Žurnalas Mama ir Tėtis vasaris

Kad Žinotume, KĄ veiKia tĖtiS

maŽaKrauJyStĖ

KAIP TAUPO MAMOS?

LAISVEI NEBŪTINI SPARNAI

KodĖl PlinKa mŪSŲ vyrai?

2013 Vasaris Nr. 1 (11)

KonKursaispalviniMasKryŽiaŽodis

þurnalas visai ðeimai

NEPARDUODAMAS

Turinys 2013 Vasaris

PsichologijaMažyli, mama tuoj grįš...Laisvei nebūtini sparnai

Sveikata

Mažakraujystė – pavasario palydovėVienintelis noras – pasveikti

Stiprinkime imunitetą ir nesirkimeNeįsileiskite nekviestos viešnios

Santykiai Kad žinotume, ką veikia tėtis...

OLietuva. Už ją nėra geriau! 6 pasiūlymai,

kaip sumažinti pyktį ir išsaugoti gerus santykius su vaiku

Mūsų rūpesčiai Veterinarės patarimai Saikingai vartokime saldumynus

Mažas spuogelis – ne didžiausia pasaulio bėdaŽolė ant aukso neauga

Kaip taupo mamos?

Laisvalaikis Konkursai

Mandalos piešimas – tylus kelias į saveProfesija – krepšinio fanas

Įdomu Receptai

Spalvinimas 10 įdomybių

Kryžiažodis

Animal planet Britų trumpaplaukės katės

0623

14222634

0822

25

1112242832

052030

16182135

10

„MAMA ir TĖTIS“ žurnalas visai šeimaiISSN 2029-8226

Leidžia OUREDUS, UAB Redakcijos adresas: Savanorių pr. 197, Vilnius, LT-02300 Tel./faks. 8-(5)-253-1275, Mob. 8-6055-6444 el.paštas: [email protected] [email protected]

Direktorius / Vyr. RedaktoriusLaurynas Pilka [email protected] Vyr. redaktoriaus pavaduotojaLigita Šoliūnienė[email protected] [email protected]į rengėJurgita Plenkovskienė, Justė Šovinytė, Ligita Šoliūnienė, Miglė IvanauskaitėMaketasVitolis Vala Viršelyje: Žurnale panaudotos nuotraukos iš asmeninių, Animal Planet archyvų, Shutterstock, VB Photography studija, www.v-b.lt

Tiražas 25 000

Primename, kad gydytojų patarimai žurnale neatstoja konsultacijos gydymo įstaigoje. Už reklamų turinį ir klaidas redakcija neatsako. Rankraščiai ir nuotraukos negrąžinami. Autorių teisės saugomos. Perspausdinti straipsnį galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Sodų g. 83, Skaidiškės, 13274 Vilniaus rajonas

Mus rasite

http://facebook.com/MamairTetishttp://www.mamairtetis.lt

Redakcijos žodis

Vasario šaltukas ne tik į nosį ar žandą kanda – kai taip maža saulės, ne tokios šiltos ir mus lankančios mintys. Kai darganotais orais ir tamsiais vakarais sunku šalin nuvyti niūrius pamąstymus ir depresyvią nuotaiką, vertėtų prisiminti seną

japonų patarlę, teigiančią, kad vienas mielas žodis gali sušildyti trims žiemos mėnesiams.

Geras žodis ir smagus pokštas – štai, kas iš tiesų gali atnešti šilumos į apšarmojusias sielas. Netikite? Išmėginkite. Kad ir kaip banaliai skambėtų, bet

matome taip, kaip žiūrime. Puikiai žinome, kad su humoru į patį kebliausią reikalą gebantys pažvelgti optimistai visada laimi daugiau nei nuolat besiskundžiantys.

Linkime nesušalti, o sužvarbusius gydyti vaistu, kurio neįmanoma perdozuoti – šypsena ir teigiamomis emocijomis. Nepasiduokime negatyvioms mintims,

net jei kankina išsiskyrimo nerimas, o veidrodžio lange – vis naujos raukšlės ar retėjančios garbanos.

Iki pasimatymo pavasarį!

KAD ŽINOTUME, KĄ VEIKIA TĖTIS

MAŽAKRAUJYSTĖ

KAIP TAUPO MAMOS?

LAISVEI NEBŪTINI SPARNAI

KODĖL PLINKA MŪSŲ VYRAI?

2013 Vasaris Nr. 1 (11)

KONKURSAISPALVINIMASKRYŽIAŽODIS

þurnalas visai ðeimai

NEPARDUODAMAS

06 MAMA ir TĖTIS 2013 Vasaris

mums viską praneša. Atminkime: ką tik gi-musiam mažyliui buvimas šalia mamos yra gyvybiškai svarbus. Reikia nusiteikti būti su kūdikiu kartu pagal jo poreikį. Nes tik per pirmus gyvenimo metus kūdikiai išmoksta jaustis saugiai. Gal todėl nereikėtų skubėti su broliuku ar sesute. Mat iš anksto niekas nežino, kokiu greičiu vienas ar kitas vaikelis mokysis jaustis saugiai šiame pasaulyje.

KAI KŪDIKIUI TENKA IŠSISKIRTI

Kai kalbame apie kūdikius, turime su-prasti, kad jiems išsiskyrimas su mama yra bet koks laikas, praleistas be mamos. Štai kodėl vaikai verkia, kai kurie net labai verkia, kai mamos pasitraukia nuo jų vos akimirkai. Kūdikiai išgyvena nesaugumo jausmą, baimę. Jie skausmingai išgyvena išsisky-rimą. Nes jie dar negali pasirūpinti savimi. Garsus rėkimas, klykimas yra vienintelis kūdikio būdas pranešti apie jau-čiamą grėsmę. Ir su kūdikiškomis manipuliacijomis tai neturi nieko bendro. Kūdikis tuo metu jaučia grėsmę, tarsi jis būtų perkeltas į fi lmuko „Ledyn-metis“ laikus. Aiškumo dėlei at-minkime: mamos p a s i t r a u k i m a s

IŠSISKYRIMO ESMĖ

Kai du žmonės emociškai susiję, išsis-kyrimas, normaliu atveju, neramina abu. Ką mes darome po dienos išsiskyrimo su savo mylimuoju? Apsikabiname, pasibu-čiuojame, pabūname kurį laiką kartu, kaž-ką nuveikiame. Kūniško artumo dėka abu partneriai nusiramina, atgauna emocinę pusiausvyrą, pasijunta saugiai. Verbalinis bendravimas tampa ne toks svarbus. O ką darome po savaitės nesimatymo su mylimu žmogumi? Darome daugiau nei kalbame. Taip ir turi būti. Jei vienas iš partnerių ne-gauna jam taip svarbaus artumo, kitą kartą jam reikės dar daugiau švelnumo, dėmesio, šilumos ir meilės įrodymo. Tam tikrose si-tuacijose jaučiama emocinė tuštuma, tarsi ryšio su artimu žmogumi praradimas. Gal-voje kirba klausimas: gal jau manęs nemyli? Taip vyksta suaugusiųjų pasaulyje. Vaikams išsiskyrimo esmė yra dar labiau visa api-manti. Štai kodėl mes, mamos, matome sti-prias vaikų reakcijas į išsiskyrimą su mumis.

KŪDIKIO IR MAMOS RYŠYS

Ką tik gimęs vaikelis yra labai priklauso-mas nuo mamos. Normaliu atveju mama žindo savo kūdikį pagal poreikį. Todėl ir taip aišku, kad mama su kūdikiu turi būti visada šalia. Taip surėdyta gamtos. Tai yra labai natūralu. To nereikia mokytis. Vie-nas pagrindinių kūdikio ramybės šaltinių yra buvimas šalia mamytės. Kaip galima daugiau, kaip galima intensyviau. Dažnai mamos klausia: „Kiek laiko man reikia būti šalia gimusio kūdikio?“ Atsakymas labai paprastas: per daug niekada nebus. Reikia vadovautis savo motiniška intuicija, įsi-klausyti savo vaikelio, stebėti jį. Vaikai patys

nuo vaikelio ir dingimas iš jo regos lauko yra išsiskyrimas; mamos išėjimas į kitą kambarį yra išsiskyrimas; mamos išėjimas praustis į dušą ir vieno vaikelio palikimas kambaryje yra išsiskyrimas; kūdikio palikimas su kitais suaugusiais žmonėmis yra išsiskyrimas su mama. Mūsų kitas kambarys vaikui reiškia „mamos nėra“, mūsų minutė vaikui reiškia valandą, mūsų diena vaikui tolygi mėnesiui. Mūsų metrą vaikas suvokia kaip kilometrą.

KĄ IŠSISKYRIMAS REIŠKIA MAMAI?

Net neabejoju, kad giliai širdyje daugu-ma mamų patiria tam tikrą nerimo kiekį, kai tenka savo kūdikį palikti kitiems. Tokio-mis situacijomis išgyvenamas stresas taip pat yra normalūs, tačiau labai nemalonūs,

Mažyli,mama tuoj grįš...

Mamos ir tėčiai dažnai pasikalba apie tai, kaip reaguoja jų vaikai jiems išsiskiriant. Nors ir trumpam, mažiems vaikams išsiskyrimas gali sukelti labai stiprias nemalonias emocines reakcijas.

Psichologija

I dalis

2012 Lapkritis MAMA ir TĖTIS 07

jausmai. Todėl kai galime savo mažylius palikti labai artimiems žmonėms, mums situacija atrodo ne tokia grėsminga. Mūsų „pažangioji“ visuomenė tai vadina kaltės jausmu. Mamos mokomos to kaltės jausmo nejausti. Galbūt to pasekmė - mamos apie tai net nekalba. Tenka girdėti mokymus: „tu taip prisikentėjai 9 mėnesius, po to dar gim-dymas, eik, pailsėk, išvažiuok, pabūk viena, tavo mažyliu bus pasirūpinta“. Tačiau nor-maliu atveju mama rami, laiminga jaučiasi tik šalia savo kūdikio. Nes taip jau užpro-gramuota jos prigimtyje. Rūpinimasis vai-keliu kuo galima ilgiau yra tikroji motinys-tės dovana. Ir kai tam nėra kliūčių, mama ir vaikelis jaučiasi laimingi.

BŪTINA ŽINOTI

Glaudus ryšys pirmaisiais vaiko gyveni-mo metais su mama užtikrina vaiko saugu-mo jausmą ateičiai, padeda formuoti vaiko psichologinį atsparumą, prisideda prie ade-kvataus vaiko pasitikėjimo savimi augimo. Mano vedamų užsiėmimų praktika parodė, kad labai daug suaugusiųjų klaidingai in-terpretuoja vaiko išsiskyrimo reakcijas. Dėl to kalti ir psichologai, rašantys bei kalban-tys apie įvairias kūdikių ir mažų vaikų ma-

nipuliacijas mamomis, kai jie verkia. Iš tiesų vaikai nemoka manipuliuoti tol, kol suaugę jų to neišmoko savo nenuosekliu elgesiu. Jei neįtikinau, susiraskite manipuliacijos sąvo-kos apibūdinimą.

TAIGI, JEI NORITE GYVENTI SU VAIKU DARNOJE, ATMINKITE ŠTAI KĄ:

Pirmieji trys – keturi vaiko gyvenimo metai: kuo vaikelio ir mamos ryšys stipres-nis, tuo didesni pasikeitimai stebimi vaiko elgesyje po išsiskyrimo. Ir nesvarbu, ar tai buvo ilgas išsiskyrimas, ar tik trumputis. Vadinasi, mamos, kurių mažyliai verkia jas vėl pamatę, gali būti ramios - vaikelio ir ma-mos ryšys yra stiprus.

Penkerių – aštuonerių metų vaikams būdingos reakcijos: kuo vaiko ir mamos ry-šys stipresnis, tuo lengviau mažylis ištveria išsiskyrimą su mama.

KAIP ATSTATYTI VAIKELIO SAUGUMO JAUSMĄ?

Jau išsiaiškinome, kad net ir po trum-putėlio išsiskyrimo kiekvienas žmogus nori atstatyti prarastą ryšį su jam svarbiu asme-

niu. Taip ir mūsų mažulėliai po išsiskyrimo su mamomis siekia atstatyti savo emocinę pusiausvyrą. Pasakysiu didelę paslaptį, kad tai nieko mums, mamoms, nekainuoja. Vaikams nereikia nei brangių žaisliukų, nei brangių rūbų, nei saldumynų. PO IŠSISKY-RIMO SU MAMA VAIKUI REIKIA TIK MAMOS. Būkite su vaiku, žaiskite su juo, neskubinkite įvykių eigos ir pamatysite, koks ramus gali būti jūsų vaikelis net po dienos nesimatymo su jumis. Leiskite savo mažyliui ar mažylei mėgautis jūsų kompanija, užsiimkite vaiko mėgstama veikla. Kai tik vaikas pasijus sau-gus, turėsite laiko sau.

Parengė psichologė Ramunė Želionienėvaikopasaulis.blogspot.comTel. 8 680 41916

KITAME NUMERYJE:

Kaip vaikai mokomi manipuliuoti, kaip reaguoti po trumpučių išsiskyri-mų ir ar palikti mažąjį auklei?


Vaikai neretai sunkiai gali priskirti tė-čiui tenkančias pareigas, bet jie labai gerai suvokia jo emocinę svarbą. Jis brangus, nes jis tiesiog tėtis. Tuo tarpu, mama svarbi, nes seka pasaką prieš miegą, gamina val-gį, eina pasivaikščioti, myluoja, tarp visų nesibaigiančių darbų randa minutėlę laiko pažaisti. Matydamas tokius lyčių vaidmenis vaikas palaipsniui susiformuoja nuomonę apie tai, ką turi daryti tėtis ir mama. Dėl to gana retai yra keliamas klausimas „Ką reiš-kia būti mama?“, nes tai atrodo savaime su-prantamas dalykas. Tuo tarpu tėvystė tam-pa kur kas paslaptingesne samprata.

Menkas tėvų dalyvavimas šeimos gyve-

Santykiai

nime ir didelė emocinė distancija tarp vaikų ir tėvų dabar yra suprantama kaip didelė socialinė problema. Vyrams sunku mylėti, rūpintis, prižiūrėti vaikus nenaudojant tėvui suteikiamos galios. Be to, berniukai ir vyrai nėra mokomi rūpintis kitais, jie yra kitaip ugdomi nei moterys, todėl vaikų priežiūros, švelnumo, aktyvaus jausmų demonstravi-mo, emocinio atsiskleidimo aspektai jiems yra svetimi savo konceptualia prasme: nuo mažens berniukai mokomi kitokių elge-sio formų, kurios dažnai siejasi su jausmų slėpimu, aktyvumu, tvirtumu. Tradicinio vyriškumo reprezentacijos pradedamos formuoti nuo pat kūdikystės berniukus

Kad žinotume, ką veikia tėtis...

rengiant melsvais rūbeliais, mokant žais-ti su kareivėliais ir mašinėlėm, bei ugdant neverkiančio, nesiskundžiančio bei emoci-jų nedemonstruojančio „tikro“ vyro įvaizdį. Kultūriškai motinystę galima paaiškinti kaip aktyvų veiksmą, tuo tarpu tėvystė yra pasyvi.

