1

Klaipėdos universitetas – Vakarų Lietu-vos regione įsikūrusi aukštoji mokykla. Tai daugiasritis ir tarpdalykinis, į tarptautinius akademinius tinklus integruotas nacionali-nis ir Baltijos regiono jūros mokslų ir studijų lyderis, kultūros paveldo puoselėtojas ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi centras.

VIZIJA

2

Klaipėdos universitetas yra Lietuvos – jūrinės valstybės ir Baltijos jūros regiono mokslo, meno ir studijų polifunkcinis cen-tras, rengiantis aukščiausios kvalifi kacijos specialistus ir puoselėjantis humanistines vertybes. Klaipėdos universiteto misija: • vykdyti Jūros aplinkos ir jūrinių tech-

nologijų mokslinius tyrimus ir studijas; kurti ir plėtoti integruotą mokslo, studi-jų ir verslo centrą – Jūrinį slėnį;

• puoselėti Baltijos jūros regiono istoriją, kultūrą ir kalbas; švietimą, sveikatą ir socialinę gerovę; ekonomiką, politiką, komunikacijas, menus;

• siekti Vakarų Lietuvos regiono ir Klai-pėdos miesto darnios plėtros.

MISIJA

3

Klaipėdos universitetas įsteigtas 1991 m. sausio 1 d. Jis pradėjo veiklą turėdamas tris fakultetus ir apie 3000 studentų. Universi-tetui 1993 m. buvo perduotas buvęs karinis neogotikos pastatų ansamblis.

Dabar Universitete studijuoja per 6500  studentų, 3500 klausytojų, dirba 1300 darbuotojų, iš jų 600 dėstytojų ir moks-lo darbuotojų (daugiau kaip 250  mokslo daktarų, 50 pripažintų menininkų). Univer-sitetą yra baigę per 30 000 absolventų.

JAUNAS UNIVERSITETAS Universitetas 2012 m. akredituotas še-šeriems metams – maksimaliam akredita-vimo laikotarpiui Lietuvoje. Tai teigiamas Universiteto realiųjų išteklių, valdymo, stu-dijų bei mokymosi visą gyvenimą sistemų, mokslinių tyrimų kokybės įvertinimas ir Universiteto specializacijos akcentai Lietu-vos aukštojo mokslo sistemoje. Vidutinio dydžio, mobilus ir geros kokybės Klaipėdos universitetas, būdamas Baltijos jūros regio-no mokslo ir studijų centru, turi geras pers-pektyvas.

4

Universitete veikia septyni fakultetai: Gamtos ir matematikos mokslų, Humani-tarinių mokslų, Socialinių mokslų, Sveika-tos mokslų, Jūrų technikos, Menų, Peda-gogikos; du studijų institutai: Jūreivystės ir Tęstinių studijų. Šiuose padaliniuose yra 52 katedros. Yra trys mokslo institutai: Bal-tijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos, Mechatronikos. Veikia keletas mokslo ir stu-dijų centrų. Svarbų vaidmenį akademiniame darbe vaidina ir kiti padaliniai: Biblioteka, Botanikos sodas, Leidykla, Karjeros centras, Nuotolinio mokymo centras, mokslinis ti-riamasis-mokomasis burlaivis „BRABAN-DER“, kartu su Ūkio ministerija įsteigtas Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas.

JŪRINIS SLĖNIS

Naujas kokybinis struktūrinis dėmuo Universiteto gyvenime yra Jūrinis slė-nis  – vienas iš penkių Lietuvoje vystomų integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių), kuriamas Klaipėdos universiteto miestelyje.

Jūriniame slėnyje koncentruojamas jūri-nio mokslo ir studijų potencialas, kuriama pažangiausia mokslinių tyrimų ir studijų infrastruktūra, aktyviai plėtojamas bendra-darbiavimas su verslu.

Pagrindiniai Jūrinio slėnio kūrimo tiks-lai:

• didinti jūros mokslų ir technologijų indėlį į Lietuvos ekonomiką ir stip-rinti jų konkurencingumą tarptauti-nėje rinkoje;

STRUKTŪRA

5

6

• rengti aukščiausios kvalifi kacijos jū-rinio sektoriaus specialistus;

• siekti kuo daugiau mokslinių išradi-mų, naujų technologijų ir inovacijų pritaikyti jūriniuose versluose.

Įgyvendindamas Jūrinio slėnio progra-mą, Klaipėdos universitetas įkūrė Jūros mokslų ir technologijų centrą, kuriame konsoliduojamas jūros aplinkos ir jūrinių technologijų sričių mokslinis potencialas bei ištekliai.

Centras vienija skirtingų Universiteto padalinių, dirbančių jūros ekologijos, aplin-kotyros, krantotvarkos, jūrinės energetikos ir jūrų transporto srityse, mokslininkus, doktorantus, taip pat užsienio šalių tyrėjus.

Jūros mokslų ir technologijos centre šiuo metu kuriamos keturios šiuolaikinės moks-linių tyrimų laboratorijos – Jūros chemijos, Jūros ekosistemų, Jūrinių konstrukcijų pa-tikimumo tyrimų bei Vandens transporto technologijų. Šią tyrimų infrastruktūrą iki 2015 metų papildys ir jau projektuojamas mokslinių tyrimų laivas, skirtas visiems pa-grindiniams okeanografi jos tyrimams vyk-dyti. Laboratorijos ir laivas veiks atviros pri-eigos principu, t.  y. moderni tyrimų įranga bus naudojama mokslo, studijų bei jūrinio verslo technologinės plėtros reikmėms.

7

NARYSTĖ IŠORĖS TINKLUOSE, RYŠIAI

Klaipėdos universitetas yra:• Europos universitetų asociacijos, • Baltijos jūros regiono universitetų, • Baltijos universitetų, • ES mažųjų šalių universitetų,• Tarptautinių vasaros mokyklų, • EMUNI asociacijos universitetų,• Tarptautinės informatizavimo aka-

demijos, • Europos tarptautinio švietimo aso-

ciacijos,

• Mokymosi visą gyvenimą programų ir kitų tarptautinių tinklų bei orga-nizacijų narys.

