Klaipėdos universiteto laikraštis Leidžiamas nuo 1994 m. kovo mėn. 2012 m. Vasaris (Nr. 2 (164)) ISSN 2029-5545

16 p.

7 p.

3 p. Naujasis KU Senato pirmininkas –

apie šeštąjį KU senatą ir erdvinę statistikąNuo sausio 31 dienos pareigas eina naujasis Klaipėdos universiteto senato pirmininkas prof. dr. Kęstutis Dučinskas.

Jis pakeitė prieš tai penkerius metus Senatui vadovavusią Menų fakulteto Muzikos teorijos ir istorijos katedros vedėją prof. dr. Daivą Kšanienę.

Kodėl pasiryžote kandidatuoti į Senato pirmininkus ir kokią viziją Jūs turėjote kandidatuodamas į šias pareigas?Išvakarėse, gal net prieš porą dienų iki rinkimų, buvo sprendžiamas Senato pirmininko klausimas ir dalis Senato narių pasakė, kad

pasitiki manimi ir norėtų, kad aš kandidatuočiau į pirmininko postą, nes jau penktą kartą buvau išrinktas į Klaipėdos universiteto senatą. Mane visiškai tenkino fakulteto (GMMF – red. past.) tarybos pirmininko postas: esu mokslininkas, nenorintis daugiau administracinių pareigų, bet išgirdęs daugelio žmonių pasitikėjimą aš ryžausi kandidatuoti.

Vasario mėnesį – diplomų įteikimo

šventės

Naujasis , šeštasis Klaipėdos universiteto senatas sausio 31 dieną rinkosi į pirmąjį posėdį, kuriame buvo išrinktas naujojo senato pirmininkas – Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto profesorius dr. Kęstutis Dučinskas.

A. Pelakausko nuotr.

Susitikimo pradžioje KU infrastruktūros ir plėtros prorektorius prof. dr. Rimantas Didžiokas pristatė dvejus metus rengtą

KU miestelio detalųjį planą. Prorektorius pateikė informaciją, kaip iki 2020 metų planuojama plėtoti šį 24 ha aprėpiantį detalųjį pla-ną, kuriuo numatoma statyti mokslo, studijų ir viešosios paskirties objektus: prie auditorijų komplekso „Aula Magna“ prijungti pastatą, skirtą Jūrų technikos fakultetui, įrengti studijų, mokslo laboratori-jas, taip pat turėtų iškilti 8 tūkst. kvadratinių metrų ploto fakultetų kompleksas, kuriame įsikurtų Tęstinių studijų institutas, Socialinių mokslų fakultetas ir KU biblioteka. Prof. R. Didžiokas informavo susi-rinkusiuosius, kad KU miestelio teritorijoje taip pat planuojama sta-tyti 1500–2000 vietų konferencijų centrą ir siūlė Klaipėdos miesto savivaldybei bendradarbiauti. Tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė pranešė, kad konfe-rencijų centras jau planuojamas piliavietėje. Pasak V. Grubliausko, KU derėtų pamąstyti apie parodų centro statybą, nes tokio statinio poreikis mieste jaučiamas.

R. Didžiokas taip pat informavo, kad KU miestelio teritorijoje

numatoma statyti sveikatingu-mo kompleksą, kuriame galima būtų įrengti uždarus teniso kor-tus, baseiną, galbūt stadioną pripučiamu stogu. Dėl stadio-no, prorektoriaus teigimu, dar neapsispręsta, nes netoli uni-versiteto veikia neseniai už 800 tūkst. litų atnaujintas Klaipėdos „Žemynos“ gimnazijos stadio-nas. KU miestelio detaliajame plane dar numatyta pastatyti bendrabučius, kurie tarnautų ne tik studentams, bet ir atvyks-tantiems dėstytojams, įrengti KU alėją, nutiesti dviračių takus.

KU rektorius prof. dr. Vai-dutis Laurėnas susitikimo metu išsakė rūpestį dėl KU Botanikos sodo. Pasak Rektoriaus, univer-siteto netenkina tai, kad per Botanikos sodo teritoriją numa-toma tiesti dviračių taką: „Pu-santro hektaro teritorija būtų išklota plytelėmis – tai mums nepriimtina“, – teigė V. Laurė-nas. Klaipėdos mero pavaduo-tojas Arūnas Šulcas oponavo KU rektoriui, kad „Danės pakrančių atlaisvinimas nuo pramonės ir kitų dalykų yra būtinas, nes žmonės turi teisę prieiti prie vandens“. A. Šulcui paantrino ir J. Simonavičiūtė: „Ir dviračių

takas, ir Botanikos sodas turi būti atviri miestiečiams“, – aiškino administracijos direktorė. Į diskusiją įsijungė Gamtos ir matemati-kos mokslų fakulteto (GMMF) dekanas, Kraštovaizdžio architektūros katedros vedėjas prof. dr. Petras Grecevičius. Pasak jo, tai, kad bus didesnis ir laisvesnis priėjimas prie Botanikos sodo – gerai, tačiau reikia užtikrinti unikalių augalų ir kraštovaizdžio saugumą. Dekanui pritarė KU mokslo ir studijų prorektorė, GMMF Geofizinių mokslų katedros vedėja doc. dr. Inga Dailidienė, kuri pabrėžė, kad Botanikos sodui reikalingas specialus mikroklimatas: ten auga reti, vienetiniai augalai. Prorektorė pasiūlė nutiesti tiltelį per Botanikos sodą – taip, anot jos, būtų geriausia. Taip pat buvo pasiūlymų dviračių taką grįsti ne plytelėmis, o iškloti medinį.

KU rektorius V. Laurėnas dar kartą pakartojo savivaldybės atsto-vams, kad KU nesutinka prarasti pusantro hektaro Botanikos sodo teritorijos. Tuomet mero pavaduotojas A. Šulcas pasiūlė grąžinti šį KU prarastą plotą kitoje miesto dalyje. Diskusijos pabaigoje buvo sutarta dėl Botanikos sodo dar diskutuoti ir susitikti dalyvaujant ma-žiau KU ir Klaipėdos miesto savivaldybės atstovų.

2

Aptartas KU ir Klaipėdos miesto savivaldybės bendradarbiavimas

EDITA VAŠKAITYTĖVasario 8 dieną Klaipėdos universitete lankėsi Klaipėdos miesto meras Vytautas

Grubliauskas ir Savivaldybės darbuotojai. Šio dvišalio susitikimo tikslas buvo informuoti miesto savivaldybę apie KU miestelio plėtros eigą, aptarti miestui ir universitetui aktu-alius KU Botanikos sodo klausimus.

IŠRINKTAS NAUJAS KU TARYBOS NARYSŠių metų vasario 9 dieną įvyko Klaipėdos universiteto tarybos

nario, atstovaujančio KU administracijos ir kitiems darbuotojams, rinkimų konferencija. KU padaliniuose į konferenciją buvo išrinkta 110 delegatų. Konferencijoje dalyvavo 95 delegatai. Buvo sudaryta balsų skaičiavimo komisija. Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkė – doc. dr. Elvyra Acienė, nariai – prof. dr. Kęstutis Dučinskas ir doc. dr. Jonas Bukantis. Balsavimas vyko dviem turais. Pirmame balsavimo ture nė vienas kandidatas reikiamo balsų skaičiaus (48) nesurinko. Pagal surinktų balsų skaičių į antrąjį turą pateko du kandidatai – prof. dr. Rimantas Balsys ir prof. dr. Artūras Razbadauskas. Antrajame ture į KU tarybą buvo išrinktas prof. dr. Artūras Razbadauskas.

Susitikimo metu KU ir Klaipėdos miesto savivaldybės vadovai aptarė KU miestelio ir Botanikos sodo klausimus, kurie aktualūs tiek miestui, tiek universitetui.

A. Pelakausko nuotr.

3

(Atkelta iš 1 psl.)

Kodėl pasiryžote kandidatuoti į Senato pirmininkus ir kokią vi-ziją Jūs turėjote kandidatuodamas į šias pareigas?

Išvakarėse, gal net prieš porą dienų iki rinkimų, buvo sprendžia-mas Senato pirmininko klausimas ir dalis Senato narių pasakė, kad pasitiki manimi ir norėtų, kad aš kandidatuočiau į pirmininko postą, nes jau penktą kartą buvau išrinktas į Klaipėdos universiteto senatą. Mane visiškai tenkino fakulteto (GMMF – red. past.) tarybos pirmi-ninko postas: esu mokslininkas, nenorintis daugiau administracinių pareigų, bet išgirdęs daugelio žmonių pasitikėjimą aš ryžausi kandi-datuoti.

Jus palaikė ir studentai, kurių naujame – šeštajame KU senate – net aštuoni. Kaip Jums atrodo, kodėl pelnėte studentų pasitikėjimą?

Mano pedagoginis stažas yra 30 metų ir man visada lyg ir sekda-vosi surasti bendrą kalbą su studentais. Na, aš manau, kad tai ir davė rezultatų – jie vis dėlto pasirinko mane.

O kokį Jūs matote šeštąjį KU senatą? Ar jis turėtų būti kitoks nei prieš tai buvę?

Kadangi aš buvau ir penktojo KU senato narys, matau, kad šeš-tasis Senatas atsinaujino ir atsijaunino – yra gana daug Senato narių, kurie visai kitaip mato universitetą. Visų pirma, jų tarptautiškumo supratimas kitoks, jie važinėja po įvairias tarptautines konferencijas, stažuotes. Manau, kad bent jau tarptautiškumo prasme šiame Sena-te bus koks nors kokybinis šuolis.

O ar Jūs norėtumėte ką nors Senate pakeisti?Senatas yra toks organas, kuris turi kontroliuoti visą valdymo

procesą. Ypatingai čia nieko daug nepakeisi. Negaliu sakyti, kad pra-eitas Senatas ką nors darė blogai. Tik nebuvo žymesnių kokybinių šuolių į priekį, į šiuolaikinius iššūkius. Didelių pakitimų nesitikiu, bet tikiuosi, kad jaunimas įneš savo.

Viešojoje erdvėje pasirodė siūlymas, kad universiteto valdymas būtų dvinaris, t. y. Taryba spręstų finansinius, strategijos, ūkinius klausimus, o Senatas – akademinius. Ar Jūs pritariate šiam siūlymui?

Čia dar reikėtų pagalvoti, kaip paskirstyti funkcijas. Kad dvinaris valdymas – sutinku, tačiau kurias funkcijas kam priskirti – dar pamąs-tyčiau, ar šitas siūlomas modelis tinkamas.

Jūs esate matematikas, žymus mokslininkas, vadovaujate Klai-pėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto (GMMF) Statistikos katedrai, taip pat esate šio fakulteto ilgametis Tarybos pirmininkas. Nuogąstavote, kad dėl Senato pirmininko pareigų gali nukentėti Jūsų mokslinė veikla.

Taip, teisingai. Tai viena didžiausių problemų, nedavusi ramybės – kaip man neiškristi iš mokslinio konteksto ir neatsilikti nuo tempo, nes šiuo metu ta mokslo sritis, kurioje aš esu – taikomoji matema-tika ir statistika – labai sparčiai vystosi. Bet aš ryžausi pretenduoti į Senato pirmininkus šį kartą todėl, kad turiu gerą penkių mokslininkų grupelę, kurie jau gali be manęs judėti į priekį. Todėl manau, kad šios pareigos labai nepakenks mano mokslinei veiklai.

Jūsų mokslinė veikla išties įspūdinga. KU GMMF Statistikos ka-tedra Lietuvoje garsėja savo moksline specifikacija. Jūsų katedros mokslininkai ir studentai vieninteliai Lietuvoje nagrinėja erdvinę sta-tistiką. Papasakokite apie tai plačiau.

