KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS / 2013 m. vasaris / Nr. 2 (174) 1

Šiame numeryje:

Laikraštis išeina vieną kartą per mėnesį.

Leidžiamas nuo 1994 m. kovo mėn.

ISSN 2029-5545Nr. 2 (174) 2013 m. vasaris

KLAIPĖDOSUNIVERSITETASwww.ku.lt

Klaipėdos universiteto docentas Arūnas Baublys paskirtas pirmuoju Vokieti-jos Federacinės Respublikos garbės konsulu Klaipėdoje. Garbus mūsų akademinės bendruomenės narys pasi-dalijo mintimis apie naujai jam suteiktas pareigas.Esate paskirtas pirmuo-ju Vokietijos Federacinės Respublikos garbės kon-sulu Lietuvoje. Ar jums tai buvo staigmena?

Neslėpsiu – man tai ne-buvo staigmena. Diploma-tinio pareigūno skyrimas trunka ne vieną mėnesį ir yra derinamos tarpvalstybi-niu lygiu. Mano nuomone, nesvarbu, kur ir ką žmogus dirbtų, visada malonu būti įvertintam. Garbės konsulo pareigos man yra asmeninis išbandymas. Būsiu atsakin-

gas ne tik už savo profesinę veiklą, tad jaučiu didžiulę atsakomybę ir žmonių pasiti-kėjimą, kurį reikės pateisinti.Kaip manote, už kokius nuopelnus Vokietijai Jums buvo suteiktas šis titulas?

Skyrimo pirmuoju Vo-kietijos garbės konsulu Lietuvoje nesieju su ko-kiais nors ypatingais savo asmeniniais nuopelnais. Šis mano paskyrimas, manau, yra ir tarptautinis Klaipėdos universiteto įvertinimas, kurio bendruomenės narys esu nuo 1993 metų. Skiriant šį titulą buvo atsižvelgta į mano akademinio darbo specifiką.Kaip nuo šiol pasikeis Jūsų gyvenimas?

Nemanau, kad mano gy-venimas turėtų labai pasi-keisti. Esu mokslininkas, to-

Klaipėdos universiteto docentas Arūnas Baublys paskirtas Vokietijos garbės konsulu Klaipėdoje

dėl toliau dirbsiu Klaipėdos universitete. Taip pat teks oficialiai atstovauti Vokie-tijos Federacinei Respubli-kai, plačiau domėtis ir gilin-tis į politikos, ūkio, kultūros ir mokslo klausimus, susiju-sius su Vokietijos ir Lietu-vos ryšiais, teikti konsulinę pagalbą Vokietijos pilie-čiams. Suprantu, kad nuo šiol esu viešas asmuo, tad teks susitaikyti su visais dėl to kilsiančiais iššūkiais.Kaip ketinate plėtoti to-limesnį Vokietijos ir Lie-tuvos bendradarbiavimą ūkio ir kultūros srityse?

Vokietiją ir Lietuvą sie-ja bendra istorija. Beveik septynis šimtmečius buvo-me betarpiški kaimynai, tad turime labai daug bendra.

Nukelta į 13 psl.

Mathias Kobs nuotr.

Rektoriaus skiltis .................2 psl.

MOKSLASIeva LiškevičiūtėNauja navigacinė įranga – moksliniams tyrimams ...............................3 psl.

AKTUALIJOSRūta JuozapaitytėPristatyta sveikatos ir sporto komplekso vizija ..................4 psl.

JAUNASIS MOKSLININKASAistė NoreikaitėTalentingoji Raimonda Vaičiūtė: „Niekada nė akimirkai nenustojau tikėjusi tuo, ką darau“ ...............................5 psl.

MŪSŲ KATEDRAŽivilė AleksandravičiūtėMedicinos technologijų katedros studentai dirba su virtualia laboratorine įranga .............6 psl.

STATUSAS: STUDENTASIeva AugytėMaksimalistas, kosmopolitas ir puikiai besimokantis studentas Liudas .................9 psl.

TARPTAUTINĖ KONFERENCIJAprof. Algimantas KirkutisVyks 15-oji tarptautinė Vydūno konferencija .........11 psl.

LAIMĖJIMAIProfesoriui habil. dr. Sergej Olenin skirtas „Mini Nobelis“.........13 psl.

SPORTASGenovaitė AvižonienėStudentų sporto laimėjimai ............................14 psl.

GARBĖS KONSULAS. Doc. dr. A. Baublys po ceremonijos įsiamžino su Vokietijos ambasados darbuotojais.

2013 m. vasaris / Nr. 2 (174) / KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS2REKTORIAUS SKILTIS

Rektorius Vaidutis Laurėnas

Sausio 21–25 d. turėjau daug laiko parengti Klaipėdos universiteto veiklos 2012 m. ataskaitą. Kadangi ataskaita bus skelbiama viešai, nekar-tosiu jos pagrindinių teiginių. Paminėsiu tik, kad daug pra-randame dėl to, kad „viena da-lis“ mokslinių tyrimų yra labai fragmentiška, o „kita dalis“ studijų programų yra akade-miškai netvarios ir ekonomiš-kai nuostolingos. Rengdamas ataskaitą nebuvau vienišas: dekanai ir administracijos pa-dalinių vadovai parengė ati-tinkamas ataskaitas. Tiesa, ne visi tai padarė laiku, ne visi atliko analizę, pasitenkinę ir šiaip jau rektoriui žinomais faktais. Pasirodo, ne visi admi-nistracijos padaliniai buvo įpratę teikti veiklos ataskaitas. Šį kartą buvo nebloga treni-ruotė. Kvalifikuočiausią atas-kaitą pateikė Mokslo ir tech-nologijų perdavimo skyriaus vedėja doc. R. Vaičekauskaitė, analitinių įžvalgų bei asme-ninių iniciatyvų apibūdinimo netrūko dekanų prof. R. Bal-sio ir doc. R. Mickevičienės ataskaitose. Turinio ir struktū-ros prasme vertingą ataskaitą pateikė bibliotekos direktorė dr. J. Pupelienė. Rekomenduo-ju dekanams, mokslo institutų direktoriams ir katedrų vedė-jams susipažinti su Mokslo ir technologijų perdavimo skyriaus, taip pat su Studijų ir Tarptautinių studijų skyrių ataskaitomis.

Sausio 28 d. po trumpų atostogų buvau maloniai nu-

stebintas: mūsų Universiteto leidykloje išleisti du gražūs ir turiningi tomai. Doc. L. Kra-niausko vadovaujamas autorių kolektyvas paskelbė mono-grafiją „Klaipėdos diskursai 1990–2010 m.: sociologinė miesto tapatybių rekonstrukci-ja“. Baltistikos centro direkto-rė doc. L. Petrošienė užbaigė šiek tiek netikėtą darbą: pro-fesoriaus G. Michelini inicia-tyva lietuvių ir italų kalbomis paskelbta M. Bianchi „Len-kijos pilietinių karų istorija“. Apie mokslinę leidybą prabi-lau neatsitiktinai – 2012 m. šia prasme Universitetui nebuvo sėkmingiausi.

Sausio 31 d. dalyvavau VšĮ Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas dalinin-kų susirinkime. Patvirtinome 2013 m. Parko veiklos planus. KMTP veikla yra svarbi Klai-pėdos universitetui plėtojant ryšius su verslu, dalyvaujant projektinėse veiklose, ugdant absolventų verslumo įgūdžius. Mus saisto ir didelės Jūrinio slėnio kūrimo perspektyvos.

Vasario 1 d. dalyvavau Lietuvos universitetų rektorių konferencijos posėdyje Vil-niuje. Posėdis nebuvo džiu-gus, kadangi lėšos studijoms, kaip ir valstybės finansuoja-mų vietų skaičius, mažėja. Didžiausių netekčių susilauks menų ir pedagogikos studijų programos, bet naujų vilčių turime slaugos ir reabilitaci-jos studijų kryptyse, žadama santykinai plėsti technologijų srities studijų galimybes.

Vasario 4 d. teko dėlioti paskutinius 2013 m. biudžeto „likučius“. Problemų atsirado bandant kompensuoti lėšas, papildomai gautas įvertinus sutartis su ūkio subjektais pagal MTEP reikalavimus. Keliems padaliniams, ketinu-siems „pralobti“, to padaryti nepasisekė: pasirodo, 2009–2011 m. įskaitytų lėšų nėra daug. Šią dieną vyko admi-nistracijos vadovų pasitarimas administracijos struktūros klausimu. Dar reikia padirbė-ti sprendžiant turto valdymo klausimus, struktūruojant eko-nomistų funkcijas, valdant IT ūkį ir jo plėtrą. Atsakingi pa-dalinių vadovai jau turi idėjų, kaip spręsti minėtose srityse kylančias problemas.

Vasario 7 d. vyko Studi-jų mugė Vilniuje. Pastebėjau veržlesnes mūsų Universiteto pastangas pristatant studijų programas. Tiesą sakant, ir moksleivių dėmesio Klaipė-dos universitetui buvo paste-bimai daugiau.

Vasario 12 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje vyko pasitarimas Slėnių programos įgyvendinimo klausimais. Visi slėniai susilaukė bendros ekspertų pastabos dėl veiklų komercinimo stokos. Kuriant Jūrinį slėnį aktualia problema išlieka infrastruktūros objek-tai. Nors laivo projektavimo ir statybos sutartis jau pasirašyta ir darbai vyksta, bet mokslinių laboratorijų korpuso statybos darbų rangovas dar neparink-tas. Abiem objektams pastatyti

laiko dar yra, tačiau Vyriausy-bėje formuojasi mintis vėluo-jančius projektus stabdyti, o lėšas skirti kelių infrastruktū-rai gerinti ir namų rekonstra-vimo ir šiltinimo reikmėms. Jūrinio slėnio programa svar-bi ne tik Klaipėdos universi-tetui, bet ir Lietuvos jūriniam sektoriui. Reikia intensyves-nių pastangų, kad išsaugotu-me tikrai unikalią galimybę išplėtoti mokslinius tyrimus ir pasiekti technologijų per-davimo lygį.

