Pensininkas 2011 m. liepa - rugpjūtis

8/4/2019 Pensininkas 2011 m. liepa - rugpjtis

1/32

PENSININKAS

2011 m . liepa - rugpjCltis


2/32

PENSININKASLeidzia JAV Lietuviu Bendruomenes Socialiniu reikalu taryba

Lithuanian Human Services Council of the USA, INC2711 West 71st Street, Chicago, Illinois 60629

Telefonas: 773-476-2655Redaguoja Danute Bindokiene

7155 South Homan Ave., Chicago, IL 60629El-pastas: [email protected] Danguole Ilginyte

2711 West 7pt Street, Chicago, IL 60629Telefonas 773-476-2655Prenumerata metams:

Jungtinese Amerikos Valstijose - 15 (JAV) dol.Kanadoje ir kitur uzsienyje - 25 (JAV) dol.Atskiro nurnerio kaina - 1.50 (JAV) dol.

Prenumeratos cekius rasyti administracijos adresu.Zumalas yra dvimenesinis

TurinysD .k . J .v ik i ... k .., 3e U1 urns, Ish. 1mIeJI s aitytojau .Niekad nevelu prisiminti 4Iv kriksci iskoi 1 7. 1 sC10nls Oj O pasau 10 .Sveikata - brangiausias turtas 9Sis bei tas 14P tari . tari . tari . 17anmai, pa anmai, pa anrnat .Patarles - isminties lobynas 21Gero apetito! 23Auginkime! 26Skaitytoju kertele 28Linksmiau 30

2011 rn. liepa - rugpjutis
mailto:[email protected]:[email protected]


3/32

Dekui Jums, istikimieji skaitytojai!Skaitytojai laukia "Pensininko" (kaip jie patys daznuose laiskeliuose pasisako)ir kartais nusiskundzia, kad zurnalas juos lanka tik sesiskart per metus. Redaktore

labiausiai laukia tu maloniu laiskeliuku, kad galetu jais pasidalinti su kitais"Skaitytojl! kerteleje". IS tikruju yra labai malonu bendrauti - nors netiesiogiai - suskaitanciais .Pensininka", 0jl! yra kone kiekvienoje Amerikos valstijoje, Kanadoje,Australijoje, Lietuvoje. Zurnalo skaitytoju deka nepazistamos vietoves tampa savos,o niekad negirdetos pavardes - pazistamomis, nes visa tai mus visus jungia i bendraseima. Kiekvienas laiskelis, kiekviena nauja ar atnaujinta prenumerata, kiekviena aukastiprina redakcijos ir leideju pasiryzima zurnala leisti, tobulinti, padaryti kuo idornesniir patrauklesni. Zinoma, tobulinimui ribu juk nera - jeigu skaitytojai pasisakytu, kadar noretu "Pensininko" puslapiuose skaityti, redakcija mielai jiems pasitarnautu

Gal kas tvirtintu, kad visgi "Pensininkas" nera ypatingai svarbus zurnalas, nesisleidziamas tik kas du menesius, medziaga jame nera jau tokia aktuali, 0 skaitytojai- daugiausia vyresnio amziaus zmones. Manome, kaip tik atvirksciai: kiekvienaslietuviskas periodinis leidinys ideda savo dali j rnusu tautos kultiiros kraicio skrynia."Pensininkas" taip pat jau nuejes ne vieno desimtmecio kelia, tad reikia padekoti JAVLB Krasto valdybai, kad ryztasi nenutraukti tolimesniu laidu.

Prabego maloniosios vasaros sventes - Jonines, Amerikos Nepriklausomybessvente, Lietuvos Valstybes diena, Dariaus ir Gireno, deja, nelairningo, skrydziosukaktis; daugelio uzmarstin - iki kitu metu +spejo nuslinkti skaudieji vasarospradzios prisiminimai: tragiskieji 1940-1941 m. birzelio ivykiai.

Prasminga, kad ir siemet uzsienio lietuviai, kartu su tevyneje gyvenanciaistautieciais, iskilmingai Liepos 6-qjq giedojo Tautos himna. Lietuvos himno zodziaiir melodija sujunge placiai po visa planeta issisklaidziusius lietuvius, sustiprindamatevynes meile ir tarpusavio rys],

Siemer vasara negailestinga: karsciai, audros. Vyresniesiems toks oronepastovumas ypac sunkus ir sveikatai pavojingas. Todd linkime visiems pasisaugoti,nepervargti, bet ir neapsniisti! Tik, vartojant Dievo duotas galias ir talentus, galimebiiti visaverciais zmonemis. 0musu skaitytojai - ir apskritai lietuviai - yra talentingi,darbstiis, sumaniis ir optimistiski. Dekojame Jums, "Pensininko" skaitytojai uzparama, gerus zodzius ir prenumeratos pratesirna, Pasilikite ir toliau musu skaitytojuseimoje, iq itraukdami savo artimuosius, draugus, pazistamus,

Danute Bindokiene

-3-


4/32

Niekad nevelu prisimintiNors siq metu birzelio menuo jau

nuslinko praeitin, skaudieji to menesioivykiai, pries kiek daugiau kaip septynisdesimtmecius sukrete Iietuviu tauta ir ispagrindu pakeite daugelio likima, dar ne-isbleso (ir niekada neisbles) miisu tautieciuatmintyje. Tai parodo ir gausiis renginiai,skirti prisiminti tragiskuosius 1940-1941 m.birzelio ivykius - pirmaja sovietu okupaci-jq. ir prasidejusiu tremimu iSibira siauba.Lietuvoje po nepriklausomybes atkiirimobirzelio 14-oji vadinama Gedulo ir viltiesdiena; uzsienyjc gyvenantys lietuviai, isvytiis savo tevynes antrosios sovietu okupaci-jos gresmes, birzeliui net suteike Baisiojoepiteta ir su didziu skausmu jo viduryjeprisimindavo okupanto istremtuosius, nu-kankintuosius, nuzudytus savo tautiecius.Gaila, kad pastaraisiais metais tragiskojobirzelio ivykius prisimena daugiausia tikvyresnieji musu tautieciai, 0 jaunesnieji,ypac neseniai atvyke is Lietuvos, pagrin-dine sio menesio data laiko birzelio 24-cUq.- triuksmingasias, Iinksmasias Jonines.Prasminga, kad jie puoseleja miisu tautostradicijas ir paprocius, bet turetu rasti vietosir kitiems dalykams.

Dekoj ame Liudai Stungevicienei(Hamilton, Ont., Canada), atsiuntusiai sivilnietes Aldonos Karosaites eilerasti apieanuometini birzelio siauba:

Svito graius birzelio rytas,Blysko naktis. Biro iiedai ...Rytuos dangus kaip nudaiytas ...Tik tolumoj girdejosi garsai ...

Kai ruosesi gamta atgimti, -Jie veie mirt]pavasario laukais!Artejo prie mieganciu sodybu,Nulauie kryziu, sukant pro vartus,Po ratais krito ziedai pinaviju, -Ginkluoti vyrai supo teviskes namus!Krete namus, sparde paliegusj senelj,Nekreipe demesio j asaras vaiku,Kaip iverys siuto, ieskodami daugiauauku.:Visus, kq rado, susikrove,Atgal skubejo tais paciais keliais,Kur lauke paruosti vagona, uikaltais lan-gais.lr taip procesija vagonzt pajudejo,Palikus teviskes gimtus namus,o akys partizano ispamiskes lydejo,Liipoms kartojant priesaikos zodzius:"Uz motinos asaras, ui nukankintq tevq,Ui isniekintq kryziu pakeles,Ui sutryptq dariely.... "Prisieke jis, kol gyvas - ginklo nepades!Daug metu praejo nuo to baisaus birzelio.Sibire piiva kaulai isveitu,Girioje kapas partizano - be zymes,kryielio,Nesulauke saules spinduliu ...Mes is maldu nupinkime vainikq,Lai vargq dainos apdainuos,Kol plaks lietuviska sirdis kriainej,Kol bus minimas vardas Lietuvos ...

Buves ilgametis Cleveland, OH, lie-tuviu parapijos klebonas (dabar gyvenan-

-4-


5/32

tis Lietuvoje) kun. Gediminas Kijauskas,SJ, savo straipsnyje .Prisiminimu galia"("Skambeki, Zodi" - Apmastymai is Vil-niaus, 2011 m.) raso, kad mes - lietuviutaut a - esame istorijos iparcigoti ne tiknepamirsti sio tragiskojo musu tevyneilaikotarpio, bet apie ji byloti savo vaikams,vaikaiciams, biisimoms kartoms:

-Grazusis birzelio menuo mums menair isskirtinj Lietuvos istorijos laikotarpi.1941 m. birzelio 14-18 d. prasidejo masiniailietuviu tremimai j Sibira - amzino isalozeme. Bangos tokiu tremimu kartojosi - isviso jl! buvo trylika - iki 1950 rn. Tautosnaikinimas vyko per visa sovietine okupaci-ja. Lietuva buvo dusinama ivairiais biidais;okupantas tvirtai laike savo rankoj visassusizinojimo priemones, spauda, televizija,radija, mokyklas, zmoniu judejima, darbupaskirstyma ... Kaip visa tai paveike tautosdvasia, zmoniu vertybes?

Musu gyvenime vieni prisiminimainesa dziaugsma, pasitenkinima, jie uzdegair kviecia kilti aukstyn, aukotis. Kiti vedainusiminima ir zmogu tiesiog gniuzdo, Arstebesimes, kad ir po dvidesimt vieneriu at-kurtos laisves metu Lietuva vis dar grumiasisu tu siaubingu desimtmeciu palikimu?Kaip mes juos prisiminsime ir sversime?Teminesime paskirus tu desimtmeciu ivy-kius? Palikti vieni, jie baugina ir uzkreciasiaubu. Lietuvoje pasilikusieji bei kovojan-tieji juose !ziurejo daugiau negu tik tamsa.Lietuviai, pereje koncentracijos stovyklas,vergiskai nesuklupo pries pavergejus irneklupde tautos. Ju auka nebuvo veltui:nuskaidrejo tautos dvasia kentejimuose, ne-kaltos aukos sauke kovai... Todel Lietuvospogrindzio "Ausra" kviete zvelgti ipraeiti

ir dabarti kaip svytincia heroizmu: koksnuostabus sudvasintos aukos spindejimas!

[domu, kad ir Sventrastyje mes randa-me panasiu isgyvenimu. Pats Viespats ragi-no isrinktaja tauta savo skaudzios praeitiesnepamirsti, Atvirksciai - apie ja nuolatossavo jaunajai kartai kalbeti. Teisingai su-prasta praeitis, nors ji biltu ir labai skaudi,mumyse gimdo didvyriskumo dvasia: jiikvepia, skatina, stiprina. Izraelitai nebijojosunkios Egipto vergijos prisiminimu, nesvisur mate Dievo artuma: .Kai tavo siinusrytoj tave paklaus ir tars - ka reiskia sitiepaliepimai ... jam atsakysi: buvome Egiptefaraono vergai ir Viespats mus isvede isEgipto galinga ranka" (Pak 6:20).

Jei buvome atviri Viespaties artumui,negalejome nejausti, kaip Jo galinga rankagyvai veike visoj tautoj ir itin jos kovoto-juose. Jie savo Golgotoj isgyveno vienybesu Kalvarijos keliu einanciu ISganytoju.Jie tiesiog pranasiskai kartojo: .Lietuvatiki savo Prisikelimu ir sako visam pasau-liui, jog nera susitaikiusi su vergija, betpriesinasi ir priesinsis, kol atgaus laisve"("Ausra", NI'. 22).

Kaip mes svarstome tevynes penkiudesimtmeciu bandyrnu kelia? Ar juose, saliatamsos ir skausmo, randame ir sviesos pr a-giedruliu? AI' pastebime galingos Viespatiesrankos veikima? "Kai tavo simus rytoj tavepaklaus ... jam atsakysi ..." (Pak 6:20).

***Miisu iskilioji poete Janina Deguty-

te eilerastyje "Judas" su didzia sirdgela irpriekaistu kreipiasi iuos, kurie sliejosi prieokupantu, kurie ne tik vykde jl! juodus dar-bus, bet skunde, isdavinejo savo tautieCius-kaimynus, bendradarbius, net seirnos narius.

-5-


6/32

JUDASKodel tu pardavei mane ui trisdesimt sidabriniu?

Argi mes nevalgem is vienos riekes?Argi mes negerem is vieno qsocio?...Kunigaiksciai ir baudziauninkai.knygnesiai ir osvencimu numeriai -parduoti, parduoti, parduoti ...

Kadel tu pardavei mane ui trisdesimt sidabriniu?Argi tavo sirdis juoda kaip derva?Ar geluoniai gyvaciu tavo liipose dega?Ar tavo rankos saltesnes ui amzinq ledq?

...Ir stovi tu, panasus j zmogu,veltui geisdamas prisiglaustiprie liipu, ugnies ir zemes ......Ir krenta iodziai; tamsiis kaip zemeir sunkiis kaip zeme:

kodel tu pardavei uz trisdesimt sidabriniu - save?

