2015 3lssN 0r 34-3165

www.m oksla sirtech n i ka.lt..*!:t+ld!B-.

) '.":'"a:. .:- i.:-.:. --,:,:q'..',", .:l r" r

i1f.:CE$SiBfliFiiti!;i,i'til:jir:::!i;.,.-

..,,€ilr..r.i11.liiila:l

' jiitir.t::

r'iJ::'

I-Eii:'' -l

.i::l

rll

,,' --i:-f;:,r',-'-irt:-#Irr-. i-1,5;-rr- ...

;,i;:1,.r:: 1 .j

-:) I rt,,-l.':,.;:., ..1::..--:i,

I

i ....

;

# ''+."_

trukdo iiniq stoka ir pol it i r e :valios nebuvinas

- teigia tikrasis LMA narys, profesorlus Jurgis Kazimieras Staniikls

s&&

a+ '*r,'i ,'l? i': iii j:.i:

{4 :ia-tJiq

r+ ri{.{a:t:ilf i ${r4

'fri!:i:-Elli:::

DARNAUS VYSTYIUOSI CTNTRE\t.

ZMOGUS IR J* GEROVE,il-iesiog reikia negaminti atliekq, tai visi5kai imanoma," - tuo isitikinqs KTU Aplinkos inZinerijosinstituto direktorius profesorius Jurgis Kazimieras StaniSkis, kuris yra daug nuveikqs darnausvystymosi srityje ir pelnqs daugybq tarptautiniq apdovanojimq. Su pripaZinimq pelniusiumokslininku kalbames apie darnq vystymqsi Lietuvoje ir pasaulyje.

svrrrtn**5 YRA NE

TIK UZDAVINYS,

*TT Ift PROBTTMA

IGYVENDINANT

DARNAUS

VYSTYMOSI

KONCEPCIJA

LIETUVOJ E

VALSTYSE NH TIKTURI

D*Mf;T!5 DARNIU

VYSTYMUSI, BTT IR IS

ESMES SUTRASTI,

KAS TAI YRA,

KODEL TAI SVARBU

xnlp ap|gODiNTUMETE DARNAUSVYSTYMOSI KONCEPCTJA?

Darnus vystymasis - tai nauja pasauline

visuomends vystymosi strategija, kuri buvopatvirtinta 1992 m. Rio de Zaneirevirs[niqkonferencijoje ir kuriq prakti5kai pasira5e

visg pasaulio Saliq vadovai. Tai strategija, visgpirma nukreipta i Zmogaus gerovg. |os centre

),ra ne tik ekonominiai rodikliai, ne pelnas ar

BVB o kompleksinis rodiklis - Zmogus ir jogyvenimo kokybe. Si strategija apima keturiskomponentus - ekonomini, aplinkosauginiplaiiqia prasme, socialini ir kulturini.Siandien nereiketq priimti sprendimq, kurieekonomi5kai nenaudingi, turi neigiam4 poveftiaplinkai, yra socialiai nepriimtini ir kenkiakulturai ar kulturos paveldui. |ei bent vienas

i5 Sig rodikliq yra neigiamas, toki sprendimE

reikia atideti arba jo atsisakFti apskritai. UZ

Sios strategijos vykdym4 pasaulyje atsakinga

|ungtiniq Tautq organizacija.

DidZiausia problema pasaulyje yra ta,kad baigiasi ivairts gamtiniai i5tekliai, o del

neefelgrvaus jq naudojimo ir vis augandio

vartojimo generuojama didZiule taria. Mes perdideliu tempu eikvojame gamtinius iSteklius,

todel reikia sustoti ir permEstyti, nes prie5ingu

atveju Zmonijai gresia i5nykimas kaip bet kuriaikitai ekosistemos rrl5iai.

Galima i5skirti darnaus lystymosi metodus,

kuriais jis igyvendinamas. Tai bltg i5teklius

tausojanti ir Svaresne gamyba (tai susijg su

atliekq i5vengimu/maZinimu), ekologiniaigaminiai arba ekologinis jg perprojektavimas(juos reikia taip suprojektuoti/perprojektuoti,kad kuo maZesn[ poverJ<ituretg aplinkaiper visE gaminio gyvavimo laikotarpi),atliekq prevencija (mes turime ne tvarkytiatliekas, o tiesiogjg iSvengti), socialind versloatsakomybe (dalyvauti visuomenes veikloje,vertinti gyventojg poreikius, nuomong). Siuos

klausimus Aplinkos inZinerijos institutassprendZia nuo 1992 m. kartu su daugelio

uZsienio Salig partneriais.