Vasario 14 d. vyko Se-nato posėdis. Dvejopas jaus-mas. Senatas netikėtai didele dauguma pritarė rektoriaus pateiktai Universiteto veiklos 2012 m. ataskaitai, sykiu ir administracijos veiklai, taip pat patvirtino 2013 m. biu-džetą, kuris yra sudėtingas padaliniams, įpratusiems gyventi ir iš kitų padalinių uždirbamų lėšų. Tačiau Se-natas apsvarstė ir nepritarė nė vienai rektoriaus pasiūlytai akademinės struktūros per-tvarkymo alternatyvai. Dar daugiau – Senatas net neįpa-reigojo rektoriaus rengti kitą fakultetų skaičiaus mažinimo projektą, o kreipėsi į fakul-tetų tarybas su įpareigojimu parengti fakultetų vidinės pertvarkos pasiūlymus. Ma-tyt, per daug laiko ir jėgų skyriau šiam svarbiam pro-jektui parengti, kad posėdžio metu Senato narių neįtikinau projekto perspektyvumu. Turiu pareigą pasakyti, kad delsimas pertvarkyti akade-minę struktūrą yra žalingas Universitetui. Senato spren-dimus supratau taip: dėkoja-me už atliktą darbą ir prašom daugiau iniciatyvų nerodyti. Tačiau priėmiau tokį spren-dimą: struktūrinę biudžeto vykdymo priemonę taiky-ti negavus leidimo ir keisti ją tiesiogine etatų skaičiaus mažinimo priemone, o dėl būtinų akademinės struktū-ros pokyčių tartis su naująja Taryba. Pagal Klaipėdos uni-versiteto statutą struktūrinius pokyčius tvirtina Taryba.

R. Gorodeckienės nuotr.MINĖJIMAS. Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjime gausiai dalyvavo akademinė bendruomenė.

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS / 2013 m. vasaris / Nr. 2 (174) 3MOKSLAS

Ieva LIŠKEVIčIūTė

R. Gorodeckienės nuotr.

Pasak JTF Laivybos ka-tedros vedėjo doc. dr. Val-do Lukausko, navigacinė įranga yra tik dalis projekto „Transporto ir civilinės in-žinerijos sektorių aukštojo mokslo studijų ir MTEP infrastruktūros kūrimas ir atnaujinimas“. „Į projektą įeina naujos įrangos įsigiji-mas, laboratorijos įkūrimas ir studijų programos sandų atnaujinimas, prie kurio pri-sidėjo visa katedra“, – pasa-koja katedros vedėjas.

Prof. habil. dr. Vytauto Paulausko teigimu, nauja įranga pranašesnė tuo, kad ja naudojantis yra galimybė atlikti daug įvairių plataus diapazono mokslinių tyri-mų. V. Paulauskas pabrė-žė, kad navigacinė sistema bus pravarti ne tik moksli-niams tyrimams, bet ir stu-dijų procese: „Su šia įranga jūrų uostų inžinerijos ir kitų specialybių studentai atliks įvairius laboratorinius tyri-mus, o magistrantams sti-muliatorius pravers tiriant hidrodinaminį poveikį tarp laivų, poveikį krantinėms, taip pat kanalų, atskirų uos-to terminalų optimizavimą. Studentai galės patys staty-

Nauja navigacinė įranga – moksliniams tyrimamsKlaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto Laivybos katedra įsigijo modernų navigacinį treniruoklį. Jis pasitarnaus jūrų uostų inžinerijos bakalauro, jūrų uostų valdymo magistro studijų ir kitų specialybių studentams. Jiems bus suteikta galimybė teorines žinias pritaikyti praktikoje. Navigacinė sistema skirta laivybos sąlygų uostuose (pvz., suskystintųjų gamtinių dujų terminale) žinių suteikimui ir tyrimams.

ti uostus ar sudėlioti kranto transporto sistemas.“ Besi-mokantieji turės galimybę bandyti patys įvesti laivą į uostą betarpiškai stebėda-mi laivo ir uosto elementų parametrų pokyčius. JTF Laivybos katedros vedėjas

doc. dr. V. Lukauskas pridū-rė, kad pasitelkdami navi-gacinę įrangą studentai įgis nemažai praktinių žinių: „Studentai turės galimybę įvairius uosto fragmentų projektus perkelti iš po-pieriaus ir išmėginti su šia įranga, pažiūrėti, kaip tai atrodo virtualioje realybė-je. Jie galės pamatyti savo klaidas ir žinias panaudoti pratybų metu.“

Navigacinė sistema bus taikoma moksliniams ty-rimams ir studijoms, pasi-tarnaus ir verslui: „Įranga naudinga tyrimams pagal uosto administracijos atski-rų kompanijų užsakymus. Tikimės kelti kvalifikaciją, ypač specifinių dalykų srity-se, tokiose kaip LNG (Liqu-efied natural gas) terminalo veikla. Taip pat planuojame dalyvauti įvairiuose konkur-suose, tarptautiniuose pro-

jektuose“, – pasakojo JTF Laivybos katedros profeso-rius Vytautas Paulauskas.

Šiuo metu į navigacinę sistemą yra integruoti įvai-rūs kuo sudėtingesni uostai. „Jau turime senąjį Klaipė-dos uostą, perspektyvinį Klaipėdos uostą, Būtingės giliavandenį uostą, Stokhol-mo uostą, Singapūro uostą ir kitus sudėtingus uostus, – vardija V. Paulauskas ir pasidalija lūkesčiais: – tiki-mės, kad apkrausime treni-ruoklį studijomis ir, žinoma, įvairiais moksliniais tiria-maisiais darbais.“ Laivybos katedros vedėjo V. Lukaus-ko teigimu, ši išties įmantri ir moderni sistema turėtų sudominti ir būsimuosius studentus, besidominčius uosto specialybėmis, ir dar neapsisprendusiuosius dėl studijų krypties.

UOSTAI. „Su šia įranga studentai atliks įvairius laboratorinius tyrimus, o magistrantams stimuliatorius pravers tiriant hidrodinaminį poveikį tarp laivų, poveikį krantinėms, taip pat kanalų, atskirų uosto termi-nalų optimizavimą. Studentai galės patys statyti uostus ar sudėlioti kranto transporto sistemas,“ – sako prof. V. Paulauskas.

2013 m. vasaris / Nr. 2 (174) / KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS4AKTUALIJOS

Klaipėdos universitetas iki 2020 metų planuoja pa-statyti sveikatos ir sporto kompleksą. Sporto komplek-sas turėtų išsidėstyti sklypo dalyje šalia Klaipėdos uni-versiteto miestelio.

Kompleksą sudarys trys centrai: reabilitacijos, spor-to ir aktyvaus poilsio bei specializuotas, sveikatos studijoms bei moksliniams tyrimams skirtas centras.

PRISTATyTA SVEIKATOS IR SPORTO

KOMPLEKSO vIzIJA

Rūta JUozAPAITyTė

Tarptautinių konkursų laureatų ir jų pedagogų pa-gerbimo iškilmėse pagerbti Klaipėdos universiteto Menų fakulteto studentai ir pedago-gai: dekanas prof. Vytautas Tetenskas, Instrumentinės muzikos katedros profesorė Tatjana Romaškina, studentės

pianistės Kristina Budvytytė, Adelė Daunoravičiūtė, Ne-ringa Navakaitė, studentai birbynininkai Gedvydas Puškorius, Irmantas Mikalo-nis, Rokas Aleksandravičius.

Padėkos koncerte Vyriausybės rūmuose kon-certavo Kristina Budvytytė ir

Adelė Daunoravičiūtė (forte-pijoninis studenčių duetas), o LR Prezidento rūmų Baltojoje salėje koncertavo Gedvydas Puškorius, Irmantas Mikalo-nis ir Rokas Aleksandravičius (birbynininkų trio).

Lietuvos muzikos rėmimo fondo duomenimis, 2012 me-

tais tarptautiniuose konkur-suose aukščiausias vietas (Grand prix, I, II, III) pelnė 106 laureatai (solistai, ansam-bliai, vokalinis ansamblis--choras). Laureatus tarptau-tiniams konkursams parengė 48 pedagogai.

Pagerbti Menų fakulteto studentai ir pedagogai

Edita VALINčIENėVasario 25 dieną LR Prezidento rūmų Baltojoje salėje ir LR Vyriausybės rūmuose vyko tarptautinių konkursų laureatų ir jų pedagogų pagerbimo iškilmės.

Pasak Klaipėdos universite-to infrastruktūros ir plėtros prorektoriaus prof. dr. Ri-manto Didžioko, būtent pas-tarasis objektas – mokslinių tyrimų centras – bus orien-tuotas į studentų poreikių tenkinimą. Jame bus galima atlikti tyrimus, praktiką ir

kitus mokslinius darbus.Klaipėdos miesto mero

Vytauto Grubliausko many-mu, sveikatos ir sporto kom-pleksas naudingas ne tik universiteto bendruomenei, bet ir Klaipėdos miestui. Šis struktūrinis objektas ateityje gali pritraukti daugiau mies-

to svečių ir privačių inves-tuotojų.

Šiuo metu Klaipėdos universitete vyksta plana-vimo ir potencialių inves-tuotojų paieškos darbai. Planuojama, kad sveikatos ir sporto kompleksas atsieis apie 40 mln. litų.

Audriaus Katkevičiaus vizualizacija.

LAUREATĖS. KU MF studentės A. Daunoravičiūtė ir K. Budvytytė Prezidentūroje pagerbtos už tarptautinius laimėjimus.

R. Gorodeckienės nuotr.

TRIO. Gedvydas Puškorius, Irmantas Mikalonis ir Rokas Aleksandravičius – prof. V. Tetensko auklėtiniai.

