Structum 2014 Lapkritis

Kalbėjimas apie problemassukuria problemas, kalbėjimas apie sprendimussukuria sprendimus. / Steve De Shazer /

Žurnalas sėkmingam verslui LAPKRITIS I 2014

TURI

NYS

w w w. s t a k i . l t

Didžiausias ąžuolinių grindų pasirinkimas: parketlentės; grindinės lentos; „top-lag“ grindys.

Tvirtos, ilgalaikės, akį traukianti apdaila ir išskirtinės spalvos!

GRINdYS „LITUbeL STakI PaRkeT“ – PRabaNGa IR eLeGaNcIja jūSų NamamS!

UAB „Plankmara“, Gamyklos adresas: Užusalių k., LT-55333 Jonavos r., mob. +370 614 80 016, el. p. [email protected]

IŠmaNUSIS mIeSTaS (projekto komandų pristatymas)

Kauno technologijos universitetas (KTU):Kauno komanda 20Klaipėdos komanda 23Panevėžio komanda 26

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU):Vilniaus komanda 30Klaipėdos komanda 32Šiaulių komanda 34

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) 36

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija (VTDK) 40

STaTYba

Naujieji „Volkswagen“ namai pribloškia išvaizda ir sprendimais 44

Atsakingas pastatų griovimas: iššūkiai ir realybė 56

Deformacinių sandūrų konstrukciniai sprendiniai 59

Surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos: kaip užtikrinti statybos kokybę? 60

„Tao Downtown“ Niujorke: vintažinių Azijos motyvų ir šiuolaikinių elementų sąskambis 6

„ESPON 2013“: Pagrįsta teritorinė plėtra, sanglauda, perspektyvos Šiaurės ir Baltijos regione 12

Išmaniosios sistemos sename bute, nedarant remonto, – misija įmanoma! 16

aRcHITekTūRa

INŽINeRIjaŠiuolaikiškas prekybos centras 68Svarus kelininkų indėlis 74

Sveikatą tausojančios šilumos ir vėdinimo sistemos patalpose: ekonomiška, patogu, patikima 76

Alternatyvus šildymas 78 Būtinoji sąlyga – maksimalus komfortas žmogui 80 Ar Lietuva jau subrendo pokyčiams? 86 Kada pradėsime aktyvių, elektrą savo poreikiams gaminančių fasadų erą? 88

INFRaSTRUkTūRaIššūkis tradicinei automobilių stovėjimo aikštelei 90

Žurnalas STRUcTUmISSN 2335-2116

LeIdėjaS UAB „S MEDIA GROUP“Žalgirio g. 92, LT-09303 VilniusMob. tel. +370 620 55 199

dIRekToRėIGNė DAUSEVIČIūTė

vYR. RedakToRėJURGA GRIGIENėel. p. [email protected]

vYR. RedakToRėS PavadUoTojaEGIDIJA LEKAVIČIENė

TekSTų aUToRIaI:ASTA GEIBūNIENėEGIDIJA LEKAVIČIENėJURGA GRIGIENėGIEDRė BALČIūTėIEVA ČIVINSKAITėRIMA MARCINKEVIČIENėKAROLIS JANUŠEVIČIUS

NUoTRaUkų aUToRIUSSERGE HOELTSCHI

kaLboS STILIUS IR koRekTūRaVŠĮ KALBOS IR KOMUNIKACIJOS CENTRASwww.kkc.lt

RekLamoS SkYRIUS Reklamos projektų vadovėAudronė Dausevičienė Mob. tel. +370 611 10 125

dIzaINaSVILIJA AVIŽINYTė

PaReNGImaS SPaUdaIUAB „S MEDIA GROUP“

SPaUSdINoUAB „BALTO PRINT“

Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą. Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama.

© UAB „S Media Group“, 2014© STRUCTUM, 2014

ŽURNALAS PLATINAMAS NEMOKAMAI

ELEKTRONINĘ ŽURNALO VERSIJĄ GALITE SKAITYTI

www.estructum.lt

lapkritis 2014

RedakcIjoS ŽodISRegis, mes taip įpratome prie nuolatinių pokyčių, o jie neabejotinai yra gy-venimo varomoji jėga, kad dažnai jų net nevertiname ar priimame kaip savaime suprantamus. Norime dar kartą paskatinti Jus sustoti, apsidairyti, įvertinti ir pasididžiuoti. Juk šalia mūsų renovuojami daugiabučiai namai, meistriškai griaunamos apleistos gamyklos, neprižiūrimi sklypai virsta mies-telėnų ir svečių traukos centrais, naujai statomi objektai pribloškia išvaizda, sprendimais ir atitinka pasaulines moderniosios architektūros tendencijas bei standartus, veikia išmaniosios sistemos, pritaikomos naujausios tech-nologijos... Ir šie pokyčiai – ne stichiški, jie planuojami net 20 metų į priekį. Juk, pasak Statybininkų asociacijos prezidento Daliaus Gedvilo, svarbiausias ir esminis šiandienos uždavinys apskritai valstybei yra tai, kad visose srityse reikia nusibrėžti vizijas, kur eisime, kaip gyvensime artimiausius 20 metų, nes tik tai žinodami galėsime deramai pasiruošti.

O aktyvūs studentai su užsidegimu jau dabar kuria mums išmanųjį ateities miestą. Žinome, kad kiekvienas miestas turi savo probleminių teritorijų. Žur-nalo „Structum“ rengiamo „Išmaniojo miesto“ konkurso dalyviai jau mato

vizijas, kaip šias vietas pakeisti neatpažįs-tamai. Jaunų žmonių nuomone, ateityje

gyvensime patraukliame, išskirtinia-me, saugiame žmogui, tausojan-čiame aplinką bei žmonių sveikatą mieste. Taigi permainų vėjas pučia!

Pokyčiai vyksta ir mūsų žur-nalo redakcijoje – keliamės į naujas patalpas. Tikime, kad

jose bus dar erdviau mūsų mintims ir visiems įdomiems

naujiems kūrybiniams su-manymams.

Iki pasimatymo!

6

ARCH I TEKTŪRA

„Tao doWNToWN“ NIUjoRke: viNtažiNiŲaZijOS mOtyvŲ ir ŠiuOlaiKiNiŲelemeNtŲ SĄSKamBiS66

7

ARCH I TEKTŪRA

eGidija leKavičieNė

„Tao downtown“ – tai didžiulis, beveik dviejų tūkstančių kvadratinių me-trų, dviejų aukštų restoranas, baras ir poilsio baras prabangiame Niujor-ko čelsio rajone. įsikūręs viešbutyje „maritime Hotel“, buvusiose restora-no ir šokių salės patalpose. Restorano baras ir poilsio baras yra pastato mezonine, penkių šimtų sė-dimų vietų restoranas įrengtas rūsyje, o atskira poilsio zona driekiasi per mezoniną ir rūsį.

PRojekTaSrestoranas, baras, poilsio baras „TAO Downtown“

aRcHITekTaI IR dIzaINeRIaI„Rockwell Group“ (architektūrinis dizainas, interjero dizainas, apšvietimo dizainas, pagal užsakymą gaminamų baldų ir įrenginių dizainas)

UŽSakovaS„Tao Group“

PLoTaS1 980 m2

vIeTaNiujorkas

SėdImoS vIe ToS400–500 vietų restoranas,150 vietų poilsio baras

daRbaI baIGTI2013 m. rugsėjis

77

8

Arch i tektūrA

dIzaINo koNcePcIja IR eLemeNTaIProjektuodami TAO erdves, kiek primenančias urvus, „Rockwell Group“ vadovavosi koncepcija, įkvėpta filmų apie Betmeną, bet patalpas pripildė azijietiškos dva-sios. Dizaino kūrėjų paletėje – ypatingas gausių ir so-

drių vintažinių Azijos motyvų, pramoninių elementų bei šiuolaikinių medžiagų sąskambis.

mezoNINaSbaRe – GaRSaUS

GRaFIčIų meISTRo HUSHo FReSkaĮ restorano barą ir poilsio zoną patenkama iš Devintojo aveniu pietvakarinio kampo. Sve-čius sutinka šeimininkas, įsitaisęs priešais dra-

kono motyvais puoštą pertvarą, – šis leitmoty-vas pasikartoja visoje erdvėje. Žygiuojant ilgu koridoriumi, puoštu kinų kaligrafijos fres-komis, tapytomis tiesiai ant sendintų plytų sienų, su medinių lentų apvadais, susidaro įspūdis, kad atsidūrei grotoje.

Koridorius baigiasi paradiniais laiptais, o jų viršuje svečius pasitinka beveik 5 m aukščio akmeninė sėdinčio Bu-dos statula. Ilga baro patalpa skaido-

ma į tris dalis. Pagrindinė erdvė puoš-ta gausios tekstūros akmenine apdaila ananasų tematika. Abiejose pusėse įrengta po mažesnį barą, jų paviršiai padengti laku – taip pabrėžiamas kontrastas tarp naujo ir seno.

Galinė baro siena puošta 4,87 m il-gio ir 1,82 m aukščio freska, kurios autorius – garsus grafičių meistras Hushas. Freska tapyta tiesiai ant plytų sienos. Prieš galinę sieną įtai-sytos 1,82 m aukščio kampuotos armuoto stiklo plokštės – jos at-spindi ir paryškina freskos vaizdą.

„L“ formos sofos, muštos raižyta tabako spalvos oda, poilsio zonoje sukuria

atsipalaidavimo atmosferą. Prašmatnų baro saloną puošia pagal užsakymą pagamintas šviestuvas, dekoruotas metaliniais kabu-

čiais, daigstytos žalios odos sofa ir pagal užsakymą pagaminta sienos plokštė iš rajų odos.

Daigstytos sendintos odos sofa senoviniais žalvariniais ranktūriais – jauki vietelė prisėsti užkandžiaujant restora-

no poilsio zonoje ar laukiant atsilaisvinančio stalo pagrin-dinėje salėje.

Dvi ložės, pakibusios virš pagrindinės salės, – priva-tūs valgomieji. Ložių, kurių idėją įkvėpė kinų operos teatrai, sienos išpuoštos povų motyvais, o kam-

puose kabo surištos pliušinės raudono aksomo portjeros. 8

9

Arch i tektūrA

RūSYSPaGRINdINėje SaLėje – deIvėS GUaNYIN STaTULaParadiniais laiptais nusileidžiama į erdvią pagrindinę salę. Palei laiptus sustatyti specialiai pagaminti baldai (kartu ir apvalūs minkštasuoliai) naudojami kaip mobilios sėdėti skirtos vietos.

Nusileidusius laiptais svečius pasitinka iš visur matoma 6 m aukščio deivės Guanyin statula. Visu sienos perimetru suprojektuota pertvara su apskrita skyle viduryje, puošta drakono žvynų raštu, pabrėžia Guanyin rankų gausą.

Statulą dar įspūdingesnę daro animacinės projekcijos, pavyzdžiui, krioklys ties Guanyin kojomis. Projekcijas su-kūrė „Rockwell Group“ „LAB“ komanda, pasitelkusi trima-čių projekcijų braižymo technologiją.

Dviejose privačiose salėse, įrengtose Guanyin statulos dešinėje ir kairėje, telpa po 12–16 svečių. Kambarius ap-šviečia pagal užsakymą pagaminti šviestuvai, dekoruoti metalinių karoliukų kabučiais, juos įrėmina plonos spal-votos užuolaidos.

Pagrindinėje salėje paklotos margo granito grindys. Ant „I“ formos lubų sijų įtaisyti vyšnių spalvos juostelė- 9

10

ARCH I TEKTŪRA

10

mis puošti gembinės konstrukcijos laikikliai, ant kurių kabo pagal specialų užsakymą sukurti kiniškų žibintų formos šviestuvai. Jie pagaminti iš juodų plokščių, puoštų di-džiuliais aukso atspalvio kaligrafi niais raižiniais. Kai kurie šviestuvai dekoruoti realaus dydžio metaliniais laumžirgiais. Stalai iš perdirbto tikmedžio taip pat pagaminti pagal

specialų užsakymą, jų kraštai puošti senovine metalinių vinučių apdaila. Prie stalų pri-taikyti odiniai minkštasuoliai taip pat dekoruoti metalinėmis vinutėmis.

Siena padengta aukso spalvos danga, o priešais – lazeriu išpjautos tamsintos bronzos pertvaros, puoštos lapo formos skylėmis, kurių didžiausia koncentracija – centre. Šioje patalpoje pietaudamas žmogus jaučiasi tarsi sėdėtų šviečiančiame žibinte.

Tarp pagrindinės salės ir tualeto įtaisyta renginių vedėjo būdelė. Tai medinis „namelis“ su slankiąja pertvara, puošta drakono motyvais. Tualetas, kurio dizainas turėtų priminti vyro darbo kambarį, šviečia daigstytais mėlynais sienų apmušalais, jį puošia azijietiškos antikvarinės grožybės.

„Tao LoUNGe“ domINUoja LoToSo ŽIedo FoRmoSĮ barą „TAO Lounge“ galima patekti per atskirą įėjimą iš 16-osios Vakarų gatvės. Didieji

laiptai, puošti didžiule Husho freska, tapyta ant atvirų plytų sienos, sujungia mezoniną su rūsiu – apima jausmas, kad atsidūrėte oloje su piešiniais ant sienų. Įspūdingą nusileidimą laiptais užbaigia apačioje įrengta renginių vedėjo būdelė.

Rūsyje viskas sukasi apie „Lotoso barą“ – išraitytą lotoso žiedo formos konstrukciją. Baro pagrindą sudaro žiedlapio formos metalinės plokštės, puoštos senovine sidabrinių tra-vertinų apdaila. Baro paviršius suformuotas iš mėlynai pilko margo granito.

Poilsio salės lubos iš medinių plokščių puoštos rankų darbo tapyba, primenančia Azi-jos šventyklų meną: įspūdį dar labiau sustiprina krintančių pakopų sietynas. Draugėn suspiesti baldai, kartu ir minkštasuoliai mezonine, sukuria intymią klubo atmosferą.

10

11

Arch i tektūrA

11

12

Giedrė Balčiūtė

kaip pasikeis europos teritorijos po keliasdešimties metų? kaip jas paveiks didėjanti gyventojų migracija ir kintanti demografinė padėtis – mažėjantis gimstamumas, ekonominė, socialinė gerovė? juk jau dabar vienos šalys ir ats-kiri miestai plečiasi, o kitose žmonių skaičius drastiškai mažėja. didėja diferenciacija ir ryškėja netolygumai tarp pasiekiamų ir nutolusių bei retai apgyvendintų regionų. keičiasi teritorinis miesto ir kaimo vietovių san-tykis – didmiesčiai dar labiau auga, o kaimai nyksta. Tai atsispindi tolesniuose miestų bei regionų teritorijų vystymosi procesuose.

„eSPON 2013“: Pagrįsta teritorinė plėtra,sanglauda, perspektyvosŠiaurės ir Baltijos regione

mokSLo TYRImaI SPReNdImamS GeRINTIPrograma „ESPON 2013“ (Europos teritorinės plėtros ir sanglaudos stebėjimo tinklas) trunka nuo 2013 m. gruo-džio 24 d. iki šių metų gruodžio 31 dienos. Programai įgyvendinti skirta 47 mln. eurų. Didžioji dalis šios sumos finansuota iš Europos regioninės plėtros fondo, kitus pi-nigus skyrė visos Europos Sąjungos narės bei Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija.

Programos „ESPON 2013“ tikslas – padėti formuoti vals-tybių valdymo nuostatas, pagrindžiant tai moksliniais tyrimais. Kadangi Europos Sąjunga yra didžiulė, o jos na-rės – labai skirtingos, susiduriančios su vis kitomis pro-blemomis ir iššūkiais, itin svarbu šiai įvairovei pritaikyti bendras nuostatas ir pasiūlyti galimus iškilusių problemų sprendimų būdus.

Įgyvendinant programą „ESPON 2013“ buvo atlikti įvai-rūs analitiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai, kurių metu sukaupta informacija (duomenų bazės su svariais rodi-kliais, žemėlapiai, moksliniai sprendimai) gali būti labai naudinga formuojant ir įgyvendinant teritorinę bei san-glaudos politiką.

Mažųjų bei vidutinio dydžio miestų pozicija Europos po-litinėje arenoje taip pat nėra aiški.

Be to, ES kaimynystė labai dažnai suprantama supaprastin-tai: viena vertus, tai dideli gamtiniai ištekliai, kita vertus, – įtampa energetikos, migracijos klausimais ir politiniai ne-ramumai. Įvairaus poveikio ir masto ekonominės krizės pasireiškia nuolat. Valstybės reikalas – ne sugebėti išvengti krizės poveikio, bet išmokti atsilaikyti ir atsigauti ištikus glo-balinei ar vietinei krizei. Skirtingų šalių ekonomikos susiju-sios tarpusavyje ir ekonominis sulėtėjimas vienoje pasaulio ar Europos dalyje veikia ekonomiką kitose teritorijose.

Pagrįsti atsakymai į šiuos klausimus būtų darnios teritori-nės plėtros sėkmės raktas.

Miestų ir kaimų ryšiai, Europos Sąjungos kaimynystė ir sunkiausias ekonominis nuosmukis Europos Sąjungos istorijoje buvo pagrindiniai klausimai, kuriuos gvildeno Vilniuje diskutavę programos „ESPON 2013“ projekto „ES-PON on the Road“ Šiaurės tarptautinės grupės nariai (Bal-tijos, Skandinavijos šalys ir Islandija) ir politikai, ekspertai, praktikai, akademinės bendruomenės nariai.

13

Projekto „ESPON on the Road“ tikslai yra stiprinti ryšį tarp ESPON rezultatų ir potencialių vartotojų, kurie juos taikytų praktiškai, todėl projekto „ESPON on the Road“ metu orga-nizuojami vietinio bei tarptautinio lygmens renginiai.

baLTIjoS IR ŠIaURėS ŠaLIų TeRIToRINėS akTUaLIjoS „ESPON on the Road“ Šiaurės grupė programos „ESPON 2013“ rezultatus ir jų pritaikymo praktines galimybes aptarė įvykusioje tarptautinėje konferencijoje „Esama te-ritorinė plėtra ir sanglauda, jų dinamika ir perspektyvos Šiaurės ir Baltijos regione“.

Konferencijos temos buvo parinktos, siekiant susieti euro-pines ir vietines valstybines teritorinės plėtros tendencijas. Tikslai yra keli: aptarti teritorinių duomenų, susijusių su pa-grindinėmis konferencijos temomis, naudojimą, galimybes ir metodus; stebėti ir vertinti jų kaitą; planuoti perspektyvas Šiaurės ir Baltijos šalių regione; pasidalyti konkrečia patirti-mi, atskleidžiant ESPON siūlomų priemonių naudą.

Šią konferenciją organizavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Teritorijų pla-navimo mokslo institutas, atstovaujantis Lietuvai progra-mos ESPON tinkle kaip kontaktinis asmuo.

LIeTUvoS PoLITIkų įŽvaLGoSVidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos depar-tamento Regioninės plėtros skyriaus vedėjas dr. Gedi-minas Česonis konferencijoje pateikė prognozę, kaip iki 2020 m. atrodys Lietuvos regioninė politika.

Anot dr. G. Česonio, didieji miestai yra patrauklūs kaip dar-bo vietos. Tačiau gyventojai, nors ir naudojasi didmiesčių infrastruktūra, linkę gyventi priemiesčiuose. Taip didžiųjų

aPIe PRojekTą „eSPoN oN THe Road“Projektas „ESPON on the Road“ yra tarptautinio bendradarbiavimo tinklas, jungiantis 19 ESPON kontaktinių taškų ir finansuojamas programos „ESPON 2013“. Projekto tikslas – Europos terito-rinės plėtros mokslinių tyrimų rezultatų priartini-mas prie sprendimų priėmimo.Programa „ESPON 2013“ yra iš dalies finansuo-jama Europos regioninės plėtros fondo, ES vals-tybių narių ir valstybių partnerių – Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos ir Šveicarijos. Tai yra politikos plėtros rėmimas, siekiant teritorinės sanglaudos ir darnios raidos Europoje.

Daugiau informacijos rasite projekto interneto sve-tainėje, taip pat socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Twitter“.http://esponontheroad.eu

14

miestų priemiesčiai auga. O mažieji miesteliai vis labiau praranda gyventojus.

Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento Erdvinio planavimo ir regio-ninės plėtros skyriaus vedėjas ESPON Stebėsenos komi-teto atstovas Lietuvoje Aleksandras Gordevičius konfe-rencijoje prisiminė problemas, keltas Lietuvos pirminin-kavimo Europos Sąjungai metu, visų pirma – gyventojų migraciją.

„Londonas jau vadinamas antruoju pagal dydį Lietuvos miestu“, – juokavo A. Gordevičius, pastebėjęs, kad migraci-ja smarkiai paveikia miestų teritorijas ir konkurencingumą.

GYveNTojų maŽIaU – PaSLaUGoS ToS PačIoSDėl migracijos vienos šalys praranda gyventojų, o kitos sulaukia jų daugiau. Todėl tiek vienos, tiek kitos patiria skirtingų problemų.

Kaip pastebėjo A. Gordevičius, tų šalių, kurios priima gy-ventojus iš svetur, miestų infrastruktūra patiria papildo-mas apkrovas. Juk ji buvo apskaičiuota vienam gyvento-jų skaičiui, o atsiradus kitam gana staigiai prisideda nauji gyventojų poreikiai.

Valstybių, kurios gyventojus praranda, miestai lieka taip pat išplėtoti kaip anksčiau, bet infrastruktūra (gatvės, inžineriniai tinklai, jų skersmenys, viešasis transportas) funkcionuoja mažesniam skaičiui žmonių. Dėl emigra-cijos kai kurios teritorijos, ypač kaimuose, lieka rečiau apgyvendintos, tačiau, infrastruktūra išlieka ta pati, žmonės naudojasi ta pačia autobuso linija, tuo pačiu vandentiekiu ar kanalizacija, kurie buvo pritaikyti dides-niam skaičiui gyventojų. Kai sumažėja žmonių, išlaikyti didesnę infrastruktūrą likusiems gyventojams kainuoja daugiau.

„Jeigu esamam gyventojų skaičiui statytume miestą tuščiame lauke, jis būtų mažesnis, o dabar miestai lieka tokie, kokie buvę. Vilnius dar daugmaž išlaiko tą patį gy-ventojų skaičių, bet kiti miestai jau jį yra praradę“, – teigė A. Gordevičius.

NeTekSIm 20 % GYveNTojų?Švedijoje buvo atliktas tyrimas, kaip atrodo demografi-niai ir migraciniai srautai skirtinguose Europos regionuo-se ir miestuose. Jį pristatė Geografinės informacinės sis-temos (GIS) kartografijos koordinatorė iš Šiaurės erdvės plėtros centro (NORDREGIO) Johanna Roto.

J. Roto pristatė projekto „Demografinių ir migracijos srautų poveikis Europos regionams ir miestams“ (DEMI-FER) prognozes, kaip keisis Europos veidas iki 2050 metų. O prognozės neatrodo optimistiškai, bent jau Lietuvai.

Šiuo metu ketvirtadalyje programoje ESPON dalyvaujan-čių šalių stebimas populiacijos mažėjimas. Daugiausia tai lemia populiacijos senėjimas, darbingų žmonių mažėji-mas ir auganti migracija.

Spėjama, kad per 45 m. Europos gyventojų skaičius su-mažės maždaug 40 milijonų. Tik ketvirtadalyje regionų gyventojų skaičius išaugs 30 %. O trečdalis regionų susi-durs su akivaizdžiu gyventojų sumažėjimu. Spėjama, kad iki 2050 m. jų čia sumažės iki 20 %.

Gyventojų skaičius turėtų augti Skandinavijos šalyse, Pietų Europoje ir Didžiojoje Britanijoje. Tačiau Lietuva, Latvija ir Estija, kaip prognozuojama, bus tarp daugiau-sia gyventojų praradusių šalių. Kad taip neatsitiktų, siūloma didžiausią dėmesį skirti gimstamumui didinti, mirtingumui mažinti ir migracijai pažaboti.

Sumažinti neigiamus emigracijos padarinius esą galėtų pa-dėti ir imigracija. Bet tam svarbu, kad nauji atvykėliai galėtų sėkmingai integruotis šalyse: išmoktų kalbą, įgytų reikalin-gų įgūdžių. Taip pat reikėtų padidinti mobilumą tarp skirtin-gų Europos regionų, rasti, kaip pagerinti gyvenimo sąlygas vargingesniuose rajonuose, padarius juos patrauklesnius.

ŠvedIjoje SavIvaLdYbIų YRa maŽaITačiau profesorius Matsas Johanssonas iš Švedijos Karališko-jo technologijos instituto Miesto ir regioninių tyrimų skyriaus nemano, kad kai kuriose Europos šalyse drastiškai sumažės gyventojų. Jis prognozavo, kad žmonių skaičius vėl gali pa-didėti dėl imigracijos iš ne Europos šalių, pavyzdžiui, Kinijos.

15

Savo pranešime apie reguliaraus važinėjimo į darbą ryšių ir regioninę plėtrą Švedijoje, parengtame remiantis ESPON projektu „Town“, profesorius M. Johanssonas palygino Šve-dijos ir kitų šalių regioninę plėtrą. Ypatingą dėmesį moks-lininkas skyrė mažiems ir vidutinio dydžio miestams, kurių gyventojų skaičius svyruoja nuo 5 iki 50 tūkstančių.

Švedija iš kitų Europos Sąjungos šalių išsiskiria savivaldos teritorijų dydžiu. Palyginkite: gana didelėje Švedijos teri-torijoje yra tik 290 savivaldybių, o Lietuvoje jų – net 518! Tiesa, tą skirtumą turbūt lemia tai, kad Švedija, nepaisant užimamos milžiniškos teritorijos, yra labai retai apgyven-dinta šalis. Dalis savivaldybių neturi nė 50 tūkst. gyventojų.

Daugiausia šalies gyventojų gyvena apatinėje šalies dalyje – į pietus nuo šalies sostinės Stokholmo. Dėl to stebima skirtinga atskirų Švedijos regionų plėtra. Į dide-lius regionų miestus kasdien dirbti važinėja mažesnių aplinkinių miestelių gyventojai. Kituose regionuose dėl didelių atstumų ir mažai apgyvendintų teritorijų žmonės gyvena labiau izoliuotai ir beveik nevažinėja dirbti į kitas savivaldybės gyvenvietes ar miestus.

PIGI eLekTRa, beT TRūkSTa INTeRNeToSu nemaža atskirtimi tarp skirtingų regionų susiduria ir islandai. Hjalti Johannessonas iš Akureirio universiteto pa-pasakojo, su kokiomis problemomis tenka kovoti retai ap-gyvendintų Islandijos regionų gyventojams. Jo pranešimas vadinosi „Visuomeninės svarbos paslaugos Šiaurės regione“.

Pranešimas buvo parengtas remiantis SeGI tyrimu „Vi-suomeninės svarbos paslaugų, susijusių su teritorijų ry-šiais ir plėtra, rodikliai ir perspektyvos (2010–2013)“, kurį atliko Karališkasis technologijos institutas Švedijoje, Vie-nos universitetas Austrijoje, Federalinis statybų, miesto reikalų ir teritorinio planavimo tyrimų institutas Vokieti-joje bei Lisabonos universiteto Geografinių studijų cen-tras Portugalijoje.

Islandai nesiskundžia elektros kainomis (jos – vienos mažiausių Europoje), vandens tiekimu. Jų šalyje puikiai užtikrintos medicinos ir socialinės paslaugos, netrūksta

kultūros renginių. Tačiau kai kuriuose rečiau apgyvendin-tuose Islandijos regionuose kelių kokybė yra itin prasta, o interneto ryšys dėl mažo gyventojų skaičiaus užtikrintas nepakankamai, nors kitų paslaugų, taip pat ir medicinos, pasiekiamumas yra gana geras.

Konferencijos dalyviai pastebėjo, kad su panašiomis pro-blemomis, kaip ir islandai, susiduria ir kai kurių mažesnių Lietuvos regionų gyventojai.

SoSTINėSe GYveNTojų NemaŽėjaPranešimus tarsi vainikavo UAB „BGI Consulting“ Viešo-sios politikos skyriaus vadovas Jonas Jatkauskas, prista-tęs teritorinę stebėseną Baltijos jūros regione su ekono-minės krizės poveikio atskiroms teritorijoms įžvalgomis.

Jos buvo parengtos atlikus specifinę Baltijos šalių stebė-senos sistemą, kuri generuoja informaciją apie bendrą teritorijų dinamiką ir tendencijas. Šioje sistemoje didžiau-sias dėmesys kreipiamas į strategiškai svarbiausius Balti-jos šalių regionui klausimus. Tai leidžia pamatyti aiškesnį teritorinių ryšių vaizdą ir suteikia valdžios atstovams ga-limybę nustatyti svarbiausias teritorinio planavimo kryp-tis, prioritetus ir tinkamai įvertinti būsimus sprendimus.

Kaip rodo analizė, labiausiai ekonominė krizė paveikė Bal-tijos šalis ir kai kurias Vokietijos teritorijas, tačiau Lenkijoje, nepaisant krizės, pastebėtas netgi nemažas BVP augimas.

Baltijos šalyse krizės poveikis pasireiškė skirtingai, atsi-žvelgiant į regionus. Dėl krizės labiausiai nedarbas išau-go silpnesniuose regionuose, kaimuose. Iš šių teritorijų daugiausia žmonių emigravo į kitas šalis. O sostinių gy-ventojų skaičius nemažėja, nes čia gyventi atsikelia vis daugiau žmonių iš mažesnių miestų.

Ar į šias skirtingų šalių specialistų įžvalgas atsižvelgs vietos politikai, mokslininkai ir terito-rijų planuotojai, parodys laikas, kaip ir tai, ar išsipildys blogiausios progno-zės Lietuvai – drastiškas gyventojų skaičiaus mažėjimas.

16

Arch i tektūrA

Sistema „eNet“ orientuota bū-tent į butuose gyvenančių žmonių poreikius. Skirta elektros instaliacijai at-naujinti ir būsto funkci-joms išplėsti, pavyzdžiui, galima įrengti apšvietimo ir žaliuzių, telefonspynės ar pakeliamų garažo, kie-mo vartų, šildymo valdy-mą, ko senuose butuose dažniausiai nėra, nes jų statymo metais tokių tech-nologijų dar nebuvo. Siste-ma „eNet“ padės pagerinti gyvenimo sąlygas ir mė-gautis didesniu komfortu bute. „Be to, tai galimybė atnaujinti ir taip padidinti nuolat nuvertėjančio ne-kilnojamojo turto vertę“, – sakė R. Skurdenis. Sistema sukurta atsižvelgiant į da-

bartines naujausias ir dar tik

„Nuo šiol pastatų automatikos teikiamas gyvenimo komfor-tas bei galimybė sutaupyti prieinami ne tik namų ir naujai statomų butų savininkams. Lietuvoje jau diegiamos moder-nios radijo bangomis veikiančios sistemos „eNet“, padedan-čios modernizuoti ir anksčiau pastatytus butus. milžiniškas sistemos „eNet“ pranašumas – tai belaidė pastatų automati-ka, todėl jai įrengti neprireiks išlaidas išpučiančio remonto, susijusio su naujų laidų išvedžiojimu“, – sakė automatizuotų namų valdymo sistemų mokymo bei techninės priežiūros centro „jung vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis.

IŠmaNIoSIoS SISTemoS SeNamebUTe, NedaRaNT RemoNTo, – mISIja įmaNoma!

vystomas technologijas, todėl planuojama, kad ji bus lengvai pritaikoma ir prie jau netolimoje ateityje pasiro-dysiančių išradimų.

Belaidė radijo bangomis veikianti sistema „eNet“ – tai savo-tiška išmaniojo namo atmaina, supaprastintas „protingo“ namo variantas, leidžiantis centralizuotai valdyti įvairių bute esančių įrenginių funkcijas. Lyginant su išmaniuoju namu, „eNet“ pranašumas – smarkiai sumažėjusios įrengi-mo išlaidos ir dar paprastesnis sistemos diegimas. „eNet“ gali įrengti beveik kiekvienas elektrikas, prieš tai susipaži-nęs su gamintojo rekomendacijomis. Tiesa, R. Skurdenis atkreipė dėmesį – nors radijo bangomis valdoma sistema gerokai paprastesnė už klasikinę KNX protokolo išmanio-jo namo sistemą, vis dėlto ir „eNet“ namuose turėtų diegti tik kvalifikuotas specialistas: „Jau artimiausiu metu „eNet“ specialistus rengsime mokymų centre „Jung Vilnius“.“

Sistemos įrengimo paprastumą ir prieinamumą gerokai didesniam vartotojų būriui nei iki šiol lemia pats jos įdie-gimo būdas – sistema veikia radijo bangomis. Norint pa-gerinti gyvenimo kokybę bute ir įrengti „eNet“, neberei-kia ardyti, papildyti ar keisti jau esamo laidyno, o tai reiš-kia, kad jokių remonto darbų nereiks, nebus papildomų išlaidų ar diskomforto dėl namuose vykstančio remonto.

RAimUndAs skURdenis,„Jung Vilnius“ direktorius

16

17

ARCH I TEKTŪRA

„Jung Vilnius“ vadovas sakė – nors sistema „eNet“ dar gana neseniai sukurta, jau susiduriama ir su įvairiais mitais. Vienas jų – baimė gyventi neva radijo bangų apgaubtose patalpose. „Tačiau tokiai baimei pagrindo nėra, nes pati sistema nesiunčia jokių signalų tol, kol nepaspaudžiamas mygtukas, o jį paspaudus signalas išsiunčiamas vos per kelias milisekundes. Palyginki-te: sistemos siųstuvėlių galingumas yra dešimtis kar-tų silpnesnis nei bet kurio mobiliojo telefono“, – sakė R. Skurdenis.

Valdymo blokas tvirtinamas prie sienos, lygiai taip pat tin-ka medžio ar net stiklo paviršiai. Tiems, kurie rūpinasi namų estetika, ne mažiau svarbu ir tai, kad valdymo blokai atrodo kaip tradiciniai „Jung“ dizaino šviesos jungikliai – jokių gre-mėzdiškų ir neišvaizdžių valdiklių ant sienų.

