8
1 Kauno rajono Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija 2013m. vasaris, Nr. 6 Spektakliui ruošėmės 12 metų Žvarbų penktadienio vakarą, vasario 22-ą dieną, ASU centri- nių rūmų durys niekaip nespėdavo užsiverti – tiek buvo norinčių čia patekti. Nieko keisto – tą dieną iškilmių salėje vyko IX gimna- zijos laidos šimtadienis. Į renginį sugužėjo daugybė buvusių mūsų gimnazijos mokinių, tėvų bei kitų svečių. Šių metų šimtadienio tema – teatras. Dvyliktokai ir jų kuratorė labai stengėsi, todėl ir šventė buvo puiki. Nors ir buvo keletas te- chninių kliūčių, renginys pavyko. Abiturientai stebino šmaikštumu ir improvizacijomis, o pastarosioms vietos buvo tikrai daug. Direk- toriaus A. Bučnio kalba buvo tarsi įžanga į beprasidedantį renginį. „Gyvenimas – tai teatras“, – kartojo mokytojai ir mokiniai. Kiekvie- no dalyko mokytojams išdalintos nominacijos leido sušilti ne tik dvyliktokų širdelėms, bet ir tiems „režisieriams“, kurie rengė finali- niam pasirodymui mokinius ištisus dvylika metų. Žinoma, nereikia pamiršti ir mūsų, vienuoliktokų, kurie prisi- dėjo prie renginio. Merginų sukurtas šokis, daina, paruošta šimtadie- niui, – visa tai irgi sunkus ir atsakingas darbas. Tikimės, kad kitais metais mūsų šimtadienis bus dar įsimintinesnis, o dabar belieka pa- dėkoti abiturientams už milžiniškas pastangas ir triūsą. Kristina Andrijaitytė, 3gB Be abejo, dar daugiau minčių apie šimtadienį turi patys abi- turientai. Tad žodis jiems. Negaliu patikėti, kad šimtadienis jau praėjo! Dar ir dabar visi gyvename tomis emocijomis, kurias teko patirti. Tai buvo tiesiog nepakartojama, kaip ir visa savaitė, kol ruošėmės. Per visą šį laiką visi dvyliktokai dar labiau susibendravo, tarsi pažino vienas kitą iš naujo. Buvo visko: ašarų, nervų ir be galo daug juoko. Bet labiausiai patiko dalyvauti pasirodymuose. Tas jaudulys, kurį jauti prieš lipda- mas į sceną, yra nepakartojamas, iš pradžių net kojos linksta, tačiau įsijautus į atliekamą rolę dingsta jaudulys ir apima džiaugsmas. Justina K. Šimtadienis man paliko tikrai puikių prisiminimų ir gražių aki- mirkų. Galbūt ne tiek pats renginys, kiek ta pasiruošimo savaitė, kuri visa buvo skirta vien repeticijoms. Pati iškilminga ceremonija prabėgo nepastebimai greitai, o jai praėjus negalėjau patikėti, kad viskas baigėsi. Visą savaitę vidų drebinantis jaudulys, kad viskas pavyktų kuo geriau, staiga dingo, o vietoje jo liko be galo daug emocijų. Kadangi ant scenos teko užlipti kelis kartus, tos kelios va- landos buvo pilnos bėgimo ir skubėjimo bei jaudulio. Tikriausiai labiausiai varginantis dalykas yra laukimas, o užlipęs ant scenos tiesiog susikaupi ir stengiesi padaryti viską, kad tavo pasirodymas būtų kuo įspūdingesnis. Manau, mums neblogai pavyko pasiruošti šiai gražiai šventei ir ji paliko daug neišdildomų įspūdžių ne tik da- lyviams, bet ir žiūrovams. Roberta Nukelta į 2 puslapį

2013 vasaris

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija laikraštis 45 minutės

Citation preview

Page 1: 2013 vasaris

1

Kauno rajono Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija 2013m. vasaris, Nr. 6

Spektakliui ruošėmės 12 metų

Žvarbų penktadienio vakarą, vasario 22-ą dieną, ASU centri-

nių rūmų durys niekaip nespėdavo užsiverti – tiek buvo norinčių

čia patekti. Nieko keisto – tą dieną iškilmių salėje vyko IX gimna-

zijos laidos šimtadienis. Į renginį sugužėjo daugybė buvusių mūsų

gimnazijos mokinių, tėvų bei kitų svečių.

Šių metų šimtadienio tema – teatras. Dvyliktokai ir jų kuratorė

labai stengėsi, todėl ir šventė buvo puiki. Nors ir buvo keletas te-

chninių kliūčių, renginys pavyko. Abiturientai stebino šmaikštumu

ir improvizacijomis, o pastarosioms vietos buvo tikrai daug. Direk-

toriaus A. Bučnio kalba buvo tarsi įžanga į beprasidedantį renginį.

„Gyvenimas – tai teatras“, – kartojo mokytojai ir mokiniai. Kiekvie-

no dalyko mokytojams išdalintos nominacijos leido sušilti ne tik

dvyliktokų širdelėms, bet ir tiems „režisieriams“, kurie rengė finali-

niam pasirodymui mokinius ištisus dvylika metų.