Prie gelezinkelio darbu, Sibire.-6-


7/32

I s k r i k s c t o n t s k o j o p a s a u l i oGEROS SIRDIES DZIAUGSMAI

Savo kel ionese nuolat sutinkamezmoniu, kurie mums parodo gera sirdi. liepasirenge istiesti kitiems pagalbos ranka. lieatviri kitu nipesciams, mielai skuba padeti,kai to reikia. Su dziaugsmu dalinasi savoistekliais, savo gabumais bei dovanomis.Visad suranda laiko ateiti talkon, kai reikiaatsiliepti issiikiams del visu bendros geroves.Bet tas gerasirdiskumas nesustoja tik prie jl!paciu - jis nubanguoja ir uzdega kitus. Toddtokio nusiteikimo zmones brangina kiekvie-na seima, organizacija, mokykla. Sakome,tokie zmones turi auksine sirdi.jiems tiesiogigimra skleisti gemma bei juo dalintis.

"Pats rojus biltu blankus ir be dziaugs-mo, - sako Thomas Moore, - jei juo ne-biitu dalinamasi". IS tiesu paties zmogauspilnutiniam brendimui bei atsiskleidimuibiitina dalintis tiek savo psichinem, tiek irdvasinem gerybem. Nepasidalintas gyve-nimas nebenesa vaisiu, daznai veda mirtin.Pagalvokime apie asmeni, kuris atsisakodalintis savo sirdimi. Ar gyvyby nesantikimo dalis nepasidarys blanki, bedvase, kaiji nebebus maitinama kito asmens gaivumubei sviesa?

Visi jauciame, kaip sykstuolis pasi-daro nemegstamas ir paniekos vertas. Tiekjis pats, tiek ir jo pinigai mus atstumia.Kasdieniniame savo surmuly lengvai pa-mirstame didzias savo dovanas. Ir kas dar

blogiau - net nejauciame uz sias dovanasdekingumo. Dekingumas ir dalinimasiseina kartu, tik jl! jungtis sias dvi mintis is-laiko tinkamoj aukstumoj. Kelione, kuriojetik priimame, bet nesidaliname su kitais, yrauzdara ir prazutinga, 0 kai tik isileidziamesavo sirdin dalinimosi sviesos, su ja ateinapripazinimas, dziaugsmas bei dekingumas,Be dalinimosi nemokame ivertinti to, kasmums duota. lei nesidaliname, tampamenesuvaldomais siurbliais, kurie nei vertina,nei dziaugiasi tuo, kas jiems duodama.

Geros sirdies dziaugsmu tikraja vers-my atrandame pacioj kfirinijoje. Kurejas,sutveres visata, savo dalinimasi bei dosnu-rna zmogui apvainikavo viska virsijanciadovana: "Dievas taip pamilo pasauli, jogatidave savo viengimj Sunu, kad kiekvie-nas, kuris iitiki, nepraziitu, bet turetu am-zinqji gyvenima" (In 3:16). DangiskasisTevas, dalindamasis su mumis didziausiadovana - savo Siinumi, tuo mus pakeliai nauja egzistencijos plotme: "Ziurekite,kokia meile apdovanojo 1l1US Tevas - mesvadinames Dievo vaikai ir esame" (1 Jn3: 1). Sekdami dangiskojo Tevo pavyzdziuir dalindamiesi su kitais savo dovanomis,mes jas tuo paciu tarsi apsvieciam ir jamssuteikiam tikraja verte.

Gediminas Kijauskas, SJVilnius

-7-


8/32

PESIMIZMAS, OPTIMIZMAS IR VILTIS

Yra labai svarbu tureti vilti,mes negalime tiketi, jeigu neturime vilties.Tikejimas be vilties yra bevertis.Viltis yra ne tik dorybe; viltis taip pat yraabstrakti.Viltis neturi egzistencijos.Druska egzistuoja, cukrus egzistuoja;jus egzistuojate, mes egzistuojame,bet viltis neegzistuoja.Ji egzistuoja tik zmoguje.Todel, kai kalbame apie viltj, turime kalbetiapie zmogu.Pavyzdziui, prisiminkime sena, sergantizmogu.Jis kencia didelius skausmus,tokius, kokius kencia daug zmoniu pasau-lyjeir kentejo Evangelijose.Sis sergantis zmogus gali pasirinkti, ka jisnori daryti.Jis gali sakyti:-Manjau nera vilties, esu ligonis ir niekamtikes,esu per senas, viskas manyje jau susidevejoI rman jau niekas nepades,Sis zmogus yra pesimistas, ir todel jis ne-isejoigatve, kai pro jo namus praejo Kristus.Taciau sis sergantis zrnogus gali ir kitaippasielgti;kentedamas didelius skausmus, jis galisakyti:-Jau ir pirmiau taip buvo; as zinau, kad sitaipraets,cia nieko rimto. Viskas bus gerai.

Rytoj jau viskas bus praeje, man nereikiapagalbos.Jis optimistas; jis neisejo !gatve,kai pro jo namus praejo Kristus.Ir optimistai, ir pesimistai yra zmones bevilties;jq centras yra jie patys:jie pasilieka vieni, jie neiseina is saves,kiti jiems nereikalingi,Evangelijos apie juos nekalba.Bet Evangelijose daug pasakojimu apiezmones,Kurie kencia skausma; apie aklus ir luosus,kurie nesasi savo mirusiuosius kartu susavmu.Jie isejo is savo namu,jie isejo is savo sleptuviu;jie isejo, arba buvo priversti iseiti,nes jie turejo vilti,lie buvo pakankamai nuolankusir todel galejo tai padaryti.Greiciausiai jie viska dare, kad kaip norspabegtunuo savo likimo,taciau jie atsimuse iiena ir suprato,kad pabegti yra neimanoma.Ir j ie ta tikrove atpazino,jie nuejo pas ka nors, jie nepasiliko vieni,jie prase, kad kas nors jiems padetu,jie melde pagalbos,ir jie turejo vilti.Jie su kuo nors bendravo, kuo nors pasiti-kcjo,o tai ir yra viltis -pasitiketi ir viltis kuo nors kitu,

-8-


9/32

pasitiketi ir viltis kitu zmogumi.Ne savanaudiskas optirnizrnas, ne savanau-diskas pesimizmas,bet nuolankus, pasitikintis ir viltingas ben-dravimassu kuo nors kitu.Ir stai kodel viltis daugeliui is miisuyra toks sunkus dalykas.Esame per daug savimi tikri,mes norime pasitiketi tik savimi,mes esame optimistai, ir is to optimizmonebus

per daug pagalbos.Mes esame pesimistai, ir is to pesimizmonebusper daug pagalbos.Retai, labai retai esarne is tikruju viltingi,nors gerai zinome, kiek daug galimybiuyra viltyje -galimybe eiti !Kristu,galimybe priarteti prie Dievo Silnaus,dangaus ir zemes Kurejo.

Joseph Donders, OFMISanglu kalbos verte Nijole Kersnauskaite

"Skambeki, Zodi", Apmastyrnai isVilniaus, 2011111.

S v e ik a t a - b r a n g i a u s ia s t u r t a sISSIPLETUSIOS KOJVKRAUJAGYSLES

Daugiau kaip 40 proc. moteru, suIau-kusiu 50 metu amziaus, ir daugiau kaip 75proc., perzengusiu 70 metu slenkstj, turikojose issipletusias kraujagysles-venas(angl. vericose veins). Koju venu paskir-tis yra pumpuoti sumazejusio deguonieskrauja atgal !sirdi. Venos aprupintos voz-tuveliais, kurie privercia krauja teketi tikviena kryptimi ir nesilieti atgal, nepaisant,kad jis turi teketi "pries kalna". Zmoguisenstant, kartais tie voztuveliai susilpnejair pradeda gestio Senstant susilpneja nevien kraujo indai, bet taip pat koju rau-rnenys, padedantys krauja varyti aukstynj sirdi. Prie sios negeroves atsiradimo galiprisideti paveldejimas, didelis antsvoris irdarbas, kuomet reikia ilgai stoveti vietoje.Kai kraujas pakankamai stipriai nespau-dziamas sirdies link, jis gali susikauptivenose po oda - tuomet venos daugiau ar

maziau issiplecia.Issipletusios venos paprastai yra triju

nlsiu: labai storos - verikozines/mazgines(vericose), vidutinio dydzio (reticular) irplonosios (spider veins), primenanciosvoratinklio siiilclius. Jeigu venos labaiissiplecia (jos panasios isusisukusias vir-ves), prasideda ivairus koju negalavirnai:skausrnas, deginimas, spaudimas, kartaissilpnumas ar sunkumas, ypac ilgiau pasto-vejus. Nakties metu dar prisideda raumenuskausmas. Koju oda aplink issipletusiasvenas issauseja, niezti, atsiveria net zaizdos.Retais atvejais venos gali tiek issiplesti, kadsprogsta ir kraujas issilieja po oda.

Vidutinio dydzio (reticular) issiple-tusios kraujagysles paprastai yra melsvos(kartais tarytum violetines spalvos), josplonesnes kaip "vericose", bet taip patprimena susivijusias virveles. Sios venosdazniausiai pasitaiko uzpakalineje kojosdalyje, ypac aplink kelius ir daznai issisa-

-9-


10/32

koja i dar smulkesnes (spider) voratinklinesvenas. Pastarosios yra raudonos ar melynosspalvos, plonytes, neissokusios i pavirsiuir panasios i voratinkli (del to ir toks pa-vadinimas ).

Nebent issipletusiu venu simptomailabai astrus, skausmingi, nebiitina griebtisj4 gydymo,juo labiau operacijos biidu. Se-dint pakelus kojas aukstyn, daugiau judantlvaiksciojant, kad pageretu kraujo apytaka,stengiantis per ilgai nesedeti (sedint nesu-kryziuoti koju), 0ypac nestoveti, gali tuossimptomus sumazinti, Galima taip pat avetispecialiomis kojinemis (compression stoc-kings), kurios suspaudzia kojos raumenisir palengvina skausma, Jeigu tos paprastospriemones nepadeda, verta pasikalbeti susavo gydytoju.ATSARGIAI SU PUPTJ DAIGAIS

peliu daigu maistingosiomis savybemis?Patariama laikytis siu taisykliu:

1. visuomet pirkti daigus is patikirnuaugintoju (nors ne visuomet ir jie gali is-vengti problemu, kaip parode Vokietijosatvejis );

2. sios bakterijos labiausiai pavojingosnescioms moterims ir visiems, turintiemssusilpnejusia imunine sistema;

3. daigus gerai isvirti - karstis bakte-rij as sunaikina;

4. plaunant ir nusausinant daigus bak-teriju kiekis sumazeja, bet neisnyksta;

5. j eigu valgoma restorane ar perkamiparuosti sumustiniai, visuomet patikrinti,ar iuos (ypac salotas) nera prideta pupeliudaigu,

VERTA ATSIMINTISIUOS SKAICIUS

Neseniai Vokietijoje per 3 tiikst, zmo- Kiekvienas suauges zmogus turetuniu susargdino (keletas net mire) vadina- bent apytikriai zinoti savo sveikatos stovi.mosios .Europietiskos E. coli" bakterijos. Tai patikrinti pades sie skaiciai:Pagaliau buvo istirta, kad bakterijomis 1. normalus kraujospudis yra 120/80zmones apsikrete nuo pupu daigu, kurie arba dar zemesnis;paprastai valgomi zali. Tam tikra pupeliu 2. cholesterolis - gerasis - turetu biitirusis (mung beans) buvo daiginama (pupe- zemesnis negu 200 mgldl;Ies daiginamos vandenyje) viename iikyje ir 3. blogasis cholesterolis - HDL - tu-daigai siuntinejami ne tik po visa Vokietija, retu nevirsyti 100 mg/dl;bet ir kai kurias kitas salis. Susekus uzkretu 4. juosmens dydis moterims: maziausaltini, epidemija buvo sustabdyta. kaip 35 coliai; vyrams maziau kaip 40 co-

Taciau per pastaruosius 15 metu Ame- liu. Per daug riebalu, susitelkusiu aplinkrikoje taip pat pasitaike per 30 atveju, kai juosmeni, gali buti sirdies ligu priezastimi.zrnoncs susirgo nuo zaliu ar nepakankamai Norint pamatuoti savo juosmens dydi, apsi-isvirtu pupeliu daigu. Kadangi tie daigai la- juosti matuokle (tape measure) aplink juos-bai maistingi ir kone kiekvienoje didesneje meni, siek tiek virs klubu ir iskvepti ora;maisto parduotuveje parduodami, daugelis 5. tabako vartojimas arba uzsibuvimas(taip pat restoranai) juos deda i salotas arba patalpoje su nikanciais turi biiti 0;val go su ivairiais uzpilais. 6. kasdienine manksta - 30 min.;

Kaip apsisaugoti nuo uzkretirnu E. 7. esant ramioj padetyje (resting), sir-coli bakterijomis ir visgi pasinaudoti pu- dies plakimo daznis neturetu bilti daugiau

-10-


11/32

sytas visas zrnogaus gyvenimas: patirtys,dziaugsmai, juokas, rupesciai, Iiiidesys.Argi noretumete savo praeities atsisakyti?Tada gyvenimas biitu tik tuscias sraigeskiautas, numestas patvoryje. Suprantama,