Psichoanalitikė N.Chodorow teigia, kad identifikavimąsi su lytimi formuoja be-sikartojanti patirtis ir išskirtiniai pastiprini-mai. Pasak jos, mergaitėms yra paprasčiau prisiimti mamos vaidmenį bei identifikuotis su ja, nes ji visą laiką matė moters - mamos pavyzdį. Tuo tarpu vyrui tapti tėvu yra sun-

Šį kartą nusprendėme aptarti labai kasdienišką, bet gana painią sąvoką ,,Tėvystė”. Gimus vaikui dažnas vyras susiduria su baime, kad nežinos, kaip reikia elgtis su vaiku, kad nemokės būti geru tėčiu.

Savo straipsnį pradėsime trumpa istorija, kuri puikiai iliustruoja tai, kaip jaučiasi dažnas vai-kas, galvodamas apie tėtį. „Kai buvau maža, man atrodė, kad visi tėčiai – tai kaip lempelė šaldytuve. Kiekvienuose na-muose jų yra po vieną, bet niekas nežino, ką jie veikia kai namų durys uždaromos. Mano tėvas išeidavo iš namų anksti ryte, o vakare sugrįžęs būdavo labai laimingas, kad štai ir vėl esame kartu. <...> Kiekvieną kartą, kai žaisdavau su lėlėmis, lėlė – mama turėdavo atlikti aibę viso-kiausių dalykų. Nežinodavau, ką galėtų veikti lėlė – tėtis, todėl ištardavau už jį: „Ką gi turiu eiti į darbą,“ – ir numesdavau lėlę po lova. Kai buvau devynerių, vieną rytą tėtis nepakilo iš lovos ir neišėjo į darbą. Jį nugabeno į ligoninę ir kitą dieną tėtis mirė. Tada nuėjau į savo kambarį ir ėmiau ieškoti po lova lėlės – tėčio. Ištraukiau, nuvaliau nuo jos dulkes ir pasodinau ant savo lovos. Mano tėvas niekada nieko nedarė. Todėl nemaniau, kad jo išėjimas anapus man bus toks skausmingas. Dar ir šiandien nesuprantu, kodėl” (,,365 pasakojimai sielai”).


kiau, nes jį auklėjo moteris. Vyrams sunku tapti tėvais, nes jiems trūksta ankstyvos identifikacijos su savo pačių tėvais.

Pastaruoju metu pradėta daug kalbėti apie tėvystę ir gali-mus tėvo vaidmenis šeimoje. Šeima nėra statiška ir turi taikytis prie besikeičiančių visuomeninių vertybių ir poreikių, bei pati keistis. Seniau vaikui gimus, į klausimą „Kas prižiūrės kūdikį?“ būdavo vienareikšmiškai atsakoma, kad moteris. Dabar, nors ir labai nedrąsiai, jau pradedama mąstyti ir apie alternatyvias galimybes, kai namuose su vaiku pasilieka tėvas, o mama eina dirbti. Kaip priešpriešos „tradiciniam“ tėviškumui arba „nedaly-vaujančiam“ tėvui yra iškeliamos „naujosios“ tėvystės arba „da-lyvaujančio“ tėvo sampratos, kuriomis galima apibūdinti vyrus, aktyviai dalyvaujančius šeimos gyvenime, šeimą vertinančius ne mažiau nei profesinę karjerą, einančius tėvystės atostogų, besikeliančius naktį prie lopšio, keičiančius sauskelnes ir mai-tinančius vaiką, besidalinančius namų ruošos pareigomis, ku-riuos tėvystė ,,veža“ ir kuriems būdingos tokios charakteristikos kaip drąsa, ryžtas, atsakingumas, tolerancija, išsilavinimas, švelnumas ir rūpestingumas.

Į klausimą dėl ko yra svarbu keisti tėvystės sampratą, gali būti atsakoma daugiareikšmiškai, mat tėvystė apima ne tik tam tikrus lyčių ar ekonominius santykius, bet ir psichologinius bei su socializacijos klausimais susijusius aspektus. Psichologų nustatyta, kad vaiko auklėjimui tėvas turi didžiulę reikšmę. Vai-kas, ypač berniukas, perima iš tėvo daugelį savybių, o pirmiau-sia - ydas, mat yra linkęs mėgdžioti savo lyties asmens labiau-siai išsiskiriančius veiksmus. Tiesa, dauguma kūdikio gimimo laukiančių vyrų neįsivaizduoja, kaip elgsis su naujagimiu. Tėvo vaidmens modeliavimas vyrų mintyse yra maždaug toks: jie mato save su 2-3 metų vaiku arba paaugliu. Tam įtakos turi fak-tas, kad tėvo vaidmuo nėra ugdomas nuo vaikystės taip, kaip jis ugdomas būsimoms motinoms. Tad „naujojo“ tėvo savybės po truputį turėtų būti formuojamos vaiko socializacijos metu, nes būtent tuo laiku formuojasi jo idėjos apie pasaulį, būtent tuo metu vaikas, sau prisiimdamas lyties tapatybę, prisiima ir tai tapatybei suteikiamas reikšmes, vaidmenis, bei elgesio mo-delius.

Tėvystės sąvokos atstatymo reikšmė iškyla ir dėl šiuolaiki-nės vyriškumo krizės. Vyrams per sunku ,,atlaikyti” visuomenės ir šeimos keliamus reikalavimus. Visuomenė suteikia berniu-kams ir vyrams aiškų jų svarbos suvokimo jausmą, tačiau šis svarbos jausmas, kuriantis vyrišką pasaulėjautą (tokius bruo-žus kaip skausmo neigimą, silpnumo sutramdymą, nepasitikė-jimą intymumu ir artumu, baimę prarasti kontrolę) tikrai nelei-džia vyrams sėkmingai atlikti tėvo vaidmens.

Norint tai pakeisti svarbus vaidmuo turėtų tekti socializaci-jai - šeima ir mokykla šiame procese turi labai svarbų vaidmenį. Iš pat pradžių vaikus galima mokyti rūpintis gyvūnais ir pama-žu pereiti prie rūpinimosi kūdikiais, mažesniais vaikais, senais, neįgaliais žmonėmis.

Norėdami, kad ,,lėlė - tėtis” vaiko žaidimuose užimtų tokią pat aktyvią poziciją, kaip ir ,,lėlė - mama”, turime leisti vaikui pamatyti, jog tėtis gali tiek daug, kiek ir mama, pavyzdžiui, pavalgydinti ar aprengti kūdikį. Vaikai, kurie mato aktyvų tėvų dalyvavimą savo gyvenime, ateityje nesusidurs su dilema ,,Ką reiškia būti tėčiu?”, nes jie žinos, ką veikia tėtis.

Parengė Ieva Dryžaitė Šeimos Santykių Institutas,www.ssinstitut.lt

ISTORIJA

Britų trumpaplaukių kačių tėvynė – Didžioji Britanija. Manoma, kad jų pirmtakai į šią šalį atkeliavo iš Romos im-perijos. Tai buvo stambios gatvės katės, tuo metu vertintos kaip graužikų populiacijos mažintojos. Pirmąjį žingsnį sie-kiant ofi cialaus Britų trumpaplaukių veislės pripažinimo 1800-ųjų pabaigoje žengė žinomas kačių mėgėjas Harri-son Weir. Jo pastangomis katės pasirodė vienoje Londono parodų ir ėmė sparčiai populiarėti. Deja, Antrojo pasauli-nio karo chaosas sužlugdė šiuos pasiekimus – veislė buvo beveik išnaikinta. Po karo britės pradėtos kryžminti su Per-sų katėmis. Tai pakeitė jų išvaizdą – suteikė šioms katėms dabartinę vizualią formą.

Katės.BRITŲ TRUMPAPLAUKĖS

Bendrai

Kūnas

Galva

Ausys

Akys

Uodega

Kailis

Spalva

Gyvenimo trukmė

Diskvalifikacija

Britų trumpaplaukės yra kompaktiškos, gerai subalansuotos kompleksijos, tvirtos katės, pasižyminčios trumpu ir labai tankiu kailiu

Nuo vidutinio iki stambaus sudėjimo. Tvirtas, galingas, gilia ir plačia krūtine.

Apvali ir masyvi. Švelnaus profilio. Kaklas – trumpas, storas. Apvalus snukutis, kakta.

Trumpos, plačios ties pagrindu, užapvalintais galiukais, toli viena nuo kitos.

Didelės, apvalios. Plačiai atmerktos, tolokai viena nuo kitos. Spalvos – įvairios.

Trumpa, storesnė ties pagrindu, smailėjanti su užapvalintu galiuku.

Trumpas, labai tankus, elastingas, neprigludęs, tankiu poplaukiu.

Priskiriama apie 60 atspalvių. Katės gali būti vienspalvės, dvispalvės ar netgi trispalvės.

14-20 metų.

Netinkama akių spalva, uodegos defektai, ilgas ir purus kailis, prasti dantys.

Žiūrėkite naujausias „Cats 101“ laidas

vasario mėn. darbo dienomis

15.30 val.

2013 Vasaris MAMA ir TĖTIS 11

Parengta bendradarbiaujant su Animal Planet ir veislynu „Kliaksa“

IŠVAIZDABritų trumpaplaukės garsėja kaip gyvybingos ir puikios

sveikatos katės. Šios veislės augintinės yra tvirtos kompleksi-jos, stiprios. Iš daugelio naminių trumpaplaukių kačių britės išsiskiria galvos forma – jų galva ir snukutis masyvūs, apvalūs. Išskirtinumo šioms katėms suteikia ir jų ypatingai tankus kailis. Liečiant plaukas atrodo standus, pirštai panyra tarsi į šiltą akso-mą. Kailio priežiūra nėra labai sudėtinga – pakanka reguliariai šukuoti ir retkarčiais išmaudyti.

Plaukas gali būti pačių įvairiausių spalvų ir raštų, bet la-biausiai paplitusios yra mėlynosios britės. Skirtingų spalvų gali būti ir akys – oranžinės, rudos, tamsaus aukso spalvos, žalsvos ar melsvos. Jų spalva priklauso nuo kailio kolorito.

TEMPERAMENTASJei trokštate namie turėti išdykusį pokštininką, nuolat gvel-

biantį skanėstus iš šaldytuvo ir mėgstantį pasisupti ant šviestu-vų – Britų trumpaplaukės ne jums. Jos yra ramaus charakterio, netriukšmingos, nereiklios – santūrios britų aristokratės. Kartais – netgi drovios. Tokios drovuolės ypatingai prisiriša prie šeimi-ninko, rodydamos begalinę ištikimybę. Apskritai Britų trum-paplaukės yra šeimos katės. Jos nelinkusios prisirišti prie vieno šeimos nario – savo draugyste apdovanoja visą šeimą. „Drau-giškos ir meilios, bet ne per saldžios“ – taip šią veislę apibūdi-na kai kurie veisėjai. Mėgstančios žmogaus draugiją britės per daug nesutrinka ir likusios vienos. Jos geba puikiai prisitaikyti prie naujos aplinkos, yra savarankiškos.

Žiemą su ilgaplaukiais šunimis kyla mažiau problemų, o štai trumpaplaukius būtina gerai prižiūrėti, kad nesušaltų. Saugokite juos nuo peršalimo, nušalimo ar hipotermijos.

Nušalimas – audinių pakenkimas žema temperatūra, kuri sukelia kraujagyslių spazmus. Dėl nušalimo pakinta kraujagyslių sienelės ir sutrinka audinių mityba, vystosi nekrozė. Išskiriami trys nušalimo laipsniai: 1- ausų, lūpų, uodegos, pėdų minkštimų, patinų kapšelio oda; 2 - odos nušalimuose atsiranda pūslelės. Trečio laipsnio atveju po kelių dienų oda tamsėja, dėl pažeistų kapiliarų gali gangrenuoti.

Nušalę audiniai atrodo pilkai baltos spalvos ir juos reikia po tru-putį atšildyti, masažuoti, tačiau netrinti. Geriausia šuniuką išmaudyti šiltame vandenyje, šiltai apkloti ir duoti atsigerti ko nors šilto. Nu-šalusią vietą reikia sušildyti šiltame vandenyje sudrėkintu audiniu. Šildyti apie 20 minučių. Tik nenaudokite karšto vandens ar plaukų džiovintuvo! Esant pirmo laipsnio nudegimui odą galima tepti vazeli-nu. Neleisti gyvūnui kasytis nušalusių vietų. Stipriau nušalus augintinį parodykite veterinarui.

Hipotermija – tai būsena, kai organizmo temperatūra nukrinta iki žemesnės nei reikalinga palaikyti organizmo metabolizmą ir funkci-onavimą. Pagrindiniai požymiai: drebulys, silpnas pulsas, gilus mie-gas, raumenų sustingimas, sutrikęs kvėpavimas, apetito stoka. Gyvū-ną įvyniokite į šiltą paklodę ir laikykite šiltai. Norint suteikti gyvūnui energijos, galite sugirdyti tokį mišinį: šiltas vandenuo su šaukšteliu cukraus arba medaus.

Veterinaro pagalba būtina. Kol jis apžiūrės, prie augintinio pilvo ir krūtinės laikykite šilto vandens pūslę.

Peršalimo simptomai: išskyros is nosies (ir akių), pakilusi temperatūra, kosėjimas, čiaudėjimas. Šie simptomai pasireiškia ne tik peršalus, bet ir nusilpus imunitetui arba kontaktuojant su jau sergančiais šunimis. Jei augintinis nustojo lakti, sunkiai kvėpuoja, jaučiasi neįprastai, kreipkitės į veterinarą. Peršalus augintiniui atkreipkite dėmesį į šilumą namuose, suteikite jam ramybę, duokite šilto vandens ir pašaro (tiktų konservai).

Svarbu atpažinti peršalimą, nes tokie patys simptomai yra ir šunų par-agripo, šunidžių kosulio, šunų maro. Nuo jų apsaugoti galima tik paskie-pijus augintinį.

Kaip išvengti nušalimų?

Reikia pasirūpinti specialiais bateliais ir drabužiais. Pėdutes efekty-viausiai saugo specialūs vaškai letenoms, įvairūs tepalai su bičių vašku ir apsauginiai balzamai. Jie saugo nuo sniego, ledo, stipraus šalčio, purvo ir nelygaus paviršiaus, turi raminamąjį, antiseptinį ir apsauginį poveikį.

Nemažai problemų sukelia druską ir ledą tirpdinantys chemikalai, kurie erzina šuns pėdutes. Jei neturite specializuotų batukų ar pėdučių vaško, grįžę namo kuo skubiau nuplaukite ir nusausinkite pėdutes.

Jei augintinis laikomas lauke, jo guolį ar būdą apšiltinkite ir apsaugo-kite nuo skersvėjų. Mityboje turėtų atsirasti šilto pašaro.

SPECIALISTO PATARIMAIVeterinarijos gydytoja – farmacininkė Agnė Meškauskaitė

Veterinarijos vaistinė ,,Atlaveta”, P.Lukšio g. 70, Kaunas

Kliaksa veislyno nuotr.

Kliaksa veislyno nuotr.

