Mokslas Ir Gyvenimas 2007 m. Nr.12

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 12 1

2007

12

2 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 12

Taigi kas lëmë toká populiarumà?Ðá populiarumà lemia daugelis prie-

þasèiø. Sparèiai didëja statybø apimtys,kyla darbo uþmokestis. Mûsø studentaineturi problemø ásidarbinti. Lietuvos ir uþ-sienio darbdaviai pripaþásta aukðtà spe-cialistø parengimo lygá.

Papasakokite apie dabartinæ staty-bos inþinieriø rengimo politikà. Ar ji ati-tinka ES standartus?

Mûsø universitetas nuo 1999 m. daly-vauja viename ið Europos SOCRATES –ERASMUS programos teminiø tinklø pro-jekte EUCEET, kuris nagrinëja statybinioprofilio inþinieriø rengimà. Ðiame projek-te dalyvauja per 120 statybos srities stu-dijø, mokslo, gamybiniø ir visuomeniniøinstitucijø. Apibendrinus daugelio Euro-pos ðaliø informacijà, rengiamos reko-mendacijos studijø programoms tobulinti.Apibendrinimas – tai kelios iðleistos kny-gos. Mûsø universiteto Statybos fakulte-tas priklauso Europos Statybos fakultetøasociacijai. Dekanas prof. Povilas Vainiû-nas yra aktyvus ðios asociacijos tarybosnarys. Pirmaujame pagal studentø ir dës-tytojø mainus. Europoje esame trylikto-joje vietoje kartu su Varðuvos technikosuniversitetu. Priminsiu, kad Europoje yra

3 tûkst. 988 universitetai. Sudarome de-ðimtis sutarèiø. Në vienas Lietuvos uni-versitetas neiðsiunèia tiek studentø sta-þuotis á Vakarø universitetus.

Vyksta tarptautinë studijø programøatestacija. Europos Komisija teigiamaiávertino universiteto programas.

Kaip vyksta bendradarbiavimas sustatybø bendrovëmis?

Universitetà ir Lietuvos statybininkøasociacijà sieja labai geri santykiai. Sta-tybos fakultetas yra ðios asociacijos na-rys. Dalyvaujame visuose jø renginiuose,bendraujame su statybos firmomis, siun-èiame pas juos atlikti praktikos studen-tus, atliekame jø uþsakymus, vykdomeeksperimentinius tyrimus.

Taip pat universitetas dalyvauja sta-tybininkams ir projektuotojams keliantkvalifikacijà. Kvalifikacijos këlimo rengi-nius organizuoja VGTU Kokybës vady-bos centras kartu su Lietuvos statybosinþinieriø sàjunga.

Populiariausia – staTarp populiariausiø ðiø metø visø Lietuvos

universitetiniø studijø programø Vilniaus Gedimi-no technikos universiteto statybos inþinerija yra

antroje vietoje – po VU ekonomikos, o tarp techno-inþinerija

Statybininkø dienos proga VGTUpirmasis prorektorius prof. EdmundasKazimieras Zavadskas buvo apdovano-tas Lietuvos statybininko garbës þenklu

logijos srities studijø programø – pirma. Apie tai, kaip buvo pelnytaspopuliarumas, – VGTU pirmasis prorektorius prof. Edmundas

Kazimieras ZAVADSKAS, ilgametis ðios mokymo ástaigosrektorius, daugelio knygø autorius ir bendraautoris.

Ale

kso

JAU

NIA

US

nuo

tr.


Gerbiamas irmielas mûsø þurnaloskaitytojau,

palydime neeilinius 2007 metus.Jie ypaè prasmingi. Tai kosminëseros 50-metis! Prancûzø seniausiasmokslo populiarinimo þurnalas„Science et vie“ („Mokslas ir gyveni-mas“) paskyrë specialø numerá ðiaisukakèiai paminëti. Jame 150nuotraukø nuo pirmojo Sputniko,paleisto 1957 m. spalio 4 d., iki mûsødienø metraðèio. Sunku pervertintivisa, kà davë þmonijai tas pusðimtismetø: mokslui, politikai, ekonomikai.

Neeiliniai ðie metai ir mûsøþurnalui. Palydëjome penkiasdeðim-tuosius. Keitësi santvarkos, keitësikartos, þmoniø socialinë elgsena.Susigràþinta Nepriklausomybësuteikë Lietuvos þmonëms galimybækitaip gyventi, laisvai realizuotidràsias svajones, troðkimus, atvërëkelius á pasaulá. Deja, laisvë beatsakomybës davë ir „savø“ rezultatø.Kasmet daug þmoniø palieka Tëvynæ,prastëja demografinë padëtis,pirmaujame Europoje pagal þûstan-èius keliuose, savo noru pasitraukian-èius ið gyvenimo.

Skuba deðimtmeèiai. Viskaskeièiasi. Laikas – kitimo procesømatas. Tik ar gebame juos numatyti,valdyti?

Didëjant globalizacijai, vis labiauásigalint naujausioms technologijoms,internetui, elektroninei leidybai,maþëja tradiciniø þurnalø paklausa.

Seimas ateinanèius metus skelbiaskaitymo metais! Gal per daugsuveðëjo visokie ðou?

Á þurnalà „beldþiasi“ naujostemos, nauji autoriai. Ateitis gundonaujomis þiniomis ið genetikos,nanopasaulio, moderniøjø technolo-gijø... Tik ar beturësime altruistøautoriø? Ar Tëvynæ palikæ jauniejimokslininkai dar jaus pareigàpraturtinti uþsieniuose ágytomisþiniomis juos auginusius tëvukus,mokytojus... Ar skaitysime jø straips-nius Lietuvos mokslo populiarinimoleidiniuose? Ar dar bus verslo,mokslo pasaulio þmoniø, kuriemsrûpës mokslo populiarinimas? Tiems,kas iki ðiol iðsaugojo tokiø leidiniøgyvavimo galimybæ, tariame nuoðirdøaèiû! Ir neprarandame vilties!

Linksmø, laimingøNaujøjø metø!


Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

MOKSLAS irGYVENIMAS

2007

12

T u r i n y s

Eina nuo 1957 m. 2007 m. Nr.12 (590) gruodis

Penkiasdeðimt pirmieji ,,Mokslo ir gyvenimo”þurnalo leidimo metai

Vyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKAS

Redakcijos kolegijaVALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIGALASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASGEDIMINAS ILGÛNASPAULIUS JURKUSJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUS

Redakcijos darbuotojai

RedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISKonsultantëSAULË MARKELYTËRinkëjaVIOLETA SADAUSKIENË

REDAKCIJOS ADRESAS“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio g. 36, LT-10305,Vilnius

TELEFONAIvyr. redaktoriaus 2 34 15 72,redaktoriø 2 34 41 00.Faksas 2 34 15 72Elektroninis pað[email protected]

Pasiraðyta spaudai 2007 12 12.SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8.Popierius ofsetinis.Uþs. Nr. 2232 . Kaina 3,95 Lt,

Spausdino AB ,,Spauda”Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius

SCIENCE AND LIFEScience popular andhistorical monthly.Editor-in Chief J.Baldauskas“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© “Mokslas ir gyvenimas”, 2007

Interneto svetainëhttp://ausis.gf.vu.lt/mg/

Þurnalo leidimà remiaSPAUDOS, RADIJO

IR TELEVIZIJOSRËMIMO FONDAS

Lietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,

Lietuvos mokslo istorikødraugija, Klaipëdos univer-

sitetas, Kultûros, filosofijos irmeno institutas, Lietuvos

gamtos draugija, VGTU

– statybosija Teko girdëti darbdavius sakant, kad

Jûsø universiteto absolventams trûks-ta praktiniø ágûdþiø. Kokia teoriniø þi-niø ir praktikos dermë?

Nuo 2004 m. praktiniam rengimui pa-gerinti Statybos inþinerijos studijø progra-mos studentai siunèiami á dvi gamybinespraktikas. Specialistø rengimas baigiamaspraktiniu darbu. Ðie klausimai sprendþia-mi gamybininkams padedant. Visiems tu-rëtø bûti aiðku, kad universitetas negali vi-siðkai parengti specialistø konkreèiai dar-bo vietai. Tai labai gerai supranta uþsieniofirmos. Ðtai viena ðvedø firma bûsimus ba-kalaurus praktikai veþë á Ðvedijà. Gráþusiusabsolventus jie ádarbino Lietuvoje esan-èiuose ðvedø firmos padaliniuose, suda-rë sàlygas studijuoti magistrantûroje, rengtidarbus, atitinkanèius ðios firmos poreikius.

Manyèiau, kad kelias bûtø toks: firmosstudentus sau galëtø pasirinkti, kol jie darnëra baigæ bakalauro studijø. Juk bûnauniversitete karjeros dienos. Suvaþiuoja fir-mos, atsiveþa reklaminius stendus, kalbi-na studentus ateiti pas juos padirbëti. Tai-gi ið anksto parengia darbui, prisijaukina.

Ne vienà kadencijà (1990–2002 m.)buvote VGTU rektorius, iðrinktas demo-kratiðku bûdu. Jums teko atsakingasdarbas – iðvesti universitetà ið soviet-meèio palikimo. Nuo ko pradëjote?

Rektoriumi buvau išrinktas 1990 m. va-sario 7 dienà. Dar nebuvo pasiraðytas Ko-vo 11-osios aktas. Darbo pradþia buvo su-dëtinga. Kabinete tebekabojo Lenino irMarkso portretai. Pasikvieèiau ûkvedá –juos nukabino. Teko panaikinti pirmàjá sky-riø – jame sëdëjo saugumo papulkininkis.Taip pat ir antràjá skyriø, tvarkiusá karinæ ap-skaità. Teko paleisti Karinæ katedrà – jojebuvo keliasdeðimt sovietiniø karininkø.Taip pat paleidome TSKP partkomà.

Analizavome tarptautinæ pasaulio uni-versitetø patirtá. Vieni ið pirmøjø jau 1990m. perëjome prie trijø pakopø studijø siste-mos: bakalauras, magistras, daktaras. Tamreikëjo dràsos. Kai kurie Vakarø Europosuniversitetai dar tik dabar pereina prie to-kios sistemos. Pirmieji organizavome pa-skaitas anglø kalba, kad galëtø mokytis at-vykstantieji ið uþsienio ðaliø, taip pat dël to,kad mûsø studentai, ketinantys staþuotiskitose ðalyse, geriau iðmoktø ðià kalbà.

1990 m. spalá Lietuvos AtkuriamasisSeimas suteikë mums universiteto sta-tusà ir tapome Technikos universitetu.Tam reikëjo parengti statutà ir daug kito-kiø dokumentø. Dar vëliau universitetuiSeimas suteikë Gedimino vardà.

Kalbino Aldona KAÈERAUSKIENË

A.KAÈERAUSKIENË, E.K.ZAVADSKASPopuliariausia – statybos inþinerija ...................... 2

D.AMBROZAITIENË Lietuvos vyrai gyvenatrumpiausiai Europos Sàjungoje ......................... 4

Biochemijos institutui – 40 metø .......................... 5

Mokslininkø rûmams – 30 metø! ......................... 5

I.VËJELYTË Kà rodo kristalinio pamato lûþiøuolienos? ............................................................. 6

A.KLEIÐMANTAS Brangakmeniø tyrimøaktualijos pasaulyje .............................................. 8

E.BACEVIÈIUS Pajûrio Ðaranta – Prancûzijosjûrinio paveldo perlas ......................................... 10

J.V.VAITKUS Mokslo muziejus ........................... 12

K.JANKEVIÈIUS, R.LIUÞINAS Ar soèios mûsøgëlavandenës þuvys? ........................................ 14

Pro memoria ...................................................... 17

D. KULVIECAITË, V.ÈINENOVA Klasikinëmechanika Lietuvoje .......................................... 18

J.Basanavièiaus premija – filologeiD.Kriðtopaitei ...................................................... 18

L.KLIMKA Minint kalendorinës reformos425-àjà sukaktá ................................................... 19

S.VAITEKÛNAS Lietuviðka sala Italijoskalnuose ............................................................ 20

J.R.STONIS Amazonës dienoraðtis ................... 22

R.NORKEVIÈIENË, P.TULEVIÈIUS Nesigailëjoesanti gydytoja ................................................... 26

Paminëtas graþus jubiliejus ............................... 26

J.MILIUS Epochinë Lietuvos þemës reforma ..... 28

L.JANUÐKEVIÈIENË Ðviestukai gerinadarþoviø maistinæ kokybæ .................................. 30

A.PIROÈKINAS Nemuno keltai1918–1940 metais .............................................. 31

V.LAPINSKAS Marija Sklodovska-Kiuri .............. 34

A.VITKUS Kunigo Sonjero paslaptis .................. 38

Kukliai, nuoðirdþiai, prasmingai ......................... 42

Konferencija ,,Naujos technologijosonkologijoje” ...................................................... 43

Mokslo premijos uþsienio lietuviams ................. 44

Ið ,,S.Þ.”



2006 m. Lietuvos gyventojø mirtingu-mo rodiklis buvo 1,4 karto didesnis ne-gu Europos Sàjungos valstybiø nariø vi-durkis (9,7‰), taèiau maþesnis neguBulgarijoje (14,7‰) ir Latvijoje (14,6‰).

Lietuvos

Statistikos departamento išanksti-niais duomenimis 2007 m. sausio–rugpjûèio mën. mirë 563 þmonëmisdaugiau negu per praëjusiø metøtà patá laikotarpá. 2006 m. mirë

vyraigyvena trumpia

Tiksliausiai mirtingumo skirtumustarp vyrø ir moterø, miesto ir kaimo gy-ventojø parodo vidutinë tikëtina gyveni-mo trukmë ir standartizuoti mirtingumorodikliai.

Mûsø ðalies vyrø vidutinë tikëtina gy-venimo trukmë trumpiausia EuroposSàjungoje, o moterø – ilgesnë negu Ru-munijoje, Bulgarijoje ir Vengrijoje.

2006 m. vyrø vidutinë tikëtina gyve-nimo trukmë buvo 65,3 metø, moterø –77,1 metø. Nuo 2000 m. ji sutrumpëjoatitinkamai 1,5 ir 0,4 metø. Vidutinës ti-këtinos gyvenimo trukmës maþëjimà lë-më gyventojø mirtingumo didëjimas.

Iðlieka labai didelis skirtumas tarp vy-rø ir moterø vidutinës tikëtinos gyveni-mo trukmës: 2006 m. vyrø ji buvo 11,8metø trumpesnë negu moterø. Ðis skir-tumas tarp kaimo vyrø ir moterø viduti-nës tikëtinos gyvenimo trukmës dar di-desnis – net 12,2 metø.

2006 m. vyrø standartizuotas mir-tingumo rodiklis (mirusiøjø skaièius 100000 gyventojø pagal Europos standar-

tà) buvo du kartus didesnis negu mo-terø, o kaimo gyventojø – beveik 1,2karto negu miesto.

Lietuvos vyrø šis rodiklis yra di-dþiausias tarp Europos Sàjungos vals-tybiø nariø (iðskyrus Latvijà) ir beveikdvigubai didesnis uþ senøjø ES valsty-biø nariø. Moterø standartizuotas mir-tingumo rodiklis ne taip þymiai, bet taippat didesnis uþ ES valstybiø nariø, omaþesnis negu Vengrijoje, Latvijoje irBulgarijoje.

Kûdikiø mirtingumas maþëja. 2006m. mirë 213 kûdikiø (vaikø iki 1 metø

amþiaus), tai 81 maþiau negu 2000 me-tais. Nors kûdikiø mirtingumo rodiklis(1000 gimusiøjø tenka mirusiø kûdikiø)per pastaruosius septynerius metus su-maþëjo nuo 8,5‰ iki 6,8‰, taèiau jisiðlieka gerokai didesnis negu daugely-je Europos Sàjungos valstybiø nariø (ESvalstybiø nariø vidurkis – 4,5‰). 2006m. kûdikiø mirtingumas mieste buvo be-veik du kartus didesnis negu kaime.

Per pastaruosius septynerius metusávairiø amþiaus grupiø gyventojø mirtin-gumas kito nevienodai. 1–14 metø am-þiaus vaikø mirtingumas sumaþëjo nuo0,36‰ 2000 m. iki 0,31‰ 2006 m., 15–59 metø amþiaus þmoniø mirtingumaspadidëjo nuo 4,45‰ iki 5,19‰, o 60metø ir vyresnio amþiaus þmoniø – nuo43,06‰ iki 48,00‰.

Kraujotakos sistemos ligos, piktybi-niai navikai ir iðorinës mirties prieþastys(nelaimingi atsitikimai, apsinuodijimai,traumos ir kt.) – pagrindinës Lietuvosgyventojø mirties prieþastys. 2006 m.nuo jø mirë apie 85 proc. þmoniø. Lie-

tuvoje mirties prieþasèiø struktûra yrapanaði á Europos Sàjungos valstybiø na-riø ir jau daugelá metø nesikeièia.

Daugiausia þmoniø mirðta nuo krau-jotakos sistemos ligø. 2006 m. nuo krau-jotakos sistemos ligø mirë daugiau kaippusë (24,3 tûkst., arba 54,3 proc.) visømirusiøjø: ið jø nuo iðeminiø širdies ligø– 15 tûkst., cerebrovaskuliniø ligø – 5,8tûkst., aterosklerozës – apie 0,9 tûkst.Per pastaruosius septynerius metusstandartizuoti mirtingumo nuo kraujota-kos sistemos ligø rodikliai padidëjo: vy-rø nuo 654,3 iki 740,6, moterø – nuo411,5 iki 439,8. Nuo ðiø ligø daugiausiamirðta 60 metø ir vyresnio amþiaus þmo-nës (88 proc.). Taèiau pastebimas jau-nesnio amþiaus (40–59 metø) þmoniømirtingumo nuo kraujotakos sistemosligø didëjimas. 2006 m. nuo ðiø ligø mi-rë 11 procentø ðio amþiaus þmoniø(2000 m. – 9,6 proc.).

2006 m. vyrø standartizuotas mirtin-gumo nuo kraujotakos sistemos ligø ro-diklis buvo 1,7 karto didesnis negu mo-terø, o kaimo – 1,3 karto negu miesto.Tiek vyrø, tiek moterø standartizuoti mir-tingumo nuo kraujotakos sistemos ligørodikliai yra vieni didþiausiø (didesni netiki 4 kartø ) tarp ES valstybiø nariø. Vyrøðie rodikliai didesni tik Bulgarijoje ir Lat-vijoje, o moterø – tik Bulgarijoje.

Kas penktas þmogus mirðta nuo pik-tybiniø navikø. Pernai nuo piktybiniø na-vikø mirë 8 tûkst. þmoniø. Piktybiniai na-vikai yra daþnesnë vyrø mirties prieþas-tis. 2006 m. vyrø standartizuotas mirtin-gumo nuo piktybiniø navikø rodiklis bu-vo 2,2 karto didesnis negu moterø, t.y.100 000 vyrø teko 299 vyrai, miræ nuopiktybiniø navikø, ir atitinkamai 133 mo-terys. Vyrai daugiausia mirë nuo trachë-jos, bronchø ir plauèiø, lytiniø organø,skrandþio piktybiniø navikø, moterys –nuo lytiniø organø, krûties ir skrandþiopiktybiniø navikø.

Lietuvos gyventojø standartizuoti mir-tingumo nuo piktybiniø navikø rodikliainedaug skiriasi nuo ES valstybiø nariø.

Mirtingumas dël iðoriniø prieþasèiø

Dalia AMBROZAITIENËStatistikos departamento generalinio

direktoriaus pavaduotoja

Mirtingumas

2000 2004 2005 2006Mirusiøjø skaièius, tûkst. 38,9 41,3 43,8 44,8vyrai 20,4 21,9 23,4 23,8moterys 18,5 19,4 20,4 21,01000 gyventojø 11,1 12,0 12,8 13,2vyrai 12,5 13,6 14,7 15,1moterys 9,9 10,6 11,2 11,6

Europos Sàjungoje


mpiausiai

44,8 tûkst. þmoniø, tai 1014 dau-giau negu 2005 metais. Praëjusiaismetais 1000 gyventojø teko 13,2mirusiøjø, tai didþiausias mirtingu-mo rodiklis nuo 1950 metø.

didëja. 2006 m. dël ðiø prieþasèiø mirë5,3 tûkst. þmoniø (beveik 12 proc. visømirusiøjø): 1049 nusiþudë, 899 þuvotransporto ávykiø metu, 555 mirë dël nu-kritimø, 486 mirë apsinuodijæ alkoholiu,335 paskendo, 429 suðalo. Vyrø stan-dartizuotas mirtingumo dël iðoriniø prie-þasèiø rodiklis buvo 4,2 karto didesnisnegu moterø, o kaimo gyventojø – 1,6karto negu miesto. Du treèdaliai vyrø,mirusiø dël iðoriniø prieþasèiø, buvo 35–64 metø amþiaus.

Per pastaruosius septynerius metusmirusiøjø dël iðoriniø prieþasèiø skaièiuspadidëjo beveik 5 procentais: daugiauþmoniø suðalo (3,2 karto), þuvo trans-porto ávykiø metu (17 proc.), mirë dëlnukritimø (32 proc.).

Transporto ávykiø metu vis daþniauþûsta jauni 15–29 metø amþiaus þmo-nës. 2006 m. ðio amþiaus vyrai sudarëtreèdalá, o moterys – penktadalá þuvu-siøjø transporto ávykiø metu.

Ðalèio aukomis daþniausiai tampavyresnio amþiaus asmenys. 2006 m. dutreèdaliai suðalusiøjø buvo 45–69 metøamþiaus.

Didëja mirtingumas nuo alkoholiovartojimo sukeltø ligø. Praëjusiais me-tais dël alkoholio vartojimo mirë 1484asmenys, tai 242 daugiau nei 2005 m.Daugiausia mirèiø sukëlë alkoholinë ke-penø liga (46,7 proc.) ir atsitiktinis apsi-nuodijimas alkoholiu (32,7 proc.).

Vyrai dël alkoholio vartojimo mirðtadaþniau nei moterys: 2006 m. vyrø stan-dartizuotas mirtingumo rodiklis buvo 3,5karto didesnis negu moterø. Per pasta-ruosius septynerius metus dviem treè-daliais padaugëjo mirusiøjø dël alkoho-lio vartojimo: daugiau kaip 2 kartus išau-go mirusiøjø nuo alkoholinës kepenø li-gos, apie 40 procentø – dël atsitiktinioapsinuodijimo alkoholiu.

Saviþudybiø maþëja. Per pastaruo-sius septynerius metus saviþudybiø skai-èius sumaþëjo treèdaliu. Nors vyrø stan-dartizuoti mirtingumo dël saviþudybiø ro-dikliai sumaþëjo nuo 82,2 iki 52,7, o mo-terø – nuo 15,5 iki 9,3, taèiau jie vis tiekiðlieka didþiausi tarp ES valstybiø nariø.

Dvideðimtojo amþiaus viduryje, ak-tyviai plëtojant medicinos, chemijos irmoderniosios biologijos tyrimus, labaisuaktyvëjo biochemijos kryptis, jun-gianti ir vienijanti ðias mokslo sritis. Bu-vusioje SSSR ið ideologiniø varþtø iðsi-

Graþiai apþvelgæ LMA mokslininkø rûmø istorijà, nuostabiu ðventiniukoncertu pradþiuginæ iðkilmingo vakaro dalyvius, rûmø darbuotojai (ið de-ðinës) direktorë Aldona Dauèiûnienë, Laimutë Pipirienë, Laima Tylûnienë,Meèislovas Uþlys, Galina Vileikienë ir Genovaitë Ruzgienë „sustabdë“ lai-mingà akimirkà... istorijai.

Biochemijos institutui – 40 metø

Biochemijos instituto direktoriai. Ið kairës: akad. Valdemaras Razumas,n.e. Valdas Laurinavièius, n.k. Liuda Rasteikienë, akad. Juozas Kulys

vadavus genetikai ir organinei chemi-jai, biochemijos mokslo poreikis darlabiau iðryðkëjo. Lietuvoje, kuri tuo lai-kotarpiu buvo arèiausiai Vakarø moks-lo ir pakankamai nutolusi nuo Mask-vos ideologinës prieþiûros, susidarëpalankios sàlygos kaip tik tokiam pro-verþiui. Todël neatsitiktinai prieð 40 me-tø Lietuvos mokslø akademijos prezi-diumo 1966 m. lapkrièio 23 d. nutari-mu Nr.470 nuo 1967 m. sausio 1 d.ásteigiamas Biochemijos institutas.

Šiandien Biochemijos institutas –tai beveik 150 darbuotojø, ið kuriø 50mokslininkø, 20 tyrëjø bei 10 dokto-

rantø, kurie dirba 10-yje moksliniøpadaliniø.

Instituto misija – vykdyti tarptauti-nio lygio biochemijos krypties moksli-nius tyrimus bei plëtoti taikomàjàmokslinæ veiklà, optimaliai tenkinanèià

ðalies ûkio augimo bei aukðèiausioskvalifikacijos mokslininkø rengimo po-reikius. Biochemijos instituto strategi-niai tikslai: uþtikrinti ðalies mokslinækompetencijà biochemijos mokslokryptyje bei kartu su aukðtosiomis mo-kyklomis rengti ðios krypties moksli-ninkus; vykdyti naujos kartos techno-logijoms skirtø medþiagø, genø, bal-tymø ir làsteliø kûrimà bei tyrimà.

Biochemijos institutas pradeda sa-vo veiklos penktà deðimtá susitelkæs,atnaujinæs mokslinæ árangà, gerai þi-nomas pasaulio mokslui ir tuo patrauk-lus jauniesiems mokslininkams.

Virg

inijo

s V

ALU

CK

IEN

ËS

nuo

tr.

Mokslininkø rûmams – 30 metø!

Virginijos VALUCKIENËS nuotr.


lûþiø uolienos?Vienos iš giliai glûdinèiø ir sunkiai pa-

siekiamø yra lûþiø uolienos, susidariusiosten, kur vienas Þemës blokas uþslenka antkito arba, atvirkðèiai, palenda po kitu, okartais slenka horizontaliai vienas palei ki-tà. Tarp blokø uolienos smulkinamos ir tru-pinamos tarsi girnapusëmis. Geologai ap-tiko, kad tarp tokiø „girnapusiø“ susifor-mavæ dariniai yra ávairios struktûros (skir-tingø kristalø dydþiø ir formø) ir tekstûros(tam tikras kristalø iðsidëstymas). Paaið-këjo, kad deformacijos metu veikiamosslëgio, temperatûros, fluidø uolienos pertam tikrà laikà ne išsilydo, o pakinta bû-damos kietos bûsenos. Susidaro miloni-tai ir kataklazitai. Ðios uolienos yra svar-bus rodiklis nustatant lûþio susidarymo sà-lygas, regiono tektoninæ raidà.

Jau XIX a. pabaigoje buvo pastebëta,kad uolienos yra deformuotos skirtingai,taèiau neþinota, kaip jas ávardyti. Vienaspirmøjø spræsti ðias problemas pradëjomokslininkas È.Lapvortas (Lapworth). Jis1885 m. pirmà kartà vienà ið deformuotøuolienø pavadino milonitu (graikø k. my-los – girnø akmuo). Kas tas milonitas? Taiuolienos, pakeitusios savo formà dël tem-pimo ir gniuþdymo jëgø poveikio. Vyrau-jant plastinei deformacijai (kai yra aukðtatemperatûra) jos nesutrûkinëja, nesuyra,o pasidaro takios ir ágyja nuostabiai gra-þià iðvaizdà – tekëjimo tekstûrà. Milonitàsudaro dvi dalys: pagrindinë masë (smul-kiagrûdë) ir porfyroklastai (kristalai, daugdidesni uþ juos supanèià uolienos masæ)su sukimosi poþymiais pagrindinëje uo-lienos masëje. Mat, sukantis lûþyje blo-kams – „girnapusëms“, sukasi ir kristalai.Kitaip sakant, milonito pagrindinë masë,veikiama plastinës deformacijos, virsta ta-kia lyg sirupas mase ir ágyja tekëjimo teks-tûrà, o porfyroklastai, bûdami daug kie-tesni, nepasiduoda takumui ir išlieka ne-lyginant iðsikristalizavæ cukraus kristalëliai

Kà rodo

IrmaVËJELYTËVilniausuniversitetodoktorantë

Geologai tarsi dëlionæ dëliojaÞemës formavimosi pieðiná, pogabalëlá rankiodami duomenis

ir interpretuodami, kai kurionors gabalëlio pritrûksta. Ðiam

pieðiniui labai svarbios yrauolienos.

kristalinio pamatolûþiø uolienos?

Milonitas suplagioklazo

porfyroklastais ðlifepro mikroskopinámikroskopà (x40)

Lûþio uolienø paplitimasÞemës plutoje (pagal

C.Passchier ir R.Trouw,1996)

sirupe. Šie „cukraus kristalëliai“ yra svar-bûs kinematikos poþiûriu, nurodant blokøjudëjimo kryptá. Kadangi „girnapusës“ galisuktis á abi puses, jie nurodo, ar jos judëjopagal laikrodþio rodyklæ ar prieð jà. Pirmiejitokie milonitai buvo surasti Moino antstû-mio zonoje, Ðiaurës Ðkotijoje.

Ne visada blokø šlyties vietoje susi-daro milonitai. Daþnai uolienos, nebega-lëdamos daugiau lenktis, sutrupinamos ásmulkias nuolauþas ir, skirtingai nei milo-nitai, ágyja ne tekëjimo, o smulkianuolau-þinæ arba masyvià tekstûrà. Tokios biriossucementuotos uolienos yra kataklazitai,kurie susidaro trapiosios deformacijosmetu (esant þemesnei temperatûrai).

Lûþiø uolienos – milonitai ir kataklazi-

tai – aptinkamos ir Lietuvos kristaliniamepamate. Tikriausiai visi þinome, kad visàLietuvos teritorijà dengia nuosëdinë dan-ga, nes didþiàjà jos dalá sudaro Baltijossineklizë – netaisyklingos formos 700 x500 km dydþio ádauba. Pasak J.Paðkevi-èiaus, ði sineklizë intensyviausiai formavosisilûre (prieð 443,7–416 mln. m.). Jos kris-taliniø uolienø paviršius nelygus, sudary-tas ið magminiø ir metamorfiniø uolienø,ant kuriø slûgso nuosëdinës uolienos. Di-dþiausias nuosëdinës dangos storis sie-kia iki 2353 m Vakarø Lietuvoje, græþinyjeKlaipëda-1, o ploniausia – iki 212,5 m –Pietryèiø Lietuvoje, Èepkeliø græþinyje.

Lietuvoje milonitai ir kataklazitai pla-èiausiai iðplitæ Telðiø skalûnavimo zonoje(TSZ). Tai viena stambiausiø tektoniniø lû-þiø zonø mûsø kraðte. Geografiškai ji Va-karø Lietuvos teritorijoje prasideda nuoBaltijos jûros (Palanga) ir driekiasi rytøkryptimi. Ties Telðiais juosta pasisukaðiaurës rytø kryptimi, o uþ Tryðkiø jau ið-siðakoja á dvi atðakas, kuriø tolesnë tàsanëra aiðki, bet gali bûti, kad viena atšakanusidriekia per Pakruojá link Latvijos sie-nos, o antroji – link Drûkðiø eþero ir toliauá Baltarusijos teritorijà. Geologiškai TSZ –tai plastiniø-trapiøjø deformacijø ruoþas,


Dominuojatrapioji deformacija

Dominuoja plastinëdeformacija

Nedeformuotauoliena

Trapiøjø deformacijø lûþissu kataklazitais

Trapiøjø deformacijø lûþissu pseudotachilitais

Skalûnavimo zonasu milonitais


Milonitas su tekëjimo tekstûra (makroskopinë nuotrauka)Milonitas su stam-biais K-feldšpatoporfyroklastais(makroskopinënuotrauka)

SEM nuotrauka: milonitas su granatoporfyroklastu

nutásæs subplatumine kryptimi, susiforma-væs aukðtos temperatûros ir slëgio sàly-gomis, dideliame gylyje vykstant tektoni-niams perstûmimams Þemës plutoje ar /ir mantijoje. Joje plastinës deformacijossàlygomis susidarë dinaminio metamor-fizmo uolienos su skvarbiàja foliacija (ryð-kus kryptingas mineralø iðsidëstymas) –milonitai, kurios, pasikartojus tektoni-niams litosferos plokðèiø judesiams, bu-vo uþdengtos masyviais trapiosios defor-macijos dariniais – kataklazitais.

Paþvelkime á vertikalø lûþio pjûvá, pra-dedant nuo pavirðiaus gelmiø link. Re-miantis seisminiais ir geologiniais duome-nimis, Telðiø lûþis nuosëdinëje dangojeyra sudëtinga geometrinë struktûra, su-daryta ið atskirø þvyniniø antstûmiø ir ant-sprûdþiø, kuriø persistûmimo amplitudëvietomis siekia net iki 300 m.

Giliau po nuosëdine danga prasidedakristalinis pamatas. Virðutinëje Telðiø ska-lûnavimo zonos dalyje kristalinio pamatouolienas paveikë trapioji deformacija. Dëlto susidarë kataklazitai. Jie slûgso ten, kurÞemës pluta yra lûþusi – taip jà paveikëblokø poslinkis vienas kito atþvilgiu. Pri-klausomai nuo to, ar uolienos tempiamos,ar spaudþiamos, susidaro tam tikras lû-þis: nuosprûdis ar antsprûdis. Slinkdamosuolienos tarp lûþio susilieèianèiø plokðtu-mø palieka ábrëþimus ir griovelius, ið kuriøspecialistai gali pasakyti judesio kryptá: arji horizontali, ar vertikali, ar ástriþa. Nusta-tyta, kad trapiosios deformacijos sàlygo-mis lûþiai formuojasi iki 10–15 km gylio Þe-mës plutoje. Giliau aptikti pseudotachilitai(gr. tachys – greitas). Tai iš itin smulkiag-

rûdës ar stikliškos medþiagos sudaryta uo-liena, slûgsanti nedideliø gysluèiø pavidaluuolienoje. Ji susiformuoja smarkiai ardantuolienas staigiø tektoniniø judesiø metu irdaþnai siejama su þemëdreba. Šios uolie-nos rodo, kad lûþis formavosi jau kitomissàlygomis nei aukðèiau slûgsanèios uo-lienos – kataklazitai. Pseudotachilitai susi-daro tarpinëje zonoje – pereinant ið tra-piøjø á plastiniø deformacijø sritá. Dar gi-liau blokø šlytis vyksta jau plastinës defor-macijos sàlygomis ir ne maþesniame kaip15 km gylyje. Jai bûdingos dislokaciniometamorfizmo (kuris vyksta judrioje aplin-koje dël Þemës plutos daliø judëjimo) uo-lienos – milonitai. Tokios uolienos išplitu-sios Telðiø skalûnavimo zonos kristalinia-me pamate. Kaip susidaro ðios tektoninëszonos? Esama þiniø, kad jos gali bûti ávai-rioje tektoninëje aplinkoje. Vienos tektoni-nës zonos formuojasi ten, kur okeaninësplokðtës pakraðtys nyra po kontinentineplokšte, arba atvirkðèiai – vienos litosfe-ros plokðtës pakraðtys uþstumiamas antkitos plokðtës, o kartais skyla litosferosplokðtës. Baltarusiø mokslininkai R.Garet-skis, G.Karatajevas, V.Astapenka, I.Danke-vièius pasiûlë dràsø atsakymà. Jie mano,kad didþiosios Lietuvos ir Baltarusijos tek-toniniø lûþiø zonos yra susidariusios dëltempimo procesø tuo paèiu metu, kai rifë-jaus riftas (prekambre) formavosi Rytø Eu-ropos kratone (platformoje) dël plutos seg-mentø – Fenoskandijos, Sarmatijos ir Vol-gos-Uralo – susidûrimo. Ar ðis aiðkinimasteisingas, ar èia viena mûsø mokslo nuo-dëmiø? Kol kas gudriau paaiškinti niekasiki ðiol neástengë.