Universitetas turi mokslo ir akademinių partnerių daugiau kaip trisdešimtyje Eu-ropos ir pasaulio šalių, dalyvauja keliolikos tarptautinių fondų ir programų veikloje.

Pagal dvišales „Erasmus“ sutartis KU bendradarbiauja su daugiau kaip 190  Eu-ropos universitetų. Studijas, praktikas par-tnerių universitetuose turi galimybę rinktis visų studijų programų ir visų studijų pakopų studentai.

8

Klaipėdos universitetas specializuojasi vykdydamas šių krypčių mokslinius tyri-mus, studijas ir ekspertinę veiklą: jūrų bio-loginė įvairovė ir jos apsauga; jūrinis kultū-rinis paveldas ir jo apsauga; jūrų transporto inžinerija ir technologijos; krantotvarka ir kranto valdymas; okeanologija; lietuvių kalba, kultūra ir istorija; regionų ir miestų studijos; sveikatos apsauga; švietimas ir mo-kymasis visą gyvenimą.

Klaipėdos universitetas vykdo 17 ilga-laikių mokslinių tyrimų programų, kasmet dalyvauja daugiau kaip 40 nacionalinių ir tarptautinių mokslinių projektų.

Klaipėdos universiteto studijų programų spektras – 130 studijų programų. Jos aprėpia

biomedicinos studijų sritis, humanitarinius, fi zinius, socialinius, technologijų mokslus ir menus bei visas studijų formas ir būdus. Studentams siūlomos 67 pirmosios pakopos (bakalauro), 53 antrosios pakopos (magis-trantūros) studijų programos. Universitetas didelį dėmesį skiria jauniems mokslinin-kams rengti. 2012 m. vykdoma 10 mokslo doktorantūros studijų programų: ekologi-jos ir aplinkotyros, edukologijos, vadybos ir administravimo, ekonomikos, fi lologijos, menotyros, istorijos, etnologijos, politi-kos, transporto inžinerijos mokslų krypčių. Doktorantų rengimo procese dalyvauja spe-cialistai iš užsienio.

MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR STUDIJŲ PROGRAMOS

9

Mokymosi visą gyvenimą centras – Tęs-tinių studijų institutas, įkurtas 1995 metais. Čia vykdomos sutrumpintos tęstinių studi-jų programos asmenims, turintiems vidu-rinį, aukštojo mokslo koleginį, aukštesnįjį, universitetinį arba jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą. Čia organizuojami atestaciniai, kvalifi kacijos tobulinimo renginiai pedago-gams, socialiniams darbuotojams, andra-gogams, valstybės tarnautojams, sveikatos priežiūros darbuotojams, sporto treneriams ir kitiems darbuotojams profesinei veiklai trūkstamoms žinioms ir gebėjimams įgyti arba juos atnaujinti, bedarbiams.

Klaipėdos universitete veikia Trečio-jo amžiaus universitetas. 2010 m. jis buvo įsteigtas Sveikatos mokslų fakulteto ini-ciatyva. Trečiojo amžiaus universiteto profi -lis – sveikata ir sveika gyvensena. Paskaitas lanko apie 1000 klausytojų. Trečiojo am-žiaus universitetas turi padalinį Palangoje.

Nuotolinio mokymo  (-si) centras vyk-do Universiteto elektroninio ir nuotolinio mokymo (-si) plėtrą, teikia technologinę ir metodinę paramą Universiteto padaliniams. Jo veikla apima nuotolinio mokymo  (-si) sandų akreditavimą, kvalifi kacijos tobulini-mo nuotolinio mokymo srityje kursų Uni-versiteto dėstytojams rengimą, virtualios mokymo  (-si) aplinkos palaikymą ir varto-tojų administravimą, vaizdo konferencijų aptarnavimą.

MOKYMASIS VISĄ GYVENIMĄ

VIRTUALAUS MOKYMO (-SI) GALIMYBĖS

10

Klaipėdos universitete 2011 m. veiklą pradėjo Jaunųjų mokslininkų mokykla.

Ji orientuojasi į 2–4  gimnazijos klasių moksleivių poreikius. Mokyklos tikslas – jauniems, motyvuotiems ir smalsiems mo-kyklos lankytojams suteikti naujausių žinių. Mokykloje veikia informatikos ir programa-vimo, robotikos ir mechatronikos, skaitme-ninės grafi kos ir fotografi jos, jūrinės ekolo-gijos ir aplinkotyros, biofi zikos ir humanita-rinių mokslų (lietuvių kalbos) sekcijos.

Klaipėdos universitetas kasmet daly-vauja daugiau kaip 70-yje ES struktūrinės paramos, įvairių eksperimentinės plėtros, mokslo, studijų fondų ir programų remia-mų projektų (INTERREG ir Baltijos jūros regiono, Pietų Baltijos, COST, 7BP, Norden, BONUS, Norvegijos fi nansinio mechanizmo, Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministerijų, Lietuvos mokslo tary-bos, kitų fondų, programų ir organizacijų). Finansinė projektų išraiška – apie 20 mili-jonų litų.

JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ MOKYKLA

PROJEKTINĖ VEIKLA

11

Jūrinei mokslinei-tiriamajai ir mokoma-jai veiklai 2006 m. įsigytas burlaivis – škuna „Brabander“. Laivo ilgis – 36 m, plotis  – 6  m, burių plotas – 440 m2, pagrindinio stiebo aukštis – 18 metrų. Burlaivyje įdiegta moderni navigacinė įranga, todėl plaukioti jūromis ir vandenynais jis gali bet kokiomis sąlygomis. Ekspedicijų metu vykdomi hi-drografi niai, ornitologiniai, povandeniniai archeologiniai, geologiniai ir kiti tyrimo darbai. „Brabander“ atstovauja Lietuvai tarptautinėse regatose „Tall Ships Races“, „Rostock Hanza Sail“, „Gdansk Old Ti-mer“, „Szczecin Old Timer“ ir kitose, daly-vauja Klaipėdos miesto renginiuose.