Žinoma, nereikia pamiršti ir mūsų, vienuoliktokų, kurie prisi-

dėjo prie renginio. Merginų sukurtas šokis, daina, paruošta šimtadie-

niui, – visa tai irgi sunkus ir atsakingas darbas. Tikimės, kad kitais

metais mūsų šimtadienis bus dar įsimintinesnis, o dabar belieka pa-

dėkoti abiturientams už milžiniškas pastangas ir triūsą.

Kristina Andrijaitytė, 3gB

Be abejo, dar daugiau minčių apie šimtadienį turi patys abi-

turientai. Tad žodis jiems.

Negaliu patikėti, kad šimtadienis jau praėjo! Dar ir dabar visi

gyvename tomis emocijomis, kurias teko patirti. Tai buvo tiesiog

nepakartojama, kaip ir visa savaitė, kol ruošėmės. Per visą šį laiką

visi dvyliktokai dar labiau susibendravo, tarsi pažino vienas kitą iš

naujo. Buvo visko: ašarų, nervų ir be galo daug juoko. Bet labiausiai

patiko dalyvauti pasirodymuose. Tas jaudulys, kurį jauti prieš lipda-

mas į sceną, yra nepakartojamas, iš pradžių net kojos linksta, tačiau

įsijautus į atliekamą rolę dingsta jaudulys ir apima džiaugsmas.

Justina K.

Šimtadienis man paliko tikrai puikių prisiminimų ir gražių aki-

mirkų. Galbūt ne tiek pats renginys, kiek ta pasiruošimo savaitė,

kuri visa buvo skirta vien repeticijoms. Pati iškilminga ceremonija

prabėgo nepastebimai greitai, o jai praėjus negalėjau patikėti, kad

viskas baigėsi. Visą savaitę vidų drebinantis jaudulys, kad viskas

pavyktų kuo geriau, staiga dingo, o vietoje jo liko be galo daug

emocijų. Kadangi ant scenos teko užlipti kelis kartus, tos kelios va-

landos buvo pilnos bėgimo ir skubėjimo bei jaudulio. Tikriausiai

labiausiai varginantis dalykas yra laukimas, o užlipęs ant scenos

tiesiog susikaupi ir stengiesi padaryti viską, kad tavo pasirodymas

būtų kuo įspūdingesnis. Manau, mums neblogai pavyko pasiruošti

šiai gražiai šventei ir ji paliko daug neišdildomų įspūdžių ne tik da-

lyviams, bet ir žiūrovams.

Roberta

Nukelta į 2 puslapį

Page 2: 2013 vasaris

2

Pasiruošimas prasidėjo pirmadienį, vasario 18 d.

Tai iš tiesų buvo labai puiki savaitė, kurios tikrai nieka-

da nepamiršiu. Per šią savaitę mes visi susipažinome

artimiau ir vieni su kitais dabar sutariame daug geriau.

Šią savaitę labai daug prisijuokėme, buvo puiki nuotai-

ka. Supratau, kad mūsų laida yra labai gabi, sugebanti

atlikti labai daug skirtingų dalykų, todėl šis šimtadienis

ir buvo toks ilgas, tačiau nenuobodus. Per repeticijas ant

scenos lipti buvo vieni juokai, tačiau kai išaušo ta diena,

kai susirinko apie 400 žiūrovų, ant jos užlipti buvo iš

tiesų nebe taip lengva. Žinoma, manau, kad mes visi

pasirodėme labai gerai, atlikome savo vaidmenis taip,

kaip reikėjo, ir kai kuriuos gal net geriau nei per repetici-

jas. Kai viskas baigėsi, buvo gana liūdna, nes tai iš tiesų

buvo laikas, kurį praleidome prasmingai. Po šimtadienio

keliavome į „afterį“, kuriame taip pat nuostabiai pralei-

dome laiką. Galiu pasakyti, kad šimtadieniui ruoštis yra

labai linksma ir jame dalyvauti yra būtina, nes jis būna

tik vieną kartą gyvenime.

Matas

Drįsčiau teigti, jog šimtadienio šventėje sutelpa vi-

sas 12 metų džiaugsmas, visa buvimo kartu prasmė. Tai

tarsi grandiozinis atsisveikinimas, į kurio sukūrimą su-

dėjome tiek širdies ir darbo. Tikrai pasiilgsiu ilgų vakarų

repeticijų salėje kuriant ir tobulinant pasirodymus. Pas-

kutinioji pasiruošimo savaitė kainavo labai daug laiko,

pastangų, buvo akimirkų, kai norėjosi viską mesti, tačiau

iki tol dar neturėjome galimybės tiek daug bendrauti,

taip vieni kitus pažinti, pagaliau bemaž visas srautas dir-

bome kaip vienas kumštis. Dar dabar negaliu patikėti,

kad viskas baigėsi, kad mums beliko 100 dienų, juk tik-

rai dar neseniai buvome visai mažiuliai. Tai buvo nuo-

stabi, labai laukta, bet be galo trumpa akimirka. Gailėtis

tikrai nėra ko, jei viską darytume dar kartą, įdėčiau dar

daugiau savo laiko ir širdies.

Jurgita

P.S. Daugiau dvyliktokų įspūdžių skaitykite gim-

nazijos tinklalapyje www.ukg.lt.

Praėjusiame numeryje visą puslapį skyrėme gim-

nazijos ir rajono olimpiadų nugalėtojams ir prizinin-

kams, tačiau pasirodė, kad ir vasaris suteikė nemažai

progų pasireikšti gabiems ir talentingiems mokiniams.

