Mokslas Ir Gyvenimas 2007 m. Nr.8

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 8 1

2007

8

NepaþintaLietuvospajûriogamta

2 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 8

Klaipëdos apskritis � vienintelë Lietu-vos Respublikoje, turinti pajûrio ruoþà. Klai-pëdos uostas, Baltijos pajûris su smëlë-tais paplûdimiais ir kopomis iðskiria ðià te-ritorijà ið kitø ir lemia regiono ekonomikà,verslà, þmoniø gyvenimo bûdà. Klaipëdosapskritá sudaro 7 savivaldybës: Klaipëdos,Palangos, Neringos miestø ir Klaipëdos,Kretingos, Skuodo ir Ðilutës rajonø. Vaka-rinëje Lietuvos Respublikos dalyje Klaipë-dos apskrièiai priklauso apie 40 km plo-èio ir apie 100 km ilgio teritorija. Apskritiesplotas � 5209 km², joje gyvena 380,6 tûkst.gyventojø, ið kuriø 187,3 tûkst. yra apskri-ties centro � Klaipëdos miesto gyventojai.

Klaipëdos apskritis yra Lietuvai stra-tegiðkai svarbioje geografinëje vietoje: te-

© A

do S

END

RAU

SKO

nuo

tr.

Ðventoji

Vyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKAS

Redakcijos kolegijaVALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIGALASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASGEDIMINAS ILGÛNASPAULIUS JURKUSJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUS

Redakcijos darbuotojai

RedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISKonsultantëSAULË MARKELYTËRinkëjaVIOLETA SADAUSKIENË

REDAKCIJOS ADRESAS�Mokslas ir gyvenimas�,Antakalnio g. 36, LT-10305,Vilnius

TELEFONAIvyr. redaktoriaus 2 34 15 72,redaktoriø 2 34 41 00.Faksas 2 34 15 72Elektroninis pað[email protected]

Pasiraðyta spaudai 2007 08 10.SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8.Popierius ofsetinis.Uþs. Nr. 1520. Kaina 3,95 Lt,

Spausdino AB ,,Spauda�Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius

SCIENCE AND LIFEScience popular andhistorical monthly.Editor-in Chief J.Baldauskas�Mokslas ir gyvenimas�,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© �Mokslas ir gyvenimas�, 2007

Interneto svetainëhttp://ausis. gf.vu.lt/mg/

Þurnalo leidimà remiaSPAUDOS, RADIJO

IR TELEVIZIJOSRËMIMO FONDAS

Lietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,

Lietuvos mokslo istorikødraugija, Klaipëdos univer-

sitetas, Kultûros, filosofijos irmeno institutas, Lietuvos

gamtos draugija, VGTU

Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

MOKSLAS irGYVENIMAS

2007

8

T u r i n y s

Eina nuo 1957 m. 2007 m. Nr.8 (586) rugpjûtis

Penkiasdeðimtieji ,,Mokslo ir gyvenimo�þurnalo leidimo metai

V.RINKEVIÈIUS Klaipëdos apskritis � iðskirtinëLietuvos teritorija ...................................................... 2

S.VAITEKÛNAS Klaipëdos apskritis �Baltijos skalaujama, istorijos uþgrûdinta,uolaus darbo sukurta ............................................... 6

N. BLAÞAUSKAS, A.DAPKEVIÈIÛTË,S.GULBINSKAS, A.PAULAUSKAS,S.PAULAUSKAS Neiðsenkantys jûros vëjoenergijos iðtekliai ..................................................... 8

D.KÐANIENË Maþosios Lietuvos lietuviø dainøðventëms � 80 metø ............................................... 11

L.PETROÐIENË, J.BUKANTIS DovanosMaþajai Lietuvai ...................................................... 14

N.PUTEIKIENË Kurëno sugráþimas ........................ 15

A.GRIGELIS Akademikas Vytautas Gudelis .......... 16

K.GAIGALAS Paþuvauti mariose ir Skirvytëjdar norëèiau ........................................................... 17

M.MANOMAITYTË Nemuno vingiuose � naujosprieplaukos ............................................................ 19

Z.TALLAT-KELPÐAITË Leidëjos þodis .................... 21

I.ÐIDLAUSKIENË Britai plauks á Baltijà ................... 21

A.KAMARAUSKAS, O.BELOUS, S.GULBINSKASKlaipëdos uosto plëtra darnaus kranto zonosvystymo link ........................................................... 22

J.ELEKÐIS Priekulë ................................................ 26

G.VARONECKAS Miegas ir sveikata ..................... 27

A.VIJEIKYTË Ið tarptautiniø biologijos irmatematikos olimpiadø � su medaliais ................. 30

J.GODUNAVIÈIENË Sveika, Klaipëda ................... 32

M.JASIENË Iðkilaus pinigø ir bankininkystësteoretiko profesoriaus Stasio Uosio 80-meèiui ...... 33

J.NORKEVIÈIUS Lietuviðko kaimo metraðtis ......... 34

,,Mokslo ir gyvenimo� þurnalo 50-meèiuiartëjant ................................................................... 34

J.SATKÛNAS Geologiniai procesai irkultûros paveldas ................................................... 35

G.ZAKARAUSKAS Nepaþinta Lietuvospajûrio gamta ......................................................... 38

B.STOLYTË Leidinys apie apskrièiø praeitá,dabartá ir perspektyvas .......................................... 41

M.REZNIKOVAS Sëkmingai ágyvendintasmokslininkams skirtø tarpdisciplininiø, vadybos irinovacijø valdymo mokymø projektas ................... 42

Retro ...................................................................... 43


Vytautas RINKEVIÈIUSKlaipëdos apskrities virðininkas

ritorija ribojasi su Kaliningrado sritimi irLatvija, turi priëjimà prie Baltijos jûros suvisus metus neuþðàlanèiu Klaipëdos uos-tu, kuris yra svarbus Lietuvos ekonomi-kos �akoms, tokioms kaip logistika, kro-viniø perveþimas, þvejyba. Geografinë pa-dëtis nusako du pagrindinius Klaipëdosregiono privalumus. Pirmiausia regionasyra vienas patraukliausiø ðalyje atvyksta-majam bei vietiniam turizmui ir, antra, jisyra svarbiausias �alies transporto maz-gas, jungiantis Vakarus ir Rytus, kur yraplëtojamos jûrø ir vidaus vandenø, gele-þinkeliø, keliø bei oro transporto rûðys.

Dþiugina Klaipëdos valstybinio jûrøuosto ámoniø veiklos rezultatai. 2006 m.Klaipëdos uoste perkrauta 23,6 mln. to-

nø kroviniø � tai 8,3 proc. daugiau negu2005 metais. Klaipëdos valstybinës jûrødirekcijos duomenimis, 2006 m. krova bu-vo didþiausia per visà nepriklausomo Klai-pëdos uosto krovos istorijà. 2006 m. re-zultatus labiausiai paveikë skystø krovi-niø krovos padidëjimas. 2006-ieji buvo ak-tyvûs ûkio subjektø plëtrai Klaipëdos ap-skrityje. Statistikos departamento duome-nimis 2007 m. sausio 1 d. Klaipëdos ap-skrityje buvo 9306 veikiantys subjektai,tai 6,5 proc. daugiau nei 2005 metais.

2006 m. buvo toliau vykdomi apskri-ties verslo aplinkai svarbûs projektai. Klai-pëdos miesto savivaldybë tæsë 2005 m.birþelio mënesá pradëtà pramoninio par-ko fizinës infrastruktûros plëtros projek-


tà, kuriam skirta 10,834 mln. litø ES para-mos. Ekspertø vertinimu, tai vienas ið per-spektyviausiø ir geriausiai parengtø pro-jektø, finansuojamø ES paramos lëðomis.Klaipëdos pramoninis parkas laisvojojeekonominëje zonoje (LEZ) yra formuoja-mas pagal pramoniniø parkø plëtros kon-cepcijà jau kelerius metus. Nuo 2002 m.iki 2006 m. Klaipëdos LEZ pritraukë dau-giau nei 350 mln. eurø investicijø, ðiuometu LEZ teritorijoje veikianèiose ámonë-se dirba apie 4100 darbuotojø. KlaipëdosLEZ veikia 8 ámonës: UAB �Yazaki WiringTechnologies Lietuva� (Japonija), UAB�Espersen - Lietuva� (Danija), UAB�BNTP� (Airija), UAB �Retal Baltic Group�(Austrija), UAB �OXK Klaipëda� (Rusija -Lietuva), UAB �Orion Global PET� (Tailan-das), UAB �LEZ Skuba� (Lietuva), UAB�Mestilla� (Lietuva).

Be pramonës ir transporto ðakø, di-delës átakos Klaipëdos regiono ekonomi-kai turi rekreacija ir turizmas.

Regione yra daug turistiniu poþiûriuádomiø objektø, áskaitant unikalius gam-tinës aplinkos elementus, turtingà kultû-riná paveldà. Palanga, Kurðiø nerija, Ne-muno delta, jûra, marios kartu sudarosvarbiausià Lietuvos rekreaciná regionà.Kasmet èia atvyksta ilsëtis ðimtai tûkstan-èiø vietiniø ir uþsienio turistø. Rekreacijair turizmas � viena svarbiausiø regionoverslo ðakø. Ðiai srièiai Klaipëdos apskri-tyje skiriama vis daugiau dëmesio. 2006m. pasinaudojant ES struktûriniais fon-dais Klaipëdos apskrityje pradëti ágyven-dinti 5 projektai, susijæ su turizmo plëtra,3 ið jø skirti vandens turizmo infrastruktû-rai gerinti ir plëtoti.

2006 m. Ðilutës rajono savivaldybësadministracija pradëjo vykdyti beveik 13mln. litø vertës Vandens turizmo infra-struktûros, prieplaukø bei informavimopriemoniø árengimo ir plëtros Kurðiø ma-riose ir Nemuno deltoje projektà. Per 2006m. parengti 5 prieplaukø architektûriniaibei techniniai projektai, rekonstruota Ði-lutës prieplauka, galinti sutalpinti apie 50ávairaus dydþio ir tipo laivø, árengta 40 vie-tø automobiliø ir 5 vietø autobusø stovëji-mo aikðtelë Ðilutës prieplaukoje, sutvar-kyta 4,7 ha teritorija, apie 8 km vandenskelio (�y�os upe) pritaikyta vandens tu-rizmui árengus vandens ir kelio þenklus.

Klaipëdos miestas taip pat pleèia van-dens turizmà. Nuo 2006 m. liepos Klaipë-dos miesto savivaldybës administracijapradëjo ágyvendinti projektà �Jûrinio turiz-mo infrastruktûros Lietuvoje plëtra � jach-tø ir maþøjø laivø prieplaukos Klaipëdospiliavietëje ákûrimas�. Projekto vertë 28 mln.600 tûkst. litø. Ágyvendinus projektà, buspapildyta esama turizmo infrastruktûra, pa-gerës Lietuvos kaip turizmo ðalies bei Klai-pëdos kaip jûrinio miesto ávaizdis. Pritrau-

kus privaèiø investicijø, ði teritorija taps darpatrauklesnë tiek atvykstantiems, tiek vie-tiniams turistams, be to, leis sukurti nau-jas ilgalaikes darbo vietas ir tuo prisidësprie Klaipëdos regiono socialinës ir eko-nominës plëtros. Projektà planuojama ágy-vendinti iki 2008 m. rudens.

Nuo 2007 m. pradþios pradëtas ágy-vendinti 15 mln. litø vertës turizmo plët-ros Minijos þemupyje ir Kurðiø mariø van-dens trasose projektas. Vienas projektotikslø � suformuoti vientisà vandens tu-rizmo infrastruktûrà Klaipëdos rajonesusiejant vidaus vandenø turizmà su tu-rizmu Kurðiø mariose ir Baltijos jûroje.Ketinama árengti prieplaukas Klaipëdosrajone pratæsiant Minijos aukðtupio van-dens trasà Minijos þemupiu ir jà sujun-giant su Baltijos jûra per Kurðiø marias.

Klaipëdos apskritis turi pirmàjà pavyz-dinæ dviraèiø trasà Lietuvoje, besidriekian-èià 216 km per visà Lietuvos pajûrá � nuoBûtingës ðiaurëje iki Nidos pietuose beipamariu nuo Klaipëdos iki Rusnës salos.

2006 m. Klaipëdos apskrities virðinin-

ko administracijai pagal Lietuvos 2004�2006 m. bendrojo programavimo doku-mento 1.3 priemonæ �Aplinkos kokybësgerinimas ir þalos aplinkai prevencija� bu-vo skirta 4,5 mln. litø projektui �Pajûriojuostos tvarkymo programos ágyvendini-mo II etapas� ágyvendinti. �iuo projektu sie-kiama pristabdyti Palangos paplûdimiø ny-kimo procesus, nuo erozijos apsaugoti irsutvirtinti apsauginá kopagûbrá. Projektometu numatoma �pamaitinti� Palangos pa-jûrio ruoþà 120 025 m3 smëlio, 10 ha (ið jø8 ha þemyninës Baltijos jûros pakrantëskopagûbrio ir 2 ha Kurðiø nerijos Baltijosjûros pakrantës kopagûbrio) apþeldintismëliamëgiais augalais. Projektà planuo-jama baigti 2008 m. rugpjûèio mënesá.

Plëtodamas ekonomikà, Klaipëdos re-gionas stengsis iðnaudoti pagrindiniussavo konkurencinius pranaðumus � jûrøuostà ir turizmo rekreacinius i�teklius.


© L

ino

AMB

RAS

IÛN

O n

uotr.


© Ado SENDRAUSKO nuotr.


VYTAUTO PERSPËJIMAS JOGAILAIGeopolitikos kûrëjas, vokieèiø geog-

rafas Friedrichas Ratzelis (1844�1904)XIX a. pabaigoje savo knygose (kurios,beje, labai þavëjo A.Hitlerá ir buvo panau-dotos rengiant �Barbarosos� planà) tvir-tino, kad �vertë dël Nemuno þioèiø yratiek pakilusi, kad deðimtis kartø dides-nis plotas sausumos gilumoje jam ne-prilygsta�. Beje, retas kas atkreipia dë-mesá á tai, kad Vokietijos karas prieðSSRS ir jos okupuotas respublikas pra-sidëjo nuo Klaipëdos kraðto uþgrobimoir vokieèiø ásitvirtinimo jame.

Beje, daug anksèiau uþ pasauliniogarso geopolitikos profesoriø panaðiai yrapasakæs ir Didysis Lietuvos kunigaikðtisVytautas, kuris, numatæs Vokieèiø ordinospaudimà Abiejø respublikø karaliui Jo-gailai, laiðke jam ásakmiai raðë: �Jeigu ati-duosi Palangà kryþiuoèiams, turës dël toverkti Lietuvos ir Þemaièiø þmonës ir pat-sai valdovas�.

Istorija ne kartà patvirtino ðiø þodþiøteisingumà, nes në viena kita Lietuvos te-ritorija nebuvo taip puldinëjama, grobia-ma ir pageidaujama, kaip Lietuvos pajû-ris. Ne tik dël savo turtø, bet ir dël pato-gios geografinës padëties, kurios iðmin-tingas naudojimas gali tuos turtus ir ga-lybæ dar labiau padidinti.

Pirmø mums þinomø þiniø apie Balti-jos pajûrá pateikë romënai, pavadindamijûrà Mare Suebicum (Svebø jûra). Vëliaugraikø geografas Klaudijus Ptolemëjas jàvadino Oceanus Sarmaticum (Sarmatijosjûra), paþymëjæs þemëlapyje ir baltø gen-tis. Vikingai jà vadino Austmarr (Rytø jû-ra). Ar ne ið èia kartais kilo ir Aistmariø var-das? Maris Baltici (Baltijos jûra) vardas at-sirado apie XVII amþiø. Prie jos krantø ap-sigyveno lietuviø gentys, kurðiai, prûsai,sembai, notangai, nadruviai ir kiti.

Klaipëdos apskritis � Baltijos

Klaipëdos kraðto svarba yra tokia didelë, kadgalima teigti, jog sostinë Vilnius yra Lietuvos

smegenys, o pajûris � jos turtas ir vartai ádemokratijos pasaulá, o gal ir ðirdis, kuriai

sunegalavus ðalies ekonomika ir politika patir-tø ne vienà skaudø smûgá.

uþgrûdinta, uolaus darbo Prof. habil. dr.

Stasys VAITEKÛNAS

jà teritorijà pavadino Maþàja Lietuva(Klein Litauen, Preussisch Litauen), re-èiau Litauischer Kreis, Litauische Ämter,Provinz Litthauen. Deja, Uþnemunës lie-tuviai per amþius asimiliavosi, suvokie-tëjo. Gal ir teisingi buvo didþiojo vokie-èiø gamtininko A.Humbolto brolio Vilhel-mo (Vokietijos �vietimo ministro) þodþiai,kad lietuviai, jei juos spaudi, turi kietànugarkaulá, bet jei to nedarysi � patys at-eis á vokiðkas mokyklas. Taip ir atsitiko.

LAISVËS �VARPAS� SUSKAMBO MAÞOJOJE LIETUVOJE

Kurðiø nerija ne tik unikali geografiniupoþiûriu, bet ir daug nusipelnë Lietuvoskultûrai. Uþtenka prisiminti, kad Maþojo-

Daug kartø Lietuvos pajûris ir Þemai-tija ëjo ið rankø á rankas. Èia bandë ási-ðaknyti vikingai, vokieèiai, prûsai, rusai,lenkai, ðvedai, o gal ir prancûzai, bet vie-tiniø þmoniø atkaklumas ginant savo lais-ves ir savo dievus buvo nepalenkiamas.Kol Didþiosios Kunigaikðtystës valdovaikariavo rytuose ir pietuose, vakaruoseformavosi ypatinga teritorija � Maþoji Lie-tuva su lietuvininkais, ne tik kad nepa-mirðusiais lietuvybës, bet ir davusiais pir-màsias lietuviðkas knygas, savo laikrað-èiais, kuriø simboliu tapo �Varpas�, kë-læs Lietuvà ir þadinæs lietuvybæ abiejoseLietuvose � Maþojoje ir Didþiojoje. Ádo-mu tai, kad lietuvi�kumà toleravo ir Prû-sija, kuri Uþnemunëje lietuviø gyvenamà-

Klaipëda. Naujojiarchitektûra

VIZITINËKORTELËPlotas � 5209 km².Gyventojøskaièius �379,5 tûkst.(2007).Centras �Klaipëdosmiestas (185,9 tûkst.þmoniø).Savivaldybës:Klaipëdos,Palangosmiestø,Klaipëdos,Kretingos,Skuodo,Ðilutës rajonø,Neringos.

Burlaivis Danëje �Klaipëdos simbolis


skalaujama, istorijossukurta

rengæs sukilimà, bet ir vëliau tapæs uos-to valdybos pirmininku, pirmosios jo ini-ciatyva ásteigtos aukðtosios mokyklos �Klaipëdos prekybos instituto � direkto-riumi, Klaipëdos mokytojø draugijos pir-mininku. Jis ásteigë ir pirmàjá Klaipëdosdienraðtá �Vakarai�, buvo jo redaktorius.2006 m. rugsëjo 1 d. Klaipëdos univer-sitete ðiam didþiam þmogui pagerbti Re-ginos ir Aloyzo Kuzimarskiø asmeninë-

Pagrindiniai Klaipëdos apskrities rodikliai (Lietuvos vidurkis = 100 proc.).

je Lietuvoje lietuvybësdidþiausiais patriotaistapo Klaipëdos kraðto(Memelland) gyven-tojai, gyvenæ Maþojoje Lietuvoje á ðiaurænuo Nemuno, dalis lietuvininkø anapusNemuno, kur caro þandarai buvo bejë-giai gesinti lietuviðkàjá atgimimà. Èia Til-þëje 1889 m. pasirodë M.Jankaus spaus-tuvëje spausdintas lietuvi�kas periodinisleidinys �Varpas�, redaguojamas V.Ku-dirkos, �Tautiðkos giesmës� autoriaus.Jame savo idëjas skelbë G.Petkevièai-të-Bitë, Þemaitë, S.Matulaitis, LazdynøPelëda, J.Biliûnas, P.Vi�inskis, J.Vileiðis.Tai buvo negirdëtas iððûkis caro valdþiai,kuri su brutaliu þandarø negailestingu-mu gaudë kiekvienà knygneðá, kiekvie-nà laikraðèio lapelá, grandinëmis sukaus-tydavo kiekvienà, ne�usá á Didþiàjà Lie-tuvà spausdintà laisvës þodá. Bet ar gali-

ma sukaustyti laisvà mintá tautos, lietu-viais gimusiais ir norinèiais lietuviais bût?Lietuviø inteligentijai èia daug padëjo irvokieèiø mokslininkai, raðytojai, visuo-menës veikëjai. Tai H.Zudermanas,

J.Zauerveinas, paraðæs neoficialø lietu-vininkø himnà, daugybë kitø, teisingaisupratusiø lietuviø tautos siekius. Èiaypaè daug nusipelnë ir Karaliauèiausuniversitetas, kuriame studijavo dalis lie-tuviø ðviesuomenës, i� kurios tarpo i�ki-

lo Lietuvos valstybëspolitikai, diplomatai,ekonomistai.

I� Klaipëdos krað-to kilo Lietuvos moks-lø akademijos prezi-dentas, Lietuvos ban-ko valdytojas, ávedæsá apyvartà lità (vienàstabiliausiø anø metøEuropos valstybiø pi-

niginá vienetà), V.R.Jurgutis. Nepaprastaidaug ðiam kraðtui jau po 1923 m. sukili-mo ir Klaipëdos kraðto prijungimo prieLietuvos nusipelnë Lietuvos ministras pir-mininkas Ernestas Galvanauskas, ne tik

mis lë�omis buvo pastatytas bronzinisbiustas. Klaipëdoje ir kraðte kryþiavosi pa-saulinio garso astronomo F.W.Argelande-rio, Karaliauèiaus universiteto profesoriøfilosofo I.Kanto ir literato L.Rëzos, peda-gogo J.A.Komenskio, vyskupo ir groþi-nës literatûros pradininko M.Valanèiaus,filosofo Vydûno, Atlanto nugalëtojo S.Da-riaus, vëlesniø raðytojø ir menininkø I.Pik-turnos, I.Simonaitytës, T.Mano, E.Balsio,J.Karoso, H.Radausko ir kitø keliai. Spë-jama, kad èia gimë ir M.Maþvydas, iðlei-dæs pirmàjà lietuviðkà knygà.

Nukelta á 24 p.

Lietuvos teritoriniusvandenis saugoLietuvos karinislaivynas

Klaipëda. I.Simonaitytës biblioteka

Mingës kaimas, kurio gatvë � upë Minija

StasioVAITEKÛNOnuotr.


jûros vëjo

Vandenynai ir jûros � didinga vandensstichija, uþimanti apie 71 proc. mûsø pla-netos pavirðiaus, � nuo seniausiø laikøþadino þmoniø smalsumà. Pasaulinis van-denynas ne tik stebino savo paslaptin-gumu ir triuðkinanèia jëga, bet ir teikëmaistà, atvërë kelius á neþinomus krað-tus, þadëjo neiðsemiamus lobius. Ðian-dien vandenynai ir jûros vaidina svarbøvaidmená mûsø ekonominiame, sociali-niame ir kultûriniame gyvenime, yra reikð-mingas þmoniø gerovës ðaltinis, teikian-tis dideliø plëtros galimybiø. Norint i�nau-doti ðias galimybes, bûtina rûpintis dar-niu ir atsakingu jûrø aplinkos naudojimu.To ir siekia daugelis valstybiø. EuroposKomisijos strateginiuose tiksluose 2005�2009 metams paþymëta �bûtinybë sufor-muoti visapusiðkà jûrø politikà, skirtà su-kurti klestinèià jûrø ekonomikà ir aplinkàtausojanèiu bûdu iðnaudoti visà jûrinësveiklos potencialà�1 .

Lietuva, kaip ir kitos Europos Sàjun-gos ðalys, yra ásipareigojusi skatinti ener-gijos iðgavimà ið atsinaujinanèiø energi-jos ðaltiniø, tokiø kaip vëjas, saulë, ban-gos, geotermø. Jûros ir vandenynai � taididþiuliai natûralios galios iðtekliai. Svar-bu iðmokti pasinaudoti jø jëga, kad þmo-nës bûtø aprûpinti saugia ir ekologiðkaiðvaria energija. Pastaraisiais deðimtme-èiais vis sëkmingiau naudojamos jûrosbangø, potvyniø, sroviø ir kitokios ener-gijos rûðys. Taèiau daugiausia naudosþmonëms þada sparèiausiai plëtojama jû-ros vëjo energetika. Siekdami ágyvendin-ti darnios plëtros idëjas energetikos sri-tyje, Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Kalining-rado srities mokslininkai inicijavo INTER-REG III A programos studijà �Vëjo ener-getikos atviroje jûroje vystymo perspek-

LIETUVOS, LENKIJOS IR RUSIJOS FEDERACIJOSKALININGRADO SRITIES KAIMYNYSTËS PROGRAMOSINTERREG III A projektas �Vëjo energetikos atvirojejûroje vystymo perspektyvos Lietuvos, Lenkijos irRusijos jûrinëse teritorijose�

Neiðsenkantys

Nerijus BLAÞAUSKAS, Audronë DAPKEVIÈIÛTË,

Saulius GULBINSKAS, Aleksandras PAULAUSKAS,

Stasys PAULAUSKASKlaipëdos universiteto Baltijos pajûrioaplinkos tyrimø ir planavimo institutas,

Klaipëdos apskrities valdytojoadministracija, Strateginës

savivaldos institutas

energijosiðtekliaityvos Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos jûrinë-se teritorijose � POWER�, kurià i� daliesfinansuoja ES. �iame tyrime Lietuvai at-stovauja Klaipëdos universiteto Baltijospajûrio aplinkos tyrimø ir planavimo ins-titutas (projektà koordinuojanti instituci-ja), Klaipëdos apskrities vir�ininko admi-nistracija ir vieðoji ástaiga Strateginës sa-vivaldos institutas. Iki �iol Lietuvoje ne-buvo patikimos informacijos, ar yra gali-mybiø jûroje árengti vëjo jëgainiø parkus,kaip parinkti jiems geriausià vietà, sujungtiá bendrà energetikos sistemà, koks bûtøekonominis efektyvumas ir rizika. Uþsi-brëþtas tikslas � jûroje i�skirti optimaliaszonas vëjo jëgainiø statybai, parengti vë-jo jëgainiø árengimui jûroje reikalingàsprendimø priëmimo strategijà, atsiþvel-giant á ekologinius aspektus bei galimusjûrinës teritorijos naudojimo konfliktus.

Vertinant vëjo energetikos rinkà Piet-

ryèiø Baltijos regione ir vëjo jëgainiø par-kø jûroje árengimo galimybes reikia atsa-kyti á keletà klausimø.

Koks energijos ið atsinaujinanèiøenergijos ðaltiniø poreikis?

Nuolat augant elektros energijos su-vartojimui ir nuo 2010 metø nutraukus Ig-nalinos atominës elektrinës (IAE) eksplo-atavimà liks du elektros energijos genera-vimo bûdai: termofikacinis ir atsinaujinan-èiø ðaltiniø naudojimo. Organinio kuro de-ginimu pagrástos energetikos technologi-jos darosi nepriimtinos dël neigiamo po-veikio gamtinei aplinkai bei þmoniø svei-katai, be to, jos kelia grësmæ nacionaliniamenergetiniam saugumui. Todël atsinauji-nanèius energijos ðaltinius naudojanèiosenergetikos technologijos tampa itin pa-trauklios ir jas tikslinga kiek ámanoma spar-èiau plëtoti. Pagal decentralizuotos ener-getikos plëtojimo strateginá scenarijø sau-sumoje árengtos vëjo elektrinës 2015 m.leistø tenkinti iki 35 proc. �alies elektrosenergijos poreikio. Panaðø kieká energijosgalëtø gaminti ir jûroje árengtos vëjo elek-trinës (1 pav.). Tada termofikacinëse elek-trinëse gaminamos elektros energijos da-lis sumaþëtø iki treèdalio.

Ypaè svarbus yra laikotarpis po IAEuþdarymo 2010 m., kai didþiàjà dalá elek-tros energijos gamybos turës prisiimti Lie-tuvos elektrinë ir kitos termofikacinës elek-trinës. �iuo laikotarpiu svarø indëlá galë-tø áneðti ir vëjo energetika, bet, deja, da-bartinë nacionalinë energetikos strategi-ja to nenumato. Tik iki 2010 m. ketinamaparengti ilgalaikæ vëjo energetikos plët-ros programà.

1 pav. Elektros energijos galios poreikiø tenkinimobûdø kaitos prognozë (MW)


Kur statyti, sausumoje ar jûroje?Europos Sàjungos energetikos þalio-

joje knygoje2 sakoma, kad �nuo 1990 m.ES sëkmingai vykdë ambicingà planàtapti atsinaujinanèios energijos lydere pa-saulyje. Vienas ið rezultatø � ES árengtøvëjo elektriniø galia atitinka 50 anglá de-ginanèiø elektriniø galià, o iðlaidos perpastaruosius 15 metø sumaþëjo per pu-sæ. ES atsinaujinanèios energijos rinkosmetinë apyvarta siekia 15 milijardø eurø(pusë pasaulio rinkos apyvartos), ðiamesektoriuje dirba 300 000 þmoniø ir jis yravienas ið pagrindiniø eksportuotojø�. 2006m. gale ES buvo ádiegta 47,149 GW ga-lios vëjo elektriniø. Lyginant su 2004 m.2005-aisiais bendra ðiø elektriniø galia pa-didëjo daugiau nei 15 procentø.

Daugiausia vëjo elektriniø árengta sau-sumoje. Taèiau naujos galimybës ir efekty-vus vëjo energijos naudojimas siejamas sujûros vëjo energetikos plëtra (1 lentelë).

Palyginti su sausumos vëjo elektriniøárengimo galimybëmis, jûros vëjo ener-getika turi daug svarbiø privalumø. Pir-miausia � tai stipresnis vëjas dideliuosejûros plotuose. Galima iðvengti teritori-niø suvarþymø, kaip tai yra kai kurioseðalyse. Maþesnis vizualinis poveikis. Di-desnë elektros energijos generavimo ga-lia. Geresnis elektros tinklø sujungimas.Prie jûros vëjo energetikos problemø ga-lima priskirti didesnius projektø ágyven-dinimo kaðtus, prastesná jø konfidencia-lumà, ribotà pramonës patyrimà, politi-nës paramos stygiø, elektros tinklø ið-plëtimo, atnaujinimo ir finansavimo po-reikius. Taèiau, pasitelkus mokslinius ty-rimus ir naujas technologijas, jûros vëjoenergetikos privalumai nusveria apribo-jimus. Tolesnei ES vëjo energetikos plët-rai bûdingas spartëjantis jûros naudoji-mas elektros energijai ið vëjo gaminti.Ðios energetikos rûðies ateitis susieta sustambiø vëjo energetikos parkø ir tinkløsistemø árengimu ES jûrose. Europos vë-jo energetikos asociacija prognozuoja,kad 2030 m. jûros vëjo elektrinës gaminsdaugiau elektros energijos, nei sausu-moje (2 pav.).

Kurioje jûros akvatorijos dalyjestatyti?

Jûros vëjo energetikos techniná poten-cialà nulemia vëjo energetiniai paramet-rai, jûros gylis. Taip pat bûtina ávertinti po-

tencialius konfliktus su gamtine aplinkair kita þmoniø veikla. Norint atrinkti tinka-mus vëjo elektrinëms árengti jûros plotus,bûtina detaliai suplanuoti jûrinæ teritorijà.

Baltijos jûros Lietuvos iðskirtinë eko-nominë zona (IEZ) uþima apie 6540 km2

plotà. Pagal �Natûra 2000� gamtosaugosreikalavimus 5,7 proc. IEZ ploto uþiman-èiuose gyliuose iki 20 m statybos yra ri-bojamos. Orientuojantis á tradicines dug-

2 pav. ES vëjo energetikosraidos prognozës (pagalEuropos vëjo energetikosasociacijà)

no pamatø technolo-gijas, POWER projek-to ribose buvo i�skir-ti jûros dugno plotaigyliuose nuo 20 iki 40metrø. Ði dalis suda-ro apie 26,7 proc. Lie-tuvos IEZ. Atmetusjau naudojamas jûrosteritorijas, tai � grun-to sàvartynai, laivø in-karavietës, uostø rei-dai, laivybos korido-riai, kariniai poligonaibei kitus ribojimus tu-rintys rajonai, iðryðkë-jo potencialios vie-tos, tinkamos vëjoelektrinëms árengti.

