Aleksej DZERMANT, Sergej SAN'KO

GUDl) ETNOGENEZE: MOKSLAS IR IDEOLOGIJA

M USLl kilme jaudina daugeli. Jaudina mus paCius, mat nujauCiame, kad mOSLl kilmcs mislcje, mO­

SLl etniniLl vardLl (Krivija, Litva, Belarus) paslaptyje slypi ir musLl likimas, ir mOsLl ateitis. Kelia nerimq mOsLl kaimynams, ypac rytiniams, kurie pavydetinai atkakJiai jau ne vienq simtmeti siekia su mumis su­sibroliauti. Ir Cia taip pat slypi paslaptis. Mat iminus mOsLl etnogenezes l"'lisl~ atsiskleistLl tiesa, ir ne tik apie rUSLl etnogenez~, bet tikriausiai ir apie visL[ slavLl kilm~ 0 kq, jeigu tai kaip tik ta adata, ant kurios smaigalio - mirtis? Ideologinio mito mirtis.

Labai daug kas gyventll ramiau, jeigu musLl ap­skritai nebOtL[. 0 ar mazai tokiL[, kuriems mes is tik­rLljLl neegzistuojame7 Tad gal, perfrClzuojant F. Nietz­sche C,Ecce homo"), tai tik saviapgaule, kad mes dar vis gyvuojame?

Brolybes frazeologija

T tikineti, kad musL[ egzistavimas tera iliuzija, ima­-! ma kiekvienq kartq, kai tik prasideda visuome­ninio gyvenimo luziai, pavyzdziui, dabar, kai abiem fantomines "Gudijos ir Rusijos sqjungos valstybes" prezidentams atsiveria visiskai legitimus bodas pra­t~sti savo igClliojimus ir nustumti konkurentq i poli­tinio gyvenirno nuosal~. PrClnasesnis bus tas, kuris, be kita ko, tobuliau ivaldys "brolybes frazeologijq" ..

Stai ir prasidejo. Vladimiras Putinas, 2005 m. liepq ilsedamasis Tveres gubernijoje, susitiko su jaunimo ekstremistines organizacijos "Nasi" C,Mi:lsiskiai") ak­lyvistais, kuri II tOkstanciai stovy kla vo prie Seligero ezero, ir speci<1liai pabreze, kad rusai ir gudai - viena didele tauta (tiesa, padarydamas mandagll reve­ranSq gudll kulturos saviturnui). Pabreze ir kokie svarus butL[ politiniai dividendai, jei susijungtll si tauta, kuri tikriausiai tik del istorinio nesusiprati­mo, 0 gal ir del piktavalill intrigll dar nesusivienijo. Pretekstu apie tai prabilti tapa vienos "nasistes" is Gudijos klausimas.

KultOros baral 2007·2

Del teisingos jaunimo mqstymo krypties nerimauja ir daugelis kitll rUSll bei gudll politikLl 211' mokslinin­kll. Pavyzdziui, Rusijos mokslll akademijos narys ko­respondentas V. Volkovas, svarstant V. Sedovo moks­lini pranesimq Rusijos mokslll Clkademijos Prezidiu­me, tClip kalbejo: "Dabar, pavyzdziui, Kijeve, kaip ir Minske (siandien isklauseme Gudijos mokslll akade­mi jos prezidentq), taip pa t a tsirado savotiskll senoves rusq tautybes traktavimll. Kalbama, kad tai mitas, jokios senoves rUSll tautybes nebuv~, uztat nuo se­niausilllaikll egzistav~ ukrainai ir, tarkime, gudai. IS esmes tai bandymai pasendinti savo istorijq. JUSll demesj i tai atkreipiu todel, kad problema, siandien iskelta V. Sedovo pranesime, turi, be mokslines, mil­ziniskq politin~ ir moralin~ etin~ reiksm~. Nes jeigu istorijos mokslas ir toliau bus pletojamas tokia linkme kaip Ukrainoje ir tokiais tempais kaip dabar, tai kita Ukrainos gyventojll karta gali tapti priesiska RusiJai."2

Todel vel kaip skydas iskeliama "senrusill tauty­bes" koncepcija 3, viespatavusi sovietiniarne istorijos moksle po karo, ypac po to, kai 1950 m. buvo paskel­btas zinomas Stalino veikalas "Marksizmas ir kalbo­tyros klausimai", 0 1954 m. sausio 10 d. - SSKP CK tezes "Del Ukrainos ir Rusijos susijungimo 300-qjll metiniq". Vienas is mokslines intuicijos "jautraus re­agavimo" i ideologin~ atmosfE:'rq pavyzdzill galetq buti V Sedovo tyrinejimq krypties pokyCiai, mat sis zinomos substratines (metisines) gUdll etnogenezes autorius C,slaviski tevai, baltiskos motinos") po B. Ry­bakovo rnirties tapa svarbiausiu "senrusiq tautybes" teorijos "ramsciu"~.

Sio mokslininko teorine evoliucija pastebimcti sutapdavo su pctgrindiniais sovietines (0 veliau - ru­sq) visuomenines politines min ties raidos vingiais. Chrusciovo "atlydzio" metais, is dalies susilpnejus ideologiniam spaudimui, jis iskele "baltLl substrato" teorijq, priestaraujanciq marksistinei-Ienininei etno­logijai. "Perestroikos" laikais, uzgriuvus "tautq pa­

65

vasa rio" bangai, bet dar pries "suverenitetL[ paradq ",

V. Sedovas irodinejo paskirL[ RytL[ slavL[ areaJo daliL[ savitumus, pavyzdiiui, akcentavo Novgorodo ir

Pskovo iemiL[ rysius su Vakarais. 0 Jelcino ir Putino

epochoje, kai Rusijos visuomen~apeme prarastos sla­

VL[ vienybes ir didiiosios imperijos nostalgija, anks­

tesnis "bal tiskos maisa ties" kaltini nkas s taiga periiu­

rejo etnin~ archeologiniL[ kulturL[ atribucijq, visur

aptikdamas slavL[ migracijos pedsakus, ir pradejo teigti, neva RytL[ Europos erdveje egzistavo vieninga

"senrusiLl tautybe". Taigi Gudijos etnine istorija pinte susipynusi su

politinemis RytLl Europos peripetijomis iI', many tina, dar ilgai bus paCiame ideologinill kant sukuryje ­

S. Huntingtono zodziais tariant, "civilizacijLl susidu­rime". Na, 0 Cia, kaip stengiamasi mums iteigti, vai­

dmenys paskirstyti is anksto, antraeilems nacijoms

"genealogijos" jau seniai isdalytos.

Baltlj autochtonlj modelis

Beje, ir siandien daug kas noretq istorin~ ir etno­

nogenetin~ tieset "suderinti" su politiniu tikslin­gumu. Neseniai net keletas Rusijos diskusiniLl inter­

neto portalLl5 paskelbe biologijos mokslLl daktaro, Rusijos rasytojLl sqjungos nario K. Reznikovo straips­ni; sis autorius, be kita ko, aktyviai reiskiasi ir geopo­

litiniame ,)ronte", simpatizuodamas rUSLl eurazie­

ciams, tarp jLl ir A. Duginui. Straipsnis pavadintas "AI'

gudai yra baltai?"; jo tikslas - argumentuotai ir auto­

ritetingai sukritikuoti etnogenetin~ formul~ "gudai­slavakalbiai baltai", pasiulytE\. vieno is sio straipsnio

autoriLl pries 13 metLl Tarptautineje mokslineje konfe­

rencijoje "Baltai ir gudLl etnogeneze", kuriq surenge

Etnokosmologijos centras "Kryja" minint gedingo kon­

ferencijos "GudLl etnogeneze"6 uzdraudimo 20-qsias

metines. K. Reznikovas remiasi internetine S. San'ko paskai­

tos "Gudijos tradicines kulturos geneze" publikacija, pateikta "Gudijos kolegiumo"7 tinklalapyje. Paskaita

baigiama jau mineta gudLl etnogenezes formule:

"gudai - slavakalbiai baltai" ir iodZiais: "Kokias kultllrologines pasekmes tai tures, parodys ateitis. Bet iodis istartas". Tos galimos pasekmes ir sukele ne­

rimq gerbiamam oponentui. Pavojus, kaip jis pabreze

jau antroje savo straipsnio pastrai poje, kyla del dviejll

sios koncepcijos bruozLl: 1) paprastumo ir 2) siuolaJ­

kiskumo: "Naujos idejos ispopuliareja, kai jLl kam nors reikia ir kai jos lengvai suvokiamos"; "Baltq

koncepcija, viSLl pirma, skiriama gudq jaunimui",

Paprastumas, reikia pasakyti, blldingas bet kuriai

teoriJ3i, Teorija tuo gyvybingesne, kuo daugiau faktLl

ji gali paaiskinti, remdamasi minimaliomis prielai­

domis. MUSLl oponento argumentacija panasiu pa­

prastumu JOlepasiiymi: vos ne kiekvienas jo kontrar­

gumentas reikalauja ivesti vis na ujas hipotezes ad hoc.

Taip elgiasi ir etnogenetiniame diskurse labiau patyr~

K, Reznikovo pirmtakai (pavyzdziui, A. Trubaciovas,

V. Sedovas, M. SCiukinas, V. Bulkinas ir kt.).

BaltLl autochtonq modelis gudLj etnogenezeje at­

sirado ne del vieno ar kito tyrinetojo uzgaidLl ir ne kokio nors atspalvio specialiLljLl tarnybLl uzsakymu, 0

remiantis dviejLl pagrindiniLl konkuruojanCiLl etno­

genetiniLl paradigmLllogika, jos variantais - slavishl

autochtonisku ir baltoslavLl migraciniu modeliais,

kuriLl teigiamos dalys (0 tai konkuruojanCiLl koncep­

cijLl silpnq vietLl kritika) geriausiai pademonstravo abipusi nepakankamumq ir nesugebejimq iSspr~sti

viso kylanciLl problemLl komplekso arba etnogenetini diskursq nukreipti bent jau perspektyvesne linkme.

AutochtonLl baltLl modelis gudLl etnogenezeje iskilo

suvokus konkuruojanCiLl teorijLl priklausomyb~ nuo: 1) nereflektuotLl (taip pa t ir metafizini Ll) prielaid Ll nastos, paveldetos is pinTlLljLl bandymLl sukurti gudq

etnogenezes teorijas remiantis skurdzia fa ktologine

baze; 2) nekritisko rasytiniLj saltiniL[ vertinimo; 3) et­

noso, kalbos ir kultllroS geneziLl problematikos me­

todologiskai nekorektisko painiojimo; 4) perdeto

ideologinio etnogenezes koncepcijLl kryptingumo; 5)

biblinio mito apie tautLl ir kalbLl kilm~ naturaliai it racionalizavus i "giminiLl mediio" modelius; 6) re­

presyvios interpretavimo retrospekcijos, kuri remiasi dabartine bukle, jq projektuodama i didziulius chro­

nologinius praeities pjuvius, ir nuo daugelio kitLl ap­

linkybiLl. AutochtonLl baltLl modelis gudLl etnogenezeje lei­

diia daugmaz nepriestaringai (kiek apskritai imano­rna csant dabartiniam sios problematikos nagrinejimo

lygiui) pateikti visq lcomple/csq duomenq, kuriuos

sukaupe etnogenetikai prioritetines disciplinos, to­kios kaip fizine antropologija ir etnogenomika, ling­

vistika, archeologija ir istoriografija, etnografija, folk-

KullOros barai 2007·2

I ristik

5 mien releva!

faktLl kinime

argum ir paCi,

ButE

vientis

cepcije

argum

Soci

s~~; logija.

pasior konst,

rianti~

mas, 1 sE\.lygc nikov

barjer

mater

moso

tUlTlLl ir sial

prine

tevo J

gudLl tuviLl

Pa:

si nuc tarp ~

haple 2%,4

skaic latvic

proCE

tarp J

klaw Pi

cius,

lizei. vidu

K u I 66

-....lal­ loristika ir kai kurios kitos, leidzia nesijausti priklau­

somiems nuo tyrejll uzgaidll priskiriant faktus prie B.lli:!. relevantinill ir nerelevantinill, nuo nerelevantinill Li". faktll ignoravimo (nutylejimo arba tiesiog sunai­kuri..a.; kinimo), 0 pastariesiems iskilus, semtis papildomll fak:~ argumentll, patvirtinancill relevantinius faktus, taigi rielai­ ir paCiq teorijq. u • Butent tok1 poziurio i problemq "paprastumq", !lITaJ"­ vientisumq, kompleksiskumq ir izvelge mi:lsll kon­d I/O: cepcijoje K. Reznikovas, tad pa teike ispletotq kontr­'atyr,_, argumentacijq. \ib

