Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.1

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1 1

2008

1

Maþinkime prarajàtarp mokslo

ir visuomenës

Ledynai irLietuva

Eksperimentineifizikai Vilniausuniversitete –

250 metø

Po þiurkës

Mokslas irverslas: ranka

rankonNumizmatika

þenklu

2 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1

Ledynai irLietuva

Ledynai irDanguolë KARMAZIENË

Pasaulinë meteorologijos organizacija prieJungtiniø Tautø kartu su Pasauline mokslo

sàjunga 2007 ir 2008 metus paskelbëTarptautiniais poliariniais metais.

Lietuva

1 pav. Nuo Jostedalsbreenoledyno besileidþiantys trys

ledo lieþuviai apaèiojesusilieja á vienà

F. Loftesneso nuotr.

2 pav. Autorë su sûnumi prie Brigsdaloledyno palikto moreninio gûbrio,Norvegija, 2000 m.B. Karmazos nuotr.

Praëjusiø metø rugsëjo 27 d. Ðiauliørajone, „Verda Bell“ bendrovës vizito na-muose, vyko forumas „Tarptautiniai po-liariniai metai 2007–2008 su mumis ir bemûsø“. Forumo iniciatorius ir organiza-torius – bendrovës „Verda Bell“ direkto-rius Vladas Krivickas. Forumo dalyviai pa-siraðë kreipimosi dokumentà.

Be puikios forumo organizacijos, rei-kia paþymëti, jog vizito namai ásikûræ uni-kalioje vietoje – ties paskutiniojo ledynoplaðtakø tarpusavio sàveikos zonoje nu-

sidriekusia marginaliniø ozø grandine,vadinamàja „Akmenø rûþa“.

Šiandien jau galutinai išaiškinta, kadšiaurinë Europos dalis, taip pat ir Lietuva,paskutiná kartà pleistocene (prieð 690 000–

13 000 metø) buvo daug kartø apklota sto-rais ledynais, panaðiais á tuos, kurie ðiuometu táso Antarktidoje ir Grenlandijoje, led-jûriø salose bei aukðtø kalnø slëniuose. En-ciklopedijos, geologijos þodynai ledynà api-

brëþia kaip slenkantá ledo masës telkiná Þe-mës pavirðiuje. Ledynai dengia ~ 16,3 mln.km2, o tai atitiktø 11 proc. sausumos. Ben-dras ledynø tûris ~ 33 mln. km3. Sudaro>3/4 Þemës gëlo vandens iðtekliø.

Visuose þemynuose, iðskyrus Austra-lijà, yra didesnës ar maþesnës ledynø dan-gos. Ledynai formuojasi poliarinëse srity-se ir aukðtuose kalnuose aukðèiau snie-go ribos, t.y. ten, kur kietøjø krituliø iðkren-ta daugiau negu jø iðtirpsta ir iðgaruoja.Ledynai susideda iš gleèerinio ledo kris-talø, susidariusiø didëjant sniego dangostankiui dël suslëgimo. Nuolat kaupiantissniegui ir firnui, senesnis suslëgtas snie-gas persikristalizuoja ir susidaro balkðvasfirninis ledas. Dël didelio slëgio apatiniøsluoksniø tankis didëja ir firninis ledas išsik-ristalizuoja á gleèeriná ledà.

Laikas, kol sniego danga pakinta á le-dà, trunka nuo keliasdeðimties iki keliøtûkstanèiø metø. Ledo storis pamaþu di-dëja tol, kol ledas pradeda judëti. Dël kogi ledynas pradeda slinkti? Pagrindiniskontinentinio ledyno judëjimo bûdas –plastiðkas tekëjimas sluoksniuose. O to-

kio judëjimo variklis – spaudimas apati-nëje ledyno dalyje, kur ledas nuo dide-lio svorio ið virðaus yra plastiðkiausias.Juk ledynas apledëjimo centre yra 2–3km ir net 4,5 km storio. Nuo tokio nuola-tiniø atmosferos krituliø svorio apatiniailedo sluoksniai tarsi suminkðtëja ir pra-deda tekëti radialiai, jei nëra kliuviniø, áðalis. Ties pakraðèiu, kur ledynas bûnaprisotintas pakeliui uþgriebtø nuotrupø,plastiðkas slinkimas sulëtëja. Taèiauspaudimo jëga ið apledëjimo centro ne-maþëja. Ledynas sutrûkinëja horizonta-liais plyðiais ir pradeda slinkti iðtisaisstangriais kaip kietas kûnas blokais. Toksledyno slinkimas vadinamas judëjimu vi-dinëmis skilimo plokðtumomis. Dël sa-vo svorio ledynas ima slinkti á þemesnespavirðiaus vietas arba lygumoje nuo vi-durio plinta á pakraðèius. Kalnø slëniuo-se ledynas teka srautais, tarsi lëta upë.

Yra keletas ledyno slinkimo prieþasèiø,kurios tarpusavy susijusios. Svarbiausios


3 pav.LedynopaliktilygiagretûsðtrichaiAutorësnuotr.

5 pav. Targiø ozas ir jo slûgsojimo sàlygos: 1 – þvirgþdo-smëlio nuogulos; 2 – þvirgþdingassmëlis; 3 – ávairus smëlis; 4 – smulkus smëlis; 5 – smulkutis smëlis; 6 – aleuritingas-molingas smëlis; 7 – smëlingas aleuritas; 8 – moreninis priemolis, priesmëlis; 9 – græþinys

4 pav. „Ðvieþiai“ suformuotas ozas tiesOmsbreeno ledyno pakraðèiu, NorvegijaJ.Ehlerso nuotr., 1980 m.

ið jø: 1 – sunkio jëga, 2 – reþeliacija, t.y.periodiškas ledo kristalø atšilimas ir uþða-limas dël slëgio pokyèiø apatinëje ledo da-ly, 3 – sumaþëjusi trintis dël tirpsmo van-dens ledyno guolyje ir ðonuose ir kt.

Ledynai paprastai skirstomi á dvi pa-grindines grupes: þemyninius ledynus irkalnø arba alpinius ledynus. Þemyniniailedynai savo ruoþtu skaidomi á ledyniniusskydus, ledynines kepures ir plynaukð-èiø ledynus, o kalnø ledynai – á kalnø, slë-ninius, priekalniø, potvyniø, kalnø karø irkabanèiuosius ledynus.

Ið þemyniniø ledynø grupës iðskirtinëvieta tenka ledyninëms dangoms (sky-dams), o ið kalnø arba alpiniø ledynø gru-pës – kalnø ir slëniniams ledynams. Le-dyninës dangos – plaèios, storos, den-gia didþiulius sausumos plotus, iðtisas sa-las ar beveik visà þemynà (Antarktidà).Ledyninës dangos teka ið centro á visaspuses pakraðèio link. Jei nusileidþia á jû-rà, nuo pagrindinës masës atskyla led-kalniai. Antarktidos ir Grenlandijos ledy-ninës dangos sudaro >90 proc. visø le-dynø tûrio. Antarktidos ledynas dengiavisà þemynà, iðskyrus Transantarktidoskalnus, kuriø virðûnës kyðo virš ledyno.Jo plotas >13 mln. km2, ledyninio sky-do storis kai kur >4 km (Wilkeso Þemë-je - 4776 m). Grenlandijos ledyno plotas

– 1,7 mln. km2, vidutinis ledo storis sie-kia 1790 m, maksimalus – 3416 m.

Kalnø ledynai dengia kalnø virðûnes,daþnai kelias artimas ar visà jø grandinæ,

leidþiasi nuo ledo laukø iki sniego linijos irþemiau. Didþiausi kalnø ledynai yra Kana-dos Arktiniame salyne, Anduose, Himala-juose. Europoje didþiausias kalnø ledynas– Jostedalsbreeno ledynas Norvegijoje. Joplotas – 487 km2, ledyno ilgis – 80 km,storis vietomis siekia >500 m. Ðio straips-nio autorei teko keletà kartø lankytis Jos-tedalsbreeno ledyne, ties septyniais ledy-no lieþuviais ir betarpiškai stebëti ðiuolai-kiniø formø susidarymà (1 pav.).

Slëniniai ledynai slenka giliais slë-

niais nuo kalnø ledynø, ledyniniø skydø,ledyniniø kepuriø. Daþniausiai jie nusi-leidþia þemiau sniego linijos, kai kurie ikijûros lygio. Slëniniø ledynø yra dauge-lyje aukðtø kalnø (2 pav.).

Ledynai slenka lëtai – nuo keliø metrøiki maþdaug 100 m per metus, Antarktidosávairiose dalyse – 1–10 m. Slinkimo greitispriklauso nuo ledyno storio, paviršiausnuolydþio, temperatûros. Greièiausiai slen-ka kalnø ledynai. Slëninio ledyno judëji-mo greitis jo ávairiose dalyse skirtingas,greièiausiai teka pavirðiuje ir aðinëje srity-je, lëèiau – ðonuose ir prie guolio dël trin-ties ir átrauktø á ledà nuotrupø.

Lietuva laikoma tipiðka ledynø veiklosnetolimoje geologinëje praeityje sritimi.Buvusiø apledëjimø árodymai – ledynø pa-likti pëdsakai reljefe ir nuogulø sluoks-niuose. Visø pirma, kaip pastebi tyrinëto-

jai, – tai rieduliai: rausvi granitai ir juosvidiabazai, pilki gneisai ir roþiniai smiltai-niai, gelsvi dolomitai ir baltos klintys. Išto, jog ðiø rieduliø gimtosios vietos yraŠvedijoje, Suomijoje, Baltijos jûros dug-ne ar jos salose, galima spræsti, kad rie-duliai buvo atvilkti á mûsø kraðtà. Antra –milþiniški senø uolienø luistai, kuriø gim-toji vieta daþniausiai Lietuvoje, iðslëgti iðgilesniø sluoksniø. Luistø dydþiai siekiadeðimtis ir net ðimtus metrø. Treèia – apieledynø veiklos aktyvumà galima spræsti

Ð


Lietuvos hidrometeorologijostarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau– Tarnyba) nuo 2004 m. gruodþio 31 d.iki 2008 m. sausio 31 d. ágyvendina pro-jektà, finansuojamà ið Europos Sàjungosstruktûrinio Europos regioninës plëtrosfondo (ERPF) ir Lietuvos Respublikos biu-dþeto. Bendra projekto vertë – 1 500 000Lt, ið jø 1 125 000 Lt skiria ERPF, 375 000Lt – Lietuvos Respublikos susisiekimo mi-nisterija. Projekto partneris – Valstybësámonë „Kauno aerouostas“.

Projektas skirtas atnaujinti meteorolo-ginæ árangà Kauno tarptautiniame oro uos-

Dalia TARAÐKEVIÈIENËLietuvos hidrometeorologijos tarnybos

prie Aplinkos ministerijos Aviacinësmeteorologijos skyriaus vedëja


UAB „Fima“ specialis-tai montuoja perkûni-jos prietaisà

te. Ðiame oro uoste Tarnyba atlieka atmo-sferos fiziniø parametrø matavimus, kuriereikalingi oro transporto ir keleiviø saugu-mui garantuoti. Vëjo greitis ir kryptis, mato-mumas, debesø aukðtis, slëgis, tempera-tûra ir santykinë drëgmë – ši meteorologi-në informacija yra sudëtinë oro navigaci-jos informacijos, teikiamos orlaiviams,skrendantiems á/ið Lietuvos oro uostø ir Lie-tuvos erdve, dalis. Kuo patikimesnë mete-orologinë informacija, tuo didesnë skrydþiøsauga. Kauno oro uoste veikiantys meteo-rologiniai prietaisai yra pasenæ, iš dalies ne-atitinkantys Tarptautinës civilinës aviacijosorganizacijos (ICAO) ir Europos Sàjungos(ES) reikalavimø, todël meteorologinë in-formacija yra nepakankamai patikima, ne-atitinka ICAO standartø ir reikalavimø. Dëlpasenusiø meteorologiniø prietaisø kylasunkumø teikti skrydþio valdymo paslau-gas pagal tarptautinius reikalavimus. TodëlKauno tarptautinio oro uosto meteorologi-næ árangà, kurià eksploatuoja Tarnyba ir kuriyra sudëtinë oro uosto infrastruktûros da-lis, bûtinai reikëjo atnaujinti.

ið atodangø, kuriose randama sujauk-tø ir suraukðlëtø kadaise buvusiø hori-zontaliai sluoksniuotø storymiø. Ketvir-ta – daug þiniø teikia ledynø veiklos pro-duktas – morena. Tai tankaus ir kieto,akmeningo priemolio ir priesmëliosluoksniai. Slinkdamas ledynas ardëpakeliui esanèias uolienas, daþniausiaiankstesnio apledëjimo morenas. Á jomasæ pateko daug smulkiø ir stambiøuolienø nuotrupø, kurios dar labiau su-smulkintos ir sutrintos pasiskirstë lede.Ledyno masëje, ypaè apatinëje dalyje,tokios moreninës medþiagos susikaup-davo iki 60–90 procentø. Ties ledynopakraðèiu moreningas ledas iðtirpsta,suklodamas ávairios sudëties nuogulas.Tyrinëjant morenoje akmenukø iðsidës-tymà, paèiø nuogulø struktûrà bei teks-tûrà, galima nustatyti ledyno slinkimopobûdá bei morenos susikaupimo sà-lygas. Svarbus buvusiø apledëjimø áro-dymas yra slenkanèio ledyno palikti ly-giagretûs ábrëþiai (štrichai) ir poliruotikietø pagrindo uolienø paviršiai (3 pav.).Dabartinio Þemës pavirðiaus reljefas tai-pogi labai svarus liudijimas. Specialis-tui, tyrinëjanèiam Þemës pavirðiø ir jovidinæ sandarà, nesunku atskirti ledy-no pakraštyje sustumtas ar jo plyšyjesupiltas kalvas, tirpsmo vandenø su-klostytas lygumas, atskirti daubas, ku-rios susidarë iðtirpus po þeme palaido-tiems ledo gabalams ir vëliau èia ágriu-vus þemei. Geomorfologiniai ir geolo-giniai paviršiaus tyrimai leidþia nusta-tyti apledëjimø ribas, ledynø dydþius irjø atsitraukimo pobûdá.

Dabartiniai kruopðtûs ledynø ir jøveiklos rezultatø stebëjimai bei tyrimaiyra labai svarbûs geologijos ir geog-rafijos mokslø raidai. Nuogulø ir relje-fo kilmës nustatymo poþymiai geraimatomi dabartiniø ledynø aplinkoje,kur tebevyksta ledo tirpimo, nuoguløklostymo ir reljefo formø susidarymoprocesai. Tai vadinamojo metodologi-nio aktualizmo principo taikymas, t.y.praeities geologiniø epochø paþini-mas, remiantis dabartiniø procesø ty-rimais (4, 5 pav.).

Svarbu paþymëti, jog beveik ðimt-metá buvo ieðkomi ir kaupiami buvu-siø ledynmeèiø árodymai. Pradinës þi-nios apie senuosius apledëjimus bu-vo kritikuojamos. Tada ir prasidëjo gla-cialistø (apledëjimø ðalininkø) ir mari-nistø (tvirtinusiø aisbergus) ginèas.Galima pridurti, kad dar ir dabar kaikuriuose kraštuose marinistai nesudë-jo ginklø ir atkakliai gina savo pozici-jas: daugiausia jie ginèijasi dël Arktiesbaseino pakraðèiø, kur galbût ið tiesøþemës pavirðiø ir já sudaranèias nuo-sëdas sukûrë vanduo ir ledkalniai.

Jauniausias Þemës raidos geolo-ginis periodas vadinamas ávairiai: kvar-tero, ledynmeèiø arba antropogenovardu. Su pastaruoju, t.y. antropoge-no, vardu siejamas þmogaus intensy-vios evoliucijos ir ledynmeèiø epochostapatumas. Jauniausiajam Þemës rai-dos periodui bûdingi neginèijami ap-ledëjimo reiðkiniai. Šis fenomenas bu-vo pakankamas argumentas, kad kvar-tero periodas bûtø vadinamas ir ledyn-meèiø vardu.

Lietuvoje ledyninës nuogulos su-sidarë pleistocene (per pastaruosius690 000 metø) veikiant pakartotinëmsledyno dangoms, uþslinkusioms ið Fe-noskandijos. Ledyninës nuogulosdengia senesniøjø geologiniø sistemøuolienas nevienodo storio danga. Plo-niausia (1–15 m storio) yra Šiaurës Lie-tuvoje dël ledynø egzaracinës veiklos.Tuo tarpu Þemaièiø ir Baltijos aukðtu-mose pleistoceno nuogulø storis sie-kia 314 m, nes ledynø pakraštyje vy-ko daug gausesnë sedimentacija irakumuliacija. Ledyninës nuogulos su-daro sudëtingus kompleksus, vadina-mas ledyniniø nuogulø formacija.

Kvartero sistemos nuogulas, dau-giausia suformuotas skandinaviðkøjøkontinentiniø apledëjimø ledynø, tyrinë-ja kvartero geologijos specialistai. Su-darant geologinio modelio pavirðinæ da-lá ir jo giluminæ sandarà, naudojami ávai-rûs tyrimø metodai. Daugiausia vertin-gos informacijos teikia atodangos sta-èiø upiø ðlaituose arba karjeruose, kuratsiveria uolienø sluoksniai. DaugelyjeLietuvos atodangø galima matyti tik„jauniausias“ kvartero nuogulas. „Se-nesni“ geologiniai sluoksniai pavirðiu-je atsiveria vien Šiaurës Lietuvoje. Ge-ologui tai lyg muziejus po atviru dan-gumi, kuriame atsiskleidþia geologinëpraeitis. Kita svarbi informacija iðryðkëjatyrinëjant nuogulø giluminæ sandarà,sudarant geologinius pjûvius, ji gauna-ma græþiant græþinius.

Dabartinio Lietuvos pavirðiaus su-formavimui reikðmingiausias buvo pas-kutinysis apledëjimas. Keliø ðimtø met-rø storio ledyno lieþuviai atslinko ið ðiau-rës, per kelis tûkstanèius metø uþklojobeveik visà dabartinës Lietuvos terito-rijà. Atðliauþæs iki Pietryèiø Lietuvos le-dynas sustojo. Ledyno ilgesnio susto-jimo riba vadinama paskutiniojo ledy-no maksimalaus išplitimo riba.

Lietuvoje ledynas ištirpo prieš 13–10 000 metø. Ðiuo metu ledynai tirpstapoliariniuose rajonuose ir kalnuose. Jøtirpimas kelia vyriausybiø, visuomenës,specialistø susirûpinimà, todël neatsi-tiktinai 2007–2008 metai paskelbti Tarp-tautiniais poliariniais metais.


Lëktuvai Kauno orouoste kils ir leisis

saugiai

Ðalia kilimo irtûpimo tako

sumontuotasmatomumo

prietaisas

Kompanijos„Microstep-Mis“

atstovas mokodarbuotojus

Projekto tikslas – garantuoti ICAOstandartus ir Pasaulio meteorologijos or-ganizacijos reikalavimus, teikiant meteo-rologijos paslaugas, didinti skrydþiø sau-gumà, optimizuoti meteorologinës infor-macijos efektyvumà, tobulinti meteorolo-giniø paslaugø kokybæ.

Ágyvendinant projektà buvo vykdomosketurios projekto veiklos, kuriose dalyvavofirmos, nugalëjusios Tarnybos vieðøjø pir-kimø procedûrose. UAB „Lidivos techno-logijos“ rengë projektinæ dokumentacijà irtechninius reikalavimus meteorologineiárangai. Parengtus dokumentus derino suValstybës ámonës „Oro navigacija“, „Kau-no aerouostas“ bei Civilinës aviacijos ad-ministracijos atsakingais specialistais.

UAB „Fima“ padarë Kauno oro uostotopografinæ nuotraukà, tiksliai nustatë kiek-vieno meteorologinio prietaiso stovëjimovietà, numatë ryðiø bei elektros energijoskabeliø tiesimà. Projekto metu Kauno orouoste vyko susitikimai, kuriuose Tarnybos,UAB „Fima“, kompanijos „Microstep-Mis“,Valstybës ámonës „Kauno aerouostas“,„Oro navigacija“ specialistai nuodugniaiaiðkinosi projektuojamos automatinës me-teorologiniø elementø matavimo sistemos(AWOS) prijungimo galimybes prie kitøKauno aerodrome esanèiø sistemø, buvonagrinëjamos problemos, renkamos tin-kamiausios meteorologiniø jutikliø prie ki-limo ir tûpimo tako árengimo vietos. Kom-panija „Microstep-Mis“ kûrë AWOS pro-graminæ árangà. 2007 m. sausio 16–17 d.kompanijoje Bratislavoje (Slovakija) vyko

Tarnybos techninio personalo mokymai,kuriuose dalyvavo Tarnybos Kauno avia-cinës meteorologijos inþinierius GintautasLastauskas ir Metrologijos laboratorijos vy-riausiasis inþinierius Jonas Valkavièius.Techniniams darbuotojams buvo suteiktaþiniø apie AWOS techninæ ir programinæárangà, vidines ir iðorines visø átaisø jung-tis, ðios sistemos prieþiûrà, išduoti sertifi-katai. 2007 m. sausio 19–20 d. kompani-joje buvo rengiami gamykliniai AWOS ban-dymai, kuriuose, be minëtø darbuotojø,dalyvavo Tarnybos direktoriaus pavaduo-tojas Saulius Balys, Aviacinës meteorolo-gijos skyriaus vedëja Dalia Taraðkevièie-në, UAB „Fima“ atstovai. Bandymø metubuvo nustatyta, kad sistema atitinka funk-cinius ir techninius kriterijus pagal sutarty-je numatytus reikalavimus.

2007 m. spalio-lapkrièio mën. UAB„Garliavos kasyba“ rengë Kauno oro uos-te naujø meteorologiniø prietaisø vietas:betonavo pagrindus, rengë áþeminimus,tiesë ryðiø ir elektros kabelius. Ðiuos dar-bus priþiûrëjo UAB „Kelvista“.

2007 m. lapkritá UAB „Fima“, kompa-

nijos „Microstep-Mis“ specialistai sumon-tavo Kauno oro uoste naujus, moderniusmeteorologinius prietaisus. Naujai áreng-ta meteorologinë áranga leis tiksliai iðma-tuoti meteorologinius parametrus aerodro-me ir jo apylinkëse bei greitai sudaryti fak-tiniø orø praneðimus, kurie bus nuolat pa-teikiami orlaiviø pilotams ir siunèiami á avia-ciniø duomenø bankà. Áranga pateiks duo-menis apie oro temperatûrà, santykinædrëgmæ, vëjo kryptá ir greitá, horizontalø(meteorologiná) matomumà, matomumàant kilimo ir tûpimo tako, debesø aukðtá,atmosferos slëgá, krituliø kieká ir rûðá, esa-møjø orø intensyvumà, perkûnijà, kilimo irtûpimo tako sàlygas. Ið viso Kauno orouoste sumontuota 19 ávairiø meteorologi-niø prietaisø, keletas ið jø atliks funkcijas,kuriø senoji meteorologinë áranga neatli-ko, t.y. bus galima 56 km atstumu aplink

Kauno oro uostà fiksuoti þaibo iðkrovas beinustatyti, kuria kryptimi ði perkûnija juda,kilimo ir tûpimo take ámontuoti kilimo ir tû-pimo tako prietaisai tiksliai fiksuos kilimoir tûpimo tako bûklæ.

Meteorologiniø prietaisø duomeniskompiuteriø monitoriuose nuolat gali ste-bëti meteorologai, skrydþiø vadovai bei ae-rodromo prieþiûros specialistai. Meteoro-logine áranga gaunami duomenys bus au-tomatiðkai pateikiami á eterá ir ðiuos prane-ðimus galës iðklausyti orlaiviø águlos. Kom-panijos Microstep-Mis apmokë TarnybosKauno aviacinës meteorologijos stotiesdarbuotojus dirbti nauja automatine me-teorologiniø elementø matavimo sistema.

Šiuo metu derinami bei testuojami me-teorologiniai prietaisai ir programinë áran-ga. Numatoma, kad ði sistema pradësveikti 2008 m. pradþioje. Projekto veiklanuolat buvo viešinama Tarnybos interneti-niame puslapyje http://www.meteo.lt/.

Projektà padëjo ágyvendinti Tarnybosdarbuotojai Vesta Burdenkovaitë, Gintau-tas Lastauskas, Graþina Saulutë Maceikie-në, Sigita Muþilaitë bei straipsnio autorë.


Gyvename laiku, kai net nieko dau-giau neveikdamas, tik skaitydamas moks-lo þurnalus nespëtum sekti net siaurosmokslo srities naujoviø. Dar sunkiau yrajas suprasti ar paaiškinti visuomenei.Mokslo atradimai eilinio þmogaus beveiknepasiekia, nes þiniasklaida apie mokslàmaþai rašo ir kalba. Ðiuolaikinis visuome-nës mokslo þiniø lygis yra þemas ir sun-ku sudominti daugelá þmoniø mokslinë-mis problemomis. Daugeliui neádomûsnet mokslo populiarinimo þurnalai. Pra-raja tarp mokslo ir visuomenës gilëja. Te-levizijos laida Klausimëlis rodo, kokiemoksliðkai neiðprusæ yra jauni Lietuvosmiestø ir miesteliø þmonës. Mokslininkøuþdavinys yra maþinti ðià prarajà. Kitaipjà uþpildys intelektualûs beraðèiai (1 pav.),mulkindami visuomenæ parapsichologija,bûrimais ir kitais nebûtais dalykais.

Paþiûrëjus á vidurinës mokyklos va-dovëlius galima susidaryti nuomonæ, kaddidþiausi mokslo atradimai buvo pada-ryti XVIII ar XIX amþiais. Tas reiškia, kadmokyklos moksleiviø nesupaþindina sudidþiausiais mûsø laikø mokslo atradi-mais. Tarptautinës apklausos rodo, kadmûsø moksleiviai vis maþiau turi þiniø irgebëjimø jomis naudotis. Baigæ viduri-

Mokslas yra labiausiai jaudinantiatradimø iniciatyva þmonijosistorijoje. Stulbinanèiai trumpulaiko tarpu mokslas praplëtë mûsøþinias nuo subatominiø daleliø iki

Prof.Jonas

GRIGASLietuvos

MA naryskorespon-

dentas

Maþinkime prarajà tarp mokslo ir

visuomenës

galaktikø elgesio. Jis atskleidþia,kaip veikia gamtos dësniai ir kaipviskas tarpusavyje susieta. Mokslasleidþia numatyti, kas tam tikromisaplinkybëmis gali atsitikti. Tai ir

1 pav. „Naujieji“ mokslininkai 2 pav. Gëlës pumpuras, padidintas 20 kartø 3 pav. Musë su 2 mm akiniais 4 pav. Vabalo lerva, padidinta 100 kartø

nes mokyklas moksleiviai neþino dauge-lio gyvenimà keièianèiø atradimø, kuriebuvo padaryti XX amþiuje. O juk dides-në dalis jaunimo nepatenka á universite-tus, todël jø mokslo þinios pasilieka mo-kyklos lygio. Didesnioji dalis universite-tø studentø studijuoja humanitarinius irsocialinius dalykus ir nesimoko moksli-niø disciplinø, todël jø gamtamokslinësþinios taipogi lieka vidurinës mokykloslygio. Þinoma, jie kaþkiek prisirenkamokslo þiniø iš ávairiø ðaltiniø, bet tos þi-nios negilios ir atsitiktinës. Nepakanka-mas mokslinis lavinimas sukûrë situaci-jà, kurioje þmoniø mokslo þiniø lygio ska-lë kinta nuo neolitinio iki XX a. þmogaus.

XX a. buvo mokslo revoliucijos am-þius. Kvantinë fizika revoliucionizavo išpradþiø fizikà, o po to kitas mokslo ir tech-nologijø sritis. Reliatyvumo teorija pakei-të kosmologijà. Molekulinë biologija ið es-mës pakeitë poþiûrá á gyvybæ. XX a. moks-lo revoliucija atskleidë naujà pasauliovaizdà, skirtingà nuo to, kurá matë pra-ëjusio ðimtmeèio þmonës. Mikroskopaileido giliau paþvelgti á mus supanèià ap-linkà (2–4 pav.), teleskopai – á Saulæ (5pav.), planetas (6 pav.) ir galaktikas. Mo-tina Gamta dabar atrodo kitaip. Visata at-rodo kitaip. Gyvenimas yra kitoks.

Supratimas ateina per þinias. Tik tu-rëdami þiniø ir supratimà, naudodaminaujausias technologijas galime naujaipaþvelgti á mus supantá pasaulá. Kai be-veik prieš tris deðimtmeèius Japonijojepirmà kartà pro galingiausià mikrosko-pà pamaèiau maþyèius atomus, kurie yratik koncentruota energija, visai kitaip su-

vokiau, kad pasaulis sudarytas ið erd-vës ir laukø. Þiûrëdami á nuostabø nak-ties dangø mes galime pajusti tà paèiànuostabà ir pagarbià baimæ, kokià jautëmûsø proseneliai. Bet su ðiuolaikinës ast-ronomijos þiniomis mes protu galime su-prasti tai, ko akys nemato: ásivaizduotitamsiàjà medþiagà, kuria uþpildyta di-desnioji visatos dalis, juodàsias skyles,naujai atrastas planetas, neutroninesþvaigþdes ir kvazarus. Jie pagilina mû-sø nuostabos ir paslapties suvokimà.Galingø ðviesos ir radijo teleskopø, su-kurtø per pastaruosius deðimtmeèius,dëka mûsø informacija apie visatà tie-siog sprogo, labiau nei Galilëjui pro sa-vo teleskopà paþvelgus á dangø.

Milþiniðkai iðsiplëtus mokslo þinioms,atëjo didëjanti tendencija specializuotis ásmulkias mokslo sritis. Skirtingø srièiømokslininkai suskilo tarsi á atskiras kuni-gaikðtystes ir kariauja durpiø karus, var-þydamiesi dël finansavimo ðaltiniø.

Lietuvos mokslininkai, bûdami pa-saulio „mokslo klubo“ nariai, daug pa-darë ir daro, berdami po grûdelá á þiniøaruodà. Taèiau jø darbai daugeliuineþinomi. Todël visai natûralus yradaþnai girdimas þmoniø klausimas: kureina mokslui skiriami ðimtai milijonø li-tø? Graþu, kad turime 15 universitetø ir29 valstybinius mokslo institutus. Ðau-nu, kad turime 5500 mokslininkø, taèiaukà jie veikia ir nuveikë? Kiekvienas turë-tø þinoti, kokias valstybei svarbias pro-blemas sprendþia valstybiniai moksloinstitutai, kokius tyrimus ir kodël atliekaLietuvos universitetø mokslininkai?

Mokslo þiniø skleidimas yra didelë at-sakomybë. Populiarinti mokslà reikia pro-fesionalumo. O Lietuvoje niekas nerengia


sudaro mokslo groþá. Kasmetmokslas atranda vis naujø reiðkiniø,o þmonës nuolat mokosi ir tas þiniasnaudoja gilesnei pasaulio sampra-tai bei gyvenimo kokybei gerinti.

adidinta 100 kartø 5 pav. Saulës iðsiverþimas

6 pav. Cassinikosminës stotiesnufotografuotasSaturnas, þiedai

ir jø ðeðëliai

7 pav. Saulës burës, verèianèios ðviesàraketos kuru

8 pav. Astronautas taiso kosminæ stotá 9 pav. Fantastiniai debesys

mokslo þurnalistø. Þurnalistui reikia moks-linio iðsilavinimo. Tik já ágijæs gali raðyti apiemokslà. Taèiau þurnalistikos studentamsmoksliniø disciplinø niekas nedësto. Galtodël didþiausi mûsø laikraðèiai ir televizi-ja bijo apie mokslà net prasiþioti.

Populiarinti mokslà turi patys moksli-ninkai. Kiekvienam jo mokslo sritis yra þa-vi ir nuostabi. Taèiau reikia taip papasako-ti apie jà, kad mokslas pasiektø kiekvienà,sukeltø nuostabà, leistø paþvelgti á jo pa-saulá ir þavëtis tuo, kà jis daro. O moksli-ninkai kuria nuostabiausius dalykus – pa-vyzdþiui, bures kosminëms raketoms, ku-rios Saulës ðviesà verèia raketø kuru (7pav.), kosmines stotis (8 pav.) ir kitus. Betne kiekvienas, kuriantis mokslo þinias, su-prantantis mokslà ir mokantis þinias pa-versti nuostabiausiais daiktais, moka apiejá suprantamai papasakoti kitiems, nesmokslo kalba yra ðiek tiek kitokia.

Rolando Maskoliûno mokslo laidaNegali bûti per Lietuvos televizijà yra ge-ras mokslo populiarinimo pavyzdys, oþurnalas Mokslas ir gyvenimas jau 50metø populiarina mokslo þinias. Taèiaukomercinës televizijos stotys þmoniø an-timoksliniam mulkinimui uþ jø paèiø pi-nigus daþnai suteikia geriausià laikà irnerodo menkiausiø pastangø skleistimokslo þinias, parodyti, kà dirba tûks-tanèiai Lietuvos mokslininkø. Nenuosta-bu, kad Lietuvos mokslininkø darbus ge-riau þino uþsienyje nei Lietuvoje.

Nesame pernelyg moksliškai raštin-ga tauta. Mokslinis raštingumas yra þmo-gui bûdinga vidinë moralinë gërybë, reið-kianti moksliná paþinimo kelià ir kritiðkàbei kûrybiðkà màstymo apie supantá pa-saulá procesà. Jis kuria kûrybiðkà galvo-senà, kuri vertinga kiekvienam þmogui.Mokslinis raðtingumas padeda þmonëmsgeriau gyventi filosofine, bet ne materia-line prasme. Tautai reikia turëti kritiðkaimàstanèiø þmoniø.

Mokslinio raštingumo ugdymas rei-kalauja naujø mokymo bûdø, kuriemsdauguma mokytojø yra nepasiruoðæ. Jisprieðpastato ilgalaiká procesà greitam re-zultatui, klausimus – atsakymams. Moks-leivis ar studentas gali turëti maþiau siau-ros srities þiniø, bet daugiau sugebëji-mø prisitaikyti prie greit kintanèio gyve-nimo iððûkiø.

Politikai, mokytojai ir universitetø pro-fesûra neskuba siekti tolimø mokslinioraðtingumo tikslø dël spaudimo duotigreitus rezultatus – aukðtesnius balus irdaugiau specialistø. Reiktø integruotitrumpalaikius faktø ir gebëjimø ir ilgalai-kius mokslinio raðtingumo tikslus. Turi-me kurti tiek kritiðkai ir kûrybiðkai màs-tanèiø, tiek ir pakankamai mokslo þiniøturinèiø kompiuteriø ir ryðiø amþiaus eks-pertø visuomenæ.

Aktyviam dalyvavimui dabarties pa-saulyje reikia mokslinio raðtingumo. Kaikuriems þmonëms pakanka tik konkre-èios informacijos, taèiau kompetentingøsprendimø priëmimas yra socialinis pro-cesas, jam reikia moksliðkai raðtingø þmo-niø, kurie priimtø iðmintingus ástatymus irsprendimus, kovotø su fanatizmu, socia-linëmis neteisybëmis, sudarytø sàlygasvisuomenei atskirti patikimà informacijànuo nerealiø tvirtinimø ir pseudomokslo.

Mokslinis raðtingumas mums pade-da pasirinkti gydytojà, vaistus ar gydy-mo bûdà. Jis leidþia suprasti, kokiereiškiniai mûsø aplinkoje galimi ir kokie

ne, todël nuolat mus skatina siekti dau-giau þiniø, norà daugiau suprasti. Kadan-gi mokslas yra procesas, plëtojamasþmoniø, dirbanèiø socialinëje aplinkoje,jo pripaþinimas turi bûti svarbiausias vi-suomenës mokslinio švietimo tikslas.Mokslas nëra absoliuèiai objektyvus irizoliuotas nuo visuomenës. Turime tikë-tis ginèø ir nesutarimø ir išsiugdyti kriti-næ galvosenà gyventi su jais. Moksliðkairaðtingas þmogus matys keistà debesá(9 pav.), o neraštingam jis pasirodys ste-buklas. Šia prasme mokslinio raštingu-mo reikia visiems ir kiekvienam.