Bendras jø plotas yra apie 240 km2, arba3,7 proc. jûrinës teritorijos (3 pav).

Planuojant bûsimøjø parkø vietas,bûtina atsiþvelgti ir á kitus svarbius veiks-nius. Visø pirma tai poveikis þvejybai. Bu-vo sudaryta intensyvios þvejybos plotøiðsidëstymo schema ir apskaièiuota ga-lima ekonominë þala þvejams netekusdalies teritorijos. Taigi, planuojant bûsi-mas investicijas, bûtina numatyti ir kom-

3 pav. Potencialûs plotaivëjo elektriniø parkamsárengti Lietuvos ekono-minëje zonoje

pensacijos mechanizmus. Norint numa-tyti parkø steigimo vietas bei elektros per-davimo linijø instaliacijas jûroje, bûtinai�tirti dugno geologinæ sandarà, nusta-tyti esamas kliûtis, paskendusius objek-tus, archeologines ir kultûros vertybiøvietas.

Kranto VE, TWh Jûros VE, TWh Kranto VE galia Jûros VE galia

2005 2006Ádiegta galia, GW % Ádiegta galia, GW %

Sausumoje 39,824 98,32 47,149 98,2Jûroje 0,680 1,68 0,878 1,8I� viso 40,504 100 48,027 100

1 lentelë. Europos vëjo energetikos galios struktûra ir pokyèiai(pagal Europos vëjo energetikos asociacijà)


Kaip prisijungti prie bendrosenergetikos sistemos?

Iki ðiol vëjo elektrinës negali bûti nau-dojamos kaip autonominiai elektros ener-gijos ðaltiniai, kadangi nesant vëjo jos ne-veikia. Vëjo elektriniø naudojimas susie-tas su bûtino galios rezervo palaikymu.Visai nesant vëjo, rezervinë galia turi bûtine maþesnë uþ suvartojimo galios porei-ká. Todël jos gamina ir tiekia elektros ener-gijà á tinklà, kuris, nesant vëjo, kompen-suoja galios stygiø. Generavimo galiaikompensuoti galimi keli technologiniaisprendimai:

Panaudoti �kar�to� rezervo reþimuveikianèià Lietuvos elektrinæ, kurios ge-neravimo galia yra 1800 MW. Taèiau ðielektrinë veikia degindama organiná kuràir todël yra priklausoma nuo uþsienio or-ganinio kuro tiekëjø. Neiðvengiamai di-dëjant dujø kainai jos naudojimas privalobûti maþinamas.

árengtus didelës galios vëjo elektriniø par-kus. Ðis modernus elektros supertinklas(angl. Supergrid) (4 pav.) leis padidinti vë-jo elektriniø galios veiksná nuo 40 proc.pavieniuose jûros vëjo elektriniø parkuo-se iki 70 proc. viso supertinklo mastu. Taippat jis leis sujungti Europos ðaliø elek-tros rinkas ir iðplësti prekybà elektrosenergija, kuri dabar sudaro tik 10 proc.galimybiø. Jûros elektros supertinklas jaudabar statomas Airijoje. Jis yra átrauktas áEuropos energetikos technologiná planàkaip artimos perspektyvos projektas. Ry-tinë ðio tinklo Baltijos pakrantës atðakanumato sujungti Suomijos, Estijos, Latvi-jos, Lietuvos ir Lenkijos jûros vëjo elektri-niø parkus. �ios �alys ketina árengti jûrosvëjo elektrines, bet joms kyla problemønorint prisijungti prie esamø sausumoselektros tinklø dël jø neiðplëtojimo ir di-delio papildomø investicijø poreikio.

Kokios techninës galimybës?Vëjo elektriniø techniniai sprendimai,

technologijos ir árengimo kaina labai pri-klauso nuo jûros gylio. Jau dabar techni-nës galimybës leidþia statyti vëjo elektri-nes iki 50 metrø gyliuose. Vëjo jëgainëmsárengti naudojamos dugno pamatø tech-nologijos (5 pav). Prognozuojama, jog po2009 m. atsiras galimybiø statyti vëjo elek-triniø parkus ir didesniuose kaip 50 m gy-liuose. Vykdyti tokius projektus bus gali-ma taikant plûdriuosius jûros vëjo elektri-niø techninius sprendimus.

Yra ávairiø galimybiø pasirinkti vëjo tur-binø galià, iðdëstymo schemas. Dauge-lis jûros vëjo elektrines projektuojanèiø irstatanèiø kompanijø orientuojasi á 5 MWgalios turbinø iðdëstymà. Pagal korpora-cijos �General Electrics� prognozæ jau iki2015 m. bus pradëtos gaminti 10 MW irgalingesnës vëjo turbinos. Tai leis tamepaèiame plote iðplëtoti dvigubai didesnësgalios jûros vëjo elektriniø parkus.

Daugiameèiø vëjo greièiø duomenøjûroje analizë rodo, kad 100 m auk�tyjeárengtø vëjo elektriniø galios veiksnys su-daro 38�40 proc. jø projektinio galingu-mo. Planuojant vëjo malûnø iðdëstymà,siekiama i�vengti vëjo elektriniø ðeðëlioefekto. Priklausomai nuo vëjo jëgainiø ið-dëstymo, turbinø skaièiaus ir tipo apskai-èiuota jûros parkø galia (2 lentelë).

Ið dabartiniø techniniø galimybiø ir tur-binø iðdëstymo normatyvø nustatyta, kaddidesnæ nominalià vëjo parkø galià gali-ma pasiekti panaudojus maþesnës galiosturbinas. Esant 0,40 galios veiksniui ir pa-naudojus Nordex 2.5 MW modelio turbi-nas, bendra naudingojo visø pasirinktøvëjo elektriniø parkø galia sudarytø 529MW (nominali � 1323 MW).

Prijungus vëjo elektriniø parkus priesupertinklo, kuris leistø pasiekti 0,7 ga-lios veiksná, planuojami Lietuvos jûrø vë-jo elektriniø parkai galëtø pasiekti 926 MWnaudingàjà galià ir garantuoti net iki 36proc. elektros energijos suvartojimo na-cionalinio poreikio 2015 metais. Paþymë-tina, kad jûros vëjo elektriniø naudingojigalia 16 proc. virðytø naujai planuojamosatominës elektrinës Lietuvai numatytà ga-lios dalá.

Koks jûros vëjo elektriniøpoveikis gamtinei aplinkai ir kaipjos atitinka nacionalinæ darnios

plëtotës strategijà?I�tyrus ir apibendrinus tarptautinæ pa-

tirtá, nustatyta, jog jûros vëjo elektriniø po-veikis gamtinei aplinkai ir socialinei-eko-nominei kra�to plëtotei yra tik teigiamas.Aplinkos apsaugos poþiûriu jûrinës ener-getikos plëtros scenarijus padëtø ágyven-dinti Kioto protokolo susitarimus ir gero-kai sumaþinti anglies dvideginio i�meti-mus. Iki 2015 m. bûtø i�vengta daugiaukaip 10 005 tûkst. t terðalø, atsirandanèiødël elektros energijos gamybos termofi-

Naudoti Kruonio hidroakumuliacinæelektrinæ, padidinus jos galià iki 1800 MW.Ði elektrinë buvo pastatyta ir iki �iol vei-kia 900 MW galia. Jos pirminis tikslas �kompensuoti IAE galios suvartojimo svy-ravimus ne darbo valandomis. UþdariusIAE ðis galingas árenginys gali bûti ne vi-si�kai panaudotas.

Dabartinës hidrometeorologinës prog-nozës leidþia i� anksto nustatyti iðtisø re-gionø vëjo greièio pokyèius ir pasirûpinti,kad laiku bûtø ájungti rezerviniai pajëgu-mai. Svarbu, kad elektros tinklø specialis-tai iðmoktø geriau �nuspëti� vëjà.

2007 m. balandá Europos Komisijospriimtame Europos energetikos politikosdokumente3 numatyta artimoje perspek-tyvoje iðplëtoti jûros vëjo energetikà ir1000 kV HVDC4 elektros kabeliu sujungtiBaltijos, Ðiaurës ir Vidurþemio jûrose

4 pav. Europos elektros supertinklas(pagal Airtricity, www.airtricity.com)

5 pav. Vëjo elektriniø technologijospriklausomai nuo jûros gylio (pagal JAVNacionalinæ atsinaujinanèios energeti-kos laboratorijà)

VE modelis Nordex, 2.5 MW Vestas, 3 MW GE, 3.6 MW RePower, 5 MWSklypo Plotas, Turbinø MW Turbinø MW Turbinø MW Turbinø MW þyma km2 skaièius skaièius skaièius skaièiusL1 18 40 100 32 96 24 86 16 80L2 33 74 185 58 174 44 158 30 150L3 17 38 95 30 90 22 79 15 75L4 48 107 268 85 255 63 227 43 215L5 121 270 675 213 639 160 576 109 545Ið viso 237 529 1323 418 1254 313 1127 213 1065

2 lentelë. Planuojamø jûros vëjo parkø galia


ÐVENTËMS �

kacinëse elektrinëse. Jûros vëjo elektri-niø pamatø ir galios kabelio árengimodarbai turi tik trumpalaiká poveiká dug-nui ir biotai. Jau veikianèiø parkuose ste-bëjimai rodo, kad netrukus dugnas at-sistato, o ant vëjo elektriniø pamatø for-muojasi turtingas biotopas, kuris tam-pa þuvø ner�to ir mitybos vieta. Vëjoelektriniø vietos parenkamos atokiaunuo paukðèiø migracijos keliø bei þie-mojimo vietø. Kad nepakenktø jûroskra�tovaizdþiui, vëjo jëgainës gali bûtiárengiamos toli jûroje.

Jûroje árengtos vëjo elektrinës leistøne vien apsirûpinti nepriklausoma nuouþsienio tiekëjø ir ekologiðkai ðvaria elek-tros energija, bet ir sudarytø galimybeseksportuoti �þaliàjà� elektrà á kitas Euro-pos �alis. Taèiau á vëjo energetikà reikiaþiûrëti ne tik kaip á vienà energijos ga-mybos bûdà, bet ir kaip á modernià aukð-tøjø technologijø verslo ðakà. Plëtojantdecentralizuotà energetikos plëtros sce-narijø 2015 m. Lietuvos vëjo energetiko-je galëtø dirbti daugiau kaip 20 tûkstan-èiø aukðtos kvalifikacijos specialistø, oði veiklos sritis sukurtø apie 7 proc. �aliesBVP. Anksèiau uþ kitas kaimynines ðalispradëjusi plëtoti vëjo energetikos veik-las Lietuva galëtø ágyti didesná konkuren-cingumà ir technologiná patrauklumà.Kartu atsirastø poreikis ðalies auk�tosio-se mokyklose rengti visø srièiø vëjoenergetikos specialistus. Todël jau dabartikslinga inicijuoti viso ciklo vëjo energeti-kos plëtrà, pradedant strateginiu planavi-mu, rinkodara, moksliniais tyrimais ir nau-jadara, specialistø rengimu, vëjo jëgainiøgamybos iki vëjo elektriniø parkø árengi-mu, eksploatavimu, logistika ir utilizavimu.

Jûros vëjo energetikos galimybiø ty-rimai pagrindþia vëjo energetikos stra-teginá priimtinumà, siekiant artimiausiaismetais aprûpinti Lietuvà saugia ir eko-logiðka elektros energija bei garantuotinepriklausomybæ nuo uþsienio kuro tie-këjø. Baltijos jûros Lietuvos ekonomi-nës zonos visi�kai pakanka aprûpintiLietuvos vartotojus neiðsenkanèia elek-tros energija.

1 Pirmininko ir komisaro J.Borgo komuni-katas �Link Europos Sàjungos bûsimos jûrø po-litikos: Europos vandenynø ir jûrø vizija�.

2 ÞALIOJI KNYGA. Europos Sàjungos tau-sios, konkurencingos ir saugios energetikos stra-tegija. Briuselis, KOM (2006) 105 galutinis.8.3.2006.

3 An Energy Policy For Europe. Commis-sion Of The European Communities, Communi-cation From The Commission To The EuropeanCouncil, Brussels 03.01.2007, COM 2006.

4 HVDC � High Voltage Direct Curency �aukðtos átampos nuolatinës srovës elektros ka-belis.

Enciklopedijose, þinynuose uþfik-suota, kad pirmoji Maþosios Lietuvoslietuviø dainø ðventë ávyko 1927 m. Klai-pëdoje, kraðtui jau esant Lietuvos vals-tybës sudëtyje. Ir tai yra teisinga, nesði ðventë ið tiesø buvo pirmoji visuoti-në, gausi, gerai organizuota, informa-cijai, reklamai pasitelkusi spaudà ir kt.Taèiau ji buvo tik natûrali ilgai kraðtetrukusio chorinio judëjimo, prasidëju-sio jau XIX a. pabaigoje ir sudariusioprielaidas rastis ðiai visuotinei ðventei,pasekmë.

Nuo XIX a. 10-ojo deðimtmeèio Ma-þojoje Lietuvoje (pirmiausia Tilþëje, antRambyno kalno ir kitur) vykdavo gangausios lietuviðkø chorø ðventës. Jasrengë ávairiose vietovëse susikûrusiospirmosios ðio kraðto lietuviø giedotojødraugijos, daþniausiai inspiruotos Vy-dûno veiklos ir jo raginimø. Vydûnassu savo vadovaujama Tilþës lietuviøgiedotojø draugija net 40 metø purenochorinio meno dirvà. Ði draugija sukû-rë Maþosios Lietuvos chorinës veiklostradicijas, kurias netrukus perëmë vi-sos kra�to giedotojø draugijos.

Ásidëmëtina, kad Tilþës lietuviø gie-dotojø draugijos rengtos pirmosios dai-nø ðventës turëjo visas vëlesniø, ne tikMaþosios Lietuvos, bet ir visos Lietu-vos dainø ðvenèiø sudëtines dalis: dai-nø dalá (svarbiausià), orkestrinæ muzi-kà, ðokiø kolektyvø pasirodymus (lai-gymus), pasilinksminimus. Toká dainøðvenèiø scenarijø sukûrë Vydûnas. Á Til-þës giedotojø draugijos rengiamas(kartu su kitais chorais) ðventes su-plaukdavo daugybë þiûrovø � nuo 400iki 1000, o 1907 m. vasaros ðventëjeminimas 3000 (kai kuriuose ðaltiniuo-se � 4000) þiûrovø skaièius.

Natûralu, kad, esant tokioms prie-laidoms, turint toká pagrindà ir patirtá,XX a. 3-iàjá ir 4-àjá deðimtmeèiais Klai-pëdos kraðte galëjo vykti labai inten-

syvus lietuviðkø chorø judëjimas (ðaliavokiðkø), natûraliai ir tikslingai iðsilie-jæs á visuotines Maþosios Lietuvos dai-nø ðventes.

Ðventës turëjo keleriopus tikslus: taichorinio meno propagavimas, muziki-në þmoniø saviraiðka, meniniai, esteti-niai siekiai, kolektyvinis muzikavimas,geros muzikos skleidimas ir kt. Taèiau1927 m. Maþosios Lietuvos lietuviø dai-nø ðventë turëjo ir kitø to meto padik-tuotø tikslø, susijusiø su Klaipëdoskraðto politine, tautine bei kultûrine pa-dëtimi.

Vokieèiams á Klaipëdos kraðtà þiû-rint kaip á laikinai nuo jos atskirtà terito-rijà ir visokiais bûdais stiprinant èia sa-vo kultûrines pozicijas, lietuviams iðki-lo sudëtinga problema � savo valsty-bëje ginti savàsias tautines teises, lie-tuviðkumà. Vokieèiai, visokiomis prie-monëmis siekdami ásitvirtinti tarp vieti-niø gyventojø ir plësti savo kultûrinësátakos sferà, kûrë kultûrines organiza-cijas, giedotojø draugijas, steigë laik-raðèius, puoselëjo muzikiná teatrà, ren-gë dainø ðventes ir kt. 1923�1939 m.Klaipëdos kraðte vokieèiø chorinë kul-tûra klestëte klestëjo. Savo veikla gau-sûs vokieèiø chorai ðalia labai svarbiømeniniø, estetiniø tikslø siekë átvirtintivokiðkàjá mentalitetà, demonstruoti sa-vo kultûriná pranaðumà, patraukti lietu-viø jaunimà ir pagreitinti trokðtamà po-litiná revanðà. Lietuviams tautinis klau-simas vël tapo svarbiausias ir aktualiau-sias. Neatidëliojant reikëjo ásitvirtinti kul-tûrinëje erdvëje. Daugelis lietuviø su-prato, kad pirmiausia reikia ugdyti pri-einamiausià ir masiðkiausià menà �choriná dainavimà. Todël Maþosios Lie-tuvos (Klaipëdos kraðto) dainø ðven-tës tapo bûtinos, siekiant ugdyti savà-jà lietuviðkà kultûrà.

Maþosios Lietuvos

Daiva KÐANIENË

Maþosios Lietuvos lietuviø dainø ðventës �iðskirtinis, ádomus ir savitas kultûros reiðkinys. Jøradimosi prielaidos bei tikslai skiriasi nuo DidþiojojeLietuvoje vykusiø dainø ðvenèiø.

lietuviø DAINØ80 metø


Visuotiniø dainø ðvenèiø rengimui bu-vo sutelktos nemaþos nuolat veikianèiospajëgos. Ðventëms buvo rengiamasikruopðèiai, apgalvotai ir sistemingai.

1927 m. vasario 13 d. pirmosios dai-nø ðventës rengimo komitetas, kurá su-darë giedotojø draugijø atstovø susirinki-me iðrinkti nariai � aktyvûs Klaipëdos vi-suomenës ir meno veikëjai A.Brakas,E.Borchertas, J.Bruvelaitis, A.Bruþis,V.Gailius, M.Labrencas, dirbo labai akty-viai ir nenuilstamai.

Komitetas pavedë vyriausiesiems di-rigentams A.Vaièiûnui ir Vydûnui galuti-nai nustatyti ðventës programà. A.Vaièiû-no iniciatyva laikraðtyje �Klaipëdos gar-sas� nuolat buvo skelbiama informacija,þinios, naujienos, susijusios su bûsimàjaðvente, smulkiai pateikiama visa jos die-notvarkë, eiga, vyriausiojo dirigento nu-rodymai, patarimai, reikalavimai ðventësdalyviams. Tai liudija, kad á organizuoja-mà pirmàjà Klaipëdos kraðto lietuviø vi-suotinæ dainø ðventæ buvo þiûrima labaireikliai ir rimtai.

1927 m. �Klaipëdos garso� 15 nume-ryje A.Vaièiûnas paskelbë chorø pasiruo-ðimo ðventei tikrinimo tvarkaraðtá: kovomënesá buvo patikrinti Katyèiø, Natkiðkiø,Rûkø, Ðilutës, Rusnës ir kt. vietoviø, ba-landþio mënesá � Plikiø, Kretingalës, Klai-pëdos, taip pat dalyvausiantys Palangos,Tauragës ir kt. chorai.

Likus vienam dviem mënesiams ikisvarbiausios kraðto dainø ðventës, lyg ge-neralinës repeticijos daugelyje vietoviø vy-ko giedotojø draugijø vakarai, ðventës,koncertai. 1927 m. balandþio 29 d. Klai-pëdos Ðauliø namuose buvo surengtasáspûdingas parodomasis koncertas � re-peticija. Dalyvavo 200 dainininkø. Sureng-tos ðventës Rambyne, Ðilutëje, Rusnëje.

Klaipëda ir visas kraðtas entuziastin-

gai ruoðësi, dþiûgavo, nekantriai laukë ne-paprastos dienos. Likus kelioms savai-tëms iki ðventës, Klaipëdos lietuviðkojispauda mirgëte mirgëjo praneðimais, at-siðaukimais, kvietimais, netgi tam ávykiuispecialiai sukurtais eilëraðèiais.

Pirmoji Maþosios Lietuvos dainø ðven-të ávyko 1927 m. birþelio 6�7 d. Klaipëdo-je. Iðkilminga ðventës áþanga tapo birþe-lio 5 d. Klaipëdos konservatorijos kolek-tyvø surengtas L. van Bethoveno simfo-niniø kûriniø koncertas.

Dainø ðventëje dalyvavo vienuolikaKlaipëdos kraðto chorø: Klaipëdos Gie-dotojø draugijos, konservatorijos, lietuviøgimnazijos, �Aidos�, Ðilutës �Dainos�, Rû-kø �Àþuolo�, Pagëgiø �Rûtos�, Katyèiø�Vainiko�, Natkiðkiø �Varpos�, Rusnës�Tilto�, Plikiø �Berþo�; keturi sveèiø cho-rai: Tilþës lietuviø giedotojø draugijos, Pa-langos Ðauliø, Kretingos progimnazijosmokiniø, Tauragës mokytojø seminarijosir Prekybos mokyklos mokiniø. Visi jiesudarë jungtiná 600 dainininkø chorà.Ðventëje dalyvavo apie 100 kariniø or-kestrø dalyviø, va-dovaujamø kapel-meisterio J.Gudavi-èiaus.

Po iðkilmingos ei-senos miesto gatvë-mis, lydimi trijø karoorkestrø, trimitininkø,raiteliø, dviratininkø, vi-si, dainininkai ir þiûrovai,susirinko Kariuomenës(dabar � Klaipëdos uni-versiteto miestelis) aikðtë-je. Nepaisant gan brangiøbilietø, atvyko daugybëþiûrovø. Stovimos vietostaip pat buvo �perpildytos,o dar keli tûkstanèiai palikæ

stovëti uþ tvorø� (V.V. Maþ. Lietuvos lietu-viø ðventë. Klaipëdos garsas, 1927,birþelio 7 d., nr. 55, p. 3).

Ðventë prasidëjo ir vyko iðkilmingai.Jos programa buvo sudaryta parodant di-delá dëmesá ir pagarbà tradiciniam (vydû-niðkajam) Maþosios Lietuvos chorø pa-mëgtam repertuarui bei ðio kraðto dainøautoriams. Turiningà ir ákvepianèià kalbà�Gyvenimo giesmë� pasakë Vydûnas. Dai-nø ðventës programoje didingai skambë-jo A.Vaièiûno diriguojamos senosios klai-pëdieèiø giesmës: C. Grafo Bülovo vonDennewitzo �Prana�e didis� ir W.P.Wolffo�Kur tiktai að vaikðtinëju� (su puèiamøjøinstrumentø orkestro pritarimu). Kitas dai-nas dirigavo antrasis ðventës dirigentas Vy-dûnas: A.Storostos �Þenkime artyn�,K.Janzo �Amþius po amþiø� ir È.Sasnaus-ko �O kaip augtø�. Vëliau pasirodë atskirichorai. Kaip visada ið kitø meniniu lygiuiðsiskyrë Klaipëdos kolektyvø jungtinischoras (apie 300 dainininkø), padainavæs

J.Þilevièiaus �Èia krað-tas liûdnas� ir �Anoj pu-sëj eþero�. Jam iðraið-kingai ir ákvëptai diri-gavo A.Vaièiûnas.

Dainø ðventæ uþ-baigë visø dalyviøjungtinis choras. Darkartà á dirigento pa-kylà álipo A.Vaièiû-nas ir dirigavo bai-giamàsias dai-nas: A.Storostos�Vai kilau, kilau�,M.K.Èiurlionio�Ðëriau þirgelá� irÈ.Sasnausko�Kur bëga Ðe-ðupë�. Pasta-roji, Vydûnui

1927 m. Maþosios Lietuvos dainø ðventë.Diriguoja Antanas Vaièiûnas

1927 m. Maþosios Lietuvos dainø ðventës dalyviøeisena Klaipëdos gatvëmis


pasiûlius, buvo padainuota publikai sto-vint, kaip malda uþ Tëvynæ. Prieð nu-skambant Lietuvos himnui, Vydûnas pa-sakë dar vienà jaudinanèià kalbà �Tau-tos gyvenimo giesmë�.

Vos pasibaigus pirmajai MaþosiosLietuvos lietuviø dainø ðventei, organi-zatoriai ëmë planuoti antràjà. Ilsëtis ne-buvo laiko. Chorai turëjo palaikyti reikia-mà meniná lygá. Todël tarp pirmosios irantrosios visuotiniø Maþosios Lietuvosdainø ðvenèiø panaðios, tik maþesniomasto dainø ðventës beveik kasmet vyk-davo ávairiose kraðto vietovëse. 1928 m.birþelio 9�10 d. Ðauliø organizacijos dai-nø ðventëje Ðilutëje dalyvavo ðeðiolikaKlaipëdos kraðto ir du Didþiosios Lietu-vos (Palangos ir Tauragës) chorai beiKlaipëdos konservatorijos simfoninis or-kestras, diriguojamas J.Gaubo.

Artëjant antrajai dainø ðventei A.Vai-èiûnas ir kiti þymesni chorvedþiai aplan-kë visus ðventei besiruoðianèius chorus,kiek galëdami këlë dainininkø dvasià, ge-ranoriðkai patardavo, dràsindavo. A.Vai-èiûnas kalbëjo: �Ið amþiø atëjome vergau-dami, bet á amþius einame laisvi ir, kylantmûsø ðalies kultûrai, iðkelsime tinkamonaukðtumon ir mûsø garbingos praeitiesdainà� (Vaièiûnas A. Choro praktika. Mu-zikos barai 1932, nr. 2, p. 27).

Antroji visuotinë lietuviø dainø ðven-të (vadinta � Tautinë Maþosios Lietuvosðventë su giesmëmis, kalbomis ir dai-nomis), skirta Klaipëdos kra�to susijun-gimo su Lietuva deðimtmeèiui, ávyko1933 m. birþelio 4�5 dienomis Klaipëdo-je. Deja, jos ákvëpëjas, organizatorius, di-rigentas A.Vaièiûnas nesulaukë savosiosðventës. Jis mirë 1932 m.

Ðventëje dalyvavo 22 Klaipëdos krað-to ir keturi Didþiosios Lietuvos chorai.Jungtiná chorà sudarë daugiau nei 800 dai-

nininkø. Ðventë sulaukë net 7000 þiûrovø.Vyriausiuoju ðventës dirigentu buvo paskir-tas geriausiø Klaipëdos chorø vadovasA.Mikulskis. Antruoju vyriausiuoju dirigentuorganizacinis komitetas pakvietë Vydûnà,taèiau vokieèiø nacionalistai nei jam, neiTilþës lietuviø giedotojams neleido vykti áKlaipëdà ir dalyvauti ðventëje.

Nuskambëjus Lietuvos valstybës him-nui, jungtinis visø dalyviø choras, diri-guojamas A.Mikulskio, pritariant puèia-møjø instrumentø orkestrui, pagiedojoklaipëdiðkas giesmes �Prana�e didis� ir�Pilnos rankos�. Publika jas iðklausë sto-vëdama. Po to prasidëjo pasaulietiðkojiprogramos dalis. Didþiulis jungtinis A.Mi-kulskio diriguojamas choras skambëjoáspûdingai, ypaè atliekant È.Sasnausko�O kaip augtø�, S.�imkaus �Tekëjo sau-lelë�, A.Vaièiûno �Iðbëg iðbëgo�.

Ðventës pabaigoje A.Mikulskio mos-tams vël pakluso galingas bendras cho-ras, padainavæs tris lietuviø liaudies dai-nø harmonizuotes � J.Naujalio �Ant kal-no rugiai�, T.Brazio �Jau saulutë leidos�,S.�imkaus �Eisim, broleliai, namo� irÈ.Sasnausko �Kur bëga Ðeðupë�.

Antroji Klaipëdos kraðto dainø ðven-të pavyko ir meniniu, ir organizaciniu po-þiûriu.

Sudëtingø politiniø bei kultûriniø sàly-gø ir ávykiø fone 1938 m. liepos 9�10 die-nomis ávyko paskutinioji, treèioji visuotinëKlaipëdos kraðto lietuviø dainø ðventë.

Ðià ðventæ galima vadinti visos Lie-tuvos dainø ðvente, vykusia pamariokraðte, minint jo susijungimo su Lietu-vos valstybe penkiolikmetá ir Nepriklau-somybës dvideðimtmetá. Ðventëje daly-vavo 105 chorai ið visos Lietuvos. Tarpjø � 18 Klaipëdos kraðto chorø. Klaipë-dos miestui atstovavo �e�i chorai. Ið Di-dþiosios Lietuvos ðventëje dalyvavo 31

baþnytinis choras, 20 jaunalietuviø cho-rø. Ið viso ðventëje dalyvavo apie 3000dainininkø. Þiûrovø sulaukta apie 10 000.

Dainø ðventæ tarsi árëmino brangiau-si Klaipëdos kraðto lietuviams kûriniai:i� pradþiø, kaip epigrafas, skambëjogiesmë �Prana�e didis�, pabaigoje J.Ka-roso diriguojamas jungtinis choras pa-kiliai ir jaudinanèiai pagiedojo MaþosiosLietuvos himnu tapusià S.Ðimkaus dai-nà �Lietuviais esame mes gimæ�, o kar-tu su visais þiûrovais � V.Kudirkos �Tau-tiðkà giesmæ�.

Pagal senà tradicijà visas didesnesMaþosios Lietuvos giedotojø draugijødainø ðventes paávairindavo orkestrømuzika. Ðià, paskutiniàjà, Klaipëdoskraðto dainø ðventæ praturtino Kaunovalstybinio radiofono simfoninis orkest-ras, iðkilmingai pradëjæs ðventæ VytautoDidþiojo gimnazijos salëje. J.Kaèinskodiriguojama skambëjo R.Vagnerio ope-ros �Lohengrinas� áþanga ir L. van Bet-hoveno Penktoji simfonija c-moll. Bai-giant 1938 m. dainø ðventæ, Kauno sim-foninis orkestras kartu su Lietuvos cen-triniu �auliø sàjungos choru, dalyvaujantValstybës operos solistams J.Augaitytei,A.Kuèingiui ir S.Bacevièiui, Vytauto Di-dþiojo gimnazijos salëje atliko L. van Bet-hoveno oratorijà �Kristus Alyvø kalne�.Dirigavo M.Martinonis.

1938 m. dainø ðventë parodë, kadMaþosios Lietuvos bei Klaipëdos kraðtokultûros þmoniø, muzikø, chorvedþiø pa-stangos, dëtos dar nuo XIX a. pabaigos,davë puikiø rezultatø ir kad kraðto chori-në kultûra buvo aukðto lygio.

Maþosios Lietuvos dainø ðventës yrabrangus ir nuostabus mûsø muzikinëskultûros paminklas, kurá verta prisiminti,puoselëti ir tæsti.

1927 m. Maþosios Lietuvos dainø ðventës þiûrovai palydi eisenosdalyvius, vaizduojanèius LDK kunigaikðtá Vytautà ir jo palydà

Nuotraukos ið Klaipëdos MaþosiosLietuvos istorijos muziejaus archyvo


Paskutinájá XX a. deðimtmetá Lietuvojepasikeitus politinëms sàlygoms, aki-vaizdþiai pagausëjo mokslinio ir populia-raus pobûdþio darbø apie Maþosios Lie-tuvos kultûrà. Tai istorijos, kalbotyros, kny-gotyros, religijotyros, etnografijos, tauto-sakos, architektûros ir kt. srièiø tyrinëjimai,iðkiliø asmenybiø prisiminimø knygos, Ma-þosios Lietuvos enciklopedijos tomai. Et-nomuzikologijos baruose nuveikta taip patnemaþai. Moksliniuose þurnaluose spaus-dinami ávairiø autoriø straipsniai apieMaþosios Lietuvos liaudies dainas ir gies-mes, muzikos instrumentus. Monografijo-se �Rusnë�, �Lietuvininkø þodis�, dainørinkinyje �Bëgau jûruþëm� paskelbta be-maþ visa visuose Lietuvos archyvuoseesanti lietuvininkø liaudies dainø melodijømedþiaga. �Gyventi sugráþo� ir XIX a. lie-tuviðkø dainø melodijø rinkinys �Dainø bal-sai�. Tikrai yra kuo pasidþiaugti.

Tik spausdinti dainø þodþiai ir melo-dijos, net ir su komentarais, plaèiausiaistyrinëjimais, niekada neatstos gyvo bal-so skambesio. Veltui gaiðtume laikà ieð-kodami lietuvininkø dainø garso áraðø lie-tuviø liaudies dainø garso áraðø antologi-jose, kituose lietuviø etninës muzikos ára-ðø leidiniuose � XX a. jie á plokðteles tie-siog neátraukti, nors archyvuose tikrai yravertingø ir geros kokybës pavyzdþiø.

