Klaipėdos universiteto laikraštis Leidžiamas nuo 1994 m. kovo mėn. 2012 m. birželis (Nr. 6 (168)) ISSN 2029-5545

Klaipėdos universitetas šiandien skaičiuoja trečiąjį savo gyvavimo dešimtmetį. Tai vienintelis struktūriškai pilnavertis valstybinis universitetas Vakarų Lietuvoje, kur sutelktas perspektyvus pramonės ir verslo potencialas, plėtojamas jūrinis kompleksas, puoselėjamos savitos kultūrinės tradicijos. Jis įkurtas jūrinės problematikos moksliniams tyrimams ir studijoms realizuoti. Universitete vyrauja mokslinių tyri-mų, meninės veiklos ir akademinės veiklos kryptys, kurių neplėtoja kiti Lietuvos universitetai. Jis formuojasi kaip autonomiškas, modernus mokslo ir studijų židinys.

Universitete studijuoja apie 7000 studentų, taip pat per 4000 kvalifikacijos tobulinimo ir persikvalifikavimo kursų klausy-

tojų, dirba per 500 dėstytojų (iš jų 75 profesoriai, per 250 mokslo daktarų ir 50 žymių menininkų, vienas akademikas, 5 nacionalinės mokslo, kultūros ir meno premijos laureatai), veikia 7 fakultetai, 2 studijų institutai (Jūreivystės ir Tęstinių studijų), 3 mokslo institutai (Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo, Baltijos regiono istori-jos ir archeologijos, Mechatronikos), mokslo ir studijų centrai, biblio-teka, kurios fonduose sukaupta apie pusę milijono egzempliorių įvai-rios tematikos knygų, nuotolinio mokymo centras, botanikos sodas, leidykla, karjeros ir psichologinio konsultavimo centrai, televizija. Sparčiai atnaujinamos ir kuriamos naujos mokslo ir studijų laborato-rijos, yra du mokslo tiriamieji-mokomieji laivai, jūrinė jachta.

Klaipėdos universitetas yra Europos universitetų asociacijos, Baltijos jūros regiono, Viduržemio jūros universitetų ir ES mažųjų valstybių universitetų tinklų narys.

Universiteto misija yra universali ir kartu išskirtinė: tenkinant Lietuvos, kaip jūrų valstybės, reikmes rengti kvalifikuotus specialis-tus, atlikti fundamentaliuosius ir taikomuosius tyrimus. Įgyvendi-namos studijų programos, atitinkančios tarptautinius reikalavimus. Universitete vykdoma 131 studijų programa – 69 pirmosios pakopos ir vientisųjų, 52 magistrantūros ir 11 doktorantūros studijų progra-mų. Klaipėdos universiteto absolventų gretose yra mokslo daktarų,

poetų, rašytojų, aktorių ir dainininkų, jūrų kapitonų ir karininkų, Sei-mo ir Vyriausybės narių, stambių įmonių vadovų, puikių inžinierių ir mokytojų.

Prioritetinė Universiteto mokslinė kryptis – darni Baltijos jūros regiono plėtra ir nacionalinis identitetas globalizacijos sąlygomis. Su ja glaudžiai siejasi ir atskirų Klaipėdos universiteto padalinių moksli-nė bei meninė veikla. Studijų, mokslo ir verslo integracijai tarnauja kuriamas Jūrinis slėnis. Netrukus bus pastatytos modernios moksli-nių tyrimų laboratorijos, okeanografiniams tyrimams atlikti pritaiky-tas laivas, kuris bus naudojamas ir studentų praktikoms. Būtinybę kurti Jūrinį slėnį skatina ne tik sparti jūrinio verslo plėtra, bet ir di-delis jūrinių tyrimų poreikis, kurie siejami su jūros bei kranto zonos geosistemų kaita, racionaliu gamtinių išteklių naudojimu, gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimu, išorinio uosto Klaipėdoje statyba, Bū-tingės naftos terminalo eksploatavimu.

Universitetas turi mokslo ir akademinių partnerių 28 Europos ir Šiaurės Amerikos šalyse, taip pat dalyvauja keliolikoje tarptautinių fondų ir programų. Universitete dėsto ir mokslinius tyrimus atlieka mokslininkai iš 24 pasaulio šalių, studijuoja 32 šalių studentai ir klau-sytojai. Tokia pat plati ir Klaipėdos universiteto darbuotojų bei stu-dentų akademinė geografija, nusidriekusi per 170 užsienio universi-tetų. Per pastaruosius trejus metus universitetas vykdo vidutiniškai 70 mokslo, studijų ir infrastruktūros projektų.

Klaipėdos universitete plėtojama profesionali meninė veikla, jo meno kolektyvai ir pavieniai atlikėjai yra pasiekę aukštų meninių rezultatų. Jie sėkmingai atstovauja Universitetui ir yra jo atpažinimo ženklas Lietuvoje ir užsienyje.

Žymiausi Klaipėdos universiteto atpažinimo ženklai yra didžiau-sias Lietuvoje mokslo tiriamasis-mokomasis burlaivis „Brabander“, daugkartinis pasaulio ir Europos sportinių šokių čempionas ansam-blis „Žuvėdra“, tarptautinį pripažinimą pelnę Baltijos pajūrio aplin-kos tyrimų ir planavimo institutas, Baltijos regiono istorijos ir archeo-logijos institutas, lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai.

Klaipėdos universitete –laisva mintis ir jūros dvasia!

2Gamtos ir matematikos mokslų fakultetas –

Klaipėdos universiteto (KU) Gamtos ir matematikos mokslų fakultetas (GMMF) yra vienas moderniausių tokio pobūdžio fakultetų Lietuvoje ir Baltijos regione. Fakulte-tas įsikūręs Klaipėdos universiteto miestelyje, unikaliame istoriniame neogotikinio stiliaus pastate.

Šalia yra Klaipėdos Mokslo ir technologijų parkas, projektuojami ir netrukus bus statomi nauji modernūs universiteto padalinių

pastatai, moderniausios laboratorijos, šiuolaikinis studentų bendra-butis. Pastaraisiais metais fakultete atnaujintos kompiuterinės kla-sės, įkurtos ir kuriamos šiuolaikinės studijų ir mokslinės laboratorijos vykdant integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai projektą. Katedrose dirba daug jaunų ga-bių dėstytojų, kurie tobulina savo mokslinę patirtį doktorantūrose, mokslinėse konferencijose.

Fakulteto katedrų vykdomos studijos ir moksliniai tyrimai skiria-mi ne tik jūrinei tematikai, ar Lietuvos jūrinės metropolijos plėtrai, bet ir kontinentinės Lietuvos problemoms, baltiškojo kraštovaizdžio išsaugojimui ir architektūrai. GMMF vykdomos akredituotos ir ori-ginalios, vienintelės Lietuvoje, studijų programos: kraštovaizdžio architektūra, statinių ir parkų restauravimas, hidrologija ir okeano-grafija (bakalauro studijų programa) bei jūrų hidrologija (magistran-tūros studijų programa).

Baigę hidrologijos ir okeanografijos bakalauro studijas absol-ventai dirba valstybinėse aplinkos apsaugos ir valdymo institucijose, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos padaliniuose, savivaldybėse, žemėtvarkos, kraštotvarkos, hidrostatybos, vandentvarkos instituci-jose, uostų saugios laivybos ir hidrografijos padaliniuose.

Hidrologijos ir okeanografijos studentė Jovita Gasiūnaitė sako, kad studijos jai patinka, nes katedra visą laiką pakviečia naujų dėsty-tojų užsieniečių, kurie dėsto įdomiai ir patraukliai. Studijų metu daug praktikų, viena jų – magistro praktika, kuriai yra skirti du mėnesiai. Būsimojo pirmakursio šioje srityje laukia įdomios paskaitos gamtoje, kadangi visos praktikos vyksta lauke, būna įdomių ekspedicijų į jūrą. Pirmakursiams, norintiems šioje srityje pasijusti it savame kailyje, reikia būti atsakingiems, darbštiems, kruopštiems, bendraujantiems, turėti noro nuolat tobulėti. Įdomiausios paskaitos su tais dėstytojais, kurie turi daug patirties, senai dirbantys šioje srityje. Didelį įspūdį Jovitai paliko užsieniečiai, kurie tiesiog pasineria į darbą, mokslinius tyrimus.

Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakultete vykdoma specifinė biologijos studijų programa. Ją baigę absolven-tai sėkmingai dirba valstybinėse aplinkos apsaugos ir valdymo ins-titucijose, medicinos įstaigose ir gamyboje tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje. Fakultete biologiją studijuojantys studentai atlieka praktikas nacionaliniuose parkuose, Klaipėdos universiteto botanikos sode. Beje, botanikos sodas puikiai tvarkomas ir garsus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Ekologija ir aplinkotyra – tai studijos ir mokslas apie atsinau-jinančias technologijas. Baigę studijas absolventai dirba įvairiose mokslo, valstybinėse aplinkos apsaugos ir valdymo institucijose, vi-suomenės sveikatos centruose, biologinės ir ekologinės pakraipos laboratorijose.

Fakultete išaugo ir šiuo metu pavyzdinio europinio mokslo cen-tro statusą turi Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institu-tas (BPATPI), kuriame sėkmingai darbuojasi biologijos, ekologijos ir aplinkotyros, hidrologijos ir okeanografijos studentai ir absolven-tai. KU GMMF kartu su BPATPI sukuria daugiausia auksčiausio lygio mokslinės produkcijos, sėkmingai dalyvauja ir tarptautinėse moks-linių tyrimų programose. Tai – gabių ir veržlių fakulteto studentų nuopelnas, dabar besidarbuojančių BPATPI bei sėkmingai ginančių daktaro disertacijas, gerai žinomų europinėje mokslo erdvėje.

Ekologijos ir aplinkotyros absolventė Samanta Trumpytė baka-lauro studijas baigė Klaipėdos universitete ir toliau studijuoja ma-gistrantūroje. Ji sako, kad studijos buvo labai įdomios, nes du pus-mečius mokėsi su „Erasmus“ studentais: paskaitos vyko anglų kalba, buvo gana daug praktinių užsiėmimų. Būsimo pirmakursio, anot

Samantos, laukia daug išbandymų, nes bus bendrųjų dalykų, kurie iš pirmo žvilgsnio gali išgąsdinti: tai aukštoji matematika ir bendro-ji fizika. Svarbiausia – neišsigąsti, susikaupti ir studijuoti. Reikia būti užsispyrusiam, labai veikliam, mylėti gamtą ir suprasti, kad Klaipėdos universitetas yra jūrinis universitetas ir kad paskaitos čia daugiausia vyksta jūrine tematika. Labiausiai įsiminė tie dėstytojai, kurie buvo draugiški, o draugiškumas atsiskleidė per dėstytojų ir studentų ly-gybę, galimybę konsultuotis su dėstytoju aktualiausiais klausimais, etiškumą ir teisingą studento žinių vertinimą.

Gamtos ir matematikos mokslų fakultete taip pat galima rinktis matematikos bakalauro studijų programą. Šios programos absolven-tai dirba bankuose, draudimo kompanijose, vertybinių popierių bir-žose sistemų analitikais, rinkos tyrėjais, statistikais. Baigus matema-tikos bakalauro studijas, KU GMMF toliau galima gilintis į statistikos ir operacijų valdymą magistrantūros studijose. Bakalauro studijos trunka ketverius metus, o magistro – dvejus. Matematikos studijų programa sudaryta taip, kad atsiskleistų individualūs studentų gebė-jimai bei savybės, skatinančios pritaikyti ir intelektualinę, ir dvasinę, ir kūrybinę patirtį būsimame darbe, kad būtų išugdytas kūrybiškai, naujai mąstantis ir puikiai bendraujantis specialistas, gebantis dirbti ir komandoje, ir savarankiškai, galintis savarankiškai priimti reikia-mus sprendimus ir būti pasiruošęs atsakyti už savo veiklos rezultatus.

