Structum 2013 Vasara Nr.3

VASARA I 2013 (3)Žurnalas sėkmingam verslui!

Praktika turėtų būtisvarstymų rezultatas, o ne atvirkščiai. /Hermann Hesse/

Dėl konsultacijų ir išsamios informacijos prašome kreiptis į UAB „Serfas“ specialistą Tomą Tamkevičių.Tel. +370 37 40 02 26 ir mob tel. +370 687 41 715.

Technikos g. 7C, LT-51209 KaunasTel. +370 37 40 02 29, faks. +370 37 45 66 53El. p. [email protected]

Naudojant naujos kartos „Caparol“ fasadų apdailos technologiją, fasadai būna tvirti, švarūs ir su ilgai išliekančiomis ryškiomis spalvomis.

Spalvyno „FASSADE A1“ spalvų deriniai ir „NQG Premium“ fasadiniai dažai bei tinkai – tai geriausia, ką galite naudoti savo namams. Taikant kvarco gardelių nanotechnologiją, kvarco nanodalelės sudaro trijų dimensijų gardelių struktūrą, todėl gaunamas kietas fasado paviršius. Tai jaučiama ir matoma: žymiai sumažėja tokio kieto paviršiaus teplumas, nes mažiau prie jo prilimpa purvo dalelių, dulkių ir sporų. Jei kas ir nusėda ant fasadų, tai vėjas ar lietus kaipmat tas nuosėdas pašalina. Nelieka priežasties nešvarumams kauptis!

Vis daugiau namų šeimininkų savo fasadams renkasi sodrias spalvas – visam jų paviršiui ar kaip dalies akcentą. Palyginti dažnai nusiviliama, kai spalvos gana greitai išblunka ir atrodo blankiai. Iš pat pradžių fasadams rinkitės aukščiausios kokybės produktus. „FASSADE A1“ spalvyno „NQG Premium“ fasadiniai dažai ir tinkai, pagaminti su aukštos kokybės grynais, neorganiniais pigmentais, garantuoja didžiausią sodrių spalvų iš „FASSADE A1“ spalvyno atsparumą blukimui ir ryškumą. Todėl fasadai spindi bet kokiu oru – ir taip daugybę metų!

Kvarco gardelių nanotechnologija fasadams – kas tai?

Svarbiausi pranašumai statybininkams:

- palyginti su įprastiniais tinkais žymiai mažesnės „ThermoSan Fassadenputz“ sąnaudos,- puikiai dengiami,- gera „ThermoSan“ fasadinių dažų dengiamoji geba (pagal DIN EN 13 300),- dispersiniai dažai „ThermoSan“ elastingi ir atsparūs kreidėjimui.

Svarbiausi pranašumai namų savininkams:

- paviršius ilgą laiką išlieka švarus (pagal DIN EN ISO 2810),- gera fasado apsauga nuo atmosferos veiksnių (pagal DIN EN 1062-1),- ilgai išliekančios spalvos (pagal DIN EN 1062-1),- apsaugo paviršių nuo dumbliagrybių ir pelėsinių grybų,- ilgai patvarūs (pagal DIN EN ISO 4628).

www.caparol.lt

Sprendimai profeSionalamS

„ThermoSan-fassadenputz nQG r und K“

TUri

nYS

infraSTrUKTŪra

Jungtis „LitPol Link“: galimybės Lietuvai ir Lenkijai 68

Kasdienis darbas padeda įsitvirtinti ne tik Lietuvos rinkoje 73

Naujos technologijos skinasi kelią 74

Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas – pažvelkime iš arčiau 76

SUmmarY 80

STaTYbaKą svarbu žinoti plėtojant verslą Europos Sąjungos šalyse 32

Kaune įgyvendintas projektas po vienu stogu mokslininkai ir studentai 36

„Tiks langai“: idealus langas – aukščiausias komfortas 47

Kompozicinės sijos „Peikko DELTABEAm“ – statinių su plonomis perdangomis karkasų sprendimas 48

Vėdinamųjų fasadų sistemų karkasai, jų montavimas ir klaidos 50

„Knauf“ plytelių klijai „K-line“ – apdaila be klaidų 56

Lako atmainos ir pagrindinės savybės 58

Skaldos gamintojų asociacija „milsa ir Ko“ 63

arCHiTeKTŪra

„Paläon“ – tyrimų ir patirčių centras 04

Architektūros paslaugų Lietuvoje problemų apžvalga 10

Suomijos gyvenamojo būsto paroda – „Cembrit“ patirtis 16

Vonios kambario interjero konkursas 19

modernus miesto namas užmiestyje 20

inŽineriJa

„TECEfloor“ sistema – kai siekiama kokybės ir racionalumo 64

Energijos taupymo sprendimai augina pelną ir keičia vartojimo įpročius 66

04 20

5868

28

36

lYderiaiDalius misiūnas: „Tam, kad būtų geras rezultatas, reikia geros energijos“ 28

redaKCiJoS ŽodiS

Žurnalas STrUCTUmISSN 2335-2116

leidėJaS UAB „S mEDIA GroUP“A. mickevičiaus g. 7LT-08119 VilniusTelefonas +370 5 265 3733Faksas +370 5 272 4241

direKTorėIGNė DAUSEVIčIūTė

VYr. redaKTorėDALIA ZILINSKIENė

TeKSTų aUToriai:AISTė GALAUNyTė EGLė KAJAUSKAITėJULIUS JUSTINAVIčIUSGINTAUTAS BLAžIūNASKAroLINA VoZBUTAITėJULIUS LAICoNASSAULIUS AršTIKySSTATyS LIAUKEVIčIUSSAULIUS PILKA

nUoTraUKų aUToriUSIGor rADANoVIčmATAS KAZLAUSKASVIrGINIJUS rAINyS

KalboS STiliUS ir KoreKTŪraVšĮ KALBoS Ir KomUNIKACIJoS CENTrASwww.kkc.lt

parenGimaS SpaUdaiUAB „S mEDIA GroUP“

reKlamoS SKYriUSVIKTorIJA LIPšICTelefonas +370 611 10125El. paštas [email protected]

SpaUSdinoUAB „BALTo PrINT“

redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą. Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama.

© UAB „S media Group“, 2013© STrUCTUm, 2013

žUrNALAS PLATINAmAS NEmoKAmAI

www.structum.lt

vasara2013 (3)

Priartėjo ruduo. Kam pasibaigė atostogos, o kam – darbymetis. Visi tie, kas per vasa-rą plušo, jau pradėjo skaičiuoti savo nuveiktus darbus, vertinti pasiektus rezultatus ir, svarbiausia, – įgytą naują patirtį. Iš tiesų prabėgę vasaros mėnesiai buvo paženklinti gausiais tiek projektuotojų, tiek inžinierių, tiek ir statybininkų darbais bei pasiekimais.

Nors kaip visuomet žurnalo puslapiuose pristatome įdomų savo konstrukcijomis, formomis ir paskirtimi užsienyje pastatytą naują objektą – PALÄON tyrimų ir patir-čių centrą, nė kiek ne mažiau galime didžiuotis įgyvendintais Lietuvos architektų ir projektuotojų darbais. Šį kartą dėmesio duoklę žurnalas skiria dviejose Kauno pro-jektavimo įmonėse gimusių skirtingos paskirties objektų projektų įgyvendinimui. Tai objektai, kuriuos statant nebuvo nesvarbių darbų. Su jų atsiradimu savo siekius įprasmino daugybė įmonių, be kurių specialistų profesionalaus darbo negalėtų pra-dėti funkcionuoti nei individualus gyvenamasis namas, nei Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centras.

Pokrizinė statybų plėtra – rimta priežastis pažvelgti į vykstančią kaitą iš architektų po-zicijų, todėl publikuojame Lietuvos architektų sąjungos pirmininko Gintauto Blažiūno problemų, kurioms reikia neatidėliotinų sprendimų, apžvalgą.

Pažanga bet kurioje veiklos srityje didele dalimi priklauso nuo lyderių, jų kompetencijų ir bendražmogiškųjų savybių. Nuo šiol su iškiliausiais Lietuvos įmonių ir organizacijų vadovais, daug pasiekusiais verslininkais ir jų gyvenimo sampratomis galima bus susi-pažinti naujoje žurnalo skiltyje „Lyderiai“.

Patirtis – viena iš esminių vertybių. Geriau, kai galima naudotis kitų patirtimi, sužino-ti tai, kas grindžiama praktika ir mokytis ne iš savo klaidų. Dėl to siūlome paskaityti straipsnį apie vėdinamųjų fasadų sistemų karkasus ir jų montavimą. Nepamiršti liko ir apdailos darbai, jiems reikalingos medžiagos – šį kartą lakai, plytelių klijai ir kt.

Bet kokiai pažangiai, orientuotai į ateitį veiklai reikalingi naudingieji ištekliai, ener-gija. Nuolat brangstanti elektros energija daug rūpesčių kelia tiek eiliniams varto-tojams, tiek ir gamintojams. Atsakymą į klausimą, kaip galima efektyviai sutaupy-ti energijos, naudojant naujoviškas taupymo sistemas, rasite inžinerijai skirtuose puslapiuose. Šią temą papildo infrastruktūros skiltyje publikuojami straipsniai apie Lietuvos energinei nepriklausomybei gyvybiškai svarbius objektus – Lenkijos ir Lie-tuvos valstybių tarpsisteminę elektros jungtį „LitPol Link“ bei Suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, kuris pagal projektinius pajėgumus ateityje galės patenkinti metinį Lietuvoje suvartojamų gamtinių dujų kiekį.

Netrukus prasidės nauji mokslo metai. Ir ne tik mokiniams ar studentams – juk visų lau-kia nauji darbai, naujos užduotys, patirtys ir pamokos. Sėkmės visiems dirbant, skai-tant, tobulėjant!

4

A r c h i t e k t ū r A

„palÄon“ – TYrimų ir paTirČių CenTraS

4

�


„palÄon“ – TYrimų ir paTirČių CenTraS

adreSaS

šėningenas, Vokietija

arCHiTeKTai

„Holzer Köbler Architekturen“

eKSpoziCiJų erdVių arCHiTeKTai

„Holzer Köbler Architekturen“

proJeKTaS įGYVendinTaS

2013 m.

bendraS paSTaTo ploTaS

4 909 m2

eKSpoziCiJų Salių ploTaS

600 m2

AISTė GAlAuNyTė

Vokietijos laukuose neįprastai supro-jektuotas pastatas visiškai neturi nie-ko bendra su agrarikos sąvoka. netgi atvirkščiai – jis skirtas reprezentuoti ilgus metus šioje šalyje puoselėtai medžiotojų kultūrai, kurios istorinės ištakos siekia medžioklės tradicijas, pradėjusias kurtis dar prieš 300 000 metų. Tokio garbaus „amžiaus“ yra Šėningeno ietys – seniausi iki šiol rasti žmonių medžioklės įrankiai. iš toli matomas skulptūriškų formų naujasis palÄon pastatas ženklina šią svarbią archeologinę vietovę. Su-kurtas „Holzer Köbler“ architektų šis Tyrimų ir patirčių centras yra orien-tyras, atspindintis veidrodiniame fasade kalvotą kraštovaizdį, o savo viduje slepiantis archeologinių kasi-nėjimų vietą.

PALÄoN tyrimų ir patirčių centro architektūrą autoriai vadina kamufliažine, hiperrealistine jį supančio kraš-tovaizdžio abstrakcija. Iš tikrųjų architektai, kurdami objektą, nusprendė pasimėgauti laisve, tad nesiderino prie nieko – juk pastatą supa tik laukai, miškai ir dangus. Jie šioje vietoje pasirinko žaisti dvejopą žaidimą. Viena vertus, metalinis fasado paviršius atspindi laukus ir miš-kus, pro šalį plaukiančius debesis.

6


Pastato fasadas – tarsi savotiškas ekranas, kuriam nereikia specialiai sukurtų vizualizacijų, nes jį užpildo supančios gamtos vaizdai, jis yra nepriklausomas nuo naujųjų tech-nologijų ir dėl to niekada neišsijungia. Kita vertus, dėl į vi-sas puses nukreiptų plokštumų tie supančios aplinkos at-spindžiai ne tokie jau tikslūs, o blizgus paviršius juos daro ryškesnius, nei jie yra realybėje. Taigi važiuojant pro šalį nusidriekusiu greitkeliu naujasis statinys atrodo tarsi mira-žas – tenka suabejoti, ar ten yra kažkas, ar vis dėlto ne?

reikia pasakyti, kad ne tik šie optiniai triukai padarė įta-ką įspūdingai pastato išvaizdos išraiškai. „Holzer Köbler“ projektuotojai muziejaus architektūroje įprasmino ir jo tiesioginę paskirtį. Aštrios, didelės įpjovos statinio fasa-de leidžia plačiai atverti vaizdus į laukus, kur buvo rastos

senoviškos medžiotojų ietys, į rusvųjų anglių kasyklą ir net pamatyti besiganančius laukinius arklius. Kartu pats aštriabriaunis PALÄoN pastatas primena tarsi į vieną vie-tą susispietusius, tačiau skirtingomis kryptimis lėkusius seniausius pasaulio ginklus. Prieš šimtus tūkstančių metų šiame lauke jie skrodė orą taikydami į laukinius žvėris.

Netaisyklinga forma, fasado įpjovų naudojimas taip pat yra kūrėjų reakcija į kaimynystėje kur ne kur matomas išlikusias atvirų anglių kasyklų duobes. Viso šio daugias-luoksnio pastato išorės dizaino kūrybos rezultatas – eks-presyvi architektūra, tapusi tarpininke tarp žmogaus pa-liesto ir natūralaus peizažo, tarp patrauklios šiuolaikinės estetikos ir šiandienai reikšmingo žmonijos istorinio vys-tymosi įprasminimo.

Situacijos planas. © „Topotek 1“.

6

�


Viena iš muziejaus pastato apžvalgos aikštelių. Nuotr. © „Holzer Köbler Architekturen“, Jan Bitter.

8


Tiesa, lankytojams užėjus į pastato vidų savo kontrastu su jo išore kiek nustebina interjero sprendimai. Viduje visiškai nerasime viską aplinkui atspindinčio „veidrodi-nio pasaulio“. Interjero erdvių plokštumos – akinamai baltos spalvos, ir tik sodriai raudoni laiptai vejasi per tris pastato aukštus. Taip architektai skatina mus skai-tyti koncepcijos idėjas tarp eilučių: juk baltos spalvos laužytos sienos lyg ir primena laukinių Prževalskio ar-klių kaulus, į kuriuos priešistoriniai medžiotojai ir taiky-davo savo ietis, o ką tuomet reiškia dramatiški sodriai raudonos spalvos laiptai, lankytojai turėtų susiprasti patys... Garsiųjų medinių šėningeno iečių ekspozicijai muziejuje yra skirta speciali visiškai atskira patalpa. šios ietys – tai tas pradas, nuo kurio viskas prasidė-jo. Tai reikšmingiausia ekspozicijos dalis, aplink kurią organizuotai sukasi visa kita muziejaus ekspozicija ir nuolat didėjantys jos informacijos srautai, pasako-jantys apie tai, kaip gyveno mūsų istoriniai protėviai.

Kasdienis jų gyvenimo būdas, tuometė flora ir fauna, klimato kaita – visa tai muziejuje pristatoma gana tra-dicinėmis ir santūriomis vaizdinėmis priemonėmis, iš kurių labiau šiuolaikiškais galima būtų įvardyti nebent sienose integruotus nuolat veikiančius ekranus ir šiuo-laikinę plačiaformačio kino salės įrangą.

Vidinė naujojo muziejaus pastato struktūra yra ganėti-nai paprasta – ekspozicija prasideda nuo pirmo aukšto viduryje esančios atviros fojė ir kyla toliau iki pat trečiojo aukšto. Netaisyklingos formos patalpos ir laužytos sie-nos tikrai priverčia lankytojus pasijusti tarsi atsidūrus tai žvėries skelete, tai priešistorinėje oloje. Kaip pastaruoju metu šiuolaikiniams muziejams jau tapo įprasta – jie lan-kytojus bando pritraukti ne tik įprastinėmis ekspozici-jomis. šio pastato centrinėje dalyje įrengtos papildomų paslaugų lankytojams patalpos: suvenyrų parduotuvė, kavinė, konferencijų salė. Tačiau, ko gero, didžiausias

Dramatiški sodriai raudonos spalvos laiptai. Baltos, laužytų formų ekspozicijų salių sienos.

�


PALÄoN muziejaus išskirtinumas yra tas, kad jo lankyto-jai gali apžvelgti realiai dabar vykstančių archeologinių kasinėjimų vietą, stebėti archeologų atliekamus darbus ir patys dalyvauti įvairiose čia organizuojamose interak-tyviose atrakcijose. Visi atvykusieji gali pasimėgauti netgi žaidimų turais, vykstančiais ne tik muziejaus patalpose, bet ir lauke.

Landšafto aplink PALÄoN tyrimų ir patirčių centro pas-tatą sutvarkymas yra ne mažiau įdomus už pačią jo ar-chitektūrą. Įrengtų pėsčiųjų takų sistemos formos nenu-tolsta nuo pastato architektūrinės idėjos išraiškos – jokie pretenzingi elementai nedarko asketiško peizažo. Pavyz-džiui, vaikų žaidimų aikštelės elementų dizainas buvo įkvėptas priešistorinių žvėrių bionikos, o štai nykstančius garsiuosius Prževalskio arklius galima pamatyti ir natūra-lioje aplinkoje, žvelgiant nuo vienos iš muziejaus pastato apžvalgos aikštelių.

Pirmo aukšto planas.

Antro aukšto planas.

Trečio aukšto planas.

Pastato pjūvis.

10


pagal europos ir lietuvos teisę archi-tektas – jau nebe kūrėjas, o paslau-gos teikėjas. norint suprasti šios pa-slaugos svarbą ir sudėtingumą, reikia suvokti šiuolaikinio architekto vietą formuojant gyvenamąją, darbo ir re-kreacinę aplinką ir galiojančių teisės aktų reflektavimą, siekiant atitikti to-bulėjančios ir augančios visuomenės poreikius. pasauliui keičiantis, kinta ir architekto funkcijos, daug amžių iki pastarųjų dešimtmečių reiškusios tik projekto kūrimą ir vadybą, bet ne objektų statymą. daugėjant pasauly-je architektų, mažėja jų darbo erdvė, todėl architektai praranda dalį savo techninių ir ekonominių misijų.Laikotarpiu, kai visuomenė iš naujo atranda absoliutų ar-chitektūrinių „žinių“ poreikį ir tokiu būdu reaguoja į nuolat kintantį šiuolaikinį pasaulį, kai daug kalbama apie architek-tūrą, pačių architektų, kaip ir visuomenės, įtaka statyboms bei gyvenamajai aplinkai kritiškai sumažėjo. reikia atkreipti dėmesį, kad faktiškai visuomeniniai vartotojų poreikiai tam-pa vis platesni, o kokybės reikalavimai – didesni.

XIX a. pabaigoje dingo architektas įmonininkas; XX a. visa-žinis architektas projekto vadovas šiandien taip pat tampa retenybe, o tarp architekto ir jo produkcijos nuolat įsiterpia daug naujų profesijų atstovų. Taip veikiausiai atsitiko dėl to, kad tradicinėse kompetencijos srityse susikūrė:

specialūs mokslai ir disciplinos: ekonomisto ir sąma-tininko, projekto vadovo, mokslinių tyrinėjimų, staty-bos darbų vadovo ir pan.;

specifinės kompetencijos sritys: paveldas ir restaura-cija, sveikata, kultūra, transportas, pramonė, komerci-ja, dizainas, akustika, scenografija, sauga ir pan.;

kitos susijusios sritys: miestų planavimas, kraštovaiz-džio projektavimas ir pan.

arCHiTeKTŪroSpaSlaUGų lieTUVoJeproblemų apŽValGa

GINTAUTAS BLAŽIŪNAS, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas.

10

Visuomenė ir aplinkos plėtotojai kvestionuoja dabartinį statybų proceso organizavimą. Tai lemia daug faktorių:

sudėtingėjant funkcijoms, kinta profesinės ribos, rin-kos yra perskirstomos, o užduotys skaidomos;

didėja statybos vadybos, jos koordinavimo ir bendra-darbiavimo bei užsakovo santykių su architektu svarba;

užsakovai, kreipdamiesi į įvairius konsultantus, stengiasi padidinti savo kompetenciją – taip skatinamas naujų re-glamentuojamų profesijų profilių atsiradimas.

11


šiandien „aplinkos gamybos“ sektorius kaip ir bet kokia kita ekonominė veikla turi būti greitai reaguojantis. Spar-čiai tobulėjant technologijoms, komunikacija keičia visuo-meninius santykius ir darbo organizavimą. Amatai kinta, kai kurie jų nyksta, atsiranda naujų. Prisitaikant prie nuolat kintančios veiklos kompetentingumas tampa svarbesnis už kvalifikaciją, o derybos – už hierarchinius santykius.

šiame kontekste daugelis užsakovų mano, kad architektai nebeturi būtinų dirbti visuose statybos sektoriuose ir tinka-mų darbų priežiūros gebėjimų. Daug architektų su pradiniu architektūrinio projektavimo ar interjero kūrybos ir pan. iš-silavinimu dirba tik kaip specializuotų paslaugų teikėjai. Ki-tose srityse, kur jų žinios menkesnės, pavyzdžiui, kainų nu-statymas, statybos technologijos, darbų vadyba, projekto įgyvendinimas, laikinas patalpų naudojimas ir pan., pamažu įsitvirtina kiti apmokyti ar profesionalūs specialistai.

Kita vertus, visuomenė reikalauja vis didesnės statybos ir gyvenamosios aplinkos kokybės – konstrukcijų saugumo, nuosavybės ir žmonių saugos nuo gaisro, taip pat kitų su gerove susijusių faktorių: garso ir šiluminės izoliacijos, prieinamumo neįgaliems asmenims. Kuriami nauji pa-grindines vartotojo apsaugos sąlygas reglamentuojantys dokumentai. Tačiau architektūros plėtra palaipsniui apė-mė visą gyvenamąją aplinką ir jos objektus: nuo pastatų iki visuomeninių erdvių (gatvių, aikščių), civilinės statybos objektų (tiltų, tunelių, žemės tvirtinimo ir pan.), parkų bei sodų. Visai neseniai architektūros objektais buvo pripa-žinti kraštovaizdis ir jo mastelis, įskaitant infrastruktūros objektus – kelius, kanalus, geležinkelius ir t. t.

Visoms šioms sritims atitinkamai tenka tiek pat specializaci-jų ar net specialybių. Kyla klausimas, ar architektas turi šio-je raidoje savo specifinį profilį, susijusį su jo visuomeniniu ir kultūriniu vaidmeniu, kuris kyla iš visuomenės interesų, ar, priešingai, – jis turi būti kompetentingas įvairiose srity-se ir tai lems profesinį susiskaidymą bei sklaidą tarp kitų specialistų. Pavyzdžiui, siekiant atitikti piliečių lūkesčius, tvarios statybos sąvokos integravimas reiškia visuomeni-nės erdvės sąvokos išplėtimą nuo rajono iki teritorijos.

Kita vertus, privatus kapitalas perima visuomenines in-vesticijas kartu su visuomeninių interesų programomis (ligoninės, kalėjimai, teisingumas, infrastruktūros, trans-portas, socialinė gyvenamųjų namų politika...). Galiausiai piliečių lūkesčiai yra realūs ir į juos reikia atsakyti greitai. Kitaip visuomenės pretenzijos gali nepaprastai sustiprė-ti, nes saugumo, sveikatos, taršos, pramoninės rizikos, darbo, fizinio vientisumo ir gyvenamųjų namų mišrumo klausimai kelia vis daugiau rūpesčių visoje Europoje.

šiandien Lietuvoje nė vienas įstatymas nesurašytas taip, kad skatintų minėtų uždavinių sprendimą. Nežiūrint visų kalbų apie tvarios aplinkos plėtrą, apie visuomenės

interesą kuriamai aplinkai ir seniai įrodytų tiesų apie au-klėjamąjį aplinkos poveikį bei įtaką socialinių problemų sprendimui, vien per nepilnus pastaruosius metus buvo paskelbta ir įvykdyta apie 100 tiesiogiai turinčių poveikį aplinkai viešųjų pirkimų konkursų. Deja, jie nė menkiau-sia dalimi neatitiko nūdienos reikalavimų.

Galima paminėti svarbius objektus, apie kurių sprendi-nius sužinosime tik įgyvendinus jų projektus. Nors šiuo metu vyksta jų projektavimas, niekas nenagrinėjo alter-natyvų. Nebus geriausio sprendimo, jei nenagrinėsime alternatyvių variantų ar nekreipsime dėmesio į kitokį po-žiūrį. Viską nusprendė projektavimo kaina arba reikalau-jamos kvalifikacijos ir kt. dokumentų turėjimas.

štai dalis šiuo metu pagal viešųjų pirkimų reikalavimus vykdytų konkursų dėl objektų, formuojančių ir formuo-siančių vietovės aplinką, pavyzdžių: Visagino kultūros centro „Banga“ atnaujinimas ir jo aplinkos kompleksiškas sutvarkymas; apžvalgos bokšto įrengimas bei teritorijos pritaikymas rekreacijai šaškų k., Visagino savivaldybėje; ramybės skvero ir gretimų teritorijų sutvarkymas Jona-

11Igor Radanovič nuotraukos.

12


voje; šakių m. skvero rekonstravimas; Palangos Vasaros koncertų salės rekonstravimas, numatant daugiafunkcio kultūros pastato įrengimą; vilos „Anapilis“ Palangoje res-tauravimas ir pritaikymas kultūros poreikiams; Kėdainių kultūros centro rekonstrukcija ir išplėtimas; Kėdainių m. stadiono rekonstrukcija; Klaipėdos apskrities PGV šilutės PGT administracinis pastatas; daugiafunkcis sporto kom-pleksas Kelmėje; sporto ir sveikatingumo centras Kre-tingoje; sporto ir sveikatingumo kompleksas Biržuose; kolumbariumas šiaulių m. Ginkūnų kapinėse; viešosios bibliotekos pastatų kompleksas Biržuose; VU matemati-kos ir informatikos fakulteto pastatas ir kt.

Akivaizdu, kad šie objektai formuos Lietuvos veidą, sąlygos gyvenimo kokybę, skatins meilę ir pasididžiavimą Tėvyne, taigi ir mažins emigraciją. Tai – mūsų žinia ateities kartoms.

Norėdami supažindinti Lietuvos svečius su šalies kultūra, mes visų pirma vedame juos ne į muziejų, teatrą ar koncer-tą, ne į parodų salę ar biblioteką. mes vedame svečią į sena-miestį, prie katedros, prie šv. Petro ir Povilo bei šv. onos baž-nyčių, vežame parodyti Pažaislio vienuolyno ar Trakų pilies.

Nuvažiavus į Paryžių, taip pat visų pirma jums parodys Luvrą, Eifelio bokštą ir monmartrą, bet nepamirš parody-ti ir Pompidou centro, La Défense ar De la Villette parko su mokslo muziejumi. Tas pat bus nuvykus į Londoną, Helsinkį, oslą ar Taliną. Sena ir nauja greta gyvena tuo pačiu laiku. Architektūra, miesto aplinka, miestovaizdis – tai mus kiekvieną dieną supantys dalykai. Jie pasitinka ir svečiose šalyse – nuo jų niekur nepabėgsi. šalys, no-rinčios būti tapatinamos su kultūros oaze, geru skoniu, pažanga, stengiasi tai išreikšti per kokybišką aplinką ir architektūrą. yra daugybė pavyzdžių, kuriais įvairios šalys siekė įtvirtinti savo miestų įvaizdį Europos ar pasaulinia-me kontekste.

Tai komercinis centras La Défense, Pompidou centras, De la Villette parkas Paryžiuje, Tate galerija, Tūkstantme-čio tiltas ir apžvalgos ratas Londone, operos teatrai osle, Kopenhagoje ar Sidnėjuje, koncertų salė Amsterdame ir pan. Dubajus, Abu Dabis, šanchajus, Pekinas nuolat var-žosi architektūriniais objektais, kad pritrauktų pasaulio dėmesį. Netgi tarpukario Lietuvos respublika darė tą patį. Buvo organizuojami stambūs architektūriniai kon-kursai, statomi inovatyvūs ir ryškūs (nes buvo paveldėta carinė provinciali architektūra) pagal tą laikotarpį pasta-tai. Beje, mes jais didžiuojamės iki šiol.