Erdvinė statistika – Europoje jau senokai nagrinėjama sritis. Buvo labai keista, kad Lietuva, turėdama labai stiprią pasaulinę tiki-

mybių teorijos ir statistikos mokyklą Vilniaus universitete, paliko er-dvinę statistiką nuošaly. Prieš 15 metų aš su savo pirmąja doktorante Jūrate Šaltyte-Bent, kuri šiuo metu dirba Oslo universitete, ryžomės imtis naujos srities – erdvinės statistikos. Na, ir iki šiol mes Lietu-voje esame vieninteliai. Kai kviečia į kongresus, man vienam tenka atstovauti Lietuvai. Ta sritis yra labai stipriai susijusi su palydovinių programų ir palydovinių vaizdų analize, su įvairiomis GIS programos sistemomis. Tai labai perspektyvi sritis.

Ačiū už pokalbį.KALBINO EDITA VAŠKAITYTĖ

Naujasis KU senato pirmininkas – apie šeštąjį KU senatą ir erdvinę statistiką

Nuo sausio 31 dienos pareigas eina naujasis Klaipė-dos universiteto senato pirmininkas prof. dr. Kęstutis Dučinskas. Jis pakeitė prieš tai penkerius metus Senatui vadovavusią Menų fakulteto Muzikos teorijos ir istorijos katedros vedėją prof. dr. Daivą Kšanienę.

„Aš manau, kad šios pareigos ypatingai nepakenks mano moks-linei veiklai. Ryžausi pretenduoti į Senato pirmininkus todėl, kad tu-riu gerą penkių mokslininkų grupelę, kurie jau gali be manęs judėti į priekį“, - mintimis dalijosi naujasis KU senato pirmininkas prof. dr.

Kęstutis Dučinskas.A.Pelakausko nuotr.

Kiekvieną šeštadienio rytą Lietuvos

studentus žadina laida “Universitetai.lt”! Laidoje Jūsų laukia akademinių naujienų apžvalga, sporto rezultatai, visos Lietu-

vos universitetų svarbiausi savaitės įvykiai, daug naudingos informacijos ir, žinoma, studentiškos linksmybės!

Laida „Universitetai.lt“ –kiekvieną šeštadienį 10 val. per televiziją TV6!Laidą kuria Klaipėdos universiteto televizija.

4

„Brabander“ mokiniams suteiks galimybę iš arčiau susipažinti su jūra

ŽIVILĖ ALEKSANDRAVIČIŪTĖ Klaipėdos universiteto burlaivis „Brabander“ žiemos miegu nemiega. Burlaivis aktyviai bendradarbiauja su ki-tomis jūrinėmis valstybėmis ir rengiasi naujam projektui.Klaipėdos universiteto burlaivis puikiai bendrauja ir palaiko

glaudžius ryšius su Lenkija. Universiteto burlaivio draugai, Gdansko miesto sporto skyrius (MOSIR), yra tarptautinio projekto „M.A.S.T.“ (Maritime Education And Sail Training for Young Peo-ple) iniciatoriai. Jie burlaiviui „Brabander“ pasiūlė tapti partneriais projekte „Jaunimo švietimas jūrinėmis temomis ir plaukiojimo laivu mokymas”. Prie Lietuvos ir Lenkijos prisijungs Švedija, Danija ir Vo-kietija.

Tai tarptautinio masto projektas, prasidėjęs 2011 metų pabai-goje. Projektas ilgalaikis, jo trukmė – treji metai. Praėjusią žiemą vyko mokymai, o šių metų birželio pabaigoje burlaivis su komanda penkias savaites turės paskirti plaukiojimams. Pirmoji laukianti sto-telė – Gdansko uostas, po to burlaivis apsilankys pietinėje Švedijoje, kur bus rengiama savaitinė ekskursija. Joje dalyviai kasdien susipa-žins su skirtingais burlaivio atributais, o vakarais dalysis mintimis su kitų šalių atstovais. Kiekvieno burlaivio įgulos bus sudarytos iš ne mažiau kaip dviejų tautybių žmonių, kuriems vadovaus instruktoriai, atrinkti iš dabartinių studentų ir dalyvavę specialiuose mokymuose.

Vienas iš projekto tikslų – atstatyti lenkams istoriškai svarbų burlaivį „General Zaruski“, o po to bus dirbama su vaikais. Šiemet projekte dalyvaus 30 moksleivių. Projekto dalyviai – kadetų klasės mokiniai iš Juodkrantės pagrindinės mokyklos, Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos ir Kupiškio rajono Antašavos pagrin-dinės mokyklos mokiniai. Pagrindinis dėmesys skiriamas vaikams iš socialiai remtinų šeimų: „Nesiruošiame auklėti chuliganų“, – pabrė-žia burlaivio „Brabander“ kapitonas Valdemaras Vizbaras. Anot jo, projektu nesiekiama nei auklėti, nei perauklėti jaunimo, o norima suteikti galimybę pažinti jūrą.

Šiam projektui yra skirta apie 290 tūkst. eurų – tai daugiau nei vienas milijonas litų. Anot V. Vizbaro, šis projektas – tai savotiška re-klama ir Klaipėdos universitetui, nes „Brabander“ atstovauja būtent Klaipėdos universitetui.

Moksleiviai vieni neplauks: jau atrinkta ir apmokyta instruktorių komanda – KU ir kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai, kurie yra plaukioję „Brabander“ ir jį pažįsta. Pasirenkant instruktorius buvo tikrinamas jų anglų kalbos mokėjimas ir bendravimo su vaikais įgū-džiai.

Taigi, pasiruošimo darbai baigti, tenka laukti plaukimų pradžios. „Projektas bus pasisekęs, jei vaikai susipažins su jūra iš arčiau, su-pras, kad ji – ne tik poilsiavimo zona. Tai labai platus ir nepažintas pasaulis“, – pokalbį užbaigė „Brabander“ kapitonas.

Klaipėdos universiteto burlaivio „Brabander“ kapitonas V. Vizba-ras mano, kad mokinių dalyvavimas projekte atneš dvejopos nau-dos: vaikai gaus galimybę iš arčiau pažinti jūrą, taip pat Europoje

bus garsinamas KU vardas.A. Pelakausko nuotr.

Klaipėdos universiteto burlaivis „Brabander“ nuo 2010 metų pabaigos kartu su kitais užsienio partneriais iš Lenkijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos įgyvendina tarptautinį projektą „M.A.S.T.“ – „Maritime Education And Sail Training for Young People“. Šio projekto idėja kilo iš Gdansko (Lenkija) vietinių aktyvistų, siekiančių atstatyti istorinį dvistiebį burlaivį „General Zaruski“, skiriant jį nekomerciniams plaukiojimams ir jaunų žmonių jūriniam švietimui.

Projektas bus įgyvendinamas 3 metus, 290 tūkst. eurų biudžetas skirtas Klaipėdos universiteto burlaiviui „Brabander“.Daugiau informacijos apie projektą galite rasti adresu http://www.mast-projec t.eu/doc_1.html

E. Mildažytė išprovokavo atvirą diskusijąRŪTA JUOZAPAITYTĖKlaipėdos universitete apsilankiusi žinoma žurnalistė, prodiuserė, laidų ir renginių

vedėja Edita Mildažytė pristatė naują savo knygą „Pasimatymas su Lietuva“ ir supažindino su žurnalistinio darbo subtilybėmis.

Pristatomoje knygoje supažindinama su šiandienine Lietuva ir skatinama domėtis gimtąja šalimi. Rinkinį „Pasimatymas su Lietuva“ sudaro 40 temų, pasižyminčių visiška minčių įvairove. Joje ap-

rašomi istoriniai faktai, iškiliausios asmenybės, vietos, papročiai bei tradicijos, kultūros ir kulinarijos pa-veldas. „Mes turime, kuo didžiuotis, ir turime žinoti, kas yra tie taškai, kuriais galima didžiuotis. Pagal tai reikia braižyti savo pasididžiavimo karūnos kontūrus. Dažnai galime ir dar didesnėms valstybėms parody-ti, iš kur kojos dygsta“, – E. Mildažytė nusiteikusi ryžtingai.

Susitikimo pabaigoje Edita Mildažytė palinkėjo nepamiršti aistros gyvenimui ir stengtis, nes „sėkmę ir rezultatą duoda ne stebuklas, o ilgas ir sunkus darbas.“

5

Įkurtas KU buriuotojų klubas „Halzas“!ŽIVILĖ ALEKSANDRAVIČIŪTĖMylite jūrą? Jus domina burlaiviai? O gal norėtumėte

išmokti buriuoti arba parodyti tai, ką jau mokate? Klaipėdos universiteto buriuotojų klubas „Halzas“ laukia jūsų.

Buriuotojai susitiko...Prieš trejus metus, kai Klaipėdos universiteto burlaivio

„Brabander“ įgula pirmą kartą organizavo teorinius buriavimo mo-kymus, susitiko Klaipėdos universiteto studentai, kuriems ši veikla pasirodė įdomi. „Žiemos metu lankėme teorines paskaitas, o atėjus vasarai mums buvo suteikta galimybė praktiškai pritaikyti įgytas ži-nias. Studentų susidomėjimas buvo be galo didelis, o po praktinių buriavimo plaukimų (tarptautinių regatų, tokių kaip „Hanza Sail“, „The Tall Ships Races“ ir kt.) jis dar labiau išaugo“, – pasakojo klubo „Halzas“ steigėja Salomėja Sovaitė. Antraisiais metais, vėl vykstant žiemos mokymams, dalį jų vedė jau patys studentai. „Per tuos ke-lerius metus atsirado žmonių būrys, kurie tartum ir sudarė klubą, vykdė veiklą, tačiau jokio oficialiai registruoto klubo nebuvo“, – min-timis dalijosi kitas klubo steigėjas Modestas Dromantas. Po praėju-sią vasarą Klaipėdoje įvykusios tarptautinės regatos „The Tall Ships Races“, kai burlaivio „Brabander“ jaunoji įgula gavo geriausios įgulos apdovanojimą įgulų parade, buvo galutinai nuspręsta oficialiai įregis-truoti buriuotojų klubą „Halzas“.

Universiteto bendruomenė galėtų draugauti jūrojeBuriavimo ypatumais susidomėjo ne tik universiteto studentai.

„Burlaivis yra ta vieta, kur žmonės plaukimo metu dirba kartu, kad laivas eitų į priekį. Todėl komandinis darbas – pats svarbiausias. Tai yra puiki galimybė studentams ir dėstytojams bendrauti kitoje aplin-koje“, – akcentavo klubo komodorė Salomėja.

Klubas turi šviečiamąją misijąKlaipėdoje yra buriuotojų klubų, tačiau juose dalyvauja profe-

sionalūs buriuotojai, kurie savo veiklą laiko labiau sportu. KU buriuo-tojų klubo misija – visuomeninė ir šviečiamoji. Klubas nori skleisti informaciją apie buriavimą, buriavimo kultūrą, organizuoti įvairius mokymus, renginius. Pasak „Halzo“ narių, tuo klubas ir išsiskirtų iš kitų buriuotojų klubų. Pasak trečiojo klubo steigėjo Vlado Čižo, Klai-pėdos miesto jaunimas turėtų būti labiau skatinamas domėtis jūrine veikla, juolab, kad Klaipėda – tai Lietuvos uostamiestis, vartai į Balti-ją. Norėtųsi aktyvesnės jaunimo iš uostamiesčio veiklos. Vlado nuo-mone, puikus pavyzdys – Gdanskas (Lenkija). Tai buriuotojų miestas, kur būtent jaunimas ir palaiko miesto dvasią. Dar vienas klubo tikslas – reprezentuoti Klaipėdos universitetą kaip jūrinį universitetą, Klai-pėdos miestą kaip uostamiestį, o Lietuvą – kaip jūrinę valstybę.