Kà gali padaryti mokslininkai? Moks-lininkai gali pagerinti mokslo ávaizdá vi-suomenëje per þiniasklaidà. Informaci-nëje visuomenëje dominuos þmoniø gru-pës, kurios yra labiausiai patyrusios ma-nipuliuoti þiniasklaida savo paèiø intere-sams. Mokslø akademija ir mokslininkøsàjunga galëtø ásteigti informacijos biu-rus þiniasklaidai. Þurnalistams reikia in-formacijos ðaltiniø, reikia patikslinti fak-tus, pagelbëti sudëtingais klausimais.Laikui bëgant tokie biurai ágytø galios irgalëtø paneigti netikrus ar antimoksliniusfaktus dar prieð jiems pasirodant þiniask-laidoje. Toks biuras padëtø susitikti þur-nalistams su mokslininkais, kurie gali aið-kiai kalbëti apie mokslà, kurie yra þinomipasaulyje ir kurie galëtø paaiðkinti þmo-nëms jaudinanèias problemas. Mokslinin-kai turi suprasti, kad mokslo populiarini-mas nëra jø ego, bet jø darbo dalis, pa-slauga savo profesijai ir pareiga visuome-nei. Prieð keletà metø vykstant padirbëtiCiûricho universitete iš anksto buvau pa-prašytas pasiruošti paskaityti paskaità vi-suomenei, nes tokia ten yra kiekvieno pro-fesoriaus pareiga. Deja, Lietuvoje Švieti-mo ir mokslo ministerija tokios pareigosprofesoriams nepaskyrë. Pagirtina, kadjau daugelá metø ministerija rengia moks-lo populiarinimo konkursus ir apdovano-


Pasaulio sveikatos organizacija (PSO),þinodama esminius sveikatos pokyèius,parengë PSO visuomenës sveikatos prie-þiûros principus Europos regione. Progra-moje „Sveikata visiems XXI amþiuje“ su-formuluotos pagrindinës gairës ir 21 tiks-las. 9-as tikslas – suþeidimø dël prievartosir nelaimingø atsitikimø maþinimas: iki2020 m. regione maþiausiai iki 50 proc.turi bûti sumaþintas mirtingumas ir ne-galia dël nelaimingø atsitikimø darbe,namie ir laisvalaikiu, ypaè ðalyse, kur yradidelis mirtingumas dël nelaimingø atsiti-kimø. Tai, be abejo, svarbu ir Lietuvai. Vals-

Sveiki ir iniciatyvûskelias á verslodarbuotojai –

sëkmæ

1 pav. Mirtini nelaimingi atsitikimai darbe 2000–2007 metais

1 lentelë. Nelaimingø atsitikimø darbe skaièius 1997–2007 m.

Metai 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 11 mën.

Nelaimingi 3109 3277 3013 2750 2584 2572 2664 2665 3331 3419 2538atsitikimaidarbe

ja nugalëtojus, taèiau konkursuose daly-vauja tik neþymi mokslà kurianèiø þmo-niø dalis, o didþioji jø dalis per savo gy-venimà taip ir nepasidalija su visuomenesavo mokslo þiniomis.

Lietuvos mokslininkai, mano nuomo-ne, padarë nemaþai klaidø, skubotai kur-dami universitetus, nuvertindami mokslolaipsniø ir vardø teikimà, abejingai reng-dami moksliðkai neraðtingus specialistus,abejingai þiûrëdami á valdininkø vykdomàðvietimo, mokslo ir studijø reformà. Visa

tai devalvavo mokslà visuomenës akyse.Todël tokie mokslininkø ir mokytojø atlygi-nimai ir tokia jiems visuomenës pagarba.

Reikia, kad mokslininkai rastø bûdàreguliariai pasirodyti þiniasklaidoje ir pa-rodyti, koks Lietuvoje yra mokslas ir kàjie dirba.

Absurdiðka mokslininkams skøstis dëlsavo ávaizdþio. Mokslas turi didþiø talen-tø ir didelæ galià. Reikia tik priimti tà galiàir uþsikrauti atsakomybæ perduoti savomisijà visuomenei. Tai ne kieno nors, bet

mûsø paèiø darbas. Ir niekas kitas jo ne-padarys, iðskyrus mus paèius.

Šiandien mokslininkai negali gyventiišdidþioj vienumoj atsiskyræ nuo visuome-nës, nes moksliniai tyrimai reikalauja di-deliø lëðø. O jas skirsto vyriausybë ið mo-kesèiø mokëtojø kiðeniø. Todël demokra-tinëje visuomenëje þmonës turi þinoti,kam naudojami jø pinigai. Mokslo finan-savimui ir mokslo bei studijø reformai (ar-ba nereformai) priimami politiniai spren-dimai. Taèiau jie ne visada bûna raciona-

Palyginus 2006 metus su 2001 me-tais ðalyje mirtinø nelaimingø atsitikimødarbe skaièius iðaugo 23 procentais.

Lietuvoje per 2006 m. Profesiniø ligøvalstybës registre uþregistruotos 1447 pro-

Kiekviena pavojinga situacija apsunkinadarbà, maþina gamybà, sukelia destruk-cijà. Nelaimingø atsitikimø darbe tie-sioginës iðlaidos vidutiniðkai vienamatsitikimui sudaro apie 5000 litø.

Rizikos vertinimas, veiksmø priorite-tø parinkimas ir sprendimas pradëtiðiuos darbus leidþia uþkirsti kelià nelai-

mingiems atsitikimams ir pagerina ámo-nës darbo naðumà ir rezultatus.

Vadovaujantis Valstybinës darbo ins-pekcijos teisës aktais ir nurodymais, skiria-ma tokia prevencijos veiksmø hierarchija:

– panaikinti pavojø ir rizikà;– kolektyvinës apsaugos priemonës –

techninës, organizacinës ir þmogiðkosios;– asmeninës apsaugos priemonës.Techninës apsaugos priemonës ap-

ima árenginius, technologijà, tiekiamasmedþiagas/gaminius, pastatymà ir áren-gimà, árenginiø techninæ bûklæ, aptvarus.Paþangios technologijos ádiegimas tie-siogiai priklauso nuo ámonës vadovø ini-ciatyvos ir kompetencijos.

Organizacinës apsaugos priemonësapima valdymà, finansinius klausimus,darbo organizavimà, prevencijos tvarkàir vykdymà, paðaliniø ámoniø ar darbuo-tojø veiklos valdymà, kadrus, darbo truk-mæ, socialinius santykius.

Þmogiðkosios priemonës apima dar-buotojø kvalifikacijà, statusà (nuolatinai,laikinai), kompetencijà, sveikatingumà,mokymà, informavimà ir instruktavimà.

Ðios srities veikla ir uþsiima uþdaroji

Ana PEŠKOUAB „Tik Faktai“

direktorë

fesinës ligos. Per 2007 m. 9 mën.– 852atvejai. Šalyje daug darbuotojø serga pro-fesinëmis ligomis, ypaè jungiamojo audi-nio ir skeleto-raumenø bei nervø sistemos.

2006 metais daugiausia profesiniø li-gø nustatyta þemës ûkyje – 26,1 proc. (377ligos) ir statybose – 24,7 proc. (357 ligos).

Mirt

inø

nela

imin

gø a

tsiti

kim

øda

rbe

skai

èius

11 mën.


tybinës darbo inspekcijos duomenimis ða-lies ámonëse per 2006 metus ávyko 3419nelaimingø atsitikimø darbe, ið kuriø 3085– lengvi, 226 sunkûs ir 108 mirtini.

Profesiniø ligø pasta-raisiais metais daugë-ja statybose, prekybo-je, elektros, dujø ir van-dens tiekimo sistemo-se, kasyboje.

Lietuvos Respub-likos Darbuotojø sau-gos ir sveikatos ásta-tymo 3 straipsnio 2-oje dalyje teigiama:„Darbuotojo teisæturëti saugias ir svei-kas darbo sàlygasgarantuoja LietuvosRespublikos Konsti-

tucija“. Viena ið sëkmingo verslo sudë-tiniø daliø yra darbuotojø saugos ir svei-katos garantavimas darbo vietose.

Rizikos vertinimas ir prevencija yra

kiekvieno ámonës vadovo atsakomybësdalis. Tai turëtø bûti vienas svarbiausiøvadybos, siekiant kokybës, elementø.


2 pav. Profesiniø ligø dinamika 2002–2007 metais UAB „Tik Faktai“ palankiomis kai-nomis atlieka šias paslaugas:

– parengia profesinës rizikos vertinimà,ámonës darbuotojø saugos ir sveikatosbûklës pasà;

– vykdo darbuotojø saugos ir svei-katos tarnybos funkcijas;

– vertina darbuotojø saugos ir svei-katos, prieðgaisrinës saugos ir elektro-saugos bûklæ;

– konsultuoja darbdavius darbuoto-jø saugos ir sveikatos, darbo teisës,prieðgaisrinës saugos, elektrosaugosklausimais;

– rengia, koreguoja ámonës doku-mentus pagal naujai priimtus ástatymus,jø pakeitimø ir papildymø reikalavimus;

– organizuoja lengvø nelaimingø at-sitikimø tyrimà bei teikia konsultacijas;

– rengia evakuacijos planus;– organizuoja darbuotojø sveikatos

tikrinimà;– atlieka elektrofizikinius matavimus;– vykdo specialisto, atsakingo uþ

elektros ûká, funkcijas.Organizuojami mokymai darbuoto-

jø saugos ir sveikatos klausimais pagalástatymø numatyta tvarka patvirtintasprogramas:

– darbdavio, jam atstovaujanèioasmens;

– ámonës darbuotojø saugos irsveikatos tarnybø specialistø;

– prieðgaisrinës saugos mokymoprograma ámoniø, ástaigø, organizacijøvadovams;

– autokrautuvo vairuotojo;– kroviniø kabinëtojø ;– darbininko, dirbanèio aukðtyje.

lûs, nes visuomenës emocijas lengvai pa-veikia neracionalûs argumentai ir netei-singi komentarai. Politikø abejingumas irbaimë daryti racionalius sprendimusdaþniausiai nugali.

Visuomenës ir þiniasklaidos reakcijadaug reiðkia. Kadangi politikai yra leng-vai veikiami vieðosios nuomonës, raktasiðmintingiems politiniams sprendimamsyra geras mokslo supratimas visuome-nës ir þiniasklaidos, kuri maitina, stiprinair mobilizuoja visuomenës poþiûrá.

Daugelis, kurie laiko save nusimanan-èiais apie mokslà, ið tikrøjø daugiau þinoapie technologijas, kurios atneða greitànaudà. Todël mokslui, kaip þiniø kûrimui,skiriamos lëðos nueina beveik iðimtinaitechnologijø finansavimui arba, geriausiuatveju, taikomajam mokslui. Todël atro-do, kad Lietuvoje visuomenës mokslinisšvietimas yra paliktas homo ignorantis va-liai. Kol vyksta visokios dvaro intrigos, vie-nà dienà atsibudæ galime rasti barbarusprie vartø su „naujøjø“ mokslininkø uni-

akcinë bendrovë „Tik Faktai“. Mûsø ámo-nës tikslas – sumaþinti vadovø rûpesèiuspadedant ávertinti ir nustatyti darbuotojøsaugos ir sveikatos bûklæ, identifikuojantrizikos veiksnius, nustatant vietas, kurio-se darbuotojai gali bûti veikiami rizikosveiksniø. Ávertinæ profesinæ rizikà ir uþpil-dæ ámonës saugos ir sveikatos bûklëspasà, ámonës pageidavimu parengiameir pildome paraiðkas gauti ið Valstybiniosocialinio draudimo fondo biudþeto lë-ðø nelaimingø atsitikimø darbe ir profe-siniø ligø prevencijos priemonëms ágy-

bûti ne maþesnë kaip 50 tûkst.litø (Þin.,2005, Nr.152-5599).

UAB „Tik Faktai“ glaudþiai bendradar-biauja su Nacionaliniu visuomenës svei-katos tyrimø centru, Higienos institutu,aukðtos kvalifikacijos specialistais – gy-dytojais higienistais, mokslininkais, teisi-ninkais. Ámonëje ásteigtuose skyriuose –profesinës rizikos vertinimo, darbuotojøsaugos ir sveikatos specialistø, pardavi-mo-marketingo, mokymo – dirba 25 dar-buotojai, turintys patirties ir išmanantysdarbo specifikà.

9 mën.

Atv

ejø

skai

èius


forma, iðmokslintø religinëse sektose, pa-rapsichologijos akademijoje ar gavusiødaktaro laipsnius, bet taip ir nesupratu-siø, kas yra mokslas, ir pasirengusiø vestimus atgal á viduramþius.

Kokia yra išeitis? Mokslininkai turiskleisti visuomenei mokslo þinias ir didintimokslà iðmananèiø þmoniø grupæ. Ilgai-niui mokslui neabejinga visuomenë pa-veiks politikus ir, reikia tikëtis, jie atsigræðá mokslà.

vendinti. LietuvosRespublikos Vy-riausybës 2005m. gruodþio 23 d.nutarimu Nr.1422 patvirtintas„Lëðø, skirtø ne-laimingø atsitiki-mø darbe ir pro-fesiniø ligø pre-vencijai, panau-dojimo tvarkosapraðas“ numa-to, kad vienosprevencijos prie-monës vertë turi

Norëdami daugiau suþinoti apiemûsø veiklà, skaitykite tinklalapyjewww.tikfaktai.lt

UAB „Tik Faktai“Konstitucijos pr. 8A,LT-09308 VilniusTel. (8-5) 273 30 93, 275 01 92Faks. (8-5) 275 73 12El.paštas [email protected],[email protected]

UAB „Tik Faktai“ kolektyvas


Vargu ar kas galëjo pagalvoti, kad per60 metø delne telpantis tranzistorius su-maþës tiek, kad ant ðio sakinio pabai-goje padëto taðko, kurio dydis vos 0,1kvadratinio milimetro, galësime sutalpintidaugiau nei 2 milijonus tranzistoriø. Tiks-liau, 2 milijonus 45 nanometrø dydþiotranzistoriø. Ir vis dëlto pasaulinis inova-cijø lyderis „Intel“ per kelis deðimtmeèiusvisa tai pavertë realybe.

45 nanometrai, arba keturiasdešimtpenkios milijardinës metro dalys, – tokádydá pasiekë 2007 m. lapkrièio pradþio-je pasaulio ir Lietuvos rinkoms pristaty-tuose naujausiuose „Intel“ procesoriuo-se naudojami tranzistoriai. Savo pirmta-kus jie pranoksta ne tik rekordiðkai ma-þu dydþiu, bet ir didesniais pajëgumaisbei naujomis galimybëmis.

Apie viskà nuo pradþiøTranzistoriai šiandien naudojami be-

ne visuose šiuolaikiniuose elektronikosprietaisuose, pradedant kompiuteriais,mobiliaisiais telefonais, šaldytuvais ardulkiø siurbliais ir baigiant automobiliais,laivais ar net kosminiais erdvëlaiviais. Ta-èiau nedaugelis þino, nuo ko viskas pra-sidëjo.

Pirmàjá tranzistoriø pasaulyje 1947-øjø gruodþio 16 dienà „Bell“ laboratori-joje sukûrë trys iðradëjai – Viljamas Šok-lei (William Shockley), Dþonas Bardynas(John Bardeen) ir Volteris Brateinas (Wal-ter Brattain). Jø kûriniui, daugelio moks-lininkø vadintam amþiaus iðradimu, per

Didþiulis technologijøpaþangos greitis kaskart

stebina vis naujomisgalimybëmis, apie

kurias kadaise pasvajotiiðdrásdavo nebent

rašytojai fantastai.

Vaiva ÞOSTAUTAITËProjektø vadovë

60 metøtranzistoriaus

istorijà „Intel“ sutalpino 45nanometruose

ðeðis deðimtmeèius buvo lemta nueiti il-gà evoliucijos kelià.

Pirmieji tranzistoriai, kuriø gamybainaudotas germanis, buvo tinkami tokiøprietaisø, kaip radijo imtuvai ir telefonai,gamybai. Taèiau naujiesiems elektroni-kos prietaisams reikëjo kaþko maþesnio– integruotø lustø. Jie fiziko Roberto Noi-so (Robert Noyce) iniciatyva buvo pra-dëti gaminti tik 7-ojo deðimtmeèio pra-dþioje.

Mûro dësnio reikðmë1965 m. pagal Gordono Mûro (Gor-

don Moore) straipsná þurnale „Electro-nics Magazine” buvo suformuluotas dës-nis, skelbiantis, kad tranzistoriø skaièiusviename luste padvigubëja kas dvejusmetus. Ðis dësnis, vëliau pavadintas Mû-ro dësniu, galioja ir iki ðiø dienø ir darolemiamà átakà tranzistoriø maþëjimui.

1968 m. G.Mûrui ir R.Noisui ákûruskompanijà „Intel“, Mûro dësnio reikala-vimai tapo procesoriø, o kartu ir jø lus-tuose naudojamø tranzistoriø, tobulini-mo varomàja jëga. Buvo kuriami vis pa-jëgesni procesoriai, efektyviau naudo-jantys elektros energijà ir dirbantys na-ðiau nei jø pirmtakai.

Taèiau, nepaisant ðiø inovacijø, tran-zistoriø iðskiriama ðiluma ir elektros sro-

vës nuostoliai ilgà laikà buvo esminiaibarjerai, siekiant á vienà procesoriaus lus-tà sutalpinti kuo daugiau tranzistoriø, tadvisai nenuostabu, kad tranzistoriø kon-strukcija ir kai kurios medþiagos, keletàpastarøjø deðimtmeèiø naudotos jø ga-myboje, turëjo bûti pakeistos.

Maþesnis, bet galingesnis„Intel“ sukurtos inovatyvios medþia-

gos 45 nanometrø tranzistoriams leidþiapagaminti tranzistorius su itin maþais sro-vës nuostoliais ir rekordiniais darbo pa-jëgumais. 2007 metø lapkrièio 12 dienàpristaèiusi pirmàjá veikiantá 45 nanomet-rø „Penryn“ procesoriø, kuris taps pagrin-du naujos kartos „Intel Core 2” ir „Xeon“ðeimø procesoriams, „Intel“ sëkmingaiáveikë pastaruosius apribojimus.

„Penryn“ ir 2008 m. rinkoje pasirody-siantys „Silverthorne“ šeimos procesoriaiišsiskiria itin maþu dydþiu, nedidelëmisenergijos sànaudomis ir išskiriamos šilu-mos kiekiais bei dideliais darbo pajëgu-mais. Jie yra skirti ávairiems árenginiamsnuo delniniø kompiuteriø iki itin galingøserveriø.

Ðioje 30 centimetrø skersmensplokðtëje telpa beveik tûkstantisprocesoriø branduoliø. Jos gamybosprocesas yra itin sterilus, todëlinþinieriai vilki specialius kostiumus irnaudoja kvëpavimo aparatus

Kad galëtø veikti, pirmajam tranzis-toriniam radijo aparatui tereikëjo4 tranzistoriø. Naujausiame „Intel“procesoriuje telpa daugiau nei800 mln. tranzistoriø


Be to, naujieji procesoriai yra ir daug„draugiškesni“ gamtai bei namams – juo-se nebenaudojamas švinas, jie išskiriamaþesnius šilumos kiekius, todël jiemsreikalingi maþesni auðinimo árenginiai.Taip taupoma erdvë, kas ypaè svarbunaudojant serverius ir dideliø pajëgumøkompiuterius. Be to, maþëjant proceso-riams, didëja neðiojamøjø kompiuteriø irmobiliøjø interneto árenginiø galimybës.

„Ádomioji matematika“Palyginus naujojo „Intel“ procesoriaus

ir jo pirmtako kainà, skaièiai taip pat áspû-dingi: vieno ið tranzistoriø, kurie naudo-jami naujos kartos „Intel“ procesoriuose,kaina sudarys vienà milijoninæ dalá viduti-nës tranzistoriaus kainos 1968 metais.

Ádomu ir tai, kad, norint pamatyti 45nanometrø dydþio tranzistoriø, reikalingaslabai paþangus mikroskopas. Jau vienþmogaus plauko plotis tolygus daugiaunei 2 tûkstanèiams vienas prie kito sudë-tø 45 nanometrø dydþio tranzistoriø.

Geresniam ásivaizdavimui ádomu pa-lyginti dydþius: pavyzdþiui, nago storissiekia net 20 milijonø nanometrø, þmo-gaus plaukas – 90 tûkst. nanometrø, amb-rozijos þiedadulkë – 200 tûkst. nanomet-rø, bakterijai iðmatuoti prireiks 2 tûkst. na-nometrø. Palyginti su naujausiu „Intel“procesoriumi „Penryn“, uþ pastarojo 45nanometrus maþesnis yra tik 0,24 nano-metro tesiekiantis silicio atomas ir viru-sas, „teuþimantis“ 20 nanometrø.

„Ádomiàjà statistikà“ vainikuoja ðisskaièiavimas: ant segtuko galvutës, ku-rios skersmuo yra vidutiniðkai 1,5 milijo-no nanometrø (1,5 mm), galima sutalpintidaugiau nei 30 milijonø 45 nanometrø dy-dþio tranzistoriø.

Tranzistoriai maþës ir ateityjeGreièiausiai 45 nanometrai nebus ga-

lutinë tranzistoriø maþëjimo riba. Tokiàprielaidà leidþia daryti 2007 m. San Fran-ciske vykusio „Intel“ plëtotojø forumo me-tu pademonstruoti procesoriai, kuriuosnumatyta pradëti gaminti jau 2009 me-tais. Šiuose procesoriuose bus naudoja-mi 32 nanometrø tranzistoriai.

Naujieji procesoriai, lyginant su dabar-tiniais, pasiþymës didesniais darbo pajë-gumais, maþesniais išskiriamos šilumoskiekiais ir efektyvesniu energijos naudo-jimu. Vadinasi, jau netolimoje ateityje ga-lësime dþiaugtis dar didesnëmis kompiu-teriø ir kitø árenginiø galimybëmis.

Studijø priemonës ekologinioþemës ûkio konsultantams

Ekologinis þemës ûkis ágyja vis pla-tesná pripaþinimà tiek tarp praktikø, tiektarp teoretikø. Apie tradicinës þemdir-bystës daromà þalà gamtai ir aplinkaikalbama vis daþniau, taèiau daþnai pri-trûkstama praktiniø patarimø, kaip taigalima bûtø pakeisti.

Lietuvos þemës ûkio universitetas irLietuvos þemës ûkio konsultavimo tarny-ba ágyvendino Europos Sàjungos Leonar-do da Vinèio programos bandomàjá pro-jektà „Profesinio mokymo kompetencijosperdavimas Baltijos ðaliø ekologiniam ag-rariniam sektoriui“, kurio sukurti rezultataitapo gana populiarûs. Svarbiausias jø –studijø priemonës þemës ûkio konsultan-tams lietuviø ir anglø kalbomis.

Studijø priemonëse atskirose knygo-se (ISBN 9955-448-45-8; ISBN 9955-448-44-X), kompaktinëse plokðtelë-se (ISBN 9955-448-43-1; ISBN9955-448-46-6) bei internetiniametinklalapyje <http://www.lzuu.lt/tracoecobalt> pateikta ne tikávairiø þemës ûkio srièiø prakti-niø patarimø ekologinei þemdir-bystei, sodininkystei ir darþinin-kystei plëtoti, bet ir aprašyta eko-loginio þemës ûkio svarba, reikð-më ir aktualumas dabartinei vi-suomenei bei aplinkai. Kartu su Lie-tuvos þemës ûkio universiteto dësty-tojais projekto dalyviais profesoriais P.La-zausku, A.Motuzu, V.Rutkoviene, G.Stau-gaièiu, V.Pilipavièiumi, docentais R.Vais-valavièiumi, V.Pranckieèiu atskirus sky-rius paraðë Latvijos ÞÛU prof. Dz.Kreis-mane, Estijos BAMU prof. A.Luik, Kau-no kolegijos dëstytojai doc. V.Makûnasir R.Misius.

Studijø priemonëse teigiama, kad,Baltijos ðalims integravusis á Europos Sà-jungà, bene palankiausia þemës ûkioplëtros kryptis yra sertifikuotø ekologið-kø þemës ûkio produktø gamyba. Euro-pos Sàjungoje jie vertinami kaip aukð-èiausios kokybës, saugûs produktai, uþjuos mokama didesnë kaina. Lietuvaiástojus á Europos Sàjungà, ekologiniamsûkiams skiriamos specialios subsidijos.Ekologiniø produktø gamybos apimèiønevarþo jokios kvotos ar importo limitai.Savo ruoþtu ekologiniø produktø gamy-bai reikia daugiau rankø darbo ir specia-liø þiniø. Visa tai labai priimtina mûsø kai-mui. Dabartiniu metu Baltijos regione su-siklostë palankios sàlygos ekologinio þe-mës ûkio plëtrai: palyginti ðvari aplinka,þemës ûkyje nedaug tenaudojama pes-ticidø. Per pastaruosius 15 metø tam tin-

kamai pasirengta. Lietuvoje, Latvijoje, Es-tijoje iðduodami ûkiø sertifikatai pripaþás-tami Tarptautinës ekologinio þemës ûkiofederacijos (IFOAM). Visa tai atveria eko-loginiams produktams rinkas EuroposSàjungoje. Perspektyviniame þemës ûkioplëtros plane numatyta, kad iki 2010 m.ekologiðkai ûkininkaujantys ûkiai Lietu-voje turëtø apimti apie 15 proc. þemësûkio naudmenø,Latvijoje – 11proc., Estijoje – 12procentø.

Knygose pa-teikiami ekologinioþemës ûkio tech-nologijas reguliuo-

jantys, nuo-lat tobulina-mi (IFOAM)standartai .Jais remiantiskuriami ir tvirti-nami nacionali-niai standartai ir taisyklës.

Šis dvikalbis leidinys kartu su kito-mis trimis Leonardo da Vinèio progra-mos projekto knygomis sudomino netik tikslines konsultavimo tarnybø spe-cialistø grupes, bet ir þemës ûkio vado-vus, bendroviø specialistus, ûkininkus,Baltijos ðaliø þemës ûkio universitetø irkolegijø studentus bei visus, besidomin-èius aplinka ir ekologiniu þemës ûkiu.Projekto visos studijø priemonës iðban-dytos specialiuose Baltijos ðaliø ekolo-ginio þemës ûkio konsultantø tobulini-mo nuotoliniuose kursuose, tapo kas-dienëmis knygomis ant ekologiðko ûki-ninkavimo konsultantø stalo visose tri-jose Baltijos ðalyse.

Projekto vadovas prof. A. Motuzas,koordinatorius V. Butkus


Praþûtingi Antrojo pasaulinio karo su-niokojimai suþadino kûrybiniø galiø pro-verþá: sparèius ûkio bei pramonës atsta-tymo darbus, kurie savo ruoþtu skatinointensyvià inþinieriø, mokslininkø, meni-ninkø veiklà. Tai buvo ir atsakas á karo me-tais paniekintà þmogaus orumà ir iððûkisjo intelektinëms galioms, pradëjæs poin-dustrinës globalios civilizacijos etapà.

Civilizacijos ðuolio iðtakosSuprantama, tokia plati pokario veik-

la neatsirado vien tik ið pastangø vël pa-kilti ið griuvësiø krûvos. Prielaidos ðuoliuijau buvo kuriamos prieð karà. Atominësbombos projektas nebûtø realus, jeimokslas dar neþinotø atomo skaldymopaslapties; raketiná ginklà taip pat pavy-ko karo metais sëkmingai tobulinti ir ga-lop paleisti jo serijinæ gamybà, nes teori-niai ir praktiniai reaktyvinio veikimo prin-cipai jau prieðkaryje buvo išaiškinti. Ra-ketø smûgiai fronte, iðtobulinæ reaktyvi-nio skrydþio bûdus ir nulëmæ karo baigtá,jau tiesë kelius erdvëlaiviø erai.

Apie intensyvios pokario pramonësraidos prielaidas galima suþinoti patyri-nëjus atitinkamø srièiø istorijà. Vienà iðryðkiausiø civilizacinio ðuolio poþymiø ap-tinkame, nagrinëdami XX a. Nobelio pre-mijai nominuotus darbus. Šiandien aš átai nesigilinsiu. Mëginsiu aptarti tik kelisklausimus, kurie siejasi su aukðèiausiomokslinio darbo ávertinimu.

Kankinantis klausimasMokslininkø forumuose netyla disku-

sijos apie mokslininko ugdymo bei jo to-

bulëjimo reikalus. Ginèai sukasi apie„amþinà“, nuolat visus kankinantá klau-simà – koká vaidmená atlieka didieji mo-kytojai? Dauguma pripaþásta, kad moks-linë mokykla, susiformavusi áþymausmokslininko ir jo darbo stiliaus pasekë-jø aplinkoje, yra lemiamas asmenybësugdymo veiksnys.

Bûkime atviri: slapta, tik mintyse mespatys save vertiname, lygindami savoveiklos rezultatus bei nuopelnus su visuo-menës pripaþintø lyderiø laimëjimais. Tar-kime, jei mus supa Nobelio premijos lau-reatai, mes visomis savo galiomis steng-simës á juos lygiuotis. (Skaitytojas gali pa-klausti: galbût mums derëtø þvalgytis tiká savos parapijos reikalus – Lietuvosmokslø akademijos narius ar á nacionali-nës premijos laureatus? Deja, apie juosgeriau bûtø kol kas patylëti.)

Jei ðalia mûsø vien mokslo „varguo-liai“, raðantys graþias metines darbø ata-skaitas ar mëginantys máslingomis frazë-mis „sublizgëti“ konferencijose, tai mumsjau lengviau – galime pajusti ir savo taria-mà „svorá“. Taèiau tikrø konkreèios sritiesautoritetø draugijoje tuoj pat pajuntamesavo ribas: þinojimo spragas, pasirengi-mo trûkumus. O tai suvokti labai naudin-ga. Tuo labiau, jei dar nesame surambë-jæ. Ir jei dar nespëjome „prilipti“ prie pa-togios, gerai ðildomos këdës, tuomet musuþvaldo siekis tobulëti, konkuruoti, pasi-telkus savo intelektines galias. Bûtent to-ká kelià mums siûlo mokslo milþinø patir-ties apþvalga. Tai paprasti, bet nelengvai

ágyvendinami patarimai: bûti kukliems,vertinti nuopelnus savikritiðkai ir atkakliaisiekti aukðtø tikslø. Štai keli pavyzdþiai.

Kà sako patirtis?Nobelio laureatas (1953) chemikas

Hansas Krebsas yra pasakæs apie savomokytojà C.H.Wartburgà maþdaug taip:jis buvo pavyzdys, kaip teisingai formu-luoti ir spræsti problemas, kaip rasti nau-jus, tinkamus tikslui metodus, kaip begailesèio save kritikuoti, be atvangos tik-rinti rezultatus, kaip juos aiðkiai, papras-tai ir tiksliai pateikti diskusijai, argumen-tuotai iðreikðti idëjas, suvokti, kaip svar-bu paskirti savo gyvenimà tikroms ver-tybëms (beje, ðá principà prieð 25 ðimt-meèius buvo skelbæs didysis Antikos vy-ras Sokratas).

Kitas Nobelio laureatas (1965) bioche-mikas Jacquesas L.Monod, patekæs á gar-siø Kalifornijos technologijos instituto ty-rëjø grupæ, nustebo, kaip giliai jie yra pa-sinëræ á kûrybinæ mokslinæ veiklà, kaip in-tensyviai jie kasdien keièiasi idëjomis, ið-keldami dràsias hipotezes, kurias kole-gos be gailesèio, bet draugiðkai nusitei-kæ naikina kritikos ugnyje. Ði visus apë-musi intelektinë átampa jam buvo stulbi-nantis atradimas, privertæs susimàstytiapie lemiamà tokio klimato poveiká jo, kaipaukðtos klasës mokslininko, brandai.

Kas lemia mokslininko sëkmæ?Pasitelkus tyrimø rezultatus aiðkëja,

kad didieji mokytojai perduoda daug reikð-mingesnius dalykus, negu vien þinias ir ty-rimø bûdus. Mokslo centruose bei univer-sitetuose, iðklausius paskaitø kursus ir at-likus praktikas, galima iðmokti tam tikrà kie-ká bûtinø pagal nustatytas programas da-lykø. Taèiau mokslininko karjeros sëkmænulemia ne tai, kà jis iðmoko, bet kaip gau-tas þinias kûrybingai panaudoja, kaip at-kakliai dirbdamas tobulina ágûdþius, nuo-latos atnaujina þinias, pleèia paþinimo ho-rizontà. Ið didþiøjø mokslo vyrø reikia per-imti ne tik poreiká nuolatos tobulëti, bet,svarbiausia, ir tà kûrybinæ ugná, kuri sude-

Ak, tas

Visiems þinoma, kad cholesterolio per-teklius skatina aterosklerozës vystymàsi irprisideda prie kraujagysliø sieneliø paþei-dimo. Taip pat dabar niekas neabejoja, kadsu maistu gaunami polifenoliai turi savy-bæ maþinti aterosklerozæ skatinanèius kaikuriuos veiksnius, taip pat ðirdies ir krau-jagysliø ligas bei mirðtamumà nuo jø. Su

Prof. habil. dr. JuozasAlgimantas KRIKÐTOPAITIS

nesuvaldomas Nobeliogeismas!premijos

maistu gaunami augaliniai polifenoliai ma-þina cholesterolio koncentracijà kraujoplazmoje ir ypaè maþo tankio lipoprotei-nuose, slopina jø oksidacijà. Be to, polife-noliai skatina cholesterolio pertekliaus ða-linimà ið audiniø ir didina jo iðneðimà kraujoplazmos didelio tankio lipoproteinø frak-cijoje. Pastaruoju metu paaiðkëjo, kad ka-

kavoje esantys polifenoliai yra naudingiþmogaus sveikatai, nes skatina choleste-rolio pertekliaus iðskyrimà – maþina jo kon-centracijà maþo tankio lipoproteinuose irdidina didelio tankio lipoproteinuose. Taipatvirtino kakavos milteliø ávairios koncen-tracijos gërimo tyrimø rezultatai.

Kakavos milteliuose yra ávairiø polife-noliø – katechinø, epikatechinø, procia-nidinø, cinanteninø ir kitø procianidinø.Nustatyta, kad kakavos polifenoliai didi-na kraujo plazmos maþo tankio lipopro-teinø atsparumà oksidacijai ir slopina ate-roskleroziniø pokyèiø atsiradimà esant

Kakavos antioksidantø átakaaterosklerozës slopinimui


gintø viliojanèias pagundas kopti hierar-chijos laipteliais; tokia vilionë praþudë nevienà talentingà þmogø.

Nobelio laureatø mokslinës veiklosanalizë rodo, kad mokslininko iðkilimas ápasaulinæ arenà be geros mokslinës mo-kyklos – ypaè retas dalykas, kuris gali bûtivertinamas tik kaip atsitiktinis reiðkinys.Reikalas tas, kad visos rimtos mokslinësmokyklos pasiþymi unikaliu màstymo bû-du, veiksmø strategija, siekiant optima-laus problemos sprendimo.