Matematikos bakalauro studijų absolventė Birutė Bistrubytė sako: „Mano pasirinkta specialybė – matematika. Daugeliui tai yra kažkas antgamtiška ir labai sudėtinga. Tačiau šis „mistiškas“ mokslas ir yra tuo įdomus, kad norisi surasti atsakymus į sudėtingus klausi-mus. Jau mokykloje žinojau, kad studijas siesiu su skaičiais, loginiu mąstymu, įvairiomis programomis, ir visai nesigailiu, kad pasirin-kau studijuoti būtent matematiką. Šioje specialybėje nėra vien tik skaičiai, kaip daugeliui gali pasirodyti. Čia skaičius galima perteikti ir kitomis formomis. Labiausiai patiko tai, kad dėstytojai leidžia daug mąstyti patiems, sugalvoti, ką galima pakeisti, kad gautume vienas

3 vienas moderniausiųjų

ar kitas matematines išraiškas. Taip pat vėlesniuose kursuose mokė-mės dirbti su programinėmis įrangomis, o jų buvo įvairiausių. Ką jau kalbėti – kai vieną kartą pabandai, norisi ir toliau eksperimentuoti. Dėstytojai tikrai labai įvairūs – vieni griežtesni, kiti jaunatviškesni, ta-čiau su visais puikiai galima sutarti, tik reikia nebijoti ir drąsiai klausti, nes dažnai studentai bijo tai daryti. Visi 4 metai man pralėkė labai greitai, nes buvo įdomu studijuoti, kurti, bandyti nauja, viskas pama-žu tapo suprantama ir aišku. Juk tam ir studijuojame. Kas mokykloje tikrai draugiškai bendravo su matematikos mokslu, tiems bus įdomu studijuoti matematiką Klaipėdos universitete. Prancūzų filosofas ir matematikas R. Dekartas pasakė: „Mąstau, vadinasi, esu.“

Informatikos studijos yra labai svarbi sfera kuriant žinių visuo-menę. Vienas iš pagrindinių katedros tikslų – ugdyti veiklią, kvalifi-kuotą ir savarankiškai mąstančią asmenybę. Šiam tikslui pasiekti suburtas kūrybingas mokslininkų ir dėstytojų kolektyvas, įrengta moderni infrastruktūra, vykdomi tarptautiniai studijų mainai. Audi-torijos aprūpintos moderniausia technika, veikia nuotolinio mokymo centras. Fakulteto absolventai dirba Lietuvos ir užsienio privataus ir valstybinio sektoriaus įstaigose ir įmonėse, sėkmingai plėtoja savo verslą. Informatikos bakalauro studijų programos absolventai gali dirbti informacinių ir komunikacinių technologijų specialistais, inži-nieriais ir IT konsultantais.

Informatikos studentas Šarūnas Knabikas sako, kad informati-kos studijos yra įdomios, bet nelengvos, tad pasirinkus šią sritį nerei-kėtų išsigąsti. Stojantieji į šią sritį turėtų mėgti kompiuterius, nes, jei jų nemėgsta, nieko neišeis – netiks tas darbas, rankos nekils mokytis. Kaip ir visur, taip ir čia dėl nepažangumo iškrenta nemažai studen-tų. Studijų metu dėstytojai pateikia naujausią informaciją, studentas gali nebijoti klausti – jam visada bus atsakyta, dauguma dėstytojų yra dirbančių ir gerai išmanančių savo sritį.

Kraštovaizdžio architektūros katedra savo veiklą pradėjo vos tik įsteigus Klaipėdos universitetą 1991 metais. Tai vienintelė kate-dra Lietuvoje, rengianti kraštovaizdžio architektūros bakalaurus ir magistrus. Studijų programų tikslas – rengti aukštos kvalifikacijos kraštovaizdžio architektūros specialistus, kraštovaizdžio architektus, gebančius dirbti moksliškai pagrindžiant ir planuojant visas šalies, regionų gamtines teritorijas bei miesto erdves, projektuojant ir per-tvarkant visų tipų parkus, viešąsias erdves bei statinius ir įrenginius jose, atitinkančius šiuolaikinės visuomenės reikalavimus bei galinčius tenkinti Lietuvos ir pasaulinės bendruomenės poreikius. Kraštovaiz-džio architektūros magistro studijų programa skirta asmenims, tu-rintiems architektūros, kraštovaizdžio architektūros, architektūros bakalauro kvalifikacinį laipsnį, kraštovaizdžio architekto, architekto profesinę kvalifikaciją ir siekiantiems tapti kraštovaizdžio architek-tūros magistrais. Kraštovaizdžio architektūros studentai dalyvauja pasauliniuose studentų darbų konkursuose, o pagal katedros vedė-jo vadovaujamos kūrybinės grupės laimėtą konkursinį projektą šiuo metu įrengiamas Baltų kultūros parkas Kinijoje Jinzhou mieste. Pro-jektuose sėkmingai dalyvauuja kraštovaizdžio architektūros magis-trantas Andrius Rimkus.

Paskaitas ar pranešimus katedros studentams skaitė moksli-ninkai iš Melburno, Minesotos universitetų, Anglijos ir kt. Fakultete veikia Lietuvoje gerai žinomas Regioninio planavimo mokslo centras, plėtoja veiklą Jūrinio karštovaizdžio mokslo institutas.

Nauja, labai perspektyvi ir įdomi studijų programa – statinių ir parkų restauravimas. Pagrindinis programos tikslas – parengti specialistus, kurie galėtų iš esmės pagerinti Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo restauravimo ir konservavimo darbų kokybę, užtik-rinti miestų ir miestelių istoriškumo ir kultūrinio identiteto apsaugą, medinės ir mūrinės architektūros pastatų restauravimą, kokybišką kultūros paveldo objektų eksploataciją. Restauravimo specialistų šiuo metu Lietuvoje labai trūksta. Absolventai, baigę studijas pagal šią studijų programą, galės dirbti įvairiose statybos, restauravimo įmonėse, architektūrinio projektavimo, urbanistinio projektavimo, teritorijų planavimo ir aplinkos tvarkymo, aplinkosaugos, želdynų formavimo įmonėse, valstybinėse, administracinėse įstaigose, taip pat tęsti studijas kraštovaizdžio architektūros, kraštovaizdžio ar-

cheologijos ir atitinkamose restauravimo antrosios pakopos studijų programose.

Fakulteto studijų programos nuolat atnaujinamos atsižvelgiant į pokyčius tarptautinėje ir Lietuvos rinkoje, tačiau išsaugant vertin-giausius individualius ir išskirtinius programų bruožus.

Gabesnieji studentai vyksta trumpalaikių studijų pagal „Eras-mus“ programą į Norvegiją, Švediją, Prancūziją, Vokietiją ir kitų šalių universitetus. Fakulteto absolventai sėkmingai randa vietą šalies bei Europos darbo rinkoje. Fakulteto absolventai plačiai pasklidę ir sėk-mingai darbuojasi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse.

Gamtos ir matematikos mokslų fakultetas kviečia ir laukia stu-dentų, kurie nori studijuoti gamtos, tiksliuosius mokslus, tyrinėti aplinką, meniškai projektuoti miesto aplinką, interjerus, gilintis į ma-tematinius ir statistinius tyrimus, domėtis naujausiomis informacinė-mis technologijomis ir kurti savo bei šalies ateitį.

PARENGĖ VITALIJA BUTKUTĖ

4

Humanitarinių mokslų fakultete –Klaipėdos universitete (KU) humanitarai veiklą pradėjo

nuo pat jo įkūrimo 1991 metais. Šiuo metu Humanitarinių mokslų fakultetą (HMF) sudaro 8 katedros ir 8 centrai.

Pagrindinis HMF tikslas – rengti įvairiapusį universitetinį išsi-lavinimą turinčius aukštos kvalifikacijos ir plačios erudicijos

humanitarinių mokslų specialistus, siekiančius nuolat tobulinti daly-kines ir bendrąsias kompetencijas bei gebančius puoselėti ir skleisti humanistines ir humanitarines vertybes. Siekiant užtikrinti europi-nius standartus atitinkantį universitetinį studijų lygį, HMF su studijų procesu vis intensyviau plėtojamas ir siejamas mokslinis darbas, tarp kurio ypač svarbią vietą užima Mažosios Lietuvos ir Baltijos jūros re-giono istorijos, kultūros ir kalbų tyrimai. Tokia studijų ir mokslinių tyrimų orientacija į Vakarų Lietuvą ir Baltijos jūros valstybes formuo-ja HMF specifiką ir išskirtinę vietą tarp kitų humanitarus rengiančių Lietuvos aukštųjų mokyklų. Taigi KU HMF savitas tiek geografine pra-sme, tiek ir mokslinėmis temomis ir idėjomis, siūlomų studijų turiniu, kultūriniais ir edukaciniais projektais.

Šiuo metu HMF aktyviai veikia studentų atstovybė, kuri ne tik išbando būsimus studentus pirmakursių stovykloje ar krikštynų renginiuose, bet taip pat rengia mokslines konferencijas, dalyvauja respublikiniuose konkursuose, švenčia Humanitarų dieną, rengia studentų talentų konkursą „Atverk širdį pavasariui“ bei tradiciškai kiekvieną pavasarį pagerbia aktyviausius ir gabiausius fakulteto stu-dentus, įteikia jiems premijas ir padėkos raštus. Verta paminėti ir gausiai organizuojamus grožinės kūrybos konkursus, poezijos vaka-rus, fotografijų parodas, studentų rengiamus spektaklius.

2012 metais KU HMF siūlo rinktis septynias bakalauro studijų programas. Parengtos ir akredituotos 5 magistrantūros studijų pro-gramos, suteikiančios galimybę įgyti kalbotyros, literatūrologijos, Baltijos šalių istorijos, teatrologijos ir archeologijos magistro laipsnį. HMF galimos ir trečiosios pakopos studijos istorijos krypties dokto-rantūroje, filologijos, istorijos arba etnologijos kryptyse.

Lietuvių filologijaPo metų pertraukos, kai buvo siūloma rinktis lietuvių filologiją

ir kalbos tvarkybą, vėl atnaujintos lietuvių filologijos studijos. Būsimi studentai turi unikalią galimybę gauti teorinių žinių iš bendrųjų hu-manitarinių mokslų, lietuvių filologijos, analizuoti lietuvių kalbos fak-tus ir tekstus ir įgyti humanitarinių mokslų metodologinę – lingvisti-nę, literatūrologinę, tarpdalykinę – kompetenciją. Būsimieji filologai studijuoja privalomuosius ir pasirenkamuosius bendrojo lavinimo dalykus, ugdančius filosofinį mąstymą, skirtus filologinei ir socialinei kompetencijai ugdyti, profesinei terminijai formuoti, kultūros ir lite-ratūros sąsajoms bei pasaulinės ir lietuvių literatūros raidai analizuo-

ti, kalbos sistemai ir jos dėsningumams pažinti.Ingrida, 3 kursas: „Šias studijas pasirinkau, nes mokykloje pui-

kiai sekėsi lietuvių kalba. Padėjo ir tai, kad egzaminai puikiai pasi-sekė. Studijuojant smagiausia buvo fonetika, nes jos moko fantastiškas dėstytojas Jonas Bukantis, kuris sausą teoriją pateikia labai įdomiai. Taip pat patiko literatūros analizavimas: skaityti „Drakulą“, „Frankenš-teiną“, „Mobį Diką“ – įdomu. Sunkiausia man buvo morfo-logija. Tai nelengvas mokslas, kurį supranti arba ne. Deja, man nepasisekė... Praktikos metu rinkome ir šifravome tautosaką, dabar manęs laukia darbas vie-no laikraščio redakcijoje. Labai laukiu ir nekantrauju.“

Lietuvių filologija ir latvių kalba

Po kelerių metų pertraukos sugrįžtanti studijų programa sieks parengti filologijos specia-listus, turinčius teorinių žinių iš bendrųjų humanitarinių moks-

lų, lietuvių filologijos bei latvių kalbos, gebančius analizuoti lietuvių ir latvių kalbos faktus ir tekstus, versti iš vienos kalbos į kitą, išmanan-čius svarbiausius Latvijos visuomenės, kultūros ir istorijos dalykus. Specialieji dalykai skirti praktiniams gebėjimams ugdyti: susipažįsta-ma su kalbos sistema, Latvijos istorija ir kultūra, formuojami rašymo įgūdžiai, vertimo gebėjimai.

Silvija, 4 kursas: „Latvių kalbos pakraipą pasirinkau, nes ji šiek tiek panaši į lietuvių kalbą. Mokėmės įvairiausių dalykų: akcentolo-gijos, morfologijos, lietuvių kalbos istorijos, literatūros, tautosakos, mitologijos ir t. t. Labai šauni dėstytoja Vaida Drukteinytė, kuri dės-tė kalbos kultūrą ir visus pavergė paprastumu bei nuoširdumu. Ačiū noriu pasakyti ir KU absolventui Evaldui Švageriui, pirmame kurse dėsčiusiam latvių kalbą. Jo paskaitos ir jo išmanymas man įstrigo labiausiai. Kiekvienais metais pas mus atvažiuoja ir dėstytojų iš La-tvijos, kurie moko latvių kalbos morfologijos, leksikos, literatūros... Baigusi mokslus norėčiau pabandyti dirbti su vaikais mokykloje arba darželyje.“

Lietuvių filologija ir režisūraŠios studijų programos privalumas – ekskursijos. Būsimieji reži-

sieriai filologai gauna galimybę dažnai lankytis teatruose ir net patys režisuoja bei vaidina spektakliuose. Specialieji dalykai skirti prakti-niams režisūros ir vaidybos gebėjimams ugdyti. Mokoma raiškios kal-bos, pastabumo, savidrausmės, savistabos. Atliekamos dvi lietuvių filologijos ir viena specializacijos praktika.

