STRUCTUM 2012 Ruduo Nr.1

RUDUO I 2012 (1)

Panevėžyje įsikūrusi UAB „SDJ Baltic“ turi partnerių visoje Lietuvoje, sėkmingai plečiasi ir dirba tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Bendrovės veikla – didmeninė ir mažmeninė prekyba elektrotechni-ne produkcija: kabeliais ir laidais, instaliacinėmis medžiagomis, antgaliais, šviestuvais ir lempomis, automatikos prekėmis.

Bendrovės specializacija – elektros variklių (vokiečių, rusų, lenkų gamybos), dažnio keitiklių, trans-formatorių, laidų ir kabelių (iki 110 kV), el. spintų, el. skirstomųjų skydų, automatinių jungiklių, magnetinių kontaktorių, vidaus ir lauko šviestuvų, gatvių apšvietimo šviestuvų, lempų, jungiklių, jutiklių, el. skaitiklių ir kitų elektrotechninių prekių tiekimo sritis. Taip pat įmonė prekiauja įvairiais elektros darbams būtinais įrankiais ir prietaisais, apsaugomis nuo elektros priemonių.

MūSų MAžMeninėS prekyBoS pASiūlyMAiElektros instaliacijos laidai, jėgos, telefoniniai kabeliai, televizijos kabeliai, PVC vamzdžiai, PVCH vamzdžiai, elektros automatiniai išjungikliai, saugikliai, kirtikliai, gnybtai, elektros skydai, spintos, komplektavimas, furnitūra, dėžutės, varikliai, kopėtėlės, elektros lemputės, šviestuvai, instaliaciniai kanalai, vamzdžiai, kištukiniai lizdai, jungikliai, ilgikliai, ilgintuvai, automatikos elementai, transfor-matoriai, elektros skaitikliai, kondensatoriai, reguliatoriai, įvairios juostos (vario, aliuminio, cinkuo-tos, izoliacinės, apsauginės, perspėjamosios, aptvėrimo), dažnio keitikliai, valdymo pultai, mygtukai ir kt., elektrotechninės medžiagos, KNX, išmaniojo namo sistemos „MyHome“ ir jų programavimas.

Mūsų bendrovė Jums gali pasiūlyti kokybiškų prekių už prieinamas kainas. Jas visada galima derinti pagal konkretų užsakymą. Prekes pristatome užsakymo dieną arba per 1–2 darbo dienas nuo užsa-kymo pateikimo dienos. Jei reikia, dirbame ir savaitgaliais.

pArTneriAi ir ATSToVAi „Moeller“, „Philips“, „NKT Cables“, „Erko“, „Elektro-Plast“, „Tele-Fonika“, „Schneider Electric“, „Efen“, „Jung“, „Prakab“, „Weber“, „Zamel“, SEZ, „OBO Bettermann“, „Indel“, „Minbud“, „Hensel“, „Es-System Wilkasy“, „Scame“, „Baks“, „Bemko Tridonic“, „Elgo“, „Lamp“, „Pharrell Philips“, „Eaton“, „Eti“, „Obo“, „Blauberg“, „Sky-ing“.

UAB „SDJ Baltic“, Vilniaus g. 36, LT-36106 Panevėžys, Mob. tel. +370 64 501 517, El. paštas: [email protected], [email protected], www.sdjbaltic.lt , Skype – SDJBALTIC_EU

ARCHITEKTŪRA

1 ObjEKTAsLietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras: matomos ir nematomos detalės 4Akustika – harmoningai aplinkai 12 2 ObjEKTAs„Kempinski Hotel Cathedral Square“: uždanga nukrito 14„Knauf“ gipskartonio plokštės – išskirtinei gyvenimo kokybei 22AKTuAlIjOsAštuntą kartą paskirta A. Dineikos stipendija 23„Cembrit“– neribotos fasadų galimybės 26PAvEldAsLiubavo dvaro malūnas – neatsitiktinės sėkmės istorija 28

sTATybAPulsAs„In Real“ nekilnojamojo turto rinkos apžvalga 34Greitesnis ir efektyvesnis sprendimas plokštiems stogams 40Kaip renovuojami daugiabučiai Suomijoje? 41 TEmAEnerginio pastatų efektyvumo didinimo koncepcijos. Architektūrinės priemonės 42

INŽINERIjA

3 ObjEKTAsLietuvos elektrinės kombinuoto ciklo (9-asis) blokas: tikslus ir sklandus startas 48Patirtis yra neįkainojama 56Gaisrinė sauga naujajame lietuvos elektrinės bloke: specialistų išspręsti galvosūkiai 58Išskirtinės kokybės „Walraven“ inžineriniai sprendimai 60

INFRAsTRuKTŪRA

TEmAVisagino atominės elektrinės projektas atsidūrė ant nežinomybės slenksčio 62BAU 2013 Miunchene 67Gero vėjo! 68AKTuAlIjOsLietuvos kraštovaizdžio formavimo ir tyrimų aktualijos aptartos seminare 71 TRANsPORTAsPatvirtintos naujosios pėsčiųjų perėjų įrengimo taisyklės 72ATlIEKOsPavojingųjų atliekų tvarkymas – kiekvieno mūsų reikalas 76

KNygALaisvi kurti 79

summARy 80

TuRI

Nys

48

ruduo2012 4

14

KONKuRsAs„Roca“ skelbia penktąjį tarptautinį dizaino konkursą 3

Redakcijos žodisSveikiname Jus, vartančius pirmąjį žurnalo STRUCTUM numerį!

Esame novatoriškas „verslas verslui“ (B2B) koncepcijos leidinys, skirtas profesionalams – archi-

tektams, inžinieriams, statybų ir pramonės verslo atstovams bei infrastruktūros specialistams.

Mūsų tikslas – sukurti taip trūkstamą viešą erdvę, kurioje vyktų skirtingų sektoriaus sričių atstovų

dialogas, idėjų, požiūrių ir problemų mainai.

Leidinio turinio struktūra apima visas pagrindines sektoriaus sritis – nuo projektinės fazės, kultū-

rinio konteksto, rinkos apžvalgos iki aktualių sprendimų statinių, aplinkos inžinerijos, pramonės,

socialinės ir verslo infrastruktūros srityse.

Pirmojo STRUCTUM numerio tema – energija.

Šiuo metu, kai pastatams šildyti sunaudojama 40 proc. visos Europos Sąjungos suvartojamos

energijos, energijos vartojimo mažinimas yra vienas pagrindinių valstybių narių, taip pat ir

Lietuvos, prioritetų mažinant energetinę priklausomybę. Todėl pristatome Jums pirmąjį publi-

kacijų ciklo „Pastatų energinio efektyvumo didinimo koncepcijos“ straipsnį: pokalbį su moks-

lininku Andriumi Keiziku apie tai, kokių rezultatų šioje srityje galima pasiekti papildomomis

architektūrinėmis priemonėmis.

Lietuvos energetinės priklausomybės mažinimas tiesiogiai susijęs su mūsų šalies galimybėmis

savarankiškai pasigaminti energijos. Inžinerijos skiltyje pristatome Jums didžiausią šiandienos

energetikos sektoriaus projektą – naują 455 megavatų (MW) galios kombinuoto ciklo (9-ąjį)

bloką, užtikrinsiantį gerokai efektyvesnę ir švaresnę elektros energijos gavybą. Infrastruktūros

skiltyje apžvelgiamos kito ypač svarbaus Lietuvai – Visagino atominės elektrinės – projekto pers-

pektyvos, analizuojami galimi praktinio pasirengimo aspektai.

Architektūros dalyje didžiuojamės galėdami pristatyti naująjį „Kempinski Hotel Cathedral Squ-

are“, penkių žvaigždučių viešbutį Vilniuje, o šventiniam sezonui artėjant nusprendėme pažvelg-

ti į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro interjerą – kaip meno kūrinį – transformacijų

aspektu. Tęsdami energijos temą, spausdiname interviu su Gintaru Karosu. Jo vadovaujamas

Liubavo krašto istorijos, kultūros ir technikos paveldo muziejus, įsikūręs naujam gyvenimui pri-

keltame Liubavo dvaro malūno pastate ir pats pasigaminantis elektros energijos restauruota

turbina, šiais metais pelnė prestižinį „Europa Nostra“ apdovanojimą.

Gero skaitymo –

Žurnalas sTRuCTumISSN 2335-2108

lEIdėjAs UAB „S MEDIA GRoUP“A. Mickevičiaus g. 7LT-08119 VilniusTelefonas +370 5 265 3733Faksas +370 5 272 4241

dIREKTORė IGNė DAUSEVIčIūTė

vyR. REdAKTORė ELENA NEKRošIENė El. paštas [email protected]

TEKsTŲ AuTORIAI:AISTė GALAUNyTėGRETA GRAByTėIEVA SIMINoNyTė-PUTRIUVIENėKRISTINA NoREIKIENėLIUTAURAS NEKRošIUSMARTyNAS MATULEVIčIUS

FOTOgRAFIjŲ AuTORIAI:ELENA NEKRošIENėGABRIELIUS VARNELISGIEDRė šARKUTėJoNAS TUMASoNISLINA KUčINSKAITėMARTyNAS MATULEVIčIUSVACyS VALUžIS

KAlbOs sTIlIus IR KOREKTŪRAVšĮ „KALBoS IR KoMUNIKACIJoS CENTRAS“ www.kkc.lt

PARENgImAs sPAudAIUAB „S MEDIA GRoUP“

REKlAmOs sKyRIusIEVA SLANyTė Telefonas +370 5 265 3909El. paštas [email protected]

sPAusdINOUAB „BALTo PRINT“

Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą. Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama.

© UAB „S Media Group“, 2012© STRUCTUM, 2012

žURNALAS PLATINAMAS NEMoKAMAI

ruduo2012

�

K o n K u r s a s

„Roca“ skelbia penktąjį tarptautinį dizaino konkursądidžiausia pasaulyje vonios kambario įrangos gamintoja „Roca“ paskelbė penktojo tarptautinio dizaino konkurso „jump the gap“ pradžią. Šis konkur-sas vyksta kas dveji metai, jame kviečiami dalyvauti jauni (iki 35 m.) dizaine-riai, architektai ir architektūros, dizaino studentai iš viso pasaulio.

KAs?Konkurso užduotis yra ir paprasta, ir kartu sudėtinga: reikia vizualiai pateikti naują koncepciją, produktą arba erdvę ateities vonios kambariui. Turint omenyje, kad po dešimties metų dabartiniai mūsų poreikiai ir šiuolaikinės technologijos taps praeities dalis, į šią užduotį reikia pa-žvelgti ne tik kūrybiškai, bet ir įžvalgiai.

2010–2011 m. konkursui paraiškas pateikė 3 009 jaunie-ji kūrėjai iš 92 pasaulio šalių. Vertinimo komisijos pirmi-ninkas buvo garsus dizaineris, architektas Ronas Aradas (Izraelis). Konkurso nugalėtoju tapo Michałas Warykie-wiczius iš Lenkijos, pristatęs projektą „In & out Shower“ – dušo zoną ant sukamosios platformos, kuri iš vidinės (vo-nios kambario) erdvės gali tapti išorine – sodo dušu.

KAdA?Norintieji dalyvauti 2012–2013 m. konkurse iki 2013 m. sausio 31 d. turi registruotis interneto puslapyje www.jumpthegap.net. Konkursinę medžiagą reikėtų pa-teikti iki 2013 m. balandžio 18 dienos.

KAIP?šįkart konkurso vertinimo komisijos pirmininkė bus 2010 m. Pritzkerio architektūros prizo laureatė architek-tė Kazuyo Sejima („Sanaa“, Tokijas), komisijos nariai: di-zaineris Harri Koskinenas („Friends of Industry“, Helsin-kis), žurnalo „Wallpaper“ redaktorius Benjaminas Kemp-tonas (Londonas), architektas Andrésas Jaque (Madri-das) ir „Roca“ dizaino direktorius Josepas Congostas.

Daugiau informacijos apie konkursą ir jo sąlygas rasite svetainėje www.jumpthegap.net.

Atstovas Lietuvoje Nerijus BakšysTel. +370 682 43 234El. paštas [email protected]

„Roca“ – didžiausia pasaulyje vonios įrangos gamintoja. Daugiau nei 135-iose šalyse veikianti bendrovė ypatingą dėmesį skiria tech-nologijoms, dizainui ir inovacijoms. Apie „Roca“ autoritetą daug pasako jos bendradarbiavimas su garsiausiais pasaulio architektais (R. Moneo, D. Chipperfieldu, „Herzog & De Meuron“, Z. Hadid), interjero dizaineriais ir dizaino studijomis („Benedito Design“, „Giugiaro“, „Schmidt & Lackner“). Viena labiausiai bendrovei „Roca“ rūpimų sričių – aplinkos apsauga. Tai įrodo tvarių produktų, energiją ir vandenį taupančių įrenginių kūrimas ir plėtra. Be to, „Roca“ yra įkūrusi pasaulinį fondą „We Are Water“ ir aktyviai dalyvauja jo veikloje.

APIE „ROCA“

www.jumpthegap.netwww.roca.comwww.roca.lt

a r c h i t e K t ū r a / 1 o b j e K t a s

�Pagrindinė fojė.

�

1 o b j e K t a s / a r c h i t e K t ū r a

�

Lietuvos nacionaLinis opeRos iR baLeto teatRas: matomos ir nematomos detalėsAistė GAlAunytė, architektė

lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro pastatas toks pat ryškus, kaip ir menas, gyvenantis jame. vienintelė šalyje opera savitai įsiliejo į vilniaus se-namiesčio panoramas – juodoji scenos dėžė su mirgančiu ekranu nepraslysta pro akis nei leidžiantis ukmergės plentu, nei žvelgiant nuo gedimino pilies bokšto. skvere šalia Neries suprojektuotas pastatas – neatskiriamai suaugęs su savo funkcija ir, nors nesitaikydamas prie jos, su miesto istorine dalimi.

TEATRO RŪmŲ IŠsKIRTINumAsTeatrų (ir ypač operos teatrų) rūmai yra išskirtinė tipologi-nė pastatų grupė su faktiškai nekeičiama savo pirmine pa-skirtimi, o kartu ir architektūrine raiška. ši raiška – dažnai dekoratyvi, toli gražu ne minimalistinė – keldavo diskusijų ir prieš porą šimtų metų. čia galime prisiminti Paryžiaus di-džiąją operą (arch. Ch. Garnier, 1861–1875 m.), Rygos ope-ros teatrą (arch. L. Bohnstedtas, 1863 m.) – beje, neseniai po rekonstrukcijos atvėrusį duris. Neįmanoma nepaminėti Si-dnėjaus operos (arch. J. Utzonas, 1959–1973 m.), įkūnijusios šiuolaikinio teatro kaip pastato-simbolio, pastato-orientyro sampratą. Vienas naujausių pavyzdžių – oslo opera (projek-tavimas – „Snøhetta“, 2008 m.), įstiklinta jos fojė bei medžio apdaila galėtų priminti ir Lietuvos operos ir baleto teatrą.

INTERjERAs, IŠlIKęs IKI mŪsŲ dIENŲ1974 m. Vilniuje pastatytas operos ir baleto teatras buvo vienas novatoriškiausių to laikotarpio statinių. šiandien nie-ko nebestebinantys struktūrinio stiklo fasadai tuomet buvo labai neįprastas ir daug kartų viešai kritikuotas sprendimas. Tačiau bėgant metams šis ekstravertiškas fasadas tapo ski-riamuoju teatro ženklu, sudarančiu galimybę kiekvienam bent fragmentiškai susipažinti su teatro interjeru.

Architektė Lada Markejevaitė, sauganti ir tvarkanti E. N. Bu-čiūtės kūrybos archyvą, pasakoja, kad dabartinio interjero koncepcija pradėjo ryškėti 1968–1969 m., kai buvo pradėti vidaus apdailos darbai. čia vėl išryškėjo skirtumai tarp tiems laikams būdingų asketiškų, funkcionalistinių interjerų ir ar-chitektės E. N. Bučiūtės požiūrio. Autorės norėta sukurti iš-kilmingumo, šventės ir teatrinės nuotaikos atmosferą – kas taip būdinga operai.

Pagrindinis teatro fasadas.

AuTORIAI

Architektė Elena Nijolė bučiūtėdailininkas jurijus markejevasbaldų dizaineris Eugenijus gūzasKonstruktoriai: Ciprijonas strimaitis, Ida doktorskytė

ĮgyvENdINImAs

Realizacijos data: 1963–1974 m.Rekonstrukcijos: 1985 m., 2003 m., iki dabar

duOmENys

Adresas – A. vienuolio g. 1, vilniusbendrasis plotas – 19 800 kv. mNaudingasis plotas – 15 000 kv. mTūris – 120 000 kub. m

Nuotraukos iš LNOBT archyvo.


�

Pagrindinės salės planas. Po rekonstrukcijos parteryje įrengtas centrinis praėjimas.

Balto tinko detalė – teatro išorės apdaila pereina į interjerą.

Profiliuotos keraminės plytos. Molis specialiai vežtas iš Latvijos, nes turėjo būti atsparus didelei garso vibracijai.

Nuotraukos iš L. Markejevaitės archyvo.


�

šis įspūdis pasiektas ne tik erdvės formavimo priemonė-mis – laužyti balkonai, įspūdingas kopimas laiptais pagrin-dinės fojė link, – tačiau ir medžiagų bei spalvų išdėstymo koncepcija. Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą ga-lima suskirstyti į tris lygius: apatiniam lygiui, kur įsikūrusios bilietų kasos, būdingas tamsus, netgi juodas koloritas. Pa-naudotos „sunkios“ medžiagos – juodas granitas, medis, žalvaris. Drabužinių ir vestibiulio lygio nuotaika šiek tiek „lengvėja“ – taip pat naudojamas žalvaris, medis, tačiau prisijungia baltas marmuras, šviesiai rusvos spalvos bal-dai, geltono stiklo indai, baltai tinkuotos sienos. Viršutinis

lygis, t. y. pagrindinė fojė, pats iškilmingiausias – labai ak-centuota raudona spalva, originali sienų keramika, kilimas, taip pat gelsvo stiklo sietynai, kurie nešviečia, o tik atspindi šviesą. Pagrindinis erdvinis elementas – trys laužytos me-džiu apdailintų balkonų eilės, baldai, projektuoti E. Gūzo, tokios pat stilistikos, kaip apačioje esančio bufeto.

Kitas intriguojantis aspektas – architektės noras interjero prabangą ir šventę sukurti iš Lietuvos bažnyčiose, dvaruo-se ir valstiečių namuose naudotų medžiagų. Kietmedžių lentos ir plokštės panaudotos fojė sienoms ar balkonų turėklams, taip pat ir žiūrovų salės luboms bei sienoms. Spalvotas stiklas naudotas sietynams, sieninėms ir lubų lempoms, vyno taurėms. Kelių rūšių raudonos keraminės plytos naudojamos sienų puošybai. žalvariu dekoruoja-mas koridorius ir pagrindinės durys, durų rankenos, pele-ninės, lempos, laiptų detalės, grindų elementai.

Svarbu tai, kad apie šiuos sprendimus ir po keturiasdešim-ties metų galima kalbėti ne kaip apie istoriją, o kaip apie esa-mą ir vertinamą interjerą. Vis dėlto neišvengta ir praradimų. operos ir baleto teatras buvo suprojektuotas turint omenyje net smulkiausias detales, tokias kaip indai, peleninės, durų rankenos, informaciniai užrašai. Tai buvo originalūs, specia-liai operos ir baleto teatrui dailininko J. Markejevo sukurti dizaino elementai, deja, dalis jų jau nebepuošia teatro.

Aliuminio vamzdelių siena.

Priešgaisrinės salės uždangos žalvariniai žvynai. Neišlikusi žalvario peleninė.

Išlikusios žalvario rankenos.

Šiandien nieko nebestebinantys struktūrinio stiklo fasadai tuomet buvo labai neįprastas ir daug kartų viešai kritikuotas sprendimas. Tačiau bėgant metams šis ekstravertiškas fasadas tapo skiriamuoju teatro ženklu, sudarančiu galimybę kiekvienam bent fragmentiškai susipažinti su teatro interjeru.


�

dIdElės IR mAŽOs TECHNINės mETAmORFOzėsIšskirtinis autentiškas interjeras – tai fasadinė teatro da-lis, dengianti sudėtingas konstrukcijas ir techniką. Būtent pastarųjų nuolatinis atnaujinimas ir tobulinimas yra vienas svarbiausių veiksnių, leidžiančių teatrui išlikti šiuolaikiškam.

1974 m., tik pastačius teatrą, jo dosjė galėjo būti maž-daug tokia: pirmame aukšte yra vestibiulis, drabužinės, bufetai ir sanitariniai mazgai. Antrame aukšte – 1 150 vietų salė, fojė, bufetai. Salės parteryje yra 780 vietų, be to, dar yra 22 balkonai, išdėstyti dviem aukštais. Prie scenos įrengti aktorių kambariai, administracijos ir re-peticijų patalpos. Scena – 27 m pločio ir 21 m gylio (su 11 keliamųjų skydų, 12 m skersmens sukamuoju ratu), avanscena – 9 m gylio. orkestro duobėje buvo įreng-tos keliamosios aikštelės, jos galėjo būti fiksuojamos trimis padėtimis. Prie A. Vienuolio gatvės yra uždaras ūkinis kiemas, jame – dekoracijų sandėliai, dirbtuvės. Konstrukcijos – surenkamo ir monolitinio gelžbetonio. žiūrovų zonos perdanga – išilginės metalo santvaros su

Atliekami didžiosios salės rekonstrukcijos darbai.

Salė po rekonstrukcijos – žali kėdžių apmušalai pakeisti raudonais.

Nuotraukos iš LNOBT archyvo.


��Pagrindinis teatro fasadas.


10

17 m ilgio gembėmis ir skersinės metalo santvaros su 12 m ilgio gembėmis. Salės balkonai remiasi į monoliti-nes gelžbetonio gembes. To meto spaudoje („Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas“ (1988 m., p. 36); „Naujieji operos ir baleto rūmai“ („švyturys“, 1974 m., Nr. 20, p. 4)) buvo aprašyta originali metalinė erdvinė žiūrovų salės perdangos konstrukcija, sukurta inžinieriaus C. Strimaičio. Taip pat atkreiptas dėmesys į

10

Operos ir baleto teatras buvo suprojektuotas turint omenyje net smulkiausias detales, tokias kaip indai, peleninės, durų rankenos, informaciniai užrašai. Tai buvo originalūs, specialiai Operos ir baleto teatrui dailininko J. Markejevo sukurti dizaino elementai, deja, dalis jų jau nebepuošia teatro.


11

pagrindinę sceną, kurią ruošė meistrai iš tuometės Vo-kietijos Demokratinės Respublikos, modernią suomišką apšvietimo sistemą.

Vis dėlto netrukus po teatro atidarymo kai kurių išskirti-nio dizaino, tačiau ne itin funkcionalių sprendimų buvo atsisakyta. Vienas jų – žiūrovų salės sienų danga iš dažytų aliuminio vamzdelių. Nuo pat teatro veiklos pradžios ši danga netenkino salės akustikai keliamų reikalavimų – vamzdeliai buvo per ilgi, garsas juose tiesiog „dingdavo“.

Scenos transformacijos galimybės.

Tad 1985 m. operos ir baleto teatras patyrė pirmąją re-konstrukciją. Vamzdeliai pakeisti faneruotės plokštėmis.

Galima paminėti ir „kosmetinę“ rekonstrukciją, atliktą praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pabaigoje. Tuomet buvo pakeisti originalių fojė ir kavinės baldų apmušalai, o pagrindinės fojė erdvė pagyvinta augalais, jiems pritaikyti žalvariu dengti vazonai.

2005 m. vėl tobulinama salės akustika. šįkart keičiamos grindys ir kėdės. Tiek minkšta, veltinio grindų danga, tiek kėdžių apmušalai neatitiko garso sugeriamumo reikala-vimų, t. y. jo „sugerdavo“ per daug. Minkšta grindų danga buvo pakeista laminatu, įrengtos naujos vengriškos kė-dės, geriau atspindinčios garsą. Po šios rekonstrukcijos iki 984 sumažėjo žiūrovų vietų salėje skaičius – vadovau-jantis naujausiais priešgaisriniais reikalavimais, parteryje atsirado centrinis praėjimas.

sCENOs TRANsFORmACIjOsBe abejo, kalbant apie teatro rekonstrukciją ir technines galimybes, neįmanoma nepaminėti scenos. Pagrindinė operos ir baleto teatro scena, kaip buvo įprasta praėju-sio amžiaus septintojo dešimtmečio teatrams, projek-tuojama transformuojama. Tiesa, XXI a. jos laukė naujos transformacijos. Tai vėlgi iš dalies susiję su garsu. Teatro žmonės pažymi: viena vertingiausių scenos mechanikos ypatybių – tyla. Norint, kad įrenginys spektaklio metu daug kartų keistų savo padėtį, jo skleidžiamas triukšmas turi būti sumažinamas iki minimumo arba vieną kartą pakeltas jis turi likti statiškas. Kadangi spektakliai darosi vis dinamiškesni ir dinamiškesni, scenos keliamųjų skydų padaugėjo iki penkiolikos. Nuo 50 iki 65 padidėjo deko-racijų keltuvų skaičius, taip pat naudojama šešiolika taš-kinių keltuvų – kiekvieno jų keliamoji galia yra 500 kilo-gramų.

Dar viena scenos inovacija – pakeliamosios baleto grin-dys. Tai specialios grindys, saugančios nuo traumų. Ba-leto grindys susideda iš aliuminio rėmo, klijuoto medžio ir spyruokliuojančių intarpų, tai leidžia šuolius atlikti „minkštai“. Kai grindys nenaudojamos, jos pakeliamos ir laikomos scenos dėžėje.

AR IŠvysImE TEATRO PRIEsTATą?Projektuojant teatrą septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, darbuotojų patalpos buvo numaty-tos apytiksliai 300 žmonių. šiuo metu teatre dirba apie 600 darbuotojų. Natūralu, kad teatro patalpos nevisiškai tenkina čia kuriančius menininkus. Tarkime, pasigen-dama repeticijų salės, kuri būtų tokio pat dydžio, kaip pagrindinė scena. Minėtina, kad egzistuoja ir architek-tės E. N. Bučiūtės parengtas priestato projektas: apie 2 000 kv. m ploto pastatas galėtų būti prijungtas prie te-atro rytinio sparno ir tęstis Vilniaus gatvės link. Jame su-projektuotos trūkstamos repeticijų patalpos. Nuotraukos iš LNOBT archyvo.

12

a r c h i t e K t ū r a

dažnai sakoma, kad triukšmas yra labiausiai erzinantis aplinkos veiksnys. va-dinasi, norint efektyviai dirbti ar ilsėtis, akustiniais sprendimais turėtų būti pasirūpinta ir kasdienėje aplinkoje: biuruose, gyvenamuosiuose namuose, švietimo įstaigose.

akustika – harmoningai aplinkai

AKusTIKOs REglAmENTAvImAsLietuvoje vienintelis teisės aktas, reglamentuojantis akus-tiką, yra statybos techninis reglamentas STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“. Jame reglamentuojamos aidėjimo (reverberacijos) tru-kmės T60 vertės. Tai viena svarbiausių akustikos charakte-ristikų. Aidėjimas yra patalpų akustinis kriterijus ir paro-do patalpos „skambėjimą“. Tarkime, kalba daug prasčiau yra suprantama atvirose erdvėse, kur nėra specialių akus-tinių sprendimų, pavyzdžiui, koridoriuose, nei akustiniu požiūriu geriau įrengtose patalpose, pavyzdžiui, biuro patalpose. Taip pat esama kitų papildomų reikalavimų, į kuriuos atsižvelgiama darant individualius akustikos pro-jektus.

Patalpų aidėjimo trukmė skirstoma į atskiras klases, pavyz-džiui, C klasei (minimalus reikalavimas naujai statybai) pa-siekti gyvenamų pastatų bendrojo naudojimo patalpose T60 vertė turi būti ne prastesnė nei 1,3 s, mokymo įstaigose: koridoriuose, laiptinėse – 1,3 s, sporto salėse – 1,3 s, įprasti-nėse klasėse – 0,8 s, muzikos klasėse – 0,6 s.

PAgRINdINės PROblEmOs, KylANČIOs

TAIKANT PATAlPŲ AKusTIKOs sPRENdImusDažnai būna taip, kad projektuojant pastatus aidėji-mo trukmė nėra specialiai projektuojama ar iš anksto bandoma modeliuoti. Suprantama, kad rengti indivi-dualius akustikos projektus standartiniams biurams ar mokykloms yra per brangu. Tačiau Lietuvoje galėtų būti

1�


pradėti taikyti tipiniai projektavimo algoritmai, skirti ti-pinėms patalpoms, kurioms svarbi akustika, projektuoti. Pavyzdžiui, „Knauf“ atstovybė Vokietijoje siūlo patalpų akustinio projektavimo skaičiuoklę, kuri, įvertinusi įvai-rius duomenis (sienų, perdangų konstrukciją, patalpos paskirtį, langų skaičių ir jų uždengimą, būsimą žmonių skaičių patalpoje, baldus ir pan.), pateikia akustinius sprendimus. Deja, tam tikros medžiagos, kuriomis gali-ma pasiekti akustinius rodiklius patalpose, nėra akustine prasme reglamentuojamos. Reglamentuojamas tik galu-tinis rezultatas, t. y. aidėjimas patalpoje. o kokiu būdu tai pasiekti, sprendžia architektai.

AKusTINės lubŲ PlOKŠTės „KNAuF ClEANEO“„Knauf“ siūlo gausų spektrą akustiką gerinančių medžia-gų bei sprendimų. Vienas jų – akustinės lubų plokštės „Knauf Cleaneo“. šios plokštės atitinka STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“, keitimas 2007 m. gruodžio 22 d. Nr. D1-696, statybos ga-miniams keliamus reikalavimus. „Knauf Cleaneo“ plokš-tės gali atitikti C arba D garso klasę. Taip pat yra atsparios smūgiams pagal DIN 18032-3.

„Knauf“ akustinių plokščių montavimas yra analogiškas kitoms gipskartonio pakabinamų lubų rūšims. „Knauf Cleaneo“ akustinės lubos tvirtinamos prie pakabinamos metalinės konstrukcijos, sumontuotos tik iš tvirtų 0,6 mm storio skardos „Knauf“ profilių ir „Nonius“ arba tiesiogiai tvirtinamų pakabų. Metalinė konstrukcija savo ruožtu gali būti tvirtinama tiek prie medinių sijų, tiek prie gelžbeto-nio perdangos. Plokštės tvirtinamos savisriegiais sraigtais ant šios konstrukcijos pagrindinių ir laikančiųjų profilių. Ant laikančiųjų profilių gali būti uždėtas ne plonesnis kaip 20 mm storio mineralinės vatos izoliacinis sluoksnis.

