STRUCTUM 2013 Žiema Nr.1

ŽIEMA I 2013 (1)Žurnalas sėkmingam verslui!

... tobulėjant vienam dalykui, tobulėja ir visa, kas yra aplinkui.

(Paulo Coelho „Alchemikas“)

ARCHITEKTŪRA

POKALBIS„2 mm architects“ – kūrybos startas 4OBJEKTASVilniaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pastatas – tarp upės, miesto ir žmogaus 8KNYGAApie miestą 17KRAŠTOVAIZDISArchitektūros lyrika 18

STATYBAOBJEKTASEnergijos beveik nevartojančių namų kvartalas „Žalieji Leliai“ – realybe virtusi utopija 22ĮVYKIAILietuvos pramonininkų konfederacija metus palydėjo apdovanojimais 28NAUJOVĖS„3MTM All Weather Flashing Tape 8777“ – patikima hidroizoliacinė juosta 31PULSASNT rinka Lietuvos pajūryje 32RINKAPirmasis Lietuvoje energinis A klasės daugiabutis namas 36TECHNOLOGIJOSBetono grindys „HTC SuperfloorTM“– spindinti ir tvirta elegancija 40

TURI

NYS

4žiema2013 (1)

18

42

22

62

TURI

NYS INŽINERIJA

OBJEKTASNaujausios „Fortum Klaipėda“ jėgainės dūmų dujų valymo technologijos 42

Pažangūs „Fortum Klaipėda“ projekto elektrotechniniai sprendimai 51„AF-Consult“ patirtis – pelningiems, saugiems ir darniems sprendimams 52Tarptautinius reikalavimus atitinkanti kokybė 54Kabelių klojimo konstrukcijos UAB „Fortum Klaipėda“ biokuro ir atliekų termofikacinėje jėgainėje 56Beveik pusės milijardo litų vertės jėgainės elektros darbai – iššūkis Lietuvos įmonei 57Ilgametes saugos tradicijas užtikrina pusšimčio specialistų kvalifikacija 58UAB „Klaistvita“ – iššūkių nevengianti įmonė 60„Protecta“ priešgaisrinės angų sandarinimo sistemos UAB „Fortum Klaipėda“ termofikacinėje jėgainėje 61

OBJEKTASNauji bokštai, krosnys ir milžiniški įrenginiai: „Akmenės cementas“ žengia į naują lygį 62PATIRTISPažangios statybos technologijos pramonės objektams 68

INFRASTRUKTŪRA

VANDENTVARKAVandentvarkos projektai – nauda ir technologijos 70TRANSPORTASElektromobiliai – ar vizija virs tikrove? 74

SUmmARY 80

žiema 2013 (1)

3218

28

REDAKCIJOSŽODISJūsų rankose – antrasis žurnalo „Structum“ numeris. Palydėjęs senuosius metus ir kar-tu su jumis pasitinkantis naujuosius, apžvelgiantis įdomiausius, svarbiausius praėjusių metų projektus ir nepamirštantis pagalvoti apie ateitį.

Metų slenkstis dažnai yra proga apmąstyti ir įvertinti nuveiktus darbus, atrasti trūku-mus ir pasižadėti tapti geresniems. Vieni svarbiausių prioritetų šiuolaikiniame techno-logijų ir pramonės amžiuje – darnus ryšys su aplinka, tvarus vartojimas. Tad, ko gero, neatsitiktinai šios temos vis šmėsteli ir mūsų žurnalo straipsniuose.

Architektūros dalyje pristatome sklandžiai į aplinką įsiliejusio naujojo Priešgaisrinės gel-bėjimo tarnybos pastato Vilniuje projektą, kur upė, pastatas ir jame dirbantys žmonės vienas kitą papildo. Be to, kviečiame pasižvalgyti po Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premijos nusipelniusį Poezijos parką Marijampolėje. Jau dešimtmetį teikiama premija pirmą kartą atiteko architektūros objektui.

Tvaraus vartojimo tema tęsiama ir statybos dalyje. Čia pasakojame apie energijos be-veik nevartojančių namų kvartalą „Žalieji Leliai“, pristatome pirmąjį Lietuvoje energinės A klasės daugiabutį namą, iškilusį sostinėje.

O pagrindinis numerio straipsnis pristato bene didžiausią ir svarbiausią dabar mūsų šalyje vykdomą projektą – „Fortum Klaipėda“ kogeneracinės jėgainės statybas. Dydžiu, pobūdžiu, keliamais iššūkiais išskirtinis objektas naudos atsinaujinančių šaltinių kurą ir galės gaminti ne tik šilumą, bet ir elektros energiją. Toks jis yra pirmas Lietuvoje. Spe-cialistai džiaugiasi ir sutartinai tvirtina, kad tokių jėgainių jau seniai reikia tiek Vilniuje, tiek Kaune. Kuo ypatingas šis projektas, kas dalyvavo jį įgyvendinant, kaip objekte bus sprendžiami taršos klausimai, skaitykite mūsų numeryje.

Dėl galimybės deginti buitines atliekas aplinkosauginiu projektu galima vadinti ir nau-jąją „Akmenės cemento“ gamybos liniją. Įspūdingais pastatų gabaritais išsiskiriantis pastatas įdomus ir statybos technologijomis, gamybos linijos pokyčiais.

Infrastruktūros dalyje leidome sau pafantazuoti apie ateitį ir kviečiame susipažinti su elektromobilių plėtros galimybėmis Lietuvoje. Ar vizija gali virsti tikrove?

Malonaus skaitymo!

ŽurnalasSTRUCTUmISSN 2335-2108

LEIDĖJASUAB „S MEdIA GroUP“A. Mickevičiaus g. 7LT-08119 VilniusTelefonas +370 5 265 3733Faksas +370 5 272 4241

DIREKTORĖIGNė dAUSEVIčIūTė

VYR.REDAKTORĖrEGINA FrAIMANAITėEl. paštas [email protected]

TEKSTųAUTORIAI:AISTė GALAUNyTėELENA NEKrošIENėSTASyS LIAUKEVIčIUSEGLė KAjAUSKAITėrAMūNAS LIUTKEVIčIUSGINTArė ZorSKAITė

FOTOGRAFIJųAUTORIAI:STASyS LIAUKEVIčIUSAISTė GALAUNyTėVACyS VALUŽISrAIMUNdAS UrBAKAVIčIUSLEoNAS GArBAčIAUSKASGINTArAS KANdroTASEGLė šVEdAITė

KALBOSSTILIUSIRKOREKTŪRAVšĮ KALBoS Ir KoMUNIKACIjoS CENTrASwww.kkc.lt

PARENGImASSPAUDAIUAB „S MEdIA GroUP“

REKLAmOSSKYRIUSIEVASLANYTĖTelefonas+37052653909El.paš[email protected]

SPAUSDINOUAB „BALTo PrINT“

redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą. Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama.

© UAB „S Media Group“, 2013© STrUCTUM, 2013

ŽUrNALAS PLATINAMAS NEMoKAMAI

žiema2013 (1)

A r c h i t e k t ū r A / P o k A l b i s

�

Aistė gAlAunytė

Šiaismetaispopuliarusanglųarchitektūrosirdizainožurnalas„Icon“pristatė20geriausiųjaunųjųpasaulioarchitektų.Netikėtai,norspaprastaiarchitektū-rossrityjejaunulaikomasir40metųsulaukęsspecialistas,didžiąjąsąrašodalįsudarėvosper30perkopęirdešimtimsžmoniųvadovaujantysjauniejitalen-tai.Kitas labaigeraižinomotinklaraščioapiearchitektūrąautoriussvarsto,kodėlarchitektoirinformaciniųtechnologijųspecialistokarjerospikąskirianet20metų?Galbūttainėrataipjauneišvengiama?Omesklausiame,kuogyvenajauniejiLietuvosarchitektai,pradėjęsavarankiškąveiklą?

„2 mm architects“ – KŪRYBOS STARTAS

�

P o k A l b i s / A r c h i t e k t ū r A

�

Studija „2 mm architects“ įsikūrusi viename gražiausių Kauno Laisvės alėjos kiemų su miniatiūrine bažnyčia ir už kampo styrančia žalios ir mėlynos spalvų naująja Kauno architektūra. Prie architektų studijos durų sim-boliškai pasitinka statybininkai – vyksta remontas. „šitą sieną griausim“, – rodo studijos įkūrėjai jauni architek-tai Mindaugas Puodžiukynas su Mindaugu Butvila, ir supranti, kad architektūra iriasi į priekį. Tad pozityviai (nepaisydami visų „nors...“) kalbamės apie kūrybą ir sa-varankiškumą.

„Esame darboholikai – dirbame septynias dienas per sa-vaitę, – sako M. Puodžiukynas. – Kita vertus, savo darbuo-tojus mokau ateiti į darbą 9 val. ryto – niekada nevėluoti ir iš darbo išeiti 7 val. vakaro – niekada nevėluoti. Kad ir kas būtų, naktį nedirbti, jeigu turi dirbti naktį, kažką blo-gai suplanavai.“

KAIPPRADĖJOTESAVOVEIKLą?m. Puodžiukynas (m. P.) Mūsų įmonė įsikūrė vasario 14 d., praėjusiais metais. Prieš tai abu dirbome labai daug kur. o po to nusprendėme: kam dirbti kažkam, kai jau vis-ką moki padaryti pats.

TAčIAUYRADAUGŽmONIų,DIRBANčIųKAŽKAm,

IRJIEmSNEKYLANORASDARYTISAVO...m.P. Taip, pažįstu iš tikrųjų gerų architektų, gal net geres-nių už mus (šypsosi). jie savo noru dirba kitiems garsiems architektams ir džiaugiasi ta vieta, saugo ją, tausoja. Gerą darbuotoją labai sunku išsiugdyti ir reta rasti...

m.Butvila(m.B.) Studijuojant atrodė, kad architektū-ra – tai laisvė, atrodė, kursi koncepcijas... dabar rašai aiš-kinamuosius raštus ir džiaugiesi, kai bent prisilieti prie pačios kūrybos, o dar visi tie biurokratiniai dalykai...

m.P. dirbti sau sudėtingiau. Kai esi samdomas darbuoto-jas, vadovas tau pasako: padaryk tą ar aną, tu skubi, bet padarai. o kai pats esi vadovas, negali atsiginti rutinos, kai vieną dieną pradeda skambinti ir nenustoja... Bet rei-kia stengtis nereaguoti į stresą ir suvaldyti jį. Išlaviruoti. Ir kuo geresni darbuotojai, kuo geresni žmonės tave supa, kuo iš mažiau žodžių jie supranta, ko tu nori, tuo yra pa-prasčiau. Žinoma, tobulumui nėra ribų ir gal niekada ne-bus taip gerai, kaip aš įsivaizduoju, bet mes jau tai turim. jeigu dirbtum vienas, būtų gerokai blogiau. Bet kai yra komanda, viskas vyksta labai gerai.

�

A r c h i t e k t ū r A / P o k A l b i s

�

KASYRAJŪSųKOmANDA?m.P. Esame keturi žmonės. Be mūsų dviejų, dar yra ar-chitektė Milda Pacevičiūtė, pernai baigusi bakalauro stu-dijas. ji – didelė minimalistė. Kai reikia kurti interjerus, tenka ją skatinti įdėti dekoro (šypsosi). Taip pat Vytenis raubickas, baigęs VGTU Architektūros fakultetą.

m. B. Mūsų pagrindinis darbo principas su jaunesniais kolegomis – „atviros kortos“. jei nori bendrauti su užsako-vais – eik, bendrauk, daryk savarankiškai. Neretai pasitai-ko, kad jaunas architektas nuo užsakovo yra tarsi „atsijo-tas“ – „penktas vanduo nuo kisieliaus“... Mes visi dirbame tolygiai, esame laisva studija.

KAIPSEKASIRASTIUŽSAKYmų?m.P. dirbame jau aštuonerius metus, per tą laiką ir susi-formavo užsakovų būrys. Prireikia aštuonerių metų, kad turėtum užtektinai užsakymų… Kuo daugiau padarai

Mindaugas Butvila.

�

P o k A l b i s / A r c h i t e k t ū r A

�

gerai, kuo mažiau prisidirbi, tuo daugiau galimybių, kad klientas grįš. Neseniai sukūrėme savo įmonės interneto puslapį, puslapį socialiniame tinkle, turėjome išsispaus-dinę apie penkis tūkstančius lankstukų, bet šiais kanalais, galiu pasakyti, gavome nulį užsakymų (šypsosi).

Kartais būna labai sunku įtikinti žmogų, ir, kiek esu dir-bęs, ko gero, nėra dar buvę tokio projekto, kurį būčiau padaręs tiksliai taip, kaip noriu. Žmonėms per šalta, jie įsivaizduoja savo pasaulį truputį kitaip.

OJŪSNEBANDOTEPERAUKLĖTIUŽSAKOVų?m.P. Visada ieškome kompromisų. Žinoma, visi nori tokių klientų, kurie duotų krūvą pinigų ir leistų daryti taip, kaip tu įsivaizduoji. Tiesą sakant, esu šimtu procentų įsitikinęs, kad tai būtų geriausia, ką jie galėtų gauti.

TADKOKIAJŪSųKŪRYBA?m.B. Neseniai dalyvavome B. Lubio memorialinės įamži-nimo vietos idėjos projekto jonavoje konkurse ir laimė-jome pirmąją vietą.

m.P. Žinoma, didžiausią masę sudaro gyvenamieji namai. Be to, kuriame ne tik architektūrą, bet ir grafinį dizainą, logotipus. Pavyzdžiui, projektavome kirpyklos interjerą ir sukūrėme jų prekių ženklą: logotipą, vizitines korteles, skrajutes.

TOKIUTARPDISCIPLINIŠKUmUVYRESNI

ARCHITEKTAINELABAIUŽSIImA...m.P. Kompleksiškumas yra gerai – jei tas pats kūrėjas dir-ba ir su logotipu, ir su interjeru, didelė tikimybė, kad jie tarpusavyje derės. Manau, architektas yra žmogus, galin-tis daryti viską, na, išskyrus, žmones operuoti (šypsosi).

ARTURITESAVOmĖGSTAmIAUSIąDARBą

IŠVISOTO,KąJAUESATESUPROJEKTAVę?m.P. Tiesą sakant, tokio nėra. Aš esu idealistas, žodis „to-bula“ man lygus pažymiui „devyni“. devynetų galiu pri-rašyti, bet nėra tokio, ką galėčiau pasikabinti ant sienos. Ar apskritai galima pasikabinti savo darbą ant sienos? Manau, kad ne. Tą darbą taip gerai pažįsti, kaip savo kiše-nę, ir visada žinai, kad dabar darydamas padarytum daug geriau.

KOKIEJŪSųATEITIESPLANAI?m.B. Man atrodo, kad tobuliausia būtų gyventi Lietuvoje ir turėti galimybę projektuoti užsienyje.

m.P. Be abejo, plėsimės, tikrai neplanuojame užsidaryti (šypsosi).

Ačiūužpokalbį.

Mindaugas Puodžiukynas.

�

�

A r c h i t e k t ū r A / o b j e k t A s

VILNIAUS PRIEŠGAISRINĖS GELBĖJIMO TARNYBOS PASTATAS – TARP UPĖS, MIESTO IR ŽMOGAUS

Gaisrinės pastatas glaudžiasi Neries upės slėnyje, An-takalnyje, šalia judraus eismo šilo tilto. Tai – funkciškai nevienalytis statinys. jame įsikūrusios dvi tarnybos – Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) šeštoji ko-manda ir Bendrasis pagalbos centras (BPC). Spalvinga-me istorinio Vilniaus rajono peizaže gaisrinė išsiskiria tamsiais tonais ir „ekranu“, per tiltą drąsiai žvelgiančiu Žirmūnų link. Pastatas dengtas skirtingo atspalvio degtojo molio plokštėmis – šis spalvinis skirtumas su-kuria subtilų mirgėjimą, monolitiškumo ir lengvumo pusiausvyros įspūdį. Fasadų kompozicija kuriama pa-

�

sitelkiant dvi spalvas – beveik juodą foninę ir ženklišką raudoną. Monochrominiame tūryje dominuoja tai, kas funkciškai svarbiausia, – raudonai ženklinami abiejų įs-taigų įėjimai, o už stiklinio P. Vileišio gatvės fasado visą parą (ir ypač tamsiuoju metu) matomos gaisrinės ma-šinos. „Norėjome, kad automobiliai būtų aktyvūs tiek interjero, tiek eksterjero dalyviai“, – netradicinį spren-dimą aiškina projekto vadovas, architektas Gintautas Vieversys. Stiklinės garažo durys signalizuoja, kad bet kurią minutę jos gali atsiverti, panaikindamos barjerą tarp vidaus ir išorės.

�

o b j e k t A s / A r c h i t e k t ū r A

Aistė gAlAunytė

Vilniauspriešgaisrinėsgelbėjimotarnybospastatas–retasarchitektūrospavyzdys, kai galima kalbėti apie pastato santykį su vandeniu. Tai nėraprabangūs apartamentai su vaizdu į upės slėnį ar restorano terasa. Upėčianeskirtagražiampaveikslėliuiaridealausgyvenimoiliuzijaiparduoti.Neriespakrantėčiaatliekakiekkitokįvaidmenį–pagalvojusgeriau, jukvandenstelkinysyratojiesencija,bekuriospatigaisrinėsfunkcijanetektųprasmės.

Pastato fasadas iš P. Vileišio g. pusės (L. Garbačiausko nuotr.).

�

ARCHITEKTŪRA,SKIRTAŽmONĖmSArchitektas G. Vieversys, kalbėdamas apie pastato er-dves ir planus, pagrindiniu vadina žmogiškąjį veiksnį. Pastate įsikūrusios dvi skirtingas funkcijas atliekančios tarnybos, kurių darbas susijęs su ypač didele įtampa. Projekto programa buvo sudaroma bendradarbiaujant su būsimais statinio naudotojais ir siekiant užtikrinti kuo geresnę jų darbo kokybę. Įžengęs į PGT (įėjimas iš P. Vileišio g.) vestibiulį iš karto supranti atsidūręs ne-tipiniame visuomeniniame pastate. Kairėje, už stikli-nės pertvaros, boluoja raudoni gaisriniai automobiliai.

10


Elingas – PGT valčių garažas (L. Garbačiausko nuotr.).

10

11


AUTORIAI

Architektai:Gintautas Vieversys, Laima Tumynienė, Adomas šablevičius, Valdemaras Stupak, dovydas čipkus (UAB „Laimos ir Ginto projektai“)InterjeroautorėLiucija šeškuvienė

ĮGYVENDINImAS

ProjektovadovasGintautas VieversysRangovasUAB „Veikmė“Įvykdymodata2007–2012 m.

DUOmENYS

Adresas– P. Vileišio g. 20A, VilniusBendrasisplotas– 4 134,84 kv. m

Šiltuoju metų laiku fizinę formą ugniagesiai gali gerinti pratybų aikštelėje (R. Urbakavičiaus nuotr.).

Apželdintas stogas, dengiantis BPC garažą, – tarsi landšafto dalis (L. Garbačiausko nuotr.).

11

dešinėje girdėti minamo treniruoklio girgždesys – spor-to salė. Į darbą atėjęs gaisrininkas turi budėti 24 valan-das be pertraukos. darbas tampa namais. Tad kopiame į trečią aukštą, kur įrengtos gaisrininkų gyvenamosios patalpos ir administracijos kabinetai. Kokia yra gaisrinin-ko kasdienybė? Gyvenamąjį korpusą sudaro vakaruose, palei vitrininius langus, išsidėsčiusios poilsio ir virtuvės patalpos bei rytuose esantys aštuoni miegamieji. Gais-rininko miegamasis – dvivietis, asketiškas, be nebūtinų detalių. Tik keli žingsniai nuo jo – nusileidimo stulpas, kuriuo patenkama į pirmame aukšte esantį garažą. didelis dėmesys skiriamas poilsio zonai. Tai – erdvi pa-talpa, perskirta stikline atitvara, giliau – virtuvė su val-gomuoju, o prie pat langų – saikingai baldais apstatyta erdvė su minkštasuoliais, turinti išėjimą į terasą. Svarbiau-sias akcentas – dideliuose languose plaukianti upė.

PASTATASŽIŪRIĮUPęTekantis Neries vanduo efektingiausią interjero sceno-grafiją kuria BPC operacijų salėje, įsikūrusioje aukščiau-siai iškilusioje pastato dalyje – vadinamajame „ekrane“. čia 12 val. per parą dirbs 60 darbuotojų, atsiliepsiančių į skambučius iš visos Lietuvos. Atvėrę duris patenka-me į beveik šešių metrų aukščio pailgą salę, skirtą BPC darbuotojams. ši patalpa funkciškai dalijama į dvi dalis: darbo ir poilsio erdvę. darbo erdvė – atvira su 60 dar-bo stalų. Poilsio erdvė suprojektuota antresolėje, į kurią

12


Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vestibiulis ir garažas (V. Valužio nuotr.).

galima patekti tiesiai iš darbo salės arba koridoriumi. ši zona, kaip ir PGT korpuse, susideda iš poilsio kambario ir virtuvės. Nuo operacijų salės atskirta tik stikline per-tvara. Tad tiek dirbantieji, tiek besiilsintieji turi galimybę kartkartėmis pažvelgti į ramiai tekančią Nerį.

GAISRINĖIRVANDUOKlaidinga būtų manyti, kad šiam pastatui upė svarbi tik interjero paveikslams kurti. Žvelgiant nuo Žirmūnų kran-

to labiausiai atsiskleidžia pastato tūrio ryšys su upe ir til-tu. dialogą pradeda elingo tūris, tarsi įsodintas į aukštą Neries krantą.

Elingas – dengtas statinys šalia vandens telkinio, skir-tas gelbėjimo valtims laikyti. Be to, šeštoji komanda yra vienintelė Vilniuje, turinti narų tarnybą. Elingo stiklinis fasadas (valčių garažo durys), įgilintas ir įrėmintas juo-do kontūro, tarsi įgeria vandenį. Palipame Neries šlaitu. Nuo P. Vileišio gatvės atsiveria laiptais kylanti trijų tū-rių kompozicija. Apatinis – gaisrinių automobilių ga-ražas, toliau – administracinė dalis. Per kelias dešimtis metrų nuo elingo nutolusi aukščiausia komplekso dalis –

12

13


Bendrojo pagalbos centro darbo salė (V. Valužio nuotr.).

Bendrojo pagalbos centro darbuotojų poilsio zona – ideali vieta atsipalaiduoti nuo įtempto darbo (V. Valužio nuotr.).

Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos virtuvė (V. Valužio nuotr.).

Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos sporto salė (V. Valužio nuotr.).

į upę jau kiek iš kitos perspektyvos žvelgiantis stikli-nis ekranas, pailgu išsikišusiu tūriu atkartojantis linijinę greta nutiesto tilto struktūrą. P. Vileišio gatvės fasadai – atviriausi, juose daug stiklo plokštumų, todėl būtent juos su gamtine aplinka sieja didžiausias ryšys.

13

1�


Pirmo aukšto planas.

Perspektyva nuo Šilo tilto (V. Valužio nuotr.).

1�

EKSPLIKACIJA(PGT)Nr. PATALPOSPAVADINImAS m2

1 APSAUGA

2 PGT HoLAS

3 SPorTo SALė

4 NArų KoSTIUMų PLoVyKLA-dŽIoVyKLA

5 NArų PATALPA

6 KVėPAVIMo APArATų BALIoNų PATALPA

7 oro BALIoNų PATALPA

8 KVėPAVIMo APArATų PrIEŽIūroS PATALPA

9 KVėPAVIMo APArATų BALIoNų PILdyMo PATALPA

10 GArAŽAS

11 GAISrINėS AUToMoBILIų PLoVyKLA

12 GAISrINėS AUToMoBILIų rEMoNTo PATALPA

13 TECHNINIS PoSTAS

14 ŽArNų dŽIoVyKLA

15 ŽArNų PLoVyKLA

16 BPC PErSIrENGIMo PATALPA

17 SANdėLIS

IŠVISOAUKŠTE 1125,05Iš VISo PASTATE (BE SToVėjIMo AIKšTELėS) 3407,68

SToVėjIMo AIKšTELė 727,14

IŠVISOPASTATE 4134,82

1�


Antro aukšto planas.

RYŠYSSUAPLINKAAntakalnis – Vilniaus rajonas, išsiskiriantis itin gau-sia architektūros stilių įvairove. Tiesa, šįkart gaisrinės pastato autoriams nereikėjo spręsti „naujos archi-tektūros istorinėje aplinkoje“ dilemos. Kvartalai šalia šilo tilto apstatyti sovietinių daugiabučių dėžutėmis, o artimiausias kaimynas – kolegija – taip pat tipinės funkcionalistinės architektūros pavyzdys. „Mums la-bai padėjo baltas kolegijos fasadas – jis išryškina gaisrinės pastatą, veikia tarsi fonas“, – sako pastato architektas, projekto vadovas G. Vieversys. Tačiau

Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pastatas – vienas įsimintiniausių architektūros projektų, 2012 m. įvykdytų Lietuvoje. Jo autoriai – UAB „Laimos ir Ginto projektai“ – buvo pristatyti ir įvertinti architektūros apdovanojimais tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tai vienas pirmųjų Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pastatų, išaugusių per du nepriklausomybės dešimtmečius.


1 BPC HoLAS

2 KABINETAS

3 TECHNINė PATALPA

4 SToVėjIMo AIKšTELė

5 SErVErINė

6 TArNyBINIų UNIForMų PATALPA

7 SANdėLIS

8 ArCHyVAS

9 rūKoMASIS




1�


UAB „Laimos ir Ginto projektai“ nuoširdžiai dėkoja įmonėms UAB „G.A.L. Architects“, UAB „Yglė“, UAB „Urbanistika“ ir „Fiat Lux“, prisidėjusioms įgyvendinant ir rengiant šį projektą.

Trečio aukšto planas.

naujosios gaisrinės autoriai pastebėjo kitą kontekstu-alumo atspalvį – nesvarbu, kokia neišraiškinga būtų kaimyno architektūra, čia visų pirma gyvena ir dirba žmonės. Kaip gali pasikeisti jų gyvenimo kokybė at-siradus naujam kaimynui? „Labai daug diskutavome ir savo sprendimus derinome su kolegijos atstovais, kaip pasiekti, kad mūsų pastatas netaptų siena, ski-riančia kolegiją nuo gamtinės aplinkos“, – prisimena architektas G. Vieversys. Atsiradus naujam pastatui,

kolegijai staiga iškilo grėsmė netekti vaizdo, jei į jos langus būtų atgręžtas pastato galinis kiemas. Spren-džiant šią problemą priimti du esminiai sprendimai. Apželdintas BPC garažo stogas pratęsia žaliąjį ko-ridorių upės link ir vizualiai atstoja prieš tai žėlusią veją. Be to, aukštesnioji gaisrinės dalis yra kiek įma-noma atitraukta nuo kolegijos ir perskirta į dvi dalis, ne tik atskiriančias tarnybas, bet ir suformuojančias koridorių į upę. dar viena įdomi ir netikėta detalė: beveik juodas gaisrinės fasadas leidžia suskambė-ti tamsiam bareljefui, puošiančiam kolegijos sienas. „Atrodo, tarsi jis priklausytų mūsų pastatui“, – šypsosi G. Vieversys. Ir iš tikrųjų dauguma praeivių patvirtin-tų, kad bareljefas dabar matomas labiau nei bet kada anksčiau ir tik sutvirtina pastatų kaimynystę.


1 HoLAS

2 KABINETAS

3 MoKoMojI SALė

4 MIEGAMASIS

5 VIrTUVė-VALGoMASIS

6 PoILSIo PATALPA

7 PASITArIMų SALė




k n y g A / A r c h i t e k t ū r A

1�

Naujojoje knygoje, kaip ir ankstesnėje, pristatomi antikos ir renesanso miestai, XIX a. ir XX a. pradž. urbanistinės teorijos. Tačiau čia, kaip sufleruoja knygos pavadinimas, miestų istorijos laiko juosta papildoma netikėtu viražu į urvinį būstą.

Aistė gAlAunytė

„Nuourviniobūstoikišiuolaikiniomegalopolio“.JurgisVanagas.Vilnius:„Technika“.2012m.

APIE MIESTą

Praėjusių metų pabaigoje pasirodžiusi architekto ur-banisto prof. jurgio Vanago monografija „Nuo urvinio būsto iki šiuolaikinio megalopolio“ neabejotinai atras vietą daugumos Lietuvos aukštųjų mokyklų bibliotekų ir auditorijų lentynose. Ir ne tik. Įvade autorius užsime-na, kad knyga skirta ne tik urbanistikos pradžiamokslį krimtusiems, bet ir kiekvienam, besidominčiam miestų istorija. Tokia prof. j. Vanago nuostata – tikrai nekasdie-nė knygų apie architektūrą leidybos srityje. Svarbiausia, kad ji nelieka tik formalus pažadas – nuo urvinio būsto iki šiuolaikinio megalopolio skaitytoją veda laisvai ir pa-prastai dėstoma urbanistikos ir architektūros teorija.

Tiesa, paralelių tarp šio leidinio ir beveik prieš dešimtmetį išleistos „Miesto teorijos“ (j. Vanagas, VdA leidykla, 2003) atrastume nemažai. Naujojoje knygoje, kaip ir ankstes-nėje, pristatomi antikos ir renesanso miestai, XIX a. ir XX a. pradž. urbanistinės teorijos. Tačiau čia, kaip sufleruo-ja knygos pavadinimas, miestų istorijos laiko juosta papil-doma netikėtu viražu į urvinį būstą. Nors ši tema paliečiama fragmentiškai, bet daugiaaukščių urvinių būstų fotofiksa-cijos tarytum nesąmoningai pranašauja miestų ateitį.

Skyriuje „Socialistinis miestas“, namas-komuna“ nagri-nėjamas įdomus ir gana retai lietuvių kalba pristatomas

ikistalininis rusijos urbanistikos ir architektū-ros periodas. Skirsnyje „Kaimynijos vienetas. Sovietinė gyventojų aptarnavimo sistema“ kiek kitaip pažvelgiama į sovietinius mikrorajonus, analizuojant juos kaip įgyvendintus pagal pa-kopinę aptarnavimo sistemą, o ji, beje, perimta iš amerikiečio C. Perry „Kaimynijos vieneto“. Vis dėlto knygoje stinga šiandienių Lietuvos mies-tų rajonų, priemiesčių vertinimo. juk jie ypač

išsiplėtė ekonominio pakilimo metais ir jau dabar pas-tebima neigiamų to padarinių.

Vakarų pasaulio urbanizacija aptariama išties išsamiai – pradedant smulkiu vienetu šiuolaikiniu vienbučiu namu ir baigiant Europos transporto koridoriais. Pristatoma darnaus (angl. sustainable) miesto idėja ir pasaulinės miestų statybos tendencijos.

„Nuo urvinio būsto iki šiuolaikinio megalopolio“ prista-to ypač aktualią ir kompleksišką miesto temą tiems, kas nori geriau pažinti mus supančią aplinką, nes ji, tikėtina, yra neišvengiama ateities dalis.

1�

A r c h i t e k t ū r A / k r A š t o v A i z d i s

ARCHITEK TŪROS LYRIKA

1�

1�

k r A š t o v A i z d i s / A r c h i t e k t ū r A

Aistė gAlAunytė

Kiekvienas bent kartą buvęsLondonearParyžiujekaipvie-nąsvarbiausiųšiųmiestųtrau-kos taškų įvardytų parkus irsodus.Romaneįsivaizduojamabefontanų,Niujorkas–beCen-trinioparkomanhatane,mumsgretimaRygataippatžavipermiesto centrą nusidriekusiuKronvalda parku. Lietuvos po-etų apdainuoti miškai ir upės,deja,visdarsunkiaisuvaldomimūsų miestuose. Negalėtumeipasakyti, kad Lietuvoje nėramiestų viešųjų parkų – infor-macinį ženklą su užrašu „par-kas“galimaišvystipačiosene-tikėčiausiose vietose. Ir, tiesąsakant,džiugiainetikėtaatras-ti viešąją erdvę, vertą šio var-do,neLietuvosdidmiesčiuose,omarijampolėje.