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS / 2013 m. vasaris / Nr. 2 (174) 5JAUNASIS MENININKAS

Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Džiazo mu-zikos katedros dėstytoja Rai-monda Vaičiūtė su studentais dalijasi sukaupta patirtimi, žiniomis ir įgūdžiais. Mer-gina aktyviai koncertuoja, kuria muziką ir garsina Lie-tuvos vardą tarptautiniuose konkursuose ir festivaliuose. Raimonda mielai sutiko pasi-dalyti ir savo sėkmės istorija.Kokia Jūsų karjeros istorija?

Kelias tikrai nebuvo ro-žėm klotas. Pradėjus studijuo-ti džiazo vokalą pirmi studijų metai buvo labai įtempti. Tai buvo visiškai nauja sritis. Daug dirbau, daug ieškojau, bet nie-kada, niekada nė akimirkai nenustojau tikėjusi tuo, ką da-rau. Jau antrais studijų metais tiek aš, tiek mano dainavimo dėstytojas Steponas Januška pastebėjome ryškų mano dai-navimo patobulėjimą.

Antro kurso pabaigoje jau dalyvavau pirmajame džiazo vokalistų konkurse „Jazz voi-ces 2007“ ir ten užėmiau ke-tvirtąją vietą bei gavau prizą už geriausiai atliktą laisvąją programą. Man šis laimėjimas ir patirtis buvo labai reikšmin-gi. Nuo šio taško realiai ir pra-sidėjo mano, kaip daininin-kės, karjera.Su kokias sunkumais susi-dūrėte?

Pats sunkiausias dalykas yra tai, kad nuolat tenka lavi-ruoti, kaip neparsiduoti pigiai muzikai ir ugdyti auditoriją. Juk žmonės eina tik ten, ką mato per televizorių, klauso tik to, ką groja radijo imtuvai. Aš tvirtai tikiu, kad žmonėms reikia kokybės, bet jie nežino, kur jos ieškoti, todėl ir tenki-nasi tuo, ką mato per televizo-rių. o muziką, kurią kuriu aš, padaryti girdimą ir matomą visiems yra labai sudėtinga, nes tai ne komercija.Kokia Jūsų dabartinė moks-linė ir meninė veikla?

Esu buvusi grupių „Funk U“, „Klaipėda big band“, „Raymme jazz quin-

Talentingoji Raimonda Vaičiūtė: „Niekada nė akimirkai nenustojau tikėjusi tuo, ką darau“

tet“ vokaliste. Šiuo metu dai-nuoju su grupe „Tutti Frutti“, kurios nariai yra buvę mano dėstytojai. Pats naujausias ir svarbiausias įvykis mano muzikiniame gyvenime šiuo metu – su bendraminčių ko-manda (beje, buvusiais KU Menų fakulteto Džiazo mu-zikos studentais) subūrėme kolektyvą pavadinimu „Ačiū Kubu“. Mes grojame tik savo autorinę muziką. Jau spėjome suburti savo auditoriją ir gerbė-jų būrį, sulaukėme palaikymo ir užtarimo iš tokių kompeten-tingų žmonių kaip S. Januška, S. Šiaučiulis ir L. Švirinas.

2012 metų vasarą pasta-tėme roko operą „Eglė žalčių karalienė“. Šiuo metu dedu daug pastangų ir darbo, kad ją „išneštume į plačiuosius van-denis“.

Pradėjau rašyti ugdomojo pobūdžio knygą dainininkams ir pedagogams apie balso jogą. Šia tema apsigyniau magistro laipsnį Lietuvos muzikos ir te-atro akademijoje.Kokie Jūsų ateities planai, siekiai, galbūt projektai?

Turiu viziją įkurti valstybi-nę menų įstaigą, kurioje savo žiniomis dalytųsi kompeten-tingi, vis dar mylintys savo

darbą, norintys bendrauti ir bendradarbiauti su studentais pedagogai iš visų pasaulio kampelių. čia mokymo pro-grama būtų paremta ideologi-ja, kuria remiasi balso jogos technika.

Artimiausiu metu su savo grupe įrašysime autorinės muzikos albumą. Labai noriu padaryti bendrą projektą su Klaipėdos kameriniu orkes-tru, vadovaujamu violončeli-ninko M. Bačkaus.

Džiaugiuosi, kad turiu tiek daug talentingų studentų. Apskritai žaviuosi, kad jau-noji karta yra tokia reikli ir nuostabi. Vyresnės kartos pe-dagogai turėtų suprasti, kad keičiasi viskas, ne tik telefo-nai ar automobiliai... Keičia-si ir kartos, jų poreikiai, ga-limybės. Jei mes suteiktume tai, ko reikia jaunam žmogui, kuris nori tiesiog realizuoti savo galimybes ir tobulė-ti, savo šalyje išsaugotume daug talentingų ir perspekty-vių jaunuolių. Tad keiskimės kartu su jais, mokykimės vie-ni iš kitų.

Kalbino Aistė Noreikaitė

SKONIS. „Pats sunkiausias dalykas yra tai, kad nuolat tenka laviruoti, kaip neparsiduoti pigiai muzikai ir ugdyti auditoriją“, - teigia R. Vaičiūtė. Nuotr. iš asmeninio archyvo

2013 m. vasaris / Nr. 2 (174) / KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS6MŪSŲ KATEDRA

Živilė ALEKSANDRAVIčIūTė

Programos tikslas – parengti aukštos kvalifikacijos specialistus

Išgirdus pavadinimą bio-medicinos inžinerija turbūt ne vienam tai nesuprantama. Bet pasirodo, kad tai visai nesu-dėtingas dalykas. Šios progra-mos tikslas – parengti aukštos kvalifikacijos specialistus, gebančius rinkti ir apdoroti informaciją apie organizmo fiziologinių sistemų būseną, vertinti biofizinius procesus ir jų sąveikas, vykstančias fizio-

loginėse sistemose, ir daugelį kitų dalykų.Studentai galės įgyvendin-ti savo laimėtus projektus

Paskaitų metu studentai nesnaudžia. Katedros vedėjas prof. dr. Arvydas Martinkėnas papasakojo, kad nuo vasario 1 dienos iki birželio 1 dienos Lietuvoje vyksta konkursas, skirtas studentų mokslinei vei-klai vykdyti. Iš penkių pateiktų trys katedros studentų projektai laimėjo ir turės galimybę atlikti savo tyrimus. Viena iš laimė-

Medicinos technologijų katedros studentai dirba su virtualia laboratorine įranga

Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Medicinos technologijų katedroje mokosi būsimieji biomedicinos inžinieriai. Kaip pabrėžė antro kurso studentė Toma Dagenytė, nereikėtų jų painioti su medikais, nes tai nėra tas pats. Tai ką gi veikia bio-medicinos inžinerijos studentai?

tojų – jau minėta antro kurso studentė Toma Dagenytė. Mer-gina džiaugiasi, kad jos projek-tas suteikia galimybę dirbti ne tik su universiteto technika, bet naudotis ir Klaipėdos univer-sitetinės ligoninės suteikiamo-mis galimybėmis. „Šiuo metu atlieku 24 valandų miego ste-bėjimo tyrimą“, – apie pradėtą darbą sako mergina. Vedėjas prof. A. Martinkėnas paaiški-no, kad šio tyrimo metu regis-truojami įvairiausi žmogaus fiziologiniai rodikliai: tenka suvedinėti aparatūros duome-nis, juos analizuoti, daryti išva-das ir teikti savus pasiūlymus. Savo darbams ruošiasi dar du laimėtojai. Susipažinti su atlik-tais darbais ir gautais rezulta-tais bus galima per kasmetinę tarptautinę konferenciją gegu-žės mėnesį.Dirbama su virtualia įranga

Katedroje dirbama pasi-telkiant naujoves. Medicinos technologijų katedros asisten-tas, laborantas Julius Berneckis didžiuojasi, kad katedra turi kuo išsiskirti: „Darome virtu-alius prietaisus, pasitelkiame virtualius instrumentus.“ Prof. A. Martinkėnas patikslino, kad panašiais principais veikia ir išmanieji telefonai, o doc. dr. Albinas Stankus pridūrė, kad tokiu būdu mažėja aparatūra,

galima gauti tikslesnius duo-menis. Katedra turi amerikie-čių firmos „National instru-ments“ virtualią laboratorinę įrangą, su kuria atliekami studentų kursiniai, baigia-mieji, mokslo tiriamieji ir praktiniai darbai.Naująją kartą ugdyti padeda jaunieji specialistai

Tiek katedros vedėjas prof. A. Martinkėnas, tiek doc. A. Stankus džiaugiasi, kad į dėstytojų gretas įsilieja studi-jas baigę studentai – net keturi magistrai įsidarbino Medici-nos technologijų katedroje. Jie studentams ir dėsto, ir vado-vauja mokslinei veiklai. Prof. A. Martinkėnas pabrėžė, kad tai vyksta su priežiūra, tačiau džiaugiasi ir tikisi, kad jaunieji specialistai išugdys puikią au-gančią kartą. Jis papasakojo, kad šie jauni specialistai nema-žai prisideda ir prie Lietuvos jūrinio sektoriaus technologijų aplinkos tyrimų plėtros pro-jekto. Asist. Aurelija Livens sukūrė duomenų bazę, asist. Lina Mažrimaitė kartu su doc. A. Stankumi sukūrė ritmo re-gistravimo sistemą su virtua-liais elementais. Bus tiriama jūrininkų sveikata prieš ir po plaukiojimo, bus bandoma ste-bėti ir plaukimo metu.

ABSOLVENTAI. Doc. A. Stankus džiaugiasi, kad į dėstytojų gretas įsilieja studijas baigę studentai.

FIZIOLOGIJA. Biomedicinos inžinerija skirta rinkti ir apdoroti infor-maciją apie organizmo fiziologinių sistemų būseną, vertinti biofizi-nius procesus ir jų sąveikas, vykstančias fiziologinėse sistemose.