Kitas laivas – jachta „Odisėja“ – 14  m ilgio, 4 m pločio, 100 m2 burių ploto ir 2 m grimzlės dvistiebė jachta, pastatyta 1986 metais. Jachta yra mokomasis laivas, skirtas studentams ir buriuoti pradedančiam jauni-mui, kuriame jaunuoliai gali kaupti patirtį ir kelti kvalifi kaciją.

Universiteto mokslininkai nekantrauda-mi laukia naujojo mokslinių tyrimų laivo, kuris bus 42 m ilgio ir 500 t talpos.

LAIVYNAS

12

Bibliotekos fonduose sukaupta apie pusė milijono įvairios tematikos egzem-pliorių knygų. Joje galima rasti daugiau kaip 40 tarptautinių duomenų bazių, skirtų mokslui, studijoms, menams.

Vertingas leidinių kolekcijas turi Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI), Humanitarinių mokslų fakultetų bibliotekos. BRIAI biblioteka turi turtingą Baltijos regiono priešistorės, istorijos ir po-vandeninės archeologijos tematikos fondą, Čikagos lietuvininkų padovanotą evangeli-kų liuteronų parapijos „Tėviškė“ archyvą.

Tai mokslinis mokomasis padalinys, ku-riame mokslininkai kaupia augalų kolekci-jas, atlieka tyrimus, o studentai – praktiką, susipažįsta su pasaulio bioįvairove. Botani-kos sodas atviras visuomenei, rengia pažin-tines ekskursijas.

Botanikos sodas buvo įkurtas 1993 m. 9 ha teritorijoje Danės upės slėnyje. Gau-siausia sode dendrologinė kolekcija. Joje yra augalų iš Vidurio ir Pietų Europos, Azijos, Šiaurės Amerikos. Žolinių dekoratyviųjų augalų kolekcija – antra pagal rūšių skaičių. Likusią kolekcijų dalį sudaro vaistiniai ir prieskoniniai augalai.

BIBLIOTEKA BOTANIKOS SODAS

13

Universiteto leidykla įkurta 1992 m. Išleido per 120 monografi jų ir vadovėlių, daugiau kaip 200  mokslinių konferencijų straipsnių rinkinių, per 750 kitų leidinių.

Universitetas leidžia 10 mokslo žurnalų: Acta Historica Universitatis Klaipedensis; Andragogika, Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba (kartu su šešiais Lietuvos univer-sitetais), Archeologia Baltica; Education in a Changing Society; Jūra ir aplinka; Socio-logija. Mintis ir veiksmas (kartu su Vilniaus universitetu); Res Humanitariae; Tiltai, Re-gional Formation and Development Studies. Visi šie leidiniai įtraukti į tarptautines refe-ruojamas duomenų bazes. Pastaruoju metu pradėtas leisti elektroninis mokslo žurnalas Skaičiuojamasis mokslas ir metodai.

Nuo 1994 m. kovo mėnesio leidžiamas laikraštis „Klaipėdos universitetas“. Tai iliustruotas mėnraštis, skirtas studentams ir akademinei bendruomenei, informuojantis apie svarbiausius įvykius ir laimėjimus Uni-versitete, studentų gyvenimą.

Universiteto televizija kuria televizijos laidą „Universitetai.lt“ studentams ir Lietu-vos akademinei visuomenei apie universite-tų veiklą; laida transliuojama TV6 kanalu. Universiteto televizija kartu yra ir mokymo bazė bei kūrybinė laboratorija žurnalistikos ir kitų specialybių studentams.

AKADEMINĖ LEIDYBA INFORMACIJOS SKLAIDA

14

Baltistika Klaipėdos universitete – tai ir dabarti-

nių, ir išnykusių baltų kalbų bei kultūrų tyri-mai ir studijos. Baltų kalbotyros ir etnologi-jos katedroje ir Baltistikos centre tyrinėjami įvairūs lietuvių, latvių, prūsų kalbų istorijos dalykai, baltų kalbų tarpusavio santykiai. Pripažinimą pelnė prof. Rimanto Balsio, doc. Jono Bukančio darbai. Prof. Dalia Ki-seliūnaitė yra pagrindinė ir bene vieninte-

lė unikalios kuršininkų tarmės ir kultūros tyrinėtoja, susiformavo jos vadovaujama kuršininkų kalbos ir kultūros tyrimo mo-kykla. 2012 metais profesorei buvo įteiktas Baltijos Asamblėjos medalis už inicijuotas latvistikos studijas Klaipėdos universitete.Kalbininkas prof. Albinas Drukteinis yra Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys, Lietuvių kalbos draugijos tarybos narys.

MOKSLAS, STUDIJOS, ŽMONĖS: KUO ESAME ĮDOMŪS

HUMANITARINIŲ MOKSLŲ SRITIS

15

Literatūra ir teatras

Žinoma mokslinė ir kūrybinė literatų prof. Romos Bončkutės, doc. Marijaus Ši-dlausko bei Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato (2009 m.) doc. Rolando Rastausko veikla. Literatūros katedros dės-tytojai ir studentai bei šios katedros absol-ventai nuo 1984 m. kasmet šaukia respu-blikines klojimo teatrų krivūles. Taip pa-laikomos senojo lietuviško teatro tradicijos, kurių didžiausias puoselėtojas yra Lietuvos klojimo teatrų draugijos pirmininkas prof. Petras Bielskis.

Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros mokykla

Tai vieta, kurioje įvairiais lygiais mo-koma lietuvių kalbos ir supažindinama su Lietuvos kultūra. Mokykla skirta visiems kitakalbiams, norintiems mokytis lietuvių kalbos bet kuriuo lygiu ir įgyti žinių apie Lietuvos ir Baltijos regiono kultūrą. Moky-kloje mokosi „Erasmus“ programos bei Švie-timo ir mokslo ministerijos stipendininkai, taip pat asmenys, savarankiškai apsisprendę mokytis lietuvių kalbos. 2012 m. šiuos kur-sus lankė klausytojai iš daugiau kaip dvide-šimties pasaulio šalių. Tarp jų studentai iš Japonijos, Meksikos, Kolumbijos, Uzbekijos ir kt.

