Structum 2013 Ruduo Nr. 2

81

S u m m a r y / a u t u m n 2 0 1 3 ( 2 )

Nuoskauda dl blogoskokybs isilaiko ymiaiilgiau, nei diaugsmas dl maos kainos.

ruduo I 2013 (2)urnalas skmingam verslui!

82

I n f ra s t ruk tra

Statyba

TURI

NYS

426

5834

12

38

INFRASTRUKTRA

Apie Vilniaus apskrities mechaninio biologinio apdorojimo gamykl fakt ir skaii kalba 71

Ieitis moduliniai dareliai 74

STATYbANekilnojamojo turto rinkos aktyvumas: prieastys ir perspektyvos 34

Naujasis Kauno traumos ir skubios pagalbos centras sudtingumu nusileidia tik NASA 38

Ininieriams i Lietuvos miliniki skandinav projektai 45

Stogo priklausini apsauga nuo apledjimo 46

Lietvamzdi sistemos kas svarbu 49

Fasadini sili sandarikli atmainos ir pagrindins savybs 50

Sika produktai problemini konstrukcij viet hidroizoliavimui 54

iltinimo mediaga be trkum 57

Atnaujinti delfin namai 58

Knauf Aquapanel cementin plokt nuo ultramodernaus stadiono iki delfinariumo 64

ARCHITEKTRA

ydroji planeta 4

Profesorius J. R. Palys: Kartais norisi architektams per nagus duoti 8

Menikas biuras, i kurio nesinori ieiti 12

Parodos Inter Deco 2013 atgarsiai 16

Vonios kambario interjeras: konceptualiai 18

Grind dangos. Tarp funkcionalumo ir estetikos 20

Sika grind dangos vis paskiri pastatams 24

Pastatas i ateities 26

ININERIJA

stumiam jungi sistema TECElogo 64

Skirting region nuotek dumblo perdirbimo biodujas energinis vertinimas 68

Bioduj jgaini ateitis Lietuvos energetikoje 70

74

REdAKCIJoS odIS

urnalas STRUCTUMISSN 2335-2108

LEIdJAS UAB S MEDIA GRoUPA. Mickeviiaus g. 7LT-08119 VilniusTelefonas +370 5 265 3733Faksas +370 5 272 4241

dIREKToRIGN DAUSEVIIT

VYR. REdAKToRIUSVAIDoTAS NoRKUS

TEKST AUToRIAI:JAUNIUS GRIGASEGL KAJAUSKAITGIEDR BALITJULIUS JUSTINAVIIUSKoTRyNA VALIUKEVIITKSTUTIS NAVICKASKSTUTIS VENSLAUSKAS SAUL NARMoNTAITVIDMANTAS UPERKA

NUoTRAUK AUToRIAI:EVALDAS EMIoTASIGoR RADANoVIANDR ANDERSENASADAMAS MRKAS

KALboS STILIUS IR KoREKTRAV KALBoS IR KoMUNIKACIJoS CENTRASwww.kkc.lt

PARENgIMAS SPAUdAIUAB S MEDIA GRoUP

REKLAMoS SKYRIUSVIDAS GINEVIIUSTel. +370 616 05131El. patas [email protected]

AIVARAS GUDoNAVIIUSTel. +370 611 10125El. patas [email protected]

SPAUSdINoUAB BALTo PRINT

Redakcija neatsako u reklamini skelbim turin ir kalb. Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidjo sutikimo grietai draudiama.

UAB S Media Group, 2013 STRUCTUM, 2013

URNALAS PLATINAMAS NEMoKAMAI

www.structum.lt

ruduo2013 (2)

Rodos, tik subrandinome idj ir prad-jome dirbti, o metai jau liko u nugaros... Atsisukus ir pavelgus urnalo Structum nueit keli, visus nuveiktus darbus, nori-si nusiypsoti ir itarti: O vis dlto mums pavyko! Per metus iaugs prenumera-tori skaiius, pasiektas inomumas ir usitarnautas partneri pasitikjimas tai, kuo i tikrj verta ir malonu diaugtis.