Lobistø vilionësKandidatø teikimai Nobelio apdova-

nojimui ir galutiniai Komiteto nariø spren-dimai, reikia pripaþinti, ne visuomet pasi-þymi skaidrumu. Sunku atsiriboti nuo lo-bistiniø „gundymø“ ir iðvengti kitø povei-kiø. Jau susikompromitavo Nobelio Tai-kos premija. Jos autoritetà praþudë poli-tinis angaþuotumas ir galingøjø spaudi-mas. Pastaraisiais deðimtmeèiais ði spau-dimo tendencija jau labai ryðkiai pastebi-ma ir Literatûros premijos reikaluose.

Karðèiausia varþybø dël apdovanojimøzona – gamtos mokslø sritys. Kol kas poli-tikams èia ásikiðti sunku. Mat, rungiantis stip-riausiems pasaulio talentams, verda kito-kios, tik mokslininkams suprantamos aist-ros. Tiesos dëlei reikia pripaþinti, kad vals-tybinis spaudimas pastebimas ir èia, taèiaujo forma ir turinys ið principo kitoks: didþiu-lës lëðos metamos patiems mokslininkams,jø tyrimams, á kuriuos, kaip bûsimus Nobe-lio nominantus, verta investuoti. Finansiniøsrautø nukreipimo á perspektyvias mokslosritis klausimà supa ávairûs svarstymai. Dviið jø paminëtinos: nacionalinis prestiþas irfirmas viliojanèios staigaus praturtëjimo per-spektyvos. Manau, aišku, kad iš viso to lai-mi ir mokslas, ir verslas.

Ar ámanomi teisingi sprendimai?Prisiminkime kelis jau istorinius epizo-

dus. Á Nobelio reikalus mëgo kiðtis totali-tarinës politinës jëgos. Hitleris buvo uþ-draudæs keturiems vokieèiø mokslinin-kams priimti garsiàsias premijas. Panaðiai

nutiko Borisui Pasternakui (1958). Be to,iki galo neiðaiðkinta, kodël Mahatma Gan-dis (Gandhi) negavo Taikos premijos, norsjis buvo net keturis kartus nominuotas. Pri-spaustam prie sienos Nobelio komiteto pir-mininkui teko ieðkoti atsakymo á þurnalis-tø klausimà, kodël ði ryðki asmenybë ne-buvo tinkamai ávertinta. Pasigilinus á sujauk-tà atsakymo tekstà, galima numanyti prie-þastá – niekas nedráso painiotis á Didþio-sios Britanijos ir jos kolonijø – Indijos ir Pa-kistano reikalø sumaiðtá. Beje, atsakymoautorius – Komiteto pirmininkas pripaþino,kad Gandþio nominacijø nesëkmës yra di-delë Nobelio komiteto klaida.

Premijø reikaluose vykstantys dalykai,nesuderinami su humanistine etika, ne kar-tà metë iððûká iðkilioms asmenybëms: No-belio apdovanojimo atsisakë J.P.Sartras(Jean-Paul Sartre, 1964), Le Duc Tho irHenris Kisindþeris (Henry Kissinger, 1973).Smunkanèio Nobelio Taikos premijos au-toriteto sustabdyti jau negali net tokie au-toritetingø laureatø vardai, kaip AlbertasSchweitzeris (1952), Motina Teresë (1979),Keturioliktasis Dalai Lama (1989). Tad Bal-tijos ðaliø pilieèiams kyla natûralus klausi-mas: „Kaip gali jaustis padorus laureatas,atsidûræs Nobelio laimëtojø sàraðe ðaliaodiozinio „Taikos premijos“ laureato Mi-chailo Gorbaèiovo?“ (1990).

Trumpai aptaræs iðdëstytus klausimus,drástu pasiûlyti iðvadà: daugiau kaip ðimt-metá trunkanti Nobelio premijø istorija liu-dija, kad pastangos teisingai ávertinti þmo-gaus kûrybos rezultatus yra bergþdþios.Ði nesëkmë kyla ið þmogaus subjektyvu-mo, kurio iðvengti neámanoma. Didþiojiteisëja Istorija, tyliai tarianti savo galutináþodá, ne visuomet atskleidþia „negraþiøþaidimø“ paslaptis.

Koks mûsø vilèiø likimas?Kà bûtø galima pasakyti apie hipote-

tines Nobelio nominacijos galimybes Lie-tuvoje? Tai slidus klausimëlis, reikalaujan-tis ilgos diskusijos. Kol kas reiks tenkintistrumpu þodþiu.

Lietuvoje gamtos mokslai beveik neturi

jokios vilties pasiekti Nobelio virðûniø. Taigimûsø slaptas geismas pasiekti ðià aukðtu-mà – tik saldus sapnas. Liûdna pripaþintitai ne todël, kad neturime talentø; èia uþ-programuotà nesëkmæ lemia kitos prieþas-tys. Neturime ir, matyt, niekad neturësimepakankamø lëðø ásigyti naujausios ir to-buliausios tyrimø aparatûros bei techno-loginiø priemoniø; taip pat neturime pa-saulinio masto figûrø – mokytojø, apie ku-riø mokyklos reikðmæ kalbëtø pasauliniøforumø dalyviai. Bet galime pasigirti kitaisprivalumais: turime minias tranø – ëdriøkanceliarijos þiurkiø, pavydþiø vidutinybiø,patirianèiø palaimà, kai pavyksta sëkmin-gai dirbantiems kolegoms iðkrësti kiaulys-tæ. Ambicingiems mûsø talentams nelie-ka nieko kito, kaip iðsilakstyti po pasauly-je pasklidusius mokslo centrus.

Smagu veltis á kiemo peðtynesYra ir kitokiø bëdø, bûdingø ne vien tik

maþoms nuskurdusioms šalims. Pasau-lyje áþymiø moksliniø mokyklø nedaug, oðiuolaikiniø tyrimo priemoniø kainos –ypaè branduolio ir astrofizikos – siekia mi-lijardus litø. Todël garsûs centrai koope-ruojasi ir, sutelkæ didþiules lëðas, braunasiá priekines pasaulio struktûros paþinimolinijas. Ten gimsta darbai, galintys preten-duoti á Nobelio premijà. Dël visiems su-prantamø veiksniø JAV koncentruojasi ga-lingi mokslo mokyklø ir tyrimø centrai. Tai-gi dràsûs ir gabûs jauni þmonës skubaten. Dalis nusëda centruose ilgiau, kiti,ágijæ vertingo patyrimo ir atlikæ svarbiustyrimus, kartais sugráþta (arba negráþta),kad savame kraðte ugdytø kitus. Lietu-voje likusiems telieka veltis á kiemo peð-tynes. Jei kada iðgirsime apie lietuvá, ga-vusá Nobelio premijà, tai bus arba uþsie-nyje dirbantis mûsø mokslininkas, arbalietuviðkos kilmës iðeivis.

Pastabëlë. Šis straipsnelis parengtaspagal autoriaus praneðimà, skaitytà VGTUkonferencijoje „Mokslo ir technikos raidaLietuvoje“ (2007-12-06), ir kitas jo publi-kacijas tuo klausimu.

padidëjusiai cholesterolio oksidacijai.Japonai, iðtyræ ávairiø kakavos doziø

(maþø, vidutiniø ir dideliø) poveiká varto-jant kasdien keturias savaites, nustatë,kad sumaþëjo kraujo plazmos maþo tan-kio lipoproteinø, transportuojanèiø cho-lesterolá á audinius, ir susilpnëjo jø oksi-dacija, o padaugëjo didelio tankio lipop-roteinø, iðneðanèiø cholesterolio pertek-liø ið audiniø, tø þmoniø, kuriø kraujo plaz-moje buvo jo per daug. Sveikiems, turin-tiems normalià cholesterolio koncentra-cijà kraujo plazmoje þmonëms, suvarto-jusiems po 26 g kakavos kasdien, per

dvylika savaièiø cholesterolio sumaþëjovos vienu procentu. Panaðiu poveikiu pa-siþymi ir pieniðkas ar juodasis ðokoladas,taèiau, esant padidëjusiai cholesteroliokoncentracijai, ðokoladas netinka dël ka-loringumo ir per didelio riebalø kiekio; perdienà siûloma jo suvalgyti ne daugiaukaip 10 gramø, ir tai nesant antsvorio.

Kakavos antioksidantø poveikis lipidøapykaitai priklauso daugiausia nuo kate-chino, epikatechino, kvercetino ir kitø ka-kavos milteliuose esanèiø polifenoliø. Taigalima tiksliai nustatyti. Kaip kakavos mil-teliuose esantys antioksidantai didina ma-

þo tankio lipoproteinø frakcijos atsparu-mà oksidacijai, tiksliai dar neþinoma. Ma-noma, kad kai kurie antioksidantai galibûti prijungiami prie ðios lipidø frakcijospavirðiaus ir taip padidinti rezistencijà beisumaþinti oksidacijà.

Kakava naudinga ir kaip maisto me-dþiaga – joje yra angliavandeniø, riebalø,baltymø, maistiniø skaidulø, palyginti la-bai daug ir ávairiø polifenoliø junginiø. Jo-je taip pat yra kofeino bei teobromino.Svarbiausia, kad geriant kakavà galimasumaþinti aterosklerozës plëtotæ.

Prof. Domicëlë MIKALAUSKAITË


Eksperimentinei

Prof. Libertas KLIMKA

Vilniaus universiteto Fizikos fakultetaspraëjusiø metø pabaigoje paminëjo graþià

250 metø sukaktá nuo eksperimentinësfizikos jame pradþios.

fizikai Vilniausuniversitete–

250 metø

S.B.Jundzilas M.Polinskis-Pelka S.Stubelevièius

Viduramþiø mokslo piramidë, kuriosvirðûnë – teologija, þemiau – geometrijair astronomija bei fizika, paþymëtavëliavële. XVI a. graviûra

Profesoriaus J.Mickevièiaus fizikos paskaitøprogramos 1802–1803 mokslo metamsfragmentas

Data ið esmës susijusi su tiksliøjø irgamtos mokslø formavimosi procesu. Taijø atsiskyrimas nuo viduramþiais viskà ap-imanèios gamtos filosofijos, iðsikristalizuo-jant á atskiras disciplinas. Dël ávairiø prie-þasèiø mûsø kraðte tai vyko vëliau nei eko-nomiðkai bei socialiai sparèiau besivystan-èiuose kraðtuose. Minëjimo data pasirink-ta pagrástai: sekuliarizacija buvo perma-nentinis procesas, uþtrukæs tol, kol buvosukurtas fizikos kabinetas, átvirtinta minti-nio ir realaus eksperimento metodologija,parengtos auklëtiniø, studijavusiø eksperi-mentinës fizikos pagrindus, tezës. Tai ir ávy-ko apie 1757 metus. Sukaktis buvo pami-nëta ðventine konferencija Teatro salëje –ten, kur ir bûdavo kadaise demonstruoja-mi fizikos eksperimentai. Istorinæ atmintá gai-vinti ir aktualinti apskritai yra labai prasmin-ga: tai skatina istorinio laiko pajautà, meilæsavo specialybei, pasididþiavimà moksloðventove Alma Mater Vilnensis.

Pasauliniame moksle jau XVII ir XVIIIamþiø sandûroje ávyko svarbiø pokyèiø:galutinai nuvainikuoti viduramþiø autori-tetai, atmestos pasenusios scholastinës(„mokyklinës“) filosofijos dogmos. Moks-lo metodologiniu obalsiu tapo teiginysTheoria cum practis (lot. teorija kartu supraktika). Fizikoje I.Niutono veikalu „Ma-tematiniai gamtos filosofijos pagrindai“,parašytu 1687 m., buvo uþbaigta formuotiklasikinë mechanika. Vilniaus akademijo-je-universitete iki XVIII a. vidurio, kaip ro-do filosofijos istoriko prof. Romano Pleè-kaièio tyrinëjimai, buvo tenkinamasi scho-lastine filosofija, o dëstoma autoritariniumetodu. Antraisiais ir treèiaisiais studijømetais po logikos kurso buvo nagrinëja-mos Aristotelio „Fizikos“ knygos. Pagal jøpavadinimus kursà sudarydavo penkiosdisputacijos: „Apie gamtos kûnø pradus“,„Apie pasaulá ir dangø“, „Apie atsiradimàir iðnykimà“, „Apie meteorus“, „Apie sie-là“. Ðie veikalai buvo aiðkinami ir aptari-nëjami remiantis þymiausiø viduramþiø fi-losofø autoritetais. Renesanso bei naujø-

jø laikø filosofø teorijø nebuvo leidþiamadëstyti, bet patariama nurodyti, kad jos iðesmës yra klaidingos. Taip, beje, studen-tus ir buvo galima su jomis plaèiau supaþin-dinti – nelygu, koks profesorius ir kokie josiekiai. Vilniaus universitete XVI–XVII a. jøbûta ávairiø – ir tvirtai besilaikanèiø atgyve-nusiø dogmø bei vyresnybës instrukcijø,ir paþangesniø, vis dëlto perteikianèiø jau-nuomenei naujøjø laikø gamtos mokslo þi-nias. Kai kurie profesoriai atvirai nurody-davo prieðtaravimus tarp mokslo duome-nø ir scholastinës filosofijos teiginiø. Beabejo, tokios pastabos skatindavo studen-tus màstyti savarankiðkai, daryti savo ið-vadas, vertinti kritiškai.

Vakarø Europos Apðvietos epochosidëjø veikiami Lietuvos ir Lenkijos valsty-bës vadovai bei átakingieji didikai supra-to, kad ðvietimas gali pristabdyti ekono-

miná bei politiná valstybës smukimà. Tadreformomis susirûpinta ir Vilniaus univer-sitete. Bûsimuosius akademijos profeso-rius, gabesnius auklëtinius pradëta siøstistaþuoti á uþsienio mokslo centrus. XVIII a.viduryje universitete gerokai pagyvëjomokslinë veikla, o dëstant filosofijà susi-formavo dvi naujos kryptys. Radikaliosioskrypties profesoriai reikalavo visai atsisa-kyti aristotelizmo ir dëstyti tik naujøjø lai-kø filosofijà bei gamtos mokslus. Persva-rà akademijoje vis dëlto gavo kompromi-sinës krypties atstovai. Jie, supaþindin-dami studentus su gamtos mokslø laimë-jimais, ið áproèio spraudë juos á scholasti-kos rëmus. Taèiau svarbiausia, kad fizikoskurso apimtis vis plëtësi ir apie XVIII a. vi-durá sudarë vos ne pusæ filosofijos dis-ciplinos. Ji buvo skirstoma á bendràjà irspecialiàjà dalis bei kosmologijà.

1752–1755 m. fizikà universitete dës-të kompromisinës krypties profesoriusAntanas Skorulskis (1715–1780). Patei-

kæs antikos màstytojø Pitagoro, Platono,Anaksagoro, Leukipo, Demokrito, Epikû-ro filosofines sistemas, jis plaèiai supa-þindindavo su naujøjø laikø mokslinin-kø P.Gasendþio, R.Dekarto, G.Leibnico,K.Volfo ir kitø darbais. Taip pat bûdavo


evièius J.Mickevièius A.Sniadeckis T.Þyckis I.Fonbergas M.Oèiapovskis

Fizikos irmatematikosmoksløskyriausprofesoriai

Akademinis1787 m.kalendoriussu paskaitøtvarkaraðèiu

Fizikos ir matematikos moksløskyriaus dekanas Juozapas Mickevièius(1744–1817) Nukelta á 29 p.

aptariami ádomiausi eksperimentai, kaipantai: E.Torièelio bandymai, O.Gërikëssukurti Magdeburgo pusrutuliai, R.Boi-lio ðilumos matavimai. O ypaè svarbu,kad profesorius A.Skorulskis pirmasisuniversitete nagrinëjo Niutono mechani-kos dësnius, pagal juos aiðkino traukà,ácentrines ir iðcentrines jëgas. Pateikæsdaug þiniø ið I. Niutono veikalø, kurso pa-baigoje vis dëlto darydavo iðvadà, kadðiuolaikiniø fizikø teorinës sistemos ne-naudingos, geriau laikytis senosios pe-

ripatetikø (Aristotelio pasekëjø) filosofi-jos. Toks vëlyvas Niutono mechanikosatëjimas á mûsø kraðtà neturëtø stebinti– ir kitose Vakarø Europos ðalyse anglømokslininkø darbai nebuvo populiarûs.Tam tikro prieðiðkumo prieþastys dau-giausia politinës: kylanti Britø imperijosdidybë erzino senojo þemyno ðalis.

Dar platesnë buvo profesoriaus Ber-nardo Dobðevièiaus (1722–?) kurso, ið-dëstyto 1760 m. veikale „Dabartiniø filo-sofø paþiûros“, apimtis. Fizikai èia buvo

priskirti bemaþ visi XVIII a. susiformavægamtos mokslai. Pasak jo, fizikos discip-linà sudaro kosmologija, tirianti pasauláapskritai; uranologija, nagrinëjanti gam-tos kûnus ir jø judëjimà; stechiologija,tirianti Visatà sudaranèius elementus;meteorologija – mokslas apie atmosfe-ros reiðkinius; geologija, tirianti Þemësrutulá; hidrologija – mokslas apie jûrøvandenis, upiø ir ðaltiniø susidarymà; fi-tologija – mokslas apie augalus; zoolo-gija – mokslas apie gyvûnijà; antropolo-gija – mokslas apie þmogø. Autoritetaisfilosofijoje B.Dobðevièius laiko R.Dekar-tà, F.Breðietá, P.Gasendá, Dþ.Lokà; tad pa-teikia ir jø paþiûras á materijà. Aiðkinda-mas gamtos kûnø savybes, profesoriusdar plaèiau dësto I. Niutono fizikà; nag-

rinëja pagal jo veikalus inercijà, trintá,traukà, greitá, pagreitá, rimties masæ, ácen-trines ir iðcentrines jëgas. Dar ið naujo-sios fizikos èia aiðkinami ávairûs kûnø ag-regatiniai bûviai, apraðomi E.Torièelio irD.Marioto bandymai. Ádomu paþymëti,kad, kalbant apie skystá, imta vartoti mo-lekulës sàvokà. Knygoje pateikiami ðvie-sos reiðkiniai bei jos lûþio dësniai, gar-so sklidimo ypatumai. Daug vietos ski-riama ir astronomijai: planetø judëjimasapibrëþiamas Keplerio dësniais, apraðo-mi þvaigþdynai ir bandoma net vertintiþvaigþdþiø nuotolius nuo Þemës. Taippat aptariami kalendoriaus sudarymoprincipai, detaliai apraðomas Mënuliopavirðius, pagaliau pateikiamos visostrys pasaulio kosmologinës sistemos –pagal K.Ptolemëjà, M.Kopernikà ir TichàBrahæ. Profesorius B. Dobðevièius pui-kiai suprato, kad scholastinë gamtos fi-losofijos sistema jau pasenusi. Dëstyda-mas naujøjø laikø gamtos mokslø laimë-jimus, jis vis daþniau argumentuoja: taiprodo bandymai, tai iðplaukia ið eksperi-mentø. Taèiau tai tebuvo mintiniai eks-perimentai...

Empirinæ metodologijà á universitetostudijas ryþtingai ávedë profesorius To-mas Þebrauskas (1714–1758). Universi-teto profesûra ir rektorius J.Juraha palan-kiai sutiko jo idëjas, viešai iðdëstytas 1752m., gráþus ið staþuotës Prahoje. T.Þeb-rauskà imta tituluoti matematikos profe-soriumi; tai reikia vertinti kaip aiðkø gam-tos mokslø, tuometine terminologija –„matematikos mokslø” atskyrimà nuo fi-losofijos. Platesnio fizikos kurso patsT.Þebrauskas negalëjo dëstyti, nes, kaipraðo jo architektûrinës kûrybos tyrinëto-jas Vladimiras Zubovas, buvo labai uþsi-ëmæs Astronomijos observatorijos pasta-to, Ilûkstës ir Kraþiø baþnyèiø, jëzuitø rû-mø Þodiðkyje projektavimu bei statyba.Taèiau profesorius turëjo gabiø mokiniø,gynusiø tezes ið mechanikos, sferinës tri-gonometrijos, astronomijos srièiø. ApieT.Þebrausko dëstytà mechanikos kursàyra þinoma ið 1754 m. studentui G.Len-kevièiui parengtos vieðøjø egzaminø pro-gramos. Jà sudaro bendrieji klausimai,60 teoremø ir 22 uþdaviniai.


Prie Këdainiø ir Panevëþio rajonø ri-bos ant Liaudës upës kranto ásikûrusi Pa-berþë 1863 m. sukilimo metu ir po jo gar-sëjo áþymaus sukilimo vado Antano Mac-kevièiaus veikla. Èia stovëjo medinë baþ-nyèia, kurioje devynerius metus kuniga-vo A.Mackevièius. Kitoje kelio pusëje bu-vo barono S.Ðilingo Paberþës dvaras, ap-juostas parku, jame – dideli mediniai rû-mai su parketo grindimis, kokliø krosni-mis, ið molio nudrëbtu originaliu dviaukð-èiu kaminu. Atokiau nuo rûmø stovëjoerdvus kluonas, prie jo – ið molio drëbtajauja, tvartai ir kiti pastatai.

Rengiant sukilimà dalyvavo ir Paber-þës dvaro savininkai Stanislovas ir Vil-helmina Šilingai. S.Šilingas buvo sukilë-liø valdþios apskrities viršininkas(1), Vil-helmina dalyvavo sukilimo rëmimo ak-cijose. A.Mackevièius, po suëmimo ra-ðydamas apie caro valdininkø piktnau-dþiavimà, mini ir ponià Ðiling(ienæ): ,,Vir-ðininkas Kaveras paprastà kryþelá nuo ro-þanèiaus pas ponià Ðiling pripaþino re-voliuciniu ir ásakë sumokëti 25 rb sidab-ru, o kadangi ji neturëjo su savimi, tei-kësi iðkolioti kaip paskutinæ ir liepë vestiá kalëjimà, bet þydas iðgelbëjo, pasko-lindamas reikalaujamà sumà“(2).

Paberþës klebonas A.Mackevièius,pasak istoriko V.Pšyborovskio, Kauno gu-bernijoje ,,pirmasis pakëlë sukilimo vëlia-và <...> nelaukdamas niekieno ásakymø“ir ,,teturëdamas prieð akis tikslà, kurio perkeliolika metø sistemingai ir átemptai sie-kë“ surinko 250 vyrø, daugiausia valstie-èiø, bûrá ir, turëdamas nedidelæ lëðø at-sargà, iðþygiavo á apylinkiø miðkus ir ,,tuodavë pradþià Lietuvos sukilimui“(3).

1863 m. kovo 8 (20) d. A.Mackevi-èius, atlaikæs Paberþës baþnytëlëje pas-

kutines pamaldas, su sukilëliø bûriu ið-þygiavo á miðkà Miegënø apylinkëje. Bû-rio priekyje plevësavo vëliava, puoðni,dviejø spalvø: virðuje – tamsiai mëlyna,apaèioje – karmazino spalvos su iðsiu-vinëta karûna, ereliu ir uþraðu ,,Paber-þës pulkas“, o kitoje pusëje nutapytomisdviejø moterø – Mergelës Marijos ir ðven-tos Onos figûromis*.

Taip prasidëjo deðimt mënesiø truku-si Antano Mackevièiaus kova uþ savo irmûsø kartos laisvæ.

Po dešimties mënesiø kovø suëmæ An-tanà Mackevièiø rusø kareiviai pas já radodidelá pluoðtà ávairiø dokumentø. Tarp jøbuvo ir neþinomos moters ,,T.V.“ laiðkas,minimas A.Mackevièiaus byloje. Tardyto-jui nepavyko iš jo iðpeðti, kas ðio laiðkoautorë, neiðsiaiðkino paslaptingosios T.V.tapatybës ir vëliau apie A.Mackevièiaus gy-venimà bei veiklà raðæ istorikai.

Ið A.Mackevièiaus paimtø ir tardymometu sudarytø dokumentø aiðkëja, kad su-kilimo vadas nuolat palaikë ryðius su gi-minëmis ir savo pamëgta Paberþe. Vienasjo susiraðinëjimo su Paberþe ryðininkø bu-vo jo tarnas Azuras. Po suëmimo pasA.Mackevièiø rastas Azuro laiðkas, kuria-me jis dëkoja sukilimo vadui uþ pagalbàjo seseriai ir priduria: ,,Kai dël daiktø, taijuos áduos ðio laiðko áteikëjas, o Jûsø laið-kas pateko á rankas pagal paskirtá“(4).

Kitame A.Mackevièiaus gautame laið-ke raðoma apie A.Mackevièiaus seserá

Teklæ ir Paberþës dvaro savininko Stanis-lovo Ðilingo þmonos tarnaitæ Anà Drosei-ko, kurioms A.Mackevièius teigia skolinæspinigø. ,,Toji tarnaitë iðvaþiavo su savo po-nia, o kur, neþinau“(5).

Neþinoma ponia T.V. laiðke A.Macke-vièiui raðo apie rusø kariðkiø lankymàsijos namuose:

,,Maskoliai tik þvilgtelëjo á mus ir labaimandagiai pasiðalino, netgi neuþëjo, kolað negráþau ið baþnyèios. Paskiau papra-ðë, kad jiems bûtø leista apþiûrëti namàir /kitus/ pastatus, betgi apþiûrëjo tik for-maliai ir lankstydamiesi, dëkodami ir at-sipraðinëdami ramiai iðëjo. Ið tiesø neþi-nau, kà tai reiðkia – kitur plëðikauja ir gru-biai elgiasi, o èia ne. Kareiviai sakë: ,,Meskitaip elgiamës kitose vietose, o èia mumsnevalia“. Sakyk, kuo mes nusipelnëmetokios dangaus malonës? Turbût uþ sa-vo maldas ir pasmerkimà. Tesaugo manTave gerasis Dievas! Ðlovinsiu já, kiek ga-lëdama, iki gyvenimo pabaigos!“

Ið laiðko teksto aiðkëja, kad laiðko au-

*Sukilëliø Paberþës bûrio vëliava kautyniø su rusø kariuomene metu atiteko rusams ir posukilimo buvo perduota Peterburgo artilerijos muziejui. Po Spalio perversmo Lenkijos praðymu1928 m. vëliava Sovietø Sàjungos vyriausybës buvo perduota Lenkijai ir iki Antrojo pasauliniokaro buvo Varðuvoje, Karo muziejuje (Muzeum Wojska). Muziejaus inventoriuje ji aprašyta taip:,,1155. ,,Paberþës pulko“ dalinio, kun. Ant Mackevièiaus 1863 m. sudaryto Paberþëje, Panevë-þio apskr., vëliava. Ðilkinë medþiaga su vilnoniu audiniu, susiûta ið dviejø juostø: virðutinë –tamsiai mëlynos ir apatinë – karmazino spalvos. Ðilkinës medþiagos aukðtis prie koto – 95 cm,plotis pagal virðutiná ir apatiná kraðtà – 257 cm, per vidurá – 175 cm. Gerojoje pusëje per 29 cmatstumà nuo koto yra 41 cm aukðèio 38 cm ploèio erelis, aplikuotas ir iðsiuvinëtas baltomisskaisgijomis, karûna iðsiuvinëta cekiniais (auksiniais siûlais. G.I.) ir karoliukais bei perliukais“(Mû-sø þinynas. Nr. 70. T. XX. 1930. P.142).

2008-aisiais minësime 135-àsias 1863 m.sukilimo metines. Kas tie mûsø protëviai,kovojæ uþ savo ir mûsø kartos laisvæ?

Gediminas ILGÛNAS

Ámintaneþinomosiosmáslë

Vilniuje, ðv. Rapolo baþnyèios deðinëjeesanèiame name, gyveno Ðilingai:

Stanislovas, gráþæs ið Sibiro, irVilhelmina, gráþusi ið Paryþiaus


torë gyveno netoli Paberþës baþnyèios,kurioje kunigavo A.Mackevièius. Toliauskaitome:

,,Dëkoju uþ laiðkelius – jie man didelëpaguoda, tik ne su viskuo, apie kà raðai,sutinku. Mano laimei reikia, kad Tu gy-ventum, kitaip ir ðlovingiausia /Tavo/ mir-tis bus mano mirtis ir blogiau nei mirtis.Bet dël to niekuomet nesutarsime, nesTau ðlovë ir garbë yra laimë, o man – ðird-gëla. O, jeigu tai bûtø galima suderinti!

Ið to, ko reikalauji, nieko neturiu, betpasiøsiu rytoj, o ðiandien siunèiu tik du pa-

kelius tabako, þemuogiø ir pyragaièiø,duonos pasiøsiu rytoj. Labai norëèiau Ta-ve pamatyti, betgi bijau ir nenoriu Tavæsstatyti á pavojø. Beje, kai ateini, man dide-lë kanèia, kad negaliu taip elgtis, kaip no-rëèiau, turiu likti abejinga, o man norëtøsiapkabinti, buèiuoti /prisiglausti/ prie Tavæs,nors vienà valandëlæ pabûti vienumoje irtai saugiai. Bet to negali bûti, taigi nesta-tyk savæs á pavojø, reikia pakentëti.

Maskoliai pietavo kaime ir, sako, jauiðëjo, bet ið tiesø neþinau.

Ðventë be Tavæs nuobodi, ir labailiûdna Tavæs nematyti baþnytëlëje, kuriospuoðmena ir gyvenimu buvai tiek metø.Taip viskas atrodo nejauku ir apmiræ. Arsugráð /tie/ tolimi laikai, ar man dar suþi-bës mano þvaigþdë? Iki pasimatymo,mano mielasis A…

T.V.“(6).Šis laiðkas A. Mackevièiui tikriausiai

buvo brangus, nes pas já buvo rastas su-ëmimo metu gruodþio mënesá, o rašytas,kaip matyti iš jo teksto, vasarà, kai sirpoþemuogës.

Kaþkokia ,,nepaþástamoji dama“ mi-nima ir kituose sukilëliø vado tardymo do-kumentuose. Suëmimo metu pas A.Mac-kevièiø rastas Azuro laiðkas, kuriame ra-

ðoma: ,,Fotografijà ir þiedà nepaþástamo-ji dama vël pasiëmë su savimi“(7).

Taèiau nuotraukos ir þiedas rasti pasA.Mackevièiø suëmimo metu. Tardytojuijis aiðkina, kad nuotraukos yra tardymokomisijoje, ,,o šviesios atminties motinosþiedas – ant mano rankos“(8).

Vadinasi, nepaþástamoji dama nuo-traukas ir þiedà kaþkuriuo metu vël busperdavusi A.Mackevièiui. ,,Nepaþástamo-ji“ minima ir kitoje neþinomo autoriauskorespondencijoje: ,,Kai bendra nelaimëmus suartina ir sujungia, nenustebkite,

kad siunèiu Jums pagarbos ir prielan-kumo uþtikrinimà /nuo/ Jums draugiðkosneþinomosios“(9).

Kas gi ta neþinomoji T. V., prieš 135metus rašiusi laiškus legendiniam suki-limo vadui?

Kalbuosi su Sauliumi Kubiliumi. Jis –Stasio Šilingo (1885–1962), áþymaus tau-tinio atgimimo veikëjo, ilgameèio nepri-klausomos Lietuvos teisingumo ministro,vaikaitis. Pasirodo, kad S.Kubiliaus sene-lis S.Šilingas buvo Paberþës dvaro savi-ninko, 1863 m. sukilimo Panevëþio ap-skrities virðininko Stanislovo Šilingo ir joþmonos Vilhelminos vaikaitis.

Paberþës dvaro savininkas Stanislo-vas Šilingas, kaip sukilimo dalyvis, buvoiðtremtas á Sibirà, o jo þmona Vilhelmina,minima A.Mackevièiaus tarno Azuro laið-ke, su tarnaite ,,iðvaþiavo neþinia kur“,kaip dabar iðaiðkëjo, iðvyko á Prancûzijà.

Stanislovui Ðilingui bausmæ dovano-jus, jis ið Sibiro gráþo á Lietuvà, o ið Pary-þiaus gráþo þmona Vilhelmina. S.Šilingasrašo: ,,Paskelbus amnestijà, abi (Vilhel-mina Ðilingienë su dukra. G.I.) gráþo Lie-tuvon ir kartu su gráþusiu ið Sibiro diedu-ku (Stanislovu Šilingu) apsigyveno Vilniu-je“, netoli Þaliojo tilto per Nerá. ,,Anapus

jo ðv. Rapolo baþnyèia, nedidelis koply-tëlës kalnelis ir ðalia jo raudonø plytø na-mai“. Juose gyveno bûsima S.Ðilingo mo-tina Valerija Šilingaitë ,,su savo ið trem-ties gráþusiu tëveliu ir ið Paryþiaus – mo-tule, pabëgusia ten sukilimo pasëkoj“.

Stasys Šilingas savo laiškuose duk-rai Rusnei Šilingaitei-Kubilienei bei kitomsdukroms aprašo atsiminimus bei ið moti-

nos girdëtus jos iðgyvenimus apie sene-lius Stanislovà ir Vilhelminà Ðilingus. S.Ku-bilius turi ðiø laiðkø iðtraukas.

S.Šilingas savo laiškuose rašo, kad joseneliai Stanislovas ir Vilhelmina Ðilingai,,veikliai dalyvavo“ 1863 m. sukilime. Kaipjau minëta, Paberþës dvaro savininkas bu-vo sukilimo apskrities viršininkas, artimaibendravæs su Paberþës kunigu A.Macke-vièiumi, kuris buvo jo þmonos Vilhelminos,,širdies draugas“. Motina S.Šilingui pasa-kojo, kaip buvo iðsiuvinëta sukilëliø Paber-þës bûrio vëliava, kaip sukilimo metu ,,ka-zokai ðvaistësi po dvarà, krëtë, kaip slaps-tësi mûsiðkiai, palikdami senukus ir vai-kus“. Sukilimas ,,visiðkai suardë“ Stanis-lovo ir Vilhelminos Ðilingø gyvenimà. Vy-ras buvo iðvarytas á Sibirà, o Vilhelmina ið-vyko á Paryþiø. Vaikus, tarp jø ir vienuolik-metæ, 1852 m. gimusià dukrà Valerijà, bû-simà S.Ðilingo motinà, ,,paëmë globon rû-pestingi Tëvynës mylëtojai“.

Vilhelmina Ðilingienë mokëjo skonin-gai daryti ávairius rankdarbius (tai ji išsiuvi-nëjo sukilëliø Paberþës pulko vëliavà), da-rë lietuviðkas verbas, pynë dirbtines gë-les. Ðis darbas jai sekësi, ið to Paryþiuje irgyveno. Po keliø metø pas save pasiëmëdukrà Valerijà. S.Šilingas raðo: ,,Man ma-

Paberþës dvaro rûmas, dabar –1863 m. sukilimo muziejus


þam esant dar buvo iðlikusios trys ver-bos bobutës darbo Paryþiuje: tëvelio,kiek maþesnë – moèiutës ir dar ma-þesnë – mano. Branginom jas labai.Metø metais jos puoðë tëveliø velykinástalà“. Prie Ilguvos esanèiuose Misiû-nuose S.Ðilingo namuose iki sovieti-nës okupacijos buvo Vilhelminos Ði-lingienës siuvinëtas paveikslas ,,Gráþ-ta Mozë“.

Stasio Šilingo asmenybei susifor-muoti daug átakos turëjo 1863 m. su-kilimo atsiminimai. Laiškuose jis rašo:,,Pasakojimais, dainomis ið sukilimometo moèiutë ádiegë ir iðdaigino ma-no meilæ Lietuvos þemei. Be to, at-skleidë muzikos pasaulio groþá, kurátaip pamëgau <...> Paþadino – auk-lëjo meno skoná“.

S.Šilingas nurodo, kad ið seneliøÐilingø gautas penkias nuotraukasapie 1935 metus Kaune davë árëmintiJonui Prapuoleniui: nuotrauka, pagalkurià Kauno karo muziejaus direkto-riaus V.Nagevièiaus uþsakymu buvonutapytas paveikslas ,,A.MackevièiusPaberþëje áteikia sukilëliams vëliavà,laimina þygá“; Stanislovo Ðilingo ir jobièiulio nuotrauka Sibire; jo nuotrau-ka Vilniuje ,,seno senuko, didele þilabarzda“; Paryþiuje Vilhelminos Ðilin-gienës daryta nuotrauka; kunigoA.Mackevièiaus nuotrauka; 1868 m.išspausdintas kvietimas sukilimo au-koms paminëti Paryþiuje.