Sociobiologijq paneigia antropologija je al­ir ne Savo kritikq musll oponentas grindzia "rasill teo­llU.O rijos" euraziniu variantu, kun vadina sociobio­etno­ logija. Siuo atveju - tai etnogenetikos ir L. Gumiliovo :isku pasionariskumo teorijos dozuotas misinys. lr is karto Jiais. konstatuoja - su nuoroda 1 naujausius genetinius va­lCt~p­ riantiskumo tyrimus apie vyriskqsias Y-chromoso­:ray mas, kad egzistuoja ne1veikiamas, be to, biologiskai lresti sqlygotas barjeras tarp lietuvi II ir gud ll. Pasa k K. Rez­eti11! nikovo, "idomiausias yra genetinio bendraeuropinio kme. barjero tarp gudll ir lietuvill egzistavimas, isryskej~s skilo matematiskai apdorojus mutacijll skirtumus Y-chro­nuo: mosomoje. Tuo pat metu kokill nors genetinill skir­aid4 tumll tarp slavll tautw gud4, Novgorodo sri ties ruSlj ;ud4 ir siaurinill ukrainiecill neaptikta <... > Sis faktas turi gine principin~ reiksm~. Jis reiskia, kad lietuvill proteviai j) et­ tevo linija palikdavo mazai palikuonill tarp gudll, 0

me­ gudll proteviai vyrai nepadare ryskesnio 1naso i lie­jeto tuvill genofondq". 0; 5) Pazvelkime i publikacijas, kuriomis pagrindziama lai )! si nuomone. Vienoje is jll tikrai fiksuojamas skirtumas ) re­ tarp gUdll, lietuvill ir latvill pagal16 Y-chromosomos 1iasi haplogrup~ (vadinamoji Tat-C mutacija): atitinkamai hro­ 2%,47% ir 37%8 Kiti tyrinetojai pateikia jau kitokius ap­ skaicius: gudai - 11 %9, lietuviai - nuo 33 iki 37%,

latviai - nuo 29 iki 40%10. Skirtumai islieka, bet gudll lei­ procentai padidejo penketq kartll, 0 dideli svyravimai

mo­ tarp lietuvill ir latvill kelia pagristas abejones ir vercia lin 0 klausti, kaipgi yra is tikrlljll. • uos Pirmiausia, duomenll variantus lemia ivairus skai­to­ Cius asmenll, is kurill imami bandiniai genetinei ana­

ing­ lizei. Antra, pateikti procentai atspindi "nacionalini" Jlk­ vidurki, 0 musll atveju tikslioms isvadoms reiketll

KultOros barai 2007·2

duomenll apie regionin1 pasiskirstymq, ypac todel, kad, pavyzdziui, Vakarll Poleses zmones antropo­logiskai ir genetiskai labai skiriasi nuo kitll Gudijos gyventojll. Trecia, iki siol dar nera (I) specialaus tyri­mo, skirto gudll DNR Y-chromosomos polimorfiz­mui, todel jll lyginimas pagal siq zymq gali buti tik isankstinio ir fragmentinio pobudzio. Savaime su­prantama, del sill prieZasCill bet kokios svarbesnes isvados, kurios, beje, akivaizdziai priestarauja dar ir fizines antropologijos duomenims, laikytinos neko­rektiskomis. 0 juk gudll ir lietuvill mitochondrinis

DNR polimorfizmo palyginimas liudija jll genetini artimumq, 0 rUSll genofonde isryskeja priemaisos, su­sijusios su suomill-ugrll substratu 11 . Ankstesni kraujo grupill ABO ir NM sistemll tyrimai nustate didel1 gudlj ir lietuvill panasumo laipsni, kuris beveik nesi­skiria nuo protevill genetinio antropologinio ti po l2

Etnogenetine K. Reznikovo interpretacija aptariant rezultatus veikalo, kuriame konstatuojama, kad nera

genetinill skirtybill tarp Bresto krasto gudll, Novgo­rodo sri ties ruSll ir siaurinill ukrainll13, visiskai ne­kreipia demesio 1 substratini ikislaviskqji faktorill ­gausius baltll hidronimus viSll ikislaviskll grupill gyventose teritorijose. 0 juk baltll substrato genetinill pedsakll paieskos - gana perspektyvi tyrimll kryptis. Neseniai lietuvill, latvill ir SUOmill antropologai at­rado genq LWb, pirmiausia budingq baltams. Sio reto geno nera uz Europos ribll! 0 is europiecill palyginti dideli jo kiekiai budingi latviams (5,9%) ir lietuviams (5,7%). "Baltll geno" pedsakai aptikti ir Estijoje (4%),

Rusijos Vologdos srityje (2,2%), Lenkijoje (2%)14, 0 tai koreliuoja su maksimaliu baltiskll hidronimll ispliti­

mu. Artimiausioje ateityje specialistai planuoja pra­deti tirti ir Gudijos gyventojus - Cia, kaip manoma, gali buti gana didele LWb geno koncentracija.

TaCiau Reznikovo netrikdo taL kad sill prelirnirzariLl etnogenetini II tyrimll rezulta tll jo interpretaci ja is esmes kertasi su fizines antropologijos duomenimis. Sociobiologineje jo koncepcijoje jie laikomi tiesiog nerelevantiniais, todel isvis neminimi. Ir turbut neat­

sitiktinai. Mat antropologinis tyrimas, pasak V. Alek­sejevo, be lsiskverbimo i praeities gelmes, "turi tq

pranasumq pries istorini, etnografini ir lingvistini, kad ryskiai fiksuoja kitataucill priemaisas. Jau paste­beta, kad naujll elementll kalboje ir kulturoje atsira­

dimas nebutinai liudija naujll gyventojll srautq: jie

2 67

galejo atsirasti ir del kultorll sitveikos. Bet naujo antropologinio kompleksa 21 tsiradimas, isskyrus retas isimtis, bOtinai rodo naujll gyventojll priemaisas, kadangi sis kompleksas plinta persikraustant zmo­nems arba del vedybinill kontaktll"15. Taigi antropo­logine medziaga turi milziniskq reiksm~ kaip subtilus migracijll indikatorius, ypac senoveje, ir drauge su kitll mokslll duomenimis padeda nustatyti konkrecill etnogenetinill situacijll kontOrus. Si aplinkybe sutei­kia antropologijai vos ne lemiamit zodi verifikuojant teorijq apie masin~ slavll migracijq i Gudijos teritorijq I tOkst.pab.~II tOkst.pr.

Antropologinis gud II etnoso tyrimas per pastaruo­sius 25-30 metll paskatino iskelti koncepcijq apie ge­netines informacijos t~stinumq per simtq ~ simtq pen­kiasdesimt kartQ, t.y. nuo daug ankstesnilllaikll nei tiketina sios teritorijos rytll slavq kolonizacija 16. Isto­rines genogeografijos metodika dar pagilina genea­logini ir genetini Gudijos gyventojll t~stinumq. Pagal A. Mikuliciaus tyrimus, visa mOsll salies teritorija buvo visiskai apgyventa dabartiniq gyventojll prote­vill pries 10 tOkstanCill metll ± 1 tllkstantis, tad ir daroma isvada, kad gudai yra "savo vietiniq protevill vietiniai palikuonys" 17. Antropologiniai tyrimai liudija, kad nebuvo tokiq masiniLt migracijq, kurios bOtll galejusios sukelti esminius Cudijos gyventojll fizinio tipo pokyCiusIS

Tyrinetojai atkreipia demesi i "vakarinill kriviCill, radimiCiq ir dregoviciq fizinio pavidalo vienov~, jll panasumq i viduramziq gyventojus leto-lietuvius", tai vertinama "kaip vientiso antropologinio substrato apraiskos"19 Gudijos teritorijos gyventojai, kurie IX­XlII 21. paliko laidojimus pilkapiuose, ViSll pirma, pa­naslls i tas baltll grupes, kurios gelezies amziuje buvo susijusios su Aukstutines Padniepres ir Panemuniq te­ritorija (jotvingiais ir brOksniuotosios keramikos kul­tllroS nesejais)20 Pavyzdziui, POleK 0 kriviCiq atzvilgiu netgi daroma prielaida, paremta dideliu jll panasumu su baltq gentimis (ypac su latgaliais), kad jie buvo su­slavinti, kriviCiams keiCiant savqjq kalbq islaVll21 .

Dabartinill gudll antropologinis panasumas tik­riausiai aiskintinas tuo, kad "vid uramzill dregoviCill, radimiCiq, vakarinill kriviCill antropologinio tipo for­mavimasis daugiausia vyko kiekybiskai gausesnill ikislaviskll gyventojll, kurill genetines istakos slypi istorijos gelmese, sqskaita"n Tyrimll rezultatai pa­

tvirtina dabartinill pagrindines Gudijos teritorijos gy­ventojll fizinio tipo panasumit su Lietuvos, Latvijos ir Estijos rytinill dalill gyventojais, taip pat su Rusijos Federacijos Smolensko ir Tveres gyventojais (beje, pastarieji buvo prijungti prie "klasikinio" gudll etno­lingvistinio arealo). Siq teritorijqgyventojai priklauso baltiskajai (siaurinei europoidinei) rasei 23 . Pazymi­ma, kad baltiskosios rases pozymius gudai paveldejo is ikislaviskosios epochos genCill24 Lokalinis siauri ­nio europoido tipas yra Valdajaus-Aukstutinio Dniepro antropologinis kompleksas, kurio blldin­giausi atstovai - lietuviai, gudai ir Dniepro, Daugu­vos, Volgos aukstupill gyventojai25 Valdajaus tipo savitumo istakos pirmiausia siejamos su Aukstutines Padniepres ir Padauguvio senqjll gyventojq fiziniu pavidalu - su rytq baltais26 R. Denisova konstatavo, kad "tarp lietu vi II Valda jaus antropologinis tipas 21 t­sekamas ne kaip priemaisa, 0 esti pagrindinis antro­pologinis aukstaiCiq tipas <... > Turime tam tikro pa­grindo manyti, kad Valdajaus tipo lokalinis variantas egzistuoja ir tarp siaures, ir netgi tarp siaures vakarll lietuviLt. Toks palyginti didelis mineto tipo papli ­timas Lietu vos teri torijoje tikriausiai kilo ne tik del velesnio gudll ir lietuvill maisymosi, bet daugiausia del labai senll sill tautll rysill"27 GUdll ir lietuvill fizinio tipo artumas arba identiskumas buvo pastebi­mas ir anksCiau2S

Kaip sio ekskurso i daugiameciq tyrimll rczLiltafllS

isvadit galima suformuluoti keletq principiniq tezill: 1) fiksuojamas ilgalaikis kamieniniq Gudijos gy­

ventojll genetinis t~stinumas, 0 dabartiniai gudai tik­riallsiai yra tiesioginiai pirmlljll krasto gyventojll paJikuonys;

2) jokios numanomos migracijos is esmes nepadare itakos antropologiniam gudll etnoso tipo formavi­muisi;

3) slavll atsikelelill antropologiniq pedsakll neap­tikta, todel nepasitvirtina teorija apie masini slaviskll genCill kraustymqsi I tllkst. pabaigoje (ar netgi vi­d uryje)-II tllkst. pradzioje i Aukstutines Padniepres ir Padauguvio teritorijq;

4) isaiskeja didzia usias gud II panasumas i baltl{ tdlltas (ypac i lietuvius) arba i tuos regioninius kaimy­ninius slavakalbius etnosus, kurie uzima buvusio bal­tl{ hidronimq arealo teritorijas.

T.;sinys kit~me numeryje

KultOros barai 2007·2

I TikriaL

bent j

b~igo,

ped'III:

TpyJb

T 3 \

2 Ce:lOB

Millt .,

1 (CLOB

4 (('.lOB

Ifelle

II I\p 200t.

5 Zr h

itemf

baltic

h (aHb"

cijos

ir .. HdllH

7 http:

pat:

B Rosse

Y-C;

Prin

Jour

') Beha

Orit

Nea

HUl

lL' Tan

Riel

~nd

POf Scit

V.,

tiot

P. ~

II PI"

Mi

POI 26C

II Po

Mi

Ru

S10 12 \ \

ret

DC 13 KI

M

K u 68

- g~-­

jo j ­

beje ()­

aus nni­

Idejc :Jun­"inio

in-Joa­

ine_ jilin

a '-0,

.- di ­

ltro­

n­-.uu 'pE­

lb-­

1••• ­

-oj ­

ilp-­.k:)

n­-iT

l~

,,-­ai-

y;..

I Tikriilusiili turimils omenyje G 5tychovils, kuris kartojil !iii) tez~

bent jau nuo prilejusio sil11tmecio devintojo desil11tmecio pa­

baigos: Zr. jo prilnesimq: UhhlXOll f.B. LJ.penHcpyccKdR HdPOIlHOCTb:

peaflttH Y1 1\llIq)//3THorcHe3 H 3THOK)'J1bTypHI.J]C KOHTi,;1KTbJ (naBHH:

TpYllhl VI Me)J(IlYHapoIlHol'O I{OJ-Irpecca cnaBRHCKO(1 apxeonorHH.

T. 3. IV\., 1997. C. 376-385.

2 CeJiOR B.B. 3THOI eHee p'lHHHX cndBAIT II l:\eCTJ-IHK POCCT-I(ICI<Ol·i at<alle­

",,·,H HayK. 2003. TOM 73. No 7. C. 594-605.

:< Cei\OB B.ll. )J,peBHcpyccK,lR HapollHocTh: 11cTOPHKo-dpxeonorwlecKoc

HccnClJOnaHHe. M. 1999. C. 320.