Nors ir šaipomės iš hipertrofuoto dėmesio troškimo, ta-čiau minėtieji architektūros objektai nuolatos primena apie šalį, žadina viso pasaulio smalsumą ir – kas tikrai ypač svarbu – kaip savotiški naujovių poligonai skatina pažangą.

ryškus pavyzdys – naujai kaip ir mūsų Visaginas pa-statytas Almerės miestas Nyderlanduose. Pirmieji gyventojai į jį atsikėlė 1975 m. Nors iš pradžių mies-tas augo (tam įtakos turėjo ir nedidelis atstumas iki Amsterdamo), pastarąjį XX a. dešimtmetį gyventojai ėmė iš jo bėgti – susidarė pavojinga kriminogeninė situacija. Panacėja tapo architektūra. Ne bet kokia, o paties aukščiausi lygio. Pradėta nuo centrinės dalies perplanavimo. Naująjį planą rengė pasaulinė olandų architektūros žvaigždė remas Koolhaasas (omA). Ne mažiau žinomi architektai kūrė pastatus. Net kelis pas-tatus suprojektavo prancūzas Christianas de Portzam-parcas, britas Davidas Chipperfieldas ir architektai iš šveicarų biuro „Gigon and Guyer“. Japonų architektė Kazuyo Sejima (SANAA) sukūrė stovintį ant kranto ir į vandenį žiūrintį teatrą, o olandų architektūros biuras „UNStudio“ – žibantį biurų kvartalą La Défense.

rezultatas akivaizdus – miestas vėl tapo mielas ir gyven-tojams, ir jo svečiams, nebeliko kiekvienoje gatvėje pa-truliuojančių policininkų. Dabar Almerėje gyvena beveik 190 tūkst. gyventojų. Tai – septintas pagal dydį miestas Nyderlanduose. miesto ir šalies valdžia tikisi, kad Almerė

13


augs ir toliau, kad netolimoje ateityje ji taps penktu pa-gal dydį šalies miestu. Tokie lūkesčiai – ne tuščios viltys, o įgyvendinamos strategijos „Vision Almere 2.0“ pasekmė. Jos tikslas – tiek gyventojų, tiek pastatų (pagal dydį, for-mą, paskirtį) diversifikacija bei darni plėtra.

Nuosekliai vykdančios architektūros politiką vyriausy-bės pradeda nuo savęs. Pirmas žingsnis – pareikalauti viešų, valstybės (savivaldybių) finansuojamų objektų kokybės. Tai – ne vien visuomeniniai pastatai, bet ir gamyklos, greitkeliai, tiltai ir pan., t. y. visi objektai, ku-riuos mato ir naudoja žmonės. Nesvarbių dalykų nėra. Galbūt kokybė daugiau kainuoja, bet juk rūpinamės investicija į ateitį.

Vakarų šalių investuotojai vis ryžtingiau ateina į Lietuvą, nors mūsų biurokratijos labirintai jiems būna labai keis-ti. Nepasitikėdami vietinių specialistų profesionalumu ir šiuolaikinių statybos technologijų išmanymu, inves-tuotojai atsiveda savo projektuotojus, palikdami vieti-niams neįdomiausius bei labiausiai alinančius derinimo darbus. Aišku, tam mes negalime ir neturime priešintis. Naujų minčių ir idėjų šalyje įgyvendinimas – sveikinti-nas reiškinys. Tačiau klausimas – kodėl mūsų architek-tams net nepasiūloma pateikti savo idėjų. Bendraujant su Vakarų konsultantais, teko pastebėti atvirą nenorą duoti uždirbti svetimiems. Viena iš priežasčių – nesu-sišnekėjimas, kurio ištakos normatyvinėje bazėje. mūsų projektavimo tradicijos kartu su normatyvine baze pa-veldėtos iš buvusios TSrS, o ji visiškai skyrėsi nuo Vakarų šalių praktikos. Projekto parengimą, jo sudėtį, stadijas, detalizaciją ir vaizdavimą dabar reglamentuoja Lietuvo-je galiojantys rSN ir STr. Bet mažai kas žino, kaip jie ati-tinka vakarietiškus standartus. Ar paruoštas pagal mūsų normatyvinius dokumentus projektas bus suprantamas vakariečiams? Gal taip, o gal ir ne.

Lietuvoje architektų tankis yra vienas didžiausių Euro-poje. mes tikrai galėtumėm architektūrines paslaugas eksportuoti. Paradoksas, bet kol kas Vakarų projektavi-mo firmos žengia į Lietuvą, nors jų įkainiai kelis kartus didesni. Tačiau pasitikėjimas jomis daug didesnis. La-biau vakariečiams pasitikėti mumis, o mums jais ir sa-vimi – vienas iš uždavinių, kurį turėtų spręsti tiek Aplin-kos, Kultūros ir ūkio ministerijos, tiek ir visuomeninės organizacijos – Lietuvos architektų sąjunga, Architektų rūmai, Lietuvos inžinierių sąjunga.

Lietuvos architektų sąjunga ne kartą siūlė, kaip reikėtų civilizuotai demokratinti idėjų atranką:

įgyvendinti dirbančių architektų lygiateisiškumą gaunant darbus, t. y. panaikinti dalyvavimą kon-kursuose, pasiūlymų teikimą bei techninių projek-tų rengimą ribojančias ir sunkinančias nuostatas – darbo dokumentacija gali būti ruošiama kitaip,

samdant kaip konsultantus techninius projektus ruošusias firmas;

visais įmanomais būdais ypač savivaldos institucijose ir plačiajai visuomenei aiškinti konkursų svarbą ir jų kokybę;

rasti galimybių atskirai finansuoti konkursų vykdymą ir profesionalų jų vertinimą;

paveikti, kad svarbiausius architektūriniu požiūriu objektus (ir ne biudžeto lėšomis finansuojamus) pro-jektuotų tik konkurso nugalėtojai, ir apie numatomas statybas būtų siekiama supažindinti kuo daugiau žmonių, ieškoma optimalių sprendimų;

siekti, kad darbams architektai būtų atrenkami ne pa-gal projektavimo darbų kainą, o pagal idėjų bei darbų kokybę – minimalią architekto paslaugų kainą ir drau-dimo sumą turėtų nustatyti Architektų rūmų samdo-mi kvalifikuoti specialistai;

siekti, kad konkursuose minimali projektavimo darbų kaina būtų nustatyta iš anksto ir pateikta konkurso są-lygose – taip vertinant būtų renkamas tik pats racio-naliausias ir priimtiniausias sprendimas.

14


Šilumos tiekimo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai Vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos inžinerinių sistemų paleidimo, derinimo ir priežiūros darbai

Įmonė teikia pažangiausius inžinerinius sprendimus ir profesio-nalų konsultacijas, dirba naudodama naujausias technologijas.

Paslaugų kokybė garantuojama profesionalumu, inovatyvumu, są-žiningumu, operatyvumu ir 15 metų komandinio darbo patirtimi.

VidaUS inŽinerinių TinKlų proJeKTaVimaS ir monTaVimaS

Uab „alinita“Tinklų g. 7, LT-35115 Panevėžys

Tel. +370 45 467 630 Faks. +370 45 467 630

El. p. [email protected]

Gamybos padalinysDubysos g. 31LT-91181 KlaipėdaTel. +370 46 340 363www.alinita.lt

Užsakovai: AB „Klaipėdos maistas“, UAB Vilkykiškių pieninė, UAB „Plungės duona“, UAB „Tete-A-Tete“, AB „šilutės baldai“, AB „Baltijos“ laivų statykla, UAB „Technoverslas“, UAB „master Foods“, UAB „Aldasta“, AB SEB bankas, VĮ Klaipėdos socialinių mokslų kolegija, UAB „Klasera“ UAB „retal Europe“, UAB „šilutės durpės“, UAB „Gintaro baldai“, „BIG2“ (UAB „Baltijos investicijų grupė“), AB „Lietuvos gele-žinkeliai“, radviliškio r. vaikų globos namai, UAB „NordGlass“ auto-mobilių stiklai, AB Panevėžio statybos trestas, VĮ Vilniaus pilių direk-cija, UAB „VIčI“ ir kiti.

Deja, Architektūros įstatymas, kuris galėtų įteisinti šias nuostatas, neprasiveržia per glaudžias valdininkų užtvaras.

Integruojantis į ES projektavimo erdvę, svarbus aukš-tųjų mokyklų, ruošiančių projektavimo specialistus, vaidmuo. Galbūt reikėtų kurti platesnes ir gilesnes šių aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo progra-mas. šiuo metu studentai, dalyvaujantys „Socrates“ programose, gali palyginti dėstymo turinį ir kokybę, programas bei metodiką vienoje ar kitoje Europos šalyje. Dėstytojai dažniausiai tenkinasi nuogirdomis, studentų pasakojimais ir lyginimais. Laimė, kad pa-gal jų palyginimus mūsų aukštosios mokyklos viršes-nės. Tačiau tai subjektyvu. reikėtų rimtesnių tyrimų ir mokymo programų korektūrų pagal jų rezultatus.

Ne paslaptis, kad daug gabių, gal net gabiausių jau-nų specialistų išvyksta dirbti į Vakarus. Viena iš svar-biausių priežasčių – galimybė užsidirbti. žinoma, kad kitas tave vertins tiek, kiek pats save įvertinsi. Projektuotojų darbas Vakarų šalyse griežtai regla-mentuotas ir tinkamai įvertintas: projektuotojas turi gauti ne mažiau, nei nustatyta. Net dirbantiems stu-dentams nustatomas minimalus darbo užmokestis ir jis proporcingai auga su darbo stažu.

Lietuvoje intelektualinė veikla kol kas prilyginta va-lytojo paslaugai ir perkamos architekto, pigiau atlie-kančio darbą, paslaugos. rezultatas dažnai nebūna įdomus. Tai gali būti ir visai nevykęs sprendinys, svarbiausia, kad projektas būtų pigus. Deja, tokia nuostata populiari tarp visų užsakovų, nežiūrint, ar bus mokama biudžetinėmis, ar privačiomis lėšo-mis. mano nuomone, tai parodo netinkamą požiūrį į aplinkos kultūrą. Taip, šiuo metu galiojanti Viešų-jų pirkimų įstatymo nuostata, susijusi su projekto konkursu, realiai nėra efektyvi. Įstatyme yra palikta daug išlygų, kuriomis pasinaudojus galima išvengti projektinių pasiūlymų rengimo arba nepakankamai juos viešinti. Kita vertus, žinant, kad šis įstatymas paruoštas ir priimtas vadovaujantis ES direktyvomis, kyla klausimas, o kaip jis veikia kitose šalyse? Juk per šio įstatymo veikimą būtų galima realiai patekti į kitų Europos šalių rinkas. Vėlgi trūksta tokios infor-macijos.

Trumpai apžvelgiau problemas, kurios turi tiesiogi-nę įtaką projektavimo kokybei ir projektavimo bei inžinerinių paslaugų integracijai ES projektavimo paslaugų rinkoje. šias problemas ir uždavinius ben-dromis pastangomis turėtų spręsti Aplinkos, ūkio ir Kultūros ministerijos, kartu aktyviai dalyvaujant Ar-chitektų sąjungai, Inžinierių sąjungai, Projektavimo įmonių asociacijai ir Architektų rūmams.

1�


16


SUomiJoS GYVenamoJo bŪSTo paroda –„CembriT“ paTirTiS

DAlIA ZIlINSKIENė

lietuvoje esame įpratę prie kasmetės statybų parodos „resta“. Tačiau verta pasidairyti po panašaus profilio paro-das ir kitose šalyse. Šį kartą skirkime dėmesio Suomijos gyvenamųjų namų statybos mugei. Ją nuo 1970 m. perio-diškai rengia kooperacijos principu veikianti organizacija, kuriai priklauso Suomijos statybos ir bankų asociacijos, finansinių paslaugų įmonės, valdžios institucijos ir kt. su gyvenamųjų namų sektoriumi susijusios įmonės, koopera-tyvai, fondai. įdomu, kad tai – ne pelno siekianti organizacija. Kitaip nei įprasta mūsų šalyje, ši organizacija visą uždar-bį skiria skatinti žmonėms domėtis in-dividualių namų statybos naujovėmis ir gyvenimo kokybei gerinti – diegti modernias būsto technologijas.

Suomijoje Būsto mugės, kaip statybinės parodos, orga-nizavimo principai yra visiškai kitokie, nei esame įpratę Lietuvoje. Kasmet jos organizatoriai vasarą keturioms savaitėms atveria lankytojams visas ką tik pastatyto gy-venamojo kvartalo su įrengta infrastruktūra namų duris. Lankytojai gali pabuvoti bet kuriame name ir sužinoti pritaikytas modernios būsto statybos ir įrangos naujo-ves: pradedant pagrindinėmis konstrukcijomis, jų mon-tavimu ir baigiant elektronine įranga ar net interjero de-talėmis. Įdomu, kad visi eksponuojami namai skirtingi, tačiau kiekvienas jų yra visiškai įrengtas gyventi ir jau turi savo šeimininkus, kuriems mugei pasibaigus tereikia at-eiti į juos gyventi.

Džiugu, kad šiais metais tokiame iš tiesų didžiausiame Suomijoje gyvenamojo būsto ir šiuolaikinį gyvenimo būdą perteikiančiame renginyje surado galimybių daly-vauti ir Lietuvoje veikianti „Cembrit“ atstovybė. Pasido-mėkime jos įgyta patirtimi Suomijos Hiuvinkės mieste surengtoje parodoje.

namo KoKYbę UŽTiKrino moderni TinKUoTų ploKŠČių SiSTemaStatybų specialistas, kompanijos „rakennusliike Sahaki oy“ atstovas Kimmo Saharinenas pristatė savo nuosavą, specialiai šiai parodai pagal individualų projektą pastaty-

www.cembrit.lt

16

1�


tą surenkamą gyvenamąjį namą. šio medinio karkasinio namo vėdinamieji fasadai buvo apdailinti firmose „Cem-brit“ ir „Fescon“ bendrai sukurta tinkuojamų plokščių sis-tema. Pasirinkęs vėdinamųjų fasadų konstrukciją su tin-kuotomis plokštėmis, jis užsitikrino galimybę sumontuo-ti šiuolaikiškas energiją taupančias sienas ir kartu suteikti savo individualiam namui išskirtinį eksterjerą.

„Per pastaruosius dvejus metus tinkuojamų plokščių vė-dinamosios sistemos tapo labai paklausios individualių namų statyboje, – teigė namo savininkas ir profesiona-lus statybininkas K. Saharinenas. – Jau seniai bendra-darbiaujame su įmone „Koskisen oy Taloteollisuus“, sta-tančia medinius karkasinius „Herrala“ namus. Norėjau, kad ši įmonė man suprojektuotų ir pastatytų išskirtinį namą. Vienas iš parodoje pristatomų namų reikalavimų ir buvo tinkuojami fasadai. Nepaisant medinių pastato konstrukcijų, įgyvendinti šį reikalavimą, naudojant tin-kuojamų plokščių vėdinamąją sistemą, buvo nesunku. ši sistema itin patraukli namo savininkui tuo, kad jai be-veik nereikia priežiūros eksploatuojant – fasadų nerei-kia perdažyti.“

Pagal K. Saharineno šeimos poreikius „Herrala“ namų ar-chitektas osmo Knaapi suprojektavo 250 m² individualų namą. Įgyvendinus šeimos pageidavimus, kelių aukštų pastatas tapo svajonių namu su aukštais ir šviesiais kam-bariais, visu vaikams skirtu aukštu ir erdviu vonios kam-bariu rūsyje.

Suomijos gyvenamojo būsto parodoje siekta pastatyti namus, taupiai naudojančius energiją, neatsižvelgiant į jų dydį. ši ekonomiško būsto idėja buvo įkūnyta tiek sie-nų konstrukcijose, tiek languose ir duryse, tiek renkantis šildymo būdą, kuriam naudojama geoterminė ir saulės energija.

Pavyzdinio namo savininkas, pats būdamas statybų sri-ties specialistas, pageidavo, kad jo namas būtų pastaty-

tas ir įrengtas tik iš kokybiškų medžiagų. ypatingą dėmesį jis skyrė fasadui, todėl pastato fasadas ir buvo aptaisytas profesionalų vertinama tinkuojamų plokščių vėdinamąja sistema. šios apdailos pagrindą sudaro tinkuojamos ce-mentinės plokštės „Cembrit Permabase“, kurių paviršius padengtas specialiais „Fescon“ produktais – armavimo mišiniu ir stiklo pluošto tinkleliu bei silikoniniu gruntu ir dekoratyviniu tinku.

„Vėdinamosios tinkuojamų plokščių sistemos ilgalai-kiškumu galės džiaugsis kelios kartos. Namo savinin-kui tereikės po dešimties metų nuplauti plokščių pa-viršių, – pabrėžia firmos „Fescon oy“ produktų vady-bininkas Keijo Nefflingas. – Plokščių tinkavimas taip pat nesudėtingas. Be to, vėdinamoji tinkuojamų plokščių sistema padeda išvengti nenumatytų problemų: pavyz-džiui, jei per siūles patektų drėgmės, ji neprasiskverbtų iki karkaso ir izoliacinės medžiagos, nes sistemai vėdi-nantis gana greitai išdžiūtų.“

Pasak K. Nefflingo, pastaraisiais metais vėdinamosios tinkuojamų plokščių sistemos išpopuliarėjo individualių namų statyboje.

TinKUoJamų faSado ploKŠČių SiSTema – UniKalUS ir fUnKCionalUS SprendimaS„Tokių sienų konstrukcija su tinkuojamomis plokštė-mis yra unikali: jų šilumos izoliacija maždaug dvigu-bai didesnė nei įprasto namo sienų, o šiuolaikiška, palaikanti drėgmės balansą hidroizoliacija leidžia „kvėpuoti“ sienai iš abiejų pusių. Vėdinamoji tinkuo-jamų plokščių sistema užtikrina sienų konstrukcijos funkcionalumą“, – neabejoja vadybininkas Kimmo Kurki Koskisenas, dirbantis firmoje „Koskisen oy Talo-teollisuus“, kurioje pagal individualų užsakymą buvo pagaminti dauguma didesnių namo sienų elementų. Beje, jie į statybvietę buvo pristatyti be jokios apdai-los, nes „Cembrit Permabase“ plokštės tvirtinamos ir tinkuojamos vietoje.

www.cembrit.lt

1�

18


www.cembrit.lt

18

UniVerSalių „CembriT permabaSe“ ploKŠČių YpaTYbėSTad kuo ypatingos statybininkų vertinamos ir Suomijos parodoje daugybę dėmesio pritraukusios vėdinamųjų fasadų apdailai skirtos „Cembrit Permabase“ plokštės?

Standžios, pagamintos iš portlandcemenčio ir mineralinių priedų „Cembrit Permabase“ plokštės yra universalios. Jos gali būti pagrindu ne vien apdailiniam plonasluoksniam tinkui, bet ir plytelėms ar kitoms fasadų apdailos medžia-goms. „Cembrit Permabase“ plokštės yra sustiprintos sti-klo pluošto tinkleliu, tad išsiskiria stabilumu, ilgalaikiu at-sparumu drėgmei, taip pat atsparumu lenkimui, gniuždy-mui, tempimui bei smūgiams. šias itin patvarias plokštes lengva pritvirtinti prie medinio arba cinkuotų profiliuočių metalinio karkaso. Jas galima pjaustyti paprastu peiliu ir nesibaiminti, kad jas sutrupins kalamos vinys ar arti krašto sukami varžtai. Be to, „Cembrit Permabase“ plokštės tinka sienoms ir grindims įrengti pastatų viduje.

Anot K. Saharineno: „Svarbus ir patogus plokščių „Cembrit Permabase“ dydis – jas gali pritvirtinti vienas žmogus.“ Pri-reikus šiomis plokštėmis galima aptaisyti ir lenktas kons-trukcijas – arkas, skliautines lubas ar cilindrines sienas ir pan., net apvalias kolonas, nes jas įmanoma išlenkti 1,5 m spinduliu, o norint aptaisyti stačius išorės kampus, reikėtų pasirinkti specialiąsias „Cembrit Permabase Flex“ plokštes, kurios gali būti sulenktos net 15 cm spinduliu. Svarbiausia, kad lenkiant plokštes, jų nereikia nei drėkinti, nei įpjaustyti.

Praktika rodo, kad visi čia paminėti plokščių pranašumai leidžia sutaupyti nemažai montavimo laiko ir pinigų, taip

pat įgyvendinti drąsius architektų sumanymus. Tad visiškai nieko keista, kad šių metų Suomijos būsto parodoje „Cem-brit Permabase“ plokštės susilaukė tinkamo įvertinimo tiek iš lankytojų, tiek iš statybų profesionalų pusės. Suo-miams ypač aktuali 15 metų plokščių naudojimo patirtis ir Tamperės techninio universiteto atlikti techniniai tyrimai, įtikinę, kad jos yra patvarios atšiauraus klimato sąlygomis. Beje, Suomijoje pagamintos „Fescon“ produkcijos kokybė yra tikrinama gamyklos laboratorijoje, tad „Cembrit Per-mabase“ plokščių ir „Fescon“ tinkavimo produktų suderi-namumas, struktūros atsparumas smūgiams bei sudėtin-goms Suomijos klimato sąlygoms neginčijami.

Keli SUomiJoS mUGėS aKCenTaiyra daugybė priežasčių, dėl kurių tokia populiari tapo ir kasmet daug lankytojų susilaukia Suomijos būsto paro-da. žmonės čia ateina susipažinti ne tik su realybėje įgy-vendintais eksperimentiniais pastatų projektais, statybos naujovėmis, jos tendencijomis. Jie čia pasisemia būsto ir aplinkos tvarkymo idėjų, nemokamai gauna naudingų patarimų, kvalifikuotų specialistų atsakymų į įvairiausius klausimus, tarp jų – apie energijos taupymo būdus, mo-dernią inžinerinę įrangą, pastatų renovaciją.

Kita vertus, tai puiki galimybė įmonėms akivaizdžiai pri-statyti savo produkciją ir paslaugas. Parodai pastatyti objektai partnerystės ryšiais susieja projektuotojus, sta-tybos ir remonto bendroves, mokslinių tyrimų įstaigas, statybinių medžiagų gamintojus ir tiekėjus, įvairias aso-ciacijas, finansines struktūras, savivaldos institucijas. Ap-silankius šioje skirtingų demografinių grupių poreikius atspindinčioje parodoje, galima lengviau suvokti šiuolai-kinių miestų ir rajonų planavimo modelius, techninės ir kūrybinės pažangos reikšmę gyvenimo būdui.

„Cembrit“ atstovybė Lietuvoje, Savanorių pr. 219, LT-02300 VilniusTel. +370 5 264 4302, faks. +370 5 205 8552, mob. +370 620 71 744El. paštas [email protected]

Gaminio paVadinimaSmaTmenYS (mm)

Plotis Ilgis Storis„Permabase“ 900 1 800 12,5„Permabase“ 900 2 600 12,5„Permabase“ 1 200 2 000 12,5„Cembrit Permabase Flex“ 1 200 2 000 12,5

1�


VONIOS KAMBARIO INTERJERO KONKURSAS

Išsamesnės informacijos apie konkursą galima rasti interneto svetainėje www.structum.lt ir tinklalapyje „facebook“. žurnalas STrUCTUm visiems, dalyvaujantiems vonios kambario interjero konkurse, nuoširdžiai linki kuo geriausios kloties.

1�

antrojoje konkurso kategorijoje – projektinė vizija „Prabangi šokoladinė vonia“. Projekto vizualizacijų autorė – dizainerė INA VAICEKAUSKAITė. Nebūna prabangos be šokolado ir įmantraus sietyno! El. p. [email protected].

pirmojoje konkurso kategorijoje – įgyvendintas vaikų vonios kambario trims „vyrukams“ projektas. žaismingų spalvų funkcionali erdvė, leidžianti žaisti net „jūros mūšius“. Projekto autorė – architektė JUrGITA AmBrAšKAITė (UAB „J-architects“).

20


modernUS mieSTo namaS UŽmieSTYJe

20

21


AISTė GAlAuNyTė

naujas gyvenamasis namas Kleboniškyje, skirtas miestietiškam moderniam gyvenimui. Vis dėlto pagrindinę jo architektūros koncepciją padiktavo gam-ta. apie kūrybinį procesą ir kūrybos rezultatus papasakojo vienas iš šio objek-to projekto autorių žinomas lietuvos architektas algimantas Kančas.

21

22


Vos už kelių žingsnių tekanti Neris – tai pagal jos srovę nusitęsęs, ilgas, švarių formų gyvenamojo namo tūris. „šiame projekte, atsižvelgdami į šalia tekančią upę, sten-gėmės atverti gyvenamąsias erdves būtent į ją“, – sako architektas A. Kančas. o nuo įvažiavimo pusės namas projektuotas uždaresnis. Gyvenamojo namo akcentuo-tas kompaktiškas antrojo aukšto stačiakampis, matomas tiek žvelgiant nuo upės pusės, tiek iš kvartalo, kuriame jis įkomponuotas. Lakoniški tūriai, saikingas medžiagų ir spalvų naudojimas – tai modernios architektūros sinoni-mai, tapę raktu, kuriant ramią ir jaukią individualaus gy-venamojo namo atmosferą paupyje.

raCionalioS VidaUS erdVėSNuo pat projekto eskizavimo etapo ir projekto įgyvendi-nimo pradžios architektams pavyko išlaikyti pradinę pas-tato tūrio koncepciją, taip pat įgyvendinti ir visus sumany-tus pastato konstrukcinius sprendimus. Be abejonių, prie

to prisidėjo sėkmingas architektų bendradarbiavimas su namo užsakovais. Jie pageidavo didelių šviesių erdvių, iš kurių matytųsi gamtos vaizdai, tokie sprendimai buvo sėkmingi ir visiškai pasiteisino. Palanki situacija – namas buvo kuriamas tik dviejų asmenų šeimai. Tai leido iki mi-nimumo sumažinti kambarių skaičių ir sumanyti vientisą, paprastą, aiškiai suvokiamą plano struktūrą. Pirmajame aukšte suplanuotos pagrindinės gyvenamosios erdvės, antrajame – įrengta biblioteka ir svečių miegamasis. Namo viduje neįmanoma nepastebėti meno kūrinių, ta-pusių vienais svarbiausių akcentų, ir iš tikrųjų sušildančių šiuolaikišką interjerą. „šis namas nėra paveikslų galerija, tačiau jame paveikslai ir skulptūros atsirado tiesiog na-tūraliai, nes užsakovai yra meną vertinantys žmonės, – pasakoja architektas A. Kančas. – Tuo labiau, kad ir pas-tato architektūra buvo pritaikyta meno kūriniams ekspo-nuoti.“ Nepaisant pastato atvirumo, jo didelių vitrininių langų, name atsirado vietos ir tam tikroms „pauzėms“ – sienų plokštumoms, kurios išryškina meno kūrinius ir su-valdo šviesos žaismą.

ŠVieSa, KUrianTi namUSTiesa, galvodami apie patalpų apšvietimo sprendimus, architektai susidūrė su dilema. Vaizdas į Neries upę, į jos šlaitus – tai šiaurė, o priešinga įvažiavimo pusė – pietūs. Kur ir kokie turi būti namo langai ir kaip išsaugoti pastato vidaus šilumą? Kūrėjai išsprendė šį beveik „klasikinį“ ar-chitektūros rebusą ir netgi pavertė jį pranašumu. Didžiu-lės stiklo plokštumos buvo atsuktos į upės pusę, o saulės

obJeKTaS

Individualus gyvenamasis namas

proJeKTo aUToriai

Algimantas Kančas, Ignė Grigaliūnaitė, Gustė Kančaitė, Kęstutis Kajokas iš mB „Kančas studija“

proJeKTaS įGYVendinTaS

2013 m.

bendraS ploTaS

411,74 m2

MB „Kančas studija“.

23


šviesai ir šilumai gaudyti sumanyta panaudoti apvalius stoglangius. šie stoglangiai puikiai dera prie interjero ir vizualiai juos gana sunku atskirti nuo tokių pat apvalių lempų gaubtų. Pasak A. Kančo, stoglangiai leidžia išgauti subtilią, minkštą, krintančią šviesą, kuri saulei judant iš rytų link vakarų namo viduje tarsi šliaužia. Be to, buvo sumanyta tokius pat stoglangius įrengti ir antrame namo aukšte.

laKoniŠKa ir modernUNaujojo gyvenamojo namo išorės apdailai iš daugelio eskizavimo stadijos metu sukurtų variantų buvo pasi-rinktas stiklo, olandiško klinkerio plytų ir betono plokščių derinys. olandiškas klinkeris buvo panaudotas ne tik ap-dailinti fasadams, bet ir kiemo grindiniui pakloti. šių trijų medžiagų derinio visiškai pakako atskleisti pastato tūri-nei kompozicijai. Pagrindinė fasado apdailos medžiaga – klinkerio plytų apvadas – apjungia pastato tūrius, jo be-toninių plokščių sienas, tarsi suformuoja pastogę pirmo aukšto erdvėms ir terasą. Vis dėlto, ko gero, įdomiausias akiai fasado elementas – betono plokštės. Dažnas galėtų jas supainioti su medienos lentomis (!). Ir visai neatsitik-tinai, nes apdailinis betonas yra lietas neobliuotų lentų klojiniuose. Taip buvo gautas netikėtas estetinis įspūdis – medienos atspaudai betone. Būtent tokiomis net 9 m aukščio plokštėmis yra dengtas tarsi laisvai kabantis er-dvėje antrojo aukšto stačiakampis tūris. ši masyvi pasta-to dalis „išstumta“ virš terasos, o pagrindinės laikančios kolonos, įgyvendinus sudėtingos konstrukcinės schemos projektą, paslėptos. Tai leido pakabinti visą antrą aukštą ant kelių vitrinomis maskuojamų atramų.

