Mokslas Ir Gyvenimas 2012 m. Nr.4

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 4 1

2012

4

2 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 4

Prof. habil. dr. Romualdas Karazija, LietuvosMA tikrasis narys, gimë 1942 m. Kupiškio rajone.1964 m. baigë fizikos studijas Vilniaus universite-to Fizikos ir matematikos fakultete. Specializacija– teorinë fizika. Profesoriaus moksliniø interesøspektras labai platus: daugiaelektroniø atomøteorija, atomø sàveika su spinduliuote, procesai,vykstantys atomo vidiniuose sluoksniuose,Rentgeno, Oþë ir optiniai spektrai, atomo teorijostaikymas kietojo kûno ir plazmos fizikoje,mokslotyra, fizikos istorija.Talentingas mokslininkas ir mokslo populiarin-

Praëjusiø metø spalio pabaigoje mû-sø planetos gyventojø skaièius pasiekëseptynis milijardus. Tik maþyèiø gyvûnø –bakterijø ar nariuotakojø – Þemëje yra dau-giau.

O juk mûsø eros pradþioje visame pa-saulyje gyveno tik apie 200 milijonø þmo-niø. Vidutinë gyvenimo trukmë nesiekë nëtrisdeðimties metø, jà trumpino nuolatiniaikarai, ligos, ypaè maro ir kitø ligø pande-mijos, badmeèiai. Taèiau prieð tris amþiusEuropoje prasidëjusi sparti civilizacijospaþanga ágalino áveikti daugelá ligø, pa-gerinti maisto ir gyvenimo kokybæ. TadXIX a. Europos gyventojø ëmë greitai dau-gëti, o XX a. viduryje ðis procesas, pava-dintas demografiniu sprogimu, apëmë vi-sà pasaulá (1 pav.). Pirmasis milijardas bu-vo pasiektas XIX a. pradþioje praëjus ðim-tui penkiasdeðimt tûkstanèiø metø nuoHomo sapiens atsiradimo, antrasis – per130 metø (1930 m.), o treèiasis – jau per30 metø (1960 m.).

Civilizacijos iðProf. habil. dr.Romualdas KARAZIJA

Internetas, socialiniai tinklai, kompiuteriniai þaidimai, iðmanieji telefonai, aipodai,netolimoje ateityje – robotai... Naujos netikëtos galimybës veikti, paþinti, pramogauti irbendrauti. Atrodo, ta civilizacijos paþanga ir toliau vyks greitëjanèiu tempu. O á nemalo-

nià kasdienybæ gràþinanti ekonominë krizë yra tik laikinas, atsitiktinis trikdis. Juk norisitikëti laiminga ateitimi sau ir savo vaikams. Taèiau sparti mûsø civilizacijos paþanga turi

ir tamsesnæ pusæ; jà ir bandoma apþvelgti šiame straipsnyje.

Metai

Dabartinë padëtis

Mili

jard

ai g

yven

tojø

1 pav. Þmoniø skaièiaus augimas planetoje,ypaè pagreitëjæs XX a.

Atrodo, pagerëjus gyvenimo sàly-goms, þmonës turëtø auginti daugiau vai-kø, taèiau nutinka prieðingai – gimstamu-mas krenta. Juk sumaþëjus vaikø mirtin-gumui jø maþiau bereikia giminei pratæs-ti, o tëvø dþiaugsmui patenkinti uþtenkair vieno ar dviejø vaikø. Taigi ima veikti po-puliacijos savireguliacijos mechanizmas.Tiesa, dël lëtai kintanèiø paproèiø ir tradi-cijø jis efektyviai pasireiðkia tik po keletokartø. Tad XX a. antrojoje pusëje Europo-je, Ðiaurës Amerikoje, Japonijoje prasidë-jo depopuliacija, tai yra þmoniø gimstamaþiau, negu jø mirðta. Taèiau daugelyjebesivystanèiø Afrikos, Azijos, Pietø Ame-

rikos ðaliø tas procesas gerokai vëluoja –ten dar tebesitæsia demografinis sprogi-mas, ir tai lemia spartø visos planetos gy-ventojø skaièiaus augimà.

Demografijos specialistai prognozuo-ja, kad þmonijos gausëjimas baigsis ðioamþiaus viduryje ar net antrojoje pusëje,þmoniø populiacijai pasiekus 9–11 mili-jardø ribà. Anot kai kuriø ávertinimø, sie-kiant, kad planetoje nebûtø paþeista eko-loginë pusiausvyra ir biosferai bûdingosgyvybës rûðiø proporcijos, þmoniø turëtøbûti bent deðimtá kartø maþiau. Gamta

skaudþiai baudþia pernelyg iðaugusià gy-vûnø populiacijà: plinta ligos, stiprëja ko-vos dël teritorijø ir dominavimo. Populia-cija gerokai sumaþëja, iðgyvena krizæ, ku-riai bûdingi skaièiaus svyravimai, ir tik pa-maþu stabilizuojasi (2 pav.). Aiðku, þmo-nës gali reguliuoti tuos procesus, rastinaujø rezervø. Vis dëlto ir þmonija paklûs-ta gamtos dësniams – nors ne visi nori taipripaþinti. Tad ir mes tikriausiai neiðveng-sime panaðiø kriziniø reiðkiniø ir populia-cijos maþëjimo.

Daugelis valstybiø sprendþia sunkøgalvosûká – kaip iðmaitinti gyventojus, ku-riø vis gausëja? XX a. sukûrus naujas veis-les ir iðtobulinus agrotechnikà, pavyko pa-didinti derlius, taèiau tos galimybës jau ga-netinai iðsemtos. Genetiðkai modifikuotiproduktai kelia abejoniø dël galimø pasek-miø. Daugelyje regionø intensyviai naudo-jama þemë degraduoja. Drëkinamajai þem-dirbystei reikia daug gëlo vandens, o jo ir-gi ima trûkti. Likusiø dþiungliø ir taigos nai-kinimas gali turëti labai neigiamø ekologi-niø pasekmiø, nors to nepaiso ne tik Bra-zilija ar Indonezija. Besipleèiantys miestaibei pramonës rajonai netgi maþina þem-

2 pav. Biologijos dësnis: pernelyg iðauguspopuliacijai, jà iðtinka krizë – individø

skaièius ima sparèiai maþëti, vëliaustabilizuojasi, o kartais populiacija visiðkai

iðnyksta. Ar tinka ðis dësnis ir þmoniøpopuliacijai?

Indi

vidø

ska

ièiu

s

Eksp

onen

tinis

augi

mas Kolapsas

Laikas

Stabilizacija

tojas Romualdas Karazija „Mokslo ir gyvenimo“ þurnaluiraðo nuo 1972 metø. Graþaus jubiliejaus proga sveikinameprofesoriø ir linkime kuo geriausios sëkmës ávairiapusëjedarbø kasdienybëje, daug straipsniø, naujø knygøir tvirtos sveikatos.


dirbystës plotus. O didëjant maisto produk-tø paklausai sparèiai kyla jø kainos. JeiguLietuvos ar kitos vargingesnës ðalies ûki-ninkai turi galimybæ parduoti savo produk-tus brangiau uþsienyje, kodël jie turëtø nu-statyti kainas pagal þemà savos ðaliesþmoniø pragyvenimo lygá? Tad, deja, visdaugiau þmoniø pasaulyje maitinasi pras-tai ar gyvena pusbadþiu.

Þmonija gavo nuostabø paveldà, pla-netos jai sukrautà kraitá – naftos, dujø, ávai-riø mineralø atsargø. Nors jos greitai sen-ka, jø dar turëtø uþtekti ðiam ðimtmeèiui.Vis dëlto, iðnaudojus lengviausiai prieina-mus telkinius, tenka imtis sunkiau pasie-kiamø ar skurdesniø, o tai brangina gavy-bà. Antra vertus, tie þemës iðtekliai pasi-skirstæ planetoje labai netolygiai. Naftos yraturtingos apie deðimtá valstybiø, ir jos tuonaudojasi, pavertusios prekybà þaliavomissvarbiu savo pajamø ðaltiniu. Net 95 proc.retøjø lantanoidø, reikalingø ðiuolaikinëspramonës technologijoms, slypi vienos ða-lies – Kinijos teritorijoje. Ðalys monopolis-tës gali diktuoti savo kainas, ribodamos ga-vybà. Tad per pastaruosius penkiasdeðimtmetø naftos, dujø, metalø kainos pakilo nedeðimtimis procentø, o daugelá kartø. Taskilimas sunkiai prognozuojamas, nes kai-nos svyruoja, rinka tampa nestabili. Juk kri-ziniai reiðkiniai kurioje nors srityje praside-da ne tada, kai ko nors ima trûkti, o vos tikpasireiðkus lëtëjimo tendencijai.

Augant þmoniø skaièiui ir kartu jø po-reikiams, visa planeta pamaþu buvo pa-jungta vienai gyvybës rûðiai. Biosfera – vi-sø gyvøjø organizmø ir jø aplinkos visuma– ëmë virsti antroposfera. Pirmykðèiø tau-tø pagarbà gamtai pakeitë pragmatinis po-þiûris á jà, kaip á lengvo pasipelnymo ðalti-ná. Gamyba vykdyta ir neretai iki ðiol vyk-doma netausojant gamtos, jà uþterðiantávairiomis atliekomis (3 pav.). Jomis virstadidesnioji dalis þaliavø jas perdirbant á pra-monës gaminius, o pastarieji vëlgi netru-kus yra iðmetami. Vienas þmogus per me-tus vidutiniðkai „prigyvena“ vienà tonà at-liekø. XX a. buvo uþterðti netgi jûros ir van-

denynai. Jau 7-àjá dešimtmetá keliautojasThoras Heyerdahlas, plaukæs papirusinevaltimi „Ra“ per Atlanto vandenynà, iðtisasdienas matë vaizdà, kuris priminë kokionors svarbaus uosto akvatorijà – plûduriuo-janèius mazuto gabalus, plastikinius indus,tuðèius butelius ir kitoká ðlamðtà.

XX a. pabaigoje mokslininkai priëjobauginamà iðvadà: biosferos degradaci-ja gresia globaline ekologine katastrofa.Virðijus tam tikras ribas, gali prasidëti ne-gráþtami pokyèiai, staigûs kriziniai reiðki-niai; galbût tos ribos jau yra virðytos. Tad1992 m. Rio de Þaneire buvo surengtaaukðèiausio lygio konferencija „Aplinka irplëtra“, kurioje suformuluota tvarios plët-ros koncepcija ir pasiraðyta Biologinësávairovës konvencija. Deja, ðios ir keliø vë-lesniø panaðiø konferencijø nutarimai yraágyvendinti tik ið dalies.

Akivaizdus þmogaus poveikio gamtaipavyzdys – klimato ðiltëjimas. Maþdaugnuo 1980 m. mûsø planetos vidutinë tem-peratûra nuolat kyla, ir daug sparèiau, ne-gu tai yra vykæ ankstesniais amþiais(4 pav.). Tas reiðkinys siejamas su pramo-nës iðmetamu á atmosferà didþiuliu angliesdvideginio kiekiu. Ðiø dujø sluoksnis tarsiðiltnamio plëvelë atspindi nuo Þemës sklin-danèius infraraudonuosius spindulius. Dëlðiltnamio efekto poliarinëse srityse tirpstaledynai, kyla vandenyno lygis, keièiasi kli-matas. Jeigu tai truks visà ðá ðimtmetá, busuþlietos didelës teritorijos, labai padaugësekstremaliø reiðkiniø – uraganø, potvyniø,sausrø. 1997 m. Japonijoje vykusioje kon-ferencijoje buvo pasiraðytas Kioto proto-kolas, kuris ápareigojo iðsivysèiusias ðalisiki 2012 m. gerokai sumaþinti anglies dvi-deginio iðmetimà. Susitarimà ratifikavo 180valstybiø, bet tai atsisakë padaryti JAV, la-biausiai terðianèios atmosferà, – nulëmësavosios pramonës interesai. Naujo pro-tokolo pasirašymas irgi stringa.

Iðaugus þmoniø skaièiui ir ypaè tarpu-savio ryðiams, þmonija tapo tarsi vienu di-dþiuliu aviliu. Tas visuotinis ekonomikos,politikos ir kultûros susipynimas yra vadi-

ðbandymas 3 pav. Trys regionai,kuriose labiausiai paþeista

gamta – JAV, VakarøEuropa ir Pietryèiø Azija.

Deja, vienam ið ðiø regionøpriklauso ir Lietuva

4 pav. Vidutinës temperatûros mûsøplanetoje kitimas po paskutinio ledynmeèio(a) ir XX a. prasidëjæs jos kilimas dëlþmogaus veiklos (b)

namas globalizacija. Atskirose srityse šisprocesas vyko ir ankstesniais amþiais, bettik XX a. pabaigoje apëmë visà planetà.Barjerø iðnykimu reikia tik dþiaugtis, ta-èiau globalizacija kelia ir ávairiø pavojø.Ekonomikoje ásigali milþiniðkos multina-cionalinës korporacijos, kurios monopo-lizuoja rinkà. Tarptautinë ekonomikos ir fi-nansø sistema tampa galingesnë uþ at-

skiras valstybes, diktuoja joms savo va-lià. Taèiau dël to pasaulis netampa stabi-lesnis, o prieðingai. Katastrofa ar konflik-tas kurioje nors pasaulio dalyje nusiritaátampos ir nuosmukio bangomis per visàplanetà. Ekonomika yra itin sudëtinga, lin-kusi á chaosà sistema, kurià sunkiai áma-noma valdyti ir prognozuoti. Ji stabili tikaugdama, bet, deja, augimas nuolat susi-duria su kliûtimis. Taigi globalizacija nepa-ðalina ekonominiø kriziø, o prieðingai – pa-didina tiek jø tikimybæ, tiek mastus.

Vidutinë planetos antþeminiooro temperatûra (atþvilgiu1961–1990 m. vidurkio)

Ledynmeèio pabaiga

Viduramþiøkarðtasis periodas

Maþasis ledynmetis

(a)

(b)

Metinë

Penkiametë

Tem

pera

tûro

s po

kytis

(o C)

Vidutinës temperatûros


Globalizacija vyksta ne tik ekonomi-kos, bet ir socialinëje bei kultûros srityse.Þmonëms atsiveria stulbinamos galimy-bës laisvai judëti, bendrauti, paþinti. Ta-èiau kartu kyla tautø suvienodëjimo, asi-miliacijos pavojus. Pasaulyje plinta kos-mopolitinë masinë kultûra. Anglø kalba ið-stumia visas kitas kalbas informaciniøtechnologijø, mokslo, verslo, net pramo-gø srityse. Deðimtyse valstybiø, kuriosegyvena ne anglosaksø tautos, ji jau var-tojama kaip antroji ar net kaip vienintelëvalstybinë kalba.

Susilpnëjus barjerams tarp valstybiø,bet esant labai skirtingiems pragyvenimolygiams, nauju pasauliniu reiðkiniu tapoekonominë migracija ið vargingesniø ða-liø á iðsivysèiusias ðalis. Ankstesniais am-þiais europieèiai vyko á savo kolonijas arreèiau apgyventus kraðtus. Europoje pra-sidëjus depopuliacijai, o maþiau iðsivys-èiusiose valstybëse toliau vykstant demo-grafiniam sprogimui, migracija pakeitëkryptá. Anglijoje, Prancûzijoje ar Vokieti-joje atsikëlëliai ið Afrikos ar Azijos jau su-daro didelæ gyventojø dalá. JAV vien tiknelegalø meksikieèiø yra apie keturis mi-lijonus. Ðio proceso nesustabdo jokie ásta-tymai bei ribojimai, iš dalies dël to, kadtose ðalyse trûksta darbo jëgos.

Deja, imigrantai, ypaè ið musulmonið-kø kraðtø, sunkiai integruojasi naujose ða-lyse. Jie kuriasi atskiruose miestø rajonuo-se, laikosi savø paproèiø. Antroji karta jaunebenori dirbti juodø darbø ir maiðtauja,reikalaudama sau lygiø ar net iðimtiniø tei-siø. Tam procesui pleèiantis, Europos gy-ventojø daugumà jau ðiame ðimtmetyjesudarys musulmonai. O baltaodþiai gy-ventojai JAV netrukus taps maþuma. Pie-tø Afrikos ar Rodezijos pavyzdys liudija,kad naujoji dauguma netruks pakeisti ásta-tymus savo naudai.

Lietuva dar tø migracijos grësmiø ne-junta – gelbsti þemas pragyvenimo lygis.Kol kas daugiau rûpesèiø kelia didþiulë lie-tuviø emigracija á turtingesnes Europos Sà-jungos ðalis. Tuðtëjanèioje Lietuvoje liks tiksenukai, patriotai bei tinginiai, ir tada tekspatiems kvieste kviesti kinus ar negrus.

Tautø su skirtingomis religinëmis pa-þiûromis, tradicijomis bei mentalitetu mai-ðymasis gresia virsti civilizacijø susidûri-mu. Tai viena ið politinio nestabilumo pa-saulyje prieþasèiø. Stiprëja ir prieðprieðatarp turtingø vakarietiðkø ir daug skurdes-niø musulmoniðkø kraðtø. Labai iðauguskai kuriø ðaliø gyventojø skaièiui, jos visgodþiau þvalgosi á kaimyniniø ðaliø retaiapgyventas teritorijas, pavyzdþiui, Kinija– á pustuðtá ir turtingà Rusijos Sibirà, kuráiki ðiol tebelaiko savo prarasta provincija,o Indonezija – á dvideðimt kartø reèiau ap-

gyventus Australijos plotus. Ðiame amþiu-je, senkant gamtos ištekliams, turëtø la-bai sustiprëti konfliktai dël jø. Taigi, pasi-baigus ðaltajam karui, pasaulyje liko daugkitø politinës átampos veiksniø, jie kol kaspasireiðkia tik lokaliniais konfliktais, betgali iðsiplëtoti á pasaulinius. Jø pavojø di-dina ir plintantis branduolinis ginklas.

Branduoliniø ginklø jau turi devyniosvalstybës (jø pasigaminimo tvarka): JAV,Rusija, Jungtinë Karalystë, Prancûzija, Ki-nija, Izraelis, Indija, Pakistanas ir ÐiaurësKorëja (1 lentelë). Tiesa, Pietø Afrikos Sà-

Branduoliniai ginklaiValstybës aktyvûs bendras

skaièiusJAV 1950 8500Rusija 2430 11000Jungtinë Karalystë 160 225Prancûzija 290 300Kinija 180 240Izraelis 80-200Indija 80-100Pakistanas 90-110Šiaurës Korëja <10

1 lentelëValstybiø turimi branduoliniai ginklai

(Pagal “Federation of American Scientists:Status of World Nuclear Forces” 2010-05-04)

Paskutiniø keturiø valstybiø branduoliniø bombøskaièiai þinomi labai apytiksliai

junga, prieð perduodama valdþià afrikie-èiø daugumai, matyt, sunaikino kelias tu-rëtas atomines bombas. JAV ir kitø ðaliøspaudþiamas Irakas nutraukë pradëtàbranduolinio ginklo kûrimo programà, betÐiaurës Korëjos nepavyko sustabdyti. Re-liginiø ekstremistø valdomas Iranas galë-tø, ekspertø nuomone, per metus pasi-gaminti atominæ bombà. Galbût stiprustarptautinis spaudimas privers já atsisakytitø planø ar bent juos atidëti. Proamerikie-tiðka Pakistano vyriausybë sunkiai tram-do religinius fundamentalistus, kuriemsprijauèia ir kariðkiai, ir genèiø vadai. Val-dþios kaita ðioje ðalyje keltø didelæ grës-mæ ne tik kaimyninei Indijai, su kuria la-bai átempti santykiai, bet ir nutolusiam Iz-raeliui – pagrindiniam fundamentalistinioislamo prieðui. O prasidëjæs branduoliniskaras vargiai liktø lokaliniu karu...

Ásigyti branduoliná ginklà svajoja ir te-roristai. Yra þinoma apie deðimtá nepavy-kusiø bandymø nupirkti ar pavogti sodrin-to urano, daugiausia ið Rusijos kariðkiø,nes ðioje ðalyje po TSRS subyrëjimo buvoatsiradæ saugos spragø. Teroristus labaidomina ir radioaktyviosios medþiagos, ku-rios paskleistos uþkrëstø gyventojus ir ap-linkà. Laimë, á blogas rankas nepakliuvo iðIgnalinos atominës elektrinës 1992 m. pa-vogta branduolinio kuro kasetë su 127 ki-logramais sodrinto urano. Ávykdyti diversi-jà gerai saugomose atominëse elektrinë-se sunkiai ámanoma, bet yra grësmë su-kelti tokio objekto avarijà nukreipus á já uþ-grobtà keleiviná lëktuvà. Në vienas dabarveikiantis reaktorius neatlaikytø didelio ke-leivinio lëktuvo smûgio. Tuo poþiûriu itinpaþeidþiama bûtø Ignalinos atominë elek-trinë, kurià ámanoma atakuoti ið keliø vals-tybiø teritorijos. O juk Lietuva laikoma vie-na iðtikimiausiø JAV sàjungininkiø.

Vis dëlto, ekspertø nuomone, ðiameamþiuje didþiausià grësmæ kelia biotero-rizmas. Sukurti labai pavojingus virusus arnuodus gali keli specialistai nedidelëjeðiuolaikinëje laboratorijoje, kuriai árengti pa-kanka maþdaug deðimties tûkstanèiø do-leriø. O paskleistos per orà ar vandentiekátokios masinio naikinimo priemonës, ypaèneseniai iðrastos, nuo kuriø nëra sukurtaapsaugos, galëtø praþudyti net milijonusþmoniø. Neseniai buvo praneðta, kad Olan-dijoje, Roterdamo medicinos centre, su-kurtas itin pavojingas gripo virusas, galin-tis sukelti neregëtà pandemijà. Mokslinin-kø buvo papraðyta neskelbti tø tyrimø re-zultatø, kad jais nepasinaudotø teroristai.

Neabejotina, kad karinëse laboratori-jose yra iðrasta dar pavojingesniø chemi-niø ir bakteriologiniø ginklø. Nors tarptau-tinës konvencijos draudþia ne tik juos nau-doti, bet ir kurti, gaminti bei saugoti, taèiaune viena valstybë, netgi kai kurios didþio-sios valstybës, tebeturi jø atsargø, o slap-ta kuria naujas, dar efektyvesnes priemo-nes. Taigi XXI a. išlieka realus pavojus, kadypatingu atveju – branduolinei valstybeipralaimëjus kariniame konflikte arba nesi-skaitanèiam su priemonëmis diktatoriui nu-sprendus – toks masinio naikinimo ginklas

5 pav.Simbolinis

pasauliopabaigoslaikrodis,

dabarrodantispenkias

minutes ikilemtingo

momento

Pasaulio pabaigos laikrodis: minutës iki vidurnakèio

TSRSatominëbomba1949

1953

Dalinisbandymøuþdraudi-mas1963

1968Kinijos, Prancû-zijos bombos

DSGA1972

19601947

1959 Indijos bombos1974

1980

Ginklavimosivarþybos

19811984

SVNBG1988

1990

Šaltojo karopabaiga

1991

1995

Indijos,Pakistanovandenilinësbombos1998

2002

Globalinis atðilimas, bran-duoliniø ginklø plitimas

SVNBG - Sutartis dël vidutinio nuotolio branduolinës ginkluotës

2007

DSGA - Derybos dël strateginës ginkluotës apribojimoJAV, TSRS vandenilinë bomba


tomografija –

bus panaudotas; tai gali sukelti ne tik lo-kalinæ, bet ir globalinæ katastrofà.

Verta paminëti dar vienà Homo sa-piens rûðiai gresiantá pavojø – paties þmo-gaus neigiamà evoliucijà. Gyvûnø rûðiesgyvybingumà garantuoja negailestinganatûralioji atranka. Þmoniø visuomenëje,kylant pragyvenimo lygiui, ji vis silpnëja –maþëja vaikø mirtingumas, priprantamaprie ávairiø patogumø, ilgëja gyvenimotrukmë. Daugëja intelektine veikla uþsii-manèiø þmoniø, kuriems trûksta fizinio ak-tyvumo. Kylant pragyvenimo lygiui, mai-tinantis kiek norisi, o ne kiek bûtina, gau-sëja nutukusiø þmoniø, plinta vadinamo-sios civilizacijos ligos, vartojama daugiauvaistø. Þmonës tampa panaðûs á kultûri-nius augalus, kuriems reikalingos dirbti-nës sàlygos ir visokie papildai. Fiziðkai sil-pnesni, prastesnës sveikatos ar vyresnioamþiaus tëvai gimdo silpnesnius vaikus.Skirtingai nuo natûralios evoliucijos, kurivyko labai lëtai, ði fizinë degradacija pa-stebima sulig kiekviena karta.

Po Antrojo pasaulinio karo ilgà laikà tru-ko ganëtinai ramus spartaus progreso lai-kotarpis. Taèiau ið esmës nesprendþiamosproblemos kaupësi, tad ðis amþius, ma-tyt, bus daug dramatiðkesnis; neatsitikti-nai jis prasidëjo ekonomine krize. Ateitiesprognozavimas neatsiþvelgiant á daugeláglobaliniø pavojø, kaip tai daryta kuriantprojektà „Lietuva 2030“, pateikia tik nori-mà vizijà. Verta ásiklausyti á daugelá áspë-janèiø prognoziø, pavyzdþiui, á ðiuos Lon-dono Karaliðkosios draugijos prezidentoMartino Reeso þodþius: „Að manau, kadyra tik penkiasdeðimt procentø vilties mû-sø civilizacijai Þemëje iðgyventi iki ðio ðimt-meèio pabaigos be dideliø sukrëtimø.Þmonijai gresia didesnis pavojus, negu betkuriuo ankstesniu jos istorijos laikotarpiu“.

Praëjusio amþiaus viduryje, pradëjusplisti branduoliniam ginklui, grupë moksli-ninkø pasiûlë Pasaulio pabaigos laikrodá(angl. Doomsday Clock), rodantá, kiek lai-ko liko iki civilizacijos pabaigos. Vëliau jorodykliø padëtys buvo daug kartø tikslina-mos, ne tik pavaromos á prieká stiprëjantgrësmëms, bet ir atsukamos atgal joms su-maþëjus (tai liudija, kad nëra nenumaldo-mos lemties ir þmonija gali iðvengti gresian-èiø pavojø) (5 pav.). Deja, ir dabar tas laik-rodis tebëra labai arti lemtingos ribos – ro-do be penkiø minuèiø dvylika...

Vis dëlto galima pateikti vienà dþiugiàir visai patikimà prognozæ: pasaulio pa-baigos, anot majø pranaðystës, 2012 m.gruodþio 21 d. nebus.

Plaèiau apie XXI a. pavojus galimapasiskaityti autoriaus knygoje„Þmogus, nesuvaldæssparnuotøjø þirgø“.

Dr. Diana Meilutytë-BARAUSKIENË

Spindulinë medicina yra nepakeièiama ðiuolaikinëje medicino-je, taèiau tik nedaugelis pacientø þino jos svarbà. Medicininëvizualizacija yra neinvazinis pacientø anatominiø struktûrøvaizdavimas, nustatant ir lokalizuojant ligos ar paþeidimøþidinius. Ji prisideda prie gyvybiø gelbëjimo kiekvienojemedicinos srityje: nuo vëþio diagnozës ir gydymo iki insulto arpolitraumos diagnostikos. Ðiuolaikinës vaizdinimo technologi-jos yra ávairios: kompiuterinë tomografija (KT), magnetiniorezonanso tomografija (MRT), ultragarsas (UG), branduolinësmedicinos metodai (NM), áskaitant pozitronø emisijos tomog-rafijà (PET) ir pavieniø fotonø tomografijà (SPECT).

Pozitronø emisijos

vis dar ne Lietuvoje

Dr. Reda Èerapaitë-TRUÐINSKIENË

Lietuvos sveikatos mokslø universitetas,Lietuvos energetikos institutas

Lietuvos sveikatosmokslø universitetas

Pozitronø emisijos tomografija(PET) – viena ið svarbiausiø dabartiesradiologiniø diagnostiniø technologijø,naudojamø daugelio piktybiniø navikøiðplitimui organizme nustatyti ar patiks-linti. Be jos daþniausiai neámanoma vi-sapusiðkai ištirti onkologiniø pacientø.Kompiuterinë tomografija (KT) ir mag-netinio rezonanso (MRT) tyrimai pade-da aptikti ligø sukeltus ávairiø organøanatominius pokyèius, o pozitronø emi-sijos tyrimais þvelgiama giliau – verti-namas ávairiø audiniø ir làsteliø medþia-gø apykaitos lygis ir jos sutrikimai. De-rinant kelias medicininës vizualizacijostechnologijas, pvz. PET ir KT, PET irMRT, galima gauti daugiau svarbiosbiologinës informacijos apie pacientofiziologijà, biocheminius procesus, me-tabolizmà, organø funkcijas, molekuli-

næ biologijà, net genetikà, nepraran-dant anatominio vaizdo kokybës, lei-dþianèios nustatyti ir lokalizuoti paþeis-tus organus ar audinius. KT ar MRT ty-rimais galima konstatuoti, jog pakitæsvienas ar kitas organas, pavyzdþiui, pa-didëjusios kelios limfiniø mazgø gru-pës, o naudojant pozitronø emisijos to-mografijà ámanoma nustatyti, kuriamekonkreèiame limfiniame mazge ar or-gane yra vëþio metastazë ar pirminisnavikas. PET turi begalæ privalumø, betši technika yra labai brangi, taèiau rei-kia pasidþiaugti, kad artimiausioje at-eityje jà turësime ir Lietuvoje.

Pradþiø pradþiaPozitronø emisijos tomografija

(PET) yra vienas ið vizualizacijos me-todø, naudojanèiø vidiná spinduliavi-


1 pav. PETveikimoschema

2 pav. PET sistemosdetektoriø þiedas

3 pav. Scintiliacinio detektoriausprincipinë schema

mo ðaltiná. Pirmà kartà PET skanerá 1950m. panaudojo Brownellis, Sweetas irAronwas ið Masaèûsetso ligoninës. Pir-màjá multikristaliná PET aparatà 1970 m.viduryje sukûrë TerPogossianas, Phelp-sas ir Hoffmanas iš Vašingtono universi-teto. Kad bûtø galima gauti norimo audi-nio ar organo vaizdà, naudojama kai ku-riø nestabiliø dirbtiniø radioizotopø (pvz.,radioaktyvaus fluoro, 18F), suleistø á tiria-mo individo organizmà, savybë vykstantβ+ skilimui emituoti pozitronus. Ið esmësPET vaizdas – audiniø ar organø radioak-tyvumo tankio „þemëlapis“. Radioaktyvu-mas, gautas ið dirbtiniø izotopø, naudoja-mas pakitusiems audiniams, tokiems kaipauglys, surasti ir identifikuoti. Taip pat PETnaudojamas organizmo metabolizmui tir-ti, pvz., ðirdies raumenø ar smegenø.

PET procesas. Norint vizualizuoti au-dinius ar organus PET metodu, naudoja-mi tam tikri nestabilûs dirbtiniai radioizo-topai, kurie suleidþiami á organizmo vidø.Medþiaga su radioizotopais kaupiasi to-se organizmo vietose, kuriose suaktyvë-jusi medþiagø apykaita (naviko làstelësevyksta aktyvesnë nei sveikuose audiniuo-se medþiagø apykaita). Radioizotopuigráþtant á þemesnës energijos lygá, vienasið jo protonø emituoja pozitronà (pozitro-nas – elektrono masæ bei toká pat dydá,bet prieðingo þenklo krûvá turinti dalelë) irneutrinà, kuris izotopo branduolyje virstaneutronu. Pozitronas, nulëkæs vos kelismilimetrus, praranda savo kinetinæ ener-gijà ir rekombinuoja su sugerianèios me-dþiagos elektronu. Vykstant anihiliacijai,pozitrono ir elektrono pora iðnyksta, su-sidaro du 0,511 MeV γ fotonai, turintysprieðingø krypèiø impulsus. Todël jie skrie-ja prieðingomis kryptimis. Ðie fotonai pa-lieka tiriamo individo kûnà ir keliauja á pa-cientà juosianèiame jutikliø þiede prieðaisvienà kità esanèius du jutiklius (detekto-rius). Tarp dviejø jutikliø, detektavusiø γfotonus, elektroninës grandinës pagalba„brëþiama“ vadinamoji atsako linija (LOR).Taip surenkama informacija, reikalinga au-diniø struktûrø vizualizacijai.

Anihiliacija

Blokas

Sinograma

Vaizdo rekonstrukcija

Radioizotopai. Dauguma metabolitø,vaistø ir hormonø gali bûti uþfiksuoti po-zitronais, todël PET proceso metu gali bûtiaptiktos vëþio làstelës, specifiniai liaukøaudiniai, miokardo infarktø vietos ir kt. Po-zitronams gauti naudojami tokie radioizo-topai, kaip 11C (20,4 min, 4 mm), 13N (9,97min, 5,4 mm), 15O (2,04 min, 8,2 mm), 18F(110 min, 2,5 mm), 120I (81 min). Pirmasskaièius parodo izotopo pusëjimo trukmæminutëmis, o antrasis – vidutiná izotopo lë-ká vandenyje. Ðie radioizotopai cheminiøreakcijø metu sujungiami su tam tikromismolekulëmis, kurios padeda izotopui pa-siekti reikiamà audiná ar organà, pvz., 15Ojungiamas su anglies oksidu, molekuliniudeguonimi, vandeniu. 15N panaudojamasgauti amoniakui (15NH3),

11C – acetatui(H3C-11COO-). Šie junginiai suleidþiamipacientui ir per trumpà laikà pasiskirstokraujyje. Laikui bëgant, izotopø koncen-tracija kraujyje lëtai maþëja, nes 1) juospagauna audiniai ir organai, 2) jie yra pa-ðalinami ir 3) jie išspinduliuoja pozitronus.O organe – taikinyje, atvirkðèiai, izotopøkoncentracija ið pradþiø didëja, o paskuimaþëja iki nulio dël medþiagø apykaitosbei irimo. Kartais kartu suleidþiami du skir-tingi pozitronus emituojantys junginiai,pvz., 15NH3 ir

18fluorodioksigliukozë nau-dojami miokardo perfuzijos vaizdui gau-ti. Taigi ðalia PET árenginio turi bûti ciklot-ronas ir radiochemijos laboratorija.