-l CelloB B.B. )J,pCBHCpycCKaiT HapOi\HOcTu: !'1cropl'IKo-apxeononl'leo:oe

HccncllooaHlie.1v\. 1999.320 c.: Cellos B.B. npei\bICTOl'HH 6enopyccoB

II J<PalKliC coo6U\eHHA I1HCTJ-lTyTd ApxeonolHH, llblnyeK 21]. M.,

200 I C. 44-50

Lr. hltp: II www.polemies.ru/art icIesl?drticld 0=51 18&hicleTcxt=0&

itemPage= 1 ir http: II zhurnal.lib.ru/r/relnikow_kj/arebclorussians

haltic.shlml.

(> CaHb"l C. "5anlll<aR T3Ma" II HallJ<I I-lisa. 1993. NQ 14. Apie konferen­

cijos lIzdriludimq ir ilpie archeologijil kilip ideologijos tilrnait~

Zr.: J<l-lhrBanbU.'lBi'l M. Al-lxcaneriR i naniTbl"a II LUyepnnJ-ia. Llaconic

Hal~Hoywae riCTol'uri. 1999. NQ ]. C. 33-54.

7 http://baj.rU/belkalehilim/belkulttrad/sanko02.htm. Lr. taip

pat: C1HbJ-CO C. Gam\l{<lR T3,'1a II Druvis. 2005, Nr. 1, p. 147-153.

x Rosser Z.H, Zerjal 1., Hurles M.E., Adojililn M., AliTvantic D., et i'd.

Y-Chromosomal Diversity in Europe is Clinill and Influenced

PrimiTrily by Geography, Rather thiln by Language / / American

Journill of Humiln Genetetics. 2000, Vol. 67. P. 1526-1543

'I Behar D.M., Thomas M.G., Skorecki K., Hilmmer M.F. Multiple

Origins of Ashkenazi Levites: Y Chromosome Evidence for Both

NeM Eilstern ilnd European Ancestries / / American Journill of

Human. Genetetics 2002. Vol. 72. P. 768-769.

IU Tambets K., Rootsi S., Kivisild 1., Villems R. The Concepts of

Richind Indreko About the brigin of the Finno-Ugric Speilkers

and the Population Genetics of the Extant North-Eilst Europeiln

Populiltions / / Trames_ Journal of the Humanities ilnd SOCiill

Sciences. 2001. Vol. 5. No 1. P. 69; KilsperaviciOte D., KucinskilS

V., Stoneking M. Y Chromosome and Mitochondrial DNA Varia­

tion in Lithuanians / / Annals of Human Genetics. 2004. Vol. 68.

P 438-452

II PIg.: KilsperilviciOte D., Kucinskils V Vilriilbility of the Human

Mitochondrial DNA Control Region Sequences in the Lithuilnian

Populiltion / / Jourl1i11 of Applied Genetics. 2002. Vol. 42. P. 255­

260; Belyaevil 0., Bermishevil M., Khrunin A., Siominsky P., et al.

/ / Mitochondrial DNA Variations in Russiiln and Belorussiiln

Populiltions. HUl11iln Biology. 2003. Vol. 75. No 5. P. 647-660;

Malyarchuk B.A, Derenko M. V. Mitochondriill DNA Vilriilbility in

Russians ilnd Ukrainians: Implication to the Origin of the Eilstern

Slavs / / Annals of Human Genetics. 2001. Vol. 65~P. 63-78.

12 NliKyniLJ A.I. 3"<:lJlarj1.IHbl i rj(T~q)bJllllh' acneKTbl 3MeHIliBacui

reHeThiKa-awrpananari'IHbiX Tbmaj' YCXOi\Hix cnaBnH II l3eclli AH

5CCP. CepuiA rpaMallCKix HaByl(' 1991. No I. C. 9 J -95.

11 Kravchenko S.A-, Slominsky P.A., Bets L.A., Stepanova A. V.,

Mikulich A-I, et al. Polymorphism of STR Loci of the Y Chromo-

KultOros barai 2007·2

some in Three Populations of Eilstern Slavs from Belarus, Russia,

ilnd Ukraine. / / Russian Journal of Genetics. 2002. Vol. 38. Nr. 1.

P 80-86

II Sistonen 10., Virtarilnta-Knowles K., Denisova R., Kucinskas V.,

et al. The LWb Blood Group as il Marker of Prehistoric Baltic

Migrations and Admixture / / Human Heredity. 1999. Vol. 49.

P 154-158

Ii t\neKceeB B. n. I1CTOpH'leCKaJl a wrpononOrl' A H3THorepe3. M. 1989.

C. 152.

16 MiKyniLJ A. nenapycKi 3THac na aHTpananariLIHhTX J1a,1l3eHbIX: ricropblR

i C)"laCHaCTlh II GeJlap}'cu y ciCOMe TI-l;Hlceypancl~cT<ix CYBA3ny y I TbIC.

.1-:1'.31.: T33ic!J[ AJKlla.n.ay i nauenai'-/nemlfl)' i"lj/KHapOlJ.Hai~ K<lH¢epeJ-lJJ.bJi

(MiHc[(, 12-15 eaKaBiKu 1996 r.). MIL, 1996. C. 55.

17 Mil<y,li'T A. riCTOphl'IHan reHcrearpa,!>iH neJl;lpyci II ficrapbl'IHaH

Ha"yKa i riCTapbl'IHan alJ.j'KallblA y P:-lcny6!lil\bl Genap}'Cb (HOBhln

K,lHU3nl(bli i narl.hlXOIlUl): Yce6enapycKaR KaHqlep:.HUhl" ricropbl"a)'

(MiT-lcK, 3-5 nlOTara 1993 r.): Y 2 'I. LI. I. ficrop.hTn GeJlapyci. M 1'1., 1994.

C 68.

18 EMflJlLflHLII>II\ B. POJlR l\firpaUblJ1 )' ¢apl\lipaBaHHi ClHTpananari'-{l-Iara

cKnally 6cnapyeay (Ila riCTopbli npa6nC;lbl) II ficTaphIYHa-apXeaJla­

ri"Hhi ,,60plfiK. 1997. No II. C. 8.

19 AneKCeCl:ia T. 3THoreHe3 BOCTO"IHGIX CJl<HH1H no .uaHHblM :lI-lTpono­

!lorHII. M., 1973. C. 253.

20 EqHIM013a C. BnCTOllHocnaSfH-ICKIH:'j apei:1J1 H(\ arlTporTOJlon.·llleCKOI1

[(apTe Cpei\HeOeKOBoil E~ponbl II llocTo'THble cndSJTT-Ie: aHTpOnOnOrTOT'

11 JTHWICCT<,Ol ffCToplln. M., 2002. c:. 203.

21 )J,eHHCOTla P. feorpaepliR aHTpOllonOrWTeCKT-IX THn01l6anTCKHX nncMeH

H ClTHOreHCTH'leCKHc npoueCCbl Ha TepplnOp"H nHTllhl 1-1 naTTlHH II

GaJlTbT) Cna6f1He) npH6aJlTHI~CKHe q)HHHbl: 3THorelieTH'-{ecKHe rrpouec­

Cbl. RIga, I~90. C 68-69.

22 Ter'aleo n.r·'L, CanJ'~OH r1.1'\. 3t<:OJlOI/,'leCKlie acneKThl B aHTpOnOJlO­

rHyeCKI·\x I-ICCJleJ\osaHHRX Ha TeppHTopHH SCCP. MH., 1982. C. 104.

D CdJlH~OTT 11.11. naneoaWrpOIlOJlOrHn 5eJlOpyccIHI H Bonpocbl npoHc­

XO)f(DelH1H 6eflopyccl,Ol"O Hapo.n,J (no Kpal-THOJlOrH ' reCKl1j'v! jv!,He·

pHdJlaM II TblC. H. 3.). ABTopeepcpaT i\HCC. Ha COHCKaHI·,e y'l. CTen. l<;lHIl.

HayK. M., 196~; AneKceeBa 1. 130cTo'IHbJe cnaSRHe: I-ICTOKT-I, (TaHOB­

lIeHHe, epOl'MHpOBaHHe II HaYK" B PoceHH. 2003. ,'\0 2. C. 63. 66, 69-70.

24 5YH,II< B. AHTponOnOrr-IyeCKHe TlJnh' H HeKOTopbTe BonpOCbl 3THH­

'leCI<OI'l HCTOPIHI II npOHcxmKlleHHC HJTHHYCCKaJl HCTOpHJI pyccKoro

HapOlla. Tp}'Jlhi HHCTHTyTd 3THorpaepliH AH CCCP. Hon"n ceplin. 1. 88.

1vi, 1965. C. 268.

25 AnCI,ceeBa T. 3TJ-IoreHe3 llOCTOL{HbIX Crt3FH1H no D,i:1HHblM JHTpO­

nOJlonrr·1. C. 231 .

26 )J,CHllcosa P. AIHpOnOJlOrHYCCKI1H TT,n BOCTO'IHbTX nl-fTOBUen 1/

Latvijas PSR zinMl,1u Akadel11ijils vestis. 1963. 1'\0 9. C. 15-26;

)J,eyeHKO B.)J,. AHTponOnoriYHHI'l CKJlilll yKpa"HCbl<OrO H'lpO/lY.

nOpiBHITJlhHe i\OCJliJ\>I(CHHn J-1apoi\in YPCP i c)'Mi>l(HJ-IX Tep'lTopil~.

]{111~, 1965. C. 120-]21.

27 )J,eHHCOSJ P. J< Bonpocy 06 a>TTponOnOrT-I'JeCI<OM COCTclse BOCTOYH61X

lIaTbllue,'l H BOCTO'lHbTX JlIITODueB II Latvijils PSR zinM0u Akilde­

lllijas vestis. 1958. ,,\0 2. C. 27.

69

orgijoje dalyvalljanti kamera, is tikn;jL) nera lengva

"suvirskinti", Nenllostabu, kad eiliniams kino iieiro­

yams Jacko Smitho vardas dainiallsiai nieko nesako,

taciau daugelis kino meninink\.} prisipazista sem~si

ikvepimo butent is sio keistuolio "Sillkslil} kruvos".

Paciam Jackui Smithui visiskai nerupejo, kas atsitiks

Sll jo filmais ar kitais kLlriniais. Jis laikesi nllostatos, kad

menas nepaliaujamai kinta, Net savo film\.} periiLlras jis

rengdavo kaip performanslls: projektoril} pastatydavo

iiurov\.} saleje, filmq montuodavo ir permontuodavo,

karpydavo ir klijuodavo cia pat, vietoje, codel valandos

ar dviejL) trukmes seansas nusit~sdavo iki paryci\.}, 0

jo pabaigos slilalikdavo vos vienas ar dll ziurovai, Tai

irgi buvo Smitho kurybos dalis - nugriauti isbaigtumo

ribas, nes nieko nera baigto, viskas tik pradeta, Tad

ir filmas Flaming Creatures neturi tikro, originalaus

pavidalo, tai tik vienas is galim\.} variantL), pripaiino

Jerry's Tartaglia pristatydamas sj filmq Berlyne. •

Kadrai is fifmo

"Liep-'nojoll(;OS bOtybes"

Literatu ra:

lack Smith: Flaming Crearure, His Amazing Life and Times,

Edited by E, Leffingwell. C. Kismaric. M, Heiferman; Serpenr's

Tail. London. 1997,

Golden Years, Materialien und Positionen zu queerer Subkul­

tur und Avanrgarde zwischen 1959 und 1974, Herausgegeben von

D. Diedericllsen, CIl, Frisinghelli. Ch, Gurk. M, Haase, j, Rebentisch.

M, Saar, R, Sonderegger; Edition Camera Austria. Graz, 2006.

Between the Sheets. In the Streets: Queer, Lesbian and Gay

Documentary. Edited by C. Fuchs. eh, Holmlund; University of

Minnesota Press, Minneapolis. 1997,

Vida KALUZA Berlyno Laisvajame universitete baige sociologijos ir pub­

licistikos studijas, Dabar ji yra Alfredo Tbpferio fondo stipendininke, raso

magistrin; kinotyros darb,! apie fragment'! eksperimentiniame kine.

Aleksej DZERfVlANT, Sergej SAN'KG

GUDV ETNOGENEZE: MOKSLAS IR IDEOLOGIJA*

Kava su balt4 substratu

Be abejo, sios isvados28 priestarau ja viesai palaiko­

mam poziurilli j gud\.} kilmy ir suteikia galimyby

kelti klausimq, ar pagrjstas j\.} priskyrimas prie etni­

nes slavL) bendrijos, Atsakyti ! sj issukj galima jvairiai.

taip pat ir pasitelkiant ideologinius metod us. Panasaus

pobudiio argumentus pasitelke, pavyzdiiui, L. Tegako

ir I. Salivon: "Klausimo kelimas apie baltLI substrato

vaidmen), taigi apie baltiskq pagrindq, gud\.} etnoge­

nezeje metodologiskai neteisingas del sil} prieiasci\.}.