Pirmiausia norime pasveikinti rajono lietuvių kal-

bos I–IV gimnazinių klasių olimpiados nugalėtoją Eleną

Padgurskaitę (IV gc) ir III vietos laimėtoją Gabrielę

Svėržaitę (I gc).

Rusų kalbos rajono olimpiadoje puikiai pasirodė

mūsų gimnazijos vienuoliktokė Vladutė Kregždytė, lai-

mėjusi II vietą. Šaunuolė!

Nemažai olimpiadų vyko gimnazijoje. 4-okų mate-

matikos olimpiadoje sužibėjo šie mokiniai:

I vieta – Rytis Dzemyda, 4a (jis surinko visus taš-

kus),

II vieta – Vytenis Mekionis, 4b, Markas Montvilas,

4a, Austėja Gelvickytė 4a,

III vieta – Edvinas Kuchta, 4b, Ugnė Judickaitė, 4b,

Kasparas Butkus 4a.

Geografijos olimpiados nugalėtojai:

6b kl. Aistė Tunaitė,

7d kl. Šantalė Šaliūtė,

8c kl. Kamilė Tamušauskaitė,

Iga kl. Edgaras Mekionis ir Martynas Ūksas,

IIgb kl. Deividas Paliulis,

IIIga kl. Mantas Čekanauskas,

IVga kl. Domantas Kukleris.

5–8 klasių lietuvių kalbos olimpiados nugalėtojai:

5 kl.

I vieta – Gabija Poderytė, 5c,

II vieta – Vesta Kalanavičiūtė, 5b, Marija Pranskie-

tytė, 5a,

III vieta – Milda Rimkutė, 5c, Gintvilė Rutkutė, 5b.

6kl.

I vieta – Aistė Tunaitytė, 6b,

II vieta – Paulius Kriščiūnas, 6a,

III vieta – Rusnė Navalinskaitė, 6c.

7 kl.

I vieta – Deimantė Jotautaitė, 7a,

II vieta – Gabrielė Ūbaitė, 7a, Marija Širvinskaitė,

7a,

III vieta – Gabrielė Brasaitė, 7b.

8 kl.

I vieta – Lina Skerath, 8d,

II vieta – Erika Juškytė, 8a,

III vieta – Roberta Gaidamavičiūtė, 8c, Gabija Ba-

rauskaitė, 8b.

Dar kartą sveikiname visus, linkime išlikti smal-

siems, darbštiems ir nuskinti laurus tolesniuose olimpia-

dų etapuose.

Greta Kunauskaitė, 8a

Olimpiados tęsiasi Spektakliui ruošėmės 12 metų

Atkelta iš 1 psl.

Page 3: 2013 vasaris

3

Vasario 12 dieną mūsų gimnazijoje prasidėjo pro-

jektas, vykstantis nebe pirmus metus, – „Karjeros sa-

vaitė 2013“. Pirmasis projekto renginys – tai „ASU

diena UKG“. Jį ruošė Ugdymo karjerai darbo grupė,

mokinių taryba, ASU studentų atstovybė ir ASU Karje-

ros centras. Kadangi tai buvo Užgavėnių antradienis, projektas

ir prasidėjo smagia švente. Gimnazijoje, kaip ir visoje

Lietuvoje, šurmuliavo persirengėliai, vydami žiemą iš

kiemo. Užgavėnių šventę organizavo Aleksandro Stul-

ginskio universiteto studentų atstovybė ir mūsų gimnazi-

jos mokinių taryba. Tai buvo pirmas bendras renginys ir

tikrai pavykęs! Labiausiai ši šventė džiugino mažuosius

darželinukus. Kiekvienas atvykęs galėjo atrasti sau pa-

tinkančią veiklą.

Kiek matėm šaunių kaukių! Vaikai dėjo visas pas-

tangas, kad žiemą nuvytų kuo toliau. Buvo traukiama

virvė, rungtyniaujama rogučių ar blynų valgymo varžy-

tuvėse, visi galėjo išbandyti savo jėgas įvairiose sporti-

nėse užduotyse, norintys galėjo pasigaminti kaukes, o

kad visi nesušaltų ir tinkamai užsigavėtų, svečiai buvo

vaišinami arbata bei blynais.

O kaipgi Užgavėnės be Lašininio ir Kanapinio ko-

vos? Tradiciškai jie rungtyniavo ir bandė vienas kitą

nugalėti, bet, žiemos nelaimei, laimėjo Kanapinis. Šven-

tę užbaigė Morės deginimas ir vaikų dainos.

Šventės dalyviai spinduliavo gera nuotaika. Mano-

me, kad šią dieną ir mūsų mokiniai, ir darželinukai, ir

studentai prisimins dar ilgai.

Be abejo, tą dieną vyko įvairių svarbių ir rimtų

veiklų – ASU rektorius A. Maziliauskas ir mūsų gimna-

zijos direktorius A. Bučnys iškilmingai pasirašė bendra-

darbiavimo sutartį. Jos tikslas – siekti glaudaus universi-

teto ir gimnazijos bendradarbiavimo švietimo ir kultūros

srityse, rengti būsimuosius studentus. Direktorius savo

kalboje akcentavo šios sutarties svarbą gimnazijai bei

džiaugėsi pasirašydamas sutartį su universitetu, su ku-

Turininga diena su ASU

riuo jau 35 metus glaudžiai bendradarbiauja draugišku

susitarimu. Tai pirmoji sutartis mūsų gimnazijos istori-

joje, kuri pasirašoma su universitetu. ASU rektorius

sveikindamas gimnazijos bendruomenę džiaugėsi moki-

nių ir studentų partneryste, kvietė mokinius apsilankyti

universitete ir artimiau susipažinti su studijomis.