Mūsų rūpesčiai


Lietuvos rinkoje parduodama daug įvairių saldumynų iš skirtingų pasaulio šalių. Jie pasižymi ryškia, marga pakuote. Saldumynų rizikos vertinimo metu buvo nagrinėjami visi saldumynai, išskyrus šo-koladinius bei konditerijos gaminius. Tyri-mo metu buvo remiamasi NMVRI atliktais saldumynų laboratoriniais tyrimais bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos

(toliau – VMVT) kontrolės, skirtos patikrinti saldainius iš Kinijos ir kitų Azijos šalių, duo-menimis.

Saldumynų sudedamosios dalys

Išanalizavus VMVT kontrolės metu su-rinktus duomenis, nustatyta, kad pagrin-dinės saldumynų sudedamosios dalys yra

cukrus, gliukozės sirupas ir įvairūs maisto priedai. Šios analizės metu paaiškėjo, kad Lietuvos rinkoje esančiuose saldumynuose naudojama apie 40 skirtingų maisto prie-dų. Į beveik visų saldumynų sudėtį buvo pridėta įvairių dažiklių. Daugiau negu pusė saldumynų buvo su gliukozės sirupu.

Vaikai per parą vidutiniškai turėtų gau-ti apie 2000 kcal. Saldumynų energinė ver-tė 100 g dažniausiai svyruoja nuo 300 kcal iki 400 kcal. Jeigu vaikai per dieną suvalgo apie 200 g saldumynų, tai sudaro nuo 30 % iki 40 % paros maisto davinio energijos, o Pasaulio sveikatos organizacija rekomen-duoja, kad iš cukraus būtų gaunama ne daugiau kaip 10 proc. paros maisto davinio energijos.

Saldumynuose naudojami maisto priedai

Išanalizavus 2012 m. VMVT kontrolės metu surinktus duomenis apie Kinijos ir kitų Azijos šalių saldainių sudėtį, nustatyta, kad visos sudedamosios dalys, taip pat ir maisto priedai, nėra draudžiami naudoti saldumy-nuose. Tirti dažikliai, esantys saldumynuo-se, neviršijo didžiausio leidžiamo vartoti kiekio.

Dažniausiai saldumynuose yra naudo-jami trys dažikliai (E 129, E 133, E 110). 63 % saldainių sudėtyje buvo dažiklis E 129 (alu-ra raudonasis AC), 59 % - E 133 (briliantinis mėlynasis FCF), 51 % - E 110 (saulėlydžio geltonasis FCF). 60,7 % saldumynų sudėty-je buvo dažikliai E 110, E 104, E 122, E 129, E 102, E 124, kuriems esant turi būti priva-lomas ženklinimo užrašas „gali neigiamai

SaiKingai vartoKime

SaldumynuS

Vaikai yra viena jautriausių mūsų visuomenės grupių, kuri negali pati rinktis ir nuspręsti, kuo ir kaip maitintis, todėl yra labiausiai pažeidžiama. Lietuvoje atliktų mokinių mitybos tyrimų metu nustatyta, kad nemaža dalis mokinių kasdien vartoja saldumynus. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos ver-tinimo institutas (toliau – NMVRVI), siekdamas išsiaiškinti, kokia yra Lietu-voje parduodamų saldumynų sudėtis bei koks yra sudedamųjų dalių povei-kis vaikų sveikatai, atliko saldumynų sudėties ir maisto priedų, rizikos vaikų sveikatai vertinimą.

produktų šeima

Vaikams nuo 1-ių metų

ežiuolė

propolis

Vitaminas C

Vaikams nuo 3-jų metų

11 vitaminų

papildo mitybą sudėtyje nurodytais vitaminais bei ekstraktais

Alvityl produktai yra maisto papildai.Prieš vartojimą atidžiai perskaitykite informacinį lapelį.

Platintojas Lietuvoje: UAB „Miečys“www.miecys.lt

pilnavertė 11 vitaminų formulė Gerai savijautai ir energijai užtikrinti

paveikti vaikų aktyvumą ir dėmesį.“ Nustatyta, kad vaikams skirtuose saldumy-nuose dažniausiai būna po keletą dažiklių, o kartais siekia net 9 dažiklių ribą. Saldumynuose vengiama vartoti ir natūralių dažiklių, nes jie nesuteikia tokios patrauklios išvaizdos kaip sintetiniai, o vaikai renkantis maistą labai didelį dėme-sį skiria jo išvaizdai ir pateikimui.

NMVRVI yra tiriami ir saldumynai

Nuo 2009 metų iki 2012 metų gegužės mėnesio NMVRVI buvo ištirti 195 sal-dumynų mėginiai iš Kinijos ir kitų Azijos šalių. Šie mėginiai buvo atrenkami vals-tybinės maisto produktų kontrolės metu. Saldainiuose ir kramtomojoje gumoje buvo tiriami genetiškai modifi kuoti organizmai (GMO), konservantai, saldikliai, dažikliai bei vitaminas C, afl atoksinai, pesticidai, sunkieji metalai: švinas, kadmis, varis, arsenas. Iš visų tirtų mėginių 8 % neatitiko reikalavimų: randami GMO, sun-kieji metalai, saldikliai viršija leidžiamus saldumynuose vartoti kiekius.

Saldumynai – maisto pasirinkimo piramidės viršūnėje

Saldūs, daug cukraus turintys produktai yra maisto pasirinkimo piramidės viršūnėje, o tai reiškia, kad šiuos maisto produktus reikia vartoti retai. Sveikos mitybos ir gyvensenos rekomendacijose nurodoma, kad reikia rinktis maisto produktus, turinčius mažai cukraus, mažiau vartoti saldžių gėrimų, saldumynų. Tinkama vaikų mityba yra tokia, kai jie valgo daug vaisių, daržovių, grūdinių pro-duktų, bet mažai cukraus ir druskos.

Dažnas saldumynų vartojimas kenkia tiek vaikų, tiek suaugusiųjų sveikatai. Cukraus vartojimas laikomas dantų ėduonies rizikos veiksniu, ypač jei burnos ertmės higiena yra bloga. Kuo dažniau vartojami maisto produktai ir gėrimai, kuriuose yra daug cukraus, kuo ilgiau jie būna burnos ertmėje, tuo didesnė tiki-mybė, kad atsiras dantų ėduonis. Maisto produktai, kuriuose yra daug papras-tųjų angliavandenių (gliukozės, fruktozės ir kt.), paprastai turi labai mažai kitų vertingų maisto medžiagų, todėl jie yra tik energijos šaltinis. Per didelė energinė vertė skatina nutukimą. Nutukimas yra širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio, cukrinio diabeto ir kitų ligų rizikos veiksnys. Valgant daug cukraus ir riebalų slopinama imuninė sistema, todėl vaikas lengviau suserga.

Parengė Evelina Venckevič

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai pataria:

Valgykite mažiau saldumynų! Nebūtina visiškai jų atsisakyti, tiesiog var-toti jų mažiau ir tik tam tikromis progomis (savaitgaliais ar per šventes). Nerekomenduojama užkandžiams rinktis saldainius ir pyragaičius, ku-riuose yra daug cukraus, o bulvių traškučiuose – riebalų ir druskos, tačiau siūloma rinktis naudingesnius maisto produktus: vaisius, riešutus ar su-muštinį su grūdėta duona ir žuvimi, liesa mėsa ar mažiau riebiu sūriu. Rekomenduojama patiems pasigaminti užkandžių mišinius iš mėgsta-mų džiovintų vaisių ir riešutų. Neužmirškite saldumynais pasidalinti su draugais. Taip mažiau suvarto-site cukraus.


Sveikata

Lietuvoje anemija (mažakraujystė) kasmet diagnozuojama maždaug 30 tūkst. gyventojų, daugiausia vaikų. Apie 80–90 proc. jų stokoja geležies. Lietuvoje anemija serga 32–34 proc. vaisingo amžiaus moterų, tarp paau-glių šis procentas gali būti dar dides-nis.

Anemija vystosi dėl geležies, vitamino B12 arba folinės rūgšties stokos. Geležies stokos mažakraujystė yra labiausiai pa-plitusi – ji sudaro net 80 procentų atvejų. Geležis yra svarbi hemoglobino dalis, tad jos trūkstant sumažėja ir hemoglobino, ir eritrocitų gamyba. Geležies stoka gali atsi-rasti nepakankamai jos gaunant su maistu. Ypač dažnai tai atsitinka pavasarį. Artėjan-ti anemija ilgai neparodo jokių akivaizdžių ženklų. Žmogus gali greičiau pavargti, būti dirglesnis, šiek tiek blyškesnis. Prie maža-kraujystės ilgą laiką organizmas sugeba prisitaikyti. Dirbti dar įstengiama turint tik trečdalį reikiamos kokybės kraujo, bet sti-presnis fi zinis krūvis išveda iš pusiausvyros, sutrinka širdies ritmas, endokrininių liaukų veikla, virškinimas, nervų sistema. Geležies stokos pasekmės vaikų elgesiui ir vystymui-si bei suaugusiųjų darbingumui bei imu-ninės sistemos veiklai – labai svarbi visuo-menės sveikatos problema. Vakarų šalyse vienai iš penkių vaisingo amžiaus moterų nustatoma geležies stoka (Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis – vienai iš trijų), tačiau tik mažiau nei ketvirtadaliui iš jų pasireiškia anemija. Geležies stokos anemija dažnesnė rūkančioms, taip pat turinčioms gausias menstruacijas moterims. Nepasireiškus anemijai, daugelis žmonių, kenčiančių nuo geležies trūkumo, lieka negydomi.

Geležies stokos anemija gali išsi-

vystyti, jei: Nepakankamai geležies gaunama su

maistu (taip gali atsitikti vegetarams, kūdi-kiams, mažiems vaikams).

Padidėjęs geležies poreikis. Dažnai pa-

sireiškia neišnešiotiems kūdikiams, vaikams iki vienerių metų amžiaus bei paaugliams lytinio brendimo laiku. Neretai ši anemijos rūšis vargina paaugles mergaites, pasireiš-kia nėščioms ar maitinančios moterims, in-tensyviai sportuojantiems žmonėms.

Nepakankamas geležies pasisavi-nimas virškinamajame trakte. Tai dažnai būna dėl gretutinės ligos, pavyzdžiui, po skrandžio pašalinimo operacijos, sergant uždegimine žarnų liga, opalige ir kitomis lėtinėmis ligomis. Taip pat dėl blogos ko-kybės dantų protezų tai paprastai vyresnio amžiaus žmonių problema.

Sutrikęs geležies pasisavinimas. Tai gali būti susiję su sumažėjusiu skrandžio rūgštingumu, kitomis virškinimo ligomis, vartojant kai kuriuos vaistus, sergant kai kuriomis įgimtomis lėtinėmis ligomis.

Lėtinis kraujavimas. Kraujo netenka-ma dėl kraujuojančios skrandžio ar dvyli-kapirštės žarnos opos, skrandžio uždegimo su opelėmis, piktybinių virškinamojo trakto navikų, kraujuojančių hemorojinių mazgų, moterys – menstruacijų metu. Teigiama, kad moterims geležies rezervas per mens-truacijas sumažėja 20–30 proc.

Netenkama daug kraujo po sužeidi-mų, traumų, operacijų.

Ilgalaikis stresas, naktinis darbas.

Parazitai. Pavyzdžiui, žarnyne gyve-nančios parazitinės kirmėlės sunaudoja daug maisto medžiagų, tarp jų ir geležies. Jos tarsi apvagia organizmą.

Kada reikia įtarti mažakraujystę? Kai atsiranda silpnumas, nuovargis,

noras nuolat gulėti.

Svaigsta, skauda galvą.

Po fi zinio krūvio pradeda trūkti oro, padažnėja širdies plakimas ir pulsas.

Sutrinka dėmesio koncentracija, pa-blogėja atmintis.

Jaučiami duriantys skausmai širdies plote.

Oda tampa blyški, sausa ir pleiskano-ja.

Nagai tampa trapūs ir dažnai lūžta, slenka plaukai.

Pakinta įprastas maisto skonis, atsi-randa liežuvio skausmas bei skausmingas rijimas.

Įtrūksta lūpų kampučiai, liežuvis gali pasidaryti raudonas, lygus lyg nupoliruo-tas.

Vargina padidėjęs dirglumas, bendras raumenų silpnumas.

Pablogėja apetitas.

Atsiranda noras valgyti nevalgomus dalykus: kreidą, molį, smėlį.

Geležies stokos mažakraujystė nustatoma medicinos įstaigose, kur atliekami kraujo tyrimai. Bendras kraujo tyrimas parodo, ar iš-

sivystė mažakraujystė. Ji patvirtinama, nu-stačius neįprastą eritrocitų ir hemoglobino sumažėjimą.

Geležies kiekio tyrimas parodo, ar kraujyje pakankamai geležies, kuri reikalin-ga hemoglobino gamybai. Jei jos kiekis su-mažėjęs, galima teigti, kad mažakraujyste sergama dėl geležies trūkumo.

Feritino tyrimas daug tikslesnis nei ge-ležies kiekio kraujyje nustatymas. Jis paro-do geležies atsargų mažėjimo pradžią.

Pasirūpinkime geležies trūkumo

sukeltos mažakraujystės profi laktika Susirgimų anemija Lietuvoje sumažėtų

bent du kartus, jei tinkamai maitintumė-mės. Deja, vis greitėjant gyvenimo tempui sunku pakankamai dėmesio skirti savo mitybai. Nuolatinis laiko stygius verčia mai-tintis greitai paruošiamu, rafi nuotu, kon-servantų prikimštu maistu. Bulvių traškučių pakelis ir buteliukas kokakolos – gana dažni moksleivio priešpiečiai. Toks maistas ne tik sukelia virškinimo sutrikimų, bet ir neduoda

maŽaKrauJyStĖ – PavaSario PalydovĖ


žmogaus organizmui reikalingų vitaminų ir mikroelementų, tarp jų ir geležies.

Mūsų moterys daug dėmesio skiria savo

kūno linijoms, kartais dėl to atsisakydamos visavertės mitybos. Pavyzdžiui, nevalgo raudonos mėsos, kurioje gausu organizmui taip reikalingos geležies. Ji ypač svarbi pa-auglėms, kai prasideda menstruacijos. Iš pradžių jos būna gausios, todėl mergaitės netenka daug geležies. Per parą su mais-tu organizmas jos turi gauti iki 10–15 mg, kitaip gali pradėti vystytis geležies stokos mažakraujystė.

Kokiuose produktuose esama

geležies? Geležies yra daugybėje maisto produk-

tų. Ypač – raudonoje mėsoje (jautienoje, veršienoje, kepenyse), gana daug žuvyje, paukštienoje, burokėliuose, pupose, pupe-lėse, žaliuosiuose žirneliuose, raudongū-žiuose kopūstuose, krienuose, petražolėse, dilgėlių, burokų lapuose, grybuose, kiauši-

nių tryniuose, grikių, ryžių kruopose, lęšiuo-se, avižiniuose dribsniuose, džiovintuose vaisiuose, riešutuose, slyvose, granatuose, žemuogėse, vynuogėse, morkose, pomi-doruose, net bulvėse. Labai mažai geležies yra piene, jo produktuose, įvairiuose riebalų produktuose, aukščiausios rūšies miltuose.