Emogenezes istakos, vadinasi, ir formavimasis etnines

bendrijos, kuriai budingi specifiniai kalbos, kultLI­

ros brlloiai, psichine gudl} taucos sandara, atsirado is

senrusil} tautybes - is bendros saknies ir kitL) brolish!

rytiniLI slavl} taut\.} - rus\.} ir ukrainl}. Todd, jeigu kal­

betume apie substratq (pagrindq), ant kurio formavosi

gudLI tauta, tai tuo substratu, nulemusill svarbiausius

gud\.} bruozus, leidziancius priskirti juos butent rytL)

I slavams, 0 ne baltams ar kitam etnosui, reikia laikyti

senrusil} tautyb~,"29 Sios eilutes, parasytos 1982 m ..

kai kilo "kovos su baltL) substratu" banga, dallgeJiui

aktualios ir dabar, taip pat tikriausiai ir autoriams, ku­

rie, siek tiek modifikav~ retorikq, Jaikosi Se11Lljl} poziu­

riLI. 3D Taciall is tikr\.}jL} metodologiskai klaidingas yra

toks kJalisimo kelimas, koki siulo jie patys. Viena ver­

tus, a priori postuluojamas "senrusil} tautybes" egzista­

"' T'Csinys is nr. 2.

Kul uros baral 2007

vi!

an

etr

brl

pa~

Ir

pac

gia

lie!

tik

pri,

lyv

kak

trae

Jen

mal

vad

sis

dar

iski

ank

atrc

ling

rijo

be c

apic

DaL

teor

suo

ti n

gud

gud

tai,

K u I 54

vimas su is anksto nustatytu "brolisku" jos kontekstu,

antra vertus, jeigu jau is tikrl)il) prabiltume apie gudl)

etnines bendrijos skirtybes, tai tie gausus specifiniai

bruozai kalboje, tradicineje kulturoje, fizinis gudl) ti­

pas kaip tik ir butl) nulemti baltl) elemento.

Taigi sociobiologiskai pagrjsti gumilioviskq gudl)

ir lietuviLt "neigiamq komplementarumq" K. Rezni­

kovui vargu ar pavyks. Daug lengviau siuo pagrindu

paaiskinti sios teorijos autoriaus L. Gumiliovo "nei­

giamq komplementarum;l" jam nemiell) Rusios priesl)

liewviLt advilgiu. Tiesa, K. Reznikovui nesimpatiski

tik lietuviai, kitl) baltL! (latvitt, jotvingil)) priesais is

prigimties jis nelaiko ir netgi leidiia jiems ribotai da­

lyvauti gudl) etnogenezeje. Kuo gi Lietuva apkartinoaiko­gyvenimq eurazijiskumo ideologlli L. Gumiliovui?

myb~ Tuo, kad nesidave asimiliuojama? Ar tuo, kad taip at­etni­kakliai priesinosi jai primetamai vienai is abromiskl)jl)airiai. tradici jl) (krikscionybei)?31 Kad priesinosi "Nau josioslasa us Jeruzales" doktrinai? Kad visq laikC) kovojo su "neigia­egako mai komplementaria" Maskva?32,strata

Tiesa, rengiamas dar vienas, atsarginis, budas "is­noge­vaduoti" gudlls is baltl) fakturos "jungo" - vadinama­

~asci l). sis "suomil)-lIgrl) klallsimas". Jo istakos aptinkamosmines dar ikirevolillcineje istoriografijoje, 0 Gudijoje si temakultu­iskilo bandant baltl) sllbstratui priespriesinti esC) darado is ankstesnj sllomiskC)jj. Bet jrodymai ii bllvlls ir dabarolisk4 atrodo labai menki. AlIkstlltines Padniepres hidroniml);u kal­lingvistine analize ir jl) paplitimo tyrimai sioje terita­navosi rijoje liudija, kad pagrindinis etninis komponentas cia,.ausius be abejo, "bllVO baltai, pradedant nuo pacios giliausiosIt rytl) senoves, kokiq tik pasiekia lingvistine kontrole"33, 0laikyti apie "suomil)-ugrl) hidronimijos sluoksnj gudiskoje32 01 ..

Daugllvos baseino dalyje ir toliau galima kalbeti tikJgeliui teorineje, hipotetineje plotmeje <... > Klallsimo apie

lS, ku­SUOmiL!-lIgrl) elementC) gudl) toponimijoje kol kas kel­poziu­ti negalima"34 Aptikti sllomil)-ugn! kalbl). pedsakllsgas yra glldl) hidronimijoje ir toponimijoje, taip pat leksineje1a ver­glldL! kalbos sandaroje dazniallsiai bando nespecialis­

~gzista-

tai, todel tie bandymai pavirsutiniski ir diletantiski35 .

Kulturos bilrai 2007 3007 .

SuomiskC)ij "argumentC)" bande panaudoti ir kai ku­

rie antropologai. I. Salivon, pabreidama, koks svarbus

vaidmuo neolito gyventojl), kuriLt palikuonys sudare

pagrindini kontingenq Gudijos teritorijoje formuo­

jantis gudl) fiziniam tipui, pazymejo, kad jame esama

"susilpnejusio europoidumo". SiLt bruozl) atsiradimq

tyrinetoja siejo su sukines duobetosios keramikos ne­

sejais, kurie priskiriami suomil)-ugrl) etnosui. 36

Kad kokie nors indoeuropieciai (pirmiausia baltai)

II bei III tukst. pLm.e. gyve no erdveje j siaur~ nuo

Pripetes, nebuvo link~s pripazinti ir 0. Trubaciovas,

juolab ankstesniais laikais, jq vis,! priskirdamas suo­

miams-ugrams37. Cia bent jau viskas aisku: tik tokiu

budu Trubaciovas galejo uzgincyti jtakingC) "balto­

centristin~" V. Schmid to indoeuropiecil) protevynes

teorijq, atsizvelgdamas j savosios Dunojaus vidurupio

teorijos konteksq.

Po dviejl) desimtmecil) 1. Salivon poiiClris siek tiek

pasikeite ir ji prabilo apie tai, kad nera pagrindo ta­

patinti Gudijos neolito epochos gyventojl) ne tik su

suomiais-ugrais, bet ir su baltais, ir isvis su kokia nors

kita dabartine etnolingvistine bendrija, nes, pasak jos,

"neolito laikais negalejo egzistuoti tokil) didelil) ben­

drijl)", 0 antropologine prasme "gudl) saknys galbut

kilusios is neolito, kadangi nuo tl) laikl) dominuoja se­

noviskas genofondas, kuris prarijo visus ateivius - bal­

tus, 0 po to slavlls"38.

Evados isties savotiskos, juoba jos dar kart,! atkreipia

demesj i gudl) etnogenezes autochtonini modus,!. Kita

vertus, prielaidos, kuriomis remiamasi, daugiau negu

abejotinos. Mat sukines duobetosios keramikos kultu­

ros jtaka Gudijoje buvusi gana ribota 39 , 0 jos etnines

atribucijos, atsiivelgiant j visq mediiag'!, negalima

laikyti vienareiksme. "Susilpnejusio europoidiskumo"

bruoiai toliau analizuojant pasirodo eSq tik seniausil)

siallres europoidinil) populiacijL! archajiniai pozymiai,

atsirad~ nepriklausomai nuo "rytietiskos" jtakos. 40 IS­

ryskejo ir keletas svaril) argumentl) Gudijos teritorijos

neolito gyventojams sutapatinti su tam tikromis etno­

55

j

lingvistinemis bendrijomis. Dar dallgiall, alltoritetin­

gtt archeologl~ (D. Krainovo, R. Rimantienes. A. Giri­

ninko, D. Telegino, M. Cerniavskio) nllomone, glldtt

neolito klilturtt atstovus galima laikyti protobaltais41

Todd kitokiu aspektll iskyla ir baltizml~ problema

suomitt-ugn~ kalbose (ypac Pavolgio ir Paurales), jie

susijE( su archajiskais bllities reiskiniais ir tikejimais42

Pabaltijo sllomitt-ugrtt kalbtt geografines terminijos

etimologine analize atskleidzia eS111ingq balttt (ir se­

nosios Europos) klod~. V. Toporovas pazymej 043. kad

1) baltizml~ suomitt-ugrtt kalbose "desimtis karttt dau­

giau nei suomil~-ugn! kalbtt skolinil~ baltl~ kalbose",

2) "baltizmai aprepia didesnj plot~ ir didesnj kalbl!

skaicitt nei suomitt-ugn! kalbl.} skoliniai baltl) kalbtt

atzvilgiu", 3) "Iabai reiksminga baltizmtt dalis <... >

priskiriama jau II tukst. pr.m.e., 0 sllomil.}-ugrtt kaJbtt

skolinitt didiiuma balttt kalbose (beveik isimtinai rytl)

baltl~ kalbose) is esmes is daug vEdesnio laikotarpio" ir

padare isvad~, kad "visa tai jmanoma veikiau tuo atve­

ju, jeigu substrato pagrind'l sudare baltai, 0 suomitt­

ugrtt elementas atsirado cia veliau kaip sllperstatas" ir

kad ,.baltl~ elemento pripazinimas Ryttt Ellropoje kaip

substratinio naturaliausiu budu paaiskina ir baltiskq

hidronimij~ j vakarus nuo Volgos vidurupio, ir bal­

tizmus Pavolgio sllomil)-ugn) kalbose", Tokias pacias

isvadas padare ir esttt tyrejas L. Vaba44

Visa tai drauge paemlls, atsizvelgus ir j duome­

nis apie nepaprast~ senosios Europos tipo hidroniml.}

koncentracijq balttt teritorijoje, tarp jtt Lietuvoje ir

Gudijoje45 , leidiia paremti indoeuropiecil.} prokalbes

baltocentrinj modelj ir nurodo, kad bent jau indoeu­

ropiecitt protevynes reiketl.} ieskoti "siauriau"46, nors

pati "protevynes" s~voka ir butl) gerokai s~lygiska.

Bet kurillo atveju kalbeti apie "genetinio barjero"

egzistavimq, apie "neigiamq komplementariskumq':

rem ian tis tam tikru bLldu preparuota soeiobiologi­

ja ir zongliruojant fakttt relevantiskllmu, nederettt.

o daugelio tyrinetojtt konstatuotas glldtt genofondo

konservatyvumas is esmes apriboja galiml) etnoge­

netinil.} modelil.} kiekj, beveik visiskai pasalindamas

krastlltines migraeionistines koncepcijas. Kalbeti apie

"masines", "didzi'lsias" slavtt migracijas j mustt etniny

teritorij'l- reiksttt eiti slidzill istorines tiesos iskraipy­

1110 keliu, taigi ir sqmoningai ar nes'l1110ningai paversti

moksl'l ideologijos (valdanciosios ar pretendllojancios

j valdanci'ljq) tamaite.

Autochtoniskumo prezumpcija

Erdve, kurioje vyko gudtt etnogeneze, turi dar vien~

ryskt) konservatYVl~ brllOz'l - tai lingvokllltLlrinil.}

areall~ pastovumas. Ji aptare V. Bulkinas ir A. Gerdas47 ,

Tarp kitko, A, Gerdas, bandydamas atsekti daugelio

reiskiniL) "Dniepro-Dauguvos dialektineje zonoje" is­

takas, daro labai jdomias isvadas: 1) si zona sudaro gana

vientis'l isrorinj kulturinj tipq; 2) sis vientisumas kaip

minettt krasttt gyventojl.} kultLlrinis tE(stinumas pastebi­

mas pradedant maziallsiai nuo III tukst. pr.Kr. Panasias

isvadas sie tyrinetojai padare ir kitl) istorinil) etnografi­

nitt Gudijos regiontt atzvilgiu, Nors kai kurie palygini­

mai ir prielaidos reikalauja verifikavimo ir papildorno

pagrindimo, apskritai toks poziLlris atrodo vertas deme­

sio, nes "kad ir koks retas bLlttt toks atvejis': ,,0 bLltent

erdvinis izoglostt pluostl) ir archeologinitt bei istorinil)

etllografin itt ri btt sutapimas", "j is padeda praskleisti

tam tikI'as tarpdiseiplininio bendradarbiavimo pers­

pektyvas"48, Savo tyrinejimus V Bulkinas ir A. Gerdas

apibendrina N. Tolstojaus zodziais: "Panasil) sutapiml!

negalima ignoruoti ir jie islieka kaip mokslinis faktas,

reikalaujantis paaiskinimo, 0 ne skeptisko poz.iLlrio."49

Suprantama, siuo atveju autochtoniskos koncepcijos

tllj'(~S nemaZt) pranaSllmtt pries migracionistines. BLI­

tent atkreipdami demesj j visa tai, mes pasiuleme me­

todologinj "autoehtoniskumo prezumpeijos" principq,

pagal kurj reiskinj reikia nagrineti kaip vietines kilmes

iki tol, kol bus jtikinamai jrodyta priesingai, drallge

bLltina taikyti ir koregllojantj "tradieijos dekonstrllk­

eijos" prilleip~50 Pasrarasis taikomas kiekvien'l kart~,

Ku furos bilr,,; 2007·

ka

111,

iP int

is

lTIl kal

tri

ki~

3)

tj ­

ja I

ist<

del

"gt

kOt

kul

pas

SilT

kai

sa n

na

bur

etn

siu(

t l) r

nei

svel

zen

arij

kaiE

kat',

ilga

min

kuil

mec

laik,

'ul 56

las

nie

ne )Y­

'sti

io.;

~n~

nit! r

~Iio

is-

ana

.aip

'bi­

sias

afi­

lDi­

mo

ne­

ent

nitt

~isti

~rs-

:das

mL)

:tas. '49

ijos

Bu­

ne­

ipq,

mes

uge

uk­

1rt'[,

kai atsiveria praraja tarp esamos kulturos bClkles ir as­

menybes kulturinitt siekiL} ar vilcitt. Jis visados zvelgia

i pirmykscius saltinius, i pradzitt pradzias ir vadovaujasi

intencija apvalyti jas nuo istorijos "siukslitt", atgaivinti

is amzit) glCldumos kylantj tyrum'l. Rekonstruoti pir­

myksCiai saltiniai toliau projektuojami i ateitj ne tiesiog

kaip galima, bet kaip trokstama ir tiketina ateitis. IS SiL)

trijL) aspekttt: 1) esamo kultLirinio atotrLikio (ar atotrCi­

kill) refleksijos, 2) kreipimosi j pirl11apradzius saltinius,

3) pirmykstes bukles projekcijos j pageidaujamq atei­

tj - ir susideda bet kokia dekonstrllktyvistine strategi­

ja kaip metodologiskai pateisinama pozicija dirbant su

istorine ntedziaga. Cia ir slypi tos gUdL} emogenezes

dekonstrllkcijos prasme, kuri sllvokiama kaip formule

"gudai - tai slavakalbiai baltai".