SiTUaCiJoS planaS

23

24


KoKYbiŠKi ir inoVaTYVŪS STaTYboS darbaiNe paslaptis, kad statyboje ir architektūroje svarbu ne tik originalios idėjos. Labai svarbus ir kokybiškas jų įgyvendinimas. Ilgametę patirtį turinti statybinė organizacija UAB „Avadi“ šiame gausiame neeilinių statybinių sprendimų gyvenamajame name atliko daugybę darbų. UAB „Avadi“ specialistai atliko karka-so, perdangų, kitų sienų konstrukcijų ir profilių mon-tavimo darbus, įrengė fasadų apšiltinimą, rūpinosi jų apdaila ir hidroizoliacija, taip pat buvo atsakingi už žemės darbus ir statybinę techniką. Pasak UAB „Ava-di“ direktoriaus Valdo Eiduko, šiame objekte bene daugiausia profesionalumo prireikė atliekant beto-navimo darbus. Jau statybos aikštelėje buvo liejamos fasado plokštės, kuriose, pagal architektų sumanymą, turėjo likti atsispaudusi medžio tekstūra, o jos pačios turėjo būti sumontuotos tam tikru žingsniu. Taip pat UAB „Avadi“ specialistai buvo atsakingi už sklypo žel-dinių parinkimą, takų klojimą. Jie sėkmingai pritaikė itin estetišką sprendimą automobilių privažiavimo prie namo dangai – ažūrines trinkeles. Jos ne tik su-tvirtino gruntą, bet ir leidžia augti vejai.

pirmo aUKŠTo planaS

2�


anTro aUKŠTo planaS

26


dominUoJa fUnKCionalUmaS Galima pastebėti, kad nemažai namo ploto skirta jau-kioms lauko terasoms. Apylinkių vaizdais galima grožėtis tiek nuo pirmojo aukšto stogo, tiek nuo jau žemės lygyje esančios terasos.

Atsižvelgdami į pakankamai drėgnus Lietuvos orus, virš terasos dalies architektai „pakabino“ 4,5 m konsolę. Po ja įrengtos sėdimos vietos bendrauti ir patogus apšvie-

timas, užtenka vietos stalui pastatyti. Kita dalis terasos nepatenka po stogeliu – tai ne tik suteikia galimybę mė-gautis saule, bet ir leidžia dinamiškai apšviesti natūralia šviesa namo vidų.

Eklektiškos architektūros Kauno priemiestyje „Kančo stu-dijos“ architektų suprojektuotas individualus gyvenamasis namas išsiskiria santūria spalvų gama, solidžių tūrių kompo-zicija ir kalba apie tikro miestietiško gyvenimo įvaizdį.

Eišiškių pl. 26LT-02184 Vilnius

Tel.: +370 5 213 3819,+370 5 213 3568

[email protected]

Įrengiame vandens, šilumos energijos, įžeminimų gręžinius; remontuojame vandens gręžinius; montuojame siurblius ir jų valdymo aparatūrą; statome nuotekų valymo įrenginius;

klojame vandentiekio ir kanalizacijos tinklus; parengiame aplinkos apsaugos, vandentiekio ir

nuotekų šalinimo techninių projektų dalis; atliekame požeminių vandens išteklių aprobavimą; nustatome gręžinių sanitarinės apsaugos zonas.

2�


28

Ly d e r i A i

daliUS miSiŪnaS: „Tam, Kad bŪTų GeraS rezUlTaTaS, reiKia GeroS enerGiJoS“

28

2�

Ly d e r i A i

Jūs mokėtės lietuvoje, Švedijoje, australijoje. Kurios šalies aukštoji mokykla jums labiausiai padėjo tapti tuo, kuo esate dabar?

Taip, aš mokiausi Lietuvoje ir švedijoje, o Australijoje at-likau praktiką, stažuotę – išsilavinimo šioje šalyje neįgi-jau, ten esu tik dirbęs universitete. Todėl, manyčiau, kad man pamatus padėjo švedija – tiek dėl mokslo, tiek dėl vertybių. Tiesa, negaliu atsiriboti ir nuo lietuviško pagrin-do. Esu patenkintas tuo, ko išmokau mokykloje ir Kauno technologijos universitete, kur įgijau stiprius matemati-kos, fizikos, chemijos pradmenis.

Jūsų diplominio darbo lundo universitete vadovas profesorius Gustafas olssonas apibūdino jus kaip ypač novatorišką studentą, o diplominis darbas buvo pripažintas geriausiu tais metais parašytu universite-te. iš kur semiatės kūrybiškumo?

šis darbas buvo labiau reakcija į situaciją. Kartu su Gustafu pasirinkome analizuoti gana naują sritį, kuri iki tol universitete nebuvo tyrinėta. Iš tuometės uni-versitetinės aplinkos galėjome gauti 30 % informaci-jos, kitus 70 % privalėjome rasti kitur. čia kalbu apie patirtį, žinias, metodikas, praktines priemones. Tai turbūt ir buvo tas novatoriškumas, kai situacija verčia tave viską susirasti pačiam: pradedant paprasčiausiu gilinimusi, informacijos ieškojimu, bandant iš paskirų detalių sulipdyti vientisą dėlionę.

Kita vertus, mūsų novatoriškumas galbūt buvo ir tai, kad mes nebijojome žiūrėti į kitų disciplinų naudoja-mus metodus. Dažnai konkrečioje mokslo srityje būna nusistovėję klasikiniai tyrimo metodai. o mes, nors ir buvome pramoninės elektros inžinerijos specialistai, tyrę pramoninę automatiką, ją nagrinėjome mechanikų, aplinkosaugininkų, statybininkų akimis. manau, kad iki galo dar nėra atsakytas klausimas: ar inžinerija apskritai yra mokslas, ar labiau mokslo pritaikymas? Asmeniškai esu linkęs manyti, kad inžinerija yra labiau susijusi su konkrečia veikla, o ne moksliniais atradimais.

Kas jus labiausiai motyvuoja praktiniame darbe?

rezultatas. mėgstu suprasti, ko mes siekiame kasdie-niame darbe, o po to pajausti ir įvertinti rezultatus. Tas pakopiškumas ir bendro vaizdo matymas yra labiausiai motyvuojantis dalykas. Taip atsiranda savotiškas vidinis variklis, kai vieni tikslai, jų pasiekimas formuoja kitus tikslus. Labai mėgstu ir, manau, iš tiesų sugebu dėlioti „didesnį paveikslą“ – kai kiekvienas mažesnis mano dar-bas tampa didesnio paveikslo dalimi. Pavyzdžiui, tikslas gali būti, kad organizacija veiktų moderniai, o ši siekia-mybė „sukrenta“ į mažesnes veiklas – peržiūrėti proce-sus, suformuoti komandą, paruošti strategiją ir t. t.

doSJė

dalius misiūnas, 34 m.

išsilavinimas: Kauno technologijos universitetas, elektros inžinerijos bakalauro laipsnis, pramoninės elektrotechnikos ir automatikos magistro laipsnis, Lundo universitete įgytas (švedija) technologijos mokslų daktaro laipsnis

UAB Visagino atominė elektrinė, valdybos pirmininkas, gene-ralinis direktorius;

AB „Lietuvos energija“ generalinis direktorius; UAB „Energijos tiekimas“, valdybos pirmininkas, valdybos narys; UAB „Kauno energetikos remontas“, valdybos pirmininkas,

valdybos narys; UAB „NT Valdos“, valdybos pirmininkas, valdybos narys; Nacionalinės Lietuvos elektros asociacijos prezidentas

Igor Radanovič nuotrauka.

30

Ly d e r i A i

būnant vadovu tenka priimti nepopuliarių spren-dimų. Ko tuomet labiausiai baiminatės – draugų pa-smerkimo ar priešų?

Aš pats sau visada sakau: visus dalykus galima daryti tol, kol gali būti teisus prieš save patį. mano galva, pats blo-giausias dalykas yra išduoti save patį, kai tu darai tai, kam iš tiesų prieštarauji, t. y. pamini savo principus ir vertybes, to-dėl turėtum padaryti kažką labai blogo, kad draugai tavęs nesuprastų, nesugebėtum jiems paaiškinti. Dėl priešų. Aš labai naiviai tikiuosi, kad nėra daug priešų ir jų nedaugė-ja. Santykiuose su žmonėmis nesivadovauju ambicijomis: pavyzdžiui, su šituo žmogumi aš jau tikrai niekada nedrau-gausiu, o su tuo nesikalbėsiu. Visada stengiuosi į žmogų žiūrėti pozityviai, suprasti ir prisiderinti prie jo. Gal tai yra mano skandinaviškos pamokos, kur žmonės nuoširdžiai stengiasi suprasti vieni kitus ir specialiai neišryškina savo asmenybinių kampų.

esate didelės kompanijos vadovas, lyderis. Kokių sa-vybių privalo turėti lyderis?

Gal ir šabloniška, bet man atrodo, svarbiausia nuoširdžiai tikėti tuo ką darai ir išlaikyti teisingumo principus. Taip pat negalima daryti to, kas iš esmės yra neteisinga, nes tai – kaip smėlis namo pamatams. Viskam turi būti tvir-tas vertybinis pagrindas. Ir nesiblaškyti. Vadovui, lyderiui būtina tesėti pažadus – jei dėl kažko susitarei – privalai tai padaryti. Dar svarbu suvokti, ką konkretus darbas tau duoda platesniame kontekste. Pavyzdžiui, su pagyrimu baigęs doktorantūrą buvau kalbinamas pasilikti užsie-nyje, tačiau suvokiau, kad ne procentais, o kartais auganti Lietuva šiuo istoriniu etapu yra greitaeigis traukinys, kuria-me net būdamas eilinis keleivis gali nuvažiuoti toliau.

Sakėte, kad mėgstate dėlioti „didelius paveikslus“. Jei tektų konstruoti lietuvos dėlionę, kokią ją matytumė-te po 20-ies metų?

Visų pirma aš norėčiau joje būti. o pati Lietuva galėtų būti moderni išsilavinusių, intelektualių žmonių valstybė. matyčiau Lietuvą ir kaip pramoninę valstybę, galbūt ne sunkiosios, o labiau apdirbamosios, lengvosios, inžineri-nės pramonės šalį, kuri remtųsi į intelektu grįstą ekono-miką.

o kaip po 20-ies metų atrodys jūsų dabar kuruojama sritis – energetika?

Labai norėčiau, kad po 20 metų Lietuva taip stipriai ne-priklausytų nuo išorinių aplinkybių, kaip priklauso šian-dien – tai ir energiniai ištekliai, ir elektros energijos im-portas. Galėtume būti tiltu tarp Vakarų ir rytų pasaulio, kurie greičiausiai per tuos 20 metų gana stipriai suartės, bet tas slenkstis vis tiek bus kažkur šitose platumose. mes sėkmingai galime būti tuo slenksčiu tiek energe-tikos, tiek transporto, tiek išsilavinimo srityse. manau, kad Lietuva turi nemažą potencialą būti pastarosios srities eksportuotoja. mūsų pranašumas yra kultūrinis lankstumas – istoriškai mes esame labai artimi rytų pasauliui, turiu galvoje slavišką kultūrą, tačiau nau-jausia istorija rodo, kad sėkmingai galime adaptuoti ir vakarietiškus, europietiškus standartus, t. y. vis dar suprantame buvusiuosius, bet sugebame prisitaikyti ir prie naujųjų.

Kas, jūsų manymu, šiuo metu yra labiausiai perverti-nama?

mūsų visuomenėje dažnai yra pervertinamas statusas – prestižas. Taip pat manyčiau, žmonės per aklai tiki „stan-dartizuotomis“ vertybėmis, t. y. kietakaktiškai yra įsi-tikinę, kad gyvenime gali būti tik taip, o ne kitaip, kad dalykai gali būti tik geri ar tik blogi. Sakyčiau, tai yra atspindys, jog mūsų visuomenei trūksta individualumo. mes labai prisirišame prie atgyvenusių klišių. Todėl ša-bloninis mąstymas „delfio“ antraštėmis“, manau, iš tiesų

VONIA – KAMBARYS SIELAI ATGAIVINTI

Vonia – vieta, kur norisi atgauti ramybę ir nusiplau-ti… problemas. Įrengiant vonios kambarį poilsiui, itin svarbu pasirinkti kokybiškas, natūralias ir ilgalaikes medžiagas.

„Rosenthal“ siūlo geriausius produktus, atrinktus pa-sikliaujant 1� metų patirtimi. Dėmesys klasikai – dai-lioms formoms ir natūralioms medžiagoms: žalvariui, variui, medžiui, ketui, akmens masei. Viskas – puikios kokybės: žalvario maišytuvai, grakščios lietos vonios, galingi dušo įrenginiai, restauruoti senoviniai praus-tuvai.

Nors kokybė visuomet kilsteli kainas, „Rosenthal“ jas subalansuoja!

UAB „Skuvita“PC „Domus galerija“, II a. (centrinis įėjimas) P. lukšio g. 32, lT-08222 Vilnius, tel. + 3�0 6�� 0�www.skuvita.lt

31

Ly d e r i A i

yra pavojingai pervertintas. žmonės aklai laikosi abe-jotino standarto: perskaitai antraštę savo išmaniajame telefone ir galvoji, kad tai yra tikroji tiesa. o savo nuo-monės turėjimas, analizavimas tam, kad ją susidarytum, manau, yra neįvertintas. Neraginu plaukti prieš srovę, nes galiausiai ne tiek svarbu, ar tu plauki prieš srovę, ar pasroviui. Daug svarbiau yra ne plaukimo kryptis, o su-vokimas, kad tu plauki, o ne tave neša.

Ko iš jūsų galėtų pasimokyti jūsų vaikai?

Svajočiau, kad jie išmoktų suvokimo, kad viskas yra pada-roma. Pats būdamas energetiku tikiu energijos tvermės dėsniu, teigiančiu, kad energija iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta. Iš dangaus gėrybės nenukris. Tam, kad kažką pasiektum, reikia įdėti energijos. Jeigu nori, kad re-zultatas būtų geras, reikia geros energijos. Atitinkamai, jeigu tu spinduliuoji blogą energiją arba jos iš viso neįde-di – nereikia tikėtis, kad galiausiai bus geras rezultatas.

Save laikote laimingu žmogumi?

Taip. Visiškai. Galbūt dėl to, kad esu ką tik po atostogų (juokiasi).

Tada klausimas – ko jums trūksta iki visiškos laimės – nelabai logiškas?

Iki visiškos pilnatvės man trūksta, kad aplinkui būtų daugiau laimingų žmonių. Juk mes vieni kitus ne tik matome, bet ir jaučiame. Jeigu aplink tave daugiau negatyvių žmonių, tai ir pats nesąmoningai prie jų prisitaikai. Jeigu bus daugiau pozityvių – tai ir laimės jausmas bus geriau suvokiamas.

Kokie yra jūsų gyvenimo prioritetai: darbas, šeima, saviraiška?

man svarbiausia yra harmonija. o kas ji yra, ir pats nega-liu atsakyti. Bet aš tiksliai žinau, kada ją jaučiu, o kada – ne. Ji atsiranda tada, kai jūsų išvardyti dalykai yra tinka-mai subalansuoti. Gyvenime man dar labai svarbus yra judėjimas. mėgstu, kai aplinkui dalykai ir daiktai juda. Kai vyksta pokyčiai ir yra progresas.

ar turite pomėgių?

mėgstu keliauti. Tiesa, pastaruoju metu tai darau vis rečiau. Greičiausiai pagrindinę keliavimo porciją būsiu „suvalgęs“ savo studijų laikotarpiu. Dabar esu labiau apribotas laiko. mėgstu sportą. šiuo metu esu užsidegęs tenisu. Džiaugiuo-si, kad tam galiu skirti pakankamai laiko ir matyti rezultatus. Tie rezultatai gali būti ne tik pergalės. mano tikslas – bent tris kartus per savaitę rasti galimybių pažaisti. Toks fizinis aktyvumas suteikia daug energijos. Paradoksas, tačiau pa-vargdamas teniso aikštelėje – aš įsikraunu energijos.

D. Misiūnas su seru R. Bransonu jo vizito Kruonio HAE metu.

32

S t A t y b A

Ką SVarbU ŽinoTi plėToJanT VerSląeUropoS SąJUnGoSŠalYSe

32

33

S t A t y b A

europos Sąjungos (eS) valstybėms narėms nuolat atsive-ria naujų kelių sėkmingai tarptautinio verslo plėtrai, naujų galimybių ekonominiam šalių saugumui ir stabilumui užti-krinti. eS narėms sudaromos sąlygos plėtoti ekonomiką ir kelti socialinio gyvenimo lygį. piliečiams eS narystė padidi-na galimybes laisvai judėti Šengeno erdvėje – tai įtvirtinta susitarimu tarp beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos federacinės respublikos ir prancūzijos respubli-kos vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės pa-naikinimo. laisvo asmenų judėjimo teisė, nors jai ir taikomi apribojimai viešosios tvarkos, visuomenės saugumo arba visuomenės sveikatos sumetimais (Sutarties dėl eS veikimo 45 str. 3 d., 52 str. 1 d. ir 62 str.), panaikina vidines eS sienas, todėl bendroje erdvėje laisvas asmenų judėjimas piliečiams užtikrina gali-mybę į tam tikram asmeniui palankesnes verslo ir darbo sąlygas įvairiuose valstybių narių sektoriuose. darbas statybos sektoriuje – ne išimtis.

KAroLINA VozBUTAITė,Advokato Kazio Pėdnyčios ir partnerių kontorosadvokato asistentė

laiSVo aSmenų JUdėJimo ir STeiGimoSi eS laiSVėS Kiekvienas ES valstybės narės pilietis, kuris kartu yra ir ES pilietis, turėtų žinoti keturias judėjimo laisves: asmenų, paslaugų, kapitalo ir prekių. Sutarties dėl ES veikimo 20 str. įtvirtinta, kad: „Kiekvienas asmuo, turintis valstybės narės pilietybę, yra Sąjungos pilietis.“ Tai itin reikšmin-gas sakinys, kuris turėtų būti įrašytas kiekvieno valstybės narės piliečio savimonėje. Pažymėtina, kad esti nemaža skirtis tarp nacionalinės pilietybės ir ES pilietybės, kuri jokiu būdu neleidžia šių sąvokų apibendrinti dvejopos pilietybės terminu. ES pilietybę valstybių narių piliečiai turėtų suprasti kaip supranacionalinį teisinį ir politinį są-ryšį su visa ES, suteikiantį ne tik teises, bet ir pareigas. Jų pagrindu ES pilietis turi laisvę pasirinkti bet kurią ES vals-tybę gyvenimui, verslui ir darbui. Tai reiškia, kad asme-nys, laisvai judėdami ES, turi ir steigimosi laisvę – fiziniai ir juridiniai asmenys gali pradėti profesinę veiklą ar įkurti verslo įmonę bet kurioje ES valstybėje narėje. Sutarties dėl ES veikimo 49 str. ir 54 str. nurodoma, kad įsisteigimo laisvė apima ir teisę imtis savarankiškai dirbančių asme-nų veiklos bei ja verstis, taip pat steigti ir valdyti įmones, būtent bendroves ar firmas. Bendroves arba firmas rei-kėtų suprasti kaip juridinius asmenis, kurie veikia pagal civilinę ar komercinę teisę, taip pat kooperatyvai ir kiti pagal viešąją ar privatinę teisę veikiantys juridiniai asme-nys, įskaitant ir statybos verslo dalyvius. Steigimosi teises reiktų suprati kaip: teisę išvykti, siekiant įsisteigti kitoje narėje; teisę atvykti į kitą narę; teisę turėti verslo vietą daugiau nei vienoje valstybėje; teisę užsiimti ekonomine veikla kitoje valstybėje. Skiriamos dvi įmonių steigimosi

rūšys: tiesioginis ir netiesioginis įsisteigimas. Tiesiogi-nis – įmonė tiesiogiai veikia kitoje valstybėje narėje (sa-varankiškos įmonės įsteigimas); netiesioginis – atstovy-bių, filialų ir antrinių įmonių įsteigimas.

Visos šios judėjimo ir steigimosi laisvės labai pravertė lie-tuviškam verslo statybos verslui ir atskiriems jame dirbu-siems fiziniams asmenims, kai Lietuvą ištiko ekonominis sunkmetis, itin suniokojęs nekilnojamojo turto rinką, tie-siog suaugusią su statybų verslu.

Ką reiKia ŽinoTi prieŠ STeiGianT įmonę KUrioJe norS eS ŠalYJeDidžioji dalis įmonių steigimo procesą reguliuojančių normų ir toliau išlieka nacionalinės, tačiau vis daugiau skirtingų įmonių veiklos juridinių formų gali pasiūlyti ir pati ES teisė:

Europos bendrovė, Europos ekonominių interesų grupė, Europos kooperatinė bendrovė.

Nuo 2009 m. visus steigimosi formalumus per kontakti-nius centrus asmenys atlieka internetu. Kiekviena ES narė turi savo specialų e. vyriausybės portalą, vadinamą kon-taktiniu centru. Asmenys, norėdami sužinoti verslo plė-tros galimybes ne tik savo šalyje, bet ir kitoje ES valsty-bėje narėje, gali kreiptis į šias organizacijas. Norint steigti įmonę kitoje ES šalyje, galima kreiptis į tokius centrus ir atlikti formalias procedūras. Kad būtų galima greičiau ir pigiau įsteigti naują įmonę bet kurioje Europos vietoje, ES šalių vyriausybės yra sutarusios supaprastinti įmonių

34

S t A t y b A

įSiSTeiGimo laiSVę TeiSinGUmo TeiSmaS

Yra apibrėŽęS KeTUriaiS KriTeriJaiS:

turi būti vykdoma faktiška ekonominė veikla;

privalu veikti nuolatinio įsisteigimo forma;

veikla turi vykti neribotą laiką;

faktinė ekonominė veikla turi vykti, o įsisteigimas turi būti kitoje nei kilmės valstybėje. (Looijstin-Cle-arie A. Centros Ltd – A Complete U-turn in the Right of Establishment for Companies? // International and Comparative Law Quarterly, July 2000, vol. 49, part 3, p. 623.)

steigimo tvarką. Todėl jos numatė, kad steigiant naują įmonę visas administracines procedūras būtų galima at-likti vieno langelio principu veikiančiame centre (http://europa.eu/youreurope/business/starting-business/setting-up/index_lt.htm).

šiuo metu planuojama reglamentuoti ir Europos priva-čiosios bendrovės teisinę formą.

Vis dėlto didžioji dalis įmonių yra steigiamos vadovau-jantis nacionaliniais reikalavimais, todėl dar prieš stei-giant įmonę pravartu itin detaliai išsiaiškinti konkrečios ES valstybės narės teisės aktus, reglamentuojančius įmo-nių steigimą, jų tinkamumą konkrečiu atveju. Atkreip-tinas dėmesys, kad užsiimant statybų verslu kitoje ES valstybėje reikės laikytis ir tos šalies reikalavimų, keliamų statybų procesui, saugai, konstrukcijoms, medžiagoms, transportavimui ir kt.

Daugelis ES valstybių narių yra priėmusios politikos prie-mones, teikiant valstybės paramą garantijų programomis (Belgija, čekija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, rumunija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija ir Vokietija) arba bendrai finansuojant labai ma-žas paskolas (Airija, Austrija, Latvija, Lietuva, Slovakija, švedija, Vengrija ir Vokietija). Taip šios valstybės sudarė nedidelėms įmonėms palankesnes sąlygas gauti finan-savimą sėkmingai verslo pradžiai ir įsitvirtinimui rinkoje (Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų ko-

3�

S t A t y b A

3�

mitetui. Smulkiojo verslo akto Europai apžvalga, Briuse-lis, 2011.2.23 Kom (2011) 78 galutinis).

Ligšiolinė ES šalių elgsena, kai per struktūrinius fondus fi-nansuojamos statybų bendrovės, teikiama informacinė ir teisinė pagalba, inspiruojama stambiųjų įmonių pagalba mažosioms, vienareikšmiškai turi teigiamos įtakos ES pi-liečių apsisprendimui steigti statybos įmones ir kurti naujas darbo vietas. Kitas svarbus šio verslo augimo veiksnys – sa-valaikis aiškiai statybų industriją reglamentuojančių ES tei-sinių dokumentų bazės kūrimas bei galimybė, teikiant pa-raiškas įvairiems fondams bei institucijoms, gauti finansinę paramą. Be to, pačios ES esmė – laisvas asmenų judėjimas be sienų bei galimybė ne tik įsidarbinti bet kurioje šalyje, bet ir galimybė kurti ten savo įmonę – tampa stimulu ska-tinti statybų industrijos plėtrą.

naUJi VėJai STaTYboS prodUKTų GaminToJamSSuprantama, kad pradedant jausti ES šalių narių ekono-mikų pokrizinį atsigavimą, statybų verslas išlieka viena iš prioritetinių ūkio šakų. Todėl kasmet keliami vis didesni reikalavimai ne tik pačiam statybų verslui, bet ir staty-bos produktų gamintojams. Pastariesiems kaip savotiška problema iškyla būtinybė kuo operatyviau gauti naujau-sią informaciją apie šių produktų licencijavimą, techni-nes charakteristikas, naujų produktų atitikties normoms reikalavimus ir t. t. šia prasme ES statybos produktų ga-mintojams labai svarbus yra 2013 m. liepos 1 d. įsigalio-jęs Statybos produktų reglamentas. Dabar visą naujausią informaciją jau bus galima gauti vieno langelio principu. Didele naujove tapo ir statyboms skirtų gaminių kontak-tinių centrų veikimas. ES, Islandijoje, Lichtenšteine bei Norvegijoje veiklą pradės Statybos srities gaminių kon-taktiniai centrai. šios organizacijos teiks verslininkams pagrindinę reikiamą informaciją, susijusią su ES valsty-bių narių statybos gaminiams keliamais reikalavimais. Tokia naujovė neabejotinai leis verslo subjektams ge-riau organizuoti savo veiklą, sparčiau įdiegti gamyboje reglamento reikalavimus atitinkančius gaminius ir

pasiūlyti rinkai naujų, pažangesnių ir modernesnių pro-duktų ar technologijų. Įvairių šalių gamintojams taps lengviau atrasti naujas rinkas ne tik savo, bet ir kitose ES šalyse.

aTVYKUSiųJų į KiTą eS ValSTYbę TeiSėS ir GaranTiJoS Atvykusiųjų statybos sektoriaus darbuotojų teisės ir ga-rantijos bet kurioje ES valstybėje – tokios pat, kaip ir tos valstybės piliečių. 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parla-mento ir Tarybos reglamente Nr. 492/2011 dėl laisvo dar-buotojų judėjimo Sąjungoje yra išdėstytos pagrindinės teisės normos, kuriomis vadovaujantis darbingų asmenų įdarbinimo procesas turėtų būti iki galo sklandus. Jame nurodoma, kad kiekvienas valstybės narės pilietis, neat-sižvelgiant į jo gyvenamąją vietą, turi teisę įsidarbinti ir dirbti kitos valstybės narės teritorijoje pagal įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių tos valstybės piliečių įdarbinimą, nuostatas. Darbdaviai privalo žinoti, kad as-menys iš kitos ES valstybės narės turi tokią pačią pirmu-mo teisę užimti laisvą darbo vietą kitos valstybės narės teritorijoje kaip ir tos valstybės piliečiai. Tokie darbuo-tojai naudojasi tomis pačiomis socialinėmis ir mokesčių lengvatomis, kaip ir vietiniai darbuotojai toje teisinėje, ekonominėje ir socialinėje aplinkoje. Tai reiškia, kad so-cialinės ir mokesčių lengvatos iš kitos ES valstybės narės atvykusiajam statybos sektoriaus darbuotojui negali būti taikomos skirtingai.

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai darbdavys ir darbuo-tojas nesusitaria dėl taikomos teisės darbo santykiams nacionalinės teisės, kilę teisiniai ginčai tarp darbdavių ir darbuotojų turi būti nagrinėjami pagal tos valstybės teisę.

36

S t A t y b A

KaUne įGYVendinTaS

proJeKTaS 36

3�

S t A t y b A

po VienU SToGU moKSlininKai ir STUdenTai

Virginijaus rainio nuotraukos 3�

38

S t A t y b A

EGlė KAJAuSKAITė

lietuvos sveikatos mokslų universiteto (lSmU) užsakytas „Santakos“ slėnio naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centro Kaune projektas pra-dėtas dar 2003 m. kaip farmacijos fakultetas su mokomąja vaistine. Vėliau 2008 m. pastato architektėms Gražinai Janulytei-bernotienei ir Guodai zyku-vienei, sklypo architektui erikui Klinavičiui bei statytojams buvo iškeltas aiš-kus uždavinys – po vienu stogu sujungti mokslo tyrimų įstaigą ir aukštąją mo-kyklą. Kiekviename pastato aukšte turėjo tilpti centro mokslininkų ir lSmU farmacijos fakulteto dėstytojų kabinetai, įvairiausios mokslinės ir studijų la-boratorijos bei dalis teorinių mokymų patalpų, taip pat mokomoji vaistinė. Gimė aštrus, griežtų formų, labai racionalus laboratorijų korpusas ir lenktas, uždaras „forto šešėlio“ vaistinės tūris, o tarp jų – vidinė gatvelė.