Pasisavinimą gerina tinkamas mais-

to derinimas Kad organizmas iš maisto pasisavintų

kuo daugiau geležies, reikia ne tik pasirink-ti tinkamus produktus, bet ir mokėti derinti maistą. Visi žinome, kad nepatariama mė-sos užsigerti pienu. Kodėl? Mat pieno pro-duktai trukdo pasisavinti geležį. Patartina valgyti rūgščių pieno produktų – kefyro, jogurto.

Geriausiai geležis pasisavinama su vita-minu C, todėl mėsą patariama valgyti su daržovėmis. Be to, valgant daržoves kartu su mėsa, žuvimi ar paukštiena, geležies pa-sisavinimas iš augalinių produktų pagerėja net 3 kartus! Tai dviguba nauda.

Geležį iš organizmo šalina ne tik pienas, bet ir kava, arbata, ypač stipri, sėlenos, špi-natai, augalinė ląsteliena, kalcio ir fosforo junginiai. Vaistai, kurių sudėtyje yra aliumi-nio, magnio ir kalcio, arba kolestiraminas su geležimi sudaro netirpius junginius, to-dėl pastarosios pasisavinama mažiau.

Geležies atsargas išsekina ne tik bloga mityba, bet ir ilgalaikis stresas. Jo metu or-ganizmas sunaudoja daugiau geležies nei įprastai. Todėl labai svarbu išmokti atsipa-laidavimo pratimų, dažniau juoktis, nesi-velti į smulkius buitinius ar darbo konfliktus ir pan.

Jei įtariama mažakraujystė, būtina kreip-tis į gydytoją ir atlikti tyrimus, kad būtų nu-statyta tiksli diagnozė, ligos priežastys ir laiku paskirtas tinkamas gydymas.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos Metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus vedėja Rūta Babravičienė


500 g kiaulienos išpjovos, 2 obuoliai, 16 didelių šalavijo lapų, 1 smulkinta česnako skiltelė, 2 v.š. alyvuogių aliejaus, 2 v.š. vyno acto, 1 v.š. medaus, Druskos ir pipirų.

Išpjovą supjaustykite į 16 kubelių, obuolius – į 16 skiltelių. Ant ketu-rių vandenyje išmirkytų bambukinių iešmelių pakaitomis suverkite mėsą, obuolius ir šalavijo lapus. Sudėkite į negilų dubenį.Paruoškite marinatą: sumaišykite smulkintą česnako skiltelę su alyvuogių aliejumi, vyno actu ir medumi. Pagardinkite druska ir pipirais. Marinatą užpilkite ant paruoštų iešmelių ir vis pavartant leiskite pasimarinuoti 30-60 minučių. Įkaitinkite orkaitės grilį ir kepkite po juo 12-15 minučių vis apver-čiant.

125 g kambario temperatūros sviesto, 1/3 puodelio cukraus, ½ a.š. vanilinio cukraus, 1 kiaušinio trynys, 1 ¼ puodelio miltų, 5 v.š. aviečių džemo.

Sviestą su cukrumi išsukite iki purios masės, įmuškite trynį ir dar kartą gerai išplakite. Įsijokite miltus ir atsargiai išmaišykite.Imki-te po du šaukštus masės, padarykite rutuliuką, kurį atsargiai iš-plokite ant kepimui paruoštos skardos. Tą patį atlikite su likusia tešla. Turi gautis apie 10 sausainių. Sausainius dėkite toliau vie-nas nuo kito, nes kepant jie plečiasi. Su širdelės formos sausai-nių formele atsargiai įspauskite per sausainio vidurį. Stenkitės neperspausti per visą sausainį. Įspaustą vietą gražiai su peiliuku išgremžkite ir pirštais suspauskite širdelės vietą. Įdėkite į ją po kaupiną šaukštelį aviečių džemo ir gražiai jį paskleiskite. Kepkite sausainius įkaitintoje iki 180 0C orkaitėje 15-20 minu-čių. Palaukite kol jie pilnai atvės skardoje.Vietoj aviečių džemo galima naudoti ir aviečių uogienę, tik į ją įmaišyti truputį vandenyje ištirpino kukurūzų krakmolo ar ku-dzu miltelių.

Skanaus linki Skirmantė Mockevičienė

Kiaulienos, obuolių ir šalavijo iešmeliai

Sausainiai mylimiesiems

Įdomu

Santykiai


Papasakokite daugiau apie manda-las. Kas tai? Kada jos atsirado ir iš kur at-keliavo į Lietuvą?

Mandala sanskrito kalba reiškia sferą, ratą. Tai apskritimo arba kvadrato for-mos kompozicija, sudėliota pagal tam tikrą kosminę, psichologinę tvarką. Psi-choanalitikas Karlas Gustavas Jungas kasdien piešdavo po mandalą, nes pa-juto, kad kiekvienas piešinys atspindi jo vidinio gyvenimo būseną būtent šią akimirką. Mandalų piešimas jam padė-davo išsiaiškinti emocines problemas bei siekti harmonijos, asmeninės pil-natvės. Tai - geras būdas pažinti save, o piešimo metu protas tarsi išlaisvina-mas iš kasdienybės.Mandala siejama su įvairių šalių kultū-romis, laikmečiais. Smėlio ratus Ame-rikos žemyne kuria indėnai. Labai gra-žios tradicijos laikosi Tibeto vienuoliai, keliaudami po visą pasaulį ir kurdami spalvoto smėlio mandalas. Lietuvių tautodailėje - ornamentuose, verpstė-se, audinių raštuose - taip pat sutinka-mos mandalos.

Teigiama, jog mandalos piešimas yra kaip meditacinė priemonė. Kaip šis proce-sas veikia ją piešiantį žmogų?

Taip, mandalų piešimas atlieka ir me-ditacinę funkciją. Juk tuomet protas „ilsisi“, apie nieką nemąstai. Kiekviena mandala turi savo biolauką ir infor-maciją, kurią spinduliuoja į aplinką, o mes tiesiog pajuntame jos virpesius ir reaguojam. Tinkamai atsipalaiduojant sukuriamas galingas energetinis im-

pulsas ir tokiu būdu galime apsivalyti. Piešiant mandalą atrodo tarsi tave ap-gaubia šviesa, šiluma, ramybė, saugu-mo jausmas. Mandalos pagalba mes „išjudiname“ dešinįjį smegenų pusru-tulį, kuris siejamas su vaizduote.

Ką galima ,,išskaityti” iš pieštos man-dalos apie jos autorių? Ką simbolizuoja tam tikros spalvos ir formos?

Mandala yra tarsi piešiančio žmogaus sielos veidrodis. Pasitelkus intuiciją galima „išskaityti“ tam tikras jo cha-rakterio savybes, savijautą. Spalvos, atspalviai, formos, linijos turi tam tikrą reikšmę. Spalvas galime sieti su čakro-mis. Raudona spalva (pirmoji žmogaus čakra) - drąsa, valia, iššūkių troškimas. Geltona (saulės rezginys) - visa ko pra-džia. Ši spalva suteikia išminties. Žalia (širdies čakros) spalva simbolizuoja ramybę, stabilumą. Juoda - paslap-tinga spalva, galinti atskleisti dvasios kančias, nerimą. Ryškios, kampuotos, kreivokos mandalos linijos atskleidžia vyriškosios energijos dominavimą, vingiuotos – moteriškosios. Neryškios, blankios rodo žmogaus nepasitikėji-mą, neryžtingumą.

Kokie kiti mandalų kūrimo būdai? Galbūt kiekvienas jų skirtingai veikia vi-dinę mūsų būseną?

Mandalos gali būti piešiamos, lipdo-mos, graviruojamos, siuvinėjamos, veliamos, daromos iš smėlio. Vengri-joje teko lankytis mandalų muziejuje, kuriame sužavėjo mandalos iš spalvo-

tų mineralų, karoliukų. Prieš piešiant labai smagu žmonių grupei sukurti šokio mandalą - judėjimas padeda greičiau atsipalaiduoti. Savo sodyboje sukūriau mandalą – daržą, kuriame visiems norisi būti, ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams. Su draugais esame netgi Naujuosius metus sutikę vidury miško sodyboje, žvakių šviesoje piešiant man-dalas ir šokant aplink laužą. Patikėkit – efektinga!

Kai kurie žmonės mandalas nešioja kaip pakabutį. Ką tai galėtų reikšti? Kur ji dar pritaikoma?

Papuošalai apskritai yra apsauga, o jei dar su mandalomis, tuomet nešiojan-tysis gali turėti visas gyvybines galias. Galima mandalas išsisiuvinėti ant dra-bužių.

Ar tiesa, kad veiksmingiausios – dai-lininkų pieštos mandalos? Kuo jos ypatin-gos?

Kurti mandalas gali išmokti kiekvienas – tam nereikalingi įgūdžiai. Nebūtinai dailininkų mandalos technikos atliki-mo atžvilgiu yra geresnės. Kiekvienas gali visada pasinaudoti priemonėmis: lekalais, liniuotėmis. Jų pagalba bus drąsiau piešti, o vėliau ir pati ranka iš-lavės. Dažnai žmonės netiki, kad jie gali taip gražiai nupiešti savo mandalas ir labai būna laimingi, atradę dar vieną gebėjimą kurti.

Kalbėjosi Ligita Šoliūnienė

Mandalos piešimas-

tylus kelias į saveVis dažniau aptinkame kvietimus užsiimti medi-tacija, savęs suvokimu ar savo gyvenimo tobuli-nimu. Vienas iš būdų suprasti savo esybę, atidžiau pažvelgti į savo vidinį pasaulį, galbūt rasti atsaky-mus į seniai kankinančius klausimus – mandalų piešimas. Apie šį gydantį atsipalaidavimo procesą kalbamės su dailininke Edita Rimkiene.


10 10 10 10 10 10 įdomybiųįdomybiųįdomybiųįdomybiųįdomybiųįdomybių

Parengė Mama ir Tėtishttp://facebook.com/MamairTetis

3. Rusijoje prietaringi žmonės negyvus sudžiuvusius šikšnosparnius nešiodavosi užantyje, taip tikėdamiesi užsitikrinti sveikatą ar laimę. Beje, ar žinote, jog šikšnosparniai, išskrisdami iš urvo, dėl nenustatytų priežasčių visada pirmiausia pasuka į kairę?

7. Pagal arabų kavos gėrimo tradicijas, kavą galėjo gaminti tik vyrai. O iširus šeimai, vyras turėdavo teisę apskritai uždrausti moteriai gerti šį gėrimą.

4. Tik išsiritusi plekšnė beveik nesiskiria nuo kitų žuvų – tuomet jos akys būna išsidėsčiusios abiejose kūno pusėse. Tačiau, laikui bėgant, viena akis priartėja prie kitos, o žuvis pamažu suplokštėja, išplatėja ir nusileidžia į jūros dugną.

2. Sirtakis, su kuriuo mums asocijuojasi Graikija, visai nėra šios šalies liaudies šokis. 1964 metais fi lmui „Graikas Zorba“ jį sukūrė kompozitorius Mikis Theodorakis. Sirtakis yra sukurtas pagal tautinį graikų šokį Hasapiko, kuris yra gerokai sudėtingesnis savo choreografi ja.

5. Kai kurie naktiniai drugeliai minta karvių, elnių, arklių, tapyrų, kiaulių ir dramblių ašaromis. O didžiausias delikatesas – Indijos buivolo ašaros. Kad naktiniai drugeliai galėtų išgirsti šikšnosparnius ir netaptų jų grobiu, ant jų sparnelių auga ausys.

6. Prieš kelis šimtus metų blogi dantys bylojo apie žmogaus turtingumą. Tais laikais tik labai turtingi sugebėdavo įpirkti saldainius. Tarp tokių savo laiku buvo ir karalienė Elžbieta I, kuri galėjo pasigirti labai nesveikais dantimis.

8. Tyrinėdami pirmykščių žmonių darbo įrankius, mokslininkai įrodė, kad kairiarankių jau buvo prieš 1,4 milijono metų. Beje, kairiarankiai po vandeniu geriau mato negu dešiniarankiai.

9. Senovės metraščiuose rašoma, kad antikiniuose karuose buvo sėkmingai naudojamos kovinės kiaulės. Jos turėjo konkrečią užduotį – kautis prieš dramblius. Tiksliau - juos gąsdinti. Rašoma, kad paršelių cypimas straubliuotiems milžinams keldavo siaubą ir šie, užuot trypę priešą, leisdavosi bėgti.

10. Kinų kalboje žodžiai „krizė“ ir „galimybė, proga“ yra vienodi. O štai šios kalbos hieroglifas, atrodantis kaip dvi moterys po vienu stogu, reiškia ,,sunkumą, nemalonumą“.

1. Japonijoje galite paragauti krienų, krabų, bulvių su sviestu, kaktuso, vištienos sparnelių skonio ledų.

Įdomu


LIETUVA. už ją nėra geriau!

Stebėdamas automobilio lange pra-bėgančias skaidres, susimąstau. Iš kur visas šis gražumas? Iš kur tokie laukai, neįtikėtinai žali, geltoni, net kvepiantys medum ir bičių dūzgimu, iš kur žemės juodos ruoželiai, prakaitu mūsų protėvių šlakstyti, varpų šlamesiu ir auksiniais rugiais barstyti, iš kur miškai, kamienais šimtamečiais susmaigstyti, išdidūs savo tyrumu, paslaptimis, tylia garbe?

Iš kur tie kelio paukščiai, lekiantys lyg jiems būt pakeliui, kodėl tik jiems lemta tokį dangaus žydrumą iš arčiau paliest, ir jei tiek matę grįžta čia vėl ir vėl?..

Iš kur tas upių raštas ypatingas, upelių gudrumas rast kelią, susiliet į juos? Iš kur ežerų mėlynumas ir svetingumas, valtį pačiam viduryje siūbiuot ramiai, iš kur tas svaiginantis vandens skaidrumas, žuvų miklumas, žolių žiogų šoklumas, smuikų suderinamumas, iš kur? Iš kur?..

Senovinių pilių bokštai smailūs, bažnyčių kryžiai pastiebti aukštyn, iš kur mažų miestelių nebylus artumas, nors nė gyvos dvasios aplink, nors nė pavadi-nimo jų nežinai?..

Pamatęs visa tai, gali šypsotis, ašarą nubraukt ar nieko nedaryt, bet nieko, nieko nėr gražesnio už mūs laukus ir metų besikeičiančius laikus. Nes jiems nevadovauja niekas, niekas jų nepaža-bos, ir niekad nieko neiškeisčiau į tai, kad buvau, esu ir būsiu, maža dalelė Lietuvos.

Mantvydas Leknickas, mantvydas.blogas.lt

VIENINTELIS NORAS -

PASVEI K TIKasmet vasario 4-ąją tarptautinės vėžio kontrolės organizacijos ir pasaulio sveikatos

organizacijos (pso) iniciatyva minima pasaulinė kovos su vėžiu diena. lietuvoje kasdien vėžio diagnozę išgirsta beveik 50 žmonių, apie 80 tūkst. šiuo metu serga onkologinėmis ligomis. Kaip nebūtų liūdna ir skaudu, įvairiomis onkologinėmis ligomis mūsų šalyje kasmet suserga ir apie 70 vaikų. nors medicina sparčiai žengia į priekį, tačiau dar dažnai virš debesų tenka išlydėti mūsų mažuosius.