Bet. greta neabejotino genetines gUdL} atminties

konservatyvlll11o, turillle teisy tiketis ne Illazesnio ir

kulturines atl11inties konservatyvumo. Pastarasis yra ne

paskutinis arbitras nagrinejant etnines praeities klau­

simus. Kaip pagrjstai teigia O. Trubaciovas, "GalbClt

kai kurie "l11itopoetines" atminties pavyzdiiai ir turi

santykiskai trump') tystinul11'), bet vargu ar tai bCiti­

na ispksti visoms liaudies atminties rCisims, nes tokiu

bLidu sumenkintume atminties atsinaujinimo fenome­

n'), su kuriuo bC'tina skaitytis, ypac kai kalbama apie

etniny atmintj kaip etnines savimones komponenq, 0

siuo atveju - apie bendr') etniny praeit(51; "Nedere­

tL) nejvertinti nei kalbos atminties ir liaudies tradicijL},

nei - atitinkamai - jvykio svarbos (siuo atveju - [... j

svetirnos salies uikariavimo, persikraustyrno i svetimas

zemes). Mus pasieke etnoso ir kalbos atmintis apie

arijtt susiskaidym'l j iranenus ir indoarijus (ne veliau

kaip II tC,ksr pr.rne.) [... j SvarbCis ivykiai (didziausi

karai, garntos kataklizrnai) prisimenallli nepaprastai

ilgai."52 Juo labiau kad veiksrningas kolektyvines at­

minties mechanizmas, ypac vadinamosiose ,.zodinese"

kultClrose, yra pati kultLira ir joje slypintys sel11iotiniai

mechanizmai. kurie garantuoja kultClros atsparul1l'l

laiko tekmeje - tradicijos tystinum'l53

Kulturos baral 2007 3

Toks nepaprastos svarbos ivykis kaip masinis

kraustymasis is apgyventtt vietL} j kitoki'l etnin y

ap[ink') uz simtL} ir tukstanciL! kilometrtt privaletL)

tureti labai rirnt') prieiastj ir nega1ettt nelikti jokitt

pedsakt} liaudies atmintyje. Bet nepaprastai turtingo

gudtt folklorinio pavel do kloduose jL} nejrnanoma

aptikti, nes jL) ten paprasciallsiai nera. Tai galetL) kel­

ti jtarirnq, nes iodine gudl} kultura visais kitais at­

zvilgiais demonstruoja pavydetin') konservatyvum').

Tai ne kart') paiymejo tyrinerojai. Beje. V Ivanovas

ir V Toporovas vos ne vieni pirmL,Ijl} sllvoke ypatin­

g') gudl} folkloro svarb'l indoeuropeistikai. Pries pora

deSimtmecil} jie rase: "Darbuodamiesi prie knygos,

skirtos senoves slavl} mirologinems sistemoms atkur­

ti, autoriai gudl} folklorineje mediiagoje ir paprOCiL}

aprasymuose gana netiketai patys sau aptiko [... j labai

didelills kiekius archajiskl} vaizdinil}. kuriuos bCltl}

galima gretinti prie seniausiL) liudijimL) apie pagony­

bes liekanas paciuose seniausiuose kitl} s[avl} tradicijl}

paminkluose.

Kai kurie panasaus pobLidiio bruozai jvairiuose

veikalllose mineti ir anksciau, bet tas faktas. kad gu­

diski dllomenys yra labai seni ir ypac svarbus rekons­

trukcijai, ne tik nebuvo pabrdtas. bet netgi isnykdavo

is tyrinetoitt akiracio. 0 juk gUdL) mediiagos senllmas

issiskiria netgi greta kitos archajiskos mediiagos: pig.

siaures didziarusitt ir serbtt-kroatL!-"S4

Veliau vienas is minetll: autoriL) teige: "RytL) s]a­

VLI (gudtt) nalljo namo jsventinimo (sakralizavimo)

paprocitt palyginim~ su hierarchine aukojamLI gyvlI­

Jitt tvarka vediskuose ritualuose, viena vertus, 0, antra

vertus, - SU romenl} allkojimais. kurie visi.~kai sutam­

pa, taip pat su aksiologinemis (vertybinemis) skirtybe­

mis tarp tl} pacil} naminitt gyvulitt hetitL) jstatymuose

[... j jtaigoja isvadq, kad visos sios tradicijos yra bendra­

indoeuropietiskos. "55

si<j gret<j siandien galima itraukri ir tokj isskir­

tin) nalljametines gudl} poezijos bruoz~. kaip gana

gerai issilaikys siuzetas apie Vaisingllmo diev'l56, jam

57 3

artimiausi atitinkami mitai taip pat zinomi is hetitl-/

tradicijos. Jis vertingas tuo. kad pirmasis atspindetas

gausiuose tekstuose. Esminiai gUdl} kosmogoninil}

padaviml} elementai tllri paprastus analogus orfineje,

vedineje ir romel1l} kosmogonijoje, kartais sutapdami

net tekstl} Iygmenyje: gudl} demiurgo - pasaulio ki:i­

rejo apibLidinim,! "Virs dievl} dievas" atitinka formuli­

niai jvardijimai: ved. deva-deva, sen. gr. eEOC; TWV e[(VV

"dieVl} dievas"57

Tad koMI tllretume skeptiskai zvelgti i tos pacios

atminties lilldijimlls, kai kaJbame apie mi:lsl} etniny

praeitj? Juo labiau issaugojy saVq etnogenetll1) mitq

su originalia labai archajiskl} motyvl} aranzuote, kuriq

vargu ar pajegtl} sukurti romantikl} epochos "kabine­

tine mitologija".

Kaip ir dera kamieniniam tradicijos mitui, jis nuke­

lia i "pirmapradzius laikus", kai ne tik viskas pasaulyje,

bet ir pats sis pasauJis dar tik buvo kuriamas. IS pra­

dzil} pasakojama, kaip is pirmapradzil} VandeDl} daly­

vaujant Perkunui susidaro visa, kas egzistuoja, tarp jl}

augalai, zverys ir pats zmogus. Pirmasis mLlsl} zemes

gyventojas buvo Bajus (kllnigaikstis Bojus pagal kitq

mito versijq), kuris tllrejo tris SLll111S ir dll mylimlls

sunis - Stavrq ir Gavrq. Pries tevo mini du sunus pa­

veldejo visq tevo turtq, 0 jauneliui - Belopoliui, kuris

tuo metu medziojo su tevo sunimis, liko sunys ir tevo

priesakas: is[eisti Stavrq ir Gavrq j laisvy, ir, kiek zemes

jie per dien'i apibegs, tiek palikimo jam ir atiteks. Pa­

sigavys du paukscillS, Belopolis vienq paleido j pietus,

kitq - j vakarus, 0 jiems jkandin - savo sunis. Kur nu­

leke sunys, ten pradejo teketi pacios didziausios upes:

Dauguva (Dvina) - j Vakarus, Dniepras - j pietus. Nuo

tl} laikL} tarp sill upil} ir jsiklJre BelopoJis, nuo jo Ir

prasidejo visos gUdl} (belorllSl}) gentys58 0 Stavrq Ir

Gavrq senojo kunigaikscio isakymu liaudis ir dabar pa­

gerbia kart'i per metus pries Sekmines (Semuchq), tad

si diena ir vadinama Stavro diedais.

TfSil1Ys kirGme 1111meryje

28 Zr.. pavyzdiiui: Hesch M. Leuen. Litauer, Weissrllssen. Vienna,

1933 (M. Hdas mane, bd ,.vakariniai gudai - tai daugiausia

rllsakalbiai lietuviai': S. 4): Coon C. S. Races of Europe. New

York: Macmillan, 1939.739 pp. (Pasak Kuno: "Gudl) identisku­

mas arba beveik identiskumas su lietuviais galbt:lt s~lygotas to.

kad pirmieji kadaise buvo baltai. veliau pakliuv'r i slav\.} itak~.

kaip ir rytiniai prtls;!i - tai germaniZlloti baltai").

29 TeraKo ll.IiI., Canl1BOH iii. iii. 3KOnOrl1'.JeCKl1e acneKTbl B aHTpo­

nonorWle'K~IX I1ccnenOB3HI1!lX H3 Teppl1TOpl111 6CCP. C. 109.

30 Pig.: ncsenus I. Salivon pasisakymlls: ,.Portretas is bronzos am­

zialls'/ Uirase I. Gurinovic / / COeemCKafl Eellopyccu;r, 2002,

rugsejo 7 d.

31 .. Abrorniskosiomis" vadinamos rradicijos. vienaip ar kiraip be­

siremiancios monoreisrine ideologija. t.y. jlldaizmas, islamas.

krikscionybe.

32 L. Gumiliovo verdiktas: .,IS esmes Lietuva buvo nattlraJus ir

Rusios, ir Ordos pridininkas" (rYMl1neB ll.H. JlpeBH!liJ PyCb

H BenHKaiJ CTeIlb. M., 1989. C. 638). Pagal GlImiliov~ Lietuva

.. kalta'· dar ir rodel, bd pasirode patrauklesne gUdl/ proteviarns.

nepaisant .. bendrarllsisko solidarumo", pig. jo interpretacij,j apie

lietuvi\.} kllnigaikscio jogailos dalyvavim,! Kulikovo mtl~yie: J)

jeigu atsizvelgtume i tai, kad didziqjq Jogailos kariuomenes da1i

slldare rusai nuo Minsko, Polocko, Gardino. lengvai suvoktu­

me. kokia tliO periodu buvo kitados galingos Kijevo Rusios vie­

nybe" ([yMHneB ll. OT pycvl AO POCCHI1. M., 2000. C. 160).

:tI TonopoB B., Tpy63YeB 0 .. llHHrBl1CHlyeCKHii aHanl13 rI1ApOHI1­

MOB BepxHero IlOAHenpOBb!l. M .• 1962. C. 232.

:>4 KaToHaBa A., Ilpa6neMbl iHnpnp3TaUbii 33xoAHen3BiHcKaii

rinpaHiMii II EenapycKaiJ aHaMaCTbiKa. MH., 1977. C. 14.

:15 Tokil) bandyml) pavyzdiil) galen} buti praejllsio simtmecio pa­

baigoje populiarios ,.etnogenetines" I. Laskovo Jpybraiios. zr. pvz.: nacKoy IBaH. IlneMiJ niJui ponay II niTapnypa i MaCTau­

TBa. 18.08.1989.

36 Canl1BOH VI., K Bonpocy 06 aHTpOnOnorl1yeCKOii OCHOBe Bepop­

MHpOBaHl111 epl1311yeCKoro THna 6enopycoB (KpaH110nOrHyeCKHe

M3Tepl13nbr) II 3THoreHe3 6enopycoB. Te3Hcbl nOKn3nOB Ha KOH­

epepeHU~I!'1 no np06neMe «3THoreHe3 6enopycoB" (MI1HCK, 3-6

neKa6pJJ 1973 r.). MH., 1973. C. 92-93.

:\~ Tpy6ayeB O.H., 3THoreHe3 J1 KynbTypa npeBHeiiw~lx CnaBiJH:

ll,1HrB11CHlyeCKl1e I1ccnenOBaHI1!l. Vl3n. 2-e, non. M., 2003.

C. 22-31 i iHW.

38 CaniBOH I., cJ:>3pMipaBaHHe epi3iYHara Tbwy 6enapycay I I fiCTa­

pblYHaiJ HallyKa i riCTapblYHaiJ aAyKaUbliJ y P3cny6JJiubi Ee­

napYCb (HOBbliJ KaHU3nUbri i naAblxoAb1): Yce6enapycKail KaH­

epep3HUbliJ riCTopblKay (MiHcK, 3-5 nlOTara 1993 r.):. T33icbl

Ku ,"ros b rili 2007 3

41

42

43

44

46

K\ 58

po­~.

Im­

be-­

0.15.

:r "'C!>

C\d

.m;,

J['I"

..c dJr \:{u­

'i- ­

IH~i-

Kafl

pa­

ir.

rau­

)OP­

'Klle

(OH­

3-6

31lH:

003.

CTa-

Ee­

,aH­

3iCbJ

3

AaKlIaAay i naBeAaMlIeHHIlY. '-l. I. riCTOPbl1l Eellapyci. MH.,

1993.e47.