šis projektas buvo itin sudėtingas savo inžineriniais, konstrukciniais, architektūriniais ir dizaino sprendimais. „Kiekvienas projektas mums ypatingas, visuomet dir-bame atsakingai ir kokybiškai, tačiau įgyvendindami šį projektą jautėme ypatingą atsakomybę. Juk statėme aukštąją mokyklą ir mokslinių tyrimų centrą, kuriame bus atliekami farmacijos ir sveikatos mokslų tyrimai, o eksperimentinės plėtros rezultatai bus naudojami klini-kinėje praktikoje, diegiant naujus ir tobulinant esamus diagnostikos metodus, taip pat kuriant gydymui LSmU Kauno klinikose efektyvesnius medikamentus“, – di-džiuojasi „mitnijos“ komercijos direktorius.

Kiekviename pastato aukšte įrengti naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų bei LSmU Farmacijos fakulteto mokslininkų kabinetai, laboratorijos, šaltos ir tamsios pa-talpos, plovyklos ir pan. bei dalis teorinių mokymų – au-ditorijų, posėdžių, studentų saviruošos ir pan. – patalpų.

„Puikiai supratome, kad savo darbu prisidedame prie Lie-tuvos mokslo plėtros ir istorijos kūrimo, todėl statant to-kios reikšmės objektus būtinas profesionalus ir efektyvus bendradarbiavimas su užsakovu ir architektais. Pasisekė, kad mūsų ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto eks-pertų bei projekto autorių architekčių G. Janulytės-Berno-tienės ir G. Zykuvienės požiūriai sutapo, todėl darbai vyko sklandžiai. Už tai projektuotojams esame labai dėkingi“, – džiaugiasi „mitnijos“ komercijos direktorius L. Venslovas.

Po „Santakos“ slėnio Naujausių farmacijos ir sveikatos tech-nologijų centro pastato stogu vietą rado ne tik jau pažengu-siems ir itin gabiems mokslininkams reikalingos patalpos, bet ir vos pirmuosius mokslo žingsnius žengiančių studentų au-ditorijos. Bene įdomiausias šio neįprasto objekto aspektas tas, kad pastato viduryje susikerta ir dvi paveldo apsaugos zonos: VII forto iš vienos pusės ir Kauno klinikų – iš kitos. „Sklypas at-rodė gana tuščias, bet Laboratorinio korpuso ir Kardiologijos instituto gretimybės smarkiai „spaudė“ iš šonų, – pirmuosius

bendra informaCiJa

paSTaTo TŪriS

54 895 m3

ploTaS

11 712 m2 (mokslo ir studijų patalpų – 7 690,22 m2, bendrųjų erdvių – 4 021,78 m2)

paVeldo apSaUGoS padiKTUoToS SąlYGoSNaujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centrą sta-tė viena didžiausių Lietuvos statybos kompanijų „mitnija“. Jos komercijos direktorius Linas Venslovas teigia, kad pro-jektas buvo didelis iššūkis, su kuriuo bendrovė sėkmingai susitvarkė. „mūsų įmonė buvo objekto generalinė rangovė, todėl turėjome laiku ir kokybiškai atlikti ne tik mums pati-kėtus darbus, bet ir valdyti dešimtis skirtingų subrangovų bei tiekėjų, kontroliuoti jų veiklą. Didžiuojamės, kad šį pro-jektą suvaldė jauna, bet labai ambicinga mūsų bendro-vės komanda, kuriai vadovavo projekto vadovas Audrius Petrėtis. mums garbė, kad esamos ir būsimos Lietuvos mokslininkų kartos savo įgūdžius tobulins „mitnijos“ staty-tame mokslo centre“, – teigia UAB „mitnija“ atstovas.

3�

S t A t y b A

projektavimo žingsnius atsimena architektė G. Janulytė-Ber-notienė. – Be šio iššūkio, susidūrėme ir su kitu, davusiu ne ma-žesnį stimulą – anksčiau niekada nesame projektavę aukštųjų mokyklų su laboratorijomis. Tačiau jaudulį įveikėme nesun-kiai, pasitelkę į pagalbą universiteto mokslininkus, literatūrą bei „gyvus“ tokio pobūdžio užsienio pastatų pavyzdžius. Pra-dėjome gilintis į visiškai naują sritį – farmacijos technologi-jas.“ šių „studijų“ rezultatas nenuvilia – gimė unikalus dviejų pastatų, sujungtų vidine gatvele, projektas: monumentalios formos, horizontalios langų juostos, plytų apdaila, ryškios kompozicinės ašys (pastatas lygiagretus su mokomuoju kor-pusu, o vidinė gatvelė veda tiesiai į naująjį bibliotekos ir infor-macijos centro pastatą. Lenktoji pastato dalis tarsi atkartoja Sukilėlių pr. liniją).

„raudona laboratorijų korpuso konsolė – tarsi moksli-ninko mikroskopas pritraukia ateinančiuosius, – tvirtina G. Janulytė-Bernotienė. – Netikėtai atsirado dar vienas uždavinys – naujai projektuojamą universiteto bibliote-ką, kuriai iš pradžių buvo skirtas sklypas miško gatvėje, šalia istorinių universiteto pastatų, perkelti į universite-to sklypą, kur jau stovėjo keli mokslo pastatai. Taip pat buvo numatyta statyti Farmacijos fakultetą su mokomąja vaistine. Taip buvo suformuotas tikras Lietuvos sveika-tos mokslų universiteto miestelis.“ Nauji reikalavimai dar labiau paskatino kurti. Bibliotekos techninis projektas buvo parengtas gana greitai ir netrukus pradėtos staty-bos. 2007 m. jas vainikavo gausūs Lietuvos architektūros apdovanojimai, o kiek vėliau – projekto delegavimas į tarptautinį Ludwigo mies van der rohe’o konkursą.

SiTUaCiJoS planaS

3�3�

G. Janulytės-Bernotienės studija Gedimino g. 48-2, LT-44239 KaunasTel. +370 685 58 880El. p. [email protected]

40

S t A t y b A

pirmo aUKŠTo planaS„2008 m. buvo pradėtas ir įgavo naują pagreitį Farmacijos fakulteto su mokomąja vaistine projektas, tapęs ES finan-suojamu „Santakos“ slėnio Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centro projektu, – pasakoja G. Janulytės-Ber-notienės studijos architektė. – Pakito projektavimo progra-ma, apimtys ir architektūrinė kalba. Siekiant priartinti studi-jų programas prie mokslo, pusę studentų laboratorijų teko pakeisi mokslininkų laboratorijomis, vaistinės tūrį papildyti didelėmis auditorijomis, kuriose vyks ir mokslinės konferen-cijos, pastatus sujungti vedančia tiesiai į biblioteką vidine gatvele.“

Naująsias technologijas atspindi panaudotos apdailai kompozicinės aliuminio plokštės „Alucobond“, o istorines gretimybes – pakabinamosios keraminės plytos „ArgeLite“. „Siekėme suderinti dviejų skirtingų medžiagų detales, prie-šindami ir sujungdami skirtingą jų prigimtį: šaltas braukto aliuminio paviršius liečiasi su šilta juoda ir natūraliai rau-dona molio keramika, – teigia architektė. – Didžiulės „rey-naers“ aliuminio vitrinos daro pastatą atvirą aplinkai.“ Pro-jektuodamos pastatą architektės stengėsi ypač pabrėžti detales ryškiai raudono perlamutro kompozicinėmis aliu-minio plokštėmis „Alucobond“ bei fasadinėmis žaliuzėmis „DucoSun“. „Tokios apdailos medžiagos puikiai suskamba su bibliotekos architektūra, kur jų yra panaudota minima-liau, – idėją argumentuoja architektė. – Taigi sukurtą kom-pleksą – „Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centras ir biblioteka“ suvienija išorės infrastruktūra, greiti, patogūs ryšiai ir bendros architektūros dvasia.“

41

S t A t y b A

anTro aUKŠTo planaS

Be abejo, svarbu paminėti ir konstruktoriaus V. P. čiro darbą: originalias kompozicines metalo ir betono sijas, metalo ke-sonus sudėtingame lenktame auditorijų korpuse, konsolės išskirtinę konstrukciją be vertikalių ryšių, padėjusią gerokai sutaupyti konstrukcijų aukščio ir suteikiančią pastatui ele-gantiškumo.

inTerJero idėJa – SUSiKerTanČioS paGrindinėS erdVėSPatekti į naujojo centro pastatą galima dviem būdais. Pirma-sis įėjimas – nuo Sukilėlių ir Eivenių gatvių sankryžos, antra-sis – nuo bibliotekos, vedantis į vidinę gatvelę, kurios erdvė nusidriekia per tris aukštus. „šioje gatvelėje koncentruotas visas pastato gyvenimas, – sako G. Janulytė-Bernotienė. – Per ją į laboratorijas ir auditorijas patenka didžioji dalis studentų. šia gatve tenka naudotis ir ten pat skubantiems dėstytojams bei mokslininkams, taip pat vaistinės lankytojams. Gatvelėje galima pasėdėti, pailsėti, pasikalbėti, išgerti kavos.“ Antrojo aukšto hole yra įėjimai į auditorijas, suplanuota studentų sa-viruošos ir poilsio erdvė. Taip pat iš čia galima patekti ant eks-ploatuojamo, natūralaus molio „Wienerberger“ trinkelėmis dengto stogo, ant kurio bus ir poilsio vietos.

Įėjimas iš monolitinio betono nuo Laboratorinio korpuso suteikia erdvei didingumo ir struktūriškumo, o raudono me-

talo laiptinės apačia driekiasi per šešių aukštų erdvę. šešta-jame aukšte patenkama ant eksploatuojamo juodų trinke-lių stogo, ant kurio taip pat bus įrengti staliukai. „Įtempta spalvinė eksterjero gama pereina į pastato vidų – raudona, tamsiai pilka, sidabro ir balta spalvos atvirose erdvėse bei pagrindinėse auditorijose sudaro aktyvų foną, – vardija ar-chitektė. – o laboratorijose vyrauja balta, spalva čia neturi trukdyti.“

Nemenku galvos skausmu architektams tapo ir laborato-rijų bei mokomosios vaistinės technologijų projekto dalis. Vaistinių problemas sprendė technologai iš UAB „GB tech-nologijos“, o laboratorijų technologinių sprendimų visas krūvis teko universiteto plėtros tarnybos vadovei L. ma-tulevičiūtei ir architektei G. Zykuvienei. „Bet gerai tai, kas gerai baigiasi. šiandien jau galima džiaugtis bendro darbo rezultatais. manome, kad esant minimaliam finansavimui buvo pasiekti maksimalūs rezultatai, – džiaugiasi G. Janu-lytė-Bernotienė. – Pastatas sklandžiai integruotas į esamą LSmU Kauno klinikų komplekso pėsčiųjų takų, automobilių įvažiavimų ir stovėjimo aikštelių struktūrą. Pėsčiųjų takai šiaurės ir pietų kryptimis jungia Kauno klinikas su Eivenių ir Sukilėlių pr. – išraiškingas lauko stogeliu dengtas pro-menadas šalia vakarinio fasado ir vidinę pėsčiųjų gatvelę tarp komplekso korpusų. Beje, palikta galimybė ateityje

41

42

S t A t y b A

sujungti projektuojamą Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centro pastatą ir esamus: mokomojo korpu-so, Kardiologijos instituto ir bibliotekos bei informacijos centro pastatus su galerijomis ir požeminiais tuneliais.

pUiKų miKroKlimaTą UŽTiKrinS naUJaUSioS inŽinerinėS SiSTemoS Įgyvendinus naujojo pastato architektūrinius sprendi-nius, ne mažiau dėmesio skirta ir vidaus įrangai. Tuo už-siėmė bendrovė „Caverion Lietuva“, pasirūpinusi pastato inžinerinėmis sistemomis. Specialiai „Santakos“ slėnio Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centrui „Caverion Lietuva“ darbuotojai suprojektavo dvivamzdę šakotinę šildymo sistemą su „Delonghi“ radiatoriais darbo kabinetuose ir laboratorijose bei „Hidria“ konvektoriais prie išorinių vitrininių atitvarų. „Amfiteatrinės auditorijos bei jungianti du pastato korpusus gatvelė šildomi oriniu būdu, – tvirtina UAB „Caverion Lietuva“ Projektų valdy-mo skyriaus vadovas Tomas Jasinevičius. – Kiekvienai au-ditorijų patalpai ant oro tiekimo atšakų buvo numatyta įrengti zoninį kaloriferį tam, kad būtų galima reguliuoti konkrečios auditorijos temperatūrą pagal joje įrengtą pa-talpos temperatūros daviklį.“

orinio šildymo sistema pasirinkta neatsitiktinai – ji per parą patalpose keičiantis žmonėms ir jų skaičiui užtikrina lankstesnį temperatūros reguliavimą. Dėl to įrengus tem-peratūros daviklius charakteringuose patalpos taškuose galima greitai reaguoti į pasikeitusias mikroklimato sąly-gas ir pagal tai valdyti tiekiamo oro bei patalpos tempe-ratūras.

„Laboratoriniame korpuse bei vaistinės patalpose veikia „Komfovent“ vėdinimo įrenginiai su rekuperacija, naudo-jami plokšteliniai ir atskirų srautų rekuperatoriai, – vardi-ja T. Jasinevičius. – o amfiteatrinėms auditorijoms vėdinti numatyti vėdinimo agregatai su rotaciniu rekuperatoriu-

mi ir recirkuliacija. Auditorijose bus ir temperatūros bei Co2 koncentracijos davikliai.“ Siekiant kuo labiau sutau-pyti energijos sąnaudas, vėdinimo sistemos valdomos būtent pagal Co2 daviklius – taip užtikrinama reikalinga dalinė ar pilna oro recirkuliacija bet kuriuo paros metu.

43

S t A t y b A

Ne mažiau patogus ir temperatūros reguliavimas, nes kiekvie-nai auditorijai ją galima pasirinkti atskirai bet kuriuo metų lai-ku. „oras amfiteatrinėse auditorijose tiekiamas iš apačios per grindyse įrengtus oro padavimo plafonus, o ištraukiamas – iš erdvės viršaus“, – pasakoja UAB „Caverion Lietuva“ atstovas. Iš viso pastate nuo traukos bei reagentų saugojimo spintų įrengta 18 oro šalinimo sistemų, iš WC patalpų – 6, taip pat 4 avarinės oro šalinimo sistemos ir 2 periodinio veikimo oro tiekimo sistemos.

Traukos spintas prižiūrinčiose sistemose numatyti ir italų gamintojo „Venplast S.r.l.“ oro šalinimo iš agresyvios aplin-kos ventiliatoriai, pagaminti iš polipropileno, – tvirtina UAB „NIT“ atstovas Andrius Gurevičius. – Jau 11 metų Lietuvoje tiekiame vėdinimo, oro kondicionavimo, drėkinimo, sausini-mo ir automatikos įrangą bei sistemas, todėl šiam objektui parinkome geriausią ir tinkamiausią produktą. Juo labiau kad „Venplast S.r.l.“ ir yra specialiai skirtas naudoti laborato-rijose, chemijos pramonėje, valymo įrenginiuose – visur, kur agresyvi aplinka.“ Pastate taip pat įrengti UAB „Systemair“, SIA „S&P“, „Komfovent“, UAB „NIT“ oro šalinimo ventiliatoriai.

Siekiant užtikrinti sklandų ir kokybišką visų inžinerinių sis-temų valdymą, pastate įrengta automatizuota centrinė pas-

tato inžinerinių sistemų valdymo sistema PVS. „PVS sistema pagal išmatuotus klimato parametrus palaiko pastate ben-drą klimatą, valdydama vėdinimo įrenginius, šildymo ir šal-dymo mazgus, vėdinimo sklendes, – sistemos pranašumus atskleidžia UAB „Caverion Lietuva“ Projektų valdymo skyriaus vadovas. – PVS palygins lauko oro temperatūrą, drėgmę su parametrais patalpose ir optimaliai naudos energiją klimatui patalpose palaikyti.“ Visų šių ir kitų sistemų valdymas bei jų avarinė ir normalaus darbo režimo signalizacija bus kontro-liuojama laisvai programuojamais „Schneider Electric“ valdi-kliais, įjungtais į bendrą LoN tinklą. Vėdinimo įrangos venti-liatoriai, kuriems reikalingas pastovaus oro slėgio palaikymas, valdomi „Lenze“ dažnio keitikliais, o nuolatinį oro slėgio mata-vimą atlieka oro slėgio jutikliai. Jie išmatuotą oro slėgio vertę siunčia laisvai programuojamiems valdikliams. Ventkamerų oro šildymo sekcijoms su vandeniniais kaloriferiais numaty-ti grįžtamojo vandens temperatūros jutikliai apsaugai nuo užšalimo. „Tinkamam pastato kondicionavimui užtikrinti ant penkto aukšto stogo įrengti du oru aušinami „Carrier“ vande-niniai šaldymo agregatai, – atskleidžia T. Jasinevičius. – Darbo kabinetuose sumontuoti lubiniai „Sabiana“ kasetiniai venti-liatoriniai konvektoriai su „Siemens“ patalpos termostatais, leidžiančiais valdyti kiekvienos patalpos oro temperatūrą.“

44

S t A t y b A

oro vėsinimo sistema įrengta ir laboratorijų bei auditori-jų patalpose, kur šiltuoju metų laiku oro temperatūra bus reguliuojama kintamo oro srautu. Amfiteatrinėse audito-rijose numatytas individualus temperatūros reguliavimas naudojant zoninius aušinimo kaloriferius pagal jose įreng-tus temperatūros daviklius. Atsižvelgiant į mokslininkų

poreikius bei pastato specifiką, buvo įrengtos trys šaltos patalpos, kuriose sumontuota „Baltic master“ šaldymo įranga. Ji šiose patalpose visus metus palaikys 7 °C tempe-ratūrą. Na, o serverinėje patalpoje įrengtas „Daikin“ SPLIT tipo kondicionierius, ištisus metus tenkinantis šalčio po-reikius.

4�

S t A t y b A

ranGoVaS

naUJaUSių SiSTemų TinKlai Siekiant atitikti pastato saugumo reikalavi-mus, buvo įrengtos atskiros buitinio vanden-tiekio ir priešgaisrinio vandentiekio sistemos. „šalto ir karšto vandentiekio (su cirkuliacine linija) magistraliniai tinklai sumontuoti iš polipropileninių „Wavin“ vamzdžių, tinkamų geriamajam vandeniui, o prievadai prie prie-taisų – iš daugiasluoksnių PE-Xc/AL/PE vamz-džių, – tvirtina pastato inžinerine dalimi be-sirūpinusios UAB „Caverion Lietuva“ atstovas T. Jasinevičius. – Karštas vanduo ruošiamas centralizuotai šilumos punkte per greitaei-gį „Danfos“ šilumokaitį.“ Ant pastato fasadų įrengti neužšąlantys „oras“ laistymo čiaupai, kurių lauko ventilis yra sukurtas taip, kad net ir uždarytas, esant prijungtai laistymo žarnai, išleidžia vandenį. Taip ir išvengiama problemų, atsirandančių užšalus vandeniui. Dar daugiau, dėl ventilio patvarios sandaros uždarymo metu jo neįmanoma perveržti, o visa techninė priežiūra gali būti atliekama iš išorės.

Taip pat pastate, panaudojus „Wavin ASTo“ storasienius, mineraline medžiaga sustiprin-tus polipropileno vamzdžius, buvo įrengta betriukšmė fekalinė ir technologinė nuoteky-nė. „Daugeliu atveju „Wavin ASTo“ yra ideali sistema, norint pasiekti puikių mažo triukš-mingumo parametrų, – tvirtina UAB „Wavin Baltic“ produktų grupės vadovas mindaugas Karalius. – Nepriklausomos laboratorijos per kelerius pastaruosius metus atliko daugybę bandymų, po kurių drąsiai galiu teigti, kad „Wavin ASTo“ yra tyliausia plastikinė nuote-kų sistema pasaulyje.“ Tokių rezultatų padėjo pasiekti mineralizuotas polipropilenas PP, su-maišytas su garsą slopinančia mineraline me-džiaga. „medžiagos tankis labai didelis – tai vienas iš netriukšmingumo faktorių, – atsklei-džia specialistas. – Didelis tankis tolygus dide-liam svoriui, o tokių vamzdžių sienelės storis taip pat didžiausias iš kitų gamintojų siūlomų plastikinių vamzdžių: pavyzdžiui, 110 mm skersmens vamzdžių storis – 5,3 mm, o įpras-tų monolitinės PP sienelės vamzdžių storis tesiekia 2,7 mm.“ Pasak m. Karaliaus, tokius betriukšmius vamzdžius galima montuoti vi-sose standartinėse nuotekų sistemose.

Nuotekos iš kavinės patalpų į kiemo bui-tinių nuotekų tinklus bus išleidžiamos per riebalų gaudytuvą. Kiemo paviršiniai vandenys surenkami ir išleidžiami į lauko

nuotekų tinklus per naftos gaudytuvus. Viešuosiuose sanitariniuose mazguose, taip pat ir neįgaliųjų, veiks baltos spalvos „Koło“ keraminiai unitazai, pisuarai ir praustuvai. Didžiuosiuose sanitariniuose mazguose įrengti komfortiški bekontakčiai, vandenį taupantys jutikliniai stačių kampų dizaino maišytuvai „oras optima 1714F“, pagaminti iš ypač tvirto ir lengvo kompozito. šie mai-šytuvai pasirinkti, atsižvelgiant į pastato paskirtį, nes kompozitas yra ypač atsparus smūgiams, ekstremalioms temperatūroms ir cheminiam poveikiui. Tualeto patalpų pisuarai numatyti su „oras“ jutikliniu nu-leidimo mechanizmu, kitaip nei kiti infra-raudonųjų spindulių technologijų objektai, reaguojančiu į visus daiktus. Jutiklis čia dirba grįžtančio spindulio principu – viena akutė signalą leidžia, kita gaudo. Spalvų skirtumai, apšvietimo sąlygos ir paviršius jiems nedaro jokios įtakos, todėl tokie prietaisai gali būti naudojami bet kokiomis sąlygomis.

UniKaliam paSTaTUi – iŠSKirTiniai SprendimaiNaujojo centro fasadai – tiek pat kokybiški ir išskirtiniai kaip ir pats pastatas. Nepagai-lėta nei idėjų, nei laiko, nei pinigų, kad nau-jasis pastatas čia dirbantiems žmonėms būtų lyg antrieji namai. Todėl apdailai pa-rinkta griežtai architektų patikrinta origi-nali vėdinamųjų fasadų įrengimo kasetinė „Alucobond SZ20“ sistema. Beje, išskirtinės fasadų apdailos „Alucobond“ plokštės pasi-rinktos neatsitiktinai. Apsisprendimą lėmė, jog tai – patikimas ir laiko patikrintas Vo-kietijos gamintojo („3A Composites“) pro-duktas, tiesa, vienas brangiausių šio tipo medžiagų pasaulinėje rinkoje. Tačiau kas nežino, kad „godus moka du kartus“? Tad už kokybiškas prekes mokėti tikrai verta. šia liaudies išmintimi vadovavosi ir staty-bomis besirūpinusi UAB „mitnija“, net ne-bandžiusi taupyti mažindama kokybę. Visi architektų sumanymai įgyvendinti su kau-pu, o vaizdas išties vertas kiekvieno lito: vientisas, gražus, lygus fasadas, o ne „su-šaudytos kniedėmis“, pigios sienų plokš-tės, kokias dažniausiai tenka išvysti ten, kur labiau rūpintasi pigumu nei kokybe. Didžiojo Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centro pastato fasadai apdai-linti „NaturAl Brushed 400“ spalvos „Aluco-bond“ kasetėmis, o konsolės ir stogelis bei

SUbranGoVai

46

S t A t y b A

pavėsinės šviečia ryškiai raudonos „Sparkling red metal-lic 890“ spalvos „Alucobond“ plokštėmis. Darbus per tris etapus atliko bendrovė UAB „Lr GroUP“, užsiimanti fa-sadų įrengimo kasetinių sistemų projektavimu, kasečių gamyba ir montavimu.

iŠlieKamoJi naUJoJo CenTro VerTėBe minėtos apdailos, akis džiugina ir pastato aukš-tesniojo korpuso „1“ fasaduose aliuminio profiliuose sumontuotos stiklo vitrinos, kompozicinės daugias-luoksnės aliuminio plokštės, tamsiai pilkos pakabina-mos keraminės plytos, pasirinktos siekiant atspindėti „naująsias technologijas“. žemesniojo lenkto korpuso „1A“ fasadų apdailai naudotos stiklo vitrinos aliuminio

profiliuose, raudonos pakabinamos keraminės plytos, puikiai derančios prie LSmU Kauno klinikų pastatų ir paveldosaugininkų saugomo forto statinių. Tokios me-džiagos pasirinktos neatsitiktinai – jos ne tik atskleidžia architekčių sumanymus, bet ir yra patvarios, ilgalaikės bei funkcionalios. Pavyzdžiui, išraiškingos žaliuzės atlie-ka ne tik estetinę, bet ir apsaugos nuo saulės funkciją.

Tikrai vertėjo negailėti jėgų projektuojant jau vien dėl to, kad sukūrus ir pastačius šį visai šaliai svarbų centrą vienas šalia kito darniai veikti bei bendradarbiauti gali Lietuvos ir užsienio mokslo institucijų atstovai, studentai, taip pat farmacijos ir sveikatos technologijų mokslo srityje vei-kiantys verslininkai.

UAB „Kauno hidrogeologija“Rinkūnų k., Garliavos apyl. sen., lT-�3280 Kauno r.Tel. +3�0 3� 3�3 3�3, faks. +3�0 3� ��8 �20,el. p. [email protected], www.hidrogeol.lt

VilniUJe: mob.: +370 698 08 904, +370 699 86 804 KlaipėdoJe: mob. +370 687 17 672

VANdENS GRĘŽINIAI GEOTERMINIS ŠILdYMAS VANdENS fILTRAI INŽINERINIAI TYRINĖJIMAI NUOTEKų VALYMO įRENGIMAI pROJEKTAVIMAS

4�

S t A t y b A

UAB „Kauno hidrogeologija“Rinkūnų k., Garliavos apyl. sen., lT-�3280 Kauno r.Tel. +3�0 3� 3�3 3�3, faks. +3�0 3� ��8 �20,el. p. [email protected], www.hidrogeol.lt

VilniUJe: mob.: +370 698 08 904, +370 699 86 804 KlaipėdoJe: mob. +370 687 17 672

VANdENS GRĘŽINIAI GEOTERMINIS ŠILdYMAS VANdENS fILTRAI INŽINERINIAI TYRINĖJIMAI NUOTEKų VALYMO įRENGIMAI pROJEKTAVIMAS

48

S t A t y b A

Spartėjant miestų plėtrai ir statant vis didesnius, aukštesnius bei sudėtingesnių konstrukcijų pastatus ir statinius, kurių projektai dar palyginti visai neseniai atrodė kaip neįgyvendinama fantazija, jau atsirado galimybių, pritaikius inovaty-vius sprendimus, drąsiausius architektų sumanymus paversti realybe. Įvairių šiuolaikinių objektų statybose pažangius sprendimus diegianti ir šioje srityje ne vienus metus pirmaujanti „Peikko grupė“, siekdama patenkinti augančius staty-bos sektoriaus poreikius, savo ilgalaikę strategiją grindžia vien novatoriška pažanga. „Peikko“ įkūrėjas Jalo Paananenas su specialistų komanda dar 1989 m. pateikė modernios kompozicinės sijos idėją – viename gaminyje sujungti ir racio-naliausiu būdu išnaudoti geriausias plieno ir betono technines cha-rakteristikas. Taip atsirado DELTABEAm kompozicinė sija, netrukus statybų rinkoje užėmusi tvirtą poziciją. šiandien jau priskaičiuojama daugiau nei 10 tūkst. objektų, kuriuos statant buvo sumontuotos „Peikko DELTABEAm“ sijos.

šios sijos gali būti naudojamos su įvairių tipų perdangomis: tiek mono-litinėmis, tiek ir kompozicinėmis. Tačiau dažniausiai DELTABEAm sijos montuojamos kartu su surenkamomis perdangomis. Be to, praktiko-

je jau ne kartą įsitikinta, kad šios sijos beveik nepamainomos, kai tenka sta-tyti pastatus su sudėtingiausių formų fasadais.

PRANAŠUMAIPagrindiniai karkaso su DELTABEAm sijomis pranašumai:• lengvas ir greitas karkaso surinkimas;• didesni tarpatramiai – daugiau erdvės;• neribojamas laisvas patalpų suplanavimas per visą eksploatacijos laikotarpį;• geriau išnaudojamas aukštis, pavyzdžiui, vietoj 9 aukštų galima pastatyti 10-ies aukštų pastatą; • lengvesnis ir pigesnis inžinerinių sistemų įrengimas;• puikus ugniaatsparumas (be papildomos apsaugos).

„delTabeam“ KONSTRUKCIJA• Tuštumėta, suvirinta dėžinio tipo plieninė sija.• Kiaurymėti šoniniai sijos lakštai.• Sumontavus užpildoma betonu.• Kartu su perdanga po užpildymo betonu bendrai

atlaiko apkrovas.