Sistemą galima valdyti jungiklių dizaino sieniniais siųstu-vais (valdymo blokais), nuotolinio valdymo pultais, taip pat kompiuteriais, planšetėmis ar išmaniaisiais telefo-nais. Sistemos valdymas intuityvus ir paprastas.

Savo išmaniojo buto sistemą galima suprogramuoti taip, kad ji veiktų pagal paros laiką, pavyzdžiui, ryte pažadintų įjungdama šviesą ar pakeldama žaliuzes. Pagal iš anksto nustatytus scenarijus gali veikti ir šildymas – naktį arba, kai namiškiai darbe, įsijungia ekonominis režimas, o tuo metu, kai visa šeima susirenka namuose, šildo-ma komforto režimu. Galimybė palaikyti skirtin-gas temperatūras teikia ne tik komfortą, bet ir leidžia taupyti energiją bei pinigus. Tiesa, reguliuoti šildymą ir taip taupyti galima tik tuose butuose, kuriuose yra individuali šilumos suvartojimo apskaita. „Vis dėl-to net jei tokios apskaitos ir nėra – ne mažiau svarbu ir tai, kad žmogus iš esmės įgyja laisvę rinktis, kada ir kiek jam šildytis nuosavuo-se namuose“, – akcentavo R. Skurdenis.

Galimybė susisiekti su savo išmaniuoju butu ar namu per interne-tą leidžia valdyti būs-tą ir nuotoliniu būdu. „Vadinasi, jei darbe užsibuvote ar liekate nakvoti pas draugus, komfortišką šildymo režimą, kurį buvote nustatę tą valandą, kada paprastai grįž-tate namo, galima pakeisti ir taip su-taupyti“, – pasakojo ir pats išmaniajame bute, įrengtame sename Vilniaus se-namiesčio pastate, gyvenantis R. Skur-denis.

17

Galimybė susisiekti su savo išmaniuoju butu ar namu per internetą leidžia valdyti būstą ir nuotoliniu būdu.

PAGRINDINIAI PROJEKTO RĖMĖJAI

PROJEKTO PARTNERIAI

PROJEKTO INFORMACINIAI PARTNERIAI

I š m a n u s I s m I e s ta s

19

I Š M A N U S I S M I E S TA S

2020

kaUNo TecHNoLoGIjoS UNIveRSITeTaS (kTU)

kTU Statybos ir architektūros fakulteto akademinė bendruo-menė mato didelę naudą fakulteto studentams dalyvauti žur-nalo „Structum“ organizuojamame konkurse „Išmanusis mies-tas“. Studijuodami studentai jau pamatė projektavimo patir-ties svarbą savo profesijoms, ruošdami semestro projektus pajuto grupinio darbo būtinybę. Tai gera praktinė ir projekti-nė patirtis būsimiems architektams bei statybos inžinieriams. jie, dalyvaudami šiame konkurse, turi pademonstruoti savo individualius gebėjimus dirbti vienoje komandoje. Studen-tams bus itin naudingos ir įgytos naujausios žinios apie pasta-tų informacinio modeliavimo (bIm) programų taikymą.

TITaS akeLIS,studentas

Dalyvauti projekte – nuostabi galimybė išbandyti savo jėgas, nes tai įdomesnis ir įvairesnis darbas nei paprastas kursinis projektas. Man įdomūs sudėtingi dalykai, pavyzdžiui, urbanistinė dalis, nes apie ją dar daug nesimokėme, taip pat visi sudėtingi reikalavimai, techninė dalis bei darbas didesnėje komandoje nei anksčiau. Ateities miestą aš įsivaizduoju šviesų, darnų, itin automatizuotą ir derantį su gamta.

aNTaNaS PIPIRaS, studentas

Projekte dalyvauju, nes tai puikus iššūkis sau, galimybė susipažinti su darbu grupėje ir skirtingų profesijų žmonėmis, bendrų nuomonių bei sprendimų paieška. Šiuo projektu siekiu išmokti darniai, sparčiai ir kokybiškai dirbti. Įdomu susipažinti su naujausiomis technologijomis, įvairiais architektūriniais sprendimais. Ateities išmanųjį miestą įsivaizduoju tobulą, kuriame, pritaikant naujausias mokslo technologijas bei žmonių laimėjimus, optimaliai patenkinami gyventojų poreikiai pačiu palankiausiu poveikiu aplinkai.

aURImaS vaLUjavIčIUS,studentas

Visada stengiuosi tobulėti, įgyti daugiau žinių, o tai atliekant kartu su komanda dar įdomiau ir naudingiau. Man įdomu urbanizuoti teritorijas, maksimaliai išnaudoti jų išteklius, ieškoti įvairių alternatyvų. Iššūkis dirbti komandoje. Mano įsivaizduojamame ateities išmaniajame mieste turėtų būti atsisakoma taisyklingų formų, o jo infrastruktūra neterštų gamtos (dviračiai, elektromobiliai, metro ir kt.), būtų naudojama energija, paremta atsinaujinančiais ištekliais.

Doc. dr. ARūnAs AleksAndRAs nAviCkAs, studijų prodekanas

doc. GINTaRaS PRIkockISArchitektų gyvenime konkursai yra įprasta praktika. Šį konkursą, kaip edukacinio proceso dalį, vertinu labai teigiamai. Manau, kad idėjų „varžybos“ skatina studentus siekti pačių geriausių rezultatų tiek mokymosi, tiek kūrybiškumo ugdymo prasme.

20


21

komandos nariai, studijų kryptys

ARCHITEKTūRA: Antanas Pipiras, Titas Akelis, Aurimas Valujavičius,PASTATų ENERGETINėS SITEMOS: Augustinas Lipskis, STATYBINėS KONSTRUKCIJOS: Tadas KersnauskasSTATYBOS TECHNOLOGIJA: Živilė Pažėraitė

komandos (projekto) vadovas, pareigos už projekto ribų Doc. Gintaras Prikockis

konkursui pasirinktas miestas KaunasPasirinkta nagrinėjama teritorija Kauno m. pietrytinė dalis (1 pav.)

veIkSmų PLaNaS, TeRIToRIja IR joS PRobLemaTIkaStudentai išanalizavo pasirinktos teritorijos dabartinę situaciją, ieškojo įgyvendintų panašių projektų analogų bei pavienių pastatų pavyzdžių, analizavo pagal BREEAM standartus praktiškai įgyvendintus projektus, vertino pa-sirinktos teritorijos probleminius klausimus ir išsikėlė sau tikslus.

Dalies esamų pastatų būklė kritiška. Apleistuose pas-tatuose klesti augalija (2 pav.). Vienas iš naudojamų praėjimų į teritoriją eina kiaurai per apleistą pastatą. KTU komandos nuomone, šis slėnis galėtų tapti Ąžuo-lyno tipo žaliąja erdve – parku, sutvarkyti bunkeriai būtų lankytini pažintiniai objektai, o geležinkelis nau-dojamas susisiekti ir savotiškai pramogai, jeigu juo va-žinėtų elektriniai saulės energijos, akumuliatorių bei galbūt žmogaus jėgos varomi nedideli traukiniai.

Nagrinėjamą teritoriją kerta išvaizdus, mišku apaugęs žalias slėnis su geležinkeliu. Kairėje jo pusėje yra labai apleisti carinės Rusijos palikti bunkeriai (3 pav.), pri-skirti Kauno gynybiniam paveldui.

Viena KTU studentų nagrinėjamos teritorijos proble-mų yra ta, kad joje nėra galimybės ne automobiliu pa-siekti Kauno centrą. Į šią teritoriją norintis patekti žmo-gus privalo važiuoti Europos arba Veiverių plentu. Šie keliai yra visiškai nepritaikyti nei pėsčiųjų, nei dviračių eismui. Kauno bendrajame plane numatomas tiltas, jungiantis Nemuno salą su Žemąja Freda.

Kelias per šį tiltą pėstiesiems gana ilgas, o dviračiams – labai puikus. Esant tokioms galimybėms mūsų teritorijo-je komanda planuoja išplėtoti dviračių takų infrastruktū-rą. Teritorijoje yra daug apleistų pastatų, įvairių šiukšlių (4 pav.).

1 pav.

2 pav.

3 pav.4 pav.

21


22

koNcePcINIaI aNaLoGaIIš architektūrinių sprendimų, kaip koncepciniai analogai, buvo pasirinkti „BIG Architects“, Peterio Bednaro „Zack Cooley Architects“, „Tyrrell Studio“, „MAD Architects“, Zaha Hadid „Architectural studio“ (5 pav.) ir kitų grupių darbai.

Iš komercinio tipo analogų buvo atkreiptas dėmesys į „Software AG Foundation“ – didžiausią pasyvųjį biurų pastatą pasaulyje. Jo plotas – 8 tūkst. m2. Lengvai lenk-ti fasadai sukuria malonų lyg sustiprintos perspektyvos vaizdinį, kas iš esmės itin masyvų pastatą daro patrau-klesnį. Pastato planas itin įmantrus – išlenktas trikam-pis dėl savo sudėtingumo ir keblaus suderinamumo su

vyraujančiais stačiakampiais yra retas tarp stambesnių architektūrinių elementų. Kelia klausimų jo funkcionalus suderinimas su pasyvumu.

Daugiabučių pastatų analogai – pasyviųjų namų kvarta-las (6 pav.), suplanuotas prie pat gatvės ir formuojantis bendrą vidinę erdvę tarp pastatų. Pastatų konstrukty-vistinė architektūra ir medinė apdaila kuria modernios ir jaukios erdvės pojūtį. Kito pavyzdinio pastato forma būtų labai paprasta, net neįdomi, bet viskas buvo pakeista, su-kuriant be galo organiškos formos balkonus. Jie pastatą daro labai patrauklų ir kartu išlaiko ekonomišką jo griaučių karkasą (7 pav.).

5 pav.

6 pav. 7 pav.

22


23

LaURa jaRmaLaITėstudentė

Šis projektas įdomus tuo, kad komanda sudaryta iš įvairių sričių studentų, turinčių savų idėjų. Jomis pasidaliję visi kartu galime įgyvendinti gerą bendrą idėją. Taip pat patinka, kad vyksta mokymai, kurių metu išmokstame dirbti su nauja programa. Išmanusis miestas – tai miestas, kuriame tinkamai panaudoti efektyvūs nauji mokslo laimėjimai. Pasitelkiant juos ir optimaliai naudojant energinius, žmogiškuosius bei gamybinius išteklius palengvinamas miesto gyvenimas, sumažinamos išlaidos.

kaUNo TecHNoLoGIjoS UNIveRSITeTaS (kTU)KlaiPėdOS KOmaNda

doc. GITaNa ŠUkaITYTė

Galima tik pasveikinti žurnalo „Structum“ kolektyvą, paskelbusį tokį konkursą. Jis skirtas ne tik architektūros studijų programos studentams, tai galimybė bendradarbiauti su kitų statybos srities studijų programų studentais. Tai taip pat galimybė bendradarbiauti dėstytojams, verslo atstovams. Šiuo konkursu siekiama, kad į šiandienį miestą būtų pažvelgta išsamesniu žvilgsniu, panagrinėta įvairiais aspektais, išmokta bendradarbiauti, pasidalyta užduotimis ir atsakomybe. Konkurso dalyviams suteikta galimybė geriau susipažinti ir įgyvendinti BIM technologijas. Tokia įvairi patirtis bus labai naudinga ir ateityje.

vaIva vaITkevIčIūTėstudentė

Konkursas man yra iššūkis ir galimybė pasisemti darbo komandoje, bendradarbiavimo ir kitokios patirties. Siekiu išmėginti save ir kuo geriau atlikti užduotį, įgyvendinti pačios lūkesčius sau, atrasti ką nors nauja architektūroje, patirti, ką reiškia užsiimti architektūrine praktika, ir šia patirtimi pasinaudoti ateityje. Ateities miestą įsivaizduoju švarų, organiškai ir darniai sujungiantį senąją istoriją su naujovėmis. Svarbiausias išmaniojo miesto atributas, mano nuomone, tikrai ne gražūs pastatai ir skraidančios mašinos, bet mąstantis ir aplinką bei kitus tausojantis žmogus, gebantis visomis naujomis priemonėmis aplink save sukurti darnią ir jaukią gyventi atmosferą.

kamILė jakUbaUSkaITėstudentė

Sudomino projekto idėja, taip pat buvo įdomu išbandyti savo jėgas dirbant komandoje, darbui pasitelkiant pažangiąsias BIM technologijas, įdomu ieškoti įvairių teritorijos užstatymo ir projektuojamo pastato sprendimų. Siekiu, kad su visa grupe pasirodytume kaip įmanoma geriau, kad pasisemčiau daug žinių, pamatyčiau, kaip vyksta darbas komandoje, kai reikia nuveikti tiek daug. Išmanųjį miestą įsivaizduoju kaip tokį, kuriame vietą atrastų kiekvienas – tiek jaunas, tiek pagyvenęs. Toks miestas būtų užstatytas pastatais, atitinkančiais žaliosios architektūros principus, ir būtų universalaus dizaino. Nemažą dalį išmaniojo miesto užimtų žaliosios erdvės.

LaURYNaS bUbLYSstudentas

Dalyvauju projekte, nes norisi įgyti kuo daugiau praktikos, siekiu pasisemti kuo daugiau žinių ir sužinoti apie įvairiais naujoves, įdomu dirbti grupėmis. Ateities miestą įsivaizduoju įvairių, įdomių architektūrinių formų, palankų aplinkai ir jaukų gyvenantiems jame žmonėms.

NeRIjUS LeSevIčIUSstudentas

Noriu susipažinti su inovacijomis ir sukauptas žinias realizuoti naujoje srityje, pagausinti pažintis su inžinerinės pakraipos specialistais. Manau, sunkiausia yra esamos padėties analizė ir ekonomiškai pagrįstų sprendimų paieška, tai kai kas nauja, ko anksčiau nėra tekę daryti. Ateities išmanųjį miestą įsivaizduoju kaip darnų, pažangų, gamtos išteklių neeikvojantį miestą. Miestą, nuolatos tobulėjantį ir besiplečiantį, bet taip pat išlaikantį komforto ir darnos su gamta santykį.

23


24

daRbų aPImTIeS PLaNaS IR PRobLemaTIkaIšnagrinėti pasirinktą teritoriją miesto kontekste; išnagri-nėti sklypą teritorijos esamos situacijos kontekste; parinkti geriausiai teritorijai tinkamą koncepcijos ir funkcijų deri-nį; išskirstyti sklypą funkcinėmis zonomis, atsižvelgiant į miesto teritorijų jungiamumą; sujungti šias funkcines zo-nas; pasiūlyti tinkamiausius ir geriausiai teritorijoje pritai-komus inžinerinius sprendimus; pasiūlyti modernizacijos, renovacijos arba konversijos sprendimus esamiems pasta-tams, esant būtinybei juos griauti, pasiūlyti naują projektą.

Sklypas įsikūręs labai geroje strategiškai vietoje, netoli sena-miesčio, Danės upės, Trinyčių ežero, netrūksta parduotuvių, mokyklų. Susisiekimas vyksta Bangų g., Šilutės pl. ir Tiltų g. Šią teritoriją planuojama pakeisti iš pramoninės į komercinę ir visuomeninę zoną. Mūsų pasiūlymas – prijungti prie šių zonų plėtros dar ir gyvenamosios paskirties būstus, sujun-giant Klaipėdos senamiestį ir aplink esančius parkus žalio-siomis erdvėmis, dviračių ir pėsčiųjų takais. Didžiausias teri-torijos trūkumas – aplink įsikūrusios gamyklos. Tačiau visas greta esančias pramoninės paskirties teritorijas ketinama iš-kelti dar iki 2030-ųjų pagal bendrąjį miesto planą dėl netin-kamo prestižinės miesto vietos naudojimo, todėl tolesnei idėjos plėtrai tai neturėtų trukdyti. Pasirinktas sklypas pri-klauso senamiesčio vizualinės apsaugos zonai, tad siūlant projektus bus atsižvelgta į pastatų aukštingumą ir bendrą miesto vaizdą. Pasirinktoje teritorijoje planuojami trijų rūšių pastatai: daugiabučių namų zona, gyvenamųjų vienbučių ir dvibučių pastatų zona, viešbutis ir komercinių pastatų siūly-mai. Pastatus, jų jungtis ir mažąją architektūrą jungs bendra architektūrinė idėja.


ARCHITEKTūRA IR URBANISTIKA: Vaiva Vaitkevičiūtė, Kamilė Jakubauskaitė, Laurynas BublysPASTATų ENERGETINėS SISTEMOS: Nerijus LesevičiusSTATYBINėS KONSTRUKCIJOS: Laura JarmalaitėSTATYBOS TECHNOLOGIJOS: Ervinas Ratautas

komandos (projekto) vadovas, pareigos už projekto ribų Doc. Gitana Šukaitytė

konkursui pasirinktas miestas KlaipėdaPasirinkta nagrinėjama teritorija SenamiestisNagrinėjamas kvartalas (orientacinis plotas (ha), schema) Orientacinis plotas apie 13 ha

Pastatai: esamas vaizdas (jeigu nagrinėjama konversija arba renovacija), preliminarūs eskizai (naujai kuriamiems)

Sklypas ribojamas Gluosnių g., Gluosnių skg. ir Pylimo g. Sklypas yra prie Jono kalnelio. Gyvenamieji namai ir visuomeninis pastatas – prie Gluosnių g., o daugiabutis namas – prie Gluosnių skg. (žr. 1 pav.)

1 pav.

2 pav. Nagrinėjama teritorija.


25

NaGRINėTI PaSIRINkTI aNaLoGaIVakarų Škotijos universitetas (3 pav.). Idėja: pastatas yra palankus aplinkai, atitinka BREEAM kriterijus (exellent), suprojektuotas visas studentų miestelis su bendrabučiais ir parkais. Pastatas kurtas siekiant kuo mažiau sugriau-ti nusistovėjusį gamtinį vaizdą ir atmosferą. Naudojami atsinaujinantys energijos šaltiniai, tokie kaip biokuras.

Idėjų pritaikymas: vidaus ir išorės tąsa; senojo gamto-vaizdžio išsaugojimas, pastato integracija į gamtinę er-dvę; BREEAM kriterijų atitikimas. Richardsono butai, San Franciskas, Kalifornija (4 pav.). Universalaus dizaino dau-

giabutis namas, skirtas 120 buvusių benamių, kurie turi fizinių arba psichologinių problemų. Visi pastato fasadai skirtingi.

Kaohsiungo uosto urbanistinio dizaino konkursą nugalė-jęs pasiūlymas (5 pav.). Konkurso idėja buvo sukurti jun-giamąją teritoriją tarp dviejų stambiausių rajonų Taivane, Kaohsiunge. Beveik 15,5 ha apleistos teritorijos, buvusią uosto teritoriją, paversti kultūrine erdve. Vienoje pusėje yra kultūros paveldo objektai, kitoje – nuosavi namai. Architektai nutarė suformuoti linijinį parką ir taip sukurti gražų vaizdą visiems gyvenantiesiems netoli.

3 pav. 4 pav.

5 pav.

25


26

kaUNo TecHNoLoGIjoS UNIveRSITeTaS (kTU)PaNevėžiO KOmaNda

LaURa jaNkaUSkaITė-jURevIčIeNė, lektorė

Šis konkursas suteikia studentams galimybę ieškoti, atrasti, priimti sprendimus ir dalytis atsakomybe su ne tik savo, bet ir kitų specialybių atstovais. Na, o dėstytojams, konkursinių darbų projektų vadovams – tai puikus iššūkis skatinti studentus bendrauti ir bendradarbiauti, mąstyti išmaniai apie juos supančią aplinką.

jULIUS bLaŽYS, studentas

Noriu prisidėti prie išmaniojo miesto idėjos plitimo, o bendradarbiavimas su kitų profesijų studentais ateityje tikrai pravers. Malonu būti pastebėtam, o jeigu dar ką įkvėptų mūsų kuriami sprendimai... Įdomu gilintis į situaciją, kurti nagrinėjamos teritorijos scenarijų. Įdomūs ir papildomi BIM mokymai bei pažangiųjų technologijų pritaikymas statyboje plačiąja prasme.

moNIka baRTkUTė, studentė

Nuolat ieškau iššūkių, naujos veiklos, kuri suteiktų patirties, pasitenkinimą profesine prasme. Įdomu gilintis į kito, nepažįstamo miesto struktūrą, problemas, spręsti jas, kurti geresnio gyvenimo viziją. Didelė patirtis – darbas komandoje. Būsimieji konstruktoriai, technologai, inžinieriai ir architektai bendrauja ir siekia vieno tikslo – įsimintinos išmaniojo miesto vizijos. Man, kaip maksimalistei, sunku suderinti kasdienes studijas ir atlikti visus užduoties rengėjų reikalavimus – ir visus vienodai gerai. Tikiu, kad po projekto bet kokie kiti darbai jau atrodys lengvai įveikiami. Išmanusis miestas – tai procesas, kurio sraigteliais turėtų tapti verslūs, lankstūs, kūrybingi, dalyvaujantys visuomenės gyvenime žmonės. Būtent jie turėtų kurti išvystytą infrastruktūrą ir inovatyvią aplinką.

kęSTUTIS kaNdRoTaS, studentas

Projekto užduotis pasirodė labai įdomi ir novatoriška, be to, šis konkursas man suteikia puikią galimybę išmokti naudotis programa „Revit“. Išmanusis miestas visų pirma turi būti palankus aplinkai, tausojantis neatsinaujinančius energijos išteklius. Pastatai ir kiti statiniai privalo būti ilgalaikiai.

TadaS LISaUSkaS, studentas

Noriu išmokti dirbti komandoje, projektuojant funkcionalų, ekonomišką, tarpusavyje derantį pastatą, kuris atitiktų aukščiausius reikalavimus. Įdomiausia yra kurti pastatą, jo gyvenamąją erdvę ir aplinką, įgyvendinant savo idėjas bei fantazijas, o sunkiausia – suderinti visų norus, ieškant optimaliausio varianto.

RūTa daLaNGaUSkė,studentė

Įdomu darbas komandoje, kūrimas tokios architektūros, kuri tiktų visoms žmonių grupėms, o ne konkrečiam vartotojui, gana didelės apimties teritorijos tvarkymas. Sunku: išmokimas dirbti nauja programa ir darbas su ja, norint pasiekti maksimalių rezultatų. Mano manymu, išmanusis miestas – patogus, patrauklus, išskirtinis, saugus žmogui, tausojantis aplinką bei žmonių sveikatą.

26


27

veIkSmų PLaNaSKTU Panevėžio komanda ėmėsi įgyvendinti tokius tiksli-nės teritorijos kompleksinio sutvarkymo tikslus: architek-tūrinio ir urbanistinio savitumo, originalumo, išsiskirian-čio iš kitų Lietuvos miestų, formavimas; miesto vizualinio identiteto formavimas; patrauklių ir įsimenančių miesto erdvių kūrimas; kultūrai skirtų viešųjų erdvių patrauklu-mo didinimas; laisvalaikiui skirtų viešųjų erdvių patrau-klumo didinimas.

NaGRINėjamoS TeRIToRIjoS PRobLemaTIkoS akceNTaIRemiantis KTU komandos pastebėjimais, šiuo metu dauguma Panevėžio miesto viešųjų erdvių bei rekrea-cinių zonų susitelkusios Nevėžio upės pietinėje terito-rijos dalyje. Šiaurinę Nevėžio upės teritoriją formuoja pramoninė zona. Pramonei Panevėžyje praradus įtaką arba išsikėlus į miesto pakraščius, atsirado nemažai ur-banistinių dykrų – teritorijų, atvirų konversijai.

2013 m. atliktoje „Viešųjų erdvių patrauklumo panau-dojant jas gyventojų, verslininkų, svečių reikmėms galimybių studijoje“ pastebima, kad Nevėžio upę skaido tiltai, skirti tenkinti transporto, o ne pėsčiųjų poreikiams. Pėstiesiems skirti tiltai nesujungia visų viešosioms erdvėms tinkamų Nevėžio upės teritorijų, tad žaliosios erdvės ar rekreacijai tinkamos zonos nėra išnaudojamos gyventojų poilsiui.


ARCHITEKTūRA: Monika Bartkutė, Julius Blažys, Rūta DalangauskėPASTATų ENERGETINėS SISTEMOS: Kęstutis KandrotasSTATYBINėS KONSTRUKCIJOS: Tadas LisauskasSTATYBOS TECHNOLOGIJA: Aurika Baltrušaitytė

komandos (projekto) vadovas, pareigos už projekto ribų

KTU Architektūros ir urbanistikos katedros lektorė, architektė Laura Jankauskaitė-Jurevičienė

konkursui pasirinktas miestas Panevėžys

Pasirinkta nagrinėjama teritorija Pramoninė teritorija Skaistakalnio parke šalia „Ekrano“ marių ir Nevėžio kilpos (1 pav.). Kvartalo adresas: J. Biliūno g. 12

Nagrinėjamas kvartalas (orientacinis plotas (ha), schema) Orientacinis plotas 15 ha

Įvertinus gamtines Panevėžio sąlygas, panagrinėjus pasaulio praktiką, kur vandens telkiniai miesto terito-rijoje yra išnaudojami sukuriant patrauklias viešąsias erdves, pastebėta, kad Nevėžio pakrantės, „Ekrano“ gamyklos tvenkinys ir Senvagė – didelį rekreacinį po-tencialą turinčios teritorijos.

Atlikus Panevėžio probleminių vietų analizę, kaip na-grinėjama teritorija buvo pasirinkta pramoninė terito-rija Skaistakalnio parko prieigose tarp „Ekrano“ marių ir Nevėžio upės kilpos (1 pav.).

Pasirinkto kvartalo probleminiai taškai: apleista buvu-si pramoninė teritorija su aukštomis mūrinėmis tvoro-mis yra greta Skaistakalnio parko teritorijos ir žaloja apylinkių vientisumą. Teritorijoje neaiškios funkcijos apleisti pastatai tinkamai nereprezentuoja miesto ir istorinio parko, esančio šalia. Teritorija privatizuota skirtingų šeimininkų, o šie neplanuoja kurti bendros kvartalo plėtros vizijos (3 pav.).

Kvartalas įsikūręs Nevėžio upės kilpoje. Tai potencialiai tinkama teritorija pakrančių rekreacijos plėtrai bei kul-tūrinėms, reprezentacinėms miesto zonoms kurti. Nėra parko, už upės esančių teritorijų ir kvartalo jungčių.

2 pav. Nagrinėjamo kvartalo

esamų pastatų fizinė būklė.

1 pav. Nagrinėjamo kvartalo vieta Panevėžio mieste. (pagrindas iš www.panevezys.lt)


28

NaGRINėjamI aNaLoGaITeritorijos konversija: parkas „High Line“ (Niujorkas, JAV). Pasirinktas parko dizainas, kurį sukūrė architektai „Diller Scofidio + renfro“, grindžiamas natūraliai apželdinto gele-žinkelio ruožo idėja, t. y. buvo siekiama sukurti kiek įmano-ma natūralesnę aplinką, geležinkelio ruožus apželdinant tais augalais, kurie čia augo iki įrengiant parką. (4 pav.)

Universalus dizainas: biurų pastatas „Access Living“ (Čikaga, JAV). Jo ypatybės – darbo vietų lankstumas. Darbo paviršiai, stalčiai, kėdės gali būti pritaikomi skirtingų ūgių ir poreikių žmonėms. Kėdės reguliuojamos aukštyn ir žemyn, pirmyn ir atgal, pakreipiamos, ranktūriai pakeliami ir nuleidžiami. Tinka įvairaus sudėjimo žmonėms ir sėdėjimo pozicijoms. (5 pav.)

Universalus dizainas: Avenue Paulista (San Paulas, Brazi-lija). San Paulo mieste buvo pakeista 2,6 km šaligatvių ir gatvių dangos. Sulūžę, nelygūs šaligatviai buvo pakeisti

sustiprinto betono, supilto 4 x 4 m kvadratinėmis sekcijo-mis su specialiomis guminėmis jungtimis, apsaugotomis varinėmis juostomis. Patogaus dydžio sekcijos gali būti išimtos dirbant po žeme ir pakeičiamos po vieną. Taip buvo pagerintas priėjimas prie požeminių trasų. Kontras-tingos betono spalvos ir stulpai žymi kampus. Iš anksto suformuoti (išlieti gamykloje) šaligatvių kraštai. Gatvių perėjos atitrauktos nuo sankryžų, kad pėstieji būtų ap-saugoti nuo sukančių mašinų. Perėjos yra ryškiai ir aiškiai subrūkšniuotos, šaligatviai – su geresnio sukibimo juos-

Pasirinkto kvartalo probleminiai taškai: apleista buvusi pramoninė teritorija su aukštomis mūrinėmis tvoromis yra greta Skaistakalnio parko teritorijos.

3 pav. Kvartalo pastatai.


29

tomis, jos išdėstytos taip, kad būtų užtikrintas pėsčiųjų saugumas. Gatvės ir šaligatviai sujungia autobusų stote-les, mašinų aikšteles, įėjimus į metro. Visos detalės glau-džiai susijusios. (7 pav.)

Universalus dizainas: mokykla „Hazelwood“ (Glazgas, Škotija). Mokykla buvo suprojektuota naujoviškai ir pa-keitė dvi jau egzistuojančias mokyklas vaikams su nega-lia. Vieną – vaikams, kurie turi pirminę regėjimo negalią, sutrikusią klausą, kitą – vaikams, kurie turi judėjimo ne-galią, serga autizmu. Mokykla vingiuoja per žaliąją teri-toriją, formuoja lankus aplink medžius. Taip sukuriamos nedidelės klasės, jaukios kiemelių zonos. Tai užtikrina

geresnes mokymosi galimybes. Interjere sukurta orien-tacijos sistema akliesiems ir visa įranga kitokias negalias turintiems vaikams.

Pastatų renovacija ir modernizavimas: pastatas Talino Rotermanno kvartale (Estija). Pastato, kurio pirminė paskirtis buvo dailidžių dirbtuvės, struktūra keitėsi so-vietmečiu. Buvo statomas trečiasis aukštas iš silikatinių plytų. Kadangi pastato pirmas ir antras aukštai estetiškai vertingi, buvo nuspręsta jį atkurti. (8 pav.)

4 pav.

8 pav.

5 pav.

6 pav. 7 pav.

29


30

aUŠRa zIGmoNTIeNė, VGTU Aplinkos apsaugos katedros docentė

Darbo veikla: aplinkos chemija, atliekų tvarkymo politika ir organizavimas, aplinkosauginis vertinimas, biotechnologijos, aplinkosauginių projektų viešinimas, visuomenės informavimas aplinkosaugos klausimais.

vILNIaUS GedImINo TecHNIkoS UNIveRSITeTaSvilNiauS KOmaNda

RobeRTaS koNTRImovIčIUS,trečio kurso studentas

Studijuoju miestų inžineriją. Itin domiuosi tiek gyvenamųjų namų statybos procesais, teritorijų planavimu, tiek ekonominėmis problemomis, kurios susijusios su Vilniaus miestu ar jo rajonu. Laisvalaikiu mėgstu skaityti leidinius, susijusius su statybos technologijomis, kurios naudojamos dabar bei kadaise. Taip pat gana dažnai išsiruošiu į pažintines keliones su dviračiu po Vilnių. Mėgstu atrasti vietas, kurių nesimato, einant pagrindinėmis gatvėmis.

eGLė kRISTUTYTė,trečio kurso miestų inžinerijos studijų programos studentė

eRIka ULevIčIūTė

Jau nuo paauglystės žinojau, kad studijuosiu būtent šią specialybę, nes ji ypač mane žavėjo. Todėl dabar esu sėkmingai besimokanti ir daug dėmesio studijoms skirianti trečio kurso aplinkos apsaugos inžinerijos studentė. Prisijungiau prie šio projekto, tikėdamasi ugdyti save kaip komandos narę, išbandyti savo žinias ir jėgas.

maRTYNa GRUŠaUSkaITė

Ruošdamasi architektūros studijoms ir lavindama turimus dailės įgūdžius, atradau sritis, kurios man suteikia didžiausią kūrybinę laisvę. Tai grafika, tapyba, dizainas, o savo laisvalaikio negaliu įsivaizduoti be geros knygos, kelionių ir artimiausių draugų.

RImvYdaS kaLkYS

Groju gitara, mėgstu šunis, patinka žiema.

30


31

veIkSmų PLaNaS IR daRbų aPImTYSVGTU architektūros specialybės studentai analizuoja teritorijos urbanistinės struktūros problemas, ruošia ur-banistinę koncepciją, detalizuoja teritorijoje esantį kvar-talą ir visuomeninio objekto architektūrinę dalį. Miestų inžinerijos specialybės studentai ieško sprendimų, kaip pagerinti teritorijos susisiekimo infrastruktūrą. Aplinkos apsaugos inžinerijos studijų programos studentai nagri-nėja teritorijos gyvenamosios aplinkos kokybės, žaliųjų plotų išsaugojimo, triukšmo mažinimo klausimus. Atsi-žvelgdami į architektūrinius ir urbanistinius, aplinkosau-ginius, ekologinius, susisiekimo infrastruktūros aspektus studentai rengia koncepcinį teritorijos ir kvartalo rege-neracijos pasiūlymą, detalizuoja būsimo visuomeninio objekto vaizdą.