39 Smulkiau Zr: '-lapHllycKi M., KYllbTypa TbInOBal1 rpa6eHb<laTa­

IlMKaBal1 KepaMiKi II Apxeallorill Eellapyci: Y 4 T. T I. KaMeHHbl

i 6poH3aBbl BIlKi. MH., 1997. e 206-210.

41. AneKceeBa TJ!I., Kpyu eJ!l. ,UpeBHe(lluee HaceneHHe BOCTOYHOI1

EBponbl II BOCTOYHble cnaBIlHe: aHTpononorMIl M 3THMyeCKail

MCTOpMIl. M., 2002. e 254-255.

41 PI1MaHTeHe P.K., K Bonpocy 06 06pa30BaHMM 6anT0I3 II J!l3

ApeBHel1Wei1 HCTOpHM 6anTCKMX HapoAoB. PMra, 1980. e 22­

25; Kpal1HOB ,U.A. CVaTbllHoBcKall KynbTypa B 3THoreHe3e

6anToB II TaMcaMa. e 38-39; TeneriH ,U.5!. ,UHinpo-AoHeUb­

Ka KynbTypa. KI1'iB. 1968; '-lepHIlBcKMi1 M. 3THoKynbTypHble

CBIl3M HeOnMTHyeCKMX nneMeH EenopyccMM M IOrO-BOCTOYHOI1

OpM6anTMKM II Op06neMbi 3THMyeCK0l1 MCTOpl1H 6anT0I3: Te­

3MC~ AOKnaAOB Me*pecny6nMKaHCK0I1 HayYHOM KOH¢epeH­

UI1M. PMra, 1985.C. 104.

4~ Z. Zinkevicius, Lieruvill lauros kilme. Vilnius, 2005. p.40-51.

43 TonopOB B.H., 0 xapaKTepe ApeBHel1WMX 6anTO-¢I1HHOY­

rOpCKI1X KOHTaKTOB no MaTepManaM rMApOHMMMM II Uralo­

lndogermanica. EallTo-cnaBIlHCKMe R3blKI1 M np0611eMa ypano­

MHAoeBponeikKMx CBR3el1. MaTepMallbl 3-11 6anTo-clIaBIlHCK0I1

KOH¢epeHUMM, 18-22 I1IOHIl 1990 r. M., 1990. e 105.

44 Ba6a n., 5!3blKoBble KOHTaKTbJ npM6anTMl1CKMX ¢MHHOB C 6an­

TaMI1 M reOrpa¢MYeCKall TepMHHonorMIl II XVII BceCOlO3Haii

¢I1HHo-yropcKall KOH¢epeHl\MIl. l. 5!3bIK03HaHMe (Te3I1Cbl AO­

KnaAOB). YCTMHOB, 1987. e 51-52; Ba6a n. CenapaTHble 6anTH3­

Mbl B npI16anTMi1cKO-¢I1HCKI1X 1l3blKax II Uralo-Indogermanica.

EanTo-cnaBIlHcKl1e 1l3blKM M np06neMa ypano-VlHAoeBpOneI1C­

KMX CBIl3el1. MaTepI1anbl 3-11 6allTo-cnaBIlHcKol1 KOH¢epeHUI1I1,

18-22 I1IOHIl 1990 r. M., 1990. e 141-142.

45 BaHarac A., MaKCI1ManbHbll1 apean 6anTcK0l1 rMAPOHI1MI1I1

I1 np06neMa npoMcxo*AeHMIl 6anToB II 3THOrpa¢MYeCKI1e M

1II1HrBI1CTWleCKMe acneKTbl 3THI1yeCK0I1 ~ICTOPMM 6anToB. PMra,

1980. e 119-123

46 Pig.: Schmid w.P. Baltisch und lndogermanisch II Baltistica.

1976. T XII (2); Cel16YTMc A., VlHAoeBpOnel1Ubl: nane03KO­

norI11l 11 npI1pOAHble CIO*eTbl MH¢OB II 0PI1POila. 1987. NQ 8.

e 96-106; Haudry j. The Indo-Europeans. Washington, 1998.

e 99-113.

Kulturos lJalai 2007 3

47 EYllKI1H B.A., 0 ¢OP~'lMpOBaHMI1 rpaHMU B 06naCTI1 ,UHenpo­

,UBMHcKoro Me*ilypeYbll II ApxeOnOrMYeCKOe MCCneilOI3aHMe

HOBroPOACKOi1 3eMnH. n., 1984; [epil A.e, K peKoHcTpyKI1HI1

,UHenpo-,UBMHCK0I1 ilMalleKTHOI1 30Hbl II OCKoBcKMe rOBopbl B

I1X npownoM M HaCTOIlIL\eM. n., 1988. e 118-122; EynKI1H B.A.,

[epA A.e K 3THOMCTOpMyeCK0l1 reorpa¢MM EenopycCI1M II Cna­

BIlHe: 3THoreHe3 11 3THI1yeCKall MCTOpMIl (Me*ilMCUMnnMHap­

Hble MccneAOBaHMIl). n., 1989. e 67-76.

48 EynKMH B.A., [epA A.e K 3THOVlCTOpMyeCK0l1 reorpa¢~lM Eello­

pyCCMM II CnaBIlHe: 3THoreHe3 M 3THMyeCKaR MCTOpMIl (Me*­

ilMCUI1llnMHapHble MccneAoBaHMH). n., 1989. e 68.

49 TonCToi1 H.VI., 0 nMHrBMCTMyeCKOM M3yYeHMM Oonecbllil OoneCbe

(nMHrBI1CTI1Ka, apXeOnOnlH, TOnoHMMMKa). M., 1968. e 8.

50 CaHbKO e, TpaAblUblHHanicUKi narllRA Ha TpaAblUbllO: "np3­

3YMnl1blH aYTaXTOHHaCbui" i "A3KaHCTpYKUbIR TpaAblUbli" II

AHTaneriH CyYaCHara 6enapycKara MbICbneHbHIl. C06., 2003.

e 46-63.

51 Tpy6aYeI3 O. H., 3THoreHe3 M KyllbTypa ApeBHel1WMX ClIaBIlH:

nMHrBMCTMyeCKMe I1CClIeAOBaHMIl. Vl3A. 2-e, Aon. M., 2003.

e 258.

52 Ten pal, p. 104.

53 nOTMaH lO.M., HeCKOllbKO MblClIel1 0 TMllonOrl1M KyllbTyp II

5!3b1KI1 KyllbTypbl M np06neMbl nepeBOAI1MOCTl1. M, 1987.

e 3-11.

54 II3aHay BHY. Ye., Tanapoy Yn.M. Apxai<IHblll PblCbl pblTyanay,

naBep'Hy i p3niril1HbiX yHyneHHH y Ha T3PbITOPbli Eenapyci II

EenapycKae i cnaBHHCKae MOBa3Haj'CTBa. MH., 1972. e 163.

55 VlBaHOB BHY.Be., PMTyanbHoe co**eHI1e KOHCKoro qepena MKO­

neca B OoneCbe Mero !1HAOeBponei1cKMe napallnenM II CnaBIlH­

CKMi1 M6anKaHCKMI1 ¢OnbKJIOp. M., 1989. e 80; VlBaHoB BIlY.Be.

o nocneAOBaTenbHOCTM *MI30THbIX B06PJ1AOBbIX ¢onbKlIopHblX

TeKC-Tax II Op06neMbl cnaBHHcKoi1 3THorpa¢MJ1 (K 100-neTJ11O

co AHIl pO*AeHMIl <lneHa-Kop-pecnoHAeHTa AH CCCP ,U. K. 3e­

neHMHa). n., 1979. e 150-154.

56 CaHbKO e, CIO*3T "npa 3bHiKlIara 60ra": reI1Ka-KpblYCKiJ1 (6e­

napycKill) napaneni II Kryuja: Crivica. Baltica. lndogermanica.

1994. NQ I, e 5-24.

57 CaHbKO e, I1hYAbli 3 KarHiTbl)'Hal1 i KaHTpacTblyHai1 KyllbTy­

pallerii. MH., 1998. e 60-95.

58 nereHAbJ i naAaHbHi, MH., 1983, e. 78-79.

59

Is pasaulio ir !pasauli

) ~~:Je

Aleksej DZERMANT, Sergej SAN'KO :':l S'.~-

GUDV ETNOGENEZE: MOKSLAS IR IDEOLOGIJA * [as': in:

skient-.

:>; dgt'­

~l

7-1~-

IUginio

ill in: Kit pasakoja padavimai?

'97-12­

N ieko, kas paremtL} migracinj modelj, padavi­

muose nerandame. Padavimas "Polesllkai ir po­) "g.in­

levikai"59 veikiau atspindi Poleses jsisavinimq is siall­

197-12­ rines miskingos zonos. Ir jeigu rysio Sll bllvllsiomis

istorinemis realijomis ieskotume cia, tai visl} pinna su lrllziau,

vadinamosios "Kijevo kulturos" sllsidarymo procesll,

siandien ji vienintele ir pretendlloja j mUSL} krasto sus­

:n Post­ lavinimo jall I tiikstantmecio pI'. Kr. pirmojoje pllseje Histor\·.

svarbiallsio saltinio statllSq, bet jos pobudis kazkodel

ryskiai atspindi miskingos siallres implllslls (indai Sll

bruksniuotu ornamentu, stllipines konstrukcijos na­

mai ir kt.). "Kijevo kllltLiros" slaviskas pobudis retros­

pektyviai nllstatomas remiantis jos rysiais Sll velyv'ljandos is­

Penkovo kultura, kuri laikoma slaviska. Bet "KijevoVisiskai

i kuriais klllturos" slaviskos atribllcijos pagrindai tokie silpni,

Blinda kad ji priskiriama arba reliktines sakos hipotetiniam iskuo~e, "proto-slavo-baltl} bendrumui"60, arba tiesiog miskl} vietines

zonos baltL} klllturoms61 . Cia sllnku butl} nepritarti;i1aikytl}

M. Scillkino teiginiui, kad "siaurine Kijevo klllturos

rysil} kryptis tiesiog dar nepakankamai istirta, nie­Culture kas dar nesieke to tikslingai atlikti. Daugiall demesio of (ed.).

buvo skiriama pietiniams elementams siallriniuose pa­Hyman. minklllose"62

MLisl} padavimllose slavai pamindi til<' vienq kar­

tq - tai legenda apie Cholmeco (Recicos raj., Gome­

* T~sinys is nr. 3. Pabaiga.

007 4 KulrCJros harai 2007 4

lie sr.) kaimo kilm~63 Ji pradedama zodziais: "tjo cia

per Dnieprq kariai - kai dar slavai kariavo. Tada juk

nebllVO technikos. Na, kareivis eina, mato: guli se­

nas kalavijas. Jis pakele jj, priejo prie Dniepro, uzlipo

ant kalvos, apsidaire. nllsistebejo ir jsmeige tq daiktq

zemen," Sqlygiskas "chronologinis" rysys - "kai dar

slavai kariavo" toks pat kaip ir kituose padavimllose

apie grobiamuosius karus mLISL} zemeje, pavyzdzilli:

"anksciau, kai vyko karas su svedais" ("IS kur pas mus

atsirado pempes"); "Sako, kitados, daugiau kaip pries

septynis simtus metL}, kai su Lenkija kariavo svedas"

("IS kur totoriai Gudijoje"); "Sako, kai svedas kariavo,

tai sleniu kraujas liejosi" ("Krasnaja gorka" - "Rau­

donas kalnelis"). Prisiminkime posakj apie senoves

laikus - ,.Anksciau llZ diedus svedlls". Padavimas apie

Cholmeco kaimq jdomlls tuo, kad cia atsispindi viena

jdomi etnografine detale - j kalvC) jsmeigtas kalavi­

jas. Gelezies amziuje tokius turejo tik mLisl/ proteviL}

pietiniai kaimynai - skitai, kurie ir jsmeigdavo savo

kalavijus j supiltq laidojimo pilkapj. Gyvenimas greta

karingl} kaimyl1L} tada is tikrl}jl} nebuvo nei ramus, nei

taikus, tq aiskiai liudija skitl/ antpuolil} pedsakai Mi­

logrado kultLlros miesteliuose. Neatmestini ir rysiai su

germaniska laidojimo tradicija64 .

Kq kalbeti apie liaudies atmintj, jeigu net rasyti­

nes rusl/ istorijos pradininkas Nestoras nezinojo, kaip

jterpti krivicills j "iafetin~" migracin~ slavL} krausty­

mosi schemC). Nedatuotoje metrascio dalyje kriviciL}

jis nemini tarp slavl}. kurie. apsigyven~ Rytl) EllropOS

57

platybese, gavo vardus pagal savo gyvenamas vietas.

Nemini jL) ir tarp slaviskai kalbanciL)jLf "Stai tik kas

Rusioje slaviskai kalba: polianai, drevlianai, naugardie­

ciai, polocianai, dregoviciai, severianai, bLlzanai, pava­

dinti taip tode!. kad sedejo prie Bllgo, 0 pO to pradejo

vadintis volynenais."65 Bet nera jL) ir tarp tautL). kurios

dave duokllt Rusiai: ,,0 stai kitos tautos, kurios duoda

duokly Rusiai: cudiai, meriai, vesiai, muroma, ceremi­

sai. mardviai, permiai, pecera. jamiai, litva. ziemgaliai,

kursiai. narova, Iybiai. - sie kalba savomis kalbomis,

jie - is Jafeto sakos ir gyvena siaures salyse."