20

A r c h i t e k t ū r A / k r A š t o v A i z d i s

2012 m. gruodį „Poezijos parkas“ (arch. G. Vieversys, A. Byčenkovas, T. Eidukevičius kartu su r. Marcinkevi-čiene ir A. Marcinkevičiumi), esantis Suvalkijos sostinė-je, buvo apdovanotas Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija. Premija teikiama jau dešimtmetį, tačiau pirmą kartą ją gavo (kraštovaizdžio) architektūros kūrinys. Ga-lima ironiškai pasvarstyti, kad visuomenei pagaliau buvo oficialiai paskelbta – kraštovaizdžio architektūra yra ar-chitektūra, o architektūra yra menas. Tačiau jei visai rim-tai, toks miesto žaliųjų erdvių projektuotojų įvertinimas tikrai turėtų prisidėti prie teigiamo miesto parkų įvaiz-džio kūrimo. Ar jis kada nors buvo neigiamas?

dar praėjusio amžiaus septintąjį dešimtmetį amerikiečių visuomenės veikėja jane jacobs pastebėjo, kad parkai yra labai kaprizingos vietos, nuolat atsiduriančios ties ypatingo populiarumo ir pavojingos vietos statuso riba. j. jacobs taiklus epitetas „miesto vakuumas, vadinamas parku“, deja, dažnai gali būti pritaikytas ir Lietuvai. Tai su-pranta ne tik architektai, bet ir paprasti miestiečiai: „Apie Lietuvos parkus? Kraupiau negali būti...“ – rašo vienas internetinio diskusijų forumo apie architektūrą ir urba-nistiką respondentas. dvarų parkai kartu su dvarų sody-bomis išgyvena tam tikrą atgimimą (nors ir su didelėmis išlygomis), o miestų parkų padėtis – gerokai liūdnesnė. ypač tai pasakytina apie žaliąsias plynes sovietinių dau-giabučių rajonuose. Skersai ir išilgai išvagotos grįstais,

išvaikščiotais takeliais (pastebimas ir toks reiškinys, kai ištrypti takeliai vėliau išasfaltuojami, – puikus būdas infrastruktūrą pritaikyti bendruome-nės reikmėms...), apželdintos pienė-mis, apgyvendintos šunimis. Kartais šių namų gyventojai po savo namų langais užsiveisia gėlynų ar net daržų su dekoratyviniais vežimais, nes tai – žmogiško mastelio erdvė, kurią gali aprėpti jų akys ir rankos. Tiesa, šiuo metu tokiuose „parkuose“ masiškai statomi vaikų žaidimų įrenginiai – visi kaip vienas, neatsižvelgiant į jau esamą mažąją architektūrą.

šis pasakojimas, žinoma, yra priešin-gybė tam, kas atsitiko Marijampolėje.

Miesto „Poezijos parkas“ suformuotas dar sovietiniais metais, todėl jam pavy-

ko išvengti ir perdėtų paveldosauginių diskusijų, kaip atsitiko Vilniaus Bernardi-

nų sodams ar Kauno Santakos parkui. Kar-tu tai niekada nebuvo neišmatuojama ir nesuvaldoma

modernistinė plynė. „Poezijos parkas“ šešupės slėnyje su centrine miesto dalimi jungiamas dvejais laiptais, vedančiais iš j. Basanavičiaus aikštės. Akivaizdu, kad būtent nenutrūkstamą upės, parko ir miesto ryšį akcen-tavo architektai, prikeldami parką naujam gyvenimui. Nauji takai grįsti pagal senąsias organiškas takų krei-ves, o didinant peržvelgiamumą, tikslingai iškirsti me-džiai. Parke suformuotas kompozicinis centras (tokio iki šiol nebuvo) ties nauja požemine perėja po Vilkaviškio gatve. jame tankiai sutelkti dauguma parko struktūros gabaliukų: jevonio upelis su kaskadomis, ekspresyvus naujas tiltelis, suoliukai, fontanai, takai, aikštelės ir pa-našūs elementai, toliau palaipsniui išbyrantys į parko gi-lumą. Išskirtina tai, kad „Poezijos parke“ vandenį – jevo-nio upelį ir šešupę – galimą ne tik matyti, bet ir paliesti. Prisėsti ant laiptuotos krantinės – ne tik ant suoliukų. džiugina ir lakoniški parko dizaino elementai – šviestu-vai, suolai. Beje, miesto svečiai, ko gero, sunkiai atspėtų, kurie iš suolų yra visiškai nauji, o kurie mena kelis de-šimtmečius. Tai tik įrodo maksimalų naujųjų parko kom-ponentų įsiliejimą į esamą miesto ir gamtos audinį.

„Gamta ir gyvenimas yra elementai, abipusiškai sustipri-nantys visa tai, kas paprastai nuo senų laikų buvo atpa-žįstama kaip vietos dvasia“, – rašė Christianas Norbergas-Schulzas. Atrodo, „Poezijos parkas“, vos baigtas tvarkyti, akimirksniu tapo vieta, turinčia dvasią.

Andriaus Burbos, Aistės Galaunytės, Gintaro Kandroto, Eglės Švedaitės ir UAB „Laimos ir Ginto projektai“ archyvo nuotraukos.

21

k r A š t o v A i z d i s / A r c h i t e k t ū r A

21

22

s t A t y b A / o b j e k t A s

ELENA NEKrošIENė

Pastatų energinio efektyvumo didinimas ir energijos sąnaudų mažinimas –pagrindinisšiandienosstatybųpolitikosprioritetas.Prieškeleriusmetustarsiutopijaatrodęvadinamųjų„pasyviųjų“namųprojektaišiandienžingsnispožingsniotampaįprastureiškiniu.Nuolatatliekamityrimai,statybostechnolo-gijųirproduktųtobulinimasleidžiaganaracionaliomissąnaudomisįgyven-dintipagrindinįuždavinį–pastatytibeveiknenaudojantįenergijos,patogųiršiuolaikiškąnamą.

ENERGIJOSBEVEIKNEVARTOJANčIųNAmųKVARTALAS„ŽALIEJILELIAI“–REALYBEVIRTUSIUTOPIJA

23

o b j e k t A s / s t A t y b A

ATEITIESNAmAS–A++NAmASPasyviojo namo (vok. Passivhaus) koncepcija, paremta mokslinių tyrimų rezultatais, buvo suformuluota dar 1988 m. Vokietijoje. Pirmas pasyvusis namas buvo pastatytas Vokietijoje 1990 metais. Pastaruosius ke-lis dešimtmečius tobulėjant statybos technologijoms ir nenumaldomai kylant energijos išteklių kainoms, ekonomiškų, beveik energijos nevartojančių namų populiarumas auga itin sparčiai. Pagrindiniai kriteri-jai, kuriais apibūdinamas pasyvusis namas (sertifikatai išduodami pagal griežtus Vokietijos pasyviojo namo instituto reikalavimus), yra šie:

labai mažas, artimas nuliui energijos suvartojimas šildymui (ne daugiau kaip 15 kWh/kv. m per metus); bendras energijos suvartojimas neturi viršyti 120 kWh/kv. m per metus, o didžioji dalis energijos

turi būti gaunama iš atsinaujinančių šaltinių; ypač didelis namo sandarumas (infiltracija) n50 ≤ 0,6 h-1.

2013 m. sausio 9 d. įsigaliojus naujiems pastatų energi-nio naudingumo reikalavimams ir sertifikavimui, pagal Lr aplinkos ministerijos statybos techninį reglamentavi-mą aukščiausios energetinio efektyvumo klasės namas, populiariai vadinamas „pasyvusis namas“, oficialiai vadi-nasi A++ klasės – energijos beveik nevartojantis namas. Nustatyta, jog nuo 2021 m. visi naujai statomi pastatai tiek Lietuvoje, tiek ir Europoje privalės atitikti A++ klasės reikalavimus. Taigi turime aštuonerius metus projektavi-mo ir statybos technologijoms ištobulinti tiek, jog pasy-vusis namas taptų statybos norma, savaime suprantama siekiamybe.

EKOLOGIJAKAIPESTETINĖIRFUNKCINĖKONCEPCIJAracionalumas – taip vienu žodžiu galima būtų apibūdinti „Žaliųjų Lelių“ architektūrinį sprendimą. Gyvenamieji na-mai kvartale išdėstyti po tris abipus gatvės. Vieno aukšto pastatai darniai įsilieja į kraštovaizdį. dviejų stačiakampių gretasienių tūrių kompozicija išryškinama kontrastinga natūralaus medžio ir balto tinko apdaila. Santūrūs, mi-nimizuoti fasadai, paprasti aiškūs tūriai, subtilios detalės rodo darnumo su aplinka ir pačiu savimi siekį. Nedaugžo-

Lietuvoje A+ klasės namų pastatyta palyginti nedaug, tad kiekvienam tokio tipo projektui reikia išskirtinio dėmesio.

PROJEKTAS

Pasyviųjųnamųprojektavimobendrovė„NamaiA+“

ĮGYVENDINImAS

Namostatybosdarbai – UAB „Norvedas“ Statybųtechninėpriežiūra – UAB „Pastatų

diagnostika ir statyba“ Realizacija – 2012 m.

DUOmENYS

Adresas – darkiemio gatvė, Lelių kaimas, Klaipėdos r. Pastatųkiekis – 6 Vienonamobendrasisplotas – 140,85 kv. m Vienonamonaudingasisplotas – 136,55 kv. m Vienonamogyvenamasisplotas – 95,47 kv. m Aukštųskaičius – 1

KONSTRUKCINIAIDUOmENYS

Stogas – bituminė danga Sienos – UAB „Aeroc“ blokeliai „EcoTerm Plus“, sienų

storis 50 cm, apšiltinimo medžiaga 25 cm „šiloporas Neo“ Išorėsapdaila – dekoratyvinis tinkas ir medienos

apdaila – maumedžio dailylentės Vidausapdaila – mineralinis tinkas Šildymosistema – UAB „rubisolis“ elektriniai

šildytuvai Šiltovandensruošimas – saulės kolektoriai Vėdinimas – rekuperatorinis Apsaugosnuosaulėssistema – išorinės žaliuzės ENERGINISEFEKTYVUmAS

Energinioefektyvumoklasė – A+, pasyvusis namas Šilumosporeikis – 14,72 kWh/kv. m Elektrossąnaudos –120 kWh/kv. m (per metus) Pastatosandarumas – koeficientas 0,43 Rekuperatoriausvidutinismetinisnaudingumo

koeficientas – 90,1 % Ventiliatoriųsuvartojamaelektrosenergija – 0,40 Wh/kub. m Langai – šilumos perdavimo koeficientas u siekia 0,8 W/kv. m

2�


AEROC

džiavimas architektūrinėje kalboje, kai funkcija ir techno-logija diktuoja estetinį sprendimą, kai pasitenkinama tik tuo, kas būtiniausia, – tai taip pat ir ekologiško mąstymo požymis.

PIRmASAUKŠTASNr. PATALPOSPAVADINImAS m2

1 TAMBūrAS 4,3

2 HoLAS 17,7

3 VIrTUVė 16,4

4 SVETAINė-VALGoMASIS 33,8

5 KAMBAryS 12,9

6 KAMBAryS 11,4

7 VoNIoS KAMBAryS 5,5

8 MIEGAMASIS 19,1

9 KATILINė-SKALByKLA 7,9

10 VoNIoS KAMBAryS 4,7

11 PAGALBINė PATALPA 5,1

IŠVISO 138,8PAPILDOmASPLOTAS

12 ĮėjIMo TErASA 15,4

13 TErASA 25,0

IŠVISO 40,4

Pagrindinis statinio uždavinys – maksimaliai taupyti energinius išteklius, bet ne namo gyventojų komfortą. Namai skirti 3–5 asmenų šeimai, optimalaus 140 kv. m ploto. Trys miegamieji, bendra atvira gyvenamoji (virtu-

Optimalaus 140 kv. m ploto namo planas padeda siekti pasyviojo namo energinio efektyvumo, tačiau dėl to nenukenčia gyventojų patogumas.

2�


didėjęs susidomėjimas tokiais namais. Tam tikrų žinių reikia net tada, kai tik išsikeli sau idėją statytis pasy-vųjį namą. Tokio namo projekto įgyvendinimas nuo įprastinio skiriasi tuo, kad jau nuo pat pradžių reikia dirbti su specialistais, turinčiais tam tikrą kvalifikacijos lygį: tai ir projektuotojai (kokio techninio lygio projek-tą parengs), ir statybininkai (kaip tiksliai sugebės įgy-vendinti projektą), ir techninė statinio priežiūra. Visi specialistai turi būti kvalifikuoti ir labai sąžiningi (ypač statybininkai, nes nuo jų darbų kokybės labai priklau-so rezultatas). Priežiūra taip pat labai svarbi, nes jau statybos metu atliekami matavimai, ar nenukrypsta-ma nuo pasyviojo namo reikalavimų.“

SIENOS.„Žaliųjų Lelių“ kvartalo namų sienos buvo sta-tomos iš „Aeroc EcoTerm Plus 300“ blokelių, turinčių išskirtines šilumos izoliavimo, akumuliavimo ypatybes, taip pat „kvėpuojančių“ ir padedančių užtikrinti sveiką mikroklimatą pastate. Klijuojant blokelius specialiais baltais „Aeroc“ klijais, gaunamos labai plonos (iki 2 mm storio) mūro siūlės. Tai leidžia maksimaliai sumažinti ši-lumos nuostolius per sieną. šilumos ir šalčio tiltų susi-darymo išvengiama naudojant specialias armuotas są-ramas virš angų. Tokių blokelių sienos taip pat neleidžia susidaryti išilginiams šilumos ir šalčio tilteliams ties pa-matais. Naudojant „Aeroc“ medžiagas, sienų mūrijimas

vės, valgomojo ir svetainės) erdvė, drabužinė, erdvus vo-nios kambarys – būtent tai, ko reikia šiuolaikinei šeimai. dviejų skirtingų vidaus funkcinių schemų: su dviem ats-kirais – bendru ir šeimininkų miegamojo vonios kamba-riais; arba vienu erdviu vonios kambariu su atskiru dušu, namų vidaus planai išsiskiria racionaliu funkcinių zonų išdėstymu. Pagalbinės patalpos ir virtuvė, kurioje dėl gaminamo maisto susidaro papildoma šiluma, išdėsto-mos šiaurinėje pusėje ir tampa buferinės temperatūros zonomis. Gyvenamosios patalpos atgręžiamos į pietus, kad per didelius vitrininius langus į namą pritekėtų saulės šiluma. Perteklinei šilumai kontroliuoti įrengtos specialios išorinės žaliuzės. Namai suprojektuoti taip, jog dar labiau padidintų pastato energinį efektyvumą, maksimaliai išnaudojant aplinkos sąlygas.

ĮGYVENDINImOSPECIFIKALietuvoje A+ klasės namų pastatyta palyginti nedaug, tad kiekvienam tokio tipo projektui reikia išskirtinio dėmesio. Vienos iš projekto vykdytojų UAB „Aeroc“ va-dovas Alvidas Musius, paklaustas, kuo skiriasi pasyvio-jo ir įprasto namo statyba, sakė: „Tikriausiai dar anksti Lietuvoje būtų girtis turint pakankamai patirties sta-tant pasyviuosius namus, nes tokių namų Lietuvoje kol kas vienetai. Tačiau noro ir entuziazmo netrūksta. Tapti projekto partneriu paskatino Lietuvoje labai pa-

2�


yra paprastas ir greitas, maža tikimybė pataryti klaidų. Be to, šie blokeliai turi specifinę konfigūraciją (išėmas galuose). Tai užtikrina gerą sienų sandarumą. Visi šie faktoriai yra labai svarbūs ir privalomi statant pasyviuo-sius namus.

ŠILTINImAS. A+ energijos vartojimo klasės „Žaliųjų Le-lių“ namų kvartalo energinį efektyvumą užtikrina ypač geras pastatų atitvarų apšiltinimas. Namams apšiltin-ti naudota ypatinga medžiaga su padidinta šilumine varža – UAB „Kauno šilas“ pagaminta „šiloporas Neo“. Tai labai efektyvi, patvari, atspari apkrovoms, neįge-rianti drėgmės, nekeičianti savo izoliacinių ir fizikinių ypatybių per visą konstrukcijos naudojimo laikotarpį, pilkšvo atspalvio termoizoliacija. Puikias izoliacines ypatybes lemia įterpti grafito infraraudonieji absor-bikliai ir reflektoriai. šiame energiškai efektyvių namų kvartale sienoms šiltinti panaudotas 30 cm storio po-listireninis putplastis „šiloporas Neo“. Tai efektyviau-sia medžiaga tokių pastatų statybai. Patogu ir tai, kad „šiloporą Neo“ galima taikyti visų pastato elementų – stogo, fasadų, grindų – šiluminei izoliacijai.

ŠILDYmAS. Vienas svarbesnių pasyviojo namo krite-rijų – minimalus energijos vartojimas – gali būti ten-kinamas tik pasirenkant optimalias šildymo sistemas. „Žaliųjų Lelių“ kvartalui buvo pasirinktas naujos kar-tos elektrinis anglies pluošto šildymas. Toks šildymas pasirinktas dėl pasyviojo namo specifikos – jam reikia labai mažai energijos, tad tokio mažo galingumo kie-tojo kuro katilai tiesiog negaminami, o tradiciniai veik-tų neefektyviai. Netinkamas sprendimas pasyviajam namui ir židinys, nes pro kaminą prarandama šiluma, bei vandeninis grindinis šildymas, kuris yra inertiškas – ilgai įšyla ir ilgai laiko šilumą. Siekiant maksimalaus ener-ginio naudingumo būtina, kad šildymo sistema prireikus greitai įšiltų, o kai jos nebereikia – greitai atvėstų.

Namų skalbyklose ir ūkiniuose kambarėliuose įmonės „rubisolis“ specialistai įrengė natūralaus šildymo infra-

Apskaičiuota, kad pastatyti energijos beveik nevartojantį namą atsieina nuo 10 iki 25 proc. brangiau nei įprastą panašų namą, tačiau eksploatuojant nuolat sutaupoma nuo 80 iki 90 proc. energijos sąnaudų.

2�


raudonųjų spindulių lubų plokštes „Infrapower“. Siste-mai nereikia jokios priežiūros, kadangi nereikia nei ka-tilinės, nei katilo, kamino, ortakių ar vamzdžių, atkrenta ir jų priežiūra, o taip sutaupoma daug pinigų ir laiko. Spindulinis šildymas leidžia labai sumažinti šilumos nuostolius, o kartu ir išlaidas. šildymo plokštės suteikia greitą ir efektyvią šilumą – sutaupoma net iki 50 proc. šilumos energijos. šiai sistemai reikia bene mažiausiai pradinių investicijų iš visų tokio tipo šildymo sistemų, naudojamų Lietuvoje.

Plytelėmis išklotose patalpose (tambūruose, voniose) įrengti naujos kartos anglies pluošto šildymo tinkleliai. Kituose kambariuose buvo pasirinkti anglies pluošto šildymo kilimėliai „Genius Carbon“. jie įrengti lubose, po gipsinėmis plokštėmis, tad visiškai nematomi. Naudojant anglies pluošto šildymo sistemas, užtikrinamas vos ke-lių laipsnių skirtumas tarp grindų ir lubų temperatūros – taip sukuriamas idealus šiluminis komfortas. Anglies

Namas dar neturi išorės apdailos, o termovizinis tyrimas jau idealus.

pluoštas nesukuria jokios pastebimos elektromagneti-nės spinduliuotės, sistemoms nereikia specialios prie-žiūros, o sutaupoma iki 50 proc. montavimo išlaidų ir iki 40 proc. elektros energijos sąnaudų.

Apskaičiuota, kad pastatyti energijos beveik nevartojan-tį namą atsieina nuo 10 iki 25 proc. brangiau nei įprastą panašų namą, tačiau eksploatuojant nuolat sutaupoma nuo 80 iki 90 proc. energijos sąnaudų. Tad tikėtina, kad tokia investicija atsipirks per ketverius–aštuonerius me-tus, o laikui bėgant vis pakylant energinių išteklių kai-noms planuojamas atsipirkimas gali dar pagreitėti. Vieno „Žaliųjų Lelių“ namo kaina (tinklalapio http://www.cons-truction21.eu duomenimis) yra 172 335 eurai be pridė-tinės vertės mokesčio, neįskaičiuojant sklypo sutvarky-mo ir inžinerinių tinklų sąnaudų. Tad belieka tikėtis, kad tobulėjant statybos technologijoms A+ namų statybos sąnaudos mažės, o atsiperkamumas lems vis didėjantį tokių statinių populiarumą.

2�

s t A t y b A / Į v y k i A i

Lietuvos pramonininkų konfederacija metus palydėjo apdovanojimais

Praėjusiųmetųgruodžio21d.Lietuvospramonininkųkonfederacija(LPK)apdovanojogeriausiuosius–LietuvosRespublikosVyriausybėssalėjeįteik-tikasmečiokonkurso„Lietuvosmetųgaminys“medaliai,oNacionalinėjefil-harmonijojevykusiamešventiniamerenginyjepagerbtinusipelnęžmonėsir įmonės, jiemsįteiktiPetroVileišio,„Inovacijųprizo“,„Sėkmingaidirban-čiosįmonės“apdovanojimai.

Kasmet vykstančiame konkurse „Lietuvos metų gami-nys“ 2012 m. dešimtyje vertinimo grupių buvo nomi-nuotos 80 įmonių iš penkiolikos šalies ūkio šakų. dviejų lygių ekspertų ir įvairioms pramonės ir verslo šakoms atstovaujanti komisija, apibendrinusi ekspertų išvadas, nusprendė skirti 85 aukso ir 15 sidabro medalių įmonių produkcijai ir paslaugoms. Paraiškas vertino respubli-kinio mitybos centro, Standartizacijos departamento, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Naciona-linio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto, Aplinkos vadybos ir audito instituto, Valstybinės ne

maisto produktų inspekcijos, Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos, Lietuvos vartotojų asociacijos, Kauno technologijos universiteto, Lengvosios pramonės centro, Kauno ir Vilniaus kolegijų, atskirų pramonės ir verslo asociacijų ekspertai. Apdovanojimus įmonių vadovams Vyriausy-bėje įteikė Lietuvos respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir LPK prezidentas robertas dargis. Kaip įprasta, daugiausia apdovanojimų atiteko maisto pramonės sektoriui, tačiau jų nusipelnė ir nemažai sta-tybų sektoriaus įmonių.

2�

Į v y k i A i / s t A t y b A

Lietuvos pramonininkų konfederacijos archyvo nuotr.

„LIETUVOSmETųGAmINYS“AUKSOmEDALIAI

SIDABROmEDALIAI

Banguoti lakštai „Klasika XL“ – UAB „Eternit Baltic“.

Išorinė krosnelė kubilo vandeniui pašildyti – UAB „Vilpros pramonė“.

Pastato, skirto Kauno profesinės reabilitacijos centrui įkurti, rekonstrukcijos darbai – UAB „Irdaiva“.

STATYBOSIRSTATYBINIų mEDŽIAGųPRAmONĖSGRUPĖ

45x45 cm dydžio akmens masės plytelių kolekcija „Crystal“ – AB „dvarčionių keramika“.

AB „Amilina“ Kationizuoto krakmolo cechas – AB „Montuotojas“.

Banguotų lakštų stogo dangos sistema „Baltijos banga“ – UAB „Eternit Baltic“.

dolomito atsijų ir skaldos mišiniai – AB „dolomitas“.

dūmų ir šilumos ištraukiamosios ventiliacijos įtaisai (dūmų šalinimo stoglangiai) „Ecolux“ tipo, „Eurolux“ tipo ir „Marilux“ tipo – UAB „Buitmena“.

I klasės dolomitinė skalda – AB „dolomitas“.

Kauno rajono savivaldybės ringaudų pradinės mokyklos, lopšelio-darželio rekonstrukcija – UAB „Avona“.

Kelio Nr. 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė 78,83 km sankryžos su keliu Nr. 197 Kryžkalnis–rietavas–Vėžaičiai rekonstravimas, įrengiant žiedinę sankryžą su apšvietimu – UAB „Sauslaukio statyba“.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų pastatas – akušerinis ginekologinis korpusas, Eivenių g. 2, Kaunas – UAB „Kaminta“.

Medinis „Euro-110M“ langas – UAB „Megrame medis“.

„Megrame“ plastikinis šiltas langas, pagamintas iš inovatyvios kombinuotos GEALAN S 9000 profilių sistemos, – UAB „Megrame langai“.

oslo universitetas, slaugos fakultetas. Pilestredet 32, oslas, Norvegija – UAB „Staticus“.

Tinkuojamų fasadų plokštė „Paroc FAS B“ – UAB „Paroc“.

Gyvenamieji namai, kotedžai su atsinaujinančia saulės energija Vilniuje, Santariškių gyvenvietėje prie regioninio Verkių parko – UAB „Santariškių namai“.

Ulonų verslo centras Vilniuje – AB Panevėžio statybos trestas.

Vilniaus universiteto biblioteka (mokslinės komunikacijos ir informacijos centras) Vilniuje – AB „yIT Kausta“.

Žemės ūkio technikos centras Kėdainių r. – AB „yIT Kausta“.

EKOLOGIJOSIRAPLINKOSAUGINĖS PRAmONĖSGRUPĖ

Naftos produktų saugykla – AB „Lietuvos geležinkeliai“.

Pramoninis ozonatorius – UAB ozono centras.

šiaulių nuotekų dumblo apdorojimo įrenginiai – UAB „šiaulių vandenys“.

šilumos ir elektros energijos gamyba ir tiekimas panaudojant termofikaciją ir vietinius atsinaujinančius išteklius – AB „šiaulių energija“.

Technologijos, pagrįstos fitoremediacija, dirvožemiui, užterštam nafta ir sunkiaisiais metalais, valyti, sukūrimas – VšĮ „Grunto valymo technologijos“.

UAB „Traidenis“ technologija ir įranga pramoninėms nuotekoms valyti – UAB „Traidenis“.

mAŠINųIRĮRENGINIųPRAmONĖSGRUPĖ

„Calidum Ember“ biokuro pakura – UAB „Enerstena“.

PASLAUGųGRUPĖ

„rail Baltica“ esamo geležinkelio ruožo Marijampolė–Kazlų rūda–Kaunas rekonstrukcijos projektas – UAB „Kelprojektas“.

30

s t A t y b A / Į v y k i A i

NacionalinėjefilharmonijojevykusiamešventiniamerenginyjedalyvavoLie-tuvosRespublikosSeimo,Vyriausybėsnariai,diplomatiniokorpusoatstovaiiršaliespramonėsbeiversloįmoniųvadovai,apdovanojimusįteikėministrasPirmininkasAlgirdasButkevičius,SeimoPirmininkasVydasGedvilas irūkioministrėBirutėVėsaitė.

našumo rodiklius ir kitus papildomus kriterijus. Statybos pramonės sektoriuje šis apdovanojimas įteiktas Lietuvosir čekijos UAB „Grinduva“, AB „Požeminiai darbai“,UAB „Edrija“, UAB „Wavin Baltic“, UAB „Inžineriniaitinklai“,UAB„Rudesta“,UAB„Irdaiva“,AB„YITKausta“ir UAB„Staticus“. Statybinių medžiagų sektoriuje –UAB„Bodesa“,UAB„Stigma“,elektronikosirmašinųgamybos sektoriuje – UAB „Precizika metrology“,UAB„PanevėžioAurida“,UAB„Umega“,ovandenstieki-moirekologijossektoriuje–UAB„Šiauliųvandenys“.

VšĮ Lietuvos inovacijų centro kartu su Lietuvos pra-monininkų konfederacija ir Mokslo, inovacijų ir techno-logijų agentūra rengiamo nacionalinio konkurso „Ino-vacijų prizas 2012“ ekspertai jau aštuntą kartą išrinko geriausius. „Inovatyvaus produkto“ kategorijoje nepa-stebėtas neliko UAB „Elinta“ produktas – elektromobilis „Elinta iQ“ ir įkrovimo sistema „CityCharge“. Palyginti su esamais ir kuriamais analogiškais produktas, jis išsiski-ria funkcionalumu, dizainu ir geresnėmis techninėmis ypatybėmis. „Inovatyvios įmonės“ kategorijoje pagerbta AB„Lietuvosenergija“ – įmonė, turinti formalius dari-nius inovacijoms diegti, naujoms idėjoms skatinti ir įgy-vendinti, taip pat UAB„Teltonika“, nuolat kurianti nau-jus produktus bei investuojanti į jaunus specialistus, ir UAB„Kelprojektas“, modernias technologijas taikanti kartu su šiuolaikiniais vadybos metodais, daug investuo-janti į savo darbuotojų kompetenciją.

Parengta pagal lietuvos pramonininkų konfederacijos informaciją.

Lietuvos pramonininkų konfederacija Petro Vileišio ap-dovanojimu pagerbia Lietuvos ir užsienio piliečius už asmeninius nuopelnus versle bei visuomeninėje veikloje ir jaunosios kartos atstovus už studijų ir mokymosi rezul-tatus. 2012 m. šios nominacijos apdovanojimai įteikti:

AB „Lifosa“ generaliniam direktoriui JonuiDastikui – už šiuolaikinės chemijos pramonės plėtros rezultatus laikan-tis aplinkosauginių standartų, už įmonėje sukurtus aukš-čiausios kokybės produktus, pelniusius vietą tarp pasaulio geriausių, bei už asmeninį indėlį kuriant socialiai atsakingą aplinką darbuotojams, mecenatinę paramą pilietiškumo ir bendruomeniškumo skatinimui šalyje;

Lietuvos nusipelniusiam energetikos inžinieriui PranuiNoreikai – už nuopelnus Lietuvos energetikai, statant ir plėtojant šalies elektros energijos gamybos objektus, nuoširdų ilgametį darbą siekiant optimaliausių ekonomi-nių ir socialinių sprendimų šalies energetikoje;

Mykolo romerio universiteto magistrantui AisčiuiRamanauskui ir Vilniaus jėzuitų gimnazijos moksleivei UgneiJakubauskaitei.

šventiniame renginyje trijose – didelių, vidutinių ir mažų – įmonių grupėse LPK prezidentas robertas dar-gis ir Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas apdovanojimus už sėkmingą veiklą 2012 m. įteikė komisijos atrinktoms 42 įmonėms. „Sėkmingai dirbančios įmonės 2012“ buvo vertinamos pagal produkcijos ir paslaugų apimtis, pel-ningumą, investicijas į gamybą, eksporto apimtis, darbo

Lietuvos pramonininkų konfederacijos archyvo nuotr.

31

n A u j o v ė s / s t A t y b A

Statinių konstrukcijos nuolat veikiamos joms žalingos drėgmės. Tad rinkoje siūloma nemažai priemonių, skirtų konstrukcijų hidroizoliacijai. Naujoji unikaliais akriliniais klijais padengta hidroizoliacinė juosta „3MTM All Weather Flashing Tape 8777“ padės apsaugoti statinių konstruk-cijas nuo galinčios patekti į jas drėgmės dar paprasčiau ir efektyviau.

Įrankių centrų SToKKEr Vilniaus regiono padalinio va-dovas darius Utka pasakoja, kad naujasis produktas yra efektyvus sandarinant siūles ties palangėmis ir lango staktos perimetru, ties durų slenksčiais ir staktomis, taip pat ties stogu, jis patogus naudoti ir aplink ventiliacijos angas bei vamzdžius. „3MTM All Weather Flashing Tape 8777“ juosta užsandarintoms siūlėms būdinga mažesnė oro infiltracija, ši priemonė pagerina pastato šilumos izo-liaciją ir sumažina šildymo (vėdinimo) išlaidas.