Zmones, ypac vyresni, per daug sie- kiekvienas nori kaip galima geriau atrodytilojasi, kai gimtadienis prikabina dar vienus - ir sau, ir kitiems. Jeigu Iaikysites sveikosmetus, visai uzmirsdami, kad isgyventu mitybos, pakankamai issimiegosite, ne-metu skaicius yra tik - skaicius! Daug vengsite mankstos, atrodysite puikiai. Kadsvarbiau, kaip zmogusjauciasi, kaip jis save veido oda nebutu sausa (vyresniesiems taimato, kokios jo paziuros j gyvenima: ar jis daznai pasitaikanti problema), vartokitetik egzistuoja, diisaudamas del vis gause- svelnesni muila (kudikiams prausti muilaijanciu metu slinkties, ar gyvena pilnutini paprastai yra labai svelnus) ir vesesni van-(pagal turimas salygas ir sveikatos stovi) deni, patepkite veida ir rankas drekinanciugyvenima, Zinovai pataria: kremu (moisturizer). Pasirinkite sukuosena

1.Niekada nera per velu ka nors nauja (nesvarbu, kokia plauku spalva ir kiek tuismokti ar atrasti. Vietiniai knygynai, vy- plauku like), kuri geriausiai tinka prie vei-resniuju centrai, muziejai, parkai, kartais do. Visuomet devekite svariai, tvarkingai,net mokyklos, siiilo ivairius kursus, uzsi- kaip Iietuviu liaudies patarle sako: jaunaemimus, kurie vyresniesiems dazniausiai puosia jaunyste, 0 sene}- tvarkinga apranga.nieko nekainuoja arba kainuoja labai mazai, Viena senyvo amziaus lietuve papasa-

2. Neatsisakykite bendravimo su kitais kojo toki savo gyvenimo ivyki, kuri vertazmoncmis, nes tai sudaro proga pasidalin- cia pakartoti, isidemeti ir susimastyti: "Asti mintimis, pasidziaugti, net pasiskusti, vise} gyvenima buvau judri, energinga -pasijuokti. Vyresniuju centrai, parapijos, visur dalyvavau, ir visur suspejau. Ypacmiestu parkai turi susiburimus, i kuriuos megau dainuoti chore ir sokti tautiniuskiekvienas gali nueiti ir dalyvauti. Jeigu sokius. Net sulaukusi pensijos amziaussveikata leidzia, pasisiulykite padeti li- neatsisakiau savo pornegiu. Jauciausi vi-gonineje, skaitykloje, neturtingu zmoniu siems reikalinga, populiari, visur laukiama.valgykloje ir pan. Pries porarnetu sunkiai susirgau. Gydytojai

3. Nebijokite kompiuterio! Internetas neteike per daug vilciu pasveikti. Visgiir elektroninis pastas gali suteikti malonu, ilgainiui pavyko liga iveikti, bet kiek tainaudinga ir idomu uzsiemima, tik, zinoma, man kainavo! Nebegaliu vaikscioti (vartojubendravimas elektroniniu biidu niekuomet vaikstuka arba kede su ratukais), plaukainesudarys tokio malonumo (ar naudos), labai isretej 0 ir pabalo, veidas susirauks-kaip susitikimas ir buvimas su gyvais zmo- Iejo kaip suvytes obuolys. Tiesiog negaliunemis. iave pasiziureti ... Uzsidariau tarp keturiu

4. Pasiziurekite i veidrodi ir neissi- sienu: niekur neinu, niekur nedalyvauju,gaskite, pamate rauksliu, rauksleliu isva- nes nenoriu, kad !mane pazistami zvclgtugota veida, baltus plaukus (arba pakausi su pasibaisejimu ir uzuojauta. Turiu mote-visai be plauku), Veido raukslese juk ira- risky, kuri man padeda, kartais atvaziuoja

-11-

kaip 90 duziu. Jeigu plakimas daznesniskaip 90 diiziu per minute, rizika gauti sir-dies sutrikima labai padideja.NESKAICIUOKIME GIMTADIENIT)


12/32

keriopa medicinos pagalba, apsikreciapavojingomis, kartais nesunaikinamomisnet stipriausiais antibiotikais, bakterijomis.o visgi rnazdaug vienas is 10 ligoniu Iigo-nineje gauna tokiu bakteriju, kurios ilgaikamuoja, net grizus j namus. Pripazistama,kad pacientas dazniausiai apkreciamas delligonines personalo aplaidumo - nepakan-kamai sterilizuotu instrumentu, neisvalytosivairios aparatiiros, neplaunamu ranku, Tadka pacientas turetu daryti, kad ligonine,uzuot gydziusi, netaptu dar gausesniu svei-katos sutrikimu saltiniu?

Vienas Johns Hopkins Iigonines gy-dytojas siulo pacientams daugiau kreipti jgydytojl! ar kito ligonines personalo atlie-kamas procediiras ir pasinipinti, kad visi tieasmenys laikytusi grieztu higienos taisykliu.Zinoma, cia galbut lengviau pasakyti, kaippadaryti, nes retas ligonis teisdris prim intiaplink ji besisukinejantiems ligonines dar-buotojams, kad nusiplautu rankas, devetuplastmasines pirstines, uzsidetu ant bumosir nosies apsaugines kaukes; paklausti, arvartojami aparatai bei kiti instrumentai yratinkamai sterilizuoti. Be abejo, sveikatosprieziuros darbuotojams tokie priminimaiir klausimai nelabai patiks, deja, tai vie-nintelis tikras budas isvengti uzkretimopavoj ingomis bakterij omis.

Vis delto kai kurios ligonines paciosivede sias taisykles ir tuojau sulauke labaiteigiamu rezultatu. Pvz., kaip skelbia "TheNew England Journal of Medicine" (2006m.), 103-ose Michigan valstijos ligoninese,vartojant sias pagrindines apsaugos taisy-kles, uzkretimai nuo vidutiniskai pasitai-kanciu 2.7 atveju nukrito iki nulio! Net potreju metu uzkretimu skaicius siose ligoni-

Kazkaip nelogiska, kad asmuo, pa- nese nepakito. Jau 40-ies valstiju ligoninestekes j Iigonine, kur jam teikiama viso- isijunge j sias ligoniu apsaugos program as-12-

vaikai - siaip taip stumiu liudnas dienas irlaukiu, kuomet Viespats pasisauks pas save.

Mano pagalbininke vis ragino kur norsiseiti - tai j rengini, tai bent j parduotuve,bet as nesiryzau. Pagaliau siemet, artejantLiepos 4-ajai, Lietuvos Valstybes dienai,mann pagalbininke grieztai pasake, kad jivaziuosianti j lietuviu susibiirima ir kartusu visais giedos Lietuvos himna - as galintisedcti namie ir diisauti arba vaziuoti kartu.Staiga pasiryzau: kaip bus, taip - vaziuosiu!

Nuvaziave radome apie simta links-mai nusiteikusiu tautieciu, Muzike, turejusiakompanuoti giedant himna, dar nebuvoatvykusi. (Rodos, rcikejo pradeti giedotitam tikra val anda, kad susiderintu su kituvietoviu lietuviais.) Kai mane j sale pa-galbininke iveze su kede, keli buve artimipazistami tuoj pamate ir begte pribegoartyn. Apkabino, klausinejo, kaip laikausi,kur buvau taip ilgai dingusi, dziaugesi, kadprie himno giedojimo prisides mann stiprusbalsas. Niekas, atrodo, net neatkreipe deme-si, kad as taip baisiai atrodau, kad negaliuvaikscioti ... Pajutau tarytum kazkokia nastanuo peciu nuslinko, 0kai pagaliau visi kartuuztraukeme .Lietuva, tevyne musu ...", pa-sijutau nebe viena. Tuo metu supratau, kadtik as pati esu atsakinga uz save, kad uzda-rame narve sedejimas ir saves gailejimasiszudo tik mann pacios siela (ir kiina, kaiptvirtino gydytojai). Dabar laukiu rudens irzadu, kiek tik jegos leis, visur dalyvauti -na, tai kas, kad nebegalesiu sokti ar stovetichoro eilese, as tebeturiu tvirtas rankas irgaliu daug kur padeti, prisideti, galiu biitinaudinga savo bendruomenei!"

IR LIGONINEJE NESAUGU


13/32

vengti saules spinduliu, pabiiti pavesyje,galva pridengti skrybele, 0 akis apsaugotitamsiais akiniais, kuriu stiklai nepraleidziaUV spinduliu, Jeigu kas Iabai prakaituojaarba maudosi ezere, baseine, upeje, reikiadazniau oda apsauginiu kremu patepti.Beje, kai kurie receptiniai ir net be receptugaunami vaistai (ypac antibiotikai) padidi-na odos jautruma saules sviesai ir suteikiadaugiau galimybiu saudziai nudegti. Jeineaisku, kurie vaistai tai daro, pasiteirautipas gydytoja arba vaistininka,

Taip pat butina daznai visa savo odapatikrinti: ar nepasikeite apgamu (moles)isvaizda, ar neatsirado nauju, neiprastaiatrodanciu pakilimu, demiu? Patariamaypac demes] atkreipti !rausvus arba juodusapgamus, bet taip pat i sviesiau ar tamsiaurudus. Jeigu apgamas atrodo "zvynuotas"ir palyginti greitai keicia savo forma, ne-delsiant patekti pas odos ligu specialista irpasitikrinti - tai gali buti vezio zenklas. Patspavojingiausias odos vezys yra melanoma,bet ir jis pagydomas, jei pacioje pradziojeaptinkamas. Tikrinant oda, nereikia pamirs-ti ir vadinamuju "pasleptl! vietu" - pazastu,kirksniu, koju padu, po krutimis, po galvosplaukais ir pan. Nepaisant, kad siu vietu odaretai temato saules sviesa, bet odos vezioliga gali atsirasti bet kurioje kiino pavirsiausVasara daugiau laiko praleidziame vietoje.

gamtoje, apsviesti skaisciu saules spinduliu,Nors tie spinduliai pakelia miisu nuotaika,padeda organizmui gaminti vitamina D irapskritai gerina savij auta, bet gal i buti ir pa-vojingos odos vezio ligos priezastimi. Visizinome, kad butina apsisaugoti, visa drabu-ziais nepadengta oda istepant kremu, kuriosudetyje yra pavojinguosius UVA ir UVBsaules spindulius sulaikanciu medziagu,Patariama tarp 10 val. ryto ir 4 val. po pietu

-13-

ir sulauke graziu rezultatu. Tad, patekes! Iigonine, kiekvienas pacientas turi teiseir pareiga pasinipinti savo saugumu nuouzkretimu. Jeigu pacientas pats nepajegia(ar nedrista) to padaryti, jo artimieji galitai atlikti.

KRITIMO BAIMEYra visiskai normalu vyresniesiems

bijoti kritimo - krintant Iuzy kaulai papras-tai ilgiau ir sunkiau gyja, 0, luzus klubokaulams, gresia pavojus likti amzinu inva-lidu. Taciau si kritimo baime turi ir labaineigiama puse: irodyta, kad bairne kaip tikgali biiti kritimo priezastimil Australijojeatlikti tyrimai su 500 vyru ir moteru, su-Iaukusiu 70-90 metu amziaus, parode, kadasmenys (nepaisant jq sveikatos stovio),kurie nepaprastai saugojosi ir bijojo kristi,krisdavo daug dazniau uz taip labai nebi-jancius. Nors atsargumas vaikstant ar kaipkitaip judant yra nepaprastai svarbus, visgiperdeta baime zmogu stabdo nuo papras-ciausiu veiksmu - mankstos, vaisciojimo,lipimo laiptais, pasilenkimo ir pan., 0 tieveiksmai kaip tik stiprina raumenis ir kau-Ius, saugodami nuo pusiausvyros netekimoir parvirtimo.

ODOS VEZIO ZENKLAI

KVEPALl) GALlAAromatu (kvepalu) terapija gerai zi-

noma net medicinos pasauliui, tik dar neragalutinai istirta, ar tam tikri kvapai tikraipadeda ivairiu sveikatos bei nuotaikospakitimu atvejais, ar jie veikia daugiau psi-chologiskai: jei zmogus yra isitikines, kadtie kvapai jam pades, pajunta pagerejima.

Aromatu specialistai siiilo pameginti


14/32

siuos kvapnius aliejus ar apskritai kvepalus,pritaikant juos savo nuotaikos svyravimamsar eiliniams negalavimams. Beje, aromati-niu alieju galima pirkti sveikatos reikmenu(Health) arba specialiai kvapu terapijaiskirtose parduotuvese.

1. Kai labai skauda galva, skausmassumazeja, istrynus kakta ir smilkinius kva-pniuju alieju misiniu: 20 Iasi] rozmarinu(rosemary), 10 lasu ramuneliu (camomile),50 lasu abrikosu kauliuku aliejaus.