Anos Maþeivos padainuotø dainøkompaktinë plokðtelë ir transkripcijø rin-kinys Eit mergeli pajûriais � pirmoji Lietu-voje autentiðkø Klaipëdos kraðto dainøgarso áraðø publikacija, parengta Klaipë-dos universiteto Humanitariniø mokslø fa-kulteto Baltø kalbotyros ir etnologijos ka-tedros mokslininkø � etnomuzikologësdoc. dr. Linos Petroðienës ir dialektologodoc. dr. Jono Bukanèio.

Viena þymiausiø ir daugiausiai dainøpadainavusi lietuvininkë þvejo dukra AnaMaþeiva (Anikë Roga, Rogaitë) gimë 1894m. Karklës kaime. Ten beveik visà laikà irgyveno, tik senatvëje persikëlë á Sendva-rá, paskui á Klaipëdà. Mirë 1988 metais.

DovanosDoc. dr. Lina PETROÐIENË,

doc. dr. Jonas BUKANTISKlaipëdos universitetas

Eit mergeli pajûriais. Anos Maþeivospadainuotos Klaipëdos kraðto dainos. Klaipëda:Klaipëdos universiteto leidykla, 2006, 96 p.Sudarë Lina Petroðienë, Jonas Bukantis.

MaþajaiLietuvai

A.Maþeivos dainos, kuriø áraðø origi-nalai saugomi Klaipëdos universiteto Tau-tosakos rankra�tyno fonotekoje, uþra�ytos1979�1980 metais. Nors ir senyvo am-þiaus, ji buvo dar gana þvali, turëjo geràatmintá ir neblogai matë, tik dainuodamapavargdavo. Per kelis kartus padainavo vi-sas dainas, kurias prisiminë, bet sakë jau-nystëje mokëjusi daug daugiau. Uþraðinë-tojams dainavo mielai, labai dþiaugësi, kaddomimasi jos dainomis, visomis iðgalëmisstengësi jø kuo daugiau prisiminti. Jei me-lodijos neprisimindavo, pasakydavo norsþodþius. Apgailestavo, kad suradome jàper vëlai, anksèiau bûtø padainavusi daugdaugiau ir graþiau. Tai bene pati ðviesiau-sia ir maloniausia ið visø aplankytø Klai-pëdos kraðto dainininkiø.

Didþioji dalis tuomet padarytø áraðø �30 dainø � ir átraukta á ðá leidiná, kuris yrasvarbus ir labai brangus dël keleto dalykø.

Pirmiausia tai yra padëka ðio kraðtoþmonëms, kurie, nepaisant sudëtingø is-toriniø aplinkybiø, iðlaikë atmintyje unika-lius tautosakos, kalbos lobius ir jais pasi-dalijo. Ir tik todël, tyrinëdami Maþosios Lie-tuvos ir Klaipëdos kraðto kultûriná pavel-dà, galime naudotis ðiuo palikimu. Kitasdalykas � garso áraðuose áamþintas au-tentiðkas lietuvininkø melodijø ir kalbosskambesys, intonavimo subtilybës, atli-kimo stilius, nuotaika. Viso to neámano-ma kaip reikiant iðreikðti notografijos prie-monëmis. Apie tai jau XIX a. pradþioje ra-ðë Liudvikas Rëza.

Ir �iandien, norint iðmokti dainuoti lie-tuvininkø dainas, iðkyla daugybë klausi-mø: kaip jos buvo dainuotos, kaip jas rei-këtø dainuoti. Publikuojamieji áraðai yrapuiki mokymo ir mokymosi priemonë, ge-rai atskleidþianti Klaipëdos kraðto lietuvi-ninkø dainø stilistines ypatybes: dabarbus galima iðgirsti, kaip ið tikrøjø skam-bëjo ðios savitos melodijos ir þemaitiðkalietuvininkø tarmë.

Vertinga �i medþiaga ir kaip pirminismokslo �altinis. Kompaktinëje plokðtelë-

je esantys dainø garso áraðai yra restau-ruoti, t. y. specialia kompiuterine progra-ma kiek ámanoma pagerinta áraðo koky-bë. Gaila, kad kai kuriø dainø pradþia iðviso neáraðyta, todël áraðas pateikiamastoks, koks yra iðlikæs originalioje juostoje:keletas dainø yra be pirmosios eilutës, kar-tais ir pirmojo posmelio. Buvo sudëtinganuspræsti, kaip tai pateikti. Paprastai tokienepilni dainø variantai á plokðteles neátrau-kiami. Publikuojant A. Maþeivos dainas, todaryti nebuvo galima, nes Maþosios Lie-tuvos dainø áraðø, lyginant su kitø Lietu-vos etniniø regionø dainø melodijømedþiaga, yra daug maþiau. I� viso uþfik-suota kiek daugiau nei 700 lietuvininkømelodijø, ið kuriø maþiau negu pusë ára-ðytos magnetinëse juostelëse ar kitoselaikmenose. Prarasti 5�7 posmeliø dainosgyvà skambesá bûtø nedovanotina.

Viliamës, kad Eit mergeli pajûriaisdþiugins ir lietuvininkus, ir visus mylinèiusbei palaikanèius �io savito regiono dva-sinæ kultûrà.

Vakarøþemaièiai.

Vilnius: Lietuviøkalbos instituto

leidykla,2006, 212 p.

Sudarë JonasBukantis, AstaLeskauskaitë,Vilija Salienë.

Ði knyga ir kompaktinë plokðtelë yraantrasis serijos �Lietuviø tarmës mokyk-lai� leidinys. Jis skirtas vakarø þemai-èiams. Skaitytojams pateikti vakarø þe-maièiø áraðai saugomi Klaipëdos univer-siteto Tautosakos rankraðtyno fonoteko-je. Juos nuo 1973 metø surinko Klaipë-dos universiteto studentai ir dëstytojai.Knygoje tekstai uþra�yti fonetine transk-ripcija, tiksliai atspindinèia tarimà. Gretapateikti tekstø vertimai á bendrinæ kalbà,todël juos skaityti galës ir nemokantys tar-mës ar fonetinës transkripcijos þmonës.Visø tekstø garso áraðai pateikti kompak-tinëje plokðtelëje. Knygoje yra ir svarbiau-siø vakarø þemaièiø patarmës ypatybiøapraðas. Kadangi ði mokomoji knyga skir-ta moksleiviams, joje nemaþai vietos uþ-ima metodiniai patarimai bei klausimai,padësiantys geriau i�studijuoti tarmæ.Knygoje taip pat ádëta keletas kalbininkøstraipsniø apie vakarø þemaièiø patarmæ.Knygà pagyvina keliolika nuotraukø apietarpukario ir dabartiná Klaipëdos kraðtà.

Po Antrojo pasaulinio karo iðnyko la-bai daug kaimø, nyksta jie ir dabar. Todël


maþëja ir tarmiðkai kalbanèiø kaimo gy-ventojø, gausëja betarmiø miestieèiø. Ðisprocesas ypaè skaudus Klaipëdos krað-te. Tarmiðkai kalbanèiø vietiniø gyvento-jø liko visiðkai nedaug, buvusius kaimusprimena tik medþiø guotai plynuose lau-kuose � senosios kaimø kapinaitës. Norstarmës pastaruoju metu pradëtos vartotine tik buityje, vakarø þemaièiø tarmæ re-tai kas gali pasigirti girdëjæs.

Daugelio ðaltiniø liudijimu XV a. Klai-pëdos kraðte gyventa apie 8000 þmoniø,ið jø tik nedidelë dalis kalbëjusi vokiðkai.Net paèiame Klaipëdos mieste vokiðkaikalbanèiø þmoniø tada buvo nedaug. Su-prantama, kad tais laikais vokieèiø kalbalietuviø kalbà veikë neþymiai. Daugiau Klai-pëdos kraðto miestuose vokieèiø apsigy-veno tik XVII a., bet ir tada kalbos vienakitai didesnio poveikio neturëjo: vokieèiaigyveno miestuose ir buvo amatininkai, dar-bininkai ir valdininkai, lietuviai daþniausiaiásikurdavo kaimuose ir dirbdavo þemæ, nesdaugumai lietuviø vienintelis garbingas uþ-siëmimas � þemdirbystë. Tik neturintis þe-mës vargðas imdavosi amato ar þvejybos.Todël iki pat XIX a. vidurio vokieèiø kalbatik neþymiai paveikë lietuviø kalbà.

Nuo XIX a. pabaigos lietuviø kalbospadëtis ëmë blogëti. Nyko lietuviðkos mo-kyklos, lietuviø kalba traukësi ið vie�ojogyvenimo. Dar prastesnë padëtis susida-rë XX a. viduryje. Baigiantis Antrajam pa-sauliniam karui, daugelis ðio kraðto gy-ventojø emigravo arba buvo iðvaryti iðgimtøjø vietø. Kaimai ir miesteliai liko vi-siðkai tuðti � net paèiame Klaipëdos mies-te pirmosiomis pokario dienomis rasta tikapie 30 senøjø gyventojø.

Ið pasilikusiø arba gráþusiø daugumanetrukus buvo iðtremti á Vokietijà, kiti � áSibirà. Á Klaipëdos kraðtà atsikëlë þmonësið ávairiø Didþiosios Lietuvos vietø. DabarKlaipëdos kraðte vakarø þemaièiø tarmæbemoka vos 300�400 gana garbingo am-þiaus þmoniø. Jie iðsibarstæ po visà krað-tà, didesnës bendruomenës liko tik apiePriekulæ, Drevernà, Kintus, Saugas, Ðilu-tæ, taip pat ðiaurinëje Klaipëdos rajono da-lyje. Jaunesniø þmoniø, mokanèiø ðià tar-mæ, yra tik kelios deðimtys. Kurðiø nerijojekalbanèiø vakarø þemaièiø tarme nebëra.

Vakarø þemaièiø patarmë tyrinëta ne-daug, o garso áraðø paskelbti tik keli frag-mentai. �ia knyga kalbininkai ir stengiasiuþpildyti susidariusià spragà. Knygoje pa-teikiami autentiðki tekstai ir garso áraðaipadës skaitytojui pajusti vakarø þemaièiøkalbos groþá ir unikalumà. Ne vienam skai-tytojui tai gali bûti pirmoji paþintis su ðiasavita patarme. Daugeliui ne tik vakarøþemaièiø patarmë, bet ir Klaipëdos krað-to paproèiai, darbas, netgi specifinis gy-venimo bûdas gali bûti savoti�ka egzoti-ka. Todël tikimës, kad knyga patrauks netik Klaipëdos kraðto skaitytojà.

Kurðiø mariø regionui iki XX a. vidu-rio buvo bûdingos plokðèiadugnës ma-þos grimzlës burvaltës, dabar þinomosbendriniu �kurënø� pavadinimu.

Lietuvos jûrø muziejus pirmasisëmësi iniciatyvos atkurti ðias laivybospriemones ir panaudoti jas etnokultû-riniam turizmui bei edukacijai. 2001metø liepà á Kurðiø marias buvo nuleis-tas pirmasis kurënas. Nuo tada pradë-tas vykdyti etnokultûrinis projektas �Ku-rëno sugráþimas�, kurio tikslas � ska-tinti visuomenæ paþinti, saugoti ir racio-naliai panaudoti Kurðiø mariø baseinoregiono etnokultûriná paveldà.

Kiekvienais metais yra organizuo-jamos tarptautinës ekspedicijos, kuriosapima geografiðkai naujus regionus.

Pagal tarptautiná Europos Sàjungosprogramos INTERRG III B projektà �La-gomar� pristatomas etnokultûrinis gy-vosios istorijos projektas �Kurëno su-gráþimas�.

�Lagomar� tikslas � tirti gamtos irkultûros paveldà pietinëje Baltijos jû-ros pakrantëje. Ði tarptautinë moksli-në ekspedicija, kurioje su atkurtais is-toriniais laivais dalyvavo Vokietijos,Lenkijos ir Lietuvos atstovai, yra vie-nas ið svarbiausiø tarptautinio projek-to �Lagomar� renginiø.

Ðeðiolika dienø praleidusi po burë-

Laivybos istorija

Kurëno sugráþimas

Nika PUTEIKIENËLietuvos jûrø muziejaus ryðiø su

visuomene skyriaus vedëja

Lietuvos jûrø muziejaus plaukiojantis eksponatas �istorinë kurðiø burvaltë � kurënas � dalyvavo tarptautinëjeekspedicijoje Ðèecino mariose.

mis, kurëno águla, kuriai vadovavo Jû-rø muziejaus istorijos skyriaus vedëjasRomaldas Adomavièius, populiarinokultûriná turizmà, dalijosi patirtimi, kaipatkurti istorines burvaltes. Kartu su lie-tuviais plaukë vokieèiø istorikas MaikasSpringmanas (Maik Jens Otto Spring-man), Gdansko jûrø muziejaus specia-listai, studentai ið Vokietijos � Rostokoir Greifsvaldo universitetø.

Istorinë kurðiø burvaltë aplankë ne-maþai Lenkijos ir Vokietijos miesteliø,esanèiø Ðèecino mariø pakrantëse.�Kiekvienoje gyvenvietëje mûsø atplau-kimo garbei buvo surengta tikra ðven-të, � pasakoja R.Adomavièius. � Þmo-nës labai domëjosi kurënu, kuriameeksponavome kilnojamàjà parodà �Ku-rëno sugráþimas�. Ðèecino mariose ku-rënui plaukioti nebuvo lengva, nes josgilesnës nei Kurðiø, todël ten statomine plokðèiadugniai, o kyliniai laivai�.

Muziejaus specialistai pristatë kurë-nà ir Torgelove (Vokietija) vykusioje tarp-tautinëje mokslinëje konferencijoje �Se-nøjø laivø atstatymo problemos�, po ku-rios trys istorinës valtys � kurënas, Vo-kietijoje atstatytas senovës slavø laivasir cesbotas (Ðèecino mariø istorinë val-tis) � plaukë krikðèioniø misionieriausvyskupo Otto von Bambergo keliu.

�Mûsø ekspedicijø patirtis rodo, kadtai geriausias bûdas pristatyti Lietuvosjûrines tradicijas�, � sako muziejaus di-rektorë Olga Þalienë.

G.G

RA

ÞULE

VIÈ

IAU

S nu

otr.


Vytautas Gudelis gimë 1923 m. liepos13 d. A.Panemunëje Kaune, Lietuvos ka-riuomenës gydytojo Kazio Gudelio ir Mo-nikos Ðiðkaitës-Gudelienës ðeimoje.1929�1941 m. mokësi Panevëþio pra-dþios mokykloje ir berniukø gimnazijoje.Jau tuo metu domëjosi tolimø kraðtø ge-ografija, mokësi uþsienio kalbø, plaèiaisusiraðinëjo.

1941 m. pradëjo geologijos studijasVilniaus universitete. 1943�1944 dirbo Lie-tuvos geologijos tarnyboje. 1944�1947 m.tæsë studijas VU GMF ir ágijo geografijosspecialybæ. 1944�1949 vyresnysis labo-rantas ir asistentas Fizinës geografijos ka-tedroje, nuo 1949 m. rugpjûèio vyresny-sis dëstytojas Geologijos katedroje.

1951 m. V.Gudelis paskiriamas Lietu-vos MA Geologijos ir geografijos institutomoksliniu sekretoriumi, nuo 1954 m. � toinstituto mineraliniø þaliavø sektoriaus va-dovu, o 1959 m. iðrenkamas fizinës geog-rafijos sektoriaus vadovu. 1963 m. reorga-nizavus Geologijos ir geografijos institutà,geografijos krypties sektoriai jungiami prieMA Zoologijos ir parazitologijos instituto.1965 m. sudaromas Geografijos skyrius,V.Gudelis toliau vadovauja fizinës geog-rafijos sektoriui. 1978 m. profesorius ge-ografijos m. dr. Vytautas Gudelis skiriamasZoologijos ir parazitologijos instituto direk-toriaus pavaduotoju moksliniam darbui,pavedant eiti ir Geografijos skyriaus vado-vo pareigas bei toliau vadovauti fizinës ge-ografijos sektoriui, kuris 1980 m. pavadi-namas Baltijos krantø dinamikos ir geolo-gijos laboratorija. 1990 m. Mokslø akade-mija vietoj Geografijos skyriaus ákuria Ge-ografijos institutà, ir V.Gudelis pradeda eitiðio instituto direktoriaus pareigas. 1990 m.spalio 31 d. ávykus rinkimams V.Gudelisatleidþiamas ið Geografijos instituto direk-toriaus pareigø, lieka Baltijos krantø dina-mikos ir geologijos laboratorijos vadovu.Nuo 1991 m. pradþios, pablogëjus svei-katai, V.Gudelis iðeina á pensijà.

Vytauto Gudelio ilgameèiai mokslo ty-rimai apëmë geomorfologijà ir kvartero ge-

ologijà, neotektonikà ir paleogeografijà,krantø dinamikà bei kitas geografijos beigeologijos kryptis. Pirmieji jo darbai, pa-skelbti 1954�1955 m., buvo skirti Kurðiømariø sedimentogenezei ir Kurðiø nerijossandarai bei geologinei raidai. Jo atliktødarbø rezultatai su bendraautoriais apiben-drinti monografijose �Baltijos jûros geolo-gija� (1976 m., rusø k.; 1982 m., lenkø k.)ir �Baltijos jûros kvartero istorija� (1979 m.,anglø k., kartu su L.K.Kenigsenu).

Vytauto Gudelio � mokslininko keliasbuvo nuoseklus. 1954 m. jis apgina geo-logijos ir mineralogijos mokslø kandida-to disertacijà tema �Baltijos jûros geolo-ginë raida vëlyvajame glaciale ir postgla-ciale Lietuvos TSR ir Kaliningrado sritiesribose�. 1956 m. jam suteikiamas vyres-niojo mokslinio bendradarbio vardaskvartero geologijos specialybëje. 1959 m.V.Gudelis kartu su A.Basalyku tampa vals-tybinës mokslo premijos laureatu. 1968m. V.Gudelis apgina geografijos mokslødaktaro disertacijà �Pabaltijo reljefas irkvartero dariniai�. 1969 m. jam suteikia-mas profesoriaus vardas. 1980 m. moks-lininkas i�renkamas Lietuvos MA nariu ko-respondentu, o 1994 m. � MA tikruoju na-riu � akademiku.

Vytauto Gudelio publikacijos apimakeliolika mokslo krypèiø. Jis pirmasis pra-dëjo kompleksinius Baltijos jûros geolo-gijos, paleogeografijos, krantø dinamikosir neotektonikos tyrimus, dalyvavo for-muojant lietuviðkosios geografinës krað-totvarkos pagrindus. Profesorius sudarëpirmuosius Pabaltijo ir Lietuvos neotek-toninius þemëlapius (1960 m.), Kurðiømariø nuosëdø (1951 m.) ir Baltijos jûrosdugno reljefo (1975 m.) þemëlapius. Bejau minëtø monografijø, pats arba su ben-draautoriais parengë stambius veikalus:�Baltijos jûra� (1960 m.), �Kurðiø nerija�(1970 m.), �Svarbiausios Lietuvos geo-morfologiniø tyrimø problemos� (1959 m.,rusø k.), ,,Baltijos jûros dugno nuosëdølito- ir biostratigrafija� (1985 m., rusø k.).

1998 m. V.Gudelis iðleido stambià api-

Akademikas

Áþymusis Lietuvos geologas,geografas, okeanologas, Lietu-vos mokslø akademijos tikrasisnarys, profesorius, habilituotasgamtos mokslø daktaras Vytau-tas Gudelis ðeðiasdeðimt savodarbo ir aktyvios mokslinës

VytautasGudelis1923-07-13�2007-07-17

bendrinanèià monografijà �Lietuvos ájû-ris ir pajûris�. Ði knyga, kaip teigë auto-rius, jam yra pati mieliausia. Knyga su-prantama ir eiliniam skaitytojui, aiðkiai ið-dëstytos þinios apie Baltijos jûrà ir pajûrá,Kurðiø nerijà, formuojamas realesnis ðiosLietuvos dalies ávaizdis, prognozuojamajûros ateitis. Monografija paraðyta remian-tis mokslininko ir gausaus jo mokiniø bû-rio bei bendraautoriø atliktø tyrinëjimøduomenimis. Knygoje iðspausdintosV.Gudelio sukurtos eilës apie jûrà: �Ðtor-mas�, �Prie paminklo Liudvikui Rëzai�,�Pamario varpai�. Ðie eilëraðèiai (O �tor-me, a� tavim þaviuosi!) puikiai atspindi au-toriaus pasaulëjautà, jo gyvenimo credo.

Dideli V.Gudelio nuopelnai lietuviðkosterminijos srityje. Mokslininko dëka atsira-do ir prigijo apie 340 naujø moksliniø ter-minø. Tai atsispindi iðleistuose leidiniuose:�Geologijos ir fizinës geografijos terminø þo-dynas� (1956 m., rusø�lietuviø k.), �Geolo-giniø terminø þodynas� (1953 m., lietuviø,rusø, vokieèiø, anglø, prancûzø, lenkø k.),�Jûros krantotyros terminø þodynas� (1993m., lietuviø, rusø, vokieèiø, anglø k.). Didþiu-lëmis pastangomis profesorius baigë rengtiir 2006 m. buvo i�leista jo knyga �Lietuvospajûrio þvejø marinistikos ávardai� � auto-riaus þodþiais, galinti bûti �savotiðku pamin-klu bebaigianèiai iðnykti senøjø Lietuvos pa-jûrio þvejø ðnekai�.

Nuo 1963 iki 1982 m. profesorius bu-vo þinomo tarptautinio Baltijos jûros geo-logijos ir geografijos mokslinio leidinio�Baltica� sudarytojas ir redaktorius. 1960m. buvo iðleisti stambûs V.Gudelio reda-guoti mokslo darbø rinkiniai (anglø k.),skirti XIX tarptautiniam geografø kongre-sui Stokholme ir tarptautinio geologø kon-greso XXI sesijai Kopenhagoje. 1958�1990 m. profesorius redagavo mokslináleidiná �Geografijos metraðtis� (27 tomus).Buvo nuolatinis Lietuvos enciklopediniøleidiniø autorius bei konsultantas, MA lei-diniø redakciniø kolegijø narys.

veiklos metø atidavë Baltijosjûros krantø ir gelmiø tyrinëji-mui. Akad. V.Gudelis � pasau-lyje þinomas mokslininkas,Upsalos universiteto (Ðvedija)garbës daktaras, EuroposSàjungos Jûrø krantø apsaugos

Vytautas Gudelis 2001 metais


V.Gudelis lankësi Lenkijoje, Èekoslo-vakijoje, Vokietijoje, Suomijoje, �vedijo-je. Lundo, Turku, Helsinkio, Oulu ir Up-salos universitetuose, skaitë Baltijos jû-ros geografijos ir geologijos paskaitas.Keliolika Europos kalbø mokantis moks-lininkas buvo kvieèiamas á ávairias tarp-tautines mokslo organizacijas. 1961 m.Varðuvoje V.Gudelis tapo Tarptautinës sà-jungos kvarterui tirti (INQUA) ir jos komi-sijø nariu korespondentu, Tarptautinësgeofizikø ir geodezininkø sàjungos Ho-loceno komisijos nariu, buvo ávairiø uþ-sienio mokslo organizacijø dalyvis.

Ávertinant mokslininko veiklà Baltijosjûros ir jos krantø tyrinëjimuose bei plë-tojant tarptautiná moksliná bendradarbia-vimà, 1992 m. Upsalos universitetas su-teikë V.Gudeliui garbës daktaro vardà.1995 m. akademikas iðrinktas EuroposSàjungos krantø apsaugos asociacijos(EUCC) garbës nariu.

Visà savo gyvenimà profesorius dirbopedagoginá darbà. V. Gudeliui vadovaujantbuvo parengta apie 30 disertacijø geologi-jos ir geografijos mokslø daktaro (kandi-dato) laipsniui ágyti. Nuo 1952 m. V.Gudelisvadovavo daugiau kaip 40 mokslinio tyri-mo temø, dalyvavo keliuose tarptautiniuo-se projektuose, rengë ir dalyvavo valstybi-nës reikðmës mokslinëse ekspedicijose.V.Gudelis � jûros krantø dinamikos tyrinëji-mo mokyklos ákûrëjas ir vadovas, þemësplutos naujausiø judesiø (neotektonikos) ty-rimø pradininkas Lietuvoje.

Akademiko Vytauto Gudelio moksli-në kûryba yra labai vertinama, o moksli-ninko autoritetas � nepralenkiamas. Savodarbais V. Gudelis pelnë tarptautiná pripa-þinimà. Jo plunksnai priklauso apie 700mokslo darbø. Ávairûs moksliniai straips-niai buvo skelbiami ðalies ir uþsienio ðaliømokslo leidiniuose ir periodikoje. Prof.V.Gudelis buvo aktyvus geografijos ir gam-tos mokslø þiniø skleidëjas, plaèiai þino-mas mokslo þmoniø tarpe ir visuomenë-je. Prieð keletà metø didþiuliai jo sukauptibibliografiniai rinkiniai perduoti Lietuvosmokslø akademijos bibliotekai, kurioje su-darytas V.Gudelio asmeninis fondas.

Visø já paþinojusiø atmintyje VytautasGudelis iðliks kaip neeilinë asmenybë, dë-jusi fundamentalius pamatus platiems Bal-tijos jûros geologinës istorijos tyrinëjimams.

Prof. habil. dr. Algimantas GRIGELISLietuvos MA narys korespondentas

asociacijos garbës narys,Lietuvos geografø draugijosnarys, tarptautinio þurnalo�Baltica� ákûrëjas ir ilgametisredaktorius, valstybiniømokslo premijø, tarptautiniofondo �Via Baltica� laureatas.

Ð.m. kovo 10 d. �Klaipëdoje� AdelëÞièkuvienë graþiai pakalbino senà ma-riø þvejà, kilusá ir prieðkarinio Stariðkiøkaimo, uþraðë jo autentiðkus prisimini-mus apie nesëkmingà bëgimà kopo-mis á Rytprûsius ir labai nelengvà su-gráþimà atgal. Vytautas Liaudanskis ra-ðiná papildë gana vykusia spalvota þve-jo nuotrauka, ateityje tapsianèia istori-ne relikvija. Pradëtà pokalbá apie legen-domis virtusius pamario kraðto þvejus,jø nuveiktus reikðmingus darbus, ðei-mø buitá, profesinæ patirtá reikia tæsti.Esant abejingiems savo bendraamþiølikimams paminëti, greit bëgantis laikasgali viskà nusineðti á uþmarðtá, nebeat-kuriamà jaunesniø kartø.

Ið dviejø ðimtø per 1957�1958 m.laikotarpá mano paþintø Pamario krað-to þvejø, gaudþiusiø þuvis pagal manoiðduotus verslo bilietus-knygeles kietaisvirðeliais ir nuotraukomis, iki ðiandienþinau tiktai vienà gyvà � Boleslovà An-tanavièiø, iðsaugojusá gerà atmintá, darpavaikðtantá be lazdos ir, be abejo, pel-nytai vadinamà ne tik Rusnës salos le-genda. Boleslovas uþ Jonà Freginà iðStariðkiø keleriais metais senesnis � gi-më 1924 m. kovo 8 d. Kaiðiadoriø rajo-no Jageloniø kaime maþaþemio ûkinin-ko (keturi broliai ir trys seserys) ðeimo-je. Tëvo Vinco pakalbintas kuo norëtøbûti uþaugæs, ðis sûnelis aiðkiai pareikð-davo, kad siekti dideliø mokslø ir liktiþemdirbiu jis tikrai nenori, kad já labiauvilioja þvejo amatas, þinomi apylinkësvandens telkiniai su graþia natûraliagamtine aplinka. Tokiam vaiko pasirin-kimui abu tëvai labai neprieðtaravo, obûsimasis þvejys jau Antano Smetonosprezidentavimo laikais savarankiðkaipasigamino dvibradá, gantiná tinklaitá,keletà venteriukø ir jais iðmoko þuvau-ti. Tais laikais vandenys buvo þuvingi irmenkai brakonieriø nuþvejoti. Tuo tar-pu prieðkario þydai ir aukðti valdininkaiuþ lydekà, lynà ir kitokià þuvá mokëjogerà kainà. Paauglys gautø pajamø daláatiduodavo tëvams, o likusius pinigusiðleisdavo tinklams atnaujinti ir savo as-meniniams reikalams.

Anksti paties pasirinktame gyveni-mo kelyje senasis þvejys buvo nepa-

prastai laimingas þmogus � vaikystëjenebuvo nubaustas uþ nelegalià þvejy-bà; per karà sulaukæs pilnametystës ið-vengë tarnybos Reicho darbo bûriuo-se Vokietijoje; pokario laikotarpiu � ka-rinës tarnybos Raudonosios armijosdaliniuose. Slapstydamasis tëvø sody-boje neiðëjo partizanauti á miðkà ir ne-pateko á daþnokai apsilankiusiø piktøsaugumieèiø bei milicininkø nagus. Pa-sibaigus karui Tolimuosiuose Rytuosesu Japonija, pradëjus gráþti á namus de-mobilizuotiems suluoðintiems ir svei-kiems �frontovikams�, labai daug rizi-kavæs karo prievolininkas �pacifistas�irgi lengvai legalizavosi tëvo ûkyje ir, nebe tëvo konkreèios materialinës para-mos, ásigijo tarybinio pilieèio pasà beblogø atþymø. Po kiek laiko Boleslovasið laikraðèiø ir radijo laidø suþinojo, kadvaldþia kvieèia þvejus ir ðiaip darbinin-kus vykti dirbti á atkuriamus ir naujusþuvies pramonës objektus Klaipëdoskraðte. Be to, buvo þadëta apmokëti vi-sas persikëlimo iðlaidas.

Á Rusnæ su þmona Ieva Boleslovasatvaþiavo 1947 m. spalio mënesá be di-delio kraièio ir savo reikðmingesniø pi-niginiø santaupø. Veltui negaiðdamaslaiko, ásidarbino prieð metus ásteigtojeRusnës valstybinëje þuvies ámonëje�goslove� ir apsigyveno kartu su kitaisatvykëliais ið Dzûkijos eþeringo kraðtoÐyðkrantës kaimo didþiausiame name,paliktame vokieèiø ðeimos, suspëjusiospasitraukti á Vakarus artëjant frontui. Pometø atbëgëlis þvejys buvo priimtas ákà tik Rusnëje susikûrusià E.Telmanoþvejø artelæ, vadovautà Petro Budrio,tarpukario Lietuvos pasienieèio. Skirtin-gai nuo daugumos kitø artelës þvejø,suburtø á visokio dydþio grandis, Bo-leslovas dvejus metus darbavosi atski-rai, skirtas þuvies sugavimo uþduotissëkmingai vykdë pasiskolinta irklinevaltimi ir vien tik savo rankomis pasi-gamintais medvilniniais baidomaisiaistinklaièiais, tëviðkëje vadinamais aba-rais arba gantais. Dël tokio þvejybos bû-do rusakalbiai �goslovo� virðininkai supaðaipële Boleslovà vadindavo �rybakodinoènik�. Þvejo �vieniðiaus� gautospajamos uþ sugautà mariose ir upëse

Paþuvauti

Gamtos m. dr. Kazys GAIGALAS

mariose ir Skirvytëjdar norëèiau


þuvá, lyginant su uþdarbiu gimtinëje, bu-vo gerokai didesnës ir leido normaliai kurtiþvejiðkà ðeimos buitá.

1950 m. rudená artelës valdyba geraipasiþymëjusá energingà þvejà perkëlë ávietinio nusenusio lietuvininko MykoloAdomaièio vadovaujamà grandá, gau-dþiusià þuvis traukiamuoju tinklu 300 milgio seklioje mariø priekrantëje tarp Skir-vytës ir Atmatos þioèiø. Ði 6 vyrø gran-dis be pastoviai paskirto buksyrinio mo-torinio laivo sunkiai vykdë planines þu-vies sugavimo uþduotis. Vyrai á þûklavie-tes leisdavosi Pakalnës upe ir ið jø suþuvies laimikiais á Rusnæ daþniausiai gráþ-davo paryèiui, sunkiai varydami plokð-èiadugnes valtis irklais prieð srovæ. Pa-sak B.Antanavièiaus, spëjusio tapti gran-dies vadovu, tais laikais praleistø darbovalandø þvejyboje niekas neskaièiavo.Atidavæ þuvá priëmimo punktui, per nak-tá nemiegojæ þvejai dar privalëjo dervaimpregnuotà tinklà iðkrauti ant karèiø pa-kilos � karø dþiovinimui.