NaGRINėjamoS TeRIToRIjoS PRobLemaTIkaKadangi Vilniaus miesto savivaldybės siūloma „Šiaurinė“ tikslinė teritorija morfologiškai, tiek struktūriškai, seman-tiškai ir istoriškai apima labai skirtingas ir įvairialypes zo-nas bei rajonų dalis, studijai nagrinėti pasirinkta dalis šios teritorijos – vakarinė tikslinės „Šiaurinės“ teritorijos dalis, kurią charakterizuoja tokios problemos: suardyta (nu-traukta) Žvėryno šiaurinės dalies urbanistinė struktūra, neišspręstas aukštybinių pastatų komponavimas Neries slėnyje, nėra atsakymo, ar Neries senvagės teritorija tu-rėtų būti užstatyta, ar palikta kaip rekreacinė zona, nėra transporto mazgų architektūrinės koncepcijos. VGTU Vil-niaus grupės studentų darbo tikslas – įvertinus susiklos-čiusią urbanistinę struktūrą, parengti teritorijos rekons-trukcijos koncepciją. Atsižvelgiant į teritoriją supančią aplinką, gatvių tinklo ir apželdintų erdvių struktūrą, ir atlikus analogų studiją pagal pasirinktą koncepcijos mo-delį, spręsti esmines teritorijos struktūros pertvarkymo, pėsčiųjų srautų nukreipimo, gatvių tinklo rekonstravimo, visuomeninių urbanistinių bendro naudojimo erdvių ir jas supančių objektų formavimo problemas. Detalizavi-mo lygmeniu sprendžiamos kvartalo viešos urbanistinės erdvės (pėsčiųjų tako) tūrinės erdvinės kompozicijos uždaviniai, taip pat detalizuojama statinių paskirtis bei


ARCHITEKTūRA, MA, SPECIALIZACIJA URBANISTINIų KOMPLEKSų ARCHITEKTūRA: Martyna GrušauskaitėARCHITEKTūRA, BA: Rimvydas KalkysMIESTų INŽINERIJA, BA: Robertas Kontrimovičius, Eglė Kristutytė APLINKOS APSAUGOS INŽINERIJA, BA: Erika Ulevičiūtė


VGTU Aplinkos apsaugos katedros docentė Aušra Zigmontienė

konkursui pasirinktas miestas VilniusPasirinkta nagrinėjama teritorija „Šiaurinė“ teritorija Nagrinėjamas kvartalas (orientacinis plotas (ha), schema)

Detalizuojamoje teritorijoje (apie 90 ha) bus pasirinktas nagrinėjamas kvartalas (pažymėta schemoje nr. 1)


Visuomeninis objektas (objektas bus projektuojamas, kai bus paruošta teritorijos koncepcija ir kvartalas)

architektūrinė raiška. Intensyviai užstatomoje miesto da-lyje vienbučių ir dvibučių namų statyba nenagrinėjama. Darbe taip pat nagrinėjami šie aspektai: gyvenamosios aplinkos kokybės aplinkosauginiu požiūriu gerinimas, žaliųjų plotų išsaugojimas, sprendžiant triukšmo maži-nimo klausimus, pastatų energinis efektyvumas, darni susisiekimo sistema ir judrumas.

„Šiaurinė“ teritorija.

Žvėryno šiaurinės dalies urbanistinė struktūra suardyta, neišspręstas aukštybinių pastatų komponavimas Neries slėnyje, nėra atsakymo, ar Neries senvagės teritorija turėtų būti užstatyta.


32

vILNIaUS GedImINo TecHNIkoS UNIveRSITeTaSKlaiPėdOS KOmaNda

32

edITa ŠaRkIeNė, komandos vadovė,VGTU Miestų statybos katedros docentė

Mokslinių interesų sritys: tvari miestų plėtra, gyvenimo kokybė, pastatų darnumo vertinimo sistemos.

maNTaS LaUkaITISVGTU pasirinkau architektūros inžinerijos specialybę, nes nuo vaikystės mėgau konstruoti ir piešti.

LaURa STIčINSkaITė Studijuoju VGTU, o laisvalaikiu realizuoju save piešdama. Mėgstu keliauti ir sportuoti, žaviuosi fotografija. Stengiuosi nestovėti vietoje, o nuolat eiti pirmyn ir tobulėti, išmokti ką nors nauja ir pagilinti jau turimas žinias.

maRTYNa PačekajūTėŽurnalo „Structum“ rengiamame konkurse „Išmanusis miestas“ nusprendžiau dalyvauti, nes manau, kad tai puiki galimybė realizuoti save konkrečioje sferoje, įgauti naujų žinių, praplėsti ateities perspektyvas. Atstovausiu Klaipėdos miesto komandai. Kadangi laisvu laiku savanoriauju ne pelno siekiančioje organizacijoje (VGTU studentų atstovybėje) ir užimu žmogiškųjų išteklių koordinatorės pareigas, tai manau, kad dirbti naujoje komandoje su nepažįstamais žmonėmis man bus įdomu ir nesunku.

kRISTINa GIRaITYTėDaug dėmesio skiriu savo mokslams, nes manau, kad gera pradžia – pusė darbo. Tikiuosi dalyvavimas šiame projekte leis ugdyti save kaip komandos narę ir geriau pažinti savo sugebėjimus.

TomaS daUSkURdaSStudijuoju VGTU ketvirtame kurse, anglų grupėje. Laisvalaikiu domiuosi karyba, sportuoju. Esu Lietuvos kariuomenės karys savanoris ir Lietuvos svarsčių kilnojimo rinktinės narys. Žurnalo „Structum“ organizuojamame projekte dalyvauju dėl galimybės išmokti dirbti su skirtingų specialybių žmonėmis.

LaIma čIjUNSkaITėMan mokslai neapsiriboja vien tik universiteto sienomis, o tapo didele gyvenimo dalimi. Negaliu praeiti pro pastatą ar erdvę neatkreipusi į juos dėmesio. Dalyvavimas šiame konkurse atspindi mano norą sužinoti ir kuo daugiau tobulėti profesinėje srityje.

jovITa LaURUkėNaITėOriginalumas ir išskirtinumas – siekiai, be kurių neįsivaizduočiau gyvenimo tikslo. Nuoširdumas – aspektas, be kurio siekiamas tikslas taptų nebemielas. Kūryba – veikla, be kurios tikslas taptų beprasmis. Tikslas – tai, kas esu ir noriu būti.


33

veIkSmų PLaNaSArchitektūros specialybės studentai analizuoja teritorijos urbanistinės struktūros problemas, paruošia urbanisti-nę koncepciją, detalizuoja teritorijoje esantį kvartalą ir visuomeninio objekto architektūrinę dalį (urbanistinė teritorijos plėtros koncepcija –> kvartalo detalizacija –> visuomeninio pastato architektūrinė idėja –> inžinerinės pastato sistemos –> energinio naudingumo duomenų pateikimas). Miestų inžinerijos specialybės studentai analizuoja teritorijos susisiekimo infrastruktūros dalį. Aplinkos apsaugos inžinerijos studijų programos studen-tai nagrinės teritorijos gyvenamosios aplinkos kokybės, žaliųjų plotų išsaugojimo, triukšmo mažinimo klausimus. Pastatų energetikos specialybės studentai domėsis pas-tatų energinio efektyvumo klausimais.

NaGRINėTI PaSIRINkTo kvaRTaLo UŽdUoTYS, PRobLemaTIkaKlaipėda – Lietuvos uostas. Miestas, kurio užstatymo struktūrą kažkada stipriai veikė vanduo (Baltijos jūra, Kur-šių marios, Danės upė). Šiuo metu miestas yra „nusisukęs“ nuo vandens – uosto teritorija atkirtusi prieigas prie marių, Danės upės pakrantė mažai integruota į miesto struktūrą. Studijai pasirinkta šiaurinė Klaipėdos miesto savivaldybės siūlomos integruotos teritorijos dalis ir teritorija, išplėsta iki Kuršių marių. Vienas iš darbe sprendžiamų uždavinių ir na-grinėjamų aspektų – upė mieste, miestas prie vandens, kaip tai atsispindi miesto urbanistinėje struktūroje. Atsižvelgiant į istorinį miesto vystymąsi, esamą situaciją, siekiama sukurti bendrą urbanistinio audinio struktūrą, sujungti išsibarsčiu-sius užstatymo elementus centrinėje dalyje ir prijungti nau-jas teritorijas. Jos savo išraiška ir daugiafunkce paskirtimi su-stiprina centrinės miesto dalies koncepciją, pratęsia viešųjų urbanistinių erdvių tinklą, naujomis jungtimis sujungiami Danės upės krantai. Pasirinktos teritorijos detalizacijoje pa-teikiamas kvartalų grupės tūrinis, erdvinis, funkcinis, sociali-nis sprendimai. Detalizuojamas visuomeninis objektas – ir-klavimo bazė (esamos bazės plėtra, rekonstravimas, nauja traktuotė), galimos daugiabučių gyvenamųjų namų grupės


ARCHITEKTūRA, MA (specializacija urbanistinių kompleksų architektūra): Laima ČijunskaitėARCHITEKTūRA, BA: Jovita LaurukėnaitėARCHITEKTūROS INŽINERIJA, BA: Mantas LaukaitisMIESTų INŽINERIJA, BA: Kotryna Juškaitytė APLINKOS APSAUGOS INŽINERIJA, BA: Martyna Pačekajūtė, Kristina GiraitytėPASTATų ENERGETIKA, BA: Tomas Dauskurdas

komandos (projekto) vadovas, pareigos už projekto ribų VGTU Miestų statybos katedros docentė, architektė Edita Šarkienė

konkursui pasirinktas miestas KlaipėdaNagrinėjamas kvartalas (orientacinis plotas (ha), schema)

Danės upės bei Kuršių marių prieigos centrinėje Klaipėdos miesto dalyje (pradinė teritorija apie 100 ha)


Visuomeninis objektas – irklavimo bazės rekonstrukcija, plėtra

naujai įsisavinamoje teritorijoje šalia Kuršių marių, vienbu-čių ir dvibučių namų statyba centrinėje miesto dalyje mor-fologiškai ir ekonomiškai nepagrindžiama ir šiame darbe nenagrinėjama. Darbe taip pat nagrinėjami šie aspektai: aplinkosauginių vandens taršos mažinimo priemonių taiky-mas, paverčiant Danės upės krantinę švaria teritorija, atsi-žvelgiant į ekologinio projektavimo principus, pastatų ener-ginis efektyvumas, darni susisiekimo sistema ir judrumas.

Pasirinkta nagrinėti miesto teritorija.


34

vILNIaUS GedImINo TecHNIkoS UNIveRSITeTaSŠiauliŲ KOmaNda

34

PaULIUS NavIckaSStudijuoju architektūros inžineriją. Laisvu laiku domiuosi naujausiomis technologijomis ir fizikos atradimais. Taip pat žiūriu animė, skaitau japoniškus komiksus (manga), mėgstu keliauti ir žaviuosi pasaulio architektūra.

aISTė kNYSTaUTaITėEsu ryžtinga ir savimi pasitikinti mergina, mėgstu keliauti, nes kelionės yra būtent tai, kas turi išliekamąją vertę – prisiminimus. Kiekviena sėkminga kelionė suteikia galimybę pažinti pasaulį, rasti naujų įdomių žmonių, lankytinų vietų ir begalę įspūdžių. Laisvu laiku mėgstu fotografuoti žmones, save atradau darydama portretus. Dideli norai ir gebėjimai padeda siekti tikslo ir sėkmingai realizuoti save gyvenime.

koTRYNa jUŠkaITYTėEsu entuziastinga asmenybė, mėgstu užsiimti veikla, kuri sukelia geras emocijas ir nepamirštamus įspūdžius. Mėgstu organizuoti renginius bei išvykas ir pati juose dalyvauti, bendrauti su žmonėmis. Turiu organizacinės patirties, todėl mėgstu veiklą ir stengiuosi prie jos prisidėti.

koRNeLIja vaITIekUTėŽurnalo „Structum“ organizuojamame konkurse „Išmanusis miestas“ su komanda nagrinėjame Šiaulių miestą. Dalyvauti konkurse paskatino atsivėrusios galimybės susipažinti su naujais žmonėmis, pasijusti komandos dalimi, praktiškai pritaikyti sukauptas žinias ir įgauti naujų, pamatyti save visiškai kitoje srityje ir prisidėti prie realiai įgyvendinamo projekto kūrimo. Šiuo metu didžiąją dalį laiko skiriu mokslams. Esu atsakinga ir reikli, todėl stengiuosi siekti kuo aukštesnių rezultatų. Laisvalaikį skiriu šeimai ir draugams, mėgstu gryną orą, muziką ir meną.

GeRda beRNeckaITėMane domina technologijų mokslas, inovatyvios idėjos bei jų pritaikymas realybėje, tačiau radusi laisvą minutę mielai ją skiriu knygoms. Ypač žaviuosi klasikine rusų literatūra bei XX a. vidurio rašytojais.

SILvIja dambRaUSkaITėTikiu mintimi, kad sėkmės formulė susideda iš 1 proc. talento ir 99 proc. darbo, tad mėgstu tikslingą veiklą, atnešančią ne tik žinias, bet ir profesinį pasitenkinimą. O kai vakarais atsiveria namų durys, kūrybines mintis mėgstu įprasminti naujais receptais.

aRvYdaS SkUdRaNiekada nebuvau pats gabiausias, tačiau nuolat ieškau ir domiuosi naujomis galimybėmis. Žavi naujausios išmaniosios bei tvariosios technologijos ir funkcionalus jų pritaikymas. Šiuo metu aktyviai bendrauju, renku žinias ir kuriu ryšius, tinklą, kuris, tinkamai suformuotas, ateityje kurs palankias galimybes kurti.

daLIa dIjokIeNė, komandos vadovė, architektė, humanitarinių mokslų daktarė (2002), VGTU Urbanistikos katedros docentė, mokslinių straipsnių, monografijos (2009) ir pastatų projektų autorė

Mokslinių interesų sritys: istoriniai priemiesčiai, miesto morfologija.


35

veIkSmų PLaNaS, daRbų aPImTYS, PaSIRINkToS TeRIToRIjoS PRobLemaTIkaVGTU Šiaulių komandos nariai pasiskirstė užduotis, įvai-riais aspektais išanalizavo teritoriją, nustatė studijuoja-mos teritorijos problemas, ieško galimų sprendimų, do-misi pavyzdiniais analogais įvairiose sferose.

Studijai pasirinkta Šiaulių miesto centrinės dalies teri-torija apima dalį Šiaulių miesto savivaldybės siūlomos integruotos teritorijos ir papildomą zoną prie geležin-kelio ruožo bei stoties. Teritorijos pasirinkimas grin-džiamas tuo, kad vienas iš svarbių darbe nagrinėjamų aspektų – tai miesto centro (galima sakyti, senamies-čio, nors Šiauliai ir neturi juridiškai įteisintos tokios teritorijos, tačiau jo istorija mena kelis šimtmečius) ir stoties rajono pasiekiamumas, patekimo į miestą reprezentatyvumas. Kitas uždavinys – šios teritorijos vidinių išteklių išnaudojimas. Miestas galėtų ir turėtų visų pirma išnaudoti savo vidinius plėtros išteklius, o tik paskui plėstis į išorę. Darbe siekiama sukurti naują kompozicinę erdvinę teritorijos koncepciją. Analitinė-je darbo dalyje nagrinėjamos teritorijos urbanistinės architektūrinės problemos (kompozicinės, vizualinės, socialinės).

Detalizuojami du „karštieji“ taškai – stoties rajonas ir Prisikėlimo aikštės perimetro užstatymas. Stoties rajo-ne siūlomi visuomeniniai ir gyvenamieji daugiabučiai pastatai, miesto centre – Dramos teatro rekonstrukci-ja. Kadangi tai yra miesto centras, jame turėtų telktis daugiausia pastatų ir įvairus miesto funkcijų spektras. Žemė brangi ir turėtų būti racionaliai išnaudojama – vienbučių ir dvibučių namų statyba šiame darbe ne-nagrinėjama.

Darbe taip pat nagrinėjami šie aspektai: sveikos teritori-jos aplinkos koncepcija, ekologiško pastato koncepcija, priemonių, neutralizuojančių neigiamą antropogeninį poveikį aplinkai, taikymas, pastatų energinis efektyvu-mas, darni susisiekimo sistema ir judrumas. Centrinė Šiaulių miesto dalis.


ARCHITEKTūRA, MA: Silvija DambrauskaitėARCHITEKTūRA, BA: Arvydas SkudraARCHITEKTūROS INŽINERIJA, BA: Paulius NavickasMIESTų INŽINERIJA, BA: Kotryna Juškaitytė, Aistė Knystautaitė APLINKOS APSAUGOS INŽINERIJA, BA: Kornelija VaitiekutėPASTATų ENERGETIKA, BA: Gerda Berneckaitė

komandos (projekto) vadovas, pareigos už projekto ribų Architektė, VGTU Urbanistikos katedros docentė Dalia Dijokienė

konkursui pasirinktas miestas ŠiauliaiPasirinkta nagrinėjama teritorija Centrinė dalisNagrinėjamas kvartalas (orientacinis plotas (ha), schema) Orientacinis plotas 20 ha


Kvartalo (tarp Varpo, Vilniaus ir Tilžės gatvių) regeneracija – Dramos teatro rekonstrukcija, pristatant priestatą Prisikėlimo aikštės perimetro vietoje (žr. schemą)

Detalizuojami du „karštieji“ taškai – stoties rajonas ir Prisikėlimo aikštės perimetro užstatymas. Stoties rajone siūlomi visuomeniniai ir gyvenamieji daugiabučiai pastatai, miesto centre – Dramos teatro rekonstrukcija.


36

vYTaUTo dIdŽIojo UNIveRSITeTaS(vdU)

IGNaS ŠIUGŽdINISEsu įsitikinęs, kad problemas reikia

spręsti, o ne nuo jų bėgti, todėl privalau prisidėti prie projekto, kur pats galėsiu

patobulinti savo miestą.

LINaS bUmbULISYpač domiuosi naujausiomis

technologijomis ir tikiu, kad jos gali padėti sukurti palankią ir išmanią aplinką kiekvienam mūsų. Manau, kad išmanusis

miestas – ateities miestas. Tai vieta, kurioje gyvensime ir kursime savo ateitį, todėl

noriu būti dalis šios ateities.

Ieva RaGeLYTėDomiuosi naujomis technologijomis,

atradimais, menais. Manau, kad šiame žinių amžiuje visuomenė turi žengti kartu

su naujosiomis technologijomis ir, tikiuosi, kad dalyvaudama projekte „Išmanusis

miestas“ bent dalele galėsiu prisidėti prie Kauno miesto tapimo išmaniu ir naujosioms technologijoms atviru bei draugišku miestu.

aUGUSTINa LaPkaUSkaITėManau, kad šis projektas yra puiki

galimybė realizuoti save, įgyti naujų žinių ir, žinoma, prisidėti prie savo miesto

tolesnės plėtros.


KūRYBINėS INDUSTRIJOS, MA: Raminta Garbuzaitė, Ala Raguzina, Tomas Puida

APLINKOTYRA IR EKOLOGIJA, BA: Dovilė Malinauskaitė, Ignas Šiugždinis

BIOLOGIJA, BA: Karolis Paškevičius

NAUJųJų MEDIJų MENAS, BA: Simona Kačerauskaitė, Ignotas Bernatovič, Greta Vyšniauskaitė

MULTIMEDIJA IR INTERNETO TECHNOLOGIJOS, BA: Augustina Lapkauskaitė, Ieva Ragelytė, Linas Bumbulis, Bernadeta Daukšaitė


VDU Menų fakulteto Menotyros katedros vedėja doc. dr. Jūratė Tutlytė

konkursui pasirinktasmiestas Kaunas

Pasirinkta nagrinėjama teritorija Aleksoto rajonas, Freda (1 schema)

Nagrinėjamas kvartalas (orientacinis plotas (ha), schema)

Sodininkų g. 2, Vaškų g. 1. Ilgis: 1,28 km = 1 279 m. Plotas: 0,072 km² = 7,17 ha = 717 a = 71 746 m²


Apleista teritorija, esanti netoli VDU botanikos sodo. Teritorijoje yra keli apleisti ir neišnaudoti pastatai. Svarstoma pastatų konversija bei renovacija (2 schema). Daugiabutis gyvenamasis namas (koncepcinis eskizas, remiantis architektų Boje Lundgaardo ir Lene Tranbergo Kopenhagoje sukurto studentų bendrabučio „Tietgen Student Hall“ patirtimi, žr. pav.)


37

beRNadeTa daUkŠaITėDomiuosi kompiuterine grafi ka ir vizualizavimu, jos teikiamomis galimybėmis. Iš šio projekto tikiuosi išmokti naujų dalykų, įgyti žinių dar netyrinėtoje srityje.

RamINTa GaRbUzaITėMane labiausiai domina gyvasis miesto faktorius – žmogus, bendruomenės, nes jie yra svarbiausia miestų sudedamoji dalis, tarsi kraujas cirkuliuojantis miesto venomis. Esu kaunietė ir man rūpi mano miesto ateitis, jo infrastruktūros bei kraštovaizdžio gerinimo galimybės. Tai bus mano motyvacija prisidedant prie projekto savo tyrimais, siekiant identifi kuoti mūsų tiriamo rajono vidines problemas per šios vietos bendruomenę.

kaRoLIS PaŠkevIčIUSMėgstu palikti komforto zoną toli užnugaryje ir pasinerti į naujus potyrius ir veiklas. Nors studijuoju biologiją, šį projektą matau kaip dar vieną galimybę gerinti savo komandinio darbo ir bendravimo įgūdžius, kuriant kažką neįprasta ir naudinga visuomenei.

dovILė maLINaUSkaITėPastaruoju metu itin domiuosi ir praktikuojuosi žaliųjų stogų srityje. Šveicarijoje įgytas žinias ir praktiką stengiuosi įgyvendinti Lietuvoje. Ateities miestų neįsivaizduoju niekaip kitaip – tik kaip harmoningus bei palankius aplinkai, tokius, kuriuose norėtųsi gyventi tiek jaunam, tiek pagyvenusiam žmogui. Kaunas yra vienas gražiausių ir gamtiškiausių Lietuvos miestų, turintis neišmatuojamą potencialą tapti vienu išmaniausių ir žaliausių miestų ne tik nacionaliniu lygiu, bet ir visoje Europoje.

TomaS PUIdaProjekte „Išmanusis miestas“ nusprendžiau dalyvauti, nes, mano manymu, patirtis tokioje nestandartinėje sferoje, kur gali susitikti ir išbandyti save asmenys iš įvairių disciplinų, skatina kūrybiškumą, suteikia naujų žinių ir, be abejo, galimybę susipažinti su įdomiais žmonėmis. Tikiu, kad mūsų projekto rezultatas bus bent jau minimalus laimėjimas ta prasme, kad miestui, kuriame studijuojame ir gyvename, bus pasiūlytos fi nansiškai reliatyvios, unikalios idėjos, keičiančios tradicinį požiūrį į urbanistinės erdvės ir žmogiškojo faktoriaus santykį. Būtent darbas su šiuo projektu yra didžiausia praktinė vertybė, galinti palengvinti bet kurios komandos narių komunikaciją kooperuojantis.


38

veIkSmų PLaNaSSkirtingų studijų krypčių studentai tiria skirtingus pa-sirinktos teritorijos laukus: Kūrybinių industrijų magis-trantai (Raminta, Tomas, Ala) dirba su Aleksoto terito-rijos analize, architektūros analize ir rajono tapatybės klausimais, atlieka kokybinius ir kiekybinius tyrimus, siekdami atskleisti bendruomenės ir specialistų požiūrį į šią teritoriją. Gamtos mokslų atstovai (Dovilė, Ignas ir Karolis) tiria teritorijos gamtinius išteklius, atlieka ga-limo poveikio aplinkai vertinimą, aplinkinių teritorijų vegetacijos analizę ir jos panaudos žaliesiems stogams galimybes. Multimedijos ir interneto technologijų stu-dentai (Ieva ir Linas) dirba išmaniųjų technologijų teri-torijoje inventorizavimo, poreikių išaiškinimo ir naujų sprendimų taikymo galimybių srityje. Augustina ir Ber-nadeta gilinasi į BIM technologijas ir yra atsakingos už

komandos idėjų vizualizavimą projektavimo proceso metu. Naujųjų medijų meno studentai tiria naujųjų me-dijų ir fizinės aplinkos sankirtas, bendruomeninio meno sprendimus, naujųjų medijų pritaikymo galimybes vie-šosiose teritorijos erdvėse. Išgryninus viziją pereinama prie praktinės užduoties: pastatų koncepcijos ir vizijos, suformuojamos dirbant visiems komandoje ir remiantis integruotų tyrimų rezultatais. Vizualinius sprendimus įgyvendina naujųjų medijų meno ir multimedijos bei interneto technologijų studentai, konsultuodamiesi su profesionaliais architektais bei įmonių atstovais.

NaGRINėTI PaSIRINkTI aNaLoGaIĮgyvendinant projekto užduotis, studijoje bus anali-zuojami šie komandos idėjas paremiantys pavyzdžiai: Vankuverio miesto, siekiančio užimti „žaliausio pasau-lio miesto“ poziciją, plėtros strategijos. Šveicarijos tai-komųjų mokslų universitete (Zürcher Hochschule für Angewandte Wissenschaften) atliekamų stogų apžel-dinimo ir įgyvendintų projektų patirtys. Architektų B. Lundgaardo ir L. Tranbergo Kopenhagoje sukurto studentų bendrabučio „Tietgen Student Hall“ (kuris 2007 m. laimėjo RIBA (Royal Institute of British Archi-tects) Europos apdovanojimą) architektūra. Architektų grupės SANNA organiški projektai: „Serpentine Gal-lery Pavilion“, 2009 (Didžioji Britanija); „21st Century Museum of Contemporary Art“, 2004 (Kanazawa, Ja-ponija), „Rolex Learning Center“, „École Polytechnique Fédérale“ (Šveicarija), „Teshima Art Museum“, 2013, Parkas ir namas Tokijuje, 2013. Netipiški, interaktyvūs Larso Spuybroeko architektūros ir skaitmeninio dizai-no sprendimai, kuriuose susipina architektūra, naujo-sios medijos ir technologijos. Išmaniųjų technologijų sprendimai įvairiuose pasaulio miestuose nuo Stam-bulo iki Vilniaus.

2 schema. Aleksoto seniūnija.

mokslo, inovacijų ir pramogų centras, stovėjimo aikštelė

Atvira miesto parko bei laisvalaikio užimtumo erdvė, sporto bei vaikų žaidimo aikštelių infrastruktūraGyvenamasis

daugiabutis namas

1 schema.Aleksoto seniūnija.


39Gyvenamasis daugiabutis namas.

PaSIRINkTo kvaRTaLo IR būSImo PRojekTo PRISTaTYmaSŠiandien Kauno botanikos sodą galima priskirti prie vienų iš didžiau-sią potencialą turizmo plėtrai turinčių Kauno vietų, kuriai, deja, trūksta patrauklaus įvaizdžio, naujų, inovatyvių sprendimų bei tarpdiscipliniš-kumo, skatinančių žmonių susidomėjimą ir pritraukimą. Kauno miesto Aleksoto mikrorajone, Fredos teritorijoje, šalia VDU botanikos sodo, yra išlikę pramoniniai pastatai ir zonos, kurių dalis šiuo metu yra nenaudo-jami arba panaudoti netikslingai. VDU komandos nuomone, šias vietas būtų galima integruoti į VDU botanikos sodo teritoriją ir prijungti prie bendro kraštovaizdžio. Nenaudojamuose pramoninių pastatų (Sodi-ninkų g. 2, Vaškų g. 1) teritorijoje planuojama pastatyti atvirą visuome-nei interaktyvų, daugiafunkcį ir tarpdisciplinį gamtos, meno, mokslo ir technologijų muziejų, kaip bendruomenės susibūrimo ir aktyvaus vei-kimo vietą. Jame būtų vykdomos mokslinės bei visuomenės edukacijos veiklos, skatinamas mokslinis turizmas, įvairių mokymo įstaigų įsitrau-kimas, prisidedant prie mokslo plėtros ir jo populiarinimo visuomenėje. Siekiant įgyvendinti „Išmaniojo miesto“ koncepciją, teritorijoje planuo-jama įdiegti nemažai atsinaujinančių, energiją tausojančių sprendimų. Kad būtų panaudota kuo daugiau Lietuvoje dar neįdiegtų aplinkosaugi-nių naujovių, remiantis Šveicarijos pavyzdžiais bei technikomis, projek-te bus plėtojama tvarių žaliųjų stogų koncepcija. Be vizualinės naudos, viena pagrindinių šių stogų užduočių yra biologinės įvairovės išsaugo-jimas, plėtojimas bei potencialių gyvenamųjų buveinių metapopuliaci-joms įsikurti sudarymas. Rytinėje pasirinktos teritorijos dalyje projek-tuojamas Kauno miesto laisvalaikio parkas. Jame dominuos atvira, me-dynais neapaugusi erdvė bei dirbtinis vandens telkinys – tai bus bene pagrindinis skirtumas nuo šiuo metu esančių Kauno parkų. Parkas bus pritaikytas įvairioms veikloms: sportui, laisvalaikiui, iškylavimui, nakti-niams didžiaekraniams kino seansams (vasarą), o žiemą, užšalus van-dens telkiniui, gyventojams bus sudarytos sąlygos čiuožinėti ant ledo. Savo projektu VDU komanda sieks visapusio integralumo, įvertindami ne tik socialines, ekonomines, rekreacines problemas, bet ir miesto urbanistinę plėtrą. Siekiant didinti gyventojų tankumą ir tolygų pasis-kirstymą Kauno mieste, šalia mokslo centro būtų statomas daugiabutis pastatas, kuris taptų vienu žaliausių ir išmaniausių – šia prasme ir pavyz-dinių, „parodinių“ gyvenamųjų namų Lietuvoje. Šiam pastatui būtų pri-taikyta itin daug energijos taupymo, jos generavimo iš atsinaujinančių šaltinių bei kitų palankių gamtai, sumanią aplinką kuriančių priemonių. Čia taip pat kaip ir mokslo tyrimų centre būtų taikomos žaliųjų stogų idėjos, naudojama saulės, geoterminė ir vėjo energija. Pastato teritori-joje bus suprojektuota biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo vieta. Planuojama gyvenamoji aplinka būtų patraukli gyventojams, skatintų žmonių bendruomeniškumą ir gyvenimą santarvėje su gamta. Tai taptų pavyzdžiu, įrodančiu, kad gamtos mokslas gali būti ne tik eksponuo-jamas, bet ir realiai pritaikomas žmonių poreikiams tenkinti. Siekiama, kad šis pastatas taptų atskaitos tašku toliau plėtojant infrastruktūrą šioje teritorijoje. Planuojama gyvenamąjį pastatą projektuoti remian-tis architektų B. Lundgaardo ir L. Tranbergo Kopenhagoje sukurto stu-dentų bendrabučio „Tietgen Student Hall“ patirtimi. Vienbučiam namui numatyti keli galimi sprendimai, tačiau geriausią ir tinkamiausią iš jų komanda atrinks projekto metu. Per šį etapą aišku yra tai, jog pastatas bus kaip įmanoma labiau palankus aplinkai, o jo paskirtis bus susijusi su daugiafunkciu mokslo ir pažinimo muziejumi.


40

vILNIaUS TecHNoLoGIjų IR dIzaINo koLeGIja (vTdk)„iNžiNieriŲ FOrmataS“ žeNGia iŠmaNiOjO mieStO liNK!

jeLeNa jUPaTova, lektorė, komandos vadovė

Išmanusis miestas – tai išmintingi sprendimai valdymo, gyvenimo, aplinkos, ekonomikos

mobilumo srityse. Išmanusis miestas – tai ateities miestas, o ateitis, kaip žinoma,

priklauso jaunimui ir nuo jaunimo. Labai norime įrodyti, kad mokame ne tik svajoti, bet

ir realiai spręsti problemas.

IGNaS vaLbaSaS, automobilių elektronikos sistemų studijų programos studentas

Mūsų komandą sudaro įvairių studijų programų studentai, todėl ją pavadinome „Inžinierių formatas“. Skirtingi mūsų žvilgsniai į kuriamą projektą suformuoja objektyvų požiūrį į išmanųjį miestą. Ateities mieste reikia ne tik gražių, ekonomiškų, išmaniųjų pastatų, bet ir palankios aplinkai bei saugios žmogui transporto sistemos, neįprastų, bet išmintingų ir funkcionalių sprendimų. Visa tai – mūsų rankose.

vaIdaS NaRkevIčIUS,statinių inžinerinių sistemų studijų programos studentas

Tobulai funkcionuojantis ateities miestas neįsivaizduojamas be modernių inžinerinių sistemų. Reikalingi inovatyvūs sprendimai: galbūt tokie, apie kokius šiandien net pagalvoti sunku... Tačiau kūrybingoje komandoje gimsta daugybė minčių, kurioms priklauso ateitis. Esame stiprūs, nes į komandą susibūrė entuziastingai nusiteikę koleginių studijų studentai, turintys daug praktinių žinių ir įgūdžių.

LUkaS TamULIoNIS, statinių inžinerinių sistemų studijų programos studentas

Apie išmaniojo miesto idėją jau buvau nemažai girdėjęs, todėl mintis dalyvauti tokiame projekte pasirodė labai viliojanti, nors ir ganėtinai ambicinga. Daugybė universitetinių komandų ir mes, vienintelė kolegija... Tačiau kodėl gi ne? Susibūrėme į šaunią bendraminčių komandą, turime gerų dėstytojų, sugebame ne tik svajoti, bet ir dirbti, spręsti problemas. Svarbiausia, turime didžiulį norą kurti ateitį, kurioje klestės išmanieji miestai.40


41Kalbino ir užrašė rima marcinkevičienė

PaveL boRkovSkIj, statybos studijų

programos studentas

Išmaniojo miesto vizija tikrai įgyvendinamas

dalykas. Projekte dalyvauju norėdamas prisidėti kuriant miestą, kuris bus naudingas

žmogui. Turime nemažai drąsių minčių, teorinių

ir praktinių žinių, todėl, manau, kad esame pajėgūs

susirungti su kolegomis iš kitų komandų ir kurti savo

svajonių miestą. Norėtųsi kuo greičiau modernizuoti daugumą mūsų gyvenimo sričių, sukurti komfortišką

gyvenamąją aplinką kiekvienam.

jUSTaS maTačIūNaS, statybos studijų programos studentas

Išgirdęs apie šį projektą iškart supratau: aš noriu prie jo prisijungti. Tai nėra eilinis projektas – tikiu, kad išmaniojo miesto idėja realiai įgyvendinama: kada nors taip tikrai bus. Man tai puiki proga pasitikrinti savo galimybes, kurti ir dirbti komandoje įgyvendinant idėjas, kuriomis tikiu.

daRIUS LUkaUSkaS, statybos studijų programos studentas

Mėgstu dalyvauti įvairiuose projektuose, nes jie skatina kūrybiškumą ir suteikia naujų žinių. Kai buvo pasiūlyta dalyvauti projekte „Išmanusis miestas“, pirma mintis, atėjusi į galvą, buvo: aš norėčiau gyventi tokiame mieste, norėčiau prisidėti prie to, kad jis toks būtų... Tikiu, kad mūsų projekto rezultatas bus bent kelios realiai įgyvendintos idėjos.

zbIGNev SaIkovSkI, automobilių elektronikos sistemų

studijų programos studentas

Labai tikiu savo komanda, pasiryžusia prisidėti prie išmaniojo miesto kūrimo. Visi sutariame, kad išmanusis

miestas – tai ta kryptis, kuria turėtų judėti visi Lietuvos miestai. Mes norime, kad išmanūs sprendimai mieste padėtų žmonėms lengviau susitvarkyti su didėjančiu

informacijos srautu, greitėjančiu gyvenimo tempu, sudėtingomis gyvenimiškomis situacijomis. Tai ne utopija: juk savo išmanumu jau garsėja ne vienas

pasaulio miestas. Galime ir mes!