Svarbiausi reikalavimai – noras ir buvimas kartuKlubo nariais gali tapti visi, kas nori išbandyti buriavimą, išmokti

buriuoti ar dalyvauti klubo veikloje. Gera žinia ta, kad klubas neke-lia griežtų ar specialių reikalavimų. Nei amžius, nei patirties stoka kliūčių nekelia. „Kuo mažiau mokate – tuo geriau. Mokysimės kartu ir dalysimės patirtimi“, – sako klubo komodorė Salomėja. „Klubas tu-rės ir garbės narius, kuriais kviesime tapti jūrinei veiklai nusipelniu-sius žmones“, – priduria klubo steigėja Birutė Bistrubytė.

Kas slepiasi po klubo pavadinimu „Halzas“?Buriuotojų klubo „Halzas“ steigėjai – būrys jaunų, energingų ir

norinčių veikti žmonių: Modestas Dromantas, Birutė Bistrubytė, Vla-das Čižas, Ramunė Aukštikalnytė, Vitalijus Kondrat ir Salomėja So-vaitė. Be šių žmonių, yra dar dešimtys laukiančiųjų, kada galės kelti bures ir skrosti Baltijos bangas nešdami Lietuvos, Klaipėdos ir Klaipė-dos universiteto vėliavas. O ateityje galbūt ir ne tik Baltijos bangas...

Mokslinio tiriamojo burlaivio „Brabander“ kokas Vladas Balse-vičius apie buriuotojų klubą tepasakė tiek: „Reikėjo. Įkūrėt. Liuks!“

Kad koko žodžiai teisingi, galėsite įsitikinti atvykę į buriuotojų klubą, kuris labai laukia visų norinčiųjų prisijungti prie kolegų, mylin-čių jūrą ir mėgstančių iššūkius.

Detalesnę informaciją apie galimybę įstoti į klubą rasite KU tinklalapyje www.ku.lt/laivynas

Išeivijos kultūros ir meno archyvas papildytas unikalia medžiaga

DR. JANINA PUPELIENĖ

KU BIBLIOTEKOS DIREKTORĖKlaipėdos universiteto Bibliotekos bendradarbiavimas

su KU Menų fakulteto (MF) Muzikologijos instituto direk-tore profesore Danute Petrauskaite toliau duoda gražių rezultatų. Jos pastangomis į KU biblioteką jau yra atkelia-vęs muzikologo Vytauto Strolios archyvas, tapęs Išeivijos kultūros ir meno archyvo pradžia.

Žinomos monografijos apie kompozitorių Jeronimą Kačinską (1997 m.) autorė prof. D. Petrauskaitė su kompozitoriumi,

Klaipėdos miesto garbės piliečiu, Lietuvos nacionalinės premijos lau-reatu palaikė ryšius beveik iki pat jo mirties (2005 m.).

2011 m. rudenį, lankydamasi Amerikos lietuvių kultūros archy-ve (ALKA), prof. D. Petrauskaitė sužinojo, kad netoli Bostono gyvena kompozitoriaus J. Kačinsko giminės, kurie, išsaugoję visą jo doku-mentinę medžiagą ir rankraščius, ieškojo, kas Lietuvoje tai galėtų pri-glausti. Labai greitai profesorei pavyko susitikti su giminėmis – Kenu Kachinsky ir Maryte Kačinskaite – bei susipažinti su J. Kačinsko archy-vine medžiaga: jau žinomais ir publikuotais kompozitoriaus kūriniais, plokštelėmis, magnetofoniniais įrašais, laiškais, nuotraukų albumais, draugų dovanotomis knygomis, iš Klaipėdos atsivežtomis tautinėmis juostomis ir nacionalinės premijos medaliu.

Visa ši unikali medžiaga Keno Kachinsky rūpesčiu ir jam finan-siškai parėmus šių metų pradžioje pasiekė Klaipėdos universiteto bibliotekos Išeivijos kultūros ir meno archyvą. Kompozitoriaus J. Ka-činsko archyvas bus sutvarkytas: knygos ir periodika atsispindės KU bibliotekos elektroniniame kataloge, tinkamai sutvarkyta archyvinė medžiaga bus prieinama bibliotekos lankytojams.

V. Čižo maketas.

6Kai užaugsiu, būsiu... ?

RŪTA JUOZAPAITYTĖ Rasti atsakymą į nuo mažens ramybės neduodantį klausimą augant darosi vis rimtesnė problema. Tuomet abiturientai gręžiojasi į mokytojus ar tėvus, klausia draugų patarimų ir ieško kuo patrauklesnės informacijos apie tai, kokią gi studijų programą pasirinkti. Norint padėti sutrikusiems moksleiviams organizuojamos įvairiausios studijų mugės.

Paroda „Kur studijuoti?“ – sėkmingo starto pradžia

Vienuoliktoje Lietuvos aukštųjų mokyklų mugėje Kau-ne mokymosi įstaigos dalyvavo maksimalia sudėtimi. Mokslei-viams prisistatė 23 universitetai ir 21 kolegija. Jie konsultavo, kokių žinių ir gebėjimų reikia turėti norint studijuoti vienoje ar kitoje aukštojoje mokykloje, kaip rengtis studijoms.

„Susidomėjimo sulaukia-me. Populiarios Menų fakulteto programos arba išskirtinės pro-gramos, kurių negali pasiūlyti kiti universitetai. Tai hidrologija ir okeanografija, jūrų uosto in-žinerija“, – pasakojo Klaipėdos universiteto Studentų priėmimo skyriaus vedėja Beata Kajutytė. Pasak jos, Kaune per dieną apie studijas KU teiravosi ar bent prie stendo priėjo maždaug 1700 žmonių.

„Mokymasis, studijos, kar-jera 2012“ – daugiau pasirinki-mų

Jau dešimtus metus Vilniu-je Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ organizuojama paroda ir šiemet sukvietė būrį susidomėjusiųjų aukštojo mokslo studijomis. Net tris dienas tinka-miausią sprendimą ateities planams priimti siūlė įvairių sričių spe-cialistai, karjeros ir verslo vadybininkai, o populiariausiomis mokslo naujovėmis gundė studijų atstovai iš Lietuvos ir užsienio šalių.

Valdžios atstovų rūpestisRenginyje Vilniuje apsilankė ir LR Ministras Pirmininkas Andrius

Kubilius. Jis pabrėžė visų žinių ir protinių gebėjimų svarbą dvidešimt pirmame amžiuje. Pasak Premjero, šalies sėkmė remsis tik tuo, kiek būsime pasirengę greitai kaitai ir globaliai konkurencijai.

Tos pačios minties laikėsi švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Anot jo, atsinaujinimui ir kūrybiškumui galimybių vi-sada bus. Pristatymo metu ministras prabilo ir angliškai, taip norė-damas parodyti, kad šalių konkurenciją reikia pamiršti, kai kalbame apie jaunimo ateitį.

Parodoje šiemet dalyvavo 120 mokslo įstaigų – dešimčia dau-giau nei pernai. Dalyvių stenduose buvo galima susipažinti su atnau-jintomis studijų programomis, priėmimo studijuoti ar mokytis sąly-gomis ir kita svarbia informacija. Lietuvos parodų ir kongresų centre

„Litexpo“ organizuota apie 70 seminarų, diskusijų, paskaitų, buvo skaitomi pranešimai.

Studijos Klaipėdoje? Taip!Jei mąstai kitaip nei kiti, turi pomėgių, kuriuos norėtum reali-

zuoti dailiame raudonų plytų universitete prie jūros – Klaipėdos uni-versitetas kaip tik Tau. Laisva mintis ir jūros dvasia užkrečia visus čia besimokančius.

„Aš palinkėčiau labai gerai apgalvoti, su kuo jaunuoliai nori sieti savo tolesnį gyvenimą, ateitį, nesurašyti studijų programų aklai, ne-pasirinkti atsarginio varianto pirmose eilutėse ir būtinai įrašyti savo svajonę. Nesvarbu, kad ji galbūt ir nelabai reali, bet išbandyti visa-da reikia. Skatinčiau pasirinkti Klaipėdos universitetą. Apsvarstykite daugelį faktorių ir savo galimybes“, – sakė Beata Kajutytė.

Kaune ir Vilniuje vykusių parodų tikslas buvo sukurti kūrybišką erdvę, kuri jaunimui padėtų lengviau apsispręsti, ką rinktis ateityje.

Sužinoti, ką pasirinkti, kur eiti, kuo būti, visada galima ne tik iš pačių studentų, dėstytojų ar administracijos darbuotojų, bet ir inter-neto svetainėse.

Parodoje „Mokymasis, studijos, karjera 2012“ Klaipėdos universiteto stendą aplankė ir LR Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, kuris tradiciškai nusifotografavo su parodoje dirbusiais KU

darbuotojais ir studentais.A. Pelakausko nuotr.

Kokie buvo praėję KUSS metai?Metai buvo dinamiški. Patyrėme daug kardinalių pasi-

keitimų – rinkome naują rektorių, studentų atstovus Senate. Taip pat ir aukštojo mokslo padangėje įvyko daug pokyčių, kurių metu KUSS diskutavo su studentais ir stengėsi būti jų nuomonės atstovais aukštesnėse instancijose. Šiais metais kaip niekad daug teko narp-lioti teisinių klausimų. Na, o Studentų sąjungos viduje sutvarkėme nemažai buitinių dalykų, kurie užtikrins kokybiškesnį organizacijos funkcionavimą.

Pabandykime pafantazuoti. Kaip atrodytų KU be studentų są-jungos? Ko netektų studentai?

Yra žmonių, kuriems studentų sąjunga yra kaip moksleiviui dai-lės būrelis arba muzikos mokykla. Tai tiesiog vieta, kur gali kažką naudinga nuveikti ar išmokti.

Bet pagrindinis dalykas, kurio trūktų – tai bendravimo. KUSS užtikrina principo „studentas studentui“ įgyvendinimą. Ar kas nors iš universiteto administracijos vargintųsi rengti viešąsias paskaitas ir pasakoti bei diskutuoti su studentais apie tai, kas vyksta mūsų Alma Mater, jiems suprantama kalba?

Kas tave nustebino šiame darbe?Pradžioje stebino žmonių požiūris, kad prezidento pareigos yra

kažkas ypatinga. O iš tiesų nieko sudėtingo – įsivažiuoji ir dirbi. Po in-tensyvaus darbymečio supratau, kad sąjungoje išmokau daug naujų dalykų. Šios kadencijos metus teko bendrauti su įvairiais žmonėmis – didelę nuostabą kėlė susidūrimai su tais, kurie į gyvenimą žvelgia pro rožinius akinius. Su tokiais sunku susišnekėti, nes jų požiūris stipriai prasilenkia su realybe.

Kas būnant KUSS prezidente Tau patiko labiausiai?Patiko, kad KUSS atvėrė galimybę susipažinti su labai įvairiais

žmonėmis: skirtingi fakultetai, studijų pakopos, patirtys, požiūriai. Jei visi būtume vienodi, būtų labai nuobodu. Žinoma, pamatai ir gerų, ir blogų veidų, bet tai gyvenimo mokykla. Manau, kad galimy-bė pažinti kitokius nei tu yra viena iš didžiausių naudų, kurias suteikia tokios organizacijos.

Apsisprendei kandidatuoti antrai kadencijai, nors ne vieną kartą esi sakiusi, kad pasiilgsti paprasto studento gyvenimo. Kas Tave pa-skatino tokiam apsisprendimui?