γγγγγ fotonø sàveika su audiniu. Pozit-rono ir elektrono anihiliacijos metu gautidu fotonai gali sàveikauti su kûno mole-kulëmis, patirti Komptono sklaidà ir foto-elektrinæ absorbcijà. Komptono sklaidosatveju fotonas sàveikauja su elektronu.Fotoelektrinës absorbcijos atveju fotonàabsorbuoja medþiagos atomas ir jo elek-tronas, ágavæs papildomos energijos, yraemituojamas. Fotoelektrinës absorbcijostikimybë didëja, didëjant medþiagos ato-miniam numeriui Z, taèiau maþëja, didë-jant fotono energijai.

γγγγγ fotonø detektavimas. γ fotonai, pali-kæ tiriamo paciento kûnà, patenka á pacien-

Pozitronusemituojantis

radionuklidas

Pozitronas

Elektronas

Anihiliacija

γ

γ

tà supanèiame þiede vienas prieðais kitàesanèius du jutiklius (detektorius) (2 pav.).

Paprastai PET sistemoje naudojamiscintiliaciniai fotonø detektoriai (3 pav.).Didelës energijos fotonas, patekæs á scin-tiliatoriaus kristalà dël Komptono sklaidos,sukelia didelës energijos elektronø emi-sijà. Ðie, savo ruoþtu, jonizuoja ar suþadi-na scintiliacinës medþiagos atomus, ku-rie gráþdami á pagrindinæ bûsenà iðspin-duliuoja fotonus. Fotonai patenka á dau-gintuvo fotokatodà ir iðmuða elektronus.Veikiant elektriniam laukui, fotodaugintu-vo dinoduose susiformuoja elektronøgriûtis. Dël to fotodaugintuvo anode atsi-randa sustiprintas elektrinis impulsas, ku-ris yra registruojamas.

Geras scintiliacinis kristalas turi turëtididelá efektiná atominá numerá Z, taip patgeneruoti didelá scintiliaciniø fotonø skai-èiø, kai á já pakliûva didelës energijos γspinduliø fotonai. Kitas svarbus scintilia-toriø parametras yra iððvitinimo trukmë τ,priklausanti nuo suþadintø lygmenø gy-vavimo trukmës. Kuo maþesnis τ, tuo di-desnis scintiliaciniø skaitikliø greitaeigið-kumas. Scintiliaciniams detektoriamsnaudojami tokie kristalai, kaip Bi3Ge4O12

(BGO), kurio efektinis atominis numerisZ=74, ilginis silpimo koeficientas (scinti-liaciniams fotonams) – 0,92 cm-1, o lûþiorodiklis – 2,15. BGO emituoja 480 nm fo-tonus, kuriø iððvitinimo trukmë 300 ns.Taip pat naudojamas scintiliacinis krista-las, þinomas kaip LSO. Jo Z=66, linijinissilpimo koeficientas – 0,87 cm-1, lûþio ro-


5 pav. PET/KTskaneris

diklis 1,82. LSO emituoja 420 nm fotonus,kuriø iððvitinimo trukmë 40 ns.

PET duomenø apdorojimasLOR nustatymas. PET duomenø ap-

dorojimas prasideda vienu metu detekta-vus du fotonus. Tarp dviejø detektoriø, ku-riuose buvo detektuoti ðie fotonai, „brëþia-ma“ linija, kuri vadinama atsako linija (lineof response) arba LOR. Galimi keturi dvie-jø fotonø detekcijos sutapties atvejai (CE).4A paveikslas iliustruoja teisingà CE. Dufotonai po pozitrono – elektrono poros ani-hiliacijos lekia tiesiai prieðingomis krypti-mis ir pasiekia detektorius, nustatomas ávy-kio laikas ir LOR. Tiksli sutaptis maþai tikë-tina dël γ fotonø atstumo iki detektoriø skir-tumo ir sàveikos su audiniu. Skirtumas tarpdviejø fotonø detekcijos yra kelios ns.

4 pav. (A) teisingas LOR, duodantis taðkà tomog-rafiniame vaizde, (B) keliø sutapties ávykiø pa-veiktas klaidingas LOR, (C) klaidingas LOR, gau-tas dël vieno iš poros fotonø sklaidos, (D) duklaidingi LOR, gauti dël daugeriopos sutapties

Sklaida

LOR

LOR

LORLOR LOR

4B pav. matome, kaip skirtingos sutap-tys gali paveikti klaidingo LOR nustatymà,o tai sukelia triukðmus. Dvi nepriklausomospozitronø emisijos „išmeta“ keturis fotonus,kuriø du pasiekia du jutiklius tuo paèiu me-tu, o kiti du jutikliø taip ir nepasiekia. Sklai-dos sutapties fenomenas parodytas ir 4Cpaveiksle. Èia klaidingas CE gaunamas dëlKomptono sklaidos pakitusios vieno arabiejø fotonø, emituotø vienos pozitrono –elektrono poros anihiliacijos metu, kryp-ties. Sklaidos sutaptys sukelia klaidingoLOR nustatymà, o kartu PET skenavimotriukðmus ir sumaþina kontrastà. Dauge-riopa sutaptis ávyksta, kai du fotonai ið skir-tingø pozitrono – elektrono sàveikø pasie-kia tà patá jutiklá, o kiti du fotonai tuo patmetu pasiekia antrà ir treèià jutiklius. Dau-geriopa sutaptis sukelia du neaiðkius LOR,kurie PET sistemos atmetami (4D pav.).

Elektrinio impulso apdorojimas.Elektriniai impulsai iš kiekvieno jutiklio fo-

A B

C D

todaugintuvo patenka á impulsø apdoro-jimo grandinæ, kurioje yra du átamposslenksèiai: virðutinis átampos slenkstis(UTV) ir apatinis átampos slenkstis (LTV).Elektriniai impulsai, kurie nepasiekia apa-tinio slenksèio ar virðija virðutiná átamposslenkstá, tiesiog neregistruojami. Maþi im-pulsai gali atsirasti dël silpnø scintiliacijø,kurias sukelia iðsklaidyti ir susilpninti γspinduliai ar aplinkos spinduliuotë. Virðu-tiná átampos slenkstá virðijantys impulsaigaunami á vienà jutiklá vienu metu pate-kus dviem fotonams. Fotodaugintuvo ið-ëjos impulsai, kurie patenka tarp apatinioir virðutinio átampos slenksèiø, atitinka du0,511 MeV energijos fotonus. Jei jutikliaiuþfiksuoja du impulsus, kurie vienas nuokito skiriasi per laikà τ, sutapties schemaduoda signalà ir nustatoma atsako linijatarp fotonus uþfiksavusiø jutikliø. PET sis-temose naudojant BGO scintiliatorius, τpaprastai bûna apie 12 ns.

PET vaizdo gavimas. Radioizotopøemituotø pozitronø lokalizacijos (ar tan-kio) vizualizacija audiniø pjûvio pavidalu

atliekama ávertinant LOR vektoriø pasi-skirstymà. Sudarant PET tomogramas,surinktos atsako linijos surûðiuojamos álygiagreèiø linijø rinkinius. Kiekviena gru-pë su y aðimi sudaro tam tikrà kampà Θ.Kampas Θ keièiamas maþais intervalaisΔΘ nuo 0 iki 180o. Kaip ir kompiuterinëjetomografijoje, brëþinys gaunamas pagalsutapèiø tam tikrame LOR skaièiø, n(Θ,ρ).

Reikëtø paminëti, kad yra daug paklai-dø ir klaidø ðaltiniø, nustatant n(Θ,ρ). Dëlriboto kiekvieno jutiklio priëmimo kampoδΘ atsiranda neaiškumø skaièiuojant po-zitronø emisijos audiniuose vietà ir tanká.Jutikliø þiedo plokðtumoje susikirtusdviem atsako linijoms, gautoms dël dvie-jø izotopø molekuliø emituotø pozitronø,nebûtinai bus gautas taðkas tomogramo-je. Paklaidø taip pat atsiranda ir dël to,jog neðanèiosios molekulës emituotaspozitronas, kol sutinka elektronà, nuoemisijos vietos gali nulëkti daugiau nei 4–5 mm bet kuria kryptimi.

6 pav. Vien tik KT ir PET/KT vaizdai

Nukelta á 25 p.


Voratinkliø spalvøpasaulisProf. Audrius DUBIETIS

1 pav. 2 pav.


Ryto saulës spinduliø palies-ti rasoti vorø tinklai ima þërëti ávai-riausiomis spalvomis. Rasos la-ðeliuose ðviesos spinduliai lûþta,ir balta saulës ðviesa iðskaidomaá spalvas, tuomet voratinklyje ne-tikëtai suðvinta dalelë vaivorykð-tës (3 pav.). Norint iðvysti ðá gra-þø reginá, reikia ne tik ryþtis pa-braidyti po vësias rasotas pievas,bet ir þinoti, kaip pasirinkti tamtikrà þiûrëjimo kampà. Didelëspaslapties èia nëra: rasotuosevoratinkliuose, kaip ir lietaus la-ðuose, vaivorykðtë matoma prie-ðingoje saulei pusëje, maþdaug42 laipsniø kampu, skaièiuojantnuo prieðingo saulei taðko (þr. MG2009, Nr. 2). Þvelgiant á lietaus vai-vorykðtæ, apie ðá kampà negalvo-jama; dël didelio atstumo iki jà for-muojanèiø daugybës lietaus laðøkryptis, kuria vaivorykðtë matomadangaus skliaute, atsiranda tarsisavaime. Kitaip yra rasotame vo-ratinklyje, kur matyti tik nedidelisvaivorykðtës fragmentas, tad rei-kiamo ðviesos kritimo kampo ga-li tekti paieðkoti ir ilgëliau. Be kitako, voratinklyje matomos vaivo-rykðtës spalvos yra blyðkesnës,kadangi jà formuoja tik labai ne-daug rasos laðeliø.

Voratinklio gijos yra labai plo-nos, jø ðilkas plonesnis uþ plau-kà – vidutinis gijø skersmuo tëra1 mikrometras (1 μm), t.y. tûks-tantoji milimetro dalis. Dël to ápras-tinëmis sàlygomis voratinkliai yrabeveik nematomi ne tik þmogausakiai, bet ir vabzdþiams, kurie tenákliûva. Tik saulës ðviesai kritus ávoratinklá nedideliu kampu ar tie-siog þvelgiant pro voratinklá á sau-læ, jo gijos ima tviskëti, apjuosda-mos ðviesulá plonyèiais koncen-triniais ratilais (4 pav.). Panaðusreiðkinys daþnai matomas darga-notais rudens vakarais: þvelgiantpro plikas ir šlapias medþiø ðake-les á mënulá ar gatvës þibintus, ðiosþvilga tarsi bûtø apraizgytos mil-þiniðku voratinkliu. Taèiau tikraja-me voratinklyje slypi ir tai, ko ða-keliø spindesyje nëra. Paþvelgusatidþiau, galima pastebëti, kad vo-ratinklio gijos þëri ir mirguliuojaávairiausiomis spalvomis, sukur-damos nuostabius ir niekada ne-pasikartojanèius spalvø derinius.Ðis efektas labai subtilus, já gali-ma pastebëti tik þvelgiant á vora-

tinklá nefokusuotu þvilgsniu (5pav.). Tà, beje, lengviausia pada-ryti þiûrint pro fotoaparato objek-tyvà ar tiesiog fotografuojant.

Kaip plonytëse voratinklio ðil-ko gijose gimsta besikaitanèiøspalvø gama? Patyrinëjus vora-

tinklio gijà pro mikroskopà, atsi-skleidþia ástabi ir netikëta gijossmulkioji struktûra: plonytis ðilkosiûlas yra nusagstytas bemaþvienodais tarpais iðsidësèiusiaisðilko karoliukais (6 pav.). Ðie ka-roliukai ir yra spalvø atsiradimo

3 pav.

4 pav.

5 pav.

6 pav.

AudriausDUBIEÈIOnuotr.


voratinklyje prieþastis. 1 mm il-gio gijoje gali bûti nuo kelias-deðimties iki keliø ðimtø karo-liukø, tad toks darinys tampalyg ir vienmate difrakcine gar-dele. Atspindëdama kritusiàðviesà, voratinklio gija, kaip ir

bet kuri difrakcinë gardelë,skirtingos spalvos spinduliusatlenkia skirtingais kampais –taip balta saulës ðviesa iðskai-doma á spalvas. Taip ávykstadël to, kad ðviesa yra bangos,kurios priklausomai nuo jø tar-pusavio faziø skirtumo vienakità arba sustiprina, arba uþ-gesina. Ðis reiðkinys plaèiai þi-nomas optikoje ir vadinamasðviesos bangø interferencija.Kadangi tiek karoliukø dydþiai,tiek tarpai tarp jø nëra visiðkaivienodi, dël to matome neáprastà vaivorykðtës spalvøtvarka iðdëstytà baltos ðviesosspektrà, o keistus, tamsiomisjuostomis (ten ðviesos bangos

viena kità uþgesina) atskirtusspalvø derinius (7 pav.). Tai lygpainiai uþðifruotas brûkðniniskodas. Keièiant þiûrëjimo kam-pà ar lengvam vëjeliui ðvelniaijudinant patá voratinklá, paslap-tingojo brûkðninio kodo spal-

vos keièiasi ir mirguliuoja, su-kurdamos ástabø ir nepakarto-jamà ðviesos ir tamsos, spal-vø ir ðeðëliø þaismà.

Kaip ant voratinklio gijos at-siranda vienodais ar beveik vie-nodais tarpais iðsidëstæ ðilkokaroliukai? Viena vertus, gali-ma teigti, kad smulkioji voratin-klio gijos struktûra – tai voro pa-stangø ir jo voratinkliø pynimomeistriðkumo rezultatas. Juklipnûs karoliukai gerokai pasi-tarnauja gaudant grobá – jie ga-lutinai supanèioja nelaimëliusvabzdþius taip, kad ðie nieka-da nebeiðsivaduotø ið lipniø irklastingø tinklø. Antra vertus,karoliukø atsiradimo prieþastis

yra grynai fizikinë, o pats jø at-siradimo mechanizmas grin-dþiamas reiðkiniu, kuris vadina-mas Relëjaus nestabilumu. Ðáreiðkiná XIX a. pabaigoje atra-do garsusis anglø fizikas Dþo-nas Viljamas Strutas (John Wil-liam Strutt), plaèiai þinomaskaip lordas Relëjus (Rayleigh),kurio moksliniø atradimø sàra-ðas yra ávairus ir áspûdingas. Tailordas Relëjus sukûrë elektro-magnetiniø (taip pat ir ðviesos)bangø sklaidos teorijà ir paaið-kino, kodël dangus yra þydras(þr. MG 2009, Nr. 10), jis atradoir iðgrynino argono dujas, uþ tai1904 m. pelnydamas Nobeliofizikos premijà.

Lordas Relëjus, aiðku, ne-tyrinëjo voratinkliø gijø ir galbûtniekada nesidomëjo jø spalvo-mis, taèiau jis paaiðkino, kaipir kodël sutrûkinëja tolygi van-dens èiurkðlë. Faktà, kad plo-na sodo purkðtuvo vandensèiurkðlë pamaþu prarandavientisumà ir galiausiai subyraá atskirus vandens laðelius, ge-rai þino sodininkai. Kuo siaures-në èiurkðlë ir kuo didesnis van-dens slëgis, tuo greièiau èiurkð-lë virsta atskirais laðeliais. La-ðeliø dydis priklauso nuo dau-gelio dalykø – èiurkðlës storio,greièio ir, þinoma, nuo patiesvandens savybiø: vandens pa-virðiaus átempimo jëgos, klam-pumo ir kt. Remdamasis ðiø pa-rametrø visuma, lordas Relëjusatskleidë vandens èiurkðlës ne-stabilumo prieþastis. Jis atsklei-dë, kad èiurkðlës storis tampanetolygus palaipsniui: išpradþiø ji tai sustorëja, tai su-plonëja, o atsiradusi storio mo-duliacija yra periodinë ir pasi-kartojanti. Vëliau èiurkðlës sto-rio netolygumas tolydþio didë-ja, kol ði galiausiai sutrûkinëja áatskirus laðus. Kitaip tariant, at-siranda tam tikri savieji (labiau-siai palaikomi) daþniai arba bû-senos, kurios ir nulemia laðeliødydá bei atstumà tarp jø. Relë-jaus atrastas nestabilumas yrauniversalus reiðkinys, buityje irgamtoje galima pastebëti ávai-riausiø jo apraiðkø. Pavyzdþiui,dël ðio nestabilumo vanduo iðblogai uþsukto èiaupo netekaplonyte srovele, taèiau ákyriai la-ða. Tas pats pasakytina ir apie

prakiurusius stogus. Dël pana-ðios prieþasties esant rûkui vo-ratinklio gijos pasidengia ne ið-tisiniu plonu vandens sluoks-niu, o vienodais tarpais iðsidës-èiusiais vandens laðeliais (þr. 1ir 2 pav.), atstumas tarp kuriøatvirkðèiai proporcingas jø dy-dþiui. Na, o didelio mastelio Re-lëjaus nestabilumo rezultatàgalima iðvysti danguje, stebintaukðtai praskrendanèiø lëktu-vø paliekamus kondensacijospëdsakus. Kartkartëmis ðiepëdsakai pleèiasi labai nevie-nodai, formuodami beveik tai-syklingus periodinius darinius– besikondensuojanèiø garøburbulus, kurie tarsi karoliai su-verti ant plono lëktuvo pëdsa-ko. Panaðiai nutinka ir su vora-tinklio gija: tempiamas ir rea-guodamas su oru, lipnusisskystis greitai stingsta virsda-mas ðilku, o karoliukai atsiran-da dël plonos gijos Relëjausnestabilumo.

Savo ðilkà vorai labai bran-gina. Teko matyti, kaip prasi-dëjus lietui rûpestingas vorasgreitai nusirenka savo voratin-klá, o lietui pasibaigus, já vël iðnaujo nupina. Ne taip jau se-niai atrasta, kad voratinkliø ðil-kas bûna dvejopas. Pirmasisyra nelipnus ir maþiau elastin-gas. Ið ðio ðilko voras nupinaspindulines gijas – voratinkliokarkasà. Karkasas yra sutvirti-namas skersinëmis gijomis iðlipnaus ðilko, kurios yra labailanksèios. Nors spinduliniø irskersiniø gijø ðilkas skiriasi sa-vo savybëmis, spinduliniø gi-jø storis taip pat yra netolygus,o jose sukuriama panaðibrûkðniniu kodu áslaptintaspalvø gama (8 pav.). Abiejørûðiø voratinklio ðilkas yra ne-paprastai tvirtas ir pasiþymiunikaliomis atsparumo tempi-mui ar kitokiam iðoriniam po-veikiui savybëmis. Netgi tai-kant ðiuolaikines medþiagøtechnologijas, voratinklio ðilkàsunku nukopijuoti, o ðiuo me-tu kuriamos sintetinës medþia-gos vis dar neprilygsta milijo-nus metø tobulintoms vorø ðil-ko gamybos technologijoms.

7 pav.

8 pav.



Vincà NorkøVincas Norkus – dailininkas, Lietu-

vos dailininkø sàjungos narys, eiliø au-torius, visuomenininkas. Gimë 1925 m.gruodþio 26 d. Gustaièiø kaime, Mari-jampolës valsèiuje ir apskrityje, ûkinin-kø ðeimoje.

Gustaièiai – vienas ið seniausiø Ma-rijampolës rajono kaimø, plyti tarp Ne-tièkampio kaimo ir deðiniojo Dovinësupës kraðto. Pirmosios gyvenvietëssteigësi prie upiø, eþerø, miðkø. Tad irGustaièiø kaimas, esantis prie upës,ásikûrë anksèiau negu Netièkampis,nors ir šis dokumentuose minimas jau1522 metais. Gustaièiø kaimo vidu-ryje, ant kalnelio, yra išlikusios is-torinës kapinës su kryþium. Kai-mas nëra didelis: ið viso devy-nios sodybos. Dirvos èia nuo-takios ir derlingos. Dovinë tar-si sidabrinë juosta vingiuojaper kaimus, toli nuo miestø,todël vanduo ðvarus, o jamegausu þuvø ir vëþiø. Nepa-prastai graþi gamta Dovinësþemupyje ðalia Gustaièiø kai-mo. Ten upës vaga iðraityta tri-mis dideliais vingiais. Jos kran-tai puoðnûs, dugnas þvirgþdëtas,kietas. O netoliese yra máslingaupës gelmë. Seni vietiniai gyventojaipasakojo, kad niekam nepavyko nu-statyti jos gilumo. Prie ðiaurinio saloskranto á upës gilumà kadaise yra nu-grimzdæs „paslaptingas“ àþuolas. Ðiupës gelmë dël nenuspëjamos kilmësgyventojø nuo seno vadinama „Per-kûngyle“. Ðalia jos yra Brastabalës kal-nas, pasroviui – Uoginës krantas, ma-þa sala, uþ upës – aukðtas þemës pa-kilimas Laukakalnis. Visa tai – nuosta-baus groþio reginys. Toliau á rytus nuoðiø vietø, jaukiame gamtos prieglobs-tyje, dunkso tarsi suglumæs vandensmalûnas, dabar vadinamas Baltaragiomalûnu. Kitoje upës pusëje, Kulokøkaime, yra raðytojo K.Borutos tëviðkë.

Gustaièiø kaimo gyventojø, kaip irkitø Liudvinavo apylinkës þmoniø, kal-ba þodinga, skambi, labai artima ra-ðomajai kalbai.

Vytautas MEÐLIUS prisimenantir poetà

V.Norkus turëjo ágimtà potrauká mu-zikai. Jo senelis buvo muzikantas, te-ta – vargonininkë, o broliai grieþdavostyginiais, klaviðiniais ir puèiamaisiaisinstrumentais. Jis ið jaunystës groda-vo akordeonu. Studijuojant já kartaispakviesdavo á pramogëles su ðokiaispagroti. Taip „prisidurdavo“ prie stipen-dijos. Jo jauniausia sesuo ir broliai –ðaunûs dainininkai.

Nuo paauglystës buvo energingasir veiklus. Mëgo vandens ir slidinëjimosportà. Gerai išmoko plaukti. Plaukda-mas panëræs, stebëdavo upës dugnà,vandens augmenijà ir gyvûnijà. Buvopamëgæs vienà paèiø maloniausiø irsveikiausiø sporto ðakø – slidinëjimà.

Jo gimtajame kaime, Brastabalës kal-no papëdëje, ið sutrypto sniego bûda-vo árengtas tramplinas. Ðiø eiluèiø au-torius prisimena, kaip jis nuo trampli-no skrisdavo ore su slidëmis ir uþ 10–15 metrø ramiai nusileisdavo ant snie-go. Be to, jis ið vaikystës buvo þûklësentuziastas.

V.Norkø paþinau ne tik ið daugelioeksponuotø jo paveikslø, sukurtø eilë-raðèiø, bet ir asmeniškai. Mano sene-liai Matulaièiai ið Gustaièiø kaimo – ar-timieji bûsimo dailininko kaimynai. Perjø kiemà buvo tiesiausias takas á mau-dyklæ Dovinës upëje. Tad Vincukas nuopaauglystës pas juos buvo daþnas sve-èias: eidavo maudytis, ið jø gaudavoirklinæ valtá irstytis ir iš jos meškerioti.Nors aš buvau gerokai jaunesnis, betjo vandens, slidinëjimo sportu beiþûkle domëjausi ir su atida stebë-davau ið ðalies. Kai atvykau á Vil-niø studijuoti, V.Norkus jau prieðketverius metus buvo baigæs

aukðtàjá mokslà. Matyt, likimo bu-vo lemta mums gyventi to patiesmiesto prieglobstyje. Susitikdavo-me paveikslø galerijose, dëmesin-gai apþiûrëdavome eksponatus.

Tekdavo já matyti tapant etiudus Vil-niaus senamiestyje ir Lietuvos pajûry-je. Jis pakviesdavo á dailininko dirbtu-væ apþiûrëti savo darbø, taip pat á savobutà paskaityti jo kuriamø eiliø.

Bûsimo dailininko tëvø – JuzësBendoravièiûtës-Norkuvienës ir Stepo-no Norkaus santuokoje gimë septynivaikai: penki sûnûs ir dvi dukros. Vin-cukas buvo ðeðtas vaikas ðeimoje. Kaijam suëjo pusantrø metø, ðeimà iðtikoskaudi netektis. Tëvelá sunkiai suþeidëjavø pjaunamoji maðina. Jis mirë nuoþaizdø. Tad gausios ðeimos ir namøûkio naðta uþgulë motinos peèius.

Vincas Norkus 1946 m. baigë Vil-niaus suaugusiøjø gimnazijà. Jausda-mas polinká meninei kûrybai, ástojo á Lie-tuvos valstybiná dailës institutà, 1952 m.ágijo tapybos specialybæ. 1952–1967m. dirbo mokytoju Vilniaus S.Nëries vi-durinëje mokykloje, 1967–1990 m. –

Dailininkà


Lietuvos valstybinio dailës institu-to vyr. dëstytoju. Nuo 1990 m. Vil-niaus dailës akademijos docentas.Pagrindinë meninës kûrybos sritis– peizaþas. Taèiau tapë ir natiur-mortus, ir portretus.

Þymesni dailininko darbai: pei-zaþø ciklai „Vilniaus peizaþai“, „Se-nasis Talinas“, „Klaipëdos uoste“,„Zervynose“, Lyneþerio ciklas, Ne-ringos ciklas, Baltijos ciklas, „Të-viðkë“, ciklas „Eþerø þiema“, Nidos,Pervalkos ir kt. ciklai.

Jo peizaþuose atsispindi irAukštaitijos bei kitø mûsø ðalies vie-toviø vaizdai.

Individualias parodas yra suren-gæs Marijampolëje, Vilniuje, Klaipë-doje, Druskininkuose, Panevëþyje irkituose miestuose. Dalyvavo visuo-meninëje ir kultûrinëje veikloje. Pa-rengë vaikø pieðimo albumà, para-ðë straipsniø ið pieðimo dëstymometodikos, buvo Dailininkø sàjun-gos estetinës komisijos pirmininkas,dalyvavo forumuose, kur nagrinë-jami estetinio lavinimo klausimai,buvo aktyvus menininkø poezijosklubo „Plekðnë“ narys. Paraðë ir ið-leido savo paties iliustruotà eilërað-èiø knygà „Kas drobëse nesudëta“(2006). Nemaþai jo darbø yra ásigijæVilniaus ir Kauno dailës muziejai,Lietuvos, JAV, Kanados, Vokietijos,Izraelio ir kitø ðaliø dailës mëgëjai.

Norëdamas geriau paþinti tëvy-næ, daug keliavo pësèias. Vingiuo-tos upës, þali slëniai, tyvuliuojan-tys eþerai, miðkai bei ramûs kalne-liai, o prie jø prigludæ senesni kai-mai ir medþiuose skendinèios so-dybos þadino jo kûrybines jëgas irestetiná pasigërëjimà. Visa tai ið-reikðta jo meninëje ir eiliuotoje kû-ryboje. Taèiau ilguose mûsø pokal-biuose jo mintys nukrypdavo á gim-tosios vietos, vakarinës ir pietrytinësðalies kraðtovaizdþius. Jo gimtasisGustaièiø kaimas, Lietuvos pajûrisir senosios Dzûkijos gyvenvietësprie Ûlos bei jos intakø krantø, josupratimu, iðsiskiria ið kitø vaizdu-mu, þavesiu ir ádomia praeitimi. Gus-taièiai siekia penkis ðimtus metø,Kurðiø nerija su Kurðiø mariomis –penkis tûkstanèius metø, o seniau-sia Lietuvos gyvenvietë Ûlos paupy-je Kaðëtos – þalvario amþiø. Seniejidzûkø kaimai Zervynos, RudniaÛlos pakrantëje ir kitos pakrantëskaimas – Lyneþeris dailininkà kerë-

jo senàja mediniø namø statyba beimenine išraiška. Zervynos – laisvoplanavimo gatvinis 48 sodybø kai-mas – architektûros paminklas. Ið-laikë XVIII–XIX a. susiformavusá pla-nà ir architektûrinius savitumus, 8paminklinës sodybos, ádomûs kry-þiai. Maþdaug iki XIX a. pradþios pa-grindiniai statybos darbø árankiaiðiame kaime buvo kirvis, kaltas, oXIX a. pirmojoje pusëje jau paplito irkiti: pjûklai, gràþtai, obliai.

Ðie mieli þvilgsniui ir ðirdþiai vie-tovaizdþiai, senieji kaimai, sody-bos atsispindi dailininko tapyboskûriniuose – peizaþuose, o jo ið-gyvenimai, mintys ir jausmai – ei-lëraðèiuose.

Netektos tëviðkës ilgesys já ly-dëjo visà gyvenimà. Tik mintimis,prisiminimais bei dvasiniu skausmumena autorius netektus gimtuosiusnamus Gustaièiuose ir eilëraðtyje„Liûdesys“ taria:

TëviðkësJau seniai neturiu...

Regëdamas plynus Gustaièiøkaimo laukus ir net sodybvietesapartas, eiliuotame kûrinyje „Kaipkaimai iðkeliavo“ autorius ið sielvar-to priduria:

Dar išliko kelelisIr kapinaièiø kalnelis...

Su meile autorius groþisi vëjokûryba – supustytomis smëlio kal-vomis Lietuvos pajûryje ir eilëraðty-je „Baltijos kopose“ teigia:

Baltijos kopaAmþiø sudëliota...

Maþosios architektûros puoð-numas senajame Dzûkijos kaimeatsispindi eiliuotame kûrinyje „Zer-vynos“:

Rymo trys kryþiaiAnt kalnelio prie kelio...

V.Norkaus meninë ir eiliuota kû-ryba spindi meile gamtai, gimtajamkraštui, jo darbai svarbûs Lietuvoskultûrai.

Dailininkas Vincas Norkus mirë2006 m. lapkrièio 7 d. Vilniuje. Pa-laidotas Menininkø kalnelyje, Anta-kalnio kapinëse. Eilëraðèiø knyga„Kas drobëse nesudëta“ yra Lietu-vos M.Maþvydo bibliotekoje.

Dëkoju gerbiamam Mindaugui Norkuiuþ papildytas þinias apie jo tëvelio –dailininko ir eiliø autoriaus VincoNorkaus veiklà.

Dr. Marytë KUODYTË

Vilnius, Lietuvos sostinë, pirmà kar-tà paminëtas raðytiniuose ðaltiniuose Lietu-vos didþiojo kunigaikðèio Gedimino 1323m. laiðke Vokietijos miestams. 1579 m. Vil-nius tapo universitetiniu miestu. Po Treèio-jo Þeèpospolitos padalijimo 1795 m. Vilniustapo carinës Rusijos sukurtos Vilniaus gu-bernijos administraciniu centru. To meto Vil-niaus gubernijai, be dabar Lietuvos Respub-likoje esanèiø Vilniaus, Trakø, Ðvenèioniø irÐalèininkø rajonø teritorijø, dar priklausë da-bar Baltarusijos Respublikos teritorijojeesanèios þemës. 1797 m. Vilniaus universi-tetas – Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystësvyriausioji mokykla buvo pertvarkyta ir pa-vadinta Vilniaus vyriausiàja mokykla su dës-tomàja lenkø kalba, nors dalis dalykø ir to-liau buvo dëstoma lotynø kalba. 1803 m.dar po vienos reorganizacijos Vilniaus uni-versitetas buvo pavadintas Vilniaus impe-ratoriškuoju universitetu. Vykdant carinësRusijos represijas, 1832 m. Vilniaus univer-sitetas buvo uþdarytas. Kai kuriø universi-teto padaliniø pagrindu buvo ásteigtos Vil-niaus medicinos-chirurgijos ir Vilniaus dva-sinë akademijos, kurios buvo uþdarytos1842 m. ir tada Lietuvoje neliko jokiosaukštosios mokyklos. Vilnius tuo metu bu-vo daugiatautis miestas. 1897 m. pirmojoRusijos imperijos gyventojø suraðymo duo-menys rodo, jog Vilniuje gyveno: 25,8 proc.baltarusiø, 20,9 proc. lietuviø, 21,3 proc. þy-dø, 20,1 proc. lenkø ir nedidelis skaièius ki-tø tautybiø gyventojø. 1900 m. Vilniuje ási-kûrusi Þemës ûkio draugija savo visuotinia-me suvaþiavime, vykusiame 1901 m.gruodþio 15–16 d. kunigaikðèiø Oginskiø rû-muose, dalyvaujant 153 dalyviams, pirmi-ninkaujant J.Falevichui, nutarë 1902 m. su-rengti Vilniuje Verslø parodà. Numatyta, kadVerslø paroda vyks Bernardinø vienuolynosode. Rengiantis parodai net buvo išplatin-ta Botanikos (dabar Maironio) gatvë. Bota-nikos gatvës plotis prieš parodos rengimàtesiekë tik 3 sieksnius (sieksnis – 1,95 m),buvo numatyta gatvæ paplatinti iki 10 sieks-niø, todël teko nupjauti keletà medþiø. Pa-rodos organizavimo komisija sudarë labaiiðsamià parodos programà. Atidaryti Versløparodà buvo numatyta penktadiená, 1902m. rugpjûèio 30 d., pagal senàjá kalendoriøarba rugsëjo 12 d. pagal naujàjá Grigaliauskalendoriø. Parodos uþdarymas buvo nu-matytas 1902 m. rugsëjo 21 dienà. Versløparodos dalyviams, sveèiams ir vilnieèiamspasilinksminti buvo parengta kultûrinë pro-grama – orkestrø pasirodymai. Orkestrai tu-rëjo groti kas dienà Verslø parodos aikðtëje– nuo 8 val. ryto iki 10 val. dirigento Gurskio


PirmojiVerslø paroda Vilniuje

vadovaujamas orkestras, o nuo 11 val. iki14 val. – Saratovo pulko, dislokuoto Vilniu-je, orkestras. Parodos apšvietimu turëjo rû-pintis verslininkø bendrovë „Malinowski iHuszcza“, atveþæ savo elektros stotá. Versloparodos metu Technikos paviljone verslinin-kø bendrovë „Malinowski i Huszcza“ de-monstravo firmos „Siemens i Halsky“ 25 ar-klio jëgø galios garo variklá ir „Dysel“ firmos8 arklio jëgø galios naftos variklá, kuris itinsudomino parodos lankytojus, nes jis bu-vo nedideliø gabaritø, saugus ir pigus.