LINa SakaLaUSkIeNė, Statybos fakulteto dekanė

Priėmėme iššūkį dalyvauti projekte, nes jo sumanytojų siekis į išmaniųjų miestų kūrybos procesą įtraukti studentus, t. y. tuos, kuriems ir teks laimė gyventi išmaniuosiuose ateities miestuose,

atspindi ir pagrindinius mūsų kolegijos tikslus. Išmanieji miestai – neatsiejama tvarios visuomenės gyvavimo dalis. Tokioje visuomenėje yra tenkinami dabartinės kartos poreikiai, nesukeliant

grėsmės ateities kartoms tenkinti savųjų, kiekvienas žmogus yra laisvas tobulėti ir harmoningas su jį supančia aplinka. Studijos mūsų kolegijoje yra orientuotos į praktinį technologijų taikymą. Daug

kalbame apie renovaciją, šiltą būstą, jaukią aplinką, ekologiją. Norime, kad mūsų absolventai ne tik projektuotų ir statytų naujus pastatus, bet ir išmaniai prikeltų naujam gyvenimui senuosius.

41


42


STATYBOS INŽINERIJA: Darius Lukauskas, Justas Matačiūnas, Pavel BorkovskijSTATINIų INŽINERINėS SISTEMOS: Lukas Tamulionis, Vaidas NarkevičiusAUTOMOBILIų ELEKTRONINėS SISTEMOS: Zbignev Saikovski, Ignas Valbasas


Jelena Jupatova, Statybos fakulteto lektorė

konkursui pasirinktas miestas Vilnius Pasirinkta nagrinėjama teritorija „Pietinė“ tikslinė, kompleksinė plėtros teritorija (1 pav.)Nagrinėjamas kvartalas (orientacinis plotas (ha), schema)

Naujininkų mikrorajonas, Tūkstantmečio g., Dariaus ir Girėno g., Šaltkalvių g. ribojamas kvartalas; apie 17 ha (2, 3 pav.)


Daugiabutis gyvenamasis namas – Šaltkalvių g. 66 (4 pav.)Visuomeninės paskirties pastatas – Prūsų g. 60A ir Prūsų g. 32A (5 pav.)Individualus gyvenamasis namas – naujai projektuojamas pastatas

veIkSmų PLaNaS Statybos inžinerijos studentai atlieka tiriamos teritori-jos urbanistinio plano ir mastelio analizę, studijuoja ir nustato plėtros galimybes, galimas problemas ir porei-kius. Kuria individualaus, daugiabučio ir visuomeninės

1 pav.

2 pav. 4 pav.

3 pav. 5 pav.

paskirties pastatų projektus, stengdamiesi juos moder-nizuoti, naudodami išmaniąsias technologijas. Statinių inžinerinių sistemų studentams tenka analizuoti esamų inžinerinių tinklų situaciją, spręsti su jos modernizacija susijusius klausimus, apskaičiuoti inžinerinių tinklų plė-tros poreikius, įvertinti atsinaujinančių energijos prie-monių pritaikymo galimybes, pateikti pasiūlymų. Esa-mo eismo srauto analizės ir optimalios srauto valdymo sistemos kūrimas; palankios aplinkai gatvių apšvietimo sistemos parinkimas; pėsčiųjų saugumo priemonių ke-liuose projektavimas; dviračių takų įrengimas – šias už-duotis stengiasi įgyvendinti automobilių elektroninės sistemos studijų programos studentai.


43

aNaLoGaIAtsižvelgdama į Vilniaus miesto integruotų teritorijų plė-tros programos projekto rekomendacijas, VTDK komanda, pritarusi idėjai, jog „svarbiausias uždavinys yra ne naujų teritorijų gausinimas, branginantis miesto infrastruktūrą, bet esamų užstatytų teritorijų efektyvesnis naudojimas, atgaivinimas, konversija, pritaikant ten jau esančią infras-truktūrą“, nagrinėti pasirinko tokius analogus Prancūzijoje ir Vokietijoje, kurie ir parodo šios strategijos geruosius re-zultatus. Tai: Lorjanas – vidutinio dydžio miestas, įsikūręs Bretanės regione, Prancūzijoje. Jame sukurtas išraiškingas kvartalo architektūrinis įvaizdis sutapatino ir pavertė kvar-talą visaverte miesto dalimi (6 pav.).

Paryžiuje esantis Bois-le-Prêtre bokštas – 16-os aukštų daugiabutis daugiaaukštis gyvenamasis namas. Jame praplatinus perdangas atsirado galimybė padidinti butų plotą, pristatyti balkonus ir oranžerijas. Pritaikytos tech-nologijos padėjo sumažinti sunaudojamą energiją. Be to, pastato atnaujinimas kainavo dvigubai mažiau negu jo nugriovimas ir nauja statyba (7 pav.).

Vokietijoje projekto dalyvius sudomino pietinis Berlyno rajonas Mariendorfas, kur, modernizavus pastatus, gyven-tojams organizuojami susitikimai. Jų metu pasakojama apie energijos taupymą, t. y. kaip geriau naudotis šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemomis (8 pav.).

Kitas sektinas pavyzdys – Berlyno kvartalas Das Mär-kisches Viertel. Jo kompleksinė modernizacija sujungė šildymo, inžinerinių komunikacijų, elektros tiekimo at-naujinimą, atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą (9 pav.).

Ateities namas „Effizienzhaus-Plus“ Berlyne, be energijos taupymo funkcijų, išsiskiria dar ir palankiomis aplinkai statybinėmis medžiagomis, kurios, pasibaigus pastato eksploatacijos periodui, bus perdirbamos.

PRobLemaTIkoS akceNTaI„Pietinė“ tikslinė, kompleksinė plėtros teritorija yra ne-vienalytė pagal savo problemas bei jų sprendimo ga-limybes. Pasirinktas Naujininkų mikrorajonas fiziškai ir morališkai nusidėvėjęs, todėl nepatenkinami gyventojų socialiniai ir ekonominiai poreikiai. Komanda savo studi-jas planuoja ir nagrinėja, atsižvelgdama į keletą aspektų. Pasirinktoje teritorijoje akivaizdžiai neišspęsti socialiniai klausimai: trūksta ikimokyklinių vaikų priežiūros įstaigų ir dienos centrų, socialinių paslaugų organizacijų, nėra kul-tūrinės traukos centro, netvarkoma daugiabučių namų aplinka. Įvertinus urbanistinę padėtį, taip pat reikia naujų sprendimų: gyvenamasis plotas prastos kokybės; trūksta mažosios architektūros objektų kiemuose; moraliai nusi-dėvėję mikrorajono pastatai. Nepakankamas ir pastatų energinis efektyvumas; neišnaudojami atsinaujinantys energiniai šaltiniai. Teritorijos infrastruktūra galėtų būti

ir geresnė. Trūksta automobilių statymo vietų, dviračių ir pėsčiųjų takų, rekreacinių ir žaliųjų zonų; patogumų ne-įgaliesiems. Nėra saugos priemonių, mažinančių trans-porto sukeliamą triukšmą; akivaizdus oro užterštumas. Mikrorajone nėra finansinių paslaugų teikimo vietų.

6 pav.

7 pav.

8 pav.

9 pav.

44

STAT YBA

NaUjIejI „voLkSWaGeN“ NamaI PRIbLoŠkIa IŠvaIzda IR SPReNdImaIS

44

45

Stat yba

Giedrė Balčiūtė

į vilnių įvažiuojantys vairuotojai jau kurį laiką smalsiai dairydavosi į dešinę Savanorių prospekto pusę, kur kilo naujasis centras „møller auto Savanoriai“ („volkswagen“). Spalį duris atvėrę naujieji „volkswagen“ namai ypatingi ne tik tuo, kad čia parduodami ir prižiūrimi populiariausios Lietuvoje markės au-tomobiliai. Unikalus ir pats pastatas, kurį statant buvo įdiegtos pažangiau-sios technologijos ir pritaikyti išskirtiniai sprendimai.

vilniuje atidaryti unikalūs, vadinamosios „modulinės koncepcijos“, automo-bilių namai tapo savotišku „volkswagen“ vizijos – tapti inovatyviausiu prekės ženklu visame pasaulyje – įrodymu.

UŽSakovaSUAB „Møller Realty“, atstovauja automobilių „Audi“ ir „Volkswagen“ ženklams

GeNeRaLINIS RaNGovaSUAB „Irdaiva“

aRcHITekTaIUAB „Architektūros kūrybinė grupė“, vadovas Remigijus Bimba

koNSTRUkToRIUSUAB „Devi PSP“, Benas Dervinis

objekTo veRTėBeveik 11 mln. eurų arba 38 000 mln. litų (+ PVM)

STaTYboS daRbų PRadŽIa2013 m. ruduo

STaTYboS daRbų PabaIGa2014 m. ruduo

beNdRaS PLoTaS9,6 tūkst. m2

PaSTaTo aUkŠTIS IkI PIRmo aUkŠTo SToGo9,40 m

aUkŠTIS SU aNTSTaTU13,35 m

vIeToS aUTomobILIamS156 automobilių stovėjimo aikštelėje lauke;47 požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje

PLaNUojamaS daRbUoTojų SkaIčIUS NaUjame PaSTaTe

60 adReSaS

Vaduvos g. 3, Vilnius

45

46

Stat yba

aNTRojI aTSTovYbė vILNIUjeNaująjį „Volkswagen“ centrą nuspręsta statyti Savano-rių pr. pradžioje, kur sparčiai vystosi automobilių vers-las. Čia gausu įvairių automobilių salonų ir servisų.

Tai antra „Volkswagen“ atstovybė Vilniuje, nes pirmoji, veikianti 16 metų, jau buvo fiziškai perpildyta.

Investicijos į naujuosius „Volkswagen“ namus siekė 40 mln. litų, o abiejuose Vilniuje esančiuose salonuose jau sukurta daugiau kaip 100 darbo vietų.

„Volkswagen“ automobilių namų statybos darbus atliko ne vieną įdomų projektą įgyvendinusi statybų bendro-vė „Irdaiva“. „Šis projektas buvo sudėtingas tuo, kad iš užsakovo gauti tik priešprojektiniai pasiūlymai, o turė-jome pastatyti pastatą, kuris atitiktų aukštus koncerno „Volkswagen“ reikalavimus. Per metus projektas buvo įvykdytas ir pastatytas vienas didžiausių bei moderniau-sių automobilių centrų Baltijos šalyse“, – džiaugėsi UAB „Irdaiva“ generalinis direktorius Irmantas Kubilius.

Projekte buvo iškelta užduotis, kad pastato energinio naudingumo klasė būtų ne žemesnė nei C. Tačiau, įvyk-džius projektą ir atlikus išsamius energinio naudingumo sertifikavimo skaičiavimus, pastatas priskirtas energinio naudingumo B klasei.

PaISė GRIeŽTų ReIkaLavImųNaujasis automobilių centras buvo statomas taip, kad atitiktų griežtus koncerno „Volkswagen AG“ reikalavimus, pradedant nuo to, kokios privalo būti interjero apdailos medžiagos, ir baigiant vidaus informacine sistema.

„Naujasis centras iki mažiausių detalių atitinka pasauli-nio koncerno diktuojamas moderniosios architektūros tendencijas ir standartus. Jis yra lygiai toks, kokį galite pamatyti bet kur Europoje ar pasaulyje“, – pasakojo cen-tro „Møller Auto Savanoriai“ generalinis direktorius Linas Vytautas Karlavičius.

„Volkswagen“ padiktuotos architektūros linijos priva-lėjo laikytis ir centrą projektavusios UAB „Architektūros

„Volkswagen“ padiktuotos architektūros linijos privalėjo

laikytis ir centrą projektavusios UAB „Architektūros kūrybinė

grupė“ architektai. Jie sukūrė sklypo tarp dviejų gatvių nulemtą pastato formą,

struktūrą ir fasadus.

46

47

STAT YBA

kūrybinė grupė“ architektai. Jie sukūrė sklypo tarp dvie-jų gatvių nulemtą pastato formą, struktūrą ir fasadus.

Centro „Møller Auto Savanoriai“ atidarymo šventėje vie-šėjęs koncerno „Volkswagen AG“ Europos pardavimų vadovas dr. Wolfas Stefanas Spechtas apie pastato archi-tektūrą sakė: „Nauja, architektūriškai švari, lengva ir mini-malistinė „Volkswagen“ modulinė sistema suteikia bega-lę transformacijos galimybių, leidžia atskirus segmentus jungti į norimas zonas ir, esant poreikiui, lengvai transfor-muoti į naujas baldines sistemas. Naujos modulinės sis-temos išlaiko bendrą „Volkswagen“ identitetą ir standar-tą visame pasaulyje, o kartu garantuoja, kad kiekvienas centras būtų individualus ir sukoncentruotas į regioninio kliento poreikius.“

keTURIoS SaLėSBendras naujojo automobilių centro plotas yra 9,6 tūkst. m2. Didžiąją šio pastato dalį užima „Volkswagen“ automobiliais prekiaujanti bendrovė UAB „Møller Auto“.

Pastatą sudaro dvi dalys: beveik 7 tūkst. m2 automobilių salonas su servisu ir 1,2 tūkst. m2 ploto prekybos paskir-ties patalpos.

UAB „Møller Auto“ dalyje įrengtos keturios skirtingas funkcijas atliekančios salės. Tai: naujų automobilių eks-pozicinė salė su atskira zona „R line“ automobilių linijai, išskirtinė komercinio transporto zona, atskirai įrengta er-dvė elektromobiliams ir naudotų automobilių prekybos salė, kurioje siūlomi vadinamieji „Das WeltAuto“, – nau-doti automobiliai su garantija.

Taip pat po vienu stogu įsikū-rė moderniausias griež-tus „Volkswagen AG“

standartus atitinkantis naujausių technologijų servisas ir atsarginių dalių skyrius bei kėbulų remonto centras.

Pirmajame 4,2 tūkst. m2 ploto pastato aukšte veiks ne tik lengvųjų ir komercinių automobilių ekspozicijos salės, bet ir administracija, servisas su remonto dirbtuvėmis ir sandėliu bei prekybos salė.

Apie 400 m2 ploto antresolėje įrengti mokymų ir pasitari-mų kambariai, valgykla, dušai ir drabužinės.

Rūsyje, kurio plotas 4,6 tūkst. m2, yra požeminė 47 vietų automobilių stovėjimo aikštelė, servisas ir naudotų auto-mobilių ekspozicijos salė. Lauke įrengta 156 vietų auto-mobilių stovėjimo aikštelė.

PRoFILIamS TeNka mILŽINIŠkoS aPkRovoSPastato fasadas su integruotu apšvietimu buvo suprojek-tuotas laikantis koncerno „Volkswagen AG“ nurodymų. Įstiklintos pastato sienos yra iš fasadinės stiklo paketų ir aliuminio profi lių struktūros. Stiklo paketai yra dviejų sti-klų. Tarpas tarp jų užpildytas argono dujomis. Pagrindi-nio fasado elementams naudoti aliuminio kompozicinių plokščių lankstiniai.

Automobilių centro fasado stiklai pagal pirminį projektą turėjo būti itin dideli ir sunkūs. Vieno stiklo paketo svoris buvo apie 800–900 kilogramų. Tai kone 2,5 karto viršijo didelių gabaritų stiklų, kuriuos montuojant galima apsi-eiti be specialių sprendimų, svorį. Tad reikėjo ir ypatingų aliuminio profi lių, galinčių išlaikyti tokio svorio stiklus. Pagaminti tokius profi lius buvo nemažas iššūkis.

Nestandartinius, itin didelėms apkrovoms pritaikytus aliu-minio profi lius ėmėsi gaminti belgų įmonė „Reynaers“, ku-rios įgaliotasis atstovas Lietuvoje yra UAB „Reynaers Vilnius“.

47

48

Stat yba

Naujajame „Volkswagen“ centre buvo pritaikyta šilta ser-tifikuota „Reynaers“ aliuminio ir stiklo fasadinė sistema CW 50-HI, turinti ir pasyviojo namo sertifikatą.

„Tai buvo horizontalūs aliuminio profiliai. Jie pasirinkti tam, kad pavyktų sumažinti vidinius vertikalių profilių gabaritus. Tokio svorio stiklams būtų prireikę itin gilių profilių“, – paaiškino UAB „Reynaers Vilnius“ projektų va-dovas Vilius Jeruševičius.

Pašnekovas prisiminė, kad Belgijos „Reynaers Alumi-nium“ centre netgi buvo atliktas vidinis bandymas, sie-kiant išsiaiškinti, ar jų tiekiama sistema bus pajėgi atlai-kyti tokias milžiniškas apkrovas. Bandymai parodė, kad nestandartiniai horizontalūs „Reynaers“ aliuminio profi-liai tokio dydžio apkrovas atlaikyti gali.

Projekto metu buvo pakeisti kai kurie pradiniai sumany-mai, tad kiekvieno stiklo paketo svoris sumažėjo perpus – iki 400–500 kg, bet vis tiek išliko palyginti didelis. UAB „Reynaers Vilnius“ atstovų teigimu, net ir tuo atveju, jeigu stiklų svoris būtų likęs toks pat, jie būtų pajėgūs tiekti profilius, galinčius išlaikyti nepaprastai sunkius stiklus.

NeeILINIS PRekYboS ceNTRaSCentro „Møller Auto Savanoriai“ namų fasadams, sto-gams ir patalpų pertvaroms įrengti buvo naudotos ypač sandarios daugiasluoksnės („sumuštinio“ tipo) plokštės. Jas tiekė UAB „Ruukki Lietuva“. Šios bendrovės gaminiai puikiai tinka pramoninės ir komercinės paskirties pasta-tams, logistikos centrams bei sandėliams. Šias daugia-sluoksnes plokštes sudaro du nudažyti plieno lakštai, tarp kurių yra izoliacinis užpildas.

Iš „Ruukki“ daugiasluoksnių plokščių sumontuotos sienos yra sandarios ir išsiskiria aukšta šilumine varža, užtikri-namos mažesnės šildymo energijos sąnaudos ir anglies dvideginio emisija. Energiškai efektyvių daugiasluoksnių plokščių sandarumą užtikrina patobulintos jungtys bei dvigubai mažesnės leistinos paklaidos.

Daugiasluoksnes plokščių pertvaras ir sienines plokštes montavo įmonės „Irteka“ specialistai. Šios bendrovės specializacija – daugiasluoksnių plokščių montavimas, daugiausia statant pramoninės paskirties objektus.

UAB „Irteka“ direktorius Darius Miliauskas prisiminė, kad tai buvo įdomus projektas, kurio vidaus įrengimas skyrėsi nuo kitų jų įgyvendintų projektų. Anot pašnekovo, buvo juntama, kad dirbama ne paprastame prekybos centre.

Nors laiko darbams atlikti buvo gana nedaug, be to, statant šį objektą vienu metu dirbo nemažai skirtingų komandų, geras darbų valdymas ir bendrovės „Irteka“ darbuotojų profesionalumas leido išvengti didelių ne-sklandumų ir visi darbai atlikti laiku. Situaciją gerino ir nuolatinis bendravimas su medžiagas tiekusia bendrove „Ruukki Lietuva“ bei generaliniu rangovu UAB „Irdaiva“.

dėmeSYS LakŠTų TvIRTINImUISutapdintajam stogui dengti pasirinktas „Ruukki T153-40L-840“ laikantysis profiliuotas plieno paklotas. Toks paklotas, pasak UAB „Ruukki Lietuva“ inžinierių, viršuti-nėje santvarų juostoje sudaro standų diską, kuris peri-ma dėl vėjo atsirandančias horizontalias apkrovas. Taip pat tai suvaržo santvarų viršutines juostas iš santvarų plokštumos.

Anot inžinierių, dengiant stogą labai svarbios tampa pro-filiuoto pakloto jungtys, perduodančios skersines jėgas denginio konstrukcijoms. Todėl didelis dėmesys skirtas profiliuotų lakštų mechaniniam tvirtinimui tarpusavyje ir prie denginio santvarų bei sijų.

PRIReIkė mINISTeRIjoS LeIdImoKai kurių naujojo „Volkswagen“ centro patalpų aukš-tis nuo grindų iki pakabinamųjų lubų siekia 7 metrus. Kadangi automobilių salėse norėjosi didelių erdvių, kurių neskaidytų kolonos, buvo pasirinktos ir ilgesnės negu įprasta perdangų plokštės. Jas gamino ir tiekė AB „Ukmergės gelžbetonis“.

49

Stat yba

Centrui „Møller Auto Savanoriai“ buvo tiektos briauno-tos TT profilio plokštės. Pasak AB „Ukmergės gelžbeto-nis“ pardavimo direktoriaus Sigito Baltruškevičiaus, šios plokštės pasirinktos siekiant suformuoti pastato viduje dideles erdves. Pavyzdžiui, ilgiausios kiaurymėtos per-dangos plokštės siekia 15 metrų. O šiame objekte nau-dota ilgiausia plokštė buvo net 19,5 metro.

Tokios plokštės paprastai naudojamos statant didžiuo-sius prekybos centrus. Jos gali atlaikyti gerokai didesnę apkrovą nei kitos. Plokštės buvo gaminamos AB „Ukmer-gės gelžbetonis“ gamykloje Ukmergėje, naudojant spe-cialias formas, ir vėliau atvežtos į objektą.

Dėl didelių gabaritų plokščių transportavimas buvo gana problemiškas. Vežant kiekvieną plokštę, reikėjo gauti Su-sisiekimo ministerijos leidimą gabenti negabaritiniams kroviniams.

LUboS – PakabINamoSIoSNaujųjų automobilių namų interjeras buvo įrengiamas laikantis griežtų koncerno reikalavimų. Pasak generalinio rangovo UAB „Irdaiva“ atstovų, visos interjerui naudotos

medžiagos yra reglamentuotos koncerno „Volkswagen AG“, pagamintos tik nustatytų gamintojų ir tiekiamos tik nustatytų tiekėjų.

Centro pertvaros tarp administracinių, darbuotojų kabine-tų, koridorių, tualetų, kavinės, maisto ruošimo ir visų kitų pagalbinių patalpų padarytos iš mūro arba surenkamųjų gipskartonio ir metalo karkaso profilių su normine minera-linės vatos izoliacija. Administracijos kabinetų ir pardavimo vadybininkų darbo vietos atitvertos grūdintu ir laminuotu stiklu, įrėmintu šveisto nerūdijančiojo plieno rėmais.

Ekspozicijos salėse UAB „Irdaiva“ sumontavo pakabina-mąsias gipskartonio plokščių lubas, atitinkančias leistiną reverberacijos trukmę (T=1-1,4 s). Lubos buvo padarytos taip, kad čia būtų galima integruoti šviestuvus, garso ir vėdinimo sistemas.

daŽamS keLIamI YPaTINGI ReIkaLavImaIYpatingi reikalavimai kelti ir dažams, kuriais turėjo būti iš-dažytas naujasis „Volkswagen“ centras. Kaip ir visos kitos apdailos medžiagos, dažai turėjo atitikti aukščiausius ko-kybės standartus. Vidaus pertvaros nudažytos matiniais

50

Stat yba

dažais, įdomu tai, jog sienų spalva griežtai reglamentuo-ta „Volkswagen AG“ ir turėjo būti itin tiksli.

Dažus vidaus darbams tiekė specializuota statybinių ir pramoninių dažų parduotuvė UAB „Himėja“. Įmonės di-rektoriaus pavaduotojas Povilas Kvajauskas patvirtino, kad darbams parinkti dažai atitiko visus nurodytus rei-kalavimus. Vidaus sienoms naudoti dažai „Vivacolor 7“ išsiskiria puikiu dengiamumu, juos naudojant išgauna-ma itin tiksli spalva, lubos dažytos gerai išsilyginančiais ir nepriekaištingą paviršių sukuriančiais dažais „Vivacolor 3“. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šiems produktams su-teiktas suomiškas standartas – M1 statybinių medžiagų emisijos klasė. Pastato pagrindinės ekspozicinės salės lu-bos buvo dažomos švedų koncerno „Alcro“ lubų dažais „Miltex 2RF“, išsiskiriančiais ypač geru dengiamumu. Jie labai gerai susilieja dideliuose vientisų lubų plotuose ir suteikia sklandų matinį paviršių, esant įvairiai šviesai.

Apibendrindamas projektą, P. Kvajauskas papildo, kad visi dažai parinkti ne tik siekiant atitikti reikalavimus, bet atsižvelgta ir į praktinius dalykus, eksploatacines savy-bes. Su dažais lengva dirbti, jie nepalieka dryžių, taip pat yra gerai plaunami, todėl, pasibaigus statybos darbams, prižiūrėti sienas ir išlaikyti jas gražias nėra sudėtinga.

SPecIaLIaI PaGamINToS PLYTeLėSNaujų automobilių salėje buvo sudėtos užsakovo patvir-tinto tiekėjo akmens masės plytelės. Biuruose, pardavė-jų vietose ir išskirtinių automobilių platformose paklota HPL laminato danga su nuožulniais aliuminio arba mati-nio nerūdijančiojo plieno apvadais.

Naudotų automobilių ekspozicijos salėje parinktos lie-jamosios epoksidinės grindų dangos, o pardavėjų vie-tose ir lankytojų pasisėdėjimo platformoje – laminato dangos.

Centre „Møller Auto Savanoriai“ vyrauja ramūs pilkšvi ats-palviai, todėl buvo parinktos Vokietijoje įsikūrusios ga-myklos „Agrob Buchtal“, kurios specializacija – įvairių ap-dailinių keramikos plytelių ir plokščių gamyba, plytelės.

Automobilių salonui tiektos specialiai pagal „Volkswagen AG“ dizaino koncepciją pagamintos plytelės. Didžiausias dėmesys skirtas jų kokybei, todėl naudotos tik itin tikslių matmenų kalibruotos plytelės.

Salone svarbiausia buvo sukurti neįkyrią ir automobi-liams eksponuoti tinkamą aplinką. O remonto patalpose naudotos 15 mm storio itin dideles apkrovas atlaikančios 20 x 10 cm dydžio plytelės.

51

Stat yba

„Santykinai nedidelis plytelių formatas leido užtikrinti, kad klojimo darbai bus atlikti kokybiškai, nes rizika, jog po plytele liks oro tarpų, kas pasitaiko klojant didelio for-mato plyteles, yra itin maža“, – paaiškino „Agrob Buchtal“ pardavimo atstovas Baltijos šalims Nedas Bobinas.

NeSLIdŽIoS GRINdYSSiekiant užtikrinti žmonių saugumą, kad šie nepaslystų, ypatingas dėmesys skirtas kiekvienos patalpos grindų plytelių slidumo grupei. Pagal vokišką DIN 51130 stan-dartą skiriamos net 14 slidumo grupių.

„Lietuvoje grindų slidumo grupių planavimas dar reteny-bė, o Vokietijoje viešosioms patalpoms tai privalu. Viena vertus, taip užtikrinamas žmonių saugumas, kita vertus, tik tada galioja pastato savininko civilinės atsakomybės draudimas nuo nelaimingų atsitikimų. Todėl „Volkswagen“ salone naudotų plytelių paviršius sausose patalpose ir au-tomobilių plovykloje itin skiriasi“, – pasakojo N. Bobinas.

„Agrob Buchtal“ plytelės naudotos ir sienų apdailai. Pasi-rinktos netipinio formato 25 x 12,5 cm sieninės plytelės. Į jų glazūrą integruota unikali fotokatalitinėmis savybė-mis išsiskirianti HT danga. Jos esmė – titano dioksidas. Tai ekologiška medžiaga, kurios yra netgi dantų pastoje.

„Titano dioksidas patentuotu būdu yra integruojamas į keramikos glazūrą ir išlieka ten iki pat plytelės eksploa-tacijos pabaigos. T. y. jos nereikia niekada nei atnaujin-ti, nei keisti. Šiai dangai būdingos trys savybės: ji valo orą, nes gaminamas aktyvusis deguonis neutralizuoja kenksmingus junginius, veikia antibakteriškai – per 30 min. sustabdomas bakterijų dauginimasis, išsiskiria savaiminio valymosi efektu.

Būtent pastaroji savybė paremta hidrofiliniu poveikiu – plytelės paviršius tarsi magnetas pritraukia vandenį taip arti savęs, kad vanduo papuola po nešvarumais ir juos nuplauna. Įdomu tai, kad su šia danga „Agrob Buchtal“ interjero ir fasadų plytelės jau gaminamos daugiau nei dešimt metų ir praktika parodė, kad tokiu būdu galima sutaupyti apie 40 % valymo išlaidų!“ – teigė N. Bobinas.

kIekvIeNaI maŠINaI SkIRTaS aPŠvIeTImaSIšskirtinis ir „Volkswagen“ automobilių namų vidaus bei išorės apšvietimas, kurio sprendimais rūpinosi UAB „Švie-sos technologijos“.

Visame pastate – tiek serviso dalyje, tiek ir ekspozicijų sa-lėse – pasirinkti naujausios kartos šviesos diodų (LED) ap-švietimo sprendimai. Tai moderniausi ir Lietuvoje visiškai unikalūs energiškai efektyviausi sprendiniai.

Apšvietimui naudoti įmonių grupės „Zumtobel“, vienos iš „Volkswagen“ ir „Møller“ grupių dedikuotų gamintojų, apšvietimo sprendimai. Įrengiant apšvietimą, vadovau-tasi gamintojo nustatytais reikalavimais, keliamais auto-mobilių salono apšvietimui.

Pastatui apšviesti pasitelktas ypač aukštas spalvų atkūri-mo koeficientas.

Ekspozicijų salėse naudoti akcentiniai šviestuvai, išryš-kinantys automobilius, ir bendrai apšvietai skirti švies-tuvai. Kiekvienas automobilis turi specialiai jam pa-rinktus šviestuvus. Todėl virš mašinų sukuriama ypač patraukli šviesa ir kiekvienas automobilis išskiriamas iš aplinkos. O bendra šviesa užtikrina malonią darbi-nę aplinką. Taip, pasitelkus šviesą, sukuriamas švarus, blizgantis interjeras.

Bendras visą ekspozicijos salę dengiantis apšvietimas – ne silpnesnis nei 500 lx, o akcentinis – net 2 000 lx inten-syvumo.

Naudotų automobilių salėje pritaikyta unikali „Zum-tobel“ magistralinė apšvietimo sistema su LED modu-liais. Tai linijinis apšvietimas, kuriantis bendrą šviesą. Šviestuvai tvirtinami ant bėgelių ir gali būti montuo-jami bet kurioje linijos vietoje. Taip neprisirišama prie konkrečių fiksuotų vietų. Čia taip pat naudoti taškiniai šviestuvai automobiliams išryškinti ir akcentams sudė-lioti.

52

Stat yba

ToRŠeRINIaI ŠvIeSTUvaI – TaIP PaT SU LedDarbo vietoms apšviesti parinkti toršeriniai šviestuvai su LED šaltiniais, nors įprastai naudojamos liuminescenci-nės lempos.

Kiekviena darbo vieta turi atskirą, jai pritaikytą sprendi-mą su integruotais būvio davikliais. Taigi šviestuvas įsi-jungia, kai žmogus yra darbo vietoje.

Laukui apšviesti parinkti šviestuvai su autonominiu švie-sos pritemdymu. Todėl šviesos srautas vidurnaktį pereina į nakties režimą ir pritemsta per pusę. Taip elektros su-vartojimas sumažėja dvigubai. Paryčiais šviesos srautas vėl pasiekia maksimalų lygį ir apšvieta užtikrinama visoje automobilių stovėjimo aikštelėje.

„Visi apšvietimo sprendimai Lietuvoje yra absoliučiai unika-lūs. Turbūt mūsų šalyje nėra nė vieno automobilių salono, kurio apšvietimui būtų naudoti tik LED sprendiniai. Manau, kokybės prasme mes neturime tokio aukšto lygio automo-bilių salono, kurį įrengiant buvo vadovaujamasi europiniais standartais, nesistengiant jų pritempti prie lietuviškųjų. O tai Lietuvoje labai reta“, – sakė UAB „Šviesos technologijos“ komercijos direktorius Edgaras Gerdzevičius.

deRINaSI PRIe dIeNoS ŠvIeSoSVidaus ir lauko apšvietimą montavo ir elektrą įrengė UAB „STA Servisas“. Šios bendrovės direktorius Mindaugas Gudaitis pasakojo, kad darbas su šiuo objektu buvo ypa-tingas. Visų pirma dėl to, kad visame pastate naudotas tik LED apšvietimas.

„Mums tai pirmasis objektas, kur visas apšvietimas yra iš šviesos diodų. Dalis užsakovų vengia tokio tipo šviestu-

vų, manydami, kad bus prasta šviesos kokybė, kad tokie šviestuvai nebus ilgai naudojami. Tačiau čia buvo pritai-kyti geros įmonės prietaisai“, – pasakojo M. Gudaitis.

Visas šviesos srautas yra valdomas automatizuotai ir pri-siderina prie bendros apšvietos. Taigi vakarais apšvietos lygis padidėja, o dienomis – automatiškai sumažėja. Ži-noma, jeigu reikia, srautas gali būti koreguojamas ranki-niu būdu.

Be elektros instaliacijos darbų, UAB „STA Servisas“ rūpi-nosi ir dūmų šalinimo, gaisro gesinimo, vėdinimo ir šildy-mo automatika, kurios dalis valdoma kompiuteriu.