Lûþio uolienø analizë prasideda nuomakroskopinio tyrimo – detalaus uolienøaprašymo. Be šio aprašymo, labai svar-bûs yra mikroskopiniai tyrimai. Per polia-rizaciná mikroskopà þiûrëdami á ðlifà (uo-lienos plokštelë, kurios storis 0,02–0,03mm), pagal kristalø spalvas ir kituspoþymius galime nustatyti mineralus. Po-liarizuota šviesa, perëjusi per mikrosko-pà ir ðlifà, pasikeièia dël interferencijoskristalo viduje. Kristalai dël nevienodospinduliø pokyèio ágyja tam tikras spal-vas. Be to, šiuo mikroskopu galima nu-statyti mineralø mikrostruktûrinius defek-tus – tokius reiškinius, kaip grûdø ribømigracija ir slysmas, átampø kompensa-cija, kristalø dinaminë (sindeformacinë)

ar/ir statinë (po deformacijos) perkristali-zacijos, dislokacinis ir difuzinis grûdeliøvalkðnumas. Ðios struktûros þymi defor-macijos pradþià ir pabaigà, todël sudarosavotiškà ciklà, kuris iš dalies atspindi vie-nà milonitizacijos etapà. Taigi kiekvienasatskiras milonitizacijos etapas yra svarbiinformacija apie tame regione vykusius ge-ologinius procesus. Papildomai skanuo-janèiu elektroniniu mikroskopu (SEM) ga-lima nustatyti mineralø cheminæ sudëtá,akimi nepastebimus jø suaugimus ir kitasypatybes. Pagal cheminiø mineralø pasi-skirstymà grûdelyje galima nustatyti, ar jiszoniškas. Pavyzdþiui, skirtingomis zono-mis apaugæs granato grûdelis rodo, kadjo augimo metu keièiantis aplinkai keitësifizinës ir cheminës sàlygos. Þinant che-minæ mineralo sudëtá, geotermobaromet-rijos metodu galima nustatyti kiekvienosgrûdelio zonos susidarymo sàlygas: slëgáir temperatûrà (P-T). Tai atliekama pagalmineralus, susidariusius esant pusiausvy-ros bûklei. Geologinio objekto, šiuo atve-ju – lûþio ar skalûnavimo zonos absoliu-èiam amþiui nustatyti pasaulyje plaèiai tai-komi izotopiniai metodai (U-Pb, Ar-Ar ir ki-ti). Pavyzdþiui, TSZ tokiais metodais sie-kiama nustatyti susidarymo laikà. Atlikusšiuos tyrimus, jau galima ávertinti P-T ir de-formacijos ryðá laiko atþvilgiu, t.y. sudarytislëgio-temperatûros-deformacijos-laiko(P-T-D-t) takelius geologinio objekto ar netviso regiono tektoninei raidai atkurti.

Kuo iðsamiau tiriamos tektoninës zo-nos ir efektyviau naudojami tyrimo me-todai, tuo aiškesni tampa litosferosplokðèiø judesiai. Gauta informacija apielûþiø susidarymo laikà ir kinematinius ro-diklius gali turëti didelës reikšmës atku-riant geodinaminæ regiono plëtotæ. Lû-þiø tyrimai pastaraisiais dešimtmeèiaisypaè aktualûs, nes šiuose Þemës plu-tos ruoþuose susidaro brangiøjø metaløtelkiniai ar kitos naudingosios iškasenos.Pavyzdþiui, Telðiø lûþyje, susiformavusia-me nuosëdinëje storymëje, rasti naftostelkiniai. Be to, lûþiø zonose tikëtinaþemëdreba, todël lûþio uolienø slûgsoji-mo vietos rûpi ir seismologams.

Uolienos – tarsi Þemës metraštis, su-darytas ið maþø gabalëliø. Teisingai su-dëjus dëlionës gabalëlius, galima at-skleisti visos mûsø Þemës plutos plët-ros pieðiná.



Moksliniai brangiøjø mineralø tyrimaiLietuvoje prasidëjo ne taip seniai, 1996 me-tais. Taèiau per trumpà laikotarpá pasiektigeri rezultatai. Išskirtas naujas brangakme-nis – chromakvamarinas. Tai nauja berilomineralo atmaina. Tiriant kaitinimo metuspalvos keitimàsi nustatyta, kad geleþin-gø berilø spalva išblunka – keièiasi iš þals-

Dr. Arûnas KLEIÐMANTAS

Brangakmeniøtyrimø aktpasaulyje

Berilo atmaina SpalvaSmaragdas Þalia, šviesiai þalia, melsvai þalia, tamsiai þaliaVanadþio berilas Ávairiai þaliaChromakvamarinas* Melsva, þalsvai þydra, þaliai mëlyna/ mëlynai þalia,

labai stipriai melsvai þaliaAkvamarinas Þydra, melsva, þalsvai mëlyna, þaliai mëlyna/ mëlynai þaliaMaksikse akvamarinas Mëlyna, melsvaÞalias berilas Þalia, melsvai þalia, þalsva, gelsvai þaliaHeliodoras Þalsvai geltonaAuksinis berilas Geltona, oranþiškai geltona, gelsvai oranþinë, gelsvai rudaMorganitas Rausvai oranþinë, oranþiškai raudona, raudona,arba Vorobjevitas purpurinë raudonaBiksbitas Raudona, purpurinë raudonaGošenitas BespalvëRosteritas Bespalvë* – nauja atmaina, autoriaus papildymai.

1 lentelë. Berilo atmainos bei jø spalvos

kviestiniai mokslininkai. Be to, moksliniøtyrimø rezultatus recenzavo keturi recen-zentai. Tai labai aukðto lygio mokslinë kon-ferencija ir gemologijos simpoziumas.

Konferencijoje ir simpoziume dalyva-vo daugiau nei aðtuoni ðimtai mokslinin-kø, atvyko apie du tûkstanèius gemolo-gijos srities specialistø ið ávairiø pasau-lio ðaliø. Praneðimø skaièius buvo limi-tuotas: þodiniø – apie ðeðiasdeðimt, ostendiniø – apie devyniasdeðimt. Nors irnedaug praneðimø, taèiau jie pristatytiið keturiasdeðimt dviejø valstybiø. Dide-lë garbë teko ir man atstovauti Lietuvai,Vilniaus universitetui. Pirmà kartà istori-joje specialistas ið Lietuvos ákëlë kojà álabai aukðto lygio gemologijos kryptieskonferencijà ir simpoziumà.

30-oji tarptautinë gemologijoskonferencija 2007 m. MaskvojeÁ konferencijà buvau pakviestas skai-

tyti þodinio pranešimo. Praneðimas átrauk-tas á 60 praneðimø sàraðà kaip ypaè svar-bus ir naujas. Dalis praneðimø buvo pa-teikti plakatais. Konferencijoje pristatytas

vamarinas ir auksinis berilas, heliodoras.Šios atmainos daþniausiai neatskiriamosdël panaðiø atspalviø. Pritaikius ðiuos ty-

vos á melsvà. Paaiškintas šio spalvos keiti-mosi nuoseklumas. Remiantis „Giotësspalvø ratu“ sukurtas „Berilo spalvø ratas“,kuris padeda iðspræsti neaiðkumus, kuriaiatmainai priskirti tiriamà berilà. Atrasta uni-kali kaitintø akvamarinø savybë – „spal-vos atmintis“ ir surastas metodas paveik-tiesiems akvamarinams nustatyti.

IV gemologiniø tyrimø konferencijair Tarptautinis gemologijos

simpoziumas 2006 m. San Diege,Kalifornijoje

Moksliniai atradimai ir naujovës Lietu-voje sudomino pasaulio mokslininkus. Pri-statyti šiø darbø buvau pakviestas á gemo-logijos krypties konferencijà ir simpoziu-mà, kuriuos surengë Amerikos gemologi-jos institutas (GIA). Šis renginys vyksta kasseptyneri metai. Á já patekti galima tik turintnaujø tyrimø ir atradimø. Todël ðioje kon-ferencijoje darbus pristatë daugiausia tik

rimø metodus minëtosios atmainos leng-vai identifikuojamos.

Konferencijoje pirmà kartà dalyvavaukaip atstovas iš Vilniaus universiteto. Suplakatu dalyvavo ir Lietuvos prabavimorûmø atstovai. Be þodinio pranešimo, bu-vo pateiktas ir mano plakatas. Konferen-cijoje dalyvavo gemologai iš dvideðimt ðe-ðiø pasaulio valstybiø. Tarptautinë gemo-logijos konferencija vyksta kas dveji me-tai vis kitose pasaulio šalyse. Ateinantikonferencija bus rengiama Tanzanijoje.

Kas yra gemologija?Gemologija (lot. gemma – brangak-

menis + gr. logos – mokslas) – mokslasapie brangiuosius ir juvelyrinius akmenis.Jis apima brangiøjø ir juvelyriniø akme-nø ávairiø savybiø tyrinëjimà, apdorojimà,evoliucijà, madas, nustato jø vertæ ir ki-tus aspektus. Ðiuolaikinë gemologija – taisudëtinis kompleksas, siejamas su geo-loginëmis, mineraloginëmis-petrologinë-mis, fizikinëmis-cheminëmis, technologi-nëmis, socialinëmis-teisinëmis, kultûrinë-mis-istorinëmis, ekonominëmis ir kitomismokslinëmis-praktinëmis sritimis.

Gemologija kaip nauja mokslinë-prak-tinë sritis minima jau XIX a. pabaigoje. Pir-moji gemologijos asociacija ákurta 1908 m.Didþiojoje Britanijoje, draugija – 1934 m.JAV. Lietuvoje gemologø draugija ákurta

pranešimas apiesiûlomus beriloatmainø identifi-kavimo metodus,jø kompleksà, ku-riais vadovaujan-tis buvo išskirtosberilo atmainos:chromakvamari-nas, smaragdas,þalias berilas, ak-

1 pav. Smaragdas

2 pav. Heliodoras


aktualijosje 1994 m. prie VU Geologijos ir mineralo-

gijos katedros. Jos iniciatoriai ir steigëjai– dr. A.Kleišmantas, prof. dr. P.Musteikis,G.Kleišmantas, A.Kartavièius. Tai pirmojigemologijos draugija ið visø sovietiniamreþimui priklausiusiø valstybiø.

Berilo mineralo spalvos ir naujaatmaina – chromakvamarinasGrynas berilas yra bespalvis, taèiau

daþniausiai gamtoje randamas ávairiø spal-vø (1 lentelë). Jos priklauso nuo beriluoseesanèiø priemaiðiniø cheminiø elementø.

Chromas ir vanadis nulemia þalià sma-ragdo spalvà (1 pav.), kitø berilo atmainøspalva priklauso nuo geleþies ir manganopriemaiðø. Gelsvø spalvø berilai yra helio-

Maskvoje, jis buvopripaþintas kaip nauja atmaina. Dabar rei-kia tik laiko, kad ši nauja atmaina patektøant prekystaliø nauju pavadinimu ir dides-ne kaina nei lig šiol.

Unikalus atradimas – „spalvosatmintis“

Atlikus geltonø berilø spektroskopinius,spalvø reikðmiø perkëlimo diagramose(kolorimetrinius) ir kaitinimo tyrimus, bu-vo nustatytas neáprastas reiðkinys.

Pakaitinti geltonos spalvos berilai(auksinis berilas ir heliodoras) tampamelsvos spalvos akvamarinais. Taèiau, at-likus kaitintiems melsviems akvamari-nams praleidimo spektrus, buvo nusta-tyta, kad apskaièiuotos x, y koordinaèiøreikðmës liko geltono atspalvio grafiko pu-sëje ir spalvø bangø ilgiai liko tokie patyskaip gelsvø atspalviø. Nors mineralas ma-tomas melsvos spalvos, taèiau prietaisaifiksuoja gelsvà spalvà, kokia buvo prieðkaitinimà. Tai bûtø galima vadinti spalvosatmintimi. Kaitintas berilas turi „spalvosatmintá“, nes iðliko kristale prieð paveiki-mà buvusios spalvos centrai, o þmogausregëjimas nesugeba fiksuoti buvusiogelsvai rudo ar geltono atspalvio atmin-ties spektro. Šiuo spalvø tyrimo metodugalima nustatyti, ar berilas yra kaitintas.Lig šiol në vienam pasaulio institutui ne-pasisekë sukurti metodikos, kuria remian-tis galima nustatyti, ar melsvos spalvosberilas yra natûralios spalvos, ar dirbtinaipakeistas. Natûralios spalvos mineralaiyra daug vertingesni nei paveiktieji. Ðisatradimas suteikë galimybæ sukurti me-todikà tokiems mineralams identifikuoti.

Berilo ir jo atmainø pavadinimø kilmë:

Berilas – ið graikø kalbos beryllos –þalias mineralas. Smaragdas – ið grai-kø kalbos smaragdos – þalias akmuo.Chromakvamarinas – nuo cheminio ele-mento chromo ir melsvo akvamarino at-spalvio. Ðá pavadinimà pateikë autorius.Akvamarinas – ið lotynø kalbos aqua ma-rine – jûros vanduo. Heliodoras – ið grai-kø kalbos helios – saulë ir doron – dova-na. Morganitas – pavadintas amerikieèiøbrangakmeniø kolekcininko, bankininkoJ.P.Morgano garbei. Vorobjevitas – pava-dintas rusø mineralogo V.Vorobjovo gar-bei. Gošenitas – nuo radimvietës Goshen,Masaèiûsetsas, JAV.

doras (2 pav.) ir auksi-nis berilas (3 pav.),rausvø, oranþiniø –biksbitas (4 pav.), mor-ganitas. Dalis gemolo-gø berilus, neturinèiuschromo, tik vanadá, pri-skiria vanadþio beriloatmainai.

4 pav. Biksbitas

Melsvos spalvos berilas, turintis chro-mo, mano pavadintas chromakvamarinu(5 pav.). Šiame berile chromo kiekis yramaþesnis nei geleþies. Já bûtø galima pa-vadinti melsvos spalvos smaragdu. Ta-èiau smaragdas bûna tik þalios spalvos.Melsvos spalvos bûnatik akvamarinas (6pav.). Dël chemi-nio elemento

5 pav. Naujaberilo atmaina –

chromakvamarinas

chromo jis priklausytø sma-ragdams, o dël spalvos – ak-vamarinams ar geleþingiemsþaliems berilams (7 pav.). Todëlðis unikalus mineralas buvo ligðiol neteisingai vadinamas. O ir par-duodamas klaidingai. Dël melsvos

spalvos á ko-mercijà papuldavokaip akvamarinai arþali berilai. Smarag-dai yra daug vertin-gesni nei akvamari-nai ar dar maþiauvertingi þali berilai.

Tobulindamasþinias Indijoje, su-sidomëjau mels-vais mineralais,

esanèiais smaragdø þaliavoje ið Zambi-jos radimvietës Kafubu kasyklos. Šiø mi-neralø ásigijau ið Indijos verslininkø kaipakvamarinus. Taèiau, nustaèius jø chemi-næ sudëtá, paaiðkëjo, kad tai nauja beriloatmaina, kurià pavadinau chromakvama-rinu. Vëliau, tirdamas melsvus berilus išAustralijos Poona kasyklos, taip pat išsky-riau šià naujà atmainà. Lankydamasisávairiø šaliø brangiøjø mineralø muziejuo-se ir ekspedicijose po brangakmeniø ka-syklas, nustaèiau, kad chromakvamarinøyra ir kitose smaragdø radimvietëse – taiNigerijos Jos telkiniuose, Brazilijos, seno-siose Uralo kasyklose. Kaip minëjauaukðèiau, ðie mineralai ne visuomet iden-tifikuojami kaip neáprasti smaragdai, okaip akvamarinai ar þali berilai.

Apie ðiuos neáprastus melsvai þaliosspalvos smaragdus ið Zambijos (Miku –Kafubu) telkiniø straipsnyje mini KarlasSchmetzeris (Heidelbergo universitetas,Vokietija) ir Hermanas Bankas (Idar-Oberstein, Vokietija). Sintetinant smarag-dus Rusijoje netikëtai susintetinti ir mels-vos spalvos smaragdai, kurie mokslinin-kams sukëlë aibæ klausimø. Taèiau á at-

skirà atmainà tiek natûralûs, tiek sinteti-niai šie mineralai nebuvo išskirti.

Šá neáprastà melsvos spalvos berilomineralà mums pristaèius kaip atskirà at-mainà – chromakvamarinà IV tarptautinë-je gemologiniø tyrimø konferencijoje ir ge-

6 pav. Akvamarinas

7 pav. Þaliasberilas

molog i jossimpoziumeSan Diege, ir

30-ojoje tarp-tautinëje gemolo-

gø konferencijoje

3 pav. Auksinis berilas


jûrinio paveldoPajûrio Ðarantos (De La Charente-Ma-

ritime) regionas yra Puatu-Šarantos (Po-itou-Charente) departamente. Tai pietva-karinis Prancûzijos regionas, ið vakarø ri-bojamas Atlanto vandenyno Biskajos álan-kos; rytinëje lyguminëje dalyje visa pa-krante plyti potvyniø-atoslûgiø juosta, at-siveria Šarantos ir Þirondos (Gironde)upiø deltos, aplinkinës druskingos pelkës

Pajûrio Ðaranta –

Egidijus BACEVIÈIUS

Prancûzijos

perlas

Keliamasistinklas kareletë –

Šarantos þvejøsimbolis

La Roðelio uosto gynybiniai átvirtinimaiPajûrio Ðarantos þemëlapis

ir derlingos pievos. Visa regiono gamta irþmoniø kultûros apraiðkos paþenklintivandenyno alsavimu. Iðlikæ ðio regionoistoriniai statiniai, folkloras ir tradicijos by-loja apie per amþius tarp gamtos ir þmo-gaus susiklosèiusá darnø sambûvá. Ste-bina vietiniø þmoniø ypatinga atida jûri-niam paveldui. Ið maþumës skiepijamos

gamtosaugos ir paminklosaugos idëjosatitinkamai formuoja prancûzø savimonæ,kelia nacionaliná orumà, pasididþiavimàiðsaugota ir puoselëjama, visam pasau-liui atvira vandens kultûra. Autorius noripasidalyti savo pastebëjimais apie Pran-cûzijos Pajûrio Šarantos regiono jûriná pa-veldà – La Patrimointe Maritime, kurio sau-gojimo tradicijos ir pasiekti rezultatai galibûti siektinas pavyzdys Lietuvos pajûriopaminklosaugai. Galbût ðis raðinys buspaskata ir lietuvaièiams atrasti ðá regionàir, uþuot traukus á Paryþiø ir kitus didmies-èius, atskleisti naujus „gerai þinomosPrancûzijos“ kultûros bruoþus.

Viltá teigiantys vietovardþiaiPirma paþintis su ðiuo Prancûzijos At-

lanto vandenyno pakrantës regionu pra-sidës besklaidant þemëlapius. Neabejo-ju, iðkart pastebësite, kad atokûs, pavo-jingi gamtiniai kyðuliai jûroje, salos ir iðki-lios uolos bei baþnyèios turi ðventøjøapaðtalø vardus ir mena daugelá istorijosvingiø. Ðv. Petras, ðv. Mykolas, ðv. Jokû-bas ir kaimyninës Britanijos patronas ðv.Jurgis buvo keliauninkø, kariø ir prekybi-ninkø, taip pat þvejø globëjai. Ir tai ne-sunku suprasti, þinant, kiek nuo vandens

stichijos ir þmogaus valios bei iðmonëspriklausë kraðto gerovë. Ðie globëjai bu-vo labai populiarûs krikðèioniø bendruo-menëse, ir jø vardø ir atvaizdø rasime dau-gelyje ðio Europos regiono viduramþiøvaizduojamosios dailës kûriniø.

Nuostabiosios kareletësVaþiuodami išilgai Šarantos ir Þiron-

dos upiø krantø, taip pat Atlanto vande-nyno pakrantëje pastebësite iðraiðkingusant keturiø pastoliø stovinèius namelius.Statinius su krantu jungia penkiø–penkiolikos metrø ilgio tilteliai. Nuo na-meliø styro po strypà su nuleistais 2 mskersmens keturkampiais ar apvaliais tin-klais – kareletëmis (carrelets). Panaðiø ak-tyvios þvejybos árenginiø esama ir kitoseEuropos ðalyse. Tokiais keliamaisiais tin-klais ið valteliø buvo þvejojama Ðiaurësjûroje ties Vokietija, jø teko matyti Stok-holmo apylinkëse eþere gaudant sykus.Kilnojamà tinklà-keselá arba apskrità du-buriná tinklà su tokiu paèiu veikimo me-chanizmu naudojo Rusnës þvejai Atma-toje. Jais gaudytos didstintës prieðnerð-tiniø santalkø Nemuno þemupyje metu.Taèiau priestatai ir tilteliai, kaip þvejybosárenginio priedai, – tai vien prancûziðkasdarinys. Kareletëmis gaudytos su potvy-nio banga atplaukianèios þuvys, ungu-riø lervos, plekðniaþuvës. Ðie maþosiosmedinës architektûros statiniai labai nu-kentëjo per 1999 m. gruodþio 25–27 d.uraganà. Ðiandien beveik visi nameliu-kai suremontuoti ir kruopðèiai priþiûrimi.Juos daþnai galima iðvysti pakelëse aratvirukuose besileidþianèios saulës fo-ne. Jie tapo vienu ið Ðarantos regionoþvejiðkø tradicijø simboliu. Nameliukuo-se galima apsistoti vienam ar dviese, jeine þvejoti (þvejyba kareletëmis riboja-ma), tai iðgerti tauræ kità vietinio Bordo


Valgomøjø moliuskø augimvietës Maþasis Versalis vandenyje, arbaKordueno ðvyturys per atoslûgá

Boyardo fortifikacinë sala, saugojusiLa Rošelio uostà

vyno, suvalgyti Rošforo sûrio ir pasigro-þëti vakarëjanèia gamta.

Druskos gavyba ir austriø fermosAtskirà jûrinio paveldo árenginiø grupæ

sudaro upiø potvynio ir atoslûgio ruoþeesantys druskos sodrintuvai ir moliuskø fer-mos. Anksèiau èia buvo kasami kanalai –sodrintuvai druskai išgauti. Juose uþsilai-kantis potvyniø vanduo bûdavo iðgarina-mas, o kraðtuose nusëdusi druska suren-kama mediniais semtuvais. Ðiuos neáman-trios formos archajiðkus árenginius galimapamatyti regiono jûros paveldo muziejuo-se, turizmo centruose. Viduramþiais van-denyno mineralø prisodrinta druska buvonepakeièiamas priedas konservuojant þu-vis bei ruoðiant maistà. Druskos gavyba irprekyba ankstesniais laikais buvo labaisvarbi kraðto ekonominio gyvenimo dalis.Ðarantos regionas valdant Liudvikui XIVbuvo pagrindinë valgomosios druskos tie-këja Prancûzijoje. Nuo XVIII a. nebenau-dojami druskos sodrintuvai pritaikyti val-gomiesiems jûriniams moliuskams laiky-ti, juose pradëti steigti apygëlio vandensbaseinai – „Claires“. Dar vëliau èia steig-tos specialios fermos dvigeldþiams molius-kams – atlantinëms austrëms auginti. Joslaikomos ant specialiø pastoliø plokðèiuo-se vieliniuose maiðuose. Potvyniø ir ato-slûgiø vandenys gyvûnus aprûpina van-denyje esanèiomis maistinëmis dalelëmis,sudaro sàlygas jiems augti ir daugintis.Moliuskø auginimas ir valgymo kultûraPrancûzijoje yra atskira kultûros paveldodalis. Nepaisant dideliø pastangø tobulin-ti austriø prieþiûrà, taikyti naujausius pa-siekimus, austriø auginimo tradicijoms gre-sia iðnykimas. Specialistø vertinimu, màþ-ta jaunuomenës susidomëjimas šia daugrankø darbo reikalaujanèia veikla.

Fortifikacijos árenginiaiPrancûzijos pajûrio istorija neatskiria-

ma nuo jûros mûðiø. Rekomenduojama

prieð vykstant á Pajûrio Ðarantos regionàðá tà apie jà pasiskaityti. Tuomet kitaip su-prasime aplinkà, vaizdingiau paþinsimebendràjà Europos istorijà. Prancûzijos prie-krantës regionuose XII–XVII a. buvo gina-masi nuo „amþinø“ prieðø anglø ir olan-dø, vyko mûðiai su protestantais. Kardi-nolo Riðeljë (Richelieu) laikais èia buvu-sios paskutinës hugenotø tvirtovës. Dau-gelá istorijos ávykiø mena Atlanto pakran-tëje ásikûræ miestai-bastionai, sudarantysiðtisas gynybiniø átvirtinimø sistemas.

Gynybiniai ir navigacijos árenginiai èiagerai iðsilaikæ, jie pastatyti strategiðkai svar-biose vietose. Statant naudoti naujausi tolaiko inþinerijos ir karo meno laimëjimai,kad nei vandeniu, nei per atoslûgius prie-ðai jø neáveiktø. Biskajos álankos pakran-tëje prieð pagrindines Rošforo áplaukasŠarantos deltos salose pastatyti áspûdingigynybiniai kompleksai – fortas Èapus (FortChapus, ák. 1691 m.) ir Bruaþas. Pagal eks-centriðkojo kardinolo Riðeljë ásakymà1630–1687 m. gyvenvietë perstatyta á bas-tionà. Fortas plyti potvyniø ir atoslûgiø zo-noje, jis yra 400 m skersmens kvadratinia-me sklype, ið visø pusiø saugomas 7 þval-gybos bokðtø. Smalsiam keliautojui pri-minsime, kad ðiame miestelyje yra gimæsKvebeko ákûrëjas Šamplenas (Champlai-ne). Miestelio romaninio tipo baþnyèiojeyra nuolatinë ekspozicija apie Kvebekoákûrimà; prancûziðkojo Kanados regionogyventojai kaip padëkà regiono ákûrëjamsjoje pastatë vitraþà. Nenuostabu, kad vi-sur pabrëþiami ðiø ðaliø giminystës ryðiaiir greta prancûzø vëliavos visur plazda rau-donas Kanados cukrinio klevo lapas.

Norint apsaugoti Prancûzijos laivus tieslaivø áplauka á La Roðelá (La Rochell), Na-poleono Bonaparto ásaku 1804–1857 m.toli nuo kranto prie Ile d’Olerono smaiga-lio pastatytas áspûdingas fortas. Tai pasau-linëje architektûroje analogø neturintis bas-tionas vandenyje. Fortas yra 68 m ilgio,31–40 m aukðèio. Jame iki 1871 metø gy-veno iki 260 kariø, buvo 7 patrankos. Po

1871 m. karo padarytas kalëjimas su na-tûralia gamtine apsauga. Nuo 1979 m. for-te ákurtas televizijos retransliacijos centras.Uþ nedidelá mokestá galima iki jo nuplauk-ti specializuotais kateriukais ir pasigroþëtiið arti. Daugelis Prancûzijos pajûrio istori-niø ansambliø yra tapæ pasaulio kultûrospaveldo dalimi, juos galima aplankyti.

Atskirai reikia paminëti navigaciniusárenginius – ðvyturius. Tai savotiðki stati-niai, regiono saloms ir pakrantëms sutei-kiantys savità kolorità. Kai kurie yra tikriþmogaus sukurti ðedevrai nuolat ðvokð-èianèios stichijos paribyje. La Rošeliomieste yra Šeino (de la Chaîne), šv. My-kolo (Saint Michel) ir Lenterno (Lanterne,ák. 1373/ 1476 m.) uosto vartø ðvyturiai.Maþuoju Versaliu vandenyje, Karaliø švy-turiu arba seniausiu Europos ðvyturiu va-dinamas grakðtusis Kordueno ðvyturys(Phare de Corduan). Jis yra per 2 jûrmy-les nuo kranto Þirondos upës deltoje. Jocokolio aukðtis 68 m, skersmuo 8 m, pos-tamentas – 41 m. skersmens. Švyturyjeyra penki aukðtai, pagal paskirtá vadina-mi fortu, baþnyèia, karaliaus menë, sve-tainë ir þibintas. Iki þibinto veda 311 laip-teliø. Ðis fortifikacinis-navigacinis statinyspradëtas statyti Juodojo princo laikais,1362–1371 m., perstatytas Henriko II val-dymo laikotarpiu 1581 metais. Galutinæformà statinys ágavo po 1788–1789 m. re-konstrukcijos, valdant Liudvikui XVI. Švy-turio þibintui XIX–XX a. I pusëje naudotosskystos dujos, nuo 1950 m. – elektra. Ðvy-turyje nuolat gyvena sargai. Geru oru uþ60 eurø turistai á já plukdomi specializuo-tais laiveliais. Apsilankymas Korduenoðvyturyje per potvyná ir atoslûgá ávairiu pa-ros ar metø laiku tampa ásimintiniausiu ávy-kiu keliautojo gyvenime.

Þymiosios fregatos atgimimasJûrinio paveldo puoselëjimo dvasia

ypaè juntama La Rošelio ir maþesniuoseuosteliuose. Juose gausu jachtø, tradici-


niø vienastiebiø dviburiø þvejybiniø lai-veliø. Nuo 1997 m. balandþio mëne-sio pradëtas ambicingas Prancûzijosprojektas „Hermiono atgimimas“.Þymioji fregata istorijoje išliko kaip lai-vas, kuriuo markizas Lafaetas (La Fa-yette), jis ir Mari Þofrua Lajë, 1780 m.kovo 23 d. po 38 valandø trukusios ke-lionës á Bostonà atplukdë iš karaliausgeràjà þinià. Slaptasis dekretas, Va-ðingtonui ir jo ðalininkams bylojæs Liud-viko XVI piniginæ ir karinæ paramà, gre-ta kitø aplinkybiø nulëmë tolesnæ Ame-rikos Nepriklausomybës karo eigà.

2008 m. ketinama paþymëti 230-àsias „Hermiono“ pastatymo metinesir pradëti ruoðtis Amerikos Nepriklau-somybës kovø jubiliejui. Jubiliejiniaismetais atkurtasis „Hermionas“ plauksá Bostonà ir pakartos istoriná markizoLafaeto þygá. Visus atkuriamuosius dar-bus planuoja ir priþiûri 1990 m. ákurta“l’Association Hermione- La Fayette”.

„Hermionas“ atstatomas pagal se-nàsias tradicijas, pritaikius kai kuriassaugumà padidinanèias paðalieèioakiai beveik nepastebimas technikosnaujoves. Statyba vyksta senojoje, dar1666 m. ákurtoje karaliðkoje Rošforo lai-vø statykloje (Corderie de Rochfort). Bû-tent joje 1778 m. ir gimë fregatos pirm-takas. Anksèiau vidutinio dydþio trans-portiniø laivø galeonø statyba trukdavoper 6 mënesius, o ðiais laikais ðio 44,20m ilgio ir 11 m skersmens bei tokio pataukðèio 1500 m2 talpos laivo statybaiprireiks net 8 metø. Dël to, kad stokoja-ma reikiamo dydþio ir formos àþuolø.Ðimtameèiai àþuolai – didelë praban-ga ðiø laikø gamtosaugos idëjas puo-selëjanèiai Europai. Àþuolo medienaplukdoma ið Kanados ir èia pat ruoðia-ma. Manoma, kad „Hermiono“ rekonst-rukcija kainuos per 15 milijonø eurø. Ðisambicingas nacionalinës reikðmës sta-tinys remiamas ið lankytojø bei rëmëjølëðø, taip pat Prancûzijos ir Europos Sà-jungos kultûros fondø. Statykla tapomuziejumi po atviru dangumi. Joje permetus apsilanko nuo 123 iki 270 tûks-tanèiø lankytojø, spausdinama gausi re-klaminë ir aiðkinamoji iliustracinë me-dþiaga. Dirba per 50 ávairiø specialybiøþmoniø. Kalviai èia pat kala seno pa-vyzdþio kniedes ir vinis, senu bûdu ve-jamos virvës, daromi kiti padargai. No-rima, kad laivas, pakartojæs þygá, pa-puoštø ir statyklos krantinæ, ir bûtø nau-dingas turizmui. Tai bus dar vienas ðiødienø paminklosaugininkø laimëjimasir naujos kartos edukacinis renginys,papildysiantis Pajûrio Ðarantos gyvo-sios pajûrio istorijos paveldà, ir dar vie-nas turistø traukos centras.

(Bus daugiau)

Dabar Lietuvoje daug kalbama apieþiniø visuomenæ (pasaulyje orientuoja-masi á „knowledge society“, t.y. þinan-èià, iðmananèià visuomenæ), pasaulis jauskatina ugdyti inovatyvumà, gebëjimuspanaudoti turimas þinias, pripaþástamamokslo átaka ðioms visuomenës savy-bëms. Taèiau Lietuvoje, kai sakoma„mokslas“, daug kas tiesiogiai suvokia,kad tai susieta su mokymusi. Paþvelkiteá skelbimus: ten, kur skelbiama „moks-las“, randami skelbimai „kur mokytis“.Ne vienas moksleivis ar pirmøjø kursøstudentas, norëdamas spræsti studijøreikalus, kreipiasi á mokslo reikalø pro-rektoriø. Ši situacija gal ir nestebina, nespasaulyje labai domimasi, kokià átakàmokslo rezultatai turi gyvenimo kokybei,o Lietuvoje ávairiapusiðkai aptarinëjamisocialiniai reiðkiniai, orientuojantis á jøneigiamas puses, ir pamirštama, kadvalstybë klestës tik tada, kai sugebës sa-vo sukurtais gaminiais konkuruoti pasau-lyje. Su ðiomis problemomis ankstes-niais laikais susidûrë ir kitos ðalys. Jossugebëjo tà uþdaviná iðspræsti, nors ga-lima pastebëti, kad kuo paþangesnëvalstybë, tuo daugiau dëmesio skiriamokslo þiniø „palydai“ á plaèiàjà visuo-menæ – mokslo populiarinimui. Todël ky-la natûralus noras visuomenei atskleisti,kas jose buvo daroma, kad mokslu be-sidominti visuomenës dalis galëtø pama-tyti, kà duoda mokslo þinios, o tiems, ku-riuos traukia netikëtumai, sukuriami spe-cialûs efektai, þavintys savo rezultatais,bei sukuriamos sàlygos ne tik pamatyti,bet ir ásitikinti, kaip viskas veikia.

Pats ryškiausias tokiø pastangø pa-vyzdys – mokslo muziejai daugelyje ða-liø. Pirmasis mokslo muziejus (Museo deCiencias Naturales) ákurtas Ispanijoje jau1752 metais. Tokiø muziejø poreikis aki-vaizdþiai iðryðkëjo XIX a., o juose bûda-vo demonstruojami gamtos radiniai,mokslo atradimai bei istorijos faktai ir

Mokslo mLietuvos MAnarys koresp.

Juozas VidmantisVAITKUS

Gyvename pakankamai atvirame pasaulyje, informacijos gaunamevisokiais kanalais, taèiau daþnai mëgaujamës ðiuolaikiniais þo-dþiais neásigilindami á jø prasmæ. Gal net tikime, kad jei mes kànors pavadinsime naujoviðkai, tai tam procesui ar daiktui tekselgtis taip, kad jis pateisintø jam suteiktà pravardæ. Taèiau taitinka ne visiems, nes daþnam kyla noras paèiam ásitikinti, kaip

veikia vienas ar kitas mechanizmas, kokie reiðkiniai aptinkami mussupanèiame pasaulyje. Dabartiniame interneto ir skaitmeniniø

technologijø pasaulyje kartais gana sunku atskirti, kur tikrovë irkur multiplikacija, todël reikalinga vieta, kur galima bûtø ávairius

gamtos reiðkinius „paèiupinëti“ ir pamatyti, kaip veikia ávairûstechnikos prietaisai ar árengimai.

technikos kûriniai. Naujà bangà mokslomuziejuose sukëlë XX a. pradþioje Miun-cheno mokslo muziejuje sukurti interak-tyvûs eksponatai.

Kiekvienas mokslo muziejus yra uni-kalus ir pritaikomas skirtingiems tikslamssiekti. Patrauklûs maþø miesteliø moks-lo muziejai (pvz., Linèiopinge, Ðvedija),kuriuose konkreèiais pavyzdþiais paro-doma, kaip vyko ávairiø technikos gami-niø evoliucija, pateikiant ir atitinkamo lai-kotarpio atsiliepimus apie sukurtas nau-joves, taip pat sukurtos sàlygos rengtidailës ar muzikos pamokas, kuriose ga-lima ne tik pademonstruoti spalviniusar garsinius efektus, bet ir sudaryti pla-èias eksperimentines galimybes studen-tams. Beþaisdami moksleiviai „atranda“daugybæ efektø, kurie vëliau jiems pa-aiškinami fizikos pamokose. Kalbantis susavivaldos atstovais buvo ádomu iðgirs-ti, kad tokie muziejai yra ypaè tinkamiarchitektûros paminklams išsaugoti irjiems panaudoti viešiesiems tikslams.