A. Smirnovas pagristai teigia: .. Saltiniuose nera ais­

kiL) nuorodL) i tai. kuo pirmiausia jautesi, tarkim, kri­

vicius - kriviciurn ar slavu? Taciau savo etnogeografi­

niarne jvade "BLltL)jL) laikl.) pasakojirnui" Nestoras pa­

zyrni, kad genCiL) sq,jungos "turejo l... 1paprocius savus

ir jstatymus teVL) SaVL) ir padavirnus, kiekvienas pagal

save iprocius". 0 juk butent per iprocius bei paprocius

ir pasireiskia skirtumai tarp "saVl!" ir "svetirnl(: bu­

das, rnqstysena - tai tie skirtumai, kuriais is esmes ir

remiasi etnine savimone"66 SiC) aplinkyb\=, ypac pabre­

ze O. Trubaciovas67

Metrascio duomenys liudija bent jau krivicil) - vie­

no is svarbiausiL) busimo gudl) etnoso elementl) - abo­

rigeniskumC) ir neslaviskumC)6H

Sie ir gentines, ir kultLlrines atminties, ir rasytiniL)

saltiniL) liudijimai yra tikras kontrastas tiems starnbaus

masto vaizdams, kurillos piesia istorikai, areheologai

(0 kartais i1' kalbininkai6~), aptarinedami gudl) etnogc­

nez\=, ir milziniskas ZrnOniL) rnases lengva ranka kilno­

darni daugelio sirntL) kilometn) atsturnais. Taciall galas

su galu vis tiek nesucina. Todel, kad labai sunku iro­

dyti rnasiny rnigraeijC) - ar is VakaI'L), a1' is PietL), jeigu

tokios migraeijos apskritai neblita.

Balt4 slavizacija

O kaip tuomet baltai suslavejo? Ogi taip pat kaip

suanglosaksejo Britl) saIL) keltai arba germani­

zavosi prusal. Buta i1' taikiL), ir konfliktiskL) krallsty­

mL)si. BLlta paklusimo prekybinil) kariniL) korporaeijL)

valdziai (kunigaiksciui ir jo draugovei). Vartota ir ati­

tinkama lingua franca - tarpnaeionalinio bendravimo

kalba. Primetineta ir nauja ideologija - kriksciony­

be. Vietos gyventojai buvo asimiliuojami palaipsniui,

pirrniausia kalbos ir kultLlros atzvilgill. Tuo galima

paaiskinti ir toki pat kaip pas mus siliolaikiniL) britL)

konservat~vumq. su labili israiskingomis variaeijomis

kaip tik tuose rajonuose, kur atsikrausteliL) (norma­

l1l) ir anglosaksL)) buvo palyginti nemazai (Vidurio

Anglija, Siaufl2s Velsas, kai kurios salos)70 Ten, kaip

ir pas mus, autoehtol1L) kalbos isliko tik buvusio are­

alo periferijoje. Panasiai dar ankstyvaisiais istoriniais

laikais vyko Mitanijos arijizavimas ir Hatos hctitiza­

vimas Mazojoje Azijoje. didesnes Indostano pusiasa~

lio dalies sanskritizavimas ir t.t. Kalbinio kulturinio

asimiliavimo pedsakl) esarna tuose regionuose, kur

jis nebuvo baigtas, pavyzdziui, skleidziant kim) jtakq

Japonijoje arba danl) - Norvegijoje. Abiem atvejais

susidaro tam tikra pusiausvyra tarp miestietiskos uz­

kariautojL) kalbos bei kulturos ir vietos gyventojL) kai­

miskos kalbos. Tai gera laboratorija etnogenetinerns

kOl1eepeijoms verifikuoti.

Taciau tirti asimiliaeinius proeesus nepaprastai su­

detinga. nes demesi reikia slltelkti i asimiJiavimo kie~

kvienu konkreciu atvejll detales: kuip, kokiomis sq/ygo­

mis, kada. kurlink jis krypo. Lemial11C) lodi cia turetL)

tarti istorine demografija, istorine sociologija ir kiti

panasLls mokslai, 0 pe dar tik forl11uojasi kaip savaran­

kiskos tyrimL! kryptys.

Bet ir cia esama labai idomiL) izvalgL). A. Medvede­

vas. palygin~s genetinio Gudijos gyventojL) titstinllmo

ir kitl) etniniL) grupiL) isiskverbimo tiudijimus, daro is­

vadq. kad atvykeliL) skaicius tikriallsiai nevirsijo 10(%.

nes jL) pedsakai genofonde neisliko. Tai reiskia. kad

nllmanomi migrantai bllVO visiskai asimiliuoti. bet es­

mingai prisidejo keiciant kalbinj krastovaizdj bLlsimos

Glldijos terito1'ijoje. Taigi vietines (baltLll gentis asi­

miliavo slavakalbis miestas. dominav~s kaimiskL) apy­

linkil) atzvilgiu, 0 tai ,.visose materialines ir dvasines

Kull jros iJarai 2007 4

kult

bru

joje

tuo

dal)

kon

nai,

~

cini,

i "r

kalb

laid,

nebl

pirn

pOVE

cion

zaeij

nega

buvc

kalb,

Des I

mies

soje

D kreci,

jL) pr

yra s,

S,

naeie

virna

ni arl

kaim'

daugi

dides

bLlti \

teje s

K u , • ,-, 58

J,

o~

a:t:'­

oj

(iLJ­

'ini

·w

"Ia.l~

1I7­

-JI­

lem"

°ll_

lJe­

\'<10­

Irdu

-iti

ran­

eJ-­

umo

o is­.0"0.

kad

t es­

mos

asi­

e'lpy­

ines

kulturos sferose skatino islaikyti ankstesniq gyventojl)

brllozus,·71. G. Saganovicius irgi teigia, kad didzio­

joje RytL! Europos dalyje bendra miestietiska kultura

tuo metu buvo apemusi visiskai nezymiq. gyventojL!

dali - 2-5%, 0 absoliuciq. gyventojl! daugum,) sudare

konservatyvus kaimieciai, tarp kuriLt vyravo alltochto­

nai, 0 ne sJavai 72

Svarbus asil1liliavilllo veiksnys. be .,administra­

cinio", buvo religinis, nes baltl! krikstas, atvertimas

i "rusl!" (staciatikil!) tikybq., skatino mentalin y ir

kalbin~ ill rutenizacij')73. E. Zaikovskis daro prie­

laid'). kad "atsikrausteliL! slavLt antplCldis kiekybiskai

nebuvo toks jall ir dide)is, tad aborigenai slls)avejo

pirmiausia de! slavl! miestl!. kunigaikscio draugoves

poveikio, 0 nuo X a. pabaigos - ir pasitelkus kriks­

cioniL! cerkv~, nes christianizacija skatino ir slavi­

zacijc!,,7-.f. Bet vis tiek kaip ir anksciau lieb neaiski

negauSil! slavakalbil! atvykelil! kilme. AI' daug tarp jL!

buvo slaVL!? Svarbiausi,,/ vaidmen) skleidziant slavl!

kalbq. tikriausiai atliko rnetaetnines brines prekybi­

nes korporacijos, kuriL! atsiradirnas irgi koreliuoja su

rniesto tipo materialines kUJtClfOS pJitimu beveik vi­

soje EytL! Europos erdveje.

Gud4 savivoka siandien

D ar vienas svarbus tautos kilmes aspektas - psicho­

login is. susij~s su individL! savivoka, kokiai kon­

kreciai etninei bendrijai jie priklauso, kas buvo bendri

jL! proteviai. kuo jie skiriasi nuo kitq etnoSl!. Visa tai

yra savirnones fenomeno sudedamosios dalys.

Savimone - vienas paCiL! svarbiausil! etninio ir

ndcionalinio tapatumo pozymil!. Etnine bendrija sa­

vimon~ ir tapatumq. suvokia kaip organiskq lokali­

n~ artimum"!, tode! "svetimu" gali virsti net gretil1lo

kaimo gyventojas, 0 nacionalint,:' savimontt formuoja

daugiausia ideologija, tad jos mastas nepaJygimllnai

didesnis75 Del to kyla ivairiausiL! kolizijL!. Gudai gali

bClti vienos is j\.} pavyzdys: etnosas egzistuoja pirmyks­

teje savo teritorijoje, bet de! ivairiL) priezasciL! nebe-

K 11 ItO r n, b a ( "i !. {I0 7 4

tapatina savys su savo istoriniais pirmtakais, dar dau­

giau - su savo proproteviais. Nepaisant autochtonines

gudy. etnogenezes krypties, pas mus vieSpatauja slavis­

kas tapatumas, ir ne tik miescioniskoje aplinkoje, bet

ir "oficialioje" istoriografijoje, ir "tautiskai susipra­

tusiose" galvose. Vienas is labai budingL! pareiskimL!

priklauso Z. Pozniakui: "Pries tukstanti metL!, kai bal­

tai ir slavai (dabartiniai gudai) egzistavo greta, mUSL!

proteviai sukClre miestus ir pazangiq religij'l (krikscio­

nyb~). Baltai nieko panasaus netun':,jo ir nesukure. Re­

zultatas - jie visiskai isti rpo slavLJ jCI roje. nepal ikdami

po sav~s net prisiminimL), isskyrus nebent hidronimus

ir tokillS pavadinimus kaip .. Dlllebai·~ .,Jotvingiai" ar

"Devoltva"7o.

Pazymetina, kad gudai daznai tiesiogiai sllsitapatina

su negausiais atvykeliais. kuriems priskiriama "pazan­

gi" kllltClrtregeriska misija tarp puslaukinil! aborigelll!.

"NepatogCls" baltiski gudL) proteviai paverciami repre­

suota ,.nebylia dallguma". kurios vaizdiniai nedaug kuo

skiriasi nuo "tamsaus" gudo paveikslo Rusijos imperi­

jos laib! etnografijoje. Panasaus poziCtrio istakos, viena

vertus. grindziamos nuo SVietimo epochos populiario­

mis kolonijinemis migracionistinemis teorijomis, kai

krikscionil! misionieriai ir naujos europieciL! civiliza­

cijos paladinai buvo laikomi aukstesnes kultClros nese­

jais, kita vertus, remiasi .. VakarL/ rusl!" istoriografija,

kuri "svenqj'l", .,kultClring"!i'l··. slaviskQjij. Rusiq. pries­

priesino "pagoniskai", "laukinei" baltl! Lietuvai.

Panasus ,.etnogenetinis karas" Prancuzijoje vyko

nuo XVII iki XIX amziaus: grumesi keltisko (galis­

ko) ir germani.sko (frankisko) pranCuZL,t tapatumo at­

stovai. Pasak germal1L!, il! pranasumas bllVyS rasin io

pObCldzio: pailgagalviai germanai-frankai itvirtino

savo valdzi,,! trumpagalviams keltams ir tapo prancCl­

Zl! aristokratiskL) giminiL) pradininkais. 0 galomanai

teige, kad kultllfinj pranasumij. turejy keltai, nes jie

paveldejo romeI1l) kulturij. ir karingus ateivius pranoko

savo kClrybini u potencialll. V elia u paaiskejo, kad pa­

ilgagalvil) bClta tarp abiejL! etniniL! grupiL! ir kad kie­

kviena is iy. turejo savitq. kulturiny tradicijq.. Abi puses

4 59

susitaike, bet is esmes nugalejo autochtoniska gaIL)­

keltl) linija, ir tai natLiralu. Butent todel Paryziaus

simbolis - galiskas gaidys, 0 kelttt herojai Asteriksas

ir Obeliksas - populiarus masines kulturos personazai,

jie kaunasi SLl Cezariu, nors butent jo deka pranCUZL)

kalba dabar mums zinoma kaip viena is romaniskl)jll

kalbl). Gudijos situacija is esmes ski1'iasi: "slavll mi­

grantai" jgavo isimtinai teigiamC) "jvaizdi" ir net kai

kurie specialistai mano, kad Mindaugas, Gediminas,

Vytautas ir kiti lietuvill kunigaikseiai kalbej~ ne kaip

nors kitaip, 0 slaviskai!

IsisC)moninto rysio su seniausiais krasto gyventojais

stinga todel, kad kaip etninis indikatorius suabsoliuti ­

namas kalbos kriterijus, ir tai iskreipia savivokos pers­

pektyvC). Be abejo, kalba gali tapti pagrindiniu etnoso

rodikliu, taciau, kaip pagrjstai teigia V. Aleksejevas ir

J. Bromlejus, "kalbine priklausomybe ir tautos kil ­

me - anaiptol ne identiski reiskiniai"77.