AKusTINės PlOKŠTės PRITAIKOmOs

PRIE INTERjERO sPRENdImŲžinoma, įrengiant akustines plokštes gyvenamosiose pa-talpose ar viešosios paskirties pastatuose ne mažiau už funkciją yra svarbi estetika.

Perforacija: akustinių plokščių perforacijai visų pirma svarbus yra funkcinis veiksnys. Nuo kiau-rymių dydžių, kiekio, atstumų tarp jų priklauso plokštės garso absorbavimo ypatybės.

Tačiau kartu iš perforuotų plokščių gali būti formuojamas lubų piešinys. Ertmių dydžiai svyruoja nuo 6 iki 15 milime-trų. Ertmės gali būti apskritimo ar kvadrato formos, galima rinktis iš keturių jų išdėstymo būdų: plokštes su reguliaria ratukų perforacija, plokštes su reguliaria kvadratukų per-foracija, plokštes su išbarstyta rutuliukų perforacija ir „Slo-tline“ – plokštes su frezuotų juostų perforacija.

Dažymas: plokštės „Knauf Cleaneo“ gali būti da-žomos, taigi yra nuosekliai pritaikomos prie in-terjero kolorito. Plokščių paviršių galima dengti labai įvairiomis medžiagomis: sintetinės dervos dispersiniais dažais, daugiaspalvėmis dažomosio-mis medžiagomis, aliejiniais dažais, matiniu laku, alkidinės dervos dažais, poliuretano laku (PUR), polimerinės dervos dažais, epoksidiniu laku (EP), šarmine danga (kalkių, skystojo stiklo ir silikatinių dažų dangos gipsinių plokščių pagrindams netin-ka), dispersiniais silikatiniais dažais (atsižvelgiant į reikiamas dažų gamintojo rekomendacijas ir nuo-rodas). Dažais padengtos plokštės nepraranda savo akustinių ypatybių.

Formavimas: akustinės plokštės „Knauf Cleaneo“ išilgine kryptimi gali būti formuojami įgaubti ir išgaubti paviršiai (tam plokštės storis turi būti ly-gus 12,5 mm). Formuoti galima sausu arba drėgnu būdu.


1�1�


1�

„KempinsKi HoteLcatHedRaL squaRe“: uždanga nukrito

Aistė GAlAunytė, architektė

Rudens pradžioje, po beveik septyne-rių metų, nuo, ko gero, reikšmingiau-sioje senojo vilniaus erdvėje stovinčio pastato nukrito uždanga. viešbutis „Kempinski Hotel Cathedral squa-re“ nustebino saikingais, bet kartu prabangiais sprendimais, sugrąžin-damas originalią pastato funkciją ir dvasią.

Vacio Valužio nuotrauka.


1�

AuTORIAI

Originalaus pastato (universiteto g. 14) architektas michailas ProzorovasOriginalaus pastato statyba: 1893–1900 m.Architektas (rekonstrukcijos autorius) gintaras Šernius (uAb „skliauto pėda“)Konstrukcija – uAb „Konstrukcijų projektai“Interjeras – „living design“ (Švedija)

ĮgyvENdINImAs

Projekto vadovas gintaras Šerniusužsakovas uAb „AAA Cathedral square Hotel“Rangovė uAb „molesta“Techninė priežiūra ir konsultavimas: uAb „COWI lietuva“Įvykdymo data: 2005–2012 m.

duOmENys

Adresas – universiteto g. 14 / l. stuokos-gucevičiaus g. 2, universiteto g. 12, vilniusbendrasis plotas – 8 417,08 kv. mNaudingasis plotas – 4 898,58 kv. mužstatymo plotas – 1 850,05 ir 132,32 kv. mAukštų skaičius – 4 ir mansarda, 3 ir mansardaAukštis – 21,70 ir 14,52 mTūris – 42 900,56 ir 1 656,64 kub. mviešbučio numerių skaičius – 96

Viešbučio vidinis kiemelis uždengtas mobilia stiklo konstrukcija.

vIEŠbuČIO RENEsANsAs„Viešbučių „Kempinski“ tinklas išsiskiria objektais istori-nėje aplinkoje, – pasakoja projekto autorius, architektas G. šernius, vardydamas Europos didmiesčius. – Dabar tarp jų – ir Vilnius. Moderni architektūra „Kempinski“ atveju yra retenybė.“

Tokia veiklos koncepcija – tai ne tik tam tikro sektoriaus verslo strategija, tačiau ir stambi investicija į senamiesčio audinį. Naujam gyvenimui prikeliamas, restauruojamas istorinis statinys. šia prasme apibūdinimas „viešbučio renesansas“ tikrai įgauna tiesioginę prasmę – mat tai ir buvo pirmoji, originali statinio funkcija. Viešbučio „Kem-pinski Hotel Cathedral Square“ atstovai primena, kad dar XIX a. viduryje šią miesto teritoriją įsigijo otonas Bogda-novičius – garsus to meto dvarininkas, ne vieno Vilniaus pastato savininkas. Matydamas spartų Vilniaus miesto augimą ir plėtrą bei šalia Katedros aikštės vieną po kito dygstančius valdžios institucijų bei visuomeninių įstaigų pastatus, o. Bogdanovičius suprato, kad ši teritorija tam-pa pačiu miesto įvykių centru, ir čia esantis pastatas bus puiki investicija. Tad dar 1893 m. dvarininkas suskubo rū-pintis naujomis statybomis.

Vacio Valužio nuotraukos.


1�1�Senasis viešbučio korpusas ir naujasis priestatas.


1�

Pirmojo viešbučio aukšto planas. Konstrukcijas projektavo UAB „Konstrukcijų projektai“.

Nelaikančios gipskartonio pertvaros – „Knauf“.Iliustracija iš „Kempinski Hotel Cathedral Square“ archyvo.

Istorizmo stiliaus pastatą suprojektavo M. Prozorovas (1860–1914 m.), vienas žymiausių, produktyviausių (daugiau kaip 50 pastatų Vilniuje autorius) ir madin-giausių to meto architektų, kuris, be viso kitko, „išmanė metalo ir gelžbetonio konstrukcijas“, teigiama leidinyje „Vilniaus senamiesčio architektūros stiliai“ (elektroninis leidinys, prieiga per internetą http://issuu.com, parengė VšĮ Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra, 2011 m., p. 61). Įdomu, kad pastaraisiais metais būtent šio archi-tekto kūryba yra sparčiai rekonstruojama, pritaikoma šiuolaikinėms reikmėms.

Taigi pačioje XX a. pradžioje baigtuose statyti rūmuose įsikūrė įvairios valstybės institucijos ir, be abejo, nedidelis viešbutis, skambiu pavadinimu „Niujorkas“.

IsTORIjA IR ŠIuOlAIKIŠKumAsRekonstruotas viešbutis „Kempinski Hotel Cat-

hedral Square“ susideda iš trijų korpusų: pa-grindinio, t. y. senojo, pastato (Universiteto g. 14), priestato (L. Stuokos-Gucevičiaus g.

2, Universiteto g. 12) ir kiemo korpuso. Jie su-jungti į žiedinę sistemą, o jų viduryje yra kie-

mas. Taip naujuoju priestatu baigta formuo-ti senamiesčiui būdinga pastatų išdėstymo

struktūra.

Minėtina, kad rekonstrukcijos projekto rengė-jams teko paveldėti ne pačios geriausios būklės

statinį. Monumentalaus keturių aukštų pastato unikalus dekoras buvo gerokai apiręs. Archi-tektas G. šernius prisimena, kad sveikų, ne-aptrupėjusių detalių visame pastate buvo

rasta tik kelios. Bendradarbiaujant su archi-tektūros paveldo specialistais buvo atkurta visa

originali neoklasicistinė pagrindinio fasado puošyba, o tai reiškė, kad faktiškai visos detalės turėjo būti liejamos iš naujo. Tiesa, ne Lietuvoje, o Rygoje, Latvijoje. Kitas archi-tektūros savasčiai išsaugoti ne mažiau svarbus elementas – langai – taip pat buvo atkurti remiantis originaliais fasado išklotinių brėžiniais, išlaikant angų dydžius, proporcijas ir skaidymą. Tiesa, neišvengta korekcijos, funkciškai reika-lingos šiuolaikiniam viešbučiui. Pagal originalų projektą pastato gatvės fasadas neturėjo paradinio, centrinio įėji-mo – į vidų buvo patenkama per simetriškai kairėje ir de-šinėje išsidėsčiusius įėjimus arba iš kiemo.

Formuojant centrinį įėjimą trijų langų angos buvo pa-verstos durimis, uždėtas stogelis, tačiau, reikia pripažinti, fasado konfigūracija šiems pokyčiams buvo labai palan-ki. Naujasis įėjimas neatrodo svetimkūnis, kadangi jis su-lietas su centriniu frontonu.

KONTEKsTAs IR KOmPROmIsAsXXI a. išvydus istorizmo stiliumi suprojektuotą naują pas-tatą dažnam natūraliai iškyla klausimas, kodėl taip pada-ryta. Naujojo viešbučio „Kempinski“ priestato autorius turi tvirtą atsakymą: „Norėjome sukurti kontekstualų pas-tatą, kuris savo raiška nekonkuruotų su M. Prozorovo kū-riniu.“ Priestato apdailai pasirinktos stilizuotos istorizmo detalės, tačiau architektas G. šernius pabrėžia: tai nėra tikslios kopijos, kiekvienas, priėjęs arčiau, iškart supranta šį pastatą esant naują.

Kūrybiškai interpretuotas ir vidinis kiemelis. Norėta ne tik jį išsaugoti kaip būdingą senamiesčio erdvę, tačiau ir padary-ti funkcionalų. Tai pavyko išspręsti erdvę uždengus mobilia stikline konstrukcija: esant palankioms oro sąlygoms, stikli-nis stogas gali būti atidengiamas, o prireikus uždengiamas. Taigi šis kiemelis tapo neatsiejama 260 kv. m didžiosios po-kylių salės, įsikūrusios trečiajame korpuse, dalimi.

Šioje vietoje ėjo Vilniaus gynybinė siena.Vacio Valužio nuotrauka.


1�

Pagrindinis viešbučio vestibiulis pirmame senojo korpuso aukšte.

Viešbučio rūsyje įrengtas SPA su baseinu, pirtimis ir masažinėmis. Nuotraukos iš „Kempinski Hotel Cathedral Square“ archyvo.

TAI, KO NEmATO PRAEIvIAIVisus tris korpusus koridorius sujungia į vientisą žie-do sistemą, besisukančią aplink kiemelį. Tokios ko-ridorinės sistemos buvo be galo būdingos to laiko-tarpio pastatams. Viešbučio numeriai įrengti visuose korpusuose, suprojektuoti laikantis modulinės siste-mos. šiame viešbutyje moduliu buvo laikomi 35 kv. metrai. Tad viešbučio numeris „Junior Suite“ yra 1,5 modulio, „Executive Suite“ – 2 moduliai, prezidenti-niai apartamentai – 3 moduliai. Tiesa, Vilniuje dėl vie-tos stokos istoriniame pastate kai kurie numeriai yra truputį mažesni. Viešbučio interjerą kūrė švedų įmo-nė „Living design“.

1�


20

Prezidentiniai apartamentai išdėstyti trečiajame nau-jojo priestato aukšte. čia įrengti ne tik neperšaunamo stiklo langai, tačiau ir patekti į juos svečiai gali visiškai nepastebėti, naudodamiesi liftu, esančiu vidiniame kieme.

Atkreiptinas dėmesys, kad viešbučio numeriai atitinka aukščiausius akustinius reikalavimus, projektuojant la-bai didelis dėmesys kreiptas į triukšmo minimizavimą, kelti ypatingi reikalavimai medžiagų ir įrangos kokybei bei patvarumui – visa tai pasakytina ir apie standarti-nius, ir apie pačius prabangiausius apartamentus.

Vis dėlto vienu svarbiausių prabangaus viešbučio pla-navimo sprendimų galima laikyti atidengtus ir ekspo-nuojamus Vilniaus gynybinės sienos pamatus. Siena eina būtent toje vietoje, kur susikerta pirmasis ir an-trasis korpusai. Taip, laimingam atsitiktinumui lėmus, eidamas į restoraną, ją gali apžiūrėti kiekvienas vieš-bučio svečias. šalia sienos planuojama įrengti ir infor-macinį stendą.

Viešbučių „Kempinski“ tinklas išsiskiria objektais istorinėjeaplinkoje. Tokia veiklos koncepcija – tai ne tik tam tikro sektoriaus verslo strategija, tačiau ir stambi investicija į senamiesčio audinį.


21

Viešbučio apartamentų interjerų fragmentai.

Viešbučio apartamentų svetainės zona. Viešbučio interjeriniai sprendimai išsiskiria jaukia, nedeklaratyvia prabanga, aukščiausios kokybės medžiagomis. Nuotraukos iš „Kempinski Hotel Cathedral Square“ archyvo.

22


„Knauf“ gipskartonio plokštės – išskirtinei gyvenimo kokybeiAistė GAlAunytė, architektė

„Knauf“ – visame pasaulyje gerai žinomas statybinių medžiagų ir sistemų gamintojas. Tarptautinė įmonė savo klientams siūlo kokybiškas statybines sistemas, supaprastinančias planavimą ir statybą.

Apie „Knauf“ gaminių pritaikymą naujame prabangiame viešbutyje, įsikūrusiame sostinės centre, kalbamės su UAB „Knauf“ atstovu, techniku Kastyčiu Vaseriu.

Rugsėjo pradžioje vilniaus senamiestyje duris atvėrė viešbutis „Kempinski Hotel Cathedral square“. jo iš-skirtinės vidinės erdvės buvo sukurtos naudojant ir „Knauf“ gaminius.

Turbūt kiekvienas sutiks, kad tokiuose objektuose kaip viešbučiai be galo svarbus aspektas yra garso izoliacija. Į viešbutį atvykę svečiai pageidauja ramybės ir privatumo, o tai tiesiogiai susiję su kambario pertvarų laidumu gar-sui. Kai buvo projektuojamas viešbutis „Kempinski Hotel Cathedral Square“, „Knauf“ pasiūlė naudoti pertvarų sis-temą W115 – tai yra dviguba metalinio karkaso konstruk-cija su dviejų sluoksnių plokščių danga. šios pertvaros vieną nuo kito atskiria viešbučio numerius, taip pat nu-merį nuo koridoriaus.

Kokie yra „Knauf“ pertvarų sistemos W115 pranašumai?

Dėl dvigubos gipskartonio plokščių dangos susidaro dvigu-bai geresnė izoliacija, ji gali siekti iki Rw (garso izoliacijos in-deksas) = 67 dB. Tokiu atveju naudojamos ne standartinės, o specialios garsą izoliuojančios plokštės „Knauf Blue“. Gips-kartonio pertvarų sistemų pranašumas yra tai, kad keičiant jų sudedamuosius elementus galima gauti skirtingų kokybi-nių charakteristikų gaminius. Tarkime, sistemoje W115 gali būti naudojami trijų skirtingų pločių metaliniai profiliai. Taip pat galime pasiūlyti specialius, garso bangas slopinančius MW profilius ir gipskartonio plokštes „Knauf Silentboard“, kuriais naudojantis galima montuoti dar plonesnes pertva-ras su dar geresnėmis garso izoliacinėmis ypatybėmis.

„Knauf“ gipskartonio pertvaros keičia įsivyravusį po-žiūrį, kad gera pertvara – tai mūro blokelių pertvara. Kuo gipskartonio pertvarų sistemos yra pranašesnės už įprastas blokelių pertvaras?

Gipskartonio pertvaroms keliami trys pagrindiniai reika-lavimai: statiniai, gaisro saugos (pvz., sistemos W115 at-sparumo ugniai klasė – EI90) ir garso izoliacijos. Viešbu-tyje „Kempinski“ tarpbutinei pertvarai 67–68 dB užtikrina aukščiausią A klasę.

Apskritai projektuojant sienas iš gipskartonio galima la-bai tiksliai numatyti būsimų atitvarų technines charakte-

trumpalaikio apgyvendinimo pastatų vidinių atitvarų ore sklindančio garso izoliavimo klasifikatorius

vidinių atitvarų garso klasė

A B C D E

Apsaugomos erdvės tipasRodiklis

dB dB dB dB dB

Tarp kambarių 55 52 50 48 46Tarp kambarių ir bendrojo naudojimo patalpų

58 55 52 50 48

Tarp kambarių ir pramogoms skirtų patalpų

61 58 55 52 50

durys tarp kambarių ir koridorių (A, B, C, D durų garso izoliavimo klasė)

40 (A)

35 (B)

30 (C)

25 (D)

20 (E)

W115

ristikas – garso izoliacijos, termoizoliacijos rodiklius. Įgy-vendinus projektinius sprendinius, šie rodikliai gaunami visiškai nepakitę.

Be to, naudojant „Knauf“ gipskartonio plokštes, statybos procesas būna žymiai paprastesnis:

a) tai sausas procesas, vadinasi, darbas yra gerokai spar-tesnis (juk nereikia laukti džiūvimo terminų), be to, pastatui „neperduodami“ papildomi drėgmės kiekiai;

b) dėl nedidelio svorio konstrukcijų galima nemažai su-taupyti: gali būti įrengiami paprastesni pamatai, padi-dėja pastato naudingasis plotas;

c) gipskartonio pertvaros gali būti išmontuojamos ir mon-tuojamos naujai, t. y. galima lengvai transformuoti patal-pų planavimą, tai ypač patrauklu biurų pastatams.

Lentelė parengta pagal STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“, keitimas 2007 m. gruodžio 22 d. Nr. D1-696.

2�

a K t u a l i j o s / a r c h i t e K t ū r a

GretA GrAbytė

Architekto Arno dineikos stipendija šiemet atiteko vilniaus gedimino tech-nikos universiteto (vgTu) ketvirto kurso architektūros studentei jūratei Cir-tautaitei už mokyklos projektą. Aštuntą kartą paskirtą stipendiją architekto garbei įsteigė jo buvę mokiniai, šiandieniame architektūros pasaulyje gerai žinomi architektai: Audrius Ambrasas, gintaras Čaikauskas, Audrys Karalius, gintaras Klimavičius, sigitas Kuncevičius, Rolandas Palekas, saulius Pamer-neckis, darius Osteika, linas Tuleikis ir vykintas Šeškus.

aštuntą kartą paskirta a. dineikos stipendija

2�

Šios stipendijos tikslas – padėti būsimiems architektams formuoti savąsias vertybes ir profesinę asmenybę, kartu tai yra siekis pratęsti ilgamečio VGTU Architektūros katedros vedėjo A. Dineikos deklaruotas vertybes ir pastangas atskleisti jauno žmogaus talentą bei individualumą.

sKATINA FORmuOTI PROFEsINę AsmENybęStipendijos fundatoriai įsitikinę, kad A. Dineika buvo iš-skirtinė asmenybė, paveikusi ne tik asmeninius, bet ir kūrybinius gyvenimus. Matyt, dėl šių priežasčių A. Dinei-ka buvo dažnai nominuojamas kaip populiariausias dės-tytojas. Pedagogas siekė pertvarkyti studijas, parengti naują architektų profesinio rengimo sistemą, jo iniciaty-va įdiegtas meninis ugdymas, tad A. Dineikos dėka archi-tektūra priklauso menų studijų srities krypčiai. Didžiąją gyvenimo dalį architektas paskyrė VISI (dabartinis VGTU) ir jo studentams, siekdamas kilstelti architektūros lygį Lietuvoje. žinoma, ir pats A. Dineika tęsė architektūrinio projektavimo darbus, jo žinomesni objektai: 1963 m. su-projektuotas gamybinio susivienijimo „Svetlana“ labora-torinis korpusas Leningrade (su architektu G. Kostiurinu) ir pačiam architektui itin svarbus projektas – šiaulių tele-vizorių gamyklos sporto salė, pastatyta 1976 metais.

Būsimųjų architektų paskatinimas kartu yra siekis pra-tęsti ilgamečio VGTU Architektūros katedros vedėjo A. Dineikos pedagoginę veiklą. Stipendija įprasmina pro-fesoriaus deklaruotas architektūros vertybes ir pastangas atskleisti jauno žmogaus talentą bei individualumą. šios stipendijos tikslas – padėti būsimiems architektams for-muoti savąsias vertybes ir profesinę asmenybę.

Pirmosios stipendijos buvo teikiamos tik VGTU architektūros studentams, bet prieš kelerius metus nuspręsta, kad dėl stipendijos gali varžytis visų architek-tūros mokyklų studentai. Pirmoji sti-pendija buvo įteikta 2005 m., ji atiteko architektui Matui Cirtautui, tačiau su šių metų nominante giminystės ryšių nėra. Komisija – kaip visada – objek-tyviai rinko perspektyviausią architek-tūros studentą.

ANONImINIs bAlsAvImAs

IR vIEŠAs gyNImAsA. Dineikos stipendijos skyrimas vyksta dviem etapais. Anksčiau pen-kis nominantus pirmajam etapui išrinkdavo trečio bei ketvirto kurso studentai. Prieš porą metų sistema buvo pakeista. Patys studentai, pre-tenduojantys gauti stipendiją, at-siunčia savo darbus – visuomeninių objektų projektus. Jie koduojami ir paskelbiami interneto svetainėje,

2�

a r c h i t e K t ū r a / a K t u a l i j o s

balsuojama anonimiškai. Taip stengiamasi kuo objekty-viau išrinkti geriausius darbus. Antrasis etapas – viešas projektų gynimas. Gynimo ceremonija visuomet vyksta VGTU architektūros rūmuose spalio pradžioje, taip pa-gerbiant A. Dineikos mirties metines. šiemet įžanginę kalbą taręs vienas stipendijos steigėjų A. Karalius kaip visada privertė klausytojus susimąstyti: šįkart apie ar-chitektūrinius pozityvus ir negatyvus. Džiugu, kad visi stipendijos nominantai buvo susitelkę ties savo darbais, tad juos pristatė sklandžiai.

Stipendijos fundatoriai įsitikinę, kad A. Dineika buvo išskirtinė asmenybė, paveikusi ne tik asmeninius, bet ir kūrybinius gyvenimus. Matyt, dėl šių priežasčių A. Dineika buvo dažnai nominuojamas kaip populiariausias dėstytojas.

Jūratės Cirtautaitės pradinės mokyklos Klaipėdoje projektas.

2�

NuO vIEŠbuČIO sAlOjE IKI

gAlERIjOs AuTOmObIlIŲ AIKŠTElėjEKauno technologijos universiteto atstovas Darius Kama-rūnas pristatė viešbučio projektą dirbtinai formuojamoje saloje, Klaipėdos mieste. Aiškiai išdėstęs pastato koncep-ciją bei urbanistinį salos formavimo sprendimą, komisi-jos palaikymo studentas nesulaukė, buvo išsakyta nema-žai kritikos dėl kiek stilistiškai pasenusios architektūrinės kalbos, tačiau sveikintina, kad D. Kamarūnas nesutriko ir sklandžiai pabaigė pristatymą.

2�

a K t u a l i j o s / a r c h i t e K t ū r a

VGTU studentė Julija Mickevičiūtė raiškia kalba prikaustė auditorijos dėmesį, tačiau komisijai to nepakako. Studen-tė pristatė pradinę mokyklą, kurios koncepcijos pradinė idėja buvo origami lankstiniai bei šviesos žaismas, tačiau, kaip pripažino pati autorė, koncepcija kūrybos proceso metu kito, tad galutinis rezultatas iš tiesų atitolo nuo pra-dinės idėjos. objektas daugiau sietas su gamtine aplinka, o patalpų apšvietimo sprendiniai stokojo inovatyvumo.

Pradinės mokyklos projektą pristatė ir Joris šykovas, taip pat VGTU studentas. Būsimasis architektas sužavė-jo sklandžiu bei šmaikščiu pristatymu, taip pat ir inova-tyviu bei kūrybišku požiūriu į architektūrą. Palyginti su kitais nominantais, J. šykovo objekto koncepcija buvo įdomiausia bei geriausiai argumentuota, nestokojanti vaikiško žavesio ir logiškų sprendimų. Plastiškų formų mokykla išsiskyrė ne tik geru planiniu sprendimu, bet ir netradicinių viešųjų erdvių kūrimu, žaliosiomis klasėmis ar transformuojamomis erdvėmis. Kandi komisija nerado esminių projekto trūkumų, tad komentuota tik pasirink-tų konstrukcijų forma. Gaila, tačiau J. šykovui koją pakišo ne iki galo išbaigtas tūrio apipavidalinimas.

Dar vienas konkurso dalyvis, VGTU studentas Andrius Laurinaitis pristatė darbą, „parsivežtą“ iš čekijos, kur studijavo pagal švietimo mainų programą ERASMUS. Galerijos, įrengtos automobilių aikštelėje, koncepciją pristatęs autorius ne iki galo užbaigė projektą, tad su-laukė daugiau vertintojų komentarų. Vis dėlto akcen-tuota, kad susipynusių funkcijų pastatas neabejotinai vertas dėmesio.

Nominantai (iš kairės): Joris Šykovas, Julija Mickevičiūtė, Jūratė Cirtautaitė, Andrius Laurinaitis, Darius Kamarūnas. Gabrieliaus Varnelio nuotrauka.

2�

NugAlėjO KONCEPTuAlumAs IR ARgumENTACIjAJ. Cirtautaitės pristatytas pradinės mokyklos Klaipėdoje projektas išsiskyrė konceptualumu ir puikia argumentacija. Autorė atsižvelgė ir į šalia esančią šiluminę elektrinę bei pa-siūlė konversiją į modernaus meno centrą. Mokyklos kon-cepcijos pristatymą studentė pradėjo nuo tradicinio Klaipė-dos miesto vaizdo. Autorė teigė, kad ją įkvėpė fachverkas, miestui būdingas raudonų plytų atspalvis bei urbanistiniai Klaipėdos sprendimai. Atkreiptas dėmesys, kad paletės formą primenanti mokykla puikiai suplanuota. Fasadų ele-mentais stengtasi perteikti medžių siluetus, o pasirinktas rūdžių atspalvis atkartoja Klaipėdos koloritą. Neigiamų komentarų negailėjo A. Karalius, suabejojęs J. Cirtautaitės koncepcijos tvirtumu. Matyt, prie to prisidėjo ir simpatijos kitam nominantui. Tačiau J. Cirtautaitė puikiai argumentavo savo sprendimus, tad komisija priekaištų nebeturėjo.

Skelbdama konkurso rezultatus, komisija pripažino, kad šiemet laimėtoją buvo itin sunku išrinkti ir „tik per plau-ką“, pasak A. Karaliaus, pergalę išplėšė VGTU studentė J. Cirtautaitė. Visiems konkurso dalyviams buvo įteiktos A. Dineikos pastelės. Stipendijos steigėjai pasidalijo šil-tais prisiminimais apie savo dėstytoją A. Dineiką. Jaunieji architektai turėjo puikią progą dar daugiau sužinoti apie išskirtinę asmenybę, padariusią didelę įtaką architektū-ros studijoms ir visai Lietuvos architektūrai.

2�

www.cembrit.lt

Fibrocementinės plokštės šiuo metu dažnai naudojamos ir statant visiš-kai naujus pastatus, ir renovuojant senus. Įmonė „Cembrit Holding“, jau daugiau nei 80 metų tiekianti gami-nius iš fibrocemento, pristato naują produktą – fibrocementinę plokštę „Cembrit zenit“.

NAujA FIbROCEmENTINIŲ PlOKŠČIŲ RŪŠIsPlokščių pažeidimai ir įbrėžimai, atsiradę atliekant darbus statybos aikštelėje ar eksploatuojant pastatą, greitai pas-tebimi. Be abejo, šito nenori nei architektai, nei užsakovai. Homogeninės plokštės, dažytos natūraliais pigmentais, kartais turi nežymių atspalvių skirtumų – architektai tai vertina kaip fasado natūralumą ar dinamiškumą, tačiau ne visada sulaukia užsakovų pritarimo. Įmonė „Cembrit Holding“, siekdama maksimaliai patenkinti savo klientų pageidavimus, 2012 m. pristatė naują „Cembrit“ plokš-tę – „Cembrit Zenit“. Fibrocementinės plokštės „Zenit“ unikalumas tas, kad homogeninis pagrindas padengtas

tokios pat spalvos neskaidriais vandens pagrindo akrili-niais dažais. ši plokštė – tai patobulintas „Cembrit True“ variantas. Paprastai plokštės pagrindas nudažomas skai-driais dažais (laku). Plokštės „Zenit“ dažomos ne skaidriais, bet visiškai pigmentuojančiais ir padengiančiais pagrindą dažais – taip sukuriama dviguba apsauga. Plokščių spalvų skirtumai tapo faktiškai nematomi, iki minimumo suma-žinta tikimybė pamatyti įbrėžimų.

Plokščių „Cembrit Zenit“ techniniai duomenys ir montavi-mas niekuo nesiskiria nuo ankstesnių „Cembrit“ gaminių. Jei pageidaujama, „Zenit“ plokštėms gali būti pritaikoma nematoma tvirtinimo sistema „Cembrit Flow“.

svARbŪs ĮRENgImO AsPEKTAI„Cembrit“ atstovybės Lietuvoje vadovas Virginijus Ba-rišauskas atkreipia dėmesį į tai, kad fibrocementinės plokštės yra itin patvarios. Jų naudojimo laikas – daugiau kaip 50 metų, o pirmoji techninė priežiūra atliekama po 30 metų nuo dengimo. Tačiau tam, kad fasadas puikiai atrodytų ir nekistų kelias dešimtis metų, būtina deramai įvertinti kelis aspektus.

„Cembrit“ siūlo naudoti tris pagrindines karkaso sistemas: žemuose statiniuose – medinį karkasą, kitais atvejais – aliuminio arba cinkuotų profilių karkasą. šios sistemos gali būti montuojamos pagal du principus: vertikalų ir dvigu-bą. Vertikalią tvirtinimo sistemą rekomenduojama rinktis tada, kai fasadas ir pastato konfigūracija yra nesudėtingi. Jei pastato konstrukcinis sprendimas sudėtingesnis, siūlo-ma rinktis dvigubo karkaso sistemą, derinant horizontalius ir vertikalius profilius.