Nuotr. iš katedros archyvo

MEDICINOS TECHNOLOGAI. Studentai džiaugiasi, kad studijų metu suteikiama galimybė dirbti ne tik su universiteto technika, bet naudotis ir Klaipėdos universitetinės ligoninės suteikiamomis galimybėmis.

/ laikraščio KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS priedas / 2013 m. vasaris (Nr. 39) 7

Jau 10 val. ryto mokinius į atvirų durų dienos rengi-nį triukšmingai pakvies KU Menų fakulteto studentai ir absolventai, susirinkusiuosius pasveikins universiteto rekto-rius prof. dr. Vaidutis Laurėnas.Vakarai – „Veik tikslingai!“

Moksleiviai turės galimy-bę pasiklausyti Karjeros cen-tro direktorės Jurgitos Lau-rėnaitės paskaitos „Pirmieji karjeros planavimo žings-niai“. Paskaitoje „Erasmus“. Pažink Europą studijuoda-mas“ Tarptautinių studijų skyriaus išvykstančių studen-tų koordinatorė Monika Kon-tenytė dalyvius supažindins su plačiomis galimybėmis studijuoti užsienyje.Rytai – „Rinkis studijas!“

čia mokiniai galės pa-bendrauti su fakultetų ir

institutų atstovais, daugiau sužinoti apie dominančias specialybes. Moksleivių lauks studentų atstovybių nariai, dėstytojai ir studentai. Tai galimybė visą reikalin-giausią informaciją gauti iš pirmųjų lūpų.Pietūs – „Pabandyk pats!“

Tai galimybė išbandyti ir įsijausti į savo galbūt sva-jonių specialybės praktinius užsiėmimus. Šioje srityje moksleivių lauks įvairios stu-dentų parengtos užduotys ir pratybos. Besidomintieji ko-munikacijos ir žurnalistikos studijomis galės save išban-dyti prieš televizijos kamerą, studentų krepšinio komandos fanų klubas „Baltijos žaibas“ suteiks galimybę pamiklinti rankas mėtant krepšinio ka-muolį, užduočių bus paruošęs ir psichologų klubas „Savi“,

Keturios atvirų durų dienos kryptys!

Gabija RAKAUSKAITė

Kovo 16 dieną Klaipėdos universiteto „Aula Magna“ konferencijų salės ir auditorijų komplekse vėl šurmu-liuos moksleiviai. Šį kartą juos pasitiks visiškai atsi-naujinusi, smagesnė programa „Keturios kryptys“.

o Sveikatos mokslų fakulteto studentai melo detektoriumi tikrins, ar moksleiviai dažnai sako netiesą.Šiaurė – „Šėlk po paskaitų!“

Ši sritis – smagiausia. Moksleiviai bus skatinami įsijungti į meno kolektyvų, klubų ir atstovybių gretas. Šėlti kvies tautinio meno ansamblis „Vytinė“, šokių grupė „Leader dance“, miš-rusis choras. Buriuotojų klubas „Halzas“ pamokys rišti reikalingiausius jūrinius mazgus, o narų klubas „Am-fibijos“ leis pajusti naro kos-tiumų ir deguonies balionų tikrąjį svorį.

Klaipėdos universiteto atvirų durų dienos organi-zatorius Išorinės komunika-cijos ir rinkodaros skyrius sako, kad šiais metais rengi-nys bus pilnas įdomios, nau-dingos veiklos, naujų veidų ir pramogų. Studentų ir dės-tytojų teikiama informacija tikrai padės moksleiviams apsispręsti, kurį kelią pasi-rinkti baigus mokyklą.

J. Kykalienės dizainas

2013 m. vasaris (Nr. 39) / laikraščio KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS priedas / 88

Trečiakursis Fernando Pesini Martin iš Ispanijos sako, kad Klaipėdos univer-sitetą pasirinko dėl patrau-klios vietos. Apie Klaipėdos miestą ir klaipėdiečius vai-kinas nuomonės dar nesusi-darė, nes Klaipėdoje vieši tik antrą dieną: „Nors aš čia dar neseniai, tačiau jau spėjau pa-justi žiemą. Pavakarieniavę išėjome iš restorano ir mus

„Erasmus“ studentai – nuo rimtų mokslų iki rimtų linksmybiųGabija RAKAUSKAITė

Į Klaipėdos universitetą atvyko 25 nauji „Erasmus“ programos dalyviai. Universite-te šį semestrą sukiosis mainų programos studentai iš Belgijos, Turkijos, Ispanijos, Bulgarijos, Vokietijos, Nyderlandų, Rumunijos ir Italijos.

užklupo pūga ir vėjas. Buvo keista, bet kartu ir smagu“, – įspūdžiais apie lietuvišką žiemą pasidalijo ispanas. Vai-kinas taip pat atskleidė, kad su nekantrumu laukia, kada galės paragauti lietuviškų cepelinų.

IESN (International Ex-change Erasmus Student Network) savanoriai naujie-siems užsienio studentams tradiciškai surengė pirmąjį bendrą susitikimą. Linksmas ir neformalus vakaras buvo skirtas susipažinti su mento-riais ir kitais programos daly-viais. ypač daug entuziazmo sulaukė žaidimas, parodęs, kiek daug galima sužinoti apie Lietuvą ir Klaipėdą per vieną dieną. Užsieniečių neli-ko nepastebėti cepelinai, alus, Klaipėdos barai ir gražiosios lietuvaitės.

Ispanas Juan Antonio Gu-erra Benitez Klaipėdos uni-versitete studijuos verslą ir vadybą. Klaipėdos universite-tas buvo pirmasis vaikino pa-sirinkimas. Tam įtakos turėjo ir palyginti pigus pragyveni-

mas. Studentas jau susipaži-nęs su Lietuvos kultūra, mat pavasario semestras – jam antrasis Klaipėdoje. „Miestas labai gražus ir jaukus. Žmo-nės draugiški, mieli. Tiesa, šaltis sukelia daug nepatogu-mų. Nepatinka man. Tačiau laikui bėgant priprantama net prie minus 25“, – apie klaipėdiečius ir šaltį kalbėjo vaikinas. Išdavė ir tai, kad „Erasmus“ studentai nepra-leidžia progos pasilinksminti ir pašėlti.

Trečio kurso matematikos studentė iš Turkijos Kubra yesiltepe Klaipėdoje tikisi susipažinti su kiek įmanoma daugiau naujų žmonių, su ne tik uostamiesčio, bet ir vi-sos Lietuvos kultūra. „Mano draugai, kurie neseniai grįžo iš Klaipėdos į Stambulą, pa-siūlė ir man rinktis šį univer-sitetą. Jiems patiko žmonės, miestas, laisvalaikis. Manau, kad nesuklydau“, – savo pa-sirinkimą motyvavo mergina.

Ispanė Tamara zaldivar Fernandez-Trujillo studijuo-

ja verslą. „Aš Klaipėdoje jau antrą semestrą ir galiu pasa-kyti, kad iš pirmo žvilgsnio lietuviai atrodo šalti, ramūs, dažnai net niūrūs, tačiau, kai artimiau susipažįsti, įspūdis pasikeičia“, – sako Tamara. Merginai Lietuva ir pati Klai-pėda atrodo „kitokia šalis“, dėl to vienas tikslų šį pusmetį – pramokti lietuvių kalbos.

IESN orientuojasi ne tik į programos dalyvių laisvalaikį, bet ir skatina pilietiškumą, ge-ranoriškumą. Su užsieniečiais planuojama aplankyti Vaikų dienos centrą ir atiduoti nebe-reikalingus daiktus labdarai. Be to, norintieji galės mokyti KU studentus savo kalbos.

Jau baigiantys Klaipėdoje apsiprasti užsieniečiai nere-tai kremta ir lietuvių kalba dėstomus dalykus, susipa-žįsta su vis daugiau žmonių ir nepamiršta pašėlti visuose Klaipėdos baruose. Tad be-lieka tik pasakyti – „Have a great semester in Klaipėda University, dear „Erasmus“ students!“

SKELBIAMAS KONKURSAS STUDIJOMS UŽSIENYJE PAGAL „ERASMUS“ MAINŲ PROGRAMĄ 2013–2014 AKADEMINIAMS METAMSPageidaujantieji dalyvauti konkurse privalo:a) iki kovo 8 d. Tarptautinių studijų skyriui (Herkaus Manto g. 84, Senato pastatas, 3 aukštas) pateikti šiuos dokumentus: 1. paraiškos studijoms užsienyje anketą (galima rasti tinklalapyje www.ku.lt); 2. dekanate patvirtintą studijų rezultatų nuorašą su akademiniu vidurkiu; 3. katedros vedėjo (-os) rekomendaciją; 4. atrankos komisijai adresuotą motyvacinį laišką lietuvių kalba; 5. papildomus dokumentus (rekomendacijas, papildomai išklausytų kursų pažymėjimų kopijas ir pan.);b) išlaikyti užsienio kalbos testą (kovo 12–16 dienomis).Užsienio kalbos testus laikyti privalo visi, norintys dalyvauti „Erasmus“ konkurse (išskyrus filologijos studentus, ketinančius studijuoti specialybės kalbą).Kalbos testai laikomi raštu ir žodžiu. Testų laikymo grafikas bus įdėtas į Klaipėdos universiteto tinklalapį.

Išsamesnės informacijos teirautis Tarptautinių studijų skyriuje tel. 398 643, monika.kontenyte@ku.ltVisa informacija yra KU tinklalapyje http://www.ku.lt

Atranka vyks kovo 19 dieną 14 val. „Aula Magna“ konferencijų salėje (PC „Studlendas“).Pretendentų dalyvavimas atrankoje privalomas!

RIMTOS LINKSMYBĖS. „Eras-mus“ studentai nepraleidžia pro-gos pasilinksminti ir pašėlti.