Siekiant intensyvinti þvejybos verslà,1952 m. rudená artelës vadovai Boleslo-và uþ profesiná nuovokumà ir verþlumàieðkant naujoviø smarkiai pakylëjo karje-ros laiptais � visuotiniame þvejø susirin-kime já iðrinko valdybos nariu ir 50-iesþvejø brigadininku. Be to, kaip ganareikðmingà paskatinimà galima vertintileidimà dviem berniukais padidëjusiaiðeimai apsigyventi Skirvytëlës kaime pa-liktoje erdvioje vokiðkoje sodyboje. Perketverius brigadai vadovavimo metusRusnës salos þvejø gyvenime ir buityjeávyko keletas reikðmingø pokyèiø. Dviþvejø grandys po 8 þmones pirmà kartàmariø istorijoje pasistatë traukiamuosiustinklus 800 m ilgio ir iki 7 m aukðèio beipradëjo naudotis Kriukø laivø gamybosdorëmis su dyzeliniais varikliais. Neblo-gai apsirûpinæ kitokiu þvejybiniu inven-toriumi, þvejai per trumpà laikà pasiekëiki tol Rusnëje nebûtø laimëjimø. Uþ dar-bo rodiklius socialistiniame lenktyniavi-me juos daþnai minëjo spaudos ðaltiniai,buvo kalbama radijo laidose, gamybi-niuose ir ðventiniuose þmoniø susibûri-muose. Keli þvejybos grandininkai, pa-þymëti garbës raðtais, lankësi net Mask-voje vykusioje þemës ûkio parodoje.

Baigiantis praëjusio amþiaus ðeðtajamdeðimtmeèiui dideliø planiniø þuvies su-gavimo uþduoèiø vykdymas Kurðiø ma-riø baseine ëmë aiðkiai strigti. Nemalo-niai padëèiai iðtaisyti dideli valdþios vyrainaujai paskirtam artelës pirmininkui Ado-mui Fiodorovièiui Slepakovui, kilusiam iðZarasø kraðto, patarë didþiàjà þvejø bri-gadà iðskaidyti á keletà maþesniø padali-niø, pavadintø gamybinëmis grandimis.Po tokios reformos maþaraðtis nepartinisBoleslovas Antanavièius tapo 8 þvejø

grandininku, savo jë-gomis pasistaèiusiø800 m ilgio tinklà. Pervienerius metus gran-dininkui pavyko áro-dyti, kad sumaniaieksploatuojant trigu-bai ilgesná ir dvigubaiaukðtesná tinklà gali-ma efektyviai apþve-joti gilesnes mariøþûklavietes, þvejødarbo naðumà padi-dinti keletà kartø ir, otai labai svarbu, � iðesmës palengvintiþvejø darbà valtyseárengus suktuvus-vin-dus sunkiam dervuo-tam tinklui iðtraukti.

1958 m. vasaràvietoj þvejø artelës sunedideliu 54 ha pa-galbiniu ûkiu Ðyðk-rantës kaime ásikûrëRusnës valstybinisþuvininkystës ûkis,kurio þinion perëjobeveik visa salos te-ritorija, þuvies apdo-rojimo ámonë ir apie100 nuolatiniø þvejø.Naujo direktoriausHenriko Nekroðiaus

liu upiniu traukiamuoju tinklu stintas perjø nerðto migracijà.

Nuo praëjusio amþiaus septintojo de-ðimtmeèio pabaigos, pradëjus dirbti in-þinieriui Henrikui Beresnevièiui, baigu-siam studijas Kaliningrado þuvininkystësir þuvies pramonës technikos institute,þvejybos verslo technologija Rusnëje darsparèiau progresavo. Pavyzdþiui, inþinie-riaus parodytos iniciatyvos dëka keturiosþvejø grandys vietoj doriø ir listerbotø sumediniais korpusais ir anstatais pradëjonaudoti plieninius motobotus su pakan-kamai galingais dyzeliniais varikliais. Bo-leslovas ir kiti þvejai pirmà kartà pasista-të naujus kaproninius tinklus � klipius,impregnuojamus lateksu ir nereikalau-janèius daþno jø iðkrovimo á krantà dþio-vinti. Kad þvejams lengviau bûtø trauktitinklà, ûkiø dirbtuviø pagamintose plokð-èiadugnëse valtyse, vadinamose �mari-nëmis� ir pagal bendrà iðvaizdà pana-ðiose á kopininkø kurënus, pirmà kartàbuvo ádëti patogûs eksploatuoti varikliai.Vien tik dël keliø naujoviø taikymo Bo-leslovo þvejø grandis tapo operatyves-në, saugesnë ir pajëgi þûklauti tolesnë-se nuo Rusnës uosto mariø vietose,áskaitant ir Neringos pakopio valkðnastarp Ðarkuvos ir Pervalkos. Plaukiant átolimas þûklavietes ir tebeesant ðiltokam

Senasis þvejys B.Antanavièius (ið kairës) su padëjëju spendþiaunguriná venterá Kurðiø mariø pakrantëje (prieð iðeinant á pensijà)

ásakymu Boleslovas liko tø paèiø þvejøgrandininku ir gana profesionaliai gaudëþuvis mariø platybëse. Be to, per 1960m. ávestà ilgà þvejybos draudimo periodà� nuo balandþio 20 d. iki rugsëjo 1 d. (kaipir dabar) � netinginiavo kaip kiti. Vengda-mas visokiø darbø þemës ûkyje, sëkmin-gai gaudydavo ungurius, karosus, rau-des, plakius ir kitokias nelimituotas þuvisþolëtose mariø álankëlëse, uþtakiuose,senvagëse savo paties pasigamintaisventeriukais. Þvejyboje naudojamà nedi-delæ plokðèiadugnæ valtá meistriðkai vari-nëdavo po meldynus ir kitokios augali-jos plotus staèias vienu ilgu irklu. Uþ tokásugebëjimà Boleslovà pagirdavo ne tik-tai ûkio vadovas su brigadininku ErèiuJurgenaièiu, bet ir atitinkamo pagerbimonusipelnydavo i� auk�èiausiø sostinëssveèiø, atvykusiø pamedþioti anèiø su ge-ru valèiø stumdytoju. Boleslovas graþiaibendravo su senojo vietinio þvejo Ado-mo Goberio grandies vyrais ir buvo ne-priekaiðtingai ávaldæs vëgëliø gaudymosubtilybes po ledu Skirvytës vagoje kom-binuota tinklø, kuolø ir venteriø uþtvara-vartais. Pasitaikius vëjuotiems orams ma-riose, kitokioms geroms progoms, mëg-davo paþvejoti þiobrius, vëgëles, sterkus,karðius, salaèius plaukiamaisiais tinklai-èiais Nemuno deltos atðakose ir specia-


orui, grandis nepamirðdavo apsirûpintipakankamu kiekiu ledo gabalø þuvies lai-mikiams atðaldyti. Dël to á krantà atveþtaþuvis atrodydavo ðvieþia, nepriekaiðtin-gos kokybës.

Á pensijà senasis þvejys iðëjo 1992 m.subyrëjus valstybiniam þuvies ûkiui á 8 pri-vatizuotus kompleksus, bûdamas 68 me-tø ir palydëjæs Anapilin penkis þvejybosverslo Rusnëje vadovus. Uþ garbingai uþ-tarnautà nepertraukiamà 45 metø darbostaþà, nemaþas pajamas uþ sugautas þu-vis valdþia paskyrë neblogà pensijà. Ið-ëjæs ið aktyvios þvejybos Boleslovas ta-po bendrovës �Rusnës þvejys� reikðmin-gu akcininku ir uþsiëmë namuose ávairiøþvejybos árankiø gamyba pagal privatinin-kø uþsakymà. Paklaustas, kaip vertina bu-vusio ûkio iðdraskymà ir dabartinæ þuvi-ninkystës bûklæ saloje, senolis neiðven-gë pasipiktinimo jausmø protrûkio dël ávy-kusios negerovës. Suþinojæs, kad UAB�Rusnës þvejys� praëjusiø metø pabaigo-je bankrutavo, kad akcijas ir visoká turtà(uostà, laivus, tinklus, sandëlius ir kt.) su-pirko ne Rusnës salos þvejai, o atvykëliaiið kitur, legendinis þvejys dar labiau nusi-minë ir pasakë, kad jis dël galimo þuvi-ninkystës atsikûrimo ateityje aiðkiai ap-èiuopiamos vizijos neturi.

Pastaruoju metu senolis daugiausialaiko praleidþia jaunesniojo sûnaus Albi-no vaikaièio Gedimino pavyzdingai tvar-komoje sodyboje. Á savo brangià visaisatþvilgiais sodybà Skirvytëlëje ant pat Vo-rusnës kranto Boleslovas ateina retkar-èiais, turëdamas tikslà parymoti ant se-nojo suolo netoli vokiðkojo ðulinio su átai-sytu mechaniniu siurbliu, nostalgiðkai pa-màstyti, kas buvo gero ar peiktino jo pa-sirinkto gyvenimo kelyje. Paskutiná kartàsenàjá þvejà, keletà deðimtmeèiø kartu susûnumi Albinu sàþiningai ir iðmintingai tal-kinusá ichtiologijos laboratorijos vykdytuo-se tyrimuose, buvau atsitiktinai sutikæskovo viduryje prie 2005 m. palaidotosþmonos kapo su atneðtomis gëlëmis. Dëlsveikatos þvejys nedejavo, o tarytum juo-kaudamas tarstelëjo: �O paþuvauti ma-riose ir Skirvytëj, kaip bûdavo gerais lai-kais, vis dar norisi�. Ðtai tokie þodþiai, ið-tarti su neslepiama ðirdgëla, ir paskatinomane paraðyti ðá raðiná.

Rusnë

P.S. Valstybës nepriklausomybësatkûrimo metais (1991�2006) þvejy-bos verslas Rusnës saloje (þvejøsostinëje) sunyko: likviduota didelëþuvies apdorojimo ámonë, tvenkininëþuvininkystë ir pati �Rusnës þvejys�bendrovë. Dabar þvejybos versluuþsiima tik keli pavieniai þvejai �Rusnë jau nebe Lietuvos þvejø garsisostinë!

�Idëja atgaivinti Nemunà kilo prieðtrejus metus, tuomet buvo parengta ga-limybiø studija. 2004 m. Valstybinis tu-rizmo departamentas prie LR ûkio mi-nisterijos pradëjo ágyvendinti Nemunoprieplaukø statybos bandomàjá projek-tà. Jis átrauktas á Valstybës investicijøprogramà ir yra finansuojamas valsty-bës biudþeto bei PHARE lëðø. Bendraprojekto vertë � 2,67 mln. eurø (dau-giau kaip 9 mln. litø), 2,15 mln. eurøfinansuojama PHARE lëðomis, 0,52mln. eurø � nacionalinio bendrojo finan-savimo lëðos�, � apie projektà pasako-ja Valstybinio turizmo departamento di-rektorius Alvitis Lukoðevièius.

Projektas apima net penkiose ap-skrityse esanèias dvylika savivaldybiø:Ðilutës, Jurbarko, Ðakiø, Kauno, Kaiðia-doriø, Varënos, Prienø rajonø bei Aly-taus, Kauno, Pagëgiø, Birðtono ir Drus-kininkø miestø savivaldybes.

�Prieplaukos iðdëstytos paèiosegraþiausiose ir populiariausiose pane-munës vietose � prie kultûriniø, istori-niø objektø, buvusiø piliø. Pavyzdþiui,Druskininkuose upeiviai galës pramo-gauti neseniai atidarytame viename di-dþiausiø vandens parkø Lietuvoje, taippat pasilepinti SPA centruose.

Atplaukus á Kaunà, antrà pagal dydáLietuvos miestà, keliautojø laukia ávairiospramogos, Paþaislio vienuolynas, kiti kul-tûros paveldo ir sporto bei pramogø cen-trai�, � pasakoja Ûkio ministerijos valsty-bës sekretorius Gediminas Miðkinis.

�Nuo Kauno þemyn Nemunu prasi-deda turistiniø laivø marðrutas, vedantis áþymiàsias panemunës pilis, dvarus, se-novines baþnyèias. Zapyðkis, Vilkija, Se-redþius, Veliuona ir Panemunë � tai mies-teliai ir kaimai, kur Nemuno vaizdinguo-se krantuose áamþinti Lietuvos istorijos liu-dininkai � baþnyèios, pilys, dvarai.

Jurbarko rajonas gausus piliavieèiø,dvarvieèiø ir parkø. Ypaè áspûdinga Pa-nemunës arba Gelgaudø pilis, pasta-tyta XVII a. pradþioje.

Ðiauriausiame Ðilutës rajono taðke,Ventës rage, galima susipaþinti su re-èiausiais Lietuvoje paukðèiais ir stebëtijø þiedavimà.

Galiausiai á Kurðiø marias atplaukækeliautojai galës mëgautis Klaipëdossiûlomomis Jûrø muziejaus, delfinariu-mo pramogomis, Juodkrantës bei Ni-dos ramybe�, � Nemuno trasà pristatoG.Miðkinis.

Visose Nemuno prieplaukose áreng-tos bunos, tvirtinimo árenginiai, pakran-

Upiø laivybos entuziastai nuo ðios vasaros á savo marðrutusgali átraukti ir didþiausià Lietuvoje vandens greitkelá �Nemunà. Uþ Europos Sàjungos lëðas svarbiausios Lietuvosupës pakrantëse árengtos naujos prieplaukos. Toks iðskirti-nis projektas Lietuvoje ágyvendinamas pirmà kartà, nes ikiðiol Nemune prieplaukø praktiðkai nebuvo...

Vidaus vandens laivyba

NemunoMilda MANOMAITYTË

vingiuose �

prieplaukosnaujos

Ávairias sveikatos ir groþio procedû-ras siûlo ir Birðtonas � ðis kurortas garsë-ja mineraliniø vandenø gydyklomis ir Ne-muno vingiø apsupta gamtos ramybe.

Rumðiðkëse poilsiautojai galës su-sipaþinti su lietuviø tautos kultûriniu pa-likimu ir aplankyti garsiausià ðalyje Liau-dies buities muziejø.


tëse pakloti grindiniai, suformuotos aikð-telës, sumontuoti ir pastatyti pontonai,lauko baldai, informaciniai stendai.

�Á projektà neáeina darbai, susijæ su pri-ëjimo ir privaþiavimo iki prieplaukø keliøárengimu, krantiniø aplinkos sutvarkymu,prieplaukø eksploatavimu, saugios laivy-bos garantavimu, stovyklavieèiø vandensturistams árengimu ir kt. Ðiuos darbus LRVyriausybë 2004 m. geguþës 19 d. nutari-

Apskritis Savivaldybë Prieplaukos Prieplaukospavadinimas tipas

Klaipëdos apskritis Ðilutës sav. Nemuno Rusnës stacionarideltos regioninis parkasPagëgiø sav. Panemunës mobiliPagëgiø sav. Bitënø mobili

Tauragës apskritis Jurbarko r. sav. Pilies I mobiliJurbarko r. sav. Veliuonos mobiliJurbarko r. sav. Seredþiaus mobiliJurbarko r. sav. Mituvos stacionari

Marijampolës apskritis Ðakiø r. sav. Plokðèiø mobiliKauno apskritis Kauno r. sav. Vilkijos mobili

Kauno r. sav. Zapy�kio mobiliKauno m. sav. Kauno mariø stacionariKaiðiadoriø r. sav. Rumðiðkiø mobiliPrienø r. sav. Prienø mobiliBir�tono sav. Bir�tono stacionari

Alytaus apskritis Alytaus m. sav. Alytaus stacionariVarënos r. sav. Merkinës mobiliVarënos r. sav. Li�kiavos mobiliDruskininkø sav. Druskininkø stacionariI� viso : 6 stacionarios; 12 mobiliø

mu Nr. 599 rekomendavo atlikti savivaldy-bëms, patvirtindama priemones Nemunoprieplaukø funkcionavimui garantuoti. Sa-vivaldybës, kurioms pagal jungtinës veik-los sutartá bus perduotos visos prieplau-kos, turës rûpintis ir tolesne jø prieþiûra.Pastaèius ir árengus prieplaukas, prie jø bû-tina toliau plëtoti vieðàjà infrastruktûrà�, �sako Turizmo departamento direktorius.

Jurbarkiðkio Seimo nario Sauliaus La-pëno manymu, prieplaukø prieþiûrai ir eks-ploatacijai reikëtø ieðkoti vieno operato-riaus. Projektu nuo pat pradþiø aktyviai be-sidomintis Seimo narys siûlo visø projektedalyvaujanèiø savivaldybiø merams siekti,kad bûtø surengtas tarptautinis konkursas

surasti kompanijà, kuriai bûtø pavesta pri-þiûrëti prieplaukas ir garantuoti nuolatiná ke-leiviø plukdymà Nemuno þemupiu.

Su nauja vandens turizmo trasa jau su-paþindinti ðalies ir uþsienio turizmo agen-tûrø, þiniasklaidos atstovai, verslo, apskri-èiø, savivaldybiø bei suinteresuotø institu-cijø atstovai. Projekto lëðomis lietuviø ir uþ-sienio kalbomis bus iðleistas Nemuno van-dens turistinës trasos vadovas, reklaminisbukletas, prieplaukø lankstinukai.

�Prieplaukø árengimas � pirmas, betne paskutinis ambicingas projektas, ku-rá ágyvendina Ûkio ministerija ir Valstybi-nis turizmo departamentas prie Ûkio mi-nisterijos.

Tolesnë vandens turizmo plëtra ir at-eities planai siejami su Lenkijos�Baltarusijos Augustavo kanalu. Kuriamibendri planai su Kraðto apsaugos minis-terija dël Vilhelmo kanalo atidarymo tu-ristams. Mes sieksime, kad Nemunu kur-

tinëje trasoje projektus vykdo bei finan-suoja ir kitos institucijos. Ûkio ministerijaskyrë per 3,5 mln. Lt paramà Ðakiø rajo-no savivaldybës (partnerës � Kauno ir Aly-taus rajonø savivaldybës) projektui � dar4 mobiliø prieplaukø árengimui Nemunoupëje � Gelgaudiðkio (Ðakiø r.), Kulautu-vos (Kauno r.), Raudondvario (Kauno r.),Punios (Alytaus r.). Ûkio ministerijos ása-kymu 10 proc. ðios sumos finansuoja sa-vivaldybës savo lëðomis.

suotø kruiziniai laivai, vël plaukiotø laivaiið Kauno á Nidà, o ateityje maþesni laivaigalëtø atplaukti ir á aukðtupio prieplau-kas�, � puikia didþiausios Lietuvoje upësperspektyva tiki A.Lukoðevièius.

Nemuno vandens turistinëje trasojegreitu laiku infrastruktûros sàlygos dar la-biau gerës, infrastruktûros gausës. Prie-plaukø árengimo Nemuno vandens turis-

Mild

os M

ANO

MAI

TYTË

S nu

otr.


Susisiekimo ministerija su VÁ Vidausvandens keliø direkcija, ágyvendindamosapie 10 mln. Lt vertës projektà �Komplek-sinis vidaus vandenø kelio Nemuno upeir Kurðiø mariomis Klaipëda�Kaunas su-tvarkymas pritaikant krovininei ir keleivi-nei laivybai�, finansuojamà ES lëðomis(ES lëðø dalis � apie 7,5 mln. Lt), pasta-tys ir rekonstruos dar dvi keleivines prie-plaukas � Kauno (Kauno m.) ir Uostad-vario (Ðlutës r.).

Leidëjos þodis

Atplaukianèius sutinkame dþiazo rit-mu, nes dþiazas, kaip ir vëjas, iðlaisvinamûsø sielas ið kasdienybës seklumø irnuskraidina jas á kupinà galimybiø kû-rybos pasaulá.

Mûsø jûros vartai, mûsø durys ir �ir-dys atviros.

Dþiazo ir vëjø miestas, ðvenèiantissavo 755-àjá gimtadiená, sako: �Sveiki at-vykæ!�

Nuoðirdþiai JûsøZita TALLAT-KELPÐAITËÞurnalo leidëja

Mano Klaipëda,Tu � vyriausia tarp Lietuvos miestø.Tavo veidà vagojo veik aðtuoniø ðimt-

meèiø raukðlës. Prie Danës upës, Kur-ðiø mariø ir Baltijos jûros vandenø Tavestatë ir gynë, puolë ir degino, këlë ið pe-lenø ir dabino, plëðë ir niekino, dalinosiir valdë, garbino ir mylëjo.

Tave vadino ávairiais vardais.Po tavo dangum skambëjo vokieèiø

ir kurðiø, prûsø ir ðvedø, þemaièiø ir pran-cûzø, anglø ir rusø kalbos.

Tave prausë Baltijos bangos, o perjûrà atûþæ vëjai sëjo Tavo ðirdyje atvirosminties ir laisvos dvasios sëklà.

Ðiandien Tavo vardà tariame lietuvið-kai. Jis aidu atsigirsta anapus jûros, irvisi keturi vëjai pasauliui neða þinià apiemiestà, kuriame ðakas skleidþia viltingosateities medis.

Mes mojame krantinëje iðplaukian-tiems linkëdami vëjo, nes tik vëjas burë-se suteikia laivui gyvybæ.

Per pastaruosius penkerius me-tus Baltijos jûros uostai tapo grei-èiausiai auganèia kruizinio turizmorinka pasaulyje. 2006-aisiais net 2,3mln. turistø pasirinko atostogautikruiziniu laivu plaukdami á Baltijos ða-lis, o visuose regiono uostuose krui-ziniai laineriai ðvartavosi net 2079kartus. Ðios turizmo rûðies augimas2005 m. sudarë 13 proc., o pasauly-je � maþiau nei 9 procentus.

�Baltijos kruizø� projekto partne-riai, bendradarbiaujantys pagal IN-TERREG III B programà, jau trejusmetus pleèia veiklà. Projektas iðgar-sëjo ir yra apdovanotas svarbiausiuDanijos prizu uþ geriausià rinkodarosveiklà kaip pirmasis didelis tarptauti-nis projektas, kuriame bendrai veik-

Kruizai

Ina ÐIDLAUSKIENË

Britai plauksá Baltijà

lai susijungë visos deðimt ðioje rin-koje dalyvaujanèiø ðaliø ir svarbiau-sios suinteresuotos grupës � net 36partneriai: 19 miestø savivaldybës,uostø direkcijos, turizmo informaci-niai centrai. Ðalia pagrindinio projek-to tikslo bendromis pastangomis re-klamuoti Baltijos jûros uostamiesèiusJAV kruizø turizmo rinkoje prasidëjokampanija pasiekti ir plaèià Didþio-sios Britanijos rinkà. Su Danijos tu-rizmo informacijos centru LondoneJungtinei Karalystei ir Airijai �Visit Den-mark� sudaryta sutartis, pagal kuriàðis centras ásijungia á mûsø rinkoda-ros veiklà ir tampa Baltijos uostamies-èiø �ruporu� britø salyne. Èia platina-mas specializuotas þinynas �Baltijoskruizai�, kur kruiziniø linijø operato-riams pateikiama visa reikalinga in-formacija apie Baltijos uostus kaip pa-trauklø turizmo tikslà. Rengiamosspaudos konferencijos specializuo-tai spaudai, informacija apie viliojan-èià perspektyvà kruizu lankytis mû-sø uostuose jau paskelbta �Times�laikraðèio elektroninëje versijoje. An-glijos ir Airijos turizmo agentûroms in-ternetu organizuojami mokymai apieBaltijos ðalis, uostamiesèius. Moky-mo kursas kelioniø agentams sutei-kia bûtiniausiø þiniø apie mûsø ðalis,miestus ir kà juose galima pamatyti,nes sëkmingai parduoti prekæ, ðiuoatveju � kruizà, agentas gali tik þino-damas apie jà kiek galima daugiau.Baigæ mokymo kursà agentai gaunasertifikatà. Sukurta speciali svetainëir potencialiems turistams. Joje apsi-lankæ gali dalyvauti elektroninëje vik-torinoje ir laimëti kelionæ dviem krui-zu á Baltijos ðalis, kurià dovanoja kom-panija �Fred Olsen Cruises�. Keliau-jant kruizu po Baltijos ðalis turistusypaè vilioja galimybë kiekvienà rytàatsibusti vis kitoje, turinèioje gausø is-toriná ir kultûriná paveldà ðalyje, patirtinepakartojamø áspûdþiø dar negir-dëtuose miestuose.

�Visit Denmark JK ir Airijai� direk-torius Henrikas Kahnas ir �Baltijoskruizø� projekto direktorius Bo Ny-landstedas Larsenas vadovaus to-lesnës bendros veiklos planavimuiir kitais metais. Ðios partnerystës dë-ka Klaipëdos uostamiestis tampa visplaèiau þinomas pasaulyje ir pa-trauklus jûriniam turizmui.

Klaipëdà vis daþniau lanko kruiziniai laivai

Sta

sio

VA

ITE

KÛ

NO

nuo

tr.


Klaipëdos Algirdas KAMARAUSKAS

Klaipëdos valstybinio jûrø uostodirektorius infrastruktûrai,

doc. Olga BELOUSKlaipëdos universitetas,

Ekologijos katedra,dr. Saulius GULBINSKAS

Klaipëdos universiteto Baltijospajûrio tyrimø ir planavimo

institutas

Klaipëdos

Europos Sàjunga atvërë Klaipë-dos uostui galimybæ pasinaudoti jos fon-dais plëtojant uosto infrastruktûrà, tech-nologijas, atliekant mokslinio tyrimo dar-bus, keièiantis þiniomis ir patirtimi, tokiubûdu pritraukiant á Klaipëdos uostà kro-viniø ir keleiviø srautus, investicijas, ga-rantuojant uosto saugumo ir gamtosau-giniø reikalavimø laikymàsi.

Klaipëdos uostui ypaè vertinga daly-vauti Europos Sàjungos ið dalies finan-suojamame INTERREG III B programosprojekte �Coastman� � �Baltijos jûros re-giono kranto zonos valdymas� (angl. Co-astal Zone Management in the Baltic SeaRegion). Tai aplinkosaugos projektas, ku-riame nuo 2004 m. VÁ Klaipëdos valstybi-nio jûrø uosto direkcija, Klaipëdos univer-sitetas ir Klaipëdos regiono aplinkos ap-saugos departamentas dalyvauja partne-riø teisëmis. Projektas siekia nustatytibendrus veiksmus sprendþiant aplinkosapsaugos, subalansuotos plëtros ir kon-fliktø valdymo problemas septyniø Balti-jos jûros valstybiø kranto zonose.

Projekto partneriai �vedijos, Vokieti-

jos, Suomijos, Estijos, Lietuvos, Latvijosir Rusijos mokslo, verslo, savivaldos iruostø administracijø atstovai analizuojaaplinkos problemas ir vertina Baltijos jû-ros kranto zonos eksploatacijos rizikà,siekia sukurti geresnæ kranto zonos val-dymo sistemà organizuodami seminarus,�vietimo programas, ekspertizes, ben-draudami su atsakingomis ir sprendimuspriimanèiomis institucijomis.

Be to, norint geriau suprasti ir iðspræstikranto zonos konfliktus, projekto metu bu-vo apþvelgti aktualiausi gamtosauginiaiklausimai bei valdymo prioritetai, apiben-drinta Baltijos jûros uostø sprendimø pri-ëmimo procesø patirtis, pristatytos gam-tiniø, ekonominiø bei socialiniø konfliktøvaldymo rekomendacijos, panaudotosávairios ðvietimo programos. Projekto�Coastman� partneriai siekia tausojanèiaiplëtoti kranto zonà Baltijos jûros regione.

Pagrindiniai projekto prioritetai yra: Baltijos jûros tarðos nafta ir jos pro-

duktais rizikos maþinimas; aplinkos bûklës iðsaugojimas; tarptautinis bendradarbiavimas ágy-

vendinant subalansuotos plëtros principus; idëjø mainai tarp suinteresuotø gru-

piø; sprendimai kranto zonos valdymui.

Projekto partneriaiProjekte dalyvauja septyniø Baltijos

ðaliø uostø direkcijos, savivaldybës, ðvie-timo ir mokslo institucijos, aplinkosaugosagentûros:

�vedija: projekto vadovaujantysis

partneris � Karali�kojo Stokholmo tech-nologijos instituto Industrinës ekologijoskatedra; Stokholmo miesto planavimo ad-ministracija;

Vokietija: TuTech Inovacijø centrasGmbH; Aplinkos ministerijos Hamburgoskyrius;

Suomija: Pietryèiø Suomijos aplinkoscentras;

Estija: Talino technologijos universi-tetas; Haapsalu savivaldybë;

Lietuva: VÁ Klaipëdos valstybinio jûrøuosto direkcija; Klaipëdos universitetas;Klaipëdos regiono aplinkos apsaugos de-partamentas;

Latvija: Latvijos universitetas; Ventspi-lio miesto taryba;

Rusija: Sankt Peterburgo politechni-kos universitetas; Sankt Peterburgo re-giono gamtos iðtekliø ir aplinkos apsau-gos komitetas; Rusijos valstybinis hidro-meteorologijos universitetas; Primorskovietos savivalda; Politechnikumo parte-rystës organizacija.

Giliavandenio uosto statyba �Klaipëdos partneriø INTERREG III B

programos projekto �Coastman�veiklos sritis

Keièiantis bendra patirtimi, kiekvienaðalis sprendþia sau rûpimus klausimus.Pavyzdþiui, plëtojant Hamburgo uostàaktualûs yra gilinimo darbai ir iðkastogrunto tvarkymas, Stokholme � naujonaftos terminalo statyba, Rusijoje � di-dþiausio Baltijoje naftos uosto Primors-ko plëtra, Ventspilyje � laisvojo uosto ir


uosto plëtra darnaus krantozonos vystymo link

uosto plëtra darnaus krantozonos vystymo link

VÁ Klaipëdosvalstybinio jûrøuosto direkcijawww.portofklaipeda.lt

Jorano BRUÞINSKO nuotr.

miesto santykiai, Estijoje � priekrantësvandens kokybës gerinimas.

Projekto vykdytojai Lietuvoje � VÁ Klai-pëdos valstybinio jûrø uosto direkcija,Klaipëdos universitetas ir Klaipëdos re-giono aplinkos apsaugos departamentas� nagrinëja Klaipëdos giliavandenio uos-to plëtros perspektyvas bei siekia i�skirti�io proceso galimus gamtinius ir sociali-nius konfliktus ir pateikti rekomendacijasjam sëkmingai valdyti. Klaipëda yra la-biausiai á ðiauræ nutolæs neuþðàlantis ryti-nës Baltijos jûros uostas.

Uostas per metus jis gali perkrauti iki35 mln. t ávairiø kroviniø (naftos produk-tø, biriø ir skystø tràðu, ro-ro kroviniø, kon-teineriø, generaliniø kroviniø, ðaldytømaisto produktø ir kt.). Klaipëdos uostokrovos rodikliai nuolat ir sparèiai auga.Per 2006 m. uoste perkrauta 23,6 mln. tkroviniø. 2007 m. tikimasi, kad krova pa-sieks 25 mln. tonø. Jei bus iðlaikyti tokiespartûs uosto krovos rodikliai, bus visi�kaiiðnaudoti uosto pajëgumai ir uostas ne-begalës priimti vis daugiau laivø ir apdo-roti vis didesniø laivø.

Be to, Europos Sàjunga ávairiais bûdaisskatina valstybes nares krovinius daugiaugabenti ne autokeliais, o jûra ir geleþinke-liais, todël Europos uostai sparèiai pleèiasavo infrastruktûrà, didina pajëgumus, kadgalëtø priimti vis didesnius laivus.

Kadangi uostas ásikûræs tarp Klaipë-

dos miesto ir Kurðiø nerijos, jis neturi ga-limybiø plëstis nei á plotá, nei á gylá. Todëluosto plëtros galimybës yra nagrinëja-mos ypaè atidþiai. 2004 m. Japonijos tarp-tautinio bendradarbiavimo agentûra Ja-pan International Cooperation Agency (JI-CA) iðnagrinëjo keletà Klaipëdos uostoplëtros variantø. Japonø kompanija atli-ko giliavandenio uosto studijà, pagal ku-rià nustatyta, kad Klaipëdos uostas turë-tø bûti pleèiamas ðiaurinëje dalyje tiesMelnrage. Ðio projekto esmë � supilti dirb-tinæ þemës salà apie 350 m nuo jûroskranto. Numatomas salos ilgis � 1,5 km,plotis � 700 m, gylis prie krantiniø � iki17,5 metro. Ðis projektas ne kartà buvosvarstomas Klaipëdos miesto tarybos po-sëdþiuose, já svarstant aktyviai dalyvaujaKlaipëdos miesto gyventojai.