16

Baltijos regiono istorijos ir archeologi-jos tyrimai koncentruojasi Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institute. BRIAI mokslininkų kolektyvo – doc. Audronės Bliujienės, prof. Algirdo Girininko ir prof. Vlado Žulkaus – darbų ciklas „Baltai Balti-jos jūros erdvėje (1994–2008 m.)“ 2009 m. buvo nominuotas Nacionaline mokslo pre-mija. Akademiko prof. V. Žulkaus vadovau-jama povandeninės archeologijos tyrimų grupė pirmoji Lietuvoje pradėjo išsamius šios srities mokslinius tyrimus Baltijos jū-roje, Platelių ežere ir surinko daug unikalių duomenų apie povandeninį paveldą, daug prisidėjo prie Povandeninio kultūros pavel-

do apsaugos konvencijos ratifi kavimo Lietu-voje.

BRIAI mokslo darbuotojas dr. Vasilijus Safronovas, 2011 m. apgynęs humanitarinių mokslų srities daktaro disertaciją, tapo jau-niausiu istorijos mokslų daktaru Lietuvoje. Jo disertacija įvardyta kaip geriausia Lietu-voje, jis pelnė 2012 metų Imanuelio Kanto mokslinių tyrimų premiją Vokietijoje.

17

18

Fiziniams mokslams atstovauja Gamtos ir matematikos mokslų fakultetas ir Jūrų technikos fakulteto padaliniai. Didžiausi fi -zinių mokslų ir studijų laimėjimai siejami su geofi ziniais mokslais ir statistika.

Geo� ziniai mokslai ir studijos

Geofi ziniai mokslai ir studijos reprezen-tatyviausiai atstovaujami Geofi zinių mokslų katedros, kuri bendradarbiauja su Rostoko, Talino technologijų, Sankt Peterburgo hi-drometeorologijos, Helsinkio, Lenkijos Ma-ria Curie-Sklodowska universitetais. Stu-dentai atlieka tolimąsias praktikas Zingst biologinėje stotyje Vokietijoje, Helsinkio universitetui priklausančioje Lammi biolo-ginėje stotyje.

Erdvinė statistika

Statistikos katedros darbuotojų grupė, vadovaujama katedros vedėjo prof. Kęstučio Dučinsko, jau 15 metų vykdo taikomosios erdvinės statistikos mokslinius tyrimus. Tai-komoji erdvinė statistika yra labai reikšmin-ga jūrinės aplinkos tyrimų, modeliavimo srityje. Katedros darbuotojai paskelbė apie 50 mokslinių straipsnių recenzuojamuo-se mokslo leidiniuose, taip pat publikuoja straipsnius Springer, Elsevier ir Wiley leidy-klų leidžiamuose mokslo žurnaluose. Pir-moje pasaulinėje erdvinės statistikos kon-ferencijoje, įvykusioje Olandijoje 2011  m., prof. K. Dučinskas vienintelis iš Lietuvos universitetų mokslininkų skaitė mokslinius pranešimus. Profesoriaus buvusi studentė dr. Jūratė Šaltytė-Benth sėkmingai dirba mokslinį darbą Oslo universiteto Akershus universitetinėje klinikoje.

FIZINIŲ MOKSLŲ SRITIS

19

Jūros mokslai

Universiteto mokslininkai analizuoja ir prognozuoja jūros aplinkos kaitą, tyrinėja kranto zonos išteklių išsaugojimo ir tvaraus valdymo problemas, jų dėmesys skiriamas lagūnų/estuarijų aplinkos fundamentiniams bei taikomiesiems tyrimams Baltijos jūros regione. Instituto mokslininkai kasmet da-lyvauja daugiau kaip 20-yje tarptautinių ir nacionalinių programų, projektų. Pažymė-tini 7BP(FP), BONUS, Baltic Sea Region Programme, South Baltic Cross-border Co-operation Programme, EEE ir Norvegijos fi -nansiniai mechanizmai bei kiti ES direktyvų rengimo darbai.

2002 m. Europos Komisija Klaipėdos universiteto BPATPI suteikė Kompeten-cijos centro (Centre of Excellence) vardą. Aplinkos tyrimų srityje tai vienintelė tokį vardą turinti institucija Lietuvoje.

20

Ši sritis atstovaujama Gamtos ir matema-tikos mokslų, Sveikatos mokslų fakultetų ir Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavi-mo instituto (BPATPI). Biomedicinos sri-ties moksliniai tyrimai ir studijos aprūpinti moderniausia moksline ir studijų labora-torine įranga. Universitete tai labiausiai į tarptautinius tinklus integruoti moksliniai tyrimai ir studijos. Nuo 2011  m. BPATPI dalyvauja tarptautinėje doktorantūros pro-gramoje MARES ( Jūros ekosistemų sveika-tingumas ir apsauga). Programos dalyviai – 23 partnerių konsorciumas iš Europos šalių, Australijos ir JAV. Baigusiesiems suteikia-mas jungtinis jūros mokslų Ph.D laipsnis.

Sveikatos mokslai

„Sveikata nėra privatus reikalas, tai reikšminga tautos kultūros dalis, esminė žmogaus vertybė... Sveikatos fi losofi jos esmė – liga yra netinkamos gyvensenos padarinys... į tai turi būti orientuota ir medicina...“ (Vydūnas)

Vadovaujantis perfrazuota Vydūno svei-katos fi losofi ja, 1998 m. buvo įsteigtas Svei-katos mokslų fakultetas. Vienas iš svarbiau-sių jo steigimo iniciatorių ir pirmasis deka-nas – žinomas Lietuvos gydytojas kardiolo-gas prof. habil. dr. Algimantas Kirkutis.

BIOMEDICINOS MOKSLŲ SRITIS

21

Slaugos moksliniai tyrimai ir studijos

Slauga – originali mokslinių tyrimų ir studijų kryptis, plėtojama kaip tarptautinis projektas su Suomijos ir Švedijos universite-tais. Svarbus šios krypties laimėjimas – Uni-versiteto narystė Europos slaugos mokslo akademijoje. Doc. Natalja Istomina yra pirmoji slaugos specialistė Rytų Europoje, tapusi šios akademijos nare.