Sudėtinga nupasakoti kas dedasi širdyje išgirdus tą lemtingą diagnozę „Vė-žys“. Tačiau jei ji nustatoma ne suaugusiam žmogui, suspėjusiam susilaukti atža-lų, pasiekti karjeros aukštumų, išvysti tolimų kraštų užburiantį grožį, o mažam, vos gimusiam, kūdikiui?.. „Iš po kojų ima slysti žemė“, - jausmus nusakyti žodžiais bando onkologine liga sergantį sūnų auginanti mama Ilona. Vos keturių mėnesių jos kūdikiui gydytojai nustatė limfmazgių vėžį, tačiau tuomet jį pavyko įveikti. O štai visai neseniai liga smogė antrąkart – paaugliui diagnozuota leukemija. „Sa-vaime suprantama, kad ligos pažymėtą vaiką ir augini kitaip. 15 metų sūnus augo judrus, hiperaktyvus, nenustygstantis vietoje – nė nepasakytum, kad jis kažkada sirgo. Kad liga vėl grasina ėmiau įtarti dėl neįprasto jo mieguistumo, nuovargio, irzlumo, dingusio apetito. Dažna mama tai „nurašytų“ nenuspėjamai paauglys-tei, - pasakoja Ilona. – Tačiau kai sūnus pradėjo skųstis svaigstančia galva, ėmė dažnai alpti, supratau – liga sugrįžo.“ Ir iš tikrųjų tyrimai parodė didelį leukocitų kiekį bei geležies trūkumą, o gydytojai neslėpdami ištarė: „Kraujo vėžys“. Medikų bei vaistų pagalba pavyko pasiekti neblogų rezultatų, tačiau, anot šios mamos, nė minutei negalima atsikvėpti – būtina laikytis griežto poilsio ir maitinimosi režimo, lankytis pas gydytojus, atlikti tyrimus ir sekti ligos būklę. Nors šiuo metu vaikinas lanko mokyklą, po truputį vėl pradeda sportuoti, tačiau ateitis lieka nenuspėja-ma. „Kokia bebūtų situacija, privalai žinoti, kad turi įkvėpti savo vaikui vilties, o ne lieti ašaras jam ant peties, - apie likimo siųstus išbandymus pasakoja Ilona. – Turi iš kažkur surasti jėgų viską atlaikyti ir nenustoti šypsotis, nenusivilti, suteikti savo atžalai tikėjimo, kad rytojus išauš geras ir gražus.“ Moteris tikina, kad ligoniui taip pat be galo svarbus šeimos bei draugų, kitų vaikų palaikymas. Sergančių vaikų mamos nė per žingsnį nesitraukia nuo brangiausio turto, pasiruošusios dėl jo au-koti save ir su nežmonišku tikėjimu akyse meldžia Dievo vienintelio noro. „Ir šitas vaistas – veiksmingas“, - tikina mama Ilona.

Medikai teigia, jog per pastarąjį dešimtmetį vaikų mirtingumas nuo vėžio su-mažėjo nuo 85 iki 15 procentų. Ankstyva diagnostika ir efektyvus gydymas pagal pasaulinius standartus padeda pasveikti daugybei sunkia liga sergančių vaikų bei suaugusiųjų. „Kad vaikui kažkas negerai dažniausiai pastebi tėvai. Todėl siū-lau nenumoti ranka į vaiko nusiskundimus ir, jei kilo bent menkiausias įtarimas, apsilankyti pas gydytoją, kad atliktų reikalingus tyrimus, - nebūti abejingiems savo atžaloms skatina Kauno „Naujosios klinikos“ šeimos gydytoja Dalia Bliujie-nė. – Onkologinę ligą galima įtarti, jei vaiką vargina greitas nuovargis, silpnumas, svorio kritimas, užsitęsęs be aiškios priežasties karščiavimas, limfmazgių padi-dėjimas, galvos skausmas bei svaigimas, pykinimas ar vėmimas, regėjimo blo-gėjimas, kraujosrūvos, kraujavimas ar bėrimas, odos blyškumas. Žinoma, šiuos požymius turi daugelis ligų, tačiau tikslią diagnozę patvirtinta detalūs tyrimai.“ Gydytoja taip pat ragina nepalikti ramybėje dažnai kankinančių infekcinių ligų – jos taip pat gali būti vėžio simptomas. „Nors dauguma tyrimų yra mokami, tačiau netaupykite sveikatos sąskaita. Juk anksti diagnozavus ligą ir laiku pradėjus gy-dymą, užkertamas kelias vėžiui plisti“, - savo bei artimųjų sveikata kviečia rūpintis gydytoja D. Bliujienė.

Susimąstykime, ar viską darome, kad artimas žmogus neiškeliautų angelų takais?

Parengė Ligita Šoliūnienė

Sveikata


Santykiai

Ant kalvos tupintis erelis mato neap-sakomai didingą platybę, kurioje jis augo, kuri buvo ir yra tikrieji jo namai. Jis grožisi kiekviena gamtos detale, kiekviena gyva žemės būtybe, didžiuojasi toliais, kuriuos matys ir jo vaikai. Kai erelis išskleidžia sparnus, ar jūs bent įsivaizduojate, koks laisvės pojūtis užlieja jo krūtinę? Kiekvie-na jo plunksna jaučia oro pasipriešinimą, jis akis į akį susiduria su gamtos didybe ir tai leidžia paukščio dvasiai išgyventi palaimą. Jis moka džiaugtis laisve, todėl yra jos vertas. Ar galima tą patį pasakyti apie jo brolį, nuolatos ieškantį problemų ir niurzgantį dėl nesugebėjimo jų išspręs-ti? Ar jis vertas tos pačios laisvės net tada, kai nemoka ja džiaugtis, jos nesaugo ir dėl jos nekovoja?

Nuo pačių seniausių laikų vieni žmo-nės turėdavo didesnį pranašumą prieš ki-tus kovoje dėl maisto, teritorijų, geresnio gyvenimo ar šviesesnės ateities. Noras turėti kuo daugiau atimdavo iš silpnes-niųjų tai, kas visais amžiais buvo svar-biausia vertybė – laisvę. Žmonės likdavo be namų, šeimos, maisto ir šiltų rūbų. Sumaištis, pyktis ir nežinia nuolat ka-muodavo jų mintis ir jausmus. Žmogaus dvasinio gyvenimo sukaupti turtai atsi-durdavo ties išnykimo riba: kažkada pa-tirti malonumai atrodydavo beprasmiai, ryškūs prisiminimai tapdavo juodai balti, o praeityje gyvavusios svajonės - nepasie-kiamos. Tačiau, kad ir kokiose siaubingo-se situacijose beatsirastų žmonės, jų šir-dyse nuolatos gyvuodavo meilė šeimai, meilė TAUTAI, meilė LAISVEI.

Gyvenime tenka pralaimėti, niekas to neišvengia. Senoliai, protėviai ir tikrieji

Lietuvos patriotai patyrė ne vieną nesė-kmę kovoje dėl laisvės, tačiau tai yra di-delis mūsų privalumas. Geriau pralaimėti keletą kovų dėl laisvės, nei patirti pralai-mėjimą tokioj kovoj, kai nežinai, dėl ko kovoji. Pralietas kraujo lašas, iš skausmo nuriedėjusi ašara, žlugusios svajonės, at-imtos gyvybės ir mylimų žmonių netektys – tai kelias, kuriuo ėjo žmonija, tai kelias į Laisvę. Pasaulis padeda tikslą turintiems žmonėms, tik dėl to mes šiandien ir turi-me nepriklausomą Lietuvą.

,,Amžinas budėjimas yra kaina, kurią reikia mokėti, norint išlaikyti laisvę‘‘ - teigė Airijos oratorius J. Curranas. Mes turime laisvę, tačiau ar ji yra tokia, kokią mums iškovojo protėviai? Ar šiuolaikinis budėji-mas atneš tai, ko mums iš tiesų reikia? Jei tarp mūsų atsirastų nors vienas žmogus iš praeities, jis siektų laisvės visiems, jo bu-dėjimas būtų teisingas. Tačiau dabar, kai kiekvienas siekia tik laisvės sau, kenčiame visi, prarasdami tą ryšį ir bendrumą, ku-riuo džiaugėsi prieš mus gyvenę žmonės.

Vis dažniau lietuviai emigruoja į kitas pasaulio šalis, tikėdamiesi gauti tai, ko neranda gimtinėje. Galbūt turtų, praban-gių namų, įdomesnių pramogų ar žemes-nių kainų. Naujos pažintys, nauja aplinka ir naujas požiūris į gyvenimą - žmones vi-suomet traukia naujovės, tačiau ar jos at-neša tai, ko tikimasi? Lietuvių šeimų vai-kai, augdami svetur, tampa svetimi savo tėvų gimtinei. Nors ir turėdami Lietuvos pilietybę, vaikai yra visiškai nepanašūs į bendraamžius, augančius mūsų žemė-je. Tam įtakos turi buvimas kitataučių apsuptyje, svetimos tradicijos, užsienie-tiškos įstaigos, laisvalaikis ir, galiausiai,

prarastas noras pažinti Lietuvą. Taigi, pa-likdami savo tėvynę, mes ją tik niokojame ir niekiname. O juk Laisvė yra iškovota ne tam...

Atrodytų, kad jau galutinai nuvylėme savo protėvius, kad visiškai užmiršome laisvės malonę, kad nebemokame jos vertinti, kad nedrįstume dėl jos kovoti ir mirti. Taip yra dabar, tačiau mes turime ateitį. Vertėtų pradėti nuo paties savęs, savo šeimos ir draugų. Išmokę džiaugtis ir saugoti laisvę, suprastume tikrąją jos vertę. Džiugu, jog neišgyvename karo, nesiaučia baisi maro epidemija ir per prievartą niekas netremia į Sibirą. Laikas davė mums privalumą – nereikia ginklų ir keršto, kad apgintume laisvę. Užtektų to, jei dėl jos kovotume žodžiais, jos didybės ugnį jaustume rusenančią savose širdyse ir visa tai perduotume iš kartos į kartą. Jei gintume ateitį, mes apsaugotume ne vakarykštę dieną, o rytojų. Mūsų praeitis galėtų mumis didžiuotis, o mes didžiuo-tumėmės Lietuvos ateitimi.

,,Istorija yra gyvas, nenutrūkstantis procesas, ir tai, kas buvo, įvyko - neturi galutinės, užbaigtos prasmės, o tęsiasi ir vyksta mumyse. Šiandien. Dabar ir visa-dos‘‘ – tvirtino poetas J. Marcinkevičius. Laisvė yra svarbi istorijos dalis, ji tęsiasi ir vyksta mumyse, tik ją užgožiame banaly-bėmis. Bet tik jos dėka mes kaip išdidusis erelis galime jausti palaimą. Nors ir netu-rėdami sparnų, galime ištiesti rankas ir mėgautis laisve taip, kaip tai daro paukš-čiai. Išmokę laisvę ginti, saugoti, mylėti ir branginti, būsime jos verti.

Brigita Fedorčak

laisvei nebūtini sparnai


Paauglystė – vienas gražiausių, bet sykiu ir sudėtingiausių gyvenimo lai-kotarpių. Nepaisant įvairių rūpesčių dėl mokslų, draugų, meilės ir nesu-prantančių tėvų, paauglius kamuoja dar ir spuogai.

Apie tai kalbamės su kosmetike Jovita Rastene.

Spuogai, t.y. aknė – itin dažna problema. Mat paauglystės metais vyriškųjų hormonų (androgenų) lygis tiek berniukų, tiek mer-gaičių organizme pakyla. To pasekmė – rie-balinių liaukų padidėjimas ir paspartėjęs riebalų išsiskyrimas. Deja, pirmiausia, kas šauna į galvą paaugliams – atsiradusius spuogus nukrapštyti arba paslėpti po giliu pudros sluoksniu. Dar blogiau – tai būna nekokybiška, orui nelaidi, poras kemšanti produkcija. Taigi, situacija abiem atvejais tik bloginama, problema gilinama.

Visų pirma, reikėtų stengtis išveng-ti spuogų susidarymo teisingai prižiūrint odą. Šiais laikais veido odos nebeužtenka tik nuprausti vandeniu. Muilas - taip pat veido odos priešas, nes juo prausiant oda gali smarkiai išsausėti. Rieboką odą reikėtų valyti švelniais tonikais, tik svarbu atkreip-ti dėmesį, kad naudojamose priemonėse nebūtų alkoholio, kuris sausina odą. Itin riebią odą patartina valyti netgi tris kartus

per dieną (atkreipkite dėmesį dar kartą - tik švelniu toniku). Kartą per savaitę naudokite pilingą bei giliai valančią kaukę. Kuo ma-žiau lieskite veidą rankomis.

Kita odos bėrimų priežastis – stresas ir nuovargis. Patiriant stresą išsiskiria an-tinkštiniai hormonai, spartinantys odos rie-balų išsiskyrimą, kurie kemša poras ir gali skatinti spuogelių atsiradimą. Kaip nusira-minti ir išvengti streso kiekvienas turi atrasti savų būdų: vieniems tai geros knygos pas-kaitymas, kitiems - bėgiojimas, joga, medi-tavimas…

Reiktų paminėti ir mitybos svarbą. Jei valgote netaisyklingai - riebiai, neregulia-riai, retai ir didelėmis porcijomis – jūsų or-ganizmas nuolat patiria stresą, išsibalan-suoja. Visa tai gali lemti ir odos sutrikimus. Reiktų valgyti kuo daugiau šviežių vaisių, daržovių, ląstelienos. Tai daryti reikėtų re-guliariai, maždaug penkis kartus per die-ną, mažomis porcijomis. Venkite produktų, turinčių daug jodo (joduota druska, jūros gėrybės). Gėrėtis gražia ir sveika oda padės vitaminai A ir B6, cinkas, chromas. Atkreip-kite dėmesį, jog būtina gerti kuo daugiau vandens – per dieną apie du litrus, vasarą – dar daugiau. Vanduo, beje, gali tapti pačiu pigiausiu ir efektyviausiu vaistu ne tik esant odos problemoms, bet ir kitiems organizmo negalavimams. Jo svarba itin didelė, todėl rekomenduoju daugiau pasidomėti van-

dens galiomis mūsų sveikatai. Kartą kažkas į mano el. pašto dėžutę atsiuntė labai gerą straipsnį apie penkias vandens gėrimo tai-sykles, kuriomis negaliu nepasidalinti:

1. Atsikėlus ryte išgeriame 1 stiklinę van-dens ir po to nevalgome 1,5 - 2 val.2. 30 min. prieš maisto vartojimą išgeriame 1 stiklinę vandens.3. Vartodami maistą negeriame (po valgio negeriame apie 40 min.)4. 30 min. prieš miegą išgeriame 1 stiklinę vandens.5. Kai norime gerti - geriame vandenį.

Bet grįžkime prie mūsų temos.

Aknę paskatinti gali ir paveldimumo. Todėl praverstų pasidomėti šeimos narių paauglystės istorijomis. Tai gali būti labai naudinga informacija jūsų odos gydytojui.