Verslø parodos metu Vilnios upe plau-kiojo benzino varikliu varomas laivelis ir ir-kluojamas laivelis, kad parodos sveèiai ga-lëtø pasidþiaugti parodà supanèiu peizaþu.

Parodos recenzentai minëjo, kad 1902m. rugpjûèio 30 d., Verslø parodos atida-rymo dienà, buvo labai graþus oras, vie-ningai sutarë, kad parodai pasirinkta pui-ki vieta: seniausias Vilniaus parkas, ásikû-ræs beveik miesto centre, graþiame Vilniosupës vingyje, kurá árëmino kitoje upës pu-sëje esanèios Altarijos kalvos. XV a. 8,6ha parkas priklausë bernardinø vienuoly-nui, nuo XVIII a. pabaigos iki XIX a. vidu-rio èia buvo Vilniaus universiteto botani-kos sodas. Uþdarius Vilniaus universite-tà, 1864 m. parkas buvo perduotas Vil-niaus miesto savivaldybei ir tapo prieina-mas miestieèiams ir Vilniaus miesto sve-èiams. Bernardinø parkà ið kitos pusës árë-mino 1867–1868 m. nuo Katedros aikð-tës per buvusius bernardinø vienuolynodarþus ir buvusio Veterinarijos instituto ar-klides bei manieþà nutiesta Aleksandrov-skaja (dabar Maironio) gatvë á rekonstruo-tà Skaisèiausiosios Marijos soborà.

Didþiausià lankytojø susidomëjimà jauVerslø parodos atidarymo dienà sukëlë „Bi-rutës“ susivienijimo paviljonas, kuriame bu-vo eksponuojama veikianti mechaninë pie-no perdirbimo maðina, naudojama Euge-nijaus Romerio (1871–1943) ákurtoje svies-to gamykloje Kauno gubernijoje. „Birutës“susivienijimui priklausë 51 ûkininkas, tiekæspienà sviesto gamybai. Sviestas buvo eks-portuojamas á Vakarø Europà, daugiausia áDanijà. Uþ pûdà (pûdas – 16,38 kg) svies-to, supakuoto á specialias statinaites, danaimokëjo 14 rubliø. Per metus buvo parduo-ta sviesto uþ 18 300 rubliø. Itin traukë lanky-

tojø dëmesá „Birutës“ susivienijimo paviljo-ne eksponuojamas Kauno ir Suvalkø gu-bernijø grafinis þemëlapis, kuriame buvo nu-þymëti „Birutës“ susivienijimo ûkiai. „Biru-tës“ susivienijimas demonstravo aukðtoskokybës gaminius ir tekstilës paviljone. TikE.Romerio, ágijusio Vokietijoje daktaro „re-rum politicarum“ („politikos mokslø“) diplo-mà, sugebëjimø ir atkaklaus darbo dëka1897 m. Raseiniuose buvo ásteigta pirmojiLietuvoje Þemës ûkio draugija. Tuo pat me-tu buvo ásteigta ir pieno bendrovë „Birutë“,kurios direktorius buvo E.Romeris. Tuo me-tu tai buvo nepaprastas politinis laimëjimas.

Eugenijus Romeris su þmona Sofija(1885–1972) buvo paskutiniai Tytuvënø dva-ro valdytojai, 1941 m. birþelio 14 d. iðtremtiá Rusijos ðiaurëje esanèià Komijà, vëliau at-sidûræ Pavolgio mieste Kuibyševe (dabar –Samara). E.Romeris ir mirë Kuibyševe 1943m., palaidotas bevardþiame kape.

Kitame Verslø parodos paviljone lan-kytojus itin stebino profesoriaus grafo Ja-kubo Narkevièiaus-Jodko (1847–1905) de-monstruojamas árenginys, kuriuo dir-voþemyje paskirstomi elektros krûviai, esàteigiamai veikiantys kai kuriø augalø, pa-vyzdþiui, apyniø, agurkø, kanapiø, þirniø,augimà. Demonstruojamas árenginys pri-minë perkûnsargio laidà su dirvoþemyjeákasta metaline dëþute. Autoriaus teigimu,árenginys sugaudantis ore sklindanèiuselektros krûvius ir juos nutekinantis á dir-voþemá. Ádomu, kad profesorius J.Narke-vièius-Jodko – elektromagnetizmo tyrëjas,fotografas, gydytojas – jau XIX a. pabaigo-je sugebëjo nufotografuoti þmogaus ran-kos ðvytëjimà elektros lauke. Tuo metu taibuvo priskirta net okultiniams reiðkiniams,taèiau XXI a. Lodzës technikos universite-to tyrëjams tai jau visiškai suprantamaselektrofotografijos reiškinys.

1902 m. rugpjûèio 31 d. Verslø paro-dos programoje buvo numatytos artojø var-þybos Vilniaus Antakalnio rajono gale, Pos-pieškos kaime. Bet prapliupo smarkus lie-tus, ir artojø varþybos neávyko. Taèiau Ver-slø parodos dalyviai su malonumu lankëMiðko verslo paviljonà, kuriame daugeláspecialistø ir mëgëjø sudomino eksperi-mentas, vykdytas Senosios Varënos apy-linkëse, kur vëjo pustomi smëlynai buvoapsodinti juodosiomis tuopomis (salix acu-tifolia), dar vadinamomis Varënos gluos-

niais. Varënos valstybinë gluosniø planta-cija pradëta sodinti 1895 m. ir 1902 m. jauapëmë 47 deðimtines (viena deðimtinë –1,0925 ha), kas metai buvo apsodinamane maþiau kaip 20 deðimtiniø þemës.

Privaèiø miðkø savininkai, kaip profe-sorius Mykolas Balinskis (1824–1902), Ja-ðiûnuose gamino plauðienà kartonui, kitidemonstravo ávairiø medþiø sëklas, medþioanglis, dervà, terpentinà, vyþas ið kënio þie-vës, medinius indus. Miðko verslø paviljo-ne buvo demonstruojama ir mašina, kuriagaminamos skiedros stogams dengti.

Verslø parodoje buvo karietø paviljo-nas, jame demonstruotos ávairiø firmø ka-rietos, brièkos, kabrioletai bei Davgirdo fir-mos „Plemborg“ ið vyteliø pinti gaminiai.Verslo parodoje buvo ir galvijø, aviø au-gintojø paviljonas, kuriame buvo demonst-ruojama apie 150 galvijø.

Verslø parodoje buvo eksponuota vil-nieèio Livèako sukonstruota javø pjovimomaðina. Jà galëjo aptarnauti du pjovëjai irsu ja per dienà nupjauti 3 margus (Lietu-vos Didþiosios Kunigaikðtystës margas –0,71 ha), o traukiant ðià pjovimo maðinàarkliu – vienas pjovëjas galëjo nupjauti 6margus rugiø. Pjovimo maðinos kaina bu-vo 90 rubliø. Linø augintojus sudomino Zig-manto Nagrodzkio sukonstruoti linø pluoð-to apdorojimo ánagiai. Verslø parodos Svei-katos paviljone buvo demonstruojami ca-rinës Rusijos administracijos uþdaryto Vil-niaus universiteto þymiø profesoriø bius-tai: Jurgio Sniadeckio (1756–1830), Mar-tyno Poèobuto-Odlianickio (1728–1810),Jozefo Franko (1771–1841), Adomo Biel-kevièiaus (1797–1840), Jano FryderykoNiškovskio (1774–1816), Stepono Stube-levièiaus (1762–1814).

Nukelta á 29 p.


niekasPolitikos sampratà galima aiðkinti pa-gal du pamatinius principus. Vienas yraklasikinis, kai politika yra siejama su vals-tybës arba vyriausybës veikla. Ði sam-prata kildinama ið antikos, kai politika bu-vo traktuojama kaip menas valdyti vals-tybæ. Aristotelis politikos esmæ apibûdi-no kaip lygiø pilieèiø dalyvavimà priimantkolektyvinius sprendimus viešojo gyve-nimo turiniui nustatyti. Pilieèiai, pasitel-kæ bendras vertybes, iðkelia vienà tikslà,paremtà, Platono þodþiais tariant, idea-lios valstybës siekiu.

Antras politikos sampratos principasyra tapatinamas su valdþios jëgø susi-skirstymu, kai horizontalià valdþià pakei-èia vertikali jos atmaina. Atsiranda koky-binis skirtumas tarp tø, kurie valdo tiesio-giai, bei tø, kuriems valdþia nepriklausoarba priklauso netiesiogiai. XIX a. pradë-jo formuotis institucinë-legalistinë politikossamprata, kuri galutinai atribojo politikànuo socialinio konteksto. Be to, pradëtaremtis empirinëmis prielaidomis, o tai blo-kavo normatyviniø teiginiø átakà. Pradëtatyrinëti mechanizmus, kuriais vyriausybësugebëtø veikti pilieèiø gyvenimà. Taip po-litikos terminas glaudþiai susipynë su val-dþios galios arba konflikto aspektu. Poli-tika tapo visuomeniniø santykiø, kuriø pa-grindà sudaro kova, kontrolë, átaka, auto-riteto iðkëlimas ir bendradarbiavimas su-telkiant galià, rezultatu. Politikos sampra-ta iðplito uþ áprastø savo ribø. Jà pradëtaaptikti visur, kur susidaro valdþios ar kon-flikto santykiai. Vieningos vertybiø siste-mos stoka iðprovokavo taisykliø ávedimà,kurios tapo pagrindiniu þmoniø santykiøreguliatoriumi. Valdþia visuomet priklau-së tiems, kurie galëjo valdyti diskursà. Da-bar skirtumas tas, kad diskursas praradobendrà plotmæ, o pasklydæs uþ politinëskompetencijos ribø, prarado ir subjektà.Tai kartu lëmë politikos substancialumopraradimà. Politika tapo nerealizuotu pre-dikatu – jos subjektas neteko galimybësbûti iðsakytas bendrai priëmus sprendi-mà, kaip tai buvo praktikuojama antiko-je. Atsakyti á klausimà „kas yra politika?“tapo nebeámanoma. Politikos objektas li-ko neapèiuopiamas.

Valstybë ir tikrovëTerminas „politika“ nurodo á valstybës

gyvenimà. Senovës Graikijoje toks poli-tikos apibûdinimas nekëlë papildomøklausimø. Polio gyvenimas buvo pagrás-tas vieningu vertybiniu supratimu, ape-liuojanèiu á tapaèiai suprantamo tikslosiekimà. Unikaliausia, kad polis buvo val-domas tiesioginës demokratijos forma,kurios pagrindà sudarë pilieèiø lygybësir laisvës principas. Þmogus buvo vals-tybës dalis, dël to nekilo problemø verti-nant valstybæ kaip substancijos sampra-tà. Polis buvo toks pat realus kaip ir ja-me gyvenantis þmogus. Taèiau ðiuolai-kinëje visuomenëje pasikeitus valdþiossantykiui, Imanuelis Kantas, pritardamasThomui Hobbesui, jau buvo ásitikinæs,kad valstybë yra dirbtinis kûnas.

Valstybë gali bûti suvokta kaip indivi-dø sukurtas mechanizmas, ðalinantis tar-pusavio konfliktus. Taèiau egzistuoja dusprendimai, eliminuojantys tokios vals-tybës supratimo galimybæ: vienas, prita-riant Carlui Schmittui, yra pagrástas ðiokonflikto sprendimo negalimumu, antras– kitu „konflikto“ sàvokos supratimu. Sà-vokos kitoniðkumas, sekant JacquesuRancieru, pasireiðkia tuo, kad konfliktasnurodo á santykio neigiamybæ. Egzistuo-ja du poliai – policinës valdþios, kuriojepasireiškia logos, kaip racionalusis pra-das, legitimuotas tos paèios administra-cinës valdþios struktûrø, ir polis tø, kurieturi balsà, beje, neiðgirstà. Politika atsi-randa ten, kur susiduria ðie du vienas ki-to nepripaþástantys pasauliai. Balsas noribûti racionalizuotas ir patekti á valdþiosstruktûras, kuriose yra valdomas diskur-sas. Taèiau jis nëra pripaþástamas tø, ku-riems priklauso galia spræsti, kas daly-vauja pagrindinëje scenoje. Taip iðkyladu klausimai: vienas susijæs su ðio teigi-nio teorine, kitas – praktine dalimi.

Balsas pasireiškia bandymu judëtilink kalbos, bûti iðgirstas ir tapti logosu.Èia, anot J.Ranciero, yra politikos esmë.Taèiau vos tik judesys yra realizuojamas,politika vël dingsta, nes balso virtimaslogosu vël gràþina jà á policijos, tik ðákartágavusios naujà formà, bûsenà. „Laimë-

jæ revoliucionieriai tampa tokiais pat ak-lais struktûriniø sàveikø tarnais ar dardaugiau – entuziastingais diktatoriais“1 .Þengiant dar toliau, tai kartu reiškia, kadpolitika šioje filosofijoje pasireiškia kaipreikalavimas to, kurio nëra, nes vos jamatsiradus dingsta politikos esmë.

Kita problema, kaip minëjau aukð-èiau, siejama su praktine šios sampra-tos dalimi – kur galime paþymëti judesioribà, sàlygojanèià politikos atsiradimà arjos iðnykimà? Ar egzistuoja praktiniai pa-vyzdþiai, kurie parodytø, kad politika tik-rai egzistavo? Ar tai turëtø bûti revoliuci-jos pavyzdþiai, kasdienë kova su galiospasireiðkimu, kontrdemokratija, situaciz-mas, o gal apolitizmas? Judesys, kurisgali bûti ávertintas politikos sàvoka, ne-turi savo apibrëþimo. Taip yra dël to, kadbalsas, norintis bûti iðgirstas, neþino, ko-kio tikslo jis siekia. Tai, kad politikos bû-ta, galima spræsti ið pasikeitusios santy-kiø konfigûracijos. Taèiau kada politikaprasidëjo ir kada vël sulaukë savo stag-nacijos, yra labai diskutuotinas klausi-mas. Panaðiai sunku yra ávardyti, kas sly-pi uþ revoliucijos sàvokos. Theda Skoc-pol, pateikusi socialinës revoliucijos api-brëþimà, nurodë, kad revoliucijos ið es-mës nëra daromos, o tiesiog ateina. Pa-sikeitæs diskursas nebûtinai nurodo á vei-këjà. Politika tampa pokyèiø ðeðëliu, ku-ris neatspindi nieko objektyvaus.

„Revoliucijos ambivalentiðkumas ro-do jos dinamiðkumà, tai, kad jos tiesàatveria tik nuolatinis pokytis. Taèiau re-voliucijos netrunka amþinai, ir jei norimaiðsaugoti jos ðviesà, poezijà ir muzikà, jiprivalo... pralaimëti“2 . Politika taip pat pri-valo pralaimëti, kad bûtø nustatyta, kadjos bûta. Taèiau nustatyti jos realizavimà-si arba pralaimëjimà yra taip pat sunku,kaip pagauti Èeðyro katinà uþ uodegos.Politika ið mûsø tyèiojasi, kai bandomeáþvelgti jos ûsus, bet vos tik stveriame jàuþ uodegos, mums patiems belieka pa-sityèioti ið savæs. Kitais þodþiais tariant,mes nesame pajëgûs atskleisti politikosesmæ, nustatyti, kada ji prasidëjo, kas bu-vo tikrasis jà lemiantis veiksnys ir kadapolitika nutrûko. Bandome pripildyti jàkonkreèiu turiniu, taèiau tai mums pa-

Politika, uþ

Violeta ÈETYRKOVSKAJA

Ðis straipsnis yra bandymas atsa-kyti á klausimà, ar politikos turinysyra realus. Tam pasitelkiamas

kurios slypi

1, 2 Gintautas Maþeikis, „‘Revoliucijos takais‘sukilæs prieð spektaklio visuomenæ“, Kn. Guy De-bort „Spektaklio visuomenë“, Kaunas: Kitos kny-gos, 2006, 9.


vyksta padaryti tik teoriðkai. Praktika èianepasiteisina. Dël ðios prieþasties, suvo-kus, kad politika yra tik iliuzinis dalykas,mums belieka pripaþinti, kad buvomegan naivûs, tikëdami jos realumu.

Èia iðkyla tikrovës paþinimo klausi-mas. Þinoma, kad egzistuoja bûtis, ta-èiau nieko apie jà negalima pasakyti, kastikrai atspindëtø tikrovæ. Imanuelis Kan-tas ðià tikrovæ apibûdino kaip daiktà sa-vaime, kuris toks, koks yra, yra nepaþi-nus. Tikrovë yra tai, kas egzistuoja rea-lybëje, visa kita yra þmogaus sàmonësdariniai, kurie stokoja bûtinumo aspek-to. Tarp tokiø sàmonës dariniø yra vals-tybës, tautos, pilieèiø, politikos sàvokos.Istorijà sudaro tai, kas sàvokas padarovisiems suprantamas. Taèiau ði mintiestàsa yra iliuzinë. Iliuzijà sudaro du ingre-dientai. Vienas yra pagrástas tikëjimu, kadistoriðkai sukurta sàvoka atspindi realy-bæ, kitas – kad sàvoka gali turëti savoistoriná iðtiestumà. Ðiuo atþvilgiu drásèiaupritarti egzistencialistams, teigiantiems,kad þmoniø santykiuose nëra tarpusa-vio supratimo. Tai, kà vienam þmoguireiðkia kuris nors þodis, kitam jis reiðkiavisai kà kita. Taip yra dël skirtingos ir ne-perteikiamos neiðsemiamos patirties, ku-ri persmelkia kiekvieno þodþio turiná. Pa-tirtis moko sudaryti tikrovës vaizdiná, prie-þasèiø ir padariniø grandinæ. Taèiau, kaipteigë Davidas Hume‘as, jëgos, kuri jun-gia prieþastá su padariniu, nustatyti ne-ámanoma. Èia atsiranda plotmë pasi-reikðti þmoniø vaizduotei arba atvirkðèiai– jos trûkumui. Þmogus nesugeba su-prasti to, kas yra neiðsemiama, todël sà-monëje kuria supaprastintas matricas,kurias galiausiai susintetina. Taip ið indi-vidø atsiranda masës, grupës, kategori-jos sàvokos. Taèiau á ðá susintetinimà ási-maiðo sàvokos, neturinèios objektyvio-sios tikrovës atspindþio, taèiau turinèiosdidelæ jëgà formuojant pasaulëþiûrà.

Þmogui bûdingas ne tik sàvokø sin-tetinimas, bet ir savæs realizavimas ðiuo-se sàmonës dariniuose. Jis priskiria sa-ve sintetiniams reiðkiniams, kaip jø im-plikacijà. To prieþastys gali bûti kuo ávai-riausios: vieniðumo pojûtis, savirealiza-cijos siekis, patogumø paieðka, baimësjausmas. Taèiau ryðys tarp þmoniø, kadir kokiu pagrindu jis remtøsi (ðeimos,mokyklos bendruomenës, valstybës arkt.), egzistuoja tik minties plotmëje, ku-ri „ákûnijama“ per valstybines instituci-

jas, organizacijas, komunas ir kt., kasirgi yra dirbtina. Þmogus kuria fikcijas,o tam, kad jos iðsilaikytø ir gerai funk-cionuotø, reikalingos kitos fikcijos. Ga-liausiai atsiduriama, kalbant JeanoBaudrillardo lûpomis, simuliakrø pasau-lyje, kuriame tampa sunku atskirti tikro-væ nuo to, kas yra tik simbolis, uþ kurioslypi susitarimas.

Politika ir valdþiaValstybë, Thomo Hobbeso þodþiais,

atsiranda dël poreikio sugyventi. Þmo-gus þmogui yra vilkas, dël to yra reika-linga visuomeninë sutartis, galinti garan-tuoti saugumà. Visuomenë formuojasi iðvidaus, o jos transcendentiniu garantutampa suverenas. Suverenas gali bûti re-alizuojamas keliais kanalais, priklauso-mai nuo to, ar „valdo“ maþuma ar dau-guma, subjektas ar þodis3 , tiesiogiai arper susitarimà. Jei aukðèiausias suvere-nas yra vienas, valdþia ákûnijama (tiesio-gine to þodþio prasme) monarche ar dik-tatoriuje. Jei suverenas priklauso pilieti-nei visuomenei, jis praranda savo kûnið-kumà, yra abstrahuojamas.

Ðiuolaikinës visuomenës siekis yrakuo labiau iðplësti pilietinæ valdþià. Taipyra dël paplitusio valdþios sàvokos sig-nifikanto suvokimo. Horizontalumo pa-keitimas vertikale valdþios supratimàtransformavo á galios pavidalà. Todëlðvietimo epochai atgaivinus idëjas, kadþmogus iš prigimties yra laisvas irvaldþios pareiga yra garantuoti šià lais-væ, valdþios kaip galios iðraiðka tapo ne-priimtina. Taèiau tam, kad valdþia galëtørealizuotis galios pavidalu, dabar jai ne-bûtina materializuotis monarcho arbadiktatoriaus kûniðkume. Tam nëra bûti-nos ir politinës valdþios institucijos. Val-dþios kaip galios pasireiðkimas aptinka-mas visur, pradedant darþeliu, baigiantpsichiatrijos ligoninëmis. Taèiau svar-biausias ðios galios bruoþas yra tas, kadvaldþios imanencija prasiskverbia á þmo-gaus pasàmonæ (supraskit, valdþios „ási-kûnijimà“ objekte pakeièia valdþios ási-tvirtinimas paèiame subjekte!), dël to val-dþios samprata tampa dar painesnë.Valdþia jau nebepriklauso politinëms ins-titucijoms. Jos yra ne daugiau nei admi-

nistracinis aparatas, kur politika stokojarealizavimosi galimybiø. Politinëse insti-tucijose vieðpatauja biurokratija, todël jøapibrëþimas labiau nurodo á sutarimà,valdþiø pasiskirstymà, legitimacijà, admi-nistravimà, bet ne á tà valdþios struktûrà,kurioje vieðpatauja politika. Taèiau, netjei politikà traktuosime pagal galios sam-pratà, kaip tai darë Michelis Foucault, taiirgi nelabai galëtø pagelbëti ieðkant uþjos slypinèio objekto arba apskritai – es-mës. Valdþia priklauso tiems, kam pri-klauso kvota formuoti diskursà, kuris sà-lygoja normalumo-nenormalumo, teisin-gumo-neteisingumo, melo-tiesos sam-pratas. Ið pirmo þvilgsnio taip politiniaisantykiai tampa moraliniø, ekonominiø,paþintiniø ar religiniø santykiø dalimi. Ta-èiau ðie santykiai, kaip minëjau aukðèiau,irgi yra suformuoti dirbtinai. Nors daþnaijø aspektai yra priskiriami þmoniø prigim-èiai, taèiau bûtø sunku ginèytis, kad pri-gimties aiðkinimas daþnai priklauso nuokultûriniø, civilizaciniø ypatybiø, kuriosyra suformuotos diskurso, bet neegzis-tuoja tikrovëje kaip objektyvus faktas. Beto, dabar uþ diskurso nebestovi subjek-tas – konkretus, objektyvus, apèiuopia-mas. Šiuolaikinëje visuomenëje, kuriojedominuoja demokratija, galia ištrunka išvaldovo (kurio þodis anksèiau buvo„šventas“) dispozicijos ir virsta nepriklau-somu dariniu. Politika ðia prasme irgi pra-randa savo objektà.

Dabar politikos sampratà galëtø nu-sakyti viskas, kas formuoja þinojimà. Ðiuo-laikinëje vartotojiðkoje visuomenëje, kaipsuprantama, þinios yra perduodamos permasines priemones, o jø turiná sudaro po-puliarios kultûros variklis, varomas „me-nu meluoti“. O meluojama apie viskà, vi-sur ir visiems. Todël galios traktavimas,atsiþvelgiant á didþiausià átakà turintá þiniøplatintojà, nurodo tik á þaidimà turimaisþenklais, uþ kurios stovi tie, kurie daþniau-siai patys nesàmoningai paklûsta ðio þai-dimo taisyklëms. Panaðiai, jei politikà per-keltumëme á tas sritis, kur apskritai yra for-muojamas þinojimas, susidurtume su po-litikos visur fenomenu, taèiau visur nenu-sako nieko objektyvaus, kas atspindëtøtikrovæ. Kaip sakoma, kalbant apie viskà,nepasakoma nieko.

Politika ir sociumasCarlas Schmittas politikos sistemà ta-

patino remdamasis draugo-prieðo sàvo-

dialogas su autoriais, nagrinëjan-èiais politikos sampratà. Taèiau,plëtojant ðiø autoriø mintis arba

3 Pavyzdþiui, Aristotelis teigë, kad geroje vals-tybëje ástatymas, o ne asmuo turi bûti aukðèiau-sias suverenas.

joms oponuojant, padaroma iðvada,kad uþ politikos sàvokos... niekorealaus neslypi.


komis. Politiðkumas, anot jo, pasireið-kia susiprieðinimo forma, kurioje egzis-tenciškai neámanoma pasiekti taikos.Chantal Mouffe, pritardama C.Schmit-tui, teigë, kad politika vyksta tuomet,kai egzistuoja tikri antagonizmai, I.Kan-tas teigë, kad politika neásivaizduoja-ma be teisës, Samuelis Huntingtonas,nors apeliavo á valstybiø susijungimà,taip pat pritartø, kad negalima iðsiverstibe civilizacijø susiprieðinimo. Vis dëltoC.Schmittas ðioje srityje buvo katego-riðkiausias. Jis atmetë politikos sude-rinamumà su demokratija. Neutralu-mas, jo manymu, yra netikras, nes an-tagonizmø sunaikinti neámanoma. Ta-èiau, þvelgiant plaèiau, šis antagoniz-mas vyrauja ne vien tarpvalstybiniamelygmenyje, bet yra politinës valdþios irvisuomenës ar þengiant dar toliau – in-dividø tarpusavio santykio pagrindas.Nors demokratija (dël savo nereikala-vimo naikinti oponento) yra suderina-ma su politiškumo samprata, ji vis vienlieka neágali, kai bandoma sukurti ben-drà politinës valdþios ir sociumo pa-matà. Jo tiesiog nëra. Tai lemia du as-pektai. Pirmas, sekant Pierre‘u Rosan-vallonu, ryškiausia demokratijos savy-bë yra ta, kad ji turi polinká iðkrypti. Josuþuomazgas galima áþvelgti rinkimømetu, taèiau vos ásivieðpatavus naujaivaldþiai demokratija išnyksta. Demo-kratija išgyvena savo krizæ. Ji niekadosnëra ágyvendinama, niekados nepaten-kina lûkesèiø. Tai sukuria þmoniø ne-pasitikëjimà valdþia. Valdþios legitima-cija yra vienintelë kertelë, kurioje gali-ma áþvelgti ryðá tarp valdþios ir valdo-møjø struktûrø. Toliau ásigali abejonë,valdþios smerkimas, nuolatinë valdþioskritika, kuri panaikina demokratijà. Ið-rinktøjø þlugdymas transformuoja de-mokratijos santvarkà á kontrdemokra-tijà, kuri pasiþymi prieþiûros, sankcijøir teisës mechanizmu. Taèiau, nepai-sant formos, bûtø naivu teigti, kadkontrdemokratija gali iðlaikyti tikrà at-stovaujamàjá santyká.

Nepaisant prieþiûros mechanizmo,valdþia lieka gyventi savame pasauly-je, o pilieèiai – savame. Norint tai pa-aiðkinti, bûtø galima sekti Franko An-kersmito mintimis. Ðis filosofas politi-kà vertina ne daugiau nei meno kûriná,kuris, nagrinëjant meno filosofijà, dife-rencijuojamas pagal tris lygmenis: me-nininko intencijà, objektyvizuotà rezul-tatà bei kritikø vertinimà. Nors politinápasaulá bûtø neadekvatu lyginti su me-ninëmis sentencijomis, vis dëlto politi-nës reprezentacijos teorija galëtø kuopuikiausiai atspindëti antrà valdþios ir

pilietinës struktûros santykio neámano-mumo aspektà. Ðio santykio neámano-mumà lemia atstovø savybë bûti nedaugiau nei metafora. Atstovavimas yraneámanomas ir to prieþastis papras-èiausiai yra þmogaus faktorius. Þmo-gus yra neišsemiamas. Jis negali ið-reikðti savo poreikiø net santykyje susavimi, todël pageidavimø perkëlimasá kità þmogø naudojant balsavimo la-pelá yra pernelyg šiurkštus politikos api-brëþimas. Jokia partija negali iðsemtivieno þmogaus preferencijø. Taip yradël to, kad þmogaus pasirinkimas labaidaþnai priklauso nuo kontekstinio turi-nio. Taip, kaip þmogus renkasi abstrak-èias idëjas, partijos, laimëjusios rinki-mus, jas dar labiau abstrahuoja, taip ið-mesdamos uþ borto paskutinius tapa-tumo likuèius. Vienas parlamentaras ne-gali visiðkai atstovauti savo rinkëjui netapibrëþæs konkreèius valstybinio gyve-nimo klausimus. Tuomet kà galima sa-kyti apie parlamentaro bandymà atsto-vauti visuomenei? Þinoma, pamirðus,kad visuomenë yra sudaryta ið individø,ið neiðsemiamø þmoniø, galima átikëti,kad net parlamento subjektai tarpusa-vyje susitaræ gali suformuoti toká spren-dimà, kuris sutaptø su pilieèiø norais. Ta-èiau visuomenë nëra tik þmoniø suma.Begalybëms negalima taikyti matema-tiniø formuliø ir tarp gautø rezultatø ra-ðyti lygybës þenklo. Þmonës nesutelpaá atstovavimà, todël ta politika, kurià vyk-do parlamentarai, ir tos idëjos, kuriasiškelia individai, patiria santykiø kolap-sà, kuris eliminuoja politikos pagrindà.

*Dabartinë politika tapo dviejø kon-

frontuojanèiø pusiø santykiu. Dar toliau– ðis santykis tarp valdanèiøjø ir valdo-møjø, valdþios ir paklusnumo, lyderiøir siekëjø, valstybës ir visuomenës bu-vo pakirstas atsivërusia praraja, kuri lë-më ðiø pusiø diskurso neámanomumà.Ðià prarajà sudaro bendros plotmëspraradimas tiek vertybine, tiek materia-liàja prasme – valdþia ir valdantieji pra-rado savo dialektiðkumà ir uþsidarë sa-vo paties egzistavime. Valdanèiøjø pa-saulis atsiskyrë nuo valdomøjø. Jø tar-pusavio sàveika prarado efektyvumà,tapo fikcine. Þinoma, kartais bandomamesti tiltus per prarajà nuo vieno kran-to link kito, bet ðie tiltai bûna tokie ne-patvarûs, kad tie bandymai dar labiaupatvirtina santykio nepagrástumà. Poli-tikos tikrumas taip pat iðtirpsta bandantávardyti politinæ ir pilietinæ valdþià. Jø eg-zistavimo iliuzijos galutinai pakerta po-litikos pagrindà, ir tai verèia teigti politi-kos turinio tuðtumà.

Ekonomikos vadovëliuose ra-ðoma, kad krizë ekonomikà iðtinka dëlperprodukcijos. Ko gero, su tuo rei-kia sutikti, nes pinigai arba finansaitëra tik mainø priemonë bei ekviva-lentas. Vadinasi, stringa ne tik finan-sai, bet ir logistika, o kartu jie sudaromaterialiniø gërybiø perskirstymosistemà. Perðasi natûrali prielaida,kad ði krizë tik pavirðutiniðkai gali bû-ti vadinama finansine, o ið esmës yradaug gilesnë ir aktualesnë visuome-niniø procesø krizë. Bet jei taip, taipapildomos injekcijos á globalinæ fi-nansinæ sistemà bei visi ligšioliniai an-tikriziniai planai yra tik kosmetinës,trumpalaikës ir nesprendþianèios at-eities priemonës. O kas toliau?

Stringant finansiniams srautams,arba paprasèiau piniginiams tarpusa-vio atsiskaitymams, atrodo, papras-èiausia iðeitis bûtø atsisakyti pinigø,kaip mainø tarpininko, ir pereiti prie na-tûriniø mainø (barterio). Bet èia susi-duriame su apsikeitimo problema, nesprekes reikia pristatyti vartotojui, o išjo paimti atsiskaitymo ekvivalentà ki-tomis prekëmis ir jas vël transportuoti.Tai jau logistikos problema, kurios da-bartinë pasaulinë transportavimo sis-tema iðspræsti nepajëgi. Tokiu atvejulogiðka bûtø stengtis visas pastangasskirti globaliam logistikos tinklui plëto-ti bei tobulinti, negailint tam jokiø ištek-liø: nei þmoniø, nei materialiniø, nei in-telektiniø, nei laikiniø. Atrodo, ateina ro-jus ir tokioms firmoms, kaip „UPS“, beikompiuterinei prekybai, nes informa-ciniai globalûs tinklai neblogai iðplë-toti. Tai pareikalautø nemaþai pastan-gø ir neþinia kiek laiko. Be to, tai iðkel-tø daugybæ papildomø spræstinø pro-blemø. Tokiø, kaip mainomø prekiø ko-kybës ávertinimo, tarpinio perpaskirs-tymo ir sandëliavimo, bet svarbiausia

Vaidotas MATUTISMykolo Romerio

universitetas


problema – pasiekti ðaliø abipusá susita-rimà. Ir vël, kas toliau?