Julija, 1 kursas: „Šią specialybę pasirinkau, nes mėgau lietuvių kalbą – man ji visada atrodė ypatinga. Kadangi esu linkusi į menus, režisūros kryptis iš karto sužavėjo. Pirmame semestre mokėmės tautosakos, kalbotyros, filosofijos, o šį pusmetį šauni dėstytoja prof. Roma Bončkutė skaitė mums antikinę literatūrą, taip pat susipažino-me su literatūros teorijos įvadu, fonetika. Beje, visus metus turėsime režisūros ir scenos kalbos paskaitas. Labai džiaugiuosi šių paskaitų dėstytojais G. Šimkumi ir V. Kochanskyte: jų patirtis ir geranorišku-mas padeda labiau įsigilinti į dėstomus dalykus ir, žinoma, yra įdomu studijuoti. Beje, nemaža dalis mano dėstytojų taip pat baigė šią spe-cialybę, tarp jų ir HMF dekanas prof. dr. R. Balsys. Tikiuosi, kad ir aš dirbsiu darbą pagal savo specialybę.“

Lietuvių filologija ir suomių kalbaJei žaviesi egzotiškomis kalbomis, tačiau kol kas nori likti Lietu-

voje – ši studijų programa kaip tik tau. Jos metu įgyjamas bazinis europinius standartus atitinkantis filologinis išsilavinimas ir suomių kalbos vartojimo įgūdžiai. Parengti specialistai turi teorinių žinių iš

5

studijų įvairovėbendrųjų humanitarinių mokslų, lietuvių filologijos ir suomių kalbos, geba analizuoti lietuvių ir suomių kalbos faktus ir tekstus, versti iš vienos kalbos į kitą, išmano svarbiausius Suomijos visuomenės, kul-tūros ir istorijos dalykus. Specialieji dalykai skirti Suomijos kultūros apžvalgai ir suomių kalbai.

Sandra, 4 kursas: „Pasirinkau šią specialybę, nes buvo įdomu daugiau sužinoti apie suomių kalbą, kurią teko girdėti, tačiau pati ne-mokėjau nė žodžio. Per 4 metus mokiausi labai daug ko: pačios įvai-riausios literatūros (nuo antikinės iki šiuolaikinės), įvairių kalbų (loty-nų, ispanų, anglų ir suomių), kalbinių dalykų (sintaksės, morfologijos, kirčiavimo, dialektologijos), kompiuterinio raštingumo, redagavimo pagrindų ir netgi indų kultūros bei ajurvedos. Beveik visi dėstytojai paskaitas skaito su tokiu užsidegimu, kad neįmanoma nesiklausyti, ko nepasakysi apie mokytojus mokykloje. Kadangi studijavau suo-mių kalbą, ne kartą susidūriau su dėstytojais ir rašytojais iš Suomi-jos, pabuvojau ir Suomijos ambasadoje. Taip pat kasmet švęsdavo-me suomių Kalėdas, o trečiame kurse netgi suorganizavome pirmakursėms „suomiukėms“ krikštynas. Esu ketvirtakursė, taigi galvoju baigusi išvažiuoti pakeliauti, gal užsidirbti ir toliau mokytis.“

Anglų filologijaAnglų kalba – viena popu-

liariausių kalbų pasaulyje. Na, o anglų filologijos bakalauras suteikia sisteminių anglų kal-bos žinių, tad studentas geba analizuoti ir versti anglų kalbos faktus ir tekstus, turi šnekamo-sios ir rašomosios anglų kalbos įgūdžių. Anglų filologijos studijų programa skirta rengti plataus profilio anglų filologams, geban-tiems taikyti anglų kalbos žinias bei įgūdžius Lietuvos ir tarptautinio bendravimo srityse, tokiose kaip vertimas, konsultavimas ir rekrea-cija.

Goda, 1 kursas: „Šią specialybę likimas pasirinko už mane. Pir-mame semestre mokiausi lotynų kalbos, filosofijos, anglų literatū-ros teorijos, kalbotyros, informacinių technologijų ir specialybės dalykų, paslėptų po vienu bendru dalyku – šiuolaikine anglų kalba, susidedančia iš rašymo, fonetikos, morfologijos ir leksikos. Antrame semestre teko mokytis Didžiosios Britanijos istorijos ir kultūros, anti-kinės literatūros, germanų kalbotyros įvado, šiuolaikinės lingvistikos krypties ir anglų kalbos leksikologijos. Apie tai, ką žadu veikti baigusi mokslus, dar negalvoju, nes vadovaujuosi taisykle per daug nepla-nuoti ateities, tačiau visada turėti „The back up plan“ (planą B).“

IstorijaIstorijos studijų bakalaurantas išmano senovės ir moderniąją is-

toriją, suvokia pasaulio ir europinius istorinius procesus, gali kritiškai ir analitiškai mąstyti, geba teoriškai ir praktiškai analizuoti istorinius, politinius, kultūrinius faktus, turi gerų kalbinių įgūdžių. Istorijos su archeologijos specializacija studijų bakalauras išmano istoriją ir ar-cheologiją, turi bendriausių žinių apie jų raidą, metodus, gali kritiškai ir analitiškai mąstyti, geba teoriškai ir praktiškai atlikti archeologinius tyrimus, juos apibendrinti ir sintetinti raštu ir žodžiu, moka vertinti ir interpretuoti archeologijos artefaktus, turi bazinių įgūdžių, kurie būtini archeologiniams tyrimams savarankiškai vykdyti.

Arnas, 2 kursas: „Šias studijas pasirinkau, nes patinka istoriko darbas, „knisimasis“ po įvairius dokumentus, istorinės tiesos ieško-jimas. Atlikęs archeologinę praktiką, susidomėjau būtent šia veikla. Įdomiausi dėstomi dalykai man – nestandartinės subkultūrų studijų paskaitos, vedamos Roko Kraniausko, bei Romos ir Graikijos istorijos dėstytojo dr. R. Kazlausko įžvalgos. Medžiagą jis pateikia netradiciš-kai ir nenuobodžiai. Džiaugiuosi, kad iki šiol bendrauju su archeologi-nės praktikos Vokietijoje metu sutiktais bendraminčiais.“

Naujos HMF studijų programos!Kultūros ir medijų filosofijaVakarų Lietuvoje dar niekada nebuvo filosofijos studijų, todėl

šiemet tai tikras atradimas. Nuo filosofinio žmonijos išminties pa-grindo pereinama prie šiuolaikinių technologijų, kurios naudojantis medijomis padėtų sukurti ir realizuoti intelektualinius produktus. Ši programa labai savalaikė ir aktuali, kadangi bus žvelgiama į visuome-nės vystymosi aspektus. Bus dėstomi dalykai, kurie KU apskritai ne-buvo dėstomi. Pirmiausia tai specialybiniai filosofijos dalykai, kurių anksčiau buvo mokoma tik bendrai, taip pat visos medijos.

HMF dekanas prof. dr. Rimantas Balsys atskleidė, kad dėstyti kultūros ir medijos filosofijos žada kviesti tokius savo sričių specia-listus, kaip kompozitorius Mindaugas Urbaitis, žurnalistas Kęstutis Meškys ir kitus, KU dėstytojus doc. R. Rastauską ir prof. dr. Dalią Mariją Stančienę. Paskaitas skaityti žada ir pats prof. dr. R. Balsys: „Mano galva, šios studijos turėtų pritraukti kūrybingus žmones. Jei

ši programa bus populiari, ateityje planuojame vykdyti struktūrinius pokyčius – steigti medijų centrą, nes šioms studijoms reikalinga tam tikra materialinė bazė, techninės sąlygos, aparatūra...“

Anglų ir vokiečių kalbosTai tradicinės filologijos bakalauro studijos. Jų metu bus dėsto-

mi standartiniai dalykai, tačiau esant poreikiui vokiečių kalbos bus mokomi studentai, šio dalyko nesimokę net mokyklose. Baigus šias studijas bus įgyjama filologo kvalifikacija. Paskaitas ves geriausi šios srities KU specialistai.

Studijos KU HMF formuoja universalią ir aktyvią asmenybę, be-simokančią visą gyvenimą. Studentai mokomi atsakingai organizuoti savo darbą, spręsti problemas ir daryti išvadas, kritiškai ir konstruk-tyviai mąstyti, dirbti savarankiškai ir komandoje.

Fakultetas pagrįstai gali didžiuotis vis turtėjančia materialia mokslo ir studijų baze: biblioteka, kompiuterių klasėmis, auditorijo-mis su projektoriais, garso ir vaizdo įranga, specializuotomis užsienio kalbų auditorijomis ar centrais, kuriuose, padedant įvairių užsienio šalių rėmėjams, sukaupta apie 30 tūkstančių vertingų ir studijų pro-cesui ar moksliniams tyrimams reikalingų leidinių.

Daugybė KU HMF absolventų sėkmingai dirba visoje Lietuvo-je, pavyzdžiui, evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis ir europarlamentaras prof. Leonidas Donskis (jis studijavo lietuvių filo-logiją ir režisūrą). Daugybė kitų baigusiųjų dirba tiek spaudoje, tiek televizijoje, tiek kituose respublikiniuose dariniuose. Tiesa, nemažai jų lieka HMF arba kituose fakultetuose ir prisideda prie tolimesnės KU sėkmės, pavyzdžiui, Baltų kalbotyros ir etnologijos katedros pro-fesorė Dalia Pakalniškienė, dr. V. Safronovas, šiemet gavęs premiją už geriausią 2011 m. disertaciją, ir pan.

Taigi, jei nori ne tik smagiai praleisti laiką, bet ir įgyti vertingų humanitarinės srities žinių, Tavęs visuomet lauks Klaipėdos universi-teto Humanitarinių mokslų fakultetas.

PARENGĖ RŪTA JUOZAPAITYTĖ

6

Jūrų technikos fakultetas –Klaipėdos universiteto (KU) Jūrų technikos fakultetas

(JTF) yra viena seniausių ir didžiausių aukštojo mokslo institucijų, įkurtų Klaipėdoje. Fakultete studijuoja daugiau nei 800 studentų ir magistrantų, dirba apie 50 pagrindines pareigas ir dar tiek pat antraeiles pareigas užimančių ar vizituojančių dėstytojų, iš kurių daugiau kaip pusė turi dak-taro ar habilituoto daktaro mokslinius laipsnius, docento ar profesoriaus mokslinius vardus.

Jūrų technikos fakultete studijos vyksta pagal šiuolaikinę dvie-jų pakopų sistemą – po ketverių pagrindinių studijų metų yra

įgyjamas inžinerijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis, o dar po pa-pildomų dvejų magistrantūros studijų metų – inžinerijos magistro laipsnis. Šiuo metu JTF galima studijuoti pagal 8 bakalauro studijų programas: aplinkos inžinerija, chemijos inžinerija, elektros inžineri-ja, informatikos inžinerija, statybos inžinerija, mechanikos inžinerija, jūrų uosto inžinerija ir laivo inžinerija. Pastarosios dvi yra unikalios, nes jų nerasi jokiame kitame Pabaltijo universitete. Įgijus bakalauro diplomą, galima tęsti išvardytoms specialybėms artimas magistran-tūros studijas: jūros aplinkos inžinerija, jūrų uostų valdymas, laivų elektros įranga ir automatika, laivų projektavimas, naftos technolo-giniai procesai, perdirbimo pramonės inžinerija, pramonės elektros įranga ir automatika, techninių informacinių sistemų inžinerija, tech-nologijų valdymas, uosto statiniai. Siekiantiesiems įgyti technologi-jos mokslų daktaro laipsnį yra galima ir trečioji pakopa – transporto inžinerijos doktorantūra.

Aplinkos inžinerijaAplinkos inžinerijos specialybė yra siejama su jūros ir kranto

zonos bei gyvenamosios aplinkos apsaugos problemomis. Būsimieji aplinkos inžinieriai studijuoja taikomąją ekologiją, aplinkos informa-tiką, sanitariją, taršos prevencijos principus, įvairias bendrąsias inži-nerines disciplinas. Įgytoji aplinkos inžinerijos bakalauro kvalifikacija suteikia galimybę dirbti perspektyvų darbą aplinkosaugos sistemų projektavimo ir eksploatavimo tarnybose, uosto ir kranto įmonėse, įvairiose mokslinių tyrimų institucijose.

Aplinkos inžinerijos studentė Martina: „Šiemet baigiu aplinkos inžinerijos studijas Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakultete. Ši specialybė turi perspektyvų, kadangi aplinkosaugos problemos tampa vis aktualesnės. Tai buvo vienas iš kriterijų renkantis, ką stu-dijuoti. Studijomis likau patenkinta. Turėjome daug įvairių ir įdomių dėstomų dalykų. Dėstytojai bendradarbiavo, neatsisakydavo padėti. Labai įsiminė docento G. Pridotko matematikos paskaitos. Ir pajuo-kaudavo, ir padėdavo, jei kas neaišku, ir dėstė, kaip reikia, – tvarka

paskaitų metu buvo. Pas dėstytoją T. Paulauskienę „gaudėm orą“ – tai buvo vienas iš laboratorinių darbų, kai ėmėme oro mėginius, o paskui naudodamiesi įranga žiūrėjom mėginio sudėtį. Auginome ir skaičiavome bakterijas ir jų kolonijas per mikrobiologijos paskaitas. Teko dirbti ir laboratorinių darbų metu naudotis tiek senesne, tiek naujesne aparatūra. Šiemet fakultetas gavo daug naujų įrenginių ir iš esmės atnaujino laboratorijas, todėl studentai, kurie dar tik stu-dijuos ir tebestudijuoja dabar, turės puikią progą pasinaudoti šia

aparatūra ne tik laboratorinių darbų metu, bet ir savo baigia-miesiems darbams.“

Chemijos inžinerijaChemijos inžinerijos studijų

programa yra sudaryta siekiant parengti plataus profilio uni-versalius chemijos inžinerijos specialistus, gerai išmanančius šiuolaikinius chemijos procesus ir jų valdymą, naujausias me-džiagas ir įrenginius. Tai leidžia absolventams rasti įdomų kūry-binį inžinerinį darbą šiuolaikinė-se chemijos ir maisto pramonės įmonėse, naftos verslovėse, naftos perdirbimo gamyklose, mokslinio tyrimo organizacijose ir įvairių pramonės šakų chemi-jos laboratorijose.