Kiti muziejai atskleidþia ne tik techni-kos ir gamtos paþinimo istorijà, bet ir de-monstruoja, kur ir kaip pasireiðkia ávairiosþinios, kuriomis valdome aplinkà. Pade-monstruojama, kaip sukuriama iliuzija,


o muziejuskartais naudojama erdvës pojûèiui valdyti.Sukuriama galimybë ásigilinti á þmogausorganizmà ir suvokti, kaip kas funkcionuo-

ja ir kaip neprotingi ar neatsakingi veiks-mai já gali sugadinti. Ypatingà reikðmæmuziejuje turi modernios informacinëstechnologijos, kurios sukuria galimybæpirmajame etape eksperimentiškai pajustinagrinëjamà efektà, o po to, jau pasinau-dojant sukauptomis duomenø bazëmis,multiplikacijomis, gilinti þinias.

Tai aprëpia ne tik techniškuosiusmokslus. Ypatingos galimybës atsiveriabesidomintiems etnografija, tautø kraus-tymusi, kiekvieno etnoso ypatumais. Te-ko ásigilinti á þemëlapá, kuriame buvo pa-rodytas ugrofinø paplitimas pasaulyje.Kiekviena þemëlapio vieta buvo interak-tyvi, leidþianti susirasti tos vietovës isto-rijà, ryðius su kitomis gentimis, fonetiniusir etnografinius tautelës ypatumus.

Londono Pietinio Kensigtono muzie-jaus pastatas áspûdingas, ypaè jei at-kreipsime dëmesá á datà, kada jis buvoárengtas. Jei paþvelgtume á ðiandiená Im-perial College mokslo muziejø (taip patLondone), tai pamatytume tokio lygiopastatø kompleksà.

Galima pripaþinti: tai, kas parodyta,graþu ir labai naudinga tos vietovësmoksleiviams, visuomenei ir turistams iðviso pasaulio. Norisi paklausti, ar mesnorime sukurti kà nors panaðaus? Visdaþniau kalbame, kad jau pigios darbojëgos nebeturime, ji iðlëkë á Ispanijà, An-glijà, Airijà ir kitur. Dabar reikia didelæ pri-dëtinæ vertæ kurianèios visuomenës. Otam reikalingas efektingas ðvietëjiðkasdarbas, skatinantis augti kûrybiniø galiøturinèià visuomenæ.

Norisi dar kartà pripaþinti, kad Lietu-va turtëja. Ne taip greitai, kaip norëjome,su gausiomis deformacijomis, kurias de-

klaravome norá panaikinti, bet, kad ir kaipten bûtø, turime ðiokiø tokiø rezervø reng-tis ateities iððûkiams. Tuos rezervus su-gebame ir sëkmingai panaudoti, tik kar-tais pritrûksta þiniø ar paprasèiausio pa-dorumo vertinant valstybës þingsnius.Manyèiau, kad dël istorijos þiniø trûkumoar savigarbos neturëjimo pasigirsta piktøpastabø dël Valdovø rûmø atstatymo. Jeijau caro nurodymu rûmai buvo nugriautiir plytos iðveþtos ið Lietuvos, tai akivaiz-du, kad buvo norëta sunaikinti tautos at-minimà apie ðlovingà valstybës praeitá. At-statydami rûmus gràþiname pasididþia-vimà savo praeitimi, kà skatina ir mûsøvalstybës himno þodþiai. Faðistø sugriau-to Varðuvos senamiesèio atstatymas taippat daugiau susietas su tautos išdidumu,o ne ekonominiais interesais.

Praeities atkûrimas, senamiesèiø re-novacija sunaudoja daug valstybës, t.y.mokesèiø mokëtojø, lëðø, taèiau, siekiantgeresnës valstybës ateities, galima bûtørasti lëðø ir Nacionaliniam mokslo muzie-jui. Tuo susirûpinti reikia jau dabar, nesatsiveria gera proga ðià idëjà realizuoti.

Jau gana plaèiai svarstoma Vilniausmokslo ir technologijø slënio idëja, nu-matanti koncentruoti mokslà, studijas irverslà ir ypaè remti aukðtøjø technologi-jø ir tarpdisciplininiø iniciatyvø prover-þius. O tam reikia sukurti reikiamo lygiotechnologinæ bazæ, kurios neuþteks, jeinebus kûrybiðkos, inovatyvios ir glau-dþiai bendraujanèios akademinës ben-druomenës. Todël ir numatoma Vilniausir Vilniaus Gedimino technikos universi-tetø fakultetus suartinti Saulëtekio alëjosapylinkëse. (Man labiau patiktø gràþintiðiai vietovei jos istoriná vardà „Rojaus slë-nis“, kuris buvo nepriimtinas sovietme-èio veikëjams, o Rojaus slënio gatvë vir-to Þirgo gatve.) Jei atsiras toks Lietuvosinovatyvià ateitá laiduojantis Slënis (tai jisdarys kartu su kitais Lietuvos akademi-niais ir paþangaus verslo klasteriais-slë-niais), tai jo (jø) sëkmingai ateièiai reikiatinkamai parengtà jaunimà ir ugdyti su-pratingà, tikinèià mokslo svarba Lietuvosateièiai visuomenæ.

Tokios strateginës nuostatos ir pradëtiveiksmai puikiausiai derinasi su Naciona-linio mokslo muziejaus galimu projektu.Jei Gamtos mokslø ir Medicinos fakulte-tai persikeltø á jiems tinkamai árengtus rû-mus Saulëtekyje ir Santariðkëse, atsilais-vinæs pastatas bûtø ideali ir ar tik ne vie-nintelë vieta Lietuvoje, kurioje galima bû-tø ákurti Nacionaliná mokslo muziejø.

Pirmiausia, toje vietoje jau yra muzie-jai, kol kas visuomenei sunkiai pasiekia-mi, taèiau turintys puikias geologijos, bo-tanikos, zoologijos, anatomijos ir kitokiaskolekcijas. Toje teritorijoje reikðmingomisprogomis visuomenei atidaryta Vilniausuniversiteto Astronomijos observatorija.Antra, á ði kompleksà puikiai ásijungia Vil-niaus universiteto Botanikos sodo dalis,esanti Vingio parke, kur galëtø koncen-truotis gyvosios biologinës ekspozicijos.Treèia, ðlaitas nuo šio universiteto Gam-tos fakulteto iki dabartinio universiteto Vi-variumo pastato bûtø puiki vieta árengtidabar atmestinai Vievyje saugomas ge-ologines kerno kolekcijas.

Ši iniciatyva apimtø beveik visà Èiur-lionio gatvæ, kuri virstø nauja, originaliair patrauklia Vilniaus miesto zona. Atsi-rastø galimybiø rengti ávairiausias pre-zentacijas Vingio parko estradoje (pa-vyzdþiui, demonstruojant šviesos ir gar-so efektus), taip pat mokykloms, norin-èioms átraukti moksleivius á kûrybinæ veik-là, rengti pamokas muziejaus salëse, ovisuomenei, sveèiams, turistams Lietu-va pradëtø atrodyti valstybe, besirûpi-nanèia savo ateitimi, kuri bûtø siejamasu mokslo þiniomis. Be to, tai bûtø ir ke-lias kurti tarpusavyje bendradarbiaujan-èius mokslo muziejus regionuose (kadir Švedijos pavyzdþiu).

Viena ko bijau, kad ðios idëjos, kuria-mos jau keletà metø, pavieðinimas nesu-keltø Vilniaus valdþios prieðingos reakci-jos: skubos tvarka numatyti kitokià ðioszonos strateginæ paskirtá (pavyzdþiui, gy-venamoji zona ir biurai) ir taip palaidotiNacionalinio mokslo muziejaus idëjà irLietuvos, kaip paþangios bei mokslui im-lios valstybës, ávaizdá. Tai nëra tuðèias ne-rimas: kai 1992–1993 m. buvo mëgina-ma ákurti Vilniaus mokslo ir technologijøparkà, savivaldybei pateikus pasiûlymà,kuriose Vilniaus vietose turëtø bûti ðio par-ko zonos, nuo jø prasidëjo sklypø skirs-tymas individualiai statybai...

Tikiuosi, kad ðá kartà bus kitaip ir at-siras daugiau bendraminèiø, norinèiø ðiàidëjà paversti projektu, o vëliau ir realiumokslo muziejumi.

MokslomuziejausRytiniairûmai,Londonas(SouthKensing-town)


Dabar Lietuvoje verslinës þvejybosárankiais sugaunama kiek daugiau kaip3500 t þuvø. Ið jø 2000 t tenka akvakultû-ros ámonëms. Taigi visuose vidaus vande-nyse verslinës þuvininkystës laimikis tëra1500 t þuvies: Kurðiø mariose beveik 1180t, kita dalis tenka eþeruose ir vandens tal-pyklose, upëse bei polderiuose sugauna-mai þuviai. Þvejai mëgëjai per metus darsugauna, manoma, per 3000 t þuvies.

Þuvies orientacinis produktyvumas 1ha plote Kurðiø mariose, neáskaitant þve-jø mëgëjø sugaunamos þuvies, sudaroapie 29 kg/ha, o vidaus vandenyse – apie10–13 kg/ha. Šis þuvies produktyvumasnëra didelis. Já galima ir reikia didinti.

Pokario laikotarpiu atliktais hidrobio-loginiais ir ichtiologiniais tyrimais buvo nu-statyta, kad gausia þuvies produkcija pa-siþymi tie pramoniniai vandens telkiniai,kuriuose yra gera rûðinë þuvø sudëtis irjoms netrûksta maisto – yra pakankamaipaðariniø organizmø.

Kurðiø marios yra produktyviausias beiþuvingiausias vandens baseinas ne tik mû-sø ðalyje, bet ir visame Pabaltijyje. Ichtio-logo J.Maniuko duomenimis pokario lai-kotarpiu Kurðiø mariose buvo suþvejoja-ma beveik 60 kg/ha þuvies. Vien tik karðiøbuvo sugaunama 25 kg/ha. Didelæ pramo-ninæ reikðmæ turëjo þiobriai. Jø centrinëje-vidurinëje Kurðiø mariø dalyje ir Nemunebuvo sugaunama iki 200 tonø.

Kurðiø mariose ir Nemuno deltoje ich-tiologai randa 50 rûðiø þuvø. Þuvininkys-tës specialistai (J.Maniukas, I.Gasiûnas,A.Kublickas ir kt.) nustatë, kad net Kur-ðiø mariose, tokiame turtingame van-dens telkinyje, trûksta, ypaè anksti pa-

Prof. Karolis JANKEVIÈIUS,Rapolas LIUÞINAS

VðÁ ,,Grunto valymo technologijos”

Turime 4000 eþerø, nemaþai tvenkiniø ir vandens talpyklø. Jø bendrasplotas siekia 130 000 hektarø. Upiø, upeliø, upokðniø taip pat nemaþai

mûsø ðalyje – 29 tûkstanèiai. Jø bendras ilgis 64 tûkst. kilometrø.Vandenø ávairovë didelë. Dël to ávairûs yra ir jø gyventojai – þuvys.

Mûsø gëluosiuose vandenyse gyvena 60 rûðiø þuvø. Vandens telkiniuo-se paplitæ eðeriai, karðiai, kuojos, lynai, lydekos, raudës, ðamai,

vëgëlës, þiobriai. Tvenkiniuose auginami karpiai, upëtakiai.Ar soèiosmûsø

gëlavandenësþuvys?

Benedenolimnomysis

(Lymnomysisbenedeni)

Kovalevskiomezomisis(Mesomysiskowalew-skyi)

vasará, planktoniniø vëþiagyviø, o vasa-rà – dugniniø gyvûnø, kuriais minta þu-vys. Jie ásitikino, kad vertingos pramoni-nës þuvys kai kuriuo metø laikotarpiu pri-verstos misti atsitiktiniu maistu. Dël to josauga lëtai ir nusipeni nepakankamai.

Buvo nutarta, kad, siekiant sudarytipalankias sàlygas þuvims, á Kurðiø ma-rias ið kitø vandens telkiniø reikia per-kelti dideliu kaloringumu pasiþyminèiusbestuburius gyvûnus.

Vertingø paðariniø organizmøaklimatizavimas

Ilgameèiai vandens telkiniø tyrimaimûsø ðalies hidrobiologus, kaip jau mi-nëta, átikino, kad vandens telkinio gerosmaistinës savybës tam tikru metø laikuneparodo ðio telkiniotikrosios maistinësvertës. Produktyviosþuvininkystës sëkmëpriklauso tik nuo tokio van-dens telkinio, kuriame þu-vims ávairiomis vystymosistadijomis pakanka lengvaiprieinamo maisto, ir ne vie-nu metø laiku, o per visà tøþuvø augimo laikotarpá.

Visuose mûsø vandenstelkiniuose ði pusiausvyratarp þuvø ir jø maisto ðaltiniøyra paþeista. Kai þuvims pri-trûksta joms bûdingomaisto, jos priverstosmaitintis nepilnaverèiumaistu, dël to jø augi-mas sulëtëja, produk-cija maþëja.

Prieð 50 metø mûsø ðalies þuvø pa-ðarinei bazei pagerinti, jai praturtinti bu-vo nuspræsta atgabenti Kaspijos kom-plekso aukðtesniuosius vëþiagyvius. Hid-robiologas dr. I.Gasiûnas su bendradar-biais ið Dniepro ir Simferopolio vandenssaugyklø 1960–1961 m. lëktuvu atgabe-no apie 11 tûkst. egzemplioriø 8 rûðiøvertingø vëþiagyviø. Jie buvo suleisti áKauno marias. Ið perkeltøjø aukðtesniø-jø Kaspijos komplekso vëþiagyviø Kau-

no mariose gerai aklimatizavosi trys mi-zidþiø ir trys ðoniplaukø rûðys.

Mizidþiø kûnas segmentuotas. Krûti-ninës kojos skeltos, su þiaunomis. Uþau-ga iki 25 mm dydþio. Gyvena tiek gëluo-se, tiek jûros vandenyse. Kauno marioseaklimatizavosi Kovalevskio mezomizidë(Mesomysis kowalewskyi), benedeno lim-nomizidë (Limnomysis benedeni) ir rau-donoji mizidë (Hemimysis anomala).

Šoniplaukos yra á puslankius panaðûsþuvø labai mëgstami vëþiagyviai. Jie plau-kioja ðonu. Ið èia ir jø pavadinimas. Á Kau-no marias buvo perkeltos ir èia aklimati-zavosi: Pontogammarus robustoides,uþauganti iki 18 mm ilgio, Pontogamma-rus crassus – iki 10 mm ir Chaetogamma-rus warpachowskyi – iki 6,5 mm dydþio.

Visos ið pietiniø regionø atgabentosvëþiagyviø rûðys, tiek mizidës, tiek ðo-niplaukos, iðplito visose Kauno mario-se. Jos aptinkamos ir pakrantëje, ir gilu-minëje zonoje.

Ðios mizidës ir ðoniplaukos 1963 m. iðKauno mariø buvo perkeltos á Kurðiø ma-rias, prie Ventës rago. Greitai jos paplito ir

apsigyveno visose mariose.Mizidës, ypaè Kovalevskio

mezomizidë, su Kurðiø mariøvandenimis pateko á Baltijos jû-rà, ir netrukus jos jau buvo ap-tinkamos prie Estijos krantø.

I.Gasiûnas su bendradar-biais ðiuos aklimatizuotus ver-

tingus vëþiagyvius –mizides ir ðoniplaukas– perkëlë á daugelá mû-sø ðalies eþerø: Simno,Metelio, Dusios, Obe-

lijos, Sartø, Dysnø ir ki-tus eþerus bei vandens saugyklas.

Þuvø mitybos specialistai trofo-logai A.Kublickas, D.Malëlaitë,

A.Bubinas, I.Banionienë jau 1967 m. nu-statë, kad ágabentais introdukuotais vë-þiagyviais minta eðeriai, starkiai, pûgþliai,unguriai ir kitos þuvys. Kurðiø mariø stin-tø rudens metu maisto net 31 proc. su-


Šoniplauka korofi-jas (Corophium cur-vispinum) Palasëja (Pallasea quadrispinosa) Krevetë (Leander modestus)

darë introdukuoti vëþiagyviai mizidës. Ðievertingi vëþiagyviai pagerino þuvø paða-rinæ bazæ, padidino jø produktyvumà.

Praëjusio amþiaus 7-àjá dešimtmetálatviai ir estai, remdamiesi mûsø specia-listø teigiama patirtimi, mûsø vandeny-se introdukuotus vëþiagyvius perkëlë ásavo vidaus vandenis þuvø paðarinei ba-zei pagerinti.

I.Gasiûnas buvo ásitikinæs, kad mûsøeþeruose tinkamas sàlygas gali rasti irAmûro baseino (Tolimieji Rytai) upiøstambios gëlavandenës krevetës Lean-der modestus ir Palaemontes sinensis. Taipasiûla, kurià dera ágyvendinti.

Vëþiagyviams taip pat reikia maistoEþerai, vandens telkiniai skirstomi á gru-

pes – tipus pagal ávairius poþymius, taèiaudaþniausiai remiamasi jø maistingumu –trofiðkumu. Eþerus pagal maisto medþia-gø gausumà skirstome á 4 tipus: oligotro-finius (maþamaisèius), mezotrofinius (vi-dutinmaisèius), eutrofinius (daugiamais-èius) ir distrofinius (bemaisèius). Oligotro-finiai – maisto medþiagø neturtingi eþerai.Jø vanduo labai skaidrus. Tipingø oligot-rofiniø eþerø Lietuvoje nëra. Jie paplitæSkandinavijos kraðtuose. Yra tik mezotro-finiai eþerai su oligotrofijos ir mezotrofiniaisu eutrofijos poþymiais. Mûsø ðalyje vy-rauja (jø daugiau kaip 50 proc.) mezotro-finiai eþerai. Šiuose eþeruose aukðtesniø-jø vandens augalø juosta pakraðèiais estisiaura. Juose nemaþa ir ávairiø gyvûniniøorganizmø biomasë. Eutrofiniai eþerai ne-gilûs. Jie lengvai áðyla iki dugno. Plati jøpakrantës vandens augalø – makrofitø(nendrës, ðvendrai) juosta. Juose gausudumbliø ir bestuburiø. Dugninë gyvûnija pri-sitaikiusi prie staigiø deguonies kiekio svy-ravimø. Distrofiniai – nedideli, aukðtapelkë-se tarp durpynø iðsidëstæ eþerëliai. Jø van-dens rûgðtingumas didelis. Sunkiai vykstaaugaliniø liekanø skaidymas. Bûdingas dur-pëjimas. Vandenyje maþai maisto medþia-gø. Bestuburiø – þuvø maisto, kaip ir paèiøþuvø, nedaug. Gyvena tik atsparios ðiomssàlygoms þuvys, pvz., karosai.

Eþero maistingumas priklauso nuo tri-jø grupiø organizmø: organinës medþia-gos gamintojø – producentø, ðiø medþia-gø vartotojø, jomis mintanèiø – konsu-mentø ir organiniø medþiagø skaidytojø,

juos mineralizuojanèiø – reducentø. Pa-grindiniai eþero producentai yra mikro-dumliai – fitoplanktonas ir iš dalies aukð-tesnieji vandens augalai. Mikrodumbliai,naudodami saulës energijà, ið angliesdioksido (CO2), vandens (H2O) ir vande-nyje esanèiø mineraliniø medþiagø ga-mina savo làsteliø organinius junginius.Ði mikrodumbliø biomasë sudaro eþeropirminæ produkcijà, t.y. maistà visiemskitiems eþero gyventojams. Mikrodum-bliais minta vëþiagyviai ir kiti vandenyjepakibæ, zooplanktonà sudarantys orga-nizmai. Þuvusiais mikrodumbliais – det-ritu minta dugno gyventojai. Jais savoruoþtu maitinasi tokios þuvys, kaip aukð-lës, seliavos, stintos ir kitos. Ðios þuvysyra grobis tokioms plëðriosioms þuvims,kaip lydeka, starkis. Eþero þuvys – tai jaugalutinë produkcija.

O koks reducentø vaidmuo? Jiemspriklauso vandens bakterijos ir mikrogry-bai. Ðie mikroorganizmai savo fermen-tais skaido þuvusius mikrodumblius,aukðtesniuosius vandens augalus, zoop-lanktonà, taigi visus þuvusius organiz-mus. Mikroorganizmai savo ávairiarûðiufermentø rinkiniu organines medþiagassuskaido iki azoto, fosforo, kalio, kalcio,sieros, magnio, geleþies ir kitokiø, vadi-namøjø biogeniniø, elementø. Juos sa-vo kûno làsteliø statybai vël panaudojamikrodumbliai bei aukðtesnieji vandensaugalai. Taip nenutrûkstamai sukasi ra-tu gyvybiniai procesai eþere, kurie yrapagrásti hidrobiontø mityba.

Šiuos reiškinius geriau galima supras-ti, eþero gyvø organizmø tarpusavio san-tykius iðreiðkus jø masës svorio vienetais.Mezotrofinio eþero producentø mikrodum-bliø randama nuo 0,5 iki 6,0 ir retai iki 15,0mg litre vandens. Zooplanktono, kurisminta mikrodumbliais ir vandens bakteri-jomis, esti dar maþiau: 0,2–0,6 mg/l. Ma-þiausiai pagal svorá vandens bakterijø:0,1–0,3 mg/l. Eutrofiniame vandens telki-nyje ðiø organizmø yra 3–4 kartus daugiau.

Atkreipkime dëmesá á tai, kokie dideliyra ðiø organizmø – producentø, konsu-mentø ir reducentø biomasës kiekio svy-ravimai. Jie siekia 3–12 ir daugiau kartø.O juk nuo ðiø organizmø priklauso þuvømityba. Kai producentø biomasës labaisumaþëja, þuvys badmiriauja.

Nustatyta, kad Kurðiø mariø suaugækarðiai (labai svarbus verslinës ir mëgë-jiðkos þûklës objektas), kai vasarà (liepa– rugpjûtis) sumaþëja chironomidø ir kitøvabzdþiø lervø, priversti pereiti prie pri-verstinio planktoninio maisto. O tas lai-kotarpis karšiams yra pats svarbiausiasatsiganymui. Trûkstant kokybiðko mais-to, sumaþëja karðiø augimo tempas, pa-blogëja ámitimas ir lytinis subrendimas.Be to, Kurðiø mariose bûna derlingi ir ma-þiau derlingi (sumaþëja 2–3 kartus) chi-ronomidø lervø metai. Sumaþëjus paða-rinei bentomasei þuvø mityba pablogëja.Ðie sezoniniai ir metiniai þuvø paðarinësbazës pokyèiai neigiamai veikia þuvø pro-dukcijà. Dël to ir paaiðkëjo, kad ðiai mity-binei bazei pagerinti bûtina vertingøjø vë-þiagyviø introdukcija.

Mieliagrybiai – vandens gyvûnømaistas

Mielës aptiktos gëlavandeniuose ba-seinuose ir jûrose ne taip seniai – prieð50 metø. Maþdaug tuo pat metu ir mûsøbiologës A.Baranauskienë ir G.Jankavi-èiûtë, tirdamos vandens bakterijø fiziolo-gines grupes ir fitoplanktonà, eþeruose irKurðiø mariose aptiko vandens mieles.Dabar apie ðiuos organizmus, jø rûðinæsudëtá, paplitimà, mitybinæ vertæ þinomene taip jau maþai. Gëluosiuose vandeny-se bei jø gruntuose randama apie 90 rû-ðiø mieliø. Jos priklauso Candida (iki 20rûðiø), Cryptococcus (7 rûðys), Debario-myces (4 rûðys), Hansenula (5 rûðys),Klockeria (2 rûðys), Pichia (3 rûðys), Rho-dotorula (15 rûðiø), Sporobolomyces (3rûðys), Saccharomyces (3 rûðys), Toru-lopsis (18 rûðiø) ir kitoms gentims.

Gëluosiuose vandenyse mielës, paly-ginti su vandens bakterijomis, sudaro tik0,1 proc. jø kiekio. Mezotrofiniuose mûsøeþeruose bakterijø randama 700–900tûkst./ml vandens, Kurðiø mariose – iki 2mln. ir daugiau 1 ml vandens. Taigi mieliøeþeruose yra ne daugiau kaip vienas tûks-tantis 1 ml vandens (tûkstantá kartø ma-þiau nei bakterijø làsteliø). Taèiau kai kuriømieliø làstelës 60 kartø didesnës uþ bak-terijø làsteles. Mieliø biomasë tik 10–20 kar-tø yra maþesnë uþ vandens bakterijø bio-masæ. Nustatyta, kad mielës yra puikusmaistas zooplanktonui ir zoobentosui. Jo-


se yra iki 65 proc. baltymø. Mieliø balty-muose randama daug svarbiø aminorûgð-èiø: lizino, triptofano, metionino. Mieliø bio-masëje gausu B grupës vitaminø: tiamino(vitamino B), riboflavino (B2), pantotenorûgðties (B5), nikotino rûgðties (vitaminoPP). Mielëse randama daug makro- ir mik-roelementø: fosforo, kalio, kalcio, natrio,magnio, kobalto, cinko, geleþies.

Mielës pasiþymi dar viena naudingasavybe: jos savo fermentais geba skai-dyti naftà bei naftos produktus ir taip da-lyvauja vandens savivalos procesuose.

VðÁ „Grunto valymo technologijos”(GVT) ðias mieliø savybes naudoja grun-tams, uþterðtiems naftos produktais, valy-ti. GVT kartu su BI Biodestruktoriø tyrimolaboratorijos specialistais sukûrë ir paten-tavo kelis naftos produktus skaidanèiuspreparatus. Ðiuos preparatus sudaranèiømikroorganizmø asociacijø sudëtyje yraCandida ir Rhodotorula mieliø ðtamai.

Mielës skaido ávairias organinesmedþiagas

Didelë yra mieliø maistinë-paðarinë ver-të. Dël to jomis jau daugiau kaip prieð 50metø intensyviai ëmë domëtis gamybinin-kai. Mieles auginti nëra sudëtinga. Jø mi-tybai tinka mineraliniai azoto, fosforo, ka-lio, kalcio junginiai, nedidelis geleþies ele-mento kiekis. Anglies tinkamiausias ðalti-nis – sacharozë, gliukozë. Mielës, esanttinkamai mitybai, sparèiau dauginasi. Jøaugimo greitis, arba biomasës padvigu-bëjimo laikas, yra apie 60 minuèiø.

Gamybininkai paðarinëms mielëmsauginti pasirinko labiausiai prieinamà irpigø maisto ðaltiná – celiuliozës ir medie-nos perdirbimo atliekas. Mielëms celiu-liozës nereikia, tad ji hidrolizuojama. Ta-da susidaro cukrus – gliukozë, kuri yratinkama mielëms maisto medþiaga.

Vëliau paðarinëms mielëms pramo-niniu mastu auginti imta naudoti naftosangliavandenilius – valytus skystus pa-rafinus (alkanus).

Pašarines mieles pramoniniu mastugamina JAV, Rusija, Japonija, Vokietija,Prancûzija, Anglija ir daugelis kitø ðaliø.

Lietuvoje taip pat buvo pradëtos ga-minti paðarinës mielës Këdainiø bioche-mijos gamykloje. Maistine medþiaga im-ta naudoti medienos hidrolizatus. Per me-tus buvo pagaminama keliasdeðimt tûks-tanèiø tonø paðariniø mieliø. Èia taip patbuvo gaminami vadinamieji premiksai –techniniø fermentø, vitaminø ir mikroele-mentø miðinys. Jie buvo plaèiai naudoja-mi gerinant kombinuotøjø paðarø sudëtá.

Geriausiai mielëms tinka cukringimaisto šaltiniai. Tokia maistine þaliavajoms gali bûti melasa – iki 60 proc. sa-charozës turintis tirpalas, gaunamas per-dirbant cukrinius runkelius. Mieliø augi-

nimui tinka spirito gamybai naudojamøgrûdø, bulviø ir kitokios atliekos.

Vandens mielëms gerai kaip maistošaltinis tinka gliukozë. Jà naudoja 98proc. visø vandens mieliø rûðiø, sacha-rozæ – 90 proc., maltozæ – 71 proc., rafi-nozæ – 66 proc., galaktozæ – 44 proc., olaktozæ – 34 procentai.

GVT kartu su dr. A.Paðkevièiaus va-dovaujama BI Biodestruktoriø tyrimo la-boratorija iðtyrë iðrûgø tinkamumà mie-lëms auginti. Iðrûgos – pieno produktas,kuris lieka gaminant varðkæ, sûrius, ka-zeinà. Juose lieka apie 46–49 g lakto-zës, iki keliø gramø baltymø, apie 5 griebalø, 4–6 g mineraliniø medþiagø. Taivertingas maisto produktas.

Bandymai parodë, kad ne visomsmieliø rûðims tinka laktozë. Ðá angliavan-dená gerai utilizuoja ir puikiai auga ter-pëje su ðiuo cukrumi mieliagrybiai Kluy-veromyces marxianus ir Debaromycespseudopolymorphus.

Dirbtinai išauginti vëþiagyviai –maistas þuvims

Lietuvoje yra nemaþai kvalifikuotø þu-vininkystës specialistø. Jie aktyviai dar-buojasi didindami eþerø produktyvumà.Dedamos pastangos rekonstruoti ichtio-faunos sudëtá, maþinant menkaverèiø irdidinant vertingøjø þuvø kieká. Veiksmin-giau panaudojami eþero dugno paðari-niai iðtekliai – zoobentosas áveisiant ver-tingas bentofagines þuvis. Orientuojama-si á tas þuvø rûðis, kurios geriau naudojaeþero, priklausomai nuo jo tipo, mitybosiðteklius. Á eþerus kasmet suleidþiami di-deli vertingøjø þuvø mailiaus kiekiai. Kas-metinis mailiaus suleidimas á vandenstelkinius didina jø produktyvumà. Ðiosávairios biotechninës priemonës tobulë-ja. Tikimasi, kad eþerø þuvø produkty-

vumas artimiausiu metu bus padidintasne maþiau kaip dvigubai.

Racionalus eþerø ûkio tvarkymas tie-siogiai yra susijæs su jo mitybine baze.Ðtai dël ko buvo introdukuoti á mûsø van-denis Dniepro baseino stambieji vëþia-gyviai, kurie þuvims yra gerai prieinami.Ðie vëþiagyviai minta, kaip jau minëta,taip pat stambesniais, pirmiausia van-dens gyventojais – mielëmis, taip pat irsmulkesniais organizmais – vandensbakterijomis ir mikrodumbliais. Taèiau ðiemaisto ðaltiniai yra riboti. O kai maistotrûksta, vëþiagyviø iðauga nedaug. Esantmenkai vëþiagyviø biomasei, nëra ko ti-këtis didelës þuvø produkcijos. Jeigu no-rime soèiai pamaitinti vëþiagyvius, pa-greitinti jø dauginimàsi bei padidinti jøbiomasæ, privalome dirbtiniu bûdu au-ginti ðiuos vëþiagyvius. Ar tai ámanoma?

Ðio darbo sëkmë priklauso nuo þi-novø. Aukðèiausios kvalifikacijos mie-liagrybiø sistematikos, jø fiziologiniø-bio-cheminiø savybiø, auginimo technikosspecialistø, nors nedaug, bet turime. Taidr. A.Paðkevièius ir jo vadovaujamos pa-jëgios laboratorijos darbuotojai. Ekolo-gijos institute jau prieð 40 metø imtasityrinëti organizmø virðkinamojo traktomikroorganizmus, jø fiziologines grupes,biocheminæ veiklà (V.Lubianskienë, J.Ðy-vokienë, O.Trepðienë, L.Mickënienë,G.Voverienë, R.Jankauskienë, R.Justin-ginienë, V.Skrodenytë-Arbaèiauskienë).

Habil. dr. J.Ðyvokienës iðleista mo-nografija „Hidrobiontø ir vabzdþiø sim-biontinis virðkinimas” sulaukë tarptautiniopripaþinimo. Taigi ir ðiai svarbiai vandensorganizmø trofologijos – mitybosgrandþiai tinkamai atstovaujama.

Þuvø paðarinæ gyvûnijà tirianèiø bei ich-tiologø – gerai parengtø þuvø specialistøyra ne tik Ekologijos institute, bet ir Lietu-

MIELIØ MAISTINË ÞALIAVA

Cukrauspramonësatliekos (melasa)

Pieno pramo-nës atliekos(iðrûgos)

Konditerijospramonësatliekos

Gliukozësgamybosatliekos

Þemës ûkio produktø(cukringø, krakmolin-gø) gamybos atliekos

MIKROORGA-NIZMAI

Paðarinës mielës(vëþiagyviams)

Vandens bakterijos(vëþiagyviø maistui)

JØAGREGACIJA

Gyvø làsteliøkoncentratas

Koncentruota suspensija(aktyvaus dumblo pavidalo)

Transportavimas á mizidþiø ir ðoniplaukø talpà

Pramoniniø vertingøjø þuvø maistas, jø maitinimas

Þaliava (substratai) paðarinëms mielëms ir vandens bakterijoms (maisto ðaltinis vëþiagy-viams) auginti (á schemà neátraukti brangesni ir sunkiau paruoðiami substratai: celiuliozës ir

medienos atliekos, ðiaudai, nafta, skystieji parafinai, alkoholiai ir kt.)


vos valstybinio þuvivaisos ir þuvininkys-tës tyrimo centre (Algirdas Domarkas, Eu-genija Milierienë, Vytautas Radaitis ir kiti).

Susijungus ðioms darbo grupëmsbûtø ámanoma iðspræsti nepaprastaisvarbø þuvininkystës plëtrai bei aplinko-saugai klausimà – panaudoti maisto irkitø pramonës srièiø organines atliekasmielëms auginti kaip paðarà – maistoðaltiná vëþiagyviams, kuriais minta ver-tingos pramoninës þuvys.

Tyrimams atlikti yra gerai árengta ba-zë – Ekologijos instituto Eksperimentinisakvariumas. Klaipëdos universiteto spe-cialistai – ichtiologai ir hidrobiologai, vyk-dydami ðios krypties darbus, tyrimø po-ligonui árengti galëtø panaudoti buvusiosir dr. S.Malkevièiaus vadovautos Elektro-þûklës laboratorijos patalpas ir teritorijà.

Lietuvoje yra daug organiniø atliekø.Daug tinkamø mielëms auginti atliekøesama maisto pramonës ir maitinimoámonëse. Pieno pramonës atliekos, o taiapie 40–60 tûkst. ir net daugiau tonø at-liekø, ypaè tinka mielëms auginti. Grû-dø, duonos, konditerijos, cukraus pramo-nës atliekos taip pat tinka ir naudotinosmieliø gamybai. Dabar daugelis ðiø at-liekø iðveþama á sàvartynus. Transfor-muoti ðias atliekas á paðarines mieles,mieles – á stambiuosius vëþiagyvius, opastaruosius á þuvis – tai bûtø mûsø ða-liai naujas, didelës ekonominës, aplinko-sauginës ir socialinës reikšmës darbas.

Áranga mielëms ir vëþiagyviams au-ginti nëra sudëtinga. Prototipu, pagal ku-rá konstruktoriai imtøsi kurti tokià áran-gà, galëtø bûti horizontalieji ar vertika-lieji augaliniai vandens valymo filtrai. Jøprojektavimas ir statyba mûsø ðaliesspecialistams gerai þinoma.

Jau prieð keliasdeðimt metø dauge-lyje ðaliø buvo sukurtos technologijosir pradëta þuvininkystës reikalams au-ginti vienalàsèius dumblius. Suprojek-tuotos ávairios jø kultivavimo sistemosbei áranga. Ðá ádirbá nesunkiai galima pa-naudoti ir pritaikyti mielëms ir vëþiagy-viams auginti.

Gali bûti ávairi paðariniø mieliø ae-robinio auginimo áranga bei bûdai.Svarbu, kad jie nebûtø sudëtingi, bûtøpigûs ir efektyvûs, tinkami organinëmsatliekoms utilizuoti.