Beje, dar labai svarbu: atsiradusių spuo-gų jokiu būdu negalima spausti patiems. Taip elgiantis galima sukelti dar didesnį uždegimą ar ,,išsėti” bėrimą kituose odos plotuose. Kaip jau minėta, geriausia apsau-ga – nuolatinė švelni veido odos priežiūra. Taip pat svarbu (ne tik odos problemų pre-vencijai, bet ir viso gyvenimo kokybei) geras reguliarus poilsis ir sveika mityba.

Taigi, būkite sveiki, žvalūs ir gražūs!


Mažas spuogelis - ne didžiausia pasaulio bėdaMūsų rūpesčiai


Jūsų santykiai su vaiku turi būti tokie, kad jis jaustųsi ramus ir pasitikintis:• klausykitės savo vaiko ir parodykite jam, kad jį suprantate;• būkite su juo kiek galima daugiau laiko (nors geriau maloniai praleistos penkiolika minučių, nei nevykusiai – visa diena);• priimkite vaiką tokį, koks jis yra;• padarykite savo vaiką aktyviu šeimos nariu;• tegu vaikas žino šeimos taisykles;• dalinkitės su juo savo patirtimi;• papasakokite jam apie savo vaikystę, vaikiškus poelgius, pergales ir nesė-kmes;• jei šeimoje keli vaikai, stenkitės bendrauti ne tik su visais kartu, bet ir skirki-te dėmesį kiekvienam atskirai;• parodykite vaikui, kad mylite jį.

Stebėkite save, ypatingai tomis minutėmis, kai Jūs esate veikia-mas streso ir Jus lengva išmušti iš pusiausvyros:• atidėkite visus bendrus reikalus su vaiku;• stenkitės nesiliesti prie vaiko susierzinimo minutėmis;• kalbėkitės su vaiku, kai vyrauja draugiška atmosfera.

Jeigu Jūs susikrimtęs, vaikas turi apie tai žinoti:• kalbėkite su vaikais apie Jūsų jausmus, norus ir poreikius;• nebijokite pasakyti: „Aš labai susikrimtusi. Pažaisk, prašau, vienas greti-mame kambaryje“.

tomis minutėmis, kai esate susierzinę, darykite ką nors malonaus. tai Jus nuramins:• išsimaudykite šiltoje vonioje ar po dušu;• išgerkite arbatos;• paskambinkite draugams;• pasidarykite raminančią kaukę;• atsipalaiduokite, gulėdami ant sofos;• pasiklausykite mėgstamos muzikos.

Stenkitės numatyti ir išvengti nemalonumų, kurie gali sukelti pyktį:• neduokite vaikui žaisti su tais daiktais, kuriuos ypač branginate;• neleiskite išmušti Jus iš pusiausvyros, kai jaučiate, kad artėja neigiamos emocijos (pagalvokite apie kažką malonaus).

Kai kuriems ypatingai svarbiems įvykiams ruoškitės iš anksto. taip pat nepamirškite pasirūpinti ir kasdieniniais vaiko poreikiais:• žinokite vaiko jėgas ir galimybes;• jei Jums reikia nueiti kur nors pirmą kartą (pas gydytoją, į vaikų darželį), aptarkite ar suvaidinkite tai;• jei vaikas blogai elgiasi tada, kai alkanas, pagalvokite, kaip jį pamaitinti; • jei vaikas blogai elgiasi, kai pavargęs, sudarykite sąlygas nors trumpam poilsiui.

Parengė Panevėžio PPT psichologės Galina Ziminskienė, Rasa Praninskienė

6 PaSiŪlymai, KaiP SumaŽinti PyKtĮ ir iŠSaugoti geruS SantyKiuS Su vaiKu


Mechanizmas, kuris kontroliuoja organizmo atsparumą, panašus į spe-cialiai tam parengtą kariuomenę. Jos uždavinys – žaibiškai reaguoti į patoge-ninius mikroorganizmus. Tai imuninių ląstelių funkcija. Jos yra pasklidusios po visą organizmą, kad galėtų tuojau pat atsakyti į mikrobų atakas. Šios ląstelės gaminamos limfmazgiuose, užkrūčio liaukoje, kaulų čiulpuose, blužnyje, ton-zilėse. Imuninės ląstelės saugo mus nuo ligų įvairiais būdais: vienos iš jų pačios praryja mikrobus, kitos pagamina anti-kūnus, naikinančius priešiškas ląsteles. Tačiau, nors mus sauganti kariuomenė nuolat atsinaujina, turime ir patys jai padėti. Norėdami apsisaugoti nuo ligų ir sustiprinti imunitetą, turime nuolat rūpintis savimi ir net pakeisti gyvenimo būdą.

Visų pirma patariama pasirūpinti savo mityba ir valgiaraščiu. Organiz-mas turi gauti visų reikalingų medžia-

gų. Reikia vengti beverčio, vadinamo-jo „greito“ maisto. Tegul jūsų mitybos pagrindą sudaro natūralūs produktai, didinantys organizmo atsparumą. Rin-kitės maisto produktus, kuriuose gausu A, C, E, D ir B grupės vitaminų ir minera-linių medžiagų, mikroelementų cinko, seleno, geležies, kurie palaiko gynybinę organizmo sistemą.

Vitamino C yra citrinose, erškėtuo-gėse, juoduosiuose serbentuose, šalta-lankio uogose, svarainiuose, spanguo-lėse, kiviuose, paprikose. Vitaminas C yra pagrindinis imuninės sistemos sti-printojas.

Vitamino E gausu migdoluose, saulėgrąžų sėklose ir aliejuje, grūduose, kiaušinio trynyje, grikių kruopose, kvie-čių gemaluose, avokadose.

Vitamino A – morkose, brokoliuo-se, svieste, kepenyse, žuvų taukuose.

B grupės vitaminų – rupių miltų produktuose, mielėse, kopūstuose.

Cinko – mėsoje, sūryje, kruopose, riešutuose, grūdiniuose produktuose, kiaušiniuose.

Seleno – jūros gėrybėse, saulėgrąžų ir moliūgų sėklose, žuvyje.

Geležies – mėsoje, kepenyse, petra-žolėse.

Rekomenduojama kasdien suval-gyti 1–2 šaukštelius medaus, nes jame yra ne tik įvairių mikroelementų, bet jis turi ir antibiotikams būdingų savybių. Siūloma nepamiršti svogūnų ir česna-kų (1–2 skilteles), nes jie stiprina orga-nizmo apsaugą ir naikina bakterijas. Valgyti riebiųjų žuvų, turinčių nesočiųjų riebalų rūgščių, rauginto pieno produk-tų, nes juose yra „gerųjų“ bakterijų, ku-rios palaiko sveiką žarnyno mikroflorą

Imunitetą galima palyginti su angelu sargu, saugančiu mūsų organizmą. Imunitetas (lot. Immunis – laisvumas nuo ko nors) – tai žmogaus organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo visko, kas jam genetiškai nepriimtina: nuo mikroorganizmų, virusų, parazitų, persodintų svetimų audinių, ląstelių, baltymų bei kitų genetiškai svetimų medžiagų.

Stiprinkime imunitetąir nesirkime

Sveikata


bei „gerųjų“ ir „blogųjų“ bakterijų balansą, skatina vitaminų pasisavinimą. Gerti pakankamai skysčių, šaltu metu geriausia šilta arbata.

Rasti laiko ir poilsiui, nes stresai, ilgalaikė psichi-nė įtampa silpnina imunitetą. Galvokite pozityviai, sutelkite dėmesį į sėkmes, o ne į pralaimėjimus. Ben-draukite su žmonėmis, trykštančiais energija, turin-čiais humoro jausmą, pasižiūrėkite kino komediją, pasiklausykite energingos, linksmos muzikos, tiesiog kuo nors pamaloninkite save. Rinkitės linksmas spal-vas - spalvoti drabužiai ar aksesuarai suteiks daugiau džiaugsmo. Visa tai skatina imuninių ląstelių gamybą.

Daugiau judėkite, vaikščiokite pėstute, aktyviai leiskite laisvalaikį. Mokslo įrodyta, kad sportuojantys žmonės yra atsparesni ligoms, rečiau peršąla. Gryna-me ore praleistas laikas ar fiziniai pratimai grūdina organizmą, teigiamai veikia kaulų, raumenų ir nervų sistemas. Sportas yra geras būdas atsikratyti streso. Pasiryžkite ir pradėkite reguliariai sportuoti, bent 3 kartus per savaitę: plaukiokite, treniruokitės sporto salėje ar darykite mankštą prie atviro lango. Nepa-mirškite, kad net kasdienis energingas ėjimas (pvz., į darbą) turės teigiamos įtakos organizmui ir sustiprins imunines organizmo funkcijas.

Labai svarbus reguliarus miegas, kuris padeda atgauti jėgas, skatina nervinės ir imuninės sistemos veiklą. Kad pailsėtumėte, būtina miegoti apie 8 valan-das. Nežiūrėkite televizoriaus iki išnaktų, nedirbkite, jeigu sunku užmigti, prieš miegą negerkite gėrimų su kofeinu, nepersivalgykite, geriau išeikite pasivaikščio-ti, o kambarį tuo metu palikite vėdintis.

Cigaretės, alkoholis, didelis kiekis kavos naikina vitaminus ir mikroelementus, stiprūs alkoholiniai gė-rimai žudo imunines ląsteles. Tabako dūmai kvėpavi-mo takuose trukdo epiteliui atlikti natūralią gynybinę funkciją. Žalingi įpročiai silpnina imunitetą, tad reikia bandyti jų atsisakyti.

Ir peršalimas, ir perkaitimas silpnina organizmą. Renkitės tinkamai, geriausiai taip, kad galėtume ką nors apsivilkti arba nusivilkti. Labai svarbi yra žieminė apranga. Ji turi būti pagaminta iš natūralių medžiagų (vilnos, medvilnės). Nepamirškite pirštinių, nes ran-kos jautriai reaguoja į šaltį, taip pat šaliko ir kepurės – apie 30 procentų šilumos organizmas praranda per galvą. Avėkite šiltus, neperšlampamus batus, geriau-siai su plačiomis nosimis ir grubesniais padais – kojų pirštai galės judėti ir nebus sustingę. Svarbu, kad kojos būtų sausos ir nesušaltų.

Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Metodinės pagalbos ir strategijos skyriaus formavimo skyriaus vedėja Rūta Babravičienė


Kodėl vyrai plinKa?

Vyriško tipo nuplikimas pasireiškia net 58 proc. stipriosios lyties atstovų. Bet kodėl gi vieni iki pat žilos senatvės puošiasi vešlia plaukų kupeta, o kiti, vos įkopę į trečiąją de-šimtį, jau skaičiuoja be atvangos krintan-čius plaukus? Tyrimais įrodyta, kad vyriško tipo nuplikimas yra nulemtas genetiškai ir susijęs su hormonų pusiausvyra bei pakiti-mais. Hormoniniai veiksniai lemia plauko folikulo plonėjimą – traukiantis folikulams plaukai tampa negyvybingi ir ima kristi. Kartais folikulai išlieka gyvybingi, o tai lei-džia manyti, kad plaukai dar gali ataugti.

Vyriško modelio nuplikimas atpažįsta-mas pagal išvaizdą ir formą. Dažniausiai plaukų pastebimai sumažėja ties plaukų augimo linija arba atsiranda plikas plotas galvos viršuje. Kai kurie vyrai netenka visų plaukų.

ar verta Kreiptis į gydytoją?

Būtina paminėti, kad plaukai gali slink-ti ir dėl daugelio kitų priežasčių, nesusijusių

Mūsų rūpesčiai

su paveldimumu. Pavyzdžiui, plaukų slinki-mu dažnai skundžiasi tie, kurių organizme trūksta geležies, turintys skydliaukės pro-blemų. Slinkimą gali nulemti ir grybelinė galvos odos infekcija, tam tikrų vaistų var-tojimas, chemoterapinis gydymas. Pasitai-ko atvejų, kai nuplinkama dėl įpročio pešio-ti plaukus – nuolat pešami jie susilpnėja ir niekada nebeatauga.

Jei yra žinoma konkreti plaukų slinki-mą lemianti priežastis, jį galima sustabdyti. Pavyzdžiui, geležies trūkumo sukeltą slinki-mą nesunkiai galima pažaboti papildžius organizmą trūkstamu elementu. Taigi susi-dūrus su plaukų slinkimo problema kreiptis į gydytoją yra visai nebloga mintis. Specia-listai ištirs, ar neturite odos problemų, atliks kraujo ir skydliaukės tyrimus – taip išsiaiš-kinsite, ar tai yra tipiškas vyriškas nupliki-mas, ar tik laikina bėda, su kuria galima vi-siškai susitvarkyti arba bent jau sulėtinti jos eigą.

Gydytojo konsultacija primygtinai re-komenduojama tiems, kurie be plaukų slin-kimo junta ir kitus simptomus – pavyzdžiui, padidėjusį nuovargį, silpnumą. Nedelsda-

mi kreipkitės į specialistus, jei per trumpą laiką netenkama daug plaukų, jie krenta kuokštais, pastebimi netvarkingai išsidėstę pavieniai pliki lopai, matomas paraudimas ar pleiskanojimas, juntamas niežėjimas ar skausmas.

ar yra išeičių?

Per daugelį metų buvo išbandytas ne vienas kovos su vyriško tipo nuplikimu bū-das. Kai kurie bandymai davė pastebimų rezultatų, tačiau daugelis visgi buvo nesė-kmingi. Pastebėta, kad dažnam vyrui plau-kų slinkimas prasideda, sulėtėja arba susto-ja dėl visiškai neaiškios priežasties.

Patikimas ir daugelio dėl plikės kom-pleksuojančių išbandytas gelbėjimosi bū-das – perukai. Jų pasirinkimas dabartinėje rinkoje tikrai platus. Jau nebe naujiena ir plaukų persodinimo operacijos, tačiau, rei-kia pastebėti, kad transplantacijos kainos įkandamos tikrai ne kiekvienam. Plaukų re-tėjimo problemą taip pat bandoma spręsti į pagalbą pasitelkus įvairius tepamuosius ir geriamuosius vaistus, augalinius prepa-ratus, kurių sudėtyje yra cinko, magnio,

Žolė ant aukso neaugavyrai, nuolat pašiepiantys silpnąją lytį dėl, jų manymu, per didelio rūpinimosi savo išvaizda, nejučia prityla pastebėję retėjančių plaukų lopinėlį viršugalvyje. vieni kaip įmanydami stengiasi paslėpti plikę – dangsto ją dar likusiais plaukais ar skrybėlėmis, kiti slėpdamiesi skuba keisti šukuoseną, akį traukusias garbanas iškeisdami į pliką galvą. priemonių, galinčių sustabdyti plaukų slinkimą, ieškota dar senovės egipte, tačiau stebuklingo vaisto nepavyko atrasti iki šiol. ar tai reiškia, kad vyrams belieka tiesiog susitaikyti ir, pastebėjus pirmuosius požymius, laukti kol plaukai visiškai išretės?


geležies, vitamino E. Anglijos mokslininkai prakalbo apie specialius genetinius tyri-mus, kuriuos atlikus galima išsiaiškinti, ar ateityje rizikuojate praplikti – jei galimybė yra, iš anksto pradedami naudoti kelią pli-kimui galintys užkirsti preparatai ir plaukų priežiūros priemonės.