Taip, išties būna dienų, kai pareini namo ir nebenori nieko. Kar-tais ryte akis pramerki ne nuo žadintuvo, o nuo skambučio, kuris tave šaukia atgal į darbus. Bet manau, kad jeigu KUSS įstatai suteikia galimybę eiti tas pačias pareigas dvejus metus iš eilės, kodėl gi ja nepasinaudojus? Vadovų kaita tokiose organizacijose yra per dažna. Žmogus tik įsivažiuoja ir jau turi nutraukti savo darbus, dėl to nema-tome jokių efektyvių rezultatų. Be to, dar turiu idėjų, ką būtų galima padaryti. Taip pat yra parašytų projektų, kuriuos norėtųsi įgyvendinti patiems.

Kokias idėjas ir sumanymus dar norėtum įgyvendinti?Žemiški tie sumanymai – norisi, kad visi studentai žinotų, kad

yra tokia organizacija, į kurią jie gali kreiptis, kai turi kokių nors pro-blemų su studijomis. Taip pat norisi, kad studentai būtų aktyvesni, rinktųsi įvairesnes laisvalaikio praleidimo formas, ne vien tik po nak-tinius klubus vaikščiotų. Štai tokie šviečiamieji norai kirba galvoje.

Jei Tave išrinktų antrą kartą, ką darytum kitaip nei pirmosios

kadencijos metu?Atidžiau atsirinkinėčiau informaciją. Tokiame darbe dažnai gali

išgirsti įvairiausių apkalbų ir gandų, į kuriuos pradėjus gilintis praran-dama daug jėgų. Antros kadencijos metu stengčiausi į tokius dalykus kreipti mažiau dėmesio.

Ką manai apie dabartinį Mokslo ir studijų įstatymą bei švietimo politiką Lietuvoje?

Mano asmenine nuomone, švietimo reforma yra pradėta daryti ne nuo to galo – ne nuo darželių, mokyklų, o nuo paskutinės pakopos – universitetų. Viską buvo galima daryti žymiai paprasčiau. Dabarti-niai pokyčiai yra naudingi ne visiems, nebuvo atrastas kompromisas.

Kokią norėtum matyti KUSS po penkerių metų?Norėčiau, kad ji būtų žinoma ir reikalinga. Kartais tampa liūdna,

kai išgirsti, jog studentas metė studijas dėl kažkokios problemėlės, kurią tu jam galėjai padėti išspręsti. Taigi, tikiuosi, kad po penkerių metų tokių dalykų nebebus, o KUSS prezidento pareigas eis vyriško-sios giminės atstovas, nes moterų dinastija jau per ilgai tęsiasi.

Laikraščio „Klaipėdos universitetas“ priedas 2012 m. Vasaris (Nr. 30)

Kadenciją baigianti KUSS prezidentė A. Švedaitė: „Vadovų kaita Studentų sąjungoje per dažna“

URTĖ MILKINTAITĖ Į pabaigą artėja Klaipėdos universiteto studentų są-jungos (KUSS) prezidentės Aurimos Švedaitės kadencija. Kovo 1 dieną studentų delegatai rinks naują savo vadą. KUSS prezidente tapti pretenduoja dvi studentės - Aurima Švedaitė ir Giedrė Vaicekauskaitė.

„Pradžioje stebino žmonių požiūris, kad prezidento pareigos yra kažkas ypatinga. O iš tiesų nieko sudėtingo – įsivažiuoji ir dirbi“, - sako kadenciją baigianti KUSS prezidentė, trečio kurso rekreacijos

ir turizmo studentė Aurima Švedaitė.A. Pelakausko nuotr.

Truputis istorijos„Atrodo, ką galėjo lemti Vasario 16-osios aktas? Anuo-

met Vilniuje, Didžiojoje gatvėje, susirinko 20 žmonių, kurie paskelbė aktą apie Nepriklausomybės atkūrimą. Šalis buvo okupuota Vokie-tijos, vyko karo veiksmai, Rusija, kuri neatsisakė suverenių teisių į Lietuvą, tad atrodė, kad jokių galimybių Lietuvai gauti laisvę nieka-da nebus“, – pasakoja KU Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros vedėjas prof. dr. Vygantas Vareikis. Pasak jo, patriotiškai nusiteikę lietuviai šią bene utopinę idėją pavertė realybe: „Reikia paminėti ir tai, jog Lietuvos Taryba ne iš nieko atsirado, ją išrinko Vilniaus konferencija, kuri atstovavo tautos interesams. Vokiečiams buvo nelengva kariauti frontuose, todėl tikėdamiesi, siekdami lietu-vių palankumo, pastarieji leido surengti Vilniaus konferenciją ir iš-rinkti Tarybą. Vis dėlto dauguma lietuvių netikėjo, jog Lietuva gali būti laisva, bet protingai naudojantis geopolitinėmis aplinkybėmis ši idėja buvo įgyvendinta. Įdomu ir tai, jog Vasario 16-osios dienos akto originalo nėra. Jis dingęs. Viduramžių Lietuvos Didžiosios Kunigaikš-tystės dokumentus ir originalus turime, o Vasario 16 dienos akto ori-ginalo nėra. Nepaisant to, laisvės idėja ir ši data yra tokia svarbi, kad, nors ir be akto originalo, mes švenčiame šią dieną.“

Vasario 16-osios minėjimas Klaipėdos universiteteTautiška giesme pradėtą renginį vedė gerai pažįstamas KU vei-

das – laidos „universitetai.lt“ vedėja Amanda. Nuskambėjus pasku-tiniam „Tautiškos giesmės“ posmui KU rektorius prof. V. Laurėnas pasveikino visus Vasario 16-osios proga. Jis pabrėžė, kad „turėti vals-tybingumą – ir garbinga, ir atsakinga. Bet neretai valstybingumą tik švenčiame arba jo gedime. O juk jis yra ir turi būti kasdienis.“ Rekto-rius pabrėžė ir tai, jog ypač intelektualai, universiteto bendruomenė privalo prisidėti prie nepriklausomybės, valstybingumo puoselėjimo.

Nuo sveikinimo žodžių buvo pereita prie sveikinimų, skirtų uni-versitetui nusipelniusiesiems. Įteiktos trys mokslo, meno ir studijų sričių premijos. Studijų srities premija įteikta JTF prof. dr. A. Andziu-liui, mokslo srities premiją pelnė SMF prof. habil. dr. M. Eidukevi-čienė, o meno srities premija apdovanotas MF prof. dr. J. Vosylius. Pasveikinus laureatus aplodismentais ir gėlėmis, buvo padėkota daugeliui KU dėstytojų, profesorių ir darbuotojų už jų nuoširdų ir pasiaukojamą darbą universiteto bendruomenės labui. Po padėkos raštų įteikimo prasidėjo linksmoji dalis – koncertas, kurį pradėjo KU MF studentai.

Kas svarbiau KU studentui: 14-oji ar 16-oji vasario diena?Neretai vyresnio amžiaus žmonės sako, jog jaunimas visiškai ne-

bemoka vertinti savo Tėvynės, yra nepilietiški ir kartais netgi gėdijasi esą lietuviai. Paklausėme studentų, kas jiems svarbiau – Vasario 16-oji ar Vakarų pasaulio numylėta vasario 14-oji?

Arminas iš JTF juokavo, kad Vasario 16-oji jam yra laisva diena, nes „kalendoriuje raudona, o tarifas už šventes juk dvigubas“, tad mielai pasinaudoja privilegija pailsėti nuo visko. O šv. Valentino die-na jam jau nebe šventė.Justinas iš SMF sakė, kad Vasario 16-oji jam labai svarbi data, nes tą dieną „Lietuva atgavo labai didelę dovaną – laisvę.“ O vasario 14-oji Justinui nėra tokia svarbi, nes jis neturi merginos.

Anot GMMF studentės Eglės, Vasario 16-oji įrodo mūsų, kaip tautos, vieningumą – kiek daug gali tokia nedidelė tauta. Paklausus, kuri šventė svarbesnė, Eglė ilgai nemąsčiusi tvirtai atsakė, kad 16-oji, nes 14-osios mergina išvis nešvenčia. O štai Gabija iš SMF prisipaži-

no, kad valstybinių švenčių ji visiškai nešvenčia: „Nors myliu Lietuvą ir, sakyčiau, esu patriotiška, bet nežinau, kaip galima paminėti tokią dieną. Nebent nueiti į kokį valstybinį renginį. Tad Vasario 16-oji dau-gumai jaunimo mažai ką reiškia. Aišku, gaila, tačiau taip yra.“ Vasario keturiolikta, merginos nuomone, visiškai „supopsėjusi“ širdučių ir gėlyčių šventė, kuri jai su meile net nesiasocijuoja.

O štai HMF istorijos katedros vedėjas prof. dr. V. Vareikis mano, kad vasario 14-oji, Valentino diena – „graži šventė, jaunimo šventė. Meilės niekada nebūna per daug. O Vasario 16-oji... Ji buria ben-druomenę, visuomenę, buria gyventojus. Aš manau, kad pastaruoju metu Vasario 16-osios šventimas tarp jaunimo suaktyvėjo.“

V. Vareikis paminėjo, kad meilės niekuomet nebūna per daug. Labai džiugu, kad mūsų universiteto studentai, švęsdami šv. Valenti-no dieną, nepamiršta Vasario 16-osios ir sugeba mylėti ne tik artimą, bet ir Tėvynę.

8Kas svarbiau KU studentui:

14-oji ar 16-oji vasario diena?IEVA AUGYTĖ Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena.

Klaipėdos universitete ši diena buvo paminėta vasario 14-ąją, kai visas pasaulis šventė šv. Valentino dieną. Nepaisant to, renginio Klaipėdos universitete metu salė buvo pilna tiek dėstytojų, tiek studentų.

Kas svarbiau KU studentui: vasario 14 ar vasario 16-oji? A. Pelakausko nuotr.

Prabėgus sesijai daugelis studentų svajojo apie atostogas ir ne-rūpestingą laisvalaikį iki kitos sesijos pradžios. Jei egzaminų

nepasisekė išlaikyti taip gerai, kaip buvo tikėtasi, nusivilti nebuvo ko. Remiantis ankstesniuoju Mokslo ir studijų įstatymu, finansuojamos vietos, atsižvelgiant į studentų mokymosi rezultatus, būdavo per-skirstomos tik po dvejų studijų metų.

Tačiau sausio pradžioje pasirodę pranešimai apie siekiamas įgy-vendinti Mokslo ir studijų įstatymo pataisas sukėlė didžiulį studentų susidomėjimą ir šurmulį.

Konstitucinis Teismas išaiškino, kad Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos dėl universitetų valdymo ir studijų finansavimo, univer-sitetų tarybos sudarymo tvarkos bei tvarkos dėl rotacijos vykdymo periodiškumo prieštarauja LR Konstitucijai.

Socialdemokratų partijos atstovai pasiūlė įtvirtinti Konstitucijos pataisas, kuriomis siekiama pagreitinti rotaciją ir peržiūrėti studen-tų pažymius kiekvieno semestro pabaigoje. Finansavimas už studijas būtų skiriamas tik gerai besimokantiems studentams, kurių pažymių vidurkis siektų ne mažiau kaip 8 balus.

Tačiau ar galima šią sistemą vieningai taikyti visų specialybių studentams? Tokiai tvarkai nepritaria tiksliųjų mokslų studentai. Anot jų, humanitariniai, socialiniai ir tikslieji mokslai labai skiriasi. Tiksliuosiuose moksluose 8 balų vidurkį išlaikyti žymiai sudėtingiau. Todėl šis sprendimas, pasak tiksliųjų mokslų studentų, būtų netiks-lingas.

Anot švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus, viene-ri studijų metai yra aiškiausias reguliarios studijų rezultatų peržiūros ir studentų rotacijos terminas. Teikti svarstyti naują rotacijos termi-ną buvo nuspręsta pritarus akademinės bendruomenės atstovams. Jis studentus rotuoti siūlė kas metus, o socdemai – kas pusę metų.