M. Gudaitis prisiminė, kad šiame objekte buvo daug tech-nologijų, maitinamų elektra. Pavyzdžiui, centre įrengtos šildomos automobilių nuovažos (vadinamieji pandusai), kad žiemą nuo jo būtų nutirpintas ledas. Jų daliai šildyti naudojama elektra.

Nors įmonės „STA Servisas“ darbuotojams palyginti per neilgą laiką teko įvykdyti daug užduočių, su viskuo buvo susitvarkyta sėkmingai.

SPecIaLIaI TIRPINS LedąLedo ir sniego tirpinimo sistemoms ant automobilių nuo-važų medžiagas tiekė Vokietijos koncerno TECE GmbH atstovybė Baltijos šalyse UAB „Tece Baltikum“. Šiluma įrengtoje ledo ir sniego tirpinimo sistemoje perduodama per šilumokaitį, kuriuo cirkuliuoja neužšąlantis glikolis. Taip užtikrinama, kad nuovažos net ir žiemą būtų sausos ir saugios. Visa tai valdoma automatiškai, atsižvelgiant į oro sąlygas. Todėl lauke sumontuoti drėgmės ir šalčio davikliai.

52

53

Stat yba

To paties koncerno gaminamos medžiagos buvo pa-naudotos ir įrengiant šildomąsias grindis. Pastate buvo sumontuota centralizuotai valdoma šildymo sistema, o grindinis šildymas derinamas su ventiliatoriniais konvek-toriais (vadinamaisiais fankoilais). Taip pat tiek servise, tiek techninėse patalpose buvo sumontuota TECE van-dens surinkimo sistema.

UAB „Tece Baltikum“ pasirūpino ir naujojo centro potin-kinėmis sistemomis. „Volkswagen“ centre sumontuoti TECE potinkiniai unitazų su klavišais rėmai.

UAB „Tece Baltikum“ pardavimo vadovas Mantas Ruplė-nas atkreipė dėmesį į tai, kad tiek pastato užsakovas, tiek generalinis rangovas UAB „Irdaiva“ kėlė labai aukštus rei-kalavimus medžiagų kokybei.

„Pagrindinis UAB „Irdaiva“ reikalavimas buvo, kad visos naudojamos medžiagos turėtų Lietuvoje galiojančius Europos Sąjungos sertifikatus ir gamintojo garantiją bei 0,5 mln. eurų dydžio draudimą“, – teigė pašnekovas. Jis džiaugėsi, kad jų įmonei pavyko tai užtikrinti.

ILGaLaIkėS vamzdŽIų SISTemoSNaujuose „Volkswagen“ namuose Vilniuje sumontuo-tas kokybiškas plastikinių vamzdžių sistemas tiekė UAB „Wavin Baltic“.

Įrengiant šildymo ir geriamojo vandens sistemas, nau-doti „Wavin“ daugiasluoksniai metalo polimeriniai vamz-džiai „Wavin Tigris K1“. Buitinėms nuotekoms išleisti pas-tatų viduje pasitelkta mažatriukšmė storasienė sistema „Wavin Optima PVC“, o įrengiant požeminių nuotekų sis-temas pritaikyti ilgalaikiai „Wavin“ PVC vamzdžiai.

INovaTYvI HIdRoIzoLIacIjaYpatingas dėmesys skirtas ir automobilių remonto zonai. Kadangi po šiomis patalpomis yra automobilių aikštelė, o žiemą su automobiliais pateks didelis kiekis sniego, pa-sirinktas itin kokybiškas hidroizoliacinis sprendimas, pir-mąkart pritaikytas naujai statomame objekte Lietuvoje.

Kad serviso patalpose nesirinktų vanduo, UAB „Mosas“ pasiūlė naudoti kompozicinį hidroizoliacinį SWELLTITE paklotą. Jis susideda iš CETCO natrio bentonito molio sluoksnio, iš vienos pusės padengto apsaugine organine plėvele, o iš kitos – HDPE membrana su poliuretano dan-ga. Tokia gaminio sandara suteikia tris svarbias savybes: bentonitinis molis yra savaime užsigydanti ir nesenstanti medžiaga, HDPE plėvelė suteikia hidroizoliacijai momen-talų vandens barjerą, organinė ir nuo vandens ištirpstan-ti plėvelė apsaugo molį nuo pernelyg ankstyvo brinkimo. Šios savybės leidžia dirbti net esant –30 °C temperatūrai arba drėgniems paviršiams, o įrengus ja galima vaikščioti nesibaiminant dėl pažeidimų.

CETCO natrio bentonito molis vandens veikiamas brinks-ta. Visiškai išbrinkusio sauso molio tūris padidėja net iki 16 kartų! Uždaroje erdvėje, pavyzdžiui, prispaustas beto-no plokšte ar gruntu, brinkstantis molio sluoksnis tankėja ir suformuoja tvirtą, vandeniui nelaidų gelio konsisten-cijos barjerą, kartu užsandarina visus galimus smulkius įtrūkimus. Dėl unikalios brinkimo savybės paklote staty-bų metu atsiradę mechaniniai pažeidimai pasidaro san-

53

54

STAT YBA

darūs. Tad nelieka baimių, kad klojant grin-dis hidroizoliacinę medžiagą gali pradurti vinis ar armatūra.

Pasak UAB „Mosas“ projektų vadovo Vytau-to Tamošaičio, šios sistemos pranašumas tas, kad jai montuoti nenaudojama jokių klijų. Sistema montuojama vieną paklotą perdengiant ant kito ir užklijuojant lipniąja juosta. Kadangi nenaudojama nei vandens, nei klijų, montuojant tokią sistemą nereikia stebėti temperatūrinių procesų.

NUo SkeRSvėjų SaUGo oRo UŽUoLaIdoSNaujieji „Volkswagen“ namai turėtų su-traukti didžiulius lankytojų srautus. Kad dažnai ir plačiai varstomos lauko durys žie-mą nepablogintų patalpų mikroklimato ir nepadidintų šilumos nuostolių bei skersvė-jų įėjimo holuose, virš įėjimo durų nuspręs-ta sumontuoti oro užuolaidas – savotiškas nematomas duris. Toks sprendimas galimus šilumos nuostolius per duris leidžia suma-žinti 75–85 %.

Oro judėjimo ir valdymo asociacija AMCA (angl. Air Movement and Control Association) įrodė, kad oro užuolaidos yra pati geriausia įėjimų į pastatus apsauga. Ji tris kartus efek-tyviau saugo patalpas nuo šalto lauko oro patekimo į pastato vidų ir sutaupo gerokai daugiau energijos nei nuo seno statomi tam-būrai ar vestibiuliai, kurie yra ne tik brangus sprendimas, bet ir užima didelę dalį pastato.

„Møller Auto Savanoriai“ buvo sumontuo-tos oro užuolaidos „Frico“. Jas tiekė pagrin-dinė šio prekių ženklo atstovė Lietuvoje UAB „Systemair“. Dėl unikalios technolo-gijos „Thermozone“ oro užuolaidos „Frico“, palaikydamos idealią oro srauto ir išpučia-mo oro greičio pusiausvyrą, padeda su-mažinti šilumos nuostolius, praėjimuose sukurdamos nematomą oro barjerą, o tylus veikimas bei nedidelės energijos sąnaudos padeda pagerinti patalpų mikroklimatą. Būtent šias savybes „Frico“ akcentuoja savo produkcijoje ir skiriasi nuo kitų gamintojų siūlomų produktų.

Pagrindiniuose „Volkswagen“ centro įėji-muose sumontuotos stilingos iš nerūdijan-čiojo plieno pagamintos užuolaidos „ACCS Corinte“, kurių dizainas – išskirtinis, o išvaiz-da patraukia dėmesį. Mažesniuose lauko

įėjimuose pasirinktos PA oro užuolaidos, jų dydį pritaikius pagal įėjimų matmenis.

Įrangai valdyti naujajame centre sumontuo-tas automatikos komplektas „SireAC Com-petent“. Jame esantis durų kontaktas leidžia ypač efektyviai valdyti oro užuolaidas. Du-rims atsidarius, oro užuolaida veikia mak-simaliu greičiu, o užsidarius – persijungia į mažesnį ir veikia, kol pasiekiama nustatyta komfortinė temperatūra. Įdiegtas automati-kos paketas leidžia pasirinkti gamintojo su-programuotas funkcijas, tokias kaip: vasaros ar žiemos režimas, savaitinis kalendorius ar pan., taip pat jas galima sukonfi gūruoti pa-gal kiekvieno kliento poreikius.

Naujuose „Volkswagen“ namuose didelėse er-dvėse su aukštomis lubomis – serviso patalpo-se ir dirbtuvėse – sumontuoti SWS tipo „Frico“ oriniai recirkuliaciniai šildytuvai, skirti pramo-ninėms didelio tūrio patalpoms šildyti. Jie yra išskirtinai tylūs, kompaktiški ir patvarūs. Kartu tai galingi šildytuvai, galintys apšildyti dideles erdves. Juos paprasta montuoti ir prižiūrėti.

dūmų ŠaLINImaSDūmų šalinimą iš serviso patalpų ir požemi-nės automobilių stovėjimo aikštelės ir virš-slėgio sudarymą laiptinėse garantuoja AXC ašiniai ventiliatoriai. Dūmų šalinimo venti-liatoriai gaisro metu šalina dūmus iš degan-čių patalpų, o viršslėgio ventiliatoriai gaisro metu tiekia orą į pastato laiptines, sudaryda-mi perteklinį slėgį, kad būtų užkirstas kelias dūmų plitimui iš koridorių ir patalpų į laipti-nes. Veikdama kartu ši sistema padeda užti-krinti saugią evakuaciją iš degančio pastato.

„Volkswagen“ centre ašiniai ventiliatoriai buvo sumontuoti visų pirma tam, kad dūmų šalinimo sistemai reikėjo didelių oro kiekių. Tokius išpūsti gali būtent pasirinkti ventilia-toriai. Be to, dėl pastato konfi gūracijos ir rei-kalavimo neužstatyti įranga pastato stogo nuspręsta ašinius dūmų šalinimo ir viršslė-gio ventiliatorius sumontuoti sienose.

Dūmų šalinimo ir viršslėgio ventiliatoriai pa-rinkti su AC (kintamosios srovės) varikliais. Tai padaryta ekonominiais sumetimais, nes šie įrenginiai veiks tik kilus gaisrui. Oro užuo-laidoms ir oriniams šildytuvams naudojami varikliai savo rinkos segmente yra vieni efek-tyviausių ir tyliausių, o jų patikimumas – labai aukštas.

55

Stat yba

56

Stat yba

aSta GeiBūNieNė

Nebeveikiančios gamyklos, senos statybos menkaverčiai, apleisti, avarinės būklės pastatai Lietuvoje dabar aktyviai griauna-

mi. Griovimo darbus atliekančios įmonės „eviteks“ pa-tirtis ir jos įkūrėjas vitalijus Ragoško tikrai sugeba

įtikinti, kad griauti neretai nėra lengviau, nei statyti.

2009 m. įkurtoje įmonėje „Eviteks“ dirba apie 40 specialistų, įmonė jau yra atlikusi daug grio-

vimo darbų, vieni buvo mažiau sudėtingi, kiti – tikri iššūkiai, tačiau visi, pasak

V. Ragoško, jiems buvo vienodai svarbūs. UAB „Eviteks“ teko

griauti pastatus, kur už sienos buvo

kuriama labai

aTSakINGaS PaSTaTų GRIovImaS: iŠŠūKiai ir realyBė

56

57

Stat yba

tiksli lazerinė technika, arba žmonės tiesiog gyveno savo įprastą gyvenimą, pastatas buvo aukštas (įmonė griauna pastatus iki 51 m) ar teritorija labai užstatyta.

Tikrų profesionalų komandą subūręs pašnekovas drąsiai teigia, kad pastatų griovimas yra labai sudėtingas proce-sas: „Esminis griovimo darbų skirtumas, lyginat su statybo-mis, yra tas, kad statydamas tu turi projektą ir statai, jokių netikėtumų neturėtų būti, o griaunant joks projektas ne-suteiks 100 % garantijos, kad darbų eiga nepateiks netikė-tų staigmenų. Proceso sėkmė priklauso nuo profesionalu-mo bei gebėjimo atspėti ir numatyti kitą veiksmą, nes vie-nas neteisingas žingsnis ir pastatas sugrius ne ta kryptimi ar ne ta dalimi, o tai ne tik lems akivaizdžius ekonominius padarinius, bet ir sukels tiesioginį pavojų, todėl griovimo ekskavatorių operatoriai turi būti tikri profesionalai.“

meS jį PaImSIm!UAB „Eviteks“ komanda imasi bet kokio sudėtingumo užduo-čių ir ieško optimaliausių sprendimų. Jeigu trūksta pajėgumų arba užduočiai įvykdyti reikia ypatingo mechanizmo, jie tokį randa ir savo užsakovui visada pasiūlo išeitį. Vienas tokių iš-skirtinių projektų buvo vykdomas 2014 m. gegužės–liepos mėnesiais. „Sužinoję, kad viena įmonė nori nugriauti ypač aukštą pastatą, mes greitai sureagavome ir nusiuntėme jiems informaciją apie save, – dar šviežiais įspūdžiais dalijosi įmonės įkūrėjas. – Nesulaukę atsakymo, nuva-žiavome į objektą, mums leido apžiūrėti pastatą ir įvertinti griovimo išlaidas, bet vėliau paaiškėjo, kad griovimo darbų rangovas jau yra numatytas ir mes pavėlavome. Vėliau kažkokie darbai buvo pradėti. Kadangi pastatas ge-rai matomas nuo Vilniaus–Kauno plento, važiuodamas nuolat

atkreipdavau dėmesį, kad kažkokie darbuotojai rankomis jį bando ardyti.“ V. Ragoško prisiminė, kad vėliau darbai su-stojo, galinčių jį nugriauti, pasirodo, daugiau neatsirado. Pas-tatas šalia Vievio stovėjo kaip vaiduoklis ir tarsi viliojo, kad UAB „Eviteks“ komanda jį išardytų. Tada įmonė išsikėlė sau užduotį – objektą paimti! „Suderinę su užsakovu projektą ir gavę leidimą griauti, pasisamdėme specialų griovimo eks-kavatorių iš Lenkijos, kurio strėlės ilgis siekė net 51 m, o kar-pymo žirklės svėrė 3 tonas“, – sakė V. Ragoško. Būsimo darbo sąlygos iš pirmo žvilgsnio atrodė neįmanomos. Griaunamas pastatas buvo 42 m aukščio, už jo sienos įsikūręs medžiagų sandėlis, o toliau už 30 m dirbo žmonės, tad gamybos nu-traukti nebuvo galima. Iš vienos pusės – gamyklos elektros pastotė, iš kitos – geležinkelis Vilnius–Kaunas, kurio apsaugos zona baigiasi vos už keliolikos metrų nuo griaunamo pastato. Iškart palei pastatą ėjo keturios vietinės reikšmės geležinkelio atšakos, o už jų 20 m atstumu įsikūrusi kita gamykla, kurios darbo sutrukdymas grėstų sankcijomis už gamybines prasto-vas. Žodžiu situacija buvo nelengva, darbo vietos mažai, vis-kas suspausta. Pastato konstrukcija taip pat buvo labai sudė-tinga. Jis statytas tarybiniais metodais, negailint medžiagų nei konstruktyvui, nei stiprumui. Sienos monolitinės, perpintos metalinės armatūros raizginiais, o visas konstruktyvas laikėsi ant monolitinių kolonų, kurių storis apačioje buvo daugiau

nei 1 m skersmens. Pastatą galima buvo griau-ti tik iš vienos pusės ir dali-

nai iš kitos, o pasta-to matmenys –

57

58

Stat yba

20 x 20 m, todėl, norint pasiekti tolesnę sieną, būtų reikėję dar bent 10 m ilgio strėlės. Be to, dėl krintančių betono gabalų ekskavatorius arti prie pastato nega-lėjo privažiuoti.

Specialistams buvo naudinga tai, kad visa pastato dokumentacija buvo išsaugota, visi galimi niuansai numatyti, todėl darbai vyko sklandžiai. Pas-tatas buvo ploninamas pagal konstruktyvą etapais. Griaunamas laužas lei-džiamas į apačią, kur naudojant tris ekskavatorius bei frontalinį krautuvą jis buvo permetamas toliau nuo pastato į sąvartą, sudarant galimybę arčiau prie pastato privažiuoti pagrindiniam griovimo „monstrui“. „Projektas buvo labai sėkmingas, nesugadinome jokio įrenginio, nenukentėjo aplinkiniai pastatai ir keliai, nebuvo sutrukdytas niekieno darbas ar eismas. Užsakovai liko patenkinti darbo operatyvumu, sklandumu ir racionalumu, nes iš ne-naudojamo, pavojų keliančio pastato gavo medžiagų ir įsirengė teritoriją, pagerino infrastruktūrą, sutvarkė aplinką. O mes didžiuojamės, kad sugebė-jome įvykdyti sau iškeltą nelengvą užduotį“, – džiaugėsi V. Ragoško.

Tokio darbo statistika stulbina: griaunant pastatą reikėjo 140 t ekskavatoriaus, dar trijų ekskavatorių, sveriančių po 24 t, frontalinio krautuvo ir 56 t smulkin-tuvo betonui trupinti, du savivarčiai išvežiojo vietoje pagamintą skaldą po te-ritoriją, kurioje vėliau buvo įrengtos aikštelės ir keliai. Vidutiniškai per dieną buvo sunaudojama nuo 1 iki 2 t kuro, o 30 000 t pastatas pavirto skalda bei kitomis antrinėmis žaliavomis maždaug per mėnesį. Ekskavatoriui atvežti iš Lenkijos prireikė keturių vilkikų. Jie milžiną atgabeno dalimis ir vien tik trans-portavimas su visais transporto leidimais kainavo daugiau nei 30 tūkst. eurų. Ekskavatoriui surinkti ir pasiruošti darbui prireikė tik dviejų valandų.

GRIaUTI PRaeITį, kad būTų SUkURTa aTeITISKadangi UAB „Eviteks“ yra aplinkosauginių klausimų sprendimų partnerė, jos tikslas – ne tik žaibiškai bet kokį pastatą paversti dulkėmis, bet ir modernia įranga sutvarkyti statybines atliekas pačiose statybvietėse arba nuosavoje statybinių atliekų perdirbimo aikštelėje, 100 % iš bet kokio proceso surinktų atliekų paversti antrine žaliava arba energine medžiaga. Įmonė per metus iš surinkto statybinio laužo pagamina apie 20 000 t skirtingos kokybės bei sudėties skaldos. Griaudama pastatus ir tvarkydama atliekas UAB „Eviteks“ turi dar ir kitą ūkinę veiklą, t. y. bendradarbiaudami su VGTU Statybinių me-džiagų tyrimo laboratorija, ieško naujų nišų verslui, pritaikydama antrines žaliavas iš gaunamų statybinių atliekų. Šiuo metu yra ištirta tokia medžiaga kaip kokso atsijos. Ilgą laiką medžiaga buvo išmetama į sąvartynus, o UAB „Eviteks“ specialistai rado būdą, kaip ją grąžinti atgal į gamybą jau kaip kurą. Šiuo metu ši technologija yra patentuota, o produkcija – sėkmingai parduo-dama. Nagrinėjami ir keletas kitų projektų, bandoma iš inertinių medžiagų sukurti mišinį, skirtą laikiniems keliams, kad jie nedulkėtų, ir pan.

„Kartais mums užduoda klausimą: kaip mums pavyko įsisukti ir užaugti, juk konkurencija šioje veiklos srityje nemaža, o dažnai ir nelabai garbinga bei, neslėpsiu, politizuota? – atviravo įmonės „Eviteks“ įkūrėjas V. Ragoško. – At-sakymas būtų toks: mūsų sėkmė susideda iš daugybės gal kartais ir banaliai skambančių dalykų. Tai – užsispyrimas, juodas darbas, pasiaukojimas ir kt. Bet aš išskirčiau dar vieną momentą. Mūsų srities verslas – pastatų griovimai – yra specifinis ir nėra labai daug LR teisės aktų, tiesiogiai reglamentuojančių šią sri-tį, bet yra stipri teisinė bazė aplinkosaugos atžvilgiu. Todėl mes vieni pirmųjų sujungėme visą darbų ir paslaugų ciklą: pradedant projektavimu, griovimo darbų atlikimu, statybinių atliekų išvežimu ir perdirbimu į nuosavą statybinių atliekų perdirbimo aikštelę ir baigiant objekto atidavimu eksploatuoti, visos reikalingos dokumentacijos pateikimu. Taigi teikiame paslaugas nuo A iki Ž.“

59

Stat yba

deFoRmacINIų SaNdūRųkoNSTRUkcINIaI SPReNdINIaI

uaB „deNia SOlutiONS“ ir vGtu GelžBetONiNiŲ ir mūriNiŲ KONStruKcijŲ Katedra PriStatO:

rose atlaiko skersines jėgas, užtikrina jungiamųjų elemen-tų (pavyzdžiui, atskirų perdangos dalių) bendras vertikalią-sias deformacijas, tačiau kartu leidžia laisvai deformuotis, nesukeliant papildomų įrąžų horizontalia kryptimi.

Inkariniai strypai gali atlaikyti skersines (kerpamąsias) jėgas bet kuria kryptimi. Jungties laikomąją galią lemia apkrovas paskirstantis jungiamosios detalės elementas. Elementų HSD-CRET gamybai naudojamas nerūdijantysis plienas.

Kad būtų užtikrintas deformacinės sandūros reikiamas at-sparumas ugniai, naudojami specialūs atsparūs ugniai 20 arba 30 mm storio intarpai HSD-F-CRET. Šie intarpai gami-nami iš medžiagos, kuri, veikiant temperatūrai, išputoja ir užtikrina deformacinės sandūros sandarumą.

GaRSą IzoLIUojaNčIų jUNGIamųjų eLemeNTų NaUdojImaSStatinys turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad jame ir šalia jo triukšmo lygis atitiktų žmonių darbui ir poilsiui būtinas sąlygas.

Daugiabučių laiptinėse lipančiųjų laiptais sukeliamo triukš-mo priežastis – standžios gelžbetoninių laiptų konstrukcijų jungtys. Sprendžiant smūginio garso izoliavimo bendrojo naudojimo patalpose klausimus gali būti naudojamos spe-cialios įdėtinės detalės su smūginį triukšmą slopinančiais intarpais. Tam tinkami elementai „Halfen HTT“ (2 pav.).

Smūgio garso izoliavimo elementai gali būti įrengiami tarp monolitinio arba surenkamojo gelžbetonio laiptatakio ir laiptų aikštelės arba perdangos plokštės.

konstrukcinius šių mazgų projektavimo ir įrengi-mo ypatumus apžvelgia vGTU Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų ka-tedros prof. dr. bronius jo-naitis ir prof. dr. arnoldas Šneideris, mokomosios knygos „deformacinių ir garsą izoliuojančių san-dūrų įrengimas“ autoriai.

Šioms jungtims naudo-jamų įdėtinių detalių ilgalaikiškumas ir gaisrinė sauga turi tenkinti 2013-06-27 patvirtinto europos vertinimo dokumento eTaG 030 „konstrukcinės kaištinės jung-tys“ reikalavimus.

Aplinkos temperatūra, drėgmė bei kietėjančio betono traukumas gali sukelti dideles konstrukcinių elementų deformacijas. Joms sumažinti ilgi ir platūs pastatai dali-jami deformacinėmis sandūromis į atskiras dalis, vadina-mas temperatūriniais blokais. Daugeliu atvejų monoliti-nio gelžbetonio perdangose deformacinės sandūros yra būtinos.

Naudojant elementus „Halfen HSD-CRET“, deformacinių sandūrų ir atskirų elementų (pavyzdžiui, sijų ir kolonų) san-dūrų konstrukciniai sprendiniai paprastėja. Su HSD-CRET elementais galima įrengti nesudėtingo konstrukcinio sprendinio deformacines sandūras. Šie elementai sandū-

daugiau skaitykite: www.denia.lt , http://dspace.vgtu.lt/handle/1/1334http://www.prim.lt/statyba/straipsniai/gelzbetonio_deformacines_sanduros_antikorozija_ir_atsparumas_ugniai/

a – detalė „Halfen HSD-CRET“; b – detalė „Halfen HSD-CRET V“. 1 – jungiamasis strypas; 2 – slinkties įvorė; 3 – apkrovas paskirstantis elementas.

Siekiant sumažinti laiptinėse keliamą triukšmą, surenkamojo gelžbetonio laiptatakiai remiami į laiptų aikšteles, naudojant garsą izoliuojančius intarpus HTF. Norint užtikrinti laiptinėse keliamo triukšmo izoliavimą, surenkamojo ir monolitinio gelžbetonio laiptatakiams ir aikštelėms jungti naudojamas kompleksinis sprendinys, taikant „Halfen“ garsą izoliuojančius elementus HTT, HTF (-B), HBB (-F; -O; -T) ir HTPL.

1 PAV. jUNGImo deTaLIų „HaLFeN HSd-cReT“ koNSTRUkcINIaI SPReNdINIaI

2 PAV. „HaLFeN HTT“ eLemeNTaI

a)

b)

stAnislAvAs PUodžiūnAs, UAB „Denia Solutions“ direktorius

60

STAT YBA

60

SUReNkamoSIoS GeLŽbeToNINėS koNSTRUkcIjoS: KaiP užtiKriNti StatyBOS KOKyBĘ?

Gamyklos „Repsol“ plėtra, Kartachena, Ispanija, 2012–2013 m. („Peikko“ varžtinės jungtys).

61

Stat yba


„Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad, kaip nėra absoliučios tie-sos, taip nėra idealios statybinės konstrukcijos. konkrečiame pastate, konkrečioje vietoje turi būti naudojama tam atvejui tinkamiausia konstrukcija. visos konstrukcijos turi pranašu-mų ir trūkumų“, – sako vilniaus Gedimino technikos universi-teto Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas prof. dr. juozas valivonis.

Surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos gali būti sandėliuo-jamos gamyklos sandėliuose ir į statybos aikštelę vežamos pagal konstrukcijų montavimo technologinėje kortelėje numatytą grafiką, be to, esant sudėtingoms sandėliavimo sąlygoms, statybos aikštelėje konstrukcijos gali būti montuojamos tiesiog kraunant jas iš transporto priemonių. Statinio statybos sparta didėja ir dėl akivaizdžiai sumažėjusio statybos darbų skaičiaus statybos aikštelėje. Sumažėja daug procesų, kuriems reikia rankų darbo: tai klojinių rinkimas, armatūros rišimas, betono klo-jimas ir kt. „Gerokai sumažėja ir statybos aikštelėje atlieka-mų vadinamųjų šlapių statybos procesų, o tai ypač svarbu statant mūsų klimato zonoje, kur atlikti betonavimo darbus (armatūros ruošimas, betono klojimas, betono kietėjimas) žiemos sąlygomis yra sudėtinga ir kartais net nepageidauti-na, – pabrėžia prof. J. Valivonis. – Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad gaminant surenkamuosius gelžbetoninius objektus ga-lima akivaizdžiai sumažinti apdailos darbų, šilumos izoliavi-mo, elektros instaliavimo darbų apimtis statybos aikštelėje. Tai taip pat trumpina bendrą statybos laiką.“

GaLImYbė TaUPYTI medŽIaGaS, IŠGaUTI GeReSNę kokYbę IR maŽIaU TeRŠTI aPLINkąDidelę dalį statybos procesų perkėlus į gamyklą, pasak profesoriaus, statybos aikštelėje sumažėja gamtą teršian-čių procesų. Atliekant konstrukcijų gamybos darbus ga-mykloje žymiai paprasčiau kontroliuoti aplinką teršian-čių medžiagų išmetimą į aplinką.

Dar vienas surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų pra-našumas, palyginti su monolitinėmis konstrukcijomis, yra galimybė padidinti gelžbetoninių konstrukcijų kokybę. Konstrukcijų gamybos proceso metu naudojant robotus, vykdant sistemingą kokybės kontrolę, gaunami žymiai mažesni konstrukcijų matmenų, armatūros padėties nuo-krypiai. Kaip rodo atliekami tyrimai, mažesnė ir betono fizines bei mechanines savybes charakterizuojančių rodi-klių reikšmių dispersija. Tokiu atveju gelžbetoninių kons-trukcijų projektavimo normatyviniai dokumentai leidžia mažinti skaičiavimui naudojamų dalinių patikimumo koe-ficientų reikšmes. Tai leidžia taupyti statybines medžiagas, gamtinius išteklius, mažiau teršti aplinką.

Prof. dr. JUozAs vAlivonis,VGTU Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas

Šiame straipsnyje aptarsime tik surenkamųjų gelžbeto-ninių konstrukcijų pranašumus ir dažniausias darbo su jomis klaidas bei būdus, kaip tų klaidų išvengti, bet po-kalbio pradžioje prof. dr. J. Valivonis pabrėžia svarbiau-sią bet kurios statybos sąlygą: projektuotojas ir statybos aikštelėje dirbantis statybos vadovas privalo tinkamai suprasti statybinių konstrukcijų elgsenos mechaniką, teisingai vertinti galimus poveikius, tinkamai įvertinti galimas statybinių konstrukcijų gamybos ir surinkimo technologijas. „Atsižvelgdami į tai, parinkę tinkamiausias konstrukcijas ir naudodami tinkamiausias technologijas, turėsime puikius aukštos kokybės pastatus. Ne mažiau įtakos pastatų kokybei turi sąžiningas ir kruopštus visų statybos dalyvių darbas“, – įsitikinęs prof. J. Valivonis.

vIeNaS dIdŽIaUSIų PRaNaŠUmų – STaTYboS SPaRTaVienas pagrindinių surenkamųjų gelžbetoninių kons-trukcijų pranašumų, pasak prof. J. Valivonio, yra statybos sparta. „Šios konstrukcijos gaminamos gamykloje, todėl konstrukcijų gamybos ir montavimo laikas „nesikerta“. Tai reiškia, kad surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos gali būti pradėtos gaminti dar nepradėjus statyti pasta-to. Jos paprastai yra gaminamos uždaruose cechuose, vadinasi, gamyba gali vykti ir esant minusinei tempera-tūrai, lyjant arba sningant. Šie gamtos reiškiniai netrukdo konstrukcijų gamybos procesui“, – sako prof. J. Valivonis. Taip pat konstrukcijos gali būti gaminamos stendiniu būdu, t. y. vienu metu gali būti betonuojamas didelis kie-kis konstrukcijų. Gamyklose gamyba gali būti organizuo-ta ir keliomis pamainomis.

Be to, pasak profesoriaus, konstrukcijų gamybos proce-sui (betono kietėjimui) pagreitinti gali būti naudojamas betono pašildymas kietėjimo metu. Gaminant kons-trukcijas gamykloje, gerokai paprasčiau automatizuoti statybos procesus. Didelę dalį gamybos procesų gali atlikti robotai (armatūros gaminių gamyba, betono kloji-mas, konstrukcijų pjaustymas ir kt.). „Jei reikia labai daug konstrukcijų, vieno objekto konstrukcijos tuo pat metu gali būti gaminamos keliose gamyklose, nes Lietuvoje ir užsienyje dauguma gelžbetoninių konstrukcijų gamyklų gali gaminti tos pačios nomenklatūros gaminius“, – pa-brėžia prof. J. Valivonis.

62

Stat yba

NeReIkIa PaPILdomoS aPdaILoS Pagal architektūrines galimybes šiuo metu gaminamos surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos neleidžia pasiekti statinio arba pastato įmantrios konfigūracijos (plane), šiuo požiūriu pranašumų turi monolitinės gelž-betoninės konstrukcijos, tačiau prof. J. Valivonis atkreipia dėmesį, kad naudojant gelžbetonines konstrukcijas, pa-vyzdžiui, išorinėms sienoms, šie gaminiai gali būti gami-nami iš karto su apdailos sluoksniais ir norimos paviršiaus faktūros. Tokiu atveju nereikia papildomos apdailos. Be to, šiuolaikinis betonas yra gana ilgalaikė medžiaga, to-dėl tokių sieninių plokščių paviršius ilgą laiką išlieka ne-pažeistas, jam nereikia papildomos apdailos.

PUIkIoS ŠILUmoS IR GaRSo IzoLIacINėS SavYbėS beI UGNIaaTSPaRUmaS Surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos gali būti sluoksniuotosios. Pasak prof. J. Valivonio, pagal šilumos ir garso izoliacines savybes surenkamosios sluoksniuo-tosios gelžbetoninės konstrukcijos nenusileidžia kitoms statybinėms medžiagoms. Surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų gamybai, naudojant lengvąjį betoną, gali-ma pasiekti gana gerus jų šiluminius techninius rodiklius. „Šiuolaikinės technologijos leidžia surenkamųjų gelž-betoninių konstrukcijų sluoksnius derinti, atsižvelgiant į jiems keliamus fizikinius ir mechaninius reikalavimus. Taip pasiekiama norima konstrukcijos laikomoji galia, ši-luminė ir garso varžos“, – pabrėžia J. Valivonis.

Pasak profesoriaus, surenkamosios gelžbetoninės kons-trukcijos pagal atsparumą ugniai ir aplinkos poveikiui, palyginti su monolitinėmis gelžbetoninėmis konstrukci-

Zabalganos gyvenamasis daugiabutis namas, Ispanija („Peikko“ varžtinės jungtys).

Stadionas „Thun“, Šveicarija („Peikko“ varžtinės jungtys).

jomis, pranašumų neturi, tačiau niekuo ir nenusileidžia. Bet, jo tvirtinimu, visos gelžbetoninės konstrukcijos turi akivaizdų pranašumą, palyginti su plieninėmis konstruk-cijomis. Betonas dažnai naudojamas kaip apsauginis sluoksnis tiek užtikrinant plieninių konstrukcijų ugnia-atsparumą, tiek jų apsaugą nuo aplinkos poveikių.

būTINa LaIkYTIS SPecIFINIų kokYbėS koNTRoLėS ReIkaLavImųNorint užtikrinti pastatų iš surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų kokybę, pasak prof. J. Valivonio, būtina laiky-tis šioms konstrukcijoms keliamų specifinių kokybės kon-trolės reikalavimų gamybos metu, o statybos aikštelėje turi dirbti tinkamos aukštos kvalifikacijos darbų vadovai, gerai susipažinę su surenkamųjų gelžbetoninių konstruk-cijų montavimo darbų technologija. Privalo būti paruoštos konstrukcijų surinkimo technologinės kortelės, renkant konstrukcijas privaloma laikytis numatytos eilės tvarkos, nes ją pažeidus neišvengiamai nukentės pastato kokybė. Gali kilti pavojus pastato pastovumui ir ilgalaikiškumui.