Mieliø ir vëþiagyviø naðioms bio-technologijoms sukurti reikia kvalifikuo-tø þmoniø, eksperimentinës bazës, tamtikros árangos. Ðiems darbams atliktibûtinas vyriausybiniø organizacijø dë-mesys, taip pat ir finansinë parama.

2007 m. spalio 23 d. iðëjo Ana-pilin docentas teisës mokslø dak-taras Algimantas Dziegoraitis, vie-nas geriausiø administracinës tei-sës þinovø Lietuvoje, penkiø tossrities knygø autorius ir bendraau-toris, paskelbæs per 150 straipsniøvalstybës teisinës sandaros, kon-stitucinës, civilinës ir baudþiamo-sios teisës, Lietuvos teisës istori-jos klausimais, visuose këlæs opiasadvokatûros ir teisinës praktikosproblemas. Kaip þymus juristas jisvadovavo M. Romerio universite-to Administracinës teisës ir proce-so katedrai, buvo Vilniaus advoka-tø klubo prezidentas, ,,Prison Fe-lowship International” Lietuvos or-ganizacijos pirmininkas, LietuvosPrezidento Malonës komisijos na-rys, Vyriausiosios tarnybinës eti-kos komisijos narys, þurnalo ,,Lie-tuvos advokatûra” redakcijos ko-legijos pirmininkas, daugelio kitøþurnalø ir periodiniø leidiniø redak-ciniø kolegijø narys.

Docentas Algimantas Dziego-raitis pridëjo savo rankà ir prie Lie-tuvos Respublikos Konstitucijos,Konstitucinio teismo, Lietuvos Pi-lietybës, Ðvietimo, Referendumø,Advokatûros ir kitø ástatymø ren-gimo, redagavimo ir tobulinimo.

Visi, kas paþinojo AlgimantàDziegoraitá, turëjo progos ásitikinti,kad jis buvo ne vien neeilinis tei-sës teorijos ir praktikos þinovas,bet ir þymi asmenybë plaèiameLietuvos politiniø aktualijø konteks-te. Jis buvo Lietuvos teisininkø

draugijos atkuriamojo susirinkimodelegatas, Konstitucinës teisës ko-misijos pirmininkas, Lietuvos pilie-èiø chartijos vicepirmininkas,Jungtiniø Tautø Lietuvos asociaci-jos vicepirmininkas, Lietuvos vady-bos draugijos Centro valdybos na-rys, Lietuvos Mokslo Tarybosmokslo laipsniø ir pedagoginiømokslo vardø nostrifikavimo komi-sijos narys, daugelio vienkartiniøkomitetø ir komisijø narys.

Sunku bûtø surasti toká nepri-klausomos Lietuvos politiná ávyká arprocesà, prie kurio pozityviai irkonstruktyviai nebûtø prisidëjæsdocentas Algimantas Dziegoraitis.Todël mes labai dþiaugiamës, kadjis, bûdamas labai uþsiëmæs, ra-do laiko veikliai ir kûrybingai daly-vauti visuomeninio sambûrio ,,Pa-tirtis” veikloje. Mûsø sambûryje Va-karø valstybiø visuomenës judëji-mø pavyzdþiu dalyvauja daug vi-suomenei þinomø þmoniø, kuriedël amþiaus nebeuþima aukðtøpareigø valstybës, mokslo ar kû-rybos institucijose, bet savo patir-timi nori teigiamai prisidëti prie nû-dienos procesø, Lietuvai þengiantvieningos Europos kûrimo keliu.Docentas Algimantas Dziegorai-tis buvo mûsø patarëjas ir ákvëpë-jas daugeliu klausimø, kuriais mesturëjom garbës kreiptis á Lietuvosvyriausybines institucijas ir buvomiðklausyti.

Dabar mes jauèiame ir ilgai jau-sime savo veikloje didelæ spragà,kuri liko Algimantui Dziegoraièiuiiðëjus. Jà mums padës uþpildytinuoðirdûs prisiminimai, kurie ilgaiiðliks mûsø ðirdyse.

Uþjausdami velionio gimines irartimuosius, nuoðirdþiai liûdime irgedime kartu su jais.

Sambûrio ,,PATIRTIS” nariai:Jonas Balþekas, Donatas Ba-

nionis, Nijolë Bauþytë, RomualdasBudrys, Jonas Grigas, Albinas Ja-siûnas, Liuda Knizikevièienë, JonasKubilius, Regina Merkienë, Alfon-sas Merkys, Kazimieras Meðkaus-kas, Edmundas Paulionis, PetrasPlumpa, Jonas Stankus, AlgirdasStumbras, Henrikas Zabulis, Zig-mas Zinkevièius

Pro memoria

ALGIMANTAS DZIEGORAITIS


Klasikinës mechanikos istorijos ir me-todologijos moksliniai tyrimai Lietuvoje sie-jami su habil. dr. Liubomiro Kulvieco moks-lo darbais. Svarbiausia jo moksliniø tyri-mø sritis buvo klasikinës mechanikos pa-grindai ir mechanikos istorija. LiubomirasKulviecas pagrástai laikomas vienu þymiau-siø XX a. antrosios pusës mokslo istorikø(Aleksejus Bogoliubovas). 1999 m. iðleis-tame Rusijos mokslø akademijos leidiny-je „Fizikos ir mechanikos istorijos tyrimai“(Aleksejus Bogoliubovas, Irina Tiulina, VeraÈinenova) paskelbtas straipsnis apie Liu-

2007 m. kovo 31 d. minëjome áþymaus mokslininko Izaoko Niutono280-àsias mirties metines. Ðiai sukakèiai paþymëti Vilniuje iðleista profeso-

riaus Liubomiro Kulvieco knyga „Laiko sàvoka klasikinëje mechanikoje“.Knygos globëja – Lietuvos nacionalinë UNESCO komisija.

Klasikinë mechanika Lietuvoje

bomirà Kulviecà ir jo mokslinius darbus.Tai unikalus Lietuvos mokslininko ávertini-mas uþsienio spaudoje. Lietuvos moksloistorikø ir filosofø asociacijoje manoma, jogá klausimà, kokie yra Liubomiro Kulvieconuopelnai pasauliniam mokslui, galima at-sakyti keturiais teiginiais. Pirma, išanaliza-væs fundamentines gamtotyros kategori-jas – laikà, svorá, greitá, pagreitá, – jis sukû-rë naujà konceptualià jø interpretacijà. An-tra, iðaiðkinæs ðiø kategorijø ydingas inter-

pretacijas pasauliniame kontekste ir su tuosusijusius loginius prieðtaravimus, jis su-kûrë naujà klasikiniø disciplinø dëstymobûdà, kuris pagrástas sàvokø genezës lo-gikos atskleidimu. Treèia, remiantis XX a.mokslo laimëjimais buvo iðanalizuotas Iza-oko Niutono, Galileo Galilëjaus, IzaokoBarrowo, Davido Hilberto, Alberto Einðtei-no kûrybinis palikimas. Ketvirta, buvo su-kurtas laiko sàvokos algebrinis apibûdini-mas ir jo aksiomatiniai pagrindai. Jais rem-damasis Liubomiras Kulviecas pateikënaujus kitø fizikos sàvokø, susijusiø su lai-ko sàvoka, apibrëþimus.

Liubomiras Kulviecas uþima ypatingàvietà mechanikos istorijoje (Aleksejus Bo-goliubovas). Jis paskelbë per 100 moks-liniø straipsniø, analizavo ávairiø epochøoriginalius mokslinius tekstus, paraðytus12 uþsienio kalbø.

Mokslinës monografijos „Laiko sàvo-

ka klasikinëje mechanikoje“ áþangà pa-raðë Ukrainos mokslø akademijos aka-demikas Aleksejus Bogoliubovas. Knygàsudaro 7 dalys: „Greièio sàvokos apibû-dinimas“, „Laiko sàvokos teorijos bûtinu-mas klasikinëje mechanikoje“, „Tarskiomereologijos elementai“, „Laiko sàvokosstruktûra klasikinëje mechanikoje“, „Grei-èio sàvokos rekonstrukcija“, „Dviejø ávai-riarûðiø fizikiniø dydþiø santykis“, „Mo-mentinio greièio ir pagreièio sàvokø re-konstrukcija“, 2 priedai, iðvados.

Knyga „Laiko sàvoka klasikinëje me-chanikoje“ skiriama fizikams, matemati-kams, mokslo istorikams, tyrinëjantiemsgamtos mokslø metodologines proble-mas. Tai yra Lietuvos mokslo istorijos in-dëlis, paþymint Izaoko Niutono 280-àsiasmirties metines.

Donata KULVIECAITË,Vera ÈINENOVA

J.Basanavièiaus premija – filologei D.Kriðtopaiteidalyvavo nuo 1957 metø, buvo aktyviPaminklø apsaugos ir kraðtotyrosdraugijos narë. Mokslininkë surinkoapie deðimt tûkstanèiø lietuviø tauto-sakos pavyzdþiø, dabar saugomø Lie-tuviø literatûros ir tautosakos institutobei Lietuvos muzikos ir teatro akade-mijos rankraštynuose.

Mokslininkës nuopelnai 2005 me-tais buvo ávertinti Lietuvos didþiojo ku-nigaikðèio Gedimino ordino Riteriokryþiumi.

Pernai valstybinë J.Basanavièiauspremija buvo áteikta folkloristui Kon-stantinui Algirdui Aleksynui.

Valstybinë J.Basanavièiaus premi-ja ðiais metais paskirta filologei Danu-tei Kriðtopaitei uþ reikðmingà moksli-næ ir visuomeninæ veiklà etninës kul-tûros srityje.

Lietuvos raðytojø sàjungos narë,humanitariniø mokslø daktarë D.Krið-topaitë tautosakinëse ekspedicijose

Prof. Liubomiras Kulviecas Kembridþe 1991 metais


Ðiø metø spalio pirmosios savaitësreikðmingos istorine atmintimi: prieš 425metus buvo ávykdyta kalendorinë refor-ma. Jos iniciatorius – popieþius GrigaliusXIII (Ugas Bonkompanjis; 1502–1585),nes buvo pastebëta, kad baþnytinësðventës ëmë labai neatitikti joms priklau-sanèiø metø sezonø; pavyzdþiui, Velykos„pabëgo” á vasarà; nuo trumpiausios me-tø dienos gerokai nutolo kûdikëlio Kris-taus gimtadienis ir kt.

Apskritai saulës kalendoriaus tobulu-mas priklauso nuo to, kaip sugebama ato-gràþinius metus, matuojamus laiko tarpu,per kurá Þemë vël sugráþta á pavasario ly-giadienio taðkà – o jis iðreiðkiamas trup-meniniu skaièiumi – 365,2422 vidutinëssaulinës paros, – iðdëstyti á sveikà skaièiøkalendoriniø metø dienø – 365 ar 366. Iki1582 metø krikðèioniðkasis pasaulis nau-dojo ið romënø paveldëtà Julijaus kalen-doriø. Jame per 400 metø susikaupdavo3-jø dienø paklaida, vis tolinanti svarbiau-sias datas nuo gamtos reiðkiniø. Italø gy-dytojas ir matematikas Luidþis Lilijo pasiûlëtobulesnæ keliamøjø metø taisyklæ: per 400metø jø turi bûti tik 97. Todël, jeigu ðimtieji,t.y. besibaigiantys dviem nuliais, metai yranedalûs ið 400, jø nereikia laikyti keliamai-siais. Idëjà iðplëtojo ir ëmë plaèiai propa-guoti jëzuitø mokslininkas Kasparas Kla-vijus. Naujoji keliamøjø metø taisyklë bu-vo áteisinta popieþiaus Grigaliaus XII bule,paskelbiant, kad po spalio 4-osios, kuri ta-da, kaip ir šiemet, buvo ketvirtadienis, eispenktadienis, bet jau ne spalio 5-oji, o 15-oji. Naujojo stiliaus kalendoriuje vienos pa-ros paklaida susidaro tik per 3280 metø.

Pasaulis sutiko reformà labai skirtingai.Lietuva kartu su Lenkija, Ispanija, Portu-galija jà priëmë iðkart. Taèiau protestantið-koje Livonijoje, kuri tuomet buvo LietuvosDidþiosios Kunigaikðtystës vasalë, kilo netginkluotas pasiprieðinimas. Popieþius bu-vo kaltinamas „pavogæs” ið þmoniø deðimtjø gyvenimo dienø. Tie ávykiai istorijoje va-dinami „kalendorinëmis Rygos riauðëmis”.Kitos protestantiðkos ðalys taip pat ilgokai

Minintkalendorinës

reformos425-àjà sukaktá

Prof. Libertas KLIMKA

nenorëjo pripaþinti naujojo stiliaus prana-ðumø; nors reformà teigiamai ávertino irávairiø ðaliø astronomai, ir pats MartynasLiuteris. Danija ir Norvegija prisijungë priegrigaliðkojo kalendoriaus 1700 metais, An-glija 1752-aisiais, Švedija ir Suomija – 1753-aisiais. Staèiatikiø baþnyèia iki ðiol tebenau-doja Julijaus kalendoriø, grieþtai atmetusireformà tuo pretekstu, kad naujojo stiliausskaièiavimu Velykø ðventë kartais bûna vë-liau uþ þydø Paschà, o Kristus buvo nukry-þiuotas prieð ðià ðventæ. Rusijoje pilietiniskalendorius tapo grigališkuoju nuo 1918metø. Šiandien tarptautiniuose ryšiuosenaudojamos tik naujojo stiliaus datos, ne-paisant to, kokiu kalendoriumi gyvena, ko-kià religijà iðpaþásta ðalies gyventojai.

Nors Lietuva buvo tarp pirmøjø ðaliø,ávertinusiø ir priëmusiø grigaliðkàjá kalendo-riø, pakliuvus á Rusijos imperijà teko vël gráþtiprie juliðkojo. Iðimtis – Uþnemunë, kur ga-liojo dar Napoleono ávesta tvarka. Tokia is-torijos lemtis labai supainiojo kaimo tradi-cinius kalendorinius paproèius – iðbarstëjuos po skirtingas datas. Tai šiandien daþnaivaro á neviltá tyrinëtojus etnologus.

Kalendoriaus reikðmæ civilizacijos isto-rijoje sunku pervertinti: jis iðreiðkia þmo-niø bendruomenës santyká su gamta. Su-sidëstæ kalendoriø, þmonës galëjo norsðiek tiek numatyti ateitá, bûti tikri dël savoûkinës veiklos rezultatø. Kalendoriuje, joðvenèiø paproèiuose atsispindi ne tik krað-to klimato sàlygos, ûkinës veiklos pobû-dis, bet ir socialiniai þmoniø santykiai beidvasinës kultûros dalykai. Tad keletas þo-dþiø apie kalendoriaus ir laiko sàvokos rai-dà... Laiko pojûtis buvo vienas pirmøjømàstanèiojo þmogaus poþymiø. Kokiegamtos reiðkiniai pirmiausia pastebimi,lengviausiai suvokiami, kas nuolat karto-jasi be jokiø iðimèiø? Þinoma, tai dienos irnakties kaita, mënulio faziø seka, ryðkiau-siø þvaigþdþiø teka ir laida, metinis saulëskelias ir já lydintys fenologiniø reiðkiniø cik-lai. Sekti gamtos ritmus – tai matuoti laikà.Primityvioje gyvensenoje, medþiotojø irgamtos gërybiø rankiotojø bendruomenë-

je pakako laikà skirstyti gana trumpomisatkarpomis – paromis, savaitëmis, mëne-siais. Geriausiai tam tiko mënulio fazës.Jø kaitos uþraðymai – ankstyviausi þmo-nijos istorijoje kalendoriai – buvo padarytisenajame akmens amþiuje – paleolite –prieð 20–25 tûkstanèius metø. Tai áraiþosaðtria titnago skelte ant kaulo plokðtelës.

Naujajame akmens amþiuje, kai ëmërastis þemdirbystë, prireikë þinoti ilgesniuslaiko tarpsnius, suderinti juos su konkre-èiø ûkio darbø ir gamtos reiðkiniø trukme.Pavyzdþiui, kada sëti, kad ðalnos daigø ne-nukàstø. Taip pat gyvybiðkai svarbu þino-ti, kiek laiko dar taupyti maisto atsargas,kad pavasará netektø badauti. Tikriausiaiir þodis „laikas” išverstas iš veiksmaþodþio„laikyti”. Daugelio tautø kultûrose jau pra-dinëse jø stadijose susiformavo vadina-mieji paleoastronominiai kalendoriniø ste-bëjimø metodai. Pavyzdþiui, Atlanto pa-krantëje stûkso milþiniðkø akmenø – me-galitø statiniai. Þinomiausias ið jø yra an-glø Stounhendþas. Tokiose stebyklose bu-vo atidþiai fiksuojamos patekanèiø ir besi-leidþianèiø saulës, mënulio, ðviesiausiøþvaigþdþiø padëtys horizonte ávairiais me-tø laikais. Kartu ten vykdavo ir Saulës beiMënulio dievybiø garbinimo ðventës.

Antikinëje visuomenëje vyravo ciklinëlaiko samprata. Patirtos laiko savybës pali-ko gilø áspûdá to tolimo meto þmogui. Krikð-èionybë cikliná laikà pakeitë jo strële. Þmo-nijos laikas prasidëjæs Adomo ir Ievos išva-rymu iš rojaus, o baigsis apokalipse. Vidu-ramþiø genijus Izaokas Niutonas, kuris bu-vo ne tik fizikas, bet ir teologas, suabsoliu-tino laikà. Pasak jo, Visata esanti idealuslaikrodis, kurá uþvedë Dievas. XX a. astrofi-zikai tà uþvedimà pavadino Didþiuoju spro-gimu ir nustatë Visatos kûrimosi pradþià –tai ávyko prieð maþdaug 13 milijardø metø.

Didþiausias dabar naudojamø laikoskaièiavimo ir kalendoriaus algoritmø trû-kumas – jø neatitikimas deðimtainës siste-mos. Taèiau ávairûs siûlymai ið esmës re-formuoti tuos svarbiø svarbiausius dalykus,nors moksliðkai ir yra labai pagrásti bei tei-kiantys didþiulës ekonominës naudos, tik-rai nebus priimti – þmonija negali atsisakytiistorinio laiko pojûèio, sugriauti religiniøðvenèiø sekà ir iðtrinti kultûrinæ atmintá.

MokslininkaipristatokalendoriausreformosprojektàpopieþiuiGrigaliui XIII



Regis, pasaulyje nedaug valstybiø,kur negyventø lietuviai ir kuo nors neáam-þintø savo gimtojo krašto sveèiose šaly-se. JAV, Èikagoje, prieð Antràjá pasaulinákarà ir po jo lietuviø gyvenamajame rajo-ne Market Parke galima buvo ne tik lietu-viškai susikalbëti krautuvëlëse, siuvyklo-se, kirpyklose su lietuviðkomis iðkabomis,bet ir lankytis lietuviø pastatytoje baþny-èioje (Èikagos priemiestyje). Šiame mik-rorajone puikuojasi ir dailus granito ir va-rio paminklas Atlanto nugalëtojams S.Da-riui ir S.Girënui. Ðiais metais rudenëjantAirijoje Lietuviø bendruomenës pastango-mis padëtas pagrindas ir kito Atlanto nu-galëtojo lakûno F.Vaitkaus paminklui. Pa-naðiø dalykø galima rasti Kanadoje ir Vo-kietijoje, Lenkijoje ir Australijoje. Gal ir ge-rai, kad svetur gyvenantys lietuviai nedis-kutuoja tušèiai apie Lietuvos ávaizdþio ge-rinimà, ávairius pinigais kvepianèius kon-kursus, o tiesiog dirba, daro tai, kas plau-kia iš širdies ir meilës gimtajam kraðtui.

Ðiø metø pavasará vël teko skaityti pa-skaitas Parmos universiteto studentams.Kaip ir visada, po paskaitø likus laiko, ðiouniversiteto profesorius ir Klaipëdos uni-versiteto garbës daktaras Guido Micheli-ni nusprendë parodyti kà nors ádomausið italø gyvenimo. Jau buvau lankæsis gar-siøjø smuiko meistrø sostinëje Kremono-je, pasaulinio garso gydyklose Szalso-maggiore, Bairono pamëgtose Ligurijosjûros pakrantëse, ûkininkø sodybose, Poupës pakrantëse, didþiausiame pasauly-je makaronø fabrike, Florencijoje ir kitur.

Ðá kartà profesorius vël maloniai ap-stulbino. Vienà popietæ, susëdæ á jo auto-mobilá, ið Parmos patraukëme á pietvaka-rius. Pravaþiavome pro Medesano, No-ceto, Fornovo di Taro, Varano de‘Mela-gari, Golaso, Varsi miestelius ir kaimus,kuriø didþiuliuose sandëliuose po keletàmënesiø dþiovinamas garsusis Parmoskumpis, turintis paklausà ne tik Europo-je. Palengva kalnuotais keliais artëjameprie Bardi miestelio. Vienoje kryþkelëjeprofesorius stabteli ir parodo lentelæ sukelio pavadinimu Via Lituania. Netrukus

Lietuviðka

LKMA akademikas,prof. Stasys VAITEKÛNASKlaipëdos universitetas

sala Italijoskalnuose

atsiduriame ir Bardi miestelio centrinëjeaikðtëje. Èia vël pamatome Via Lituaniagatvæ, kuri susisiekia su Vengrijos sukili-mo gatve. Tokius pavadinimus dar gû-dþiais sovietiniais metais miestieèiai su-teikë dviem pavergtoms, bet laisvës sie-kianèioms tautoms. Jau keletà kartø bu-vau buvæs Romoje ir gyvenau Villa Litua-nia namuose, kuriuose, padalintuose á dvidalis, apsigyvena turistai ir maldininkai,

o antroje pusëje kelio yra Ðv.Kazimierokoplyèia ir gyvena klierikai, studijuojan-tys teologijà ávairiuose Romos universite-tuose, tarp kuriø garsiausias pasaulyje yraGregorianumo universitetas.

Bardi miestelá galima laikyti lietuvið-kuoju unikumu, lietuviškumo sala, norsèia neteko susitikti në su vienu lietuviu.Lietuviškumo dvasia èia atsirado XX a.antrojoje pusëje popieþiaus kardinolo An-tonio Samorës (1905–1983) asmeniniosekretoriaus ir lietuviø kunigo prelato Vin-co Mincevièiaus (1915–1992) dëka. Be-je, kardinolas Antonio Samorë prieð Ant-ràjá pasauliná karà ketverius metus buvopopieþiaus apaštališkasis nuncijus Lietu-

voje, o jo asmeninis sekretorius buvo kun.V.Mincevièius. Taigi šiuos du þmones sie-jo ne tik tarnavimas Baþnyèiai, bet ir ben-dras Lietuvos gyvenimo paþinimas.

Átakingasis Vatikano veikëjas, kilæs iðBardi miestelio, norëdamas atsidëkoti já ið-auginusiam kraðtui, ið savo santaupø Bardimiestelyje 1973 m. pastatë vaikø daþelá irpradþios mokyklà, kultûros centrà bei se-neliø namus. Ið jo darbø ir veiklos galimaspræsti, kad jis ypaè uþjautë sovietinio blo-ko engiamas tautas, gerbë jø norà bûti lais-voms ir bet kuria proga tai iðsakyti þodþiaisir darbais. Ágyvendinti dalá ðiø darbø beiminèiø jis patikëjo savo asmeniniam sek-retoriui prelatui kunigui Vincui Mincevièiui,kuris jam ir teikë daug þiniø apie Lietuvà ir,regis, padëjo jà paþinti ir pamilti.

Vincas Mincevièius – tai ypatinga as-menybë, apie já Lietuvoje dar maþai þino-ma, nors jo darbai pralenkia kunigo parei-gas. Jis gimë 1915 m. Laubano miestely-je Vokietijoje, gráþo su tëvais á Lietuvà, o1934 m. persikëlë á Italijà. Studijavo tarp-tautiniame salezieèiø institute Foglizze irAteneum Salesianum Turine. Þurnalistikà

studijavo Tarptautiniame socialiniø moks-lø institute Romoje. 1946 m. ástojo á Gre-gorianumo universitetà Romoje – vienà þi-nomiausiø pasaulio katalikiðkø universite-tø. Po trejø metø buvo áðventintas á kuni-gus ir 1949 m. gavo teologijos licenciatolaipsná. Be to, daug dëmesio skyrë fizikos,chemijos, gamtos mokslø studijoms.

Antrojo pasaulinio karo metais V.Min-cevièius buvo internuotas Sicilijos salo-je, Katanijos mieste, kur San Filipo gim-nazijoje, Don Bosco licëjuje ir Technikosinstitute dëstë fizikà, chemijà, kitus gam-tos mokslus, mokytojavo kitose mokyk-lose. Redagavo salezieèiø jaunimo laik-raðtëlá ir dirbo „Gioventu“ redakcijoje. Pa-


sibaigus karui, kartu su kunigu J.Zeliaus-ku Pjemonto srityje rûpinosi lietuviø pa-bëgëliø ðalpa, „Lietuviø balso“ leidimu,rengë minëjimus. Persikëlæs á Romà, darlabiau suaktyvino savo veiklà, ypaè lie-tuvybës srityje. Raðë daug straipsniø apievokieèiø ir sovietø okupuotà Lietuvà, re-liginæ padëtá, apie sovietø persekiojamàkatalikø Baþnyèià. Á italø kalbà iðvertë vi-sus „Lietuvos Katalikø Baþnyèios kroni-

kos“ tomus. 1958 m. atskiru leidiniuišspausdino “La testimonianza della fe-delta el popolo lituano al Santo PadrePio XII“. Á italø kalbà vertë ir italø þurna-luose spausdino Lazdynø Pelëdos, Mai-ronio, Krëvës, Putino, Brazdþionio kûri-

niø iðtraukas. Ið stambesniø vertimø pa-minëtini Ðatrijos Raganos „Sename dva-re“, A.Maceinos „Socialinis teisingu-mas“, arkivyskupo J.Matulaièio dieno-raðtis. Suorganizavo keletà Lietuvà rep-rezentuojanèiø parodø: lietuviø religiniomeno sekcijà Biennale d‘Arte Sacra Na-varoje 1948 m., Lietuvos skyriø antiko-munistinëje parodoje Romoje 1953 m. irnuolatiná lietuviø skyriø Lurde. Be to, skai-

të paskaitas tarptautiniuose kongresuo-se, ávairiuose Italijos miestuose.

1948 m. tapo Lietuviø krikðèioniø de-mokratø sàjungos ágaliotiniu Italijoje, 1954m. – PLB Italijos kraðto valdybos pirmi-ninku. Tai jam atvërë naujø galimybiø.V.Mincevièius rengë Romoje Vasario 16-osios, lietuviø deportacijø, ðv.Kazimieroir kitus minëjimus, kuriuose gausiai da-lyvaudavo kardinolai, kiti aukðti dvasinin-kai, diplomatai, átakingi politikos ir visuo-menës veikëjai. Jo rûpesèiu viena Ro-mos aikðèiø buvo pavadinta Lietuvos (Li-tuania) vardu. Nuo 1954 m. buvo VLIKOágaliotinis Romoje, tai sudarë dar palan-kesnes sàlygas palaikyti ryðius su Itali-jos politinëmis ir administracinëmis ins-titucijomis. Nuo tø metø italø kalba pra-dëjo leisti ir mënesiná biuletená ELTA-Press, kuriame, pateikdamas faktø, kan-triai aiðkino Lietuvoje daromà okupantøþalà. Su dþiaugsmu sutiko Lietuvos ne-priklausomybës atgavimà, prie kurio bu-vo daug prisidëjæs, nors ir toli nuo iðsi-ilgtos ir mylimos Tëvynës.

Monsinjoras Vincas Mincevièius mirë1992 m. Gignodo miestelyje (Aostos Al-pës Italijoje). Palaidotas Romoje, Ðv.Ka-zimiero lietuviø kolegijos koplyèioje, Cam-po Verano kapinëse.

Gyvenimo kelyje sutikæs nuoðirdø irádomø þmogø – kardinolà Antonio Sa-moræ, V.Mincevièius galëjo savaip iðreikðti

savo ilgesá ir meilæ Lietuvai. Šiuos þmo-nes siejo ne tik bendras dvasinis gyveni-mas, bet ir bendras supratimas apie pa-vergtø tautø likimus. Kardinolas geraipaþinojo Lietuvos gyvenimà, lietuviø gy-venimo bûdà, tad, galima spëti, jie tapoartimi visam gyvenimui. Vëliau, gráþæs áRomà, kunigas V.Mincevièius, daþnai sukardinolu lankydamasis Bardi miestely-je, brandino ir mintis apie lietuviðkumà.1962 m. prie ávaþiavimo á Bardi (Parmosprovincijoje, Emilia-Romagna regione,pusiaukelëje tarp Genujos ir Parmos, prieToncino upës), valstybinio Parma–Chiavari kelio aikðtëje prieðais jau miru-sio kardinolo pastatytus globos namus„Villa Mater Gratiae“, jis pastatë lietuvið-kà kryþiø – dviejø stogeliø koplytstulpá suSopulingosios Motinos (Bardi miestelioglobëjos) skulptûrële. Kryþiaus virðûnæpuoðë lietuviðkiems kryþiams bûdingameniškai iš metalo iškalta saulutë. Prie jobuvo prikalta bronzinë plokðtelë su italið-kai iðgraviruotu tekstu: „Jo Ekscelencijaiarkivyskupui Antonio Samorei kun. Vin-cas Mincevièius, Italijos lietuviø bendruo-menës pirmininkas, reikšdamas savo tau-tos þavesá ir padëkà, sukakus trims de-ðimtmeèiams, kai já paþino ir pamilo, de-dikuoja ðá kryþiø, kaip lietuviø tautos iðti-kimybës Dievui ir sau þenklà ir já pavedaBardi miesteliui. 17.IX.1962“. Beje, tai bu-vo ir pirmas lietuviðkas kryþius Italijos þe-mëje. Per daugelá metø medinis koplyt-stulpis sunyko. Vietoje jo JAV lietuviai pa-statë mûrinæ koplytëlæ ir jos viduje po stik-lu ádëjo buvusio koplytstulpio miniatiûrinámodelá.

Šiais metais, švenèiant kardinolo A.Sa-morës 100-øjø gimimo metiniø jubiliejø,popieþinës Ðv.Kazimiero kolegijos Romojerektoriaus ir Italijos lietuviø bendruomenëspastoracinio koordinatoriaus kunigo Pet-ro Ðiurio iniciatyva gimë projektas atstaty-ti koplytstulpá. Italijos lietuviø bendruome-në, susitarusi su „Famiglia Bardigiana“, ðiømetø spalio 13 d. padovanojo Bardi mies-teliui naujà lietuviðkà koplytstulpá, liudijantá75 metø draugystæ, kuri abi tautas siejajø bendrojo dvasios ganytojo ir bièiuliokardinolo Antonio Samorës dëka. Spalio13 d. á Bardá atvyko ir Vilniaus arkivysku-pijos metropolitas kardinolas JuozasA.Baèkis, kuris aukðtøjø dvasininkø ir dau-gybës maldininkø apsuptyje puoðniojemiestelio baþnyèioje aukojo Ðv.Miðias,paðventino naujàjá koplytstulpá, susitiko sulietuviø bendruomenës ir miestelio þmo-nëmis. Jiems koncertavo folklorinis an-samblis „Linago“.Vakaronës metu vykolietuviðkø valgiø degustacija, tautodaili-ninkø dirbiniø paroda-mugë, visi dalyviaigavo keramikës Rûtos Þilinskienës moli-nius atminimo medalius.

Nukelta á 43 p.

Popieþinë Ðv. Kazimiero lietuviø kolegija

Lietuviðkas koplytstulpis Bardi miestelyje


Iðvaþiuojam neþinia kur

Amazonës dþiunglëse ádomu. Nepai-sydami ðutinanèio karðèio, að ir manobendrakeleiviai galbût sutiktume apsistotièia ilgam, taèiau mums reikia vaþiuoti ki-

AmazonësAmazonësKaip sekësi entomo-logams, norëjusiems

atrasti naujø rûðiøPietø Amerikoje ties

pusiauju

Prof. habil. dr. Jonas Rimantas STONISdienoraðtisPabaiga. Pradþia 2007, Nr. 10

Esu biologas. Mano uþdavinys – tirti ávairiø kraðtø biologinæ ávairovæ, ypaè augaløaudiniuose gyvenanèiø paèiø maþiausiø Þemëje mikrodrugiø – maþøjø gaubtagalviøir ðeriuotaûsiø. 2007 m. þiemà mûsø grupë, susidedanti ið energingø tyrinëtojø, Ekva-dore ieðkojo naujø mokslui rûðiø. Vargais negalais kolekcinæ medþiagà surinkomesukoræ ilgà marðrutà po tvankuma alsuojanèias Amazonës baseino þemumas bei An-dø kalnus. Didþiuojuosi savo bendraþygiø iðtverme. Tai Saimonas R.Hilas (Universityof Westminster, London), biomedicinos m. daktaras Arûnas Diðkus ir doc. dr. Virgini-jus Sruoga (VPU). Dalá svarbios papildomos medþiagos moksliniams tyrimams taippat pasiskolinome ir ið uþsienio tyrinëtojø (amerikieèiø ir danø).

tur ir aprëpti kuo daugiau skirtingø vieto-viø (buveiniø). Tad iðvykstame iðtaigingu,plastmasinëmis gëlëmis apkaiðytu auto-busu palei vakariná Amazonës dþiungliøpakraðtá. Kelias, jungiantis El Tenà ir Pu-yo, yra ilgas, varginantis ir duobëtas. Ten,

kur drëgna, – paþliugæ, ten, kur lietausseniai bebûta, – per dulkes nematyti sau-lës. Judame lëtai, vëluojame. Pasidarodar „smagiau“, kai viduryje marðruto au-tobusas visai sustoja, nes tvarkomas ke-lias – ðiuo metu èia pravaþiuoti neámano-ma. Kada pajudësim – niekas negali pa-sakyti, o autobuse be galo trošku (vis dël-to Amazonës dþiunglës!). Labai migdo.Pamainomis einame vëdintis, o likæ þmo-



pasivaþinëti Amazonës dþiungliø pakrað-èiu, nuo pusiaujo tolyn á pietø pusrutulá!

Nuo Puyo mûsø kelias pasisuka á kal-nus, á Baniø (Baños) miestelá. Ðis marðru-tas patinka tik stipriø nervø þmonëms. La-

bai jau gilus tarpeklis, ant kurio stataus ðlai-to raizgosi siaurutis kelias. Nuolatinës kal-nø griûtys ir plûstanèios ðaltiniø versmëskartkartëmis gerokai paardo plentà, dardaugiau apsunkina kelionæ, padaro jà ri-zikingà ir ásimintinà. O á prarajà geriau vi-sai neþiûrëti, gali apsvaigti galva.

Atvykstame á Baniø miestelá, kuris iðvisø pusiø apsuptas aukðtø kalnø, o vie-nas ið ðiø kalnø – besiverþiantis Tungura-hua vulkanas (5319 m). Vulkaniniai pele-nai tvyro ore. Ádomu, kaip ðá kartà pasi-seks Arûnui, nes 2005 m. jo ánirtingi þy-

giai ant Tungurahua vulkano ðlaito bai-gësi niekuo – medþiagos nesurinko, nesbuvo ásivyravusi neáprasta sausra. Darblogiau – ðis ðlaitas indënø garbinamaskaip ðventas, tad vietinë þiniuonë, nesu-

pratusi, kokiais tikslais Arûnas landþiojapo krûmus (ar tik ne dël gamtiniø reika-lø?), já prakeikë. Bet taip baisiai, kad aðiðsigandau daugiau uþ Arûnà... Uþbûrë,kad mano kolega apaktø.