Del� nų terapija

Nuo 2004  m. Socialinio darbo ir Psi-chologijos katedros bendradarbiauja su Lie-tuvos jūrų muziejumi ir vykdo delfi nų tera-pijos projektus, kuriuose vertinama delfi nų terapijos įtaka vaikų su autizmo negalia rea-bilitacijai ir delfi nų terapijos poveikis šeimai vaiko negalios situacijoje.

22

Socialiniams mokslams Universitete atstovauja Socialinių mokslų, Pedagogikos fakultetai, Sveikatos mokslų fakulteto So-cialinio darbo bei Rekreacijos ir turizmo katedros, Tęstinių studijų instituto Andra-gogikos katedra. Socialinių mokslų sritis pa-sižymi regionistikos, vaikystės pedagogikos ir psichologijos, socialinio darbo, naujai plė-tojamos andragogikos krypties moksliniais tyrimais. Socialinius mokslus studijuoja daugiausia studentų – per 3000.

Išskirtinis Socialinės geografi jos kate-dros prof. Stasio Vaitekūno kūrybinis pro-duktyvumas. Per pastaruosius trejus metus jis parengė monografi jas „Lietuvos gyven-tojai“ (liet., angl. kalbomis), 2009 m., „Jus-tinas Staugaitis. Vyskupas. Politikas. Tautos

dvasios ir valstybės puoselėtojas“, 2011 m., „Stanislovas Narutavičius. Signataras ir jo laikai“, 2012 m. Sociologai prof. Aldis Ge-dutis ir dr. Liutauras Kraniauskas pelnė pri-pažinimą miestų sociologijos kryptyje.

Socialinių mokslų fakulteto studentai yra mokomojo portalo „Sociumas“ autoriai.

SOCIALINIŲ MOKSLŲ SRITIS

23

Pedagogika Baltijos šalyse

Pedagoginės minties, mokytojų ren-gimo, švietimo institucijų raidos Baltijos šalyse tyrimus atlieka Baltijos pedagogikos istorikų asociacija (BPIA), kuri priklauso tarptautinei organizacijai Internationale Standing Conference for History of Education (ISCHE). Klaipėdos universiteto moks-lininkai prof. Ona Tijūnėlienė, doc.  Vidi-mantas Raudys, prof. L. Žukauskienė ir kt. yra aktyvūs šios asociacijos nariai. Jie dalyva-vo rengiant kolektyvinę monografi ją „His-

tory of education and pedagogical thought in the Baltic countries up to 1940: an over-view“, 2009 m.

Nacionalinį ir tarptautinį pripažinimą pelnė kūno kultūros ir sporto pedagogikos mokslininkės prof. Eugenijos Adaškevičie-nės darbai.

Prof. Arvydas Ramonas yra Nacionali-nis delegatas universitetinei sielovadai prie CCEE – Europos Vyskupų Konferencijos Tarybos (Šveicarija), Popiežiškosios teologi-jos akademijos (Roma) narys koresponden-tas.

24

Elektroninės patyčios ir jų prevencija

Psichologijos katedros docentė Roma Ši-mulionienė yra COST veiklos Nr. ISO801 valdymo komiteto narė. Pagrindinis veiklos tikslas – dalintis patirtimi ir žiniomis apie edukacinėje aplinkoje egzistuojančias elek-tronines patyčias, siekiant įveikti negatyvų ir stiprinant pozityvų naujųjų technologijų naudojimą moksleivių savitarpio santykiuo-se ir pateikti bendrąsias rekomendacijas, ku-rios būtų taikomos visoje Europoje.

Psichologinės pagalbos centras

Pagrindinis Psichologinės pagalbos cen-tro, vadovaujamo psichologės-psichotera-peutės Dianos Būtienės, uždavinys  – teikti psichologinę pagalbą Universiteto studen-tams, bendruomenės nariams, taip pat ug-dyti socialinio bendravimo įgūdžius, padėti adaptuotis negalią turintiems studentams, suteikti galimybę studentams atlikti profe-sinę praktiką, kelti profesinę kvalifi kaciją, atlikti socialinius psichologinius tyrimus.

24

25

Jų židinys – Menų fakultetas ir jame dirbantys menininkai. Tai nuostabi pasau-linės kultūros žvaigždžių atlikėjų puokštė iš Universiteto pedagogų, Lietuvos ir Europos menininkų, kurie perduoda savo žinias ir pa-tirtį jaunajai kartai.

Sportinių šokių ansamblis „Žuvėdra“ – Klaipėdos universiteto vizitinė kortelė. Uni-versitetas didžiuojasi kolektyvu, jo vadovais prof. Skaistute Idzelevičiene ir prof. Romal-du Idzelevičiumi, kurių ilgametis kūrybin-gas darbas atneša puikių vaisių: kolektyvas

MENAI

25

26

aštuonis kartus puošėsi Europos čempionų medaliais ir septynis kartus tapo pasaulio čempionatų nugalėtoju.

Prof. Eduardas Kaniava – vienas žymiau-sių Lietuvos operos solistų, ilgametis voka-lo pedagogas, koncertuojantis prestižinėse Lietuvos ir užsienio koncertų salėse.

Į fakulteto teatralų šeimą, Režisūros ka-tedrą, kuriai vadovauja doc. dr. Danutė Vai-

gauskaitė, yra įsilieję žinomi režisieriai ir pe-dagogai prof. Gytis Padegimas, prof. Valen-tinas Masalskis. Nuo 2001 m. katedra vykdo tarptautinę teatro režisūros programą, pagal kurią jau mokėsi studentai iš Šiaurės Euro-pos, Kanados, Afrikos, Gruzijos ir Baltijos šalių.

27

Fortepijono katedros prof. Tatjanos Ro-maškinos studentės yra tarptautinių jaunųjų atlikėjų konkursų laureatės.