Istorijoje nemazai pavyzdziL), kai etninis tapatumas

nesutampa su kalbine tipologija ir kitakalbeje apsup­

tyje atgimsta tokios kulturines tradicijos, kurios. at ­

rodytl) , isnyko visiems laikams, nes buvo asimiliuoti

jl,l puoseletojai. Prisiminkime skotus, valus, airius,

bretonus, kurie netapo nei germanais, nei romanais,

nors buvo beveik visiskai prarad~ savo keltiskas tar­

mes, arba prancLIZUs, kurie kil~ is 1'omanizuotl) gall)

ir net vardC) gavy is negauSiL) germal1L) uzkariautojl) ­

frankl), bet vis tiek pirmiausia sugrjzta prie gaJiskl)­

keltiskL) savo saknl). Lotynl) kalbos tarme kalbantys

rumunai didziuojasi savo dakiska-trakiska kilme. Kro­

atai ir slovenai laiko save ilyrl) palikuonimis ir Vidu1'io

Europos neslaviskoms tautoms jaueiasi a1'timesni negu

serbams, makedonams ir bulga1'ams78 .

Isvados

abejo, moksline sC)voka "baltai" - gana sC)ly­B e

giska i1' pirmiausia apima baltakalbius, t.y. siuo­

laikinius bei istorinius Iietuvius, latvius, istorinius

jotvingius, prLlsus i1' t.t. Siuo atzvilgiu formule "gu­

dai - slavaka!biai baltai" is tikrl)jl) atrodo paradoksa­

Ii. Bet ne maziau paradoksalu sC)vokC) "keltai" taikyti

angliskai kalbantiems Skotijos ir Airijos gyventojams.

o stai prancuzakalbil) Alzyro arabl) ypatingu roma­

niskuoju etnosu niekas niekados nelaikys. Tad sC)Voka

"baltai", kaip ir bet koks klasifikavimo terminas (10­

giniu atzvilgiu), - tai konvencionalus zenklas, pasak

F. de Saus~re'o. Bet ne konvencionalesnis uz sC)vokas

"germanai", "keltai", "italai': "slavai" ir t.t. Savo au­

tochtoninj modelj taip pat sekmingai galetume sieti

su Siaures t1'akais, atkreipdami demesj, suprantama, ir

j ypatingus izoglosinius rysius tarp baltl) i1' dakl)-trakl)

kalbl)79. Pavyzdziui, pats zodis Thrakia gali buti ais­

kinamas pasitelkus tiet. Irakas "pamiske, proskyna",80

(pig. Liet. Trakai i1' gudiskai Tracilovo - gelezinkelio

stotis prie Talacino, Trakiskes Breslaujos 1'ajone, Tra­

keliai, Trakenikai Ga1'dino apylinkese, pavardes Tra­

cenka, Tracevskis ir pan.). Pannonia - pasitelkus prLlsl)

pannean "pelkes" ir gUdL) naHeyKG "pelketa vieta p1'ie

upes", Pe/so (Balatonas) - pasitelkus mUSL) Pelesq, 0

pagal vienC). is siulomll etimologijL) ir mLISL) Paliesj81 ...

Be to, galetume prisiminti mUSL) dregovicius - pelki­

ninklls (pig. liet. dregnas, lat. dregns) ir balkaniskuo­

sius druguvilus ... Galetume. Bet visa tai vis tiek nepa­

keis svarbiausil) siulomo modelio datil).

Stai jos:

I) paga! siandien turimus jvai1'iL) mokslL) duomenis

pi1'myksciai gyventojai, t.y. autochtonai, mUSL) kraste

buvo baltakalbes gentys;

2) antropologinio - genetinio gudtt tipo konserva­

tyvumas neleidzia pritarti teorijai apie masin~ SlaVl)

migracijC) i busimos Gudijos teritorijC);

3) vietos baltl) gyventojL) slavizacija buvo daugiau­

sia kalbinio (is dalies kulturinio) pobudzio;

4) gUdL) etnines bendrijos formavimosi procesai

atitinka tokiC) etnogenetin~ situacijC), kai numanomi

atsikrausteliai sudan~ mazumC), kuri, remdamasi admi­

nistraciniu ir religiniu faktoriumi, sllkele epochinius

pokyeius vietos gyventojL) kalbiniame ir kllituriniame

Iygmenyse;

K'Jlturos bJral 2007 4

5)

specifi

bruoz,

jos bu

vienoj

teje. ir

59 Jlerc'!

60 WYKI

(Me)!

,!J,C'B r 3THOl

(,1 "lie [

keran

cino

62 WyK

"C-rp

r,3 Jl ere

6. npo;

H KO:

nepe

6r, CMH

J-lOBfl

cepn<

WW\V

67 TpyE

JlHl-lr

231 i

68 Zr. s

pone

199.

6') Tpy;

npo6

tenai

70 CapE

Fion

Mart

PauL

stein

K u ItO 60

eo

o

~

DC

;;'lU(}-

Dt'::;'~­

ml":'1~­

-ra.~ ..

ser\'d­

~lanl

I~iau­

ocesai

moml

~dmi­

liniu~

]!ame

5) baltiskq gUdLI etnogenezes pagrind'l patvlrtll1a

specifiniai antropologiniai, etnografiniai, lingvistiniai

bruozai, 0 jis, be kita ko, gali paaiskinti, kodel istori ­

jos buvyje gudtt ir lietuviLI proteviai taip ilgai gyveno

vienoje valstybeje - Lietuvos Didziojoje Kunigaikstys­

teje, ir organisk'l jos susikurimo pobudi· ;;1tt

59 JIereHT\bl i lla,[(aHHi. MIl., 1978. C. 79-80.

60 ll(YKJ.1H M.E. CeMb MJ.1pOB ,DpeImei1 ESpOllbl VI Ilp06neMa 3THO­

reHe3a CnaB5IH / / Cnae5II-le: 3TI-IOreHe3 H 3THWleCI<aH HCTOpJ.1H

(Me)K,,\I1Cl\I1llnJ.1HapHble I1ccne!josaHJ.1H). n., 1989. c. 59; JIe6e­

,,\eB r.c. ApxeonOrO-nI1HrBJ.1CTI1LleCKaH rJ.11l0Te3a cnaSHI-JCKoro

3THoreHe3a / / Tell pat. C. 105-115.

(>! "lie Ibaltail atstovauiami vakan! baltL! pilkapill. brLlksniuotosios

keramikos. Dnepro-Dauguvos. Okos aukstupiL!, Kijevo ir Mos­

(,ino kulturos": Ce,l1on 13.13. )J,penHepycCKa}] HapoAHocTh. C. 91.

(,2 ll(VI<J.1H M.E. PmKI:jeHHe C,lan5IH / / Stratum plus. 1997. Bhlll.

"C1'pyKTypbI J.1 KaTaCTpoqlbl". C. 110-147.

(,3 nereH;:jbl i lla!jaHI-li. MH., 1978. C. 320.

(,~ llpoxapay A. Meq / / 13enapycKa5I ,vliqlanori5I: 3Hl\bIKnalle,,\bI Ll­

Hbl cnoyHiK. MH., 2004. C. 321.

(,5 OOBeCTb spe,vlel-IHbIX neT / OO,IjrOT. TeKCTa, llepeBO,Ij CTaTbJ.1

J.1 KOMMeI-ITapJ.1I1 ,D.c. JIYlxa<leca; 00,,\ pe!j. 13.0. A,'\pHaI-IOBoi1­

OepeTl\. [/13,,\. STopoe, I1Cllp. 11 ,::(Oil. Cr16., 1996.

66 CMl1pHOB A.A. 3THVI4eCKJ.1i1 J.1 pacoBbIH epaK'TOpbI R J.1CTOpHJ.1

I-IORropo,,\cKoi1 3eMnH / / 30noToi1 neR: l13,'\aHJ.1e pyCCKOi1 KOH­

CepBaTI1BHOH MbJCnl1. 2001. NQ 17-18 (all line versija: http://

,,'ww.zlev.ru/ 17_6.htm).

(,7 Tpy6aLJes O.H. 3TI-lOreHe3 J.1 KynbTypa ,'\peBHeHWJ.1X cnaB5lH:

JIl1I-lrBI1CTWIeCKJ.1e I1ccne!jOB"I-II15I. M., 2003. C. 97-99. 229­

231 ir kt.

68 Zr. smulkiau: JIe6e!jeB r.c. 31l0xa RI1KJ.1HrOB R CeBepHoi1 En­

pOlle. V'lcrOpJ.1KO-apXeonorH4ecKHe O<JCpKH. JI., 1985. C. 189­

199.

69 Tpy6acIeu O.H. 13 1l0J.1CKaX e,:jI1HCTIla. B3fJl5I,l1 c[lJ.1nOnOra Ea

Ilp06neMy J.1CTOKOS pYCI1. M .. 1997 (ypa(' Il[ skyrius: ,,0 kas

tenai einJ? Zvilgmis j billtarusil! etnogenezy'~ p. 78-129).

70 Capelli Cristian, Redhead Nicola. Abernethy julia K., Gratrix

Fiona. Wilson James F, Moen To ra If. Hervig 10r, Richards

Martin. Stumpf Michilel P. H .. Underhill Peter A., Bradshaw

Paul, Shaha Alom, Thomas Mark G.. Bradman Neal, Gold­

stein David B. A Y Chromosome Census of the British Isles / /

Kulturos bdr-Ji 2007 4

Current Biology. 2003. Vo1.l3. P 979-984; Weale Michael E ..

\Neiss Deborah A" Jager Rolf F, I3radman Neil, Thomas Mark

G. Y Chromosome Evidence for Anglo-Saxon Mass Migra­

tion / / Molecular Biology and Evolution. 2002. Vol. 19. No.7.

P. 1008-1021.

71 Nleiwe,l1en A.M. 0 UpeMeHJ.1 npJ.1xOila cnaH5IH Ha TeppJ.1TOpl1lD

13enopyccHI1 (xapaKTepI1CTI1I<a HCT04HHI<OR) / / TpY,l1bl VI Me)K­

,l1yHapo,,\Horo KOHrpecca CnaB5IHCI<oi1 apxeonorJ.1J.1 (HoBropo,l1,

26-31 aurYCTa 1996 r.). T. l. Op06neMbI CnaR5IHCI<OH "pxeono­

rl1l1. M" 1997. C. 208.

72 CaraHoci4 r. I-lapbIc ricTopbli 13enapyci a.L:( Crapa)KbITHaCl\i ,qa

I<aHl\a XVllI CT. MIL, 2001. C. 24

73 fvlap3anKlK l. A;:\ 3THacy Aa J-Ial\bIi / / riCTapbr4J-Ibl anbMaHax.

2002. T. VII. C. 161.

7~ 3ai1KoyCKi :9. 13anTbl l\3HTpaJIhHai1 i YCXOi~H5Ii1 13enapyci y

CBP3ilJ-I5IB5II<oyi / / fiCTOphI5I, KynbTypanori5I, MaCTal\1'Ra3Hayc­

Tsa: MaT3pbl5Iilbl III Mi)KHapo,,\Hara KaHrp3ca 6enapyciCTay

,,13enapycKa}1 KyJIhTypa y ilhIBnory l\hmini331\hIi1» (MiHcK, 21­

25 Ma5I, 4-7 CHe)KH5I 2000 r.) (13enapyciI<a = Albaruthenica.

KJ-I. 21). MJ-I" 2001. C. 37

75 Pa!j3iI< P. A!j 3THi4aHara 3rypTaBaHH5I !ja J-Ial\bI5IHilnbHaH cy­

1l0nbJ-Iacl\i / / 13enapycI<i riCTapbI4Hbl arn5l!j. 1998. T. V. Cwo

12. C. 291-326.

76 Oa3bH5lK 3. HOBae C1'al·OP.113e. BiilhHH, 2002. C. 76.

77 AneKcc'eB B., EpoMnei1 ID. K J.1JY4eHJ.1Kl pOJIJ.1 llepeCeneHJ.1I1

J-Iapo!joB R epOpMI1pOBal-H1J.1 HORhlX 3THH'leCI<J.1X 06Ll(J-IOCTei1 / /

COReTCKa5l :CJTHOrpaepH5l. 1968. NQ 2. C. 45.

7R rl1M6yTac M. CnaBHI-Ie. CbIl-Ihl IlepyHa. M., 2003. C. 159.

79 TOIlOPOil B.H. K qJpaKl1iklw-6anTI1i1cKHM 5l3bIKOCbIM Ilapanne­

nHM / / 13aJIKaHCKOe 5l3blKQJHaHl1e. M., 1973. C. 30-63; TOllo­

POB B.H. K c[JpaKI1i1cIw-6anTI1i1cKI1M n3J,IKOnbIM llapannenHM. II

/ / EanKaHcKJ.1i1 nl1l-IrCJ.1CTWIeCKI1i1 C60pHI1K. M., 1977. C. 59­

116; Tpy6aLlen O.H. 3TJ-IOreHe3 11 KynbTypa !jpeBIlei1WJ.1X cna­

RHI-1. JIJ.1HrBJ.1CTWleCKHe Hccne,,\osaHVIH. 1\1., 2003.

00 Rim~a V. Trilkr!-baltl) leksikos bendrybes (pagal dabartinil! Bal­

kaml kalbl! medziag,!) / / Leksikos ir sintakses klausimai. Siau­

liili, 1974. P 72-73.

Rl KaToHoRa E.M. EanTo-cnasHHcKl1e KOHTaKTbl VI Ilp06neMbI 3TI1­

M0I10i'J.1I1 i'I1,l1POHI1MOS / / Opo6neMbI 3THoreHe3a 11 3TH114ecIwi1

I1CTOpl1I1 6aJIToB. BJ.1JlbHKlC, 1985 C. 211-218.

Verre V"clovas MIKAILIONIS

61