Gyvenimas graþiame miesteBaniø miestelyje vieðbutá surasti nesun-

ku. Taèiau vieðbutis, kuriame apsistojame,apraizgytas elektros laidais, mûsø su Sai-monu kambaryje lovos sulûþusios, o lan-gai neuþsidaro. Kaip daþnai bûna Ekva-dore, duðas ir tualetas neðvarûs, o vienin-

nës apsiblaususiomis akimis, apsikabinærankomis kuprines saugo bagaþà. Iki ðiolnesuprantu, kaip vis dëlto pradingo bran-gûs Virginijaus akiniai. Taèiau smagu!Mes kelyje, mûsø laukia naujos egzoti-nës vietovës. O ir ðiaip – kas nenorëtø

Nuotraukos –autoriaus ir jokolegøVirginijausSruogos irSaimonoR.Hilo

Daugumaekvadorieèiølabai draugiðkiir nuoðirdûsþmonës, taèiauLotynøAmerikojekeliautojaiturëtø ypaèpasisaugotivagiðiø...

Ekvadore prie maþø restoranëliø net perdidelius karðèius daþnai pamatysikabanèias kiaules


Baños miestelio panorama. Nuo èiastaèiais Andø kalnø tarpekliø ðlaitaisprasideda kelias þemyn á Amazonësþemumà


telis bûdas iðvëdinti dušo garus – pro lan-gà, kuris atsiveria á kito kaimyno „prakvi-pusá“ tualetà. Taèiau jauèiame Lotynø Ame-rikos egzotikà ir esame strategiðkai pato-gioje miesto vietoje. Ið pradþiø mieste val-gome kur papuola, kur pigiau ar greièiau.Bet greitai pastebime, kad tuoj apsivemsi-me, jei ir toliau nebûsime iðrankûs. Kokianeðvara! Valgyklø ðaukðteliai, ðakutës netjuodi nuo priskretusio purvo, o lëkðtës ir kli-juote uþtiesti stalai tiesiog dvokia nuo ásise-nëjusiø riebalø. Tad dabar jau einame á bran-gesnes vietas ir ne taip bjaurimës.

Þygiai ant vulkano ðlaito galëjoliûdnai baigtis

Aš vis kliedþiu tomis aukštumomis, ku-rias galima aptikti uþsikorus labai aukštaiant Tungurahua vulkano šiaurinio šlaito.Ten klimatas kitoks ir visai kitokie augalai,kitokie vabzdþiai. Tai bent bûtø ádomu to-kioje vietoje surinkti mûsø tiriamø maþøjøgaubtagalviø ar Virginijaus þolinukø. Prieðkopiant ant vulkano ðlaito svarbiausia uþ-lipti aukðèiau miesto kapiniø. Tada prasi-deda senoviniai balti laiptai, vedantysaukðtyn ir aukðtyn, maþdaug kokius 0,7km prie ðventosios mergelës paminklo. Iðten Baniø miestelis matyti kaip ant delno.Kol ten uþlipi, iðpila septyni prakaitai, o nuodusulio vos galo negauni (èia ir taip trûks-ta deguonies). Tada reikia perlipti per aukð-tà mûrinæ tvorà (bet atsargiai, kad nenu-garmëtum á bedugnæ) ir „oþkø takais“ liptiaukðèiau. Saimonas manæs klausia, araukðtai dar kopti, nes jau kopiame gerasketurias valandas, o galo vis nematyti. Aðsakau, kai uþlipsime ant ðito ðlaito, kurisdabar kaip tik prieš akis, bus kitas šlaitas(kalnas), o kai uþkopsime ir ant jo, pama-tysime dar vienà. Gerai, kad tø kalnø iðkarto visø nematyti... Mûsø kopimà pailgi-na ir tai, kad mes ne ðiaip sau kopiame, opakeliui renkame mûsø tiriamø vabzdþiøpadarytas minas augalø lapuose, fotogra-fuojame mitybinius augalus ir... keikiamës(na, truputá...). Po pietø netikëtai praside-da lietutis. Nors jau matyti Tungurahua vul-kano smilkstantis krateris, mums dar likokokios 2 val. kelio aukštyn. Blogai yra tai,kad paþliugus þemei sunkiau kopti, o leis-tis þemyn dabar bus labai pavojinga. La-

bai statu, lëtai leistis neámanoma, tik be-veik risèia, o ten posûkis po posûkio. Jeipaslysi ant paþliugusios þemës – nugar-mësi á prarajà. Svarstome kaip pasielgti:iðkart leistis þemyn, tikëtis, kad lietus pasi-baigs ir viskas greitai pradþius, ar rizikuotiir kopti aukðtyn? Kita galima bëda – jei ðlai-tà apgultø tankûs debesys. Jie atðliauþianetikëtai ir kaip kokie milþiniðki karviø lie-þuviai laiþo kalnà ið visø pusiø. Tada pa-puoli lyg á pieno jûrà: tirðtas rûkas, nema-tai nei kito þmogaus, nei kelio. Tokiu atve-ju geriau palaukti, kol debesys nuslinks.

Kad ir kaip ten bûtø, mûsø nuotaikavis dar gera. Reikia sustoti ir padaryti per-traukà, atsikvëpti, nusifotografuoti atmini-mui. O varge! Koks að nelaimëlis! Manokuprinë neturi plokðèio dugno (toks jau fa-

sonas), o að jà, nieko blogo nemanyda-mas, neatsargiai padedu ant ðlapios þe-mës, ðalia skardþio kraðto. Kurá laikà ji stoviramiai, o paskui tik staiga krypt ðonan irjau ritasi þemyn nuo kalno. Gerai, kad antðio kalno yra þoliø ir kaþkiek krûmø, tadkuprinë tik ritasi kaip sulëtintame filme, one krenta kaip akmuo á prarajà. Viskas trun-ka tik sekundes. O að apstulbusiø ben-draþygiø akivaizdoje puolu kuprinei ið pas-kos. Galëèiau sakyti, kad esu labai vikrusir dràsus bei turiu þaibiðkà reakcijà. Bet tainetiesa, gal net atvirkðèiai. Bet adrenali-nas daro stebuklus. Be to, viskas ávykstaman net nespëjus susivokti. Visas iðsipur-vinu, uþsigaunu rankà, nusibrozdinu kelá,bet kuprinæ vis dëlto suspëju pastverti irjau keturpësèias kabarojuosi aukštyn. Da-

Pietø Amerikastebina didþiule

augalø gausa,vien Ekvadore jø

yra apie 25 tûkst.skirtingø rûðiø,taèiau ne visos

augalø rûðys daratrastos irapraðytos

Paramai – specifinë, gana skurdi þoliøir þemaûgiø krûmø ekosistema,paplitusi 10° abipus pusiaujo ðaltoseAndø ir kitø kalnø vietovëse


bar baisu net pagalvoti – juk skardþio aukð-tis apie kilometrà. Jei bûèiau uþ þoliø ne-uþsikabinæs, galëjau giliai giliai nugarmë-ti. O mano kolegos visai manæs negaili.Bara, priekaiðtauja, kur mano protas? Na,proto tikrai nebuvo... Tik ðimtaprocentinisadrenalinas. Juk toje kuprinëje buvo visimano pinigai, dokumentai ir bilietai namo...

Ðtai mes ir uþlipome. Dabar jauèiamëskaip kitame pasaulyje. Nebëra atogràþøkaitros, jokios civilizacijos garsø. Pievoskaip Lietuvoje, vienur kitur indënø dirbamilaukai, apsodinti kukurûzais ir pomidorais.Tie pomidorai á mûsiðkius visai nepanaðûs,auga ant krûmø, aukðtesniø uþ þmogø, ovaisiai neáprastos formos. Svarbiausia – èiayra maþøjø gaubtagalviø (Nepticulidae) mi-nø su vikðrais. Giedrijasi. Tikra idilija!

Iðvyka á Rio NegroSiûlau ið Baniø trumpam pavaþiuoti

kiek þemiau, link Rio Negro. Ten kalnø tar-pekliais uþkyla amazoninë flora ir fauna ákalnus. Kad vaizdþiau bûtø, að visus gali-mus atogràþinës biotos koridorius Andøkalnuose pavaizdavau schematiðkai antpopieriaus lapo. Rodau savo spalvotusbrëþinius bendraþygiams. Saimonui tai pa-daro áspûdá, kitiems – neþinau, reakcijostik ðiaip sau. Taèiau á Rio Negro vis dëltonusileidþiame. Visi pikti (iðskyrus mane irArûnà), nes iðlaipinau ið autobuso peranksti ir todël dabar visà valandà plumpi-name keliu. Nors ir Andø kalnai, bet Ama-zonës kaitra ir tvankuma ir èia atkeliauja išrytø plaèiu tarpekliu. Bet koks nusivylimas– graþiai atrodantys ðoniniai tarpekliai pa-sirodo besà nieko verti (medþiagos nera-dom), o persikëlæ per Rio Negro upæ (ten,kur kaip siena þaliuoja atogràþø miðkai)visai nusivylëme. Tai lyg kokia dþiungliøbutaforija. Ið priekio graþu, labai natûralu,o tik paeini keletà metrø ir pamatai, kadgamta suniokota, viskas paversta iðtisinë-mis kultûriniø augalø plantacijomis, ma-þøjø gaubtagalviø taip pat nëra. O va, Vir-ginijui siaubingai pasisekë. Prisirinko to-kiø ádomiø vikðrø (turbût maþøjø þolinu-kø). Dabar jis iðdidus ir patenkintas. O ap-tiko tuos gamtos stebuklus ne atogràþømiðke, o ðalia plento, paèioje pakelëje.

Kelionës autobusaisKol vaþiuojame vietiniu autobusu iš

Rio Negro atgal á Baniø miestelá, prisika-bina vagiðius. Visaip prie mûsø trinasi,bando nukreipti dëmesá ir kà nors pavogti.Net kai iðlipame ið autobuso, jis neatsto-ja. Nors dauguma þmoniø Ekvadore (kaipir visur) yra dori ir draugiðki, ðioje netur-tingoje ðalyje tiek daug vagiø, kad atvy-kæs baltaveidis iðkart tampa jø medþiok-lës objektu. Jie turi prigalvojæ daugybætriukø, kaip pagrobti pinigus arba daik-tus. Tiesa, Baniø miestelis garsus ne tikvagimis, bet ir savitu zoologijos sodu beiáspûdingais kanjonais, þiojëjanèiais aplinkmiestelá. Juose matyti sustingusi lava, kuritekëjo ið vis dar þaiþaruojanèio Tungura-hua vulkano. Viename ið ðiø kanjonø mes

ásigudriname rasti mokslinës medþiagos,tad zoologijos sodas ir kitos turistinës at-rakcijos mus maþai domina (trûksta lai-ko). Galima iki valiai prisivalgyti cukranen-driø, kuriø gabalëlius èia pardavinëja antkiekvieno kampo: pigiai nusiperki, kram-tai tà medá, o burnoj saldu...

Ðákart ið Baniø á Kità turime keliauti naktá(nejau gaiðti visà dienà veltui!?). Bet bë-da, kad turime ne tik truputá bagaþo (pa-grindinis yra likæs sostinëje), bet ir gyvosmedþiagos. O tai besimaitinantys arba ko-konus sukantys vikšrai, kuriems reikiaypaè komfortabiliø sàlygø: jokio kratymo,jokio suslëgimo ar temperatûros ðuoliø, jo-kiø tiesioginiø saulës spinduliø ar skers-vëjo. Sutemus su visa manta atsidangina-me á stotá. Autobusas pilnas, sëdimø vietønëra, tad atsisakome lipti, kad ir kiek reik-tø, lauksime. Bet èia gi Ekvadoras! Tiesiogtempte tempia á savo autobusà. O mes uþ-sispiriame ir nelipame, kantriai laukiamekito transporto. Na, tada mus apgaule nu-tempia á perpildytà autobusà. Vairuotojasuþdaro duris ir spaudþia pirmyn. Taip mesiðvaþiuojame su ta savo gyva medþiaga –naktá perpildytame autobuse, su gyvaisvikðrais, neturëdami nei kur atsisësti, neikur ásikibti, stovëdami ant vienos kojos. Okarðta, tvanku... Bet... argi tai svarbu? Svar-bu tik viena – jei bûsite Ekvadore, venkitevaþiuoti autobusais naktá. Neretai pasitai-ko, kad autobusà sulaiko ginkluotos gau-jos ir apiplëðia.

Paramuose prapuolë mûsø kolegaKas neþino apie paramus, pasakysiu

– tai specifinë, labai skurdi ekosistema,aptinkama tik Pietø Amerikoje, aukðtuo-siuose Andø kalnuose (4–5 km aukðty-je), 10o abipus pusiaujo. Ten padidëjæsultravioletinis spinduliavimas, skurdus dir-voþemis, labai maþa sumedëjusiø auga-lø ir labai dideli temperatûros kontrastai.

Nors ten pusiaujas ir vidurdiená negai-lestingai kaitina saulë, bet kada gali kiltinepermatomas rûkas arba pradëti pûstiatðiaurus vëjas ir net pasnigti (!). Oras èiagali pasikeisti per deðimt minuèiø ir tainepriklauso nuo metø laiko – metø laikøèia nëra, iðtisus metus vienas sezonas.

Nukelta á 40 p.


Aliis ingerviendo consumor – kitiemstarnaudamas išnykstu. Šia sentencijagalima nusakyti visà medicinos dr. doc.Rëdos Kuzmaitës, prieð metus tyliai pa-likusios ðá pasaulá, gyvenimà.

Gimusi 1923 m. Panevëþio rajonoRëkliø kaime, graþioje sodyboje prie Lë-vens, augo didelëje ðeimoje su trimisbroliais ir dviem seserimis. Ðeima prasi-lavinusi – jau moèiutë Magdalena Kuz-mienë, kilusi ið Panevëþio miesto, iðpru-simu lenkë kaimo moteris, leido á gim-nazijà sûnus – Jonà ir Vladà, bûsimà pro-fesoriø, þymø chirurgà. Rëdos tëvai taippat iðsilavinæ þmonës, lankæ mokyklas,matæ pasaulio, mokëjæ kalbø, mëgæ dai-nà, namuose turëjæ nemaþà bibliotekà.Tad aplinka jau ið maþens skatino do-mëtis mokslu, menu.

Prieðkarinë Panevëþio gimnazija, ku-rià Rëda baigë 1941 m., taip pat buvo ryð-kus kultûros þidinys. Aktyviai veikë J.Lin-dës-Dobilo ákurtoji Meno kuopa, kuriosvienas ið vadovø buvo vyresnysis brolisAlgirdas, neeiliniø interesø draugai taippat traukë á meno pasaulá, á literatûrà. Ki-ta traukos kryptis – medicina, kuriai ne-svetimi ligoninëse dirbæ tëvai, o ypaè –visos giminës ðviesulys dëdë Vladas Kuz-ma – iðskirtinë, romantiðka, legendinë as-menybë, vienas garsiausiø tarpukario Lie-tuvos chirurgø, operuodavæs ne tik Lie-tuvoje, bet ir uþsienyje, garsëjæs huma-niðkumu, veltui gydæs neturtëlius ir ðel-pæs studentus. Jis retkarèiais trumpam

Nesigailëjoesanti gydytoja

apsilankydavo tëviðkëje, pasikviesdavovyresniuosius brolio vaikus á Kaunà.

Gyvenimo kelià pasirinkti Rëdai tekosunkiu metu. Vyko karas, gimnazijà bai-gusi aukðtø polëkiø mergina vëlyvà rude-ná kasa bulves, dirba kitus ûkio darbus,kuriø nuo pat ankstyvos jaunystës labainemëgo. Atsiminimuose apie prof. V.Kuz-mà, raðytuose 2001 m., autorë pasakoja:„Kauno universitetas buvo uþdarytas. Dë-dë Vladas paraðë mamai laiðkà: tegu Rë-da, kad negaiðtø laiko, stoja á Kauno me-dicinos seserø mokyklà, o vëliau pereis ámedicinos fakultetà. Að tuo metu norëjaustudijuoti lietuviø kalbà ir literatûrà, bet tamnebuvo sàlygø. Vëliau, neþiûrint jokiø sun-kumø ir kliûèiø mano kaip gydytojos gy-venime, að tà specialybæ labai mëgau irniekad nesigailëjau esanti gydytoja“.

1947 m. rudená baigusi institutà, jau-na gydytoja paskiriama á Birþus, taèiaudirba ten neilgai – buvæs dëdës asisten-tas doc. Telesforas Ðiurkus, studijø me-tais pastebëjæs neeilinius studentës ga-bumus ir darbðtumà, kvieèia á Kaunà,orientuodamas jaunà medikæ á mokslinádarbà. Prasideda daugelio deðimtmeèiøgydytojos, dëstytojos kelias Kauno Rau-donojo kryþiaus ligoninëje ir Kauno me-dicinos institute. Deja, sunkios buitinëssàlygos, gyvenimas pusbadþiu karo, po-kario metais palauþia ið vaikystës trapiàsveikatà: 1950 m. suserga sunkia ðirdiesliga. Tik rûpestinga medikø, artimøjø glo-ba padeda atsitiesti, gráþti á gyvenimà. Ta-èiau tenka neðti trigubà naðtà – gydyto-jos darbas ligoninëje – neskaièiuojant va-landø, netausojant jëgø, dëstytojos uni-

versitete – dirbama labai atsakingai, gal-vojant apie bûsimà Lietuvos gydytojø pa-mainà, ir dar – pradëta disertacija, kuriaiskiriamas visas laisvalaikis.

Likimas vienam ið autoriø buvo palan-kus: dr. Rëda Kuzmaitë buvo mokytojastudijø metu, vëliau bendradarbë, kole-gë, nuoðirdi draugë. Ði draugystë iðlikoiki gydytojos paskutiniø dienø.

Kauno Raudonojo kryþiaus ligoninë-je Rëda Kuzmaitë, Kauno medicinos ins-tituto (dabar universiteto) Chirurgijos ka-tedros asistentë, vedë treèio kurso stu-dentams chirurgijos praktinius darbus.Suprantamai, átikinamai aiðkino apie ste-rilumo svarbà chirurgijoje, instrumentari-jø, pasirengimà operacijoms ir atsako-mybæ jas atliekant. Dëstytoja daug dëme-sio skyrë þaizdø tvarstymui, kaulø lûþimøir iðnirimø bintavimui. Mokë perriðti raið-èius paprastojo ir sudëtingojo bintavimobûdais, supaþindino su ligonio nuskaus-minimu, narkozës metodais. Pavyzdþiaisaiðkino, kaip sunkø ligoná fiziðkai ir psi-chologiðkai parengti operacijai. Ádomiosbûdavo ligoniø vizitacijos ir serganèiøjødemonstravimas. Mokë kalbëti su ligoniu,surinkti ligos anamnezæ, iðmokë suteiktipirmàjà pagalbà susiþeidus, sustabdytikraujavimà, atlikti dirbtiná kvëpavimà.

Dëstytoja ypaè daug dëmesio skyrëgydytojo etikai. Ji daþnai primindavo, kadgydytojo darbas turi bûti pasiaukojantis,nuoðirdus ir profesionalus. Praðë nieka-da nepamirðti áspëjimo ne nocere – ne-pakenk. Tai ástrigo visam gyvenimui. Ap-skritai dr. Rëdos Kuzmaitës þodþiai, pa-tarimai, pamokymai giliai ásiskverbdavo áatmintá ir ðirdá. Jos asmenybë jau pirmuo-siuose uþsiëmimuose savo paprastumu,taktiðkumu padarë didelá áspûdá. Ji stu-dentø buvo labai mëgstama. Dëstytojamokëjo nuraminti ir tuos, kurie, pirmà kar-tà stebëdami operacijà, „išvirsdavo“ – pa-sidarydavo silpna, apalpdavo. Tokiamstudentui sakydavo, kad dël pirmojo áspû-dþio nereikia sielotis, jei tik panorësi – bûsigeru gydytoju specialistu, netgi chirurgu.

Kauno medicinos instituto doc. Teles-

Lietuvos moksløakademijos bibliotekojeveikë þymaus mokslininkoir mokslo organizatoriaus,Tado Ivanausko premijoslaureato prof. dr. PetroZajanèkausko 80-meèiuiskirta paroda.

Virginijos Valuckienësnuotraukoje Jubiliatà(pirmas ið kairës) sveikinajo bendraþygis prof.Karolis Jankevièius(centre)

Paminëtas graþus jubiliejus

Doc. dr. Regina NORKEVIÈIENË,med. dr. Petras TULEVIÈIUS


foras Šiurkus buvo ligoninës chirurginioskyriaus vadovas. Dr. Rëda Kuzmaitë – vie-na jo asistentø. Faktiðkai buvo pirmoji do-cento padëjëja ir pavaduotoja. Taigi, be dar-bo su studentais, jai teko ir didelis klinikiniodarbo krûvis. Rëdai Kuzmaitei buvo patiki-mos sudëtingos operacijos, ji vadovavo irasistuodavo jaunesniøjø kolegø operaci-joms. Ðiame darbe ji buvo ypaè nuoðirdi,darbðti, rûpestinga ir sumani.

Gydytoja Rëda buvo reikli sau ir ben-dradarbiams, kolegø, ligoniø gerbiama irmylima. Jauni chirurgai norëdavo, kad jiasistuotø jiems operuojant. Ne vienas kar-tu su ja darë savo pirmàjà operacijà. To-dël daugelis dr. Rëdà Kuzmaitæ laiko sa-vo mokytoja.

Rëda Kuzmaitë daug dëmesio skyrëir vaikø chirurgijai. Ið pradþiø ji konsulta-vo ir operavo vaikø skyriaus ligonius. Vë-liau jos pastangomis buvo ákurtas vaikøchirurginis skyrius, kuriam ne vieneriusmetus vadovavo. Daugelis tëvø dëkingijai uþ iðgelbëtus vaikus.

Varginantis klinikinis bei pedagoginisdarbas neatbaidë Rëdos Kuzmaitës nuomokslinës veiklos. Ji publikavo nemaþaistraipsniø, dalyvavo seminaruose, kon-ferencijose, kurioms rengë turininguspraneðimus vaikø ir suaugusiøjø chirur-gijos klausimais. Maskvos centrinio gy-dytojø tobulinimosi instituto Vaikø chirur-gijos klinikos vadovo prof. Stanislavo Do-leckio ir doc. Telesforo Ðiurkaus vado-vaujama parengë daktaro disertacijàapie vaikø nespecifiná mezadenità, ku-rià 1967 m. sëkmingai apgynë. Oficia-lieji oponentai, Tarybos nariai jà gerai ver-tino, ne vienas sakë, kad toli pralenkusidaktaro disertacijai keliamus reikalavi-mus ir beveik prilygsta habilitaciniamdarbui. Apgynusi disertacijà, mokslinin-kë dar keletà metø sëkmingai dirbo vai-kø chirurginiame skyriuje, dëstë studen-tams, jai suteiktas docentës vardas. Re-formavus chirurgines katedras, dr. Rë-da Kuzmaitë perkeliama á Hospitalinëschirurgijos katedrà, kuri bazavosi Kau-no medicinos instituto klinikose. Buvæsjos vaikø skyrius pertvarkomas á vaikøchirurgijos ortopedijos skyriø, kuriamemaþieji ligoniai ir dabar tebegydomi.

Deja, principinga, reikli specialistë,siekianti diegti darbe naujausias metodi-kas, patinka ne visiems. Profesiniai prin-cipai kai kuriø vadovø bei kolegø aukoja-mi komerciniams tikslams. Darbe ávyks-ta skaudus lûþis, lemtingai paveikæs jaut-rios medikës, gyvenimà paskyrusios pro-fesijai, sveikatà. Vël atsëlina sunki liga, ly-dima nuoskaudos, nusivylimo, bûtinybësatsisakyti pasiektø profesiniø aukðtumø,prisitaikyti prie naujø darbo galimybiø.

Pablogëjus sveikatai doc. R.Kuzmai-të vël gráþo á prof. T.Ðiurkaus vadovauja-

mà propedeutinës chirurgijos katedrà, ási-kûrusià Kauno 3-iojoje ligoninëje. Èia jigydë suaugusius ir konsultavo vaikus,chirurginius ligonius. Nuostata – uþmirðtisave, gyventi ligonio medicininëmis pro-blemomis – padeda ásitvirtinti naujose pa-reigose, bûti reikalinga, gyventi visavertáprofesiná gyvenimà, kol tiktai jëgos lei-dþia. Á pensijà docentë iðleidþiama vëlai,jau turëdama 50 metø darbo staþà.

Prisitaikyti prie pensininko buities gy-dytojai, visà gyvenimà skyrusiai profesi-niams interesams, nelengva. Gal dël togreitai vël atsëlino liga. Sveikata blogëjo,kelerius metus buvo ligos prikaustyta prielovos. Visà ligos laikà iki mirties dr. Rëdarodë didelæ kantrybæ ir meilæ tiems, kuriejà supo. Sirgdama ji buvo apsupta arti-møjø, gydytojø dëmesio.

Uþversdami fizinës bûties puslapá, su-simàstome: koká þmogø turëjome, kokionetekome. Velionë nesukûrë savo ðeimos.Jà atstojo darbas, ligoniai, giminës. Var-tant gydytojos uþraðus, skaitant likusiuslaiðkus, ryðkëja didþiulis dëmesys visø ar-timøjø – broliø, seserø, sûnënø, dukterë-èiø, netgi netiesioginiø vaikaièiø sveikatai:susirgæ globojami, esant reikalui, ðelpia-mi, kruopðèiai saugomi svaikatos bûklësduomenys – savotiðkos ligos istorijos, ra-ðytos net tada, kai paèià apleido jëgos,kai paèiai reikëjo globos ir pagalbos.

Kita vertybë – turtinga biblioteka.Kruopðèiai kaupiamos medicininës kny-gos (dabar jomis naudosis kitos medikøkartos). Daug dëmesio ir groþinei literatû-rai. Dalis ðiø leidiniø gráþo á tëviðkës biblio-tekà. Daug valandø stovëta prie M.K.Èiur-lionio paveikslø – dar tada, kai jie nebuvolaisvai prieinami, prie dailës klasikø Mask-vos, Peterburgo muziejuose.

Ne maþiau traukë kelionës – vos pa-kilus po sunkiø ligø, vaþiuota á buvusiosSàjungos ðiauræ ir pietus, laiveliais iðmai-ðyti Ignalinos eþerai, Ûlos vingiai. Be ga-lo traukë jûra – kol tiktai leido jëgos, o kaijø sumaþëjo – liko gimtasis Lëvuo prie jau-nesniojo brolio Kæstuèio sodybos. Antliepto prarymota daug vasaros vakarø:màstyta, kalbëta, dalytasi prisiminimais.

Rëdos charakteris – labai kuzmiðkas,greièiau lûþtantis negu linkstantis. Kuz-mø protëviai nëjo baudþiavos, tad ir ai-niai lankstytis, prisitaikyti neiðmoko. Ið të-vo, patyrusio senø laikø felèerio, kuris sa-vo apylinkëse buvo labai vertinamas irgerbiamas, ið dëdës Vlado namø perim-ta nemaþa aristokratiðkumo. Ir iðvaizda,ir polinkiais Rëda – tikra Kuzmaitë, tëvoduktë. Liaudiðkesnë motinos charakteriolinija teko jaunesniems. Sunkiai sprendëbuities problemas, nepasiþymëjo praktið-kumu – ne á tokias vertybes orientavosi.Gal todël tarp kai kuriø sovietmeèiu susi-formavusiø Kauno gydytojø buvo tarsi„balta varna“.

Draugø ratas neplatus – nebûta lai-ko. Labai vertino tikrus bièiulius, be galojais dþiaugësi, skaudþiai atsiribodamanuo sunkiais momentais iðdavusiø kon-formistø. Santûri, tyliai savyje iðgyvenan-ti skriaudas ir nuoskaudas. Stipri asme-nybë, ne visiems aplinkiniams lengvai at-siverianti, ne visø suprasta. Tyli, iðoriðkairami asmeninio gyvenimo tëkmë, giliai uþ-slopintas jausmø pasaulis. Gyventa neðeimai, ne buièiai, o profesijai.

Rëda Kuzmaitë artimøjø ir bendradar-biø prisiminimuose iðliko tarsi pakylëta,atsiribojusi nuo kasdienybës, nuo buities,atsidavusi savo profesijai iki pat sàmo-ningo gyvenimo pabaigos.

Doc. med. dr.RëdaKuzmaitë subroliu Algirdu

StanislovoKUZMOS nuotr.


þemës reformaVienas ið svarbiø bruoþø, apibûdinan-

èiø valstybës sampratà, yra tas, kad jospilieèiø gyvenimas vyksta pagal reglamen-tuotà tvarkà. Jà sudaro ástatymø, privalo-mø valstybës pilieèiams, visuma. Susifor-mavus valstybei, greta kitø jos veiklos sfe-rø buvo pradëta reguliuoti ir þemës valdy-mo tvarkà, kurios svarbiausia funkcija – þe-mës nuosavybës formø áteisinimas ir re-guliavimas – yra vienas ið veiksniø, lemian-èiø ir þemës naudojimo tvarkà.

Savo valstybingumà skaièiuojame nuoXIII a. vidurio, taèiau reikðmingesniø teisi-niø aktø, reguliuojanèiø þemës valdymà irnaudojimà, ilgà laikà beveik nebuvo. Bu-vo paskelbta tik maþesnës reikðmës teisi-niø dokumentø, daugiausia – privilegijø.Pirmàjà privilegijà bajorams katalikams su-teikë Jogaila 1387 m. Lietuvos krikðto me-tu. Bajorø þemës nuosavybës teises dar

Tebevykstant þemës reformai ádomu ir tikslinga þvilgterëti á mûsø kraðtevykdytø þemës reformø pradþià. Apie kai kurias jau raðyta mûsø þurnale.

Straipsnis parengtas pirmosios mûsø kraðte þemës reformos istorinës sukak-ties proga. Ji reikšminga ne vien tuo, kad buvo pirmoji. Jos suformuota tvarka

išliko ilgiau negu vëlesniø reformø. Nors ðios reformos ástatymai parengtiseniai, jos gyvø atgarsiø, net labai reikðmingø dalykø, yra ir dabar.

Dr. JonasMILIUSVilniausuniversitetas

Epochinë Lietuvos

450 metø, kai buvopriimtas valakø reformos

ástatymas

Epochinë LietuvosEpochinë LietuvosEpochinë LietuvosEpochinë LietuvosEpochinë LietuvosEpochinë LietuvosEpochinë LietuvosEpochinë LietuvosEpochinë LietuvosEpochinë Lietuvos

labiau átvirtino Lietuvosdidþiojo kunigaikðèioKazimiero privilegija1447 metais. 1529 m.buvo priimtas PirmasisLietuvos Statutas. Jotikslas buvo apibrëþtivisø pirma kilmingøjøluomo teises ir parei-gas. Ðie ir kiti anksty-vieji tokio turinio doku-mentai (Nekilnojamo-jo turto administravi-mas Lietuvoje XIV–XVIII a. – Registrø cen-tras, 2007) neaprëpësudëtingos ðio proce-so visumos. Tokiais vi-sumos – þemës valdy-mo ir naudojimo tvar-kos – nustatymo arpertvarkymo ástatymi-niais aktais bei jø prak-tines priemones regla-mentuojanèiais doku-mentais tapo þemësreformø ástatymai beijø ágyvendinimo aktai.

Þemës reforma –tai valstybës vykdomas

þemës valdymo ir þemës naudojimo tvar-kos pakeitimas. Ðie du agrariniø santykiøkomponentai beveik visada egzistuoja gre-ta; antrasis jø bûna pirmojo sàlygotas, nes,pakeitus þemës valdymo tvarkà, atsirandaprielaidos – daþniausiai loginë bûtinybë –pertvarkyti þemës naudojimo tvarkà.

Reformos (ir kitos, ne vien þemës re-formos) nevykdomos „šiaip sau“. Visuo-met egzistuoja motyvai, dël kuriø refor-mà reikia vykdyti. Šios srities literatûrojenurodomi tokie þemës reformø motyvai:politiniai, ekonominiai, socialiniai, teisiniai.Kartais, iš dalies uþslëptu pavidalu, darbûna ir tautiniai motyvai.

Analizuojant konkreèià þemës refor-mà, t.y. dël ko imtasi jà vykdyti, kodël bû-tent tada, reikia atsiþvelgti á situacijà vals-tybëje. Šie motyvai tuomet pasireiðkiakaip konkretybë. Kalbëdami apie pirmà-jà þemës reformà turëtume pabrëþti, kadvëlesniø þemës reformø motyvai bûdavolyg ir „aiškesni“, nes naujai rengiamos þe-mës reformos nuostatos daþniausiai ið-plaukia ið pasikeitusios politinës situaci-jos bei susiklosèiusiø ekonominiø, socia-liniø, teisiniø veiksniø. Tiesa, mûsø krað-to istorinë praeitis byloja, kad ne visosþemës reformos buvo logiðkai pagrástos,o kai kurios buvo net antihumaniðkos. Ta-èiau, ávertinus reformø motyvø sàveikosypatumus, galima suprasti, dël ko tuokonkreèiu laikotarpiu taip buvo daroma.

Pirmoji þemës reforma neturëjo „pirm-takø“. Ji buvo tiesiog pirmoji. Tad kodëljà tokià ir kaip tik tuo metu imtasi vykdy-ti? Klausimà galima sukonkretinti: ar ði pir-moji þemës reforma buvo reikalinga dëlkonkreèiø to laikotarpio motyvø (prieþas-èiø), ar subrendo kaip visuomenës (pla-èiàja prasme) raidos proceso reguliavi-mo priemonë?

Ikireforminio laikotarpio iðvakarëse bu-vusi þemës valdymo ir naudojimo situaci-ja – ilgo laikotarpio rezultatas. Kai kurie au-toriai ðá laikotarpá apibendrintai vadina „lais-vosios þemës okupacijos“ laikotarpiu(V.Balèiûnas. Lietuvos kaimø þemës tvar-

1 pav.


kymas, 1938). Ðiuo ankstyvuoju laikotar-piu, esant nemaþai laisvos þemës, pirmiau-sia stengtasi paimti geresnius ir lengviauprieinamus plotus. Lietuvos teritorija buvomiškinga ir pelkëta. Tokioje teritorijoje ge-resniam ûkiniam naudojimui plotai nebu-vo vienoje vietoje, todël jau ið karto buvosuformuota iðsimëèiusiø sklypø þemënau-da. Daugëjant gyventojø, neuþimtø þemësplotø vis maþëjo. Atsirasdavo vis daugiausklypø, jie tarpusavyje ribojosi, susipynëir taip susiformavo chaotiðka þemëvaldosir þemënaudos teritorinë sistema. Dël ra-ðytiniø ðaltiniø stokos apraðyta pradinio þe-mës naudojimo eiga gal ðiek tiek spëja-

ma (Balèiûnas, 1938), taèiau tikëtina, kadji logiðkai teisingai atspindi šio procesoeigà. 1 paveiksle pavaizduota bûtent to-kia konkreèios vietovës bûklë, iðlikusi ne-gausiuose praeities þemës valdymo kar-tografiniuose ðaltiniuose. Ávairiuosekraštuose šis procesas vyko nevienodai irne tuo paèiu laiku. Minëtas autorius tei-gia, kad Lietuvoje ðis laikotarpis baigësivëliau, negu Vakarø Europoje – XVI amþiu-je. Autoriø reikëtø papildyti: ir mûsø kraðteðis procesas laipsniðkai vyko ir anksèiau,bet jo pabaiga – lyg ir fiksuota data, sieja-

ma su plaèiu teisiniø reglamentø ágyven-dinimu – pirmàja þemës reforma.

XVI a. mûsø valstybë jau buvo „ásibë-gëjusi“: jà siejo ávairiapusiðki ryðiai su kai-myniniais kraðtais, ji turëjo savø rûpesèiøir ieðkojo bûdø, kaip juos spræsti. Didþiau-si þemës plotai priklausë didþiajam kuni-gaikðèiui. Taèiau ûkis buvo tvarkomasblogai ir iþdas ið jo turëjo nedaug paja-mø. Valstieèiai buvo apdëti daugybe prie-voliø, mokesèiø rinkimo sistema buvo pri-mityvi. Þemës valdymas buvo chaotiðkas,nes ûkininkø þemë buvo daugybëje skly-pø, o svarbiausia – niekas gerai neþino-jo, kiek ir kokios þemës turi. Todël mo-kesèiai buvo imami ne nuo þemës ploto.