„juosta padengta itin tvirtais akriliniais klijais, kurie spau-džiant tvirtai sukimba su dauguma įprastų statybinių pa-viršių, net jei jie drėgni. Be to, jie nepraranda savo ypa-tybių nei esant žemai (iki –18 °C), nei aukštai (iki +49 °C) temperatūrai, netepa ir netirpsta“, – tvirtina d. Utka. Nors hidroizoliacinė plėvelė yra labai plona, kartu ji yra ir itin tvirta, sunkiai praduriama ir įplėšiama, labai gerai sulaiko garus. Be to, dėl šios ypatybės ji visiškai nepastebima po apdaila. Ne mažiau svarbu ir tai, kad juosta net iki pusės metų atspari tiesioginiams UV spinduliams, ji suderina-ma su daugeliu statybinių sandariklių (sintetine guma, butilu, silikonu, hibridiniais silano sandarikliais). Beje, juosta gali pagelbėti užtaisyti skyles ar įtrūkius statybi-niuose paviršiuose.

„3MTM All Weather Flashing Tape 8777“ produktas yra tes-tuotas SP ir patvirtintas SITAC (sertifikato numeris SC1385-11) kaip siūles ir sandūras sandarinanti polietileno juosta,

papildomai tinkanti konstrukcijoms sandarinti montuojant langus ir duris. jai priskirta ir aukščiausia terminio atsparu-mo klasė (80 laipsnių karštį ji atlaiko septynias dienas).

juosta su klijais turi popierinį pagrindą, o šis specialiai su-kurtas taip, kad juostą užklijuoti būtų paprasta, patogu ir tą galima būtų padaryti tiksliai. Popierinis pagrindas yra iš dviejų dalių, skiriamas per juostos vidurį. Tad norint tiksliai užklijuoti, tereikia atlikti kelis paprastus veiksmus – pir-miausia atplėšti pagrindo kampą ties juostos viduriu ir su-tapdinti su sandarinamu kampu, prispausti. Tada plėšiant vieną popierinio pagrindo pusę prispausti juostą palei vie-ną siūlės dalį, po to – palei kitą. Lieka tik tvirtai prispausti juostą voleliu (guminiu, mediniu ar plieniniu), kad klijai pa-tikimai sukibtų ir po juosta neliktų oro burbuliukų. dėl šios iš pirmo žvilgsnio paprastos juostos konstrukcijos ją labai patogu klijuoti kampuose ir kitose vietose, kur kruopščiai ir sandariai užklijuoti kitas tokio tipo juostas sudėtingiau.

jei kyla įtarimų, ar juosta sukibs su reikiamu paviršiumi, galima ją išbandyti. jei vis dėlto ji limpa sunkiau, d. Utka rekomenduoja naudoti priemonę „3MTM Hi-Strength 90 Spray Adhesive“ ir prieš klijuojant hidroizoliacinę juostą padengti šia priemone paviršių. Norint pasiekti geriausių rezultatų, „3MTM All Weather Flashing Tape 8777“ patartina klijuoti ant švarių, nuvalytų, neįmirkusių paviršių. Taip pat jie turi būti lygūs, be aštrių išsikišimų ar kiaurymių. Nu-sprendusiuosius pasinaudoti naujove pašnekovas įspėja – nuplėšiamas popierinis pagrindas yra slidus, todėl nuplė-šus geriau nepalikti jo ant grindų.

Įrankių centrai Stokkerwww.stokker.com

„3MTM All Weather Flashing Tape 8777“ – pATikimA hidroizoliAcinė juosTA

32

s t A t y b A / P u l s A s

3232

NT RINKA LIETUVOSPAJŪRYJE

NT tendencijos, 2012 m. lapkritis

Po kelerių stagnacijos metų Lietuvos pajūrio nekilnojamojo turto (NT)rinka, UAB„Inreal valdymas“ pateiktais duomenimis, vėl rodo suaktyvėji-mo požymius – daugėja naujų projektų, auga plėtotojų pardavimai. Šiuometu Klaipėdos, Palangos ir Neringos savivaldybėse iš viso yra beveik900 neparduotų naujos statybos butų. O per 2012 m. III ketvirtį parduota120 naujos statybos butų. Palyginti su atitinkamu 2011 m. ketvirčiu, par-duotanet2,3kartodaugiau.

Iš minėtų pajūrio miestų didžiausia būstų rinka išsiskiria trečias pagal dydį Lietuvos miestas Klaipėda. čia pasiūla 2012 m. spalio pabaigoje siekė apie 680 butų. Palyginti su atitinkamu 2011 m. laikotarpiu, ji išaugo 29 procen-tais. Per III ketvirtį iš viso parduoti 64 naujos statybos butai. Palyginti su atitinkamu 2011 m. ketvirčiu, par-duota net keturis kartus daugiau.

Nedaug nuo uostamiesčio atsilieka Palangos savivaldy-bė, nors pagal gyventojų skaičių ji yra maždaug dešimt kartų mažesnė. Spalio pabaigoje pirminės rinkos pa-siūloje čia buvo apie 410 butų. Palyginti su atitinkamu

2011 m. laikotarpiu, pasiūla išaugo 22 procentais. Per šiuos metus Palangos savivaldybėje pradėti arba atnau-jinti keturi nauji projektai (141 butas). Per III ketvirtį iš viso parduoti 47 naujos statybos butai – palyginti su ati-tinkamu 2011 m. laikotarpiu, stebimas 47 proc. padidė-jimas. Įdomu ir tai, kad skaičiuojant pirminės rinkos par-davimus, tenkančius tūkstančiui gyventojų, Palangoje sudaroma 3–5 kartus daugiau pirkimo ir pardavimo sandorių nei Klaipėdoje. Pastebima, kad šiame pajūrio kurorte butai perkami ne tik poilsiui kaip „antrieji na-mai“. daugėja klaipėdiečių, įsigyjančių butų Palangoje gyventi nuolat.

33

P u l s A s / s t A t y b A

Pajūrio NT rinkos akty-vumas auga ir Neringos savivaldybėje. 2012 m., po trejų metų pertrau-kos, pradėti ar atnaujin-ti net keturi projektai su 85 naujais butais. šiuo metu Neringos pirmi-nės rinkos pasiūloje yra apie 100 neparduotų butų. Palyginti su atitin-kamu 2011 m. laikotar-piu, pasiūla išaugo 3,1 karto. Neringoje per III ketvirtį iš viso parduoti devyni naujos statybos butai – palyginti su ati-

tinkamu 2011 m. laikotarpiu, sandorių padaugėjo devy-nis kartus.

Analizuojant Lietuvos pajūrio NT rinką, reikia paminėti, kad Klaipėda išsiskiria iš bendro konteksto, nes didžioji dalis pirkimo ir pardavimo sandorių uostamiestyje suda-romi įsigyjant pirmuosius namus. Pajūrio kurortiniuose miestuose – Palangoje ar Neringoje – dauguma sando-rių sudaromi perkant antruosius namus. Taip pat skiriasi ir tipinių pirkėjų portretai, be to, analizuojant sandorius, matyti tam tikras sezoniškumas.

Arnoldas Antanavičius,UAB „Inreal valdymas“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas

NEKILNOJAmOJOTURTORINKOS

LIETUVOSPAJŪRYJETENDENCIJOS

Per 2012 m. III ketvirtį Klaipėdos, Palangos ir Nerin-gos savivaldybėse parduota 2,3 karto daugiau nau-jos statybos butų nei per atitinkamą 2011 m. ketvirtį.

Didžiausia pajūrio regiono nekilnojamojo turto rin-ka yra Klaipėdoje, kur 2012 m. III ketvirtį, palyginti su 2011 m. atitinkamu laikotarpiu, nupirkta keturis kartus daugiau naujos statybos butų.

Skaičiuojant pirminės rinkos pardavimus, tenkan-čius tūkstančiui gyventojų, Palangoje sudaroma 3–5 kartus daugiau pirkimo ir pardavimo sandorių nei Klaipėdoje.

Neringos savivaldybėje po trejų metų pertraukos pradėti ar atnaujinti net keturi projektai (85 butai).

Leidimų gyventi ir vizų išdavimo tvarkos liberaliza-vimas galėtų paskatinti Baltarusijos, Rusijos, Ukrai-nos ir kitų trečiųjų šalių piliečius aktyviau pirkti ne-kilnojamąjį turtą Lietuvoje.

PIRmINĖSBŪSTORINKOSPASIŪLAIRPAKLAUSA(vnt.)KLAIPĖDOSSAVIVALDYBĖJE

Šaltinis VĮ Registrų centras

PIRmINĖSBŪSTORINKOSPASIŪLAIRPAKLAUSA(vnt.)

PALANGOSSAVIVALDYBĖJE


PIRmINĖSBŪSTORINKOSPASIŪLAIRPAKLAUSA(vnt.)

NERINGOSSAVIVALDYBĖJE

Šaltinis „Inreal“

Žvelgiant į VĮ registrų centras duomenis, Palangos savival-dybėje per pirmuosius devynis praėjusių metų mėnesius buvo sudaryti 345 butų ar poilsio patalpų pirkimo ir par-davimo sandoriai ir tai buvo 8,7 proc. mažiau, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu. Pastebima, kad ak-tyviausia būsto rinka yra vėlyvo pavasario ir ankstyvo ru-dens mėnesiais – šiuo laikotarpiu sudaroma didžioji dalis sandorių. UAB „Inreal valdymas“ manymu, spalį ir lapkritį

3�

s t A t y b A / P u l s A s

ANTRINĖSRINKOSSANDORIųSK.(vnt.)NERINGOSSAVIVALDYBĖJE2011IR2012m.PAGALmĖNESIUS


PIRmINĖSRINKOSBUTųPAKLAUSA(vnt.)1000GYVENTOJųKLAIPĖDOSIRPALANGOSSAVIVALDYBĖSE

Šaltinis „Inreal“

pardavimai turėjo sulėtėti, o gruodį vėl išaugti. Ar šios pro-gnozės pasitvirtino, galėsime sužinoti jau visai netrukus.

remiantis VĮ registrų centras duomenimis, Neringos sa-vivaldybėje per pirmuosius devynis praėjusių metų mė-nesius buvo sudaryti 53 gyvenamosios ar poilsio paskir-ties patalpų pirkimo ir pardavimo sandoriai. Palyginti su 2011 m. tuo pačiu periodu, gyvenamosios ir poilsio paskirties sandorių buvo sudaryta vos 3,6 proc. mažiau. Kitaip nei Palangos savivaldybėje, Neringoje aiškaus se-zoniškumo nepastebėta. Tam įtakos turi ir maža rinka, nes čia vos keletas sandorių gali stipriai pakeisti statis-

tiką. Tačiau galima pastebėti, kad Neringoje būsto rinka aktyvesnė pirmaisiais metų mėnesiais ir vasarą.

Analizuojant VĮ registrų centras statistiką, galima paste-bėti, kad per 2012 m. pirmuosius devynis mėnesius Pa-langos savivaldybėje daugiausia buvo įsigyjama 100–150 tūkst. litų vertės butų, kurių vidutinis plotas siekė 40–50 kv. metrų. Palyginti su 2011 m. atitinkamu laikotarpiu, ypatingų pokyčių neužfiksuota.

Tiriant Neringoje sudarytus sandorius, stebimos kiek ki-tokios tendencijos – per devynis 2012 metų mėnesius

3�

3�

P u l s A s / s t A t y b A

ANTRINĖSRINKOSSANDORIųSK.(vnt.)PALANGOSSAVIVALDYBĖJE2011IR2012m.PAGALmĖNESIUS

SANDORIųSKAIčIUS(vnt.),VIDUTINĖKAINA(Lt)IRVIDUTINISBUTOARBAPOILSIOPATALPOSPLOTAS(kv.m)PALANGOSSAVIVALDYBĖJEPER9mĖN.2011IR2012mETAIS

SANDORIųSKAIčIUS(vnt.),VIDUTINĖKAINA(Lt)IRVIDUTINISBUTOARBAPOILSIOPATALPOSPLOTAS(kv.m)NERINGOJEPERPIRmUOSIUSTRISKETVIRčIUS2011IR2012m.

BUTųIRPOILSIOPATALPųPARDAVImAINERINGOSSAV.PERPIRmUOSIUSTRISKETVIRčIUS2011IR2012mETAIS(vnt.)



dažniausiai buvo įsigyjama 300–500 tūkst. litų vertės butų ir poilsio patalpų, kurių plotas siekė apie 40–50 kv. metrų. o 2011 m. per tą patį laikotarpį dažniausiai buvo perkamas pigesnis 200–300 tūkst. litų kainuojantis nekil-nojamasis turtas. Vidutiniai plotai buvo kiek mažesni – apie 40 kv. metrų. ši sandorių statistika rodo, kad į Nerin-gą grįžta brangesnių būstų pirkėjai.

Iš sandorių statistikos taip pat galima spręsti, kad šiuo metu Palangos ir Neringos NT pirkėjas skiriasi iš esmės. Neringoje dėl unikalios vietos ir mažos pasiūlos parda-vimo kainos yra maždaug dviem trečdaliais didesnės nei Palangoje – Neringoje vidutinė naujos statybos butų pasiūlos kaina siekia 8 531 Lt/kv. m, o Palangoje – 5 242 Lt/kv. metrą. Palanga patraukliausia tiems pirkė-jams, kurie nori daugiau pramogų ir būti arčiau jūros. o Neringa siūlo ramybę ir išskirtinį kraštovaizdį. Anali-zuojant pirkėjo paveikslą pagal pirkėjo kilmę, taip pat pastebimas ryškus skirtumas – Palangoje kur kas di-desnę NT pirkėjų dalį sudaro rusai ir baltarusiai. jie NT perka ne tik kaip antruosius namus, bet ir kaip galimy-bę gauti įvažiavimo į Europos Sąjungą vizą. o didžioji dalis Neringos NT pirkėjų yra Lietuvos, ypač Vilniaus, gyventojai. Vis dėlto panašumų galima įžvelgti – tiek Palangoje, tiek Neringoje dažniausiai pageidaujama, kad butai būtų su visa apdaila ir autonominiu šildy-mu. Pastaruoju metu prasidėjusi pajūrio NT rinkos aktyvėjimo tendencija turėtų išlikti ir ateityje. Augant šalies ekonomikai ir didėjant gyventojų perkamajai galiai, vis daugiau paklausos susilaukia antrųjų namų segmentas. dėl šios priežasties, UAB „Inreal valdymas“ manymu, tikėtina, bus atgaivinami anksčiau sustab-dyti projektai ir pradedami nauji, tad pajūrio NT rinka turėtų ir toliau aktyvėti.

3�

s t A t y b A / r i n k A

NorsLietuvosRespublikosStatybostechninioreglamentopakeitimai,nurodan-tys,nuokadavisinaujaistatomiirrenovuojamipastataiprivaloatitiktienergi-nionaudingumoAklasėsreikalavimus,vosįsigaliojo,lenkdamalaikąnekilno-jamojoturtoplėtrosbendrovė„Hanner“pastatėpirmąjįLietuvojedaugiabutįnamą,kuriamišduotasAklasėsenerginionaudingumosertifikatas.

PIRMASIS LIETUVOJEENERGINĖS A KLASĖSDAUGIABUTIS NAMAS

3�

r i n k A / s t A t y b A

remiantis Statybos produkcijos sertifikavimo centro informacija, daugiausia šiuo metu Vilniuje naujai pa-statytų daugiabučių namų turi energinio naudingu-mo B klasę. Pagal galiojančius teisės aktus minimalus energinio naudingumo reikalavimas naujiems pasta-tams yra C klasė, o maksimalus – A. Ekspertų teigimu, sausį įsigaliojantis privalomasis parduodamų ar nuo-mojamų butų sertifikavimas gali padėti identifikuoti rinkos pasiskirstymą pagal klases.

jau nuo kitų metų visi naujai statomi ir renovuojami pastatai Lietuvoje turės atitikti energinio naudingumo B klasę, nuo 2016 m. – A klasę, nuo 2018 m. – A+, o nuo 2021 m. – A++ klasę, t. y., turės beveik nenaudoti ener-gijos. „Natūralu, yra manančiųjų, kad dveji metai – per mažai laiko pasiruošti tokiems reikalavimams, – kalbė-jo Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis. – Tačiau, kaip parodė „Hanner“ patirtis, pastatyti A klasės daugiabutį namą jau nėra misija neį-manoma.“ juk pastato statyba yra gana ilgas procesas, tad, A. Vaičiulio nuomone, neverta rizikuoti ir laukti paskutinės minutės, jis rekomenduoja kartelę kilstelėti kiek anksčiau, nei to reikalauja reglamentas.

„Hanner“ statomoje „Bajorų kalvų“ gyvenvietėje išdy-gęs pirmasis energinės A klasės daugiabutis namas yra mūrinis, jo fasadai apšiltinti 18 cm storio polisti-reno sluoksniu. Iš kitų projektų šis pastatas išsiskiria įrengta pažangia rekuperacine vėdinimo sistema, už-tikrinančia nuolatinę oro apykaitą bute. šios sistemos efektyvumas, anot bendrovės „Hanner“ vadovo Arvy-do Avulio, siekia 90 proc., jos sunaudojamos elektros energijos kiekis prilygsta vienos elektros lemputės. Veikimo principas išties paprastas – vėdinimo siste-ma susidaro iš tiekiamo ir šalinamo oro srautų. Tačiau efektyvumo suteikia tai, kad dėl greta einančių vamz-

ATLIEKANTSERTIFIKAVImą,

SUSKAIčIUOJAmOSSUmINĖSENERGIJOS

SąNAUDOS,KURIASSUDARO

šilumos nuostoliai, patiriami per pastato atitvaras;

šilumos nuostoliai, patiriami per pastato šilumos tiltelius;

šilumos nuostoliai, patiriami varstant lauko duris;

šilumos nuostoliai, patiriami vėdinant pastatą;

šilumos nuostoliai, patiriami dėl didesnio nei normalus išorės oro patekimo per langus ir duris;

šilumos pritekėjimai iš išorės (saulės šiluma ir kt.);

vidiniai šilumos išsiskyrimai (žmonių išskiriama šiluma);

metinis elektros energijos sunaudojimas;

metinės energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti.

DAUGIABUčIųNAmųPASISKIRSTYmASPAGALKLASES(VILNIUS)

Statybos produkcijos sertifikavimo centro informacija

delių šaltas oras iš lauko įšyla nuo iš patalpų šalinamo šilto oro, todėl į patalpas patenka ne žemesnės kaip 18 °C temperatūros oras ir taip neprarandama šilumos, nėra poreikio papildomai vėdinti patalpą atveriant langus. Naudojant rekuperacinę sistemą nesusidaro ir perteklinės drėgmės, o tai palankiai veikia pastato mi-kroklimatą. Be to, ypatingas dėmesys buvo skiriamas langams – čia sumontuoti trijų stiklų paketo A klasės langai, papildomai apšiltinti langų angokraščiai.

Pastebime, kad pirkėjai sąmoningėja. Nemažai jų jau žino – kuo aukštesnė namo energinio naudingumo klasė, tuo mažesnis energijos sunaudojimas ir, svarbiausia, mažesnės išlaidos už šildymą.

„Hanner“ vadovas ArvydAs Avulis

3�

s t A t y b A / r i n k A

DAUGIABUčIųNAmųKATEGORIJOSPAGALSUVARTOJAmOSŠILUmOSKIEKĮ(60kv.m.)

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos informacija

daugiabučiai gyvenamieji namai, suvartojantys mažiausiai šilumos (naujos statybos namai), 10 kWh/m2.

daugiabučiai gyvenamieji namai, suvartojantys mažai arba vidutiniškai šilumos (naujos statybos ir kiti šiek tiek taupantys šilumą namai), 15 kWh/m2.

daugiabučiai gyvenamieji namai, suvartojantys daug šilumos (senos statybos nerenovuoti namai), 25 kWh/m2.

daugiabučiai gyvenamieji namai, suvartojantys labai daug šilumos (senos statybos, labai prastos šiluminės izoliacijos namai), 35 kWh/m2.

Skaičiuojama, kad 60 kv. m buto vidutinės šildymo išlaidos šaltuoju metų laiku turėtų siekti apie 50 litų. Kaip ir dera energinio naudingumo A klasės pastatui, šiam objektui atliktas sandarumo bandymas, kurio re-zultatas išties įspūdingas – 0,4. Lyginant pirmąjį ener-ginio naudingumo A klasės daugiabutį namą su ma-žiausiai šilumos sunaudojančiais naujais, kokybiškais pastatais, skaičiai tikrai stebina. Iki šiol taupiausiais laikyti daugiabučiai namai (Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis) suvartoja 10 kWh/kv. metrą. o naujasis energinio naudingumo A klasės pastatas –

net keturis kartus mažiau (2,8 kWh/kv. m). Žinant, kad šildymo kainos nė neketina mažėti, šis rodiklis taps vis labiau svarbus. Įrodymas – jau parduota daugiau nei pusė butų šiame name.

„Pastebime, kad pirkėjai sąmoningėja. Nemažai jų jau žino – kuo aukštesnė namo energinio naudingumo klasė, tuo mažesnis energijos sunaudojimas ir, svar-biausia, mažesnės išlaidos už šildymą. Tikime, kad be-sidominčiųjų įsigyjamo buto energinio naudingumo klase ateityje daugės. Todėl galima prognozuoti, kad

3�

r i n k A / s t A t y b A

REKUPERACINĖVĖDINImOSISTEmA

Statybos produkcijos sertifikavimo centro informacija

Sutaupoma iki 30 proc. šildymo išlaidų.

Nesusidaro perteklinė drėgmė.

Vėdinimo sistema susideda iš tiekiamo ir šalinamo oro srautų.

Sunaudojamos energijos kiekis = viena elektros lemputė.

energinio naudingumo A klasės butų paklausa augs“, – kalbėjo „Hanner“ vadovas A. Avulis. jo manymu, tikė-tina, kad jau po trejų metų Lietuvoje apie pusė visų rinkai siūlomų naujos statybos būstų bus energinio naudingumo A klasės.

Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius A. Vaičiulis pritaria, kad paklausa turėtų augti, tačiau mano, kad energinio naudingumo A klasės butų poreikis augs greičiau už pasiūlą: „Tai gali lemti kelios pagrindinės priežastys. Pirma, energiškai efektyviai statybai reikia žinių ir patirties, o tam prireiks laiko. Antra, nemažai profesionalių statybos specialistų išvykę į kitas šalis. Tad profesionalų darbo jėgos stoka gali stabdyti energinio naudingumo A klasės daugiabučių namų rinkos forma-vimąsi. Be to, ir patys statytojai, ir plėtotojai turės keisti požiūrį į darbų planus ir jų įgyvendinimą, nes statant kokybiškus, aukštus standartus atitinkančius namus reikia papildomos kompetencijos – nuo projektavimo darbų iki statybų priežiūros proceso. Norint tai pakeisti, reikia ne tik laiko, bet ir noro.“

Žvelgiant į ateitį, galima prognozuoti, kad efektyves-nio būsto populiarumas neabejotinai augs, deja, di-dindamas ir socialinę atskirtį. Natūralu, kad daugiau investavus į tokių namų statybą išaugs ir būsto kaina. Europos Sąjungoje energinio naudingumo A klasės būsto kaina yra apie 30 proc. didesnė. Ilgainiui, atsi-žvelgiant į pasiūlą ir paklausą, tokio būsto kaina būtų didesnė ir Lietuvoje. Tiesa, aukštesnės energinės klasės būsto brangumą labiau veikia ne statybinių medžia-gų kainos (jos iš esmės yra panašios), o darbo jėgos kaina (Lietuvoje ji kol kas pigesnė). Vis dėlto naujos

Nors energinės A klasės daugiabutis namas vizualiai neišsiskiria iš kitų kvartalo namų, jis juos pranoksta energinėmis ypatybėmis.

technologijos ir aukšti reikalavimai turėtų pabranginti ir darbo jėgą, mat išaugs profesionalių ir patikimų spe-cialistų poreikis. Taigi teks susigrąžinti emigravusius specialistus, įgijusius patirties užsienyje ir aukštai kils-telėjusius savo paslaugų kartelę.

Pavasarį ant „Bajorų kalvų“ energinio naudingumo A klasės namo stogo numatoma įrengti saulės jėgainę. Ekspertų skaičiavimais, saulės sukuriamos energijos turėtų užtekti šio namo šildymo poreikiams tenkin-ti. „Energinio naudingumo A klasė – tai pagrindas. jį tobulinant galima klasę dar padidinti. Galbūt įrengus saulės jėgainę, pirmąjį energinio naudingumo A klasės daugiabutį namą galima bus pervadinti į A+, o gal net ir į A++“, – vylėsi Nacionalinės pasyvaus namo asocia-cijos direktorius.

�0

s t A t y b A / te c h n o l o g i j o s

Betonogrindys„HTCSuperfloor™“ –spindintiirtvirtaelegancijaBetonas – viena seniausiai naudojamų statybinių medžia-gų, simbolizuojanti tvirtumą ir pastovumą. Senovės romė-nai, patobulinę betono sudėtį, pradėjo naujų architektū-rinių ir inžinerinių sprendimų erą. Nors vėliau statybose ši medžiaga primiršta, šiais laikais betonas vėl ima dominuo-ti, o atvira jo tekstūra tampa vienu ryškesnių moderniosios architektūros bruožų. rūsti, santūri ir tvirta medžiaga žavi natūralumu ir moderniu charakteriu.

GLOTNUSIRGRAŽUSNATŪRALUSBETONASNatūralios betono grindys – puikus ir pasiteisinęs sprendi-mas, tačiau susiduriama ir su kai kuriomis tokių grindų eks-ploatacinėmis problemomis. švedų bendrovė „HTC“, dar 1996 m. patobulinusi betoninių grindų poliravimo sistemą, siūlo pilką ir purviną betoną paversti spindinčiomis, unika-laus piešinio, ypač lengvai valomomis, patvariomis ir eko-logiškomis grindimis, tinkamomis tiek gyvenamosioms, tiek viešosioms ir pramoninėms patalpoms. Automobilių

ir įrenginių pramonė, įvairaus vartojimo, bakalėjos ir gastrono-

mijos prekių sandė-liai, parduotuvės ir švietimo įstaigos – „HTC Superfloor™“ puikiai tiks visur, kur reikia didesnio atspa-rumo, ilgalaikių, ypač lygių ir puikiai estetiš-kai atrodančių grindų.

„HTC Superfloor™“ – tai išskirtinis betono paviršiaus poliravimo metodas. šis me-todas gali būti taikomas ne tik darant naujas grindis, bet ir renovuojant jau esamas. Naudojant ypač efektyvias

„HTC“ technologijas, pašalinamas viršutinis mažiau atspa-rus betono sluoksnis – cemento pasta. Atvertas ir išekspo-nuotas gilesnis, tvirtesnis betono sluoksnis poliruojamas specialiais deimantiniais įrankiais. Gaunamas rezultatas – ypač funkcionalus, puikiai atrodantis, visiškai lygus ir plokš-čias paviršius.

„HTC Superfloor™“ – ypač tinkamos sandėliams ir lo-gistikos centrams grindys. Tradicinės betoninės arba epoksidinės grindys labai greitai sugadinamos padangų žymių, o ant „HTC Superfloor™“ padangų žymių beveik nematyti.

KETURIOSVERSIJOS„HTC Superfloor™“ gali būti sukurtos naudojant keturis skirtingus metodus, tinkamus skirtingiems poreikiams ir skoniams.

„HTCSuperfloor™Platinum“– tai septynių eta-pų betono šlifavimo ir poliravimo metodas.

„HTCSuperfloor™Gold“ – penkių etapų betono šlifavimo ir poliravimo metodas. jo metu nušvei-čiamas plonesnis paviršinis betono sluoksnis, tad atsiveria ne toks ryškus piešinys.

„HTC Superfloor™ Silver“ – nušveičia-mas toks pat gilus paviršinis sluoksnis, kaip ir naudojant „Platinum“ metodą, ta-čiau praleidžiami poliravimo žingsniai. Taip paruoštos grindys yra mažiau blizgios (įgauna matinį atspalvį).

„HTCSuperfloor™Bron-ze“ – betono paviršius tik nupoliruojamas, šli-favimas praleidžiamas, todėl neatidengiama betone esančių akme-nukų.

�0

HTC deimantinis segmentas.

Šlifavimo mašina – HTC 950 RX.

�1

te c h n o l o g i j o s / s t A t y b A

Svarbu atminti, kad „HTC Superfloor™“ – tai patentuotas šli-favimo procesas, o ne produktas. Taigi, naudojant bendro-vė „HTC“ betono šlifavimo mašinas ir specialius deimanti-nius įrankius, įprastinis betono paviršius paverčiamas „HTC Superfloor™“ grindimis. dėl efektyvių „HTC“ dulkių siurblių ir „HTC Mist Cooler“ sistemos darbo metu nesusiduriama su dulkių keliamomis problemomis. Tai ypač aktualu, nu-sprendus atnaujinti senas betonines grindis pramoninės ir prekybinės paskirties objektuose, nes nėra poreikio stab-dyti komercinės veiklos ir technologinių įrenginių.

TECHNINĖSYPATYBĖSPagal technologiją „HTC Superfloor™“ sukurtos grindys buvo testuojamos švedijos techninių tyrimų institute. Gauti rezultatai parodė, kad tokios grindys yra nuo 5 iki 10 kartų atsparesnės trinčiai, nei to reikalauja aukščiausio at-sparumo dilimui standartai (testai atliekami su C28/35 be-tonu). Atlikus testus pastebėta, kad tokios ypatybės kaip blizgesys ir šviesos atspindėjimas stiprėja atsižvelgiant į „HTC Superfloor™“ poliravimo specifiką.

Paviršiui sušlapus, tokios grindys yra du kartus mažiau sli-džios nei epoksidinės grindys. Pagal Europos Komisijos nu-tarimą (96/603/EC) „HTC Superfloor™“ šlifuotos betono grin-dys laikomos visiškai atsparios ugniai, nedegios. Tikrinant atsparumo parametrus nustatyta, kad „HTC Superfloor™“ atitinka standartą SS-EN61340-5-1 bei tarptautinio IEC stan-darto reikalavimus. Vaikščiojimo su ESd batais testas paro-dė, kad sukuriama elektrostatinė iškrova yra labai žema arba beveik jokios. Nors „HTC Superfloor™“ jokiais parametrais neviršijo ESd standarto ribinių dydžių, tačiau naudojant elektros prietaisus su maksimalia 100 V įtampa, gamintojas rekomenduoja naudoti ESd batus.

EKONOmIŠKA,EKOLOGIŠKAIRLENGVAPRIEŽIŪRABendrovė „HTC“ taip pat sukūrė aplinkai nekenksmingus grindų priežiūrai skirtus „Twister“ valymo padus. juose impregnuoti milijardai smulkių deimantų, mechaniškai va-lančių ir poliruojančių paviršių. šiuos padus galima naudo-ti beveik visiems dažniausiems grindų paviršiams, pavyz-džiui, mozaikos, keraminių plytelių, linoleumo, natūralaus akmens ir betono. Kitaip nei naudojant įprastas valymo sistemas, pasirinkus šią grindų priežiūros sistemą, nereikia įprastų valymo priemonių – chemikalų, vaško ir kitų polira-vimo gaminių.

Raimundas AntanaitisTel. +370 614 252 36El. paštas [email protected]

IŠPIRmųLŪPų

Apie „HTC Superfloor™“ pasakoja UAB „Väderstad“ direktorius romas Naudžiūnas.

NaujaipastatytameŽemėsūkiotechnikosservisepasirin-kote įrengti„HTC Superfloor™“ grindis. Kas lėmė būtenttokįjūsųapsisprendimą?