R. Gorodeckienės nuotr.

/ laikraščio KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS priedas / 2013 m. vasaris (Nr. 39) 9STATUSAS: STUDENTAS

Ieva AUGyTė

Svarbiausia – mokytis„Man svarbiausia –

mokslai“, – drąsiai rėžia Liudas įpusėjus mūsų po-kalbiui. Ir tai tikrai aki-vaizdu. „Ilgą laiką nežino-jau, ko noriu. Išvažiavau į Ispaniją, padirbau ten porą metų ir supratęs, ko noriu mokytis, grįžau ir įstojau čia“, – pasakoja vaikinas. Studentas džiaugiasi studi-jomis: jis mano, kad laiva-vedybos specialybė sutei-kia labai konkretų darbą, gerą uždarbį, o užduotys ir iššūkiai, su kuriais susidu-riama kasdien, tik padeda pabėgti nuo stereotipiniams darbams įprastos rutinos. Pasak Liudo, laivybos sfe-roje vyksta pastovus to-bulėjimas, todėl mokytis būtina kasdien, nes techno-logijas pavyti ypač sunku. Studentas pabrėžia, kad laivavedybos studijos yra rimtos, jų bet kaip baigti negalima: „Jei tu tikrai nori būti kapitonas, privalai vis-ką, ką studijuoji, susidėti į galvą, nes visko, ko moko-mės, tikrai reikės.“

Liudas džiaugiasi dės-tytojais, kurie turi daug pa-

tirties ir ja remiasi paskaitų metu, todėl net ir pačios „sausiausios“ paskaitos tampa įdomios.

Įdomiausia studijų da-lis – praktikos. Viena tokių Liudo laukia jau šią vasarą laive. Vaikinas labiausiai norėtų padirbėti įmonėje „Boskalis“. Ji vykdo di-džiulį konkursą potenci-aliems praktikantams: iš daugiau nei 100 pretenden-tų vos 20–30 jaunuolių at-lieka praktiką „Boskalyje“.

Pirmoji kelionė autostopu į „Erasmus“

Liudas pagal „Erasmus“ programą buvo išvykęs į Ispaniją: „Mūsų specialy-bei nebuvo pasirašyta jokių sutarčių, tik su Rygos uni-versitetu. Kadangi į Rygą nenorėjau, vidutiniškai mo-kėjau ispanų kalbą ir norėjau pagilinti šios kalbos žinias, susiradau universitetą Ispa-nijoje ir inicijavau sutartį su Klaipėdos universitetu“. Pasak Liudo, Lietuvoje mo-kytis kur kas lengviau, nes studijuojamoje specialybėje esti tam tikri rėmai, o Ispani-joje – daugiau savarankiško

Maksimalistas, kosmopolitas ir puikiai besimokantis studentas LiudasŠį mėnesį laikraštis „Klaipėdos universitetas“ Jums pristato trečiakursį laivavedybos studentą Liudą.

mokslo ir nėra apibrėžčių, kiek reikia mokytis, todėl motyvacija tampa ypač svar-bi kiekvienam.

„Į „Erasmus“ vietą per Is-paniją aš nuvykau autostopu. Į Milaną iš Vilniaus nuskri-dau, o nuo Milano „tranza-vau“ 2200 kilometrų. Kelia-vau savaitę laiko, – pasakoja Liudas, – persėdau 10 au-tomobilių, susipažinau su įdomiais žmonėmis ir labai daug pamačiau.“ Tai buvo pirmoji ir kol kas vienintelė vaikino kelionė autostopu. „Tai iššūkis. Jei tu nieko ne-darysi, tai ir liksi vietoje. Ke-liaudamas autostopu važiuo-ji vienas pats, vienas pats turi priimti sprendimus“, – pasakoja vaikinas. Iššūkiais prasidėjusi kelionė negalėjo baigtis paprastai. „Grįžda-mas į Lietuvą pavėlavau į lėktuvą. 33 valandoms likau

Milano oro uoste. Be pinigų, be telefono, be interneto, be maisto – be nieko“. Tačiau ir šioje situacijoje sumanu-sis studentas nesutriko, o gal likimas nusišypsojo. oro uoste Liudas sutiko lietuvę, kuri padėjo, ir jau kitą dieną būsimasis jūrininkas sėdėjo lėktuve, skrendančiame atgal į Lietuvą.

Kosmopolitiška ateities vizija

Liudas – kosmopolitas, todėl sako nežinantis, kur gyvenimas nuves baigus studijas. Studento teigimu, gyvenimą kurti reikia tiek jūroje, tiek sausumoje. Vai-kinas svarsto galimybę pa-keliavęs pradėti kokį nors verslą: „Vis tiek daug pa-matysiu ir galbūt kokią idė-ją parplukdysiu į sausumą.“

LAIVAVEDYBA. Liudas pabrėžia, kad laivavedybos studijos yra rimtos, jų bet kaip baigti negalima: „Jei tu tikrai nori būti kapitonas, privalai vis-ką, ką studijuoji, susidėti į galvą, nes visko, ko mokomės, tikrai reikės.“

Nuotr. iš asmeninio archyvo

2013 m. vasaris (Nr. 39) / laikraščio KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS priedas / 10

noriams sudaromos sąlygos nuolat kelti savo kvalifikaciją lankantis seminaruose ar mo-kymuose. Šiais metais prisi-jungti prie „Jaunimo linijos“ kviečiame ir tuos, kurie nori kitaip savanoriauti. Kitaip – tai prisijungti prie „Jaunimo linijos“ plėtros: organizuoti renginius ir akcijas, maketuo-ti leidybinę medžiagą, atlikti kompiuterinius darbus ir kitą įvairią veiklą.

Susidomėjai? Pirmyn!Kiekvienas iš mūsų ga-

lime prisidėti prie „Jaunimo linijos“ veiklos ir kartu pa-siekti, kad čia dirbtų puikiai parengti, turintys motyva-ciją ir gerai besijaučiantys savanoriai.

Daugiau informacijos – www.jaunimolinija.lt

RENGINIAI STUDENTAMS (IR NE TIK)

Kiekvienam iš mūsų pa-žįstamas liūdesio, pykčio, nepasitenkinimo ar nusivyli-mo savimi jausmas. Tai emo-cijos, kurios kasdien slegia žmogų ir trikdo jo normalų gyvenimą. Vieni šiuos „ai-triuosius kasdienybės pries-konius“ išgyvena savyje, kiti dalijasi su aplinkiniais, tačiau treti – palūžta. Tai vie-nas faktorių, lemiančių vis didėjantį savižudybių skai-čių Lietuvoje. Svarbiausias „Jaunimo linijos“ tikslas – išsaugoti žmogaus gyvybę. To galima pasiekti ir nuošir-džiu dviejų žmonių pokal-biu, kai vienas pokalbio da-lyvis yra „Jaunimo linijos“ savanoris, pasiruošęs išklau-syti kiekvieną besikreipiantį pagalbos, o kitas – žmogus, neberandantis supratimo ir paguodos tarp artimų žmo-

nių, todėl ieškantis pagalbos „Jaunimo linijoje“.

Klaipėdos „Jaunimo li-nijoje“ šiuo metu aktyviai veikia 32 savanoriai. Jų būre-lyje savo gerumą dalija ir ne vienas Klaipėdos universiteto studentas. Siekdami atskleisti tikrąjį savanorio veidą pakal-binome Pedagogikos fakulte-te studijuojančią, o po paskai-tų drąsiai „Jaunimo linijos“ ragelį į ranką imančią Agnę. Trumpai papasakok, koks yra JL savanorio darbas?

JL savanorystė – tai emo-cinės pagalbos teikimas te-lefonu ar internetu. Žinoma, savanoriai nuolat dalyvauja įvairiuose renginiuose, to-bulėja ir kartu auga. Po pa-rengiamųjų kursų kiekvienas savanoris įsipareigoja teikti emocinę paramą telefonu ir / arba internetu. Taip pat sava-

Klaipėdos universiteto stu-dentų sąjunga informuoja, kad ataskaitinė-rinkiminė konfe-rencija vyks 2013 m. kovo 7 d. 14 val. KU auditorijų korpuso „Aula Magna“ auditorijoje AK 2 (antras aukštas). Adresas – Herkaus Manto g. 84, Klai-pėda (PC „Studlendas“).

Vieša diskusija su kandida-tais į KUSS prezidento postą planuojama 2013 m. vasario 28 d. Detalesnė informacija apie viešąją diskusiją bus pa-skelbta www.kuss.lt. Prašymų formas į visas pozicijas rasite KUSS internetinės svetainės www.kuss.lt naujienų skiltyje.

KLAIPĖDOS UNIVERSITETO STUDENTŲ SĄJUNGAATASKAITINĖ-RINKIMINĖ KONFERENCIJA (Klaipėda, 2013-03-07)

DARBOTVARKĖ

13.30–14.00 val. Dalyvių registracija14.00–14.30 val. KUSS ataskaitinės-rinkiminės konferencijos atidarymas14.30–14.45 val. KUSS ataskaitinės-rinkiminės konferencijos pirmininko, sekretoriaus, darbotvarkės ir balsų skaičiavimo komisijos rinkimai ir tvwirtinimas14.45–15.00 val. KUSS revizijos komisijos ataskaita15.00–15.40 val. KUSS metinės veiklos ataskaitos tvirtinimas ir vertinimas15.40–16.20 val. Kandidato (-ų) į KUSS prezidento pareigas prisistatymas16.20–16.40 val. Kandidatų į KUSS revizijos komisijos narius prisistatymas16.40–17.00 val. Kandidatų į KU senato narius, deleguojamus nuo KUSS, prisistatymas17.00–17.30 val. Balsavimas. Kavos pertrauka17.30 val. Rezultatų paskelbimas. KUSS ataskaitinės-rinkiminės konferencijos uždarymas

Prezidentė Aurima Švedaitė

Informacija dėl prarastų LSPKlaipėdos universiteto studentų sąjunga (KUSS), stebė-

dama paskutinių mėnesių tendencijas, visiems studentams primena, kad praradę savo Lietuvos studento pažymėjimą (LSP) jie pirmiausia turi kreiptis į KUSS LSP koordinatorių ir tik tada atlikti reikiamus veiksmus. Pastaruoju metu padau-gėjo atvejų, kai studentai už prarastus LSP susimoka baudas

ir tik tada atvyksta į KUSS centrinį biurą, nors naujoji tvarka, taupanti jų pinigus ir laiką, jau galioja visus metus. Remiantis Lietuvos studentų sąjungos tarybos sprendimu, nuo 2012 m. LSP praradę, bet studijas tebetęsiantys ir norintys gauti nau-ją LSP studentai už prarastąjį baudos nemoka. Todėl KUSS prašo studentų būti atidiems, sekti informaciją www.lsp.lt bei www.kuss.lt ir savo žiniomis pasidalyti su kolegomis.