Darniame rystymesi didziuli yaidmeni

vaidina valstybe, nes tik ji gali sudaryti teisines,ekonomines prielaidas, perskirstyti i5teklius,

perorganizuoti veiklas - atlikti tai, ko reikia

igyvendinant darnaus vystymosi principus.

KOKIE PAGRIhIDINIAI UZDAVINIAI,PROBLEMOS IR PASIEKIMAI

ICYVET* Dr NANT nARNAUS VYSTYMOStpLETH&?

Darnus vystymasis labai glaudZiai susijgs su

visuotiniu Svietimu, nes 5i4 nauj4 koncepcij4visg pirma reikia suprasti. Reikia suvokti,kaip reikia glventi, yartoti ir gaminti,siekiant atitikti darnausy;4stymosi principus.Svarbu, kad Svietimas apimtq visus jo etapus,

pradedant vaikq darZeliu ir toliau pletojantvisais lygiais ir visE glvenimE, nes darnus

vystymasis yra dinamine koncepcija.

Mokymai turi vykti ir mokyklose, ir

MOKSLAS IRTECHNIKA 201s Nr.3

universitetuose, ir imonese. Pasauly

jau yra per trlkstanti universitetq, kuriepripaZinti kaip darnus universitetai.Kauno technologijos universitetas(toliau KTU) taip pat nusprende tokiutapti ir toks siekis yra numatytas

universiteto strategij oj e.

Svietimas yra ne tik uZdavinys,

bet ir problema igyvendinant darnaus

'rystymosi koncepcijE Lietuvoje. eiavis dar labai rezervuotai Ziflrima idarng vystym4si. Yra paruo5ta keletas

dokumentg ir mokrirmo programq,bet realiai Svietimas ir tpimai beveiknevyksta. Darnus vystymasis - tai ne tikSvietimas, bet ir daugelio sridiq grimai,

lvairios programos ir iniciatyvos,specialus finansavimas bei kitiskatinantys dalykai.

[gyvendinant darnq vystym4si labaisvarbus valstybes vaidmuo. Vyriausybe

ne tik turi dometis darniu vystymusi,bet ir i5 esmds suprasti, kas tai yra,

ir sudaryti s4lygas sekmingam jo

lgyvendinimui. Vyriausybe daZnai tikmanipuliuoja atitinkamais i,odLiais,

populiariomis frazdmis, bet realigsprendimq, kurie sprgstq problem4 i5

esmes, beveik ndra. Trumpai tariant,ralstybes vaidmuo igyvendinant darnqr1'stym4si turi buti daug ry5kesnis.

Mus pasiekia Europos SEjungos

nauji investiciniai projektai, kuriuoser{siems privaloma horizontali priemondrra atitikimas darnaus vystymosiprincipus. Reikes irodyti, kokiaisrodikliais remiantis projektas jiems ne

tik kad neprie6tarauja, bet, atvirk5diai,prisideda prie jg igyvendinimo. Todel

labai aktualus pareiSkejq molgrmai

Sia tema. Ypad svarbu i5 esmes, o

ne formaliai suvokti 5i4 koncepcij4

Zmon6ms, priimantiems sprendimus.

Daug le5g reikia skirti pramonininkq,darbuotojq, kurie baige studijas

gerokai anksdiau, Svietimui. Naujuojuprogramavimo periodu pinigai skiriamidaugiausia tiems projektams, kuriqtikslas parengti inovatlviai mqstandius

specialistus. Kiekvienas specialistas turiiSmanlti darnaus vystymosi metodus,

tureti atitinkamq Ziniq jq praktiniampritaikymui.

Darnaus vystymosi pletrai Lietuvojelabiausiai trukdo Ziniq stoka ir politines

valios nebuvimas.

Pasaulyje pagrindine problema,

trukdanti darniam vystymuisi, yrata, kad Salys rystosi labai netolygiai.

Tai s4lgoja globalizacija, kuri leidZia

i5naudoti kitas 5alis, jq iSteklius,

eksportuoti tar54, palai\rti pigiE darbojeg4. Kapitalo ir Zmoniq judejimas

yra pavojingas dalykas. Tar5a tokiuatveju dideja, nes gamyba i5skaidoma.