Vilhelmina Ðilingienë mirë Vilniu-je, palaidota Rasø kapinëse, taèiaukapas neþinomas. Stanislovas Ðilin-gas po þmonos mirties iðvyko á Var-ðuvà, ten mirë ir palaidotas.

Taigi iš Stasio Šilingo laiškø ir atsi-minimø iðaiðkëja, kad laiðkà A.Macke-vièiui pasiraðiusi neþinomoji T.V. (TavoVilhelmina), iðsiuvinëjusi sukilëliø Pa-berþës pulko vëliavà, – Paberþës dva-ro savininko Stanislovo Ðilingo þmonaVilhelmina.

Áminta prieð 135 metus uþduotamáslë.

Panaudota literatûra:1.Ðåâîëþöèîííûé ïîäúåì â

Ëèòâå è Áåëîðóñèè â 1861–1862ã.ã. Ìîñêâà. 1964. Ñòð. 156.

2.Prieðmirtinis A. Mackevièiaus laið-kas tardymo komisijai. Lietuvos TSR is-torijos ðaltiniai. T. 2. Vilnius. 1965. P. 87.

3.Przyborowski W. Dzieje 1863 ro-ku. T. 3. Krakow. 1902. P. 24–27.

4.Antanas Mackevièius. Laiðkai irparodymai. Vilnius. 1988. P. 137–138.

5.Ten pat. P. 46.6.Ten pat. P. 113–114.7.Ten pat. P. 138.8.Ten pat. P. 46.9.Ten pat. P. 141.

Kà suteikia Ðengeno erdvë?

Stodama á Ðengeno erdvæ Lietuvaágyvendina vienà ið fundamentaliø Eu-ropos Sàjungos laisviø – teisæ asme-nims laisvai judëti. Ðengeno programosskirtos lëðos leido labai sustiprinti ryti-nes Lietuvos ir kartu Europos Sàjungossienas. Atsirado galimybë kitur panau-doti Lietuvos turimas lëðas ir þmoniø re-sursus, iki ðiol skirtus sienoms su Len-kija ir Latvija saugoti. Tapo efektyvesnisteisësaugos institucijø bendradarbiavi-mas, pvz., nusikaltëliø persekiojimasper sienà, nes be Ðengeno susitarimøpersekioti uþ sienos kitos valstybës pa-reigûnams neleidþiama. Dideliø galimy-biø teikia bendra su visomis ES valsty-bëmis narëmis informacinë duomenøbazë apie paieðkomus asmenis ir ávyk-dytus nusikaltimus.

Kaip susikûrë Ðengeno erdvë?

Nedideliame Liuksemburgo mieste-lyje Ðengene 1985 m. birþelio 14 d. Bel-gija, Liuksemburgas, Nyderlandai,Prancûzija ir Vokietija pasiraðë susitari-mà dël laipsniðko tarpusavio sienø kon-trolës panaikinimo, siekiant ágyvendintilaisvo asmenø judëjimo principà. Susi-tarimo 17 straipsnis skelbë, kad ,,dël as-menø judëjimo šalys siekia panaikintitikrinimus prie bendrø sienø ir perkeltijuos prie savo iðoriniø sienø”.

1990 m. birþelio 19 d. tos paèiospenkios valstybës pasiraðë Konvencijàdël Ðengeno susitarimo ágyvendinimo,nustatanèià bendras vizø, prieglobsèioteikimo, iðoriniø sienø kontrolës ir poli-cijos bei muitiniø bendradarbiavimo tai-sykles.

Šengeno konvencija numato, vienavertus, visiškai atsisakyti sausumos, jû-ros ir oro uostø pasienio kontrolës, oantra vertus, kad nenukentëtø konven-cijos dalyviø saugumas, sustiprinti jø ið-oriniø sienø kontrolæ bei uþsienieèiø kon-trolæ Ðengeno erdvës viduje. Jau po1985 m., supaprastinus vidaus sienø kir-

Anatolijus LAPINSKAS

2004 m. geguþës 1 d. Lietuvaágyvendino vienà svarbiausiøuþsienio politikos uþdaviniø –ástojo á Europos Sàjungà. 2007m. gruodþio 21 d., prisijungusiprie Ðengeno erdvës, LietuvaLietuva –

Ðengeno erdvësdalistimo procedûras, buvo palikta tik iðori-në, vizuali lengvøjø automobiliø, vaþiuo-janèiø per bendrà sienà maþesniu grei-èiu, apþiûra, nereikalaujant, kad jie su-stotø, ir atsisakyta sistemingai tikrinti kro-vininius automobilius, o pasiraðius 1990m. konvencijà imtasi priemoniø, leidþian-èiø panaikinti ir asmenø kontrolæ.

Atsisakius asmenø kontrolës prie vi-diniø sienø, Ðengeno konvencija numa-to daug ávairiø priemoniø Ðengeno erd-vës vidaus saugumui garantuoti. Pra-dëta koordinuoti vizø kontrolæ prie vals-tybiø nariø iðoriniø sienø, ávestos vieno-dos vizos treèiøjø ðaliø pilieèiams. As-menø judëjimas per Ðengeno ðaliø ið-orines sienas kontroliuojamas naudo-jantis Ðengeno informacijos sistema. Ðitarptautinë paieðkos ir informacijoskompiuteriø sistema leidþia policijos,pasienio ir migracijos tarnybø darbuo-tojams naudotis duomenø bazëje su-kaupta informacija apie átartinus ar ne-pageidautinus asmenis, vogtus auto-mobilius, pavogtus dokumentus, pa-dirbtus pinigus ir kt.

Ðengeno konvencija numato galimy-bæ, iškilus pavojui viešajai tvarkai ar na-cionaliniam saugumui, pasikonsultavussu kitomis konvencijos ðalimis, ribotamlaikui atnaujinti asmens dokumentøkontrolæ prie vidiniø sienø.

Pagal specialø 1999 m. Amsterda-mo sutarties protokolà Ðengeno teisy-nas tapo Europos Sàjungos teisyno da-limi. Vadovaujantis Lietuvos Stojimo áEuropos Sàjungà sutarties Stojimo ak-to 3 straipsniu, Ðengeno teisynas yraprivalomas ir taikomas Lietuvoje nuo2004 m. geguþës 1 dienos.

2006 m. geguþës 31 d. Lietuvos Res-publikos Vyriausybë patvirtino Vidaus rei-kalø ministerijos parengtà NacionalinioÐengeno teisyno priëmimo naujai sure-daguotà veiksmø planà, kurá ágyvendinusEuropos Sàjungos Teisingumo ir vidausreikalø taryba ðiø metø lapkrièio 8 d. pri-ëmë sprendimà, patvirtinantá Lietuvos pa-sirengimà Ðengeno reikalavimams.


þengë dar vienà svarbø þingsnágilesnës europinës integracijoslink. Kartu su Lietuva 2007-øjøKalëdø iðvakarëse á Ðengenàpasuko Èekija, Estija, Latvija,Malta, Lenkija, Slovakija, Slovë-

nija ir Vengrija. Nuo 2008 m.lapkrièio 1 d. dar prisijungsLichtenðteinas ir Ðveicarija,Kipras taps Šengeno dalimi2009, o Bulgarija ir Rumunija2011 metais.

Kokie projektai buvo ágyvendintiLietuvai rengiantis narystei Ðengeno

erdvëje?

1. Pertvarkomas Vilniaus oro uostas,kad bûtø atskirti Ðengeno ir ne Ðenge-no zonos keleiviø srautai. Prisijungus prieÐengeno erdvës numatoma, kad iðorësskrydþius uþ Ðengeno ribø vykdys Vil-niaus, Kauno ir Palangos oro uostai, ku-rie rekonstruoja oro uostø infrastruktû-rà, kad ji atitiktø nustatytus reikalavimus.Vilniaus oro uostas ið esmës jau pareng-tas Ðengeno erdvei, Palangoje taip patpasirengta. Kaune dar vyksta intensy-vus statybø procesas ir keleiviø srautaibus atskiriami pasitelkus technines beiinformacines priemones.

2. Pertvarkoma Klaipëdos valstybi-nio jûrø uosto infrastruktûra, kad bûtøgalima atskirti keleiviø srautus. Uosto in-frastruktûra priklauso valstybei, taèiauðiuo metu yra iðnuomota privaèiomskompanijoms. Todël keleiviai, atvykstan-tys á Klaipëdà vandens transportu – kel-tais ar kruiziniais laivais, yra tikrinami pri-vaèiø kompanijø. Praëjusiø metø gruo-dþio 7 d. Klaipëdoje iðkilmingai atidary-ta nauja Valstybës sienos apsaugos tar-nybos Pakranèiø apsaugos rinktinësuosto uþkarda. Taip baigtas ágyvendintipaskutinis Ðengeno programos lëðomisfinansuotø priemoniø, reikalingø garan-tuoti Šengeno reikalavimus Klaipëdosvalstybiniame jûrø uoste, etapas.

3. Norint garantuoti nuostatà dël ste-bëjimo ir persekiojimo vykdymo 2006m. buvo pasirašytos sutartys su Lenki-jos Respublika ir Latvijos Respublika.

4. Kol kas dar neiðspræstas klausi-mas dël dviðaliø pasienio kontrolëspunktø statuso su Baltarusija ir RusijosFederacija.

5. 2007 m. metø rudená buvo iðban-dyta, pradëjo veikti ir jau davë pirmuo-sius rezultatus Nacionalinë Ðengeno in-formacinë sistema.

6. Visi atsakingi ðalies pareigûnai bu-vo supaþindinti su Ðengeno teisyno nuo-statomis. Jos átrauktos á pareigûnø mo-kymo ir kvalifikacijos tobulinimo progra-mas. 2007 m. spalio pabaigoje Medinin-kuose, Vilniaus rajone, atidarytas Valsty-bës sienos apsaugos tarnybos pasienie-èiø mokyklos ir Tarptautinio mokymo cen-tro pastatø kompleksas. Tai didþiausiassienos apsaugos tarnybos projektas, Lie-tuvai rengiantis prisijungti prie Ðengenoerdvës. Pastatø statybos, renovacijos irárengimo darbø vertë – 67 milijonai litø.

Visam pasirengimo procesui reikë-jo ne tik realiø pastangø, bet ir nemaþailëðø. Lietuva ágyvendino 142 Ðengenopriemoniø programos projektus uþ dau-giau kaip 615 mln. Lt. Nepaisant bûgð-tavimø, Lietuva ávykdë visus Ðengenoreikalavimus ir yra pasirengusi saugotiiðorinæ Europos Sàjungos sienà ir su-reguliuoti þmoniø judëjimà ES viduje.

Santykiai su kaimynais

Svarbu yra tai, kad Lietuvai ástojus áÐengeno erdvæ iðliks nepakitusi Kali-ningrado tranzito dokumentø iðdavimosistema, kuri sklandþiai veikia ir yra ge-rai ávertinta tiek Europos Sàjungoje, tiekRusijoje.

Taèiau gerokai pasikeis situacija Bal-tarusijos pilieèiams, kuriø srautas dël ið-augsianèios Ðengeno vizø kainos, tikë-tina, gerokai sumaþës. Baltarusijos pi-lieèiams vizos á Ðengeno ðalis kainuos60 eurø, Ukrainos, Rusijos ir Moldovosgyventojams – 35 eurus. Lietuva nesu-interesuota atsitverti nuo kaimynø bran-giomis vizomis. Atvirkðèiai – siekia su-daryti sàlygas paprastiems Baltarusi-joms pilieèiams atvykti á Lietuvà ir pa-tiems ásitikinti demokratijos privalumais.Savo pozicijà Lietuva paaiðkino ES part-neriams, taip pat ketina išnaudoti visasŠengeno teisyno teikiamas galimybespalengvinti keliones á Lietuvà kai ku-rioms Baltarusijos gyventojø grupëms.Lietuvos ir kitø ES valstybiø pastango-mis siekiama palengvinti ES vizø reþi-mà Moldovai, Ukrainai, Gruzijai.

Lietuva – atsivërusioje Europoje

Galima teigti, kad Lietuvos valdþiaávykdë savo ásipareigojimà tautai atver-ti Europos sienas, sudaryti sàlygas lie-tuviams nekliudomai judëti Europoje iruþsienio sveèiams – turistams, investuo-tojams atvykti èia. Tai dar vienas istori-nis Lietuvos þingsnis didesnës integra-cijos Europos Sàjungoje link.

Gyvenimui tampant patogesniam irlaisvesniam, bûtina iðnaudoti darbo, kû-rybos ir mokslo galimybes Lietuvoje irsukurti tokias sàlygas, kad, nekliudomaipakeliavus po plaèiàjà Europà, labai no-rëtøsi vël griþti á Tëvynæ ir drauge kurtivisø mûsø gerovæ.

Taip atrodo Ðengeno ðaliøsienos

Ðengeno erdvë kartu su bûsimosiomisnarëmis

Ðengenas


Gyvybë yra trapi þvelgiant á jà kosmi-niu mastu. Visas organinis pasaulis jauèiaSaulës spinduliuojamo energijos srautopokyèius ir reaguoja á juos. Kad Þemëjegyventi bûtø nebeámanoma, nereikia di-delio temperatûros pokyèio, nereikia uþvi-rinti arba uþšaldyti vandenynø. Pakaktø ne-didoko Saulës aktyvumo pokyèio, kad kiltøvienokia ar kitokia ekstremali situacija. De-ja, ðiais laikais sparèiai ir nekontroliuoja-mai didëjanti techninë paþanga pastebi-mai pakeitë visø be iðimties Þemës plane-tos gamtinëje aplinkoje vykstanèiø proce-sø intensyvumà, paþeisdama natûraliàgamtos pusiausvyrà ir sukeldama rimtøekologiniø problemø. Vien tik radijo ban-gø spinduliavimas Þemëje padidëjo mili-jonus kartø, taèiau þmogus nesuteikë tamdidesnës reikðmës. Geomagnetinis laukasapsaugo visa kas gyva nuo praþûtingoskosminës radiacijos. Taèiau esama eks-perimentiniø duomenø, kad ekranavimasnuo magnetinio lauko gali þmogui sukeltipsichikos sutrikimø, o kai kuriø rûðiø gyvû-nams išsigimimà jau ketvirtoje kartoje. Kitavertus, mes susiduriame su silpnais mag-netiniais laukais. Netgi labai galingos mag-netinës audros sukelia jo pokytá ne dau-giau kaip 0,005 erstedo, t.y. vieno procen-to ribose, taèiau þinoma, kad gyvi organiz-mai ypaè jautrûs išoriniams poveikiams.

Apie silpnøjø geofiziniø laukø bei spin-duliavimø aplinkoje ir jø tyrimo problemasjau ðiek tiek rašiau ankstesniame straips-nyje „Paslaptingasis Raigardo slënis“(MG, 2000 m. Nr. 10). Dabar atëjo laikasapþvelgti, kokias problemas sprendþiamano bendraminèiai, vienos ið netradici-niø mokslo srièiø tyrinëtojai Lietuvoje irkaimyninëse ðalyse, susivienijæ á Baltijosradiostezininkø asociacijà.

Þinoma, kad senoji liaudies iðmintisjau prieð daugelá amþiø suvokë egzistuo-jant silpnuosius gamtos veiksnius beireiškinius. Tûkstanèiai entuziastø, vadina-møjø ekstrasensø, tyrinëjo ir tebetyrinëjaÞemës spinduliavimo laukus radiostezi-niais (biolokaciniais) metodais, naudoda-

Þemës

Dr. Rimantas PETROŠIUSBaltijos radiostezininkø asociacijos prezidentasGeologijos ir geografijos institutas

Tyrimai ir jø perspektyvos Baltijos ðalyse

silpnøjø laukøátaka organizmams

Kosminiø mikrobangø fono oktapolinë-kvadrupolinë struktûra Visatoje (pagal dr.Max Tegmark)

Tarptautinio BDA seminaro dalyviai prie Aukðtadvario Velnio duobës 2004 m.

mi ávairias priemones, pradedant papras-èiausia ðvytuokle arba virgule ir baigiantsudëtingais elektroniniais prietaisais.Nors ir negalëdami remtis tvirtais moksli-niais pagrindais, jie bando spræsti tokiassvarbias praktines problemas, kaip po-þeminio vandens ir naudingøjø iðkasenøpaieðkos, poþeminiø kabeliø bei vamz-dynø defektø aptikimas, tinkamø vietø gy-venti ir netgi darþovëms laikyti parinkimas.Be to, ðie metodai plaèiai naudojami al-ternatyviojoje medicinoje.

Tokie tyrinëjimai ágavo labiau mokslinápavidalà XX a., kai 1913 m. Paryþiuje ávy-kusiame Antrajame tarptautiniame ekspe-rimentinës psichologijos kongrese buvoiðnagrinëtas tuo metu vadinamosios bio-lokacijos metodas ir pritarta jam, iðduotospirmosios licencijos specialistams, ieðkan-tiems vandens telkiniø bei naudingøjø ið-kasenø. 1930 m. prancûzø kunigas A.Bou-ly pasiûlë vartoti terminà radiostezija, ku-rio sandara yra kilusi ið dviejø þodþiø: loty-

nø kalbos radiato (spinduliavimas) ir grai-kø kalbos aisthesis (jausmas, jutimas). Api-bendrinus daugybæ ðiuo metu þinomø ra-diostezijos apibrëþimø, galima teigti, kadtai mokslas su savo metodais, padedan-tis nustatyti ávairiø materijos formø ener-getinius spinduliavimus, jø poveiká þmo-nëms bei jø aplinkai.

Vis dëlto nors radiostezijos metodai yra

perspektyvûs, taèiau jie ne visada duodavienareikðmiø rezultatø. Mokslininkø da-lyvavimas ðiame darbe yra reikalingas tam,kad objektyviai patvirtintø gautuosius re-zultatus remiantis ištisu dabar turimømoksliniø metodø kompleksu. Daugelyjeðaliø jau ne vienà deðimtmetá veikia radio-stezininkø (dowsers arba lietuviðkai virgu-lininkø) draugijos, kurios susikûrë siekiantsuvienyti bendradarbiavimà tarp moksli-ninkø ir virgulininkø.

Baltijos radiostezininkø asociacija bu-vo ákurta 1989 m. Latvijos, Estijos ir Lietu-


Dr. J. Kameneckas (VDU) demonstruojageoanomalijø indikatoriaus IGA-1 veikimà

BDA seminaroteziø ir praneði-mø leidinio bei

darbø kompakti-nës plokðtelës

virðeliai

vos mokslininkø pastangomis. Ypaè di-delis indëlis estø geologo A.Rauko, lat-viø fizikø T.Kalninio, J.Valdmanio, J.Dola-cio ir kitø. Lietuvoje jau 1987 m. pradëjoveikti Biofiziniø reiðkiniø sekcija, ákurta prieLMA Mokslininkø rûmø, vadovaujamamatematiko J.Gikio. Šios sekcijos entu-ziastø bûrys nuveikë nemaþà mokslinádarbà, nagrinëdami paranormaliø reiðki-niø vaidmená senovës kultûrose, ypaè ty-rinëjant sakralinius (kulto) objektus.

Asociacija sutelkusi dëmesá á keliaspagrindines tyrimø kryptis. Tai Þemës lau-kø anomalijø prigimtis ir struktûra, jø psi-chofizinë átaka organizmams, radiostezi-jos metodo panaudojimas geologijoje,ekologijoje, architektûroje ir medicinoje,matematiniai-fizikiniai modeliai radioste-zijos operatoriø reagavimo mechaniz-mams apraðyti, naujø metodø bei áran-gos, geobiolaukø anomalijoms tirti. Ypa-tingas dëmesys skiriamas gamtinës beitechnogeninës kilmës geopatogeniniøzonø tyrimui. Beveik kasmet vienoje ið trijøBaltijos ðaliø yra rengiami moksliniai se-minarai-konferencijos, kuriø medþiaga ið-leidþiama atskirais straipsniø rinkiniais.Palaikomi ryðiai su kaimyniniø bei tolimes-niø ðaliø (Ðvedijos, Suomijos, Lenkijos,Rusijos, Didþiosios Britanijos, Kanados irkt.) radiostezijos specialistais. PastarasisBaltijos radiostezininkø asociacijos semi-naras Lietuvoje ávyko 2004 m. vaizdingo-se Aukðtadvario apylinkëse, Tamoðavo-je. Lietuvos valstybiniam mokslo ir studi-jø fondui bei Ðvietimo ir mokslo ministe-rijai parëmus, buvo iðleistas seminaro te-ziø ir praneðimø rinkinys bei darbø kom-paktinë plokðtelë. Ateinantá tarptautinámoksliná seminarà numatoma surengti2008 m. birþelio mënesá Druskininkuose.

Nors ši paþinimo sritis plëtojosi ne vie-nà ðimtmetá, ne kartà aðtriai susidurda-ma su „didþiuoju mokslu“, taèiau reikia

pasakyti, kad pagrindiniai radiostezijospostulatai iki ðiø dienø nëra iðspræsti. Ne-aiðku, ar virgulæ veikia realiai egzistuojan-tys fiziniai laukai bei objektai, ar lemia-mas veiksnys yra operatoriaus psichika,kuri intuityviai ir selektyviai reaguoja á ap-linkos reiðkinius bei materialius objektus.Tikriausiai radiosteziná efektà sukelia at-siradæs sàlyginis refleksas á palyginti sil-pnus foninius poveikius. Operatoriai ilgo-mis treniruotëmis bei gausindami savoþinias apie aplinkà gali iðplëtoti savo ga-bumus ir átvirtinti jø stabilumà. Taip ið-mokstama aptikti poþeminio vandens tëk-mes, ávairiø tinklø (Hartmano, Curry, Vit-mano) struktûras, biofizines anomalijas.Vis dëlto, sprendþiant taikomuosius uþ-davinius, patartina pirmiausia naudotistradicinio mokslo metodais, taèiau neat-sisakant netradiciniø galimybiø paþinti ap-linkà ir, þinoma, grieþtai laikantis loginioeksperimentø nuoseklumo ir grynumo.

Pastaraisiais deðimtmeèiais biolaukaibuvo tiriami remiantis šiais pagrindiniaismetodais: 1) paèiu þmogumi, kaip labaitiksliu matavimo prietaisu – mechaniniuraumenø mikrojudesiø stiprintuvu (panau-dojant L-formos rëmelá, ðvytuoklæ, virgulæ)bei lytëjimo pojûèiø ir kitø metodø dëkagaunant „atsakymà“ á klausimà; 2) biolo-giniø objektø, neturinèiø iðplëtotos sàmo-nës – þuvø ikrø, mikroorganizmø, kraujoplazmos ir kt. panaudojimas jutikliuosebioenergetiniam poveikiui registruoti; 3)prietaisiniais metodais: ávairiais fizikiniaisefektais registruojant bioenergetinius po-veikius, daþniausiai tiriant fizinës sistemosnepusiausvyrinæ padëtá (Kirliano efektas,nestacionarusis Dþozefsono efektas) arbatø ar kitø parametrø (elektrinis laidumas,temperatûrinë spektriniø charakteristikøpriklausomybë) pokyèiø dinamikà. Rezul-tatø patikimumo garantijai yra seniai nau-dojami ávairûs bûdai, pvz., vadinamasisdvigubai aklas metodas, sukurtieji specia-lûs statistinio duomenø ávertinimo meto-dai. Kruopðtus visø objektyviø parametrøfiksavimas (tarp jø geomagnetinio fono irgeopatogeniniø zonø), jø poveikio laips-nio ávertinimas modeliniame eksperimen-te padeda iðvengti áprastiniø klaidø.

Deja, bioenergetiniø reiðkiniø sudëtin-gumas ir neáprastumas, jø „kaprizingu-mas“ ir aiðkus ryðys su dvasingumu, pa-sikartojamumo problemos daþnai niekaisnuleidþia visà tradicinio mokslo ádirbá ir vi-sas metodikas. Svarbiausias ið prietaisi-niø metodø trûkumø yra registravimo me-todø neatitikimas tiriamo reiškinio. Akivaiz-du, kad kol kas biolaukams registruoti visdëlto geriausia yra naudoti biologinius ob-jektus, nes naudojant technines priemo-nes tegalima tikëtis labai nedideliø efektøarba jie bus reti. Gyvosiose sistemose sà-veika pasiþymi informatyviu pobûdþiu, t.y.realizuojama paties organizmo vidinës

energijos dëka ir apibûdinama ið esmëskokybinëmis spinduliavimo charakteristi-komis, o ne jo absoliuèiu dydþiu. Iðorinispoveikis tampa tarsi paleidimo jungikliu,ájungianèiu kaþkokius procesus paèiameorganizme, taip poveikio rezultatas pasi-kartodamas gali pranokti suþadinanèiojolauko energijà. Pasitelkiant technines prie-mones yra registruojamas jëgos poveikis,priklausantis nuo signalo intensyvumo. Jodydis bûna maþas ir dël to kyla dideliø sun-kumø atskiriant signalà nuo fono. Ieškoji-mas tinkamø registravimo bûdø, padedan-èiø gauti pasikartojantá rezultatà, yra, kogero, svarbiausia tiek radiostezijos, tiek irvisos psichofizikos problema.

Tuo tarpu yrasukurta ávairiø rû-ðiø prietaisø, skir-tø registruoti Þe-mës spinduliavimo sudëtinëms dalims, otai padëtø nustatyti ávairias geofizines tin-klines struktûras ir su jomis susijusias bio-fizines anomalijas: geomagnetiniø beigravitaciniø laukø pokyèius, gama spin-duliuotæ, ávairios prigimties, daþniø ir in-tensyvumo elektromagnetinius laukus irkt. Tam naudojami elektrinio bei magne-tinio lauko matuokliai, gama detektoriaibei radijo bangø spektrø analizatoriai.

Tyrinëjant daugybës geofaktoriø poveikáþmoniø sveikatai, vis didesnæ reikðmæ ágau-na sisteminis kompleksinis poþiûris á pro-blemà, susijungiant keleto skirtingø srièiømokslininkams: geologams, geofizikams,medikams ir kt. Štai nemaþà susidomëji-mà sukëlë jau keletà metø atliekami tarp-disciplininiai tyrimai, susijæ su Þemës lau-kø, geologiniø veiksniø, landðafto bei che-miniø elementø átaka susirgti kai kuriomisligomis. Ðiuos tyrinëjimus Lietuvoje atliekageologo S.Ðliaupos ir kitø kolegø grupësið ávairiø moksliniø organizacijø.

Nukelta á 27 p.

Myk

olo

KAM

INSK

O n

uotra

ukos


Menas buvo paklausus vi-sais laikais. Tuo tarpu mokslo, kaip pre-kiniø mainø rinkos dalyvio, vaidmuo dau-geliui dar yra ðiokia tokia naujovë. Taèiaukaip tik á já vis daþniau atsigræþia verslas,ieðkantis ir diegiantis naujoves, kurios ga-lëtø padidinti jo konkurencingumà. Kitaipkalbant, inovatyvus verslas.

Kas „áþiebia lemputæ“ mûsøgalvose?

Kodël apskritai turëtume kalbëti apieinovacijas ir kas tai yra? „Labai paprasta,– atsako Lietuvos inovacijø centro atsto-vas dr. A.Sutkus, – inovacijos kaip tik irkuria tiesioginá ryðá tarp mokslo ir verslo.Kalbant paprastai, inovacijos – tai proce-sas, kurio metu þinios paverèiamos eko-nomine nauda“. Tradiciðkai þinias kuriamokslas, o inovacijos leidþia šias þiniastaikyti praktikoje siekiant ekonominioefektyvumo. ,,Yra ávairiø inovacijos api-brëþimø, ir visus juos sieja vienas ben-dras poþiûris, kad inovacija – tai proce-sas, kurio metu siekiama sena pakeistinauju, tam pritaikant þinias. Ne vienas au-torius pabrëþia, jog inovacija – tai protobûsena, naujas màstymo, kaip kurti ver-slà, bûdas. Toks inovacijos apibûdinimasgana abstraktus, taèiau jame slypi giliprasmë, nes èia akumuliuojamas verslodëmuo“, – paþymi pašnekovas.

Bet kokios inovacijos pradas – nau-jos þinios, kurios yra protinio ir kûrybiniodarbo rezultatas. Daþnai naujos þiniosbûna tiesiogiai tapatinamos su idëjomis.A. Sutkus tvirtina, jog tai nëra visuometteisinga. Anot Lietuvos inovacijø centroatstovo, idëjos gali bûti tik naujø þiniø at-siradimo arba þiniø panaudojimo katali-zatorius. Tuo tarpu idëjø atsiradimà ska-tina nepasitenkinimas dabartine padëti-mi, noras jà keisti. „Nepasitenkinimas beipokyèiø bûtinybë ir yra inovacijø paska-tos. Ne veltui sakoma, kad iðlieka ne stip-riausieji, o tik tie, kurie geriausiai prisitai-ko. Ðiandien tik inovacijos gali garantuo-ti iðlikimà ir plëtrà“, – tvirtina tyrinëtojas.

Vis dëlto inovacinë veikla – praktiðkaivienintelë veikla, tiesiogiai susijusi su di-desne rizika, ir norint ámonæ padaryti ino-vatyvià reikia tikrai nemaþai pastangø. „Ino-vacinës veiklos sëkmës sàlyga – þmogið-køjø, organizaciniø, vadybiniø, techniniøir kitø veiksniø kompleksas. Þinoma, le-miamà átakà daro þmoniø, dalyvaujanèiø

Mokslas ir

Jûratë PALAÈIONYTË

Ar „mokslas mokslui“kaip ir „menas menui“

gali egzistuoti šiaisvisuotinës komerciali-

zacijos laikais? Atsaky-mas paprastas: þino-

ma. Taèiau sunkunepastebëti ádomiostendencijos, jog tiek

mokslas, tiek ir menasLietuvoje vis daþniau

tampa ne tik estetiniopasigërëjimo objektu

ar vien akademineibendruomenei aktualiu

intelektinës veiklosvaisiumi, bet ir bran-

giai parduodamuproduktu.

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1 23s ir verslas: ranka rankon

inovacinëje veikloje, gebëjimai, kompeten-cija ir kt. Taèiau vien tik kompetencijos ne-pakanka, reikalingi ir kûrybinio màstymoágûdþiai – gebëjimas kurti, sujungti, siste-minti þinias, identifikuoti ryšius, daryti prie-laidas bei išvadas, galiausiai – pastebëtitai, ko nepastebi kiti“, – vardija A.Sutkus.Bet ir to nepakanka. „Reikalinga motyva-cija, kitaip tariant, noras ir poreikis kurti,imtis iniciatyvos. Tai ne ágimtos, o ágyja-mos savybës. Todël bûtina jas formuoti beilavinti, reikia tik noro ir pastangø“.

Ámonës, kurios nenustygsta vietojeÁmonës, kurioms ðios savybës bûdin-

gos, laikytinos inovatyviomis. Iðskirtinis to-kios ámonës bruoþas – nuolatinë orienta-cija á pokyèius. „Inovatyvios ámonës nuo-lat ir sistemingai kuria naujus produktusar paslaugas, modernizuoja gamybiniusprocesus, diegia naujas technologijas, in-vestuoja á þmogiðkàjá kapitalà, taiko nau-joviðkas rinkodaros priemones ir t.t. Ino-vatyvios ámonës „nenustygsta vietoje“, –teigia pašnekovas, pasak kurio, inovaty-viose ámonëse vyrauja komandinis dar-bas, ávairiomis priemonëmis skatinamainiciatyva, efektyviai funkcionuoja infor-macijos apsikeitimo kanalai tiek ámonësviduje, tiek su iðorine aplinka. Kitaip ta-riant, inovatyviose ámonëse veikia mecha-nizmas, leidþiantis ne tik laiku, bet ir efek-tyviai reaguoti á esamus ir bûsimus rin-kos pokyèius. Kas turëtø pasirûpinti, kadámonë „neuþsistovëtø“?

„Inovacijas ámonëje paprastai skati-na aukðèiausio lygio vadovai. Taip patðiais „varikliais“ gali tapti tyrimø ir plët-ros padalinio vadovas ar netgi rinkoda-ros skyriaus vadovas“, – sako konsulta-cijø kompanijos „TOC sprendimai“ part-nerës „Strateginiø sprendimø grupë“ at-stovas Darius Dilijonas. ,,Daþniausiai bû-tent ðiø þmoniø iniciatyva ámonëje die-giami paþangûs veiklos valdymo spren-dimai ir metodai, skatinamas naujø pro-duktø kûrimas, nes be jø ámonë praras-tø savo konkurencingumà ir turimà rin-kà. Be to, organizacijose, kuriose kûry-biðkumas yra skatinamas ir jo teikiamirezultatai efektyviai naudojami naujiemssprendimams, inovacijas skatinanti jëgayra ir patys darbuotojai, o vadovai daþ-niausiai tik rûpinasi, kad atsirastø ir veiktøinovacijoms valdyti reikalingos struktû-ros“, – paþymi specialistas.

Lietuvoje tokiø ámoniø kol kas nëradaug. Statistikos departamento duome-nimis, šalyje tik bemaþ ketvirtadalis (23,4proc.) visø ámoniø yra inovatyvios, taèiaujø apyvarta sudaro beveik 60 proc. visø

Lietuvos ámoniø apyvartos. Ekspertø tei-gimu, tai rodo didelá inovatyviø ámoniøvaidmená ðiuolaikinëje ekonomikoje.

Atotrûkis tarp mokslo ir versloTokià veiklos tradicijà, kai ámonës, ak-

tyviai bendradarbiaudamos su mokslu,ieðko netradiciniø sprendimø ir diegia ino-vacijas, ekspertai vadina inovacijø kultû-ra. Deja, Lietuvoje ji dar tik formuojasi.„Paprasèiausiai, mûsø inovacijø kultûrayra pernelyg uþdara, bendrovës nepakan-kamai imlios þinioms, daþnai nesuvokiainovacijø svarbos. Taigi inovacijos kol kasnesukuria pastebimo ekonominio efekto“,– pastebi D.Dilijonas. Taèiau padëtis në-ra beviltiðka – Lietuvoje jau pastebimosávairios iniciatyvos, skati-nanèios inovacijø

kultûros for-mavimàsi. Kuriamitechnologijø parkai,nacionalinës techno-logijø platformos, tech-nologijø slëniai. Visø jø tiks-las yra panaðus – skatintimokslo ir verslo bendradarbia-vimà bei þiniø sklaidà, naujø tech-nologijø plëtrà bei komercializavimà, t.y.maþinti distancijà tarp ðalies verslo irmokslo. „Matyti, jog skirtingø srièiø tyrëjainepakankamai bendradarbiauja kurdami

ir perimdami þinias. Mokslo ir verslo orga-nizacijø bendradarbiavimas taip pat në-ra pakankamas, be to, skiriama per ma-þai dëmesio inovaciniø gebëjimø ugdy-mui ávairiuose visuomenës sluoksniuo-se. Aiðku, Lietuvos verslui taip pat bûti-na didinti inovacinius gebëjimus, kurieðiuo metu neskatina inovatyvios kultû-ros susiformavimo bendroviø viduje“, –teigia D.Dilijonas.

A.Sutkaus nuomone, „reikia turëtiomenyje, kad mokslo ir verslo sàveikaturi bûti abipusë. O dabar jauèiamaprieðprieða: mokslo atstovai paþymi, kadjie turi þiniø, kuriø nenaudoja verslas; overslo atstovai tvirtina, kad mokslas ne-turi tø þiniø, kuriø jiems reikia“.