Pasirašius sutartį, aktų salėje lektorius A. Pugevi-

čius kartu su ASU studentais ir Karjeros centro atstovais

supažindino III–IV gimnazijos klasių mokinius su ASU

siūlomų studijų programomis. Tuo pačiu metu II gimna-

zinės klasės mokiniai dalyvavo „Aš ir karjera“ semina-

ruose, kuriuos vedė ASU Karjeros centro atstovė D. Pu-

gevičienė. Pirmų gimnazijos klasių mokiniai galėjo pa-

būti studentais – jiems paskaitas-seminarus vedė univer-

siteto dėstytojai. Agronomijos fakulteto dekanas doc. dr.

V. Pranckietis mokė skiepijimo meno paskaitoje

„Pasiskiepyk vaismedį žiemą“ , doc. dr. E. Klimas skai-

tė paskaitą „Golfo laukai – įdomybės“, dr. A. Amšiejus

– „Iš bičių gyvenimo“, Agronomijos fakulteto doktoran-

tė E. Juknevičienė mokiniams vedė paskaitą-pristatymą

„Saldumynai sveikai.

Benitos Barkevičiūtės (4gc) nuotraukos Nukelta į 4 psl.

Page 4: 2013 vasaris

4

Turininga diena su ASU

Iš didelė meilės Lietuvai

Neįprastos pamokos-paskaitos mokiniams patiko.

Štai ką apie paskaitą „Iš bičių gyvenimo“ pasakoja Igc

klasės mokinė Gabrielė Svėržaitė: „Atvykęs svečias dr.

A. Amšiejus savo paskaitą apie bites pradėjo tikrai įdo-

miai. Bitininkas trumpai papasakojo apie savo turimą

bičių „ūkį“, avilius ir galybę jo mažųjų augintinių –

bitučių. Svečias leido suprasti, jog bitininkyste užsiima

jau mažiausiai penkerius metus. Taip pat paminėjo, jog

jis bites augina daugiau dėl selekcijos (bičių veislių iš-

vedimo), o ne dėl medaus.

Bitininkas trumpai užsiminė apie bičių pienelį ir jo

naudą (daugiau merginoms). Vieno gramo, kainuojan-

čio apie penkis litus, užtenka savaitei – jį reikia sučiulp-

ti. Pienelis naudingas plaukams, nagams bei odai. Štai

jums ir amžinos jaunystės receptas.

Išgirdę ir įdomių faktų, ir gyvenimiškų istorijų apie

bites bei jų auginimą, iš arti galėjome pamatyti žvakių

iš gryno bičių vaško gaminimą. Na, po to sekė saldžioji

paskaitos dalis – visi ragavome šviežio medaus. Mane

grikių medus ne itin sužavėjo, bet štai įprastas mums

medus (pastarasis baltos spalvos) buvo labai skanus, jo

norėjosi dar ir dar.

Paskaita išties buvo labai įdomi, dėstytojo kalba –

labai raiški, o pats pasakojimas – tarsi teatras. Iš pamo-

kos išėjome šypsodamiesi, paskanavę dieviško me-

daus.“

Gustė Beržanskaitė, 3ga

Eglė Milčė

Atkelta iš 3 psl.

Kaip ir kiekvienais metais, penktadienį mūsų gim-

nazija minėjo Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkū-

rimo dieną. Nuo pat ryto vyravusi šventinė, iškilminga

nuotaika visus nuteikė itin pozityviai.

Pirmos pamokos pradžioje visos gimnazijos ben-

druomenės atlikta daina „Atsidūsėjimas“ privertė per kū-

ną bėgti šiurpuliukus – skambėjome kaip darnus ir seniai

susidainavęs choras. Per pertraukas III ir IV aukštų fojė

galėjome apžiūrėti miestelio tautodailininkų, mokytojų ir

mokinių kūrybinių darbų parodą, kurioje buvo eksponuo-

jami drožiniai, paveikslai, riešinės, molio dirbiniai, mez-

giniai ir įvairūs papuošalai.

Ausį malonino skambančios sutartinės, kurios, pri-

pažinsiu, daugumai mokinių buvo naujas ir negirdėtas

dalykas.

Tačiau šventinės dienos kulminacija tapo popiet tre-

čiame aukšte vykęs pagrindinis Vasario 16-osios minėji-

mas, kurio metu buvo aptariama paroda, apdovanoti dar-

bų autoriai, skambėjo sveikinimo žodžiai, o širdį jaudi-

nančios mokinių atliekamos dainos privertė susimąstyti:

„Kaip gera, kad aš esu lietuvė!“

Tikiu, kad ši graži tradicija rengti minėjimą ir į jį

įtraukti gimnazijos mokinius gyvuos dar ilgai ir kasmet

bus vis gražesnė ir kviečianti dar labiau pamilti Tėvynę.