2. Nuo galvos skausmo pades ir vonia,jei ! vandeni ilasinsite po 2 rozmariniu irroziu (rose) aliejaus lasus.

3. Persisaldzius verta issimaudyti vo-nioje, ! vandeni ilasinus 2 lasus eukaliptualiejaus.

4. Nuovargi pasalina pakalnuciu (li-ly-of-the-valley), mirtu (mirtle) ir roziualiejaus kvapas.

5. Neapykantos ar pykcio pades at-sikratyti ramuneles, melisos (bee balm,lemon balm) ir jazminai.

6. Liudesi issklaido roziu ir jazminukvapas.

7. Ncryztingumas ir abejingumaspranyks, pasinaudojus baziliku (basil), pi-pirmeciu (peppermint) kvapu.

8. Droviems zmonems naudingasgvazdiku (carnati on), j azminu ir melisukvapas.

9. Kovojant su panika ar isterija,reiketu pasinaudoti ramuneliu, jazminu irpakalnuciu kvapu.

"Sis bei tasLIETUVIAI UZSIPELNO PAGARB~

IR PRIPAZINIM~.Iilrate Statkute de Rosales - nors

gyvenanti Pietu Amerikoje, Venesueloje, pa-z!stama daugeliui ir kitu zemynu, lietuviams,ypac is jos knygos "Goths and BaIts: TheMissing Link of European History" (isleidoVyduno fondas 2006 m.). Ji yra mokslininke- baltu praeities tyrinetoja, zurnaliste, 1996m. Pietu Amerikos zumalistu organizacijosisrinkta metu asmenybe, daug metu reda-gavusi zurnala "Zeta", bendradarbiavusikitoje Venesuelos spaudoje. S.m. pradziojeisleido nauj q knyga .Europos saknys ir mes,lietuviai". Ta proga lankesi Lietuvoje, kur jaiVilniaus pedagoginiame universitete buvosuteiktas garbes daktaro vardas (honoriscausa). Jau anksciau Jurate Statkute de Ro-

sales buvo apdovanota Lietuvos Didziojokunigaikscio Gedimino ordino Riterio kry-ziumi, 0 taip pat auksciausiais Venesuelos irCaracas miesto ordinais.

***S.m. liepos men. Turkijoje vykusioje

tarptautineje silumos ir mases mainu konfe-rencijoje buvo pagerbtas prof. RomualdasViskanta. Jis taip pat buvo sios konfe-rencijos garbes pirmininku ir skaite vienapagrindiniu paskaitu. Prof. R. Viskantapasaulini pripazinima pelne savo darbstumuir sumanumu - jo inasas ypac pripazista-mas silumos mainu mokslo pritaikymui,pagrindiniu desniu tobulinimui ir gairiutolirnesniu tyrinejimu formulavimui. Jispats, ir kartu su kitais autoriais, yra paskel-

-14-


15/32

bes simtus moksliniu straipsniu, 2005 m.isleides stambu veikala apie spinduliavimadegimo sistemose. R. Viskantai yra suteik-tas Garbes daktaro vardas "TechnischenUniversitaet" Miunchene ir taip pat PurdueUniversity (Indiana valstijoje). Savo moks-liniais darbais prof. Viskanta daug prisidejoprie Purdue University pirrnavimo tarp JAVinzinerijos aukstuju mokyklu, Taciau prof.Viskanta yra gerai zinomas ir lietuviskojeveikloje - bendradarbiaves musu spaudoje,redagaves skautu skyriu "Drauge", dalyva-ves Vydiino fondo vadovybejc.

***Pianistas Edvinas Minkstimas yra

ne karta pasirodes Iietuviu renginiuose,ypac "Saulutes", Lietuvos Vaiku globosburelio surengtuose labdaros koncertuose,lis jau keleta metu studijuoja garsiojojeluilliard School of Music mokykloje irpasizymi ypatingu talentu. Siemet geguzesmen. pianistui Edvinui Minkstimui buvosuteiktas sios muzikos mokyklos menudaktaro laipsnis (Doctor of Musical Arts).Beje, E. Minkstimas jau ilga laika garsio-joje lulliard mokykloje buvo vienintelisdoktorantas is Baltijos valstybiu.XV PASAULIO LIETUVIl) MOKSLO

IR KURYBOS SIMPOZIUMAS2011 m. liepos men. Lietuvoje - Kau-

ne ir Vilniuje - ivyko XV Pasaulio lietuviumokslo ir kurybos simpoziumas, sutraukesdalyviu is penkiolikos pasaulio saliu, Sim-poziume daug kalbeta apie emigracijos ke-liamus issiikius. Apie tai juk kalbeta ir anks-ciau vykusiuose PLMKS, bet, kaip zinome,jokiu apciuopiamu sprendimu nepadaryta:emigracijos anphidzio is Lietuvos srautas netik nesumazejo, bet vis gauseja, 0 norinciu

is svetimu saliu grizti atgal i tevyne gretos,deja, labai retos. Simpoziumo paraleliniusekciju poscdziuose kalbeta ivairiomis te-momis: humanistikos, lituanistinio svietimo,socialiniu mokslu, ateities energetikosc siuo-laikiniu technologiju, biomokslu, medicinos,kiirybiniu industriju ir kt.

ATSISVEIKINO LABDAROSORGANIZACIJA

"Lithuanian Mercy Lift" siemet ne tiksvente 20 metu veiklos sukakti, bet uzvertepaskutini tos veiklos puslapi. Nors organi-zacija gyvavo ir veikc Cikagoje (ir apylin-kese), visos jos pastangos buvo nukreiptosi pagalba Lietuvai: "Mercy Lift" nuo patLietuvos nepriklausomybes atkiirimo ne-nutriikstama srove siunte labdaros siuntas,kupinus medicinos reikmenu ir vaistu tal-pintuvus, rinko pinigus ir stengesi padetisergantiems savo tautieciams Lietuvoje."Lithuanian Mercy Lift" pagalbos verte yraapie 126,6 mIn. doleriu! Darbu uzbaigimosvente ivyko Vilniaus Rotuseje liepos 1 d.

GAUSUS KNYGl) DERLIUSBuvo laikai, kai po Antrojo pasaulinio

karo siame zemyne atsidure lietuviai nekan-triai laukdavo - ir sulaukdavo - pasirodantnaujos grozines literatures knygos, kuriasgausiai kure musu rasytojai ir leido savosiosleidyklos. Lietuvai atkurus nepriklausomybeir placiai atsiverus durims i tevyne, knyguleidyba sioje puseje Atlanto tarytum sustin-go - visa grozines literatiiros alki nesunkiaigalejo patenkinti knygos, siunciamos is Lie-tuvos. Kai kas net pradejo nuogastauti, kadniekad nebesulauksime spaustuves dazaistebekvepiancios knygos, gimusios Ameri-koje, Kanadoje ar kitame, toli nuo tevynesesanciame, kraste, 0visgi isimciu pasitaiko,

-15-


16/32

ypac pastaruoju metu, tik, deja, nemaza dalistq naujuju leidiniu yra anglu kalba. Zinoma,tai nebiitinai neigiamas reiskinys, nes jukseniai reikejo isprausti lietuvio autoriausknygos koja tarp amerikietisku Ieidiniu duru,Dabar, atrodo, galime tai ivyko ir galbiit netverta pasididziuoti,

Praejusiais metais Cleveland, OH,gyvenantis rasytojas Algis Ruksenas isleidoanglu kalba romana "Devil' s Eye" ("Velnioakis"). Tai nebe pinna sio autoriaus kny-ga anglu kalba. Anksciau isleistos: "Dayof Shame" ("Gedos diena") apie jureivioSimo Kudirkos pabegima is sovietu laivo iramerikieciu nutarimaji grazinti sovietams;veliau - "Are You Laughing, Comrade?","A Summit Meeting in Hell".

***S.m. sausio men. Society of St. Paul

leidykla, Alba House, isleido Teologijosdaktaro, kun. Gedimino Jankiino knyga "TheDictatorship of Relativism: Pope BenedictXVI's Response". G. Jankiinas studijavoSt. Mary of the Lake seminarijoje, Illinoisvalstijoje, kunigu isventintas Lietuvoje 2003m. Studijuodamas JAV, vasaras praleisdavoDainavoje, ateitininku stovykloje, darbavo-si Svc. Mergeles Marijos Gimimo lietuviuparapijos sielovadoje (Marquette Parke). St.Mary of the Lake seminarija kun. Jankimasbaige, apgynes disertacija "Moving Beyondthe Dictatorship of Relativism: Cardinal Jo-seph Ratzinger's Livelong Concern with thePhenomenon of Relativism". Si disertacijayra jo minetos knygos pagrindas.

***20 10m. Llaisve fondo Lietuvos filia-

las isleido Vytauto Volerto romana "Varniu-kai". Knyga turetu paskaityti visi rasytojo

V. Volerto gerbejai, nes jis, nepaisant visbegulanciu metu nastos, neprarades savosmaikstaus zodzio, sklandaus pasakojimostiliaus, astraus izvalgumo iaprasomu pe-rosonazu psichologija, V. Volertas dar toligrazu nepadejes savo talento i uzmarstiesskrynias, daznai ivairiomis temomis parasostraipsniu .Drauge".

***S.m. kovo men. pasirodziusi Rutos

Sepetys knyga "Between Shades of Gray"(isleido Philomel Books leidyklos "ThePenguin Group" skyrius, leidziantis knygasjaunesniems skaitytojams) dvi savaites iseiles pateko i"New York Times" perka-rniausiu knygu desimtuka.

***Nors Nijoles Jankutes (Uzubalienes)

naujausia knyga isleista Lietuvoje .Baltijoskopijos" leidykloje Vilniuje, bet visgi Ni-jole siuo metu gyvena Australijoje, 0 priestai - daugeli metu buvo veikli cikagiete.Jos knyga "Pasnekesiai su kukabura" yra iridorni, ir nuotaikinga, parasyta iprastu auto-rei, lengvu, su hum oro priemaisa stiliumi.

VISUR SKAMBEJOLIETUVOS HIMNAS

Liepos 6-qjq diena, Lietuvai sven-ciant, po nepriklausomybes ivedimo ikurtaValstybes diena, Amerikos lietuviai rinkosigiedoti Lietuvos himna. Vieni giedojo lie-tuviu telkiniu patalpose, kiti privaciuosenamuose, dar kiti savo gyvenamojo miestoaikstese, bet is visu liipq ir sirdziu ta dienagalingai skambejo Lietuvos himno zodziai,sujungdami visus lietuvius iviena, neda-lorna lietuviska seima - Iietuviu tautoszaliuojancia saka,

-16-


17/32

patarimai, patarimai, patarimaiKAI SUTRINKA ELEKTROS

TIEKIMASDaznai net nepagalvojame, koki svarbu

vaidmeni miisukasdienybe]e vaidina elektra.Elektros srove mes sildome irvesiname savonamus, skalbiame ir dzioviname skalbinius,verdame, kepame, apsvieciame namus, ma-tome vaizdus TV ekrane, girdime muzikais radijo aparato; elektros deka veikia musukompiuteriai, telefonai, ivairiis irankiai ir t.t.Staigiai nutriikus elektros tiekimui, is tikrujusuprantame, kiek milsu gyvenime atsirandanepatogumu ir net pavoju. 0 tas elektrostiekimas gali nutrukti ir del gamtos (audru,perkunijos, vetru, ledu padengtu laidu irpan.), tiek paciu zmoniu sukeltu priezasciu.

Si vasara yra ypac karsta, audringa, tadir elektros tiekimas ne karta nutriiksta - netilgesniam laikui, kai viesulai islauzo me-dzius, isvercia elektros stulpus ar kaip kitaippaveikia elektros tiekimas nutriiksta voskelias valandas ar dar trumpiau, ypatingubedu nesunku isvengti, bet ilgesnis srovesnetekimas jau sudaro nemazai problernu.

1. ViS4 pinna, audrai praiizus ir "nu-sinesus" elektros tiekima, birtinas atsargu-mas: jeigu isversti medziai ar nuluzusios j4sakos nutrauke elektros laidus, jokiu buduneiti artyn, nes laidai tebera "gyvi" ir galinutrenkti. Apie tai reikia pranesti savoelektros tiekejams (kiekvienoje elektrossaskaitoje yra ir telefono numeris, kuriuogalima su elektros tiekejais susisiekti). Nu-lauztais ar isverstais medziais, kurie augo"valdiskoje zemeje" paprastai pasirupinamiesto ar miestelio savivaldybes istaigos,

suzalotus ar isverstus medzius privaciojezemejc, turi sutvarkyti pats jos savininkas.