KOKYBĖS KONTROLĖ IR BANDYMAI• DELTABEAm gamyba yra sertifikuota pagal EN

1090-2:2008 standarto reikalavimus.• DELTABEAm sijos CE ženklu yra ženklinamos nuo

2012 m. • Patikrinta įvairiais konstrukcijų ir ugniaatsparumo

bandymais skaičiavimo metodika.• Gaminiai turi daugelio Europos šalių sertifikatus.

peiKKo.lT

KomPoZICINėS SIJoS„peikko dELTABEAM“ –STATINIų SU PLoNomIS PErDANGomIS KArKASų SPrENDImAS

Sprendimai SUrENKAmAm Ir moNILoTINIAmGelŽbeToniUi

www.peiKKo.Com

4�

S t A t y b A

Uab „peiKKo lietuva“Naglio g. 4A, LT-52367 Kaunas, LietuvaTel./faks. +370 37 37 00 88El. p. [email protected]

peiK

Ko.l

TKomPoZICINėS Ir PLIENINėSKonSTrUKCiJoS

ĮGYVENDINTI PROJEKTAI„Peikko“ pelnytai didžiuojasi daugeliu visame pasaulyje įgyvendintų reikšmingų projektų. štai keli jų pavyzdžiai.

• „SQUaire airrail“ SToTiS franKfUrTe, VoKieTiJoJeši 200 000 m2 ploto stotis, atvėrusi duris 2011 m. balandį, šiandien yra laikoma vienu iš ryškiausių modernios architektūros Frankfurte pavyzdžių. Išskirtinio pastato, stovinčio ant 86 plieninių kolonų virš greitaeigių traukinių stoties, pagrindinis karka-sas buvo sumontuotas su „Peikko DELTABEAm“ sijomis. Stoties pastate, esančiame visai šalia Frankfurto prie maino oro uosto, yra įsikūrę biurai, veikia viešbutis ir prekybos centras. objekto architektai – iš „SK International Architekten und Ingenieure GmbH“, o karkasą suprojektavo „Ed. Züblin AG“. Projekto vertė siekė apie 1,3 mlrd. eurų.

• „SenUKų“ adminiSTraCiniS paSTaTaS KaUneTai – ką tik pradėtas eksploatuoti naujausias „Peikko“ įgyvendintas projektas su DELTABEAm sijomis ir kitais įvairiais konstruk-ciniais sprendimais. Jais pasinaudojus buvo lengvai ir racionaliai išspręsta biurų erdvės suskirstymo užduotis, kurią įvykdyti naudojant įprastines gelžbetonines sijas būtų buvę kur kas sunkiau. Pastato plotas – 17 000 m2. Projekto autoriai – architektų biuras „G. Natkevičius ir partneriai“ bei UAB „Sweco Lietuva“.

• moKSlo ir TeCHnoloGiJų parKaS „SaUlėTeKio SlėniS“ VilniUJeTai neeilinių konstrukcinių sprendimų pastatas su išoriniu laikančiuoju karkasu, kuriame buvo sumontuotos DELTABEAm si-jos, paslėptos konsolės ir panaudotos „Peikko“ varžtinės kolonų jungtys. Projektas įgyvendintas 2008 m. Projekto autoriai – UAB Vilniaus architektūros studija.

linaS leleŠiUSPardavimų vadybininkasTel./faks. +370 679 43 851El. p. [email protected]

SaUliUS GriGaSProjektų vadovasTel. +370 614 40 120El. p. [email protected]

TECHNINėS KoNSULTACIJoS

Ir PArDAVImAI

peikko Group – Concrete Connection since 1965

�0

S t A t y b A

JulIuS JuSTINAVIčIuS

Vėdinamųjų fasadų sistemos – vienas iš nedauge-lio naujų ir renovuojamų daugiaaukščių pastatų ap-šiltinimui bei apdailai tinkamų sprendimų. Šios sis-temos (toliau – trumpinys „Vf sistemos“) gali būti klasifikuojamos pagal laikančiųjų profiliuočių me-džiagas bei konstrukcinius sprendimus: vieno arba dviejų lygių laikančiojo kreipiančiųjų profiliuočių karkasą. Kiti klasifikavimo požymiai – fasado apdai-los elementų atmaina ir jų tvirtinimo būdas su regi-momis ar paslėptomis tvirtinimo detalėmis. Statybos techniniame reglamente STr 2.01.11:2012 „išori-nės vėdinamos termoizoliacinės sistemos“, europos techniniame liudijime eTaG 034, statybos taisyklėse ST 121895674.205.20.02:2012 įvardijama ir apibūdi-nama daugiau kaip aštuoni Vf sistemų konstrukcinių sprendimų variantai, suskirstyti į raidėmis pažymėtas grupes. įdomu, kad Vokietijoje šiuo metu žinoma apie 35–40 Vf sistemų.

bendrieJi VėdinamųJų faSadų SiSTemų reiKalaVimaiĮrengiant VF sistemas atliekama daug darbų, kurių kokybę įvertinti baigtame montuoti fasade yra labai sunku. Be to, kinta ir VF konstrukcijų reikalavimai. Tai susiję su prieš-gaisrinių reikalavimų griežtinimu ir su santykiniu vėjo apkrovų augimu. šiuos veiksnius lemia didėjantis šalyje statomų pastatų aukštis. Kita vertus, projektuotojams ir statybi-ninkams nuolat tenka spręsti VF sistemų patikimumo didinimo klausimus – nors šios konstrukcijos nėra gyvybiškai svarbios statinio funkcionavimui, bet jų vertė sudaro iki 6–12 % pastato statybos išlaidų, o projektavimo ir montavimo klaidos gali išaiškėti vi-siškai netikėtai reprezentatyviausioje pastato vietoje – fasado apdailoje.

VėdinamųJųfaSadų SiSTemųKarKaSai, JųmonTaVimaSir KlaidoS

1 pav. Suardytas prie gembinio profiliuočio esančio šiltinimo sluoksnio vientisumas – mineralinėje vatoje nesugebėta išpjauti kiaurymės arba gembiniai profiliuočiai buvo montuojami jau pritvirtinus šiltinimo sluoksnį.

�0

�1

S t A t y b A

VF sistemos konstrukcinę dalį sudaro inkariniai tvirtinimo varžtai, jais tvirtinami distanciniai laikikliai – gembiniai profiliuočiai (vadinamieji kronšteinai), prie jų po termoi-zoliacinio sluoksnio įrengimo priveržiami arba kniedija-mi vertikalūs ar / ir horizontalūs profiliuočiai bei apdailos sluoksnio tvirtinimo elementai – įvairios konstrukcijos kabės, spraustukai, laikikliai kabliukai ir t. t.

Projektuotojų požiūriu, VF sistemos kokybė susijusi su pagrindinėmis jos funkcijomis – užtikrinti pastovius ati-tvarų šiluminių savybių rodiklius ir patrauklią fasado iš-vaizdą. Esminius šios konstrukcijos atitvaroms keliamus reikalavimus galima formuluoti bendrojo ir specifinio pobūdžio klausimų forma.

a) Eksploataciniai: ar bus galimybė sumontuoti ir tin-kamai eksploatuoti reikiamo storio termoizoliacinį sluoksnį bei užtikrinti patikimą oro cirkuliavimą prie jo išorinio paviršiaus, atsižvelgiant į objekto aplinkos sąlygas? Kaip bus keičiami pažeisti VF apdailos ele-mentai?

b) Technologiniai: kokio dydžio sienų nelygumą ir ne-vertikalumą galima kompensuoti VF sistema? Kaip sparčiai ji gali būti sumontuojama? Koks taip pat montavimo darbų našumą lemiančių tvirtinimo ele-mentų – savisriegių varžtų, kniedžių ir pan. – skaičius tenka VF sistemos 1 m2?

c) Konstrukciniai: ar pasirinktos VF sistemos konstrukci-niai sprendimai ir medžiagos tenkina eksploatacinius poveikius, aplinkos sąlygas? Ar suderinti apdailos sluoksnio ir karkaso elementų deformaciniai rodikliai? Ar VF sistema dera su laikančiųjų sienų medžiagomis ir konstrukcija? Kaip hermetizuojamas langų angų perimetras?

d) Priešgaisrinės saugos: ar VF sistema, jos konstrukciniai sprendimai ir panaudotos medžiagos atitinka prieš-gaisrinius reikalavimus? Ar ji buvo išbandyta gaisrų poligone, kokie yra šių bandymų rezultatai?

e) Architektūriniai: ar su šia sistema galima pasirinkti ir tame pačiame objekte panaudoti skirtingos rūšies tvarias, taršai atsparias apdailos medžiagas, pavyz-džiui, vienoje fasado dalyje kompozicines plokštes, ki-toje – keramines plyteles? Ar su pasirinkta VF sistema tinka išgauti pasvirą fasadinį paviršių, įkomponuoti jame įstiklinimo elementus ir pan.?

medŽiaGų paSirinKimo KriTeriJaiLietuvoje dominuoja tendencija rinktis pigesnius VF sis-temų profiliuočius (kreipiančiąsias), dažniausiai elemen-tarius kampuočius – prie jų patogu prisukti ar prikniedyti apdailą laikančius elementus. Tačiau šiose sistemose galima montuoti ir pusiau uždaro skerspjūvio ar su ap-dailos tvirtinimo fiksavimo grioveliu ir standinančiomis

briaunomis, t. y. brangesnius specializuotus profiliuo-čius. Jungtys su jais laikomos patikimesnėmis. Tokių pro-filiuočių skerspjūvio forma labiau pritaikyta patikimiau pritvirtinti plokščių gnybtams, sprausteliams, apdailos plytelėms.

Panaši paprastesnių konstrukcinių sprendimų ir elemen-tų formų pasirinkimo tendencija dominuoja renkantis ir kitas tvirtinimo detales. Pavyzdžiui, renovuojant daugia-bučius namus, o ir naujų pastatų šiltinimo konstrukcijo-se dažniau naudojami „L“ formos distanciniai gembiniai profiliuočiai, kurie, palyginti su santykinai stabilesniais „U“ formos gembiniais profiliuočiais, gali apie 1,5 kar-to sumažinti šilumos nuostolius. Dominuojanti tokių detalių medžiaga – aliuminio lydiniai, nors Europos ša-lyse plačiau naudojami ir nerūdijančio plieno gembi-niai profiliuočiai. Nerūdijančio plieno šilumos laidumas yra apie 5–6 kartus mažesnis už mūsų šalyje paplitusių aliuminio lydinių. Be to, aliuminio lydinys yra apie 2,5–3 kartus silpnesnis už nerūdijantį plieną, taigi tokio plieno gembinių profiliuočių plotas galėtų būti mažesnis. Tiesa, sąmatinę VF sistemos vertę toks pasirinkimas padidina – literatūroje teigiama, kad skirtumas dėl dalies šalčio til-telių panaikinimo atsiranda tik tada, jei šiltinimo sluoks-nio storis – ne mažesnis nei 18–20 cm.

Praktika rodo, kad statybininkai ne itin mėgsta ir nėra labai kruopštūs montuodami distancinių gembinių pro-filiuočių tarpines. Kartais brangesnes audiniu armuotas ir agresyviems poveikiams atsparias gumos paranito tarpines bando keisti paprastos gumos atraižomis. Pa-lyginti plonos 3–8 mm storio tarpinės tarp distancinių gembinių profiliuočių ir sienos paviršiaus yra mažai efektyvios – jų tankis ir šilumos laidumas, palyginti su termoizoliacinėmis medžiagomis, yra didelis. šilumos

2 pav. Originaliai prailgintas distancinis tvirtinimo gembinis profiliuotis.

�2

S t A t y b A

nuostolius jos sumažina vos 1–3 %, todėl praktiškai ne-keičia sienoje įtvirtinto inkaro temperatūros, nepanaiki-na ir šalčio tiltelio, tačiau saugo gembinį profiliuotį nuo nepalankaus šarmų, įmirkusios sienos drėgmės, druskų poveikio.

Lietuvoje naudojamose VF sistemose kreipiantieji profi-liuočiai dažniausiai būna iš plastiško aliuminio lydinio, o laikantieji (distanciniai) gembiniai profiliuočiai – iš stan-desnio aliuminio ir magnio lydinio. mažaaukščių pastatų VF sistemose dažniausiai naudojami pigesni cinkuoto plieno profiliuočiai. Kai kuriose VF sistemose, dažniau turtingesnėse šalyse, plačiai naudojami ir nerūdijančio plieno profiliuočiai kreipiančiosios. Tokiu atveju akcen-tuojamas dar vienas šio plieno pranašumas – mažesnis nei aliuminio šiluminės plėtros koeficientas. Nerūdijan-čio plieno jis bus apie 10o×10-6 C-1, o aliuminio lydinio – 25o×10-6 C-1. Todėl reglamentuoto 3 m ilgio profiliuočiai temperatūrai pakitus nuo –15 iki +50 °C (būdinga tamsių spalvų apdailai vasario–kovo mėn.), apie 2 mm atitinka-mai pailgės plieniniai ir apie 5 mm iš aliuminio. Taigi nau-dojant VF sistemoje nerūdijančio plieno profiliuočius, galima dvigubai sumažinti atviros siūlės storį tarp fasa-do apdailos elementų. o tai reiškia, kad į vėdinamąjį oro

tarpsluoksnį pateks mažiau drėgmės, jis geriau funkcio-nuos net ir esant mažesniems oro srautų greičiams.

Vakarų šalyse nerūdijantis plienas pasirenkamas ir dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų. Jis lydosi 1 600–1 700 °C temperatūroje, o profiliuočiams naudojami aliuminio lydi-niai – apie 650–680 °C temperatūroje. VF sistemų gaisrinių bandymų ataskaitose nurodoma, kad temperatūra fasado plote prie langų apdailinių plytelių, akmens plokščių vi-diniame paviršiuje gali siekti nuo 700 iki 800 °C. Tokiu atveju laikančiosios konstrukcijos iš aliuminio tikrai de-formuosis ar net išsilydys.

Straipsnio pradžioje minėtos normos leidžia visas iš įvar-dytų VF sistemos medžiagų – aliuminio, cinkuoto ir nerū-dijančio plieno. Tačiau konkretūs reikalavimai VF sistemų profiliuočiams ir gembiniams profiliuočiams keliami Eu-ropos techniniame liudijime ETAG 034, statybos taisyklė-se ST 121895674.205.20.02:2012. Jose teigiama, kad „įren-giant vėdinamąjį fasadą ypatingą dėmesį reikia atkreipti į naudojamų medžiagų suderinamumą (pvz., aliumini-niai elementai neturi liestis su cinkuotaisiais elementais, vengti elektrocheminės korozijos židinių)“. Tas pat dar kartą pakartota p. 15.1.2: „visų tvirtinimo komponentų savybės turi išlikti nepakitusios visą sistemos naudojimo laiką, įvertinant normalias naudojimo sąlygas ir priežiūrą“. Jame taisyklių rengėjai reikalauja VF tvirtinimo konstruk-cijų komponentų cheminio ir fizikinio stabilumo, „visų medžiagų natūralaus (?) atsparumo korozijai (...) arba jos turi būti prieš naudojant atitinkamai apsaugotos“. Be to, dar kartą nurodoma, kad „medžiagos turi būtų tarpusa-vyje suderinamos (negali vykti elektrocheminė korozija)“. Dar konkretesni reikalavimai keliami aliuminio metalui ir plieno dangai iš cinko: „profiliuočiai turi būti pagaminti iš karštai cinkuoto plieno, kurio markė S280GD+Z275mac arba DX51D+Z275mac EN 10346:2009 ar aukštesnė“, „aliumininio karkaso sisteminiams elementams gali būti naudojami tik ekstrudiniu būdu pagaminti profiliuočiai, aliuminio lydinys, pagamintas pagal EN AW 6060“. To-kia logika suprantama – karštasis plieninių profiliuočių ir gembinių profiliuočių cinkavimas yra patikimesnis už galvaninį. Kita vertus, reikalavimuose neatsispindi plieną pasyvinančių dangų įvairovė – profiliuočiai ar kiti tvirti-nimo elementai gali būti padengti ir cinko su aliuminiu dangomis (galvaliumu). Beje, rusijos miestuose cinkuoti profiliuočiai padengiami ir milteliniais dažais. Aptariamo-se taisyklėse visiškai neminimas anoduotasis aliuminis, kurio naudojimas vidutinio agresyvumo sąlygomis taip pat prailgina VF konstrukcijos eksploatavimą.

Deja, normatyvuose pasigendama aiškesnių nuorodų dėl įvardytų alternatyvų pasirinkimo: kokius VF karkaso elementus derėtų naudoti mūsų pajūryje, koks būtų VF sistemų skirstymas, panaudos rekomendacijos pagal aplinkos agresyvumą?

3 pav. Reglamentų reikalavimas – sumontuoti 3 m ilgio profiliuočių atkarpas su ≥ 10 mm tarpeliu – statybininkams yra „nepatogus“, nes nukenčia darbų našumas.

�3

S t A t y b A

4 pav. Žemutiniuose aukštuose, I ir II fasadų pasiekiamumo zonose, VF sistemų profiliuočių išdėstymas gali būti kitoks – neretai jie sutankinami, norint sustiprinti apdailos sluoksnius, eliminuoti ar sumažinti vandalų daromą žalą.

Vf SiSTemų laiKanČioJo KarKaSo monTaVimo KlaidoSVF sistemos montavimas prasideda nuo distancinių gem-binių profiliuočių montavimo, nors dar pasitaiko atvejų, kai pirmiau prie išorinės sienos pritvirtinamas šiltinimo sluoksnis. Būna, kad suklystama parenkant minėtų gem-binių profiliuočių skaičių ir vėliau, jau sumontavus šiltini-mo sluoksnį, jį tenka didinti ir montuoti papildomus gem-binius profiliuočius (1 pav.). Kartais, ypač esant nelygiam

fasadui, nederamai naudojami ir nesisteminiai gembiniai profiliuočiai – dažniausiai kampuočių nuopjovos. (2 pav.). renkantis laikančiųjų (distancinių) gembinių profiliuočių skaičių ir išdėstymą, tenka įvertinti išorinių sienų medžiagų laikomąją gebą. Jei VF sistema tvirtinama prie akytbetonio ar kiaurymėtųjų keraminių blokelių, gembinių profiliuočių skaičių tenka didinti ir juos tvirtinti specialiais inkarais. Ta-čiau visų rūšių inkarai neturėtų būti tvirtinami laikančiojo-je sienoje arčiau nei 8–10 cm nuo jos krašto.

�4

S t A t y b A

Beje, pasitaiko, kad montuojant dviejų inkaravimo lygių karkasus netaisyklingai sumontuojami horizon-talūs profiliuočiai – vertikali kampuočio briauna turi būti nukreipta į apačią. Užtat karkaso vertikaliosios ir horizontaliosios kreipiančiosios dažnai montuojamos supjaustytos į gerokai ilgesnes nei 3 m atkarpas, nuro-dytas reglamentuose (3 pav.). Prie jų nepriklijuojama specialios guminės tarpinės ar pasirenkami pigesni profiliuočiai be jos. ši tarpinė turi būti iš šalčiui atspa-rios, patvarios gumos, nes atlieka svarbias funkcijas: neleidžia vėjo gūsių veikiamoms apdailos plytelėms ar plokštėms pasislinkti į kraštus, tolygiai paskirsto vėjo ir pastato deformacijų sukeltas apkrovas išorinio ap-dailos sluoksnio elementams, mažina vibracijos, vėjo gūsių veikiamų apdailos elementų virpesius.

Dar viena VF laikančiųjų sistemų konstravimo taisyklė – jų zonavimas, suskirstymas į atskirus, konstrukciškai nesusi-jusius blokus. Laikančiųjų konstrukcijų zonavimu galima ekonomiškiau pagal aukštingumą ir veikiančią vėjo apkro-vą suskirstyti VF sistemos elementus į konstrukcines gru-pes. žinoma, kad arti pastato kampų ir fasado bei stogo plokštumų sankirtų susidaro didelis, bet skirtingo dydžio slėgio skirtumas, o kitose fasado plokštumose jo nėra. šį skirtumą lemia pastato aukštis, vėjo poveikio arba slėgio į gretimas (kampines) plokštumas netolygumas. šiuos skir-tumus galima išnaudoti renkantis skirtingus tos pačios VF sistemos konstrukcinius parametrus – profiliuočių išdėsty-mo, tvirtinimo tankį ir pan.

5 pav. Toks tvirtinimas yra gana standus ir varžo profiliuočio deformacijas.

Teigiama, kad dėl to oro srautas vėdinamajame sluoks-nyje nukreipiamas ir horizontalia kryptimi – už kampo, kur slėgis mažesnis. Tad šios pastato fasado sritys veikia kaip savotiškas siurblys, įtraukiantis į save aplinkos orą, drėgmę, kritulius. Todėl skirtingose VF vietose apdailiniai ir termoizoliaciniai sluoksniai gali įmirkti skirtingai. Kyla klausimų: ar verta riboti horizontalų oro judėjimą tarps-luoksnyje, kaip išlygintume slėgių skirtumą skirtingose oro tarpsluoksnio vietose, kokiomis konstrukcinėmis priemonėmis tai daryti? Kuo šis slėgių skirtumas bus ma-žesnis, kuo sparčiau jis išsilygins, tuo mažiau į vėdinamą-jį tarpsluoksnį pateks drėgmės. Praktiniais oro srautų ir slėgio matavimais įrodyta, kad slėgių skirtumas VF oro tarpsluoksnyje išsilygins sparčiau, jei jame bus vertikalio-mis pertvaromis, vientisais fasadinės sistemos tvirtinimo profiliuočiais atskirti, nesusisiekiantys skyriai. Kita vertus, tam padeda ir platesnės išorinės apdailos siūlės – tarpai tarp apdailos elementų: plytelių, laminato ar kt.

žemutiniuose aukštuose, I ir II fasadų pasiekiamumo zonose, VF sistemų profiliuočių išdėstymas gali būti ki-toks – neretai jie sutankinami, norint sustiprinti apdailos sluoksnius, eliminuoti ar sumažinti vandalų daromą žalą (4 pav.). Tačiau viena iš svarbesnių VF laikančiųjų kons-trukcijų zonavimo priežasčių – sumažinti ir tolygiau pa-skirstyti fasade terminių ir kitokių deformacijų keliamus efektus bei VF sistemos elementų svorio sukeltas ap-krovas (tada jos nesumuojamos apatinėje profiliuočių dalyje ir apatinių aukštų laikančiosiose pastato kons-trukcijose). žinoma, tokios apkrovos dydis priklauso ir nuo distancinio gembinio profiliuočio bei profiliuočio jungties pobūdžio. Literatūroje teigiama, kad VF siste-mose, kuriose vertikalūs ar horizontalūs karkaso ele-mentai įtvirtinti standžiai (5 pav.), pavienius gembinius profiliuočius gali veikti iki 2,5 kN apkrova ir jie dažniau-siai tampriai deformuojasi, tiesa, retai kada sukeldami sistemos irimą. Dėl įvardytų priežasčių profiliuočiai su distanciniais gembiniais profiliuočiais dažniau jungiami slankiąja jungtimi (6 pav.) – normatyvuose nustatyta, kad standi jungtis vienoje profiliuočio atkarpoje tebū-tų viena – jo viduryje arba viršutinėje dalyje. Standus karkaso profiliuočių tvirtinimas sudaro rūpesčių ir gais-ro atveju. Dėl aukštos temperatūros standžiai įtvirtinti kreipiančiųjų profiliuočiai gerokai deformuojasi, padi-dėja apkrovos inkarams sienoje. Distancinių gembinių profiliuočių metale gali pasireikšti plastinės deformaci-jos, didelė tikimybė, kad suirs, iškris ir fasado apdailos elementai.

Kita vertus, tokiu principu suskirsčius VF plotą ir jame montuojamas laikančiąsias konstrukcijas, būtina už-tikrinti adekvačią jungties tarp šių VF sistemos blokų konstrukciją. Tam kiekvienas fasado apdailos elemen-tas (plytelė, plokštė, kasetė...) tegali būti montuojamas ant vieno bloko lygiagrečių profiliuočių – jis negali

��

S t A t y b A

sujungti dviejų vienoje ašyje išdėstytų skirtingiems, galuose siūle atskirtiems blokams priklausančių pro-filiuočių.

Pasitaiko, kad montuojantieji VF sistemas su plieniniais profiliuočiais, ypač mažaaukščiuose pastatuose, tokių de-formacinių siūlių atsisako arba palieka pernelyg siauras. Argumentuojama, kad plieno šiluminė plėtra yra apie du kartus mažesnė už aliuminio, todėl siūlės, profiliuočių ilgio ribojimas nebūtini. Iš tikrųjų vienu laipsniu įkaitęs plieni-nis profiliuotis pailgės apie 0,010–0,012 mm/m, o toks pat profiliuotis iš aliuminio – apie 0,023–0,025 mm/m. Tačiau deformacinės siūlės kompensuoja ir netolygias pastato dalių deformacijas; kartu su pusiau laisvomis profiliuočių ir distancinių gembinių profiliuočių jungtimis jos užtikrina, kad VF apdailos sluoksniui nepersiduos apkrovos ir įtem-piai. Jei profiliuočiai vis dėlto patiria didelius įtempius, kyla pavojus, kad bus suardyti prie jų pritvirtinti apdailos elementai.

Jei VF sistema sumontuota tinkamai, pradinę jos karkaso ar tvirtinimo elementų laikomosios gebos netekimo (su-mažėjimo) stadiją galima nustatyti pagal fasado plokštu-

6 pav. Profiliuočiai su distanciniais gembiniais profiliuočiais dažniau jungiami slankiąja jungtimi.

mų geometrinius pokyčius – pakinta pradiniai fasado ap-dailos siūlių matmenys, forma, apdailos plokštumos ima „banguoti“ ir pan. Tokius defektus lengva aptikti, todėl jie dažniausiai pašalinami ir VF sistema sustiprinama.

�6

S t A t y b A

„KnaUf“ plYTelių KliJai „K-line“ – apdaila be Klaidų

Ne paslaptis, kad sukūrus net ir apdovanojimų vertus inter-jerų projektus jų įgyvendinimas ne visuomet atneša lauktų rezultatų, o dizainerių įdėtas darbas kartais nueina perniek. Tuomet bandoma aiškintis, kas kaltas, kad projekte numa-tytos apdailos medžiagos, turėjusios džiuginti akis, realiai atrodo daug blogiau, nei tikėtasi. Aišku, dažniausiai tokiais atvejais skubama apkaltinti statybininkus, neva blogai atli-kusius apdailos darbus. Deja, neretai pamirštama, kad gali būti ir kitų priežasčių. Pasidomėkime, pavyzdžiui, kokių?

TinKamo parinKimo SVarba Jau tapo įprasta, kad įrengiant įvairios paskirties patalpas itin didelis dėmesys skiriamas apdailos plytelėms – ilga-laikei ir vienai iš rečiausiai atnaujinamų interjero apdailos medžiagų. Neretai vienas iš pagrindinių plytelių pasirinki-mo kriterijų tampa ne kaina, o kokybė ir grožis. Tačiau, ar bus galima ilgai džiaugtis brangesnių plytelių apdaila, pri-klauso ne tik nuo šių faktorių ar darbininkų meistriškumo, bet ir labai didele dalimi nuo plytelių klijų (!).

Praktika rodo, kad nuo to, ar tinkamai buvo parinkti klijai, ar nebuvo taupoma perkant mažiau kainuojančius, priklauso tiek apdailos ilgalaikiškumas, tiek jos kokybė, tiek ir estetinis vaizdas. Be to, jei bus pasirinkti tinkami klijai, niekam neat-siras papildomų rūpesčių ir nepatogumų – nei patalpų nau-dotojams, nei statybininkams, kurie, priešingu atveju, gali susilaukti pretenzijų dėl darbo broko. Galiausiai ir patalpų savininkams netenka ieškoti papildomų lėšų atšokusioms plytelėms perklijuoti ar net, jei dalis jų bus sudužusios, ir naujoms pirkti. Tad reikia nepamiršti – išeitis tikrai yra.

„K-line“ – UŽTiKrinTaS, lenGVaS ir raCionalUS paSirinKimaS Vokietijos įmonė „Knauf“, turinti daugiau nei 80 metų sta-tybinių medžiagų gamybos patirtį, Lietuvos statybinių me-džiagų rinkai pristatė naujovę – aukščiausius standartus ir griežčiausias statybines normas atitinkančius plytelių kli-jus „K-line“. Siekdama patenkinti įvairius klientų poreikius ir skirtingą skonį bei palengvinti pasirinkimą, „Knauf“ sukū-rė šešių rūšių kokybiškus klijus, kiekviena rūšis ženklinama tam tikras kategorijas (normas) atitinkančiomis raidėmis. Naujieji „K-line“ klijai žymimi labai paprastai, todėl varto-tojams lengva atsiminti ir visai nesunku greitai bei tiksliai išsirinkti labiausiai poreikius atitinkantį produktą.