Ieva Mocevičiūtė, 2gd

Jovitos Puidokienės nuotraukos

Šių metų vasario 21–24 dienomis jau keturiolik-

tąjį kartą duris atvėrė “Litexpo” parodų rūmai, kvies-

dami ir jaunus, ir senus apsilankyti kasmetinėje Kny-

gų mugėje. Kasmet šis renginys sulaukia tūkstančių

smalsių lankytojų, susidomėjusių naujausiais bei po-

puliariausiais bestseleriais bei kitais, jau klasika tapu-

siais leidiniais.

Knygų mugėje tradiciškai apsilankė ir mūsų gim-

nazijos mokiniai. Išvyka sudomino daugelį, tad teko net

pakovoti dėl vietų autobuse. Vasario 21-os rytą mokinių

pilnas autobusas pajudėjo Vilniaus link. Kelionei ilgai

netrukus, moksleivių būrys jau žvalgėsi bei domėjosi

mugėje siūlomomis knygomis. Kai kur buvo galima

sutikti ir knygų autorius, kurie draugiškai bendravo bei

noriai pasirašinėjo mugės lankytojams.

Tarp milžiniškos knygų pasiūlos kiekvienas rado

kažką jam patinkančio bei mielo širdžiai, tad nė vienam

neteko grįžti namo nusivylusiam.

Ieva Kairytė, 2gc

Nekasdieniškas ketvirtadienis

Page 5: 2013 vasaris

5

Mūsų galiūnai

Vasario 23 dieną Jonavos Senamiesčio gimnazijo-

je vyko Lietuvos mokinių olimpinio festivalio svarsčių

kilnojimo finalinės varžybos. Jose dalyvavo net 12 stip-

riausių Lietuvos moksleivių komandų (1–2 vietų tarp-

zoninių varžybų nugalėtojos). Džiugu, kad tarp jų buvo

ir mūsų gimnazijos komanda.

Sportininkai varžėsi ne tik dėl stipriausios

2012/2013 m. m. mokinių komandos vardo, bet ir dėl

asmeninių apdovanojimų aštuoniose svorio kategorijose.

Iš viso varžybose dalyvavo 96 sportininkai. Mūsų gim-

nazistai iškovojo net 5 medalius. Ypač atkakli kova vyko

svorio kategorijoje iki 68kg, kurioje Pakruojo

„Atžalyno“ gimnazijos atstovas tik vienu tašku nusileido

pirmosios vietos nugalėtojui, mūsų gimnazijos vienuo-

liktokui Tomui Giraičiui (268 taškai). II vietas mūsiškiai

pelnė trijose svorio kategorijose: iki 63kg – Jonas Sora-

ka (171 taškas), iki 78 kg – Mantas Jurkus (206 taškai),

daugiau kaip 85 kg – Domantas Ambrazevičius (255

taškai). Svorio kategorijoje iki 73 kg mūsų abiturientas

Emilis Danilčenko iškovojo III vietą (233 taškai). Taip

pat mūsų gimnazijos komandai atstovavo Lukas Kauši-

kas (4vieta), Eimantas Šiugždinis (8 vieta) ir Justas Sla-

bada (9 vieta).

Susumavus visus rezultatus paaiškėjo, jog Pakruojo

„Atžalyno“ gimnazijos komanda tapo stipriausia antrus

metus iš eilės (112 taškų). Antrąją vietą iškovojo mūsų

gimnazija (107 taškai), o bronzos medaliais pasipuošė

Šaukėnų Vlado Pūtvio- Putvinskio vidurinės mokyklos

atstovai (95 taškai). Džiugu, kad mūsų gimnazijos ko-

mandai pavyko pasiekti geriausią rezultatą. Pastaruosius

2 metus mes buvome treti.

Treneris Paulius Visockas

Kvadrato komandai – bronza

Vasario 15 d. Vilniuje, sporto mokykloje „Tauras“,

vyko Lietuvos Olimpinio festivalio bendrojo lavinimo

mokyklų ir gimnazijų mergaičių, gimusių 2000–

2001m., finalinės kvadrato varžybos. Finale mūsų gim-

nazijos mergaitės rungiasi antrus metus iš eilės. Pernai

pavyko iškovoti antrąją vietą. Šias metais finalinėse varžybose su mūsų mergaitė-

mis rungėsi Panevėžio ,,Aušros", Šiaulių r. Kuršėnų S.

Anglickio ir Tauragės ,,Aušros" pagrindinių mokyklų

mergaičių komandos. Pirmąsias rungtynes prieš Šiaulių

r. Kuršėnų S. Anglickio pagrindinės mokyklos komandą

mūsų mergaitės laimėjo rezultatu 2:1. Ši pergalė kainavo

daug jėgų mūsų pagrindinei žaidėjai Ugnei Makarevičiū-

tei. Po trumpos pertraukėlės teko žaisti su Taura-

gės ,,Aušros" pagrindinės mokyklos komanda. Mūsiškės

dėl nuovargio ir įtampos darė neįprastai daug klaidų, to-

dėl teko pripažinti priešininkių pranašumą „sausu“ rezul-

tatu 0:2. Lemiamos buvo trečios rungtynės su Panevė-

žio ,,Aušros“ mokyklos mergaitėmis. Pergalės atveju

mūsiškės netgi galėjo laimėti pirmąją vietą, deja, kelios

klaidos lemiamais momentais vėl „kyštelėjo“ koją ir mū-

sų gimnazijos komandai teko tenkintis trečiąja vieta.

Antrąją vietą iškovojo Tauragės ,,Aušros" pagrindinės

mokyklos, o pirmąją – Panevėžio ,,Aušros“ mokyklos

komanda.