Taigi siekis plëtoti logistikos sistemàiðryðkina dabartinës krizës kità proble-mos pusæ – tai prekiø ir paslaugø áverti-nimo klausimas, kurio neiðsprendus ne-ámanomas abipusis ðaliø susitarimas dëlmainø. Jau keletà tûkstantmeèiø egzis-tavusi ir tobulëjusi vertinimo sistema,naudojant kaip ekvivalentà pinigus, pa-sirodo, nebepajëgi garantuoti ðios funk-cijos. Kaip daþnai gyvenime bûna, ap-sukæ ratà gráþtame prie tos paèios pro-blemos, t.y. finansinës sistemos krizës,tik jau ið kitos pusës – per þmogiðkøjøsantykiø bei vertybiø prizmæ nustatantmaterialiniø gërybiø vertæ. Logistika taippat turëtø bûti ávertinta prekiniu ekviva-lentu. Prieiname prie þmoniø santykiøidealø, svajoniø bei siekiø, formuojanèiøjø poreikius, ir pasiûlà formuojanèiø rea-liø gamybiniø-technologiniø pajëgumø.Visas ðis kompleksas, kurio studijomsbei apraðymams paaukota ðimtai kny-gø ir kuris vadinamas politikos ir ekono-mikos sàryðiø sistema, nulemta egzistuo-janèios valdymo formos bei ideologijos,pasirodo, turi jungianèià juos finansinæsistemà. Glaudus visø ðiø komponentøtarpusavio ryðys, ypaè pastaruoju metuišplëtojus ir ištobulinus bei suabsoliuti-nus globalinæ finansø sistemà, lemia,kad bet kokie trikdþiai atsiliepia visamkompleksui. Taigi krizë daug platesnë irgilesnë. Kyla klausimas, o kas gi yra prie-þastis, o kas – pasekmë? Kas toliau?

Vartotojiðkos visuomenës paþiûrossuabsoliutinant pinigus, kurie ið esmësyra tik mainø ekvivalento vaidmená atlie-kantis tarpininkas, sukûrë sàlygas nely-giaverèiams mainams suklestëti. Taèiautai veda prie vertybinio disbalanso, nuokurio priklauso sàryðis tarp politikos irekonomikos, tarp egzistuojanèios val-dymo formos ir ideologijos. Pastaruo-

ju metu galima išskirti du pagrindiniusglobalizacijos akcentus – tai informaci-niø tinklø plëtra ir finansinës sistemos plë-timasis. Informaciniø tinklø iðplëtojimasleido laisvai keistis informacija su bet ku-riuo pasaulio kampeliu, sukûrë nevarþo-mo bendravimo galimybes skirtingomiskalbomis kalbantiems þmonëms. Finan-sinës sistemos plëtimasis leido operaty-viai vykdyti atsiskaitymus nepaisant ge-ografinës padëties ir neprisiriðant prie ko-kio nors vieno piniginio vieneto. Vyks-tant ðiems procesams akis á aká susidû-rë skirtingø ideologijø, skirtingø vertybiøsistemø þmonës, taèiau juos visus jun-gë viena þmogiðka yda – noras turëti kuodaugiau, noras valdyti. Paprasèiausiaskelias to pasiekti – valdyti pinigus, finan-sinius iðteklius. Tai suabsoliutino globa-linæ finansø sistemà, bet nesuvienodinoþmogiðkøjø vertybiø sistemos. Ir ðtai kri-zë. Kas toliau?

Taigi dël vertybiø disbalanso atsira-dæ plyðiai tarp egzistuojanèiø ideologijøir valdymø formø ávairovës suplëðë poli-tikos ir ekonomikos riðanèiàjà grandá –finansinæ sistemà, dël to mes ir atsidûrë-me ðiandieninës krizës akivaizdoje. Ka-dangi tai skaudþiausiai iðryðkëjæs krizëspoþymis, tai per daug nesigilinant ji ir bu-vo pavadinta finansine krize, nors ið es-mës yra tik pasekmë. Todël jokios finan-sinës injekcijos ar ið inercijos reikalauja-mi kreditiniai iðtekliai nepadës áveikti kri-zës, o tik pratæs ekonomikos agonijàesant šiai krizinei situacijai. Na, o ðioskrizës prieþastis, logiðkai tæsiant pradë-tà mintá, yra visuomeniniø vertybiø dis-balansas materialiniø gërybiø perskirs-tymo sistemoje. Perþiûrint netolimos pra-eities ávykius, nepasiteisino nei socializ-mas (sistemos griuvimas), nei kapitaliz-mas (dabartinë pasaulinë krizë). Kokiaiðeitis? Kas toliau?

Vertybë. Vertybiø sistema. Vertybë –

tik tada, kai turi savo vertæ. Kokia ta ver-të, daþniausiai sprendþiama pagal tai,kiek kainuoja. Kiek kainuoja ko? Atrodo,tokia ðiandieninë globalios vartotojiðkosvisuomenës dilema krizës akivaizdoje.Keliant klausimà vis dëlto pirmiausia yraidëja. Taigi reikalinga krizës prieþastiesðalinimo idëja. Reikalinga ideologija, priejos priderinta valdymo forma su atitinka-mais demokratijos laisvës laipsniais. Ta-da jau kaip pasekmë atsiras naujas ver-tybiø arba verèiø mato ekvivalentas, ga-lintis atlikti mainø tarpininko vaidmená. Irtada vël atsigaus ekonomika po adapta-cinio persiskirstymo. Iðvengti perturba-cijø bei krizës stresø, ko gero, nepavyksnë vienai pasaulio valstybei. Taèiau ma-þiausiai sukrëtimø patirs tie, kurie suge-bës mobilizuoti savo išteklius prieþastiesðalinimo problemoms spræsti. Aiðku, kadjie ir bus atsigaunanèios ekonomikos pa-sauliniai lyderiai. Kodël nepabandþiusLietuvoje pabudinti iki ðiol snaudþianèiusSTI (Strateginiø tyrimø institutas) bei STA(Strateginiø tyrimø akademija). Gal jømobilizuotas intelektinis potencialas su-gebëtø bent jau apibrëþti perspektyvinesgaires ir suþadinti viltá tapti ekonomikospakilimo lyderiais, pateikiant tas gairessvarstyti pasaulio visuomenei. Teoriðkaiviskas atrodo taip, o praktiðkai? Ar atsi-ras bent norinèiø diskutuoti ðia tema?

Šis straipsnis parengtas remiantispublikacijomis tarptautiniuose þurnaluose:

1. Vaidotas Matutis POLITICAL IDEA ANDINVESTMENTS SAFETY; http://general.jour-nals.cz/documents/Vol2/Untitled1.pdf;Journal: http://general.journals.cz/ ; 20112. Vaidotas Matutis; “Investment Planning”;Journal on Legal and Economic Issues ofCentral Europe; Volume II; Issue 3; October2011; p. 14-17;http://www.sts-science.co.uk/sts/jour-nal_on_legal_and_economic_issues_of_cen-tral_eu.html

Pasaulio ekonomika

Pastaruoju metu labai daug kalbama apie pasaulá iðtikusià krizæ. Daþniausiai ðià krizævadiname „finansine“, kartais „ekonomine“. Kas gi stringa pasaulinëje ekonomikoje?Taip, stringa atsiskaitymai, finansiniai srautai, taigi lyg ir logiðka ðià krizæ vadinti finansi-ne. Paþvelgus globaliai ir diskutuojant su ávairiø ðaliø aukðto lygio ekonomistais, susidaroáspûdis, kad gamybiniai ðios dienos pajëgumai gali patenkinti visos þmonijos poreikius.Esminis klausimas – prekiø pristatymas bei atsiskaitymas uþ jas. Globalinis finansinistinklas buvo sukurtas (kokybës nekomentuosiu), bet logistika arba pristatymas gerokaiatsiliko tiek savo infrastruktûra, tiek idëjomis. Taigi stringa ne tik finansai.

Arba krizë kitu kampu


Jordanija – labai nedidelë šalis,beveik tokia pat kaip Lietuva. Iðilgai pervisà ðalá eina 400 km autostrada. Jorda-nijos Haðimitø Karalystë (Jordanija), 1948m. gavusi nepriklausomybæ, þavi nuosta-biu groþiu – Negyvoji jûra, áþymusis Pet-ros miestas, fotogeniðkoji Vadi Rum dy-kuma, unikalioje geografinëje padëtyjeesantis vienintelis Jordanijos uostas prieRaudonosios jûros – Akaba.

Siurrealistinis Petros miestas ásikûræspietvakariø Jordanijoje, keistoje plokðti-kalnëje, iðkilusioje apie 915 m virð jûroslygio, ið visø pusiø juosiamoje aukðtø kal-nø, Negyvosios jûros Akabos álankos slë-nyje. Petra, kurios pavadinimas reiðkiauolà, buvo Nabatëjos sostinë (nabatëjai –keletas arabø genèiø, dominavusiø re-gione apie II–VI a.pr.m.e.), kuri iðaugo ásvarbø prekybos mazgà – èia kryþiavosinet keli kupranugariø vilkstiniø keliai, tadmiestà maitino pirkliai, mokëdami mui-tus ir mokesèius. Taèiau po romënø uþ-kariavimo Petra pradëjo nykti ir ðimtme-èiams iðnyko ið Vakarø pasaulio þemë-lapio, kol vienam ðveicarø keliautojui Jo-hanui Ludvigui Burckhardtui 1812 m. vie-tiniai beduinai já parodë, nes iki to laikojis buvo slepiamas nuo svetimðaliø. Esa-ma ávairiø nuomoniø: ilgà laikà teigta èiabuvus miestà, vëliau imta manyti, kadPetra – tai didþiulë prabangi kapavietë,kurioje tik vëliau leista statyti gyvenamuo-sius namus.

Petra garsëja uolose iðkaltais nuo-stabiais rûmais, akmens statulomis, laip-tuotais takais, vedanèiais á aukðtus sta-tinius. Patekti á ðá paslaptingà, kadaiseprarastà miestà galima tik per siauràgamtos sukurtà tarpeklá, kuris vietomissusiaurëja net iki 3 m ploèio ir vadina-mas SIQ (Sik al Baris).

Praëjus pro tarpeklá, atsiveria nuo-stabus vaizdas á kapavietæ, vadinamàal Kaznë (iþdinë). Tai geriausiai išsilai-kiusi ir pati áspûdingiausia vieta. Meni-niu poþiûriu vertingiausia laikoma 40 maukðèio ir 25 m ploèio priekinë iþdinëssiena, kuri šiandien matoma tik dviejøaukðtø. Pirmasis áëjimas padabintas ðe-ðiomis Korinto puoðybos kolonomis, iðkuriø keturios stiebiasi abipus áeigoslaipteliø. Abipus portiko – labai nudilu-

Nuolatos, kasdien, visà gyve-nimà þmogus atsinaujina vykstantmedþiagø apykaitai. Todël neabe-jojama dël mitybos reikðmës svei-katai, darbingumui, gyvenimo truk-mei. Bet ar skiriame tam pakanka-mai dëmesio. Dël didelio gyveni-mo tempo daþnai pamirðtame da-lykus, kurie gali bûti ir esminiai. Vai-kai jau mokykloje turëtø suprastimaisto medþiagø kaloringumà –energinæ vertæ. Þmogus ilgus me-tus bei amþius sunkiai skynësi ke-lià á mitybos mokslo paþinimà. Da-bar, kai mitybos tyrimai jau pasie-kë molekuliná lygá, yra daug gali-mybiø tinkamai maitinantis page-rinti sveikatà ir prailginti gyvenimotrukmæ. Jau daug kas þino, kad nuomaisto medþiagø tarpusavio san-tykiø priklauso medþiagø apykaitosprocesai. Todël svarbu, kad vienømedþiagø nebûtø per daug, o kitøper maþai. Dël mitybos klaidø ðian-dien labai paplitusios širdies ir krau-jagysliø ligos, cukrinis diabetas irkt., kuriomis pasaulyje serga ðim-tai milijonø þmoniø. Þmogus iðmo-ko gaminti cukrø, bet iki ðiol neið-moko jo vartoti. Mityboje cukrus turisudaryti ne daugiau kaip 15 proc.bendro angliavandeniø kaloringu-mo. O mûsø Lietuva pastaraisiaismetais taip „pasisaldino“, kad par-duotuvëse sunku rasti maisto pro-duktø, kuriuose nebûtø cukraus ar-ba jo bûtø minimaliai. Duonos irkonditerijos, kulinarijos gaminiuo-se, gaiviuosiuose gërimuose ir dardaug kur yra per didelis cukrauskiekis. Tam per maþai skiria dëme-sio Sveikatos apsaugos ministeri-ja, kitos valdþios ástaigos, þiniask-laida. Sveikos mitybos klausimaisbûtina kurti filmus vaikams, paaug-liams, suaugusiems, organizuotidaugiau televizijos laidø.

Prof. Domicëlë MIKALAUSKAITË,doc. Petras ÞEBRAUSKAS

Mitybosklaidos

Prof. Aleksandras VITKUS

1985 m. Petra paskelbta UNESCO pasaulinio kultûrospaveldo objektu. Tarp naujausiø septyniø pasaulio

stebuklø, paskelbtø þymaus kino kûrëjo, piloto irmilijonieriaus Bernardo Vëberio, puikuojasi ir Vadi

Rum kanjonas kartu su Petros miestu Jordanijoje.

sios reljefinës skulptûros – prieðais þir-gà stovintis vyriškis su apsiaustu. Fron-tonà puoðia voliutos (ritinëlio formos or-namentai) – tai helenø meno átaka. Virškolonos kampuose matyti skulptûriniaidekoratyviniai elementai – kaèiø ðeimosgyvûnai.

Antràjá aukðtà sudaro uolose iðkirs-ta apskrita patalpa, skirta egiptieèiø dei-vës Izidës skulptûrai. Jà aptikæ bedui-nai, ieðkodami tariamai paslëptø lobiø,sudauþë aukðtai buvusias graikø pavyz-dþio vazas. Taèiau ir be ðiø vazø þiluoseakmenyse iðkalti statiniai byloja apie he-rakliðkà senovës þmoniø sumanumà irstiprybæ. Virðutiná fasado aukðtà suda-ro trys atskiros dalys. Centre – apskri-tas architektûros elementas – kairëjerankoje gausybës ragà laikanèios mo-ters skulptûra. Ið áeigos vestibiulio pa-tenkame á du ðoninius kambarius. Á juospatenkama pro aukðtus, negiliais relje-fais papuoðtus portalus, o pakilus laip-tais atsiduriama centrinëje patalpoje, ku-rios sienoje iðskobtos laidojimo niðos.

Iþdinë padabinta amazoniø, liûtø, na-batëjø deiviø, graikø sakmiø veikëjø at-vaizdais. Gali pasijusti ir þemës dulke,ir pasaulio valdovu. Šiuo metu atkasa-mi dar keliolika metrø smëliu uþneðtøðios iþdinës aukðtø.

Be iþdinës, Nabatëjos miestà puošiageriausiai išlikusi 23 m aukðèio Farao-no dukters ðventykla, skirta aukðèiau-siajam dievui Duðarui bei jo motinai dei-vei al Uzai. Gana áspûdingai atrodo irLiûto ilèiø ðventykla. Petroje buvo mal-dos namø (vienuolynø), turgavieèiø, duamfiteatrai, daugybë tiesiog uolose ið-kaltø kapavieèiø ir kt. Á gyvenamàjàmiesto dalá buvo galima áþengti tik iðrytø, iðdþiûvusios Siko upës vaga. Ka-daise ðios upës vandenys akvedukubuvo nukreipti á miestà ir tuo pasinau-dojo romënai – jie apnuodijo vandenáir tik tada uþëmë miestà.

Tarp kalnø pasislëpusiame miestesmiltainiai saulës spinduliuose nusida-þo unikalia roþine spalva, tad Petrà dau-gelis vadina roþiniu dykumø miestu.Minkðtoje, spalvotoje uolienoje iðkirstoskapavietës, ðventyklos, amfiteatrai, gat-vës ir ðiandien atrodo stulbinanèiai ir ne-


Naujasispasaulio stebuklas

realiai ðviesos ir ðeðëliø þaisme... Mar-game smiltainyje áamþintas jø statytojømeistriðkumas kelia susiþavëjimà ir pa-garbà. Pribloðkiamai didinga! O dar pri-dëjus þvarbø dykumø vëjà! Nori nenorituri apsimûturiuoti skepeta kaip arabas.

Nabatëjai savosios karalystës sosti-næ iðkirto Vadi Araba kanjono smiltai-niø kalvose. Smiltainis – lengvai apdo-rojama medþiaga, taèiau stebina nepri-lygstamas nabatëjø skulptoriø meistrið-kumas. Jie iðkalë ðventyklø, mauzolie-jø, kapavieèiø, gyvenamøjø namø fasa-dus pasitelkdami geriausius klasikinësarchitektûros pavyzdþius.

Petrà pripaþinus pasaulio kultûros

paveldo paminklu ir skyrus lëðø tinkamaiprieþiûrai, nebeliko vietos jà apgyvenu-siems beduinams. Klajokliai beduinai pri-valëjo ið savo urvø persikelti á rûsèius,plikus Ðaros kalnus, kur jiems buvo pa-statyti daugiabuèiai namai su elektra irkitais buitiniais patogumais, bet su sàly-

ga, kad tik jie teiks visas turizmo paslau-gas archeologiniame mieste.

Šiandien Petros miestas gyvas – ja-me prekiaujama, turistai vëþinami ar-kliais, jodinami asilais, mulais ir kupra-nugariais, vieðojo maitinimo ástaigose va-karietiškai aptarnauja išimtinai beduinai.


Japonija – nedidelë ðalis Azijos rytuo-se, esanti keturiose pagrindinëse saloseir daugelyje maþø saleliø Ramiajame van-denyne. Jos plotas maþesnis uþ Ðvedi-jos, 80 proc. jo uþima netinkami gyveni-mui ir þemdirbystei kalnai, nusitæsæ pervisas salas. Likusioje teritorijoje gyvenadaugiau kaip 120 mln. gyventojø. Dël ðvel-naus klimato, graþiø kalnø (ypaè graþusjaponø pasididþiavimas – garsusis Fudzi-jamos kalnas netoli Tokijo), Rytø architek-tûros ir paproèiø ði ðalis traukia sava eg-zotika. Ypaè stebina jos sugebëjimas gy-venti sunkiomis sàlygomis: Antrojo pa-saulinio karo metu beveik visiðkai sugriau-ta, neturinti jokiø gamtiniø iðtekliø, impor-tuojanti maistà, þaliavas ir energijà šalisiðsiverþë á pasaulio valstybiø lyderes. No-rëjau pamatyti tà nuostabià ðalá ir supras-ti, kaip ji, turëdama tokius skurdþius ište-klius, gyvendama ant nuolat drebanèiøuolø, niokojama taifûnø ir cunamiø, tapoviena turtingiausiø pasaulio ðaliø.

Paþintá su Japonija pradëjau 1980 m.,gavæs kvietimà skaityti praneðimà Fero-elektros konferencijoje Kiote (Kyoto – ja-poniðkai reiðkia sostinë). Johanas Volf-gangas Gëtë yra pastebëjæs, kad kamDievas nori parodyti prielankumà, tàsiunèia pakeliauti po pasaulá. Buvauátrauktas á Sovietø Sàjungos mokslø aka-demijos delegacijà.

Atskridæ á tarptautiná Naritos (japo-niškai nari – sëklos, ta – ryþiø laukas) orouostà Tokijuje, apþiûrëjome miestà, dan-goraiþio virðuje esanèiame restorane pa-pietavome ir greituoju Šin Kan Sen arbaHikari traukiniu, lekianèiu 250 km/val. grei-èiu, nuvykome á Kiotà, senàjà Japonijossostinæ, Rytø muziejø po atviru dangumi,ið trijø pusiø apsuptà þydinèiomis saku-

Mokymasis be iðmintiesyra tarsi knygø krûva ant

asilo kupros.Japonø patarlë

Prof. Jonas GRIGAS

Per tris deðimtmeèius Japonijà aplankydavau maþdaugkas penkeri metai. Japonijoje skaièiau praneðimus tarp-tautinëse konferencijose ir paskaitas universitetuose, su

japonø fizikais plëtojome bendrus mokslinius tyrimus,daug japonø fizikø lankësi Vilniuje. Keliuose straipsniuo-

se noriu papasakoti apie paþintá su šia tolima šalimi,suklestëjusia mokslo ir technologijø dëka.

Japonijaromis apaugusiø kalnø. Per Antràjá pasau-liná karà visus Japonijos miestus ameri-kieèiø aviacija sugriovë, taèiau Kioto, ku-riame yra vien tik ðventyklø per du tûks-tanèius, Imperatoriø rûmai, kitø Rytø ar-chitektûros paminklø, ketvirtadalis Japo-nijos nacionaliniø vertybiø, griauti nedrá-so. Karo metø JAV karo sekretoriusH.Stimsonas sakë: „…tai istorinis mies-tas, simbolizuojantis Japonijos civilizaci-jà ir jos kultûrà, o jo sunaikinimas reikðtøamþinà nesantaikà tarp JAV ir Japonijos“.Kiotas nustebino jau pirmàjá vakarà: mû-sø lagaminai turëjo atskristi atskirai, tad,belaukdami jø Royal Hotel vieðbutyje, ið-ëjome pasivaikðèioti vakarinio Kioto siau-romis, ávairiaspalvëmis ðviesomis apðvies-tomis gatvelëmis. Ðeimininkai uþdarinë-jo savo parduotuves, krovë á celofaniniusmaiðus apelsinus, bananus, abrikosus irkitus vaisius ir statë juos ant ðaligatviø.Tik vëliau supratau, kad tie vaisiai buvonetinkami parduoti, nes ant banano vir-ðûnës buvo dviejø centø monetos dydþiotamsi dëmë arba apelsinas turëjo dvide-ðimties centø monetos dydþio minkðtàvietà. Sovietinë propaganda skelbë, kadjaponai skursta, o sovietai gyvena „bran-daus socializmo laiku“. Þiûrëjau að á tuosvaisiø maiðus, kuriuos vëliau gatve vaþiuo-janti mašina savo mechanine ranka rin-ko, ir stebëjausi, kodël tie skurstantys ja-ponai tø vaisiø nepasiima. Jeigu Vilniuje,að jau nekalbu apie Rusijos miestus, kasbûtø „brandaus socializmo“ metu pasta-tæs toká maiðà dabartiniame Gediminoprospekte, þmonës bûtø nepasidalijæ tøvaisiø, nes kitokiø jie nebuvo matæ.

Mano pranešimà išspausdino Japo-nijos þurnalas Journal of the Physical So-ciety of Japan. Vienà vakarà japonai su-ruoðë restorane banketà. Sëdëjome antgrindø, kojas sukiðæ á ilgà europieèiamsskirtà duobæ. Konferencijos dalyvius pa-

sveikino Japonijos Fizikø draugijos pre-zidentas, po to kalbëjo Kioto meras. Aðramiai sëdëjau ir kalbëjausi su Tsuku-bos universiteto profesoriumi S.Sakudo,nes buvo áþymiø þmoniø geroms kal-boms sakyti. Ir kai po mero kalbos tre-èiuoju pakvietë mane prie mikrofono, iðnuostabos vos pats á duobæ neákritau.Japonai labiau pagerbë lietuvá, suteikæman þodá anksèiau, nei rusø delegaci-jos vadovui Nobelio premijos laureatuiakademikui Aleksandrui Prochorovui.Japoniðkas banketas ið esmës skiriasinuo mûsø: iðgërëme po dvi taureles sa-kës, pasivaiðinome japoniðkais delika-tesais, keletas þmoniø pasakë kalbas irpo valandos banketas, didþiausiai mû-sø nuostabai, buvo baigtas.

Pertraukose tarp konferencijos pra-nešimø aplankëme áspûdingiausias Kio-to vietas – saloje esantá Auksiná paviljo-nà, áspûdingiausias Kyomizu ir Ryoanjiðventyklas, Nijo pilá ir filosofiná Sanjusan-gendo sodà, kuriame ið pasaulio vande-nynà vaizduojanèio smëlio kyðo keletasþemynus vaizduojanèiø akmenø. Sëdi ja-ponai ir màsto apie pasaulá ir gyvenimoprasmæ, þiûrëdami á tuos uolø akmenisgelsvame smëlyje. Vienà vakarà vieðbu-tyje mane aplankë seniau paþástamasprofesorius Koichi Toyoda. Pasikalbëjusapie mokslà, pasiûliau paragauti taurelæ

Straipsnio autorius 1980 m. konferencijos Kiote metu


Paþintis su


lietuviðkos trauktinës Palanga. Ji patikoKoichi ir mes šnekuèiuodamiesi ragavo-me toliau. Buvome áveikæ tik didesnæ pu-sæ butelio, kai Koichi pradëjo kalbëti ne-aiðkiai, o greitai ið viso perëjo á japonø kal-bà. Supratau, kad laikas sveèià palydëtinamo. Kai iðëjome á gatvæ, Koichi svirdu-liuodamas pradëjo dainuoti, o buvo jaupusiaunaktis, gatvëse tylu. Að praðiau Koi-chi nedainuoti, sakiau, jei mane paèiupspolicija, pagal tuometes taisykles per 24valandas bûsiu iðsiøstas namo. Bet Koi-chi norëjo dainuoti. Tad paleidau já, ir jisnuëjo svirduliuodamas ir dainuodamastamsiomis siauromis ir tyliomis vidurnak-èio Kioto gatvëmis. Manau, kad retai tosKioto gatvës mato toká praeivá.

Kalbant apie Kiotà, negalima nepa-minëti Kioto ir Japonijos simbolio – gei-ðø. Japonijos vyrø elito linksmintojos mu-zika, ðokiais, dainomis ir pokalbiais gei-ðos yra vertinamos uþ protà ir groþá.Ðiuos Japonijos kultûros atvaizdus jømenas praktikuoja jau daugiau nei 250metø. Kioto geiðø rajonai pasauliui yraneáþvelgiami: graþiai apðviestos nenu-trûkstamos eilës senø mediniø dviaukð-èiø nameliø, kuriø langai uþtemdyti bam-bukinëmis uþuolaidomis, trukdanèiomispaþvelgti á vidø. Geiðos pirmiausia pasi-rodë XVII a. Kioto vieðnamiuose ir Tokijobei Osakos malonumø kvartaluose kaip

ðokëjos ir muzikantës. Panaði yra senaVenecijos ir Romos kurtizaniø istorija.

Moderni geiða yra milþiniðkos indust-rijos aristokratë, per keletà amþiø ugdþiu-si savo sugebëjimus teikti vyrams malo-numus. Jos darbas yra parduoti svajo-næ – prabangà, malonumà, romantikà,privilegijuotumà turtingiems ir galingiemsJaponijos vyrams. Brangiausiuose res-toranuose ir arbatos namuose, kur vyraiaptaria delikaèius sandërius uþ tûkstan-èius doleriø, geišos pilsto sakæ ir palai-ko malonius pokalbius. Þmonos tose ce-remonijose nedalyvauja.

Nedaug ðiuolaikiniø moterø, kuriosnueina á geiðø pasaulá, yra vedamos ro-mantikos ir meilës tradiciniams japonømenams. Taèiau prieð Antràjá pasaulinákarà moterys neturëjo pasirinkimo: josbuvo gimusios ðiam verslui ir nemaþa da-lis turëjo tapti geiðomis, kad iðgyventø.Visuomenëje, kur moters vieta buvo na-

mai arba vieðnamis, geiðos rado savoniðà, sukurdamos moterø visuomenæ,kuri buvo þinoma kaip gëlës ir karklo pa-saulis. Jos apsirengusios prabangaus ðil-ko kimono, yra rafinuotø manierø, o jøtobulumà atspindi kaukë. Ryðkiai raudo-nai nudaþytos geiðos lûpos simbolizuo-ja geiðø garbës kodeksà. Savo apogë-juje XIX a. geiðos buvo mados ir liaudieskultûros puoselëtojos, savo meto super-modeliai. Iki šiol naujametiniai atvirukai,kuriuos gaunu ið savo draugø japonø,vaizduoja vienà ið trijø simboliø – Fudzikalnà, geiðà arba ðventyklà. Taèiau po-kario metais Vakarø kultûrai ásiverþus áJaponijà, geiðos sustingo laike, tradici-jas pajungusios poreikiams.

Geiša, kas reiškia asmuo, gyvenan-tis menu, studijuoja arbatos gërimo ce-remonijas, kaligrafijà, grojimà muzikosinstrumentu samisen, kalbas ir šokius –taip demonstruoja savo talentus. Šiaisekstravagantiškais pasirodymais geišakeièia vienà elegantiškà pozà kita, ne-rodydama jausmø ir judesiø pertekliaus.Taèiau geiðos menas privaèiuose nak-tiniuose pobûviuose yra kitoks. Vyramssëdint prie stalo, geiða klûpi ðalia, flir-tuodama ir ðypsodamasi, siûlydama de-likatesus ir pilstydama sakæ. Kai lieþu-viai tampa laisvesni, geiða þaidþia triu-kus, èirpina samisen ir dainuoja. Darboiðvargintoje kultûroje jos suteikia roman-tikos iliuzijà, kuri turi maþai kà bendrosu realybe.

Ið visø geiðos artistiniø sugebëjimøjaponø vyrai labiausiai vertina pokalbiømenà. Ji gerai iðmano dienos, teatro irsumo naujienas. Ji išstudijavusi vyrø egoir puoselëja já tartum darþelá. Ji paþástavyrø nuotaikà ir jos kaità. Ji tirpsta, o jieþydi. Nors geiðos gerai atlyginamos uþnaktinius pobûvius, daugumà pinigø josiðleidþia tûkstanèius doleriø kainuojan-tiems kimono. Kadangi geišos negali ið-tekëti, daugelis jø ásigyja vyresnius myli-muosius finansinei ir emocinei paramai.

Þydinèios sakuros Kiotas. Saloje esantis Auksinis paviljonas

Kyomizu ðventykla Kiote

Geiða

Nukelta á 33 p.



Didysis

Darius JURÈIUKONIS,Andrius JUODAGALVIS

hadronø greitintuvas

Didysis hadronø kolaideris (LHC)Europos branduoliniø tyrimø centre –

CERN‘e, yra pats didþiausias ir galingiau-sias per visà mokslo istorijà sukonstruo-tas mikroskopas. Tai – didysis hadronøkolaideris (LHC – Large Hadron Collider)– ðalia Þenevos maþdaug 100 m po þe-me esantis 27 km ilgio þiedas. Kolaidery-je prieðingomis kryptimis cirkuliuoja duprotonø srautai, kurie keturiose þiedo vie-tose magnetiniu lauku priverèiami persi-kloti. Susidûrimø metu susikuria daug su-batominiø daleliø, kurias registruoja tosevietose árengti keturi detektoriai: ATLAS,CMS, LHCb ir ALICE. Pirmieji du detek-toriai skirti ávairiems subatominiams reið-kiniams tirti, o LHCb ir ALICE sukonstruotiatitinkamai antimaterijos ir kvarkø-gliuo-nø plazmos tyrimams.

Apie LHC sandarà ir galimybes buvoraðyta ankstesniuose þurnalo numeriuo-se (2007 m. Nr.2 ir 2008 m. Nr.10), kai ðiáspûdinga maðina buvo konstruojama irderinama. Dauguma fizikiniø terminø taippat buvo aptarta. Ðiame straipsnyjeapþvelgsime, á kokius fizikinius klausimusmokslininkai tikisi atsakyti, analizuoda-mi kolaideriu renkamus duomenis, ir kaipjiems sekasi.

LHC pradëjo veikti 2008 m. rudená,taèiau vos po keliø savaièiø dël avarijosbuvo sustabdytas ilgiau nei metams. Poilgø testavimø ir smulkiø gedimø ðalini-mo greitintuvas buvo paleistas 2009 m.pabaigoje ir iki ðiol labai sëkmingai vei-kia. Numatyta, kad protonø susidûrimøduomenys bus renkami iki ðiø metø pa-baigos, o po to LHC bus metams stab-domas techninei apþiûrai ir tobulinimodarbams, leisiantiems pasiekti projektenumatytà greitintuvo galià. Bet ir ðiø me-tø darbo reþimas skirsis nuo 2011 metø:padidinus protonø srautø energijà iki 4

teraelektronvoltø (2010–2011 m. greitin-tuvu cirkuliavo 3,5 TeV energijos proto-nø srautai), mokslininkams ir technikamsreikës ið naujo derinti duomenø regist-racijos nustatymus, pasikeis eksperi-mentiniø duomenø kiekis ir kokybë. Ta-èiau nereikia manyti, kad praëjusiais me-tais greitintuvas dirbo vienodai. Ásitikinus,kad aparatûra veikia patikimai, protonøsrautø intensyvumas buvo tolydþio didi-namas, o 2011 m. balandþio mënesá LHCtapo intensyviausio srauto kolaideriu,pralenkë JAV „Fermilab“ árengtà Tevatrongreitintuvà (beje, 2011 m. rugsëjo pabai-goje ðis kolaideris buvo uþdarytas).

Kompaktinis miuonø solenoidas (CMS)Kompaktinis miuonø solenoidas

(CMS – compact muon solenoid) yra vie-nas ið keturiø greitintuvo detektoriø. Tai– bendros paskirties detektorius, su-konstruotas ávairiø fizikiniø procesø tyri-mams: Higgso bozonø, papildomø erd-vës matmenø ar tamsiosios medþiagospaieðkoms. Nors jo moksliniai tikslai to-

kie patys, kaip ir ATLAS detektoriaus, ta-èiau jis skiriasi techniniais sprendimaisir konstrukcija.

CMS detektorius sukonstruotas aplinkmilþiniðkà solenoidiná magnetà, kuris su-darytas ið spirale susuktø superlaidþiø ka-beliø ir sukuria beveik 4 teslø magnetinálaukà – net 100 000 kartø stipresná neguÞemës magnetinis laukas. Ðis laukas ap-ribotas masyviomis geleþies plokðtëmis,

LHC greitintuvas valdomas iš vieno dideliovaldymo centro. Kiekvienas detektoriusturi atskirà valdymo patalpà


kurios sveria 12 000 tonø ir sudaro didþiàjàdetektoriaus svorio dalá. Ádomu tai, kadkai kurios sunkiosios dalys, pavyzdþiui,detektoriaus galuose esantys þalvariniaiskydai, yra pagaminti ið iðlydytø Rusijoskarinio laivyno sviediniø tûtø.