Menų fakulteto pedagogų gretose yra tokie žymūs menininkai kaip smuikininkas Martynas Švėgžda von Bekker. Nacionalinį ir tarptautinį pripažinimą pelnė birbyni-ninkas prof. Vytautas Tetenskas. Daugelį

Universiteto, miesto, šalies renginių pa-puošia istorinių šokių kolektyvas „Saltan-da“, prof.  Stasys Žilevičius ir doc. Kęstutis Kačinskas  – žinomi karilionininkai, kurie skambina Klaipėdos centrinio pašto bokšto karilionu, koncertuoja užsienio šalyse, daly-vauja tarptautiniuose kariliono festivaliuose.

28

Lietuvos džiazo lopšys

Džiazo studijų Klaipėdoje pradžia – 1979 m. Čia rengiami aukštos profesinės kvalifi kacijos džiazo ir pramoginės muzi-kos atlikėjai, džiazo orkestro, ansamblio vadovai. Klaipėdos universitetą Lietuvoje ir užsienyje reprezentuoja džiazo muzikos atli-kėjai – prof. Pranciškus Narušis, prof. Sau-lius Šiaučiulis, doc. Vytautas Grubliauskas, doc. Algis Kilis, doc. Steponas Januška ir kt. Jie yra ir tarptautinio Klaipėdos pilies džia-zo festivalio pradininkai.

Lietuvos džiazo lopšys

1979 m. Čia rengiami aukštos profesinės kvalifi kacijos džiazo ir pramoginės muzi-kos atlikėjai, džiazo orkestro, ansamblio vadovai. Klaipėdos universitetą Lietuvoje ir užsienyje reprezentuoja džiazo muzikos atli-kėjai – prof. Pranciškus Narušis, prof. Sau-lius Šiaučiulis, doc. Vytautas Grubliauskas, doc. Algis Kilis, doc. Steponas Januška ir kt. Jie yra ir tarptautinio Klaipėdos pilies džia-zo festivalio pradininkai.

29

Baltų parkas Kinijoje

Originali ir sėkminga kūrybinės veiklos kryptis Klaipėdos universitete yra krašto-vaizdžio architektūra. Kraštovaizdžio archi-tektūros ir aplinkos planavimo katedros ve-dėjo prof. Petro Grecevičiaus vadovaujama kūrybinė grupė, parengusi „Baltų kultūros parko“ (� e Baltic Land) projektą, patei-kė jį tarptautiniam konkursui, surengtam

Tarptautinės kraštovaizdžio architektų aso-ciacijos (IFLA), ir pateko tarp 20-ies pasau-lio stipriausių kraštovaizdžio architektūros projektuotojų komandų. Šis projektas, kurio tikslas – pristatyti pasauliui baltų kultūros vertybes, bus įgyvendintas Kinijoje, Jinzhou mieste, 2013 m. vyksiančioje pasaulinėje parkų kultūros parodoje.

30

Jai atstovauja Mechatronikos, Jūreivystės institutai, Jūrų technikos fakultetas ( JTF) ir jų padaliniai.

Mechatronika

Mechatronikos mokslo institute plė-tojamos kelios mokslinių tyrimų kryptys: mašinų dinamika ir patikimumas, nanoda-rinių, elektromechaninių energijos keitimo, termomechatroninių, biomechatroninių sis-temų analizė, kūrimas, vykdomi ir tech-nologinių įrenginių medžiagų, dinamikos bei konstrukcijų patikimumo tyrimai. Ins-titute pradėti vykdyti eksperimentiniai kur-

sai, kurių metu daugiau nei 80  Lietuvos ir Latvijos studentų mokomi dirbti modernia NATIONAL Instruments platformos tech-nine bei programine įranga.

Robotika

Elektrotechnikos ir Informatikos inži-nerijos katedrų studentai ne tik kuria ro-botus, bet ir garsina Klaipėdos universitetą užimdami prizines vietas Europos robotų lygos taurės, Baltijos robotų sumo taurės ir kitose Europos, pasaulio šalių robotų varžy-bose. Pripažinimą pelnė Vitalijus Rodnovas, Audrius Knolis, Martynas Lukas, Oleg Lyan, Tomas Brasas.

TECHNOLOGIJOS MOKSLŲ SRITIS

31

Informatikos inžinerija

Informatikos inžinerijos katedra, vado-vaujama prof. dr. Arūno Andziulio, vykdo unikalią ir originalią tarptautinę projektinę veiklą. Vienas iš projektų, vykdomas ben-dradarbiaujant su Ventspilio universiteto Jungtinių tyrimų ir mokymo centru, Vents-pilio tarptautiniu radijo ir astronomijos centru, numato kosminių signalų perdavimą iš Ventspilio radijo astronomijos centro į Ventspilio bei Klaipėdos universitetus laidi-niu ir belaidžiu ryšiais, duomenų išgrynini-mą, analizę, jų naudojimą, paskirstytojo bei realaus laiko signalų apdorojimą ir valdymo sistemų kūrimą.

Sumanioji traukinių kontrolės sistema

Studentų projektą „Traukinys“ (angl. Intelligent Train Control System) vykdė stu-dentai Tomas Eglynas, Tomas Lenkauskas, Vytautas Beniušis, Tomas Jankauskas, Ilja Gusiatin ir kt., vadovaujami prof.  Arūno Andziulio, lekt. Danieliaus Adomaičio bei asist. Sergejaus Jakovlevo.

Sukurtas modelio parametrų testavi-mo ir rūšiavimo stendas bei specialus algo-ritmas, leidžiantis matavimų duomenis iš-saugoti virtualiojoje atmintyje ir suteikian-tis galimybę traukinio mašinistui gauti rei-kiamą informaciją apie atstumą iki priekyje esančios kliūties, įvertinti stabdymo kelią, galintis automatiškai sumažinti/padidinti traukinio greitį pagal ruožo identifi kavimo informaciją ir pan.