Tad noriu padkoti visiems tikjusiesiems ms idja ir debiutu. Viliuosi, kad pa-teisinome Js lkesius. Taip pat tarti padkos od visiems urnalo straipsni

krjams, nes tik Js sukaupta patirtis ir imintis leido mums bti profesi-onaliems bei aktualiems. Visiems klientams, kuri gaminiai, technologijos ir idjos padjo papildyti ms urnal naujienomis, naudingomis kiekvienam ms skaitytojui. Tik visas is bendras darbas padeda isklaidyti dl fakt nei-nojimo atsirandanius prietarus, visuomet pateikti tik nauding, tiksli, speci-fin ir nuodugniai itirt informacij. O tai, manau, ir yra pagrindin urnalo Structum misija. Tad dar kart dkoju visam kolektyvui kartu ir kiekvienam atskirai. U kiekvieno indl nuoird darb ir bendr tiksl.

Ai! Be Js, urnalas nebt toks, koks yra dabar.

Ateities vizija? Noras tobulti ir ilikti tokiems pat reikalingiems, kokie jauia-ms iandien. Tikims, kad kiekvienas ms paraytas odis ne prasm bei naud Jums, ms skaitytojai. Nes be Js nebt ms.

Malonaus skaitymo.

IGN DAUSEVIIT,urnalo Structum direktor

arch i tektra

Jaunius GriGas

Architektra, kaip viena i meno ri, visuomet turi galimyb naudoti poe-tinius vaizdinius. Ir greiiausiai architektra turi pat ilgiausi sra objek-tyvi prieasi, kodl jos daniausiai neinaudojamos. gal dl ios prieas-

ties skmingos metaforik pastat realizacijos visada sulaukia milini-ko susidomjimo, daniau u kitus pastatus vertinamos tarptau-

tiniuose architektros konkursuose. danija ir jos sostin Kopenhaga turi dar vien tok objekt.

YdRoJI PLANETA

Andr Andersenas ir Adamas Mrkas nuotraukos.

arch i tektra

USAKoVASBygningsfonden Den Bl Planet

PRoJEKTo AUToRIUSArchitekt biuras 3XN A/S

bENdRAS PLoTAS10 000 m2

EKSPozICIJoS PLoTAS5 000 m2

SMATA730 mln. Danijos kron (beveik pus l apie 300 mln. skyr privatus fondas Realdania)

Architekt biuras 3XN A/S.

Suprojektuoti akvarium (lietuviko Jr muziejaus atiti-kmuo) tik i pirmo vilgsnio maloni ir nuspjama uduo-tis architektui. Taiau architektrinio sprendimo paiekos povandeniniame pasaulyje gali tapti nesibaigianiu plau-kiojimu banalybi bei stereotip vandenynuose.

arch i tektra

Vos prie kelis mnesius duris atvrs Danijos nacionali-nis akvariumas Blue Planet vadinamas ne tik didiausiu, bet ir moderniausiu akvariumu visoje iaurs Europoje. Danijos sostins Kopenhagos iaurinje Kastrupo uosto dalyje ikils pastatas jau dabar yra viena i penki svar-biausi viet, kurias tiesiog btina aplankyti sveiuojan-tis Danijoje. Anot profesoriaus Flemmingo Frandseno, planuojama, kad muziej kasmet aplankys apie 700 tkst. lankytoj.

Kad ir kaip keistai skambt, pastato architektrin idja geriausiai matoma lktuv, besileidiani Kopenha-gos oro uost, keleiviams. Kimas Herforthas Nielsenas, architektros biuro 3XN krybos direktorius, sak: Blue Planet architektrinis sprendimas pasakoja istorij apie vanden ir povandenin pasaul. Muziejaus konstrukcinis

sprendimas grindiamas skurio, galinio traukti lan-kytojus savo gelmes ir i arti supaindinti juos su uv ir jr gyvn pasauliu, metafora. Btent i paukio skrydio geriausiai matyti, kad pastato forma primena milinik vandens skur. Projekto autoriai, siekdami at-skleisti io pastato paskirt, pasitelk tokias architektri-nes priemones, kurios tarsi sustabd vien dinamikiau-si gamtos vyksm.