Fibrocementinės plokštės pažeidžiamos ir neužtikri-nus fasado vėdinimo. Fasado vėdinimas veikia tada, kai oras patenka per ventiliacines angas fasado apačioje ar viršlangį ir ištraukiamas viršuje – per karnizą ar palangę. Būtina, kad tarp fasadinės plokštės ir už plokštės esan-čios izoliacinės medžiagos būtų ne mažesnis nei 25 mm,

2�

Neribotos fasadų galimybės

2�

„cembrit“ atstovybė Lietuvoje, Savanorių pr. 219, LT-02300 VilniusTel. +370 5 264 4302, faks. +370 5 205 8552, mob. +370 620 71 744El. paštas [email protected]

www.cembrit.lt

bet ne didesnis nei 100 mm tarpas. oro tarpo vėdinimo angų dydis turi būti ne mažesnis kaip 200 kv. cm vienam ilginiam (horizontaliąja kryptimi) vertikalaus oro tarpo metrui. Uždarius vėdinimo ertmes, garai kondensuojasi ant vidinės apdailos plokštės sienelės, oro cirkuliacija pri-verstinai vyksta per pačių plokščių paviršių, gali atsirasti įlinkimų ar spalvos pakitimų.

sKIRTOs IŠOREI, bET lAIKOmOs vIdujEDar vienas svarbus dalykas – plokščių sandėliavimas. Klai-dingai manoma, kad eksterjerui skirtos plokštės gali neri-botą laiką būti laikomos atvirame lauke. Plokštes rekomen-duojama laikyti gerai ventiliuojamose uždarose patalpose arba stoginėse. Net ir neilgą laiko tarpą sandėliuojant lauke būtina nuimti pakuotės polietileną ir uždengti plokštes kita „kvėpuojančia“ medžiaga, kad aplink plokštes galėtų laisvai judėti oras. Nenuėmus polietileno, po plėvele kaupiasi kon-densatas, drėgmė gali patekti ir į plokštes. Dėl to ant fasado paviršiaus gali atsirasti baltų, sunkiai valomų dėmių.

NEvARŽO KŪRybINIO POlėKIO „Cembrit“ fibrocementinės plokštės yra ideali fasado danga ne tik dėl techninių ypatybių – geros garso ir vėjo izoliacijos, nedegumo (A2, s1 d0 klasė), didelio atsparu-mo smūgiams. šios plokštės nevaržo architektų kūrybinio polėkio ir leidžia sukurti originalų bei patrauklų fasadą.

Fibrocementinės plokštės gali būti pjaustomos ir statybų aikštelėje, ir gamykloje. Į mažesnes plokštės supjausto-mos iš standartinių (3 050x1 250 mm; 2 500x1 250 mm) matmenų plokščių. Galimi mažiausi plokštės matme-nys – 180x600 mm. Mažesnių matmenų plokštės leidžia prisitaikyti prie mažesnio pastato mastelio, o didesnių matmenų plokštes rekomenduojama naudoti stambes-niems objektams.

„Cembrit“ sukurta spalvų paletė „Urbannature“ – tai 59 skirtingos spalvos, kuriomis dengiamos fibrocemen-tinės plokštės. Jei nė viena iš siūlomų spalvų netinka

pagal architektūrinį sumanymą, plokštės gali būti dažo-mos kliento pasirinkta spalva pagal NCS ar RAL spalvų paletę. Verta paminėti, kad, remiantis Europos standar-tu EN 20105 „Spalvos atsparumo testas, dalis A02 pilkos spalvos pasikeitimo įvertinimas“, dauguma spalvų ir po 3 000 valandų QUV testavimo patenka į skalę 4 (nežy-mūs spalvos pakitimai) arba 5 (be pakitimų).

lAIKOmAsI sTANdARTŲ IR EKOlOgIjOs PRINCIPŲ„Cembrit“ fibrocementinės plokštės gaminamos, dažo-mos ir apdirbamos Suomijoje esančioje gamykloje. Per metus pagaminama apie 5–6 mln. kv. m plokščių. Jos tie-kiamos į įvairias Europos šalis, Aziją, JAV. Įmonės „Cembrit“ kokybės vadybos sistema atitinka ISo 9001:2000 standar-tą, aplinkosaugos vadybos sistema – ISo 14001:2004 stan-dartą. Svarbu tai, kad įmonė sugebėjo suderinti tikrai ne-mažas gamybos apimtis ir ekologijos principus, o tai šiuo metu itin aktualu.

2�

2�

a r c h i t e K t ū r a / Pa v e l d a s

2�

2�

Pa v e l d a s / a r c h i t e K t ū r a

Aistė GAlAunytė, architektė

„Neišmesti nieko, kas yra susiję su restauruojamu objektu. Tai buvo pirmas mūsų principas. Iš pradžių tos mažos detalės gali būti nesu-prantamos, bet pradėjus domė-tis atsiranda atsakymai. Atrodo, smulkmenos, bet kai jas prarandi, tada pradedi kurti, fantazuoti, o čia fantazijos mažiausiai reikia“, – pasakoja skulptorius gintaras Ka-rosas. jo vadovaujamas liubavo krašto istorijos, kultūros ir tech-nikos paveldo muziejus, įsikūręs naujam gyvenimui prikeltame liubavo dvaro malūno pastate, šiais metais pelnė prestižinį „Eu-ropa Nostra“ apdovanojimą.

Liubavo dvaRo maLŪnas – neatsitiKtinĖs sĖKmĖs istoRiJa

2�

�0


Taip jau atsitiko, kad ir pats malūnas – maža detalė, nuo kurios pradedamas dėlioti Liubavo dvaro sodybos pa-veikslas. Tiesa, dvaro sodybos pėdsakai šiandien sunkiai įžvelgiami per baltas silikatines kolektyvizacijos padari-nių plytas. Tik suplūktas siauras keliukas, vedantis į Liu-bavą, ko gero, toks pat kaip ir prieš šimtmetį. Pačiame jo gale – akmeninis malūnas-muziejus, pasakojantis dvaro istoriją. Taip supranti, kad bevažiuojant pro akis praslydo nematomos oficina, oranžerija, ledainė...

Skulptorius G. Karosas prisimena, kad Liubavą atrado 1988 m., jau pradėjęs Europos parko kūrimo darbus. Beje, šiuos du muziejus (Liubavo dvaro ir Europos parko), kuriems vadovauja G. Karosas, skiria vos trys kilometrai. Iš pradžių Liubave buvo atliekami pavieniai istoriniai ir archeologiniai tyrimai, o po dviejų dešimtmečių atėjo laikas rekonstruk-cijai. Prasidėjusi 2009 m. pabaigoje ji užtruko 18 mėnesių, ir malūnas duris lankytojams atvėrė jau 2011 metais. o 2012 m. vasarą apdovanotas Europos Sąjungos kultūros pa-veldo prizu ir „Europa Nostra“ apdovanojimu už kokybišką restauraciją. šis prestižinis apdovanojimas teikiamas kasmet nuo 2005 metų. Architektūros paveldo kategorijoje šiais metais paskelbta 16 laureatų, tarp jų, žinoma, ir Lietuva. Ce-remonija vyko Lisabonoje, šv. Jeronimo vienuolyno kieme, dalyvaujant Portugalijos prezidentui Aníbalui Cavaco Silva, „Europa Nostra“ prezidentui Plácido Domingo, Europos Ko-misijos kultūros klausimams komisarei Androullai Vassiliou.

Apsilankę restauruotame dvare ir po jį vedžiojami domė-jomės, kas lėmė kuklios architektūros ir mastelio objekto (norėtųsi sakyti Europos pakrašty, bet juk jis stūkso be-veik Europos centre!) sėkmę?

„Visų pirma mes stengėmės restauruoti panaudodami kaip galima daugiau autentiškų detalių – tai labai svarbu. Kitas dalykas – kompleksiškumas. Jau restauruodami tu-rėjome aiškų veiklos planą – atlikti tyrimus, išleisti knygą, atidaryti muziejų, – sako G. Karosas. – Be to, mūsų darbas svarbus visuomenei, tai nėra restauracija dėl restauracijos.“ Taip pat vertėtų paminėti ir išsamų objekto pristatymą vir-tualioje erdvėje, turbūt nė vienas Lietuvos muziejus negali pasigirti tokia trimate animacija, pristatančia malūno vei-kimo principus. Juk jie dažnam šiuolaikinės visuomenės atstovui jau nebesuvokiami, nesugrąžinamai nutolę kartu su nesuprantama funkcija ir nevartojama leksika. Malūno restauracijos projekto vadovas G. Karosas prisimena istori-ją, kaip skaitęs, iš ko susideda girnapusės abrazyvas: chlor-magnezijos, magnezito ir titnago grūdelių. Paklausęs che-mikų apie tai, išgirdo, kad tokios medžiagos paprasčiausiai nėra... Teko ieškoti patyrusio chemiko, besidominčio ma-lūnais, ir tik jis galėjo pasakyti, kas yra kas. Pasirodo, anks-čiau tai buvo savaime suprantami, nusistovėję terminai, iš švedų atėję. o tokie malūno detalėms pavadinti vartojami žodžiai kaip „sliekas“, „žirklės“, „kelnės“, „rankovė“, „milvelis“, ko gero, sudomintų ne tik technologus, bet ir vietos kalbos tyrinėtojus. Senųjų liubaviečių, dar menančių dvarvietę, likę nedaug, tačiau net menkiausias pasakojimas ar daik-tas – vertingas. Muziejaus šeimininkas pasakoja, kad jau atidarius muziejų, pradėjus veikti interneto puslapiui, pa-tys žmonės susirado Liubavą. štai neseniai buvo atvykęs vieno iš paskutiniųjų malūnininkų vaikaitis.

Kylame į antrą malūno aukštą – pastogę. Ten įrengta mu-ziejaus ekspozicija pasakoja dvarą valdžiusių kilmingų giminių (o tai iškiliausios didikų šeimos: Radvilos, Gole-

�0

�1


jevskiai, Kiršenšteinai, Tyzenhauzai, Tiškevičiai, Slizieniai) istorijas, eksponuojami archeologinių kasinėjimų metu arba tiesiog žmonių namuose rasti dvaro daiktai. Gal grei-čiau reikėtų sakyti – išgelbėti. Ant sienos kabantis austas kilimas konceptualiai atspindi daug restauracijos niuansų: geometriniais raštais puoštas apie penkių metrų ilgio kili-

Malūnininkystė – viena svarbiausių Lietuvos tradicinės ekonomikos šakų. Iš dviejų tūkstančių praėjusio amžiaus pirmoje pusėje veikusių vėjo ir vandens malūnų išliko vos keletas dešimčių. Dauguma jų dabar yra apleisti ir be technologinės įrangos. Liubavo dvaro vandens malūnas sustojo praėjusio amžiaus aštuntąjį dešimtmetį ir buvo paliktas be priežiūros. Jam grėsė visiškas sunykimas.

iš GintAro KAroso pranešimo europos kultūros paveldo kongrese lisabonoje

mas buvo į skutelius supjaustytas ir naudotas kaip kilimė-lis prie durų! Nepaisant to, stebina gana ryškios jo spalvos. „Įsivaizduokite, kokia kokybė“, – sako G. Karosas. šį žodį „ko-kybė“ vaikščiodami po malūną girdime ir jaučiame tikrai dažnai. šalia kilimo – taip pat iš gabaliukų surinktas sta-las, lagaminas, ekspozicijoje po stiklu – koklių fragmentai, medinės bažnyčios, dar stovėjusios šio amžiaus pirmaisiais metais, mediniai karnizėliai. Kai kurie eksponatai suteikia galimybę Liubavą pamatyti ir visai kitokiame, netikėtame kontekste – G. Karosas rodo nuotrauką, susijusią su Lietu-vos automobilizmo istorija: 1911 m. Vladislovas Tiškevi-

Liubavo dvaro malūnas po restauracijos, cokolinis aukštas.

Liubavo dvaro malūno pagrindinis aukštas po restauracijos.

Liubavo dvaro malūnas po restauracijos, Šiaurės vakarų pusė.

�1

�2


Dėl įvairių priežasčių sunyko per daug kultūrinių vertybių, todėl kito kelio, kaip dėmesingai puoselėti paveldą, paprasčiausiai nėra. Kad Lietuva būtų savita ir įdomi pasauliui, o jos piliečiai orūs ir kultūringi, mes, kultūros srities žmonės, turime būti savotiški kultūros malūnininkai, skiriantys, separuojantys grūdus nuo pelų: išliekančias vertybes nuo vienadienių akcijų ar mados dalykų.

iš GintAro KAroso kalbos, pasakytos europos sąjungos Kultūros paveldo prizo ir apdovanojimo „europa nostra“

įteikimo ceremonijos metu

čius, Lentvario dvaro savininkas, atvažiuoja savo sportiniu automobiliu ir nusifotografuoja Liubave – tai vienintelė šio automobilio nuotrauka. Būtent Liubave.

„Teko aprašyti visus malūno įrenginius, technologiją. Vis-ką pateikti schemomis, kad būtų aišku, kur kas yra, kaip vyksta visi procesai, – toliau tęsia pasakojimą G. Karosas, vedžiodamas po ekspozicijų salę, – taip pat sukūrėme maketą, kuriame eksponuojama įranga. Edukacinė dalis buvo labai svarbi – kai ką nors padarai, kūrinys turi būti paaiškintas, ypač tada, kai kalbame apie technikos pa-veldą. Tiesą sakant, ir patys galybę dalykų išsiaiškinome kurdami virtualius modelius ar maketus.“

Romantinio istorizmo stiliaus Liubavo dvaro malūnas buvo pastatytas 1902 m. ankstesnio 1727 m. malūno vietoje. Tuo metu dvarą valdė Slizienių giminė, kurių pa-likuoniui Rapolui Jonui Slizieniui teko būti dvaro šeimi-ninku iki pat Antrojo pasaulinio karo. Po jo, galima sakyti,

�2

Turbinos sliekinės reguliavimo pavaros restauravimas. Transmisijos pavaros nišos atkūrimo projektas. Gintaro Karoso piešiniai.

��


prasidėjo sodybos irimo laikotarpis, nors tai dabar sunkiai suvokiama, bet tuo laiku buvo išardyti antrieji dvaro rū-mai. Tačiau malūnas, nors gerokai paklypęs, liko stovėti. G. Karosas pasakoja apie sovietmečiu čia buvusią tvarto patalpą – pietinėje pusėje esantis langas buvo nuardytas, padarytos durys karvei praeiti. Vis dėlto reikia paminėti, kad vieną savo funkciją malūno pastatas išsaugojo iki pat 1975 m., kai čia, kaip ir tarpukariu, veikė vietinis elektros generatorius, tiekdavęs elektrą visam kaimui. ši funkcija restauravus malūną vėl atkurta, nors muziejaus vadovas pripažįsta – tikrai ne dėl ekonominės naudos, greičiau norint populiarinti atsinaujinančius energijos šaltinius.

Ir vis dėlto, kaip pavyko malūną prikelti? „Tai buvo tikrai didelis iššūkis, juk tokios pramonės srities dabar beveik neliko. Kai ką gali sužinoti iš kokio nors seno malūnininko, kai ką iš kito su malūnais susijusio žmogaus. Gana sunku buvo net rasti meistrą, gebantį paleisti malūną, kad veik-tų. Pirštais galima suskaičiuoti ir tuos, kurie imasi tokio darbo ir gali tai padaryti. Technikos paveldo restauracija mūsų šalyje nėra populiari, nėra ir didelio poreikio. Ir ypač retai pasitaiko žmonių, turinčių tokių ambicijų, – atkurti taip, kad viskas funkcionuotų, kad tai nebūtų butaforija, kad būtų tikras malūnas, o ne tik jo pavadinimas, – sako G. Karosas. – žinoma, ne iš karto pavyko visus mechaniz-mus paleisti. Kartais prireikdavo ir lemtingų atsitiktinumų.

Tarkime, suprasti, kaip veikia sliekinė pavara, skirta vandens turbinai paleisti, iki galo pavyko tik kasant vandens kanalą radus išmestą detalę...“ Kartais trūks-tamų elementų tekdavo ieškoti ir kiek toliau. Muziejaus įkūrėjas pastebi, kad įranga, kurią gali-ma rankomis išsinešti, dingsta pirmiausia. Pavyzdžiui, toks pa-prastas kasdienis daiktas kaip karutis – kiekviename malūne jų būdavo po keletą, tačiau šiame – neliko. Teko važinėti po Lietuvą ir ieškoti. Radus išmatuo-ti ir pagaminti identišką. Panašiu principu buvo atkuriamos ir pa-čiame Liubavo malūne esančios trūkstamos detalės. Pavyzdžiui, pagal vieną išlikusį piltuvą buvo pagaminti visi kiti, arba sijos – kai kurios atkurtos pri-jungiant trūkstamus medienos gabalėlius, langų rėmai – visi pagaminti nauji, bet tiksliai pagal seną išlikusį pavyzdį, net nukaldinti senoviniai langų vyriai. Atkurtos net smul-kiausios detalės – iki elektros jungiklių. Reziumuojant būtų galima pasakyti – viskas, tačiau nė trupinėlio daugiau. Visa tai sudėję ir turime saikingą, skoningą, tikrą restauraciją.

- - -

„Liubavas atstovauja vienam būdingiausių Lietuvos dva-ro sodybos tipų – su nedideliais pastatais, darniai įkom-ponuotais į kraštovaizdį. Tiesa, šios sodybos, kitaip negu didieji dvarai, yra mažiau tyrinėtos. Bet tai ir yra įdomiau-sia“, – sako skulptorius G. Karosas ir priduria, kad tikisi ne-apsiriboti vien Liubavo dvaro malūno restauracija. Nors Liubavo dvaro sodyba neteko rūmų, bet reprezentaciniu ansamblio statiniu galėtų tapti puošni XVIII a. oficina, taip pat galima būtų atkurti ir šalia esančią oranžeriją su autentiška šildymo ir vėdinimo sistema.

��

Liubavo dvaro malūno muziejaus įkūrėjas, visuomenės ir kultūros veikėjas, skulptorius Gintaras Karosas.

Liubavo dvaro malūnas 1998 metais. Pietinė pusė. Gintaro Karoso nuotraukos.

Transmisijos pavaros niša prieš restauraciją.

��

s t a t y b a / P u l s a s

��

��

P u l s a s / s t a t y b a

sudaryta 46 proc. daugiau, o palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu, sandorių skaičius padidėjo 15 procentų. Sandorių apimtys didėjo visuose didmiesčiuose. Palygin-ti su antruoju ketvirčiu, Vilniuje pirminės rinkos pardavi-mai išaugo 36 proc., Kaune – daugiau nei padvigubėjo, o Klaipėdoje – padidėjo beveik 7 procentais.

Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje per trečiąjį ketvirtį pradėti septyni nauji projektai (beveik 500 butų). Palyginti su antruoju šių metu ketvirčiu, naujų butų rinkai pasiūlyta 41 proc. mažiau. Panašu, kad metų pradžioje buvę dideli naujų daugiabučių namų plėtros tempai slopsta, ir šiuo metu sostinėje naujos statybos butų paklausa tik šiek tiek atsilieka nuo pasiūlos, o Kaune ir Klaipėdoje paklau-sa net lenkia naujai atsirandančią pasiūlą.

2012 m. trečiąjį ketvirtį nekilnojamojo turto (NT) rinka lietuvoje toliau akty-vėjo. Palyginti su atitinkamu 2011 m. ketvirčiu, užregistruotas 2,5 proc. butų, 2,1 proc. individualių namų ir 3 proc. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sando-rių augimas. gerėjanti lietuvos ekonominė situacija trečiąjį 2012 m. ketvirtį teigiamai veikė verslo centrų rinką. visuose didžiuosiuose lietuvos miestuo-se toliau mažėjo laisvų patalpų skaičius, toliau buvo vykdomos naujų vers-lo centrų statybos. Prekybos centrų segmente taip pat stebimos teigiamos tendencijos. Tebeaugant mažmeninės prekybos apimtims, laipsniškai mažėja laisvų patalpų skaičius visų didmiesčių prekybos centruose. Šalies sandėliavi-mo sektorius 2012-ųjų trečiąjį ketvirtį išlaikė teigiamas tendencijas. visuose didmiesčiuose modernių logistikos centrų vakansijos mažėjo ir dar labiau ar-tėjo nulinės ribos link.

Arnoldas Antanavičius,UAB „Inreal valdymas“ Konsulta-cijų ir analizės departamento va-dovas. NT srityje dirba daugiau nei 5 metus. Atsakingas už galimybių studijų, koncepcijų, rinkos tyrimų rengimą ir konsultavimą kitais NT klausimais. Aktyviai dalyvauja kuriant NT plėtros koncepcijas, rengiant objektų kainodaras, suda-rant projektų finansinius modelius. Yra įgijęs finansų ekonomikos ma-gistro laipsnį ISM Vadybos ir eko-nomikos universitete 2010 metais.

būsto rinkos apžvalgaPo sėkmingos 2012 m. antrojo ketvirčio antrosios pusės trečiasis šių metų ketvirtis butų rinkai prasidėjo optimis-tinėmis nuotaikomis. Bendros butų pardavimo apimtys ir toliau augo – remiantis VĮ Registrų centras duomenimis, 2012 m. trečiąjį ketvirtį Lietuvoje įregistruoti 5 629 butų pirkimo-pardavimo sandoriai. Palyginti su atitinkamu 2011 m. laikotarpiu, sandorių skaičius padidėjo 2,5 proc., o palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu, sandorių buvo užfiksuota 8,9 proc. daugiau.

Pirminėje būsto rinkoje trečiąjį šių metų ketvirtį trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose buvo parduota kiek daugiau nei 500 naujų butų. Palyginti su praėjusių metų trečiojo ketvirčio duomenimis, sandorių šiais metais buvo

��


Analizuojant Lietuvos bankų asociacijos skelbiamus duomenis apie naujai išduodamas būsto paskolas, pas-tebima, kad, nepaisant didėjančių sandorių apimčių, per aštuonis šių metų mėnesius buvo išduota 924,16 mln. naujų būsto paskolų ir, palyginti su atitinkamu 2011 m. laikotarpiu, tai 14,5 proc. mažiau. Tai rodo, kad gyventojai ir toliau vengia skolintis iš bankų ir dažnai renkasi būstą pirkti iš savo santaupų arba skolinasi tik nedidelę dalį pir-kinio kainos.

2012-ųjų trečiasis ketvirtis individualių namų rinkoje jau neišsiskyrė tokiais rekordiniais sandorių skaičiais, kokie buvo fiksuojami praėjusį ketvirtį, kai per tris mėnesius šalyje buvo įvykdyta net 2 915 individualių namų san-dorių. Remiantis VĮ Registrų centras duomenimis, tre-čiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju, šis skaičius sumažėjo 7,4 proc. ir siekė 2 698 sandorius. Vis dėlto, palyginti su trečiuoju 2011-ųjų ketvirčiu, pastebėtas 2,1 proc. sando-

rių augimas. Per pirmus tris 2012-ųjų ketvirčius užfiksuoti 7 532 individualių namų pirkimo-pardavimo sando-riai ir tai net 14,8 proc. daugiau nei per tą patį periodą 2011-aisiais, kai individualių namų šalyje buvo nupirkta 6 559. Nors ketvirtinis sandorių skaičius svyruoja tiek į nei-giamą, tiek į teigiamą pusę, ilgalaikis individualių namų pirkimo-pardavimo sandorių pokytis rodo augimo ten-denciją.

Augantys individualių namų pardavimai rodo didelę šio segmento paklausą, tad natūralu, kad Vilniuje ir Kaune po ilgos pertraukos stebime naujų individualių namų kvartalų radimąsi. „Inreal“ duomenimis, gyvenamuosiuo-se kvartaluose pastatytų individualių namų ar kotedžų pasiūla pirminėje šalies rinkoje trečiojo ketvirčio pabai-goje siekė apie 320, o jų rinkos realizacija pastarąjį ketvir-tį buvo 5,4 procento.

Remiantis VĮ Registrų centras duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį visoje Lietuvoje užfiksuoti 7 749 žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandoriai. Tai 3 proc. daugiau nei 2011 m. trečiąjį ketvirtį, tačiau, palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu, stebimas 14,4 proc. sandorių smuki-mas. Nepaisant ketvirtinio žemės sklypų sandorių su-mažėjimo, ilgalaikė sandorių tendencija išlieka stipriai teigiama.

verslo centrų rinkos apžvalga Gerėjanti Lietuvos ekonominė situacija trečiąjį 2012 m. ketvirtį teigiamai veikė verslo centrų rinką. Visuose di-džiuosiuose Lietuvos miestuose toliau mažėjo laisvų patalpų skaičius, buvo tęsiamos naujų verslo centrų sta-tybos. Labiausiai tai susiję su gerėjančiais įmonių finansi-niais rodikliais – augančiomis pajamomis ir pelnais. Na-tūralu, kad dalis įmonių vykdė plėtrą, tad augo modernių biurų poreikis. Sostinėje 2012-ųjų trečiojo ketvirčio pa-baigoje buvo vystomi keturi nauji modernių verslo cen-trų projektai.

Analizuojant sostinės modernių verslo centrų vakansijos rodiklius, pastebima, kad gerėjantis šalies makroeko-nominis klimatas atsispindi ir versle. Vilniaus modernių verslo centrų vakansija 2012-ųjų trečiojo ketvirčio pa-baigoje sudarė 6,7 proc. rinkos (apie 25 000 kv. m), ir tai yra 1,5 procentinio punkto mažiau, palyginti su antruoju šių metu ketvirčiu, kai vidutinė rinkos vakansija siekė 8,2 procento. Nagrinėjant biurų pasiūlą pagal klases, matyti, kad populiariausi ir labiausiai užimti sostinėje ir toliau iš-lieka B1 klasės biurai. Biurų patalpų paklausa didėjo ir B2 klasės moderniuose verslo centruose, nors šis segmentas ir toliau išlieka daugiausia laisvo ploto turintis sostinės segmentas.

Lyginant Vilniaus modernių verslo centrų 2012-ųjų tre-čiojo ketvirčio nuomos kainas su antrojo, ypatingų po-

buTŲ IR INdIvIduAlIŲ NAmŲ sANdORIAI lIETuvOjE (vnt.)

Šaltinis VĮ Registrų centras

ŽEmės sKlyPŲ PIRKImO-PARdAvImO

sANdORIŲ TENdENCIjOs lIETuvOjE (vnt.)

Šaltinis „Inreal“

��


KlAIPėdOs vERslO CENTRŲ NuOmOs

KAINŲ IR vAKANsIjŲ dINAmIKA


vIlNIAus vERslO CENTRŲ NuOmOs KAINŲ

IR vAKANsIjŲ dINAmIKA

KAuNO vERslO CENTRŲ NuOmOs

KAINŲ IR vAKANsIjŲ dINAmIKA

kyčių neužfiksuota – nuomos kainų vidurkis išliko stabilus. šalies sostinėje A klasės verslo centruose esančias patal-pas šį ketvirtį buvo galima išsinuomoti vidutiniškai už 40–50 litų/kv. m, B1 klasės centruose – už 28–40 litų/kv. m, o B2 – už 20–30 litų/kv. m. Būtent B2 klasės biurų nuomos kainos buvo kiek sumažintos, siekiant išnuomoti laisvas patalpas.

Kauno verslo centrų rinka 2012-ųjų trečiąjį ketvirtį iš-liko mažai aktyvi. Naujų modernių verslo centrų, skirtų nuomai, nėra steigiama. Tam didžiausios įtakos turi per žemas esamų nuomos kainų lygis Kaune. Jis nėra palan-kus investicijoms į naujus pastatus. Kita vertus, gerėjan-ti ekonominė situacija taip pat skatina esamų įmonių plėtrą, tad trečiąjį 2012 m. ketvirtį buvo stebimas lais-vų patalpų moderniuose verslo centruose mažėjimas. 2012-ųjų trečiojo ketvirčio pabaigoje vakansija siekė 4,5 proc., ir tai yra 1,5 procentinio punkto mažiau nei antrojo ketvirčio pabaigoje. šiuo metu laikinojoje sostinėje yra apie 2 200 kv. m neišnuomotų modernių biuro patalpų.

Mažėjančios vakansijos moderniuose verslo centruose lėmė ir nedidelį nuomos kainų Kaune pokytį. Vidutinės nuomos kainos 2012-ųjų trečiojo ketvirčio pabaigoje B1 klasės vers-lo centrų sektoriuje pakilo iki 25–35 litų/kv. m, o B2 – išliko stabilios – nuo 18 iki 25 litų/kv. m.

Uostamiestyje verslo centrų rinkos aktyvumas išlieka že-mas. šiuo metu nėra plėtojama nė vieno naujo moder-naus verslo centro. Palyginti su kitais Lietuvos didmies-čiais, Klaipėdoje fiksuojamas didžiausias vakansijų rodi-klis. Nors, palyginti su praėjusiu ketvirčiu, trečiąjį ketvirtį laisvų nuomojamų biurų patalpų sumažėjo 1,5 procen-tinio punkto iki 10,7 procento. Neišnuomotų modernių biurų galima suskaičiuot apie 6 300 kv. metrų.

2012-ųjų trečiojo ketvirčio pabaigoje nuomos kainos uostamiesčio verslo centruose išliko nepakitusios. Vidu-tinė A klasės patalpų nuomos kaina Klaipėdoje svyravo nuo 30 iki 35 litų/kv. metrą. B1 klasės segmento patalpos nuomojamos už vidutiniškai 20–30 litų/kv. m, o B2 – už 15–20 litų/kv. metrą. Pastebima, kad dėl didelės vakansi-jos potencialūs nuomininkai turi geresnes derybines po-zicijas, tad dažnai jiems pavyksta išsiderėti kiek mažesnes nuomos kainas.

Apibendrinant modernių verslo centrų situaciją šalies di-dmiesčiuose, galima konstatuoti, kad per trečiąjį 2012 m. ketvirtį visur pastebėtas laisvų biuro patalpų mažėjimas. Labiausiai tai susiję su gerėjančia šalies ekonomine padė-timi, didėjančiu darbo vietų poreikiu ir augančiais versli-ninkų lūkesčiais. Įvertinant tai, kad artimiausiu metu Lietu-va turėtų išlaikyti ekonomikos augimo tendencijas, galima tikėtis, kad biurų paklausa ir toliau didės, todėl vakansijų lygis Kaune ir Klaipėdoje turėtų dar labiau sumažėti, o sos-tinėje kiek padidėti dėl naujai plėtojamų projektų.

��


Prekybos centraiAnalizuojant Lietuvos statistikos departamento pateikia-mus duomenis, pastebima, kad 2012-ųjų trečiąjį ketvirtį toliau augo šalies mažmeninė prekyba. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2011 m., augimas siekia 8,6 procento. Vidutinės šių metų trečiojo ketvirčio mažmeninio sekto-riaus mėnesinės pajamos siekė 3,12 mlrd. litų. Sparčiai augančioms mažmeninio sektoriaus pajamoms nemažos įtakos veikiausiai turėjo nuo šių metų rugpjūčio 50 litų padidinta minimali mėnesinė alga, mat ją mūsų šalyje uždirba net apie 20 proc. darbuotojų.

Akivaizdu, kad augančios mažmeninės prekybos kon-tekste stebimi ir gerėjantys prekybos centrų rodikliai.

2012-ųjų trečiąjį ketvirtį beveik visuose šalies prekybos centruose fiksuojamas laisvų prekybinių patalpų mažė-jimas. Didėjanti prekybinių patalpų paklausa stebima ir miestų centrinėse gatvėse. Tam ypač didelės įtakos turė-jo pastaruoju metu sparčiai besiplečiančios viešojo mai-tinimo įstaigos ir barai. Jų plėtra buvo gana aktyvi ir šalies prekybos centruose. Sostinėje trečiąjį šių metų ketvirtį laisvų prekybinių patalpų mažėjo tiek didžiausiuose, tiek ir mažesniuose prekybos centruose. Panašios tendenci-jos stebimos ir kituose Lietuvos didmiesčiuose.