Mūsų akcininkai „Väderstad-Verken AB“ visose gamybinėse pa-talpose (daugiau nei 20 tūkst. kv. m) turi tokio tipo grindis. jos yra patvarios, važinėjant krautuvais perduoda mažiau vibraci-jos, be to, jas lengva prižiūrėti – lengvai valomos ir plaunamos. remonto dirbtuvėse tokio tipo grindys yra labai praktiškos. Nukritus sunkesniam daiktui ir išmušus duobutę, yra galimy-bė rinktis: nušlifuoti ar užtaisyti. Tokio tipo grindys atrodo tar-si ledo ritulio aikštė, t. y., mūsų manymu, tai suteikia darbinei aplinkai malonios atmosferos.

Kaipvertinatešįgaminįpradėjęeksploatuotinaujaspatalpas?

Puikiai. Grindys labai paprastai prižiūrimos, lengvai valomos.

Arsprendimaspasirinktibūtentšiątechnologijąpasiteisino?

Tikrai taip. Nors tai nėra pigiausias variantas, tačiau pasiteisino. Iš apsilankiusių svečių sulaukėme daug pagyrų dėl gamybinių patalpų grindų.

�1

Tiek „HTC Superfloor™“, tiek epoksidinių grindų įrengi-mo išlaidos yra labai panašios, tačiau „HTC Superfloor™“, eksploatuojamos su „Twister“ sistema, tampa ypač patva-rios ir ilgalaikės, jų naudojimo laikotarpis neribojamas.

�2

i n ž i n e r i j A / o b j e k t A s

NAUJAUSIOS„FORTUmKLAIPĖDA“JĖGAINĖSDŪmųDUJųVALYmOTECHNOLOGIJOS

�2

�3

o b j e k t A s / i n ž i n e r i j A

stAsys liAuKEviČius

Jau šįmet Klaipėdoje pradėsveikti rūšiuotas komunalines irnepavojingaspramoninesatlie-kas bei biokurą deginanti ko-generacinėjėgainė.Taibuspir-moji tokio tipo ir tokios galiosjėgainėLietuvoje.Ikišiolmūsųšalyje dar nebuvo kogeneraci-niųjėgainių,kuriosvienumetugalėtųdegintiirbiokurą,irrū-šiuotas komunalines atliekas.mėgstantieji tikslumą paprieš-tarautų sakydami, kad turimekomunalinesatliekasdeginan-čių įmonių. Tačiau jos neturiįdiegtosšilumosirelektrosko-generacijosirtokiopajėgumokaip baigiama statyti jėgainėKlaipėdoje.

Statomos elektrinės vaizdas nuo vėdinimo įrenginių.

�3

��


Naujoji Klaipėdos jėgainė – tai vienas stambiausių pasta-rojo dešimtmečio energetikos projektų ne tik Klaipėdo-je, bet ir visoje Lietuvoje. Pagal projektą jėgainės įreng-toji šiluminė galia bus 50 MW, elektros galia – 20 MW. dar 16 MW šiluminės galios bus gaunama iš išeinančių dūmų naudojant kondensatorių (kondensacinį ekono-

maizerį). Per šį laikotarpį Lietuvoje buvo pastatytas tik vienas didesnis energetikos objektas – Lietuvos elektri-nės 455 MW galios kombinuotojo ciklo blokas, oficialiai atidarytas 2012 m. spalio 23 dieną. Tačiau jame bus de-ginamos gamtinės dujos, o ne komunalinės atliekos ar biokuras.

��

��


Pasak viešosios įstaigos Technikos priežiūros tarnyba, at-likusios įvairios paskirties ir skersmenų slėginių vamzdy-nų atitikties įvertinimą ir slėginių indų, kėlimo kranų bei lifto techninius patikrinimus po sumontavimo, Klaipėdos apygardos viršininko Antano Stulgio, tai pirma nepavo-jingas pramonines ir rūšiuotas buitines atliekas deginan-ti jėgainė Lietuvoje ir jos tikrai reikia. Anot specialisto, to-kios jėgainės jau seniai turėjo veikti visuose didesniuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, šiauliuose, bet dėl įvairių aplinkybių ir interesų jų statybos vis vilkinamos.

A. Stulgys sako, kad šios termofikacinės jėgainės projek-tas vertintinas kaip modernus ir pažangus. jis įgyvendin-tas kokybiškai, pagal Europos Sąjungos ir Lietuvos res-publikos galiojančius norminius techninius dokumentus (direktyvas ir standartus), naudota šiuolaikinė kokybiška, saugi ir patikima įranga. Technikos priežiūros tarnyba objekto priežiūrą ir tikrinimą atliko kaip nepriklausoma notifikuotoji kontrolės įstaiga.

jėgainę statanti suomių kapitalo bendrovė „Fortum Klai-pėda“ į statybas planuoja investuoti 435 mln. litų, iki metų pradžios jau panaudoti 355 milijonai. jei mechaniškai pagal panaudotų lėšų dalį bandytume išvesti paralelę su jėgainės statyba, logiška būtų manyti, kad ji jau eina į pa-baigą. Ir taip yra iš tiesų – jėgainės pastatai jau pastatyti, įrengimai sumontuoti, šiuo metu įranga yra derinama.

jėgainėje sumontuotas vertikalaus išpildymo ardyninio tipo katilas, kurio projektinis galingumas siekia 85 MW. Visa jo įranga generuos 47 barų slėgio ir 400 °C tempera-tūros garą. Katilo gamintoja – Vokietijos bendrovė „Fisia Babcock Environment GmbH“.

Elektros energiją gamins „ABB“ pagamintas generato-rius (tipas AMS 1120SF), o šį suks „Siemens“ garo turbina (tipas TVPE SST 400). Turbogeneratoriaus galingumas – 20 MW. dūminių dujų kondensatorių (kondensaci-nį ekonomaizerį) elektrinei pagamino švedijos įmonė „Alstom“. jo projektinis galingumas siekia iki 16 MW. Ta pati bendrovė pagamino ir dūmtraukį, jo aukštis –

��

��


��

��


70 metrų. jėgainėje sumontuota įranga su naujausia atliekų deginimo technologija, užtikrinančia geriausiai prieinamus gamybos būdus deginant atliekas.

Planuojama, kad per metus jėgainėje bus pagaminama apie 120 GWh elektros energijos ir 400 GWh šilumos energijos. Visa pagaminta šiluma bus tiekiama į Klaipė-dos miesto šilumos tinklų sistemą. Naujoji jėgainė pa-gamins apie 40 proc. viso Klaipėdos miestui reikiamo šilumos kiekio. Elektros energija bus tiekiama į bendrą elektros tinklą.

Numatyta, kad jėgainė veiks visus metus. ji bus trumpam stabdoma eiliniams techniniams priežiūros veiksmams atlikti. Kasmetis eksploatacijos valandų skaičius sudarys 8 000 valandų. Žiemą pagrindinis jėgainės eks-ploatacijos režimas bus pagrįs-tas bazine apkrova. Tai reiškia, kad katilas dirbs nominalia ap-krova, o įrenginiuose pagami-namos elektros energijos kiekis priklausys nuo šiluminių tinklų vandens temperatūros, nustatomos pagal lauko oro temperatūrą. Vasarą centralizuotai tiekiamos šilumos poreikis yra labai mažas, todėl katilui dirbant nominalia apkrova, garo turbina bus apkraunama nominaliai, o šilu-mos perteklių pašalins papildoma aušinimo sistema.

Vandens rezervuarai, vamzdynai, apskaitos ir matavimo prietaisų impulsiniai vamzdeliai apsaugoti savireguliuo-jamaisiais elektriniais šildymo kabeliais, kad neužšaltų. juos įrengė UAB „HQ System“, taip pat ši bendrovė paga-mino kontrolės ir valdymo skydus, juos prijungė, suderi-no ir paleido.

Komunalinės ir nepavojingos pramoninės atliekos į jė-gainę bus vežamos iš Klaipėdos regiono. Taip pat bus deginamas ir biokuras, t. y. medžio drožlės. Komuna-linės atliekos sudarys 50 proc., 30 proc. – biokuras ir 20 proc. – nepavojingos pramoninės atliekos. Minint absoliučiuosius skaičius, per metus bus sudeginama apie 130 tūkst. tonų komunalinių atliekų, apie 70 tūkst. tonų biokuro ir apie 50 tūkst. tonų nepavojingų pramo-ninių atliekų.

PATIRTISIRIŠŠŪKIAIAB „Achema“ filialas „Sistematika“ suomių bendrovės „For-tum Klaipėda“ statomoje termofikacinėje jėgainėje vykdo automatikos sistemos montavimo darbus, iki 2012 m. pa-baigos bendrovės specialistai jau sumontavo apie 70 km valdymo kabelių, 100 vnt. įvairaus dydžio kabelių sujun-gimo dėžių, 400 vnt. įvairių prietaisų, taip pat keletą kilo-metrų apsauginių vamzdžių kabeliams ir impulsinių linijų vamzdelių.

„šiam projektui prireikė maksimalių filialo specialistų įgū-džių, be to, jis iškėlė naujų reikalavimų, kaip organizuoti darbus, kaip pritaikyti naujus techninius sprendimus, o tai, be jokios abejonės, leido sukaupti vertingą patirtį ir tobulėti“, – pasakojo AB „Achema“ filialo „Sistematika“ komercijos direktorius Arvydas rickevičius. jis pripažįsta, kad Suomijos įmonės išties deramai pasiruošusios rengti ir įgyvendinti tokio techninio lygio projektus. Iškilę tech-niniai klausimai buvo sprendžiami gana operatyviai. Ži-noma, darbus kartais kiek pristabdydavo projekto kore-gavimas, tad reikėjo iš naujo planuoti kai kurias veiklas.

A. rickevičiaus teigimu, šis objektas pagal apimtį bendro-vei nėra išskirtinis. Filialas per savo darbo metus yra įvykdęs nemažai panašaus dydžio pro-jektų tiek AB „Achema“ gamy-kloje, tiek kituose objektuose, tačiau kai kurie techniniai rei-kalavimai ir darbų organizavi-mo specifika skiriasi. Visų pirma bendrovei teko pirmą kartą su-

sidurti su projekto valdymu, kai tiekėjų konkursus, darbų organizavimą ir priežiūrą atlieka konsultacinė įmonė – tai nėra įprasta Lietuvos praktika. Taip pat šis projektas išsi-skiria griežta darbų saugos priežiūra ir specifiniais reika-lavimais kabeliams ir prietaisams ženklinti.

„Kalbant apie pačią darbų atlikimo technologiją, pir-miausia reikėtų paminėti aukštus suomių darbų kokybės reikalavimus. didžiąją dalį sudarė darbai, kuriems atlikti turime sukaupę didelę patirtį: kabelinių trasų, kabelių montavimo, įvairių prietaisų, automatikos spintų staty-mo ir kt. Tačiau turėjome galimybę patobulėti, tenkinda-mi aukštus montavimo darbams keliamus reikalavimus. Vykdėme ir kitus darbus, pavyzdžiui, impulsinių linijų vamzdelių suvirinimo darbus argono aplinkoje, o jiems reikia ir specialios patirties, ir įrangos“, – pasakojo A. ric-kevičius. šiuo metu, užbaigus didžiąją dalį montavimo darbų, pagrindinį dėmesį filialas skiria automatikos sis-temos elektros grandinių patikrai ir derinimui. Iš viso turi būti patikrinta keli tūkstančiai grandinių.

Vertindamas projektą bendrai, AB „Achema“ filialo „Siste-matika“ komercijos vadovas džiaugėsi, kad dalyvaudami šiame projekte įmonės darbuotojai galėjo ne tik įgyti nau-jos patirties, bet ir prisidėti prie priklausomybės nuo užsie-nio energijos šaltinių mažinimo.

Jėgainėje sumontuota įranga su naujausia atliekų deginimo technologija,užtikrinančia geriausiai prieinamus gamybos būdus deginant atliekas.

��


Su tuo, kad projektas išties svarbus daugumai statybos ben-drovių ir tai proga įgyti naujos patirties, sutinka ir UAB „Klais-tvita“ komercijos direktorius Gintaras Vitkus. Prie „Fortum Klaipėda“ projekto bendrovė prisidėjo įrengdama statybos aikšteles, lauko inžinerinius tinklus, atlikdama vertikaliojo pla-niravimo ir aplinkos tvarkymo darbus. Komercijos direktoriaus manymu, šis projektas – iššūkis daugumai Lietuvos statybos įmonių, nes tokio pobūdžio jis yra pirmas. G. Vitkus džiaugiasi ir tuo, kad tokie projektai leidžia ne tik įgyti patirties, bet ir suteikia finansinio stabilumo.

„šis projektas mūsų įmonei buvo labai svarbus, prisidėjus prie jo prireikė daug atsakomybės, pastangų ir profesionalu-mo. dirbome visų keturių etapų metu, teko atlikti ir rangovo, ir subrangovo vaidmenis“, – kalbėjo G. Vitkus.

TARŠOSmAŽINImASŽinant įsigalėjusias neigiamas visuomenės nuostatas apie atlie-kų deginimą, būtina daugiau aptarti elektrinėje įdiegtas taršos mažinimo technologijas.

Elektrinėje įdiegta pusiau sausa dūmų valymo sistema. ją su-daro:

pusiau sauso dūmų valymo įrenginiai, kuriuose kaip rea-gentai naudojamos gesintos kalkės ir aktyvintoji anglis;

rankoviniai filtrai;

selektyvinio nekatalitinio valymo (SNKV) sistema, skirta azoto monoksido (No) ir azoto dioksido (No2) kiekiams mažinti.

Prieš medžiaginį rankovinį filtrą reaktoriuje ar kylančiame kanale absorbuojamos HCl ir So2 dujos. reguliuojami kalkių, vandens ir cirkuliuojančių filtrų pelenų kiekiai gerai išmaišomi gesintuve (maišyklėje) ir mišinys paduodamas į reaktorių, o čia jis sumai-šomas su karštais dūmais iš katilo. Kalcio hidroksidas reaguoja su dūminių dujų rūgštiniais komponentais. Vanduo drėkinimo metu garuoja ir pažemina dūminių dujų temperatūrą iki nusta-tytos ribos, t. y. HCl ir So2 surinkti tinkamos temperatūros.

Kalcio oksidas (Cao) ir aktyvintoji anglis (AA) naudojami kaip reagentai pusiau sauso valymo proceso metu. AA savo dideliu aktyvintuoju paviršiumi surenka gyvsidabrį, dioksinus, fura-nus ir sunkiąsias organines molekules. Iš reaktoriaus išvalytos dūminės dujos praeina pro medžiaginį rankovinį filtrą, suren-kantį kietąsias daleles. Ant filtro paviršiaus susidaręs dulkių sluoksnis taip pat papildomai sulaiko rūgštinius komponen-tus ir smulkesnes daleles.

Pagrindinė surinktų dalelių dalis cirkuliuoja atgal į reaktorių per gesintuvą. Bunkeryje įrengta lygio kontrolės sistema re-guliuoja galutinio produkto kiekį (oro taršos kontrolės lieka-na), nukreipiamą į galutinio produkto bunkerį. dulkės iš filtro bunkerio pneumatiškai transportuojamos į galutinio produk-to bunkerį.

��


Azoto monoksido (No) ir azoto dioksido (No2) kiekiai mažinami sistema SNKV, į katilą įpurškiant 24 proc. amoniako tirpalo.

dūmų valymo sistema atitinka ES reikalavimus, keliamus šio tipo įrenginiui. dūmų valymo įrenginio šilumos utilizavimo bloką sudaro temperatūros žeminimo mazgas ir dūminių dujų kon-densatorius (FGC). Vasarą šilumos utilizavimo blokas gali būti apeinamas, kai centralizuoto šildymo tinklo apkrova mažesnė. dūmai pirmiausia patenka į integruotą temperatūros žeminimo mazgą, čia jie ataušinami purškiant vandenį. Po šio mazgo dūmi-nės dujos patenka į dūminių dujų kondensatoriaus vamzdelius. šiame kondensatoriuje pašildomas grįžtamasis centralizuoto šildymo tinklo vanduo. Kondensatas po valymo iš dalies panau-dojamas šlako konvejeryje šlakui ir pelenams aušinti. Perteklius išmetamas į ataušinimo duobę ir į kanalizacijos sistemą.

Naujojoje kogeneracinėje jėgainėje nebus deginamos galimai pavojingos atliekos. Į jėgainę bus atvežamos tik rūšiuotos atlie-kos, pagal galiojančius teisės aktus laikomos nepavojingomis. Numatyta, kokios komunalinės ar gamybos atliekos bus priima-mos, kokie reikalavimai keliami jų kokybei ir t. t.

Visuomenei visada labai svarbu, kokie kvapai sklis iš jėgainės. jiems pašalinti imamasi šių priemonių: atliekos bus iškraunamos ir laikomos uždaroje patalpoje. Kuro bunkeris yra visiškai sanda-rus, betoninis. Susidaręs šlakas bus surenkamas uždaroje, van-dens nepraleidžiančioje patalpoje, po to išvežamas į sąvartyną.

Atliekų iškrovimo ir kuro bunkerio patalpose bus nuolat palaiko-mas neigiamas slėgis, t. y. sudaromas nedidelis vakuumas. Taip oras iš kuro bunkerio patalpos nepateks į aplinką.

Į jėgainę atliekos bus atvežamos specialiu uždaru transportu, iš kurio kvapai negalės pasklisti po aplinką.

Pagal jėgainės poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą visų oro priemaišų vidutinės metinės ir maksimalios vienkartinės kon-centracijos neviršys ribinių ar siektinų dydžių. Be to, pradėjus veikti naujajai jėgainei, planuojama sumažinti Klaipėdos ener-gijai priklausančios elektrinės danės gatvėje gamybos apimtis. Taip bus dar labiau sumažinta oro tarša mieste.

VšĮ Technikos priežiūros tarnyba Klaipėdos apygardos viršinin-kas A. Stulgys sako, kad nuokrypių nuo statybos normų (sta-tybos techninių reglamentų – STr) ir kitų norminių techninių dokumentų nebuvo. Pasak A. Stulgio, šis projektas buvo vienas didžiausių tekusių tarnybai ir Klaipėdos apygardai. Iš kitų jis išsi-skyrė garo katilo dydžiu ir galia (aukštis su pakura – 50 m, galia – 85 MW, perkaitinto garo temperatūra – 400 oC, garo našumas –

www.svt.lt

�0


108 t/val.) ir, be abejo, moderniausiais katilinės įrenginiais, valdymo ir automatizacijos sprendimais, priemonėmis. Beje, jėgainės katilas yra didžiausias iš šiuo metu esančių Klaipėdos apygardoje.

objekto montavimo darbus atliko daug organizacijų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų ES šalių: Vokietijos, Estijos, Lenkijos, švedijos, čekijos ir kt.

NEĮPRASTASĮGYVENDINImOmODELIS„Fortum Klaipėda“ projektas išskirtinis ne tik apimtimi ir energijos gamybos būdu, jis yra ir bene pirmas pavyz-dys Lietuvoje, kai toks milžiniškas projektas vykdomas pasitelkus ne generalinį rangovą, kaip įprasta, o konsul-tacinę inžinerinę įmonę, atliekančią projektavimo, įran-gos ir paslaugų pirkimų, statybos valdymo ir techninės priežiūros, paleidimo derinimo darbų koordinavimą bei kitas funkcijas. Skandinavijos šalyse dažnai naudojamam metodui paversti tikrove, Lietuvoje pasirinkta švedijos kapitalo bendrovė „AF-Consult“.

„Statant jėgaines, kur kaip kuras naudojamas biokuras, buitinės ir gamybinės atliekos, durpės, visus techninius sprendinius, jėgainės konfigūraciją, pagrindinių įrenginių ir sistemų parinkimą bei išdėstymą ir daug kitų charakte-ristikų reikia numatyti ir apskaičiuoti dar prieš pradedant projektą, nes kiekvieną kartą technologiniai sprendimai ir jų visuma yra individualūs, tinkami tik konkrečiam objektui ir konkrečiomis sąlygomis. dėl šios priežasties pasitelkiama inžinerinė bendrovė, įgyvendinusi ne vieną jėgainių projektą. ji glaudžiai bendradarbiaudama su už-sakovu atlieka reikiamus paruošiamuosius skaičiavimus ir studijas, numato objekto parametrus, parenka optimalią įrangą ir t. t.“, – pasakoja įmonės „AF-Consult“ atstovas.

Toks projekto įgyvendinimo modelis suteikia užsakovui daugiau svertų paveikti projekto eigą, būti visaverčiu

dalyviu, o ne tik stebėtoju, laukiančiu, kol objektas bus atiduotas eksploatuoti. Kadangi šįkart nėra generalinio rangovo, kuriam paprastai ir tenka visa atsakomybė, su-tartis kiekvienas rangovas pasirašo su užsakovu tiesio-giai, o derinant sutartis tarpininkauja konsultacinė inži-nerinė įmonė. Taip atsakomybė už savo darbo barą tenka rangovams ir, žinoma, kur kas didesnę atsakomybę prisi-ima ir pats užsakovas. „Inžinerinio konsultavimo modelis leidžia operatyviai reaguoti į situaciją, priimti tam tikrus sprendimus, galinčius padėti pastatyti objektą greičiau ar efektyviau, sumažinti išlaidas ir pan. Tuo projektas ir įdo-mus, nes tokio dydžio vadinamųjų „plyno lauko“ objektų įgyvendinti pagal šį metodą Lietuvoje dar neteko“, – sakė „AF-Consult“ atstovas. Įprastai šis metodas taikomas re-konstruojant ar modernizuojant esamus objektus. Kalbė-ti apie tai, ar toks projekto įgyvendinimo principas pasi-teisino, palyginti su generalinės rangos principu statoma jėgaine, bus galima po to, kai statybos ir paleidimo deri-nimo darbai bus baigti, o jėgainė bus parengta komer-cinei eksploatacijai. Kad ir kaip būtų, akivaizdu, kad taip užsakovas turi didesnes galimybes paveikti projekto eigą ir ką nors keisti projektui įsibėgėjus.

NAUDAEsant dabartiniam neapibrėžtumui dėl šilumos ir elek-tros kainų, artimiausiais metais tiksliai apskaičiuoti, koks bus investicijų atsipirkimo laikotarpis, sudėtinga. Tačiau įtakos tam, tikėtina, teigiamos, turės tai, kad jėgainė par-duos du produktus: elektrą ir šilumą. Pastarąją galiojan-tys teisės aktai įpareigoja parduoti „Klaipėdos energijai“ mažesne kaina, nei ši galėtų pasigaminti pati savo gamy-bos šaltiniais. Tačiau naujajai jėgainei tai neturėtų suda-ryti keblumų, nes, esant tokioms aukštoms dabartinėms gamtinių dujų kainoms ir gerokai mažesnėms biokuro kainoms, pagaminti šilumą iš atliekų ir biokuro bus tikrai pigiau nei iš brangių gamtinių dujų.

�0

�1

i n ž i n e r i j A

Pažangūs „Fortum Klaipėda“ projekto elektrotechniniaisprendimai„FortumKlaipėda“jėgainėsprojektas–tikraiypatingasįvykisnetikLietuvosenergetikos,betirstatybos,inžinerijossrityse.milžiniškąprojektąįgyvendinaapie20rangovų,daugybėsubrangovų,ovienasjų–ilgametepatirtimiener-getikossferojegarsėjantirinkoslyderėUAB„SchneiderElectricLietuva“.

Electric“ VAMP įrangą. ypatingas sprendimas pasiūlytas įrengiant žemosios įtampos skydus – vidutinės įtampos relinės apsaugos terminalai tarpusavyje sujungti naujuo-ju IEC 60850 ryšio protokolu tam, kad įtampa galėtų būti rezervuojama automatiškai ir veiktų rezervinės įvadinių automatinių jungiklių apsaugos.Be to, „Fortum Klaipėda“ jėgainėje įrengti ir itin retai Lietuvos energetikos objek-tuose naudojami žemosios įtampos skydų šynų įžemikliai, užtikrinantys saugą dirbant elektros įrenginiuose.

Kad jėgainės kritinių įrenginių darbas būtų sklandus, „Schneider Electric Lietuva“ sumontavo „Galaxy 5000“ tipo 100 kVA galios nepertraukiamo maitinimo šaltinius. juos papildo izoliuojamieji transformatoriai, saugosian-tys jautrią įrangą nuo elektros impulsų tinkle ir kitų elek-tros tinklo triukšmų.

KOKYBIŠKAĮRANGAIRKVALIFIKUOTASĮRENGImASBendrovė, kaip „Honeywell“ partneris, rengė vidutinės įtampos tinklus, tiekė visus reikiamus rangovo „VEo oy“ žemosios įtampos tinklų skydų komponentus, o neper-traukiamo maitinimo šaltinius įrengė pagal tiesioginę rangos sutartį su UAB „Fortum Klaipėda“. Taigi didžiąją jėgainės „Fortum Klaipėda“ elektrotechninės įrangos dalį sudaro „Schneider Electric“ produkcija, o ji, kokybiškai ir patikimai sumontuota kvalifikuotų bendrovės specialis-tų, suteikia galimybę įgyvendinti net ir pačius sudėtin-giausius, pažangius ir inovatyvius projektus.

UAB „Schneider electric Lietuva“ Žirmūnų g. 139, LT-09120 Vilnius Tel. +370 5 247 7777El. paštas [email protected]

YPATINGAmOBJEKTUI–IŠSKIRTINISPOŽIŪRISĮ Lietuvą atkeliavusi „Fortum“ patirtis ne vieną projek-to dalyvį nustebino išskirtiniu požiūriu ir neįprastais sprendimais – nuo proceso valdymo iki įgyvendinimo technologijų. Kadangi Klaipėdos kogeneracinė jėgainė mūsų šalyje yra pirmas tokio tipo ir dydžio objektas, be-veik visi čia taikyti sprendimai yra įdomūs. Su tuo su-tinka ir „Schneider Electric Lietuva“ specialistai, galintys paminėti ne vieną jiems įsiminusį sprendimą. Vienas jų – „Fortum Klaipėda“ jėgainėje įrengta elektros jungčių schema, palaikanti kelias skirtingas įtampas (10 kV, 6,3 kV, 690 V, 400/230 V AC ir 110 V dC savų reikmių var-totojams maitinti). Įdomu tai, kad šioje schemoje nau-dojamas neįprastas sistemų žiedavimas ir automatiniai įtampos rezervavimo įrenginiai.

Tačiau šis pavyzdys tikrai ne vienintelis. štai vidutinės įtam-pos tinkluose 10 kV kabelių linijos apsaugai papildomai naudojama diferencinė kabelių apsauga, įprastai taikoma tik aukštosios įtampos tinklams (110 kV ir aukštesnės). jė-gainės projekto koordinatoriai didelį dėmesį skyrė harmo-nikų trikdžiams ir reikalavo, kad transformatorių konstrukci-ja būtų pritaikyta darbui aukšto harmonikų lygio tinkle. Kad tai būtų įmanoma, teko atlikti daugybę skaičiavimų, nusta-tyti dažnio keitiklių skleidžiamas harmonikas ir atitinkamai sumodeliuoti transformatorių konstrukciją. Todėl, palyginti su įprastais 3 150 kV A galios transformatoriais, kurių masė su apdangalais siekia 7 200 kg, naudojamų „Fortum Klaipė-da“ jėgainėje masė išaugo net iki 8 900 kilogramų.

SKLANDŽIUDARBUPASIRŪPINTAĮVAIRIAPUSIŠKAIŽemosios įtampos tinklams naudojami VEdA5000 tipo žemosios įtampos skydai su visa „Schneider Electric“ že-mosios įtampos skirstymo ir variklių paleidimo įrangos komplektacija. čia taip pat prireikė išskirtinio požiūrio – be įprastų žemosios įtampos apsaugų, papildomai įreng-tos optinės lanko apsaugos priemonės, pasitelkus tiek pasaulyje, tiek mūsų šalyje puikiai žinomą „Schneider

�2


„AF-Consult“ patirtis – pelningiems, saugiems ir darniems sprendimams

daugiau kaip šimtą veiklos metų skaičiuojanti ÅF įmonių grupė visame pasaulyje žinoma kaip patikimas energeti-kos, pramonės ir infrastruktūros sektorių techninis konsul-tantas. Tačiau įmonės veikla apima ir daugiau sričių, o įvai-riose pasaulio šalyse sukaupta patirtis padeda įgyvendinti net ir pačius sudėtingiausius projektus. Įmonių grupės bendrovė Lietuvoje UAB „AF-Consult“ gali tai įrodyti ne tik žodžiais, bet ir realiais įvykdytais projektais.

ÅFPASAULYJEšvedijoje įkurta bendrovė šiandien atstovaujama daugiau nei 20 pasaulio šalių, o projektus įgyvendina per 80 pa-saulio šalių. Visame pasaulyje ÅF dirba 7 tūkst. specialistų. Įmonių grupė siūlo kelių sričių paslaugas: energetikos, pra-monės, infrastruktūros ir technologijų. Tai viena konsulta-vimo energetikos klausimais bendrovių lyderių, užimanti šeštąją vietą pasaulyje („Engineering News record ToP 200“ tarptautinių projektavimų įmonių tarp energetikos konsultantų, 2010). Beveik pusę visų energetikos srities projektų pasaulyje sudaro objektai, naudojantys biokurą.

Bendrovė didžiuojasi pramonės sektoriui galėdama pasiūlyti sprendimus, kuriuos pritaikius modernizuojami ar nauji pra-

monės objektai tampa efektyvūs ir konkurencingi.

Įmonės paslaugomis ir kompe-tencija pasitiki tokios bendrovės kaip „Siemens“, „Ericsson“, „Scania“,

„Fortum“, „Vattenfall“ ir daug kitų. ÅF atlikti ar įgyvendinami projek-

tai užsienyje: 790 MW hidroelektrinė Mianmare (šį projek-tą dėl ÅF sprendimų pavyko įgyvendinti dvigubai greičiau ir pigiau), Stokholmo nuotekų sistemos modernizavimas (sumažėjo objekto skleidžiamas triukšmas ir į aplinką sklin-dantys kvapai), oslo oro uosto plėtros projektas. Bendro-vės specialistai dirba ir su atominės energijos projektais – įgyvendina naujo reaktoriaus atominės jėgainės Brazilijoje projektą, kur skiriamas ypatingas dėmesys saugumui. Vie-nas iš biokuro energijos objektų – „jyväskylän Voima oy“ 200 MW galios kogeneracinė jėgainė Suomijoje. ji yra vie-na didžiausių biokuro kogeneracinių jėgainių pasaulyje.

Ilgus metus įvairiose pasaulio šalyse kauptą patirtį Lietu-vos rinkai gali perduoti UAB „AF-Consult“, tapusi konsulta-cine bendrove įgyvendinant ir „Fortum Klaipėda“ kogene-racinės jėgainės projektą.

VEIKLALIETUVOJEUAB „AF-Consult“, bendradarbiaudama su kitomis gru-pės antrinėmis įmonėmis, Lietuvos klientams siūlo visą techninių konsultacijų, inžinerijos ir projektavimo pas-laugų spektrą elektros ir šilumos energijos, pramonės, aplinkosaugos sektoriuose, dirba su valdžios ir savival-dos institucijoms. Pagrindinės įmonės veiklos sritys: energijos planavimas, paraiškų ES paramai gauti ir ener-getikos sektoriaus projektų administravimo paslaugos, pastatų energijos auditai ir sertifikavimas, aplinkosaugos konsultacinės paslaugos, šilumos tinklų projektavimas ir hidraulinis modeliavimas, taip pat projektavimo, pirki-mų, projektų valdymo ir techninės priežiūros paslaugos projektų įgyvendinimo etapo metu.

„Visas paslaugų paketas – pradedant idėja, techniniu ir finansiniu įvertinimu, planavimu, koncepcijos ir deta-

liojo projekto parengimu įgyvendinimo ir priežiūros etapais – padeda mums patenkinti aukščiausius

klientų lūkesčius“, –

�2

�3


„AF-Consult“ patirtis – pelningiems, saugiems ir darniems sprendimams

sako UAB „AF-Consult“ generalinis direktorius darius či-činskas. Bendrovės klientai Lietuvoje susiję su šilumos ir elektros energijos gamyba, perdavimu, skirstymu ir var-tojimu. „AF-Consult“ specialistai taip pat aktyviai daly-vauja sprendžiant aplinkosaugos problemas, susijusias su poveikiu aplinkai, taršos kontrole ir stebėsena. 2011 m. bendrovė įgyvendino daugiau kaip šimtą projektų.