KUSS LSP koordinatorius Aurimas Miknius

Jaunimo linijos savanorė Agnė: „Svarbiausia yra ne tai, kiek gauni, o kiek pats duodi kitiems“„Jaunimo linija“ yra emocinės paramos tarnyba, kurioje visą parą telefonu, internetu ir gyvai teikia-ma emocinė pagalba. Pagrindinis šios organizaci-jos tikslas – teikti emocinę paramą jauniems psi-chologinių problemų turintiems žmonėms.

Parengė Aistė Noreikaitė

POŽIŪRIS. „Savanoriaudamas įsitikini, kaip svarbu žmogui jaustis išklausytam, suprastam ir nesmerkiamam“, - sako „Jaunimo linijos“ savanorė Agnė. „Jaunimo linijos“ nuotr.

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS / 2013 m. vasaris / Nr. 2 (174) 11TARPTAUTINĖ KONFERENCIJA

Mokslininkai skambina pavojaus varpais ir sako, kad nepaisant sparčios šiuolaikinės medicinos plėtros auga žmonių sergamumas ligomis, sukeltomis ydingos gyvensenos: judėjimo stokos, nesveikos mitybos, psichologinės įtam-pos, alkoholizmo, rūkymo ir daugelio kitų liguisto gyvenimo būdo reiškinių. Siekiant kuo greičiau padėti ligoniams šiuolaikinės medicinos taikiklyje vis dažniau atsiduria ne ligų priežastys, bet jų sukelti simptomai. Pragaištingai išplė-tota medicininių paslaugų specializacija trukdo pamatyti žmogų kaip visumą, ne-atsiejamą nuo su juo susijusio ir jį supan-čio pasaulio, o tai dar labiau atitolina nuo tikrųjų ligas sukėlusių kaltininkų suvoki-mo ir jų pašalinimo. Daugybė pacientų klaidingai mano, kad turint tokią didžiulę sveikatos apsaugos sistemą, ligas galima įveikti paprastai – nevargstant, tiesiog iš-gėrus piliulę arba, jeigu reikia, sulaukus kitokios gydytojo pagalbos. Tačiau skau-di patirtis rodo, kad ta pagalba ne visada būna pakankamai efektyvi, ji tik atitolina problemos sprendimą paversdama mus ligonių visuomene.

Vilhelmas Storosta-Vydūnas savo gy-venimu parodė, kokiu būdu žmogus gali būti stipresnis už savo ligą. Susirgęs tais laikais pražūtinga džiova, nuo pat mažu-mės buvo laikomas kandidatu į mirtinin-kus. Tačiau pasitelkęs Senovės Rytų iš-mintį ir panaudojęs natūraliąją mediciną jis sugebėjo sustiprinti savo dvasines ir biologines galias, kurios nugalėjo šią ir visas kitas ligas. Vydūnas netapo nega-lios kankiniu ir ne joje ieškojo įkvėpimo. Su juo atsitiko priešingai – būtent įveik-damas sunkią ligą, o ne jai pasiduodamas jis tapo dvasios milžinu, sveikos ir har-moningos gyvensenos apaštalu, optimis-tinę pasaulėjautą ugdančiu mąstytoju ir kū-rėju. Pergalė prieš tais laikais neįveikiamą negalią buvo viena iš reikšmingų aplinky-bių, suformavusių Vydūną kaip savitą mąs-tytoją ir rašytoją, siekiantį parodyti lietuvių tautai kelią ir galimybes pasiekti sveikesnę, skaistesnę ir laimingesnę būtį.

Vydūnas savo raštuose pabrėžė: „Pro-tingas žmogus pats stengiasi kiek galėda-mas išsilaikyti, apsaugoti ir apginti savo sveikatą. Tuo jis įrodo, kaip labai daug jai reiškia dvasios pusiausvyra.“ 1928 m. išleistoje knygoje „Sveikata. Jaunumas. Grožė“ Vydūnas, kalbėdamas apie tautos sveikatą, ypatingą dėmesį skiria gyveni-mo būdui, kurio viena svarbiausių dalių

Vyks 15-oji tarptautinė Vydūno konferencijaprof. Algimantas KIRKUTISrenginio organizacinio komiteto pirmininkas

esanti žmogaus psichoemocinė svei-kata. Šiais laikais, kai pašėlusiai grei-tėjantis gyvenimo tempas pareikalauja iš mūsų vis daugiau emocinių galių, Vydūno idėjos darosi vis aiškesnės ir svarbesnės.

Š. m. kovo 22 d. jau penkioliktąjį kartą Klaipėdos universiteto Svei-katos mokslų fakulteto bendruome-nė kviečia visus geros valios žmones į Klaipėdos „Švyturio“ areną kartu paminėti didžiojo lietuvių tautos vedlio į skaidresnę ir sveikesnę būtį – Vilhelmo Storostos-VYDŪNO – 145-ųjų gimimo metinių.

Šiais jubiliejiniais metais, aktyviai

remiant Klaipėdos miesto savival-dybei ir Lietuvos sveikos gyvense-nos ir natūralios medicinos rūmams, Klaipėdos ir visos šalies visuomenei organizuojamas didelis ir įspūdingas renginys. Jame jau sutiko dalyvauti daug organizacijų ir pavienių šalies ir užsienio svečių. Tarp jų – LR Seimo Sveikatos komitetas, LR sveikatos ap-saugos ministras ir kiti svarbūs ir įta-kingi asmenys.

Laukiame Jūsų aktyvaus dalyvavi-mo, straipsnių, pranešimų, pageidavi-mų ir pasiūlymų.

Įėjimas į renginį, dalyvavimas ir lankymasis sveikatos prekių ir paslau-gų mugėje bus nemokami.

SVEIKATA. Vydūnas savo raštuose pabrėžė: „Protingas žmogus pats stengiasi kiek ga-lėdamas išsilaikyti, apsaugoti ir apginti savo sveikatą. Tuo jis įrodo, kaip labai daug jai reiškia dvasios pusiausvyra.“ J. Kykalienės dizainas

2013 m. vasaris / Nr. 2 (174) / KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS12UNIVERSITETO MĖNUO

Apdovanojimus gavo šie Klai-pėdos universiteto darbuotojai:

Už reikšmingus pasieki-mus meninėje veikloje pagerb-ti Menų fakulteto profesoriai Ona Skaistutė Idzelevičienė ir Romaldas Idzelevičius; už reikšmingus pasiekimus fizi-nių mokslų srityje pagerbta Gamtos ir matematikos moks-lų fakulteto docentė dr. Loreta Kelpšaitė; už reikšmingus pa-siekimus biomedicinos moks-lų srityje apdovanotas Balti-jos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto mokslo darbuotojas dr. Mindaugas

Žilius; už reikšmingus pasie-kimus technologijos mokslų srityje padėkos raštu pagerbta Jūrų technikos fakulteto profe-sorė dr. Eleonora Guseinovie-nė; už reikšmingus pasiekimus humanitarinių mokslų srityje apdovanotas Baltijos regiono istorijos ir archeologijos insti-tuto darbuotojas dr. Vykintas Vaitkevičius; už reikšmingus pasiekimus socialinių moks-lų srityje padėkota Socialinių mokslų fakulteto docentui dr. Liutaurui Kraniauskui. Sveikatos mokslų fakulteto profesorė dr. Elvyra Acienė

Paminėta Vasario 16-ojiVitalija BUTKUTė

Vasario 15 d. Klaipėdos universitete vyko Lietu-vos valstybės atkūrimo dienos minėjimas. Jo metu buvo prisiminta Vasario 16-oji ir asmenybės, pri-sidėjusios prie Lietuvos Nepriklausomybės akto pasirašymo. Padėkomis ir premijomis apdovanoti Klaipėdos universiteto darbuotojai.

Šiemetinė paroda išsisky-rė tuo, kad joje buvo prista-tytos ne tik aukštosios, bet ir profesinės mokyklos. Paro-doje „Studijos 2013“ daly-vavęs Lietuvos Respublikos premjeras Algirdas Butke-vičius džiaugėsi, kad studijų parodoje skatinamas jaunimo

verslumas, skaitomos paskai-tos karjeros ir tinkamo pasi-rinkimo temomis. Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pa-valkis parodos atidarymo kal-boje kaip naujosios vyriau-sybės prioritetą šiandieninėje švietimo sistemoje akcentavo studijų kokybę.

KU studijų pristatymas vyko tuo pačiu metu, kaip ir parodos atidarymas, tačiau KU prisistatymo tai neužgo-žė. Universitetas buvo pri-statytas nuotaikingu filmuku, kuriame trumpai ir įdomiai pademonstruoti atskiri uni-versiteto fakultetai. Po pri-

Klaipėdos universitetas parodoje „Studijos 2013“

Ieva AUGyTėKU dalyvavo didžiausioje studijų ir mokslo parodoje „Studijos 2013“.

statymo būsimieji studentai galėjo pasimatuoti naro kos-tiumą ir įvertinti savo poten-cialą šiai specialybei. Visi norintieji galėjo pasimatuoti ir kraujospūdį.

Parodoje Klaipėdos universitetą pristatydamas Humanitarinių mokslų fa-kulteto dekanas prof. dr. Rimantas Balsys pabrėžė autoritetų svarbą aukštojoje mokykloje. Kiekvienas mo-kinys privalo turėti tokį mo-kytoją, į kurį norėtų lygiuo-tis, o be autoritetų tai beveik neįmanoma.