Dar kartą dėkojame už didžiulį kovingumą bei pas-

tangas ir sveikiname laimėjus bronzos medalius Šimkutę

Emiliją, Šigauskaitę Stelą, Tamošaitytę Karoliną, Balčiū-

naitę Gabiją, Maižvilaitę Eglę, Makarevičiūtę Ugnę, Pa-

ulikaitę Miglę, Kardelytę Eglę, Kilnaitę Jovitą, Balazaitę

Aistę, Pociūtę Paulitą.

Treneris Arvydas Birbalas

Page 6: 2013 vasaris

6

Krepšinis—duona kasdieninė

Kiekvienas iš mūsų turime gabumų vienokiai ar

kitokiai veiklai, tačiau neretai pristingame valios ir tuos

gabumus „užmigdome“. Na, bet mūsų pašnekovas –

tikrai ne iš tokių. Tai daug kam pažįstamas vienuolikto-

kas, krepšininkas, Kauno „Žalgirio“ jaunimo koman-

dos žaidėjas Ernestas SERKEVIČIUS. Patardykime jį –

ir ne vien apie sportą.

Sveikas, Ernestai. Turbūt visų pirma mūsų gim-

nazistai norėtų sužinoti ,koks gi yra tavo sėkmingo

žaidimo „receptas“? Kaip atradai savo talentą?

Recepto nėra, tiesiog krepšinį žaidžiu jau nuo šeše-

rių metų. Daug įgūdžių gavau iš savo tėčio, o pagrindinis

dalykas – įdėtas darbas. Treniruotės vyksta kone kasdien,

jose ir lavinu savo žaidimo įgūdžius. Be įdėto darbo tik-

rai nė perpus taip nežaisčiau, kaip dabar. Talentą atrado

mano tėtis. Jau nuo dvejų metų jis mane vedėsi į krepši-

nio salę ir mokė šios sporto šakos pagrindų.

Ar dažnai vyksta varžybos? Kaip jose sekasi Ta-

vo komandai? Kas pastebėjo Tave ir pakvietė į

„Žalgirį“?

Varžybos vyksta labai dažnai , kadangi atstovauju

ne vienai komandai, bet jau esu įpratęs prie tokio grafi-

ko, todėl per daug apie tai negalvoju. Pagrindinei koman-

dai, kuriai priklausau, t.y. „Žalgiriui“, sekasi tikrai neblo-

gai, turime didelių tikslų ir kol kas neblogai sekasi jų

siekti. Mane pastebėjo Kauno „Žalgirio“ sporto direkto-

rius Vitoldas Masalskis 2012 metų 17-mečių jaunių pa-

saulio čempionate.

Ar tokia krepšininko karjera netrukdo moks-

lams? Be abejo , mokslai nukenčia, kadangi tenka praleisti

nemažai pamokų, bet stengiuosi neatsilikti ir kuo dau-

giau išmokti savarankiškai. Taip pat esu labai dėkingas

bei džiaugiuosi, kad man yra sudarytos puikios sąlygos.

Kitoje mokykloje kažin ar kas taip rūpintųsi savo moks-

leiviu.

Turbūt jau apkeliavai pusę pasaulio? Kurios ša-

lys paliko didžiausią įspūdį?

Na, iš tikrųjų keliauju tikrai nemažai. Didžiausią

įspūdį paliko Olandija, Italija. Olandija pakerėjo savo

tvarkingumu , Italijoje labai patiko Venecija – miestas

ant vandens.

Ar turi atskirą spintą apdovanojimams? Taip, kambaryje turiu lentyną su visais savo apdo-

vanojimais.

O sakyk, kaip Tavo širdies reikalai? Tikriausiai

sulauki daug dėmesio iš merginų? Na, kol kas širdis dar plaka (juokiasi). Iš tikrųjų dė-

mesiu nesiskundžiu, tačiau paskutiniu metu turiu labai

mažai laisvo laiko, kurį išnaudoju poilsiui.

Ką planuoji veikti ateityje, baigęs mokslus? Sie-

ksi profesionalaus krepšininko karjeros ar mėginsi

rinktis kitą specialybę? Stengsiuosi siekti abiejų dalykų, nes tikrai nežinau ,

kas gali nutikti ateityje. Galbūt nebus galimybės sportuo-

ti ir tada teks dirbti.

Kokia Tavo didžiausia svajonė? Mano didžiausia svajonė tapti asmenybe, kurią visi

atsimintų tik gerais žodžiais.

Tikimės, kad taip ir bus. Sėkmės Tau!

Monika Poderytė, 3gb Asmeninio albumo nuotrauka

Krepšinio naujienos

Vasario mėnesį Kauno rajono Olimpiniame festi-

valyje dalyvavo gimnazijos berniukų (gim. 1997 ir jau-

nesni) krepšinio komanda. Pogrupyje teko žaisti su Van-

džiogalos krepšininkais. Žaidėme dvejas rungtynes. Pir-

mąsias laimėjome rezultatu 78:30, antrąsias – 92:41. Pa-

tekome į pusfinalį.

Merginų (gim. 1997 ir jaunesnių) krepšinio koman-

dai taip pat sekėsi labai gerai. Laimėjusi prieš Ežerėlio

mokyklos komandą 84:21, mūsų komanda pateko į fina-

lą.