Didieji šalies prekybos centrai atitinkamai reagavo į rin-kos situaciją. Dauguma jų keitė prastesnius nuomininkus į geresnius ir didino nuomos kainas. šis procesas ste-bimas jau kurį laiką, ir kol didmiesčiuose nėra statoma naujų didelių prekybos centrų, tikėtina, kad toliau vyraus valdytojų rinka ir tęsis nuomininkų kaita.

Nepaisant to, kad daugumos šalies prekybos centrų va-kansijos šiuo metu yra labai sumažėjusios, o mažmeni-nės prekybos rezultatai vis dar rodo augimo tendencijas, naujų prekybos centrų nėra statoma. Plečiantis vieti-nėms įmonėms ar į rinką žengiant naujiems rinkos žaidė-jams, prekybos plotų poreikis nuolat auga. Planuojama įgyvendinti keletą naujų projektų, tačiau investuotojai, atsižvelgdami į potencialias rizikas, neskuba to daryti ir laukia patikimesnių rinkos ženklų. Vis dėlto vienas naujas projektas sostinėje turėtų būti baigtas 2013 metais. Tai šiuo metu statomas prekybos centras „Ikea“. Nors tai – baldų prekybos centras, bet greta turėtų būti išvystyta ir daugiau komercinės paskirties objektų. Jie greičiausiai patenkins augančią prekybos patalpų paklausą rinkoje.

Didžiųjų prekybos centrų plėtra Lietuvoje praktiškai nevyko, o mažmeninės prekybos tinklai ir toliau vykdė ekspansinę politiką. 2012-ųjų trečiąjį ketvirtį daugiausia naujų parduotuvių Lietuvoje – net tris – atidarė „Norfa“. Visos jos buvo XL formato. Dvi parduotuves atidarė pre-kybos tinklas „Maxima“. Abi vieno X dydžio parduotuvės atidarytos Kaune. Mažmeninės prekybos tinklas „Iki“ per trečiąjį šių metų ketvirtį atidarė vieną naują parduotuvę Vilniuje ir dar tris rekonstravo. „Prisma“ ir „Rimi“ plėtros per šį laikotarpį nevykdė, tačiau prekybos tinklas „Rimi“ rekonstravo du savo prekybos taškus.

Gerėjanti Lietuvos ekonominė situacija teigiamai veikė verslo centrų rinką trečiąjį 2012 metų ketvirtį. Labiausiai tai susiję su gerėjančiais įmonių finansiniais rodikliais – augančiomis pajamomis bei pelnais.

PREKybOs CENTRŲ vAKANsIjOs dIdmIEsČIuOsE (%)


mAŽmENINės PREKybOs APImTys lIETuvOjE (mlrd. lt)

Šaltinis Statistikos departamentas

��


palankus investuotojams, o potencialūs nuomininkai, siekdami efektyvesnės veiklos, vis dar nėra linkę mo-kėti už patalpų nuomą brangiau. šiuo metu rinkoje dar yra alternatyvų, leidžiančių nuomininkams sutaupyti, tačiau vėliau nuomos kainos neišvengiamai turėtų di-dėti.

Pramonės ir logistikos centrų rinkos apžvalgašalies sandėliavimo sektorius 2012-ųjų trečiąjį ketvirtį išlaikė teigiamas tendencijas. Visuose didmiesčiuose mo-dernių logistikos centrų vakansijos, palyginti su antruoju ketvirčiu, mažėjo ir dar labiau artėjo nulinės ribos link. To-lesnis Lietuvos logistikos pramonės augimas daro postū-mį tiek šalyje mažėjančiam nedarbo lygiui, tiek ir gerokai visus trečiojo ketvirčio mėnesius nuosekliai augančiam pramonės produkcijos lygiui.

Nors, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012-ųjų trečiojo ketvirčio viduryje pra-monės pasitikėjimo rodiklis gerokai (septyniais pro-centiniais punktais) krito dėl rinkoje pablogėjusios produkcijos paklausos ir padidėjusių pagamintos pro-dukcijos atsargų lygio, tačiau rugsėjo duomenys vėl rodo atsigavimą ir rodiklio padidėjimą iki –13 procen-to. Tai rodo, kad šio segmento nuotaikų suprastėjimas buvo laikinas.

Gerėjančioms nuotaikoms įtakos turėjo ir nuo šių metų rugpjūčio oficialiai į Pasaulinę prekybos organizaciją (PPo) priimta Rusija. Tai reiškia, kad eksportuotojams į šią šalį mokesčių našta turėtų sumažėti, atitinkamai turėtų augti ir eksporto apimtys. Rugsėjį eksporto ro-dikliai šią tendenciją patvirtina – per mėnesį eksportas siekė 7,35 mlrd. litų ir net 21,9 proc. viršijo praėjusių metų rugsėjo rezultatą. Bendras 2012-ųjų trečiojo ketvirčio eksporto rezultatas, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 17,6 procento.

Pozityvios tendencijos stebimos ir analizuojant šių metų trečiojo ketvirčio šalies pramonės produkcijos rezultatus. Geriausias šio sektoriaus rezultatas buvo taip pat pasiektas paskutinį ketvirčio mėnesį, kai už-fiksuotas 6,5 mlrd. litų rezultatas net 15,9 proc. virši-jo praėjusių metų rugsėjo mėnesio rodiklį. Trečiojo ketvirčio rezultatas taip pat gerokai lenkia praėjusių metų tą patį laikotarpį – stebimas 11,3 proc. augimas.

Gerėjantys pramonės ir eksporto rezultatai skatina ša-lies įmones plėstis – priimti daugiau darbuotojų, rink-tis didesnes patalpas. Vilniaus moderniuose logistikos centruose per pastarąjį ketvirtį laisvų nuomojamų pa-talpų sumažėjo nuo 19,1 iki 4,4 tūkst. kv. metrų. Vakan-sija sostinės logistikos centruose šiuo metu tesiekia 1,2 procento. Kituose šalies didmiesčiuose situacija išliko tokia pati – laisvų nuomojamų patalpų moderniuose sandėliuose beveik nėra.

Išliekančios minimalios vakansijos ir nuolat didėjanti šio segmento paklausa turėtų didinti nuomos kainas, o tai turėtų paskatinti naujų modernių logistikos cen-trų kūrimąsi šalyje. Dabartinis nuomos kainų lygis nėra

sANdėlIAvImO PATAlPŲ NuOmOs KAINA,

2012 m. III ketvirtis (lt/kv. m)


lOgIsTIKOs CENTRŲ vAKANsIjA lIETuvOjE (%)

UAB „Inreal valdymas“UAB „Inreal“UAB „Inreal GEO“UAB „Inreal pastatų priežiūra

Palangos g. 4, LT-01402 VilniusTel. +370 5 273 0944Faksas +370 5 273 3065www.inreal.lt

IN REAl gRuPė

�0

s t a t y b a

UAB „Kingspan“, Neries kr. 16, KaunasTel. + 370 37 451 883, el. paštas [email protected], www.kingspan.lt.

yPAČ gREITAs mONTAvImAsNaujose plokštėse „X-DEK™“ yra trys svarbūs elementai: konstrukcinis plieninis pagrindas, ugniai atsparus izolia-cinis užpildas „IPN FIREsafe“ ir plieninė viršutinė danga. Montuojamos be jokių tarpinių atramų, bet kokiu oru, taupant lėšas mechaniz-mams. Užpildas visiškai neįgeria vandens, o laikui bėgant plokščių izoliaci-nės ypatybės beveik ne-kinta. šiomis plokštėmis galima dengti iki 7 m ilgio tarpatramius, jos gali būti gaminamos iki 13,5 m ilgio, tad tinka visų tipų plokštiems stogams, ku-rių nuolydis yra nuo vie-no procento. Gaminio specifika leidžia uždengti iki 1 000 kv. m stogo plo-to per dieną. Visa tai ypač pagreitina plokščio stogo įrengimą – smarkiai sutrum-pėja buvimo statybvietėje laikas, leidžiantis paspartinti ir kitų statybos etapų darbus, taip sumažinamos statybų sąnaudos ir didinamas investuotojo pelnas.

Sumontavus plokštes, gaunamas estetiškesnis vidinis pa-viršius, prie jo iš karto galima tvirtinti visas inžinerines sis-temas. Vidinė plokštės pusės standartinė spalva yra RAL 9002. Gamykloje pagamintos plokštės yra be defektų, aukštos kokybės, su apšiltinimu. Tai leidžia visiškai suma-žinti žmogiškosios klaidos tikimybę. šios konstrukcinės

Greitesnis ir efektyvesnis sprendimas plokštiems stogams

„nuo rėmo iki rėmo“ denginio plokštės užtikrina reikiamą konstrukcinį stiprumą ir standumą bei reikiamą šiluminę izoliaciją. Dėl plokščių specifikos nelieka tarpų tarp pa-kloto ir izoliacijos, užtikrinamas stogo sandarumas, ant jų galima kloti bet kokią ritininę dangą.

Montuojant iš anksto pagamin-tą denginio sistemą, sumažėja paprastai naudojamų sudeda-mųjų dalių kiekis, o kai kurių ne-bereikia – apšiltinimo sluoksnio, antikondensacinio sluoksnio, tam tikrų tvirtinimo elementų. Plokštės „X-DEK™“ turi visus rei-kiamus sertifikatus, yra lengvos (sveria iki 25 kg/kv. m), nekenks-mingos sveikatai, atsparios pe-lėsiams, grybams, parazitams, išsiskiria didele šilumos izolia-cija, atitinka gaisrinės saugos reikalavimus. Plokščių labai geri

atsparumo rodikliai, jas galima naudoti drėgnose patal-pose (pavyzdžiui, baseinuose).

Greitas montavimas.Galima perdengti 6 m ir didesnius tarpatramius.Stogo nuolydžio kampas – nuo 0,50.

Naujosios „Kingspan“ didelio tarpatramio daugiasluoksnės denginio plokš-tės „Ks1000 X-dEK™“ labai paspartins plokščiųjų stogų įrengimo darbus visų tipų statiniuose.

�1

s t a t y b a

unikalus renovacijos arba modernizacijos projek-tas įvykdytas suomijos miestelyje Ryhimehyje. Čia senas daugiabutis po renovacijos tapo pasyviuoju, energiškai efektyviu pastatu. Ambicingą renovacijos projektą suomijoje vykdė bendrovė „Paroc“ kartu su Helsinkio universiteto specialistais, suomijos techni-nių tyrimų centro vTT ekspertais ir kitais partneriais.

Viskas prasidėjo nuo projektavimo – buvo parinkti tinkami šiltinimo konstrukci-niai sprendimai, atlikti energijos sąnaudų skaičiavimai, mazgų ir atskirų jungčių konstravimo darbai, apsispręsta dėl vėdinimo sistemos ir pastato sandarumo. Jis bus matuojamas statybos proceso pabaigoje. šio objekto projektavimo dalis buvo bene svarbiausia.

Kol vyko šie darbai, gamykloje, uždaruose angaruose, buvo pagaminti specialūs šiam namui skirti elementai – vertikalūs skydai per visą pastato aukštį su šilu-mos izoliaciniu sluoksniu iš akmens vatos. Skyduose buvo sumontuota vėdini-mo ortakių sistema, įstatyti langai. Skydai iš išorės papildomai buvo apklijuoti vertikaliai orientuoto plaušo plokštėmis iš akmens vatos ir įrengtas armavimo sluoksnis. Vėliau skydai buvo vežami į statybvietę ir čia montuojami ant paruoš-tų pastato sienų.

„Norisi atkreipti dėmesį į tai, kad Ryhimehio daugiabučiui namui skirti skydai, kitaip nei panašiems renovacijos darbams Austrijoje arba Vokietijoje naudoti, buvo vertikalūs, – pasakoja UAB „Paroc“ rinkodaros vadovė dr. A. Endriukaitytė. – Tokią skydų kryptį lėmė renovuojamo pastato vėdinimo sistema. Vertikaliuose skyduose galima buvo įrengti ortakius per visą pastato aukštį kiekvienam butui atskirai. Taip buvo užtikrintas patikimas pastato patalpų vėdinimas – itin svarbus energiškai efektyvaus namo elementas ne tik energijos taupymo, bet ir komfor-to požiūriu.“

Kaip renovuojami daugiabučiai suomijoje?

Toks renovacijos būdas sutrumpina renovacijos procesą, gamykloje pagaminti skydai yra kokybiškesni, sumažėja statybos darbų priežiūros procedūrų pačioje statybvietėje.

„Paroc Innova“ projekto metu tipinis 1975 m. statybos daugiabutis virto pasyviuoju namu, kurio energijos sąnaudos neviršija 25 kWh/m². Investicijos į tokius skydus siekė 175 eurus (apie 600 Lt) už 1 m².

�1

�2

s t a t y b a / te m a

eneRGinio pastatų efeKtyvumo didinimo KoncepciJos.Architektūrinės priemonės

elenA neKrošienė

Prasidėjus šaltajam metų laikui ir kasmet augant stresą keliančioms išlaidoms už patalpų šildymą, neišvengiamai tenka pripažinti, kad būtina keisti požiūrį į energijos vartojimą ir taupymą. Pastatų energinio efektyvumo didinimas – vienas pagrindinių šiandienos statybų pramonės prioritetų ne tik Europoje, bet ir lietuvoje.

ĮsTATymINė bAzė –

NAujAusI PAKEITImAIPastatams šildyti sunaudojama 40 proc. visos Europos Sąjungos suvartojamos energijos ir šie skaičiai tik auga, todėl energijos vartojimo mažinimas – viena svarbių priemonių mažinant ES energetinę priklausomybę. Be to, valdydama energijos poreikį ES gali veikti ir pasaulio energijos rinką.

Lietuvoje, siekiant pritaikyti 2010 m. gegužės 19 d. priimtą direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo (2010/31/ES), priimtas LR statybos įstatymo papildymo 9 (1), 9 (2) straips-

niais ir 24, 43 (1), 51 straipsnių 2 priedo pakeitimo ir papildy-mo įstatymas Nr. XI-2031 (žin., 2012, Nr. 63-3170).

Taip pat, atsižvelgiant į direktyvos nuostatas, reglamente pakeista pastatų energinio naudingumo įvertinimo me-todika ir patikslinta pastatų energinio naudingumo serti-fikavimo schema.

Apie tai, kaip papildomomis priemonėmis didinti pas-tato energinį efektyvumą, pasakoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros inžinerijos katedros doktorantas Andrius Keizikas, tyrinėjantis pastato ar-chitektūros ir energinio efektyvumo ryšius.

��

te m a / s t a t y b a

Mokslininkas Andrius Keizikas, VGTU.

AuTONOmIŠKumAs IR AdAPTyvumAs„Tokios pastato ypatybės kaip dydis, erdviniai ir plokš-tuminiai elementai, proporcijos, svarbios ne tik kaip bū-das sukurti kokybišką estetinį sprendimą, bet turi įtakos ir tam, kaip pastatas veikia. Mano su kolegomis tyrimo objektas ir yra šių veiksnių paieška, identifikavimas bei jų įtakos galutiniam statinio energijos sunaudojimo rezul-tatui nustatymas“, – teigia A. Keizikas.

Pagrindinės ypatybės, lemiančios pastato energinį efek-tyvumą, yra jo autonomiškumas ir adaptyvumas. Auto-nomiškumas nusako pastato vidaus ypatybes, sandaru-mą, gebėjimą išlaikyti šilumą, o adaptyvumas – prisitai-kymo prie aplinkos sąlygų galimybes, lemiančias optima-lų aplinkos resursų naudojimą energiniam efektyvumui didinti. Pastato autonomiškumo ypatybės, geras šiltini-mas ir sandarumas turi didžiausią įtaką tam, kad ener-gijos būtų sunaudota kuo mažiau. Tinkamai pritaikytos adaptyviosios ypatybės leidžia gana paprastomis archi-tektūrinėmis priemonėmis dar labiau pagerinti šiuos ro-diklius. Priešistorės būstai, tradicinės architektūros pas-tatai išsiskyrė ypač dideliu adaptyvumu, leidusiu iš dalies kompensuoti blogas autonomiškumo ypatybes. šlaitinis stogas ir tūrinė kompozicija, tinkamas pritaikymas prie aplinkos, prieangis, kitos ypatybės – visa tai leido ypač efektyviai naudoti energiją pastatui šildyti. šiandien ge-rai pritaikant sukauptą patirtį, iš naujo įvertinant, nusta-tant ir apskaičiuojant energiją taupančių architektūrinių elementų naudą, galima akivaizdžiai pagerinti sandarių, geromis autonomiškumo ypatybėmis išsiskiriančių pas-tatų energinį efektyvumą.

PAsTATO dydIs – vIENAs svARbIAusIŲ vEIKsNIŲVakarų šalyse dar iki XX a. septintojo dešimtmečio ener-gijos išteklių krizės, paskatinusios pastatų energinio efektyvumo didinimo priemonių paieškas, dėl atlieka-mos kuro sunaudojimo statistikos buvo žinoma, kad di-deliems pastatams šildyti kuro reikia santykinai mažiau nei mažiems. Kuo didesnis pastatas, tuo mažiau jis turi

Pasak statybos ir būsto departamento Projek-tavimo, statybos produktų ir proceso normavi-mo skyriaus vyr. specialisto Tomo baranausko, esminiai pokyčiai bus šie:

praplėstas sąrašas pastatų, kuriems taikomi mini-malūs energinio naudingumo reikalavimai, numa-tant, kad minimalūs energinio naudingumo reika-lavimai būtų privalomi ir atnaujinamiems (moder-nizuojamiems), ir remontuojamiems pastatams (jų dalims);

praplėstas atvejų, kai privalomas pastatų energi-nio naudingumo sertifikavimas, sąrašas;

nustatyta, kada turi būti atliekamas pastatų ener-ginio naudingumo sertifikavimas ir pagrindiniai sertifikato pateikimo statinio pirkėjui ar nuomi-ninkui principai;

numatytos prievolės, susijusios su energijos be-veik nenaudojančių pastatų statyba, t. y., kad po 2020 m. gruodžio 31 d. visi, o po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių naujai statomi pastatai turi būti energijos beveik nenaudojantys pastatai.

Nuo 2013 m. sausio 9 d. įsigalioja ir nauja statybos techninio reglamento sTR 2.01.09:2005 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ redakcija, numatanti, kad:

iki 2014 m. nauji pastatai ar jų dalys turi atitikti C klasės pastatams keliamus reikalavimus;

nuo 2014 m. nauji pastatai ar jų dalys turi ati-tikti B klasės pastatams keliamus reikalavimus;

nuo 2014 m. rekonstruojamų, atnaujinamų (mo-dernizuojamų) ar remontuojamų pastatų (jų da-lių), kai rekonstravimo, atnaujinimo (moderniza-vimo) ar remonto kaina sudaro daugiau kaip 25 proc. pastato vertės, energinio naudingumo kla-sė turi būti ne žemesnė kaip C;

nuo 2016 m. nauji pastatai ar jų dalys turi atitikti A klasės pastatams keliamus reikalavimus;

nuo 2018 m. nauji pastatai ar jų dalys turi atitikti A+ klasės pastatams keliamus reikalavimus;

nuo 2021 m. nauji pastatai ar jų dalys turi atitikti A++ klasės reikalavimus.

��


išorinių atitvarinių elementų, tenkančių vidaus tūrio arba ploto vienetui. Kuo mažiau atitvarų, tuo mažiau nuosto-lių, patiriamų per jas. „Vokietijoje išorinių atitvarų ploto ir jomis gaubiamo tūrio santykis yra vienas norminių krite-rijų. Tačiau mūsų atlikti skaičiavimai rodo, kad tikslingiau stebėti išorinių atitvarų ploto ir vidaus ploto santykį, lei-džiantį tiksliau apibrėžti realią padėtį. šis santykis – tai pastato geometrinis efektyvumas, – teigia pašnekovas. – Apskaičiavę ir palyginę kelių šimtų skirtingų proporci-jų pastatų variantų nuostolius, patirtus per atitvaras, nustatėme, kad pastatų, kurių plotas yra iki 600 kv. m, lyginamieji nuostoliai didėjant plotui kinta vienetais, 600–3 000 kv. m zonoje – dešimtosiomis, o viršijus 3 000 kv. m ribą – šimtosiomis vieneto dalimis. Taigi didesnio ploto pastatai yra efektyvesni ir jiems yra lengviau siekti aukščiausių energinio naudingumo verčių. Proporcijos daro įtaką energijos praradimams per išorines atitvaras dar keliasdešimčia procentų, tačiau didesniems pasta-tams – kur kas mažiau“.

PAdėTIEs PARINKImAs IR susKIRsTymAs zONOmIsVis dėlto pastatas gali ne tik prarasti energiją per atitva-ras, bet ir jos prikaupti per tinkamai suprojektuotus ir rei-kiamomis ypatybėmis išsiskiriančius langus (skaidriąsias atitvaras) (jei langai išsiskiria aukštu spindulių pralaidu-mu ir santykinai žemu šilumos laidumu, saulės pritekėji-mų vertė į pastato vidų turi potencialo viršyti patiriamus energijos nuostolius per išorines atitvaras). Nors dydis yra esminė charakteristika pastato nuostoliams suma-žinti, šiuo atveju svarbios yra pastato proporcijų ypaty-

bės. Jos atsižvelgus į aplinkos sąlygas, geba maksimaliai išnaudoti minėtų skaidrių atitvarų ypatybes. Daugiausia šilumos patektų per maksimalaus ploto pietų kryptimi orientuotą skaidrų fasadą. Ne ką mažiau svarbus būtų ir tinkamos pastato padėties sklype parinkimas ir suma-nus gyvenamųjų patalpų išdėstymas (fasado tikslas yra sukaupti daugiausia šilumos, pastato padėtis ir patalpų išdėstymas – efektyviausias būdas ją panaudoti).

čia verta atkreipti dėmesį į pastato suskirstymą zonomis, kuris leistų gerokai padidinti statinio adaptyviąsias ypaty-bes. Gyvenamąsias patalpas suprojektavus pietų pusėje, kur iš išorės patenka daug šilumos, o šiaurinėje – mažiau naudojamas patalpas (vonias, laiptines, ūkines patalpas), galima numatyti skirtingų temperatūrų zonas, kurios di-džiąją energijos pritekėjimų dalį sukaups dažniausiai nau-dojamose patalpose, o rečiau naudojamose – numatyti žemesnę „budėjimo“ temperatūrą. šiaurinėje pastato pu-sėje, kur palaikoma kiek žemesnė temperatūra, susidaro

Kuo didesnis pastatas, tuo mažiau jis turi išorinių atitvarinių elementų, tenkančių vidaus tūrio arba ploto vienetui. Kuo mažiau atitvarų, tuo mažiau nuostolių, patiriamų per jas.

gEOmETRINIs EFEKTyvumAs – PAsTATO IŠORINIŲ ATITvARŲ PlOTO IR vIdAus PlOTO sANTyKIs

��

te m a / s t a t y b a

suvartojimą nėra toks didelis, kokį gali pasiekti išorinės buferinės zonos, esančios už pastato šildomo tūrio ribų. Jos šiaurinėje statinio pusėje gali gerokai padidinti stan-dartinių parametrų pastato energinį efektyvumą. Įstiklin-tos oranžerijos, verandos ar balkonai – tai išorinių bufe-rinių zonų pavyzdžiai. Tačiau suprojektavus tokią zoną pietuose ir ją suformavus iš netinkamų termodinaminių parametrų elementų, gali būti gerokai pablogintas net geriausių ypatybių fasado energinis balansas.

Citata ....... ...................... ............................................ ......................... ........................ .............. .......................................... ............................. ......................... ............................. ........................... ......................... ........................ ................................. .

IŠORINIŲ IR vIdINIŲ PAsTATO buFERINIŲ zONŲ PAvyzdŽIAI

Vidinės Išorinės

buferinė zona – tarpinė erdvė tarp pastato išorės ir vidaus temperatūrų. Netinkamai nukreipta buferinė zona (pavyz-džiui, į pietus) gali padidinti pastato šilumos nuostolius, nes sumažina patenkantį į vidų saulės pritekėjimų kiekį.

Buferinės zonos gali būti išorinės ir vidinės. Vidinės visa-da sumažina energijos suvartojimą, nes šioje zonoje pa-laiko šiek tiek žemesnę temperatūrą. Tačiau skaičiavimai parodė, kad jų efektas atsižvelgiant į bendrą energijos

��


sAulės KONTROlėSaulės energijos patekimas į pastatą gali būti ne tik papildomas šilumos šaltinis, bet ir problema. Prikai-tus patalpoms patiriamas diskomfortas, o atidarius langus sukaupta energija iššvaistoma. Tad viena iš adaptyvaus namo ypatybių turėtų būti tinkama sau-lės kontrolė.

šešėlio projektavimas, atsižvelgiant į spindulių kritimo kampą ir kryptį, – nesudėtingai įgyvendinama prie-monė, bet ją reikia planuoti itin kruopščiai. Būtina atsi-žvelgti į tai, kad kiekvienas barjeras, atsiradęs spindulio kelyje, dalį energijos atspindi, o dalį sugeria ir vėliau išspinduliuoja. Taigi vasarą, kai patalpos viduje papildo-mos šilumos nereikia, reikėtų turėti išorinius saulės bar-jerus, kurie atspindėtų šilumą pastato išorėje. šaltuoju metų laiku vidiniai saulės barjerai, apsaugodami nuo tiesioginių spindulių, papildomai skleis šilumą. Siekiant supaprastinti saulės poveikio kontrolę šiuo metu rin-koje atsiranda įvairių gaminių, pavyzdžiui, vadinamieji išmanieji langai (angl. smart windows). Jie pagal paros laiką keičia savo optines ypatybes. Įvairiose šalyse at-sižvelgiant į aplinkos ir klimato veiksnius kuriami skir-tingų ypatybių langai. Pavyzdžiui, šiltajai Italijai skirti langai turėtų būti su filtru, neleidžiančiu šilumai patekti į vidų, bet neapribojančiu matomumo. Lietuvos klimato sąlygoms skirti langai turi ne tik neriboti matomumo, bet ir įleisti kuo daugiau šilumos, neišleisdami infrarau-donųjų spindulių į išorę.

Supaprastinta adaptyvaus pastato schema. Projekto autoriai; A. Keizikas, S. Daumantaitė, D. Stripinis.

Straipsnio iliustracijos –A. Keiziko.

vėdINImAs„Vienas esminių sprendimų, užtikrinančių tinkamą energiškai efektyvaus namo funkcionavimą, – priverstinio vėdini-mo sistema su šilumogrąža“, – teigia A. Keizikas. Pasta-čius ypač sandarų ir šiltą namą, bet neįrengus efektyvios vėdinimo sistemos, sukuriamas termosas, kuriame kau-piasi drėgmė, pelėsis, atsiranda kitų nepageidaujamų dalykų, neatitinkančių sveikų ir komfortiškų gyvenimo sąlygų reikalavimų. Dažniausiai tokiais atvejais patalpos vėdinamos atidarant langus, o taip perniek nueina visos įdėtos pastangos šiltinti ir sandarinti atitvaras. „Priversti-nis vėdinimas, ypač turint omenyje daugiabučius namus (įskaitant renovuojamus), yra esminis veiksnys. Būtina užtikrinti ne tik gerą pastato energinį efektyvumą, bet ir tinkamas gyvenimo sąlygas, atitinkančias visus higienos normų reikalavimus“, – įsitikinęs pašnekovas.

gAlImAs NuOsTOlIŲ sumAŽėjImAs – 15 KWH/m² Apibendrinęs atliktus skaičiavimus ir ieškodamas atsa-kymo, kiek būtų galima maksimaliai sutaupyti didinant pastato adaptyvumo ypatybes, pašnekovas pastebi: „Ne visada įmanoma pritaikyti visas priemones. Skiria-si statinių aplinka, funkcijos, kitos ypatybės. Tyrinėda-mi tradicinę architektūrą nustatėme, kad dėl labai gerų adaptyvumo ypatybių energiniai nuostoliai sumažėja iki 10 procentų.“ Lyginant geromis autonomiškumo ypaty-bėmis išsiskiriančius pastatus, kurių energiniai nuosto-liai sudaro 40 kWh/m² per metus, idealiomis sąlygomis pritaikius minėtas architektūrines priemones galima pasiekti apie 15 kWh/m² per metus mažesnius energi-nius nuostolius. „Tai – išties daug, ypač skaičiuojant pas-tato vertę per visą jo gyvavimo laikotarpį – maždaug 80 metų. Bet ir tai ne riba, nes, be paminėtų priemonių, jų yra ir daugiau“, – teigia A. Keizikas.

��

s t a t y b a

��

i n ž i n e r i j a / 3 o b j e K t a s

��

��

3 o b j e K t a s / i n ž i n e r i j a

elenA neKrošienė

siekdama užtikrinti didesnę lietuvos energetikos sektoriaus nepriklausomybę, Ab „lietuvos energija“ šiais metais įgyvendino vieną didžiųjų projektų ener-getikos sektoriuje – naują 455 megavatų (mW) galios kombinuoto ciklo bloką, užtikrinsiantį gerokai efektyvesnę ir švaresnę elektros energijos gavybą. blokas pirmiausia dirbs šiltuoju metų laiku, kai termofikacinių elektrinių elektros gamy-ba yra minimali. Planuojama, kad naujasis kombinuoto ciklo blokas, galintis pa-tenkinti iki 25 proc. šalies elektros energijos poreikio, užtikrins ne tik lietuvos, bet ir kitų baltijos valstybių elektros tiekimo sistemos saugumą ir stabilumą.

PROjEKTO AuTORIAI

Architektė Jūratė Augaitytė-Leonovienė Konstruktorė Janina KondraščenkienėProjekto vadovai: Valdas Narkūnas, Ignacio San Felixas Alvarezas

ĮgyvENdINImAs

užsakovė AB „Lietuvos energija“Rangovas Ispanijos koncernas „Iberdrola Ingenieria y Construcción, S.A.U.“Objekto statybos etapai, įgyvendinimas: kombinuoto ciklo bloko statybos sutartis buvo pasirašyta 2009 m. ba-landžio pabaigoje; 2012 m. vasario 24 d. buvo pirmą kartą atliktas Lietuvos elektrinėje baigiamo statyti kombinuoto ciklo bloko paleidimo bandymas – „užkurta“ dujų turbina; blokas pradėjo veikti 2012 m. rudenį

ObjEKTO duOmENys

Adresas – Elektrinės g. 21, Elektrėnaibendrasis plotas – 9 752 kv. mužstatymo plotas – 12 434 kv. mAukštų skaičius, aukštis, tūris – 1–3, 39 m, 148 448 kub. mKiti specifiniai duomenys – kamino aukštis 60 m, skersmuo 6,9 m

EFEKTyvumO dIdINImAsLietuvos elektrinė, siekdama geriausiai patenkinti varto-tojų poreikius ir užtikrinti jų interesų paisymą, elektros energijai gaminti naujajame bloke pasirinko vieną efek-tyviausių šiuo metu technologijų – kombinuoto ciklo. Planuojamas bloko našumas yra apie 58 proc., o dabar naudojamos įprastos technologijos elektros energija pa-verčia tik 25–40 proc. sunaudojamo kuro. Naujoji techno-logija, palyginti su senaisiais Lietuvos elektrinės blokais, leis sutaupyti iki 30 proc. gamtinių dujų, taip pat labai su-mažės išmetamų teršalų kiekis. Planuojama, kad blokas veiks įvairiais režimais, atsižvelgiant į rinkos ir elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ poreikius už-tikrinti sistemos patikimumą ir taps pagrindiniu elektros gamintoju Lietuvos elektrinėje.