Tokios nuostatos atsiranda dël ávai-riø prieþasèiø. Praktiðkai visos Lietuvosmokslo ástaigos turi sàveikos ryðiø suverslu, taèiau jø apimtys yra nedidelës.„Situacijà ðioje srityje galëtø pagerintiinovacijø paramos organizacijos – moks-lo ir technologijø parkai, technologijøperdavimo centrai. Pasaulinë praktika ro-do, kad tokiø organizacijø vaidmuo stip-rinant mokslo ir verslo sàveikà yra itinsvarbus“, – sako A.Sutkus.

Specialistai pabrëþia, jogmokslo ir verslo sàveikos stoka– kompleksinë problema, turintiátakos ðalies ûkio konkurencin-gumui ir efektyvumui. Svarbusvaidmuo sprendþiant šià pro-blemà tenka valdþios instituci-joms, kurios turëtø sukurti teisi-

niø, ekonominiø ir socialiniø paska-tø sistemà, leidþianèià transformuoti þi-nias á konkurencingus produktus ar pa-slaugas.

Nukelta á 28 p.

Saulëtekio slënio mokslo irtechnologijø parko projektas(VðI „Saulëtekio slënis“)


Pekinas 2008

Teisë rengti olimpiadà tokiai ðaliai kaipKinija, kuri uþima pirmàjà vietà pasaulyjepagal gyventojø skaièiø ir apima áspûdin-gà teritorijà, daro sparèià ekonominæ pa-þangà bei didþiuliais mastais diegia šiuo-laikines technologijas, – tai puiki galimy-bë pristatyti pasauliui vienos seniausiø ci-vilizacijø bei kultûrø paveldà: Didþiàjà ki-nø sienà, kariø statulas Cin Ðichuan, im-peratoriðkuosius Gugun rûmus ir dauge-lá kitø praeities paminklø.

Kinai olimpinëms þaidynëms pradëjoruoðtis gerokai anksèiau nei tapo jø ðei-mininkais. 1995 m. Kinijos vyriausybë pra-dëjo realizuoti vadinamàjà sveikatingumoprogramà visai Kinijai – Projektà 121, ku-rio svarbiausias tikslas, kad kûno kultûrair sportas taptø masiniu reiškiniu, ypaètarp vaikø ir jaunimo, kad pagerëtø visøðalies pilieèiø sveikata, bûtø propaguo-jama olimpinë dvasia.

Tarptautinio olimpinio komiteto kartu suXXIX olimpiniø þaidyniø Organizaciniu ko-mitetu Pekine surengta 7-oji pasaulinëkonferencija Sportas ir aplinka buvo skirtane vien aplinkos problemoms. Konferen-cijos dalyviai plaèiai ir ávairiapusiðkai ap-

Pekinas 2008Prof. habil. dr.

Jonas Petras JANKAUSKAS TOK 7-osios pasaulinës konferencijos

„Sportas ir aplinka“ Pekine delegatasVilniaus universitetas

2001 m. liepos 13 d. Tarptautinio olimpinio komiteto112 sesijos plenarinio posëdþio metu Maskvoje tuometisTOK prezidentas A.J.Samaranèas praneðë, kad Pekinas,

nurungæs penkis miestus kandidatus, 2008 m. tapsXXIX olimpiniø þaidyniø sostine.

Aplinkosauga, inovacijos ir tobulëjimastarë TOK, tautiniø olimpiniø komitetø, tarp-tautiniø sporto federacijø bei olimpinio ju-dëjimo politikos klausimus, susijusius suaplinkosauga bei darnios plëtotës sportekoncepcija. Paþymëta, kad klimato atðili-mas – globalinë problema, reikalaujanti netik ilgalaikiø edukologiniø programø, betir skubiø politiniø sprendimø.

Per ðià konferencijà iðanalizuotos ir su-stiprintos su sportu bei aplinka susijusiosveiklos strategijos. Iškelta idëja, kad tik stip-rinant bendradarbiavimà, per sportà sie-kiant darnios plëtros bus pasiektas ben-dras tikslas – ateinanèioms kartoms su-teikti galimybæ gyventi bei uþsiimti sportoveikla þalesnëje ir saugesnëje planetoje.

Áþengus á XXI a. þmonijai reikia rinktis– arba protingai valdoma biosferos plët-ra, arba neiðvengiama degradacija. Per-ëjimas prie kontroliuojamos, kryptingosvisuomenës ir gamtos plëtotës savaimeneávyks. Visos þmonijos, visø ðaliø, visøgyventojø sluoksniø laukia sunkus ir il-gas pereinamasis laikotarpis. Prireiksnaujo màstymo, naujø vertinimo kriterijø,gal net ir naujos moralës.

Sporto veikla taip pat ne iðimtis. Ap-linka po gausiai lankomø sporto varþybøir kitø masiniø renginiø daþnai tampa ap-gailëtina, prireikia daug laiko, kad ji vëlatsitiestø.

Klimato permainos tapo viena didþiau-siø XXI a. problemø. Pernai spalá tai labai

litikos ir visuomenës veikëjai bei specia-listai kreipësi á visas pasaulio ðalis, kvies-dami atsisakyti ligðiolinio màstymo ir gy-venimo bûdo bei ágyvendinti „ilgalaikës su-balansuotos plëtros“ idëjà. Ði idëja supran-tama kaip perëjimas prie ekologiðkesnësekonomikos ir aplinkai palankesniø tech-nologijø bei visuotinio ekologinio ugdymovisà gyvenimà. Buvo priimta Darbotvarkë21 (Agenda 21). Tai tarptautinës veiklosstrategija, siekianti socialinio, ekonominioir ekologinio stabilumo. Joje ne tik pasira-ðyta biologinës ávairovës konvencija, betir iðreikðta viltis jog, atsiþvelgiant á ekologi-niø problemø mastà ir pobûdá, turëtø for-muotis tokia ekologinë sàmonë, kuri bûtøpajëgi suvokti dabartinæ ekologinæ situa-cijà kultûros ir gamtos sàveikos konteks-te. Daugelis ðaliø ásipareigojo vykdyti ðiàdarbotvarkæ.

Atsiþvelgdamas á 1992 m. Rio de Þa-neire vykusiame pasaulio virðûniø susiti-kime priimtus nutarimus ir Darbotvarkæ21, olimpinis judëjimas 1999 m. TOK se-sijos metu priëmë olimpinio judëjimo Dar-botvarkæ 21, kurios tikslas – skatinti dar-nios plëtros koncepcijà visuomenëje. Jojetaip pat pristatomos esminës idëjos beiveiksmai tikslui pasiekti.

TOK, pripaþindamas atsakomybæ uþdarnios plëtros skatinimà, aplinkà traktuo-ja kaip integralø olimpizmo aspektà, esan-tá ðalia sporto bei kultûros. TOK garan-


Straipsnio autorius prieOlimpinio kaimelio

„Þmogus turi bûti santaikoje supaèiu savimi ir visa kûrinija“

(Kinø gyvenimiðkoji filosofija)

J.P.Jankauskaskonferencijos

tribûnoje

taikliai pastebëjo uþNobelio Taikos premi-jos skyrimà atsakin-gas komitetas. Globa-linis atðilimas pasiekëkiekvienà Þemës vie-tà, sukeldamas spar-tëjantá dykumø pliti-mà, uraganus beigaisrus.

Labai svarbusþingsnis buvo þengtas1992 m. JT surengto-je Rio de Þaneiro kon-ferencijoje, kurioje po-


tuoja, kad olimpinës þaidynës bus ren-giamos atsakingai, bendradarbiaujant supublika bei vadovais.

Vadovaudamasis kartà per ðimtmetávykstanèiu Olimpiniu kongresu, Vienybëskongresu, vykusiu 1994 m. Paryþiuje,TOK pripaþino aplinkos bei darnios plët-ros svarbà ir 1996 m. á Olimpinæ chartijàátraukë aplinkai skirtà paragrafà.

Ðimtmeèio Olimpinis kongresas, Vie-nybës kongresas (1994 m.) iðkëlë verty-bes, kuriomis turëtø sekti olimpinis judëji-mas treèiajame tûkstantmetyje. Diskusijøcentre buvo sporto ir aplinkos santykiai.Maþa to, TOK prezidentas 1995 m. per Ikonferencijà Lozanoje Olimpinis judëjimasir aplinka paskelbë, kad TOK perþiûrëjo pri-oritetus ir nuo ðiol aplinka bus treèiasis ob-jektas po sporto ir kultûros. Ðiame susiti-kime priimta programa Olimpinis judëjimasir aplinka, sudaryta TOK Aplinkos komisi-ja. TOK numatë toliau rengti sporto ir ap-linkos dienas, padëti tautiniams olimpi-niams komitetams jas organizuoti, propa-guoti ekologines þinias, inicijuoti naujasekologinës informacijos idëjas.

Bendradarbiaujant su 34 tarptautinë-mis olimpinëmis federacijomis buvo su-kurta TOK programa Sportas, aplinka beidarni plëtra. Programa parodo, kaip nuoteorijos bei koncepcijø pereiti prie prakti-niø iniciatyvø bei elgesio pokyèiø; kaipsuprasti globalinius iððûkius bei aplinko-saugos svarbà nepriklausomai nuo skir-tingø geografiniø, ekonominiø, kultûriniøbei sporto kontekstø. Pagarba gamtai yrasvarbiausias kriterijus renkant olimpiniøþaidyniø miestà. TOK nesistengia teigti,jog þaidynës neturi jokios neigiamos áta-kos aplinkai, bet stengiasi gerinti aplin-kà, kad ir po þaidyniø ji liktø kuo maþiaupaþeista. Kiekvienos olimpinës þaidynës,pradedant Miunchenu 1972 m., turëjo sa-vø aplinkosauginiø iniciatyvø.

Pirmoji yra absoliuti socialinë atsako-mybë. Sportas nëra izoliuotas, jis yra mû-sø visuomenës dalis ir privalo aktyviaiveikti ávairiose srityse. Dël ðios prieþas-ties aplinkosauga yra treèioji olimpiná ju-dëjimà apibrëþianti funkcija.

Antroji prieþastis yra paþeistos aplin-kos átaka sportui, olimpinëms þaidynëmsir, svarbiausia, sportininkams. Tiek eliti-niams sportininkams, dalyvaujantiemsolimpinëse þaidynëse, tiek eiliniams,sportuojantiems viename ið milijonø

sporto klubø visame pasaulyje, reikiašvarios ir sveikos aplinkos.

Treèiasis klausimas yra mûsø pastan-gos siekti pusiausvyros rengiantis betkokio masto, taip pat ir olimpinëms þai-dynëms. Mes privalome stengtis suma-þinti atliekø kieká, iðsaugoti ðvarø vande-ná, kurti aplinkai palankius pastatø pro-jektus, varþyboms skirtuose pastatuoseádiegti aplinkos neterðianèias konstruk-cijas, rûðiuoti ir perdirbti atliekas, sukur-ti stabilø ekologiðko kuro planà bei pa-naudoti inertiðkà saulës ðildymà.

Sportininkai èempionai gali tapti pa-vyzdþiu, ypaè jaunimui, bûti idealûs aplin-kos ambasadoriai – diegti visuomenei ap-linkos darnos bei apsaugos svarbà. Jie turigalimybæ patraukti milijonus þmoniø daly-vauti darnios plëtros procese. Olimpinis ju-dëjimas ilgà laikà stengësi, kad þaidynësne tik neturëtø neigiamos átakos aplinkai,bet ir stiprintø þaliàjá palikimà. Taip pat persportà buvo stengiamasi skatinti visuome-nës atidumà sveikos aplinkos svarbai.

Sporto „sirgaliø“ vaidmuo taip patsvarbus. Jie gali skatinti darnià plëtrà irsaugoti aplinkà laikydamiesi elementa-riø kasdieniø taisykliø. Pavyzdþiui, þiû-rëti varþybø jie gali vykti viešuoju trans-portu, o ne savo automobiliais ir kt.

Sporto inventoriaus pramonë atsakin-ga uþ aplinkai neþalingos produkcijos tie-kimà. Árangos gamintojai bei sporto ba-ziø statytojai turëtø pirmenybæ teikti ap-linkos neterðianèioms technologijoms.

Pekino organizacinio komiteto bei Pe-kino savivaldybës didelës pastangos pa-daryti XXIX olimpines þaidynes Þaliosio-mis ir Mëlyno dangaus þaidynëmis tikriau-siai išsipildys, taèiau dar reikia labai daugpadaryti, ypaè maþinant oro tarðà, todëlTOK prezidento dr. Jacques‘o Rogge`okalboje, skirtoje konferencijos Sportas iraplinka atidarymo ceremonijai, buvo pri-minta apie ásipareigojimus ir atsakomybæ.

Kokia yra mûsø atsakomybë? Viena iðsvarbiausiø iniciatyvø yra pastangos uþ-daryti mieste veikianèius tarðius fabrikus,uþdrausti per 300 000 motoriniø transpor-to priemoniø, iðmetanèiø daug terðalø,miesto teritorijoje anglimi kûrenamas kros-nis pakeisti á natûraliomis dujomis kaiti-namus árenginius, ágyvendinti parkø ir mið-kø sodinimo planus bei kontroliuoti dul-kiø daleliø sklaidà ið statybø vietø. Ðie tiks-lai ir pastangos – tai dalis ambicingos„Mëlyno dangaus“ programos dienø Pe-kine iki 2008 metø. Tiesiogiai su paèio-mis þaidynëmis yra susijæs sporto varþy-bø vietø projektavimas pagal aplinkosau-ginius standartus, pavyzdþiui, Olimpiniskaimelis, kuriame 6000 m2 teritorijoje busnaudojami saulës energijos kolektoriai.

Ði konferencija Pekine yra puiki terpënaujoms idëjoms plëtoti. Aš ypaè dþiau-giuosi matydamas, jog sugebëjome su-rengti tokio masto forumà, apimantá ávai-rias kultûras bei skirtingas veiklos sritis.

Nukelta á 30 p.


Nacionalinis stadionas

Olimpiadostalismanai


Klasikinës mechanikos istorijos ir me-todologijos tyrimai Lietuvoje siejami suhabil. dr. Liubomiro Kulvieco moksliniaisdarbais.

2008 m. sausio 16 d. profesoriui Liu-bomirui Kulviecui bûtø 80. Jis gimë 1928m. sausio 16 d., o mirë 1995 m. sausio 7dienà.

Baigæs Kauno gimnazijà, L.Kulviecasnuo 1947 m. studijavo fizikà ir su pagyri-mu 1952 m. baigë Vilniaus pedagogináinstitutà (dabar Vilniaus pedagoginis uni-versitetas). Nuo 1952 m. iki mirties jis dir-bo Vilniaus pedagoginiame universitete,Teorinës fizikos katedroje.

1974 m. Liubomiras Kulviecas Mask-voje apgynë fizikos mokslø kandidato di-sertacijà „Svorio sàvokos raida klasikinëjemechanikoje XVII–XX a.“, o 1990 m. – fi-zikos mokslø daktaro disertacijà „Aksio-minio laiko sàvokos pagrindimo klasiki-nëje mechanikoje problema“. Pagrindi-në Liubomiro Kulvieco moksliniø tyrimøsritis buvo klasikinës mechanikos pagrin-dai ir mechanikos istorija.

Mechanikos istorija sudaro didesnæLiubomiro Kulvieco moksliniø darbø da-lá. Jis kûrë tikslià teorinës mechanikos ak-siomatizuotos sistemos schemà, parodëdaugelio mechanikos vadovëliø autoriøpagrindiniø to mokslo sàvokø ir aksiomøátraukimo alogiðkumà.

Susidomëjimas Liubomiro Kulvieco me-chanikos sàvokø sistemos kûrimu didëjone tik Lietuvoje, bet ir uþsienio ðalyse.

1990 m. ginant fizikos mokslø dakta-ro disertacijà „Aksiominio laiko savokospagrindimo klasikinëje mechanikoje pro-blema“ Maskvos M.Lomonosovo univer-sitete buvo pateiktas 21 klausimas, gautipuikûs atsiliepimai, vertinimai.

Lietuvos mokslo istorikø ir filosofø aso-ciacijoje manoma, jog á klausimà, kur glû-di Liubomiro Kulvieco nuopelnai pasau-liniam mokslui, galima atsakyti keturiaisteiginiais. Pirma, iðanalizavæs fundamen-tines gamtotyros sàvokas – laikas, grei-tis, pagreitis, svoris, – jis sukûrë naujàkonceptualià jø interpretacijà. Antra, iðsi-aiðkinæs ðiø kategorijø ydingas interpreta-cijas pasauliniame kontekste ir su tuo su-sijusius loginius prieðtaravimus, jis sukû-rë naujà klasikiniø disciplinø dëstymo bû-dà, kuris pagrástas sàvokø genezës logi-kos atskleidimu. Treèia, remiantis XX a.mokslo laimëjimais buvo iðanalizuotas Iza-

oko Niutono, Galileo Galilëjaus, IzaokoBarrowo, Davido Hilberto kûrybinis paliki-mas. Ketvirta, buvo sukurtas laiko sàvo-kos algebrinis apibûdinimas ir jo aksioma-tiniai pagrindai. Jais remdamasis Liubo-miras Kulviecas pateikë kitø fizikos sàvo-kø, susijusiø su laiko sàvoka, apibrëþimus.

1999 m. Rusijos mokslø akademijosleidinyje „Fizikos ir mechanikos istorijostyrimai“ Ukrainos ir Rusijos mokslininkaiAleksejus Bogoliubovas, Irina Tiulina, Ve-ra Èinënova paskelbë straipsná apie Liu-bomirà Kulviecà ir jo mokslinius darbus.Tai unikalus Lietuvos mokslininko áverti-nimas uþsienio spaudoje.

1999 m. Ukrainoje buvo surengta tarp-tautinë mokykla „Matematika ir matema-tinë gamtotyra Ukrainoje XX a.“. Tarptau-tinës mokyklos programoje buvo paskai-tos, praneðimai, diskusijos. Praneðimas„Liubomiro Kulvieco atminimui“ (autoriaiTamara Bogoliubova, Aleksejus Bogoliu-bovas) paskelbtas ukrainieèiø leidinyje,skirtame tarptautinei mokyklai.

Praneðimo autoriai teigia, jog Liubo-miras Kulviecas – vienas þymiausiø XX a.antrosios pusës mokslo istorikø.

Liubomiras Kulviecas paskelbë per100 moksliniø straipsniø, analizavo ávai-riø epochø mokslinius tekstus, paraðytus12 uþsienio kalbø.

2001 m. Vilniuje buvo iðleista Liubo-miro Kulvieco „Klasikinë mechanika“ (va-dovëlio fragmentai). Be vadovëlio frag-mentø lietuviø kalba, knygoje publikuo-jama Veros Èinënovos ir Irinos Tiulinosáþanga apie Liubomiro Kulvieco moksli-nius darbus iš klasikinës mechanikos is-torijos ir metodologijos srities bei 4 Liu-bomiro Kulvieco moksliniai straipsniai(anglø, vokieèiø, rusø kalbomis).

2003 m. Vilniuje buvo publikuota Liu-bomiro Kulvieco mokslinë monografija„Fragments on History of Physics andMatematics“ (pirmas leidimas). Antrasisðios knygos leidimas (2005 m.) buvo skir-tas Tarptautiniams fizikos metams. Kny-gos globëja – Lietuvos nacionalinë UNES-CO komisija.

Knygoje „Fragments on History ofPhysics and Matematics“ (2005) buvopublikuojami šie Liubomiro Kulvieco

moksliniai darbai: „Izaokas Barrow apielaikà“ (anglø k.), „Du nepastebëti IzaokoNiutono mokslinës kûrybos aspektai“ (an-glø k.), „Pagreièio sistematizacija Izao-ko Niutono moksliniuose darbuose“ (ru-sø k.), „Hermanas fon Helmholcas ir fizi-kiniø dydþiø aritmetizacijos paradigma“(vokieèiø k.), „Izaokas Niutonas apie grei-èio sàvokos apibrëþimà“ (rusø k.).

Straipsnyje „Izaokas Barrow apie laikà“Liubomiras Kulviecas analizuoja matema-tinio laiko sampratà þymaus matematikoIzaoko Barrowo moksliniuose darbuose.

Liubomiras Kulviecas straipsnyje „Dunepastebëti Izaoko Niutono mokslinëskûrybos aspektai“ (1993) atkreipia dëme-sá á du iki ðiol nepastebëtus Izaoko Niuto-no mokslinës kûrybos aspektus, susiju-sius su mechanikos istorija. Vienas jø –fundamentalioji kinematikos sàvoka pa-greitis ir jà þymintis terminas acceleratiopradëti vartoti ne XIX a. viduryje, kaip ikišiol tvirtinama mechanikos istorijos vei-kaluose, bet XVII a. Izaoko Niutono ran-kraðtyje „Gravia in Trochoide Descenden-tia“, o vëliau jo genialiame veikale „Mate-matiniai gamtos filosofijos pagrindai“. Ant-rasis – ta aplinkybë, jog þymusis II Niuto-no dësnis (LEX II) yra teisingas teiginystik tada, kai terminas „vis motrix impres-sa“ (veikianèioji varomoji jëga) reiðkia neáprastà jëgà, bet jëgos impulsà.

Fundamentaliosios kinematikos sàvo-kos pagreièio sisteminimo stadija prasi-deda nuo Izaoko Niutono, nuo jo origi-naliø cikloidinës spyruoklës judëjimo ty-rimø. Iðliko tik ðiø tyrimø rankraðèiai. Kaipir kiti Izaoko Niutono rankraðèiai, jie ne-

LiubomirasProfesoriaus LiubomiroKulvieco 80-osioms gimimometinëms

Kulviecas–þymus XX a. mokslo istorikas

Prof. LiubomirasKulviecasKembridþe


buvo þinomi mokslinei visuomenei iki patXIX a. antrosios pusës. 1962 m. rankraðtá„Gravia in Trochoide Descendentia“ kar-tu su kitais nepublikuotais Izaoko Niuto-no darbais Kembridþe (Anglija) išleido Ru-pertas Hallas ir Marija Hall, o 1968 m. suišsamiais komentarais – D.T.Whitesidas.

Straipsnyje „Pagreièio sistematizacijaIzaoko Niutono moksliniuose darbuose“,remiantis pasauline moksline literatûra, pa-rodyta, jog pagreièio sàvokos konceptu-alizacija prasidëjo XIV a., o tà sàvokà, taippat masës sàvokà sistematizavo IzaokasNiutonas XVII a. antrojoje pusëje.

Liubomiro Kulvieco 45 puslapiø ap-imties mokslinis straipsnis „Apie greièiosàvokos apibrëþimo istorijà“ paremtas 74pirminiais ðaltiniais, pasirodþiusiais pa-saulyje nuo XVII a. vidurio iki XX a. pabai-gos. Straipsnis buvo skelbtas Maskvoje1983 metais. Liubomiras Kulviecas anali-zuoja greièio sàvokos raidà nuo GalileoGalilëjaus iki XX a. pabaigos. Autorius tei-gia, kad greièio sàvoka niekada nebuvopakankamai grieþtai apibrëþta, o vienasvarbiausiø to prieþasèiø – netikslus lai-ko sàvokos traktavimas mechanikoje.

Straipsnis „Hermanas fon Helmholcasir fizikiniø dydþiø aritmetizacijos paradig-ma“ paraðytas ðimtøjø Hermano fonHelmholco mirties metiniø proga. Liubo-miras Kulviecas iðkelia Hermanà fonHelmholcà kaip pirmà fizikà, kuris pasiû-lë fizikiniø dydþiø sàvokø darybà grástiabstrakcijos principu.

Straipsnis „Izaokas Niutonas apiegreièio sàvokos apibrëþimà“ pirmà kartàbuvo paskelbtas Kijeve (Ukraina) 1989metais. Jame analizuojami Izaoko Niuto-no rankraðèiø fragmentai; Izaoko Niuto-no bandymai greièio sàvokà ávertinti ma-tematinës logikos poþiûriu.

2007 m. kovo 31 d. minëjome áþymausmokslininko Izaoko Niutono 280-àsias mir-ties metines. Tai sukakèiai paþymëti Vilniu-je iðleista Liubomiro Kulvieco mokslinë mo-nografija „Laiko sàvoka klasikinëje mecha-nikoje“. Monografijos áþangà paraðë Uk-rainos mokslø akademijos akademikasAleksejus Bogoliubovas. Knygà sudaro 7dalys: „Greièio sàvokos apibûdinimas“,„Laiko sàvokos teorijos bûtinumas klasi-kinëje mechanikoje“, „Tarskio mereologi-jos elementai“, „Laiko sàvokos struktûraklasikinëje mechanikoje“, „Greièio sàvo-kos rekonstrukcija“, „Dviejø ávairiarûðiø fi-zikiniø dydþiø santykis, „Momentinio grei-èio ir pagreièio sàvokø rekonstrukcija“, 2priedai, iðvados. Knygos globëja – Lietu-vos nacionalinë UNESCO komisija. Kny-ga skiriama fizikams, matematikams,mokslo istorikams, tyrinëjantiems gamtosmokslø metodologines problemas.

Donata KULVIECAITË,Vera ÈINËNOVA

Bandomi nagrinëti kai kurie svarbûs sà-ryðiai: 1) susirgimai, psichiniai bei sociali-niai rodikliai ir potencialûs laukai (magne-tinis bei gravitacinis, sukeliami nevienodopetrofiziniø Þemës uolienø savybiø pasi-skirstymo ir iðoriniø poveikiø – magnetiniøaudrø, Mënulio ir Saulës variacijø ir t.t.; 2)geologiniai veiksniai, kaip neotektoniniailûþiai, mineraloginë ir hidrogeologinë pa-virðiniø dariniø sudëtis; 3) landðafto ele-mentai – reljefas, hidrografija, gyventojøtankumas, pelkëtumas; 4) geocheminiøelementø pasiskirstymas dirvoþemyje. At-liktas kokybinis pateiktø veiksniø palygini-mas ir jø statistinis apdorojimas. Pirmiejiapibendrinti rezultatai rodo, kad vëþinës li-gos linkusios plëtotis susilpnëjusiø poten-ciniø laukø aplinkoje, o statistinë analizëiðryðkina didþiausià priklausomybës koe-ficientà magnetinio lauko atveju. Be to, sta-tistinës analizës bûdu rastas tam tikras ry-ðys tarp vëþiniø ligø ir mikroelementø kie-kio dirvoje – titano ir cirkonio, kurie padidi-na galimybæ susirgti ðiomis ligomis.

Kompleksiniø gamtos objektø tyrimømetodai tapo gana artimi man kaip fizikuidaugelá metø dirbant geologijos srityje. To-dël pabandþiau pritaikyti juos, siekdamasávertinti radiostezinio metodo (pvz., nau-dojant L formos rëmelius) galimybes, ly-ginant já su tradiciniais geologiniais-geo-fiziniais metodais. Tam tikslui, padedamaspatyrusio kolegos geologo V.Baltrûno, pa-sirinkau specialø tyrimo plotà-poligonàDruskininkø apylinkëse, netoliese anks-èiau tyrinëto garsiojo Raigardo slënio. Ty-rimai vyko specialiai tam parinktame 12kv. km miðko plote, pasiþyminèiame sa-vita geomorfologine sandara ir pakanka-mai detaliu geologiniu iðtirtumu. Pagalspecialiai pasirinktus pësèiøjø bei dvira-èiø marðrutus 2002–2005 m. èia buvo at-likta radiostezinë bei gama lauko nuotrau-ka (137 matavimo taðkai) drauge su pa-pildomais medþiø ir kitø augalø augimoanomalijø stebëjimais. Apibendrinus tyri-mø rezultatus ir pritaikius statistinës ana-lizës metodus, pavyko nustatyti ganareikðmingà koreliaciná ryðá tarp magneti-nio, gravitacinio, gama spinduliuotës lau-kø ir radiosteziðkai aptiktø anomalijø, su-sijusiø su poþeminio vandens srautais,tektoniniø dariniø zonomis, taip pat ir tarpgeomorfologinës sandaros elementø li-nijiniø duomenø. Beje, paskelbus spau-doje ðiuos ir panaðaus pobûdþio tyrimø,atliktø Aukðtadvario Velnio duobës rajo-

ne, rezultatus, jais susidomëjo kolegos išVokietijos ir JAV, šitaip atverdami bendra-darbiavimo galimybæ. Todël ateityje tiki-masi ðiuos tyrimus pratæsti, panaudojantpapildomus instrumentinius tyrimo meto-dus, pavyzdþiui, didelio radijo bangøspektro analizatorius.

Informacija apie vadinamøjø biofiziniøanomalijø („vandens gyslø“) poveiká au-galijai buvo aptinkama literatûroje jauprieð keletà amþiø. Biofizinës anomalijossamprata siejama su atskiromis gretimaiiðsidësèiusiomis juostomis, iðsiskirianèio-mis ið ðalimais esanèios teritorijos kom-pleksu ávairiø fiziniø laukø parametrø ir jøvietiniu nevientisumu (elektrinio lauko, Þe-mës magnetinio lauko sudedamøjø da-liø, temperatûros, oro jonø pasiskirstymo).Ðiuo metu jau naudojami konkretûs me-todai siekiant iðaiðkinti biofiziniø anoma-lijø ryšá su vitaliðkumu arba miðko medþiøgyvybingumo rodikliais – pagal drëgnu-mo skirtumø pasiskirstymà tarp balanos(periferinës kamieno dalies) ir pagrindi-nës kamieno dalies, o tai padeda kieky-biðkai ávertinti prieþasèiø-pasekmiø ryðiustarp ðiø parametrø. Ðioje srityje patyræsLatvijos Miðko chemijos instituto specia-listas J.Dolacis atliko nemaþà darbà, kurákartu su kolegomis pristatë 2006 m. Esti-joje vykusiame Baltijos radiostezininkø se-minare. Remdamiesi dirvos mineralinëssudëties tyrimais, autoriai árodë, kad virð„vandens gyslø“ vietø pagrindiniai mityboselementai, tiek makro-, tiek ir mikroelemen-tai, ið dirvos yra iðplauti, ir jø ten yra apietris kartus maþiau nei kaimynystëje. Šitaipjie bandë paaiðkinti, kodël tose vietose, pa-siþyminèiose biolokacine reakcija, plintapiktþolës ir nuodingieji augalai, o kultû-riniai augalai ir kai kurie medþiai augasilpnai, kadangi jie yra reiklesni mitybai.

Lieka nepaliestos kai kurios gana svar-bios temos ir sritys, patenkanèios á Balti-jos ðaliø radiostezininkø asociacijos moks-liniø tyrimø akiratá: architektûriniø formøspinduliavimai ir jø átaka organizmams,vandens-þmogaus sistemos tyrimai, neu-rofiziologiniai radiostezijos mechanizmai,su autokatastrofomis susijusiø anomalijøpasiskirstymas, mobiliøjø telefonø átakosþmogaus organizmui tyrimai, archeologi-niø objektø laukø anomalijos, geobiolau-kø klasifikacijos bei jø derinimo problemosir kt. Bet apie tai tikimasi plaèiau nuðviestikituose straipsniuose.

Þemëssilpnøjø laukø átaka

organizmamsAtkelta ið 21 p.


Stiprinant mokslo ir verslo ryðius taippat tikslinga sukurti ir teisines prielaidasmokslininkø bei verslininkø mobilumuiplëtoti. Tai ir mokslininkø, dirbanèiø ámo-nëse, darbo staþo skaièiavimas moksli-ninko pensijai gauti, galimybë tyrëjams,laikinai perëjusiems ið mokslo ástaigø áámones, ne konkurso tvarka gráþti á buvu-sias pareigas ir kitos priemonës. Taèiaujø dar gali tekti palaukti, tuo tarpu artimiau-siu metu viena dienos ðviesà iðvysianèiøpriemoniø mokslo ir verslo bendradarbia-vimui stiprinti – kuriamas Technologijøperdavimo centras.

Tarpininkas tarp laboratorijos irbirþos

„Universitetai ir kitos aukðtojo moksloástaigos ilgà laikà turëjo du pagrindiniustikslus – vykdyti studijas ir mokslinius tyri-mus, – sako Lietuvos inovacijø centro at-stovas dr. Artûras Jokubavièius. – Tik ne-seniai suvokta, kad jos turëtø atlikti ir darvienà misijà – siekti, jog mokslo þinios bû-tø naudojamos praktikoje, padëtø spræstiekonomines bei socialines problemas,skatintø regionø plëtrà. Kitaip tariant, sten-giamasi, kad investicijos á mokslà duotødidesnæ gràþà visuomenei“.

Taèiau pašnekovas pastebi, jog šiosþinios turi ir vertæ, galinèià padidinti uni-versitetø pajamas. Tam reikia rasti, kasðias þinias „pirktø“. Taigi technologijøperdavimo centrai (TPC) padeda palai-kyti ryðius tarp universitetø ir verslo ámo-niø. Jie padeda nustatyti, kokie iðradi-mai bûtø paklausûs, uþsiima jø apsau-ga bei intelektinës nuosavybës rinkoda-ra – ieško potencialiø licencijø pirkëjø,taip pat derasi ir priþiûri, kaip mokamosámokos uþ licencijas.

„TPC paslaugas galima suskirstyti á ke-lias grupes. Pirmiausia tai – lavinimas.Centrai rengia ávairius seminarus, teikiakonsultacijas intelektinës nuosavybës ir ki-tais klausimais, ypaè tokiais, kurie iðkylakelioms skirtingoms organizacijoms vyk-dant bendrus projektus. Dar viena centrøveikla – intelektinës nuosavybës apsaugair rinkodara, derybos dël ðios nuosavybës.Galiausiai centrai padeda spræsti kylanèiusginèus tarp mokslo ástaigø ir verslo. TaigiTPC galima laikyti savotiðku mokslininkø

ir verslininkø komunikacijos laidininku“, –teigia A. Jokubavièius.

Ir ámonës, ir mokslo institucijos yraTPC klientai, taèiau jie turi skirtingus tiks-lus, kultûrà, skirtingai valdo laikà, ir tai ap-sunkina jø bendradarbiavimà. „Ámonësdaþnai nori tokio iðradimo, kad já tereiktøádiegti ir tuojau pat pradëtø tekëti „me-daus upës“. Jos neretai paèios nëra pa-sirengusios efektyviai tuos iðradimus in-tegruoti. Kita problema – ne visada su-gebama áþvelgti iðradimo potencialà at-eities verslui. Tai, kas ðiandien kelia tik nu-sistebëjimà, ateityje gali virsti milijardiniuverslu – prisiminkime kad ir kompiuteriøar interneto istorijà“, – sako Lietuvos ino-vacijø centro atstovas. Jis pastebi ir darvienà problemà – iðradimai mokslo ástai-gose daþnai nëra pakankamai parengti,kad galëtø bûti tuojau pat perduoti nau-doti praktikoje. „Laboratorinis maketas,veikiantis tik tada, kai ðalia stovi iðradë-jas, nëra tai, ko tikisi ámonës. Kai kurieTPC turi specialius fondus išradimamsparengti pardavimui. Kitas kelias – rengtiiðradimus vykdant bendrus projektus suámonëmis, ið anksto aiðkiai susitarti, irkoks yra laukiamas, ir koks – tikëtinas išra-dimo rezultatas“, – sako A.Jokubavièius.

Pašnekovas pasakoja, jog pirmieji TPCpradëjo steigtis JAV, 1980 m. priëmus Ba-yaus–Doleo (JAV senatoriai Birchas Bay-us ir Robertas Doleas) Patentø ir prekiniøþenklø ástatymà. Juo suteikta teisë univer-sitetams ir kitoms organizacijoms laisvainaudotis intelektiniu turtu, sukurtu naudo-jant valstybës lëðas. Iki tol visi iðradimai,sukurti atliekant tokius tyrimus, priklausëvyriausybei. Dabar jau bûtø sunku rastiJAV universitetà, neturintá technologijø per-davimo centro. Maþiau þinomas Steven-sono-Wydlerio ástatymas (senatorius Ad-lai Stevensonas III ir JAV Kongreso narysJohnas Wydleris) ápareigojo valstybinesmokslo institucijas (pavyzdþiui, NASA) per-duoti technologijas pramonei bei steigtispecialius technologijø perdavimo biurus.Vëliau, priëmus panaðius ástatymus, TPCëmë kurtis ir Europoje. Greitu laiku tokscentras atsiras ir Lietuvoje.

