyta unikali Pabaltijo šalyse rinkos naujovė – Lietuvoje sukurtas ir pagamintas 4 atskirų transporto juostų fotografuojantis greičio radaras. Šio lietuviško gaminio dėžės signalizacijos centralė su nuotoliniu kontrolės ir valdymo galimybėmis: nuotolinis programavimas Bluetooth sąsaja, sistemos valdymas ir konfiguravimas SMS žinutėmis, trijų skaitmenų greičio vaizdavimas, transporto priemonių aptikimas (< 100 m), greičio matavimo sritis nuo 1 km/val. iki 254 km/val., dvikryptis objektų aptikimas, fiksuojamų transporto priemonių statistinis greičių duomenų kaupimas, aliarmo sistema, įspėjanti SMS žinute apie gedimus, įsilaužimus.

Pagrindiniai radaro pranašumai – tikslūs greičio parodymai, didelė skaičių raiška, nekenks-mingumas aplinkai.

uAB „tauro ženklas“ taikomos naujosios technologijos leidžia interaktyviai valdyti įvairius procesus – nuo greičio viršijimo fiksavimo ir baudimo iki piktnaudžiavimo greičiu, eismo reguliavimo šviesomis ir signalais pažeidimo, pavojingų zonų susidarymo, draudžiamų autobusų juostų naudojimo ir kt. pažeidimų prevencijos.

uAB „tauro ženklas“ yra atvira įvairiapusei partnerystei ir naujiems paslaugų užsakymams:

gAmYbAI,įRENgImUI,EKSPLoATACIJAI– Aktyvieji ir interaktyvieji kelio ženklai Greičio atvaizdavimo displėjai oops-Strike tM sistemos Kitos saugaus eismo prevencinės priemonės

uAb laboratorinių bandymų centras (lbC)veiklą pradėjo 1965 m. 1995 m. jis tapo pirmą-ja Lietuvoje akredituota pagal standarto LST En iSO/iEC 17025 reikalavimus bandymų la-boratorija statybinių medžiagų ir produkcijos bandymų srityje. Šiandien LBC – nepriklausoma laboratorija, atliekanti asfaltbetonio mišinių,

dangų, kelio pagrindų, mineralinių medžiagų, bitumo, bitumi-nių rišiklių, betono mišinių, betono, aplinkos tvarkymo elemen-tų ir cemento bandymus Lietuvoje ir užsienyje. Vokietijos firma „Fröwag Fröhlich+Wagner GmbH“ yra viena iš UaB Laboratorinių bandimų centras akcininkų, o šis yra jos atstovas Baltijos šalyse ir Rusijoje. LBC teikia laboratorinę įrangą ir visas jos priežiūros paslaugas. LBC kontroliuoja gatvių ir kelių statybų darbų kokybę, vykdo techninę priežiūrą, yra pasirengęs vertinti gatvių ir kelių būklę naudodamas šiuolaikišką įrangą ir metodikas, diegti ga-tvių būklės monitoringo sistemas Kaune ir kituose miestuose.

uAb laboratorinių bandymų centras, R. Kalantos g. 85 a, LT-52310 Kaunas, tel. +370 374 57 772, faks. +370 374 52 624, el. p. [email protected], www.lbc.lt

UAb„TAURoŽENKLAS“–VISKASSAUgIAmEISmUIIŠVIENINTėLIoLIETUVoJERAdARoPRINCIPUVEIKIANČIųgREIČIomATUoKLIųIRgREIČIoATVAIzdAVImoįRANgoSgAmINToJo.

uAb „tauro ženklas“, jonavos g. 254, LT-44132 Kaunas, tel./faks. (8 37) 33 89 38, el. p. [email protected], ww.taurozenklas.lt

��


Qualitative materials, modern recast technologies, young ambitious team and experienced partners – that is how one of the youngest quarry exploitation companies “upninkėliai Quarry” can be represented. Belief in the demand of quali-tative materials and self-confidence encourage to establish company in the period which was difficult not only for bu-siness in our country – in 2008. In spring, 2012 mining was started in Bartonys IV quarry, which is only 25 kilometers away from Kaunas and 5 kilometers away from jonava.