Pavyzdžiui, C raide yra ženklinami cementiniai klijai. Skaičiu-mi 1 – standartinės kokybės klijai, kurių sukibimo su pagrindu jėga yra didesnė nei 0,5 mPa; skaičiumi 2 – didesnius reika-lavimus atitinkantys klijai, kurių sukibimo jėga su pagrindu yra didesnė nei 1 mPa. Būtent pastaruosius klijus geriausia

�6

��

S t A t y b A

konsistencijos klijais galima padengti net 100 % plytelių plo-to. Tokiu atveju nelieka ertmių kondensatui kauptis ir plytelės atlaiko dideles apkrovas. Beje, tai iš tiesų puikus sprendimas, nes praktikoje būtent didelių matmenų plytelės dėl netinka-mo priklijavimo dažniau skyla arba lūžta. K3 klijai tokią riziką sumažina iki minimumo, todėl sutaupo daug laiko ir lėšų, ku-rių prireiktų didelių plytelių apdailai atnaujinti.

Išskirtinių savybių „Knauf“ produktu laikomi ypač elastingi kli-jai K4 (klasė C2TS1). Jie suklijuoja bet kokio dydžio plyteles ar akmens plokštes lauke, kur tiesiogiai veikia atmosferiniai veiks-niai, pavyzdžiui, lauko terasoje ar balkone. Taip pat šie klijai tin-ka apdailinant pastato fasadą klinkerio plytomis ar akmens ma-sės plytelėmis. Jie labai gelbėja ir tais atvejais, kai pagrindas yra nestabilus, pavyzdžiui, iš vandeniui neatsparių medžio ar ce-mento drožlių plokščių, arba kai reikia vienas plyteles užklijuoti ant kitų. Būdami itin elastingi šie klijai puikiai atlaiko didžiules apkrovas, yra atsparūs staigiems temperatūros pokyčiams.

o štai balti elastingi plytelių klijai K5 (klasė C2Te) yra ge-riausias pasirinkimas įrengiant išskirtinius prabangius in-terjerus, kai patalpų interjeras neįsivaizduojamas be stiklo ar keraminės mozaikos plytelių, taip pat įspūdingos ap-dailos iš permatomo akmens plytelių ar plokščių, stilingos puošybos marmuru ar travertinu, liudijančios aukšto pra-gyvenimo lygio galimybes.

Greitai kietėjantys elastingi plytelių klijai K6 (klasė C2f) sukurti tam, kad būtų įmanoma įrengus apdailą lauke ar patalpų viduje kuo skubiau pradėti, pavyzdžiui, laiptų, ko-ridorių, sanitarinių ar komercinės paskirties patalpų eks-ploatavimą. Pasikliovus šiais klijais, bus galima naudotis plytelių danga vos po 4 val. nuo darbų pabaigos.

Pagal šiuos pavyzdžius nesunku įsitikinti – tinkamai pasirin-kus „Knauf“ plytelių klijus iš „K-line“ produktų grupės, jie tiks priklijuoti visokiausių matmenų (taip pat ir mozaikinėms) plytelėms iš įvairiausių medžiagų (keramikos, stiklo, akmens, medžio, metalo) pagal visokeriopus reikalavimus tiek vidaus, tiek išorės sąlygomis. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad norint pasiekti aukščiausią apdailos kokybę, reikia naudoti vienos grupės to paties gamintojo produktus: hidroizoliacines me-džiagas, gruntą, plytelių siūlių užpildą, silikonus ir pan.

Pageidaujančiuosius pasikonsultuoti prašome skambinti į „Knauf“ infocentrą tel. +370 5 213 2222 arba nemokamai išsikviesti specialistą, kuris operatyviai padės išspręsti iškilusias problemas. www.knauf.lt

naudoti, norint tinkamai priklijuoti didesnes nei 60 × 60 cm matmenų plyteles, kurios turėtų atlaikyti dideles apkrovas, pavyzdžiui, didesnį svorio, temperatūros, drėgmės ar pan. poveikį, ir neišsiklaipyti. Ne mažiau svarbus S1 žymimas klijų elastingumas, ypač reikalingas klijuojant plyteles ant nestabi-lių paviršių – medžio ar cemento drožlių plokščių, šildomųjų grindų, taip pat atliekant darbus lauke, kai yra ypač didelė iš-siklaipymo rizika. o tuo atveju, kai yra numatyta klijuoti ant sienų didesnio formato sunkesnes plyteles, reikėtų rinktis T raide žymimus klijus, garantuojančius mažesnį slydimą ir ne-leidžiančius plytelėms nuslinkti daugiau nei 0,5 mm.

e raide pažymėti „Knauf“ klijai užtikrina apdailos kokybę ir tuo atveju, kai reikia priklijuoti plyteles ant didelio ploto ir tam su-gaištama daugiau laiko. Ant tokių klijų, juos „sušukavus“, plė-velė nesusidaro net per 30 min. Ir atvirkščiai, kai pagal darbų vykdymo planus pritrūkstama laiko, o iki patalpų eksploataci-jos pradžios belieka tik kelios valandos, išgelbėti tegali f raide pažymėti greito stingimo klijai. Ant su jais priklijuotų plytelių dangos vaikščioti (atskirais atvejais) jau galima vos po 4 val.

Akivaizdu, kad pasirinkti tinkamus „K-line“ klijus visiškai ne-sunku, tereikia atkreipti dėmesį į kelis esminius kriterijus: plytelių dydį; plytelių apdailos eksploatacijos vietą ir sąlygas; plytelių medžiagiškumą; darbų atlikimo trukmę; pagrindo, ant kurio bus klijuojamos plytelės, paviršių.

paVYzdiniai ŠiUolaiKinėS plYTelių apdailoS Sprendimai Plytelių klijai K1 (klasė C1Te) puikiausiai tiks, jei patalpas nu-matoma apdailinti vidutinio dydžio, mažesnėmis nei 60 × 60 cm, gero įgeriamumo keraminėmis, akmens masės ar klinke-rinėmis plytelėmis ant lygaus betono ar gipskartonio plokščių pagrindo, kai nenumatomi didesni temperatūros svyravimai.

K2 plytelių klijus (klasė C2Te) geriausia rinktis tuomet, jei klijuojamos iki 60 x 60 cm matmenų plytelės, tačiau patal-poje dėl šildomųjų grindų ar šalčio poveikio tikimasi tem-peratūros kaitos, arba jei plytelės klijuojamos, pavyzdžiui, garaže ar katilinėje, kur turės atlaikyti didesnes apkrovas.

Plytelių klijai K3 (klasė C2feS1) tiesiog nepamainomi, kai rei-kia greitai priklijuoti grindines net ir labai dideles plyteles ar natūralaus akmens plokštes ant lygaus paviršiaus. Jie puikiai tinka tiek šildomiems, tiek ir horizontaliems paviršiams lauko sąlygomis – balkonų ar terasų grindims, nes šiais skystesnės

�8

S t A t y b A

JulIuS JuSTINAVIčIuS

Šiame straipsnyje aptariamos parke-to, medienos masyvo ar grindų len-tų ir medinių sienų dangų apdailai skirtos skaidrios medžiagos – lako rūšys bei pagrindinės savybės. Tai informacija ne apie brangias lako atmainas, naudojamas, pavyzdžiui, restauravimo darbams jachtų ar val-čių statybos srityse, o tik apie pra-moninės gamybos, statybinės che-mijos bei dažomųjų medžiagų sričiai priskiriamus ir statybinių medžiagų krautuvėse randamus produktus.

laKo aTmainoS irpaGrindinėSSaVYbėS

�8

��

S t A t y b A

Nuotraukos iš UAB „Duliuksa“ archyvo. ��

laKo prodUKTų KlaSifiKaVimo prinCipaiDidieji dažomųjų medžiagų gamybos koncernai rinkai tiekia ne atskiras lako atmainas, o kelis sisteminius sude-rintus produktus. Pagal funkcinę paskirtį šiai medžiagų grupei dažniausiai priskiriami glaistas, gruntas (grunta-vimo lakas), eiliniams ir viršutiniam arba baigiamajam lako sluoksniams skirti produktai. Specializuoto glaisto paskirtis – užtaisyti plyšelius ar kitus medienos defek-tus, todėl kai kurios viršutinės lako dangos sistemos medžiagos parenkamos pagal grunto spalvą arba gali būti atitinkamai tonuotos. Kita vertus, patyrę lakuotojai glaistą gali pasiruošti sumaišę lako tirpalą ir medienos dulkes…

Lako grunto paskirtis – ne tiek sumažinti pagrindinių lako sluoksnių skaičių, kiek pagerinti lako sluoksnio su-kibimą su pagrindu. Gruntu gali būti koreguojamas ir suintensyvinamas medienos atspalvis. Taip pat jis gali apsaugoti medieną nuo nepageidautino pagrindinių lako sluoksnių atspalvio. Gruntavimo sluoksnį teks naudoti tais atvejais, kai norima išvengti atskirų parke-tlenčių ar lentų iš medienos masyvo susiklijavimo (dėl jo ilgainiui besideformuojančioje grindų dangoje susi-formuoja plyšeliai), kai klojamas egzotiškos medienos parketas, iš kurio gali išsiskirti aliejus, kitos dažančios medžiagos, ir todėl jas reikia izoliuoti ar neutralizuoti nuo pagrindinio lako sluoksnio. Gruntą rekomenduoja-ma naudoti ir tada, kai abejojama, ar peršlifavus parke-tą buvo pašalinti aliejaus, vaško, senojo lako sluoksnių likučiai nuo viso grindų ploto. Lako gruntas reikalingas ir tuomet, kai ruošiamasi lakuoti vandeniu skiedžiamu laku arba kai abejojama lentų obliavimo bei šlifavimo kokybe – dėl to lakuojant gali būti pakelti ir sušiaušti medienos plaušeliai: grunto sluoksnis juos suglaistys, suklijuos.

Prieš gruntuojant atnaujinamas senas medines grindis, grunto tinkamumą ir jo įtaką medienai, suderinamumą su pagrindiniais lako sluoksniais reikia patikrinti nedi-deliame grindų plotelyje arba ant dar nepaklotų grindų. Gruntavimo sluoksnis džiūsta gerokai trumpiau nei pa-grindiniai lako sluoksniai – nuo 20 min. iki 3 val., todėl net taupant laiką tikrai neverta jo atsisakyti.

Pagrindinių ir dengiamųjų sluoksnių lakas klasifikuo-jamas pagal kelis kriterijus. Jei pasidomėsime rinkos pasiūla, suprasime, kad vienas iš jų – cheminė sudėtis. šiuo požiūriu lake gali dominuoti vandenyje tirpios medžiagos. (Vandeniu skiedžiamas lakas – dažniausiai neprofesionalams naudoti siūloma, plačiausiai paplitusi lako atmaina.) Lakas gali būti sudarytas iš sintetinių po-liuretano dervų ir organinio tirpiklio derinio, alkidinių ar alkidinių-poliuretaninių dervų, rečiau naudojamas vadinamojo katalitinio kietėjimo lakas. Kartais pagal

cheminę sudėtį atskirai grupei priskiriamas gruntavimo lakas. Jis gali būti iš nitroceliuliozės, polivinilchlorido tirpalų, kitų didesniu skiediklių ir tirpiklių kiekiu modifi-kuotų medžiagų.

Vartotojams svarbūs tokie lako požymiai kaip sukietė-jusios plėvelės blizgumo ar matiškumo laipsnis, skai-drumas ir atspalvis, geba (ne)nuspalvinti medieną, pro-dukto ekologiškumas – tirpiklių ir kitų lakiųjų medžiagų pobūdis, kiekis, toksiškumas. Pavyzdžiui, jei numatoma lakuoti grindis greta patalpų, kuriose nuolat dirbama ar gyvenama, tada geriau rinktis vandeniu skiedžiamą laką, kurio kvapo beveik nesijaučia. Kiti lako klasifikavi-mo požymiai yra technologiniai – pagal klampį ar taku-mą, lakavimo metodą. Taip pat atsižvelgiama ir į eksplo-atacines sąlygas – grindų dėvėjimosi intensyvumą, kitų nepalankių poveikių dažnį.

laKo aTmainoS ir paGrindinėS SaVYbėSorganiniais tirpikliais / skiedikliais skiedžiamas lakas ilgą laikotarpį buvo plačiausiai paplitęs įprastinis la-kas, naudotas parketo ir kitokioms medinėms grindims lakuoti. šiuo metu tokio lako atmainų yra gana daug: alkidinis, alkidinis-uretano, epoksidinis, alkidinis-karba-midinis (katalitinio arba rūgštinio kietinimo), poliureta-ninis ir t. t.

Kita vertus, šiuo metu rinkoje dominuoja neprofesio-nalams naudoti siūloma vandeniu skiedžiamo lako atmaina. Dažniausiai tokio vandeniu skiedžiamo lako rišiklis – akrilo ar akrilo-uretano (poliuretano) polimerų vandeninės dispersijos. Kartu su vandeniu skiedžiamu laku naudojamas ir toks pat didesnio klampio gruntas. Grunte, skirtame parketo ar medinių lentų mikrosko-

60

S t A t y b A

piniams plyšiams užpildyti ir surišti bei suklijuoti pa-kilusiems medienos plaušeliams, palygti su viršutinių sluoksnių apdailiniu laku, yra daugiau kietųjų dalelių.

Vandeniu skiedžiamame lake organinių tirpiklių ir skie-diklių nėra arba yra vos 5–10 %. Juos jame pakeičia van-duo, todėl šis lakas vertinamas kaip ekologiniu požiūriu saugi, bekvapė ir nedegi medžiaga. Dėl to jis gali būti naudojamas visuomeniniuose pastatuose, ligoninėse, vaikų įstaigose. šią lako atmainą tinka naudoti įstaigos funkcionavimo netrikdančiuose ribotos apimties re-konstrukcijos ar remonto darbams, kai gretimose pa-

mesnė turėtų būti ir lakuojamo paviršiaus, paties lako ir aplinkos oro temperatūra. žemoje teigiamoje temperatū-roje ir esant didesniam patalpų oro santykiniam drėgniui (per 65–70 %), toks lakas kietės ilgiau. Įprastinė vandeniu skiedžiamo lako džiūvimo trukmė – apie 2–3 val., tačiau ant lakuoto grindų paviršiaus atsargiai galima žengti tik po 2–5 parų, o 15–25 °C temperatūroje lako sluoksniai vi-siškai išdžiūs tik po 1–2 savaičių.

Svarbu nepamiršti šio lako savybės – didesnio jautrio lakuojamo paviršiaus paruošimo kokybei bei aplinkos sąlygoms lakavimo ir džiūvimo metu: neturi būti per-

talpose tebevykdoma įprastinė veikla, taip pat didesnio gaisro pavojaus patalpose. Patogus ir po darbo su tokiu laku įrankių plovimas – šepetėliai ir mentelės plauna-mi vandentiekio vandenyje su muilu ar kita skalbimo priemone. Pertraukose tarp darbų šiuos instrumentus galima laikyti talpoje su vandeniu arba polietileniniame maišelyje, o atnaujinus darbą juos tereikės nusausinti.

Kita vertus, lako įvardijimas „skiedžiamas vandeniu lakas“ neturėtų klaidinti. Vartotojas tokį laką gali skiesti labai ne-dideliu vandens kiekiu – iki 5–10 %. meistrai tam naudoja distiliuotą arba nugeležinančiais ir karbonatus pašalinan-čiais filtrais apdorotą vandenį, nes kitaip gali atsirasti ne-pageidaujamų dažniausiai gelsvų lako atspalvių, balkšvų dėmių. žinoma, toks lakas nėra patogus prekybininkams, nes jį tenka saugoti teigiamoje temperatūroje. Kai kurie gamintojai nerekomenduoja vandeniu skiedžiamo lako naudoti žemesnėje nei 12–15 °C temperatūroje. Ne že-

nelyg drėgna ar sausa. Dėl to juo yra sunkiau lakuoti šildomose patalpose žiemą ir dar nepradėtose šildyti patalpose rudenį. Be to, šis lakas lakuojamas specialiais voleliais, o teptukai ir glaistyklės – vengtini. Jei siekia-ma, kad nulakavus nepakistų ar nepatamsėtų grindų dangos spalva, būtina naudoti specialų gruntą, ypač kai lakuojama tamsėjanti buko, ąžuolo, skroblo mediena. Dar vienas šio lako trūkumas – jis įsiskverbia į siūles ir suklijuoja parketlenčių briaunų kraštus, tai dar vienas argumentas, kodėl jam būtinas gruntas.

Iš organiniais skiedikliais skiedžiamų lako atmainų ar-timiausiu natūraliems produktams galima įvardyti laką su rišikliu iš aliejinių dervų. Jos gali būti gautos iš gam-tinio ar susintetinto aliejaus. Pavyzdžiui, toks lakas yra alkidinis lakas arba jo uretanu modifikuota atmaina. alkidinis lakas yra ore džiūstančių (kietėjančių) alki-dinių dervų tirpalas vaitspirite, ksilole, kituose tirpi-

Dažnas statybų parodos eksponatas – šildomųjų parketo grindų konstrukcija.

Paežerių dvaro šokių salės parketo rozetė su originalaus parketo intarpu (tamsesnis medienos atspalvis).

60

61

S t A t y b A

kliuose, jų mišiniuose. Be to, alkidiniuose lakuose būna ir sikatyvų – medžiagų, spartinančių lako džiūvimą ir plėvelės susidarymą, taip pat medžiagų, lako mišiniui ar jo plėvelei suteikiančių specifinių savybių. Tai regu-liuojančios takumą ir sklidumą (tiksotropiniai priedai), stabdančios putų susidarymą, didinančios atsparumą ultravioletinių spindulių poveikiui ir pan. medžiagos.

Alkidinis lakas palyginti yra pigus, giliai įsiskverbian-tis į medieną. Juo padengtus plotus lengva remon-tuoti, atnaujinti. Nors jame esantys organiniai tirpi-kliai / skiedikliai susidarant lako plėvelei išgaruoja,

vėdinamoje patalpoje, esant aukštesnei oro ar pagrindo temperatūrai, storesniam už optimalų lako sluoksniui, džiūvimo procesas sulėtėja. Todėl jų sąnaudos neturė-tų būti didesnės nei 100–120 g/m2. Abi lako atmainos išsiskiria didesniu dilumu, tačiau yra santykinai pigios, o jomis padengtus paviršius lengva remontuoti, perla-kuoti. Tokios lako atmainos naudojamos ant deformaty-vių pagrindų – plūdriųjų grindų, lentų, visur, kur veikia vibracija, pavyzdžiui, ant laiptų, sporto salėse, taip pat ant į drėgnio pokyčius sparčiai deformacijomis reaguo-jančios medienos atmainų kintančio mikroklimato pa-talpose.

tačiau nėra itin toksiški. Dar vienas alkidinio lako pra-našumas – jis nesuklijuoja parketlenčių briaunų. Kita vertus, alkidinis lakas gana ilgai džiūna – apie 48 val. ir ilgiau, o jo danga nėra itin kieta ir palyginti sparčiai dėvisi.

alkidinis-uretano lakas, techninėje literatūroje dar va-dinamas uralkidiniu, dažniausiai būna technologiškes-nė, dilumui atsparesnė alkidinio lako alternatyva, kuriai būdingos panašios savybės kaip ir alkidiniam lakui. šį laką sudaro uretano grupėmis modifikuotų alkidinių dervų tirpalas organinės sudėties tirpikliuose. Toks alki-dinis-uretano lakas džiūna ir kietėja greičiau už nemo-difikuotą alkidinį laką, todėl antrąjį jo sluoksnį galima tepti jau po 5–10 val.

žinoma, kad šios abi lako atmainos suintensyvina me-dienos spalvą, yra gana jautrios aplinkos sąlygoms – ne-

Nuotraukos iš UAB „Duliuksa“ archyvo.

61

Katalitinio arba rūgštinio kietėjimo lakas sudaro specifinę dažniausiai baldų ir statybinių apdailos me-džiagų (laminuotų plokščių ir preliminariai padengtų laku medinių grindų dangų) pramonėje profesiona-lų naudojamą lakų grupę. Tiesa, panašiai naudojama medžiaga gali būti ir emalis, dažai. Toks lakas kietėja vykstant komponentų polikondensacijos reakcijai, ku-rios greitis priklauso ir nuo aplinkos temperatūros. Ka-talitinio arba rūgštinio kietėjimo lakas yra sudarytas iš dviejų komponentų ir dažniausiai vartotoją pasiekia dviejose pakuotėse.

Vienoje pakuotėje – alkidinės ir aminoformaldehidinės, karbamidinės dervos mišinys su įvairiais takumą, atspa-rumą UV spinduliams padidinančiais ir kitais funkciniais bei technologiniais priedais, o antrojoje pakuotėje – rūgštinis kietiklis – stiprių neorganinių arba organinių rūgščių tirpalas su organinės sudėties tirpikliu.

62

S t A t y b A

Statybinių medžiagų rinka siūlo ir vienkomponen-tį šios sudėties laką, tačiau jo galiojimo trukmė yra trumpesnė.

Katalitinio kietėjimo laku rekomenduojama lakuo-ti grindis patalpose, kuriose bus intensyviai vaikš-čiojama. šis lakas labai gerai sukimba su skirtingų rūšių medienos pagrindu. Jis yra santykinai nejau-trus temperatūros ir oro drėgmės pokyčiams ir gali būti naudojamas be specialaus grunto. Parketo meistrai bei baldžiai šią lako atmainą vertina dėl skaidrumo ir dėl to, kad ji beveik nepakeičia me-dienos atspalvio – nulakuota ši išlieka šviesių natū-ralių atspalvių. Be to, medinius paviršius šiuo laku galima padengti, naudojant santykinai paprastus, universalius ir nebrangius įrankius: volelius, teptu-kus, purkštuvus, glaistykles ir t. t. Tačiau katalitinio kietėjimo lakas skleidžia stiprų kvapą, gali į aplin-ką išsiskirti formaldehido, tad juo lakuojant būtina dirbti su kvėpavimo takus ir akis apsaugančiomis priemonėmis. Be to, būdamas gana skvarbus, šis lakas stipriai suklijuoja parketlenčių briaunas, dėl to parketo eksploatavimo metu gali atsirasti pas-tebimų plyšių.

poliuretaninis lakas gali būti vandeninis arba skiedžiamas organiniais tirpikliais. Jis būna iš vieno ar dviejų komponentų. šis lakas yra gana brangus, bet itin gerai sukimbantis su lakuojama mediena. Sukietėjusio šio lako plėvelė yra palyginti plastiš-ka, deformatyvi, be to, atspari cheminių medžiagų (druskos, ploviklių, atsitiktinai pralietų gėrimų ir pan.) bei abrazyvų (ant avalynės padų prikibusių smiltelių) ir saulės spindulių poveikiui. Sukietėjęs šis lakas nebus toks jautrus patalpų mikroklimatui kaip alkidinis ar vandeniu skiedžiamo lako atmai-nos, mažiau jautrus ir nepriežiūrai. Todėl poliure-taninis lakas neretai naudojamas visuomeninių pastatų patalpose, virtuvėse, valgomuosiuose, juo padengiami lauko baldai, medinės terasos ir kom-promisiniu atveju – šildomosios medinės grindys.

Užteptas ant medienos pirmasis tokio lako sluoks-nis, nors ir suklijuoja parketlenčių kraštus, tačiau nesušiaušia medienos. Todėl šį laką galima naudoti be grunto. Juo nulakuota mediena gali likti natū-ralios spalvos, bet kartais atspalvį ar faktūrą vis tik suintensyvina, patamsina. Kita vertus, šiuo laku galima padengti tik gerai išdžiovintą iki 9–11 % drėgnio medieną. Be to, derėtų dirbti sausose pa-talpose, nes vienas iš šio lako kietiklių reaguoja su vandens garais ir išsiskiria dujos, todėl susidaro putos, kurių burbuliukai sudrumsčia lako plėvelę. Dėl tokios specifikos šis lakas neretai laikomas vien profesionalų naudojama apdailine medžiaga.

62

63

S t A t y b A

Viena iš seniausių žmonijos žinomų statybinių medžiagų yra akmuo, pelnytai tapęs ilgalaikiškumo ir tvirtumo sim-boliu. Seniausias iš septynių pasaulio stebuklų ir vieninte-lis išlikęs iki mūsų dienų yra Cheopso piramidė, pastatyta iš daugiau nei 2 mln. akmenų, kurių kiekvienas sveria apie 2,5 t. iki mūsų dienų išliko iš akmenų pastatytos pilys, dva-rai, tiltai, akmenimis grįsti keliai, savo istoriją skaičiuojan-tys šimtmečiais.

SKaldoS GaminToJų aSoCiaCiJa „milSa ir Ko“

UAB „milsa“, UAB „Granitas“, UAB „Granitinė skalda“, AB „Klo-vainių skalda“, UAB „Silmija“ ir Selyščės granito gamykla Ukrai-noje – gamindami statybos produktus iš granito ir dolomito, sukaupė ilgametę patirtį. šios įmonės iš atvežtinio granito ir vietinio dolomito gamina sertifikuotą įvairių frakcijų graniti-nę ir dolomitinę skaldą automobilių keliams bei geležinke-liams, tiltams, viadukams, taip pat statybos pramonei. Jos aprūpina vartotojus bazalto, granito ir betono trinkelėmis, bordiūrais, dekoratyvine skaldele bei kitais gaminiais.

Įžengusios į trečiąjį Lietuvos istorijos tūkstantmetį Skaldos gamintojų asociacijos „milsa ir Ko“ bendrovės yra pasiryžusios išsaugoti lyderio pozicijas, gaminda-mos ir tiekdamos savo klientams aukštos kokybės pro-dukciją.

Elektrėnų g. 16, LT-51205 KaunasTel. +370 37 352 365, faks. +370 37 352 365El. p. [email protected]

Trečiąjį tūkstantmetį Lietuva pasitiko turėdama gerai iš-plėtotą kelių ir geležinkelių tinklą. mūsų šalį kerta šešios europinės magistralės E67, E28, E77, E85, E262, E272. Vien pagrindinių valstybinių kelių ilgis – daugiau kaip 21 tūkst. km. Lietuvoje veikia dvi skirtingo standarto geležinkelio vė-žės – didžioji dalis viso tinklo yra rusiškoji vėžė ir tik 21,8 km ruožas nuo valstybės sienos su Lenkija iki šeštokų yra euros-tandartinės vėžės. Įgyvendinamu ypatingos valstybinės svar-bos projektu „rail Baltica“ siekiama sujungti Lenkiją, Baltijos šalis ir Suomiją bei pagerinti Vidurio ir rytų Europos jungtį su Vokietija. Geležinkelio linijos nuo Talino iki Varšuvos ilgis sieks apie 950 km. Vienas iš automobilių kelių ir geležinkelio lini-jų bei įvairios paskirties statinių kokybės garantų – aukštos kokybės granito ir dolomito skalda.

Skaldos gamintojų asociacija „milsa ir Ko“ – viena di-džiausių nerūdinių medžiagų tiekėjų šalyje. Jos nariai –

JULIUS LAIcoNAS, Skaldos gamintojų asociacijos „Milsa ir Ko“ prezidentas

63

64

i n ž i n e r i j A

„TeCefloor“ SiSTema – Kai SieKiama KoKYbėS ir raCionalUmo Kokybę vertinantys profesionalūs statybininkai ir inži-nerinių darbų užsakovai jau yra įsitikinę „TECE“ gaminių racionalumu ir neginčijamais pranašumais. Puiku, kad šiandien Lietuvos statybų rinką pasiekė nauji grindų šil-dymo sistemos „TECEfloor“ gaminiai: savitos išvaizdos techniškai patobulinti kolektoriai ir universaliosios grin-dų plokštės.

„TeCefloor“ KoleKToriUS – iŠSKirTinUmaS ir naUJoS GalimYbėSNeretai statybininkams, kad galėtų prijungti vamzdžius prie kolektoriaus, tenka vargti ankštoje erdvėje nepato-giai klūpant ant kelių ar pasilenkus, nes neužtenka vietos dirbti su sunkiu, kartais milžinišku veržliarakčiu. Dėl to iki šiol įrengti, pavyzdžiui, šildomąsias grindis, buvo iš tiesų

6�


sunkus ir nemalonus darbas. Nuo šiol naujasis „TECEfloor“ kolektorius montavimo darbus leis atlikti itin patogiai.

modernus nerūdijančio plieno „TECEfloor“ kolektorius iš-siskiria didesniu kameros tūriu. Jo vožtuvas, sandarinimas „o“ formos žiedais, yra kūgio formos. Bet, svarbiausia, kad naujoviška šio kolektoriaus įmaunamojo tvirtinimo tech-nologija „push-fit“ leidžia sumontuoti šildymo sistemą kur kas greičiau ir paprasčiau. Naudojant iš anksto įmontuotus „push-fit“ įmaunamus 16 mm skersmens elementus neįti-kėtinai lengva prie kolektoriaus prijungti vamzdžius. Be to, kitaip nei vamzdžius jungiant europinio standarto kūginė-mis jungtimis, „push-fit“ jungimo būdas apsaugo juos nuo perveržimo. Kita vertus, gerai matomos ir kolektoriaus pri-jungimo vietos. Tai leidžia išvengti montavimo darbų klaidų ir užtikrinti jų kokybę. „TECE“ atliktais bandymais įrodyta, kad sumontuoti vamzdyną su „TECEfloor“ galima bent tris kartus greičiau, nei naudojant įprastas europinio standarto kūgines jungtis. Iš anksto „TECEfloor“ įmontuoti įmaunami jungiamieji elementai tinka Al/PE-rT ir mDXc 5S „TECEfloor“ šildomųjų grindų 16 mm skersmens vamzdžiams prijungti.