„TPC Lietuvai reikalingas: juk centrasskatina pramonës ðakø bendradarbiavi-mà, koncentruoja turimas technologines

þinias ir leidþia efektyviau panaudoti ište-klius, – tvirtina D.Dilijonas. – TPC taip patatveria platesnæ þiniø rinkà, padeda ámo-nëmis konkuruoti Lietuvoje ir uþsienyje,skatina specializacijà. Svarbiausia – cen-tras stiprina mokslo ir verslo bendradar-biavimà“, – paþymi specialistas.

Lietuvoje Technologijø perdavimo cen-trà kuria VðÁ „Saulëtekio slënis“. Projektàremia Europos Sàjunga, o steigiamo TPCtikslas – skatinti Vilniaus universiteto beiVilniaus Gedimino technikos universitetoir su jais susijusiø moksliniø tyrimø institu-tø technologijø perdavimà inovatyviomsámonëms bei sukurti tam bûtinà paslaugøbazæ. Projekto partneriai yra VðÁ „Lietuvosinovacijø centras“, VðÁ „Ðiaurës miesteliotechnologijø parkas“, VðÁ „Visoriø informa-ciniø technologijø parkas“, asociacija „Lie-tuvos pramonininkø konfederacija“. Belie-ka palinkëti, kad naujasis centras taptø tik-ru tarpininku tarp ðalies mokslo ir verslobei prisidëtø prie þiniomis grindþiamosekonomikos plëtros ðalyje.

Nuomonës: ar metas turëti savo TPCLietuvoje?

Manau, kad TPC paslaugø poreikis Lie-tuvoje jau yra ir jis nuolat didëja. Brangs-tant darbo jëgai ir trûkstant kvalifikuotø spe-cialistø, verslas turi iðnaudoti visas ámano-mas galimybes, diegdamas inovacijas, kur-damas naujus produktus, kurie turi didelæpridedamàjà vertæ. Lietuvos inovacijø cen-tras, tarptautinio inovacijø perdavimo cen-trø tinklo koordinatorius Lietuvoje, teikia to-kias paslaugas. Atsirandantis naujas TPCpuikiai papildytø jau teikiamas paslaugasbei padëtø atsirasti realiai partnerystei tarpuniversitetø bei mokslinio tyrimo institutø irverslo subjektø. Rimantas Serva (VðÁ „Lie-tuvos inovacijø centro“ atstovas ÐiaurësRytø Lietuvoje)

TPC paslaugø poreikis dar nëra susi-formavæs, nes nëra technologijø perdavi-mo rinkos. O rinkos nëra, nes Lietuvojetrûksta aukðtàsias ir vidutines technologi-jas plëtojanèiø dideliø imoniø, kurios ga-lëtø bûti suinteresuotos verslui naudingømokslo þiniø perdavimo paslaugomis. Beto, priešingai nei daugelyje kitø ES ðaliø,Lietuvoje nëra valstybës paramos progra-mø, kurios leistø smulkioms ir vidutinëmsámonëms, dirbanèioms vidutiniø ir þemøjøtechnologijø srityse, uþsakyti technologijøperdavimo ar mokslo taikymo paslaugas.Pagrindinë paslauga, kurià toks centrasgalëtø teikti, – verslui ádomiø mokslo idëjøpaieðka bei atranka, projektø, reikalingø to-kioms idëjoms ágyvendinti, organizavimas.Dr. Linas Eriksonas (UAB „Europarama“,projektø konsultantas)

Pavadinimas graþus, tik, tiesà sakant,apie tai niekad negalvojau. Tad nelabaiásivaizduoju, kà toks centras veiks, arba

Mokslas irverslas: ranka rankon

Atkelta ið 23 p.


tiksliau, veikia, jeigu tokiø kaþkur pasau-lyje yra. Gal jie reikalingi, kad verslo ámo-nës, á TPC nuneðusios kokià savo idëjà,kuriai techniðkai patikrinti trûksta nuosa-vø pajëgumø, galëtø lengvai, paprastaiir gana pigiai jà „apdirbti“? TPC, turëda-mas mokslininkø ir technologijø kûrëjøbei pasaulyje esamø technologijø ba-zæ, „besiblaðkanèiam“ verslininkui ga-lëtø pasiûlyti sprendimà arba patarti ieð-koti kitos idëjos. Rytis Majauskas ( UAB„Elipsis“ direktorius)

Dauguma bendroviø puikiai þino uni-versitetø karjeros centrus, kurie „parduo-da“ universitetiniø studijø rezultatus – stu-dentø þinias ir kvalifikacijà. Manau, kadgreitai verslas þinos ir technologijø per-davimo ar ryðiø su pramone padalinius,kurie „parduos“ moksliniø tyrimø rezulta-tus bei mokslinæ patirtá, padësianèià di-dinti bendroviø produktyvumà, diegti nau-jus produktus, gerinti procesø valdymàar tiesiog paskatinti ámonës kûrybingu-mà. Efektyviai technologijø perdavimocentrø veiklai bûtina iðplëtota mokslo irverslo bendradarbiavimo bei paramosnedidelëms inovatyvioms ámonëms infra-struktûra, kuri apimtø inkubatorius, rizikoskapitalo fondus, antreprenerystës akade-mijas, verslo „angelø“ ir „mentoriø“ tin-klus. Tik sukûræ ðiuos pasaulyje plaèiai irgana seniai naudojamus árankius, galë-sime kalbëti apie tolerancijos, verslumo,kûrybiðkumo kultûrà, kuri yra visø genia-liø ir pelningø idëjø ágyvendinimo pagrin-das. Andrius Bagdonas (VðÁ „Saulëte-kio slënis“ direktorius)

TCP reikalingas kaip moksliniø tyri-mø ir eksperimentinës plëtros (MTEP),spartesnio inovacijø diegimo ámonësekatalizatorius, remiantis, skatinantis irlengvinantis sàveikà tarp pramonës, ver-slo ir taikomuosius mokslinius tyrimusvykdyti bei inovacijas kurti galinèiø insti-tucijø, darbo grupiø, asmenø. LietuvojeTPC vaidmená ið dalies atlieka besiku-riantys technologijø parkai (pvz., Viso-riø informaciniø technologijø parkas),LIC ir kt. inovacijø centrai, taèiau ði veik-la galëtø bûti daug platesnë. Iðsivysèiu-siose valstybëse MTEP, inovacijø para-mos formø ávairovë yra labai didelë. Bû-tø puiku, jei ir Lietuva ávairiapusiðkai ska-tintø technologijø perdavimà, moksliniustyrimus bei inovacijas. Dr. Saulius Mas-keliûnas (Matematikos ir informatikosinstituto mokslinis sekretorius)

Eksperimentinei fizikaiVilniaus universitete–

250 metøAtkelta ið 15 p.

Fizikos ir matematikos mokslø skyriaus,,nuomoniø knygos” (studento paþangumoþurnalo) virðelio ir vidinio puslapiofragmentai

Kalbama apie rimties ir judëjimo, jë-gos ir masës sàvokas, masiø centro skai-èiavimà, nuoþulniosios plokðtumos tai-kymà, ðvytuoklës dësningumus, kûnødeformacijà, kampu á horizontà mestokûno trajektorijà, dûþiø teorijà, judëjimàapskritimu, aplinkos pasiprieðinimà, trin-tá; taip pat svertà, pleiðtà, velenà, skrys-èius bei sudëtingesnes mechanikos ma-ðinas. Nors I.Niutono vardas programo-je ir neminimas, ið esmës vartojamos josàvokos. Profesorius cituoja þymaus tuo-meèio vokieèiø mokslininko K.Volfo rað-tus. O štai matematikos disciplinojeT.Þebrauskas pirmasis dëstë integralináir diferencialiná skaièiavimà.

Dëstant eksperimentinës fizikos pa-grindus, tapo akivaizdu, kad tiesiog bûti-na turëti fizikos prietaisø rinkiná – tik tadaaiðkinamieji dalykai bus akivaizdûs, áro-domi, ásimintini. Toks Fizikos kabinetas,tuomet vadintas Matematikos muziejumi,buvo ákurtas profesoriaus T.Þebrausko ini-ciatyva tais paèiais 1752 metais. Vietiniaimeistrai pagamino pirmuosius prietaisus– elektrinæ ir pneumatinæ maðinas. Tai ið-kalbingai byloja apie èionykðèiø amatinin-kø gebëjimus, profesiná meistriðkumà.Gali bûti, kad kai kuriø prietaisø brëþiniusT.Þebrauskas parsiveþë ið áþymaus èekømokslininko Jozefo Steplingo. Ádomiausikabineto prietaisai, be abejo, buvo tuometu naujausios elektroforinës maðinos.Didesnioji vietinës gamybos maðina bu-vo O.Gerikës sistemos, sukonstruota irpatobulinta paties T.Þebrausko. Ið pami-nëjimø dokumentuose þinoma ir apie ant-ràjà, maþesniàjà elektrinæ maðinà, tikriau-siai I.Niutono sistemos. Jø priedai – taimetaliniai laidininkai, frikcinës pagalvëlëssu spyruoklëmis, kûginis kûnas áelektri-nimui, vilnoniø siûlø „sultonai”. Elektrosreiðkiniø demonstracijoms ir eksperimen-tams pravertë 70 Leideno stikliniø – kon-densatoriø baterija bei elektrometras. Taippat kabinete turëta „pneumatinë maðina”-vakuuminis siurblys ir magdeburginiaipusrutuliai. Optikos reiðkiniams demonst-ruoti ásigyti du ágaubti veidrodþiai bei „ka-toptrinis átaisas”. Dar þinoma, kad profe-sorius turëjo baroskopà ir termoskopà –pirmuosius menkai kalibruotus prietaisusoro temperatûrai ir slëgiui matuoti.

Bandymus, naudodamas Fizikos ka-bineto prietaisus, T.Þebrauskas demonst-

ruodavo ir viešai, – tai netrukus tapo pa-mëgta diduomenës pramoga. Šis mag-natø susidomëjimas mokslo naujovëmisuniversitetui buvo naudingas, padëdavogauti finansinës paramos árangai ásigyti.

Atskirà eksperimentinës fizikos kursà,pagrástà matematika, universitete pirma-sis 1761 m. perskaitë prancûzø emigran-tas Þanas Flerë. Profesoriaus T.Þebraus-

ko mokinys K.Naruðevièius (1730–1803)nuo 1764 m. dëstë ir atskirà mechanikoskursà. 1773 m. ákurtai Edukacinei komisi-jai dar daugiau sureikðminus tiksliøjømokslø dëstymà ir ypaè jø taikomàjá as-pektà, Fizikos kabinetas buvo padarytasatskiru padaliniu. Tad tolesnë eksperimen-tinës fizikos raida Vilniaus universitete be-tarpiðkai susijusi su ðio kabineto plëtra. Jovadovu paprastai bûdavo skiriamas fizikosprofesorius; 1775–1806 m. kabinetà tvar-kë Juozapas Mickevièius, 1806–1814 m.– Steponas Stubelevièius, 1814–1819 m.Kajetonas Krasovskis, 1819–1840 m. – Fe-liksas Dþevinskis. Nuolat papildant kabi-netà, buvo siekiama neatsilikti nuo pasau-lio fizikos laimëjimø. XVIII a. antrojoje pu-sëje pasikliaujama anglø meistrø darbais,o XIX a. pirmame ketvirtyje daugiausia prie-taisø buvo uþsakyta Paryþiaus dirbtuvëse.Kabinetas turëjo ir parankinæ bibliotekà.Uþdarius Vilniaus universitetà, Fizikos ka-binetas atiteko Medicinos ir chirurgijos aka-demijai; uþdarius 1841 m. ir ðià, prietaisai,kuriø sàraðe iðvardyta 555, atiteko Kijevošv.Vladimiro universitetui.


Esame visiðkai ásitikinæ, jog mûsø pa-èiø iðkeltos problemos negali bûti spren-dþiamos izoliuotai, o tik per bendrà veiklà.Að pirmà kartà labai kvieèiu prisidëti gar-bingiausius partnerius bei vyriausybines irnevyriausybines organizacijas, taip pat irnarius ið universitetø bei akademiniø sri-èiø, dalyvaujanèius ðioje konferencijoje.Kreipiuosi á jus priimti didelius iððûkius suinovatyviais bei dràsiais pasiûlymais, – sa-kë dr. J.Rogge‘as.

Pekino olimpiniø þaidyniø Organiza-cinio komiteto prezidentas Liu Qi, Kinijosaplinkos apsaugos administracijos mi-nistras Zhou Shengxianas, Pekino merasWang Quishanas patikino konferencijosdalyvius, kad þaidynëms bus pasirengtalaiku ir deramai, aplinkai palankiu bûdu.

Apþvelkime, kas padaryta ir daroma.Pekinas 2008: Þalioji ir Mëlyno dan-

gaus olimpiada (aplinkos apsauga, jospagerinimas, naujovës). Pekino organiza-cinis komitetas bei Pekino savivaldybë dir-bo vadovaudamiesi Gairëmis-2008. Kar-tu buvo ruošiamos 37 varþybø vietos, 60treniruotëms skirtø vietø, plëtojama eks-tensyvi infrastruktûra mieste ir jo apylin-këse. Ið viso per praëjusius 8 metus Pe-kino aplinkos apsaugai iðleista apie 16,5mlrd. JAV doleriø, gerokai viršytas aplin-kosaugai priþadëtas biudþetas.

Galingi konstrukciniai darbai Pekineper pastaruosius šešerius metus buvo at-liekami vadovaujantis Gairëmis-2008, rei-kalaujanèiomis taupyti energijà, vandená,tausoti kraðtovaizdá bei þaliuosius plotus,

naudoti ekologiðkas medþiagas, perdirb-ti atliekas, kontroliuoti triukðmà. Ádiegtospaþangios technologijos – saulës ðildymo,šilumos pumpavimo sistemos, geotermi-nës energijos naudojimo ir kt. Árengiant var-þybø vietas (apie 560 ha) vadovaujamasiprincipu gausinti þaliuosius plotus. Olim-pinis parkas uþima 680 ha paèiame Peki-no centre. Ðis parko arealas miesto parkàsujungia su natûraliais miðkø plotais, taipskatinamas bioávairovës plitimas. Visi ini-ciatyvûs energijos taupymo bei terðaløemisijø maþinimo bûdai buvo vaisingi, nesCO2 emisijø sumaþinta 230 000 tonø.

Pekino þaidyniø organizacinis komite-tas ágyvendino Aplinkos valdymo sistemà(AVS), kad galëtø reguliuoti visà su þaidy-nëmis susijusià veiklà, taip pat ir naujø, ple-èiamø, atnaujinamø bei laikinø patalpø sta-tybà, pirkimus, apgyvendinimà, eismà, mai-tinimà bei propagandà. Paslaugas bei pre-kes parduodantys partneriai turi dalyvauti,remti bei organizuoti renginius, skatinan-èius þmoniø atidumà aplinkai. Produktai turibûti sertifikuoti pagal aplinkosauginius rei-kalavimus, perdirbami, taupantys energijà.Paslaugø teikëjams keliami transporto prie-moniø bei transportavimo ekologiðkumoreikalavimai. Visi be iðimties tiekëjai privalonenaudoti jokiø ozono sluoksnio plonëjimàskatinanèiø medþiagø.

Organizacinis komitetas turi Þaliosiospolitikos biurà, kuris tvirtai laikosi energi-jos, vandens ir kitø iðtekliø (popieriaus) tau-pymo principø, taip pat skatina popieriaus,spausdintuvø raðalo kaseèiø perdirbimà

bei antriná panaudojimà; ádiegta karðtovandens naudojimo sistema su atsinauji-nanèios saulës energijos prietaisais; dau-guma šios ástaigos personalo naudojasiviešuoju transportu.

Pekine, 16 441 km2 plote, gyvena dau-giau kaip 15,8 mln. gyventojø. Per pasta-ruosius ðeðerius metus miesto BVP padi-dëjo 144,2 proc., transporto priemoniø skai-èius iðaugo iki 91 proc., o energijos suvar-tojimas – 35 proc. Ágyvendindama 2008 m.Pekino Olimpiados aplinkosauginius prin-cipus, Vyriausybë nustatë pakeisti transpor-to priemones á maþiau terðianèias aplinkà:2008 m. joms bus pritaikytas standartas Sta-te IV (Euro IV). Kovodama su pramonësámoniø tarða Vyriausybë sugebëjo 197 itinaplinkà terðianèias ámones perkelti á kità vie-tà, o naujai besikurianèioms taikomi tarðoskontrolæ reguliuojantys principai. Per pas-taruosius 6 metus mieste daug nuveikta irtaupant vandená: pastatyta 14 vandens ap-dirbimo gamyklø, apdorojanèiø per 2,9 mln.tonø vandens. Vandentiekiai nuolat valomi,pagerëjo vandens kokybë.

96,5 proc. kietøjø atliekø (buitinës at-liekos) pastaruoju metu renkamos, apdir-bamos arba ðiuolaikiðkai sunaikinamos.Medicininës arba þalingosios atliekos taippat kruopðèiai renkamos bei apdoroja-mos. Antrinis atliekø naudojimas bei per-dirbimas yra labai skatinamas vietiniø val-dymo ástaigø bei pramonës ámoniø.

Milijonai hektarø miðkø yra atsodina-mi, jø teritorija uþims 51 proc. Pekino te-ritorijos.

Pekino þaidyniø Organizacinis komite-tas bei miesto savivaldybë suorganizavodaug renginiø, kuriø metø buvo skatina-ma aplinkosauginë veikla bei socialinëplëtra. Tokiomis programomis vadovauja-

Pekinas 2008Atkelta ið 25 p.

Juan Enriguez Cabot knygos mintysgali bûti svarbios ir naudingos mums èia,Lietuvoje. Ði knyga – apie tai, kaip dràsarealizuoti idëjas keièia pasaulá.

Idëjos kelias prasideda nuo minties,kaip dar galima praplësti þmonijos þiniøhorizontà. Idëjos neriboja turimos techni-nës galimybës. Tiesiog þmogus, toks kaipað ir jûs, sugalvoja, kad gali pasiekti, pa-daryti, árodyti tai, ko dar nëra. Ir jei þmogøpaskatiname – jis pasiekia savo. Tai –mokslinës fantastikos, kuri mums reginttampa realybe, ir paþangos, keièianèiosmûsø gyvenimà á gera, kelias.

Kai idëja yra realizuojama ir ágauna for-mà, ji ne tik keièia þmoniø gyvenimà, bet irnulemia valstybiø gerovæ ir jø vietà pasau-lyje. Ar þinojote, kad iki 1960 metø „Madein Japan“ buvo blogos kokybës sinoni-

mas? O Singapûras 1965 metais buvo pa-skelbtas bankrutavusia valstybe ir praðësiprijungiamas prie Malaizijos?

Ðiuo metu tai – vienos la-biausiai iðsivysèiu-siø pasaulio vals-tybiø. Kaip nutiko,kad ðios gamtiniøiðtekliø beveik netu-rinèios ðalys per sàly-ginai trumpà laikà pa-siekë tokiø laimëjimø?Ir kodël gamtos iðtekliøturtingos valstybës, to-kios kaip Filipinai, Ango-la ar Meksika, ðiandien yranuskurdusios?

Visos ðalys, per pasta-ruosius penkiasdeðimt me-

tø padariusios neátikëtinà ekonominæ pa-þangà, buvo susidûrusios su pasirinkimu– vystyti savo tradicinius verslus ar ryþtin-gai investuoti á mokslà, ðvietimà ir naujau-sias technologijas. Taip, jûs esate teisûs –

tarp laimëtojø yra valstybës, ku-rios nepaisydamos politinio ne-stabilumo ir nepritekliø radopolitinës valios ir iðminties pa-sukti naujos ekonomikos kû-rimo keliu. Knygos autoriusJ.E.Cabot, kalbëdamasapie ateitá, biotechnologi-jai priskiria tà paèià misi-jà, kurià atliko informaci-nës technologijos (IT) –ne tik pakeisti mûsø ap-linkà, bet ir sukurti nau-jas pramonës ðakas irkûrybos sritis, iðkeltiiðtisø valstybiø eko-nomikà.

Kai ateitis uþvaldo mus


2007 metø pabaiga ásimintina neeili-niu ávykiu, kuris prieððventiniame ðurmu-lyje liko eiliniu renginiu, be saliutø ir fejer-verkø. Gal nebûtina tokiais atvejais ðau-dyti ið patrankø, taèiau pirmasis kartas, ge-ra pradþia reikðminga ir ásimintina. 2007m. gruodþio 13 d. Lietuvos Seimo Ðvieti-mo, mokslo ir kultûros komitetas, Kultû-ros ministerija, Lietuvos nacionalinë Mar-tyno Maþvydo biblioteka ir Lietuvos var-totojø institutas sukvietë á konferencijà„Skaitymo metus pasitinkant“. Seimo tre-èiøjø rûmø salë vos talpino dalyvius ið bib-liotekø, mokyklø, savivaldybiø, leidyklø, ki-tø institucijø, kuriø egzistencija priklausonuo knygos ir kitø dokumentø skaitymo irvartojimo. 2008 metai paskelbti SKAITY-MO METAIS, tikintis ir pasitikint, kad skai-tantis þmogus nëra (ið)nykstanti rûðis ir jissugeba pasirinkti, suvokti ir vertinti infor-macijà, kuri tampa veiksminga asmeny-bës ir visuomenës tobulëjimo priemone.Visi pilietinës visuomenës budintojai vie-ningai tvirtina, kad be iðsilavinimo, be kul-tûros ir ðvietimo gresia moralës nuosmu-kis, visø visuomenës sluoksniø orientavi-masis á materialines vertybes, o viso to pa-sekmë – susvetimëjimas, dvasinë krizë irdaugybë jà lydinèiø neigiamybiø

Skaitymo metai turi ir gali amortizuotiákalinto þmogaus uþdarame rate bûsenà,kurià taikliai apibrëþia religijotyrininkas dr.Tomas Kiauka: „reikia kuo daugiau dirbti,kad kuo daugiau uþdirbtum ir kuo dau-giau vartotum, o tada reikës dar daugiaudirbti, kad neiðskristum ið pasiekto varto-jimo lygmens, antraip sugriausi savo so-cialinæ, o gal ir ðeimyninæ padëtá... Þmo-gaus tapatybei formuotis ir palaikyti reikiapatikimø atsakymø á klausimus: „kas aðesu“, „kam að esu“, „kà turiu daryti“, „ko-dël apskritai esu“, „kokia mano gyveni-mo prasmë“... (Cituojama pagal kn. Eu-ropos kultûros profiliai: atmintis, tapatu-mas, religija. – Vilnius, 2007, p. 249).

Skaitantis þmogus, pasirinkæs tinka-mà lektûrà, ieðko ir randa atsakymus.

Skaitymo skatinimas civilizuotame pa-saulyje – jokia naujovë. UNESCO 1972 m.buvo paskelbusi Tarptautiniais knygosmetais. Vyko gausybë renginiø, konkur-sø, konferencijø, akcijø. JAV sociologai pa-stebëjo grësmingà reiðkiná, kurá pavadinoantriniu neraðtingumu. Baigusieji elemen-tarø vidurinës mokyklos kursà tenkinasitelevizija, komiksais ir gausiai iliustruotaperiodika ir degraduoja iki neraštingumo.

Vilniaus universiteto docentë lektolo-gë Vita Mozûraitë praneðime konferen-cijoje „Uþsienio ðaliø patirtis ir pavyzdþiai

si vietinë bendruomenë, mokyklos bei šei-mos. Miestas išplëtojo itin sëkmingà Þa-liàjà keliavimo kampanijà ðûkiu „Nors vie-nà dienà nevairuok“, ji paskatino daugelávalstybiniø bei privaèiø sektoriø darbuo-tojø naudotis vieðuoju transportu.

Olimpinio judëjimo partneriai þaidynë-mis Pekine pasinaudoja pristatyti visuome-nei daug aplinkai palankiø produktø beiðiuolaikiniø technologijø. Organizacinis ko-mitetas ir vietinë valdþia gali sëkmingiauatkreipti penktadalio pasaulio populiacijosdëmesá á ðias problemas kalbëdama apiesportà kaip aplinkos ðvietimo priemonæ.

Konferencijos Sportas ir aplinka daly-viai patvirtino XXIX Pekino olimpiniø þai-dyniø Organizacinio komiteto specialøjápraneðimà Pekinas 2008: aplinkosauga,inovacijos ir tobulëjimas, kuriame detali-zuojami aplinkosauginiai bei darnià plët-rà apibrëþiantys veiksmai. Patvirtintas irJungtiniø Tautø Aplinkos programos pra-nešimas Pekinas 2008: aplinkos apþval-ga – detalizuotas, nepriklausomas áverti-nimas, kuriame teigiama, kad Pekinas,bûdamas þaidyniø ðeimininkas, árodo ga-lintis bûti katalizatoriumi, spartinanèiumiesto aplinkosaugos planø vykdymà.

Olimpiniø þaidyniø organizatoriai sulau-kia ir priekaiðtø, taèiau, pamaèius kas, kaipir kokiais tempais bei uþmojais yra daro-ma, norisi tikëti, kad 2008-øjø Pekino olim-pinës þaidynës, kuriø devizas „Vienas pa-saulis – viena svajonë“, konkreèiais veiks-mais parodys savo pastangas siekti aplin-kos ir ðiuolaikiniø technologijø darnos.

Na, o nuotaikingieji XXIX olimpiniø þai-dyniø talismanai Beibei, Jingjing, Huan-huan, Yingying ir Nini jau pasiruoðæ pa-pildyti þaidyniø dalyviø, sveèiø ir sirgaliøkolekcijas.

Mokslui ir naujoms technologijoms pa-kankamai investicijø skirianèios tautos di-dina produktyvumà kur kas greièiau neito nedaranèios. Prieð 50 metø turtingiau-siø ir vargingiausiø ðaliø gyventojø darboproduktyvumas skyrësi penkis kartus. Ðiuometu atotrûkis padidëjo iki trijø ðimtø de-vyniasdeðimties kartø, o po IT ir biotech-nologijø ásigalëjimo ðis skirtumas sieksdaugiau nei tûkstantá kartø. Lietuva ðiuometu stovi kryþkelëje. Koks jos, o tuo pa-èiu ir visø mûsø, pasirinkimas?

Nekelkime klausimo, ar naujosios tech-nologijos išties yra ateities ekonomikos pa-grindas, klauskime savæs, ar norime bûtiðios ateities dalimi. Dràsa rinktis naujus ke-lius, tikëjimas paþanga ir dëmesys ðaliesþmoniø idëjoms gali suteikti naujà postû-má Lietuvos ekonomikai ir pakeisti ðaliesateitá. Tikëkime ir skatinkime ðià raidà.

Prof. Viktoras BUTKUS

Skaitanèiojivisuomenë: mitas ar

realybë?skaitymo skatinime“ paþërë gausybæ pa-vyzdþiø kaip Rusijoje, JAV ir ypaè Ðiau-rës ðalyse realizuojamos vyriausybiø irávairiausiø visuomeniniø organizacijø,fondø ir þymiø asmenø inicijuojamos irremiamos skaitymo skatinimo progra-mos ir renginiai.

Skaitymo metams gerai pasiruoðta.Lietuvos vartotojøinstitutas atliko socio-loginius tyrimus, ku-rie diagnozavo ðiødienø skaitymo para-metrus ir turiná. Kultû-ros ministerijos spe-cialistës visus metusorganizavo kvalifika-cijos skatinimo semi-narus, mokë Skaity-mo metø renginiøprogramø rengimosubtilybiø. Ði veiklabus tæsiama 2008metais. Lietuvos na-cionalinës MartynoMaþvydo bibliotekos Vaikø literatûroscentras teiks metodinæ medþiagà, ko-ordinuos mokyklø ir kitø bibliotekø pa-stangas. Linkime ðio centro direktorei Al-donai Augustinaitienei vaisingo darbo iriðtvermës. Skaitymo metai turi savo ge-ràjà globëjà LR Seimo Ðvietimo, moks-lo ir kultûros komiteto Kultûros pakomi-teèio pirmininkæ Dalià Teiðerskytæ, kurine pirmi metai remia bibliotekas ir skati-na jø veiklà.

Matyt, ir LR Vyriausybë susivoks, kadmaþiausiai apmokamiems bibliotekinin-kams teko didþiulë atsakomybë ir malo-ni naðta skelbti gyvenimo pilnatvæ skai-tant geriausias, ádomiausias ir informa-tyviausias knygas.

Skaitymo metai turi iðraiðkingà logoti-pà su obalsiu: skaitant laisvëti ir tobulëti.

Sveikinkime „Mokslo ir gyvenimo“þurnalo pastangas nuolat atspindëti skai-tymo metø eigà ir gerus darbus, bibliofi-lø ir visø knygos mylëtojø veikimà.

1345 m. vyskupas Richardo de Buryparaðë „Philo biblon arba apie meilæ kny-goms“. Tai ðiuolaikinë knygininkø biblija.Autorius sako, kad knyga yra atrama nettada, kai smunka visuomenës moralinioir materialinio gyvenimo bûklë. Nei turtai,nei prabanga nepranoksta iðminties.

Povilas SAUDARGAS


Šis išraiškingos geldutës formos jûri-nis moliuskas jau seniai virto simboliu iryra pavaizduotas daugelyje meno kûri-niø, taip pat architektûroje, pakelës þen-kluose á piligrimystës vietas. Jie yra pilig-rimø maistas ir talismanas. Ispanijoje pa-gal jø formà gaminami indai, ávairûs pa-puoðalai, saldësiai. Moliusko kiautas jauðimtà metø vaizduojamas kompanijosShell emblemoje. Tik þinodami ir skaity-dami per amþius geldutëse uþkoduotassimbolines prasmes mes galime atskleistitauriøjø moliuskø reikðmæ Europos kul-tûros virsmuose.

Ðv. Jokûbo ðukutës Ðventojo Jokûbo ðukutës (Pecten ja-

cobaeus) – bene þinomiausias Europospakraðèio dvigeldis moliuskas. Jis ap-tinkamas abipus Atlanto vandenyno pa-krantëse, pavirðinëje dumblo dalyje, iðkur kyðo tik þiotys. Rusvas, vëduoklësformos su iðilginëmis griovomis kiautassiekia iki 12 cm, nors daþniausiai aptin-kami 8 cm ilgio gyvûnai. Briaunos mo-liusko geldutæ daro panaðià á ðukutes, iðèia ir kilæs pavadinimas. Ðventojo Jokû-bo ðukutës prancûzø kalba vadinamosConquilles Sainte-Jaques arba vokiškaiDie Jacobsmuschel.

Kultûrininkai teigia, kad dabartinëje Is-panijoje apie 700 m. e. m. gyvavæs keltøjûros dievybës Brigitos kultas. Moliuskopusiau praviros geldutës su iðlindusiamantija labai panaðios á iðorinius moterslytinius organus, todël jis laikytas jûrosdievybës ásèiø simboliu (Walker, 1993).Didelës reikðmës anuometiniame pasau-lëvaizdyje turëjæ vandens paukðèiai, ir ini-cijuotieji pasipuoðdavo þàsø letenëlëmis.Plintant krikðèionybei, Brigitos kultas pa-maþu pakeièiamas Santjago arba ðv. Jo-kûbo garbinimu, kita simbolinë reikðmësuteikiama ir moliuskams.

Ðv. Jokûbas buvæs vienas ið dvylikosJëzaus pasekëjø ir savo misijà atlikæs Is-panijoje. Vëliau, gráþæs á Jeruzalæ, jis bu-vo ákalintas, kankintas ir nukirsdintas. Pa-sak legendos, jo bendrai kûnà ir galvà iðprieðø pavogæ, slapèia áneðæ á laivà ir ið-plukdæ á atvirus vandenis likimo valiai.

Taurieji

Egidijus BACEVIÈIUS

jûros moliuskai Europos kultûroje

Moliuskus šv. Jokûbo ðukutës gaubia graþikultûrinë tradicija

Kelrodþiai su geldutës atvaizdais þymëjopiligrimø kelius á Santjago de Kompostelà

Kankinio palaikai Šventosios dvasiosperplukdyti per Vidurþemio jûrà, vëliau ið-ilgai Ispanijos vakarinës pakrantës vande-nys juos iðneðë á Ulla upës slëná. Tvirtina-ma, kad atrastieji ðventuolio palaikai buvoapkloti moliuskø geldutëmis. Nuo to laikomoliuskas pradedamas vadinti šv. Jokû-bo ðukutëmis, o vieta, kur palaidoti ðv. Jo-kûbo palaikai, vadinama Santjago deKompostela (Santjago de Compostella),t.y. vieta, kur iðplukdyti ðventojo palaikai.Ðiame Europos regione daug vietovardþiøbyloja apie galutinæ apaðtalo poilsio vietà,anuomeèio krikðèioniðkojo pasaulio pa-kraðtá: Finisterë (Þemës pabaiga) Bretanë-je, 60 km granitinis kyðulys Galicijoje KapFinistrë (Cabo de Finisterre), o Toxo salo-je esanèios baþnyèios sienos ir stogas nu-kloti ðukuèiø formos èerpëmis ir dekoroelementais.

Pasklidus þiniai apie atrastus švento-jo palaikus, á anuomet atokø Ispanijos re-gionà ið viso krikðèioniðkojo pasaulio pra-dëjo plûsti vienuoliai ir piligrimai. Primin-sime, kad šv. Jokûbas – alchemikø ir vais-tininkø, sargø, kalviø ir kepuriø siuvëjø glo-bëjas, á já pagalbos kreiptasi norint sušvel-ninti reumato skausmus. Jam neðtos au-kos, kad laukai ir sodai geriau derëtø.

Pagal skirtingus kalendorius Jokûbovardadienis nesutampa. Bet liepos 25-àjàSantjago de Komposteloje bûdavo ðven-èiamos didþiausios iðkilmës, sulaukiamagausiø piligrimø. Pagal senà tradicijà visiaplankiusieji Jokûbo kapà kaip liudijimàbûtinai ásigydavo ðv. Jokûbo ðukuèiø apa-tinájá (storesnájá) kiautà. Jau nuo viduram-

þiø ðio moliusko kiautas yra suvenyras,sëkmingos kelionës talismanas, neðàssëkmæ ne tik kelyje, bet ir piligrimo namuo-se. Piligrimai prieð mirtá pageidaudavo jøádëti á kapà. Kiautas buvo prisiuvamas priekepurës ar drabuþiø kur matomoje vieto-

je, prieð tai jame pragræþus dvi maþas sky-lutes. Kitur jie tvirtinti ant durø, pavaizduo-ti kryþkelëse ant akmenø, kad rodytø pi-ligrimams kelià ðventovës link.