Lietuvos mokinių „Manija“ apskrities čempiona-

te dalyvavo merginų krepšinio rinktinė. Pirmąsias rung-

tynes žaidėme su Kėdainių „Atžalyno“ gimnazija, laimė-

jome 62:57. Antrąsias varžybas mūsų komanda laimėjo

prieš Prienų „Žiburio“ gimnaziją 90:36. Merginų koman-

da pateko į ketvirtfinalį.

Ketvirtfinalyje iš dvejų rungtynių sužaistos vienos –

su Marijampolės „Sūduvos“ gimnazijos krepšinio ko-

manda, mūsų komanda pralaimėjo rezultatu 60:76.

Kitas ketvirtfinalio rungtynes žaisime kovo 6 dieną

su Kauno „Nemuno“ gimnazija.

Treneris Stepas Margevičius

Page 7: 2013 vasaris

7

Apie filmų terapiją ir nesupratimą

Filmų žiūrėjimas – tai tarsi žvilgsnis

pro langą į šviečiančią saulę arba

lietų. Pasaulyje plintant įvairioms

netradicinio gydymo formoms, fil-

mų žiūrėjimas taip pat siūlomas

kaip vienas iš gydymo būdų. Tai

vadinama filmų (kino) terapija.

Atradimas ir analizė

Filmų terapija – tai galimybė pažinti save bei atrasti

problemų sprendimo būdus. Labiausiai ir geriausiai ji

veikia pažiūrėjus filmą ir po to vykstant to filmo aptari-

mui, kalbant apie „bloguosius“ ir „geruosius“ veikėjus,

aptarinėjant jų elgesį ir pan. Ši terapija gali vykti tiek

grupėse, tiek per individualius susitikimus. Žinoma, la-

biausiai tai rekomenduojama daryti su psichologu, kuris

išmanytų šį gydymo metodą, tačiau dažnai galima sau

padėti ir pačiam, turint „gerų ir stiprių“ filmų jausmą bei

poreikį. Vizitas į gerą filmą – savęs atradimas ir puiki

asmenybės analizė. Sakoma, kad kino ir „sielos mokslų“

ryšys glaudesnis, nei galima įtarti iš pirmo žvilgsnio.

Sugebėjimas Tai parodyti

Kuris filmas skirtas filmų terapijai, o kuris ne? Tie-

sa tokia, kad žiūrovams patinka, kai viskas klostosi pagal

planą ir filmo siužetas būna aiškus nuo pat pradžios. Ne

paslaptis, kad dažniausiai jis būna toks: pagrindiniai fil-

mo veikėjai susitiks, vėliau susipyks ir išsiskirs, o filmo

pabaigoje per laimingą atsitiktinumą likimas vėl juos

suves. Paprasta, gražu ir dėl to neskauda galvos. Toks

siužetas, žinoma, dažniausiai pasitaiko romantiškuose

filmuose, kurie, pasak mokslininkų, iškreipia tikrosios

meilės suvokimą. Arba populiarieji veiksmo filmai, ku-

riuose tik pykšt, pokšt, bučinys, filmas baigėsi. Tokius

filmus pavadinčiau mėgėjiškais, jie skirti tik laisvalaikiui

praleisti ir niekam daugiau. Deja, kitaip pasibaigiantys

filmai rodomi tik per įvairius festivalius, į kuriuos renka-

si tikrojo kino mėgėjai. Jie dažniausiai būna savito siuže-

to, kartais net nesuvokiami sveiku protu, tačiau dažniau-

siai juose viskas paaiškinama netradiciniais būdais. Tada

žiūrovas būna priverstas gerai apmąstyti ką tik matytą

reginį. Tokių filmų režisieriai savo filmuose mėgina at-

skleisti visuomenės ar paties žmogaus vidines proble-

mas, apie kurias yra retai kada prabylama. Vienas iš to-

kių režisierių pavyzdžių – Deividas Lynchas. Savo fil-

muose jis geba mistikos pinklėmis ir paslaptingumu afi-

šuoti žmogaus blogąją pusę, asmenybės susidvejinimą.

Tokius dalykus, kurie slepiasi kiekvieno gelmėse, tačiau

retai kada yra atvirai demonstruojami. „Malholando ke-

lias“ (Mulholland drive“, 2001) – vienas iš labiausiai ir

stipriausiai mane paveikusių filmų. Tai yra filmas – de-

tektyvas, kuriame režisierius sugeba išlaikyti įtampą nuo

pat pradžios iki pabaigos. Tokį filmą arba išjungsi po

dešimties minučių, arba kovosi su jo analize visą savaitę.

Jeigu nesupranti, tai filmas blogas (NE!)

Dirbdama kine pati dažnai susiduriu su reiškiniais,

kurie „matosi pro langą“, tačiau, žinoma, tais langais

tampa kino lankytojų veidai ir emocijos po filmo, kurios

tau dažnai pasako, ar jiems filmas patiko, ar ne. Deja, po

gero filmo (na, bent jau, mano nuomone, gero) dažniau

galima pamatyti susirūpinusius, nesupratusius ir nepa-

tenkintus žmonių veidus. Todėl po gero filmo dažnai

reikalingas pokalbis, aptarimas bei įspūdžių išsakymas.

Manau, tai taip pat galima būtų pavadinti nors ir ne gy-

dymo būdu, tačiau terapija, po kurios tam tikras tavo

požiūris ar mąstymas gali pakisti.