2. Kai neveikia bute sviesos, saugiauyra pasinaudoti baterijomis veikianciaiszibintuvais (battery-operated lights) neguzvakernis, nes nuo neatsargiai pastatytu arbaigianciu degti zvakiu gali kilti gaisras.Jeigu butas apsvieciamas zvakemis, j4 ne-statyti arti degamu daiktu (uzuolaidu, lovosuztiesalu, popieriu, net mediniu daiktu) irjokiu budu nepalikti zibanci4 zvakiu, einantgulti arba ilgesniam laikui iseinant is kam-bario. Jeigu pasinaudojama generatoriumi(dabar jie labai mada), nevaryti jo viduje,nes benzinu veikiantis variklis gamina an-glies dvidegini (carbon monoxide) ir nuo jogalima uztroksti. Net leidziant generatoriulauke, pasisaugoti, kad jis nestovetu prieatviru buto langu ar ventiliacijos angu, nespavojingos dujos gali pro jas patekti i vidu.3. 0 kaip su maisto pilnais saldytuvaisar saldikliais? Kiek ilgai maistas gali isliktinesugedes? Patariama kiek galima reciauvarstyti saldytuvo ar saldiklio duris, taippat patikrinti saldytuvo vidaus temperatura- jeiguji pakyla auksciau nei 40 laipsniu F,maistas saugiai saldytuve issilaikys tik apiedvi valandas. Jeigu, vel isijungus elektrai,mesos ar kitu susaldytu produktu vidujedar jauciami ledo krisleliai, galima tuosproduktus palikti saldiklyje. Jei produktaivisiskai atsile, patariama juos nedelsiant is-virti ar iskepti, arba visiskai ismesti, Maistagalima kiek ilgiau islaikyti saugiai, sukro-vus inesiojamus saldytuvelius (coolers) irpridejus ledo.

-17 -


18/32

Gydytojai pataria daugiau vaikscioti,daugiau laiko praleisti lauke (zinoma, kaioras palankesnis ir ne taip baisiai karsta).Vyresnieji tais patarimais pasinaudoja, betkartais ir eilinis pasivaiksciojimas savoapylinkeje yra suristas su pavojais, kai is Vasaros metu pasitaiko daugiau jsi-aplinkiniu kiemu pasprunka (arba tycia Iauzimu, apiplesimu, kuriuos daznai atliekapaleidziami) pikti sunes, Kasmet daugiau paaugliai, neturedami ypatingo uzsiemimo,nei puse milijono zmoniu sioje salyje kai mokyklose nera pamoku. Zinoma,atsiduria Iigonineje del sunu uzpuolimo, apiplesimus ivykdo ne tik paaugliai, bet irneskaiciuojant tukstancius kitu, kuriu su- suauge piktadariai, taciau ir vieni, ir kiti pa-zeidimai mazesni ir ligonines pagalba nera prastai iesko kuo lengviausio ir patogiausiobiitina. Nors nemaza tu apkandziotu zmoniu biido isilauzti j namus.dali sudaro vaikai, bet nuo sunu nukencia Visi, be abejo, zinome, kad neuzra-ir vyresnieji, nes jie daug leciau juda, yra kintos durys, atviri (ypac naktj) langai,fiziskai silpnesni ir negali apsiginti. po kilimeliu pakistas atsarginis raktas ar

Ka daryti, jeigu staiga gatveje, net aisktis zenklai, kad savininku nera namie,prie savo namu, susiduriama su piktu, urz- yra tarytum kvietimas "isvalyti namus" nuogianciu, lojanciu sunimi? Patariama visu visu vertingesniu daiktu. Taciau gyventojupirma stoveti ramiai, nejudant, netjeigu suo apsaugos istaigos pataria atidziai pazvelgtiarteja (beganti zmogu suo visados vysis ir j savo namus is gatves, is kiemo puses. Pats

-18-

4. Tiek elektros sutrikimo, tiek irkitais pavoju atvejais, verta namie tureti"greitosios pagalbos deze", kurioje lai-komos vandens atsargos, negendancio(sauso, konservuoto) maisto, baterij omisveikiantis radijo aparatas ir zibintuvelissu atsargininemis baterijomis, butiniausivaistai (receptiniai ir be receptu gaunami),tvarsciai ir kiti reikmenys.

5. Niekas negyvename tik sau - ne-laimes, pavojai, audros ar kitos negandosvienodai paliecia ir mus, ir artimesnius artolimesnius kaimynus. Jeigu tik imano-rna, pasirupinkime ir tais kitais: ar jie turimaisto, vandens, gal reikia vaistu ar bentgero zodzio. Pagalba artimui tiek pat svar-bi - galbut dar svarbesne - nei mtlsu paciupatogumai.

ATSARGIAI:PIKTAS SUO

puIs). Stengtis neziiireti suniui tiesiai ikis(tai suo palaiko issukiu). Niekad nemegintinepazistamo suns glostyti. Jei suo miega,staigiaijo neprizadinti. Jei suo pradeda vy-tis, galbiit galima bent laikinai apsiginti, pa-kisus suniui nesama maiseli, savo megztini,striuke (ypac jeigu ji storesne) ar koki kitaturima daikta, Kol suo ta daikta draskys,gal pavyks pasisalinti. Jeigu svetimas suoikanda (net nelabai skaudziai), visu pirmareikia zaizda nuplauti su muilu ir vandeniu,po to biitinai pranesti policijai ir sveikatosapsaugos istaigoms - galbut tas suo yraapsikretes pasiutlige ar kuria kita pavojingaliga. Jei ikandimas gilus, labai kraujuoja arkaip kitaip atrodo pavojingas, susisiekti sugreitosios pagalbos skyriumi ligonineje.

Net jeigu agresyvus suo yra arti-miausiu kaimynu, jokiu biidu toks elgesysnetoleruotinas. Pasikalbekite su kaimynu,paklauskite jo patarimo, ka daryti, kad suonesikabinetu. Jeigu toks pokalbis neatnesanorimu vaisiu, praneskite vietinei policijai.PATOGIOSSLEPTUVESVAGIMS


19/32

svarbiausias demuo, padedantis apsaugotinamus nuo isilanzimu, yra tai, kad jie butumatomi ir kad kaimynai galetujuos matyti!Kiekvienas namo savininkas turetu pagal-voti, ar zeldiniai aplink nama nera patogiossleptuves vagims.

Kad namo priekis (ir sonai) butu geraimatomas is gatves (kelio), panaikinti betkokius aukstus, tankius krumoksnius nuoduru, rusio irpirmojo auksto langu. Krumaiar gyvatvores prie namo pamato neturetubiiti aukstesnes, kaip 3 pedes. Neblogaapsauga yra palangese pasodinti kriimeliaisu astriais spygliais.

[sitaisykite sviesas, uzsidegancias kaiaplinkui kas pajuda (lights with motiondetector sensors).

Sodinkite medzius toliau nuo namoir aukstutiniu langu, nes j4 sakomis vagisgali pasiekti ir antro auksto langus. Jeiguprie namo jau auga tokie medziai, verta j4sakas arciausiai sienu apgeneti,

is rankos ir nudumia gatve. Jeigu moterisginasi ar stipriau suspaudzia dirzeli, vagisdar jq apstumdo, apmusa. Patariama: isei-nant is namu pagalvoti, ar tikrai reikia susavimi nestis visus tuos dokumentus ir kitussvarbius daiktus? Galbiit pakaktu pasiimtitik butiniausius arba isitaisyti kapseliukasu dirzeliu ir apsijuosti aplink juosmeni,paslepiant po striuke, megztinuku, netpalaidinuke? Nera reikalo daiktu prikrauturankinuku, "gundyti" vagis. Ta pat! galimapasakyti ir apie vyrus, kurie piipsancia pi-nigine isigruda iuzpakaline kelniu kisene,is kurios apsukrus vagis jq gali lengvaiistraukti.

3. Gera apsauga yra apdainis, net perdaug smalstis kaimynai, ypac vyresnioamziaus, kurie dienos metu bun a namie. liegali pastebeti, jeigu gatveje, saligatvyje araplink namus slankioja nepazistami, itartinizmones, daznai stabteli automobiliai, betniekas is j4 neislipa, Pasitaikius tokiemsatvejams, reikia paskambinti policijai.

4. 0 kaip su tais mobiliaisiais (nesio-jamais) telefonais? Nors vyresnieji reciaugatveje, automobilyje, parduotuveje, val-gykloje negali atplesti nuo ausies telefonoaparatelio, taciau ir jiems verta atsiminti,kad kiekvienas is dalies esame atsakingasuz savo sauguma: uzsiziopsojus gatvejenesunku patekti po automobilio ratais,parvirsti, atsimusti ia nors ar tapti patogiavagies auka. Svarbiausia nuolat stebeti savoaplinka, kad butume pasiruose bet kokiamnetiketurnui.

DAR TRUPUTIS APIE APSAUGJ\1. Siuo metu aukso kainos ypac auks-

tos, tad vis dazniau pasitaiko, kad "progi-niai vagys" numausto nuo pirstu auksiniusziedus, laikrodzius, nutraukia nuo kaklozvilgancias grandineles, Del to patariamapasisaugoti: jeigu devimi auksiniai pa-puosalai, garveje, autobuse, parduotuvejear siaip viesoje vietoje juos kiek galimapridengti.

2. Vyresnio amziaus moterys (kiekkartu tai tenka matyti!) daznai zygiuojagatve, tempdamos uz dirzelio rankinuka,kuriame sukrautas visas jl! "turtas": tapa-tybes dokumentai (kredito korteles, "Social Vasaros metu daznai isgirstame, kadSecurity" kortele, banko saskaitu numeris, gailestingos sirdies praeiviai (ar net vaziuo-adresas, namo raktai ir pan.). Prabegda- jantys) sustabde eisma gatveje, nes antelemas vagisius nesunkiai rankinuka isplesia (kartais zasis) per kelia vedesi pulka pu-

- 19-

VARGSAI GYVULIUKAI ...


20/32

kuotu anciuku. Yra pasitaike, kad maziemspauksteliams ir jl! mamai kelia dave netgreitkeliu vaziave sunkvezimiai bei auto-mobiliai. Deja, taip pat ne kart'! pasitaike,kad "gerasis samarietis", pasiruoses gclbetipaukstelius ar zverelius, pats buvo uzkliu-dytas pravaziuojancio ir mire ligonineje.

Gyventoju apsaugos istaigos (vietine,valstijos ar net valstybes policija) patariaeiliniam zmogui niekuomet nesiimti uzda-vinio gelbeti per kelia einanti anciu, z'!Sl!ar kokiu gyvuliuku pulkeli. Eiliniai auto-mobiliaijuk neturi pavojaus signalo sviesu,todel sustoti viduryje kelio ir stabdyti grei-tai pro sal] Iekiancias masinas, autobusus,sunkvezimius yra labai pavojinga. Zinoma,labai gaila tu nekaltu padareliu, netycia pa-tekusiu imirtina pavoju, bet toks jau miisugyvenimas ... Verciau paskambinti mobiliutelefonu ir pranesti policijai.

gerai isplauti;f. isplovus kristalines vazas, perplauti

vandens ir acto skiediniu (po lygia dalivandens ir acto) - vazos spindes!

g. nuskintos geles vazoje ilgiau issi-laikys, ivandeni ipylus 2 saukstus acto ir2 saukstus cukraus;

h. uzrudijusi varzteli bus lengva at-sukti, pavilgius actu ir palaikius bent pus-valandi;

i. uzsikimsus vandens nutekejimovamzdziui virtuves kriaukleje, sumaisyti 1puod. kepimo sodos (baking soda), 1puod.druskos ir % puod. acto, ipilti ivamzdi,po 20 min. perpilti 1 galionu verdanciovandens.

LAIDOTUVIlJ PROCESIJAKiekvienam pasitaike - ir ne viena

kart'! - vaziuoti laidotuviu procesijoje,atliekant mielam pazistamam ar artimam

NAUDINGASIS ACTAS zmogui paskutini patarnavima - palydint !Vienas naudingiausiu (ir pigiausiu) amzinojo poilsio vieta. Kadangi laidotuviu

skysciu, randamas kone kiekvienuose procesija nesilaiko visu eismo taisykliu,namuose, yra aetas (vinegar). Stai kele- verta prisiminti keleta taisykliu, kuriostas patarimu, kaip pasinaudoti actu ne tik uztikrins kiekvieno vairuotojo sauguma.maisto gaminimui, bet ivairiems buitiniams 1.Visi keleiviai masinoje turi uzsisegtidarbams - vartoti tik balta (white) acta: apsaugos dirzus,

a. sukietejus klijams, ilasinti kelis la- 2. Butina sekti priesais vaziuojanciaselius acto, palaikyti bent per nakti, tuomet masina taip arti, kiek yra patogu ir saugu.ismaisyti - klijai vel bus skysti; 3. Uzdegti masinos sviesas, bet pasku-

b. karstas aetas graziai nuvalo ir su- tinis automobilis ilgoje masinu eileje turetuminkstina nuo dazu sukietejusius sepete- isijungti mirkciojancias sviesas (hazardlius; lights).

c. langu stiklai ir veidrodziai bus 4. Kai pirmutinis automobilis vaziuojasvaruteliai ir graziai blizges, juos nuvalius per gatviu sankryza, visos kitos masinosvandens ir acto skiediniu (po lygi,! dali procesijoje turetu ta pat daryti, net tuomet,vandens ir acto); kai zalia sviesa pakeicia raudona. Laidotu-

e. mineralu nuosedos puode, kavinu- viu procesijoms paprastai teikiama pirme-kyje, arbatinukyje isnyks, ipylus 1 puod. nybe, isskyrus tais atvejais, kai susitinka-acto ir pavirinus kelias minutes. Po to inda mos ugniagesiu arba greitosios pagalbos

-20-


21/32

masinos, isijungusios sirenas.5. Visiems vairuotojams privaloma

laidotuviu procesija praleisti, jos neper-kertant, neisijungiant !masinu eily , tuotikintis tureti galimybe greiciau vaziuoti,nesilaikant eismo taisykliu,

6. Patariama nelenkti laidotuviu pro-cesijos is desines, nebent toji procesijavaziuoja pacia kairiausia gatves puse.

7. Net jei sviesos yra zalios, neiva-ziuoti ividurj gatves, jeigu laidotuviuprocesija vaziuoja, kai sviesa yra raudona.

PA TARLES -ISM IN TIES LOBYNASKas gi tos patarles, kuriomis ypac

pasizymi lietuviu liaudis? Tai smulkiosiostautosakos dalis - trumpi, taiklus, samojingiposakiai, kuriais isreiskiama eiliniu zmoniuism intis, patariama, pamokoma, 0 kartaisir pabarama ar pasiepiama. Patarlemis irpriezodziais (tarp siq dvieju "kilrineliq"nedidelis skirtumas) pasinaudojame mesvisi, kartais net to nejausdami. Pvz., kiekkartu, pakeitus ka nors, ypac darbuoto-ja, istareme: "Nauja sluota gerai sluoja";nepajegianciam koki sunku darba atlikti,sitilome pasikviesti talka, nes .Kur dustos, visados daugiau padarys"; 0 apie viskvailai besielgianti sakome: "Saukstu protoneikresi" .