Geldutë, vienijusi Europà XIX a. vokieèiø poetas ir raðytojas

J.W.Goethe teigë, kad viduramþiø Euro-pà suvienijo piligrimystë á Santjago deKompostelà. Taiklus pastebëjimas. Pilig-rimystës centras turëjo lemiamos reikð-mës Ispanijos katalikiðkos kultûros rai-dai ir sutapo su Ispanijos viduramþiøaukso amþiumi. Èia trumpam ar ilges-niam laikui apsistodavo keliaujantys ið-minèiai, vyko kultûriniai mainai tarp me-nininkø, mokslininkø, filosofø, susidarëpalankios sàlygos ðio regiono kultûri-niam suklestëjimui. Èia steigësi knygøspaustuvës, muzikantø kapelos ir mo-kyklos, vëliau peraugusios á universite-tus. Ðventojo Jokûbo kultas Europojepagimdë iðtisà naujà tradicijà. Viduram-þiais Santjago de Kompostela, kaip ir Ro-ma ar Jeruzalë, buvo pagrindinës ðven-tovës, kurias tikras piligrimas bent kartàgyvenime turëdavæs aplankyti. Á ðiuosmiestus driekësi nenutrûkstamas piligri-mø srautas ið visø Europos kraðtø. Mal-dininkø keliai buvo pastovûs ir ðiais lai-kais juos primena gatvës, miesteliai ir vie-tovardþiai. „Camino de Santjago“ – pi-ligrimø keliais anuomet buvo iðraiþyta vi-sa Vidurio Europa nuo Vokietijos iki Itali-jos. Daugelis keliø kryþiavosi ðiame Ga-licijos mieste. Jie vadinti pagal ðalis Pran-cûzijos, Portugalijos, Italijos, Vokietijos

Tæsinys. Pradþia2007 m. Nr.12


Kompanijos Shelllogotipo atsiradimassiejamas su piligrimøkelionëmis á Santjagode Kompostelà

Vokietijos Reinpfalco þemës Spejerio miestostovyla „Keliauninkas á Santjago deKompostelà“

ðv. Jokûbo keliais. Ispanijoje, Prancûzi-joje, Vokietijoje pakelëse ir ðiandien ga-lime pamatyti kelrodþiø su ðukuèiø at-vaizdais. Reinpfalco þemës Spejerio(Speyer) mieste keliauninkø á Santjagàapsistojimo vietà þymi Maksimiliano gat-vëje esanti bronzinë stovyla – lazda pa-sirëmæs piligrimas su plaèiabryle skry-

bële. Nuo 1987 metø visi piligrimø keliaiPrancûzijoje ir Ispanijoje yra paskelbtiEuropos kultûros paveldu ir átraukti áUNESCO pasaulinio materialaus pavel-do registrà. Lietuvos–Lenkijos jungtinævalstybæ ðis religinis sàjûdis menkai te-palietæs. Ðiame Europos regione molius-kø kiautai daugiau naudoti kaip dekora-tyvus elementas architektûroje.

Nuo paprasto kiauto iki þenklo ShellKriauklës kaip puoðnios architektûrinës

detalës ir motyvai buvo labai populiariosXVIII a. viduryje vadinamojoje rokoko kryp-ties dailëje ir architektûroje. Dar ir ðiandienðio ir ankstyvojo klasicizmo stiliaus pasta-tø frontonus bei dailës kûrinius puoðia mo-liusko ðukuèiø ar tridaknos kiautai.

Esama daugiau moliuskø atvaizdø, ku-

riø kilmë ádomiu bûdu siejasi su šv. Jokû-bo kultu Galicijoje ir atitinka pirmapradægeldutës kaip maisto, sëkmingos kelionëssimbolá. Prisimintina naftos produktø kon-cerno Shell þenklo atsiradimo istorija.

Viskas prasidëjo 1833 m., kai MarcusSamuelis, vertæsis egzotiðkø moliuskø iðTolimøjø Rytø tiekimu ir prekyba, Londo-no Eastende ákûrë firmà Shell. Moliuskøkiautø, kaip ir kitø gyvûnø, kolekcijø rinki-mas atitiko bendrà Viktorijos laikø Angli-jos polinká domëtis gamtos mokslais ir ap-raðyti gyvosios ir negyvosios gamtos for-mø ávairovæ. Taigi verslas sekæsis neblo-gai. 1891 m. to paties Samuelio sûnus pre-kybos tikslais keliavo po pietø Rusijos pro-vincijas ir apsilankë Baku mieste. Èia jisiðvydo gausybæ ið þemës gelmiø srûvan-èios naftos. Vietiniai gyventojai naftà së-më ir naudojo kurui. Negiliai þemëje telk-ðanti nafta teikë vilèiø pradëti naujà ver-slà. Jau kitais, 1892 metais jis ið Singapû-ro á Bankokà perplukdë 4000 tonø Rusi-jos þibalo. Nuo tol naftos produktø perve-þimo verslo reikalai tik gerëjo. 1897 m. áku-riama Shell transporto ir prekybos kom-panija (The Shell Transport and TradingCompany). 1901 m. jos gaminiams nau-dotas moliusko midijos atvaizdas. 1904 m.Shell bendrovë susijungë su A.M.Abraha-mo analogiðka veikla uþsiimanèia bendro-ve ir ëmë vadintis „Samuel and Co“. Ne-trukus naujasis dalininkas tapo firmos va-dovu, o firmos þenklui jis pasirinko šv. Jo-kûbo ðukuèiø kiauto (Shell/ Scallop) atvaiz-dà, perimtà ið ðeimos herbo. Savo ruoþtuá herbà jis buvo átrauktas kaip liudijimasapie jo seneliø apsilankymà Santjago deKomposteloje ir vëliau jø giminæ aplankiu-sià sëkmæ. 1907 m., uþuot konkuravusios,susijungë þibalu ir naftos produktais pre-kiaujanèios kompanijos Royal Duch Pet-roleum Company ir Anglijos Shell. Nuo tolaiko jø logotipe geldutës profilyje atsira-do raidës Shell. 1948 m. herbas pradëtasdaþyti ispanø pamëgtomis spalvomis: rau-dona ir geltona. Maþai pakitæs herbas nau-dojamas ir dabar. Per ðimtmetá bendrovësþenklas tapo ne tik verslo sëkmës, bet irilgaamþiðkumo simboliu.

Keletas þiurkës gumburo regosbranduolio ðoninio kelinio kûno (lot.corpus geniculatum laterale dorsa-lis) neuronø, þymëtø biocitinu. Ma-tomi neuronø kûnai ir jø dendritinësataugos.

Paulius JURKUSAutoriaus nuotraukos

Sunku pervertinti nuolatinës mû-sø palydovës – þiurkës reikðmæ þmo-nijai. Ji ir kenkëja bei ligø platintoja,taèiau visa tai nusveria þiurkës, kaipmoksliniø tyrimo objekto, svarba.Mokslo laboratorijose domestikuotarudosios þiurkës Rattus norvegicusatmaina pradëta naudoti XIX a. pa-baigoje. Dabar þiurkë – modelinis or-ganizmas, naudojamas ávairiausiøbiologiniø funkcijø, elgsenos tyri-mams, medikø rengimui, vaistø ban-dymams.

Þiurkësmetais apie

þiurkæ


Dëkojame!Visiems visiems þurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ prenumeratoriams,

skaitytojams – ne visuose spaudos kioskeliuose galintiems ásigyti, kaikuriose bibliotekose þurnalà randantiems – uþ iðtikimybæ ðiam leidiniui.

Þurnalo 50-meèo sukakties ir Naujøjø metø proga redakcija gavodaug sveikinimø su iðradingais palinkëjimais ið institutø, universitetø,bendruomeniø, þurnalui neabejingø miesto ir kaimo þmoniø. Redakci-ja nuoðirdþiai dëkoja visiems, kiekvienam ir atsipraðo, kad negalës laið-kais atsiliepti á jûsø sveikinimus. Priimkite ðià padëkà su pirmuoju 2008-øjø þurnalo numeriu.

Redakcijos kolektyvas

Ðvietimo ir mokslo ministerija áteikë Vyriausybei

Mokslo ir studijø ástatymo projekte siûlo-ma ir daugiau naujoviø: vietoj dieniniø, vaka-riniø ir neakivaizdiniø studijø siûloma pereitiprie tarptautiniø – nuolatinës ir iðtæstosios for-mø. Naujai ástatymo projekte apibrëþiamas irstudijø finansavimo klausimas. Nemokamasmokslas bûtø garantuotas 30 proc. geriau-siai besimokanèiøjø, kiti nuolatinës studijø for-mos studentai taip pat ið dalies bûtø finan-suojami valstybës lëðomis, paramà gautø irsocialiai remtini studentai. Siûloma, kaip ir bu-vo numatyta politiniø partijø susitarime, kadvalstybës visiškai ar ið dalies finansuojamøstudijø vietø skaièius bûtø skirstomas pagalstojimo rezultatus, o ne formaliai paskirsto-mas aukðtosioms mokykloms. Nemokamasmokslas bûtø laiduojamas treèiosios pakoposstudentams ir rezidentams.

Vyriausybei teikiami ástatymø projektai taippat svarbûs moksliniø tyrimø ir eksperimenti-nës plëtros srièiai. Pirmà kartà Mokslo ir stu-dijø ástatymo projekte yra apibrëþtas progra-minis – konkursinis finansavimas. Valstybiniøaukðtøjø mokyklø turto disponavimo, naudo-jimo ir disponavimo juo ástatymo projektas beijá lydintys Þemës ir Vieðøjø ástaigø ástatymøstraipsniø pakeitimai suteiktø daugiau auto-nomijos, ûkinio savarankiðkumo valstybinëmsaukðtosioms mokykloms. Ðie teisës aktai su-maþintø nereikalingà biurokratijà, leistø, pa-vyzdþiui, prie universitetø kurtis pumpurinëmsámonëms, kurios skatintø mokslo ir verslo ry-ðá, taip pat mokslui imlaus verslo plëtrà.

Pateikusi ástatymø projektus Vyriausybei,Švietimo ir mokslo ministerija toliau dirbs susocialiniais partneriais. Ketinama dirbti su at-skiromis sudedamosiomis pertvarkos dali-mis, rengti poástatyminiø aktø projektus. Ta-èiau jau nuo kitø metø pradþios bus pradëtaágyvendinti viena ið pertvarkos krypèiø – ko-kybës gerinimas: dëstytojø ir mokslo darbuo-tojø darbo uþmokestis nuo naujø metø di-dës 20 procentø.

Elona BAGDANAVIÈIENËÐvietimo ir mokslo ministerijos Ryðiø su

visuomene skyriaus vedëja

Švietimo ir mokslo ministerija Vyriausybeiáteikë Mokslo ir studijø, Valstybiniø aukðtøjømokyklø turto valdymo, naudojimo ir dispo-navimo juo ástatymø projektus bei Vieðøjø ástai-gø ástatymo ir Þemës ástatymo straipsniø pa-keitimo projektus. Ðiø ástatymø projektai pa-koreguoti pagal socialiniø partneriø komen-tarus. Ðie teisës aktai bûtø pagrindiniai doku-mentai, kuriais remtøsi mokslo ir studijø siste-mos pertvarka, jei Seimas juos priimtø.

„Ástatymø projektai buvo parengti laikan-tis parlamentiniø partijø susitarimo, pasira-ðyto birþelio mënesá. Studentai, akademinëbendruomenë, politikai, taip pat ir verslo at-stovai reiðkia vis didesná nepasitenkinimàaukðtojo mokslo kokybe, nepakankama sà-veika su visuomenës ir ûkio poreikiais, todëljau ðiandien reikia daryti esmines pertvarkas.Rengdama ástatymø projektus ministerijakonsultavosi ir tarësi su visais jau minëtaissocialiniais partneriais“, – sako ðvietimo irmokslo ministrë Roma Þakaitienë.

Netobuli ástatymai yra viena ið prieþas-èiø, dël kuriø nukenèia studijø kokybë. Josgerinimà ministerija yra pripaþinusi kaip vie-nà pagrindiniø mokslo ir studijø sistemospertvarkos tikslø. Pagrindiniai Mokslo ir stu-dijø ástatyme numatomi dalykai: suteikiamadaugiau ágaliojimø valstybinëms aukðto-sioms mokykloms, stiprinama jø autonomi-ja, taip pat siûloma keisti ðiø institucijø val-dymà taip, kad didëtø atskaitomybë visuo-menei. Aukðtosiose mokyklose siûloma di-dinti tarybø, kuriø didþiàjà dalá sudaro so-cialiniai partneriai, vaidmená, nepaþeidþiantðiø institucijø autonomijos. Ástatymo projektenumatytas naujas moksliniø tyrimø ástaigøvaldymo modelis.

„Siûlymai átraukti ástaigø, ámoniø bei or-ganizacijø, suinteresuotø sëkminga moks-liniø institutø veikla, atstovus á institutø stra-teginiø sprendimø priëmimà paskatinsmokslo ástaigas labiau orientuoti savo veik-là á valstybës, visuomenës ir ûkio poreikius“,– sako Ðvietimo ir mokslo ministerijos sek-retorius Giedrius Viliûnas.

mokslo ir studijø reformai bûtinus ástatymø projektus

Viena svarbiausiø mû-sø gyvenimo srièiø yra savojokraðto unikalios gamtos ir ap-linkos apsauga. Mums bûdin-gas rûpestingas ir apdairus,pagrástas giliomis kultûros tra-dicijomis poþiûris á Gamtà. Vislabiau stengiamës moksliðkaipagrástai, protingai bei racio-naliai naudoti dirvoþemá, þe-mës gelmes, vandená, augali-jà, gyvûnijà, landšaftà. Rûpes-tis oro ir vandens ðvara, mies-tø ir gyvenvieèiø nuotekø tvar-kymu, dirvoþemio derlingumodidëjimu, augalijos ir gyvûni-jos pasauliu – tai ne kas kita,kaip rûpinimasis savàja svei-kata, darbo, buities, poilsio sà-lygomis.

Ðalyje daug dëmesio ski-riama grunto ir vandens,uþterštø nafta ir jos produktais,valymui, šio valymo technolo-gijoms kurti bei tobulinti.

Šiame darbo bare aktyviaidirba savo veiklos 10-metá pa-þyminti VðÁ „Grunto valymotechnologijos“ (GVT).

Bendradarbiaudama sumokslo ir mokymo organiza-cijomis, ámonë sukûrë darniàmokslo ir gamybos sàveikossistemà. Tai leido sukurti veiks-mingas aplinkosaugines tech-nologijas, paremtas aplinkàterðianèiø medþiagø biodeg-

Ne kiekvienos aukštosiosmokyklos gamtos fakultetas galipasidþiaugti savo gretose turintis

tokius áþymius mokslininkus,jaunøjø talentø ugdytojus, kaip

Vilniaus universitetas. Mumsmalonu, kad ðie mokslininkai,

2008 m. sausio mënesá paþymin-tys neeilinius gimtadienius, yra irþurnalo „Mokslas ir gyvenimas“

autoriai. Biochemikasakad. Benediktas Juodka þurnale

bendradarbiauja nuo 1971 m.,LMA narys korespondentas

genetikas Vytautas PetrasRanèelis – nuo 1970 m.,

neabejingas þurnalui ir naryskorespondentas botanikas Jonas

Remigijus Naujalis.

„Mokslo ir gyvenimo“ redakcija


Aukso medalis – VðÁ ,,Grunto valymo technologijos”

S v e i k i n a m e !

Benediktas Juodka Vytautas Petras Ranèelis Jonas Remigijus Naujalis

radacija. Jas naudojant ið-vengta þalos aplinkai, kurisiektø 500 milijonø litø.

Vadovaujant prof. Karoliui

konkurse „Lietuvos metø gami-nys 2007“ ávertino Aukso me-daliu, kurá pagal nusistovëjusiàtradicijà Respublikos Preziden-

Jankevièiui VðÁ GVT sukurtànaftà oksiduojanèiø mikroor-ganizmø inokuliatà Lietuvospramonininkø konfederacija

tas Valdas Adamkus praëjusiømetø gruodþio 18 d. iðkilmin-gai áteikë ástaigos vadovui.

,,Mokslo ir gyvenimo” inf.

Ið deðinës: Lietuvos Respublikos PrezidentasValdas Adamkus, VðÁ ,,Grunto valymo technologi-jos” direktorius Rapolas Liuþinas ir Lietuvospramonininkø konfederacijos prezidentasdr. Bronislovas Lubys

Dþojos Gundos BARYSAITËS nuotr.


Senieji rytinio Kurðiø mariø kranto gy-ventojai su vandeniu nesigalynëjo, ákûrësavo sodybas, nemaþus kaimus, mieste-lio tipo gyvenvietes su baþnyèiomis, kar-èemomis, graþiomis mokyklomis, malû-nais, kepyklomis, parduotuvëmis ir kito-kios paskirties statiniais ne kur kitur, o priepat vandens – upiø pakrantëse ir jø þioty-se. Pavyzdþiui, pati seniausia Rusnës sa-los gyvenvietë – Vorusnë ásikûrë 1366 m.to paties pavadinimo upës þiotyse. Kitospamario gyvenvietës – Minija (Mingë), Ru-galiai, Ðyða, Uostadvaris, Ðyðkrantë, Pa-kalnë, Rusnë, Skirvytëlë, Skirvytë I, Skir-vytë II, Akmingë, Karklë, Lûja, Inzë, Tovë,Gilija, Nemunynas, Labguva ir kitos – taippat prieð ðimtus metø ásikûrë ir ilgà laikàgraþiai gyveno prie pat Kurðiø mariø ir jøintakø þiotyse. Kadangi senieji pamariðkiainebuvo iðlepæ, nebijojo vandens, iki pra-ëjusio ðimtmeèio vidurio jø skaièius po-tvyniø uþliejamoje teritorijoje augo ir buvodaug didesnis, negu dabartiniu civilizuotulaikotarpiu. Be to, pamarieèiai ir be Mairo-nio poezijos graþiø posmø þinojo, kad uþ-tvenkti ir sulaikyti upës bëgimo á marias ne-galima, kad pavasariniai vandens srautaine vien tik þalà daro, bet ir duoda naudos –patræðia organinëmis ir mineralinëmis nuo-sëdomis pievas, kasmet po truputá paaukð-tina jø apgyventà teritorijà. Tai þinodami irteisingai vertindami ðiuos dalykus, þmonësvengdavo uþliejamø teritorijø patvenkimo,stengdavosi tiesti ir akmenimis grásti keliustaip, kad jø pavirðius nebûtø aukðèiau ðali-keliø ir gretimø pievø. Aukðtesni þemës kau-buriai bûdavo supilami þmoniø sodybvie-tëms, kapinëms, kuriø dar galima rasti tik-tai dalyje iðlikusiø gyvenvieèiø.

Autoriaus þiniomis, surinktomis per 50gyvenimo metø Rusnëje, polderiø staty-ba potvyniø uþliejamoje teritorijoje tarp Gi-lijos ir Nemuno buvo susidomëta XIX a., odeðiniajame Nemuno krante, Rusnës sa-loje – tiktai praëjusio ðimtmeèio pradþioje.Per 1907–1931 m. laikotarpá Lietuvojeárengti 7 vasaros tipo polderiai su vandens

1 pav. Uostadvario vandens pumpavimo stotis su sraigtiniaissiurbliais. Pastatyta 1907 m. Dabar melioracijos muziejus

2 pav. Smalkø senoji vandens pumpavimo stotis su vertikaliaisgreitaeigiais siurbliais, þuvø naikintuvais. Naujoji sraigtinë – netoli jos

PamarioGamtos m. dr. Kazys GAIGALAS

polderiuose kultûriniøpievø ir þuvø nebëra

pumpavimo stotimis. Polderiø svarbiausiauþduotis buvo grieþtai apibrëþta – jø pyli-mai privalëjo apsaugoti nuo galimø potvy-niø ið mariø pusës ir Nemuno deltos atða-kø þioèiø þemës naudmenis tiktai vasaràir rudená, t.y. augalø vegetacijos bei der-liaus dorojimo laikotarpiu. Be to, siekiantiðvengti pavasarinio vandens patvenkimo,prieðkariniø polderiø pylimai buvo daromiþemi, su nuolaidþiais ðlaitais. Dvivëriai var-tai (savaiminiam vandens iðtekëjimui iðsausinamo polderio ploto) buvo árengia-mi paèiose vandens siurblinëse ir pylimuo-se. Eksploatuojant prieðkarinius polderius,didþioji dalis á uþlietus plotus patekusiø þu-vø (lydekø, karðiø, kuojø, eðeriø ir kt.) sëk-mingai iðnerðdavo ir gráþdavo á Nemunodeltos atðakas, Minijà, Ðyðà, Krokø lankà,Kniaupo álankà ir marias. Esant vandenspumpavimo stotyse sumontuotiems sraig-tinio tipo lëtaeigiams siurbliams, polderiøvidaus vandenyse po potvyniø pasilikusiosnesubrendusios þuvys ir iðsiritæ jaunikliaitaip pat galëdavo iðplaukti ið uþliejamø plo-tø be didesniø nuostoliø Kurðiø mariø ba-seino þuvininkystei.

Kitaip á rytinio mariø kranto pavasariopotvyniø uþliejamà teritorijà nuo Ventës ra-go iki Deimenos upës þioèiø (Labguvosmiesto), jos unikalius gamtovaizdþio kom-ponentus ir ûkininkavimo principus buvopaþiûrëta, kai èia á karo iðblaðkytø senbu-viø sodybas ið Rusijos ir kitø vietoviø buvoprievarta atveþti arba savo noru atsikraustënaujakuriai. Po keletà metø trukusio iðtuð-tëjusiø sodybø ir maþesniø gyvenvieèiø nio-kojimo prasidëjo gana dideli reikalingi ir ne-reikalingi melioravimo darbai. 1954–1975metais buvo stengiamasi maksimaliai su-

kultûrinti senàsias pievas, organizuoti þo-lës miltø gamybà, plësti gyvulininkystæ vals-tybiniuose ûkiuose. Minijos ir Nemuno þe-mupiuose su jø intakais buvo árengta 19vasaros tipo potvyniø uþliejamø ir 18 þie-mos tipo neuþliejamø polderiø sistemø su47 ávairaus pajëgumo vandens pumpavi-mo stotimis. Pavëluotai (1960 m.) pradë-jus domëtis melioravimo darbais, paaiðkë-jo, kad vasariniø polderiø statyba nebuvoderinta su þuvø apsauga ir þuvininkystësplëtra Kurðiø mariø baseine, kad rekonst-ruotose prieðkarinëse ir naujose vandenspumpavimo stotyse sumontuoti vertikalûsgreitaeigiai elektra varomi giluminiai siurbliaimasiðkai naikina ir traumuoja ávairiø rûðiø irdydþiø þuvis. Vëlesniø metø tyrimai paro-dë, kad dël polderiø statybos apie 40 tûkst.hektarø plote prarasta apie 50 proc. lyde-kø, 20–30 proc. karðiø ir kitø fitofiliniø þuvønerðtavieèiø, kad nesunormintas siurbliniødarbas ne tik kenkia þuvø nerðtui, bet ir su-kelia þuvø dusimà þiemà.

Polderiø projektuotojams ir eksploa-tuotojams pripaþinus padarytas klaidas,norint nors ið dalies kompensuoti þuvønerðtavieèiø praradimà, sumaþinti þuvønaikinimà stoèiø siurbliais, sudaryti palan-kesnes sàlygas þuvims polderiø vidausvandenyse (senvagëse, þiogiuose, ma-gistraliniuose grioviuose) iðtisus metus,1968–1971 m. prie kai kuriø siurbliniø bu-vo árengtos mechanizuotos kasetinio ti-po su metaliniais sietais þuvø uþtûros (2pav.). Taèiau eksploatuojant ðias uþtûraspaaiðkëjo, kad jos specifinëmis polderiøsàlygomis daugeliu atvejø netiko – neap-saugodavo þuvø jaunikliø nuo patekimoá siurblius, greitai uþsikimðdavo neðme-



3 pav. Smalkø vasaros polderio sraigtinë siurblinë –þuvø ir vandens perkeltuvas

4 pav. Vorusnës vasaros polderio sraigtinë siurblinë – þuvø irvandens perkeltuvas, árengta greta senosios

5 pav. Ðyðos vasaros polderio siurblinës suvertikaliais dideliø apsukø siurbliaissunaikintø þuvø fragmentas (1993 m.

pavasará pumpuojant vandená)

nimis, reikëdavo nuolatinës prieþiûros.Dël to ðias apsaugines uþtûras su 6–10mm dydþio akimis, praëjus 2–3 metams,teko melioratoriams iðmontuoti. Taigi per1973–1986 m. laikotarpá siurblinës vël li-ko be efektyviø þuvø apsauginiø uþtûrø.Ignoruojant mokslo rekomenduotà van-dens lygiø reguliavimà atskirais metø se-zonais, suþalotomis ir negyvomis þuvimismito tûkstantiniai kirø bûriai.

Matydamas, kokià didelæ þalà visoKurðiø mariø baseino þuvininkystei darotoks pumpavimo stoèiø darbas, ðiostraipsnio autorius pasiûlë, o Lietuvosvandens ûkio instituto Ðilutës skyriaus in-þinieriai suprojektavo kaproninæ þuvø uþ-tûrà – gaudyklæ. Ði gaudyklë bûdavo pa-statoma pageidaujamu atstumu nuo siur-blinës, jos sparnai visiðkai pertverdavo ma-gistraliná griová ir einanèias ið polderio þu-vis nukreipdavo á didokà venterá su 6–10mm skersmens akimis. Iðtyrus 1987–1989m. ðio þuvø apsauginio árenginio konstruk-cijà ir jo praktiná naudojimà, padaryta ið-vada, kad polderiø sàlygomis kai kuriais

atvejais jis yra daug pranaðesnis uþ kase-tinio tipo metalines uþtûras. Visø pirma ðieárenginiai yra techniðkai nesudëtingi, pa-togûs eksploatuoti, sandëliuoti ir svarbiau-sia – neleidþia antrø metø ir vyresnioamþiaus þuvims patekti á siurblius.

Pavyzdþiui, 1987–1988 m. pavasaráRusnës þuvininkystës ûkio þvejai, naudo-dami uþtûras-gaudykles, vien tik Ðyðospolderyje pagavo 665 tûkst. vnt., arba 6085kg þuvø, kurias iðleido á Ðyðos upæ, o ma-þesnæ jø dalá panaudojo áþuvinimui kitur.Apskaièiuota, kad iðleisti þuvø jaunikliai pokeleriø metø galëjo duoti 1076 cnt preki-nës þuvies produkcijos, kurià realizavusðvieþiai ðaldytà bûtø gauta apie 218 tûkst.litø. Be to, iki Nepriklausomybës atkûrimoir verslo privatizavimo Rusnës ir Kintø þu-vininkystës ûkiø þvejai buvo gerai ávaldæprekinës þuvies iðgaudymà polderiuose vi-dutinio akytumo traukiamaisiais tinklais irstatomaisiais tinklaièiais. Jø versliniai lai-mikiai kai kuriais metais siekë nuo kelioli-kos iki keliø deðimèiø tonø. Atrodë, kadbendromis mokslo, gamtosaugininkø irþvejø pastangomis þuvø apsauga vasarostipo polderiuose yra patenkinamai sutvar-kyta ir bus galima baigti uþsitæsusius at-skirø þinybø specialistø ginèus. Taèiau lai-mëjimai buvo trumpalaikiai.

Gamtos apsaugos komitetui perda-vus savo funkcijas ásteigtam Aplinkos ap-saugos departamentui, þuvø apsaugosir þvejybos organizavimo reikalai 1991 m.vël pablogëjo. Valdþiai iðvarius ið polde-riø buvusiø þuvininkystës ûkiø þvejus pro-fesionalus su jø pasigamintomis þuvø uþ-tûromis-gaudyklëmis ir kitomis þvejybospriemonëmis, á polderius vël gráþo netvar-ka. Ávairiø konkursø ir aukcionø laimëto-jai buvo suinteresuoti polderiuose sugautikuo daugiau per potvynius ið kaimyniniøvandens telkiniø atplaukusiø þuvø ir visainesirûpino jø apsauga per nerðtà ir pum-puojant vandená siurblinëmis.

Esminis teigiamas posûkis ávyko tiktaiprieð keletà metø. Autoriui pavyko árodyti,kad vasaros tipo polderiuose pastatytosevandens pumpavimo stotyse greitaeigiussiurblius bûtina pakeisti tokiais, kokie bu-vo prieðkarinëse stotyse. Studijuojant sto-èiø siurbliø konstrukcijas kitose valstybë-se ir þiûrint ið þuvø apsaugos pozicijø, kànors efektyvesnio, kaip sraigtiniai siurbliai-turbinos, aptikti nepavyko. Taèiau iðmon-tuoti stotyse siurblius – þuvø „naikintuvus“ir á jø vietà pastatyti sraigtinius turbininiuspasirodë labai sudëtinga ir brangu. Atsi-þvelgiant á tai eksperimento bûdu 1994 m.Ðyðos polderyje ðalia senosios stoties bu-vo pastatyta pirmoji nauja siurblinë su 4sraigtiniais siurbliais. Atlikus tyrimus pada-ryta iðvada, kad tokios konstrukcijos siur-bliai be suþalojimø perkelia þuvis ið pol-derio á atvirus vandenis, neuþsiterðia ðiukð-lëmis ir ekonomiðkiau naudoja elektrosenergijà. Kadangi sraigtiniai lëtaeigiai (120apsisukimø per minutæ) siurbliai kardina-liai iðsprendþia þuvø klausimà polderio vi-daus vandenyse ávairiais metø sezonais,jø statybos finansavimui buvo pritarta.

Pastaruoju metu Nemuno deltoje jauveikia keturios siurblinës – þuvø perkel-tuvai, pastatytos specialios AB „Ðilutëspolderiai“. Tai Smalkø, Vorusnës, Saus-galviø ir Ðyðos. Tikimasi greitai uþbaigtistatyti ir Uostadvario stotá greta senosios– muziejaus.


K. GAIGALO ir R. LIATUKO nuotr.


Foras – šis þodis reiškia „smarkus vë-jas“, – galima sakyti, yra pats pieèiausiasKrymo pusiasalio taškas, nors pieèiausiuUkrainos tašku laikomas Saryèiauskyšulys, bet ten stovi tik vieniðas ðvyturys(2,5 km á vakarus nuo Foro).

Kadangi èia puèia smarkûs, pavojin-gi rytø vëjai, jûros srovës, tekanèios proSaryèiø, greitis siekia net iki 2 myliø pervalandà, èia daugiausia lankydavosi tikpiratai ir kontrabandininkai. Šiameuþkampyje vietovës buvo tuðèios, apleis-tos, pakrantë labai akmenuota, tad išsi-laipinti buvo nepaprastai sunku. Á Foràsausumos keliu galima buvo patekti tikper perëjà „Velnio laiptai“ (rus. Èertova-ja lestnica). Taigi ilgai Foras buvo atskir-tas nuo viso pasaulio.

XVIII a., prijungus Krymà prie Rusijos,Fore gyveno tik 15 ðeimø. Net keliaujan-èios po Krymà Rusijos imperatorës Jeka-terinos II neuþveþë á Forà. Tik ties Foros-Bogaza (Baidaro Vartai) ji groþëjosi pieti-niu Krymo krantu. Foras atiteko carienësnumylëtiniui kunigaikðèiui Potiomkinui, vë-liau Naryðkinams, Golicinams, grafams Ig-natjevams, o 1877 m. Forà nupirko I gildi-jos pirklys A.Kuznecovas, milijonierius, vie-nas stambiausiø Rusijos arbatos prekybosmonopolistø. Jis èia stengësi sukurti Ro-jaus kampelá, pastatë vilà ir ákûrë nuosta-bø parkà. Vëliau A.Kuznecovo testamentuForas atiteko chemijos magnatui K.Uþko-vui (jis buvo vedæs A.Kuznecovo seserá)bei jo sûnui. Uþkovai stengësi Forà paverstieuropinio stiliaus kurortiniu miestu su spor-tiniais kompleksais, þirgynu, hipodromu,

Manoma, kad pakankamai þuvø ap-sauga vasaros tipo polderiuose bus su-tvarkyta tuomet, kai Nemuno deltoje ir Mi-nijos–Tenenio upiø baseine bus árengta darkeletas Sausgalviø ir Vorusnës pavyzdþiosraigtiniø siurbliniø ir sutarta dël kai kuriøpolderiniø sistemø likimo. Remdamasisstebëjimais nuo 1957 m., ne kartà esu pa-reiðkæs nuomonæ, kad Plauðvariø, Nausë-dø, Ðilgaliø, Plaðkiø, Verþës, Ðilininkø pol-deriai yra nereikalingi ir jø reikia atsisakytidël keliø prieþasèiø. Ðie vasaros polderiaisu aukðtokais pylimais árengti deðiniajameNemuno krante, kur upiø slëniø arba þe-mës pavirðiaus nuolydis, palyginti su pa-

mario zona, yra pakilæs 3–5 m ir todël èiavasaros potvyniø ið mariø pusës poveikislaukams negali bûti ir nebuvo reikðmingas.Be to, patirta, kad ðiø polderiø pylimai aið-kiai patvenkia ir maþina pavasariniø van-dens srautø pralaidumà á plaèià Nemunodeltà, prasidedanèià þemiau Tilþës – Gili-jos atsiðakojimo. Dël to jie sukelia aukðtuspotvynius Ðakininkuose, prieð karà kles-tëjusioje Panemunëje ir kitose rajono gy-venvietëse. Senesniais laikais tokiø reiðki-niø nepastebëta.

Prie grësmingesniø þiemos ir pavasa-rio potvyniø su ledoneðiais atsiradimo pa-èioje Nemuno deltoje, be abejo, priside-

da vieno didþiausiø intakø – Leitës upësvagos ir jos slënio sudarkymas, Rusnësatðakoje þemiau Gëgës þioèiø keliø ne-maþø smëlio salø susiformavimas ir lai-vybai reikalingo farvaterio pakitimai. Norsgerai þinoma, kaip ties salomis ir kitomisseklumomis susidariusios ilgalaikës ledøsangrûdos sukelia vandens lygá Rusnësatðakoje ir skandina Ðilininkus, Girininkus,Paleièius, Þalgirius ir kitus kaimus, taippat vis daþniau potvyniai gresia ir Šilutei,nesirûpinama likviduoti arba nors ið da-lies sumaþinti tuos negerus reiðkinius. Pa-stebëta, kad ypaè grësmingus potvyniussukelia upës vagoje atsiradusios salos


Apie vienà graþiausiø Krymo vietoviø – Forà pasaulisplaèiau suþinojo tik 1991 m. rugpjûtá per kariná puèà, kai

pirmajam ir paskutiniajam TSRS prezidentui bei jošeimai buvo paskirtas namø areðtas.

Prof. Aleksandras VITKUSForasjachtklubu, taèiau tam trukdë nepatogussusisiekimas, prastas kelias á Forà. Jø pa-stangomis pradëtas tiesti geleþinkelis, ta-èiau 1917 metø revoliucija visus planussuþlugdë.

Pirklys A.Kuznecovas, pasikvietæs þy-mø dailininkà peizaþistà prof. J.Kleverá irmokslininkà sodininkà Albrechtà, nuo jû-ros atkovotame kampelyje tarp akmenøárengë uostà, pliaþà ir ákûrë nuostabø so-dà. Parkà jie suskirstë á skirtingas erdvessu skirtingomis temperatûromis bei kva-pais, palikdami natûralaus pietø Krymomiško oazes. Erdves uþpildo ávairiø pietøkraðtø medþiai: kalnø àþuolai, kadagiai, ke-niai, visø rûðiø kedrai. Svarbiausia, jie su-kûrë kaskadø sistemà: vanduo iš viršutiniobaseino tekëjo á apatiná baseinà, sukurda-mas áspûdingus tvenkinukus, eþeriukus,kriokliukus. Prie viso to pridëjo ávairi pieti-nio Krymo pakranèiø augmenija. Èia atsi-rado kiparisø, laurø, ávairiø rûðiø pušø, ku-rios èia niekad neaugo – nuo sekvojos ikikënio. Iš viso parke yra apie 200 rûðiø aug-menijos. Parkas tapo labai áspûdingas, sa-vininkas já pavadino Rojaus kampeliu – Pa-radizo. Apatinë parko dalis pereina á pliaþà.