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) neeilinio tarybos posėdžio metu ragino nesiimti skubotų sprendimų, o aukštojo mokslo sistemą tobulinti nuosekliai. LSS pasisakė už tai, kad rotacija būtų vykdoma kiekvienų akademinių mokslo metų gale ir tik pirmosios pakopos studentams. Taip pat studentų atstovai siūlė nustatyti standartus, kuriais remiantis finansavimą gautų ir privačių aukštųjų mokyklų stu-dentai, kurie dėl objektyvių priežasčių negali studijuoti valstybinėse aukštosiose mokyklose.

Pasidomėjome, ką apie siūlomas įstatymo pataisas mano Klai-pėdos universiteto studentai. Aistė Noreikaitė, antro kurso žurnalis-tikos studentė, sakė, kad neretai nutinka taip, jog studentai, gaunan-tys valstybės finansavimą, pernelyg atsipalaiduoja ir į studijas ima žiūrėti itin atmestinai. Merginos manymu, teisingiausia būtų finan-suojamas vietas perskirstyti kiekvienų mokslo metų pabaigoje.

Pirmo kurso geografijos studentės Vitalijos Genytės požiūris kiek kitoks. Ji teigė, kad pakeitimai dėl rotacijos termino yra nerei-kalingi. Dvejų metų laikotarpis, anot Vitalijos, yra tinkamas. Pasak pirmakursės, pirmieji studijų metai reikalauja daug pastangų, nes reikia prisitaikyti prie naujos tvarkos, vertinimo sistemos. Perskirs-tant finansuojamas vietas kas dvejus metus, merginos nuomone, daugelis studentų išvengtų papildomo streso. Vitalija nepritarė idė-jai finansavimą už studijas skirti tik tiems studentams, kurių pažy-mių vidurkis ne mažesnis nei 8 balai. Jos manymu, neteisinga būtų skirtingų studijų krypčių, tokių kaip humanitarinių ir tiksliųjų mokslų, studentams nustatyti vienodus vertinimo kriterijus.

Psichologijos mokslus kremtanti antro kurso studentė Laura

Viršilaitė pritarė siūlomoms pataisoms dėl rotacijos termino pagrei-tinimo. Laura mano, kad rotaciją reiktų vykdyti kasmet: dveji metai yra pernelyg ilgas laiko tarpas, todėl kartais studentai, nemokantys už mokslą, ima tuo piktnaudžiauti ir liaujasi stengtis. O kiti studentai, įdedantys daugiau pastangų, yra priversti mokėti už studijas. Mergi-na pozityviai vertina siūlymą kompensuoti studijas tiems, kurių vi-durkis ne mažesnis kaip 8 balai.

Rotacijos (konkurso) klausimas buvo išspręstas neeilinės Seimo sesijos metu. Mokslo ir studijų įstatymas čia buvo pakeistas be opo-zicijos. Remiantis valdančiųjų priimtomis pataisomis, studentų rota-cija vyks ne rečiau nei kas metus, tačiau aukštosios mokyklos galės pačios nuspręsti, ar rotacija neturėtų būti dažnesnė. Pagal priimtas pataisas taip pat nustatyta, jog svarbiausia aukštųjų mokyklų valdy-mo institucija lieka senatas, o ne taryba, kaip buvo nustatyta nau-juoju antikonstituciniu įstatymu. Senatai tokias funkcijas vykdė ir iki aukštojo mokslo reformos.

Klaipėdos universiteto studentų sąjunga vasario 20 dieną stu-dentus ir dėstytojus kvietė į diskusiją, kurioje siekta išsiaiškinti, kokia studentų konkurso (rotacijos) tvarka bus taikoma Klaipėdos univer-sitete. Nuspręsta, kad konkursas bus vykdomas kas vienerius metus.

9Mokslo ir studijų įstatymo pataisos –

pavojus ar naujos galimybės studentams?EGLĖ JUREVIČIŪTĖ Aukštasis mokslas visada buvo traktuojamas kaip

gero gyvenimo ir perspektyvios ateities garantas. Senolių išmintis jau prieš šimtmečius bylojo, kad mokslo šaknys karčios, o vaisiai saldūs. Ne veltui beveik 8 tūkstančiai studentų savo žinias gilina ir karčias mokslo šaknis kremta Klaipėdos universitete.

Dėl sausio pradžioje pasirodžiusių pranešimų apie siekiamas įgy-vendinti Mokslo ir studijų įstatymo pataisas studentus ilgą laiką

kamavo nežinia.A. Pelakausko nuotr.

Išrinktas KUSS šūkisSkelbiame konkurso „KUSS šūkis“ nugalėtoją. Juo

tapo Julius Antužis! Internetinio balsavimo metu pusla-pyje www.kuss.lt Juliaus sukurtas šūkis

„KUSS – kilk ugdydamas save, studente“surinko daugiausia balsų. Dėkojame Juliui ir tikimės,

kad šis šaukinys taps neatsiejama Studentų sąjungos da-limi.

Skelbiama eilinė rinkiminė - ataskaitinėkonferencijaKlaipėdos universiteto studentų sąjunga prane-

ša, kad KUSS rinkiminė-ataskaitinė konferencija, kurios metu bus pateikiama veiklos ataskaita ir renkamas nau-jasis organizacijos prezidentas, vyks 2012 m. kovo mėn. 1 d. KU „Aula Magna“ auditorijų korpuso konferencijų salėje (1 aukštas) adresu Herkaus Manto g. 84, Klaipėda. Pradžia 11 val.

Mokymai vyksta pagal studentų karjeros valdymo kompeten-cijų ugdymo programą. Programoje iš viso yra trys dalykai:

asmeninės karjeros valdymas, asmeninės karjeros valdymo patirtinė studija, asmeninės karjeros valdymo gebėjimų lavinimas.

Nuo vasario mėnesio jau prasidėjo dalyko „Asmeninės karjeros valdymo gebėjimų lavinimas“ (jį sudaro 15 temų) mokymai, jo pa-skirtis – ugdyti karjeros valdymo kompetencijas konkrečių gebėjimų lygmenyse.

Šiuose mokymuose studentai išmoks suplanuoti darbo paieškos strategiją ir darbo paieškos būdus, taisyklingai parengti savo gyve-nimo aprašymą (CV) ir motyvacinį laišką darbdaviui, sužinos, kaip pasirengti pokalbiui dėl darbo ir jo metu išsiderėti geriausias sąly-gas, kaip konstruktyviai spręsti nesutarimus ir konfliktus, kylančius darbe, ir gaus daug naudingų patarimų, kaip efektyviai valdyti savo karjerą.

Vasario 7–8 dienomis jau skaityta 1 tema – „Savęs pažinimas: karjerai svarbių stipriųjų ir silpnųjų asmenybės pusių įvertinimas“.

Vasario 28–29 dienomis mielai kviečiame studentus registruotis į 2 temą „Emocinė savikontrolė ir streso valdymas karjeros pokyčių laikotarpiu“. Mokymai vyks KU Tęstinių studijų institute (Sportininkų g. 13, 207 aud.) 12 val. Dėmesio – dalyvių skaičius ribotas!

Gebėjimas valdyti asmeninę karjerą leidžia įprasminti mokymąsi visą gyvenimą, paverčiant jį ne tik žinių kaupimu, o tikslinga veikla, padedančia realizuoti pasirinktus savo karjeros tikslus, pasiruošti būsimiems darbo rinkos pokyčiams, pasinaudoti atsiveriančiomis karjeros galimybėmis.

Išsamesnė informacija apie projektą ir studentų mokymus:http://www.ku.lt/centrai/krc/naujienos.php arbahttp://www.tavokarjera.euKilo klausimų? Rašyk karjera.ku@gmail.com – mes atsakysime

į Tau rūpimus klausimus!

10

Įsibėgėjo KU Karjeros centro mokymaiJURGITA LAURĖNAITĖ

KU KARJEROS CENTRO DIREKTORĖKlaipėdos universitetui kartu su kitomis aukštosiomis

mokyklomis vykdant valstybės projektą „Aukštųjų mokyklų studentų ugdymo karjera ir karjeros stebėsenos modelių plėtotė ir įdiegimas, su studentais dirbančių profesinio orientavimo specialistų kvalifikacijos tobulinimas, jiems skirtų priemonių sukūrimas (I etapas)“. Vienas iš projekto tikslų yra suteikti aukštųjų mokyklų studentams ugdymo karjeros mokymus.

KU Karjeros centro mokymuose studentai išmoks suplanuoti dar-bo paieškos strategiją ir darbo paieškos būdus, taisyklingai pareng-ti savo CV ir motyvacinį laišką, sužinos, kaip pasirengti pokalbiui dėl

darbo ir jo metu išsiderėti geriausias sąlygas.A. Pelakausko nuotr.

Šv. Valentino dieną Pedagogikos fakultetasšventė saldžiai

INGRIDA ADOLEVSKYTĖ

KU PF SA PIRMININKĖKalbėdami apie švento Valentino dieną Klaipėdos uni-

versiteto Pedagogikos fakulteto studentų atstovybėje su nostalgija prisiminėme dar, atrodo, neseniai mokykloje gautus ir siųstus meilės atvirukus savo išrinktiesiems. To-dėl pirmoji mums kilusi idėja – „Valentino dienos paštas“ mūsų fakultete. Laiškų sulaukė ne tik studentai, bet ir fakulteto katedros bei mūsų kolegos – kitų KU fakultetų atstovybių nariai.

Šv. Valentino dienos atributas dažniausiai yra širdelė ir saldžios dovanėlės mylimiems žmonėms, todėl dar likus savaitei iki šios

šventės visos parduotuvės mirgėte mirgėjo širdelių ir skanumynų gausa.

Nors skeptikai ir tikina, kad Meilės diena dabar per daug komer-cinė, mes, Pedagogikos fakulteto studentų atstovybė, norėjome paneigti šį faktą, tad prikepėme daugybę širdelės formos sausainių ir prigaminome saldainių, į kuriuos įbėrėme meilės ir sėkmės miltelių.

Taigi, prasidėjus ilgajai pertraukai, vaišinome studentus ir dės-tytojus pačių gamintais skanėstais ir „Meilės limonadu“.

O skambanti nuotaikinga muzika, sužavėti studentų ir dėstytojų veidai maloniai nuteikė ne tik mus, bet ir juos pačius.

Šv. Valentino dieną KU Pedagogikos fakulteto studentų atstovy-bės nariai su nostalgija prisiminė mokykloje gautus ir siųstus meilės

atvirukus, todėl buvo sukurtas „Valentino dienos paštas“.KU PF SA nuotr.

Klaipėdos miesto salės futbolo pirmenybių pirmosios lygos varžybose „Klaipėdos universiteto“ žaidėjai po permainingos

kovos užėmė antrąją vietą. Pasak komandos vadovo, pasiruošimas varžyboms tęsėsi visus metus: „Žaidžiame tokį futbolą, kokį moka-

me, tik tiek, kad tai vyksta salėje. Tik baigiasi lauko futbolo sezonas – iš karto einame į salę, – pasakojo M. Komovas, – nesame profesio-nalai – esame mėgėjai, bet stengiamės iš visų jėgų.“

Greitas mąstymas ir nepriekaištinga technikaSalės futbolas nuo lauko futbolo skiriasi greita kamuolio valdy-

mo technika, nes erdvė, kurioje tenka žaisti, kur kas mažesnė. Taip pat rungtynėse žaidžia mažiau sportininkų: lauke – 11, salėje – tik 5. Tačiau, žaidėjų teigimu, perprasti taisykles nėra sudėtinga. Dauguma jų visus metus žaidžia futbolą įvairiausiose lygose, todėl tokie skirtu-mai didelio nepatogumo nekelia.