Konstrukcijas transportuojant, keliant ir sandėliuojant privaloma laikytis gamyklos nurodytų pakabinimo ir atrėmimo schemų. Nesilaikant šios tvarkos, konstruk-cijos gali būti pažeistos joms dar nesant projektinėje padėtyje. Iki pradedant eksploatuoti atsiradusios pa-žaidos rimtai pablogina statinio (pastato) kokybę. Šios pažaidos dažniausiai turi įtakos konstrukcijų ilgalaikiš-kumui. „Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad suren-kamųjų gelžbetoninių konstrukcijų kokybę užtikrinti apskritai yra paprasčiau nei monolitinių gelžbetoninių konstrukcijų“, – pabrėžia prof. J. Valivonis.

63

Stat yba

Norint užtikrinti pakankamą laikomąją galią, gerą ko-kybę ir tai, kad surenkamosios gelžbetoninės kons-trukcijos būtų ilgalaikės, per visus statybos proceso etapus būtina laikytis konkrečių reikalavimų: projek-tuojant, sandėliuojant, transportuojant, montuojant ir eksploatuojant.

Profesorius atkreipia dėmesį, kad, kitaip nei monoliti-nės gelžbetoninės konstrukcijos, projektuojant suren-kamąsias gelžbetonines konstrukcijas privaloma tikrinti laikomąją galią, pleišėjimą ir deformavimąsi visų etapų metu – pradedant gamyba ir baigiant naudojimu.

„Statinio (pastato) pastovumui ir ilgalaikiškumui labai svarbus tinkamas surenkamųjų gelžbetoninių konstruk-cijų jungčių įrengimas, jų apsauga nuo įvairių galimų aplinkos poveikių (drėgmės, cheminių medžiagų)“, – pa-brėžia prof. J. Valivonis.

Pasak jo, kartais konstrukcijos, jų dar neveikiant išori-niams poveikiams, gali būti supleišėjusios, per daug įlin-kusios. Bloga betono sudėtis arba technologiniai pažei-dimai gali sukelti pažeidimų konstrukcijų apdailiniuose sluoksniuose. Netinkamas konstrukcijų surinkimas gali sukelti pažeidimų, kurie turės įtakos konstrukcijų ir pas-tato laikomajai galiai bei jų estetiniam vaizdui.

daŽNIaUSIoS STaTYboS kLaIdoS IR kaIP jų IŠveNGTIKlaidas gali lemti technologinių reikalavimų nesilaiky-mas gaminant surenkamąsias gelžbetonines konstruk-cijas, prasta konstrukcijų gamybai naudojamų medžiagų kokybė, medžiagų (ypač betono) sudėtis, pažeidimai, atsiradę konstrukcijas transportuojant, sandėliuojant, surenkant ir pan.

Tačiau bene dažniausiai pasitaikanti statybos „bėda“, pa-sak prof. J. Valivonio, yra netinkamai įrengtos konstruk-cijų jungtys: „Netinkamai įrengtose konstrukcijų (ypač išorinių) jungtyse gali atsirasti šalčio tiltelių, į šilumos izo-liaciją gali patekti vandens – tuo atveju pablogės pastato šiluminiai rodikliai.“

SmULkmeNoS daŽNaI LemIa dIdeLIUS RezULTaTUSProf. J. Valivonio minėtą tinkamo surenkamųjų gelžbe-tonio elementų jungčių įrengimo temą pratęsia ir UAB „Delta Nova“ direktorius Saulius Pilka, kalbėdamas apie atraminius konstrukcijų mazgus. Įmonė „Delta Nova“ prekiauja vokiečių gamintojo „Calenberg Ingenieure“ elastomeriniais atraminiais guoliais, dažniausiai naudo-jamais būtent surenkamojo gelžbetonio pastatų karka-sams.

„Atraminiai guoliai padeda apsaugoti pastatų kons-trukcijas nuo pažeidimų tose vietose, kur atskiri stan-dūs konstrukciniai elementai remiasi vienas į kitą ir

turi atlaikyti ne tik dideles gniuždymo jėgas, bet ir, veikiami temperatūros ar eksploatacinių apkrovų, gali pasislinkti ar pasisukti vienas kito atžvilgiu. Tiesioginis gelžbetoninių elementų kontaktas tokiu atveju reikštų neabejotiną įtempių koncentracijos ir plyšių atsiradi-mą“, – sako S. Pilka.

Pasak jo, ne visada konstruktoriai skiria užtektinai dė-mesio tam, kad būtų parinkti reikiami atraminiai guo-liai ir projekte apibūdinti pagrindiniai jų parametrai, labai dažnai brėžiniuose būna nurodyta tiesiog „neo-preno tarpinė“. UAB „Delta Nova“ direktorius S. Pilka pabrėžia, kad neoprenas tėra vienas iš chloropreno gumos (CR) pavadinimų, o atraminiai elastomeriniai guoliai gaminami ne tik iš chloropreno, bet ir iš EPDM, SBR, NBR, natūralaus kaučiuko (NR) bei įvairių minė-tųjų tipų gumos kombinacijų, ir svarbu nurodyti ne jų „žaliavinę kilmę“, o funkcinius parametrus: leistiną slė-gį, t. y. maksimalią vertikalią reakciją, horizontalias bei kampines deformacijas.

Sumontuotos surenkamosios gelžbetoninės kolonos.

63

64

Stat yba

Elastomeriniai atraminiai guoliai, skirti statiškai konstruk-ciniams elementams atremti, pagal pritaikymą gali būti dvejopi:

1) deformaciniai („paprastieji“) atraminiai guoliai („Ci-bila“, „Compact S65“, „Compact S70“, CR2000, „Per-forated 205“, „Sandwichbearing Q“ ir kt.) – tai ho-mogeninės arba plieno lakštais ar specialiais audi-niais armuotos guminės plokštelės, kurios tolygiai paskirsto (perduoda) jėgą atraminiam elementui ir leidžia atremiamam elementui pasislinkti horizon-taliai (pavyzdžiui, dėl temperatūrinės elemento de-formacijos) ir pasisukti (pavyzdžiui, atremtam sijos galui dėl jos įlinkio) būtent dėl guminės plokštelės elastinės deformacijos (žr. pav.);

2) slystamieji atraminiai guoliai („Ciparall“, „Civalit“, „Per-forated 205 Sliding Bearing“) – tai guoliai, turintys slystamąjį paviršių ir slystamąją plokštelę. Šio tipo

guoliai naudojami ten, kur numatomi santykinai di-deli konstrukcinių elementų poslinkiai.

Pasak S. Pilkos, tinkamai parinkę atraminius guolius konstruktoriai gali išvengti horizontalių reakcijų nuo sijų poslinkių ir deformacijų perdavimo į koloną (t. y. papildomos skersinės jėgos ir papildomo momento ties kolonos pamatu atsiradimo) ar ašinės jėgos ekscentrici-teto atsiradimo dėl pasislinkusio sijos galo.

„Taip atraminis guolis gali gerokai atpiginti pagrindi-nius laikančiuosius konstrukcijos elementus (sutaupyti armatūros, sumažinti kolonų skerspjūvius), užtikrinti didesnį pastato konstrukcijos patikimumą ir sumažinti eksploatacines išlaidas“, – pabrėžia UAB „Delta Nova“ direktorius S. Pilka.

GeLŽbeToNIo jUNGčIų SPReNdINIaI – NUo PRojekTavImo STadIjoSSprendinius gelžbetonio jungtims ir statybinėms kompozitinėms konstrukcijoms siūlo korporacija „Peikko Group“, įkurta 1965 m. Lahti, Suomijoje. „Ši šeimos valdoma bendrovė šiandien yra pasaulinė šios srities lyderė“, – sako UAB „Peikko Lietuva“ projektų vadovas Linas Lelešius. Korporacijoje visame pasau-lyje dirba per 1 200 savo srities profesionalų. „Peikko“ siūlo savo klientams inovatyvius sprendimus, kurie pagreitina ir supaprastina statybos procesus, užtikri-na jų patikimumą.

„Peikko“ istorija prasidėjo prieš beveik 50 m., kai bendro-vės įkūrėjas Jalo Paananenas, įdėtinių detalių gamybos ir tiekimo srities pradininkas, pradėjo gaminti įstrižus ry-šius gelžbetoninėms sienoms. Šį produktą „Peikko“ par-duoda iki šiol.

„Peikko“ teikiama nauda prasideda nuo projektavimo. Tai nemokama programinė įranga konstruktoriams „Peik-ko Designer“, kuri atlieka gelžbetonio varžtinių jungčių, įdėtinių detalių ir praspaudimo armatūros skaičiavimus, generuoja brėžinius. Greitai „Peikko Designer“ bus pa-pildytas ir moduliu kompozitinėms sijoms „Deltabeam“ parinkti.

Be to, įmonė gali pasiūlyti didelį programinių priedų rin-kinį populiariausioms dvimatėms (2D) ir trimatėms (3D) projektavimo programoms, tokioms kaip „Tekla“, „Revit“, „Nemetschek“ ir „AutoCAD“. „Peikko“ programinių įran-kių naudojimas optimizuoja projektavimo procesą ir jį daro patikimesnį, greitesnį bei lengvesnį. Esant poreikiui, nemokamai atlieka specifinių nestandartinių gaminių projektavimą ir gamybą.

Svarbu paminėti, kad „Peikko“ teikia technines konsulta-cijas visais klausimais, susijusiais su savo produkcija nuo projektavimo iki galutinio įrengimo.

GaLImI PoSLINkIaI aTRamINIame mazGe

Tipinis surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų atraminis mazgas.

65

Stat yba

STaNdaRTINIaI SeRTIFIkUoTI GamINIaI PeR TRUmPIaUSIą LaIką„Peikko“ siūlomų didelio asortimento standartinių gami-nių gelžbetoniui naudojimas tiesiogiai veikia gamybos ir statybos procesus. Kai svarbu yra patikimumas ir terminai, „Peikko“ teikiama nauda matoma labiausiai. Projektuoto-jams, gamintojams ir statytojams nereikia atskirai skaičiuoti, projektuoti ir gamintis įdėtinių detalių, užtenka atsivertus „Peikko“ katalogus pagal reikalingas apkrovas ir paskirtį parinkti standartinį gaminį, ir jis bus pristatytas iš „Peikko“ sandėlių per trumpiausią laiką. Taip sutaupoma laiko, lėšų ir gaunamas sertifikuotas, kokybiškas gaminys. Dirbant su su-dėtingais ir specifiniais projektais, dažnai atsiranda poreikis naudoti specialaus antikorozinio atsparumo gaminius, tad „Peikko“ skubiai gali pristatyti specialius cinkuotus ar nerū-dijančiojo plieno gaminius iš sandėlių Suomijoje.

vaRŽTINėS jUNGTYS TokIoS PaT STaNdŽIoS kaIP IR moNoLITINIo GeLŽbeToNIoAtskirai kalbant apie gelžbetoninių pamatų su kolono-mis jungtis ir kolonų su kolonomis ar rėmsijėmis jungtis, „Peikko“ yra pirmoji bendrovė, gavusi oficialų Europinį techninį liudijimą (ETL, angl. ETA), kuriame patvirtinama, kad „Peikko“ varžtinės jungtys yra tokios pat standžios kaip monolitinio gelžbetonio. „Dar prieš dešimt metų Lietuvoje buvo žinomas ir naudojamas tik vienas gelž-

betoninių kolonų įtvirtinimo būdas pamatuose – tvirtini-mas lizduose. „Peikko“ pristatytas varžtinis alternatyvus sprendimas dabar sėkmingai baigia išstumti „lizdinį“ tvir-tinimo būdą. Tai lemia mažesnės žemės darbų ir pamatų įrengimo išlaidos, patikimumas, tikslumas ir, svarbiausia, trumpesnis bendras projekto įvykdymo laikas. Tuometė naujovė visiškai pasitvirtino ir dabar gelžbetonio gamin-tojų bei statybos bendrovių dažnai naudojama“, – pabrė-žia L. Lelešius.

Surenkamojo gelžbetonio inkaras „Peikko TF“.

„Peikko PEC“kolonų padai.

„Peikko PCs“ paslėptos gembės.

„Peikko“ sprendinių sistema.

Lengvas ir greitas kolonos montavimas ant pamato, naudojant „Peikko“ varžtines jungtis.

65

66

Stat yba

SIjoSe PaSLėPToS koNSoLėS IR STaTYbINėS komPozIcINėS koNSTRUkcIjoS Kitas svarbus „Peikko“ siūlomas sprendinys – paslėptos konsolės. Šios konsolės gali būti įrengiamos gelžbeto-ninėms kolonoms su sijomis sujungti, gelžbetoninėms sienoms su sijomis sujungti ar sijoms su kitomis sijomis sujungti. Šios jungties esminis pranašumas – išsikišimo nebuvimas kolonos užpylimo klojinyje metu, galimas konsolės padėties koregavimas montavimo metu ir tuš-čia erdvė po sija sujungimo vietoje, nes konsolė paslėpta

sijoje. Taip praplečiamos ribos erdvėms planuoti ir sąly-goja paprastesnį inžinerinių tinklų įrengimą.

„Peikko“ išskirtinumas – ir gaminamose statybinėse kompozicinėse konstrukcijose, plačiai naudojamose su surenkamuoju gelžbetoniu. Svarbiausias šios siste-mos elementas yra „Peikko“ išradimas – kompozicinės sijos „Deltabeam“. Pasak L. Lelešiaus, šių sijų teikiami pranašumai labiausiai atsiskleidžia būtent naudo-jant su surenkama kiaurymėtųjų plokščių perdanga. Jungčių patikimumas, garantuotas ugniaatsparumas, aukščio ir erdvės taupymas bei techninis palaikymas per visą projekto eigą daro šį sprendimą pranašesnį, palyginti su kitais.

„Mūsų produkciją naudoja visi didžiausi Lietuvos gelžbe-tonio gamintojai, didžiausi rangovai (YIT, PST, „Mitnija“ ir kt.) ir kiti statytojai, nes „Peikko“ yra pelnęs patikimo ir lankstaus tiekėjo vardą“, – sako UAB „Peikko Lietuva“ pro-jektų vadovas L. Lelešius.

„Peikko“ sprendimai buvo pritaikyti Visagino AE uždary-mo projekto metu, Klaipėdos „Fortum“ projekto metu, „Senukų“ administraciniam pastatui prie Kauno „Megos“, beveik visoms arenoms, Kauno ir Vilniaus oro uostams, Kauno oro uosto didžiausiam regione orlaivių angarui ir daugumai kitų projektų.

Sijos „Peikko Deltabeam“ ir „Petra“, naudojamos su gelžbetonine perdanga – lygios lubos. „Peikko PC“ paslėptų gembių sistema.

67

Stat yba

Hidroizoliacijos svarba Kad į surenkamojo gelžbetonio konstrukcijas nepatektų drėgmės, kad jos išliktų sausos ir apsaugotos nuo neigia-mų atmosferos ir kitų žalingų veiksnių poveikio, prireikia hidroizoliacijos. „Dažniausiai hidroizoliavimo klaidos daro-mos įrengiant pastatų terasas, balkonus, pamatus ir rūsius, bet prireikia hidroizoliuoti ir kitus paviršius. Paprastas, bet laiku priimtas su hidroizoliacija susijęs sprendimas sutau-po nemažai pinigų ir laiko“, – sako Hidrostata.eu veiklos koordinatorius Ruslanas Šiudeikis.

Hidrostata.eu dirba su graikiškais „Maris Polymers“ pro-duktais visoje Lietuvoje. Įmonė siūlo hidroizoliacijos problemų sprendimus, prireikus specialistai naudoja ir įvairius medžiagų derinius, kad pasiektų patį geriausią rezultatą. „Maris Polymers“ – tai poliuretano polimerų arba epoksido dervų pagrindu pagamintos tepamos ir

liejamos dangos įvairiems paviršiams hidroizoliuoti ir apsaugoti. Šių medžiagų gamintojai jau daugiau kaip 30 metų specializuojasi poliuretano dangų gamybos srity-je, unikalios teptinės ir šaltuoju būdu formuojamos hi-droizoliacinės bei apsauginės dangos visame pasaulyje pelnė puikias rekomendacijas. Puikių charakteristikų me-džiagos leidžia išspręsti net sudėtingiausius šiuolaikinės statybos architektų ir konstruktorių keliamus uždavinius.

Hidrostata.eu sandarina ir dengia įvairius betono pavir-šius, pastatų sienas, terasas, balkonus, pamatus, senus ir naujus stogus, įvairias gelžbetonio konstrukcijas, tiltų konstrukcijas, vandens rezervuarus ir pan.

Įsibėgėjant daugiabučių namų renovacijai, vis dar nemaža dalis daugiabučių namų turi bėdų dėl aptrupėjusių, įskilusių fasadų, pelijančių sienų ir drėgmės gyvenamosiose patalpo-se. Dažniausia šių problemų priežastis – nesandarios tarpblo-kinės sandūros ar blokai, nusidėvėjus apdailiniam sluoksniui, nebeatsparūs besiskverbiančiai į konstrukciją drėgmei.

Hidrostata.eu gali pasiūlyti išskirtinį sprendimą – siūlių sandarinimą ir visos sienos hidroizoliaciją su hidroizo-liacine membrana „Mariseal“. Tokia hidroizoliacinė dan-ga būna vienalytė, be sandūrų, ypač atspari vandeniui, šalčiui, karščiui ir UV spinduliuotei, bet laidi garui. Danga išlieka elastinga, esant temperatūrai nuo –30 iki +90 °C, netrūkinėja. Ji atspari plovikliams, naftos produktams, šarmams, druskoms ir jūros vandeniui. Dėl šių medžiagos savybių padengtas paviršius nepraleidžia į konstrukciją drėgmės, todėl sienos išlieka sausos, o tai lemia didesnę jų šiluminę varžą.

Pasak Hidrostata.eu veiklos koordinatoriaus, „Maris Poly-mers“ – ne tik hidroizoliacija, su šiomis dangomis galima turėti ir izoliuotą, ir gerai atrodantį paviršių.

Įsibėgėjant daugiabučių namų renovacijai, vis dar nemaža dalis daugiabučių namų turi bėdų dėl aptrupėjusių, įskilusių fasadų, pelijančių sienų ir drėgmės gyvenamosiose patalpose. Dažniausia šių problemų priežastis – nesandarios tarpblokinės sandūros ar blokai, nusidėvėjus apdailiniam sluoksniui, nebeatsparūs besiskverbiančiai į konstrukciją drėgmei.

68

Inž Iner I ja

aSta GeiBūNieNė

kauno miestas sparčiai keičia savo veidą. Savanorių pr. ir S. Žukausko gatvių sankryžoje iki šiol miestelėnus ir svečius baidęs neprižiūrimas sklypas virsta traukos centru. čia iki šių metų pabaigos iškils naujas 7,4 tūkst. m2 ploto pre-kybos centras.

ŠIUoLaIkIŠkaS PRekYboS ceNTRaS

Pagrindinis pastato nuomininkas – mažmeninės pre-kybos tinklą valdanti bendrovė „Rimi Lietuva“. „Rimi“ prekybinės patalpos su mėsos, paukštienos, žuvų apdirbimo bei kulinarijos cechais užims 2,5 tūkst. m2 plotą. Kitose patalpose įsikurs prekybos ir paslaugų įmonės.

Sklypą investicijų bendrovės „Lords LB Asset Mana-gement“ fondas „Lords LB Baltic fund III“ įsigijo kartu su „SMI Lietuva“ nekilnojamojo turto portfeliu praė-jusių metų gegužę. Statybos darbus atlieka statybos paslaugų koncernui „YIT Corporation“ priklausanti AB „YIT Kausta“. Suomijos statybos paslaugų koncernas veikia nuo 1912 metų. Įmonės padaliniai veiklą vykdo Vidurio ir Rytų Europoje, Baltijos šalyse ir Rusijoje. „YIT“ priklausančiose įmonėse septyniose šalyse dirba per 6 tūkst. darbuotojų. Lietuvoje veikiančią įmonių grupę

„YIT Kausta“ sudaro viena didžiausių Lietuvoje rangos, statybos paslaugų ir komercinio nekilnojamojo turto plėtros įmonių AB „YIT Kausta“ bei gyvenamosios staty-bos objektų tiesioginiais pardavimais ir projektų plėtra užsiimanti UAB „YIT Kausta būstas“. Šiandien „YIT Kausta“ yra viena didžiausių ir moderniausių statybos bendrovių Lietuvoje. Tokią sėkmę lemia stipri kvalifikuotų darbuo-tojų komanda, aukšta darbų kokybė, kūrybingi spren-dimai bei nepriekaištinga įmonės reputacija. „Mums, kaip kauniečiams, džiugu, jog ilgai buvęs apleistas sklypas pagaliau bus naudojamas pagal paskirtį ir dar viena Savanorių prospekto dalis bus sutvarkyta“, – pra-dedant statybas kalbėjo Kęstutis Vanagas, „YIT Kaustos“ generalinis direktorius.

68

69

Inž Iner I ja

Projektuojamas pastatas turi gerinti esamos vietos

urbanistinę aplinką. – GedimiNaS jurevičiuS, architektas

Pasak „YIT Kausta“ generalinio direktoriaus, didžiau-sias iššūkis šiose statybose buvo tai, kad darbams at-likti skirtas terminas buvo nepaprastai trumpas. Šių metų birželį pradėti statybos darbai turi būti baigti iki metų pabaigos.

„Tai turbūt buvo vienas pagrindinių veiksnių, lėmusių užsakovo UAB „SMI Lietuva“ apsisprendimą patikėti dar-bus ilgametę patirtį turinčiai bendrovei. Mūsų įmonė yra įgyvendinusi ne vieną projektą per itin trumpą lai-ką. Džiaugdamiesi užsakovo pasitikėjimu, priėmėme šį iššūkį ir tikime, kad jo nenuvilsime, – sakė K. Vanagas. – Darbai sėkmingai vyksta ir jau gruodžio pradžioje pre-kybos centras turėtų atverti duris.“

Šalia pastato jau įkurtos 257 automobilių stovėjimo vietos, iš jų 11 skirtos žmonėms su negalia. Vykdant statybos darbus, atnaujintos šalia esančių Statybinin-kų ir Lakajų gatvių dangos, įrengti šaligatviai ir pėsčių-jų takai (1000 m2). Į pastato statybas investuota apie 15,6 mln. litų.

UŽSakovaSUAB „SMI Lietuva“

RaNGovaS„YIT Kausta“

STaTYboS vadovaSVidmantas Rajunčius

STaTYbų TecHNINė PRIeŽIūRaUAB „Baltic Engineers“

PRojekTo vadovaSMindaugas Medelis

PRojekTUoTojaSUAB Gedimino Jurevičiaus studija

beNdRaS PLoTaS7,4 tūkst. m2

Pc „RImI“ PLoTaS2,5 tūkst. m2

aUTomobILIų STovėjImo vIeToS257

IŠ jų vIeToS ŽmoNėmS SU NeGaLIa11

STaTYbų veRTėApie 15,6 mln. litų

adReSaSSavanorių pr. 321, Kaunas

69

70

Inž Iner I ja

Pagrindinės pastato konstrukcijos – gelžbetonio kolo-nos ir perdangos, prilydomosios dangos stogas. Kadan-gi inžinerinės geologinės sklypo sąlygos statybai nebu-vo itin palankios, sklype gausu požeminių komunikaci-jų, viršutinėje ir vidurinėje geologinio pjūvio dalyje iš-plitę kaitūs, nedidelio stiprumo gruntai, todėl prekybos centro Kaune, Savanorių pr. 321, pamatus po pastato gelžbetonio kolonomis ir sienomis „YIT Kausta“ pati-kėjo rengti patyrusiam subrangovui UAB „Projektana“. Šios įmonės specialistai suprojektavo spraustinius po-lius ir monolitines galvenas. Polių skersmuo pasirinktas 350 mm, jų ilgis siekia nuo 3 iki 7,5 metro. Spraustinių polių įrengimo metodas užtikrina spartų pamatų įren-gimą ir, palyginti su analogiškų gabaritų gręžtiniais po-liais, gali perduoti didesnes apkrovas gruntui, kas lemia ekonomišką medžiagų naudojimą.

Pasak generalinio rangovo, planuojama, kad naujasis pastatas atitiks B energinio naudingumo klasę. Pastato mūrinės sienos apšiltinos akmens vata. Kitos sienos – iš „sumuštinio“ tipo plokščių. Centrinė šildymo sistema sujungta su miesto šiluminiais tinklais. Oras šildomas

per ventiliacijos sistemą arba radiatoriais (konvek-toriais) su tiesiogiai reguliuojamais termostati-

niais vožtuvais. Vandentiekio bei nuotekų tinklai prijungti prie miesto tinklų.

Elektros instaliacijos darbams taip pat buvo keliami išskirtiniai reikalavimai. Pasak vi-daus ir lauko elektros instaliacijos, prieš-gaisrinės signalizacijos ir procesų valdymo bei automatizacijos darbus atlikusios UAB

„Fungerta“ specialistų, nugriovus seną-ją sklype buvusią pastotę, buvo

pastatyta nauja. Įrengta ugniasienė nuo degali-

nės „Statoil“ pusės, siur-blinė ir gesinimo stotis

vandens įvado maz-ge. „Nors visiems pro-

cesams reikia nemažai laiko, terminai skubino,

tad dirbti teko sparčiai, –

70

sakė bendrovės konsultantas Gytis Kažemekaitis, – ta-čiau tokių darbų procesas mums yra gerai pažįstamas, visos sistemos žinomos. Suprantama, tiek apšvietimas, tiek priešgaisrinė signalizacija bei automatizavimo sis-temos yra specifinės, turinčios atitikti griežtus reikala-vimus, taikomus visuomeninės paskirties pastatams, užtikrinančios žmonių saugumą.“ Pasak UAB „Funger-ta“ direktorės Almos Kažemekaitienės, įmonės speci-alistai stengėsi visus darbus atlikti kokybiškai ir laiku, naudojo tik kokybiškas medžiagas, juk svarbiausias įmonės tikslas ir yra tapti patikimiausiu kliento partne-riu, teikiančiu optimaliausius sprendimus projektams.

NovaToRIŠkI aRcHITekTūRINIaI SPReNdImaIŠiuo metu statomų įvairių prekybos tinklų centrų ope-ratorių pastatų vidinė planinė struktūra iš esmės neturi didelių skirtumų. Tačiau išoriškai kiekvienas operatorius stengiasi būti išskirtinis ir lengvai atpažįstamas. Archi-tektūriniai eksterjero ir interjero sprendimai yra indivi-dualūs ir būdingi tik to prekybos tinklo operatoriui. Tam pasiekti visi turi parengę projektavimo standartų apra-šus ir įvairiausius nurodymus.

Projektuojant konkretų prekybos centrą, ši informacija yra labai svarbi, tačiau, pasak prekybos centrą projek-tavusių UAB Gedimino Jurevičiaus studijos architek-tų Gedimino Jurevičiaus ir Tomo Vaičiulio, pirmiau-sia projektuojamas pastatas turi derėti prie aplinkos, maksimaliai gerinti esamos vietos urbanistinę aplinką ir architektūros kokybę.

Šalia Savanorių pr. ir S. Žukausko gatvės sankryžos esantis sklypas ilgą laiką buvo apleista dykvietė, o jos aplinkinis foninis užstatymas – chaotiškas. „Šalia sklypo esančios degalinės bei restorano „McDonald’s“ urbanistinio chaoso erdvė bei Statybininkų gatvės ko-mercinės pramoninės architektūros balaganas tikrai nepuošia šios vietos, – sakė G. Jurevičius. – Projek-tuodami prekybos centrą šioje miesto dalyje, siekėme sukurti paprastą, neapkarstytą nereikalingomis archi-tektūrinėmis detalėmis, solidų pastatą. Reklaminė in-formacija, suprojektuota ant fasadų, minimali, o pačių fasadų apdailai naudotos NBK keramikos fasadinės plokštės. Jos, keičiantis apšvietimui, keis ir savo atspal-vį, taip suteikdamas savotiško žaismingumo pastato fasadams. Pastato eksterjero grafika, jo proporcijos bei naudotų apdailos medžiagų kokybė ne tik vilios pirkėjų srautus, bet ir turės neabejotiną estetinę įtaką aplinkai.

71

Inž Iner I ja

Naujajame prekybos centro „Rimi“ komplekse sumontuota

per 2 100 m2 NBK terakotos plokščių, įrengiant jas ant trijų

skirtingų konstruktyvų: „Paroc“ kompozicinių AST-S 150 mm

plokščių, standartinio sprendimo silikatinių plytų mūrinio su „Paroc

Extra“ + „Paroc Was25t“ izoliacija ir ant metalinio karkaso. Tai pastatui

suteikia monumentiškumo ir išskirtinumo.

Nbk keRamIka. vėdINamųjų FaSadų TecHNoLoGIjoSFasadams įrengti naudojamų medžiagų technologijos nepaliaujamai vystosi, archi-tektams atverdamos naujų galimybių įgyvendinti kūrybinius užmanymus. vienos jų – terakotos plokštės „terrart“. jau pats pavadinimas nurodo plokščių natūralią kilmę.

Terakotos keramika žinoma jau nuo senovės Romos ir Graikijos laikų. Tai bene ilgalaikiškiausios rūšies keramika. Nors šiuo metu ji gaminama naudojant naująsias technologijas, bet vis iš tų pačių trijų elementų: ugnies, molio ir vandens. Taip sukurta medžiaga šiandien naudojama vėdinamiesiems fasadams įrengti. Laikas diktuoja savo madas ir pateikia savo atradimus. „NBK Terrart“ terakotos keramika plastiškumu ir meninėmis galimybėmis atsidūrė pirmose pozicijose pasaulyje. NBK keramika – tai labiausiai atmosferiniams poveikiams atspari medžiaga. Ji galima įvairiausių formų, dangos tipų, spalvų ir atspalvių, išgaunamų natūraliai degant ir spalvinant įvairiais pigmentais, išliekanti nepakartojama visuose projektuose. Juk kiekvienas projektas skatina sukurti kažką naujo, kitokio ir dar unikalesnio.

Kadangi naudojant aliuminio karkasą montavimo darbai vyko greitai ir nesudėtingai, atsirado ir naujų techninių sprendimų. Todėl architekto G. Jurevičiaus projektas tapo išskirtiniu ir pateikė naujų iššūkių tiek projektuotojams, tiek statybininkams, tiek tiekėjams. NBK keramika nėra pati lengviausia fasadinė medžiaga (35–55 kg/m2), tvirtinama į sienų konstrukcijas, todėl sprendimus rengę įmonės „Exterus“ specialistai susidūrė su naujais iššūkiais. Vėdinamasis fasadas įrengtas tvirtinant įvairaus ilgio (maks. 1 800 mm) apdailos plokštes į tradicinį silikatinių plytų mūrą, betono konstrukcijas bei „Paroc“ plokštes, leidžiančias atlaikyti apkrovą. Ypatingų sandūrų plokštės pro jungtis nepraleidžia vandens, o pro jas patenkantis oras išneša drėgmę į išorę. Taip abiejose terakotos plokščių pusėse išlyginami slėgio skirtumai, apsaugomos izoliacinės medžiagos ir laikančiosios konstrukcijos nuo drėgmės sankaupų, kartu oro srautas, vėdindamas sienų konstrukcijas, apsaugo jas nuo deformacijų. Tokio tipo vėdinamųjų fasadų įrengimas su NBK keramikos plokštėmis tinka ir naujos statybos, ir renovuojamiems pastatams. Be to, suteikia jiems naują kokybę ir unikalumo.

72

Inž Iner I ja

TecHNINė PRIeŽIūRa: koNSTRUkTYvUmaS IR PeRSPekTYvaViena svarbiausių prekybos centro Kaune plėtros projek-to dalių – statybos techninė priežiūra – buvo patikėta UAB „Baltic Engineers“. Tai ilgametę patirtį vietinėje ir tarptau-tinėje rinkoje turinčių profesionalių inžinierių komanda, teikianti aukštos kokybės, tvirtais pasitikėjimo ryšiais bei griežtais verslo etikos standartais grįstas techninės priežiūros, teritorijų planavimo, projektavimo, projektų valdymo ir inžinerinio konsultavimo paslaugas. Įmonės patirtį ir profesionalumą įrodo atlikti darbai – daugiau nei 80 prekybinės paskirties pastatų techninių vertinimų Lietuvoje, Baltarusijoje, Latvijoje, Lenkijoje. Įmonė vado-vaujasi valdymo sistemos standartu ISO 9001, aplinkos vadybos sistemos standartu ISO 14001, darbuotojų sau-

gos ir sveikatos vadybos sistemos standartu OHSAS 18001. Svarbu paminėti, kad UAB „Baltic Engineers“ yra atestuotas BREEAM vertintojas Lietuvoje. Vyk-dydama prekybos centro,

esančio Savanorių pr. 321, Kaune, projekto techninės priežiūros dalį, UAB „Baltic Engineers“ inžinierių grupė, kurią sudarė kvalifikuotų specialiųjų statybos darbų ir bendrosios techninės priežiūros specialistai, skyrė dide-lį dėmesį ne tik įprastiems techninės priežiūros proceso darbams, bet, siekdama kuo geresnio rezultato, profesio-naliai teikė ir papildomas paslaugas. Jas sudarė: sprendi-nių atitikties tikrinimas, ar jie atitinka pagrindinio nuomi-ninko reikalavimus; periodinių ataskaitų rengimas raštu klientui apie statybos darbų eigą ir progresą; inžinerinės kliento, rangovo, projektuotojų konsultacijos, susijusios su techninių sprendinių tobulinimu, galimomis rizikomis ir kitais svarbiais klausimais.