Esant tokiai situacijai paminëtini svar-bûs to meto ypatumai: pirma, Vakarø Eu-ropoje pakilusios grûdø kainos skatinodidinti jø eksportà ir, antra, politinë vals-tybës situacija (karai su Maskva) vertëiðlaikyti nuolatinæ samdomà kariuome-næ. Dël ðiø prieþasèiø reikëjo tobulinti ûká.Taip subrendo pagrindinës prieþastys(motyvai) ávykdyti esminæ þemës refor-mà. Konkretûs reformos tikslai apibûdintitaip (Balèiûnas, 1938): 1) išmatuoti vals-tybinius þemës plotus, atskirti juos nuoprivaèiø þemiø, nustatyti bei iðtaisyti ri-bas; 2) pertvarkyti valstieèiø þemës val-dymo tvarkà, ákurdinti juos kaimais ir

duoti kiekvienai ðei-mai po valakà dirba-mos þemës; 3) iðma-tuotas þemes sure-gistruoti, ávertinti irnustatyti prievolespagal þemës plotà irjo kokybæ; 4) ávestitrilaukæ þemdirbys-tës sistemà; 5) ákurtipalivarkus (palivar-kas – dvarelis, atski-ra dvaro dalis su rei-kalingais ûkio trobe-siais); 6) kolonizuotineapgyventus plotusir 7) sutvarkyti valsty-binëse þemëse mið-ko bei vandens ûká irsureguliuoti tuoseplotuose servituti-

nius santykius (servitutas – teisë ribotainaudotis svetimu nekilnojamuoju turtu).

Numatyti pertvarkymai buvo ágyven-dinami centralizuotai ir dideliu mastu. Šiedarbai vadinti valakø matavimu (volaèna-ja pomiera). P.Ðalèius teigë, kad teisingiau-sia bûtø vadinti valakø þemëtvarka (P.Ðal-èius. Raðtai: Lietuvos þemës ûkio istorija,1998). J.Bagdonas rašë, kad terminas„Valakø reforma“ buvo pradëtas vartoti is-torinëje literatûroje neseniai, tik XX amþiu-je. Ankstesniuose istoriniuose dokumen-tuose Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës

XVI a. vidurio þemëtvarkos darbai buvo va-dinami „Valakiniai matavimai“ (lenk. Po-miara wùoczna) (J.Bagdonas. Mintys apievalakø reformos iðtakas. – 1979, rankrað-tis Valstybiniame þemëtvarkos institute).

Valakø þemës tvarkymas ëjo ið Vaka-rø. Á Lenkijà jis atëjo ið Vokietijos. XIII a.po totoriø nusiaubimo Lenkijos valdovasá iðtuðtëjusias vietas kvietë vokieèiø kolo-nistus. Ðie, kurdami naujus kaimus, tvar-kë juos taip, kaip buvo ápratæ savamekraðte – laukus dalijo á hufas (valakus) irmargus, skyrë bendras ganyklas, kûrëkaimavietes, o valakiniuose kiemuose sa-viðkai iðdëstydavo trobas. Toks kaimøtvarkymas á Lietuvà atëjo jau Vytauto lai-kais, kolonizuojant Palenkæ. ÞygimantasSenasis valakø tvarkà taikë Palenkëje irseniems kaimams. Valakø þemëtvarkai ið-plësti didelës átakos turëjo karalienë Bo-na – Þygimanto Augusto motina (Ðalèius,1998). Italø kilmës Bona Sforca buvo Lie-tuvos didþiojo kunigaikðèio ir Lenkijos ka-raliaus Þygimanto Senojo antroji þmona.

Taigi á straipsnio pradþioje formuluotàklausimà dël reformos prieþasèiø ir jos vyk-dymo bûdø apibendrintai galima atsakyti,kad prieþastys buvo vidinës, o sprendimobûdams parinkti átakos turëjo kaimynø, vi-sø pirma Vakarø Europos kraðtø, pavyzdys.

Reformos juridiná pagrindà sudarë Þy-gimanto Augusto 1557 m. iðleistas ásta-tymas „Ustava na voloki“ bei kiti po topriimti svarbûs dokumentai. Visi jie bylo-ja, kad buvo uþsimota pertvarkyti didþio-jo kunigaikðèio milþiniðkà ûká. Tas pertvar-kymas buvo gana greitai ávykdytas. Jisturëjo átakos daug kam: didþiojo kuni-gaikðèio valdiniams, valstieèiams, bau-dþiauninkams, specialiøjø tarnybø þmo-nëms, nelaisvajai dvarø ðeimynai, taip patir bajorams (Ðalèius, 1998).

Vienas pagrindiniø valakø þemë-tvarkos principø buvo tas, kad kiekvienaðeima turi turëti þemës tiek, kad galëtøiðsimaitinti ir mokëti valstybei nustatytusmokesèius. Todël šeima, gyvenusi didþio-jo kunigaikðèio þemëje, gavo po valakàdirbamos þemës, nepaisant to, kiek þe-mës turëjo iki tol. Maþos šeimos gauda-vo po pusæ valako. Dvaro bernams buvoskiriama po 3 margus darþams. Jie su-darë darþininkø kaimus arèiau dvaro. Baþ-nyèios, kurios neturëjo þemës, gavo po2 valakus. Taip pat po du valakus gavovalstieèiai, vykdæ specialiàsias tarnybas– þirgininkai, miðko priþiûrëtojai ir kiti. Ma-tininkai uþ darbà gaudavo po 3 valakus,laisvus nuo bet kokiø mokesèiø ir prievo-liø. Iki 1,5–2 valakø galëjo paimti ir stip-resnës valstieèiø ðeimos. Paëmæ valakusvalstieèiai buvo áraðomi á dvarø invento-riø ir turëjo mokëti èinèo mokestá, eiti la-þà bei vykdyti kitas prievoles, mokëti mo-kestá uþ þvejojimà eþeruose ir upëse

2 pav.

3 pav.


(P.Aleknavièius. Lietuvos þemës santykiøir þemëtvarkos istorijos apþvalga. – Þe-mës tvarkymo darbai Lietuvoje, 1996).

Valakas nebuvo tvirtai nustatytas þe-mës plotas. Atsiþvelgus á þemës koky-bæ, valakas buvo vidutiniškai 33 margø.Vienas margas metrinëje sistemoje –apie 71 aras. Tad valakas buvo apie 22–23 ha. Uþnemunëje XIX a. pradþioje var-totas ir lenkiškas valakas – 17,8 ha. Þe-mës ploto matø, tarp jø valako ir margo,etimologija sudëtinga. Apie tai aiðkino is-torikas L.Mulevièius (L.Mulevièius. Þe-mës ploto matai: valakas, margas. – Lie-tuvos istorijos metraðtis, 1982). Jis raðo,kad á Lietuvà valakas greièiausiai atëjoið Kulmo þemës – Vokieèiø ordino valsty-bës branduolio – per Mazovijà ir Palen-kæ, kurioje jotvingiø gyventas þemes ko-lonizavo mazovieèiai ir baltarusiai. Matuotiþemæ valakais nustota panaikinus bau-dþiavà (1861 m.), taèiau buityje valakaiišsilaikë iki Pirmojo pasaulinio karo.

Valakø reformos (þemëtvarkos) prakti-niai veiksmai, kaip minëta, nebuvo origina-lûs, bet paimti ið svetur. Apibendrintai juosgalima apibûdinti ðiomis darbø turinio dali-mis: sodybø (kaimavieèiø) iðdëstymu; þe-mës komasacija; þemës vertinimu (rûðiavi-mu); keliø bei patogiø þemës valdymo ribøiðdëstymu; palivarkø ákûrimu.

Senovës lietuviø sodybos buvo ið-barstytos po visà kraðtà, o didesnis jø su-sitelkimas sudarydavo kaimà (Balèiûnas,1938). Valakø reformos metu sodþiai beivienkiemiai buvo ardomi ir kuriamimaþdaug vienodo didumo kaimai. Parin-kæ valstieèiø laukuose tinkamà vietà kai-mui, matininkai suformuodavo ir iðmatuo-davo kuo taisyklingesná keturkampá. Dau-guma kaimø buvo 15–20 kiemø. Visa kai-mo þemë buvo padalinama á 3 laukus tri-laukei sëjomainai ágyvendinti. Vienamelauke buvo pûdymas, antrame – þiemken-èiai, treèiame – vasarojus. Savo valakàkiekvienas ûkininkas gaudavo atskiru rë-þiu kiekviename lauke. Rëþiai – tai siau-ros ilgos juostos nuo lauko vieno galo ikikito. Taip ûkininkai gaudavo vienodai ge-rø ir blogø þemiø. Tokiu bûdu kiekvienaskaimas savo þemëje turëjo prievarta ágy-vendinti trilaukæ sëjomainà ir visus dar-bus atlikti vienu metu.

Per kaimo teritorijà buvo tiesiamas ke-

lias. Sodybos buvo kuriamos viename lau-ke, daþniausiai – viduriniame. Trobesiai bu-vo statomi galu, t.y. statmenai keliui, ið vie-nos ar abiejø jo pusiø. Pastaruoju atvejuvienoje kelio pusëje buvo gyvenamas na-mas su darþais, o antroje – ûkio pastatai.Sodybinio rëþio, t.y. sodybos, plotis bû-davo apie vienà ðniûrà (apie 48 m). Ku-riant naujus kaimus, sodybos buvo kelia-mos ið senø vietø. Neretai tai buvo daro-ma prievarta, nes ûkininkai ne visuometkëlësi savo noru. Taigi valakø reforma nai-kino gaivaliðkai susidariusá þemës valdy-mà ir ávykdë dalinæ þemës komasacijà kai-mø trilaukyje (lot. komasacija – atskirø þe-mës sklypø sujungimas á vienà vietà).

Reformos metu þemë buvo vertinama(rûðiuojama). Buvo skiriamos 4 rûðys: ge-ra, vidutinë, bloga (menka) ir labai bloga(prasta). Siekiant iðlyginti ûkio pajëgumàprastesnëje þemëje, valako plotas buvokeièiamas (padidinamas) maþdaug tokiusantykiu (laikant, kad geros þemës vala-kas yra 1): vidutinës þemës – didinamasiki 1,5 karto, menkos – iki 3 kartø. Valakøreformos metu atliktas þemës vertinimaslaikomas pirmuoju (seniausiai atliktu) Lie-tuvos þemës kadastru.

Keliø sistema buvo tvarkoma papras-tai. Mat visos sodybos buvo prie to pa-ties kelio, o ilgi dirbamos þemës rëþiai ëjotaip pat per kelià.

Valdomos þemës ribos buvo ištaiso-mos bei išlyginamos priverstiniais þemësákeitimais. Tai skaudþiai paliesdavo priva-èiø þemiø savininkus, nes mainais jie gau-davo blogesnes þemes. Taèiau ribø tvar-kymas turëjo teigiamos átakos kraðto þe-mës ûkio ateièiai.

Palivarkø ákûrimo idëja taip pat nebu-vo originali. Stambiø dvarø sistema su pa-daliniais – palivarkais jau praeityje buvogerai þinoma vokieèiø ûkiui (Balèiûnas,1938). Palivarkai buvo kuriami tokiu prin-cipu: valstybinës þemës derlingesnës te-ritorijos vidury tam tikras þemës plotas bu-vo skiriamas palivarkui, aplink kurá buvokuriami kaimai. Jie buvo sudaromi taip,kad 7 ûkininkø valakai galëtø aptarnautivienà dvaro (palivarko) valakà...

Valakø reformos padariniai buvo ryð-kûs, ávairiapusiai ir ilgalaikiai. Didþiausiareformos svarba laikytina tai, kad Lietu-vos þemës valdymo ir naudojimo tvarka,

nors ir pavëlavusi kelis amþius, ágijo nau-joviðkesnes, Vakarø Europoje jau seniaiesamas formas. Reforma prisidëjo prieþemës ûkio suintensyvinimo. Þemës su-tvarkymas ir trilaukio ávedimas pakëlë þe-mës ûkio gamybà, leido iðplësti þemësûkio gaminiø eksportà. Valstybës iþdo fi-nansinis pagerëjimas sustiprino karaliausvaldþià, o valstybei sudarë geresnes ga-limybes pasiprieðinti iðoriniam pavojui. Ta-èiau didþiulis valstybinës þemës fondasvëliau buvo iðdalintas ásigalëjusiai ðlëktaiuþ karines ir valstybines tarnybas.

Esama þiniø, jog trilaukë sistema bu-vo taikyta jau ankstesniais šimtmeèiais(P.Dundulienë. Þemdirbystë Lietuvoje,1963). Valakø reforma jà ágyvendino ásta-tymais ir plaèiu mastu.

Valakø reforma turi ir tamsiø pusiø. Jiáteisino Lietuvoje baudþiavinius santykius,kurie ið esmës nebuvo pakeisti iki XIX a.antrosios pusës. Kaimo ûkiø eksploata-cija padidëjo ákûrus palivarkus. Taèiau kaikurie autoriai teigia, kad valakø reformosplaèiàja prasme ir konkreèiai palivarkøákûrimo nereikëtø dël to perdëtai kaltinti.Baudþiava galëjo ásigalëti ir be ðios refor-mos, kaip árodo kitø kraðtø istorija (Bal-èiûnas, 1938).

Valakø reformos sukurta tvarka Lietu-voje „uþsibuvo“ per ilgai. Tai nëra paèiosreformos trûkumas. Reformos sukurtatvarka, buvusi paþangi XVI a., XIX a. jauakivaizdþiai tapo tolesnës þemës ûkio irviso kraðto paþangos stabdþiu. Refor-mos metu suformuota aiðki rëþinë siste-ma per kelis ðimtmeèius vël gerokai su-sipainiojo. Gyvenimas nestovëjo vieto-je: dël ðeimyniniø þemës padalinimø (ve-dybø, paveldëjimø) bei kitø prieþasèiøþemës rëþiai susiaurëjo, jø padaugëjo (2pav.). Trilaukë sëjomaina – ankstesniøðimtmeèiø palikimas, taip pat daug kitøprieþasèiø bylojo apie pribrendusias per-mainas. Taèiau XIX a. Lietuva, buvusicarinës Rusijos sudëtyje, negalëjo sava-rankiðkai jø imtis. Tiesa, kai kuriose Lie-tuvos vietose rëþinë þemëtvarka pradë-jo irti jau XIX a., bet kaip reglamentuotapriemonë valstybës mastu buvo vykdo-ma XX a.: prieð Pirmàjá pasauliná karà –Stolypino reformos metu (Mokslas ir gy-venimas, 2007, Nr. 3) ir kur kas plaèiauir kvalifikuoèiau – Tarpukario Lietuvoje.

Vilniaus universiteto ir Lietuvos sodi-ninkystës ir darþininkystës institutomokslininkai sukûrë lapiniø darþoviømaistinës kokybës gerinimo technolo-gijà, pagrástà naujos kartos kietakûniaisðviesos ðaltiniais. Patentuojamoje tech-nologijoje naudojamas augalø ðvitinimas

didelio tankio fotosinteziniu srautu, kurásukuria galingi puslaidininkiniai šviesosdiodai (šviestukai).

Biocheminiai tyrimai rodo, kad, išau-gintas darþoves kelias dienas apdoro-jant tam tikro bangos ilgio šviesa, jose

pastebimai sumaþëja þalingø tràðø liku-èiø (nitratø) koncentracija, o maistingø-jø medþiagø (cukrø, vitamino C) – padi-dëja, taip pat iðauga antioksidacinis po-tencialas. Kietakûnio ðviestuvo prototi-pà (beta versijà) ðiltadarþio sàlygomis

Ðviestukai gerina darþoviø maistinæ kokybæ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○


Deja, dël politiniø aplinkybiø rëþinës þe-mëtvarkos ardymas XX a. pirmojoje pu-sëje nebuvo uþbaigtas visoje dabartinësLietuvos teritorijoje. Kai kuriose vietoseto nespëta padaryti iki 1940 metø – Lie-tuvos okupacijø pradþios. O vadinama-sis Vilniaus kraðtas – Pietryèiø Lietuva(daugiausia – dabartiniø Vilniaus ir Ðal-èininkø rajonø savivaldybiø teritorija) bu-vo Lenkijos okupuota ir rëþinës þemë-tvarkos likvidavimo darbai èia beveik ne-buvo vykdomi.

Vykdant dabartinæ þemës reformà,restitucijos proceso metu siekiama (pri-valu) atkurti padëtá, buvusià iki sovietinësþemës nacionalizacijos – 1940-øjø lieposmënesio. Tad ten, kur iki tos datos buvoiðlikusi rëþinë þemëtvarka, reikia „gráþti“ átà bûklæ, t.y. nuosavybës teisiø atkûrimoprocesà pradëti nuo to. 3 paveiksle ma-tome iðlikusio gatvinio kaimo vaizdà Die-veniðkiø istorinio regioninio parko terito-rijoje (Ðalèininkø rajono savivaldybëje).Dabartinës þemës reformos vykdytojai to-kiuose objektuose susiduria su sudëtin-ga situacija. Reforma èia uþtruko, todëlkonkreèiø duomenø pateikti negalima. Ta-èiau ið to, kas jau atlikta, galima darytitam tikras iðvadas. Valstybinio þemë-tvarkos projektavimo instituto specialistøneapibendrintais duomenimis Vilniaus irÐalèininkø rajonø savivaldybiø teritorijo-je apie 80 proc. þemës savininkø (pavel-dëtojø) nori atsiimti þemæ ir toliau ûkinin-kauti pagal senas – rëþinës þemëtvarkosribas. Prievartos taikyti negalima, todël þe-mës reformos þemëtvarkos projektai taipir rengiami. Kà gi – paradoksas! XXIamþiuje lyg ir gráþtame á XVI amþiø!?

Ðiame straipsnyje autorius nesiimaspræsti ateities kraðtotvarkos uþdaviniø.Taèiau norëtøsi pabrëþti ir kità ðio reikalopusæ. Mûsø kraštovaizdþio kai kuriose vie-tose yra ir dar kurá laikà bus XVI a. vaiz-das. Net ir tose teritorijose, kur Stolypinobei Tarpukario Lietuvos þemës reformømetu buvo likviduota rëþinë þemëtvarkair sukurta sklypinë su vienkiemiais, kai kurdar matyti buvusiø gatviniø kaimø („ûly-èiø“) vietos su savita þeldiniø (medþiø)struktûra. Juk tai mûsø þemëtvarkos is-torinis paveldas! Kaip já turëtume saugotiateièiai? Gal tai atskiro raðinio tema, betapie tai turëtume susimàstyti jau dabar.

testuoja mokslininkø ákurta atþalinë ben-drovë UAB HORTILED. Technologija su-kurta vykdant Lietuvos valstybinio moks-lo ir studijø fondo remiamà projektà.

Liudmila JANUÐKEVIÈIENËVU Informacijos ir ryðiø su

visuomene skyrius

Pirmøjø dviejø nepriklausomosLietuvos deðimtmeèiø Nemuno vaiz-das bûtø neiðsamus, jei nepakalbë-tume apie keltus. Jie, skirtingai nuovisokiø laivø ir sieliø, keliavusiø iðil-gai Nemuno, plaukiojo tik nuo vienoiki kito kranto. Taèiau jø reikðmë tometo transporto sistemoje anaiptolnebuvo visai menka.

Þodis kéltas, kaip nesunku suvok-ti, susijæs su veiksmaþodþiu kelti „ga-benti kokia plaukiojamàja priemoneper vandená“. Keltas turi ir kitø atitik-menø: tarmëse vietoj jo vartojamaslietuviðkas pláustas ar ið baltarusiøkalbos atëjæ skoliniai pervãzas,parvãzas, pãramas. Panemuniø þmo-nës, ko gero, plaèiausiai vartojo per-vazà. Ið jo padarytas pervazninkas,o paskiau ðiuo þodþiu pavadintas Ða-kiø rajone, tarp Kiduliø ir Sudargo, kai-melis – Pervãzninkai, dokumentuoseminimi jau 1561 metais. Teko kaþkurgirdëti ar skaityti, kad ðá kaimelá Vy-tautas ápareigojæs rûpintis këlimu perNemunà. Lietuviø bendrinë kalba ryþ-tingai kratësi svetimþodþiø, todël jojeásigalëjo keltas ir keltininkas.

Keltas reiðkia ne vien tam tikrosrûðies plaukiojamàjà priemonæ, skir-tingà nuo valties. Ðiuo þodþiu apiben-drintai vadinamos ir visos priemonës,vartojamos þmonëms bei kroviniamsper upæ ar eþerà kelti (dabar ir perjûrà), ir paèios vietos, kur jos nuolatveikia. Ádomu, kad þodis pervazas ne-apimdavo valèiø. Toká kelto daugia-reikðmiðkumà matome 1939 metøpradþioje Lietuvos susisiekimo mi-nistro Kazio Germano patvirtintuose„Keltams árengti tvarkos ir sàlygø“nuostatuose (LCVA, f. 1059, ap. 1, b.263, lapas 146; toliau bus nurodo-mos tik bylos ir lapai santrumpa lp.).Juose apibûdinamos trys keltø kate-gorijos-rûðys. Pirmosios rûðies keltaiturëjæ bûti ne maþesni kaip ðeðiø to-nø (toliau t) këlimo galios, jø grindø(t.y. denio) naudingas plotas ne ma-þesnis kaip 40 kv. metrø. Antrosiosrûðies keltams ðie duomenys tokie:ne maþiau kaip 3 t ir 24 kv. metrai.Treèiosios rûðies keltø grindø plotas

nenurodomas, nes tai valtys, galin-èios veþti ne maþiau kaip 1,5 t arba 7þmones (su jø daiktais). Pirmuosiusdu keltø tipus straipsnyje daþnai va-dinsime tikraisiais keltais.

1939 m. visø Lietuvos tikrøjø kel-tø sàraðe (b. 509, lp. 555–556) ið-vardyta 18 Nemuno keltø. Kaþkodëlpraleistas Veliuonos keltas: veliuo-niðkio Leonido Venckaus liudijimu,jis visà laikà veikæs net iki 1944 m.vidurvasario. Eligijus JuvencijusMorkûnas straipsnyje „Nemuno kel-tai“ (Veliuona. – Vilnius: „Versmë“,2001. – P. 311; straipsnis apskritaiduoda ádomios medþiagos keltø is-torijai), pasigedæs Veliuonos kelto1938 m. dokumente, patvirtina já bu-vus ið amþininko Stasio Mikðtos þo-dþiø: jis priklausæs Zvolkei ir Motkei.Taigi prie tø 18 keltø galime pridëtidevynioliktàjá – Veliuonos keltà.

Keltø per Nemunà bûta ir þemiauJurbarko, Klaipëdos kraðte. Pats ge-rai menu keltà Smalininkuose, ið të-vø pasakojimø þinau buvus keltà ko-kiais 5 km þemiau prie Kasikënø. Prof.Stepono Kolupailos knygoje „Mûsøvandens keliai“ (Kaunas, 1938, p. 48–54) minimi dar ðie Klaipëdos kraðteveikæ Nemuno keltai: Trapënø (k., 98km), Sokaièiø (k., 88 km), Ragainës(k., 73 km), Bitënø (d., 69 km), Mil-chbudës (d., 54 km), Uþpirdþiø (d.,49 km), Vingio (Kalviø) (d., k., 48 km),Gëgës (raðo netaisyklingai Jëgës)þiotyse (d., 38 km), Klokiø (k., 32 km),Ðakûnëliø (k., 25 km), Tatamiðkiø (k.,19 km), Ðyðkrantës (d., 9,5 km). Klai-pëdos kraðto keltus tvarkë ne Kau-no, bet Rusnës vandens keliø rajo-nas arba Vokietijos þinybos. Jø do-kumentai nepateko á Lietuvos archy-vus. Tad dabar apibûdinti Klaipëdoskraðto keltus be papildomø paieðkøneámanoma.

Šitame 1939 m. sàraðe pats di-dþiausias keltas – Jurbarko: keliamojigalia 15 t, þmoniø galëjo paimti iki 180,ilgis 15, plotis 12 metrø. Vienodi busbuvæ Vilkijos ir Seredþiaus keltai: po10 t, 150 þmoniø ir 10x9 m. Keltas Kau-ne prie „Pieno centro“, bûdamas to-

Nemunokeltai 1918-1940

metaisProf. habil. dr.Arnoldas PIROÈKINAS

○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○


kio pat dydþio, þmoniø galëjo plukdyti iki170. Keltai Nemunaityje, Darsûniðkyje irKaune prie tunelio buvo vienodo 9x8 mdydþio, këlë po 8 t, tik darsûniðkis, skirtin-gai nuo kitø dviejø, galëjusiø paimti iki 150þmoniø, këlë tik 100 keleiviø. Matyt, stan-dartinio dydþio bus buvæ Birðtono, Uþðiliø(dabar Kauno miesto dalis, dokumente ne-teisingai nurodyta, kad A. Panemunësvalsèiuje, ið tikrøjø – Paþaislio), Lapainios(kaimelis prie to paties vardo upelio, áte-kanèio á Nemunà 261 km nuo þioèiø) irSkirpstaujos (upelis, átekantis á Nemunà190-ajame km, netoli Zapyðkio) keltai, kë-læ po 6 t, nors dydþio buvo taip pat 9x8m. Ðeðias tonas këlë ir Sudvajø (Jieznovlsè.) keltas, bet jo dydis 8x7 m. To pa-ties 8x7 m dydþio bûta Ðanèiø kelto, tikjo keliamosios galios riba buvo 5 t, iki 80þmoniø. Keturtoniai keltai veikë Paprie-niuose (dabar Prienø miesto dalis), Rum-ðiðkëse ir Dabintoje (dabar Kaiðiadoriø r.,netoli Kruonio). Biðiurkës kaimo keltui leis-ta veþti iki 3 t arba iki 40 þmoniø (ðis kai-melis dabar Balbieriðkio miestelio dalis).Tuo tarpu to paties 6x5 m Nibriø kaimo(Prienø r.) keltui buvo nustatyta krovinioriba 2 t arba 30 þmoniø.

Sugretinus ðá sàraðà su „Kauno van-dens keliø rajono 1937 m. navigacijoje vei-kianèiø keltø sàraðu“ (b. 478, lp. 140–147),kyla ir daugiau abejoniø dël pateikiamøduomenø tikslumo. Taèiau nesileiskime ájø koregavimà: bendrajam vaizdui turëtøpakakti ir to, kà ðie dokumentai duoda.

Tikrieji keltai nuo valèiø skyrësi dviemið karto á akis krintanèiomis ypatybëmis.Visø pirma daugumas Nemuno keltø kiekpriminë katamaranus: ant dviejø stipriai su-jungtø, paliekant tarpà, dideliø á valtá pa-naðiø plûdurø bûdavo klojamas denis (iðpo jo kiek ne kiek kyðodavo tø valèiø ga-lai). Kad nenuriedëtø veþimai, dená aptver-davo savotiðka baliustrada – uþtvara ið stul-peliø ir ant jø virðaus pritvirtintø taðeliø.Abiejuose kelto ðonuose ar galuose bû-davo nuleidþiamieji tilteliai, kuriais per uþ-tvaros spragas ávaþiuodavo ir iðvaþiuoda-vo veþimai, bûdavo ávedami gyvuliai ir su-leidþiami þmonës. Prieð plaukiant tas spra-gas uþtverdavo slankiais buomais, ástaty-tais á geleþines kabes. Nuo vieno kranto ákità tæsësi stiprus plieninis lynas. Eþeruo-se ir nelaivuojamose upëse jis bûdavoátemptas virðum vandens kokiø dviejø met-rø aukðtyje. Nemune, kur vyko intensyvuslaivø judëjimas, lynas eidavo dugnu: plau-kiantis keltas já iðkeldavo. Lynas, uþkabin-tas ant skridiniø, laikydavo keltà, kad ne-plauktø pasroviui. Keltininkai, specialiaisvëzdà primenanèiais pagaliais (sako, juosvadinæ kurëliais) su tam tyèia ápjautais ran-tais ásikabindavo á lynà ir tempdavo keltàper upæ. Jiems darbà gerokai palengvin-davo srovë: tinkamu kampu pasuktà kel-

tà ji pati plukdydavo á kità pusæ. Keltà tuokampu pasukdavo uþpakalyje árengtas vai-ras. Tame paèiame gale pagal taisyklesturëjo bûti pririðta valtis, kad, iðtikus bë-dai, bûtø kuo gelbëti ákritusá á vandená þmo-gø. Tam reikalui prie uþtvarø kabëdavo keligelbëjimo ratai. Kiekvienoje keltavietëje bû-davo valèiø pavieniams ar keliems kelei-viams perkelti. Jos, aiðku, prie lyno nebu-vo tvirtinamos – jas irklais irdavo valtinin-kas. Upës krante stovëdavo nedidelë len-tø bûda – paðiûrë keltininkams ilsëtis, lau-kianèiam keleiviui nuo darganos pasislëptiir kokiems daiktams susidëti.

Norëdami vaizdingiau parodyti visø tri-jø rûðiø keltø per Nemunà tinklà, duoda-me jø sàraðà. Tikrøjø keltø pavadinimaisuraðomi didþiosiomis raidëmis, keltø-val-èiø vardai iðspausdinti paprastai. Prie kel-tø þymime vietoviø atstumà nuo Nemu-no þioèiø ir santrumpomis d (deðinysis)ir k (kairysis) Nemuno krantus.

NEMUNAITIS, 383 km, dSUDVAJAI, 370 km, dBALBIERIŠKIS (BIÐIURKË), 319 km, kPAPRIENIAI (PRIENAI), 300 km, dBIRŠTONAS, 290 km, dNIBRIAI, 282 km, dDARSÛNIÐKIS, 267 km, dLAPAINIA, 263 km, dDABINTA, 256,5 km, dRUMÐIÐKËS, 242 km, dPetraðiûnai (Vièiûnai), 223 km, d(k)ÐANÈIAI, 217 km, dUÞŠILIAI, 214 km, dPIENO CENTRAS, ?, dTUNELIS, ?, dTies Karmelitais, 212 km, dTies Mickevièiaus gatve per uostà, ?, dKanto gatvës gale per Nemunà, 210 km, dPer uostà ties Kanto gatve, 1 km, dZapyškis, 194 km, kSKIRPSTAUJA, 190 km, kBrûþë (Silkinë), 184 km, d (k)VILKIJA, 180 km , dÞ. Panemunë, 174 km, kSEREDÞIUS, 168 km, dIlguva, 162 km, kVELIUONA, 159 km, dBendrinë, 153 km, kPlokðèiai, 152 km, kRaudonë, 149 km, dEleonoravas, 142 km, dÐilinë (Gelgaudiðkis), 138 km, d (k)Skirsnemunë, 135 km, dKaimelis, 126 km, kJURBARKAS, 125 km , dKukarskë, 123 km, kSudargas, 116 km, kRamoniðkiai (Palëkiai), 113 km, k (d)

Ankstesniuose dokumentuose esamair èia neminimø keltø. Antai „Kauno–Mer-kinës ruoþe 1931 metø navigacijoje vei-kianèiø keltø sàraðe“ (b. 265, lp. 7a–8)nurodytas Krikðtoniø keltas (Merkinësvlsè.), kurio këlimo galia 3 tonos. Tame

paèiame sàraðe yra dar Kruonio valsèiausLeonavos-Pastrovës (tikriausiai tai Pastrë-vio) keltas (5 t keliamosios galios). Bylo-je Nr. 243 (lp. 1–4) yra dokumentas apie1939 m. gruodþio 29 d. ávykusá keltø nuo-mos konkursà: Birðtono valsèiaus Neèiû-nø keltas uþ metiná 10 litø (!) mokestá tre-jiems metams iðnuomotas to paties kai-mo gyventojui Juozui Vainauskui. Matyt,kelto bûta labai nepajamingo, jei tenkin-tasi tokiais maþais nuompinigiais.

Tiek ðie, tiek dar kokie nepatekæmums á akis keltai veikiausiai 1937–1939metais neveikë. Gana daþnai sumaþëjæsjø poreikis versdavo keisti keltø pobûdá:kurá laikà dirbæs kaip tikras keltas, këlæsper upæ veþimus, ilgainiui degraduoda-vo – likdavo tik valtys. Pavyzdþiui, „Keltøsàraðe Seredþiaus–Smalininkø ruoþo1931 m.“ (b. 265, lp. 9–10) nurodoma,kad ties Plokðèiais veikiàs 4 t këlimo ga-lios keltas, ties Ðiline esàs 3 t keltas. 1937ir vëlesniø metø dokumentuose kalbamatik apie valtis. Taigi keltø veikla buvo pri-klausoma nuo surenkamø pajamø.

Paslaugø ákainiø bûta palyginti nedi-deliø. Pavyzdþiui, keleivio su rankiniu ba-gaþu perkëlimas dienos metu kainavo 10centø (kiek ir degtukø dëþutë ar ledø por-cija, bandelë). Uþ keleivio su dviraèiu arvedamu gyvulëliu (verðiuku, avimi, oþka,ðunimi) perkëlimà mokëta 15 ct. Jeiguvesdavosi arklá, karvæ, – tai mokëdavo 20ct. Tiek kainavo ir vienkinkio tuðèio ar pri-krauto veþimo su dviem keleiviais perkë-limas. Dvikinká veþimà (tiek tuðèià, tiek sukroviniu) bei tris jo keleivius keldavo uþ30 ct. Praktiðkai iðëjo, kad veþimas buvokeliamas uþ dykà. Lengvojo automobiliosu vairuotoju ir dviem keleiviais perkëli-mas atsiëjo 50 ct. Sunkveþimiui, keleivi-


niam autobusui ar traktoriui su dviem vai-ruotojais perkelti reikëjo sukrapðtyti 1,2Lt (keleiviai mokëjo atskirai). Nakties me-tu kainas dvigubindavo. Tam tikrø kate-gorijø þmonës (tarp jø einantys ar gráþ-tantys ið mokyklos mokiniai, parodæ mo-kinio paþymëjimus) buvo keliami nemo-kamai (b. 478, lp. 89).

Kokios bûdavo atskirø keltø metinëspajamos? Turime minëtà 1931 metø do-kumentà (b. 265), kur nurodyti deðimtieskeltø per dienà vidutiniðkai perkeliamøþmoniø, veþimø ir gyvuliø skaièiai. Nemu-naièio ir Krikðtoniø keltais pasinaudoda-vo po 10 þmoniø, 3 veþimus ir 1 gyvulá;atitinkami Dabintos kelto duomenys – 12,trys ir du. Rumðiðkiø keltas perkeldavokasdien po 15 þmoniø, 8 veþimus ir 3 gy-vulius. Intensyviausiai keltasi Darsûniðky-je: 30, 8 ir 4. Tikriausiai visø keltø duome-nys pamaþinti... Vis dëlto lieka vadovau-tis jais. Jei tarsime, jog navigacija trukda-

niems metams. 1937 metais paèià didþiau-sià nuomà mokëjo Antanas Banionis uþkeltà per Nemunà ties Kanto gatve – 3166Lt. Frankui Mejeriui Vilkijos kelto nuomaatsiëjo 2205 Lt. Tas pats M.Frankas suJ.Blatu uþ Seredþiaus keltà sumokëjo 1005Lt. Veliuoniðkiai Izraelis Levinas, ÐliomaOrinianas ir Antanas Ardinavièius sudëjouþ keltà 1051 Lt. Skirpstaujos keltà uþ 1506Lt metiná mokestá nuomojo Jeronimas Da-mijonaitis. Neátikëtinai didelæ nuomà mo-këjo Ðilinës kelto nuomininkas Giršas Mu-rikas – 2056 Lt per metus.

Patys maþiausi nuompinigiai mokëtiuþ Nibriø, abudu Kauno uosto ir Eleono-ravo keltus – po 50 Lt per metus; Lapai-niø, Bendrinës ir Dabintos keltø nuomabuvo didesnë – po 55 Lt. Dagumas jønuomota laisvai, be konkurso, vieniemsmetams. Sudargo keltas atiduotas taismetais saviems reikalams Vincui Dumèiui,taigi be mokesèio.