[domu, kad ir Sventajame Raste yraknygu grupe, pavadinta "ISminties knygos".Ismintis - tai ismanymas, supratimas, kasyra gera, 0 kas bloga; kas yra tiesa, 0 kasmelas; kas yra tvarka, 0 kas netvarka.

Ismintis - tai noras ir gebej imassuprasti klaidas, daryti teisingas isvadas,kalbeti ir elgtis kiek galima geriau, teisin-giau, zodziu - ismintingai, Kaip ir patarlessu priezodziais, zmoniu ismintis kaupiamasimtmeciais ir perduodama is kartos !karta.Bet kur zmogus gali rasti isminti, kur gali-ma ismokti suprasti?

Sv. Rastas sako: "ISmintis yra Dievodovana" (ISm 8, 17a); "Visa ismintis ateina

is Viespaties" (Sir 1, 1a); "Isminties pradziayra nuosirdus noras mokytis" (ISm 6, 17a).

Lietuviskos (ar bet kurios kitos tautos)patarlcs yra skirtos pamokyti ne vien vai-kams ar jaunuoliams, bet ir suaugusiems.Ismintis, kurios moko Senojo TestamentoPatarliu knyga, yra ikvepta Dievo ir apimaplatu Dievo ir zmogaus veiklos lanka - nuopaprastu kasdieniu reikalu iki svarbiausiudoroves ir religijos tiesu. Pvz.: "Kokianauda is pinigu kvailo zrnogaus rankojeisminciai pirkti, jei jis proto neturi?" (Pat17, 16); "Kvailas zmogus netroksta supras-ti, 0 tetroksta pareiksti savo nuomone" (Pat18, 2); "Nekalbek su bukaprociu, nes jis istavo protingu zodzil! tik pasitycios" (Pat23, 9); .Kas yra dosnus vargsui, skolinaViespaciui, - Viespats atmokes jam uz jogera darba" (Pat 19, 17).

Senojo Testamento patarliu autoriaibuvo isminties, religijos mokytojai. DviPatarliu knygos dalys priskiriamos kara-liui Saliamonui. Sv. Raste minima, kad"jis sudejo tris tukstancius patarliu, 0 jodainu buvo tiikstantis ir penkios" (1 Kar5, 12). Lietuviskos patarles ir priezodziaiyra liaudies isrninties perliukai, taip patperduodami is kartos !karta. Daug lietu-visku patarliu surinkta itoriausias knygas,bet dar daug jl! neatrasta, daug sukuriamanauju - ko1 Iietuviu kalba gyvuos ir ja bus

-21-


22/32

laisvai kalbama, tol bus kuriami ir ilgesniar trumpesni liaudies isminties ktirineliai.

Galbut idomiausia, kad kai kurie pa-mokantys issireiskimai yra budingi visomstautoms, kur tik gerbiamas zmogus ir ver-tinamas moralinis elgesys. Palyginkimelietuviskas patarles su randamomis SenojoTestamento Patarliu knygoje:

Liet.: "Nekask duobes kitam, nes patsikrisi". Patarliu knygoje: "Kas kasa duobekitam, !j~pats ikris" (Pat 26, 27a).

Liet.: "Tylejimas - auksas, kalbeji-mas - sidabras"; arba -" Tyla - gera byla";Patarliu kn.: "Net kvailys yra laikomasismintingu.jeigu tyli; protingu,jeigu laikuuzsiciaupia" (Pat 17 28).

Liet.: .Kas megsta pavojus, pavojuose

ir zilva"; Patarliu kn. "Gudrus zmogus matopavoju ir jo vengia, 0 neismanelis zengia ipavoju ir nukencia" (Pat 27, 12).

Liet.: "Kas greit duoda, dvigubaiduoda"; Patarliu kn.: "Nesakyk savo ar-timui: ateik veliau, arba: rytoj sitai gausi,- kai galijam tai duoti tuojau" (Pat 3,28).

Liet.: .Pazadai -tai, ka sapne atradai".Patarliu kn.: .Kaip debesys ir vejas, kurieneatnesa lietaus, toks yra zmogus, kuris pa-zada devana, betjos neduoda" (Pat 20,21).

Liet.: "Sotus alkano nesupranta (ne-atjaucia)". Patarliu kn.: "Sotus zmogusniekina medu, 0alkanam zmogui net kartusdalykas atrodo saldus" (Pat 2, 7).

Paruosta pagal "Sutelk mus, Viespatie" -intemeto religines minties Ieidineli

LIETUVABalys A uginas

As girdziu - tu esiIr misku gaudesy,Ir laukuos,Ir liisnelej skurdzio],Ir sventyklu ercioj -Tavo vardq kartoja man ieme.Kai sirdy neramu -Be gimtliJ'l! namu -Lyg velePakeles -Per tankmes as brendu,Tarp svajoniu zieduSutemu snabidesy - tu esi...

!altini laukuosAtsigerti lenkiuos -Ir linaisMelynaisZydi upej dangus -Mano ieme pabus,Nes akiu zvilgesy - tu esi.

Ir kai krinta rasa,Piemenaite basaIs lauku platumuGena bandq namo -Ir jos iodiiuos dainosTam giliam ilgesy - tu esi.

-22-


23/32

qero apetito!Paruosia Julija

Siek tiek apie aliejuParduotuviu Ientynose pristatyta alie-

jaus buteliu: rapsu (canola), sojos pupeliu(soybean), kukuruzu, alyvuogiu (olive oil),zemes riesutu (peanut) ir dar kitoku arbakeliu siu augalu misinio. Kartu visas siasaliejaus rusis galime pavadinti vienu vardu- augalinis. Visi zinome, kad augaliniamealiejuje nera cholesterolio, todel pataria-ma ji vartoti virimui, kepimui, darzoviuuzpilams ir pan. Taciau kartais uzrasai antaliejaus buteliu sukelia abejoniu: kuris ge-riausias, sveikiausias, 0 gal kuris tiek patkenksmingas, kaip gyvuliniai riebalai?

1. Ka reiskia pavadinimas "augalinisaliejus" (vegetable oil)? Dazniausiai tai issojos pupeliu isspaustas aliejus. Tuo gali-ma isitikinti, pazvelgus ialiejaus sudeti -pamatysime, kad sojos pupcles (soybean)yra irasytos pirmosiomis, bet gali biiti irkin; priedu, pvz., rapsu (canola), kukuriizuir pan. Visgi aliejuje nera jokiu gyvuliniuriebalu, 0 vien tik augaliniai.

2. Jeigu taip, tai kodel ant kai kuriualiejaus buteliu pabreziama: "No Choles-terol" (nera cholestero1io)? Tai paprasciau-sias gamintoju "triukas", skirtas priviliotipirkejams, kurie baidosi cholesterolio irvisuomet iesko produktu, jo neturincio.Atsiminkime: visi augaliniai riebalai cho-lesterolio neturi!

3. Ar aliejuje yra pavojinguju - pri-sotintuju - riebalu (trans fats)? Skystuoseriebaluose, tad ir aliejuje, siu kenksmingupriemaisu nera, "Trans fats" atsiranda, kairiebalai ikaitinami, juos sutirstinant, pvz.,

gaminant margarina arba kitus riebaliniusproduktus. Jeigu ant ipakavimo uzrasyta,kad tai "hydrogenated" riebalai arba bentjq daIis (partially hydrogenated), juoseneisvengiamai yra kenksminguju medzia-gu ir jq reiketu vengti. Deja, tokiu riebalupaprastai randama ir kituose maisto pro-duktuose, ypac kepiniuose - pyraguose,pyragaiciuose ir pan. Vengiant "trans fats",butina atidziai perskaityti produktu sudeti.

4. Kartais ipakavimo uzrasai tvirtina,kad tai .maturalus produktas" (natural) ir delto sveikesnis, priimtinesnis. Tai daugiausiataip pat gamintoju biidas privilioti pirkejus,nes is esmes neaisku, kiek tas aliejus yra"naturalus". Jeigujame nera kazkokiu dirb-tiniu chemikalu, aliejus, be abejo, natural us,tai yra pagamintas is naturaliu augalu.

5. Ar vienu augalu aliejus sveikesniskaip kuriu kitu? Paprastai patariama vartotirapsu (canola), alyvuogiu (olive oil) arbazemes riesutu (peanut oil) alieju, nes juosene tik daugiausia sirdies sveikatingumuinaudingu medziagu, bet sie aliejai suma-zina blogaj] cholesterol! kraujyje. Beje,verta atsiminti, kad nemazai zmoniu yraalergiski zemes riesutu aliejui, tad ir Ciareikia atsargumo.

GraZi ir skani vasariska sriuba1 stambiai sukapotas svogunas1 saukstas alyvuogiu aliejaus1 svaras sviezit], jaunu morku1 svaras geltonu pomidoru4 puod. sultinio arba vandens2 lauro lapeliai (bay leaves)1 saukstelis druskos

-23 -


24/32

1/8 saukstelio maltu baltuju pipiruAlieju supilti ididele keptuve, sudeti

sukapota svoguna, pakepinti, kol pasidaryspermatomas (jokiu biidu neparudinti) ir su-minkstes, Smulkiai sukapoti arba stambia(burokine) tarka sutarkuoti morkas, suka-poti pomidorus (nebutina isspausti seklas),sudeti ieptuve su svogilnais, supilti sultinjarba vandeni, pasiidyti, suberti pipirus, su-deti lauro lapelius, uzdengti ir ant lengvosliepsnos pavirinti apie pusvalandi, koldarzoves bus visiskai minkstos. Nukelusnuo liepsnos, isimti lauro lapelius, truputiatvesinti, tuomet darzoves sriuboje sutrinti(galima panaudoti plaktuva arba "blen-der"), sriuba vel pakaitinti ir pries patiekiantitala uzbarstyti labai smulkiai sukapotaissvogimeliu laiskeliais (chives). Si sriubataip pat labai skani visiskai atsaldyta.

baziliko lapeliu (basil)1 saukstas balzamo acto (balsamic

vinegar)Baklazana supjaustyti nedideliais ku-

beliais. Ieptuve jpilti 1 ir Y z sauksto alie-jaus, sudeti baklazana, suberti 'l4 sauksteliodruskos ir, retkarciais pamaisant, pakepinti10 min. Baklazana isimti is keptuves irpadeti atskirai.Ieptuve ipilti 1 sauksta aliejaus, su-

deti kubeliais supjaustytas cukinijas ir taippat nedideliais gabaliukais supjaustytuspipirus, suberti likusia druska, maltus pi-pirus ir pakepinti 5 min. Isimti is keptuvesir padeti kartu su baklazanu.Ieptuve supilti likusi alieju, sudeti

perpus perpjauta ir po to plonai supjaustytasvogiina, smulkiai sukapota cesnaka, visussausus prieskonius ir pakepinti, kol svogii-nas pasidarys permatomas (neparuduos!).Sudeti smulkiai sukapotus pomidorus, pa-kepinti dar 10 min.

Visas darzoves vel sudeti j ta paciakeptuve, uzdengti ir pavirinti ant lengvosliepsnos apie 5 minutes, kol baklazanas busvisiskai minkstas. Suberti baziliko lapelius,supilti acta, gerai sumaisyti, Salotas patiektikarstas su paskrudinta balta duona.

*Pasirinkti jauna, nerauksleta zievele,neapvytusi, be minkstu idubimu baklazana,nes toks bus maziau kartus. Pries pjaustant,baklazano nenulupti - jo grazi, violetinesspalvos zievele suteiks salotoms ivairumo.