Kranto zonos konfliktø valdymasplëtojant giliavandená uostà

Norint sëkmingai plëtoti giliavande-nio uosto projektà, jau dabar bûtina ið-skirti galimus gamtinius ir socialiniuskonfliktus, numatyti, kaip jø iðvengti.Svarbiausios gamtinës problemos bûtøðios: krantø erozija, priekrantës vandenskokybë, vandens ir nuosëdinës medþia-gos apykaita tarp mariø ir jûros, bioávai-rovës pasikeitimai. Labai svarbu, kadgreta planuojamos uosto statybos vie-tos yra saugomos teritorijos � Kurðiø ne-

rija ir Pajûrio regioninis parkas. Sociali-nës problemos: poveikis Melnragës gy-venvietei, turizmui ir rekreacijai, Klaipë-dos miesto ir uosto santykiai, þemës pa-skirties ir nuosavybës klausimai, visuo-menës poþiûris á giliavandenio uostoplëtrà. Taèiau neabejojama, kad giliavan-denis uostas yra reikalingas visos ðaliesekonomikos plëtojimui ir bus naudingaspajûrio gyventojams, kadangi bus sukur-tos naujos darbo vietos, padidës þmo-niø pajamos.

Taigi projektas �Coastman� apiben-drina tokiø giliavandeniø uostø statybostarptautinæ patirtá bei nustato metodus,kurie yra taikomi sprendþiant pana�iuskonfliktus pleèiant uostus, suteikia gali-mybæ ávertinti bei derinti visø kranto zo-nos iðtekliø naudotojø bei visuomenësinteresus. Projekto metu nustatyti visi su-interesuoti subjektai, gerinamas jø tar-pusavio bendravimas bei vykdomasðvietimas.

Klaipëdos universitetashttp://www.ku.lt

Plaèiau apie projektàhttp://www.coastman.se


BALTIJOS BANGØ SKALAUJAMADabartinë Klaipëdos apskritis yra Va-

karø Lietuvoje ir uþima didelæ Þemaitijosdalá. Ji unikali tuo, kad tai vienintelë ap-skritis prie Baltijos jûros ir Kurðiø mariø.Apskritis svarbi jûriniø verslø, rekreacijosir turizmo, pramonës ir þemës ûkio po-þiûriu. Uþimdama visà ðalies vakarinæ daláir ribodamasi su Telðiø ir Tauragës apskri-timis, ðiaurëje ji turi sienà su Latvija, pie-tuose � su Kaliningrado sritimi (RusijosFederacija). Visa tai jos geografinæ padëtádaro palankià tarptautiniams ekonomi-niams ryðiams, o Klaipëdos uostas � taiLietuvos jûros vartai á pasaulio vandeny-nus ir jûras. �ventojoje yra Palangos tarp-tautinis oro uostas. Pagal ekonominësplëtros indeksus Klaipëdos apskritis pre-tenduoja á geriausiai iðplëtotø Baltijos re-gionø pirmàsias vietas.

Didelæ dalá apskrities uþima Pajûrio þe-muma ir silpnai kalvoti Þemaièiø aukðtu-mos vakariniai ðlaitai, kurie sudaro palan-kias sàlygas þemës ûkiui. Þemës gelmë-se yra pramoninës naftos. Miðkø nedaug(24,7 proc. teritorijos), didesni Vaineikiø,Ðventosios, Vëþaitinës, Þàsyèiø ir kiti. Au-ga daugiausia puðynai, eglynai, miðrûs.Dalis jø turi rekreacinës reikðmës. Þemësûkio naudmenos uþima 54 proc. viso ap-skrities ploto, keliai � 2,1 proc., vande-nys � 10,2 proc., uþstatyta teritorija � 2,7proc., kita þemë � 6,3 procento. Didþiau-si vandens telkiniai � Baltijos jûra ir Kur-ðiø marios. Juos skiria Klaipëdos sàsiau-ris. Ðiaurinëje dalyje á Baltijos jûrà átekaÐventoji ir Bartuva, á Kurðiø marias perKlaipëdà teka Danë. 16 eþerø, jie nedi-deli (didesni Kalotës, Krokø Lankos,Kapstato ir kt.). Yra tvenkiniø (ið 36 di-desni � Agluonos, Skuodo).

Didelëje apskrities dalyje vyrauja jûri-nis klimatas. Klaipëdoje sausio vidutinëtemperatûra yra -3C°, liepos � +16,3°. Kri-tuliø per metus 711�892 mm.

Apskrityje daug dëmesio skiriamagamtosaugai. Èia yra draustiniø: Ápilties,Kurmaièiø, Apuolës kraðtovaizdþio istori-niai, Rambyno landðaftinis, Erlënø, Ðauk-liø, Kulaliø geologiniai, Minijos ichtiologi-nis, Nemuno deltos, Giruliø botaniniai zo-ologiniai, Klaipëdos (Vilhelmo) kanalohidrogeologinis. Svarbus yra Palangosbotanikos parkas su grafo Tiðkevièiausrûmø ansambliu. Kurðiø nerijos naciona-linis parkas átrauktas á UNESCO gamtosir kultûros paminklø sàraðà.

Apskrityje yra istorijos ir kultûros pa-minklø. Tarp þymesniø galima iðskirti pi-liakalnius (Apuolës, Þardës, Skomantø,

Veivirþënø, Vilkyðkiø), Klaipëdos piliavie-tæ, Kopgalio tvirtovæ, Birutës alkakalná, ne-ogotikiná Klaipëdos universiteto ansam-blá; baþnyèias (XVII a. gotikos ir renesan-so bruoþø Vieðpaties Apreiðkimo Ðvè.Mergelei Marijai baþnyèios ir pranciðko-nø vienuolyno kompleksas Kretingoje,XVI a. evangelikø liuteronø baþnyèia Kre-tingalëje ir XVI a. Skuode, XIX a. Ðv.apað-talo evangelisto Mato Veivirþënuose ir kt.).Naciø sudegintam Ablingos kaimui ir jonuþudytø gyventojø atminimui 1972 m.sukurtas Ablingos memorialinis ansam-blis (30 àþuoliniø skulptûrø).

Klaipëdos apskritá sudaro 7 miestø irrajonø savivaldybës.

GYVENTOJAI. LIETUVININKØ KRAÐTAS

Apskrityje 2007 m. pradþioje gyveno379,5 tûkst. þmoniø (ið jø 46,9 proc. vyrø

ir 53,1 proc. moterø). 1000 vyrø tenka1132 moterys. Nuo 1994 m. þmoniø skai-èius apskrityje sumaþëjo beveik 34 tûks-tanèiais. Gyventojai � daugiausia etniniaiþemaièiai ir lietuvininkø (Maþosios Lietu-vos autochtonø) palikuonys, puoselëjan-tys amþiais susiklosèiusià kultûrà. Po Ant-rojo pasaulinio karo Klaipëdos kraðte gy-ventojø skaièius labai sumaþëjo, o Klai-pëdoje ir jos apylinkëse gyventojø liko vie-na kita deðimtis. Á iðtuðtëjusá iki karo tirð-tai apgyvendintà kraðtà pokario metaissovietø valdþia ið kitø Lietuvos regionø(daugiausia Dzûkijos) prievarta gabenodarbininkus. Dalis þmoniø, gelbëdamie-si nuo tremties, atvyko patys. Atkuriantlaivynà á Klaipëdà atvyko arba buvo at-siøsti uosto specialistai ir jûreiviai ið Rusi-jos ir Ukrainos uostamiesèiø. Taip poka-

Klaipëdos apskritis � Baltijos uolaus darbo

Atkelta ið 7 p.


Apskritis, Teritorija, Gyventojaisavivaldybës, miestai km² Ið viso, Mieste Kaime Tankumas,

tûkst. þm./km²Klaipëdos apskritis 5209 380,6 277,3 103,3 73,1Klaipëdos m.sav. 98 187,3 187,3 - 1911,2Klaipëdos r.sav. 1336 48,4 17,4 31,0 36,2 Gargþdai 15,7 15,7 - Priekulë 1,7 1,7 -Kretingos r.sav. 989 45,9 23,3 22,6 46,4 Kretinga 21,4 21,4 - Salantai 1,9 1,9 -Neringos sav. 90 3,0 3,0 - 33,3Palangos m.sav. 79 17,7 17,7 - 224,0Skuodo r.sav. 911 24,6 7,5 17,1 26,9 Skuodas 7,6 7,5 -Ðilutës r.sav. 1706 53,7 21,1 32,6 31,4 Ðilutë 21,1 21,1 -

Klaipëdos apskrities savivaldybiø teritorija ir gyventojai 2006 metais

Klaipëda.Amatø diena


skalaujama, istorijos uþgrûdinta,sukurta

rio metais ið esmës pakito Klaipëdos krað-to gyventojø etninë sudëtis. Senieji lietu-vininkai ir jø palikuonys, susibûræ á savodraugijas, stengiasi atgaivinti senàsias tra-dicijas, gyvenimo bûdà.

Dabar gyventojø daugumà (84,2proc.) sudaro lietuviai. Gyvena rusø (11,4proc.; daugiausia Klaipëdoje � 21,3 proc.visø miestieèiø), ukrainieèiø (1,3 proc.),baltarusiø, lenkø, þydø ir kt. Katalikybæ ið-paþásta 71,9 proc. visø apskrities þmoniø,staèiatikybæ � 8,2 procento. Nuo senø lai-kø èia gyvena evangelikø liuteronø irevangelikø reformatø (1,9 proc.).

Apskrityje yra 9 miestai ir 1001 kaimas.Kaimai nedideli, didesni, turintys daugiaukaip 500 gyventojø, yra 47 (ið jø 15 turi per1000). Apskritis labai urbanizuota. Mies-tuose gyvena 72,8 proc. visø þmoniø. Da-lis jø ásikûræ senuosiuose miesteliuose �Ðvëkðnoje, Vëþaièiuose, Mosëdyje, Karte-noje, Rusnëje, Kretingalëje ir kt.

Gyventojø skaièius 2001-01-01 386,1Gimë 17,4Mirë 20,9Natûralusis prieaugis -3,5Atvyko 32,5I�vyko 34,5Migracijos saldo -2,0Gyventojø skaièius 2006-01-01 380,6

Gyventojø balansas, tûkst.

Vyrai Moterys

Gyventojø amþiaus struktûra savivaldybëse 2006 m., procentais

Gyventojø skaièiaus pokyèius lemianatûralusis jø judëjimas ir migracijos.1000 gyventojø 2000 m. gimë 10 vaikø, o2005 m. � 9,1. Gimstamumas kaimuose(10 �) didesnis nei miestuose (8,7 �).Suminis gimstamumo rodiklis apskrityje� 1,27. Gyventojø suraðymo duomenimisið 127,2 tûkst. gyvus vaikus pagimdþiu-siø moterø vienà vaikà turëjo 30,1 proc.,

Klaipëdos apskr.

Klaipëdos m. s.

Klaipëdos r. s.

Kretingos r. s.

Neringos s.

Palangos m. s.

Skuodo r. s.

Ðilutës r. s.

Vaikai

Darbingoamþiaus

Pensinioamþiaus

du � 44,6 proc., tris � 15,1 proc., keturis irdaugiau � 10,2 procento.

Gimstamumà daugiausia lemia san-tuokos, kuriø skaièius apskrityje nema-þëja. Nuo 2000 m. santuokø skaièius pa-didëjo nuo 1938 (1000 gyventojø 5 san-tuokos) iki 2304 tûkst. (6 �) 2005 me-tais. Atkreipia dëmesá tai, kad vidutinis pir-mà kartà besituokianèiø amþius yra: vyrø� 26,9, moterø � 24,7 metai. Iðtuokø skai-èius per tà patá laikotarpá kito nedaug �nuo 1938 (5 �) iki 2304 (6 �).

Apskrityje, kaip ir visoje Lietuvoje, gy-ventojai senëja. 2006 m. vaikai iki 15 me-

Gyventojø skaièius pagal lytá ir amþiaus grupesKlaipëdos apskrityje 2006 m. pradþioje

tø sudarë 18,1 proc. vi-sø gyventojø, darbin-go amþiaus þmonës �63,4 proc., pensinio �18,5 procento. 1000darbingo amþiaus gy-ventojø tenka 578 iðlai-kytiniai, ið jø 286 vai-kai ir 292 pensinio am-þiaus. Moterys sudaro66,5 proc. pensinioamþiaus þmoniø. Di-dþiausias vaikø pro-centas (daugiau kaip21) yra Skuodo ir Ðilu-tës rajonø savivaldy-bëse. Senëjimo indek-sas � 116 (didþiausias

� 129 � Klaipëdos miesto savivaldybëje).Vidutinis gyventojø amþius 2006 m.

Klaipëdos apskrityje buvo 37,9 (vyrø �35,6, moterø � 39,9) metø. Tikëtina vidu-tinë gyvenimo trukmë � 71,64 metø; vyrø� 65,50, moterø � 77,91 metø. Pagal ðárodiklá Klaipëdos apskritis atsilieka nuoKauno, Panevëþio ir Vilniaus apskrièiø.

Klaipëdos apskrities plëtros tempai

ypaè spartûs. Joje pirmoje buvo ákurtaekonomiðkai gerai funkcionuojanti laisvojiekonominë zona, nuolat pleèiamas uos-tas. Miestui ir visam kraðtui trûksta kvali-fikuotø darbuotojø, kurie dar turi bûti irorientuoti á jûrinius verslus, uosto ûká, van-dens transportà ir kt. Tokius specialistusrengia Klaipëdos universitetas, Lietuvosjûreivystës kolegija, Socialiniø mokslø ko-legija, kai kurios profesinës mokyklos.

A.Boso skulptûra ,,Ilgesio paukðtë� prieKlaipëdos universiteto


Sta

sio

VA

ITE

KÛ

NO

nuo

tr.


Priekulë � nedidelis miestelis prie keliotarp Klaipëdos ir Ðilutës. Vardas pirmà kar-tà paminëtas 1540 m., tada dar kaip Pami-nijos kaimo dalis prie perkëlos per Minijà.

Tokiø miesteliø Lietuvoje daug, taèiauPriekulë suvaidino svarbø vaidmená spau-dos draudimo laikais mûsø tautos kovo-je dël savo ra�to i�saugojimo. Dabar re-tai kas beprisimena, bet ji buvo vienas

PriekulëJuozas ELEKÐIS

Draustos lietuviðkos spaudos platinimo ðaltinis

svarbiausiø lietuviðkos spaudos leidimocentrø greta Tilþës, Karaliauèiaus, Ragai-nës, Klaipëdos ir Bitënø. Dël to Vilniausmokytojø namø Balio Petrulionio turistøklubo dalyviai kelionës po Maþàjà Lietu-và metu jà aplankë ne tik kaip raðytojosIevos Simonaitytës gyvenamàjà vietà, betir norëdami paþvelgti á miestelio istorijà.

Nors miestelis þymus, dël jo vardo kil-

mës dar padiskutuojama. Veikiausiai jisbus kilæs nuo senovëje èia seniûnu buvu-sio Luko Priekulos. Dar ai�kinama, kad var-das kilæs nuo akmenuoto Minijos vingio,kuris vadinamas Kulë. Tai taip pat ganalogi�ka � miestas prie Kulës. Þemaiti�kaiakmuo � kulys. Yra Kuliø miestelis, ávairiøsudëtingesniø formø akmenø, kurie seno-vëje galëjo bûti garbinami ir dabar tebe-vadinami stabakuliais (stabo akmuo). Jiestovëdavo gana keistose vietose. Maþei-kiø rajone, Ðerkðnënø kaime, vadinamas�Uþkeikta merga� akmuo gulëjo laukuo-se, bet netoli nuo senovinio kelio. Ir në vie-nam ûkininkui, net kolûkiui neatëjo mintisnukelti darbams trukdanèio akmens á ko-kià akmenø krûsmatà. Stabakulá pavogëtik prasidëjus sodybø graþinimo vajui kaþ-koks akmenø �kolekcininkas�.

Dabartinis Priekulës seniûnas bandoaiðkinti, kad vardas kilæs ið latviø kalbosir reiðkiàs dþiaugsmakalná. Deja, latviø kal-bos þodþiais to paremti neámanoma. Tuolabiau, kad miesteliui kuriantis èia jau gy-veno þemaièiai.

Vytautas jau 1413 m. raðë kryþiuo-èiams, kad Klaipëda pastatyta þemaièiøþemëje. Tà paþymëjo ir pilá statæ vokie-èiai. Taip pat þinome, kiek kartø þemai-èiai bandë atsiimti Klaipëdos miestà, nesniekada nepripaþino savo þemiø uþgro-bimo. Kartà jiems tai padaryti bandë pa-dëti net sembai, puolæ miestà ið jûros. Tuotarpu latviams artimesni kurðiai niekadanedalyvavo tuose puolimuose. Latviaibandë reikðti pretenzijas á Palangà ir Klai-pëdà tik Lietuvai atstaèius nepriklausomy-bæ, nes tos þemës carizmo buvo prijung-tos prie Kur�o gubernijos.

Priekulë nuo seno garsëja arkliø spor-tu, iðsiskiria savotiðka architektûra. Èia daugmûriniø pastatø, nes miestelis garsëjo ply-tomis, kokliais. Èia veikë didþiausias Prûsi-joje kokliø fabrikas, sovietmeèiu � kerami-

Dalios Matulaitës skulptûra�Ðventvakariø Ëvë�

Raðytojos Ievos Simonaitytës namas

Nijo

lës

KO

ÞEN

EVSK

AJO

S n

uotr.

�iose vietose prabëgosunki raðytojosvaikystë

Juoz

o EL

EK�I

O n

uotr.


Dabar beveik pusë pasaulio gyven-tojø rizikuoja nukentëti dël vieno ið dau-giau nei 90 miego sutrikimø. Tai galilemti rimtas fizines ir psichologines pa-sekmes. Be to, miego sutrikimai sustip-rina kitø ligø poveiká.

Per praëjusá amþiø vidutinis bendrasnakties miego laikas sumaþëjo daugiaunei 20 procentø. Paplitus pamaininiamdarbui, tolimiems skrydþiams reaktyvi-niais lëktuvais ir kitiems ðiuolaikiniamsmiego trikdþiams, problemos labaipadidëjo, pablogëjo gyvenimo kokybë,atsirado pavojus visuomenës saugu-mui dël keliuose ir pramonëje ávykstan-èiø nelaimingø atsitikimø.

Bent kartà gyvenime iki 50 proc. su-augusiøjø kentë ar kenèia dël vieno ardaugiau miego sutrikimø. Apie 13 proc.ðiø problemø yra sunkios ir gali pakenk-ti sveikatai. Tai uþmigimo ir miego pa-laikymo sunkumai, mieguistumo ir nuo-vargio dienos metu problema ir nesu-gebëjimas prisitaikyti prie pastovausmiego/bûdravimo reþimo. Daþnai ne-miga yra keliø simptomø derinys. Beto, specifiniai miego sutrikimai patysbûna pakankamai reikðmingi � gali su-kelti sunkias ligas, pvz., arterinæ hiper-tenzijà, miokardo infarktà, galvos sme-genø insultà ar net mirtá. Yra pastebë-tas glaudus ryðys tarp miego sutrikimøir psichiniø ligø.

Sutrikæs miegas pavojingas ir pa-vieniams þmonëms, ir visai pasaulio vi-suomenei. Pavyzdþiui, kai kurios eko-nominës situacijos yra nulemtos bûtentdabartinës gyventojø miego bûklës. Taisukelia didþiuliø nuostoliø, kurie gali bû-ti apibûdinami ekonomine iðraiðka (JAV18 mlrd. doleriø per metus praranda-ma dël sumaþëjusio darbingumo), fizi-nëmis problemomis (kai sutrinka mie-gas, 20 proc. padaugëja fiziniø proble-mø), psichiniais sunkumais (pusë visø

suaugusiøjø bûdami mieguisti sunkiaupriima sprendimus) ir emociniais sutri-kimais (miego problemos ypaè papli-tusios tarp serganèiøjø depresija, Alz-heimerio ir kitomis psichinëmis ligo-mis). Industrializuotose ðalyse kiekvie-nais metais dël miego sutrikimø, mie-go trûkumo ir mieguistumo dienà iðlei-dþiama milijardai nacionalinëms svei-katos prieþiûros iðlaidoms.

Miego sutrikimai turi átakos ir trans-porto saugumui. Nustatyta, kad apie20 proc. vairuotojø maþiausiai vienàkartà gyvenime yra uþmigæ prie vairo.Daþniausia masiniø transporto nelaimiøprieþastis yra nuovargis, dël kurio di-delëse sunkveþimiø autokatastrofoseþuvo treèdalis visø vairuotojø. Apie 50proc. mirtá sukëlusiø autokatastrofø yrapadarytos mieguistø vairuotojø. Permetus su miegu susijæ nelaimingi atsi-tikimai vien transporte nusineða tûks-tanèius gyvybiø, sukelia ðimtus tûks-tanèiø suþalojimø ir kainuoja milijardus.

Miego procesas. Miegas yra dina-minis procesas, kuris daþniausiai pa-sireiðkia tik naktá arba naktá ir po pietø(vadinamoji �siesta�, populiari Vidurþe-mio jûros ðalyse). Normaliai miegamareguliariai, kiekvienà parà. Miegas vei-kiamas 24 val. periodo svyravimø � die-nos-nakties ciklo. Anksèiau buvo ma-noma, kad miegas yra pasyvus proce-sas, kurio metu visos organizmo funk-cijos sulëtëja. Nors kûnas juda maþiau,taèiau galvos smegenyse vyksta kom-pleksiniai pokyèiai, kurie negali bûti pri-lyginami paprastam aktyvumo suma-þëjimui. Pvz., esant kai kurioms miegobûsenoms neuroninis aktyvumas pa-didëja 5�10 kartø. Kitas klausimas � ko-dël miegame? Manyta, jeigu miegometu organizmo funkcijos sulëtëja, taiilsimasi. Dabar miego tyrimo specialis-tai tuo abejoja. Didesnis aktyvumasbûdravime nesukelia ilgesnio miego, ofizinë ramybë bûdraujant nesutrukdouþmigti. Dauguma atsakymø, kodël

Miegas irProf. habil. dr.

Giedrius VARONECKAS sveikata

Miegas yra esminis gyvenimo poreikis, tokspat svarbus þmogaus sveikatai, kaip oras,maistas ir vanduo. Treèdalá gyvenimo þmonëspraleidþia miegodami. Kai miegame gerai,prabundame þvalûs ir pasiruoðæ pasitiktidienà, o kai miegas sutrinka, þmogaus orga-nizmas nustoja efektyviai funkcionuoti.

Klaipëdos universitetinës ligoninësMiego medicinos centro vadovas

kos gamykla. Buvo ir garsus alaus fabri-kas, konkuravæs net su Klaipëdos aluda-riais. Yra trys parkai: Klioðiø, Dvaro ir Vin-gio. Pastarajame vyksta svarbiausi rengi-niai. Jame auga pusantro metro storio ir 25m aukðèio àþuolas, pastatytos miesto isto-rijà menanèios skulptûros. XIX a. ákurtame12 ha parke 1919 m. skambëjo lietuviðkøchorø, kuriems dirigavo pats Vydûnas, dai-nos. Beje, buvo galima ir mûsø Dainø ðven-èiø pradþià nukelti á Vydûno laikus, nes jisprie Rambyno surinkdavo po kelis chorus.

1587 m. Priekulëje ákurta evangelikø-liuteronø parapija. Stovi 1885 m. pastaty-tas pa�tas, 1875 m. � geleþinkelio stotis.Jau 1924 m. priekuli�kis Buntinas þirgølenktynëse tapo Rytprûsiø èempionu. Darir dabar ið èia kilæ þirginio sporto meistraigarsina Lietuvà.

Svarbus miestelio indëlis á kultûrà. Èiaveikusi spaustuvë i�leido 260 knygø ir 9periodinius laikraðèius. Kunigo FrancoÐrëderio spaustuvëje buvo leidþiama irlietuviðka literatûra: kalendoriai, religinioturinio knygos kaimui, o gautos pajamosskiriamos prieglaudai i�laikyti. �i spaus-tuvë buvo pirmoji tai dariusi dabartinësLietuvos teritorijoje. F.Ðrëderio kapaspriþiûrimas iki �iol. F.Ðrëderio ápëdiniu ta-po Jurgis Traukys. Abu spaustuvininkaiiðleido tiek knygø, kad pagal lietuviðkøleidiniø apimtá iðkilo á ketvirtàjà vietà tarpMaþosios Lietuvos miestø.

1909 m. statytame buvusiame þandar-merijos pastate veikia Laisvës kovø ir trem-ties istorijos muziejus. To pastato kieme bu-vo numetami rezistentø lavonai. Muziejausvadovë Sabina Vinciûnienë. Pastatas geraiiðsilaikæs, iðlikæs rûsys, kur kankinti suim-tieji. Didelë, visà sienà dengianti partizanønuotrauka jos autoriui kainavo pusseptintømetø lageriø. Yra raðytojos Ievos Simonai-tytës memorialinis muziejus. Ra�ytojai pri-minti pastatyta Dalios Matulaitës skulptû-ra �Ðventvakariø Ëvë�. Priekulæ garsinaknygø apie Maþàjà Lietuvà autorius prof.habil. dr. Domas Kaunas, skulptorë DaliaMatulaitë, skulptorius Jonas Meðkelevi-èius, dailininkas doc. Linas Jankus, poetëir kritikë Paulina Þemgulytë.

Verta paminëti, kad po Pirmojo pasau-linio karo �iame kra�te buvo i�spausdintisavi pinigai. Jie net átraukti á Sovietø sà-jungoje iðleistà knygà apie numizmatikà,kurioje apibûdinti pinigai nuo seniausiølaikø. Deja, ten nëra minimas Lietuvos li-tas. Matyt, visaip stengtasi, kad bûtø pa-mirðtas net mûsø nepriklausomos vals-tybës egzistavimas. Priekulës kultûros na-mai turi net 30 kaimo kapelø, ðokiø ir vo-kaliniø grupiø, yra dvi vaikø ir jaunimochoreografijos grupës. Veikia èia dirbu-sio vokieèiø raðytojo Ernesto Vicherto var-du pavadinta dramos studija, nes raðyto-jas buvo ákûræs teatro mëgëjø trupæ.


mes miegame, yra labiau hipotezës, o neárodyti faktai. Sudëtingiausias klausimas� kokie mechanizmai sukelia miegà? Kolbuvo manoma, kad miegas yra neaktyviorganizmo bûklë, reikalinga poilsiui, ne-buvo reikalo ai�kintis, kokie mechanizmaisukelia uþmigimà ir palaiko miegojimà.Buvo manoma, kad kûnui pavargus sme-genø veikla sustoja ir taip uþmiegama. Ta-èiau tai netiesa. Nors visø miego mecha-nizmø dar neþinome, taèiau jau aiðku, kadegzistuoja smegenyse mechanizmai, ku-rie aktyviai sukelia ir vëliau palaiko mie-gojimo procesà.

Per pastaruosius 35 metus á miegàpradëta þiûrëti kaip á sudëtingà komplek-sinæ organizmo bûklæ, kuri nuo bûdravi-mo skiriasi ne kiekybiðkai, o kokybiðkaiir yra sukeliama bei palaikoma specifiniømechanizmø. Miegas, kaip bûsena skir-tinga nuo bûdravimo, gali bûti apibûdin-tas ðiais poþymiais. Pirma, miego metumes beveik nejudame (nevaik�tome, ne-kalbame). Antra, yra specifinë kûno pa-dëtis ir miegojimo vieta (daþniausiai sau-giai gulime). Treèia, labai sumaþëja or-ganizmo atsakai á ávairius dirgiklius ir sti-mulus (maþo intensyvumo garsas, prisi-lietimas). Ketvirta, miegas yra procesas,kuris gali greitai pakeisti savo kryptá (mesgalime greitai prabusti, skirtingai nuo ko-mos bûsenos ar mirties). Todël miegasbuvo tyrinëjamas, stebint ávairias organiz-mo bûkles ir registruojant ávairius fiziolo-ginius parametrus, ieðkant ryðio tarp jø.Taip buvo iðskirtos kelios miego stadijos.

Miego stadijos. Tradici�kai miego sta-dijos apibûdinamos �iais rodikliais: 1) gal-vos smegenø elektrinis aktyvumas, regist-ruojamas elektroencefalograma (EEG); 2)akiø judesiai, registruojami elektrookulog-rama (EOG), ir 3) sprando ar pasmakrësraumenø aktyvumas, registruojamas elek-tromiograma (EMG). Visi trys parametraipaprastai registruojami kartu ir i� jø poky-èiø sprendþiama apie budrumà ir pagrin-dines miego stadijas. Pirmà kartà EEG uþ-registravo 1929 m. �veicarø psichiatrasHansas Bergeris. Miegas plaèiau imtas ty-rinëti tik po 1935 m., kai Loomis su ben-draautoriais savo darbuose atskleidë ryðátarp EEG pokyèiø miego metu ir sàmo-nës bei elgesio pobûdþio. Pagal miegogylá ir EEG pokyèius jie suklasifikavo mie-gà á penkias stadijas, pavadindami jas A,B, C, D, E stadijomis. E.K.Aserinsky irN.Kleitmanas 1953 m. miego metu pa-stebëjo greitus akiø judesius, kuriø metubuvo registruojama panaði kaip ir bûdra-vime EEG bei kiti fiziologiniai organizmorodikliai. Tai paskatino paþvelgti á miegàne tik kaip á pasyvià, bet ir kaip á aktyviàorganizmo bûklæ.

Pagal EOG, EEG ir EMG poþymius or-ganizmo bûdravimo ir miego bûklës gali

bûti skirtingos. Remdamiesi �iø kriterijøpokyèiais miego metu A.Rechtschafenasir A.Kalesas 1968 m. parengë miego sta-dijø nustatymo kriterijus. Miegas skirsto-mas á lëtàjá ir greitàjá. Lëtasis miegas savoruoþtu pagal miego gilumà skirstomas áketurias miego stadijas. Ði klasifikacija dëlpaprastumo ir tinkamumo praktiniam dar-bui iðliko iki ðiø dienø.

Bûdravimas gali bûti aktyvusis ir pa-syvusis. Aktyviojo bûdravimo metu, kaiþmogus yra atsimerkæs ir reaguoja á ap-linkà, matome vadinamàjá aktyvøjá, arba�desinchronizuotà�, EEG paternà � þemovoltaþo (10�30 mikroV) greitas (16�25svyr./s) bangas. Kitas paternas � tai 20�40 mikroV, 8�12 svyr./s bangos, vadina-mos �alfa ritmu�. Jis bûdingas pasyvia-jam bûdravimui, kai asmuo guli atsipa-laidavæs ir uþsimerkæs. Aktyviojo bûdra-vimo metu matome daþnus arba retusakiø judesius, kurie priklauso nuo to, kaipaktyviai asmuo akimis tyrinëja aplinkà, irdidelio ar vidutinio raumenø tonuso.

I miego stadija. Alfa bangø aktyvumassumaþëja, EEG daþniausiai þemo volta-þo, miðriø daþniø, daugiausia 3�7 svyr./s, aktyvumas. Bûdingi lëti akiø judesiai.EMG tonusas yra tarp vidutinio ir þemo.

II miego stadija. Þemo voltaþo ir mið-riø daþniø EEG fone pasirodo �miegoverpstës�, t.y. 12�14 svyr./s sinusoidinësbangos ir �K kompleksai�, dvifazë dide-lës amplitudës lëtoji banga. Akiø judesiønëra arba jie labai reti ir EMG tonusas darvidutinio ar þemo lygio.

III miego stadija. Aukðto voltaþo (dau-giau 75 mV), lëtosios (2�4 svyr./s) ban-gos, dar kitaip vadinamos �delta� ban-gomis, kurios sudaro nuo 25 iki 50 proc.analizuojamojo periodo. EOG ir EMG to-kios kaip ir anksèiau.

IV miego stadija. Bûdinga tai, kad kie-kybiðkai padidëja �delta� bangø, jos su-daro daugiau kaip 50 proc. analizuoja-mojo periodo.

Aktyvusis miegas. EEG atsirandaþemo voltaþo mi�riø daþniø bangos. Jøfone gali bûti teta bangø, dar kitaip vadi-namø �pjûklo dantimis�. Ðiam miegui bû-dingi greitø akiø judesiø protrûkiai. EMGdaugiausia matyti raumenø tonuso iðny-kimas, taèiau gali bûti daug smulkiøjø rau-menø trûkèiojimø. Skiriamos dvi aktyvio-jo miego rûðys: toninis, kuriam bûdingaraumenø atonija ir þemo voltaþo miðriødaþniø bangos EEG, ir fazinis, kurio me-tu atsiranda greiti akiø judesiai ir greites-në miðriø daþnumø EEG. Aktyvusis mie-gas asocijuojasi su sapnais. Pabudinusið ðio miego, apie 80 proc. þmoniø prisi-mena sapnus. Raumenø atonija, atsiran-danti aktyviojo miego metu, apsaugo nuosapnø realizacijos ir motorinio aktyvumo.