Gali atpažinti save

Neseniai turėjau mini filmo terapiją su grupele

žmonių ir psichologu. Žiūrėjome 1985 metų filmą

„Pusryčių klubas“ („The breakfast club“). Šis filmas ne

toks kaip visi. Jame veiksmas vyksta vienoje vietoje –

mokyklos bibliotekoje. Grupelė mokinių su visiškai skir-

tingais požiūriais ir gyvenimais dėl tam tikrų nusižengi-

mų paliekama po pamokų šeštadienį mokykloje. Jaunuo-

liai laiką leidžia bendraudami ir mėgindami pažinti vie-

nas kitą. Nors visa tai pačioje pradžioje jiems atrodė neį-

manoma, tačiau filmo pabaigoje matomas rezultatas. Šis

filmas puikai parodo mokinių požiūrį į mokyklą (galima

palyginti praeitį ir dabartį), į santykius su tėvais ir drau-

gais, į autoritetus, aplinkos poveikį ir panašiai.

Atrodo, kad geram filmui dažnai reikia antro pava-

dinimo, nes kitaip jis nebus populiarus. Tie pavadinimai

turėtų skambėti maždaug taip: „Filmas, pakeitęs dau-

giausia gyvenimų“ ar „Daugiausiai gavęs apdovanojimų

filmas“ ir pan. Manau, problema yra tokia, kad didžiau-

sią įtaką šiuo klausimu daro reklama, o žmonės visada

turės bandos jausmą – kur visi, ten ir aš. Pabaigoje kele-

to (tačiau šįkart tikrai vertų dėmesio) filmų reklama:

„Nuostabus protas“ („A beautiful mind“, 2001)

„Requim svajonei“ („Requeim for a dream“,

2000)

„Skrydis virš gegutės lizdo“ („One flew over the

cuckoo‘s nest“, 1975)

„Klasė“ („Klass“, 2007)

„Septynios sielos“ („Seven pounds“, 2008)

„Atgal į gamtą“ („Into the wild“, 2007)

„Paukštukas“ („Birdy“, 1984)

„Kas jaudina Gilbertą Greipą“ („What‘s eating

Gilbert Grape“, 1993)

„Karalius žvejys“ („The fisher king“, 1991)

Deimantė Stulgytė

Page 8: 2013 vasaris

8

Laikraštį leidžia Jaunųjų žurnalistų būrelis

Prisipažįstame—jūsų aktyvumas mus vėl papirko,

tad ilgai nesvarstę nutarėme prizus vėl skirti net septy-

niems mokiniams, teisingai išsprendusiems praėjusio

numerio kryžiažodį. Žinoma, tai tik labai maža dalis visų

dalyvavusių konkurse, bet nenusiminkite: kryžiažodžių

dar bus, vadinasi, jūsų prizas niekur nepabėgs. O šį kartą

sveikiname šiuos laiminguosius:

Austėją Ruplytę, 4a,

Neringą Kačinaitę, 4b,

Justiną Poderytę, 5a,

Gretą Rasą Naulytę, 5b,

Paulių Ambraziūną, 6a,

Martyną Skučą, 6b,

Eglę Banaitytę, 7d.

Linksma žaisti, smagu laimėti

1. Mus moko ... .

2. Kraujo spalva.

3. Myli antonimas.

4. Stalo ... .

5. Višta ir ... .

6. Trumpiausias mėnuo.

7. Daug antonimas.

8. Manų ... .

9. Praeitis, ..., ateitis.

10. Ugnės Karvelis ... .

11. Svečių kambarys.

Sudarė Vaida Liudvikauskaitė, 5c

Nusišypsokime...

Vaikas – tėvams:

– Gerai, pasakykite, o iš kur tada aš atsiradau? Juk

gimiau žiemą – gandrai neskraido, kopūstai neauga...

– Tave besmegeniai nulipdė.

– Sutarta, bet kaip aš tave pažinsiu?

– Aš būsiu su mėlyna striuke, ūgis – 185 cm, svoris

– 80 kg.

– Gerai, aš tuomet būsiu su juoda striuke, svarstyk-

lėmis ir metru.

Valdininkas atkreipė jaunuolio dėmesį į tai, kad

anketoje ant „i“ raidės trūksta taškelio.

Jaunuolis:

– Tai uždėkite.

Valdininkas purto galvą:

– Negaliu. Raštas turi būti vienodas.

Kai šeimininkė pakviečia: „Eikite vakarieniauti!”,

tik katinui nereikia kartoti du kartus. Nors jo kaip tik

niekas nekvietė.

– Kodėl Šiaurės Korėjoje nėra interneto?

– Kad gyventojai nesužinotų, jog ryžiai – tik garny-

ras.

Meilė daro žmogų švaresnį. Bent jau priverčia

praustis, skustis ir skalbti kojines.

– Kas geriausiai rodo, kad moterys sukurtos iš Ado-

mo šonkaulio?

– Manekenės.

Vaistinėje:

– Šie raminamieji vaistai veikia labai švelniai, juos

vartodamas netgi automobilį galėsite vairuoti.

– Tikrai? Tada duokite man daugiau, nes iki šiol

automobilio aš nevairavau.

Parinko Vita Martinavičiūtė, 5c

– Tėti, aš daugiau neisiu su tavimi rogutėmis važinė-

tis.

– Tu mažiau zyzk ir greičiau tempk!