Svari priežastis, kodėl statybos techninei priežiūrai buvo pasirinkta UAB „Baltic Engineers“, ta, kad įmonė gali atlikti ne tik techninę priežiūrą, bet prireikus gali profesionaliai suteikti ir kitas inžinerines paslaugas ar konsultacijas. Ilgametę patirtį sukaupę specialistai visa-da remiasi konstruktyviu mąstymu ir perspektyviomis įžvalgomis, tvirtindami užsibrėžtus tikslus ir perženg-dami jų ribas.

73

Inž Iner I ja

triNKeliŲ KlOjimaStraNSPOrtO NuOmaviSi StatyBOS darBai

SaUGIoS IR ILGaLaIkėS dURYSNaujajame prekybos centre durų įrengimu rūpinosi jau ne pirmą kartą su „YIT Kausta“ bendradarbiaujanti UAB „Vauksa“. Bendrovė jau 17 metų yra Estijos bendrovės „Viljandi Aken ja Uks“, gaminančios „Viljandi“ duris ir langus, oficiali atstovė Lietuvoje. „Viljandi“ durys suda-ro didelį asortimentą: nuo lengvų vidaus iki specialios paskirties durų, atitinkančių svarbiausius atsparumo ugniai, kartotinio varstymo, garso izoliacijos rodiklius. Tai svarbiausi reikalavimai, įrengiat objektus, kuriuose renkasi didelis srautas žmonių: viešbučiai, prekybos centrai, sporto klubai.

„Šiuo metu darbus prekybos centre „Rimi“ jau baigia-me. Sumontuotos metalinės švytuoklinės durys iš spe-cialaus nerūdijančiojo plieno. Tokios durys sertifikuotos naudoti maisto pramonėje. Jos gaminamos su iliumi-natoriumi bei specialiomis tarpinėmis – taip užtikrina-mas darbuotojų saugumas. Visos prekybos salės durys, specialios paskirties patalpų durys yra ugniai atsparios bei turi avarinio išėjimo įrenginius (spynas „Antipanik“). Kilus gaisro pavojui, duris visada galima atidaryti nu-lenkus rankeną, netgi jei judesiai yra netikslūs. Durų slenkstis montuojamas ne aukštesnis nei 2 cm. Viešųjų tualetų durys turi MDP užpildą, nuo apačios jos apskar-dintos 30 cm nerūdijančiojo plieno plokštėmis. Tokios pat plokštės pritvirtintos ir šalia rankenų. Durys, atspa-rios kartotiniam varstymui, bus naudojamos ilgai ir sau-giai“, – patvirtino UAB „Vauksa“ projektų vadovas Virgi-nijus Kuprys.

Ne vieni darbo metai įrodė, kad UAB „Vauksa“ siūloma produkcija kokybiška, patikima, patvari ir ilgalaikė. Pasiū-la ir galimybės tokios pat didelės: nuo prekybos centrų („Maxima“, „Iki“, „Rimi“), medicinos įstaigų (Biotechnolo-ginės farmacijos centras „Biotechpharma“) iki prabangių viešbučių (viešbutis „Ramada“).

aPLeISTaS SkLYPaS SUTvaRkYTaSUAB „Armida“ jau aštuonerius metus užsiima aplinkos tvarkymo darbais, kloja trinkeles, gabena birius krovinius, perveža žvyrą, smėlį, atlieka bendruosius statybos dar-bus, dengia stogus, skardina, gamina skardą ir nuomo-ja statybinę techniką, traktorius, savivarčius, krautuvus „Bobcat“. Jau ne pirmą kartą pagal rangos sutartis sėkmin-gai dirbdami kartu su „YIT Kausta“ bendrovės specialistai su sava technika šįkart rūpinosi prekybos centro „Rimi“ aplinka. „Atlikome visus aplinkos darbus, įrengėme šali-gatvius ir pėsčiųjų takus. Didžiuojamės, kad viską pada-rėme laiku, nors be nenumatytų veiksnių ir neapsieita – juk ir pats pastatas sudėtingos formos. Tačiau puikus generalinio rangovo vadovavimas ir mūsų atsakingu-mas bei profesionalumas lėmė, kad visos problemos buvo išspręstos“, – apie neseniai baigtus darbus kalbėjo UAB „Armida“ direktorius Gintaras Virbašius.

74

Inž Iner I ja

SvaRUS keLININkų INdėLISAsfaltavimo darbus aikštelėje priešais Savanorių pr. 321, Kaune, statomą prekybos centrą ir šalia esančiose dvejo-se gatvėse buvo patikėta atlikti UAB LIETUVOS KELIų STA-TYBA. Tai kelių ir gatvių tiesimo bei remonto sektoriaus bendrovė, visoje Lietuvoje teikianti aukštos kokybės pas-laugas, orientuotas į ilgalaikius rezultatus bei funkciona-lumą. Šalia pastato įkurtos 275 automobilių stovėjimo vietos, iš kurių 11 skirtos žmonėms su negalia. Vykdant statybos darbus, atnaujintos šalia esančių Statybininkų ir Lakajų gatvių dangos.

Pasak UAB LIETUVOS KELIų STATYBA direktoriaus Vytau-to Babušio, šįkart, kas labai svarbu kelininkams, darbo są-lygos geros, ruduo palankus, tad jokių problemų nekyla, darbai bus baigti laiku. „Džiugu, kad atlikti darbai atitinka visus šiuolaikiniams keliams ir gatvėms keliamus techninius, ekonominius, ekologinius reikalavimus, – sakė direktorius. – Taip pat džiugina ir mūsų užsakovas. Jis, būdamas atsakingas ir rimtas partneris, laiku perduoda kelininkų darbams atlikti reikalingus darbų frontus, todėl mes galime dirbti be prasto-vų ir neatsilikdami nuo numatyto darbų grafiko.“

UAB LIETUVOS KELIų STATYBA daug gatvių tiesimo ir duobių remonto darbų atlieka Kauno mieste. Šiemet įmo-nė vykdė darbus ne tik Kaune, bet ir atliko gatvių tiesimo ir remonto darbus Jonavoje, Kėdainiuose. Iki sezono pabai-gos bus įvykdyti geležinkelio ruožo rekonstrukcijos dar-bai projekte „Rail Baltica“, atlikti pėsčiųjų ir dviračių tako tiesimo darbai, valstybinės reikšmės magistralinio kelio A15 Vilnius–Lyda 28,6–29,05 km ruože, taip pat baigiami K. Baršausko g., Kaune, dalies rekonstrukcijos, įrengiant šviesaforinę sankryžą ir automobilių stovėjimo aikštelę ties prekybos centru „Molas“, darbai.

UAB LIETUVOS KELIų STATYBA, siekdama būti konkuren-cinga savo verslo rinkoje, atitikti užsakovo poreikius, didžiulį dėmesį skiria kokybės valdymui. Sklandus bendrovės valdy-mas, greitas reagavimas į pokyčius, lankstus vidinių procesų pertvarkymas užtikrina, kad iš užsakovų prisiimami įsiparei-gojimai bus įvykdyti laiku ir kokybiškai, o pasiūlytas sprendi-mas bus geriausias. Tinkamai vykdyti šiuos tikslus bendro-vei padeda vadybos sistemų visuma, apimanti kokybės (ISO 9001), aplinkos apsaugos (ISO 14001), darbuotojų saugos ir sveikatos (OHSAS 18001) vadybos sistemas.

UAB LIETUVOS KELIų STATYBA savo verslui plėtoti naudo-ja modernią ir patikimą techniką: asfalto klotuvus „Vögele“, „Bitelli“, kelio frezas „Wirtgen“, plentvolius „Dynapac“, „Hamm“, „Amman“, „Bomag“, automobilinius greiderius, buldoze-rius, krautuvus „Terex“, „Case“, „Caterpillar“, ekskavatorius JCB, „Liebherr“, „New Holland“, savivarčius ir vilkikus MAN, krovini-nius automobilius, kitus specialiuosius automobilius ir statybi-nę techniką. Tai leidžia dirbti net ir esant pačioms sudėtingiau-sioms sąlygoms, o darbus atlikti kokybiškai ir laiku.

UAB lietUvos kelių stAtyBA, Marvelės g. 199B, KaunasTel. 8 37 407 777, mob. +370 610 34 055, faks. 8 37 407 777 , el. p. [email protected]

www.keliustatyba.lt, www.lietuvoskeliustatyba.com

UAB lietUvos kelių stAtyBA dirba savo srities profesionalai, atestuoti dar-bų vadovai. Įmonės darbuotojai naudoja pažangius darbo metodus, leidžiančius puikiai suderinti darbus ir pasiekti ko-kybiškų darbo rezultatų. Įmonė daug dėmesio skiria darbuotojų motyvacijos priemonėms. Šiais metais įgyvendinta dar viena motyvacijos priemonė – įmonė įkūrė dvi sporto komandas: krepšinio komandą lietUvos kelių stAtyBA (dalyvauja kauno krepšinio mėgėjų lygos krepšinio pirmenybėse) ir stalo teniso komandą lietUvos kelių stAtyBA (varžosi su kitomis kauno miesto įmonių komandomis kauno įmonių stalo teniso mėgėjų čempiona-te). Bendrovėje sudarytos sąlygos darbuotojams efektyviai dirbti, kelti kvalifikaciją, atskleisti ir pritaikyti savo gebėji-mus bei įgyvendinti asmeninius ir kūrybinius tikslus.

76

Inž Iner I ja

SveIkaTą TaUSojaNčIoS ŠILUmoS IR vėdINImo SISTemoS PaTaLPoSe: eKONOmiŠKa, PatOGu, PatiKima

alergenų ar kvapų. Dėl kompresoriams naudojamų pažangių technologijų šilumos siurbliai efektyviai prisitaiko prie kiekvieno namo šilumos poreikių ir vei-kia optimaliausiomis elektros sąnaudomis, suteikda-mi maksimalų komfortą bet kokiomis oro sąlygomis. Šios serijos įrenginius iš analogiškų produktų rinkoje taip pat išskiria ir įdiegtas aštuonių elementų tempe-ratūrinis jutiklis, kuris užtikrina itin tolygų oro srau-tų paskirstymą patalpose bei kitas naujas naudingas funkcijas (energijos taupymo režimas, žmonėms išė-jus iš patalpų, oro srauto nukreipimas nuo žmonių ar atvirkščiai ir kt.).

Ne TIk ŠILdo, beT IR vaLoApskaičiuota, kad patalpose miestietis darbo die-nomis išbūna daugiau negu du trečdalius dienos, o nuo kvėpuojamo oro grynumo ir švaros priklauso žmogaus miego kokybė, sveikata ir darbingumas. Jei krenta darbingumas, svaigsta galva, darosi silpna, tai didelė tikimybė, kad oras patalpose prastas, tuomet reikia ieškoti būdų jam pagerinti. Siekiant patalpose išlaikyti švarų orą, „Mitsubishi Electric“ siūlo unikalius MSZ-FH-VEHZ serijos šilumos siurblius kondicionie-rius, kuriuose įdiegta itin efektyvi keturių filtrų siste-ma „Plasma Quad“. Ši sistema išvalo patalpų orą taip, kad jame nebelieka dulkių, virusų, bakterijų, įvairių

77

INŽ INER I JA

UAB „eko2ŠilUmA“Tel.: Kaune +370 37 350 075,

Vilniuje +370 603 90 004El. p. [email protected]

www.eko2siluma.lt

IŠSaUGokIme ŠILUmą vėdINdamIKadangi šiuolaikinis naujas ar renovuotas pastatas yra ypač sandarus, esant jo nepakankamai ventiliacijai, di-dėja pelėsio ir įvairių bakterijų dauginimosi tikimybė, tad dažnai neišvengiama „sergančio namo“ sindromo. Žinoma, visada galima atidaryti langus ir išvėdinti pa-talpas. Tačiau neretai šviežias oras, kuris patenka į patal-pas, būna šaltas, todėl kainuoja nemažai lėšų jį iš naujo sušildyti. Be to, ne visose patalpose yra galimybė įreng-ti centralizuotą ortakinę rekuperacinę sistemą. Tokiu atveju kaip analogišką alternatyvą „Mitsubishi Electric“ siūlo mini rekuperatorių VL-100U5-E, kuris atlieka tas pačias funkcijas kaip ir ortakinis rekuperatorius. Tokia sistema skirta naudoti nuosavuose namuose, butuose, biuruose, konferencijų salėse ar kitur, kur stinga venti-liacijos. Toks itin kompaktiškas, bet labai našus, lengvai ir paprastai (pakanka išgręžti dvi skyles) ant išorinės

pastato sienos montuojamas rekuperatorius leidžia sutaupyti apie 80 % energijos, puikiai slopina iš išorės sklindančius garsus. Vėdinant šalinamas užterštas oras ir tiekiamas šviežias, būtinas žmogaus organizmui. Taip užtikrinamos higieniškos ir komfortiškos darbo bei gy-venimo sąlygos.

„Mitsubishi Electric“ Lietuvoje atstovauja įgaliotoji par-davimų bendrovė UAB „EKO2ŠILUMA“. Įrangą montuo-ja tik akredituoti montuotojai. Taip užtikrinama visos grandinės kokybė – nuo gamintojo iki vartotojo, kad pasirinktas gaminys būtų ilgalaikė ir rūpesčių nekelianti investicija.

MSZ-FH-VEHZ šilumos siurblio jutiklis turi tokias funkcijas, kaip „Netiesioginis oro srau-tas“ (oras nukreipiamas nuo žmogaus) ar „Tiesioginis oro srautas“ (pučiama į žmogų).

Šilumos siurblio MSZ-FH-VEHZ jutikliai aptinka, ar patalpoje yra žmonių. Kai patalpoje nieko nėra, įrenginys automatiškai persijungia į energiją taupantį režimą.

78

Inž Iner I ja

aLTeRNaTYvUS ŠILdYmaSŠILUmoS SIURbLIaI „oRaS–vaNdUo“Šilumos siurblys „oras–vanduo“ – puiki alternatyva, renkan-tis ekonomišką, išmanią ir patogią pagrindinę šildymo sis-temą. Įrengimas nesudėtingas, siurblys gali būti prijungia-mas prie esamos šildymo sistemos, tam nereikia renovuoti esamos katilinės ir didelių investicijų. Šis siurblys didžiausią efektyvumą pasiekia naudojamas grindiniam šildymui, kai į šildymo sistemą paduodamo vandens temperatūra nevirši-ja +37 °C. Didelis šio įrenginio pranašumas – pigus ir greitas karšto buitinio vandens ruošimas. „Oras–vanduo“ šilumos siurbliai gali būti naudojami ir kaip vėsinimo prietaisai. Ren-kantis įrangą, reikia atkreipti dėmesį į šilumos galios ir nau-dingumo lentelę, esant skirtingoms lauko temperatūroms. Lauko oro temperatūrai nukritus žemiau nei –15 °C, šiam siurbliui gali būti reikalingas papildomas šildytuvas, todėl svarbu, ar siurblyje yra integruotas elektrinis tenas. Šio tipo siurblys gali būti kombinuojamas su kietojo ar dujinio kuro šildymo katilais, židiniais. Patogus ir paprastas įrenginio val-dymas užtikrina aukštą komforto lygį.

ŠILUmoS SIURbLIaI „GRUNTaS–vaNdUo“Geoterminis šildymas – viena pažangiausių šildymo sistemų. Novatoriški šilumos siurbliai „gruntas–vanduo“ yra efekty-viausi iš visų šilumos siurblių, nes jų efektyvumui mažiausiai įtakos turi lauko temperatūra. Šie siurbliai aprūpina namus karštu buitiniu vandeniu, ypač ekonomišku pasyviuoju vėsi-nimu. Geoterminis šilumos siurblys pirminę šilumą išgauna mainais iš grunto ar grunte esančio vandens. Šilumos siur-blio efektyvumas labai priklauso nuo lauke esančio kolek-toriaus (gręžinio). Prieš projektuojant geoterminio šildymo sistemą, būtina atlikti grunto tyrimus, kad būtų galima įver-tinti, ar siurblys veiks ekonomiškai ir atliks reikiamus šilumos mainus. Šilumos siurblys „gruntas–vanduo“ yra paprastai eksploatuojamas ir patogiai valdomas. Jei siurblio galingu-mas parinktas teisingai ir montavimo darbai atlikti tinkamai, mėgausitės aukštu komfortu ir ekonomiškumu. Šiai sistemai įrengti reikalingos didesnės pradinės investicijos, nes būtina atlikti nepigius lauko kolektoriaus įrengimo darbus.

„Mūsų įmonė nemokamai siūlo profesionalų konsul-tacijas ir sprendimus parenkant ir įrengiant šilumos siurblius, – sako UAB „Octus“ direktorius T. Kučinskas. – Prekiaujame stipriausių pasaulio gamintojų įranga, naudo-jame tik aukščiausios kokybės medžiagas, todėl atliktiems darbams suteikiame penkerių metų garantiją.“

apsilankykite mūsų elektroninėjeparduotuvėje www.e-octus.lt


kokIe ŠIUo meTU YRa PaGRINdINIaI aLTeRNaTYvūS PaTaLPų ŠILdYmo SPReNdImaI?„Yra keletas skirtingų būdų, kaip galima šildyti savo būs-tą. vienas jų, sparčiai populiarėjantis ir tobulėjantis, – ši-lumos siurbliai. juos naudojant galima sukurti komfortiš-ką patalpų klimatą taikant itin paprastą valdymą. Pagrin-dinė specifikacija, kuria išsiskiria šilumos siurbliai, yra jų ekonomiškumas, paprastas ir patogus valdymas bei ekologiškumas“, – sako Uab „octus“ direktorius Tomas kučinskas. jo vadovaujamos įmonės specializacija – bui-tinių ir pramoninių oro kondicionierių, šilumos siurblių ir vėdinimo sistemų prekyba, įrengimas bei priežiūra.

Pasak T. kučinsko, šilumos siurbliai, atsižvelgiant į porei-kį, naudojami patalpoms šildyti, vėsinti ir karštam buiti-niam vandeniui ruošti.

ŠILUmoS SIURbLIaI „oRaS–oRaS“Šio tipo šilumos siurbliai dėl palyginti nedidelių investicijų, nesudėtingo įrengimo ir valdymo bei paprastos priežiū-ros dažnai naudojami namams, biurams, parduotuvėms, kitoms patalpoms šildyti ir vėsinti. Tai efektyvus ir pigus šildymo būdas: naudodami šilumos siurblį „oras–oras“ iš 1 kW elektros energijos gausite net iki 5,5 kW šilumos ener-gijos, taigi sąskaitas šildymui galite sumažinti iki penkių kartų. Šiuolaikiniai šilumos siurbliai „oras–oras“ pajėgūs veikti ir esant ypač žemai lauko temperatūrai, todėl juos galima naudoti kaip pagrindinį šildymo šaltinį. Renkantis įrangą būtina atkreipti dėmesį į gamintojo nurodytą lauko temperatūros veikimo diapazoną (ir nominalią, o ne mak-simalią šildymo galią), mat, krintant lauko temperatūrai, krinta šilumos galia ir naudingumo koeficientas. Šilumos siurbliai dėl 10 °C palaikymo funkcijos vis labiau populiarė-ja sodybose ir ne nuolat gyvenamose patalpose, kur reikia palaikyti teigiamą temperatūrą minimaliomis sąnaudomis, o atvykus greitai pakelti ją taip, kad būtų komfortiška.

79

Inž Iner I ja

80

Inž Iner I ja

Būtinoji sąlyga – maksimalus komfortasžmogui

Ar statybų sektorius gali pasiūlyti kompleksinių priemonių rinkinį jam užtikrinti?

80

EgidijA LEkAvičiEnė

apie pastatų energinį efektyvumą, būsto sertifikavimo tikslus (ir esamus, ir naujai keliamus) bei tvarios statybos būtinumą žurnale „structum“ diskutuoja Vilniaus gedimino technikos universiteto aplinkos inžinerijos fakulteto Pas-tatų energetikos katedros vedėjas prof. habil. dr. Vytautas martinaitis, Vgtu urbanistikos katedros profesorius ir lietuvos žaliųjų pastatų tarybos direkto-rius prof. dr. gintaras stauskis, uaB „Baltic Engineers“ generalinis direktorius Darius kvedaras ir aB „yit kausta“ generalinis direktorius kęstutis Vanagas.

81

Inž Iner I ja

pastatų energinio naudingumo sertifikato idėja ir tikslas.

Pastatų energinio naudingumo sertifikato ištakos – 2006-aisiais priimta ir 2010 m. atnaujinta Europos Sąjungos direktyva dėl pastatų energinio naudingumo. Šios direktyvos pirminė idėja, pasak prof. V. Martinaičio, buvo „siųsti žinutę“ (angl. message) apie pastatų būklę ir skatinti būsto savininką susimąstyti, kaip pagerinti pastatų energinį efek-tyvumą. Kita vertus, ES globa-lios politikos mastu tai siejosi su vėliau sukonkretintais tikslais iki 2020 m. 20 % padidinti pastatų energinį efektyvumą ir sumažinti anglies dvide-ginio (CO2) išskyrimą.

Pagal ES direktyvas Lietuva, kaip ir kitos šalys narės, su-kūrė energinio naudingumo sertifikavimo sistemą, ap-imančią informaciją apie pastatų energinį naudingumą ir sąnaudų mažinimo rekomendacijas, ir nacionaliniais teisės aktais įtvirtino jos taikymą.

EnErginio nauDingumosErtifikatas – Pastatų klasifikaVimo įrankisPastato energinio naudingumo sertifikavimas – regla-mentuotas procesas, kurio metu nustatomas pastato energijos suvartojimas, įvertinamas pastato energinis naudingumas, pastatas priskiriamas vienai iš devynių energinio naudingumo klasių (A++, A+, A, B, C, D, E, F, G, kur A++ – aukščiausia klasė (mažiausias suvartojimas), G – žemiausia (didžiausias suvartojimas) ir išduodamas pastato energinio naudingumo sertifikatas.

2013 m. sausio pradžioje įsigalioję LR Statybos įstatymo pa-keitimai įtvirtino, kad Pastato energinio naudingumo serti-fikatas būtinas naujai pastatytiems ir kapitališkai renovuoja-miems bei parduodamiems ar išnuomojamiems pastatams.

Pastato energinis naudingumas – apskaičiuotas arba iš-matuotas energijos kiekis, reikalingas patenkinti su įpras-tu pastato naudojimu siejamam energijos poreikiui, įskai-tant energiją šildymo, vėsinimo, vėdinimo, karšto vandens gamybos ir apšvietimo reikmėms.

Prof. habil. dr. VYTAUTAS MArTinAiTiS,VGTU Pastatų energetikos katedros vedėjas

statinio EnErginės analizės aktualumas ir ProBlEminiai sErtifikaVimo asPEktaiEuropos Sąjunga, reikalaudama sertifikuoti pastatus, siekia iki 2020 m. išgauti 20 % energijos iš atsinaujinančių šaltinių ir 20 % padidinti pastatų energinį efektyvumą. Racionalus ir ekonomiškas energijos šaltinių naudojimas ir kartu anglies dvideginio išskyrimo mažinimas, mažinant energijos varto-jimą pastatuose, – tokie yra dabartinio pastatų energinio naudingumo sertifikavimo sistemos tikslai.

Tačiau vis dažniau statybų proceso dalyviai akcentuoja mintį, kad siekiant sukurti kokybišką gyvenamąją aplinką žmogui nebeužtenka vadovautis vien pastatų energijos suvartojimo kriterijais.

Be to, ir dabartiniame pastatų energinio naudingumo sertifikavimo procese galima įžvelgti daug probleminių aspektų: daugumos netenkina tai, kad pastatas sertifi-kuojamas jau pastatytas, t. y. konstatuojamas jau įvykęs faktas, ar jis atitinka, ar neatitinka keliamų energinio nau-dingumo kriterijų, bet tai paties statybos proceso jau ne-beveikia; sertifikato duomenys neatitinka realių, faktinių energijos suvartojimo sąnaudų, nes pagal esamą meto-diką taikomi teoriniai skaičiavimai ir išvedamas vidurkis, bet neatspindimas realus komfortas matavimo metu ir įvairūs įtakos veiksniai.

Nemažas skaudulys – dėl teorinės skaičiavimo metodikos atsirandantys nuokrypiai nuo projekto statybų metu. Be to, labai dažnai realiame statybų (ypač renovavimo) procese pastato energinio efektyvumo sąvoka dar labiau susiauri-nama ir primityviai akcentuojamas vien pastato sandaru-mas, visai pamirštant apie fiziologiškai svarbų ir teisiškai privalomą vėdinimą, kuris ekonomiškesnis būtų naudojant rekuperaciją. Specialistų žodžiais tariant, pastatą norima paversti „termosu“. O kaip tokiame pastate gyvens žmonės? Jie arba dus, arba (labiau tikėtina) atplėš sandariuosius lan-gus ir visą sutaupytą energiją paleis vėjais...

Pažangiose šalyse pirmučiausia keliama žmogaus ge-rovės sąlyga ir tada ieškoma visų priemonių, kaip ją už-tikrinti. Gal pribrendo būtinybė pastatus ir mūsų šalyje vertinti, atsižvelgiant į kur kas daugiau aspektų? Ar serti-fikavimo procesas turi eiti „į gylį ir į plotį“?..

Pirminis tikslas – Pasiųsti signalinę žinutęar dabartinis būsto sertifikavimo procesas atitinka esminius vartotojų interesus? kokia energinio pastatų sertifikato kilmė, esmė ir ateitis?

Prieš pradėdamas pokalbį šiandien daugumai statybos užsakovų ir statybų proceso dalyvių aktualiais klausimais VGTU Pastatų energetikos katedros vedėjas prof. habil. dr. V. Martinaitis siūlo prisiminti, kokia buvo pirminė da-bar Lietuvoje dažnai taikomo (ir daugumos kritikuojamo)

Pastatų energinio naudingumo sertifikatas naudingas vartotojui. Jo nereikia suabsoliutinti, bet negalima ir nuvertinti.

– prof. habil. dr. v. MArtinAitis

82

Inž Iner I ja

„Dabar labai daug kas kritikuoja pastatų energinio naudingumo apskaičiavimo metodiką, – sako prof. V. Martinaitis, – bet Lietu-va, kaip ir kitos ES šalys, ją iš trijų galimų pasirinko pati.“ Pasak jo, buvo galima rinktis, ar naudoti vien teorinius, ar vien faktinius duomenis, arba naudoti abejus.

Prof. V. Martinaitis neneigia, kad šios ES direktyvos pirminės pa-skirties („žinutė“) ir jos dabarti-nio faktinio taikymo (privalomas

sertifikatas, pagal jį atliekami pastatų renovacijos skaičia-vimai ir pan.) intriga išlieka ir kelia didelį ažiotažą. Bet iš tiesų tai nėra šio sertifikato problema – tai tik jo taikymo ne pagal paskirtį problema. „Mūsų šalis, pasirinkusi teo-rinį modelį, dabar jį taiko praktiniams skaičiavimams... Sertifikato naudojimas – nelabai vykęs įrankis namų re-novacijos verslo planams rengti, čia galimos didelės pa-klaidos, nes už sunaudotą energiją, kaip ir už kreditus, atsiskaitome, deja, ne pagal teorinius skaičiavimus“, – ap-gailestauja profesorius.

Pasak pastatų energinio efektyvumo specialisto, nerei-kėtų pastatų energinio sertifikavimo proceso suabsoliu-tinti, bet nereikėtų jo ir nuvertinti. „Šis sertifikavimo pro-cesas leidžia sužinoti esamą pastato palyginamąją būklę pagal bendrą vertinimo sistemą, be to, vartotojas gauna rekomendacijų, ką pastate reikėtų keisti, kokios priemo-nės būtų efektyviausios ir pan. Kitaip tariant, ir gauna tą signalinę „žinutę“, – pabrėžia prof. V. Martinaitis. Pasak jo, pastato energinio naudingumo sertifikatas – tai pastatų klasifikavimo pagal klases įrankis.

Energinio pastatų naudingumo sertifikato oponentai pri-kiša, kad sertifikatas anaiptol neparodo faktinių išlaidų energijai, gyvenant tame pastate, bet, profesoriaus nuo-mone, vartotojui labai svarbu žinoti ne tiek faktines iš-laidas (jos gali svyruoti, atsižvelgiant į vartotojo įpročius, poreikius ir pan.), kiek tai, iš kur jos atsiranda ir kaip jas būtų galima sumažinti pagerinus pastato energinį efek-tyvumą. „Šis sertifikatas kartu su kitais vartotojui reika-lingas, tik nereikėtų jam „užkrauti“ nebūdingų funkcijų, – pabrėžia prof. V. Martinaitis. – Palikime jam bent tris funk-cijas – signalinę, palyginamąją (duomenų bazė suteikia tokią galimybę) ir informacinę (žinutės) funkciją, ir viskas stos į savo vietas. Norint gauti patikimą informaciją apie pastato energijos naudojimo charakteristikas, nustatyti ir apskaičiuoti ekonomiškai efektyvaus energijos taupy-mo galimybes, reikia taikyti energijos vartojimo audito procedūras. Sutvirtinu šią savo seniai ginamą nuomonę dar ir palyginti nauju Lietuvos standartu LST EN 16247-1:2012 „Energijos naudojimo auditai“.“

aukštos EnErginės klasės siEkis – nuosEklus ir komPlEksinis VEiksmaskokius svarbiausius reikalavimus kelia naujų pastatų užsakovai ir kokius – renovuojamų? kokios energinės klasės pastatų statoma daugiausia?

Pasak statybos įmonių atstovų, užsakovų keliami reika-lavimai dažniausiai būna susiję su pastato išdėstymu ir funkcionalumu, kad jis atitiktų paskirtį ir užsakovo po-reikius. „Lietuviai smarkiai plečia savo akiratį, ieško naujų galimybių ir perima užsienyje matytas idėjas. Pastebime, kad naujuose projektuose užsakovai vis didesnį dėmesį skiria būsimoms eksploatacinėms išlaidoms – tai yra tie-siogiai susiję su energine klase ir kartu su būsima turto verte bei patrauklumu, – sako AB „YIT Kausta“ generali-nis direktorius K. Vanagas. – Renovuojamuose objektuo-se pagrindinis tikslas taip pat yra eksploatacinių išlaidų sumažinimas bei mikroklimato arba darbo ir gyvenimo sąlygų pagerinimas. Šiuo metu dažniausiai stengiamasi statyti tos energinės klasės pastatus, kurią leidžia norma-tyvinė bazė.“

Pasak K. Vanago, energinės klasės „gimimo stadija“ slypi projektavimo užduotyje: joje turi būti numatyti visi pas-tatui keliami reikalavimai, kuriuos jis turi atitikti. Projek-tuojant trimačiu (3D) modeliavimo būdu, galima prelimi-nariai numatyti pastato eksploatacijos išlaidas bei ener-ginę klasę. Patyręs statybos įmonės vadovas pabrėžia, kad aukštos energinės klasės siekis – nuoseklus ir kom-pleksinis veiksmas, apimantis projektavimo užduotį, pro-jektavimo bei statybos procesą, modeliavimą, įskaitant medžiagų bei inžinerinių sistemų parinkimą. Tiksli ener-ginė klasė nustatoma tik pastačius pastatą, išbandžius visas inžinerines sistemas ir atlikus sandarumo testą.

„Ir renovuojant pastatus galima pasiekti, kad jų ener-ginio naudingumo klasė būtų A, jeigu tai leidžia pasta-to techninės charakteristikos, – įsitikinęs K. Vanagas. – Viskas priklauso nuo investicijų dydžio. Valstybei įgy-vendinant dabartinę daugiabučių namų modernizavi-mo programą, svarbiausias reikalavimas yra pasiekti, kad po atnaujinimo namų energinis efektyvumas ati-tiktų ne žemesnę kaip C klasę. Kiek mums žinoma, yra pastatų, kurie po renovacijos atitinka ir B klasę. Tačiau tokiai renovacijai reikia skirti daugiau investicijų. Svar-biausia, kad atlikus renovaciją būtų užtikrintas geras patalpų mikroklimatas, deja, į tai ne visada atkreipia-mas dėmesys.“

EnErginio nauDingumo sErtifikatas – Būsto kokyBės PasasGalimybė siekti aukštesnės energinio naudingumo klasės išlieka ir pastačius pastatą, tačiau, pasak AB „YIT Kausta“ vadovo, šis procesas neturi ekonominės prasmės, nes jis atitiks pastato renovaciją ar kapitalinį

KĘSTUTiS VAnAGAS,AB „YIT Kausta“ generalinis direktorius

83

Inž Iner I ja

remontą. Išlaidos tokio pobūdžio renovacijai priklauso nuo pastatyto objekto dydžio bei esamos ir planuo-jamos pasiekti energinio naudingumo klasės. Pastato aukštą energinį efektyvumą lemia pastato sandarumas bei įdiegtos efektyvios inžinerinės sistemos: šildymas, vėdinimas, rekuperacinė sistema.

„Socialiai atsakingos įmonės remiasi principu: energi-nio naudingumo sertifikatas – būsto kokybės pasas. Viskas priklauso nuo statytojo sąžiningumo ir tikslų – deklaracijos, siekiant pakelti pastato pardavimo kainą, ar efektyvaus pastato, – įsitikinęs K. Vanagas. – Ener-ginio naudingumo sertifikatas – labai informatyvus dokumentas pastato savininkui. Sertifikato prieduose esanti informacija apibrėžia pastato energines sąnau-das, atskirų konstrukcijų šilumos laidumo koeficientus, naudojamas inžinerines sistemas bei jų pagrindines charakteristikas. Taip pat pateikiamos rekomendaci-jos, kaip gerinti pastato energinį naudingumą. Visi šie rodikliai veikia pastato energijos sąnaudas, o kartu ir eksploatacijos išlaidas.“

K. Vanago nuomone, energinis sertifikavimas ir pastatų normavimas šiuo požiūriu jau yra svarbus žingsnis sie-kiant kokybės, tačiau tobulumui ribų nėra. Sertifikuojant pastatus, papildomai galima būtų atsižvelgti į BREEAM (angl. Building Research Establishment Environmental Assessment Method) pastatų vertinimo metodiką, kuri apima energijos ir vandens naudojimą, vidaus mikrokli-matą, taršą, medžiagiškumą, ekologiją ir kitus kriterijus. „Mūsų įmonė jau pastatė pirmąjį A energinio naudingu-mo klasės biurų pastatą. Dabar svarstome galimybę gy-ventojams pasiūlyti įsigyti ir A bei A+ energinio naudin-gumo klasės butų“, – ateities planais dalijasi „YIT Kausta“ generalinis direktorius.