I, II, III ir IV miego stadijos skiriasi EEG

pokyèiais, o organizmo fiziologiniø siste-mø bûklë yra panaði visose lëtojo miegostadijose. Aktyviojo miego metu fiziolo-giniø funkcijø pokyèiai yra prieðingoskrypties, o EEG labai primena bûdravi-mo EEG. Tai leido iðskirti dvi pagrindines,taèiau skirtingas miego bûsenas: lëtàjá iraktyvøjá miegà. Ðios dvi bûsenos miegometu cikliðkai keièiasi.

Miego ciklai. Sveikø jaunø asmenømiegas visuomet prasideda I stadija, kurigreitai pereina á II stadijà, o ði vëliau á III irIV miego stadijas. Miegas gilëja pamaþunuo I iki IV stadijos, jø neper�okdamas.Galimas tiktai perëjimas ið gilesnës mie-go stadijos á pavirðutiniðkesnæ arba bud-rumà. Pirmas lëtasis miegas paprastaitrunka apie 80 minuèiø. Po to, kai ið IV sta-dijos trumpam (maþdaug 1�3 minutëms)gráþtama á II stadijà, pereinama á aktyvøjámiegà, kuris trunka apie 10 minuèiø. Lë-tojo miego stadijø kaita, uþsibaigianti ak-tyviuoju miegu, sudaro pirmàjá miego cik-là (apie 90 minuèiø trukmës). Miego metupaprastai bûna 3�6 tokie lëtojo ir aktyvio-jo miego ciklai. Vakariniuose miego cik-luose vyrauja lëtasis miegas, ypaè III ir IVstadijos, o rytiniuose cikluose � proporcin-gai didesnis aktyviojo miego kiekis. Bûti-na paþymëti, kad vëlesniuose cikluose bû-na daug maþiau IV ir III miego stadijø arbajos visai neatsiranda ir rytiniuose cikluosevyrauja aktyvusis miegas ir II stadija.

Miego gilumas. Miegas nëra papras-tas EOG, EEG ir EMG paternø pasikarto-jimas lëtojo ir aktyviojo miego metu, betyra labai organizuota ávairiø fiziologiniøfunkcijø pokyèiø visuma. Koks miego gi-lumo, turint galvoje senà koncepcijà, kadmiegas � tai budrumo lygio sumaþëjimas,ryðys su atitinkamomis miego stadijomis?Perëjimas ið I stadijos á II, III ir IV lëtojomiego stadijas siejamas su subjektyviumiego gilëjimo jausmu, nes didëja pra-budimo slenkstis ir daugëja asmenø, ku-rie sakosi miegojæ, pabudinus juos tamtikromis stadijomis. Taèiau organizmo fi-ziologiniø funkcijø aktyvumas ávairiosemiego stadijose didëja arba maþëja pri-klausomai viena nuo kitos. Lëtasis mie-gas yra labiau pavirðutinis, lyginant su ak-tyviuoju miegu, nes pabudintas ið lëtojomiego þmogus sako miegojæs labiau pa-vir�utini�kai, negu pabudintas ið aktyvio-jo miego. Odos galvaninis aktyvumas, kaikuriø autoriø siejamas su emociniu iðkrû-viu, labiau iðreikðtas lëtajame miege. Rau-menø tonusas, kûno temperatûros regu-liavimas, kai kuriø �raphe nucleus� ir më-lynojo branduolio neuronø aktyvumastaip pat didesnis esant lëtajam miegui.Atvirkðèiai, tai, kad aktyvusis miegas yrapavirðutini�kesnis, parodo kai kuriø pa-kauðio srities galvos smegenø þievës neu-ronø aktyvumo padidëjimas, suintensy-


vëjusi kraujotaka galvos smegenyse, pa-didëjæs vegetaciniø funkcijø (pulsas, krau-jo spaudimas, kvëpavimas) variabilumas,elektroencefalogramos panaðumas á bûd-ravimo EEG, sapnavimas. Taigi apie mie-go gilumà galima kalbëti tiktai apskritai,nes vienos fiziologinës funkcijos labiau ið-reikðtos aktyviajame miege, kitos lëtajame.Terminas �miego gilumas� daþniausiai var-tojamas prabudimo ið miego á iðoriná dir-giklá, paprastai garsà, laipsniui nusakyti.Ðiuo poþiûriu þmoniø giliausios yra III ir IVmiego stadijos, nes, norint ið jø prabudin-ti, reikia didesnio intensyvumo garso.

Amþiaus átaka. Miego struktûra þmo-gui bræstant labai kinta. Naujagimis perparà miega apie 16�18 val., nes tai susijæsu greitai auganèio organizmo poreikiaisir jo miegas nëra grieþtai organizuotas,jis skirstomas tiktai á pasyvøjá ir aktyvøjámiegà. Tik apie ðeðioliktà amþiaus savai-tæ miego trukmë sumaþëja iki 14�15 val.per dienà ir iðryðkëja cikli�kas dienos-nak-ties paternas. Augant miego trukmë pa-maþu maþëja: 3�5 metø amþiaus vaikaimiega 12 val., 10 metø � maþiau kaip 10val., o paauglystëje miegas toliau trum-pëja, kol susiformuoja subrendusio þmo-gaus miego paternas. Vaikui augant, mie-gas vis labiau sutapatinamas su naktiesperiodu. Naujagimis miega su trumpomispertraukomis, nepaisydamas dienos-nak-ties cikli�kumo, o suaugæ asmenys daþ-niausiai miega naktá. Pastebëta, kad kuoþmogus vyresnis, tuo miega trumpiau (6�7 val.). Be to, pagyvenusiøjø miegas tam-pa labiau fragmentuotas, t.y. sutrikdomasprabudimø. Viena ið prieþasèiø yra ta, kadvyresni asmenys miegodami tampa jaut-resni triukðmui. Taip pat daþnai miegà su-trikdo ir ligos, kaip miego apnëja, peri-odiniø galûniø judesiø liga, kitos somati-nës ligos, taip pat ir krûtinës angina.

Senstant kinta ne tik bendra miegotrukmë, bet ir lëtojo ir aktyviojo miego san-tykis. Pastebëta, kad pamaþu maþëja gi-

ankstyvøjø centrinës nervø sistemos se-nëjimo poþymiø. Aktyvusis miegasry�kiausias yra naujagimiø (sudaro apie50 proc.), ypaè gimusiø prieð laikà. Ta-èiau vëliau aktyvusis miegas greitai ma-þëja ir, sulaukus 2 metø amþiaus, jis su-daro apie 20�25 proc. bendrojo miegotrukmës. Ðis procentas lieka pakankamaistabilus tiek paaugliø, tiek ir jaunø bei su-brendusiø þmoniø. Kai kurie autoriai pa-þymi, kad patologiniais senëjimo atvejais,pvz., sergant Alzheimerio liga, aktyvusismiegas sutrumpëja dël sumaþëjusios cho-linerginës funkcijos. Didelë aktyviojo mie-go trukmë pirmaisiais gyvenimo metaisai�kinama tuo, kad �io miego metu vysto-si smegenø þievë ir okulomotorinë siste-ma, formuojasi neuroniniai ryðiai. Kûdi-kiams, skirtingai nei suaugusiems, greita-sis miegas gali atsirasti tiesiai ið budrumo,praleidþiant lëtàjá miegà. Miego ciklø truk-më augant taip pat kinta. Kûdikiams mie-go ciklas trunka 50�60 minuèiø, o suau-gusiø þmoniø pailgëja iki 90�100 minuèiø.

Kiti veiksniai. Miego trukmæ veikia netik amþius, bet ir kiti veiksniai. Asmenimspo prastai miegotos ar nemiegotos nak-ties kitos nakties miegas ir jo struktûra ski-riasi nuo áprastinës. Miegas paprastai bû-na ilgesnis ir gilesnis, nes prabudimøslenkstis bûna padidëjæs. Tai rodo ir gi-laus lëtojo miego (III ir IV stadijos) padidë-jimas. Aktyvusis miegas po nemiegotosnakties atsigauna antrà ar treèià naktá, kaibûna atsigavæs delta miegas. Jeigu tamtikras miegas, lëtasis arba aktyvusis, dep-rivuojami specialiai arba farmakologinëmismedþiagomis, tai, atsistaèius natûraliammiegui, atitinkamos miego rûðies kiekis pa-didëja. Kliniðkai tai svarbu, nes, staiga nu-traukus vaistus, slopinanèius aktyvøjá mie-gà, padidëjæs ðios rûðies miegas gali i�pro-vokuoti ligas (miego apnëjà, angininiusskausmus, ðirdies ritmo sutrikimus).

Medikamentø poveikis. Vaistø varto-jimas taip pat gali sutrikdyti miegà ir jo

laus lëtojo miego, t.y. IVir III miego stadijø, ku-ris pakeièiamas pavir-ðutinio miego II ir I mie-go stadijomis. Daþnai60�75 metø þmonëms,ypaè vyrams, labai su-maþëja gilus lëtasismiegas, kol pagaliau vi-si�kai i�nyksta, ypaè IVmiego stadijos. Kai ku-rie autoriai tai aiðkinaneuronø morfologiniaispakitimais, sumaþinan-èiais jø �plastiðkumà�.Todël delta bangø su-maþëjimas miego me-tu gali bûti interpretuo-jamas, kaip vienas ið

struktûrà. Miegui turi poveiká ne tik vais-tai, vartojami miego ligoms, bet ir soma-tinëms ligoms gydyti. Tiksliai neþinoma,kokios átakos sveikatai turi miego struk-tûros sutrikimas, taèiau tai gali bûti svar-bu diagnozuojant ar gydant kai kurias li-gas. Vaistai miego stadijas gali veikti skir-tingai. Benzodiazepinø grupës medika-mentai slopina III ir IV miego stadijas irbeveik nekeièia aktyviojo miego. Tricikli-niai antidepresantai ir monoamino oksi-dazës inhibitoriai slopina aktyvøjá miegà.Dël ðiø medikamentø poveikio padidëjæsmotorinis aktyvumas miego metu suke-lia aktyvøjá miegà, kurio metu nepakan-kamai slopinami motoriniai neuronai. Dëlto padidëja galûniø periodiniai judesiai.Vaistø, selektyviai slopinanèiø tam tikrasmiego stadijas, nutraukimas skatina ðiømiego stadijø trukmës padidëjimà kitosnakties miego metu. Taigi staigiai nutrau-kus benzodiazepinø vartojimà padidëjadelta miego stadijos, o tricikliniø antidep-resantø ar monoamino oksidazës inhibi-toriø � padidëja aktyviojo miego kiekis.Toks aktyviojo miego atsigavimas, ypaènakties miego pradþioje, gali sutrikdytiáprastinæ miego struktûrà, netgi gali bûtiklaidingai diagnozuota narkolepsija. Al-koholio vartojimas prieð miegà slopina ak-tyvøjá miegà nakties pradþioje, kuris atsi-gauna vëlesnëmis miego valandomis, pa-ryèiais, kai alkoholis metabolizuojamas.Vienkartinis marihuanos vartojimas maþaiveikia miego struktûrà, neþymiai slopinaaktyvøjá miegà, o ilgai vartojant ilgam su-maþëja gilus lëtasis miegas. Klonidinas,kartais vartojamas hipertenzinei ligai gy-dyti, slopina aktyvøjá miegà. Staigus jo nu-traukimas sukelia aktyviojo miego padi-dëjimà, kuris gali provokuoti ðirdies veik-los sutrikimus miego metu.

Somatinës ligos. Miego kokybæ ir jostruktûrà veikia ir kai kurios somatinës li-gos, ypaè pasireiðkianèios miego metu.Daugelis somatiniø ligø, kuriø simptoma-tika paûmëja miegant, sukelia miego frag-mentacijà, t.y. daþnus trumpalaikius pra-budimus. Tai bûna miego apnëjos sindro-mo, galûniø periodiniø judesiø sindromo,lëtinio fibrozito ar miozito, skausmo ar dis-komforto atvejais. Ðie sutrikimai daþniau-siai padidina absoliutinæ ir santykinæ I mie-go stadijos trukmæ. Labiausiai paplitusiosmiego ligos yra nemiga, miego apnëja,neramiø kojø sindromas.

Nemigos atsiradimui gali turëti átakosávairûs psichologiniai veiksniai, stresas,psichiatrinës problemos, kaip depresija,nerimo sutrikimai, Alzheimerio liga, par-kinsonizmas. Átakos turi ir gyvenimo bû-das � nevienodas darbo ir poilsio reþimas,alkoholio ar stimuliuojanèiø medþiagøvartojimas, netinkami miegojimo áproèiai,triukðmas, ðviesa, nepatogi miegojimo


Tarptautinëje 18-ojoje mokiniø biolo-gijos olimpiadoje, vykusioje KanadosSaskatûno (Saskatoon) mieste, Lietuvosmokiniai iðkovojo tris bronzos medalius.Beje, mûsø ðalies mokiniai tarptautinëjemokiniø biologijos olimpiadoje dalyva-vo pirmà kartà.

Medaliais apdovanoti Vilniaus licë-jaus IV klasës mokinys Laurynas Paða-

jaus III klasës mokinë Justë Þagûnaitë(mokyt. Alyda Daulenskienë).

Lietuvos mokiniø komandai vadova-vo Paulius L. Tamoðiûnas, Vilniaus uni-versiteto studentas, ir dr. Jurga Turèinavi-èienë, Vilniaus universiteto Gamtos moks-lø fakulteto docentë. Komandà parengtipadëjo bûrys Vilniaus universiteto ir Bio-technologijos instituto dëstytojø bei stu-dentø, taip pat rëmëjai.

�ioje olimpiadoje medaliais apdova-noti dar du lietuviðkø ðaknø turintys mo-kiniai. Sidabrà pelnë Estijai atstovavæsMarkas Gimbutas, kurio senelis � lietu-

aplinka, lova. Daþna nemigos prieþastisyra kitos somatinës ligos.

Nemigos simptomus gali atpaþintikiekvienas � jei þmogus neuþmiega ilgiaunei 30 min., daþnai nubunda nakties me-tu, o rytà nesijauèia pailsëjæs, jis greièiau-siai serga nemiga. Nemigos prieþastysbûna labai ávairios � jà gali sukelti ir svei-katos sutrikimai, ir stresinë aplinka. Atsi-tiktine nemiga vadinamas miego sutriki-mas, kai þmogus blogai miega keletà nak-tø. Ðio tipo nemigà daþniausiai sukelia di-delis susijaudinimas ar stresas. Vaikai galiimti blogiau miegoti prieð egzaminà arsporto varþybas. Suaugusiuosius trumpa-laikë nemiga gali kankinti prieð svarbiussusitikimus darbe ar dël nesutarimø ðei-moje. Dauguma þmoniø blogiau miegabûdami iðvykose, ypaè jei tenka keliautiper kelias laiko juostas. Aktyvi veikla, fizi-nis darbas, likus maþiau nei 4 val. iki mie-go, ar somatinë liga taip pat gali laikinaisutrikdyti miegà. Praëjus stresinëms situ-acijoms, miegas tampa normalus.

Jei ligonis nei�simiega ilgiau nei 3 sa-vaites, atsiranda lëtinë nemiga, kurià ið-gydyti gali tik medikai. Dël lëtinës nemi-gos, kuri kartojasi beveik kiekvienà naktáir trunka ilgiau nei metus, kenèia daugiaukaip a�tuntadalis Vakarø ðaliø gyventojø.Nors dauguma nemiga besiskundþianèiøþmoniø jaudinasi dël sutrikusio miego, ta-èiau jie neturëtø visø savo nesëkmiø prie-þastimi laikyti prastos kokybës miego.Moksliniø tyrimø rezultatai rodo, kad dau-giau nei pusës visø lëtinës nemigos at-vejø prieþastys yra sutrikæs kvëpavimasar raumenø aktyvumo sutrikimas.

Knarkimas, ypaè jei jis yra nuolatinisir garsus, gali bûti sunkios ligos � obst-rukcinës miego apnëjos simptomas.Knarkiantys þmonës daþnai pajuokiamiarba jais piktinamasi, taèiau nedaugelisþino, kad knarkimas gali sukelti sunkiasligas. Knarkimas atsiranda, kai oras sun-kiau praeina pro susiaurëjusius kvëpavi-mo takus. Nustatyta, kad knarkia nuo 10iki 30 proc. suaugusiø þmoniø, daugu-mai jø knarkimas nekelia jokio pavojaus.

Taèiau 5 ið 100 asmenø, daþniausiai taividutinio amþiaus turintys antsvorá vyrai,garsus knarkimas gali bûti sunkios ligos� obstrukcinës miego apnëjos (iðvertusið graikø kalbos apnëja rei�kia �pastan-gos kvëpuoti�) þenklas.

Miego apnëja sergantieji miegodaminegali normaliai kvëpuoti, todël jø orga-nizmas negauna pakankamai deguoniesir nukenèia miego kokybë bei kitos orga-nizmo funkcinës sistemos. Dël miego ap-nëjos gali atsirasti didelis mieguistumasdienà, pakilti arterinis kraujospûdis, vys-tytis �irdies nepakankamumas, infarkto irinsulto priepuoliai.

Nustatyta, kad þmonës, sergantys mie-go apnëja, apie 2�5 kartus daþniau patiriaautoavarijas nei nesergantys. Jie sunkiaususikaupia, yra uþmarðûs, irzlûs, daþniaupatiria nerimà ir depresijà. Ðios problemosgali atsirasti staiga ir trukti trumpà laikà ar-ba kamuoti þmones nuolatos.

Kartais þmogus kreipiasi á gydytojàdël sunkaus uþmigimo. Sergantieji mie-go apnëja pastebi, kad jie daþnai pra-bunda ir �gaudo orà�. Kartais skundþia-si rytiniais galvos skausmais ar lytinio po-traukio praradimu. Vyrai gali skøstis erek-cijos sutrikimais.

Miego apnëjos svarbiausia prieþastisyra ta, kad visi kûno raumenys, taip pat irdalyvaujantys kvëpuojant, miego metubûna atsipalaidavæ labiau nei bet kuriuokitu paros metu. Vieniems þmonëms tainesukelia jokiø problemø, o kitø þmoniøraumenys dël kol kas neþinomø prieþas-èiø atsipalaiduoja labai smarkiai ir sutrik-do kvëpavimà.

Kartais raumenys atsipalaiduoja neper daug, taèiau kvëpavimo takai yra su-siaurëjæ, tai irgi gali lemti sunkesná kvë-pavimà. Kartais liga atsiranda paþeidussmegenø dalá, kontroliuojanèià kvëpavi-mà miego metu. Smegenys �uþmir�ta�iðsiøsti nurodymus raumenims, dalyvau-jantiems kvëpavime.

Skiriami 2 pagrindiniai kvëpavimomiego apnëjos tipai � obstrukcinë ir cen-trinë apnëja.

Obstrukcinë miego apnëja yra daþ-niausiai pasitaikantis kvëpavimo sutriki-mas miego metu. Miegant minkðtojo go-murio raumenys, iðsidëstæ ant lieþuvioðaknies ir lieþuvëlio, atsipalaiduoja ir su-siaurina kvëpavimo takus. Kvëpavimaspasidaro triukðmingas. Kartais kvëpavi-mas visai sustoja, tuomet aplinkiniai gir-di knarkimà su pauzëmis. Kvëpavimui pa-sunkëjus, diafragmos ir krûtinës raume-nys turi atlikti didesná darbà. Asmens, ser-ganèio miego apnëja, miegas yra nuola-tos trikdomas. Tai suaktyvina gerklës rau-menis, kurie atpalaiduoja kvëpavimo ta-kus. Kvëpavimo pastangos tampa pana-ðios á gërimo siurbimà pro siaurà ðiaude-lá. Mëgindamas �atgauti kvapà�, þmogusdaþnai prabunda. Prabudimai yra tokietrumpi, kad ryte jø net neprisimena. Ser-gant obstrukcine miego apnëja, kvëpa-vimas gali sustoti 10 sekundþiø ar ilgiau,tokie sustojimai gali kartotis deðimtis arnet ðimtus kartø per naktá.

Kiekvieno kvëpavimo sustojimo me-tu maþiau deguonies patenka á kraujà, to-dël ðirdis turi dirbti sunkiau, kad visi or-ganai gautø pakankamai deguonies.

Alkoholis, migdomieji ar raminamiejivaistai gali sukelti dar didesná raumenøatsipalaidavimà ir daþnesnius bei ilges-nius kvëpavimo sustojimus.

Pastebëta, kad obstrukcine miego ap-nëja daþniausiai suserga nutukæ vyrai.Moteris nuo �ios ligos �apsaugo� tam tikrihormonai (iki menopauzës) ir skirtinga neivyrø gerklës anatomija. Vyresniame am-þiuje ðios ligos paplitimo skirtumas tarpvyrø ir moterø maþëja, taèiau neiðnyksta.

Centrinës miego apnëjos metu kvë-pavimo takai yra atviri, bet dël kvëpavimocentro slopinimo centrinëje nervø sistemo-je nustoja dirbti diafragmos ir krûtinës rau-menys. Sumaþëjæs kraujyje deguonis duo-da signalà smegenims, þmogus prabun-da, ir kvëpavimas atsinaujina. Daþniau ðiaforma serga asmenys, turintys ðirdies ne-pakankamumà ar neurologiniø problemø,pvz., galvos smegenø insultà.

Miego apnëjos diagnozei patvirtinti

Ið tarptautiniø biologijos irmatematikos olimpiadø �

su medaliaiskarnis (mokyt. Alyda Daulenskienë), Pa-nevëþio Vytauto Þemkalnio gimnazijosgimnazistas Tomas Streikus (mokyt. Vi-da Zubienë) ir Maþeikiø Merkelio Raè-kausko gimnazijos mokinë Sonata Jas-montaitë (mokyt. Eugenija Þemgulienë).Lietuvai taip pat atstovavo Vilniaus licë-


vis, bronzos medaliu apdovanota Kristi-na Butautas i� Baltarusijos.

Mûsø ðalies mokiniai puikius rezulta-tus parodë ne tik tarptautinëje biologijosolimpiadoje. Jaunieji fizikai ið Irane vyku-sios tarptautinës mokiniø fizikø olimpiadosparsiveþë bronzos medalá ir pagyrimo rað-tus, o neseniai Maskvoje pasibaigusiojetarptautinëje mokiniø chemijos olimpiado-je Lietuvos mokiniai buvo apdovanoti si-dabro ir dviem aukso medaliais.

Rugpjûèio 1 dienà á Lietuvà gráþo mû-sø ðalies mokiniø komanda, 48-ojoje tarp-tautinëje mokiniø matematikos olimpia-

doje Hanojuje (Vietname) iðkovojusi vie-nà aukso ir du bronzos medalius. Tai ge-riausi kada nors iki ðiol buvæ Lietuvos mo-kiniø laimëjimai tarptautinëje matematikosolimpiadoje.

Aukso medalá pelnë Kæstutis Èesna-vièius, Kauno technologijos universitetogimnazijos mokinys. Du bronzos meda-lius olimpiadoje iðkovojo Vilniaus licëjausmokiniai Aistis Atminas ir Vytautas Grûs-tys. Kitas licëjaus mokinys � Gytis Þilins-kas apdovanotas pagyrimo raðtu.

Lietuvos delegacijai taip pat atstovavohabil. dr. Artûras Dubickas, Vilniaus uni-

versiteto matematikos profesorius, tarptau-tinës vertinimo komisijos narys, dr. Romu-aldas Kaðuba, Vilniaus universiteto Mate-matikos ir informatikos fakulteto dëstyto-jas, delagacijos vadovas, ir komandos va-dovë Marytë Strièkienë, Ðvietimo ir moks-lo ministerijos Pagrindinio ir viduriniojo ug-dymo skyriaus vyriausioji specialistë.

Tarptautinëse mokiniø matematikosolimpiadose Lietuvos mokiniai dalyvaujanuo 1992 metø. Jie yra iðkovojæ bronzos,sidabro medaliø, pagyrimo raðtø. Auksomedalá pavyko iðkovoti tik ðiemet.

Alma VIJEIKYTË

atliekamas polisomnografinis miego tyri-mas, kai vienà ar dvi naktis reikia iðmie-goti specialiai árengtoje laboratorijoje. Ðiotyrimo rezultatai parodo, ar asmuo sergamiego apnëja, leidþia nustatyti jos tipà irpaskirti tinkamiausià gydymà.

Prieð polisomnografiná tyrimà pacien-tas papraðomas atvykti á miego laborato-rijà kelias valandas prieð jam áprastà guli-mosi miegoti laikà. Laboratorijos darbuo-tojas tam tikrose kûno vietose priklijuojaelektrodus, kad iðtisà naktá bûtø galimaregistruoti bioelektriná smegenø aktyvu-mà, akiø judesius bei rankø ir kojø rau-menø susitraukimus. Pacientams ant krû-tinës ir pilvo yra dedamos juostos su da-vikliais, kurie padeda fiksuoti pastangaskvëpuoti, o aparatas ant pirðto registruo-ja kraujo prisotinimo deguonies pokyèiuskiekvieno apnëjos epizodo metu. Taip patregistruojama elektrokardiograma, o kar-tais ir kraujo spaudimas, kurie leidþia ap-tikti �irdies veiklos sutrikimus.

Miego apnëja gydoma gali bûti ben-dromis arba specifinëmis priemonëmis.

Bendrosios priemonës. Vienas iðmiego apnëjos gydymo bûdø � svoriometimas. Net ir nedaug netekus svoriogali palengvëti kvëpavimas miego metuir pagerëti miego kokybë. Alkoholiniø gë-rimø reikëtø vengti likus ne maþiau nei 2val. iki miego, nes alkoholis atpalaiduojaraumenis bei mink�tuosius audinius, o taiskatina miego apnëjà. Alkoholis gali ap-sunkinti kvëpavimà net tø þmoniø, kuriepaprastai beveik neknarkia. Migdomiejivaistai atpalaiduoja raumenis, todël blo-gëja serganèiøjø miego apnëja bûklë.Migdomuosius patariama vartoti tik tiems,kuriuos vargina daþni prabudimai, taèiaubet kuriuo atveju reikia pasitarti su gydy-toju. Visus vaistus patariama vartoti atsar-giai. Ávairûs vaistai nuo galvos skausmo,nerimo ir kt. gali turëti átakos miegui ir kvë-pavimui. Gulint ant nugaros susidaro pa-lankios sàlygos uþdaryti kvëpavimo takusminkðtaisiais audiniais, todël vengiantmiegoti ant nugaros galima apsisaugotinuo miego apnëjos pasireiðkimo. Gali pa-

dëti pagalvë, padëta uþ nugaros, arba ka-muoliukas, pritvirtintas prie nugaros. Vais-tai nuo nosies uþsikimðimo, sutraukian-tys gleivinæ, gali padëti iðvengti miego ap-nëjos priepuoliø.

Specifinis gydymas � tai daþniausiaitaikoma pastovaus teigiamo slëgio plau-èiø ventiliacija (CPAP � continuous pulmo-nary airway pressure), kuri labai veiksmin-gai gydo miego apnëjà. Kaukë ant nosiesdedama nakèiai, ir per jà ne�iojamuojuaparatu ákvëpimo metu puèiamas oras, ku-ris pramuða susidariusá minkðtøjø audiniøkamðtá ir i�laisvina kvëpavimo takus. CPAPnaudojama gydant obstrukcinæ miego ap-nëjà, bet tinka ir esant centrinei miego ap-nëjai. Apie 60�70 proc. asmenø, kurie ban-dë naudoti kaukæ, pareiðkë norà naudotijà nuolatos. Papildomas deguonies tieki-mas per CPAP gali bûti reikalingas tada,kai þmogus serga ne tik miego apnëja, betir plauèiø ar ðirdies ligomis.

Kartais gydymui naudojami burnosátaisai, kurie padeda palaikyti þandikau-lius, lieþuvá ir minkðtàjá gomurá tokioje pa-dëtyje, kad jie netrikdytø kvëpavimo.

Pastaruoju metu populiarëja operaci-nis gydymo bûdas, kai chirurgai paðalinaadenoidus, padidëjusias tonziles, polipusar kitokius auglius, pakoreguoja pakrypu-sià nosies pertvarà, blogai susiformavu-sius þandikaulius ar minkðtàjá gomurá.

Chirurgai daþnai naudoja technikà,kuri vadinama uvulopalatopharyngop-lastija (UPPP). Ðios operacijos metu pa-ðalinamas audiniø, kurie miego metu uþ-krenta ant kvëpavimo takø, perteklius.Tyrimai rodo, kad UPPP sumaþino mie-go apnëjos pasireiðkimà apie pusei vi-sø operuotø asmenø. Ðiuo metu sten-giamasi ávertinti, ar operacinis gydymobûdas þmogui tikrai padës. Kai kuriemsoperuotiems þmonëms yra atsiradæ irneigiamø operacijos pasekmiø: �kalbaper nosá�, pasitaiko atrofiniø ryklës glei-vinës uþdegimø ir kt.

Vaistai retai vartojami miego apnëjaigydyti. Yra medikamentø, kurie padedaesant lëtinei obstrukcinës miego apnëjos

formai ir kai kuriais atvejais � esant cen-trinei miego apnëjai.

Miego medicina pastaraisiais metaisvis plaèiau skverbiasi á sveikatos apsau-gà ne tik uþsienyje, bet ir Lietuvoje. Klai-pëdos universitetinëje ligoninëje ákurtasMiego medicinos centras, kuriame kon-sultuojami ir gydomi pacientai, sergan-tys miego ligomis. Jiems atliekami ávai-rûs psichologiniai testai, polisomnografi-niai ir kiti tyrimai, leidþiantys nustatyti mie-go struktûrà, ðirdies veiklos, kvëpavimoir kitø funkcijø sutrikimus miego metu,diagnozuoti miego sutrikimus ir ligas.Naudojami subjektyvûs miego kokybësávertinimo metodai (miego anketa, mie-go algoritmas, miego dienynas, �Pitsbur-go� miego klausimynas, �Epworth� mie-guistumo skalë ir kiti (miego apnëjai, ne-ramiø kojø sindromui átarti). Organizmofiziologinës sistemos tiriamos, naudojant�iuolaikinius kompiuterizuotus tyrimus irvaizdo áraðus, kurie leidþia diagnozuotiávairias parasomnijas ir kitus sutrikimus.

Miego medicinos centras jungia gy-dytojus praktikus ir mokslininkus, specia-listus, tobulinusius miego medicinos kur-suose, kardiologus, terapeutus, neurolo-gus, psichologus ir psichoterapeutus. Ja-me dirba slaugytojos ir kiti darbuotojai,apmokyti miego medicinos principø.Centro darbuotojai priklauso daugeliuitarptautiniø miego tyrimo draugijø (Euro-pos miego tyrimø draugija, Amerikos mie-go medicinos akademija, Pasaulinë mie-go medicinos asociacija, Pasaulinë mie-go tyrimø draugijø federacija).

Nemigai gydyti naudojami medika-mentiniai ir nemedikamentiniai gydymometodai (miego higiena, paþintinë mie-go terapija, miego restrikcija, individualiaudiogeninë relaksacija (trijø krypèiø gar-so), psichoterapija). Miego apnëjos sin-dromas gydomas nuolatinio teigiamo slë-gio plauèiø ventiliacija, koreguojama ar-terinë hipertenzija ir kitos ðirdies ligos, ku-riø simptomai pasireiðkia naktá.


Ið Vilniaus á gimtàjà Klaipëdà trauki-nys nudunda per penketà valandø. Pra-skrieja Radviliðkis, Ðiauliai, Telðiai, uþ pus-valandþio � Plungë, Kretinga� Tu jau ran-ka pasiekiamas, mielas vaikystës mies-te. Pasikeitæs, iðgraþëjæs nuo tø tolimø,bet neuþmirðtamø dienø, kai smalsus vai-kiðkas þvilgsnis nuo Melnragës kopø klai-dþiojo jûros toliais ir atrodë, jog niekasnegalëtø iðskirti su tavimi, gimtine.

Þmonës skuba ið perono á miestà irgal ne kiekvienas pastebi prie pat stotiesstovinèià bronzinæ moters ir vaiko skulp-tûrà.Kas ji � kaþkada á ðá kraðtà atklydusi,nedràsiai besiþvalganti? O gal tai vienaið tûkstanèiø motinø, palikusiø gimtàsiasvietas 1944-aisiais, artëjant ið rytø gráþtan-èiam frontui, ir iðklydusiø á neþinià?

Paglostau bronzinio berniuko galvà irnejuèiomis prisimenu, kas iðgyventa.

1939-øjø kovas. Hitlerinë Vokietija uþ-grobia Klaipëdà, mano gimtàjá miestà.Kaukia fabrikø sirenos, praneðanèioskraupià þinià, pilnos gatvës þmoniø, au-tomobiliø, veþimø.