šiuo metu įmonėje dirba apie 40 aukštos kvalifikacijos energetikos ir aplinkosaugos specialistų, sėkmingai dir-bančių tarptautinių projektų darbo grupėse, įgyvendinan-čių sudėtingus projektus Lietuvoje ir už jos ribų: Suomi-joje, Estijoje, Lenkijoje, rusijoje. Be to, jie periodiškai savo žinias gausina per įvairias mokymo programas Lietuvoje ir užsienyje. Turėdama kompetentingą komandą, bendrovė gali patenkinti užsakovų poreikius tiek teikdama techni-nių ir ekonominių konsultacijų paslaugas, tiek rengdama projektinius sprendimus ir padėdama užsakovams įgy-vendinti energetikos objektų projektus praktiškai.

UAB „AF-Consult“ klientai Lietuvoje – energetikos ir pra-monės įmonės: „Lietuvos energija“, „Fortum“, „Vilniaus energija“, „Kauno energija“, „Klaipėdos energija“, Kauno termofikacinė elektrinė, daug centralizuoto šilumos tieki-mo bendrovių, taip pat „orlen Lietuva“, „Achema“, „Philip Morris Lietuva“, „Geco“ ir kitos. Lietuvos elektrinėje prieš kelerius metus įgyvendinta 1 800 MW Lietuvos elektrinės rekonstrukcija, pernai užbaigtas naujo 445 MW galios kom-binuotojo ciklo bloko projektas. Kruonio HAE atliktas PAV ir „Natura 2000“ teritorijų reikšmingumo nustatymo doku-mentacijos parengimas ir derinimo procedūros, parengta galimybių studija naujam apie 225 MW asinchroniniam hidroagregatui, paruošta konkursinė medžiaga ir techni-nės specifikacijos konkursui. Tauragės šilumos tinklams bendrovės specialistai parengė centrinio šildymo rekons-trukcijos projektą, optimizuojantį vamzdyno skersmenis pagal termohidraulinę analizę. Per savo veiklos metus UAB „AF-Consult“ įgyvendino apie pusšimtį teritorijų planavimo

UAB „AF-Consult“Lvovo g. 25, LT-09320 VilniusTel. +370 5 210 7210El. paštas [email protected]

projektų, tarp jų – detaliojo inžinerinių sistemų dalies pla-no parengimas VĮ Ignalinos atominė elektrinė sklypams Vi-sagino savivaldybėje. Ir, žinoma, „AF-Consult“ yra bendro-vė, įgyvendinanti „Fortum Klaipėda“ projektą ir atliekanti konsultacinės įmonės vaidmenį. Tokio dydžio projektas, vykdomas kviečiantis konsultacinę bendrovę, o ne gene-ralinį rangovą, yra pirmasis šiai įmonei, tačiau kol kas ji su šia užduotimi tvarkosi sklandžiai. Tam padeda užsienio ko-legų patirtis. Pagrindinė problema, su kuria teko susidurti įgyvendinant projektą, tai jaučiama kvalifikuotų statybų darbuotojų stoka. Tiesa, šią problemą spręsti tenka projek-to rangovams ir subrangovams.

DARNIOSPLĖTROSSKATINImASEnergijos naudojimo efektyvumo gerinimas – vienas pa-grindinių „AF-Consult“ veiklos tikslų, jos atliekamas energi-jos auditas susijęs su technologiniais procesais, pramonės pastatais. Audito metu surenkamos žinios apie esamą ener-gijos naudojimo profilį, nustatomi veiksniai, turintys įtakos energijos sunaudojimui, pasiūlomos efektyvios energijos taupymo galimybės. Bendrovės specialistai gali padėti ne tik įvertinti taupymo potencialą, bet ir numatyti reikiamas investicijas, pelningumo ir atsipirkimo laikotarpį. didelį dė-mesį darniai plėtrai skatinti skirianti bendrovė gali parengti darnios plėtros strategiją ir planą pagal įvairius verslo mo-delius, įvertinti įmonės Co2 pėdsaką, atlikti energijos auditą ir t. t. Visame pasaulyje įmonių grupės bendrovės įgyven-

dindamos kiekvieną projektą siekia pritaikyti darnios plė-tros principus ne tik aplinko-saugos, bet ir socialine bei ekonomine prasmėmis.

�3

��


Tarptautinius reikalavimus atitinkanti kokybėDidelisteikiamųpaslaugųspektras,kvalifikuoti,ilgametędarbopatirtįturin-tysdarbuotojaiirprofesionali,intensyviveiklapadėjobendrovei„Inspecta“perbeveiktrejusmetustaptižinomairvertinamarinkosdalyve.Nemažiausvarbus ir įmonės steigėjo, akcininko tarptautinės įmonių grupės„InspectaGroup“, teikiančios paslaugas Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje,Latvijoje bei Estijoje, palaikymas. Jis užtikrina galimybę dalytis sukauptatarptautinepatirtimiirdalyvautibendruoseprojektuose.

kingos keturios bendrovės įstaigos – kontrolės, sertifika-vimo, mokymo ir techninio konsultavimo. Taigi siūlomų paslaugų spektras gana didelis.

Kontrolės įstaiga tikrina visų potencialiai pavojingų gru-pių ir kategorijų įrenginių techninę būklę, naujus ir nau-dotus potencialiai pavojingus įrenginius bei jų techninius dokumentus ir teikia išvadas apie šių įrenginių tinkamu-mą naudoti.

Sertifikavimo įstaiga atlieka ne tik kokybės, aplinkos, dar-buotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemų, suvirinimo

PASLAUGųIŠSKIRTINUmAS„Inspecta Group“ įmonės teikia įrenginių techninės būklės tikrinimo, atitikties vertinimo, sertifikavimo, tech-ninio konsultavimo, mokymo ir laboratorinių bandymų paslaugas jau daugiau nei 30 metų. Skandinavijos šaly-se „Inspecta Group“ bendrovės yra įrenginių techninės būklės tikrinimo bei sertifikavimo sričių lyderės. Lietu-voje, kur įmonės paprastai atranda tik vienos srities specializaciją, UAB „Inspecta“ akivaizdžiai išsiskiria, nes teikia įvairių paslaugų, papildančių viena kitą, kompleksą. jos veikla apima keturias sritis, už kurias atsa-

��

��


procesų sertifikavimą pagal tarptautinių standartų reika-lavimus, bet ir vertina statybos produktų atitiktį (sertifi-kuoja), suvirintojų ir suvirinimo operatorių kvalifikaciją. Bendrovės padalinys sėkmingai dirba vadybos sistemų sertifikavimo srityje, yra vienas metalo konstrukcijų, su-virinimo procesų, darbuotojų sertifikavimo sričių lyderis. Statybos produktų sertifikavimas – tai dar viena sritis, kur UAB „Inspecta“ siekia įrodyti savo kompetenciją.

mOKYmASIRTECHNINISKONSULTAVImASUAB „Inspecta“ mokymo įstaiga veiklą pradėjo tik 2012 m., tačiau jau turi reikiamas licencijas ir spėjo pelnyti pramo-nės įmonių pasitikėjimą. ji jau vykdo mokymus pagal tęs-tinio formaliojo ir neformaliojo profesinio mokymo pro-gramas, organizuoja kursus, seminarus bei konferencijas. jų metu pateikiama naujausia, aktualiausia informacija, praktiniai pavyzdžiai, susiję su potencialiai pavojingų įren-ginių eksploatavimu, jų techninės būklės tikrinimu, atitik-ties vertinimu, pavojingų darbų organizavimu, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų vykdymu.

Techninio konsultavimo įstaigos veikla gana sudėtin-ga, ją sudaro trys grupės: statybos techninės priežiū-ros, pramonės konsultavimo bei darbuotojų saugos ir sveikatos konsultavimo. Atskirai verta išsamiau aptarti pramonės konsultavimą, nes ši paslauga – tai pagalba užsakovui, neturinčiam reikiamos kvalifikacijos specia-listų, abejojančiam rangovo atliekamų darbų ar gami-nių kokybe. čia visada reikia techninių sprendimų, bū-tinų projekto techninei patikrai, projekto reikalavimų peržiūrai, rangovų (subrangovų) kvalifikacijai įvertinti, dalyvaujant visose projekto įgyvendinimo stadijose, vykdant gamybos ir (arba) montavimo darbų kokybės kontrolę, nustatant neardomosios kontrolės (NdT) metodų būtinumą, vertinant NdT rezultatus, rengiant gaminio techninę dokumentaciją, atliekant galutinę dokumentacijos peržiūrą ir t. t. ypač daug žinių ir patir-ties reikia energetikos objektų statyboms, nes čia nau-dojami ir technologiniai vamzdynai, ir slėginiai indai, katilai, šilumokaičiai ir kiti sudėtingi įrenginiai. UAB „Inspecta“ specialistai jau įrodė savo profesionalumą dalyvaudami AB Lietuvos elektrinė devintojo energi-jos bloko, rygos TEC-2 energijos bloko, Norvegijoje statomo ilgiausio plieninio tilto statybos darbuose, tad yra pasirengę naujiems iššūkiams.

SAUGUmOREIKALAVImųUŽTIKRINImOSVARBA2012 m. pradėta darbuotojų saugos ir sveikatos kon-sultavimo grupės veikla taip pat įsibėgėja. džiugu, kad pastaruoju metu vis didesnis dėmesys skiriamas dar-buotojų saugai ir sveikatai, gerinamos darbo sąlygos, tačiau reikėtų skirti pajėgų ir darbo įrenginių saugumui užtikrinti. daugelyje įmonių atliekamas profesinės rizi-kos vertinimas, tačiau visiškai nevertinama naudojamų darbo įrenginių, technologinių linijų keliama rizika. o

UAB „Inspecta“ , Mėnulio g. 7, LT-04326 VilniusTel. +370 5 203 1395, faks. +370 5 203 1396El. paštas [email protected]

juk tikrai ne paslaptis, kad daugybė įmonių įsigyja jau naudotų įrenginių, pasitaiko ir tokių, kurios įrengia nau-jus, tačiau neatitinkančius saugos reikalavimų įrengi-nius, o galbūt sumontuoja ar patobulina technologines linijas, neįvertinusios galimų pavojų. Suprantama, įran-gos naudotojas visą dėmesį skiria produktui, jo kokybei ir jam sudėtinga gilintis ar nagrinėti direktyvų, standar-tų bei kitų Lietuvoje galiojančių norminių teisės aktų reikalavimus. Vis dėlto siekiant plėtoti verslą efektyviai ir saugiai, verta pasinaudoti ekspertų, sukaupusių rei-kiamą patirtį ir pasirengusių teikti šias paslaugas, gali-mybėmis. UAB „Inspecta“ jau keliolikoje įmonių įvertino darbo įrenginių, technologinių linijų keliamą riziką, pa-teikė rekomendacijas, kaip užtikrinti jų saugų naudoji-mą. Bendrovės specialistai tiki, kad jų dėka tose įmonė-se darbuotojai dirbs saugiau.

Visos įmonės teikiamos paslaugos remiasi vienu svarbiu principu, kuriuo pagrįsta įmonės veikla, – naudotis tarp-tautinės bendrovės „Inspecta Group“ intelektiniais bei techniniais resursais visose šalyse ir siūlyti visas paslau-gas tokiomis apimtimis, kokias galima įvykdyti bendro-mis tarptautinėmis pajėgomis. rinkoje įsitvirtinančios bendrovės atstovai neabejoja, kad bendra specialistų ir ekspertų veikla bei dalyvavimas tarptautiniuose projek-tuose gausina turimas žinias ir suteikia akivaizdžių prana-šumų, kurių rezultatais džiaugiasi įmonės klientai.

��


UAB „Fortum Klaipėda“ biokuro ir atliekų termofikacinė jė-gainė viena iš nedaugelio jėgainių Lietuvoje, kurioje įgy-vendintas „skandinaviškas“ kabelių klojimo konstrukcijų modelis: t. y. visose pagrindinėse magistralinėse kabelių trasose sumontuotos kabelių klojimo kopėtėlės, o loveliai panaudoti tik apšvietimo sistemai montuoti ir kabeliams nuo pagrindinės magistralės prie įrenginių privesti.

Kabelių klojimo kopėtėlių sistema yra kur kas ekonomiš-kesnė nei naudojami uždari perforuoti loveliai. Svarbu tai, kad kopėtėlės buvo parinktos ir sumontuotos ne tik jėgos magistralinėse trasose, bet ir kontrolinių kabelių trasose. Pasak kabelių klojimo konstrukcijas montavusios bendro-vės UAB „NrG Site“ direktoriaus Andriaus Beniušio, kopė-tėlių sistema leidžia gerokai efektyviau, lanksčiau ir grei-čiau montuoti kabelių klojimo konstrukcijas, nes leidžia-mi didesni atstumai tarp atramų taškų ir kur kas lengviau sprendžiami kabelių atsišakojimo klausimai.

UAB Projektų centras dar projektavimo stadijos metu įgyven-dino nedažnai projektuose pasitaikantį sprendinį – atkreipė

dėmesį į kabelių konstrukcijų tvir-tinimo sistemos klausimą. Numa-tė, kad kabelių klojimo konstrukci-jų įtvirtinimai turi būti įrengti tik iš vienos kabelių konstrukcijų pusės

Kabelių klojimo konstrukcijos UAB „Fortum Klaipėda“biokuro ir atliekų termofikacinėje jėgainėje

arba centre bei būtų naudojami ne silpnesni kaip 50 x 50 x 2,5 mm „U“ tipo profiliai ir ne silpnesnės kaip 2,5 kN gembės. Tai buvo novatoriškas ir būtinas sprendimas, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje dažniausiai montuojamos skandinaviškos ar vokiškos kabelių klojimo konstrukcijos, turinčios skirtin-gas tradicijas: skandinaviška tradicija numato universalius vienatipius sprendinius, kai sistemai parenkama vieno tipo gembė, o vokiškajai tradicijai būdinga parinkti įvairių tipų gembes su skirtingomis apkrovos galimybėmis, paliekant teisę projektuotojui pasirinkti konkretų gembės tipą. Lietu-vos projektuose šiuo atveju dažnai piktnaudžiaujama – jei-gu projekte nėra apibrėžti gembių techniniai reikalavimai, dažniausiai pasirenkami pigiausi variantai.

Projektui kabelių klojimo konstrukcijas tiekė UAB „Swelbalt“. Vienas pagrindinių tiekėjo parinkimo kriterijų buvo greitas pri-statymas ir įmonės sandėliuose Klaipėdos rajone turimos dide-lės gaminių atsargos. Magistralinėms trasoms buvo naudoja-mos „MP bolagen Industri AB“ (švedija) kopėtėlės. daugiausia rinktasi paprastas kopėtėles su aliucinko AZ185 antikorozine danga, sertifikuota naudoti C4 aplinkoje pagal standartą EN ISo 12944-2. Tokios kopėtėlės buvo montuojamos dau-gelyje Lietuvos pramoninių objektų: AB „orlen Lietuva“, AB „Klaipėdos nafta“, AB „Achema“, UAB Krovinių terminalas, UAB „Neo Group“, LKAB „Klaipėdos Smeltė“ ir kt. jų pranašumas tas, kad kopėtėlės gaminamos iš antikorozine danga padengtų plieno lakštų, o tai užtikrina trumpą tiekimo terminą. Keičiantis projektui greitai prireikus 500 mm pločio kopėtėlių, jos gamy-kloje buvo pagamintos dar tą pačią dieną gavus užsakymą, o į objektą iš švedijos buvo pristatytos jau kitą dieną.

ši kopetėlių sistema taip pat išsiskiria universalumu, nes sistemoje numatyta tik viena universali jungtis, užtikrinanti kopetėlių posūkius tiek vertikaliomis, tiek horizontaliomis ašimis. Sutvirtintos kopėtėlės buvo naudojamos atkarpose, kur buvo neįmanoma atramas kopėtėlėms įrengti dažniau kaip kas trys metrai. Kabeliams prie įrenginių privesti buvo naudojami „Niedax Group“ (Vokietija) perforuoti loveliai ir „dietzel GmbH“ (Austrija) aliumininiai bei nerūdijančio plie-no vamzdeliai. Kabelių tvirtinimo sistemoje naudoti „Niedax Group“ (Vokietija) profiliai ir gembės. Apšvietimo sistemai naudoti „MP bolagen Industri AB“ (švedija) gaminami ap-švietimo loveliai aliucinko AZ185 antikorozine danga.

UNIVERSALIOSJUNGTYSmPBOLAGENKOPĖTĖLĖmS

��


Beveik pusės milijardo litų vertės jėgainės elektros darbai – iššūkis Lietuvos įmonei

Eglė KAJAusKAitė

Jau pavasarį Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonojepradėsveiktikonepusęšiomiestošilumosporeikiųpa-tenkinsiantinaujaUAB„FortumKlaipėda“statomabio-kuru ir įvairiomis atliekomis kūrenama termofikacinėelektrinė.Elektrosmontavimodarbusobjekteatliekan-čiosbendrovėsUAB„NRGSite“vadovasAndriusBeniu-šispripažįsta,kadšisobjektaselektrosdarbųpožiūriudidelis ir sudėtingas, tačiau neabejoja, kad su darbaissusidorosirobjektasbuslaikuatiduotaseksploatuoti.

Vienas didžiausių Skandinavijos energetikos koncernų „Fortum“ dviem beveik dvynėmis vadinamoms termofika-cinėms jėgainėms vietas pasirinko Stokholme ir Klaipėdoje. Tai rodo, kad Suomijos kapitalo įmonė Lietuvos specialistais pasitiki ne mažiau nei kaimynų švedų, todėl statybų aikštele pasirinko Klaipėdą ir statybos darbus patikėjo būtent mūsų šalies bendrovėms. Pasitikėjimo savo jėgomis netrūksta ir jau daugiau kaip metus už vienus svarbiausių elektros mon-tavimo darbus atsakingai bendrovei „NrG Site“ – panašios užduotys įmonei ne naujiena. jau beveik devynerius metus ji sėkmingai dirba elektros tinklų projektavimo ir elektros įrenginių montavimo srityje. „Mes šį konkursą laimėjome dėl to, kad turime užtektinai panašaus pobūdžio darbų patirties, juk mūsų specializacija – pramoninis elektros montavimas. Be to, įmonėje dirba ilgametę patirtį turintys specialistai, dirbę su dauguma Vakarų Lietuvos pramoninių objektų: „Klaipėdos nafta“, „Mažeikių nafta“, Būtingės termi-nalu, „orion Global Pet“, „Klai-PET“, „Bega“, „KLASCo“ ir kito-

mis panašaus pobūdžio ir dydžio gamyklomis. Mes taip pat dirbame energetikos, viešojo naudojimo, individualiuose bei kitų kategorijų ir paskirties objektuose, turime ir naudo-jame elektros montavimo įrangą, taikome inovatyvius tech-ninius sprendimus, todėl mūsų klientai sutaupo nemažai laiko ir pinigų. darbas su šiuo projektu mūsų nenustebino, dirbame pagal projektą, o tais atvejais, kai realybė susiker-ta su brėžiniais, o taip pasitaiko, ieškome išeičių, derina-me jas su užsakovu ir dirbame toliau“, – tvirtina UAB „NrG Site“ vadovas A. Beniušis. Tiesa, jis pripažįsta, kad darbo čia tikrai netrūksta, nes tai itin sudėtingas ir didelis objektas – energetinė jėgainė. Nors panašių jėgainių Europoje skai-čiuojama keli šimtai, Lietuvoje ir Baltijos šalyse tai pirmasis tokio pobūdžio objektas. „darbai šiame objekte mūsų vi-siškai negąsdina, tai mums tikrai nieko naujo, tačiau, kaip jau minėjau, darbų apimtys nemažos – vien įvairių kabelių reikia nutiesti apie 200 km ir sumontuoti apie 19 km įvairių kabelinių latakų. Tai visiškai nauja gamykla, statoma naujai, todėl ir darbų apimtys didelės, didelė ir gaunama patirtis. Man sunku su kuo nors palyginti vien dėl to, kad darbai turi būti atlikti per trumpą laiką ir net greta su vykdomais staty-bos ir montavimo darbais“, – sako A. Beniušis.

Planuojama Klaipėdos termofikacinės jėgainės galia – 50 MW šiluminė ir 20 MW elektrinė, čia bus sudeginama 130 tūkst. tonų komunalinių atliekų, 50 tūkst. tonų pramo-ninių atliekų ir 70 tūkst. tonų biokuro. „dar vienas šio darbo ypatumas – tai vien energetiniu požiūriu sukomplektuota gamykla, skirta elektrai ir šilumai generuoti, tad tai – tikras energetinis objektas“, – sako bendrovės „NrG Site“ vadovas ir priduria, kad šio objekto elektros montavimo darbams atskirais periodais įmonė skyrė nuo 30 iki 70 žmonių, tu-rinčių patirtį ir galinčių susidoroti su jiems iškeltu nelengvu uždaviniu. „dėl tokių objektų visi mūsų darbuotojai nuolat kelia savo kvalifikaciją ir puikiai žino, kad svarbiausia mūsų bendrovės ir jų misija – darbus visuomet atlikti saugiai, pa-tikimai ir kokybiškai, – tvirtina A. Beniušis. – Todėl mums vi-sada malonus klientų pasitikėjimas, kurio susilaukiame, nes stengiamės laiku vykdyti įsipareigojimus, dirbame tik su patikimais partneriais ir puoselėjame ilgalaikį bendradar-biavimą.“ Nors planuojama, kad naujoji elektrinė darbą pra-dės šių metų balandžio–gegužės mėnesiais, tačiau pirmieji elektrinės bandomieji darbai pradėti jau lapkritį.

UAB „NrG Site“Trilapio g. 10, LT-92191 Klaipėda, tel. +370 46 300 764El. paštas [email protected], www.nrgsite.lt

��

��


OBJEKTAS KABELIOILGIS KABELIOTIPAS

„Neste oil“ rygos terminalas, Latvija 2 500 m Savireguliuojamasis

„SEdL SIA oil“ terminalas, Latvija 1 500 m Savireguliuojamasis ir pastovios varžos šildymo

„Bio-Venta“ biodyzelino gamykla, Latvija 16 500 m Savireguliuojamasis ir pastovios varžos šildymo

„Mestilla“ biodyzelino gamykla, Lietuva 6 500 m Savireguliuojamasis

„Klaipėdos naftos“ terminalas, Lietuva 450 m Pastovios varžos šildymo

„Eurodeck“ naftos terminalas, Estija 13 500 m Savireguliuojamasis ir pastovios varžos šildymo

„Vopak“ naftos terminalas, Estija 7 600 m Savireguliuojamasis ir pastovios varžos šildymo

Eglė KAJAusKAitė

Dauguma žmonių vargu ar kada susimąsto, kas pasirū-pino jų saugumu lifte ar kylant eskalatoriumi, mėgau-jantis bute šiluma, tiekiama iš katilinėse kūrenamų garoirvandensšildymokatilų,nesukamesaugalvosirdėlto,arprekyboscentras,kuriamelankomėskasdien,pastaty-tassaugiai.Užpotencialiaipavojingųįrenginiųtechninėsbūklės tikrinimą atsakingos daugiau kaip du dešimtme-čius veikiančios viešosios įstaigos Technikos priežiūrostarnybos darbuotojų kvalifikacija ir pastangos užtikrina,kadnaudotumepatikrintus,techniškaitvarkingusįrengi-nius,garantuojančiusžmoniųgyvybės,sveikatosiraplin-kosapsaugąnuogalimožalingoįrenginiųpoveikio.

TIKTECHNIŠKAITVARKINGASĮRENGINYSYRASAUGUS„Galbūt žmonėms atrodo, kad potencialiai pavojingų įren-ginių nėra daug, tačiau į mūsų darbų sąrašą patenka daugy-bės liftų, eskalatorių, kėlimo, pramoginių, taip pat degiąsias dujas naudojančių prietaisų, garo ir vandens šildymo katilų, slėginių indų ir įvairių kitų įrenginių techninės būklės įver-tinimas prieš juos paleidžiant pirmą kartą veikti ir vėliau periodiškai prižiūrint, kad veiktų gerai“, – tvirtina Technikos priežiūros tarnybos generalinio direktoriaus pavaduotojas Algimantas Kleinas.

jo teigimu, tarnybai 2001 m. vienai pirmųjų šalyje suteikti įgaliojimai vykdyti paskirtosios kontrolės įstaigos funkcijas, o jau po trejų metų jie gavo Europos Komisijos Įmonių ir pramonės generalinio direktorato notifikuotos (paskelb-tosios) įstaigos identifikacinį numerį 1399, todėl, įverti-nus įrenginių atitiktį, juos leidžiama žymėti CE ženklu. „Visus darbus atliekame itin kruopščiai ir nuodugniai, nes tiktai techniškai tvarkingas įrenginys, naudojamas laikantis eksploatavimo taisyklių, gali saugiai veikti. jo-kie šalmai, pirštinės, respiratoriai ir kitos apsaugos prie-monės nepadės, jeigu įrenginys, su kuriuo dirbama, yra techniškai netvarkingas – gali sulūžti, sprogti, apdeginti, apnuodyti, nugriūti ir pan., todėl darbo turime nemažai“, – sako A. Kleinas. Pašnekovo žodžius patvirtina ir statistika: 50 tarnybos darbuotojų vien per 2012 m. atliko daugiau kaip 17 000 potencialiai pavojingų įrenginių patikrinimų.

Tam tikrų įrenginių priežiūra Lietuvoje vykdoma nuo 1924 m., tad Technikos priežiūros tarnyba tęsia jau beveik devynias de-šimtis metų gyvuojantį žmonių sveikatą ir gyvybes saugantį darbą. Tarnyba didžiuojasi, kad čia dirba aukštos kvalifikacijos specialistai, turintys aukštąjį techninį išsilavinimą, kai kurie jų šiam darbui paaukojo daugiau kaip dvi dešimtis metų. Nauji specialistai, prieš priimami į darbą, privalomai atestuojami.

TECHNINĖSSAUGOSREIKALAVImųNEVALIAIGNORUOTIAtlikdami įrenginių techninės būklės tikrinimus ir atitik-ties vertinimą, Technikos priežiūros tarnybos specialistai naudoja naujausias matavimo bei regimosios apžiūros priemones: endoskopus, ultragarsinius metalo storio ma-tuoklius, lazerines matavimo priemones ir kt. Sertifikacijos skyrius užsiima suvirintojų, lituotojų, suvirinimo operato-rių sertifikavimu, o išduodami sertifikatai pripažįstami vi-sose Europos Sąjungos šalyse. Įstaigoje yra ir bandymų bei tyrimų laboratorija. joje įdiegta pati naujausia aparatūra ir technika: optinės emisijos analizės prietaisas, mikros-kopas, ultragarsinis defektoskopas, rentgeno aparatas, magnetinių dalelių defektoskopas ir t. t. Laboratorijoje dir-ba penki aukštos kvalifikacijos darbuotojai, dauguma turi daugiametę patirtį.

„Pastaruoju metu ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje įsivyrauja praktika mažinti kvalifikuotų darbuotojų skaičių, pakeisti juos komersantais ar vadybininkais. šitaip, išnaudo-jant minimaliausius resursus, užsitikrinami didžiausi pelnai, tačiau ignoruojami techninės saugos reikalavimai, – pikti-nasi A. Kleinas. – dažnai priimant naujus ar koreguojant ga-liojančius teisės aktus, nesąžiningos suinteresuotos įmonės bando pasiekti, kad būtų panaikinti reikalavimai laiku atlikti įrenginių remontą, kad visai išnyktų ar bent jau būtų kuo retesni techniniai patikrinimai, o tai būtų itin pavojinga“.

SAUGUmąUŽTIKRINAATSAKINGAVEIKLAKas nutinka, kai potencialiai pavojingi įrenginiai netikrina-mi? Padariniai gali būti patys įvairiausi. Itin skaudus pavyz-dys – avarija, įvykusi Sajanų-Sušensko hidroelektrinėje, vie-noje galingiausių rusijoje, pastatytoje ant jenisiejaus upės: žuvo 75 žmonės, nutrauktas elektros energijos tiekimas, užterštas upės vanduo ir kt. Kiek mažesnis, bet taip pat labai skaudus įvykis nutiko 2010 m. lapkritį Biržuose. Transporto priemonių detales gaminančioje įmonėje „Nitator-SLT“ dėl užšalusių vamzdžių sprogo savadarbis valstybės registre neregistruotas ir Tarnybos nepatikrintas karšto vandens katilas. Tuomet žuvo trys žmonės. „Panašių atvejų galima įvardyti ne vieną. Nelaimių išvengsime tik tuomet, kai žmo-nės, o ypač verslininkai, įsisąmonins, kad saugumas kur kas svarbiau negu papildoma šimtinė kišenėje. Mes, žinoma, ir toliau ugdysime visuomenės atsakomybę ir rūpinsimės visų mūsų saugumu“, – įsitikinęs A. Kleinas.

technikos priežiūros tarnyba,Naugarduko g. 41, LT-03227 VilniusTel. +370 5 2131330, el. paštas [email protected]

Ilgametes saugos tradicijas užtikrinapusšimčio specialistų kvalifikacija

��


UAB„HQSystem“ specializacija – elektrinio šildymo sistemų industrinėms ir pavojingoms zonoms importas (eksportas), pardavimai ir konsultavimas.

šios srities veiklą vykdome jau daugiau kaip aštuonerius metus, didžiuojamės ilgalaike partneryste su tiekėjais. Mūsų partneriai daugiausia yra Vokietijos ir jungtinės Karalystės įmonės.

dalyvaujame tobulinant šildymo sistemų standartus, todėl mūsų gaminiai visada atitinka visus reikiamus standartus ir reikalavimus.

Į mus visada galite kreiptis iškilus tiek didelėms, tiek mažoms šildymo sistemų problemoms, nes mes visada pasiruošę padėti rasti geriausią tinkamą sprendimą ir užtikrinti palankiausią rezultatą.

Vieni pagrindinių mūsų klientų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra bendrovės „Neste oil“, „Stora Enso“, „Klaipėdos nafta“, „Fortum“, „Vakarų terminalas“ Klaipėdoje, „Mestilla“, „Statoil“, „Bio-Venta“, „Eurodeck“, „Vopak“ ir kitos. Bendradarbiaujame ir su vietos diegimo įmonėmis.

Kreipkitės į mus dėl šildymo sistemų ir sužinokite mūsų kainas! jos jūsų tikrai nenuvils, o pasiūlymo pateikimo laikas nustebins operatyvumu.

„HQ System“ darbuotojai dalyvavo įgyvendinant objektus ir diegiant elektros šildymo sistemas bei automatinio valdymo skydus toliau nurodytuose objektuose.