32

Oro taršos iš laivų tyrimų laboratorija

Ši laboratorija buvo įkurta ilgamečio Jūreivystės instituto Laivų mechanikos ka-tedros vedėjo prof. Vytauto Smailio inicia-tyva. Ji vykdo fundamentinius ir taikomuo-sius mokslinius tyrimus bei padeda rengti aukštos kvalifi kacijos specialistus jūrų trans-porto inžinerijos, aplinkosaugos ir chemijos inžinerijos srityse.

Ekspertinė veikla

JTF Laivybos katedros vedėjas prof. Vy-tautas Paulauskas – Europos Sąjungos transporto technologijų strateginio plana-vimo grupės (Strategic Transport Technology Plan – STTP) ir Europos Sąjungos mokslo ir inovacijų strategijos („Transporto baltoji knyga“) rengimo grupės ekspertas  – ats-tovauja Lietuvai Europos technologinėje platformoje WATERBORNE TP. Ši plat-forma generavo ES vandens transporto sistemos strateginės plėtros dokumentus VISION 2020, Strategic Research Agenda (SRA), SRA Implementation Road Map, kurie pabrėžia mokslo, technologijų ir inovacijų plėtros svarbą, projektuoja efek-tyvius vidinių ES išteklių naudojimo būdus kuriant Europos jūrinį klasterį.

kurie pabrėžia mokslo, technologijų ir inovacijų plėtros svarbą, projektuoja efek-tyvius vidinių ES išteklių naudojimo būdus kuriant Europos jūrinį klasterį.

33

Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas

2002 m. Klaipėdos universiteto ir Lietu-vos Respublikos ūkio ministerijos iniciatyva įsteigtas Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas – jungiamoji mokslo ir verslo gran-dis Vakarų regione. Šiuo metu KMTP vie-nija daugiau nei 40 įmonių, viešųjų įstaigų ir tarptautinių kompanijų padalinių. Parkas vykdo intensyvią projektinę veiklą, skati-nančią verslumą, aktyviai dirba technologi-jų perdavimo, inovacijų ir transporto plėtros srityse.

Klaipėdos universiteto mokslininkai 2006–2011 m. atliko daugiau kaip 350 tai-komųjų mokslinių tyrimų, kurių rezultatus perdavė verslo įmonėms, valstybės ir savi-valdybių institucijoms, nevyriausybinėms organizacijoms.

UNIVERSITETO SOCIALINIAI PARTNERIAI

34

Klaipėdos miesto savivaldybėKlaipėdos pramonininkų asociacijaLietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijaLietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijaKlaipėdos pramonės, prekybos ir amatų rū-maiKoncernas „Achema“ ir jo įmonėsAB DNB bankasAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO)AB „Klaipėdos kartonas“AB Vakarų laivų gamykla

Svarbūs Klaipėdos universiteto partneriai:

VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninėVšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninėUAB „Baltisches Haus“UAB „Klaipėdos naft a“UAB Klaipėdos terminalo grupėUAB „Pamario restauratorius“UAB „Klaipėdos LEZ“UAB Klaipėdos keleivių ir krovinių termi-nalasUAB Klaipėdos laisvosios ekonominės zo-nos valdymo bendrovėUAB „Limarko“

35

Klaipėdos universitete yra apie 40 klubų, draugijų ir kita forma veikiančių organi-zacijų.

Klaipėdos universiteto studentų sąjunga (KUSS)

KUSS – tai Klaipėdos universiteto stu-dentus vienijanti ir jų interesams atstovau-janti nevyriausybinė jaunimo organizacija. Tai didžiausia, stipriausia ir lyderio pozicijas užimanti Vakarų Lietuvos akademinio jau-nimo organizacija, veikianti nuo 1994 m. Organizaciją įkūrė aktyvus politikos veikė-jas Eligijus Masiulis.

Klaipėdos universiteto absolventų klubas „KU alumni“

Klubas įsteigtas absolventų iniciatyva 2010 m. Klubo nariai kuria bendrą duome-nų bazę, kurioje absolventai registruojasi ir turi galimybę gauti aktualią informaciją apie Universitetą.

Klaipėdos universitetas yra jaunas, bet jau gali didžiuotis svariais savo absolventų laimėjimais:• Agnė Bilotaitė – Seimo narė• Dainius Budrys – Seimo narys• Lina Grinčikaitė – Pekino (2008) ir

Londono (2012) Olimpinių žaidynių dalyvė

• Eligijus Masiulis – Seimo narys, minis-tras

• Andrius Bielskis – mokslų daktaras, profesorius

• Natalja Istomina – mokslų daktarė, Eu-ropos slaugos mokslo akademijos narė

• Rimantas Kmita – mokslų daktaras, poetas

• Mindaugas Sabutis – Lietuvos evangeli-kų liuteronų bažnyčios vyskupas

• Tomas Vaišvila – Vilniaus tarptautinio oro uosto direktorius

• Aida Milvydaitė – jūrų kapitonė

KLAIPĖDOS UNIVERSITETE VEIKIANČIOS ORGANIZACIJOS

36

Klaipėdos universiteto psichologijos studentų klubas „Savi“

Tai jaunų ir iniciatyvių psichologijos studentų klubas, kurio nariai siekia mokytis ir mokyti bendraudami, linksmai leisdami laiką, dalytis nuomonėmis, idėjomis apie psichologiją, studijas ir ne tik, bendradar-biauti ir tiesiog būti kartu. „Savi“ kas mėnesį organizuoja vis naujus susitikimus, į kuriuos kviečia įvairių psichologijos krypčių specia-listus praktikus.

Ekonomistų klubas vienija studentus, besidominčius ekonomika, verslu, rinkoda-ra. Klube studentai turi galimybę realizuoti save kaip jaunuosius specialistus, įsitraukda-mi į praktinę veiklą, rengdami verslo planus, investavimo projektų paraiškas, kurdami rinkodaros strategijas, analizuodami rinkas.