Á traukiná nebeásigrûsi. Lietuviai, þydaipaskubomis palieka namus. Að, tadapenkiametë, sëdþiu dideliame veþime poplaèialapiu fikusu ir dairausi á aplink tvy-rantá chaosà, vargu ar kà suprasdama.Bet tokias sukreèianèias valandas vaikið-ka atmintis iðsaugo visà gyvenimà.

Iðvaþiuojame tà paèià dienà, bëga-me nuo rudojo maro, nieko nenujausda-mi, kad greit mus praris kitas � raudona-sis. Kol siena neuþdaryta, skubame Kre-tingos link. Neámanydami kaip pasiprie-ðinti okupantams, Lietuvos kareivëliaidauþo raudonø kareiviniø langus. Norstiek�Dzin, dzin byra stiklai� Sudie, gim-tasis mieste, kaþin ar kada bepasimaty-sime�Vylëmës kurtis Ðventojoje, kur ta-da buvo statomas uostas ir Klaipëdos dar-bininkai tikëjosi gauti darbo.

Ðtai kà apie tuos neuþmirðtamus me-tus savo dienoraðtyje jau daug vëliau uþ-raðys mano motina Ona Giedrienë, dir-

busi Klaipëdos audimo fabrike (knyga�I�varyti i� rojaus�, 1998 m., Vilnius, lei-dykla �Algimantas�).

�Klaipëdoje pasidarë neramu. Bruz-dëjo vokietininkai. Lietuviai juos taip va-dino. Girdëjau jaunus lietuvius dainuojant�Nuo Kretingalës lig Smalininkø mes visivijom hitlerininkus��

Ne syká pataikiau vaþiuoti dviraèiu iðdarbo, kai jie marðiravo gatvëse. Juodaiapsirengæ, su juodais kryþiais ant ranko-viø, garsiai rëkavo, grasino lietuviams. Irdainos jø buvo ðiurpios, smarkios. Atro-dë, kad ruoðiasi mus sutrypti batais,kauk�inèiais á grindiná.

Jau ir bûrës nebesisaugodamos plû-do lietuvius: �Kada tus þemaitius gins iðMemelio. Ásiveisë kaip blakës, ir kokie po-nai pasidarë. Tegul vaþiuoj á savo Kretin-gà, kur paliko medines klumpes� �

1938 m. birþelio 28 d. ið Vokietijos at-plaukë turistø laivas. Vietiniai vokieèiai bë-go pasitikti, verþësi á uostà, mojavo savovëliavomis, lazdomis, lipo per uþtvaras. Ájuos buvo paleista vandens srovë, kelis su-ëmë. Likusieji mëtë akmenis, ðûkavo. Lie-tuviai atsakë tuo paèiu. Klaipëdos policijaáspëjo, kad ðaudys, tai ir padarë. Aiðku, ðo-vë á lietuviø pusæ. Kelis þmones suþeidë, ovienà nuðovë. Þuvusysis buvo ðeðiolikme-tis Petras Kontautas. Jo laidotuvës tapo di-dþiule lietuviø demonstracija. Ir að ëjau il-goje eisenoje su audimo fabriko darbinin-kais. Einant pakilo baisi perkûnija. Þmonësðnibþdëjosi, kad artëja didelës nelaimës�.

Toliau motina raðë � �Klaipëda nebemûsø. 1939 m. kovo 22 d. að turëjau dirbtipo pietø. Rytà dviraèiu vaþiavau pas siu-vëjà atsiimti paliktos medþiagos. Nuojautasakë, kad nieko pasiûti nebesuspës�Siuvëjos neradau. Gráþtant Bomelsvitësgatve, uþkaukë sirenos � visø fabrikø vie-nu metu� Tai buvo baisusis signalas, pa-skelbæs, kad Klaipëda � nebe mûsø. Dar-bininkai pasipylë á gatves, ið visø pusiøbëgo kulturferbandininkai su nacistø þen-klais ant rankoviø. Bematant prie namøiðkilo vokiðkos vëliavos. Nacistø kryþiusplevësavo ir ant mûsø namo stogo. Sku-biai bëgome parsivesti dukrelës ið Meln-ragës vaikø darþelio. Að kroviau á dëþesindus, drabuþius, dukra � lëles ir þaislus.Laimei, Tadui (vyrui) pavyko pasamdytididelá veþimà, pakinkytà dviem arkliais.Susitarëm, kad nuveð á Kretingà.

Per pusvalandá sukrovëm á veþimà, kastilpo, pasodinom ant virðaus dukrà su auk-le, o patys sëdom ant dviraèiø. Vaþiuojant

per uþkimðtas gatves, virð galvø skraidëlëktuvai. Vietiniai vokieèiai dainavo, mojolakûnams gëliø puokðtëmis, o mums at-rodë, kad á orà pakilo vanagai, iðlydintys áneþinià,sugriovæ ramø gyvenimà.

Kretingà pasiekëme temstant. Priglau-dë seni paþástami Strakðiai. Tadas su veþi-ku gráþo á Klaipëdà, kur matë, kaip vokie-èiai pasitiko savo dievaitá Hitlerá, atplauku-sá laivu ir kalbëjusá ið teatro balkono. Hitle-ris garsiai ðaukë, mojavo rankomis, aplinkjá minia klykë ið dþiaugsmo, o lietuviai liû-dëjo ir stengësi kuo greièiau dingti ið aikð-tës, kurià saugojo daugybë sargybiniø.

Suþinojæ, kad vakare ið Klaipëdos áKretingà atþygiuos Lietuvos kariuomenëspulkas, bëgome pasitikti savo kareivëliø,gráþtanèiø ið mûsø miesto laidotuviø. Su-skambo Kretingos baþnyèios varpai. Ka-reivëliai buvo liûdni ir pavargæ, nebe to-kie, kokie þygiuodavo per ðventes Klai-pëdos gatvëmis�

* * *Nuo tø dienø prabëgo daug deðimt-

meèiø, uþaugo kelios kartos. Mes, o irdaugybë kitø buvusiø klaipëdieèiø, neið-vengëme Sibiro tremties. 1949 m. kovà,praëjus lygiai deðimèiai metø, kai paliko-me Klaipëdà, ið Kretingos stoties á rytuspajudëjo ilgas tremtiniø eðelonas. Ið Klai-pëdos atvarytus vagonus èia prikabinoprie jau stovëjusiø vietiniø, ir pajudëjomeá ilgà kelionæ, dabar jau praradæ ne tik gim-tàjá miestà, bet ir tëvynæ� Tik po dar de-ðimties metø niekieno nelaukiama vël ið-lipau ið traukinio Klaipëdos stotyje, ðnibþ-dëdama: �Sveikas, gimtasis mieste, ar pri-glausi buvusià tremtinæ...�

Beje, bûtent Klaipëdoje rado prie-globstá ðimtai gráþusiøjø ið tremties. Apsi-gyveno, rado darbà. O juk daug kur Lie-tuvoje ðie þmonës buvo sovietø valdþiosnepageidaujami, net neásileidþiami.

Seniai nebegyvenu gimtajame mies-te, mokiausi, dirbau þurnalistiná darbà Vil-niuje, bet kad ir kiek prabëgtø metø, kieknutekëtø upëmis vandens, kiekvienas su-gráþimas á Klaipëdà � ðventë, likimo do-vana. Laikas bëgo, keisdamas ir graþin-damas miestà, puoselëdamas jo sena-miestá, garsindamas kultûrà. Sveikas, lais-vas ir graþus gimtasis mieste, sveika, my-limoji Baltija, kasdien pro uosto vartus pa-lydinti laivus á platøjá pasaulá, kurio dalisyra ir mûsø tëvynë.

Viename ið neámantriø savo eilërað-èiø (knyga �Juodalksni, broli mano�,2006) esu uþraðiusi posmelá:

Senojoj Melnragëj,Nuo seno moloÞvelgiu á tolá�Paglosto veidà sûrûs vëjai,Skalauja bangos akmená.Ir tu kadaise èia stovëjai,Ar pameni, ar atmeni,Vaikyste angeli�ka mano�

Sveika, KlaipëdaÞodis gimtajam miestui

Jadvyga GODUNAVIÈIENË


Anksti atsiskleidë jo polinkis á moksliná darbà,studijuodamas susidomëjo ekonomistø klasikødarbais, juos savarankiðkai studijavo net ir peratostogas. Universitetà baigë su pagyrimu 1954m. ir toliau tæsë mokslus aspirantûroje. Ekono-mikos mokslø kandidato disertacijà apgynë Vil-

Iðkilaus pinigø ir bankininkystës teoretiko profesoriaus

Bûsimasis profesorius gimë

1927 m. liepos31 d. Maironioapdainuotuose

Þarënuose, Telðiøapskrityje. Valstie-

èiai tëvai teturëjopusantro hektaro

ásijungë á visuomeninæ veiklà. Aktyviai dalyvavoLTSR Ministrø tarybos sudarytos Lietuvos pinigøir kredito sukûrimo grupës darbe, rengë Lietuvossavarankiðkos pinigø ir kredito sistemos sukûri-mo koncepcijà, Lietuvos banko ir Komerciniø ban-kø ástatymø projektus, kitus reikalingus norminiusdokumentus. Kartu su VU Ekonomistø draugijaáþvalgiai perspëjo ir aiðkino sovietinio ástatymo�Dël Lietuvos TSR, Latvijos TSR ir Estijos TSRekonominio savarankiðkumo� klastingumà, jopragaiðtingumà okupuotø ðaliø ekonominiam sa-varankiðkumui. Aktyviai dalyvavo Sàjûdþio dar-be � buvo LPS Seimo narys, LPS Vilniaus m. Ta-rybos narys, pilietiðkai pasisakydavo tuo metu Lie-tuvai aktualiais klausimais, daug raðë.

1990�1992 m. S.Uosis buvo Lietuvos bankovaldybos narys, vadovavo Lietuvos banko Moks-lo centrui.

Profesoriui priklauso lito atkûrimo idëjos au-torystë. Jis pirmasis jà vieðai iðkëlë 1988 m. ge-guþës 26 d. Lietuvos mokslø akademijos Ekono-mikos institute, mokslininkø susitikime. S.Uosistaip pat pirmasis iðkëlë Lietuvos komunistø parti-jos atsiskyrimo nuo TSKP idëjà kaip vienà ið þings-niø siekiant valstybinës nepriklausomybës.

Paminëtinos profesoriaus bûdo savybës �pareigingumas, stropumas, punktualumas, at-kaklumas. Panaðu, kad kitø pomëgiø kaip moks-linis darbas jis ir neturëjo. Moksliná darbà dirbonuolat: ir atostogø metu, ir besigydydamas sa-natorijoje � gráþdavo paraðæs publikacijà.

Jo moksliniame darbe svarbiausia buvo te-orija, metodologija; studijø metais bûsimajammokslininkui daug davë klausytos profesoriausV.Sezemano logikos paskaitos. S.Uosis nuolat ge-neruodavo idëjas fakultete, katedroje, labai daugnusipelnë Lietuvos bankininkystës ir pinigø moks-lui, daug davë Finansø ir kredito katedrai.

Jubiliatas apdovanotas padëkos ir garbësraðtais, 1993 m. jam paskirta Lietuvos bankoásteigta Vlado Jurguèio premija uþ daugiametádarbà pinigø teorijos srityje ir nuopelnus aiðki-nant Lietuvos þmonëms pinigø esmæ ir naudoji-mo dësningumus.

Profesorius S.Uosis pablogëjus sveikatai nuo1993 m. yra pensijoje.

Doc. dr. Meilë JASIENËVilniaus universiteto Ekonomikos fakultetoFinansø katedros vedëja

þemës. Stasiukasbuvo vienintelisvaikas �eimoje.

Sulaukæs aðtuone-riø pradëjo lankyti

Þarënø pradinæmokyklà, o vëliau

� Telðiø gimnazijà.1946 m. ástojo á

Vilniaus prekybostechnikumà, kurábaigë 1949 m. ir

tais paèiais metaisástojo á Vilniaus

universitetoEkonomikos

mokslø fakultetofinansø ir kredito

specialybës pirmàkursà.

80-meèiui

niaus universitete 1966 m. vasa-rio 22 d., o kitais metais jam bu-vo suteiktas docento mokslinisvardas. Ekonomikos mokslø dak-taro disertacijà tema �Pinigø ma-terialinë esmë ir kreditinë prigim-tis ir jø apyvartos organizavimas�apgynë Leningrado finansø-eko-nomikos institute 1983 m. birþe-lio 2 dienà. Maskvos ir Leningra-do þymiausi finansø ir bankinin-kystës mokslininkai jo darbø no-vatoriðkumà pripaþino ir vertino.Profesoriaus mokslinis vardassuteiktas 1986 metais.

Vilniaus universiteto Finansø irkredito katedroje S.Uosis pradë-jo dirbti 1965 m., 1967 m. buvofakulteto prodekanas. 1968�1971m. dar dëstë ir Maskvos koope-

racijos instituto Vilniaus neakivaizdiniame filiale.Dëstë pramonës finansavimo ir kreditavimo,

TSRS finansø ir kredito kursø kredito dalá, TSRSpinigø cirkuliacijos ir kredito, pinigø cirkuliaci-jos organizavimo ir planavimo disciplinas. Pro-fesorius savo ádomiose paskaitose këlë ir nagri-nëjo problemas, skatino studentus moksliniamdarbui. I�spausdino 2 monografinio pobûdþiomokymo priemones, dël kuriø buvo uþsitraukæstuomeèiø CK veikëjø nemalonæ � uþkliuvo pro-fesoriaus teiginiai apie tarptautiniø atsiskaitymøpriemones. Du kartus 1968 m. leista apsiriboti�svarstymais�.

Gausus profesoriaus mokslo darbø ir straips-niø sàraðas � apie pusantro �imto.

Profesorius buvo �Þinijos� draugijos ekono-mikos metodinës komisijos narys, fakulteto me-todinës komisijos narys, fakulteto mokslinës ta-rybos narys, Universiteto kontrolës grupës pir-mininkas, konsultavo leidþiant enciklopedijà.S.Uosis buvo Vilniaus universiteto Ekonomistødraugijos pirmininkas, Sàjunginës ekonominësdraugijos Lietuvos valdybos prezidiumo narys.

Vie�ai keldavo problemas, kuriø tuo metu ap-linkiniai dar neáþvelgdavo ar nesuprasdavo. Skai-të ádomius praneðimus savo ir kituose fakulte-tuose, karðtai gynë savo idëjas, buvo nenuolai-dus oponentas.

Prasidëjus Atgimimui profesorius nuoðirdþiai

STASIO UOSIO


Julius NORKEVIÈIUS

Negaliu sakyti, kad GustavoGonèio prisiminimø knygos antmano stalo atsirado atsitiktinai. Pa-þástami, draugai sakë, kad ðis ag-ronomas, atsisveikinæs su Mari-jampolës þemës ûkio technikumovadovo këde, pasinërë á kûrybà. Irðiandien pedagogas ar ne septy-nias jau suskaièiuoja. Tai �Iðëjoberniukai...�, �Neðëm ðviesà�,�Tiesos þingsniais�, �Klaidþioja tie-sa gyvenimo vingiuose�, �Vinkð-nënø kaimo istorijos�, �Sugriautostvirtovës�, �Laisvës kibirkðtëlë ar-ba Rietavo romanas�. Jas iðleidoMarijampolës �Ramonos�, Ðiauliø�Saulës deltos� leidyklos.

Pirmiausia griebiau skaityti�Laisvës kibirkðtëlæ...� Ðitaip pasi-elgti skatino knygos paantraðtë �Rietavo romanas. Kai jo autoriusjau ne vienerius metus direktoria-vo ðio miesto þemës ûkio techni-kume, að pagal paskyrimà atvykauá Rietavo vidurinæ. Ðias mokyklasskyrë vienas ið Oginskio dvarotvenkiniø. Todël nebuvo paslaptisvieniems kitø darbai, rûpesèiai, ra-jono naujienos.

Nors autorius praðo skaitytojøneieðkoti nei savæs, nei jo, nes tolaiko gyvenimo bruoþai iðreikðtigroþinës literatûros þanru, bet spe-cialiai neieðkodamas atpaþinauknygoje paminëtus dëstytojus,valdininkus, kitus þmones, prita-riau jø veiksmø vertinimui, prisimi-niau pedagogui primetamà jamnebûdingà darbà, ieðkojimus, ne-gandas, kuriø negailëjo pokaris,rûpestá auklëtiniø þiniomis, jø kul-tûrine saviðvieta, intelekto plëtote.

Autorius subtiliai pasakoja apiemiðkø �ðukavimà�, obligacijø pla-tinimà, paðarø ið kolûkieèiø skoli-nimà kolûkiui, vadovavimà kaimorinkimø komisijai. Ne tik kasdienosdarbuose, bet ir visuomeninëjeveikloje iðryðkëja jo sàþiningumas,dorumas, darbðtumas, taktiðku-mas, demokratinis vadovavimostilius. Taikliais pavyzdþiais reiðkiaprotestà prieð tuomet paplitusá gir-tavimà, apgaulæ, grobstymà, chu-liganizmà ir kitas negeroves. Au-toriaus siekis ðitai ágyvendinti kiek-vieno kasdienos darbe ypaè iðryð-

Þurnalo MG leidëjams ir rëmëjams

Brangûs kolegos!I. Sunku pervertinti mûsø þurnalo indëlá

per 35 metus á mûsø kultûrà ir ðvietimà, atsi-menant, kokioje ideologizuotoje, varþomojeaplinkoje buvo gyvenama. Ilgà laikà tai buvovienintelis, palyginus atviras, universalusmokslo populiarinimo þurnalas, daugiausiadëmesio skyræs Lietuvos kraðtui, gamtai, pra-eièiai, kultûrai, tradicijoms. Vëliau þurnalasásijungë á poleminius ekologijos, pedagogi-kos klausimus, á þmogaus sveikatos ir dvasi-nës bûties nuðvietimà. Kiekvienas turbût su-prantame, kiek daug mums reiðkia ðitas þur-nalas. Net sunku ásivaizduoti, koks kurèiasbûtø gyvenimas be ðio namø arba ðeimosskaitymø þurnalo. Beje, jis buvo mëgstamasir mokyklose, ir auditorijose, ir kelionëse.

II. Þurnalas buvo mokslo þiniø prieina-mo perteikimo, populiarinimo mokykla.Kurgi bûtø bandoma, kurgi bûtø mokoma-si, nesant þurnalo. Anot seniausiøjø þurna-lo rëmëjø profesoriaus P.Slavëno ir P.Ðim-kûno: �nori iðmokti raðyti � raðyk kasdien�.

III. Su pasitenkinimu verta pastebëti, jogþurnalas pagal galimybes iðvengë nesaikoideologijos, ateizmo, o pastaruoju metu irperdëto patriotinio radikalizmo. Ar ne dël to,praeinant spaudos kvaitulio bangai, þmo-nës atsigræþia á ramø, kantrø, iðtikimà pasi-rinktam pastovumui þurnalà.

IV. Pradþioje buvo pasakyta apie nuëjuságyvenimà. Man sunku galvoti apie ateinan-èius metus be ðio þurnalo. Kà blaivaus þmo-nës skaitys kaimo pirkiose, mokyklose�

Su tvirta viltimiprof. dr. Èeslovas KUDABA

Tie, kuriems teko laimë paþinti ÈeslovàKudabà, girdëti já kalbantis su ûkininkais, mo-èiutëmis, bendraujant kaimo mokykloje suvaikais, dalijantis þiniomis apie kiekvienàmiestà, miestelá ar gamtos kampelá, þino, kadtai buvo ðirdies balsas, ðaukiantis: paþinkite,mylëkite, branginkite, nes tai mûsø didysisgyvenimo turtas! Ðis balsas skamba ið JOþodþiø, raðtø ir knygø.

Aèiû TAU, ÈESLOVAI, kad parodei, kaipreikia Lietuvà mylëti�

Valdas ADAMKUS

Lietuviðko

këja jo knygose �Tiesos beieð-kant�, �Klaidþioja tiesa gyvenimovingiuose�, �Verdenë�.

Rietavo romano skaitytojai at-kreips dëmesá á autoriaus tiesø,graþø, dalykiðkà bendravimà sudëstytojais, mokomojo ûkio dar-buotojais, moksleiviais. Neliks ne-pastebëtas ir jo pedagoginis talen-tas, sugebëjimas kiekvienà, netpaèià paprasèiausià uþduotá iðsa-miai, suprantamai paaiðkinti, paro-dyti, o paskui be priekabiø kontro-liuoti, kaip jà atlieka.

Kas ir kaip iðugdë ðià vadovosavybæ, atsako �Sugriautos tvirto-vës�. Nors ði knyga � vienkiemiøûkininkø visapusiðko gyvenimo iki-karinëje Lietuvoje, karo, pokariometais atspindys, pateiktas per vie-nos gausios ðeimos likimà. Èia ið-samiai sekamas autoriaus kelias áþiniø pasaulá pradþios mokykloje,gimnazijoje, Dotnuvos þemës ûkioakademijoje, susitikimai su tokio-mis asmenybëmis, kaip Ruokis,Tabolis, Petrauskas, Kriðèiûnas,Tonkûnas, ið jø gautos pamokos.Kartu ði knyga, sakyèiau, namø, të-vø pedagogikos pagrindø vadovë-lis. Ir Gustavas Gontis ðá vadovëláne skaitë, ne iðklausë, bet, nuo ma-þumës dirbdamas visus namø irûkio darbus, nepriekaiðtingai ið-moko, giliai á ðirdá ir atmintá ákritoðios pedagogikos kiekvienas dës-nis, kiekviena rekomendacija. Irkaip rodo kitose knygose iðpasa-koti prisiminimai, jis sëkmingaiðiuo ið vaikystës atsineðtu turtunaudojosi pedagogo, mokyklosvadovo darbe.

�Vinkðnënø kaimo istorijos� �kaimo senøjø gyventojø apraðy-mai, apimantys laikotarpá nuo 1843metø iki XX a. 3-iojo deðimtmeèiopabaigos. Tie pasakojimai � tai vi-sa þemës ûkio istorija per vienosðeimos likimus. Ðià istorijà savo-tiðkai tæsia �Iðëjo berniukai...�, kurparodomi vienkiemio darbai ir gy-venimas tarpukariu, dviejø okupa-cijø � vokieèiø ir tarybinës, poka-rio metais.

Visos Gustavo Gonèio knygos� savotiðkas lietuviðko kaimo met-raðtis, aprëpiantis vos ne du am-þius.

,,Mokslo ir gyvenimo� þurnalo50-meèiui artëjant

Retrokaimo metraðtis

MG, 1995 m., nr. 6


kultûros paveldasJonas SATKÛNAS

Lietuvos geologijos tarnybosdirektoriaus pavaduotojas

kultûros paveldas2007 m. balandþio 24�27 d. Maltoje

vyko tarptautinis seminaras �Geomorfo-loginës aplinkos ir kultûros paveldo in-tegracija turizmo plëtrai ir pavojingø reið-kiniø prevencijai�. Seminare dalyvavo 58mokslininkai ið 12 ðaliø, jo metu pateiktadaugiau kaip 30 praneðimø ir paskaitø,vyko dviejø dienø mokslinës iðvykos á Mal-tos ir Gozo salas. Ðio raðinio autorius se-minare pristatë bendrà Lietuvos geologi-jos tarnybos ir Lenkijos valstybinio geo-logijos instituto praneðimà �Geologinis irgeomorfologinis Lietuvos ir Lenkijos pa-sienio paveldas ir jo integracija á darniàplëtrà� (pagal vykdomà INTERREG pro-jektà GAJA). Renginyje pateiktus pra-ne�imus seminaro organizatoriai ketinapublikuoti specialiame mokslo þurnalo�Italian Journal of Physical Geographyand Geomorphology� numeryje.

Seminaro metu buvo nagrinëjami �iemoksliniai ir praktiniai aspektai:

� geomorfologinës aplinkos ir kultû-ros paveldo tarpusavio santykis;

� pavojingø geologiniø procesø, vei-kianèiø kultûros paveldà, prevencija irsu�velninimas;

� pavojingi geomorfologiniai krantøprocesai;

� pavojingø procesø prevencija sau-giai turizmo plëtrai;

� geologinio paveldo vietø naudoji-mas turizmo plëtrai.

Prof. Mario Panizza (Italijos asociaci-jos Geologija ir turizmas (www.geologia-eturismo.it) prezidentas) aptarë terminàkultûrinë geomorfologija. Tai disciplina,nagrinëjanti teritorijos geomorfologijoskomponentæ, apimanèià kultûrinius irgamtinius kraðtovaizdþio aspektus ir jøtarpusavio santyká. �iuo atveju geomor-fologinës sàlygos yra kultûros paveldo su-dedamoji dalis, tokia pat svarbi, kaip irmeno, architektûros, mokslo ar biologi-nës ávairovës vertybë. Kitas aspektas � taikonkreèios geologinës ir geomorfologi-nës aplinkos sàsaja su kultûros paveldu,pasireiðkianti per procesus, iðteklius, ge-ologiná pagrindà ir kitas sàlygas.

Reik�mingos geomorfologinës vietos(geomorphosite) samprata buvo nagrinë-jama E.Reynardo ir M.Panizza pra-ne�imuose. Tai vietos, turinèios ne tikrai�kiø ir estetinæ vertæ turinèiø geomorfo-

auklëjimo, paþinimo mar�rutus ir takus. Iðesmës geomorfologinës vietos sampratayra analogi�ka Tarptautinës geologijosmokslø sàjungos (IUGS) vartojamamreikðmingos geologinës vietos (geosite)terminui, taèiau pastaroji yra platesnë, nesapima ir vietas bei objektus, neturinèiusraiðkios geomorfologinës charakteristikos.

Prof. Morgan de Dapper savo pra-ne�ime pabrëþë, kad geomorfologinë irgeologinë aplinkos analizë yra labai svar-bi archeologiniuose tyrinëjimuose. Prane-ðime pateikta daug pavyzdþiø, kaip geo-loginiai tyrimai paaiðkina þmogaus veik-los istorinëje praeityje ypatumus ir duo-da atsakymus á klausimus, kuriems atsa-kyti vien tik archeologiniø duomenø ne-uþtenka. Ði tyrimo sritis netgi ágyja atski-ros mokslo disciplinos � kra�tovaizdþioarcheologijos � pavidalà.

Gamtiniai procesai labai veikia turiz-mo ir rekreacijos sàlygas, ypaè jûrø kran-tus. Kaip apibendrino G.Fierro, globaliumastu konstatuojama, kad nuo 1985 me-

krantø ardos (erozijos) procesø vertini-mas tampa vis aktualesnis.

Krantø degradacija yra labai aktualiproblema Italijos Vidurþemio ir Adrijos jûrøpakrantëse � pvz., San Bartolo klifo (Mar-che regionas) stebëjimai 1943�2000 m.rodo jo traukimàsi net 0,5 m per metusgreièiu (D�Ambra S.). Dël to daugelyjesvarbiø kranto atkarpø jau áprastas yra pa-plûdimiø maitinimas smëliu. Dar didesnikrantø pokyèiai Jungtinëje Karalystëje,pvz., Dorseto ir Rytø Devono pakrantëse(Pasaulio paveldo vietovë, vadinamasis�Juros periodo krantas�), kur po vienosaudros krantai yra nuardomi net iki 10 m(May V.). Vis didesniø investicijø reikalaujakrantø tvarkymas ir kituose pasaulio re-gionuose. Pavyzdþiui, Newcastle Beachmiesto (Australija) paplûdimiø infrastruk-tûrai tvarkyti dël erozijos tempø didëjimokasmet iðleidþiama vis daugiau lëðø ir nu-matoma, kad ateinantiems 20 metø rei-kës maþdaug po 60 milijonø Australijosdoleriø kasmet (Sirach R.).

Reikðmingos geomorfologinës vietos (geomorphosite) pavyzdys �Azurio Langas. Tai ne tik áspûdingas vaizdas, bet ir kranto geologiniøsàlygø ir procesø ávairovæ atskleidþianti vieta (Dwejra álanka,Vakarinë Gozo salos dalis)

tø eroziniai procesai vyrauja apie 70 proc.visø sedimentaciniø (akumuliaciniø) kran-tø. Juo labiau, kad pusë pasaulio gyven-tojø gyvena 60 kilometrø atstumu nuo jû-ros kranto, o prie Vidurþemio jûros vasa-ros sezono metu þmoniø skaièius pajû-rio zonoje padidëja dar 50 procentø, jûrø

loginiø savybiø, bet ir mokslinæ bei paþin-tinæ vertæ, t.y. teikianèios þiniø apie Þemësraidà, paleogeografiniø sàlygø ir klimatokaità. �veicarijos, Italijos patirtis liudija, kadreik�mingos geomorfologinës vietos yrakartografuojamos, tiriamos, pateikiamosturistiniuose þemëlapiuose, átraukiamos á


Geologiniai procesai ir


M.Sorriso Valvo savo prane�ime at-kreipë dëmesá á naujà gamtiniø nepalan-kiø (pavojingø) procesø ir gamtinio pa-veldo sàsajos aspektà. Jau tapo ápras-ta, kad pavojingi geologiniai procesai,pvz., aktyvus vulkanizmas pritraukia tu-ristø srautus. Kalabrijos regione po liû-èiø daþnai dël specifinës geologinëssandaros susiformuoja laikini purvo irnuolauþø srautai, vadinami fiumara. Taipavojingas procesas, niokojantis savo

dar viena teigiama fiumara procesø reikð-më � tai neðmenø dëka formuojamas tei-giamas biudþetas jûros pakrantëse.

Nuo�liauþos, ávykusios istorinëje pra-eityje, net ir tuo metu sukëlusios dideliøekonominiø nuostoliø ar net pareikala-vusios þmoniø gyvybiø, kaip rodo pavyz-dys ið Toscanos (Tuscany) regiono Itali-joje, gali bûti svarbûs geologinio pavel-do objektai (geosites), teikiantys vertin-gos informacijos apie nuoðliauþø geo-morfologijà, susiformavimo sàlygas, ti-pà, kilmæ, ávyká sukëlusias prieþastis irkt. G.Rodolfi praneðime atkreipë dëme-sá, kad tokios praeities ekologinio nesta-bilumo vietos gali bûti vertingi moksli-nio tyrimo, paþinimo, auklëjimo ir turiz-mo objektai.

Daug praneðimø buvo skirta geologi-nio paveldo vietoviø saugojimui, tvarkymui,pritaikymui turizmui, informacijos sklaidai,integracijai su kultûriniu paveldu Italijoje,Maltoje, Rumunijoje, Lenkijoje, Nyderlan-duose, Argentinoje, Indijoje, Jungtinëje Ka-ralystëje (G.Fierro, R.Colacicchi, G.Rizzo,L.Comanescu, D.Ketelaere, A.Zanini, V.Si-meone, D.Ioane, J.Zawiejska, A. Koomen,A.Latocha, S.Mara, G.Tosatti ir kt.). Keliuo-se prane�imuose buvo analizuotas gam-tiniø geologiniø procesø poveikis kultûrosir istorijos paveldo objektams (A. Poten-ciano, F. Sdao).

Maltos salos geologiná pjûvá, mato-mà atodangose, krantø klifuose, sudarooligoceno�mioceno epochø trys aiðkiaiatpaþástami ir savo savybëmis besiski-riantys sluoksniai: virðutinis koralinësklinties (30�40 m), �mëlynojo molio� (iki75 m) ir apatinis (Globigerina) koralinësklinties (apie 60 m). Pastaroji klintis nuo

kelyje infrastruktûros objektus, þemdir-bystës naudmenis, statinius. Taèiau la-bai ádomu, kad pastaruoju metu ðis gam-tos reiðkinys pritraukia vis daugiau tu-ristø. Taigi tokiø reiðkiniø buvimo vieto-se nebeuþtenka tiesiog vengti ekonomi-niø nuostoliø, diegiant prevencines prie-mones, bet jau reikia planuoti atitinka-mà infrastruktûrà (takus, aik�teles, tre-kingus) � sudaryti turistams sàlygas ste-bëti gamtos rei�kinius. Pripaþástama ir

Malta, bûdama jûriniø keliø ir civilizacijøsankirtoje, turi nepaprastai turtingà

kultûriná paveldà. Ggantija �ventykla Gozosaloje yra laikoma seniausiu pasaulyje

þmogaus statiniu � ji pastatyta prieð 7000metø, t.y. maþdaug 1000 metø anksèiau nei

Stonehango megalitinë konstrukcijaAnglijoje. Atkasta 1816�1820 metais

Ggantija ðventyklos vaizdas ið vidaus.Altorius ar kitos paskirties áranga?