Nors daugelis keltø nebuvo ypaè pa-jamingi, taigi ir pelningi, o darbas neleng-vas, net pavojingas (ir darganos, ir nak-ties tamsa), bet keltininkai neskubëdavoieðkotis lengvesnës duonos ir stengdavo-si iðlaikyti turimà vietà. Antai Plokðèiø kel-tininkas G.Vainauskas minimas jau 1921m. geguþës 25 d. dokumento be antrað-tës lape (b. 243, lp. 7), taip pat 1937 me-tais kaip nuomojæs šá keltà uþ 160 Lt meti-næ nuomà. Ádomiausias ilgameèio darbopavyzdys yra 1935 m. vasario 8 d. Lekë-èiø valsèiaus savivaldybës iðduotas liudi-jimas Nr. 447, kad Mikytø kaimo gyvento-jas pil. Elijas Jodlovièius, laikantis keltà perNemunà ties Vilkija, ðiuo amatu verèiàsis50 metø. Kitoje lapo pusëje yra Aleksotonotaro patvirtinimas, kad E.Jodlovièius kel-tà, vertà penkiø ðimtø litø, be atlyginimoperleidþia savo broliui Peisachui Jodlovi-èiui (b. 396, lp. 17). Kaþkodël 1937 ir kitømetø sàraðuose broliø pavardës nëra.

Kurie ne kurie keltai vis dëlto galëjoduoti visai padorø pelnà, kurio gvieðësiávairûs verteivos. Antai straipsnyje „Kel-tas, savivaldybë ir biznis“ (1928 m. ge-guþës 7 d. laikraðtis „Lietuvos þinios“, ku-rio Nr.13 iðëjo „Mûsø Vilniaus þiniø“ pa-vadinimu) raðoma, kad pernai Jurbarko–Kiduliø keltas buvæs iðnuomotas Kiduliøvalsèiaus valdybai, kuri net ásigijo uþ 4500Lt keltà, bet ðiemet já vël paëmæs anks-tesnis nuomotojas p. Sidzikauskas. Kogero, ði informacija slepia uþuominà, kadnurungæs valdybà ponas laimëjo ne beuþkulisinës þinomo diplomato ir átakingoveikëjo Vaclovo Sidzikausko pagalbos: jøbûta artimø giminiø.

Ketvirtajame deðimtmetyje radosi irdaugiau organizacijø, kurios imdavo nuo-moti keltus. Pavyzdþiui, 1934 metais Birð-tono keltà ið varþytyniø ðeðeriems me-tams uþ 610 Lt metiná mokestá paëmëvalsèiaus savivaldybë. Kaune keltà peruostà ties Kanto gatve, mokëdamas 50Lt per metus, turëjo ðauliø jachtklubas.Uþ Jurbarko keltà vandens ðauliai pagalsutartá 1936 metais mokëjo 300 Lt, o ki-tais metais – 350 Lt. Nuo 1937 metø pa-gal sutartá uþ 200 Lt metinio mokesèio pra-dëjo nuomoti Plokðèiø keltà miestelio ðau-liø bûrys. Darsûniðkio ðauliø bûrys 1936m., ásipareigojæs mokëti per metus 500Lt, paëmë á savo rankas vietos keltà. Ma-tyt, ið kelto gaunamos pajamos ðioms or-ganizacijoms gerokai papildydavo iþdà.

Keltai anais laikais panemuniø gyven-vietëms buvo labai svarbus gyvenimo ele-mentas, netgi savotiðka atrakcija. Ðian-dien visa tai yra dingæ, nors vienur kiturjie dar veikia (pavyzdþiui, Vilkijoje). Jø su-menkëjimà nulëmë pagausëjæ tiltai, iðplë-totas plentø tinklas, tada neásivaizduotasautomobiliø skaièius ir pakitæs transpor-to pobûdis. Þodþiu, pasikeitë laikai...

vo nuo balandþio iki lapkrièio mënesio,t.y. 240 dienø, tai iðeitø, kad Nibriø keltasper tà laikà perveþdavo 1200 þmoniø ir240 veþimø; tikriausiai atsirasdavo ir vie-nas kitas perveþtas gyvulys. Vadinasi, kel-tininkas per metus gaudavo uþ þmones120 Lt (0,10x1200) ir uþ veþimus (many-kim, kad visi buvo dvikinkiai) – 720 Lt(0,30x240). Taigi iš viso 840 Lt. Ne kaþinkokie dideli pinigai.

Kiek geriau klojosi Darsûniðkio keltui.Per sezonà perkëlus 7200 keleiviø (720Lt), 1920 veþimø (576 Lt) ir 1920 gyvuliø(384 Lt), susidaro 1680 Lt per metus. Ta-èiau dokumente nurodyta, kad keltas ið-nuomotas „Bozevurui ir kitiems“, tad, ðiàsumà padalijus keliems, taip pat lieka netoks jau didelis uþdarbis. Be to, atmes-kim dar 325 Lt nuomos mokestá per me-tus ir kitokias iðlaidas.

Keltai bûdavo Vandens keliø rajononuomojami ið varþytyniø (paprastai ðeðe-riems metams) arba laisvai be sutarties vie-

BûdingasNemunokeltasIð „NaujosiosRomuvos“.1936 m.

Jurbarkogimnazijosmokiniaikeliasi keltu.Ðaliaprisëdæsgimnazistømotorlaivis.Apie 1930metusIð Jurbarkokraðto istorijosmuziejausrinkinio


Jos tëvas Vladislavas Sklodovskis –fizikos mokytojas, kilæs ið smulkiø bajo-rø. 1860 m. vedë mokyklos direktoræ Bro-nislavà Boguskà, kilusià ið ðlëktø ðeimos.Jie susilaukë penkiø vaikø: Zosës, He-lenos, Marijos, Juzefo ir Bronislavos. Mo-tina Bronislava sirgo atvira plauèiø tuber-kulioze, valgë ið atskirø indø, vengë bu-èiuoti ir glamonëti savo vaikus, bijoda-ma juos uþkrësti.

Sklodovskiai turëjo didelá butà, dalákambariø nuomojo. Vienas ið nuominin-kø susirgo viduriø ðiltine, nuo jo uþsikrë-të Bronë ir Zosë. Po savaitës Zosë mirë.Juzefas aukso medaliu baigë gimnazijàir ëmësi medicinos studijø. Bronë baigëgimnazijà irgi aukso medaliu ir norëjo va-þiuoti á Paryþiø studijuoti medicinos(Varšuvos universitetas moterø nepriim-davo). 1878 m. geguþës 9 d. miršta jømotina Bronislava.

Marija buvo visos gimnazijos paþiba.Atvykus rusui inspektoriui mokytojas vi-suomet kviesdavo atsakinëti Marijà. Len-kija, kaip ir Lietuva, buvo okupuota cari-nës Rusijos, ir pamokos vykdavo rusøkalba. Atvykstant inspektoriui rusui sar-gas ið apaèios skambuèiu duodavo su-tartà signalà: mokiniai surinkdavo visaslenkiðkas knygas ir jas paslëpdavo, pa-likdavo tik rusiðkas. Visoje Lenkijoje vy-ko rusinimas. Lenkai buvo du kartus su-kilæ, taèiau þiauriai numalšinti, kai kurieviešai pakarti. Marija baigia gimnazijà,kaip ir visi Sklodovskiø vaikai, aukso me-daliu.

Tëvas nutaria, kad Marija, prieð pa-sirinkdama gyvenimo kelià, turi praleistinors metus kaime. Ji atsiduria toli nuoVarðuvos, kaime ji pamirðta geometrijà,fizikà, matematikà. Ji pamilsta kaimà. At-ðvenèia linksmà Uþgavëniø karnavalà. IšVaršuvos visas tris dukras á dvarà pasi-imdavo buvusi Sklodovskio mokinë gra-fienë Fleri. Dvaras buvo labai graþiojevietoje tarp dviejø upiø. Èia mergaitëslabai linksmai praleisdavo tris mënesius:jos maudësi, ðoko, miegojo kiek norëjo,krëtë ávairias kvailystes, vaþinëjosi karie-ta, rengë karnavalus, vasarà dûko pa-plûdimiuose. Tai buvo paèios laimingiau-sios vaikystës dienos, be jokiø rûpesèiø.

Tëvas savo vaikams ádiegë meilæmokslui, ypaè fizikai ir chemijai, mokëjojis penkias kalbas, prancûzø ir vokieèiø

140 metø nuo dviejø Nobelio premijø laureatësprof. Marijos Sklodovskos-Kiuri gimimo

Prof. habil. dr. Vincas LAPINSKAS

Marija Sklodovska-Kkalbas iðmoko jo visi vaikai. Marija troð-ko studijuoti matematikà ir chemijà. Sva-jojo apie universitetà, taèiau Varðuvoje ájá moterys nebuvo priimamos.

Marija galvojo, kaip padëti sesuteiBronei, kuri baigusi gimnazijà uþsiimanamø rûpesèiais. Pradëjo kaupti pinigus– ëmë ruoðti mokinius po pusæ rublio uþpamokà. Deja, tø pinigø nebuvo daug.Èia Marija pasiûlo Bronei savo variantà:mûsø uþdirbtø pinigø Paryþiuje tau uþ-teks vieneriems metams, o aš eisiu tar-nauti guvernante provincijoje pas turtin-gus bajorus ir siøsiu tau pinigus, kai tutapsi gydytoja, tada man padësi. Sesu-të Bronë net apsiverkë, bet pasiûlymàpriëmë.

Marija per samdos agentûrà tolima-me dvare gauna guvernantës vietà pasturtingus dvarininkus Ðèiukuose uþ 500rubliø su visu išlaikymu metams. Be sa-vo tiesioginio darbo, ji surenka apie 10vaikø ir slapta moko juos lenkiðkai. Ta-èiau tø pinigø metø pabaigoje nedauglieka: jaunai merginai daug ko reikia. Dalásavo uþdirbtø pinigø siunèia Bronei, da-lá tëvui Varšuvoje.

Pagaliau 1890 m. po ketveriø metødarbo guvernante, bûdama 24 metø irBronës paraginta, ketvirtos klasës pa-prastu vagonu vaþiuoja á Paryþiø. Pirmàkartà áþengia á Sorbonos universitetoGamtos mokslø fakultetà. Per visas pa-skaitas ji sëdi pirmoje eilëje. Vaþiuoda-ma á Paryþiø ji manë, kad gerai mokaprancûzø kalbà, bet realybë buvo visaikitokia. Jeigu profesoriai kalbëdavo la-bai greitai, ji ne tik atskirø þodþiø, bet iriðtisø sakiniø nesuprasdavo. Ji pastebinemaþø spragø ir matematikoje, fizikojebei chemijoje.

Iš pradþiø Marija apsigyvena pas se-será Bronæ, kurios vyras gydytojas Kazi-mieras Dluskis labai mëgo muzikà ir va-karais daug skambindavo pianinu, atei-davo á jos kambará ir pradëdavo diskusi-jas. Tai labai trukdë jos studijoms. Be to,jai ið èia buvo labai toli á Sorbonà, reikë-jo vaþiuoti persëdant á du omnibusus. Taidaug kainavo. Tad netoli Sorbonos ji išsi-rinko septynaukðèio namo be lifto pa-stogëje maþà kambarëlá be patogumø,tik su maþa geleþine krosnele. Dviejømaiðø angliø uþteko jai visai þiemai. Tasanglis ji pati kibirais uþsinešdavo á sep-tintà aukðtà. Taupydama þibalà ëmus

temti tuoj bëgdavo á netoli esanèià bib-liotekà ir èia dirbdavo iki 22 val., kol jàuþdarydavo. Namuose prie þibalinëslempos ji dar dirbdavo iki 2 val. nakties.Per naktá vanduo kibire pasidengdavo le-du. Eidama miegoti uþsiklodavo visaiskokie tik buvo drabuþiais, bet vis tiek dre-bëdavo nuo ðalèio. Pusiau badavo. Jaipradeda svaigti galva, vos nuëjus prielovos apalpsta.

Kartà apalpo atëjus draugei. Ta pain-formavo Bronæ ir Kazimierà. Jie pasiëmësavaitei Marijà pas save. Nuo gero mais-to ir vaistø ji greitai atsigauna. Gráþta ásavo mansardà ir vël maitinasi tik oru.Jai svarbiausia mokslas. Savo darbðtu-mu ir groþiu atkreipia prancûzø studen-tø dëmesá. Iš savo gyvenimo ji buvoišbraukusi þodþius „meilë“ ir „vedybos“.1893 m. ji gauna fizikos mokslø licen-ciatës diplomà ir uþima pirmàjà vietà, o1894 m. – matematikos licenciatës di-plomà ir uþima antràjà vietà. Egzaminusiðlaiko puikiai ir jos pavardë pati pirmojiegzaminø sàraðe. Po egzaminø iðvyks-ta pirmøjø vasaros atostogø iki lapkrièio1 dienos.

Gráþdama atgal á Paryþiø Marija labairûpinosi, kur gauti pinigø studijoms. Ávy-ko stebuklas: jos geriausia draugë iðko-vojo jai Aleksandrovièiaus fondo 600 rub-liø stipendijà, skiriamà itin gabiems stu-dentams. Po metø Marija, uþsidirbusi pi-nigø, tà stipendijà gràþins. Tai buvo ne-girdëtas ávykis. Tie ketveri studijø metaijai buvo patys laimingiausi. Ir ðtai jos gy-venime pasirodo fizikas Pjeras Kiuri. Len-kas profesorius Kovalskis vieno pasita-rimo metu supaþindino su juo. PjerasKiuri iš karto susidomi Marija, ásimyli jà irjai pasiperða. Ji ilgai atsisakinëja, iðvyks-ta atostogø á Varðuvà jam nieko neásipa-reigojusi. Marija sugráþta á Paryþiø ir apsi-gyvena pas savo sesutæ Bronæ. Pas Pje-ro tëvus 1895 m. liepos 26 d. ávyksta jølabai kuklios vestuvës: be baþnytiniø apei-gø, be baltos suknelës, be aukso þiedø.Vedybos uþregistruotos So miestelio me-rijoje. Pas Pjero tëvus vaiðëse dalyvaujatik jos tëvas Vladislavas, sesuo Bronë suvyru Kazimieru, sesuo Helena bei kele-tas artimesniø universiteto draugø.

Ið vieno savo draugo kaip vestuvinædovanà Pjeras gavo du dviraèius. Suðiais dviraèiais jaunavedþiai iðvaþinëja vi-sas Paryþiaus graþiausias apylinkes, ap-


a-Kiuri

sistoja pas kaimieèius, miega kluonuo-se ar palapinëje. Pjeras Kiuri uþdirbda-vo tik 500 frankø per mënesá. Marija mo-kytojauja vidurinëje mokykloje. 1896 m.rugsëjo 12 d. jiems gimsta dukrelë Ire-na, bûsima Nobelio premijos laureatë.Pjero tëvas gydytojas pats priima kûdi-ká. Mirus Pjero Kiuri motinai, jo tëvas dak-taras Kiuri tampa nepamainomu Marijospagalbininku ir geriausiu vaiko draugubei auklëtoju.

Marija Kiuri ruoðiasi raðyti daktaro di-sertacijà. Reikia pasirinkti habilitacinæ te-mà. Kokià? Tariasi su Pjeru. Sklaidyda-mi naujausias eksperimentiniø darbøataskaitas, jie susidomi A.Bekerelio at-rastais radioaktyviaisiais spinduliais. Turiiðeiti puiki daktarinës disertacijos tema.Urano spinduliai nebuvo panaðûs á jo-kius kitus spindulius: jø neveikia nei karð-tis, nei ðaltis, jø intensyvumas nemaþë-ja, jie prasiskverbia pro neskaidrius daik-tus taip, kaip ir rentgeno spinduliai. Ma-rija nutarë patikrinti, ar ir kiti elementaineskleidþia panaðiø spinduliø. Iðtyrusidaug elementø nustatë, kad ir torio jun-giniai turi tokià paèià savybæ. Greitai jinustato, kad urano druskos yra milijonàkartø aktyvesnës uþ grynà uranà. Iðva-da: urano druskose (rûdoje) esamakaþkokio elemento, kurio radioaktyvu-mas yra milijonà kartø didesnis nei gry-

no urano. Marija nutarë já surasti. Tai bu-vo pirmasis þingsnis á radþio atradimà.1898 m. kartu su Pjeru Kiuri imasi ðiossunkios temos. Taèiau ðio elemento ura-no rûdoje yra tik milijoninë dalis... 1898m. gruodþio 26 d. Mokslø akademijosataskaitoje ji drauge su Pjeru Kiuri pa-

skelbia straipsná, kuriame raðo, kad ura-no rûdoje yra dar vienas elementas, kurásiûlo pavadinti radþiu. Taèiau daugmokslininkø tuo netiki.

Didþiausia problema buvo gauti pa-kankamà kieká urano rûdos. Kaip jos par-siveþti ir kur apdoroti? Uraninitas kasa-mas Bohemijoje, Joachimstalio rûdynuo-se. Jis naudojamas stiklo pramonëje ura-no druskoms gauti. Tonos jo labai bran-giai kainuoja. Taèiau jie nusprendþia, kadradþio maþi kiekiai turi likti urano kasyk-lø atliekose ir jos nebrangiai kainuotø.Kur rasti patalpas laboratorijai? Fizikosmokyklos kieme, kurioje dësto PjerasKiuri, jie gauna apleistà mediná barakàsu kiauru stikliniu stogu, viduje yra likækeli sukrypæ mediniai stalai, juoda mo-kyklinë lenta, sena ketaus krosnelë su-rûdijusiu dûmtraukiu. Visus Marijos áren-gimus sudaro jonizacinë kamera, Kiurielektrometras ir pjezokvarco kristalas.

Pjeras ir Marija Kiuri raðo praðymàAustrijos Joachimstalio rûdyno direkto-riui dël ðiø atliekø. Greitai ateina atsaky-mas, kad kalnas ðiø atliekø pûpso ðaliarûdyno. Padedant prof. Þiusiui ir Vienosmokslø akademijai, tos valstybinës ámo-nës savininkë nusprendë nemokamaiduoti tonà atliekø. Jeigu reiktø daugiau,tai parduotø lengvatinëmis sàlygomis.

Ir ðtai vienà rytà didelis veþimas su-

stoja prieðais fizikos mokyklà. Mokslinin-kai puola iðkrauti maiðø. Taip prasidëjosunki abiejø Kiuri gyvenimo epocha. Ði-tame ðaltame, nejaukiame barake pra-ëjo ketveri (1898–1902) sunkûs, bet lai-mingi mokslinio darbo metai. Stengtasichemiðkai iðskirti radá. Gavus radioakty-viuosius elementus, išmatuojamas jøspinduliavimo intensyvumas. Barake ðal-ta, drëgna, pilna dûmø, kurie grauþia akisir gerklæ. Ketaus krosnelë ákaitusi ikibaltumo,taèiau barake ðalta kaip lauke.

Iðtisas valandas, dienas, savaites irmetus Marija su Pjeru maiðë ketaus puo-duose verdanèià masæ. Mokslininkai ne-praranda vilties. 1898 m. jie iðskiria nau-jà radioaktyvøjá elementà, kurá Marija sa-vo tëvynës garbei pavadina poloniu.Jiems á pagalbà ateina chemikas AndrëDebjernas. Pirmiausia jie atranda radþio„brolá“ aktiná. Marija ir Pjeras perdirbanaujas tonas urano rûdos atliekø, siun-èiamø ið Joachimstalio. Marija taip nusi-alina, kad gráþusi namo griûva nenusi-rengusi ir nevalgiusi á lovà ir iðkart uþ-miega. Šitaip rankomis jie apdoroja 8tonas urano rûdos.

1902 m. pavyko iðskirti 1 decigramàgryno radþio ir nustatyti jo atominá svorá– 225. Pagaliau radis pripaþintas visøskeptikø fizikø ir chemikø. Vienà kartàvakare, atëjæ á savo dirbtuvæ, pamatë,kad jø atrastasis radis tamsoje švyti mels-vai fosforescenciniais spinduliais. Þene-vos kantono valdþia siûlo ponams Kiurifizikos katedrà, laboratorijà ir 10 000 fran-kø metiná atlyginimà, nemokamà butà,paskiria dar du asistentus. Puiku! Bet taine Paryþiuje ir ne Lenkijoje, ir jie atsisa-ko. 1900–1901 m. Marija gauna fizikosdëstytojos vietà Sevro aukðtosios nor-maliosios mokyklos pirmo ir antro kur-so studentams. Pjeras irgi gauna geriauapmokamà vietà Fizikinës chemijos irgamtos mokslø institute prie Sorbonosuniversiteto.

Marija ir Pjeras uþsiverèia nereikalin-gomis paskaitomis, kurios jiems atimadaug laiko. Pjeras dël savo kuklumo at-sisako daug ordinø ir garbës raðtø. Drau-gø ákalbëtas bandë dalyvauti konkursuo-se, bet vis pritrûkdavo vieno-dviejø ba-lø. 1899 m. Marija su Pjeru pirmà kartàpo vedybø atvyksta á Lenkijà, Pjeras èiamokosi lenkø kalbos. 1902 m. mirðta Ma-rijos tëvas. Marija vyksta á laidotuves, bet,deja, pavëluoja.

1890–1894 m. jie gauna daug laiðkøið ávairiø radþiu besidominèiø mokslinin-kø. Parašo ir išspausdina 32 moksliniusstraipsnius, daugiausia apie radá ir jo sa-vybes. 1903 m. Ramzis ir Sodis árodo, kadradis iðskiria nedidelá kieká helio dujø – taibuvo pirmasis branduolinio skilimo áro-dymas. Nustato, kad radis 2 milijonus kar-

Pjeras Kiuri (1903 m.) Marija Sklodovska – Sorbonos universiteto studentë


tø radioaktyvesnis uþ uranà. Toliau tyri-nëdami išaiškina, kad radis išskiria ðilu-mà, taip pat kad visi daiktai laboratorijo-je radþio paveikti tampa radioaktyvûs.Marijos ir Pjero uþraðø knygelës net 40metø po jø mirties buvo radioaktyvios.Kiekvienas radioaktyvusis elementas turisavo skilimo pusamþio trukmæ, per ku-rià jo radioaktyvumas sumaþëja per pu-sæ. Radþio jis yra 1600 metø, radono – 4

dienos, o urano – keli milijonai metø. Pje-ras Kiuri specialiai apðvitino savo rankos6 cm2 plotelá, po keliø dienø odoje atsi-rado opa, kuri ir po 50 dienø nebuvo vi-siškai uþgijusi. Marija Kiuri, dirbdama suradþiu, gavo pirðtø galø radiodermatità:sustorëjo oda, atsirado þaizdeliø, ëmë

luptis oda ir labai skaudëti pirðtø galiu-kus. A.Bekerelis neðësi radá kiðenëje, no-rëdamas pademonstruoti konferencijo-je, ir jam taip pat odoje atsirado radiaci-në þaizdelë, kuri labai ilgai neuþgijo. Pje-ras Kiuri kartu su Buðaru ir Baltazaru ti-ria radþio spinduliø gydomàsias savybesir nustato, kad radþiu galima gydyti pik-tybinius auglius ir kai kurias ligas. Tai kiu-riterapija. 1904 m. prancûzø pramoninin-

kas Arnë de Lilis pradëjo radá gauti pra-moniniu bûdu. 1903 m. Marija Kiuri ap-gina daktaro disertacijà „Radioaktyviøjømedþiagø tyrimai“.

Marija Kiuri sukûrë radþio gamybostechnologijà ir jo gamybos bûdà. Ið JAVji gavo laiðkà: jie norá statyti radþio ga-

myklà ir praðo dokumentacijos. JeiguMarija ir Pjeras uþpatentuotø savo iðra-dimà, tai taptø turtuoliais, pasistatytø ra-dþio institutà ir puikià laboratorijà ne tikParyþiuje, bet ir Varðuvoje. Pasitaræ jieatsisakë patento, nes tai prieðtaraujamokslui. Reikia pasakyti, kad visus dar-bus, susijusius su radþio atradimu, Ma-rija atliko negaudama jokio atlyginimo.

Prancûzijoje Marija ir Pjeras apdova-nojami ávairiais medaliais, diplomais, gar-bës raðtais. 1903 m. jie iðvyksta á Anglijà– Karaliðkàjá institutà skaityti paskaitøapie radá. Èia jie apdovanojami Deivioaukso medaliais.

Ir štai 1903 m. gruodþio 10 d. Ðvedijosmokslø akademija paskiria Nobelio pre-mijà fizikos srityje A.Bekereliui, Marijai irPjerui Kiuri. Diplomus ir aukso medaliusjiems parveþa Prancûzijos ministras.

Po Nobelio premijos paskyrimo jiebuvo uþversti laiškais, telegramomis,kvietimais skaityti paskaitø (taip pat ir iðJAV). Jie atsisako visø rengiamø banke-tø jø garbei. Nuo fotografø, þurnalistø irvisokiø praðytojø negali apsiginti. Su-tuoktiniai veltui stengiasi atsitverti nuo re-porteriø ir praðytojø, kurie nedavë ramy-bës nei dienà, nei naktá. Jø gyvenimastapo koðmaru.

Ið visø pasaulio ðaliø Prancûzija patipaskutinë (nes jau nebuvo kur dëtis išgëdos) pripaþino jø nuopelnus ir paga-liau suteikë Pjerui Kiuri fizikos katedrà.Pjeras Kiuri atsisako Garbës legiono or-dino. Jis sakë: „Ne ordino man reikia, olaboratorijos”. Jie pradëjo slëptis nuoþmoniø, nakvodami registruojasi sveti-mais vardais ir pavardëmis. Ponai Kiurituri daugiau pinigø, bet maþiau laimingøakimirkø. Pagaliau 1905 m. Pjeras Kiuriiðrenkamas á Mokslø akademijà, kuo jisnëra labai patenkintas. 1905 m. birþelio 6d. Pjeras ir Marija Kiuri atvyksta á Stok-holmà ir Pjeras Mokslø akademijoje skaitopraneðimà apie radþio atradimà ir jo pa-darinius. Ta paèia proga aplanko paèiasáþymiausias Ðvedijos vietas.

1906 m. balandþio 19 d. buvo dar-ganota ir lietinga. Pjeras, eidamas gat-ve paskui fiakrà, staiga þengia á kairæ pu-sæ ir patenka po dideliu 6 tonø krovini-niu veþimu, kurio uþpakalinis ratas per-vaþiuoja per parkritusio Pjero galvà. PoPjero mirties jo katedra paskiriama Ma-rijai su 10 000 frankø metiniu atlyginimu.Taip Prancûzijoje pirmà kartà dëstytojaskiriama moteris. Mari apsigyvena pasPjero tëvà, kuris tampa jos dukreliø Ire-nos ir Evos mylimiausiu auklëtoju ir jøþaidimø dalyviu.

1910 m. Marija išleidþia pagrindiná971 p. veikalà „Radioaktyvumas“. 1908m. jau po Pjero mirties išleido 600 p. ap-

Vladislavas Sklodovskis su dukterimis


imties jo mokslo darbus. Marijos moki-niø skaièius kasmet vis didëja. Amerikie-tis Endrius Karnegis skiria Marijai kas-metines dotacijas, kurias ji panaudojanaujø mokslininkø rengimui. Marija su-kuria pirmà tarptautiná radþio etalonà, ku-ris tampa visø penkiø þemynø etalonu iriðkilmingai atiduodamas saugoti SevroMatø ir skaièiø biurui. Ant Marijos stalo visdaugëja ið viso pasaulio ðaliø mokslø aka-demijø garbës nario ir nario koresponden-to diplomø, ávairiø medaliø. Ji pasiûlytakandidate á Mokslø akademijà – pralaimitik vienu balsu. Tik uþsienio ðalys atitaisonemalonius Paryþiaus poelgius. 1911 m.gruodþio mënesá Stokholmo Mokslø aka-demija, ávertindama nepaprastai puikiusponios Kiuri laimëjimus, po Pjero mirtiesskiria jai Nobelio premijà uþ chemijos dar-bus. Dar niekas dusyk nebuvo nusipelnæstokio apdovanojimo. Marija su sesute Bro-ne ir dukra Irena dalyvauja tame iðkilmin-game posëdyje. Po 24 metø toje paèiojesalëje ir Irena Kiuri gaus toká patá apdova-nojimà. Visi Marijos draugai dþiaugsis irþavësis jos asmenybe.

Taèiau, deja, atsiranda daug pavy-duoliø ir prieðø, kurie visokiais bûdaisstengiasi jà sunaikinti. Pasipila anonimi-niai laiškai su šmeiþtais, grasinimais su-sidoroti. Spaudoje ji vadinama ir þyde, irruse, ir vokiete, neteisëtai atvykusia á Pa-ryþiø uþgrobti aukðtos padëties. Prieitaiki to, kad Marija atsiduria arti beproty-bës ir saviþudybës. Jà pakerta sunki li-ga. Tie patys laikraðèiai ir tie patys re-daktoriai, pasirodþius uþsienio spaudo-je jà ðlovinantiems straipsniams, èia ra-ðo panegirikas ir ðlovina jà, èia ðmeiþia.Matyt, buvo turtingø prieðø, kurie papirk-davo redaktorius.

Marija sunkiai suserga, reikia operuo-ti inkstus. Jà operuoja ir stebuklingai ið-gydo. Sesuo iðnuomoja jai svetima pa-varde namelá Briunua kaimelyje. Paskuijà pasiima jos artima draugë Airton á sa-vo vilà Anglijos pakrantëje.

Per 1905 m. revoliucijà carizmas Ru-sijoje padarë nuolaidø, ir Marija Varðu-voje vienos mokslo ástaigos buvo iðrink-ta garbës nare. Toji ástaiga sumano Var-ðuvoje ásteigti radioaktyviøjø tyrimø la-boratorijà ir pasiûlo Marijai jai vadovautiir taip susigràþinti Marijà visam laikui áLenkijà. Koks buvo patogus laikas pa-likti nedëkingàjá Paryþiø! Marija ilgai gal-voja. Pagaliau buvo nuspræsta statyti Var-ðuvoje radiologijos laboratorijà, kuriostaip norëjo Marija. Ir jau 1913 m. Marijaatvyksta á Varðuvà, á ðios laboratorijos ati-darymo iðkilmes.

Sveikatai pagerëjus, Marija su vaikaiskeliauja per Alpes kartu su Einšteinu. Poðiø atostogø Marija vaþiuoja á Anglijà,

paskui á Briuselá, kur dalyvauja Moksløakademijos posëdþiuose. Briuselyje jigauna dar vienà garbës daktaro laipsná.Prancûzijoje, praëjus visoms audroms,jai statomas radþio institutas. Iškyla naujiradþio instituto rûmai. Marijos viltys pa-galiau iðsipildë.

Kyla Pirmasis pasaulinis karas. VisiMarijos kolegos mobilizuojami á kariuo-menæ. Marija nelieka nuoðalyje ir prade-da energingai organizuoti rentgeno ka-binetus. Suraðo visus Paryþiuje esanèiusrentgeno aparatus ir paskirsto juos pokaro ligonines. Ji pati su tokiu judamuo-ju rentgeno aparatu apvaþiavo daug ka-ro ligoniniø. Daþnai ji pati perðvieèia su-þeistàjá, nupiešia nuo ekrano vaizdà antpopieriaus ir prisega já prie ligonio. Per-veda savo santaupas ir turimà auksàvalstybei karo reikalams.

1916–1918 m. ji parengia 150 sese-rø rentgeno laboranèiø ir paskirsto jaspo karo ligonines. Karas pagaliau bai-giasi, ir Lenkija po 150 metø vergijos gau-na nepriklausomybæ. Remdamasi ágytapatirtimi Marija paraðo knygà „Radiolo-gija ir karas“.

1920 m. geguþës mënesá Marijà ap-lanko didelio Niujorko laikraðèio redak-torë Braun Meloni – viena ið ja susiþavë-jusiø gerbëjø. Reporterë paklausë Mari-jà: „Jeigu bûtø galima patenkinti Jûsøkarðèiausià troðkimà – ko Jûs pageidau-tumëte?“ „Vieno gramo radþio, kad ga-lëèiau tæsti pradëtà darbà“, – atsako Ma-rija. Meloni, gráþusi á Amerikà, bandë ákal-bëti deðimt turtingiausiø moterø paau-koti po 10 000 doleriø ir nupirkti tà vienàgramà radþio. Veltui, atsirado tik trys. Ta-da Meloni ásteigia komitetà, á kurá áeinaáþymûs þmonës, ir jie paskelbia aukø rin-kimà. Per nepilnus metus pinigai buvosurinkti ir pasiûlyta Marijai atvaþiuoti áAmerikà. „Jus baugina iðkilmës? Mes su-

darysime paèià kukliausià programà irsurengsime jums keliones po visà Ame-rikà. Jeigu nenorite skirtis su dukterimis,tai kvieèiame ir jas, o 1 gramà radþioJums áteiks pats prezidentas“.

1921 m. geguþës 10 d. Marija su duk-relëmis jau „Olimpiko“ laive. Niujorke jølaukë tûkstantinë minia, ðimtai fotografø,reporteriø, JAV, Lenkijos, Prancûzijos am-basadoriai, þymiausi universitetø profeso-riai. Plevësuoja JAV, Lenkijos, Prancûzi-jos vëliavos, groja orkestras. Baltuosiuo-se rûmuose pats JAV prezidentas Hardin-gas áteikia dovanà – 1 gramà radþio (imi-tacija, nes radis specialioje ðvino dëþutë-je bus áteiktas iðplaukiant ið JAV ir laiko-mas uþrakintas laivo seife). Po visø iðkil-miø ir apdovanojimø iðeina ji ant paradi-niø Baltøjø rûmø laiptø, kur jos laukia vi-sa armija fotografø.

Marija pareikalauja, kad bûtø pakeis-tas dovanojimo akto tekstas. „Radis turipriklausyti ne man, o mokslui. Jeigu ne-pakeisite akto teksto, tai radis po manomirties atiteks privatiems asmenims – ma-no dukroms. Tai neteisinga“. Tà patá va-karà per didelá vargà buvo surastas nota-ras ir pakeistas dovanojimo aktas.

Marija su dukromis aplanko Filadelfi-jà, kur gauna garbës daktaro laipsná, Dþo-no Skoto medalá. Pitsburge aplanko ra-dþio gamyklà, kurioje buvo pagamintasdovanotasis radis. Nuo tø visø iðkilmiøMarija taip pavargo, kad negalëjo toliaukeliauti. Spauda raðë, kad besaikiu entu-ziazmu Marija Kiuri vos nenuvaryta á ka-pus. Programa buvo perþiûrëta, sutrum-pinta. Atvykusi á numatytà plane miestà,ji iðlipa per kità vagono pusæ ir þongli-ruoja per bëgius. Vaþiuodama á BafaloNiagaros krioklá iðlipa vienà stotele anks-èiau. Irena ir Eva Kiuri tampa dublerë-mis. Irena apsisiauèia profesorës manti-ja, vietoj Marijos priiminëja sveikinimus,garbës daktaro diplomus, medalius, sa-ko kalbas. Poniai Meloni pavyko prikal-bëti Marijà aplankyti Kolorado kalnynà,o tai suteikë labai daug dþiaugsmo duk-relëms.

Aplanko Èikagà, kur jà entuziastin-gai sutinka lenkiø moterø asociacijos na-rës. Birþelio 17 d. pervargusi ji antràsyknutraukia kelionæ. Kiek atsigavusi aplan-ko Bostonà ir Niuheivenà, Harvardo, Si-monso, Reklifo universitetus ir pagaliaubirþelio 28 d. jos vël „Olimpiko“ laivu gráþ-ta Prancûzijon. Marija Kiuri uþkariavo mi-lijonø amerikieèiø ðirdis. O jà apstulbinoJAV universitetø veikla, nuostabios sà-lygos mokslininkams ir studentams, mo-derni ir puiki aparatûra, puikios labora-torijos.

Dauguma Marijos draugø visai pa-grástai tvirtino, kad ji galëjusi visa tai turë-

Paskutinë Marijos Kiuri nuotrauka


ti, jei tik bûtø uþpatentavusi savo at-radimà arba bûtø priëmusi Þenevoskantono pasiûlymà, bûtø iðvengusivisø sunkumø, vargo, ligø ir nebûtøsau sutrumpinusi gyvenimo.

Ponia Kiuri po to aplanko daugðaliø, vaþinëja á kongresus, konfe-rencijas, dalyvauja universitetø iðkil-mëse Rio de Þaneire, Italijoje, Olan-dijoje, Anglijoje, Japonijoje, net Ki-nijoje Tajuanio šventykloje kabo josportretas. 1922 m. geguþës 15 d.Tautø Sàjunga iðrenka jà Tarptauti-nio bendradarbiavimo komisijos na-re. Ji pasiûlo daug naujo mokymoprocesui, mokymo metodikai, rûpi-nasi tarptautiniu moksliniø talentøugdymu, padeda iðspræsti daugtarptautiniø problemø.