šiuo metu elektrinės teritorijoje yra aštuoni elektros energijos gamybos blokai. Juos sudaro katilinės, tiekian-čios garą į elektrą gaminančias turbinas. Įgyvendinant 9-ojo bloko projektą, bus uždaryti trečiasis ir ketvirtasis 150 MW galios (pagaminamos elektros galios) energijos gamybos blokai. Jie anksčiau veikė naudodami mazutą, o pastarųjų pajėgumus pakeis našesnė ir mažiau aplinką teršianti kombinuoto ciklo dujų turbina.

Rotorius.

Lietuvos eLeKtRinĖsKombinuoto ciKLo (9-asis) bLoKas:tikslus ir sklandus startas

�0


�0

�1


9-ojo bloko kaminas.

Dujų turbinos montavimas.

Garo turbina prieš sumontavimą.

KOmbINuOTO CIKlO TECHNOlOgIjANaujoji kombinuoto ciklo dujų turbina skiriasi nuo esamų blokų keliais aspektais. Dabartiniuose blokuose yra tiesioginio deginimo degikliai, skirti deginti dujas arba mazutą vandeniui kaitinti ir garui gaminti. Toliau garas pereina per garo turbiną, todėl naudojamas kaip energijos nešiklis esamuose blokuose. Dujų turbina veikia labai paprastai, trimis etapais: suspaudžiamas oras, įpurškiamas ir deginamas kuras, besiplėsdamos degimo dujos suka dujų turbiną. Degimo dujos tiesio-giai varo dujų turbiną vien aukštu slėgiu irdidelio grei-čio jėga, o turbina suka elektros generatorių. Iš dujų turbinos išmetamos dujos patenka į dujų šilumos pa-naudojimo katilą. Pasitelkiant dujų šilumą katile gami-namas garas, naudojamas garo turbinai sukti. Ji suka tą patį generatorių, kaip ir dujų turbina. Kai naudojamas ir tiesioginio dujų deginimo slėgis, ir garas, įrenginys vadinamas „kombinuoto ciklo“ įrenginiu.

Kombinuoto ciklo dujų turbininiame bloke (toliau KCB) vyksta optimali deginimo proceso kontrolė, todėl į aplinką išmetama gerokai mažiau teršalų negu iš esa-mų blokų. Be to, visas degimo procesas pradeda vykti dujų turbinoje, šilumos panaudojimo katile papildo-mai nedeginamas joks kuras, naudojama tik išmetamų dujų šiluma, todėl KCB naudingo veikimo koeficientas yra žymiai didesnis, palyginti su dabar veikiančių Lie-tuvos elektrinėje.

ŠvAREsNė APlINKAVakarų Europoje, o pastaruoju metu ir Rytų Europoje, kombinuoto ciklo technologija naudojama ypač daž-nai. Technologijos pažangai didelę įtaką turėjo griežti ES išmetamųjų teršalų standartai. Nemažai senų įren-ginių buvo pakeisti būtent kombinuoto ciklo kurą tau-pančia įranga. Dėl didelio šiluminio efektyvumo šie įrenginiai nenaudodami papildomo kuro pasiekia ne tik didesnę nei įprasta galią, bet ir išmeta gerokai ma-žesnį kiekį teršalų, tenkančių vienai elektros energijos kilovatvalandei pagaminti. Kadangi turbinoje bus de-ginamos vien dujos, nebus išmetama sieros oksidų ar dulkių (kietųjų dalelių), kurios išsiskiria eksploatuojant mazutu kūrenamus blokus, gerokai sumažės išmetami azoto oksidų kiekiai.

Remiantis bendruoju visų blokų našumu, buvo apskai-čiuota, kad pagamindamas 1 MWh elektros energijos naujasis dujų turbinos blokas išskirs 326,8 kg anglies dvideginio ekvivalento. Senieji uždaromi trečiasis ir ke-tvirtasis blokai išskirdavo po 506 kg anglies dvideginio

�1

�2


absoliutus per valandą sunaudojamo vandens lygis sumažės 20 000 kub. metrų.

Kadangi naujasis blokas pastatytas Lietuvos elektrinės teritorijoje, vizualiai žymesnis poveikis kraštovaizdžiui yra nedidelis, naujasis statinys įsikomponuoja į ben-drą elektrinės pastatų kompleksą. 9-ojo bloko degimo produktų išmetimo kaminas yra suprojektuotas vieno-je eilėje su kitais dviem gerokai aukštesniais kaminais, taip neutralizuojant jo galimą dominavimą.

PROjEKTO ĮgyvENdINImO sPECIFIKAGeneraliniu rangovu įgyvendinti visą projektą

pasirinkta didelę panašių blokų statybos įgy-vendinimo patirtį turinti ispanų įmonė „Iber-drola Ingenieria y Construcción, S.A.U“. Pagrin-dinę įrangą – dujų turbiną, generatorių, garo turbiną ir pagrindinį garo katilo utilizatorių – tiekė korporacija „General Electric“, ypač griežtai prižiūrėjusi visus įrenginių montavi-mo etapus.

šio sudėtingo ir unikalaus objekto statybose darniai dirbo daugiau kaip 25 Lietuvos ir užsienio įmonės. Tiek užsakovas, tiek ir pagrindinis rangovas pabrėžia ypač sklandžią ir tikslią projekto įgyvendi-nimo eigą. Didžiausi iššūkiai, tekę Lietuvos ir užsie-nio įmonėms, – tai didžiųjų agregatų – katilo utili-zatoriaus modulių, atvežtų atskirais blokais, katilo utilizatoriaus būgnų, dujų turbinos, generatoriaus, garo turbinos žemo slėgio cilindro, kondensato-riaus – sukėlimas į reikiamą vietą ir jų sumontavi-mas. Esant gana ekstremalioms lietuviško rudens ir žiemos oro sąlygoms, dviem kranais sinchroniš-kai buvo perkeliami didelių matmenų moduliai, būgnai, taip pat specialiais mechanizmais buvo įstumiami kiti agregatai. Geras darbų organizavi-mas, planavimas ir kontrolė užtikrino darnų įvai-rių įmonių specialistų darbą. Panašų kombinuo-to ciklo bloką Rygoje pastačiusi ir tokių objektų

vienai MWh elektros energijos pagaminti. Palyginti su jais (kai šie blokai veikia esant vidutinėms sąlygoms), bus sutaupyta apie 179,2 kg anglies dvideginio vienai MWh elektros energijos. Tai reiškia, kad per metus bus sutaupyta 407,939 t anglies dvi-deginio (laikant, kad blokas veiks 300 MWh pajėgumu 24 valandas visus metus).

Blokas bus aušinamas Elektrėnų marių van-deniu, per valandą bus sunaudojama apie 26 000 kub. m vandens. Dėl Elektrėnų ma-rių vandens kiekio papildomas vandens šildymas eksploatuojant dujų turbiną nebus reikšmingas, todėl išleidžiant di-desnį šilto vandens kiekį poveikis ežero ekologijai bus nežymus. Apskaičiuota, kad į marias iš KCB pateksiantis pa-pildomas šiltas vanduo padidintų marių temperatūrą tik 0,1–0,2 ºC net ir tuo atveju, jeigu trečia-sis ir ketvirtasis blokai nebūtų išmontuoti. Išmontavus trečią-jį ir ketvirtąjį blokus, naujajam KCB per valandą reikės 26 000 kub. m vandens, to-d ė l

�2Kamino montavimas.

��


Didžiausi iššūkiai, tekę Lietuvos ir užsienio įmonėms, – tai didžiųjų agregatų sukėlimas į reikiamą vietą ir jų sumontavimas, esant gana ekstremalioms lietuviško rudens ir žiemos oro sąlygoms.

įgyvendinimo patirties turinti „Iberdrola Ingenieria y Construcción, S.A.U.“ Lietuvoje darbus atliko tiksliai pagal grafiką. Bendrą darbą su visą montavimo proce-są kontroliavusiais „General Electric“ specialistais Lie-tuvos įmonių atstovai įvardija kaip išskirtinę patirtį.

AmERIKIETIŠKŲ IR EuROPIETIŠKŲ

sTANdARTŲ dERINImAs„Vienas didžiausių iššūkių rangovams šiame projekte buvo amerikietiško ASME kodo adaptavimas, kurio ypač griežtai laikėsi „General Electric“, – teigia UAB „Ins-pecta“ atstovas Karolis Gerikas. UAB „Inspecta“ objek-te vykdyta veikla buvo konkreti pagalba rangovui. Pagrindinė kuruota sritis – suvirinimo darbų priežiūra: nuo suvirinimo procedūrų aprašų ruošimo, atliekamų darbų, jų apžiūros, suvirinimo darbų žurnalų pildymo iki hidraulinio ar pneumatinio bandymo. Suvirintojai virino pavyzdžius iš tiksliai tų pačių naudojamų me-džiagų, buvo atliekami bandymai, išduodami atestatai ir tinkamos suvirinimo procedūros patvirtinimai (angl. Welding Performance Qualification Record, WPQR).

Kadangi pagrindinių mazgų tiekėjas „General Electric“ labai griežtai prižiūrėjo, kad būtų laikomasi nustatytų standartų, UAB „Inspecta“ teko užduotis užtikrinti, kad būtų paisoma tiekėjo reikalavimų ir kartu būtų išlaikyti viršenybę mūsų šalyje turintys Europos Sąjungos rei-kalavimai. Tad pagrindinis UAB „Inspecta“ darbas buvo amerikietiško standarto reikalavimų adaptavimas prie Europos slėginių įrenginių direktyvos 97/23/EEB, Lie-tuvoje priimtos Slėginių įrenginių reglamento forma. Kartu su kolegomis iš Latvijos notifikuotos įstaigos UAB „Inspecta“ vertino slėginių vamzdynų atitiktį. Įmonė dalyvavo atliekant baigiamuosius vamzdynų patikrinimo darbus, prižiūrint montavimą ir atliekant vamzdynų, kati-lo utilizatoriaus hidraulinius bandymus.

9-ojo bloko turbinų ir pagalbinių sistemų pastatuo-se šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas įrengė UAB „Pineka“. „Pagrindinis iššūkis buvo pro-jekto dydis, pagrindinio rangovo ir užsakovo keliami reikalavimai darbų kokybei ir jų atlikimo terminams.

Ne kasdien tenka galimybė dirbti su tokiu rangovu kaip pasaulinio lygio energetikos bendrovė „Iberdrola Ingenieria y Construcción, S.A.U.“. Viskas vyko greitai – projektinius sprendimus teko priimti statybvietėje, lygiagrečiai derinant veiksmus su pagrindiniu rango-vu. Kadangi statybų metu prioritetas pirmiausia buvo teikiamas pagrindiniams, elektrą gaminantiems įren-giniams montuoti, mūsų įmonei teko derintis, opera-tyviai reaguoti į kintančias sąlygas. operatyvus reaga-vimas į sąlygas, rangovo kokybės kontrolės sistema ir objekto išskirtinumas buvo didžiausias iššūkis“, – tei-gia UAB „Pineka“ atstovas Mindaugas Skerys.

PAŽANgEsNė suvIRINImO TECHNOlOgIjALietuvos elektrinės 9-ajame bloke elektros darbus atli-kusios UAB „Vekada“ direktorius Gintautas Jurgelėnas pabrėžia, kad šiame objekte įmonė atliko lauko elek-tros darbus – montavo jėgos skirstymo skydus, jėgos kabelines linijas, įžeminimo tinklus; taip pat atliko vi-daus elektros darbus – metalo konstrukcijų, plieninių vamzdžių, kabelių montavimą. Montuodami varinius įžeminimo laidininkus bendrovės specialistai panau-dojo Lietuvoje dar mažai naudojamą egzoterminio suvirinimo technologiją. Įmonės specialistams darbas šiame objekte buvo puiki proga ne tik įgyti neįkaino-jamos patirties, bet ir perprasti naujos technologijos naudojimo ypatumus.

Statybų eiga.

��


Bendrovė „Energosfera“, statant 9-ąjį bloką bendra-darbiavusi su UAB „Vekada“ ir Lietuvoje diegianti eg-zoterminio suvirinimo technologiją jau nuo 1998 m., pabrėžia, kad šis suvirinimo būdas yra ypač patikimas (patikrintas Valstybinės energetikos inspekcijos ir leis-tas naudoti), kai reikia ilgalaikio būdo suvirinti varį su variu, varį su plienu ir varį su cinkuotu plienu. Suviri-nimas atliekamas specialioje tiksliai pagamintoje for-moje, kurioje uždegami specialūs milteliai, sukelian-tys egzoterminę reakciją. Jos metu milteliai susilydo ir tampa vientisu junginiu. „Energosferos“ diegiama

Šio sudėtingo ir unikalaus objekto statybose darniai dirbo daugiau kaip 25 Lietuvos ir užsienio įmonės. Tiek užsakovas, tiek ir pagrindinis rangovas pabrėžia ypač sklandžią ir tikslią projekto įgyvendinimo eigą.

„Thermoweld“ egzoterminio suvirinimo technologija yra atsparus korozijai ir patikimas sujungimo būdas, nes nepažeidžiami jungiamų metalų paviršiai. Tokį sujungimą galima užkasti žemėje be jokios papildo-mos apsaugos nuo korozijos. Metodas ypač tinkamas žaibosaugos, katodinės apsaugos, transporto ir kitose sistemose, laikui bėgant vis labiau vertinamas ir die-giamas projektuotojų ir montuotojų.

Sklandus ir konstruktyvus bendradarbiavimas, griež-tas reikalavimų laikymasis, patirtis ir gera organizacija lėmė išskirtinai sklandžią šio sudėtingo objekto dar-bų eigą ir gerą rezultatą. Strategiškai svarbus Lietu-vai 9-asis Lietuvos elektrinės blokas, įvairiai bandytas ir testuotas beveik metus, paruoštas pradėti elektros gamybą. Įrangos tiekėjai, vykstant baigiamiesiems bandymams, intensyviai mokė ir konsultavo Lietuvos specialistus, perimančius objekto eksploatavimą, tad komanda pasirengusi užtikrinti sklandžią naujojo blo-ko veiklą. Įgyvendinusi šį didžiulį projektą Lietuva tapo viena šalių, turinčių naujausią ir pažangiausią kombi-nuoto ciklo elektros gamybos technologiją.

Iliustracijos iš AB „Lietuvos energija“ archyvo.

��


��

i n ž i n e r i j a

patirtis yra neįkainojamauAb „Inspecta“, lietuvoje veiklą pradėjusi 2010 m. gegužę, jau pelnė mūsų šalies užsakovų pagarbą. Tai lėmė gausus teikiamų paslaugų spektras ir kva-lifikuoti, ilgametę darbo patirtį turintys darbuotojai.

UAB „Inspecta“ Kontrolės įstaiga atlieka visų potencia-liai pavojingų įrenginių grupių ir kategorijų techninės būklės tikrinimus, naujų ir naudotų potencialiai pavo-jingų įrenginių ir jų techninių dokumentų tikrinimą bei teikia išvadas apie šių įrenginių tinkamumą naudoti.

UAB „Inspecta“ Sertifikavimo įstaiga atlieka ne tik koky-bės, aplinkos bei darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemų, suvirinimo procesų sertifikavimą pagal tarptau-tinių standartų reikalavimus, tačiau ir statybos produktų atitikties vertinimą (sertifikavimą), suvirintojų ir suvirini-mo operatorių kvalifikacijos įvertinimą.

UAB „Inspecta“ Mokymo įstaiga vykdo mokymus pagal tęstinio formaliojo ir neformaliojo profesinio mokymo programas, organizuoja kursus, seminarus, konferen-cijas bei vykdo kitus mokymus, susijusius su profesine veikla.

TARPTAuTINė PATIRTIsPagrindinis įmonės steigėjas ir akcininkas – tarptautinė įmonių grupė „Inspecta Group“. Jai priklauso įmonės Suomijoje, švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Latvijoje, Esti-joje ir Lietuvoje. „Inspecta Group“ įmonės teikia įrenginių techninės būklės tikrinimo, atitikties vertinimo (sertifika-vimo), techninio konsultavimo, mokymo ir laboratorinių bandymų paslaugas jau daugiau nei 30 metų. Kiek dau-giau nei prieš dvejus metus veiklą Lietuvoje pradėjusiai įmonei klientų pasitikėjimą užsitikrinti padėjo ir didelis „Inspecta Group“ kolegų palaikymas, geranoriškas dali-jimasis sukaupta patirtimi, dalyvavimas bendruose pro-jektuose.

TEIKIAmŲ PAslAugŲ sPEKTRAsUAB „Inspecta“ struktūrą sudaro keturių rūšių veikla, t. y. keturios įstaigos: kontrolės, sertifikavimo, mokymo ir techninio konsultavimo.

��

��


UAB „Inspecta“ Techninio konsultavimo įstaigos veikla gana sudėtinga, ji suskirstyta į tris grupes: statybos tech-ninės priežiūros; pramonės konsultavimo; darbuotojų saugos ir sveikatos konsultavimo. Iš jų vertėtų atskirai pa-minėti pramonės konsultavimą, nes tai – nauja ir turinti perspektyvą sritis. čia visuomet reikia techninių sprendi-mų: atliekant projekto techninį patikrinimą, projekto rei-kalavimų peržiūrą, rangovų ir subrangovų kvalifikacijos patikrinimą, dalyvaujant visų projekto vykdymo stadijų metu, vykdant gamybos ir (ar) montavimo darbų koky-bės kontrolę, nustatant neardomosios kontrolės (NDT) metodų būtinumą, dalyvaujant, kai vertinami NDT rezul-tatai, rengiant gaminio techninę dokumentaciją, atlie-kant galutinę dokumentacijos peržiūrą ir t. t.

PRAmONės TECHNINIs KONsulTAvImAs –

NAujIENA lIETuvOjEItin daug žinių bei patirties reikia turėti statant energeti-nius objektus, juk tai ir technologiniai vamzdynai, slėgi-niai indai, katilai, šilumokaičiai ir kiti įrenginiai. ši paslau-ga – tai pagalba užsakovui, neturinčiam reikiamos kva-lifikacijos specialistų, abejojančiam rangovo atliekamų darbų ar gaminių kokybe. UAB „Inspecta“ yra vienintelė įmonė Lietuvoje, siūlanti pramonės techninio konsultavi-mo paslaugą. Bendrovės pramonės konsultavimo grupė atlieka projekto techninį patikrinimą, projekto reikalavi-mų peržiūrą, konsultuoja rengiant gaminio techninę do-kumentaciją ir vykdo galutinę dokumentacijos peržiūrą. Kvalifikuoti įmonės specialistai gali teikti paslaugas visų projekto vykdymo stadijų metu, atlikti gamybos ir mon-tavimo darbų kokybės kontrolę.

Nors atskiros statybos pramonės įmonės ir turi savo ko-kybės kontrolės skyrius, didelių objektų statybose, kur yra didelės atliekamų darbų apimtys, kyla žmogiškųjų re-sursų problema. Vienodai tikrinti ir tvarkyti tinkamą do-kumentaciją reikia visiems atliekamiems darbams – nuo mažiausio iki didelių matmenų įrenginio montavimo, o tokių darbų per dieną atliekama labai daug.

Kaip tik šiais atvejais gali pagelbėti UAB „Inspecta“. Įmo-nės specializacija – metalinių konstrukcijų suvirinimo, visų specializuotų vamzdynų, talpyklų ir slėginių indų montavimo darbų priežiūra. Vykdoma visų šių darbų priežiūra – nuo paties suvirinimo darbų priežiūros, do-kumentacijos tvarkymo iki galutinio darbų pridavimo užsakovui. Kai kontrolė vykdoma tvarkingai ir tinkamai, užtikrinama ne tik norima kokybė, bet ir greitesnis darbų pridavimas užsakovui.

PAgAlbA PRAmONEIUAB „Inspecta“ specialistai jau įrodė savo profesionalu-mą ir kompetenciją atlikdami atitikties vertinimą viena-me didžiausių statomų energetinių objektų Lietuvoje – Lietuvos elektrinės 9-ajame bloke. UAB „Inspecta“ taip

pat teikia techninio konsultavimo paslaugas vykdant analogišką projektą Rygoje: „AS Latvenergo“ kombi-nuoto ciklo bloko statybą vykdo „GAMA Power Systems Engineering and Contracting, Inc“. žinodami tiek darbo tarptautiniuose, tiek ir vietiniuose projektuose specifiką, bendrovės specialistai padeda statybų pramonės įmo-nėms lygiavertiškai konkuruoti tarptautinėse rinkose.

Dideli pramoniniai objektai – iššūkis visiems projekta-vimo ir įgyvendinimo proceso dalyviams, nes čia reikia kruopštaus planavimo, atsakomybės ir tikslumo. Tik griežta kokybės kontrolė gali užtikrinti gerą rezultatą.

Didžiosios energetinių įrenginių gamintojos ir tiekėjos, tokios kaip Elektrėnų 9-ajame ir Rygos TEC-2 bloke su-montuotos įrangos tiekėja „General Electric“ ar planuotos Visagino atominės elektrinės statytojas „Hitachi“, suteikia garantijas tik tuomet, kai ypač griežtai ir tiksliai laikomasi gamintojo reikalavimų, pagrįstų ASME kodu. Norint dar-bus atlikti tinkamai, daug laiko tenka sugaišti aiškinantis standartų reikalavimus. Jiems perprasti ir rasti optimalų įgyvendinimo sprendimą reikia ne tik laiko, išmanymo, patirties, bet ir žmogiškųjų resursų.

UAB „Inspecta“ , Mėnulio g. 7, LT-04326 VilniusTel. +370 5 203 1395, faks. +370 5 203 1396El. paštas [email protected]

��


MArtynAs MAtulevičius, gaisrinės saugos inžinierius

lietuva jau gali pasigirti dar vienu sėkmingai užbaigtu energetiniu projektu. Tai kombinuoto ciklo dujų turbina – 9-asis lietuvos elektrinės blokas. mažas, bet galingas. Tokio tipo objektuose gaisrinės saugos užtikrinimas yra vienas di-džiausių prioritetų, todėl čia naudojamos pažangiausios aktyviosios ir pasyvio-sios apsaugos nuo gaisro sistemos.

ObjEKTO sPECIFIKA

GaisRinĖ sauGa nauJaJame Lietuvos eLeKtRinĖs bLoKe: specialistų išspręsti galvosūkiai

Dujas naudojančios technologijos kelia didelį sprogimo ir gaisro pavojų, todėl gesinimo sistemai čia parinktos dujos, o ne vanduo ar putos. žinoma, 9-asis blokas sujungtas su senaisiais Lietuvos elektrinės blokais elektros kabeliais: jais keliauja ne tik aukštos įtampos elektros srovė, tačiau gali keliauti ir gaisro liepsnos.

Visas statinys apraizgytas masyviais ir tankiais elektros ka-belių tinklais. Norint sumažinti gaisro riziką ir padarinius, visi statiniai išskirstyti į gaisrinius skyrius ar padalyti į spe-cialias patalpas. Visos angos, kertančios statinio konstruk-cijas, turėjo būti sandarintos specialiomis priešgaisrinėmis sistemomis.

NORmINIŲ dOKumENTŲ KONFlIKTAsčia buvo susidurta su vienu įdomiu dviejų norminių aktų konfliktu. Vienokios elektros kabelių apsaugos sąlygos nu-sakomos nuo 1999 m. neatnaujintose Energetinių objektų priešgaisrinėse taisyklėse, kitokios nuostatos aprašomos prieš kelerius metus įsigaliojusiose Gaisrinės saugos pro-jektavimo taisyklėse. Senajame dokumente vis dar reika-laujama sandarinti elektros kabelių angas konstrukcijose per visą konstrukcijos storį, o kabelius papildomai dažyti 30 cm atstumu nuo konstrukcijos jiems skirta priešgaisri-

ne išsipučiančia danga. Naujose taisyklėse tokio reikalavi-mo nebėra, tačiau numatoma kitų sąlygų.

Tam, kad susidariusi situacija būtų išspręsta, turėjome kreiptis į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departa-mento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos specialistus. Po trumpos ir konkrečios diskusijos gavome patvirtinimą, kad privalo būti paisoma naujesniųjų nuos-tatų, t. y. angos, kurias kerta inžinerinės komunikacijos, privalo būti sandarinamos sertifikuotomis priešgaisrinė-mis sistemomis, kurių atsparumas ugniai ne mažesnis nei kertamos konstrukcijos. Jokių papildomų pastabų.

Diegiant šiuolaikines priešgaisrinio sandarinimo sistemas, nebereikia papildomai dažyti elektros kabelius ar kitas in-žinerines komunikacijas. Todėl būtina atidžiai skaityti san-darinimo sistemų montavimo instrukcijas, gerai išsiaiškinti jų apribojimus ir užtikrinamas atsparumo ugniai klases.

Daug diskusijų specialistams taip pat sukėlė priešgaisri-nės sandarinimo sistemos tipo parinkimas. Statybiniuose objektuose dažniausiai naudojamos kietosios sistemos, t. y. priešgaisriniai skiediniai (gipso ir vermikulito pagrin-du), tačiau, įsigaliojus naujoms bandymo ir sertifikavimo sąlygoms, gamintojams tapo labai sunku su šiomis siste-

��


perdangose bent jau iš apatinės pusės) dažyti kabelius priešgaisrine abliatyvia danga „KBS Coating“ (tiekėja – UAB „Swelbalt“). Tai vandens pagrindu pagamintos dan-gos, užpildančios net menkiausius oro tarpelius, gaisro metu jos putoja, „šaldo“ ir stabdo ugnies plitimą elektros kabelių paviršiumi. šias sistemas dar ir dabar naudojame susidūrę su sudėtingesniais elektros kabelių sandarini-mo variantais. Įrengę tokias sistemas gaisrinės saugos specialistai miega ramiai, ugnis tikrai nekirs šio barjero!

mOdulINės sANdARINImO sIsTEmOsProjekto eiga taip pat parodė, kad patalpų, kur numato-mas spaudiminis dūmų šalinimas arba gaisro gesinimas dujomis, sandarumas tampa vienu svarbiausių veiksnių. šio tipo patalpoms rekomenduojamos ne įprastinės, klasi-kinės sandarinimo sistemos akmens vata ar gipso vermiku-lito skiediniais, bet modulinės sistemos, kai atskiram elek-tros kabeliui iš anksto suformuojamas moduliukas. Tokia apsauga užtikrina ne tik sandarumą gaisrui, oro ir vandens tekėjimui, bet yra ir labai „neskani“ įvairiems graužikams, todėl yra ypač patvari. šių „Roxtec“ sistemų, kurias tiekė UAB „Euroinstal“, iš pradžių buvo atsisakyta, tačiau vėliau, palyginus, kiek lėšų buvo išleista kompensacinėms prie-monėms, buvo prieita išvada, kad specialioms patalpoms kartais pigiau užsakyti brangesnes sistemas: jos taupo lai-ką ir yra kelis kartus patikimesnės bei patvaresnės.

Modulinė sandarinimo sistema yra išties brangi, todėl ji dažnai naudojama tik ypač saugomose erdvėse. Tose vie-tose, kur reikia tik hidroizoliacinės apsaugos, galima pa-naudoti ir pigesnes technologijas. šįkart pasirinkta olandų gamintojo „Drifill“ technologija (tiekėja – UAB „Swelbalt“). Vandens patekimas į tam neskirtas erdves su šia sistema yra saugomas išties patikimai. Daug sistemų išlaiko tik iki pirmos žiemos, kai smulkios vandens molekulės užšąla ir padidėjęs jų tūris pamažu naikina sandarumą tol, kol galų gale jo nebelieka visai. Be to, ši sistema saugo priešgais-rinio sandarinimo sistemą, nes pastaroji yra visiškai neat-spari meteorologiniams veiksniams.

momis pasiekti aukštus atsparumo ugniai rezultatus. To-dėl buvo nuspręsta naudoti vadinamąją „minkštąją“ siste-mą: akmens vatos plokštes „Protecta FR Board“, nudažytas storu priešgaisrinių dažų sluoksniu. ši sistema labai patin-ka elektrikams, nes net ją įrengus vis dar galima nutiesti naujus kabelius jos nepažeidžiant, o jei vis dėlto atsiranda pažeidimas – pataisymus galima atlikti nesunkiai pačiam, nekviečiant specializuotos įmonės.

šios sistemos pranašumas – greitis. Specialistas išpjauna akmens vatos plokštę pagal angos matmenis, įspraudžia ją, o atsiradusias mažytes angas sandarina specialia akrili-ne mastika „Protecta FR acrylic“ (tiekėja – UAB „Swelbalt“).

sudėTINgI NETIPINIAI ATvEjAILietuvos elektrinės 9-asis blokas nebuvo tipinis projektas, jame beveik nėra gražiai suklotų keleto elektros kabelių. Tai statinys, kur elektros kabeliai skaičiuojami ne šimtais, o dešimtimis tūkstančių, jų ilgis matuojamas ne metrais, o kilometrais.

Susidūrėme su tokiais atvejais, kai teko imtis papildo-mų apsaugos priemonių. Net kruopščiausias komuni-kacijų kertamos angos sandarinimas negalėjo užtikrinti 100 proc. apsaugos dėl tarp daugelio elektros kabelių iš-liekančių mažyčių oro tarpelių, per kuriuos gaisro metu liepsnos ir dūmai pereitų net nestabtelėję, o tai bet ko-kiam statiniui gali tapti didžiule katastrofa. Projektavimo metu užbrėžti tikslai sustabdyti ugnies plitimą yra vieni svarbiausių, todėl nesvarbu, ar dirbama energetiniame, ar kitokio tipo objekte, priešgaisrinio sandarinimo darbai turi būti atlikti atidžiai ir atsakingai.