Komandos treneris M. Komovas mano, kad tikras salės futbolo žaidėjas turėtų išsiskirti „greitu mąstymu, gera technika ir svarbu, kad jis pritaptų komandoje, nes komanda svarbiausia, jei ją turime tvirtą – nugalime“. Pabrėždamas komandos svarbą M. Komovas ne-buvo linkęs išskirti didžiausių lyderių, tačiau akcentavo dabartinius studentus. Padėka buvo išsakyta Karoliui Atučiui, Aleksandrui Baba-chinui, Dmitrijui Šiškinui ir bene labiausiai į priekį komandą vedan-čiam Marseliui Balasanovui.

Pralaimėjimas kojos nepakišoKopdama finalo link Klaipėdos universiteto komanda pralaimėjo

tik vienerias rungtynes iš devynerių – „Klaipėdos policijai“.Besiruo-šiant finalinei kovai komandos vartininką pakirto trauma. „Tikimės tai išspręsti. Jei ne, man vėl reikės stotis į vartus“, – prieš finalines varžybas su „Baltais“ sakė komandos vadovas. Jo žodžiai buvo pra-našiški, nes lemiamos dvikovos metu vartus gynė Marius Komovas.

Trumpa rungtynių apžvalgaIntriguojantis finalas tarp „Klaipėdos universiteto“ ir FK „Baltai“

sulaukė didelio sirgalių susidomėjimo, ir tikrai buvo kuo mėgautis. Taškas į tašką vykusiose rungtynėse nebuvo momento, kad koman-das skirtų bent du taškai. Likus vos 26 sekundėms iki rungtynių pa-baigos „Baltų“ komanda sugebėjo išlyginti rezultatą ir kėlinį baigti rezultatu 5:5. Įvarčiais Klaipėdos universiteto komandoje taip pat pasižymėjo Edmundas Zakaras ir Marsel Balasanov.

Po 6 metrų baudinių serijos pergalę sau pasidovanojo FK „Bal-tai“. Rezultatu 4:3 ši komanda pirmą kartą tapo Klaipėdos miesto salės futbolo pirmenybių pirmosios lygos nugalėtoja.

Ruošiasi kitiems metamsPo rungtynių „Klaipėdos universiteto“ komanda neslėpė liūde-

sio. „Žinoma, norėjosi laimėti. Universiteto futbolui šiais metais suei-na dešimt metų, o čempiono titulas būtų buvusi gera dovana, tačiau rezultatas priklausė nuo daug ko. Prieš „Baltus“ šį sezoną mes vieną kartą jau laimėjome rezultatu 7:1, bet tai nieko nesako, nes viskas iš naujo prasideda tuo metu, kai sušvilpia rungtynių pradžios švilpukas, ir rezultatas paaiškėja tik po valandos, – sako M. Komovas. – Noriu padėkoti komandai: visi sportuoja, visi stengiasi. Palinkėčiau susibur-ti vėl į tą pačią komandą ir čempionais tapti kitąmet.“

Komandų vadovų išrinkti geriausi pirmosios lygos žaidėjai:geriausias puolėjas – Marsel Balasanov („Klaipėdos universite-

tas“), rezultatyviausias žaidėjas – Marsel Balasanov („Klaipėdos uni-versitetas“) – 21 įvartis.

11SPORTASKU futbolininkai:

„Nesijaučiame pralaimėję varžybų –jaučiamės pralaimėję loterijoje“

RŪTA JUOZAPAITYTĖ„Nesijaučiame pralaimėję varžybų – jaučiamės pra-

laimėję loterijoje“, – taip po pralaimėtos kovos dėl čem-pionų titulo atsiliepė Klaipėdos universiteto salės futbolo komandos treneris Marius Komovas.

„Žinoma, norėjosi laimėti. Universiteto futbolui šiais metais sueina dešimt metų, o čempiono titulas būtų buvusi gera dovana, tačiau rezultatas priklausė nuo daug ko“, - apmaudo neslėpė

komandos treneris M. Komovas.A. Pelakausko nuotr.

Lengvoji atletikaLietuvos studentų lengvosios atletikos čempionate čempionų

vardus iškovojo Šarūnas Banevičius, rutulį nustūmęs 18,44 metro (sporto meistro rezultatas), ir Artūras Janauskas, 60 metrų su bar-jerais įveikęs per 8,34 sek. (kandidato į sporto meistrus rezultatas).

Bronzos medalį iškovojo Živilė Brokoriūtė (PF), 60 metrų su bar-jerais nubėgusi per 9,06 sek.

Sandra Mišeikytė rutulį nustūmė 12,77 metro, šuolio į aukštį rungtyje peršoko 150 cm ir liko penkta. Penkti 60 metrų bėgimo fi-nale finišavo Deimantas Spučys (7,16 sek.) ir Živilė Brokoriūtė (7,93 sek.). Karolis Murašovas (SvMF) rutulio stūmimo rungtyje, pasiekęs 15,13 metro rezultatą, liko šeštas.

BadmintonasKauno sporto halėje vykusiame jubiliejiniame 50-ajame čempio-

nate dalyvavo 80 žaidėjų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Tauragės ir kitų miestų. Žaidė moterų ir vyrų vienetai ir dvejetai, susitikimai vyko ir mišrių dvejetų kategorijose.

Gerda Voitechovskaja (PF) kartu su Akvile Stapušaityte iš Tau-ragės triumfavo moterų dvejetų kategorijoje. Vienetų varžybose Gerda Voitechovskaja nusileido tik pirmajai Lietuvos raketei Akvilei Stapušaitytei. Puikiai pasirodė ir Edgaras Slušnys (JTF). Jis vienetų varžybose tapo vicečempionu.

Šie Klaipėdos universiteto studentai atstovaus Lietuvai Amster-dame (Olandija), Europos badmintono komandų čempionate.

12

KU sportininkai – povandeninės daugiakovės čempionai

VALERIJUS KRISIKAITIS Nuo pavasario iki rudens Klaipėdos universiteto narai plaukikai dalyvauja įvairiose ekspedicijose, kurių metu pritaikoma treniruotėse ir varžybose įgyta patirtis.Paprastai varžybos būda-

vo organizuojamos tik tarp KU narų plaukikų, tačiau šiemet vasario 11 d. Klaipėdos valstybinės kolegijos baseine KU suorganizavo Klaipėdos mies-to povandeninės daugiakovės čempionatą. Čempionate daly-vavo KU ,,Klaipėdos amfibijos“, „PVK“, „Frogman“ ir „Prome-tėjo“ nardymo klubų koman-dos. KU plaukikai aplenkė visus ir laimėjo pirmąją komandinę vietą. Antrąją vietą užėmė ko-manda „PVK“, trečioji vieta atiteko „Frogman“ komandai. Individualioje įskaitoje prizines vietas laimėjo KU ,,Klaipėdos amfibijos“ klubo narai: pirmą vietą pelnė Marijus Ežerskis, an-trą – Artūras Krisikaitis, trečią – Bronius Drungilas.

Povandeninis sportas Lie-tuvoje atsirado 1960 metais: tai buvo povandeninė daugia-kovė, kurios rungtys susidėjo iš ilgų atstumų plaukimo vandens paviršiuje, nėrimo į tolį ir orien-tavimosi su kompasu gilumoje. Varžybose dalyvaudavo visi narai plaukikai, baigę specialų parengimo kursą. Laikui bėgant ši sporto šaka pasikeitė ir tapo viena iš sporto rūšių, neturinčių nieko bendra su praktiniu nardymu atvirame vandenyje. 1987 metais povandeni-nis sportas buvo pervardytas plaukimu su pelekais. Patobulinta šios sporto šakos treniruočių metodika: sportininkai pradėjo naudotis supaprastinta specialia nardymo ekipuote, tinkančia tik sportui, t. y. monopelekais, pailgintais kvėpavimo vamzdeliais, aptakiomis kaukė-mis ir balionais be jokių specialių prietaisų, reikalingų nardant nor-maliai. Kadangi svarbiausias tikslas buvo dalyvauti varžybose, spor-tininkai treniravosi, bet nedalyvavo praktinėse nardymo pratybose.

Tačiau plaukimo su pelekais treniravimo metodika labai unikali: ją taikant per gana trumpą laiką galima parengti ištvermingą, stiprų, savimi pasitikintį narą plaukiką, kuris gelmėse gali atlikti įvairiausias užduotis. Klaipėdos universiteto narai plaukikai pagal šią metodiką treniruojami jau nuo 1995 metų.

Nuo 1998 metų organizuojamos povandeninės daugiakovės varžybos, kurių metu narai plaukikai pasitikrina sugebėjimus veikti ekstremaliomis sąlygomis nerizikuodami savo sveikata. Varžybose gali dalyvauti narai plaukikai, baigę CMAS vienos žvaigždės naro kur-są ir aktyviai treniravęsi ne mažiau kaip vienus metus. Žiemos metu treniruotės vyksta baseine, o vasarą treniruojamasi atvirame vande-nyje.

KU klubo „Klaipėdos amfibijos“ narai povandeninės daugiakovės čempionate buvo nepralenkiami.A. Pelakausko nuotr.

Ketvirtadienio seminarai suartinaSIGITAS ŠULČIUS

MARIJA VOLKOVATuo metu, ka i d idys is

prancūzų karvedys Napoleonas Bonapartas pasakė, kad bet kurio tobulinimosi paskirtis yra lavinti nuovokumą, gerinti atmintį ir suteikti daugiau galios minčiai, Lietuva buvo blaškoma politinių ir karinių konfliktų, o Prūsijos karalystei pavaldaus Klaipėdos krašto teritori joje nebuvo jokios o r g a n i z u o t o s a u k š t o s i o s mokslo ir švietimo įstaigos.

Tik praėjus dar vienam amžiui dabartinėje Universiteto mies-telio teritorijoje iškilo kareivinės, o vėliau įsikūrė ir Klaipė-

dos universitetas. Šie Prancūzijos valdovo žodžiai buvo atgaivinti ir puoselėjami jauname ir energingame universitete. Mintis gyvuoja ir Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto doktorantų organizuojamuose ketvirtadienio seminaruose, kurie skirti studentams, dėstytojams ir visai KU bendruomenei. Kiek-

vienas čia gali rasti daug naudingų dalykų.Nuo kitų seminarų, su kuriais studentai ar doktorantai susiduria

studijų metu, šį seminarą skiria renginio formatas. Ketvirtadienio se-minarai vyksta neformalių diskusijų principu, čia nerašomi pažymiai, čia galima pasakyti: „O štai šitoje vietoje aš nežinau atsakymo, štai čia nežinau, ką daryti...“ Susirinkę dėstytojai jums negailės naudingų pastabų ir patarimų. Tai puiki proga studentui pabandyti pristaty-ti savo tyrimus prieš oficialius atsiskaitymus ar egzaminus. Pirmųjų kursų studentai, neturintys pranešimų pristatymų patirties ar jau-čiantys viešo kalbėjimo baimę, čia gali gauti žinių ir idėjų, kaip apipa-vidalinti savo darbus, ar išmokti kalbėti auditorijai be jaudulio.

Universiteto dėstytojai ne tik stebi pranešimus, bet ir patys juos skaito. Tai puiki galimybė jiems geriau suprasti studentus: pamatyti, koks buvo jų kelias iki pristatomų rezultatų, kokiu būdu studentas ieškojo atsakymų į klausimus, su kokiomis kliūtimis susidūrė. Tai dėstytojams leidžia tobulinti studijų procesą ir jo kokybę, atsižvel-giant į studentų poreikius. Ketvirtadienio seminarų metu pranešimai pristatomi laikantis mokslo populiarinimo idėjos ir siekiant, kad kuo daugiau žmonių jie būtų suprantami ir įdomūs.