Tačiau labiausiai „TECEfloor“ kolektoriai vertinami tada, kai prireikia prie kolektoriaus papildomai prijungti šildyti dau-giau patalpų nei anksčiau, nes įprasti kolektoriai su nekin-tamu prijungimo šakų skaičiumi tam visiškai nepritaikyti. montuojant šildymo sistemą su plastikiniu aukštos koky-bės „TECEfloor“ kolektoriumi, atsiranda naujų galimybių, nes yra visiškai nesunku prailginti jo konstrukciją. Tai lei-džia vos keliais judesiais 2-iejų ar 3-ijų vamzdžių prijungi-mo šakų kolektorių paversti net 12-os šakų kolektoriumi ir papildomai prijungti šildyti dar ne vieną patalpą.

„TeCefloor“ Grindų ploKŠTėS – UniVerSalUmo paVYzdYSAtliekant apdailos darbus, prireikia daugybės įvairiausių medžiagų ir montavimo laiko. ypač nemažai jo sugaištama, kai reikia įrengti ne vieną grindų sluoksnį. Dėl to „TECE“ su-kūrė sausąsias „TECEfloor“ grindų plokštes. Tai universalio-sios šildomųjų grindų sistemos plokštės, ant kurių nereikia lieti papildomo išlyginamojo sluoksnio ir tiesiai ant jų gali-ma įrengti apdailinį sluoksnį iš įvairiausių medžiagų – kera-minių plytelių, medžio laminato, parketo ir pan. Tiesa, prieš tai tereikia virš plokščių pakloti kartu su jomis tiekiamą spe-cialią tarpinę medžiagą – apkrovų paskirstymo ir izoliacijos paklotą – arba užpilti ant viršaus sausą 20–25 mm storio išlyginamąjį sluoksnį. Pavyzdžiui, 15 mm ar storesnį parke-tą galima kloti tiesiai ant sistemos paviršiaus, o plytelėms ir laminuotoms grindims užtenka vos 5 mm storio pakloto iš pakankamai laidžios šilumai plokštės. Nežiūrint labai mažo montavimo aukščio, toks grindų sistemos sluoksnių įrengi-mas užtikrina puikias eksploatacines savybes.

Vienas iš pagrindinių „TECEfloor“ plokščių pranašumų – ga-limybė montuoti tiesiai ant šlapiai suformuoto 25–30 mm

storio betoninio pagrindo. Tokia naujoviška šildomųjų grindų konstrukcija yra plonesnė nei kitos, todėl labai ge-rai atiduoda patalpoms šilumą. o ir papildomos šilumos izoliacijos sluoksnio jai gali prireikti tik tuo atveju, kai grindų pagrindą sudaro vien kietosios EPS ar DEo plokš-tės. Beje, kai šioms šildomosioms grindims keliami ypač aukšti akustiniai reikalavimai, pavyzdžiui, norima nuslo-pinti žingsnių aidą, galima papildomai naudoti ir medžio plaušo ar mineralinės vatos izoliaciją.

Dėl tokių techninių pranašumų grindų konstrukcija su „TECEfloor“ grindų plokštėmis yra ekonomiška tiek me-džiagų, tiek energijos suvartojimo, tiek ir montavimo spartos prasme. Be to, universaliosios „TECEfloor“ grin-dų plokštės taupo patalpų aukštį ir apsaugo nuo galimo slenksčių atsiradimo po remonto, todėl jas ypač racio-nalu naudoti renovuojant pastatus. Dar vienas pranašu-mas – „TECEfloor“ grindų plokštes galima naudoti ne tik grindų, bet ir lubų bei sienų konstrukcijose. šių plokščių montavimas ant aliuminio karkaso yra labai paprastas ir lengvas, tad tam prireikia nedaug laiko.

Trumpai apibendrinant, universaliosios „TECEfloor“ plokštės atitinka visus įmanomus šildomųjų grindų sis-temos reikalavimus.

paGrindiniai „TeCefloor“ Grindų ploKŠČių pranaŠUmai:

mažas plokščių svoris; nedidelis šildomųjų grindų konstrukcijos aukštis; lengvas ir spartus montavimas; tolygus ir reguliuojamas šilumos paskirstymas; taupus šildymo energijos naudojimas.

UAB „TECE Baltikum“, Terminalo g. 10, Biruliškių k., LT-54469 Kauno r. Tel. +370 37 314 078, faks. +370 37 313 084, el. p. [email protected], www.tece.lt.

66


energijos taupymo sprendimai augina pelną ir keičia vartojimo įpročius

pasaulinės energijos taupy-mo ir efektyvaus naudojimo tendencijos pasiekė ir balti-jos šalis. pastaraisiais metais stebimas padidėjęs verslo įmonių, gamintojų, pastatų administratorių susidomėji-mas energijos efektyvumo sprendimais ir taupymu. pasak ekspertų, tokią vers-lo politiką paskatino finan-sų krizė ir kelios racionalios priežastys.

Pirma, mažesnės energijos sąnaudos – tai efektyvesnė

gamyba mažesnėmis sąnaudomis ir didesnės pajamos bei pelnas. Antra, efektyvesnis energijos naudojimas leidžia sumažinti Co2 emisijas. Tai ypač svarbu maisto pramonės įmonėms. JAV Co2 emisijos jau nurodomos ant daugelio produktų etikečių. ši tendencija skverbiasi ir į Europą. Jau nemažai gamintojų, pavyzdžiui, preky-bos tinklas „Carrefour“, aktyviai vykdantis šiltnamio dujų efektą sukeliančių dujų mažinimo politiką, to reikalauja ir iš savo produktų tiekėjų.

apie energijos taupymo galimybes ir tendencijas kalbamės su Uab „Schneider electric lietuva“ gene-raliniu direktoriumi paulium arŠTiKiU.

KoKiUoSe VerSlo SeKToriUoSe enerGiJa ŠVaiSToma labiaUSiai? Pasaulyje daugiau nei 60 % energijos sunaudoja ir dau-giausia Co2 emisijų išleidžia pramonės įmonės bei įvairios paskirties pastatai. Daugiausia elektros energijos sąnaudų patiria duomenų centrai, naftos ir dujų, kasybos bei meta-lurgijos, vandens ir vandenvalos, maisto pramonės šakos. Tačiau efektyvus energijos vartojimas ne mažiau aktualus ir pastatų administratoriams bei savininkams. Paskaičiuota, kad ligoninėse kiekvienas sutaupytas doleris energijai – tai 20 dolerių pajamų, o prekybos centruose 10 % sumažinus energijos sąnaudas, pelningumą galima padidinti 6 %. Jei pastato administratorius 30 % sumažintų elektros energijos išlaidas, pajamos išaugtų tiek, kiek 3 % padidinus nuomą, o grynosios pajamos išaugtų 5 %.

KoKiaS enerGiJoS TaUpYmo SiSTemaS VerSlUi SiŪlo „SCHneider eleCTriC“?„Schneider Electric“ yra pasaulinė elektros energijos valdymo kompanija, veikianti daugiau nei 100 pasaulio šalių. Efektyvaus energijos naudojimo sprendimus ji gali pasiūlyti visiems elektros energijos vartotojams – tiek na-muose, tiek darbe. Visose verslo įmonėse, nesvarbu ar jos užsiima gamyba, ar pastatų administravimu, galima opti-mizuoti energiją naudojančius darbo procesus. Tai suma-žina energijos vartojimą ir gamybos išlaidas, taip pat Co2 emisijas. Kai kalbame apie energiją, turime galvoje ne tik elektrą, bet ir šildymui naudojamą vandenį ar dujas. Tačiau prieš investuojant į energijos taupymo sistemas, reikia įvertinti situaciją: atlikti energijos naudojimo audi-tą ar bent išanalizuoti gaunamas už ją sąskaitas, nusta-tyti, kokie procesai veikia neefektyviai, kai įmonė dirba didžiausiu energijos vartojimo režimu, ir pan.

30

20

10

0

21,3

30,9

42,9

46%

55%

64%

54%45%

36%

1900 1910 1920 1930 1940 1950 1960 1970 1980 1990 2010 2030

Energijos vartojimo prognozėateinantiems 25 metams

EBPOnarės

Ne EBPOnarės

283309 347

366421

510563

613665

722

1980 1980 1985 1990 2003 2010 2015 2020 2025 2030

Istorija PrognozėKvadriljonai Btu(Britų šilumos kiekio vienetas.1 kvadriljonui energijos

.pagaminti prireikia 45 mln t anglies)

PAULIUS ArŠTIKYS, UAB „Schneider Electric Lietuva“ generalinis direktorius

enerGiJoS VarToJimo proGnozė

Igor Radanovič nuotrauka.

6�


Įdiegus tam tikras technologijas, galima gerokai suma-žinti išlaidas energijai. „Schneider Electric“ sprendimų portfelyje – matavimo, stebėjimo ir kontrolės įrengi-niai bei jutikliai, pastatų elektros paskirstymo ir auto-matizavimo sistemos, galios filtrai, nepertraukiamos srovės sistemos ir kt. Pavyzdžiui, įdiegus įmonėje kom-piuterinę stebėjimo programą, galima realiuoju laiku stebėti energijos suvartojimą, analizuoti programos pateiktus duomenis.

KieK ŠioS SiSTemoS Gali SUmaŽinTi iŠlaidaS enerGiJai?mažinant Co2 emisijas ir energijos sąnaudas, išmaniųjų energijos taupymo sistemų svarba nuolat auga ir augs ateityje. „Schneider Electric“ teikiami sprendimai ir tech-nologijos leidžia sutaupyti nuo 10 iki 30 % ir daugiau energijos visiems elektros vartotojams. Pavyzdžiui, įdie-gus apšvietimo kontrolės sistemą, galima sutaupyti net apie 30 % lėšų, skirtų apšvietimui. Ji plačiai pritaikoma ir verslo objektuose, ir privačiuose namuose. o efekty-viai naudojant apšvietimą, sąskaitas už elektros energiją galima sumažinti net iki 50 %. Kartais užtenka paprastų sprendimų – pakeisti įprastus jungiklius į apšvietimo re-guliatorius arba įmontuoti judesio daviklius.

KoKiUS enerGiJoS ValdYmo proJeKTUS paSTarUoJU meTU įGYVendinoTe balTiJoS ŠalYSe?Baltijos regione „Schneider Electric“ sprendimus pa-sirinko daug verslo šakų įmonių: maisto pramonės, naftos, prekybos, vandenvalos ir vandens tiekimo, šilu-mos tiekimo, komercinių pastatų administravimo. Lie-tuvoje „Schneider Electric“ sprendimai buvo pasirinkti tokiuose objektuose kaip „Fortum Klaipėda“ (elektros energijos jungčių, palaikančių skirtingas įtampas, įren-gimas), „Baltnetos“ duomenų centras (energijos valdy-mo sprendimai), „Klaipėdos Smeltė“ (energijos tiekimo sprendimai), elektros energijos sprendimai „Philip mor-ris Lietuva“, „mars Lietuva“ gamyklose ir kt.

Kaip Galima SUmaŽinTi enerGiJai SKiriamaS iŠlaidaS? „Schneider Electric” specialistai rekomenduoja laiko pa-tikrintą 4 žingsnių metodą: išmatuoti, nustatyti energijos suvartojimo duomenis, juos išanalizuoti bei nuspręsti, kiek investuoti ir kaip įgyvendinti savo planą. mūsų skai-

čiavimais, vien tik išanalizavus ir supratus, kaip ir kam naudojama energija, galima sutaupyti net 10 % energijai skirtų išlaidų be jokių investicijų – užtenka tik šiek tiek pakeisti įpročius.

Kaip įmonėmS nUSpręSTi, ar JomS reiKalinGoSiŠmanioSioS, TaUpanČioS enerGiJą SiSTemoS?Verslo įmonės, vertindamos savo efektyvumą, turėtų pirmiausia apsvarstyti tokius klausimus: ar energijos sąnaudos aktuali bendrovei tema? Koks yra kiekvieno bendrovės sukurto produkto elektros intensyvumas? Kokios mano produkto realios energijos sąnaudos? Kaip jos kinta? Kokios yra bendrovės Co2 emisijos? Kiek energijos iššvaistoma? Daugelis apie energijos sunau-dojimą sprendžia pagal sąskaitas. Tačiau energijos efek-tyvumas – tai reiškia pagaminti daugiau tomis pačiomis arba mažesnėmis energijos sąnaudomis. Energijos tau-pymas – tai mažiau GWh ir Co2 emisijų, o investicijos į tai greitai atsiperka.

Skaičiuojama, kad vidutiniškai metinės energijos valdy-mo sistemos išlaikymo sąnaudos sudaro apie 1–2 % visų energijos išlaidų, tačiau jos leidžia sutaupyti 10–40 %.

„SCHneider eleCTriC“ paTirTiS ir Sprendimai padeda opTimizUoTi įVairiUS eleKTroS enerGiJą naUdoJanČiUS proCeSUS: oro kondicionavimą ir vėdinimą, apšvietimą; pompų, kompresorių, variklių darbą ir priežiūrą; energijos valdymą, procesų reguliavimą; informacijos apie energijos vartojimą sekimą, auditavimą, vertinimą.

68

I n f r a s t r u k t ū r a

68

6�


STASyS lIAuKEVIčIuS

Viešojoje erdvėje jau keletą metų kalbama apie planuojamą pastatyti tarp lenkijos ir lietuvos valstybių tarpsisteminę elektros jungtį „litpol link“. Tiek lenkijai, tiek ir lietuvai ši jungtis būtų reikalinga kaip papil-doma galimybė apsirūpinti elektros energija arba įsigyti jos pigiau. dau-giausia diskutuojama apie politi-nius ir ekonominius šio projekto as-pektus, tačiau mažiau kalbama apie technologinius. STrUCTUm paban-dė pažvelgti ir į šią projekto pusę.

Projektą iš Lietuvos pusės vykdančios bendrovės „Lit-Grid“ duomenimis, jungtis bus dviejų grandžių 400 kV įtampos elektros perdavimo linija. Ji sujungs valstybių elektros sistemas nuo Alytaus Lietuvoje iki Elko (Luko) Lenkijoje. Bendras jos ilgis bus 163 km. Lietuvoje linija tęsis apie 51 km per Alytaus ir Lazdijų rajonus, Lenkijos teritorijoje – 112 km per Palenkės ir Varmijos mozūrų vaivadijas. Lietuvos teritorijoje planuojama pastatyti apie 150 atramų, Lenkijoje – apie 300. Vidutinis atstu-mas tarp atramų bus apie 320 m, atramų aukštis – apie 50 m, plotis – 10–14 m.

Kaip žinome, Lietuvos aukštosios įtampos elektros tin-klų sistemoje teka 330 kV srovė. Dėl to kyla būtinybė abiejų šalių elektros energijos sistemas sinchronizuoti. Sinchronizatorių vaidmenį planuojamoje linijoje turės atlikti unikalūs įrenginiai – vadinamieji nuolatinės sro-vės intarpai, kuriuose įtampa bus keičiama pagal srovės tekėjimo kryptį. Vienas nuolatinės 500 mW srovės intar-

JUnGTiS „liTpol linK“: GalimYbėSlieTUVai irlenKiJai

�0


pas gali būti apie 100 m pločio ir 350 m ilgio. Alytaus nuolati-nės srovės intarpas ypatingas tuo, kad būtent tokio tipo, t. y. dvi skirtingas asinchroniškai veikiančias elektros perdavi-mo sistemas sujungiančių bei kintamąją srovę verčiančių į nuolatinę ir vėl atgal beveik tame pačiame geografiniame taške, keitiklių pasaulyje yra vos keletas. Tai bus netipinis įrenginys, palyginti su perda-vimo tinklo pastotėmis.

Lietuvos ir Lenkijos jungties veikimui visu pajėgumu rei-

kės dviejų tokių intarpų. Lietuvos pusėje intarpą su nauja 400 kV skirstykla planuojama pastatyti Alytaus transformatorių pastotėje. ši pastotė apskritai bus pa-grindinis elektros perdavimo Pietų Lietuvoje mazgas. Planuojama jungties galia, pradėjus ją eksploatuoti, bus 500 mW. Atsiradus naujiems elektros gamybos šalti-niams Lietuvoje ir Lenkijoje, planuojama jungties per-davimo galią padidinti iki 1 000 mW.

Linijos trasos kryptis jau įtraukta į šalies, Alytaus aps-krities, Alytaus ir Lazdijų rajonų bendrojo teritorijų planavimo dokumentus. Pradedant elektros pastote šiaurinėje Alytaus rajono dalyje, tęsiant piečiau Simno

miestelio ir šiauriau metelių regioninio parko ribos, aukštosios įtampos elektros linija, nesiekdama

Lazdijų miesto, kirs Lietuvos–Lenkijos sie-ną virš šiaurinio Galadusio ežero

krašto. Tiksli linijos trasa bus nustatyta atlikus povei-

kio aplinkai vertini-mą (PAV) ir nu-

stačius žemės servitutus.

Projektuojant liniją prioritetais bus laikomi atstumai iki gyvenamųjų namų, saugomų teritorijų, kultūros pavel-do objektų aplenkimas, kuo mažesni miško kirtimo plo-tai ir reljefo išsaugojimas.

Pasak projektą vykdančio Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „LitGrid“ Infrastruktūros plėtros departamento direktoriaus Eugenijaus Kurtinaičio, ši jungtis su Lenkija bus ypatinga tuo, kad tai bus pirmoji elektros jungtis, sujungsianti Baltijos šalių ir Vakarų Eu-ropos elektros infrastruktūras. ši technologinė naujo-vė leis Lietuvai, Latvijai ir Estijai diversifikuoti elektros energijos tiekimą, t. y. bus didesnė pasirinkimo laisvė, organizuojant elektros mainus tarp valstybių, ir sudary-tos sąlygos elektros rinkų integracijai. šiuo metu visos trys Baltijos šalys yra priklausomos nuo elektros impor-to iš rusijos.

Pagrindinė technologinė inovacija, statant „LitPol Link“ jungtį, – nuolatinės srovės intarpas Alytaus transfor-matorių pastotėje. šį svarbiausią elektros jungties ele-mentą statys tarptautinį konkursą laimėjusi pasaulinė technologijų įmonė „ABB“. Įmonės specialistai parengs nuolatinio srovės intarpo su skirstykla techninį projek-tą, atliks visus reikalingus tyrimus, atveš ir sumontuos įrenginius, išbandys bei paleis juos eksploatacijai.

Elektros energiją nuolatinės srovės intarpu bus galima perduoti iš Lietuvos į Lenkiją arba iš Lenkijos į Lietuvą. Įrenginyje elektros srovei pakitus iš kintamosios į nuo-latinę ir iš nuolatinės vėl atgal į kintamąją, įtampa bus keičiama iš 400 į 330 kV ir atvirkščiai. Tai reikalinga to-dėl, kad nesutampa Lietuvos ir Lenkijos sistemų dažni-nės charakteristikos. Keisdamas įtampą, nuolatinės srovės intarpas suderins elektros perdavimą tarp dviejų nesinchronizuotų – kontinentinės Eu-ropos, kurioje yra Lenkija, ir IPS/UPS, kurio-je yra Baltijos šalys, – elektros sistemų. Visoje Europoje elektros srovės dažnis yra toks pat – 50 Hz, tačiau jis skirtingai re-guliuojamas. Todėl iš vienos sinch-roninės zonos į kitą elektra gali būti perduo-dama tik per nuolatinės srovės in-tarpus.

EUGENIJUS KUrTINAITIS, bendrovės „LitGrid“ Infrastruktūros plėtros departamento direktorius

�0

�1


Naudodamasi jungtimi „LitPol Link“ Lietuva per Lenki-ją galės prekiauti su Europa: importuoti ir eksportuoti elektros energiją.

Pono E. Kurtinaičio paklausėme, kaip vyks sinchroni-zacija su Lenkija, atsižvelgiant į tai, kad dabar Lietu-vos energetikos sistema yra sinchronizuota su rusijos energetikos sistema? Jis atsakė: „Elektros jungtis „Lit-Pol Link“ yra svarbi sinchronizacijai su kontinentinės Europos elektros sistema, tačiau tam taip pat būtina ir antroji tarpsisteminė linija. Svarbiausias reikalavimas naujoms energetikos sistemoms jungiantis prie Euro-pos sinchroninės zonos – kuo mažesnė prisijungiančių sistemų neigiama įtaka kitoms sistemoms. Tai reiškia, kad naujoji sistemos dalyvė turi būti savarankiška ir tu-rėti išvystytą perdavimo tinklą bei galimybę dalyvauti valdant dažnį. Svarbi sąlyga – gebėjimas savarankiškai palaikyti dažnį ir nuo visų kitų sistemų dirbti izoliuotai. Detalios techninės sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros sistema sąlygos bus pateiktos baigia-moje rengti studijoje, kurios rezultatai bus pristatyti šį rudenį.“

Anot p. E. Kurtinaičio, „2015 m. pabaigoje pastatę elek-tros jungtį „LitPol Link“, turėsime pirmąją 400 kV aukš-tosios įtampos elektros perdavimo liniją. Dabar mūsų perdavimo tinkle veikia 110 ir 330 kV įtampos elektros linijos. Visoje trasoje nuo Alytaus Lietuvoje iki Elko Len-kijoje bus tiesiama elektros oro linija.“

Kaip ir visur energetikoje, perduodant energiją iš taško A į tašką B, neišvengiami nuostoliai. Planuojama, jog nuostoliai sudarys apie 2 % visoje „LitPol Link“ oro lini-joje ir apie 1,4 % nuolatinės srovės intarpe. Tad iš viso jungties nuostoliai sudarys apie 3,4 % nuo viso perduo-damo elektros energijos kiekio.

Bendrovės „LitPol Link“, įgyvendinančios parengiamuo-sius Lietuvos ir Lenkijos elektros energijos jungties sta-tybos darbus, generalinis direktorius Artūras Vilimas, kalbėdamas apie ilgai trunkantį parengiamąjį projekto etapą, t. y. derinimo tarp abiejų šalių darbus ir didžiau-sius iššūkius iki statybos leidimų gavimo, sakė: „Įgyven-dinant tokio didelio masto infrastruktūros projektus, beveik kelerius metus trunka pirminė optimaliausios projekto lokalizacijos paieška, taip pat teritorijų pla-navimo procesai su PAV procedūromis. Vėliau vykdomi visų projekto dalių techninio projektavimo darbai, atlie-kamos techninio projektavimo ekspertizės ir gaunami visi reikalingi statybai leidimai.“

Tai – ypač kruopščiai planuojami darbų etapai. Nuo 2008 m., kai buvo įkurta bendra Lietuvos–Lenkijos įmo-nė „LitPol Link“, buvo atliekamos sudėtingos 163 km ilgio elektros linijos trasos studijos abiejose šalyse, vyk-domos teritorijų planavimo procedūros, atliekamos PAV

procedūros Lietuvoje ir Len-kijoje, rengiama nuolatinės srovės intarpo techninė stu-dija, pasirašomos servitutų sutartys su žemės sklypų, per kuriuos eis elektros linija, sa-vininkais. Taip pat buvo vyk-domi visų reikalingų paslau-gų viešieji pirkimai, atliekami teritorijų planavimai visiems jungties komponentams – li-nijai, pastotėms, nuolatinės srovės intarpui, rengiami visų projekto elementų techniniai projektai, atliekamos techni-nio projektavimo ekspertizės, teikiami dokumentai statybos leidimams gauti.

„Statybos – akivaizdžiausias projekto įgyvendinimo etapas – trunka vos keletą metų. Tačiau tai yra finansiš-kai imliausias projekto etapas, kurio metu investuojama daugiausia lėšų. Pagal projekto įgyvendinimo grafiką statybos darbus planuojama pradėti vykdyti jau nuo 2014 m. pradžios. Ateinantį pavasarį į Pietų Lietuvos laukus judės speciali technika statyti elektros perdavi-mo linijų atramų, o vėliau – tiesti aukštosios įtampos laidų. šią vasarą jau pradėta Alytaus transformatorių pastotės rekonstrukcija, o nuolatinės srovės intarpo ir naujosios 400 kV skirstyklos statybos darbai prasidės kitų metų pavasarį. Toks pat darbų grafikas numatytas ir Lenkijos pusėje. Elektros jungties „LitPol Link“ projektą numatome užbaigti laiku iki 2015 m. pabaigos“, – sakė p. A. Vilimas.

Jungtis neabejotinai turės teigiamos įtakos Lietuvos ekonomikos augimui ir konkurencingumui. Pertvar-kos energetikos sektoriuje Pietų Lietuvoje prisidės prie elektros perdavimo patikimumo ir stabilumo – Lietuvo-je daugiau kaip pusė elektros perdavimo ir skirstymo įrenginių senesni nei 20 metų, o ketvirtadalis jų – se-nesni nei 30 metų.

STrUCTUm pakalbintas Lietuvos laisvosios rinkos ins-tituto (LLrI) prezidentas žilvinas šilėnas apie galimas projekto naudas abiem valstybėms sakė: „Viena vertus, jungtis prisideda prie to, kad taps įmanoma dalyvauti didesnėje rinkoje. Taip pat prisideda ir prie to, kad ener-gijos galima pirkti iš didesnio skaičiaus šaltinių. Kita ver-tus, reikia įvertinti, ar iš ten gaunama elektra bus tiek pigesnė, kad apsimokėtų statybos išlaidos. Taip pat rei-kia įvertinti, ar ten realiai bus iš ko tą elektros energiją pirkti. Bet realybėje jungtys yra visiškai normalus daly-kas, tai yra dar vienas būdas apsirūpinti elektros energi-ja. Jungtis prisideda prie energetinio saugumo. Tai yra tiekimo diversifikavimas.

ArTŪrAS VILImAS, bendrovės „LitPol Link“generalinis direktorius

�2


JUnGTieS „liTpol linK“ elemenTai: 400 kV pastotė Elke Lenkijoje, 330 kV pastotė Alytuje, 400 kV skirstykla Alytuje, 500 mW nuolatinės srovės intarpas, 400 kV oro linija nuo Alytaus Lietuvoje iki Elko Lenkijoje.

rinka veikia į abi pu-ses. Jei ten bus pigios elektros energijos, mes galėsime jos nu-sipirkti. Tačiau jei ir mes turėsime pigios energijos, galėsime jos parduoti Lenkijai. rinka veda prie kainų vienodėjimo.“

LLrI prezidento pa-klausėme ir apie viešą opiniją, kad elektros jungčių bu-vimas yra viena iš

sąlygų atominei elektrinei pastatyti. ž. šilėno nuomone, tai priklauso nuo pasirinkto elek-trinės finansavimo modelio ir nuo akcininkų. Jo spėjimu, ši mintis buvo svarbi anksčiau, kai projekte žadėjo dalyvauti Lenkija, nes buvo sugalvotas modelis, kad šalys pagal tai, kiek investuoja, gauna kvotą nusipirkti elektros energijos. Dabar, kai panašu, kad Lenkija šia-me projekte nedalyvaus, galima klausti, ar iš tikrųjų ši jungtis yra būtina dėl atominės elektrinės? Be abejo, kuo daugiau yra šalti-nių ir būdų parduoti elektros energiją, tuo yra geriau. Bet kol kas, pasak ž. šilėno, jis sunkiai mato ryšį, kad jungtis yra būtina sąlyga atomi-nei elektrinei pastatyti.

STrUCTUm pasidomėjo, kaip LLrI vertina jung-čių „NordBalt“ ir „LitPol Link“ projektus? Pasak ž. šilėno, institutas šiuos projektus vertina kaip bet kokią kitą investiciją. Ar tai būtų investicija į generaciją, ar tai būtų investicija į infrastruktū-rą – reikia daryti tokias investicijas, kurios apsi-moka ir neužkrauna papildomos naštos varto-tojams. Jeigu ši investicija bus tikrai tokia, kuri padidins tiekimo saugumą, galimybių skaičių, iš kur nusipirkti elektros energijos, ir ją atpigins, tai yra puiku. Bet jei ji yra daroma tam, kad būtų investicija į infrastruktūrą ir dėl to žmonėms bei verslams elektros energija brangs, tai tokia investicija bus nepasiteisinusi.

ŽILVINAS ŠILėNAS, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas

�3


Ne viena įmonė krito kovoje su Lietuvoje užsibuvusia eko-nomine krize, tačiau UAB „Voltas“ ne tik gyvuoja, bet ir plečia veiklą užsienyje. Įgyvendinusi ne vieną projektą Lietuvoje ir Baltarusijoje, įmonė atlaikė sunkmetį, įgijo didžiulę patir-tį ir užsitarnavo puikų vardą. Trečią dešimtmetį veikiančiai bendrovei tikrai netrūksta darbų. Juk klientas tikrai turi iš ko rinktis: saulės ir vėjo jėgainių, transformatorinių pastočių, elektros jėgos ir elektros apšvietimo tinklų bei pan. elek-trotechniniai sprendimai, jų projektavimas, montavimas ir eksploatavimas. Tai – užduotys, su kuriomis lengvai, tačiau preciziškai susidoroja daugiau nei 80 aukštos kvalifikacijos UAB „Voltas“ darbuotojų.