Tam, kad užtikrintume suprojektuotus konstrukcijų at-sparumus ugniai ir liepsnų barjerus, teko papildomai apie 100 cm nuo konstrukcijų (sienose – abiejose pusėse,

�0


Prieš daugiau nei 70 metų meidrechte (Olandija) įkurta bendrovė „Walraven group“ šiandien yra viena pasaulio rinkos lyderių, kurianti, parduodanti ir platinanti kokybiškas inžinerines sistemas. Puikus gaminių kokybės ir spe-cialistų kompetencijos įrodymas – vis nauji ir itin dideli projektai, išsibarstę po visus žemynus. „Walraven group“ produkciją naudoja dešimtys tūkstan-čių įmonių Europoje, Šiaurės Amerikoje, Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose, Azijoje ir Australijoje.

išskirtinės kokybės „Walraven“ inžineriniai sprendimai

Bendrovės „Walraven Group“ veiklą lemia vertybės ir prin-cipai, kurių ištakos glūdi pačioje įmonės veiklos pradžioje. „Walraven Group“ istorija prasidėjo 1942 m., kai santechni-kas J. van Walravenas B. V. (dabartinio generalinio direkto-riaus senelis) karo nualintoje šalyje įkūrė metalo gaminių gamyklą. Sunkiu pokario laiku, labai stingant statybinių medžiagų, jis pradėjo gaminti tvirtinimo elementus. Laikui bėgant nedidelis šeimos verslas išaugo į tarptautinę įmo-nę su filialais ir bendradarbiavimo partneriais, gamybos ir pardavimo biurais visame pasaulyje. šiuo metu „Walraven Group“ dirba daugiau nei 750 žmonių. Visi jie kuria, gami-na ir parduoda novatoriškiausias tvirtinimo detales, prieš-gaisrines ir santechnikos sistemas.

PROFEsIONAlŲ dėmEsys

NET mAŽIAusIOms dETAlėms„Walraven Group“ misija – tiekti aukščiausios kokybės novatoriškas sistemas, tenkinančias visų klientų porei-kius ir lūkesčius. Pagrindiniai bendrovės darbo princi-pai – nuolatinis produktų kokybės gerinimas, optima-lus kokybės ir kainos santykis bei papildomų proble-mų nesukeliantis sistemų montavimas.

„Walraven Group“ gaminiai ne tik puikiai veikia, bet ir yra saugūs, patikimi, atitinka tokio pobūdžio produktams keliamus aukščiausius reikalavimus ir ISo 9001:2008 standartus.

�0

�1


Visos naujos gaminių grupės yra nuolat stebimos. Pro-duktų patikimumas testuojamas ne tik tam specialiai sukurtoje bandomojoje gamykloje, bet ir oficialiai akre-dituotose laboratorijose. Tai suteikia papildomą garan-tiją, kad visi „Walraven“ gaminiai atitinka pačius griež-čiausius kokybės ir saugos standartus.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad kiekvienas atskiras „Wal-raven“ produktas yra bendros sistemos dalis – sukurtas atsižvelgiant į rinkos poreikius, klientų pageidavimus ir pagrįstas inovaciniais sprendimais. Siekiama, kad var-totojai apie gaminius gautų jų poreikiams pritaikytą visą reikiamą informaciją. Be to, dedamos pastangos, kad prireikus užsakovui būtų suteikiama ne elementari standartinė paslauga, o tik geriausiai atitinkanti jo in-teresus.

Dar vienas „Walraven Group“ pranašumas – patikimas ir greitas tiekimas. Dėl racionaliai išplėtoto patikimų atstovų tinklo bendrovės gaminiai užsakovus pasiekia greitai ir saugiai. „Walraven Group“ užtikrina kiekvieno užsakymo įvykdymo kokybę ir nustatytų terminų laiky-mąsi. Be to, inžinerinių sistemų kūrėjai pasirūpino, kad montuotojai savo darbą atlikti galėtų lengvai, saugiai ir kokybiškai. Siekiant šio tikslo, įmonėje nepamirštama nuolat kelti darbuotojų profesinę kvalifikaciją.

vEIKlA bAlTIjOs ŠAlysE – PAgAlbA

PROjEKTuOTOjAms IR mONTuOTOjAms2007 m. rudenį „Walraven Group“ pradėjo veiklą ir Lie-tuvoje. Taip pat intensyviai produkciją pradėta pristatyti ir kitų Baltijos šalių, Kaliningrado srities, Baltarusijos ir

Atstovas Baltijos šalyse, Kaliningrado srityje ir KazachstaneRamūnas DilkaTel. 8 616 51 341, el. paštas [email protected]

Kazachstano regionų rinkoms. Įmonė bendradarbiauja su stambiaisiais mūsų šalies didmenininkais, prisijun-gia įgyvendinant įvairius projektus. Išskirtinė paslauga, ypač paspartinanti projektavimo ir montavimo įmonių darbą, – tiksliai sudaromos sąmatos ir brėžiniai. Be to, tokį darbą „Walraven“ inžinierių komanda atlieka visiš-kai nemokamai. Tai labai palengvina ir supaprastina darbą, ypač tada, kai prireikia nestandartinio požiūrio.

Prieš penkerius metus Lietuvoje pristatytos inžinerinės sistemos sulaukė nemažai susidomėjimo. „Walraven“ pro-dukcija ir sprendimai buvo naudojami statant arenas – „žalgirio“ areną Kaune (vėdinimo sistemos) ir „švyturio“ areną Klaipėdoje (vėdinimo, šildymo ir vandentiekio sistemos), įrengiant Lietuvos elektrinės devintąjį bloką Elektrėnuose ir atliekant įvairius darbus Latvijos naciona-linėje bibliotekoje Rygoje (vėdinimo, šildymo ir šaldymo sistemos). Taip pat numatoma įvairiais darbais prisidėti prie prekybos centro „Ikea“ statybos.

�1

�2

i n f r a s t r u K t ū r a / te m a

�2

��

te m a / i n f r a s t r u K t ū r a

ievA siMinonytė-Putriuvienė

Anot žymaus britų sociologo Anthony gibbenso: „modernybė sumažina ben-drą riziką, būdingą tam tikroms gyvenimo sritims ir būdams, tačiau tuo pat metu sukuria naujus rizikos parametrus, kurių beveik arba visai nebuvo anks-tesnėse epochose, šie parametrai susiję su grėsmingais pavojais: tai pavojai, kuriuos kelia suglobalintas socialinių modernybės sistemų pobūdis. vėlyvasis modernus pasaulis – pasaulis, kurį vadinu brandžios modernybės pasauliu, – yra apokaliptinis ne todėl, kad jis neišvengiamai artėja prie katastrofos, o to-dėl, kad sukuria pavojus, su kuriais nesusidūrė ankstesnės kartos.“

visaGino atominĖs eLeKtRinĖspRoJeKtas atsidŪRĖ ant nežinomybĖs sLenKsčio

šių metų spalio 14 d. 52 proc. (iš balsuoti šiuose rinki-muose ir referendume teisę turėjusių 2,5 mln. žmonių) Lietuvos gyventojų atliko savo, kaip piliečių, prievolę – sudalyvavo referendumo dėl naujos branduolinės elek-trinės statybos apeigose. 63 proc. atėjusių gyventojų išreiškė neigiamą nuomonę. Analitikai teigia, kad tokią referendumo baigtį lėmė ne kas kita, o tai, kad referen-dumas įvyko per Seimo rinkimus, kad šis klausimas tėra viso labo politinis, o ne dalykinis projektas. Visuomenės pozicija nuskambėjo tarsi verdiktas – diskusija dėl Visa-gino atominės elektrinės projekto dar privalo tęstis, o tai bus puiki proga iš naujo įvertinti jėgainės būtinybę.

NET IR PO NEIgIAmŲ REFERENdumO

REzulTATŲ PARTNERIAI TRAuKTIs NEKETINA Nors galutinius sprendimus dėl inves-

ticijų į naują projektą, kaip skelbė dabartinė Vyriausybė, Lietuva pri-ims iki 2015 m. pabai-gos, po referendumo praėjus šiek tiek laiko ir nuslūgus pirminėms emocijoms, tenka pri-pažinti, kad po įvy-kusio referendumo į Lietuvos energetikos ateitį reiks pažvelgti naujame kontekste. šis klausimas aktua-

lus ne tik Lietuvai, bet ir visam Baltijos regionui, jis turi ilgalaikę strateginę reikšmę ir ekonomikai, ir politikai.

Dauguma projekto partnerių teigė, kad referendumo rezultatai yra gerbtini ir savo apsisprendimo dėl referen-dume išreikštos gyventojų nuomonės neketina keisti. Strategine investuotoja į naują atominę elektrinę Lietu-voje pasirinktos Japonijos bendrovės „Hitachi“ teigimu, toks rezultatas nebuvo netikėtas, nors bendrovė vienin-telė atvirai pareiškė, kad tokie referendumo rezultatai ją nuvylė. Japonų žiniasklaidoje pasirodžiusiame „Hitachi“ prezidento Hiroaki Nakanishi Lietuvos referendumo ver-tinime buvo teigiama, kad jie dėl patariamajame referen-dume pareikšto gyventojų nepritarimo neketina trauktis iš projekto ir yra pasirengę suteikti visą informaciją naujai išrinktai valdžiai.

Panašios pozicijos laikosi Latvijos ir Estijos valdžios atsto-vai. Jie neabejoja, kad referendumo rezultatai turės įta-kos projekto plėtrai, tačiau galutiniai sprendimai priklau-sys nuo naujosios Lietuvos Vyriausybės sprendimų.

KONFERENCIjA „vIsAgINO ATOmINė ElEKTRINė:

PRAKTINIAI PAsIRENgImO AsPEKTAI“Dar prieš referendumą, spalio 11 d., Vilniuje, parodų ir kongresų centre „Litexpo“, įvyko konferencija „Visagi-no atominė elektrinė: praktiniai pasirengimo aspektai“. Renginio, skirto potencialiems Visagino atominės elek-trinės tiekėjams, besirengiantiems atominės elektrinės

��

i n f r a s t r u K t ū r a / te m a

statyboms, dalyviai, be kitų dalykų, buvo supažindinti su keliamais techniniais reikalavimais ir teisiniais aspektais, kad verslas galėtų tinkamai pasiruošti šiam projektui. Renginio metu buvo pristatytas branduolinės saugos re-glamentavimas ir priežiūra, Visagino atominės elektrinės projektavimo ir statybos teisiniai pasirengimo aspektai, techniniai reikalavimai, naudojant ASME ir PED 97/23/EC kombinaciją bei pramonės pasirengimas branduolinių projektų statybai.

vIsAgINO PROjEKTAs – PAlANKI PROgA

lIETuvIŠKAm vERsluI Pasak konferencijoje pirmą pranešimą skaičiusio UAB Vi-sagino atominės elektrinės išorinių reikalų direktoriaus Sigito Baltuškos: „Jeigu žmonės turi ateiti į referendu-mą pasakyti savo nuomonę apie projektą, jie turi žino-ti. Sprendimas turi būti priimamas informuotų žmonių.“ Kaip nurodė pranešėjas, dėl šios priežasties visuomenės informavimo kampanija buvo labai aktyvi. „Informuojant gyventojus, atsižvelgiant į esamą Lietuvoje pašto dėžu-čių skaičių, kiekvienam namų ūkiui buvo išplatintas leidi-nys apie projektą.“

Be to, savo pranešime S. Baltuška paminėjo populiariau-sius visuomenėje sklandančius mitus, būtent jie ir yra didieji baimės bei įtampos kurstytojai. „Vienas jų yra tas, kad branduolinė energetika šiuo metu pasaulyje neplė-tojama. Taip pat gaji neteisingai interpretuota informaci-ja, kad pati Japonija nusprendė sustabdyti branduolinės energetikos plėtrą. Tiesa ta, kad vyriausybė svarsto tą klausimą, bet jokių sprendimų iki šiol nėra priimta. Faktai yra tokie, kad šiuo metu pasaulyje veikia 435 branduo-liniai reaktoriai, be to, šiuo metu 62 yra statomi, 152 yra planuojami, įskaitant ir Visagino atominės elektrinės pro-jektą. Tad teigti, kad šiuo metu branduolinė energetika yra neplėtojama, būtų labai neatsakinga. Taip, yra valsty-bių, kurios jau ne pirmą kartą pareiškė, kad pasitrauks iš branduolinės energetikos, tai Vokietija, vis kategoriškes-ni tampa italai. Tačiau labiausiai išsivysčiusios pasaulio valstybės tiek Europoje, tiek ir šiaurės Amerikoje plėtoja branduolinę energetiką“, – teigė Visagino atominės elek-trinės išorinių reikalų direktorius.

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos Branduolinės saugos departamento direktorius Sigitas šlepavičius trumpai pristatė ir apibūdino saugos regla-mentavimo ir priežiūros sistemą. Anot specialisto, norint užtikrinti branduolinę saugą, reikia turėti tris komponen-tus: „Kompetentingus darbuotojus, kurie dalyvauja įgy-vendinant branduolinės energetikos projektą. Subalan-

Šiuo metu pasaulyje veikia 435 branduoliniai reaktoriai, 62 – statomi, 152 yra planuojami, įskaitant ir Visagino atominės elektrinės projektą.

„Lietuviškam verslui Visagino projektas suteikia progą užsidirbti ir gauti vertingos tarptautinės patirties“. – teigta konferencijoje. Nuotrauka iš VšĮ „Versli Lietuva“ archyvo. Kitos straipsnio iliustracijos: Jono Tumasonio nuotraukos.

��

��

te m a / i n f r a s t r u K t ū r a

��

suotą, visus šiuolaikinius saugos reikalavimus atitinkantį projektą ir parengtas tinkamas procedūras, pagal kurias operatoriai, elektrinės darbuotojai šią technologiją val-dytų ir eksploatuotų. Turėdami šiuos elementus, mes ga-lime tikėtis, kad turėsime gerą rezultatą.“

Teisininkė Asta Augutytė, apžvelgusi teisines naujienas, susijusias su projektu, įvykusias nuo birželio iki spalio, pabrėžė, kad Visagino atominės elektrinės statyba – tai naujas projektas, todėl jo teisinė bazė yra dar tik kuriama. Viena iš specialistės pateiktų naujovių yra ta, kad įmonės ir specialistai, norintys atlikti darbus branduolinės ener-getikos objektų statiniuose, privalės turėti specialius kva-lifikacijos atestatus, kuriuose bus nurodyta, kad jie gali dirbti darbus tokiuose objektuose. Įmonėms, neturin-čioms tokio darbo patirties, šiuo metu įstatymai numato tik vieną būdą, įmonės savo patirtį gali pademonstruoti per įdarbintus specialistus, o specialistai šią patirtį gali įtvirtinti išlaikydami specialų egzaminą, patikrinantį ne tik profesines, bet ir teisines žinias, susijusias su branduo-liniais objektais.

Branduolinės energetikos srityje jau daugiau kaip 30 metų dirbantis, šiuo metu prie trijų Suomijoje rengia-mų projektų prisidedantis iš švedijos atvykęs Mikaelis Kuokkanenas („Inspecta Nuclear“) papasakojo apie visus techninius reikalavimus naudojant ASME ir PED 97/23/EC kombinaciją. Svečias pasakojo, jog švedai palaikė poziciją, kad Ignalinos atominė elektrinė būtų uždaryta. Bet štai patys, kaip buvo ruoštasi ir įsipareigota 2010 m., savosios atominės elektrinės neuždarė. Maža to, švedija net ir toliau ruošiasi jas modernizuoti. M. Kuokkanenas pabrėžė, kad atominės elektrinės statyba yra sudėtingas procesas. Nuo užsakovo iki galutinio vykdytojo reikia nu-eiti sudėtingą kelią.

Konferencijos metu buvo pristatoma užsienio šalių patir-tis ir išmoktos pamokos branduolinių objektų statyboje („olkiluoto-3“ (Suomija) ir kt.). Be svečio iš švedijos, ren-ginyje dalyvavo Suomijos įmonių aukščiausio lygio va-dovai, turėję patirties statant „olkiluoto-3“ ir kitus bran-duolinius objektus. „FinNuclear“ asociacijos pirmininko pavaduotojas Andersonas Matti skaitė pranešimą apie tai, kaip pramonė skatinama pasirengti branduolinių projektų statybai, apžvelgė vykdytų darbų metu versli-ninkų išmoktas pamokas. Didžiausios Suomijoje Europos Sąjungos projektų koordinatoriaus „Culment or oy“ va-dovas Jukka Hellgrenas atskleidė „olkiluoto-3“ statybų tiekėjų požiūrį bei su juo susijusius iššūkius.

Konferenciją kartu su partneriais organizavusios VšĮ „Vers-li Lietuva“ vyr. projektų vadovas Evaldas Brazys teigė, kad lietuviškam verslui Visagino projektas suteikia progą užsidirbti ir gauti vertingos tarptautinės patirties. orga-nizatorius nurodė, kad: „Tiek Lietuvos statybininkų, tiek Lietuvos inžinerijos pramonininkų asociacija atkreipė dė-

mesį į tai, kad reikės padėti įmonėms sudarant sutartis, kad mūsų įmonės netaptų vadinamaisiais „ieškininkais“, priklausančiais apatinei grandžiai ir atsakančiais už vis-ką. „Versli Lietuva“ akcentuoja, kad įmonėms nereikėtų priklausyti tik nuo vieno projekto, kad galima būtų skirti tiktai dalį savo resursų.“

Baigiant norėtųsi sugrįžti prie britų sociologo A. Gibben-so. Jo teigimu, kai sistema neturi didžiausių autoritetų, net ir patys tvirčiausi įsitikinimai gali būti revizuojami ir nuolat keičiami. Visagino atominės elektrinės projekto padėtis šiuo momentu nėra aiškiai žinoma, tad belieka tikėtis, kad politikai ir ekspertai priims optimalius sprendimus.

„bau 2013“ – statybų sektoriaus naujovių platforma miunchene

„Nė viena mugė pasaulyje nesutrau-kia tiek daug architektų ir inžinierių kaip „bAu“ miunchene“, – teigta šių metų spalio 25 d. vilniuje, pristatant mugę „bAu 2013“.

Jau 50 metų veikianti didžiausia pasaulyje specializuo-ta architektams ir statybos inžinieriams skirta, ryškia verslas verslui (B2B) koncepcija išsiskirianti mugė vyks 2013 m. sausio 14–19 d. Miuncheno parodų komplek-se ir užims visą jo plotą – 180 000 kv. m salėse ir dar 3 500 kv. m lauke. Jau daug metų į renginį atvyksta tik ribotas dalyvių skaičius – 2 tūkst. atstovų iš 40-ies šalių. Didžiąją dalį sudaro Vokietijos atstovai, o kitų šalių – tik apie 25 procentus.

paGRindinĖs „bau 2013“ temos

Tvarumas. ši sąvoka jau tapo modernios ir atsa-kingos statybos sinonimu. Tvarumu išsiskiriančios medžiagos ir gaminiai bus eksponuojami mugės stenduose, o tvarios statybos tema – pagrindinė disputų, konferencijų ir kitų mugės renginių tema.

visų kartų poreikius tenkinanti statyba. Tiek Vo-kietijoje, tiek visoje Europoje skiriamas vis didesnis dėmesys skirtingų kartų poreikius tenkinantiems statiniams. Gyvenamąsias patalpas reikia projek-tuoti ir įrengti taip, kad jose visą parą gerai jaustųsi ir jaunas, ir senas, ir didelis, ir mažas. ši tema bus gvildenama daugelyje mugės „BAU“ renginių.

Energija 2.0. Net 40 proc. energijos Europoje sunau-dojama pastatams šildyti, todėl jau ne vienus metus ypač didelis dėmesys skiriamas efektyviam energi-jos naudojimui. Per įvairias parodos prezentacijas ir paskaitas bus nagrinėjamos pastatų ir gyvenamųjų kvartalų aprūpinimo šiluma ateityje problemos, pri-statomos šios srities technologinės naujovės.

miestų plėtra XXI amžiuje. šiandien miestuose gyvena jau kas antras žmogus pasaulyje. Mano-ma, kad 2050-aisiais visame pasaulyje miestuose gyvens net 75 proc. arba 9,3 mlrd. žmonių. Tai bus didelis iššūkis rengiant infrastruktūros, energijos tiekimo, mobilumo ir saugumo planus. Tad paroda „BAU 2013“ skirs didelį dėmesį gyvenimo ateities miestuose problemoms.

paRodos specifiKa

Paroda „BAU“ išsiskiria pristatomų gaminių patei-kimu. čia visos būtinos projektavimo ir statybos medžiagos, technologijos ir produktai pateikiami sugrupuoti ne pagal šalis, o pagal temas. Tai, kad apimamos įvairios sritys, nepaisant jų apibrėžties, pavertė „BAU“ patraukliu informacijos šaltiniu vi-siems, susijusiems su projektavimu ir statyba – pra-dedant investuotojais, inžinieriais projektuotojais, dizaineriais ir baigiant statybų specialistais bei pas-tatų eksploatuotojais. Paroda „BAU“ vadinama nau-jovių demonstravimo platforma, juk neretai gamy-bos pramonės atstovai naujų gaminių pristatymą rinkai derina su „BAU“ periodiškumu.

��

��

i n f r a s t r u K t ū r a

daugėjant naujų ir modernių įrenginių, prirei-kia vis daugiau energijos. Pasaulinė statistika rodo, kad kasmet elektros energijos suvarto-jimas išauga apie 1,6 procento. Nežabota žmo-gaus ūkinė veikla jau dabar nepaprastai pakenkė gamtai, padidino aplinkos užterštumą ir sutrikdė ekologinės sistemos pusiausvyrą. suvokiant pra-gaištingos klimato kaitos padarinius, daugiau atgar-sių sulaukia idėja – laikas keisti paveldėtas energi-jos gavimo tradicijas.

GeRo vĖJo!

Naudodami atsinaujinančius energijos ište-klius (gamtos išteklių, kurių atsiradi-mą ir atsinaujinimą sąlygoja gamtos ar žmogaus sukurti procesai) prisijun-giame prie klimato kaitos stabilizavimo ir vienos iš darnios visuomenės plėtros priemonių.

Atsinaujinančių išteklių pagrindu gaminama energija pripažinta prioritetine energetinės veiklos sritimi viso-se Europos Sąjungos šalyse. Ekologiškumas, saugumas, nekintamumas ir energijos gamybai būtinų žaliavų im-porto mažinimas tapo pagrindinėmis atsinaujinančių išteklių energijos skatinimo priežastimis.

dinė įmonės sritis – elektros montavimo dar-bai statomuose ir rekonstruoja-muose objektuo-se (į darbų sąrašą įeina: transfor-matorinių pasto-čių montavimas, elektros jėgos, elek-tros apšvietimo ir lauko elektros tinklų įrengimas, išorės ap-švietimas ir kt.), įmonės specializacija – ir elektros projektavimo, paleidimo, de-rinimo, automatikos darbai, taip pat elektros medžiagų ir elektro-ninių įrenginių prekyba.

Visi pramoniniai elektros dar-bai – tik viena iš įmonės vei-klos sričių. Jau ne vienus metus UAB „Voltas“ investuoja į atsi-naujinančių išteklių energeti-kos sektorių. Įmonės strateginė kryptis – vėjo ir saulės energijos šaltiniai.

2009 m. ES priėmė specialią direktyvą, kuria Lietuvą įpareigojo iki 2020 m. padidinti energijos gavybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

��

Aplinką tausojantys alternatyvūs energijos šaltiniai daugelyje Vakarų Europos valstybių propaguojami jau ne vieną dešimtmetį. 2009 m. ES priėmė specialią direk-tyvą, kuria Lietuvą įpareigojo iki 2020 m. padidinti ener-gijos gavybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

vėjO jėgAINės – KIEKvIENAm PAgAl POREIKIusKlaipėdoje įsikūrusi UAB „Voltas“ (iki privatizavimo – Klai-pėdos valstybinė 7-oji elektros montavimo įmonė) skai-čiuoja 55-uosius sėkmingos veiklos metus. Nors pagrin-

��


Nors šiuolaikinės vėjo jėgainės išsiskiria ilgalaikišku-mu ir atsparumu, norinčiam pasinaudoti vėjo išgau-nama energija žmogui iškyla daugybė klausimų. Kad sistema veiktų patikimai, pirmiausia reikia visą laiką besikeičiančio energijos šaltinio – vėjo. Nuo geogra-finės padėties ir žemės dangos reljefo priklausančio vėjo greičiai didėja kylant aukštyn virš žemės pavir-šiaus. Stipriausi vėjai, kurių greitis siekia 7–8 m/s, vyrauja šiaurės ir Baltijos jūrų pakrančių teritorijose. Baltijos šalių žemyninėse teritorijose vėjo greitis sie-kia 4–7 m/s. Todėl Lietuvoje vėjo energetikai plėtoti palankiausios sąlygos ir yra maždaug 50 km pločio juosta prie jūros. Keletas vėjo jėgainių parkų galė-tų išaugti ir pačioje jūros teritorijoje, tačiau tokiam projektui įgyvendinti reikėtų labai didelių investicijų. Kitoje šalies dalyje vėjo jėgainių darbo sąlygos verti-namos tik kaip patenkinamos, todėl čia gana kompli-kuota steigti vėjo jėgainių parkus. Vis dėlto dėl labai sparčiai tobulėjančių technologijų ir ne itin vėjuotuo-se regionuose puikiai gali veikti mažesnės, individua-

lios vėjo jėgainės.

Vėjo elektrinių plėtrą lemia ne tik klimato są-lygos, geografinė padėtis, bet ir elektros

tinklų išvystymas, elektrinių struk-tūra energetikos sistemų susi-vienijimuose. UAB „Voltas“ pa-

siruošusi padėti pradedant sklypo parinkimu, tyrimais ir baigiant pagalba rengiant detaliuosius planus, terito-rijų planavimo dokumentus. Bendrovė atlieka vėjų ma-tavimo, teritorijų planavimo, projektavimo, vadybos ir prijungimo prie elektros tinklo darbus.

„Achemos grupės“ įmonė UAB „Renerga“ – Benai-čių vėjo elektrinių parko prijungimo prie tinklo darbai Kretingos r.;

UAB „Vėjo gūsis“, UAB „Vėjo vatas“ – vėjo elektrinių parkų prijungimo prie elektros tinklo darbai Taura-gės r.;

vokiškų „Enercon“ E-33 (330 kW) vėjo elektrinių projektų plėtros ir prijungimo prie tinklo darbai Kretingos, Skuodo, Tauragės, Mažeikių, Anykščių ir Rokiškio rajonuose. Iš viso buvo atlikti aštuonių elektrinių projektavimo, statybos ir elektrifikavimo darbai. šiuo metu vykdomi dar dviejų tokių elek-trinių statybos projektai;

indiškų „Siva“ (250 kW) vėjo elektrinių projektų plėtros ir prijungimo prie tinklo darbai Jurbarko, Skuodo ir Mažeikių rajonuose. Atlikti keturių elek-trinių projektavimo ir elektrifikavimo darbai. šiuo metu vykdomas dar vienas projektas;

prancūziškų „Vergnet“ (250 kW) vėjo elektrinių pri-jungimo prie tinklo darbai Joniškio rajone. šiuo metu atliekami dar dviejų tokių elektrinių prijun-gimo prie tinklo darbai;

įmonė taip pat yra prie tinklo prijungusi ir keletą dėvėtų vėjo elektrinių, kurių galia siekia 250 kW. Darbai atlikti Kretingos, Tauragės ir Skuodo rajo-nuose;

be to, UAB „Voltas“ įgyvendino kompleksinius vėjo ir saulės elektrinių parkų prijungimo prie tinklo darbus Rokiškio ir Mažeikių rajonuose. Pa-gal projektus vėjo elektrinė buvo prijungta kar-tu su saulės elektrine. Tokio pobūdžio projektai suteikia visokeriopą naudą užsakovui. Rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį išspinduliuojamos saulės energijos kiekis mažiausias, todėl saulės energijos elektrinės darbo efektyvumas suma-žėja. Tačiau šis laikotarpis išsiskiria ypatingu vėjuotumu, tad vėjas kompensuoja saulės trū-kumą (ir, atvirkščiai, – pavasarį, vasarą ir anksty-vą rudenį vėjo būna mažai, bet saulės energija kompensuoja vėjo trūkumą).

ĮmONės ATlIKTŲ dARbŲ

vėjO ENERgETIKOs sRITyjE sąRAŠAs:

Didelės įmonės pajėgos, įvairiausių sričių kompetentingi ir motyvuoti darbuotojai (šiuo metu dirba 70 specialistų) sudaro palankiausias sąlygas įgyvendinti pačius įvairiau-sius projektus. šiandien UAB „Voltas“ Lietuvos rinkai gali pasiūlyti privatiems naudotojams aktualių mažo pajė-gumo elektrinių (apie 250 kW) ir pramoninei elektros energijos gamybai naudojamų didelių jėgainių (apie 3 MW). Atlikdama tiek sudėtingus, tiek paprastesnius darbus, įmonė siekia naudoti tik kokybiškus ir patiki-mus gaminius.

Dėl sparčiai tobulėjančių technologijų ir ne itin vėjuotuose regionuose puikiai gali veikti mažesnės, individualios vėjo jėgainės.

��

�0


UAB „Voltas“Šilutės pl. 2, LT-91111 KlaipėdaTel. +370 46 390 931 Faks. +370 46 390 930 El. paštas [email protected]

Siekdama dar geresnių rezultatų, UAB „Voltas“ įsigijo naujos kartos įrenginį, palengvinantį kabelių tiesimą per regioninius kelius.

Ilgametis bendradarbiavimas su pagrindiniais pasau-lio vėjo jėgainių gamintojais – „Siemens“, „Enercon“ ir „Siva“ – suteikia galimybę klientams suteikti visą rei-kiamą informaciją apie šių bendrovių gaminius. Iki šiol įmonei daugiausia teko montuoti ypač efektyvias ir patikimas Vokietijos įmonės „Enercon“ vėjo elektrines. Tačiau norintiesiems įsigyti pigesnių gaminių, „Voltas“ rekomenduoja Indijoje gaminamas bendrovės „Siva“ vėjo jėgaines. Be to, įmonė gali pasiūlyti ir naudotų vėjo jėgainių.

NORAs dIRbTI IŠvIENDar šiais metais vėjo parkų plėtotojai dėl fiksuotos elektros kainos ir likusios 260 MW skatinimo kvotos turės varžytis aukcionuose, kuriuos rengs Kainų ko-misija. Teigiama, kad pradinė aukciono kaina sieks 28 centus už kilovatvalandę. Aukciono laimėtoju bus pripažintas dalyvis, pasiūlęs mažiausią pageidaujamą fiksuotą tarifą.

UAB „Voltas“ – viena labiausiai patyrusių bendrovių Lietuvoje steigiant vėjo jėgainių parkus ar statant pa-vienes elektrines – pasibaigus konkursui, mielai prisi-jungtų prie didžiųjų parkų steigimo atlikdama šiuos darbus: kabelinių linijų klojimas, transformatorinių pastočių ir nuotolinių transformatorinių montavimas, sistemos prie tinklo prijungimas.

Atsižvelgdama į rinkos sąlygas ir siekdama išlaikyti aukštą techninį lygį, UAB „Voltas“ daug dėmesio skiria darbuotojams tobulinti, turimai statybinei ir specia-lizuotai technikai. Siekdama dar geresnių rezultatų, bendrovė įsigijo naujos kartos įrenginį, palengvinantį kabelių tiesimą per regioninius kelius. ši įranga leido ne tik sumažinti darbų išlaidas, bet ir pagreitinti visą darbų eigą. Didžiausias naujojo įrenginio pranašumas – galimybė atlikti reikiamus darbus neatsižvelgiant į se-zoną ar gamtines sąlygas.