**Lietuvoje sie pipirai paprastai va-dinami paprika.

Vasariski; darzoviu salotos3 saukstai alyvuogiu aliejaus (olive oil)1 nedidelis, jaunas baklazanas (egg-

plant) *2 nedideles, plonos cukinijos (zuc-

chini)1 geltonasis pipiras (yellow bell pep-

per)**1 zaliasis pipiras (green bell pepper)1 svogunas% saukstelio druskos1/8 saukstelio maltu karciuju pipiru(black pepper)2 skilteles cesnako1 lauro lapelis (bay leaf)Y z saukstelio dziovinto rozmarino

(rosemary) Ar megstate agurkus?2 sauksteliai dziovintu ciobreliu (thyme) Manoma, kad agurkai yra vieni se-3 vid. dydzio pomidorai niausiu maistui vartojamu augalu, zinomi1 ; 4 puod. smulkiai sukapotu, sviczii; pries daugiau kaip 6,000 metu! Agurku

-24-


25/32

tevyne yra Indija - iki siol Indijoje augalaukiniai augurkai, kurie vejasi imedziuskaip vijokles.

Agurkai taip pat maistingi: juose yra95-96 proc. vandens, vitaminu A, B 1, B2,karotino, mazesniais kiekiais mineralu- kalio, fosforo, kalcio, natrio, magnio,gelezies, bet labai nedaug kaloriju. Be to,agurkai pasizymi vidurius laisvinanciomis,slapima varanciomis savybemis, gerinaapetita ir salina i s organizmo cholesteroliopertekliu.

Dazniausiai maistui vartojami zali(jvairiose salotose) arba rauginti agurkai,nors juos galima ir virti. Lietuvoje vasarakaime sveciai buvo vaisinami svieziaisagurkais su medumi, bet ir mes, ypac va-sara, kai gausu svieziu agurkeliu, galimepasivaisinti siuo ir kitais skanestais.

Agurkai su medumi3 nedideli agurkai1 saukstas medaus1 saukstelis citrinu sulciuAgurkus nulupti, supjaustyti griczine-

liais arba kubeliais, sumaisyti medu su citri-nu sultimis, uzpilti ant agurku ir ismaisyti.

Agurkai su ziediniais kopustais2 agurkai1 nedidele galvute ziedinio kopiisto

(cauliflower)1 pomidoras1 nedidelis svogilnas2 saukstai rugscios grietines2 saukstai majonezo1 ; 2 saukstelio druskos1/8 saukstelio maltu pipiru1 saukstas susmulkintu krapuZiedinj kopusta supjaustyti ziedi-

neliais ir 5 min. palaikyti verdanciamc

vandenyje. Isgriebti is vandens ir atsaldyti.Agurkus nulupti, supjaustyti kubeliais,pomidorus supjaustyti skiltelemis. Svogu-na smu1kiai sukapoti. Viska sumaisyti sugrietine, majonezu ir susmu1kintais krapais.

Agurkq salotos su krienais2 agurkai3 pomidorai1 skiltele cesnako4 saukstai alvyuogiu aliejaus1 saukstas obuoliu acto (apple cider

vinegar)1 ;2 saukstelio stipriu krienu1 ;2 saukstelio druskos1/8 saukstelio maltu pipiru1/8 saukstelio cukraus.Agurkus ir pomidorus supjaustyti

griezineliais. Sudeti j stiklini dubeni eilemis(eilute agurku, eilute pomidoru). Alieju,acta, krienus, smulkiai sukapotus cesnakus,cukru, druska, maltus pipirus sumaisyti irtuo padazu uzpilti darzoves.

Agurkq ir obuoliq salotos4 nedideli agurkai2 rugstus obuoliai3 saukstai majonezo1 saukstas citrinu sulciu1 ; 2 saukstelio druskos1/16 saukstelio cinamono1116 saukstelio tarkuotos citrinos

zievelesNulupti agurkus ir obuolius. Supjaus-

tyti kubeliais. Majoneza sumaisyti su ci-trinos sultimis, druska, cinamonu, citrinoszievele, uzpilti ant agurku-obuoliu misinio,gerai sumaisyti, Papuosti krapu arba pertra-zoliu sakelemis.

- 25-


26/32

J 1 _ uginkjme !Paruosia Zalianykstis

KADA PERSODINTI AGUONAS?Klausimas. Labai man patinka rytie-

tiskos aguonos, taciau atejo laikas jas is-skirstyti ir persodinti, nes pradejo uzimtiper daug vietos mana mazame darzelyje.Kada geriausias laikas j as persodinti, 0gal palaukti pavasario?

Atsakymas. Rytietiskos (rytines)aguonos, angl. "Oriental Poppies", lot.Papaver orientale, paprastai zydi pava-sario pabaigoje (rnazdaug geguzes men.).Tai tikra darzelio puosmena, nes jq di-dziuliai, skaisciai raudoni ar kitu spalvuziedai, rodos, nustelbia visas kitas geles,kuriomis pavasari prazysta rniisu darzc-liai. Deja, perzydejusios aguonos pra-randa visa savo groz], nes lapai apvysta,pagelsta, 0 ilgainiui visiskai nudziusta,Jeigu aguonu kerai nepersodinami, jqnepatrauklius kerus galima "uzmaskuoti"vasarinemis ar daugiametemis gelemis,

Vasaros pabaigoje - mazdaug rug-pjucio men. - aguonos "miega". Kaiptik tuo metu pats geriausias laikas jaspersodinti ir galbut kerus padalinti. Aps-kritai, aguonos nemegsta "keisti vieta",todel jas persodinti nelengva. Kartais, jeipazeidziamos saknys, trunka kone metus,kol keras vel atsigauna ir pradeda graziaizydeti,

Jeigu jau butinai norite persodinti,palaukite, kol aguonu lapai nudzius, tuo-met juos nukirpkite iki pat zemes, keraatsargiai (kiek galima daugiau su zcmc.)iskaskite ir pemeskite iparuosta duobe.

Aguonos megsta daug saules sviesos,todel naujoji vieta neturetu skendetipavesyje. Norint kera padalinti, reikiaastriu peiliu perrezti per puse (ar idau-giau daliu), atsargiai nurinkti suzeistassakneles, po to kerelius pasodinti atskirai,gerai palaistyti ir saugoti, kad neisdziutu.Mazdaug rugsejo pradzioje is zemes pa-sirodys nauji lapeliai ir keras iki pirmujusalnu sustipres.NORIU PERSODINTI ALYVASKausimas. Kai pries keleta metu

kieme sodinome alyvu krtimus, jie buvonedideli ir labai tiko parinktai vietai. Da-bar jau issikeroje, placiasakiai, Tiesa, pa-vasari labai graziai zydejo, bet nutaremepersodinti ikiemo pasalius, kur alyvoms(ir mums) bus patogiau. Ar dabar ne peranksti persodinti?

Atsakymas. lei jau turejote tiekkantrybes, palaukite dar pora menesiu,tuo uztikrinsite, kad alyvu krumeliaiper daug nuo persodinimo nenukentes irprigis naujoje vietoje. Daznai pasitaiko,kad, sodindami kriimelius ar medzius ,nepagalvojame, kaip jie atrodys, kaiuzaugs. Geriausias pavyzdys - mazeseglaites ar kiti spygliuociai, pasodinti prienamo, labai graziai atrodo ir puosia namopriekj, kol neauksti, sakes placiai neissi-kerojusios. Taciau ne viena sodintoja, beabejo, nustebino, kaip greitai tie "mazu-ciukai" medeliai tapo dideliais, vesliais,dengianciais namo langus, siekianciais

-26-


27/32

stoga, medziais. Tokius "neapsiziureji-mus", sodinant eglaites, gal ime kiekvie-nas pastebeti, pravaziuodami miesto arpriemiescio gatve.

Tiek alyvas, tiek kitus krumelius,geriausiai persodinti anksti pavasari, kaitik kiek susyla zeme, taciau galima sodin-ti ir ruden] - pradedant rugsejo pabaiga,baigiant lapkriciu, kol zeme neisala.Pries persodinant, iskasti duobe naujo-je vietoje, po to augala palaistyti, kadzeme geriau priliptu prie saknu. Sakastvirtai suristi - tai pades lengviau prieitiprie saknu. Pinna iskasti viena PUSy, poto kita, atsargiai kruma iskelti is zemes(jokiu budu netraukti uz saku), padeti antplastmasinio patiesalo ir nunesti inaujavieta, pasodinant tame paciame gylyje,kaip knimas anksciau augo. Zemy aplinksaknis gerai suspausti - jei reikia, uzpiltidaugiau zemiu, daznai palaistyti, kol sa-knys vel jsikabins i zerne.

ZALIANYKSTIS NEZINO,K;\ ATSAKYTI

Klausimas. Vienas mana meilenispernai kazkuo sirgo - raudona gyslastaciai kota ir lapus tarsi kraujas ejo.Svogunelis taip pat turejo raudonu de-miu. Ziedkotis suskilo isi lgai, Gal delneteisingo laistymo? Kitas klausimas - armeilenis zydi kiekvienais metais? Turbiitpernai per mazai tresiau, 0 gal todel, kadne visus buvau isnesus laukan, ne visus irpersodinau, nes skaiciau, kad 3-4 metuspalikti nepersodinus (,The Plant Book" byBill Henkin and Maria Vermiglio).

Atsakymas. Gaila, Jusu laiskiukasman pateko kiek per velai - kvieciu savoskaitytojus rasyti tiesiai Zalianvksciui ,

"Pensininko" redaktores adresu! Bet var-giai buciau galejes atsakyti del tu ,kraujodemit!", nes tikrai pinna karta su tokiuatveju susiduriau. Be abejo, tai kokiuparazitu darbas, ypac tos demes ant svo-gunclio, taciau, nemacius augalo, sunkuspeti. Gal kas is skaitytoju daugiau zinotuapie Cia minima meilenio liga? Zalianyks-tis butu labai dekingas, jei parasytumete.

Kaip siame skyrelyje buvo rasomaanksciau, sveiki ir gerai per vasara is-laikyti meilenio (amarylis) svoguneliaituretu kasmet zydeti, bet zinau atveju, kaijie metus praleido be jokio pumpurelio arziedelio. Galiu tik pakartoti: meileniuiperzydejus, nupjauti apdziuvusi zieda,o kai ziedkotis prades vysti, nupjauti jiiki svogiinelio virsaus, Visa vasara mei-len! laistyti ir rnazdaug kas 2-3 savaitespatresti (galima laikyti kambaryje, 110rslauke geriau). Kai lapai prades gelsti, kaspaprastai atsitinka ankstyva rudeni, juosvisus nupjauti, paliekant apie 2 colius11UOvogunclio virsaus. Galima tuo metuisimti svoguneli is zemes, nuvalyti ir lai-kyti vesioje vietoje maziausiai 6 savaites.Jeigu meilenis paliekamas tame paciamevazone, nelaistyti, kad zerne visiskai is-dziUtll, po to vazona su svoguneliu padetivesiojc vietoje (pvz., rusyjc) ir palaikytiapic 6 savaites. Beje, niekad nepadekitesvogimeliu i saldytuva, jeigu jame laiko-mi obuoliai - meilenio svoguneliai tapsnevaisingi ir nezydes!

Po mazdaug 6 savaiciu poilsio, me i-lenio svogiinelius pasodinti !zeme. Jeigujie "ilsejosi" vazone, pastatyti sviesiojevietoje, laistyti, kad zeme nei sdzifrtu,Truks mazdaug 8 savaites, kol is svogu-nelio pasirodys ziedkotis.

-27 -


28/32

DVYLIKMECIO SJ\LYCIAI SU ISTORINE LIETUVOS KUNIGAIKSTYSTEFAUSTAS STROLIA

IS Lietuvos istorijos zinome, kadviduramziais vienu metu jungtine Lenki-jos karalyste ir Lietuvos kunigaikstystevalde Saksonijos kurfiurstai Augustas IIir jo siinus Augustas III. Pirmasis j4 darbuvo vadinamas Augustu Stipriuoju. Betjis vertinamas ne vien pagal savo fizinejega, Abudu - tevas ir sunus - pasizymejodemesiu kulturai, meno galerijoms, pastatekeleta karalisku nimu. Virs kiekvieno tokiopastato duru jie pasinipino imontuoti ce-mentini skyda, kuriame reljefiskai pavaiz-duotas Lenkijos Erelis ir Lietuvos Vytis.Tas skydas padalintas iketurias dalis:virsutinesc dviejose kaireje yra erelis, de-sineje vytis, 0apatinese atvirksciai: kairejevytis ir desineje erelis. Taip pat virs durubuvo imurytas karaliaus vardas: AugustusIII, ir 1754-ieji statybos metai. Pries dvejusmetus, besilankant Dresdene, bandziau taskyda nufotografuoti, bet jis buvo per auks-tai ir mano fotoaparatas nepasieke.

Karaliui su savo svita lankantis baz-nycioje, nereikejo iseiti laukan, nes piliir baznycia junge stogu dengtas uzdaraspcrejimas, kuris, pradarius baznycios duris,vede tiesiai ikaraliskaja Ioze.

Tame karaliskame dvare buve daugtustybes ir nesaikingo puotavimo. Todelgidai, vedzioje mus po tuos riimus, ne-venge j4 pasiepti, Pagal gidu pasakojimus,Augustas III labai megdaves rnedzioti, bet

Monsinjoras Kazimieras Senkus

buvo toks nutukes, kad nebegalejo valdytikoju. Medziotojai prigaudydavo zvereliuir gyvus pristatydavo ipili, kad karaliuspilies kieme galetu nuo savo balkono juos"medzioti" ...