Veikiamos stipraus magnetinio lau-ko, protonø susidûrimuose susidariusiosdalelës lekia kreiva trajektorija, pagal ku-rià nustatoma dalelës rûðis, krûvis, josjudesio kiekis ir energija. Pirmiausia da-lelës praeina pro trekeriná detektoriø, su-darytà ið silicio, kuris padeda nustatytijø judesio kieká. Uþ trekerio yra elektro-magnetiniai kalorimetrai, matuojantysdaleliø energijà. Jie pagaminti iš dideliotankio medþiagos, sudarytos iš švino irvolframo. Registruodamas pralekianèiosdalelës pëdsakà, trekeris turi kuo maþiausàveikauti su dalelëmis, tuo tarpu kalori-metrai yra specialiai sukurti joms pagauti.Iðorinëje CMS detektoriaus dalyje yra su-montuoti miuonø detektoriai, kurie regist-ruoja pralekianèiø miuonø trajektorijà.

Lietuvos mokslininkai tiesiogiai dirbaCMS eksperimente. Vilniaus universitetofizikai analizuoja šiame eksperimente gau-tus duomenis, programuotojai padedaspræsti informaciniø technologijø klausi-mus, o medþiagotyrininkai kuria naujusprietaisus detektoriams. Pagal ERASMUSprogramà fizikos ir informatikos studentai

staþuoja CERN‘e. Nors Lietuva yra pasira-ðiusi bendradarbiavimo sutartá su CERN‘u,taèiau dël nepakankamo finansavimo ben-dradarbiavimo mastai pleèiasi lëtai.

Standartinis modelisTyrinëjant subatominio pasaulio sa-

vybes buvo atrasta, kad jame galioja pa-pildomi dësningumai, su kuriais nesusi-duriame kasdien, todël dauguma reiðki-niø atrodo bent jau neáprastai. Kvantuo-ta energija, dalelës-bangos dualumas artapatingø fermionø banginës funkcijosantisimetriðkumo reikalavimas nëra bû-dingi mûsø matomam „makroskopi-niam“ pasauliui, o be jø neásivaizduoja-ma ðiuolaikinë kvantinë mechanika.

Atradus subatomines daleles, atrodë,kad jø gausos neámanoma suklasifikuo-ti. Vëliau paaiðkëjo, kad jos nëra elemen-tariosios, o sudarytos ið smulkesniø da-leliø – kvarkø. Pasitelkus grupës teorijosmetodus buvo pastebëta, kad registruo-jamos subatominës dalelës yra atskiri si-

metrijos grupës atvaizdai. Subatominiødaleliø susidarymo analizei banginækvantinæ mechanikà teko pakeisti funda-mentalesne teorija – kalibruotine teorija,atskiru kvantiniø laukø teorijos atveju, kurkiekviena dalelë yra apraðoma nebe vie-na bangine funkcija ar jø paketu, o kvan-tinio lauko operatoriumi, kurá sudaro ban-ginës funkcijos, susietos su daleliø su-kûrimo ir iðnykimo operatoriais.

Prieð ðimtmeèius prasidëjusioms vi-sà mûsø matomà pasaulá sudaranèiø fun-damentaliøjø daleliø paieðkoms ðiø die-nø fizikai turi gana paprastà atsakymà –yra tik ðeðios dalelës: elektronas, virðuti-nis ir apatinis kvarkai, gliuonas, fotonas irHiggso bozonas. Dar pridëjus vienuolikapapildomø daleliø, jø visumos uþtenkanusakyti visà elementariøjø daleliø fizikosnagrinëjamà pasaulá. Ir tai nëra spekulia-cija, panaði á antikos laikø keturis svarbiau-sius elementus – þemæ, orà, vandená ir

ugná. Tai – ilgo eksperimentinio ir teoriniodarbo iðvados, kurias jungia sudëtingamatematinë teorija – Standartinis mode-lis. Ši teorija identifikuoja elementariàsiasdaleles ir nusako jø sàveikà.

Standartinis modelis suformuluotas1970 m. ir iki 1980-øjø buvo prelimina-riai patvirtintas eksperimentais. Jau trisdeðimtmeèius teorija yra smulkmeniðkaitikrinama ir testuojama tiksliais eksperi-mentais ir gaunami labai geri stebimødydþiø atitikimai. Tai – daugialypë ir sta-bili matematinë sistema, kuri sugriûtø, jei-gu nors viena jos dalis bûtø klaidinga.Ar gali daugelio tiksliø eksperimentø re-zultatø sutapimas (dalis sutampa net de-ðimties þenklø tikslumu) bûti tik atsitikti-numas? Taèiau kritikai vis tiek turi pagrin-do prie jos prikibti. Standartinis modelisturi 17 fundamentaliøjø daleliø ir maþ-daug tiek pat laisvø parametrø – tokiødydþiø, kaip daleliø masës ar sàveikøstiprumai. Ið principo ðie dydþiai galiágauti bet kokià vertæ, kuri parenkama at-

LHC greitintuvas sumontuotasmaþdaug 27 km ilgio tunelyje,kurio þiedu cirkuliuoja duprotonø arba jonø srautai

Bendra LHCgreitintuvo ir

keturiø pagrindiniøeksperimentø

(ALICE, ATLAS, CMSir LHCb) schema


likus matavimus. Todël kritikai kartaisStandartinio modelio parametrus lyginasu viduramþiais planetø orbitoms nusa-kyti naudotais epiciklais ir teigia, kad mo-delis turi gan ribotà galià apraðyti naujàfizikà, o tiesiog parinkdami parametrusgalime paaiðkinti bet kà.

Kritikai yra teisûs tik ið dalies – tyrinë-jant pasaulio savybes, teorijos laisvi pa-rametrai susiejami vienas su kitu, kuria-me nors procese iðmatavus mases ar sà-veikø stiprumus, jie yra fiksuojami visaiteorijai ir visiems kitiems eksperimen-tams – taip sumaþinamas nepriklauso-mø parametrø skaièius. Tikslios Standar-tinio modelio lygèiø iðraiðkos taip pat yranusakomos pagrástais teoriniais sampro-tavimais. Visi modelio parametrai, iðsky-

rus Higgso bozono masæ, yra labai tiks-liai eksperimentiðkai iðmatuoti, todël nau-ji fizikiniai rezultatai gali keisti tik negrieþ-tai apibrëþtø verèiø parametrus, o dël topasikeitæ teorijos numatomi dydþiai turineprieðtarauti kitiems eksperimentiniamsduomenims. Taèiau tai dar nereiðkia, kadelementariøjø daleliø Standartinis mode-lis nëra fundamentalesnës teorijos (gal-bût net turinèios maþiau parametrø) ðiuo-laikinë formuluotë, kaip kadaise buvo mi-nëtieji epiciklai.

Taip pat egzistuoja daugybë klausi-mø, á kuriuos negali atsakyti Standarti-nis modelis: kodël visatos plëtimasis

greitëja, kas yra tamsioji medþiaga ir tam-sioji energija, kodël egzistuoja materijosasimetrija, kaip paaiðkinti kvarkø ir lep-tonø mases, kodël mus supanèiame pa-saulyje vyrauja tik dalis elementariøjø da-leliø ir t.t. Á ðiuos klausimus teoretikai sten-giasi atsakyti kurdami naujus modeliusir teorijas, o eksperimentatoriai ieðko te-orijø patvirtinimo. Per pastaruosius me-tus LHC greitintuvas sëkmingai patiksli-no Standartinio modelio parametrus ir ti-kimasi, kad jis padës iðspræsti daugeláklausimø, á kuriuos negali atsakyti Stan-dartinis modelis.

SupersimetrijaStandartiná modelá praplëtus papildo-

momis dalelëmis ir sàveikomis, atsirastødidesnë numatymo laisvë. Vienas ið pa-traukliausiø praplëtimø yra Minimalus su-persimetrinis standartinis modelis(MSSM). Supersimetrija (SUSY) kiekvie-nai elementariajai dalelei priskiria super-simetrinæ dalelæ ir nusako sàveikas tarpjø, taèiau kol kas maþai þinoma apie su-perpartneriø mases. Eksperimentiðkaiišmatavus sdaleliø mases (sdalelë – taisupersimetriðkoji dalelë), MSSM galëtøpaaiðkinti daugiau fizikiniø reiðkiniø ir leistøunifikuoti gamtoje egzistuojanèias sàvei-kas (remiantis MSSM, elektromagnetinë,silpnoji ir stiprioji sàveikos esant didelëmsenergijoms tampa vienodo stiprumo). Su-persimetrija taip pat susietø dvi skirtingasdaleliø klases – fermionus ir bozonus. Da-

lelës á fermionus ir bozonus klasifikuoja-mos pagal jø vidinæ bûsenà – sukiná. Fer-mionai turi pusiná sukiná, o bozonai – svei-kojo skaièiaus sukiná. Supersimetrija nu-mato, kad Standartinio modelio daleliø su-perpartneriai turi sukiná, kuris ½ skiriasinuo dalelës sukinio, todël bozonai bûtøsusieti su fermionais, o fermionai su bo-zonais. Tiesa, supersimetriðkieji þinomødaleliø partneriai dar nëra atrasti. Taip patsupersimetrijos teorijose numatoma, kadturëtø egzistuoti lengva, stabili, elektrið-kai neutrali supersimetrinë dalelë (LSP –lightest supersymmetric particle), kuri silp-nai sàveikauja su áprastomis dalelëmis.Ði dalelë galëtø bûti tamsiosios medþia-gos, sudaranèios didþiàjà dalá visatos ma-terijos, atstovë.

Fizikai mano, kad superpartneriø meskol kas neaptikome, nes SUSY yra pa-þeista simetrija, kur supersimetrinës da-lelës yra daug masyvesnës ir maþiau sta-bilios negu Standartinio modelio dalelës.Tokias daleles sunku surasti ir detektuoti,todël ankstesni greitintuvai neaptiko jøpëdsakø. LHC greitintuve bûtø sukuria-mos gliuinø ir skaliariniø kvarkø (taip va-dinami gliuonø ir kvarkø superpartneriai)poros, kurios egzistuotø tik 10-23 sekun-dës ir per keletà virsmø suskiltø á stabi-lesnes daleles. Galiausiai susidarytø lep-tonai (elektronai ir miuonai, kuriuos uþ-fiksuotø detektoriai), kvarkai (kurie bûtøatpaþinti ið susidariusio daleliø srauto) irlengvoji supersimetrinë dalelë LSP. Ta-

CMS detektoriaus pagrindinës dalys buvosumontuotos þemës pavirðiuje, o vëliau

galingais kranais nuleistos á tunelá

Iki ðiol eksperimentiðkai patvirtinta 16standartiniame modelyje numatomø

elementariøjø daleliø, taèiau tikimasi, kadLHC greitintuvas iðplës elementariøjø

daleliø lentelæ



PET derinimas su kompiuterinetomografija

Pastaruoju metu augliams nusta-tyti PET derinamas su kompiuterinetomografija (KT).

Kompiuterinë tomografija pavaiz-duoja morfologines struktûras, taèiauaugliai ar metastazës nustatomos tiktuomet, kai jie jau pakankamai dideliarba labai skiriasi nuo supanèiø audi-niø. Pozitronø emisijos tomografija galiatvaizduoti funkcinius pokyèius. Me-dþiagø apykaitos pokyèiai piktybinëselàstelëse gali bûti nustatomi dauganksèiau nei morfologiniai pokyèiai.Manoma, jog PET ir KT vienas kità pa-pildo. Maþi augliai, kuriø negalima ap-tikti naudojant KT, gali bûti nustatomi,stebint funkcinius pokyèius auglyje,naudojant PET. Taèiau didesni augliai,kuriuose funkciniai nukrypimai nedide-li, gali bûti nustatyti tik kompiuterine to-mografija. Taigi kompiuterinë tomog-rafija padeda tiksliau nustatyti augliovietà. PET/KT derinimas padidina diag-nostikos tikslumà 10–15 procentø.

PET/KT sistemos pradëtos plëtoti1995 m. JAV, o Europoje nuo 2001 m.spalio Eseno universitetinëje ligoninë-je. Ði sistema susideda ið KT sistemosir PET skanerio, kurie naudojami paei-liui, tuomet PET vaizdas „uþdedamas“ant KT vaizdo (6 pav., þr. 7p.).

Kada pozitronø emisijos tomog-rafija atliekama?

Norint ávertinti smegenø kraujota-kà, metaboliná aktyvumà. PET tyrimasgali padëti gydytojui nustatyti nervøsistemos ligas, tokias kaip Alzheime-rio, Parkinsono ligos, iðsëtinë sklero-zë, iðeminis kraujotakos sutrikimas,ðoninë amiotrofinë sklerozë, Hanting-tono liga ar net šizofrenija.

Nustatyti epilepsijos þidinius sme-genyse.

Nustatyti kai kurios rûðies navikus,ypaè krûties, smegenø, plauèiø, þar-nyno, prostatos ar limfomà. Anksty-vosiose stadijose galima daug grei-èiau pamatyti pakitimus nei KT ar MRTtyrimo metu.

Ávertinti, kaip progresuoja navikas,ar nëra metastaziø. Daþnai, norint nu-

Pozitronø emisijostomografija –vis dar ne Lietuvoje

Atkelta ið 7 p.statyti navikà, prireikia atlikti abu tyri-mus – ir KT, ir PET.

Kai reikia pasirinkti geriausià navi-ko gydymo bûdà. PET taip pat gali-ma atlikti, kai reikia apsispræsti, kokiosapimties operacijà reikia atlikti, norintpaðalinti navikà.

Norint nustatyti kraujotakà ðirdy-je. Nepakankama kraujotaka gali bûtiiðeminës ðirdies ligos poþymis. Nusta-tyti paþeistus ðirdies audinius, ypaè poinfarkto.

Kokie yra pozitronø emisijos to-mografijos privalumai?

Greitai ir paprastai nustato navikà,patikrina kraujotakà ar ávertina tam tik-rø organø funkcijà.

Pati gama kamera neskleidþia pa-pildomos radiacijos.

PET leidþia iðanalizuoti kûno funk-cijas, tai padeda gydytojui nustatytibiocheminius pakitimus, kurie suke-lia tam tikras ligas, pradiniø stadijø ne-matomas KT ar MRT metu.

Kadangi radioaktyvi medþiaga or-ganizme iðbûna labai trumpà laikà, ra-diacijos ekspozicinë dozë labai ma-þa, kad galëtø paveikti normalius pro-cesus organizme. Radiacijos doziø,kurias gauna þmonës, palyginimui:gamtinis fonas – ~2,2 mSv/metus,PET tyrimas – ~7 mSv, KT krûtinëslàstos – iki 8 mSv, lëktuvo águla – ~ 2-6 mSv/metus.

Kokie yra pozitronø emisijos to-mografijos trûkumai?

Nereikia pamiršti, kad net ir men-kiausias jonizuojanèiosios spinduliuo-tës poveikis gyvam organizmui suke-lia làsteliø spindulinius paþeidimus,kurie sietini su onkologinio susirgimorizika. Kitaip nei atliekant KT, pacien-tas po PET skenavimo kurá laikà bûna„radioaktyvus“. Didþioji dalis radioak-tyviosios medþiagos pasiðalina ið or-ganizmo per 6–24 val., tad tà laikotar-pá pacientas turi neuþmiršti nuplautiklozetà, gerai nusiplauti rankas ir áran-kius, su kuriais valgë.

Nors ir retai, bet pasitaiko alergi-niø reakcijø radioaktyviajam mišiniui.

èiau kaip atpaþinti dalelæ, kuri nemato-ma ir nesàveikauja su prietaisais?

Energijos ir judesio kiekio tvermës dës-niai sako, kad daleliø energija ir bendrasjudesio kiekis po susidûrimo turi bûti tokspat kaip prieð susidûrimà. Protonai vieno-du greièiu juda prieðingomis kryptimis, to-dël jø bendras judesio kiekis lygus nuliui.Jeigu po susidûrimo iðmatuotø daleliø ben-dras judesio kiekis nelygus nuliui, tai reið-kia, kad egzistuoja nematoma dalelë, kurinusineða trûkstamà judesio kieká. Moksli-ninkai analizuoja susidariusiø daleliø pëd-sakus ir ieðko „dingusios“ energijos, kurisignalizuotø apie LSP egzistavimà. Taèiauiki ðiol nei CMS, nei kiti detektoriai neapti-ko supersimetriniø daleliø. Tai gali reikðtidu dalykus – kad gliuinai ir skvarkai yramasyvesni, todël ðiuo metu LHC greitintu-vas jø sukurti negali, arba kad SUSY apra-ðoma ne MSSM modeliu, o kitu, sudëtin-gesniu supersimetriniu modeliu, kuris nu-sako kitokias daleliø reakcijas po susidûri-mø. Platesnë duomenø analizë ir galinges-ni greitintuve ágreitintø daleliø srautai pa-dës nupieðti aiðkesná fizikiná vaizdà.

Bus daugiau

Straipsnis parengtas D. Jurèiukoniui dalyvau-jant projekte „Podoktorantûros staþuoèiø ágyven-dinimas Lietuvoje“, kuris finansuojamas pagal Eu-ropos Sàjungos struktûriniø fondø Þmogiðkøjø ið-tekliø plëtros veiksmø programos, Mokslininkø irkitø tyrëjø mobilumo ir studentø moksliniø darbøskatinimo priemonæ (VP1-3.1-ÐMM-01).


D. V.: Keleriø pastarøjø metø abitu-rientø stojimo á aukðtàsias mokyklas re-zultatø analizë rodo, kad nepralenkia-mos vadybinës specialybës, mediko,teisininko, karininko profesijos. Á popu-liariøjø gretas kurá laikà verþësi ir kvali-fikuoto statybininko ir statybø vadybos,bûsto vertinimo specialybës. Kuo jau-nimà gali suþavëti Jûsø katedros siûlo-ma naujoji nuolatiniø studijø programa„Inovatyvios statybos medþiagos irtechnologijos“?

G. S.: Ðiuo metu ypaè opi ir aktualiproblema yra gyvenamøjø namø moder-nizavimas, kuris iš dalies finansuojamasið ES struktûriniø fondø. Renovuojant pa-status reikalingi aukštos kvalifikacijosspecialistai, sugebantys profesionaliaipriimti sprendimus, rengti techninæ do-kumentacijà, organizuoti projektø ágy-vendinimà, parinkti inovatyvias statybosmedþiagas bei vertinti pastatø energináefektyvumà. Naujojoje studijø programo-je daug dëmesio skiriama inovatyviø sta-tybos medþiagø ir technologijø klausi-mams. Studentai ruoðiami kurti naujas ge-resniø savybiø medþiagas, tinkamai jasnaudoti, perimti uþsienio ðaliø patyrimà irtobulinti gamybos technologijas. Taip patabsolventai sukaups þiniø, ágûdþiø, kadgerai išmanytø ávairiø statybos produktøgamybos technologijas (keraminiø, silika-tiniø, betoniniø, polimeriniø, termoizolia-ciniø, ateities kompozitiniø medþiagø irkt.). Baigæ studijas jie gebës organizuotiir vadovauti ávairiø statybiniø medþiagøgamybai. Programa patobulinta diegiantinovatyvius mokymosi metodus ir skati-nant probleminá studentø màstymà beinorà mokytis visà gyvenimà. Taip pat stu-dentai mokomi analitiðkai màstyti, sava-rankiðkai ir atsakingai dirbti. Be to, absol-ventai þinos statybiniø medþiagø, dirbi-niø bei jø kokybës poreikius Lietuvoje irtarptautinëje rinkoje.

D. V.: Vardijate tuos mokymosi ele-mentus, dël kuriø pastaruoju metu be-ne labiausiai puolama mûsø ðalies stu-dijø sistema ir gal ne visai pelnytaiaukðtinami uþsienio universitetai. Tai

Statybiniø medþiagø kûrëjai irprograma

VGTU Statybos fakulteto Statybiniø medþiagø katedraabiturientams, besirenkantiems studijas aukštosiose mokyklose, siûlonaujà, ganëtinai ðiuolaikiðkà nuolatiniø studijø programà „Inovaty-vios statybos medþiagos ir technologijos“. Apie jos turiná, patrauklu-

mà, reikalingumà kalbasi katedros vedëjas doc. dr. GINTAUTASSKRIPKIÛNAS, mokslo darbuotoja doc. dr. JURGITA MALAIÐ-

KIENË, inþinierë lektorë ANTANINA ÈERVOKIENË, prof. ha-bil. dr. ROMUALDAS MAÈIULAITIS, doc. dr. RIMVYDAS

ÞURAUSKAS ir þurnalistas DOVYDAS VAIÈIULAITIS.

pastatø modernizavimo specialistai

Inovatyvios statybos medþiagosleidþia ágyvendinti sudëtingiausiasarchitektø idëjas

Renovuotas daugiabutis Vilniuje

Nauja studijø


gal jaunimui nëra reikalo verþtis á uþ-siená mokytis, kai katedros studijø pro-gramoje visa tai numatyta, surikiuota.Tik ádomu, kaip ðito sieksite?

G. S., R. Þ.: Paminëtø þiniø, ágûdþiøbûsimieji specialistai, be klasikiniø inþi-nerijos mokslø, ágis klausydami gamy-bos proceso organizavimo, statybos pro-dukcijos kokybës kontrolës, statybostechninës prieþiûros, akustiniø ir termoi-zoliaciniø medþiagø, medþiagotyros,ekologiškø statybiniø medþiagø, pasta-tø renovacijos dalykø teorines paskaitas,kurios bus papildomos savarankišku dar-bu, tikslingomis pratybomis. Atlikdami la-boratorinius bei rašydami kursinius dar-bus studentai susipaþásta su medþiagøsandara, jø savybëmis, konstrukcijø irpastatø ðiluminëmis charakteristikomis,suprojektuoja statybiniø medþiagø ga-mybos arba pastatø renovacijos techno-logijas. Ypaè naudingø teoriniø ir daugpraktiniø þiniø, pasirinkæ minëtà studijøprogramà, ágis pastatø renovacijos tech-nologijos paskaitose. Èia dëstytojai, rem-damiesi studentø turimomis fundamen-taliøjø dalykø þiniomis, sieks iðugdytikiekvieno gebëjimus, ágûdþius kûrybið-kai spræsti teorines ir praktines pastatørenovavimo problemas. Ðios srities spe-cialistams bûtina kuo daugiau þinoti apiepastatø energiná efektyvumà, jo vertini-mo metodikà, energijà tausojanèias sis-temas, vietiniø atsinaujinanèiø ištekliø pa-naudojimà, globalizacijos procesà. To-dël studijø metu ðiems klausimams busskiriama nemaþai laiko ir dëmesio, kaipir pastatø bûklës vertinimo, ámoniø orga-nizavimo ir valdymo klausimams.

D. V.: Paminëtos þinios, ágûdþiai,galima sakyti, reikalingi kiekvienamaukðtos kvalifikacijos statybø versledirbanèiam specialistui. Gal Jûsø siû-lomos studijø programos studentaiágis ir tokiø þiniø, ágûdþiø, kurie reika-lingi tik jiems ir dar labiau artins prieuþsienietiðkø studijø sistemos?

G. S., R. M.: Mûsø parengti specialis-tai turës pavaldiniø. Esame ásitikinæ, kadjiems labai pravers inþinerinës psicholo-gijos þinios. Tiesa, baigæ ðià studijø pro-gramà bakalaurai taip pat ágis reikalingøgebëjimø organizuoti pastatø renovacijosverslà, dirbti technologais projektavimo irstatybos ámonëse bei organizaciná darbàvalstybinëse institucijose ir savivaldybë-se pastatø renovacijos srityje. Absolven-tai galës tæsti studijas magistrantûroje pa-gal ávairias VGTU, KTU ar uþsienio uni-versitetø programas. Siûlome rinktis ir Sta-tybiniø medþiagø katedros kuruojamasdvi magistrantûros programas, o vëliaustudijuoti doktorantûroje.

J. M.: Bûsimieji mûsø studentai teori-nëse paskaitose, pratybose ir laboratori-niuose darbuose taip pat ágis inþinerinësir asmenybës psichologijos pagrindus.Gilinsis á þmogaus psichikos modelius,psichikos veikimo dësningumus. Taip patsusipaþins su psichotechnologijomis, in-formacijos suvokimo ir apdorojimo dës-ningumais, asmenybës struktûra.

D. V.: Sakote: suþinos, išmoks, su-sipaþins... Kad studijos bûtø sëkmingos,

á kà naujosios programos bûsimasisstudentas turi ypaè atkreipti dëmesá darbesimokydamas vidurinëje mokykloje,gimnazijoje? Kokiø bûtiniausiø, reika-lingiausiø þiniø, ágûdþiø bagaþà kandi-datas privalo atsineðti ið bendrojo lavi-nimo mokyklos, kad jo studijos bûtøsëkmingos, rezultatyvios?

G. S., J. M., R. M., R. Þ.: Mûsø ren-giamiems specialistams, kaip ir bet ku-rià techniðkàjà specialybæ pasirinkusie-siems, reikia turëti gerø matematikos, fi-zikos þiniø, net ir sudëtingesniø paminë-tø dalykø uþdaviniø sprendimo ágûdþiø.Sëkmingoms studijoms reikalingi ir tvirtichemijos pagrindai. Pravers ir informati-kos, geografijos, lietuviø kalbos gerasmokëjimas, savarankiðko darbo ágûdþiai.Bûtø gerai, kad pasirinkusieji minëtà stu-dijø programà nebûtø „susipykæ“ su uþ-sienio kalba ir galëtø ja bent su þodynuskaityti dalykinæ literatûrà.

A. È.: Neabejojame, kad mûsø siû-lomà specialybæ rinksis ir kolegijø absol-ventai. Jie greièiau ásidarbina. Pagilinti,pratæsti þinias jiems labai pravartu. Bet iruniversiteto baigimo diplomà daugelis la-bai nori turëti. Katedra ástojusiems kole-gijø absolventams, kad studijos bûtø sëk-mingesnës, pagal pageidavimà galësrengti iðlyginamàsias studijas.

D. V.: Gal inovatyviø statybos me-

dþiagø ir technologijø specialistui ke-liami ypatingi charakterio, sveikatos,tarpusavio bendravimo reikalavimai?

A. È., G. S., R. Þ.: Þinoma, turi bûtisveikas. Ir ypaè neturëti polinkio sirgtikvëpavimo takø, plauèiø ligomis. Uni-versitetas sudarë visas galimybes mo-kytis studentams su negalia. Jie irgikvieèiami studijuoti ðioje programoje.Bet svarbiausia, kad kandidatas norëtøpaþinti naujoves, nuolat tobulëti, ieðko-

ti originaliø sprendimø. Ðiuos pradme-nis kiekvienas plëtos eksperimentuoda-mas laboratorijose, talkindamas dësty-tojams, kuriant naujas medþiagas irtechnologijas.

J. M., R. M.: Teigiamai vertinamasbûsimo specialisto analitinis màstymas,kûrybiðkumas, sumanumas, iðradingu-mas, atsakomybës jausmas, optimiz-mas, mokëjimas bendrauti. Taip pat irlyderio savybës, gebëjimas sutelktiþmones bendrai, tikslingai darbinei veik-lai ir netgi poilsiui. Kitaip sakant, suge-bëti dirbti komandoje. Šiuos charakte-rio bruoþus ar jø pradmenis plëtoti pa-dës inþinerinës psichologijos paskaitos,pratybos.

D. V.: Ið studijø modulio programosapraðo, mokymo plano iðdëstymo ma-tyti, kad daug dëmesio skiriama moko-mosioms bei gamybinëms praktikoms.Kokias þinias, ágûdþius bûsimieji spe-cialistai pagilina, apibendrina ir kur?

G. S.: Taip, gamybiniø praktikø me-tu studentai pagilina praktines þinias apieávairiø statybiniø medþiagø gamybà, pa-statø modernizavimo projektus, techno-loginius procesus. Praktikos daþniausiaiatliekamos þinomose Lietuvos ámonëse:UAB „Betono centras“, UAB „SAKRETLT“, UAB „Matuizø dujø silikato“ gamyk-la, UAB „Markuèiai“, UAB „Saint-Gobain

Jurgita Malaið-kienë UtenosSaulës gimnazi-jos gimnazis-tams pristatonaujà studijøprogramà„Inovatyviosstatybosmedþiagos irtechnologijos“


statybos gaminiai“, UAB „Perdanga“,UAB „Dvarèioniø keramika“, UAB „Roc-kwool International A/S“ (Danija) ir kt.

J. M., R. M.: Pasirinkæ mûsø siûlomàstudijø programà, studentai turi galimy-bæ vykti á uþsiená pagal ERASMUS mainøprogramà. Kiekvienais mokslo metais tre-èio ir ketvirto kurso studentai gali vykti stu-dijuoti á uþsienio universitetus arba tenrengti baigiamàjá darbà. VGTU yra suda-ræs sutartis su Didþiosios Britanijos, Por-tugalijos, Vokietijos, Prancûzijos, Italijos,Belgijos ir kitø ðaliø aukðtosiomis mokyk-lomis. Pastaraisiais metais vis daugiauðios programos studentø dalyvauja mai-nø programoje. Atvyksta ir ið uþsienio ða-liø (Lenkijos, Rusijos, Kinijos, Turkijos, Por-tugalijos, Ispanijos, Èekijos). Kadangi skir-tos didelës ES lëðos, ateityje numatomaitin plëtoti ERASMUS programà.

A. È., R. Þ.: Ágytas þinias studijuojantir ágûdþius praktikø metu jaunieji specia-listai gali panaudoti Lietuvos ir uþsieniostatybiniø medþiagø gamybos ámonëseir statybos objektuose. Lietuvoje statybi-niø medþiagø gamyba uþima gana dide-læ pramonës dalá. Ámoniø konkurencingu-mas priklauso nuo jose dirbanèiø tech-nologø þiniø, sumanumo, energingumo.Todël studijø metu daug dëmesio skiria-ma ekonomikos ir vadybos mokslams,pramonës ámoniø darbo organizavimui.

D. V.: Teko girdëti, skaityti spaudo-je, kad ne vienos inovatyvios statybinësmedþiagos ar gaminio, naujø techno-logijø ádiegimo metodikos autoriai yraStatybiniø medþiagø katedros dëstyto-jai, mokslo darbuotojai. Koks jø indëliskuriant naujas statybines medþiagas irkaip jø pastangas vertina gamybininkai?

G. S., J. M., R. M.: Katedros darbuo-tojai domisi statybiniø medþiagø sritiespasaulio mokslo ir technologijø naujie-nomis. Tai leidþia numatyti mûsø ðaliespagrindines problemas, kurias darbuo-tojai sprendþia atlikdami mokslinius tyri-mus, jø pagrindu kurdami naujas geres-niø savybiø medþiagas. Ádomûs ir aktu-alûs termoizoliaciniø medþiagø ið atsi-naujinanèiø iðtekliø, efektyvios statybinëskeramikos, betono, ávairiø apsauginiødangø, cementiniø ir silikatiniø medþia-gø tyrimai ir kûrimas. Daug nuveikta ilgi-nant keraminiø medþiagø ir betono tar-navimo laikà, sukurta nauja poringa ke-ramika, pasiþyminti ilgaamþiðkumu. Nag-rinëjami cementiniø betonø struktûrosypatumai ir prognozuojamos jø savybës,atliekamas modifikavimas, siekiant gau-ti geresnes medþiagø charakteristikas.

A. È.: Kad Statybiniø medþiagø ka-tedros darbuotojai daug prisidëjo kuriantstatybines medþiagas, árodo aibë moks-

liniø publikacijø tarptautiniuose þurnaluo-se ir iðduoti patentai, kuriø jau yra ne vie-nas ir ne du.

R. Þ.: Taip, indëlis nemaþas, bet dau-giausia tik akademinis. Ðiuolaikinë sta-tybiniø medþiagø pramonë ne visada lin-kusi bendrauti su mokslo ástaigomis. Ti-kime, kad mokslo, studijø ir verslo cen-trø, vadinamø mokslo slëniais, veikla pa-keis situacijà ir gamybininkai su moksloástaigomis daug intensyviau ir plaèiauvykdys bendrus projektus.

D. V.: Ádomu, ar naujosios studijøprogramos studentai galës talkinti, da-lyvauti kuriant naujas statybinesmedþiagas ir kaip?

R. M.: Visi VGTU dëstytojai ir mokslodarbuotojai dirba pedagoginá, mokslináir metodiná darbà. Pagalbinis persona-las jiems visokeriopai talkina. Taèiaumoksliniai straipsniai, monografijos, pa-tentai (apie naujø statybiniø medþiagøkûrimà ir savybes) – dëstytojø, mokslodarbuotojø uþdavinys ir pareiga.

A. È., J. M., R. Þ.: Studijø programos„Inovatyvios statybos medþiagos ir tech-nologijos“ bûsimieji specialistai galës irprivalës talkinti, vadovaujami konkreèiøpedagogø, kuriant naujas statybinesmedþiagas. Tik studijø pradþioje prie kû-rimo vargu ar prisidës, nes bûsimieji spe-cialistai á naujø statybiniø medþiagø kû-rimà daugiausia ásitraukia tik magistrostudijose. Ir tai tik po praktikos. Tiesa,studentai atlieka dvi gamybines prakti-kas, kur susipaþásta su statybiniø medþia-gø gamyba ir ðio darbo ypatumais. Tailabai svarbu vëliau planuojant savomoksliná darbà. Vis dëlto studentai átrau-kiami á naujø medþiagø kûrimà, kai atlie-ka ávairius kursinius projektus ir rašo ba-kalauro baigiamàjá darbà. Jie gali kartusu vadovu atlikti mokslinius ávairiø staty-biniø medþiagø tyrimus laboratorijose irpateikti savo rezultatus mokslinëse kon-ferencijose, kur dalyvauja daugelis ðiossrities specialistø.

G. S.: Inovatyviø statybos medþia-gø ir technologijø specialistai studijømetu parengiami kurti naujas norimø sa-vybiø statybines medþiagas, tinkamasnaudoti ávairiomis eksploatacijos sàly-gomis. Tam universitete yra tinkama mo-derni tyrimø áranga, nauja literatûra, ga-lingi kompiuteriai ir programinë árangaoptimizavimo uþdaviniams spræsti. Beto, Statybiniø medþiagø katedroje yradaug laisvos prieigos duomenø baziø,kuriose skelbiami naujausi mokslininkøiðradimai ir tyrimø rezultatai. Ðiomis ba-zëmis gali naudotis visi norintieji. Iðsa-miai iðnagrinëjus konkreèià statybosprodukto problemà, mokslo laboratori-

jose atliekami tyrimai, prie kuriø gali pri-sidëti ir bûsimieji specialistai.