pastato vid lankytojai ir patenka sekdami vieno ver-peto pakrat, o io ry su vandeniu dar labiau susti-prina jo pakraiuose rengti lauko baseinai. Tolygiai kildamas auktyn is verpetas silieja epicentr, kur susitinka dar keli verpetai, ir taip, rodos, negrtamai paskui save povandenin pasaul traukdamas ir lan-kytojus. Fasado apdailai panaudoti 33 tkst. deimanto

arch i tektra

form aliuminio ploki sukuria vizualaus dinamiku-mo spd.

i koncepcija turi ne tik metaforin, bet ir funkcin lygme-n. Lankytojai viduje pirmiausia patenka centrin foj, i kurio gali pasirinkti kelis skirtingus apiros marrutus. Suvaldyti lankytoj srautai padeda ivengti eili ir grs-i. Architektrin vandens skurio koncepcija buvo pa-sirinkta ne tik dl iorinio asociatyvumo. Ji leido net 30 % padidinti ekspozicin plot.

Ekspozicija mastelio poiriu taip pat vairialyp erdvs suskirstytos nuo gigantik keliems namo auktams pri-lygstani akvarium iki jauki kamerini erdvi. Iskir-tin efekt sukuria specials stikliniai tuneliai, leidiantys pasijusti tarsi kapitono Nemo povandeniniame laive.

Kadangi Blue Planet vienintelis Danijos akvariumas, ia siekiama pristatyti kuo daugiau povandeninio pasau-lio pradedant altomis ir baigiant iltomis jromis, nuo drusking vanden iki glavandeni gyventoj. iame muziejuje naudojama net 7 mln. litr vandens, rengti 53 akvariumai ir ekspoziciniai ekranai. Akvariume gyvena daugiau kaip 20 tkst. jros gyvn.

Nors povandeninis pasaulis pats yra paslaptingas ir u-buriantis, siekiant kuo autentikiau ir unikaliau perteikti povandeninio pasaulio aves, emocijas ir spd, buvo pasitelktos vairios iuolaikins technologijos ir tarpdisci-plininiai menai. viesos ir garso, paangios AV technolo-gijos, projekcijos, kinas, grafika...

Ir architektrai teko tikrai ne epizodinis vaidmuo.

Arch i tektrA

Profesorius J. r. Palys: Kartais norisi architektamsper nagus duoti

Arch i tektrA

Evaldo emioto nuotr.

Kotryna ValiuKeViit

Kas miestui yra vanduo ir kas van-deniui miestas. architektros po-kalbi fondas antr rudens mnes kalba apie miesto architektr prie vandens. Deimtasis fondo ciklas i Vilniaus persikl laikinj sosti-n ir kartu su Kauno architektros festivaliu kvieia aptarti vandens, kaip gamtinio elemento, reikm ir tak miest procesams. apie rengi-nius, miest ir vanden kalbasi trys kaunieiai ciklo kuratoriai archi-tektai Vita soltonait ir Paulius Vai-tieknas bei vienas i pranej profesorius Jurgis rimvydas Palys.

Visi trys esate Kaunieiai. KoKs Js, KaiP miestiei, KasDienybs santyKis su VanDeniu mieste? V. soltonait (V. s.): Mieste turi jausti vanden. Jei neat-eini prie vandens jo nra, jis tik mintyse. Pus met gy-venau Amsterdame. Ten pajutau, k reikia gyventi ap-suptai vandens. Kur eini ar vaiuoji dviraiu, nuolat jauti, kad up, kanalas, utvanka, eeras ar net jra yra alia.

Deja, Kaune mano santykis su vandeniu yra epizodi-nis reti pasivaikiojimai santakoje. Tik po stauots Olandijoje iliko protis vainti dviraiu. Kol dar veik Panemuns tiltas, kasdien vaiuodavau palei Nemun dvirai taku Centr. Gera jausti up alia, ryte ir vaka-re keiiasi apvietimas, kartu ir atmosfera, spalvos.

P. Vaitieknas (P. V.): Mano, kaip vietinio miestelno, santykis su vandeniu yra inojimas, kad Kaunas yra dviej upi santykio vaisius. Savo akimis vaikystje esu mats Nemunu skraidani raket. Kaip i fantastinio filmo ji pakildavo silkusi ant povandenini sparn.