Gamybos metu gaminys daZnai

apskrenda aplink Zemes rutuli kelet4

kartq. Rio+20 konferencija i6kele

klausim4 del BVP kaip netinkamo

rodiklio ekonominiam vystyrnuisi

apibndinti. Pagal darnaus vystyrnosi

koncepcij4 tam turdtq btti naudojamas

Zmogaus gerovds indelsas. Siuolaikiniq

ekonomistq nuomone, norintsekmingai idiegti darnaus lystrrrmosi

principus, reikia modifikuoti esamE

makroekonoming sistem4, grist4

visapusiSku bendradarbiavimu.

Maqistr{} program*s,,Aplinkcs vadyL:a ir ivares-ne garrryba" Eurrp*s akisditac!ics ir ivertinirra

seriifikatas

Vienas svarbesniq instituto darnaus

vystymosi Svietimo pasiekimg - taimagistrant[ros studijq programa

,,Aplinkos vadyba ir Svaresnd gamyba',

kuri rengia darnaus vystymosi principussuvokiandius ir atitinkamai m4standius

specialistus. Si programa buvopripaLinta kaip geriausia inZinerind

studijg programa Europoje pagal

poZymi - inZinerinis rengimas darniaipramonei.

Kiti pasiekimai - tai 12 monografijg,k ygq, per 200 moksliniq straipsniq, uZ

kuriuos 2004 m. suteikta Nacionalinemokslo premija, vadoveliai, daugybe

&EFMD

*o[.J6rg€s

Xaunas University of Technology (KTU)lnstitute oa Environmenlal Engifieerir8 (APlNt)

weived otr 28 Janu*y 201 3

QUESTE€| Awad

/) \ J Il/,t X-J-Irkllarev+

lfuFffi:it;et@ffi€r@46q

n -l)t* l'F*'l-ff

&tuPffi*ryMsEa&r9&,

r--x*wI :*. *.**k tuM*@fr* tu E.@& .**

Ye.".lW4 ua?

- oJ6raa9:-_ B_ awARD -a :

Sh-,=,:::Q

i

I

I

igyvendintq inovatyviq proj ektg. Svarbus

apdovanojimas - Baltijos jtros premija,kuri skirta uZ atliktus darbus maZinant

Baltijos juros tar54. Moksliniq darbqir pasiekimrl nematai, bet norisi, kadrezultatai bntq pladiau igyvendinami,kaip tai daroma kitose Salyse.

KAIP 5EKAsI DARNAUS VYSTYMOSIKONCEpCTJA DTEGTT LTETUVOS

!MONESE?

Nuo 1992 m. kartu su uZsienio

specialistais, daugiausia Skandinavijos

Salig, Lietuvos imon6se igyvendinta apie

Simtas projektq.

Mokslo santykis su verslu n6ra

lengvas. Verslininkai paprastai mano,

kad mokslininkai kaikE dirba uZsidarg

nieko bendro neturddami su realybe.

Tadiau verslo ir mokslo priedprie5a

yra tik del neZinojimo. Todel buvopradeta kitaip bendrauti su imondmis- deklaruodavome, kad turime idejg,kaip pagerinti ekonominius rodiklius,kaip, remiantis moksliniais metodais,

identifikuoti problemas ir surasti darniusjg sprendimus. [mon6ms buvo sakoma:jei surasti sprendimai atitiks darnaus

vystymosi principus ir atsipirkimo

trukme bus trumpesne nei treji metai,

Siaures Salig aplinkos finansavimo bankas

NEFCO suteiks lengvatini kreditE.

Pradiioje buvo sunkoka surasti imoniq,bet veliau, matydamos kitg Lietuvos

imoniq teigiamus pavyzdi,its,jos noriai

lsitraukdavo i projektus. Mokslininkaiir imonig specialistai dirbo kartu ne tikkuriant inovacij4, bet ir jos diegimo metu.