Chemijos inžinerijos stu-dentė Ingrida: „Mokykloje pui-kiai sekėsi chemija, tad net ne-dvejojau, ką studijuosiu baigusi

vidurinę. Neįsivaizdavau savęs niekur kitur, kaip tik chemijos inžine-rijoje. Studijomis likau tikrai patenkinta. Paskaitų buvo įvairių, laikas jose neprailgdavo. Visuomet su malonumu eidavome į profesoriaus V. Zabuko paskaitas. Darbinę nuotaiką praskaidrindavo dėstytojo mini pertraukėlės: visą nuovargį lyg ranka nuimdavo linksmas anek-dotas ar gyvenimiškas pavyzdys iš dėstomo dalyko. Net patys sudė-tingiausi dalykai tapdavo lengvai suprantami. Taip pat labai įsiminė docento A. Acaus paskaitos. Nors tai buvo ir ne specialybės paskai-tos, tačiau niekada jų nepraleisdavau. Dėstytojas moka sudominti studentus – visuomet vyksta aktyvi diskusija, kai galime išreikšti savo nuomonę. Daug naudos man davė mokslinės konferencijos. Čia gali-ma pasisemti naudingų žinių, idėjų, realizuoti save.“

Elektros inžinerijaElektros inžinerijos specialybė kiekvienais metais sulaukia di-

delio stojančiųjų dėmesio. Per ketverius studijų metus būsimieji in-žinieriai elektrikai įgyja daug žinių iš automatinio valdymo teorijos, elektronikos, metrologijos, elektros energetikos ir kitų dalykų. Dėl savo plataus ir visapusiško išsilavinimo absolventai nesunkiai randa gerą darbą įvairiose įmonių elektros ūkio ar elektros ir elektronikos sistemų automatizuotos įrangos projektavimo ir aptarnavimo srity-se.

Elektros inžinerijos studentas Imantas: „Šią specialybę pasirin-kau, nes, manau, ji gana perspektyvi, nors ir labai sunki. Studijų ko-kybė gera, į programą įtraukiami vis nauji dalykai. Keičiasi dėstytojai, jų metodai skirtingi ir savaip naudingi. Vyksta tiek teorinės, tiek prak-tinės paskaitos. Studijuoti sunku, tačiau įdomu ir malonu.“

Informatikos inžinerijaInformatikos inžinerijos specialybė labai populiari. Augantį spe-

cialistų poreikį skatina spartėjanti šių dienų aukštųjų informacinių technologijų ir kompiuterinių sistemų plėtra. Būsimiesiems informa-tikos inžinieriams yra suteikiama daug teorinių ir praktinių žinių iš įvairių kompiuterinės įrangos, telekomunikacinių tinklų, duomenų apsaugos, programų inžinerijos sričių, formuojama loginių valdiklių programavimo ir jų praktinio pritaikymo patirtis, ugdomi kompiute-rizuotų automatinio valdymo sistemų ir informacinių technologijų

7

vienintelis ir išskirtinis Lietuvoje!objektų projektavimo ir aptarnavimo įgūdžiai.

Informatikos inžinerijos studentas Viktoras: „Pasirinkau šią spe-cialybę, nes šiais technologijų laikais ji labai perspektyvi, be to, ir įdomi. Visos paskaitos kuo nors įdomios ir naudingos, tačiau labiau-siai man patiko analoginė ir skaitmeninė elektronika, matematiniai paketai. Paskaitų metu gauname tikrai daug naudingų žinių ir galime tobulėti. Įdomiausios – lektorių Ž. Lukošiaus, M. Kurmio ir K. Gera-simov paskaitos. Jie aiškiai išdėsto medžiagą ir moka bendrauti su studentais. Nejaučiame spaudimo, todėl darbus atliekame su malo-numu, o ne iš reikalo.“

Jūrų uostų inžinerijaTai originali ir populiari bakalauro studijų programa, pagal kurią

yra rengiami universalūs transporto inžinerijos ir jūrinio sektoriaus aukščiausiosios kvalifikacijos vadybos specialistai įvairioms Lietu-vos jūrinio komplekso įmonėms ir organizacijoms: jūrų transporto ir verslo bendrovėms, logistikos ir krovinių aptarnavimo darbų cen-trams, uostų ir specialiųjų terminalų administracijoms, saugios jūri-nės laivybos bei laivų agentavimo ir kontrolės institucijoms.

Jūrų uostų inžinerijos studentas Justas: „Jūrų uostų inžinerija – puiki specialybė norintiesiems likti Klaipėdoje ir dirbti uoste, kuris yra Klaipėdos širdis. Studentai įgyja puikų uosto funkcijų, valdymo bei techninių specifikacijų išmanymą. Šios specialybės atstovai su-žino viską nuo uosto statybos iki jo valdymo bei techninių procesų. Studijos yra ir puiki gyvenimo mokykla. Čia suteikiama daug prak-tinių žinių, kurios, manau, bus naudingos tolimesniame gyvenime, net ir kasdieniame. Mano manymu, geriausiai paskaitas veda ir su studentais bendrauja lektoriai Artur Kaulitzky ir Ieva Bernotienė. Jų paskaitos įdomios, medžiaga dėstoma aiškiai ir patraukliai.“

Laivo inžinerijaSpecialybės aktualumą

lemia akivaizdi būtinybė uos-tamiestyje rengti aukštos kva-lifikacijos laivų projektavimo, statybos ir remonto specialis-tus. Būsimieji laivų inžinieriai studijuoja įvairių tipų laivų kons-trukcijas ir mechanizmus, laivų projektavimo ir modeliavimo metodus, taiko šiuolaikinę pro-graminę įrangą, o baigę studijas sėkmingai dirba konstruktoriais ar projektų vykdytojais laivų statybos ir remonto įmonėse, mokslinėse įmonių laboratori-jose, gali atlikti įvairų vadybinį darbą.

Laivo inžinerijos studentas Lukas: „Laivo inžinerijos studijos buvo mano svajonė. Visuomet do-mėjausi laivais, tad šioje srityje jaučiuosi lyg žuvis vandenyje. Stu-dijų kokybe esu patenkintas. Gaunu netgi daugiau negu tikėjausi. Labiausiai man patinka braižybos paskaitos: dirbi savarankiškai, kas neaišku – paklausi dėstytojo ir gauni visokeriopą pagalbą. Darbai taip sudomina, kad net nepastebime, kaip praskrieja paskaitos laikas. Kuo toliau, tuo labiau dėstytojai stengiasi naudoti vaizdinę medžia-gą, nuolat diskutuoja su mumis, be to, akcentuoja, kurią svarbesnę informaciją reiktų užsirašyti. Todėl vėliau nekyla problemų ruošiantis egzaminams. Medžiaga išdėstyta aiškiai, glaustai ir įdomiai.“

Mechanikos inžinerijaTai viena iš universaliausių specialybių, reikalinga norint dirbti

įmonėse, kurių veikla yra susijusi su mechanizmų ir technologinės įrangos gamyba, projektavimu, priežiūra bei remontu. Baigus studi-jas galima sėkmingai dirbti inžinieriais, projektų konsultantais, eks-pertais, konstruktoriais ar padalinių vadovais įvairiose baldų, teks-tilės, transporto, projektavimo įmonėse, tyrimų laboratorijose ar mokslinėse įstaigose.

Mechanikos inžinerijos studentas Benas: „Pasirinkau šią specia-lybę, nes nuo mažens patiko visokie mechanizmai ir mašinos. Specia-

lybe esu patenkintas, laboratorinius darbus atlieku noriai. Į klausimą apie studijų naudingumą galiu atsakyti, kad viskas, ko mokausi, yra naudinga. Pirmame kurse chemija buvo įdomiausia paskaita, nes va-landas, praleistas „Studlende“ konspektuojant teoriją, vainikuodavo laboratorijoje atliekami bandymai, ko iki to laiko nebuvo tekę daryti. Antrais metais tebevargino matematika ir fizika, bet prisidėjo ir ke-lios naujos įdomios paskaitos: medžiagotyra, medžiagų atsparumas, hidromechanika ir mašinų elementai. Daugiausiai naudos davė me-džiagų atsparumo paskaitos. Jas dėstė Mechanikos inžinerijos kate-dros vedėja profesorė J. Janutėnienė. Ji puikiai išaiškindavo teoriją, padėdavo spręsti uždavinius, dėstydama pateikdavo daug realių gy-venimiškų pavyzdžių. Trečiame kurse prasidėjo rimti darbai: kursinių darbų rašymas, laboratorinių darbų ataskaitos. Pradėjome vaikščioti į galbūt būsimas darbo vietas – staklynus, fabrikus, gamyklas. Gavo-me daug rimtų užduočių ir įgijome praktinių įgūdžių.“

Statybos inžinerijaStatybos inžinerijos studijų programoje daug dėmesio yra ski-

riama naujosioms statybos darbų technologijoms, šiuolaikinėms statybinėms medžiagoms, įvairių tipų statinių inžinerinio projektavi-mo bei konstrukcijų skaičiavimo metodams, statybų verslo veiksnių ir principų analizei. Baigusieji studijas statybos inžinieriai gali rasti gerą darbą statybos darbų ar projektavimo įmonėse, rengti projektų konstrukcinę dalį, atlikti vadybinius ar statybos inžinerijos ekspertų darbus.

Statybos inžinerijos studentas Aurimas: „Specialybę rinkausi dar tada, kai mokiausi vidurinėje. Išsirinkau statybos inžineriją, nes ji buvo arčiausiai mano pomėgių. Ir tikrai nepasigailėjau. Įsiminti-niausios – aukštosios matematikos paskaitos. Ją dėstė docentas G.

Pridotkas. Antrame kurse artėjame specialybės link – studijuojame architektūrą, geodeziją, statybines medžiagas ir kita. Dėstytojai paskaitas skaito iš skaidrių, išskyrus G. Pridotką ir J. Janutėnienę. Skirtingi dėstytojų paskaitų dėstymo būdai teikia įvairesnių žinių ir gebėjimų.“

Kiekvienais metais Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakul-teto nuolatines ir tęstines studijas baigia daugiau nei 200 bakalaurų ir apie 60 magistrų, kurie, turėdami tvirtų teorinių žinių ir praktinių įgūdžių bei gebėdami kūrybiškai dirbti, užima geras pareigas valsty-binėse įmonėse ir įvairių lygių verslo struktūrose bei sudaro tvirtą Klaipėdos miesto ir Vakarų Lietuvos regiono kvalifikuotų inžinierių bendruomenės pagrindą.

Nemaža studentų dalis turi galimybę apsigyventi bendrabutyje, naudotis turtinga mokomosios ir specializuotos mokslinės literatū-ros fakulteto biblioteka ir skaitykla, kompiuterių centru, gauti vardi-nes ar valstybės skiriamas skatinamąsias stipendijas.

Jūrų technikos fakultetas – puikus pasirinkimas norintiesiems įgyti inžinerijos pagrindus. Studijos šiame fakultete gali padėti reali-zuoti ne vieno jauno ir turinčio motyvaciją studento svajones.

PARENGĖ AISTĖ NOREIKAITĖ

8

Menų fakultetas –Klaipėdoje meniškos sielos jaunuolius sutiksite Klaipėdos

universiteto (KU) Menų fakultete (MF), kuriam jau daugiau nei 40 metų. Fakultete organizuojamos dviejų pakopų studijos: čia vykdoma 15 bakalauro ir 9 magistrantūros studijų programos, kurias baigus suteikiamas tiek atitinka-mas kvalifikacinis laipsnis, tiek profesinė kvalifikacija. KU Menų fakultetas rengia aukštos kvalifikacijos menininkus atlikėjus ir meno dalykų mokytojus.

Būsimiesiems meno atstovams žinias perduoda ne tik Vakarų Lietuvos regione, bet ir visoje šalyje bei už jos ribų gerai ži-

nomi menininkai: profesoriai Eduardas Kaniava, Skaistutė Idzelevi-čienė, Gytis Padegimas, Valentinas Masalskis, Vytautas Tetenskas, Saulius Šiaučiulis, Valentina Vadoklienė, docentai Steponas Januška, Irena Pečiūrienė, aktoriai Nelė Savičenko, Darius Meškauskas ir dau-gelis kitų Lietuvos garsenybių. Klaipėdos universiteto Menų fakulte-te dirbantys pedagogai – puikūs menininkai ir savo srities žinovai.