Visiškai sustabdyti genetiškai nulemto proceso greičiausiai nepavyks, bet kodėl gi nepabandyti jo kaip įmanoma labiau ati-tolinti. Lengvai pritaikomų patarimų, kaip tausoti plaukus, apsaugoti juos nuo slinki-mo, jums pažers žmonos ir dukros. Jos ti-krai žino, kad šiurkštus rankšluostis, kuriuo stipriais judesiais trinate drėgnus plaukus po maudynių, gali stipriai sužaloti plaukus – tiesiog juos laužyti. Taigi stenkitės naudo-ti švelnios medžiagos rankšluosčius ir ne-daryti energingų judesių. Venkite bet kokio tempimo, veržimo, ilgaplaukiai – neriškite plaukų gumelėmis ir svajodami nesukioki-te sruogų aplink pirštą. Geriausia apskritai atsisakyti vešlių šukuosenų – su amžiumi plonėjančiam plaukui ilgos kasos tampa vis sunkiau pakeliama našta. Būkite švel-nūs ir šukuodamiesi – naudokite tik minkš-tų šerių, iš natūralių medžiagų pagamintus šepečius. Nebijokite panaudoti priemonių,

suteikiančių apimties, lengvinančių plau-ko šukavimą, išbandykite plaukų slinkimą stabdančius produktus. Žiemą nepamirš-kite galvos apdangalų – šaltis gali stipriai pakenkti plaukams.

auKštyn nosis!

Plikė – ne liga. Tai daugiau su estetika, savigarba, emocine būkle susijusi proble-ma. Žymus plaukų slinkimas daugeliui vyrų sukelia didelį nerimą. Plaukų išretėjimas ties jų augimo linija ar pliko lopinėlio viršu-galvyje atsiradimas gali turėti dramatišką poveikį vyro pasitikėjimui savimi, savo re-putacija ir įvaizdžiu. Dalis vyrų su tuo su-sitaiko be didelių išgyvenimų, suvokdami, kad tai yra daugelio problema, tačiau dau-guma stipriai emociškai dėl to išgyvena, netgi patiria depresiją.

Kaip ir bet kurioje situacijoje, dau-giausia, žinoma, laimi sugebantys į ne vi-sai linksmą gyvenimo pokštą pažvelgti su humoru. Optimistai giriasi, kad būti plikam apsimoka – sunaudoji kur kas mažiau šam-pūno ir jaudintis, kad esi susivėlęs, niekada netenka. Tokie linksmuoliai ašaroti dėl mė-nulio pilnatimi virtusios galvos neketina,

o pasišaipiusiam atšauna: „Juk žolė ant aukso neauga!”. „Ilgas plaukas – trumpas protas“ - sako ir liaudies išmintis, greitai pa-pildoma tikriausiai pačių plikių sugalvota patarle „Kvaila galva nei žyla, nei plinka“.

Į vešlią ar į pliką galvą daugiau proto įkrėsta – neišmatuosi. Su skoniu taip pat nepasiginčysi. Vieniems plika galva atrodo solidi ir stilinga, kiti savo dar likusių plaukų nemainytų ir į milijoną. O ką sako, pasak meilės reikalų ekspertų, ne akimis, o ausimis mylinčios moterys? Šiuo klausimu jos visiš-kai nesutaria. Viena beria komplimentus, alpdama nuo begalinio plikių žavesio, kita gi verkšlena dėl prarastų antrosios pusės garbanų ir piktokai atkerta besižavinčioms: „Pavydėti galima vyrų giminei. Jie gali būti pliki, barzdoti ir pilvoti – visokie moterims geri ir gražūs. O štai mus, tik dailias, lieknas ir gražiai sušukuotas myli“. Visos vieningai sutaria dėl vieno: jei ėmei plikti – plaukus kirpk trumpai. Nėra nieko juokingesnio ir tuo pat metu graudaus už plikės dangsty-mą dar likusia plaukų sruoga.

Parengė Miglė Ivanauskaitė

Sportas – neatsiejama bene kie-kvieno vyro gyvenimo dalis. Ir nesvarbu ką šneka ar keiksnoja kai kurie, krepši-nis – neabejotinai populiariausia spor-to šaka Lietuvoje, į arenas sutraukianti tūkstančius žiūrovų. O iš tų tūkstančių, esančių tribūnose, sunku nepastebėti tikrųjų fanų, kurių arenoje dažnai būna vos kelios dešimtys. Kodėl šie žmonės renkasi tokį komandos „palaikymo“ būdą? Ir kas apskritai yra tikrasis fanas?

Tikrasis fanas – tai ne tas žmogus, ku-ris prie televizoriaus arba arenoje, stadione sėdi su bokalu alaus ir šalia patogiu rankai pasiekti atstumu laiko pakelį traškučių ar tarą, pripildytą keptos duonos. Ne tas, ku-ris keikia savo komandą, kai ji pralaimi, ir didžiuojasi tik tada, kai ji „skina“ pergales. Tikrasis fanas – tas, kuris didžiuojasi savo komandos „spalvomis“. Jam aikštelėje žai-džiantys sportininkai tiek po svaiginančios pergalės, tiek po skaudaus pralaimėjimo nėra „jie“. Tai – „mes“. Tikrojo fano pažįsta-mi netgi ima manyti, jog jis ir gimė su savo komandos šaliku. Per sezoną komandos palaikymui išleistos sumos dažnai siekia keletą tūkstančių litų (sunkesniais atvejais tūkstančiai skaičiuojami dešimtimis). Ta-čiau svarbiausias dalykas fanui – Komanda.

Dažnai vienoje tribūnoje susispaudę ir


Laisvalaikis

vieningai dainuojantys fanai paprastiems žiūrovams kelia ne vien pagarbą bei nu-stebimą, bet ir susierzinimą ar netgi baimę. Dažnai tiek fanai, tiek kiek labiau užsislapti-nusi ir profesionalesnė jų versija, ultros, yra siejami su įvairia nusikalstama veikla. Tai nėra tiesa, o vienintelis nusikaltimas, kuriuo būtų galima kaltinti fanus – tai savo garbės gynimas bet kokia kaina.

Europoje krepšinis tūno giliai futbolo ir kitų sporto šakų šešėlyje, o įprastas daly-kas Europos fanscenoje yra didelių futbolo klubų fanų parama savo „mažesniesiems broliams“. Viena galingiausių Europos fanų grupuočių Belgrado „Partizan“ fanai „Gro-bari” (nors savo pagrindiniu prioritetu laiko Serbijoje populiaresnį futbolą) per „Parti-zan‘o“ rungtynes Belgrade sukuria nerealią atmosferą ir komanda pelnytai gali girtis turinti nuostabius fanus. Kai kurie fanų klu-bai, kaip antai „Panathinaikos“ fanai „Gate 13“, savo tribūnose surenka keturženklį fanų skaičių, o pats graikų fanų klubas turi iki 5000 narių. Netgi garsieji lenkų futbolo chuliganai, palaikantys Varšuvos „Legia“, tarpsezonio metu nevengia aplankyti to paties pavadinimo krepšinio komandos rungtynių. Vis dėlto, ryškiausi ir galingiausi Europos krepšinio fanai įsikūrę Graikijoje ir Serbijoje, o kitos šalys, tarp jų ir Lietuva, su jomis sunkiai palyginamos.

Lietuvoje krepšinio fanai, palyginus su futbolo, pradėjo reikštis gana vėlai. Ilgą laiką jokie fanai mūsų šalyje neruošė nei banerių - plakatų su tam tikra žinute, ar choreografi jų - didelių ir sudėtingų grafi nių plakatų su didinga, komandą palaikančia mintimi. Nors pirmasis ofi cialus krepšinio fanų klubas Lietuvoje įsikūrė dar sovietų okupacijos laikais, pirmosioms rimto palai-

kymo užuomazgomis fanų scenoje galime laikyti „Sakalų“ fanų sambūrį „Sakalai Ul-tras“, įsikūrusį 1994 metais, o su visa jėga iš naujo gimusį po penkerių metų. „Sakalų“ fanai iki šių dienų išlaiko itin aukštą lygį ir neabejotinai priklauso Lietuvos krepšinio fanų elitui. Tūkstantmečių sandūroje Vilniu-je įsikūręs „Lietuvos ryto“ klubas neapsiėjo be savo fanų klubo, pernai griausmingai paminėjusio tryliktą savo veiklos gimtadie-nį. Praktiškai visus rimtesnius nesutarimus tarpusavyje „išsilaižę“ juodai-raudonai-balti šiuo metu tribūnoje turi išties įspūdin-gą fanų skaičių ir iš kitų tokių organizacijų išsiskiria įvairiataute sudėtimi, bei šūkiu, jame nevengdami ir įžeidimų: „Portugalai - no one likes us, we don’t care”. Priešingoje arenos pusėje įsikūręs Tomas Balaišis-Sėkla ir jo kompanija, net savo dideliais būgnais „portugalams“ negalintys prilygti nei kie-kybe, nei kokybe, ir kol kas pagrindinis jo vaidmuo fanų pasaulyje telieka didelio būgno mušimas per tarptautines Lietuvos rinktinės varžybas. O „Lietuvos ryto“ are-noje bei antroje Lietuvos „Siemens“ arenoje karaliauja „Rytas Ultras“, kuriuos pelnytai galima laikyti didžiausia vieninga krepšinio fanų grupuote Lietuvoje.

Laikinojoje sostinėje nuoširdžiųjų sir-galių reikalai nesiklostė taip gerai. Nors įkurtas ofi cialiai, „Žalgirio“ fanų klubas „Žalioji mirtis“ komandos palaikymu beveik nesirūpino, buvo naudojamas ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti įmanomas vie-no arba dviejų žodžių skanduočių rinkinys, o itin dažnai senosios Halės E tribūna aps-kritai likdavo tuščia. Tik 2007-aisiais metais atsiskyręs jaunų aktyvistų būrelis kukliai pasivadino „Green White Boys“ ir galutinai išjudino visą tribūną. Seniesiems fanams, iki tol sėdėjusiems tribūnoje ir besigardžia-

Profesija - krepšinio fanas

Tado Laurinaičio nuotr.


vusiems dukart kepta duona bei skystąja jos versija, nepatiko nei jaunimo dainuo-jamos dainos, nei kiek neįprastas vaizdas tribūnoje - mojavimas vėliavomis, todėl ilgai brendęs konfliktas galop įvyko ste-bint Lietuvos krepšinio fanų pradininkams – „Sakalų“ fanams. Nuo to laiko iš bendros tribūnos pasišalinęs jaunimas komandos palaikymą organizuoja pats, tačiau nie-kada neišduoda savo spalvų, mylimos ko-mandos, nepaisydamas to, kaip smarkiai kartais jų pačių mylimas klubas juos igno-ruoja. Nuo šiol, nors ir atskirai, tačiau abu fanų klubai savo repertuarą praturtina ir dainomis, o „Green White Boys“, atsiskyrę ir visiškai nepriklausomi nuo silpstančių „Ža-liosios mirties“ atstovų, itin dažnai naudoja ir įvairias vaizdines priemones, kaip antai choreografijas (arba fanų žargonu – cho-reo) - didelius plakatus, konfeti ar visų rung-tynių metu mojuojamas vėliavas. 2010-2011 metų sezone „žaliai balti“ iškėlė netgi 12 choreografijų su pačiomis įvairiausiomis mintimis. Pernai GWB tapo oficialia fanų organizacija, o ne tik neoficialiu judėjimu, kokiu jie buvo iki tol. Tačiau ir be to kaunie-čiam sekėsi itin neblogai. Vien per praėjusį 2011-2012 metų sezoną „Green White Boys“ nariai paskui savo mylimą komandą vyko į keturis Eurolygos mačus tranzuojant Lenki-jos keliuose, skrendant lėktuvais po sunkios nakties oro uoste, arba susispaudus viena mašina važiuojant tūkstančius kilometrų. Po tokių žygių žaliai-baltos boysų vėliavos plevėsavo Zagrebe, Malagoje, Barselonoje bei Bamberge. Ir „Green White Boys“ puikiai įrodė, kad savarankiškas ir dėl savo koman-dos visu šimtu procentų atsidavęs jaunimas gali iš pamatų pakeisti visą komandos pa-laikymą ir jo supratimą. Prieš šį, 2012-2013 metų sezoną, nuo senąją jėgą prarandan-čios „Žaliosios mirties“ atsiskyrė ir kitas fanų klubas, pasivadinęs Green Legion. Jie kuria palaikymą kartu su „Green White Boys” at-stovais 319-ojoje Žalgirio arenos tribūnoje. Tai padėjo smarkiai pagerinti „palaikymo“ kokybę bei padidinti žmonių skaičių fanų tribūnoje, kuris dabar dažnai peržengia ankščiau kaip utopija atrodžiusį triženklį aktyvių dainuojančių sirgalių skaičių. Visi ženklai rodo: ateitis jų rankose. Bus tikrai įdomu stebėti, kaip galingai žaidžiantis Kauno klubas padės fanų tribūnai ir toliau plėstis.

Tokių atsiskyrimo pavyzdžių Lietuvoje laikui bėgant vis daugėja. Viena iš pasta-rųjų metų staigmenų fanų pasaulyje drą-siai galima vadinti Utenos „Juventus“ fanų klubo „Raudonieji Velniai“ susikūrimą ant senojo klubo pamatų 2010-2011 metų se-zone. Jaunuoliai iš karto pradėjo „partiza-ninį karą“ prieš rungtynių metu dažnai ir gerokai vyresnių tiek savo, tiek aplinkinių

tribūnose įsikūrusių žiū-rovų pučiamas dūdas, kurių nemėgsta ir kurias iš savo tribūnų visada stengiasi iškeldinti abso-liuti dauguma save ger-biančių fanų organizaci-jų. Uteniškių kovą galima pavadinti sėkminga, o vos nuo 2009 metų sti-priausioje šalies lygoje žaidžiantys uteniškiai tiek namų rungtynėse, tiek ir išvykų metu kone visada tribūnose turi sti-prų užnugarį - „Raudonuosius Velnius“, su kuriais pati komanda palaiko itin šiltus san-tykius. „Velniai“ per palyginti trumpą savo egzistavimo laikotarpį kone keturgubai padidino fanų skaičių tribūnoje, į repertua-rą įtraukė dainas, arenoje pradėjo naudoti pirotechniką, bei sukūrė ir arenoje iškėlė net keturiolika banerių ir dvi choreografijas.

Kiti ryškūs krepšinio fanų klubai Lietu-voje – „Neptūno“ fanai „West Wave“, antro-je šalies krepšinio lygoje žaidžiančią savo miesto komandą palaikantys radviliškiečiai bei šiuo metu savo istoriją iš naujo kurti bandantys „Šiaulių“ fanai, dar kartą mėgin-siantys savo miestą nudažyti juoda ir gelto-na spalvomis.