Nors abu saksai valde Lenkija-Lietu-va, si4 valstybiu gerove mazai rupinosi. Tiksios jungtines karalystes zmoniu uzdirbtipinigai buvo reikalingi j4 puotoms ir di-dziulems asmeninems islaidoms,

Kadangi keleta metu po didziojo su-bombardavimo 1945 m. man su tevais irbroliukais teko gyventi Dresdeno mieste,atmintin istrigo nuostabi lietuviu Tautossvente, kuria, tuo metu kun. KazimieruiSenkui esant Saksonijos Iietuviu kapelio-

-28-


29/32

nu, minejorne toje karaliskoje katedroje suRugsejo astuntajai skirtomis Iietuviskomismisiornis. Misiu pabaigoj, musu teveliuiuzgrojus Lietuvos himna, gausiai i tas mi-sias susirinke lietuvai su dideliu entuziaz-mu ji giedojo. Kadangi svente nepasitaikesekmadieni, tai vokieciai netrukde, nesnezinojo, ka mes giedojorne, 0 miisiskiaibuvo vieningi ir niekas neisdave. Tai turbiltir buvo vienintelis Lietuvos kunigaikstys-tes laikais pastatytos sventoves rysys sulietuviu tauta.

Paminejes kun. Scnku, noriu jampareiksti dekinguma, nes jis, man lankantPopieziskajj Baznytines muzikos institutaRomoje, daug padejo suprasti grigaliniochoralo svarba baznytinejc liturgijoje. Si4metu pradzioje besilankydamas Kaune,visai netycia Pal. Jurgio Matulaicio para-pijos saleje pataikiau i Kauno vyru choro"Perkuno", neseniai sventusio 50 metuchorines veiklos sukakti, koncerta, pager-biant prel, Kazimiera Senku jo 15 metu iLietuva sugrizimo proga.

Koncerte dalyvavo trejetas Lietuvosvyskupu su Kauno arkivyskupu metro-politu Sigitu Tamkeviciumi. RomualdoMisiukeviciaus vadovaujamas choras priestai giedojo Sv. Kazimiero sventei skirtasiskilmingas misias.A s irgi norejau pasveikinti prelata ju-biliejaus proga. Dvasininkams patarnavusisesele Albina mane padrasino prieiti prie j4stalo ir po pasveikinimo kartu pasivaisinti,

Didziausia, nors netiesiogine, kun.Senkaus pagalba patyriau tuoj po karo, kaiDP stovyklose buvau pakviestas katalikupamaldose prie vargonu vadovauti liturgi-niams giedojimams. Tuo metu dar buvaujaunuolis ir jokio patyrimo neturejau, l

pagalba atejo kun. K. Senkaus tais sun-kiais pabegeliu stovyklu laikais sudarytasgiesmynas su gaidomis. Su pagarba reikiastebetis, kaip kun. Senkus, karo is tevynesisblokstiems lietuviams pasklidus po sto-vyklas Vokietijoje, pasisvcnte surasti tosestovyklose isikurusius lietuvius vargoninin-kus, is visu surinkti, kur kas ka turejo atsi-vezes su savimi, visa ta medziaga surusiuotiir isspansdinti giesmyne. Juk reikejo surastiir spaustuve, ir gauti leideja ... Giedantibaznycia buvo mano pagrindinis ramstistais sunkiais laikais, gyvenant stovyklose.

Iki siu dienu mons. Kazimieras Sen-kus isliko vienas veikliausiu Iietuviskosbaznytines muzikos puoscletoju. lis patssukiire nemazai giesmiu, sudare nauj qgiesmyna, pavadinta "Garbe Dievui". 1995m. Vilkaviskio vyskupijos kurija isleidojo paruosta "Liturgini giesmyna"; 2005m. Kaune pasirode jo sudarytas "Naujasisliturginis giesmynas", 0 2006 m. to gies-myno ir vargonu versija. Su jo naujausiugiesmynu "Gyvenimas, mirtis, amzinybe"(2010 m.) buvome supazindinti s.m. Sv.Kazimiero sventes popieteje,

Monsinj oro darbstumas maloniaistebina. Pagal XXI amziuje isspausdin-ta Mildos Mekisienes straipsni, jis kilesis gausios devyniu vaiku seimos, Iabaikulturingas, paprastas, kuklus, dosnus irdemesingas artimui. Straipsnyje paminetasmonsinjoro 2002 m. svestas kunigystes60-metis. 0 2007 m. geguzes 30 d. jissvente 65 metu kunigystes jubilieju,

Ir toliau nuolankiai linkiu mons. Kazi-mierui Senkui, tam lietuviskos baznytinesmuzikos apastalui, sveikatos, stiprybes irsvelniu saules spinduliu, sugrizus brangiontevynen Lietuvon.

-29-


30/32

LINKSMIAUParuosia Plunksna Grauzyte

SENATVEAntanas Gustaitis

Laikas zydeti, laikas nuvysti,Laikas jaunystei, ziedui geliu.Dziaugsmas ir laime - vien apgavyste,Kai reikia tarti: nebegaliu ...Plikas perukas, ausys apiele,Linksta ir kojos, ir ketera,Meldziasi siela j merguzele,omerguzeles jau nebera.Sqla prie IUPl f zodiiai mirtingi,Gundancio sapno nepabaigi,Netgi buciuotis nori ir tingi,Ir apsimqstes vel uimiegi.Laikas ispusto sirdi skyletq,Laikas sukeicia sostu vietas:Sunes salone valgo omletq,Tujen - ant slenkscio grauzi plutas ...

***Parapijos klebonas, susinipines pra-

kiurusiu baznycios stogu ir ieskodamaszodziu, kaip paprasyti parapijieciu aukotidaugiau pinigu, buvo nelabai patenkintas,kai naujas vargonininkas, atvykes pavaduo-ti susirgusi parapijos chorvedi paklause:

-Kokia giesme as tureciau pagroti?-As neturiu laiko dabar apie giesmes

galvoti. Stai pamokslo santrauka, pagrok kanors, kai as pabaigsiu kalbeti apie parapijosfinansus.

Vargonininkas tik linktelejo galva irnuejo iavo vieta, Pamaldu metu klebonaskreipesi isusirinkusius:

-Broliai ir seserys, rniisu parapija atsi-dure ant bedos slenkscio: stogo sutaisymaskainuos dvigubai daugiau, kaip buvo nu-matyta. Jei kas galetu pasizadeti paaukotisirntine, labai prasau atsistoti.

Tuo pat metu vargonininkas uzgroj 0Amerikos himna ir visi pamaldu dalyviaibematant atsistojo.

Vien,! sekmadieni parapijos klebonas,ilipes iakykla, tare:

-As jums siandien galiu pranesti gerair bloga naujiena, Geroji naujiena yra tai,kad mes pagaliau turime pakankamai pi-nigu uzbaigti pradetus parapijos gerinimoprojektus. Blogoji naujiena - pinigai tebcrajusu kiscnese ...

Viena moteriske nuejo ipasta, pasi-ruosusi savo broliui pasiusti Sventaji Rasta,ipakuota grazioje dezuteje.

-Ar toj e deze] e kas nors gali suhizti?- paklause pasto tarnautoj as.

-Tik Desimt Dievo [sakyrnu, - atsakemoteriske.Du seni pazistami, susitike "Seklycio-

je", keiciasi naujienomis. Pinnasis sako:-Zinai, biciuli, mana zmona angelas!-Tu laimingas, brolau! - atsako antra-

sis. - Mano zmona dar tebera gyva.-30-


31/32

M U S 4 rernejalPirmaj] 2011 m. pusmet] pareme "Pensininko" leidyba savo auka:100 dol. paaukojo N .N. is Illinois valstijos.85 dol. - Marija Krisciiinas, Burlington, IA.70 dol. - Roze Somkaite, S. Orange, NJ.60 dol. - Nemira Sumskis, Chicago, IL.Po 50 dol. aukojo: Benigna Butler, Chicago, IL; Prakseda Stirbys, New Britain, CT; Algirdas

Suvaizdis, Berwyn, IL.40 dol. - Wanda Ramonas, Warwick, RI.Po 35 dol.: Irena Gelazius, Hickory Hills, IL; Alfonsa Paziura, Oak Park, CA; Aldona Simonai-

tiene, Rockford, IL; Nijole Stelmokas, Orland Park, IL; A. ir V. Valaviciai, Chicago, IL.Po 25 dol. aukojo: Vytas Bandziulis, Madison, WI; Valentina Gudis, Chicago, IL; Vita Kemezys,

Fairview Hts, IL; Izabela Naujalis, Cicero, IL; Teodoras Rotcas, Fairfield, East NSW 2165, Australia;Nijole Uzubalis, Engadine NSW 2233, Australia; Birute Vilimaitiene, Woodridge, IL.

Po 20 dol.: Ona Adomaitis, Sunny Hills, FL; Apolonia Andrasiiinas, Orland Park, IL; JadvygaGiedraitiene, St. Pete Beach, FL; Josephine Jakubenas, Los Angeles, CA; Irena Jankauskas, German-town, MD; Birute Lintakas, Oak Lawn, IL; Dana Pascoe, Santa Monica, CA; Alg. ir Genute Rudziai,Livonia, MI; Adele Rysavy, Jackson Heights, NY; Leo and Stefany Venckus, Palatine, IL.

Po 15 dol. paaukojo: Juozas Blazys, Holliston, MA; Aldona Druktenis, So. Pasadena, FL; DanuteGeldiene, Whitmore Lake, MI; RimaA. Gudaitis, Ormond Beach, FL; Elena Jasaitiene, St. Petersburg,FL; Terese Maruskevicius, Chicago, IL; Emilija Pakalniskiene, Naperville, IL; Elena Sakas-Sluder,Centennial, CO; Janina Salniene, Lemont, IL.

Po 10 dol.: Marija Arstikiene, North Riverside, IL; Jean Banys, Lyons, IL; Eugenija Barsketis,Downers Grove, IL; Regina Cermaka, Issaquah, WA; Veronika Gavelis, So. Boston, MA; Mary Ginei-tis, Cambridge, MA; A. Girnius, West Roxbury, MA; Irena Jansonas, Osterville, MA; Donata Karuza,Oak Lawn, IL; 1. Kuprenas, Springfield, IL; Mrs. G. Maciiinas, Philadelphia, PA; Kazys Majauskas,Chicago, IL; Juozas Mikulis, Westchester, IL; Elena Olsauskas, Berwyn, IL; Janina Racevicius, NorthRiverside, IL; Janina Radvenis, Los Angeles, CA; Ona Rakauskiene, Melrose Park, IL; Grazina Res-kevicius, Omaha, NE; Juze Sakevicius, Chicago, IL; Stase Siaueiuniene, Cicero, IL; A.D. Silbajoris,Ormond Beach, FL; Pranas Simkus, Quincy, MA; Valentina Stephan, Portland, OR; Janina Zdanys,Newington, CT; Vale Zubavicius, Sunny Hills, FL; K. Zygas, Grand Rapids, MT.

Po 5 dol. aukojo: Kestutis Bileris, Richmond Hill, NY; Maria Braskiene, Worcester, MA; ReginaCeil ius, Woodhaven, NY; Brone Ciunkiene, Warren, MI; Saliomeja Dauliene, Chicago, IL; Grazina Er-cius, Little Neck, NY; Anne Ernst, Hortonville, WI; leva Gliozeris, Chicago, IL; Emilija Kantas, Chicago,IL; Onute Kaselis, St. Petersburg, FL; Angele Katelyte-Lawler, Chicago, IL; A.B. Kuras, Lockport, IL;Regina Medernach, Gulfport, FL; Donna Mieliulis, Chicago, IL; Stase Miliauskas, Lemont, IL; BroneNarbutaitis, Darien, IL; Ray Norvaisas, Aurora, IL; Irena Paliulis, Darien, IL; A. Petraitis, St. PeteBeach, FL: Jadvyga Reivytis, Lombard, IL; Albina Savickas, Willow Springs, IL; Paula Skeivelas, S.Catherines, Ont. Canada; Stella Snekutis, Boston, MA; Liuda Stungevicius, Hamilton, OnL Canada;Vladas Vasikauskas, s t. Petersburg, FL; Juozas Vizgirda, Putnam, IL; Elvyra Zemaitis, Cleveland, OH;Walter Zidziunas, Bethlehem, PA.

Esame nuosirdziausiai dekingi ui aukas! Tik dosniuju aukotoju deka .Pensininko" leidyba busuitikrinta. Aciu visiems!


32/32

LITHUANIAN HUMAN SERVICESCOUNCIL OF THE USA, INC.

2711 West 71st StreetChicago, Illinois, 60629

10/112009Pranas Pranckevicius1284 Camelot Ln.Lemont, IL 60439

NONPROFIT ORG.U.S. POSTAGE

PAIDCHICAGO, ILLINOISPERMIT NO. 2277

...:::::

::-...:

: : : :

Documents

Pensininkas 2011 m. liepa - rugpjūtis