Studentai gali rinktis įvairias atlikimo meno studijas: choro di-rigavimo, dainavimo, džiazo, liaudies, pučiamųjų ir styginių muzikos bei fortepijono specialybes. Atlikimo meno studijų programa skirta rengti muzikos atlikėjui, gebančiam taikyti ir tobulinti profesinius įgūdžius ir žinias, sėkmingai integruotis į profesionalių atlikėjų rinką. Būsimieji atlikėjai studijuoja bendrauniversitetinius dalykus, tokius kaip psichologija, filosofija, kalbos kultūra, vadyba ir kt., studijų pa-grindų dalykus, tokius kaip muzikos istorija, etnokultūra, muzikos pedagogikos įvadas ir kt., bei specialybės dalykus pagal atitinkamą specializaciją. Klaipėdoje gimsta ir puikūs muzikos istorijos ir teorijos specialistai, šokėjai, dailės meno atstovai, aktoriai, režisieriai.

Choro dirigavimasŠios specializacijos studentai išmanys muzikos meno, muzikos

istorijos bei teorijos, muzikos atlikimo žinių sistemą, turės reikiamą muzikinės kultūros akiratį. Studentai studijuoja filosofinius, socio-loginius, psichologinius ugdymo chorine veikla pagrindus. Baigę šią programą jaunuoliai gali dirbti chorų, kitų vokalinių kolektyvų vado-vais (chormeisteriais) įvairiose kultūros įstaigose, bendrojo lavinimo, muzikos, meno mokyklose ir gimnazijose.

DainavimasDainavimo specialybės studentai įgyja vokalinės muzikos at-

likimo žinių, išmano tradicinės, klasikinės ir šiuolaikinės dainavimo technikos ugdymo pagrindus, geba atskleisti vokalinių kūrinių dra-maturgiją, meninę idėją. Baigusių studijas jaunuolių laukia muzikinio teatro scena, galima įsilieti į profesionalių chorų gretas. Papildomai įgiję mokytojo kvalifikaciją, baigusieji gali dirbti vokalo pedagogais bendrojo lavinimo, muzikos, meno mokyklose ir gimnazijose.

Antro kurso dainavimo studentė Oksana sako: „Šią specialybę

pasirinkau dėl to, kad noriu tobulėti dainavimo srityje, noriu save čia realizuoti. Paskaitų yra įvairiausių, tačiau visada kas nors patinka labiausiai. Mano mėgstamiausios paskaitos yra dainavimas ir scenos judesys, nes būsimiems atlikėjams tai vieni iš pagrindinių dalykų. Tačiau ir kitos paskaitos patinka, nes visos yra įdomios, dirba pui-kūs dėstytojai, visada žinantys, kaip pateikti medžiagą, kad mums būtų patrauklu, įdomu ir įsimintina. Tačiau geriausias jausmas kyla tada, kai stovi scenoje ir pristatai klausytojams tai, ką darai. Tada

atrodo, kad visi sunkumai iš-nyksta ir lieki tik tu, muzika ir pakylėtas jausmas. Žinoma, kad tai pajaustum, reikia labai daug dirbti. Kasdien po paskaitų ne-skubu namo ilsėtis. Lieku fakul-tete. Ten repetuoju ir ruošiuosi kitai dienai. Tačiau visa tai man labai patinka, nes mokausi to, kas man yra malonumas, o ne kančia.“

Džiazo muzikaDžiazo muzikos studentai

geba suprasti esminius džiazo muzikos interpretacijos prin-cipus nuo klasikinio džiazo iki moderno, išmano pagrindinius aranžavimo principus, klasiki-nės muzikos kūrinius, kurie for-muoja gerą atlikėjo meninį sko-nį. Studijų metu studijuoja spec. instrumentą ir ritmų pagrindus,

orkestro studiją ir ansamblio klasę, fortepijoną, improvizaciją ir kt.Džiazo muzikos studentė Ieva: „Universitetą baigiau šiais metais.

Mano specialybė – džiazo muzika, vokalas. Pasirinkti, ką studijuoti, nebuvo sunku, nes dainavau nuo pat vaikystės, o noras vis augti ir tobulėti atvedė mane į KU Menų fakultetą. Pasakyti, kas labiausiai mane sudomino, būtų sunku, nes patiko viskas. Kiekvienas dalykas skirtingas ir savotiškai žavus bei naudingas. Labiausiai džiugino tai, kad paskaitos prasidėdavo ne nuo ankstaus ryto. Pasibaigus paskai-toms, įgytas žinias perduodavau mažiesiems talentams. Mokiau juos dainuoti. Taip pat ir koncertuodavau. Dabar jau tikrai galiu pasakyti, kad studijuoti man patiko. Studijų metų susipažinau su nuostabiais žmonėmis, daug naujų muzikos žinių „atkeliavo“ į mano galvą.“

Paulius, 2 kurso studentas: „Labai patraukė saksofono muzika. Mokausi juo groti džiazą. Labiausiai patinka tai, kad studijuojant supa labai gera aura. Nėra įtampos ar baimės. Dėstytojų kolektyvas labai geranoriškai nusiteikęs ir mėgsta pašmaikštauti. O tai labai pa-deda studijuojant.“

FortepijonasBūsimieji atlikėjai studijuoja fortepijoną, kamerinį, fortepijoni-

nį ansamblį, koncertmeisterio klasę ir kt. Studentai vėliau gali dirbti koncertmeisterio ar pedagogo darbą. Kai kurie kuria savo, kaip solis-to ar kamerinio ansamblio dalyvio, ateities planus.

9

kultūros židinysLiaudies muzikaBūsimieji liaudies muzikos atlikėjai siekia lietuvių liaudies ins-

trumentų orkestrų, ansamblių artistų karjeros, liaudiškų muzikos kolektyvų vadovų pozicijų. Studijų metu mokosi spec. instrumento ir ansamblio, dirigavimo ir fortepijono, orkestro ir instrumentuotės bei kitų dalykų. Baigę studijas jie turi muzikos meno, muzikos teorijos ir istorijos, muzikos atlikimo žinių sistemą, reikiamą muzikinės kultūros akiratį. Išmano darbo su liaudies instrumentų atlikėjais bei jų kolek-tyvais tikslus, principus, metodus, priemones, formas, organizavimo dėsningumus.

Studentai ne tik lanko paskaitas, bet dar ir koncertuoja, dalyvau-ja konkursuose. Šiemet Liaudies instrumentų katedros birbynininkų ansamblis dalyvavo Italijoje vykusiame atlikėjų konkurse ir pelnė lau-reato vardą bei trečiosios vietos diplomus. Jaunuoliai garsina lietuvių liaudies instrumentus, žavi jais Klaipėdos miesto, Lietuvos ir užsienio valstybių muzikos mylėtojus.

Pučiamųjų ir styginių muzikaDar neįstojus mokytis daug kam kirba pagrindinis klausimas – o

koks bus mano darbas, kai baigsiu studijas? Atsakymas paprastas. Šios specializacijos atstovai gali dirbti orkestrų ir ansamblių atlikėjais instrumentalistais, vadovauti ir diriguoti pučiamųjų arba styginių ins-trumentų orkestrams. Viskas priklauso nuo talento, noro ir kantraus bei atsakingo darbo.

Tomas: „Studijuoju pirmame violončelės specialybės kurse. Uni-versitetas – mano gyvenimo tąsa, nes groti violončele mokausi jau nuo pirmos klasės. Tai lyg tėvų dovana, nes jie paskatino mane groti ir leido į Eduardo Balsio menų gimnaziją. Tačiau po mokyklos norė-jau viską gerai apgalvoti, todėl padariau solinio grojimo pertrauką ir dirbau Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Vis dėlto dės-tytojas Mindaugas Bačkus įkvėpė man drąsos ir jėgų, patarė stoti į universitetą ir tęsti solinį grojimą violončele. Dėstytojo padrąsintas nusprendžiau kilti tolyn ir nepasiduoti. Taigi man šios studijos – ne tik mokymasis groti, bet ir gyvenimo pamokų šaltinis.“

ChoreografijaJeigu nori studijuoti choreografiją – būk pasirengęs įvairiausių

šokio stilių studijoms. KU MF Choreografijos katedros studentai turi galimybę išmokti ne tik įvairiausių šokių, bet ir šokti senovinius šo-kius kolektyve „Saltanda“ ir jais žavėti publiką įvairių renginių metu. Choreografijos bakalauro studijų programą baigęs studentas yra plataus profilio specialistas, įgijęs lietuvių liaudies meno, papročių, pasaulinės choreografijos istorijos, šokio kompozicijos, įvairių šokio stilių metodikos bei teorijos žinių ir gebantis jas taikyti praktikoje.

DailėDailininkai įgyja įvairiapusių universitetinių ir specialybės žinių.

Geba kūrybiškai dirbti, yra susipažinę ir įvaldę pagrindinius tapybos technologijos principus bei kūrybos pagrindus, suvokia ir išmano es-minius meno proceso dėsnius. Studijų metu suformuojami pagrindi-niai pedagoginiai gebėjimai įgytas žinias perduoti praktiškai.

Būsima 4 kurso dailės studentė Gabija: „Esu dailininko tapytojo specialybės atstovė. Čia studijuoju, nes visada to geidžiau. Labai pa-tinka kompozicijos paskaita ir laikas, kada turi tiesiog piešti, kai tai

nėra privaloma ir gali piešti dėl to, kad to norisi pačiai. Puikus dalykas yra pasirenkamieji dalykai, nes galima rinktis paskaitas iš visai prie-šingos studijų krypties. O tai padeda atsipalaiduoti iš rutinos. Džiugu, kad studijuodama turiu auditoriją, kurioje galiu piešti. Taip geriau ir man pačiai, ir mano kambario draugei, nes jai nereikia kasdien „mė-gautis“ dažų kvapais.“

Muzikos pedagogikaMenų fakultete rengiami ir būsimieji mokytojai. Abiturientai,

pasirinkę muzikos pedagogikos studijų programą ir ją baigę, galės dirbti muzikos mokytojais.

Daug absolventų taip ir daro. Tai – Klaipėdos S. Šimkaus konser-vatorijos direktorė L. Jonavičienė, E. Balsio menų gimnazijos direkto-rius G. Misiukevičius, J. Karoso ir J. Kačinsko muzikos mokyklų moky-tojai Loreta ir Anatolijus Tumanovai, J. Kiesaitė, Ramūnas ir Gintaras Jonaičiai, D. Sugintienė, V. Babaliauskienė ir kiti.

Muzikos istorija ir teorijaŠiemet atnaujinamas priėmimas į muzikos istorijos ir teorijos

specialybę ir laukiama norinčiųjų studijuoti. Studijų programa skirta asmenims, norintiems dirbti muzikos apžvalgininkais, recenzentais, korespondentais žiniasklaidos priemonėse, skaityti paskaitas visuo-menei įvairiomis muzikinėmis temomis, vesti, komentuoti įvairių žanrų ir epochų koncertus bei dirbti muzikos teorijos, istorijos ir sol-fedžio dalykų pedagogais.

RežisūraŠiais metais į režisūros studijas yra kviečiami būsimieji lėlininkai.

O kitąmet planuojama priimti ir rengti renginių režisierius. Ši studijų programa labai įdomi ir lanksti, nes kasmet yra rengiami vis kitos re-žisūros srities atstovai.

Sportiniai šokiaiŠokio bakalauro kvalifikacinis laipsnis suteikia teisę būti įvairių

choreografinių žanrų atlikėjais ir dirbti šokių klubų treneriais, masi-nio šokio srities mokytojais, šokių mokytojais bendrojo lavinimo mo-kyklose, baletmeisteriais pramogų industrijos srityje.

Tai viena populiariausių KU MF studijų programų. Čia gimė ir iki šiol Lietuvos vardą garsina sportinių šokių ansamblis „Žuvėdra“. Šis kolektyvas 2011 metų gruodį jau septintą kartą tapo pasaulio čempionu, o 2012 metų pavasarį aštuntą kartą pasipuošė Europos čempionų medaliais.

Menų fakultetas yra pagrindinė atlikėjų rengimo institucija Klai-pėdos muzikiniam bei Dramos teatrams, Klaipėdos kameriniam or-kestrui, atlikėjai bei menininkai čia rengiami ir Klaipėdos regionui bei Lietuvai. Studijas šiame fakultete baigė daugiau nei 5000 absolventų, kurie sėkmingai dirba kultūros ir švietimo įstaigose. Nemaža KU MF

absolventų dalis šiandien yra muzikinių ir dramos teatrų, orkestrų ir ansamblių artistai, įvairių meninių kolektyvų vadovai ir kiti plačiai žinomi kūrėjai.

Stebint profesionalius atitinkamų sričių specialistus galima būtų tvirtai pasakyti, kad Klaipėdos universiteto Menų fakultetas Lietuvos meninės kultūros erdvėje garsina Klaipėdos miesto vardą. KU MF ini-ciatyva rengiami tarptautiniai ir respublikiniai festivaliai, konkursai, konferencijos, praturtinantys šimtmečiais šiame krašte puoselėtas muzikos, teatro, choreografijos ir vaizduojamojo meno tradicijas. Ti-kimės, kad mūsų universitete pasirinkę menų specialybes tobulėsite, stiprinsite savo įgūdžius ir visa tai skleisite meno mylėtojams.

PARENGĖ ŽIVILĖ ALEKSANDRAVIČIŪTĖ

10

Pedagogikos fakulteteKlaipėdos universiteto (KU) Pedagogikos fakultetas (PF)

įsikūręs centrinėje miesto dalyje, viename įspūdingiausių uostamiesčio pastatų. Jis gerai žinomas Vakarų Lietuvos švietimo istorijoje, nes čia jau daugiau kaip šimtą metų rengiami įvairių ugdymo sričių specialistai.