OBJEKTAS KABELIOILGIS KABELIOTIPAS

„Neste oil“ rygos terminalas, Latvija 2 500 m Savireguliuojamasis

„SEdL SIA oil“ terminalas, Latvija 1 500 m Savireguliuojamasis ir pastovios varžos šildymo

„Bio-Venta“ biodyzelino gamykla, Latvija 16 500 m Savireguliuojamasis ir pastovios varžos šildymo

„Mestilla“ biodyzelino gamykla, Lietuva 6 500 m Savireguliuojamasis

„Klaipėdos naftos“ terminalas, Lietuva 450 m Pastovios varžos šildymo

„Eurodeck“ naftos terminalas, Estija 13 500 m Savireguliuojamasis ir pastovios varžos šildymo

„Vopak“ naftos terminalas, Estija 7 600 m Savireguliuojamasis ir pastovios varžos šildymo

UAB„HQSystem“,Pavasario g. 25, Velžys, LT-38125 Panevėžio r.Telefonas +370 696 00 639, el. paštas [email protected]

�0


UAB „Klaistvita“ – iššūkių nevengianti įmonėPrekybosirpramogųcentro„BIG2“sugyvenamaisiaisnamaisKlaipėdoje,UAB„FortumKlaipėda“,medienosperdirbimoįmonėsGargžduose,gyvena-mųjųnamųkvartalųKlaipėdosrajone,Švėkšnosmiestelioinžineriniųtinklųstatybos–visišieprojektaineatsiejaminuojosedalyvavusiosUAB„Klaistvi-ta“.„mūsųvardąišgirdęklientaižino,kadesamepatikima,stabili,kokybiš-kaiirnepriekaištingaipaslaugasteikiantibendrovė“,–tikiįmonėsvadovaiGintarasirVirginijusVitkai.

ir Virginijus Vitkai mano, kad pakilimo laikotarpiu reikia atsakingai dirbti ir investuoti, stiprinti įmonės kolektyvą kvalifikuotais darbuotojais. „jei rinkos situacija krypsta blogyn, manome, kad svarbiausia išlaikyti kvalifikuotų įmonės darbuotojų branduolį“, – sako G. Vitkus.

Įgiję patirties Lietuvoje, įmonės vadovai ketina pradė-ti veiklą ir užsienyje. „Visas įmonės paslaugas koncen-truojame vietinėje rinkoje, bet pastaruoju metu gana intensyviai domimės užsienio teikiamomis galimybė-mis“, – pasakoja G. Vitkus. šiuo metu įmonėje baigiami diegti ISo kokybės valdymo standartai sustiprins įmo-nės įvaizdį ir patikimumą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. „Mūsų plėtros kryptis viena – auginti bendrovę, didinti pajėgumus, kelti darbuotojų gerovę“, – tvirtina pašne-kovas.

šiuo metu UAB „Klaistvita“ tęsia darbus „Fortum Klai-pėda“ statybos aikštelėje, kur įgyvendinamas ketvirta-sis projekto etapas. Beje, ši bendrovė dalyvavo visuose keturiuose projekto etapuose. Taip pat dirba „Klaipėdos naftos“, „Klasco“ ir daugelyje kitų projektų, kaupdama patirtį ir įrodydama savo kompetenciją.

UAB „klaistvita“Minijos g. 180C, LT-93269 KlaipėdaTel. 8 46 421 121, faks. 8 46 421 120El. paštas [email protected]

šiuose projektuose bendrovė vykdė statybos aikštelių ir inžinerinių tinklų įrengimo bei visus aplinkos tvarkymo darbus. Tai ir yra pagrindinės įmonės veiklos sritys. Stam-biausiais bendrovės įgyvendintais projektais, suteikusiais daugybę patirties, įmonės vadovai laiko prekybos ir pra-mogų centro su gyvenamaisiais namais „BIG 2“ bei „For-tum Klaipėda“ kogeneracinės jėgainės statybą.

DAUGIAUNEI15mETųPATIRTIESVeiklą 1995 m. pradėjusi individuali įmonė (įkūrėjas juo-zas Vitkus) po septynerių metų virto UAB „Klaistvita“, o ji šių metų sausį pradeda skaičiuoti jau 12-us darbo metus. Iki įsikuriant bendrovei, įmonė teikė beveik visas statybų paslaugas – kaip juokauja įmonės vadovai „nuo pama-tų iki raktų“. Vis dėlto įkūrus UAB „Klaistvita“ apsibrėžtos pagrindinės veiklos sritys: stambūs žemės darbai, inži-nerinių tinklų įrengimas, kelių pagrindų įrengimas ir visi aplinkos tvarkymo darbai. Bendrovės vadovai teigia, kad nuo tų laikų darbų apimtys nuolat augo. ypač jos padi-dėjo per pastaruosius kelerius metus. Galbūt įmonės sėkmės priežastis ta, kad tai – šeimos verslas, įmonės va-dovai sutartinai žengia į priekį ir priima sprendimus, be to, įmonės sėkmė rūpi visam kolektyvui, ir tai ją dar la-biau sutvirtina. Kaip pagrindinį konkurencinį pranašumą G. Vitkus išskiria būtent darnų kolektyvą.

„Visi sprendimai priimami ir sprendžiami nedelsiant, stengiamės nesudaryti užsakovams jokių nepatogumų. Išspręsti problemas ir susidoroti su iššūkiais padeda ir tai, kad turime didelę gamybinę bazę, įvairios darbams atlikti reikiamos stambiosios technikos ir nuolat ją papildome“, – kitus įmonės pranašumus vardija pašnekovas.

IEŠKONAUJųRINKųPastarąjį dešimtmetį ekonomika neišvengė ir pakilimo, ir recesijos laikotarpių. Įmonės vadovai broliai Gintaras

�1


„Protecta“ priešgaisrinės angų sandarinimo sistemos UAB „Fortum Klaipėda“ termofikacinėje jėgainėjediegiant UAB „Fortum Klaipėda“ kompleksinę pasyviąją priešgaisrinę sistemą, užtikrinančią statinio konstrukcijų atsparumą ugniai gaisro metu ir sulaikančią gaisro plitimą, buvo parinktos ir šiuo metu montuojamos dviejų tipų „Pro-tecta“ priešgaisrinės angų sandarinimo sistemos, tiekiamos UAB „Swelbalt“: priešgaisriniais dažais dengtos akmens va-tos sistema „Protecta Fr Board“ ir priešgaisrinės akrilinės mastikos sistema „Protecta Fr Acrylic“.

Sistema „Protecta Fr Board“ naudojama didelėms angoms sandarinti. ši sistema buvo pasirinkta neatsitiktinai, nes lei-džia efektyviai sandarinti dideles kabelių angas, būdingas energetinių jėgainių objektams. Be to, ši sistema atspari drėgmei, o tai ypač svarbu pramoniniams objektams, kur eksploatacijos sąlygos nėra idealios. Beje, sistema „Protecta Fr Board“ yra vienintelė didelių angų sandarinimo sistema, sertifikuota Lietuvos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Gaisrinių tyrimų centre.

Sistemą „Protecta Fr Board“ sudaro akmens vatos plokš-čių, kurių lydymosi temperatūra siekia 1 000 °C, tankis – 160 kg/kub. m, padengtos iš abiejų pusių priešgaisrine danga „Protecta Fr Coating“. Tarpeliams tarp akmens va-tos plokštės ir sienos bei tarp akmens vatos plokštės ir sandarinimo technologinės linijos elementų – kabelių, vamzdžių ir t. t. – sandarinti naudojama priešgaisrinė mastika „Protecta Fr Acrylic“. Priešgaisrinių dažų išeiga dažant akmens vatą – 1 l/kv. m (1,4 kg/kv. m).

Sistema „Protecta Fr Acrylic“ naudojama nedidelėms an-goms sandarinti, dažniausiai esant nedideliems tarpeliams tarp sandarinamos pastatų inžinerinės komunikacijos (vamz-džio, ortakio, kabelio ar kt.) ir sienos ar perdangos. Sistema „Protecta Fr Acrylic“ sudaryta iš akmens vatos demblių, kurių lydymosi temperatūra siekia 1 000 °C, tankis – 129 kg/kub. m, ir priešgaisrinės akrilinės mastikos. Akmens vata sistemoje naudojama siekiant užtikrinti tinkamą priešgaisrinės sanda-

rinimo sistemos mastikos gylį. Priešgaisrinė mastika „Protecta Fr Acrylic“ kietėja veikiama oro sąlygų, tačiau išlieka gana elastinga ir užtikrina gaisro plitimo ribojimą.

Vienas sistemų „Protecta“ pranašumų – galimybė sandarinti kabelius, sumontuotus plastikiniuose instaliaciniuose elek-trotechniniuose vamzdžiuose, nenaudojant jokių papildomų sandarinimo medžiagų vamzdeliams iki 40 mm skersmens, o būtent tokie vamzdeliai taikomi dažniausiai. Bandymais pa-tvirtinta, kad priešgaisrinės medžiagos išsipučia ir užsanda-rina gaisro metu atsirandančias angas degant plastikiniams vamzdeliams. Pasak UAB „Fogo“ įmonės vadovo, atestuoto gaisrinės saugos inžinieriaus Martyno Matulevičiaus, šios „Protecta“ sistemos ypatybėmis gerokai lenkia Lietuvoje jau tradicinėmis tapusias priešgaisrinio skiedinio sistemas. jas paprasta ir greita montuoti, jos išsiskiria didelėmis įvairių ver-tikalių ir horizontalių angų sandarinimo galimybėmis, aukš-tomis atsparumo ugniai ypatybėmis.

šios sistemos puikiai pritaikytos ką tik baigtame viename didžiausių Lietuvoje energetinių objektų – AB Lietuvos elektrinė devintajame bloke Elektrėnuose. Būtent šiame Lietuvos elektrinės bloke ir UAB „Fortum Klaipėda“ elektri-nėje UAB „Swelbalt“ ir UAB „Fogo“ specialistų pastangomis įgyvendinamas kol kas Lietuvoje dar neprivalomas visuo-tinas sandarinamų angų registras. Visos objekto angos už-registruojamos kiekvienai angai skirtu unikaliu numeriu ir angą pažymint specialiu lipduku, kuriame nurodomas an-gos numeris ir naudota priešgaisrinė sistema. Taip pažeidus sandarumą eksploatacijos inžinieriai gali kokybiškai atkurti pažeistas vietas.

�1

�2


�2

�3


NAUJI BOKŠTAI, KROSNYS IR MILŽINIŠKI įRENGINIAI: „AKMENĖS CEMENTAS“ ŽENGIA į NAUJą LYGį

temperatūroje bus išgaunamas pagrindinis cemento ga-mybos pusfabrikatis (klinkeris).

šalia bokšto pastatytas betoninis žaliavų silosas. 58 m aukščio ir 22 m skersmens statinys, iš kurio į cikloninius ši-lumokaičius bus tiekiama iš kalkakmenio ir molio sumaišy-ta žaliavinė medžiaga. Anksčiau aukščiausi statiniai buvo kaminai bei klinkerio ir cemento silosai. Tačiau jie nepri-lygs naujajam bokštui.

Naujosios linijos statyba pradėta 2008 m., kai bendrovė pa-sirašė sutartis dėl naujos gamybos linijai reikiamos įrangos. Bendrovė „Akmenės cementas“ pradėjo ją statyti siekdama atitikti Europos Sąjungos geriausių prieinamų gamybos būdų reikalavimus, iki minimumo sumažinti taršą ir suefek-tyvinti cementą gamybos procesą. Pirmasis žingsnis, atlie-kant šį projektą, buvo žengtas dar 2006-aisiais, kai bendrovė nusprendė modernizuoti savo gamybos procesą.

Naujai statoma gamybos linija per parą galės pagaminti iki 4 500 t klinkerio. Pavyzdžiui, dabartinės dvi šlapiuoju būdu Statomas cikloninių šilumokaičių bokštas ir žaliavų silosas.

(Straipsnio autoriaus nuotr.)


Gigantiškos betono ir metalo kons-trukcijos, svaiginantis aukštis, į kurįpakiluspakertakojas,–taitikpirma-sis įspūdis, apsilankius naujai stato-mojebendrovės„Akmenėscementas“sausojogamybosbūdolinijoje.Tačiaukurkasdidesnįįspūdįsukuriaužmo-jai,kuriaisketinamaišesmėspakeistiįmonėsgamybosprocesąateityje.Šieužmojai išreikšti skaičiais ir faktais,iliustruojančiais būsimos linijos sta-tybos apimtis, išlaidas, iš moderni-zuotosgamyboslaukiamąekonominįefektąirkitusduomenis.

dažniausiai, kai išgirstame žodžių junginį „gamybos linija“, prieš akis iškyla konvejerio vaizdas su prie jo triūsiančiais žmonėmis – jie kažką pakelia, perkelia, prisuka, prilituoja, nurėžia ar atlieka kokią nors kitą panašaus pobūdžio už-duotį. Ir tai yra natūralu, nes toks vaizdas įsirėžęs mūsų są-monėje. Tačiau turėdami omenyje naujai statomą įmonės „Akmenės cementas“ gamybos liniją, privalome pakeisti savo sąmonės vaizdinius.

Būsimąją sausojo gamybos būdo liniją sudaro milžiniškas 105 m aukščio betono ir plieno konstrukcijų bokštas ir di-džiulė klinkerio degimo krosnis. Bokšte bus sumontuoti žaliavų maišymo cikloniniai šilumokaičiai ir kiti įrenginiai. jų aukščiausias taškas sieks net 125 metrus. Kad galėtu-mėm geriau įsivaizduoti, šis statinys atitinka 40 aukštų dangoraižį. Kitame įspūdingo dydžio objekte – 68 m ilgio sukamojoje klinkerio degimo krosnyje – net 1 450 laipsnių

Dėl galimybės deginti buitines atliekas naująją „Akmenės cemento“ gamybos liniją galima vertinti ir kaip aplinkosauginį projektą.

��


veikiančios linijos pagamina iki 3 600 t klinkerio per parą. Taigi viena naujoji bus net ketvirtadaliu pajėgesnė už abi senąsias kartu sudėjus.

Tačiau svarbiausias momentas, dėl kurio iš esmės ir imtasi naujojo projekto, yra kuro bei kitų išteklių ekonomija ir į orą išmetamų teršalų mažinimas. Gaminant senuoju šla-piuoju būdu, maišant medžiagas naudojama 34–36 proc. vandens, kurį vėliau reikia išgarinti. o tai – didžiuliai šilu-mos energijos kiekiai. Gaminant cementą sausuoju būdu, žaliavoms maišyti vandens nenaudojama, todėl jo garinti nebereikės.

Naujoji gamybos linija leis sumažinti šilumos energijos ir išteklių sąnaudas. Gaminant sausuoju būdu, kalkakmenis, molis ir priedai sumaišomi sausi, o juose esanti natūrali drėgmė išgarinama likutine šiluma, gaunama deginant kurą krosnyje. Taip sutaupoma iki 30 proc. kuro. Be to, kaip jau minėta, žaliavoms maišyti nebebus naudojama van-dens, tad ir jis, kaip gamtinis išteklius, bus taupomas.

Vis dėlto viena problema atsiranda: kaip tą žaliavą homo-genizuoti, t. y. sumaišyti taip, kad ji neliktų sluoksniuota. Mat į technologinę įrangą žaliava jau turi patekti kaip vien-tisas mišinys – gerai išmaišyta vienalytė medžiaga. štai čia ir prireikia specialios, gana sudėtingos įrangos.

Gaminant sausuoju būdu, žaliava – molis ir kalkakmenis – sumaišoma, išdžiovinama malant ir laikoma 58 m aukščio silose, iš kurio tiekiama į stambiagabaričius cikloninius ši-lumokaičius. Būtent cikloniniams šilumokaičiams ir kitai įrangai laikyti statomas didžiulis bokštas, kurio nereikėjo ankstesnei gamybai. Bokštas – tai tarsi krosnies galas. jame iš esmės prasideda žaliavos išdegimas. Bokšto statybinių konstrukcijų aukštis – 105 m, technologinės įrangos – apie 120 metrų.

Krosnyje susidaranti šiluma kyla į viršų, o savo masės vei-kiama medžiaga vamzdžiais leidžiasi žemyn ir po truputį kaista. Besileisdama ji išdega iki kalkių ir į krosnį patenka jau pusiau išdegusi. Krosnyje išdegamas cemento pusfa-brikatis – klinkeris. šis sumalamas ir taip gaunamas galuti-nis produktas – cementas.

Tačiau, kaip sako bendrovės generalinio direktoriaus pa-vaduotojas naujos technologinės linijos statybai Sigitas Leminskas, lazda turi du galus. Vadinamasis kitas jos galas – sumažėjusi gamybos lankstumo galimybė. Turint kad ir labai našią, bet vieną krosnį, sunkiau reaguoti į cemento porei-kio rinkos svyravimus. juk ši krosnis – tai ne kaimo pirkelės krosnis ar namo katilinės katilas. Tai – milžiniškas įrenginys, kuriam paleisti, sustabdyti, įšildyti ar atvėsinti prireikia net

Naujoji krosnis iš 60 m aukščio.

Senosiose krosnyse deginamos ir naudotos padangos.

Naujosios krosnies dalis.

��

��


��

keleto dienų ir tai kainuoja labai daug. Be to, kiekvienas toks paleidimas arba stabdymas krosniai kenkia.

Pavyzdžiui, dabartinės krosnys paleidžiamos pavasarį, at-sižvelgiant į tai, kokia buvo žiema, kiek cemento liko san-dėliuose ir t. t. Pirmoji krosnis paprastai būna paleidžiama kovo–balandžio mėnesiais, antroji – gegužę. Visą vasarą jos abi dirba visu pajėgumu. Maždaug rugsėjį viena kros-nis gesinama, o antroji dar veikia iki Kalėdų ar Naujųjų metų. Po to gesinama ir ji.

Kai pavasarį paleidžiama pirmoji krosnis, tuo metu gami-nama apie 75 t klinkerio per valandą. Kai tik rinkoje prade-damas justi cemento trūkumas, paleidžiama antroji kros-nis. Taip galima lengviau reaguoti į rinkos poreikius. Kai bus paleidžiama naujoji krosnis, per valandą pagaminanti apie 187 t, pagal skaičiavimus klinkerio silosai užsipildys per šešias dienas. Tada teks paleisti tris malūnus, kad spėtų jį malti. Tačiau balandį ar gegužę dar nebūna, kam pirkti cemento. Taigi turint tokį našumą, prireiks ir didesnių san-dėlių. Tačiau užteks padaryti klaidą skaičiuojant ir net jie

��


jei aplinkosaugos reikalavimai būtų dar griežtesni, naujai linijai nutarta naudoti efektyvesnius rankovinius filtrus. jie išmetamųjų medžiagų kiekį sumažina iki minimumo, t. y. iki 10 mg į kub. metrą. Tiesa, šie filtrai turi vieną trū-kumą: jie gali veikti dūmų temperatūrai siekiant tik iki 140 laipsnių. Aukštesnės temperatūros jie neatlaiko.

rankovinius filtrus, taip pat diržinius transporterius bei metalinę transporterių estakadą naujajai technologinei li-nijai sumontavusi UAB „Energetikos remonto ir montavimo centras“ panaudojo Estijoje įgytą patirtį, kai transporterius montavo tepalo gamykloje „Enefit“. Nors vykdant darbus pasitaikė neplanuotų situacijų, viską pavyko išspręsti ir įgyvendinti kokybiškai.

Pasak pavaduotojo, planuojama, kad 2013 m. rugpjūčio 1 d. statyba turėtų būti baigta. Pasirašius statybos užbaigi-mo aktą, bus pradėti paleidimo ir derinimo darbai. Tačiau suprantama, kad kai kurie įrenginiai bus išbandomi anks-čiau. rudenį greičiausiai bus pradėtas vadinamasis „karšta-sis“ krosnies leidimas.

Bendrovė pirmoji iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje esančių cemento gamyklų diegia daug efektyvesnę sau-sąją cemento gamybos technologiją. Pastačius naująją gamybos liniją, bendrovė „Akmenės cementas“ gamins iki 1,3 mln. tonų cemento per metus. Tai maždaug pusantro karto daugiau, nei gaminama šiuo metu.

Bendroji „Akmenės cemento“ modernizavimo projek-to vertė siekia apie 350 mln. litų. Projektas įgyvendinamas bendrovės ir skolintomis lėšomis.

neišgelbės. Krosnį teks stabdyti. „štai toks ir yra tas antrasis lazdos galas“, – sako S. Leminskas.

Vis dėlto naujosios krosnies pranašumai yra kur kas didesni nei trūkumai. Įranga sukonstruota taip, kad ja bus galima deginti ir rūšiuotas buitines atliekas. šiuo metu veikiančio-mis senosiomis krosnimis dėl jų konstrukcijos ypatybių tai daryti sudėtinga. deginamos tik senos naudotos padan-gos. Per 1 val. sudeginama maždaug 2 t senų padangų. jas deginant sutaupoma akmens anglių, nes 1,5 t padangų atstoja 2 t akmens anglių.

dėl galimybės deginti buitines atliekas naująją „Akmenės cemento“ gamybos liniją galima vertinti ir kaip aplinko-sauginį projektą. Buitinės atliekos čia bus utilizuojamos, jomis nebus teršiama aplinka, nepildomi aplinkinių rajonų sąvartynai, taupomi gamtiniai ištekliai – anglis ir vanduo. Planuojama, kad per metus energijai gauti bus panaudo-jama iki 100 tūkst. tonų atliekų.

S. Leminskas sako: „Normaliai deginant, sudega viskas, jei krosnis gauna reikiamą oro kiekį. jei deginant trūks oro, bus ir dūmų, ir kitų medžiagų. Tačiau šia prasme esame tarsi po didinamuoju stiklu, ir jei ką nors ne taip padarytu-me, iškart sulauktume sankcijų.“

Generalinio direktoriaus pavaduotojas sako, kad šiuo metu iš krosnių išeinančius dūmus filtruoja elektros filtrai. jie yra gana efektyvūs ir gali veikti net esant 150 ir aukštes-nei išeinančių dūmų temperatūrai, tačiau, žvelgiant į ateitį,

��

Anglies malūnas.

��


Iššūkiai ir inovatyvūs sprendimai

Prieš pradėdamas dirbti su AB „Akmenės ce-mentas“ objekto statyba AB Panevėžio staty-bos trestas prisidėjo prie įvairių kitų sudėtingų projektų. Pastatėme puikiai dirbančius vandens valymo įrenginius Kėdainiuose, rokiškyje, Pa-nevėžyje, Tauragėje, dabar statome Sovetske ir černiachovske (rusijoje). Panevėžyje pastatė-me 35 MW galios termofikacinę elektrinę, šiau-liuose ir Panevėžyje – pramogų ir sporto arenas, įgyvendinome „Adax“, „Schmitz Cargobull Bal-tic“ ir „Amelinos“ pramoninius objektus, pasta-tėme Klaipėdos „BIG“ gyvenamąjį visuomeninį kompleksą, baigiame statyti „Fortum“ atliekų deginimo objektą Klaipėdoje. Tokia didelė ir įvairi patirtis padeda mums įgyvendinti sudė-tingas užduotis patikimai ir kokybiškai.

AB „Akmenės cementas“ teritorijoje vykdomas 4 500 t per dieną sausojo būdo klinkerio gamybos linijos statybos projektas išskirtinis įvairiais aspek-tais, nes apima statybos, technologinės įrangos, elektros ir automatikos dar-bus. Be to, jis vykdomas veikiančioje gamykloje, šalia besisukančių dviejų cemento krosnių. Įgyvendinant projektą, diegiama progresyvi šiuolaikinė cemento gamybos technologija leidžia gamybos procesui antrą ir net trečią kartą panaudoti klinkeriui deginti skirtą šilumą. o tai gerokai sumažina ce-mento savikainą.

didelis iššūkis yra ir pastatų aukščiai. Aukščiausias statinys – šalia cikloni-nio šilumokaičio esantis kaminas. jis sieks 125 metrus. Pats cikloninių šilu-mokaičių pastatas yra 105 metrų. Žaliavų trupintuvo statinys – didesnis nei 70 metrų. dėl statybinių metalo konstrukcijų svorių ir gabaritų, technologi-nės įrangos svorių ir gabaritų prireikė priimti neįprastus sprendimus. Pavyz-džiui, metalinės dvitėjės sijos, montuojamos 105 m aukštyje, svoris yra 34 t, aukštis – 3,5 m, ilgis – 26 metrai. Atskirų šilumokaičio dalių skersmuo siekia 8,8 metro. Tokių pavyzdžių šiame projekte – labai daug. Todėl statyboje vie-nu metu dirbo aštuoni bokštiniai kranai, iš jų du – 32 t, vienas – 16 t, kiti – mažesnės keliamosios galios; trys vikšriniai, iki 20 automobilinių įvairios galios kranų.

Statyba daugiausia buvo vykdoma dviejų anksčiau veikusių cemento linijų vietose, todėl iš pradžių reikėjo išardyti ankstesnius pamatus ir paruošti pa-grindus naujiems pamatams. Atskiri pamatai po šilumokaičio pastatu ir žalia-vos silosu buvo iš gelžbetonio, monolitiniai, didžiuliai, per 3 000–5 000 kub. m, todėl jiems įrengti buvo pritaikyta naujovė – vidinis betono aušinimas van-deniu, tekančiu vamzdžiais. Tai leido sumažinti kietėjančio betono tempe-ratūrą. Įdomus statybine prasme – 22 m skersmens žaliavos siloso statinys. jo sienoms įrengti buvo panaudota slankiųjų klojinių montavimo sistema, o kūginei perdangai – panaudoti įtempti lynai. Visa tai leido gerokai sutrum-pinti objekto statybos trukmę, suploninti perdangą ir sumažinti naudojamos armatūros kiekį.

egidijus Urbonas,„Akmenės cemento“ projekto vadovas AB Panevėžio statybos trestas

Kvalifikuotas, ilgametę darbo patirtį turintis UAB Energeti-kos remonto ir montavimo centras personalas kokybiš-kai,atsižvelgdamasįvisusdarbo saugos reikalavi-mus,atlieka šiuos darbus:

garo turbinų iki 300 MW remontas ir montavimas;energinių katilų iki 300 MW remontas ir

montavimas;pagalbinių energinių įrenginių

remontas ir montavimas;pramoninių objektų (metalo

konstrukcijų, vamzdynų, rezervuarų, šilumos tinklų iki 500 mm sąlyginio skersmens, šilumos įrenginių iki

25 Mpa slėgio) remontas ir montavimas;elektros įrenginių (variklių ir

generatorių iki 100 MW, specialiųjų elektros įrenginių) remontas ir montavimas.

darbų atlikimo kokybė ir techninė kontrolė yra esminė sąlyga, leidžianti užtikrinti atliekamų remonto ir montavimo darbų saugumą ir ope-ratyvumą bei aukštus darbų atlikimo standar-tus. Tai patvirtina bendrovei išduoti sertifikatai ir atestaciniai pažymėjimai. 2012 m. įmonėje įdiegta integruota kokybės, aplinkos apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema pagal tarptautinių standartų ISo 9001:2008, ISo 14001:2004 ir oHSAS 18001:2007 reikalavimus.

Nuolatinis kvalifikacijos tobulinimas, ilgalaikės bendradarbiavimo sutartys su užsakovais, tiekė-jais ir partneriais bei siūlomų paslaugų spektro gausėjimas – pagrindiniai bendrovės konkuren-ciniai pranašumai, sąlygojantys spartų įmonės vystymąsi ir sukuriantys pagrindą toliau išlikti nebijančiu iššūkių patikimu partneriu.

www.ermc.lt

��

I n ž I n e r I j a / Pa t I r t I s

Pažangiosstatybostechnologijospramonėsobjektamsdomintis Akmenės cemento gamyklos naujaisiais stati-niais, akis užkliūna už įspūdingų skaičių – statinių aukš-čio, tūrio ir kt. dar didesnį įspūdį palieka tokių objektų statybos tempai. Tačiau šiuolaikinės technologijos sudaro galimybę net ir labai sudėtingus iššūkius įgyvendinti itin greitai. Svarbiausia – pasirinkti tinkamus partnerius ir opti-maliausias technologijas.

Prie AB „Akmenės cementas“ naujosios technologinės linijos statybos prisidėjo ir UAB „delta Nova“, ji Akmenės cemento gamykloje buvo atsakinga už slenkamųjų klojinių sistemos valdymą, nepertraukiamai betonuojant žaliavos siloso bokš-tą, taip pat atliko šio bokšto įtemptojo armavimo darbus. šioje srityje įmonė turi didžiausią patirtį Lietuvoje: ji dalyvavo įgyvendinant daugiau kaip 30 statybos projektų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, kuriuose naudotas gelžbetonio konstruk-cijų armavimas įtemptaisiais lynais. Pavyzdžiui, 2007–2008 m. suomių įmonės „Quattrogemini Ltd“ užsakymu bendrovė sėkmingai atliko panašaus projekto – naujos „Cemex“ cemen-to gamyklos Bruocėnuose (Latvija) – žaliavos siloso bokšto įtemptojo armavimo darbus, vėliau partnerių – vokiečių ben-drovės „dywidag-Systems International“ – pakviesti įmonės specialistai, kaip instruktoriai ir darbų vadovai, dalyvavo sta-tant panašius objektus rumunijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje. Tokia rekomendacija tapo puikia paskata patikėti analogiškus darbus įmonės specialistams ir Naujojoje Akmenėje.

Ne mažiau perspektyvi ir nepertraukiamo betonavimo slankiaisiais klojiniais technologija – ji leidžia itin greitai at-likti didelės apimties objektų statybos darbus. Pavyzdžiui, šiaulių nuotekų valykloje 15 m aukščio ir 16 m skersmens rezervuarų betonavimo darbai truko vos keturias dienas (vieno rezervuaro), o 60 m aukščio pagrindinė laiptinė atlie-kų deginimo gamykloje UAB „Fortum Klaipėda“ iškilo vos per 17 parų (neskaičiuojant pasiruošimo, klojinių montavi-mo, išmontavimo darbų ir trijų dienų pertraukos, pradėjus

betonuoti). Nepertraukiamo betonavimo slankiaisiais kloji-niais technologija suteikia galimybę ne tik taupyti statybos darbų laiką, ji užtikrina ir patikimą statinio sandarumą, o tai ypač svarbu tokiems statiniams kaip skysčių rezervuarai. Betonavimo darbams pasitelkus slankiųjų klojinių siste-mą, gaunamas vienalytis betonas, išvengiama vadinamųjų technologinių betono siūlių sienose, nes šios kartu su defor-macinėmis siūlėmis yra jautriausios konstrukcijų vietos.

UAB „delta Nova“ Lietuvoje atstovauja Austrijos bendrovei „Gleitbau GmbH“. ji yra viena šios technologijos pradininkių, nuo 1961 m. įgyvendinanti didžiąją dalį visų slankiaisiais klo-jiniais betonuojamų projektų visame pasaulyje (vidutiniškai 100 projektų apie 30 pasaulio šalių visuose žemynuose kas-met). šiandien tai – vienintelė šios srities įmonė pasaulyje, turinti gamybos kokybės kontrolės ISo 9001:2000 ir darbų saugos SCC sertifikatus.

Injektuojami siloso bokšto įtemptųjų lynų pluoštų kanalai.

Nep

ertra

ukia

mai

bet

onuo

jam

as si

loso

bok

štas

(dar

bai p

radė

ti 20

11-0

7-25

).

��

Pa t I r t I s / I n ž I n e r I j a

Beje, įdomu tai, kad pirmą kartą Lietuvoje ši technologija panaudota 1994 m., statant Kauno vandens nuotekų va-lyklos metano dujų rezervuarus. Tačiau nuo to laiko ilgus metus pritaikyti šios technologijos mūsų statybininkai neturėjo progos. Taip jau sutapo, kad 2011-aisiais tokių projektų buvo net trys: taip buvo statomi šiaulių nuote-kų valyklos dumblo pūdymo rezervuarai, cemento siloso bokštas AB „Akmenės cementas“ gamykloje, atliekų bun-keris bei pagrindinė laiptinė „Fortum Klaipėda“ atliekų de-ginimo kogeneracinėje jėgainėje.

Akmenės cemento gamyklos projektui įgyvendinti pasi-rinktas ir kitas UAB „delta Nova“ kartu su austrų bendrove „rSB Schalungstechnik“ pasiūlytas siloso bokšto vidinio kū-gio klojinių sprendimas. Išbetonuoti 22 m skersmens ir be-veik 20 m aukščio kūgį, prasidedantį 10 m aukštyje, labai tiko austrų siūloma technologija. jos esmė tokia, kad iš dvitėjų

Slen

kam

ieji

kloj

inia

i mon

tuoj

ami p

radi

niam

e ly

gyje

.

Išbetonuotame siloso bokšte montuojami RSB apversto kūgio klojiniai.