Kviečiame prisijungti prie universiteto, Tavo ir mano, tobulėji-mo! Daugiau informacijos apie seminarus galite gauti:

http://www.bpatpi.ku.lt/seminarai.html arbael. paštu sigas@corpi.ku.lt

Ilgai vadovaujate Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto Geo-fizinių mokslų katedrai. Dabar tapote mokslo ir studijų prorek-

tore. Kas Jums šiose naujose pareigose nauja?Klaipėdos universitete dirbu dešimt metų ir visą šį laiką mane

lydėjo geras vidinis jausmas ir akademinės laisvės pojūtis dėl čia su-teiktos galimybės įgyvendinti siekius ir kurti. Universitetas suteikė galimybę dirbti su jaunais žmonėmis skatinant jų norą siekti pažinti ir suprasti mus supančią aplinką, mokėti priimti sprendimus ir mylėti pasirinktą specialybę.

Vadovaudama Geofizinių mokslų katedrai įgijau nemažai aka-deminės patirties. Buvo atnaujinta pirmos pakopos hidrologijos ir okeanografijos studijų programa, sukurta nauja magistrantūros studijų programa – jūrų hidrologija, o šiuo metu, įgyvendinant tarp-tautinį studijų projektą kartu su užsienio partneriais, kuriama tarp-tautinė jūros mokslų doktorantūros programa. Katedros kolektyvo nariai yra aktyvūs mokslininkai ir tyrėjai, bendradarbiaujantys su Lie-tuvos ir užsienio universitetų mokslininkais, socialiniais partneriais, kurie padeda studentams įgyti žinių praktikų metu, tobulinti progra-mas patariant, kokių gebėjimų mūsų studentams trūksta, taip pat

sėkmingai įdarbinant mūsų buvusius ir esamus studentus. Teisingą katedros veiklos kryptį patvirtina ir geri tarptautinių ekspertų atsilie-pimai apie studijų programas, katedros mokslinį potencialą, studijų bazę ir studentų motyvaciją.

Mokslo ir studijų prorektore tapau šių metų pradžioje. Kas šio-se pareigose man atrodo išskirtinai nauja, negalėčiau atsakyti, nes visi darbo klausimai siejasi su studentais, studijomis ir mokslu – o tai buvo mano ir, manau, tai yra didžiosios daugumos universiteto ben-druomenės darbo kasdienybė, tik didesnis mastelis ir labiau slegia atsakomybės jausmas.

Kaip pavyksta suderinti šias dvi pareigas?Neslėpsiu – suderinti pavyksta gana sudėtingai. Einant naujas

pareigas praktiškai nelieka laiko net paskaitoms. Teko keleto dalykų paskaitų krūvį atiduoti kolegoms. Todėl džiaugiuosi, kad vadovaujant katedrai pavyko suburti puikų kolektyvą ir užauginti jaunąją kartą, kuria galiu pasiremti ir perduoti darbinę patirtį.

Jūs esate mokslininkė. Ar prieš imdamasi naujų pareigų nenuo-gąstavote, kad dėl administracinio darbo nukentės mokslinė veikla?

Be abejonės, nuogąstavau ir tikrai nesu rami šiuo klausimu. Kol kas norėčiau tikėti, kad pavyks tęsti mokslinius darbus, nors ir mažesniu produktyvumu. Praėjusiais metais daug laiko buvo skirta administraciniam darbui vykdant katedros kuruojamų programų sa-vianalizę ir tarptautinę akreditacijos procedūrą, tačiau pavyko publi-kuoti mokslinius straipsnius, parengti ir vykdyti projektus. Manau, esu panaši į daugelį mūsų universiteto mokslininkų ir pedagogų, kurie mokslinį darbą dažnai atlieka savaitgalių ir atostogų sąskaita. Turiu idėjų, planų, kuriuos tikiuosi ateityje nors iš dalies įgyvendinti. Šiais metais esu numačiusi atlikti okeanografinius tyrimus Baltijos jū-roje, Kuršių mariose ir Vokietijos Darso-Cingsto lagūnose, publikuoti kelias mokomąsias metodines priemones ir pateikti spaudai porą mokslinių straipsnių, iš kurių prieš kelias savaites vieną jau pavyko pateikti žurnalo redakcinei kolegijai. Kol kas darbus pavyksta sude-rinti ir moksliniuose projektuose.

Mokslo ir studijų prorektorius turi daug darbo ištisus metus, ta-čiau didžiausias darbymetis laukia vasarą, naujų studentų priėmimo metu. Vasarą Jūs su savo studentais rengiate ir įvairias ekspedicijas. Kaip žadate derinti šias dvi veiklas?

Taip, žinant, kad didžiausias darbymetis būna vasarą, kai vyksta studentų priėmimas, teko keisti ir koreguoti ankstesnius, dar pra-eitais metais numatytus planus. Jau pavyko suderinti su Vokietijos Rostoko universiteto administracija KU studentų tolimąją pažintinę gamtinės geografijos magistrantų praktiką. Ji šiais metais perkelta į pavasarį. Šiuo metu formuojama dėstytojų ir praktikos vadovų gru-pė, kuri liepos mėnesį priims jūros mokslų mokomosios praktikos 25 užsienio studentus, taip pat rugpjūčio gale – praktikos Rostoko uni-versiteto studentų grupę.

Kur, Jūsų nuomone, Klaipėdos universitetui dar reikėtų pasi-tempti mokslo srityje?

Manau, Klaipėdos universiteto mokslo ir meno pasiekimai di-dėtų teigiama linkme, jei aktyvų mokslinį darbą dirbantys žmonės, pateisinantys savo darbais mokslininko poziciją universitete, būtų labiau skatinami ir palaikomi. Apskritai Klaipėdos universitetas turi puikių, veiklių, tarptautiniu mastu vertinamų ir pripažintų mokslinin-kų ir menininkų. Didėja jų aktyvumas rengiant nacionalinius ir tarp-tautinius projektus, parodas, auga tarptautinio lygio mokslinių pu-blikacijų skaičius. Vis didesnis dėmesys skiriamas mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir verslo bendradarbiavimo programoms. Klai-pėdos universiteto mokslinei veiklai lemiamos reikšmės turi 2009 m. pradėta įgyvendinti Integruota mokslo, studijų ir verslo centro (slė-nio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai programa, kurios įgyvendi-nimas sudarys glaudesnės jūrinio mokslo, studijų ir verslo sąveikos sąlygas. Šiai Jūrinio slėnio programai įgyvendinti turi būti telkiamos išskirtinės pajėgos.

Ačiū už pokalbį.KALBINO EDITA VAŠKAITYTĖ

13Naujoji mokslo ir studijų prorektorė:„Nesu rami dėl savo mokslinės veiklos“

Šių metų pradžioje pareigas eiti pradėjo naujoji mokslo ir studijų prorektorė doc. dr. Inga Dailidienė.

„Klaipėdos universitete dirbu dešimt metų ir visą šį laiką mane lydėjo geras vidinis jausmas ir akademinės laisvės

pojūtis dėl čia suteiktos galimybės įgyvendinti siekius ir kurti“, - sako naujoji mokslo ir studijų prorektorė doc. dr. Inga Dailidienė.A. Pelakausko nuotr.

Suvažiavime dalyvavo daugiau nei 100 dalyvių iš 26 šalių. Pa-grindinis simpoziumo akcentas buvo tarptautinių aukštos ko-

kybės slaugos tyrimų skatinimas, dalijimasis patirtimi ir naujausių atradimų taikymo slaugos praktikoje aptarimas.

Dar 2008 metais Akademijos mokslininkai nustatė slaugos

mokslinių tyrimų prioritetus: savirūpa, akušerija, senų žmonių svei-katos priežiūra, slaugytojų darbo jėga, lėtinių neinfekcinių ligų valdy-mas ir slaugos intervencijos. Šiais metais prioritetinių temų atsisaky-ta. Buvo įvardytas pagrindinis slaugos mokslo Europoje prioritetas – slauga kaip intervencijų kompleksas, akcentuojant slaugos mokslo ir praktikos ryšį, mokslinių atradimų pritaikymo slaugos praktinėje veikloje svarbą.

Pagrindinis simpoziumo organizatorių siekis buvo inicijuoti naujus tarptautinius projektus. Šiam tikslui pasiekti buvo pristatyti labai įdomūs ir turiningi pranešimai, pvz., naujos mokslinių tyrimų finansavimo galimybės Europoje nuo „7BP“ iki „Horizonto 2020“ ar tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo svarba. Mokslininkai savo pranešimuose dalijosi vadovavimo ir dalyvavimo tarptautiniuose projektuose patirtimi. Dalyviai turėjo galimybes siūlyti idėjas nau-jiems projektams ir rinktis aktualius jų šalies mokslui tyrimus.

Po dviejų dienų karštų diskusijų buvo prieita prie sprendimo inicijuoti 7 naujus projektus ir tęsti jau pradėtus. Klaipėdos univer-siteto slaugos mokslininkai šiuo metu dalyvauja dviejuose moksli-niuose tarptautiniuose projektuose: EEPO (Empowering Education of patients with osteoartrithis – pacientų, sergančių osteoartritu, įgalinantis mokymas) ir COHAB (Co-ordination and Integration of Higher Education and the Labour Market around the South Baltic Sea – Pietų Baltijos jūros regiono aukštojo mokslo ir darbo rinkos koor-dinavimas ir integravimas) ir planuoja prisijungti prie kitų mokslinių projektų. Vienas jų nagrinėja vaikų sveikatos problemas ir jų spren-dimo būdus, akcentuojant sprendimo priėmimo procesą, kitas tirs bendradarbiavimą tarp pacientų, medikų ir pacientų šeimos narių asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Jubiliejaus minėjime apsilankė pirmieji katedros bakalaurai ir magistrai, rėmėjai, profesoriai, mokslininkai, administracijos

darbuotojai ir kolegos iš kitų šalies universitetų, kolegijų ir informa-cinių technologijų kompanijų.

Universiteto rektorius prof. dr. Vaidutis Laurėnas teigė, kad „malonu būti kolektyve, kuris daug nuveikė. Katedros pasiektas re-zultatas vertas dėmesio ir eksponavimo.“ Beje, pats prof. V. Laurė-nas ir buvo pagrindinis asmuo, kurio pastangomis moderni katedra susikūrė 2002 metais.

Katedrai nuo jos įkūrimo vadovaujantis vedėjas prof. dr. Arū-nas Andziulis nepaprastai džiaugėsi katedros susikūrimu, veikla ir laukiančia ateitimi. Pasak prof. A. Andziulio, moderni katedra atvėrė galimybes jauniems specialistams kopti į mokslo aukštumas – tai, anot profesoriaus, įrodo išleistos jau šešios bakalaurų ir dvi magistro studijų absolventų laidos.

Pro mokslinės perspektyvos akinius į priekį žiūrintys infor-matikos inžinerijos atstovai džiaugėsi laimėjimais: įkurtos penkios modernios informatikos inžinerijos studijų laboratorijos, atnaujinta optikos ir atomo fizikos laboratorijos įranga, projektų realizavimas („Išmanusis įrenginys“ ir „Traukinys“, kurie buvo pristatyti tarptauti-nėse technikos ir technologijų bei inžinerinės kooperacijos parodose „BALTTECHNIKA“), publikuota daugiau kaip 30 mokslinių straipsnių, studijos vyksta naujose moderniose skaitmeninės elektronikos, pro-gramų inžinerijos, išmaniųjų valdymo sistemų, intelektualiųjų trans-porto inžinerijos prototipų kūrimo laboratorijose.