Galbūt, palyginus su Europa, Lietuvos krepšinio fanų klubai atrodo skurdokai. Ta-čiau kasmet vis didėjantis fanų skaičius ir vis išradingesnis komandų palaikymas lei-džia tikėtis, jog ateityje Europoje mūsų šalį garsinantys krepšinio klubai sulauks tokio palaikymo, kokio jie seniai buvo nusipelnę ir kokio jiems senai trūko. O jį sukurti padės tie fanai, kurie dėl savo komandos gali pa-daryti viską. To jiems ir linkime. Nes krepši-nis – tai mūsų visų aistra. O fanas – tai dar-bas, į kurį kaskart einama su daina lūpose niekad nesitikint užmokesčio.

Parengė Paulius Masiliauskas

DATA LAIKAS KOMANDOS VIETA

Dalyvaukite konkurse ir laimėkte pakvietimus į rungtynes, daugiau info 5 puslapyje.

BC „LIETUVOS RYTAS“ ARTIMIAUSIOS RUNGTYNĖS

BS „Lietuvos Rytas nuotr.


ameriKoS idĖJa lietuvai

,,Išeitis yra,” - šypteli trijų vaikų mama Jurga Barbora Jauniškienė. Šias ir pana-šias problemas (tokias, kaip pilni namai nebenaudojamų žaislų) ėmėsi spręsti ,,Mamų mugė”. Tai iš viešnagės po JAV Jurgos parsivežta idėja, kuri,,prigijo” Lie-tuvoje. J. B. Jauniškienė drauge su pusse-sere Rūta Elkimavičiūte balandžio mėnesį Vilniuje organizuoja jau antrąją, pava-sario ir vasaros sezono vaikiškų prekių ir nėščiųjų aksesuarų mugę.

Kaip ir pirmoje, sėkmingai startavu-sioje rudens – žiemos sezono mugėje, kuri vyko ,,Ogmios miesto” teritorijoje, šį kartą mamos bus raginamos sunešti savo atža-lų nebenaudojamus daiktus, kuriuos už simbolinę kainą galės įsigyti mugės lan-kytojai. Tokiu būdu dešimtys tūkstančių vaikiškų daiktų neišmetami, o įgyja naują gyvenimą kitose šeimose. Šie du – eko-loginis ir ekonominis - aspektai svarbūs tiems, kas galvoja apie planetos ir savo šeimos ateitį.

Mūsų rūpesčiai

Kitas mugės privalumas, jog pačioms parduodančioms mamoms prekybos procese dalyvauti nereikia. ,,Jos gali rink-tis ką veikti tuo metu - leisti laiką šeimoje ar paskirti apsipirkimui mugėje, - pasa-koja Jurga Barbora. - O štai norinčios pri-sidėti prie mugės organizavimo tampa savanorėmis. Daugeliui iš jų šis tikslas atrodo kilnus, be to, jos gauna privilegiją pirmosios apsipirkti mugėje.”

Pačios augindamos vaikus, Jurga Barbora ir Rūta mano, kad kitoms ma-moms geros būklės naudotų sezoninių vaikiškų prekių asortimentas už žemiau-sias kainas turėtų labai praversti.

Jau šį pavasarį idėja planuojama įgy-vendinti ir Kaune bei Klaipėdoje.

virtualauS turgelio ŠurmulyS

Internetas taip pat tapo nepamaino-mu būsimų ir esamų mamyčių pagalbi-ninku. Vis daugiau tėvų būsimo vaikelio

kraitelį užsisako internetu, o kai gimsta mažylis, darosi dar sunkiau apsipirkti įprastose parduotuvėse. Tad internetas pasitarnauja kaip naujas pirkimo būdas.

Prieš mažiau nei pusmetį startavęs internetinis ,,išaugtų“ vaikiškų daiktų tur-gelis musumazyliai.lt - tai vienas iš pro-jektų, skirtų taupyti tėvelių laiką. Čia ma-mytės gali siūlyti savo mažylių ,,išaugtus“ daiktus: vežimėlius, žaislus, drabužėlius ir viską, kas susiję su mažyliais bei moti-nyste. Mamytės čia mainosi, parduoda, dovanoja nebereikalingus daiktus, kurių jau neprireiks. Šiame virtualiame turge-lyje jais mainosi jau daugiau nei 21 tūkst. mamyčių.

Milda Mitkutė, musumazyliai.lt su-manytoja, pasakoja, kad tokį projekto populiarumą paaiškina labai daug prie-žasčių. ,,Pirmiausia, visos žinome, kaip brangu pirkti naujus daiktus. Tuo labiau, kad jie išaugami labai greitai. Be to, ma-žylio kraitelis užima tikrai nemažai vie-tos,“ - apie kiekvienos iš mūsų rūpesčius pasakoja Milda. ,,Naujų šeimininkų“ su-radimas nebereikalingiems mažylio daik-

KaiP tauPo mamoS?KaiP tauPo mamoS?KaiP tauPo mamoS?KaiP tauPo mamoS?KaiP tauPo mamoS?KaiP tauPo mamoS?KaiP tauPo mamoS?KaiP tauPo mamoS?KaiP tauPo mamoS?KaiP tauPo mamoS?KaiP tauPo mamoS?KaiP tauPo mamoS?KaiP tauPo mamoS?KaiP tauPo mamoS?KaiP tauPo mamoS?Mamos žino: vienas iš didžiausių ,,stresų”, sujudinančių jų stabilią kasdienybę – metų laikų kaita. Sezonišku-mas viengungiui – vienas malonumas. Keisti garderobą? Kodėl gi ne? Porą daiktų į spintą, keletas – iš jos. Tačiau šeimoje, kurioje ne vienas ir ne du vaikai, pakeisti visą drabužių ir avalynės asortimentą – sizifo darbas. Išaugti, per dideli, skolinti, ,,paveldėti”, pirkti naujus? Kaip šiuos klausimus išspręsti vienu ypu?

tams ne tik ištuština spintas, papildo ki-šenę, bet ir prisideda prie prasmingesnio vartojimo idėjos. Pirkdamos, mainyda-mos nebenaudojamus daiktus, mamos prisideda prie gamtos tausojimo, mažina naujų daiktų poreikį. Be to, gimus vaike-liui, apribojamas mamos mobilumas: su vežimėliu ne visur patogu įvažiuoti, reikia derintis prie mažylio ,,dienotvarkės“, tad galimybė apsipirkti neišeinant iš namų darosi kaip niekad svarbi.

Vyrauja mitas, kad motinystė - tai atostogos, todėl mamos gali bet kada su-sitvarkyti savo reikalus. Tai ne visai tiesa, netgi atvirkščiai. ,,Interneto teikiama gali-mybė apsipirkti 24 valandas per parą taip pat gelbsti niekur nesuspėjančią ir laiką taupančią mamytę. Taigi, priežasčių, ko-dėl tokios svetainės kaip musumazyliai.lt per tokį trumpą laiką sutraukė tiek daug mamų, yra labai daug“, - tvirtina M. Mit-kutė.

Jūratė B. ,,Esu daugiavaikė mama ir neturiu laiko nei fotografuoti rūbelių, nei atsakinėti į skambučius, nei pati dalyvau-ti turgeliuose bei prekiauti. Man taip pat sunku rinktis daiktą nepačiupinėjus. Kai sudalyvavau Mamų mugėje, supratau, kad paskyrus vieną dieną visų daiktų su-tvarkymui ir įkainavimui atlaisvinau na-mus vienu ypu. Tuo pačiu pasiruošiau ir sekančiam sezonui už tikrai neįtikėtinai žemas kainas. Negalėjau patikėti, kad per kelias mugės dienas buvo parduota net 90 proc. visų mano pristatytų daiktų. Likusius neparduotus daiktus kaip visada paskyriau labdarai, tačiau šį kartą savo vaikams naujam sezonui turėjau papil-domų pinigų.”

Vida K. ,,Nors turiu tik vieną vaikutį, jo apranga, žaislai ir priežiūra reikalauja daug laiko ir, žinoma, lėšų. Laikausi nuo-monės, jog geriau turėti vieną kokybišką daiktą nei visą krūvą prastų. Deja, įpirkti kokybišką ne visada pajėgiu, tuomet grie-biuosi gudrybės - perku kokybišką, bet jau kažkieno mylėtą ir saugotą. Ir neapsirin-ku. Tie daiktai visuomet ilgaamžiai, pri-žiūrėti ir labai ilgai neprarandantys savo

vertės. Štai prieš kelias dienas savo trime-čiui sakau:,,Parduosim šituos tavo žaisliu-kus, kad galėtume nupirkti tau traukinu-ką.“ Mažylis ištisą dieną klausinėjo „Kada parduosim? Kada pirksim?“ Apie tai, jog Mamų mugės teks palaukti, jam paaiš-kinti sunkiau. Todėl žaislus paslėpiau ir ištraukiau traukinuką, kurį laikiau ,,eks-tra“ atvejui, beje, pirktą musumazyliai.lt internetinėje erdvėje. Kiek buvo džiaugs-mo! O dėžė su senaisiais žaislais kantriai lauks mugės, kurios metu žaisliukus atras kiti vaikučiai.”

Dalia A. ,,Dėvėtų rūbelių parduotuvė-

se man nesiseka - beveik niekad nieko tin-kamo nerandu, be to, tas kvapas... Daug mieliau dalyvauti ,,mainų programoj“ - kažkam atiteks mūsų, o mes atrasim kitos šeimos daiktelius. Taip tiesiog jaukiau ir paprasčiau. Be to, gera jausti, kad mūsų daiktų kažkam nuoširdžiai reikia, jie su-teikia tiek daug džiaugsmingų emocijų ir perkančioms mamoms, ir įsikibusiems į naują žaisliuką vaikams.“


PirmoSioS ,,mamŲ mugĖS” lanKytoJŲ atSiliePimai:

Jei jums būdingi bent 5 iš žemiau išvar-dintų simptomų, jei jie vargina beveik kiekvieną dieną ne trumpiau kaip 2 sa-vaites (ypač tamsiuoju metų periodu), galite įtarti, kad jus aplankė toji viešnia depresija: Jaučiatės liūdnas; Nebesidomite tuo, kas anksčiau tei-

kė malonumo; Pasikeitė miego įpročiai (nemiga

arba mieguistumas); Negalite susikaupti, prisiminti to,

kas būtina; Pasikeitė apetitas ir (ar) svoris; Draugai pastebėjo, kad esate apim-

tas nerimo ar abejingumo; Nuolat jaučiatės pavargęs, trūksta

energijos; Jaučiate kaltę, bejėgiškumą, men-

kavertiškumą; Dažnai mąstote apie mirtį ar savižu-

dybę (ar esate netgi tai bandęs).

Žinomas Amerikos psichologas Leilas Karnegis norintiems atsikratyti nerimo, liūdesio, slogių minčių siūlo štai ką: Gyvenkite viena diena. Svarbiau-

sia nepaisyti to, kas matyti rūškanoje tolumoje, o daryti tik tai, kas po ranka. Rytdienai geriausiai pasirengsite, jei visą intelektą, entuziazmą panaudosite šian-dienos darbams atlikti. Gyvenkite šios dienos darbais.

Kiekvieną savo gyvenimo aki-mirką mes išgyvename kokias nors emocijas bei jausmus, kurie suteikia mūsų kasdienybei skonį ir spalvą. Ne retas esame patyrę, kaip šeimyninės, darbo, fi nansinės problemos, lūkes-čių žlugimas, o ypač – artimų žmonių praradimas, sukelia stiprius neigia-mus išgyvenimus, liūdesį. Tačiau mes prisitaikome prie gyvenimo pokyčių, ir liūdesys išnyksta – toliau dirbame, kuriame, svajojame. Bet kai kuriems žmonėms liūdesys užsitęsia, bloga nuotaika tampa nuolatine. Tokiu atve-ju gyvenimas pamažu praranda savo žavesį – viskas aplink nublanksta, pasidaro niūru ir pilka, niekas nebe-džiugina, o tai, kas domino anksčiau, atrodo nebeįdomu, dirbti darosi sun-ku, jaučiamas nuolatinis nuovargis, jėgų stoka. Vis dažniau vargina neri-mas, baimė dėl rytojaus, kyla didžiulė įtampa dėl susikaupusių ir neužbaigtų darbų. Neretai prisideda galvos skaus-mai, slegia širdies plote, dingsta apeti-tas, vargina nemiga. Pradedame save kaltinti dėl neveiklumo, jaučiamės niekam nereikalingi, nebesinori ben-drauti.

Tokia emocinė ir fi zinė būsena, kuri skiriasi nuo įprastinės savijautos, besi-tęsianti savaitėmis, mėnesiais ar ilgiau ir sutrikdanti žmogaus kasdieninę veiklą, turi savo vardą. Tai – DEPRESI-JA. Labai svarbu atpažinti šią liguistą būklę, suvokti, kad tai liga, ir kreiptis pagalbos į specialistą.

Žmogaus jėgas geriausiai atstato didelis tikėjimas savo tikslu, artimu žmo-gumi, miegas, muzika ir juokas. Pamiego-kite, pamėkite muziką, gebėkite matyti juokingąsias gyvenimo puses – tada bū-site sveikas ir laimingas. Nesisielokite dėl menkniekių. Ne-

leiskite, kad dėl smulkmenų sugriūtų jūsų laimė. Jeigu žinote, jog aplinkybių pa-

keisti negalite ir neįstengiate jų sušvelnin-ti, su tais neišvengiamais dalykais susitai-kykite. Mokėkite laiku sustoti. Tvirtai nu-

spręskite, kiek verta sielotis dėl tų ar kitų aplinkybių, ir to sprendimo griežtai laiky-kitės. Tegul praeitis pati save palaidoja.

Nekalkite įkaltos vinies. Skaičiuokime palaimos valandė-

les, o ne savo nelaimes. Kad užmirštumėte savo skaudu-

lius, pasistenkime bent truputį pradžiu-ginti kitus. Gera darydami kitiems, pir-miausia gera darote sau.

Atrodo – visa tai labai paprasta. Bet iš mažų dalykų susideda gyvenimas, jais įmanoma nuversti didelius nerimo ir sielvarto kalnus.


neĮSileiSKiteneKvieStoS vieŠnioS

Sveikata

Kryžiažodis

Praeito kryžiažodžio, 2012 Gruodis Nr.7(10) atsakymas: Plovas.

Vertikaliai: Aukštakulniai. SIM. Rie. Senelė. Brolis. ES. PŠ. Kat. „Adidas“. Pa. Ima. „Akela“. Nagas. Ala. Vasaris. Balsė. Krapas. Salotos. Lama. Age. Amerika. Liana. Sip. Ristele. Seilinukas. Igor.Horizontaliai: Obuolį. Pudra. Oda. Lakas. Šalikas. Idelės. Ai. Ša. Sala. Sa. Klasi. Kur. progin. Liepa. Atepu. Inesa. Po. Vasara. Kaspinas. Mis. Iešmas. Les. Aga. Arti. Sek. Ar. Mieg. Vila. Si. Aklo. Mėtą. Aer.

Laisvalaikis


Po leidyklos „Versmė“ išleistą DVD diską „2000 kilometrų istorijos“ laimėjo:

Rima Š. (tel. Nr. 8xxxxx688), Virginija T. (tel. Nr. 8xxxxx003) ir Aldutė Mieliauskienė

Documents

Žurnalas Mama ir Tėtis vasaris