�1

a K t u a l i j o s / i n f r a s t r u K t ū r a

minint Europos kraštovaizdžio konvencijos dešimtmetį, šių metų spalio 19 d. vilniuje surengtas informacinis seminaras. jo metu pranešimus skaitė kraš-tovaizdžio architektūros, kraštotvarkos, paveldosaugos specialistai, buvo įteiktas lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apdovanojimas „už kraš-tovaizdį“, dalyvius sveikino aplinkos ministras.

Lietuvos KRaŠtovaiZdžio foRmavimo iR tyRimų aKtuaLiJos aptaRtos seminaRe

Lietuvos Respublikos Seimas Europos kraštovaizdžio kon-venciją (EKK) ratifikavo 2002 m. spalio 3 dieną. Pati konven-cija įsigaliojo 2004 m. kovo 1 d., kai ją ratifikavo dešimt vals-tybių. Tais metais Lietuvoje taip pat pradėti rengti teisiniai dokumentai, numatantys kraštovaizdžio politikos gaires: Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių apra-šas, Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos įgyvendi-nimo priemonės, Kraštovaizdžio specialiųjų planų rengimo taisyklės. Patvirtinti LR bendrasis planas ir šalies Darnaus vystymosi strategija. šiais strateginiais dokumentais buvo pripažinta kraštovaizdžio reikšmė tautai ir valstybei – rašo-ma Aplinkos ministerijos parengtame leidinyje apie Euro-pos kraštovaizdžio konvenciją.

Informaciniame seminare spalio 19 d. paliesti įvairūs Lietu-vos kraštovaizdžio formavimo aspektai, turint omenyje tiek gamtines teritorijas, tiek urbanistines erdves, tiek Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politiką apskritai.

Pranešimą, skirtą kraštovaizdžio architekto Antano Tauro 100-osioms gimimo metinėms paminėti, skaitė Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos (LKAS) pirmininkė Vaiva Deveikienė, nagrinėjusi istorinių želdynų tvarkymo klau-simus. Kritišką nuomonę dėl Europos kraštovaizdžio kon-vencijos išsakė prof. habil. dr. Paulius Kavaliauskas. Pasak jo, EKK remiasi populistine kraštovaizdžio samprata. Savo pra-nešimu P. Kavaliauskas rekomendavo kitokią kraštovaizdžio kokybės tikslo sampratos versiją, nustatant formuotiną kon-krečių kraštovaizdžio teritorinių vienetų struktūros etaloną. Taip pat buvo pasiūlyta stiprinti kraštovaizdžio planavimo statusą, tobulinti kraštovaizdžio planų rengimo taisykles, konvertuoti valstybinių parkų specialiuosius planus.

Architektas Liucijus Dringelis (Kauno technologijos uni-versitetas, LKAS) palietė jautrią miesto viešųjų erdvių – aikščių – formavimo temą. Pasak architekto, istoriškai susiformavusių aikščių projektuose, ypač mažesniuo-se miestuose, trūksta vietos sąlygoms įvertinti, duoklė

atiduodama dizainui, brangioms medžiagoms, o ne lo-giškam funkciniam suskirstymui zonomis. Architektas dr. Tomas Grunskis pratęsė miesto viešųjų erdvių temą skaitydamas pranešimą apie meną viešosiose miesto er-dvėse – paminklus Lietuvos laisvei ir nepriklausomybei. Į ne mažiau svarbią gyvenamosios aplinkos tvarkymo pro-blemą dėmesį atkreipė architektas Albertas Lamauskas (LKAS), tiesa, pabrėždamas, kad tvarkomų sodybų Lietu-voje daugėja, o kaip pagrindinę problemą įvardijo silpną architektūros ir apželdinimo planavimo ryšį, lietuviškų tradicijų nepaisymą.

Seminare taip pat pranešimą skaitė prof. habil. dr. Saulius Vaikasas („Vandens telkinių tvarkymo aspektai“, Aleksandro Stulginskio universitetas, Vandens tyrimų institutas). Prista-tytos 2012 m. kraštovaizdžio puoselėjimo iniciatyvos. Ren-ginio pabaigoje apdovanojimas „Už kraštovaizdį“ įteiktas Utenos rajono savivaldybei. Neturėjusi nė vienos įrengtos parko teritorijos Utenos rajono savivaldybė Europos Sąjun-gos ir savo lėšomis 2005–2010 m. mieste įrengė net keturis parkus, užimančius 50 ha plotą.

�2

i n f r a s t r u K t ū r a / tr a n s P o r t a s

graikų architektas Constantinos Aposto-lou doxiadis, nagrinėdamas XX a. mies-tų augimo problemas, pastebėjo, kad mūsų laikų žmogus tapo aplinkos vergu, kad mieste jam ne taip saugu kaip kaime. miesto erdvėje jį nuolat vargina nuolatinis triukšmas, todėl jis virsta kentauru – pu-siau žmogumi, pusiau automobiliu.

Miestai, kaip organizmai, formavosi ilgus šimtmečius. Praėjusio amžiaus viduryje itin sparčiai plėtojosi viešojo ir individualiojo transporto sektorius. šios tendencijos ne tik paskatino visuotinę pažangą, bet net ir sukėlė tam tikrą transporto infrastruktūros, kaip svarbiausio miestų funkcionavimo sistemos elemento, idea-lizavimą. Tačiau žvelgiant į ateitį labai svarbu nepamiršti, kad ne automobilių, o žmogaus ir visuomenės poreikiai turi būti priori-tetas.

dAŽAIs IR ŽENKlAIs sAugumO NEPAdIdINsIPėsčiųjų perėjų saugumas Lietuvoje yra kompleksinė problema. Kad ir kaip būtų paradoksalu, iki šiol pėsčiųjų perėjose, laikytino-se pačiomis saugiausiomis viso gatvių tinklo zonomis, kiekvie-nais metais žūsta ir sužeidžiama daugybė žmonių. Saugaus eis-mo specialistai sutaria, kad nors dažniausiai nelaimės formalusis kaltininkas yra žmogus, jo veiksmus nulemia netinkama infras-truktūra. Todėl Lietuvos automobilių ir kelių direkcija kartu su Su-sisiekimo ministerija parengė Pėsčiųjų perėjų įrengimo taisykles. Jose numatyta, kaip pėsčiųjų perėjos turi būti įkomponuotos į gatvių tinklą ir kokių saugumo priemonių reikia. Taisyklės bus privalomos visoms naujai įrengiamoms ar rekonstruojamoms pėsčiųjų perėjoms, esančioms valstybinės reikšmės keliuose, re-komenduojamos anksčiau įrengtoms ir visoms vietinės reikšmės keliuose ar gatvėse esančioms bei naujai planuojamoms pėsčių-jų perėjoms.

„Iki šiol pėsčiųjų perėjų įrengimo nereglamentavo joks doku-mentas, – sako Lietuvos automobilių ir kelių direkcijos Eismo

pat v i R t i n t o s nauJosios pĖsčiųJų peRĖJų įRenGimo taisyKLĖs

��

tr a n s P o r t a s / i n f r a s t r u K t ū r a

saugumo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas. – Kelių eismo taisyklėse teigiama, kad pėsčiųjų perėja – tai vieta, kurioje pėstiesiems leidžiama pereiti į kitą kelio pusę. Pės-čiasis čia turi pirmumo teisę. žinoma, yra tam tikrų išlygų: žmogus turi tinkamai įvertinti esamą situaciją. Tačiau to neužtenka, kad pėsčiųjų perėjoje pėsčiasis būtų saugus. Dažnai pėsčiųjų perėjos turi atvirkštinį efektą – pėsčiasis jaučia, kad jis čia bus saugus ir drąsiai žengia į pėsčiųjų perėją, o automobilio vairuotojas nespėja to įvertinti. Da-bar pėsčiųjų perėja yra inžinerinis objektas, kuris dažais ir ženklais saugumo kelyje nepadidina.“

Trys banginiai, ant kurių laikosi saugus eismas, yra kelias, žmogus ir automobilis. Pati silpniausia grandis yra žmogus. Tačiau mes jam duodame į rankas labai pavojingą ginklą, maža to, suteikiame labai geras sąlygas tuo ginklu neatsakingai naudotis ir po to jį kaltiname.

Norint, kad pėsčiųjų perėjos būtų saugi vieta, kurioje žmogus tikrai nesibaimintų dėl savo gyvybės, jos turėtų būti atpažįstamesnės, geriau matomos ir suprantamos visiems eismo dalyviams. Atlikus tam tikrus inžineri-nius patobulinimus, vairuotojai prieš perėjas sumažintų greitį.

Anot pašnekovo, problemas pėsčiųjų perėjose visi matė jau seniai, tačiau nebuvo aišku, kokių konkrečių veiksmų reikia imtis siekiant išvengti avaringumo. Pėsčiųjų perė-jų įrengimo taisyklės paruoštos atsižvelgiant į teigiamą užsienio šalių patirtį. „Naujai parengtos taisyklės yra kaip gerasis gidas“, – teigia Eismo saugumo skyriaus vedėjas. Jis pabrėžia, kad dauguma savivaldybių šią iniciatyvą su-tiko palankiai, kadangi jos turės jau paruoštą įrankį, ku-riuo tereiks tik tinkamai pasinaudoti.

N. Abukauskas atkreipia dėmesį, kad nė vienoje pažen-gusioje Vakarų valstybėje tokio avaringumo rodiklio nėra. šios rimtos spragos priežastis, pašnekovo nuomo-ne, yra tai, kad mes beatodairiškai nuo seno esame įpra-tę toleruoti visiems geras eismo sąlygas: „Automobiliui reikia greitai važiuoti, o pėsčiajam reikia greitai pereiti į kitą gatvės pusę. Tikimasi, kad eismo dalyviai vienas į kitą atsižvelgs. Viskas atrodo elementaru, bet kyla klau-simas, kodėl vis tiek įvyksta tokių skaudžių eismo įvykių? Tai nelogiškos aplinkos padarinys: vairuotojui sudarytos sąlygos važiuoti greičiau, nei toje vietoje būtų galima, o

��

i n f r a s t r u K t ū r a / tr a n s P o r t a s

Šaligatvių įrengimo prie kelio (gatvės) ties pėsčiųjų perėja kartu su važiuojamojoje dalyje įrengta saugumo salele schema

Pėsčiųjų perėjos su daliniu trapecinės formos greičio mažinimo kalneliu ženklinimo schema dvipusio eismo keliuose (gatvėse), kai leistinas greitis ≤ 30 km/h

Pėsčiųjų perėjos su apskritiminės formos greičio mažinimo kalneliu ir saugumo salele ženklinimo schema dvipusio eismo keliuose (gatvėse)

Šviesoforais reguliuojamos pėsčiųjų perėjos ženklinimo schema keliuose (gatvėse) su siaura skiriamąja juosta ar saugumo salele

pėsčiajam sudarytos sąlygos eiti per gatvę ten, kur vai-ruotojas jo gali net nepastebėti. o kur dar nepalankios oro sąlygos! Pas mus įprasta, kad atsitikus eismo įvykiui ieškoma kaltų. Bet štai Vakarų valstybėse teigiama, kad tai tik statistikos skaičiavimas, kad skirstant kaltus ir ne-kaltus gyvybės nebus išgelbėtos. Esminė mūsų proble-ma – nepakankamai išplėtota miestų infrastruktūra. Mes toleruojame didelius automobilių greičius, komfortiškas jų sąlygas ir dar norime, kad pėstieji būtų saugūs. Bet tai neįmanoma, kieno nors komfortą reikia mažinti.“

PAPIldOmOs EIsmO sAugOs PRIEmONėsNaujosiose Pėsčiųjų perėjų įrengimo taisyklėse nurodo-ma, kada turi būti įrengiama papildomų eismo saugos priemonių, kad kelią ar gatvę būtų galima pereiti sau-giai, kada turi būti įrengtos šviesoforais reguliuojamos perėjos, požeminės ar pėsčiųjų perėjos virš kelio ar ga-tvės. Taisyklėse teigiama, kad įprastas nereguliuojamas perėjas bus galima įrengti tik tuose keliuose ar gatvėse, kur leistinas greitis nėra didesnis kaip 50 km per valandą. Jei pėsčiajam reikės pereiti daugiau kaip dvi eismo juos-tas kiekviena kryptimi, privalės būti įrengtas šviesoforas arba požeminė pėsčiųjų perėja. Be to, numatyta, kokiais atvejais reikia įrengti greitį mažinančius kalnelius, gatvės susiaurėjimus, požemines pėsčiųjų perėjas arba pėsčių-jų tiltus, koks turėtų būti pėsčiųjų perėjos matomumas vairuotojui.

N. Abukauskas akcentuoja, kad turi būti užtikrintas ir nereguliuojamų pėsčiųjų perėjų matomumas, atpažįs-tamumas ir reikiamas saugumas. „Taisyklėse nurodyta, kad esant tam tikroms eismo sąlygoms ir vyraujantiems greičiams, turėtų būti papildomų vizualinių priemonių, kad pėsčiųjų perėja būtų iš tolo matoma, – paaiškina N. Abukauskas. – Antras kriterijus – atpažįstamumas. Bū-tina, kad vairuotojas iš kuo toliau atpažintų objektą, iden-tifikuotų, jog tai pėsčiųjų perėja. Jei vairuotojas mato iš 300 metrų atstumo, kad bus nereguliuojama perėja, jis iš karto suvoks, jog ten gali būti ir pėsčiasis. Trečia priemo-nė – saugumas, čia kalbama apie konkrečių inžinerinių greičio priemonių naudojimą, tokių kaip dangos siaurini-mas, dangos kreivinimas ir dangos iškėlimas.“

gERAs mATOmumAs TAmsOjE – bŪTINA sAugumO sąlygANet ir pačios šiuolaikiškiausios inžinerinės priemonės bus bejėgės, jei vairuotojas pėsčiųjų perėjos nepastebės laiku ir sureaguos per vėlai. Pėsčiųjų perėjų įrengimo tai-syklėse itin išsamiai nagrinėjama apšvietimo problema-tika. Dokumente kalbama apie apšvietimo reikalingumą ir visus galimus perėjų apšvietimo variantus. Nurodoma, kokiais atvejais gatvė gali būti neapšviesta, kokiais atve-jais ji turi būti apšviesta ir kaip ji turi būti apšviesta.

Miestų gatvių apšvietimas – viena didžiausių proble-mų šiuo metu. N. Abukauskas teigia, kad miestų gatvės

��

tr a n s P o r t a s / i n f r a s t r u K t ū r a

žmogus. Tačiau mes jam duodame į rankas labai pavojingą ginklą, maža to, suteikiame labai geras sąlygas tuo ginklu neat-sakingai naudotis ir po to jį kaltiname.

Išsivysčiusiame pasau-lyje, tokiose šalyse kaip Didžioji Britanija, švedija, olandija, Danija, Vokieti-ja, sakoma, kad žmogui klysti būdinga. Tai reiš-kia, kad ir automobilis, ir kelias turi būti tokie, kad lemtų kuo mažiau žmo-gaus klaidų. šalyse, ku-riose buvo sugebėta gerai išplėtoti kelių infrastruktūrą, vartojamas terminas „kelias, kuris pats save apibūdina“ (angl. self-explaining road). šio požiūrio laikomasi ir olan-dijoje. Metodo, kuriam reikia daug investicijų, esmė – be kelio ženklų paaiškinti, ko galiu iš kelio tikėtis, kokį greitį turiu pasirinkti. Pats kelias diktuoja, kokias eismo sąlygas žmogus turi pasirinkti. Pas mus dar to nėra. Mes einame to link, tačiau tai nepakeičiama per vienus metus.“

Lietuvos automobilių ir kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas.

yra apšviestos, bet jos apšviestos netvarkingai. Perėjos nederinamos prie apšvietimo, jos įrengiamos tamsioje zonoje. Tokiu atveju siūlomas kryptinis apšvietimas, jis gali būti atskirtas nuo viso gatvės tinklo apšvietimo. Toks apšvietimas gali būti su davikliais, kurie įsižiebs šiek tiek anksčiau nei visas gatvės apšvietimas. Nau-jose Pėsčiųjų perėjų įrengimo taisyklėse rašoma, kad pėsčiųjų perėja turi būti apšviesta taip, kad tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui abejomis kryptimis važiuojantys vairuotojai gerai matytų žmo-nes, esančius pėsčiųjų perėjoje ir pėsčiuosius, besiren-giančius kirsti kelią ar gatvę, šaligatvyje ar pėsčiųjų take. Be to, apšvietimas turi užtikrinti pėsčiųjų perėjos ženklų, vertikaliojo ir horizontaliojo ženklinimo paste-bėjimą.

„Pastebėta, kad pėstieji yra nesaugiausi ne tada, kai labai tamsu, o tuomet, kai prasideda sutemos. Todėl reikia spe-cialaus apšvietimo. Toks apšvietimas sureguliuotas taip, kad spindulys būtų nukreiptas į pėsčiųjų perėjos teritori-ją. Ji gerai išsiskiria aplinkoje ir tuomet labai gerai mato-mas pėsčiasis“, – kalba Eismo saugumo specialistas.

ŽmOgIŠKąsIAs sPRAgAs TAIsyKImE INŽINERIŠKAI„Trys banginiai, ant kurių laikosi saugus eismas, yra kelias, žmogus ir automobilis, – apibendrina N. Abukauskas. – Eismo įvykis gali atsitikti dėl automobilio kaltės – sprogus padangai, susidėvėjus amortizatoriams, gali įvykti dėl ke-lio ypatybių – vingio, kritulių ar arti augančių medžių, bet gali būti ir dėl žmogaus. Dėl žmogaus kaltės įvyksta apie 95 proc. visų eismo įvykių. Pati silpniausia grandis yra

Pėsčiųjų perėja su trapecijos formos greičio mažinimo kalneliu ir įrengtu savarankišku kryptiniu apšvietimu, naudojančiu vėjo ir saulės pagamintą energiją. Jono Tumasonio nuotrauka.

��

��

i n f r a s t r u K t ū r a / a t l i e K o s

KristinA noreiKienė

viena didžiausių pastaruoju metu aplinkosaugos problemų ne tik visa-me pasaulyje, bet ir lietuvoje – pavo-jingosios atliekos. jos teršia gamtą, bjauroja aplinką ir kenkia mums pa-tiems. Augant vartojimui, plečiantis pramonei ir gerėjant žmonių gyveni-mo kokybei, itin aktuali tampa atlie-kų, ypač pavojingųjų, tvarkymo ir rūšiavimo problema. Netinkamai jas tvarkant, užteršiamas oras, vanduo, kyla pavojus mūsų gerovei, sveikatai, net gyvybei. vis dėlto kad ir kiek apie tai kalbama, rašoma, rengiama akci-jų, diskusijų, organizuojama renginių, atrodo, kad informacijos vis dar per maža, žmonių požiūris vis dar skeptiš-kas, pavojingąsias atliekas tvarkan-čios įmonės neturi reikiamų resursų, o įstatymuose gausu spragų, kuriomis naudojasi visi, kam tai naudinga.

pavoJinGųJųatLieKų tvaRKymas – KieKvieno mŪsų ReiKaLas

��

��

a t l i e K o s / i n f r a s t r u K t ū r a

PAvOjINgOsIOs ATlIEKOs susIdARO

KIEKvIENO mŪsŲ NAmuOsELabiausiai aplinką užteršiančios pavojingosios atliekos veikia kiekvieną – jų susidaro visuose namuose. Tai – nuodingos, degios, sprogios ar kitos kenksmingos me-džiagos. Netinkamai tvarkomos jos kelia žalą ne tik aplinkai, bet ir mūsų sveikatai. Pavojingosios atliekos su-sidaro labai greitai, jų prisikaupia išties nemažai, nes jos susijusios su mūsų kasdiene veikla ir įpročiais, darbais. Dažniausios pavojingosios atliekos yra: galvaniniai ele-mentai, turintys sunkiųjų metalų, akumuliatoriai, dezin-fekavimo skysčių, valiklių, lakų, dažų, skiediklių atliekos, kosmetikos priemonių likučiai, panaudoti tepalai, tepalų filtrai, gyvsidabrio turinčios atliekos (pavyzdžiui, termo-metrai), taip pat pesticidai, insekticidai. Viena opiausių temų šiuo metu – medicininių atliekų tvarkymas, dėl ku-rio jau net kelis kartus paskelbta ekstremalioji padėtis ne tik Vilniuje, bet ir visoje šalyje.

Pavojingosios atliekos sudaro vos 2–3 proc. visų buitinių atliekų, tačiau dėl jų ypač neigiamo poveikio aplinkai joms skiriamas ypatingas dėmesys.

RŪŠIuOTI ATlIEKAs gAlI bŪTI NAudINgA

NET IR FINANsIŠKAIKad ir kiek daug kalbame apie atliekų, ypač pavojingųjų, tvarkymą, rūšiavimą, jo naudą, vis dėlto dauguma žinome per mažai, ką konkrečiai patys galime padaryti, kuo prisi-dėti, kad aplinka būtų švaresnė, mažiau užteršta, o ypač – kad į aplinką patektų kuo mažiau kenksmingų medžiagų, kurios susidaro, teršia orą, kai kartu su komunalinėmis atliekomis išmetame ir pavojingąsias atliekas. Keista, kad vis dar nesuvokiame, jog atliekų tvarkymas gali būti nau-dingas ne tik tausojant aplinką ir, žinoma, savo sveikatą, bet ir finansiškai. Juk kai kurios buityje susidarančios pa-vojingosios atliekos šiuo metu yra superkamos, kitos – iš-gabenamos nemokamai. Pavyzdžiui, vaistinėse priimami seni vaistai, parduotuvėse – galvaniniai elementai, super-kami panaudoti akumuliatoriai, o tepalų atliekos, nebetin-kami naudoti oro ir kuro filtrai surenkami nemokamai.

Kai namas priklauso daugiabučių namų savininkų ben-drijai, kai gyventojai yra suinteresuoti, kad ne tik jų na-muose, bet ir aplink juos būtų švaru, pavojingąsias, stambiagabarites ir kitokias atliekas galima išgabenti centralizuotai. čia reikėtų pastebėti, kad didžiųjų miestų gyventojams atsikratyti pavojingųjų ir kitų atliekų yra kur kas lengviau nei mažesnių miestelių gyventojams. Jiems kartais specialiai tenka kviestis atliekų surinkėjus, kad šie išgabentų pavojingąsias atliekas.

Pasak specialistų, už tai, kad pavojingosios atliekos nepa-kliūtų į sąvartynus su kitomis komunalinėmis atliekomis, kad pavojingosiomis atliekomis nebūtų užteršta aplinka, at-sakingi yra visi – tiek sąvartynų valdytojai, tiek atliekų vežė-

Šalia gyvenviečių vis dar galima pamatyti bet kur paliktas šiukšlių krūvas ir nelegalius sąvartynus. Linos Kučinskaitės nuotrauka.

jai, tiek žmonės. o viena svarbiausių sąlygų, kad pavojingo-sios atliekos nepatektų kartu su komunalinėmis atliekomis į bendrą „katilą“, – žmonėms turi būti sudarytos sąlygos: vie-ta, kur galima dėti pavojingąsias atliekas. Pavyzdžiui, pavo-jingosioms ir didelių gabaritų atliekoms skirtos aikštelės. Be to, būtina šviesti visuomenę, aiškinti apie pavojingųjų atlie-kų neigiamą poveikį aplinkai ir kiekvieno mūsų galimybę prisidėti prie to, kad aplinka būtų švaresnė. Juk tikrai ne kie-kvienas žino, kad yra nemažai kasdien naudojamų daiktų, jų atliekų, kurių negalima mesti į konteinerius. Pavyzdžiui, į stiklui skirtus konteinerius negalima mesti elektros lem-pučių, veidrodžių, keramikos, šukių. o į konteinerius, skir-tus popieriui, draudžiama mesti tapetų atraižas ir t. t. Tokių atvejų pasitaiko labai dažnai, ir į bendrą komunalinių atliekų srautą patenka išties nemažai pavojingųjų atliekų.

PAvOjINgąsIAs ATlIEKAs slEPIA

IR gyvENTOjAI, IR ĮmONėsGaila, tačiau visuomenėje vis dar itin gajus mitas, kad atliekų rūšiuoti neverta, nes atliekų surinkėjai vis tiek jas suverčia į vieną krūvą. Dėl to žmonės dažnai slepia pavo-jingąsias atliekas, nors lyg ir suvokia, kad nedera jų mesti su bendromis komunalinėmis šiukšlėmis, bet vis tiek tai daro. Arba laukia, kol sutems, ir tada, bijodami, kad neuž-kluptų kaimynai, išmeta kur nors prie konteinerių seną buitinę techniką, televizorius, perdegusias lemputes, medikamentus ir pan.

Kad ir kaip stengtumėmės tai nuslėpti, vis tiek su tuo susi-duriame kasdien. o, rodos, reikėtų išmokti tiek nedaug – pasak specialistų, turime įsidėmėti vieną pagrindinę tai-syklę – svarbiausia, kad tarp sausų šiukšlių neatsidurtų šlapių. Nes net ir sumaišytas įvairias sausas atliekas, pasi-telkus naujausias technologijas, galima rūšiuoti.

��

i n f r a s t r u K t ū r a / a t l i e K o s

��

Nors mažieji sąvartynai yra uždaromi, įpročiai versti šiukšles šalia konteinerio vis dar gajūs. Giedrės Šarkutės nuotrauka.

Apie tai, kad reikia griežčiau laikytis ir daugiau paisy-ti įstatymų, kalba ir pavojingąsias atliekas tvarkančios bendrovės. šiuo metu atliekų surinkimo sistema yra per menkai kontroliuojama, o įstatymų normos traktuojamos itin laisvai dėl pačiuose įstatymuose esančių spragų arba išvis nepaisoma įstatymų. Tai, žinoma, kelia grėsmę šalies aplinkai ir žmonių sveikatai, nes pavojingosios atliekos nėra tinkamai sutvarkomos. Iš tiesų šiandien trūksta net objektyvios informacijos apie pavojingųjų atliekų kelią nuo vietos, kur jos susidarė (buvo išmestos), iki visiško atliekų sunaikinimo. Dalis pavojingųjų atliekų tvarkymo įmonių Lietuvoje veikia pažeisdamos įstatymus ir taisy-kles. Dažnai jos neturi nei tinkamai paruošto personalo, nei reikalavimus atitinkančio transporto, nei saugių san-dėlių. Didžiausią pavojų kelia tos įmonės, kurios suren-ka ir kaupia pavojingąsias atliekas, bet jų netvarko arba tvarko netinkamai.

PRAdėTI REIKIA NuO sAvęs, bET... Iš tiesų pradėti reikėtų nuo savęs, tiesiog atsakingiau, ma-žiau skeptiškai žiūrėti į atliekų, ypač pavojingųjų, rūšiavi-mą, tvarkymą. Jei kiekvienas būsime atidesnis aplinkai, ji iškart taps tvarkingesnė ir švaresnė. Tačiau vien tik palan-kaus buitinių vartotojų požiūrio per maža – šią problemą reikia spręsti nuo žemiausio iki aukščiausio lygmens. Nuo mūsų tvarkymosi savo namuose, kieme iki įmonių, užsi-imančių pavojingosiomis atliekomis, atsakingo darbo ir specialistų paruošimo. Ir, žinoma, nepamiršti įstatymų, reglamentuojančių atliekų tvarkymą, ir šiuos įstatymus priimančiųjų atsakomybės. Tik veikdami kartu sukursime sveikesnę ir švaresnę aplinką.

Vis dėlto sudėtingesnė situacija yra įmonėse. Joms slėp-ti pavojingąsias atliekas apsimoka ekonomiškai, mat už pavojingųjų atliekų surinkimą ir tvarkymą jos turi mokėti atsakingoms įmonėms. Pavyzdžiui, automobilių servisai privalo sudaryti sutartis su atliekų tvarkytojais, tačiau ne-retai pasitaiko, kad, taupydami pinigus, jie (ir ne tik jie, žinoma) pavojingąsias atliekas bando „sutvarkyti“ patys: degina panaudotus tepalus – juos naudoja patalpoms šildyti žiemą. Taip į aplinką patenka didžiulis kiekis kan-cerogeninių medžiagų, sukeliančių net vėžines ligas.

Ekologijos specialistų teigimu, tokia situacija Lietuvoje susidarė dėl tinkamų atliekų rūšiavimo ir tvarkymo įpro-čių stokos, ekologinio sąmoningumo trūkumo, taip pat dėl per mažų baudų už nederamą atliekų tvarkymą. Dėl tokio neatsakingo žmonių požiūrio neišvengiama ir skau-džių padarinių – pavojingųjų atliekų išsiliejimo į aplinką, dirvožemio, vandens telkinių užteršimo. Pasitaiko ir nele-galių sąvartynų, kaip minėta, atliekos nelegaliai degina-mos. Dėl to į orą patenka daug kenksmingų medžiagų.

ĮmONės NETuRI NEI sPECIAlIsTŲ,

NEI TRANsPORTO, NEI sANdėlIŲTam, kad būtų iš esmės išspręsta atliekų tvarkymo pro-blema, pirmiausia turėtų būti sukurta jų perdirbimo sis-tema. Taip pat svarbus žingsnis, sprendžiant atliekų, ypač pavojingųjų, tvarkymo ir rūšiavimo problemas, – įstaty-minės bazės ir žmonių požiūrio keitimas. Turi būti ir ge-rokai intensyviau, griežčiau vykdoma atliekų tvarkytojų kontrolė, nes kai kurie jų neatsakingai elgiasi su atlieko-mis, netinkamai jas tvarko.

��

K n y g a

Dr. liutAurAs neKrošius, architektas

„laisvės architektūra“. Tomas gruns-kis ir julija Reklaitė. vilnius: Architek-tūros fondas, „baltos lankos“. 2012 m.

Tomo Grunskio ir Julijos Reklaitės knyga „Laisvės archi-tektūra“ – tai Nepriklausomybės 20-mečio architektū-ros įvykių kritinė apžvalga. Svarbi ir vertinga pirminė nuostata, kad trumpa laiko perspektyva neleidžia rašy-ti objektyvios konkretaus laikotarpio architektūros istorijos, suteikė galimybę autoriams sukurti savitos struktūros, aktualaus turi-nio, įdomiai sudarytą origi-nalų autorinį meno kūrinį, ateities kartoms liudijantį šiandienos požiūrį į kūrybi-nės laisvės raidą. Problemi-niu aspektu architektūra iki šiol tyrinėta fragmentiškai, dažniau moksliniuose, pro-fesiniuose ir kultūriniuose straipsniuose. Profesinės bendruomenės iniciatyva vienkartiniuose ir periodi-niuose leidiniuose regulia-riai publikuojamos archi-tektūros kūrinių retrospek-tyvios apžvalgos.