Now “upninkėliai Quarry“ produces sand and gravel and sells high quality various fractions sand, pebble pebble chip, bran of pebble chip, sand-gravel mix, accordant to European standarts. Company‘s production is used in pro-duction of concrete, asphalt concrete mix, in laying roads, in environment clearing and in other construction works.

though there are a lot of companies in Kaunas and jonava regions, which started their activity earlier, “upninkėliai Qu-arry“ has a big advantages – the mined material here has no clay impurities and gravel and pebble are cold-resi-stant. Furthermore, Bartonys IV quarry is between five companies according to the quantity of rubble.

“UpninkėliaiQuarry”:ReasonedAmbitions

team of “upninkėliai Quarry“ make a boast of using the most modern sift of famous concern “Wirtgen Group“, which was insistently recommended by the represen-tatives of the concern after assessment of minded ma-terial in Bartonys. Laboratory research of “upninkėliai Quarry“ chip was performed in Germany by courtesy of “Wirtgen Group“ as well.

Investments to further improvement of quality of ma-terials, environment protection, working efficiency are not purposeless – it helps to keep the reputation of responsible supplier, which appreciates clients, and it helps to increase number of clients.

Company, which belongs to Lithuanian Quarries Association, emphasizes that long-term business is being created and development is already being planed – it plans to become the first quarry, which produces concrete and concrete products from their own materials. As technologies are very important

in this field, “upninkėliai Quarry“ expects the supply of innovative equipment from

“Wirtgen Group“.

uAb „upninkėlių karjeras“Stašėnų k., jonavos sen.Tel. +370 607 77 703 El. p. [email protected] www.zvyro-karjeras.lt

��

��

S u m m A r y / S u m m e r 2 0 1 3 ( 2 )

ARCHITECTURE

aistė Galaunytė: ACHALLENgE:THESHoPPINgCENTRE ASAPUbLICCULTURALSPACEIf nowadays some of the museums have turned into shopping centres, why can’t shopping centres be turned into museums? ‘Galleria Centercity’ in Cheonan, Korea is a reflection of the changing trends of shopping centres in Asia. on this continent buildings of this typology have now been ope-rating as public, almost cultural centres, meeting spots. ‘therefore the pu-blic areas of shopping centres are becoming one of the key compenents of the building’s architecture’, architect B. van Berkel, one of the authors of the Project claims. the architects chose an unusual method of projecting. the architecture of the building is based on the analysis of customer behaviour in large commercial spaces.

Prepared using information from the architectural company ‘UnSTudio‘of the netherlands

aistė Galaunytė: THEHoUSEINSAKIŠKėS: ComFoRTCLoSERToNATUREAt first sight a single dwelling unit may seem like a simple building to cons-truct. However, designing cozy spaces, a house of engrossing yet not too extravagant architecture that would be comfortable to live in for both adults and children is quite a challenge. Architect r. Žigunienė and interior desi-gner A. Litinskienė are happy not only with the successful piece of work but with the nuances of the creative process as well. the house in Sakiškės serves as a proof how architects and customers can harmoniously come into an agreement seeking to achieve the unity of nature and modern architecture and create the possibility of comfortable and modern living.

CoNSTRUCTIoN

Eglė Kajauskaitė: KTUCAmPUSComPLEx:UNITYoFINANdJAN INoNESINgLEAREAthe new National open Access research and Experimental development Centre has opened the gate to the future. Seeing the new building leaves no doubt that the new object is not only difficult architecturally but is also brimful of newest engineering decisions, joining together under the princi-ple of IN and jAN the conflicting light and ephemeral science building and dark and difficult commercial building. Putting together scientists, students and businessmen seemed ‘mission impossible’. the mission was completed by architects G.janulytė-Bernotienė, r.Lydytė and E.Klinavičius with a help of constructor A.ražaitis and building company uAB ‘LitCon’.