Dirvoþemio sluoksnis Maltoje dël intensyvios þemënaudos ir drëgmës deficito labai plonas,todël þemës degradacija Maltoje yra labai aktuali problema. Þemdirbystës sklypeliai atskirtivienas nuo kito akmenø tvoromis tam, kad sulaikytø dirvoþemio nuplovimà

Turistø ypaè daþnai lankomas Popeyekaimas Il-Prajjet ky�ulyje. Virð kaimoaiðkiai matyti klinties sluoksnio plyðiai irbesiformuojanti uolinë nuogriuva. Kad ðideformacija yra aktyvi ir plyðiai didëja,rodo GPS (Globalioji padëties nustatymosistema) matavimai



seniausiø laikø iki dabar naudojama kaipstatybinis akmuo.

Dël tektoniniø jëgø poveikio virðutiniskoralinës klinties sluoksnis yra suskeldë-jæs ir sutrûkinëjæs. Klintis slûgso ant ne-pralaidaus vadinamojo �mëlynojo molio�sluoksnio, kuris, bûdamas plastingas, sà-lygoja klinties sluoksnio dezintegracijà irjo blokø slinkimà þemyn ðlaitu kranto lini-jos link. Nuo 2005 m. rugsëjo krantø sta-

bilumas Maltoje yra stebimas GPS siste-mos bûdu. Trijose nestabiliausiose krantoatkarpose árengtos 24 atraminës þymës,kuriose GPS metodu matuojamas jø erd-vinës padëties pokytis. Preliminarûs ste-bëjimo rezultatai rodo, kad nuo�liauþos yraaktyvios � atraminiø þymiø padëtis nuo2005 m. rugsëjo iki 2007 m. balandþio ho-rizontalioje plok�tumoje pakito nuo0,13 cm iki 2,21 cm (Magri et al., 2006).

Ply�iaivirðutinëskoralinësklintiessluoksnyje vir�turistinioPopeye kaimoIl-Prajjetky�ulyje. Jøplotis jauvirðija metrà, ogylis gali siekti6�8 metrus

Krantø erozija yra labai aktyvi ir Maltos, irGozo salose. Tokie akumuliaciniai smëlëtipliaþai gana reti ir yra susiformavæ tikkeliose álankose. Vaizdas nuo Kalipsës olos

Krantø apsaugos bokðtas Ghajn Tuffiehaálankoje. Maltos St. John�o ordino riteriø1637 m. pastatytas ant 27,5 m aukðèiokranto klifo. Jame ties bokðto papëdeformuojasi klinties sluoksnio ply�iai.Gretimame iðkyðulyje stovëjæs analogiðkasbokðtas dël kranto nestabilumo (susiforma-vo uolinë nuogriuva) sugriuvo dar ordinolaikais (1530�1798 m.)

Dël ðlaitø deformacijos nuo klifo briaunosgriûvantis (sutrûkinëjusios sienos �pavojaus þenklas) rekreacinis pastatas �dësningas reiðkinys Maltos krantuose


Pajûrio regioninis parkas � tai valsty-bës saugoma teritorija: 2700 ha sausu-mos ir 3000 ha jûros akvatorija. Tai labaisvarbi visam Lietuvos gamtiniam kom-pleksui teritorija, besidriekianti nuo Giru-liø iki senosios Palangos, á sausumos pu-sæ iki Palangos�Klaipëdos kelio bei 2,5km á jûrà. Tad kas èia ádomaus?

GeologijaPajûrio regioniniame parke iðskiria-

ma keletas charakteringø geologiniø da-riniø. Tai Didysis ir Maþasis pajûrio skar-dþiai, apsauginis pajûrio kopagûbris, Li-torinos jûros kranto zona. Taèiau geolo-giðkai ávairiausia ir ádomiausia yra Olan-do kepurës kraðtovaizdþio teritorija, ku-rioje esama net dviejø geologijos pamin-klo statuso vertø dariniø.

Lietuvos pajûryje vyrauja smëlëti pa-plûdimiai, suklostyti ið bangø ir sroviø nu-ardytø ir performuotø moreniniø nuogu-lø. Taèiau smëlio nuogulø storis, dengian-tis paplûdimá, kaip ir paplûdimio plotis,yra nevienodas skirtinguose kranto ruo-þuose ir priklauso nuo ðio ruoþo dinami-nës bûklës. Kitaip sakant, tose zonose,kur vyrauja smëlius priplaunantys kran-todaros procesai, � vyrauja smëlëti pa-plûdimiai, o kur vyrauja eroziniai, nuplau-nantys procesai, yra pajûrio skardþiai beiunikalus ir vienintelis Lietuvoje riedulynasties Olando kepurës kalnu.

Taèiau ypaè unikalus abrazinis kran-to darinys yra moreninis skardis, prasi-dedantis pieèiau Nemirsetos ir besibai-giantis didþiuoju Pajûrio (Olando kepu-rës) skardþiu pieèiau Karklës. Ðio jûrosskardþio absoliutus aukðtis virð jûros ly-gio svyruoja nuo +4,4 m iki +24,4 m (tiesOlando kepure). Ðis jûros skardis susi-darë jûrai ardant Olando kepurës � Rim-kø sustumtinio moreninio gûbrio ðiaurësvakariná pakraðtá.

Aukðtesnis uþ dabartiná Baltijos ledy-ninio eþero Litorinos ir Postlitorinos laiko-tarpiø jûros lygis paliko krantodaros pëd-sakus skirtingame aukðtyje virð jûros ly-gio. Tarp ryðkiausiø senovinës krantoda-ros geomorfologinio relikto Karklës�Giruliøruoþe yra Litorinos jûros kranto ðlaitas ir

Kà galima pamatyti Pajûrio regioniniame parke bejûros ir kopø, kuriø groþiu galima pasidþiaugti irkitose mûsø pajûrio vietose. Kodël ðià teritorijà

taip svarbu iðsaugoti ir kodël taip ánirtingaibandoma jà apginti nuo privatizavimo?

Nepaþinta

Paþintis su Pajûrio regioniniuparku - jûriniu parku, kurioapie pusæ teritorijosyra jûroje

Lietuvos pajûrio gamtaGediminas ZAKARAUSKAS

Olando kepurëskalno skardis,24 m aukðèio

Baltijinis pûtelis

Erla

ndo

PAP

LAU

SKIO

nuo

tr.


Postlitorinos jûros terasa (kuri galëjo bûtiir iðlygintas Litorinos jûros atabradas).

Status Litorinos jûros kranto ðlaitaspalaipsniui leidþiasi nuo Olando kepu-rës, kur pasiekia didþiausià 25�29 m ab-soliutø aukðtá, á pietus, link Giruliø. San-tykinis ðio senovinio ðlaito aukðtis (nuoPostlitorininës jûros terasos virðaus ikikeiminës plynaukðtës briaunos) aptaria-mos pajûrio teritorijos ribose svyruojanuo 8 iki 21 metro.

Gyvoji gamtaÁvairus ir unikalus Lietuvai geologinis

pagrindas suformuoja ir savitas gyvûni-jos bei augalijos rûðis. Kadangi parkasyra aktyvios jûros veiklos zonoje, tai ir rû-ðinë gyvûnijos, augalijos bei grybijos ávai-rovë yra iðskirtinë. Rûðiø skaièiumi kai ku-riais atvejais parko gamta gal ir nevirðytøkeleto kitø Lietuvos parkø boávairovës, ta-èiau èia aptinkamos gyvybës rûðys, jei-gu ir nëra Raudonosios knygos individai,taèiau aptinkamos tik pajûryje. Ðtai, pa-vyzdþiui, pajûryje iðskiriamos trys rûðysaugalø, priskiriamø Rytø Baltijos pakran-èiø endemikams. Kitaip sakant, teritorijayra priskirtina gana aukðtà endemizmolaipsná turinèioms teritorijoms.

Taip pat èia unikali bestuburiø ávairo-vë. Ðalia 7 á Lietuvos Raudonàjà knygàáraðytø vabzdþiø rûðiø nemaþai yra dru-giø rûðiø, aptinkamø tik pajûryje. Taip patèia nuolat pasitaiko drugiø rûðiø, anks-èiau niekada neaptiktø Lietuvoje. Þalva-rinis puo�niaþygis aptiktas Palangoje,Ðventojoje ir Nemirsetoje. Pajûrinis ðok-lys gyvena sausose smëlëtose, reta au-galija apaugusiose vietose. Mëgstamiau-sios buveinës yra pajûrio smëlio paplû-dimiai aukðèiau sànaðø linijos ir balto-sios kopos. Margasis grambuolys ras-tas Nemirsetoje. Gyvena baltosiose ir pil-kosiose kopose bei miðko, susiformavu-sio pajûrio smëlio kopose, bendrijose.Pajûrinis dirvinukas � trofiðkai susietassu atviruose smëlynuose auganèiabaltijine stokle. Pajûrinë kukulija paplitu-si smëlëtose stepëse ir kopose. Smil-èiasprindis rastas Nemirsetoje. Charak-teringas Baltijos pajûrio drugys. Ilgaþan-

dis bembiksas � plëviasparnis, gyvenaatvirose buveinëse su biraus smëlio irpriesmëlio dirvoþemiais.

JûraFlora ir fauna ið esmës yra labai pa-

naði á Kurðiø nerijos florà ir faunà, taèiaujûroje yra esminiø skirtumø, nes akme-nuotas jûros dugnas sudaro sàlygas èiagyventi visai kitoms bestuburiø rûðims ne-gu smëlëtose jûros priekrantës zonose.

Prie Lietuvos krantø aptikta apie 60jûros bestuburiø ir 40 augalø rûðiø. Vie-nos rûðys prisitvirtina prie akmenø, kadi�liktø plakamos stipriø priekrantës sro-viø ir bangø mûðos (uraganø metø ban-gos gali siekti 8 m aukðèio!). Kitos rûðysèia randa maisto arba prieglobstá ne tiknuo jûros stichijos, bet ir nuo ávairiø plëð-rûnø. Priekrantës ekosistemos atlieka svar-bias funkcijas. Ðtai, pavyzdþiui, Baltijos mi-dijos, kurios gyvena kolonijomis prisitvirti-nusios prie akmenø, maitinasi pumpuo-damos vandená ir sulaikydamos mikrosko-pinius organizmus ir organinës medþiagosdaleles savo filtraciniame aparate. Vienasðios rûðies moliuskas gali iðvalyti nuo da-leliø iki 3 litrø jûros vandens per valandà,o visos kartø jos formuoja galingà gamtinábiofiltrà, kuris per kelias dienas gali perfil-truoti visà mûsø priekrantës vandens tûrá(apie 3 kubinius kilometrus).

Akmenyno buvimas priekrantëje ne-abejotinai turi átakos ir makrofaunos rûði-nei ávairovei.

Þiemà jûroje uþ 1�2 km nuo krantosusirenka tûkstantiniai vandens paukðèiøbûriai. Gausios vandens paukðèiø san-kaupos, reguliariai aptinkamos ties Lie-tuvos krantais, yra labai svarbios gamto-sauginiu poþiûriu. Èia pasitaiko daug re-tø ir nykstanèiø rûðiø, kurios yra saugo-mos visame jø paplitimo areale. Paminë-tina sibirinë gaga, kuri yra reèiausia jûri-në antis pasaulyje, o ðios rûðies þiema-vietë ties Lietuvos krantais yra viena svar-biausiø visoje Baltijos jûroje. Rudakakliaiir juodakakliai narai yra archaiðki paukð-èiai, reti ir nykstantys visame jø paplitimoareale. Kai kurios kitos rûðys, nors ir nëralabai retos, telkiasi didelëmis koncentra-

cijomis, todël taip pat reikalauja tinkamosapsaugos. Intensyvi þmoniø veikla jûrinë-je aplinkoje turi didelës átakos jûros eko-sistemai ir neretai kelia grësmæ ten gyve-nantiems paukðèiams. Jûros tarða naftosproduktais, komercinë þvejyba tinklais irhidrotechniniai darbai � svarbiausi grës-mës ðaltiniai Baltijos jûroje þiemojantiemspaukðèiams. Garantuoti svarbiø vandenspaukðèiø rûðiø bei jø buveiniø apsaugàLietuvà ápareigoja tarptautiniai susitarimaiir konvencijos (Ramsaro, Berno ir kt.). Da-bartinë Lietuvos saugomø teritorijø siste-ma, deja, negarantuoja reikiamos þie-mojanèiø paukðèiø apsaugos. Teritorija yraátraukta ir á Natura 2000 paukðèiø apsau-gai svarbiø teritorijø sàraðà. Deja, paukð-èiø apsauga nëra pakankama, dël Þemësûkio ministerijos piktybiðko uþsispyrimovyrauja ekonominiai interesai. LietuvaiBriuselis jau grasina milijoninëmis baudo-mis ir Vyriausybei reikia aiðkintis dël ne-pakankamo ES direktyvø ágyvendinimo,matyt, netrukus teks ai�kintis ir dël tinklaisþudomø paukðèiø ES saugomoje teritori-joje, kur yra �paukðèiø sankaupos�.

Ornitofaunos ávairovëKadangi per ðià teritorijà eina Ðiaurës�

Pietø migracijos kelias, migracijø metuparke galima stebëti nemaþai anksèiaureèiau stebëtø paukðèiø. Pavyzdþiui,stebëti uoliniai kalviukai, juodkrûèiai bë-gikai, maþieji kirai. Taip pat retkarèiais ga-lima iðvysti plëðikø.

Þemyninëje parko dalyje daug van-dens paukðèiø migracijos metu galimapamatyti apsistojusiø Kalotës ir Plazëseþeruose. Tai ir gulbiø giesmininkiø, irkuoduotøjø anèiø bûriai, cyplës, kryklës,maþieji ir didieji danèiasnapiai, smailia-uodegës, pilkosios, ðaukðtasnapës antys.Stebëtojams prie Plocio eþerëlio yra pa-statytas namelis.

Ið retesniø paukðèiø perëti èia liekaDzûkijos miðkams labiau bûdingaspaukðtis kukutis, dirvoninis kalviukas. Dëldirvoninio kalviuko parke yra ásteigta Na-tura 2000 paukðèiø apsaugai svarbi teri-torija. Ðio paukðèio perimvietë saugomaspecialiomis gamtotvarkos priemonëmis,

Pajûrinë rugiaveidë BëgikasSmiltyninis laibenis


krûmø kirtimu, ganymu. Ðiuo metu jau de-rinami parengti gamtotvarkos planai. Vi-sà vasarà parko pievose laikosi gervës,balinës pelëdos. Paèiame paplûdimyjekeletà kartø bandë perëti á Lietuvos Rau-donàjà knygà áraðytos maþosios þuvë-dros, peri jûriniai ir upiniai kirlikai, o pie-vose kartà perëjo raudonkojai tulikai. Pe-riodiðkai peri sketsakaliai, pelësakaliai,viðtvanagiai. Parke yra du jûriniø ereliø liz-dai. Life Natura projekto metu Tado Iva-nausko zoologijos muziejaus darbuoto-jas Deivis Demantavièius parke iðkëlë 6dirbtinius lizdus jûriniams ereliams.

Þinduoliø fauna sausumoje nëra iðskir-tinë. Parko pievose galima sutikti stirnai-èiø, reèiau briedþiø. Prie parkø eþerëliø gy-vena ûdros, ondatros. Labai gerai (kaip irvisoje Lietuvoje) jauèiasi bebrai. Èia gali-ma iðvysti ir á Raudonàjà knygà áraðytàstambø þvërá � Baltijos pilkàjá ruoná.

AugalijaIðskirtinis pajûriø bruoþas � tipiðkos pa-

jûrio augalø bendrijos. Didesnëje parko da-lyje paplûdimio ir kopø zonoje vyrauja lito-raliniø rûðiø smiltlendrës ir smiltyninës ru-giaveidës bendrijos. Ðios bendrijos domi-nuoja baltosiose kopose. Ðalia jø ásikuria irsmulkesnës litoralinës bei endeminës rû-ðys � baltijinis pûtelis, baltijinë stoklë, pajû-rinë linaþolë, pajûrinis pelëþirnis, smiltyni-nis laibenis, pajûrinë naðlaitë. Ypaè reta pa-jûrinë linaþolë, nykstanti visoje Europoje.

Natûralios pajûrio pievos su unikalio-mis augalø bendrijomis. Parko pievoseauga 15 rûðiø augalø, áraðytø á Raudonà-jà knygà. Jø èia net 10 rûðiø. Pievelëseprie Nemirsetos jos sudaro iðtisus sàþa-lynus. Gausiai vienoje pievoje auga ma-þoji geguþraibë, o kopose � tamsialapisskiautalûpis.

Didelë parko dalis yra átraukta á Natu-ra 2000 tinklà. Èia saugomos pajûrio bu-veinës � uþuomazginës, baltosios, pilko-

sios kopos, smëlynø tyruliai, stepinës pie-vos. Pilkosios kopos, smëlynø tyruliai, ste-pinës pievos ðiuo metu degraduoja �uþauga krûmais. Dël sudëtingos kraðtoistorijos èia sunyko ûkinë veikla, todël bio-ávairovë nuo krûmijimo gelbstima dirbti-nëmis priemonëmis. Life Natura projektometu buvo nupirkta aviø, kurios ganomosnykstanèiose buveinëse, kad stabdytønatûralià sukcesijà.

Ið retesniø, tik smëlynams bûdingøaugalø paminëtini lininë þarotûnë, anks-tyvoji smilgenë, galvinis vikðris, pajûrinëðirdaþolë.

GamtosaugaÞemiø iðdalijimas niekuo su ðiuo krað-

tu nesusijusiems þmonëms sukûrë dau-gybæ gamtosauginiø problemø. Seimasneskuba keisti saugomø teritorijø ástaty-mo, leidþianèio atstatyti draustiniuose so-dybas, todël milijonus kainavusiu dvira-èiø taku jau dabar sklypø draustiniuosesavininkai vaþinëja automobiliais. Vieða-sis interesas nuolat patiria pralaimëjimàpo pralaimëjimo. Nors Pajûrio regioninioparko direkcija griovë nelegalius statinius(sustabdytos dvi statybos, nugriautas vie-nas milijono vertas kotedþas), taèiau par-kas buvo intensyviai uþstatytas. Ástatymaiðiuo metu leidþia parkà taip uþstatyti, kadgali bûti paþeistas visas regiono geoeko-loginis stabilumas. Dalies problemø jaunebebus galima iðspræsti, dalá draustiniødar galima iðgelbëti pakeièiant Saugomøteritorijø ástatymà. To nepadarius parkasneiðliks, o taps kaþkieno privaèiø vilø zo-na, kyðininkai ir aferistai galës dþiaugtisapgavæ visuomenæ.

Projektas ,,Life Natura�Pajûrio regioniniame parke, Kurðiø ne-

rijoje ir mariose ðiuo metu vykdomas stam-bus tarptautinis ES fondo Life Nature fi-

nansuojamas projektas Natura 2000 teri-torijø tvarkymas ir apsauga Lietuvos pajû-ryje, kurio metu visame pajûryje daromipaþintiniai takai, lentiniai takai per kopas,tvarkomi eroziniai þidiniai kopose, keliamidirbtiniai lizdai, kertami krûmai nykstanèio-se buveinëse. Ðio projekto metu parengtigamtotvarkiniai planai, ávertintos pajûryjeesanèios Natura 2000 vertybës, pradeda-

Jûros dugno biotopas �akmenys su midijomis

Maþasis pajûrio klifas

Ruoniukai kartais þûva þvejø tinkluose

S.O

LEN

INO

nuo

tr.


RekreacijaBet kokia ekologi�kai neagresyvi veik-

la yra galima parke, �iuo metu metu po-puliarëja burlentës, iðkylos dviraèiais. Perparkà driekiasi puiki asfaltuota Vakarø dvi-raèiø þiedo dviraèiø trasa. Tai viena gra-þiausiø dviraèiø trasø Lietuvoje, ji driekia-si ðalia Plazës rezervato, kuriuo groþëtisgalima vaþiuojant dviraèiu. Klaipëdos na-rø klubo �Oktopus� nariai sako, kad par-ko teritorijos jûrinëje dalyje ádomu panar-dyti, paieðkoti nuskendusiø laivø, pasigro-þëti akmenuotu jûros dugnu, povandeni-niu gyvûnijos pasauliu. Ties Nemirseta yranuskendæs fuzilierius.

Norintys ilgiau pabûti pajûryje Karklëjegali apsistoti kempinge, vieðbuèiuose, gy-ventojø kiemuose pasistatyti palapinæ.

mi gamtotvarkos darbai bei paleista ga-nytis 20 aviø. Mariose vykdomi tyrimai, ku-rie padës iðaiðkinti nykstanèiø Europojeþuvø � perpeliø, oþkø, salaèiø, laðiðø mig-racijø kelius, ner�tavietes, bei numatomosgamtosauginës priemonës, kad ðios rû-ðys iðliktø. Nemirsetoje jau veikia botani-nis paþintinis takas, kuriuo einant galimasusipaþinti su unikalia pajûrio augmenija.Plaèiau apie projektà www.zvejone.lt/life,pajûrio regioninio parko direkcijos pusla-pis www.pajuris.info

Verta aplankyti kavines, suvalgyti þvejøkepsná. Pajûryje surasti iðsvajotà gintarogabalëlá.

Konsultantas Erlandas Paplauskis.Moksliniai konsultantai: dr. Jolanta

Stankevièiûtë, dr. Ramûnas Povilans-kas, dr. Ramûnas Þydelis, dr. SergejusOleninas, dr.Povilas Ivinskis.

Panaudoti Geologijos ir geografijosinstituto, Botanikos instituto, Ekologijosinstituto tyrimø duomenys.

Statistikos departamentas kartu suÛkio ir Vidaus reikalø ministerijomis pa-rengë apþvalginá statistiná leidiná �Lietu-vos regionø portetas�.

Ðioje ekonominëje ir socialinëje ap-þvalgoje apra�omi Lietuvos regionai � ap-skritys. Leidinyje skelbiami apibendrinti

Leidinys apieapskrièiø praeitá, dabartáir perspektyvas

ir palyginti 2001�2005m. duomenys ávairio-mis temomis, iðryðki-nant naujausiø statis-tiniø tyrimø atskleistuspastarøjø metø ypatu-mus ir tendencijas.

�Lietuvos regionøportretas� � vienas i�nedaugelio Lietuvosregionus apibûdinan-èio enciklopedinio po-bûdþio leidiniø. Vertin-gi tiek analitine, tiekpaþintine prasme lei-dinio straipsniai pa-rengti remiantis Statis-tikos departamento informacija apie re-gionø demografinæ, ekonominæ, sociali-næ, þemës ûkio, uþimtumo, �vietimo ir gy-ventojø sveikatos padëtá. Talkinant Lietu-vos savivaldybiø asociacijai ir apskrièiøvirðininkø administracijoms, leidinyje taippat pateikiama Lietuvos regionø istorijos,geografijos, kultûrinio gyvenimo apþval-ga, jis iliustruotas þemëlapiais, heraldi-ka, nuotraukomis, statistinëmis lentelë-mis, grafikais ir diagramomis.

Tikimës, kad leidinys bus naudingastiek priimantiems sprendimus dël regio-nø plëtros ir siekiantiems kryptingai nau-doti turimus valstybës biudþeto ir Euro-pos Sàjungos fondø iðteklius specialis-tams, tiek �alies ar uþsienio investuoto-jams, ieðkantiems sàlygø kurti ir plëstisavo verslà.

Leidinys gali bûti ádomus visiems,norintiems geriau paþinti Lietuvà, besi-domintiems savojo ir kitø regionø praei-timi, dabartimi ir perspektyvomis.

Knygà rasite Statistikos departamen-to bibliotekoje, Gedimino pr. 29 Vilniuje,kitø miestø bei rajonø teritorinëse statis-tikos tarnybose, apskrièiø virðininkø ad-ministracijose.

Ðis leidinys iðleistas lietuviø ir angløkalbomis.

Birutë STOLYTË

Daugiau informacijos �ia tema rasite Sta-tistikos departamento tinklalapyje Regioninë-je duomenø bazëje http://db.stat.gov.lt/rdb_lt/dialog/statfile1.asp

Karklës riedulynas

Kalotës eþeras

Plazës eþeriukas

L.KU

ND

RO

TO n

uotr.


Puslaidininkiø fizikos institutas kartusu Biochemijos, Biotechnologijø, Chemi-jos ir Fizikos institutais baigë ágyvendinti1,5 metø trukusá projektà �Mokslininkøkvalifikacijos gerinimas medþiagotyros,biotechnologijos ir aplinkotyros srityse�.Lietuvos mokslininkams buvo surengtaper 160 tarpdisciplininiø, vadybos ir ino-vacijø valdymo mokymø. Projektui finan-suoti buvo skirta 1,4 mln. litø Europos Sà-jungos struktûriniø fondø ir Lietuvos Res-publikos biudþeto lëðø.

�Projekto ágyvendinimo patirtis parodë,kad tokie mokymai padeda didinti Lietu-vos mokslo konkurencingumà ir skatintibendradarbiavimà su verslu. Manau, kadseminaruose dalyvavæ 573 dalyviai bus ge-riau pasirengæ áveikti mûsø mokslui kylan-èius iððûkius�, � sakë Puslaidininkiø fizi-kos instituto direktorius profesorius habili-tuotas daktaras Steponas A�montas.

Jo nuomone, verslui aktualûs tyrimaidaþnai vykdomi mokslø sandûroje, otarpdisciplininiø þiniø trûkumas yra vienadidþiausiø Lietuvos mokslo problemø.Tarpdisciplininiams mokymams projektorengëjai skyrë daugiausia dëmesio, su-rengta per 100 �ios srities seminarø. Ino-vacijø valdymo ir vadybos temoms buvoskirta atitinkamai 11 ir 46 mokymai.

Seminarus mokslininkams vedë 80lektoriø � 62 Lietuvos specialistai ir 18mokslininkø ið uþsienio. Atrenkant spe-cialistus tarpdisciplininiø mokymø orga-nizavimui, ypatingas dëmesys buvo ski-riamas medþiagotyros, biotechnologijosir aplinkotyros sritims. Jos Lietuvosmokslo ir technologijø baltojoje knygo-je yra iðskirtos kaip ypaè svarbios Lietu-vos ekonomikai.

Planuotas kaip teoriniø seminarø cik-las, vëliau projektas buvo iðplëstas ir pa-pildytas mokslininkams skirtais praktiniaisdarbais su naujausia tyrimø áranga. Pa-sak prof. S.A�monto, tokia mokymø for-ma, kai pagal teoriniø mokymø tematikàrengiami ir praktiniai darbai, padëjo netik geriau suvokti þinias, bet ir suteikë skir-tingø mokslo institutø specialistams ben-dro darbo patirties.

�Tokia patirtis parodë, kad bendrø ins-titutø projektø rengimas tikrai pasiteisina.Bendradarbiavimas vis intensyvëja, atei-

Sëkmingai ágyvendintas mokslininkams skirtøtarpdisciplininiø, vadybos ir inovacijø valdymo

mokymø projektastyje inicijuosime ir daugiau bendrø pro-jektø�, � sakë prof. S.A�montas.

Pasibaigus projektui, buvo surengtadalyviø apklausa, kuri atskleidë, kad dau-

giausia palankiø vertinimø sulaukë tarp-disciplininiai mokslininkø mokymai.Jiems apklausoje buvo atiduotas 81 da-lyviø balsas. Savo mokslo srities ir ver-slumo mokymams palankûs buvo atitin-kamai 61 ir 52 balsavæ mokslininkai.

Beveik 90 proc. visø tyrime dalyvavu-siø seminarø dalyviø teigiamai ávertinoprojektà ir seminarus, kuriuose dalyvavo.

Daugiausia seminarø dalyviø kaip la-biausiai patikusius ávardijo A.Èepo, G.Lu-janienës ir V.Lujano, G.Valinèiaus, G.Lu-kinavièiaus ir Z.Staðevskio, R.Meðkio beiV.Bondarenkos vykdytus mokymus.Ðiuos seminarus kaip sëkmingiausius mi-nëjo bent po 20 dalyviø.

Paklausti, kokiø mokymø pageidautøateityje, 62 mokslininkai nurodë tarpdis-ciplininius, dar 46 � kompleksinius mo-kymus. 33 dalyviai prioritetà ateityje teik-tø savo mokslo srities mokymams, o dar

19 pageidautø papildomø verslumo te-matikos seminarø.

Pateikdami pageidavimus dël temø, ku-rias norëtø nagrinëti mokslo institutø orga-nizuojamuose seminaruose, dalyviai ypaèakcentavo praktinio mokymosi aspekto

svarbà. Rei�kiamas ry�kus prioritetas daly-vauti eksperimentø rengimui, tam skirtosárangos naudojimui skirtuose seminaruo-se. Daug mokslininkø pageidauja ateityjeskirti dëmesio nanotechnologijoms.

Formuluodami poreikius verslumo mo-kymams, mokslininkai taip pat nurodo prak-tiniø þiniø poreiká � kaip sëkmingai pareng-ti paraiðkà mokslo projekto finansavimui,kokiu atveju reikalingas patentas ir pan.

Kiekvienas mokymø dalyvis viduti-ni�kai dalyvavo 5 seminaruose, po kiek-vieno jø mokslininkai gaudavo mokymøteziø sàvadus ir iliustracinës medþiagos.

Ið beveik 300 Puslaidininkiø fizikos ins-tituto darbuotojø 75 turi mokslø daktaro,25 � habilituoto daktaro moksliná laipsná.Institute dirba 15 profesoriø. 2005 m. ins-tituto mokslininkai Lietuvos ir uþsieniospaudoje publikavo 164 straipsnius.

Puslaidininkiø fizikos instituto direktorius prof. S. Aðmontas pristato Lenkijos �vietimo irmokslo ministerijos valstybës sekretoriø K.J.Kurzydlowská, kuris projekto dalyviams skaitë

paskaità apie nanodarinius

PROJEKTÀ REMIA LIETUVOS RESPUBLIKA PROJEKTÀ IÐ DALIES FINANSUOJA EUROPOS SÀJUNGA


Maksimas REZNIKOVAS


Pastarøjø deðimtmeèiø ,,Mokslo ir gyvenimo� puslapius pavarèius

RETR

OPoetà nori padaryti valdininkuVienu metu buvo ákurta tokia pro-

pagandos ástaiga VDV (Visuomeniniodarbo valdyba), kurià humoristai va-dino �vieðpaties Dievo valia�. Iðsikvie-të valdþia K.Binká ir pasiûlë aukðtas pa-reigas. Artimesnieji draugai, sutikæ po-età, ëmë klausinëti:

� Na, kaip, buvai?� Buvau.� Ir sutikai?� Pasakiau, kad propagandà visa-

da galima padaryti, bet, matote, geraipropagandai reikia geros politikos�

Vidun � në laðoMedicinos prof. dr. A.Gylys buvo

labai grieþtas blaivininkas. Kovote ko-vojo su girtavimu.

Kartà profesorius buvo pakviestaspas ligoná, sunkiai sergantá gripu, ne-galintá atsikvëpti.

Apþiûrëjæs, iðraðæs vaistø, patarëant krûtinës uþdëti suvilgytos spiritu va-tos.

Ligonis paklausë:� Gal galima gurkðná kità ir á vidø?Profesorius su�uko:� Spiritas � iðorës vaistas, o vidaus

nuodas! Á vidø � në laðo!Nugirdo Kazimieras Raèiûnas

OkulistasKai áþymiam okulistui sukako 50

metø, studentai jam áteikë dovanà � di-delá graþø akies maketà. Paèiame læ-ðiuko viduje studentai ámontavo pro-fesoriaus portretà.

Profesorius nuoðirdþiai padëkojo, okai studentai iðëjo, jis atsiduso ir tarë:

� Kokia laimë, kad að okulistas, one ginekologas�

O buvo moteris�Per anatomijos egzaminà profeso-

rius liepia studentui griauèiuose paro-dyti, kur kokie yra þmogaus organai.

� Kaukolëje buvo smegenys. Krû-tinëje � ðirdis, plauèiai, pilve buvo þar-nos, dar þemiau� buvo varpa�

� Ne buvo, o kartais bûdavo! � pa-taisë profesorius. � Èia juk motersgriauèiai.


ISSN 0134-3084,,,Mokslas irgyvenimas�2007 Nr.8, 1- 44,Indeksas 5052,3,95 Lt

Palangos tiltas

Neringos kopos

Jûros ðventëKlaipëdoje

Þuvusiø jûrojepagerbimasAntanoSTANEVIÈIAUSnuotr.

© A

do S

END

RAU

SKO

nuo

tr.

Documents

Mokslas Ir Gyvenimas 2007 m. Nr.8