Prie KU stendo netrūko būsimųjų studentų. Pasta-rieji domėjosi įvairiausiais dalykais – nuo reikalingų egzaminų iki bendrabučių būklės ir bendro akademinio mikroklimato universitete. Moksleivių dėmesio sulau-kė įvairiausios specialybės. Parodoje KU pristačiusių studentų nuomone, prieš sto-dami būsimieji studentai tu-rėtų gerai pagalvoti, kas juos domina, ir pasverti specialy-bės reikalingumą ateityje.

pagerbta už įvairiapusę ir akty-vią veiklą tarptautinėse progra-mose ir projektuose; Sveikatos mokslų fakulteto docentei dr. Nataljai Istominai padėka įteikta už novatoriškumą ir iniciatyvumą, dalyvavimą įvai-riose programose. Už nuola-tinį kantrų darbą su užsienio studentais padėkota Socialinių mokslų fakulteto profesoriui dr. Vytautui Juščiui, Humani-

tarinių mokslų fakulteto Kalbų ir kultūrų centro direktorė Jū-ratė Derukaitė apdovanota už ilgametę lituanistinę veiklą mokant užsieniečius; Balti-jos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto profeso-rius habil. dr. Sergej Olenin apdovanotas už tarptautinių iniciatyvų palaikymą studijų ir mokslinių tyrimų srityje.

PADĖKA. Už reikšmingus pasiekimus meninėje veikloje pagerbta Menų fakulteto prof. S. Idzelevičienė.

ATSTOVAI. Parodoje „Studijos 2013“ Klaipėdos universitetui atstovavo rektorius prof. dr. V. Laurėnas, HMF dekanas prof. dr. R. Balsys, GMMF prodekanas doc. A. Kontautas, KU darbuotojai ir studentai.

R. Gorodeckienės nuotr.

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS / 2013 m. vasaris / Nr. 2 (174) 13LAIMĖJIMAI

Žurnalas „Veidas“ pristatė iški-liausius šiuolaikinius Lietuvos mokslininkus. Kartu su Lietuvos mokslo taryba rengiamame pro-

Profesoriui habil. dr. S. Olenin skirtas „Mini Nobelis“

Klaipėdos universiteto docentas Arūnas Baublys paskirtas Vokietijos garbės konsulu KlaipėdojeAtkelta iš 1 psl.

jekte „Mini Nobelis“ iškiliausiu Lietuvos vardą garsinančiu mokslininku biologijos srityje pripažintas Klaipėdos univer-siteto Baltijos pajūrio tyrimų ir planavimo instituto profeso-rius habil. dr. Sergej Olenin.

„Aš ne grynas biologas, o jūros biologas, ekologinės pakraipos, turbūt dėl to ir esu tiek cituoja-mas“, – kukliai žinią, kad buvo išrinktas daugiausiai pastaruoju metu pasiekusiu Lietuvos biolo-gu, sutinka Klaipėdos universiteto profesorius habilituotas mokslų daktaras Sergejus oleninas. Šio mokslininko pastarųjų trejų metų laimėjimus galima surašyti kaip intriguojančią tyrinėjimų ir kelio-nių enciklopediją, kurią perskai-čius, galima neabejoti, Lietuvoje padaugės biologiją studijuoti užsi-degusių jaunuolių“, – rašoma sa-vaitraštyje „Veidas“.

Savaitraštis „Veidas“ projektą

„Mini Nobelis“ rengia jau an-trus metus. Jo tikslas – pristatyti iškiliausius Lietuvos moksli-ninkus. Šiemet „Mini Nobeliais“, skirtingai nei praėjusiais me-tais, įvertinti mokslininkai ne tik iš matematikos, fizikos, che-mijos ir biochemijos, biologi-jos, technologinių mokslų ir inžinerijos, medicinos, istorijos, bet ir iš filosofijos bei politikos mokslų sričių. Naujomis mokslo sritimis projektas papildytas tik šiais metais. Lietuvos vardą gar-sinantys mokslininkai šiais me-tais vertinti pagal 5 kriterijus: publikacijų skaičių užsienio ir tarptautiniuose mokslo leidiniu-ose 2010–2012 m., straipsnių ir veikalų citavimo skaičių 1993–2012 m. (taip pat H indeksą), išradimų ir patentų skaičių, dalyvavimą tarptautinėse progra-mose ir organizacijose bei kvies-tinius pranešimus tarptautiniuose mokslo kongresuose.

Manau, kad abiejų vals-tybių interesai stiprinant tarpusavio ūkinius, moks-lo ir kultūrinius ryšius sutampa. Visada buvau įsitikinęs, kad partnerystė ir bendradarbiavimas su Vokietija atveria daug ga-limybių. Todėl stengsiuosi plėtoti abipusiai naudingus ryšius.Pasidalykite savo sė-kmingos karjeros paslap-timi su studentais, kurie norėtų sekti Jūsų pavyz-džiu: kokios, Jūsų many-mu, tam reikalingiausios asmeninės savybės?

Manau, kad kiekvienas, kuris sąžiningai studijuo-ja pasirinktą specialybę ir siekia tapti profesionalu, turi galimybę save reali-zuoti ne tik profesinėje, bet ir kitose veiklos srity-se. Esame maža tauta, to-dėl norėčiau paskatinti Jus

plačiau domėtis ir gerai pa-žinti savo kraštą, jo kultūrą ir istoriją.

Kaip universiteto dės-tytojas, norėčiau priminti, kad studijas universitete reikia išnaudoti ne tik siau-roms profesinėms žinioms ir įgūdžiams tobulinti. Rei-kia išmokti būti atviriems mokslo, kultūros bei žmo-giškojo bendravimo srityse ir baigus universitetą nuo-latos tobulinti ne tik savo profesines žinias.

Pabaigoje norėčiau pa-linkėti, kad sugebėtumėte visada ir visur puoselė-ti bendras žmogiškąsias vertybes, kurių neturėtų nustelbti karjerizmas ar sausas profesionalizmas. Būkite pilietiški ir didžiuo-kitės savo Tėvyne.

Kalbino Eglė Jurevičiūtė

Mathias Kobs nuotr.

RAŠTAI. Doc. dr. A. Baublys (kairėje) skiriamuosius raštus priėmė iš Vokietijos ambasadoriaus Lietuvoje pono M. Mülmenstädt (dešinėje).

Prof. habil. dr. Sergej Olenin.

2013 m. vasaris / Nr. 2 (174) / KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS14SPORTAS

Lengvoji atletikaIš Kaune vykusio Lie-

tuvos studentų lengvosios atletikos žiemos čempionato Klaipėdos universiteto len-gvaatlečiai grįžo su nemažai medalių.

Šarūnas Banevičius, ru-tulį nustūmęs 18,10 m (spor-to meistro rezultatas), čem-pionui Mantui Jusiui (LEU) nusileido tik vienu centime-tru ir iškovojo sidabro me-dalį. Trečiąją vietą užėmė Marius Šilenskis (MRU) su 16,96 m, o Karolis Murašo-vas (KU SvMF) su 14,37 m šioje rungtyje liko šeštas.

Artūras Janauskas 60 m su barjerais įveikė per 8,32 sek. (kandidato į sporto meistrus rezultatas) ir finale finišavo antras, atsilikęs nuo nugalėtojo tik dviem šimto-siomis. Tomas Malakauskas liko ketvirtas (8,48 sek.).

Merginų 60 m su barje-

Studentų sporto laimėjimaiGenovaitė AVIŽoNIENėSporto klubo pirmininkė

rais rungtyje Asta Daugėlai-tė iškovojo bronzos medalį. Asta 400 m rungtyje finišavo antroji – 1:01,35 min.

200 m bėgimo rungtyje Deimantas Špučys iškovojo bronzos medalį (23,08 sek.), Mantas Norvilas liko penk-tas (23,50 sek.).

Vaikinų komanda – Dei-mantas Špučys, Tomas Ma-lakauskas, Artūras Janaus-kas ir Tomas Alminauskas – estafetinio bėgimo rung-tyje 4x200 m nepateko į sti-priausių komandų bėgimą: nors savo bėgime nesulau-kė didesnio pasipriešinimo ir finišavo pirmieji, tačiau bendroje įskaitoje liko treti (1:35,46 min.). Antrąją vietą iškovojo ŠU (1:37,37 min.), pirmąją – LSU (1:35,28 min.) komanda.

Trečiąją vietą 800 m bėgi-mo rungtyje iškovojo Mantas Kuliauskas (2:01,26 min.). Pirmasis finišavo Juozas Gliebus (1:57,7 min.), an-trasis – Petras Gliebus (1:57,73 min.), jie abu MRU

studentai. Banga Balnaitė taip pat iškovojo 800 m bėgi-mo bronzos medalį (2:20,48 min.).

FutbolasKlaipėdos universiteto

studentų futbolo komanda, Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos (SELL) aukštų-jų mokyklų 2012 m. žaidy-nių čempionė, vadovaujama trenerio Mariaus Komovo, pirmą kartą tapo Klaipėdos miesto salės futbolo pirme-nybių nugalėtoja.

Universiteto komanda 7:2 įveikė „Baltų“ koman-dą, kurios gretose žaidė Lietuvos rinktinės puolė-jas Robertas Poškus, Vidas Alunderis ir kiti aukšto meistriškumo futbolininkai. Pernai universiteto sporti-ninkai šiai komandai pra-laimėjo po baudinių serijos.

Šiemet aikštelėje iki 40 minutės vyko psicholo-ginis karas, tačiau pagirti-nai žaidę Karolis Atutis (PF

III k.), Edgaras Lukoševi-čius (PF IV k.), Audrius To-lis (GMMF IV k.), Gedimi-nas Žilys (SMF III k.) ir kiti atidavė visas savo jėgas, kad pasiektų pergalę. Ka-rolis Atutis – tai žaidėjas, daugiausiai įvarčių įmušęs čempionato metu. Univer-siteto komanda varžybų pa-baigoje priešininkus tiesiog užbombardavo smūgiais, tuo palepindama savo ger-bėjus. „Neptūno“ salė vos talpino žiūrovus.