D. V.: Kiekvienas, besirenkantis pro-fesijà, specialybæ savarankiškai gamy-binei veiklai, domisi, kokios jaunojospecialisto ásidarbinimo galimybës irperspektyvos, kokius jis gali kurti atei-ties planus?

G. S.: Lietuvos statybiniø medþiagøpramonës ámonës daþnai kreipiasi á Sta-tybiniø medþiagø katedrà dël paruoðtøspecialistø ádarbinimo. Gamybos ámo-nës skiria stipendijas gabiausiems stu-dentams. Manoma, kad ateityje bus di-delis poreikis pastatø modernizavimospecialistø. Kuriami planai kartu su Sta-tybos industrijos asociacija, kuri vienijaLietuvos statybiniø medþiagø pramonësámones, gauti tiksliná valstybiná finansa-vimà statybiniø medþiagø pramonësspecialistams ruoðti.

R. M.: Ðios programos absolventaidirba gamybos technologais, technolo-gijø ir inovacijø projektuotojais, techni-niais specialistais ir vadovais, statybosvadovais, statybos projektø vadovais,produktø kokybës specialistais. Daþ-nas, baigæs bakalauro, o vëliau magist-rantûros studijas, ásidarbina Aplinkosministerijoje, Standartizacijos departa-mente, Statybos produkcijos sertifika-vimo centre, VGTU Termoizoliacijosmokslo institute. Dauguma mûsø absol-ventø sëkmingai darbuojasi Lietuvos iruþsienio ámonëse, centruose, statybosámonëse. Geriausieji turi galimybæ stu-dijuoti doktorantûroje, o baigæ doktoran-tûrà dirba moksliná ar pedagoginá dar-bà universitetuose.

D. V.: Kaip manote, kiek galës uþ-dirbti (minimumas ir maksimumas) Jû-sø parengti specialistai?

R. M.: Jei absolventai tenkins pokal-bio pradþioje minëtus reikalavimus, tai jieneabejotinai gaus darbà. Þinoma, gyve-nimas ir karjera gali klostytis ávairiai. Betturi bûti idëja – siekiamybë, troðkimas, di-delis noras – ir pastangos. Tuomet viskasišsipildys ir bus galima daug uþdirbti. Betnegalima pamiršti, kad darbo uþmokes-tis yra konfidencialus darbdavio ir specia-listo susitarimas, o palyginimui galima pa-sakyti, kad tokio specialisto atlyginimasdaþniausiai yra maþdaug du tris kartusdidesnis nei já mokiusio dëstytojo. Kitaipsakant, nuo 2000 Lt karjeros pradþioje iki10–15 tûkst. Lt ágavus patirties ir tapusaukštos kvalifikacijos specialistu, geru sa-vo srities þinovu.

G. S.: Bet, norint tapti išties geru kon-kreèiø statybiniø medþiagø technologi-jos, jø vertinimo ar tobulinimo specialis-tu, reikëtø ágyti nemaþai patirties.


D. V.: Koks tokiø jaunø specialistømoralinis pasitenkinimas, atgaiva sielai?

J. M.: Vienareikšmio atsakymo á ðá klau-simà nëra. Tai ir galimybë dþiaugtis savoatradimais, kurie duoda ekonominæ nau-dà, puoðia pastatus ir leidþia pailginti jøgyvavimo laikotarpá. Jauniems statybiniømedþiagø specialistams didelá dþiaugsmàsukelia kiekvienà dienà matomi naujuosestatiniuose panaudoti jø sukurti ar paga-minti graþiai atrodantys, funkcionalûs, il-gai tarnaujantys produktai.

R. M.: Kûrybingam, iniciatyviam, jau-nam specialistui – kad jo siekiai, troðki-mai ir pastangos duoda realiø vaisiø, taiir yra moralinis pasitenkinimas, atgaivasielai.

R. Þ.: Moraliná pasitenkinimà teikia irmëgstamas darbas, todël ðià specialybæturi rinktis þmogus, besidomintis statybi-nëmis medþiagomis, jø panaudojimu.

A. È.: O pati didþiausia laimë, pasi-tenkinimas – gauti darbà pagal pasirink-tà specialybæ.

Dëstytojø samprotavimus papildo sta-tybiniø medþiagø gamybos srities spe-cialistai, ið kuriø ne vienas yra Statybiniømedþiagø katedros absolventas ar besi-ruoðiantis gauti naujos programos spe-cialisto diplomà:

Dr. Andrius Buska (UAB „Rockwo-ol“, techninis vadovas)

Ðià studijø programà baigusius ab-solventus dràsiai galima vadinti univer-saliais statybos srities specialistais. Ino-vatyviø statybiniø medþiagø ir technolo-gijø gamybos technologai ar organiza-toriai sugeba gerai orientuotis inþineri-jos bei technologijø srityse, gali spræstiprodukcijos gamybos problemas, dieg-ti naujas technologijas, plësti, gerinti ámo-nës produkcijos asortimentà. Kartu dirbtikasdienius technologiniø procesø kon-trolës ir gaminiø kokybës tikrinimo dar-bus.

Judita Goftaitë (UAB „SAKRET LT“,technologë)

Këdainiuose UAB „SAKRET LT“ sau-suosius statybinius miðinius pradëjo ga-minti tik 2008 m. rugpjûtá. Man dþiugu,kad VGTU Statybiniø medþiagø kated-roje vos prieð metus ágytas statybø tech-nologijø bakalauro laipsnis ir gautos þi-nios leido sëkmingai ásilieti á jau dirban-èios ir tam tikras darbo tradicijas turin-èios UAB „SAKRET LT“ ámonës kolek-tyvà. Ðioje gamykloje pagaminti sausiejistatybiniai miðiniai labai populiarûs. To-ká rezultatà leido pasiekti dràsûs ámo-nës vadovybës sprendimai ir darnausaukðtos kvalifikacijos darbuotojø ko-mandos darbas.

Profesoriø draugijà papildë biustasvyskupo, universiteto rektoriaus Jeroni-mo Stroinovskio (1752–1815), kuris yrapasakæs, kad „moksle nëra tautybës“ –taip jis aiðkinæs uþsienio profesoriø bu-vimà to meto Vilniaus universitete.

Buvo demonstruojami unikalûs lei-diniai, surinkti uþdarant Medicinos aka-demijos bibliotekà. Vilniaus gydytojødraugija, vadovaujama gydytojo Voini-èiaus, parodoje eksponavo cheminæ-bakteriologinæ laboratorijà bei dezinfe-kavimo laboratorijos modelá. GydytojasBagenskis eksponavo broðiûras, straips-nius apie skiepijimà, siekiant iðvengti rau-pø epidemijø.

Þirgininkystës paviljono recenzentasT.Pokvickis raðë, kad labai nusivylæs ðiuopaviljonu, nes nematàs nuoseklaus þir-gininkystës plëtojimo. Recenzentas pa-þymëjo, kad reikia labai rûpintis, kad ne-iðnyktø þemaitukø veislës þirgai.

Verslø parodos recenzentai vieningaisutarë, kad Þuvininkystës draugijos pa-viljonas buvæs labai „elegantiðko sti-liaus“. Þuvininkystës draugija ásikûrë1901 m., jos vadovas buvo gydytojasCezaris Stanevièius. Recenzentai paþy-mëjo, kad ðios draugijos veikla labaisvarbi Vilniaus gubernijai, nes joje esa-ma daugiau kaip 400 eþerø, teka Nemu-no ir Vilijos (dabar – Neris) upës. Nuoseniausiø laikø þinomas þvejybos ver-slas. Þuvininkystës draugijos paviljonebuvo demonstruojami þemëlapiai Misio-nieriø vienuolyno kûdrø, kurias C.Stace-vièius išpirko ir sutvarkë, vadovaujamasþinomo tvenkiniø specialisto Nonevi-èiaus. Á kûdras buvo paleista keletastûkstanèiø vienmeèiø karpiø. Paviljonosienà puoðë apraðas þuvø ir vëþiø rûðiø,kurios veisiasi vietiniuose vandenyse,pieðiniai. Be to, buvo eksponuojamosschemos Raseiniø r. Þemygalos þuvø au-ginimo ámonës, kurios savininku buvæsjau minëtasis Nonevièius. KunigaikðtisJonas Tiðkevièius, valdæs Vokës þuvø au-ginimo tvenkinius, Þuvininkystës verslopaviljone demonstravo vandens basei-nà su jame plaukiojanèiais upëtakiais.Buvo demonstruojamos ir netoli Pabra-dës ásikûrusio þuvininkystës ûkio, kurápriþiûrëjo þuvininkystës specialistasBr.Sobolevskis, schemos. Pabradëstvenkiniai buvo ásikûræ net 400 deðimti-niø þemës plote, 1902 m. buvo áþuvinta

70 deðimtiniø 11 tvenkiniø. Verslo paro-dos paviljone Br.Sobolevskis modelinë-je tvenkinio vonioje demonstravo tik me-tinius karpius. Verslo parodos recenzen-tai atkreipë dëmesá, kad Lietuvoje imtasëkmingai plëtoti þuvø auginimo verslà.

Prekinës Vilniaus geleþinkelio stotiesteritorijoje buvo eksponuojami vagonaigreitai gendantiems produktams – pie-nui, vaisiams, alui gabenti. Buvo de-monstruojami ðieno, ðiaudø, linø krovi-mo á vagonus árengimai.

Pirmojo ir vienintelio Vilniuje fabriko,gaminanèio marmuro gaminius, savinin-kas Trydula Verslø parodoje demonst-ravo vazas, stalviršius, praustuvus, pa-minklus, pagamintus iš marmuro, išgau-to Kielcø (Lenkija) marmuro lauþykloje.Verslininkas Novickis ið Peterburgo (da-bar Sankt Peterburgas) demonstravo lie-jinius ið bronzos, cinko. Verslininkas bu-vo iðgarsëjæs Rusijoje nuliejæs skulptû-ras Carskoje Selo cerkvei. Parodos re-cenzentai pastebëjo Novickio sëkmæversle, nes prieð 10 metø pradëjæs nuoraidþiø ið popieriaus karpymo ir samdæstik du darbuotojus, 1902 m. jau turëjodešimt firmø, kuriose dirbo 118 þmoniø.

Verslø parodos kultûrinë programa,kaip raðë parodos recenzentai, labai pa-gyvino Vilniaus aukðtuomenës gyveni-mà. Parodos atidarymo dienà 1902 m.rugpjûèio 30 d. miesto salëje (dabar Fil-harmonijos salë), grojant smuikininkøansambliui, vyko iðkilminga kviestiniøsveèiø vakarienë, kurios kuratoriai buvokunigaikðèiai Adomas Pliateris ir Lavren-tijus Putkameris bei Gecevièius, Vilniausþemës ûkio draugijos vicepirmininkas.1902 m. rugsëjo 1 d., sekmadiená, vykopokylis Bajorø klube, kur „šokiams ikiryto“ vadovavo Eugenijus Romeris ir ku-nigaikštis Adomas Pliateris.

Varšuvos filharmonijos muzikai pa-rodos metu surengë 10 koncertø, vie-nas ið jø buvo skirtas labdarai – Ðv. Onosbaþnyèios restauravimui ir greitosios pa-galbos Vilniuje ákûrimui.

1902 m. rugsëjo 4 d. savaitraðèio„Kraj“ þurnalistas raðë, kad Vilnius labaiiðtuðtëjo pasibaigus Verslø parodai, ne-matyti „rinktinës publikos“, karietø prieBernardinø sodo vartø. Vilniaus versløparodà apraðë ir Varðuvos dienraðèiai.

Verslø paroda Vilniuje

PirmojiAtkelta ið 13 p.


Senajame Vilniaus universitete yra pa-lyginti jaunø specialybiø. Viena jø – þur-nalistika. Ji pradëta dëstyti 1949 metais,o 1952-aisiais ásteigta Þurnalistikos kated-ra. Pirmuoju jos vedëju paskirtas JonasKarosas (1912-03-20–1975-04-03). Jampaèiam studijuoti teko gana ilgai: pradëjoteisës studijas 1931 metais Stepono Ba-toro, o baigë 1949-aisiais Vilniaus vals-tybiniame universitete. Prieðkariu studi-jas teko nutraukti, nes stigo lëðø susi-mokëti uþ mokslà. Paskui – Antrasis pa-saulinis karas, kuriame teko nešti karei-vio kuprinæ: 1942–1944 metais tarnavoSovietø Sàjungos Raudonosios armijos16-ojoje divizijoje.

Santûrus nuoðirdumasTraukdamasis iš Lietuvos, jis paliko

Vilniuje jaunà þmonà, medicinos seselæ,prestiþinëje ligoninëje prie Lukiðkiø aikð-tës. Ten buvo gydomi pasiturintys mies-tieèiai. Jø slaugyti samdytos tik netekë-jusios merginos. Jeigu kuri sumainyda-vo þiedus, bûdavo atleidþiama ið darbošioje ligoninëje. Vienà tokià seselæ ási-þiûrëjo ir dvideðimt ðeðeriø mokytojas

bei kairiosios pakraipos leidiniø redak-torius Jonas Karosas. Keletà metø jau-noji ðeima slëpë savo santuokà ir todëlsusilaikë turëti vaikø. Gráþæs ið karo, Jo-nas þmonos neberado. Ji buvo mirusi.Apie trisdeðimt metø jis gyveno vieni-ðas ir tik prieð gyvenimo saulëlydá suti-ko jaunystës draugæ Sabinà, su kuriabaigë savo dienas.

Ðiø eiluèiø autoriui pirmàkart Jonà

Karosà teko pamatyti 1956-øjø rudená,kai jis atëjo pasisveikinti su mumis, tuo-meèiais universiteto pirmakursiais. Jamtebuvo 44-eri, o jau þilutëlis. Jis mumsatrodë gerokai vyresnis, negu buvo ið tik-røjø, maþakalbis, uþdarokas. Vëliau já pa-þinome kaip nuoðirdø, mokantá suprastiir atjausti þmogø, galintá padëti ir uþtartisunkià valandà. Tuo teko ásitikinti ne vie-nam jo studentui. Mokytojas nepamirð-davo ir gavusiø diplomus, padëdavo su-sirasti geresná darbà, skatindavo aktyves-nei kûrybai. Kiek suspëdamas raðë irpats redagavo ávairius leidinius.

Á “Mokslà ir gyvenimà”Dar prieš karà Jonas Karosas leido

Vilniaus krašto lietuviams skirtus litera-tûros ir dailës laikrašèius „Varpos“, „Var-snos“, „Vingis“ (1937), „Sëja“ (1938),„Versmë“ (1939), juose paskelbë litera-tûros kritikos straipsniø. 1940–1941 me-tais jis – laikraðèiø „Prawda Wileñska“ ir„Vilniaus balsas“ redaktorius.

Iš Rusijos po karo gráþæs á gimtàjá Vil-niø, dar trumpai redagavo laikraðtá „Praw-da Wileñska“, o po to vienuolika metøëjo dienraðèio „Tiesa“ atsakingojo redak-toriaus pavaduotojo pareigas. Þurnalis-tikos katedrai Jonas Karosas vadovavoiki 1961-øjø ir tais paèiais metais tapo þur-nalo „Mokslas ir gyvenimas“ vyriausiuo-ju redaktoriumi. Iki tol nuo pat ðio leidi-nio ákûrimo 1957-aisiais faktiškuoju re-daktoriumi buvo jo ákûrëjas Kazys Side-ravièius. Jis þurnalo metrikoje kukliai pa-siraðydavo pavaduotoju, nes oficialios re-daktoriaus pareigos bûdavo uþraðomoskuriam nors ið Mokslø akademijos va-dovø. Matyt, tikëtasi didesnio solidumoir visuomeninio svorio, nors ir ðiaip„Mokslas ir gyvenimas“ tapo vienumëgstamiausiø Lietuvoje leidiniø, nes ne-sileido á tiesmukà politikavimà ir pateik-davo daug ádomiø bei objektyviø þiniø.

Nepamirðtamasþurnalistø

MokytojasJono Karosoðimtmeèiui

Anta

no S

UTK

AUS

nuot

r.

Profesorius Karolis Jankevièius yraryðki mûsø laikø asmenybë, palikusi ási-mintinø ne tik biologijos mokslo sritiesdarbø. Jis nuëjo ilgà biologo teoretiko,eksperimentatoriaus, moksliniø tyrimøorganizatoriaus, aktyvaus visuomeninësaplinkosaugos kûrëjo kelià. Gavæs aukð-to lygio profesiná pasirengimà Vilniausuniversitete ið savo mokytojø profesoriø

Knyga apie Karolá JankevièiøPrisiminimø apie profesoriø Karolá Jankevièiø rinkinys,

kurá pateikë jo bendraþygiai ir bendraminèiaiPovilo Snarskio, Jono Dagio, Tado Iva-nausko, Antano Minkevièiaus ir kitø po-kariu dar iðlikusiø Lietuvoje mokslininkøir jø paskatintas aktyviai ásijungë á moks-liná organizaciná darbà, pats daug dirbo,plëtojo naujas biologijos mokslo šakas,organizavo ir betarpiðkai dalyvavo tiriantðalies gamtinius iðteklius, rengë priemo-nes jø racionaliam naudojimui, bioávai-

rovës iðsaugojimui. Vadovaudamas Bio-logijos ir Botanikos institutams jis sukû-rë kûrybingà moksliná kolektyvà, sunkio-mis to meto sàlygomis sugebëjo iðlaiky-ti institute nepriklausomos Lietuvos spe-cialistus, kurie mokslus buvo baigæ uþ-sienyje, apsaugoti juos nuo tremties arkitø to meto valdþios priekabiø bei átrauktiá mokslinæ veiklà jaunus Vilniaus univer-siteto absolventus. Dvideðimto amþiausantrosios pusës Lietuvos biologijosmokslo ir praktikos pasiekimai nebûtøámanomi be to pagrindo, kurá padëjo pro-fesorius, kurdamas ir plëtodamas Biolo-gijos ir Botanikos institutus. Negalime ne-

Povilas Sigitas KRIVICKASVU aðtuntosios þurnalistø laidos

(1961 m.) absolventas


Pareigos ir potvynisGreta etatinio darbo Jonui Karosui nuo-

lat tekdavo ir didelë visuomeniniø pareigønaðta: 1957–1975 metais – Lietuvos þur-nalistø sàjungos valdybos pirmininkas. Jopakviestam, man teko ðeðetà metø LÞSvaldyboje dirbti kûrybiniø sekcijø vedëju irdaþnai su pirmininku aptarti ávairius kûry-binius bei organizacinius klausimus. Jamrûpëjo aktualiausios kolegø gyvenimo pro-blemos – nuo kûrybos iki buities. Greta ki-tø kûrybiniø sekcijø LÞS pirmininkas pa-laikë fotoþurnalistø susivienijimo atsiradi-mà, rëmë iniciatyvà surengti pirmàsiaskolektyvines profesionaliosios fotografijosparodas. Pats mëgo fotografuoti, tai atsi-spindi jo kelionës reportaþø knygoje „10000 kilometrø aplink Europà“ (Vilnius,1957 m.). Taèiau savo áspûdþius ir vaiz-dus mûsø Mokytojas itin átaigiai mokëjoperteikti þodþiais. Ðtai iðtrauka ið jo kny-gos „Kalba Vilniaus akmenys“ (Vilnius,1963 m.) apie didájá Vilniaus potvyná, nu-siaubusá miestà 1931-øjø pavasará:

„Eidavom á Bernardinø sodà paþiûrëti,kaip atrodo paplautas Bekeðo kalno ðlai-tas ar toji vieta, kur lenkas moksleivis iðhumaniðkumo ðoko á ðniokðèianèià Vilne-læ gelbëti þydo vaiko ir kartu su juo dingoverpetais besisukanèiose bangose. Sku-bëdavom á Vingio parkà, kur ðimtametëspušys, karus ir negandas iðgyvenusios,viena po kitos slydo su visu ðlaitu á Nerá.Botanikos sodas apsemtas, eþeru virtæs.Gleþnà pietø augmenijà naikina ðaltasdrumzlinas pavasario vanduo“ (294 p.).

Jau po mirties iðëjo Jono Karoso kû-rybos rinktinë „Audringi pavasariai“, 2 t.(Vilnius, 1978–1979 m.), kritikos straips-niø rinkinys „Literatûra ir visuomenë“ (Vil-nius, 1982 m.).

Priespauda ir bièiulystëPerkeltine prasme tariant, Jono Karo-

so jaunystëje buvo neramûs ir politiniai

vandenys. 1920 metais Lenkijai okupa-vus ir atplëðus nuo Lietuvos Vilniaus krað-tà, jame gyvenæ lietuviai patyrë vis dides-ná polonizacijos spaudimà – visaip siau-rintos jø pilietinës teisës, brutaliai riboja-mos tautinës saviraiðkos galimybës, vy-ko lenkinimas per baþnyèià, kariuomenæ,valdþios ástaigas. „Tarsi pagal slaptà ko-mandà, – savo prisiminimuose apie 1926–1931 metus raðë Jonas Karosas, – visalenkø burþuazinë spauda ëmë pulti Lie-tuvà ir Vilniaus kraðto lietuvius. Vienas pokito buvo suiminëjami mokytojai, perse-kiojamos mokyklos, prasidëjo represijos.Uþdaryta Vilniaus lietuviø mokytojø semi-narija. Trys ðimtai seminaristø atsidûrë gat-vëje. Likviduota apie penkiasdeðimt liau-dies mokyklø provincijoje“ (102 p.).

Taèiau jis visada aiškiai atskirdavo ðo-vinistines nuotaikas ir nuoðirdø demokra-tiná bendravimà. Juk nuo seno Vilniujedrauge gyveno lenkai, lietuviai, þydai,baltarusiai, rusai, totoriai, karaimai. Tarpkiekvienos tautos atstovø esama nesà-þiningø ir padoriø, prieðiðkai ar palankiaivieni kitiems nusiteikusiø þmoniø. Ðiltabièiulystë Jonà Karosà siejo su dauge-liu ávairiø tautø vilnieèiø – moksleiviø, stu-dentø, darbininkø, inteligentø. Bet ypaèðiltai jis prisimena savo mokytojus lietu-vius: Vytauto Didþiojo lietuviðkosios gim-nazijos direktoriø Marcelinà Ðikðná, isto-rikà ir lotynistà Broniø Untulá, kompozi-toriø Konstantinà Galkauskà, pas kurápenketà metø privaèiai mokësi skambintifortepijonu.

Tikras vilnietisMatyt, bûta gero mokinio, jeigu pro-

fesorius leido surengti vieðà koncertà šv.Mikalojaus parapijos salëje su atlikëjo pa-skaita apie kompozitoriø Jozefà Haidnàir jo kûrybà. Priekinëse eilëse susëdomokytojai, inteligentai, studentai, tolëliau– moksleiviai. „Iðeinu á scenà prie stalobe jokiø uþraðø. Ið uþkulisiø nusigandæs

Galkauskas sako man pusbalsiu: „Pa-skaità pamirðote pasiimti“. O að sau drà-siai viskà iðdroþiau be jokio raðto. Salëjepasigirdo plojimai“ (165 p.). Po to vykokoncertas: su klasës draugu A.Karuþuketuriomis rankomis Jonas atliko forte-pijonu iðtraukà ið J.Haidno oratorijos „Pa-saulio sutvërimas“. Gaila, bet vyresnia-me amþiuje Jonas Karosas nutolo nuofortepijono ir niekada neteko girdëti jáskambinant.

Verta atkreipti dëmesá, kad jau perpenkiasdeðimtá perkopæs profesorius ásavo mokiná kreipiasi „jûs“. Jie abu bu-vo gimæ Vilniuje ir perëmæ taurias ðiomiesto aristokratø manieras. Taip á savostudentus kreipdavosi ir Jonas Karosas.Jis visada buvo maloniai galantiðkas, dë-mesingas ir santûrus. Ðis charakteriobruoþas jam ypaè buvo bûdingas pas-kutinëje darbovietëje, „Mokslo ir gyveni-mo“ redakcijoje, per visus keturiolika me-tø. Vyriausiasis redaktorius mokëjo pra-kalbinti autorius, paðnekovus ir ádëmiaijø klausytis – pradedant Mokslø akade-mijos prezidentu Juozu Matuliu ir bai-giant jaunais, perspektyviais aspirantais.

* * *Aðtuoniolika metø pirmininkaujant

Jonui Karosui, Lietuvos þurnalistø sàjun-ga iðaugo á stambiausià kûrybinæ kraðtoorganizacijà. Jis gebëjo pasitelkti darbð-èius bendradarbius, savo auklëtinius –LÞS valdybos atsakinguosius sekretoriusÈeslovà Zgirská, Klemà Bagarauskà, Da-nieliø Mickevièiø.

Vyresniosios kartos þurnalistai, kiek-vieno mënesio pirmàjá treèiadiená susi-renkantys á LÞS Senjorø klubà, daþnaiprisimena savo Mokytojà, palikusá giløpëdsakà jø likimuose ir darbuose.

paþymëti ir vëlesniø jo darbø ið hidrobo-tanikos, mikrobiologijos, biotechnologi-jos, aplinkotyros ir aplinkosaugos srièiø,kuriø daugelis pripaþinti iðradimais.

Profesoriaus nuopelnai biologijosmokslui deramai ávertinti. Jam suteiktasLietuvos nusipelniusio gamtos apsaugosdarbuotojo garbës vardas, jis Valstybi-nës mokslo ir technikos premijos laure-atas, Lietuvos gamtos apsaugos drau-gijos, Lietuvai pagraþinti draugijos gar-bës narys, Lietuvos pramonininkø kon-federacija uþ biotechnologijø, eliminuo-janèiø pramoninæ aplinkos tarðà, sukûri-mà, gamtos savivalos galimybiø stimu-

liavimo priemoniø parengimà suteikëProfesijos Riterio garbës vardà. Vilniausuniversiteto Gamtos mokslø fakulteteásteigtos dvi vardinës prof. Karolio Jan-kevièiaus stipendijos.

Profesoriaus nueitas prasmingas irkûrybingas gyvenimo kelias sektinas jau-najai gamtininkø kartai kaip tarnystësgamtai, gamtos mokslams, valstybei, tik-ro mokslininko, valstybininko, visuome-nininko pavyzdys.

Gamtos tyrimø centrodirektorius akademikasMeèislovas ÞALAKEVIÈIUS


Apdovanoti Lietuvos mokslo pre-mijø laureatai. Paskirtos septyniospremijos humanitariniø ir socialiniø, fi-ziniø, biomedicinos ir technologijosmokslø srityse. Lietuvos mokslo pre-mijos teikiamos kasmet uþ geriausiusmûsø ðaliai reikðmingus fundamenti-nius ir taikomuosius bei eksperimen-tinës plëtros darbus. Laureatus pa-sveikino Ministras Pirmininkas AndriusKubilius ir ðvietimo ir mokslo vicemi-nistrë Nerija Putinaitë.

Kovo 11-osios iðvakarëse nëra ge-resnio valstybës ateities simbolio, kaipmokslo premijø ðventë, – laureatamsteikdamas diplomus sakë Vyriausy-bës vadovas. – Mokslas yra ta sritis,kuria ðiuolaikinë Lietuva gali dþiaug-tis ir á kurià verta investuoti.

Ðvietimo ir mokslo viceministrëNerija Putinaitë premijø laureatamspalinkëjo tolesniais darbais pralenktisave paèius ir uþauginti mokinius, ku-rie ateityje pralenktø savo mokytojus.

Humanitariniø mokslø srities pre-mijas gavo Vilniaus dailës akademi-jos mokslininkë Rûta Janonienë uþdarbø ciklà „Lietuvos bernardinø me-ninis paveldas: Vilniaus konvento ar-

chitektûros ir dailës tyrimai“ ir Vilniausuniversiteto mokslininkas Mykolas Mi-chelbertas – uþ „Senojo geleþies am-þiaus (I-IV a.) baltø genèiø materiali-në ir dvasinë kultûra, Lietuvos gyven-tojø prekybiniai ryðiai“.

Fiziniø mokslø srityje laurus nusky-në Fiziniø ir technologijos mokslø cen-

tro mokslininkai Vidmantas Ulevièius,Kæstutis Kvietkus bei ðiuo metu Gol-vëjaus Nacionaliniame Airijos univer-sitete dirbantis Darius Èeburnis. Jieapdovanoti uþ darbø ciklà „Atmosfe-ros aerozolio dalelës: fizinës-chemi-nës savybës ir átaka klimato kaitai, orotarðai ir sveikatai“. Taip pat ðioje moks-

Pagerbti Lietuvos mokslo premijø


Geiðos pasaulis lengvai neiðduodasavo paslapèiø. Bejausmë balta gei-ðos kaukë maþai rodo emocijø, josgrieþtas tylos kodeksas ir laikymasklientø per atstumà apsaugo nuo atsi-vërimo aplinkai. Vidine disciplina ir ta-lentu geiðos sukuria groþio, tobulosmoters ávaizdá, ákûnydamos Japonijoskultûros ir meno subtilumà.

Pasibaigus konferencijai, aplankë-me Tsukubos mokslo miestà, tarsi Ja-ponijos smegenis. Ten yra modernusuniversitetas, kuriame veikë arba bu-vo dar kuriamos 43 mokslo ástaigos –institutai ir galingos laboratorijos, áskai-tant Japonijos kosminës erdvës tyrimocentrà NASDA. Mieste ruoðësi gyventi200 tûkstanèiø þmoniø. Mokslo mies-to tikslas – patenkinti nacionaliniusmokslo ir technologijos poreikius, pa-kelti universitetiniø moksliniø tyrimø irkadrø ruoðimo lygá.

Tsukubos universitetas atsisakë tra-dicinës mokymo formos, kai mokymasir siauros srities moksliniai tyrimai vyks-ta fakultete ir yra organiškai susieti. Ja-me mokymas ir moksliniai tyrimai yrastruktûriðkai atskirti, bet funkcionaliaisusijæ. Studentai mokslinius tyrimus at-lieka 26 institutuose, todël tyrimø mas-tai ir galimybës yra didelës. Tuo tarpumokymas vyksta koledþø klasteriuose.

Fizikai, technologai kartu su kitø sri-èiø specialistais kuria fizikinius pagrin-dus, ant kuriø stovi elektronika. Tai bu-vo aiðkiai matyti, apsilankius Naciona-liniame neorganiniø medþiagø tyrimoinstitute, kuriame mokslinius tyrimus at-liko ir universiteto studentai. Greitamokslo ir technologijos paþanga kelia

naujø ar unikaliø savybiø neorganiniømedþiagø poreiká elektronikai, atomoir saulës energijos naudojimui ar kos-moso mokslui. Instituto tikslas yra pa-tenkinti ðiuos poreikius. Tyrimo grupësdirba pagal atskiras programas, tyri-mø trukmë ir mastas priklauso nuoprogramos sudëtingumo. Uþbaigusprogramà, formuojama nauja tyrimøgrupë. Kiekviena grupë sintezuoja tamtikras medþiagas, augina jø kristalus,atlieka struktûros ir ávairiø fizikiniø sa-vybiø tyrimus, kuriø tikslas pritaikyti tàmedþiagà konkretiems elektronikosporeikiams. Gautos ar iðtirtos medþia-gos tiekiamos kitoms laboratorijoms arfirmoms ádiegti.

Institute maèiau daug unikaliø áren-giniø. Ten pirmà kartà galingu elektro-niniu mikroskopu maèiau atomus, ku-rie iki tol jaudino fizikø vaizduotæ. Ne-paisant visø teorijø, teigusiø, kad pa-saulis sudarytas ið atomø, dar XIX a.gale Rygoje gimæs ir profesoriavæs fizi-kinës chemijos profesorius VilhelmasOstvaldas, 1909 m. gavæs Nobelio pre-mijà, siekë iðlaisvinti mokslà nuo tokiø,anot jo, hipotetiniø sàvokø, kaip atomai.Ir kai po mikroskopu pakiðæs kristalàpamaèiau á ðratus panaðius atomus, ga-na nutolusius vienas nuo kito ir laiko-mus stipriø elektromagnetiniø laukø, su-pratau gilià prasmæ filosofinio teiginio,kad mus supantis pasaulis sudarytastik ið erdvës ir laukø. Institute buvo 14tûkstanèiø tonø presas deimantø sin-tezei ið anglies aukðtoje temperatûro-je. Ultraðvariø medþiagø technologijaiárengtos ðvarios laboratorijos, kuriosedulkiø skaièius kubinëje pëdoje (pëda

Paþintis suJaponija

Tsukubosuniversi-tetas

Atkelta ið 21 p.

lo srityje apdovanotas Vilniaus uni-versiteto mokslininko Rièardo Ma-kuðkos ir Kauno technologijos uni-versiteto mokslininko Algirdo Þemai-taièio darbø ciklas „Gamtinës kilmësir sintetiniai polielektrolitai aukðto-sioms technologijoms“.

Biomedicinos mokslø srityje pri-paþinimo sulaukë Vilniaus universi-teto mokslininkø darbai: Zitos Auð-relës Kuèinskienës darbø ciklas „Ate-rosklerozës patogenezës mechaniz-mai: molekuliniø þymenø paieðka irtyrimas“ bei Osvaldo Rukðëno ir Ai-do Alaburdos darbas „Nervø siste-mos veiklos ir patologijos mechaniz-mø tyrimas“.

Technologijos mokslø srityje pre-mijà gavo Aleksandro Stulginskiouniversiteto mokslininkai PrutenisPetras Janulis (po mirties), VioletaZakarevièienë ir Eglë Sendþikienë uþdarbø ciklà „Naujos þaliavos ir me-todai biodyzelino gamybai“.

Lietuvos mokslo premijos dydis– 101 400 litø. Ið viso ðiemet Lietu-vos mokslo premijø konkursui buvopateikti 22 moksliniø tyrimø ir 4 tai-komosios mokslinës veiklos darbai.