Projektams buvo suteiktos lengvatines

paskolos, kurias imones turejo grqZinti i5

igyvendinto projekto per jo atsipirkimotrukmg. [mones pasieke Zenklig

rezultatq - sumaZino atliekg susidarym4,

pagerino kitus aplinkosauginiusrodiklius, padidino pelnq, pagerino

socialines darbuotojg s4lygas, o kartu irkonkurencingum4. eia buvo diegiamos

vadinamosios inkrementinds inovacij os,

MOKSLAS IRTECHNIKA 2o1s Nr.3

kai keidiama ne viskas i5 karto, betvykdomi pakeitimai, leidZiantys

i5likti konkurencingoje rinkoje. Toks

bendradarbiavimo su verslu modelispasiteisino ne tik Lietuvoje. |ungtiniqTautq organizacijose (UNIDO ir UNEP)

buvo labai auk5tai ivertintas ir diegiamas

keliolikoj e besirystandig Saliq

KOKIAS GALIMA ISSK!RTI

PA6RINDINES PRIEMONES

GERINANT APLINKOS AFSAUGfisvErKSrvlrNGUM4?

Galima i5skirti keturias priemones,

kurios pamindtos pradiioje kaip darnaus

vystymosi metodai. Sios priemonds turimokslinius pagrindus ir metodikas,

jos parengtos tailqrti, tik reikia Ziniq

ir politines yalios. Tai - i$teklius

tausojanti ir Svaresnd gamyba, ekologinis

gaminig projektavimas, socialind verslo

atsakomybe ir aplinkos vadyba.

Thusoti i5teklius rei5kia optimizuotiprocesus: efektFviai naudoti vietinius,

atsinaujinandius gamtinius i5teklius,

eliminuoti pavojingas medZiagas, taip pat

pertvarkyti gamyb4 taip, kad kuo maZiau

butq generuojama tar5os ir naudojama

energetinig i5tekliq. I5teklius tausojanti

ir Svaresnd gamyba turi buti grista tarSos

prevencija. Tai reiSkia, kad pagrindinidemesi reikia skirti atliekg i5vengimui,

o ne atliekg tvarkymui, t. y. aukidiausias

prioritetas - tar$os i5vengimas jos

susidarymo vietoje, nes galutinis tikslas -turi nelikti s4vartynq.

Ekolo ginis gaminiq proj ektavimas

- prakiSkai bet kuri gamini galimaperprojektuoti tokiu bUdu, kad jo

poveikis per visE gyvavimo laikotarpi '

butg minimalus. Siuo metodu

sukurti gaminiai neturds pavojingg

mediiagg, tarnaus daug ilgiau, jggamybai ir naudojimui reikes maLiau

materialiniq bei energetinig i5tekliq.

Savaime suprantama, kad kuo daiktas

ilgiau naudojamas, tuo jo neigiamas

poveikis aplinkai bus maZesnis ir jo

eksploatacija bus pigesne. Yra i5rysQrta

i5sami teorija, kaip projektuoti naujus

arba perprojektuoti esamus gaminius.

Lietuvoje 5is metodas jau pritai\rtasdaugiau kaip 50-yje gaminiq, kai kurie i5

jq yra ir Europos rinkoje.

Diegiant darnaus vystymosi principus

ekonomikoje svarbiu aspektu tampa

socialine verslo atsakomybe. Socialine

verslo atsakomybe tai ne labdaros

teikimas, bet prasmingas 5iq principq

,,fi gama-ilektronika" Ltd. eiektros skairikli:, insti-tuic specia I istq o-'0." o::ir;:;i:::?l;:

suvokimas ir jq naudojimas santlrkiuose

su yisuomene pladi4ja prasmg L y.

verslui reikia dalyvauti

bendruomeniq veikloje, sveikatos

apsaugoje, r[pintis socialine darbuotojgaplinka. Labai svarbus aspekas -dalyvauti ivairaus lygio Svietime, n>airengiant auk5diausio lygio specialistus,

p avy zdi,it ti, suteikiant tinkamasgalimybes prakikantams, kuriantmolqrmo programas.

Aplinkos vadyba rei5kia, kad imonesturetq diegti aplinkos vadybos sistemas,

kurios nuolat nrpintgsi aplinkos kokybediegiant prevencines inovac{jqs ir siekiant

darnaus vystymosi. Kai kurios imonesturi tokias aplinkos vadybos sistemas,

bet, deja, jos daZnai ndra prevencinds,

ekonomi5kai neefekt,'vios, sprendZia

nereik5mingas problemas ir neuZtikrinanuolatinio veiksmingumo gerinimo.

Deja, dauguma imoniq Lietuvoje

i darnaus vystymosi priemones Zitrilabai atsargiai, nesuyokdamos, kadprofesionalus jg naudojimas ir diegimasvienareik5miSkai pagerintq imoniqekonoming ir aplinkosauging buklg, okartu ir konkurencingum?.