UAB „Delta Nova“, Užupio g. 30, LT-01203 Vilnius, Lietuva,tel. +370 5 272 5308, faks. +370 5 272 1062, mob. +370 615 13 669, el. paštas [email protected], www.deltanova.lt

Užb

aigt

i bok

što

sien

ų be

tona

vim

o da

rbai

(201

1-08

-19)

.

plieno sijų gaminami standūs vidinių ir išorinių klojinių kar-kasai, į juos, fiksuojant spraustais, montuojamos specialiai iš-pjautos 0,5 m aukščio klojinių plokštės. Vidinių kūgio klojinių karkaso standumą užtikrina gniuždomieji žiedai, išorinių – tokie patys tempiamieji žiedai. Betonuojama pilant beto-ną spirale iki 0,5 m storio sluoksniu. Taip galima betonuoti nepertraukiamai, o technologija puikiai tinka įvairiausiems rezervuarams: paprastiems cilindriniams, cilindriniams su priešingais dugno ir stogo kūgiais, kiaušinio formos, taip pat vandens bokštams, vėjo jėgainių stiebams ir kitiems specialiems sudėtingų formų statiniams.

UAB „delta Nova“ specialistai tikisi, kad puikūs pavyzdžiai paskatins dažniau naudoti tiek nepertraukiamo betonavi-mo slankiaisiais klojiniais, tiek gelžbetonio konstrukcijų ar-mavimo įtempiamais lynais technologijas pramonės objek-tų statyboms ir ateityje.

�0

i n f r A s t r u k t ū r A / vA n d e n t v A r k A


Jau daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje vykdomi Europos Sąjungos remiamivandentvarkos projektai, kuriais siekiama įgyvendinti ES nuotekų ir geria-mojovandensdirektyvųreikalavimus,išplėstinuotekųsurinkimoirvanden-tiekiotinklus,sumažintiupių,dirvožemio,gruntiniųvandenųtaršąirsaugotiBaltijosjūrą.

VANDENTVARKOSPROJEKTAI – NAUDA IR TECHNOLOGIJOS

Įgyvendinant projektus, investuojama ne tik į nuotekų valymo įrenginių statybą ir rekonstrukciją, bet ir į nuo-tekų bei geriamojo vandens tinklų renovaciją, plėtrą, geriamojo vandens ruošimo įrenginių statybą ir rekons-trukciją bei nuotekų dumblo tvarkymą. Tam miestų ir ra-jonų savivaldybėms bei vandens tiekimo įmonėms iš ES fondų buvo pradėta teikti finansinė ir techninė parama įvairiems vandens ūkio modernizavimo projektams įgy-vendinti.

Pirminis paramos instrumentas buvo PHArE programa, daugiausia skirta techninei paramai ir konsultacijoms. Antrasis paramos šaltinis – ISPA programa, pagal kurią jau buvo įgyvendinamos konkrečios modernizavimo priemonės. Už 2000–2003 m. skirtus 128,5 mln. eurų pa-ramos buvo atnaujintos, išplėstos ar rekonstruotos van-dentiekio sistemos Vilniuje, druskininkuose, Neringoje, Kėdainiuose, radviliškyje, Mažeikiuose ir Plungėje.

Pagal ISPA programos nuostatas buvo finansuojama iki 75 proc. minėtų projektų vertės. Taip pat pagal šią pro-gramą buvo skirtas finansavimas Nemuno žemupio, Ne-muno vidurupio, Nemuno aukštupio, Neries ir Ventos–Lielupės baseinų projektams valdyti ir dumblo tvarkymo regioninei sistemai sukurti. Lietuvai tapus ES nare, ISPA programą pakeitė Sanglaudos fondas. šio fondo lėšo-mis siekiama padėti šalims narėms įgyvendinti „Acquis“ aplinkosauginius reikalavimus.

Mūsų šalyje buvo parengta vandentvarkos plėtros stra-tegija ES direktyvoms, miestų nuotekų valymo direktyvai įgyvendinti ir Sanglaudos fondo tikslams pasiekti. Strate-

gija buvo sukoncentruota į vandens kokybės gerinimą, jo tiekimo infrastruktūros tobulinimą bei nuotekų ir atlie-kų tvarkymą. šią programą pagal ES direktyvas Lietuva buvo įsipareigojusi įgyvendinti trimis etapais:

aglomeracijose, turinčiose 10 000 ar daugiau gyventojų ekvivalento*, nuotekos turėjo būti pradėtos valyti pagal nustatytus reikalavimus iki 2007-12-31;

aglomeracijose, turinčiose nuo 2 000 iki 10 000 gyventojų ekvivalento, nuotekos turėjo būti pra-dėtos valyti pagal nustatytus reikalavimus iki 2009-12-31;

aglomeracijose, turinčiose daugiau kaip 2 000 gy-ventojų ekvivalento, ne vėliau kaip iki 2009-12-31 turėjo būti įdiegta nuotekų surinkimo sistema.

Atsižvelgiant į ES rekomendacijas ir siekiant efektyviai pa-naudoti investicijas į geriamojo vandens tiekimo ir nuo-tekų tvarkymo (surinkimo, valymo ir pan.) infrastruktūros plėtrą, Lietuvoje buvo nustatyti penki gamtiniu principu suformuoti upių baseinai: Nemuno žemupio, Nemuno vidurupio, Nemuno aukštupio, Neries ir Ventos–Lielupės. Parengtos ir šių baseinų investicinės programos 20 metų, projektai vykdomi visose Lietuvos savivaldybėse.

* Gyventojų ekvivalentas – tai priimtas biologiškai skaidomų organinių teršalų kiekis, išreikštas biocheminiu deguonies sunaudojimu per 5 dienas, sąlygiškai atitinkantis vienam gyventojui per parą tenkantį teršalų kiekį (60 g per dieną).

�1

vA n d e n t v A r k A / i n f r A s t r u k t ū r A

Apie patirtį, įgyvendinant vandentvarkos projektus,apie jiems panaudotas technologijas pasakoja Alek-sandroStulginskiouniversitetoHidrotechninėsstaty-bosinstitutodirektoriusdoc.dr.AlgirdasRadzevičius:

Vandentvarkos projektai, be abejonės, teikia naudą. dau-gelyje miestų ir miestelių buvo pastatyti nauji arba mo-dernizuoti seni nuotekų valymo įrenginiai, nutiesti nauji ir atnaujinti seni vandentiekio bei nuotekų tinklai, prie jų pri-jungta apie 150 tūkst. naujų vartotojų. jie gavo galimybę turėti geros kokybės geriamąjį vandenį ir daugiau nebesi-rūpinti savo išleidžiamų nuotekų tvarkymu. Kitaip tariant, pagerėjo šių žmonių gyvenimo kokybė.

Žinoma, vartotojų buvo prijungta ne tiek, kiek tikėta-si. rengiant 2007–2013 m. laikotarpio vandentvarkos projektus, manyta, kad prie centrinės vandentiekio ir nuotekų sistemos prisijungs apie 270 tūkst. vartotojų, t. y. apie 8 proc. daugiau, nei buvo laikotarpio pradžio-je. Tačiau, deja, taip neįvyko. Priežasčių yra ne viena: ne itin kruopščiai patikrinti pradiniai duomenys, emigraci-ja, gyventojų lėšų trūkumas, per mažas vandens tieki-mo įmonių dėmesys, taip pat urbanistinės ar techninės kliūtys. Galų gale kartais ir mentaliteto klausimai tapda-vo kliūtimi prisijungti.

Tam, kad būtų pasiekti vandentvarkos projektų tikslai ir įvyk-dyti įsipareigojimai ES, prie vandens tiekimo ir nuotekų surin-kimo tinklų turėtų būti prisijungę (jais naudotis) apie 95 proc. Lietuvos gyventojų. Tačiau realybė, deja, yra šiek tiek kitokia. Lietuvos respublikos aplinkos ministerijos duomenimis, iki 2016 m. centralizuotai tiekiamą geriamąjį vandenį turėtų var-toti apie 81 proc. šalies gyventojų, o nuotekos centralizuotai surenkamos iš beveik 74 proc. šalies gyventojų.

Kaipįtikintiprisijungtipriecentralizuotųvandentiekioirnuotekųtinklųžmogų,kurissavoindividualiamenameturiirgręžinį,irvietiniusnuotekųvalymoįrenginius?

Na, įtikinti gali tik ekonomika. Vidutinė Lietuvoje geria-mojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo kaina yra apie 6–7 Lt/kub. m. Nuotekų valymo įrenginys taip pat turi savo kainą, eksploatacijos kainą ir eksploatacijos laiką. Kur teks dėti įrenginį, kai pasibaigs jo naudojimo laikas? Tačiau, be abejo, skubėti įrenginio atsisakyti nereikėtų. Vandentiekio ir nuotekų tinklas juk niekur nedings. Prie jo bus galima prisijungti bet kada, kai tik to prireiks. Tad racionaliau būtų išnaudoti visus valymo įrenginio resursus ir tik tada galvoti apie prisijungimą.

Tęsiant mintį apie gyventojų prisijungimą, reikia pabrėžti, kad visiems vandentvarkos projektams užduodami tam tikri tikslo pasiekimo rodikliai: prie centralizuotų tinklų prisijungusių vartotojų skaičius, nuotekų valykloms – išva-lymo rodikliai (pagal biocheminį deguonies suvartojimą, skendinčias medžiagas, azotą, fosforą).

Kai buvo ruošiami projektai, manyta, kad prisijungs visi gy-ventojai, šalia kurių namų tiesiami vandentiekio ir nuotekų tinklai. Buvo svarstoma, kokius rodiklius turi pasiekti mies-tas (apie 95 proc. prisijungusiųjų) ir pan. Tačiau čia turėtų ak-tyviau dirbti pačios vandens tiekimo įmonės. joms derėtų paruošti ir pasiūlyti gerą prijungimo tvarką. juk būtent jos gaus pelną iš prisijungusių vartotojų, tad pačios įmonės ga-lėtų dengti iki 50 proc. vartotojo prisijungimo išlaidų, padėti būsimam vartotojui parengti prisijungimo projektą ir pan.

Taip pat galėtų būti pasiūlytas finansavimo mechanizmas, pavyzdžiui, vartotojas per tam tikrą laikotarpį galėtų išmo-kėti prisijungimo išlaidas, mokėdamas padidintą tarifą už geriamąjį vandenį ir nuotekas. juk tikrai ne kiekvienas gali sau leisti iškart sumokėti keletą tūkstančių litų. Gaila, bet da-bar prisijungimas prie tinklų yra pačių vartotojų rūpestis.

Kaip vandentvarkos projektai pagerino taršos ro-diklius?

reikia pripažinti, kad didieji miestai jau nebeteršia. Kaip pavyzdį galiu paminėti naujuosius šiaulių, Kauno, Kuršė-

UAB „TRAIDENIS“ PATIRTIS

Nuotekų valymo įrenginius gaminanti ir technologinę įrangą tiekianti UAB „Traidenis“ dalyvavo įvairiuose Eu-ropos Sąjungos lėšomis remiamuose vandentvarkos projektuose ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų (Kalinin-grade, Baltijske, Lozdojos valsčiuje Lenkijoje). Vykdant šiuos objektus buvo projektuojami ir montuojami moduliniai gamykliniai uždarojo tipo biologinio nuo-tekų valymo įrenginiai. Tokio tipo įrenginiai populiarūs daugelyje ES šalių (Lenkija, Vokietija, Suomija, švedija, Norvegija, danija, olandija ir kt.). Naudojant šias tech-nologijas gerokai sumažėja nuotekų valymo įrenginių, o ypač jų statybos montavimo darbų kaina ir sutrum-pėja montavimo darbų terminai. Modulinės uždarojo tipo buitinių nuotekų valymo sistemos leidžia taupyti elektros energiją, mažinti vandens ir nuotekų kainas.

dar viena aktuali problema – decentralizuotos nuo-tekų tvarkymo sistemos. dirbdami kitose ES šalyse pastebėjome, kad ten, kur leidžia sąlygos, atsisakoma centralizuotų nuotekų tvarkymo sistemų, o statomi grupiniai arba individualūs nuotekų valymo įrengi-niai. Tada gyventojams teikiama paslauga neverčiant jų prievarta jungtis prie centralizuotų tinklų, kaip tai vyksta Lietuvoje (čia panašu į prievartinį kolūkių kū-rimą sovietmečiu). Grupinės arba individualios nuo-tekų tvarkymo sistemos leidžia taupyti lėšas, mažinti elektros energijos sąnaudas ir vandens kainą. Todėl manome, kad ši patirtis būtina, norint efektyviai pa-naudoti, o ne įsisavinti ES lėšas ypač vykdant 2014–2020 m. programas.

�2

i n f r A s t r u k t ū r A / vA n d e n t v A r k A

nų, Kaišiadorių, Pasvalio ir kitų miestų nuotekų valymo įrenginius. jie gerai veikia, gražiai sutvarkyta jų teritorija... Norėčiau išskirti Kaišiadorių nuotekų valyklos rekonstruk-ciją. Įdomu tai, kad konkurso metu rangovas užuot siūlęs rekonstruoti senąjį administracinį ir gamybinį pastatą re-komendavo jį nugriauti ir pastatyti naują. Be to, tai padary-ti jis siūlė net už mažesnę kainą, negu prireiktų rekonstruk-cijai. šis variantas ir buvo pasirinktas ir, reikia pripažinti, tai buvo teisingas sprendimas. dabar kaišiadoriečiai ruošiasi dumblo kompostavimo įrenginių statybai.

Mažeikių ir Elektrėnų savivaldybėse (Viekšniuose ir Abro-miškėse) įrengti aukštų technologijų objektai – vakuuminiai nuotakynai. jie nutiesti nedideliame (iki 2 m) gylyje, nuotekų šuliniai įrengti tik prie vartotojų, o gatvėse – nė vieno šulinio, darkančio važiuojamąją dalį ir taip nemėgstamo automobilių vairuotojų. Apskritai kiek man yra tekę matyti, tinklų objektai visur įgyvendinti gana gerai. Vandentiekio ir nuotekų tinklų statyba – vienas svarbiausių gyvenviečių ir gyvenamųjų kvar-talų gerovės rodiklių. Galbūt vangus žmonių prisijungimas šiek tiek temdo sėkmingą projektų įgyvendinimą.

Vis dėlto nuskriaustos liko mažos kaimo gyvenvietės. Žiū-rint į strateginį „Master“ planą, sudarytą iki 2020 m., ma-tyti, kad dauguma nedidelių gyvenviečių projektų turėjo būti jau įgyvendinti. Tačiau atsitiko taip, kad didžiąją dalį ES skiriamų lėšų „suvalgė“ didieji miestų objektai. Įmonės pirmiausia sprendė miestų vandentvarkos problemas, o kaimo gyvenvietės vis dar lieka „prie suskilusios geldos“.

Kad ir šiuo metu dumblo džiovinimo įrenginių statybai mestos didžiulės lėšos. Vien tik Vilniaus dumblo apdoro-jimo įrenginių statybai skirta apie 170 mln. litų. o už šiuos pinigus būtų galima pastatyti apie 170 nuotekų valyklų kaimo gyvenvietėse. Tačiau, be abejo, būtina pasverti, kas yra geriau.

Galbuvogalvojama,kadkaimuosenuotekųrinktivisdarnereikia?Kadkaimožmogusvisdargalinueitiįtu-pykląužtvarto?

Tiesa yra tokia, kad kaimuose šie darbai juda labai lėtai. Gal iš 2014–2020 m. finansinės perspektyvos kas nors bus padary-ta. Būtų labai gerai, kad išlaikytumėme tokio paties lygio van-dentvarkos sektoriaus finansavimą. šiuo metu vandentvarkos projektų finansavimas yra toks: apie 70 proc. lėšų skiriama iš ES Sanglaudos fondo ir 30 proc. – bendros Lietuvos valstybės biudžeto ir savivaldybės arba vandens tiekimo įmonės lėšos. Už šiuos pinigus nutiesiami tik magistraliniai vamzdynai, o žmonės prisijungti prie jų turi jau už savo lėšas.

KokiostechnologijosbuvonaudotosplėtojantLietu-vosvandentvarkosprojektus?

Nuotekų valymo technologijas būtų galima suskirstyti į dvi stambias grupes: intensyvias ir ekstensyvias, taip pat skirstomi ir nuotekų valymo įrenginiai. Intensyvioms va-

lymo technologijoms ir įrenginiams (aerotankai, aeroka-nalai, biofiltrai, biodiskai, aeruojami tvenkiniai ir kt.) rei-kia nemažai elektros energijos, sudėtingesnės ir labiau kvalifikuotos priežiūros.

Pastaruoju metu pasaulyje vis dažniau tyrinėjami, to-bulinami ir diegiami nuotekų valymo procesai, artimi vykstantiems gamtoje, pritaikant augalų, grunto ir van-denų valomąsias ypatybes. Tam naudojami augaliniai ir gruntiniai filtrai (nendrių, švendrų, žvyro, smėlio, durpių ir kt.), tvenkiniai. dažnai šie procesai ir jų pagrindu sukur-ti valymo įrenginiai vadinami gamtiniais. juose vykstan-tys nuotekų valymo, jų teršalų skaidymo procesai nėra intensyvūs, jie vyksta lėtai, ekstensyviai. Paprastai eks-tensyviems valymo įrenginiams visiškai arba beveik ne-naudojama elektros energijos ir sudėtingesnių technolo-ginių įrenginių (kompresorių, siurblių, grandiklių, erliftų, kitokių elektros energiją naudojančių įrenginių).

Ekstensyvių biologinių valymo įrenginių grupei priklauso filtracijos laukai, šuliniai, augaliniai (nendrių ir švendrų), smėlio ir žvyro filtrai, biologiniai (neaeruojami) tvenki-niai. Europoje, tvarkant mažų ir vidutinio dydžio gyven-viečių nuotekas, stengiamasi daugiau naudoti ekstensy-vias, energiją taupančias technologijas. Tačiau Lietuvoje, užbaigus didelių miestų nuotekų valyklų rekonstrukciją ir pradėjus mažų gyvenviečių nuotekų valyklų statybą, ir toliau dominuoja intensyvios technologijos, naudojan-čios elektrą. o to neturėtų būti.

Pirmiausia taip yra dėl to, kad Lietuvoje nuotekų valy-klas statančios ar valymo įrenginius gaminančios arba tiekiančios įmonės orientuojasi į intensyvių nuotekų va-lymo technologijų įrenginius. Lietuvoje yra nemažai jų gamintojų ir atstovų, tiekiančių konkrečius gaminius, pa-vyzdžiui, veikliojo dumblo reaktorius ir jų sudedamąsias dalis, biofiltrus, kombinuotus mechaninio valymo įren-ginius ir pan. Ekstensyvių nuotekų valymo technologijų nesiūlo beveik niekas. Be to, intensyvioms valymo tech-nologijoms ir įrenginiams reikia kelis ar net dešimtis kar-tų mažesnės teritorijos nei ekstensyviems, todėl žemės darbų apimtys ir statybos trukmė yra trumpesnė. Gamti-niai įrenginiai yra paprasti ir naudoja mažai arba net visiš-kai nenaudoja elektros energijos, tačiau jų kaina gerokai aukštesnė ir jiems reikia daug vietos. Galbūt dėl to Skan-dinavijoje labai populiarūs tokio tipo įrenginiai Lietuvoje neprigyja. juk elektrą naudojantys įrenginiai tampa vis efektyvesni, taupiau naudoja energiją. Žinoma, auganti elektros kaina didina ir eksploatavimo išlaidas.

Iš tiesų abu nuotekų valymo būdai turi ir pranašumų, ir trūkumų, tad akivaizdžiai teikti pirmenybės kuriam nors vienam iš jų negalima. optimalūs sprendimai gali būti rasti tik atlikus kruopštų, kvalifikuotą galimų variantų techninį ir ekonominį palyginimą, įvertinus konkrečios vietos sąlygas – gyvenvietės dydį, užstatymo tankumą,

�3

vA n d e n t v A r k A / i n f r A s t r u k t ū r A

UAB„TRAIDENIS“PRITAIKĖEFEKTYVųmETODąPRAmONINĖmSNUOTEKOmSVALYTI

Konkurso „Metų gaminys 2012“ aplinkosauginės pramonės srityje UAB „Traidenis“ buvo įteiktas aukso medalis už technologiją ir įrangą pramoninėms nuotekoms valyti. šis jau 10-asis „Metų gaminio“ ir dauguma kitų apdovanojimų, gautų per 17-a veiklos metų, t. y. „Nacionalinis kokybės prizas“, „Inovacijų prizas“, „Socialiai atsakinga įmonė“, „Sėkmingai dirbanti įmonė“ ir kt., atspindi įmonės profesiona-lumą, aukštus inovacinės veiklos rezultatus, profesinę brandą kuriant ir diegiant naujas technologijas bei pripažinimą tarptautinėse rinkose.

EFEKTYVITECHNOLOGIJAPramoninėms nuotekoms būdinga didelė organinių ir skendinčių priemaišų tarša, kurios įprasti biologiniai valymo įrenginiai negali pašalinti. Įmonės tikslas buvo sukurti naujos kartos pramoninių nuotekų valymo įrenginius, kuriems būtų panaudotos unifikuotos detalės ir taptų įmanoma iš įvairios kilmės nuotekų pa-šalinti dispersinės būsenos teršalus. Lietuvoje tokio tipo valymo įrenginiai nebu-vo gaminami, o prireikus vežami iš užsienio šalių.

„Traidenis“ – vienintelė Lietuvos ir gretimų šalių įmonė, projektuojanti ir gami-nanti pramoninių nuotekų valymo technologinę įrangą. Pagrindinė šių įrenginių dalis – flotatorius.

Flotatorius – tai įrenginys, kurio veikimas pagrįstas teršalų išplukdymo disperguota dujine faze, suformuojančia koncentruotą produktą nuotekų paviršiuje. šiuo įrengi-niu iš nuotekų galima atskirti riebalus, naftos produktus, koloidines daleles, deter-gentus bei įvairios sudėties dumblo mišinius. dėl itin įvairios taršos sudėties didelis flotacijos proceso taikymas nuotekoms valyti atspindi šio metodo efektyvumą.

VEIKLANETIKLIETUVOJE,BETIRUŽSIENYJEUAB „Traidenis“ praėjusiais metais įgyvendino „Lindstrom“ skalbyklos nuotekų valymo įrenginių projektą Logateco mieste Slovėnijoje. Įmonė atliko skalbyklos nuotekų valymo įrenginių projektavimo, gamybos, montavimo ir paleidimo de-rinimo darbus.

UAB „Traidenis“ šiuo metu yra vienintelė įmonė Lietuvoje, gaminanti technologi-nę įrangą pramoninėms nuotekoms valyti. Flotatoriuje naudota moderni satu-ravimo sistema leidžia efektyviai, su minimaliomis sąnaudomis pašalinti įvairios kilmės dispersinės būsenos taršą. Įrenginys sumontuotas moduliniu principu, o tai suteikia galimybę:

operatyviai keisti įrenginio našumą;pritaikyti įvairios kilmės technologiniams skysčiams, skystoms atliekoms ir nuotekoms valyti;keisti ištirpinto oro įterpimo vietas;keisti išvalymo efektyvumo laipsnį.

Įmonei didinant produkcijos pardavimų rinką užsienio šalyse (rusijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Latvijoje, Ukrainoje, Moldovoje, Skandinavijos šalyse) didėja ir pra-moninių nuotekų valymo įrenginių paklausa jose. šiuo metu gauta paklausimų dėl „Lindstrom“ skalbyklos nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos Lenkijoje.

UAB „traidenis“Pramonės g. 31B, AlytusTel. +370 315 78 263El. paštas [email protected] �3

reljefą, grunto sudėtį, gruntinio vandens lygį ir jo svyravimus, nuotekų kiekio ir užterštumo pokyčius, jų pobūdį ir dydį, gyvenvietės plėtros perspektyvas ir daug kitų veiksnių. Pažvelgus į gamtinių nuotekų va-lymo įrenginių eksploatacijos kainos 20 m. perspek-tyvą, skaičių skirtumai susidarytų įspūdingi. Tačiau Lietuvoje vis dėlto buvo nueita kitu keliu.

Šiuo metu išties daug namų ūkių, ypač turinčiųindividualiusnamus,yraįsirengęnuosavusnuo-tekų surinkimo ir valymo įrenginius. Net ir tosevietovėse, kur nutiesti centralizuoti vandenstiekimo ir nuotekų tinklai. Kas vis dėlto geriau:centralizuota nuotekų šalinimo sistema ar daugindividualių?

Perfrazuočiau klausimą: kas geriau – vienas išleis-tuvas ar daug išleistuvų? Aplinkosauginiu požiūriu aplinkosaugininkams lengviau kontroliuoti vieną nei daug. Antra, kai yra daug išleistuvų, didesnė tiki-mybė, kad bus daugiau pažeidimų ir atsiras daugiau pažeidėjų.

Be to, mažam nuotekų kiekiui išleisti taikomi ne tokie griežti reikalavimai. Taigi didelis skaičius mažų įrengi-nių teršia daugiau nei vienas stambus. Mat stambiam nuotekų valymo įrenginiui taikomi gerokai aukštesni nuotekų išvalymo reikalavimai. Kadangi nuotekų pri-imtuvai dažniausiai yra atviri stovinčio arba tekančio vandens telkiniai, tai turėti vieną stambų išleistuvą yra geriau.

Tačiau, kaip ir visur, neturi būti perlenkta lazda. juk tam, kad būtų surinktos viso miesto ar miestelio nuo-tekos, turi būti nutiesti labai ilgi tinklai. Ar visada tą verta daryti, turi parodyti techniniai ir ekonominiai skaičiavimai, aplinkosauginiai ir kiti vertinimai.

Gyventojams, ketinantiems prisijungti prie cen-tralizuotų vandentiekio ir nuotekų šalinimo tin-klų, natūraliai kyla klausimas, kiek ateityje kai-nuos centralizuota vandens tiekimo ir nuotekųšalinimopaslauga?

Tiksliai atsakyti į šį klausimą šiandien dar sunku, nes Lietuvoje nėra vienos šių paslaugų tarifų politikos. Kiekviena savivaldybė tarifus nustato pati. Tačiau ES direktyvos nurodo, kad geriamojo vandens tieki-mo ir nuotekų šalinimo paslaugos kaina negalės būti didesnė nei 4 proc. šeimos pajamų. šiuo metu Lietu-voje šios paslaugos vidutiniškai kainuoja 2–2,5 proc. šeimos pajamų. reikia siekti, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tarifas toks ir liktų, ne-priartėtų prie 4 procentų. Tokias garantijas turėtų su-teikti vandens tiekėjai, pasirinkdami geriamojo van-dens ruošimo, tiekimo, nuotekų surinkimo ir valymo technologijas.

��

i n f r A s t r u k t ū r A / tr A n s P o r t A s

1 pav. Numatomos elektromobilių įkrovimo stotelės Vilniuje pagal didžiausius transporto srautus.

��

tr A n s P o r t A s / i n f r A s t r u k t ū r A

SITUACIJAPASAULIO

mIESTUOSEšiuo metu daugybė pa-saulio regionų ir miestų skatina elektromobilių naudojimą miesto gat-vėse ir užmiesčio ke-liuose. Aktyviai siekiama įgyvendinti ambicingus elektromobilių infras-truktūros plėtros planus inovatyviomis metodi-komis ir programomis.

Kiekvienas miestas yra savitas, tad išplėtota su-sisiekimo sistema ir ku-riama nauja infrastruk-tūra transporto prie-

monių poreikiams gerinti kuriama atsižvelgiant į miesto ypatybes bei poreikius. daugelio pasaulio miestų planai – išties ambicingi (žr. lentelę).

Kiekvienas miestas kuria savo strategiją elektromobi-lių integracijos spartai užtikrinti. Pavyzdžiui, šiuo metu Amsterdame yra 14 privačių ir 14 viešų greitojo įkrovi-mo elektromobilių stotelių, 576 pusiau privačios ir 699

gintArė ZOrsKAitė

Klimato kaita, kylantis urbanizacijos lygis, aštrėjantis išteklių trūkumas no-romnenorompriverčiasusimąstytiapieplanavimosvarbąšiuolaikiniamepa-saulyje.Lietuvoješiuometuyraapie1,7milijonolengvųjųautomobilių.Deja,LietuvaturivienąseniausiųautomobiliųparkųEuropoje–vidutinisautomo-biliųamžiussiekia15metų.Estijojejisyra12metų,Vokietijoje–8metai,Airi-joje–6metai.Siekiantužtikrintidarniosplėtrosprincipusmūsųšalyje,ieško-maįvairiųalternatyvųnetikkasdienbrangstantiemsdegalams,betiraplinkąbenelabiausiaiteršiantiemsautomobiliams.Arelektromobilistapspagrindi-nealternatyvaLietuvoskeliuoseirgatvėse?

ELEKTROMOBILIAI –AR VIzIJA VIRS TIKROVE?

privačios normalaus įkrovimo, 1 250 viešų įkrovos taš-kų ir 2 525 privačiomis lėšomis įkurtos elektromobilių stotelės. Iki 2015 m. Amsterdamo miestui skirti devyni milijonai eurų įgyvendinti numatytam elektromobilių įdiegimo veiksmų planui. Planą sudaro ir elektromobi-lių infrastruktūros įdiegimas, ir rinkos plėtra, stiprina-mas tarptautinis bendradarbiavimas, atliekami tyrimai, galimybių studijos ir atliktų veiksnių stebėsena. Barse-lonos savivaldybės kuruojamas projektas LIVE (elektro-mobilių integracijos strategija) buvo sukurtas siekiant įgyvendinti šiuos tikslus:

skatinti ir palaikyti elektromobilių demonstracinių projektų plėtotę;

apgalvoti, kokių išteklių ir priemonių reikia inova-tyvių sistemų ekonomikos ir pramonės sritims to-bulinti;

palaikyti vietinių bendruomenių kūrimąsi, naciona-linių ir europinių projektų vykdymą, studijų progra-mų plėtrą;

organizuoti renginius, skatinančius elektromobilių integraciją Barselonoje;

skatinti elektromobilių įkrovos stotelių plėtrą Bar-selonoje.

Gintarė Zorskaitė,LR Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos poli-tikos departamento Kelių transpor-to skyriaus vyriausioji specialistė

��


2011 m. kovą paskelbtame Berlyno elektromobiliųveiksmųplane,apimančiamelaikotarpį iki2020m.,numatytitryspagrindiniaitikslai:

pagerinti gyvenimo kokybę, panaudojant elektro-mobilių potencialą; sumažinti triukšmą ir išmeta-mųjų dujų kiekį miesto erdvėse;

gerinti ekonomiką ir kurti naujas darbo vietas;

diegti naujas elektromobilių technologijas ir už-tikrinti jų pritaikymą tarptautiniu mastu.

2011 m. pradžioje šanchajus buvo paskelbtas bando-muoju elektromobilių miestu, o jiadingo rajonas šan-chajuje – demonstracine elektromobilių zona. Įgyvendi-nant bandomojo miesto idėją, šanchajuje siekiama per trejus metus sukurti demonstracinę bazę darniai miesto transporto sistemai, organizuoti automobilių verslo ir jų klientų klubus, asociacijas. Taip pat ketinama įgyvendin-ti tris tarptautinio bendradarbiavimo platformas (elek-tromobilių bandomojo miesto forumas, elektromobilių paroda, elektromobilių čempionatas). Be to, numatoma įkurti keturis funkcinius elektromobilių centrus (komerci-

vgtu Aplinkos inžinerijos fakulteto Miestų statybos katedros vedėja prof. dr. MARIJA BURINSKIENĖ

Vertinant darnios plėtros požiūriu, elektromobiliai neabejotinai yra perspektyvios ir inovatyvios trans-porto priemonės. Siekiant sumažinti šiltnamio dujų efektą ir aplinkos taršą, elektromobiliai gerokai pra-našesni už automobilius, naudojančius benziną ar dyzeliną. Norint paspartinti elektromobilių panau-dojimą Lietuvoje, būtinos dviejų rūšių priemonės: tai politinė valia, skatinant naudojimąsi elektromo-biliais, paremta įvairiomis lengvatomis miestuo-se, tokiomis kaip neapmokestinamas stovėjimas, pastatymo pirmenybė, galimybė naudotis viešojo transporto eismo juostomis ar finansinė valstybės parama, įsigyjant elektromobilį. Kitai priemonių grupei priskirtinas elektromobilių infrastruktūros planavimas ir įdiegimas. šios priemonės sudary-tų sąlygas gyventojams įsigyti elektromobilius ir pastariesiems sparčiau įeiti į susisiekimo rinką Lie-tuvoje. Norint gyventojus pratinti prie elektrinių automobilių naudojimo, tikslinga miesto viešajam transporte diegti elektra varomus autobusus, juo-lab kad transporto politikos baltojoje knygoje nu-matoma, jog 2050 m. miesto viešajame transporte važinės tik elektra varomos transporto priemonės.

nis transporto priemonių inovatyvumo centras, demons-tracijų skaičiavimo centras, operacijų valdymo centras, elektromobilių testavimo centras).