Šiuo metu PF nuolatinėse ir tęstinėse studijose studijuoja dau-giau kaip 1200 studentų. Fakultete veikia 6 katedros.

Šiemet fakultetas skelbia priėmimą į 7 pirmosios pakopos ir 8 antrosios pakopos studijų programas. Stojantiesiems į valstybės finansuojamas studijų vietas bei renkantis kūno kultūros ir sporto pedagogikos, religijos pedagogikos ir psichologijos, socialinės peda-gogikos, vaikystės pedagogikos, vaikystės pedagogikos ir ankstyvojo užsienio (anglų) kalbos mokymo studijų programas privalomas mo-tyvacinis tekstas.

Abiturientams, ketinantiems užsiimti suaugusiųjų ugdymo or-ganizavimu, siūloma rinktis edukologijos pagrindinių studijų pro-gramą. Šios programos absolventai turi plačias profesinės karjeros galimybes. Jie įgyja kompetencijų, reikalingų vykdant praktinę socio-edukacinę veiklą tiek valstybinėse institucijose, tiek nevyriausybi-nėse organizacijose. Didžioji šios programos absolventų dalis dirba suaugusiųjų ugdymo specialistais Lietuvos įmonėse, teisėsaugos bei švietimo įstaigose. Nemažai jų tęsia studijas magistrantūroje.

Edukologijos studentė Agata Lukošiūtė sako: „Tai yra tikrai įdomios studijos, nes jų metu, be pagrindinių edukologijos dalykų, studijuojami psichologijos, retorikos, meninio ugdymo kursai, susi-pažįstama su subkultūrų tyrimais, vadyba. Šios studijos suteikia gana platų išsilavinimą. Antra, ką noriu pabrėžti, tai galimybė dalyvauti tarptautiniuose studentų mainuose. Aš pati, studijuodama eduko-logiją, vieną semestrą mokiausi Švedijoje, o tris mėnesius praktiką atlikau Turkijoje. Sukaupti bendravimo su kitų kraštų studentais įspūdžiai man tikrai yra neįkainojama patirtis“.

Socialinės pedagogikos pagrindinėse studijose parengiami spe-cialistai, galintys teikti socialinę ir pedagoginę pagalbą problemų tu-rintiems nepilnamečiams bei jų šeimoms. Baigusieji šią studijų pro-gramą dirba socialiniais pedagogais mokyklose, globos institucijose, dienos bei vaikų krizių centruose, vaiko teisių apsaugos tarnybose.

Socialinės pedagogikos studentė Ingrida Adolevskytė pasako-ja, kad net ir teoriniai šios programos dalykai jai bei jos kolegoms buvo įdomūs: „Pasilikau studijuoti šios specialybės tik dėl dėstytojų. Esu dėkinga katedros dėstytojams, kurie padėjo atrasti save, padėjo įprasminti norus, atskleisti gebėjimus. Dėstytojai geba žinias per-teikti taip, kad net sausi teoriniai dalykai virsta įdomiais ir supranta-mais.“ Socialinės pedagogikos programos absolventė Indrė Rapalytė savo nuoširdžias pastabas apie KU PF praleistus studijų metus api-

bendrina taip: „Socialinė pedagogika – viena iš nedaugelio studijų programų, kurias baigęs jaunas žmogus gauna ne tik diplomą, bet ir didžiulį bagažą žmogiškųjų vertybių. Studijos mus praturtino kaip asmenybes, kaip būsimus tėvus. Mes sužinojome daug ugdymo pa-slapčių, kurias galėsime taikyti ne tik darbe, bet ir asmeniniame gy-

venime. Prie to, manau, stipriai prisideda įvairių sričių psicholo-gijos kursai (socialinė, šeimos, pedagoginė psichologija ir kt.), kurie šioje programoje studijuo-jami beveik kiekvieną semestrą. Kursai studentams padeda ne tik išmokti suprasti kitus, bet ir geriau pažinti save, o tai, ma-nau, yra labai svarbu norint kva-lifikuotai spręsti būsimų savųjų ugdytinių problemas. Be to, programoje daug laiko skiriama praktikai, kuri atliekama įvairio-se ugdymo institucijose. Aš bū-tent po praktikos supratau labai svarbų ir reikšmingą dalyką – kai dirbsiu socialinio pedagogo dar-bą, niekada nesusidursiu su ruti-na, nes aplinkui visada bus jau-ni, energingi, maištaujantys bei skatinantys tobulėti žmonės.“

Visus, kuriems patinka dar-bas su vaikais, kurie turi pedagoginį pašaukimą, nori padėti vaikams, yra kūrybingi, mėgsta bendrauti su žmonėmis, nori studijuoti naudo-dami aktyviuosius mokymo / mokymosi metodus, naujas technolo-gijas, pažinti praktinį darbo pobūdį, sutikti nuoširdžius, jaunatviškus, geranoriškus dėstytojus, kviečiame rinktis vaikystės pedagogikos (auklėtojo) pagrindinių studijų programą.

Pirmą kursą baigusi Samanta Šlykova, pasirinkusi vaikystės pe-dagogikos (auklėtojo) studijas, pasakoja, kad renkantis šią specialybę svarbu norėti bendrauti su vaikais, juos ugdyti bei suprasti: „Pirma-me pusmetyje išklausėme bendruosius pedagogikos ir psichologijos dalykus. Antrame pusmetyje, klausydami vaiko psichologijos paskai-tų, turėjome galimybę plačiau paanalizuoti vaiko raidos ypatumus, bendrauti su vaikais atlikdami laboratorinių darbų užduotis. Per vaikų literatūrinio ugdymo paskaitas taikėme aktyviuosius moky-mosi metodus, gilinome supratimą apie lietuvių ir užsienio rašytojų kūrinius, skirtus vaikams. Mokėmės, kaip kūrybiškai panaudoti lite-ratūros kūrinius ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikus. Ugdydamiesi tarpkultūrinę kompetenciją klausėme ne tik teorinių paskaitų, bet ir turėjome galimybę dalyvauti susitikimuose su „Erasmus“ studentais bei kitų kultūrų atstovais.“

Gerai mokančiuosius anglų kalbą kviečiame į vaikystės peda-gogikos ir ankstyvojo užsienio kalbos mokymo studijas. Baigusieji galės dirbti ne tik pradinių klasių mokytojais, bet ir mokyti užsienio kalbos pradinėse klasėse.

Sėkmingai pirmą kursą baigęs Karolis Januška, pabrėždamas linksmąją studijų dalį, tikina, kad šių studijų laikas neprailgs: „Jau per pirmąją paskaitą supratau, kad liūdna ar nuobodu tikrai nebus. Linksmas ir labai supratingas dėstytojų kolektyvas, visada padedanti katedros vedėja – visa akademinė bendruomenė siekia padaryti stu-dijas ne tik kokybiškas, bet ir linksmas. Studijų aplinka, bendravimas su dėstytojais atskleidžia Vaikystės pedagogikos katedros šūkį: „Ne tik studijuok, bet ir studentauk!“ Vaikinas taip pat prabyla ir apie studijų kokybę: „Be puikaus kolektyvo ir atmosferos, galėčiau išskirti ir kitus pliusus. Vienas ryškiausių – baigęs šią studijų programą, įgy-si pradinio ugdymo pedagogikos bakalauro kvalifikacinį laipsnį bei mokytojo kvalifikaciją. Galėsi dirbti priešmokyklinėse grupėse (klasė-se), pradinėje mokykloje ir kitose ugdymo institucijose, jaunesniojo mokyklinio amžiaus mokinius mokyti užsienio kalbos, studijuoti ma-gistrantūroje Lietuvos ar užsienio universitetuose. Todėl galiu teig-

11

ruošiami ne tik mokytojaiti, kad pasirinkęs šią studijų programą nesuklydau. Jei myli vaikus, širdyje turi siekį gerinti Lietuvos ateitį ugdydamas jaunąją kartą, per daug negalvok – rinkis būtent šią studijų programą.“

Pirmo kurso studentė Orinta Ašmontaitė antrina bendramoks-liui: „Jau pirmame kurse gauname galimybę prisiliesti prie praktikos, lankomės pamokose. Mokomieji dalykai turi savaip įdomių aspektų. Visa teorija, kuri yra dėstoma paskaitų metu, nėra tiesiog sausa ir neįdomi – ją galima pritaikyti kasdieniame gyvenime.:) Dėstytojai taip pat visi žmogiški ir nuoširdūs, visada stengiasi padėti bėdoje ir kartu spręsti studentui iškilusias problemas.“

Pedagogikos fakultete abiturientai gali rinktis ir psichologijos bakalauro studijas. Psichologo profesija darosi vis populiaresnė. Ji suteikia plačių galimybių psichologijos studijų metu įgytas žinias kū-rybiškai pritaikyti švietimo, sveikatos apsaugos, pramonės ir verslo, teisėsaugos srityse.

Antro kurso psichologijos studentė Agnė Vaičiūnaitė džiaugiasi, kad šią specialybę studijuoja būtent Klaipėdos universitete: „Manau, kad svarbiausia studijuojant yra tai, kad studijos taptų malonumu, o ne kančia. Man studijos – tikras malonumas. Nėra nereikalingų pa-skaitų, nesusijusių su būsima specialybe. Tai dar labiau skatina mano

norą mokytis. Pirmame kurse gana daug sužinojau apie sritį, kuri mane domina – neverbalinę kalbą. Šia kalba pasakome vieni kitiems daug daugiau nei žodžiais. Studijų metu susipažinau ir su daugeliu psichologijos metodų, įgijau žinių apie įvairius psichikos sutrikimus. Nors studijos tik įpusėtos, galiu drąsiai teigti – man jau dabar pa-vyksta greičiau perprasti sutiktus žmones, juos išklausyti, o reikalui esant – pabandyti padėti.“ Būsimoji psichologijos bakalaurė Gytautė Bajorinaitė pažymi, kad renkantis šią specialybę svarbu turėti polinkį domėtis žmonėmis, gebėti bendrauti su kiekvienu asmeniu: „Studi-jos mane galutinai įtikino, kad psichologija – tai specialybė, kurią pa-sirinkdamas privalai nebijoti bendrauti su labai įvairiais žmonėmis ir susidurti su jų problemomis.“

Abiturientams, kurie siekia giliau pažinti krikščionybės istoriją, katalikų tikėjimo ypatumus, o kartu turi vaikų bei jaunimo dvasinio ugdymo pašaukimą, tinkamiausias pasirinkimas yra religijos peda-gogikos ir psichologijos pagrindinių studijų programa. Studijų metu įgyta kvalifikacija suteikia galimybę dirbti tikybos mokytojais viduri-nėse mokyklose, gimnazijose, parapijų centruose. Absolventai taip pat turi teisę mokyklose vesti psichologijos dalykų pamokas.

Šios programos ketvirtakursis Algirdas Leonavičius savo studijas apibūdina taip: „Studijuojant religijos pedagogikos ir psichologijos programoje vienu metu tobulėjama dviejose srityse. Įgyji nemažai

psichologijos žinių, taip pat turi galimybę sustiprinti savo tikėjimą, rasti atsakymus į daugybę tau kylančių klausimų. Po studijų galė-siu dirbti tikybos ir psichologijos mokytoju ar katechetu parapijoje. Studijų privalumas – net trys jų metu atliktos praktikos: katechezės bažnyčiose, tikybos bei psichologijos pamokų mokyklose. Jos trunka beveik pusę metų, bet kartu leidžia aiškiai pajausti, ką reiškia būti tikru mokytoju.“

Merginos ir vaikinai, turintys sportinių polinkių, kviečiami studi-juoti kūno kultūros ir sporto pedagogikos programoje. Ją paprastai renkasi jaunuoliai, siekiantys puoselėti kūno kultūrą ir sportą moky-klose, neformalaus ugdymo institucijose, sporto klubuose. Studijų metu kvalifikuoti dėstytojai moko įvaldyti įvairių sporto šakų metodi-ką, suteikia teorinių žinių, kurios būtinos efektyvinant fizinį lavinimą įvairiose žmonių grupėse. Realizuoti savo sportinius gebėjimus šios programos studentai turi galimybę KU sporto komandose.

Kūno kultūros ir sporto pedagogikos antrakursis Karolis Bara-kauskas nurodo tokius pasirinktosios studijų programos privalumus: „Kūno kultūros ir sporto pedagogikos programa įdomi tuo, kad, be teorinių žinių, studentai lavina savo fizinį pajėgumą bei praktinius įgūdžius. Malonu bendrauti su dėstytojais, pasižymėjusiais savo sri-čių specialistais bei kolegomis, tarp kurių yra daug žinomų Lietuvos sportininkų. Tai skatina propaguoti sportą ir pačiam tobulėti.“

Absolventus, sėkmingai baigusius pirmosios pakopos studijas, Pedagogikos fakultetas kviečia rinktis įdomias ir perspektyvias ma-gistrantūros programas. Šiais metais vyksta priėmimas į šias antro-sios pakopos studijas: edukologijos, karjeros projektavimo, švietimo vadybos, dvasinio konsultavimo, socialinės pedagogikos, šeimos edukologijos ir vaiko teisių apsaugos, kūno kultūros pedagogikos ir pedagoginės psichologijos.

Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakultetas pasižymi puikiais bendruomeniškais dėstytojų ir studentų santykiais. Fakulteto stu-dentai gali naudotis modernia fakulteto biblioteka, kompiuterinėmis klasėmis, specializuotomis auditorijomis ir metodiniais kabinetais. Jų praktiniai užsiėmimai taip pat vyksta Naujųjų technologijų, Psicholo-gijos bei Žmogaus motorikos tyrimų laboratorijose, sportinių žaidi-mų, gimnastikos bei choreografijos salėse.

Sėkmingai pradėti studijas ir įsilieti į naujų patyrimų kupiną studentišką gyvenimą Jums, būsimieji pirmakursiai, padės šaunus Pedagogikos fakulteto studentų atstovybės kolektyvas. Studentų atstovybės pirmininkė Ingrida Adolevskytė kreipiasi į Jus tokiais žo-džiais: „Klaipėdos universitetas traukia savo šūkiu „Laisva mintis ir jūros dvasia“, studijų programų bei stojančių studentų gausa. Mūsų fakultete netrūksta dėstytojų ir studentų šypsenų. Mes, studentų at-stovybės nariai, stengiamės savo iniciatyvomis praturtinti, pagyvinti fakulteto gyvenimą. Mums senosios fakulteto sienos – antrieji na-mai. Iškilus reikalui, Dekanas, Prodekanė, visa administracija kartu su studentais telkia jėgas ir padeda puoselėti mūsų svarbiausią turtą – bendruomeniškumo jausmą. Rinkitės Pedagogikos fakulteto studi-jų programas ir pajausite, kaip šaunu studijuoti ir kiek daug galima sužinoti būnant tarp supratingų ir mokančių sudominti dėstytojų!“

PARENGĖ IEVA LIŠKEVIČIŪTĖ

12

Socialinių mokslų fakultete –Klaipėdos universiteto (KU) Socialinių mokslų fakultetas

(SMF) įkurtas 1994 metais. Šiuo metu SMF yra 7 kated-ros. Čia galima studijuoti ekonomiką, politikos mokslus, visuomeninę geografiją, vadybą, viešąjį administravimą ir žurnalistiką. Baigusieji kolegijas KU SMF gali studijuoti vadybą ir viešąjį administravimą bei įgyti universitetinį išsilavinimą. Šios studijos trunka dvejus metus. Taip pat yra galimybė studijuoti vadybos studijų programą baigusiems aukštesniąsias mokyklas arba ketinantiems įgyti dar vieną universitetinį išsimokslinimą.

Fakultete, žinoma, vyksta ir magistrantūros studijos. Plėsti savo žinias galima Europos studijų, rinkodaros, verslo vady-

bos, verslo ekonomikos, medijų ir komunikacijos bei visuomeninės geografijos studijų programose. Programos dažnai atnaujinamos ir tobulinamos. Baigę magistrantūros programas patys gabiausi absol-ventai gali rinktis trečios pakopos studijas. Socialinių mokslų fakulte-to katedros drauge su kitais Lietuvos universitetais vykdo jungtines doktorantūros studijas.

Pirmos ir antros studijų pakopų studentai turi galimybes semes-trui arba net ištisiems mokslo metams išvykti studijuoti į kitų Euro-pos valstybių universitetus pagal „Erasmus“ mainų programą. SMF studentai gali vykti studijuoti į Italijos, Prancūzijos, Suomijos, Šve-dijos, Vokietijos, Turkijos, Ispanijos, Norvegijos, Lenkijos, Austrijos

ir kitų Europos valstybių universitetus. Nemažai studentų išvyksta į užsienį atlikti praktikos.

SMF bendradarbiauja su kitais Lietuvos ir užsienio universite-tais, vyksta dėstytojų mainai.

Fakultete yra geros studijų sąlygos: veikia gera fakulteto biblio-teka su didele skaitykla, kurioje yra kompiuterizuotų darbo vietų. Be skaityklos, fakultete yra dar trys kompiuterizuotos auditorijos, taip pat prijungtos prie interneto. SMF veikia belaidis interneto ryšys, studentai turi interneto prieigą prie tarptautinių duomenų bazių, ku-

riose visada gali surasti dominančią informaciją.Aktyviai veikia žurnalistų, ekonomistų klubai. Nelieka nuošaly ir

studentų atstovybė, kuri organizuoja įvairius renginius studentų kas-dienybei praskaidrinti: pirmakursių stovyklą, krikštynas, mediumus, įvairias sporto varžybas, duetų vakarą ir kt. Tokių smagių renginių metu SMF kiekvienam studentui tampa mielas ir savas.

Dabartinis KU SMF dekanas prof. dr. Antanas Bučinskas fakulte-tui vadovauja nuo 1998 metų. Jo žodžiais, fakultete turėtų studijuoti tie, kurie „turi didelių ir rimtų planų savo ateičiai bei tikisi gauti plačią erudiciją bei išsilavinimą“.

EkonomikaEkonomikos universitetinių

pagrindinių studijų programa siekiama užtikrinti, kad absol-ventas būtų sukaupęs pakanka-mai dalykinių žinių, mokėtų ir būtų įgudęs pastebėti, identifi-kuoti ir spręsti ekonomikos pro-blemas, taikyti pagrindines eko-nomikos teorijas praktinėje bei profesinėje veikloje, inicijuotų nuolatinį tobulinimosi procesą. Ekonomikos studijų programos tikslas ir uždaviniai – rengti rei-kalingus Lietuvai aukštos kvalifi-kacijos įvairių sričių specialistus, mokslininkus bei menininkus, gebančius dirbti intelektinį ir kūrybinį darbą; sudaryti sąly-gas įgyti moksliniais tyrimais ar

meniniais laimėjimais grindžiamą kultūros, mokslo ir naujausių tech-nologijų lygį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą, kvalifikaciją ir mokslo laipsnį.

Trečio kurso ekonomikos studentas Saulius sako: „Ekonomikos studijos labai plačios ir apima daugybę dalykų, tačiau visų po truputį. Studijuojant yra visos galimybės gilinti žinias individualiai, siekiant geriau išmanyti dalyką ir suprasti, kas dedasi Lietuvoje ir pasaulyje. KU SMF pasirinkau dėl gana paprastos priežasties – stojant nebuvo didelių ketinimų ar svarstymų, kur stoti, nes, manau, žmogus vertini-mas pagal savo žinias ir sugebėjimus, o ne universiteto pavadinimą, tad norėjosi pasilikti arčiau namų ir jūros.“

Politikos mokslaiPolitikos mokslų absolventas turi politikos mokslų teorijos, Lie-

tuvos vidaus ir užsienio politikos, tarptautinių santykių ir lyginamo-sios politikos žinių, išmano valstybės valdymo institucijų, politinių partijų ir socialinių judėjimų veikimą, geopolitinių procesų raidos tendencijas, geba sistemiškai analizuoti, vertinti, lyginti ir progno-zuoti politinius įvykius valstybės vidaus ir tarptautinėje politikoje, teikti politinės ekspertizės ir konsultavimo paslaugas, kompleksiškai taikyti socialinių mokslų tyrimų metodus, taip pat taikyti individua-laus ir komandinio darbo įgūdžius, būtinus politinėje ir profesinėje veikloje.

Antro kurso politikos mokslų studentas Tomas sako: „Politikos mokslus pasirinkau todėl, kad jau nuo pat mokyklos laikų domėjausi viskuo, kas susiję su politika. Stebėjau naujienas, gilinausi į politinių partijų agitacijas, domėjausi politinėmis mūsų ir užsienio šalių san-tvarkomis. Pradėjęs studijuoti KU SMF nenusivyliau. Žinoma, yra ir minusų, ir pliusų. Dėstytojai gerai išmano savo dalyką, turi ne tik teo-rinių žinių, bet ir nemažai praktikos. Smagu, kad į SMF dažnai kviečia-mi politikai ir įvairios gyvenimiškos patirties turintys žmonės mums skaityti paskaitų, vesti seminarų, diskusijų. Jų lankyti neprivaloma, tačiau aš atėjau čia pasiimti kiek įmanoma daugiau, tad SMF tikrai duoda iš ko ir ką rinktis.“

VadybaBaigus vadybos bakalauro studijų programą suformuojami pro-

fesiniai, mokymosi, savarankiškumo ir atsakomybės, bendravimo ir socialiniai gebėjimai. Tikslas – rengti aukštos kvalifikacijos darbo

13

populiariausios studijų programosrinkos ir regiono poreikius ati-tinkančius vadybos specialistus, gebančius dirbti nuolat kintan-čioje aplinkoje veikiančiose or-ganizacijose, vidutinio ir aukš-čiausiojo lygio vadovais, kurti savo verslą arba tęsti studijas magistrantūroje.

Trečio kurso vadybos stu-dentė Miglė: „Manau, kad vady-ba nėra jau tokia prasta specia-lybė, kaip žmonės trimituoja... Man patinka tai, ką pasirinkau. Paskaitos tikrai neblogos, dės-tytojai – geri savo srities spe-cialistai ir yra pasiryžę išugdyti tikrus, visapusiškai išsilavinusius vadybininkus. Vadyba nenusivy-liau, o ir pats KU SMF tapo man mielas ir savas.“

Viešasis administravimasAsmuo, turintis viešojo administravimo bakalauro kvalifikacinį

laipsnį, yra įgijęs pakankamų viešojo administravimo žinių bei gerai susipažinęs su moksliniais metodais. Absolventas gali kritiškai ir ana-litiškai mąstyti, spręsti organizacijos valdymo klausimus, nustatyti strategines organizacijos veiklos kryptis, įvertinti efektyvumo didini-mo galimybes, pasirinkti optimalius žmonių išteklių valdymo meto-dus. Absolventai gali dirbti valstybės tarnautojais visų lygių valstybės ir savivaldybių institucijose, nevyriausybinėse organizacijose.

Pirmo kurso viešojo administravimo studentė Agnė: „Pasirin-kau KU SMF, nes čia buvo mano norima specialybė, taip pat patinka Klaipėda. Viešasis administravimas yra tikrai įdomus, nes suteikia

įvairiapusių žinių: mokomės ir politikos pagrindų, ir teisės, ir psi-chologijos. Po pirmo kurso šią specialybę galėčiau įvardyti kaip gana perspektyvią ir, svarbiausia, naudingą, nes mokomasi tokių dalykų, kurie pravers ateityje. Man asmeniškai – tai labai įdomi, tikslinga, įvairiapusė specialybė. Jei studentas stengsis, tai tik nuo jo priklau-sys, ar jis baigęs tam tikras studijas turės darbą, nes neperspektyvių specialybių nėra – yra tik žmonės, kurie tingi ir neišnaudoja jiems suteiktų galimybių. Baigus šias studijas atsiveria nemažai galimybių dirbti valstybės tarnyboje, viešojo sektoriaus paslaugų teikimo įstai-gose, nevyriausybinėse organizacijose, savivaldos institucijose.“

Visuomeninė geografijaVisuomeninės geografijos absolventas turi visuomeninės ir

socialinės bei ekonominės geografijos žinių, į kurias įeina daugybė smulkesnių geografijos dalykų. Gali dirbti institucijose, analizuojan-čiose ir sprendžiančiose demografines, ekonomines, socialines, kul-tūrines, teritorinio planavimo ir aplinkosaugos problemas, tokiose kaip savivaldybių ar kitų regioninių institucijų skyriai, nacionaliniai ir regioniniai parkai, agentūros, regioniniai aplinkosaugos departa-mentai, darbo biržos, statistikos padaliniai, taip pat gali dirbti moky-mo įstaigose ir kt. Visuomeninė geografija studijuojamų dalykų įvai-rovės požiūriu yra pati spalvingiausia Socialinių mokslų fakultete, o

studentai įgyja daugybės mokslo sričių pagrindus, išmoksta dirbti su geografinėmis informacinėmis sistemomis (GIS), geba visapusiškai vertinti socialinius ekonominius reiškinius, vykstančius tiek artimiau-sioje aplinkoje, tiek ir pasauliniu lygiu. Studijuojantieji visuomeninę geografiją, atlieka net tris praktikas, kurių viena – tolimoji, vykstanti užsienio valstybėje. Pirmo kurso visuomeninės geografijos studen-tas Jonas: „Manau, kad pasirinkęs šias studijas neprašoviau. Viskas patinka, dėstytojai malonūs, draugiški, paslaugūs, ypač geografijos dėstytojai. Kodėl pasirinkau geografiją? Teisybę pasakius, norėjau stoti į ekonomiką, bet pagalvojau, kad jau ir taip pilna ekonomistų Lietuvoje, tad reikia ko nors įdomesnio.“

ŽurnalistikaBaigę žurnalistikos studijas absolventai geba atspindėti įvairius

visuomeninio, politinio, kultūrinio bei ekonominio pobūdžio įvykius ir reiškinius. Gali dirbti periodinių leidinių redakcijose, televizijos ir radijo stotyse, elektroninės (internetinės) žiniasklaidos portaluose, įstaigų, įmonių ir organizacijų ryšių su visuomene tarnybose. Bai-gusieji žurnalistikos studijas taip pat geba suvokti įvairių reiškinių ir objektų sąsajas, analizuoti jų struktūrą bei savybes, rinkti duomenis ir juos interpretuoti bei pateikti įvairiose žiniasklaidos priemonėse. Klaipėdos universiteto žurnalistikos studentai turi galimybę ne tik semtis teorinių ir praktinių žinių paskaitose, tačiau ir savanoriškai pa-dirbėti Klaipėdos universiteto laikraštyje ar laidoje „Universitetai.lt“. Žurnalistikos studijų programos studentai turi galimybę gilinti prak-tinius gebėjimus - publikuoti straipsnius Socialinių mokslų fakulteto tinklaraštyje „Sociumas“.