„Leader Dance“ – tai ritminės gimnasti-kos grupė, vadovaujama doc. Bronės Švitrie-nės. Dalyvavo Europos vyrų krepšinio čem-pionatuose (2007, 2009, 2011 m.), Europos moterų krepšinio čempionate (2011  m.), Pasaulio vyrų čempionate (2010 m.). „Lea-der Dance“ atstovauja Klaipėdos universite-tui ir garsina jį Lietuvos ir Klaipėdos miesto mokslo, sporto bei meno renginiuose, tele-vizijos projektuose.

37

Klaipėdos universiteto buriuotojų klu-bas „Halzas“ vienija buriavimu besidomin-čius asmenis – nuo moksleivio iki garbaus amžiaus profesoriaus, nuo jungos iki kapi-tono – ir tuos, kuriems brangi jūra. Klubo pagrindiniai tikslai yra puoselėti jūrinę kul-tūrą, buriavimo tradicijas, kurti Lietuvą kaip jūrinę valstybę ir atstovauti Klaipėdos uni-versitetui kaip jūriniam universitetui.

Klaipėdos universiteto „Erasmus“ klu-bas. Tai „Erasmus“ studentų tinklas (angl. Erasmus Student Network) ir jame esanti Universiteto sekcija (ESN – Klaipėda ir jos regionas), kuri koordinuoja studijuoti atvykstančius užsienio studentus ir pade-da jiems adaptuotis studijuojant Lietuvoje. Klubas organizuoja įvairius renginius, su-burdamas į vieną vietą Lietuvos ir užsienio studentus. Klubo žmonės – aktyvūs, verž-lūs, lengvai bendraujantys ir ieškantys naujų draugų.

Klaipėdos universiteto studentų krep-šinio komandos fanų klubas „Baltijos žai-bas“. Klubas vienija ir siekia įtraukti į veiklą buvusius ir esamus Klaipėdos universiteto studentus, besidominčius krepšiniu ir palai-kančius KU studentų krepšinio komandą. Tai ne šiaip klubas – tai draugų klubas!

38

Studentų ansamblis „Vytinė“ – tai vie-nas iš pirmųjų studentų meno kolektyvų, susikūrusių Klaipėdos universitete. Ansam-blis unikalus savo muzikos, dainos, šokio raiška. Jo koncertinis repertuaras – daugiau kaip 50  šokių, dainų ir kapelos atliekamų kūrinių. Jam vadovauja meno ir vokalinės grupės vadovė Irena Petrulionienė, šokių grupės  – Vidmantas Mačiulskis, kapelos  – Juozas Staniulis.

Studentų mišrus chorasKlaipėdos universiteto studentų mišrus

choras įkurtas 2007 metais. Šiame chore dainuoja Universiteto studentai ir dėsty-tojai. Choro įkūrėjas ir meno vadovas – doc. Algirdas Šumskis. Choro veikla garsina Klaipėdos universiteto vardą, sudaro sąlygas universitetinių studijų įvairovei, akademi-niam jaunimui teikia galimybę susipažinti

su Lietuvos chorinės kultūros tradicijomis, ugdyti chorinio dainavimo įgūdžius.

Nors choras dar jaunas, tačiau jau yra surengęs ne vieną koncertą Klaipėdoje ir kituose Lietuvos miestuose bei užsienyje. 2009 m. jis parengė Lietuvos tūkstantme-čio Dainų šventės repertuarą ir garbingai atstovavo Klaipėdos universitetui šioje dai-nų šventėje Vilniuje bei Tarptautiniame Pabaltijo šalių dainų šventėje „Gaudeamus“ (2011 m.). 2012 m. choras koncertavo Gra-nadoje (Ispanijoje). KU choras kviečiamas koncertuoti įvairiuose chorų festivaliuose, tarptautiniuose projektuose ir chorų kon-kursuose Lietuvoje bei užsienyje.

39

Sporto klubas „Versmė“Klaipėdos universitete studentams yra

sudarytos sąlygos kelti sportinį meistrišku-mą, jie gali derinti studijas ir sportą sporto klube „Versmė“, kuriam sėkmingai vadovau-ja doc. Genovaitė Avižonienė.

Universiteto absolventė lengvaatletė sprinterė Lina Grinčikaitė 2008 m. Pekino olimpinėse žaidynėse pateko į pusfi nalį ir iškovojo 14-ąją vietą. Sportininkė 2009  m. Pasaulio studentų universiadoje Belgrade iškovojo aukso medalį 100 m bėgimo rung-tyje, o 2011 m. Šenzenyje vykusioje Pasaulio studentų universiadoje buvo apdovanota bronzos medaliu.

Krepšininkas Marius Prekevičius kartu su kitais Lietuvos studentais 2007 m. Ban-koke vykusiose Pasaulio studentų žaidynėse (universiadoje) tapo čempionu. Šioje uni-versiadoje dalyvavo ir septyni Klaipėdos universiteto sunkiaatlečiai.

Europos fi tneso vicečempionė Zita Sat-kauskaitė ne kartą įrodė, kad yra stipriau-sia Lietuvos jėgos trikovės rungtyje. Ji yra 2011  m. Suomijos, Estijos, Latvijos, Lie-tuvos aukštųjų mokyklų sporto žaidynių (SELL) nugalėtoja.

Universiteto irkluotojai – daugkartiniai Lietuvos ir Lietuvos studentų irklavimo čempionatų nugalėtojai bei prizininkai. Tomas Plauška 2011 m. Maskvoje (Rusija) vykusiose studentų Europos irklavimo pir-menybėse laimėjo 2 km distancijos bronzos medalį.

Gytis Vaitkus Maskvoje 2011 m. vyku-siame Europos studentų bokso čempionate iškovojo bronzos medalį.

40

Universitete gausu kitų klubų: mėgstan-tieji leisti laisvalaikį gamtoje gali dalyvauti Linksmųjų gamtininkų klubo veikloje. Siekiantiems ugdyti savo studijų žinias ar laisvalaikiu mėgstantiems pamąstyti, stu-dentai siūlo Liberalios minties ir diskusijų, Žurnalistų ir kt. klubus. Studentams atviri Menų fakultete veikiantys ansambliai, cho-rai, kiti kūrybiniai kolektyvai, esantys kituo-se fakultetuose ar jų katedrose.