Pasak jo, Lietuvoje yra daugybė pastatų, neperžen-giančių minimalių G ar net F energinių klasių, juose gy-ventojai žiemą kenčia nuo šalčio, o už šildymą privalo mokėti dideles sumas. Šiuos pastatus privalome keis-ti į naujus, energiškai efektyvius gyvenamuosius bei visuomeninius pastatus – tai visų mūsų ateitis. „Tam reikia priimti kompleksinius sprendimus vykdyti kvar-talų renovaciją, griaunant senus pastatus ir statant naujus, energiškai efektyvius, renovuojant šilumines trasas, įrengiant požemines ir antžemines automobi-lių stovėjimo aikšteles bei išlaikant darnų urbanistinį vientisumą. Turime išmokti taupyti ir racionaliai nau-doti gamtos išteklius bei energiją, – sako K. Vanagas. – Laikui bėgant, vadovaudamiesi šalies įstatymais, visi pradėsime statyti taupius ir aplinkai palankius namus. Jau kalbama apie ekologijos mokestį automobiliams, tad panašūs mokesčiai ateityje gali būti pradėti taikyti ir pastatams. Senus, energiškai nenaudingus pastatus eksploatuoti bus brangiau.“

Holistiniai VErtinimo mEtoDai, oriEntuoti į žmogųAr naujų statybų užsakovai ir renovuojamų statinių šeiminin-kai apskritai užtektinai reiklūs pastatų energijos suvartojimui ir kuria linkme turi eiti pastatų ser-tifikavimo procesas, kad padėtų užtikrinti maksimalų komfortą žmogui?

„Manau, kad pastatas turi būti ne tik energiškai efektyvus, bet ir saugus bei patogus naudoti, palankus gamtai, su jaukia aplin-ka ir efektyviai veikiančia infrastruktūra, – įsitikinęs UAB „Baltic Engineers“ generalinis direktorius D. Kvedaras. – Be abejo, siekiant šio tikslo, labai svarbus kriterijus yra pastato energijos suvartojimo lygis, tačiau kyla klausi-mas, ar pastate efektyviai sunaudojama energija reiškia, jog pastatas yra patogus gyventi ar dirbti?“

Pasak D. Kvedaro, šiandien tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje vis didesnis dėmesys skiriamas holistiniams vertinimo metodams, kurie yra orientuoti į žmogų, pa-deda išspręsti specifines problemas ir garantuoja didesnį gyvenimo komfortą. Vienas iš tokių metodų yra ilgiausiai pasaulyje kurtas ir dažniausiai naudojamas BREEAM po-veikio aplinkai vertinimo metodas. Taikant šią sertifikavi-mo sistemą, vertinamas ne tik pastato energinis naudin-gumas, bet ir kiti tiek vidinei, tiek išorinei aplinkai svarbūs veiksniai. BREEAM vertinimo kriterijai apima devynias kategorijas. Tokias kaip: pastato valdymas, energija, van-duo, žemės naudojimas, sveikata ir aplinka, transportas, medžiagos, atliekos, tarša. Pastarąsias sudaro keletas ar net keliolika antrinių kategorijų. Kaip pavyzdį galima iš-skirti sveikatos ir gerovės kategoriją. Vertinant pastatą šiuo aspektu, atkreipiamas dėmesys į natūralų apšvieti-mą, ryškios šviesos kontrolę, natūralią ventiliaciją, vidaus oro taršą, šiluminį komfortą, mikrobinį užterštumą, akus-tines charakteristikas ir kt.

Taigi BREEAM poveikio aplinkai vertinimo metodas suteikia galimybę įvertinti pastatą, sutelkiant dėmesį net į smulkiausias detales, kurios dažniausiai atlieka ypač svarbų vaidmenį, siekiant užtikrinti maksimalų komfortą.

„Mano nuomone, bet kurį pastato sertifikavimo pro-cesą turi sudaryti dvi pagrindinės vertinimo stadijos – prieš ir po, – teigia D. Kvedaras. – Neužtenka įvertinti pastatą pagal numatytus sertifikavimo kriterijus tik per jo projektavimo ir statymo stadijas, kur kas svarbesnė užduotis yra įvertinti pastato patogumą žmogui jį eks-ploatuoti.“ D. Kvedaro nuomone, dėl to, siekiant užti-krinti visapusę naudą ir komfortą žmogui, vis dažniau

DAriUS KVEDArAS,UAB „Baltic Engineers“ generalinis direktorius

84

INŽ INER I JA

renkamasi pastatus sertifi kuoti ne pagal vienos srities kriterijus, pavyzdžiui, pagal pastato energijos suvarto-jimą, bet kur kas daugiau aspektų apimančiu holistiniu sertifi kavimo metodu.

sVarBiausia – tElkti ir koorDinuoti Pastangaskoks tas geras namas (žaliasis namas), kuriame būtų gera gyventi žmogui ir vasarą, ir žiemą? kaip pastatyti patį kokybiškiausią namą?

„Statyba – tai procesas, kuriame dalyvauja vystytojai, įsigiję žemės sklypus ir planuojantys statybas, architek-tai, tas statybas projektuojantys, statytojai, medžiagų ir įrenginių tiekėjai bei pastatų eksploatavimo specialis-tai, kurie prižiūri tuos pastatus“, – sako Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos direktorius prof. dr. G. Stauskis.

Pasak jo, Žaliųjų pastatų taryba tam ir susikūrė, kad su-telktų visų statybos proceso dalyvių pastangas ir pasiektų geresnių sprendimų. Ne pelno siekiančios organizacijos tikslai yra aiškinti ir pristatyti juos vartotojams, taip pat dirbti su valdžios institucijomis, kad teisės aktai skatin-tų gerus sprendimus (ar bent jiems nekliudytų). Taip pat svarbu apibrėžti, kas yra ta gera, žmonėms tinkamiausia aplinka, ir kaip ją įvertinti.

tVarumas – tai ProcEsų tęstinumas ir PalaikymasKokybės kriterijams apibrėžti visuotinai vartojamas tvarumo terminas (angl. sustainability) į statybos sritį atėjo iš ekonomikos srities, taigi apima ir ekonominį tvarumą, arba investicijų pagrįstumą. Juk statome ne vieniems metams, tad turime atsižvelgti ne tik į ma-žiausias statybos išlaidas, bet turėti omenyje ir eks-ploatavimą ilgus metus. Juk ne veltui liaudies išmintis moko, kad šykštus moka du kartus... „Didesnė pradinė investicija į kokybiškus sprendimus padeda gerokai sutaupyti žvelgiant į ilgesnę perspektyvą, – tvirtina prof. G. Stauskis, – tai svarbu tiek privatiems investuo-tojams, tiek viešojo sektoriaus įmonėms, pavyzdžiui, savivaldybėms, statančioms mokyklas, ir pan. Taigi verta pasitikrinti, ar suplanuoti sprendimai atitinka vi-sus tvarumo kriterijus.“

Pasaulyje yra sukurta įvairių tvarumo vertinimo sistemų, apibrėžiančių gerą arba pageidautiną gyvenimo kokybę formuojančius kriterijus. Tiesa, tokiu atveju jau kalbama ne vien apie pastatą, bet apie didesnes teritorijas: juk žmonės labai daug interesų turi ir kieme, visuomeninėse, žaliosiose miesto erdvėse.

Žmonėms tinkamiausios aplinkos požymiai ir vertinimo kriterijai, pasak G. Stauskio, prasideda nuo žemės sklypo ir aplinkos sutvarkymo, siekiant kuo geriau išnaudoti ir į projektą integruoti kraštovaizdžio elementus. Tai apima susisiekimo sistemos sprendimus, kuriais siekiama žmo-nėms suteikti kuo įvairesnę susisiekimo priemonių pasi-rinkimo galimybę (ne tik susisiekimas automobiliu, bet ir viešasis transportas, jo stotelės, bevariklis susisiekimas dviračiais, jų stovai, informacinė sistema, galbūt dušai dviratininkams pastate ir pan.), pėsčiųjų takai – visa tai turi būti projekte įvertinta ir kokybiškai išspręsta. Toliau tai apima statybos ir apdailos medžiagas, jų ekologines ypatybes ir ilgalaikio naudojimo charakteristikas, jų po-veikį aplinkai, nekenksmingumą žmogui. Turi būti įver-tinta ir aplinkos tarša bei atliekų tvarkymas.

Terminu žalieji pastatai įvardijamas tvarumas. Žalias – tai įvaizdis, įkūnijantis gerą, siektiną gyvenimo kokybę. Jis apima tiek estetinį, tiek ir labai praktišką ekonominį aspektą.

– prof. dr. g. stAUskis

EnErginis Pastatų sErtifikaVimas

mob. 8 686 53 020

www.kskompanija.lt

85

Inž Iner I ja

Be abejo, į visą kriterijų kompleksą įtraukiama energe-tika, kaip viena iš daugybės žmogaus komfortui reikš-mingų įtakos sričių.

Be to, dar svarbus inovacijų kriterijus: kiek statybose įdie-giama šiuolaikinių sprendimų, duodančių geriausią pri-dėtinę vertę, ir keli kiti aspektai.

kuriama nacionalinė Pastatų tVarumo VErtinimo sistEmaApskritai visų tvarumo vertinimo sistemų idėja yra pa-rodyti projektuotojams ir vystytojams, kokių sprendimų reikia, kad būtų užtikrintas komfortas žmogui, ir kad jie nuo pat pradžių integruotų tuos sprendimus į projektą.

Pasak G. Stauskio, Lietuvos žaliųjų pastatų taryba šiuo metu kuria Nacionalinę pastatų tvarumo vertinimo sis-temą: entuziastai dirba visuomeniniais pagrindais, ir sis-tema jau pusiaukelėje, dabar pereinama prie vertinimo procedūrų nustatymo.

Nacionalinė pastatų tvarumo vertinimo sistema, kaip ir visos tarptautinės sistemos, nebus privaloma, o taikoma tik savanoriškai. Vystytojai ir statytojai suinteresuoti pa-statyti geresnės kokybės objektus, nes jie pateikia geres-nį ilgalaikį rezultatą. Be abejo, yra galimybė taikyti kurią nors tarptautinę sistemą Lietuvoje, bet, pasak specialistų,

Dr. GinTArAS STAUSKiS,VGTU Urbanistikos katedros profesorius, Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos direktorius

tai gana brangu, turint omenyje užsienio ekspertų vizitus į Lie-tuvą, didelius dokumentacijos kiekius ir pan., tad buvo pasirink-tas būdas jas adaptuoti Lietu-vos rinkai (visi kriterijai turi tam tikrus svorio koeficientus ir skir-tingoms šalims jie nevienodai aktualūs, pavyzdžiui, vienos ak-centuoja aplinkosauginio požiū-rio svarbą, kitos – ekonominį tva-rumą ir pan.), išlaikant esminius kokybės bruožus, skaidrumą ir objektyvumą, bet maksimaliai sumažinant išlaidas ir, kiek įma-noma, biurokratinius barjerus. Buvo išanalizuoti įvairių šalių pavyzdžiai – ir Europos, ir JAV, ir Pietryčių Azijos, ir visa, kas geriausia, buvo integruota į nacionalinę sistemą.

Įdiegus Nacionalinę pastatų tvarumo vertinimo siste-mą, bus reikalingi ir naujos kompetencijos specialistai, tad Lietuvos žaliųjų pastatų taryba kartu su partnerėmis iš Estijos ir Latvijos dar pernai pradėjo „Žaliųjų pastatų profesionalo“ mokymų programą. Ją baigęs specialistas įgauna visuminį supratimą apie daugelį tvarumo aspek-tų ir gauna „Žaliųjų pastatų profesionalo“ sertifikatą.

86

Inž Iner I ja

eNeRGINė aNaLIzė, aTLIekama PIRmųjų PRojekTo eTaPų meTUTradicinis pastatų projektavimo procesas ne visais atvejais užtikrina aukšto energinio efektyvumo cha-rakteristikų išpildymą. Koncepcinės (prieš projektavi-mą) pastato planavimo stadijos metu būtina įvertinti tikėtinas pastato formos charakteristikas ir skaidrių atitvarų skaičių bei išdėstymą, atsižvelgiant ne tik į pa-talpų natūralaus apšvietimo reikalavimus, bet ir į pas-tato energijos sąnaudas šildymui ir vėsinimui. Pastato architektūrinė koncepcija daro didelį poveikį energi-jos poreikiams – tinkamas priemonių rinkinys gali už-tikrinti reglamentų reikalavimų įgyvendinimą gerokai mažesnėmis sąnaudomis nei priemonės, taikomos neefektyviai pastato formai. Tik racionalūs ir įvertinti sprendimai gali užtikrinti, kad pastatas bus numatyto energinio efektyvumo lygio, o investicijų ir gaunamos naudos santykis bus racionalus.

dINamINIo eNeRGINIo modeLIavImo būTINYbėPastato šiluminio balanso kompleksiškumas, meteoro-loginės sąlygos ir kiti koncepcinės pastato planavimo stadijos metu atsirandantys veiksniai lemia, kad yra su-dėtinga įvardyti energines charakteristikas, kuriomis išsiskirs konkreti statinio forma, derinama su energinį efektyvumą didinančiais sprendiniais. Tam, kad kon-cepcija su priimtinu abstrakcijos lygiu būtų komplek-siškai įvertinta, reikalinga programinė įranga, deranti su architektūrinės dalies modeliavimo priemonėmis, kurios tampa neatsiejama planavimo ir projektavimo stadijos dalimi.

aR LIeTUva jaU SUbReNdo PokYčIamS?

LIeTUvoS įSIPaReIGojImaIeURoPoS SąjUNGaIĮgyvendinant Europos Sąjungos di-rektyvų reikalavimus, nuo 2012 m. Lietuvos teisinėje bazėje atsi-rado gairės, vedančios nulinės energijos pastatų atsiradimo link. Reglamentas „Pastatų energinio naudingumo projektavimas“ api-brėžia esminių reikalavimų kaitą iki 2020 m. – nustato projektinius ati-tvarų, sandarumo bei inžinerinių sistemų parametrus ir įvardija mak-

simalias šilumos sąnaudas, tenkančias šildomam pastato plo-to vienetui per metus. Pastato energinio efektyvumo klasė pagal reglamentą „Pastatų energinis naudingumas. Energi-nio naudingumo sertifikavimas“, įsigaliojus šiems pakeiti-mams, apskaičiuojama, atsižvelgiant į pirminės energijos są-naudų, skirtų pastatui šildyti, vėsinti, vėdinti ir apšviesti, dydį.

Anksčiau galiojusiuose norminiuose dokumentuose, api-brėžiančiuose pastato atitvarų šiluminių charakteristikų reikalavimus, maksimalios šilumos sąnaudos nebuvo įvar-dijamos. Reglamentų reikalavimams įgyvendinti pakako projektinės stadijos metu įvardyti atitvarų šilumines charak-teristikas. Dėl įsigaliojusių reglamentavimo pakeitimų, sie-kiant tenkinti reikalavimus, keliamus maksimalioms šildy-mo sąnaudoms, ir neviršyti galimų vėsos sąnaudų, projekto vystymo metu tapo būtina atsižvelgti į pastato architektūri-nius sprendimus: formą, orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu, skaidrių atitvarų išdėstymą.

kARolis JAnUŠevičiUs, UAB „Intelligent BIM Solutions“

86

87

INŽ INER I JA

Dažniausios architektūros modeliavimo programos (BIM įrankiai: „Revit“, „Archicad“ ir kt.) gali perkelti modelius į energinio modeliavimo programas. Taip atsiranda gali-mybė koncepcinės stadijos metu įvertinti pastato ener-gijos poreikius ir priimti motyvuotus sprendimus, atsi-žvelgiant į architektūrinius sprendimus.

Planuojant energiškai efektyvius pastatus, neužtenka vien numatyti mažą šiluminį laidumą turinčias atitva-ras (sienas, langus, stogus) ir pasirinkti efektyvius įsti-klinimo sprendimus. Šių priemonių nauda ekonominiu ir energiniu požiūriu akivaizdžiai sumažėja, jei statinio planinis sprendimas ir forma yra neefektyvūs. Geriausi rezultatai gali būti pasiekti planuojant statinį komplek-siškai nuo pat koncepcijos lygmens.

PRoFeSIoNaLų NaUdojamoS aNaLIzėS PRIemoNėSPasitelkiant energinės analizės priemones (tokias kaip IES VE), atsiranda galimybė efektyviai patikrinti pastato energijos poreikius, turint tik pirminę statinio formą ir skaidrių atitvarų procentinį skaičių fasaduose. Dėl tokio abstrakcijos lygio gaunamas rezultatas negali būti lai-komas tiksliu, bet, tarpusavyje lyginant skirtingas kon-cepcijas, suplanuotas tokio paties klimato sąlygoms, atsiranda palyginamumo logika. Esamoje teisinėje ba-zėje apibrėžta praktika užtikrina galimybę patikrinti pastatyto objekto energines charakteristikas (pagal STR 2.09.01:2012) sertifi kavimo programa.

Pasitelkiant profesionalų naudojamas energinės anali-zės priemones, kaip IeS ve, projektavimo procesas gali tapti objektyviu ir pagrįstu sprendimų priėmimu – iš-vengiant klaidų ir bandymų metodo, kuris nebūtinai garantuoja geriausią ekonominį efektą.

Tel. +370 5 203 4333 El. p. [email protected]

88

INŽ INER I JA


kalbant apie energinį pastatų efektyvumą, apie komercinės paskirties ir dau-giabučių namų energinį sertifi kavimą bei energijos taupymą, reikėtų nepa-miršti ir dar vienos galimybės: ne paslaptis, kad pastato energinio efektyvu-mo klasė gali būti didesnė, jei greta kitų energiją taupančių priemonių įreng-tume atsinaujinančių šaltinių energijos generatorių.

kada PRadėSImeakTYvIų, eLekTRąSavo PoReIkIamS GamINaNčIų FaSadų eRą?

FoTovoLTINė jėGaINė, įReNGTa kaIP FaSado aPdaILa„Vienas tokių atsinaujinančių šaltinių energijos generato-rių galėtų būti fotovoltinė jėgainė, ir ne bet kur, bet įrengta kaip fasado apdaila“, – sako UAB „Solet Technics“ direkto-rius Andrius Karazinas. Nors techninės galimybės leidžia, tarkime, su berėmiais moduliais įrengti net ir vėdinamąjį fasadą, o spalvinė gama tikrai neapsiriboja tik akį rėžian-čiais mėlynais kvadratėliais, pasak A. Karazino, galima spėti, kad aktyvių, elektrą gaminančių fasadų įrengimas naujos statybos ar renovuojamuose pastatuose dažniau-siai ignoruojamas dėl visuotinai įsigalėjusio mito neva fotovoltinės saulės elektrinės – ilgalaikė, rizikinga, sunkiai atsiperkanti investicija. Bet ar tikrai taip yra?

Šiame straipsnyje pateikti skaičiavimai gali jus priversti šia „tiesa“ suabejoti.

Europos Sąjungoje fasado apdailos fotovoltiniai moduliai, dar kitaip vadinami BIPV (angl. Building Integrated Photo-voltaic), nėra jokia naujiena. Pastatui jie teikia ne tik elektros energiją, padeda sumažinti išlaikymo išlaidas, bet ir didina jo ekonominę vertę, suteikia solidumo, nebyliai kviečia tausoti aplinką, duoda statiniui savitumo architektūriniu požiūriu.

Tiesa, visiems labiausiai rūpimas klausimas – tokios elek-trinės įrengimo kaina.

Kaip pavyzdį paimkime 100 kW nominalios galios jė-gainę. Jos plotas – apie 680 m2. Į pietus atsukta 50 m ilgio, 12 m aukščio (4 aukštų) biuro pastato siena. Įdiegimo kaina, įskaitant visą reikalingą įrangą, pro-jektavimą, leidimus ir darbus – 400 tūkst. litų be PVM. Vieno sienos kvadratinio metro kaina – 400 000 Lt / 680 m2 = 588 Lt/m2.

88

89

Inž Iner I ja

kIek SUTaUPYSIme?Kiek gi tokia saulės jėgainė generuos elektros energijos ir kokia bus jos savikaina?

Idealiomis Lietuvos geografinei padėčiai sąlygomis – 36 laipsnių kampu į horizontą, tiesiai į pietus, laisvai sto-vinčių modulių 1 kW galios fotovoltinė elektrinė gami-na iki 950 kWh elektros energijos per metus. Įprasti fa-sadai rengiami 90 laipsnių kampu, be to, moduliai tokiu atveju labiau kais. Taigi daugiausia galima tikėtis 70 % maksimalaus „derliaus“.

Fasade sumontuota 100 kW galios jėgainė generuos apie 66 MWh per metus. Stambūs vartotojai elektrą papras-tai įsigyja iš nepriklausomų tiekėjų, tad, tikėtina, elektros pirkimo kaina bus ne didesnė nei 0,35 ct/kWh + PVM. Per metus sutaupysime apie 23 tūkst. litų. Išeitų, kad skaičiuo-jamas atsipirkimo laikas (neįvertinant kapitalo ir priežiūros išlaidų) – 400 000 Lt / 23 000 Lt – yra beveik 18 metų.

aTSIPIRkImo SkaIčIavImo meTodIkoS kLaIdoS„Tačiau tokia, kaip čia pateiktoji, atsipirkimo skaičiavi-mo metodika yra ydinga, – teigia A. Karazinas ir patei-kia svarius argumentus: – Pirma, ji remiasi prielaida, kad elektros pirkimo kaina iš elektros energijos tiekėjų visą šį laikotarpį nesikeis. Sutikime, skamba keistai. Antra, visiš-kai ignoruojamos alternatyvios fasado apdailos išlaidos, galinčios sudaryti nuo 80 Lt/m2 (prasčiausia) iki 500 Lt/m2 (geriausia). Paimkime viduriuką – 290 Lt/m2 ir atmes-kime jį iš jėgainės kainos. Taigi galimybė turėti aktyvų elektrą generuojantį fasadą iš esmės kainuoja tik 298 Lt/m2. Paprasta aritmetika: 298 Lt/m2 x 680 m2 / 23 000 Lt, ir kiek daugiau nei po aštuonerių metų fasado gebėjimas gaminti elektrą atsipirks.“

„įdaRbINkIme“ FaSadUSTaigi galbūt jau atėjo laikas pri-versti fasadus „dirbti“?

UAB „Solet Technics“ – alterna-tyviosios (atsinaujinančios) ener-getikos srityje dirbanti įmonė. Jos pagrindinė veikla – saulės jė-gainių įrengimas su jau ketverius metus Lietuvoje gaminamais MG AB „Precizika“ saulės moduliais. Visoje Lietuvoje „Solet Technics“ darbuotojai yra suprojektavę ir įrengę daugiau nei 60 elektrinių, pradedant 2 kW mikrojėgainėmis ir baigiant 1 MW sau-lės elektrinės parku. „ėmėmės projektų su individualiai užsakytais, suprojektuotais ir pagamintais lietuviškais moduliais ir juos įvykdėme, – sako UAB „Solet Technics“ direktorius A. Karazinas ir vardija jau įgyvendintus spren-dimus: – Integravome berėmius modulius į fasadą, įren-gėme terasos pavėsinės stogą su šviesą praleidžiančiais moduliais, integravome elektrinę į fiksuotas lauko žaliu-zes ant pastato fasado.“

AndRiUs kARAzinAs, UAB „Solet Technics“ direktorius

UAB „solet technics“Žirmūnų g. 139,LT-09120 VilniusTel. +370 5 236 3691El. p. [email protected]. soltech.lt

89

90

I n f ras t ruk tūra

jurGa GriGieNė

bendrovės „Urbana“ architektams, galima sakyti, pavyko pa-keisti tradicinės automobilių stovėjimo aikštelės, kaip nereikš-mingos infrastruktūros, sampratą. S. & L. eskenazi ligoninės In-dianapolyje automobilių stovėjimo garažo konstrukcija buvo paversta dvejetainiu sintetiniu reljefu.

„Mūsų susidomėjimas maskavimo principais tapo didžiulio dinamiško interaktyvaus ur-banistinio elemento įkvėpimo šaltiniu. Užuot pasirinkę aktyvia kinetika grįstą metodą, su tokio tipo projektus kamuojančiomis neišvengiamomis priežiūros ir ilgalaikiškumo problemomis, labiau koncentra-

vomės į mintį, kad dauguma konstrukcijos stebėtojų ją apžiūrinės judėdami dviračiu ar iš automobilio. Kitaip tariant, konstrukcija turėjo būti suprojektuota taip, kad praeiviai galėtų gėrėtis spalvų ir formų įvairove. Įdomu tai, kad ši žaismė paste-bima ir žvelgiant tiesiai į konstrukciją, ir šiai tik pakliuvus į matymo lauką“, – pasakoja kūrėjai.

7 tūkst. kampinių metalo plokščių laukas, pri-taikius dviejų spalvų metodiką, sukuria dina-mišką fasado sistemą, kuri, priklausomai nuo žiūrėjimo kampo ir tempo, kuriuo judama per teritoriją, leidžia mėgautis unikaliais vizua-liniais potyriais. Kitaip tariant, per ligoninės teritoriją einant pėsčiomis ar lėtai važiuojant bus galima gėrėtis ryškiais spalvų ir permato-mumo lygių perėjimais, o štai vairuotojų, le-kiančių Vakarų Mičigano gatve, akis džiugins dar dinamiškesnė spalvų kaita – spalvos kinta pagal judėjimo kryptį.

Siekiant išgauti efektą, iš viso naudojama 18-os skirtingų dydžių plokščių. Jų matme-nys svyruoja nuo 300 m aukščio ir 600 mm ilgio iki 300 mm aukščio ir 1 m ilgio. Iš viso suklota apie 7 tūkst. plokščių. Spalvų schema gana paprasta: vakarinėje pusėje dominuoja gili tamsi mėlyna, rytinėje – išryškėja aukso spalva. Subtiliausių atspalvių iliuzijai sukurti užtenka vien kampų (aukštis – 18,5 m, plotis – 75 m, gylis – 1,5 m).

IŠŠūkIS TRadIcINeI aUTomobILIų STovėjImo aIkŠTeLeI

RoBAs ley, „Urbana Studio“ įkūrėjas ir vadovas

Nuotraukos Serge’o Hoeltschi

91


objekTaS„Gegužė–rugsėjis“: S. & L. Eskenazi ligoninėsautomobilių stovėjimo garažo fasadas

aRcHITekTaI„Urbana“

vIeTaSidney ir Lois Eskenazi ligoninė, 720 Eskenazi Avenue, Indianapolis, IN 46202, JAV

meTaI2014 m.

91

92


aRcHITekTų komeNTaRaSProjekto tikslas buvo patyrinėti paraleles tarp dvimačio vaizdo konstravimo technikų ir tektonikos niuansų, į ku-riuos atsižvelgiama projektuojant ir konstruojant pasta-to fasadus. Kruopščiai išnagrinėjus skaitmeninės vaizdo manipuliacijos ir atkūrimo technikas, pavyzdžiui, klaidų difuziją, spalvų imitavimą, pustonavimą, nuostolingojo glaudinimo kvantavimą, buvo sukurta sudėtingų raštų ir briaunų, besidriekiančių per pastato fasadą, schemų iš-dėstymo strategija. Pagrindinis koncepcijos tikslas buvo dvilypis:

1) kvestionuoti „optimizacijos“ sampratą šiuolaikinė-je gamyboje, pasitelkiant „vaizdą“ kaip koncepcinę skaitmeninės sistemos veiksmingumo ir realaus pa-saulio tektoninės sistemos sąsają;

2) pasitelkiant tokių optimizacijos strategijų efektus už-tikrinti, kad, sumažinus sistemos „raišką“, patobulėtų erdvinės savybės. Taip optimizacija tampa erdvinio po-zicionavimo dalimi, o ne neišvengiamu kompromisu.

vaIzdaS ŠIUoLaIkINėje SkaITmeNINėje aRcHITekTūRojeSkaitmeninio vaizdavimo ir pikselinių duomenų gavybos technikų naudojimas kuriant architektūrines formas nėra naujas ar novatoriškas dalykas. Tiesą sakant, „pikselio“ analizė abstrahuojant ir manipuliuojant skaitmeniniu vaizdu veikiausiai yra viena iš elementariausių duomenų gavybos priemonių. Pavyzdžiui, net koncepcijos prasme primityviausiuose skaitmeninio dizaino pavyzdžiuose galima matyti daug atvejų, kai spalvų ir ryškumo reikš-mių gavyba iš vaizdo pasitelkiama kaip priemonė mani-puliuoti sisteminiais dizaino parametrais per visą lauko plotą. Tiesa, labai retai kada bent kiek kruopščiau anali-zuojamas pats skaitmeninio vaizdo konstravimas.

Kuriant fasadą „Gegužė–rugsėjis“, „vaizdo“ analizė prasi-dėjo darbams jau įsibėgėjus – tada, kai sukuriamas pats vaizdas, atsižvelgiant į distorsiją, abstrahavimą ir optinį apdorojimą, būtinus norint vaizdą sėkmingai suprojek-tuoti ekrane. „Originalaus“ vaizdo duomenų koregavi-mas naudojant tokias technikas, kaip klaidų difuzija,

93


dvINaRė GeLToNoS IR mėLYNoS SPaLvų PaLeTė PaSTaTo PjūvIS

94


spalvų imitavimas, pustonavimas ir nuostolingojo glau-dinimo kvantavimas, ne tik padidina skaitmeninio failo efektyvumą, bet ir vaizdo panašumą į realų pasaulį.

Triukšmas, tiek kaip sąvoka, tiek kaip funkcija, yra svar-bi fasado kūrimo priemonė. Jis dažnai suprantamas kaip nereikalingas šalutinis vaizdo ar garso kūrimo produktas, tačiau šiuo atveju jis tampa modifikatoriumi. Grūdeliai gali ne tik suteikti fotografiniam vaizdui toną, bet ir būti susintetinami į skaitmeninių duomenų rinkinius, o tai leidžia suvaldyti abstraktumą. Kitaip tariant, triukšmas labai naudingas – tiek kiekybine (sumažinant reikalingus išteklius ar apdorojimo galią), tiek ir kokybine (didinant gauto skaitmeninio vaizdo panašumą) prasme.

dIFeReNcIjavImo dIdINImaS aR maŽINImaS?Tiek dizaino, tiek gamybos srityse, taikant šiuolaikinius skaitmeninės produkcijos modelius, dažnai stengiamasi išnaudoti neribotos diferenciacijos teikiamas galimybes. Masinis komponentų tinkinimas sparčiai tampa „status quo“, tačiau kiek ši diferenciacija iš tiesų reikalinga gra-dientinių erdvinių padėčių išraiškai?

Architektūros srities akademiniame diskurse dabar links-tama pripažinti neribotą komponentų kintamumą, nors masinio tinkinimo teoriniai idealai vis dar kertasi su masi-nės modernios statybos ir gamybos technikų galimybėmis, ypač architektūrine prasme. Jei imtume standartinį ga-mybos pavyzdį, bet koks kompozicijos komponento pa-koregavimas susijęs su išaugusiomis laiko, darbo ir išlaidų sąnaudomis, o manyti kitaip būtų naivu. Čia vėl tiek kon-ceptualia, tiek pragmatine prasme išryškėja „atliekų“ sąvo-

ka. Technologijoms vis labiau išnaudojant komponavimo kintamumą, jau matyti lūžio taškas: „Vien dėl

to, kad galime tai daryti, nereiš-kia, kad turime.“

Taigi optimizacijos tikslas – sumažinti komponentų, rei-kalingų erdviniam efektui sukurti, skaičių prieš sistemai „užlūžtant“ arba pamatiniam dizaino tikslui netenkant savo nuoseklumo. Be to, šis redukcinės optimizacijos procesas galbūt galėtų pagerinti sistemos vientisumą. Kitaip tariant, išnaudoti sistemos bendrumą ir pasikarto-jimus.

kLaIdų dIFUzIjaVaizdų kūrimą visuomet varžė ribotos spausdinti-nių (o vėliau ir skaitmeninių) technologijų galimybės. Dauguma žino J. Gutenbergo spaudos renkamaisiais spaudmenimis būdą ir dar prieš tai išrastą medžio gra-viūrų spausdinimą. Šios ankstyvosios technologijos bei šimtmečiais vėlesnės ištobulintos versijos leido spaus-dinti gana greitai. Tobulėjant technologijoms, vystėsi ir galimybės rašmenis papildyti vaizdais, naudojant įvairias mechaniškai atgaminamas priemones. Ypač įdomu tai, kad grafikos pasaulyje atsiradus dvinarei sistemai imta labiau telktis į tai, kaip iš mažiausio išspausti daugiau-sia, kaip, naudojant tik vieną spalvą, išgauti sudėtingus pilkų atspalvių ir įvairių kitų spalvų atspalvių vaizdus. Šiandien dažniausiai naudojamas metodas yra pusto-navimas – tai puikus pavyzdys metodo, kuriuo, naudo-jant labai ribotą spalvų paletę bei tarpus ir taškų forma-tavimą, sukuriamas sudėtingas vaizdas.

Konstrukcijoje „Gegužė–rugsėjis“, siekiant padidinti architektūrinių komponentų „paletės“ efektyvumą, pa-sitelktos įstabios tiek spalvų imitavimo, tiek klaidų di-fuzijos procesų ypatybės, taip sukuriant triukšmu grįstą tekstūrinį fasadą. Taip, naudojant tris pagrindines tipo-logijas ir tris dydžių rinkinius kartu su veidrodine dalimi, buvo išgauta 18-os unikalių dalių paletė. Pritaikius šią paletę bei dvinarę geltonos ir mėlynos spalvų paletę, nedideliu kintamųjų rinkiniu išgaunamas sudėtingas ir subtilus variantas. Manipuliavimas ribotu komponentų

rinkiniu ir jo konvertavimas – įdomesnis iššūkis nei tiesiog papildymas naujomis unikalio-

mis dalimis.

94

6

Arch i tektūrA

Documents

Structum 2014 Lapkritis