Marija steigia Varðuvoje radþio ins-titutà. Iðleidþiami þenklai su jos atvaiz-du. Pirkdami ðiuos þenklus gyvento-jai nuperka po vienà plytà jos institu-tui. Ponia Melanija surenka lëðø ir nu-perka dar vienà gramà radþio ðiaminstitutui, Marija vël vyksta su padëkaá Amerikà. 1932 m. geguþës 29 d. da-lyvauja ðio Radþio instituto atidaryme.

1922 m. vasario 7 d. ji priimama áParyþiaus Mokslø akademijà narekorespondente. 1923 m. minimas ra-dþio atradimo dvideðimtmetis. Vy-riausybës iniciatyva Marijai Kiuri ski-riama 40 000 frankø metinë pensija,kuri po jos mirties teks jos dukroms.

1926 m. ávyksta Irenos Kiuri ir Fre-deriko Þolio vestuvës ir jie iðsikelia iðKiuri buto. Irena ir Frederikas apsigi-na daktaro disertacijas. Jie atrandadirbtiná radioaktyvumà ir 1935 m. ap-dovanojami Nobelio premija.

1924 m. Marijai Kiuri dël katarak-tos paðalinami akiø læðiukai, ji privers-ta neðioti specialius akinius. MarijaArkëjuje pastato radioaktyviø rûdøapdorojimo fabrikà. Marija suserga,jos sveikatos bûklë kasdien vis blo-gëja: 400 temperatûra laikosi. Prof.Roðas nustato jai piktybinæ spinduli-næ anemijà ir 1934 m. liepos 6 d. San-selemo sanatorijoje Marija miršta.

Per savo gyvenimà Marija Sklo-dovska-Kiuri gavo 9 premijas, 16 or-dinø ir medaliø, 57 daktaro garbësvardus. Palaidota tame paèiame ka-pe kaip ir Pjeras Kiuri.

Dideliais mokslininkais ir atradë-jais jie tapo tik dideliø vargø, triûso irpasiðventimo savo pamëgtam darbuidëka. Marija Sklodovska-Kiuri uþ ra-dþio atradimà sumokëjo aukðèiausiakaina – savo gyvybe.

1885 m. Rennes le Château – maþuèia-me kaimelyje, maþdaug per 25 mylias nu-tolusiame nuo Karkasonës, – gyveno apiedu ðimtus þmoniø. Jaunas naujai paskir-tas kunigas Beranþë Sonjeras (Sauniere)pradëjo baþnyèios atnaujinimà. Ðio kaime-lio baþnyèia buvo baigta statyti 1059 me-tais. Ji buvo paðvæsta Magdalenai ir sto-vëjo ant dar senesnës, VI a. èia iðkilusiosvestgotø ðventyklos pamatø. Kunigas be-sidarbuodamas pastûmë á ðalá altoriaus ak-mená, kuris rëmësi á dvi senovines, dar nuovestgotø laikø iðlikusias kolonas. Viena jøpasirodë esanti tuðèiavidurë, ir jos ertmë-je kunigas rado keturis pergamente sura-ðytus ir á medines uþantspauduotas tûbasákištus dokumentus. Manoma, kad dvie-jose ið jø buvo uþraðytos genealogijos –viena prasidedanti nuo 1245 m., antra –nuo 1644 metø. Likusieji du dokumentaitikriausiai buvo surašyti dar XVIII a. 9-àjádešimtmetá vieno iš Rennes le Château kai-melyje klebonavusiø Sonjero pirmtakø, të-vo Antuano Bigu. Ðie du dokumentai bu-vo uþðifruoti, todël Beranþë Sonjeras, va-dovybei leidus, iðvyko porai dienø á Pary-þiø pas baþnyèios hierarchus, taèiau šisvizitas uþtruko net tris savaites.

ÐventojoGralio máslë

Prof. Aleksandras VITKUS

Dabar lietuviø jau galima sutikti ir pietø Prancûzi-joje, taèiau jø dar nepamatysi Rennes le Châteauapylinkëse. Nuo Karkasonës geru plentu vykstameá gana staèiame Pirënø kalnø ðlaite prisiglaudusámiestelá Rennes le Château, tikëdamiesi èiasuþinoti šventojo Gralio paslaptá.

Kunigo paslaptisSonjero

Gráþæs á savo miestelá, Sonjeras toliaurenovavo baþnyèià, taèiau jau turëdamaspakankamai pinigø ir pagarbos. Jis iðka-së ið þemës XVII ar XVIII a. grindinio plokð-tæ, kurioje buvo iðkalta keistø áraðø. Viskàtvarkyti jam padëjo iðtikima ûkvedë ir na-mø tvarkytoja. Sonjeras pradëjo intensy-viai susiraðinëti su ávairiø ðaliø mokslinin-kais, sudarinëjo miglotus sandërius subankais ir iðleisdavo pasakiðkas pinigø su-mas. Taèiau niekas iki šiol neþino, ið kurjis ëmë tas lëðas. Prieð Sonjero mirtá 1917m. jo iðlaidos dar padidëjo – sudarë maþømaþiausiai kelis milijonus svarø sterlingø.Dalis pinigø buvo skirti ir miestelio reika-lams: á kaimelá nutiestas tuo metu moder-nus kelias, suremontuoti vandens árengi-mai, iðkilo Magdalos bokðtas, kurio lan-gai iðëjo á statø ir atðiaurø kalno ðlaità; pa-statytas prabangus namas, pavadintas Be-tanijos vila, kuriame Sonjeras në vienosdienos negyveno. O baþnyèia iðdekoruo-ta laikantis labai keistø principø. Ant prie-baþnyèio durø sàramos buvo iðgraviruo-tas lotyniðkas áraðas „Terribilis est locus li-fe“ („Ši vieta – siaubinga“). Prie áëjimo ábaþnyèià buvo pastatyta ðiurpà kelianti ne-skoninga statula, vaizduojanti demonà As-

Rennes le Château miestelis


modëjà – paslapèiø ir paslëptø lobiø ser-gëtojà ir, kaip pasakojama senovës þydølegendoje, Saliamono ðventyklos ákûrëjà.O ant baþnyèios sienø buvo pritaisytos de-koratyvinës porcelianinës plokðtës, kurio-se vaizduojamos Kryþiaus kelio stotys –taèiau kiekviename paveiksle buvo gali-ma áþvelgti bent keletà smulkmenø, subti-liø nukrypimø nuo visuotinai priimtos Ðven-tojo Raðto traktuotës. Atkreiptinas dëme-sys á tai, kad 14-oje stotyje, kur nupieðtaJëzaus kûno neðimo á kapà scena, antra-me plane pavaizduotas juodas naktiesdangus, kurio pagrindinis akcentas – më-nulio pilnatis. Galima netgi pamanyti, jogSonjeras ðitaip mëgino mums praneðtikaþkokià þinià. Kokià?

Sonjeras leido pinigus jø neskaièiuo-damas – ne tik graþino baþnyèià, bet ir kau-pë senus porceliano dirbinius, brangiusaudinius, antikines marmuro skulptûras,

ákûrë zoologijos sodà, puikià bibliotekà.Senatvëje jis ëmë kelti praðmatnias puo-tas, buvo labai dosnus, pas já ëmë lanky-tis daug áþymybiø. Tuo jo nesaikingumususidomëjo naujasis Karkasono vyskupasir pareikalavo finansinës ataskaitos. Jamnepaklusæs Sonjeras Baþnyèios tribunolobuvo nušalintas nuo pareigø. Taèiau Son-jerui padavus apeliaciná skundà Vatikanui,visø nuostabai, jis buvo reabilituotas ir grà-þintas á ankstesnæ tarnybà.

Rennes le Château slepia daugybæ irkitø neiðaiðkintø paslapèiø: á miestelá ap-lankyti Sonjero ir perduoti pinigø buvo at-vykæs Habsburgø erchercogas JohanasSalvatoras fon Habsburgas (pseudonimasÞanas Orfas) – kodël jis atvyko, kieno ir uþkà perdavë pinigus? Pastatytas paslaptin-gas antkapis, kuris buvo sudauþytas BBCTV filmuojant dokumentiná filmà, taèiau dai-lininko Puseno paveiksle jis išliko nutapy-tas su uþðifruotu áraðu „Ðalin! Aš saugauDievo paslaptis“ (vienas ið variantø); ko-

dël pats popieþius palaimino kryþiaus þy-gá prieð katarus á Langedoko kunigaikð-tystæ, sukeldamas Albingieèiø karà ir t.t.

1917 m. sausio 2 d. Sonjerà iðtiko in-sultas, o sausio 22 d. jis mirë taip ir nega-væs iðriðimo ið pakviesto kaimyninës pa-rapijos kunigo. Ið kunigo testamento pa-aiðkëjo, kad velionis visà savo turtà buvouþraðæs Mari Denarno, kuri 32 metusdrauge su Sonjeru gyveno ir, matyt, þi-nojo visas jo saugotas paslaptis. Prieðmirtá ji buvo paþadëjusi atskleisti Sonjeropaslaptá, taèiau, staiga pakirsta insulto,mirë nusineðdama á kapus ir paslaptá.

Ðiandien beliko tik spëliojimai ir fanta-zijos. Sonjero turto šaltinis galëjo bûti su-rastas lobis. Mat nuo V iki XVIII a. didþiàjàdalá dabartinës Prancûzijos teritorijos val-dë Merovingø dinastija, kuriai priklausë irDagobertas II. Dagoberto laikais Rennesle Château buvo viena vestgotø tvirtoviø,be to, pats Dagobertas buvo vedæs vest-gotø princesæ. Todël miestas galëjo bûtikaraliðkøjø turtø saugykla. Nejau Vatika-nas pagirtø toká kunigà, kuris, kad ir radæsdidelá turtà, neklausytø savo virðininkø? Tik-rai ne. Tai kà gi galëjo rasti ðis paprastaskaimo kunigëlis, jei Vatikanas já rëmë?

Ðtai nuo èia ir prasideda šventojo Gra-lio istorija. Pagal Michaelá Baigentà, Ri-chardà Leighà ir Henry Lincolnà, kurie pa-raðë ir iðleido ðv. Gralio istorijà, knygoje„Šventasis Kraujas ir Šventasis Gralis“ tei-giama, kad kunigas galëjo rasti „nepa-neigiamø árodymø“, galutinai patvirtinan-èiø jø iðkeltà hipotezæ.

Pirmiausia, árodinëjama, kad Jëzus bu-vo vedæs. Kai Jëzø nukryþiavo, Jëzausþmona Magdalena kartu su Jëzauspalikuonimi pabëgo ið Ðventosios þemësir rado prieglobstá pietø Prancûzijoje. Gy-vendama tenykðèiø þydø bendruomenë-je, ji savo giminës linijà iðsaugojo. V a. šigiminës linija, atrodo, susipynë su karalið-kàja frankø giminës linija ir pradëjo Mero-vingø dinastijà. Baþnyèia su ðia dinastijasudarë sutartá – amþiams ásipareigojo Me-rovingams, þinodama tikràjà tos giminëskilmæ ir bandydama ðià paslaptá slëpti beijos neskelbti. Kai Baþnyèia slapta prisidë-jo prie Dagoberto nuþudymo, o vëliau ið-

Baþnyèios presbiterijà puoðiantiskulptûra kelia siaubà

KunigasBeranþëSonjeras

Rennes le Château miestelyje tokiøpaslaptingø þenklø galima rasti ir daugiau



davë ir Merovingø giminæ, ji pasijuto pa-dariusi nusikaltimà, kurio negalima nei pa-teisinti, nei ištrinti. Já buvo galima tik nu-slëpti.

Nepaisant visø Baþnyèios pastangø jàsunaikinti, Jëzaus, ar bent jau Merovingø,giminë iðliko. Jà pratæsë Dagoberto sûnusSigisbertas: jo palikuoniai buvo GijomasÞelonietis, þydø karalystës Septimanijosvaldovas, o vëliau – Gotfrydas Bujonietis.

nanèiø karaliø ar aristokratø giminiø svar-biausius gyvenimo ávykius. Ðventyklojebeveik neabejotinai turëjo bûti sukauptadaugybë su tuo susijusiø duomenø.

Tam ir buvo sukurtas Tamplieriø or-dinas, kuris per Gotfrydà Bujonietá – pir-màjá Jeruzalës karaliø – šventyklos Sa-liamono arklidëse surado kai kuriuosdokumentus ir juos parveþë á Europà.Manoma, kad, valdant ketvirtajam Tam-plieriø ordino didþiajam magistrui Ber-tranui de Blanðforui, kaþkas buvo pa-slëpta Rennes le Château.

Ne veltui Antrojo pasaulinio karo me-tu á ðias apylinkes buvo atsiøsta grupëvokieèiø kalnakasiø, kurie, kuo grieþèiau-siai saugomi, kasinëjo, stengdamiesi tàslëptuvæ aptikti. Knygos autoriai klausia:o gal ten galëjo bûti mumifikuotas Jë-zaus kûnas (tai irgi viena ið ðv. Gralio pa-slapèiø), o gal Jëzaus santuokos liudiji-mo atitikmuo ir/arba jo vaikø gimimo liu-dijimai. Ten galëjo bûti paslëpta tai, kasturëjo išties didelæ reikðmæ. Galbût vie-nas kuris, o gal ir visi paslëptieji daiktaigalëjo bûti vadinami šv. Graliu.

Pagal daugumà legendø katarai tu-rëjo kaþkà didþiai vertinga ir netgi ðven-ta, ir tas daiktas esàs ne kas kita, kaipðv.Gralis, todël ne veltui Tamplieriø ordi-nas savo ateitá siejo su katarais.

Romanai apie Gralá pasirodë bûtent tuometu, kai ásitvirtinusi Merovingø dinastijauþëmë Jeruzalës karalystës sostà ir taipstengësi truputá atskleisti tikràsias savo ðak-nis. Tokiu atveju Jeruzalës karalius bûtø bu-væs átakingesnis ir virðesnis uþ visus kitusEuropos monarchus, o Jeruzalës patriar-chas bûtø pakeitæs popieþiø. NustûmusiRomà á ðalá, Jeruzalë bûtø tapusi krikðèio-niðkojo pasaulio toli graþu ne vien sostine.

Jeigu Jëzus bûtø buvæs pripaþintasmirtinguoju pranaðu, kunigu karaliumi irteisëtu ið Dovydo giminës kilusiu valdo-vu, visai galimas daiktas, kad jis bûtø bu-væs priimtinas ir musulmonams, ir þy-dams. Taigi, tapæs Jeruzalës karaliumi, tie-sioginis jo ápëdinis galëjo ágyvendinti vie-nà pagrindiniø Tamplieriø ordino princi-pø: suderinti ir sulieti krikðèionybæ su ju-daizmu bei islamu. Taèiau istorinës aplin-kybës niekada neleido, kad ðios trys reli-gijos susilietø á vienà religinæ doktrinà.

Šiandien ðv. Gralio paslaptá labai stro-piai saugo ir Baþnyèia, ir Siono ordinas,ir tik smalsiems þurnalistams pavyko jàðiek tiek praskleisti. Mûsø grupei irgi te-ko ,,prisiliesti” prie ðios pasaulinës pa-slapties ir patirti nepakartojamø áspûdþiøne tik dël Rennes le Château apylinkiøgroþio, bet ir pamatyti baþnyèià, jos ko-lonà, kur buvo laikoma ði paslaptis, pa-stovëti prie uþdarø kapiniø tvoros, nesprie kunigo Sonjero kapo ateiti ámano-ma tik su leidimu ir tik giminëms.

1099 m. Gotfrydui uþëmus Jeruzalæ, Jë-zaus giminë, atrodo, susigràþino jai priklau-siusá palikimà – teisë á já ðiai giminei buvopripaþinta dar Senojo Testamento laikais.Nepaisant Baþnyèios saugomos paslap-ties, pasakojimuose, legendose bei litera-tûros kûriniuose atsirado sakmiø apie Lo-hengrimà – mitiná Gotfrydo protëvá ir, þino-ma, romanai apie ðv.Gralá.

Ðv. Gralis reiðkia du dalykus. Pir-miausia jis simbolizuoja Jëzaus giminëslinijà ir jo palikuonis – „karaliðkàjá krau-jà“, kuri saugoti buvo patikëta Siono vie-nuolyno sukurtam Tamplieriø ordinui.Antra, ðv. Gralis buvo tiesiogine toþodþio prasme kaþkoks dubuo ar indas,á kurá buvo surinktas ir saugomas Jë-zaus kraujas. Kitais þodþiais tariant, jisbuvo Magdalenos ásèios, tam tikra pras-me – pati Magdalena. Ið èia kilo vidu-ramþiais taip propaguotas ir plaèiai pa-plitæs Magdalenos kultas, kuris vëliaususiliejo su Mergelës Marijos kultu.

Taèiau yra ir kita šv. Gralio paslaptis.70 m., per didájá Judëjos sukilimà, Titovadovaujami romënø legionai apiplëðëJeruzalës ðventyklà. Taèiau ne turtai vi-liojo Baþnyèià, bet šventykloje laikomi ofi-cialûs dokumentai, patvirtinantys Izrae-lio karaliðkosios giminës linijà, – atitikme-nys gimimo, santuokos liudijimø ir kitøraðtø, atspindinèiø ir ðiandien tebegyve-

Autorius Rennes leChâteau miestelyje

prie Magdalos bokšto,kuriame buvo ákurta

biblioteka

Amaz


Atkelta ið 25 p.

Mes pakilios nuotaikos (tai bûdingaþmonëms, kai aukðtøjø kalnø ore maþa de-guonies...). Èia ne tik ádomu, bet yra daugspecifinës mikrodrugiø faunos. Arûnas iðkarto pradeda rinkti vikðrus, o mes su Sai-monu puolame fotografuoti. Su Virginiju-mi susitariame, kad susitiksime po porosvalandø, nes Virginijui dabar pati þvalgy-ba, jam reikia surasti, kur ir ant kokiø au-galø paramuose minuoja maþieji þolinu-kai. Iki ðiol niekas pasaulyje maþøjø þoli-nukø ið paramø nebuvo apraðæs. Besuk-dami su Saimonu ratus po paramø dau-bas ir kalvas, netrunkame pastebëti, kadnei Virginijaus, nei Arûno nebematyti. Stai-ga pasigirsta toks garsas lyg atvaþiuotøtraukinys. Nesuprantame, kas tai: nei trau-kiniø, nei kaimø ðiuose paramuose tikrainëra. Ið dangaus netikëtai pabyra kruða.Puolame dangstytis kuo turime, nes kertaiš peties. O po dešimties minuèiø vël pa-sirodo saulë ir vël prasideda atogràþø ro-jus. Kol diena – viskas gerai. Neduok, die-ve, paramuose sulaukti vëlaus vakaro irnakties. Tada viskà uþkloja tankus rûkas,nematai nei kur eiti, nei kur pasislëpti. Pra-sideda þiauri, 12 valandø trukmës þvarba.Jokiu bûdu paramuose negalima uþsilai-kyti po saulës laidos. Tiesa, vaikðèioti èiareikia atsargiai, lygiø vietø maþa, po þoliødanga vien vulkaninës uolienos kupstai iraðtriakraðtës duobës, o kai kur net uþsi-slëpusios prarajos. Atrandame Arûnà. La-bai dþiaugiamës vieni kitus aptikæ – pasi-mesti paramuose vienas juokas. Bet Vir-ginijaus nëra ir Arûnas tikina jo nematæsjau keletà valandø. Labai labai neramu. Su-

Nors paramams bûdingas atðiaurus,gana kontrastingas klimatas,

padidëjæs ultravioletinis spinduliavi-mas ir drëgnas skurdus dirvoþemis,

èia aptinkamos gyvûnø ir augalø rûðysyra labai ádomios, daþniausiai

specifiðkos, tik ten tesutinkamos


mazonësdienoraðtis

tariame, kad Arûnas eis link kelio ir tadapalei já leisis þemyn (jis nori nusileisti á þe-mesnes vietas, kur auga daugiau þolinu-kø mitybiniø augalø krûmø). O mes su Sai-monu iðeiname ieðkoti Virginijaus. Aptin-kame nuostabaus groþio eþerà, o uþ jo dareþerø. Në gyvos dvasios, tik paramø tylair erdvë. Paskutinë viltis surasti Virginijø –dangintis link vieðkelio, jis gali bûti apdai-riai mûsø belaukiàs kur nors vieðkelio pa-kraðtyje. Ið vienos kelio pusës lygi vietaarba status ðlaitas, ið kitos – daþniausiaipraraja. Þiûrime su Saimonu ir baisimës –nuo tokio stataus ðlaito nusivertæs sunk-veþimis, nieko iš jo nebelikæ, viskas susi-lamdæ ir dar sudegæ. Ðiuo keliu daþnai va-þiuoja sunkveþimiai, veþantys ið Amazo-nës dþiungliø medienà. Virginijø aptinka-me dar uþ poros kilometrø. Kaip mes anks-èiau nepagalvojome – Virginijaus geriau-sios rinkimø vietos daþniausiai ávairios pa-kelës, ten kaip tyèia daugiausiai tø þolinu-kø vikðrø. Susitariame daugiau nebesiskir-ti, tuo labiau, kad jau vakaras arti. Paleng-va, dairydamiesi mikrodrugiø vikðrø, lei-dþiamës þemiau, ten, kur Arûnas sakë esàpaèios geriausios maþøjø gaubtagalviø rin-kimo vietos. Negaliu patikëti, kà matau:Arûnas sukasi kaip vijurkas, lapus nuo krû-mø plëðte plëðia, neturi laiko net doraimums paaiðkinti, kas èia darosi. Pasiro-do, maþøjø gaubtagalviø minø èia yra tûks-tanèiai ir Arûnas spëja, kad, ko gero, nevienos, o keturiø skirtingø rûðiø. Puolameir mes pagelbëti, nes jau pradeda vakaro-

ti. Dar tik 17 val., bet po poros valandøásivyraus visiðka atogràþø tamsa. Ið visøpusiø, per visus kalnø tarpus ið Amazo-nës kyla tirðto rûko lieþuviai. O kad já kur!To nesitikëjau, ið kaþkur pasipylë krauja-siurbiai moskitai. Neámanoma apsiginti,nuo jø daugybiniø ákandimø man pradëjo

tinti ne tik kaklas, rankos, bet ir veidas. Ne-þinau, kaip Arûnas gali rinkti tuos vikšrus,nes mes jau vos gyvi. Ne tik kad pavargæ,ne tik kad jau vëlu, bet tie paramø moski-tai greit sukels man psichozæ. Gerai, kadturiu tokiø pusiau permatomø ðiukðliamai-ðiø, tad nieko nelaukdamas uþsivoþiušiukšliamaiðá ant galvos iki pat juosmens(kad ir rankos sutilptø). Saimonas netrun-ka pridaryti kompromituojanèiø nuotrau-kø, bet tokiø savo portretø niekam rodytinenorëèiau.

Vakariniø Andø ðlaitø virðûnëjeDabar nusigauname á vakarinius An-

dø kalnø ðlaitus. Tiksliau á Aloagà (Aloag),paèià paèià tø ðlaitø virðûnæ, nuo kuriosAndai pamaþi pradës leistis þemyn, kol pa-sieks vakarines Ekvadoro lygumas, ska-laujamas Ramiojo vandenyno. Aloagenuostabu, daug þalumos, daug augalusminuojanèiø mikrodrugiø, nei per karðta,nei per ðalta (apie18–20oC). Daug kur ga-lima pamatyti laukiniø mûsø bulviø ir po-midorø protëviø – ið èia tie mûsø augalai iryra kilæ. Tik viena bëda – rûko debesys.Vakariniams Andø ðlaitams vis dëlto bû-dingas ðioks toks sezoniðkumas, sausio–geguþës mënesiais èia kaip niekad dauglyja. Ðiuo metu èia lyja kasdien, tik neþiniakada lietus prasidës: antrà treèià valandàpo pietø ar vëliau. Ið pradþiø rûko debe-sys atslenka á þemesnes vietas, po pietøpasiekia ir virðûnes ir netrunka pavirsti lie-tumi, kuris nesibaigia iki nakties arba pa-

ryèiø. Renkame medþiagà labai susikau-pæ, álindæ á tankius sàþalynus, viena kojaásispyræ á þemæ, kad netyèia nenuslystu-me nuo padrëkusio ðlaito. Staiga mes suArûnu iðgirstam baisius keiksmaþodþius.Nesuprantam, kas èia galëtø taip negra-þiai rusiðkai keiktis. Dairomës aplink, jukþmoniø èia beveik nebûna, nebent kokiepiemenys uþklysta, bet vargu ar jie rusiškaimoka... Pasirodo, Virginijus ilgai ir entu-ziastingai rinko minas su vadinamaisiaisþolinukais ir labai dþiaugësi, o kai vienàminà neiðkentæs praardë, atrado ne þoli-nuko, o vabalo lervà... Dabar Virginijus ne-beieðko vikðrø, o ðienauja, t.y. piktas mo-suoja á visas puses entomologiniu tinkle-liu ir tikisi taip pagauti þolinukø suaugëliø.Arûnas aptiko daug minø, ypaè maþøjøðeriuotaûsiø (Tischeriidae) – jø niekas iðpusiaujo nebuvo iki ðiol apraðæs. Að iðra-dau naujà minø fotografavimo bûdà. Ka-dangi mano Canon fotoaparatas sugebamakrofotografijà daryti be jokio atstumotarp objektyvo ir objekto, tad minuotus la-pus dedu tiesiai ant objektyvo ir atsivertæsprieš saulæ darau labai iðdidintas bei ryð-kias minø nuotraukas. Kiekvienos rûðiesmina skirtinga, man tai kaip meno kûrinys,o mokslui – bûtinas komponentas vabz-dþio rûðies iðsamiam apraðymui. Taip uþ-siëmæ nepastebime, kaip rûko debesys jauspëjo pakilti iki paèiø aukðtumø. Dar ne-seniai ðvietë saulë, o dabar visi stovim ne-laimingi pakelëje ir mûsø nebematyti tiršta-me kaip pienas rûke. Oi, kaip svajojameapie sausà vieðbuèio kambará ir karðtàmaistà! Ten, mieste, verda gi tokias sriu-bas, kur lëkðtës dugne po kruopom bûnapasislëpusi seno gaidþio koja. Kai ji pasi-rodo – bûna siurprizas (o man dingsta ape-titas). Bet jeigu mes ið èia kada nors iðsi-gausime, galbût ir að nebeniekinsiu sriu-bos net su gaidþio koja.

Nuolatos besiverþiantis Tungurahuavulkanas (5029 m) neduoda ramybës neiEkvadoro gyventojams, nei seismologams.Taèiau kaip tik ant ðio vulkano ðlaitø2007 m. kovo ir lapkrièio mënesiais mumspavyko aptikti naujø, mokslui dar neþinomøorganizmø rûðiø


Kukliai, nuoðirdþiai, prasmKukliai, nuoðirdþiai, prasm

Vilniaus þemaièiø kultûros draugija lap-krièio 20 d. Mokytojø namuose subûrë tarsivisà Lietuvà á vakarà, skirtà þurnalo „Moks-las ir gyvenimas“ 50-meèiui paminëti.

Vakaro pradþiai ragà puèia A.Batavi-èius, ðalia D.Juodkaitë-Dirgëlienë ir þur-nalo vyriausiasis redaktorius J.Baldaus-kas. Kelias kartas mokslo, kultûros þinio-mis gundæs skaitytojà þurnalas nuëjo il-gà, sudëtingà kelià, kuris suraðytas á 50tomø áriðtø þurnalø. Vakaro dalyviai lako-niðkai bandë iðsakyti, kas „ant dûðios“:vertinti, prisiminti, palinkëti. Prisiminti þy-mûs mokslininkai, þurnalo redakcijai –þmonës ið mokslo populiarinimo legen-dos... chemikas-fizikas J.Matulis, astro-nomas P.Slavënas, farmacininkë E.Ðim-kûnaitë, geografas È.Kudaba, istorikaiJ.Jurginis, B.Dundulis, kalbininkas J.Pik-

A.Gaigalas (aukðtaitis). Populiariam gam-tamoksliniam þurnalui jis linkëjo toliauskleisti bendramokslines þinias, Lietuvosir pasaulio mokslo naujienas, pasitelkiantvisuomenines mokslines organizacijas.

Prof. J.Grigas, daugelio populiariøstraipsniø autorius (dzûkas), kalbëjo apieLietuvos ir pasaulio fizikos mokslø laimë-jimø atspindëjimà þurnale, neákainojamà„Mokslo ir gyvenimo“ ánaðà populiarinantgamtos mokslus.

Doc. dr. J.Banionis kalbëjo apie ma-tematikos mokslo svarbà ir matematinioðvietimo raidà Lietuvoje.

Kam teko keliauti po Maþàjà Lietuvà, taspaþásta Mokslo ir enciklopedijø leidybos ins-tituto vyresnájá moksliná redaktoriø A.Matu-levièiø. Ið kelioniø ir straipsniø þurnale.

tosioms mokykloms, institutams, mies-tams, rajonams. Ir apie mokslà – ástabøkultûros fenomenà.

Pradëtà pokalbá tæsë prof. habil. dr.Lietuvos gamtos draugijos prezidentas

èilingis, chemikasK.Daukšas ir kiti.

J.Baldauskas,rodydamas (ir do-vanodamas) atski-rus þurnalo nume-rius, kalbëjo apieneramaus kûrybi-nio darbo daugia-metes paieðkas,þurnalus, skirtusvalstybëms, aukð-

,,Mokslui irgyvenimui” – 50 metø


asmingai

Naujojo koplytstulpio autorius –Krakëse gyvenantis liaudies meistrasVytautas Ulevièius. Jis buvo kuriamasatsiþvelgiant á senàjá, bet yra daugpuošnesnis, papildytas naujais ele-mentais. Koplytstulpis yra 5,5 metroaukðèio, papuoðtas 8 medinëmis sta-tulëlëmis po dviem mediniais stogeliais.Virðutiná stogelá puoðia kryþius su sau-lute. Statulëlës simbolizuoja Ðv.Trejybæ.Po aukðtutiniu stogeliu yra SopulingojiMotina – Bardi miestelio globëja ir var-guoliø uþtarëja, taip pat saugotojas nuougnies ir vandens ðv. Jonas Nepomu-kas – lietuviø tautoje labiausiai papli-tæs ir mëgstamas ðventasis. Ðalia budidvi Angelø sargø statulëlës, kurios sim-bolizuoja jø globojamas lietuviø ir italøtautas. Koplytëlæ iðkëlæs stulpas pa-puoštas lietuviška simbolika – àþuololapais, Vyèiu, Gedimino stulpais ir šv.Benedikto kryþiumi (šv. Benediktassimbolizuoja Europos globëjà, taikosskelbëjà, vienytojà ir kultûros mokyto-jà). Visas koplytstulpis ir statulëlës pa-gaminti iš Lietuvoje išaugusio àþuolo,dabar pakilusio Apeninø kalnuose be-veik á kilometro aukštá.

Koplytstulpis ir gatviø pavadinimai– tai ne vieninteliai lietuvybës þenklaigraþioje Italijos regiono þemëje. Visið-kai lietuvius „nuginkluoja“ kultûroscentras, kuriame gausu lietuviðkø mo-tyvø. Jau lipdamas laiptais á antrà

aukðtà, maloniai nustembi pamatæslietuviðkos geguþinës vaizdà. Maþes-nis pano yra ir kitoje laiptø pusëje. Taidu angelai: vienas laiko Lietuvos her-bà, kitas – Ðv.Stepono kryþiø. Panoapaèioje áraðai: „Lietuva Tëvynë mû-sø“ ir „Auxilium A Domino“. Pagrindi-nëje salëje – didþiulis per visà sienàpano, kuriame telpa ir Lietuvos Didþio-sios Kunigaikðtystës þemëlapis, ir ka-raliaus Mindaugo krikðtas, ir kt. Èiavyksta municipaliteto ir miesto ben-druomenës susirinkimai, koncertai, ki-ti renginiai. Centre visiems yra vietos:jaunimui, kuris atskiroje salëje gali pa-ðokti, vyresniesiems, kurie gali iðgertitauræ kvapnaus vietinio vyno, pakal-bëti apie politikà ir ekonomikà, pasau-lio ávykius ir greit bëganèius metus.

Prie Globos namø – puikus parkas,kuriame vaikðèiodamas vëlgi pasijuntilyg bûtum Lietuvoje – èia vyrauja me-dþiai ir krûmai, bûdingi Lietuvai. Ten su-simàstai, kiek daug gali padaryti vienassavo kraðtui atsidavæs þmogus, kurioaukðèiausi idealai – tarnavimas Dievuiir Tëvynei, nesvarbu, kur bûtum, kokiulaiku gyventum. Tikiu, kad Bardi taps irsvarbiu lietuviø turistiniø marðrutø trau-kos centru, kuriame kasmet ir dabargausu suaugusiøjø ir moksleiviø ið Vo-kietijos, Lietuvos, JAV, kitø ðaliø.

Lietuviðka sala Italijoskalnuose

Atkelta ið 21 p.

2007 m. spalio 15 d. Vilniaus universiteto Senato salëje ávyko Lietuvos MAir VU Onkologijos instituto surengta konferencija „Naujos technologijos onko-logijoje“. Joje praneðimus skaitë Onkologijos instituto direktorius prof. K.P.Va-luckas, dr. D.Characiejus, dr. R.Grigienë, R.Briedienë, dr. K.Suþiedëlis, prof.R.Rotomskis, J.Lapienis. Virginijos Valuckienës nuotraukoje (ið kairës): akad.J.Poþela, n.k. V.A.Tamoðiûnas ir prof. K.P.Valuckas

Konferencija „Naujos technologijos onkologijoje“asmingai

dëjo augti mûsø kultûriniam mentalitetui.Daug graþiø sveikinimo þodþiø iðsakë

suvalkieèiø klubo atstovës, Lietuvos þur-nalistø sàjungos atstovai E.Straigytë irS.Pleskus, Mokslø akademijos bibliotekosdirektoriaus pavaduotojas P.Saudargas,„Mokslo ir technikos“ þurnalo darbuoto-jos G.Grieþienë, G.Krikðèiukaitienë ir R.Ma-tonienë, dailininkë G.Jacënaitë. Nenuils-tantá negausø þurnalo kolektyvà daina pa-sveikino þemaièiø ansamblis “Tyklë”.

Aèiû uþ nuostabø renginá!Aèiû uþ gëles, suvenyrus!

Ðio graþaus renginio „kaltininkë“G.Juodkaitë-Dirgëlienë su Kultûros, filo-sofijos ir meno instituto direktoriumi doc.dr. V.Bagdonavièiumi sveikinimo þodyjepabrëþë, jog þurnale atsispindintys kul-tûros dalykai, menas, filosofija ir apskri-tai humanitarinë kultûra, lituanistika pa-

Virg

inijo

s V

ALU

CK

IEN

ËS

nuo

tr.

44 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 12ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2007 Nr.12, 1- 44, Indeksas 5052, 3,95 Lt

iemet pirmà kartà Lietuvoje iðkilmingai pagerbti uþsienio lietuviai,be galo daug padëjæ gimtosios Lietuvos mokslo þmonëms, univer-sitetams, studentams. Gëlës, simbolinës premijos, Lietuvos moks-linës visuomenës, Lietuvos mokslø akademijos vadovybës taupûspadëkos þodþiai buvo iðsakyti (nuotraukoje ið kairës) DanuiRidikui uþ mokslo patirties, laimëjimø sklaidà, mokslo ryðiø tarpLietuvos ir uþsienio ðaliø plëtojimà. Rimui Vaièaièiui uþ ilgametábendradarbiavimà su Lietuvos mokslininkais, uþ siunèiamasknygas universitetø bibliotekoms, aktyvø dalyvavimà atkuriantVDU ir Algiui Mickûnui uþ mokslo laimëjimus humanitariniø irsocialiniø mokslø srityje. A.Mickûno moksliniai tyrimai apima irðiuolaikinæ fenomenologijà bei hermeneutikà, kurios yra plaèiau-siai Lietuvos filosofø tiriamos temos.

Mokslo premijos uþsienio lietuviams

SS SSÐV

irgin

ijos

VA

LUC

KIE

NË

S n

uotr

.

Documents

Mokslas Ir Gyvenimas 2007 m. Nr.12