Iki 2050 m. Stokholmas siekia tapti miestu, nenaudojan-čiu iškastinio kuro. Atlikus 50 elektromobilių testavimo studiją, apskaičiuota, kad 85 proc. vairuotojų persėstų į elektra varomas transporto priemones, jei būtų įdiegta patogi baterijų įkrovos stotelių sistema.

ELEKTROmOBILIAILIETUVOJEPlanuojant elektromobiliams skirtą infrastruktūrą Lietu-vos miestuose būtinas pritaikymas atsižvelgiant į esamą gatvių ar kelių infrastruktūrą. Žinoma, pageidautina tai įgyvendinti mažiausiomis sąnaudomis. Išanalizavus elek-tromobilių paplitimo patirtį kitose šalyse galima teigti, kad, norint sukurti tinkamą aplinką elektromobiliams naudoti Lietuvoje, reikia išspręsti tokias pagrindines problemas:

privataus kapitalo ir savivaldybių bendradarbiavi-mas kuriant elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą;

techninių reikalavimų elektros įkrovimo stotelėms įrengti normatyvai bei elektromobilių įkrovimo kištukų standartizavimas;

tam tikras vietų skaičius elektrinėms transporto priemonėms su įkrovimo įrenginiais automobilių stovėjimo aikštelėse;

nuo n-tųjų metų privalomos įkrovimo sistemos projektuojant statinius (verslo centrus, gyvena-muosius namus);

elektros tinklų sustiprinimas – elektromobiliams įkrauti bus naudojami dideli kiekiai elektros ener-gijos (greitojo įkrovimo stotelių tinklo sukūrimas įvertinant tinklo galingumą);

aiškios apmokėjimo sistemos įdiegimas, kad elek-tromobilių įkrovimas taptų paprastas ir prieinamas kiekvienam gyventojui.

Savivaldybių ir susikūrusių asociacijų pastangomis elek-tromobilių integracija Lietuvoje sparčiai juda į priekį. Klaipėdos miesto taryba 2011 m. pabaigoje priėmė sto-vėjimo mokesčio lengvatą elektromobiliams. Savo ruožtu Kauno miesto savivaldybė įteikė pirmąjį nemokamo sto-vėjimo pasą elektromobilio savininkei ir ketina suteikti galimybę nemokamai statyti savo transporto priemones visiems elektromobilių savininkams. Taip pat svarstoma galimybė netoli miesto savivaldybės įrengti „degalinę“ elektromobiliams. 2011 m. balandžio 22 d. prie Kauno ra-jono savivaldybės pastato atidaryta pirmoji Lietuvoje eu-ropinius standartus atitinkanti elektromobilių įkrovimo stotelė. Kauno mieste šiuo metu yra trys elektromobilių

��


įkrovimo stotelės. Bendrovės „Elinta“ įrengtos dvi elek-tromobilių įkrovimo stotelės prie įmonės būstinės Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje ir prie Kauno rajono savi-valdybės pastato Savanorių prospekte. Vilniaus miestas turi dvi viešo naudojimo elektromobilių įkrovimo stote-les. Pirmoji buvo atidaryta prie Energetikos ir technikos muziejaus, o antroji dvifazės elektros srovės – prekybos centre „ozas“.

jau šiandien suteikiama galimybė elektromobilius ne-mokamai statyti bet kuriose Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų vietose. Prie šios iniciatyvos ketina prisijungti dau-giau savivaldybių, tikimasi, kad netrukus elektromobilių pirkėjams bus pasiūlyta ir daugiau paskatų. Pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokesčio lengvatos, atleidimas nuo ke-lių mokesčio, subsidijos elektromobiliams ir įkraunamie-siems hibridiniams automobiliams pasinaudojant žaliojo investavimo schema. 2012 m. gruodžio pradžioje laikino-ji Vyriausybė patvirtino Kelių eismo taisyklių pakeitimus, leisiančius A raide pažymėtose maršrutinio transporto juostuose važiuoti elektromobiliams bei tradicinėms transporto priemonėms su keturiais ir daugiau eismo dalyvių. Leidimas galios tose visuomeniniam transportui skirtose juostose, kurios bus papildomai paženklintos

4+ arba elektromobilio ženklu. Kitais metais Kelių eismo taisyklėse atsiras trys nauji ženklai, susiję su elektromobi-liais: žymintys įkrovimo vietą, atvejus, kai ženklai negalio-ja elektromobiliams, bei šioms transporto priemonėms skirtas stovėjimo vietas.

Tačiau tam, kad vartotojai norėtų naudotis elektromobi-liais, nepakanka tik žinoti, kad šios transporto priemonės tausoja aplinką ar padeda net kelis kartus sumažinti iš-laidas degalams bei turėti privilegijų automobiliui sta-tyti. Elektromobiliams paplisti būtinas tankus jų įkrovos

ELEKTROmOBILIųINTEGRACIJOSAPŽVALGAPASAULIOmIESTUOSE

miestas,šalis

Gyventojųskaičius

Registruotųautomobilių

skaičius

Registruotųelektromobilių

skaičius

Numatomaselektromobilių

skaičius2015m.

Elektromobiliųinfrastruktūra

Amsterdamas, olandija

780 559 246 452 750 10 0002013 m. – 1 000 viešų

elektromobilių įkrovos stotelių Amsterdamo gatvėse

Barselona,Ispanija

1 640 494 981 580 28050 proc. visų transporto priemonių

daugiau kaip 240 įkrovos stotelių

Berlynas, Vokietija

3 500 000 1 300 000 350

Tikimasi, kad iki 2015 m. bus apie

15 000 elektra varomų transporto

priemonių

220 viešų įkrovos stotelių

šanchajus, Kinija

23 026 600 1 702 500 1 633

Iki 2015 m. tikimasi apie 30 000

elektromobilių miesto gatvėse

9 įkrovos stotelės ir 687 įkrovos taškai, 2015 m. tikimasi, kad bus apie 5 000 viešų įkrovos stotelių

Stokholmas, švedija

850 000 280 000 100

Iki 2015 m. tikimasi 1 500 elektromobilių miesto gatvėse

2011 m. atidarytoje naujoje automobilių stovėjimo aikštelėje įrengta 200

elektromobilių stovėjimo vietų su įkrovimo taškais, Stokholme yra 140 viešų

įkrovimo taškų

Optimistinė elektromobilių plėtros prognozė tokia, kad 2020 m. elektromobiliai sudarys 10 proc. viso Lietuvos automobilių parko (apie 200 tūkst.), o pesimistinė – 2020 m. bus tik 3 proc. viso Lietuvos automobilių parko (apie 63 tūkst. elektromobilių).

��


tinklas, nes vairuotojams būtina turėti galimybę įkrauti elektromobilių akumuliatorius atsiradus poreikiui. šioms transporto priemonėms įkrauti reikalinga išskirtinė inf-rastruktūra, leisianti įkrauti elektromobilį daug greičiau nei įprastu 230 V įtampos buitiniu elektros lizdo kištuku (įkrovimo laikas apie 8 val.), o naujoms ir panaudotoms baterijoms sandėliuoti reikia tam tikrų patalpų.

Specialios įkrovimo infras-truktūros poreikis aktualus dviem atvejais – kai var-totojas neturi galimybės įsikrauti namuose arba kai reikia nukeliauti dides-nius nei 130 km atstumus per dieną. Abiem atvejais yra sprendimai – viešose erdvėse galima įrengti gatvės įkrovimo prietai-sus, įkraunančius bateriją per dvigubai trumpesnį laiką. Ilgesnėms kelio-nėms aktualus greitasis įkrovimas – greitojo įkro-vimo stotelės, kuriose elektromobiliai įkraunami vos per 15–20 minučių. Tokios stotelės optimaliai tinka judriausiose miestų vietose ir pagrindiniuose transporto koridoriuose.

Elektromobilių kelionė į mūsų šalies gatves prime-na užburtą ratą – įkrautas elektromobilis nuvažiuoja mažiau nei 200 km, o „degalinių“ jiems visoje šalyje tėra penkios. Kita vertus, ar gali jų būti daugiau, jei Lietuvoje įregistruo-tus elektromobilius galima suskaičiuoti rankos pirštais? Ta-čiau optimistinė elektromobilių plėtros prognozė tokia, kad 2020 m. elektromobiliai sudarys 10 proc. viso Lietuvos auto-mobilių parko (apie 200 tūkst.), o pesimistinė – 2020 m. bus tik 3 proc. viso Lietuvos automobilių parko (apie 63 tūkst. elektromobilių).

INFRASTRUKTŪROSSTUDIJAVILNIUJENorint išvengti galimo nereikalingo elektromobilių par-ko augimo, neekonomiškumo ir padriko įkrovos stotelių integravimo miesto zonose, rengiamas įkrovimo stotelių planavimas. jis turėtų užtikrinti tikslų ir apgalvotą stote-lių išsidėstymą miesto teritorijoje. Išnagrinėjus užsienio metodikas, kaip planuojama elektromobilių infrastruktū-ra, Vilniaus mieste suplanuotos trys galimos elektromobi-lių stotelių išsidėstymo koncepcijos: pagal gyvenamųjų, darbo vietų pasiskirstymą ir didžiausiuose transportinių srautų ruožuose (1, 2 pav.).

Gyvenamosios teritorijos yra esminis veiksnys formuojant miesto urbanistinės struktūros vystymo politiką ir ją atitin-kantį erdvinį modelį iki 2025 m., optimizuojant infrastruk-tūros sistemas. Gyvenamųjų zonų pasiskirstymas miesto teritorijoje parodo tankiausiai apgyvendintus Vilniaus rajonus. Miegamieji rajonai dažniausiai būna išsidėstę toliau nuo miesto centro ir skirti gyventojų poilsiui. Elek-

tromobilių infrastruktūra įdiegiama individualiuose namuose ar daugiabučių namų automobilių stovė-jimo aikštelėse, kad gyven-tojai galėtų krautis elektro-mobilius nakties metu, ne piko valandomis. Tai pats komfortiškiausias būdas vairuotojams ir mažiausiai energijos resursų nau-dojantis, draugiškiausias aplinkai bei ekonomiškiau-sias laiko ir kokybės santy-kio metodas. šiame mode-lyje elektromobilių įkrovos infrastruktūra (elektromo-bilio įkrovos stotelė) įren-giama elektromobilio, gy-venamojo būsto savininko lėšomis arba gyvenamųjų daugiabučių namų užsa-kovų lėšomis, numatant elektromobilių infrastruk-tūrą dar tik rengiant dau-giabučio namo projektą. Lietuvos elektromobilių

asociacijos skaičiavimais, vieną šiuolaikinę įkrovos stotelę įrengti kainuotų apie 7 tūkst. litų. Į šią sumą neįskaičiuota tiekėjo ir elektros energijos gavėjo informacinės sistemos kaina. Elektra varomų transporto priemonių įkrovimo sto-telių kaina priklauso nuo elektros srovės efektyvaus tieki-mo, atstumo nuo įkrovimo stotelės iki transporto priemo-nės, įkrovimo trukmės ir įkrovimo stotelės galingumo bei fazių skaičiaus. šis modelis, esant galimybei, galėtų būti bent iš dalies finansuojamas viešųjų fondų, skatinančių elektromobilių integraciją mieste, ar savivaldybių lėšomis pagal tam tikrus projektus.

didžiąją laiko dalį žmonės praleidžia darbe, tuo metu automobiliai laikomi biurų požeminėse ar šalia esančio-se automobilių stovėjimo aikštelėse. Skatinant elektra varomų automobilių intensyvesnį naudojimą privaloma automobilių stovėjimo aikštelėse tam tikrą vietų skaičių skirti elektrinėms transporto priemonėms, įdiegti įkro-vimo įrenginius. šiuo metu Vilniaus mieste ryškus darbo vietų pasiskirstymas centrinėje dalyje (Konstitucijos pr.,

Elektromobiliu nuvažiuoti 100 kilometrų kainuotų apie 4–8 litus, dyzeliniu automobiliu tą patį atstumą nuvažiuotume už 25–40 litų, atsižvelgiant į jo darbinį tūrį, galią ir pan. Vidutiniškai elektra varomu automobiliu galima nuvažiuoti apie 130 kilometrų, visiškai įkrauti bateriją reikia maždaug keturių valandų, vidutiniškas maksimalus greitis – apie 100 km/val. Elektromobilis yra maždaug penkis kartus efektyvesnis už vidaus degimo varikliu varomus automobilius, pastarųjų efektyvumas siekia tik 16–22 procentus.

��


Savanorių pr.) bei priemiestinė-se teritorijose. Išanalizavus darbo vietų pasiskirstymą, elektromo-bilių įkrovos stotelės turėtų būti planuojamos tankiausiose darbo vietų atžvilgiu teritorijose. Elektro-mobilių infrastruktūra įdiegiama privačiose stovėjimo aikštelėse ar įmonių teritorijose darbuotojų pa-togumui įsikrauti elektromobilius darbo valandomis. Taip verslininkai galėtų parodyti savo išskirtinumą, inovatyvumą, išreikšti lyderystę prisijungdami prie darnios miesto plėtros ir ekologiškų idėjų skatini-mo, taip išskirtiniu būdu atkreipti dėmesį į pozityvius jų skirtumus, palyginti su kitais. Tokia infrastruk-tūra galėtų būti įrengiama įmonių, privačių asmenų lėšomis. jos tipas ir įkrovimo galingumas priklauso nuo elektromobilių infrastruktūrai skiriamų investicijų kainos. Galimos dviejų rūšių elektromobilių įkrovi-mo stotelės – normalaus ir greitojo įkrovimo. Elektromobilio įkrovimo kaina skaičiuojama pagal elektros energijos tiekėjo kainas, pridedant arba ne elektromobilio įkrovimo stotelės naudojimo mokestį – tai priklauso nuo infrastruktūros savi-ninko strategijos.

Labiausiai apkrautų gatvių ar ke-lių prieigose bei viešose stovėjimo aikštelėse, prekybos centruose turėtų būti įrengta elektromobilių įkrovimo stotelių, kad čia taip pat galėtų būti įkraunami elektromo-biliai. ši elektromobilių infrastruktūra turi būti viešai priei-nama, be jokių apribojimų visiems elektromobilių vairuo-tojams ir įrengiama savivaldybių lėšomis. Vertinant visą Lietuvos kelių tinklą, įkrovos stotelės turėtų būti įrengia-mos magistralinių kelių ruožuose šalia svarbiausių traukos objektų ir tankiausiai apgyvendintuose miestuose.

2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo transporto, ryšių ir informacinės visuome-nės plėtros sričių prioritetuose įtrauktas naujų ekologiš-

kų viešojo transporto rūšių ar priemonių ir joms būtinos infrastruktūros diegimas, ekologiškų viešojo transporto priemonių parkų plėtra bei pažangių priemonių, ska-tinančių darnaus judrumo plėtrą ir valdymą, diegimas, tikėtina, paskatins vis didesnį elektromobilių naudojimą ateityje. Iki 2025-ųjų Lietuvos gyventojų poreikiams pa-tenkinti reikėtų įrengti iki 15 tūkst. stotelių. Tad belieka tikėtis, kad neatsiliksime nuo pasaulio ir diegsime ino-vatyvius sprendimus, ypač didelį dėmesį skirdami tiems, kurie tausoja aplinką ir prasideda prie darnios plėtros.

2 pav. Vilniaus miesto gyvenamosios teritorijos su numatomomis elektromobilių įkrovimo stotelėmis didžiuosiuose prekybos centruose.

�0

W h i n t e r 2 0 1 3 ( 1 ) / s u m m A r y

MArKETFraimanaitė: Thefirstblockofflatsofenergyclass AinthecapitalAlthough the changes of Lithuanian republic Construction Technical re-gulation, indicating the date by which all newly constructed and renova-ted buildings must meet energy efficiency requirements for class A, have just entered into force, ahead of time a real estate development company “Hanner” built the first block of flats in Lithuania, which was issued class A energy efficiency certificate.

ENGINEERING

oBjECTLiaukevičius: Thelatestfluegascleaningtechnology in“FortumKlaipėda”plantAlready this year in Klaipėda there will start operating a cogeneration po-wer plant, burning sorted municipal waste and biofuel. This will be the first power plant of such type and power in Lithuania. The new power plant in Klaipėda is one of the largest energy projects in the last decade not only in Klaipėda, but also in Lithuania. Under the project, the installed thermal capacity in the power plant will be 50 MW, and electrical power – 20 MW. other 16 MW of thermal power will come from flue gas using flue gas con-denser (condenser economizer).

oBjECTLiaukevičius: Newtowers,furnacesandtremendousequipment: “AkmenėCement”ismovingtoanewlevelGiant concrete and metal constructions, heady height to rise undermines feet – this is just the first impression on the new construction for the cement dry process line in “Akmenė Cement”. The future dry process line includes a huge 105 m tall concrete and steel structures tower and a huge clinker kilns. The raw materials mixing cyclone heat exchangers and other equipment will be mounted in the tower. Their highest point will reach 125 meters.

INFRASTRUCTURE

WATEr MANAGEMENTLiaukevičius: Watermanagementprojects– benefitsandtechnologiesFor more than a decade, water management projects supported by the European Union are carried out in Lithuania, which aim at the implemen-tation of the EU wastewater and drinking water directives, to extend the sewerage and water supply networks, reducing the rivers, soil, ground and water pollution and to protect the Baltic Sea. Aleksandras Stulginskis Uni-versity, Hydrotechnical Construction Institute director, an associate profes-sor, dr. Algirdas radzevičius tells about the experience when implemen-ting water projects and about the technologies used to them.

TrANSPorTZorskaitė: Electromobiles–willthevisionbecomeareality?Climate change, rising urbanization level, increasing problem of the lack of recourses willy-nilly make us think about the importance of planning in the modern world. There are about 1.7 million cars in Lithuania now. Unfortuna-tely, Lithuania has one of the oldest car parks in Europe – the average age of cars is 15 years old. In order to ensure the principles of sustainable deve-lopment in our country, various alternatives are searched not only for daily rising in price of fuel, but also for by far the most polluting cars. Can an elec-tromobile become the main alternative in the Lithuanian roads and streets?

ARCHITECTURE

CoNVErSATIoNGalaunytė: “2mmarchitects”–thecreativestartThis year, the popular English architecture and design magazine “Icon” has unveiled the world’s top 20 young architects. Although generally in the field of architecture the specialists of 40 years old are regarded young as well, the biggest part of the list consisted of young talents of just a little over 30 years old, who take the lead of tens of people. So we are talking to young Lithuanian architects who started an independent activity – the studio “2 mm architects”. About business, creativity, perspectives.

oBjECTGalaunytė: VilniusFireandRescueServiceBuilding– betweentheriver,thecityandthehumanVilnius Fire and rescue Service Building is one of the most memorable archi-tectural projects carried out in Lithuania in 2012. Its authors – CjSC “Laima and Gintas’ projects” – were introduced and presented with architectural awards both in Lithuania and abroad. This is one of the first Fire and rescue Service buildings built over two decades of independence. In the colorful landscape of Vilnius historic district, the fire – station is distinguished by dark tones and “the screen”, boldly looking towards Žirmūnai across the bridge.

LANdSCAPEGalaunytė: ArchitecturallyricsIn december 2012 “Poetry Park” (arch. G. Vieversys, A. Byčenkovas, T. Eiduke-vičius together with r. Marcinkevičienė and A. Marcinkevičius), located in the capital of Sudovia (Suvalkija), was awarded with the Lithuanian Artists’ Associ-ation Award. “Poetry Park” in the šešupė Valley is connected with the central part of Marijampolė City by two stairs leading from j. Basanavičius Square. It is obvious that namely the continuous connection of the river, the park and the city was emphasized by the architects, raising the park to new life. “Poetry Park”, just finished to handle, instantly became a place having a spirit.

CONSTRUCTION

oBjECTNekrošienė: Thecityblock“ŽaliejiLeliai”whichalmostdoes notuseenergy–utopiaturnedintorealityThe increasing of energy efficiency of buildings and reducing energy costs are the key policy priority in today’s construction. A few years ago the so-called “passive” house projects seemed like a utopia, but step by step today they are becoming a norm. one of such projects is “Žalieji Le-liai” city block in Klaipėda district. Houses are designed for families of 3–5 people, of optimal 140 sq. meters in size. There are relatively small number of houses A+ in Lithuania, therefore each project of such type requires special attention.

EVENTSFraimanaitė: LithuanianConfederationofIndustrialistssaw theyearoffwithawardsLast year, on 21 december Lithuanian Confederation of Industrialists (LCI) awarded the best ones – in Lithuanian republic Government Hall there were presented the medals of annual competition “Lithuanian Product of the year”, and in the celebratory event that took place in the National Phil-harmonic the deserving people and businesses were honored, they were given the awards of Petras Vileišis, “Innovation Award”, and “Successful Companies”.

60 m

etr

ų a

uk

ščio

la

ipti

nė

– p

er 1

7 d

ien

ų!

UAB „Delta Nova“, Užupio g. 30, LT-01203 Vilnius, Lietuva,tel. +370 5 272 5308, faks. +370 5 272 1062, mob. +370 615 13 669, el. paštas [email protected], www.deltanova.lt

Mėnesio pasiūlymai 2013 m. sausis

www.sanistal.ltKainos su nuolaida galioja 2013 sausio 7-31 dienomis. Prekių kiekis ribotas.

Sutartiniams klientams akcijinių prekių nuolaida gali būti ribojama. Kainos nurodytos su PVM.

15-108 mm Ø vamzdžių bei jungčių sistema „uždaroms“ šildymo, žemos temperatūros šalto vandens sistemoms. Elementų jungimas taikant „presavimo” technologiją, iki minimumo sumažina vamzdžių skerspjūvio kitimą jungimo vietose. Dėl to žymiai sumažėja sistemos slėgio nuostoliai ir sudaromos optimalios hidraulinės sąlygos.Sistemos privalumai:greitas ir patikimas sistemos montavimas be virinimo ir sriegimo, darbo temperatūros skalė: nuo -20oC iki +120oC, atsparumas slėgiui – iki 16 bar, suderinama su plastikinėmis KAN-therm Press ir Push sistemomis, atsparumas mechaniniam poveikiui.

WOLF KG/KG Top – efektyvi patalpų mikroklimato palaikymo sistema

Maksimaliai lanksčios planavimo galimybės – užsakoma statybos objektui individualiai. Šilumai gaminti naudojami dujiniai, elektriniai, karšto vandens šildytuvai. Integruojami drėkintuvai. Rekuperatoriaus šilumos atgavimo koeficientas – iki 92%. Pagaminta Vokietijoje.

Vilnius: Paulius, tel. 8 656 78837Kaunas: Giedrius, tel. 8 656 75209

Lubų plokštės gali virš 40% sumažinti gamybinių, logis-tikos, sporto ir kitų komercinių bei visuomeninių pastatų šildymo išlaidas. Sistema užtikrina komfortišką patalpų klimatą: optimali temperatūra, tylus veikimas, jokių dulkių ir paprasta priežiūra. „Zehnder“ gamintojas turi virš 50 metų patirtį šioje srityje ir šiandien yra didžiausias spin-dulinio šildymo plokščių gamintojas Europoje. Dešimtys tūkstančių patenkintų klientų visame pasaulyje.

KAN-TherM STeeL ilgaamžė cinkuoto anglinio plieno vamzdžių sistemą

ZehNDer vandeninės spindulinio šildymo lubų plokštės

Naujiena!10-16 mm statybinė armatūraKodas 4630

Iš sandėlio Kaune. Pagal užsakymą – iki 32 mm.Kaunas: Aistis, tel. 8 650 25776 Vilnius: Kęstutis, tel. 8 655 66509Klaipėda: Mindaugas, tel. 8 652 20268Šiauliai, Panevėžys: Darius, tel. 8 650 73864

KAUNASRaudondvario pl. 127Tel. 8 37 400 397

VILNIUSLinkmenų g. 15Tel. 8 5 2461 592

KLAIPĖDAŠilutės pl. 83aTel. 8 46 343 464

PANEVĖŽYSBeržų g. 54Tel. 8 45 468 899

ŠIAULIAIMetalistų g. 3Tel. 8 41 598 588

Vienfazės, grąžtas iki 20 mm Ø. 12 greičių. Maksimalus gręžimo gylis – 460 mm.

Vienfazės, grąžtas iki 16 mm Ø. 12 greičių. Maksimalus gręžimo gylis – 443 mm.

Pjovimo juosta su aušinimu, tepimu. Galimybė reguliuoti pjovimo kampą. Pjauna iki 178 mm juodo metalo, nerūdijan- čio plieno, aliuminio, vario vamzdžius. Trifazis variklis, tvirtas korpusas.

MORGON gręžimo staklės MD-16 NM

1718,20 1249,- LtKodas 330210030

EDE darbiniai batai

131,89 79,- LtKodas 530004319

Naujiena! MORGON gręžimo staklės MD-18

2407,90 1749,- LtKodas 330210050

Naujiena! 10x10x1 mm – 200x200x12 mm 20x10x1,5 mm-200x150x6 mm vamzdžiaiKodas 4660 Vamzdžiai iš sandėlio Kaune. Didesnių matmenų – pagal užsakymą.Kaunas: Aistis, tel. 8 650 25776 Vilnius: Kęstutis, tel. 8 655 66509 Klaipėda: Mindaugas, tel. 8 652 20268 Šiauliai, Panevėžys: Darius, tel. 8 650 73864

„Danner“ – S2 saugumo klasės pusbačiai. Puikios išvaizdos. Pagaminti Vokietijoje.

Patogios montuoti patikimos vamzdžių tvirtinimo sistemos

Juostinis pjūklas SBS712N

5929 4299,- LtKodas 330200020

„Dobbler“ – S2 saugumo klasės auliniai batai. Puikios išvaizdos. Pagaminti Vokietijoje.

www.sanistal.ltKainos su nuolaida galioja 2013 sausio 7-31 dienomis. Prekių kiekis ribotas. Sutartiniams klientams akcijinių prekių nuolaida gali būti ribojama. Kainos nurodytos su PVM.

Naujiena! ThermaSmart PRO – lanksti inovatyvi vamzdžių izoliacija

MakiTa akumuliatorinis suktuvas BDF456RFLE 18 V

2095,21 1075,- LtKodas 531261316

Techniniai duomenys: gręžiamos skylės dydis pliene – 13 mm, medienoje – 38 mm. Sūkių skaičius: 0-400 min; 0-1500 min. Maksimalus sukimo momentas 50/36 Nm. Beraktis griebtuvas: 13 mm. Svoris 1,5 kg. Įkrovimo laikas 22 min.Privalumai: LED lemputė, talpus ličio jonų akumuliatorius (3 Ah Li-Ion).

Naujiena!8” spaustuvai

942,59 489,- LtKodas 330260014Iš įrankinio plieno, ilgaamžiai. Padas sukamas 360o kampu.

„V“ formos 4” kampiniai spaustuvai

301,29 149,- LtKodas 330260021Tikslus kampo nustatymas iki 90o – su integruotu kampamačiu.

Naujiena! Juostinis pjūklas SBS128HDR

3146,- 2299,- LtKodas 330200010

Tiesus, lygus pjūvis be kibirkščių. Galimybė reguliuoti pjovimo kampą. Ilgaamžė pjovimo juosta. Pjauna iki 128 Ø juodo metalo, nerūdijančio plieno, aliuminio, vario vamzdžius. Vienfazis variklis, tvirtas korpusas. Lengvai transportuojamas – su ratukais, tik 82 kg svorio.

REMS montuotojo sriegtuvas Eva Set R 1/2-2’’

3903,46 1474,- LtKodas 305320017

Rankinis sriegtuvas su sparčiosiomis keičiamomis sriegimo galvutėmis. Ypač lengvas įpjovimas ir sriegio pjovimas. Terk-šlės svirtis iš plieno, padengta storu plastiko sluoksniu.

68 lengvai keičiamų galvučių komplektas su ½’’ ir ¼’’ terkšliniais raktais.Sunkiems darbams.

Laidumo koeficientas (λ): 0,038 W/mK prie +40oC. Temperatūros ribos: -80oC – +95oC. 100% uždarų kamerų struktūra. Atsparumas vandens garų difuzijai (µ): >10 000. Universali bei paprastai montuojama: lengva, lanksti ir pasiduoda formavimui.

ESAB suvirinimo viela 12.501.2mm

7,76 6,60 LtKodas 347802013

Naujiena!68 lengvai keičiamų galvučių komplektas

458,59 199,- Lt Kodas 306080300

vonios kambario įrangaplytelėssantechnika

kaUnasRaudondvario pl. 78Tel. 8 37 395 092

ViLniUsUkmergės g. 317bTel. 8 5 231 0491

klaipėDaŠilutės pl. 83bTel. 8 46 301 376

Maksimali galia ir greitis su mažiausiomis energijos są- naudomis. Variklis tik 1010W.Nuolatinės priežiūros nereika- laujanti daugiareduktorinė sistema su pagreitintu reversu. Komplektą sudaro 6 sriegimo galvos montavimui BSPT su vamzdžio laikikliu: 1/2-3/4-1-1.1/4-1.1/2-2”

Techniniai duomenys: Galingumas 720 W Disko skersmuo 125 mmMaksimalus sūkių skaičius 10 000/min Svoris 1,8 kgPrivalumai: Antivibracinė galinė rankena Konstrukcija apsaugota nuo dulkių

rothenberger supertronic 2000

5136,18 3349,- LtKodas 304371256

Praustuvui trumpu snapu EA.2100.B

75,0249,- Lt

Voniai ilgu snapu EA.2118.B

143,99 99,- Lt

Dušui EA.2120.B

147,62 89,- Lt

Praustuvui ilgu snapu EA.2106.B

78,6559,- Lt

Voniai trumpu snapu EA.2115.B

118,58 75,- Lt

Makita kampinis šlifuoklis ga5030

348,73 205,-LtKodas 531220005

praustuvas iDol su skyle maišytuvui

108,89 89,- LtKodas 100030330

rankšluosčių džiovintuvas kRiss aDvance

420,20299,- LtKodas 223301105

klozetas iDol

335,17 199,- Lt Kodas 100030000

387,20 289,- LtKodas 223300105

Naujiena!

nuo sausio 8 d. sanistal salonuose

Spalva – balta. Plotis – 55 cm. Pagaminta Lenkijoje.

Spalva – balta. Išmatavimai 100x50 cm. Pagaminta Danijoje.

Spalva – balta. Išmatavimai 100x50 cm. Pagaminta Danijoje.

Spalva – balta. Nuleidimo mechanizmas 3/6 l. Su dangčiu. Pagaminta Lenkijoje

Naujiena! Maišytuvai saMPLUs

Spalva – chromas. Pagaminta Slovakijoje.

keraminės sienų plytelės

21,77 17,99 Lt/m2

Kodas 510990001, 510990002

Spalva – balta. Blizgios ir matinės. Išmatavimai – 25x33 cm. Pagaminta Vokietijoje.

Documents

STRUCTUM 2013 Žiema Nr.1