Architektûros paminklu pripaþinta irA.Kuznecovo vila. Ji pastatyta 1889 m. ar-chitekto Bilingomo itališkojo klasicizmo sti-liumi. Sodyba tapo labai jauki, efektingaiásiliejo á landðaftà, buvo apsupta terasos suUralo meistrø ketaus vazomis. Manoma,kad èia pati jaukiausia vila pietinëje Krymopakrantëje. Viloje išliko senieji interjerai, pei-zaþiniai portretai, taèiau ne Krymo temati-ka. Ádomûs raiþyti marmuriniai laiptai,

nuostabios majolikinës krosnys ir marmu-ro þidiniai. Grindys išklotos parketu, kurisiki šiol išliko. Architektûros paminklu pripa-þástami ir prie vilos esantys pastatai tarnams.

Forà supa kelios Krymo áþymybës –Baidaro Vartai, Foro cerkvë ir Saryèiausðvyturys. Ðiuo metu netoliese atvërë var-tus ir Vartø olos.

Baidaro Vartai (pavadinimas kilæs nuoBaidari kaimo vardo) atsirado tiesiant Jal-tos kelià XIX a. 4-àjá dešimtmetá. GrafasVoroncovas Alupkoje pasistatë nuosta-bius rûmus. 1848 m. Jaltos kelio tiesimopabaigai áamþinti ir buvo pastatyti K.Ješli-mano suprojektuoti vartai. Tai masyvusklasikinio stiliaus portikas. Doreninio or-derio puskolonës árëmina staèiakampáportalà. Á ðonus nuo skliautinio ávaþiavi-mo kadaise buvo sargybos patalpos,paštas. Keliaujant iš Sevastopolio á Jaltàreikëjo praleisti kelionëje dvi paras (ypaèþiemos metu), todël Baidaro Vartai tapopusiaukele, kur keleiviai galëjo pailsëti,pernakvoti, pasikeisti arklius.

Puskilometriu þemiau vartø esanti uo-la vadinama „Dieve, pranešk!“. Kadaiseuoloje buvo iškirstas tunelis, susprogdin-tas 1941 m. (ar 1944 m.), uþkertant keliàvokieèiams á Baidaro slëná. Dar prieð ka-rà dalis uolos pakibo virð kelio, ir senesniþmonës, vaþiuodami šiuo keliu, prieš uo-là esà persiþegnodavo, prašydami Die-vo laimingai praeiti ðià vietà. Nors dabaryra nutiestas naujas kelias, taèiau Baida-ro Vartai ir ðiandien gausiai lankomi turis-tø, kuriems pagal gero tono ir elitines Se-vastopolio taisykles bûtina sustoti ir pa-ragauti èeburekø.

Ne kà maþiau legendø turi ir kita Kry-mo áþymybë – Foro cerkvë, kuri stovi ant412 m aukðèio uolos. Ji nuostabiai maty-ti ið daugelio vietø. Atitinkamai apšviestauola ágyja roþinæ spalvà, todël ji dar vadi-nama Raudonàja.

1888 m. Rusijos imperatoriui Aleksan-drui III gráþtant ið Krymo nauju geleþinkeliu,ávyko avarija – nulëkë vagonai, taèiau im-peratoriaus ðeima iðsigelbëjo, nes, kaip pa-sakojama, pats caras nugara laikë pasvi-


tarp Ðilininkø kaimo ir Rusnës miesto. Josper keletà valandø vandens lygá Rusnësatðakoje aukðèiau ledø susigrûdimo pa-kelia iki 0,8–1,2 metro.

Minijos þemaslënio sodyboms ir gyven-vietëms potvyniai ir ledoneðiai tapo pavo-jingesni, kai gana dideliame plote per klai-dà buvo árengti Kintø karpiø auginimo tven-kiniai su aukðtais apsauginiais pylimais irsiurbline, taip pat keli þiemos tipo polderiai– Tenenio upës baseine ir kairiajame Mini-jos þemupio krante, èia priskiriant ir KrokøLankos eþero apylinkes. Pavyzdþiui, per-nai dël vidutinio aukðèio vasaros potvyniopatvankos ir dël to pralauþtø durpiniø pyli-

mø smarkiausiai nukentëjo Saugø ir Kintøseniûnijose ásikûræ gyventojai, nuostoliamskompensuoti teko skirti nemaþai lëðø.

Kada ir kaip bus likviduotos pokariodešimtmeèiais padarytos klaidos Pama-rio krašte, dar reiks nemaþai diskutuoti.Tiktai viena aišku – pagaliau pribrendo lai-kas dràsiai pasakyti, kokius polderius rei-kia pirmiausia išgriauti ir kà galima palikti,nesukeliant pavojingø situacijø pavienëmsþmoniø gyvenvietëms, kai po ðaltø þiemøkyla potvyniai su tranzitiniais ledonešiaisupiø salpose. Be to, þinotina, kad dël po-kariu árengtø polderiniø sistemø keliø se-niûnijø uþliejamose teritorijose buvo sunai-


neliai. Pirmàjá aukðtà sudaro poþeminiseþeras-upë, o kiti du aukðtai jau sausi irapie 200 m kelio pritaikyta lankytojams.Èia pastovi 12 laipsniø temperatûra, to-dël sugráþus iš olos atrodo, kad papuoleiá suomiðkà pirtá. Kaip ir kitose olose, èiagalima pamatyti áprastus stalaktitus, sta-lagmitus. Jie suformuoja ávairias figûras:feniksà, 6,5 m karþygá, nykðtukus, kûre-nanèius ugná, ðniokðèiantá krioklá, ðuoliuo-jantá kiðká ir daug kitø personaþø. O prieiðëjimo ið olos pasitinka ið medþio iðdroþtinykðtukai, kur paliekamos smulkios mo-netos, kad vël bûtø galima sugráþti.

Foras á istorijà pateko ne tik dëlgraþaus parko, nepaprasto groþio gam-tos, bet ir dël tam tikro vaidmens þlun-gant Tarybø Sàjungos imperijai.

Foro vardà pasaulyje iðgarsino M.Gor-baèiovas. Atvykæs á Krymà, M.Gorbaèio-vas apsistojo ne vadinamojoje Breþnevoviloje, bet jam patikusioje vietoje, 3 km nuoForo. Èia skubiai buvo pastatytas objek-tas „Zaria“. Já nekokybiðkai statë kariðkiai(kaip labai slaptà objektà). Tai buvo mini-kotedþas su visomis priklausanèiomis tar-nybomis, gerai árengtu pliaþu, pirtimis irsaunomis. Nuo 1988 m. objektas „Zaria“tapo M.Gorbaèiovo vila. Èia visa M.Gor-baèiovo ðeima vasarà ilsëdavosi. Gorba-èiovo þmona Raisa pastebëjo áspûdingo-je vietoje, ant paties skardþio kraðto, pa-statytà Foro cerkvæ, kuri nebuvo joks ar-chitektûros paminklas, taèiau vien savovieta puošë ðià pakrantæ. Gorbaèiovos dë-ka Maskva paskyrë pinigø ir cerkvë buvoskubiai restauruota. Ji gerai buvo matytipro Gorbaèiovo vilos langus. Taèiau 1991m. rugpjûtá, vykstant kariniam puèui,M.Gorbaèiovas, jo þmona Raisa, anûkasir þentas buvo ákalinti ðioje viloje ir jiemsneleista susisiekti su pasauliu. Tik atvykæsiš Maskvos deputatas, buvæs karo lakû-nas Ruckojus iðlaisvino Gorbaèiovà ir at-skraidino á Maskvà. Tuo ir baigësi TarybøSàjungos imperijos gyvavimas. 1991 m.gruodþio 8 d. Baltarusijos sostinëje Mins-ke pasiraðytas galutinis aktas dël SSRSsubyrëjimo.

kinti natûralûs, potvyniø vandeniui atspa-rûs, derlingi lankø þolynai, „sukultûrinimu“,daþnais perarimais ir atsëjimais prarastivertingi pašarai galvijams.

Siûloma atkurti per ðimtmeèius susi-formavusi situacija, be abejo, sudarytøgeresnes sàlygas ir þuvininkystei, kuriosbûklë pastaruoju metu Kurðiø mariose irNemuno deltos regioninio parko vandenstelkiniuose tokia prasta, kokios dar nërabuvæ. Dël vertingø þuvø iðtekliø iðsekimoRusnës sala prarado Pamario þvejø sos-tinës vardà, tradicinis þvejybos verslas uþ-leido vietà mëgëjiðkai þûklei su pramogi-nio turizmo apraiðkomis.

Foro cerkvë

rusá vagonà, kol jo ðeima išlipo. Ðios avari-jos metu keliolika þmoniø þuvo. Rusijojeþmonës ëmë melstis, daugelyje vietø buvolaikomos miðios uþ stebuklingà caro iðsi-gelbëjimà. Sevastopolio gubernijoje ta pro-ga buvo pastatytos dvi cerkvës: šv. Pante-leimono Inkermane (pirklio Kundiševo-Vo-lodino lëðomis) ir Kristaus prisikëlimo Fore(pirklio Kuznecovo lëðomis). Statyba trukotik porà metø, nors sàlygos buvo ypaè sun-kios. Kitas pasakojimas teigia, kad, pirkliodukrai (kurios neturëjo) vaþiuojant dabarti-niu senuoju Krymo keliu, pasibaidæ arkliaiir tik apvaizdos dëka jie sustojæ ties bedug-nës kraštu, todël pirklys ten ir pastatæs cerk-væ. Vëliau ðià cerkvæ padovanojus carienei,imta pasakoti, kad pati imperatorienë èiavaþiavusi ir vos neþuvusi. Jos garbei esà irpastatyta Foro cerkvë.

1882 m. cerkvë buvo pašventinta. 1927m. cerkvës inventorius buvo konfiskuotas,o 1929 m. ji uþdaryta. 1934 m. joje atida-rytas restoranas, kuriame labai mëgo lan-kytis N.Chruðèiovas su uþsienio sveèiais,kol vienas uþsienio sveèias atsisakë èiapietauti. Restoranà teko uþdaryti.

Saryèiaus ðvyturys – vienas seniausiøJuodosios jûros ðvyturiø, pastatytas 1892m. (14 m aukðèio). Tiesa, šio švyturio pir-moji „darbo vieta“ buvo Odesos uoste, irjis vadintas Voroncovo ðvyturiu. Jame pir-mà kartà buvo panaudota elektra. Po 20tarnybos metø, pertvarkius Odesos uostà,ðis ðvyturys perkeltas á Saryèiø ir ðvieèia ikiðiol. Ádomu tai, kad ðiam švyturiui vadova-vo kapitonas leitenantas Stavrakinas, kurisvëliau suðaudë Berezano saloje savo ben-dramokslá P.Ðmità, kuris 1905 m. vadovavosukilusiems „Oèiakovo“ kreiserio jûrei-viams. Švyturiui vadovavo ir V.Dþunkovskis,kuris buvo Rusijos vidaus reikalø ministropavaduotojas, vëliau Þiemos rûmø komen-dantas, vienas ið antirasputino sàmokslinin-kø vadovø, Maskvos generalgubernatorius,o 1936 m. mirë sovietø kalëjime. Karo me-tais švyturiui vadovavusio vyr. serþanto Mu-kucho dëka vokieèiai ilgai nepajëgë uþimtiSaryèiaus ðvyturá.

Vartø olas (rus. Skelskije peðèeri) at-rado vietos mokytojas ir pavadino pagalartimiausio kaimo pavadinimà. Jas suda-ro apie 600 m trijø aukðtø poþeminiai tu-


Rytuose þiurkës simbolis yra nepa-prastai gerbiamas. Kai kuriose Indijos vie-tovëse þiurkës saugomos tam tikslui pa-statytose ðventyklose. Ðiam paproèiui pa-dëjo atsirasti ásitikinimas, kad taip galimanumarinti ligas sukelianèius demonus. In-dø mitologijoje þiurkë vaizduojama kaipgyvûnas, traukiantis drambliagalviomokslingumo dievo Geneðos sostà.

Japonø folklore þiurkë minima kaip lai-mës dievo palydovë. Japonijoje, kaip ir Ki-nijoje, þiurkiø apleistas namas buvo verti-namas kaip nesaugus ir pavojingas. PietøKinijoje þiurkei priskiriama legendinë misi-ja. Esà þmonëms ryþius atradusios þiurkësar pelës. Kai þiurkë grauþia, tai ji „skaièiuo-ja pinigus“ – teigia dar viena kinø legenda.Ðykðtuolá kinai vadina „pinigø þiurke“.

* * *Senovës Egipte buvo manoma, kad

pelës atsirado ið Nilo dumblo. Ir kad jø cy-pimas ir ðokiai priðaukia audrà, o apgrauþti

kulto reikmenys buvovertinami kaip artëjan-èio blogio poþymis.Senovës Egipto pa-pirusuose moksli-

ninkai randa pieðiniø,vaizduojanèiø þiurkiø arlaukiniø peliø ir naminiøkaèiø kovø vaizdus.

Antikos laikais pelësbuvo vertinamos kaip gyvûnai-dvasios,kurios akimirksniu dingsta taip, kaip gy-vybës jëgos nematomai apleidþia mirð-tantájá. Antikos autoriai paþymi, kad pe-liø ypaè bijodavæ drambliai.

Po þiurkës þeVidas ÞIGASDizaineris

Þiurkë (pelë) – pirmasis Rytø kalendoriaus metø simbolis, taipkaip Avinas – pirmasis metø mënesio þenklas Vakarø zodiake.

Þiurkë yra þavumo simbolis. Po ðiuo þenklu gimæ þmonëspasiþymi aðtriu protu, tvirtais ásitikinimais, bûna apdovanotipatrauklumu. Manoma, kad ðis simbolis iðreiðkia impulsyvu-mà, inteligentiðkumà, energingumà, agresyvumà, ðykðtumà,nekantrumà. Praëjæ Þiurkës metai buvo 1996, 1984, 1972,

1960, 1948, 1936, 1924, 1912, 1900…

Senovës Romoje þiurkë simbolizavosëkmæ. Pastebëjimas, kad pelës ir þiur-kës mëgsta saldumynus, antikos dailinin-kams padëjo sukurti kompozicijas, ku-riose ðie gyvûnai graikø yra vaizduojamikartu su meilës deive Afrodite ir romënøsu meilës deive Venera. Numizmatikos þi-novai teigia, kad romënai kalë monetassu peliø pieðiniais, taèiau tokiø monetøstraipsnio autoriui neteko matyti.

Vakaruose þiurkës, kaip ir pelës, ben-dràja prasme apibûdinamos neigiamai,nes naikina grûdø atsargas, platina epi-demijas. Þiurkës reputacija tapo artimavelniui ar demonams ir raganoms, ken-kianèioms patikliems þmonëms.

Viduramþiais þiurkë simbolizavo pu-vimà, destrukcijà, nelaimes ir mirtá. Buvopastebëta, kad þiurkës apgrauþia karo arepidemijos metu þuvusiø þmoniø lavonusir platina ligas. Vëliau buvo nustatyta, kadþiurkës perneða maro, ðiltinës, raupø irdizenterijos uþkratà.

Tuo pat metu þiurkë simbolizavo pro-tingumà ir teisingumà. Todël, kad visuo-met renkasi geriausià maistà ir pirmoji pa-bëga ið pasmerkto nuskæsti laivo.

Apsvaigæ alkoholikai kliedëdami kar-tais mato baltas peles. „Todël ðiø vikriøgyvûnø iðvaizda þmogui sukelia pasibjau-rëjimà ir pasiðlykðtëjimà“, – raðo antro-pologas E.Eplis.

* * *Dþersio sala (Balliwick of Jersey), ásikû-

rusi Lamanðo sàsiauryje tarp Prancûzijos

ir Anglijos ir priklausanti Britø karûnai, yranukalusi monetà su þiurke. 1972 m. Dþer-sis nukalë serijà monetø Anglijos karalie-nës Elþbietos II (nuo 1952) sidabriniø ves-tuviø metinëms. Serijoje yra penkios auk-sinës (917/1000) ir keturios sidabrinës (925/1000) proginës monetos. Mums ádomiau-sia 5 svarø vertës auksinë (2,62 g) moneta,kurios reverse pavaizduotas þiurkës „pus-brolis“ sodo kirstukas. Monetos autorius –N.Silmanas. Ðiø auksiniø monetø yra nu-kalta 10 tûkstanèiø vienetø (1 pav.).

Antroji Europos valstybë, ant savo mo-

netø kalanti þiurkes, yra Meno sala (Isleof Man). 1996 m. ši teritorija, minëdamaÞiurkës metus, nukalë proginiø monetøserijà su tø metø Rytø kalendoriaus sim-boliu. Ði sala yra paèiame Airijos jûros vi-duryje tarp Anglijos, Ðkotijos ir Airijos. Jàvaldo seniausias pasaulyje renkamas sa-vivaldos organas – Raktø Rûmai (angl.House of Key).

Meno salos proginës kronos, nukal-tos ið vario-nikelio lydinio, sidabro (925/1000; 28,28 g) ir aukso (999,9/1000;31,1035 g), turi pasikartojanèio dizainoreverse pieðiná, kur tupinti þiurkë prie þva-kës skaito atverstà knygà. Greta dviemvertikaliais stulpeliais paraðyti rytietiðkiraðmenys – hieroglifai. Ant plataus iðki-laus monetà rëminanèio apvado iðkaltastekstas YEAR OF THE RAT/I CROWN(Þiurkës metai/1 krona) (2 pav.).

Antrojo pasaulinio karo metu britøseptintosios tankø divizijos kariai, kovojæsu Vokietijos Treèiojo reicho marðalo Rio-merio „Afrikos“ tankø korpusu, savo em-blema pasirinko ðiaurës Afrikos dykumo-se gyvenanèios þiurkës þerboja pieðiná.Kaip ir þiurkiø gyvenime, buvo naudoja-ma greitø iðpuoliø ir „ákandimø“ taktika.Kariai turëjo kovoti ir iðgyventi sunkiau-siomis gamtos sàlygomis (3 pav.).

Tà paèià dykumø þiurkës emblemà bri-

1 pav.

2 pav.

3 pav.

4 pav. 5 pav.


N u m i z m a t i k a


ës þenklu

tø kariai naudojo ir 1991 metø „Álankos ka-re“, kur dalyvavo kovos veiksmuose kodi-niu pavadinimu „Audra dykumoje“. Po ðiotrumpo karo, kai septintoji tankø brigadarengësi gráþti á savo nuolatinæ bazæ Vokie-tijoje, paèiai maþiausiai „dykumos þiurkei“– kariui Patrikui karališkoji Saudo Arabijosšeima padovanojo asmeninæ dovanà.

* * *Rytø kalendoriaus simboliai yra po-

puliarûs ir naudojami keliø geografið-kai su Rytais visai nesusijusiø Afri-kos valstybiø numizmatikoje. Ðioje

srityje pasiþymi Liberijos, Somalio irUgandos monetos.

1997 metais pietvakariø Afrikoje ásikû-rusi Liberijos Respublika nukalë 5 dole-riø vertës proginæ monetà, kurios rever-se pavaizduotos dvi þiurkës ir moliûgas.Ðiø doleriø, nukaltø ið vario-nikelio lydi-nio, buvo nukalta 4000 vienetø (4 pav.).

Somalio Respublika þiurkæ pagerbë2000 metais. Ði rytø Afrikos „rago“ valsty-bë pagamino 10 ðilingø vertës plienu ap-kaltà nikelio monetà (4,82 g), kurioje pa-vaizduotas á kairæ pasuktos þiurkytës su il-ga uodega figûros profilis. Aplink apraðytàpieðiná iðkaltos Þiurkës metø datos, prade-dant 1900 ir baigiant 2008 metais. Mone-tos skersmuo – 24,9 milimetro (5 pav.).

Rytø centrinës Afrikos valstybë –Ugandos Respublika Þiurkës metus na-cionalinëmis monetomis pagerbë 1996metais. Buvo nukaltos 1000 ðilingø ver-tës vario-nikelio lydinio ir 2000 ðilingø ver-tës sidabro (999/1000, 30,84 g) progi-nës-kolekcinës monetos. Ðiø monetøaverso ir reverso pieðiniai yra tapatûs,t.y. kartotini. Reverso centre þiurkë yrapavaizduota ant spalvotos aplikacijos,virð kurios iðkalti keturi rytietiðki hierogli-fai, po aplikacija iðkalta monetos išleidi-mo data – 1996 metai (6 pav.).

* * *Gausiausià monetø kolekcijà su þiur-

kiø ar peliø pieðiniais yra iðleidusi Kini-jos Liaudies Respublika (nuo 1949 m.).

Ši daugiausia gyventojø turinti pasauliovalstybë Rytø kalendoriø naudoja nuoneatmenamø laikø.

Mums ádomi 1984 Þiurkës metø dvie-jø monetø serija, kur vaizduojama vienasmalsi pelë su prakàstu moliûgu. Tai10 juaniø vertës sidabrinës (850/1000; 15,0 g; 11 000 vnt.) ir 150 ju-aniø vertës auksinës (917/1000; 8,0g; 2248 vnt.) monetø reversø kom-pozicija (7 pav.).

Na, o 1996 Þiurkës metai buvo pa-þymëti dar pompastiðkiau. Buvo nukal-tos dviejø skirtingø pieðiniø monetø seri-jos.

Pirmoji – 10 juaniø sidabro (999/1000;31,1035 g; 8000 vnt.) ir 100 juaniø aukso(999/1000; 31,1035; 1800 vnt.) proginëskolekcinës monetos. Jø reversuose pa-vaizduotas þiurkës figûros pieðinys ir de-ganti stalo lempelë (8 pav.).

Antroji – to paties pieðinio penkiø skir-tingø nominalø monetø serija. Tai 50 jua-niø vertës sidabro (999/1000; 155,5175g; 1000 vnt.), 100 juaniø vertës platinos(999,5/1000; 31,1035 g; 300 vnt.), 500 ju-

aniø vertës aukso( 9 9 9 , 9 / 1 0 0 0 ;

155,5175 g;99 vnt.), 1000juaniø vertësaukso (999/

1000; 373,2360 g; 99 vnt.), 2000 juaniøvertës aukso (999/1000; 1000,0 g; 15

vnt.) proginës kolekcinës mone-tos. Jø reversuose pavaizduotasþiurkës, ëdanèios á vynuogespanaðø vaisiø, pieðinys.

Mongolijos valstybë (nuo1990 m.) Rytø kalendoriaus sim-

boliams savo numizmatikoje taippat skiria daug dëmesio. 1996 m.,

minint þiurkës metus, buvo nukaltanet 6 skirtingø nominalø proginiø kolek-ciniø monetø serija. Pieðinys, nukaltasant monetø reversø, yra kartojamas. Tai50 tugrikø vertës vario-nikelio lydinio, 500tugrikø vertës sidabro (999/1000;31,1035 g; 500 vnt.), 1000 tugrikø vertësaukso (999/1000; 3,11 g; 500 vnt.), 2500tugrikø vertës sidabro (999/ 1000;155,5150 g; 300 vnt.), 10 000 tugrikø ver-tës aukso (999/1000; 31,1035 g; 300 vnt.)ir 50 000 tugrikø vertës aukso (999/1000;155,5150 g; 25 vnt.) monetos.

Puoðniausia 2500 tugrikø vertës mo-neta yra masyviausia (65 mm sker-smens) ir meniðkai ádomiausia. Èia þiur-

6 pav.

7 pav.

8 pav.

9 pav.

10 pav.

11 pav.

12 pav.

kës figûra yra auksinë aplikacija sidab-riniame monetos lauke (9 pav.).

1984 m. Makau – speciali Kinijos teri-torija (nuo 1999 m.), buvu-si Portugalijos pro-vincija prie PietøKinijos jûros –nukalë 100 pa-takø vertës si-dabrinæ (925/1000; 28,28 g)ir 1000 patakøvertës auksinæ( 9 1 7 / 1 0 0 0 ;15,976 g) mone-tas, skirtas paþymë-ti Rytø kalendoriaus me-tus. Monetø reversuose, turinèiuose tà pa-tá pieðiná, pavaizduota þiurkës figûra, ap-supta rytietiðkø hieroglifø (10 pav.).

Honkongas (kin. Sian Gan) – specialiKinijos teritorija (nuo 1997 m.), buvusiBritanijos kolonija, ákurta prie Pietø Kini-jos jûros, 1984 m. yra iðleidusi 1000 do-leriø vertës auksinæ (917/1000; 15,97 g)



monetà su þiurkës pieðiniu. Ðios mone-tos reverse pavaizduota ilgauodegë snu-kutá pakëlusi þiurkë. Ði moneta nukalta30 tûkstanèiø egzemplioriø tiraþu. Mo-netos aversà puoðia Didþio-sios Britanijos karalienësElþbietos II (nuo 1952 m.)profilis, pasuktas á deði-næ (11 pav.).

Singapûro Respub-lika (nuo 1965 m.), ási-kûrusi Malaizijos pusia-salio pietinëje dalyje,ðvæsdama Rytø kalendo-riaus metus, yra nukalusimonetø su þiurkës pieði-

niu. Tai 1984 m. 10 doleriø vertës nike-lio (tiraþas 300 tûkstanèiø), 10 doleriøvertës sidabro (500/1000; 31,1 g; 20000 vnt.) ir 500 doleriø vertës auksinës916/1000; 16,965 g; 4000 vnt.) mo-

netos su þiurke, kurios á deði-næ pasuktà figûrà ið virðausjuosia visø Rytø kalendo-riaus metø simboliø ko-lekcija (12 pav.).

Tai 1996 m. kitokio di-zaino monetø serija: 10 do-leriø vertës vario-nikelio ly-

dinio (tiraþas 245 tûkstanèiai),10 doleriø vertës sidabro (999/

1000; 62,2070 g; 35 000 vnt.) ir

250 doleriø vertës aukso (999/1000;31,1035 g; 7500 vnt.) monetos. Ðiø pro-giniø kolekciniø monetø reversuose pa-vaizduota didþiaausë ilgauodegë pelytë,

apsupta ryþiø stiebe-liø, ramiai sau lukð-

tenanti kaþkokiàsëklà (13 pav.).

H i m a l a j økalnyne tarpKinijos ir Indi-jos ásikûrusi

Butano Kara-lystë 1996 m.

nukalë 12 mone-tø serijà su visais13 pav. 14 pav.

Gausus bûrys mokslo istorikø 2007 m. gruodþio 6 d. buvo maloniaipakviesti dalyvauti Lietuvos mokslo istorikø jau vienuoliktoje konfe-rencijoje „Mokslo ir technikos raida Lietuvoje“. VGTU Senatoposëdþiø salëje ir VGTU Gedimino klube ið ávairiø Lietuvos kampeliøsusirinkæ mokslo istorikai (J.Jauniaus nuotr.) aptarë daug temø,diskutavo, praturtëjo ðiai konferencijai iðleistu Mokslotyros centroXXII leidiniu. Tai graþi dovana kiekvienam konferencijos dalyviui, uþkurià ðirdingas aèiû buvo adresuotas leidinio sudarytojui – Moksloty-ros centro vadovui doc. Algimantui Nakui ir šauniai jo komandai.



Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

MOKSLAS irGYVENIMAS

2008

1

T u r i n y s

Eina nuo 1957 m. 2008 m. Nr.1 (591) sausis

Penkiasdeðimt pirmieji ,,Mokslo ir gyvenimo”þurnalo leidimo metai

Vyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKAS

Redakcijos kolegijaVALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIGALASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASGEDIMINAS ILGÛNASPAULIUS JURKUSJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUS

Redakcijos darbuotojai

RedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISKonsultantëSAULË MARKELYTËRinkëjaVIOLETA SADAUSKIENË

REDAKCIJOS ADRESAS“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio g. 36, LT-10305,Vilnius

TELEFONAIvyr. redaktoriaus 2 34 15 72,redaktoriø 2 34 41 00.Faksas 2 34 15 72Elektroninis pað[email protected]

Pasiraðyta spaudai 2008 01 14.SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8.Popierius ofsetinis.Kaina 3,95 Lt,

Spausdino AB ,,Spauda”Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius

SCIENCE AND LIFEScience popular andhistorical monthly.Editor-in Chief J.Baldauskas“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© “Mokslas ir gyvenimas”, 2008

Interneto svetainëhttp://ausis.gf.vu.lt/mg/

Þurnalo leidimà remiaSPAUDOS, RADIJO

IR TELEVIZIJOSRËMIMO FONDAS

Lietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,

Lietuvos mokslo istorikødraugija, Klaipëdos univer-

sitetas, Kultûros, filosofijos irmeno institutas, Lietuvos

gamtos draugija, VGTU

Rytø kalendoriaus gyvûnø pieðiniais-sim-boliais. Mums ádomiausia moneta suþiurkës pieðiniu yra 300 ngultrumø ver-tës ir yra nukalta ið sidabro (925/1000;31,50 g). Ðiø monetø reversuose pavaiz-duota á kairæ pasukta þiurkës figûra. Poja iðkaltas tekstas anglø kalba – YEAROF THE RAT (Þiurkës metai) (14 pav.).

* * *Þiurkës ar pelës heraldinio simbolio

valstybiø, miestø ar bajorø herbuose irvëliavose uþtikti nepavyko. Astronomaiðiems gyvûnams taip pat neskyrë dëme-sio: në vienas þvaigþdynas ar galaktikanëra pavadinti ðiø grauþikø vardu.

Kiekvienais metais Lietuvosdailës muziejus pagerbia þurna-listus, meno tyrinëtojus, propa-guojanèius Lietuvos kultûrospaveldà, ávairius renginius ir kt.

Uþ reikðmingas 2007 metøpublikacijas apie Valdovø rû-mø atkûrimà þurnale „Moks-las ir gyvenimas“ ir kituose lei-diniuose padëkos raðtu ir pri-zu apdovanotas ir þurnalistasBronius Slavinskas.

Apdovanotas þurnalistas

D.KARMAZIENË Ledynai ir Lietuva ........................ 2

D.TARAÐKEVIÈIENË Lëktuvai Kauno orouoste kils ir leisis saugiai ....................................... 4

J.GRIGAS Maþinkime prarajà tarp moksloir visuomenës ......................................................... 6

A.PEÐKO Sveiki ir iniciatyvûs darbuotojai –kelias á verslo sëkmæ .............................................. 8

V.ÞOSTAUTAITË 60 metø tranzistoriaus istorijà„Intel“ sutalpino 45 nanometruose .......................10

A.MOTUZAS, V.BUTKUS Studijø priemonësekologinio þemës ûkio konsultantams .................11

J.A.KRIKÐTOPAITIS Ak, tas nesuvaldomasNobelio premijos geismas! ...................................12

D.MIKALAUSKAITË Kakavos antioksidantøátaka aterosklerozës slopinimui .............................12

L.KLIMKA Eksperimentinei fizikai Vilniausuniversitete – 250 metø .........................................14

G.ILGÛNAS Áminta neþinomosios máslë ...............16

A.LAPINSKAS Lietuva – Ðengeno erdvës dalis ....18

R.PETROÐIUS Þemës silpnøjø laukø átakaorganizmams ........................................................20

J.PALAÈIONYTË Mokslas ir verslas: rankarankon ...................................................................22

J.P.JANKAUSKAS Pekinas 2008 ...........................24

D.KULVIECAITË, V.ÈINËNOVA LiubomirasKulviecas – þymus XX a. mokslo istorikas ............26

V.BUTKUS Kai ateitis uþvaldo mus .......................30

P.SAUDARGAS Skaitanèioji visuomenë:mitas ar realybë? ..................................................31

E.BACEVIÈIUS Taurieji jûros moliuskaiEuropos kultûroje ..................................................32

P.JURKUS Þiurkës metais apie þiurkæ ...................33

E.BAGDANAVIÈIENË Ðvietimo ir moksloministerija áteikë Vyriausybei mokslo ir studijøreformai bûtinus ástatymø projektus .....................34

Aukso medalis VðÁ – ,,Grunto valymotechnologijos” .......................................................34

K.GAIGALAS Pamario polderiuose kultûriniøpievø ir þuvø nebëra .............................................36

A.VITKUS Foras ....................................................38

V.ÞIGAS Po þiurkës þenklu ....................................40

Apdovanotas þurnalistas .......................................43

Knyga apie profesoriø Kazá Ëringá ........................44


Ði knyga skirta þinomo ekologoprofesoriaus Kazio Ëringio gyvenimuiir mokslinei veiklai nuðviesti. Jis buvone tik visø pripaþintas mokslininkas,bet ir didelis mûsø Tautos ir nepriklau-

somos Lietuvos patriotas.Tada, kai, rodos, jis jau ga-lëjo ramiai gyventi, kaijau buvo pelnæs daugelámokslo vardø ir laipsniø,vadovavo LMA Botani-kos instituto laborato-rijai, 1981 m. iðvykæspusei metø SSRSmoksliniu laivu „Aka-demik Vernadskij“ áekspedicijà po Indi-jos ir Ramøjá vande-nynus ir dalyvautiXIII tarptautinia-me botanikø kon-grese Australijo-je, Seiðeliø salosepasitraukë ið lai-vo ir pasipraðëpolitinio prie-globsèio Vaka-ruose, JAV.

Profeso-rius JAV netiek dþiau-

gësi laisve, rûpestinga lietuviø iðeiviøgloba, o dirbo taip átemptai ir plaèiaikaip per savo pragyventø ðeðiasde-ðimt metø dar nebuvo dirbæs, veikæs:jis vaþinëjo su paskaitomis po JAV,Kanadà, raðë straipsnius vos ne vi-siems tenykðèiams stambesniems lie-tuviø periodiniams leidiniams, per„Laisvës“, „Amerikos balsà“ ir kitasradijo stotis nuolat já girdëjo ir Lie-tuva, Vilniuje likusi ðeima – þmonaprofesorë Elena Moncevièiûtë-Ërin-gienë, dukros Vaiva ir Elena, giminës,draugai ir paþástami. Bet kai Lietu-voje vël buvo atkurta Nepriklausomy-

bë, Profesorius draugesu á JAV atvykusia þmo-na palieka Amerikà,gráþta Lietuvon ir toliaudirba Botanikos institu-to Kraðtovaizdþio tyri-mo laboratorijoje, ási-traukia á atkuriamos Lietuvos valsty-bës politiná ir visuomeniná gyvenimà,daug raðo spaudai apie teigiamus, oypaè neigiamus mûsø gyvenimo reið-kinius, vadovauja ekologijos dokto-rantø rengimui.

Visi svarbiausi Profesoriaus gyve-nimo etapai – darbo ir gyvenimo me-tai okupuotoje Lietuvoje, iðeivijoje irvël Lietuvoje, tik jau nepriklausomo-je, vienodai turiningi, prasmingi, ku-pini didþiulës meilës savo Tautai, Të-vynei Lietuvai, savo ðeimai. Ir tas Pro-fesoriaus gyvenimas – tai ne tik bran-gus Jo artimiesiems, ne tik svarbus bo-tanikos ir kitø mokslø istorijai, bet irkiekvienam lietuviui, senam ir jaunam,kiekvienà verèiantis susimàstyti dël sa-vojo kelio prasmingumo. Suprantama,kad vienoje knygoje neámanoma at-skleisti tokio sudëtingo gyvenimo kaipprofesoriaus K.Ëringio, bet mes dë-kingi Jo bendraþygei – profesorei Ele-nai Moncevièiûtei-Ëringienei, Jodukroms bei kitiems artimiesiems, Jobièiuliams, pateikusiems Profesoriausdarbus ir gyvenimà liudijanèiø doku-mentø, kuriø pagrindu iðleista ði pro-fesoriui K.Ëringiui, taip pat ir mûsøTautos, Valstybës istorijai skirtareikšminga knyga.

Profesorius iðëjo, bet Jo mintys, Jogyvenimo pavyzdys bus gyvas gyvøjødarbuose ir þygiuose. Auga jo atmi-nimui pasodinta gudobelë Verkiøparke, neblësta Jo atminimas visø ðir-dyse, kurie turëjo laimæ Já paþinti.

Dr. Algimantas LIEKIS

Knyga apie

ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2008 Nr.1, 1- 44, Indeksas 5052, 3,95 Lt

profesoriøKazá Ëringá

Kazys Ëringissu ðeima

Kazys Ëringis

Documents

Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.1