Virg

inijo

s V

ALU

CK

IEN

ËS

nuo

tr.

laureatai


lygi 30,5 cm) nevirðija 10 000, 1000 ar net100. Palyginimui priminsiu, kad dulkiøskaièius virð vandenyno yra 70 000, mið-ke 860 000, o mieste nuo 5 iki 10 milijo-nø. Tad elektronikos paþanga ir urbani-zacija yra sunkiai suderinamos. Tsukubojetaip pat susipaþinau su Japonijos elemen-tariøjø daleliø greitintuvu ciklotronu. Stu-dentai, padirbëjæ 2–3 metus minëtose la-boratorijose, nesunkiai randa prieglobstáelektronikos medþio pavësyje. Deja,mokslas universitetuose kainuoja bran-giai. Mokslo fakultetuose merginø skai-èius nevirðijo 2–3 procentø. Jø privilegijabuvo rankdarbiai.

Gráþæ á Tokijà apsistojome kà tik ati-darytame daugiaaukðèiame Pacific vieð-butyje. Já pastatë per devynis mënesius.Dedant kertiná akmená buvo pakviesti di-plomatiniø atstovybiø diplomatai ir jiemsáteikti kvietimai á banketà po devyniø më-nesiø ðiame vieðbutyje. Kvietime buvonurodyta diena ir valanda, aukðtas ir sa-lë. Apþiûrëjome praðmatniausià Tokijo ra-jonà Ginzà, kuriame sutelktos brangiau-sios pasaulio firmø parduotuvës, kurio-se japonai nepasakys, kad tavo pagei-daujamos prekës nëra. Blogiausiu atve-ju jos gali tekti palaukti, kol atveð.

Visø ðaliø sostinës turi savo simbolius.Japonijos mokslo ir technologijos poten-cialà simbolizuoja viename ið Tokijo rajo-nø esantis didþiausias pasaulyje elektro-nikos centras Akihabara. Èia galima nu-sipirkti bet kokià elektros ir elektronikosprekæ, kito tokio centro nëra pasaulyje.

Tuojau po Antrojo pasaulinio karo ða-lia Tokijo centre esanèios Akihabaros ge-leþinkelio stoties atsirado nedidelis tur-gelis, kuriame japonai prekiavo elektrosgaminiais. Gráþtantys ið karo laukø po-kario chaose atsidûræ techniðkai iðsila-vinæ japonai norëjo þiniø ið pasaulio irieðkojo èia detaliø, ið kuriø galëtø pasi-gaminti radijo imtuvus. Po keleto metøsugriautoje šalyje iš chaoso atsirado tvar-

joje, kurioje elektronikos firmø uþsaky-mu fizikai tyrimus vykdë 30 mikrokelvi-nø temperatûroje. Atrodë tiesiog fantas-tiðka, kad, panaudojæ branduoliø dia-magnetizacijos efektà, jie sugebëjo su-kurti kriostatà ir priartëti taip arti absoliu-tinio nulio temperatûros.

Baigus mokslinæ programà sovietødelegacijos vadovai nusprendë suruoðtiiðkiliems Tokijo fizikams rusiðkà banke-tà. Buvo paprašyta visiems atsiveþti podu butelius degtinës. Nupirkome mais-to ir Technologijos instituto auditorijojeparuoðëme stalà. Kai susëdome, pama-èiau, kad kiekvienam tenka daugiau neipo butelá degtinës. Þinojau, kad japonainegali daug gerti. Elektronikos firmø va-dovai buvo pastebëjæ, kad jø atstovaiuþsienyje pavaišinti greitai pasigeria ir pa-siraðo nuostolingus kontraktus, tad pa-vedë medikams iðtirti, kodël jie greièiaupasigeria nei kitø rasiø þmonës. Medikainustatë, kad taip yra todël, jog japonø or-ganizme yra maþiau alkoholá skaidanèiofermento. Vëliau buvo nustatyta, kad tofermento maþiau turi ir kinai, mongolai beikorëjieèiai. Tik kaukazieèiai 100 proc. al-koholiui atsparûs. Tad stebëjau, kas gibus, kai tiek iðgersime. Bet nebuvo nie-ko. Iš eilës sakydami kalbas ir girdami vie-ni kitus, ištuštinome visus butelius. Sun-ku pasakyti, kurie ten buvo girtesni, betað sëkmingai gráþau vidurnaktá tyliomistamsiomis Tokijo gatvëmis á vieðbutá.

Osakoje aplankëme Matsushita Elec-tric (Panasonic) elektronikos firmà, kuribuvo didþiausia pasaulyje buitinës elek-tronikos (televizoriø, radijo imtuvø, gar-so ir vaizdo magnetofonø, vaizdo kame-rø) gamintoja. Jos cechuose stebëjaujaunas mergaites, lituojanèias mikro-schemas. Jos uþdirbo nedaug, bet pa-skaièiavau, kad jei kuri ið jø sumanytøuþ savo mënesio algà nusipirkti batø, taijiems parveþti reiktø maðinos, nes iðeitøðimtas porø. Lietuvoje tada moterys, tu-

ka, ir Akihabaros turgelis virto speciali-zuotomis elektros, elektronikos ir radijoparduotuvëmis – Radijo centru.

Japonijos ekonomika iðsiskleidë pra-ëjusio ðimtmeèio penktajame ir ðeðtaja-me deðimtmeèiais, ir Akihabaroje pradë-jo augti didelës elektronikos parduotu-vës, pavertusios jà Elektros miestu. Dëlmaþø kainø ir aukðtos elektronikos ga-miniø kokybës jis tapo japonø ir sveèiøtraukos centru. Jis vis augo ir aðtuntaja-me deðimtmetyje vël atgimë kaip Kom-piuteriø miestas. Per kitas keliones ma-èiau, kad ðiandien jis vël atgimæs ketvir-tàjá kartà kaip Robotø miestas, kurá robo-tai ir elektronikos technologijos keièia áTechnomiestà. Nors Akihabara nuolatkeièiasi, kai kurie dalykai nesikeièia.

Akihabaros elektronikos medis auga,bet nesikeièia jo ðaknys. Jis prasidëjo nuoradijo daliø, vakuuminiø radijo lempø ir jøgalima gauti iki ðiol. Elektros miesto peri-odu karaliavo buitinë elektronika ir josgausu iki ðiol. Kompiuteriø miesto peri-odu karaliavo kompiuteriai ir jø gausu ikiðiol. Akihabara yra seno ir naujo lydinys.Net sunku pasakyti, tai miesto rajonas arviena milþiniðka parduotuvë. Vaikðtai Aki-habaros gatvëmis ir alëjomis ir ðimtuosedideliø parduotuviø matai visà dviejø ðimt-meèiø Japonijos istorijà nuo buitinës elek-tronikos iki sudëtingiausiø ðiuolaikiniø in-formaciniø technologijø. Èia rasi viskà, koðirdis geidþia. O ko nerasi, to ið viso nëraniekur. Kad ir kà nusipirktum, kitoje par-duotuvëje rasi geresnæ ir pigesnæ prekæ.

Aplankëme Imperatoriaus rûmus, ku-rie kaþkada stovëjo ant vandenyno kran-to, o dabar, japonams pamaþu atkovo-jant iš vandenyno þemæ, jie atsidûrë uþ5 kilometrø nuo vandens, groþëjomësnuostabiai apðviestu naktiniu Tokiju ið te-levizijos bokðto virðûnës ir kitomis áþy-mybëmis, aplankëme Tokijo universite-tà ir Technologijos institutà. Pastarajamelankiausi þemø temperatûrø laboratori-

Praðmatniausias Tokijo rajonas Ginza


baterijomis ir baigiant baterijomis elek-tromobiliams, 1300 rûðiø elektros varik-liø, informacijos priëmimo, perdavimo,dauginimo, radiomatavimø aparatûra,palydovus Himawari, lazerines sistemas,ágalinanèias per minutæ perduoti laikrað-èio puslapá á ðakines ástaigas, telefaksus,mobiliuosius telefonus ir kità Lietuvojetuo metu dar nematytà aparatûrà. Deðim-tajame deðimtmetyje firma tapo skaitme-ninës elektroninës technikos lydere.

Firma Matsushita Electric gamino na-mø elektronikos kompleksà, kuriamekompiuteris valdo dujø, vandens, elek-tros energijos optimalø tiekimà, buto ðil-dymà ir kondicionavimà, priima informa-cijà ið iðorës ir naudoja jà namuose, su-jungia telefonà su draugais ir paþásta-mais, primena jø gimtadienius, ðventes,spausdina sveikinimo atvirukus, apskai-èiuoja optimalø valgiaraðtá šeimai priklau-somai nuo jos nariø sveikatos bûklës,amþiaus, sezono ir darbo pobûdþio. Ákompleksà áeina apsaugos nuo gaisro irásilauþimo elektroninës priemonës, elek-troniniai durø uþraktai. Kompiuteris su-jungtas su vidikonu atpaþásta ðeiminin-kus ir atidaro duris. Kompiuteris uþraðopageidaujamà muzikà ið transliacijos artelevizijos laidas.

Šios firmos gaminama dvipusë ka-belinë televizija leidþia naudotis individu-aliomis laidomis ið videobanko pagal uþ-sakymà, dalyvauti grupinëse diskusijo-se, gauti kità televizijos teikiamà informa-cijà. Tuo laiku Lietuvoje niekas apie tainet nesvajojo.

Firmoje Matsushita Electric su josprezidentu ðnekëjomës apie mokslà irelektronikà, o pokalbis uþsibaigë áspû-dingu banketu: stalai buvo apkrauti þu-

DidþiausiaspasaulyjeelektronikoscentrasAkihabara

rinèios aukðtàjá iðsilavinimà, uþdirbdavoper mënesá vos vienà porà batø. Kai pa-sidalijau tomis mintimis su profesoriumiTarutaro Nakamura, su kuriuo Šin KanSen traukiniu gráþome á Tokijà, jis tik pa-sakë: „I see“ (aišku). Lygindami atlygini-mus su kainomis, priëjome iki brangiau-sio daikto – namo. Tokijuje namai yra ne-paprastai brangûs, 80 proc. jø kainos su-daro þemës kaina. Profesorius Nakamu-ra pasakë, kad, norëdamas nusipirkti dvi-aukðtá namà Tokijo priemiestyje, jis turëtøsumokëti visø metø atlyginimà, ir paklau-së, kiek laiko man reiktø dirbti uþ dviaukðtánamà Vilniuje, kur þemë tada nieko ne-kainavo. Nepatogu man buvo sakyti, kadir uþ dešimties metø profesoriaus atlygi-nimà tokio namo „brandaus socializmošalyje“ nenusipirkèiau. Kaip ir dabar.

Þmogus visada svajojo apie idealiàvisuomenæ, harmoningai gyvenanèià sunatûralia aplinka. Firmos MatsushitaElectric vadovai manë, kad elektronikoslaimëjimai leis patenkinti šià svajonæ. Ðifirma yra didþiausias elektronikos milþi-nas Japonijoje ir vienas ið lyderiø pasau-lyje. Jis gamino daugiau nei 10 tûkstan-èiø elektronikos gaminiø, metinës paja-mos virðijo 11 milijardø JAV doleriø, fir-mos gamyklose dirbo daugiau kaip 110tûkstanèiø þmoniø.

Nors elektronika keièia pasaulá á glo-baliná kaimà, þmoniø poreikiai ávairiose ða-lyse skiriasi, todël firma turëjo dukterinesámones ir kitus padalinius 130-yje pasau-lio valstybiø. Firmoje mëgstama pabrëþ-ti, kad jos tikslas – elektronikos dëka ge-rinti þmoniø gyvenimà, kad jø visi atlieka-mi tyrimai yra skirti þmogaus laimei. Fir-moje pajunti, jog elektronika plëtojasi to-kiais tempais, kad sunku ásivaizduoti pa-saulá, kuriame iðkils ateities edisonai armarkoniai. Kuo greièiau elektronika plë-tojasi, tuo didesniø pastangø reikia jos ko-kybei palaikyti. Firma stengësi, kad jostechnologija ir sukurtos elektronikos prie-

monës þengtø ne kartu su laikotarpiu, ojo priekyje, aplenkdamos laikà. Tam tiks-lui prie firmos veikë 23 moksliniø tyrimølaboratorijos: naujø medþiagø, energijoskeitimo, ðviesos, akustikos ir kitos. Jø dë-ka, pradedant fundamentaliaisiais tyri-mais, naujø medþiagø elektronikai kûri-mu iki sudëtingos technologijos ir prietai-sø, – viskas atliekama paèioje firmoje. To-kijuje firma turi savo Moksliniø tyrimø ins-titutà, kuris yra technologinës futurologi-jos centras. Jo tikslas yra numatyti atei-ties poreikius, ko reiks po penkeriø, de-ðimties ar dvideðimt penkeriø metø.

Þinomà anglø patarlæ: Rûpinkis pen-su, o svaras pasirûpins savimi japonaitaip perfrazavo: Rûpinkis elementais, ogaminiai pasirûpins savimi. Mokslinëselaboratorijose kuriami elektronikos ele-mentai ið puslaidininkiø, feroelektrikø,magnetikø ir bandomi tol, kol pasiekia-ma aukðta kokybë. Kelias nuo moksli-niø tyrimø yra trumpas ir tiesus, patentaiir atradimai ádiegiami nedelsiant. VienMatsushita Electric mano lankymosi me-tu buvo ádiegusi 51 tûkstantá patentø. Idë-jos gaudomos ir nedelsiant diegiamos ágamybà. Fizikai, chemikai ir technologaikûrë elektronikos elementus, inþinieriaiið jø kûrë juos gaminanèias maðinas irprietaisus. Maðinø darbà valdë kompiu-teriai, o jø – þmogus.

Ið firmos elektronikos asortimento ga-lima paminëti deðimtis modeliø televizi-jos perdavimo ir priëmimo aparatûros,garso ir vaizdo magnetofonø, kompiu-teriø, 1500 rûðiø elektros energijos ðalti-niø, pradedant ilgaamþëmis didelio ener-gijos tankio popieriaus lapo storio lièio

Sausio mënesá Lietuvos mokslø akademijoje buvopristatyta akademiko profesoriaus Jono Grigo knyga„Kiek trunka sekundë“, trumpai apþvelgiantipasaulá fiziko akimis. Virginijos Valuckienësnuotraukoje – susitikimo su skaitytojais akimirka

VirginijosVALUCKIENËSnuotr.


vimi, krabais, krevetëmis, moliuskais, vi-sokiausiais vaisiais, sake, konjaku San-tory ir alumi. Rusø mokslininkai tokiø val-giø nebuvo matæ, todël neþinojo, kaipjuos paimti ir kaip valgyti. Japonai sto-vëjo ir ðypsodamiesi fotografavo, kaip so-vietiniai þmonës, nemokëdami naudotispagaliukais (chopstics), saujomis grie-bia krevetes ar moliuskus, uþgerdami di-deliu kiekiu konjako ir alaus.

Pirmiau þmonës, po to – aparatai. Ðiafraze japonai mëgsta pabrëþti, kad tikaukðta darbuotojø kvalifikacija laiduojaaukðtà produkcijos kokybæ. Kai paklau-siau firmos prezidentà, kaip neturtingiau-sia pasaulio ðalis virto turtingiausia, jisatsakë, kad ne didelë teritorija, ne der-lingos þemës, ne milþiniðki gamtiniai ište-kliai (kaip Rusijos), o tinkamai iðlavintiþmonës yra didþiausias visuomenës tur-tas. Tam lavinimui nuo gimimo iki am-þiaus pabaigos padeda paproèiai, reli-gija, filosofija, mokyklos ir kitos instituci-jos. Firmos sistemingai kelia darbuotojøkvalifikacijà savo mokymo centruose, kurpaskaitas skaito firmø ir universitetø spe-cialistai. Èia integruojamos inþinieriø þi-nios, stiprinami gebëjimai ávaldyti nuolatkintanèias elektronikos technologijas, tar-nautojai perima savità techniná menàdirbti savo darbà. Kitos alternatyvos në-ra nei firmoms, nei jø darbuotojams.

Japonijoje þemë brangi. Visur, kurgalima gyventi, jau kas nors gyvena,kiekviena tinkama dirbimui þemës pë-da dirbama. Japonai praeityje retai nau-dojosi atostogomis: savoje šalyje nërakur atostogauti, o svetur brangu. Tikpaskutiná XX a. deðimtmetá praturtëjæ ja-ponai uþplûdo Europà ir Amerikà.

Antrasis pagal dydá pasaulio mies-tas Tokijas (Tokyo japoniðkai reiðkia Ry-tø sostinë, t.y. á rytus nuo sostinës Kio-to) yra betono, asfalto ir stiklo kûrinys.Sunku þiûrëti á ðià betono dykynæ, ku-rioje medá pamatysi nebent balkonuo-se ar ant stogø, vaþiuodamas daugia-aukðtëmis, tarpusavyje susipynusiomisestakadomis. Atrodo, kad medþiai au-ga tik virš miesto. Japonai juos rûpes-tingai globoja. Anot Toshibos elektroni-kos firmos prezidento S.Sabos, tie, ku-rie atsidavæ rûpinasi maþais dalykais, at-sidavæ ir dideliems. Taèiau svarbiausiasmedis, iðaugæs virð Japonijos, yra elek-tronikos medis. Tà medá maitinanti þe-më yra nepaprastai iðplëtota technolo-gija, jo šakos – ávairios elektronikos sri-tys, o saulë – rinka, tiekianti energijà irgyvybæ ðiam medþiui. Technologija yra

varomoji jëga, o pelnas, gautas rinko-je, yra jo gyvybingumo ðaltinis.

Derlingoje, træðiamoje naujausiaistechnologijos laimëjimais ir patentaisþemëje sparèiai ðakojasi elektronikosmedis, juolab kad saulë – rinka su kau-pu atlygina á technologijà ádëtas lëðas.Tokijo Akihabaros elektronikos centreuþsienieèiams elektronikos prekës par-duodamos 10–15 proc. pigiau nei sa-viems. Tai naudinga, nes eksportuojantmuitas yra didesnis. Taèiau net didelimuitai neuþstoja saulës japoniðkosioselektronikos medþiui.

Kita firma, iðaugusi ant technologijosþemës, yra Nippon Electric Tokijuje. Ákurta1899 m. telefono aparatams gaminti, ma-no lankymosi metu ji buvo antroji pasauly-je (po Texas Instruments, JAV) pagal in-tegriniø schemø, septintoji pagal teleryðiøpriemoniø gamybà. Èia pirmà kartà pasau-lyje sukurta daugelis elektronikos árengi-niø: 1950 m. ji pradëjo tranzistoriø, 1951m. – daugiakanaliø mikrobanginiø ryðiø sis-temø gamybà, 1954 m. nutiesë mikroban-giniø ryðiø linijà tarp Tokijo ir Osakos, 1958m. sukûrë pirmàjà tranzistorinæ elektroni-næ skaièiavimo maðinà (ESM), 1960 m. –spalvotus televizorius ir ávaldë integriniøschemø, 1970 m. dideliø, o 1980 m. – la-bai dideliø lustø gamybà.

Firmos vadovai skelbë, kad XXI a.bus kompiuteriø ir ryðiø amþius ir jø fir-ma, ávaldþiusi skaitmeniniø teleryðiø irESM technologijà, sparèiai þengë á nau-jàjá amþiø, gamindama skaitmenines mik-robanginiø palydoviniø bei lazeriniø ðvie-solaidiniø ryðiø sistemas. Tam dirbo 8moksliniø tyrimø laboratorijos, sutelku-sios didþiausias pastangas naujoms

medþiagoms, labai didelëms integri-nëms schemoms, atminties elemen-tams, elektroniniams ir optiniams prie-taisams, kompiuteriams ir ryðiø priemo-nëms kurti. Jau tada kompiuteriai valdëmetro, geleþinkeliø ir miesto transportojudëjimà, vieðbuèiø tarnybas. Didesnë-se parduotuvëse kasininkai lazeriniaisskaitikliais skaitë uþkoduotà ant prekësetiketæ ir ekrane matydavo jos kainà.

Firmoje veikë komisija, kuri priþiûrë-jo, kad bûtø kuriama technologija ir apa-ratûra, reikalinga dabar ir ateityje. Ji taippat rûpinosi iðtekliø – vandens, dujø, ku-ro, energijos vartojimo maþinimu. Taip iðdalies kompensuojamas þaliavø kainøaugimas ir palaikomos maþos japoniško-sios elektronikos kainos, kartu didinamasjø konkurencingumas pasaulyje. Elektro-nikos kokybæ garantavo programa „Bedefektø“. Tai reiðkia, kad kiekvienas firmosdarbuotojas turi dirbti be defektø ir atsa-ko uþ savo darbo kokybæ. Sovietø elek-tronikos firmose 90 proc. mikroschemøbûdavo brokas. Japonai neþinojo þodþiobrokas. Jeigu koks nors prietaisas, tarkim,pradëtø gesti ir bûtø aptikta, kad jis gen-da dël blogos kurios nors detalës, jos ga-mintojà nedelsiant atleistø ið darbo subrokdario paþyma. Gavæs tokià paþymàgali eiti ir pasikarti, nes padoraus darbodaugiau nerasi. Á kiekvienà darbà priimatik su prieš tai buvusio darbdavio reko-mendacija. Á brokdará þiûrima kaip á vals-tybës prieðà ir jam gailesèio nëra.

Privatûs aktualiausiø srièiø moksliniaityrimai buvo sutelkti Toshibos tyrimø irvystymo centre, esanèiame Kavasakyje.Ði privati organizacija, kurioje dirbo dau-giau kaip 2000 ávairiø srièiø mokslininkø

Toshoguðventykla Nikkomiestelyje



ir inþinieriø, vykdë didþiausias privaèiøtyrimø programas pasaulyje, numatytasmetams, deðimtmeèiui ir net ilgesniamlaikui. Dvylikoje stambiø laboratorijø bu-vo kuriamos naujos medþiagos, labai di-delës integrinës schemos, hibridinës funk-cinës schemos, informacijos sistemos,sprendþiamos energijos problemos, ku-riami atominiai reaktoriai, sprendþiama100 mln. laipsniø temperatûros plazmospalaikymo problema, saulës, jûros ir ge-oterminës energijos naudojimo proble-mos, kuriama buitinë elektronika, kom-piuteriai, mikrobanginiø ir lazeriniø ryðiøsistemos bei medicininë elektronikos apa-ratûra, akustinës holografijos prietaisaigarso ðaltiniø paieðkai.

Centras kûrë kompiuteriø valdomàtransportà: greitàjá traukiná Hikari ir atei-ties traukiná ant magnetinës pagalvës.Pietø Japonijos Miazakio vietovëje jaubuvo nutiesta 14 kilometrø geleþinkelioðiam traukiniui, kuris vaþiavo 514 kilomet-rø per valandà greièiu. Magnetiná laukàkûrë superlaidûs elektromagnetai skys-tame helyje. Centre turëjau progà iðban-dyti magnetinës pagalvës efektà trauki-nio modelyje: ájungus magnetiná laukà, va-gonas pakyla 15 centimetrø ir skrieja, ra-tais nesiekdamas bëgiø. Kûrëjai planavo,kad traukinys ant magnetinës pagalvëstarp Tokijo ir Osakos vaþiuos 750 kilomet-rø per valandà greièiu. Vis dëlto tokiomilþiniško elektromagneto skystame he-lyje projektas buvo pernelyg brangus, to-dël atidëtas. Atradus aukðtatemperatûrásuperlaidumà (skysto azoto temperatû-roje) ir atkritus bûtinybei superlaidþiø mag-netø šaldymui naudoti labai brangø helá,projektas, matyt, bus atgaivintas.

Prie centro ákurtas Mokslo salonas –unikalus mokslo muziejus, kuriame þais-mingai demonstruojami naujausi techno-logijos ir elektronikos laimëjimai. Fojë pa-sitinka 7 kv. metrø pasaulio þemëlapis iðskystøjø kristalø. Paspaudus atitinkamàmygtukà, ásiþiebia bet kurio ið 256 dides-niø pasaulio miestø tikslus laikas – mënuo,diena, valanda, minutë ir sekundë. Trijuo-se Salono aukðtuose yra atominiø reakto-riø, magnetohidrodinaminiø, geoterminiøgeneratoriø, ateities transporto maketai, in-fratechnikos ir holografijos laimëjimai. Lan-kytojus linksmina elektroninë papûga –tiksli tikrosios kopija ið elektronikos elemen-tø, pakartojanti bet kokià frazæ ir jà paly-dinti natûraliais judesiais, ir spalvotas cha-meleonas ið skystøjø kristalø.

Salone rodoma kompiuterio diriguo-jama ateities elektroopera Visatos mintis– lazeriø, ðviesos diodø, skystøjø krista-lø ðviesos ir stereogarsø áspûdingas efek-tas, bei Fantastinis šviesos miškas, per-keliantis þiûrovà á vandens, ðviesos ir gar-so pasaulá, pateikiantis vizualiai naujau-sius elektronikos laimëjimus. Šios prie-monës stulbina þiûrovà ðviesos ir garsoefektais. Gausiai lankomas Salonas efek-tyviai propaguoja mokslo laimëjimus irskleidþia mokslo þinias.

Japonijos firmos daug dëmesio ski-ria namø elektronikai. Juk þmonës kiek-vienais metais vis daugiau naudojasi elek-tronikos paslaugomis. Elektronika daly-vauja visose þmogaus veiklos srityse, josdëka dabar ðeima gali gyventi komfortið-kiau negu senovës Romos imperatoriai,laikydami ðimtus tarnø. Moderni japonøðeima naudoja nuo 10 iki 20 vien elektrosvarikliø, jos paslaugoms daug mokslo ir

technikos naujoviø: automatinio valdymodujinës ir mikrobangø krosnelës, dar mo-dernesnës magnetinës krosnelës, kuriøspecialios geleþies ertmë kaista magne-tinës indukcijos (Fuko sroviø) dëka. Kros-nelës nenaudoja ugnies, yra efektyvios irsaugios. Tokiose krosnelëse naudojamisavaime išsivalantys indai, kuriuose pri-taikytos porceliano emaliuotos dangoskatalitinës savybës suskaidyti maisto lie-kanas á garus ir anglies dvideginá. Kros-neles, automatines ryþiø virykles ir netskalbimo maðinas valdo elektronika.

Elektronika Japonijoje ið dalies pa-deda iðspræsti þemës trûkumo problemà.Hidroponinës „fermos“ ágalina augintigëles ar darþoves balkonuose ir ant na-mø stogø. Oro ir miðiniø siurbliai tiekia ákultivuojamà rezervuarà optimaliai priso-tintus maisto medþiagø tirpalus, reikalin-gus darþovëms auginti.

Osakos nacionaliniame etnologijosmuziejuje veikë pirmoji pasaulyje video-teka, kur, paspaudus reikiamà mygtukà,kompiuteris suranda norimà videokase-tæ ir ekrane galima susipaþinti su bet ku-rios pasaulio šalies kultûra, paproèiais,dainomis ar muzika.

Deja, elektronikos galimybës buvonepalyginti didesnës uþ daugelio japo-nø ðeimø galimybes jomis naudotis. Ma-þuose japonø butuose kartais trûko vie-tos ne tik visoms šioms elektronikos prie-monëms, bet ir jø ðeimininkams.

Per kitus du XX a. deðimtmeèius elek-tronikos medis taip suveðëjo, kad jo vai-siø buvo gausu ir Lietuvoje, o britø kiber-netikos profesorius Uorbikas á rankà ási-siuvo 5 dolerius kainuojantá mikroproce-soriø, kuris jam ateinant á universitetà au-tomatiðkai atidarydavo kabineto duris,ájungdavo elektrà, kompiuterá ir kitus prie-taisus. „Mes esame prijungti vienas priekito“, – sakë Uorbikas. Tokie procesoriai-implantai gali padëti atlikti daugybæ daly-kø be mûsø organø pagalbos, jie taps tar-si tø organø pagalbininkai, kaip akiniai arþiûronai seniai tapo akiø pagalbininkais.Paralyþiuotiems þmonëms taip galimagràþinti kûno valdymà. Jau átaisomi elek-troniniai implantai á ausis, smegenis ir ki-tur. Jie padeda girdëti, valdyti epilepsijà,depresijà ir kitas neágaliøjø ligas.

Kelionës pabaigoje poilsio nuvykomeprivaèiu traukiniu á senà kalnø kurortinámiestelá Nikko prie ðimtameèiø kedrø ap-supto áspûdingo krioklio. Tai buvo iðtiesinformatyvi pirmoji kelionë po tolimàjà Ja-ponijà. Apie kitas keliones tæsinys kita-me numeryje.

Ðimtameèiø kedrøapsuptas áspûdingaskrioklys prie Nikkomiestelio



nanoklasJau senovëje auksas buvo

naudojamas puošybai. Geltonas lengvaiapdirbamas ir atsparus aplinkos poveikiuimetalas buvo patogus gaminti ávairiausiuspapuoðalus, namø apyvokos ir prabangosdaiktus. Viduramþiais visà tûkstantmetá al-chemikai bandë rasti bûdø, kaip kitasmedþiagas ar metalus paversti auksu. Idëjasukurti filosofiná akmená ar pagaminti auk-sà þmonijai atneðë daug ádomiø atradimø,technologiniø sprendimø, kuriø prigimtisar reiðkiniø esmë pradedama suprasti tikðiais laikais. Virdami stiklà ir á já dëdami ávai-riausiø priedø, metalø druskø bei kitømedþiagø, kuriose yra metalø atomø, vi-duramþiø stiklo gamintojai sukûrë ávairiøspalvø stiklà, kuris baþnyèiø vitraþuose at-keliavo iki mûsø dienø (1 pav.).

Spalvoto stiklo gamybos paslaptis bu-vo perduodama ið kartos á kartà, taèiautaip ir liko máslë, kodël, ádëjus vienø ar ki-tø priedø, stiklas nusidaþo ávairiausiomisspalvomis (2 pav.).

Unikalios Likurgo taurës savybës ir vit-raþinio stiklo spalvø susidarymas ðimtme-èiais buvo paslaptis ir tik XIX a. viduryjepaslapties ðydas po truputá pradëjo sklai-dytis, kai 1857 m. Maiklas Faradëjus pa-gamino aukso koloidiná tirpalà, redukuo-damas aukso druskà baltuoju fosforu. Ko-loidinis aukso tirpalas – tai vandenyje plû-duriuojanèios itin maþos aukso dalelës.Gauta ryðkiai raudona spalva suintrigavoFaradëjø ir kitus mokslininkus pradëti eks-perimentinius ir teorinius tyrimus su ávai-riø metalø koloidais, kol 1908 m. atrastos

tada stulbinanèios ir áspûdingos aukso ko-loidiniø daleliø optinës savybës buvo sëk-mingai paaiðkintos dabar jau klasikiniu ta-pusiame Gustavo Mi (Gustov Mie) darbe,kuriame jis iðsprendë Maksvelo (Maxwell)lygtis, apraðanèias ðviesos saveikà su vie-na aukso koloidine dalele. Bet pati auksodaleliø (kaip ir kitø metalø) optiniø savy-biø, unikalaus spalvø þaismo Likurgo tau-rëje prigimtis buvo suprasta tik 1960-ai-siais, kai buvo sukurta metalø elektronøjuostinë teorija ir atrastas pavirðiniø plaz-monø rezonanso reiðkinys.

Nanodaleliø savybësKai atsirado pirmieji modernûs kompiu-

teriai, ágalinantys atlikti metalø juostinësstruktûros maþø daleliø, kuriø dydis – tikmilijardinë metro dalis (1 nanometras – da-lelë, kurios skersmuo 10-9 metro), skaièia-vimus, pradëjo aiðkëti, kad, kai medþiagosdalelës matmenys yra nanometrø dydþio,pradeda veikti nauji dësniai ir tokio dydþiodalelës pasiþymi savybëmis, kurios visiškainebûdingos tos paèios medþiagos dides-nëms dalelëms. Mums áprasta, kad bet ko-kios medþiagos fizinës savybës paprastaiyra pastovios ir nepriklauso nuo daikto dy-dþio. Jeigu turëtume vienà tonà sveriantáaukso luità, tai jis bûtø geltonos spalvos,per já kaip per metalà gerai tekëtø elektrossrovë, bûtø kambario temperatûroje kie-tas, kalus ir t.t. Jeigu ið to aukso luito at-gnybtume vieno gramo gabaliukà, jo sa-vybës iðliktø tos paèios. Jeigu ið aukso uþ-garintume mikroschemos kontaktus, jie,kaip ir didelis aukso luitas, pasiþymëtø to-

1 pav.Roterdamo

katedrosvitraþinio

langofragmentas

(XIII a.)

Deividas SABONIS,prof. Rièardas ROTOMSKIS

VUOI Moksliniø tyrimø centras,Biomedi-cininës fizikos laboratorija

mis paèiomis savybëmis. Taèiau situacijakardinaliai keièiasi, kai aukso dalelë suma-þinama iki nanometrø dydþio. Pasirodo,kad aukso nanodaleliø spalva priklausonuo jø skersmens. Dar daugiau – ypaèmaþos, iki 2 nanometrø dydþio aukso da-lelës, apðviestos mëlyna spalva, pradedaðvytëti ávairiomis spalvomis priklausomainuo jø dydþio. Aukso nanoklasteriø ðvytë-jimo spalva taip pat gali bûti keièiama kei-èiant rûðá molekuliø, kurios já supa. Laikantauksà vienoje ar kitoje aplinkoje galimagauti skirtingø spalvø aukso nanodaleliøtirpalus, ir tik dabar, praëjus ðimtams ir nettûkstanèiams metø, mes galime paaiðkin-ti, kodël Likurgo taurës spalva priklausonuo to, kaip jà apðvieèiame – iš vidaus ariš šono (2 pav.), kodël baþnyèiose priešðimtus metø gaminti vitraþø stiklai yra spal-voti, nors juose nëra jokiø daþikliø (1 pav.).Dël aukso ar kitø metalø dalelëse esanèiøelektronø plazmoniniø suþadinimø taurësugeria ir iðsklaido mëlynà bei þalià ðvie-sas, todël apšviesta iš šono ji atrodo mëly-nai þalia. Taèiau jeigu jà apðvieèiame ið vi-daus – matome jà raudonos spalvos, nesraudonà spalvà tirpale esanèios nanoda-lelës maþiausiai sklaido ar sugeria.