Klaipėdos universiteto komandos kovo mėnesį dar laukia aukštųjų mokyklų salės futbolo varžybos, ku-rios nuspręs, kuriai aukšta-jai mokyklai bus skirtas fi-nansavimas 2014 m. vykti į antrąsias Europos aukštųjų mokyklų žaidynes Amster-dame. Taip pat pavasarį jų dar laukia Rygoje vyksian-čios SELL žaidynės. Tiki-mės, kad Klaipėdos uni-versiteto komanda vėl grįš nugalėtoja.

ČEMPIONAI. Klaipėdos universiteto studentų futbolo komanda 7:2 įveikė „Baltų“ komandą. Universiteto komanda varžybų pabaigoje prieši-ninkus tiesiog užbombardavo smūgiais, tuo palepindama savo gerbėjus. „Neptūno“ salė vos talpino žiūrovus. KU komanda tapo Klaipėdos salės futbolo čempionais.

KU sporto klubo nuotr.

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS / 2013 m. vasaris / Nr. 2 (174) 15INFORMACIJA

Lolita zEMLIENė, Leidyklos direktorė

Tai dr. Dariaus Petkūno monografija „Rytų Prūsi-jos liuteroniškoji liturginė tradicija ir lietuviškoji jos raiška nuo Reformacijos iki Donelaičio laikų agendų“ (The East Prussian Lutheran Liturgical Tradition and its Lithuanian Expression from the Reformation to the Agen-das of the Donelaitis Era). Knygoje aprašoma Rytų Prū-sijos Liuteronų bažnyčios li-turginė tradicija nuo jos ištakų 1525 m. iki XIX a. pradžios, kai krašto liuteronišką apei-gyną pakeitė Prūsijos unijos agenda. Joje ypatingas dėme-sys skiriamas M. Mažvydo, B. Vilento, J. Bretkūno ir kitų lietuviškos raštijos pradinin-kų parengtoms liturginėms formoms ir XVIII a. lietuviš-koms agendoms, kuriomis naudojosi K. Donelaitis ir kiti to laikotarpio kunigai. Leidi-nyje perspausdinamos 1730 ir 1775 m. lietuviškos agendos ir pateikiama jų tekstų transkrip-cija. Leidybą finansavo LR kultūros ministerija.

Kita knyga – tai mono-grafija „Klaipėdos diskur-sai 1990–2010 m.: socio-loginė miesto tapatybių rekonstrukcija“, kurią pa-rengė Liutauras Kraniauskas, Aldis Gedutis, Arūnas Acus, Sigita Kraniauskienė, Jolita Viluckienė, Eduardas Spiriaje-vas. Monografijoje analizuo-jama, kaip 1990–2010 m. kito

Klaipėdos miesto socialinės ir kultūrinės tapatybės. Remian-tis gausia empirine medžiaga miesto sociologijos studijo-je aptariamos posovietiniu laikotarpiu susiformavusios Klaipėdos reprezentacijos ir diskursai, formavę savitą skir-tingų socialinių grupių miesto suvokimą ir šių grupių santykį su miestu. Knygoje nuosekliai rekonstruojama populiarių pasakojimų apie miestą struk-tūra, architektūrinė ir istorinė miesto savivoka, Klaipėdos tautinių bendruomenių tapa-tybės pokyčiai, religinių gru-pių, muzikinių subkultūrų, nusikalstamojo pasaulio bei prostitucijos reprezentacijos ir visų šių reiškinių sąsajos su juos skatinusiais socialiniais procesais. Leidybą finansavo Lietuvos Mokslo taryba.

Tradiciškai pasirodė eili-niai mokslinių žurnalų tomai:

Archaeologia Baltica 17. People at the crossroads of space and time (footmarks of societies in ancient Europe). I;

Acta historica universitatis Klaipedensis XXV. Klaipėdos krašto konfesinis paveldas: tarpdisciplininiai senųjų kapi-nių tyrimai;

Tiltai. Priedas: Mokslo darbai 2012, Nr. 43. Krikščio-niškosios vertybės kultūros ir istorijos kontekste;

Tiltai, 2012,4. Andra-gogika. Mokslo darbai. 2012/1(3).

Naujienos Klaipėdos universiteto leidykloje

Praeitų metų rudenį leidykloje teko dirbti itin inten-syviai. Šį kartą norisi pristatyti dar kelias knygas, kuriomis tikrai galime pasidžiaugti ir pasigirti.

Sveikatos priežiūros va-dyba – kompleksinė ir nuolat besikeičianti sritis. Atitinka-mas strategijos planavimas, kaip kuo profesionaliau teikti sveikatos priežiūros paslau-gas naudojant kiek įmanoma mažesnius sveikatos priežiū-rai skirtus išteklius, ko gero, yra svarbiausias tikslas visose sveikatos sistemose.

Knyga skirta sveikatos priežiūros studentams ir me-dicinos informacijos specia-listams, siekiantiems išsamiau sužinoti, kaip valdyti pagrin-dines viso pasaulio ligoninė-se naudojamas informacines sistemas. Minėtos sistemos laikomos esminėmis siekiant plėtoti ir įgyvendinti paciento klinikinės informacijos pro-cesus ir valdymą, kurie svar-būs ligoninės administracijai, sveikatos draudimo kompani-joms, sveikatos institucijoms ir vietos ar valstybės valdžiai.

Naujai gautos knygos KU bibliotekojeKristina STRIPEIKAITIENėKU bibliotekos Informacinių paslaugų skyriusBiblioteka kiekvieną mėnesį papildoma naujomis knygomis. Siekdami populiarinti knygas anglų kalba jų anotacijas pateikiame lietuviškai. Šį kartą – R. Haux knyga „Strategic information management in hospi-tals: an introduction to hospital information systems“ („Strateginis informacijos valdymas ligoninėse: įva-das į ligoninės informacines sistemas“).

Besikeičiant ir tampant su-dėtingesniems medicininės informacijos reikalavimams, reikalingas ir didesnis specia-listų, kurie suprastų šių siste-mų taikymą sveikatos priežiū-ros srityje, skaičius.

Šią knygą rasite KU Cen-trinės bibliotekos M. Mažvy-do skaitykloje (Menų fakulte-tas, Donelaičio a. 3).

2 d. 12 val. spektaklis vaikams „Vištytė ir gaidelis“ (rež. Gintarė Radvilavičiūtė).3 d. 12 val. spektaklis kūdikiams „Labas, mažyli“ (rež. Karolina Jurkštaitė).9 d. 12 val. lėlių vaidinimas patiems mažiausiems „APAPA“ (rež. Gintarė Radvilavičiūtė).10 d. 12 val. PREMJERA! spektaklis vaikams „Kur dėmelė?“ (rež. Karolina Jurkštaitė).16 d. 12 val. svečiuose – šeimos teatras „Lino lėlės“, spektaklis šeimai „Vilkas ir ožiukai“ (rež. Linas zubė).17 d. 12 val. PREMJERA! spektaklis visai šeimai „Raudonkepuraitė“ (rež. Gintarė Radvilavičiūtė).23 d. 12 val. PREMJERA! spektaklis visai šeimai „Raudonkepuraitė“ (rež. Gintarė Radvilavičiūtė).24 d. 12 val. lėlių vaidinimas patiems mažiausiems „APAPA“ (rež. Gintarė Radvilavičiūtė).

KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRO KOVO MĖN. REPERTUARAS

www.klaipedosleliuteatras.lt, Vežėjų g. 4, Klaipėda

2013 m. vasaris / Nr. 2 (174) / KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS16INFORMACIJA

KLAIPĖDOS UNIVERSITETASISSN 2029-5545Tiražas 2000 egz.www.ku.lt

Redakcija:Herkaus Manto g. 84LT-92294, KlaipėdaTel.: (8-46) 398 985El. paštas: laikrastis@ku.lt

LeidėjasKlaipėdos universitetasSpausdino UAB „Druka“Mainų g. 5, KlaipėdaTel.: (8-46) 380 458

Redaktorė: Edita ValinčienėKalbos korektorė: Aušra LembergerKorespondentės: Rūta Juozapaitytė, Ieva Augytė, Živilė Aleksandravičiūtė, Ieva Liškevičiūtė, Gabija Rakauskaitė, Eglė Jurevičiūtė, Aistė Noreikaitė, Vitalija Butkutė, Kristina AbromavičiūtėMaketuotoja – fotografė: Jurgita KykalienėRedakcijos ir straipsnių autorių nuomonės gali nesutapti.

Stipendijos LR piliečių dalinėms studijoms, mokslinėms stažuotėms, vasaros kursamsDalia Želvytė-MoCKUVIENė, Tarptautinių studijų sk. vyresn. specialistė

Švietimo mainų paramos fondas administruoja valstybinių stipendijų progra-mą, kurių pagrindas – Lietuvos ir užsienio valstybių pasirašytos tarptautinės ben-dradarbiavimo sutartys švietimo, mokslo ir kultūros srityse. Programos dalyviai:

• dalinėms arba pilnoms studijoms: visų pakopų nuolatinių studijų studentai;• mokslinėms stažuotėms: doktorantai, dėstytojai, mokslo darbuotojai;• vasaros kursams: visų pakopų nuolatinių studijų studentai, dėstytojai, mokslo darbuotojai.

Kvietimų teikti paraiškas tvarkaraštis:

Kvietime pateikiami visi atrankos kriterijai ir reikalingų doku-mentų sąrašas. Visi reikalaujami dokumentai siunčiami tiesiai į Švie-timo mainų paramos fondą arba kvietime nurodytu adresu. Daugiau informacijos rasite http://www.smpf.lt/lt/programos/valstybines_stipendijos arba Tarptautinių studijų skyriuje.