Trečio kurso žurnalistikos studentė Dovilė sako: „Manau, kad pati specialybė labai įdomi ir tinka tiems, kurie nenori dirbti užsidarę kabinete ar spręsti vis tas pačias problemas. Dirbdamas tokį darbą kiekvieną dieną susiduri su nedideliais iššūkiais, kuriuos tenka įveikti, bendrauji su labai įdomiais žmonėmis ir patiri ką nors nauja.“

Jei esi pasiryžęs rimtai krimsti mokslus, įgyti žinių ir tapti tikru savo srities specialistu, o dar prie viso to ir smagiai leisti laiką po pas-kaitų – Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakultetas kaip tik Tau!

PARENGĖ GABIJA RAKAUSKAITĖ

14

Altruistų buveinė –Yra žmonių, su kuriais susiduriame kasdien. Jie tyliai

gelbsti tūkstančių gyvybes ar palaiko gyvenimą tiems, kurių gyvybė balansuoja ties riba. Pasiruošusiuosius visuomet padėti kitam jau 11 metų rengia Klaipėdos universiteto (KU) Sveikatos mokslų fakultetas (SvMF).

Šiame fakultete yra siūlomos 7 bakalauro (biomedicinos inžine-rija, ergoterapija, kineziterapija, rekreacija ir turizmas, slauga,

socialinis darbas, visuomenės sveikata), 4 magistrantūros (slauga, rekreacijos ir turizmo vadyba, socialinis darbas , visuomenės svei-katos vadyba).

Sveikata – didžiausias turtasVisuomenės sveikatos studijų programos absolventai supran-

ta ir išmano šiuolaikinės visuomenės sveikatos principus, ES ir Lie-tuvos sveikatos politiką, geba analizuoti gamtines, darbo aplinkos, demografines, gyvenimo kokybės, elgsenos ir gyvensenos charak-teristikas, vertinti visuomenės ir atskirų jos grupių sveikatą, kurti ir įgyvendinti sveikatos stiprinimo programas, vertinti jų efektyvumą. Šios specialybės absolventus mes kasdien sutinkame visuomenės sveikatos biuruose ir centruose, ligonių kasose ir daugybėje viešųjų sveikatos įstaigų.

Visuomenės sveikatos studentė Greta Labanauskaitė džiaugiasi visuomenės sveikatos studijomis KU. Anot Gretos, ji jau nuo 8 klasės norėjo studijuoti specialybę, susijusią su sveikata, ir taip padėti žmo-nėms. „Tai buvo gan nauja specialybė, įdomi. Dabar jau baigiau tre-čią kursą ir net minčių nekyla, kad pasirinkau netinkamą specialybę. Mokomės visko, ko ir norėjau – nuo biologijos ir fiziologijos pagrindų iki įvairiausių ligų, jų prevencijos. Ši specialybė leis išsipildyti svajonei padėti žmonėms ilgiau išlaikyti geresnę gyvenimo kokybę, nes pre-vencija, kurios mokomės, veikia visą visuomenę. Paskaitos įdomios,

dėstytojai naujų pažiūrų ir kompetentingi, geranoriški, tad jie mums – pavyzdys“, – džiaugėsi būsimoji visuomenės sveikatos absolventė.

Kineziterapija – universalumu žavinti specialybėKU SvMF mokosi ir būsimieji kineziterapeutai. Su šios specialy-

bės absolventais mes susitinkame sveikatos priežiūros ir socialinės reabilitacijos, ugdymo, globos įstaigose, sveikatingumo ir sporto centruose bei klubuose. Šie specialistai geba įvertinti pacientų funkcinius sutrikimus, išmano jų atstatymo ir kompen-savimo principus, studijuodami susipažįsta su įvairias poveikio ir profilaktikos metodais (judesio, masažo, psichoterapinio povei-kio ir kt.). Kineziterapeutai geba ne tik dirbti įvairiose įstaigose ir ten taikyti įgytas žinias, bet ir konsultuoti kolegas medikus įvairiais klausimais.

Kineziterapijos studentė Rosita Katavičiūtė labai džiau-giasi, kad pasirinko šią specialy-bę: „Manau, kad kineziterapija yra geriausia alternatyva, susi-jusi su žmogaus gydymu, kurią galėjau pasirinkti, nes per vėlai supratau, ko noriu ateityje, o brandos egzaminai jau buvo

įpusėję. Taip pat ji ganėtinai perspektyvi tiek Lietuvoje, tiek užsieny-je. Ši specialybė patinka todėl, kad kineziterapijos studijų programa yra įvairi ir siūlomi įdomūs mokymo dalykai. Vien per pirmus studijų metus išmokau naudingų dalykų, kurie bus reikalingi ne tik būsimoje profesijoje, bet ir kasdieniniame gyvenime“, – kineziterapijos studijų universalumu dalijasi Rosita.

Rekreacija ir turizmas – profesija aktyviai, kūrybiškai ir ištvermingai asmenybei

Rekreacija ir turizmas – šią specialybę studijuoja bene patys ak-tyviausi studentai. Rekreacijos ir turizmo absolventai puikiai išmano rekreacijos ir turizmo funkcionavimo bei paslaugų teikimo dėsningu-mus, problematiką, reikalavimus visuomenės ir įmonės lygmenyje, dalyvauti rekreacijos ir turizmo procesų analizėje, administravime, planavime ir valdyme. Kasmet rekreacijos ir turizmo studentai su-organizuoja begalę renginių ne tik savo fakultetui, bet ir visam uni-versitetui.

Rekreacijos ir turizmo studentės Džiuljeta Kirkilaitė ir Kamilė Vaitiekutė džiaugiasi pasirinkusios šias studijas, nes būtent jos lei-džia merginoms realizuoti save ir nesėdėti vienoje vietoje. „Buvau girdėjusi, kad tai įdomi specialybė, yra daug perspektyvų. Rinkausi tokią specialybę, kad baigus nereikėtų sėdėti ir žiūrėti į vieną tašką“, – juokavo Džiuljeta. Kamilė pridūrė: „Nemėgstu kalimo, kai niekur negali išeiti. Labai norėjau vaikščioti, veikti.“ Baigusi studijas Kamilė save įsivaizduoja dirbančią apgyvendinimo arba kelionių organiza-

15

Sveikatos mokslų fakultetasvimo srityje. Studentės vienbalsiai sutaria, kad šią specialybę studi-juoja komunikabilūs, kūrybingi ir kantrūs žmonės. Vienas svarbiausių rekreacijos ir turizmo studijų akcentų – praktikos, paliekančios neiš-dildomų įspūdžių.

Socialinis darbas – menas rūpintis kitais Socialinis darbas – universali specialybė, kurią studijuodami

būsimieji socialiniai darbuotojai įgyja ne tik socialinio darbo, bet ir filosofijos, psichologijos, sociologijos, vadybos, teisės mokslų žinių. Studijų metu yra mokomasi net tik profesinės specifikos, bet ir ko-mandinio darbo, komunikacijos, kritinio mąstymo ir netgi kūrybišku-mo. Socialinio darbuotojo profesinė kompetencija įgalina efektyviai spręsti socialines problemas Lietuvoje ir Europoje tiek teikiant, or-ganizuojant ir administruojant konkrečias socialines paslaugas, tiek formuojant socialinę politiką.

Socialinio darbo studentė Sonata Pupalytė sako: „Man ši specia-lybė labai patinka, nes pagalba kitiems ir rūpestis kitais mane skatina būti geresnę, ir man tai malonu.“

Ergoterapija – labiausiai į žmones nukreipta specialybėErgoterapijos specialybės absolventai įgyja kompetencijos sava-

rankiškai ar bendraujant su kolegomis grąžinti, palaikyti ar kompen-suoti sutrikusias pacientų funkcijas. Mokomasi padėti pacientams atsižvelgiant į individualius jų norus ir poreikius.

Ergoterapijos studentė Goda Pečauskaitė džiaugiasi pasirinkusi

ergoterapijos studijas. „Jau nuo mažens buvau vaikas, kuris stengia-si padėti aplinkiniams, todėl ši specialybė man buvo labai patraukli. Ergoterapiją studijuoju tik pirmus metus, bet jau per šiuos metus su-žinojau daug nauja apie žmonių silpnąsias ir stipriąsias puses“, – sako studentė.

Biomedicinos inžinerija – ateities specialybėBiomedicinos inžinerijos absolventai po studijų KU puikiai geba

rinkti ir analizuoti informaciją apie organizmo fiziologinių sistemų būseną, vertinti jų biofizikinius procesus, taikyti įvairias fundamenta-liųjų mokslų žinias ir šiuolaikines technologijas kuriant ir tobulinant medicininę aparatūrą klinikinėje praktikoje.

Biomedicinos inžinerijos studentė Vaiva Strukčinskaitė teigia, kad „tai nauja specialybė, o pati studijų programa kažkiek panaši į biofiziką, tik gal labiau apima gyvybės mokslus. Rinkausi šią speci-alybę, nes ji išties perspektyvi. Taip yra dėl to, kad, vystantis aukš-tosioms technologijoms, medicinoje technika turi eiti koja kojon su

kitais moksliniais laimėjimais. Laikui bėgant patys svarbiausi mokslai bus susiję su tyrinėji-mais, kaip technologijos gali padėti žmogui, ir visa tai vyks molekuliniu lygmeniu. Biome-dicinos inžinerija yra progresyvi specialybė medicinos ir inžine-rijos mokslų sandūroje. Tai spe-cialybė, turinti aukštų siekių, su kompetentingais aukštos aka-deminės kultūros dėstytojais ir geranoriškai nusiteikusia kate-dra“, – tokia studentės V. Struk-činskaitės nuomonė.

Slaugos specialybė – ne tik profesija, bet ir gyvenimiškų įgūdžių lavinimas

Slaugos specialybės absol-ventai ne tik įgyja žinių, kuriomis remiasi slauga, bet ir susipažįsta su moksliniais tyrimo metodais, įgyja praktinių įgūdžių. Įgytas slaugy-tojo išsilavinimas suteikia gydytojo kolegos, gebančio ne tik patarti įvairiausiais klausimais, bet ir prireikus pakeisti kolegą, statusą.

Slaugos studentas Pranas Kvietkus sako: „Tai mokslas apie rū-pinimąsi žmogumi ir jo priežiūrą sunkiais momentais. Studijuojant slaugos specialybę žinios bei praktika padeda labiau suprasti su sveikata susijusius gyvenimo suduotus kirčius. Ligos, nelaimingi at-sitikimai gali užklupti bet ką, nepriklausomai nuo statuso, finansinių pajėgumų, ir tai gali būti tu, tavo artimieji ar tiesiog nepažįstamieji. Studijuodami slaugą mes sužinome, kaip profilaktiškai mažinti tokių atvejų skaičių ar kuo būtų galima padėti tuo metu. Man slaugos spe-cialybė – tai gyvenimiškai svarbių gebėjimų lavinimas su perspektyva gauti darbą ir džiaugtis rūpinantis kitais. Niekada negalvojau, kad ga-lėčiau studijuoti medicinos srityje, bet dėl savo pasirinkimo nesigai-liu. Įdomu ir naudinga.“

Kasmet KU SvMF palieka daugiau nei 200 absolventų (šiemet – 236). Tarp baigusiųjų KU SvMF yra „Krantas Travel“ kelionių agen-tūros įkūrėjas Putinas Bielskis, Lietuvos sportinių trikovių dalyvis, čempionas Julius Raudavičius, o dvi SvMF absolventės, savanoriau-jančios Dvasinės pagalbos jaunimui centre, yra įkūrusios programą, padedančią įvairiausių problemų turintiems vaikams.

PARENGĖ IEVA AUGYTĖ

16

K L A I P Ė D O SU N I V E R S I T E T A S

ISSN 2029-5545Tiražas 2000 egz.

www.ku.lt/laikrastis

Redakcija:Herkaus Manto g. 84LT-92294, KlaipėdaTel.: (8-46) 398 985

El.paštas: laikrastis@ku.lt

LeidėjasKlaipėdos universitetas.

Spausdino UAB “Druka”, Mainų g. 5, KlaipėdaTel.: (8-46) 380 458

Redaktorė: Edita VaškaitytėKorektorė: Aušra LembergerKorespondentės: R. Juozapaitytė, Ž. Aleksandravičiūtė, I. Augytė, A. Noreikaitė, I. Liškevičiūtė,G. Rakauskaitė, V. Butkutė. Maketuotojas - fotografas: Andrius Pelakauskas

Redakcijos ir straipsnių autorių nuomonės nebūtinai sutampa.