Aukso nanoklasteriø struktûrosAukso nanoklasteriø savybës labai

priklauso nuo atomø skaièiaus klastery-je, todël ðnekant apie aukso nanoklas-terius reikia nurodyti tikslø atomø skai-èiø, iš kurio sudarytas aukso nanoklas-teris, ir netgi kokia tvarka tie aukso ato-mai yra iðsidëstæ (3 pav.).

Kà þadaaukso


teriai?nis auksas dël savo iðskirtiniø cheminiø sa-vybiø gali bûti panaudotas siekiant suma-þinti priklausomybæ nuo alkoholio, kofei-no, nikotino ir angliavandeniø. Naujasmokslinis poþiûris ir konkretûs moksliniaityrimai naujai pateikia ir senëjimo preven-cijos reiðkiná. Matyt, ne veltui garsëjusi gro-þiu Kleopatra miegodavo su gryno auksokauke, o senovës Romoje þmonës auksubandë gydyti daugelá odos problemø.Moksliniai tyrimai rodo, kad auksas lëtinakolageno (vieno ið odos elastingumà ir ar-chitektûrà palaikanèio elemento) irimà irskatina odos làsteliø augimà. Tad galimatikëtis, kad aukso preparatai ateityje leispristabdyti senëjimo procesus ir atjaunintiodà. Mokslininkai atliko ádomius tyrimus irnustatë, kad aukso, kurio buvo vidu-ramþiais gamintø vitraþø daþø sudëtyje, na-nodalelës, gavusios energijos ið saulësðviesos, gali sunaikinti ávairias sveikatai pa-vojingas medþiagas baþnyèiø ore, taip patlakiuosius organinius junginius, kuriuos ið-skirdavo net ir patys vitraþai. Mokslininkøteigimu, lakieji organiniai junginiai, kurie áorà patekdavo ir ið baþnyèiø sienø ar bal-dø, yra tokie pat kenksmingi þmogaus svei-katai, kaip metanolis ar anglies monoksi-das, net jei á aplinkà patekdavo nedideli jøkiekiai. Aukso nanodalelës saulës ðvieso-je tampa labai aktyvios. Saulës ðviesoselektromagnetinis laukas, veikdamas elek-tronø virpesius aukso dalelëse, sukelia re-zonansà. Todël magnetinis laukas auksonanodaleliø pavirðiuje gali sustiprëti iki 100kartø. Dël to aukso nanodalelës pradedaardyti ore esanèiø terðalø ar þmogaus or-ganizmui pavojingø medþiagø molekules.

Naudingas gydant vëþáVëþys yra antra mirties prieþastis pa-

saulyje po ðirdies ir kraujagysliø ligø. Pa-saulyje 2000 m. buvo uþregistruota 10 mi-lijonø naujø vëþio atvejø, 6 milijonai þmo-niø mirë, o dar 22 milijonai gyveno sirg-dami. Ðie skaièiai rodo, kad sergamumas

3 pav. Auksonanoklasteriøstruktûros ([3])

2 pav. Patsþymiausiaspavyzdys yra IVmûsø erosðimtmetyje romënøsukurta Likurgotaurë, dabar esantiBritø muziejuje.Stebint atspindëtojeðviesoje, taurëágauna sodrø þaliàatspalvá, bet kaisaulës ðviesapatenka á taurësvidø, taurë spindiraudonai ([1])

4 pav. Vilniaus universite-to Onkologijos institutoBiomedicininës fizikoslaboratorijoje susintetinto25 aukso atomø dydþionanodalelës jauèioserumo baltyme vaizdas.Šis aukso nanoklasteriøvaizdas, uþfiksuotasatominës jegosmikroskopu, pateiktaskartu su teoriniu modeliu.Geltoni rutuliukai dalelësviduje atitinka 25 auksodaleliø nanoklasterio,kurá gaubia jauèio kraujobaltymas (pilkø linijøraizginys), vaizdà

Stabiliausi aukso nanoklasteriai susi-deda ið 25 aukso atomø. Aukso struktû-ros pasiþymi ypatingomis savybëmis. Pa-vyzdþiui, dvideðimt aukso atomø sufor-muoja tetraedrà. Devyniolika atomø su-formuoja nupjautinæ piramidæ, kuri gali bû-ti suformuota ið dvideðimties atomø pira-midës nukertant vienà kampiná atomà. De-talus aukso nanodaleliø geometrijos su-pratimas gali padëti geriau suvokti neti-këtas aukso nanodaleliø fizikines ir che-mines savybes. Dël aukso „nenoro“ da-lyvauti cheminëse reakcijose ir jo stabilu-mo ávairiose aplinkose, atsparumo rûgð-ties ir ðarmo poveikiui chemikø susido-mëjimas auksu ir jo savybëmis po alche-mijos amþiø labai smuko. Ir tik visai nese-niai juo vël susidomëta, kai buvo atrasta,kad labai maþos aukso nanodalelës galikatalizuoti, t.y. pagreitinti ávairias chemi-nes reakcijas, pavyzdþiui, vandenilio ar-ba anglies monoksido oksidacijà. Ðiø na-nodaleliø didelis reaktingumas, matyt, pri-klauso nuo jø atominës struktûros ypatu-mø. Kadangi aktyviø nanodaleliø dydis yramaþesnis negu matomos ðviesos bangosilgis, jø struktûros negali bûti matomos peroptiná mikroskopà. Neseniai krûvá turinèiøaukso nanoklasteriø struktûra buvo iðaið-kinta pasitelkus kvantinæ chemijos teorijàir registruojant vibracinius aukso nanoda-riniø spektrus, taèiau neutraliø atominiøaukso nanodariniø struktûra ir su ja susi-jæs jø katalitinis aktyvumas vis dar paslap-tis. Pavyzdþiui, aukso nanoklasteris, ku-ris sudarytas ið 20 aukso atomø, sufor-muoja tetraedrà, kuris turi 4 ekvivalentið-

kus kampus ir sienas. Aukso nanoklaste-rio su 19 atomø vibracinis spektras yrasudëtingesnis. Tai rodo ne tokià simetrið-kà struktûrà. Vibracinio spektro analizë ro-do, kad ðio klasterio struktûra atitinka tet-raedrà su vienos virðûnës nupjautu kam-piniu atomu. Neutraliø klasteriø, turinèiødevyniolika ar dvidešimt atomø, struktû-ros tokios paèios, kaip ir neigiamà krûváturinèiø tokio pat atomø skaièiaus auksonanodaleliø. Ðiø dienø chemikai sinteti-na ávariausius aukso nanodarinius – tai iraukso nanostrypai, nanokriauklës, nano-narvai, nanoprizmës ir t.t.

Aukso nanodalelës medicinojeKiekvienas ið ðiø dariniø pasiþymi savi-

tomis, kartais labai specifinëmis savybë-mis, kurias galima panaudoti sprendþiantdaugelá ðiø dienø problemø, ypaè biome-dicinos srityje – vëþio terapijoje bei vaistøpristatymo nanosistemose. Jau daugiaukaip prieð 5000 metø egiptieèiai naudojoauksà psichikai, kûnui ir dvasiai valyti. Alek-sandrijos alchemikai net pagamino eliksyràið skysto aukso. Jie tikëjo, kad auksas –mistinis metalas, kurio buvimas organiz-me turëtø pajauninti ir išgydyti daugybæ li-gø. Ðiandien nuo aukso numesta paslap-tingumo skraistë ir daugelis jo mistiniø sa-vybiø, kaip kad galimybë valyti psichikà irsielà ar jauninti organizmà, pasiliko tik sva-joniø ir fantazijos pasauliuose. Taèiau nuoto nesumaþëjo jo svarba ir naudojimas me-dicinos reikmëms. Dar daugiau, atrastosnaujos ir labai specifinës aukso nanodari-niø savybës, tikëtina, ateityje praplës auk-so naudojimo biomedicinoje sferà. Kadan-gi auksas, kaip árodyta tyrimais, yra atspa-rus bakterijoms ir gali uþkirsti kelià pavo-jingoms infekcijoms, jis yra svarbus dantøimplantacijoje, kai yra didelë rizika uþsikrës-ti. Auksas naudojamas stentuose, ðirdiesstimuliatoriuose ir insulino siurbliuose, chi-rurgijoje gydant paþeistas kraujagysles,nervus ir kaulus. Aiðkinamasi, ar koloidi-


Vieðojo transporto tikslas ir ið-ðûkis yra kuo maþiau terðti gamtà eks-ploatuojant ðias transporto priemones.Nuolat ieškoma ekologiškø transportotechnologijø. Jau naudojami suspaus-tomis dujomis varomi varikliai ir hibridi-nës pavaros, taèiau tai vis tiek neleidþiaišvengti gamtos taršos.

Elektriniai varikliai buvo nuolat tobu-linami ir šiandien yra patikimi, puikiaikontroliuojami ir efektyvûs energijos ðal-tiniai. Vienintelë elektriniø transportopriemoniø problema yra energijos kau-pimas – jos vis dar nëra pakankamaiefektyvios ilgoms distancijoms. Per visàdarbo dienà reikia nuvaþiuoti apie 350km, ir ðá atstumà elektrinë transportopriemonë turëtø áveikti vienu pakrovimu.

Ðtai èia ir prisimename ðiuolaikiniustroleibusus. Jø energijos tiekimà garan-tuoja kontaktinis tinklas, kuris leidþianuolat naudotis elektra be papildomøelektros kaupimo árengimø. Ðis bûdasypaè patrauklus miestams, kur jau áreng-tas kontaktinis tinklas. Ekspertai sako,kad kitiems miestams reikia naudoti hib-ridines viešojo transporto priemones, ta-èiau tai yra netoliaregiška išeitis. Šiuo-laikiniø elektros varikliø naudingumo ko-eficientas siekia 90 proc. ir daugiau, tuotarpu naujausiø technologijø dyzeliniøvarikliø nevirðija 50 procentø.

Troleibusus reikia lyginti su tramva-jais, o ne autobusais su vidaus degimovarikliais, kadangi abiejø transportopriemonø elektros traukos technologi-ja yra tokia pati arba labai panaši, ski-riasi tik infrastruktûros kaðtai. Tramva-

vëþiu padidëjo apie 22 proc., palygintisu 1990 metais. Dar viena ið srièiø, kurmanoma pritaikyti ðá elementà, yra vë-þio diagnostika. Mikroskopinës auksogranulës padeda sulëtinti prostatos vë-þio procesà. Moterys, serganèios kiau-ðidþiø vëþiu, gydomos koloidiniu auksu,aukso garø lazeriai padeda ieðkoti ir su-naikinti vëþines làsteles nepakenkiantsveikoms. Amerikos mokslininkai išDþordþijos technologijos instituto ir Kali-fornijos universiteto sukûrë patikimà me-todà, leidþiantá diagnozuoti vëþines ligasaukso nanokapsulëmis. Diagnostikosprincipas paremtas tuo, kad aukso na-nodalelës susijungia su specifiniais anti-kûnais, kurie jungiasi prie vëþiniø làsteliø.Mokslininkai nustatë, kad aukso nano-dalelës 6 kartus labiau linkusios jungtissu vëþinëmis làstelëmis nei su sveikomis.Labiausiai ðia savybe pasiþymëjo 35 na-nometrø dydþio dalelës. Tuo tarpu Izrae-lio mokslininkai teigia, kad aukso nano-daleliø pagrindu veikiantis sensorius galinustatyti plauèiø vëþá ankstyvø stadijø, kaijis dar nenustatomas rentgenologiðkai.Prietaisas turi aukso nanodaleliø pagrin-du sukurtus jutiklius, galinèius aptiktispecifinius lakiuosius organinius jungi-nius, kuriø dideli kiekiai yra plauèiø vëþiuserganèiø pacientø iðkvepiamame ore.Nuo plauèiø vëþio mirðta apie 1,3 milijo-no þmoniø per metus, jis yra pagrindinëmirties nuo vëþio prieþastis visame pa-saulyje. Tik 15 proc. plauèiø vëþiu susir-gusiø pacientø iðgyvena daugiau nei 5metus, ið dalies dël to, kad liga daþniau-siai diagnozuojama per vëlai. Todël na-notechnologijos (konkreèiai nanomedi-cina) – tarpdisciplininis – chemijos,inþinerijos, biologijos bei medicinos –mokslas turi didelá ankstyvosios vëþiodiagnostikos bei gydymo potencialà.Kadangi nanodalelës turi neátikëtinø sa-vybiø, kurios gali padëti anksti aptikti irdiagnozuoti vëþá bei personalizuoti gy-dymà, pastaràjá deðimtmetá bûtent jos iryra intensyviausiai tyrinëjamos. Dauge-lis vaistø, taip pat ir nuo navikø, maþaiefektyvûs dël neigiamo jø poveikio visamorganizmui. Todël viena ið pagrindiniøðiø dienø mokslininkø problemø yra su-rasti bûdus, kaip saugiai „nugabenti“vaistus á paþaidos vietà, kad vaistai, ne-pakenkdami visam organizmui, tikslin-gai sunaikintø paþaidos þidinyje esan-èius ligos sukëlëjus. Jau prieð ðimtà me-tø vienas þymiausiø vokieèiø medikø Er-lichas suformavo „aukso kulkos“, kuripaþeidþia tik vëþiná dariná, principus. Ta-èiau iki ðiø dienø „aukso kulka“, naiki-nanti tik navikinius darinius, tebëra tikidëja. Tiesa, tikimasi, kad nanotechno-

Vidmantas Romualdas STRIŠKAUAB „Vilniaus viešasis transportas“

generalinio direktoriauspavaduotojas

logijos ir jø naudojimas medicinoje kaiptik ir padës sukurti „aukso kulkà“. Jung-tiniø Amerikos Valstijø valstybinë progra-ma „NanoCancer“ – nanovëþys, remda-masi nanotechnologijø principais ir lai-mëjimais, numato 2020 m. sukurti nau-jos kartos prieðvëþiná vaistà. Aukso na-nodalelës, bûdamos maþesnës nei keliðimtai nanometrø skersmens dariniai(palyginti su didelëmis biologinëmis mo-lekulëmis, kaip baltymai, ávairûs recep-toriai ar antikûnai), puikiai tinka vaizdi-nimui ir gali pasiûlyti naujas sàveikos rû-ðis, kartu vykstanèias làstelës pavirðiujebei viduje. Ávairios biologiðkai aktyviosmolekulës gali bûti prikabinamos prieaukso nanodalelës pavirðiaus ir padëtitiksliniam molekuliniam vaizdinimui beivëþio terapijai. Ðios multifunkcës auksonanodaleliø platformos þada perversmàkovoje su vëþiu ieškant stebuklingos„aukso kulkos“. Nestovima vietoje ir Lie-tuvoje. Vilniaus universiteto Onkologijosinstituto Moksliniø tyrimø centre taip patatliekami tyrimai ir aktyviai domimasiaukso nanodaleliø savybëmis. Tiriamosjø spektrinës savybës, stabilumas, kau-pimasis lastelëse, naudojimo vaizdini-mui galimybës. Èia tiriami bûtent ið sfe-riniø aukso daleliø sudaryti nanoklaste-riai, apgaubti jauèio kraujo serumo al-bumino baltymu (JSA). Pirmieji fotofizi-kiniø ir fotocheminiø savybiø tyrimø re-zultatai leidþia tikëtis, kad ateityje ðiosaukso nanodalelës, atitinkamai modifi-kuotos ir sujungtos su biologiðkai akty-viomis molekulëmis, ir bus ta „auksinëkulka“, galësianti áveikti vëþá.

Kas toliau?Pastarøjø metø tyrimai ir nanotech-

nologijø srities laimëjimai þada ðviesiàateitá. Jau dabar aukso nanodalelës dëlsavo inertiniø savybiø naudojamos dau-gelyje srièiø: gaminant ávairius kremus,dantø pastas, nustatant arterijø paþei-dimus. Jos naudojamos kaip efektyvivaizdinimo medþiaga, o pastaruoju me-tu iðkelta idëja jas naudoti ir gatvëmsapšviesti. Tyrimai dar tik ásibëgëja, todëlgalima dràsiai teigti, kad XXI a. – tai na-notechnologijø ir ypaè aukso nanoda-leliø amþius. Tikëkimës, Lietuvos moks-lininkai taip pat neatsiliks ir þengs kojakojon su naujais atradimais pasaulyje.

Literatûra[1] www.antiquitiesexperts.com[2] edu.nano.ir[3] www.nanitenews.com


Lietuviðkotroleibuso „Amber“

Troleibusai, išrasti XX a. pradþioje, ðiuo metu vaþinëja daugiaukaip 300 pasaulio miestø. Kadaise troleibusø buvo naudojamadvigubai daugiau, bet jie buvo primirðti pradëjus eksploatuotitransporto priemones su vidaus degimo varikliais. Šiuo metutroleibusai plaèiausiai naudojami Rytø Europoje ir Kinijoje. Taèiauekologiðkos transporto priemonës pastaruoju metu sukëlë visuo-tiná, ne tik ekspertø susidomëjimà. Dël padidëjusio susidomëjimoelektriniu transportu troleibusai turëtø gráþti!

projektasjø árengimas ir prieþiûra yra daug bran-gesni negu troleibusø, taèiau tramvajaigali perveþti daugiau keleiviø.

Jau yra sukurta ir kur kas ilgesniø tro-leibusø technologija, o tai aktualu dides-

niems miestams. Pigiau yra turëti ilgesnátroleibusà, nei paleisti jø daugiau vaþiuotituo paèiu marðrutu.

Lozanoje, viename graþiausiø Ðveica-rijos miestø, kuriame keliami itin dideli rei-kalavimai viešajam transportui, buvo at-likti miesto viešojo transporto energijosnaudojimo tyrimai. Palyginus gautus re-zultatus, buvo patvirtinta seniai skelbta tie-sa, kad troleibusai yra maþiausiai energi-jos sunaudojanèios transporto priemo-nës. Suspaustomis dujomis varomø„CNG“ autobusø energijos sànaudos –7,749 kWh kilometrui, dyzeliu varomu au-tobusø sànaudos – 6,348 kWh kilomet-rui, tuo tarpu troleibuso sànaudos – 2,946

kWh kilometrui. Be viso to, troleibusø nau-dojama energija yra ekologiðka, ji suku-riama Ðveicarijos hidroelektriniø.

Troleibusai ðiandienÐiø dienø troleibusai yra gana sudë-

tingø technologijø transporto priemonë irjiems aptarnauti reikia kvalifikuoto perso-nalo. Naujø technologijø sprendimai lei-dþia inþinieriams prisijungti prie kiekvie-nos transporto priemonës ir sekti jos tech-ninæ bûklæ. Jeigu vairuotojams iðkyla tech-niniø kliûèiø, inþinieriai gali per atstumàatlikti diagnostinius tyrimus. Tokios tech-nologijos laiduoja greità troleibuso re-montà ir sumaþina prastovø valandas.

Pastaruoju metu vis daþniau viešojoelektros transporto eksploatuotojai ren-kasi kintamosios srovës traukos sistemas,kurios ne tik naudoja elektros energijà, betir kaupia jà stabdant transporto priemo-næ bei gràþina jà á kontaktiná tinklà. Tai lei-


„Amber“ troleibuso išorinis vaizdas

Pirmasis troleibusas


dþia sutaupyti iki 30 proc. energijos. Vie-na aktualiausiø naujø technologijø yra au-tonominë troleibusø eiga, kai troleibusasgali judëti neprisijungæs prie kontaktiniotinklo. Tai elektrinei transporto priemoneileidþia apvaþiuoti susidariusià kliûtá arbapasitraukti á ðalikelæ dingus elektros tieki-mui kontaktiniame tinkle, miestuose taipadeda sumaþinti automobiliø spûstis.

Kaip minëjome, elektros varikliai nuo-lat tobulinami ir jau siekia daugiau kaip90 proc. naudingumo koeficiento. Ðiaislaikais labiausiai kreipiamas dëmesys áelektros varikliø valdymo ir energijos per-davimo sistemø tobulinimus. Bandymaimontuoti elektros variklius paèiø ratø me-chanizmuose pradëti 1970 m., moderni-zuotos tokios sistemos leidþia dar labiausumaþinti energijos sànaudas.

Taèiau aktualiausia ðiø dienø uþduo-tis – priversti troleibusus (autobusus) rie-dëti kuo didesná atstumà naudojant bate-rijø energijà. Tokio tipo transporto priemo-nës vadinamos elektrobusais. Nors ir keis-ta, viena pirmaujanèiø ðaliø ðioje srityjeyra Kinija. Keletas kinø gamintojø pasie-kë áspûdingø rezultatø, elektrobusai vie-nu ákrovimu nurieda 500 km. Kai kuriuo-se miestuose vieðojo transporto ámonësnaudoja elektrobusus su greitojo ákrovi-mo funkcija. Kol autobusas stotelëje ið-laipina ir ásodina keleivius, prie jo elektrossistemos prijungiamas energijà perduo-dantis greitojo krovimo átaisas.

Ðio tipo transporto priemonës labai ar-timos troleibusams. Transporto ateitis pri-klauso elektrobusams, taèiau neiðspræs-ta energijos naudojimo problema, kadan-gi nëra iðrastos baterijos, kurios garan-tuotø reikiamà energijos kieká norimamáveikti atstumui. Jos yra per daug sunkios,uþima per daug vietos, reikalauja nuolati-

nës specialistø prieþiûros ir kol kas yrapernelyg brangios.

Troleibusø „Amber“ surinkimoprojektas – nuo idëjos iki

ágyvendinimoUAB „Vilniaus viešasis transportas“

kasdien eksploatuojant troleibusus, ten-ka susipaþinti su ávairiausiomis ðiø trans-porto priemoniø ypatybëmis. Ðiuolaikiniaitroleibusai yra pakankamai brangi trans-porto priemonë, priklausomai nuo kom-plektacijos ir gamintojo jo kaina siekia nuo250 000 iki 1 000 000 eurø. Dar tuomet,kai dvi stambiausios Vilniaus vieðojo trans-porto bendrovës nebuvo sujungtos, UAB„Vilniaus troleibusai“ vadovams gimë idë-ja troleibusus rinkti patiems, nes ámonëturëjo gamybiná potencialà. Buvo atliktikruopðtûs rinkos tyrimai, aplankyta dau-gelis troleibusø ir autobusø gamintojø irásitikinta, jog patiems surenkant troleibu-sus galima sutaupyti nuo 30 iki 50 pro-centø lëðø.

Projektui ágyvendinti prireikë maþ-daug 12 mënesiø. Buvo parengti surin-kimo projekto techniniai reikalavimai. Povieðai paskelbto konkurso ásigyti komplek-tuojamas dalis, praëjusiø metø vasaros vi-duryje pasiraðyta sutartis su tiekëjais. Ru-deniop detaliø komplektai pasiekë Vilniø.Surinkimo procesas Vilniuje uþtruko iki 30dienø ir maþai kuo skyrësi nuo kitø trolei-busø gamintojø, këbule buvo sumontuo-ta visa reikalinga elektros áranga.

Kiek ilgiau uþtruko troleibusø bandy-mø bei sertifikavimo procedûros. Surin-kus troleibusà, vyko bandymai eksploa-tacinëmis sàlygomis, ekspertai vertino,kaip troleibusas atitinka galiojanèias ESir Lietuvos direktyvas bei norminius ak-tus. Gautos teigiamos iðvados leido uþ-

Troleibuso AMBER sandara1. Asinchroninis elektros variklis. 2. Akumuliatoriai. 3. Kompresorius. 4. Hidrostiprin-

tuvo siurblinë. 5. Salono šildytuvai. 6. Salono šildytuvai. 7. Vairuotojo kabinos šildytuvasir kondicionierius. 8. Srovës imtuvø gaudytuvai. 9. Eigos valdymo sistema. 10. Stabdþiøvaldymo sistema. 11. Stogo konteineris

Elektrinës árangos konteineriomontavimas ant këbulo stogo

Erdvus salonas, talpinantis 102 keleivius,ergonomiðka vairuotojo vieta, aprûpinta 7

padëèiø ðildoma sëdyne „Grammer“, atskiruoro kondicionieriumi „Webasto“

registruoti ðias transporto priemones irteisëtai eksploatuoti.

Projektas buvo sëkmingai ávykdytas,gauta naudingos praktikos plëtoti panašiusprojektus, jo dëka ámonë atnaujino parkàdviem savo surinktais troleibusais.



Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

MOKSLAS irGYVENIMAS

2012

4

T u r i n y s

Eina nuo 1957 m. 2012 m. Nr. 4 (640) balandis

Vyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKASRedakcijos kolegijaVALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASSAULIUS GULBINSKASPAULIUS JURKUSLIBERTAS KLIMKAJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUS

Redakcijos darbuotojai

RedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISKonsultantasPAULIUS JURKUS

REDAKCIJOS ADRESASAntakalnio g. 36, LT-10305Vilnius

TELEFONAIVyr. redaktoriaus 2 34 15 72Redaktoriø 2 34 41 00Elektroninis pað[email protected]

Pasiraðyta spaudai 2012-04-03SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8Popierius ofsetinisKaina 4,5 Lt

Spausdino AB „Spauda“Laisvës pr. 60, 2056 Vilniuswww.spauda.com

SCIENCE AND LIFEScience popular andhistorical monthly.Editor-in Chief J.Baldauskas„Mokslas ir gyvenimas“,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© „Mokslas ir gyvenimas“, 2012

Interneto svetainëhttp://ausis.gf.vu.lt/mg/

Þurnalo projektà remia

SPAUDOS, RADIJOIR TELEVIZIJOS

Lietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,

Lietuvos mokslo istorikødraugija, Lietuvos kultûrostyrimø institutas, Lietuvos

gamtos draugija, VGTU

RËMIMO FONDAS

Remia istorijos, gamtos moksløir kultûros tematikos publikacijas

Techninë „Amber Vilnis 12AC“charakteristika

Troleibuse yra komplektuojami þino-mø Europos Sàjungos detaliø gaminto-jø mazgai ir agregatai (ZF, Wabco, KnorrBremse, BOSCH, Camozzii ir kiti). Tai tro-leibusui garantuoja ilgà tarnavimo laikàir minimalias eksploatacines sànaudas.

Sumontuotos elektros apsaugos, in-formacinë, elektroninio bilieto sistemos,vaizdo kameros, keleiviø skaièiavimo sis-tema suteikia galimybæ tiek keleiviams,tiek aptarnaujanèiam personalui saugiaiir komfortiðkai naudotis bei aptarnauti ðiàvieðojo transporto priemonæ. Troleibusoborto kompiuteris suteikia visà informa-cijà apie troleibuso techninæ bûklæ.

Këbulo sandarà sudaro: vairo me-chanizmas – „ZF“ (Vokietija); tiltai – „ZF“(Vokietija); stabdþiai su antiblokavimo irpraslydimo sistemos ABS, ASR – „Knor-Brems“, „Wabco“ (Vokietija); sëdynës –„STER“ (Lenkija); grindø danga – „Gra-biol“ (Vengrija); padangos – „Continen-tal“ (Vokietija); këbulo karkasas (Balta-rusija); apšvietimo sistema – „Hella“ (Vo-kietija); veidrodþiai – „Mecra“ (Vokietija);“Kneeling“ sistema (Vokietija); centrinëtepimo sistema –„LINCOLN“ (Vokietija);langai su orlaidëmis – “Ravak” (Lenkija);durø valdymo sistema – “Camozzi” (Ita-lija); šildoma sëdynë – „GRAMMER“ (Vo-kietija); kondicionierius – „Webasto“ (Vo-kietija); vairuotojo prietaisø skydelis –Eleprom (Vokietija).

Elektrinë dalis: srovës nuimtuvai –„ESKO“ (Èekija); keitikliai, valdymas –„Eton Eltrans“ (Baltarusija); asinchroni-nis traukos variklis – „PEMZ“ (Rusija); el.bilieto sistema – ”M-test“ (Èekija); kelei-viø skaièiavimo sistema – „IRMA“ (Vokie-tija); traukos pavaros sistemos valdymosistema – Chergos (Rusija).

Troleibusas turi asinchroninæ trau-kos pavarà, sukurtà IGBT tranzistoriøpagrindu, kuri leidþia:

veikti elektriniam stabdþiui ikivisiðko sustojimo;

atlikti ABS ir ASR funkcijas; autonominæ eigà iki 1000 m, áreng-

tos baterijos garantuoja troleibuso eigà,atjungus nuo kontaktinio tinklo; bateri-jos ákraunamos rekuperacijos arba nuokontaktinio tinklo srovës su keitiklio pa-galba;

rekuperacijos funkcijà, stabdymometu gaunama energija atiduodama ákontaktiná tinklà ir baterijas, troleibusai sušia funkcija yra taupesni 15 proc.;

ávairiø techniniø parametrø indika-cijà borto grafiniame displëjuje.

R.KARAZIJA Civilizacijos iðbandymas ..................... 2

R.ÈERAPAITË-TRUÐINSKIENË,D.MEILUTYTË-BARAUSKIENË Pozitronøemisijos tomografija – vis dar ne Lietuvoje .............. 5

A.DUBIETIS Voratinkliø spalvø pasaulis .................. 8

V.MEÐLIUS Dailininkà ir poetà Vincà Norkøprisimenant ............................................................ 11

D.KUODYTË Pirmoji Verslø paroda Vilniuje ........... 12

V.ÈETYRKOVSKAJA Politika, uþ kuriosslypi niekas ............................................................ 14

V.MATUTIS Pasaulio ekonomika. Arba krizëkitu kampu ............................................................. 16

D.MIKALAUSKAITË, P.ÞEBRAUSKASMitybos klaidos ...................................................... 18

A.VITKUS Naujasis pasaulio stebuklas .................. 18

J.GRIGAS Paþintis su Japonija .............................. 20

D.JURÈIUKONIS, A. JUODAGALVISDidysis hadronø greitintuvas atveriafizikos paslaptis ...................................................... 22

Nauja studijø programa ......................................... 26

P.S.KRIVICKAS Nepamirðtamasþurnalistø Mokytojas .............................................. 30

M.ÞALAKEVIÈIUS Knyga apieKarolá Jankevièiø .................................................... 30

Pagerbti Lietuvos mokslo premijø laureatai ........... 32

D.SABONIS, R.ROTOMSKIS Kà þadaaukso nanoklasteriai? ............................................ 38

V.R.STRIÐKA Lietuviðko troleibuso„Amber“ projektas.................................................. 40

E.LEVITAS Kvieèiame talkinti rengiant„Viekðniø“ monografijà .......................................... 44



Leidykla „Versmë“ leidþiaserijà ðimto tomø monografijøapie Lietuvos miestus ir mies-telius bei jø apylinkes, prieð-karyje sudariusius valsèius.2009 m. pradëta rengti ir mo-nografijà apie buvusá Viekðniøvalsèiø (Viekðniai dabar pri-klauso Maþeikiø r.). Ðá leidinánumatoma baigti 2014 m.

Bûsimoji monografija busunikalus keliø tomø (kiekvie-nas jø apie 1000 p.) leidinys,pasakojantis apie Viekðniø irjø apylinkiø kraðtovaizdþio rai-dà, istorijà nuo seniausiø lai-kø iki mûsø dienø, Viekðniø irjø apylinkiø þmones, jø papro-èius, ðventes, bûstus, þemai-tiðkà ðnekà ir t.t. Monografijaturëtø bûti gausiai iliustruotanuotraukomis, pieðiniais, þe-mëlapiais, dokumentø faksi-milëmis, asmenvardþiø beivietovardþiø rodyklëmis, mu-zikos kûriniø natomis.

Didþiulës apimties darbasjau pradëtas. 2010 m. lieposmën. Viekðniuose ir jø apylin-këse vyko kompleksinë mo-nografijos autoriø lokaliø tyrimøekspedicija. 2011 m. ávyko ant-roji ekspedicija. Sukaupta ne-maþai vertingos medþiagos, ta-èiau gal po Lietuvà ir pasauláiðsibarstæ viekðniðkiai savo as-

Kvieèiame talkinti rengiant „Viekðniø“ monografijà

meniniuose albumuose turipraëjusiø laikø ðio mums taipbrangaus Þemaitijos kampelionuotraukø, dokumentø, gal galiuþraðyti atsiminimus, pateiktiarchyvinës medþiagos. „Viekð-niø“ monografijos rengëjaikvieèia ðio kraðto þmones,kraðtieèius, kad ir kur jie bûtø –Vilniuje, Kaune ar Niujorke, pri-sidëti prie ðio visiems mumsprasmingo darbo, tapti šiosmonografijos bendraautoriais,talkininkais, patarëjais, rëmë-jais. Ðio leidinio leidybà galite

paremti pervesdami 2 proc. pa-jamø mokesèio ar skirdami tamtikrà piniginæ paramà. Finansi-næ paramà galima pervesti á VðÁ„Versmës“ leidyklà, ám. kodas122732630, á atsiskaitomàjàsàskaità AB „Citadelë“ bankeLT027290000005467101, nu-rodant: Parama monografijai„Viekðniai“, arba perduodantgrynais leidyklos buhalterijoje.

Leidyklos adresas: Geleþinke-lio g. 6, 02100 Vilnius, tel.(85)2130623, 869820707 (lei-dyklos vadovo); el. pašto ad-resas: [email protected].

Ið anksto nuoðirdþiai vi-siems dëkojame, nes be jûsøparamos vargu ar iðvystumeðá monumentalø raðytiná pa-minklà, skirtà gimtajam mûsøkraðtui, nuostabiems jo þmo-nëms. Beje, leidinio mecena-tø pavardës bus áraðytos mo-nografijos puslapiuose.

Dr. Edmundas Levitas„Viekšniø“ monografijosvyriausiasis redaktoriusTel. (837)730990Mob. 865514760El. paš[email protected]

Jono

KLI

UÈ

IAU

S nu

otr.

Sovietmeèiu iðsaugotas Vytauto Didþiojo paminklas(pastatytas 1930m.)

Viekðniø ðv. Jono Krikðtytojobaþnyèia (1854 m.)

Viekðniø vandens malûnas – XIXa.pabaigos technikos paminklasSigito KAZLAUSKO nuotr.

ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2012 Nr. 4, 1- 44, Indeksas 5052, kaina 4,5 Lt

Documents

Mokslas Ir Gyvenimas 2012 m. Nr.4