ATLi=K# Fft*SLflr,-q& LgilTUV*iH iffi

i*5 *Aer*TALtAUSE SPffi gr**i&4*BL'T}AI

Problema yra ta, kad atliekqrrl5iavimas Lietuvoj e vyksta vangiai.Pagrindine to prieZastis gl0di atliekgsurinkimo sistemos apskaitoje, pagalkuri4 apmokestinamas gyvenamasplotas, o ne atliekq kiekis. Toks principasr.isi5kai demotyvuoja gyventojus ru5iuotiatliekas, taigi Europos Sqiungos uZduotissumaZinti s4vartynq apimtis iki galutinio

iq likvidavimo tampa neigyvendinamuuZdaviniu. |eigu glventojai i5ru5iuojaatliekas, jie neturetq moketi uZ atliekgi5veZim4 apskritai, nes taip sukuriamapridetine vertri:, o neri5iuotg atliekgapmokestinimas pagal kieki turetq butipadidintas.

Savivaldybes ai5kina, kad nerageresnig brldq apskaidiuoti mokestiuZ atliekg i5veZim4, nes kiti tvarkymobudai yra brangesni, jiems reikia daugiaudarbo. I5 tikrqjq einama lengviausiu,tadiau neperspektyviu keliu: visa na5ta

tenka glruentojams, kurie daZnai moka uZ

neatliktas paslaugas, taigi kartu Zlugdomarisa sistema. Deja, pas mus yra daugstereotipq, kurie daZnai neiveikiami.

KC HE *= i U 5 # Xrer*LFeuJ& tuc*A PL: ru H*S g$iEFrurft 3-€*5 tru5T3T*Y*VTIHT*S KffiY$sTYS Effi Fffi*JfiKTAI?

Pagrindines kryptys tai - i5teklius

tausojanti ir Svaresn6 gamyba, ekologinisgaminiq projektavimas, darnus pramondsrystymas, cheminiq medZiagq rizikosvaldymas, socialind verslo atsakomybe,tausojantis vartojimas.

Daugiausia dirbame su tarptautiniaisprojektais (tureta per 100 projektg), kuriebuvo igyvendinami pramonds imondse,bet buvo projektq ir Svietimo sistemoje.

Siuo metu su europiniais projektais gana

sudetinga: prasidejo naujas finansavimoperiodas, labai didele konkurencija visoje

Europoje ir tikimybe laimeti finansavimq

siekia tik 3-5 procentus. KTU Aplinkosiniinerijos institute uZtikrinama labai

tvirta integracija tarp mokslo ir studijq,ir visa tai susijg su darniu vystymusi.

Studentai ir destytojai kartu dalyvauja

moksliniuose projektuose, o jgneturint, kendia auk$tos kvalifikacijos irSiuolaikiniq specialistg rengimo kokybe.

Tokiu kritiniu momentu pasigendama

didesnio Lietuvos finansavimo.

KAt P erffi ***F/ir -;-;;;;LdYSTYMGSi I ffi G&tutT*SAIJG*5Sffig?YJH P,qE-YGENTI S* KIT*R.4gS

f{iffi*P#5 6airru,lrS:

Pagal statistik4 lry ir neblogai

atrodome, bet darnaus qrstrrnosi

9

principai iki Siol nesuprasti irneiglvendinami. Mes tebeturime nelabaiuZterit4 or4, vandeni, gamt?, nedideligyventojg tankum4, bet tai ne musgnuopelnas. Tai Dievo duotas kampelis,

kuri naudodami ir tausodami pagal

darnaus vystymosi samprat4 galetume

ilgainiui uZtikrinti Salies glruentojams

auk5t4 gyvenimo kokyb g.

Lyginant save su kitomis Salimis,

reikia vertinti visus rodiklius, nes,

kaip jau mindta, darnaus vyshr.nnosi

centre - Zmogaus glruenimo kokybe.

ES dokumentuose pagal kai kuriuosdarnumo rodiklius atrodome prastai,patyzdLiui, esame vieni paskutiniq pagalsocialing atskirti, energijos ir medZiaggpanaudojimo efektlwum4, inovatymmqir pan.

Mes turime visas reikalingas prielaidas

darniam r,ystrr..rnuisi, bet reikia daugdaugiau supratimo, Ziniq, iniciafios,veiklumo ir Zinoma politines valios.

Kalb dj o si Vilij a KAI LIO T E