austėja Kazlauskytė: WILLTHEPUbLICINTERESTINTERFEREWITH ECoNomICdEVELoPmENT?After lengthy discussions a decision on the new edition of the Law on terri-tory Planning, which will come into force on 1st of january 2014, has been taken. the new edition of the legal act, which shall be followed by amen-dments to the Laws on Building, Land and other laws as well as subordinate legislation, will change the current regulation of territorial planning. the new edition of the law is meant to improve conditions for business development and investment attraction, to cut the preparation time of building-related projects, to shorten bureaucratic processes that have so far significantly prolonged the period of preparation of territorial planning documents, to simplify territory planning.

summer 2013 (2)

ENgINEERINg

mAKINgSURETHATNooNESTAYSINdIFFERENTToRISKASSESSmENToFWoRKEQUIPmENTIs a sufficient amount of attention paid to the set-up of the work place? Is there any proper control over how the employees comply with the safety requirements, are they encouraged to work safely?13 years ago the General Provisions of use of Work Equipment, which laid down the minimal safety requirements for work equipment and their use, came into force. they were prepared pursuant to European Council directive 89/655/EEB ‘concerning the minimum safety and health requirements for the use of work equipment by workers at work’ amending directive 95/63/EB. the requirements of these directives have been transferred into the Ge-neral Provisions of use of Work Equipment. Being aware of and understan-ding these requirements is of great importance.

Prof. habil. dr. Vitalijus Volkovas: moNIToRINgANddIAgNoSIS ENSURESmooTHoPERATIoN oFTHEEQUIPmENTLately the progressive method of exploitation has been applied more and more often which means that equipment is exploited evaluating its actual condition. that becomes extremely effective when combined with monito-ring and diagnosis methodologies based on modern means. Methods and means of non-destructive testing are the most reasonable. Modern moni-toring and diagnostic methodology is becoming a universal and effective tool to solve exploitation problems by applying the current conception of condition-based maintenance. the progressive method of equipment ex-ploitation is becoming predominant in developed countries.

THELITHUANIANImFRASTRUCTURE:REALITYANdFUTUREVISIoNresearch company ‘Gallup’, having investigated 148 countries, found out the country whose people are the most satisfied with the roads. It appe-ared that people of united Arab Emirates are the most pleased with the roads with drivers of Luxembourg, Hong Kong and Holland running up. Lithuania takes 97th place. It is difficult to say what the result of the survey would be if it was carried out now, especially meaning the fact that lately, due to preparation to take over the European union‘s presidency, we have been rapidly tackling the road situation. We‘ve asked Audronė Filimana-vičienė, chief specialist at the Communication division of the Ministry of transport and Communications, whether the situation could be improved even more so.

INFRASTRUCTURE

Dr. artūras KeršysDr. neringa Keršienė: bEHAVIoURALSTUdIESoFComPoSITES APPLIEdINTHEAIRCRAFTINdUSTRYComposites are anisotropic materials of a complex structure. When dealing with issues of decomposition, the problem of interaction and cross-influen-ces between the structure’s components inevitably comes into play. the in-creasing use of components in various constructions encourages to address the issues of decomposition. of great relevance these days are studies of de-composition of composites carried out by applying well-known solutions of decomposition mechanics. the research findings of aircraft engineering and mechanical engineering specialists from Kaunas university of technology should serve as a guide when seeking to ensure successful use of contempo-rary composite materials in design of modern transport means, particularly means of air transportation.

ieva Misiūnaitė: bRIdgES:THEKEYLINKSoFTHERoAd INFRASTRUCTURENature generally presents no great obstacles to urban development in Li-thuania therefore simple beam bridges are preferred. Viaducts are chosen more and more often to make sure that obstacles posed by small streams are avoided. As a result, a certain level of stagnation has been observed in search of new forms of bridges meanwhile the tradition of bridge design is only starting to take its form. there‘s been a an increased interest in cable trussed constructions that allow to reconstruct the bridges without impeding the exploitation. Scientists from Vilnius Gediminas technical university were the first ones to suggest using cable trussed constructions for bridge reconstruc-tion. It is likely that the new bridge over Nemunas in Vilnius is going to be the first example of a bridge of this type.

�0


Documents

Structum 2013 Vasara Nr.2