Siekdami atsakyti į klausimą, kiek laisvės architektūroje ir kiek laisva architektūrinė veikla, knygos autoriai su-būrė architektūros kūrėjus, tyrėjus ir administratorius. Pirmajame skyriuje pateikia-ma tinklinė trijų didžiausių šalies miestų architektūros kūrėjų apklausa aktualiau-siais meninės vertės, kūry-binės ideologijos, kultūrinių įtakų, viešojo administravi-mo ir teisinio reguliavimo

Laisvi KuRti kokybės klausimais. šio tyrimo pagrindu išryškintos įta-kingiausios laikotarpio architektūros asmenybės – archi-tektai Vytautas Dičius, Eugenijus Miliūnas, Audrius Am-brasas, Rolandas Palekas, Gediminas Jurevičius, Darius čiuta, sostinės meras Artūras Zuokas. Visi jie skyriaus an-trojoje dalyje apklausiami asmeniškai.

Antrajame skyriuje pateikiami žinomų tyrėjų straipsniai, kuriuose nagrinėjamos aktualios architektūros kultūrinės kokybės (prof. dr. arch. Jonas Minkevičius), stilistinės atri-bucijos (prof. dr. arch. Algimantas Mačiulis), periodizavi-mo ir inovacijų (prof. dr. arch. Rimantas Buivydas), viešųjų erdvių transformacijos (dr. Skaidra Trilupaitytė, dr. arch. Tomas Grunskis), architektūros visuomeninio statuso (arch. Audrys Karalius) ir jos plėtros kultūrologiniu aspek-

tu (prof. dr. Vytautas Ruba-vičius) problemos.

Trečiasis skyrius skirtas ar-chitektūros stebėsenos ir dokumentavimo proble-moms. Prie apskritojo stalo profesinės periodikos raidos ir perspektyvų klausimus svarsto leidėjai: Leonardas Vaitys, R. Buivydas („Archi-forma“), Audrys Karalius („Arkitektas“, „Statybų pilo-tas“, „pilotas.lt“). Sunaikinto Architektūros muziejaus pėdsakais seka architektės Julija Reklaitė, Indrė Rusec-kaitė ir buvusi muziejaus direktorė menotyrininkė Morta Baužienė. Skyriaus pabaigoje pateikiami Ar-chitektūros fondo iniciaty-va organizuotos diskusijos apie galimas naujo Archi-tektūros muziejaus-centro perspektyvas fragmentai.

Knygos autorių Tomo Grunskio ir Julijos Reklai-tės kritinės įžvalgos temi-nes veikalo dalis sujungia į vientisą Nepriklausomybės 20-mečio Lietuvos architek-tūros portretą, kuris atspin-di tik mažą, bet labai svarbią šalies kultūrinės raidos dalį. „Laisvės architektūra“, nea-bejojama, taps tvirtu būsi-mų architektūros ir kultūros tyrimų pagrindu.

Svarbi ir vertinga pirminė nuostata, kad trumpa laiko perspektyva neleidžia rašyti objektyvios konkretaus laikotarpio architektūros istorijos, suteikė galimybę autoriams sukurti savitos struktūros, aktualaus turinio, įdomiai sudarytą originalų autorinį meno kūrinį, ateities kartoms liudijantį šiandienos požiūrį į kūrybinės laisvės raidą.

�0

a u t u m n 2 0 1 2 / s u m m a r y

ENgINEERINg

oBJECT 3 Nekrošienė: Combined Cycle unit (block 9) at the lithuanian Power Plant: A Precise and smooth start This year, in order to ensure a greater independence of Lithuania’s energy sector, the power company Lietuvos Energija AB completed one of the biggest energy projects as it built a new 455 MW electrical power Combined Cycle Unit that will secure a more efficient and cleaner production of electrical power. At first, the unit will be operated in the summertime when electricity production at thermal power plants is at its lowest. The new Combined Cycle Unit is planned to meet up to 25 percent of the country’s power demand and ensure the security and stability of the electricity supply system not only in Lithuania but also in other Baltic States.

Matulevičius: Fire safety at the New unit of the lithuanian Power Plant: Puzzles solved by Experts Since fire safety at this kind of buildings is one of the top priorities, the most advanced both active and passive fire protection systems are applied.

INFRAsTRuCTuRE

ToPIC Siminonytė-Putriuvienė: The visaginas Nuclear Power Plant Project on the brink of uncertainty In a referendum on the construction of a new nuclear power plant, held on october 14 of this year, 63 percent of those Lithuanian residents who voted said “no” to the projected construction. The public stance sounded like a verdict – a discussion on the Visaginas Nuclear Power Plant Project must continue, which will also provide for an excellent opportunity to re-evaluate the necessity of the plant. Ahead of the referendum, a conference The Visaginas Nuclear Power Plant: Practical Aspects of Preparation was hosted in Vilnius. Along with other things, the participants of the event were introduced to technical requirements and legal aspects of the project in order to make business thoroughly prepared for it.

TRANSPoRT Siminonytė-Putriuvienė: New Regulations on building of Pedestrian Crossings get Confirmed Safety of pedestrian crossings in Lithuania is a complex issue. The number of deaths or injuries at pedestrian crossings every year remains very high. Head of the Traffic Safety Division Nemunas Abukauskas says that safety problems at pedestrian crossings have been obvious for a long time but it was not clear what specific measures had to be taken to reduce the accident rate. Regulations on building of pedestrian crossings were drafted in consideration of the good practice of foreign countries. “The new regulations are like the good guidebook,” he says.

CURRENT AFFAIRS Galaunytė: lithuanian landscaping and landscape Research News discussed in a seminar Different aspects of landscaping in Lithuania in terms of both natural and urban areas and landscape policy of the Republic of Lithuania in general were discussed in an information seminar on october 19.

WASTE Noreikienė: management of Hazardous Waste Concerns us All Hazardous waste these days is one of the most acute environmental problems not only across the globe but in Lithuania as well. Along with growing consumption, developing industry and improving quality of life, the issue of managing and separating waste, in particular, hazardous waste is becoming extremely topical. yet, information on the issue seems scarce despite of numerous discussions, campaigns and other events. People remain sceptical about it, hazardous waste management companies lack resources, while legislation have no lack of loopholes that are used by all who find them useful.

ARCHITECTuRE

CURRENT AFFAIRS Grabytė: Arnas dineika scholarship is given for the Eighth Time This year, architect Arnas Dineika scholarship was granted to a fourth year architecture student of Vilnius Gediminas Technical University (VGTU) Jūratė Cirtautaitė for her school project. The scholarship that has been given for the eighth time, was established in the honour of the architect by his former students, well-known architects in the today’s world of architecture.

oBJECT 1 Galaunytė: lithuanian National Opera and ballet Theatre: visible and Invisible detailsThe building of the Lithuanian National opera and Ballet Theatre is just as distinct as the art living in it. The theatre, built in 1974 in Vilnius, was one of the most innovative buildings of the period. The concept of the present interior began to emerge back in 1968-1969 as the author sought to create a solemn, festive and theatrical atmosphere. It’s important noting that forty years later one can still call these decisions a present and appreciated interior rather than just a history. However, some losses were observed as well.

oBJECT 2 Galaunytė: Kempinski Hotel Cathedral square: Curtain FallsIn early autumn, after nearly seven years the curtain fell from a building situated in probably the most important spot of the old Vilnius space. Kempinski Hotel Cathedral Square surprised us by its moderate but at the same time luxurious decisions, bringing back the original purpose of the building and its spirit. The Kempinski Hotels chain stands out with buildings set in historic surroundings. Such an operational concept is not only a business strategy of a particular sector but it also stands as a substantial investment in the old town’s web. The restoration of a historic building breathes a new life into it.

HERITAGEGalaunytė: liubavas manor Watermill: a story of No Casual success Sculptor Karosas recalls discovering Liubavas in 1988. At first, sporadic historical and archaeological explorations were performed in Liubavas, while the time for reconstruction arrived after two decades. In summer of 2010, the project was awarded with the European Union Prize for Cultural Heritage / Europa Nostra Award for a high-quality restoration.

CONsTRuCTION

ToPIC Nekrošienė: Conceptions of Increasing Energy Efficiency in buildings. Architectural means Andrius Keizikas, a PhD student at the Department of Architectural Engineering of Vilnius Gediminas Technical University, who is engaged in research in the links between the architecture of a building and its energy efficiency, tells us about additional means to increase energy efficiency in buildings. He notes: “Not absolutely all means are always applicable. Buildings differ in their functions, environment they’re in and other features. A comparison of buildings with good autonomy features suggests that, given ideal conditions, annual energy losses could be reduced by around 15 kWh/m².”

1759 Lt*Užsakymo Nr.: 0 601 064 001

1 2 3 4Prietaiso paruošimas naudojimui

Darbinio aukščio nustatymas

Grindų lygumo patikra Paklaidos nustatymas specialaus lazerio taikinio pagalba

Naujiena!

Novatoriškas GSL 2 Professionalyra pirmasis pasaulyje lazerinis grindų nivelyras

Lazerio dėka sunkus darbas liko praeityje: lazeriniu grindų nivelyru Bosch GSL 2 Professional jūs labai gre-itai patikrinsite netgi didelės patalpos grindų lygumą. Be to, nuotolinio valdymo pulteliu jūs galėsite reguliuoti pa-tikros greitį!

*Orientacinė pardavimo kaina su PVM.

Techniniai duomenys: lazerio diodas - 635 Nm, < 5 mV, lazerio klasė - 3R, lazerio linijos matomumo zona - 10 m, spindulio matomumo zona su taikinio lentele - 20 m, savaiminio susiniveliavimo diapazonas - ± 4°, apsauga nuo dulkių ir vandens purslų - IP 54, aukščio reguliavimo diapazonas - 3 cm.

Komplekto sudėtis: 1 ličio akumuliatorius, kurio talpa 1,3 Ah, spartus kroviklis, valdymo pultelis DU RC 2, 3 baterijos 1,5 V LR03 (AAA tipas), skirtos valdymo pulteliui, lazerio taiki-nys, lazerio spindulio stebėjimo akiniai, L-BOXX lagaminas su specialiu įdėklu, pritaikytu įrankiams.

*Visiems profesionalams skirtiems mėlyniesiems elektriniams įrankiams, per 4 savaites nuo jų pirkimo datos užregistravus juos interneto puslapyje www.bosch-pt.com/warranty

dovanos vertė

999 LtUžsisakykite profesionalų dulkių siurblį GAS 25 arba GAS 50 ir dovanų gaukite atsparų smūgiams ir drėgmei radiją GML 20 !!!

Techniniai duomenys: GAS 25 GAS 50Nominali naudojamoji galia: 1200 W 1200 W Bendra talpa: 25 l 50 lMaksimalus išretinimas: 248 mbar 248 mbarFiltro plotas: 4300 cm2 8600 cm2

Maksimali oro srovė: 61 l/s 61 l/sSvoris: 5,2 kg 16 kg1599 Lt*

Užsakymo Nr.: 0 601 979 103

2239 Lt*Užsakymo Nr.: 0 601 989 103

GAS 25 Professional GAS 50 Professional

Atskėlimo kūjis su SDS-max griebtuvuGSH 11 VC Professional

+ 2 х “Rtec Sharp” plokštieji kaltai - 400x25 mm+ 1 х “Rtec Speed” smailusis kaltas - 400x25 mm+ lagaminas

AKCIJA!

Naujienos!

Mažesnę prastovų tikimybę užtikrina eksploatacinis indikatorius, kuris iš anksto perspėja apie artėjantį anglinių šepetėlių keitimą;

Vibracijų slopinimo sistema, specialios konstrukcijos papildoma rankena ir AV tipo pneumatinis mechanizmas suteikia galimybę dirbti su prietaisu gerokai ilgiau, neviršijant leistinos per dieną gaunamos vibracijų dozės;

Visada optimalią darbinę padėtį užtikrina kalto padėties fiksavimo sistema „Vario-Lock“, kurios pagalba kaltą galima fiksuoti 12-oje skirtingų padėčių;

Lengvai pasiekiamas įjungimo mygtukas leidžia įjungti ir išjungti įrankį neatitraukus rankos nuo pagrindinės rankenos;

Perforatorius su SDS-max griebtuvuGBH 8-45 DV Professional

1500 W galia ir žemas vibracijų lygisŽemas vibracijų lygis - tik 7 m/s² dirbant su kaltu ir tik 8 m/s² dirbant su grąžtu; tokie rezultatai yra pasiekiami 3-jų pakopų vibracijų slopinimo sistemos dėka;

Funkcija „Turbo Power“ dirbant su kaltu padeda išvystyti didesnį kirtimo našumą, nes grąžto sukimui skirta energija panaudojama didesnei smūgio jėgai sukurti;

Švelnaus įsibėgėjimo funkcija užtikrina tikslų skylių gręžimą betone;

Įrankio sūkių reguliavimo sistema „Constant electronic“ palaiko pastovų pasirinktą gręžimo greitį, todėl galima gręžti skirtingas medžiagas;

3359 Lt*Užsakymo Nr.: 0 611 336 001


4559 Lt*Užsakymo Nr.: 0 611 265 000

Techniniai duomenys: nominali naudojamoji galia – 1500 W,maks. smūgio energija – 12,5 J, smūgių sk. esant nominaliems sūkiams – 1380 - 2760 min-1, maks. gręžiamų sk. Ø betone – 12 - 45 mm, gręžimo karūnomis mūro sienoje – 125 mm, svoris – 8,9 kg.

Techniniai duomenys: nominali naudojamoji galia – 1700 W,maks. smūgio energija – 23 J, smūgių sk. esant nominaliems sūkiams – 900 - 1700 min-1, svoris – 11,4 kg

+ dovana!

Daugiafunkciniai įrankiai GOP 300 SCE, GOP 250 CE

Unikali sistema “SDS” leidžia keisti antgalius nenaudojant jokių papildomų įrankių - greitai ir patogiai (GOP 300 SCE);

Galingi 300 ir 250 W varikliai su elektronine sūkių stabilizavimo sistema užtikrina didelį darbo našumą bet kokiomis sąlygomis;

Keičiamas švytavimo dažnis leidžia pjaustyti įvairias medžiagas;

Patogiai suimamas korpusas ir nedidelė švytuojamojo judesio amplitudė įgalina pjaustyti ir šlifuoti net ir sunkiai prieinamose vietose.

Techniniai duomenys: GOP 300 SCE GOP 250 CENominali naudojamoji galia: 300 W 250 W Sūkių sk. tuščiąja eiga: 8000 - 20000 min-1 8000 - 20000 min-1

SDS sistema: taip neSvoris: 1,7 kg 1,3 kg

Užsakymo Nr.: 0 601 230 502 0 601 230 001

Didelį ilgaamžiškumą užtikrinantys varikliai su betarpišku aušinimu, apsauga nuo perkrovų ir ilgai tarnaujančiais angliniais šepetėliais.

Techniniai duomenys: GWS 15-125 CIE/CI

Nominali naudojamoji galia: 1500 W

Sūkių sk. tuščiąja eiga: 2800 - 11500 min-1 (...CIE) 20000 min-1 (...CI)

Svoris: 2,4 kg

Disko Ø: 125 mm

Užsakymo Nr.: 0 601 796 002 (...CIE) 0 601 795 002 (...CI)

GWS 12-125 CIE/CI

1200 W

2800 - 11500 min-1 (...CIE)20000 min-1 (...CI)

2,3 kg

125 mm

0 601 796 002 (...CIE)0 601 795 002 (...CI)

GWS 15-125 CIE/CI Professional

929 / 879 Lt*

GWS 12-125 CIE/CI Professional

759 / 659 Lt*

Plačių galimybių universalus Bosch įrankis.Profesionalus visų problemų sprendimas.

3359 Lt*

*Visiems profesionalams skirtiems mėlyniesiems elektriniams įrankiams, per 4 savaites nuo jų pirkimo datos užregistravus juos interneto puslapyje www.bosch-pt.com/warranty*Orientacinė pardavimo kaina su PVM.

Kampinio šlifavimo mašinos GWS 15-125 CIE/CI, GWS 12-125 CIE/CI

1479 Lt* 1129 Lt*

Akumuliatorinis suktuvasGSR 10,8-2-LI Professional

+ akumuliatorinis universalus pjūklas GSA 10,8 V-LI + akumuliatorinis prožektorius GLI 10,8 LI+ 8 pjūkleliai+ lagaminas L-Boxx

Teiraukitės statybinių medžiagų arba elektrinių įrankių parduotuvėse visoje Lietuvoje!

619 Lt*Užsakymo Nr.: 0 615 990 CA9

Akumuliatorinis suktuvasGSR 10,8-2-LI Professional

+ akumuliatorinis prožektorius GLI 10,8 LI+ lagaminas L-Boxx

Akcija!

Akcija!Akcija!Akumuliatorinis suktuvasGSR 12-2 Professional

+ 2 x 1,5 Ah NiCd akumuliatoriai+ 25 vnt. priedų rinkinys+ lagaminas

Techniniai duomenys:Maks. sukimo momentas – 30 NmSūkių sk. tuščiąja eiga – 0 - 350/1300 min-1

Akumuliatoriaus įtampa – 10,8 VSvoris – 0,95 kg

+

Akumuliatorinis suktuvasGSR 14,4 V Professional

+ 2 x 2,0 Ah NiCd akumuliatoriai+ lagaminas

Akcija!Akumuliatorinis suktuvasGSR 14,4-2-LI Professional

+ 2 x 1,3 Ah Li-Ion akumuliatoriai+ lagaminas L-Boxx

849 Lt

Akcija!Akumuliatorinis suktuvasGSR 14,4 V-LI Professional

+ akumuliatorinis smūginis gręžtuvas GSB 14,4 V-LI (be akumuliatoriaus)+ 3 x 2,6 Ah Li-Ion akumuliatoriai + lagaminas L-Boxx

+

959 Lt*Užsakymo Nr.: 0 615 990 CW0

Techniniai duomenys:Maks. sukimo momentas – 30 NmSūkių sk. tuščiąja eiga – 0 - 350/1300 min-1


+

Techniniai duomenys: Maks. sukimo momentas – 27 NmSūkių sk. tuščiąja eiga – 0 - 400/1200 min-1

Akumuliatoriaus įtampa – 12 VSvoris – 1,5 kg

379 Lt*Užsakymo Nr.: 0 601 918 J21



449 Lt*Užsakymo Nr.: 0 601 995 G05

589 Lt*Užsakymo Nr.: 0 601 9A4 400



1339 Lt*Užsakymo Nr.: 0 601 860 40K 001

Techniniai duomenys GSR 14,4 V-LI: Akumuliatoriaus įtampa – 14,4 VMaks. sukamų varžtų Ø – 7 mmSūkių sk. tuščiąja eiga – 0 - 450/1450 min-1

Maks. sukimo momentas – 50 NmSvoris – 1,7 kg

Techniniai duomenys GSB 14,4 V-LI: Akumuliatoriaus įtampa – 14,4 VMaks. sukamų varžtų Ø – 7 mmSūkių sk. tuščiąja eiga – 0 - 500/1600 min-1

Maks. sukimo momentas – 60 NmSvoris – 1,8 kg

Akcija!

759 Lt

Akcija!Akumuliatorinis smūginis gręžtuvas GSB 14,4 V-LI Professional

+ akumuliatorinis prožektorius GLI V-LI+ 3 x 1,3 Ah Li-Ion akumuliatoriai+ lagaminas L-Boxx

Akcija!Akumuliatorinis smūginis gręžtuvas GSB 18 V-LI Professional

+ akumuliatorinis prožektorius GLI V-LI+ 3 x 1,3 Ah Li-Ion akumuliatoriai+ lagaminas L-Boxx

Akcija!Smūginis gręžtuvas GSB 13 RE Professional

+ grąžtų rinkinys+ lagaminas

Akcija!Smūginis gręžtuvas GSB 21-2 RE Professional

+ 6 x gręžimo karūnėlės+ 6 x grąžtai medienai+ lagaminas

Akcija!Perforatorius (su trimis funkcijomis) GBH 2600 Professional

+ greitos fiksacijos patronas+ 3 x SDS-plus grąžtai betonui+ 3 x SDS kaltai+ lagaminas

Akcija vyks nuo 2012.10.15 iki 2012.12.31, arba kol prekių bus sandėlyje.*Orientacinė pardavimo kaina su PVM.

+ +

Akcija!SDS-plus sistemos perforatorius GBH 2-28 DFV Professional

+ 9 x SDS-plus grąžtai+ universalus ieškiklis GMS 100 M

9 x +

999 Lt*Užsakymo Nr.: 0 615 990 CU9

Techniniai duomenys: Akumuliatoriaus įtampa – 14,4 VSūkių sk. tuščiąja eiga – 0 - 500/1600 min-1

Maks. sukimo momentas – 53 NmMaksimalus smūgių skaičius – 24000 min-1

Svoris – 1,6 kg

1179 Lt*Užsakymo Nr.: 0 615 990 CV0

Techniniai duomenys: Akumuliatoriaus įtampa – 18 VSūkių sk. tuščiąja eiga – 0 - 500/1700 min-1

Maks. sukimo momentas – 60 NmMaksimalus smūgių skaičius – 25500 min-1

Svoris – 1,6 kg

Techniniai duomenys: Nominali naudojamoji galia – 600 WSūkių sk. tuščiąja eiga – 2800 min-1

Patrono atvėrimo ribos – 1,5 - 13 mmSvoris – 1,6 kg

329 Lt*Užsakymo Nr.: 0 601 217 103

Techniniai duomenys:Nominali naudojamoji galia – 1100 WMaks. sukimo momentas – 9,6 NmSmūgių sk. esant nominaliems sūkiams – 0 - 5100 min-1

Nominalus sūkių sk. – 0 - 900/3000 min-1

Svoris – 2,9 kg649 Lt*Užsakymo Nr.: 0 601 19C 505

1149 Lt*Užsakymo Nr.: 0 611 267 201 GMS

Techniniai duomenys: Nominali naudojamoji galia – 850 WMaks. smūgio energija – 3,2 JMaks. gręžiamų sk. Ø betone – 4 - 28 mmMaks. gręžiamų skylių Ø (su atitinkamu gręžimo patronu) pliene – 13 mmGręžimo karūnomis mūro sienoje – 68 mmGręžimo, gręžimo su smūgiu ir kirtimo funkcijosSvoris – 3,1 kg

Techniniai duomenys: Nominali naudojamoji galia – 720 WMaks. smūgio energija – 0 - 2,7 JMaks. gręžiamų sk. Ø betone – 4 - 26 mmMaks. gręžiamų skylių Ø (su atitinkamu gręžimo patronu) pliene – 13 mmGręžimo karūnomis mūro sienoje – 68 mmGręžimo, gręžimo su smūgiu ir kirtimo funkcijosSvoris – 2,7 kg

759 Lt*Užsakymo Nr.: 0 611 254 370

Teiraukitės statybinių medžiagų arba elektrinių įrankių parduotuvėse visoje Lietuvoje!

Akcija!SDS-max skeliamasis kūjisGSH 388 Professional

+ lagaminas

Akcija!Kampinio šlifavimo mašina GWS 24-230 JH Professional

+ kampinio šlifavimo mašina GWS 850 C+ deimantinis pjovimo diskas+ lagaminas

Akcija!Kampinio šlifavimo mašina GWS 22-230 H Professional

+ deimantinis pjovimo diskas+ lagaminas

849 Lt

Akcija!Kampinio šlifavimo mašina GWS 1400 Professional

+ deimantinis pjovimo diskas+ lagaminas

Akcija!Kampinio šlifavimo mašina GWS 850 CE Professional

(su sūkių reguliavimo funkcija)

Integruota “Constant-Electronic” sistema

+

Akcija!Akumuliatorinė apdailos viniakalė GSK 18 V-LI Professional

+ akumuliatorinis suktuvas GSR 18 V-LI + 2 x 2.6 Ah Li-Ion akumuliatoriai + 2 lagaminai L-Boxx

+

1349 Lt*Užsakymo Nr.: 0 611 388 008

Techniniai duomenys: Nominali naudojamoji galia – 1050 WMaks. smūgio energija – 8 - 10 JSmūgių sk. esant nominaliems sūkiams – 2900 min-1

Svoris – 4,9 kg

Techniniai duomenys: Akumuliatoriaus įtampa – 18 VDėtuvės kampas – 20°Vinies Ø – 1,6 mmVinies ilgis – 32 - 63 mmSvoris – 3,5 kg

2499 Lt*Užsakymo Nr.: 0 615 990 DZ0


Disko Ø – 230 mmPaleidimo srovės ribotuvas – taipSvoris – 5,2 kg

869 Lt*Užsakymo Nr.: 0 615 990 DG4

699 Lt*Užsakymo Nr.: 0 615 990 DD6


Disko Ø – 230 mmSvoris – 5,2 kg



369 Lt*Užsakymo Nr.: 0 601 824 900

Techniniai duomenys: Nominali naudojamoji galia – 850 WSūkių sk. tuščiąja eiga – 2800 - 11000 min-1


279 Lt*Užsakymo Nr.: 0 601 378 790

Akcija!Universalus pjūklasGSA 1300 PCE Professional

+ 10 vnt. pjūklo geležčių S 922 HF “flexible for Wood and Metal“ + 10 vnt. pjūklo geležčių S 922 BF “flexible for Metal”+ lagaminas

Akumuliatorinis daugiafunkcinis įrankis GOP 10,8 V-Li Professional

+ 36 dalių priedų rinkinys+ lagaminas L-Boxx

Techniniai duomenys: Pjovimo gylis medienoje – 250 mmNaudojamoji galia – 1300 WPjūklelio eigos ilgis – 28 mmVibracijų slopinimo sistema – taipŠvytuoklinis judesys – taip“Constant electronic” – taipSvoris –3,3 kg

Akcija!Universalus pjūklasGSA 1100 E Professional

+ 10 vnt. pjūklo geležčių S 922 HF “flexible for Wood and Metal“ + 10 vnt. pjūklo geležčių S 922 BF “flexible for Metal”+ lagaminas

Techniniai duomenys: Pjovimo gylis medienoje – 230 mmNaudojamoji galia – 1100 WPjūklelio eigos ilgis – 28 mmSvoris –3,9 kg

Akcija!Siaurapjūklis GST 150 BCE Professional

+ 21 vnt. pjūklelių+ lagaminas

Akcija!Siaurapjūklis GST 90 BE Professional

+ 25 vnt. pjūklelių+ lagaminas

Akcija!Stacionarus diskinis pjūklas GCM 8 S Professional

Akcija vyks nuo 2012.10.15 iki 2012.12.31, arba kol prekių bus sandėlyje.*Orientacinė pardavimo kaina su PVM.

Akcija!

899 Lt*Užsakymo Nr.: 0 615 990 EC6

719 Lt*Užsakymo Nr.: 0 615 990 EC2

Techniniai duomenys: Nominali naudojamoji galia – 650 WJudesių sk. tuščiąja eiga – 500 - 3100 min-1

Pjūklelio eigos ilgis – 26 mmPjovimo gylis medienoje – 90 mmPjovimo gylis aliuminyje – 20 mmPjovimo gylis nelegiruotame pliene – 10 mmSvoris – 2,3 kg

Techniniai duomenys: Nominali naudojamoji galia – 780 WJudesių sk. tuščiąja eiga – 500 - 3100 min-1

Pjūklelio eigos ilgis – 26 mmPjovimo gylis medienoje – 150 mmPjovimo gylis aliuminyje – 20 mmPjovimo gylis nelegiruotame pliene – 10 mmSvoris – 2,7 kg

749 Lt*Užsakymo Nr.: 0 601 513 004

549 Lt*Užsakymo Nr.: 0 601 58F 002

1499 Lt*Užsakymo Nr.: 0 601 B16 000

Techniniai duomenys: Sūkių sk. tuščiąja eiga – 5000 min-1

Pjūklo disko Ø – 216 mmPjūklo disko kiaurymės Ø – 30 mmNominali naudojamoji galia – 1400 WSvoris – 15 kg 969 Lt*

Užsakymo Nr.: 0 601 858 00D

Techniniai duomenys: Akumuliatoriaus įtampa – 10,8 VŠvytavimų skaičius laisvąja eiga – 5000 - 20000 min-1

Svoris – 1,0 kg

1229 Lt 959 Lt

849 Lt 619 Lt

2119 Lt

Akcija!Ekscentrinis šlifuoklisGEX 125-150 AVE Professional

+ 50 vnt. šlifavimo popieriaus lapelių+ lagaminas L-Boxx

Akcija!Metalo pjaustyklė GCO 2000 Professional

+ kampinio šlifavimo mašina GWS 7-125

Akcija!Ekscentrinis šlifuoklisGEX 125-1 AE Professional

+ 50 vnt. šlifavimo popieriaus lapelių

Akcija!Techninis fenas GHG 660 LCD Professional

+ 3 papildomi antgaliai (viso 5 vnt. ) + 2 aptraukiamųjų laidų antgalių rinkiniai ( 50+30 vnt.), + lagaminas

Akcija!Briaunų frezavimo mašina GKF 600 Professional

+ priedai

879 Lt

Akcija!Lazerinis atstumų matuoklisDLE 40 Professional

529 Lt

Telefono Nr. pasiteirauti: (8 37) 41 09 25

www.bosch-irankiai.lt


+

1119 Lt*Užsakymo Nr.: 0 601 37B 103

559 Lt*Užsakymo Nr.: 0 615 990 CY3

Techniniai duomenys: Šlifavimo pado Ø – 125, 150 mmNominali naudojamoji galia – 400 WŠvytavimų skaičius – 11000 - 24000 min-1

Šlifavimo popieriaus tvirtinimas: VelcroSvoris – 2 kg

Techniniai duomenys: Šlifavimo pado Ø – 125 mmNominali naudojamoji galia – 250 WŠvytavimų skaičius – 15000 - 24000 min-1

Šlifavimo popieriaus tvirtinimas: VelcroSvoris – 1,3 kg

Techniniai duomenys: Nominali naudojamoji galia – 2300 WSvoris – 1,0 kgDarbinė temperatūra – 50 - 6600 COro srautas – 250 - 500 l/min.429 Lt*

Užsakymo Nr.: 0 601 944 302


Svoris – 1,5 kgTvirtinamų įrankių koto Ø – 6 - 8 mm649 Lt*

Užsakymo Nr.: 0 601 60A 101

Techniniai duomenys: Matavimo ribos – 0,05 - 40 m Matavimo tikslumas – ± 1,5 mmNominali matavimo trukmė – < 0,5 s Maks. matavimo trukmė – 4 sSvoris – 0,18 kg

379 Lt*Užsakymo Nr.: 0 601 016 300

1439 Lt*Užsakymo Nr.: 0 601 B17 200 GW7

Techniniai duomenys GCO 2000: Naudojamoji galia – 2000 WSūkių skaičius tuščiąja eiga – 3500 min-1

Pjovimo disko Ø – 55 mmPjovimo disko kiaurymės Ø – 25,4 mmSvoris – 18 kg

Jūsų Bosch atstovas:

579 Lt

Documents

STRUCTUM 2012 Ruduo Nr.1