„mūsų sėkmė slypi komandoje. ypač didelis direktoriaus, ge-bančio ne tik motyvuoti darbui, bet ir puikiai parduoti mūsų paslaugas, indėlis, – tvirtina įmonės komercijos direktorius Julius Pozingis. – Išlikti itin konkurencingoje rinkoje galime ir dėl to, kad lanksčiai dirbame: derinamės prie užsakovų pageidavimų ir, saugodami gerą įmonės vardą, itin didelį dėmesį skiriame darbų kokybei bei personalo kvalifikacijai. Visuomet stengiamės klientui padėti, patarti ir pasiūlyti jam tinkamiausius sprendimus, laiku išspręsti problemas.“

GaUna TaS, KUriS dUodaKai kitos įmonės kartais ir netinkamais būdais stengiasi sutau-pyti lėšų, UAB „Voltas“ nepamiršta socialinių pareigų – remia švietimo įstaigas, meno, kultūros ir sporto renginius, skiria lėšų labdarai. Jausti rinkos pulsą padeda nuolatinis darbuo-tojų tobulėjimas ir dalyvavimas visuomeninėje profesinėje veikloje – UAB „Voltas“ yra Klaipėdos pramonininkų asoci-acijos narė. Bendrovėje dirba per 80 aukštos kvalifikacijos profesionalų, kurių kompetencija nuolatos keliama moky-mų seminaruose ir praktinių žinių pritaikymo projektuose. „Daugumą darbuotojų esame užsiauginę patys. Įmonėje jie dirba jau daug metų ir per tą laiką tapo ne tik tikrais savo srities žinovais, bet ir perėmė pagrindines mūsų įmonės ver-

KaSdieniS darbaS padeda įSiTVirTinTi ne TiK lieTUVoS rinKoJe

tybes. Tobulėjome mes – kartu tobulėjo ir jie, – tvirtina J. Po-zingis. – Na, o įmonei plečiantis, naujus darbuotojus atrenka skyrių, kuriuose jie dirbs, vadovai, geriausiai išmanantys, ko-kio specialisto komandoje labiausiai trūksta. Tai – dar viena priežastis, dėl ko mūsų darbuotojų atliekamą darbą klientai vertina ir mumis pasitiki.“

ViSada paTenKinTaS KlienTaS – KeliaS į SėKmęKokybė, profesionalumas ir patikimumas – tai trys vertybės, kuriomis vadovaujasi visi UAB „Voltas“ darbuotojai. „Neprie-kaištingos atliekamų darbų kokybės siekiame nuolat tobu-lindami darbų procesą ir keldami kvalifikaciją“, – atskleidžia J. Pozingis. Įmonė investuoja ne tik į darbuotojų tobulinimą, bet ir į naujausias technologijas bei pažangiausią specia-lizuotą statybinę techniką. Kad įmonė pasirinko teisingą kelią, rodo ir didėjantis ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų klientų bei partnerių skaičius. Pradėjusi nuo vieno projekto įgyvendinimo, jau dabar įmonė gali pasigirti net keliais di-delės apimties Baltarusijoje įvykdytais užsakymais.

UAB „Vakarų medienos grupė“ patikėjo bendrovei „Voltas“ darbus, statant naują 222 mln. Lt vertės medienos perdirbi-mo ir baldų gamybos fabrikų kompleksą. Netrukus koncernas „SBA baldai“ į savo Baltarusijos mogiliovo laisvojoje ekono-minėje zonoje esančią gamyklą „mebelain“, į kurią investicijų suma siekia beveik 50 mln. Lt, taip pat pakvietė dirbti UAB „Voltas“ specialistus. „Per pastaruosius metus didžiuliai užsa-kymai Baltarusijoje išmokė mus įgyvendinti užsienyje labai didelius projektus. Tam prireikė nemažai energijos ir prisitai-kymo. Dirbdami su milžiniškais projektais esame įpratę prie Lietuvos taisyklių, tačiau Baltarusijoje teko prisitaikyti prie vietos reikalavimų darbams, susiderinti juos su visa Baltarusi-jos elektros sistema. Ir mes tai pajėgėme! – pasakoja Komer-cijos skyriaus direktorius. – Kodėl svečioje šalyje statomiems objektams užsakovai pasirinko mus, o ne galbūt pigesnę vie-tos darbo jėgą? Patys užsakovai sakė, kad, palyginti su balta-rusiais, mūsų darbuotojai yra ir darbštesni, ir profesionalesni, dirba kruopščiai ir kokybiškai.“

Nieko keista, kad turinti tokį įdirbį bendrovė „Voltas“ savo ateitį sieja su Gudija, juolab kad jau dabar turi ten naujų užsakymų. Kita vertus, įmonės atstovas prasitaria, kad jau gavo pirmųjų užsakymų ir Vokietijoje bei žengia pirmuo-sius žingsnius Skandinavijoje. Todėl, ką gali žinoti, gal ir ten netrukus išaugs milžiniški objektai, prie kurių nemažai bus padirbėję UAB „Voltas“ darbuotojai.

UAB „Voltas“Šilutės pl. 2, LT-91111 Klaipėda Tel. +370 46 390 931 Faks. +370 46 390 930 El. p. [email protected]

�4


SAulIuS PIlKA, uAB „Delta Nova“ direktorius

Per visą Latviją iš vakarų į rytus besidriekiančio ir rygą su maskva jungiančio E22 kelio, kurio didžioji dalis vingiuoja dešiniuoju Dauguvos upės krantu, rekonstrukcija – vienas didžiausių pastarųjų metų transporto statybos projektų Latvijoje. Visa darbų apimtis buvo padalinta į du etapus. Pirmas, vykdytas 2010–2011 metais, apėmė atkarpą nuo kelio P32 (kertančio kelią E22 ties Skryveriais) per Viskalius iki Kuoknesės; antrasis, užbaigiamas šiemet, – nuo to pa-ties kelio P32 iki Tinužių.

UAB „Delta Nova“ per pirmąjį darbų etapą atliko per-dangų įtemptojo armavimo darbus, statant keturis nau-jus kelio statinius, – viaduką kelių P80 ir E22 sankryžoje, viaduką per kelią V920, tiltą per Persės upę ir viaduką per geležinkelį ryga–Krustpilis. Pirmuosius du statinius

naUJoS TeCHnoloGiJoS SKinaSi Kelią

statė kompanija „rīgas tilti“, kitus du – Lietuvos ir Latvi-jos bendrovė „Viadukts“.

šiais metais „rīgas tilti“ patikėjo UAB „Delta Novai“ atlikti įtemptojo armavimo darbus ir antrajame ruože jų stato-muose dviejuose viadukuose: kelyje Kegumas–Sigulda P8 viadukas per E22 kelią ir viadukas per P32 kelią, važiuojant Ligatnės–Skryverių keliu. Dar vieno tilto per Luobės upę perdangą kompanija „Latvijas tilti“ sustiprino bendrovės „Delta Nova“ pasiūlytais anglies pluošto laminatais.

Bet ypatingo dėmesio vertas tiltas per Uogrės upę. Už jo statybą atsakinga kompanija „TVA Construction“. šis tiltas buvo pastatytas prieš pat atgaunant Latvijai nepriklauso-mybę. Nors dėl neužbaigtų šios kelio dalies darbų jis be-

Tilto per Persės upę perdanga buvo armuota 19-os ir net 27-ių lynų pluoštais, todėl jiems įtempti prireikė naudoti beveik 1 200 kg sveriančią hidraulinę įtempimo įrangą.

Viadukas per V920 kelią dar kol kas vizualiai „kabo ore“, tačiau vėliau iki tilto perdangos lygio bus supilti kelio pylimai.

�4

��


veik nebuvo naudojamas, jo perdangą teko rimtai stiprinti tam, kad atnaujintas tiltas atitiktų gerokai pasikeitusius tokių statinių reikalavimus.

Projektuotojai iš Latvijos įmonės „Ceļuprojekts“ (projekto dalies vadovas – rudolfs Gruberts, konstruktorius – Ver-ners Straupe) pasiūlė gana drąsų sprendimą – esamą perdangą sustiprinti ne tik išoriniais įtempiamųjų lynų pluoštais, bet ir papildomai esančią virš tilto atramų nei-giamų momentų zoną sustiprinti įtempiamaisiais (!!!) an-glies pluošto laminatais.

Pats anglies pluoštas statybose nėra ypatinga naujovė. Dėl puikių fizinių savybių – ypatingo stiprio tempiant ir mažo svorio – ši medžiaga jau kurį laiką pritaikoma ten, kur reikia sustiprinti esamas konstrukcijas ir nenorima ar negalima nau-doti papildomų masyvių plieninių konstrukcinių elementų. Pavyzdžiui, ten kur reikia išsaugoti istorinę ir architektūrinę vertę turinčių pastatų konstrukcijų pradinę išvaizdą. Anglies pluoštas – tekstilė arba anglies pluošto ir epoksidinės dervos laminatai su praktiškai nepastebimu statybiniais masteliais skerspjūviu – gali atlaikyti milžiniškas įtempių jėgas ir visiškai nepakeisti konstrukcinio elemento geometrinių parametrų. Be to, anglies pluoštas, palyginti su plienu, turi dar vieną pra-našumą, – dėl ypač aukštų deformacijų modulio E reikšmių, kurios gali siekti 200 GPa ir daugiau, jis pradeda veikti žymiai anksčiau – vos atsiradus net visiškai nedidelei elemento de-formacijai. Jau senokai mokslininkams ir statybinių produktų iš anglies pluošto gamintojams kilo mintis, kad būtų puiku sukurti šio pluošto įtempiamosios armatūros sistemą, kuri leistų dar efektyviau išnaudoti ypatingą jų stiprį.

Tačiau šalia visų čia išvardytų pranašumų anglies pluoštas turi ir vieną neabejotiną silpnybę – jis yra labai jautrus sker-sinio kirpimo jėgoms. Tai sukelia didžiulių sunkumų ieškant būdų, kaip galima būtų įtempti ir užfiksuoti („inkaruoti“) jau įtemptą elementą. Dėl šios priežasties ši technologija ilgą laiką buvo daugiau akademinių diskusijų objektas nei reali praktika statybos aikštelėje. Atsirado kelios gamybos įmonės, pradėjusios vystyti, tobulinti ir pritaikyti praktiko-je šią sistemą. Kai kurie gamintojai dėl dalies nepavykusių bandymų vėliau to atsisakė. Tačiau ne visi.

Su vienais iš jų – šveicarijos kompanija „S&P – Clever reinforcement Company“ – sužinoję apie šią naują pro-jektuotojų idėją, mes ir susisiekėme. Savo įgyvendintus projektus, kuriems buvo panaudota įtemptųjų anglies pluošto laminatų technologija, ši kompanija jau skaičiuo-ja dešimtimis. mums, su tuo susidūrusiems pirmą kartą, nors „plieną įtempinėjame“ jau aštuonerius metus, pagel-bėjo labiau patyrę instruktoriai iš Lenkijos „S&P Polska“ padalinio. Darbai buvo sėkmingai atlikti su, galima saky-ti, minimaliais nuostoliais, nes įtempiant pluoštą trūko viso labo viena iš 30 laminato juostų ir tik ją teko pakeisti nauja. Tai buvo pirmasis šios technologijos panaudojimo atvejis Latvijoje. Lietuvoje ši technologija iki šiol dar nė karto nebuvo pritaikyta. Tikėkimės – kol kas... www.deltanova.lt

Uab „delta nova“, Užupio g. 30, LT-01203 VilniusTel. + 370 5 272 5308, faks. + 370 5 272 1062El. paštas [email protected]

�6


EGlė KAJAuSKAITė

Vienas svarbiausių nacionalinių energetinį saugumą užtikrinančių projektų – Suskystintųjų gamtinių dujų (SGd) terminalas – kaip ir kiekvienas didesnis lie-tuvos projektas sulaukia nemažai žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio. Kaip vi-suomet yra dalis pasisakančiųjų už kuo spartesnes šio objekto statybas, kiti pik-tinasi ir visokiais būdais stengiasi statyboms sukliudyti. Tačiau statybos vyksta, ir planuojama, kad jau 2014 m. pabaigoje SGd terminalas pradės veikti ir tieks dujas lietuvos rinkai. Tik žurnalo STrUCTUm skaitytojams – išskirtinė galimy-bė su šiuo milžinišku ir lietuvai itin svarbiu objektu susipažinti iš arčiau.

SUSKYSTinTųJų GamTinių dUJų TerminalaS – paŽVelKime iŠ arČiaU

�6

Pirmaisiais terminalo veiklos metais planuojama perpum-puoti apie 1 mlrd. m3 dujų. Skaičiuojama, kad paties termina-lo pajėgumas ateityje galėtų siekti iki 3 mlrd. m3 per metus. Statistiniais duomenimis, 2012 m. Lietuva suvartojo beveik 3,4 mlrd. m3 dujų, kurias mūsų šaliai parūpino vienintelis tie-kėjas iš rusijos – koncernas „Gazprom“. Todėl, jei viskas vyks

pagal planą, naujai pastatytas SGD terminalas pagal projek-tinius pajėgumus ateityje galės patenkinti metinį Lietuvoje suvartojamų gamtinių dujų kiekį. Jis veiks pietinėje Klaipė-dos jūrų uosto dalyje – ties Kiaulės Nugaros sala. Svarbiausia terminalo funkcija – priimti ir saugoti suskystintąsias gamti-nes dujas, jas dujinti ir tiekti į magistralinį tinklą.

��


SVarbiaUSioS SGd Terminalo SUdėTinėS dalYSi Suskystintųjų gamtinių dujų laivas saugykla (angl. fSrU) su dujinimo įrenginiu. SGD laivas saugykla – tai tanklaivis, kuris Klaipėdos jūrų uoste iš prie jo prisišvartavusių jūrų laivų transporterių dujovežių priims suskystintąsias gamtines dujas. Pagal numatytą projektą suskystintosios gamtinės dujos bus kaupiamos ir leidžiamos pro specialius įrenginius, taip jas sugrąžinant į dujinę būseną. Iš laivo dujos bus per-pumpuojamos nutiestu vamzdžiu iki magistralinio dujo-tiekio.

Laivą saugyklą stato Pietų Korėjos laivų statykla „Hy-undai Heavy Industries Co., Ltd“. Didžiąją dalį maždaug 36 tūkst. t sveriančiame laive sudaro plieno konstruk-cijos (apie 25 tūkst. t), todėl statant laivą pirmiausia imtasi plieno lakštų pjovimo darbų. Daugiausia nau-dotas įprastas anglinis plienas, tačiau specialių porei-kių vietose, kur planuojamos didžiausios apkrovos lai-vo konstrukcijai, panaudotas didelio stiprumo plienas. Plienas pjaustytas automatiniu būdu, naudojant speci-alias plazmines plieno pjovimo stakles. Vėliau pereita prie surenkamų plieninių rėmų ir konstrukcijų ruošinių gamybos, modulių surinkimo, smėliavimo ir dažymo, vamzdynų ruošinių gamybos ir surinkimo, izoliacijos, šildymo ir vėdinimo sistemos bei interjero įrengimo, SGD talpyklų sistemų montavimo bei elektros automa-tikos įrengimo darbų. Didžioji laivo korpuso dalis nu-dažyta tamsiai mėlyna spalva. Laivas bus registruotas

Singapūre. Planuojama, kad Klaipėdos uosto krantus jis pasieks 2014 m. rudenį.

ii Krantinė ir jos įrenginiai. Klaipėdos uoste, prie Kiaulės Nugaros salos, pagal pro-jektą bus įrengta krantinė, prie kurios švartuosis SGD terminalo laivas saugykla su dujinimo įrenginiu. SGD terminalo krantinę už 113,6 mln. Lt (su PVm) projek-tuos ir statys Latvijos bendrovė BmGS, turinti daugiau nei 60 metų tokių projektų įgyvendinimo patirties. BmGS Lietuvoje jau yra tvirtinusi krantą ir stačiusi krantinę prie Klaipėdos konteinerių terminalo malkų įlankoje bei pildžiusi Palangos paplūdimius smėliu.

Pagal numatytą projektą SGD terminalo krantinę suda-rys dvi platformos – priežiūros ir technologinė, kur sto-vės speciali dujų perdavimo įranga ir saugumo sistemos. Iš esmės tai bus standartinė krantinė jūroje, naudojama švartuotis dideliems laivams, kurie dėl nepakankamo gylio negali prisišvartuoti prie jau esamų krantinių.

SGD terminalo krantinė bus skirta saugiai suskystintosioms gamtinėms dujoms perpumpuoti iš plaukiojančio laivo sau-gyklos su dujinimo įrenginiu (FSrU) į šalies dujų perdavimo sistemą. Be laivo saugyklos švartavimo, prieplaukos stulpai bus skirti saugiai pritvirtinti dujas atgabenantį tanklaivį prie krantinės. SGD terminalo krantinės statyba turėtų prasidėti rugsėjo mėnesį, visi darbai turi būti baigti iki 2014 m. spalio 1 d. Numatytas statomos krantinės ilgis bus 450 m.

��

�8


paGrindiniai SGd laiVo SaUGYKloS parameTraiTechnologija Plaukiojanti talpykla su dujinimo įrenginiu (FSrU)

Vieta Pietinė Klaipėdos jūrų uosto dalis šalia Kiaulės Nugaros salos

FSrU tiekėjas Norvegijos kompanija „Höegh LNG“

Talpykla 170 000 m³

Krovos pajėgumai SGD 9 000 m³/h (krovimas iš laivo į laivą naudojant lanksčiąsias žarnas)

FSrU pajėgumai 2–3 mlrd. m³ GD, iki 11 mln. m³ per dieną

Dujų srautas į dujų vamzdyną 6 mln. m³ per dieną (ateityje planuojama padidinti srautą)

FSrU eksploatacijos pradžia 2014 m.

FSrU plotis 49 m

FSrU ilgis 294 m

FSrU grimzlė 12,6 m

iii SGd terminalo jungiamasis dujotiekis su magistraliniais vamzdynais. Nuo SGD terminalo krantinės iki „Lietuvos dujų“ skirs-tymo ir apskaitos stoties pagal planą už 114,756 mln. Lt (su PVm) turės būti suprojektuotas ir nutiestas 18 km jungiamasis dujotiekis. Beje, šio Klaipėdos SGD termi-nalo dujotiekio įrengimas taps jubiliejiniu Vokietijos koncerno „PPS Pipeline Systems GmbH“ projektu – kitą-met įmonė minės savo veiklos 60-metį ir iki tol planuoja užbaigti statybos darbus Klaipėdoje.

Dujotiekis – viena svarbiausių terminalo infrastruktūros dalių, o jo įrengimas laikomas sudėtingiausia užduoti-mi dėl dviejų priežasčių: horizontaliojo kryptinio gręži-

mo (angl. horizontal directional drilling) po Kuršių ma-riomis ir dujų apskaitos stoties įrengimo. Planuojama, kad dujotiekis bus baigtas tiesti iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. Vamzdyno ilgis, įskaitant dujotiekio vamzdyną po Kuršių mariomis, – apie 17 km. Jo vamzdžių skersmuo – 0,7 m (DN 700). Kita dujotiekio įranga: dujų apskaitos stotis, telekomunikacijos, inžinerijos ir kitos sistemos.

bandomieJi darbai Pagrindiniai FSrU statybos darbai jau baigti – Pietų Korėjos gamykloje Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalui statomas laivas saugykla su dujinimo įrenginiu jau nuleistas į vandenį. Iš sausojo doko į jūrą nuleistas laivas netrukus bus inkaruotas ir jame atlikti

�8

��


kiti suplanuoti smulkūs vidaus darbai. Bus baigiamos įrengti keturios suskys-tintųjų dujų talpyklos. Jos bus termiš-kai izoliuojamos ir padengiamos spe-cialiu metalo lydiniu, atlaikančiu ypač žemą temperatūrą. Taip pat artimiausiu metu planuojama atlikti elektros ir valdymo sistemų instaliacinius darbus, įvairius įrangos su-rinkimo darbus, sistemų derinimą.

Pagrindinė laivo saugyklos paskirtis – priimti SGD dujo-vežiu atgabentas suskystintąsias gamtines dujas. Pagal projektą laive dujos bus supilamos į keturias saugyklos talpyklas, kuriose bus palaikoma privaloma minusinė 160 °C temperatūra. Suskystintosios dujos viso labo tėra atšaldytos dujos. Vežamos laivo saugyklos talpy-klose jos ramiai teliuškuos kaip vanduo ir tik atšildant skystį vėl atvirs dujomis. Atšilusios ir garuojančios dujos bus surinktos ir vamzdynu tiekiamos vartotojams. Tai-gi, atsižvelgiant į tai, kad šios dujos nėra, kaip daug kas įsivaizduoja, labai stipriai suspaustos gamtinės dujos ir dėl to negali staigiai išsiplėsti bei sprogti, talpyklose ne-bus jokio slėgio.

Nepaisant to, prieš pradedant laivą eksploatuoti bus atliekami privalomi testavimo darbai. Siekiant įsitikinti jo saugumu ir patikimumu bus atliekami manevringu-mo testai. Jam išplaukus į jūrą bus išbandyti varikliai ir visa kita įranga. Vėliau bus vykdomi tiesioginiai ban-dymai – pakrovus į laivą bandomąjį SGD krovinį, bus išmėginta laivo dujinimo įranga. Tik atlikus visus šiuos darbus laivas jau bus paruoštas plaukti į Klaipėdą.

YpaTinGoJo Vardo paieŠKoSBeje, atsižvelgiant į pagrindinį šio laivo tikslą, – užtikrin-ti Lietuvos nepriklausomybę nuo iki šiol vienintelio dujų tiekėjo rusijos „Gazprom“ – gegužę iškilmingoje cere-

FSRU vizualizacija.

monijoje laivui suteiktas simbo-linis pavadinimas. Dar viena įdo-mybė: laivai, vadovaujantis anglų kalbos taisyklėmis, dažniausiai turi moteriškus vardus („laivas“ angliškai yra moteriškos giminės), todėl nors lietuvių kalboje žodis „laivas“ vartotinas vyriškąja forma, jis gavo moterišką vardą – „Independence“ (liet. „Nepriklausomybė“). Taigi tradicija išlaikyta. Nors laivas nuosavybės teise priklau-so Norvegijos kompanijai „Höegh LNG“ (Lietuva jį nuo-mosis su teise vėliau išpirkti), norvegai neprieštaravo, kad mūsų šaliai itin svarbiam objektui vardą išrinktų Lietuvos atstovai.

Už SGD terminalo statybas atsakinga bendrovė „Klaipė-dos nafta“ sulaukė daugybės pasiūlymų dėl galimo lai-vo vardo. Po surengto konsiliumo buvo išrinktas būtent „Independence“ vardas, kaip labiausiai reprezentuo-jantis laivo saugyklos paskirtį. šį vardą ant laivo borto matys daugelio šalių jūreiviai, turistai. manoma, kad toks vardas iš dalies atspindės ir mūsų valstybės istoriją. Naujasis laivas bus ypatingas savo dydžiu, unikalumu bei specialiąja paskirtimi, todėl privalo vadintis išskirti-niu vardu. Tikimasi, kad jis išreikš lūžį Lietuvos energeti-kos dujų sektoriuje ir nepriklausomybės nuo vienintelio dujų tiekėjo siekį.

80

S u m m e r 2 0 1 3 ( 3 ) / S u m m A r y

arCHiTeCTUre

‘palÄon‘ – reSearCH and experienCe CenTre A building of a peculiar design has been constructed on fields of Germany representing the hunters‘ culture of historic origins dat-ing back to hunting traditions that began to establish themselves 300000 years ago. Visible from far away, the sculptural building of the PALÄoN now towers over the significant archeological site. De-signed by architects from ‘Holzer Köbler‘, this research and Experi-ence Centre stands as a landmark with the hilly landscape mirrored in its reflective facade and an excavation area hidden inside it. The building‘s facade serves as somewhat a screen that requires no fur-ther special visualizations.

GINTAUTAS BLAŽIūNAS, President of Lithuanian Union of Architects an oVerView of problemS of arCHiTeCTUral SerViCeS in liTHUaniaAccording to the European and Lithuania legislation, an architect is no longer viewed as a creator but a service provider. When trying to understand the importance and the complexity of the service, one needs to get a grasp of the place a modern architect has in the process of formation of a dwelling, work or recreational environ-ment. As the world is changing, the functions of an architect are changing accordingly. Architecture draws a lot of attention, how-ever, the impact of the architects themselves, as well as of the soci-ety, on building and dwelling environment has been drastically de-creasing. The current provision of the Law on Public Procurement relating to project competition is not really effective. We present a short overview of problems that have a direct impact on the quality of design and the integration of design and engineering services into EU service market.

a modern HoUSe on THe oUTSKirTSThe new dwelling house in Kleboniškis is meant for modern life. The main concept of its architecture was sparked by nature. Well-known architect Algimantas Kančas, one of the authors of the object, talked about the results of the creation process. The long volume of the dwelling house stretches along the Neris river that flows just a few steps away. ‘When designing the project, we took into consideration the river running nearby and wanted to make sure the living areas face the river‘, the architect explains. Laconic volumes, subtle of materials and colours – these are synonyms of modern architecture that be-came the key in creating the cosy atmosphere of the individual house on the riverside.

ConSTrUCTion

a new proJeCT CompleTed in KaUnaS: SCienTiSTS and STUdenTS UniTed Under one roofThe Centre of Sustainable Pharmacy and Health Technologies Centre on the ’Santaka‘ valley has been completed in Kaunas as ordered by Lithuanian University of Health Sciences (LUHS). The architects of the building G.Janulytė-Bernotienė and G.Zykuvienė, the architect of the plot E.Klinavičius and the builders were given a very straight-forward task – to combine under one roof a research centre and a higher education institution. Each of the building‘s storeys had to hold offices of the centre‘s scientists and the teach-ers of LUHS Faculty of Pharmacy, various research and study labo-ratories and some of the theoretical training facilities as well as a training pharmacy. A sharp-looking, strict and very rational labo-ratories corps and a curvy, enclosed ’fort shadow‘ volume of the pharmacy were formed with the sky of the inner street embedded between them.

finniSH HoUSinG exHibiTion: ’CembriT‘ experienCeThe Housing Fair Finland is organised following completely different principles than the one in Lithuania. Every year its organisers open doors to a newly built residential block with an installed infrastructure. Visitors may visit any of the houses and find out about the innova-tions of modern dwelling construction and equipment ranging from basic constructions to interior elements. All the houses featured are different but each of them is fully equipped to live in and already have their owners that are going to move in when the fair is over. This year the ’Cembrit‘ agency in Lithuania took part in Finland‘s biggest hous-ing and lifestyle event. Let‘s see what kind of experience they brought back from Finland.

frameworKS of VenTilaTed faCade SYSTemS, THeir inSTallaTion and Common miSTaKeSVentilated facade (VF) systems is a suitable decision for insulation and finishes of multi-storey buildings. They can be classified according to the bearing profiled materials and construction decisions. When install-ing VF systems, evaluating the work quality is complex. According to designers, the quality of a VF system is related to its main functions, that is, to ensure stable thermal performance indexes of the side rails and an attractive appearance of the façade. Unfortunately, the standards do not provide sufficient references on which elements of a VF framework should be used under the conditions of our seaside, how VF systems would be distributed and what the recommendations for use would be in regard to the aggression of the environment.

VarieTieS of VarniSH and iTS KeY feaTUreSThe article discusses transparent materials intended for finish of coat-ing of parquet, solid wood or floorboards and wooden wall, i.e. types of varnish and its key features. The information covers products attributed to fields of industrial production, construction chemistry and dyeing agents as well as products that can be found at building supply stores rather than expensive varieties. The great concerns engaged in manu-facturing dyeing agents supplies the market with certain systematically harmonised products rather than specific varieties of varnish.

infraSTrUCTUre ‘liTpol linK‘: opporTUniTieS for boTH liTHUania and polandFor a few years now, there has been much debate about the planned ’LitPol Link‘ power interconnection between Poland and Lithuania. For both Poland and Lithuania this link would be significant as an addi-tional opportunity to provide oneself with electricity or purchase it at lower prices. The political and economic aspects of the project have spurred most disucssion. The ‘LitPol Link‘ interconnection is unique in the sense that it is going to be the first interconnection to join the electricity infrastructures of the Baltic states and Western Europe.

liQUefied naTUral GaS Terminal – leT‘S TaKe a CloSer looKJust like any other larger project being implemented in Lithuania, the Liquefied natural gas (LNG) terminal, one of the key projects to en-sure national energy security, draws a great deal of media and public attention. As always, some people speak in favour of a more speedy construction of the object meanwhile others oppose the idea and try to hinder the construction in every possible way. Nonetheless, the construction is under its way and it is estimated that the LNG terminal will be launched at the end of 2014 and begin to supply gas to the Lithuanian market. readers of STrUCTUm are given an exceptional opportunity to take a closer look at this tremendous object that holds such great significance for Lithuania.

summer 2013 (3)

�


1

Pirk atskirai -

sutaupysi!Pirk viską iš karto -

praturtėsi!

2

www.jaukurai.lt

Klaipėdos g. 71, LT-37106 Panevėžystel. 8 (45) 58 11 55, faks. 8 (45) 51 03 75el.p. [email protected];Darbo laikas: I-V 8.30- 18.30, VI 9.00- 15.00

Documents

Structum 2013 Vasara Nr.3