Kūrybiška katedra glaudžiai bendradarbiauja su užsienio šalimis. Nemažai studentų kasmet renkasi studijas pagal „Erasmus“ mainų programą Anglijos, Norvegijos, Danijos, Latvijos ir kitų šalių univer-sitetuose. Įgiję patirties absolventai sėkmingai dirba aukštos kvali-fikacijos universaliais specialistais įvairiose valstybinėse ar privačio-se informacinių technologijų (IT) kompanijose, atlieka sudėtingus kompiuterinės techninės ar programinės įrangos, telekomunikacinių tinklų bei įrenginių projektavimo, įdiegimo ir aptarnavimo darbus, kuria šiuolaikinių automatinio valdymo elementų ar sistemų progra-minius produktus, dirba IT projektų vykdytojais, ekspertais, konsul-tantais ar projektų vadovais, tęsia studijas doktorantūroje.

KU JTF dekanė doc. dr. Rima Mickevičienė katedrą palygino su tvirto charakterio paaugliu, besidžiaugiančiu naujomis ateities per-spektyvomis. Ji prisiminė, kad darbas šioje katedroje prasidėjo nuo dviejų darbuotojų – katedros vedėjo ir katedros inžinieriaus, o dabar bendri tikslai jungia net dvidešimt keturis darbuotojus, kurių užmo-jai dėl naujų projektų vis auga: „Klaipėdos universiteto šeimos narys tarsi išaugo iš su vaikyste siejusio amžiaus ir tapo tvirto charakterio paaugliu, kuris prasimano įvairiausių dalykų ir turi neblogų idėjų.“ Dekanė tikisi, kad katedra dar augs ir pateisins visų susirinkusiųjų lūkesčius.

14

JTF Informatikos inžinerijos katedrai – 10 metųRŪTA JUOZAPAITYTĖStabi lumo, sėkmės ir st iprybės – tokie l inkėj imai

skambėjo Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto (JTF) Informatikos inžinerijos katedros sukakties proga. Simboliškai vasario 10 dieną paminėję 10 metų jubiliejų, akademinės bendruomenės nariai vieningai sutarė, kad pagrindinis šios katedros tikslas – tobulėjimas.

KU JTF Informatikos inžinerijos katedros vedėjas prof. dr. A. An-dziulis padėkojo KU rektoriui, nes būtent prof. dr. V. Laurėnas buvo

pagrindinis asmuo, kurio pastangomis katedra susikūrė 2002 m.A. Pelakausko nuotr.

KU indėlis į Europos slaugos mokslo plėtojimąDR. NATALJA ISTOMINASausio 19–20 dienomis Barselonoje vyko kasmetinis

Europos slaugos mokslo akademijos mokslinis suvažia-vimas, kuriame buvo analizuojamos ir aptartos slaugos mokslo aktualijos.

Europos slaugos mokslo akademijos mokslinio suvažiavimo tiks-las buvo tarptautinių aukštos kokybės slaugos tyrimų skatinimas, dalijimasis patirtimi ir naujausių atradimų taikymo slaugos prakti-

koje aptarimas.Asmeninio N. Istominos archyvo nuotr.

15,,EUROWIP“ – projektas, skirtas rengti

tarptautinio lygio suvirinimo inspektoriusDOC. DR. RIMA MICKEVIČIENĖVisuomenės saugumas labai priklauso nuo inžinerinių

konstrukcijų (tiltų, vamzdynų, įvairių pramoninių ir civi-linių pastatų, laivų, naftos platformų ir kt.) patikimumo. Dauguma inžinerinių konstrukcijų yra suvirintos, todėl jų patikimumą lemia taikomos suvirinimo technologijos, me-džiagos ir suvirinimo personalo kvalifikacija bei įgūdžiai.

Daugelyje pasaulio šalių suvirinimo srities specialistai (nuo suvirinimo inžinierių iki suvirintojų) yra rengiami ir serti-

fikuojami taikant unifikuotas mokymo programas ir sertifikavimo tvarką. Tokia sistema jau daugelį metų veikia Europos suvirinimo fe-deracijos (EWF) ir Tarptautinio suvirinimo instituto (IIW) šalyse narė-se. Lietuvoje taip pat taikomi EN ir ISO standartų reikalavimai, todėl suvirinimo specialistų rengimas privalo būti vykdomas pagal ES rei-kalavimus. Deja, šiuo metu Lietuvoje nėra visus reikalavimus atitin-kančių ir IIW pripažintų mokymo centrų, kuriuose būtų rengiami visų kategorijų suvirinimo specialistai, todėl pramonėje jaučiamas dide-lis jų trūkumas. Viena iš tokių trūkstamų kategorijų yra suvirinimo inspektoriai. Aukštos kvalifikacijos suvirinimo inspektorių rengimo problemą Lietuvoje būtų sunku išspręsti be ES finansinės paramos, todėl 2010 m. spalio 1 d. pradėtas įgyvendinti dvejų metų trukmės Leonardo da Vinci naujovių perkėlimo projektas „EUROWIP“ Nr. LLP-LDV-TOI-2010-LT-0085.

Penkių projekto dalyvių, atstovaujančių trijų šalių profesinio mokymo, universitetinėms ir mokslo institucijoms bei kontrolės įs-taigoms, partnerystė, tikėtina, generuos optimalius rezultatus, nes projektui įgyvendinti sutelkta komanda iš patyrusių ekspertų, dir-bančių suvirinimo personalo mokymo ir sertifikavimo srityje tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Vokietijos partneriai jau daugelį metų vykdo suvirinimo inspektorių mokymą, tačiau mūsų rinkai negali pasiūlyti savo paslaugų dėl kalbinio barjero. „EUROWIP“ projekto metu vokiečių patirtis bus perduota Lietuvai ir Estijai. Šiame projekte dalyvauja ir dvi Lietuvos VšĮ: Klaipėdos universitetas (koor-dinatorius) ir Technikos priežiūros tarnyba. Projekto metu parengta bendroji europinio / tarptautinio lygio suvirinimo inspekcijos perso-

nalo rengimo reikalavimus atitinkanti mokymų programa; projekte dalyvaujantys partneriai baigia rengti metodinę medžiagą ir rusų bei anglų kalbomis.

2012 m. sausio mėn. projekto dalyviai Vokietijoje apmokė 6 kursų dėstytojus, o nuo balandžio mėnesio pradedami bandomieji tarptautinio suvirinimo inspekcijos personalo mokymai naujai įsteig-tuose centruose (DVS PersZert ATB) Klaipėdos universitete ir Talino Lasnamiajės mechanikos mokykloje (Tallinna Lasnamäe Mehaanika-kool – TLMK). Kursų metu bus apmokyta 30 klausytojų Estijoje ir Lie-tuvoje. Kadangi mokymo procese didelis dėmesys skirtas personalo praktiniams įgūdžiams, mokymo centrai privalo būti aprūpinti near-domosios kontrolės įranga. Naujoves mokymo srityje perkeliančiose įstaigose (KU ir TLMK) jau sukomplektuotos neardomosios kontrolės laboratorijos, įsigyti reikalingi standartai bei kita techninė literatūra. Bandomųjų mokymų metu tiek dėstytojai, tiek kursų klausytojai įver-tins paruoštos mokymo medžiagos kokybę. Projekto kursų klausyto-jams, įgijusiems europinio / tarptautinio lygio suvirinimo inspektorių diplomus, atsivers naujos karjeros galimybės. Kvalifikaciją ir naujus gebėjimus išugdęs suvirinimo personalas padidins Lietuvos inžine-rinės pramonės sektorių (statybinių metalo konstrukcijų ar slėginių įrenginių gamyba, laivų statyba ir kt.) konkurencingumą. Projektui pasibaigus, partneriai tęs savo veiklą organizuodami identiškus mo-kymus pagal Lietuvoje jau aprobuotą mokymo programą. Tikimės, kad projekto partneriams glaudžiai bendradarbiaujant su pramone, projekto rezultatų eksploatacija bus maksimali ir efektyvi.

Informaciją apie „EUROWIP“ projekto įgyvendinimą ir projekto renginius galite rasti adresu www.ku.lt/eurowip

Klaipėdos universitetas – ne tik jūrininkams

RŪTA JUOZAPAITYTĖFakultetų, institutų ir studentų sąjungos atstovai ne-

rimsta. Visi ruošiasi moksleivių antplūdžiui. Plačiai duris atveriantis Klaipėdos universitetas užtikrina, kad čia įstojęs nepasigailėsi.

Moksleiviai, jų tėveliai ir visi kiti, besidomintys studijomis Klaipėdos universitete, Atvirų durų dienos metu bus supa-

žindinti su naujausiomis studijų programomis, turės galimybę akis į akį pabendrauti su studentais ir dėstytojais bei pagaliau apsispręsti, kokią ateitį pasirinkti. Susirinkusieji galės realiai išvysti studijų gali-mybes, kurias studijoms suteikia Klaipėdos universitetas, susipažins su katedrų vedėjais, galbūt ir būsimais dėstytojais ar net pačiu Klai-pėdos universiteto rektoriumi prof. dr. Vaidučiu Laurėnu.

KU Studijų departamento direktorius doc. dr. Arvidas Masiulis sako, kad Atvirų durų dienoje bus pristatytos ne tik populiariausios ekonomikos, vadybos, viešojo administravimo, turizmo ir rekreaci-jos, inžinerijos mokslų programos, bet ir šviežiausios naujienos, pa-vyzdžiui, planuojama nauja studijų programa Humanitarinių mokslų fakultete – kultūros filosofija. „Tie moksleiviai, kuriems patinka jūros toliai ir uostamiestis, kurie nori studijuoti jaunatviškame, veržliame universitete, turi rinktis Klaipėdos universitetą. Mūsų perspektyvos puikios – kuriamas naujas integruotas mokslo ir studijų centras, kuris atvers daugelį galimybių jaunimui“, – tikino A. Masiulis.

Taigi, jei pritariate devizui „Laisva mintis ir jūros dvasia“, esate labai laukiami Klaipėdos universitete kovo 17 dieną.

Kas? Atvirų durų dienaKada? 2012 m. kovo 17 d. 10–14 val.

Kur? Herkaus Manto g. 84,auditorijų ir konferencijų salės

„Aula Magna“ korpuse

16

K L A I P Ė D O SU N I V E R S I T E T A S

ISSN 2029-5545Tiražas 2000 egz.

www.ku.lt

Redakcija:Herkaus Manto g. 84LT-92294, KlaipėdaTel.: (8-46) 398 985

El.paštas: laikrastis@ku.lt

LeidėjasKlaipėdos universitetas.

Spausdino UAB “Druka”, Mainų g. 5, KlaipėdaTel.: (8-46) 380 458

Redaktorė: Edita VaškaitytėKorektorė: Aušra LembergerKorespondentės: R. Juozapaitytė, Ž. Aleksandravičiūtė, I. Augytė, E. Jurevičiūtė, U. MilkintaitėMaketuotojas - fotografas: Andrius PelakauskasRedakcijos ir straipsnių autorių nuomonės nebūtinai sutampa.

Vasario mėnesį – diplomų įteikimo šventėsVasario 3 dieną vyko diplomų įteikimo šventė Klaipėdos universiteto Menų fakulteto absolventams, o vasario 7 dieną

dokumentus, patvirtinančius universiteto baigimą, gavo Socialinių mokslų fakulteto absolventai.

Studijas Menų fakultete baigė choreografijos bakalaurai ir magistrai, sportinių šokių specialybės bakalaurai, chorinio dirigavimo ir reži-sūros magistrai. Iš viso diplomai įteikti 33 absolventams.

Socialinių mokslų fakultete diplomai buvo įteikti politologijos, ekonomikos, vadybos, viešojo administravimo ir socialinės geografijos bakalaurams. Iš viso studijas baigė 85 absolventai.